Pro „Rojaus“ - Respublika€¦ · dar tik 23-eji, o jos kelias Irmanto Sidarevičiaus nuotr. į didžiąją teatro sceną prasidėjo labai sėkmingai. Ji patyrė, ką reiškia

cmyk

1

cmyk

PASIRINKIMASKą ir nuo Ko reiKia saugoti?

Režisierius Gytis Padegimas, bene daugiausiai teatre pastatęs lietuviškų pjesių, svarsto, kokie povandeniniai rifai trukdo naujoms lietuviškoms pjesėms išvysti rampos šviesą.

3

AISTRAVisų galų meistras martynas stašKus

Pasirodo, tarp dirigento lazdelės ir plaktuko yra daugiau panašumų negu skirtumų, - sako žinomas dirigentas Martynas Staškus, kuris laisvalaikiu geriausiai pailsi ką nors meistraudamas.

4

GIMĘ KARTUHoliVudo dVyniai

Nemažai Holivudo žvaigždžių turi dvynukų brolių ir seserų. Neretai publika apie juos nieko nežino: nors dvyniai nuo gimimo būna labai ar-timi, ne visiems pavyksta pakartoti garsaus brolio ar sesers likimą.

6

„Respublikos“ leidinys Nr.23 (964) 2013 m. birželio 8 d.

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

Aktorei Ievai Triškauskaitei dar tik 23-eji, o jos kelias

į didžiąją teatro sceną prasidėjo labai sėkmingai. Ji

patyrė, ką reiškia dalyvauti teatro grando Eimunto

Nekrošiaus spektakliuose. Vaidindama Beatričę Dantės

Aligjerio „Dieviškojoje komedijoje“ ir „Rojuje“,

mergina visa esybe pajuto, kad teatras

yra šventa vieta.

Pro vartus į sėkmę

„Rojaus“

5

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

Kas Kur nugriaudės

Povilas MEŠKĖLA

Džiugi žinia roko muzikos gerbė-jams, ir ne tik: Vilniaus paveikslų galerijos kieme šiandien nugriau-dės legendiniai roko kūriniai - tai, kas yra tikra, gražu, galinga ir patikrinta laiko. Koncerto „Roko baladės“ scenoje susitiks balsin-giausieji Lietuvos rokeriai Povilas Meškėla, Jeronimas Milius ir Česlo-vas Gabalis, o jiems akompanuos iššūkių nevengiantis Lietuvos vals-tybinis simfoninis orkestras. Kon-certo metu skambės gerai žinomi kūriniai.

DaIKtų SIeLaVartydamas knygyne lietuvių liaudies sap

nininką supratau, kad man jis nepraverstų, net jei fanatiškai tikėčiau sapnų pranašingomis galiomis. Kodėl? Nes absoliučios daugumos ten aiškinamų sapnų nei sapnavau, nei susapnuosiu.

Vargu ar man pravartu žinoti, ką reiškia sapnuoti save, brukantį linus, jei sunkiai įsivaizduoju, kaip tas procesas atrodo. Manasis sapno veiksmas niekaip negalėtų vykti jaujoje, nes ištarus šį žodį manoji vaizduotė neįstengia nupiešti nieko konkretaus. Kaži ar man kada nors pravers žinojimas, jog negerai yra sapne ližę krosnin šauti, jeigu esu įsitikinęs, kad to nė gyvenime išmėginti neteks...

Supratau ton knygelėn sugulę sapnai jau amžiams iškeliavo drauge su jų sapnuotojais, ano laiko gyvenimo realijomis, keliais šimtmečiais jaunesnio pasaulio vaizdais bei daiktais...

Net aiškiaregystės dovanos nereikia, kad suvoktum, jog iš paskos jų lygiai taip pasitrauks ir mūsiškiai, kaip iš tikrovės jau baigia iškeliauti, regis, neatsiejama mūsų pasaulio paveikslo dalimi daugybę metų buvusios telefonų būdelės, gazuoto vandens automatai, juostiniai magnetofonai, mechaniniai skaitikliai, spausdinimo mašinėlės, rusiški automobiliai...

Ne, ne, visai nenoriu pasakyti, kad sielvartauju su visais tais daiktais atsisveikinęs ir nevertinu juos išstūmusių naujovių, išties leidžiančių gyventi lepiau, patogiau, visavertiškiau... Man gaila ne pačių daiktų, ne nuolatinio santykio su jais savojoje kasdienybėje, o tirpstančio žmonijos įsivaizdavimo apie juos taigi ir apie save pačius.

Mąstau: juk jeigu kada nors pasaulyje buvo daiktas, kažkur gal dieviškoje sąmonėje, būta ir to daikto idėjos, matricos, saugančios pačią to daikto esmę. O matrica juk nedyla, nenyksta, nekinta, todėl ten turėtų pasilikti ir jaujos, ir ližės, ir ieties, ir grandininių šarvų, ir balanų, ir iš karnų pintų vyžų absoliutieji pavidalai...

Tačiau nerimauju kamuojamas klausimo, ar tas iš apyvartos ir tikrovės pasitraukusių daiktų matricas kur nors visatos begalybėje kas nors saugo? Ar esti anapusybėje kokios talpyklos, kokio Grūto parko, kur sugula viskas, kas pasauliui jau atitarnavo, kas tapo bevardžiu nieku?

Su žmonėmis paprasčiau. Jei tikime, kad jie turi sielas, reikštų, kad būtent siela ir yra žmogaus matrica žmogiškumo, su visomis įmanomomis jo savybėmis, visų galimų patirčių spektru ir apraiškos formomis, išsaugotoja. Bet juk daiktai sielų neturi...

Štai čia ir glūdi pagrindinė manojo nerimo priežastis juk kaip antraip žmonės rojuje įstengs jaustis laimingi? Na, ar, pavyzdžiui, tie mano vartytojo sapnininko amžininkai galės vietovę nuoširdžiai vadinti rojumi, jeigu joje nebus jaujų, vakarais nesigirdės žlugtą skalbiančių moterų kultuvėlių teškenimo, kojomis minamų ratelių dūzgimo?..

Todėl esu įsitikinęs po mūsų mirties laiko dimensija tiesiog privalės natūraliai virsti vietos dimensija su visais tam konkrečiam mūsų gyventam laikui būdingais atributais, mūsų laimės sudedamosiomis dalimis... Juk koks kunigaikščiui Kęstučiui rojus būtų be žirgo, o Elviui Presliui (Elvis Presley) be rožinio limuzino? Tačiau argi jaustųsi jie esą rojuje, kai vienam jodinėti, kitam važinėti tektų tais pačiais rojaus keliais, vienam besibjaurint praeities reliktais, kitam dvokiančiu metalo laužu iš ateities?..

Kuo ilgiau gyvenu, tuo tvirčiau įsitikinu sakydamas, kad kiekvienam mūsų Ten kuriamas asmeninis rojus, išties atrodantis taip, kaip gimtieji mūsų namai, tų namų aplinka šviesaus atminimo mokslininkas Gintaras Beresnevičius buvo teisus.

Na, o daiktai... Nesiginčysiu su religija jie patys gal ir išties neturi savo sielų. Tai mes jas nešamės savosiose.

Rimvydas StankevičiuS

Kas Ką uždaro

Artūras NOVIKAS

Džiazo atlikėjas ir pedagogas ar-tūras Novikas pasirengė finaliniam mokslo metų uždarymo akcentui - artūro Noviko džiazo mokyklos vasaros koncertui, kuris vyks jau šiandien Vilniaus mokytojų namų kiemelyje. Kompozitorius ir vokalo mokytojas a.Novikas - atsidavęs ir daug reikalaujantis vadovas, kuris yra išugdęs ne vieną talentą ir įskie-pijęs meilę muzikai. artūro Noviko džiazo mokyklos mokiniai vilniečius ir miesto svečius džiugins populia-ria programa, kurios intensyviai mo-kėsi visus pastaruosius metus.

Kas Kur Koncertuos

Ieva NARKUTĖ

Lietuvos muzikinėje padangėje sužibusi atlikėja ir dainų autorė Ie-va Narkutė, geriau pažįstama dai-nuojamosios poezijos gerbėjams, koncertuoja Kaune, dainuojamo-sios poezijos festivalyje „Senamies-čio žiogas“. Neseniai debiutinį al-bumą išleidusi dainininkė prisipa-žįsta, kad po koncertų paprastai jaučiasi išsisėmusi, todėl nulipusi nuo scenos kurį laiką nenori su niekuo bendrauti. Bet tai visai ne-reiškia, kad publika jos neįkrauna teigiama energija - tiesiog reikia laiko atsitraukti nuo scenos.

Kas Ką paminės

Saulius VOSYLIUS

Užutrakio dvaro sodybos rūmuose sekmadienį bus rodomas dviejų dalių spektaklis „altorių šešėly“, - jį režisavo žinomas „Giminių“ kūrėjas Saulius Vosylius, - kuris skiriamas Vin-co Mykolaičio-Putino 120-osioms gimimo ir romano „altorių šešė-ly“ 80-osioms išleidimo metinėms. Spektaklyje vaidina: Viktorija Kuody-tė, Redita Dominaitytė ir Raimondas Paškevičius. „altorių šešėly“ - 1933 m. išleistas V.Mykolaičio-Putino psicho-loginis romanas, kuriame aprašomi jauno kunigo Liudo Vasario gyveni-mas ir vidiniai konfliktai.

Operos solistą Vytautą Kurnicką, LNOBT spektakliuose sukūrusį per 20 pagrindinių vaidmenų, pastaruoju metu retai kada pamatysi scenoje. Tačiau tenoras yra optimistas, jis įsitikinęs - užsidarius vienoms durims, atsiveria kitos. „Reikia užleisti sceną jaunesniems solistams ar užsieniečiams, kurie mūsų teatre dažni svečiai“, - apgailestauja solistas, neseniai ėmęsis edukacinės veiklos.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

V.Kurnickas kartu su žmona Gražina Skinderyte, kuri taip pat dainininkė, subūrė profesionalių ir saviveiklinių muzikų grupę, kurios tikslas nutiesti tiltus tarp klasikinės ir liaudies muzikos, tarp periferijos ir sostinės. Pir-masis bandymas įkūrus viešąją įstaigą - teatrą „Opera Tiltai“ - kontroversiška Džakomo Pu-činio (Giacomo Puccini) ope-ros „Toska“ versija. Šioje ope-roje kartu su profesionalais vaidmenis atlieka neturintys muzikinio pasiruošimo dainos entuziastai. „Mes siekiame ne vien tiktai profesionalų savi-raiškos, bet ir norime išvesti į sceną dainingus Trakų rajono, kuriame gyvename, žmones“, - aiškina V.Kurnickas, kuris pa-kvietė birželio 2 dieną į Rusų dramos teatrą pasiklausyti jų parengtos „Toskos“.

Kaip jiems pavyko ši netra-dicinė užduotis? „Tai jau žiūrovų nuomonė, o mums svarbu, kad šie žmonės, pažindami operą, joje dainuodami, patys tobulė-tų, savo gyvenime atrastų naujų spalvų“, - kalbėjo Vytautas. O

Gražina, kuri atliko Toskos vaid-menį, pridūrė: „Opera yra toks muzikos žanras, kuris nemažai daliai Lietuvos gyventojų yra sunkokai suvokiamas. LNOBT operų spektaklius daugiausiai lanko tik didžiųjų miestų gy-ventojai. Tad mes, gyvendami Aukštadvaryje ir įsijungę į šios apylinkės bendruomenės gyve-nimą, pajutome, kad periferijos žmonės yra tarsi atskirti nuo didžiųjų miestų bei jų skleidžia-mos kultūros. Kaimuose ir mies-teliuose žmonės jaučiasi lyg ir neverti, nesuprantantys profesi-onalios muzikos bei meno, nors jie iš tiesų savo vidumi jaučia

klasikinį meną, jį pamilsta. Tik jiems reikia suteikti galimybę arčiau prisiliesti prie jo“.

Teatras simboliniu pavadini-mu „Opera Tiltai“ ir ėmėsi ties-ti tuos kelius į klausytojo širdį, nesvarbu, ar jis būtų Lietuvos kaimo, miestelio, ar sostinės gy-ventojas. „Toskoje“ pagrindinius vaidmenis atlieka profesionalūs operos solistai V.Kurnickas, Gin-taras Liaugminas, G.Skinderytė-Kurnickienė, o kitus vaidmenis įkūnyja operos mėgėjai. Spekta-klį diriguoja profesoriaus Juozo Domarko mokinys, Vidaus reika-lų ministerijos reprezentacinio orkestro meno vadovas Edgaras

Miknius. Specialiai šiai operai suburtas styginių instrumentų kvintetas. Šalia profesionalų ne-pagrindinius vaidmenis operoje atlieka talentingiausi Trakų rajo-no Tiltų kaimo žmonės.

Dž.Pučinio operą „Toska“ naujasis teatras pasirinko dėl to, kad jos turinys lengvai su-vokiamas, o pats kompozitorius rašė užmiesčio viloje. Jis vėliau sukviesdavo visus kaimo gy-ventojus ir grodavo savo ką tik sukurtas scenas iš operų. To-dėl šalia italų kalba atliekamos Dž.Pučinio muzikos į operą yra įtrauktos lietuviškos giesmės.

„Profesionalų komanda pade-da saviveiklininkams atskleisti operos personažų charakterius. Repeticijos jiems tampa ne prie-vole, o mėgstamu laisvalaikio užsiėmimu. Šioje operoje nėra vieno režisieriaus, kiekvienas dalyvaujantis spektaklyje įne-ša dalelytę savęs į šį režisūrinį bei muzikinį audinį“, - pasakoja G.Skinderytė-Kurnickienė.

Siekdama tobulinti edukaci-jos idėją, „Opera Tiltai“ ketina pristatyti žiūrovams dar ne vieną operą ir operetę, kurioje greta profesionalų vaidmenis atliks paprasti, balsingi ir dainuoti su-gebantys žmonės.

Tiltas tarp operos ir liaudies

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

n Dainininkai ir savo sodyboje buvo surengę teatralizuotą pasirodymą

Teatras simboliniu pavadinimu „Opera Tiltai“ ir ėmėsi tiesti tuos kelius į klausytojo širdį, nesvarbu, ar jis būtų Lietuvos kaimo, miestelio, ar sostinės gyventojas

Parengė Deimantė ZaiLSkaitĖ

cmyk

3

cmyk / 3


- Ką dar prisimenate iš to meto, kai gimė Sąjūdis, kuris ir buvo atgaivos šaltinis dauge-liui menininkų: poetų, aktorių, režisierių?

- Dar buvo leidžiamas vienas pir-mųjų Lietuvoje nepriklausomas lai-kraštis, vyko diskusijų ciklas „Ryto mintys“, dalyvaujant žymiausiems Lietuvos Atgimimo veikėjams. Vėlai vakare teatre buvo surengti „Vakaro poezijos“ skaitymai, kur skambėjo iki tol viešai neskambėjusios eilės. Tarp jų ir vieno iš Sąjūdžio šauklių ir genialaus, deja, jau anapus išėju-sio Kauno dramos teatro aktoriaus Kęstučio Genio eilės. Taip pat neap-sieita ir be įdomių parodų... Žodžiu, buvo apžvelgiama mūsų teatro ir dramaturgijos padėtis, ieškoma ke-lių tolesniam žengimui į priekį kartu su visuomene...

- Ar jaučiate dabar tą lietuvių dramaturgijos euforiją?

- Nors ir daug vandens nuo to laiko nutekėjo, nors daug kas iš to meto mūsų euforiškos veiklos šian-dien atrodo naiviai, o gyvenimas į mūsų planus ir svajones visose srityse įnešė negailestingas korek-tyvas, lieku ištikimas pagrindinei to meto nuostatai - teatras negali eg-zistuoti be originalios, čia ir dabar kuriamos dramaturgijos, nes apie daugybę šiandienos problemų ne-įmanoma kalbėti tegu ir labiausiai sušiuolaikinta klasika ar madingiau-siomis verstinėmis pjesėmis...

- Jūs ir pats, ko gero, esate pastatęs ne tik daugiausia lietu-viškų pjesių, bet įvairiose sceno-se pristatęs ir daug mums neži-nomų Vakarų autorių veikalų...

- Esu lietuvių režisierius euro-pietis ir nesiruošiu nei užsidaryti siaurai suprastame tautiškumo kiaute, nei atsižadėti unikalios mū-sų nacionalinės kultūros ar tapti kosmopolitu. Teatras, ypač statyda-mas nacionalinę dramaturgiją, yra ir gyvos kalbos versmė, todėl su dide-le pagarba žiūriu į visas iniciatyvas, festivalius, konkursus, skaitymus, skatinančius mūsų negausius auto-rius rašyti naujas pjeses bei įtrau-kiančius į teatrinės kūrybos lauką naujus autorius. Prieš kelias dienas Vilniaus mažajame teatre teko ma-

tyti trijų jaunų režisierių spekta-klių eskizus, sukurtus pagal Juozo Tumo-Vaižganto, J.A.Herbačiausko bei Kazio Binkio kūrinius. Visi jaunų menininkų eskizai nudžiu-gino, originaliai atskleisdami šių skirtingų rašytojų pasaulį, įdomiai derinamą su šiuolaikine teatro kal-ba bei jaunų žmonių pasaulėjauta. Manau, kad visi šie eskizai taps spektakliais, įrodydami, kad už-augo nauja režisierių karta, pajėgi šiuolaikiškai interpretuoti lietuvių klasiką ir gal net rasti raktą tų auto-rių, pavyzdžiui, Vydūno, veikalams atrakinti, ko nesugebėjo padaryti ankstesnės kartos.

- O ką manote apie pasta-ruoju metu visą seriją istorinių dramų parašiusio filosofo, o da-bar labiau rašytojo Arvydo Juo-zaičio, išleidusio solidžią knygą „Gyvųjų teatras“, kūrybą?

- Toks vieno iš Sąjūdžio kūrėjų ir nepaprastai gabaus ir įžvalgaus žmogaus pasišventimas drama-turgijai - maloni mūsų teatrinės kultūros staigmena. Tačiau, ži-nant jo kultūrinį ir politinį įdirbį

propaguojant lietuvių kultūrą pas kaimynus Kaliningrade ir Rygoje, gaila, kad jis neprisiėmė atsako-mybės ir netapo vienu pagrindinių mūsų kultūros lauko žaidėjų ar dar aiškiau - administratorių. Manau, kad jo patirtis bei energija, pasiš-ventimas kultūrai būtų išjudinę ne vieną mūsų kultūros administravi-mo lieptą, bet tada, be abejo, jam mažiau laiko liktų kūrybai... O da-bar, kalbant apie pastaruoju metu didžiausio atgarsio sulaukusį net ir apimtimi svarų A.Juozaičio dramų tomą „Gyvųjų teatras“, galima pa-stebėti, kad įvaldydamas ir savitai interpretuodamas tokią įvairialypę mūsų istorijos patirtį, jis, sekdamas geriausiomis Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos, Juozo Grušo, Justino Marcinkevi-čiaus ir kitų tradicijomis, kalba apie tai, kas jam skauda ir kelia nerimą, žvelgiant į šiandieninį mūsų gyve-nimą. Teatrus užplūdus visuotinei praeities scenoje šiuolaikinimo ir niveliavimo epidemijai, rašytojas savo veikaluose ne tik tiksliai at-kuria skirtingas istorines epochas, bet ir, išvesdamas į sceną Mindaugo sūnų Vaišvilką, Prūsijos karalienę Luizę bei jos aplinką, visą plejadą tarpukario Kauno veikėjų, vaizduo-damas M.K.Čiurlionio paskutiniai-siais gyvenimo metais patirtą tra-gediją, atveria mažai liestus ne tik literatūroje, bet ir istoriografijoje mūsų kultūros klodus.

- Tad įdomu, kodėl teatrai, išskyrus Jaunimo teatrą, ku-riame Jonas Vaitkus pastatė ganėtinai kontroversišką pjesę „Širdis Vilniuje“ ir jus, besiren-giantį Klaipėdos dramos teatro scenoje „įkurdinti“ Karalienę Luizę, neskuba pasinaudoti ta

unikalia kūryba? Kodėl stengia-masi įtikti juokelius ir bufonadą mėgstančios publikos skoniui, o ne ją šviesti, auklėti?

