Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
PROJEKTAS „PROFESIJOS MOKYTOJŲ IR DĖSTYTOJŲ TECHNOLOGINIŲ
KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO SISTEMOS SUKŪRIMAS IR ĮDIEGIMAS“
(NR. VP1 – 2.2 – ŠMM-02-V-02-001)
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ
TOBULINIMO PROGRAMOS
MOKYMO MEDŽIAGA
Mokymo medžiagos rengėjai:
Rytis Klemka
UAB „Gryma“ direktorius
Guoda Dociūtė
UAB „Gryma“ kokybės vadovė
Rita Šostakienė
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų
profesinio rengimo centro,
smulkaus verslo organizavimo skyriaus vedėja,
mokytoja metodininkė
Regina Michalkevičienė
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų
profesinio rengimo centro
vyr. profesijos mokytoja.
Laimutė Anužienė,
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų
profesinio rengimo centro direktorė
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
2 Mokymų medžiaga
TURINYS
MODULIS B.15.1. TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS ........................... 7
1 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ
ORGANIZAVIMAS UAB „GRYMA“ .............................................................................................. 7
1.1. Įmonės informacinė ir reklaminė medžiaga apie tekstilės gaminių priežiūros įmonę UAB “
GRYMA’’ ............................................................................................................................................ 7
2 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ
ORGANIZAVIMAS UAB „LoMinda“ ............................................................................................ 12
2.1. Įmonės informacinė ir reklaminė medžiaga apie tekstilės gaminių priežiūros įmonę UAB
„LoMinda’’ ........................................................................................................................................ 12
3 MOKYMO ELEMENTAS. MOKYTOJO ATASKAITA ............................................................. 17
3.1. Ataskaitos reikalavimai ir vertinimo kriterijai............................................................................ 17
MODULIS B.15.2. TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGIJŲ NAUJOVĖS IR
PLĖTROS TENDENCIJOS .............................................................................................................. 19
1 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ NAUJOVIŲ
APŽVALGA ...................................................................................................................................... 19
1.1. Paskaitos „Tekstilės gaminių priežiūros paslaugų naujovės“ konspektas. ................................ 19
1.2. Firmos „Kreusler“ tekstilės gaminių valymo proceso SISTEMK4 aprašas .............................. 28
1.3. Firmos ,,Lapauw“ „Turbofan“ technologijų aprašai .................................................................. 31
2 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PLĖTRA .... 36
2.1. Paskaitos „Tekstilės gaminių priežiūros paslaugų plėtra“ konspektas ....................................... 36
3 MOKYMO ELEMENTAS. MOKYTOJO PROJEKTAS „ĮGYTŲ ŽINIŲ PRITAIKYMAS
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS DARBUOTOJŲ PROFESINIO RENGIMO PROCESE” 44
3.1. Mokytojo projekto reikalavimai ir vertinimo kriterijai .............................................................. 44
MODULIS S.15.1. SAUSO CHEMINIO VALYMO DARBAI NAUDOJANT TECHNOLOGIJĄ
„ŽALIOJI LINIJA“ ARBA LYGIAVERTĘ TECHNOLOGIJĄ ...................................................... 46
1 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ SAUSO CHEMINIO VALYMO,
NAUDOJANT TECHNOLOGIJĄ „ŽALIOJI LINIJA“, DARBŲ TECHNOLOGINIO PROCESO
PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS ......................................................................................... 46
1.1. Tekstilės gaminių sauso cheminio valymo, naudojant technologiją „Žalioji linija“, darbų
technologinio proceso planavimas ir organizavimas technologinis aprašas ..................................... 46
1.2. „Firbimatik“ firmos įrangos aprašymas ...................................................................................... 56
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
3 Mokymų medžiaga
2 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ RŪŠIAVIMAS, PAGAL TAIKOMĄ
VALYMO BŪDĄ, GAMINIO AUDINĮ IR SPALVAS .................................................................. 57
2.1. Tekstilės medžiagų aprašai ......................................................................................................... 57
2.2. Tekstilės gaminių rūšiavimo technologinė kortelė ..................................................................... 59
3 MOKYMO ELEMENTAS. NUODUGNUS TEKSTILĖS GAMINIO APŽIŪRĖJIMAS, DĖMIŲ
INDENTIFIKAVIMAS ..................................................................................................................... 61
3.1. Nuodugnaus tekstilės gaminio apžiūrėjimo, dėmių identifikavimo technologinė kortelė ......... 61
3.2. Dėmių identifikavimo aprašai .................................................................................................... 62
4 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ TIKSLINIS DĖMIŲ VALYMAS ............ 69
4.1. Darbų saugos instrukcijos ........................................................................................................... 69
4.2. Tikslinio dėmių valymo technologinė kortelė ............................................................................ 88
4.3. „Rotondi“ firmos dėmių valymo stalo aprašymas, nuotraukos ................................................. 93
4.4. Dėmių valymo lentelė ................................................................................................................. 95
4.5. Valiklių saugos duomenų lapai .................................................................................................. 96
5 MOKYMO ELEMENTAS.TEKSTILĖS GAMINIŲ CHEMINIS VALYMAS FIRMOS
„FIRBIMATIK“ CHEMINIO VALYMO MAŠINA ...................................................................... 102
5.1. Darbų saugos instrukcijos ........................................................................................................ 102
5.2. Firmos „FIRBIMATIK“ cheminio valymo mašinos katalogai ir aprašymai .......................... 111
5.3. Cheminio valymo mašinos paruošimo technologinė kortelė .................................................... 113
5.4 Valiklių saugos duomenų lapai ................................................................................................. 114
6 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ RŪŠIAVIMAS, LYGINIMAS,
GARINIMAS .................................................................................................................................. 119
6.1. Darbų saugos instrukcijos ......................................................................................................... 119
6.2. Firmos „ROTONDI“ lyginimo stalo, lyginimo manekeno įrangos aprašymai, katalogai,
nuotraukos ....................................................................................................................................... 127
6.3. Operacijų atlikimo technologinė kortelė .................................................................................. 129
7 MOKYMO ELEMENTAS. BAIGIAMŲJŲ TEKSTILĖS GAMINIO PRIEŽIŪROS
OPERACIJŲ ATLIKIMAS, PAKAVIMAS ................................................................................... 131
7.1. Firmos „ROTONDI“ rankinės pakavimo įrangos aprašymai,baigiamųjų operacijų technologinės
kortelės ............................................................................................................................................ 131
8 MOKYMO ELEMENTAS. SAVARANKIŠKA UŽDUOTIS .................................................... 134
8.1. Užduočių variantų aprašymai ir vertinimo kriterijai ................................................................ 134
MODULIS S.15.2. TEKSTILĖS GAMINIŲ VALYMAS NAUDOJANT HIDROKARBONĄ
ARBA KITĄ LYGIAVERTĘ PRIEMONĘ .................................................................................... 135
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
4 Mokymų medžiaga
1 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ VALYMO, NAUDOJANT
HIDROKARBONĄ, PROCESO PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS ................................. 135
1.1. Tekstilės gaminių valymo, naudojant hidrokarboną, proceso planavimo ir organizavimo
technologinis aprašas ....................................................................................................................... 135
1.2. Firmos „FIRBIMATIK“ cheminio valymo mašinos techninis aprašymas ir eksploatavimo
instrukcija ........................................................................................................................................ 141
2 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ RŪŠIAVIMAS, PAGAL GAMINIO
AUDINĮ IR SPALVAS, VALANT HIDROKARBONU ............................................................... 142
2.1. Tekstilės medžiagų aprašai ....................................................................................................... 142
2.2. Tekstilės gaminių rūšiavimo technologinė kortelė ................................................................... 151
3 MOKYMO ELEMENTAS. NUODUGNUS TEKSTILĖS GAMINIO APŽIŪRĖJIMAS, DĖMIŲ
IDENTIFIKAVIMAS ...................................................................................................................... 152
3.1. Nuodugnaus tekstilės gaminio apžiūrėjimo, dėmių identifikavimo technologinė kortelė ....... 152
3.2. Dėmių identifikavimo aprašai .................................................................................................. 154
4 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ TIKSLINIS DĖMIŲ VALYMAS .......... 160
4.1. Darbų saugos instrukcijos ......................................................................................................... 160
4.2. Tikslinio dėmių valymo technologinė kortelė .......................................................................... 179
4.3. Firmos „ROTONDI“ dėmių valymo stalo aprašymas, nuotraukos .......................................... 184
4.4. Dėmių valymo lentelė ............................................................................................................... 185
4.5. Valiklių saugos duomenų lapai ................................................................................................ 186
5 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ CHEMINIS VALYMAS, FIRMOS
„FIRBIMATIK“ CHEMINIO VALYMO MAŠINA, NAUDOJANT HIDROKARBONĄ ......... 190
5.1. Darbų saugos instrukcijos ........................................................................................................ 190
5.2. Cheminio valymo mašinos paruošimo technologinė kortelė .................................................... 209
5.3. Firmos „FIRBIMATIK“ cheminio valymo mašinos aprašymas ............................................. 210
5.4. Valiklių saugos duomenų lapai ................................................................................................ 210
6 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ RŪŠIAVIMO, LYGINIMO, GARINIMO,
PAKAVIMO OPERACIJŲ ATLIKIMAS ...................................................................................... 211
6.1. Darbų saugos instrukcijos ......................................................................................................... 211
6.2. Firmos „ROTONDI“ įrangos aprašymai, katalogai, nuotraukos .............................................. 218
6.3. Operacijų atlikimo technologinė kortelė .................................................................................. 221
7 MOKYMO ELEMENTAS. SAVARANKIŠKA UŽDUOTIS .................................................... 226
7.1. Užduočių variantų aprašymai ir vertinimo kriterijai ................................................................ 226
MODULIS S.15.3. SKALBIMAS NAUJAUSIOMIS SKALBIMO MAŠINOMIS ...................... 227
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
5 Mokymų medžiaga
1 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ SKALBIMO NAUJAUSIOMIS
SKALBIMO MAŠINOMIS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS ......................................... 227
1.1.Darbų saugos instrukcijos .......................................................................................................... 227
1.2. Firmos „Miele“ įrangos aprašymai, katalogai .......................................................................... 235
1.3. Tekstilės gaminių skalbimo naujausiomis skalbimo mašinomis planavimo ir organizavimo
technologinis aprašas ....................................................................................................................... 242
2 MOKYMO ELEMENTAS. SKALBINIŲ ĮVERTINIMAS IR RŪŠIAVIMAS, DĖMIŲ
IDENTIFIKAVIMAS ...................................................................................................................... 244
2.1.Darbų saugos instrukcijos .......................................................................................................... 244
2.2. Skalbinių įvertinimo, rūšiavimo, dėmių identifikavimo technologinė kortelė ......................... 253
2.3.Tekstilės medžiagų aprašai ........................................................................................................ 254
2.4. Dėmių indentifikavimo aprašai ................................................................................................ 256
3 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ TIKSLINIS DĖMIŲ VALYMAS .......... 263
3.1. Darbų saugos instrukcijos ......................................................................................................... 263
3.2. Valiklių saugos duomenų lapai ................................................................................................ 263
3.3. Dėmių valymo lentelė .............................................................................................................. 268
3.4. Firmos „ROTONDI“ dėmių valymo stalo įrangos aprašymas ................................................ 269
3.5. Tikslinio dėmių valymo technologinė kortelė .......................................................................... 269
4 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ SKALBIMAS FIRMOS
„MIELE“SKALBIMO MAŠINA .................................................................................................... 273
4.1. Darbų saugos instrukcijos ......................................................................................................... 273
4.2. Skalbimo mašinos, skalbiklių paruošimo, skalbimo programos parinkimo ir paleidimo
technologinė kortelė ........................................................................................................................ 280
4.3.Firmos „Miele“ skalbimo mašinos aprašymas .......................................................................... 282
4.4. Saugos duomenų lapai .............................................................................................................. 284
5 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ DŽIOVINIMAS ..................................... 285
5.1. Darbų saugos instrukcijos ......................................................................................................... 285
5.2. Firmos „Miele“ skalbinių džiovinimo įrangos aprašymas ....................................................... 292
5.3. Skalbinių džiovinimo technologinė kortelė .............................................................................. 294
6 MOKYMO ELEMENTAS. SAVARANKIŠKA UŽDUOTIS .................................................... 295
6.1. Užduočių variantų aprašymai ir vertinimo kriterijai ................................................................ 295
MODULIS S.15.4. TEKSTILĖS GAMINIŲ LYGINIMAS NAUDOJANT MODERNIĄ
DRĖGMINIO ŠILUMINIO APDOROJIMO ĮRANGĄ ................................................................. 296
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
6 Mokymų medžiaga
1 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ LYGINIMO, NAUDOJANT MODERNIĄ
DRĖGMINIO ŠILUMINIO APDOROJIMO ĮRANGĄ, PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS
296
1.1. Darbų saugos instrukcijos ........................................................................................................ 296
1.2. Firmos „ROTONDI“ įrangos aprašymai, katalogai, schemos .................................................. 303
1.3. Tekstilės gaminių lyginimo, naudojant modernią drėgminio šiluminio apdorojimo įrangą,
planavimo ir organizavimo aprašas ................................................................................................. 309
2 MOKYMO ELEMENTAS. GAMINIŲ LYGINIMAS VOLU (PLOKŠČIUOJU BŪDU) IR
GAMINIŲ LANKSTYMAS, PAKAVIMAS ................................................................................. 311
2.1. Darbų saugos instrukcijos ......................................................................................................... 311
2.2. Firmos „ROTONDI“ lyginimo įrangos aprašymas, katalogai ................................................ 318
2.3. Gaminių lyginimo volu technologinė kortelė ........................................................................... 321
2.4. Gaminių lankstymo, pakavimo technologinė kortelė ............................................................... 321
3 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ LYGINIMAS FASONINIU BŪDU,
PROGRAMOS PARINKIMAS IR PALEIDIMAS ........................................................................ 323
3.1. Darbų saugos instrukcijos ......................................................................................................... 323
3.2. Firmos „ROTONDI“ lyginimo įrangos aprašymas, nuotraukos .............................................. 330
3.3. Tekstilės gaminių lyginimo fasoniniu būdu vaizdo įrašai ........................................................ 330
3.4. Tekstilės gaminių lyginimo fasoniniu būdu technologinė kortelė ........................................... 330
4 MOKYMO ELEMENTAS. GALUTINIS TEKSTILĖS GAMINIO IŠLYGINIMAS ................ 331
4.1. Darbų saugos instrukcijos ......................................................................................................... 331
4.2. Firmos „ROTONDI“ įrangos aprašymai .................................................................................. 331
4.3. Detalaus tekstilės gaminio lyginimo ir galutinio operacijų atlikimo technologinė kortelė ...... 331
5 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ PAKAVIMAS ........................................ 332
5.1. Darbų saugos instrukcijos ......................................................................................................... 332
5.2. Firmos „ROTONDI“ tekstilės gaminių pakavimo įrangos aprašymai ..................................... 339
5.3. Tekstilės gaminio paruošimo pakavimui ir pakavimo technologinė kortelė ............................ 340
6 MOKYMO ELEMENTAS. SAVARANKIŠKA UŽDUOTIS .................................................... 341
6.1. Užduočių variantų aprašymai ir vertinimo kriterijai ............................................................... 341
NAUDOTA LITERATŪRA .......................................................................................................... 343
PRIEDAI ......................................................................................................................................... 345
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
7 Mokymų medžiaga
MODULIS B.15.1. TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS
1 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ
ORGANIZAVIMAS UAB „GRYMA“
1.1. Įmonės informacinė ir reklaminė medžiaga apie tekstilės gaminių priežiūros įmonę
UAB “ GRYMA’’
UAB „Gryma“ buvo įkurta 2008 metais ir savo veiklą pradėjo Kauno ir Marijampolės
miestuose. Pagrindinė bendrovės buveinė yra Raudondvario pl. 101, Kaune, kur įsikūrusi bendrovės
administracija ir gamybinis padalinys - drabužių ir kitų gaminių valymo cechas. Bendrovės klientai,
partneriai, tiekėjai ją atpažįsta pagal prekinį ženklą - „Delicato“ švaros centrą .
Bendrovė buvo įkurta atsižvelgiant į klientų poreikį kokybiškoms drabužių valymo
paslaugoms.“Delicato“ švaros centro misija - visapušiškas visuomenės poreikių tenkinimas, teikiant
tekstilės, odos ir kailio gaminių valymo paslaugas ir kuriant efektyvią bei socialiai atsakingą
organizaciją.
Bendrovės vizija: sukurta šiuolaikiška organizacija, kurioje vyrauja vertybės, įprasmintos
nuosekliu ir atsakingu organizacijos vystymusi, socialine branda ir vientisumu. Bendrovės veikla
vykdoma remiantis ilgamečių tradicijų ir naujausių technologijų derinimu, kruopščiu rankų darbu,
profesionaliu ir nepriekaištingu aptarnavimu.
Šiuo metu bendrovė teikia plataus spektro sauso (cheminio) valymo ir skalbimo paslaugas:
valymui priimami klientų tekstiliniai ir odiniai drabužiai, kailio gaminiai, proginės ir vestuvinės
suknelės, užuolaidos, lovatiesės, batai, rankinės, lagaminai ir eilė kitų kasdieniniame gyvenime
dėvimų ir naudojamų gaminių.
Valymo ceche yra naudojami Italijos gamintojų Renzacci S.p.A ir Silc SPA profesionali
valymo ir lyginimo įrang. Šios dvi ilgametės kompanijos yra vienos iš rinkos lyderių, siekiančių
aprūpinti klientus šiuolaikiška, rinkos poreikius atitinkančia tekstilės gaminių priežiūros įranga.
Siekiant klientams užtikrinti nepriekaištingą paslaugą, valymo procese yra naudojamos tik
aukštos kokybės valymo priemonės. Mūsų naudojamų valiklių asortimente yra pasaulyje gerai
žinomų kompanijų BIAR, SEITZ, BUFA, ECOLAB produktai. Džiugu paminėti jog lietuviško
kapitalo įmonės tokios kaip AB „Naujoji Ringuva“, AB „Higėja“, UAB „Akvasanas“ kuria ir
gamina, o taip pat mums gali pasiūlyti aukštos kokybės efektyvias valymo priemones.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
8 Mokymų medžiaga
1. Bendrovės valdymo struktūra
Šiuo metu bendrovėje dirba 12 darbuotojų: direktorius, kokybės vadovė, dvi valymo cecho
technologės, 3 lygintojos, apskaitininkė, 4 užsakymų priėmėjos ir vairuotojas. Žemiau pateiktoje
schemoje matyti bendrovės valdymo struktūra.
1lentelė . Valdymo struktūros schema
DIREKTORIUS
Vairuotojas
Lygintoja
Lygintoja
Kokybės vadovė
Valymo cecho
darbuotojas
Padalinių užsakymų priėmėja
Valymo cecho
technologas
Apskaitininkas
Padalinių užsakymų priėmėja
Padalinių užsakymų priėmėja
Padalinių užsakymų priėmėja
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
9 Mokymų medžiaga
2.Bendrovės darbo organizavimas
Šiuo metu bendrovė turi 5 „Delicato“ švaros centro padalinius: jau aukščiau minėtą valymo
cechą, įsikūrusį Kaune, Raudondvario pl. 101, o taip pat gaminių priėmimo ir išdavimo punktus
Kaune, Savanorių pr. 72, Veiverių g. 134 ir Žemaičių pl. 44 bei Marijampolėje, Kauno g. 33A.
Kiekvieną dieną bendrovės vairuotojas pristato švarius ir paima valymui padaliniuose surinktus
gaminius.
„Delicato“ švaros centro priėmimo punktuose paslaugos užsakymų apskaita vykdoma
naudojantis Presta prekybinės įrangos pagalba.Valymui priimami gaminiai yra kruopščiai apžiūrimi
ir visa informacija apie juos yra registuojama prekybinės programos pagalba. Užsakymo kvitas yra
spausdinamas 2 egzemplioriais, klientas su visa informacija apie priimtus gaminius yra
supažindinamas pasirašytinai. Kiekvienas paslaugos užsakymas turi savo numerį, kuriuo yra
žymimi ir priimti valymui gaminiai. Visa svarbi informacija iš priėmimo punktų yra perduodama
valymo cecho darbuotojams.
Vadovaudamasis 2008 m. liepos 9 d. LR Ūkio Ministro įsakymu Nr. 4-287 bei „Delicato“
švaros centro atliekamų paslaugų taisyklėmis visi „Delicato“ švaros centro klientai yra
registruojami ir jų duomenys saugomi informacinėje duomenų bazėje. Registracijos kortelės
pavyzdys pateiktas žemiau . Visi registruoti klientai kiekvieną kartą naudodamiesi mūsų
paslaugomis pateikia savo telefono numerį, kurio pagalbą kliento duomenys yra surandami
„Delicato“ švaros centro duomenų bazėje.
Organizuojant darbą valymo ceche, pagrindiniu sėkmingo darbo veiksniu tampa efektyvus
individualaus ir komandinio darbo derinimas. Už tai yra atsakinga kokybės vadovė, kurios
pagrindinė pareiginė funkcija yra valymo cecho darbo organizavimas, užtikrinant kokybišką ir
savalaikį paslaugos atlikimą. Be to kokybės vadovė yra atsakinga už nuolatinį darbuotojų žinių
tobulinimą, naujų darbuotojų, įskaitant ir priėmimo padalinių užsakymų priėmėjų, supažindinimą su
valymo proceso ypatumais.
Valymo cecho technologė yra atsakinga už gaminių priėmimą iš padalinių, jų apžiūrą,
rūšiavimą, dėmių valymą, paruošimą valymui, technologinės įrangos paruošimą darbui ir valymo
proceso kontrolę. Be to, išvalytus ir išlygintus gaminius rūšiuoja pagal padalinius ir pakuoja taip pat
technologė.
Išvalyti gaminiai yra atidžiai apžiūrimi, siekiant nustatyti ar prieš valymą buvusios dėmės ir
kiti trūkumai yra pašalinti ir gaminiai gali būti lyginami ir ruošiami grąžinimui klientams. Gaminių
lyginimas yra sudėtinis procesas, už kurį yra atsakingos valymo cecho lygintojos. Pirmiausia jie yra
rūšiuojami pagal grąžinimo datas ir padalinius. Kostiumai ir sportiniai švarkai, striukės, paltai yra
garinami, naudojant fasoninį garo manekeną. Šiame etape yra svarbus teisingas proceso
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
10 Mokymų medžiaga
intensyvumo reguliavimas, parenkant tinkamą vandens garų ir karšto oro srautą ir proceso trukmę.
Kelnių lyginimo procesas susideda iš trijų etapų: pirmiausia yra išlyginamos šių gaminių vidinės
siūlės, toliau seka jų lyginimą naudojant garo presą ir trečiasis etapas yra detalus lyginimas,
naudojant profesionalų lyginimo stalą. Palaidinės, marškiniai, megztiniai, patalynė, užuolaidos ir
kiti gaminiai yra lyginami naudojant profesionalų lyginimo stalą.
Viena iš sudėtinių gaminių paruošimo grąžinimui dalių yra detalusis užbaigimas, t.y. sagų
įsiuvimas ar persiuvimas, siūlių, užtrauktukų patikrinimas, pūkų ir audinio susivėlimų panaikinimas
megztiniuose, paltuose bei kituose gaminiuose. Be to, viena iš svarbiausių lygintojų užduočių yra
užtikrinti, jog į jų rankas patekę gaminiai yra išvalyti nepriekaištingai, o pastebėjus valymo
trūkumų, apie juos nedelsiant informuoti technologę.
Kaip ir minėta, išvalyti ir išlyginti gaminiai yra rūšiuojami pagal padalinius. Pakuojant
gaminius yra atliekamas trečiasis kokybės kontrolės etapas: gaminiai yra nuodugniai apžiūrimi ir
įvertinami vadovaujantis griežtais kokybės standartais. Tik nepriekaištingos išvaizdos gaminiai yra
pakuojami, naudojant polietileno maišus ir rūšiuojami pagal paslaugos užsakymo kvitus. Darbo
dienos pabaigoje technologė atlieka paruoštų išvežti gaminių kontrolę, naudojant kontrolinius
važtaraščius, pateiktus atskirų padalinių darbuotojų.
3. Bendrovės rinkodara
Bendrovė ypatingą dėmesį skiria prekinio ženklo vystymui ir stiprinimui. Neatsitiktinai
prekinio ženklo pavadinime buvo pasirinktas žodis ‚,Delicato”, kas išvertus iš italų kalbos reiškia
“subtilus, delikatus”. Šiuo žodžiu yra labai aiškiai išreiškiamas bendrovės požiūris į klientą,
teikiamos paslaugos pobūdį ir rezultatą. Be to, pavadinime buvo atsisakyta vartoti žodžius “cheminė
valykla”, kurie visuomenėje įprasmina drabužių valymą siaurąja prasme. Savo ruožtu “Delicato”
švaros centro teikiamų paslaugų spektras suteikia naują prasmę bendrovei ir įpareigoja toliau plėsti
veiklos akiratį.
Siekdama būti kaip galima arčiau klientų, bendrovė įsteigė savo padalinius skirtingose Kauno
miesto dalyse.Patogus padalinių darbo grafikas, lankstūs teikiamų paslaugų terminai ir
profesionalus personalas, pasiruošęs suteikti operatyvią pagalbą klientams – tai priemonės,
stiprinančios “Delicato’ švaros centro vardą konkurencinėje kovoje. Suvokdami laiko svarbą
šiuolaikinėje visuomenėje, stengiamės paslaugas sugretinti su klientų poreikiais ir lūkesčiais.
Šiame informaciniame amžiuje ypatingą vietą užima Interneto teikiama sklaida. Bendrovė
sukūrė savo internetinę svetainę wwww.delicato.lt, kurioje yra pateikta itin išsami informacija apie
teikiamas paslaugas, jų kainas, padalinių adresus, pateikti atsakymai į visiems rūpimus klausimus
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
11 Mokymų medžiaga
apie gaminių priežiūrą ir kita aktuali informacija . Pasitelkusi internetinės rinkodaros priemones,
bendrovė yra lengvai pasiekiama paslaugų internetinėse paieškose
Reaguodama į tai, jog dalis visuomenės socialinio bendravimo yra perkeliama į virtualią
erdvę, bendrovė sukūrė “Delicato” švaros centro Facebook’o profilį. Čia pateikiama visa aktuali
informacija drabužių, avalynės, aksesuarų priežiūros klausimais, vyksta žaidimai ir loterijos,
skatinančios domėtis visų šių gaminių priežiūra. Suvokdami, jog ne tik paslaugos, bet ir laiku bei
vietoje suteikta reikiama informacija kuria tamprų ryšį su bendrovės klientais, “Delicato” švaros
centro darbuotojai skiria ypatingą dėmesį informacijos sklaidai ir bendravimui su klientais.
Įvairios akcijos ir nuolaidos paslaugoms yra ne tik siekis padidinti bendrovės pajamas,
tačiau veiklos pradžioje užsibrėžtas tikslas ugdyti teisingus klientų įpročius, t.y. tinkamai ir laiku
rūpintis savo drabužiais, avalyne, namų apyvokos daiktais. Tikslinga nuolaida paskatina klientus
drabužiais pasirūpinti ne prieš dėvėjimo sezoną, kaip ilgą laiką buvo įprasta, tačiau į spintą kabinti
švarius ir po sezono jau nebedėvimus drabužius. Ir šio tikslo mes siekiame nuosekliai ir atkakliai.
Pradėdami penktuosius veiklos metus, bendrovės darbuotojai gali pasidžiaugti gausiu lojalių
klientų ratu. Neabejotinai jiems skiriamas ypatingas dėmesys. 2012 m. viduryje buvo įdiegta
automatinė lojalumo programa, kuri kiekvieną mėnesį skaičiuoja klientų išleidžiamus pinigus ir
suteikia jiems nuolaidas „Delicato“ paslaugoms. Be to, ištikimiausių klientų visada laukia malonios
staigmenos.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
12 Mokymų medžiaga
2 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ
ORGANIZAVIMAS UAB „LoMinda“
2.1. Įmonės informacinė ir reklaminė medžiaga apie tekstilės gaminių priežiūros įmonę
UAB „LoMinda’’
UAB "LoMinda"
UAB „LoMinda“ Įm. kodas 141359278 PVM kodas: LT413592716, Adresas: S.Daukanto
22a, Klaipėda, LT-95261, LT927300010002291092, AB Swedbank, El.paštas: [email protected],
Tel./fax. 8-46-312377; 865800911
Jūra, bangos ir smėlis... Tai kiekvienam klaipėdiečiui ir miesto svečiui mieli žodžiai. Šiuos
simbolius nupiešėme ant bendrovės automobilių, norėdami pabrėžti Klaipėdos išskirtinumą iš kitų
miestų, bei bangų sūkurių sąsają su mūsų verslu. Įmonės atmosferos jaukumą sukuria mažytės
"ramybės" oazės - akvariumai, papūgėlės ir gėlės, kartu simbolizuojantys ir ekologiškai švariai
dirbančią valyklą-skalbyklą.
O viskas prasidėjo taip...
Netikėtai susidūrę su tokia iš pirmo žvilgsnio paprasta problema - neradome įmonės, galinčios
paimti iš namų skalbinius - nusprendėme, kad šią spragą galėtumėm užpildyti patys, įkurdami
paslaugų įmonę.
1996 metų sausį įsteigėme firmą "LoMinda". Jums tikriausiai įdomu, kodėl pavadinimas
taip keistai rašomas? Jis susideda iš dviejų vardų - Loreta ir Mindaugas. Įmonė buvo visai mažytė,
todėl ir teikiamų paslaugų kiekis buvo ribotas - tik patalynės skalbimas gyventojams, paimant bei
pristatant skalbinius nurodytu adresu.
Po kiek tai laiko pajutome, kad apsiriboti skalbimu netikslinga, todėl pradėjom ieškoti tiekėjų
įrangai, reikalingai verslo plėtrai. Susipažinus su itališkos sauso valymo ir skalbimo įrangos
atstovais, kartu buvo suteikta galimybė stažuotei Italijoje.
1998 metais įmonė išplėtė veiklą, atidarydama sauso valymo-skalbimo cechą (Daukanto 22a),
kur galėjo klaipėdiečiams ir miesto svečiams pasiūlyti visą spektrą įvairių gaminių valymo ir
skalbimo paslaugų.
Po trijų metų t.y. 2001 metų pabaigoje atidarytas dar vienas sauso valymo-skalbimo cechas,
kuris randasi pietinėje miesto dalyje, Vingio 14. Tačiau buvo pastebėta, kad tik šių dviejų "taškų"
Klaipėdai neužtenka, nes uostamiesčio gyventojai yra vieni iš užimčiausių žmonių šalyje ir mėgsta
kasdieninius rūpesčius atlikti kiek galima greičiau, nesugaištant tam daug brangaus laiko. 2003
metais nuspręsta atidaryti dar keletą gaminių surinkimo punktų "IKI" prekybos centruose:
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
13 Mokymų medžiaga
Taikos pr. 115, Klaipėda (Žardė)
Taikos pr. 28, Klaipėda (Vėtrungė)
Laukininkų g. 14, Klaipėda (Vyturys)
Klaipėdos g. 60, Gargždai
Topolių g. 2, Kretinga
Nuo pat firmos veiklos pradžios pagrindiniais įrengimų tiekėjais yra AB mašinų gamykla
"Astra" iš Alytaus, kuri dirba su pirmaujančiomis Europos įmonėmis: ,,Union", "Sidi", "Metal
Progetti", "GBM", "Alberti Angelo", "Peolan" ir kita.
UAB „LoMinda“ siūlo ne tik tekstilės gaminių sausą valymą ir skalbimą, bet ir kailinių bei
odos gaminių valymą, natūralios odos spalvos atnaujinimą ir jos struktūros atstatymą, smulkų rūbų
remontą, įvairių dydžių patalynės skalbimą, pūkų ir plunksnų valymą, sausą bei šlapią kilimų
valymą, žaislų, žaliuzių, užuolaidų valymą-skalbimą, gaminių paėmimą ir pristatymą į namus.
Analizuojant rinką, klientų lūkesčius, supratome, kad reikia pasiūlyti naują paslaugą –
drabužių taisymą, apimantį tokius darbus kaip kniedžių, spaudžių, užtrauktukų ir kitų aksesuarų
keitimą ar naujų statymą, rūbų siaurinimą, platinimą, trumpinimą ar ilginimą. Tada buvo 2009
metai.
2011 metų pradžioje „subrendome“ dar vienai paslaugai – natūralios odos batų valymui,
atnaujinimui, impregnavimui. Intriga tikrai nebloga. O paslauga gimė visai paprastai – tokius
darbus mes jau senai atlikdavome saviems batams. Tai kodėl nepasiūlius atnaujinti avalynę ir mūsų
klientams?
Ką veikia mūsų kolektyvas visą darbo dieną?
Valo, skalbia drabužius ir odinius gaminius, dirbtinos odos gaminius, minkštus
žaislus, žaliuzes, užuolaidas, plunksnas ir pūkus, patalynę ir patalus, kilimus, automobilių
aksesuarus, darbo rūbus, slidininkų ir žvejų rūbus, atnaujina odinius gaminius, minkština bei
blukina medžiagas ir rūbus, atlieka drabužių taisymą. Taigi, valome, skalbiame ir tvarkome viską,
išskyrus sąžinę.
Reikia pažymėti, kad nors technologijos toli pažengusios į priekį, tačiau didžioji dalis darbų
atliekama rankiniu būdu – dėmių išėmimas, garinimas, lyginimas, pakavimas. Priėmėja būtinai
pasidomi, kokios yra gamintojo rekomendacijos (etiketė) dėl sauso valymo ar skalbimo, o jų
neradus arba radus netikslias, klientas perspėjamas, kad įmonė neatsako už šio gaminio išvalymo
kokybę. Pasitaiko ir tokių gaminių, kurių negalima nei valyti, nei skalbti. Jei klientas prisiima
riziką, valykla stengiasi žmogui padėti. Taip pat įmonė neatsako už ant gaminių pritvirtintą
bižuteriją.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
14 Mokymų medžiaga
Dėmių valytoja surinktus rūbus išrūšiuoja pagal spalvas, audinio storumą, gamintojo
nuorodas. Kiekvienas rūbas ir kiekviena dėmė atidžiai apžiūrima, nustatant jos kilmę, kas padeda
tiksliau parinkti dėmės valymo priemones. Kiekvieną išvalytą rūbą darbuotoja oro-garo manekeno
pagalba atgarina taip atstatydama pirminę gaminio formą, kartu šiek tiek palengvindama rankinį
lygintojos darbą. Įmonėje visi esantys įrengimai yra sertifikuoti, lygintuvai turi spec. padus,
apsaugančius audinį nuo blizgesio ir sudeginimo.
Vėliau rankiniu būdu išlyginti rūbai patikrinami kokybės inspektorės, kurios pareiga surasti
valymo ar lyginimo trūkumus, todėl daliai rūbų pakartojama visa valymo procedūra iš naujo. Tačiau
kartais dėmės lieka ir po pakartotino proceso, tad tenka tik apgailestauti ir atiduodant rūbus apie tai
informuoti klientą.
Informacija ir užsakymai priimami ir elektroniniu paštu: [email protected]
Gyvename laikais, kai alergija jau tapo nors ir nemalonia, bet kasdienybe. Įvairūs kvapikliai,
tirštikliai, standikliai patalynę daro ypatingą, tačiau mūsų bendrovė puikią kokybę pasiekė šių
priedų nenaudodama arba naudodama ekologiškas.
Kiekvieno kliento patalynės skalbimas tik jam skirtoje mašinoje, individualus dėmių
išėmimas, alergiją nesukeliančių miltelių naudojimas, kartu jų kiekį mažinant iki minimumo,
vandens savybių gerinimas – tai, kas mums padeda pasiekti puikų rezultatą. Kadangi mašinos
minimalios energijos sąnaudos paskaičiuotos trim kilogramams skalbinių, tai toks ir yra iš vieno
kliento mažiausias priimamas patalynės kiekis skalbimui.
Pristatome paslaugą – drabužių taisymas – sukurtą remiantis Jūsų pageidavimais bei mūsų
ilgamete patirtimi. Norime, kad šiuolaikinis žmogus turėtų galimybę vienu metu rūbą ne tik išvalyti
ar išskalbti, bet ir jį sutaisyti, nes savo arsenale laikome daugiau nei 200 rūšių įvairiausių
priemonių, turinčių apie 70 atspalvių, reikalingų profesionaliam drabužių taisymui atlikti. Galime
pasiūlyti paslaugas nuo aksesuarų įstatymo (turime kniedžių, spaudžių, žiedelių ir kitų aksesuarų
įstatymo presą) ar užtrauktuko keitimo, kelnių atlenkimo iki palto siaurinimo ar odinių gaminių
taisymo.
Profesionaliai odas valome ir tvarkome nuo 1997 metų. Nors oda mėgsta į save sugerti viską,
bet sunkiai „grąžina“ nešvarumus, dažnai turi paslėptus natūralius defektus, išryškėjančius po
valymo, stengiamės nepasiduoti ir padaryti viską, kad klientas būtų patenkintas. Atliekame odos ir
jos spalvos atnaujinimą, kuris kaip ir didžioji dalis darbų atliekamas išskirtinai rankiniu būdu,
įskaitant ir spalvos parinkimą.
Dar vienas klaipėdiečiams aktualus odos tvarkymas, tai jos impregnavimas, apsaugantis
odinius gaminius nuo drėgmės, vadinasi, pratęsiantis tarnavimo laiką.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
15 Mokymų medžiaga
Žinoma, kaip ir rūbų valyme, odos valyme mums svarbios gamintojo rekomendacijos (ant
gaminio pritvirtintos etiketės). Dažnai susiduriame su odos gaminiais, kuriuos vadiname
„vienkartiniais“, mat gamintojai jų neleidžia nei valyti, nei skalbti. Jei klientas prisiima riziką,
valykla stengiasi žmogui padėti. Riziką rūbo savininkas turi prisiimti ir už nenuimamą bižuteriją.
Rūpinatės tik drabužiais, o batus pamiršote? Tai neteisinga, nes jie „dirba“ daugiau nei striukė,
paltas, švarkas ar koks kitas rūbas. Jiems dažniau tenka sušlapti ir susipurvinti, paleidžia spalvas o
reikalavimai būti nepriekaištingais šeimininko reprezentatoriais tikrai nemaži. Ar galime jiems
padėti? Taip, galime. Neužmirškime pasirūpinti jais vos įsigijus – verta išbandyti impregnavimo
paslaugą (nes tik puse valymo kainos), kuri iš esmės skiriasi nuo buityje atliekamo supurškimo
impregnatoriumi su aerozolio buteliuku.
Kiek kartų nevisai teisingai žiemos metu pykote ant kiemsargių už barstomą druską, kuri
likdavo ant batų, išsiraitydama neatpažintų kraštų žemėlapiais? Ne visai teisinga ant jų pykti todėl,
kad Jums iš anksto pasirūpinus batų impregnavimu, baltų dėmių liks mažiau, o ir kokybiška oda
taip pat padeda išvengti šios nelaimės. Bet jei Jums žiema padovanojo baltas linijas ant avalynės
nenusiminkite – mes su Jumis.Batų valymas ir atnaujinimas atliekami išimtinai rankiniu būdu.
Atnaujinimas – tai spalvos grąžinimas.
Paprasčiausias būdas sutaupyti – pasinaudoti nuolaidomis, kurių valykloje „LoMinda“ tikrai
netrūksta, nes turime daugiau nei dešimt nuolaidų sistemų. Reikia tik pasidomėti ir pritaikyti jas
sau.
Jeigu tik lyginame – mokate nuo įkainio 45 proc. mažiau
Norėdami sužinoti valymo kainą, įveskite pirmas tris raides. Pastaba: reikia rašyti taisyklinga
lietuvių kalba
Simbolių reikšmė (rašomi kaip paaiškinimai ant kvitų klientams)
D - ĮVAIRIOS DĖMĖS
AD - ALYVOS, ALIEJAUS, DAŽŲ DĖMĖS
K- BALTYMINĖS KILMĖS DĖMĖS (KRAUJAS, BALTYMAI) VYNO, ALAUS, VAISIŲ,
UOGŲ, ARBATOS, KAVOS DĖMĖS
R-RAŠALO DĖMĖS
S- SUVELTAS, IŠTRINTAS VORSAS
P - IŠBLUKIMAS, PAGELTIMAS
U - NUSPALVINIMAI, PRAKAITO DĖMĖS
T- PRIDEGINIMAS
O - SKYLĖS, ĮPLĖŠIMAI
G - SUGADINTA
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
16 Mokymų medžiaga
DIR - DIRŽAS
KAP - KAPIŠONAS
AP - APYKAKLĖ
BE - BE SAGŲ
VL - VALYMAS
SK - SKALBIMAS
Gaminius galima balinti priemonėmis, išskiriančiomis chlorą.
Gaminių negalima balinti priemonėmis, išskiriančiomis chlorą. Pastaba: simbolis gali būti ir
be C raidės.
Apatinės lygintuvo plokštumos temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 200 laipsnių.
Apatinės lygintuvo plokštumos temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 150 laipsnių.
Apatinės lygintuvo plokštumos temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 110 laipsnių.
Gaminio lyginti negalima.
Chemiškai valyti galima naudojant visus įprastus organinius tirpiklius.
Chemiškai valyti galima naudojant tetrachloretileną (perchloretileną), benziną,
triftortrichoretileną, mono-ftortrichlometaną arba taikant įprastą apdorojimo būdą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
17 Mokymų medžiaga
3 MOKYMO ELEMENTAS. MOKYTOJO ATASKAITA
3.1. Ataskaitos reikalavimai ir vertinimo kriterijai
Ši savarankiško darbo užduotis padės Jums struktūruotai rinkti informaciją apie lankytų
įmonių technologinių procesų organizavimą, nepamiršti svarbių temų, kurias turėtumėte aptarti
lankant įmones, prisiminti tam tikrus pavyzdžius, kuriuos bus galima aptarti su kolegomis ir
panaudoti profesiniame mokyme. Informacija bus svarbi pildant Mokytojo ataskaitą. Mokytojo
ataskaitoje turėtų būti aprašomi tik svarbūs ir aktualūs aspektai.
Ataskaitos forma :
Klausimai
UAB,,Gryma“
UAB,,LoMinda“
1. Apibūdinkite lankytų
įmonių teikiamas paslaugas,
3-4 pagrindinius principus.
2. Kaip įmonėse
užtikrinama darbų ir
paslaugų kokybė?
Aprašyti, kokius įmonė
naudoja kokybės valdymo
procesus, standartus ir t. t.
3. Kokią technologinę
įrangą,įrankius bei medžiagas
naudoja įmonė?
Išvardinkite naudojamą
technologinę
įrangą, įrankius, medžiagas.
4. Kokius kvalifikacinius
reikalavimus kelia įmonės
savo darbuotojams?
5. Pažangi patirtis, naujovės,
perspektyvos.
Aprašyti tik svarbius ir
įsimintinus, profesinio
mokymo sistemai aktualius
aspektus.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
18 Mokymų medžiaga
Kuo konkrečiai mokymasis Jums buvo naudingas:
Profesijos mokytojas: ......................................................
Data, parašas .....................................................
Vertinimo kriterijai
1. Aprašytos lankytų įmonių teikiamos paslaugos, 3–4 pagrindiniai pastebėti principai.
2. Aprašyta kaip įmonėse užtikrinama darbų ir paslaugų kokybė.
3. Išvardinta įmonėse naudojama technologinė įranga, įrankiai, medžiagos.
4. Įvardinti kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos kelia įmonės savo darbuotojams.
5. Atskleisti profesinio mokymo sistemai svarbūs, aktualūs aspektai.
6. Ataskaitoje informacija pateikta glaustai, struktūruotai, reflektuoja vizite įgytą patirtį
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
19 Mokymų medžiaga
MODULIS B.15.2. TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGIJŲ NAUJOVĖS
IR PLĖTROS TENDENCIJOS
1 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ
NAUJOVIŲ APŽVALGA
1.1. Paskaitos „Tekstilės gaminių priežiūros paslaugų naujovės“ konspektas.
Tekstilės gaminių priežiūros paslaugų naujovės:
1. Kai 1991 m. gruodį Kreussler kartu su Miele pristatė LANADOL procedūrą (Miele System
Kreussler) Vokietijos publikai, turėjo būti pasiektas aiškus tikslas:
Tekstilės valymo paslaugų plėtra;
Padidėjęs klientų susidomėjimas profesionaliu tekstilės valymu;
Padidėjusi konkurencija.
LANADOL procedūra buvo sukurta taip, kad užtikrintų, jog visų tipų audiniai būtų išvalomi.
Dėl beveik tuo pačiu metu pristatyto valymo su angliavandeniliais tirpikliais, drėgnas valymas
nebuvo vienintelė alternatyva sausam valymui. Dėl priežiūros ženklinimo trūkumo drėgnam
valymui, tekstilė su ženklais (P) ir (F) dažniausiai buvo valoma su vandelininiais tirpikliais. Ši
tendencija patvirtinta priežiūros ženklinimo drėgnam valymui apibrėžimu. Indeksai priežiūros
etiketei (W) klasifikuoti naudojami kaip orientacija sąlygoms, reikalaujamoms etiketėms
medžiagų valymui apibrėžti arba valymui rankomis.
Potencialios galimybės
Tekstilė, kurios priežiūros etiketė leidžia domestinį valymą, gali būti valoma naudojant
vandenį tekstilės valymo kompanijose, drėgnas valymas nebūtinas.
Drėgnas valymas su LANADOL aprėpia daugiau: net ir tekstilė su ženklais (P) ir (F) gali būti
išvalyta.
Tuo tarpu daugybės metų LANADOL patirtis ir progresas kartu su skalbimo mašinų,
džiovintuvų ir kitų prietaisų pažanga, patvirtina šiuos pareiškimus:
Tekstilė, išvalyta LANADOL procedūra, yra švaresnė, gaivesnė, higieniškesnė;
Šilkui, sintetiniams audiniams ir mišiniams valyti, LANADOL yra švelnesnė, efektyvesnė ir
saugesnė priemonė;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
20 Mokymų medžiaga
Jei LANADOL procedūra yra atliekama teisingai, skalbimas kašmyro, vilnos audiniams yra
geresnis ir saugesnis;
Jei švarkai, tekstilė iš viskozės ir lino, dažytas šilkas yra valomi su LANADOL, reikia
daugiau kruopštumo nei tekstilei, kuriai bus skirtas drėgnas valymas;
Jei valomi medvilnės audiniai, reikia mažiau sąnaudų nei drėgnam valymui. Kelnėms,
sijonams, suknelėms, megztiniams sąnaudos tokios pat kaip drėgnam valymui. Švarkams,
paltams sąnaudos viršija drėgno valymo sąnaudas;
Sėkmingas LANADOL procedūros vykdymas reikalauja specifinės ekspertizės ir atsargių
veiksmų. Nesėkmių skaičius mažesnis nei drėgname valyme. Nepaisant to, rizika aplinkos
taršai ir saugumui yra mažesnė nei naudojant tirpiklius.
Sukamieji džiovintuvai privalo turėti temperatūros kontrolės programą, kuri užtikrina ne
didesnę nei 60°C temperatūrą. Džiovinimo programos turi būti nustatytos taip, kad neįvyktų
perdžiovinimas.
Jei tekstilės etiketės neleidžia valymo rankomis, reikia drėgno valymo.
LANADOL produktai
LANADOL AVANT pašalina riebalus ir pigmentus. Sukurta iš biologiškai skaidomų
paviršinio aktyvumo medžiagų, kurios yra švelnios tekstilei ir spalvoms.
LANADOL AKTIV skirtas valymui, spalvų atkūrimui ir apsaugai nuo susitraukimo ir
išsipešimo skalbimo metu. Polinės grupės vilnoje, atsakingos už vandens įsigėrimą yra blokuojamos
sudedamųjų AKTIV dalių, todėl vandens absorbcija sumažėja. Kad geriau pasišalintų purvas ir
dėmės, buvo sukurta antinuosėdų sistema, nepriklausoma nuo temperatūros ir skalbimo veiksmų.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
21 Mokymų medžiaga
LANADOL APRET yra tekstūros atkūrimo priemonė, pluošto apsauga džiovinimo metu.
Medžiagos tampa glotnesnės.
LANADOL LICKER yra odos tepalas, kuris palieka odą ir kailius elastingus, neleidžia
dažytis ir teptis odai.
LANADOL procedūra
Procesą sudaro trys procedūros:
SENSITIV - medžiagoms su etiketėmis (P) ir (F).
EKSTRA - plovimui rankomis.
NORMAL - plovimui rankomis 30°C temperatūroje.
LANADOL SENSITIV
Klasifikacija: (P), (F), plovimas rankomis, švelnus plovimas ir kitos medžiagos, kurias galima
valyti drėgnu valymu. Gali atsirasti susitraukimo, deformacijos rizika. Valoma žinant reikiamą
priežiūrą.
Rūšiavimas: šviesios /tamsios spalvos, toks pat medžiagų storis.
Patikrinimas:tikrinamas spalvų atsparumas. Šilko ir viskozės koloracija tikrinama trynimo
testu: baltas medvilnės audinys, sudrėkintas 10% LANADOL AKTIV tirpalu vandenyje. Jei
audinys nusidažė, tekstilę skalbti atskirai arba su tamsiais audiniais.
PROCEDŪRA:
Apkrovimas: iki 4kg 100 litrų būgno apimties.
Vandens įleidimas: žemas lygis.
Dozavimas: 5ml LANADOL AKTIV litrui skiedinio.
Panirimo greitis: 1 minutė
Temperatūra:20°C
Laikas:8 minutės
Gręžimas: 5 ml LANADOL APRET litrui skiedinio; reversija – 1min.; temperatūra - 20°C; trukmė
– 4 min.
Paskutinis apsisukimas: 3 min.
Džiovinimas: oro įleidimo temperatūra 80°C, išleidimo - 60°C; džiovinimas ore.
LANADOL EXTRA
Klasifikacija: labai purvinos medžiagos su etiketėmis skalbti rankomis, švelnus plovimas.
Rūšiavimas: šviesios / tamsios spalvos, identiškos džiovinimo savybės.
Testas: toks pat kaip LANADOL SENSITIV.
PROCEDŪRA:
Apkrovimas: iki 6 kg
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
22 Mokymų medžiaga
Vanduo: žemas lygis
Dozavimas: 3 ml LANADOL AKTIV litrui skiedinio
Reversija: 30 sekundžių
Temperatūra: 30°C
Trukmė: 5 min.
Nusausinimas: 2 ml LANADOL AKTIV litrui skiedinio; temperatūra: 30°C; trukmė: 10 min.
Gręžimas: 3-5 ml LANADOL APRET litrui skiedinio; temperatūra:20°C; trukmė:5 min.
Paskutinis gręžimas: 3 min.
Džiovinimas: oro išleidimo temperatūra 60°C; leisti išdžiūti ore.
LANADOL NORMAL
Klasifikacija: visa tekstilė su etikete vidinis plovimas(domestic washing).
Rūšiavimas: šviesios / tamsios spalvos, tokios pat džiovinimo savybės.
PROCEDŪRA:
Įkrova: 8 kg
Vanduo: žemas lygis
Dozavimas: 3 ml LANADOL AKTIV litrui skiedinio
Temperatūra: 30-40 °C
Reversija: normali
Trukmė: 5 min.
Nusausinimas: 2 ml LANADOL AKTIV litrui skiedinio; temperatūra: 30-40°C; reversijos trukmė:
10 min.
Trumpas gręžimas: 3-5 ml LANADOL APRET litrui skiedinio; reversija:normali; temperatūra:
20°C; trukmė: 5 min.; pabaiga: 3min
Džiovinimas: oro išleidimo temperatūra: 80°C
LANADOL NORMAL + Proofing (korektūra)
Procedūra atitinka LANADOL NORMAL. Labai purvinai tekstilei dozuoti 5 g TREBON
COLOR ar TREBON EXTRA kilogramui mašinos svorio per skalbiklio kamerą. Trečioji „vonia“
nustatyta aukštu lygiu, naudojama skalavimui.
Po paskutinio gręžimo, koregavimo „vonia“ su mažai skiedinio kaitinama iki 30°C;
dozavimas: 20-25 ml HYDROB FC ar HYDROB TX litrui skiedinio, 10 minučių. Tada gręžimas
vidutiniu greičiu 3 min. Jei tekstilės membrana buvo izoliuota, reikia dviejų trumpų išgręžimų
vienos minutės intervalu, o tada paskutinis gręžimas dvi minutes.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
23 Mokymų medžiaga
Džiovinimas atliekamas 80°C temperatūroje, perdžiovinimas 5 min.
PRAKTINIS VYKDYMAS
Klasifikacija: pirmas kriterijus yra etiketė, nurodanti kuriai LANADOL procedūrai tekstilė
priskiriama.
Rūšiavimas: šviesios / tamsios spalvos, vienodas svoris.
Dėmių valymas: patikrinti skyles, defektus, kišenes.
Su LANADOL AVANT nuvalyti purvinas vietas. Pervalyti dėmes pagal kilmę su PRENETT
C (riebalai, tepalai, dažai), PRENETT B (maistas, kraujas), PRENETT A (vynas, kava, arbata).
Drėgnas valymas: kai audiniai klasifikuoti ir surūšiuoti, reikia juos įdėti į skalbimo mašiną ir
parinkti tinkamą LANADOL procedūrą.
Džiovinimas: automatiniams džiovintuvams su elektronine programa parinkti procedūrą, kuri
atitinka medžiagų jautrumą. Jei programos nėra, turi būti stebima temperatūra ir drėkinimas. Po
proceso pakabinti ant pakabų.
Dėmės: DEPRIT GES pašalina tepalų dėmes; DEPRIT 1– albumino, krakmolo dėmes;
DEPRIT 2– dažų, vaško dėmes; DEPRIT 3– tanino dėmes; Nežinomas dėmes pašalina DEPRIT 1;
DEPRIT FER šalina rūdžių dėmes.
Pabaiga: tokia technika kaip ir atliekant sausą valymą.
SYSTEMK4 yra inovatyvus, labai efektyvus,draugiškas aplinkai ir visiškai saugus procesas
skirtas komerciniam tekstilės gaminių valymui. Esminis SYSTEMK4 komponentas yra solventas
SOLVONK4 neturintis halogenų. Jis sukurtas taip, kad teisingai jį vartojant nesukeliama grėsme
aplinkai:orui, vandeniui, žemei, žmogui. Ir tame slypi didžiausia SYSTEMK4 inovacija: solventas
SOLVONK4 turi tokį patį valymo efektyvumą kaip ir perchloretilenas, o kai kuriais atvejais ir
geresnį. Taipogi solventas SOLVONK4, remiantis Europos sąjungos teise (CLP reglamentą), nėra
klasifikuojamas kaip pavojingas. Dar daugiau, SOLVONK4 yra biologiškai suyrantis ir
dermatologinių bandymų metu įvertintas „Labai gerai“.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
24 Mokymų medžiaga
SYSTEM K4 tai ne tik solventas SOLVONK4. Šiai sistemai priklauso taip pat koncentruotas
detergentas CLIPK4, dėmių valiklis PRENETTK4 ir vandenį bei nešvarumus atstumiantis
impregnatorius VINOY K4, visi puikiai suderinti naudoti kartu su SILVONK4. Kad sėkmingasis
ketvertas veiktų optimaliai stipriai, rekomenduojame Kreussler partnerių gaminamas cheminio
valymo mašinas: BOWE, FIRBIMATIC, REALSTAR ir kitų.
Nuo 2009metų rudens SYSTEMK4 buvo Išbandyta praktikoje cheminio valymo įmonėse
Europos šalyse tai pat JAV. Tikintis gauti objektyvius duomenis, buvo parinktos tarp savęs
nesusijusios įmonės. Be ekologiškumo faktoriaus, buvo tiriamas valymo efektyvumas ir ekonominė
nauda naudojant SYSTEMK4. Taigi, SOLVONK4 rezultatai pranoko iki šiol naudotų kitų solventų
valymo charakteristikas, darbo saugumo srityje, aplinkosaugos srityje, ir saugumo žmogui srityje.
Kreussler užregistravo pasaulinį patentą SYSTEMK4 sistemai.
Kokius privalumus siūlo SYSTEMK4 sistema?
Išskirtinės valymo charakteristikos
SYSTEMK4 valymo charakteristikos yra toks pats, o kai kurioms audinio rūšims ir geresnis,
nei perchloretileno. Riebalai, o taipogi vandenyje tirpstantys nešvarumai – druskos su SYSTEMK4
išsivalo puikiai.
Privalumų apžvalga
Puikiai išsivalo riebalinės ir vandenyje tirpstančios dėmės.
Sumažina papildomo dėmių apdirbimo (pre-spotting) poreikį.
Švelnesnis audinių, odos bei kailių valymas.
Sumažina gaminio traukimąsi, dėl to palengvėja lyginimo procesas.
Išvalyti rūbai atrodo švelnesni, nešiurkštėja.
Apsaugo šviesias spalvas nuo pilkėjimo.
Išvalyti gaminiai neturi nemalonaus kvapo.
Privalumai visiems
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
25 Mokymų medžiaga
Kreussler & Co kurdamas SYSTEMK4 iškėlė sau tikslą atsižvelgti į visų poreikius, pradedant
įmonių savininkais, valyklų darbuotojais ir baigiant klientais.
