Programų valdymas ir kontrolė

Sistemų inžinerija

Programų valdymas ir kontrolė

2003 m.


Programų valdymas ir kontrolė

Norint sėkmingai atlikti sistemai keliamus inžinerinius uždavinius, turi būti atlikti tokie du valdymo proceso žingsniai:

1. Sistemos inžinerijos planavimas ir darbų organizavimas;

2. Tolesnių programos etapų įgyvendinimas ir kontrolė.


Organizaciniai tikslai ir uždaviniai

Organizaciniai tikslai bendru atveju reiškia, kad turi būti patenkinti reikalavimai, kurie pateikti projekte ir vystyme, atlikime ir pateikime sistemos galutiniam vartotojui. Sistema turi pilnai atitikti vartotojo poreikius tiek efektyvumo, tiek našumo požiūriu.



Organizavimo tikslai susisieti su dviejų dalių veiksmu:

TPM (Technical Performance Measure) nustatyti tikslai, kurie susieti su sistemos charakteristikomis ir turi būti įvertinti projektuojant;

Atitinkami organizaciniai tikslai, atliekantys būtinus veiksmus užtikrinančius, kad pirmieji uždaviniai būtų pasiekti.



Bendras organizavimo siekis yra sukurti tokią discipliną, arba būdą skirstant darbus ir užduotis, kurie galėtų būti aiškiai kiekybiškai išreikšti ir galėtų būti kontroliuojami.



Tam, kad įgyvendinti organizacinius tikslus patogu naudoti palyginimo (benchmarking) metodą.Panaudojimo žingsniai:

Konkurentų analizė ir geriausių rezultatų atrinkimas; Dabartinės savo padėties įvertinimas (produkto ir

organizacijos); Naujų tikslų nustatymas, atsižvelgiant į dabartinę padėtį; Realistiškas veiksmų planas, skirtas naujiems tikslams

pasiekti.


Programos vystymo kryptis ir kontrolė

Programos vystymo kontroliavimas apima:

1. Einamųjų programos veiklų stebėjimas tam, kad nustatyti įvykdytų užduočių statusą paskirtu laiku programoje;

2. Inicijavimas taisomųjų veiksmų pastebėjus, kad programa veikia ne pagal numatytas užduotis.

Programos peržiūra ir reikalavimų pateikimas

Veiks. Nr. Veiksmo aprašymas1989

1-2

2-3

3-4

10-11

16-17

22-23

25-26

31-33

39-40

Operacinių reikalavimų apibrėžimas

Palaikymo modelio apibrėžimas

Įvykdymo funkcionalumo analizė

A vieneto projektavimas

Projektavimo pasiruošimas

Projektavimo įvykdymo analizė

Palaikymo įvykdymo analizė

Vieneto B kūrimas

Instaliavimas

SR L G S V K B G B L R R S L G S

- darbas padarytas - darbas suplanuotas

1990

Peržiūros data


Veiks. Nr. Įvykiai1989

3

5

6

8

13

19

28

35

45

Įvykdomumo įvertinimo atlikimas

Funkcionalumo paskyrimo atlikimas

Sistemos specifikacijos atlikimas

Plano atnaujinimas

B vieneto projekto atlikimas

Duomenų vieneto X proj. atlikimas

Plano peržiūros atlikimas

Vieneto C pagaminimas

Vartotojo darbo pradžia

SR L G S V K B G B L R R S L G S

- tikras baigimas - planuotas baigimas

1990

Peržiūros data

- numatoma data



Esant tam tikroms nepageidaujamoms situacijoms kuomet kūrimas nukrypsta nuo plano turi būti sprendžiami tokie uždaviniai:

1. Identifikuojamos problemos surikiuojamos svarbumo tvarka;

2. Visų pirma turi būti sprendžiama svarbiausia. Tokiu atveju alternatyvūs koregavimo veiksmai suprantami kaip:

a) programos plano koregavimas ir kaina; b) įtaka sistemos atlikimui ir efektyvumui; c) rizika susijusi su alternatyvos parinkimu kaip

koregavimo veiksmo.



3. Kuomet sprendimas apie koregavimo veiksmą pasiektas, turi būti sudarytas planas kaip spręsti problemą. Būdai:

a) Vadovavimo politikos keitimas;

b) Kontrakto sąlygų keitimas;

c) Sistemos/įrangos konfigūracijos keitimas.



4. Po to kaip sprendimas buvo įgyvendintas, keletas sekančių veiksmų yra būtina tam kad:

a) Įsitikinti, kad pakeitimai padėjo išspręsti problemą;

b) Įsitikinti, kad pakeitimai nesukūrė papildomų klaidų/problemų programoje.