- Dar 1986 metais man Šiaulių dramos teatre pastačius Vidmantės Jasukaitytės „Žemaitę“, buvo disku-tuojama, ar galima sakyti visą tiesą apie mūsų didžiuosius, ar leistina išviešinti šešėlines žinomų asme-nybių gyvenimo puses. Su ta pačia problema prieš gerą dešimtmetį susidūrėme ir Kauno muzikiniame teatre statydami Herkaus Kunčiaus ir Giedriaus Kuprevičiaus operetę „Kipras, Fiodoras ir kiti“. Keista, kad šiandien, kai viešoji erdvė pilna įvairiausios informacijos, kažkam dar kyla noras „saugoti“ garsių mū-sų praeities asmenybių gerą vardą, nutylint ar apeinant opius tų sudė-tingų asmenybių tapsmo faktus.

- Nuo ko saugoti? Kodėl sau-goti?

- Būtent... Ar didieji taps mažes-ni, jei nuo jų paminklų nubrauksime chrestomatines ideologijų sukurtas melagingas apnašas, ar nukelti nuo pjedestalų jie nepriartės prie mūsų, netaps aktyviais mūsų dvasinio gyve-nimo dalyviais, padedančiais mums ir ypač naujoms kartoms susigaudyti savyje ir sudėtingoje realybėje? Aiš-ku, kita vertus, būtų visiškai kvaila ir nedovanotina knistis po jų gyveni-mus, kad geltonoji spauda užpildytų savo puslapius ir suteiktų kasdienio maisto sensacijų mėgėjams, tačiau bent jau aš nežinau nė vieno kūri-nio, kuriame koks nors lietuvių me-nininkas kėsintųsi į mūsų didžiųjų asmenybių paslaptis dėl pigaus skan-dalo... Dažniausiai, jei tokie kūriniai talentingai sukurti bei paveikūs, jų herojai, kad ir parodyti pačioje ne-tikėčiausioje šviesoje, tampa mums

tik žmogiškai artimesni, o jų kūryba - dar aktualesnė...

- Spėjau jus pakalbinti prieš pat išvykstant į Maskvą. Ką ten ketinate veikti?

- Jau trečius metus esu kviečia-mas dėstyti Rusijos teatro sąjungos organizuojamoje Vasaros akademijo-je, kurios klausytojai - jauni aktoriai ir studentai iš viso pasaulio. Ten yra dirbęs ir režisierius Jonas Vaitkus, o pernai nudžiugino ir visas būrys jaunų aktorių iš įvairių Lietuvos te-atrų. Vyksta intensyvūs užsiėmimai su įvairių teatrinių sričių pedagogais, o garsūs režisieriai per mėnesį stato spektaklius, kurių premjeros įvyksta Maskvoje... Tai labai aukšto lygio tea-trinės dirbtuvės, vykstančios Pamas-kvėje, Zvenigorode. Jose stengiuosi perduoti ir bent jau dalelę lietuviš-kosios dramaturgijos dvasios.

pasirinkimasj/b žmonės

Manau, kad A.Juozaičio patirtis bei energija, pasišventimas kultūrai būtų išjudinę ne vieną mūsų kultūros administravimo lieptą

truMpai• Gimė:1952 m. Alytuje.

• Baigė:1975 m. teatro reži-sūrą A.Lunačarskio teatrinio meno institute Maskvoje.

• režisavo: per 90 spektaklių beveik visuose Lietuvos te-atruose, tarp jų lietuviškas pjeses: Žemaitės „Trys myli-mos“, J.Grušo „Gintarinė vila“, V.Jasukaitytės „Žemaitė“, „Žil-vinas“, A.Škėmos „Žvakidė“ ir „Vieną vakarą“, V.Juknaitės „Vainuto raštininkas“, muziki-nį spektaklį „Kipras, Fiodoras ir kiti“.

• Nuo 1998 m. dėsto režisūrą ir aktorinį meistriškumą Klaipė-dos universitete.

Kas yra „Atgaiva“, arba Ką ir nuo ko reikia saugoti?Rudenį sukaks 25 metai

nuo Gyčio Padegimo kartu su Šiaulių dramos teatru organizuoto lietuvių dramaturgijos festivalio „Atgaiva“, kuriame šalies teatrai pristatė iki tol nestatytą draustų autorių dramaturgiją ir naujas žinomų veikalų interpretacijas. Ar ši graži iniciatyva bus tęsiama? Kodėl originali naujoji lietuviška dramaturgija šiandien sunkiai randa kelią į teatrų scenas?

Reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

tr.

4

cmykcmyk4

aisTraj/b žmonės

„Jeigu reikia, aš išmoksiu ir padarysiu“, - sako dirigentas Martynas Staškus, kuris nesikrato buities darbų ir laisvalaikiu geriausiai pasiilsi ką nors meistraudamas. Pirmadienį 44 metus sutiksiantis vyras, kurį galima vadinti visų galų meistru, senųjų amatų pramoko dar vaikystėje, o tarp dirigento lazdelės ir plaktuko, kuris vyriškuose buities darbuose - tiesiog nepamainomas įrankis, įžvelgia daug panašumų.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Išmoko iš senojo Staškaus

Kadaise meistrauti M.Staškus pramoko iš savo giminės vyrų, pirmiausia iš tėvo ir senelio, kurie buvo nepaprastai nagingi. „Meis-trystės ištakos galbūt ateina nuo senelio - senojo Staškaus, kaip mes vadindavome tėvo tėvą, kuris nepriklausomoje Lietuvoje buvo cirko orkestro muzikantas ir grojo baritonu. Netgi tarnaudamas armi-joje jis buvo raitajame orkestre, tai labai reta - Lietuvoje tokio orkestro nėra. Senelis buvo muzikantas, bet, prasidėjus karui ir jam pasibaigus, gyvenimas kaime jį privertė im-tis kalvio amato. Būdamas vaikas mačiau, kad senelis turi labai daug įrankių - jis buvo nepaprastai nagin-gas vyras. Taip mano tėvas išmoko meistrauti iš savo tėvo. O aš savo ruožtu vyriškų darbų mokiausi iš savo tėvo - taip pat labai nagingo žmogaus. Tai, sakyčiau, šitas ama-tas yra paveldėtas, giminės vyrams perduodamas iš kartos į kartą“, - sako Širvintose gimęs, bet Vilniuje užaugęs M.Staškus.

Panašiai buvo ir su muzika, nes dirigento tėvas Augustinas Staškus moka groti saksofonu, o amžiną atilsį mama Rūta gražiai dainavo. „Aš taip pat lankiau muziką, šokau pramoginius šokius, bet vasaros metu ar laisvalaikiu užsiimdavau buities darbais, nes kuo toliau, tuo jie man labiau patikdavo. Bet kaip pagrindinę specialybę, kitaip nei senelis ir tėvas, pasirinkau muziką. Galėjau rinktis ir kitokią, ir muzika būtų likusi tiktai hobis“, - svarsto dirigentas.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre diriguojantis M.Staškus įžvelgia labai daug panašumų tarp ba-tutos ir plaktuko: italų kalbos žodžio „battuta“ tiesioginis vertimas - „smū-gis“, o angliškas žodis „batter“ reiškia „kalti“, „daužyti“, - tai labai susiję su plaktuko paskirtimi. „Taip ir buvo, kad iki tol dirigentai paimdavo didelį pagalį ir jį daužydavo į grindis. Bet ka-dangi tai keldavo labai daug triukšmo, H.Berliozas sugalvojo, kad tą pagaliu-ką reikia pakelti ir juo mosikuoti ore. Nuo to kilo dirigavimas ir dirigento specialybė“, - pasakoja maestro.

Būdamas kairiarankis, M.Staš-kus diriguoja dešine ranka, o štai

pjauna, kala, peiliu dirba tiktai kaire. „Manau, čia nėra jokio išskirtinumo, nors kaime senelis juokais sakyda-vo: „Pjauni kreiva ranka“. Juk visi dirba dešine, o aš - kaire, ir, aišku, vizualiai tai atrodydavo keistai“, - tai prisiminęs šypsosi dirigentas. Senelis jam buvo ir išliko didžiulis autoritetas ir pavyzdys, - jau būda-mas garbaus amžiaus, be niekieno pagalbos jis sugebėjo padirbti roges. Šios liko šeimos relikvija.

Pats padarė namo laiptus

Dirigentas pritaria, kad kiekvie-nas vyras bent šiek tiek turėtų iš-manyti meistrystės darbus: „Jeigu nemoka, tai nemoka. Jeigu nebuvo, kas jam įdiegtų šituos dalykus, tai jis ir nemokės. Grįžtu prie to, kad tai priklauso nuo auklėjimo. Mane taip auklėjo nuo vaikystės. Kaip žemaičiai sako: „Jis turi dirbti, ir viskas“. Ir jeigu namie yra beto-nuojama, turi eiti betonuoti. Galbūt vieni darbai buvo įdomesni, nes man labai patiko tokie darbai, kur gali atsiskleisti kūrybiškai. Vienas iš tokių vėlesnių mano atliktų dar-bų - esu suprojektavęs ir pats pada-ręs medinius laiptus į antrą aukštą. Kiekvienas ieško savų metodų. Aš dariau tą patį, ką daro kiekvienas projektuotojas ir laiptų gamintojas: išsimatuoji, nusibraižai ant popie-riaus projektą, paskui apskaičiuoji kampus, kiek pakopų ir taip toliau. Bet žinote, kas tame darbe įdomiau-

sia? Kad tu pats ieškai ir at-randi, pats klysti ir paskui taisai klaidas. Toks procesas ilgas, bet jis įtraukiantis ir labai įdomus“.

Vis dėlto jeigu pamato, kad taip ir nepavyks ko-kybiškai užbaigti darbo, toliau nebetęsia ir kvie-čiasi specialistus. „Aš vai-kystėje visą laiką buvau pameistriu - visada bū-davau šalia suaugusių-jų ir matydavau, kaip žmonės dirba: paduok, palaikyk, paskui jau ir įkalti, nupjauti, užbrėž-ti, pamatuoti...“ - var-dija M.Staškus, kuriam šiek tiek mažiau patin-ka taisyti sulaužytus daiktus, nors ir ten reikia nemažai išradingumo.

Meistrauti - dirigentui poilsis ar juodas darbas? Be abejonės, po-ilsis. „Atvirai pasakysiu: taip, galiu daryti visus darbus, kad ir visą dar-žą sukasti, bet daržininkystė manęs netraukia, - prisipažįsta dirigentas. - Bet man labai patinka šienauti, ypač traktoriumi, nes mano tėvas turi traktoriuką. Netgi buvo kuriozinių situacijų, kai kaime mane supainiojo su traktorininku. (Šypsosi.) Iš esmės visi šitie darbai yra poilsis, tačiau jų metu kartais apgalvoji labai daug dalykų, kurie tiesiogiai yra susiję su tavo profesija. Tarkime, vedžioji laidus, jungi elektrą arba meistrauji,

o tuo metu mintyse arba skamba muzika, arba apgalvoji tam tikrus momentus, kuriems iki tol neatradai laiko. Mano profesija to-kia, kad mes amžinai studijuojame, mokomės, mokomės ir dar kartą mokomės. Tai naujos partitūros, nauji dalykai, ir tai vyksta nuolat. Tu visą laiką mokaisi. Būna tokių momentų, kai išplauki žvejoti ir tave persekioja vienas kūrinys arba koks įkyrus motyvas, ir toje tyloje niekaip negali jo atsikratyti. O kartais būna priešingai - tave maloniai užplūsta naujos idėjos, kūrybiniai planai ir mintimis eini tolyn ir tolyn“.

Kadangi darbų gausybė, ne vi-sada atranda laiko savo didiesiems

pomėgiams. „Žmogus turi atrasti laiko poilsiui - dažnas žmogus, in-tensyviai dirbantis, skundžiasi, kad neturi laiko šeimai, vaikams, poil-siui, bet, sakyčiau, tai nėra visiškai laimingas žmogus. Laimingas tas, kuris atranda sau ir šeimai laiko. Galbūt negali skirti tiek dėmesio, kiek norėtum, bet jeigu atrandi laiko sau ir artimiesiems, tampi laimingesnis“, - įsitikinęs pašne-kovas, kuris ir pats kartais neturi nė vieno laisvo savaitgalio.

Bet kai atsiranda laisvo laiko, namuose maestro nereikia raginti, kad jis ką nors sutvarkytų. Daž-niausiai netgi pats pastebi, kur rei-kia vyriškų rankų: „Tarkime, vyko namo statybos ir aš kiaurai tame name buvau permirkęs. Dirbau vis-ką, ką galėjau: reikia betonuoti - betonuoju, reikia šiltinti sienas - vis-ką atlieku savo rankomis. Kai tik at-eina pirmadienis, - nes teatre tai yra laisva diena, - iš pat anksčiausio ryto (penktą valandą keliuosi, septintą valandą aš jau Molėtuose) ant auto-mobilio stogo susikraunu nusipirktas medžio plokštes ir važiuoju į sodybą, ten meistrauju, o po pietų jau būnu namuose Vilniuje. Buvo toks laikas. Bet vėlgi - šito nesureikšminu, nes tai dariau savo malonumui“.

Meistrystės amato nesikrato ir abu dirigento sūnūs. Tiesa, vyres-nėlis Adomas labiau linksta prie technikos, o Rapolas - prie žvejy-bos. Tuo jis irgi užsikrėtė nuo sa-vo tėvo, kuris ypač anksčiau buvo aistringas žvejys. „Kaip pavyzdį galiu pasakyti: mes augome dviese su broliu, mane labiau traukė vie-

ni darbai, brolį traukė visai kiti darbai. Brolis visada sakydavo: „Prie elektros aš nelįsiu, nes bijau. Ver-čiau eik tu“. Ir aš eidavau, nes nebijodavau dirbti su elektra. Bet nėra taip, kad pasididžiuodamas sakyčiau: aš diriguoju, mano rankos turi būti labai apsaugotos, bet aš dar laisvalaikiu ir pjaunu, ir kalu. Man svarbiau tiesio-ginis mano darbas, kad galiu būti laimingas dirbdamas savo darbą, o visa kita, ką darau lais-valaikiu, tėra pomėgiai. Vienu metu galvojau, kad esu žvejys, bet dabar rečiau žvejoju. Mane taip traukė žvejyba, kad kibs nekibs, aš vis tiek išplaukęs į ežerą. Liūtis ar saulė plieskia - aš vis tiek ant vandens. Bet tai po truputį praėjo“, - pasakoja di-rigentas.

Maestro atskleidžia, kad turi labai didelę svajonę ir net neabe-joja, kad anksčiau ar vėliau ją pasi-seks įgyvendinti: nori atstatyti sa-vo gimtinę Širvintų rajone (Meižių kaime). Jau yra pradėjęs pirmuosius darbus, o kad eina teisingu keliu, spėjo įsitikinti: atrado melioracijos paliesto namo pamatus, aptiko savo plastikinio žaislo liekaną - vaikiško traktoriuko volą, kurio net spalva nepasikeitė - kaip buvo mėlyna, taip ir liko. Ir dar toje pačioje vie-toje rado sumaigytas metalines vai-kystės sūpynes. „Tai tik dar labiau sustiprino norą atkurti sodybą - galbūt neturiu tam daug laiko, bet aš manau, kad nėra kur skubėti“, -

Visų galų meistras Martynas Staškus

n Dirigentas Martynas Staškus geriausiai pailsi meistraudamas

Sauliaus Venckaus nuotr.

cmyk

5

cmyk / 5

pažintisj/b žmonės


- Kaip manai, kodėl būtent tau E.Nekrošius patikėjo Beatričės vaidme-nį?

- Už Dievo dovanas pirmiausia reikia dėkoti, negalvojant ir nededant sau epitetų, kodėl jas gavai. Man likimas visų pirma pa-dovanojo tai, kad įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, būtent į šį kursą, pas dėstytoją Silvą Krivickienę, kuri nuvedė ir parodė mus režisieriui E.Nekrošiui.

- Koks tau pasirodė lietuviškojo teatro maestro, kurį gerai pažįsta ne tik italai, bet kitų šalių žiūrovai. Ar baiminaisi tuo-met, o kaip jautiesi dabar, kai įsitvirtinai jo komandoje?

- Puikiai prisimenu tą dieną, kai visas kursas atbildėjome į „Meno fortą“. Buvo be-protiškai baisu, nes ėjome pas tokį garsų reži-sierių! Buvome pasiruošę parodyti visą pirmo semestro egzaminą... Prisimenu jo skvarbų žvilgsnį... Pasirodyti nereikėjo... Išsiprašėm leidimo padainuoti. Jau tą pačią savaitę pra-sidėjo intensyvus darbas. Po pusmečio pirmą kursą baigėme su etiudų spektakliu pagal Vil-helmo Folknerio (W.Faulkner) romaną „Kai aš gulėjau mirties patale“. Liko užrašai, tų dienų jaudulys... Tai, kad jau dirbome su re-žisieriumi anksčiau, beruošiant „Dieviškąją komediją“, mums buvo lengviau suprasti jo mintis, reikalavimus.

- Atlieki Dantės mylimosios Beatričės vaidmenį, už jį šiemet buvai nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“. Ką tau reiš-kia šis vaidmuo?

- Beatričės vaidmuo man labai brangus ir reikalauja didelio tiek fizinio, tiek emocinio pasiruošimo. Beatričė - tai lyg šviesos spin-dulėlis, ta viltis, kad pasaulyje dar egzistuoja grožis ir gėris, kuris ir yra visatos Kūrėjas. Mes dažnai tai pamirštame. O ypač teatre: tiek daug pykčio, tamsumos, destrukcijos. Nesu-prantu, kodėl gyvenimo tamsumą reikia nešti į sceną, ir dar brutaliomis priemonėmis. Jau nekalbant apie keiksmažodžius. Gal todėl mū-sų visas kursas esame laimingi, kad, dirbdami su dėstytoja S.Krivickiene ir su režisieriumi E.Nekrošiumi, į sceną nenešame destrukci-jos ir negatyvumo, nepaisant skaudžių temų ir tragiškų herojų likimų.

- Tavo scenos partneris - Rolandas Kazlas, kurio sceninė aura ypatinga. Ko išmokai iš jo?

- Rolandas Kazlas nepaprastai šiltas ir įdomus žmogus. Su juo scenoje vaidinti yra lengva, nes jis labai gerai jaučia partnerį. Jo pavyzdys dar kartą patvirtina, kad norint pa-siekti tikslo, reikia nepaprastai daug dirbti.

- Teko ne kartą girdėti, kad aktoriams su E.Nekrošiumi dirbti labai sunku, nes jis mažakalbis ir ne visada pavyksta su-vokti, ko jis nori. Kaip tau sekasi per-prasti tuos niuansus?

- Kai be galo tiki režisieriumi, tai suvokti, ko jis nori, nėra sunku, nors dirbti - nelengva, bet tas darbas malonus. Kuo sunkesnis, tuo malonesnis.

- Vaidinant jo spektakliuose tau at-sivėrė galimybės dažnai buvoti Italijoje, vaidinti kitai negu Lietuvoje publikai. Kuo skiriasi įvairių šalių publika?

- Žinoma, galimybė aplankyti skirtingus miestus, pamatyti jų architektūrą yra didelė laimė. Publika visur yra ta pati publika: ir emocionali, ir santūresnė. Kaip kada. Žiū-rovai visi man brangūs, nes tą vakarą mes dalijamės viena istorija.

- Kaip sugebi po spektaklio nusipur-tyti vaidmenis?

- Visi aktoriai turi savo ritualų, turiu ir aš.

- Dabar tau labai karštas laikotar-pis. Su aktorių magistrantų kursu ir jo vadove S.Krivickiene esate parengę diplominį spektaklį „Broliai Karamazo-vai“, kuriame vaidini Grušenką, jau pa-statėte ir A.Čechovo „Ivanovą“, kuriame pati vaidinai Sarą. Šį spektaklį rodysite festivalyje „Jaunojo Europos teatro su-sitikimai“. Kas dar įdomaus tavo ir tavo kurso draugų tikrai intensyviame ir au-dringame pavasaryje?

- Šį pavasarį turėjome bendrą projektą su Varšuvos J.Machulskio vaidybos mokyklos studentais, kai Vilniuje ir Varšuvoje kartu statėme A.Čechovo „Dėdę Vanią“. Spek-taklio repeticijos prasitęs rudenį. Premjera įvyks Vilniuje ir Varšuvoje. Mums tai įdomi ir nauja tarptautinė patirtis. Birželio pabai-goje vėl grįšime į Varšuvą, į aukštųjų teatro

mokyklų festivalį. Tarp 12 spektaklių pateko ir mūsų „Broliai Karamazovai“. Iš Lenkijos dalis kurso važiuos į Grenoblį (Prancūziją), į festivalį „Jaunojo Europos teatro susitiki-mai“. Ten mūsų kursas rodys bendrą lietuvių ir prancūzų spektaklį „Ivanovas“. Tai arti-miausi planai. Atostogos bus trumpos, nes laukia daug naujų darbų - turime pasiūlymų dalyvauti bendruose kelių Europos teatrų pastatymuose.