Vietose, kuriose perchloretileno naudojimas yra uždraustas (pvz. supermarketai Vokietijoje)
arba bus uždraustas artimiausiu metu (pvz. Kalifornijos valstija JAV, iki 2020 metų) SOLVONK4
naudojimas bus leistinas, kadangi jis yra netoksiškas, biologiškai suyrantis organinis solventas,
pagal CLP reglamentą jis nėra klasifikuojamas kaip pavojinga medžiaga. Jis nedirgina odos ar akių.
Jis nesukelia savaiminio užsidegimo ar sprogimo pavojaus. Naudojant SOLVONK4 nėra rizikos,
kad užteršite žemę ar gruntinius vandenis, orą patalpoje kurioje dirbate. Kadangi SOLVONK4 nėra
klasifikuojamas kaip pavojinga medžiaga, jo pristatymas bei saugojimas nėra komplikuotas, neturi
vietos apribojimų.
Cheminėms valykloms SOLVONK4 siūlo ilgalaikį sprendimą, priešingai nei perchloretilenas
( kurio naudojimas vis daugiau apribojamas įstatymai) – ir su tokiu pačiu valymo bekompromisiu
valymo efektyvumu. SYSTEMK4 naudojimas nereikalauja išskirtinių žinių, taigi mokymai
nepareikalaus didelių materialinių ir laiko sąnaudų. SYSTEMK4 smarkiai sumažina rankinio dėmių
apdirbimo poreikį, to pasekoje smarkiai sumažėja rizika pažeisti audinį. SYSTEMK4 išvalyti
audiniai būna bekvapiai, tai svarbu klientams kurie yra jautrūs kvapams.
Aplinkosauga
Visi SYSTEMK4 komponentai pagaminti taip, kad atitinka atitinka visus gamtosauginius
reikalavimus ir net juos pranoksta. Ir tai neprarandant valymo efektyvumo. SYSTEMK4 garantuoja
saugų transportavimą, saugojimą bei naudojimą.
SOLVONK4 garantuotai ateičiai
Netoksiškos, nepavojingos medžiagos atitinkančios CLP reglamentus
Pagal GHS klasifikaciją klasifikuojamas kaip nepavojingas
Biologiškai suyrantys
Palyginimas su kitais solventais
SYSTEMK4 PERC HSC CS-D5
Tankis 0,83 g/ml 1,62 g/ml 0,78 g/ml 0,95 g/ml
Virimo taškas 180,5°C 121,1°C 180-210°C 211°C
KB-reikšmė 75 90 25 13
Užsidegimo taškas 62°C --- 57-64°C 77°C
Garavimo reikšmė 67 10 80-120 .120
Sąnaudų taupymas
Garavimo reikšmė ir virimo taškas, tai du parametrai kurie parodo kad SOLVONK4
distiliavimas gali vykti žemesnėje temperatūroje nei HCS (hidrokarbonas). Distiliuojant 121°C
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
26 Mokymų medžiaga
temperatūroje, esant 100mbar vakuumui, reikalingas garų slėgis yra 3-3,5 baro. Kad pasiektumėme
60 min ciklo trukmę dviejų valymo ciklų procedūroje, džiovinimui pilnai pakanka 65°C
temperatūros. Pakankamai žemas virimo taškas,greitas garavimas bei žema garavimo temperatūra,
energijos sąnaudos 247 kJ/l, užtikrina žemą eksploatavimo savikainą, dirbant su SOLVONK4.
Džiovinimas ir distiliacija reikalauja žymiai mažesnių energijos sąnaudų negu naudojant
perchloretileną. Tai yra mažiau nei pusė lyginant su HCS (hidrokarbonu).
Taigi, susumuokime privalumus:
Sumažinsite energijos sąnaudas, kadangi SOLVONK4 turi geresnes distiliavimosi savybes.
Didesnis produktyvumas dėl trumpesnio darbo ciklo.
Mažesnis poreikis rankiniam dėmių apdirbimui(Pre-spotting) – mažesnės sąnaudos bei
rizika.
Sutaupote laiko dėl geresnių lyginimo savybių.
Mažesnės papildomos sąnaudos dėl mažesnių įstatyminių reikalavimų.
Sistemos komponentai
SOLVONK4
SOLVONK4, lyginant su tradiciniais solventais cheminiame valyme, yra labai skirtingas. Jis
yra halogenų neturintis, organinis solventas, 99%grynumo turintis puikias valymo
savybes.SOLVONK4 KB-reikšmė, nusakanti solvento tirpinimo stiprumą, yra 75. Ji yra ideali
tekstilės valymui, nes jei ji būtų didesnė pvz. tokia kaip perchloretileno (KB-reikšmė 90) – (F)
pažymėtų gaminių negalėtumėte valyti. SOLVONK4 valymo jėga yra tris kartus didesnė nei HCS
(hidrokarbono) (KB-reikšmė 25).
Bet tai dar ne viskas. SOLVONK4 yra dvipolis organinis solventas. Inovatyvus solventas ne
tik tirpina ir absorbuoja lipidus, bet taip pat ir vandenyje tirpstančius nešvarumus. Sumoje: valymo
savybės yra geresnės negu vartojant perchloretileną.
Yra dar viena SOLVONK4 labai įdomi savybė. Tai mažesnis audinių pilkėjimas, bei
mažesnis spalvų pažeidimas, geriau apsaugoma valomi audiniai, dėl to išvalyti gaminiai atrodo
geriau. Ir tai taikoma ne tik tekstilei, bet taip pat odoms ir kailiams: visapusiškai pašalinami
nešvarumai su mažiausiu poveikiu gaminiui. Valant odą SOLVONK4 solventu papildomas odos
apdirbimas impregnatoriumi nėra būtinas.
SOLVONK4 vartojimą Europoje apibrėžia VOC standartai, taip pat kaip ir HCS ir
Cyklosiloksatą D5. Remiantis Europos sąjungos teisia SOLVONK4 nėra klasifikuojamas kaip
pavojingas. Taip pat remiantis CLP kategorijomis, kurios įsigaliojo 2010 metų gruodį, SOLVONK4
Europos rinkoje nėra žymimas klasifikacijos žymomis.
CLIPK4
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
27 Mokymų medžiaga
CLIPK4 skirtas padidinti ir taip aukštas SOLVONK4 valymo charakteristikas. Labai aukštos
valymo charakteristikos pasiteisina valant stipriai užterštus audinius. CLIPK4 yra efektyvus
higieniniam valymui, pašalina blogus kvapus – įskaitant audinių nukentėjusių nuo gaisro, turi
antistatinių savybių. CLIPK4 neturi VOC (lakiųjų organinių junginių).
PRENETTK4
Naudojant SYSTEMK4 sistemą, normaliai užterštiems gaminiams rankinis dėmių apdirbimas
nėra būtinas. Valant smarkiai užterštus audinius PRENETTK4 suteiks gerą valymo rezultatą
nereikalaudamas didelių pastangų. PRENETTK4 neturi VOC (lakiųjų organinių junginių).
VINOYK4
VINOYK4 yra vandens ir purvo repelentas, pagamintas fluorokarbono dervų pagrindu. Jis skirtas
išpurškimui cheminio valymo mašinose.
Reikalavimai įrengimams
SYSTEMK4 gali būti naudojamas visuose įrengimuose skirtuose naudoti su VbF AIII –
solventais tokiais kaip HCS arba Cyklosiloksanas D5. Distiliacijos bei džiovinimo parametrai, bei
kai kurie specifiniai mašinų parametrai turi būti pakeisti, kad atitiktų SOLVONK4 reikalavimus.
Todėl mes rekomenduojame naudoti gamintojų, tokių kaip BOWE (Vokietija), FIRBIMATIC,
REALSTAR, UNIMAC (Italija) gaminamas mašinas, skirtas naudoti SYSTEMK4 procese.
SYSTEMK4 – Patentuota formulė sėkmingai ateičiai!
SYSTEMK4 atveria naujas perspektyvas tekstilės valymui. Jis ne tik suteikia geresnį valymo
rezultatą, bet ir yra draugiškesnis klientams, darbuotojams o taip pat ir aplinkai. SYSTEMK4 pilnai
keičia sampratą apie tekstilės valymą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
28 Mokymų medžiaga
1.2. Firmos „Kreusler“ tekstilės gaminių valymo proceso SISTEMK4 aprašas
SYSTEMK4 yra inovatyvus, labai efektyvus,draugiškas aplinkai ir visiškai saugus procesas
skirtas komerciniam tekstilės gaminių valymui. Esminis SYSTEMK4 komponentas yra solventas
SOLVONK4 neturintis halogenų. Jis sukurtas taip, kad teisingai jį vartojant nesukeliama grėsme
aplinkai:orui, vandeniui, žemei, žmogui. Ir tame slypi didžiausia SYSTEMK4 inovacija: solventas
SOLVONK4 turi tokį patį valymo efektyvumą kaip ir perchloretilenas, o kai kuriais atvejais ir
geresnį. Taipogi solventas SOLVONK4, remiantis Europos sąjungos teise (CLP reglamentą), nėra
klasifikuojamas kaip pavojingas. Dar daugiau, SOLVONK4 yra biologiškai suyrantis ir
dermatologinių bandymų metu įvertintas „Labai gerai“.
SYSTEMK4 tai ne tik solventas SOLVONK4. Šiai sistemai priklauso taip pat koncentruotas
detergentas CLIPK4, dėmių valiklis PRENETTK4 ir vandenį bei nešvarumus atstumiantis
impregnatorius VINOYK4, visi puikiai suderinti naudoti kartu su SOLVONK4. Kad sėkmingasis
ketvertas veiktų optimaliai stipriai, rekomenduojame Kreussler partnerių gaminamas cheminio
valymo mašinas: BOWE, FIRBIMATIC, REALSTAR ir kitų.
Nuo 2009 metų rudens SYSTEMK4 buvo Išbandyta praktikoje cheminio valymo įmonėse
Europos šalyse tai pat JAV. Tikintis gauti objektyvius duomenis, buvo parinktos tarp savęs
nesusijusios įmonės. Be ekologiškumo faktoriaus, buvo tiriamas valymo efektyvumas ir ekonominė
nauda naudojant SYSTEMK4. Taigi, SOLVONK4 rezultatai pranoko iki šiol naudotų kitų solventų
valymo charakteristikas, darbo saugumo srityje, aplinkosaugos srityje, ir saugumo žmogui srityje.
Kreussler užregistravo pasaulinį patentą SYSTEMK4 sistemai.
Kokius privalumus siūlo SYSTEMK4 sistema?
Išskirtinės valymo charakteristikos
SYSTEMK4 valymo charakteristikos yra toks pats, o kai kurioms audinio rūšims ir geresnis,
nei perchloretileno. Riebalai, o taipogi vandenyje tirpstantys nešvarumai – druskos su SYSTEMK4
išsivalo puikiai.
Privalumų apžvalga
Puikiai išsivalo riebalinės ir vandenyje tirpstančios dėmės.
Sumažina papildomo dėmių apdirbimo (pre-spotting) poreikį.
Švelnesnis audinių, odos bei kailių valymas.
Sumažina gaminio traukimąsi, to pasekoje palengvina lyginimo procesą.
Išvalyti rūbai atrodo švelnesni, nešiurkštėja.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
29 Mokymų medžiaga
Apsaugo šviesias spalvas nuo pilkėjimo.
Išvalyti gaminiai neturi nemalonaus kvapo.
Privalumai visiems
Kreussler & Co kurdamas SYSTEMK4 iškėlė sau tikslą atsižvelgti į visų poreikius, pradedant
įmonių savininkais, valyklų darbuotojais ir baigiant klientais.
Vietose, kuriose perchloretileno naudojimas yra uždraustas (pvz. supermarketai Vokietijoje)
arba bus uždraustas artimiausiu metu (pvz. Kalifornijos valstija JAV, iki 2020 metų) SOLVONK4
naudojimas bus leistinas, kadangi jis yra netoksiškas, biologiškai suyrantis organinis solventas,
pagal CLP reglamentą jis nėra klasifikuojamas kaip pavojinga medžiaga. Jis nedirgina odos ar akių.
Jis nesukelia savaiminio užsidegimo ar sprogimo pavojaus.
Naudojant SOLVONK4 nėra rizikos, kad užteršite žemę ar gruntinius vandenis, orą patalpoje
kurioje dirbate. Kadangi SOLVONK4 nėra klasifikuojamas kaip pavojinga medžiaga, jo
pristatymas bei saugojimas nėra komplikuotas, neturi vietos apribojimų.
Cheminėms valykloms SOLVONK4 siūlo ilgalaikį sprendimą, priešingai nei perchloretilenas
( kurio naudojimas vis daugiau apribojamas įstatymai) – ir su tokiu pačiu valymo bekompromisiu
valymo efektyvumu. SYSTEMK4 naudojimas nereikalauja išskirtinių žinių, taigi mokymai
nepareikalaus didelių materialinių ir laiko sąnaudų. SYSTEMK4 smarkiai sumažina rankinio dėmių
apdirbimo poreikį, dėl to smarkiai sumažėja rizika pažeisti audinį. SYSTEMK4 išvalyti audiniai
būna bekvapiai, tai svarbu klientams kurie yra jautrūs kvapams.
Aplinkosauga
Visi SYSTEMK4 komponentai pagaminti taip, kad atitinka atitinka visus gamtosauginius
reikalavimus ir net juos pranoksta. Ir tai neprarandant valymo efektyvumo. SYSTEMK4 garantuoja
saugų transportavimą, saugojimą bei naudojimą.
SOLVONK4 garantuotai ateičiai
Netoksiškos, nepavojingos medžiagos atitinkančios CLP reglamentus.
Pagal GHS klasifikaciją klasifikuojamas kaip nepavojingas.
Biologiškai suyrantys.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
30 Mokymų medžiaga
1 lentelė. Palyginimas su kitais solventais
SYSTEMK4 PERC HSC CS-D5
Tankis 0,83 g/ml 1,62 g/ml 0,78 g/ml 0,95 g/ml
Virimo taškas 180,5°C 121,1°C 180-210°C 211°C
KB-reikšmė 75 90 25 13
Užsidegimo taškas 62°C --- 57-64°C 77°C
Garavimo reikšmė 67 10 80-120 .120
EC klasifikacija --- Xn;N;R40-
51/53
canc.Cat3
Xn
R65-66
---
CLP reglamentas
(dėl cheminių medžiagų
klasifikavimo ženklinimo ir
pakavimo, GHS pritaikymas
Europai)
--- WARNING
3.6/2 Karz.2;
H351:
4.1/2; H411
DANGER
3.10/1Asp.1;H304
EUH066
---
GHS --- WARNING
3.6/2 Karz.2;
H351:
4.1/2; H411
DANGER
3.10/1Asp.1;H304
2.6/4; H227
---
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
31 Mokymų medžiaga
Sąnaudų taupymas
Garavimo reikšmė ir virimo taškas, tai du parametrai kurie parodo kad SOLVONK4
distiliavimas gali vykti žemesnėje temperatūroje nei HCS (hidrokarbonas). Distiliuojant 121°C
temperatūroje, esant 100mbar vakuumui, reikalingas garų slėgis yra 3-3,5 baro. Kad pasiektumėme
60 min ciklo trukmę dviejų valymo ciklų procedūroje, džiovinimui pilnai pakanka 65°C
temperatūros. Pakankamai žemas virimo taškas,greitas garavimas bei žema garavimo temperatūra,
energijos sąnaudos 247 kJ/l, užtikrina žemą eksploatavimo savikainą, dirbant su SOLVONK4.
Džiovinimas ir distiliacija reikalauja žymiai mažesnių energijos sąnaudų negu naudojant
perchloretileną. Tai yra mažiau nei pusė lyginant su HCS (hidrokarbonu).
Taigi, susumuokime privalumus:
Sumažinsite energijos sąnaudas, kadangi SOLVONK4 turi geresnes distiliavimosi savybes.
Didesnis produktyvumas dėl trumpesnio darbo ciklo.
Mažesnis poreikis rankiniam dėmių apdirbimui(Pre-spotting) – mažesnės sąnaudos bei
rizika.
Sutaupote laiko dėl geresnių lyginimo savybių.
Mažesnės papildomos sąnaudos dėl mažesnių įstatyminių reikalavimų.
1.3. Firmos ,,Lapauw“ „Turbofan“ technologijų aprašai
Ozono naudojimas skalbimui
Technologija veikia sukuriant ozoną elektros išlydžiu ir įpurškiant dujas į vandens liniją arba
į skalbimo mašinos dugną. Ozono dujos pramonėje naudojamos kaip skalbimo stiprintuvas. Tai yra
labai aktyvus energijos šaltinis, kuris pakeičia šilumos naudojimą paspartindamas vandens ir
chemikalų darbą skalbimo procese ir pagreitinantis mikroorganizmų bei nešvarumų sunaikinimą.
Ozono dujos yra triatomė deguonies alotropija, kitaip tariant, jose yra trys deguonies atomai vietoj
įprastų dviejų. Šios dujos yra nestabilios ir skalbimo ciklo metu papildomas atomas atitrūksta ir
susijungia su kitomis cheminėmis molekulėmis, didindamas jų savybes, tuo pačiu metu
oksiduojantis ir pūdantis nešvarumus. Papildomai ozonas formuoja hidroksilo radikalus, kurie yra
tris tūkstančius kartų greitesni nei chlorinas dezinfekcijoje ir vienuolika kartų stipresni. Ozono
aktyvumas plečia patalynės pynimą, išleisdamas įsišaknijusius nešvarumus ir chemines nuosėdas,
pagerindamas švarumą, sustiprindamas baltumą ir spalvas bei užtikrindamas aukšto lygio
dezinfekciją.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
32 Mokymų medžiaga
OTEK ozono skalbimo sistema naudoja šimto aštuoniasdešimt penkių nanometrų ultra
violetines lempas atskirti deguonies molekules ir suformuoti mažą ozono kiekį. Tuomet ozonas
įmaišomas į skalbimo mašiną viso skalbimo metu. Ozono gamyba U.V. lempomis, naudojama
patentuotoje Ozono Technologijų skalbimo sistemoje, yra labai saugus ir patikimas būdas gaminant
ozono dujas.
Pramonėje ozonas ar ozonuotas vanduo yra naudojami:
Dezinfekuoti ir sustiprinti skalbinius ligoninėse, senukų globos namuose, maisto fabrikuose ir t.t.
Dezinfekuoti vandenį prieš supilant jį į butelius.
Dezodoruoti orą ir objektus(pvz. po gaisro).
Sunaikinti bakterijas ant maisto arba kontaktinių paviršių.
Plaukimo baseinų ir SPA sanitarijai.
Nušveisti mieles ir pelėsių sporas maisto perdirbimo įmonėse.
Plauti šviežius vaisius ir daržoves, kad neliktų bakterijų.
Chemiškai naikinti teršalus vandenyje(geležį, arseną, vandenilio sulfidą, nitratus).
Suteikti pagalbą flokuliacijai(molekulių aglomeracijai, kuri padeda filtravimui, kai pašalinami
geležis ir arsenas).
Per cheminę sintezę gaminti cheminius junginius.
Valyti ir balinti medžiagas.
Padėti apdoroti plastikus, kad sukibtų rašalas.
Pasendinti gumos pavyzdžius, kad būtų nustatytas gumos partijos galiojimo laikas.
Dezinfekuoti ligoninių operacines, kad oras būtų sterilus.
Išnaikinti vandenyje atsiradusius parazitus iš paviršinių nuotekų valymo įrenginių.
Šis procesas vadinamas Ozonacija.
VANDENS TECHNINĖ PRASMĖ SKALBIME
Skalbti be vandens neįmanoma
Svarbiausias skalbimo veiksnys
VANDUO SKIRSTOMAS Į LAISVĄ IR APRIBOTĄ:
Laisvas: matomas vanduo, kuris nesusigėrė į tekstilę.
Apribotas: audinyje.
UŽDUOTYS SKALBIMO PROCESE:
Prasiskverbia ir drėkina purvinus skalbinius paviršinio aktyvumo medžiagų pagalba.
Ploviklių ir purvo perkėlimas.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
33 Mokymų medžiaga
Mechaninės energijos ir šilumos energijos nešėjas.
VANDUO:
Chemiškai , ne tik grynai.
Skirtingi kietumo lygiai(minkštas, kietas).
Turi įvairių medžiagų, pvz. mineralų ir dujų.
Gamtoje esančiame ir iš čiaupo vandenyje yra įvairių dujų(CO2, N2) ir druskų.
Joms priklauso Kalcio ir Magnio druskos, ypač jų chloridas, sulfatai ir vandenilio
karbonatai(atsakingi už vandens kietumą).
Skalbimo procese žinios apie vandens kokybę yra reikalingos. Skalbime gali būti naudojamas
lietaus, upės vanduo. Pirmiausia reikia sužinoti vandens kietumą, tai nurodo reikalingą skalbimo
produktų kiekį.
Vanduo skirstomas į šias grupes:
1. Minkštas vanduo (labai minkštas 0-4°dH, minkštas 4-7°dH)
2. Vidutiniškai kietas (7-14°dH)
3. Kietas vanduo(14-21°dH)
4. Labai kietas(21-30°dH, >30°dH)
Vandens kietumą galima sužinoti vietinėje vandens institucijoje, dažniau tai nustatoma
atliekant testus.
Vandens kietumo poveikis gali būti neigiamas techniniams mechanizmams, plovikliams ir
skalbiniams. Technikoje vandens karbonatas susidaro katilo apimtyje. Tai padengia vamzdynų
sieneles, vožtuvus ir skalbimo mašinų paviršius. Tokiu būdu vamzdynai užsikemša. Tai neigiamai
veikia šilumos kiekį. Sudedamosios dalys reaguoja su ploviklio komponentais, todėl susiformuoja
nepašalinamos nuosėdos. Reikia daugiau ploviklio komponentų minkštinimui. Dozuoti reikia pagal
nurodymus ir vandens kietumą. Plovikliuose, kuriuose yra muilo, gali susidaryti netirpus kalcis.
Skalbiniai papilkėja, greičiau susidėvi.
SKALBIMO VEIKSNIAI
Skalbimo rezultatas priklauso nuo keturių veiksnių:
1. Chemija
2. Temperatūra
3. Mechanika
4. Laikas
Nuo šių keturių veiksnių priklauso skalbimo sėkmė.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
34 Mokymų medžiaga
Jei cheminių medžiagų nepakanka arba jų per daug, gali suprastėti skalbimas. Per aukšta ar
per žema temperatūra neigiamai veikia skalbimo rezultatus. Dėl netinkamo skalbimų mechanizmų
naudojimo gali susigadinti pluoštas.
DĖMIŲ ŠALINIMAS
Blukimas, dingstančios spalvos, vaisių/sulčių dėmės, pilkėjimas, vyno dėmės, rašalas:
10-15g/l mažos redukcijos baliklis, 15-30 minučių, 80-90°C medvilnei, 60°C poliesteris. Tada
perplauti standartiniu skalbimo būdu.
Pelėsiai, žolė, tepalai, padažai ir prieskoniai:
3-5 ml/l baliklis su chloru, 15-30 minučių, 50-60°C. Tada priemonė nuo chloro naudojant
vandenilio peroksidą(iškart po balinimo).
Jodas:
Natrio tiosulfatas (10-20 g/l).
Kraujas:
Fermento taikymas(OTTALIN fermentas 5-8 ml/l 50°C mažiausiai 30-60 min. , jei reikia ir
ilgiau; likusios dėmės bus pašalintos naudojant rūdžių valiklį).
Metalo ir trinčių dėmės:
Rūdžių valiklis, oksalo rūgštis, OTTALIN PLEX.
Cementas:
Išvalyti su acto rūgštimi (10%), tada skalbti(daug šarmo).
ESDOGEN DETERGENT
Skystas skalbiklis – koncentratas su optiniu ryškinimu, medvilnės ir sintetiniams gaminiams
(kaustinis šarmingumas - 0,34 g/l NaOH; pilnas šarmingumas - 0,86 g/l Na₂ CO₃ ; svoris – 1,06 /l;
koncentracija – 35%; vandens kietumo balansavimas – 1 g/l = 4° dH 90°C )
ESDOGEN DETERGENT savybės:
Mažai šarminis skystas ploviklis;
Švelnus medžiagoms;
Nepriekaištingas baltumas 40°C (104 F);
Optinis baliklis be spalvų perėjimo, tinkantis ir spalvotiems audiniams;
Gaivus kvapas. Nereikia papildomų minkštiklių.
ESDOGEN BOOSTER
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
35 Mokymų medžiaga
Fermento turintis stipriklis labai nešvariems tekstilės gaminiams;
Optimali riebalų šalinimo galia tarp 30°C ir 75°C;
Mažas tąsumas esant žemai temperatūrai;
Tinka restoranams, senukų namams.
ESDOGEN DESINFECT
Aktyvuotas koncentratas deguonies balinimui ir skalbinių dezinfekcijai, medvilnės ir
sintetiniams audiniams
ESDOGEN ALKAPLEX
Šarmo turintis ploviklis labai nešvariems audiniams, pagamintiems iš medvilnės ir sintetikos
ESDOGEN SYSTEM privalumai:
Paprasta. Sudaryta iš keturių komponentų visų rūšių tekstilei ir skalbimo temperatūrai;
Draugiška aplinkai. Neturi fosfatų, chloro, NTA, zeolitų;
Nėra naikinančių medžiagų;
Lengva dozuoti;
Mažo šarmo skalbimas (neerzina odos, švelnus medžiagoms, nereikia trinti);
Nereikia minkštiklių;
Žemas nuosėdų lygis;
Baltumas net ir 40°C temperatūroje.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
36 Mokymų medžiaga
2 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PLĖTRA
2.1. Paskaitos „Tekstilės gaminių priežiūros paslaugų plėtra“ konspektas
Pristatant tekstilės gaminių priežiūros paslaugų plėtrą pirmiausia reikėtų išskirti du esminius
momentus:
1. technologinę plėtrą,
2. įmones teikiančias tekstilės priežiūros paslaugas skaičiaus kitimą.
1. Technologinės plėtros pokyčiai
Technologinės plėtros pokyčius geriausiai atskleidžia tarptautinės parodos, kuriose galima ne
tik pamatyti paslaugos teikėjų įvertintus ir laiko patikrintus technologinius įrengimus ir priemones,
tačiau jose yra įtaigiai pristatomos šios pramonės šakos naujovės. Paskutinė tarptautinė tekstilės
priežiūros paroda, vykusi 2012 m. gegužės mėnesį Frankfurte, Vokietijoje, puikiai parodė plėtros
kryptį ir tendencijas. Pasaulyje ir visuomenėse vis svarbesnę vietą užimantis žaliųjų arba kitaip
vadinamas ekologinis judėjimas ir idėjos akivaizdžiai įtakoja ir šią pramonės šaką. Vis aktyviau
ieškoma efektyvių sprendimų siekiant aplinkai nedraugišką cheminio valymo būdą, naudojantį
tetrachloretileną arba geriau žinomą perchloretileno vardu, pakeisti aplinkai ir žmonėms
nekenksmingu valymo metodu. Šioje vietoje itin svarbią vietą užima valstybių, kaip reguliavimo
institucijų vaidmuo. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje jau yra priimti įstatymai,
ribojantys cheminio valymo įrengimų, naudojančių perchloretileną pardavimą ir naudojimą
paslaugas teikiančiose įmonėse. Tikėtina, jog netrukus jų pavyzdžiu paseks ir kitos, aplinkos taršos
problemas aktyviai sprendžiančios valstybės.
Šiuo metu rinkai yra pristatyti ir toliau tobulinami keli pagrindiniai inovatyvūs technologiniai
sprendimai:
Silikono, kaip pagrindinio valiklio pagrindu veikiančios cheminio valymo mašinos.
Šis metodas nėra visiška naujovė. Kompanija GreenEarth Cleaning šią technologiją
tobulina jau nuo 1999 m. (www.greenearthcleaning.com). Jos aktyvus
bendradarbiavimas su Vokietijos kompanija Seitz (www.seitz24.com), gaminančia ir
parduodančia produktus cheminiam valymui, kiekvienais metais suteikia vis daugiau
vilčių, jog šis techologinis sprendimas bus vienas iš pagrindinių, pakeisiančių
perchloretileno pagrindu veikiančius įrengimus. Vis gi, tekstilės priežiūros specialistų
nuomone, šis metodas kelią į paslaugų įmones skinasi sunkiai dėl konservatyvaus
tekstilės priežiūros paslaugas teikiančių įmonių vadovų požiūrio ir pačio valymo
proceso efektyvumo
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
37 Mokymų medžiaga
“Kreussler” kompanijos sukurta ir 2010 m. rinkai pristatyta valymo techologija
pavadinimu System K4, naudojanti tirpiklį Solvon K4 (www.systemk4.com). Dveji
metai praktinio naudojimo suteikė kompanijai galimybę pateikti savo pačių ir
vartotojų nuomonę apie šią valymo technologiją. Tokių stambių įrengimų gamintojų
kaip Firbimatic, Union ar Renzacci aktyvus dalyvavimas kuriant ir tobulinant
įrengimus, dirbančius System K4 pagrindu, leidžia manyti, jog ši ekologiškai
draugiškesnė technologijai tikrai turi ateitį.
Rynex Technologies sukurta ir nuosekliai tobulinama technologija Rynex-3E yra dar
viena alternatyva, siekiant sumažinti aplinkos taršą ir poveikį žmonėms
(www.rynex.com). Nuo 1995 m. aktyviai kurianti ir ieškanti efektyvių ir ekologiškų
sprendimų, kompanija deklaruoja atvertusi naują veiklos puslapį cheminio valymo
paslaugų rinkoje. Artima profesinė draugystė su Christeyns kompanija, kuriančią
valymo produktus, suteikia Rynex Technologies galimybę sparčiau plėtoti jų produkto
vystymą.
Keletas jau aukščiau paminėtų gamintojų tokių kaip Firbimatic, Union, Renzacci sukūrė
įrengimus, kurie atlikus minimalius pakeitimus gali dirbti naudodami skirtingus tirpiklius.
Cheminio valymo paslaugas teikiančių įmonių vadovai turi galimybę keisti savo veiklos metodus
atsižvelgiant į besikeičiančius įstatymus, veiklos efektyvumą ir, be abejonės, klientų poreikius ir jų
atsiliepimus .
Apibendrinant tekstilės gaminių cheminio valymo technologijų plėtrą reiktų dar kartą
pažymėti, jog aplinkai ir žmonėms draugiški sprendimai yra šios pramonės šakos ateitis, o dviejų ar
daugiau kompanijų glaudus bendradarbiavimas, kuriant ir tobulinant produktus spartina šio proceso
vystymąsi. Maksimaliai išnaudodamos mokslinio tyrimo ir praktinio taikymo išteklius didžiosios
komanijos kuria technologijas, užtikrinančias saugią aplinką visuomenei.
2. Įmonių teikiančių tekstilės priežiūros paslaugas plėtra
Kalbant apie skalbimo technologijų plėtrą reikėtų išskirti dvi esmines krytis, t.y. pramoninis
skalbimas ir mažųjų skalbyklų teikiamų paslaugų plėtra. Neabejotinai įrengimų gamintojai
didžiausią dėmesį skiria paslaugų teikėjų kaštų mažinimo sričiai. Brangstantys energetiniai
ištekliai, valymo produktų gamybos kaštų augimas, įgalina gamintojus kurti efektyvius sprendimus.
Siekdami užtikrinti ekonomiškai efektyvų veiklos procesą, įrengimų gamintojai siekia įdiegti kaštų
optimizavimo kontrolę kiekviename iš valymo proceso ciklų. Kompiuterinių programų valdomi
įrengimai, itin tiksliai dozuoja vandenį ir valymo produktus, atsižvelgiant į skalbinių apimtį ir jų
pobūdį. Valymo produktų gamintojai- Bufa, Seitz, Ecolab, Kreussler- didelį dėmesį skiria kuriant
specializuotus produktus, kurie patenkintų skirtingo pobūdžio skalbimo paslaugas teikiančius
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
38 Mokymų medžiaga
įmonių poreikius. Mažesni dozavimo kiekiai, veiksmingesnis produktų poveikis gaminiams,
tausojant jų spalvą ir struktūrą ir puikūs skalbimo rezultatai užtikrina gamintojų ir jų pirkėjų
efektyvios veiklos tęstinumą.
Trumpai aptariant pramoninį skalbimą, vertėtų pažymėti tai, jog gamintojai nuosekliai
tobulina tunelines skalbimo sistemas, kurios yra pajėgios apdoroti didžiulį kiekį skalbinių. Procesų
automatizavimas, t.y. skalbinių rūšiavimas, jų žymėjimas, skalbimo ciklų kontrolės
kompiuterizavimas, išteklių mažinimas yra pagrindinės technologinės plėtros kryptys, kurios
ateityje užtikrins efektyvų įmonių darbą ir puikius rezultatus .
Kadangi tekstilės valymo procesas yra kompleksinis sprendimas, svarbios yra visos jos
grandys. Išvalyti gaminiai privalo būti efektyviai išlyginti, supakuoti ir paruošti atidavimui
vartotojams. Mažųjų paslaugos teikėjų reikmėms yra kuriami ir tobulinami įrengimai, atliekantys
specializuotas drėgminio šiluminio apdorojimo funkcijas. Didelių finansinių išteklių reikalaujantis
rankų darbas yra maksimaliai keičiamas specializuotų įrenginių atliekamomis funkcijomis.
1. Marškinių lyginimo technologinis sprendimas.
2. Švarkų lyginimo technologinis sprendimas.
3. Lyginimo volai, lankstantys skalbinius.
3. Tekstilės gaminių priežiūros paslaugų plėtra Lietuvoje
Nagrinėjant tekstilės gaminių priežiūros paslaugų plėtros tendencijas Lietuvoje
pirmiausia buvo išsiaiškinta apir komunalinės veiklos situaciją.
Atliekant statistinių duomenų analizę apie komunalinę veiklą Lietuvoje, galime teigti,
kad komunalinė veikla užima labai nedidelę šalies ūkio veiklos dalį. Pateiktoje diagramoje
pavaizduotas komunalinės veiklos ir viso ūkio pridėtinės vertės metinio pokyčio palyginimas.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
39 Mokymų medžiaga
Diagrama 1. Pridėtinės vertės pokytis
Lyginant komunalinės veiklos pridėtinės vertės metinį pokytį su bendru Lietuvos ūkio
pridėtinės vertės pokyčiu, matome, kad nuo 2008, 2009, 2010 metų komunalinės veiklos pokytis
iki 2011 metų išaugo iki 1,1%.
Nors Lietuvą užklupusi ekonominė krizė labai smarkiai įtakojo komunalinės veiklos
paslaugų apimtis, iš diagramos matome , kad nuo 2009 metų iš visų komunalines paslaugas
teikiančių įmonių, pelningai dirbančių įmonių skaičius išaugo nuo 2009 m. – 45,6% iki 2012 metais
– 56.3 %.
Diagrama 2 . Pelningų, nuostolingų įmonių dalis bendrame įmonių skaičiuje
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
40 Mokymų medžiaga
Diagrama 3. Materialiųjų investicijų pokytis
Iš pateiktos 3 diagramos matome, kad materialiųjų investicijų pokytis mažėjant
investicijoms į visą ūkį, į komunalinę veiklą investicijos augo nuo 2011 metų 4 ketvirčio 16,4 % iki
2012 metų 1 ketvirčio pasiekė 84,5 %.
Paskaičiavus materialiųjų investicijų pokyčio vidurkį viso ūkio ir komunalinės veiklos
laikotarpyje 2011 -2012 metais, natome, kad viso ūkio investicijų pokyčio vidurkis sudarė 12,4%,
tuo tarpu komunalinės veiklos vidurkis siekė 61,8%.
Pateiktoje 4 diagramoje matome, kad laisvų komunalinėje veikloje darbo vietų
skaičius 2012 m. 4 ketvirtyje išaugo ir palyginus su užimtomis darbo vietomis 4,0 %, sudarė 31,4
%.
Diagrama 4. Laisvų ir užimtų darbo vietų palyginimas
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
41 Mokymų medžiaga
Galime daryti išvadą, kad komunalinės veiklos apimtys nors nežymiai, bet didėja ir tikėtina turės
teigiamos įtakos visam šalies ūkiui.
Tekstilės gaminių priežiūros srityje lietuviai yra vartotojai, tai yra jie nekuria, o naudoja kitų
valstybių gamintojų sukurtus technologinius sprendimus. Įmonės vykdo specializaciją, t.y.
koncentruoja savo veiklą ties konkrečia paslauga. Jei anksčiau ta pati tekstilės priežiūros paslaugų
įmonė teikė paslaugas gyventojams bei ir mažoms ir didelėms bendrovėms, tai šiuo metu jos savo
veiklą koncentruoja ties konkrečiais subjektais. Mažosios valyklos/ skalbyklos aptarnauja miestų
gyventojus ir mažus porekius turinčias įmones. Tuo tarpu dideli ūkiniai objektai, tokie kaip
ligoninės, stambios pramonės įmonės, turizmo ir aptarnavimo srityje dirbančios įmonės yra
aptarnaujamos didelius gamybinius pajėgumus turinčių skalbyklų. Šioje srityje mažieji rinkos
dalyviai yra iš esmės nepajėgūs konkuruoti dėl aukštų veiklos kaštų bei rizikos netekti didžiosios
dalies pajamų, praradus vieną ar daugiau stambių klientų. Be to, siekiant išlaikyti
konkurencingumą, reikalingi veiklos plėtros sprendimai, kurie reikalauja nemažų investicijų, o tai
daugeliui smulkiųjų įmonių yra nemenka kliūtis. Sugriežtintos paskolų teikimo sąlygos bankuose,
vis dar mažas paslaugų vartotojų aktyvumas stabdo įmonių vadovus nuo aktyvios plėtros sprendimų
priėmimo.
Visgi, mažieji žaidėjai visada sugeba išlikti, o tai pirmiausia yra sąlygojama jų veiklos
lankstumo. Puikus pavyzdys yra Vilniuje įsikūrusi ir paslaugas teikianti UAB „Puikis“. Bendrovės
vadovai aiškiai suvokė, jog šių dienų vartotojas yra aktyvus žmogus, turintis ribotus savo laiko
išteklius. Taupydama klientų laiką, UAB „Puikis“ su savo teikiama paslauga nuėjo tiesiog pas juos į
darbovietes ir biurus (plačiau apie juos www.puikis.lt). Vis labiau populiarėja gaminių paėmimo ir
pristatymo į namus paslauga. Klientai, praleidžiantys didžiąją dalį laiko namuose, turi galimybę
išsikviesti paslaugos teikėją į namus ir tokiu būdu sutaupyti sau brangaus laiko. Tokio pobūdžio
paslaugas jau senokai teikia viena didžiausių valyklų UAB „Joglė“. Be to, pastaroji įmonė, taiko ir
pasaulyje plačiai naudojamo frančizės plėtros principą, kai įmonė parduoda savo patirtį ir teisę
naudotis jos prekiniu ženklu (www.jogle-panevezys.lt).
Vilniuje skalbimo paslaugų verslas vis labiau koncentruojasi stambiųjų tinklų rankose. „Fėja
skalbėja“ – kol kas vienintelė bendrovės „Atidė“ skalbykla Vilniuje. Tiesa, įmonei priklauso dar
vienas centras Anykščiuose. Įrengti vieną skalbyklą kainuoja apie 100 tūkst. litų.
Vilniuje didžiausius skalbyklų tinklus turi stambiosios įmonės – „Joglė“, „Banga plius“ ir skalbyklų
„Pedantė“ savininkė „Vilniaus Lavestina“. Kai kurios jų šalyje įkūrusios net po 5, 10 ar 20
priėmimo punktų. Būtent stambiosios įmonės gauna didžiąją skalbimo ir valymo paslaugų rinkos
dalį. Daugiausia pajamų uždirba skalbyklos, aptarnaujančios viešbučius, restoranus, ligonines ir
kitas įmones.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
42 Mokymų medžiaga
Viena tokių skalbyklų – „Banga plius“. Ji savo paslaugas teikia 7 ligoninėms ir medicinos
įstaigoms. Tarp jų – Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei ir Santariškių klinikoms.
Taip pat keliems viešbučiams, restoranams ir kavinėms. Jų klientai ir kaimo turizmo sodybos,
prekybos centrai, ambasados, vaikų darželiai.
Tarp didesnių verslo atstovų yra ir „Euroskalbykla“, valdanti skalbyklų tinklą „Skalbiu sau“.
Pagal 2012 metų statistinius duomenis daugiausiai tekstilės gaminių priežiūros įmonių buvo
didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Iš viso Lietuvoje skalbimo ir cheminio valymo paslaugas atlieka
239 įmonės.
Skalbyklų-valyklų skaičiaus pasiskirstymas Lietuvos miestuose ( 2013-01-01 pagal veiklos
sritis)
Miestas Skalbyklų skaičius Miestas Skalbyklų skaičius
Vilnius 86 Mažeikiai 1
Kaunas 47 Molėtai 1
Klaipėda 27 Palanga 5
Šiauliai 10 Pasvalys 1
Panevėžys 13 Plungė 1
Alytus 4 Prienai 1
Biržai 3 Radviliškis 1
Druskininkai 1 Raseiniai 1
Ignalina 1 Rokiškis 3
Jonava 1 Tauragė 4
Joniškis 1 Telšiai 3
Jurbarkas 1 Ukmergė 3
Kaišiadorys 2 Utena 2
Kazlų Rūda 1 Varėna 1
Kretinga 2 Vilkaviškis 1
Kėdainiai 2 Visaginas 2
Lazdijai 1 Šakiai 1
Marijampolė 4 Širvintos 1
Lyginant kiekviename Lietuvos mieste gyventojų skaičių, kuris tenka vienai tekstilės gaminių
priežiūros įmonei su Lietuvos vidurkiu – 12502, matome, kad Vilniuje viena skalbykla- cheminio
valymo valykla aptarnauja 6139 gyventojus, Kauno mieste viena skalbykla- valykla aptarnauja
6542 gyventojus, Klaipėdoje viena skalbykla aptarnauja 5885, Šiaulių mieste viena skalbykla-
valykla aptarnauja 10685 gyventojus, Panevėžio mieste viena skalbykla- valykla aptarnauja 7507
gyventojus , Alytuje viena skalbykla- valykla aptarnauja 14363 gyventojus , Jurbarko mieste
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
43 Mokymų medžiaga
viena skalbykla- valykla aptarnauja 10983 gyventojus , Utenoje viena skalbykla- valykla
aptarnauja 14044 gyventojus. Geriausia padėtis Palangos mieste -3079 gyventojus aptarnauja viena
skalbykla- valykla. Palangos miesto vidurkis yra žymiai mažesnis negu Lietuvos. (Žiūrėti
diagramą 2). Galima daryti išvadą, kad mažesnių miestų gyventojai daugiau skalbinių skalbia
namuose.
Skalbyklų – valyklų skaičius tenkantis vienam gyventojui didžiuosiuose
Lietuvos miestuose (2012 m.)
527930
86
307498
47
158891
27
106847
10
97589
13
0
100000
200000
300000
400000
500000
600000
VILNIUS KAUNAS KLAIPĖDA ŠIAULIAI PANEVEŽYS
Gyventojų skaičius Skalbyklų-valyklų skaičius
Diagrama 5. Skalbyklų – valyklų pasiskirstymas Lietuvos miestuose
Iš pateiktų statistinių duomenų galima daryti išvadą, kad mažesnių miestų gyventojai daugiau
skalbinių skalbia namuose.
Naujosios technologijos, neišvengiamai daro įtaka ir Lietuvos tekstilės gaminių priežiūros paslaugų
plėtrai. Tekstilės gaminių priežiūros srityje lietuviai yra vartotojai, tai yra jie nekuria, o naudoja kitų
valstybių gamintojų sukurtus technologinius sprendimus. Įmonės vykdo specializaciją, t.y.
koncentruoja savo veiklą ties konkrečia paslauga. Jei anksčiau ta pati tekstilės priežiūros paslaugų
įmonė teikė paslaugas gyventojams bei ir mažoms ir didelėms bendrovėms, tai šiuo metu jos savo
veiklą koncentruoja ties konkrečiais subjektais.
Procesų automatizavimas, t.y. skalbinių rūšiavimas, jų žymėjimas, skalbimo ciklų kontrolės
kompiuterizavimas, išteklių mažinimas yra pagrindinės technologinės plėtros kryptys, kurios
ateityje užtikrins efektyvų įmonių darbą ir puikius rezultatus .
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
44 Mokymų medžiaga
3 MOKYMO ELEMENTAS. MOKYTOJO PROJEKTAS „ĮGYTŲ ŽINIŲ PRITAIKYMAS
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS DARBUOTOJŲ PROFESINIO RENGIMO
PROCESE”
3.1. Mokytojo projekto reikalavimai ir vertinimo kriterijai
Mokytojai parengia projektą, kuriame būtų pateikti siūlymai kaip tekstilės gaminių priežiūros
paslaugų technologinės naujovės ir paslaugų plėtros tendencijos bus atspindėtos profesinio rengimo
programų turinyje
Mokytojo projekto formos aprašas
------------------------------------------------
Mokytojo vardas, pavardė
---------------------------------------------------
Atstovaujama profesinio mokymo įstaiga
PROJEKTAS
,,Įgytų žinių pritaikymas tekstilės gaminių priežiūros darbuotojų profesinio rengimo procese,,
-------------------
(data)
Turinys
1. Tekstilės gaminių priežiūros paslaugų technologinės naujovės bei paslaugų plėtros
tendencijos.
2. Profesinio rengimo ir šiuolaikinės tekstilės gaminių priežiūros paslaugų sąsajos.
3. Tekstilės gaminių priežiūros paslaugų technologinių naujovių bei paslaugų plėtros
tendencijų pritaikymo veiklų aprašymas, pagrindimas ir numatomi rezultatai.
4. Rizikos.
5. Išvada/ pasiūlymas.
1. Tekstilės gaminių priežiūros paslaugų technologinės naujovės bei paslaugų plėtros
tendencijos.
Išvardinkite ir aprašykite, Jūsų manymu, svarbiausias tekstilės gaminių priežiūros paslaugų
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
45 Mokymų medžiaga
tendencijas, plėtros kryptis.
2. Profesinio rengimo ir šiuolaikinės paslaugų sąsajos.
Atlikite profesinio rengimo programų turinio ir tekstilės gaminių priežiūros paslaugų naudojamų
technologijų tarpusavio sąsajų analizę. Identifikuokite profesinio rengimo programų turinio
tobulinimo sritis, galimybes.
3. Tekstilės gaminių priežiūros paslaugų technologinių naujovių bei paslaugų plėtros
tendencijų pritaikymo veiklų aprašymas, pagrindimas ir numatomi rezultatai.
Detalizuokite pagrindines veiklas, pagrįskite šių veiklų būtinumą. Nurodykite veiklų etapus,
kiekvieno etapo metu numatomus atlikti darbus. Nurodykite išankstines sąlygas, reikalingas, kad
pritaikymo procesas galėtų būti pradėtas (pvz., patvirtinti planai, parengti techniniai projektai ir
kt.)
Veikla Veiklos aprašymas Veiklos trukmė Laukiamas rezultatas
1.
2.
3.
4. Rizikos.
Įvertinkite rizikas (pvz., socialines, institucines ir pan.) ir rizikų mažinimo priemonės.
5. Išvada/ pasiūlymas.
--------------------------------------------------------------
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
Vertinimo kriterijai
„Įskaityta arba neįskaityta“.
Įskaityta, jei mokytojas parengia projektą, kuriame būtų aprašytos kryptys, atlikta naudojamų
technologijų tarpusavio sąsajų analizė, detalizuotos pagrindinės veiklos, įvertintos rizikos, pateiktos
išvados/pasiūlymai kaip paslaugų technologinės naujovės ir tekstilės paslaugų plėtros tendencijos
bus atspindėtos profesinio rengimo programų turinyje. Projektą pateikia pagal numatytą formos
aprašą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
46 Mokymų medžiaga
MODULIS S.15.1. SAUSO CHEMINIO VALYMO DARBAI NAUDOJANT
TECHNOLOGIJĄ „ŽALIOJI LINIJA“ ARBA LYGIAVERTĘ TECHNOLOGIJĄ
1 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ SAUSO CHEMINIO VALYMO,
NAUDOJANT TECHNOLOGIJĄ „ŽALIOJI LINIJA“, DARBŲ TECHNOLOGINIO
PROCESO PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS
1.1. Tekstilės gaminių sauso cheminio valymo, naudojant technologiją „Žalioji linija“, darbų
technologinio proceso planavimas ir organizavimas technologinis aprašas
1. Žingsnis. Išsamios informacijos iš kliento apie valymui priimamą gaminį gavimas ir
apdorojimas.
2. Žingsnis. Išsamios informacijos apie valymui priimtą gaminį perdavimas valymo technologui.
3. Žingsnis. Valymo technologas susipažįsta su jam perduota informacija apie gaminį.
4. Žingsnis. Gaminių rūšiavimas pagal taikomą valymo būdą: gaminio cheminis valymas, šlapias
valymas,skalbimas. Ir spalvas: balti gaminiai, šviesaus atspalvio gaminiai, tamsesnio atspalvio
gaminiai ir tamsios spalvos gaminiai.
5. Žingsnis. Nuodugnus gaminio patikrinimas/ apžiūrėjimas:
5.1. gamintojo markiravimo/ ženklinimo juostelėje pateiktos informacijos apie gaminio
sudėtį ir rekomenduojamą valymo būdą peržiūrėjimas;
5.2. gaminio audinio mechaninių pažeidimų identifikavimas ir prevencinių priemonių,
siekiant išvengti didesnės žalos gaminiui panaudojimas,
5.3. furnitūros, esančios gaminyje nuodugnus patikrinimas:
5.3.1. ar sagos ir kitos plastiko detalės netirpsta valymo procese naudojamame valiklyje/
tirpiklyje, tai atliekama naudojant siaurą medžiagos skiautelę ar ausų krapštuko galvutę, ją
pamirkius valiklyje (P), ir lengvai patrynus vidinę/ nematomą detalės/ sagos pusę. Jei
valiklis netirpina detalės, ji išlieką tvirtos būsenos (nelimpa), priešingu atveju minėtą detalę
reikia pasistengti nuimti.
5.3.2. ar nėra gaminyje furnitūros/ puošybos detalių, kurios yra priklijuotos prie pagrindinio
audinio; klijai valymo proceso metu tirpsta, tai detalės gali nukristi, deformuotis ar kitaip
būti sugadinta; identifikavus tokias detales būtina imtis prevencinių priemonių, jas prisiūti
arba tiesiog nuimti, nepažeidžiant audinio ;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
47 Mokymų medžiaga
5.3.3. jei gaminyje esanti furnitūros detalė gali būti valymo proceso metu mechaniškai
pažeista (trinties į cheminio valymo mašinos būgną metu), šią detalę esant galimybei reikia
nuimti arba tinkamai apsaugoti, naudojant specialų apsauginį lipduką ar medžiagos skiautelę
(galima pateikti šio lipduko pavyzdį).
5.3.4. patikrinti ar gaminyje nėra užtrauktuko galvučių, kurios valymo proceso metu gali
būti sugadintos, jas suradus būtina imtis apsaugos priemonių (galvutes prisiūti prie
užtrauktuko takelio);
5.3.5. gaminyje esančių sagų apsaugai naudoti specialius lipdukus, apsaugančius nuo
mechaninio pažeidimo valymo proceso metu;
5.4. patikrinti ar gaminio audinys turi tvirtą spalvos fiksaciją; tai atliekama naudojant siaurą
baltą medžiagos skiautelę, ją pamirkius valiklyje ir patrynus gaminio audinį mažai
pastebimoje vietoje; jei medžiagos skiautelė nusidažo sodria audinio spalva, audinys valymo
metu leis spalvą ir tai gali įtakoti negrįžtamą audinio spalvos pažeidimą.
5.5. būtina atkreipti dėmesį į tai, ar gaminio audinio spalva yra vienalytė; jei audinys
margas, reikia atlikti procedūrą, aprašytą 5.4. punkte, siekiant išvengti atskirų gaminio
detalių nusidažymo (ypatingai aktualu, kada audinys yra nudažytas kombinuotai balta ir
juoda spalvomis);
5.6. patikrinti ar gaminyje nėra dirbtinės odos detalių (daugelio atveju poliuretano tipo
audinio), dirbtinė oda cheminio valymo metu gali sukietėti ir sulūžinėti);
5.7. patikrinti ar gaminyje nėra natūralios odos detalių; gaminį valyti tik įsitikinus jog odos
detalės nenudažys gaminio audinio;
6. Žingsnis. Identifikuoti gaminyje esančias dėmes ir jas išvalyti;
Dėmės yra keleto rūšių pagal kilmę ir valymo būdą:
1. vandenyje tirpios dėmės,
2. perchloretilene tirpios dėmės
3. dėmės, kurioms valyti reikalingi specialūs tirpikliai,
4. neišsivalančios dėmės,
5. sudėtinės dėmės,
6. audiniai.
Nustatyti tikrąją dėmių kilmę yra sudėtinga, tačiau tai yra svarbi sąlyga siekiant užtikrinti
aukštą paslaugos atlikimo kokybę. Yra išskiriama keletas dažniausiai pasitaikančių dėmių požymių:
1. dėmės, turinčios aiškius kontūrus - tai dažniausiai dėmės, turinčios savyje cukraus ar
krakmolo ir yra tirpios vandenyje;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
48 Mokymų medžiaga
2. taisyklingos formos, tolygiai išplitę dėmės – daugeliu atvejų riebalinio pobūdžio dėmės,
kurios yra tirpios perchloretilene;
3. dėmės, esančios gaminio intensyvios trinties vietose – gali būti tiesiog purvo dėmės, tirpios
ir vandenyje, ir perchloretilene;
4. paviršinės, turinčios kietą struktūrą dėmės – daugeliu atveju sudėtinės maistinės dėmės
tirpios vandenyje ir perchloretilene;
5. rudo atspalvio dėmės – kraujo, rudžių, makiažo dėmės – daugeliu atveju tirpios vandenyje
ar perchloretilene;
6. mėlyno, raudono atspalvio dėmės – tai uogų, vyno, rašalo, kurioms pašalinti reikalingi
spec. tirpikliai;
7. žalio atspalvio dėmės – tai rašalo, žolės - naudojami spec. tirpikliai joms pašalinti;
8. gelsvos, išblukę dėmės – prakaitas, šlapimas bei įsisenėjusios, oksidavusios dėmės, kurių
valymui naudojami spec. tirpikliai;
9. juodos, tamsios dėmės – tepalas, pelėsis, purvas- valo spec. tirpikliai.
Dėmių sudėtis, jų kilmė yra labai įvairi, taigi griežtų taisyklių, apibrėžiančių bendrą jų valymo
technologiją nėra.. Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis- tai informacijos apie dėmės pobūdį
išsiaiškinimas (šios informacijos teiraujamės iš klientų priimdami gaminius valymui). .
Didžioji dalis dėmių pagal savo sudėtį yra nevienalytės. Jos susideda iš keleto veikliųjų
medžiagų ir joms išvalyti naudojami iškart keli tirpikliai. Pvz. kavos dėmė- gali savyje turėti ne tik
taninų bei spalvos pigmentų (kava), bet ir riebalų, baltymų (pienas, grietinėlė) ar cukraus. Taip yra
ir su daugeliu padažų – jų sudėtyje gali būti ir kraujo, ir natūralių pigmentų bei riebalų; daugeliu
atveju yra nežinoma, kokie dažai naudojami maisto produktų gamyboje, kokia yra tepalo, dažų
sudėtis. Taigi valant dėmes reikia būti išradingiems.
Dėmių valymui yra naudojamas specialus technologinis įrengimas- dėmių išėmimo stalas,
kuris turi šias pagrindines priemones: aukšto slėgio vandens, oro srauto, perchloretileno ir garų
padavimą, Pirmas žingsnis valant dėmes – tai panaudoti paprasčiausius tirpiklius – vandenį ir
perchloretileną. Įsitikinus jog nekelia grėsmės audiniui, dėmių valymui galima naudoti ir karštus
garus, kurie dar aktyviau naikina vandenyje tirpias dėmes. Pagrindiniams tirpikliams aktyvuoti
padeda suspausto oro srovė, kuri išvalo tirpiklį ir dėmės likučius. Suspausto oro srovę reikia naudoti
atsargiai, siekiant jog dėmė neišplistų ir srovė nepažeistų audinio. Tai ypač aktualu valant plonus
bei blizgius audinius. Per daug intensyvus suspausto oro naudojimas retina audinį. Audinio vieta,
kurioje buvo valoma dėmė džiovinama saugiu atstumu, pradedant nuo kraštų į dėmės vidurį,
siekiant jog neišplistų dėmė ir vandens ratilas.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
49 Mokymų medžiaga
Daugeliu atveju dėmės yra valomos prieš cheminio valymo procesą ar skalbimą. Tai
palengvina dėmių valymą, jos yra lengviau pastebimos ir paprasčiau nustatyti jų pobūdį. Atskirais
atvejais dėmės yra ir po bendrojo valymo proceso. Šiose situacijose labai svarbu nepalikti nubėgimo
dėmių – gerai išskalauti spec. tirpiklius bei operatyviai džiovinti, kad neliktų ir vandens ratilų.