Tiekėjo veiksmų peržiūra

Galimi tiekėjų veiksmai:

1. Projektavimas, atlikimas ir pagaminimas pagrindinių sistemos elementų;

2. Jau suprojektuotų dalių gaminimas ir platinimas;

3. Pagrindinių procesų kūrimas ir įgyvendinimas.

Daugeliui sudėtingų ir stambių sistemų kūrimui tiekėjai tiekia didžiąją dalį elementų.


Tiekėjų lygiai

Tiekėjas

Tiekėjas Tiekėjas Tiekėjas

Tiekėjas Tiekėjas Tiekėjas Tiekėjas

Tiekėjas Tiekėjas

Tiekėjo nustatymo kriterijai

D.1 Pagrindinis kriterijus

D.2 Produkto projektas ir charakteristikos

D.2.1 Techninio atlikimo mataiD.2.2 Technologinės programosD.2.3 Fizinės charakteristikosD.2.4 Efektyvumo faktoriai

1. Patikimumas

D.2.5 Gaminimo faktoriai

2. Palaikymas3. Žmogiškieji faktoriai4. Saugumo faktoriai5. Kokybiniai faktoriai

D.2.6 Disponavimo faktoriaiD.2.7 Aplinkos faktoriaiD.2.8 Ekonominiai faktoriai

D.3 Produktų aptarnavimas ir palaikymasD.3.1 Aptarnavimo ir palaikymo reikalavimaiD.3.2 Duomenys/DokumentacijaD.3.3 GarantijaD.3.4 Klientu aptarnavimasD.3.5 Ekonominiai faktoriai

D.4 Tiekėjo kvalifikacijaD.4.1 PlanavimasD.4.2 Organizaciniai faktoriaiD.4.3 Personalas ir žmogiškieji resursaiD.4.4 Projektavimo būdasD.4.5 Gamintojo galimybėsD.4.6 Testavimo metodasD.4.7 Valdymo kontrolėD.4.8 PatirtisD.4.9 Atlikti darbaiD.4.10 BrandumasD.4.11 Ekonominiai faktoriai

Specifikacijų medisSistemos specifikacija

(A tipas)

Kūrimo specifikacija(B tipas)

Produkto specifikacija(C tipas)

Proceso specifikacija(D tipas)







Sisteminis lygis

Posistemės lygis

Vieneto lygis

Surinkimo lygis

Komponento lygis

Medžiagos specifikacija (E tipas)- išoriniai tiekėjai


Programos kokybės faktoriai

SE-CMM (sistemos inžinierių pajėgumų brandumo modelis). Šis modelis apibrėžia svarbiausiu elementus sistemos inžineriniame procese, kurie turi egzistuoti tam, kad užtikrintų, jog bus sukurta inžineriniu požiūriu patikima ir funkcionali sistema. Šis modelis neaprašo pačio proceso ar veiksmų, bet suteikia nurodymus (gaires), kuriomis vadovaujantis galima sukurti gerą inžineriniu požiūriu sistemą.


SE-CMM modelis

Modelį sudaro 17 procesų:1. Kandidato sprendimų analizavimas atsakant į

poreikius?2. Nustatymas ir paskirstymas reikalavimų?3. Sistemos architektūros vystymas?4. Projektavimo disciplinų integravimas?5. Sistemos elementų integravimas?6. Kliento poreikių ir lūkesčių supratimas?7. Sistemos verifikavimas ir validavimas?8. Kokybės užtikrinimas?


SE-CMM modelis

9. Konfigūracijų valdymas?10. Rizikos valdymas?11. Veiksmų stebėjimas ir kontrolė?12. Inžinerinių sistemos procesų ir veiksmų nustatymas?13. Sistemos inžinerinių procesų tobulinimas?14. Produktų linijos plėtimas?15. Palaikymo sistemos valdymas?16. Žinių ir tobulinimo palaikymas?17. Koordinacijos su tiekėjais palaikymas?


SE-CMM modelis

Neįvykdyta

Įvykdyta neinformatyviai - įvykdyti pagr. uždaviniai

Suplanuota ir peržiūrėta - planavimo įvykdymas - peržiūros vykdymas - verifikavimo įvykdymas

Gerai atlikta - standartinio proceso apibrėžimas - duomenų naudojimas - stand. Proceso vykdymas

Kiekybiškai kontroliuojama - kokybės tikslų nustatymas - proceso galimybių nustatymas tikslams pasiekti - tikslus valdymas

0

1

2

3

4

5

Nuosekliai tobulinama - kiekybinių procesų atlikimas - porceso atlikimo tobulinimas


Organizacinis plėtojimas ir tobulinimas

Nustačius tas vietas, kuriose kūrimo procesas gali būti tobulinamas, reikia atlikti tokius du žingsnius:

1. Nustatyti kelius kaip pagerinti vidinį procesą pasitelkus inžinerinius sprendimus. Svarbiausia, kad pakeitimai viename procese nesugadintu kito.