- Iš kur semiesi energijos?- Iš muzikos, gamtos, namų aplinkos.

- Esu girdėjusi apie tavo dar vieną įdomią veiklą - darbą su neįgaliais vai-kais Pabradės socialinės globos namuose. Ką tau reiškia šis darbas su neįgaliais vaikais? Juk galėjai sukurti kokį kitokį gabių vaikų dramos kolektyvą?

- Visas kursas nuo pat pradžių buvome pratinami prie praktinės pedagoginės veiklos. Atostogų metu dėstytoja įtraukdavo į įvairias

socialines programas: vesti vaidybos užsiė-mimus vaikams, turintiems fizinę ir psichinę negalią, dienos centrų vaikams ir t.t. O su Pa-bradės socialinės globos namų auklėtiniais bu-vau pakviesta dirbti ketvirtame kurse. Dabar kartu su manimi dirba ir kurso draugas Pijus Ganusauskas. Jiems vedu muzikos terapiją. Tai visiškai kitokia patirtis. Tačiau darbo spe-cifika panaši kaip ir vaidyboje - turi veikti „čia ir dabar“. Negali nieko iš anksto susiplanuoti, nes scenarijus bet kada gali pakrypti taip, kaip tu visai neplanavai. Jei nebūsi tikras tuo, ką darai, tuojau prarasi vaikų dėmesį. Matydama savo darbo rezultatus, jaučiuosi laiminga, kad esu suprasta ir naudinga. Man, jaunai aktorei, tai didžiulė mokykla ir iššūkis.

- Ką manai apie likimo nuskriaustus vaikus, ką jiems duoda prisilietimas prie meno, kūrybos? Gal turi laiko išklausyti jų svajonių?

- Dažnai pasikalbu su jais. Kartą vienos mergaitės paklausiau, kada ji geriausiai pra-leido laiką, kada ji buvo laimingiausia. Ji atsa-kė, kad vaikystė, o paklausta kodėl, pasakė, kad tada visų gimtadieniai būdavo švenčiami kavinėse su tortais, ledais ir dovanomis. Ma-nau, kad tai tik mūsų sąmonėje jie yra likimo nuskriaustieji. Kartais susimąstau, ar šeimoje tėvai gali skirti tiek daug dėmesio, laiko ar net pinigų savo neįgaliems vaikams, kaip ten jais rūpinasi globos namų darbuotojai. Tai nepa-prasti žmonės. Globos namų gyventojai net savo pantomimos teatrą šiemet įsteigė!

- O pati ar jau pagalvoji apie šeimą, vaikus?

- Apie šeimą dar negalvoju. Mano šeima yra kursas. Mes kartu ir dirbame, ir leidžia-me laisvalaikį, kurio yra ganėtinai mažai. Ir dabar tai labai gerai.

- Kai rengeisi stoti į Lietuvos teatro ir muzikos akademiją, buvai įvairiapu-sis talentas: mokeisi J.Naujalio muzi-kos gimnazijoje, grojai keliais muzikos instrumentais, dainavai chore, lankei „Auros“ šokių studiją, baletą. Kaip atsi-tiko, kad nusprendei važiuoti į Vilnių ir tapti aktore?

- Mokyklos draugė pasiūlė kartu nueiti pažiūrėti Kauno kamerinio teatro spektaklio „Žanas ir Beatričė“. Liko įspūdis apie puikią Eugenijos Bendoriūtės vaidybą. Galima sakyt, kad po to spektaklio ir sugalvojau pabandyt stoti į aktorystę. Pasakiau sau, kad bandysiu stot tris kartus, jei nepavyks, vadinasi, nebu-vo lemta. Tačiau trijų kartų neprireikė. Kai prisimenu stojamųjų vasarą, atrodo, kad tai buvo pats laimingiausias laikas.

- Ką sako tavo mama, tėtis apie tavo pasirinkimą būti aktore? Ar dažnai pa-siilgsti gimtojo Kauno?

- Artimieji mano pasirinkimui pritaria. Kaune liko mano vaikystė: ten vaikšto aš-tuoniolikmetė Ieva. Dažnai norisi važiuot ir ją susitikt.

- Ar manai, kad geriausias aktoriaus triūso įvertinimas - kai visi atpažįsta ga-tvėje ar kavinėje?

- Nemanau, kad tai geriausias įvertinimas. Daug gabių ir talentingų žmonių kaip tik ne-nori būti pastebėti. Visi žmonės yra lygūs: visų darbas yra šventas.

- Ko šiandien labiausiai trūksta jau-nam perspektyviam aktoriui: pinigų, žiūrovų meilės ar ko kito?

- Jaunam perspektyviam aktoriui pinigai nelabai svarbūs. Daug svarbesnė žiūrovų meilė ir kas kita...

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

truMpai• Gimė: 1989 metais spalio 2 d. Kaune.

•Mokėsi: Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijoje (iki 11 klasės). Paskui perė-jo į „Aušros“ gimnaziją.

• studijuoja: Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje aktorinį meistriškumą.

• Vaidinaspektakliuose:„Broliai Kara-mazovai“, „Dieviškoji komedija“, „Rojus“, A.Čechovo „Ivanovas“, LMTA studentų spektakliuose.

Ievai Triškauskaitei dar tik 23-eji. Ji - Lietuvos teatro ir muzikos akademijos magistrantė ir viena iš tų jaunų aktorių, kurios kelias į didžiąją sceną jau prasidėjo. Ir labai sėkmingai... Taip, kad galėtų pavydėti bet kuri kita ir didesnį stažą turinti aktorė. Beatričės vaidmuo „Dieviškojoje komedijoje“ ir „Rojuje“, kuriuos pastatė teatro korifėjus Eimuntas Nekrošius - tikra Dievo, o gal likimo dovana.

Ieva, paragavusi „rojaus“ obuolio

6

cmykcmyk6

Kai kuklioje gamyklos darbininko Lario Kačerio (Larry Kutcher) šeimoje gi-mė dvynukai Eštonas 1 (As-hton) ir Maiklas (Michael), niekas, žinoma, nė nesvajojo, kad vienas iš berniukų kada nors ves Demi Mur (De-mi Moore) ir taps populia-riu aktoriumi. Užtat drama, laukianti antrojo mažylio, Maiklo, tapo akivaizdi iš pat pradžių. Eštono broliui dvy-niui gydytojai nustatė baisią diagnozę - cerebrinis paraly-žius. Ir, dar blogiau, Maiklas sirgo nepagydoma širdies liga. Visą būsimosios kino žvaigždės vaikystę temdė brolio liga. Eštonas dievino Maiklą, bet niekuo negalėjo jam padėti ir galop jį apėmė nesibaigianti depresija. Bū-damas 13 metų, kai Maiklas patyrė klinikinę mirtį, Eš-tonas net bandė nusižudyti. Laimė, tėvas spėjo jį pagauti tiesiog paskutinę sekundę, kai berniukas buvo bešokąs iš balkono... Eštoną išgelbėjo susižavėjimas mokyklos te-atru, padėjęs bent neilgam užmiršti brolio negandas. O vėliau aktorystė tapo jo profesija ir ne tik išgydė nuo depresijos, bet ir padėjo iš-kilti į Holivudo elitą. Beje, ir Maiklui gyvenimas suteikė antrąjį šansą: atsirado jam tinkamas donoras ir berniu-kui buvo sėkmingai atlikta širdies persodinimo opera-cija. Nuo tada praėjo daug laiko, Maiklas gyvena pagal galimybes aktyviai ir net au-gina sūnų! O Eštoną vadina geriausiu broliu pasaulyje!

Kitaip nei L.Kačerio šeimoje, fotografo Marko Fainso (Marc Fiennes) ir jo žmonos, rašytojos ir dailinin-kės Dženiferės Leš (Jennifer Lesh), vaikai augo aplinko-je, kurioje buvo daroma vis-kas, kad atsiskleistų atžalų kūrybiniai gebėjimai. Nieko keista, kad penki iš septy-nių vaikų pasirinko profesi-jas, susijusias su menu. Dvi seserys, Marta (Martha) ir Sofi (Sophie), tapo režisie-rėmis, vienas iš brolių, Ma-gnusas - kompozitoriumi, o kiti du - Reifas 2 (Ralph) ir Džozefas (Joseph) - kino žvaigždėmis. Bet štai Džeikobas (Jacob), Džoze-fo, suvaidinusio pagrindinį vaidmenį filme „Įsimylėjęs Šekspyras“, brolis dvynys, įsigudrino pasirinkti amatą, visiškai tolimą bet kokiam menui ir „spindesiui“. Džei-kobas Fainsas tapo... giri-ninku! Jis gyvena kukliame namuke miške, esančiame britų aristokrato sero Niko-lo Beikono (Nicolas Bacon) valdose, ir beveik nebūna Londone. O kartą vis dėl-to apsilankęs savo garsiojo brolio dvynio Džozefo fil-mo premjeroje Džeikobas papokštavo: „Na, visai kaip pirmąją medžioklės sezo-no dieną! Žmonių - marios, ir visi taip pat be tvarkos grumdosi!“ Kitas jo brolis, R.Fainsas, kartą prisipaži-no, kad pavydi Džeikobui ir kartais būtų nieko prieš susikeisti su juo vietomis. Kuklaus girininko tai nė kiek nestebina. „Juk niekas ne-prilygsta entuziazmui, kurį galima patirti, kai netyčia išbaidai fazanų vadą arba auš-tant miške sutinki elnią!“ - tvirtina Džeikobas.

Įvairiai susiklostė ir dvy-nių Skarlet 3 (Scarlett) ir Hanterio (Hunter) Johan-sonų (Johansson) likimai. Skarlet debiutavo kine, kai jai buvo vos aštuoneri metai, o jos brolis visiškai nesiekė aktoriaus karjeros. Tiesa, kartą jis vis dėlto nusifilma-vo drauge su seserimi, bet Skarlet už savo vaidmenį sulaukė pagyrimų ir nomi-nacijos prestižinei premijai, o į Hanterio darbą niekas dė-mesio neatkreipė ir daugiau

vaidmenų jam nesiūlė. O jis nelabai ir nusiminė. Hanterį daugiau domino politika, o ne kinas: jis tapo B.Obamos rinkimų komandos nariu, o ir dabar dirba toje pačioje srity-je. Bet tai jam netrukdo būti pastebima Holivudo grietinė-lės figūra. Prieš keletą metų žinomas Amerikos savaitraš-tis gražuoliuką Hanterį pri-pažino vienu iš seksualiausių

metų viengungių.O štai supermodelio Žize-

lės Biundchen 4 (Giselle Bu-endchen) sesuo dvynė Patri-sija (Patricia) pamėgino kon-kuruoti su seserimi modelių versle, bet galiausiai pakylos atsisakė. Ir teisingai pasielgė, juk būdama garsiosios sesers vadybininkė pasiekė kur kas daugiau, o Žizelė nepaprastai vertina jos darbą.

Neretai kino žvaigždžių dvyniai pasirenka profesijas, artimas garsiųjų brolių ir se-serų profesijoms. Pavyzdžiui, Reičel (Rachel), aktoriaus Kyferio Saterlando 5 (Kiefer Sutherland) sesuo dvynė, taip pat dirba kino versle. Tiesa, jos veido ekrane nepamatysi. Reičel - specialistė, atsakin-ga už nufilmuotos medžiagos montavimą. Ir Vino Dizelio (Vin Diesel), kurio amplua yra supermenai, brolis dvy-nys Polas (Paul) anaiptol ne kino žvaigždė. Bet vis dėlto Polas (beje, nepanašus į Vi-ną: rusvaplaukis, mėlynakis ir tikrai ne atletiškas) taip pat yra susijęs su kino pasauliui.

Jis - garso režisierius.Kino žvaigždės Izabelos

Roselini 6 (Isabella Rossel-lini) seseriai dvynei Izotai (Isotta) kinas - tik hobis. Kartais Izota rengia semi-narus, skirtus tėvo, reži-sieriaus Roberto Roselinio (Roberto Rossellini), kūry-bai. Bet šiaip ji - Prinstono ir Harvardo profesorė. Izotos Roselini specialybė - italų

literatūra.Būna ir taip, kad dvyniai

įtraukiami į garsių brolių ir seserų veiklą atsitiktinai. Pavyzdžiui, Lesli (Leslie), Lindos Hamilton 7 (Linda Hamilton), kuri suvaidino pagrindinio Terminatoriaus priešo Džono Konoro mo-tiną, sesuo nė neketino fil-muotis. Bet jai teko atsiliepti į Lindos prašymą padėti. Mat režisierius Džeimsas Ka-meronas (James Cameron), kurdamas antrąjį filmą apie Terminatorių, taupė kur ga-lėdamas, kad daugiau pinigų liktų specialiesiems efek-tams. T-1000 kompiuterinės metamorfozės kainavo daug, todėl viską, kas tik įmano-ma, Dž.Kameronas filmavo „gyvai“. Jis priprašė Lindą, kad scenose, kuriose turėjo pasirodyti dvi Saros Konor (viena tikra, o antroji - už-simaskavęs Terminatorius), suvaidintų jos sesuo dvynė. Lesli suvaidino reikiamus epizodus, bet paskui grįžo prie ankstesnio, tolimo ki-nui, užtat mėgstamo darbo - medicinos sesers.

O štai seserys Meri Keit 8 (Mary Kate) ir Ešli 9 (Ashley) Olsen savo energingos mamy-tės dėka populiariame Ameri-kos seriale „Full House“ de-biutavo... devynių mėnesių! O paskui 8 metus tiesiog gyveno filmavimo aikštelėje. Įdomiau-sia, kad mergaitės vaidino ne dvynukes, o tą pačią heroję. Seserys „specia lizavosi“: Me-ri Keit pavykdavo juokingos scenos, o Ešli - rimtos. Fil-muodamosi serialuose ir kine mergaitės tapo jauniausiomis milijonierėmis JAV istorijo-je, tuos pinigus užsidirbusios pačios. Sulaukusios 10-ies, kiekviena banko sąskaitoje jau turėjo po milijoną dolerių, o atšventusios 17-ąjį gimta-dienį - jau po 150 milijonų! Iki 25 metų seserys spėjo nusifilmuoti trijose dešimtyse filmų ir serialų.

Keista, bet faktas: akto-riai dvyniai tampa tikromis kino žvaigždėmis ne taip jau dažnai. Seserys Olsen - vie-na iš retų išimčių. Daugelis režisierių yra linkę dviejuo-se vaidmenyse filmuoti vie-ną aktorių, užtat tikrai gar-sų. Kaip tai padarė, tarkime, „Žmogaus su geležine kauke“ režisierius Rendalas Volesas (Randall Wallace). Šiame fil-me karalių Liudviką XIV ir jo brolį dvynį suvaidino Leo-nardas Dikaprijas (Leonardo DiCaprio). Juk naudotis popu-liaraus aktoriaus paslaugomis yra daug lengviau negu mili-jonų dievaičius „lipdyti“ iš kol kas ne itin žinomų dvynių.

Nemažai Holivudo žvaigždžių turi dvynukų brolių ir seserų. Neretai publika apie juos nieko nežino: nors dvyniai nuo gimimo būna labai artimi, ne visiems pavyksta pakartoti garsaus brolio ar sesers likimą.

Holivudodvyniai

Gimę kartuj/b Garsenybės

1

2 4

3

89

5

6

7

ePa-

elto

s nuo

tr.

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2013 m. birželio 8 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: [email protected]

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

Leidinys Nr. 44

ASMENYBĖ �

D.Vištartaitė: tai dar tik pradžia19-metė Milda Valčiukaitė ir 23-ejų Donata Vištartaitė Sevilijoje (Ispanija) vykusiame Europos irklavimo čempionate iškovojo aukso medalius ir nustebino ne tik visus šios sporto šakos mėgėjus, bet ir save. Pasak ne vienus metus vienvietę valtį irklavusios D.Vištartaitės, naujai suformuotos jų įgulos potencialas milžiniškas ir ateityje pergalių bus tik daugiau.

Aistė LABINAITĖŽurnalistė

Emocijos aprimo

Porinę dvivietę irkluojančios lie-tuvės finale 2000 m distanciją įveikė per 7 min. 21,87 sek. ir artimiausias varžoves pralenkė beveik 6,5 sek. Sidabro medalius iškovojo lenkės Magdalena Fularčik (Magdalena Fu-larczyk) ir Natalija Madaj (Natalia Madaj, 7.28,34), o bronzos - baltaru-sės Jekaterina Karsten ir Julija Bi-čyk (7.31,94).

Finale dar kovojo Vokietijos, Če-kijos ir Rumunijos irkluotojos. M.Val-čiukaitė ir D.Vištartaitė buvo grei-čiausios ir atrankos plaukime.

Pasak D.Vištartaitės, pergalės emocijos jau aprimo. Tačiau ir-kluotoja įsitikinusi, kad jaunoji jos porininkė Milda į šį laimėjimą re-agavo emocingiau, juk tai pirmoji jos tokia pergalė suaugusiųjų var-žybose.

„Taigi jai tai labai svarbu. Žino-ma, ir man smagu iškovoti Europos čempionato auksą. Tačiau tikriausiai į tai reaguoju šiek tiek kitaip. Galbūt kažkiek ramiau“, - teigė Donata.

Žinoma, visada treniruojamasi, kad pasirodytum kuo geriau, kad lai-mėtum, prisipažino irkluotoja, tačiau iš tikrųjų net ji pati nesitikėjo, kad pavyks taip gerai pasirodyti varžy-bose: „Nors, tiesą sakant, net neži-nojome, ko galima tikėtis. Juk tai vienas iš pirmųjų mūsų startų kartu. Taigi nustebinome ne tik visus, bet ir pačios save“.

D.Vištartaitės teigimu, kad gali kovoti dėl medalių ir, žinoma, dėl aukso, ji patikėjo po pirmųjų preli-minariųjų plaukimų, pažiūrėjusi į vi-sų dalyvių laikus ir išsidėstymą. O jau pačiame finaliniame plaukime, įveikus pusę distancijos, mergina suprato, kad pergalės iš rankų ne-bepaleis.

Trūko kovos

„Prieš čempionatą paskutinėmis dienomis kaip ir visi sportininkai truputį jaudinomės. Baiminomės dėl techninių dalykų. Tačiau pasirodo, kad viskas ten buvo gerai, o mes tik pačios ieškojome priekabių. Tiesiog buvo toks lengvas nervinimasis. Ta-čiau atėjus varžyboms ir pirmie-siems startams viskas atsistojo į sa-vo vietas, tada pradėjome labiau sa-vimi pasitikėti ir laukėme to finalo,

kad galėtume viską įrodyti. Kad pa-rodytume, kas mes iš tikrųjų tokios esame“, - sakė Donata.

Sportininkės teigimu, lengva, kaip sakoma, kaip per sviestą, var-žybose niekada nebūna. Kiekvienas startas yra sunkus. Tačiau, irkluoto-jos teigimu, tokios kovos iki pasku-tinio metro, iki paskutinio kraujo lašo, tikrai nebuvo.

„Net negalėčiau išskirti, kas ir-klavime svarbiau - psichologija ar fizinis pasirengimas. Tiesiog jų abie-jų reikia, vienas be kito negali būti. Europos čempionate laimėjome gan ryškiai. Ir, žinoma, tai galbūt lemia, kad neišsikrauname tiek, kiek išsi-krautume įnirtingoje kovoje. Aišku, negalėčiau pasakyti, kad Senojo že-myno čempionate buvo labai lengva. Juk visada smagiau laimėti įnirtingo-je kovoje. Tačiau pačios suprantame, kad dar darome daug klaidų ir dar daug yra kur tobulėti. Manau, kad tai dar tik visko pradžia“, - teigė D.Viš-tartaitė. Pasak irkluotojos, iš kitų prizininkių Lietuvos duetas tikėjosi daugiau. Trečiosios vietos laimėtoja J.Karsten yra labai tituluota moteris. Ji daugkartinė olimpinė ir pasaulio čempionatų prizininkė. „Šiais metais ji taip pat iš vienvietės atsisėdo į dvi-vietę, bet turbūt jai ne taip pasiteisi-no kaip man. Tačiau bronzos laimė-tojos sakė, kad dar mums parodys, ką gali“, - teigė Donata.