Vandens ratilus naikiname vandeniu, perchloretileno ratilus- perchloretileno pagalba. Keisdami
atstumą tarp valiklio ir audinio, siekiame optimalaus valymo rezultato. Vandens nubėgimų
naikinimui gali būti naudojami vandens garai. Juos naudoti būtina pasirenkant saugų atstumą iki
audinio, taip siekiant išvengi purslų dėmių ir ir vengiant audinio pažeidimų nuo karščio. Naudojant
garus svarbu, jog ant audinio nepatektų kondensacinių lašų – dėl šios priežasties garų pistoletą tiek
pučiant garus tiek orą pirmiausia nukreipiame žemyn, kad įsitikintume jog yra pučiami tik vandens
garai.
Jeigu dėmė yra intensyvi, valymo procedūra gali būti kartojama keletą kartų. Svarbu atidžiai
stebėti ar pakartotinis dėmės valymas nepažeidžia audinio struktūros ir spalvos.
7. Žingsnis. Cheminio valymo mašinos paruošimas darbui ir jos naudojimas valymo procesui:
7.1. įjungti cheminio valymo mašiną, naudojant pagrindinį jungiklį.
7.2. įsitikinti, jog cheminio valymo mašinos informacinis ekranas neidentifikuoja gedimų;
priešingu atveju imtis priemonių gedimams pašalinti;
7.3. įsitikinti, jog valymui naudojamo valiklio/ tirpiklio kiekis yra pakankamas;
7.4. užtikrinti jog cheminio valymo mašinos stambaus ir smulkaus valymo filtrai yra išvalyti;
7.5. užtikrinti, jog cheminio valymo procesui naudojami specialūs valikliai (muilas) ir kiti
priedas (pvz. antistatikas) yra paruošti naudojimui;
7.6. supilti specialius valiklius ir kitus priedus į cheminio valymo mašiną;
7.7. į cheminio valymo mašiną sudėti paruoštus gaminius;
7.8. informacinio ekrano ir šalia jo esančių klavišų pagalba išrinkti reikiamą valymo programą
ir nuspausti programos paleidimo klavišą;
7.9. periodiškai stebėti, kad valymo proceso metu cheminio valymo mašina dirbtų sklandžiai;
7.8. cheminio valymo programai pasibaigus, išimti išvalytus gaminius ir transportavimui skirto
vežimėlio pagalba pristatyti gaminius lyginimui.
8. Žingsnis. Gaminių rūšiavimas. Išvalyti gaminiai yra rūšiuojami sekančiai:
8.1. gaminiai, kurių lyginimui yra naudojamas garo manekenas (švarkai, striukės, paltai,
suknelės) yra kabinami ant kabyklos šalia manekeno;
8.2. likusieji gaminiai rūšiuojami pagal grąžinimo klientams datą ir yra kabinami ant kabyklos
šalia lyginimo stalo;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
50 Mokymų medžiaga
8.3. gaminiai, sudarantys kostiumą (švarkai, kelnės, sijonai) yra kabinami kartu. Šių gaminių
žymėjime yra simbolis „X“, kuris nusako, jog tai yra kostiumo dalis. Kostiumai pirmiausia
kabinami šalia garo manekeno, tam, kad būtų išgarinti švarkai ir tik po to rūšiuojami atsižvelgiant į
grąžinimo klientams datą;
8.4. kabyklos, esančios šalia lyginimo stalo priekyje yra kabinami gaminiai, kurie privalo būti
paruošti greičiausiai (einamosios ar sekančios dienos užsakymai).
8.5. gaminiai taip pat rūšiuojami pagal padalinius, kuriuose jie buvo priimti valymui.
Skirtinguose padaliniuose priimtus gaminius nusako skirtingų spalvų žymėjimo numeriai. Gaminiai,
kurie iš klientų buvo priimti po vieną, žymėjimo numeryje turi simbolį „1“. Esant galimybei šiuos
gaminius lyginame pirmus. Darbo dienos pradžioje valymo cecho darbą organizuojantis žmogus
informuoja lygintoją, kurio padalinio gaminius lyginame ir ruošiame pirmiausia.
8.6. darbuotojui, atsakingam už paruoštų gaminių pakavimą paprašius, prioritetine tvarka
lyginami to paties užsakymo gaminiai, siekiant paruošti išvežimui pilną užsakymą.
Rūšiuojant gaminius svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar gaminys kokybiškai išvalytas. Pastebėjus
valymo trūkumus (dėmes, likusį purvą), gaminys nedelsiant grąžinamas pervalymui, apie tai žodžiu
informuojant atsakingą darbuotoją.
9. Žingsnis. Gaminių garinimas. Gaminių garinimui yra naudojamas garo manekenas. Gaminių
paruošimas garinimui yra kompleksinis darbas, kurio metu:
1. gaminys yra kabinamas ant garo manekeno;
2. nuo gaminio yra nuimamos sagų ir sagčių apsaugos;
3. pridedamos/ prisegamos prieš valymą nuimtos gaminio dalys/ furnitūra;
4. patikrinama, jog gaminio sudėtinės dalys (pečių linija, vidiniai petukai, rankovės, priekinė
ir nugarinė dalys) yra tinkamai paruošti garinimui.
5. esant poreikiui, į gaminio rankoves yra įstatomi rankovių įtempėjai.
6. paruoštas gaminys yra garinimas vadovaujantis „Garo manekeno instrukcija“.
Gaminių garinimas yra atliekamas tada, kai garinimui yra paruošta/ išvalyta didžioji dalis
gaminių. Šis procesas yra vykdomas nepertraukiamai, siekiant efektyviai naudoti energetinius
išteklius (elektros energiją).
10. Žingsnis. Gaminių lyginimas. Platus valomų gaminių spektras reikalauja įvairiapusiškų
lyginimo įgūdžių. Lyginant gaminius yra privalu:
1. laikyti gamintojo nurodytų lyginimo ženklų, kuriuose yra pažymėta leistina ar neleistina
lyginimo temperatūros riba. Jei gaminį lyginti yra draudžiama, jis lyginamas tik esant būtinybei,
įvertinus galimą riziką ir užtikrinus tinkamą lyginimo techniką;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
51 Mokymų medžiaga
2. užtikrinti, jog lyginamas gaminys tolygiai priglunda prie lyginimo lentos, nėra susiformavę
raukšlių, kurios galėtų užsilyginti. Užlygintas raukšles yra sudėtinga naujai išlyginti;
3. tikrinti, ar lyginamos kelnės privalo turėti kantą. Kelnių žymėjime esantis simbolis „V“
nusako, jog kelnės turi kantą, o simbolis „Be“- kanto neturi. Lyginant kelnių kantus turime
užtikrinti, jog nėra sudvigubintų, kreivų kantų. Taip pat būtina susodinti kelnių medžiagą per kelius,
siekiant jog kantai nebanguotų. Jeigu senas kantas yra ne vietoje (vadovaujantis lyginimo
technologija) ir jo visiškai panaikinti negalime, naujo kanto nedarome ir lyginame pagal senąjį,
siekiant išvengti dvigubo kanto.
Visos kelnės pirmiausia lyginamos iš blogosios pusės atkėlus siūles, kišenes ir kitas gaminio
detales.
Išlygintos kelnės kabinamos ištiestos ant specialių pakabų, atidžiai apžiūrimos, ištaisomi
lyginimo defektai;
4. atkreipti dėmesį į visas gaminio pamušalo detales – kišenes, rankogalius, vidurinės linijos
užmetimą, ilgį;
5. užtikrinti, jog vidinių gaminio detalių kontūrai nėra matomi gaminio išorėje (kišenės,
pamušalas, paklijavimų ir siūlių žymės). Esant būtinybei, gaminiai, pasiūti iš plonų medžiagų yra
lyginami be pritraukimo funkcijos;
6. užtikrinti, jog marškinių apykaklės yra stačios, su kampučiais, yra tiesi ir lygi užsegimo
linija, rankovės yra nekampuotos;
7. patikrinti paltų ir švarkų užsegimo/ kritimo linijas ir skeltukus. Jie turi būti tiesūs ir
neišsikraipę. Tikrinama tik pilnai užsegus visas palto sagas. Švarkų kišenių atlapai negali būti
atsispaudę į pagrindinį audinį. Švarkai pakavimui atiduodami neužsegti;
8. užtikrinti, jog standaus audinio striukės yra kruopščiai išlyginamos, striukių užtrauktukų
linijos yra tiesios, nėra likusių prisiūtų užtrauktukų galvučių, prilipdytų „velkro“ juostelės apsaugų,
kišenių ir užsegimų linijos yra lygios ir tvarkingos, sagos tvirtai įsiūtos;
9. užtikrinti, jog gaminiai, pasiūti iš dvigubų audinių yra lyginami be pritraukimo;
10. užtikrinti jog šilkiniai gaminiai yra lyginami iš blogosios pusės;
Draudžiama lyginti:
1. gaminius, pasiūtus iš aksomo;
2. gaminius iš dirbtinės odos ar turinčius dirbtinės odos detales.
Odos ir kailio gaminiai yra lyginami tik naudojant tefloninį popierių. Lyginant šiuos gaminius
draudžiama naudoti garą. Natūralaus ir dirbtinio kailio gaminių paviršius yra kruopščiai
iššukuojamas. Šukuoti privalu atsargiai, nepažeidžiant šalia esančių audinio ar odos detalių.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
52 Mokymų medžiaga
11. Žingsnis. Detalus gaminių užbaigimas. Išlyginti gaminiai turi būti detaliai patikrinti ir
sutvarkyti.
1. Išvalyta vilnonė patalynė, kailiai kruopščiai iššukuojamas.
2. Taikome smulkius gaminio pataisymus per siūles.
3. Įsiuvame ištrūkusias gaminių sagas.
4. Sutraukiame ištrauktus audinio siūlus.
5. Surenkame nubėgusias audinio akis.
6. Užtikriname, kad būtų pridėtos visos detalės – kapišonai, apykaklės, diržai, kita furnitūra.
7. Pataisome paltų kabliukus, nuirusias etiketes.
8. Atkreipiame dėmesį į petukus ir juos sutvarkome.
9. Suknelių krūtinės pakietinimai ištaisomi, korsetų „virbai“ išlyginami.
10. Pažymėti visus pastebėtus defektus – ištrauktus siūlus, sugedusius užsegimus, trūkstamas
sagas (jei ją galime pakeisti keičiame) pažeistus audinius ir kt.
11 Ypatingą dėmesį privalome skirti gaminių nupūkavimui (paltų, megztinių ir pan.)– tai
atnaujina gaminius ir daugelis žmonių į valyklas kreipiasi būtent dėl šios priežasties. Ypatingai
apžiūrime rankogalius, apačias, kaklus, šonus, rankovių vidines puses – t.y. didžiausiais trinties
vietas.
12. Etiketės negali būti susirangiusios- jas būtina išlyginti.
13. Būtina atkreipti dėmesį ar audiniai nėra susitraukę (ypatingai vilnoniai gaminiai, čiužinio
įvalkalai).
12. Žingsnis. Paruoštų gaminių pakavimas. Paruošti rūbai kabinami ant pakabų, pakuojami į
polietileno maišus. Yra naudojamos keturių rūšių pakabos: specialios pakabos sunkioms
užuolaidoms, storos pakabos sunkesniems rūbams, pvz. žieminėms striukėms, paltams, kailiniams,
kostiumams. Plonos pakabos naudojamos kitiems rūbams. Plonos pakabos naudojamos
lengvesniems rūbams kabinti, pvz. marškiniams, palaidinėms, plonoms striukėms ir pan. Kelnės ir
užuolaidų kabinimui papildomai naudojamos kartoninės apsaugos, kurios apsaugo gaminius nuo
audinio lūžimo. Tuo pat metu, švarkai, paltai, lietpalčiai kabinami naudojant kartoninę pečių
apsaugą. Ploni megztiniai, suknelės, palaidinės kabinami ant pakabų, apvilktų apsaugine minkšto
audeklo apsauga, kuri padeda išvengti nuslydimo ir pakabos žymių. Platesni per pečius gaminiai
kabinami ant specialių ilgesnių baltų pakabų. Atskirais atvejais, siekiant išvengti pakabų žymių,
sunkesniems megztiniams kabinti yra naudojamos specialūs plastmasiniai laikikliai. Skalbiniai,
baldų apmušalai, antklodės pakuojami į maišus. Pakuojant svarbu įsitikinti, jog gaminiai yra
visiškai sausi. Skalbiniai yra skaičiuojami, sutikrinama su užsakymo kvite nurodytu kiekiu. Tuo pat
metu yra nusegami numeriukai, žymintys užsakymą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
53 Mokymų medžiaga
Ant supakuotų gaminių maišų būtinai parašome užsakymo numerį, vienetų skaičių ir padalinį,
į kurį jie bus vežami. Pakuodami vilnonę patalynę, kuri yra valyta šlapiu valymu būdu visuomet
pridedame „Eco“ etiketę. Išvalyti kaklaraiščiai yra dedami į jiems skirtus maišelius arba, jeigu
viename užsakyme yra daugiau negu 3 vnt., kabinami ant pakabos naudojant kartoninę kelnių
apsaugą.
Sijonai kabinami naudojant juose esančias pakabinimo juosteles ir pakabas su įlenkimais.
Jeigu sijonai neturi juostelių arba pakabinti gražiai lygiai naudojant jas nėra galimybių, jų kabinimui
naudojame specialias sąsagėles. Sasagėlių nesegame į plonus audinius bei į kietas medžiagas, kur
tai gali palikti žymę, (šilkas, oda, dirbtinė oda, acetatai, poliesteris ir pan.)
Romanetės lankstomos per vytelės siūles ir kabinamos ant pakabos priklausomai nuo audinio
storio arba jeigu turi sutvirtinimus jie suveriami pagal pažymėjimą ir užsiuvami galuose. Pakuojant
dedami į jų ilgį atitinkančią polietileno rankovę.
13. Žingsnis. Įrengimų priežiūra. Kad įrengimai puikiai veiktų ir funkcionuotų būtina užtikrinti
savalaikę jų priežiūrą.
Kiekvieną dieną specialia priemone būtina nusivalyti lygintuvą. Tam tikslui turime nuimti
papildomą tefloninį padą, palaukti kol lygintuvas įkais, „pieštuku“ patrinti lygintuvo padą ir
nuvalyti jį į tam skirta audinio skiautele.
Kartą per savaitę būtina pašalintiiš lygintuvo ir manekeno orą, siekiant išvalyti kalkes ir kitas
nuosėdas, susidariusias dėl vandens naudojimo.
Baigus darbą su cheminio valymo mašina, būtina išvalyti mašinos vamzdžius, naudojant
specialią vamzdžių valymo programą, išvalyti stambaus valymo filtrą.
Kiekvieną dieną (pagal poreikį ir keletą kartų per dieną) būtina išvalyti džiovyklos filtrą.
Apžiūrėti ar nėra užstrigusių būgno koryje gaminių dalių, taip pat patikrinti ar jų nėra užkritusių
tarp būgno ir filtro.
14. Žingsnis. Darbo vietos susitvarkymas. Kiekvieną dieną mes turime palikti patalpas švarias, kad
sekančią dieną darbus pradėtume sutvarkytoje aplinkoje. Būtina išjungti įrengimus, atjungti
vandenį, išjungti elektrą iš centrinės cecho skydinės. Pagal poreikį (bent kartą per mėnesį) išsiplauti
manekeno bei lyginimo stalo audeklus. Kiekvieną dieną nuvalyti dulkes bei išsiplauti patalpas,
išnešti šiukšles.
Trumpas standartinės linijos su perchloretilenu mašinų palyginimas su mašinomis
skalbiančiomis su Hydrocarbonu (iš Green line serijos);
Džiovinimo ciklas:
Perchloretileno mašinoje trunka apie 35 minutes .
Su Hydrocarbonu ciklo laikas apie 50 minučių.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
54 Mokymų medžiaga
Našumo – laiko atžvilgiu “laikas pinigai” efektyvesnė yra su perchloretilenu
VALYMAS
Su Perchloretilenu valymas daug efektyvesnis geriau išima dėmes, bet taip pat yra agresyvus
delikačioms skalbinių rūšims, galimas kai kurių spalvų nublukimas.
Hydrokarbonas yra silpnesnis, ne toks agresyvus dėl to gali likti neišvalytų dėmių tam tikrais
atvejais. Bet labai gerai išvalo “delicat medžiagas” ir spalvotas medžiagas.
VARTOJIMAS
Dėl kad ciklas ilgesnis (švarkams , kelnėms, striukėms) didėja paslaugos savikaina naudojant
Hydrocarboną.
Palyginimas medžiagų atžvilgiu:
Perchloretilenu negalima valyti kai kurių medžiagų rūšis, dėl to jas reikia skalbti vandenyje.
Hydrocarbonas gali apdoroti daugiau medžiagų tipų.
Darome išvadą, kad skalbyklos ir cheminės valyklos perka cheminio valymo mašinas su
Perchloretilenu dėl to, kad jos naudoja trumpesnį ciklo laiką, daro didesnę apimtį, ir žinoma
pagrindinis punktas tas, kad jos ~20% pigesnės. Žiūrint į užsienio rinkas (Italija, Portugalija,
Belgija...) pradeda daugiau pirkti Hydrocarbono mašinas iš green line serijos. Nepaisant kai kurių
trūkumų ši mašina turi ir privalumų, tokių, kaip galimybę apdoroti daugiau medžiagų tipų , o taip
pat spalvotų gaminių (spalvos nenublunka ) ir, be abejo,prisideda prie gamtos ekologiškumo.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
55 Mokymų medžiaga
1 pav. Green line cheminio valymo mašina su Hydrocarbonu
2 pav. Standartinė įprasta cheminio valymo mašina su Perchloretilenu
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
56 Mokymų medžiaga
1.2. „Firbimatik“ firmos įrangos aprašymas
3 pav. ,,Firbimatik“ firmos skalbimo mašina
Mašina yra visiškai valdoma kompiuteriu su ekstra rankinio valdymu funkcija, siekiant
užtikrinti prastovas kompiuterio gedimo atveju .
Savarankiška diagnostikos Smart 10 mikroprocesoriaus sistema su rankiniu valdymu.
Nerūdijančio plieno cilindras,vandens separatorius.
Žingsnis po žingsnio LED ekranas darbo ciklui ir priežiūrai.
Didelės talpos šaldymo sistema su automatiniu atvėsinimu.
Nuolatinis distiliavimas.
Didelis besisukantis nailono filtras.
Papildomas anglies filtras.
Oro filtras.
Automatinė sausumo kontrolė.
Dūmų ištraukimo ventiliatorius su aktyviosios anglies filtru.
Integruotas oro kompresorius.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
57 Mokymų medžiaga
2 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ RŪŠIAVIMAS, PAGAL TAIKOMĄ
VALYMO BŪDĄ, GAMINIO AUDINĮ IR SPALVAS
2.1. Tekstilės medžiagų aprašai
1lentelė. Tekstilės medžiagų aprašai
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
58 Mokymų medžiaga
2 lentelė. Tekstilės medžiagų aprašai
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
59 Mokymų medžiaga
3lentelė. Tekstilės medžiagų aprašai
2.2. Tekstilės gaminių rūšiavimo technologinė kortelė
4 lentelė. Tekstilės gaminių rūšiavimo technologinė kortelė
Operacijos/
darbo
pavadinimas
Tekstilės gaminių rūšiavimas, pagal taikomą valymo būdą, gaminio audinį
ir spalvas.
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Tirpiklis, balto audinio skiautelės.
Naudojama
įranga
Rūšiavimo stalas, mobilūs vežimėliai.
Technologinė
seka
1. Gaminiai yra rūšiuojami, atsižvelgiant gamintojo ženklinimo etiketėse
nurodytą valymo būdą
2. Gaminiai yra rūšiuojami atsižvelgiant į jų audinio spalvas:
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
60 Mokymų medžiaga
2.1. Gaminiai, kurie yra valomi cheminio valymo būdu yra rūšiuojami į šias
grupes: baltos spalvos audinio gaminius, šviesių/ pastelinių spalvų audinių
gaminius, pilkos spalvos audinių gaminius, margaspalvių audinių gaminius
(labai svarbu užtikrinti, jog skirtingų atspalvių audiniai valymo proceso
metu neleistų spalvos, audinio spalvos fiksacija yra tikrinama prieš valymo
procesą, naudojant balto audinio skiautelę ir tą patį tirpiklį, kuriame
gaminys bus valomas. Sudrėkinus audinį tirpiklyje, švelniu judesiu, mažiau
pastebimoje gaminio dalyje yra trinamas gaminio audinys su sudrėkinto
audinio skliautele ir stebima ar baltas audinys nesidažo.), tamsaus atspalvio
audinių gaminius (tamsiai pilki, tamsiai rudi), juodos spalvos audinių
gaminius (neretai prie jų yra dedami gaminiai, kurių audiniai leidžia spalvą,
t.y. ryškiai raudoni, mėlyni, žali ir pan.)
2.2. Gaminiai, kurie yra valomi šlapio valymo metodu (arba skalbiami) yra
rūšiuojami į šias grupes: baltos spalvos audinio gaminius, šviesios spalvos
audinių gaminius, margaspalvių audinių gaminius (svarbu patikrinti ar
atskirų gaminių audiniai neleidžia spalvos), tamsių spalvų audinių
gaminius.
3. Gaminiai, kurie yra valomi cheminio valymo ir yra išrūšiuoti pagal
audinio spalvas, papildomai gali būti rūšiuojami atsižvelgiant į gaminio
audinį, t.y. audinio sudėtį (šilkiniai, vilnoniai, medvilniniai ir pan.) audinio
storumą (plonos suknelės, palaidinės, kiti delikatūs gaminiai), audinio
struktūrą (paltiniai, vilnoniai audiniai, kurie valymo metų gali apvelti kitus
gaminius). Įvertinus šiuos kriterijus yra parenkama tinkama cheminio
valymo mašinos programa.
4. Gaminiai , kurių valymui naudojamas vanduo, yra rūšiuojami:
atsižvelgiant į proceso metu naudojamo vandens temperatūrą (30-40, 60
laipsnių celsijaus), naudojamas chemines medžiagas (pvz. kai kurie balti
gaminiai gali būti balinami, naudojant specialias balinimo priemones,
vilnos, šilko audiniams yra specialūs plovikliai ir automatinės programos).
Be to, yra gaminių, kurie dėl savo specifinių savybių gali būti skalbiami tik
rankomis.
Saugaus darbo
reikalavimai
Tikrinant gaminių audinio spalvos fiksaciją tirpiklio pagalba, privaloma
naudoti apsauginę veido kaukę ir apsaugines pirštines.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
61 Mokymų medžiaga
3 MOKYMO ELEMENTAS. NUODUGNUS TEKSTILĖS GAMINIO APŽIŪRĖJIMAS,
DĖMIŲ INDENTIFIKAVIMAS
3.1. Nuodugnaus tekstilės gaminio apžiūrėjimo, dėmių identifikavimo technologinė kortelė
5 lentelė .Tekstilės gaminio apžiūrėjimo, dėmių identifikavimo technologinė kortelė
Operacijos/ darbo
pavadinimas
Nuodugnus tekstilės gaminio apžiūrėjimas, dėmių indentifikavimas
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Tirpiklis, adata, siūlas, balto audinio skiautelės, ausų krapštukai.
Naudojama įranga Rūšiavimo stalas
Technologinė seka Nuodugnus tekstilės gaminio patikrinimas susideda iš šių žingsnių:
1. Gaminio audinio mechaninių pažeidimų identifikavimas ir prevencinių
priemonių, siekiant išvengti didesnės žalos gaminiui panaudojimas,
2. Furnitūros, esančios gaminyje nuodugnus patikrinimas:
2.1. ar sagos ir kitos plastiko detalės netirpsta valymo procese
naudojamame tirpiklyje, tai atliekama naudojant siaurą medžiagos skiautelę
ar ausų krapštuko galvutę, ją pamirkius valiklyje tirpiklyje ir lengvai
patrynus vidinę/ nematomą detalės/ sagos pusę. Jei valiklis netirpina
detalės, ji išlieką tvirtos būsenos (nelimpa), priešingu atveju minėtą detalę
reikia pasistengti nuimti.
2.2. ar nėra gaminyje furnitūros/ puošybos detalių, kurios yra priklijuotos
prie pagrindinio audinio; klijai valymo proceso metu tirpsta ir detalės gali
nukristi, deformuotis ar kitaip būti sugadintos; identifikavus tokias detales
būtina imtis prevencinių priemonių, jas prisiūti arba tiesiog nuimti,
nepažeidžiant audinio;
2.3. jei gaminyje esanti furnitūros detalė gali būti valymo proceso metu
mechaniškai pažeista (trinties į cheminio valymo mašinos būgną metu), šią
detalę, esant galimybei, reikia nuimti arba tinkamai apsaugoti, naudojant
specialų apsauginį lipduką ar medžiagos skiautelę
2.4. patikrinti ar gaminyje nėra užtrauktuko galvučių, kurios valymo
proceso metu gali būti sugadintos, jas suradus būtina imtis apsaugos
priemonių (galvutes prisiūti prie užtrauktuko takelio);
2.5. gaminyje esančių sagų apsaugai naudoti specialius lipdukus,
apsaugančius nuo mechaninio pažeidimo valymo proceso metu;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
62 Mokymų medžiaga
3. Patikrinti ar gaminio audinys turi tvirtą spalvos fiksaciją (šis procesas
aprašytas 1-oje technologinėje kortelėje)
4. Būtina atkreipti dėmesį į tai, ar gaminio audinio spalva yra vienalytė; jei
audinys margas, reikia atlikti procedūrą, aprašytą 3 punkte, siekiant
išvengti atskirų gaminio detalių nusidažymo (ypatingai aktualu, kada
audinys yra nudažytas kombinuotai balta ir juoda spalvomis);
5. Patikrinti ar gaminyje nėra dirbtinės odos detalių (daugelio atveju
poliuretano tipo audinio), dirbtinė oda cheminio valymo metu gali sukietėti
ir sulūžinėti;
6. Patikrinti ar gaminyje nėra natūralios odos detalių; gaminį valyti tik
įsitikinus jog odos detalės nenudažys gaminio audinio;
Gaminio dėmių identifikavimo procesas
Dėmės yra keleto rūšių pagal kilmę ir valymo būdą:
1. vandenyje tirpios dėmės,
2. tirpiklyje tirpios dėmės,
8. dėmės, kurioms valyti reikalingi specialūs valikliai,
9. neišsivalančios dėmės,
10.sudėtinės dėmės;
Nustatyti tikrąją dėmių kilmę yra sudėtinga, tačiau tai yra svarbi sąlyga
siekiant užtikrinti aukštą paslaugos atlikimo kokybę. Dėmių sudėtis, jų
kilmė yra labai įvairi, taigi griežtų taisyklių, apibrėžiančių bendrą jų valymo
technologiją nėra. Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis- tai informacijos apie
dėmės pobūdį išsiaiškinimas (šios informacijos teiraujamės iš klientų,
priimdami gaminius valyti).
Saugaus darbo
reikalavimai
Tikrinant gaminių audinio spalvos fiksaciją tirpiklio pagalba, o taip pat
sagas ir furnitūrą, privaloma naudoti apsauginę veido kaukę ir apsaugines
pirštines.
3.2. Dėmių identifikavimo aprašai
Dėmės yra keleto rūšių pagal kilmę ir valymo būdą:
1. vandenyje tirpios dėmės;
2. perchloretilene tirpios dėmės;
3. dėmės, kurioms valyti reikalingi specialūs tirpikliai;
4. neišsivalančios dėmės;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
63 Mokymų medžiaga
5. sudėtinės dėmės.
Nustatyti tikrąją dėmių kilmę yra sudėtinga, tačiau tai yra svarbi sąlyga siekiant užtikrinti
aukštą paslaugos atlikimo kokybę. Yra išskiriama keletas dažniausiai pasitaikančių dėmių
požymių:
1. dėmės, turinčios aiškius kontūrus - tai dažniausiai dėmės, turinčios savyje cukraus ar
krakmolo ir yra tirpios vandenyje;
2. taisyklingos formos, tolygiai išplitę dėmės – daugeliu atvejų riebalinio pobūdžio dėmės,
kurios yra tirpios perchloretilene;
3. dėmės, esančios gaminio intensyvios trinties vietose – gali būti tiesiog purvo dėmės, tirpios
ir vandenyje, ir perchloretilene;
4. paviršinės, turinčios kietą struktūrą dėmės – daugeliu atveju sudėtinės maistinės dėmės
tirpios vandenyje ir perchloretilene;
5. rudo atspalvio dėmės – kraujo, rudžių, makiažo dėmės – daugeliu atveju tirpios vandenyje
ar perchloretilene;
6. mėlyno, raudono atspalvio dėmės – tai uogų, vyno, rašalo, kurioms pašalinti reikalingi
spec. tirpikliai;
7. žalio atspalvio dėmės – tai rašalo, žolės - naudojami spec. tirpikliai joms pašalinti;
8. gelsvos, išblukę dėmės – prakaitas, šlapimas bei įsisenėjusios, oksidavusios dėmės, kurių
valymui naudojami spec. tirpikliai;
9. juodos, tamsios dėmės – tepalas, pelėsis, purvas- valo spec. tirpikliai.
Dėmių sudėtis, jų kilmė yra labai įvairi, taigi griežtų taisyklių, apibrėžiančių bendrą jų valymo
technologiją nėra.. Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis- tai informacijos apie dėmės pobūdį
išsiaiškinimas (šios informacijos teiraujamės iš klientų priimdami gaminius valymui). .
Didžioji dalis dėmių pagal savo sudėtį yra nevienalytės. Jos susideda iš keleto veikliųjų
medžiagų ir joms išvalyti naudojami iškart keli tirpikliai. Pvz. kavos dėmė- gali savyje turėti ne tik
taninų bei spalvos pigmentų (kava), bet ir riebalų, baltymų (pienas, grietinėlė) ar cukraus. Taip yra
ir su daugeliu padažų – jų sudėtyje gali būti ir kraujo, ir natūralių pigmentų bei riebalų; daugeliu
atveju yra nežinoma, kokie dažai naudojami maisto produktų gamyboje, kokia yra tepalo, dažų
sudėtis. Taigi valant dėmes reikia būti išradingiems.
Dėmių valymui yra naudojamas specialus technologinis įrengimas- dėmių išėmimo stalas,
kuris turi šias pagrindines priemones: aukšto slėgio vandens, oro srauto, perchloretileno ir garų
padavimą, Pirmas žingsnis valant dėmes – tai panaudoti paprasčiausius tirpiklius – vandenį ir
perchloretileną. Įsitikinus jog nekelia grėsmės audiniui, dėmių valymui galima naudoti ir karštus
garus, kurie dar aktyviau naikina vandenyje tirpias dėmes. Pagrindiniams tirpikliams aktyvuoti
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
64 Mokymų medžiaga
padeda suspausto oro srovė, kuri išvalo tirpiklį ir dėmės likučius. Suspausto oro srovę reikia naudoti
atsargiai, siekiant jog dėmė neišplistų ir srovė nepažeistų audinio. Tai ypač aktualu valant plonus
bei blizgius audinius. Per daug intensyvus suspausto oro naudojimas retina audinį. Audinio vieta,
kurioje buvo valoma dėmė džiovinama saugiu atstumu, pradedant nuo kraštų į dėmės vidurį,
siekiant jog neišplistų dėmė ir vandens ratilas.
Daugeliu atveju dėmės yra valomos prieš cheminio valymo procesą ar skalbimą. Tai
palengvina dėmių valymą, jos yra lengviau pastebimos ir paprasčiau nustatyti jų pobūdį. Atskirais
atvejais dėmės yra ir po bendrojo valymo proceso. Šiose situacijose labai svarbu nepalikti nubėgimo
dėmių – gerai išskalauti spec. tirpiklius bei operatyviai džiovinti, kad neliktų ir vandens ratilų.
Vandens ratilus naikiname vandeniu, perchloretileno ratilus- perchloretilenu. Keisdami atstumą tarp
valiklio ir audinio, siekiame optimalaus valymo rezultato. Vandens nubėgimų naikinimui gali būti
naudojami vandens garai. Juos naudoti būtina pasirenkant saugų atstumą iki audinio, taip siekiant
išvengi purslų dėmių ir ir vengiant audinio pažeidimų nuo karščio. Naudojant garus svarbu, jog ant
audinio nepatektų kondensacinių lašų – dėl šios priežasties garų pistoletą tiek pučiant garus tiek orą
pirmiausia nukreipiame žemyn, kad įsitikintume jog yra pučiami tik vandens garai.
Jeigu dėmė yra intensyvi, valymo procedūra gali būti kartojama keletą kartų. Svarbu atidžiai
stebėti ar pakartotinis dėmės valymas nepažeidžia audinio struktūros ir spalvos.
1. Vandenyje tirpios dėmės
Tai dažniausiai cukraus ar krakmolo turinčios dėmės, o taip paviršinės purvo dėmės,
baltyminės dėmės (kraujas, prakaitas, šlapimas), dažai pagaminti vandens pagrindu (akvarelė,
guašas). Gaminiai, kurie yra tiesiog skalbiami, prieš tai yra įtrinami spec. plovikliu, kuris išvalo
purvo, prakaito, dažų, kraujo, šlapimo dėmes. Tepalo dėmėms valyti vandenyje yra naudojamas
Triplex energy koncentruotas ploviklis, kuris skaido riebalinio pagrindo dėmes. Tais atvejais, kai
dėmės yra labai koncentruotos ar įsisenėję, jų valymui reikalingas ilgesnis laiko periodas, skirtas
gaminio mirkimui ar intensyviam mechaniniam trynimui.
Rašalo, natūralių dažų (žolės, vyno, arbatos, kavos, kakavos, uogų, vaisių, makiažo) ir sintetinių
dažų (tušinukai, flomasteriai, batų tepalas, markeriai), riebalų dėmėms valyti kartu su vandeniu yra
naudojami spec. tirpikliai.
2. Perchloretilene tirpios dėmės
Perchloretilenas tirpina purvo, riebalų, tepalų ir klijų dėmes, vašką, makiažą, kramtomąją
gumą, sakus, bei ištirpusių sagų ar plastmasės likučius.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
65 Mokymų medžiaga
Yra dėmių, kurių neišvalius prieš cheminį valymą jos užsifiksuos, taigi net ir įdėjus visas
pastangas jos gali neišsivalyti. Tai visos baltyminės (kraujas, prakaitas, šlapimas) ir natūralių
pigmentų turinčios (uogos, vaisiai, vaistai, vynas, žolė, kava, arbata) dėmės.
3. Dėmės, kurioms valyti reikalingi spec. tirpikliai
Spec tirpikliai naudojami valymui ant dėmių išėmimo stalo prieš ir po bendrojo valymo.
Kad įsitikintume jog dėmės tikrai išsivalė, aiškias dėmes (kurios matos ne šešėliais, turi aiškius
kontūrus) visuomet geriau išvalyti prieš bendrąjį valymą naudojant spec. tirpiklius ant dėmių
išėmimo stalo. Prieš valant spec. tirpikliais privalome įsitikinti, kad mums nepadės tik vanduo ar
perchloretilenas, bei patikrinti ar gerai užfiksuota gaminio spalva ir koncentruotos valymo
priemones neišblukins audinio. Tikriname spalvos fiksaciją mažiau pastebimoje vietoje ant vidinės
siūlės, vidines kišenės pusės ar pan.
Mes naudojame 3 skirtingų gamintojų spec. tirpiklių rinkinius. Jie gali būti nuplaunami
vandeniu (jeigu valoma po to P) ir perchloretilenu po to išdžiovinant valytą vietą ir ištrinant sauso
valymo įtrynimui naudojamu muilu. Valant gaminius cheminiu būdu būtina gerai išplauti spec
tirpiklių likučius, nes po valymo gali likti dėmių nuo spec. tirpiklių.
Bufa kompanijos produktai/ tirpikliai (Detaprofi rinkinį sudaro Blodex, tanex, Lacex, Medex,
Ferex ir Detasolv ). Bufa produktai gali būti naudojami gali būti naudojami ir prieš skalbimo
procesą, tiesiog įtrynus dėmes reikalingu tirpikliu. Šiuo atveju skalbimą reikia pradėti ne vėliau kaip
per 15 min.
Biar kompanijos produktai/ tirpikliai (B; C: G; R; F3) ir Seitz kompanijos produktai (Purasol,
Quickol, Lacol Frankosol, Cavesol, Blutol, Colorsol) sudaryti iš panašias dėmių grupes valančių
produktų, tačiau atskirais atvejais esant skirtingoms dėmėms, skirtingi audiniems ir jų poveikis jų
poveikis valant dėmes gali skirtis. Baltymo turinčias (proteino) dėmes – kraują, prakaitą, šlapimą,
maistines dėmes, vaistus, pieną valo Blutol, G ir Blodex. Taninų turinčias dėmes – vyno, uogų,
vaisių, daržovių, žolės, arbatos, kavos dėmes valo Cavesol, R ir Tanex.
Natūralių dažų, pigmentų – augalų, kosmetikos, vaistų, maistines dėmes valo Colorsol ir
Medex Dirbtinių dažų dėmės (įvairūs rašikliai, dažai) valo Purasol (išpučiama tik oru arba
nuplaunama P), Lacol. Quickol, B, C, Lacex, Detasolv.
Kietas sintetinės dėmės (nagų lakas, klijai) valo Detasolv, Lacol, Purasol.
Kietas natūralios kilmės dėmes (krakmolas, cukrus, baltyminių dėmių kraštai) – Frankosol.
Rudžių, gelsvas, nublukusias dėmes gali padėti išvalyti Ferex ir F3 (Ferex saugesnis,
švelnesnis). Šiuos tirpiklius galima naudoti tik įsitikinus, jos valymo proceso metu nebus pažeista
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
66 Mokymų medžiaga
audinio spalva. Yra rekomenduojama tirpiklių poveikį audinio spalvai išbandyti mažiau matomoje
vietoje.
Riebalų dėmes, vašką, tepalus, degutą padeda valyti B, C, Quickol, Lacex (stipresnis).
Neretai siekiant sustiprinti spec. tirpiklių poveikį dėmės valymui, jis gali būti paliktas
ilgesniam laikui (2-3 min), o po to išplautas vandeniu ar garais. Visus spec. tirpiklius būtina gerai
išplauti prieš naudojant kitą tirpiklį.
Siekiant sustiprinti poveikį valomai dėmei, kartu gali būti naudojami šie tirpikliai Frankosol +
Cavesol+Colorsol. Tai dažniausia daroma valant augalinės kilmės pigmentų turinčias dėmes.
Negalima maišyti baltymus ir taninus valančių tirpiklių, nes vieni kitus neutralizuos.
Spec. tirpikliai naudojami prieš skalbimą:
Bufa detaprofi rinkinys – negali būti paliktas ant audinio ilgiau nei 15 min.
1. Blodex – baltyminėms dėmėms;
2. Tanex – taninams, vaisiams daržovėms, kavai
3. Lacex – dažams, riebalams, vaškui
4. Medex – vaistams, natūraliems dažams
5. Ferex – rūdims ir metalo (oksidacijos) dėmėms.
6. Detasolv negali būti naudojamas neišplaunant ir neišdžiovinant ant dėmių išėmimo stalo.
Ecocab Stainex rinkinys naudojamas prieš skalbiant, negali būti ant audinio ilgiau nei 10 min
iki skalbimo pradžios:
1. Stain Žalias – nuo kraujo prakaito ir kitų baltyminių dėmių;
2. Stain Melynas – nuo dažų;
3. Stain geltonas – nuo taukų, padažų;
4. Stain raudonas – nuo rudžių, oksidacijos dėmių.
Papildomai naudojami spec tirpikliai skalbimui:
1. Triplex energy plius- tepalinėms, riebalinėms dėmėms;
2. Toglisudore ir V7 DRY- prakaito dėmėms valyti;
3. Viva Odosorb- blogam kvapui naikinti.
4. Neišsivalančios dėmės
Statistika skelbia, jog 10 % dėmių tiesiog neišsivalo. Taigi teisingai panaudojus technologines
priemones didžiąją dalį dėmių mes galime išvalyti. Svarbu neužtvirtinti dėmės – nenuskalbti,
neuždžiovinti, neužlyginti.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
67 Mokymų medžiaga
Valant dėmes yra svarbūs šie veiksmai: trynimas, aktyvavimas garais, ilgesnis tirpikli ar kitos
valymo priemonės naudojimo laikas. Visuomet yra svarbu atsižvelgti į audinio specifiką.
Valant kelis sluoksnius turintį audinį svarbu užtikrinti, kad dėmė neišplis, nepereis į kitus
audinio sluoksnius. Siekiant to išvengti būtina audinį išsluoksniuoti arba naudoti sugeriantį tamponą
(papildomo šviesaus audinio gerai drėgmę geriantis gabalėlis) po valoma vieta, kad dėmė ir
išplaunami tirpikliai susigertų į jį. Sunkiai išsivalančios dėmės: įsisenėję dėmės, nuskalbtos dėmės,
kurios yra netirpios Perchloretilene. Neišsivalančios dėmės: greitai džiūstantys klijai; nagų lakas;
statybinės, montažinės putos; akriliniai dažai; aliejiniai dažai, įsisenėją pelėsio bei rudžių dėmės,
kurios tiesiogiai pažeidžia audinį, įvairiausi kvapai (prakaito, kvepalų, degėsio, senienos...) taip pat
sunkiai panaikinami net naudojant papildomas kvapo bakterijas naikinančias priemones.
5. Dėmių, esančių skirtinguose audiniuose valymo specifika
5.1. Šilkas yra prabangus, lepus, nepritaikytas naudoti kiekvieną dieną audinys. Jis valomas
sausuoju būdu. Kadangi šilkų priskaičiuojama apie 300 rūšių, bendros taisyklės valant šios rūšies
audinį nėra. Dažnai tenka vadovautis tiesiog gamintojo pateiktomis instrukcijomis. Šis audinys
pasižymi tuo, jog greitai glamžosi, atsiranda defektai trinties, prakaitavimo bei glamžymosi
(pažastys, tarpkojis, nugara, liemens linija, kaklaraiščio mazgas) vietose. Neretai šilkai yra dažyti
silpnos fiksacijos dažais ir dėl šios priežasties gali blukti tiek valant vandenyje, tiek perchloretilene.
Reikia būtinai tikrinti ar neblunka spalva. Šilko prieš valant nepurškiame vandeniu, o įtriname
papildomu muilu sausam valymui.
Šilkas yra jautrus suspausto oro srovei, dėl šios priežasties suspaustą orą reikia naudoti labai
atsargiai tik pasirinkus saugų atstumą.
5.2. Dėmių, esančių barchatiniuse, aksominiuose audiniuose valymui negalima naudoti
vandens. Ypatingai jeigu šių audinių sudėtyje yra šilko. Tokio tipo audiniai ir juose esančios dėmės
valomos tik cheminio valymo būdu. Atskirais atvejais dėmių valymui gali būti naudojami garai.
5.3. Audinius, kurių gamybai yra naudojamas acetatas arba tricetatas valyti reikia itin
atsargiai. Spec. tirpikliai, ypatingai turintys skiediklio savybių gali išlydyti audinį. Audinį tai pat
gali lengvai pažeisti suspausto oro srovė ir garas. Ant dėmių išėmimo stalo valyti atsargiai
5.4. Sintetiniai audiniai gali būti įvairių rūšių. Klijuoti audiniai (striukės) – gali
atsisluoksniuoti nuo garų bei tirpiklių. Valyti atsargiai, kad neprarastų savo gerų atsparumo
vandeniui savybių. Poliuretanas – tai medžiaga kurios patvirtintas galiojimo laikas 2 metai. Niekas
nežino kiek laiko ji bus stovėjus rietime prieš pasiuvant gaminį. Taigi su ja reikia elgtis ypač
apdairiai. Nenaudoti spec. tirpiklių, karštos temperatūros tiek valymo, tiek džiovinimo metu, vengti
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
68 Mokymų medžiaga
trinties. Visų šių veiksmų pasėkoje jis gali būti lengvai pažeistas. Dėmės audiniuose iš poliesterio
pluošto valosi gerai, jei tai yra atliekama laiku, t.y. neleidžiama dėmėms įsisenėti.
5.4. Gaminiuose esančios odos detalės reikalauja ypatingo dėmesio. Svarbu žinoti, jog
valoma oda dažo/leidžia spalvą. Būtina atkreipti dėmesį į tai, ar šalia odinės detalės esančios
audinio spalva skiriasi nuo pastarosios spalvos. Jei skiriasi ir audinio spalva yra šviesesnė, tikėtina
jog valymo metu gali audinys nusidažyti. Naudojant spec. tirpiklius gali intensyviau blukti odos
spalva.. Valant vandeniu odos detalės gali kietėti.
5.6. Medvilniniai audiniai lengvai sugeria įvairias dėmes. Tamsiai dažyti medvilniniai
audiniai valomi dažnai blunka, ten kur audinys išdėvėtas neišsilygina. Baltos spalvos medvilnės
valymui galima naudoti chloro baliklius, tačiau reikia atkreipti dėmesį į sudėtį, siekiant išsiaiškinti
ar audinio pluoštas sudėtyje neturi kitų medžiagų, kurios valant balikliu gali įgyti gelsvą atspalvį.
5.7. Linas kaip ir kiti natūralūs audiniai gali blukti. Tamsaus lininio audinio gaminius
patartina valyti naudojant cheminį valymo būdą. Šviesaus audinio (baltus) gaminius
rekomenduojama skalbti.
5.8. Cheminiu būdu valomi vilnoniai audiniai neturi galimybės susitraukti. Tai labai svarbu
siekiant suteikti aukštos kokybės paslaugą. Vilnoniuose audiniuose dėmės valosi ypatingai sunkiai,
ypač natūralūs pigmentai. Suspausto oro srovė taip pat neigiamai veikia vilnonio audinio paviršių,
jis gali lengvai susivelti. Taigi valyti reikia itin atsargiai.
5.9. Prieš valant blizgius audinius būtina patikrinti ar jis nedažo ir įsitikinti, jog blizgutis
užpurkštas ir užfiksuotas kokybiškai. Priešingu atveju valant tokio tipo audinius blizgi audinio dalis
gali nukristi.
5.10. Etiketės, transferai, tapyba ant audinių, odos bei kitokio pobūdžio puošybos elementai
turi būti patikrinti prieš valymą, siekiant įsitikinti jog jie neblunka, nelimpa, nesilydo veikiami
tirpiklių, nėra grėsmės dėl jų atsiklijavimo ir kitų rizikos veiksnių.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
69 Mokymų medžiaga
4 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ TIKSLINIS DĖMIŲ VALYMAS
4.1. Darbų saugos instrukcijos
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ NAUDOJIMO SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA
I. BENDROJI DALIS
1.Tekstilės gaminių cheminio valymo, skalbyklos darbuotojas su cheminėmis medžiagomis
(valikliais, balikliais, skalbimo ir valymo priemonėmis) gali dirbti ne jaunesni kaip 18 metų,
išklausęs specialų mokymo kursą, mokantis saugiai dirbti, susipažinęs su darbo metu naudojamų
įrenginių paskirtimi, konstrukcija ir eksploatavimo ypatumais, pasitikrinęs sveikatą. turintis
sveikatos žinių pažymėjimą, patvirtinantį įgytas žinias sveikatos ir pirmosios medicinos pagalbos
teikimo klausimais, ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose):
1.1. darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją;
1.2. pirmosios medicininės pagalbos suteikimo instrukciją;
1.3. darbuotojos saugos ir sveikatos instrukciją pagal darbo vietą;
1.4. neelektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją;
1.5. bendrąją priešgaisrinės saugos instrukciją;
1.6. priešgaisrinės saugos darbo vietos instrukciją;
1.7. darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planą.
2. Periodiškai dirbantysis su cheminėmis medžiagomis, instruktuojamas ne rečiau kaip vieną
kartą per dvylika mėnesių.
3. Darbuotojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1.pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3.darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
70 Mokymų medžiaga
4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
5. Darbuotojas nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi nedelsdamas kreiptis į artimiausią
gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį
sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti
tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių
būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo
atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik
būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys
ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais, kai:
6.1. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.2. esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;
6.3. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei;
6.4.darbuotojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
7. Asmens darbo higiena:
7.1. darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
7.2. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
7.3. prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
7.4. eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
7.5. nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
8. Darbuotojas privalo:
8.1 vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
8.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus.
9. Darbuotojas turi teisę:
9.1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
9.2. sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
71 Mokymų medžiaga
9.3. susipažinti su sveikatos tikrinimų rezultatais ir reikalauti pakeisti darbą, jeigu sveikatos
priežiūros įstaiga nustatė, kad darbuotojas negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo;
9.4. atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
10. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
11. Darbuotojas turi žinoti:
11.1. patalpų, darbo vietos planą;
11.2. cheminių medžiagų fizikine ir chemines charakteristikas ir savybes;
11.3. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI, SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
12. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vieloje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
12.1. elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t,t,), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimai., ir/ar net klinikinė mirtis;
12.2. dulkės (organinės ir neorganinės kilmės) - neigiamas poveikio organizmui galimos
alerginės ir profesinės ligos. Jeigu dulkių kiekis ore viršija leistiną normą ir dulkėtumo negalima
sumažinti reikia, dėvėti tinkamai priderintą respiratorių;
12.3. naudojamų cheminių medžiagų, garų(patekimas ant odos, į akis, kvėpavimo takus)
poveikis - galimi akių gleivinės nudegimai, neigiamas poveikis kvėpavimo takams: dirbti reikia
veikiant ištraukiamajai ventiliacijai, jei šių priemonių nepakanka ar jų dėl objektyvių aplinkybių
nėra, reikia devėti tinkamai parinktą respiratorių, apsauginius akinius;
12.4. krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius, medžiagas
darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi;
12.5. nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
12.6. paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų
sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai
valomos. Jeigu dėl darbo specifikos grindys būna šlapios ir slidžios, būtina dėvėti apsaugančią nuo
paslydimo avalynę;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
72 Mokymų medžiaga
12.7.fizinė perkrova, galimos traumos, raumenų patempimai. Nekelti vienam daiktų (detalių,
ruošinių, įtenginių), viršijančių leistiną krovinio kėlimo normą. Jeigu nėra galimybių tai atlikti
dviems, būtina naudotis kėlimo įrenginiais;
12.8. netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) darbo vietoje;
12.9. darbo vietos ir praėjimo kelių užvertimas ir užgriozdinimas pašaliniais daiktais.
13. Darbdavys įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
13.1. galvai ir akims apsaugoti;
13.2. kvėpavimo takams apsaugoti;
13.3. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
13.4. kojoms ir pėdoms apsaugoti;
13.5. apsauginiais darbo drabužiais.
14. Darbuotojai, dirbantys švariojoje ir nešvariojoje skalbyklos dalyse, turi vilkėti specialiai
pažymėtais arba kitos spalvos darbo drabužiais. Drabužiai turi būti keičiami mažiausiai kartą per
savaitę, o susitepę - nedelsiant.
15. Darbuotojai, rūšiuodami, dėdami į skalbykles skalbinius ir skalbiklius, privalo dėvėti
kaukę arba kaukę su filtrais.
16. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti
laikomi specialiai pritaikytoje patalpoje.
17. Cheminėje valykloje turi būti įrengti du įėjimai: gaminiams priimti ir išduoti bei
darbuotojams.
18. Cheminių valyklų grindys, sienos, lubos turi būti padengtos nelaidžia vandeniui, atsparia
naudojamoms valymo, plovimo ir dezinfekcijos priemonėms danga.
19. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų, neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
20. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi:
20.1. apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje
nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai;
20.2. Darbdavys esant reikalui turi teisę išduoti darbuotojui daugiau apsaugos priemonių.
21. Darbuotojas privalo:
21.1. dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
21.2. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
21.3. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmeninė apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
73 Mokymų medžiaga
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
22. Gauti tiesioginio vadovo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais darbo
metodais.
23. Apsirengti, tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalyne, patikirinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį. Draudžiama dirbti
su suplyšusiais, netvarkingais, atsilapojusiais darbo drabužiais.
24.Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti, įsitikinti, ar neažkrautos vaikščioti skirtos vietos, vizualiai, patikrinti, ar pakankamas vietinis
apšvietimas.
25. Apžiūrėti darbo vietoje esančius elektros įrenginius: ar jie įžeminti ir uždengti elektros
skydelio, įrenginio kontaktai, turintys elektros įtampą, ar nenutrūkę elektros laidai, jungiantys
įrenginį su elektros tinklu, ar nepažeista jų izoliacija, ar įrenginį jungiantys su elektros tinklu laidai
nesiliečia prie karštų, drėgnų, kitų kabelių, aštrių briaunų, kitų įrenginių; ar laidai apsaugoti nuo
atsitiktinių mechaninių pažeidimų, Laidai (kabeliai) turi būti jungiami prie kištukinio lizdo taip, kad
nebūtų galimybės ant jų užlipti ar einant už jų užsikabinti.
26. Jungiant elektros įrenginius įsitikinti, ar pakankamo ilgio kabelis, jo prailginimui galima
naudoti tik tvarkingus pramoninės gamybos prailgintuvus.
27. Patikrinti ar tvarkingi darbo įrankiai ir priemonės, mašinos ir kiti technologiniai įrenginiai.
28. Sasireguliuoti darbo vietos apšvietimą. Jeigu bendras apšvietimas nepakankamas, naudoti
vietinį apšvietimą: nešiojamas lempas su apsauginiu tinkleliu ir kabliuku, kurių įtampa turi būti ne
didesnė kaip 50V. Tvirtinti 220V įtampos apšvietimą prie stelažų draudžiama.
29. Visos skalbyklose naudojamos skalbimo, balinimo, minkštinimo, standinimo priemonės,
cheminėse valyklose naudojamos cheminės medžiagos ir preparatai, turi atitikti teisės aktuotuose
nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus, turėti saugos duomenų lapus. Susipažinti su juose
keliamais reikalavimais, nurodytomis laikymo naudojimo, saugos priemonėmis.
30. Susipažinti su gautomis medžiagomis, patikrinti, ar sveika tara, ar yra užrašai etiketės su
nurodytu medžiagos pavadinimu, svoriu, tūriu, rūšimi, pagaminimo data.
31. Dezinfekcijos priemonės (biocidai) turi būti registruotos teisės akto nustata tvarka.
32. Dazinfekcijos priemonių (biocidų) apskaita turi būti vykdoma teisės akto nustatyta tvarka.
33. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti
laikomi specialiai pritaikytoje patalpoje.
34. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
74 Mokymų medžiaga
35. Susipažinti su gautų medžiagų galiojimo terminais, naudojimo reikalavimais, vengti
mišraus medžiagų sandėliavimo su skirtingomis cheminėmis - fizinėmis savybėmis.
36. Naudotis tik tvarkingais rankiniais įrankiais bei pagalbinėmis priemonėmis, įsitikinti stalų
ir stovų stabilumu.
37. Taros atidarymui paruošti tam tikslui skirtus įraukius: plaktuką, reples ir pan. Atliekant
šiuos darbus reikia užsimauti pirštines.
38. Įsitikinti, ar veikia patalpos ventiliacinė sistema. Vėdinimo sistema turi buti įrengta taip,
kad ji automatiškai įsijungtų prasidėjus technologiniam procesui.
39. Pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
40. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
41. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
42. Nedirbti, jei darbo vieta nepakankamai apšviesta.
43. Dirbti su preparatais leidžiama ne ilgiau kaip 6 valandas, o naudojant labai toksiškus ir
toksiškus preparatus 4 valandas per dieną.
44. Dirbant su cheminiais preparatais, būtina dėvėt asmenines apsaugos priemones.
45. Cheminės medžiagos priimamos kartu su saugos duomenų lapu. Saugos duomenų lapai,
susegti į aplanką, laikomi metalinėje nerakinamoje spintelėje, pakabintoje prie pagrindinių lauko
durų.
46. Visos priimamos ir išduodamos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti registruojami.
46. Kraunant preparatus, reikia saugoti pakuotę, vengti smūgių, mėtimo. Atsargiai elgtis su
dūžtančiais išfasavimais. Preparatams išsiliejus ar išsibarsčius, imtis skubių priemonių jiems
surinkti ir nukenksminti.
47. Įpakavimo atliekas dėti į tam tikslui skirtą tarą.
48.Darbuotojui draudžiama:
48.1. laikyti chemines medžiagas kartu su maisto produktais;
48.2. patalpoje palikti išlietus ar išbarstytus preparatus;
48.3.darbo metu valgyti, gerti ir rūkyti;
48.4.naudoti nukensmintą preparatų tarą kitiems tikslams;
48.5. darbo vietoje būti pašaliniams asmenims;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
75 Mokymų medžiaga
48.6. ragauti, uostyti cheminius preparatus.
49. Dėmių valymo darbo vietose turi būti papildomas vietinis apšvietimas.
50. Valant dėmes naudotis cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose nurodytomis
asmeninėmis apsaugos priemonėmi.
51. Ruošiant tirpalus, laikytis nurodytų proporcijų.
52. Draudžiama chemines medžiagas ragauti, uostyti.
53. Draudžiama švarius gaminius pakuoti į neperforuotą plėvelę.
54. Išvalyti drabužiai kabinami ant pakabų, kiti gaminiai laikomi švarių gaminių patalpoje.
55. Iš išvalytų gaminių neturi sklisti cheminių medžiagų kvapas.
56. Pagrindinis patalpų valymas turi būti atliekamas vieną kartą per savaite: šepečiu, oro srove
nuvalomos sienos, grindys, durys, išvalomi agregatai, nuvalomi visi paviršiai.