2. Nustatyti galimus procesų pakeitimus aukštesniuose organizacijos lygyje, atsiradusių dėl sistemos inžinerinių pakeitimų.


Programos rizikos valdymas

Rizika – tai galimybė, kad kažkas bus blogai sistemos veikime dėl vieno ar eilės įvykių.

Rizikos įvykimo tikimybė žymiai išauga, kai atsiranda painumas, sudėtingumas arba naujos technologijos panaudojimas.

Rizikos valdymas yra metodas, leidžiantis identifikuoti ir pamatuoti riziką ir tuo pačiu padedantis pasirinkti ir sukurti veiksmus jį valdyti.


Programos rizikos valdymas

Sistemos rizikos valdymas apima šias pagrindines veiklas:

1. Rizikos įvertinimas. Tai apima techninio projekto stebėjimą ir potencialių rizikos vietų nustatymą;

2. Rizikos analizė. Tai apima analizės procesą nustatant rizikingų įvykių įvykimo tikimybes ir padarinių jiems įvykus analizę; Tikslas nustatyti priežastis kodėl įvyko nenumatytas įvykis.

3. Rizikos sumažinimas. Tai apima technologijas ir metodus sukurtus sumažinti ar netgi eliminuoti ar kontroliuoti riziką.


Rizikos susidarymo priežastys

Rizikos vietų susidarymo priežastys:

Biudžetas (pvz.: per mažas finansavimas); Planavimas (pvz.: blogas darbų paskirstymas); Bendradarbiavimas (pvz.: netinkamas partnerių

pasirinkimas); Politinės (pvz.: subjektyvūs sprendimai); Techninės (pvz.: neatitikimas projektavimo

reikalavimams).


Rizikos įvertinimas

Tam, kad palengvinti rizikos valdymo procesą, dažniausiai yra sukuriamas tam tikras modelis. Vienas iš būdų yra įvertinti du dydžius: sutrikimo tikimybę – Pf ir sutrikimo pasekmes Cf.

Sutrikimo pasekmė gali turėti tokias išraiškas kaip: • Techninis darbų atlikimas;• Kaina;• Laikas (planas). Matematinė išraiška:

RF(rizikos faktorius) = Pf + Cf – (Pf)(Cf)



Sutrikimo tikimybė – Pf apskaičiuojama:

Pf = a*PMhw + b*PMsw + c*PChw + d*PCsw + e*PD , čiaPMhw - sutrikimo tikimybė priklausanti nuo aparatūrinės įrangos

užbaigtumo;

PMsw - sutrikimo tikimybė priklausanti nuo programinės įrangos užbaigtumo;

PChw - sutrikimo tikimybė priklausanti nuo aparatūrinės įrangos sudėtingumo;

PCsw - sutrikimo tikimybė priklausanti nuo programinės įrangos sudėtingumo;

PD - sutrikimo tikimybė priklausanti nuo kitų veiksnių. a, b, c, d ir e koeficientai, kurių suma lygi 1.



Sutrikimo pasekmė – Cf apskaičiuojama:

Cf = f*Ct + g* Cc + h* Cs, čia

Ct - sutrikimo pasekmės dėl techninių faktorių;

Cc - sutrikimo pasekmės dėl pasikeitimų kainoje;

Cs - sutrikimo pasekmės dėl pasikeitimų plane.

f, g ir h koeficientai, kurių suma lygi 1.

Rizikos analizavimo ir įvertinimo schema

Rizikos analizė

Rizikos vietų identifikavimas

Rizikos tikimybės Pf nustatymas

Pasekmės Cf nustatymas

RF skaičiavimas

Jei RF > 0.7

Jei RF > 0.3

Taip

Ne

Taip

Ne

Aukšta rizika Vidutinė rizika Maža rizika1. Rizikos pranešimas2. Rizikos sumažinimo

planas3. Peržiūra

1. Rizikos pranešimas2. Rizikos sumažinimo

planas3. Tolesni veiksmai

1. Reguliari peržiūra2. Programos veiksmų

stebėjimas



Aptikus tam tikras “aukšto” ar “vidutinio” lygio rizikos vietas, būtina panaudoti tam tikras rizikos mažinimo priemones.

Tokiu būdu atliekame šiuos žingsnius:1. Atliekame peržiūrą problematiškoje vietoje ir nustatome

veiksmus kuriuos turime atlikti. Pirmiausia bandome pasitelkti visų savo darbuotoju patirtį ir pastangas;

2. Jei nepavyksta išspręsti problemos savo jėgom samdome pašalinius konsultantus, specialistus tam, kad ištaisyti susidariusias klaidas.



3. Panaudojame testavimo programą su tikslu izoliuoti problemą ir eliminuoti galimą žalą;

4. Atliekame tyrimą ir sukuriame veiksmus, kurie leistų tam tikrus apsauginius veiksmus.


Ačiū už dėmesį

Documents

Programų valdymas ir kontrolė