Donatos ir Mildos dabar arti-miausias startas laukia liepos 4-8 d. Lietuvos duetas važiuos į universia-dą Kazanėje (Rusija). Vėliau liepos 13-14 d. merginos vyks į FISA (Tarptautinė irklavimo federacija)

trečiąjį pasaulio taurės etapą Liucer-noje (Šveicarija) ir galiausiai rugpjū-čio 25-rugsėjo 1 d. mūsų šalies ir-kluotojų laukia pasaulio čempiona-tas Čungju (Pietų Korėjoje).

„Žinoma, Europos čempionato negalima palyginti su pasaulio pir-menybėmis. Pastarosiose susiren-ka daug daugiau įgulų iš įvairių ša-lių. Tikiuosi, bus pajėgių varžovių.

Apsk ritai šie poolimpiniai metai yra tokie eksperimentiniai ne tik mums, bet ir kitų valstybių įguloms, nes kiekviena šalis bando naujas koman-das sukomplektuoti ir pan. Taigi šie-met visi dar eksperimentuoja. Taigi net nežinia, kokias komandas ten pamatysime“, - sakė Donata.

Naujas duetas

Anksčiau M.Valčiukaitė petys į petį kovojo kartu su Ieva Adomavi-čiūte. Merginos dukart 2011 ir 2012 m. yra tapusios pasaulio irklavimo porinės dvivietės jaunių čempionė-mis. Tačiau porininkei išvykus į Ameriką, teko ieškotis naujos par-tnerės. Ir taip buvo suformuota nau-ja dvivietė, kai Senojo žemyno čem-pionė D.Vištartaitė nusprendė save išmėginti dviviečių valčių klasėje.

„Apie dvivietę valtį jau pradėjau galvoti prieš gerus metus. Tik kadan-gi pernai buvo Londono olimpinės varžybos ir jau turėjau olimpinį kelia-lapį vienvietėje, tai dar pernai dalyva-vau viena. O juk Mildai tada tebuvo 18. Taigi nesinorėjo blaškytis. Nors apie tai mąstoma buvo jau senokai. Tiesą sakant, jos porininkės išvažia-vimas į Ameriką tam net nelabai bū-

tų turėjęs įtakos. Milda tiesiog būda-vo stipresnė už savo partnerę. O mes panašios fiziniais duomenimis. Ir pa-ti pajutau, kad iš mūsų kažkas gali išeiti“, - atviravo Donata. Dalyvauti tarptautinėse varžybose su vienviete valtimi D.Vištartaitė pradėjo nuo 2006 m. Ir tik 2008 m. vieną sezoną startavo ir dvivietėje valtyje. O visus kitus metus irklavo tik vienvietę.

„Skirtumai vienvietės ir dvivietės yra iš tikrųjų gan dideli. Juk vienvie-tėje valtyje esi vienas. Jei kas blogo nutinka - esi vienas, jei kas nors ne-pavyksta - esi vienas ir atsakomybė gula tik ant tavo pečių. O komandinė-je valtyje esi nebe viena ir reikia tai-kytis prie partnerės. Tai galbūt ir šioks toks suvaržymas, bet iš tikrųjų tai būna tik pradžioje, - teigė irkluo-toja. - Pliusų dvivietėje turbūt net daugiau. Net tas jaudulys prieš var-žybas ne toks baisus atrodo. Nes ir mintimis, ir atsakomybe gali pasida-lyti su kitu žmogumi. Ir šiaip smagiau dviese“ (Šypsosi). Pasak Europos čempionės, tikrai nelengva rasti tin-kamą porininką. Tačiau mergina džiaugėsi, kad jai taip gerai viskas pa-sisekė. O ateityje, įsitikinusi Donata, viskas turėtų būti tik dar geriau.

„Kol kas į vienvietę valtį sėsti neplanuoju. Žinoma, tokių pavienių varžybų būna, pvz., Lietuvoje. Ta-čiau svarbiausi startai šiais metais planuojami tik dvivietėje. Ir mūsų tikslas dabar yra dvivietė. Žinoma, galvojame apie 2016 m. Rio de Ža-neiro olimpines žaidynes. Juk kiek-vienas sportininkas svajoja apie olimpinius medalius. Taigi mes ne išimtis“, - sakė irkluotoja.

Svarbiausia - pergalės

D.Vištartaitės teigimu, jei jos ir nebūtų iškovojusios aukso, būtų li-kusios poroje.

„Kai sėdau su Milda į dvivietę, tikrai negalvojau, kad mums iš kar-to taip greitai viskas seksis. Galvo-jau, kad pradžioje bus labai sunku ir susiderinti, juk aš tokia „vienvieti-ninkė“ buvau, individualistė, tai iš pradžių man buvo labai sunku pri-prasti prie to režimo, kad esu ne vie-na ir kad ne viskas dabar bus pagal mane. Maniau, kad ta dvivietė šiais metais nebus tokia sėkminga, tačiau tikėjau, kad mes subręsime, susiir-kluosime iki Rio de Žaneiro. Tačiau labai džiaugiuosi, kad tai užtruko la-bai trumpai. Juk gera pradžia - tai pusė darbo“, - kalbėjo Donata.

Grįžusios iš Europos pirmeny-bių merginos poilsio beveik neturė-jo. Jau kitą dieną išskubėjo į treni-ruotes. Taip pat, prisipažino D.Viš-taitaitė, dėl intensyvaus treniruočių grafiko dabar kaip reikiant teks pa-plušėti ir su mokslais, kuriuos teko praleisti. Donata šiuo metu Lietuvos sporto universiteto trečiajame kur-se studijuoja kinezioterapiją.

„Kadangi labai daug laiko nuo vasario praleidome Graikijoje treni-ruočių stovyklose, dabar mokslai spaudžia. Visi bendrakursiai jau su-sitvarkė viską, išsilaikė egzaminus, tai man dabar teks labai paskubėti, norint juos prisivyti ir viską atsiskai-tyti“, - sakė irkluotoja.

Taigi birželio 11 d. būsiantį savo gimtadienį Donata tikisi švęsti ra-miai. Tiesiog tai nėra jos prioritetas, yra ir svarbesnių dalykų.

„Per visą karjerą varžybose gim-tadienį turbūt sutikti teko tik kartą. Atrodo, tai buvo 2009 m., pasaulio jaunimo (iki 23 metų) čempionate vienviete valtimi užėmiau ketvirtą vietą, tai taip ir sekėsi per gimtadie-nį. Iš tikrųjų nedažnai per gimtadie-nį vyksta varžybos. Šiais metais, ži-noma, sau gimtadienio proga kaip ir dauguma sportininkų palinkėčiau tik pergalių“, - sakė D.Vištartaitė.

DEBIUTAS. Naujai suformuotą porinę dvivietę irkluojančios Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė Europos čempionate neturėjo lygių�

Pliusų dvivietė valtis turi daugiau nei minusų. Čia net jaudulys prieš varžybas ne toks baisus atrodo, nes ir mintimis, ir atsakomybe gali pasidalyti su kitu žmogumi. Ir šiaip smagiau dviese

�

EPA-Eltos, Stasio Žumbio nuotr.

8

cmykcmyk8

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. birželio 8 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. birželio 8 d., šeštadienis 3

čempionatai � SavaitėS gimtadieniai �

Rima Valentienė (1978 m. birželio 10 d.)

Krepšininkė, buvusi lietuvos rinktinės narė. 2005 m. eurolygos bronzos medalio laimėtoja. Daug-kartinė lietuvos čempionė.

Tomas DelininKaitis (1982 m. birželio 11 d.)

Krepšininkas, lietuvos rinktinės narys. 2010 m. pasaulio čempionato bronzos laimėtojas. 2005 m. UleB taurės laimėtojas.

Aleksandras KazaKeVičiUs (1986 m. birželio 12 d.)

imtynininkas. 2012 m. iškovojo bronzos medalius londono olim-pinėse žaidynėse ir europos čem-pionate.

Šarūnas MarčiUlionis (1964 m. birželio 13 d.)

Vienas geriausių visų laikų lietu-vos krepšininkų. 1�� m. olimpinis čempionas, 1��2 ir 1��6 m. bronzos medalių laimėtojas.

Rimas enDrijaitis (1944 m. birželio 14 d.)

Krepšinio treneris. 1�7� m. su Vilniaus „statyba“ pelnė bronzą tsrs čempionate. Pasvalio klubo „Pieno žvaigždės“ prezidentas.

Europos vyrų čEmpionatas

Data: rugsėjo 4-22 d.

vieta: Slovėnija

B grupė (Jesenicės):

Makedonija, LiEtuva, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina, Latvija, Serbija

Europos motErų čEmpionatas

Data: birželio 15-30 d.

vieta: Prancūzija

D grupė (trelaze):

LiEtuva, Baltarusija, Čekija, Kroatija

Europos vaikinų Jaunimo (iki 20 mEtų) čEmpionatas

Data: liepos 9-21 d.

vieta: Talinas (Estija)

a grupė:

Graikija, Vokietija, LiEtuva, Serbija, Gruzija

Europos mErginų Jaunimo (iki 20 mEtų) čEmpionatas


vieta: Samsunas (Turkija)

D grupė:

Turkija, LiEtuva, Vokietija, Švedija

pasauLio vaikinų Jaunimo (iki 19 mEtų) čEmpionatas

Data: birželio 27 - liepos 7 d.

vieta: Praha (Čekija)

B grupė:

LiEtuva, Čekija, Argentina, Iranas

pasauLio mErginų Jaunimo (iki 19 mEtų) čEmpionatas


vieta: Klaipėda/Panevėžys (Lietuva)

D grupė (panevėžys):

JAV, LiEtuva, Kinija, Malis

Europos vaikinų Jaunių (iki 18 mEtų) čEmpionatas


vieta: Ryga/Liepoja (Latvija)

a grupė:

LiEtuva, Serbija, Slovėnija, Prancūzija

Europos mErginų Jaunių (iki 18 mEtų) B Diviziono čEmpionatas

Data: rugpjūčio 15-25 d.

vieta: Miškolcas (Vengrija)

a grupė:

Lenkija, LiEtuva, Estija, Izraelis, Norvegija

Europos vaikinų Jaunučių (iki 16 mEtų) čEmpionatas


vieta: Kijevas (Ukraina)

B grupė:

Švedija, Vokietija, Turkija, LiEtuva

Europos mErginų Jaunių (iki 16 mEtų) čEmpionatas


vieta: Varna (Bulgarija)

C grupė:

Belgija, Olandija, LiEtuva, Italija

varžybų kalendoriuS

net ir vasarą, kai nurimsta klubinio krepšinio aistros, Lietuvos krepšinio mėgėjams nėra kada nuobodžiauti. tuo metu į didžiąją sceną išeina šalies rinktinės. nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 22 d. dešimt įvairaus amžiaus Lietuvos krepšinio rinktinių dalyvaus Europos ir pasaulio krepšinio čempionatuose.

Evaldas GelUMBaUsKas„Respublikos“ žurnalistas

turtingas dešimtmetis

Tarptautinių batalijų startą duos Prancūzijoje vyksiančiose Europos pirmenybėse žaisianti Lietuvos moterų rinktinė, o rink-tinių vasaros finišas numatytas rugsėjo 22 d., kai Slovėnijos sosti-nėje Liublianoje dėl medalių grum-sis pajėgiausios Senojo žemyno vyrų nacionalinės ekipos. Norisi tikėtis, kad lemiamuose mūšiuose dalyvaus ir Jono Kazlausko treni-ruojama Lietuvos vyrų rinktinė.

Per praėjusį dešimtmetį Lietu-vos krepšinio rinktinės Europos ir pasaulio čempionatuose surinko įspūdingą medalių derlių. 2003 m. Švedijoje vykusiose Europos pirme-nybėse auksą susirinkusi Lietuvos vyrų rinktinė ir Graikijoje vykusia-me pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempionate sidabrą iškovojęs jauni-mas pradėjo pergalėmis ir apdova-nojimais nužymėtą rinktinių kelią tarptautinėje arenoje.

Nuo 2003 m. bendromis visų am-žiaus grupių vyrų ir moterų rinktinių pastangomis į Lietuvą suplaukė 20 medalių komplektų. Derlingiausi bu-vo 2008-ieji, kai auksinį kelią pradė-jo Kazio Maksvyčio treniruojama 16-mečių vaikinų rinktinė. Sidabro me-dalius Europos 18-mečių ir 20-mečių pirmenybėse iškovojo ir kitos vaiki-nų rinktinės, o dar vieną aukso me-dalių partiją į bendrą kraitį pridėjo Lietuvos merginų (iki 18 metų) krep-šinio rinktinė. Neprasti buvo ir 2010-ieji. Europos 18-mečių pirmenybėse auksu žibėjo Jonas Valančiūnas ir kompanija, sidabriniu akordu kelią tarptautinėje arenoje pradėjo Arūno Visocko treniruojama 16-mečių rink-tinė. Tais pačiais metais Turkijoje vy-kusiose pasaulio pirmenybėse bron-zos medalius iškovojo Kęstučio Kemzūros vadovaujama Lietuvos vy-rų kariauna.

auksas ir sidabras

Pernai dar vienu triumfu Europos čempionate savo gyvavimą užbaigė auksinė K.Maksvyčio komanda. Net ir be J.Valančiūno žaidę lietuviai pa-

demonstravo čempionų charakterį ir finale po atkaklios kovos 50:49 palau-žė Prancūziją. Antrą kartą iš eilės sidabro medaliais buvo priversti pa-sitenkinti A.Visocko auklėtiniai. Lie-tuvoje ir Latvijoje vykusiose Euro-pos pirmenybėse lietuviams kelią ant auksinės pakopos ir vėl pastojo Kroa-tijos rinktinė, kurios gretose žibėjo puolėjas Darijus Šaričius.

Kitų rinktinių pasirodymai tarp-tautinėje arenoje buvo gerokai kuk-lesni. Teigiamų emocijų suteikė tik po kelerių metų stagnacijos blyks-telėjusi Lietuvos mergaičių (iki 16 metų) rinktinė. Ramunės Kumpie-nės auklėtinės laimėjo Europos 16-mečių mergaičių B čempionato var-žybas ir po dviejų metų pertraukos iškovojo mūsų šaliai kelialapį į aukš-čiausias - A lygio - pirmenybes. Ta-čiau 18-mečių merginų rinktinė ir šiais metais bus priversta žaisti B čempionate. Pernai Diliaros Veliša-jevos treniruojama 18-mečių rinkti-nė Europos B čempionate užėmė tik 7 vietą. O jau po pusantro mėne-sio šios rinktinės laukia kovos pa-saulio (iki 19 metų) krepšinio čem-pionate, į kurį Lietuvos komanda pateko šeimininkės teisėmis.

Taip pat pernai be didesnių fanfa-rų kelią tarptautinėje arenoje užbaigė ir Lietuvos 20-mečių merginų rinkti-nė. Daliaus Ubarto auklėtinės Euro-pos pirmenybėse užėmė 9 vietą.

Nors 2012 m. Lietuvoje vyko ir Europos 16-mečių, ir pasaulio (iki 17 metų) krepšinio čempionatai, šei-mininkai sėkmingu žaidimu pasigir-

ti negalėjo. Gintaro Razučio treni-ruojami 16-mečiai, kurių gretose žaidė ir Arvydo Sabonio sūnus Do-mantas, nepateko į atkrintamąsias varžybas ir užėmė tik 11 vietą. 9 vietoje finišavo ir pasaulio čempio-nate dalyvavusi Pauliaus Juodžio 17-mečių krepšininkų rinktinė.

Nenudžiugino ir vyrai. Venesue-loje vykusiose atrankos varžybose kelialapį į Londono olimpines žaidy-nes pelniusi Lietuvos vyrų rinktinė ketvirtfinalyje nusileido Rusijai ir pirmą kartą nuo 1992 m. nepateko į pajėgiausių olimpiados krepšinio komandų ketvertuką.

nuosaikūs tikslai

Mūsų šalies rinktinėms tikslus formuojanti Lietuvos krepšinio fe-deracija (LKF) prieš šią vasarą ypa-

tingomis ambicijomis nepasižymėjo. Šių metų vasarį Kaune vykusiame LKF vykdomojo komiteto posėdyje buvo oficialiai patvirtinti tikslai vi-soms Europos ir pasaulio čempio-natuose šiemet dalyvausiančioms rinktinėms. Krepšinio funkcionieriai iš vyrų komandos Europos čempio-nate tikisi vietos tarp 5 geriausių komandų, o iš moterų - 3-5 vietų.

Į geriausių komandų pirmuosius penketukus turėtų pateikti ir visos Lietuvos vaikinų rinktinės. LKF va-dovybė 16-mečiams, 18-mečiams ir 20-mečiams vaikinams Europos čempionatuose bei 19-mečiams pa-saulio čempionate iškėlė tikslą užimti 1-5 vietas.

Šiek tiek žemiau kartelė nuleis-ta merginoms. Lietuvoje vyksian-čiame pasaulio čempionate žaisian-čios 19-metės turėtų patekti bent jau į ketvirtfinalį. Tas pats tikslas keliamas Turkijoje, Samsuno mies-te vyksiančiame Europos čempio-nate, dalyvausiančioms 20-metėms merginoms. Europos A čempionate žaisiančios 16-metės turėtų ne tik patekti į ketvirtfinalį, bet ir užimti 5-7 vietas, o Europos B divizione rungtyniausiančioms 18-metėms iš-keltas tikslas - užimti 1-3 vietas.

Jaunatviška moterų rinktinė

Dalis rinktinių jau kurį laiką plu-ša treniruočių stovyklose, kitos dar tik formuoja pasirengimo planus ir derina kandidatų sąrašus. Pirmoji į darbus kibo Lietuvos moterų rink-

tinė. Gegužės pradžioje ruoštis Prancūzijoje vyksiančioms Europos pirmenybėms pradėjusi nacionalinė rinktinė jau artėja prie pasirengimo etapo pabaigos. Per artimiausias ke-lias dienas Panevėžyje paskutinį kontrolinių rungtynių ciklą turėsian-ti moterų rinktinė pirmąsias rung-tynes Europos čempionate sužais birželio 15 d. su Kroatijos krepšinin-kėmis. Pirmajame etape lietuvai-tėms dar teks susitikti su Čekijos ir Baltarusijos rinktinėmis.

Kalbėdamas apie LKF keliamus tikslus, Lietuvos moterų rinktinės vyriausiasis treneris Algirdas Pau-lauskas drąsiai pareiškė, kad jam pa-tinka ambicingi planai, ir teigė, kad jo auklėtinės Europos čempionate gali kovoti ne tik dėl trečiosios, bet ir dėl pirmosios vietos. Vis dėlto šias 1997 m. Europos čempionate su Lietuvos rinktine auksą iškovojusio krepšinio specialisto kalbas derėtų vertinti atsargiai. Dabartinėje Lie-tuvos rinktinėje nėra nei Sandros Linkevičienės, nei Aušros Bimbai-tės - krepšininkių, kurios 2011 m. Europos čempionate dirigavo ko-mandos žaidimui ir padėjo iškovoti septintąją vietą. Rimtu smūgiu jau-natviškai rinktinei tapo ir Marinos Solopovos trauma, išbraukusi šią snaiperę iš kandidačių sąrašo.

A.Paulauskui kovose su patyru-siomis varžovėmis teks remtis jau-natvišku kolektyvu. Tik trys krepši-ninkės - Iveta Šalkauskė, Kristina Vengrytė ir Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė - yra peržengusios 30

Darbinga Lietuvos krepšinio rinktinių vasarametų slenkstį. Likusios rinktinės na-rės yra gimusios 1989-1992 m., o didžiausia patirtimi gali pasigirti tik vidurio puolėja Gintarė Petronytė.

Žalgiriečių ranka

Birželio 27 d. pasaulio čempio-nate startuos ir Lietuvos 19-mečių krepšinio rinktinė. Formaliai Čeki-jos sostinėje Prahoje vyksiančiose varžybose lietuviai gins nugalėtojų titulą, kurį prieš kelerius metus Ry-goje nukalė J.Valančiūnas su auksi-ne komanda. Į sidabrinės komandos pavadinimą pretenduojančią 19-me-čių rinktinę šį kartą į kovą ves ne A.Visockas, o jaunesnės kartos žal-girietis - Tomas Masiulis. Nuo ge-gužės 20 d. sportuojančioje rinkti-nėje šį kartą suburti visi pajėgiausi šios amžiaus grupės krepšininkai. Prie komandos prisidėjo ir pernai Europos čempionatą dėl traumos praleidęs jaunasis Kauno „Žalgirio“ komandos narys Tomas Dimša. Tie-sa, pirmieji pasirengimo etapo žingsniai nebuvo lengvi - 56:72 pra-laimėtos pirmosios kontrolinės rungtynės bendraamžiams iš Aus-tralijos. Vis dėlto po šio šalto dušo lietuviai atsigavo ir laimėjo kitus du susitikimus (83:81 ir 71:68).