57. Cheminės valyklos įrenginiai, inventorius turi būti valomi kasdien.
58. Cheminių valyklų langus būtina valyti ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
59. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
59.1. vyrams - iki 30 kg;
59.2. moterims - iki 10 kg.
60.Apsaugos nuo elektros reikalavimai:
60.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų, prietaisų ar įrenginių;
60.2. nedirbti su elektros įrankiais ar prietaisais, jeigu prisilietus jaučiamas elektros srovės
poveikis;
60.3.nedirbti su netvarkingais elektros įrankiais, prietaisais ar įrenginiais;
68.3.dirbti tik su įžemintais prietaisais bei įrenginiais;
68.4.nesiliesti vienu metu prie įžemintų dalių ir elektros įrenginių metalinių dalių, kad esant
pažeistai izoliacijai ir šioms dalims turint elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros
srovei per žmogaus kūną;
68.5.panaudojus elektros įrankį, prietaisą ar įrenginį tuoj pat išjungti;
68.7. nedirbti su elektros prietaisais, jei ant jų pateko skystis;
68.8. neremontuoti pačiam sugedusio elektros įrenginio, laidų kištuko, elektros kištukinio
lizdo. Tai privalo aitlikti darbuotojas, turintis reikiamą apsaugos nuo elektros kategoriją.
69. Dirbant keliese, darbo veiksmus derinti tarpusavyje.
70. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų
saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
76 Mokymų medžiaga
71. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
V. DARBUOTOJO VEIKSMAl AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
72. Visais atvejais apsinuodijus cheminėmis medžiagomis (net ir lengvai) būtina kuo skubiau
kreiptis į gydytoją. Pirmosios pagalbos priemonės yra tokios, kokias gali suteikti patys darbuotojai
pagal etiketėje nurodytus reikalavimus, o specialią pagalbą suteikia medikai. Darbo su preparatais
vietose būtinai turi buti pirmosios pagalbos vaistinėlė.
73. Apsinuodijimo požymiai: bendras silpnumas, pilvo skausas, ašarojimas, kosulys, dusulys,
galvos svaigimas, vėmimas, seilėtekis, viduriavimas, dirginimas, vyzdžių susiaurėjimas arba
išsiplėtimas, traukuliai.
74. Nepriklausomai nuo preparato rūšies ir apsinuodijimo laipsnio, nukentėjusįjį būtina išnešti
ar išvežti iš užnuodytos zonos, nuimti respiratorių ar dujokaukę (jei jie yra), apsauginius akinius,
atsegti apykaklę, nurengti, jeigu drabužiai laibai sutepti preparatais.
75. Jeigu nukentėjusysis neteko sąmones, jį gaivinti.
76. Nukentėjusysis turi būti laikomas šiltoje patalpoje. Netekusį sąmonės galima šildyti
šildyklėmis.
77. Į patalpą, kurioje yra cheminių medžiagų garų įeiti be dujokaukės draudžiama. Avarinis
darbas takioje patalpoje leidžiamas, dalyvaujant ne mažiau 2 žmoonėms.
78. Apsinuodijus chemnių medžiagų garais, nukentėjęs turi būti išvestas į gryną orą arba į
patalpą su grynu oru. Esant reikalui nedelsiant daryti dirbtinį kvėpavimą, Atlaisvinti rūbus
trukdančius kvėpavimui. Jei nukentėjus dusina, ima kosulys, tai transportuoti nutekėjusį galima tik.
horizontalioje padėtyje.
79. Nepriklausomai nuo nukentėjusio sveikatos būklės, jis turi būti nukreiptas pas gydytoją.
80. Patekus cheminėms medžiagoms į akis, jas būtina praplauti švaraus vandens srove. Po to
užsidėti tamsius akinius ir kreiptis į gydytoją, Dėti raiščius draudžiama.
81. Kilus pavojui žmonių saugumui, sveikatai ar gyvybei, įrenginių sugadinimui, nedelsiant
nutraukti darbus ir pranešti tiesioginiam vadovui.
82. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
82.1. pastebėjus stiprų detalių, laidų įkaitimą;
82.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
82.3. pajutus svylančių laidų kvapą;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
77 Mokymų medžiaga
8.4. neįprastai padidėjus triukšmui ir vibracijai;
82.5. nutrūkus elektros energijos tiekimui;
83.Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
83.1. apžiūrėti pažeistą zoną;
83.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
83.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto ryšio
telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
84.Kilus gaisrui:
84.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
84.2. evakuoti žmones;
84.3.gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;
84.4. informuoti tiesioginį vadovą.
85. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
85.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
85.2. suteikti pirmąją pagalbą;
85.3. informuoti tiesioginį vadovą;
85.4. darbo vietą ir įrenginių būklę iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
85.5. reikia pačiam arba per kitus asmenis pranešti tiesioginiam vadovui apie atsitikimą ir jo
aplinkybes.
86. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
87. Esant ypatingam avariniam atvejui, evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
88. Įvykus įrenginių pažeidimams arba avarijai, darbuotojas privalo imtis priemonių, kad
nsusidarytų pavojus žmonių gyvybei, gaisrui kilti ir įrenginių sugadinimui, nedelsiant pranešti
tiesioginiam vadovui.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
89. Išjungti iš elektros tinklo naudotus įrenginius.
90. Atliekas pašalinti į tam tikslui skirtas vietas.
91. Nusivilkti darbo drabužius ir padėti į jiems skirtą vietą.
92. Rankas nusiplauti su muilu ir vandeniu.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
78 Mokymų medžiaga
93. Rankų ir drabužių valymui nenaudoti skiediklių ir degių medžiagų (acetono, benzino ir
kt.).
94. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo pabaigą, darbo metu įvykusias traumas, susijusias
su darbu, ūmius sveikatos sutrikimus
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
79 Mokymų medžiaga
SAUSO CHEMINIO VALYMO MAŠINOS NAUDOJIMO SAUGOS IR SVEIKATOS
INSTRUKCIJA
I. BENDROJI DALIS
1. Tekstilės gaminių cheminio valymo, skalbyklos darbuotojas su cheminėmis medžiagomis
(valikliais, balikliais, skalbimo ir valymo priemonėmis) gali dirbti ne jaunesni kaip 18 metų,
išklausęs specialų mokymo kursą, mokantis saugiai dirbti, susipažinęs su darbo metu naudojamų
įrenginių paskirtimi, konstrukcija ir eksploatavimo ypatumais, pasitikrinęs sveikatą. Turintis
sveikatos žinių pažymėjimą, patvirtinantį įgytas žinias sveikatos ir pirmosios medicinos pagalbos
teikimo klausimais, ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose):
1.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją;
1.2. Pirmosios medicininės pagalbos suteikimo instrukciją;
1.3. Darbuotojos saugos ir sveikatos instrukciją pagal darbo vietą;
1.4. Neelektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją;
1.5. Bendrąją priešgaisrinės saugos instrukciją;
1.6. Priešgaisrinės saugos darbo vietos instrukciją;
1.7. Darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planą.
2. Periodiškai dirbantysis su cheminėmis medžiagomis, instruktuojamas ne rečiau kaip vieną
kartą per dvyliką mėnesių.
3. Darbuotojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1. Pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. Patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3. Darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. Pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. Darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. Darbo laikas negali būti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. Ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
4.3. Švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
80 Mokymų medžiaga
5. Darbuotojas nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi nedelsdamas kreiptis į artimiausią
gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį
sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti
tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių
būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo
atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik
būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys
ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais, kai:
6.1. Darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.2. Esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;
6.3. Darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei;
6.4. Darbuotojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
7. Asmens darbo higiena:
7.1. Darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
7.2. Nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
7.3. Prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
7.4. Eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
7.5. Nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
8. Darbuotojas privalo:
8.1 vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
8.2. Vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus.
9. Darbuotojas turi teisę:
9.1. Reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
9.2. Sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
9.3. Susipažinti su sveikatos tikrinimų rezultatais ir reikalauti pakeisti darbą, jeigu sveikatos
priežiūros įstaiga nustatė, kad darbuotojas negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
81 Mokymų medžiaga
9.4. Atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
10. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
11. Darbuotojas turi žinoti:
11.1. Patalpų, darbo vietos planą;
11.2. Cheminių medžiagų fizikine ir chemines charakteristikas ir savybes;
11.3. Pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI, SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
12. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vieloje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
12.1.Elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t.t.), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimai., ir/ar net klinikinė mirtis;
12.2.Dulkės (organinės ir neorganinės kilmės) - neigiamas poveikio organizmui galimos
alerginės ir profesinės ligos. Jeigu dulkių kiekis ore viršija leistiną normą ir dulkėtumo negalima
sumažinti reikia, dėvėti tinkamai priderintą respiratorių;
12.3.Naudojamų cheminių medžiagų, garų(patekimas ant odos, į akis, kvėpavimo takus)
poveikis - galimi akių gleivinės nudegimai, neigiamas poveikis kvėpavimo takams: dirbti reikia
veikiant ištraukiamajai ventiliacijai, jei šių priemonių nepakanka ar jų dėl objektyvių aplinkybių
nėra, reikia devėti tinkamai parinktą respiratorių, apsauginius akinius;
12.4.Krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius, medžiagas
darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi;
12.5.Nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
12.6.Paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų
sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai
valomos. Jeigu dėl darbo specifikos grindys būna šlapios ir slidžios, būtina dėvėti apsaugančią nuo
paslydimo avalynę;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
82 Mokymų medžiaga
12.7.Fizinė perkrova, galimos traumos, raumenų patempimai. Nekelti vienam daiktų (detalių,
ruošinių, įtenginių), viršijančių leistiną krovinio kėlimo normą. Jeigu nėra galimybių tai atlikti
dviem, būtina naudotis kėlimo įrenginiais;
12.8.Netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) Darbo vietoje;
12.9.Darbo vietos ir praėjimo kelių užvertimas ir užgriozdinimas pašaliniais daiktais.
13. Darbdavys įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
13.1. Galvai ir akims apsaugoti;
13.2. Kvėpavimo takams apsaugoti;
13.3. Rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
13.4. Kojoms ir pėdoms apsaugoti;
13.5. Apsauginiais darbo drabužiais.
14. Darbuotojai, dirbantys švariojoje ir nešvariojoje skalbyklos dalyse, turi vilkėti specialiai
pažymėtais arba kitos spalvos darbo drabužiais. Drabužiai turi būti keičiami mažiausiai kartą per
savaitę, o susitepę - nedelsiant.
15. Darbuotojai, rūšiuodami, dėdami į skalbykles skalbinius ir skalbiklius, privalo dėvėti
kaukę arba kaukę su filtrais.
16. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti
laikomi specialiai pritaikytoje patalpoje.
17. Cheminėje valykloje turi būti įrengti du įėjimai: gaminiams priimti ir išduoti bei
darbuotojams.
18. Cheminių valyklų grindys, sienos, lubos turi būti padengtos nelaidžia vandeniui, atsparia
naudojamoms valymo, plovimo ir dezinfekcijos priemonėms danga.
19. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų, neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
20. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi:
20.1. Apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje
nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai;
20.2. Darbdavys esant reikalui turi teisę išduoti darbuotojui daugiau apsaugos priemonių.
21. Darbuotojas privalo:
21.1. Dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
21.2. Rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
21.3. Įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmeninė apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
83 Mokymų medžiaga
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
22. Gauti tiesioginio vadovo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais darbo
metodais.
23. Apsirengti, tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalyne, patikirinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį. Draudžiama dirbti
su suplyšusiais, netvarkingais, atsilapojusiais darbo drabužiais.
24. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti, įsitikinti, ar neažkrautos vaikščioti skirtos vietos, vizualiai, patikrinti, ar pakankamas vietinis
apšvietimas.
25. Apžiūrėti darbo vietoje esančius elektros įrenginius: ar jie įžeminti ir uždengti elektros
skydelio, įrenginio kontaktai, turintys elektros įtampą, ar nenutrūkę elektros laidai, jungiantys
įrenginį su elektros tinklu, ar nepažeista jų izoliacija, ar įrenginį jungiantys su elektros tinklu laidai
nesiliečia prie karštų, drėgnų, kitų kabelių, aštrių briaunų, kitų įrenginių; ar laidai apsaugoti nuo
atsitiktinių mechaninių pažeidimų, Laidai (kabeliai) turi būti jungiami prie kištukinio lizdo taip, kad
nebūtų galimybės ant jų užlipti ar einant už jų užsikabinti.
26. Jungiant elektros įrenginius įsitikinti, ar pakankamo ilgio kabelis, jo prailginimui galima
naudoti tik tvarkingus pramoninės gamybos prailgintuvus.
27. Patikrinti ar tvarkingi darbo įrankiai ir priemonės, mašinos ir kiti technologiniai įrenginiai.
28. Sasireguliuti darbo vietos apšvietimą. Jeigu bendras apšvietimas nepakankamas, naudoti
vietinį apšvietimą: nešiojamas lempas su apsauginiu tinkleliu ir kabliuku, kurių įtampa turi būti ne
didesnė kaip 50V. Tvirtinti 220V įtampos apšvietimą prie stelažų draudžiama.
28. Visos skalbyklose naudojamos skalbimo, balinimo, minkštinimo, standinimo priernonės,
cheminėse valyklose naudojamos cheminės medžiagos ir preparatai, turi atitikti teisės aktuotuose
nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus, turėti saugos duomenų lapus. Susipažinti su juose
keliamais reikalavimais, nurodytomis laikymo naudojimo, saugos priemonėmis.
30. Susipažinti su gautomis medžiagomis, patikrinti, ar sveika tara, ar yra užrašai etiketės su
nurodytu medžiagos pavadinimu, svoriu, tūriu, rūšimi, pagaminimo data.
31. Dezinfekcijos priemonės (biocidai) turi būti registruotos teisės akto nustata tvarka.
32. Dazinfekcijos priemonių (biocidų) apskaita turi būti vykdoma teisės akto nustatyta tvarka.
33. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti
laikomi specialiai pritaikytoje patalpoje.
34. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
35. Susipažinti su gautų medžiagų galiojimo terminais, naudojimo reikalavimais, vengti
mišraus medžiagų sandėliavimo su skirtingomis cheminėmis - fizinėmis savybėmis.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
84 Mokymų medžiaga
36. Naudotis tik tvarkingais rankiniais įrankiais bei pagalbinėmis priemonėmis, įsitikinti stalų
ir stovų stabilumu.
37. Taros atidarymui paruošti tam tikslui skirtus įraukius: plaktuką, reples ir pan. Atliekant
šiuos darbus reikia užsimauti pirštines.
38. Įsitikinti, ar veikia patalpos ventiliacinė sistema. Vėdinimo sistema turi buti įrengta taip,
kad ji automatiškai įsijungtų prasidėjus technologiniam procesui.
39. Pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
40. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
41. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
42. Nedirbti, jei darbo vieta nepakankamai apšviesta.
43. Dirbti su preparatais leidžiama ne ilgiau kaip 6 valandas, o naudojant labai toksiškus ir
toksiškus preparatus 4 valandas per dieną.
44. Dirbant su cheminiais preparatais, būtina dėvėt asmenines apsaugos priemones.
45. Cheminės medžiagos priimamos kartu su saugos duomenų lapu. Saugos duomenų lapai,
susegti į aplanką, laikomi metalinėje nerakinamoje spintelėje, pakabintoje prie pagrindinių lauko
durų.
46. Visos priimamos ir išduodamos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti registruojami.
46. Kraunant preparatus, reikia saugoti pakuotę, vengti smūgių, mėtimo. Atsargiai elgtis su
dūžtančiais išfasavimais. Preparatams išsiliejus ar išsibarsčius, imtis skubių priemonių jiems
surinkti ir nukenksminti.
47. Įpakavimo atliekas dėti į tam tikslui skirtą tarą.
48.Darbuotojui draudžiama:
48.1. Laikyti chemines medžiagas kartu su maisto produktais;
48.2. Patalpoje palikti išlietus ar išbarstytus preparatus;
48.3.Darbo metu valgyti, gerti ir rūkyti;
48.4.Naudoti nukensmintą preparatų tarą kitiems tikslams;
48.5. Darbo vietoje būti pašaliniams asmenims;
48.6. Ragauti, uostyti cheminius preparatus.
49. Dėmių valymo darbo vietose turi būti papildomas vietinis apšvietimas.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
85 Mokymų medžiaga
50. Valant dėmes naudotis cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose nurodytomis
asmeninėmis apsaugos priemonėmi.
51. Ruošiant tirpalus, laikytis nurodytų proporcijų.
52. Draudžiama chemines medžiagas ragauti, uostyti.
53. Draudžiama švarius gaminius pakuoti į neperforuotą plėvelę.
54. Išvalyti drabužiai kabinami ant pakabų, kiti gaminiai laikomi švarių gaminių patalpoje.
55. Iš išvalytų gaminių neturi sklisti cheminių medžiagų kvapas.
56. Pagrindinis patalpų valymas turi būti atliekamas vieną kartą per savaite: šepečiu, oro srove
nuvalomos sienos, grindys, durys, išvalomi agregatai, nuvalomi visi paviršiai.
57. Cheminės valyklos įrenginiai, inventorius turi būti valomi kasdien.
58. Cheminių valyklų langus būtina valyti ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
59. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešanio krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
59.1. Vyrams - iki 30 kg;
59.2. Moterims - iki 10 kg.
60.Apsaugos nuo elektros reikalavimai:
60.1. Neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų, prietaisų ar įrenginių;
60.2. Nedirbti su elektros įrankiais ar prietaisais, jeigu prisilietus jaučiamas elektros srovės
poveikis;
60.3. Nedirbti su netvarkingais elektros įrankiais, prietaisais ar įrenginiais;
68.3. Dirbti tik su įžemintais prietaisais bei įrenginiais;
68.4. Nesiliesti vienu metu prie įžemintų dalių ir elektros įrenginių metalinių dalių, kad esant
pažeistai izoliacijai ir šioms dalims turint elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros
srovei per žmogaus kūną;
68.5. Panaudojus elektros įrankį, prietaisą ar įrenginį tuoj pat išjungti;
68.7. Nedirbti su elektros prietaisais, jei ant jų pateko skystis;
68.8. Neremontuoti pačiam sugedusio elektros įrenginio, laidų kištuko, elektros kištukinio
lizdo. Tai privalo aitlikti darbuotojas, turintis reikiamą apsaugos nuo elektros kategoriją.
69. Dirbant keliese, darbo veiksmus derinti tarpusavyje.
70. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų
saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.
71. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
86 Mokymų medžiaga
V. DARBUOTOJO VEIKSMAI AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
72. Visais atvejais apsinuodijus cheminėmis medžiagomis (net ir lengvai) būtina kuo skūbiau
kreiptis į gydytoją. Pirmosios pagalbos priemonės yra tokios, kokias gali suteikti patys darbuotojai
pagal etiketėje nurodytus reikalavimus, o specialią pagalbą suteikia medikai. Darbo su preparatais
vietose būtinai turi buti pirmosios pagalbos vaistinėlė.
73. Apsinuodijimo požymiai: bendras silpnumas, pilvo skausas, ašarojimas, kosulys, dusulys,
galvos svaigimas, vėmimas, seilėtekis, viduriavimas, dirginimas, vyzdžių susiaurėjimas arba
išsiplėtimas, traukuliai.
74. Nepriklausomai nuo preparato rūšies ir apsinuodijimo laipsnio, nukentėjusįjį būtina išnešti
ar išvežti iš užnuodytos zonos, nuimti respiratorių ar dujokaukę (jei jie yra), apsauginius akinius,
atsegti apykaklę, nurengti, jeigu drabužiai laibai sutepti preparatais.
75. Jeigu nukentėjusysis neteko sąmones, jį gaivinti.
76.Nukentėjusysis turi būti laikomas šiltoje patalpoje. Netekusį sąmonės galima šildyti
šildyklėmis.
77. Į patalpą, kurioje yra cheminių medžiagų garų įeiti be dujokaukės draudžiama. Avarinis
darbas takioje patalpoje leidžiamas, dalyvaujant ne mažiau 2 žmoonėms.
78. Apsinuodijus chemnių medžiagų garais, nukentėjęs turi būti išvestas į gryną orą arba į
patalpą su grynu oru. Esant reikalui nedelsiant daryti dirbtinį kvėpavimą, Atlaisvinti rūbus
trukdančius kvėpavimui. Jei nukentėjus dusina, ima kosulys, tai transportuoti nutekėjusį galima tik.
Horizontalioje padėtyje.
79. Nepriklausomai nuo nukentėjusio sveikatos būklės, jis turi būti nukreiptas pas gydytoją.
80. Patekus cheminėms medžiagoms į akis, jas būtina praplauti švaraus vandens srove. Po to
užsidėti tamsius akinius ir kreiptis į gydytoją, Dėti raiščius draudžiama.
81. Kilus pavojui žmonių saugumui, sveikatai ar gyvybei, įrenginių sugadinimui, nedelsiant
nutraukti darbus ir pranešti tiesioginiam vadovui.
82. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
82.1. Pastebėjus stiprų detalių, laidų įkaitimą;
82.2. Sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
82.3. Pajutus svylančių laidų kvapą;
8.4. Neįprastai padidėjus triukšmui ir vibracijai;
82.5. Nutrūkus elektros energijos tiekimui;
83. Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
83.1. Apžiūrėti pažeistą zoną;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
87 Mokymų medžiaga
83.2. Elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
83.3. Prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto ryšio
telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
84. Kilus gaisrui:
84.1. Iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
84.2. Evakuoti žmones;
84.3. Gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;
84.4. Informuoti tiesioginį vadovą.
85. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
85.1. Nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
85.2. Suteikti pirmąją pagalbą;
85.3. Informuoti tiesioginį vadovą;
85.4. Darbo vietą ir įrenginių būklę iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
85.5. Reikia pačiam arba per kitus asmenis pranešti tiesioginiam vadovui apie atsitikimą ir jo
aplinkybes.
86. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
87. Esant ypatingam avariniam atvejui, evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
88. Įvykus įrenginių pažeidimams arba avarijai, darbuotojas privalo imtis priemonių, kad
nsusidarytų pavojus žmonių gyvybei, gaisrui kilti ir įrenginių sugadinimui, nedelsiant pranešti
tiesioginiam vadovui.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
89. Išjungti iš elektros tinklo naudotus įrenginius.
90. Atliekas pašalinti į tam tikslui skirtas vietas.
91. Nusivilkti darbo drabužius ir padėti į jiems skirtą vietą.
92. Rankas nusiplauti su muilu ir vandeniu.
93. Rankų ir drabužių valymui nenaudoti skiediklių ir degių medžiagų (acetono, benzino ir
kt.).
94. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo pabaigą, darbo metu įvykusias traumas, susijusias
su darbu, ūmius sveikatos sutrikimus.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
88 Mokymų medžiaga
4.2. Tikslinio dėmių valymo technologinė kortelė
6 lentelė. Tikslinio dėmių valymo technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Tikslinis dėmių valymas
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Specialūs valikliai
. Blodex – baltyminėms dėmėms;
2. Tanex – taninams, vaisiams daržovėms, kavai
3. Lacex – dažams, riebalams, vaškui
4. Medex – vaistams, natūraliems dažams
5. Ferex – rūdims ir metalo (oksidacijos) dėmėms.
Naudojama įranga Dėmių išėmimo stalas
Technologinė seka Didžioji dalis dėmių pagal savo sudėtį yra nevienalytės. Jos susideda iš
keleto veikliųjų medžiagų ir joms išvalyti naudojami iškart keli spec.
valikliai. Pvz. kavos dėmė- gali savyje turėti ne tik taninų bei spalvos
pigmentų (kava), bet ir riebalų, baltymų (pienas, grietinėlė) ar cukraus.
Taip yra ir su daugeliu padažų – jų sudėtyje gali būti ir kraujo, ir natūralių
pigmentų bei riebalų; daugeliu atveju yra nežinoma, kokie dažai naudojami
maisto produktų gamyboje, kokia yra tepalo, dažų sudėtis. Taigi valant
dėmes reikia būti išradingiems.
Dėmių valymui yra naudojamas specialus technologinis įrengimas- dėmių
išėmimo stalas, kuris turi šias pagrindines priemones: aukšto slėgio
vandens, oro srauto, tirpikli ir garų padavimą, Pirmas žingsnis valant dėmes
– tai panaudoti paprasčiausius tirpiklį – vandenį. Įsitikinus jog nekelia
grėsmės audiniui, dėmių valymui galima naudoti ir karštus garus, kurie dar
aktyviau naikina vandenyje tirpias dėmes. Šiame procese yra naudojama
suspausto oro srovė, kuri išvalo spec. valiklį ir dėmės likučius. Suspausto
oro srovę reikia naudoti atsargiai, siekiant jog dėmė neišplistų ir srovė
nepažeistų audinio. Tai ypač aktualu valant plonus bei blizgius audinius.
Per daug intensyvus suspausto oro naudojimas retina audinį. Audinio vieta,
kurioje buvo valoma dėmė džiovinama saugiu atstumu, pradedant nuo
kraštų į dėmės vidurį, siekiant jog neišplistų dėmė ir vandens ratilas.
Daugeliu atveju dėmės yra valomos prieš cheminio valymo procesą ar
skalbimą. Tai palengvina dėmių valymą, jos yra lengviau pastebimos ir
paprasčiau nustatyti jų pobūdį. Atskirais atvejais dėmės yra apdorojamos ir
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
89 Mokymų medžiaga
po bendrojo valymo proceso. Šiose situacijose labai svarbu nepalikti
nubėgimo dėmių – gerai išskalauti spec. tirpiklius bei operatyviai džiovinti,
kad neliktų ir vandens ratilų. Vandens ratilus naikiname tuo pačiu vandeniu.
Keisdami atstumą tarp įrenginio ir audinio, siekiame optimalaus valymo
rezultato. Vandens nubėgimų naikinimui gali būti naudojami vandens garai.
Juos naudoti būtina pasirenkant saugų atstumą iki audinio, taip siekiant
išvengi purslų dėmių ir ir vengiant audinio pažeidimų nuo karščio.
Naudojant garus svarbu, jog ant audinio nepatektų kondensacinių lašų – dėl
šios priežasties garų pistoletą tiek pučiant garus tiek orą pirmiausia
nukreipiame žemyn, kad įsitikintume jog yra pučiami tik vandens garai.
Jeigu dėmė yra intensyvi, valymo procedūra gali būti kartojama keletą
kartų. Svarbu atidžiai stebėti ar pakartotinis dėmės valymas nepažeidžia
audinio struktūros ir spalvos. Vandenyje tirpios dėmės. Tai dažniausiai
cukraus ar krakmolo turinčios dėmės, o taip pat paviršinės purvo dėmės,
baltyminės dėmės (kraujas, prakaitas, šlapimas), dažai pagaminti vandens
pagrindu (akvarelė, guašas). Gaminiai, kurie yra tiesiog skalbiami, prieš tai
yra įtrinami spec. plovikliu, kuris išvalo purvo, prakaito, dažų, kraujo,
šlapimo dėmes. Tepalo dėmėms valyti vandenyje yra naudojamas Triplex
energy koncentruotas ploviklis, kuris skaido riebalinio pagrindo dėmes.
Tais atvejais, kai dėmės yra labai koncentruotos ar įsisenėję, jų valymui
reikalingas ilgesnis laiko periodas, skirtas gaminio mirkimui ar
intensyviam mechaniniam trynimui. Rašalo, natūralių dažų (žolės, vyno,
arbatos, kavos, kakavos, uogų, vaisių, makiažo) ir sintetinių dažų
(tušinukai, flomasteriai, batų tepalas, markeriai), riebalų dėmėms valyti
kartu su vandeniu yra naudojami spec. tirpikliai.
Spec tirpikliai naudojami dėmių valymui ant dėmių išėmimo stalo prieš ir po
bendrojo valymo.
Kad įsitikintume jog dėmės tikrai išsivalė, aiškias dėmes (kurios matos ne
šešėliais, turi aiškius kontūrus) visuomet geriau išvalyti prieš bendrąjį
valymą naudojant spec. tirpiklius ant dėmių išėmimo stalo. Prieš valant
spec. tirpikliais privalome įsitikinti, jog mums nepadės tik vanduo bei
patikrinti ar gerai užfiksuota gaminio spalva ir koncentruotos valymo
priemones neišblukins audinio. Tikriname spalvos fiksaciją mažiau
pastebimoje vietoje ant vidinės siūlės, vidines kišenės pusės ar pan. Mes
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
90 Mokymų medžiaga
naudojame 3 skirtingų gamintojų spec. tirpiklių rinkinius.
Bufa kompanijos produktai/ valikliai. Detaprofi rinkinį sudaro Blodex,
Tanex, Lacex, Medex, Ferex ir Detasolv. Bufa produktai gali būti
naudojami ir prieš skalbimo procesą, tiesiog įtrynus dėmes reikalingu
valikliu. Šiuo atveju skalbimą reikia pradėti ne vėliau kaip per 15 min. Biar
kompanijos produktai/ valikliai B; C: G; R; F3 ir Seitz kompanijos
produktai Purasol, Quickol, Lacol Frankosol, Cavesol, Blutol, Colorsol
sudaryti iš panašias dėmių grupes valančių produktų, tačiau atskirais
atvejais esant skirtingoms dėmėms, skirtingiems audiniams jų poveikis
valant dėmes gali būti nevienodas. Baltymo turinčias dėmes – kraują,
prakaitą, šlapimą, maistines dėmes, vaistus, pieną- valo Blutol, G ir
Blodex. Taninų turinčias dėmes – vyno, uogų, vaisių, daržovių, žolės,
arbatos, kavos dėmes valo Cavesol, R ir Tanex. Natūralių dažų, pigmentų –
augalų, kosmetikos, vaistų, maistines dėmes valo Colorsol ir
MedexDirbtinių dažų dėmės (įvairūs rašikliai, dažai) valo Purasol
(išpučiama tik oru arba nuplaunama P), Lacol. Quickol, B, C, Lacex,
DetasolvKietas sintetinės dėmės (nagų lakas, klijai) valo Detasolv, Lacol,
PurasolKietas natūralios kilmės dėmes (krakmolas, cukrus, baltyminių
dėmių kraštai) – Frankosol. Rudžių, gelsvas, nublukusias dėmes gali padėti
išvalyti Ferex ir F3 (Ferex saugesnis, švelnesnis). Šiuos valiklius galima
naudoti tik įsitikinus, jos valymo proceso metu nebus pažeista audinio
spalva. Riebalų dėmes, vašką, tepalus, degutą padeda valyti B, C, Quickol,
Lacex (stipresnis). Neretai siekiant sustiprinti spec. valiklių poveikį dėmės
valymui, jis gali būti paliktas ilgesniam laikui (2-3 min), o po to išplautas
vandeniu ar garais. Visus spec. valiklius būtina gerai išplauti iš audinio
prieš naudojant kitą valiklį. Siekiant sustiprinti poveikį valomai dėmei,
kartu gali būti naudojami šie valikliai Frankosol + Cavesol+Colorsol. Tai
dažniausia daroma valant augalinės kilmės pigmentų turinčias dėmes.
Negalima maišyti baltymus ir taninus valančių valiklių, nes vieni kitus
neutralizuos.
Kaip jau ir minėta Bufa detaprofi rinkinys gali būti naudojamas įtrynimui
iškart prieš gaminių valymą vandenyje, tačiau negali būti paliktas ant
audinio ilgiau nei 15 min.
1. Blodex – baltyminėms dėmėms;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
91 Mokymų medžiaga
2. Tanex – taninams, vaisiams daržovėms, kavai
3. Lacex – dažams, riebalams, vaškui
4. Medex – vaistams, natūraliems dažams
5. Ferex – rūdims ir metalo (oksidacijos) dėmėms.
6. Detasolv negali būti naudojamas neišplaunant ir neišdžiovinant ant
dėmių išėmimo stalo.
Ecocab Stainex rinkinys naudojamas prieš skalbiant, negali būti ant audinio
ilgiau nei 10 min iki skalbimo pradžios:
1. Stain Žalias – nuo kraujo prakaito ir kitų baltyminių dėmių;
2. Stain Melynas – nuo dažų;
3. Stain geltonas – nuo taukų, padažų;
4. Stain raudonas – nuo rudžių, oksidacijos dėmių.
Papildomai naudojami spec tirpikliai skalbimui:
1. Triplex energy plius- tepalinėms, riebalinėms dėmėms;
2. Toglisudore ir V7 DRY- prakaito dėmėms valyti;
3. Viva Odosorb- blogam kvapui naikinti. Neišsivalančios dėmės
Statistika skelbia, jog 10 % dėmių tiesiog neišsivalo. Taigi teisingai
panaudojus technologines priemones didžiąją dalį dėmių mes galime
išvalyti. Svarbu neužtvirtinti dėmės – nenuskalbti, neuždžiovinti,
neužlyginti. Valant dėmes yra svarbūs šie veiksmai: trynimas, aktyvavimas
garais, ilgesnis tirpikli ar kitos valymo priemonės naudojimo laikas.
Visuomet yra svarbu atsižvelgti į audinio specifiką.Valant kelis sluoksnius
turintį audinį svarbu užtikrinti, kad dėmė neišplis, nepereis į kitus audinio
sluoksnius. Siekiant to išvengti būtina audinį išsluoksniuoti arba naudoti
sugeriantį tamponą (papildomo šviesaus audinio gerai drėgmę geriantis
gabalėlis) po valoma vieta, kad dėmė ir išplaunami tirpikliai susigertų į jį.
Sunkiai išsivalančios dėmės: įsisenėję dėmės, nuskalbtos dėmės, kurios yra
netirpios cheminio valymo procese naudojamame tirpiklyje.
Neišsivalančios dėmės: greitai džiūstantys klijai; nagų lakas; statybinės,
montažinės putos; akriliniai dažai; aliejiniai dažai, įsisenėją pelėsio bei
rudžių dėmės, kurios tiesiogiai pažeidžia audinį, įvairiausi kvapai (prakaito,
kvepalų, degėsio, senienos...) taip pat sunkiai panaikinami net naudojant
papildomas kvapo bakterijas naikinančias priemones.
Dėmių, esančių skirtinguose audiniuose valymo specifika
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
92 Mokymų medžiaga
Šilkas yra prabangus, lepus, nepritaikytas naudoti kiekvieną dieną audinys.
Jis dažniausiai valomas cheminio valymo būdu. Kadangi šilkų
priskaičiuojama apie 300 rūšių, bendros taisyklės valant šios rūšies audinį
nėra. Dažnai tenka vadovautis tiesiog gamintojo pateiktomis instrukcijomis.
Šilkas pasižymi tuo, jog greitai glamžosi, atsiranda defektai trinties,
prakaitavimo bei glamžymosi (pažastys, tarpkojis, nugara, liemens linija,
kaklaraiščio mazgas) vietose. Neretai šilkai yra dažyti silpnos fiksacijos
dažais ir dėl šios priežasties gali blukti valant ir vandeniu, ir kitu tirpikliu
būtinai tikrinti ar neblunka spalva. Šilkas yra jautrus suspausto oro srovei,
dėl šios priežasties suspaustą orą reikia naudoti labai atsargiai tik pasirinkus
saugų atstumą.
Dėmių, esančių, aksominiuose audiniuose valymui negalima naudoti
vandens. Ypatingai jei šių audinių sudėtyje yra šilko. Tokio tipo audiniai ir
juose esančios dėmės valomos tik cheminio valymo būdu. Atskirais atvejais
dėmių valymui gali būti naudojami garai. Audinius, kurių gamybai yra
naudojamas acetatas arba tricetatas valyti reikia itin atsargiai. Spec.
valikliai, ypatingai turintys skiediklio savybių gali išlydyti audinį. Audinį
tai pat gali lengvai pažeisti suspausto oro srovė ir garas. Ant dėmių
išėmimo stalo valyti reikia itin atsargiai.
Sintetiniai audiniai pagal savo sudėtį gali būti įvairių rūšių. Klijuoti audiniai
(striukės) – gali atsisluoksniuoti nuo garų bei tirpiklių. Valyti atsargiai, kad
neprarastų savo gerų atsparumo vandeniui savybių. Poliuretanas – tai
medžiaga kurios patvirtintas galiojimo laikas 2 metai. Niekas nežino kiek
laiko ji bus stovėjus rietime prieš pasiuvant gaminį. Taigi su ja reikia elgtis
ypač apdairiai, nenaudoti spec. valiklių, karštos temperatūros tiek valymo,
tiek džiovinimo metu, vengti trinties. Visų šių veiksmų pasėkoje jis gali
būti lengvai pažeistas. Dėmės audiniuose iš poliesterio pluošto valosi gerai,
jei tai yra atliekama laiku, t.y. neleidžiama dėmėms įsisenėti.
Medvilniniai audiniai lengvai sugeria įvairias dėmes. Tamsiai dažyti
medvilniniai audiniai valomi dažnai blunka, ten kur audinys išdėvėtas
neišsilygina. Baltos spalvos medvilnės valymui galima naudoti chloro
baliklius, tačiau reikia atkreipti dėmesį į sudėtį, siekiant išsiaiškinti ar
audinio pluoštas sudėtyje neturi kitų medžiagų, kurios valant balikliu gali
įgyti gelsvą atspalvį.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
93 Mokymų medžiaga
Linas kaip ir kiti natūralūs audiniai gali blukti. Tamsaus lininio audinio
gaminius patartina valyti naudojant cheminį valymo būdą. Šviesaus audinio
(baltus) gaminius atskirais atvejais galima skalbti. Vilnoniuose audiniuose
dėmės valosi ypatingai sunkiai, ypač natūralūs pigmentai. Suspausto oro
srovė taip pat neigiamai veikia vilnonio audinio paviršių, jis gali lengvai
susivelti. Taigi valyti reikia itin atsargiai.
Saugaus darbo
reikalavimai
Valant dėms privaloma naudoti apsauginius akinius, apsaugines pirštines,
apsauginę veido kaukę.
4.3. „Rotondi“ firmos dėmių valymo stalo aprašymas, nuotraukos
4 pav. ,,Rotondi’’ firmos dėmių valymo stalas
Aprašymas:
Pagamintas iš nerūdijančio plieno.
Maitinimas 230/1/50-60
Dėmių valymo stalas ROTONDI EC 76C
Nerūdijančio plieno stalas
Nerūdijančio plieno mobili forma (Smulkiems)
Vakuuminis nutraukimas 0,37KW - 0,5 HP
Du dėmių valumo pistoletai su chemijos talpomis
Papildoma oro – garo pistoletas
Suspausto oro pajungimas
Garo pajungimas
El. įvadas 230/1/50-60
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
94 Mokymų medžiaga
Yra 8 variantai.
№ pavadinimas ir paskirtis.
EB-76.A - Standartas (aprašyta aukščiau).
Du EB-76.B - standartinis su kompresoriumi.
3 EB 76.C – standartinis su oro-garo šautuvu.
4 EB 76.D - standartinis su oro kompresoriumi ir garo pistoletu.
5 EB 76.E - Standartinis skydas su vakuume pašalinamu kvapu ir apšvietimu.
6 EB 76.F - Standartinis vakuume pašalinamas kvapas, kompresorius ir apšvietimo skydas.
EB 7-76.G - Standartinis skydas su vakuumu, siekiant pašalinti kvapas, oro ir garo pistoletas,
apšvietimas.
8 EB-76.H - Standartinis skydas su vakuumu, siekiant pašalinti kvapą, kompresorius, oro-garo
pistoletas .
Pagaminta Italijoje.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
95 Mokymų medžiaga
4.4. Dėmių valymo lentelė
7 lentelė. Dėmių valymo lentelė
DĖMIŲ TIPAS ATPAŽINIMAS VALYMAS
Kakavos dėmė Raudonai rudos spalvos,
juodais kraštais, šiek tiek
standi
PRENETT, DEPRIT 1
Kramtomosios gumos dėmė Guma lipni PRENETT
DEPRIT 4
DEPRIT 2
Klijų dėmė Spalva dažniausiai balta iki
pilkos, kartais gelsva, skaidri.
Aštrus kontūras.
PRENETT B
DEPRIT 1
PRENETT C
DEPRIT 2
DEPRIT 4
Lūpų dažų dėmė Rausvos juostelės. PRENETT C
DEPRIT 2
DEPRIT 6
Majonezo dėmė
Nuo baltos iki geltonos
spalvos, kraštas šiek tiek
lipnus.
PRENETT C
DEPRIT 2
Pieno dėmė Nuo baltos iki pilkos spalvos,
tamsus kraštas.
PRENETT B
DEPRIT 1
Nagų lako dėmė
Iš dalies blizga, kaip
perlamutras. Sukietėjusi.
PRENETT C
DEPRIT 4
DEPRIT 2
DEPRIT 6
Kvepalų dėmė
Šviesiai geltonai rudos
spalvos. Specifinis kvapas.
PRENETT
DEPRIT 3
Rūdžių, metalo dėmė Nuo raudonos iki rudos
spalvos. Miltelių tipo.
DEPRIT 5
Šokolado dėmė
Rudos spalvos, specifinis
kvapas.
PRENETT
DEPRIT 2
DEPRIT 3
Garstyčių dėmė Geltonos spalvos, specifinis PRENETT
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
96 Mokymų medžiaga
4.5. Valiklių saugos duomenų lapai
CLIPK4 yra sauso valymo detergentas,
optimizuotas naudoti SYSTEMK4 procese.
CLIPK4 sudėtyje nėra VOC (Lakiūjų organinių junginių)
CLIPK4 turi puikias valančiąsias savybes, audiniai lieka higieniški ir gaivūs
Apsaugo nuo pilkėjimo ir suteikia valomiems audiniams neutralų kvapą
Labai ekonomiškas; dėl aktyvių lelementų poveikio audiniui sumažinamas distiliacijos
poreikis
Lengvas ir greitas lyginimas; geros antistatinės charakteristikos palengvina lyginimo
procesą.
CLIPK4 palengvina išvalytų audinių priežiūrą, sumažina pūkavimąsi bei vėlimąsi.
Kadangi CLIPK4 yra mažai putojantis, jis nesudaro jokių rūpesčių distiliacijos metu.
Cheminiai-fiziniai duomenys
Išvaizda Skaidrus gintarinis skystis
Tankis 1,00 g/ml, 20°C
Klampumas 150-250 mPas 20°C
PH reikšmė 7,5-8,5
Užsidegimo taškas>100°C
Tirpumas Lengvai tirpsta SOLVONK4 Netirpta vandenyje
Šalčio poveikis 0°C kietėja; atšildžius iki +7°C skystas
Papildymas
Paprastai mes rekomenduojame 2-3 ml
CLIPK4 litrui solvento, atitinkamai 0,6-
0,9 % CLIPK4 nominaliam mašinos
užkrovimo kiekiui dviejų ciklų
procedūrai.
Dviejų valymo ciklų procedūra
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
97 Mokymų medžiaga
(1 ciklo solventas į distiliavimą)
Dozavimas 2-am valymo ciklui – 60-90
ml CLIPK4 10kg mašinai
Vieno valymo ciklo procedūra
40 ml CLIPK4 dešimties kilogramų
mašinai.
Dėmių apdirbimas
SYSTEMK4 procese mes
rekomenduojame PRENETTK4 dėmių
apdirbimui šepečiu. Specifinių dėmių
apdirbimui rekomenduojame DEPRIT
grupę. Dėl detalesnės informacijos
prašome žiūrėti produkto duomenų
lapus.
Rekomendacijos
Yra rizika kad šie audiniai su
neužfiksuotais dažais praras arba
pakeis spalva: viskozė, šilkas,
medvilnė, linas, mikropluoštas.
Patikrinkite dažų atsparumą
nematomoje vietoje. Jei abejojate,
nenaudokite dėmių valiklio.
Saugojimas ir naudojimas
Uždaroje taroje CLIPK4 galima
saugoti 12 mėnesių. Produktas nebijo
užšalimo.
Kad užtikrintumėte teisingą dozavimą,
prieš vartojimą sušildykite CLIPK4 iki
ne žemiau +15°C
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
98 Mokymų medžiaga
Charakteristikos
PRENETK4 yra dėmių valiklis skirtas naudoti SYSTEMK4 procese
PRENETK4 yra labai ekonomiškas, puikiai pašalina nešvarumus nepažeisdamas audinio
PRENETK4 buvo optimizuotas darbui su solventu ir kitais produktais SYSTEMK4 procese
PRENETK4 yra bekvapis ir neturi lakiųjų organinių komponentų (VOC)
PRENETK4 pilnai išsiskalauja SOLVONK4 solvente
PRENETK4 yra skirtas dėmėms pašalinti nuo audinio SYSTEMK4 proceso metu.
PRENETK4 galima naudoti neskiestą stipriai užterštų vietų padengimui šepečiu.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
99 Mokymų medžiaga
Mes rekomenduojame padengti
šepečiu; surfakanto padengimas slėginio
purškimo būdu yra nerekomenduojamas.
Šviesių spalvų audinius ir audinius su
rekomendacija „gentle dry“ cleaning
process (P) ir (F) PRENETK4 turi būti
skiedžiamas su SOLVONK4 1:1.
Intensyvių spalvų audinius ypač audinius
pagamintus iš šilko, viskozės,
mikropluošto ar acetato, spalvų
atsparumas turėtų būti bandomas
užslėptoje, nematomoje vietoje; jei kyla
abejonių dėl spalvų atsparumo, geriau
dėmių valiklio nenaudokite.
Rekomendacija
Specifinėms dėmėms pašalinti, mes
rekomenduojame DEPRIT dėmių valiklių
grupę. Prieš vartodami perskaitykite
produkto duomenų lapą. Norėdami
užtikrini solvento švarumą, mes
rekomenduojame dažytus solventus ar
kitus dėmių valiklius turinčius žemą
užsidegimo tašką pašalinti iš audinio
suspaustu oru prieš dedant į mašiną.
Taipogi naudojant vandeninius dėmių
Cheminiai-fiziniai duomenys
Išvaizda -skaidrus bespalvis skystis
Tankis -0,92 g/ml, 20°C
Klampumas -60-90 mPas 20°C
Užsidegimo taškas >100°C
Tirpumas -lengvai tirpsta SOLVONK4 1:1 pilnai
Šalčio poveikis -0°C skaidrus ir stabiles <-5°C kietėja; atšildžius skaidrus
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
100 Mokymų medžiaga
Charakteristikos
VINOYK4 vandenį bei nešvarumus atstumiantis impregnatorius, skirtas naudoti cheminio
valymo mašinose SYSTEMK4 procese. VINOYK4 skirtas naudoti uždaroje valymo
mašinoje.
Audinys apdirbtas VINOYK4 puikiai atstumia vandenį taip pat apsaugomas nuo dėmių.
Audinys apdirbtas VINOYK4 tampa švelnesnis, glotnesnis.
VINOYK4 yra ekonomiškas, paliekantis mažai distiliavimo nuosėdų.
VINOYK4 gali būti išpurškiamas tiek ant išvalytų ir išdžiovintų audinių tiek ant tik išgręžtų
adinių, abu metodai duoda vienodą rezultatą.
Išpurškite impregnatorių norėdami apsaugoti išorinius rūbus nuo dėmių bei padaryti juos
mažiau laidžius vandeniui.
Saugumas
VINOYK4 galima naudoti tik uždarojevalymo mašinoje su automatine išpurškimo mašina.
Išpurškinėti VINOYK4 ne uždarame įrenginyje draudžiama, kadangi fluorokarbono dervos,
esančios VINOYK4 yra pavojingos jas įkvėpus.
Charakteristikos
SOLVONK4 yra naujas, neturintis halogenų, solventas skirtas sausam valymui; solventas
yra lengvai distiliuojamas mašinose su vakuumine distiliacija, garo slėgis yra sumažintas iki
3-3,5 bar, to pasekoje sumažėja energijos sąnaudos.
SOLVONK4 yra netinkamas naudoti cheminio valymo mašinose naudojančiose
Perchloretileną
SOLVONK4 yra biologiškai suyrantis
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
101 Mokymų medžiaga
SOLVONK4 medžiagos sudėtis ir savybės nekinta net ir daugkartinių distiliavimo bei
valymo ciklų metu.
SOLVONK4 tirpinimo galia ( Kauributanol reikšmė yra 75) artima Perchloretileno
tirpinimo reikšmei (KB 90);
SOLVONK4 labai veiksmingai tirpina riebalus bei aliejus.
SOLVONK4 geriau nei tradiciniai solventai išsklaido pigmentus; tendencija pilkėti yra
žema.
Naudojimas ir saugojimas
SOLVONK4 nebijo užšalimo.
Saugojimas pagal VbF A III. Talpos turi būti sandariai uždarytos po dozavimo.
Cheminiai-fiziniai duomenys
Išvaizda -skaidrus, bespalvis skystis.
Tankis -0,835 g/ml, 20°C
Užsidegimo taškas >62°C
Virimo taškas >180°C
Kauri butanol reikšmė 75
Tirpumas-netirpus vandenyje; vandens solvente iki 0,24%
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
102 Mokymų medžiaga
5 MOKYMO ELEMENTAS.TEKSTILĖS GAMINIŲ CHEMINIS VALYMAS FIRMOS
„FIRBIMATIK“ CHEMINIO VALYMO MAŠINA
5.1. Darbų saugos instrukcijos
SAUSO CHEMINIO VALYMO MAŠINOS NAUDOJIMO SAUGOS IR SVEIKATOS
INSTRUKCIJA
I. BENDROJI DALIS
1. Tekstilės gaminių cheminio valymo, skalbyklos darbuotojas su cheminėmis medžiagomis
(valikliais, balikliais, skalbimo ir valymo priemonėmis) gali dirbti ne jaunesni kaip 18 metų,
išklausęs specialų mokymo kursą, mokantis saugiai dirbti, susipažinęs su darbo metu
naudojamų įrenginių paskirtimi, konstrukcija ir eksploatavimo ypatumais, pasitikrinęs sveikatą.
Turintis sveikatos žinių pažymėjimą, patvirtinantį įgytas žinias sveikatos ir pirmosios medicinos
pagalbos teikimo klausimais, ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo
žurnaluose):
1.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją;
1.2. Pirmosios medicininės pagalbos suteikimo instrukciją;
1.3. Darbuotojos saugos ir sveikatos instrukciją pagal darbo vietą;
1.4. Neelektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją;
1.5. Bendrąją priešgaisrinės saugos instrukciją;
1.6. Priešgaisrinės saugos darbo vietos instrukciją;
1.7. Darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planą.
2. Periodiškai dirbantysis su cheminėmis medžiagomis, instruktuojamas ne rečiau kaip vieną
kartą per dvyliką mėnesių.
3. Darbuotojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1. Pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. Patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų saugos
ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3. Darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. Pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. Darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
103 Mokymų medžiaga
4.1. Darbo laikas negali būti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. Ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
4.3. Švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą darbo
laiką dirbančius darbuotojus.
5. Darbuotojas nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi nedelsdamas kreiptis į artimiausią
gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį
sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti
tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių
būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo
atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik
būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys ar
padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais, kai:
6.1. Darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.2. Esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;
6.3. Darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei;
6.4. Darbuotojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
7. Asmens darbo higiena:
7.1. Darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
7.2. Nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
7.3. Prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
7.4. Eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
7.5. Nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
8. Darbuotojas privalo:
8.1 vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
8.2. Vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus.
9. Darbuotojas turi teisę:
9.1. Reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
104 Mokymų medžiaga
9.2. Sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;
9.3. Susipažinti su sveikatos tikrinimų rezultatais ir reikalauti pakeisti darbą, jeigu sveikatos
priežiūros įstaiga nustatė, kad darbuotojas negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo;
9.4. Atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
10. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo
pažeidimo pobūdžio ir pasekmių.
11. Darbuotojas turi žinoti:
11.1. Patalpų, darbo vietos planą;
11.2. Cheminių medžiagų fizikine ir chemines charakteristikas ir savybes;
11.3. Pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI, SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
12. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vieloje, apsaugos priemonės nuo
jų poveikio:
12.1.Elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t.t.), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimai., ir/ar net klinikinė mirtis;
12.2.Dulkės (organinės ir neorganinės kilmės) - neigiamas poveikio organizmui galimos
alerginės ir profesinės ligos. Jeigu dulkių kiekis ore viršija leistiną normą ir dulkėtumo negalima
sumažinti reikia, dėvėti tinkamai priderintą respiratorių;
12.3.Naudojamų cheminių medžiagų, garų(patekimas ant odos, į akis, kvėpavimo takus)
poveikis - galimi akių gleivinės nudegimai, neigiamas poveikis kvėpavimo takams: dirbti reikia
veikiant ištraukiamajai ventiliacijai, jei šių priemonių nepakanka ar jų dėl objektyvių aplinkybių
nėra, reikia devėti tinkamai parinktą respiratorių, apsauginius akinius;
12.4.Krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius, medžiagas
darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi;
12.5.Nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų
kiekį ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
12.6.Paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų
sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
105 Mokymų medžiaga
valomos. Jeigu dėl darbo specifikos grindys būna šlapios ir slidžios, būtina dėvėti apsaugančią
nuo paslydimo avalynę;
12.7.Fizinė perkrova, galimos traumos, raumenų patempimai. Nekelti vienam daiktų (detalių,
ruošinių, įtenginių), viršijančių leistiną krovinio kėlimo normą. Jeigu nėra galimybių tai atlikti
dviem, būtina naudotis kėlimo įrenginiais;
12.8.Netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) Darbo vietoje;
12.9.Darbo vietos ir praėjimo kelių užvertimas ir užgriozdinimas pašaliniais daiktais.
13. Darbdavys įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius cheminius, biologinius ir kitokius
veiksnius privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
13.1. Galvai ir akims apsaugoti;
13.2. Kvėpavimo takams apsaugoti;
13.3. Rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
13.4. Kojoms ir pėdoms apsaugoti;
13.5. Apsauginiais darbo drabužiais.
14. Darbuotojai, dirbantys švariojoje ir nešvariojoje skalbyklos dalyse, turi vilkėti specialiai
pažymėtais arba kitos spalvos darbo drabužiais. Drabužiai turi būti keičiami mažiausiai kartą
per savaitę, o susitepę - nedelsiant.
15. Darbuotojai, rūšiuodami, dėdami į skalbykles skalbinius ir skalbiklius, privalo dėvėti kaukę
arba kaukę su filtrais.
16. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti laikomi
specialiai pritaikytoje patalpoje.
17. Cheminėje valykloje turi būti įrengti du įėjimai: gaminiams priimti ir išduoti bei
darbuotojams.
18. Cheminių valyklų grindys, sienos, lubos turi būti padengtos nelaidžia vandeniui, atsparia
naudojamoms valymo, plovimo ir dezinfekcijos priemonėms danga.
19. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų, neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
20. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi:
20.1. Apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje
nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai;
20.2. Darbdavys esant reikalui turi teisę išduoti darbuotojui daugiau apsaugos priemonių.
21. Darbuotojas privalo:
21.1. Dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
21.2. Rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
106 Mokymų medžiaga
21.3. Įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmeninė apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
22. Gauti tiesioginio vadovo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais darbo
metodais.
23. Apsirengti, tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalyne, patikirinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį. Draudžiama
dirbti su suplyšusiais, netvarkingais, atsilapojusiais darbo drabužiais.
24. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti dirbti,
įsitikinti, ar neažkrautos vaikščioti skirtos vietos, vizualiai, patikrinti, ar pakankamas vietinis
apšvietimas.
25. Apžiūrėti darbo vietoje esančius elektros įrenginius: ar jie įžeminti ir uždengti elektros
skydelio, įrenginio kontaktai, turintys elektros įtampą, ar nenutrūkę elektros laidai, jungiantys
įrenginį su elektros tinklu, ar nepažeista jų izoliacija, ar įrenginį jungiantys su elektros tinklu
laidai nesiliečia prie karštų, drėgnų, kitų kabelių, aštrių briaunų, kitų įrenginių; ar laidai
apsaugoti nuo atsitiktinių mechaninių pažeidimų, Laidai (kabeliai) turi būti jungiami prie
kištukinio lizdo taip, kad nebūtų galimybės ant jų užlipti ar einant už jų užsikabinti.
26. Jungiant elektros įrenginius įsitikinti, ar pakankamo ilgio kabelis, jo prailginimui galima
naudoti tik tvarkingus pramoninės gamybos prailgintuvus.
27. Patikrinti ar tvarkingi darbo įrankiai ir priemonės, mašinos ir kiti technologiniai įrenginiai.
28. Sasireguliuti darbo vietos apšvietimą. Jeigu bendras apšvietimas nepakankamas, naudoti
vietinį apšvietimą: nešiojamas lempas su apsauginiu tinkleliu ir kabliuku, kurių įtampa turi būti
ne didesnė kaip 50V. Tvirtinti 220V įtampos apšvietimą prie stelažų draudžiama.
28. Visos skalbyklose naudojamos skalbimo, balinimo, minkštinimo, standinimo priernonės,
cheminėse valyklose naudojamos cheminės medžiagos ir preparatai, turi atitikti teisės
aktuotuose nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus, turėti saugos duomenų lapus.
Susipažinti su juose keliamais reikalavimais, nurodytomis laikymo naudojimo, saugos
priemonėmis.
30. Susipažinti su gautomis medžiagomis, patikrinti, ar sveika tara, ar yra užrašai etiketės su
nurodytu medžiagos pavadinimu, svoriu, tūriu, rūšimi, pagaminimo data.