Liepos pradžioje paskutinį kartą į tarptautinę areną žengs Lietuvos 20-mečių - merginų ir vaikinų - rinktinės. D.Ubarto treniruojamos merginos jau užbaigė pirmąją treni-ruočių stovyklą, o praėjusį trečia-dienį sužaidė pirmąsias draugiškas

rungtynes. Panevėžyje Lietuvos ko-mandą egzaminavo Japonijos mote-rų rinktinė. Viešnios prieš šeimi-ninkes laimėjo rezultatu 103:57. Lietuvos komandoje geriausiai se-kėsi vidurio puolėjai Ievai Prėskie-nytei. Aukštaūgė pelnė 19 taškų ir atkovojo 7 kamuolius. „Šiemet gal mes neturime ryškių žvaigždžių, bet sunku pasakyti, ar tai mūsų mi-nusas. Rezultato sieksime koman-diniais veiksmais. Pradėjome su 16 žaidėjų, merginos stengiasi, dirba. Prasideda draugiškų rung-tynių ciklas, čia pamatysime, ką galime. Kokių nors stebuklų čem-pionate nesitikime. Tiesiog mėgin-sime sulipdyti gerą komandą, kuri kovos kiekvienose rungtynėse ir atkakliai sieks rezultato“, - teigė D.Ubartas.

Pasirengimą liepos 4 d. Turkijo-je prasidėsiančiam čempionatui Lie-tuvos jaunimo rinktinės kandidatės tęs Latvijoje. Ten birželio 9-11 die-nomis jos žais kontrolines rungty-nes su kaimynių bendraamžėmis.

naujas iššūkis

Liepos 9 d. Estijos sostinėje Ta-line prasidės Europos 20-mečių vaikinų čempionatas. Jame daly-vausiančius jaunuosius lietuvius treniruos kompromisų nepripažįs-tantis Tomas Pačėsas. Pirmą kartą darbo su Lietuvos jaunimo rinktine ėmęsis specialistas pirmojoje tre-niruočių stovykloje stebi daugiau nei 20 krepšininkų. 20-mečiai Ni-

doje stovyklaus iki birželio 14-osios, o birželio 11 ir 13 dienomis pajūryje išbandys jėgas su Filipinų vyrų rinktine. Birželio 15-20 die-nomis jaunimo rinktinės kandidatai treniruosis Druskininkuose, vėliau dalyvaus kontroliniame turnyre Kaune, surengs stovyklą T.Pačėso gimtajame mieste Alytuje, o pasi-rengimą Europos čempionatui už-baigs Estijoje, kurioje ir vyks Eu-ropos čempionatas.

„Tai savotiškas iššūkis, bet ma-no komandose visada būdavo jaunų krepšininkų, tad tikiuosi, kad ir jie supras mano kalbą. Tai jau nebe vai-kai, o jauni, perspektyvūs vyrai. Man jie visi yra lygūs, visi turės pro-gą parodyti save ir kovoti dėl vietos rinktinėje. Garantijų neturi niekas. Jei žmogus atvažiavo visai nepasi-ruošęs, tai jau jo problema“, - samprotavo griežtumu pasižymintis T.Pačėsas.

Jauniausias sabonis

Netrukus į darbus kibs ir liepos antroje pusėje čempionatuose da-lyvausiančios merginų (iki 19 me-tų) ir vaikinų (iki 18 metų) rinkti-nės. Liepos 18 d. Lietuvoje vyk-siančiose planetos pirmenybėse šeimininkių teisėmis žaisiančios merginos į pirmąją stovyklą rinksis birželio 14 d. Kitą savaitę turėtų paaiškėti ir konkretūs Lietuvos 18-mečių vaikinų pasirengimo planai. Vis dėlto vienas džiugus faktas ži-nomas jau dabar. Sauliaus Štomber-go treniruojamos rinktinės kandi-datų sąrašuose yra ir D.Sabonis.

Gegužės 3 dieną 17-ąjį gimta-dienį paminėjęs jauniausias A.Sa-bonio sūnus praėjusią vasarą įspū-

dingai žaidė Europos 16-mečių pir-menybėse. Jose 205 cm ūgio puo-lėjas aikštelėje vidutiniškai praleis-davo po 29 minutes, pelnydavo po 14,1 taško, atkovodavo po 14,4 ka-muolio ir atlikdavo po 2,4 rezulta-tyvaus perdavimo. Šį sezoną D.Sa-bonis rungtyniavo trečioje pagal pajėgumą Ispanijos lygoje, kur vil-kėjo „Clinicas Rincon“ komandos marškinėlius. Per rungtynes aukš-taūgis pelnydavo po 5,4 taško ir at-kovodavo po 4,3 kamuolio.

Jaunimas ir veteranai

Rugpjūtį į tarptautinę areną žengs jauniausioji Lietuvos krep-šinio karta. Rugpjūčio 1-11 d. Eu-ropos čempionate vėl debiutuos 16-mečių merginų rinktinė, rug-pjūčio 8 d. naują etapą pradės Ro-berto Giedraičio vadovaujama 16-mečių vaikinų rinktinė. Rugpjūčio 15 d. Europos B čempionate kovas pradės ir merginų (iki 18 metų) rinktinė. Darbingos Lietuvos krep-šinio rinktinių vasaros desertu tu-rėtų tapti Lietuvos vyrų nacionali-nės ekipos kovos Slovėnijoje vyk-siančiame Europos krepšinio čem-pionate.

Intensyviame mūsų šalies rink-tinių vasaros varžybų grafike savo vietą turėtų rasti ir Lietuvos stu-dentų rinktinė. Dainiaus Adomaičio suburta komanda liepos 6-17 d. da-lyvaus Kazanėje vyksiančioje uni-versiadoje. Liepos 12-21 d. Graiki-joje dėl apdovanojimų turėtų kovo-ti gausus Lietuvos krepšinio vete-ranų desantas, o liepos 26 - rugpjū-čio 4 dienomis vyksiančiose olim-pinėse kurčiųjų sporto žaidynėse dalyvaus ir mūsų šalies atstovai.

Sidabriniai. Dviejuose Europos čempionatuose iš eilės antrą vietą užėmusiai Lietuvos vaikinų krepšinio rinktinei vasarą teks žengti auksinės kartos pėdomis ir kovoti pasaulio jaunimo (iki 19 metų) krepšinio čempionate

�

2003 m. Lietuvos vyrų rinktinė, Europos čempionatas 1Lietuvos 19-mečių rinktinė Pasaulio čempionatas 22004 m.Lietuvos 20-mečių rinktinė Europos čempionatas 32005 m.Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinė Pasaulio čempionatas 1Lietuvos 20-mečių rinktinė Europos čempionatas 22006 m.Lietuvos 18-mečių rinktinė Europos čempionatas 2Lietuvos 16-mečių merginų rinktinė Europos čempionatas 32007 m.Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionatas 3Lietuvos 16-mečių rinktinė Europos čempionatas 32008 m.Lietuvos 16-mečių rinktinė Europos čempionatas 1

Lietuvos 18-mečių merginų rinktinė Europos čempionatas 1Lietuvos 18-mečių rinktinė Europos čempionatas 2Lietuvos 20-mečių rinktinė Europos čempionatas 22009 m.Lietuvos 16-mečių rinktinė Europos čempionatas 22010 m.Lietuvos vyrų rinktinė Pasaulio čempionatas 3Lietuvos 18-mečių rinktinė Europos čempionatas 1Lietuvos 16-mečių rinktinė Europos čempionatas 22011 m.Lietuvos 19-mečių rinktinė Pasaulio čempionatas 12012 m.Lietuvos 20-mečių rinktinė Europos čempionatas 1Lietuvos 18-mečių rinktinė Europos čempionatas 2

(Metai, rinktinė, varžybos, vieta)

lietuvoS rinktinių medaliai (nuo 2003 m.)

viltiS. pernai Europos jaunučių (iki 16 metų) krepšinio čempionate pasižymėjęs Domantas sabonis atstovaus 18-mečių rinktinei

� nauJokaS. pirmą kartą per savo karjerą Lietuvos jaunimo rinktinei vadovaus tomas pačėsas

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Nuo 2003 m. bendromis visų amžiaus grupių vyrų ir moterų rinktinių pastangomis į Lietuvą suplaukė 20 medalių komplektų

�

cmyk

9

cmyk / 9

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. birželio 8 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. birželio 8 d., šeštadienis 3

čempionatai � SavaitėS gimtadieniai �

Rima Valentienė (1978 m. birželio 10 d.)

Krepšininkė, buvusi lietuvos rinktinės narė. 2005 m. eurolygos bronzos medalio laimėtoja. Daug-kartinė lietuvos čempionė.

Tomas DelininKaitis (1982 m. birželio 11 d.)

Krepšininkas, lietuvos rinktinės narys. 2010 m. pasaulio čempionato bronzos laimėtojas. 2005 m. UleB taurės laimėtojas.

Aleksandras KazaKeVičiUs (1986 m. birželio 12 d.)

imtynininkas. 2012 m. iškovojo bronzos medalius londono olim-pinėse žaidynėse ir europos čem-pionate.

Šarūnas MarčiUlionis (1964 m. birželio 13 d.)

Vienas geriausių visų laikų lietu-vos krepšininkų. 1�� m. olimpinis čempionas, 1��2 ir 1��6 m. bronzos medalių laimėtojas.

Rimas enDrijaitis (1944 m. birželio 14 d.)

Krepšinio treneris. 1�7� m. su Vilniaus „statyba“ pelnė bronzą tsrs čempionate. Pasvalio klubo „Pieno žvaigždės“ prezidentas.

Europos vyrų čEmpionatas

Data: rugsėjo 4-22 d.

vieta: Slovėnija

B grupė (Jesenicės):

Makedonija, LiEtuva, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina, Latvija, Serbija

Europos motErų čEmpionatas

Data: birželio 15-30 d.

vieta: Prancūzija

D grupė (trelaze):

LiEtuva, Baltarusija, Čekija, Kroatija

Europos vaikinų Jaunimo (iki 20 mEtų) čEmpionatas


vieta: Talinas (Estija)

a grupė:

Graikija, Vokietija, LiEtuva, Serbija, Gruzija

Europos mErginų Jaunimo (iki 20 mEtų) čEmpionatas


vieta: Samsunas (Turkija)

D grupė:

Turkija, LiEtuva, Vokietija, Švedija

pasauLio vaikinų Jaunimo (iki 19 mEtų) čEmpionatas

Data: birželio 27 - liepos 7 d.

vieta: Praha (Čekija)

B grupė:

LiEtuva, Čekija, Argentina, Iranas

pasauLio mErginų Jaunimo (iki 19 mEtų) čEmpionatas


vieta: Klaipėda/Panevėžys (Lietuva)

D grupė (panevėžys):

JAV, LiEtuva, Kinija, Malis

Europos vaikinų Jaunių (iki 18 mEtų) čEmpionatas


vieta: Ryga/Liepoja (Latvija)

a grupė:

LiEtuva, Serbija, Slovėnija, Prancūzija

Europos mErginų Jaunių (iki 18 mEtų) B Diviziono čEmpionatas


vieta: Miškolcas (Vengrija)

a grupė:

Lenkija, LiEtuva, Estija, Izraelis, Norvegija

Europos vaikinų Jaunučių (iki 16 mEtų) čEmpionatas


vieta: Kijevas (Ukraina)

B grupė:

Švedija, Vokietija, Turkija, LiEtuva

Europos mErginų Jaunių (iki 16 mEtų) čEmpionatas


vieta: Varna (Bulgarija)

C grupė:

Belgija, Olandija, LiEtuva, Italija

varžybų kalendoriuS

net ir vasarą, kai nurimsta klubinio krepšinio aistros, Lietuvos krepšinio mėgėjams nėra kada nuobodžiauti. tuo metu į didžiąją sceną išeina šalies rinktinės. nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 22 d. dešimt įvairaus amžiaus Lietuvos krepšinio rinktinių dalyvaus Europos ir pasaulio krepšinio čempionatuose.

Evaldas GelUMBaUsKas„Respublikos“ žurnalistas

turtingas dešimtmetis

Tarptautinių batalijų startą duos Prancūzijoje vyksiančiose Europos pirmenybėse žaisianti Lietuvos moterų rinktinė, o rink-tinių vasaros finišas numatytas rugsėjo 22 d., kai Slovėnijos sosti-nėje Liublianoje dėl medalių grum-sis pajėgiausios Senojo žemyno vyrų nacionalinės ekipos. Norisi tikėtis, kad lemiamuose mūšiuose dalyvaus ir Jono Kazlausko treni-ruojama Lietuvos vyrų rinktinė.

Per praėjusį dešimtmetį Lietu-vos krepšinio rinktinės Europos ir pasaulio čempionatuose surinko įspūdingą medalių derlių. 2003 m. Švedijoje vykusiose Europos pirme-nybėse auksą susirinkusi Lietuvos vyrų rinktinė ir Graikijoje vykusia-me pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempionate sidabrą iškovojęs jauni-mas pradėjo pergalėmis ir apdova-nojimais nužymėtą rinktinių kelią tarptautinėje arenoje.

Nuo 2003 m. bendromis visų am-žiaus grupių vyrų ir moterų rinktinių pastangomis į Lietuvą suplaukė 20 medalių komplektų. Derlingiausi bu-vo 2008-ieji, kai auksinį kelią pradė-jo Kazio Maksvyčio treniruojama 16-mečių vaikinų rinktinė. Sidabro me-dalius Europos 18-mečių ir 20-mečių pirmenybėse iškovojo ir kitos vaiki-nų rinktinės, o dar vieną aukso me-dalių partiją į bendrą kraitį pridėjo Lietuvos merginų (iki 18 metų) krep-šinio rinktinė. Neprasti buvo ir 2010-ieji. Europos 18-mečių pirmenybėse auksu žibėjo Jonas Valančiūnas ir kompanija, sidabriniu akordu kelią tarptautinėje arenoje pradėjo Arūno Visocko treniruojama 16-mečių rink-tinė. Tais pačiais metais Turkijoje vy-kusiose pasaulio pirmenybėse bron-zos medalius iškovojo Kęstučio Kemzūros vadovaujama Lietuvos vy-rų kariauna.

auksas ir sidabras

Pernai dar vienu triumfu Europos čempionate savo gyvavimą užbaigė auksinė K.Maksvyčio komanda. Net ir be J.Valančiūno žaidę lietuviai pa-

demonstravo čempionų charakterį ir finale po atkaklios kovos 50:49 palau-žė Prancūziją. Antrą kartą iš eilės sidabro medaliais buvo priversti pa-sitenkinti A.Visocko auklėtiniai. Lie-tuvoje ir Latvijoje vykusiose Euro-pos pirmenybėse lietuviams kelią ant auksinės pakopos ir vėl pastojo Kroa-tijos rinktinė, kurios gretose žibėjo puolėjas Darijus Šaričius.

Kitų rinktinių pasirodymai tarp-tautinėje arenoje buvo gerokai kuk-lesni. Teigiamų emocijų suteikė tik po kelerių metų stagnacijos blyks-telėjusi Lietuvos mergaičių (iki 16 metų) rinktinė. Ramunės Kumpie-nės auklėtinės laimėjo Europos 16-mečių mergaičių B čempionato var-žybas ir po dviejų metų pertraukos iškovojo mūsų šaliai kelialapį į aukš-čiausias - A lygio - pirmenybes. Ta-čiau 18-mečių merginų rinktinė ir šiais metais bus priversta žaisti B čempionate. Pernai Diliaros Veliša-jevos treniruojama 18-mečių rinkti-nė Europos B čempionate užėmė tik 7 vietą. O jau po pusantro mėne-sio šios rinktinės laukia kovos pa-saulio (iki 19 metų) krepšinio čem-pionate, į kurį Lietuvos komanda pateko šeimininkės teisėmis.

Taip pat pernai be didesnių fanfa-rų kelią tarptautinėje arenoje užbaigė ir Lietuvos 20-mečių merginų rinkti-nė. Daliaus Ubarto auklėtinės Euro-pos pirmenybėse užėmė 9 vietą.

Nors 2012 m. Lietuvoje vyko ir Europos 16-mečių, ir pasaulio (iki 17 metų) krepšinio čempionatai, šei-mininkai sėkmingu žaidimu pasigir-

ti negalėjo. Gintaro Razučio treni-ruojami 16-mečiai, kurių gretose žaidė ir Arvydo Sabonio sūnus Do-mantas, nepateko į atkrintamąsias varžybas ir užėmė tik 11 vietą. 9 vietoje finišavo ir pasaulio čempio-nate dalyvavusi Pauliaus Juodžio 17-mečių krepšininkų rinktinė.

Nenudžiugino ir vyrai. Venesue-loje vykusiose atrankos varžybose kelialapį į Londono olimpines žaidy-nes pelniusi Lietuvos vyrų rinktinė ketvirtfinalyje nusileido Rusijai ir pirmą kartą nuo 1992 m. nepateko į pajėgiausių olimpiados krepšinio komandų ketvertuką.

nuosaikūs tikslai

Mūsų šalies rinktinėms tikslus formuojanti Lietuvos krepšinio fe-deracija (LKF) prieš šią vasarą ypa-

tingomis ambicijomis nepasižymėjo. Šių metų vasarį Kaune vykusiame LKF vykdomojo komiteto posėdyje buvo oficialiai patvirtinti tikslai vi-soms Europos ir pasaulio čempio-natuose šiemet dalyvausiančioms rinktinėms. Krepšinio funkcionieriai iš vyrų komandos Europos čempio-nate tikisi vietos tarp 5 geriausių komandų, o iš moterų - 3-5 vietų.

Į geriausių komandų pirmuosius penketukus turėtų pateikti ir visos Lietuvos vaikinų rinktinės. LKF va-dovybė 16-mečiams, 18-mečiams ir 20-mečiams vaikinams Europos čempionatuose bei 19-mečiams pa-saulio čempionate iškėlė tikslą užimti 1-5 vietas.

Šiek tiek žemiau kartelė nuleis-ta merginoms. Lietuvoje vyksian-čiame pasaulio čempionate žaisian-čios 19-metės turėtų patekti bent jau į ketvirtfinalį. Tas pats tikslas keliamas Turkijoje, Samsuno mies-te vyksiančiame Europos čempio-nate, dalyvausiančioms 20-metėms merginoms. Europos A čempionate žaisiančios 16-metės turėtų ne tik patekti į ketvirtfinalį, bet ir užimti 5-7 vietas, o Europos B divizione rungtyniausiančioms 18-metėms iš-keltas tikslas - užimti 1-3 vietas.

Jaunatviška moterų rinktinė

Dalis rinktinių jau kurį laiką plu-ša treniruočių stovyklose, kitos dar tik formuoja pasirengimo planus ir derina kandidatų sąrašus. Pirmoji į darbus kibo Lietuvos moterų rink-

tinė. Gegužės pradžioje ruoštis Prancūzijoje vyksiančioms Europos pirmenybėms pradėjusi nacionalinė rinktinė jau artėja prie pasirengimo etapo pabaigos. Per artimiausias ke-lias dienas Panevėžyje paskutinį kontrolinių rungtynių ciklą turėsian-ti moterų rinktinė pirmąsias rung-tynes Europos čempionate sužais birželio 15 d. su Kroatijos krepšinin-kėmis. Pirmajame etape lietuvai-tėms dar teks susitikti su Čekijos ir Baltarusijos rinktinėmis.

Kalbėdamas apie LKF keliamus tikslus, Lietuvos moterų rinktinės vyriausiasis treneris Algirdas Pau-lauskas drąsiai pareiškė, kad jam pa-tinka ambicingi planai, ir teigė, kad jo auklėtinės Europos čempionate gali kovoti ne tik dėl trečiosios, bet ir dėl pirmosios vietos. Vis dėlto šias 1997 m. Europos čempionate su Lietuvos rinktine auksą iškovojusio krepšinio specialisto kalbas derėtų vertinti atsargiai. Dabartinėje Lie-tuvos rinktinėje nėra nei Sandros Linkevičienės, nei Aušros Bimbai-tės - krepšininkių, kurios 2011 m. Europos čempionate dirigavo ko-mandos žaidimui ir padėjo iškovoti septintąją vietą. Rimtu smūgiu jau-natviškai rinktinei tapo ir Marinos Solopovos trauma, išbraukusi šią snaiperę iš kandidačių sąrašo.