31. Dezinfekcijos priemonės (biocidai) turi būti registruotos teisės akto nustata tvarka.
32. Dazinfekcijos priemonių (biocidų) apskaita turi būti vykdoma teisės akto nustatyta tvarka.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
107 Mokymų medžiaga
33. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti laikomi
specialiai pritaikytoje patalpoje.
34. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
35. Susipažinti su gautų medžiagų galiojimo terminais, naudojimo reikalavimais, vengti mišraus
medžiagų sandėliavimo su skirtingomis cheminėmis - fizinėmis savybėmis.
36. Naudotis tik tvarkingais rankiniais įrankiais bei pagalbinėmis priemonėmis, įsitikinti stalų ir
stovų stabilumu.
37. Taros atidarymui paruošti tam tikslui skirtus įraukius: plaktuką, reples ir pan. Atliekant
šiuos darbus reikia užsimauti pirštines.
38. Įsitikinti, ar veikia patalpos ventiliacinė sistema. Vėdinimo sistema turi buti įrengta taip, kad
ji automatiškai įsijungtų prasidėjus technologiniam procesui.
39. Pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
40. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis, valgyti
ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
41. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
42. Nedirbti, jei darbo vieta nepakankamai apšviesta.
43. Dirbti su preparatais leidžiama ne ilgiau kaip 6 valandas, o naudojant labai toksiškus ir
toksiškus preparatus 4 valandas per dieną.
44. Dirbant su cheminiais preparatais, būtina dėvėt asmenines apsaugos priemones.
45. Cheminės medžiagos priimamos kartu su saugos duomenų lapu. Saugos duomenų lapai,
susegti į aplanką, laikomi metalinėje nerakinamoje spintelėje, pakabintoje prie pagrindinių
lauko durų.
46. Visos priimamos ir išduodamos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti registruojami.
46. Kraunant preparatus, reikia saugoti pakuotę, vengti smūgių, mėtimo. Atsargiai elgtis su
dūžtančiais išfasavimais. Preparatams išsiliejus ar išsibarsčius, imtis skubių priemonių jiems
surinkti ir nukenksminti.
47. Įpakavimo atliekas dėti į tam tikslui skirtą tarą.
48.Darbuotojui draudžiama:
48.1. Laikyti chemines medžiagas kartu su maisto produktais;
48.2. Patalpoje palikti išlietus ar išbarstytus preparatus;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
108 Mokymų medžiaga
48.3.Darbo metu valgyti, gerti ir rūkyti;
48.4.Naudoti nukensmintą preparatų tarą kitiems tikslams;
48.5. Darbo vietoje būti pašaliniams asmenims;
48.6. Ragauti, uostyti cheminius preparatus.
49. Dėmių valymo darbo vietose turi būti papildomas vietinis apšvietimas.
50. Valant dėmes naudotis cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose nurodytomis
asmeninėmis apsaugos priemonėmi.
51. Ruošiant tirpalus, laikytis nurodytų proporcijų.
52. Draudžiama chemines medžiagas ragauti, uostyti.
53. Draudžiama švarius gaminius pakuoti į neperforuotą plėvelę.
54. Išvalyti drabužiai kabinami ant pakabų, kiti gaminiai laikomi švarių gaminių patalpoje.
55. Iš išvalytų gaminių neturi sklisti cheminių medžiagų kvapas.
56. Pagrindinis patalpų valymas turi būti atliekamas vieną kartą per savaite: šepečiu, oro srove
nuvalomos sienos, grindys, durys, išvalomi agregatai, nuvalomi visi paviršiai.
57. Cheminės valyklos įrenginiai, inventorius turi būti valomi kasdien.
58. Cheminių valyklų langus būtina valyti ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
59. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešanio krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
59.1. Vyrams - iki 30 kg;
59.2. Moterims - iki 10 kg.
60.Apsaugos nuo elektros reikalavimai:
60.1. Neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų, prietaisų ar įrenginių;
60.2. Nedirbti su elektros įrankiais ar prietaisais, jeigu prisilietus jaučiamas elektros srovės
poveikis;
60.3. Nedirbti su netvarkingais elektros įrankiais, prietaisais ar įrenginiais;
68.3. Dirbti tik su įžemintais prietaisais bei įrenginiais;
68.4. Nesiliesti vienu metu prie įžemintų dalių ir elektros įrenginių metalinių dalių, kad esant
pažeistai izoliacijai ir šioms dalims turint elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros
srovei per žmogaus kūną;
68.5. Panaudojus elektros įrankį, prietaisą ar įrenginį tuoj pat išjungti;
68.7. Nedirbti su elektros prietaisais, jei ant jų pateko skystis;
68.8. Neremontuoti pačiam sugedusio elektros įrenginio, laidų kištuko, elektros kištukinio lizdo.
Tai privalo aitlikti darbuotojas, turintis reikiamą apsaugos nuo elektros kategoriją.
69. Dirbant keliese, darbo veiksmus derinti tarpusavyje.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
109 Mokymų medžiaga
70. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų
saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.
71. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
V. DARBUOTOJO VEIKSMAI AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
72. Visais atvejais apsinuodijus cheminėmis medžiagomis (net ir lengvai) būtina kuo skūbiau
kreiptis į gydytoją. Pirmosios pagalbos priemonės yra tokios, kokias gali suteikti patys
darbuotojai pagal etiketėje nurodytus reikalavimus, o specialią pagalbą suteikia medikai. Darbo
su preparatais vietose būtinai turi buti pirmosios pagalbos vaistinėlė.
73. Apsinuodijimo požymiai: bendras silpnumas, pilvo skausas, ašarojimas, kosulys, dusulys,
galvos svaigimas, vėmimas, seilėtekis, viduriavimas, dirginimas, vyzdžių susiaurėjimas arba
išsiplėtimas, traukuliai.
74. Nepriklausomai nuo preparato rūšies ir apsinuodijimo laipsnio, nukentėjusįjį būtina išnešti
ar išvežti iš užnuodytos zonos, nuimti respiratorių ar dujokaukę (jei jie yra), apsauginius
akinius, atsegti apykaklę, nurengti, jeigu drabužiai laibai sutepti preparatais.
75. Jeigu nukentėjusysis neteko sąmones, jį gaivinti.
76.Nukentėjusysis turi būti laikomas šiltoje patalpoje. Netekusį sąmonės galima šildyti
šildyklėmis.
77. Į patalpą, kurioje yra cheminių medžiagų garų įeiti be dujokaukės draudžiama. Avarinis
darbas takioje patalpoje leidžiamas, dalyvaujant ne mažiau 2 žmoonėms.
78. Apsinuodijus chemnių medžiagų garais, nukentėjęs turi būti išvestas į gryną orą arba į
patalpą su grynu oru. Esant reikalui nedelsiant daryti dirbtinį kvėpavimą, Atlaisvinti rūbus
trukdančius kvėpavimui. Jei nukentėjus dusina, ima kosulys, tai transportuoti nutekėjusį galima
tik. Horizontalioje padėtyje.
79. Nepriklausomai nuo nukentėjusio sveikatos būklės, jis turi būti nukreiptas pas gydytoją.
80. Patekus cheminėms medžiagoms į akis, jas būtina praplauti švaraus vandens srove. Po to
užsidėti tamsius akinius ir kreiptis į gydytoją, Dėti raiščius draudžiama.
81. Kilus pavojui žmonių saugumui, sveikatai ar gyvybei, įrenginių sugadinimui, nedelsiant
nutraukti darbus ir pranešti tiesioginiam vadovui.
82. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
82.1. Pastebėjus stiprų detalių, laidų įkaitimą;
82.2. Sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
110 Mokymų medžiaga
82.3. Pajutus svylančių laidų kvapą;
8.4. Neįprastai padidėjus triukšmui ir vibracijai;
82.5. Nutrūkus elektros energijos tiekimui;
83. Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
83.1. Apžiūrėti pažeistą zoną;
83.2. Elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
83.3. Prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto ryšio
telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
84. Kilus gaisrui:
84.1. Iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
84.2. Evakuoti žmones;
84.3. Gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;
84.4. Informuoti tiesioginį vadovą.
85. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
85.1. Nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą;
85.2. Suteikti pirmąją pagalbą;
85.3. Informuoti tiesioginį vadovą;
85.4. Darbo vietą ir įrenginių būklę iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti
tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar
sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
85.5. Reikia pačiam arba per kitus asmenis pranešti tiesioginiam vadovui apie atsitikimą ir jo
aplinkybes.
86. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
87. Esant ypatingam avariniam atvejui, evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
88. Įvykus įrenginių pažeidimams arba avarijai, darbuotojas privalo imtis priemonių, kad
nsusidarytų pavojus žmonių gyvybei, gaisrui kilti ir įrenginių sugadinimui, nedelsiant pranešti
tiesioginiam vadovui.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
89. Išjungti iš elektros tinklo naudotus įrenginius.
90. Atliekas pašalinti į tam tikslui skirtas vietas.
91. Nusivilkti darbo drabužius ir padėti į jiems skirtą vietą.
92. Rankas nusiplauti su muilu ir vandeniu.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
111 Mokymų medžiaga
93. Rankų ir drabužių valymui nenaudoti skiediklių ir degių medžiagų (acetono, benzino ir kt.).
94. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo pabaigą, darbo metu įvykusias traumas, susijusias
su darbu, ūmius sveikatos sutrikimus.
5.2. Firmos „FIRBIMATIK“ cheminio valymo mašinos katalogai ir aprašymai
4 pav. ,,FIRBIMATIK‘‘ cheminio valymo mašina
Firbimatic F 15 AS K
Mašina pritaikyta dirbti su System K4 solventu.
• Užkrovimas 15 kg
• Būgno tūris 285L
• 2 ECO Filtrai
• Tank 1 : 105 Lt.
• Tank 2 : 105 Lt.
• Tank 3 : 120 Lt.
• Automatinė džiovinimo sistema
• Dvi dozavimo pompos
• Galinis būgno nuplovimas
• „Dumblo“ nuleidimo vožtuvas
• Solvento atvėsinimo sistema
• Vakuuminė distiliavimo sistema
• Vandens separatorius tinkantis dirbti su lengvesniais už vandenį solventais
• El įvadas 26,5 kW
Mašina yra valdoma kompiuteriu su ekstra rankinio valdymo funkcija, siekiant užtikrinti
prastovas kompiuterio gedimo atveju .
Savarankiška diagnostikos Smart 10 mikroprocesoriaus sistema su rankiniu valdymu
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
112 Mokymų medžiaga
Nerūdijančio plieno cilindras,vandens separatorius
Žingsnis po žingsnio LED ekranas darbo ciklui ir priežiūrai
Didelės talpos šaldymo sistema su automatiniu atvėsinimu
Nuolatinis distiliavimas
Didelis besisukantis nailono filtras
Papildomas anglies filtras
Oro filtras
Automatinė sausumo kontrolė
Dūmų ištraukimo ventiliatorius su aktyviosios anglies filtru
Integruotas oro kompresorius
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
113 Mokymų medžiaga
5.3. Cheminio valymo mašinos paruošimo technologinė kortelė
8 lentelė. Cheminio valymo mašinos technologinė kortelė
Operacijos/darbo pavadinimas Cheminio valymo mašinos paruošimas darbui,
valymo programos parinkimas, tekstilės gaminių
pakrovimas, ir paleidimas.
Naudojamos medžiagos ir priemonės Specialūs valikliai
Naudojama įranga Cheminio valymo mašina
Technologinė seka 1. įjungti cheminio valymo mašiną, naudojant
pagrindinį jungiklį.
2. įsitikinti, jog cheminio valymo mašinos
informacinis ekranas neidentifikuoja gedimų;
priešingu atveju imtis priemonių gedimams
pašalinti;
3. įsitikinti, jog valymui naudojamo tirpiklio
kiekis yra pakankamas;
4. užtikrinti jog cheminio valymo mašinos
stambaus ir smulkaus valymo filtrai yra išvalyti;
5. užtikrinti, jog cheminio valymo procesui
naudojami specialūs valikliai (muilas) ir kiti
priedas (pvz. antistatikas) yra paruošti
naudojimui;
6. supilti specialius valiklius ir kitus priedus į
cheminio valymo mašiną;
7. į cheminio valymo mašiną sudėti paruoštus
gaminius;
8. informacinio ekrano ir šalia jo esančių klavišų
pagalba išrinkti reikiamą valymo programą ir
nuspausti programos paleidimo klavišą;
9. periodiškai stebėti, kad valymo proceso metu
cheminio valymo mašina dirbtų sklandžiai;
10. cheminio valymo programai pasibaigus,
išimti išvalytus gaminius.
Saugaus darbo reikalavimai Atliekant cheminius valymus:
cheminiai valymai atliekami pagal specialią
patvirtintą programą;
cheminio valymo metu, pavojingose zonose
neturi būti pašalinio personalo;
būtina vilkėti spec. rūbus iš atsparių rūgščiai, šarmui
audinių, gumines prijuostes, mūvėti gurnines
pirštines, guminius batus, apsauginius akinius;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
114 Mokymų medžiaga
5.4 Valiklių saugos duomenų lapai
CLIPK4 yra sauso valymo detergentas,
optimizuotas naudoti SYSTEMK4 procese.
CLIPK4 sudėtyje nėra VOC (Lakiūjų organinių junginių)
CLIPK4 turi puikias valančiąsias savybes, audiniai lieka higieniški ir gaivūs
Apsaugo nuo pilkėjimo ir suteikia valomiems audiniams neutralų kvapą
Labai ekonomiškas; dėl aktyvių lelementų poveikio audiniui sumažinams distiliacijos
poreikis
Lengvas ir greitas lyginimas; geros antistatinės charakteristikos palengvina lyginimo
procesą.
CLIPK4 palengvina išvalytų audinių priežiūrą, sumažina pykavimasi bei vėlimąsi.
Kadangi CLIPK4 yra mažai putojantis, jis nesudaro jokių rūpesčių distiliacijos metu.
Cheminiai-fiziniai duomenys
Išvaizda Skaidrus gintarinis skystis
Tankis 1,00 g/ml, 20°C
Klampumas 150-250 mPas 20°C
PH reikšmė 7,5-8,5
Užsidegimo taškas>100°C
Tirpumas Lengvai tirpsta SOLVONK4 Netirpta vandenyje
Šalčio poveikis 0°C kietėja; atšildžius iki +7°C skystas
Papildymas
Paprastai mes rekomenduojame 2-3 ml
CLIPK4 litrui solvento, atitinkamai 0,6-0,9 % CLIPK4 nominaliam mašinos
užkrovimo kiekiui dviejų ciklų
procedūrai.
Dviejų valymo ciklų procedūra
(1 ciklo solventas į distiliavimą)
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
115 Mokymų medžiaga
Dozavimas 2-am valymo ciklui – 60-90
ml CLIPK4 10kg mašinai
Vieno valymo ciklo procedūra
40 ml CLIPK4 dešimties kilogramų
mašinai.
Dėmių apdirbimas
SYSTEMK4 procese mes
rekomenduojame PRENETTK4 dėmių
apdirbimui šepečiu. Specifinių dėmių
apdirbimui rekomenduojame DEPRIT
grupę. Dėl detalesnės informacijos
prašome žiūrėti produkto duomenų
lapus.
Rekomendacijos
Yra rizika kad šie audiniai su
neužfiksuotais dažais praras arba
pakeis spalva: viskozė, šilkas,
medvilnė, linas, mikropluoštas.
Patikrinkite dažų atsparumą
nematomoje vietoje. Jei abejojate,
nenaudokite dėmių valiklio.
Saugojimas ir naudojimas
Uždaroje taroje CLIPK4 galima
saugoti 12 mėnesių. Produktas nebijo
užšalimo.
Kad užtikrintumėte teisingą dozavimą,
prieš vartojimą sušildykite CLIPK4 iki
ne žemiau +15°C
Charakteristikos
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
116 Mokymų medžiaga
PRENETK4 yra dėmių valiklis skirtas naudoti SYSTEMK4 procese
PRENETK4 yra labai ekonomiškas, puikiai pašalina nešvarumus nepažeisdamas audinio
PRENETK4 buvo optimizuotas darbui su solventu ir kitais produktais SYSTEMK4 procese
PRENETK4 yra bekvapis ir neturi lakiųjų organinių komponentų (VOC)
PRENETK4 pilnai išsiskalauja SOLVONK4 solvente
PRENETK4 yra skirtas dėmėms pašalinti nuo audinio SYSTEMK4 proceso metu.
PRENETK4 galima naudoti neskiestą stipriai užterštų vietų padengimui šepečiu.
Mes rekomenduojame padengti šepečiu; surfakanto padengimas slėginio purškimo būdu yra
nerekomenduojamas. Šviesių spalvų audinius ir audinius su rekomendacija „gentle dry“ cleaning
process (P) ir (F) PRENETK4 turi būti skiedžiamas su SOLVONK4 1:1. Intensyvių spalvų audinius
ypač audinius pagamintus iš šilko, viskozės, mikropluošto ar acetato, spalvų atsparumas turėtų būti
bandomas užslėptoje, nematomoje vietoje; jei kyla abejonių dėl spalvų atsparumo, geriau dėmių
valiklio nenaudokite.
Rekomendacija
Specifinių dėmių pašalinimui, mes rekomenduojame DEPRIT dėmių išėmėjų grupę. Prieš
vartodami perskaitykite produkto duomenų lapą. Norėdami užtikrini solvento švarumą, mes
rekomenduojame dažytus solventus ar kitus dėmių valiklius turinčius žemą užsidegimo tašką
pašalinti iš audinio suspaustu oru prieš dedant į mašiną.
Cheminiai-fiziniai duomenys
Išvaizda -skaidrus bespalvis skystis
Tankis -0,92 g/ml, 20°C
Klampumas -60-90 mPas 20°C
Užsidegimo taškas >100°C
Tirpumas -lengvai tirpsta SOLVONK4 1:1 pilnai
Šalčio poveikis -0°C skaidrus ir stabiles <-5°C kietėja; atšildžius skaidrus
Charakteristikos
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
117 Mokymų medžiaga
VINOYK4 vandenį bei nešvarumus atstumiantis impregnatorius, skirtas naudoti cheminio
valymo mašinose SYSTEMK4 procese. VINOYK4 skirtas naudoti uždaroje valymo
mašinoje.
Audinys apdirbtas VINOYK4 puikiai atstumia vandenį taip pat apsaugomas nuo dėmių.
Audinys apdirbtas VINOYK4 tampa švelnesnis, glotnesnis.
VINOYK4 yra ekonomiškas, paliekantis mažai distiliavimo nuosėdų.
VINOYK4 gali būti išpurškiamas tiek ant išvalytų ir išdžiovintų audinių tiek ant tik išgręžtų
adinių, abu metodai duoda vienodą rezultatą.
Išpurškite impregnatorių norėdami apsaugoti išorinius rūbus nuo dėmių bei padaryti juos
mažiau laidžius vandeniui.
Saugumas
VINOYK4 galima naudoti tik uždarojevalymo mašinoje su automatine išpurškimo mašina.
Išpurškinėti VINOYK4 ne uždarame įrenginyje draudžiama, kadangi fluorokarbono dervos,
esančios VINOYK4 yra pavojingos jas įkvėpus.
Charakteristikos
SOLVONK4 yra naujas, neturintis halogenų, solventas skirtas
sausam valymui; solventas yra lengvai distiliuojamas mašinose
su vakuumine distiliacija, garo slėgis yra sumažintas iki 3-3,5
bar, to pasekoje sumažėja energijos sąnaudos.
SOLVONK4 yra netinkamas naudoti cheminio valymo mašinose naudojančiose
Perchloretileną
SOLVONK4 yra biologiškai suyrantis
SOLVONK4 medžiagos sudėtis ir savybės nekinta net ir daugkartinių distiliavimo bei
valymo ciklų metu.
SOLVONK4 tirpinimo galia ( Kauributanol reikšmė yra 75) artima Perchloretileno
tirpinimo reikšmei (KB 90);
SOLVONK4 labai veiksmingai tirpina riebalus bei aliejus.
SOLVONK4 geriau nei tradiciniai solventai išsklaido pigmentus; tendencija pilkėti yra
žema.
Naudojimas ir saugojimas
SOLVONK4 nebijo užšalimo.
Saugojimas pagal VbF A III. Talpos turi būti sandariai uždarytos po dozavimo.
Cheminiai-fiziniai duomenys
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
118 Mokymų medžiaga
Išvaizda -skaidrus, bespalvis skystis.
Tankis -0,835 g/ml, 20°C
Užsidegimo taškas >62°C
Virimo taškas >180°C
Kauri butanol reikšmė 75
Tirpumas-netirpus vandenyje; vandens solvente iki 0,24%
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
119 Mokymų medžiaga
6 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ RŪŠIAVIMAS, LYGINIMAS,
GARINIMAS
6.1. Darbų saugos instrukcijos
LYGINTOJO (profesijų pogrupio kodas 8264) SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA
l. BENDROJI DALIS
1. Lygintoju darbuotojas gali dirbti asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų, turintis atitinkamą
kvalifikaciją, susipažinęs su lyginimo įrenginių konsrukcija ir veikimo principu, mokantis saugiai
dirbti, pasitikrinęs sveikatą ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose).
2. Periodiškai lygintojas instruktuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per dvyliką mėnesių.
3. Lygintojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1. pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3. darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
5. Lygintojas nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi nedelsdamas kreiptis į artimiausią
gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį
sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti
tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių
būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo
atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik
būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys
ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
120 Mokymų medžiaga
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais, kai:
6.1. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.2. sugedus darbo priemonei, esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius avarinei
situacijai tęsiamas darbas;
6.3. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei
6.4. dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;
6.5. dirbama neįrengus kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas neaprūpintas
asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
7. Lygintojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
8. Asmens darbo higiena:
8.1. darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
8.2. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
8.3. prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
8.4. eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
8.5. nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
9. Darbuotojas privalo:
9.1. vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
9.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus;
9.3. dirbti tik tuos darbus, kuriuos atlikti yra apmokytas.
10. Darbo vieta tari būti švari, naudojami prietaisai, įrankiai, bei įrenginiai turi būti tvarkingi,
laikomi jiems skirtoje vietoje.
11. Priešgaisrinės saugos reikalavimai:
11.1. Vengti veiksmų, sudarančių sąlygas kilti gaisrui;
11.2. rūkyti tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose
vietose;
11.3.žinoti pirminių gaisro gesinimo priemonių išdėstymo vietas, išmanyti jų
veikimo principus, panaudojimo galimybes, žinoti savo veiksmus kilus gaisrui.
12. Darbuotojui draudžiama:
12.2. draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus,
naudoti narkotines bei toksines medžiagas;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
121 Mokymų medžiaga
12.3. darbo drabužius susegti smeigtukais, adatomis, kišenėse laikyti pašalinius daiktus,
naudoti darbo drabužius ne pagal paskirtį.
13. Darbuotojas turi žinoti:
13.1. patalpų, darbo vietos planą;
13.2. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
14. Darbuotojas turi teisę:
14. 1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
14.2.sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
14.3. atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
15. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI, SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
16. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vietoje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
16.1. elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t.t.), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimas ir/ar net klinikinė mirtis. Neliesti plikomis rankomis neįzoliuotų srovinių elektros
įrangos dalių, pačiam neremonmoti elektrinių įrankių, kirtiklių, jungiklių, elektros kištukinių lizdų,
nekeisti saugiklių;
16.2. įkaitę ir karšti gaminių ir įrengimų paviršiai, karšti garai - galimi nudegimai, traumos.
Nesiliesti prie įkaitusių paviršių;
16.3. paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų
sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai
valomos.
16.4. nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
16.5. netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) darbo vietoje;
16.6. aštrūs įrengimų kampai ir briaunos, netvarkingi įrengimai;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
122 Mokymų medžiaga
16.7. triukšmas – neigiamas poveikis klausos organams, visam organizmui. Bendras
triukšmo lygis darbo vietoje neturi viršyti 80 dBA. Jei šis lygis viršytas, esant galimybei pasitraukti
iš triukšmingos zonos, isjungti triukšmo šaltinį. Jei to atlikti neįmanoma, būtina dėvėti apsaugines
ausines, ausų kištukus (antifonus);
16.8. besisukančios ar kitaip judančios neuždengtos mechanizmų ir įrenginių - galimos
traumos. Neliesti rankomis besisukančių ar kitaip judančių dirbančio įrenginio dalių,kurių negalima
uždengti apsaugomis, skydais. Nedėvėti darbo rūbų palaidais skvernais, atsegtomis rankovėmis,
nenešioti raiščių, grandinėlių;
16.9. krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius,
medžiagas darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi.
17. Darbdavys, įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius, cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius, privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
17.1. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
17.2. kojoms ir pėdoms apsaugoti;
17.3. apsauginiais darbo drabužiais.
18. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų
veiksnių, esančių darbo aplinkoje nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai ir
tikti darbuotojui.
19. Vadovas esant reikalui turi teisę nemokamai išduoti darbuotojui daugiau aasmeninių
psaugos priemonių negu numatyta pagal asmeninių apsaugos priemonių sąrašą. Asmeninės
apsaugos priemonės išduodamos priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio ir darbo sąlygų.
20. Asmeninės apsaugos priemonės yra įmonės nuosavybė, todėl ją lygintojas turi grąžimi
išeidamas iš darbo, pereidamas į kitą darbą toje pačioje įmonėje, kur ši priemonė nenumatyta pagal
darbo aplinkos rizikingumą. Asmeninė apsaugos priemonė turi būti keičiama, jeigu ji sasidėvi,
baigėsi naudojimo terminas ar dėl kitų priežasčių netinkama naudojimui.
21. Lygintojas privalo:
21.1. dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
21.1. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
21.3. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmenine apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
22. Gauti tiesioginio vadovo darbo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka bei saugiais
darbo metodais.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
123 Mokymų medžiaga
23. Apsirengti tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalynę, patikrinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį.
24. Draudžiama dirbti su suplyšusiais, atsilapojusiais, netvarkingais darbo drabužiais.
25. Paruošti lyginimui skirtus gaminius.
26. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti; įsitikinti, ar grindys, grindinio dangos sausos, neslidžios, neužkrautos vaikščioti skirtos
vietos, vizualiai patikrinti, ar pakankamas vietinis apšvietimas.
27. Apžiūrėti elektros įrenginius, ar:
27.1. nenutrūęs elektros laidai, jungiantys įrenginius su elektros tinklu;
27.2. nepažeista jų izoliacija, tvarkingas įžeminima;
27.3. baldai apsaugoti nuo atsitiktinių mechaninių pažeidimų;
27.4. patikrinti ar veikia garo-oro padavimas, valdymo pedalai;
27.5. užpildytas vandeniu garų generatorius;
27.6. veikia ištraukiamoji ventiliacija.
28.Paleisti suktis lyginimo presą, volą tuščia eiga.
29. Pastebėjus trūkumus nedelsiant pranešti riesioginiam vadovui.
30. Pastebėjus bei kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą ar darbuotoją saugos ir sveikatos tarnybą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi
trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
31. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
32. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
33. Palaikyti tvarką ir švarą darbo vietoje.
34. Atlikti tik jam pavestą darbą.
35. Nedirbti su netvarkingais įrengimais.
36. Darbo vieta turi buti visada tvarkinga, neužversta pašaliniais daiktais.
37. Atsargiai naudotis darbo priemonėmis. Draudžiama dibti su netvarkinga lyginimo įranga.
38. Lygintuvus laikyti tik tik ant specialių padėklų, o pakabintus ant jam skirto šarnyro.
39. Prieš lyginimo įrangos įjungimą iš anksto įsitikinti, ar įjungimo įranga tvarkinga.
40. Po lyginimo, gaminius tvarkingai dėti į jiems skirtą vietą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
124 Mokymų medžiaga
41. Laikytis technoioginės drausmės.
42. Darbo metu reikia stovėti ant guminio kilimėlio.
43. Draudžiama:
43.1. sudrėkinus pirštus tikrinti lygintuvo įkaitimą;
43.2. kišti rankas į lyginimo įrenginių darbo zoną;
43.3. dirbti, jei nuimtos darbinių paviršių apsaugos;
43.4. leisti d irbt i su įrenginiais pašaliniams asmenims;
43.5. dirbti be avalynės (basomis);
44. Išjungiant lygintuvą reikia viena ranka prilaikyti lizdą, kita paimti už izoliuoto kištuko ir
jį ištraukti.
45. Dingus elektros srovei išjungti lypnimo įrenginį ir pranešti tiesioginiam darbo vadovui.
46. Lyginimo presą, volą, įjungti tik rankas ištraukus iš įrenginių darbo zonos.
47. Darbuotojui draudžiama liesti rankomis įkaitusias įrenginiu dalis dėti ir palikti ant jo
neturinčius nieko bendro su darbu daiktus.
48. Darbuotojui draudžiama perdozuoti garų. kiekį kad, karšta garo srovė nenuplikytų veido
ir kitų kūno dalių.
49. Visus remonto, derinimo ir valymo darbus galima atliktii tik išjungus įrenginius, agro
generatorių ir jiems atvėsus.
50. Apsaiugos nuo elektros reikalavimai:
50.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų,, prietaisų ar-įrenginių;
50.2. nedirbti lygintuvu,, jeigu prisilietus jaučiamas elektros sroves poveikis;
50.3. dirbti tik su įžemintais lygintuvais;
50.4. nesiliesti vienu metu prieneįžemintų dalių (centrinio šildymo radiatorių, vamzdžių ir
pan.) ir metalinių elektros įrenginių dalių, kad, esant, pažeistai izoliacijai ir šioms dalimis turint
elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros srovei per žmogaus kūną.
51. Neremontuoti. pačiam sugedusių lyginimo įrenginių, elektros laidų, kištukų, kištukinio
lizdo. Tai turi atlikti atitinkamą kvalifikaciją turintis darbuotojas.
52. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
52.1. vyrams - iki 30 kg;
52.2. moterims - iki 10 kg.
53. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų
saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
125 Mokymų medžiaga
54. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
126 Mokymų medžiaga
V. DARBUOTOJO VEIKSMAl AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
55. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
55.1. pastebėjus stiprų lyginimo įrenginių laidų įkaitimą;
55.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
55.3. pajutus svylančių laidų kvapą, garų nuotekį;
55.4. nutrūkus elektros energijos tiekimui.
56. Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
56.1. apžiūrėti pažeistą zoną;
56.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
56.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto
ryšio telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
57. Kilus gaisrui:
57.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
57.2. evakuoti žmones;
57.3. gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėnis;
57.4. Informuoti tiesioginį vadovą.
58. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
58.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
58.2. suteikti pirmąją pagalbą;
58.3. informuoti tiesioginį vadovą;
58.4. darbo vietą ir įrenginių būkle, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
59. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
60. Esant ypatingam avariniam atvejui evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
61. Išjungti elektros tinklo naudotus įrenginius. Nuvalyti lyginimo stalą ir lygintuvo padą,
lyginimo preso ir volo dalis, (valyti įrenginius galima tik jiems atšalus).
62. Išlygintus gaminius sudėti į jiems skirtas vietas.
63. Sutvarkyti darbo vietą. Šiukšles nunešti į tam skirtą vietą,
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
127 Mokymų medžiaga
64. Šiltu vandeniu su muilu nusiplauti rankas, jei yra galimybė, nusiprausti po dušu
Tvarkingai į spintelę susidėti darbo drabužius.
65. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo metu pastebėtus trūkumus, turėjusius įtakos
saugiam pavesto darbo atlikimui.
6.2. Firmos „ROTONDI“ lyginimo stalo, lyginimo manekeno įrangos aprašymai, katalogai,
nuotraukos
5 pav. ,,Rotondi’’firmos lyginimo manekenas
1100 SERIES
Idealiai tinka mažesnėms patalpoms – universalus, nerūdijančio plieno kabina - ekonomiškas,
kompaktiškas.
Efektyvumas. Pastatytų katilų su arba be jų, apimtis 24,5
Litro, šildymas 12, 15 arba 18 kW, pagal PED standartus.
• Du lygintuvai, kelnėms (RKA), taip pat švarkams, paltams (RKB).
• Kompiuteris su 9 programomis, reguliuojamas Ciklo laikas, partijos skaitiklis.
• Lengva suprasti ir patogi programinė įranga.
• Ventiliatoriaus variklis 0,75 kW / 1 AG.
• Reguliuojamas ventiliatorius.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
128 Mokymų medžiaga
• Rankinis aukščio reguliavimas.
• Papildomi garai ir burbuliukai.
• Garo sąnaudos: 15-20 kg / h.
Lyginimo kabinetas modelis 1100/1124, dėka keičiamų įrenginių įvairovės leidžia lyginti bet
kokiomodelio gaminius pavyzdžiui, kelnes, švarkus, paltus, sijonus, megztinius, ir tt.
Įrenginio technologinės ypatybės leidžia labai aukštos kokybės gamybą, sumažinti
priežiūros išlaidos, ir taupyti energiją.Taip pat galima išvengti tiesioginio kontakto su garais.
Turi valdymo skydą ,yra įrengta programa automatizuoti darbo etapus, leidžianti greitai ir lengvai
atlikti operacijas.
6 pav. ,,Rotondi’’firmos lyginimo stalas
PVT-30 serijos
Universalus lyginimo stalas su vakuumo arba siurbimo ir pūtimo funkcija.
• Ventiliatoriaus galia 0,37 kW / 0,5 AJ variklis.
• Elektra šildomas lyginimo paviršius;
• 3-sluoksnių geležies danga
Speciali įranga:
• Ergonomiška konstrukcija, pagaminta iš nerūdijančio plieno.
• Lygintuvo laikiklis ir apšvietimas.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
129 Mokymų medžiaga
• Lygintuvas su jungiamaisiais rinkiniais ir garo džiovintuvu.
• Temperatūros kontrolė su skaitmeniniu temperatūros jutikliu
• Anti-shine teflonu arba nerūdijančio plieno padas.
• Oro / vandens pistoletai, garo ar oro / garų tepimas.
• Nerūdijančio plieno tepimas.
• Integruotas elektrinis katilas 8 litrų, 4 kW,
PED standartas (PVT Mod-38).
• be delsos perjungimo nusiurbiant pūtimo funkciją
pneumatiniai vožtuvai.
6.3. Operacijų atlikimo technologinė kortelė
9lentelė. Tarpinių operacijų atlikimo technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Tarpinių tekstilės gaminių priežiūros operacijų atlikimas: rūšiavimas,
garinimas, lyginimas.
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Mobilios ir stacionarios kabyklos, pakabos, šepečiai, pakavimo priedai
Naudojama įranga Lyginimo stalas, garo manekenas
Technologinė seka Gaminių rūšiavimas. Išvalyti gaminiai yra rūšiuojami sekančiai:
1. gaminiai, kurių lyginimui yra naudojamas garo manekenas (švarkai,
striukės, paltai, suknelės).
2. likusieji gaminiai rūšiuojami pagal grąžinimo klientams datą;
3. gaminiai, sudarantys kostiumą (švarkai, kelnės, sijonai) yra kabinami
kartu. Kostiumai pirmiausia kabinami šalia garo manekeno, tam, kad
būtų išgarinti švarkai ir tik po to rūšiuojami atsižvelgiant į grąžinimo
klientams datą;
4. gaminiai taip pat rūšiuojami pagal padalinius, kuriuose jie buvo priimti
valymui. Skirtinguose padaliniuose priimtus gaminius nusako skirtingų
spalvų žymėjimo numeriai.
Rūšiuojant gaminius svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar gaminys kokybiškai
išvalytas. Pastebėjus valymo trūkumus (dėmes, likusį purvą), gaminys
nedelsiant grąžinamas pervalymui, apie tai žodžiu informuojant atsakingą
darbuotoją.
Gaminių garinimas. Gaminių garinimui yra naudojamas garo manekenas.
Gaminių paruošimas garinimui yra kompleksinis darbas, kurio metu:
1. gaminys yra kabinamas ant garo manekeno;
2. nuo gaminio yra nuimamos sagų ir sagčių apsaugos;
3.pridedamos/ prisegamos prieš valymą nuimtos gaminio dalys/ furnitūra;
4. patikrinama, jog gaminio sudėtinės dalys (pečių linija, vidiniai petukai,
rankovės, priekinė ir nugarinė dalys) yra tinkamai paruošti garinimui.
5. esant poreikiui, į gaminio rankoves yra įstatomi rankovių įtempėjai.
6. paruoštas gaminys yra garinimas vadovaujantis „Garo manekeno
instrukcija“.
Gaminių garinimas yra atliekamas tada, kai garinimui yra paruošta/
išvalyta didžioji dalis gaminių. Šis procesas yra vykdomas
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
130 Mokymų medžiaga
nepertraukiamai, siekiant efektyviai naudoti energetinius išteklius
(elektros energiją).
Gaminių lyginimas. Platus valomų gaminių spektras reikalauja
įvairiapusiškų lyginimo įgūdžių. Lyginant gaminius yra privalu:
1. laikyti gamintojo nurodytų lyginimo ženklų, kuriuose yra pažymėta
leistina ar neleistina lyginimo temperatūros riba. Jei gaminį lyginti yra
draudžiama, jis lyginamas tik esant būtinybei, įvertinus galimą riziką ir
užtikrinus tinkamą lyginimo techniką;
2. užtikrinti, jog lyginamas gaminys tolygiai priglunda prie lyginimo
lentos, nėra susiformavę raukšlių, kurios galėtų užsilyginti.
3. tikrinti, ar lyginamos kelnės privalo turėti kantą. Lyginant kelnių
kantus turime užtikrinti, jog nėra sudvigubintų, kreivų kantų. Taip pat
būtina susodinti kelnių medžiagą per kelius, siekiant jog kantai
nebanguotų. Jeigu senas kantas yra ne vietoje (vadovaujantis lyginimo
technologija) ir jo visiškai panaikinti negalime, naujo kanto nedarome ir
lyginame pagal senąjį, siekiant išvengti dvigubo kanto.
Visos kelnės pirmiausia lyginamos iš blogosios pusės atkėlus siūles,
kišenes ir kitas gaminio detales.
Išlygintos kelnės kabinamos ištiestos ant specialių pakabų, atidžiai
apžiūrimos, ištaisomi lyginimo defektai;
4. atkreipti dėmesį į visas gaminio pamušalo detales – kišenes,
rankogalius, vidurinės linijos užmetimą, ilgį;
5. užtikrinti, jog vidinių gaminio detalių kontūrai nėra matomi gaminio
išorėje (kišenės, pamušalas, paklijavimų ir siūlių žymės). Esant
būtinybei, gaminiai, pasiūti iš plonų medžiagų yra lyginami be
pritraukimo funkcijos;
6. užtikrinti, jog marškinių apykaklės yra stačios, su kampučiais, yra tiesi
ir lygi užsegimo linija, rankovės yra nekampuotos;
7. patikrinti paltų ir švarkų užsegimo/ kritimo linijas ir skeltukus. Jie turi
būti tiesūs ir neišsikraipę. Tikrinama tik pilnai užsegus visas palto sagas.
Švarkų kišenių atlapai negali būti atsispaudę į pagrindinį audinį. Švarkai
pakavimui atiduodami neužsegti;
8. užtikrinti, jog standaus audinio striukės yra kruopščiai išlyginamos,
striukių užtrauktukų linijos yra tiesios, nėra likusių prisiūtų užtrauktukų
galvučių, prilipdytų „velkro“ juostelės apsaugų, kišenių ir užsegimų
linijos yra lygios ir tvarkingos, sagos tvirtai įsiūtos;
9. užtikrinti, jog gaminiai, pasiūti iš dvigubų audinių yra lyginami be
pritraukimo;
10. užtikrinti jog šilkiniai gaminiai yra lyginami iš blogosios pusės;
Saugaus darbo
reikalavimai
Nesiliesti ar neliesti įkaitusių paviršių;
nedirbti su netvarkingais įrankiais ir įrengimais;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
131 Mokymų medžiaga
7 MOKYMO ELEMENTAS. BAIGIAMŲJŲ TEKSTILĖS GAMINIO PRIEŽIŪROS
OPERACIJŲ ATLIKIMAS, PAKAVIMAS
7.1. Firmos „ROTONDI“ rankinės pakavimo įrangos aprašymai,baigiamųjų operacijų
technologinės kortelės
7pav. ,,Rotondi’’rankinė pakavimo įranga
Maksimali elektros energijos galia 200 W
ELEKTROS ĮTAMPA 220 V - 50 Hz
Laipsniškas perėjimo prie euro TRASFORMER 200 VA - 220V / 24Vac
REEL matmuo iki 630 mm - storis 10-30 Micron
6-8 bar PRESSION (pneumatinis modelis)
.Mašina turi tvirtą konstrukciją
Galima naudoti polietileną ir "cartene" ritės su 10-30 mikronų diapazone
didžiausias plotis 630 mm.
Maišas turi elektroninę kortelę,
Operacijos pabaiga yra nurodoma garso ir apšvietimo signalais.
Pjovimo įrenginys, su aštriais ašmenimis.Jame integruota skaidrė, kurioje parodytos prevencinės
apsaugos priemonės.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
132 Mokymų medžiaga
10 lentelė. Baigiamųjų operacijų technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Baigiamųjų tekstilės gaminio operacijų atlikimas, pakavimas.
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Siuvėjo įrankiai, pakabos, maišai.
Naudojama įranga Stalas.
Technologinė seka Išlyginti gaminiai turi būti detaliai patikrinti ir sutvarkyti.
1.Išvalyta vilnonė patalynė kruopščiai iššukuojama.
3. Įsiuvamos ištrūkusios gaminių sagos.
4. Sutraukiami ištraukti audinio siūlai.
5. Surenkamos nubėgusias audinio akys.
6. Užtikrinama, jog pridėtos visos gaminių detalės – kapišonai, apykaklės,
diržai, kita furnitūra.
7. Pataisomi paltų kabliukai, nuirusios etiketės.
8. Sutvarkomi švarkų ir striukių petukai.
9. Ištaisomi suknelių krūtinės pakietinimai, išlyginami korsetų „virbai“.
10. Pažymimi visi pastebėti defektai – ištraukti siūlai, sugedę užsegimuai,
trūkstamoss sagos (jei ją galime pakeisti keičiame) pažeisti audiniai ir kt.
11. Ypatingas dėmesys skiriamas gaminių nupūkavimui (paltų, megztinių ir
pan.) Atidžiai apžiūrime ir sutvarkome gaminių rankogalius, apačias,
kaklus, šonus, rankovių vidines puses – t.y. didžiausiais trinties vietas.
13. Būtina atkreipti dėmesį, gaminiai po valymo nėra susitraukę (ypatingai
vilnoniai gaminiai, čiužinio įvalkalai).
Paruoštų gaminių pakavimas. Paruošti rūbai kabinami ant pakabų,
pakuojami į polietileno maišus. Yra naudojamos keturių rūšių pakabos:
specialios pakabos sunkioms užuolaidoms, storos pakabos sunkesniems
rūbams, pvz. žieminėms striukėms, paltams, kailiniams, kostiumams.
Plonos pakabos naudojamos kitiems rūbams. Plonos pakabos naudojamos
lengvesniems rūbams kabinti, pvz. marškiniams, palaidinėms, plonoms
striukėms ir pan. Kelnių ir užuolaidų kabinimui papildomai naudojamos
kartoninės apsaugos, kurios apsaugo gaminius nuo audinio lūžimo. Tuo pat
metu, švarkai, paltai, lietpalčiai kabinami naudojant kartoninę pečių
apsaugą. Ploni megztiniai, suknelės, palaidinės kabinami ant pakabų,
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
133 Mokymų medžiaga
apvilktų apsaugine minkšto audeklo apsauga, kuri padeda išvengti
nuslydimo ir pakabos žymių. Platesni per pečius gaminiai kabinami ant
specialių ilgesnių baltų pakabų. Atskirais atvejais, siekiant išvengti pakabų
žymių, sunkesniems megztiniams kabinti yra naudojamos specialūs
plastmasiniai laikikliai. Skalbiniai, baldų apmušalai, antklodės pakuojami į
maišus. Pakuojant svarbu įsitikinti, jog gaminiai yra visiškai sausi.
Skalbiniai yra skaičiuojami, sutikrinama su užsakymo kvite nurodytu
kiekiu. Tuo pat metu yra nusegami numeriukai, žymintys užsakymą.
Ant supakuotų gaminių maišų būtinai parašome užsakymo numerį, vienetų
skaičių ir padalinį, į kurį jie bus vežami. Išvalyti kaklaraiščiai yra dedami į
jiems skirtus maišelius arba, jeigu viename užsakyme yra daugiau negu 3
vnt., kabinami ant pakabos naudojant kartoninę kelnių apsaugą.
Sijonai kabinami naudojant juose esančias pakabinimo juosteles ir pakabas
su įlenkimais. Jeigu sijonai neturi juostelių arba pakabinti gražiai lygiai
naudojant jas nėra galimybių, jų kabinimui naudojame specialias sąsagėles.
Sasagėlių nesegame į plonus audinius bei į kietas medžiagas, kur tai gali
palikti žymę, (šilkas, oda, dirbtinė oda, acetatai, poliesteris ir pan.)
Romanetės lankstomos per vytelės siūles ir kabinamos ant pakabos
priklausomai nuo audinio storio arba jeigu turi sutvirtinimus jie suveriami
pagal pažymėjimą ir užsiuvami galuose. Pakuojant dedami į jų ilgį
atitinkančią polietileno rankovę.
Saugaus darbo
reikalavimai
Saugaus darbo reikalavimai :tvarkinga darbo apranga ir atsargus darbas su
darbo priemonėmis.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
134 Mokymų medžiaga
8 MOKYMO ELEMENTAS. SAVARANKIŠKA UŽDUOTIS
8.1. Užduočių variantų aprašymai ir vertinimo kriterijai
Atlikti savarankiškai vieną tekstilės gaminio valymą (darbą parenka už mokymo vykdymą
atsakingas asmuo), tikslu pritaikyti įgytas žinias praktikoje ir pademonstruoti praktinius įgūdžius,
siekiant tobulinti tekstilės gaminių cheminio valymo technologines kompetencijas:
1. Išvalyti nurodytą gaminį su cheminio valymo mašina.
2. Išlyginti nurodytą gaminį.
Savarankiškos praktinės užduoties metu galima naudotis šia technologine dokumentacija:
Tekstilės gaminių sauso cheminio valymo, naudojant technologiją „Žalioji linija“, darbų
technologinio proceso planavimo ir organizavimo technologiniu aprašu.
„Firbimatik“, ,, Rotondi“ firmos įrangos aprašymais. Technologinėmis kortelėmis.
Dėmių identifikavimo aprašais. Darbų saugos instrukcijomis. Dėmių valymo lentele.
Valiklių saugos duomenų lapais. Firmos „FIRBIMATIK“ cheminio valymo mašinos
katalogais ir aprašymais.
Vertinimo kriterijai
Pagrindinis specialiojo modulio savarankiškos užduoties atlikimo kokybės vertinimo
kriterijus:
Atliekant užduotį mokytojas laikėsi jos aprašyme nurodytos technologinės dokumentacijos
reikalavimų.
Vertinama „Įskaityta arba neįskaityta“.
Įskaityta, jei mokytojas atliko savo užduotį savarankiškai, laikėsi darbų saugos reikalavimų,
kokybiškai ir pagal technologinius reikalavimus atliko savarankišką darbą, tinkamai naudojosi
įrankiais,įrankiais, valikliais.
Neįskaityta jei mokytojas nesavarankiškai atliko savo užduotį, nesilaikė darbų saugos
reikalavimų, savarankišką darbą atliko nekokybiškai, ne pagal technologinius reikalavimus,
netinkamai, nesaugiai naudojosi įranga,įrankiais, valikliais.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
135 Mokymų medžiaga
MODULIS S.15.2. TEKSTILĖS GAMINIŲ VALYMAS NAUDOJANT HIDROKARBONĄ
ARBA KITĄ LYGIAVERTĘ PRIEMONĘ
1 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ VALYMO, NAUDOJANT
HIDROKARBONĄ, PROCESO PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS
1.1. Tekstilės gaminių valymo, naudojant hidrokarboną, proceso planavimo ir organizavimo
technologinis aprašas
1. Žingsnis. Išsamios informacijos iš kliento apie valymui priimamą gaminį gavimas ir
apdorojimas.
2. Žingsnis. Išsamios informacijos apie valymui priimtą gaminį perdavimas valymo
technologui.
3. Žingsnis. Valymo technologas susipažįsta su jam perduota informacija apie gaminį.
4. Žingsnis. Gaminių rūšiavimas pagal taikomą valymo būdą: gaminio cheminis valymas,
šlapias valymas, skalbimas ir spalvas: balti gaminiai, šviesaus atspalvio gaminiai, tamsesnio
atspalvio gaminiai ir tamsios spalvos gaminiai.
5. Žingsnis. Nuodugnus gaminio patikrinimas/ apžiūrėjimas:
5.1. gamintojo markiravimo/ ženklinimo juostelėje pateiktos informacijos apie gaminio
sudėtį ir rekomenduojamą valymo būdą peržiūrėjimas;
5.2. gaminio audinio mechaninių pažeidimų identifikavimas ir prevencinių priemonių,
siekiant išvengti didesnės žalos gaminiui panaudojimas,
5.3. furnitūros, esančios gaminyje nuodugnus patikrinimas:
5.3.1. ar sagos ir kitos plastiko detalės netirpsta valymo procese naudojamame valiklyje/
tirpiklyje
5.3.2. ar nėra gaminyje furnitūros/ puošybos detalių, kurios yra priklijuotos prie
pagrindinio audinio;);
5.3.3. jei gaminyje esanti furnitūros detalė gali būti valymo proceso metu mechaniškai
pažeista (trinties į cheminio valymo mašinos būgną metu), šią detalę esant galimybei reikia nuimti
arba tinkamai apsaugoti, naudojant specialų apsauginį lipduką ar medžiagos skiautelę (galima
pateikti šio lipduko pavyzdį).
5.3.4. patikrinti ar gaminyje nėra užtrauktuko galvučių, kurios valymo proceso metu gali
būti sugadintos, jas suradus būtina imtis apsaugos priemonių (galvutes prisiūti prie užtrauktuko
takelio);
5.3.5. gaminyje esančių sagų apsaugai naudoti specialius lipdukus, apsaugančius nuo
mechaninio pažeidimo valymo proceso metu;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
136 Mokymų medžiaga
5.4. patikrinti ar gaminio audinys turi tvirtą spalvos fiksaciją; tai atliekama naudojant
siaurą baltą medžiagos skiautelę, ją pamirkius valiklyje ir patrynus gaminio audinį mažai
pastebimoje vietoje; jei medžiagos skiautelė nusidažo sodria audinio spalva, audinys valymo metu
leis spalvą ir tai gali įtakoti negrįžtamą audinio spalvos pažeidimą.
5.5. būtina atkreipti dėmesį į tai, ar gaminio audinio spalva yra vienalytė; jei audinys
margas, reikia atlikti procedūrą, aprašytą 5.4. punkte, siekiant išvengti atskirų gaminio detalių
nusidažymo (ypatingai aktualu, kada audinys yra nudažytas kombinuotai balta ir juoda spalvomis);
5.6. patikrinti ar gaminyje nėra dirbtinės odos detalių (daugelio atveju poliuretano tipo
audinio), dirbtinė oda cheminio valymo metu gali sukietėti ir sulūžinėti);
5.7. patikrinti ar gaminyje nėra natūralios odos detalių; gaminį valyti tik įsitikinus jog odos
detalės nenudažys gaminio audinio;
6. Žingsnis. Identifikuoti gaminyje esančias dėmes ir jas išvalyti;
Dėmių valymui yra naudojamas specialus technologinis įrengimas- dėmių išėmimo stalas,
kuris turi šias pagrindines priemones: aukšto slėgio vandens, oro srauto, perchloretileno ir garų
padavimą, Pirmas žingsnis valant dėmes – tai panaudoti paprasčiausius tirpiklius – vandenį ir
perchloretileną. Įsitikinus jog nekelia grėsmės audiniui, dėmių valymui galima naudoti ir karštus
garus, kurie dar aktyviau naikina vandenyje tirpias dėmes. Pagrindiniams tirpikliams aktyvuoti
padeda suspausto oro srovė, kuri išvalo tirpiklį ir dėmės likučius. Suspausto oro srovę reikia naudoti
atsargiai, siekiant jog dėmė neišplistų ir srovė nepažeistų audinio. Tai ypač aktualu valant plonus
bei blizgius audinius. Per daug intensyvus suspausto oro naudojimas retina audinį. Audinio vieta,
kurioje buvo valoma dėmė džiovinama saugiu atstumu, pradedant nuo kraštų į dėmės vidurį,
siekiant jog neišplistų dėmė ir vandens ratilas.
Daugeliu atveju dėmės yra valomos prieš cheminio valymo procesą ar skalbimą. Tai
palengvina dėmių valymą, jos yra lengviau pastebimos ir paprasčiau nustatyti jų pobūdį. Atskirais
atvejais dėmės yra ir po bendrojo valymo proceso. Šiose situacijose labai svarbu nepalikti nubėgimo
dėmių – gerai išskalauti spec. tirpiklius bei operatyviai džiovinti, kad neliktų ir vandens ratilų.
Vandens ratilus naikiname vandeniu, perchloretileno ratilus- perchloretilenu pagalba. Keisdami
atstumą tarp valiklio ir audinio, siekiame optimalaus valymo rezultato. Vandens nubėgimų
naikinimui gali būti naudojami vandens garai. Juos naudoti būtina pasirenkant saugų atstumą iki
audinio, taip siekiant išvengi purslų dėmių ir ir vengiant audinio pažeidimų nuo karščio. Naudojant
garus svarbu, jog ant audinio nepatektų kondensacinių lašų – dėl šios priežasties garų pistoletą tiek
pučiant garus tiek orą pirmiausia nukreipiame žemyn, kad įsitikintume jog yra pučiami tik vandens
garai.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
137 Mokymų medžiaga
Jeigu dėmė yra intensyvi, valymo procedūra gali būti kartojama keletą kartų. Svarbu atidžiai
stebėti ar pakartotinis dėmės valymas nepažeidžia audinio struktūros ir spalvos.
7. Žingsnis. Cheminio valymo mašinos paruošimas darbui ir jos naudojimas valymo procesui:
7.1. įjungti cheminio valymo mašiną, naudojant pagrindinį jungiklį.
7.2. įsitikinti, jog cheminio valymo mašinos informacinis ekranas neidentifikuoja gedimų;
priešingu atveju imtis priemonių gedimams pašalinti;
7.3. įsitikinti, jog valymui naudojamo valiklio/ tirpiklio kiekis yra pakankamas;
7.4. užtikrinti jog cheminio valymo mašinos stambaus ir smulkaus valymo filtrai yra
išvalyti;
7.5. užtikrinti, jog cheminio valymo procesui naudojami specialūs valikliai (muilas) ir kiti
priedas (pvz. antistatikas) yra paruošti naudojimui;
7.6. supilti specialius valiklius ir kitus priedus į cheminio valymo mašiną;
7.7. į cheminio valymo mašiną sudėti paruoštus gaminius;
7.8. informacinio ekrano ir šalia jo esančių klavišų pagalba išrinkti reikiamą valymo
programą ir nuspausti programos paleidimo klavišą;
7.9. periodiškai stebėti, kad valymo proceso metu cheminio valymo mašina dirbtų
sklandžiai;
7.8. cheminio valymo programai pasibaigus, išimti išvalytus gaminius ir transportavimui
skirto vežimėlio pagalba pristatyti gaminius lyginimui.
8. Žingsnis. Gaminių rūšiavimas. Išvalyti gaminiai yra rūšiuojami sekančiai:
8.1. gaminiai, kurių lyginimui yra naudojamas garo manekenas (švarkai, striukės, paltai,
suknelės) yra kabinami ant kabyklos šalia manekeno;
8.2. likusieji gaminiai rūšiuojami pagal grąžinimo klientams datą ir yra kabinami ant
kabyklos šalia lyginimo stalo;
8.3. gaminiai, sudarantys kostiumą (švarkai, kelnės, sijonai) yra kabinami kartu. Šių
gaminių žymėjime yra simbolis „X“, kuris nusako, jog tai yra kostiumo dalis. Kostiumai pirmiausia
kabinami šalia garo manekeno, tam, kad būtų išgarinti švarkai ir tik po to rūšiuojami atsižvelgiant į
grąžinimo klientams datą;
8.4. kabyklos, esančios šalia lyginimo stalo priekyje yra kabinami gaminiai, kurie privalo
būti paruošti greičiausiai (einamosios ar sekančios dienos užsakymai).
8.5. gaminiai taip pat rūšiuojami pagal padalinius, kuriuose jie buvo priimti valymui.
Skirtinguose padaliniuose priimtus gaminius nusako skirtingų spalvų žymėjimo numeriai. Gaminiai,
kurie iš klientų buvo priimti po vieną, žymėjimo numeryje turi simbolį „1“. Esant galimybei šiuos
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
138 Mokymų medžiaga
gaminius lyginame pirmus. Darbo dienos pradžioje valymo cecho darbą organizuojantis žmogus
informuoja lygintoją, kurio padalinio gaminius lyginame ir ruošiame pirmiausia.
8.6. darbuotojui, atsakingam už paruoštų gaminių pakavimą paprašius, prioritetine tvarka
lyginami to paties užsakymo gaminiai, siekiant paruošti išvežimui pilną užsakymą.
Rūšiuojant gaminius svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar gaminys kokybiškai išvalytas. Pastebėjus
valymo trūkumus (dėmes, likusį purvą), gaminys nedelsiant grąžinamas pervalymui, apie tai žodžiu
informuojant atsakingą darbuotoją.