A.Paulauskui kovose su patyru-siomis varžovėmis teks remtis jau-natvišku kolektyvu. Tik trys krepši-ninkės - Iveta Šalkauskė, Kristina Vengrytė ir Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė - yra peržengusios 30

Darbinga Lietuvos krepšinio rinktinių vasarametų slenkstį. Likusios rinktinės na-rės yra gimusios 1989-1992 m., o didžiausia patirtimi gali pasigirti tik vidurio puolėja Gintarė Petronytė.

Žalgiriečių ranka

Birželio 27 d. pasaulio čempio-nate startuos ir Lietuvos 19-mečių krepšinio rinktinė. Formaliai Čeki-jos sostinėje Prahoje vyksiančiose varžybose lietuviai gins nugalėtojų titulą, kurį prieš kelerius metus Ry-goje nukalė J.Valančiūnas su auksi-ne komanda. Į sidabrinės komandos pavadinimą pretenduojančią 19-me-čių rinktinę šį kartą į kovą ves ne A.Visockas, o jaunesnės kartos žal-girietis - Tomas Masiulis. Nuo ge-gužės 20 d. sportuojančioje rinkti-nėje šį kartą suburti visi pajėgiausi šios amžiaus grupės krepšininkai. Prie komandos prisidėjo ir pernai Europos čempionatą dėl traumos praleidęs jaunasis Kauno „Žalgirio“ komandos narys Tomas Dimša. Tie-sa, pirmieji pasirengimo etapo žingsniai nebuvo lengvi - 56:72 pra-laimėtos pirmosios kontrolinės rungtynės bendraamžiams iš Aus-tralijos. Vis dėlto po šio šalto dušo lietuviai atsigavo ir laimėjo kitus du susitikimus (83:81 ir 71:68).

Liepos pradžioje paskutinį kartą į tarptautinę areną žengs Lietuvos 20-mečių - merginų ir vaikinų - rinktinės. D.Ubarto treniruojamos merginos jau užbaigė pirmąją treni-ruočių stovyklą, o praėjusį trečia-dienį sužaidė pirmąsias draugiškas

rungtynes. Panevėžyje Lietuvos ko-mandą egzaminavo Japonijos mote-rų rinktinė. Viešnios prieš šeimi-ninkes laimėjo rezultatu 103:57. Lietuvos komandoje geriausiai se-kėsi vidurio puolėjai Ievai Prėskie-nytei. Aukštaūgė pelnė 19 taškų ir atkovojo 7 kamuolius. „Šiemet gal mes neturime ryškių žvaigždžių, bet sunku pasakyti, ar tai mūsų mi-nusas. Rezultato sieksime koman-diniais veiksmais. Pradėjome su 16 žaidėjų, merginos stengiasi, dirba. Prasideda draugiškų rung-tynių ciklas, čia pamatysime, ką galime. Kokių nors stebuklų čem-pionate nesitikime. Tiesiog mėgin-sime sulipdyti gerą komandą, kuri kovos kiekvienose rungtynėse ir atkakliai sieks rezultato“, - teigė D.Ubartas.

Pasirengimą liepos 4 d. Turkijo-je prasidėsiančiam čempionatui Lie-tuvos jaunimo rinktinės kandidatės tęs Latvijoje. Ten birželio 9-11 die-nomis jos žais kontrolines rungty-nes su kaimynių bendraamžėmis.

naujas iššūkis

Liepos 9 d. Estijos sostinėje Ta-line prasidės Europos 20-mečių vaikinų čempionatas. Jame daly-vausiančius jaunuosius lietuvius treniruos kompromisų nepripažįs-tantis Tomas Pačėsas. Pirmą kartą darbo su Lietuvos jaunimo rinktine ėmęsis specialistas pirmojoje tre-niruočių stovykloje stebi daugiau nei 20 krepšininkų. 20-mečiai Ni-

doje stovyklaus iki birželio 14-osios, o birželio 11 ir 13 dienomis pajūryje išbandys jėgas su Filipinų vyrų rinktine. Birželio 15-20 die-nomis jaunimo rinktinės kandidatai treniruosis Druskininkuose, vėliau dalyvaus kontroliniame turnyre Kaune, surengs stovyklą T.Pačėso gimtajame mieste Alytuje, o pasi-rengimą Europos čempionatui už-baigs Estijoje, kurioje ir vyks Eu-ropos čempionatas.

„Tai savotiškas iššūkis, bet ma-no komandose visada būdavo jaunų krepšininkų, tad tikiuosi, kad ir jie supras mano kalbą. Tai jau nebe vai-kai, o jauni, perspektyvūs vyrai. Man jie visi yra lygūs, visi turės pro-gą parodyti save ir kovoti dėl vietos rinktinėje. Garantijų neturi niekas. Jei žmogus atvažiavo visai nepasi-ruošęs, tai jau jo problema“, - samprotavo griežtumu pasižymintis T.Pačėsas.

Jauniausias sabonis

Netrukus į darbus kibs ir liepos antroje pusėje čempionatuose da-lyvausiančios merginų (iki 19 me-tų) ir vaikinų (iki 18 metų) rinkti-nės. Liepos 18 d. Lietuvoje vyk-siančiose planetos pirmenybėse šeimininkių teisėmis žaisiančios merginos į pirmąją stovyklą rinksis birželio 14 d. Kitą savaitę turėtų paaiškėti ir konkretūs Lietuvos 18-mečių vaikinų pasirengimo planai. Vis dėlto vienas džiugus faktas ži-nomas jau dabar. Sauliaus Štomber-go treniruojamos rinktinės kandi-datų sąrašuose yra ir D.Sabonis.

Gegužės 3 dieną 17-ąjį gimta-dienį paminėjęs jauniausias A.Sa-bonio sūnus praėjusią vasarą įspū-

dingai žaidė Europos 16-mečių pir-menybėse. Jose 205 cm ūgio puo-lėjas aikštelėje vidutiniškai praleis-davo po 29 minutes, pelnydavo po 14,1 taško, atkovodavo po 14,4 ka-muolio ir atlikdavo po 2,4 rezulta-tyvaus perdavimo. Šį sezoną D.Sa-bonis rungtyniavo trečioje pagal pajėgumą Ispanijos lygoje, kur vil-kėjo „Clinicas Rincon“ komandos marškinėlius. Per rungtynes aukš-taūgis pelnydavo po 5,4 taško ir at-kovodavo po 4,3 kamuolio.

Jaunimas ir veteranai

Rugpjūtį į tarptautinę areną žengs jauniausioji Lietuvos krep-šinio karta. Rugpjūčio 1-11 d. Eu-ropos čempionate vėl debiutuos 16-mečių merginų rinktinė, rug-pjūčio 8 d. naują etapą pradės Ro-berto Giedraičio vadovaujama 16-mečių vaikinų rinktinė. Rugpjūčio 15 d. Europos B čempionate kovas pradės ir merginų (iki 18 metų) rinktinė. Darbingos Lietuvos krep-šinio rinktinių vasaros desertu tu-rėtų tapti Lietuvos vyrų nacionali-nės ekipos kovos Slovėnijoje vyk-siančiame Europos krepšinio čem-pionate.

Intensyviame mūsų šalies rink-tinių vasaros varžybų grafike savo vietą turėtų rasti ir Lietuvos stu-dentų rinktinė. Dainiaus Adomaičio suburta komanda liepos 6-17 d. da-lyvaus Kazanėje vyksiančioje uni-versiadoje. Liepos 12-21 d. Graiki-joje dėl apdovanojimų turėtų kovo-ti gausus Lietuvos krepšinio vete-ranų desantas, o liepos 26 - rugpjū-čio 4 dienomis vyksiančiose olim-pinėse kurčiųjų sporto žaidynėse dalyvaus ir mūsų šalies atstovai.

Sidabriniai. Dviejuose Europos čempionatuose iš eilės antrą vietą užėmusiai Lietuvos vaikinų krepšinio rinktinei vasarą teks žengti auksinės kartos pėdomis ir kovoti pasaulio jaunimo (iki 19 metų) krepšinio čempionate

�

2003 m. Lietuvos vyrų rinktinė, Europos čempionatas 1Lietuvos 19-mečių rinktinė Pasaulio čempionatas 22004 m.Lietuvos 20-mečių rinktinė Europos čempionatas 32005 m.Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinė Pasaulio čempionatas 1Lietuvos 20-mečių rinktinė Europos čempionatas 22006 m.Lietuvos 18-mečių rinktinė Europos čempionatas 2Lietuvos 16-mečių merginų rinktinė Europos čempionatas 32007 m.Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionatas 3Lietuvos 16-mečių rinktinė Europos čempionatas 32008 m.Lietuvos 16-mečių rinktinė Europos čempionatas 1

Lietuvos 18-mečių merginų rinktinė Europos čempionatas 1Lietuvos 18-mečių rinktinė Europos čempionatas 2Lietuvos 20-mečių rinktinė Europos čempionatas 22009 m.Lietuvos 16-mečių rinktinė Europos čempionatas 22010 m.Lietuvos vyrų rinktinė Pasaulio čempionatas 3Lietuvos 18-mečių rinktinė Europos čempionatas 1Lietuvos 16-mečių rinktinė Europos čempionatas 22011 m.Lietuvos 19-mečių rinktinė Pasaulio čempionatas 12012 m.Lietuvos 20-mečių rinktinė Europos čempionatas 1Lietuvos 18-mečių rinktinė Europos čempionatas 2

(Metai, rinktinė, varžybos, vieta)

lietuvoS rinktinių medaliai (nuo 2003 m.)

viltiS. pernai Europos jaunučių (iki 16 metų) krepšinio čempionate pasižymėjęs Domantas sabonis atstovaus 18-mečių rinktinei

� nauJokaS. pirmą kartą per savo karjerą Lietuvos jaunimo rinktinei vadovaus tomas pačėsas

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Nuo 2003 m. bendromis visų amžiaus grupių vyrų ir moterų rinktinių pastangomis į Lietuvą suplaukė 20 medalių komplektų

�

10

cmykcmykcmyk

11

cmyk / 11

susimĄstykimej/b maisTas

Fizinė ir psichinė žmogaus bū-klė labai priklauso nuo biochemi-nių procesų, vykstančių jo organiz-me. Dauguma šių procesų priklau-so nuo maisto. Sveikas maistas yra subalansuotas, jame yra visų būtinų sudėtinių dalių, todėl jis palaiko organizmo darbinę būklę. Greitasis maistas - riebus, kalo-ringas ir nenaudingas. Taigi blo-gą nuotaiką galima traktuoti kaip

ePa-eltos nuotr.

pasaulyje išmetama tiek maisto produktų, kad jais būtų galima pamaitinti didelę žmonijos dalį. išsivysčiusios valstybės šią pro-blemą jau bando spręsti.

Jt statistikos centro duome-nimis, kiekvienais metais šiukšly-nuose atsiduria maždaug trečda-lis pasaulyje pagaminto maisto. Skaičiuojant pinigais, tai bus apie trilijoną dolerių. Skaičiai gal ir laužti iš piršto, bet išmetamų dažnai visai gerų produktų kiekis iš tiesų yra milžiniškas. Negana to, pasaulyje dabar gaminamų maisto produk-tų užtektų, kad žemėje nebūtų badaujančiųjų. Problemos esmė - pati visuomeninė sistema, kuri provokuoja ir didina pardavimų apimtis, psichologiškai veikdama vartotoją ir keisdama produktų chemines savybes. Žmonės perka per daug, o likutį patys ir išmeta į šiukšlių konteinerį. taip pat utili-zuojant sprendžiama ir perproduk-cijos problema, kuri smarkiai maži-na pelną. Produktus išmeta ne tik vartotojai. Iš beveik 1,3 mln. tonų produktų didelę dalį į sąvartynus išsiunčia parduotuvės ir gaminto-jai, dėl vienų ar kitų priežasčių pro-dukciją pripažinę netinkama. Nuo pastarųjų kaip tik ir nutarta pradėti

Ispanijoje: čia buvo pristatyta pro-grama „Daugiau produktų - mažiau atliekų“. Viena iš rekomendacijų - panaikinti „galiojimo laiką“. Šią są-voką siūloma keisti nuoroda „reko-menduojama suvartoti iki“. O datą nustatys patys gamintojai. Čia dera patikslinti: pagal 2003 m. europoje priimtą įstatymą prekybininkai ir gamintojai yra įpareigoti naikinti produkciją pasibaigus galiojimo laikui, kuris nurodomas pakuo-tėje. Ispanijoje tik per šį įstatymą kasmet į sąvartyną išmetama 7,7 mln. tonų produktų. Formuluotės „galiojimo laikas“ atsisakymas at-rodo kaip būdas formaliai apeiti europos reglamento reikalavimus. Beje, Ispanija nėra išlaidžiausia eS šalis. tiesiog kitose šalyse ekono-minė padėtis yra truputį geresnė. Dar daugiau produktų praranda Vokietija, Nyderlandai, Prancūzija, Lenkija ir Italija. Ispanijos Vyriausy-bė tikisi iki 2025 m. maisto atliekų apimtį sumažinti perpus.

O juk dar visai neseniai eS ga-liojo labai keistas ir aiškiai lobistų prastumtas įstatymas dėl daržovių ir vaisių formos. Neatitinkantys mi-limetrais apibūdinamų standartų daržovės ir vaisiai negalėjo patek-ti ant prekybos centrų lentynų ir gamintojai buvo priversti naikinti

iki 20 proc. derliaus. Papūtus kito-kiems vėjams 2009 m. įstatymas buvo atšauktas. O štai kitas pa-vyzdys: neseniai JaV viso mais-to prekybos centro turinys buvo išsiųstas į sąvartyną, nors šimtai žmonių buvo pasirengę pasiimti tuos produktus.

Dar vieną būdą padidinti pro-duktų vartojimo efektyvumą pa-siūlė amerikietis studentas iš Bos-tono Maksimusas taleris (Maximus thaler): jis atidarė kavinę, kurioje gaminama iš produktų, surinktų šiukšlių konteineriuose - juose at-siduria didžiuliai kiekiai normalaus, tinkamo maisto. Dabar M.taleris yra ir tiekėjas, ir virėjas, ir padavė-jas. Ir, beje, pinigų už aptarnavimą kavinėje neima. Maistas - nemoka-mas. „Kiekviena amerikos maisto parduotuvė kasmet į šiukšlynus išmeta produktų, kurių vertė be-veik 2,5 tūkst. dolerių. Šalies mas-tu šis skaičius per metus išauga iki 165 mlrd. dolerių. O didžioji išmesto maisto dalis nesugedusi,

visiškai tinkama. aš, pavyzdžiui, šiukšlyne maitinuosi daug geriau negu dauguma mano bendrakur-sių, perkančių produktus“, - sako Maksimusas.

Yra dar vienas būdas sumažin-ti tinkamų vartoti maisto atliekų kiekį. Pavyzdžiui, Honkongo, ku-rio visuomeninio maitinimo sis-tema sąvartynus kasdien papildo 700 tonomis maisto, restoranuose nustatyta bauda už nesuvalgytą patiekalą. Ji siekia nuo 60 centų iki 2,5 Honkongo dolerio. tokia pat priemonė taikoma ir viena-me iš Japonijos Saporo miesto restoranų: čia svečiams kartu su valgiaraščiu atnešama ir skrajutė su įspėjimu, kad mokėti teks ne

Produktai iš šiukšlyno gelbsti nuo bado

tik už paruoštą maistą, bet ir už paliktąjį lėkštėje.

Bet tikriausiai baudos yra vis dėlto geriau už jau pagarsėjusius japoniškus „šūdainius“ (shit-bur-ger) su „mėsa“ iš apdorotų žmo-gaus fekalijų, kuriais norint būtų galima pamaitinti visą pasaulį...

Parengė Milda kunSkaitĖ

organizmo kerštą už „nekokybiško kuro“ tiekimą. Bet maistas gali ir subtiliau veikti nervų sistemą, da-rydamas įtaką mūsų charakteriui. Jau XIX a. buvo atliktas eksperi-mentas su balandžiais: paukščiai buvo padalyti į dvi grupes. Pirmoji grupė buvo lesinama žirniais, an-tra - virta mėsa. Balandžių būdas keitėsi beregint. Balandžiai ve-getarai išliko ramūs, o mėsėdžiai virto agresyviais peštukais. Moks-lininkai įsitikinę, kad tarp maisto ir žmogaus charakterio ryšys tikrai yra. Koks - ar žmogus renkasi maistą, įsiklausydamas į orga-nizmo poreikius, ar pasirinktasis racionas koreguoja charakterį - tiksliai pasakyti sunku. Bet pagal

tai, kokiems patiekalams žmogus teikia pirmenybę, galima suprasti, kokiam tipui jį galima priskirti.

Mėsos mėgėjai

Mėsa - sunkus maistas. Jai per-dirbti organizmas skiria daug jėgų. Jei racione vyrauja mėsos produktai, jie, viena vertus, suteikia energijos, kita vertus - formuoja agresyvų, nervingą charakterį. Paprastai mė-sėdžiai - pavydūs, nieko nepaisantys savininkai. Tarp jų vyrauja vadovau-jantys darbuotojai, sunkių profesijų atstovai (kariškiai, sportininkai) ir tie, kas daug laiko leidžia lauke - miškininkai, poliarininkai ir pan.

Žuvis ir jūrų gėrybės

Pagrindinis jūrų gėrybių prana-šumas - baltymų, jodo ir naudingų omega 3 riebalų rūgščių gausa. Tai palankiai veikia skydliaukės būklę ir organizmo medžiagų apykaitos

procesus. Jūrų produktų mėgėjai yra ramūs, geranoriški, santūrus, bet tvirto charakterio žmonės.

Saldumynai

Saldumynai gerina nuotaiką. Tarkim, šokoladas padeda išsiskir-ti geros nuotaikos hormonams. Todėl saldėsius mėgsta jautrios prigimties, pažeidžiami, savimi nepasitikintys žmonės, kuriems reikia apsaugos ir globos. Išimtis - dirbantys įtemptą protinį darbą. Pagrindinis gliukozės vartotojas - galvos smegenys.

Sveikas maistasŽmonės, kurie nešasi į darbą

puodelius ir dėžutes su troškintu, nesūdytu maistu, paprastai būna kategoriški, nepakantūs, pavydūs, įžeidūs ir... serga ne viena chroniš-ka liga. Net naudingiausias maistas naudos neduos, jei neteiks malonu-mo. Tai reiškia, kad jį perdirbant nedalyvauja receptoriai ir jis orga-nizmą pereina tranzitu.

Augalinis maistas

Racionas, kuriame vyrauja dar-žovės ir vaisiai, - sveikatai nau-dingiausias. Augalinis maistas ge-

rai pasotina, nepalieka sunkumo skrandyje ir nesukelia mieguistu-mo. Žmonės, pirmenybę teikian-tys augaliniam maistui, paprastai būna ramūs, santūrūs, nuolaidūs, pragmatiški, darbštūs. Jie nelaiko akmens užantyje ir trykšta naujo-mis idėjomis. Tarp vegetarų - daug kūrybinių profesijų atstovų.

Aštrus, sūrus maistas

Jau G.Mopasanas (G.Mau-passant) rašė, kad aštrių patiekalų pomėgis - moterų jausmingumo požymis. Vyrus aštrūs patiekalai, dirginantys virškinimo sistemą, veikia sudėtingiau. Paprastai pikan-tiško maisto mėgėjai būna nekan-trūs ir užsispyrę, pasižymi ūmumu ir būna nenuspėjami. Žinoma, kad J.Stalinas mėgo rūgštų vyną ir val-gydavo citrinas be cukraus.

Pieno produktai

Pieno produktai pasižymi ap-traukiančiuoju poveikiu ir ramina-mai veikia skrandį ir žarnyną. Žmo-nės, pirmenybę teikiantys pieno produktams, būna atviri, švelnūs, geranoriški, mėgsta bendrauti, yra draugiški.

Viskas iš eilės

Kadangi žmonės renkasi vieno-kį ar kitokį maistą, įsiklausydami į organizmo poreikius, viską iš eilės valgo užgaidūs, neorganizuoti, be stuburo ir savęs neradę žmonės. Paprastai tai avantiūrų ir abejotinų pramogų mėgėjai.

„Tautų likimas priklauso nuo jų mitybos ypatumų“, - jau XIX a. knygoje „Skonio fiziologija“ rašė prancūzas Ž.Brilja-Savarenas (J.Brillat-Savarin). Šiuolaikiniai mokslininkai patvirtino filosofo išvadas. JAV ir Kanados specialistai nustatė, kad dvasinė ir emocinė žmogaus sveikata priklauso nuo to, kokį maistą jis valgo. Penkerius metus trukęs eksperimentas, kuriame dalyvavo per 10 tūkst. žmonių, parodė: žmonės, kurie maitinosi greituoju maistu, 10 kartų dažniau už tuos, kurie maitinosi sveikai, sirgo depresijomis. Be to, greitojo maisto gerbėjai dažniau būdavo dirglūs, ūmūs ir įžeidūs. Kodėl kenksmingas maistas taip neigiamai veikia psichiką?

Esi tai, ką valgai

12

cmykcmyk12

„Mūsų protėvių genai, atsakingi už intelekto lygį, pradėjo labai sparčiai vystytis dar iki tol, kai jie, palikę „žmo-nijos lopšį“ Afriką, pradėjo kurtis visoje Žemėje, - aiškina tyrimo vadovas dr. Džeraldas Krebtris (Gerald Crabtree). - Juk jiems reikėjo išgyventi labai sunkiomis sąlygomis. Todėl mutuojant genams protinių gebė-jimų vystymasis pasiekė piką“. O vėliau, pasak Dž.Krebtrio, vystantis žemės ūkiui ir vykstant urbanizacijai, gyventi tapo lengviau ir žmogaus intelekto lygis ėmė smukti. Žmo-nija pradėjo silpniau priešintis mutacijoms, silpninančioms intelektą. Todėl, palyginti su tolimais protėviais, šiuolaikinis žmogus yra gerokai kvailesnis. Kaip teigia Dž.Krebtris, žmogaus intelektas aukščiausią išsivystymo laipsnį pasiekė prieš kelis tūkstančius metų, o dabar mes ritamės žemyn. Pasak neurobiolo-gų, vystantis protiniams gebėjimams dalyvau-ja nuo 2 iki 5 tūkst. genų. Taip pat žinoma, kad genai, dalyvaujantys smegenų veikloje, yra nepaprastai imlūs mutacijoms. Mokslininkai apskaičiavo žmogaus genome atsirandančių žalingų mutacijų dažnumą: paaiškėjo, kad per 3 tūkst. metų ir 120 kartų žmonija atlaikė dvi ar daugiau mutacijų, dėl kurių, deja, mūsų pro-

tiniai gebėji-mai silpnė-ja. Profesorius Fž.Krebtris jas pavadino „kvailinančiomis mutacijomis“. „Jei turėtume laiko mašiną ir staiga atsidurtu-me 1000 m. pr. m. e. Atėnuose, - fantazuoja Dž.Krebtris, - mūsų pašnekovai pasirodytų esantys protingesni už mūsų amžininkus“. Pasak jo, jau po penkerių metų mokslininkai ištyrinės kiekvieną iš milijonų genų mutacijų, kurios gali kelti grėsmę mūsų proto vystymui-si. O paskui sugalvos, kaip tas mutacijas ištai-syti. Ir galbūt mes vėl tapsime protingesni.

žmoGusj/b Tyrimai

Stanfordo universiteto mokslininkai tvirtina, kad žmonijos intelektas silpnėja. Pasak jų, Čarlzo Darvino (Charles Darwin) atrastasis natūralios atrankos dėsnis jau nebegalioja, mat dabar mums nebereikia kovoti dėl išlikimo. Picą užsisakysime į namus, šaldytus vištų sparnelius išsitrauksime iš šaldiklio, o jei staiga imsime čiaudėti, ligą įveiksime išgėrę tablečių. Mokslo ir tech-nikos pažanga išvadavo mus nuo būti-nybės nuogiems lakstyti po džiungles, vaikantis grobio. O mūsų tolimiems protėviams, ieškantiems maisto, būsto ir norintiems apginti savo ūkį ir šeimą nuo priešų - kaimy-nų, reikėdavo neeilinių protinių gebėjimų. O šie du procesai - išgyventi ir mąstyti, - kaip pa-aiškėjo, yra glaudžiai susiję.

Natūralios atrankos dėsnis nebegaliojaKodėl vienas yra protingas, o kitas kvailas? Nuo ko priklauso in-

telekto išsivystymas - nuo prigimties ar auklėjimo? Norėdami rasti atsakymą į šį klausimą Australijos mokslininkai iš

Kvinslando universiteto ištyrė 18 tūkst. vaikų ir jau-nuolių nuo 6 iki 18 metų iš Australijos, Nyderlandų,

Didžiosios Britanijos ir JAV genus ir intelektą. Pasirodė, kad iš tėvų vaikas gauna tik 20

proc. intelekto, ir tik retais atvejais tėvai savo atžaloms perduoda iki 40 proc. savo

„proto“. O iki šiol buvo manoma, kad nuo prigimties priklauso ne mažiau

kaip 50 proc. Vadinasi, jei vaikui teko ne itin protingi protėviai,

visai nereiškia, kad jis žengs jų pėdomis. Lavinimas ir aplinka padeda išugdyti gana aukštą intelektą. Pavyzdžiui, moks-lininkai išsiaiškino: vaikų namuose augę ne itin gabių tėvų vaikai, patekę į šeimas, kuriose skiriama daug dė-mesio jų lavinimui, kartais net tampa vunderkindais.

Iš tėvų paveldime tik 20 proc. intelekto

Su teiginiais, kad mūsų proti-niai gebėjimai silpnėja sutinka ne

visi specialistai, jie teigia, kad šiai hipotezei trūksta solidžių įrodymų.

Pirma, neįmanoma įvertinti mūsų to-limų protėvių intelekto. Antra, nepaisant

kai kurių tyrinėtojų nuomonės, kad kvaili žmonės sulaukia daugiau palikuonių, o tai reiškia, kad žmonija kvailėja, vidutinis IQ lygis pastaraisiais metais auga. Šiaip ar taip, panašias intelekto evoliucijos teorijas reikia radikaliai permąstyti. Juolab kad pastaruoju metu dauguma mokslininkų suabejojo inte-lekto koeficiento testų vertingumu. Paaiš-kėjo, kad tie, kurie uždavinius krimto kaip riešutus, buityje buvo laikomi kvailokais. Ir priešingai - tie, kurie neįveikdavo nė poros populiarių testų užduočių, įvairiomis aplinkybėmis demonstruodavo sumanumo stebuklus. Be to, IQ rodiklis lengvai kinta, pavyzdžiui, dėl švietimo ir kultūros įtakos. Ko gera, šiandien net Nobelio premijos lau-reatas gėdingai neįveiktų intelekto testo, parengto XVIII a. siju genties indėno.

Neseniai Nobelio premijos laureatas psichologas Danielis Kanemanas (Daniel Kahneman) iš Prinstono universiteto (JAV) padarė stebinantį atradimą. Jis išsiaiškino, kad smegenys, apdorodamos informaciją, naudojasi dviem skirtingomis sistemomis. IQ testai parodo tik vieną smegenų darbo pusę - tą, kuri susijusi su racionaliu uždavi-nių sprendimu. Bet kasdieniame gyvenime smegenys dirba visai kitaip - jos „įjungia“ intuiciją. Būtent ši galinga jėga padėjo žmo-nėms išgyventi ir apgyvendinti visą Žemę. Šiandien mūsų racionalus protas kuria pro-tingas mašinas, stebi tolimus kvazarus ir įlenda į ląstelės vidų. O intuicija jį įstumia į keblią padėtį, nes visi didieji mokslo atra-dimai gali nuvesti į žmonijos žlugimą. Pri-siminkime Hirošimą, Fukušimą, Černobylį. Dabar iškilo trečiojo pasaulinio karo grėsmė. Todėl kalbėti apie žmonių kvailumą - ne-moksliška. Esmė greičiau - netoliaregišku-mas, būdingas šiuolaikiniam žmogui, kurio intuicija yra atrofuota. Nesugebėjimas pama-tyti klaidos ir jos nedaryti, taip pat nesiekti kuo geriau pažinti save sprendžiant uždavi-nius - štai mūsų kvailumo šaknys. Todėl net aukšto lygio intelektualas gali būti kvailas. Apskritai ypač pavojingas yra aukšto inte-lekto žmonių kvailumas, nes neretai jiems būna užkrauta didelė atsakomybė.

Puslapį parengė Milda kunSkaitĖ

Intelekto koeficientas nėra svarbus

Mūsų tolimiems protėviams, ieškantiems

maisto, būsto ir norintiems apginti savo ūkį ir šeimą

nuo priešų, reikėdavo neeilinių protinių

gebėjimų

Kodėl vieni žmonės iš pri-gimties yra darbštūs, o kiti tingūs? Neseniai atlikę tyri-mus, prof. Frenkas Butas (Frank Booth) ir jo kolega Maiklas Robertsas (Michael Roberts) iš Misūrio universiteto įrodė, kad tai pirmiausia priklauso nuo paveldimo polinkio.

atlikdami seriją eksperimen-tų, F.Butas ir M.Robertsas šešias dienas stebėjo, kaip kelios de-šimtys žiurkių bėgioja besisu-kančiame rate. Vėliau tarpusa-vyje sukryžmino 26 aktyviausias ir 26 tingiausias. eksperimen-tas buvo pakartotas po dešim-ties žiurkių kartų. Paaiškėjo, kad „darbščios“ žiurkės rate bėgo beveik dešimt kartų ilgiau negu jų gentainės „tinginės“. Norėda-mi patikslinti išvadas, mokslinin-kai palygino bandomųjų gyvū-nų ląstelėse esančių mitochon-drijų kiekį, taip pat sekvenavo jų RNR. „Iš daugiau kaip 17 000 įvairių genų vienoje smegenų

dalyje mes išskyrėme 36, ku-rie gali būti susiję su polinkiu į fizinės veiklos motyvaciją“, - konstatavo M.Robertsas. Jei tin-gumo paslaptis bus atskleista, tai, pavyzdžiui, padės nustatyti papildomas priežastis, dėl kurių auga antsvoris, juk kūno masės didėjimas dažnai būna susijęs su nejudrumu.

Beje, kalbant apie tingumą, viskas nėra taip paprasta. Dau-gybė apklausų rodo, kad dau-gumai žmonių patiktų nieko neveikti, jei jie turėtų tokią ga-limybę. Žinoma, kas yra „nieko neveikti“, kiekvienas supranta savaip. Kai kam tai drybsoti ant sofos su knyga rankoje, kai kam - žiūrėti televizorių, kitam - žaisti kompiuteriu... Kitaip tariant, tai veikla širdžiai, kuriai nereikia pa-stangų. Dalykas tas, kad aktyvūs veiksmai iš mūsų organizmo arba smegenų atima daugybę energijos, o evoliucija užpro-gramavo mus būtent išsaugoti energiją. todėl ją eikvojame tik

tada, kai tai būtina. tarkime, dir-bame, nes reikia užsidirbti pini-gų, gaminame maistą, nes reikia valgyti, skalbiame ir švarinamės, kitaip namuose bus netvarka ir mus pasmerks giminės, kaimy-nai ir t.t.

Neseniai Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkų grupė padarė išvadą, kad tinginystė žmogaus visavertei egzistencijai yra būtina ir greičiausiai yra už-programuota genetiniu lygme-niu. atliekant tyrimus mokslinin-kams pavyko nustatyti glaudų relaksacijos ir savimonės, taip pat įvairių moralinių vertybių formavimo ryšį. Be to, paaiškėjo, kad žmonės, kurie periodiškai leidžia sau atsipalaiduoti, geriau sugeba ką nors mokytis ir įsi-minti naują medžiagą. Žmogui reikia laiko pamąstyti, suvokti savo gyvenimo ir aplinkinio pa-saulio įvykių prasmę, suplanuoti savo ateitį ir visavertiškai lavintis, mano specialistai. „Dykinėjant“ į galvą išties gali ateiti konstrukty-

vių minčių. Pavyzdžiui, kaip pasi-lengvinti gyvenimą, jei jau reikia taip plėšytis... Ne veltui sakoma, kad beveik visi išradimai pasau-lyje buvo padaryti per tingumą: tarkime, parduotuvės vežimėliai atsirado todėl, kad buvo nepa-togu po parduotuvę nešiotis sunkų krepšį, o virtuvės kom-bainas - kad šeimininkės tingėjo smulkinti produktus rankomis... Mes įpratome „gulėjimą ant šo-no“ vertinti kaip degradacijos požymį. Bet juk net be darbo gulėdamas ant sofos žmogus nepajėgia visiškai išguiti minčių iš galvos. Mes „mąstome apie gyvenimą“. Ir visai gali būti, kad būtent „gulinėjant“ į galvą šaus mintis, kaip išspręsti kokią nors problemą arba ką nors sukurti. Greičiausiai tingumo būsena mumyse yra užprogramuota, kitaip mes visi visąlaik bėgio-tume kaip prisukti. Smegenis kartkartėmis reikia „perkrauti“, kad būtų pasiekta harmonija su pasauliu ir su savimi.

Tinginystė - ne vien yda

Šiuolaikinis žmogus - kvailesnis

cmyk

13

cmyk / 13

Šiemet upės ilgai sruvo sklidinos, tačiau vandens lygis jau slūgsta, žuvys telkiasi vasarojimo vietose, todėl dabar puikus metas jas gaudyti dugnine meškere, tik reikia pasirinkti tinkamą vietą, kur tėkmė - lėtesnė, kur žuvims yra kur glaustis. Labai perspektyvios šiuo metu meškeriojimo vietos ties protakomis, kuriomis upės susisiekia su senvagėmis.

viktoras aRMaLiS

Laukinės vietos

Gegužę paupių pievas nuolat laistė dosnūs lietūs, todėl žolė daug kur sužėlė vos ne iki krūtinės, sula-pojo tankūs žilvičių atvašynai, besi-driekiantys upių krantais. Dažniau-siai senvagės vingiuoja nuošaliose vietose, prie kurių automobiliu neprivažiuosi, tad per aukštą žolę kartais tenka iki reikiamos vietos žingsniuoti kilometrą. Ne paslaptis, kad net talpiausia kuprinė nesutal-pins visų meškeriotojui reikalingų įrankių. Kita vertus, kuprinė - ne išeitis, nes rankose vis tiek teks neštis meškeres. Todėl geriausia tokiems žygiams į laukines vie-tas įsigyti ant pečių taip pat kaip kuprinę užsimetamą meškerių su daug skyrių ir talpiomis išorinėmis kišenėmis, kuriose telpa masalinės, ritės ir gausybė kitokių reikmenų, dėklą, o meškeres tokiame dė-kle galima gabenti į žūklės vietą paruoštas meškerioti, kad būtų sutaupytas neįkainojamas žūklės laikas. Smulkesniems nešuliams ir masalams neštis prie tokio dėklo puikiai dera vienas ar du užsime-tami ant peties krepšiai - vienas didesnis, kitas mažesnis. Mažesnį krepšį patartina rinktis tokį, ku-riame yra „kelioninis šaldytuvas“, termoizoliacine medžiaga išmuštas skyrius, kuriame laikomi masalai ir užkandžiai per kaitrą nesušus. Be to, būtinas ekipuotės elementas talpi skiaurė, kurioje reikia laikyti

žuvis, kad laimikis šiltą dieną ne-įgautų kvapelio. Skiaurė turi būti pasiūta iš minkšto tankaus tinklo, nepraleidžiančio saulės spindulių, tada žuvys ilgai išliks gyvybingos.

Vaišių stalas

Žuvys nuolat kursuoja iš upių į senvages ganytis, nes jose - tikras vaišių stalas: smulkūs moliuskai, vabzdžių lervos migracijos, kir-mėlės, dėlės, mailius, sudarantys pagrindinę vasarojančių žuvų val-giaraščio dalį. Tad tikriausiai laukia akistata su sočiomis ir išrankiomis žuvimis. Tik patartina iš anksto suplanuoti žūklės scenarijų ir pa-sirinkti tinkamą taktiką. Patartina neimti su savimi glėbio meškerių - visiškai pakaks dviejų dugninių, at-laikančių apkrovą iki 40-60 g, nes dažnas svarelių ar šėryklių pliump-

sėjimas į vandenį senvagėse, kurių pakrantėse viešpatauja tyla, labai baido žuvis. Jei nuolat užmetinėsite keturias dugnines, sėkmė bus pro-porcingai keturis kartus mažesnė.

Kadangi žuvys tokiose vietose nestokoja maisto, norėdami sėk-mingai meškerioti, turite būtinai naudoti jauką, priviliojantį žuvis, o paskui gundantį jas neplaukti, o likti prie vaišių stalo. Jaukas su-maišomas iš vadinamojo bazinio ar universalaus jauko mišinio, į jį pridedama stiprų aromatą turinčio jauko koncentrato, galima įmaišyti puskilogramį sėlenų, kad į šalis nuo jauko, pabirusio ant dugno, sklis-tų smulkių dalelių debesis, kuris kaip kompasas atvestų žuvis prie vaišių stalo.

Kol jaukas tinkamai išbrinks, pasiruoškite meškeriojimo vie-tą: įsmeikite reikiamoje vietoje smaigus su dvišakais laikikliais dugninėms paguldyti, pastatykite kėdę taip, kad dugninę galėtumėte akimirksniu viena ranka pasiekti ir pakirsti kimbančią žuvį, jei turite, virš kėdės išskleiskite skėtį, po ranka įsmeikite stovą su masali-nėmis ir įleiskite į vandenį skiaurę žuvims laikyti.

Viena meškerė

Kai pagrindiniai pasiruošimai baigti, o jaukas jau išbrinkęs, pa-guldykite ant laikiklių abi atsiga-bentas dugnines. Geriausia laikytis tokios taisyklės - viena meškerio-ti, o kita bus atsarginė. Tada prie dug ninės pagrindinio valo prisekite

talpią šėryklę. Meškeriotojai ją va-dina krovinine. Iš pradžių šėryklę tuščią užmeskite palei kitą prota-kos krantą ir skaičiuokite, kiek ji grims. Jei spėsite suskaičiuoti iki trijų, o dar geriau - keturių, galite manyti, kad vieta užmesti masalą - tinkama, tačiau tai daryti dar ne laikas. Iš pradžių talpioji šėryklė prigrūdama jauko ir užmetama pa-lei kitą krantą, tada palaukiama, kol ji nugrims ant dugno, nuo būgnelio nuvyniojamas dar pusmetris valo, o tada valas užfiksuojamas ant valo būgnelio esančiame „auskarėlyje“. Tada kas kartą užmesta šėryklė nu-kris į vandenį ir nugrims ant dugno tiksliai tuo pačiu atstumu nuo jūsų. Na, o tada kokį 10-12 kartų pripil-dykite šėryklę jauko ir užmeskite į numatytą vietą. Jaukas padengs dugną gardžiu „kilimėliu“. Dar geriau, jei iš senvagės srūva šiokia tėkmė, kuri nugabens aromatus ir smulkias daleles į upę, nes jos pri-vilios alkanas žuvis.

Kai jauko transportavimas baig-tas, krovininę šėryklę nusegate ir prisegate lengvesnę ir trigubai mažesnio tūrio šėryklę, o prie pa-grindinio valo pririškite pavadėlį su kabliuku. Jauko likutį ne pro šalį yra papildyti sauja virtų žirnių arba konservuotų kukurūzų grūdų, por-cija musės lervų ir dar kartą gerai išmaišyti. Galima įdėti šiek tiek patrupintų avižinių dribsnių. Šis jaukas skirtas šėryklei, užmetamai kartu su masalu, pripildyti. Toks jaukas skatins žuvis nesitraukti nuo vaišių „stalo“. Ypač jas vilios stambūs grūdai.

Toliau nuo savęs

Kodėl žuvis patartina jaukinti palei kitą protakos krantą? Dau-giausiai maisto žuvys randa pa-krantėje, ypač ant nyrančio į gelmę

dugno šlaito, kur nusėda įvairiausi tėkmės atnešti gardumynai. Antra, kad ir kaip stengsitės netrepsėti, vis tiek kelsite šiokį tokį triukšmą, o žuvys puikiai tai junta ir aplenkia vietą, kur girdimi įtartini garsai. Priešingoje pakrantėje - absoliuti tyla. Tad žuvys kursuos būtent pa-lei jį. Svarbus ir masalo klausimas. Universaliausias masalas meške-riojimui tėkmėje - sliekas. Tik tada, jei žuvys nesidomės juo, galima iš-bandyti kukurūzus ar musės lervas. Būna ir taip, kad vidurvasarį kuo-jos, karšiai ir plakiai aktyviausiai ragauja kukurūzų grūdus. Beje, jais gali susivilioti meknė ar šapalas. Tačiau didžiausia tikimybė suvilioti lyną - slieku. Pasitaiko, kad sliekai privilioja smulkmę, kuri apgnaibo masalą ir jis tampa nebepatrauklus stambioms žuvims. Tokiu atveju patartina naudoti tik augalinius masalus, tešlas, o kad grūdai ge-riau laikytųsi ant kabliuko, galima juos fiksuoti viena ar dviem musės lervomis. Šiuolaikinės dugninės signalizatorius - liauna viršūnėlė. Kai ji virpteli, reiškia, kad kimba žuvis. Kada pakirsti? Šis dalykas - sunkiausiai nuspėjamas, tačiau po kelių nesėkmių viskas taps aiškiau ir tada jums tikrai pasiseks.

duGninėj/b žūklė

Šėryklė protakoje

Vikt

oro

arm

alio

nuo

tr.

n Į protakas, jungiančias upes su senvagėmis, atplaukia pasiganyti net lynai

ŽūklėsproGnozė50proc.teisyBėsGeriausiaslaikasžūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

BirŽelio9d.4.30-8.30, 11.00-11.30, 18.00-

19.30 val.

BirŽelio15d.5.00-9.00, 19.00-21.30 val.

n Stambia „Salmo“ šėrykle keliolika jauko porcijų nugramzdinama ant dugno, kur bus užmetamas masalas

14

cmykcmyk14

Galvosūkiaij/b žaidimai

kryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

ŠacHMatai

Nr.1 Z.Jefimenko - D.Sadvakasovas, 2005 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.2 V.Paulis, 1930 m. Baltieji skelbia matą 6 ėjimu.

Nr.3 J.Sutara, 1973 m. Baltieji skelbia matą 5 ėjimu.

PRaėJUSIOS SaVaItėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1...Bg2 2.Kg2 Vg5 3.Kf3 Bf8 0:1.2 padėtis 1.Ba3 Ža2 (1...Bb1 2.Rb1x; 1...Bb3 2.Rb3x; 1...Bc2 2.Kc2x 2.Kd2x.3 padėtis 1.Rd7 Kg5 2.Bh4 Kh4 3.g3 Kg5 4.Kg7 h4 5.f4 Kh5 6.g4x.

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

PRaėJUSIOS SaVaItėSatsakyMaiVertikaliai: Budėjimas. rankovės. Oderis. ivonas. la. Masina. arekos. Upelis. Bona. Jodas. Dilus. Bk. runa. Namai. tonas. ai. Do. Basas. Ginas. Du. Būras. Vyrai. lama. Geras. Malas. Mobis. Bučinys. regis. Detali. anas. Delis. Pragaras. Šonas. Semas. Penas. Pa. Paskutinis. liv. itanas. Miki. Mistikas. Vakar. asas. Premisa. Žais. Sankasa. Osmosinis.

HOrizONtaliai: abudu. alisa. Dosono. Čanas. Gėdina. Gina. kitas. Jena. Benas. Utis. Mira. Būrys. takas. Mi. Naras. Pinasa. asajasas. Senas. romas. Denis. Pk. edas. remas. ra. Vaikai. Melas. Ves. Vos. Vagis. Mama. Bros. Gylis. liki. tiras. „Pikaso“. raudonas. Praviras. kaspinai. elas. Da. lus. Meg. Polis. lota. Dabar. Dėl. Baumila. Saiki. asistavimas.

PaŽyMėtUOSe laNGeliUOSe: ringo karalius.

Du skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, gaus dovanų filmų „asteriksas ir obeliksas Jos didenybės tarnyboje“ arba „dredas“ DVD

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki birželio 13 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sms

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

spręsKite Kryžiažodį ir laimėKite:

Lino adomaičio muzikos albumą „15 metų scenoje“ (dVd+cd) laimėjo:• Dobilas adolfas

(Kelmė)• Milvydienė Dalia

(Klaipėda)Dėl prizo skambinti

tel.: 238-70-31, 238-70-32 Vilniuje iki birželio 12 d. 17 val.

PRaėJUSIOS SaVaItėS prizolaiMėtoJai

cmyk

15

cmyk / 15

kakUro

Galvosūkiaij/b žaidimai

iŠBrauk sUdokU

(BIRŽeLIO 10-16 D.)Horoskopas

avinai kitą savaitę turi būti aktyvūs ir ryžtingi, kad reali-

zuotų visus numatytus planus. Kitaip susidursite su tam tikrais finansiniais sunkumais. Asmeni-niame gyvenime gali pasitaikyti nemalonumų, kurie taip pat bus susiję su pinigais.

jaučius kitą sa-vaitę lydės finansinė sėkmė. Gausite dau-

gybę įdomių pasiūlymų. Bet dar-be gali kilti konfliktas su vyres-nybe ar pavaldiniais - pažvelkite į jį filosofiškai. Meilės srityje jūsų laukia jaudinantys įvykiai: aistrų verpetai, audringi romanai.

Dvyniams kitą savaitę bus sudary-tos palankios sąlygos

aktyviai veiklai įvairiose srityse. Jūs teisingai pasielgsite, jeigu šį vaisingą laikotarpį skirsite finan-sinėms problemoms spręsti. Jums nereikia laukti kieno nors pagalbos, jūs dabar patys galite rasti išeitį iš keblios padėties.

vėžiai turėtų ne-pamiršti, kad gali iš-kilti būtinybė nu-

traukti sudarytas sutartis. Bet dėl to nenusiminkite - jums sek-sis kitose srityse, ypač asmeni-niame gyvenime. Svarbiausias uždavinys kitą savaitę - išsaugo-ti pasitikėjimą savo jėgomis.

liūtai gali gauti įdomių pasiūlymų dėl darbo. Tai tikriau-

siai bus susiję su projektu, kur jums skiriamas vadovaujantis vaidmuo. Į jus dedamos didelės viltys. Patikėkite savo jėgomis, ir niekas jums nesutrukdys žengti į priekį.

merGelėms at-einanti savaitė bus palanki visais atžvil-

giais. Galimas daiktas, kad jūsų laukia naujas kūrybinis darbas. Bus naudinga parodyti iniciaty-vą. Nelaukite kvietimų, pradėki-te veikti savarankiškai, ir sėkmė būtinai nusišypsos.

svarstyklės kitą savaitę turėtų būti ramiai nusiteiku-

sios. Nesikarščiuokite ir nesku-bėkite, kitaip jums bus sunku tvarkyti reikalus. Bet koks dar-bas reikalauja maksimalaus susi-kaupimo. Jūs kupini jėgų, tad imkitės iniciatyvos, išnaudokite palankias galimybes.

skorpionai ki-tą savaitę galės įgy-vendinti parengtus

projektus. Atsargiai vertinkite netikėtus ir viliojančius mažai pažįstamų žmonių pasiūlymus. Jeigu vis dėlto nuspręsite juos priimti, tai žinokite, kad jų pase-kmė gali būti nesusipratimai.

Šauliai turi būti pakantesni aplinki-niams žmonėms, ne-

sivelti į nereikalingus ginčus ir konfliktus. Tai teigiamai atsilieps jūsų asmeniniam gyvenimui, kuriame jūs rasite įkvėpimą di-deliems darbams.

ožiaraGiai ki-tą savaitę turėtų dau-giau bendrauti su

draugais ir verslo partneriais. Ne-trukus su jų pagalba jums atsi-vers įdomios perspektyvos. Gau-site viliojančių pasiūlymų, kurie padės rasti naują pajamų šaltinį. Vyresnybė jus labai vertina.

vanDeniai kitą savaitę turėtų pagal-voti, ką reikėtų pa-

keisti artimiausioje ateityje. Bū-kite susikaupę, ir jūs realizuosite visus savo planus, net ir drąsiau-sius. Priimdami sprendimus prieštaringais klausimais, atsi-žvelkite į išmintingus vyresnių žmonių ir draugų patarimus.

žuvys galės išsi-aiškinti visus nesuta-rimus su partneriais.

Nuoširdus pokalbis padės išsklai-dyti visas abejones ir atkurs har-moningus santykius su artimu žmogumi. Optimizmas ir pakili nuotaika jums leis kitą savaitę rasti išeitį iš kebliausių situacijų.

eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

dVyniai

n DailininkėIrena GENIUŠIENĖ(1932 m. birželio 9 d.)

n RašytojasDonaldas KAJOKAS(1953 m. birželio 13 d.)

n DailininkasAudrius GRAŽYS(1963 m. birželio 14 d.)

paGalBinės SKaIČIų SUMų ReIKŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5


4 1 8 57 3 1

4 2 9 75 82 6 3

7 59 2 8

3 7 12 6

5 7 6 3 9 23 1 5 4

9 5 6 74 1 7 6 8 38 5 4 2 9

3 2 7 45 4 6

2 7 37 1 4 3 2

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija


5 8 1 4 2 9 3 7 67 2 9 3 6 8 4 1 56 4 3 7 1 5 8 2 94 9 6 1 3 7 5 8 28 3 7 9 5 2 6 4 12 1 5 6 8 4 7 9 33 7 4 2 9 6 1 5 89 6 8 5 4 1 2 3 71 5 2 8 7 3 9 6 4

9 6 4 1 8 7 3 5 28 5 3 6 9 2 7 4 11 7 2 5 4 3 8 9 64 2 6 3 7 5 1 8 97 8 9 2 1 4 6 3 55 3 1 8 6 9 2 7 46 1 5 4 3 8 9 2 73 4 7 9 2 1 5 6 82 9 8 7 5 6 4 1 3


12 K L A V Y R A S

16

cmykcmyk16

„Lietuva yra labai įdomi pirties kultūros šalis“, - sako profesionalus pirtininkas Rimas Kavaliauskas (48 m.) ir užtikrina, kad Lietuva, tarptautinių vanojimo čempionatų pradininkė, drąsiai gali būti vadinama ne vien krepšinio, bet ir pirties šalimi.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Kaip skaistyklos analogas

Mūsų šalis pernai buvo priim-ta į Tarptautinę saunos asociaciją. „Lietuviškos pirties akademijos“ vadovas R.Kavaliauskas asociacijos tarybą pakvietė posėdžiauti Lietu-voje ir buvo nuspręsta, kad kitais metais netoli Vilniaus įvyks 16-asis tarptautinis saunos kongresas. Tai kas ketveri metai vykstantis didelis renginys, kurio metu suva-žiuoja pranešėjai iš daugelio šalių ir pasidalija žiniomis, kas gero per tuos ketverius metus buvo nuveikta plėtojant pirties kultūrą. Paskutinis toks suvažiavimas 2010 metais įvy-ko Tokijuje.

Ar lietuviškose pirtyse galima aptikti tam tikrų tautiškų ženklų, ku-rie būtų tik mums vieniems būdingi? „Tam tikrus išskirtinius papročius, susijusius su pirtimi, labai gaila, gali-ma vadinti lietuviškais tik sąlygiškai. Jeigu nuklysime labai giliai į praeitį ir bandysime rekonstruoti pasaulio kūrimo mitus - ikikrikščioniškąjį pasaulėvaizdį, prisikasime iki tokių archajiškų dalykų, kad pirtis buvo lai-koma deivės Laimos, moteriškosios dievybės, buveine. Tad pirtis buvo susijusi su moterų bendruomene. Šių dienų pirtyje specifinių papročių jau nebėra arba jie yra atkuriami“, - pasakoja R.Kavaliauskas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad lie-tuviai turėjo išskirtinį požiūrį į pirtį kaip į švarią šventą vietą. „Lietuviš-kos pirties kultūros tyrinėtojas a. a. Stasys Daunys rašė, kad labai šven-ta vieta yra pirties takas, vedantis į tarpinę stotelę tarp šio ir anapusinio pasaulio. Pirtis - kaip skaistyk los ana-logas. Pirties takas yra labai svarbus, nes lietuviai visada jautė, kad pirtis yra kažkas tarp šio ir ano pasaulių. Atėjęs iš anapus žmogus gimsta pir-tyje, paskui atnešamas į trobą. O kada žmogus išeina arba jau labai sunkų li-gonį neša į pirtį, būna paskutinės pir-tynos, arba, jeigu jis jau yra numiręs, yra mazgojamas pirtyje. Kaip sakant, į kapo kalnelį išeina per pirtį. Todėl žmogaus pasaulėvaizdyje pirtis visada yra paribio vieta, kurioje susitinkama su anapusinio pasaulio jėgomis. O tai yra faktiškai labai teisinga, nes mes susiduriame su savo pasąmonės jėgo-mis“, - pasakoja R.Kavaliauskas.

Jis prisipažįsta, kad Suomijoje matė puikiausiai padarytą pirties taką - išvalytą, pabarstytą baltomis

pjuvenomis nuo pirties iki prieplau-kos, kad eidamas žmogus patamsyje matytų takelį. „Šiomis dienomis ten pirties takas gerbiamas labiau, o mes tik prisimename, kad jis turėtų būti, bet patys to nepadarome“, - apgai-lestauja pirtininkas.

Vanojimo apibrėžimas

Ne tik pas mus, bet visoje Vaka-rų ir Rytų Europoje nuo XIX a. vid. buvo labai populiarios visuomeni-nės pirtys. Bet po II pasaulinio ka-ro, kada, atsiradus dušams ir šiltam centralizuotam vandeniui, žmonės pradėjo praustis namuose, pirtys pradėjo visur nykti. Kurį laiką pir-ties kultūra prislopo ir ruseno tik kaimuose. Išnyko ir labai daug pirties tradicijų: dabar mirusiojo į pirtį ne-beneša, niekas pirtyje nebegimdo ir nebenuleidžia kraujo, kaip anksčiau, netgi pirties taką retas prisimena. Vanojimas išlieka kone vienintelė nepalaužiama pirties kultūros tradi-cija. „Šiuo požiūriu lietuviška pirtis

yra išsaugojusi nemažai tradicijų, nes mes esame paskutinis pagoniškasis Europos kraštas, nors iš tikrųjų ne visai. Paskutinis pagoniškasis - iš ti-krųjų yra Šiaurės Suomija, kur iki šiol praktikuojamas kraujo nuleidimas ir gyvuoja kraujalaidžių draugija. O Lietuvoje kraujo nuleidimas pirtyse išnyko XX a. pradžioje. Beje, tokios pavardės kaip Kraujalis yra kilusios būtent iš kraujalaidžių amato“, - in-triguoja pirčių žinovas.

Kalbant apie vanojimo esmę, ne-seniai Vilniuje vyko pirmoji pasaulyje Tarptautinė vanojimo konferencija, į ją susirinkę skirtingų šalių pirtinin-kai apibrėžė klasikinį vanojimo būdą. Iki šiol jam nebuvo duotas apibrėži-mas, nors Lietuvoje netgi rengiami populiarūs tarptautiniai vanojimo čempionatai, išplitę į įvairias pasaulio šalis. R.Kavaliauskas sako, kad tarp vyrų ir moterų vanojimo skirtumai nėra tokie dideli, kaip gali atrodyti, nes specifinius niuansus nulemia žmogaus temperamentas, o ne lyčių skirtumai.

Laisvalaikio projektas

Pirtininko R.Kavaliausko pa-klausėme, kodėl kadaise jis susi-domėjo būtent pirtimis.

„Pirtys mane domina todėl, kad gyvenime mano interesų ratas visa-da buvo gana platus ir sukosi daugiau apie istoriją - lietuvių tautinę kul-tūrą. Mane šiek tiek papiktino tas faktas, kad apie pirtis Lietuvoje yra labai mažai informacijos, todėl gimė valiūkiška mintis įkurti tinklalapį. Į jį po truputį pradėjau dėti informa-ciją. Tai buvo laisvalaikio projektas. Kartu pirtis mane sudomino dar ir dėl to, kad tai buvo sritis, kurioje visiškai nebuvo atlikta tyrinėjimų. Maždaug tuo metu, kai buvo skelbia-ma Lietuvos nepriklausomybė, man teko daug dirbti fiksuojant tautinius papročius. Supratau, kad apie pirtis visiškai nieko nėra. Tada susipažinau su latvių gydūnu Ziedonu Karkliniu, ir jį 2003 metų rudenį pakviečiau į Lietuvą skaityti paskaitų. Keturio-lika žmonių baigė tokį kuklų, bet vis tiek įdomų apžvalginių lekcijų ciklą ir tapo, sakykime, pirmaisiais lietuviškos pirties kultūros sklei-dėjais. Mane kaip asmenį sužavėjo magiška pirties jėga, gebanti pakeisti žmogaus savijautą, gal net savimonę. Trumpai tariant, pirtyje labai lengva tapti laimingam. Tai yra tam tikra psichoemocinė praktika, kuri labai gerai papildo, atsveria šiuolaikinį in-tensyvų gyvenimo ritmą, per keletą valandų leidžia pailsėti ir pamiršti rūpesčius. Aš esu patyręs daug viso-kiausių dvasinių paieškų, meditaci-nių praktikų, ir pirtis mane žavi tuo, kad be jokios ypatingos technikos, vien tik švelnia savo šiluma ji geba mus grąžinti į tokias būsenas, iki kurių dar ilgai eitum besivadovau-

damas kitomis technikomis. Mane visada domino dvasinė pirties pusė“.

R.Kavaliausko nuomone, pirties kultūra Lietuvoje intensyviai ple-čiasi. Jis sako, kad sulaukia vis dau-giau ir vis profesionalesnių klausi-mų apie pirties projektavimą.

„Jau beveik išnyko tie žmonės, kurie nori karštos pirties. Jie sako: „Aš noriu malonios, minkštos, šiltos pirties“, o tai reiškia, kad žmonės jau atranda tikrąją gurmanišką pirties kultūrą. Anksčiau pirties kultūra buvo daugiau higieniška, pirtis turėjo būti saugi prausimosi vieta tiek darželinio amžiaus vaikams su mamomis, tiek pensinio amžiaus senoliams, tiek darbinio amžiaus vyrams - kalbu apie tradicinę kaimo kultūrą. XX amžiaus pabaigoje, deja, buvo įsivyravusi tokia vyriška pramoginė pirties kultūra, kuri buvo susijusi su nepaprastai di-deliu karščiu, su vienokio ar kitokio kiekio alkoholio atsinešimu į pirtį, kai kuriais atvejais ir su merginų pasivadinimu. Ir pirtis virto truputėlį laisvesnio elgesio oaze. Nesakau, kad ten vyko kokie ypatingi ištvirkavimai, greičiau tai buvo daugiau išimtys. Dar tokių pirčių galbūt yra likę kažkur provincijoje, kur pirčių kultūros vėjai neužpučia, bet daugiausia pirtys jau yra kaip sveikatos, higienos, poilsio harmonijos vieta“.

Nuvažiavę į kaimo turizmo so-dybą, dažnai matome užrašą: rusiš-ka pirtis arba suomiška pirtis. Ta-čiau, pasak R.Kavaliausko, skirtu-mo tarp tokių pirčių beveik nėra.

„Tai yra tiesiog tradiciškai susi-klostęs dalykas: posovietinėje erdvė-je sąvoka „suomiška pirtis“ paplito daugiau per modernias krosneles ir per draudimus pilti vandenį ant akmenų. Taip ir susiformavo, kad lyg tai rusiška, kai pilame vandenį ant akmenų, o kai suomiška - tai lyg nepilame. Bet tai, kartoju, yra sufor-muota posovietiniais ir vėlyvaisiais sovietiniais laikais. Ir, be Lietuvos, Latvijos, galbūt dar Rusijos, niekur kitur suomiška pirtis nesuvokiama kaip tokia sausa pirtis. Bet jeigu jūs pakeliausite grynai po Suomijos, Lie-tuvos, Rusijos kaimus - visur rasite tą patį. Jeigu užsimerkę įeisite į pirtį ir atsimerksite kokioje garinėje, tikrai nesuprasite, kokioje šalyje esate - be-veik viskas bus tas pats. Tos pirties kultūros šaknys yra visiškai tos pa-čios“, - sako R.Kavaliauskas.

Labai šventa vieta yra pirties takas, vedantis į tarpinę stotelę tarp šio ir anapusinio pasaulio

n tradicinė pirtelė Rokiškio rajone. iš tokių „bakūžių“ kilusios visos mūsų pirtys

Irmanto Sidarevičiaus ir Rimo Kavaliausko nuotr.pomėGiaij/b laisvalaikis

Pirtyje labai paprastatapti laimingam

n Pirtininko darbo priemonės

n Pirtininkas Rimas kavaliauskas visada domėjosi dvasine pirties puse

Documents

Pro „Rojaus“ - Respublika€¦ · dar tik 23-eji, o jos kelias Irmanto Sidarevičiaus nuotr. į didžiąją teatro sceną prasidėjo labai sėkmingai. Ji patyrė, ką reiškia