9. Žingsnis. Gaminių garinimas. Gaminių garinimui yra naudojamas garo manekenas.
Gaminių paruošimas garinimui yra kompleksinis darbas, kurio metu:
1. gaminys yra kabinamas ant garo manekeno;
2. nuo gaminio yra nuimamos sagų ir sagčių apsaugos;
3. pridedamos/ prisegamos prieš valymą nuimtos gaminio dalys/ furnitūra;
4. patikrinama, jog gaminio sudėtinės dalys (pečių linija, vidiniai petukai, rankovės,
priekinė ir nugarinė dalys) yra tinkamai paruošti garinimui.
5. esant poreikiui, į gaminio rankoves yra įstatomi rankovių įtempėjai.
6. paruoštas gaminys yra garinimas vadovaujantis „Garo manekeno instrukcija“.
Gaminių garinimas yra atliekamas tada, kai garinimui yra paruošta/ išvalyta didžioji dalis
gaminių. Šis procesas yra vykdomas nepertraukiamai, siekiant efektyviai naudoti energetinius
išteklius (elektros energiją).
10. Žingsnis. Gaminių lyginimas. Platus valomų gaminių spektras reikalauja įvairiapusiškų
lyginimo įgūdžių. Lyginant gaminius yra privalu:
1. laikyti gamintojo nurodytų lyginimo ženklų, kuriuose yra pažymėta leistina ar neleistina
lyginimo temperatūros riba. Jei gaminį lyginti yra draudžiama, jis lyginamas tik esant būtinybei,
įvertinus galimą riziką ir užtikrinus tinkamą lyginimo techniką;
2. užtikrinti, jog lyginamas gaminys tolygiai priglunda prie lyginimo lentos, nėra susiformavę
raukšlių, kurios galėtų užsilyginti. Užlygintas raukšles yra sudėtinga naujai išlyginti;
3. tikrinti, ar lyginamos kelnės privalo turėti kantą. Kelnių žymėjime esantis simbolis „V“
nusako, jog kelnės turi kantą, o simbolis „Be“- kanto neturi. Lyginant kelnių kantus turime
užtikrinti, jog nėra sudvigubintų, kreivų kantų. Taip pat būtina susodinti kelnių medžiagą per
kelius, siekiant jog kantai nebanguotų. Jeigu senas kantas yra ne vietoje (vadovaujantis lyginimo
technologija) ir jo visiškai panaikinti negalime, naujo kanto nedarome ir lyginame pagal senąjį,
siekiant išvengti dvigubo kanto.
Visos kelnės pirmiausia lyginamos iš blogosios pusės atkėlus siūles, kišenes ir kitas gaminio
detales.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
139 Mokymų medžiaga
Išlygintos kelnės kabinamos ištiestos ant specialių pakabų, atidžiai apžiūrimos, ištaisomi
lyginimo defektai;
4. atkreipti dėmesį į visas gaminio pamušalo detales – kišenes, rankogalius, vidurinės linijos
užmetimą, ilgį;
5. užtikrinti, jog vidinių gaminio detalių kontūrai nėra matomi gaminio išorėje (kišenės,
pamušalas, paklijavimų ir siūlių žymės). Esant būtinybei, gaminiai, pasiūti iš plonų medžiagų yra
lyginami be pritraukimo funkcijos;
6. užtikrinti, jog marškinių apykaklės yra stačios, su kampučiais, yra tiesi ir lygi užsegimo
linija, rankovės yra nekampuotos;
7. patikrinti paltų ir švarkų užsegimo/ kritimo linijas ir skeltukus. Jie turi būti tiesūs ir
neišsikraipę. Tikrinama tik pilnai užsegus visas palto sagas. Švarkų kišenių atlapai negali būti
atsispaudę į pagrindinį audinį. Švarkai pakavimui atiduodami neužsegti;
8. užtikrinti, jog standaus audinio striukės yra kruopščiai išlyginamos, striukių užtrauktukų
linijos yra tiesios, nėra likusių prisiūtų užtrauktukų galvučių, prilipdytų „velkro“ juostelės apsaugų,
kišenių ir užsegimų linijos yra lygios ir tvarkingos, sagos tvirtai įsiūtos;
9. užtikrinti, jog gaminiai, pasiūti iš dvigubų audinių yra lyginami be pritraukimo;
10. užtikrinti jog šilkiniai gaminiai yra lyginami iš blogosios pusės;
Draudžiama lyginti:
1. gaminius, pasiūtus iš barchato ir aksomo;
2. gaminius iš dirbtinės odos ar turinčius dirbtinės odos detales.
Odos ir kailio gaminiai yra lyginami tik naudojant tefloninį popierių. Lyginant šiuos gaminius
draudžiama naudoti garą. Natūralaus ir dirbtinio kailio gaminių paviršius yra kruopščiai
iššukuojamas. Šukuoti privalu atsargiai, nepažeidžiant šalia esančių audinio ar odos detalių.
11. Žingsnis. Detalus gaminių užbaigimas. Išlyginti gaminiai turi būti detaliai patikrinti ir
sutvarkyti.
12. Žingsnis. Paruoštų gaminių pakavimas. Paruošti rūbai kabinami ant pakabų, pakuojami į
polietileno maišus. Yra naudojamos keturių rūšių pakabos: specialios pakabos sunkioms
užuolaidoms, storos pakabos sunkesniems rūbams, pvz. žieminėms striukėms, paltams, kailiniams,
kostiumams. Plonos pakabos naudojamos kitiems rūbams. Plonos pakabos naudojamos
lengvesniems rūbams kabinti, pvz. marškiniams, palaidinėms, plonoms striukėms ir pan. Kelnės ir
užuolaidų kabinimui papildomai naudojamos kartoninės apsaugos, kurios apsaugo gaminius nuo
audinio lūžimo. Tuo pat metu, švarkai, paltai, lietpalčiai kabinami naudojant kartoninę pečių
apsaugą. Ploni megztiniai, suknelės, palaidinės kabinami ant pakabų, apvilktų apsaugine minkšto
audeklo apsauga, kuri padeda išvengti nuslydimo ir pakabos žymių. Platesni per pečius gaminiai
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
140 Mokymų medžiaga
kabinami ant specialių ilgesnių baltų pakabų. Atskirais atvejais, siekiant išvengti pakabų žymių,
sunkesniems megztiniams kabinti yra naudojamos specialūs plastmasiniai laikikliai. Skalbiniai,
baldų apmušalai, antklodės pakuojami į maišus. Pakuojant svarbu įsitikinti, jog gaminiai yra
visiškai sausi. Skalbiniai yra skaičiuojami, sutikrinama su užsakymo kvite nurodytu kiekiu. Tuo pat
metu yra nusegami numeriukai, žymintys užsakymą.
Ant supakuotų gaminių maišų būtinai parašome užsakymo numerį, vienetų skaičių ir padalinį,
į kurį jie bus vežami. Pakuodami vilnonę patalynę, kuri yra valyta šlapiu valymu būdu visuomet
pridedame „Eco“ etiketę. Išvalyti kaklaraiščiai yra dedami į jiems skirtus maišelius arba, jeigu
viename užsakyme yra daugiau negu 3 vnt., kabinami ant pakabos naudojant kartoninę kelnių
apsaugą.
Sijonai kabinami naudojant juose esančias pakabinimo juosteles ir pakabas su įlenkimais.
Jeigu sijonai neturi juostelių arba pakabinti gražiai lygiai naudojant jas nėra galimybių, jų kabinimui
naudojame specialias sąsagėles. Sasagėlių nesegame į plonus audinius bei į kietas medžiagas, kur
tai gali palikti žymę, (šilkas, oda, dirbtinė oda, acetatai, poliesteris ir pan.)
Romanetės lankstomos per vytelės siūles ir kabinamos ant pakabos priklausomai nuo audinio
storio arba jeigu turi sutvirtinimus jie suveriami pagal pažymėjimą ir užsiuvami galuose. Pakuojant
dedami į jų ilgį atitinkančią polietileno rankovę.
13. Žingsnis. Įrengimų priežiūra. Kad įrengimai puikiai veiktų ir funkcionuotų būtina
užtikrinti savalaikę jų priežiūrą.
Kiekvieną dieną specialia priemone būtina nusivalyti lygintuvą. Tam tikslui turime nuimti
papildomą tefloninį padą, palaukti kol lygintuvas įkais, „pieštuku“ patrinti lygintuvo padą ir
nuvalyti jį į tam skirta audinio skiautele.
Kartą per savaitę būtina nuorinti lygintuvą ir manekeną, siekiant išvalyti kalkes ir kitas
nuosėdas, susidariusias dėl vandens naudojimo.
Baigus darbą su cheminio valymo mašina, būtina išvalyti mašinos vamzdžius, naudojant
specialią vamzdžių valymo programą, išvalyti stambaus valymo filtrą.
Kiekvieną dieną (pagal poreikį ir keletą kartų per dieną) būtina išvalyti džiovyklos filtrą.
Apžiūrėti ar nėra užstrigusių būgno koryje gaminių dalių, taip pat patikrinti ar jų nėra užkritusių
tarp būgno ir filtro.
14. Žingsnis. Darbo vietos susitvarkymas. Kiekvieną dieną mes turime palikti patalpas
švarias, kad sekančią dieną darbus pradėtume sutvarkytoje aplinkoje. Būtina išjungti įrengimus,
atjungti vandenį, išjungti elektrą iš centrinės cecho skydinės. Pagal poreikį (bent kartą per mėnesį)
išsiplauti manekeno bei lyginimo stalo audeklus. Kiekvieną dieną nuvalyti dulkes bei išsiplauti
patalpas, išnešti šiukšles.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
141 Mokymų medžiaga
1.2. Firmos „FIRBIMATIK“ cheminio valymo mašinos techninis aprašymas ir
eksploatavimo instrukcija
1 pav. ,, Firbimatic‘‘ firmos sauso valymo mašina.
Firbimatic firmos sauso valymo mašina yra visiškai valdoma kompiuteriu su ekstra rankiniu
valdymu , siekiant užtikrinti sauso valymo mašinos darbą kompiuterio gedimo atveju .
Diagnostikos Smart 10 mikroprocesoriaus sistema su rankiniu valdymu
Nerūdijančio plieno cilindras, Condensor dar, vandens separatorius ir oro grandinės
Žingsnis po žingsnio LED ekranas darbo ciklo stebėjimui
Uždarame kontūre su šilumos siurbliu
Didelės talpos šaldymo sistema su automatiniu atvėsinimu
Nuolatinis distiliavimas
Didelis besisukantis nailono filtras
Papildomas anglies filtras
Dvigubas oro filtras su dideliu paviršiaus plotu
Automatinė sausumo kontrolė
Saugojimo talpyklų variantai 2 ir 3
Automatinio tirpiklio perdavimo bako sisterna
Drum ištraukimo ventiliatorius su aktyviosios anglies filtru
Integruotas oro kompresorius
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
142 Mokymų medžiaga
2 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ RŪŠIAVIMAS, PAGAL GAMINIO
AUDINĮ IR SPALVAS, VALANT HIDROKARBONU
2.1. Tekstilės medžiagų aprašai
1 lentelė. Tekstilės pluoštai
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
143 Mokymų medžiaga
2lentelė. Tekstilės medžiagų savybės
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
144 Mokymų medžiaga
3 lentelė. Tekstilės medžiagų savybės
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
145 Mokymų medžiaga
4 lentelė. Tekstilės medžiagų savybės
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
146 Mokymų medžiaga
5 lentelė. Tekstilės medžiagų savybės
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
147 Mokymų medžiaga
5 lentelė. Tekstilės medžiagų savybės
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
148 Mokymų medžiaga
7 lentelė. Tekstilės medžiagų savybės
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
149 Mokymų medžiaga
8lentelė. Tekstilės medžiagų savybės
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
150 Mokymų medžiaga
9lentelė. Tekstilės medžiagų savybės
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
151 Mokymų medžiaga
2.2. Tekstilės gaminių rūšiavimo technologinė kortelė
10 lentelė. Tekstilės gaminių rūšiavimo technologinė kortelė
Operacijos/ darbo
pavadinimas
Tekstilės gaminių rūšiavimas, pagal taikomą valymo būdą, gaminio
audinį ir spalvas.
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Tirpiklis, balto audinio skiautelės.
Naudojama įranga Rūšiavimo stalas, mobilūs vežimėliai.
Technologinė seka 1. Gaminiai yra rūšiuojami, atsižvelgiant gamintojo ženklinimo
etiketėse nurodytą valymo būdą
2. Gaminiai yra rūšiuojami atsižvelgiant į jų audinio spalvas:
2.1. Gaminiai, kurie yra valomi cheminio valymo būdu yra rūšiuojami į
šias grupes: baltos spalvos audinio gaminius, šviesių/ pastelinių spalvų
audinių gaminius, pilkos spalvos audinių gaminius, margaspalvių
audinių gaminius
2.2. Gaminiai, kurie yra valomi šlapio valymo metodu (arba skalbiami)
yra rūšiuojami į šias grupes: baltos spalvos audinio gaminius, šviesios
spalvos audinių gaminius, margaspalvių audinių gaminius (svarbu
patikrinti ar atskirų gaminių audiniai neleidžia spalvos), tamsių spalvų
audinių gaminius.
3. Gaminiai, kurie yra valomi cheminio valymo ir yra išrūšiuoti pagal
audinio spalvas, papildomai gali būti rūšiuojami atsižvelgiant į gaminio
audinį, t.y. audinio sudėtį (šilkiniai, vilnoniai, medvilniniai ir pan.)
audinio storumą (plonos suknelės, palaidinės, kiti delikatūs gaminiai),
audinio struktūrą (paltiniai, vilnoniai audiniai, kurie valymo metų gali
apvelti kitus gaminius). Įvertinus šiuos kriterijus yra parenkama
tinkama cheminio valymo mašinos programa .
Gaminiai , kurių valymui naudojamas vanduo, yra rūšiuojami:
atsižvelgiant į proceso metu naudojamo vandens temperatūrą (30-40, 60
laipsnių celsijaus), naudojamas chemines medžiagas (pvz. kai kurie balti
gaminiai gali būti balinami, naudojant specialias balinimo priemones,
vilnos, šilko audiniams yra specialūs plovikliai ir automatinės
programos). Be to, yra gaminių, kurie dėl savo specifinių savybių gali
būti skalbiami tik rankomis.
Saugaus darbo
reikalavimai
Tikrinant gaminių audinio spalvos fiksaciją tirpiklio pagalba, privaloma
naudoti apsauginę veido kaukę ir apsaugines pirštines.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
152 Mokymų medžiaga
3 MOKYMO ELEMENTAS. NUODUGNUS TEKSTILĖS GAMINIO APŽIŪRĖJIMAS,
DĖMIŲ IDENTIFIKAVIMAS
3.1. Nuodugnaus tekstilės gaminio apžiūrėjimo, dėmių identifikavimo technologinė kortelė
11 lentelė. Tekstilės gaminio apžiūrėjimo, dėmių identifikavimo technologinė kortel
Operacijos/ darbo
pavadinimas
Nuodugnus tekstilės gaminio apžiūrėjimas, dėmių indentifikavimas
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Tirpiklis, adata, siūlas, balto audinio skiautelės, ausų krapštukai.
Naudojama įranga Rūšiavimo stalas
Technologinė seka 1. Gaminio audinio mechaninių pažeidimų identifikavimas ir prevencinių
priemonių, siekiant išvengti didesnės žalos gaminiui panaudojimas,
2. Furnitūros, esančios gaminyje nuodugnus patikrinimas:
2.1. Ar sagos ir kitos plastiko detalės netirpsta valymo procese naudojamame
tirpiklyje, tai atliekama naudojant siaurą medžiagos skiautelę ar ausų
krapštuko galvutę, ją pamirkius valiklyje tirpiklyje ir lengvai patrynus
vidinę/ nematomą detalės/ sagos pusę. Jei valiklis netirpina detalės, ji
išlieką tvirtos būsenos (nelimpa), priešingu atveju minėtą detalę reikia
pasistengti nuimti.
2.2. ar nėra gaminyje furnitūros/ puošybos detalių, kurios yra priklijuotos
prie pagrindinio audinio; klijai valymo proceso metu tirpsta ir detalės gali
nukristi, deformuotis ar kitaip būti sugadintos; identifikavus tokias detales
būtina imtis prevencinių priemonių, jas prisiūti arba tiesiog nuimti,
nepažeidžiant audinio .
2.3. jei gaminyje esanti furnitūros detalė gali būti valymo proceso metu
mechaniškai pažeista (trinties į cheminio valymo mašinos būgną metu), šią
detalę, esant galimybei, reikia nuimti arba tinkamai apsaugoti, naudojant
specialų apsauginį lipduką ar medžiagos skiautelę .
2.4. patikrinti ar gaminyje nėra užtrauktuko galvučių, kurios valymo proceso
metu gali būti sugadintos.
2.5. gaminyje esančių sagų apsaugai naudoti specialius lipdukus,
apsaugančius nuo mechaninio pažeidimo valymo proceso metu;
3. Patikrinti ar gaminio audinys turi tvirtą spalvos fiksaciją
4. Būtina atkreipti dėmesį į tai, ar gaminio audinio spalva yra vienalytė; jei
audinys margas, reikia atlikti procedūrą, aprašytą 3 punkte, siekiant išvengti
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
153 Mokymų medžiaga
atskirų gaminio detalių nusidažymo (ypatingai aktualu, kada audinys yra
nudažytas kombinuotai balta ir juoda spalvomis);
5. Patikrinti ar gaminyje nėra dirbtinės odos detalių (daugelio atveju
poliuretano tipo audinio), dirbtinė oda cheminio valymo metu gali sukietėti
ir sulūžinėti)
6. Patikrinti ar gaminyje nėra natūralios odos detalių; gaminį valyti tik
įsitikinus jog odos detalės nenudažys gaminio audinio;
Gaminio dėmių identifikavimo procesas
Dėmės yra keleto rūšių pagal kilmę ir valymo būdą:
1. vandenyje tirpios dėmės,
2. tirpiklyje tirpios dėmės,
3dėmės, kurioms valyti reikalingi specialūs valikliai,
4.neišsivalančios dėmės,
5.sudėtinės dėmės,
Yra išskiriama keletas dažniausiai pasitaikančių dėmių požymių:
1. dėmės, turinčios aiškius kontūrus - tai dažniausiai dėmės, turinčios savyje
cukraus ar krakmolo ir yra tirpios vandenyje;
2. taisyklingos formos, tolygiai išplitę dėmės – daugeliu atvejų riebalinio
pobūdžio dėmės, kurios yra tirpios tirpiklyje;
3. dėmės, esančios gaminio intensyvios trinties vietose – gali būti tiesiog
purvo dėmės, tirpios ir vandenyje, ir tirpiklyje;
4. paviršinės, turinčios kietą struktūrą dėmės – daugeliu atveju sudėtinės
maistinės dėmės tirpios vandenyje ir tirpiklyje;
5. rudo atspalvio dėmės – kraujo, rūdžių, makiažo dėmės – daugeliu atveju
tirpios vandenyje ar tirpiklyje;
6. mėlyno, raudono atspalvio dėmės – tai uogų, vyno, rašalo, kurioms
pašalinti reikalingi spec. valikliai;
7. žalio atspalvio dėmės – tai rašalo, žolės - naudojami spec. valikliai joms
pašalinti;
8. gelsvos, išblukę dėmės – prakaitas, šlapimas bei įsisenėjusios,
oksidavusios dėmės, kurių valymui naudojami spec. valikliai;
9. juodos, tamsios dėmės – tepalas, pelėsis, purvas- valo spec. valikliai.
Saugaus darbo
reikalavimai
Tikrinant gaminių audinio spalvos fiksaciją tirpiklio pagalba, o taip pat
sagas ir furnitūrą, privaloma naudoti apsauginę veido kaukę ir apsaugines
pirštines.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
154 Mokymų medžiaga
3.2. Dėmių identifikavimo aprašai
Dėmės yra keleto rūšių pagal kilmę ir valymo būdą:
1. vandenyje tirpios dėmės;
2. perchloretilene tirpios dėmės;
3. dėmės, kurioms valyti reikalingi specialūs tirpikliai;
4. neišsivalančios dėmės;
5. sudėtinės dėmės.
Nustatyti tikrąją dėmių kilmę yra sudėtinga, tačiau tai yra svarbi sąlyga siekiant užtikrinti
aukštą paslaugos atlikimo kokybę. Yra išskiriama keletas dažniausiai pasitaikančių dėmių požymių:
1. dėmės, turinčios aiškius kontūrus - tai dažniausiai dėmės, turinčios savyje cukraus ar
krakmolo ir yra tirpios vandenyje;
2. taisyklingos formos, tolygiai išplitę dėmės – daugeliu atvejų riebalinio pobūdžio dėmės,
kurios yra tirpios perchloretilene;
3. dėmės, esančios gaminio intensyvios trinties vietose – gali būti tiesiog purvo dėmės, tirpios
ir vandenyje, ir perchloretilene;
4. paviršinės, turinčios kietą struktūrą dėmės – daugeliu atveju sudėtinės maistinės dėmės
tirpios vandenyje ir perchloretilene;
5. rudo atspalvio dėmės – kraujo, rudžių, makiažo dėmės – daugeliu atveju tirpios vandenyje
ar perchloretilene;
6. mėlyno, raudono atspalvio dėmės – tai uogų, vyno, rašalo, kurioms pašalinti reikalingi
spec. tirpikliai;
7. žalio atspalvio dėmės – tai rašalo, žolės - naudojami spec. tirpikliai joms pašalinti;
8. gelsvos, išblukę dėmės – prakaitas, šlapimas bei įsisenėjusios, oksidavusios dėmės, kurių
valymui naudojami spec. tirpikliai;
9. juodos, tamsios dėmės – tepalas, pelėsis, purvas- valo spec. tirpikliai.
Dėmių sudėtis, jų kilmė yra labai įvairi, taigi griežtų taisyklių, apibrėžiančių bendrą jų valymo
technologiją nėra.. Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis- tai informacijos apie dėmės pobūdį
išsiaiškinimas (šios informacijos teiraujamės iš klientų priimdami gaminius valymui). .
Didžioji dalis dėmių pagal savo sudėtį yra nevienalytės. Jos susideda iš keleto veikliųjų
medžiagų ir joms išvalyti naudojami iškart keli tirpikliai. Pvz. kavos dėmė- gali savyje turėti ne tik
taninų bei spalvos pigmentų (kava), bet ir riebalų, baltymų (pienas, grietinėlė) ar cukraus. Taip yra
ir su daugeliu padažų – jų sudėtyje gali būti ir kraujo, ir natūralių pigmentų bei riebalų; daugeliu
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
155 Mokymų medžiaga
atveju yra nežinoma, kokie dažai naudojami maisto produktų gamyboje, kokia yra tepalo, dažų
sudėtis. Taigi valant dėmes reikia būti išradingiems.
Dėmių valymui yra naudojamas specialus technologinis įrengimas- dėmių išėmimo stalas,
kuris turi šias pagrindines priemones: aukšto slėgio vandens, oro srauto, perchloretileno ir garų
padavimą, Pirmas žingsnis valant dėmes – tai panaudoti paprasčiausius tirpiklius – vandenį ir
perchloretileną. Įsitikinus jog nekelia grėsmės audiniui, dėmių valymui galima naudoti ir karštus
garus, kurie dar aktyviau naikina vandenyje tirpias dėmes. Pagrindiniams tirpikliams aktyvuoti
padeda suspausto oro srovė, kuri išvalo tirpiklį ir dėmės likučius. Suspausto oro srovę reikia naudoti
atsargiai, siekiant jog dėmė neišplistų ir srovė nepažeistų audinio. Tai ypač aktualu valant plonus
bei blizgius audinius. Per daug intensyvus suspausto oro naudojimas retina audinį. Audinio vieta,
kurioje buvo valoma dėmė džiovinama saugiu atstumu, pradedant nuo kraštų į dėmės vidurį,
siekiant jog neišplistų dėmė ir vandens ratilas.
Daugeliu atveju dėmės yra valomos prieš cheminio valymo procesą ar skalbimą. Tai
palengvina dėmių valymą, jos yra lengviau pastebimos ir paprasčiau nustatyti jų pobūdį. Atskirais
atvejais dėmės yra ir po bendrojo valymo proceso. Šiose situacijose labai svarbu nepalikti nubėgimo
dėmių – gerai išskalauti spec. tirpiklius bei operatyviai džiovinti, kad neliktų ir vandens ratilų.
Vandens ratilus naikiname vandeniu, perchloretileno ratilus- perchloretilenu pagalba. Keisdami
atstumą tarp valiklio ir audinio, siekiame optimalaus valymo rezultato. Vandens nubėgimų
naikinimui gali būti naudojami vandens garai. Juos naudoti būtina pasirenkant saugų atstumą iki
audinio, taip siekiant išvengi purslų dėmių ir ir vengiant audinio pažeidimų nuo karščio. Naudojant
garus svarbu, jog ant audinio nepatektų kondensacinių lašų – dėl šios priežasties garų pistoletą tiek
pučiant garus tiek orą pirmiausia nukreipiame žemyn, kad įsitikintume jog yra pučiami tik vandens
garai.
Jeigu dėmė yra intensyvi, valymo procedūra gali būti kartojama keletą kartų. Svarbu atidžiai
stebėti ar pakartotinis dėmės valymas nepažeidžia audinio struktūros ir spalvos.
2. Vandenyje tirpios dėmės
Tai dažniausiai cukraus ar krakmolo turinčios dėmės, o taip paviršinės purvo dėmės,
baltyminės dėmės (kraujas, prakaitas, šlapimas), dažai pagaminti vandens pagrindu (akvarelė,
guašas). Gaminiai, kurie yra tiesiog skalbiami, prieš tai yra įtrinami spec. plovikliu, kuris išvalo
purvo, prakaito, dažų, kraujo, šlapimo dėmes. Tepalo dėmėms valyti vandenyje yra naudojamas
Triplex energy koncentruotas ploviklis, kuris skaido riebalinio pagrindo dėmes. Tais atvejais, kai
dėmės yra labai koncentruotos ar įsisenėję, jų valymui reikalingas ilgesnis laiko periodas, skirtas
gaminio mirkimui ar intensyviam mechaniniam trynimui.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
156 Mokymų medžiaga
Rašalo, natūralių dažų (žolės, vyno, arbatos, kavos, kakavos, uogų, vaisių, makiažo) ir sintetinių
dažų (tušinukai, flomasteriai, batų tepalas, markeriai), riebalų dėmėms valyti kartu su vandeniu yra
naudojami spec. tirpikliai.
2. Perchloretilene tirpios dėmės
Perchloretilenas tirpina purvo, riebalų, tepalų ir klijų dėmes, vašką, makiažą, kramtomąją
gumą, sakus, bei ištirpusių sagų ar plastmasės likučius.
Yra dėmių, kurių neišvalius prieš cheminį valymą jos užsifiksuos, taigi net ir įdėjus visas
pastangas jos gali neišsivalyti. Tai visos baltyminės (kraujas, prakaitas, šlapimas) ir natūralių
pigmentų turinčios (uogos, vaisiai, vaistai, vynas, žolė, kava, arbata) dėmės.
3. Dėmės, kurioms valyti reikalingi spec. tirpikliai
Spec tirpikliai naudojami valymui ant dėmių išėmimo stalo prieš ir po bendrojo valymo.
Kad įsitikintume jog dėmės tikrai išsivalė, aiškias dėmes (kurios matos ne šešėliais, turi aiškius
kontūrus) visuomet geriau išvalyti prieš bendrąjį valymą naudojant spec. tirpiklius ant dėmių
išėmimo stalo. Prieš valant spec. tirpikliais privalome įsitikinti, kad mums nepadės tik vanduo ar
perchloretilenas, bei patikrinti ar gerai užfiksuota gaminio spalva ir koncentruotos valymo
priemones neišblukins audinio. Tikriname spalvos fiksaciją mažiau pastebimoje vietoje ant vidinės
siūlės, vidines kišenės pusės ar pan.
Mes naudojame 3 skirtingų gamintojų spec. tirpiklių rinkinius. Jie gali būti nuplaunami
vandeniu (jeigu valoma po to P) ir perchloretilenu po to išdžiovinant valytą vietą ir ištrinant sauso
valymo įtrynimui naudojamu muilu. Valant gaminius cheminiu būdy būtina gerai išplauti spec
tirpiklių likučius, nes po valymo gali likti dėmių nuo spec tirpiklių.
Bufa kompanijos produktai/ tirpikliai (Detaprofi rinkinį sudaro Blodex, tanex, Lacex, Medex,
Ferex ir Detasolv ). Bufa produktai gali būti naudojami gali būti naudojami ir prieš skalbimo
procesą, tiesiog įtrynus dėmes reikalingu tirpikliu. Šiuo atveju skalbimą reikia pradėti ne vėliau kaip
per 15 min.
Biar kompanijos produktai/ tirpikliai (B; C: G; R; F3) ir Seitz kompanijos produktai (Purasol,
Quickol, Lacol Frankosol, Cavesol, Blutol, Colorsol) sudaryti iš panašias dėmių grupes valančių
produktų, tačiau atskirais atvejais esant skirtingoms dėmėms, skirtingi audiniems ir jų poveikis jų
poveikis valant dėmes gali skirtis. Baltymo turinčias (proteino) dėmes – kraują, prakaitą, šlapimą,
maistines dėmes, vaistus, pieną valo Blutol, G ir Blodex. Taninų turinčias dėmes – vyno, uogų,
vaisių, daržovių, žolės, arbatos, kavos dėmes valo Cavesol, R ir Tanex.
Natūralių dažų, pigmentų – augalų, kosmetikos, vaistų, maistines dėmes valo Colorsol ir
Medex Dirbtinių dažų dėmės (įvairūs rašikliai, dažai) valo Purasol (išpučiama tik oru arba
nuplaunama P), Lacol. Quickol, B, C, Lacex, Detasolv.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
157 Mokymų medžiaga
Kietas sintetinės dėmės (nagų lakas, klijai) valo Detasolv, Lacol, Purasol.
Kietas natūralios kilmės dėmes (krakmolas, cukrus, baltyminių dėmių kraštai) – Frankosol.
Rudžių, gelsvas, nublukusias dėmes gali padėti išvalyti Ferex ir F3 (Ferex saugesnis,
švelnesnis). Šiuos tirpiklius galima naudoti tik įsitikinus, jos valymo proceso metu nebus pažeista
audinio spalva. Yra rekomenduojama tirpiklių poveikį audinio spalvai išbandyti mažiau matomoje
vietoje.
Riebalų dėmes, vašką, tepalus, degutą padeda valyti B, C, Quickol, Lacex (stipresnis).
Neretai siekiant sustiprinti spec. tirpiklių poveikį dėmės valymui, jis gali būti paliktas
ilgesniam laikui (2-3 min), o po to išplautas vandeniu ar garais. Visus spec. tirpiklius būtina gerai
išplauti prieš naudojant kitą tirpiklį.
Siekiant sustiprinti poveikį valomai dėmei, kartu gali būti naudojami šie tirpikliai Frankosol +
Cavesol+Colorsol. Tai dažniausia daroma valant augalinės kilmės pigmentų turinčias dėmes.
Negalima maišyti baltymus ir taninus valančių tirpiklių, nes vieni kitus neutralizuos.
Spec. tirpikliai naudojami prieš skalbimą:
Bufa detaprofi rinkinys – negali būti paliktas ant audinio ilgiau nei 15 min.
1. Blodex – baltyminėms dėmėms;
2. Tanex – taninams, vaisiams daržovėms, kavai
3. Lacex – dažams, riebalams, vaškui
4. Medex – vaistams, natūraliems dažams
5. Ferex – rūdims ir metalo (oksidacijos) dėmėms.
6. Detasolv negali būti naudojamas neišplaunant ir neišdžiovinant ant dėmių išėmimo stalo.
Ecocab Stainex rinkinys naudojamas prieš skalbiant, negali būti ant audinio ilgiau nei 10 min
iki skalbimo pradžios:
1. Stain Žalias – nuo kraujo prakaito ir kitų baltyminių dėmių;
2. Stain Melynas – nuo dažų;
3. Stain geltonas – nuo taukų, padažų;
4. Stain raudonas – nuo rudžių, oksidacijos dėmių.
Papildomai naudojami spec tirpikliai skalbimui:
1. Triplex energy plius- tepalinėms, riebalinėms dėmėms;
2. Toglisudore ir V7 DRY- prakaito dėmėms valyti;
3. Viva Odosorb- blogam kvapui naikinti.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
158 Mokymų medžiaga
4. Neišsivalančios dėmės
Statistika skelbia, jog 10 % dėmių tiesiog neišsivalo. Taigi teisingai panaudojus technologines
priemones didžiąją dalį dėmių mes galime išvalyti. Svarbu neužtvirtinti dėmės – nenuskalbti,
neuždžiovinti, neužlyginti.
Valant dėmes yra svarbūs šie veiksmai: trynimas, aktyvavimas garais, ilgesnis tirpikli ar kitos
valymo priemonės naudojimo laikas. Visuomet yra svarbu atsižvelgti į audinio specifiką.
Valant kelis sluoksnius turintį audinį svarbu užtikrinti, kad dėmė neišplis, nepereis į kitus
audinio sluoksnius. Siekiant to išvengti būtina audinį išsluoksniuoti arba naudoti sugeriantį tamponą
(papildomo šviesaus audinio gerai drėgmę geriantis gabalėlis) po valoma vieta, kad dėmė ir
išplaunami tirpikliai susigertų į jį. Sunkiai išsivalančios dėmės: įsisenėję dėmės, nuskalbtos dėmės,
kurios yra netirpios Perchloretilene. Neišsivalančios dėmės: greitai džiūstantys klijai; nagų lakas;
statybinės, montažinės putos; akriliniai dažai; aliejiniai dažai, įsisenėją pelėsio bei rudžių dėmės,
kurios tiesiogiai pažeidžia audinį, įvairiausi kvapai (prakaito, kvepalų, degėsio, senienos...) taip pat
sunkiai panaikinami net naudojant papildomas kvapo bakterijas naikinančias priemones.
6. Dėmių, esančių skirtinguose audiniuose valymo specifika
5.1. Šilkas yra prabangus, lepus, nepritaikytas naudoti kiekvieną dieną audinys. Jis valomas
sausuoju būdu. Kadangi šilkų priskaičiuojama apie 300 rūšių, bendros taisyklės valant šios rūšies
audinį nėra. Dažnai tenka vadovautis tiesiog gamintojo pateiktomis instrukcijomis. Šis audinys
pasižymi tuo, jog greitai glamžosi, atsiranda defektai trinties, prakaitavimo bei glamžymosi
(pažastys, tarpkojis, nugara, liemens linija, kaklaraiščio mazgas) vietose. Neretai šilkai yra dažyti
silpnos fiksacijos dažais ir dėl šios priežasties gali blukti tiek valant vandenyje, tiek perchloretilene.
Reikia būtinai tikrinti ar neblunka spalva. Šilko prieš valant nepurškiame vandeniu, o įtriname
papildomu muilu sausam valymui.
Šilkas yra jautrus suspausto oro srovei, dėl šios priežasties suspaustą orą reikia naudoti labai
atsargiai tik pasirinkus saugų atstumą.
5.2. Dėmių, esančių barchatiniuse, aksominiuose audiniuose valymui negalima naudoti
vandens. Ypatingai jeigu šių audinių sudėtyje yra šilko. Tokio tipo audiniai ir juose esančios dėmės
valomos tik cheminio valymo būdu. Atskirais atvejais dėmių valymui gali būti naudojami garai.
5.3. Audinius, kurių gamybai yra naudojamas acetatas arba tricetatas valyti reikia itin
atsargiai. Spec. tirpikliai, ypatingai turintys skiediklio savybių gali išlydyti audinį. Audinį tai pat
gali lengvai pažeisti suspausto oro srovė ir garas. Ant dėmių išėmimo stalo valyti atsargiai
5.4. Sintetiniai audiniai gali būti įvairių rūšių. Klijuoti audiniai (striukės) – gali
atsisluoksniuoti nuo garų bei tirpiklių. Valyti atsargiai, kad neprarastų savo gerų atsparumo
vandeniui savybių. Poliuretanas – tai medžiaga kurios patvirtintas galiojimo laikas 2 metai. Niekas
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
159 Mokymų medžiaga
nežino kiek laiko ji bus stovėjus rietime prieš pasiuvant gaminį. Taigi su ja reikia elgtis ypač
apdairiai. Nenaudoti spec. tirpiklių, karštos temperatūros tiek valymo, tiek džiovinimo metu, vengti
trinties. Visų šių veiksmų pasėkoje jis gali būti lengvai pažeistas. Dėmės audiniuose iš poliesterio
pluošto valosi gerai, jei tai yra atliekama laiku, t.y. neleidžiama dėmėms įsisenėti.
5.4. Gaminiuose esančios odos detalės reikalauja ypatingo dėmesio. Svarbu žinoti, jog
valoma oda dažo/leidžia spalvą. Būtina atkreipti dėmesį į tai, ar šalia odinės detalės esančios
audinio spalva skiriasi nuo pastarosios spalvos. Jei skiriasi ir audinio spalva yra šviesesnė, tikėtina
jog valymo metu gali audinys nusidažyti. Naudojant spec. tirpiklius gali intensyviau blukti odos
spalva.. Valant vandeniu odos detalės gali kietėti.
5.6. Medvilniniai audiniai lengvai sugeria įvairias dėmes. Tamsiai dažyti medvilniniai
audiniai valomi dažnai blunka, ten kur audinys išdėvėtas neišsilygina. Baltos spalvos medvilnės
valymui galima naudoti chloro baliklius, tačiau reikia atkreipti dėmesį į sudėtį, siekiant išsiaiškinti
ar audinio pluoštas sudėtyje neturi kitų medžiagų, kurios valant balikliu gali įgyti gelsvą atspalvį.
5.7. Linas kaip ir kiti natūralūs audiniai gali blukti. Tamsaus lininio audinio gaminius
patartina valyti naudojant cheminį valymo būdą. Šviesaus audinio (baltus) gaminius
rekomenduojama skalbti.
5.8. Cheminiu būdu valomi vilnoniai audiniai neturi galimybės susitraukti. Tai labai svarbu
siekiant suteikti aukštos kokybės paslaugą. Vilnoniuose audiniuose dėmės valosi ypatingai sunkiai,
ypač natūralūs pigmentai. Suspausto oro srovė taip pat neigiamai veikia vilnonio audinio paviršių,
jis gali lengvai susivelti. Taigi valyti reikia itin atsargiai.
5.9. Prieš valant blizgius audinius būtina patikrinti ar jis nedažo ir įsitikinti, jog blizgutis
užpurkštas ir užfiksuotas kokybiškai. Priešingu atveju valant tokio tipo audinius blizgi audinio dalis
gali nukristi.
5.10. Etiketės, transferai, tapyba ant audinių, odos bei kitokio pobūdžio puošybos elementai
turi būti patikrinti prieš valymą, siekiant įsitikinti jog jie neblunka, nelimpa, nesilydo veikiami
tirpiklių, nėra grėsmės dėl jų atsiklijavimo ir kitų rizikos veiksnių.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
160 Mokymų medžiaga
4 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ TIKSLINIS DĖMIŲ VALYMAS
4.1. Darbų saugos instrukcijos
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ NAUDOJIMO SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA
I. BENDROJI DALIS
1.Tekstilės gaminių cheminio valymo, skalbyklos darbuotojas su cheminėmis medžiagomis
(valikliais, balikliais, skalbimo ir valymo priemonėmis) gali dirbti ne jaunesni kaip 18 metų,
išklausęs specialų mokymo kursą, mokantis saugiai dirbti, susipažinęs su darbo metu naudojamų
įrenginių paskirtimi, konstrukcija ir eksploatavimo ypatumais, pasitikrinęs sveikatą. turintis
sveikatos žinių pažymėjimą, patvirtinantį įgytas žinias sveikatos ir pirmosios medicinos pagalbos
teikimo klausimais, ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose):
1.1. darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją;
1.2. pirmosios medicininės pagalbos suteikimo instrukciją;
1.3. darbuotojos saugos ir sveikatos instrukciją pagal darbo vietą;
1.4. neelektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją;
1.5. bendrąją priešgaisrinės saugos instrukciją;
1.6. priešgaisrinės saugos darbo vietos instrukciją;
1.7. darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planą.
2. Periodiškai dirbantysis su cheminėmis medžiagomis, instruktuojamas ne rečiau kaip vieną
kartą per dvyliką mėnesių.
3. Darbuotojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1.pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3.darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
161 Mokymų medžiaga
4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
5. Darbuotojas nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi nedelsdamas kreiptis į artimiausią
gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį
sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti
tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių
būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo
atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik
būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys
ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais, kai:
6.1. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.2. esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;
6.3. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei;
6.4.darbuotojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
7. Asmens darbo higiena:
7.1. darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
7.2. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
7.3. prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
7.4. eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
7.5. nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
8. Darbuotojas privalo:
8.1 vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
8.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus.
9. Darbuotojas turi teisę:
9.1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
9.2. sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
162 Mokymų medžiaga
9.3. susipažinti su sveikatos tikrinimų rezultatais ir reikalauti pakeisti darbą, jeigu sveikatos
priežiūros įstaiga nustatė, kad darbuotojas negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo;
9.4. atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
10. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
11. Darbuotojas turi žinoti:
11.1. patalpų, darbo vietos planą;
11.2. cheminių medžiagų fizikine ir chemines charakteristikas ir savybes;
11.3. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI, SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
12. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vieloje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
12.1. elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t,t,), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimai., ir/ar net klinikinė mirtis;
12.2. dulkės (organinės ir neorganinės kilmės) - neigiamas poveikio organizmui galimos
alerginės ir profesinės ligos. Jeigu dulkių kiekis ore viršija leistiną normą ir dulkėtumo negalima
sumažinti reikia, dėvėti tinkamai priderintą respiratorių;
12.3. naudojamų cheminių medžiagų, garų(patekimas ant odos, į akis, kvėpavimo takus)
poveikis - galimi akių gleivinės nudegimai, neigiamas poveikis kvėpavimo takams: dirbti reikia
veikiant ištraukiamajai ventiliacijai, jei šių priemonių nepakanka ar jų dėl objektyvių aplinkybių
nėra, reikia devėti tinkamai parinktą respiratorių, apsauginius akinius;
12.4. krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius, medžiagas
darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi;
12.5. nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
12.6. paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų
sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai
valomos. Jeigu dėl darbo specifikos grindys būna šlapios ir slidžios, būtina dėvėti apsaugančią nuo
paslydimo avalynę;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
163 Mokymų medžiaga
12.7.fizinė perkrova, galimos traumos, raumenų patempimai. Nekelti vienam daiktų (detalių,
ruošinių, įtenginių), viršijančių leistiną krovinio kėlimo normą. Jeigu nėra galimybių tai atlikti
dviems, būtina naudotis kėlimo įrenginiais;
12.8. netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) darbo vietoje;
12.9. darbo vietos ir praėjimo kelių užvertimas ir užgriozdinimas pašaliniais daiktais.
13. Darbdavys įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
13.1. galvai ir akims apsaugoti;
13.2. kvėpavimo takams apsaugoti;
13.3. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
13.4. kojoms ir pėdoms apsaugoti;
13.5. apsauginiais darbo drabužiais.
14. Darbuotojai, dirbantys švariojoje ir nešvariojoje skalbyklos dalyse, turi vilkėti specialiai
pažymėtais arba kitos spalvos darbo drabužiais. Drabužiai turi būti keičiami mažiausiai kartą per
savaitę, o susitepę - nedelsiant.
15. Darbuotojai, rūšiuodami, dėdami į skalbykles skalbinius ir skalbiklius, privalo dėvėti
kaukę arba kaukę su filtrais.
16. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti
laikomi specialiai pritaikytoje patalpoje.
17. Cheminėje valykloje turi būti įrengti du įėjimai: gaminiams priimti ir išduoti bei
darbuotojams.
18. Cheminių valyklų grindys, sienos, lubos turi būti padengtos nelaidžia vandeniui, atsparia
naudojamoms valymo, plovimo ir dezinfekcijos priemonėms danga.
19. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų, neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
20. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi:
20.1. apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje
nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai;
20.2. Darbdavys esant reikalui turi teisę išduoti darbuotojui daugiau apsaugos priemonių.
21. Darbuotojas privalo:
21.1. dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
21.2. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
21.3. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmeninė apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
164 Mokymų medžiaga
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
22. Gauti tiesioginio vadovo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais darbo
metodais.
23. Apsirengti, tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalyne, patikirinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį. Draudžiama dirbti
su suplyšusiais, netvarkingais, atsilapojusiais darbo drabužiais.
24.Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti, įsitikinti, ar neažkrautos vaikščioti skirtos vietos, vizualiai, patikrinti, ar pakankamas vietinis
apšvietimas.
25. Apžiūrėti darbo vietoje esančius elektros įrenginius: ar jie įžeminti ir uždengti elektros
skydelio, įrenginio kontaktai, turintys elektros įtampą, ar nenutrūkę elektros laidai, jungiantys
įrenginį su elektros tinklu, ar nepažeista jų izoliacija, ar įrenginį jungiantys su elektros tinklu laidai
nesiliečia prie karštų, drėgnų, kitų kabelių, aštrių briaunų, kitų įrenginių; ar laidai apsaugoti nuo
atsitiktinių mechaninių pažeidimų, Laidai (kabeliai) turi būti jungiami prie kištukinio lizdo taip, kad
nebūtų galimybės ant jų užlipti ar einant už jų užsikabinti.
26. Jungiant elektros įrenginius įsitikinti, ar pakankamo ilgio kabelis, jo prailginimui galima
naudoti tik tvarkiagus pramoninės gamybos prailgintuvus.
27. Patikrinti ar tvarkingi darbo įrankiai ir priemonės, mašinos ir kiti technologiniai įrenginiai.
28. Susireguliuti darbo vietos apšvietimą. Jeigu bendras apšvietimas nepakankamas, naudoti
vietinį apšvietimą: nešiojamas lempas su apsauginiu tinkleliu ir kabliuku, kurių įtampa turi būti ne
didesnė kaip 50V. Tvirtinti 220V įtampos apšvietimą prie stelažų draudžiama.
29. Visos skalbyklose naudojamos skalbimo, balinimo, minkštinimo, standinimo priernonės,
cheminėse valyklose naudojamos cheminės medžiagos ir preparatai, turi atitikti teisės aktuotuose
nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus, turėti saugos duomenų lapus. Susipažinti su juose
keliamais reikalavimais, nurodytomis laikymo naudojimo, saugos priemonėmis.
30. Susipažinti su gautomis medžiagomis, patikrinti, ar sveika tara, ar yra užrašai etiketės su
nurodytu medžiagos pavadinimu, svoriu, tūriu, rūšimi, pagaminimo data.
31. Dezinfekcijos priemonės (biocidai) turi būti registruotos teisės akto nustata tvarka.
32. Dazinfekcijos priemonių (biocidų) apskaita turi būti vykdoma teisės akto nustatyta tvarka.
33. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti
laikomi specialiai pritaikytoje patalpoje.
34. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
165 Mokymų medžiaga
35. Susipažinti su gautų medžiagų galiojimo terminais, naudojimo reikalavimais, vengti
mišraus medžiagų sandėliavimo su skirtingomis cheminėmis - fizinėmis savybėmis.
36. Naudotis tik tvarkingais rankiniais įrankiais bei pagalbinėmis priemonėmis, įsitikinti stalų
ir stovų stabilumu.
37. Taros atidarymui paruošti tam tikslui skirtus įraukius: plaktuką, reples ir pan. Atliekant
šiuos darbus reikia užsimauti pirštines.
38. Įsitikinti, ar veikia patalpos ventiliacinė sistema. Vėdinimo sistema turi buti įrengta taip,
kad ji automatiškai įsijungtų prasidėjus technologiniam procesui.
39. Pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
40. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
41. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
42. Nedirbti, jei darbo vieta nepakankamai apšviesta.
43. Dirbti su preparatais leidžiama ne ilgiau kaip 6 valandas, o naudojant labai toksiškus ir
toksiškus preparatus 4 valandas per dieną.
44. Dirbant su cheminiais preparatais, būtina dėvėt asmenines apsaugos priemones.
45. Cheminės medžiagos priimamos kartu su saugos duomenų lapu. Saugos duomenų lapai,
susegti į aplanką, laikomi metalinėje nerakinamoje spintelėje, pakabintoje prie pagrindinių lauko
durų.
46. Visos priimamos ir išduodamos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti registruojami.
46. Kraunant preparatus, reikia saugoti pakuotę, vengti smūgių, mėtimo. Atsargiai elgtis su
dūžtančiais išfasavimais. Preparatams išsiliejus ar išsibarsčius, imtis skubių priemonių jiems
surinkti ir nukenksminti.
47. Įpakavimo atliekas dėti į tam tikslui skirtą tarą.
48.Darbuotojui draudžiama:
48.1. laikyti chemines medžiagas kartu su maisto produktais;
48.2. patalpoje palikti išlietus ar išbarstytus preparatus;
48.3.darbo metu valgyti, gerti ir rūkyti;
48.4.naudoti nukensmintą preparatų tarą kitiems tikslams;
48.5. darbo vietoje būti pašaliniams asmenims;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
166 Mokymų medžiaga
48.6. ragauti, uostyti cheminius preparatus.
49. Dėmių valymo darbo vietose turi būti papildomas vietinis apšvietimas.
50. Valant dėmes naudotis cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose nurodytomis
asmeninėmis apsaugos priemonėmi.
51. Ruošiant tirpalus, laikytis nurodytų proporcijų.
52. Draudžiama chemines medžiagas ragauti, uostyti.
53. Draudžiama švarius gaminius pakuoti į neperforuotą plėvelę.
54. Išvalyti drabužiai kabinami ant pakabų, kiti gaminiai laikomi švarių gaminių patalpoje.
55. Iš išvalytų gaminių neturi sklisti cheminių medžiagų kvapas.
56. Pagrindinis patalpų valymas turi būti atliekamas vieną kartą per savaite: šepečiu, oro srove
nuvalomos sienos, grindys, durys, išvalomi agregatai, nuvalomi visi paviršiai.
57. Cheminės valyklos įrenginiai, inventorius turi būti valomi kasdien.
58. Cheminių valyklų langus būtina valyti ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
59. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešanio krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
59.1. vyrams - iki 30 kg;
59.2. moterims - iki 10 kg.
60.Apsaugos nuo elektros reikalavimai:
60.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų, prietaisų ar įrenginių;
60.2. nedirbti su elektros įrankiais ar prietaisais, jeigu prisilietus jaučiamas elektros srovės
poveikis;
60.3.nedirbti su netvarkingais elektros įrankiais, prietaisais ar įrenginiais;
68.3.dirbti tik su įžemintais prietaisais bei įrenginiais;
68.4.nesiliesti vienu metu prie įžemintų dalių ir elektros įrenginių metalinių dalių, kad esant
pažeistai izoliacijai ir šioms dalims turint elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros
srovei per žmogaus kūną;
68.5.panaudojus elektros įrankį, prietaisą ar įrenginį tuoj pat išjungti;
68.7. nedirbti su elektros prietaisais, jei ant jų pateko skystis;
68.8. neremontuoti pačiam sugedusio elektros įrenginio, laidų kištuko, elektros kištukinio
lizdo. Tai privalo aitlikti darbuotojas, turintis reikiamą apsaugos nuo elektros kategoriją.
69. Dirbant keliese, darbo veiksmus derinti tarpusavyje.
70. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų
saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
167 Mokymų medžiaga
71. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
V. DARBUOTOJO VEIKSMAl AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
72. Visais atvejais apsinuodijus cheminėmis medžiagomis (net ir lengvai) būtina kuo skūbiau
kreiptis į gydytoją. Pirmosios pagalbos priemonės yra tokios, kokias gali suteikti patys darbuotojai
pagal etiketėje nurodytus reikalavimus, o specialią pagalbą suteikia medikai. Darbo su preparatais
vietose būtinai turi buti pirmosios pagalbos vaistinėlė.
73. Apsinuodijimo požymiai: bendras silpnumas, pilvo skausas, ašarojimas, kosulys, dusulys,
galvos svaigimas, vėmimas, seilėtekis, viduriavimas, dirginimas, vyzdžių susiaurėjimas arba
išsiplėtimas, traukuliai.
74. Nepriklausomai nuo preparato rūšies ir apsinuodijimo laipsnio, nukentėjusįjį būtina išnešti
ar išvežti iš užnuodytos zonos, nuimti respiratorių ar dujokaukę (jei jie yra), apsauginius akinius,
atsegti apykaklę, nurengti, jeigu drabužiai laibai sutepti preparatais.
75. Jeigu nukentėjusysis neteko sąmones, jį gaivinti.
76. Nukentėjusysis turi būti laikomas šiltoje patalpoje. Netekusį sąmonės galima šildyti
šildyklėmis.
77. Į patalpą, kurioje yra cheminių medžiagų garų įeiti be dujokaukės draudžiama. Avarinis
darbas takioje patalpoje leidžiamas, dalyvaujant ne mažiau 2 žmoonėms.
78. Apsinuodijus chemnių medžiagų garais, nukentėjęs turi būti išvestas į gryną orą arba į
patalpą su grynu oru. Esant reikalui nedelsiant daryti dirbtinį kvėpavimą, Atlaisvinti rūbus
trukdančius kvėpavimui. Jei nukentėjus dusina, ima kosulys, tai transportuoti nutekėjusį galima tik.
horizontalioje padėtyje.
79. Nepriklausomai nuo nukentėjusio sveikatos būklės, jis turi būti nukreiptas pas gydytoją.
80. Patekus cheminėms medžiagoms į akis, jas būtina praplauti švaraus vandens srove. Po to
užsidėti tamsius akinius ir kreiptis į gydytoją, Dėti raiščius draudžiama.
81. Kilus pavojui žmonių saugumui, sveikatai ar gyvybei, įrenginių sugadinimui, nedelsiant
nutraukti darbus ir pranešti tiesioginiam vadovui.
82. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
82.1. pastebėjus stiprų detalių, laidų įkaitimą;
82.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
82.3. pajutus svylančių laidų kvapą;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
168 Mokymų medžiaga
8.4. neįprastai padidėjus triukšmui ir vibracijai;
82.5. nutrūkus elektros energijos tiekimui;
83.Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
83.1. apžiūrėti pažeistą zoną;
83.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
83.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto ryšio
telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
84.Kilus gaisrui:
84.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
84.2. evakuoti žmones;
84.3.gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;
84.4. informuoti tiesioginį vadovą.
85. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
85.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
85.2. suteikti pirmąją pagalbą;
85.3. informuoti tiesioginį vadovą;
85.4. darbo vietą ir įrenginių būklę iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
85.5. reikia pačiam arba per kitus asmenis pranešti tiesioginiam vadovui apie atsitikimą ir jo
aplinkybes.
86. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
87. Esant ypatingam avariniam atvejui, evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
88. Įvykus įrenginių pažeidimams arba avarijai, darbuotojas privalo imtis priemonių, kad
nsusidarytų pavojus žmonių gyvybei, gaisrui kilti ir įrenginių sugadinimui, nedelsiant pranešti
tiesioginiam vadovui.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
89. Išjungti iš elektros tinklo naudotus įrenginius.
90. Atliekas pašalinti į tam tikslui skirtas vietas.
91. Nusivilkti darbo drabužius ir padėti į jiems skirtą vietą.
92. Rankas nusiplauti su muilu ir vandeniu.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
169 Mokymų medžiaga
93. Rankų ir drabužių valymui nenaudoti skiediklių ir degių medžiagų (acetono, benzino ir
kt.).
94. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo pabaigą, darbo metu įvykusias traumas, susijusias
su darbu, ūmius sveikatos sutrikimus
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
170 Mokymų medžiaga
SAUSO CHEMINIO VALYMO MAŠINOS NAUDOJIMO SAUGOS IR SVEIKATOS
INSTRUKCIJA
I. BENDROJI DALIS
1. Tekstilės gaminių cheminio valymo, skalbyklos darbuotojas su cheminėmis medžiagomis
(valikliais, balikliais, skalbimo ir valymo priemonėmis) gali dirbti ne jaunesni kaip 18 metų,
išklausęs specialų mokymo kursą, mokantis saugiai dirbti, susipažinęs su darbo metu naudojamų
įrenginių paskirtimi, konstrukcija ir eksploatavimo ypatumais, pasitikrinęs sveikatą. Turintis
sveikatos žinių pažymėjimą, patvirtinantį įgytas žinias sveikatos ir pirmosios medicinos pagalbos
teikimo klausimais, ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose):
1.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją;
1.2. Pirmosios medicininės pagalbos suteikimo instrukciją;
1.3. Darbuotojos saugos ir sveikatos instrukciją pagal darbo vietą;
1.4. Neelektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją;
1.5. Bendrąją priešgaisrinės saugos instrukciją;
1.6. Priešgaisrinės saugos darbo vietos instrukciją;
1.7. Darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planą.
2. Periodiškai dirbantysis su cheminėmis medžiagomis, instruktuojamas ne rečiau kaip vieną
kartą per dvyliką mėnesių.
3. Darbuotojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1. Pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. Patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3. Darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. Pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. Darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. Darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. Ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
4.3. Švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
171 Mokymų medžiaga
5. Darbuotojas nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi nedelsdamas kreiptis į artimiausią
gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį
sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti
tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių
būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo
atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik
būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys
ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais, kai:
6.1. Darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.2. Esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;
6.3. Darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei;
6.4. Darbuotojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
7. Asmens darbo higiena:
7.1. Darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
7.2. Nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
7.3. Prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
7.4. Eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
7.5. Nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
8. Darbuotojas privalo:
8.1 vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
8.2. Vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus.
9. Darbuotojas turi teisę:
9.1. Reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
9.2. Sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
9.3. Susipažinti su sveikatos tikrinimų rezultatais ir reikalauti pakeisti darbą, jeigu sveikatos
priežiūros įstaiga nustatė, kad darbuotojas negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
172 Mokymų medžiaga
9.4. Atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
10. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
11. Darbuotojas turi žinoti:
11.1. Patalpų, darbo vietos planą;
11.2. Cheminių medžiagų fizikine ir chemines charakteristikas ir savybes;
11.3. Pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI, SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
12. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vieloje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
12.1.Elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t,t,), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimai., ir/ar net klinikinė mirtis;
12.2.Dulkės (organinės ir neorganinės kilmės) - neigiamas poveikio organizmui galimos
alerginės ir profesinės ligos. Jeigu dulkių kiekis ore viršija leistiną normą ir dulkėtumo negalima
sumažinti reikia, dėvėti tinkamai priderintą respiratorių;
12.3.Naudojamų cheminių medžiagų, garų(patekimas ant odos, į akis, kvėpavimo takus)
poveikis - galimi akių gleivinės nudegimai, neigiamas poveikis kvėpavimo takams: dirbti reikia
veikiant ištraukiamajai ventiliacijai, jei šių priemonių nepakanka ar jų dėl objektyvių aplinkybių
nėra, reikia devėti tinkamai parinktą respiratorių, apsauginius akinius;
12.4.Krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius, medžiagas
darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi;
12.5.Nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
12.6.Paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų
sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai
valomos. Jeigu dėl darbo specifikos grindys būna šlapios ir slidžios, būtina dėvėti apsaugančią nuo
paslydimo avalynę;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
173 Mokymų medžiaga
12.7.Fizinė perkrova, galimos traumos, raumenų patempimai. Nekelti vienam daiktų (detalių,
ruošinių, įtenginių), viršijančių leistiną krovinio kėlimo normą. Jeigu nėra galimybių tai atlikti
dviems, būtina naudotis kėlimo įrenginiais;
12.8.Netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) Darbo vietoje;
12.9.Darbo vietos ir praėjimo kelių užvertimas ir užgriozdinimas pašaliniais daiktais.
13. Darbdavys įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
13.1. Galvai ir akims apsaugoti;
13.2. Kvėpavimo takams apsaugoti;
13.3. Rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
13.4. Kojoms ir pėdoms apsaugoti;
13.5. Apsauginiais darbo drabužiais.
14. Darbuotojai, dirbantys švariojoje ir nešvariojoje skalbyklos dalyse, turi vilkėti specialiai
pažymėtais arba kitos spalvos darbo drabužiais. Drabužiai turi būti keičiami mažiausiai kartą per
savaitę, o susitepę - nedelsiant.
15. Darbuotojai, rūšiuodami, dėdami į skalbykles skalbinius ir skalbiklius, privalo dėvėti
kaukę arba kaukę su filtrais.
16. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti
laikomi specialiai pritaikytoje patalpoje.
17. Cheminėje valykloje turi būti įrengti du įėjimai: gaminiams priimti ir išduoti bei
darbuotojams.
18. Cheminių valyklų grindys, sienos, lubos turi būti padengtos nelaidžia vandeniui, atsparia
naudojamoms valymo, plovimo ir dezinfekcijos priemonėms danga.
19. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų, neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
20. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi:
20.1. Apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje
nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai;
20.2. Darbdavys esant reikalui turi teisę išduoti darbuotojui daugiau apsaugos priemonių.
21. Darbuotojas privalo:
21.1. Dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
21.2. Rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
21.3. Įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmeninė apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
174 Mokymų medžiaga
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
22. Gauti tiesioginio vadovo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais darbo
metodais.
23. Apsirengti, tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalyne, patikirinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį. Draudžiama dirbti
su suplyšusiais, netvarkingais, atsilapojusiais darbo drabužiais.
24. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti, įsitikinti, ar neažkrautos vaikščioti skirtos vietos, vizualiai, patikrinti, ar pakankamas vietinis
apšvietimas.
25. Apžiūrėti darbo vietoje esančius elektros įrenginius: ar jie įžeminti ir uždengti elektros
skydelio, įrenginio kontaktai, turintys elektros įtampą, ar nenutrūkę elektros laidai, jungiantys
įrenginį su elektros tinklu, ar nepažeista jų izoliacija, ar įrenginį jungiantys su elektros tinklu laidai
nesiliečia prie karštų, drėgnų, kitų kabelių, aštrių briaunų, kitų įrenginių; ar laidai apsaugoti nuo
atsitiktinių mechaninių pažeidimų, Laidai (kabeliai) turi būti jungiami prie kištukinio lizdo taip, kad
nebūtų galimybės ant jų užlipti ar einant už jų užsikabinti.
26. Jungiant elektros įrenginius įsitikinti, ar pakankamo ilgio kabelis, jo prailginimui galima
naudoti tik tvarkingus pramoninės gamybos prailgintuvus.
27. Patikrinti ar tvarkingi darbo įrankiai ir priemonės, mašinos ir kiti technologiniai įrenginiai.
28. Sasireguliuti darbo vietos apšvietimą. Jeigu bendras apšvietimas nepakankamas, naudoti
vietinį apšvietimą: nešiojamas lempas su apsauginiu tinkleliu ir kabliuku, kurių įtampa turi būti ne
didesnė kaip 50V. Tvirtinti 220V įtampos apšvietimą prie stelažų draudžiama.
28. Visos skalbyklose naudojamos skalbimo, balinimo, minkštinimo, standinimo priernonės,
cheminėse valyklose naudojamos cheminės medžiagos ir preparatai, turi atitikti teisės aktuotuose
nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus, turėti saugos duomenų lapus. Susipažinti su juose
keliamais reikalavimais, nurodytomis laikymo naudojimo, saugos priemonėmis.
30. Susipažinti su gautomis medžiagomis, patikrinti, ar sveika tara, ar yra užrašai etiketės su
nurodytu medžiagos pavadinimu, svoriu, tūriu, rūšimi, pagaminimo data.
31. Dezinfekcijos priemonės (biocidai) turi būti registruotos teisės akto nustata tvarka.
32. Dazinfekcijos priemonių (biocidų) apskaita turi būti vykdoma teisės akto nustatyta tvarka.
33. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti
laikomi specialiai pritaikytoje patalpoje.
34. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
35. Susipažinti su gautų medžiagų galiojimo terminais, naudojimo reikalavimais, vengti
mišraus medžiagų sandėliavimo su skirtingomis cheminėmis - fizinėmis savybėmis.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
175 Mokymų medžiaga
36. Naudotis tik tvarkingais rankiniais įrankiais bei pagalbinėmis priemonėmis, įsitikinti stalų
ir stovų stabilumu.
37. Taros atidarymui paruošti tam tikslui skirtus įraukius: plaktuką, reples ir pan. Atliekant
šiuos darbus reikia užsimauti pirštines.
38. Įsitikinti, ar veikia patalpos ventiliacinė sistema. Vėdinimo sistema turi buti įrengta taip,
kad ji automatiškai įsijungtų prasidėjus technologiniam procesui.
39. Pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
40. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
41. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
42. Nedirbti, jei darbo vieta nepakankamai apšviesta.
43. Dirbti su preparatais leidžiama ne ilgiau kaip 6 valandas, o naudojant labai toksiškus ir
toksiškus preparatus 4 valandas per dieną.
44. Dirbant su cheminiais preparatais, būtina dėvėt asmenines apsaugos priemones.
45. Cheminės medžiagos priimamos kartu su saugos duomenų lapu. Saugos duomenų lapai,
susegti į aplanką, laikomi metalinėje nerakinamoje spintelėje, pakabintoje prie pagrindinių lauko
durų.
46. Visos priimamos ir išduodamos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti registruojami.
46. Kraunant preparatus, reikia saugoti pakuotę, vengti smūgių, mėtimo. Atsargiai elgtis su
dūžtančiais išfasavimais. Preparatams išsiliejus ar išsibarsčius, imtis skubių priemonių jiems
surinkti ir nukenksminti.
47. Įpakavimo atliekas dėti į tam tikslui skirtą tarą.
48.Darbuotojui draudžiama:
48.1. Laikyti chemines medžiagas kartu su maisto produktais;
48.2. Patalpoje palikti išlietus ar išbarstytus preparatus;
48.3.Darbo metu valgyti, gerti ir rūkyti;
48.4.Naudoti nukensmintą preparatų tarą kitiems tikslams;
48.5. Darbo vietoje būti pašaliniams asmenims;
48.6. Ragauti, uostyti cheminius preparatus.
49. Dėmių valymo darbo vietose turi būti papildomas vietinis apšvietimas.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
176 Mokymų medžiaga
50. Valant dėmes naudotis cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose nurodytomis
asmeninėmis apsaugos priemonėmi.
51. Ruošiant tirpalus, laikytis nurodytų proporcijų.
52. Draudžiama chemines medžiagas ragauti, uostyti.
53. Draudžiama švarius gaminius pakuoti į neperforuotą plėvelę.
54. Išvalyti drabužiai kabinami ant pakabų, kiti gaminiai laikomi švarių gaminių patalpoje.
55. Iš išvalytų gaminių neturi sklisti cheminių medžiagų kvapas.
56. Pagrindinis patalpų valymas turi būti atliekamas vieną kartą per savaite: šepečiu, oro srove
nuvalomos sienos, grindys, durys, išvalomi agregatai, nuvalomi visi paviršiai.
57. Cheminės valyklos įrenginiai, inventorius turi būti valomi kasdien.
58. Cheminių valyklų langus būtina valyti ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
59. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešanio krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
59.1. Vyrams - iki 30 kg;
59.2. Moterims - iki 10 kg.
60.Apsaugos nuo elektros reikalavimai:
60.1. Neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų, prietaisų ar įrenginių;
60.2. Nedirbti su elektros įrankiais ar prietaisais, jeigu prisilietus jaučiamas elektros srovės
poveikis;
60.3. Nedirbti su netvarkingais elektros įrankiais, prietaisais ar įrenginiais;
68.3. Dirbti tik su įžemintais prietaisais bei įrenginiais;
68.4. Nesiliesti vienu metu prie įžemintų dalių ir elektros įrenginių metalinių dalių, kad esant
pažeistai izoliacijai ir šioms dalims turint elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros
srovei per žmogaus kūną;
68.5. Panaudojus elektros įrankį, prietaisą ar įrenginį tuoj pat išjungti;
68.7. Nedirbti su elektros prietaisais, jei ant jų pateko skystis;
68.8. Neremontuoti pačiam sugedusio elektros įrenginio, laidų kištuko, elektros kištukinio
lizdo. Tai privalo aitlikti darbuotojas, turintis reikiamą apsaugos nuo elektros kategoriją.
69. Dirbant keliese, darbo veiksmus derinti tarpusavyje.
70. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų
saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.
71. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
177 Mokymų medžiaga
V. DARBUOTOJO VEIKSMAI AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
72. Visais atvejais apsinuodijus cheminėmis medžiagomis (net ir lengvai) būtina kuo skūbiau
kreiptis į gydytoją. Pirmosios pagalbos priemonės yra tokios, kokias gali suteikti patys darbuotojai
pagal etiketėje nurodytus reikalavimus, o specialią pagalbą suteikia medikai. Darbo su preparatais
vietose būtinai turi buti pirmosios pagalbos vaistinėlė.
73. Apsinuodijimo požymiai: bendras silpnumas, pilvo skausas, ašarojimas, kosulys, dusulys,
galvos svaigimas, vėmimas, seilėtekis, viduriavimas, dirginimas, vyzdžių susiaurėjimas arba
išsiplėtimas, traukuliai.
74. Nepriklausomai nuo preparato rūšies ir apsinuodijimo laipsnio, nukentėjusįjį būtina išnešti
ar išvežti iš užnuodytos zonos, nuimti respiratorių ar dujokaukę (jei jie yra), apsauginius akinius,
atsegti apykaklę, nurengti, jeigu drabužiai laibai sutepti preparatais.
75. Jeigu nukentėjusysis neteko sąmones, jį gaivinti.
76.Nukentėjusysis turi būti laikomas šiltoje patalpoje. Netekusį sąmonės galima šildyti
šildyklėmis.
77. Į patalpą, kurioje yra cheminių medžiagų garų įeiti be dujokaukės draudžiama. Avarinis
darbas takioje patalpoje leidžiamas, dalyvaujant ne mažiau 2 žmoonėms.
78. Apsinuodijus chemnių medžiagų garais, nukentėjęs turi būti išvestas į gryną orą arba į
patalpą su grynu oru. Esant reikalui nedelsiant daryti dirbtinį kvėpavimą, Atlaisvinti rūbus
trukdančius kvėpavimui. Jei nukentėjus dusina, ima kosulys, tai transportuoti nutekėjusį galima tik.
Horizontalioje padėtyje.
79. Nepriklausomai nuo nukentėjusio sveikatos būklės, jis turi būti nukreiptas pas gydytoją.
80. Patekus cheminėms medžiagoms į akis, jas būtina praplauti švaraus vandens srove. Po to
užsidėti tamsius akinius ir kreiptis į gydytoją, Dėti raiščius draudžiama.
81. Kilus pavojui žmonių saugumui, sveikatai ar gyvybei, įrenginių sugadinimui, nedelsiant
nutraukti darbus ir pranešti tiesioginiam vadovui.
82. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
82.1. Pastebėjus stiprų detalių, laidų įkaitimą;
82.2. Sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
82.3. Pajutus svylančių laidų kvapą;
8.4. Neįprastai padidėjus triukšmui ir vibracijai;
82.5. Nutrūkus elektros energijos tiekimui;
83. Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
83.1. Apžiūrėti pažeistą zoną;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
178 Mokymų medžiaga
83.2. Elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
83.3. Prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto ryšio
telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
84. Kilus gaisrui:
84.1. Iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
84.2. Evakuoti žmones;
84.3. Gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;
84.4. Informuoti tiesioginį vadovą.
85. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
85.1. Nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
85.2. Suteikti pirmąją pagalbą;
85.3. Informuoti tiesioginį vadovą;
85.4. Darbo vietą ir įrenginių būklę iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
85.5. Reikia pačiam arba per kitus asmenis pranešti tiesioginiam vadovui apie atsitikimą ir jo
aplinkybes.
86. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
87. Esant ypatingam avariniam atvejui, evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
88. Įvykus įrenginių pažeidimams arba avarijai, darbuotojas privalo imtis priemonių, kad
nsusidarytų pavojus žmonių gyvybei, gaisrui kilti ir įrenginių sugadinimui, nedelsiant pranešti
tiesioginiam vadovui.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
89. Išjungti iš elektros tinklo naudotus įrenginius.
90. Atliekas pašalinti į tam tikslui skirtas vietas.
91. Nusivilkti darbo drabužius ir padėti į jiems skirtą vietą.
92. Rankas nusiplauti su muilu ir vandeniu.
93. Rankų ir drabužių valymui nenaudoti skiediklių ir degių medžiagų (acetono, benzino ir
kt.).
94. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo pabaigą, darbo metu įvykusias traumas, susijusias
su darbu, ūmius sveikatos sutrikimus.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
179 Mokymų medžiaga
4.2. Tikslinio dėmių valymo technologinė kortelė
12 lentelė. Tikslinio dėmių valymo technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Tikslinis dėmių valymas
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Specialūs valikliai
1. Blodex – baltyminėms dėmėms;
2. Tanex – taninams, vaisiams daržovėms, kavai
3. Lacex – dažams, riebalams, vaškui
4. Medex – vaistams, natūraliems dažams
5. Ferex – rūdims ir metalo (oksidacijos) dėmėms.
Naudojama įranga Dėmių išėmimo stalas
Technologinė seka Didžioji dalis dėmių pagal savo sudėtį yra nevienalytės. Jos susideda iš
keleto veikliųjų medžiagų ir joms išvalyti naudojami iškart keli spec.
valikliai. Pvz. kavos dėmė- gali savyje turėti ne tik taninų bei spalvos
pigmentų (kava), bet ir riebalų, baltymų (pienas, grietinėlė) ar cukraus.
Taip yra ir su daugeliu padažų – jų sudėtyje gali būti ir kraujo, ir natūralių
pigmentų bei riebalų; daugeliu atveju yra nežinoma, kokie dažai
naudojami maisto produktų gamyboje, kokia yra tepalo, dažų sudėtis.
Taigi valant dėmes reikia būti išradingiems.
Dėmių valymui yra naudojamas specialus technologinis įrengimas- dėmių
išėmimo stalas, kuris turi šias pagrindines priemones: aukšto slėgio
vandens, oro srauto, tirpikli ir garų padavimą, Pirmas žingsnis valant
dėmes – tai panaudoti paprasčiausius tirpiklį – vandenį. Įsitikinus jog
nekelia grėsmės audiniui, dėmių valymui galima naudoti ir karštus garus,
kurie dar aktyviau naikina vandenyje tirpias dėmes. Šiame procese yra
naudojama suspausto oro srovė, kuri išvalo spec. valiklį ir dėmės likučius.
Suspausto oro srovę reikia naudoti atsargiai, siekiant jog dėmė neišplistų
ir srovė nepažeistų audinio. Tai ypač aktualu valant plonus bei blizgius
audinius. Per daug intensyvus suspausto oro naudojimas retina audinį.
Audinio vieta, kurioje buvo valoma dėmė džiovinama saugiu atstumu,
pradedant nuo kraštų į dėmės vidurį, siekiant jog neišplistų dėmė ir
vandens ratilas.
Daugeliu atveju dėmės yra valomos prieš cheminio valymo procesą ar
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
180 Mokymų medžiaga
skalbimą. Tai palengvina dėmių valymą, jos yra lengviau pastebimos ir
paprasčiau nustatyti jų pobūdį. Atskirais atvejais dėmės yra apdorojamos
ir po bendrojo valymo proceso. Šiose situacijose labai svarbu nepalikti
nubėgimo dėmių – gerai išskalauti spec. tirpiklius bei operatyviai
džiovinti, kad neliktų ir vandens ratilų. Vandens ratilus naikiname tuo
pačiu vandeniu. Keisdami atstumą tarp įrenginio ir audinio, siekiame
optimalaus valymo rezultato. Vandens nubėgimų naikinimui gali būti
naudojami vandens garai. Juos naudoti būtina pasirenkant saugų atstumą
iki audinio, taip siekiant išvengi purslų dėmių ir ir vengiant audinio
pažeidimų nuo karščio. Naudojant garus svarbu, jog ant audinio nepatektų
kondensacinių lašų – dėl šios priežasties garų pistoletą tiek pučiant garus
tiek orą pirmiausia nukreipiame žemyn, kad įsitikintume jog yra pučiami
tik vandens garai. Jeigu dėmė yra intensyvi, valymo procedūra gali būti
kartojama keletą kartų. Svarbu atidžiai stebėti ar pakartotinis dėmės
valymas nepažeidžia audinio struktūros ir spalvos. Vandenyje tirpios
dėmės. Tai dažniausiai cukraus ar krakmolo turinčios dėmės, o taip pat
paviršinės purvo dėmės, baltyminės dėmės (kraujas, prakaitas, šlapimas),
dažai pagaminti vandens pagrindu (akvarelė, guašas). Gaminiai, kurie yra
tiesiog skalbiami, prieš tai yra įtrinami spec. plovikliu, kuris išvalo purvo,
prakaito, dažų, kraujo, šlapimo dėmes. Tepalo dėmėms valyti vandenyje
yra naudojamas Triplex energy koncentruotas ploviklis, kuris skaido
riebalinio pagrindo dėmes. Tais atvejais, kai dėmės yra labai
koncentruotos ar įsisenėję, jų valymui reikalingas ilgesnis laiko periodas,
skirtas gaminio mirkimui ar intensyviam mechaniniam trynimui. Rašalo,
natūralių dažų (žolės, vyno, arbatos, kavos, kakavos, uogų, vaisių,
makiažo) ir sintetinių dažų (tušinukai, flomasteriai, batų tepalas,
markeriai), riebalų dėmėms valyti kartu su vandeniu yra naudojami spec.
tirpikliai.
Spec tirpikliai naudojami dėmių valymui ant dėmių išėmimo stalo prieš ir
po bendrojo valymo.
Kad įsitikintume jog dėmės tikrai išsivalė, aiškias dėmes (kurios matos ne
šešėliais, turi aiškius kontūrus) visuomet geriau išvalyti prieš bendrąjį
valymą naudojant spec. tirpiklius ant dėmių išėmimo stalo. Prieš valant
spec. tirpikliais privalome įsitikinti, jog mums nepadės tik vanduo bei
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
181 Mokymų medžiaga
patikrinti ar gerai užfiksuota gaminio spalva ir koncentruotos valymo
priemones neišblukins audinio. Tikriname spalvos fiksaciją mažiau
pastebimoje vietoje ant vidinės siūlės, vidines kišenės pusės ar pan. Mes
naudojame 3 skirtingų gamintojų spec. tirpiklių rinkinius.
Bufa kompanijos produktai/ valikliai. Detaprofi rinkinį sudaro Blodex,
Tanex, Lacex, Medex, Ferex ir Detasolv. Bufa produktai gali būti
naudojami ir prieš skalbimo procesą, tiesiog įtrynus dėmes reikalingu
valikliu. Šiuo atveju skalbimą reikia pradėti ne vėliau kaip per 15 min.
Biar kompanijos produktai/ valikliai B; C: G; R; F3 ir Seitz
kompanijos produktai Purasol, Quickol, Lacol Frankosol, Cavesol,
Blutol, Colorsol sudaryti iš panašias dėmių grupes valančių produktų,
tačiau atskirais atvejais esant skirtingoms dėmėms, skirtingiems audiniams
jų poveikis valant dėmes gali būti nevienodas. Baltymo turinčias dėmes –
kraują, prakaitą, šlapimą, maistines dėmes, vaistus, pieną- valo Blutol, G
ir Blodex. Taninų turinčias dėmes – vyno, uogų, vaisių, daržovių, žolės,
arbatos, kavos dėmes valo Cavesol, R ir Tanex. Natūralių dažų, pigmentų
– augalų, kosmetikos, vaistų, maistines dėmes valo Colorsol ir
MedexDirbtinių dažų dėmės (įvairūs rašikliai, dažai) valo Purasol
(išpučiama tik oru arba nuplaunama P), Lacol. Quickol, B, C, Lacex,
DetasolvKietas sintetinės dėmės (nagų lakas, klijai) valo Detasolv, Lacol,
PurasolKietas natūralios kilmės dėmes (krakmolas, cukrus, baltyminių
dėmių kraštai) – Frankosol. Rudžių, gelsvas, nublukusias dėmes gali
padėti išvalyti Ferex ir F3 (Ferex saugesnis, švelnesnis). Šiuos valiklius
galima naudoti tik įsitikinus, jos valymo proceso metu nebus pažeista
audinio spalva. Riebalų dėmes, vašką, tepalus, degutą padeda valyti B, C,
Quickol, Lacex (stipresnis). Neretai siekiant sustiprinti spec. valiklių
poveikį dėmės valymui, jis gali būti paliktas ilgesniam laikui (2-3 min), o
po to išplautas vandeniu ar garais. Visus spec. valiklius būtina gerai
išplauti iš audinio prieš naudojant kitą valiklį. Siekiant sustiprinti poveikį
valomai dėmei, kartu gali būti naudojami šie valikliai Frankosol +
Cavesol+Colorsol. Tai dažniausia daroma valant augalinės kilmės
pigmentų turinčias dėmes. Negalima maišyti baltymus ir taninus valančių
valiklių, nes vieni kitus neutralizuos.
Kaip jau ir minėta Bufa detaprofi rinkinys gali būti naudojamas įtrynimui
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
182 Mokymų medžiaga
iškart prieš gaminių valymą vandenyje, tačiau negali būti paliktas ant
audinio ilgiau nei 15 min.
1. Blodex – baltyminėms dėmėms;
2. Tanex – taninams, vaisiams daržovėms, kavai
3. Lacex – dažams, riebalams, vaškui
4. Medex – vaistams, natūraliems dažams
5. Ferex – rūdims ir metalo (oksidacijos) dėmėms.
6. Detasolv negali būti naudojamas neišplaunant ir neišdžiovinant ant
dėmių išėmimo stalo.
Ecocab Stainex rinkinys naudojamas prieš skalbiant, negali būti ant
audinio ilgiau nei 10 min iki skalbimo pradžios:
1. Stain Žalias – nuo kraujo prakaito ir kitų baltyminių dėmių;
2. Stain Melynas – nuo dažų;
3. Stain geltonas – nuo taukų, padažų;
4. Stain raudonas – nuo rudžių, oksidacijos dėmių.
Papildomai naudojami spec tirpikliai skalbimui:
1. Triplex energy plius- tepalinėms, riebalinėms dėmėms;
2. Toglisudore ir V7 DRY- prakaito dėmėms valyti;
3. Viva Odosorb- blogam kvapui naikinti. Neišsivalančios dėmės
Statistika skelbia, jog 10 % dėmių tiesiog neišsivalo. Taigi teisingai
panaudojus technologines priemones didžiąją dalį dėmių mes galime
išvalyti. Svarbu neužtvirtinti dėmės – nenuskalbti, neuždžiovinti,
neužlyginti. Valant dėmes yra svarbūs šie veiksmai: trynimas,
aktyvavimas garais, ilgesnis tirpikli ar kitos valymo priemonės naudojimo
laikas. Visuomet yra svarbu atsižvelgti į audinio specifiką.Valant kelis
sluoksnius turintį audinį svarbu užtikrinti, kad dėmė neišplis, nepereis į
kitus audinio sluoksnius. Siekiant to išvengti būtina audinį išsluoksniuoti
arba naudoti sugeriantį tamponą (papildomo šviesaus audinio gerai
drėgmę geriantis gabalėlis) po valoma vieta, kad dėmė ir išplaunami
tirpikliai susigertų į jį. Sunkiai išsivalančios dėmės: įsisenėję dėmės,
nuskalbtos dėmės, kurios yra netirpios cheminio valymo procese
naudojamame tirpiklyje. Neišsivalančios dėmės: greitai džiūstantys
klijai; nagų lakas; statybinės, montažinės putos; akriliniai dažai; aliejiniai
dažai, įsisenėją pelėsio bei rudžių dėmės, kurios tiesiogiai pažeidžia
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
183 Mokymų medžiaga
audinį, įvairiausi kvapai (prakaito, kvepalų, degėsio, senienos...) taip pat
sunkiai panaikinami net naudojant papildomas kvapo bakterijas
naikinančias priemones.
Dėmių, esančių skirtinguose audiniuose valymo specifika
Šilkas yra prabangus, lepus, nepritaikytas naudoti kiekvieną dieną
audinys. Jis dažniausiai valomas cheminio valymo būdu. Kadangi šilkų
priskaičiuojama apie 300 rūšių, bendros taisyklės valant šios rūšies audinį
nėra. Dažnai tenka vadovautis tiesiog gamintojo pateiktomis
instrukcijomis. Šilkas pasižymi tuo, jog greitai glamžosi, atsiranda
defektai trinties, prakaitavimo bei glamžymosi (pažastys, tarpkojis,
nugara, liemens linija, kaklaraiščio mazgas) vietose. Neretai šilkai yra
dažyti silpnos fiksacijos dažais ir dėl šios priežasties gali blukti valant ir
vandeniu, ir kitu tirpikliu būtinai tikrinti ar neblunka spalva. Šilkas yra
jautrus suspausto oro srovei, dėl šios priežasties suspaustą orą reikia
naudoti labai atsargiai tik pasirinkus saugų atstumą.
Dėmių, esančių aksominiuose audiniuose valymui negalima naudoti
vandens. Ypatingai jei šių audinių sudėtyje yra šilko. Tokio tipo audiniai
ir juose esančios dėmės valomos tik cheminio valymo būdu. Atskirais
atvejais dėmių valymui gali būti naudojami garai. Audinius, kurių
gamybai yra naudojamas acetatas arba tricetatas valyti reikia itin
atsargiai. Spec. valikliai, ypatingai turintys skiediklio savybių gali išlydyti
audinį. Audinį tai pat gali lengvai pažeisti suspausto oro srovė ir garas.
Ant dėmių išėmimo stalo valyti reikia itin atsargiai.
Sintetiniai audiniai pagal savo sudėtį gali būti įvairių rūšių. Klijuoti
audiniai (striukės) – gali atsisluoksniuoti nuo garų bei tirpiklių. Valyti
atsargiai, kad neprarastų savo gerų atsparumo vandeniui savybių.
Poliuretanas – tai medžiaga kurios patvirtintas galiojimo laikas 2 metai.
Niekas nežino kiek laiko ji bus stovėjus rietime prieš pasiuvant gaminį.
Taigi su ja reikia elgtis ypač apdairiai, nenaudoti spec. valiklių, karštos
temperatūros tiek valymo, tiek džiovinimo metu, vengti trinties. Visų šių
veiksmų pasėkoje jis gali būti lengvai pažeistas. Dėmės audiniuose iš
poliesterio pluošto valosi gerai, jei tai yra atliekama laiku, t.y.
neleidžiama dėmėms įsisenėti.
Medvilniniai audiniai lengvai sugeria įvairias dėmes. Tamsiai dažyti
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
184 Mokymų medžiaga
medvilniniai audiniai valomi dažnai blunka, ten kur audinys išdėvėtas
neišsilygina. Baltos spalvos medvilnės valymui galima naudoti chloro
baliklius, tačiau reikia atkreipti dėmesį į sudėtį, siekiant išsiaiškinti ar
audinio pluoštas sudėtyje neturi kitų medžiagų, kurios valant balikliu gali
įgyti gelsvą atspalvį.
Linas kaip ir kiti natūralūs audiniai gali blukti. Tamsaus lininio audinio
gaminius patartina valyti naudojant cheminį valymo būdą. Šviesaus
audinio (baltus) gaminius atskirais atvejais galima skalbti.
Saugaus darbo
reikalavimai
Valant dėms privaloma naudoti apsauginius akinius, apsaugines pirštynes,
apsauginę veido kaukę.
4.3. Firmos „ROTONDI“ dėmių valymo stalo aprašymas, nuotraukos
2 pav. ,,Rotondi’’ firmos dėmių valymo stalas
Aprašymas:
Pagamintas iš nerūdijančio plieno.
Maitinimas 230/1/50-60
Dėmių valymo stalas ROTONDI EC 76C
Nerūdijančio plieno stalas
Nerūdijančio plieno mobili forma (Smulkiems)
Vakuuminis nutraukimas 0,37KW - 0,5 HP
Du dėmių valumo pistoletai su chemijos talpomis
Papildoma oro – garo pistoletas
Suspausto oro pajungimas
Garo pajungimas
El. įvadas 230/1/50-60
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
185 Mokymų medžiaga
4.4. Dėmių valymo lentelė
24 lentelė. Dėmių valymo lentelė
DĖMIŲ TIPAS ATPAŽINIMAS VALYMAS
Kakavos dėmė Raudonai rudos spalvos, juodais kraštais, šiek tiek
standi
PRENETT,
DEPRIT 1
Kramtomosios
gumos dėmė
Guma lipni PRENETT
DEPRIT 4
DEPRIT 2
Klijų dėmė Spalva dažniausiai balta iki pilkos, kartais gelsva,
skaidri. Aštrus kontūras.
PRENETT B
DEPRIT 1
PRENETT C
DEPRIT 2
DEPRIT 4
Lūpų dažų dėmė Rausvos juostelės. PRENETT C
DEPRIT 2
DEPRIT 6
Majonezo dėmė
Nuo baltos iki geltonos spalvos, kraštas šiek tiek
lipnus.
PRENETT C
DEPRIT 2
Pieno dėmė Nuo baltos iki pilkos spalvos, tamsus kraštas. PRENETT B
DEPRIT 1
Nagų lako dėmė
Iš dalies blizga, kaip perlamutras. Sukietėjusi. PRENETT C
DEPRIT 4
DEPRIT 2
DEPRIT 6
Kvepalų dėmė
Šviesiai geltonai rudos spalvos. Specifinis kvapas. PRENETT
DEPRIT 3
Rūdžių,metalo
dėmė
Nuo raudonos iki rudos spalvos. Miltelių tipo. DEPRIT 5
Šokolado dėmė
Rudos spalvos, specifinis kvapas.
PRENETT
DEPRIT 2
DEPRIT 3
Garstyčių dėmė Geltonos spalvos, specifinis kvapas. PRENETT
DEPRIT 3
Išdeginta vieta Nuo gelsvos iki rudos spalvos, specifinis degėsių
kvapas.
Vandenilio
peroksidas
Krakmolo dėmė Nuo baltos iki pilkos spalvos, ryškių konturų, kaip
subraižyta.
PRENETT
DEPRIT 1
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
186 Mokymų medžiaga
4.5. Valiklių saugos duomenų lapai
CLIPK4 yra sauso valymo detergentas,
optimizuotas naudoti SYSTEMK4 procese.
CLIPK4 sudėtyje nėra VOC (Lakiųjų organinių junginių)
CLIPK4 turi puikias valančiąsias savybes, audiniai lieka higieniški ir gaivūs
Apsaugo nuo pilkėjimo ir suteikia valomiems audiniams neutralų kvapą
Labai ekonomiškas; dėl aktyvių lelementų poveikio audiniui sumažinams distiliacijos
poreikis
Lengvas ir greitas lyginimas; geros antistatinės charakteristikos palengvina lyginimo
procesą.
CLIPK4 palengvina išvalytų audinių priežiūrą, sumažina pykavimasi bei vėlimąsi.
Kadangi CLIPK4 yra mažai putojantis, jis nesudaro jokių rūpesčių distiliacijos metu.
Cheminiai-fiziniai duomenys
Išvaizda -skaidrus gintarinis skystis
Tankis 1,00 g/ml, 20°C
Klampumas 150-250 mPas 20°C
PH reikšmė 7,5-8,5
Užsidegimo taškas>100°C
Tirpumas- lengvai tirpsta SOLVONK4 Netirpta vandenyje
Šalčio poveikis 0°C kietėja; atšildžius iki +7°C skystas
Papildymas
Paprastai mes rekomenduojame 2-3 ml
CLIPK4 litrui solvento, atitinkamai 0,6-
0,9 % CLIPK4 nominaliam mašinos
užkrovimo kiekiui dviejų ciklų
procedūrai.
Dviejų valymo ciklų procedūra
(1 ciklo solventas į distiliavimą)
Dozavimas 2-am valymo ciklui – 60-90
ml CLIPK4 10kg mašinai
Vieno valymo ciklo procedūra
40 ml CLIPK4 dešimties kilogramų
mašinai.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
187 Mokymų medžiaga
Dėmių apdirbimas
SYSTEMK4 procese mes
rekomenduojame PRENETTK4 dėmių
apdirbimui šepečiu. Specifinių dėmių
apdirbimui rekomenduojame DEPRIT
grupę. Dėl detalesnės informacijos
prašome žiūrėti produkto duomenų
lapus.
Rekomendacijos
Yra rizika kad šie audiniai su
neužfiksuotais dažais praras arba
pakeis spalva: viskozė, šilkas,
medvilnė, linas, mikropluoštas.
Patikrinkite dažų atsparumą
nematomoje vietoje. Jei abejojate,
nenaudokite dėmių valiklio.
Saugojimas ir naudojimas
Uždaroje taroje CLIPK4 galima
saugoti 12 mėnesių. Produktas nebijo
užšalimo.
Kad užtikrintumėte teisingą dozavimą,
prieš vartojimą sušildykite CLIPK4 iki
ne žemiau +15°C
Charakteristikos
PRENETK4 yra dėmių valiklis skirtas naudoti SYSTEMK4 procese
PRENETK4 yra labai ekonomiškas, puikiai pašalina nešvarumus nepažeisdamas audinio
PRENETK4 buvo optimizuotas darbui su solventu ir kitais produktais SYSTEMK4 procese
PRENETK4 yra bekvapis ir neturi lakiųjų organinių komponentų (VOC)
PRENETK4 pilnai išsiskalauja SOLVONK4 solvente
PRENETK4 yra skirtas dėmėms pašalinti nuo audinio SYSTEMK4 proceso metu.
PRENETK4 galima naudoti neskiestą stipriai užterštų vietų padengimui šepečiu.
Mes rekomenduojame padengti
šepečiu; surfakanto padengimas slėginio
purškimo būdu yra nerekomenduojamas.
Šviesių spalvų audinius ir audinius su
rekomendacija „gentle dry“ cleaning
process (P) ir (F) PRENETK4 turi būti
skiedžiamas su SOLVONK4 1:1.
Intensyvių spalvų audinius ypač audinius
pagamintus iš šilko, viskozės,
mikropluošto ar acetato, spalvų
atsparumas turėtų būti bandomas
užslėptoje, nematomoje vietoje; jei kyla
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
188 Mokymų medžiaga
abejonių dėl spalvų atsparumo, geriau
dėmių valiklio nenaudokite.
Rekomendacija
Specifinių dėmių pašalinimui, mes
rekomenduojame DEPRIT dėmių išėmėjų
grupę. Prieš vartodami perskaitykite
produkto duomenų lapą. Norėdami
užtikrini solvento švarumą, mes
rekomenduojame dažytus solventus ar
kitus dėmių valiklius turinčius žemą
užsidegimo tašką pašalinti iš audinio
suspaustu oru prieš dedant į mašiną.
Taipogi naudojant vandeninius dėmių
Cheminiai-fiziniai duomenys
Išvaizda -skaidrus bespalvis skystis
Tankis -0,92 g/ml, 20°C
Klampumas -60-90 mPas 20°C
Užsidegimo taškas >100°C
Tirpumas -lengvai tirpsta SOLVONK4 1:1 pilnai
Šalčio poveikis -0°C skaidrus ir stabiles <-5°C kietėja; atšildžius skaidrus
Charakteristikos
VINOYK4 vandenį bei nešvarumus atstumiantis impregnatorius, skirtas naudoti cheminio
valymo mašinose SYSTEMK4 procese. VINOYK4 skirtas naudoti uždaroje valymo
mašinoje.
Audinys apdirbtas VINOYK4 puikiai atstumia vandenį taip pat apsaugomas nuo dėmių.
Audinys apdirbtas VINOYK4 tampa švelnesnis, glotnesnis.
VINOYK4 yra ekonomiškas, paliekantis mažai distiliavimo nuosėdų.
VINOYK4 gali būti išpurškiamas tiek ant išvalytų ir išdžiovintų audinių tiek ant tik išgręžtų
adinių, abu metodai duoda vienodą rezultatą.
Išpurškite impregnatorių norėdami apsaugoti išorinius rūbus nuo dėmių bei padaryti juos
mažiau laidžius vandeniui.
Saugumas
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
189 Mokymų medžiaga
VINOYK4 galima naudoti tik uždarojevalymo mašinoje su automatine išpurškimo mašina.
Išpurškinėti VINOYK4 ne uždarame įrenginyje draudžiama, kadangi fluorokarbono dervos,
esančios VINOYK4 yra pavojingos jas įkvėpus.
Charakteristikos
SOLVONK4 yra naujas, neturintis halogenų, solventas skirtas sausam valymui; solventas
yra lengvai distiliuojamas mašinose su vakuumine distiliacija, garo slėgis yra sumažintas iki
3-3,5 bar, to pasekoje sumažėja energijos sąnaudos.
SOLVONK4 yra netinkamas naudoti cheminio valymo mašinose naudojančiose
Perchloretileną
SOLVONK4 yra biologiškai suyrantis
SOLVONK4 medžiagos sudėtis ir savybės nekinta net ir daugkartinių distiliavimo bei
valymo ciklų metu.
SOLVONK4 tirpinimo galia ( Kauributanol reikšmė yra 75) artima Perchloretileno
tirpinimo reikšmei (KB 90);
SOLVONK4 labai veiksmingai tirpina riebalus bei aliejus.
SOLVONK4 geriau nei tradiciniai solventai išsklaido pigmentus; tendencija pilkėti yra
žema.
Naudojimas ir saugojimas
SOLVONK4 nebijo užšalimo.
Saugojimas pagal VbF A III. Talpos turi būti sandariai uždarytos po dozavimo.
Cheminiai-fiziniai duomenys
Išvaizda -skaidrus, bespalvis skystis.
Tankis -0,835 g/ml, 20°C
Užsidegimo taškas >62°C
Virimo taškas >180°C
Kauri butanol reikšmė 75
Tirpumas-netirpus vandenyje; vandens solvente iki 0,24%
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
190 Mokymų medžiaga
5 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ CHEMINIS VALYMAS, FIRMOS
„FIRBIMATIK“ CHEMINIO VALYMO MAŠINA, NAUDOJANT HIDROKARBONĄ
5.1. Darbų saugos instrukcijos
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ NAUDOJIMO SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA
I. BENDROJI DALIS
1.Tekstilės gaminių cheminio valymo, skalbyklos darbuotojas su cheminėmis medžiagomis
(valikliais, balikliais, skalbimo ir valymo priemonėmis) gali dirbti ne jaunesni kaip 18 metų,
išklausęs specialų mokymo kursą, mokantis saugiai dirbti, susipažinęs su darbo metu naudojamų
įrenginių paskirtimi, konstrukcija ir eksploatavimo ypatumais, pasitikrinęs sveikatą. turintis
sveikatos žinių pažymėjimą, patvirtinantį įgytas žinias sveikatos ir pirmosios medicinos pagalbos
teikimo klausimais, ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose):
1.1. darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją;
1.2. pirmosios medicininės pagalbos suteikimo instrukciją;
1.3. darbuotojos saugos ir sveikatos instrukciją pagal darbo vietą;
1.4. neelektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją;
1.5. bendrąją priešgaisrinės saugos instrukciją;
1.6. priešgaisrinės saugos darbo vietos instrukciją;
1.7. darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planą.
2. Periodiškai dirbantysis su cheminėmis medžiagomis, instruktuojamas ne rečiau kaip vieną
kartą per dvyliką mėnesių.
3. Darbuotojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1.pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3.darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
191 Mokymų medžiaga
4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
5. Darbuotojas nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi nedelsdamas kreiptis į artimiausią
gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį
sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti
tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių
būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo
atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik
būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys
ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais, kai:
6.1. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.2. esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;
6.3. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei;
6.4.darbuotojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
7. Asmens darbo higiena:
7.1. darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
7.2. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
7.3. prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
7.4. eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
7.5. nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
8. Darbuotojas privalo:
8.1 vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
8.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus.
9. Darbuotojas turi teisę:
9.1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
9.2. sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
192 Mokymų medžiaga
9.3. susipažinti su sveikatos tikrinimų rezultatais ir reikalauti pakeisti darbą, jeigu sveikatos
priežiūros įstaiga nustatė, kad darbuotojas negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo;
9.4. atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
10. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
11. Darbuotojas turi žinoti:
11.1. patalpų, darbo vietos planą;
11.2. cheminių medžiagų fizikine ir chemines charakteristikas ir savybes;
11.3. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI, SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
12. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vieloje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
12.1. elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t,t,), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimai., ir/ar net klinikinė mirtis;
12.2. dulkės (organinės ir neorganinės kilmės) - neigiamas poveikio organizmui galimos
alerginės ir profesinės ligos. Jeigu dulkių kiekis ore viršija leistiną normą ir dulkėtumo negalima
sumažinti reikia, dėvėti tinkamai priderintą respiratorių;
12.3. naudojamų cheminių medžiagų, garų(patekimas ant odos, į akis, kvėpavimo takus)
poveikis - galimi akių gleivinės nudegimai, neigiamas poveikis kvėpavimo takams: dirbti reikia
veikiant ištraukiamajai ventiliacijai, jei šių priemonių nepakanka ar jų dėl objektyvių aplinkybių
nėra, reikia devėti tinkamai parinktą respiratorių, apsauginius akinius;
12.4. krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius, medžiagas
darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi;
12.5. nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
12.6. paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų
sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai
valomos. Jeigu dėl darbo specifikos grindys būna šlapios ir slidžios, būtina dėvėti apsaugančią nuo
paslydimo avalynę;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
193 Mokymų medžiaga
12.7.fizinė perkrova, galimos traumos, raumenų patempimai. Nekelti vienam daiktų (detalių,
ruošinių, įtenginių), viršijančių leistiną krovinio kėlimo normą. Jeigu nėra galimybių tai atlikti
dviems, būtina naudotis kėlimo įrenginiais;
12.8. netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) darbo vietoje;
12.9. darbo vietos ir praėjimo kelių užvertimas ir užgriozdinimas pašaliniais daiktais.
13. Darbdavys įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
13.1. galvai ir akims apsaugoti;
13.2. kvėpavimo takams apsaugoti;
13.3. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
13.4. kojoms ir pėdoms apsaugoti;
13.5. apsauginiais darbo drabužiais.
14. Darbuotojai, dirbantys švariojoje ir nešvariojoje skalbyklos dalyse, turi vilkėti specialiai
pažymėtais arba kitos spalvos darbo drabužiais. Drabužiai turi būti keičiami mažiausiai kartą per
savaitę, o susitepę - nedelsiant.
15. Darbuotojai, rūšiuodami, dėdami į skalbykles skalbinius ir skalbiklius, privalo dėvėti
kaukę arba kaukę su filtrais.
16. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti
laikomi specialiai pritaikytoje patalpoje.
17. Cheminėje valykloje turi būti įrengti du įėjimai: gaminiams priimti ir išduoti bei
darbuotojams.
18. Cheminių valyklų grindys, sienos, lubos turi būti padengtos nelaidžia vandeniui, atsparia
naudojamoms valymo, plovimo ir dezinfekcijos priemonėms danga.
19. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų, neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
20. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi:
20.1. apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje
nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai;
20.2. Darbdavys esant reikalui turi teisę išduoti darbuotojui daugiau apsaugos priemonių.
21. Darbuotojas privalo:
21.1. dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
21.2. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
21.3. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmeninė apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
194 Mokymų medžiaga
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
22. Gauti tiesioginio vadovo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais darbo
metodais.
23. Apsirengti, tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalyne, patikirinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį. Draudžiama dirbti
su suplyšusiais, netvarkingais, atsilapojusiais darbo drabužiais.
24.Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti, įsitikinti, ar neažkrautos vaikščioti skirtos vietos, vizualiai, patikrinti, ar pakankamas vietinis
apšvietimas.
25. Apžiūrėti darbo vietoje esančius elektros įrenginius: ar jie įžeminti ir uždengti elektros
skydelio, įrenginio kontaktai, turintys elektros įtampą, ar nenutrūkę elektros laidai, jungiantys
įrenginį su elektros tinklu, ar nepažeista jų izoliacija, ar įrenginį jungiantys su elektros tinklu laidai
nesiliečia prie karštų, drėgnų, kitų kabelių, aštrių briaunų, kitų įrenginių; ar laidai apsaugoti nuo
atsitiktinių mechaninių pažeidimų, Laidai (kabeliai) turi būti jungiami prie kištukinio lizdo taip, kad
nebūtų galimybės ant jų užlipti ar einant už jų užsikabinti.
26. Jungiant elektros įrenginius įsitikinti, ar pakankamo ilgio kabelis, jo prailginimui galima
naudoti tik tvarkiagus pramoninės gamybos prailgintuvus.
27. Patikrinti ar tvarkingi darbo įrankiai ir priemonės, mašinos ir kiti technologiniai įrenginiai.
28. Sasireguliuti darbo vietos apšvietimą. Jeigu bendras apšvietimas nepakankamas, naudoti
vietinį apšvietimą: nešiojamas lempas su apsauginiu tinkleliu ir kabliuku, kurių įtampa turi būti ne
didesnė kaip 50V. Tvirtinti 220V įtampos apšvietimą prie stelažų draudžiama.
29. Visos skalbyklose naudojamos skalbimo, balinimo, minkštinimo, standinimo priernonės,
cheminėse valyklose naudojamos cheminės medžiagos ir preparatai, turi atitikti teisės aktuotuose
nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus, turėti saugos duomenų lapus. Susipažinti su juose
keliamais reikalavimais, nurodytomis laikymo naudojimo, saugos priemonėmis.
30. Susipažinti su gautomis medžiagomis, patikrinti, ar sveika tara, ar yra užrašai etiketės su
nurodytu medžiagos pavadinimu, svoriu, tūriu, rūšimi, pagaminimo data.
31. Dezinfekcijos priemonės (biocidai) turi būti registruotos teisės akto nustata tvarka.
32. Dazinfekcijos priemonių (biocidų) apskaita turi būti vykdoma teisės akto nustatyta tvarka.
33. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti
laikomi specialiai pritaikytoje patalpoje.
34. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
195 Mokymų medžiaga
35. Susipažinti su gautų medžiagų galiojimo terminais, naudojimo reikalavimais, vengti
mišraus medžiagų sandėliavimo su skirtingomis cheminėmis - fizinėmis savybėmis.
36. Naudotis tik tvarkingais rankiniais įrankiais bei pagalbinėmis priemonėmis, įsitikinti stalų
ir stovų stabilumu.
37. Taros atidarymui paruošti tam tikslui skirtus įraukius: plaktuką, reples ir pan. Atliekant
šiuos darbus reikia užsimauti pirštines.
38. Įsitikinti, ar veikia patalpos ventiliacinė sistema. Vėdinimo sistema turi buti įrengta taip,
kad ji automatiškai įsijungtų prasidėjus technologiniam procesui.
39. Pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
40. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
41. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
42. Nedirbti, jei darbo vieta nepakankamai apšviesta.
43. Dirbti su preparatais leidžiama ne ilgiau kaip 6 valandas, o naudojant labai toksiškus ir
toksiškus preparatus 4 valandas per dieną.
44. Dirbant su cheminiais preparatais, būtina dėvėt asmenines apsaugos priemones.
45. Cheminės medžiagos priimamos kartu su saugos duomenų lapu. Saugos duomenų lapai,
susegti į aplanką, laikomi metalinėje nerakinamoje spintelėje, pakabintoje prie pagrindinių lauko
durų.
46. Visos priimamos ir išduodamos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti registruojami.
46. Kraunant preparatus, reikia saugoti pakuotę, vengti smūgių, mėtimo. Atsargiai elgtis su
dūžtančiais išfasavimais. Preparatams išsiliejus ar išsibarsčius, imtis skubių priemonių jiems
surinkti ir nukenksminti.
47. Įpakavimo atliekas dėti į tam tikslui skirtą tarą.
48.Darbuotojui draudžiama:
48.1. laikyti chemines medžiagas kartu su maisto produktais;
48.2. patalpoje palikti išlietus ar išbarstytus preparatus;
48.3.darbo metu valgyti, gerti ir rūkyti;
48.4.naudoti nukensmintą preparatų tarą kitiems tikslams;
48.5. darbo vietoje būti pašaliniams asmenims;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
196 Mokymų medžiaga
48.6. ragauti, uostyti cheminius preparatus.
49. Dėmių valymo darbo vietose turi būti papildomas vietinis apšvietimas.
50. Valant dėmes naudotis cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose nurodytomis
asmeninėmis apsaugos priemonėmi.
51. Ruošiant tirpalus, laikytis nurodytų proporcijų.
52. Draudžiama chemines medžiagas ragauti, uostyti.
53. Draudžiama švarius gaminius pakuoti į neperforuotą plėvelę.
54. Išvalyti drabužiai kabinami ant pakabų, kiti gaminiai laikomi švarių gaminių patalpoje.
55. Iš išvalytų gaminių neturi sklisti cheminių medžiagų kvapas.
56. Pagrindinis patalpų valymas turi būti atliekamas vieną kartą per savaite: šepečiu, oro srove
nuvalomos sienos, grindys, durys, išvalomi agregatai, nuvalomi visi paviršiai.
57. Cheminės valyklos įrenginiai, inventorius turi būti valomi kasdien.
58. Cheminių valyklų langus būtina valyti ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
59. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešanio krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
59.1. vyrams - iki 30 kg;
59.2. moterims - iki 10 kg.
60.Apsaugos nuo elektros reikalavimai:
60.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų, prietaisų ar įrenginių;
60.2. nedirbti su elektros įrankiais ar prietaisais, jeigu prisilietus jaučiamas elektros srovės
poveikis;
60.3.nedirbti su netvarkingais elektros įrankiais, prietaisais ar įrenginiais;
68.3.dirbti tik su įžemintais prietaisais bei įrenginiais;
68.4.nesiliesti vienu metu prie įžemintų dalių ir elektros įrenginių metalinių dalių, kad esant
pažeistai izoliacijai ir šioms dalims turint elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros
srovei per žmogaus kūną;
68.5.panaudojus elektros įrankį, prietaisą ar įrenginį tuoj pat išjungti;
68.7. nedirbti su elektros prietaisais, jei ant jų pateko skystis;
68.8. neremontuoti pačiam sugedusio elektros įrenginio, laidų kištuko, elektros kištukinio
lizdo. Tai privalo aitlikti darbuotojas, turintis reikiamą apsaugos nuo elektros kategoriją.
69. Dirbant keliese, darbo veiksmus derinti tarpusavyje.
70. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų
saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
197 Mokymų medžiaga
71. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
V. DARBUOTOJO VEIKSMAl AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
72. Visais atvejais apsinuodijus cheminėmis medžiagomis (net ir lengvai) būtina kuo skūbiau
kreiptis į gydytoją. Pirmosios pagalbos priemonės yra tokios, kokias gali suteikti patys darbuotojai
pagal etiketėje nurodytus reikalavimus, o specialią pagalbą suteikia medikai. Darbo su preparatais
vietose būtinai turi buti pirmosios pagalbos vaistinėlė.
73. Apsinuodijimo požymiai: bendras silpnumas, pilvo skausas, ašarojimas, kosulys, dusulys,
galvos svaigimas, vėmimas, seilėtekis, viduriavimas, dirginimas, vyzdžių susiaurėjimas arba
išsiplėtimas, traukuliai.
74. Nepriklausomai nuo preparato rūšies ir apsinuodijimo laipsnio, nukentėjusįjį būtina išnešti
ar išvežti iš užnuodytos zonos, nuimti respiratorių ar dujokaukę (jei jie yra), apsauginius akinius,
atsegti apykaklę, nurengti, jeigu drabužiai laibai sutepti preparatais.
75. Jeigu nukentėjusysis neteko sąmones, jį gaivinti.
76. Nukentėjusysis turi būti laikomas šiltoje patalpoje. Netekusį sąmonės galima šildyti
šildyklėmis.
77. Į patalpą, kurioje yra cheminių medžiagų garų įeiti be dujokaukės draudžiama. Avarinis
darbas takioje patalpoje leidžiamas, dalyvaujant ne mažiau 2 žmoonėms.
78. Apsinuodijus chemnių medžiagų garais, nukentėjęs turi būti išvestas į gryną orą arba į
patalpą su grynu oru. Esant reikalui nedelsiant daryti dirbtinį kvėpavimą, Atlaisvinti rūbus
trukdančius kvėpavimui. Jei nukentėjus dusina, ima kosulys, tai transportuoti nutekėjusį galima tik.
horizontalioje padėtyje.
79. Nepriklausomai nuo nukentėjusio sveikatos būklės, jis turi būti nukreiptas pas gydytoją.
80. Patekus cheminėms medžiagoms į akis, jas būtina praplauti švaraus vandens srove. Po to
užsidėti tamsius akinius ir kreiptis į gydytoją, Dėti raiščius draudžiama.
81. Kilus pavojui žmonių saugumui, sveikatai ar gyvybei, įrenginių sugadinimui, nedelsiant
nutraukti darbus ir pranešti tiesioginiam vadovui.
82. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
82.1. pastebėjus stiprų detalių, laidų įkaitimą;
82.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
82.3. pajutus svylančių laidų kvapą;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
198 Mokymų medžiaga
8.4. neįprastai padidėjus triukšmui ir vibracijai;
82.5. nutrūkus elektros energijos tiekimui;
83.Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
83.1. apžiūrėti pažeistą zoną;
83.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
83.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto ryšio
telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
84.Kilus gaisrui:
84.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
84.2. evakuoti žmones;
84.3.gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;
84.4. informuoti tiesioginį vadovą.
85. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
85.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
85.2. suteikti pirmąją pagalbą;
85.3. informuoti tiesioginį vadovą;
85.4. darbo vietą ir įrenginių būklę iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
85.5. reikia pačiam arba per kitus asmenis pranešti tiesioginiam vadovui apie atsitikimą ir jo
aplinkybes.
86. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
87. Esant ypatingam avariniam atvejui, evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
88. Įvykus įrenginių pažeidimams arba avarijai, darbuotojas privalo imtis priemonių, kad
nsusidarytų pavojus žmonių gyvybei, gaisrui kilti ir įrenginių sugadinimui, nedelsiant pranešti
tiesioginiam vadovui.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
89. Išjungti iš elektros tinklo naudotus įrenginius.
90. Atliekas pašalinti į tam tikslui skirtas vietas.
91. Nusivilkti darbo drabužius ir padėti į jiems skirtą vietą.
92. Rankas nusiplauti su muilu ir vandeniu.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
199 Mokymų medžiaga
93. Rankų ir drabužių valymui nenaudoti skiediklių ir degių medžiagų (acetono, benzino ir
kt.).
94. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo pabaigą, darbo metu įvykusias traumas, susijusias
su darbu, ūmius sveikatos sutrikimus
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
200 Mokymų medžiaga
SAUSO CHEMINIO VALYMO MAŠINOS NAUDOJIMO SAUGOS IR SVEIKATOS
INSTRUKCIJA
I. BENDROJI DALIS
1. Tekstilės gaminių cheminio valymo, skalbyklos darbuotojas su cheminėmis medžiagomis
(valikliais, balikliais, skalbimo ir valymo priemonėmis) gali dirbti ne jaunesni kaip 18 metų,
išklausęs specialų mokymo kursą, mokantis saugiai dirbti, susipažinęs su darbo metu naudojamų
įrenginių paskirtimi, konstrukcija ir eksploatavimo ypatumais, pasitikrinęs sveikatą. Turintis
sveikatos žinių pažymėjimą, patvirtinantį įgytas žinias sveikatos ir pirmosios medicinos pagalbos
teikimo klausimais, ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose):
1.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją;
1.2. Pirmosios medicininės pagalbos suteikimo instrukciją;
1.3. Darbuotojos saugos ir sveikatos instrukciją pagal darbo vietą;
1.4. Neelektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją;
1.5. Bendrąją priešgaisrinės saugos instrukciją;
1.6. Priešgaisrinės saugos darbo vietos instrukciją;
1.7. Darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planą.
2. Periodiškai dirbantysis su cheminėmis medžiagomis, instruktuojamas ne rečiau kaip vieną
kartą per dvyliką mėnesių.
3. Darbuotojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1. Pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. Patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3. Darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. Pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. Darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. Darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. Ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
4.3. Švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
201 Mokymų medžiaga
5. Darbuotojas nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi nedelsdamas kreiptis į artimiausią
gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį
sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti
tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių
būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo
atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik
būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys
ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais, kai:
6.1. Darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.2. Esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;
6.3. Darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei;
6.4. Darbuotojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
7. Asmens darbo higiena:
7.1. Darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
7.2. Nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
7.3. Prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
7.4. Eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
7.5. Nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
8. Darbuotojas privalo:
8.1 vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
8.2. Vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus.
9. Darbuotojas turi teisę:
9.1. Reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
9.2. Sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
9.3. Susipažinti su sveikatos tikrinimų rezultatais ir reikalauti pakeisti darbą, jeigu sveikatos
priežiūros įstaiga nustatė, kad darbuotojas negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
202 Mokymų medžiaga
9.4. Atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
10. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
11. Darbuotojas turi žinoti:
11.1. Patalpų, darbo vietos planą;
11.2. Cheminių medžiagų fizikine ir chemines charakteristikas ir savybes;
11.3. Pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI, SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
12. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vieloje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
12.1.Elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t,t,), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimai., ir/ar net klinikinė mirtis;
12.2.Dulkės (organinės ir neorganinės kilmės) - neigiamas poveikio organizmui galimos
alerginės ir profesinės ligos. Jeigu dulkių kiekis ore viršija leistiną normą ir dulkėtumo negalima
sumažinti reikia, dėvėti tinkamai priderintą respiratorių;
12.3.Naudojamų cheminių medžiagų, garų(patekimas ant odos, į akis, kvėpavimo takus)
poveikis - galimi akių gleivinės nudegimai, neigiamas poveikis kvėpavimo takams: dirbti reikia
veikiant ištraukiamajai ventiliacijai, jei šių priemonių nepakanka ar jų dėl objektyvių aplinkybių
nėra, reikia devėti tinkamai parinktą respiratorių, apsauginius akinius;
12.4.Krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius, medžiagas
darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi;
12.5.Nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
12.6.Paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų
sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai
valomos. Jeigu dėl darbo specifikos grindys būna šlapios ir slidžios, būtina dėvėti apsaugančią nuo
paslydimo avalynę;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
203 Mokymų medžiaga
12.7.Fizinė perkrova, galimos traumos, raumenų patempimai. Nekelti vienam daiktų (detalių,
ruošinių, įtenginių), viršijančių leistiną krovinio kėlimo normą. Jeigu nėra galimybių tai atlikti
dviems, būtina naudotis kėlimo įrenginiais;
12.8.Netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) Darbo vietoje;
12.9.Darbo vietos ir praėjimo kelių užvertimas ir užgriozdinimas pašaliniais daiktais.
13. Darbdavys įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
13.1. Galvai ir akims apsaugoti;
13.2. Kvėpavimo takams apsaugoti;
13.3. Rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
13.4. Kojoms ir pėdoms apsaugoti;
13.5. Apsauginiais darbo drabužiais.
14. Darbuotojai, dirbantys švariojoje ir nešvariojoje skalbyklos dalyse, turi vilkėti specialiai
pažymėtais arba kitos spalvos darbo drabužiais. Drabužiai turi būti keičiami mažiausiai kartą per
savaitę, o susitepę - nedelsiant.
15. Darbuotojai, rūšiuodami, dėdami į skalbykles skalbinius ir skalbiklius, privalo dėvėti
kaukę arba kaukę su filtrais.
16. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti
laikomi specialiai pritaikytoje patalpoje.
17. Cheminėje valykloje turi būti įrengti du įėjimai: gaminiams priimti ir išduoti bei
darbuotojams.
18. Cheminių valyklų grindys, sienos, lubos turi būti padengtos nelaidžia vandeniui, atsparia
naudojamoms valymo, plovimo ir dezinfekcijos priemonėms danga.
19. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų, neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
20. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi:
20.1. Apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje
nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai;
20.2. Darbdavys esant reikalui turi teisę išduoti darbuotojui daugiau apsaugos priemonių.
21. Darbuotojas privalo:
21.1. Dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
21.2. Rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
21.3. Įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmeninė apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
204 Mokymų medžiaga
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
22. Gauti tiesioginio vadovo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais darbo
metodais.
23. Apsirengti, tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalyne, patikirinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį. Draudžiama dirbti
su suplyšusiais, netvarkingais, atsilapojusiais darbo drabužiais.
24. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti, įsitikinti, ar neažkrautos vaikščioti skirtos vietos, vizualiai, patikrinti, ar pakankamas vietinis
apšvietimas.
25. Apžiūrėti darbo vietoje esančius elektros įrenginius: ar jie įžeminti ir uždengti elektros
skydelio, įrenginio kontaktai, turintys elektros įtampą, ar nenutrūkę elektros laidai, jungiantys
įrenginį su elektros tinklu, ar nepažeista jų izoliacija, ar įrenginį jungiantys su elektros tinklu laidai
nesiliečia prie karštų, drėgnų, kitų kabelių, aštrių briaunų, kitų įrenginių; ar laidai apsaugoti nuo
atsitiktinių mechaninių pažeidimų, Laidai (kabeliai) turi būti jungiami prie kištukinio lizdo taip, kad
nebūtų galimybės ant jų užlipti ar einant už jų užsikabinti.
26. Jungiant elektros įrenginius įsitikinti, ar pakankamo ilgio kabelis, jo prailginimui galima
naudoti tik tvarkingus pramoninės gamybos prailgintuvus.
27. Patikrinti ar tvarkingi darbo įrankiai ir priemonės, mašinos ir kiti technologiniai įrenginiai.
28. Sasireguliuti darbo vietos apšvietimą. Jeigu bendras apšvietimas nepakankamas, naudoti
vietinį apšvietimą: nešiojamas lempas su apsauginiu tinkleliu ir kabliuku, kurių įtampa turi būti ne
didesnė kaip 50V. Tvirtinti 220V įtampos apšvietimą prie stelažų draudžiama.
28. Visos skalbyklose naudojamos skalbimo, balinimo, minkštinimo, standinimo priernonės,
cheminėse valyklose naudojamos cheminės medžiagos ir preparatai, turi atitikti teisės aktuotuose
nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus, turėti saugos duomenų lapus. Susipažinti su juose
keliamais reikalavimais, nurodytomis laikymo naudojimo, saugos priemonėmis.
30. Susipažinti su gautomis medžiagomis, patikrinti, ar sveika tara, ar yra užrašai etiketės su
nurodytu medžiagos pavadinimu, svoriu, tūriu, rūšimi, pagaminimo data.
31. Dezinfekcijos priemonės (biocidai) turi būti registruotos teisės akto nustata tvarka.
32. Dazinfekcijos priemonių (biocidų) apskaita turi būti vykdoma teisės akto nustatyta tvarka.
33. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti
laikomi specialiai pritaikytoje patalpoje.
34. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
35. Susipažinti su gautų medžiagų galiojimo terminais, naudojimo reikalavimais, vengti
mišraus medžiagų sandėliavimo su skirtingomis cheminėmis - fizinėmis savybėmis.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
205 Mokymų medžiaga
36. Naudotis tik tvarkingais rankiniais įrankiais bei pagalbinėmis priemonėmis, įsitikinti stalų
ir stovų stabilumu.
37. Taros atidarymui paruošti tam tikslui skirtus įraukius: plaktuką, reples ir pan. Atliekant
šiuos darbus reikia užsimauti pirštines.
38. Įsitikinti, ar veikia patalpos ventiliacinė sistema. Vėdinimo sistema turi buti įrengta taip,
kad ji automatiškai įsijungtų prasidėjus technologiniam procesui.
39. Pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
40. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
41. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
42. Nedirbti, jei darbo vieta nepakankamai apšviesta.
43. Dirbti su preparatais leidžiama ne ilgiau kaip 6 valandas, o naudojant labai toksiškus ir
toksiškus preparatus 4 valandas per dieną.
44. Dirbant su cheminiais preparatais, būtina dėvėt asmenines apsaugos priemones.
45. Cheminės medžiagos priimamos kartu su saugos duomenų lapu. Saugos duomenų lapai,
susegti į aplanką, laikomi metalinėje nerakinamoje spintelėje, pakabintoje prie pagrindinių lauko
durų.
46. Visos priimamos ir išduodamos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti registruojami.
46. Kraunant preparatus, reikia saugoti pakuotę, vengti smūgių, mėtimo. Atsargiai elgtis su
dūžtančiais išfasavimais. Preparatams išsiliejus ar išsibarsčius, imtis skubių priemonių jiems
surinkti ir nukenksminti.
47. Įpakavimo atliekas dėti į tam tikslui skirtą tarą.
48.Darbuotojui draudžiama:
48.1. Laikyti chemines medžiagas kartu su maisto produktais;
48.2. Patalpoje palikti išlietus ar išbarstytus preparatus;
48.3.Darbo metu valgyti, gerti ir rūkyti;
48.4.Naudoti nukensmintą preparatų tarą kitiems tikslams;
48.5. Darbo vietoje būti pašaliniams asmenims;
48.6. Ragauti, uostyti cheminius preparatus.
49. Dėmių valymo darbo vietose turi būti papildomas vietinis apšvietimas.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
206 Mokymų medžiaga
50. Valant dėmes naudotis cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose nurodytomis
asmeninėmis apsaugos priemonėmi.
51. Ruošiant tirpalus, laikytis nurodytų proporcijų.
52. Draudžiama chemines medžiagas ragauti, uostyti.
53. Draudžiama švarius gaminius pakuoti į neperforuotą plėvelę.
54. Išvalyti drabužiai kabinami ant pakabų, kiti gaminiai laikomi švarių gaminių patalpoje.
55. Iš išvalytų gaminių neturi sklisti cheminių medžiagų kvapas.
56. Pagrindinis patalpų valymas turi būti atliekamas vieną kartą per savaite: šepečiu, oro srove
nuvalomos sienos, grindys, durys, išvalomi agregatai, nuvalomi visi paviršiai.
57. Cheminės valyklos įrenginiai, inventorius turi būti valomi kasdien.
58. Cheminių valyklų langus būtina valyti ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
59. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešanio krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
59.1. Vyrams - iki 30 kg;
59.2. Moterims - iki 10 kg.
60.Apsaugos nuo elektros reikalavimai:
60.1. Neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų, prietaisų ar įrenginių;
60.2. Nedirbti su elektros įrankiais ar prietaisais, jeigu prisilietus jaučiamas elektros srovės
poveikis;
60.3. Nedirbti su netvarkingais elektros įrankiais, prietaisais ar įrenginiais;
68.3. Dirbti tik su įžemintais prietaisais bei įrenginiais;
68.4. Nesiliesti vienu metu prie įžemintų dalių ir elektros įrenginių metalinių dalių, kad esant
pažeistai izoliacijai ir šioms dalims turint elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros
srovei per žmogaus kūną;
68.5. Panaudojus elektros įrankį, prietaisą ar įrenginį tuoj pat išjungti;
68.7. Nedirbti su elektros prietaisais, jei ant jų pateko skystis;
68.8. Neremontuoti pačiam sugedusio elektros įrenginio, laidų kištuko, elektros kištukinio
lizdo. Tai privalo aitlikti darbuotojas, turintis reikiamą apsaugos nuo elektros kategoriją.
69. Dirbant keliese, darbo veiksmus derinti tarpusavyje.
70. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų
saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.
71. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
207 Mokymų medžiaga
V. DARBUOTOJO VEIKSMAI AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
72. Visais atvejais apsinuodijus cheminėmis medžiagomis (net ir lengvai) būtina kuo skūbiau
kreiptis į gydytoją. Pirmosios pagalbos priemonės yra tokios, kokias gali suteikti patys darbuotojai
pagal etiketėje nurodytus reikalavimus, o specialią pagalbą suteikia medikai. Darbo su preparatais
vietose būtinai turi buti pirmosios pagalbos vaistinėlė.
73. Apsinuodijimo požymiai: bendras silpnumas, pilvo skausas, ašarojimas, kosulys, dusulys,
galvos svaigimas, vėmimas, seilėtekis, viduriavimas, dirginimas, vyzdžių susiaurėjimas arba
išsiplėtimas, traukuliai.
74. Nepriklausomai nuo preparato rūšies ir apsinuodijimo laipsnio, nukentėjusįjį būtina išnešti
ar išvežti iš užnuodytos zonos, nuimti respiratorių ar dujokaukę (jei jie yra), apsauginius akinius,
atsegti apykaklę, nurengti, jeigu drabužiai laibai sutepti preparatais.
75. Jeigu nukentėjusysis neteko sąmones, jį gaivinti.
76.Nukentėjusysis turi būti laikomas šiltoje patalpoje. Netekusį sąmonės galima šildyti
šildyklėmis.
77. Į patalpą, kurioje yra cheminių medžiagų garų įeiti be dujokaukės draudžiama. Avarinis
darbas takioje patalpoje leidžiamas, dalyvaujant ne mažiau 2 žmoonėms.
78. Apsinuodijus chemnių medžiagų garais, nukentėjęs turi būti išvestas į gryną orą arba į
patalpą su grynu oru. Esant reikalui nedelsiant daryti dirbtinį kvėpavimą, Atlaisvinti rūbus
trukdančius kvėpavimui. Jei nukentėjus dusina, ima kosulys, tai transportuoti nutekėjusį galima tik.
Horizontalioje padėtyje.
79. Nepriklausomai nuo nukentėjusio sveikatos būklės, jis turi būti nukreiptas pas gydytoją.
80. Patekus cheminėms medžiagoms į akis, jas būtina praplauti švaraus vandens srove. Po to
užsidėti tamsius akinius ir kreiptis į gydytoją, Dėti raiščius draudžiama.
81. Kilus pavojui žmonių saugumui, sveikatai ar gyvybei, įrenginių sugadinimui, nedelsiant
nutraukti darbus ir pranešti tiesioginiam vadovui.
82. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
82.1. Pastebėjus stiprų detalių, laidų įkaitimą;
82.2. Sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
82.3. Pajutus svylančių laidų kvapą;
8.4. Neįprastai padidėjus triukšmui ir vibracijai;
82.5. Nutrūkus elektros energijos tiekimui;
83. Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
83.1. Apžiūrėti pažeistą zoną;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
208 Mokymų medžiaga
83.2. Elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
83.3. Prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto ryšio
telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
84. Kilus gaisrui:
84.1. Iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
84.2. Evakuoti žmones;
84.3. Gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;
84.4. Informuoti tiesioginį vadovą.
85. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
85.1. Nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
85.2. Suteikti pirmąją pagalbą;
85.3. Informuoti tiesioginį vadovą;
85.4. Darbo vietą ir įrenginių būklę iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
85.5. Reikia pačiam arba per kitus asmenis pranešti tiesioginiam vadovui apie atsitikimą ir jo
aplinkybes.
86. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
87. Esant ypatingam avariniam atvejui, evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
88. Įvykus įrenginių pažeidimams arba avarijai, darbuotojas privalo imtis priemonių, kad
nsusidarytų pavojus žmonių gyvybei, gaisrui kilti ir įrenginių sugadinimui, nedelsiant pranešti
tiesioginiam vadovui.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
89. Išjungti iš elektros tinklo naudotus įrenginius.
90. Atliekas pašalinti į tam tikslui skirtas vietas.
91. Nusivilkti darbo drabužius ir padėti į jiems skirtą vietą.
92. Rankas nusiplauti su muilu ir vandeniu.
93. Rankų ir drabužių valymui nenaudoti skiediklių ir degių medžiagų (acetono, benzino ir
kt.).
94. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo pabaigą, darbo metu įvykusias traumas, susijusias
su darbu, ūmius sveikatos sutrikimus.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
209 Mokymų medžiaga
5.2. Cheminio valymo mašinos paruošimo technologinė kortelė
13lentelė. Cheminio valymo mašinos paruošimo technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Cheminio valymo mašinos paruošimas darbui, valymo programos
parinkimas, tekstilės gaminių pakrovimas, ir paleidimas.
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Specialūs valikliai
Naudojama įranga Cheminio valymo mašina
Technologinė seka 1. įjungti cheminio valymo mašiną, naudojant pagrindinį jungiklį.
2. įsitikinti, jog cheminio valymo mašinos informacinis ekranas
neidentifikuoja gedimų; priešingu atveju imtis priemonių gedimams
pašalinti;
3. įsitikinti, jog valymui naudojamo tirpiklio kiekis yra pakankamas;
4. užtikrinti jog cheminio valymo mašinos stambaus ir smulkaus valymo
filtrai yra išvalyti;
5. užtikrinti, jog cheminio valymo procesui naudojami specialūs valikliai
(muilas) ir kiti priedas (pvz. antistatikas) yra paruošti naudojimui;
6. supilti specialius valiklius ir kitus priedus į cheminio valymo mašiną;
7. į cheminio valymo mašiną sudėti paruoštus gaminius;
8. informacinio ekrano ir šalia jo esančių klavišų pagalba išrinkti reikiamą
valymo programą ir nuspausti programos paleidimo klavišą;
9. periodiškai stebėti, kad valymo proceso metu cheminio valymo mašina
dirbtų sklandžiai;
10. cheminio valymo programai pasibaigus, išimti išvalytus gaminius.
Saugaus darbo
reikalavimai
Atliekant cheminius valymus:
cheminiai valymai atliekami pagal specialią patvirtintą programą;
cheminio valymo metu, pavojingose zonose neturi būti pašalinio
personalo;
būtina vilkėti spec. rūbus iš atsparių rūgščiai, šarmui audinių, gumines
prijuostes, mūvėti gurnines pirštines, guminius batus, apsauginius akinius;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
210 Mokymų medžiaga
5.3. Firmos „FIRBIMATIK“ cheminio valymo mašinos aprašymas
Cheminio valymo mašinos ,,FIRBIMATIK ‘‘aprašymas pateiktas šio modulio 1 mokymo
elemente,1.2 punkte.
5.4. Valiklių saugos duomenų lapai
Valiklių saugos duomenų lapai pateikti šio modulio 4 mokymo elemente,4.5punkte.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
211 Mokymų medžiaga
6 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ RŪŠIAVIMO, LYGINIMO,
GARINIMO, PAKAVIMO OPERACIJŲ ATLIKIMAS
6.1. Darbų saugos instrukcijos
LYGINTOJO (profesijų pogrupio kodas 8264) SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA
l. BENDROJI DALIS
1. Lygintoju darbuotojas gali dirbti asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų, turintis atitinkamą
kvalifikaciją, susipažinęs su lyginimo įrenginių konsrukcija ir veikimo principu, mokantis saugiai
dirbti, pasitikrinęs sveikatą ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose).
2. Periodiškai lygintojas instruktuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per dvyliką mėnesių.
3. Lygintojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1. pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3. darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
5. Lygintojas nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi nedelsdamas kreiptis į artimiausią
gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį
sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti
tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių
būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo
atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik
būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
212 Mokymų medžiaga
6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys
ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais, kai:
6.1. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.2. sugedus darbo priemonei, esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius avarinei
situacijai tęsiamas darbas;
6.3. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei
6.4. dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;
6.5. dirbama neįrengus kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas neaprūpintas
asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
7. Lygintojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
8. Asmens darbo higiena:
8.1. darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
8.2. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
8.3. prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
8.4. eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
8.5. nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
9. Darbuotojas privalo:
9.1. vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
9.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus;
9.3. dirbti tik tuos darbus, kuriuos atlikti yra apmokytas.
10. Darbo vieta tari būti švari, naudojami prietaisai, įrankiai, bei įrenginiai turi būti tvarkingi,
laikomi jiems skirtoje vietoje.
11. Priešgaisrinės saugos reikalavimai:
11.1. Vengti veiksmų, sudarančių sąlygas kilti gaisrui;
11.2. rūkyti tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose
vietose;
11.3.žinoti pirminių gaisro gesinimo priemonių išdėstymo vietas, išmanyti jų
veikimo principus, panaudojimo galimybes, žinoti savo veiksmus kilus gaisrui.
12. Darbuotojui draudžiama:
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
213 Mokymų medžiaga
12.2. draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus,
naudoti narkotines bei toksines medžiagas;
12.3. darbo drabužius susegti smeigtukais, adatomis, kišenėse laikyti pašalinius daiktus,
naudoti darbo drabužius ne pagal paskirtį.
13. Darbuotojas turi žinoti:
13.1. patalpų, darbo vietos planą;
13.2. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
14. Darbuotojas turi teisę:
14. 1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
14.2.sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
14.3. atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
15. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI, SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
16. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vietoje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
16.1. elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t.t.), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimas ir/ar net klinikinė mirtis. Neliesti plikomis rankomis neįzoliuotų srovinių elektros
įrangos dalių, pačiam neremonmoti elektrinių įrankių, kirtiklių, jungiklių, elektros kištukinių lizdų,
nekeisti saugiklių;
16.2. įkaitę ir karšti gaminių ir įrengimų paviršiai, karšti garai - galimi nudegimai, traumos.
Nesiliesti prie įkaitusių paviršių;
16.3. paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų
sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai
valomos.
16.4. nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
214 Mokymų medžiaga
16.5. netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) darbo vietoje;
16.6. aštrūs įrengimų kampai ir briaunos, netvarkingi įrengimai;
16.7. triukšmas – neigiamas poveikis klausos organams, visam organizmui. Bendras
triukšmo lygis darbo vietoje neturi viršyti 80 dBA. Jei šis lygis viršytas, esant galimybei pasitraukti
iš triukšmingos zonos, isjungti triukšmo šaltinį. Jei to atlikti neįmanoma, būtina dėvėti apsaugines
ausines, ausų kištukus (antifonus);
16.8. besisukančios ar kitaip judančios neuždengtos mechanizmų ir įrenginių - galimos
traumos. Neliesti rankomis besisukančių ar kitaip judančių dirbančio įrenginio dalių,kurių negalima
uždengti apsaugomis, skydais. Nedėvėti darbo rūbų palaidais skvernais, atsegtomis rankovėmis,
nenešioti raiščių, grandinėlių;
16.9. krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius,
medžiagas darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi.
17. Darbdavys, įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius, cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius, privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
17.1. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
17.2. kojoms ir pėdoms apsaugoti;
17.3. apsauginiais darbo drabužiais.
18. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų
veiksnių, esančių darbo aplinkoje nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai ir
tikti darbuotojui.
19. Vadovas esant reikalui turi teisę nemokamai išduoti darbuotojui daugiau aasmeninių
psaugos priemonių negu numatyta pagal asmeninių apsaugos priemonių sąrašą. Asmeninės
apsaugos priemonės išduodamos priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio ir darbo sąlygų.
20. Asmeninės apsaugos priemonės yra įmonės nuosavybė, todėl ją lygintojas turi grąžimi
išeidamas iš darbo, pereidamas į kitą darbą toje pačioje įmonėje, kur ši priemonė nenumatyta pagal
darbo aplinkos rizikingumą. Asmeninė apsaugos priemonė turi būti keičiama, jeigu ji sasidėvi,
baigėsi naudojimo terminas ar dėl kitų priežasčių netinkama naudojimui.
21. Lygintojas privalo:
21.1. dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
21.1. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
21.3. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmenine apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
215 Mokymų medžiaga
22. Gauti tiesioginio vadovo darbo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka bei saugiais
darbo metodais.
23. Apsirengti tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalynę, patikrinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį.
24. Draudžiama dirbti su suplyšusiais, atsilapojusiais, netvarkingais darbo drabužiais.
25. Paruošti lyginimui skirtus gaminius.
26. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti; įsitikinti, ar grindys, grindinio dangos sausos, neslidžios, neužkrautos vaikščioti skirtos
vietos, vizualiai patikrinti, ar pakankamas vietinis apšvietimas.
27. Apžiūrėti elektros įrenginius, ar:
27.1. nenutrūęs elektros laidai, jungiantys įrenginius su elektros tinklu;
27.2. nepažeista jų izoliacija, tvarkingas įžeminima;
27.3. baldai apsaugoti nuo atsitiktinių mechaninių pažeidimų;
27.4. patikrinti ar veikia garo-oro padavimas, valdymo pedalai;
27.5. užpildytas vandeniu garų generatorius;
27.6. veikia ištraukiamoji ventiliacija.
28.Paleisti suktis lyginimo presą, volą tuščia eiga.
29. Pastebėjus trūkumus nedelsiant pranešti riesioginiam vadovui.
30. Pastebėjus bei kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą ar darbuotoją saugos ir sveikatos tarnybą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi
trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
31. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
32. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
33. Palaikyti tvarką ir švarą darbo vietoje.
34. Atlikti tik jam pavestą darbą.
35. Nedirbti su netvarkingais įrengimais.
36. Darbo vieta turi buti visada tvarkinga, neužversta pašaliniais daiktais.
37. Atsargiai naudotis darbo priemonėmis. Draudžiama dibti su netvarkinga lyginimo įranga.
38. Lygintuvus laikyti tik tik ant specialių padėklų, o pakabintus ant jam skirto šarnyro.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
216 Mokymų medžiaga
39. Prieš lyginimo įrangos įjungimą iš anksto įsitikinti, ar įjungimo įranga tvarkinga.
40. Po lyginimo, gaminius tvarkingai dėti į jiems skirtą vietą.
41. Laikytis technoioginės drausmės.
42. Darbo metu reikia stovėti ant guminio kilimėlio.
43. Draudžiama:
43.1. sudrėkinus pirštus tikrinti lygintuvo įkaitimą;
43.2. kišti rankas į lyginimo įrenginių darbo zoną;
43.3. dirbti, jei nuimtos darbinių paviršių apsaugos;
43.4. leisti d irbt i su įrenginiais pašaliniams asmenims;
43.5. dirbti be avalynės (basomis);
44. Išjungiant lygintuvą reikia viena ranka prilaikyti lizdą, kita paimti už izoliuoto kištuko ir
jį ištraukti.
45. Dingus elektros srovei išjungti lypnimo įrenginį ir pranešti tiesioginiam darbo vadovui.
46. Lyginimo presą, volą, įjungti tik rankas ištraukus iš įrenginių darbo zonos.
47. Darbuotojui draudžiama liesti rankomis įkaitusias įrenginiu dalis dėti ir palikti ant jo
neturinčius nieko bendro su darbu daiktus.
48. Darbuotojui draudžiama perdozuoti garų. kiekį kad, karšta garo srovė nenuplikytų veido
ir kitų kūno dalių.
49. Visus remonto, derinimo ir valymo darbus galima atliktii tik išjungus įrenginius, agro
generatorių ir jiems atvėsus.
50. Apsaiugos nuo elektros reikalavimai:
50.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų,, prietaisų ar-įrenginių;
50.2. nedirbti lygintuvu,, jeigu prisilietus jaučiamas elektros sroves poveikis;
50.3. dirbti tik su įžemintais lygintuvais;
50.4. nesiliesti vienu metu prieneįžemintų dalių (centrinio šildymo radiatorių, vamzdžių ir
pan.) ir metalinių elektros įrenginių dalių, kad, esant, pažeistai izoliacijai ir šioms dalimis turint
elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros srovei per žmogaus kūną.
51. Neremontuoti. pačiam sugedusių lyginimo įrenginių, elektros laidų, kištukų, kištukinio
lizdo. Tai turi atlikti atitinkamą kvalifikaciją turintis darbuotojas.
52. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
52.1. vyrams - iki 30 kg;
52.2. moterims - iki 10 kg.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
217 Mokymų medžiaga
53. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų
saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.
54. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
V. DARBUOTOJO VEIKSMAl AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
55. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
55.1. pastebėjus stiprų lyginimo įrenginių laidų įkaitimą;
55.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
55.3. pajutus svylančių laidų kvapą, garų nuotekį;
55.4. nutrūkus elektros energijos tiekimui.
56. Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
56.1. apžiūrėti pažeistą zoną;
56.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
56.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto
ryšio telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
57. Kilus gaisrui:
57.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
57.2. evakuoti žmones;
57.3. gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėnis;
57.4. Informuoti tiesioginį vadovą.
58. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
58.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
58.2. suteikti pirmąją pagalbą;
58.3. informuoti tiesioginį vadovą;
58.4. darbo vietą ir įrenginių būkle, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
59. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
60. Esant ypatingam avariniam atvejui evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
218 Mokymų medžiaga
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
61. Išjungti elektros tinklo naudotus įrenginius. Nuvalyti lyginimo stalą ir lygintuvo padą,
lyginimo preso ir volo dalis, (valyti įrenginius galima tik jiems atšalus).
62. Išlygintus gaminius sudėti į jiems skirtas vietas.
63. Sutvarkyti darbo vietą. Šiukšles nunešti į tam skirtą vietą,
64. Šiltu vandeniu su muilu nusiplauti rankas, jei yra galimybė, nusiprausti po dušu
Tvarkingai į spintelę susidėti darbo drabužius.
65. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo metu pastebėtus trūkumus, turėjusius įtakos
saugia
6.2. Firmos „ROTONDI“ įrangos aprašymai, katalogai, nuotraukos
3 pav. ,,Rotondi’’firmos lyginimo manekenas
1100 SERIES
Idealiai tinka mažesnėms patalpoms – universalus, nerūdijančio plieno kabina - ekonomiškas,
kompaktiškas.
Efektyvumas. Pastatytų katilų su arba be jų, apimtis 24,5
Litro, šildymas 12, 15 arba 18 kW, pagal PED standartus.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
219 Mokymų medžiaga
• Du lygintuvai, kelnėms (RKA), taip pat švarkams, paltams (RKB).
• Kompiuteris su 9 programomis, reguliuojamas Ciklo laikas, partijos skaitiklis.
• Lengva suprasti ir patogi programinė įranga.
• Ventiliatoriaus variklis 0,75 kW / 1 AG.
• Reguliuojamas ventiliatorius.
• Rankinis aukščio reguliavimas.
• Papildomi garai ir burbuliukai.
• Garo sąnaudos: 15-20 kg / h.
Lyginimo kabinetas modelis 1100/1124, dėka keičiamų įrenginių įvairovės leidžia lyginti bet
kokiomodelio gaminius pavyzdžiui, kelnes, švarkus, paltus, sijonus, megztinius, ir tt.
Įrenginio technologinės ypatybės leidžia labai aukštos kokybės gamybą, sumažinti
priežiūros išlaidos, ir taupyti energiją.Taip pat galima išvengti tiesioginio kontakto su garais.
Turi valdymo skydą ,yra įrengta programa automatizuoti darbo etapus, leidžianti greitai ir lengvai
atlikti operacijas.
4 pav. ,,Rotondi’’firmos lyginimo stalas
PVT-30 serijos
Universalus lyginimo stalas su vakuumo arba siurbimo ir pūtimo funkcija.
• Ventiliatoriaus galia 0,37 kW / 0,5 AJ variklis.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
220 Mokymų medžiaga
• Elektra šildomas lyginimo paviršius;
• 3-sluoksnių geležies danga
Speciali įranga:
• Ergonomiška konstrukcija, pagaminta iš nerūdijančio plieno.
• Lygintuvo laikiklis ir apšvietimas.
• Lygintuvas su jungiamaisiais rinkiniais ir garo džiovintuvu.
• Temperatūros kontrolė su skaitmeniniu temperatūros jutikliu
• Anti-shine teflonu arba nerūdijančio plieno padas.
• Oro / vandens pistoletai, garo ar oro / garų tepimas.
• Nerūdijančio plieno tepimas.
• Integruotas elektrinis katilas 8 litrų, 4 kW,
PED standartas (PVT Mod-38).
• be delsos perjungimo nusiurbiant pūtimo funkciją
pneumatiniai vožtuvai.
5 pav. ,,Rotondi’’rankinė pakavimo įranga
Maksimali elektros energijos galia 200 W
ELEKTROS ĮTAMPA 220 V - 50 Hz
Laipsniškas perėjimo prie euro TRASFORMER 200 VA - 220V / 24Vac
REEL matmuo iki 630 mm - storis 10-30 Micron
6-8 bar PRESSION (pneumatinis modelis)
.Mašina turi tvirtą konstrukciją
Galima naudoti polietileną ir "cartene" ritės su 10-30 mikronų diapazone
didžiausias plotis 630 mm.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
221 Mokymų medžiaga
Maišas turi elektroninę kortelę,
Operacijos pabaiga yra nurodoma garso ir apšvietimo signalais.
Pjovimo įrenginys, su aštriais ašmenimis.Jame integruota skaidrė, kurioje parodytos prevencinės
apsaugos priemonės.
6.3. Operacijų atlikimo technologinė kortelė
14 lentelė. Baigiamųjų operacijų atlikimo technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Tarpinių tekstilės gaminių priežiūros operacijų atlikimas: rūšiavimas,
garinimas, lyginimas.
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Mobilios ir stacionarios kabyklos, pakabos, šepečiai, pakavimo priedai
Naudojama
įranga
Lyginimo stalas, garo manekenas
Technologinė
seka
Gaminių rūšiavimas. Išvalyti gaminiai yra rūšiuojami sekančiai:
1. gaminiai, kurių lyginimui yra naudojamas garo manekenas (švarkai,
striukės, paltai, suknelės).
2. likusieji gaminiai rūšiuojami pagal grąžinimo klientams datą;
3. gaminiai, sudarantys kostiumą (švarkai, kelnės, sijonai) yra kabinami kartu.
Kostiumai pirmiausia kabinami šalia garo manekeno, tam, kad būtų išgarinti
švarkai ir tik po to rūšiuojami atsižvelgiant į grąžinimo klientams datą;
4. gaminiai taip pat rūšiuojami pagal padalinius, kuriuose jie buvo priimti
valymui. Skirtinguose padaliniuose priimtus gaminius nusako skirtingų spalvų
žymėjimo numeriai.
Rūšiuojant gaminius svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar gaminys kokybiškai
išvalytas. Pastebėjus valymo trūkumus (dėmes, likusį purvą), gaminys
nedelsiant grąžinamas pervalymui, apie tai žodžiu informuojant atsakingą
darbuotoją.
Gaminių garinimas. Gaminių garinimui yra naudojamas garo manekenas.
Gaminių paruošimas garinimui yra kompleksinis darbas, kurio metu:
1. gaminys yra kabinamas ant garo manekeno;
2. nuo gaminio yra nuimamos sagų ir sagčių apsaugos;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
222 Mokymų medžiaga
3. pridedamos/ prisegamos prieš valymą nuimtos gaminio dalys/ furnitūra;
4. patikrinama, jog gaminio sudėtinės dalys (pečių linija, vidiniai petukai,
rankovės, priekinė ir nugarinė dalys) yra tinkamai paruošti garinimui.
5. esant poreikiui, į gaminio rankoves yra įstatomi rankovių įtempėjai.
6. paruoštas gaminys yra garinimas vadovaujantis „Garo manekeno
instrukcija“.
Gaminių garinimas yra atliekamas tada, kai garinimui yra paruošta/ išvalyta
didžioji dalis gaminių. Šis procesas yra vykdomas nepertraukiamai, siekiant
efektyviai naudoti energetinius išteklius (elektros energiją).
Gaminių lyginimas. Platus valomų gaminių spektras reikalauja įvairiapusiškų
lyginimo įgūdžių. Lyginant gaminius yra privalu:
1. laikyti gamintojo nurodytų lyginimo ženklų, kuriuose yra pažymėta leistina
ar neleistina lyginimo temperatūros riba. Jei gaminį lyginti yra draudžiama, jis
lyginamas tik esant būtinybei, įvertinus galimą riziką ir užtikrinus tinkamą
lyginimo techniką;
2. užtikrinti, jog lyginamas gaminys tolygiai priglunda prie lyginimo lentos,
nėra susiformavę raukšlių, kurios galėtų užsilyginti.
3. tikrinti, ar lyginamos kelnės privalo turėti kantą. Lyginant kelnių kantus
turime užtikrinti, jog nėra sudvigubintų, kreivų kantų. Taip pat būtina
susodinti kelnių medžiagą per kelius, siekiant jog kantai nebanguotų. Jeigu
senas kantas yra ne vietoje (vadovaujantis lyginimo technologija) ir jo visiškai
panaikinti negalime, naujo kanto nedarome ir lyginame pagal senąjį, siekiant
išvengti dvigubo kanto.
Visos kelnės pirmiausia lyginamos iš blogosios pusės atkėlus siūles, kišenes ir
kitas gaminio detales.
Išlygintos kelnės kabinamos ištiestos ant specialių pakabų, atidžiai
apžiūrimos, ištaisomi lyginimo defektai;
4. atkreipti dėmesį į visas gaminio pamušalo detales – kišenes, rankogalius,
vidurinės linijos užmetimą, ilgį;
5. užtikrinti, jog vidinių gaminio detalių kontūrai nėra matomi gaminio išorėje
(kišenės, pamušalas, paklijavimų ir siūlių žymės). Esant būtinybei, gaminiai,
pasiūti iš plonų medžiagų yra lyginami be pritraukimo funkcijos;
6. užtikrinti, jog marškinių apykaklės yra stačios, su kampučiais, yra tiesi ir
lygi užsegimo linija, rankovės yra nekampuotos;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
223 Mokymų medžiaga
7. patikrinti paltų ir švarkų užsegimo/ kritimo linijas ir skeltukus. Jie turi būti
tiesūs ir neišsikraipę. Tikrinama tik pilnai užsegus visas palto sagas. Švarkų
kišenių atlapai negali būti atsispaudę į pagrindinį audinį. Švarkai pakavimui
atiduodami neužsegti;
8. užtikrinti, jog standaus audinio striukės yra kruopščiai išlyginamos, striukių
užtrauktukų linijos yra tiesios, nėra likusių prisiūtų užtrauktukų galvučių,
prilipdytų „velkro“ juostelės apsaugų, kišenių ir užsegimų linijos yra lygios ir
tvarkingos, sagos tvirtai įsiūtos;
9. užtikrinti, jog gaminiai, pasiūti iš dvigubų audinių yra lyginami be
pritraukimo;
10. užtikrinti jog šilkiniai gaminiai yra lyginami iš blogosios pusės;
Saugaus darbo
reikalavimai
Apsaugosnuo elektros reikalavimai:
1.Neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų,kabelių, kištukų,, prietaisų ar
įrenginių;
2.Nedirbti lygintuvu,jeigu prisilietus
jaučiamas elektros srovės poveikis;
3. Dirbti tik su įžemintais lygintuvais;
4.Darbo metu reikia stovėti ant guminio kilimėlio.
5.Lyginimo presą, volą, įjungti tik rankas ištraukus iš įrenginių darbo zonos.
15lentelė. Baigiamųjų operacijų atlikimo technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Baigiamųjų tekstilės gaminio operacijų atlikimas, pakavimas.
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Pakavimo maišai, siuvėjo įrankiai
Naudojama įranga Pakavimo mašina
Technologinė seka Išlyginti gaminiai turi būti detaliai patikrinti ir sutvarkyti.
1.Išvalyta vilnonė patalynė kruopščiai iššukuojama.
3. Įsiuvamos ištrūkusios gaminių sagos.
4. Sutraukiami ištraukti audinio siūlai.
5. Surenkamos nubėgusias audinio akys.
6. Užtikrinama, jog pridėtos visos gaminių detalės – kapišonai, apykaklės,
diržai, kita furnitūra.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
224 Mokymų medžiaga
7. Pataisomi paltų kabliukai, nuirusios etiketės.
8. Sutvarkomi švarkų ir striukių petukai.
9. Ištaisomi suknelių krūtinės pakietinimai, išlyginami korsetų „virbai“.
10. Pažymimi visi pastebėti defektai – ištraukti siūlai, sugedę užsegimuai,
trūkstamoss sagos (jei ją galime pakeisti keičiame) pažeisti audiniai ir kt.
11. Ypatingas dėmesys skiriamas gaminių nupūkavimui (paltų, megztinių ir
pan.) Atidžiai apžiūrime ir sutvarkome gaminių rankogalius, apačias, kaklus,
šonus, rankovių vidines puses – t.y. didžiausiais trinties vietas.
13. Būtina atkreipti dėmesį, gaminiai po valymo nėra susitraukę (ypatingai
vilnoniai gaminiai, čiužinio įvalkalai).
Paruoštų gaminių pakavimas. Paruošti rūbai kabinami ant pakabų,
pakuojami į polietileno maišus. Yra naudojamos keturių rūšių pakabos:
specialios pakabos sunkioms užuolaidoms, storos pakabos sunkesniems
rūbams, pvz. žieminėms striukėms, paltams, kailiniams, kostiumams. Plonos
pakabos naudojamos kitiems rūbams. Plonos pakabos naudojamos
lengvesniems rūbams kabinti, pvz. marškiniams, palaidinėms, plonoms
striukėms ir pan. Kelnių ir užuolaidų kabinimui papildomai naudojamos
kartoninės apsaugos, kurios apsaugo gaminius nuo audinio lūžimo. Tuo pat
metu, švarkai, paltai, lietpalčiai kabinami naudojant kartoninę pečių apsaugą.
Ploni megztiniai, suknelės, palaidinės kabinami ant pakabų, apvilktų
apsaugine minkšto audeklo apsauga, kuri padeda išvengti nuslydimo ir
pakabos žymių. Platesni per pečius gaminiai kabinami ant specialių ilgesnių
baltų pakabų. Atskirais atvejais, siekiant išvengti pakabų žymių, sunkesniems
megztiniams kabinti yra naudojamos specialūs plastmasiniai laikikliai.
Skalbiniai, baldų apmušalai, antklodės pakuojami į maišus. Pakuojant svarbu
įsitikinti, jog gaminiai yra visiškai sausi. Skalbiniai yra skaičiuojami,
sutikrinama su užsakymo kvite nurodytu kiekiu. Tuo pat metu yra nusegami
numeriukai, žymintys užsakymą.
Ant supakuotų gaminių maišų būtinai parašome užsakymo numerį, vienetų
skaičių ir padalinį, į kurį jie bus vežami. Išvalyti kaklaraiščiai yra dedami į
jiems skirtus maišelius arba, jeigu viename užsakyme yra daugiau negu 3
vnt., kabinami ant pakabos naudojant kartoninę kelnių apsaugą.
Sijonai kabinami naudojant juose esančias pakabinimo juosteles ir pakabas
su įlenkimais. Jeigu sijonai neturi juostelių arba pakabinti gražiai lygiai
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
225 Mokymų medžiaga
naudojant jas nėra galimybių, jų kabinimui naudojame specialias sąsagėles.
Sasagėlių nesegame į plonus audinius bei į kietas medžiagas, kur tai gali
palikti žymę, (šilkas, oda, dirbtinė oda, acetatai, poliesteris ir pan.)
Romanetės lankstomos per vytelės siūles ir kabinamos ant pakabos
priklausomai nuo audinio storio arba jeigu turi sutvirtinimus jie suveriami
pagal pažymėjimą ir užsiuvami galuose. Pakuojant dedami į jų ilgį
atitinkančią polietileno rankovę.
Saugaus darbo
reikalavimai
Apsaugos nuo elektros reikalavimai:
1.neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų,kabelių, kištukų,, prietaisų ar-
įrenginių;
2.nedirbti lygintuvu,jeigu prisilietus
jaučiamas elektrossroves poveikis;
3. dirbti tik su įžemintais lygintuvais;
4.darbo metu reikia stovėti ant guminio kilimėlio.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
226 Mokymų medžiaga
7 MOKYMO ELEMENTAS. SAVARANKIŠKA UŽDUOTIS
7.1. Užduočių variantų aprašymai ir vertinimo kriterijai
Atlikti savarankiškai vieną tekstilės gaminio valymą (darbą parenka už mokymo vykdymą
atsakingas asmuo), tikslu pritaikyti įgytas žinias praktikoje ir pademonstruoti praktinius įgūdžius,
siekiant tobulinti tekstilės gaminių valymo, naudojant hidrokarboną arba kitą lygiavertę priemonę
technologines kompetencijas:
1. Išvalyti nurodytą gaminį su cheminio valymo mašina.
2. Išlyginti nurodytą gaminį.
Savarankiškos praktinės užduoties metu galima naudotis šia technologine dokumentacija:
1.Tekstilės gaminių sauso cheminio valymo, naudojant hidrokarboną, darbų technologinio
proceso planavimo ir organizavimo technologiniu aprašu.
2„Firbimatik“, ,, Rotondi“ firmos įrangos aprašymais.
3. Technologinėmis kortelėmis.
4.Dėmių identifikavimo aprašais.
5.Darbų saugos instrukcijomis.
6.Dėmių valymo lentele.
Vertinimo kriterijai
Pagrindinis specialiojo modulio savarankiškos užduoties atlikimo kokybės vertinimo
kriterijus:
Atliekant užduotį mokytojas laikėsi jos aprašyme nurodytos technologinės dokumentacijos
reikalavimų.
Vertinama „Įskaityta arba neįskaityta“.
Įskaityta, jei mokytojas atliko savo užduotį savarankiškai, laikėsi darbų saugos reikalavimų,
kokybiškai ir pagal technologinius reikalavimus atliko savarankišką darbą, tinkamai naudojosi
įrankiais,įrankiais, valikliais.
Neįskaityta jei mokytojas nesavarankiškai atliko savo užduotį, nesilaikė darbų saugos
reikalavimų, savarankišką darbą atliko nekokybiškai, ne pagal technologinius reikalavimus,
netinkamai, nesaugiai naudojosi įranga,įrankiais, valikliais.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
227 Mokymų medžiaga
MODULIS S.15.3. SKALBIMAS NAUJAUSIOMIS SKALBIMO MAŠINOMIS
1 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ SKALBIMO NAUJAUSIOMIS
SKALBIMO MAŠINOMIS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS
1.1.Darbų saugos instrukcijos
PRAMONINĖS SKALBIMO MAŠINOS NAUDOJIMO SAUGOS SVEIKATOS
INSTRUKCIJA
I. BENDROJI DALIS
1. Pramonine skalbimo mašina darbuotojas gali dirbti, mokantis saugiai dirbti, susipažinęs su
darbo metu naudojamo įrengimo konstrukcija ir eksplotavimo ypatumais, pasitikrinęs sveikatą ir
instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose).
2. Periodiškai lygintojas instruktuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per dvyliką mėnesių.
3. Lygintojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1. pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3. darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
5. Dirbantis su pramonine skalbimo mašina, nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi
nedelsdamas kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs
nelaimingą atsitikimą arba apie jį sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją
medicinos pagalbą ir pranešti tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
228 Mokymų medžiaga
pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti
tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar
sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
6. Darbai, privalo būti sustabdyti, jeigu darbdavys nesiima reikiamų priemonių pašalinti
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo
galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais, kai:
6.1. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.2. sugedus darbo priemonei, esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius avarinei
situacijai tęsiamas darbas;
6.3. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei
6.4. dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;
6.5. dirbama neįrengus kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas neaprūpintas
asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
7.Lygintojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
8. Asmens darbo higiena:
8.1. darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
8.2. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
8.3. prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
8.4. eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
8.5. nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
9. Dirbantis su pramonine skalbimo mašina privalo:
9.1. vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
9.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus;
9.3. dirbti tik tuos darbus, kuriuos atlikti yra apmokytas.
10. Draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, naudoti
narkotines bei toksines medžiagas;
11. Priešgaisrinės saugos reikalavimai:
11.1. Vengti veiksmų, sudarančių sąlygas kilti gaisrui;
11.2. rūkyti tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose vietose;
11.3.žinoti pirminių gaisro gesinimo priemonių išdėstymo vietas, išmanyti jų veikimo
principus, panaudojimo galimybes, žinoti savo veiksmus kilus gaisrui.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
229 Mokymų medžiaga
12. Darbuotojas turi žinoti:
12.1. patalpų, darbo vietos planą;
12.2. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
13. Darbo drabužius susegti smeigtukais, adatomis, kišenėse laikyti pašalinius daiktus,
naudoti darbo drabužius ne pagal paskirtį.
14. Darbuotojas turi teisę:
14.1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
14.2.sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
14.3. atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
15. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI. SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
16. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vietoje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
16.1. elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t.t.), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimas ir/ar net klinikinė mirtis. Neliesti plikomis rankomis neįzoliuotų srovinių elektros
įrangos dalių, pačiam neremonmoti elektrinių įrankių, kirtiklių, jungiklių, elektros kištukinių lizdų,
nekeisti saugiklių;
16.2. paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai,
raumenų sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios,
pastoviai valomos.
16.3. nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
16.4.netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) darbo vietoje;
16.5.karštas vanduo, garai;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
230 Mokymų medžiaga
16.6.įrengimų ir įrankių ekspioatavimo taisyklių. Nesilaikymas - galimos traumos;nuolat
tikrinti įrankių ir įrengimųų techninę būklę, tvarkingumą, nedirbti su netvarkingais įrankiais ir
įrengimais, juos naudoti pagal paskirtį, laikytis jų eksploatavimo taisyklių reikalavimų;
16.7.cheminės medžiagos (skalbimo, dezinfekavimo priemonės, balikliai ir kt.), jų garai
– neigiamas poveikis organizmui, galimos alergines ir profesinės ligos;
16.8.besisukančios ar kitaip judančios neuždengtos mechanizmų ir įrenginių - galimos
traumos. Neliesti rankomis besisukančių ar kitaip judančių dirbančio įrenginio dalių,kurių negalima
uždengti apsaugomis, skydais. Nedėvėti darbo rūbų palaidais skvernais, atsegtomis rankovėmis,
nenešioti raiščių, grandinėlių;
16.9. aštrūs įrengimų, inventoriaus kampai ir briaunos, netvarkingi įrengimai;
16.10. krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius,
medžiagas darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi.
17.Darbdavys, įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius, cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius, privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
17.1. galvai ir akims apsaugoti;
17.2. kvėpavimo takams apsaugoti;
17.3. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
17.4. kojoms ir pėdoms apsaugoti;
17.5.apsauginiais darbo drabužiais.
18. Darbuotojai, dirbantys švariojoje ir nešvariojoje skalbyklos dalyse, turi vilkėti specialiai
pažymėtais arba kitos spalvos darbo drabužiais. Drabužiai turi būti keičiami mažiausiai kartą per
savaitę, o susitepę - nedelsiant.
19. Darbuotojai, rūšiuodami, dėdami į skalbykles, Cheminio valymo mašinas skalbinius ir
skalbiklius, privalo dėvėti kaukę arba kaukę su filtrais.
20. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi:
20.1. apsaugoti nuo galimu kenksmingų. pavojingų veiksnių, esančią darbo aplinkoje,
nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai;
20.2.atitikti ergonomikos reikalvimus ir esamą darbuotojo sveikatos būklę;
20.3.tikti (būti atitinkamai priderinta) darbuotojui.
21.Vadovas esant reikalui turi teisę nemokamai išduoti darbuotojui daugiau aasmeninių
psaugos priemonių negu numatyta pagal asmeninių apsaugos priemonių sąrašą. Darbo drabužiai ir
asmeninės apsaugos priemonės išduodamos priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio ir darbo
sąlygų.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
231 Mokymų medžiaga
22.Asmeninės apsaugos priemonės yra įmonės nuosavybė, todėl ją lygintojas turi grąžimi
išeidamas iš darbo, pereidamas į kitą darbą toje pačioje įmonėje, kur ši priemonė nenumatyta pagal
darbo aplinkos rizikingumą. Asmeninė apsaugos priemonė turi būti keičiama, jeigu ji sasidėvi,
baigėsi naudojimo terminas ar dėl kitų priežasčių netinkama naudojimui.
23. Lygintojas privalo:
23.1. dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
23.2. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
23.3.įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmenine apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
Gauti tiesioginio vadovo darbo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka bei saugiais
darbo metodais.
25. Apsirengti tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalynę, patikrinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį.
26. Draudžiama dirbti su suplyšusiais, atsilapojusiais, netvarkingais darbo drabužiais.
27. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti; įsitikinti, ar grindys, grindinio dangos sausos, neslidžios, neužkrautos vaikščioti skirtos
vietos, vizualiai patikrinti, ar pakankamas vietinis apšvietimas.
28. Apžiūrėti skalbimo mašiną ir kitus, darbo vietoje esančius, elektros įrenginius: ar jie
įžeminti, ar uždengti elektros skydelio, įrenginio kontaktai, turintys elektros įtampą; ar nenutrūkę
elektros laidai, jungiantys įrenginį su elektros tinklu, ar nepažeista jų izoliacija ar įrenginį
jungiantys su elektros tinklu laidai nesiliečia prie karštų, drėgnų, aštrių briaunų, kitų kabelių,
įrenginių; ar laidai apsaugoti nuo atsitiktinių mechaninių pažeidimu. Laidai(kabeliai) turi būti
prijungti prie kištukinio lizdo taip, kad nebūtų galimybės ant jų užlipti ar einant už jų užsikabinti.
29. Patikrinti ar išorinis skalbimo mašinos dangtis pritvirtintas šarnyru prie išorinio korpuso ir
ar atitinka šiuos reikalvimus:
29.1. ar sandariai užsidaro;
29.2. ar darbo metu nejuda;
29.3. ar veikia blokavimo mechanizmas: neleidžia įjungti mašinos esant atidarytam
dangčiui, atidaryti dangtįmašinos darbo metu.
30. Patikrinti:
30.1. varžtų priveržimą, blokuočių veikimą;
30.2. ar mašina dirba be smūgių ir pastebimos vibracijos;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
232 Mokymų medžiaga
30.3. ar lygiai sukasi vidinis būgnas;
30.4. kontrolinių matavimo prietaisų darbą;
30.5.garo ir vandens vožtuvų sandarumą;
30.6.nuleidžiamojo vožtuvo sandarumą;
30.7.prijungimo žarnų sandarumą ir pritvirtinimo patikimumą.
31. Skalbimo, dezinfekavimo, balinimo medžiagas supilti tik per specialias angas.
32. Visos skalbimui naudojamos cheminės medžiagos turi būti laikomos tik pažymėtoje
taroje. Jokiu būdu nagalima ragauti nežinomų cheminių medžiagų.
33. Tvarkingai ir patogiai darbui susidėti skalbinius, pagalbines priemones, įrankius, tarą.
34. Pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
35. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
36. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
37. Nedirbti, jei darbo vieta nepakankamai apšviesta.
38. Paruoštus skalbimui skalbinius sudėti į skalbimo mašiną. Neperkrauti jos.
39. Supilti nurodytą cheminių medžiagų kiekį.
40. Jungtukų pagalba įjungti skalbimo mašiną, nustatyti reikiamus skalbimo rožimus.
41. Veikiant skalbimo mašinai draudžiama:
41.1. atidaryti mašiną;
41.2. tepti, valyti, derinti ir taisyti mašiną;
41.3. dėti skalbinius ant mašinos, o taip pat užkrauti jais darbo vietą ir praėjimus.
41.4.Nesiliesti vienu metu prie skalbimo mašinos metalinių dalių ir įžemintų dalių, kad,
esant pažeistai izoliacijai ir šioms dalims turint elektros įtampą. nesusidarytų grandinė tekėti
elektros srovei per žmogaus kūną;
42. Nedėti daugiau skalbinių į skalbimo mašiną negu nurodo gamintojas..
43. Draudžiama:
43.1. palikti be priežiūros veikiančios mašinos;
43.2. prie dirbančios mašinos leisti pašalinius asmenis;
43.1.dirbti esant netvarkingiems įjungimo ir išjungimo įtaisams;
43.2.remtis į mašiną ir leisti tai daryti kitiems;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
233 Mokymų medžiaga
43.3.užkrauti praėjimus, pravažiavimus ir darbo vietas skalbiniais;
43.4.būti patalpose apsirengus ne darbo drabužiais, nusirenginėti ir kabinėti drabužius,
galvos apdangalus ir kt. ant mašinų.
44. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
44.1. vyrams - iki 30 kg;
44.2. moterims - iki 10 kg.
45. Apsaugos nuo elektros reikalavimai:
45.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų, prietaisų ar įrenginių;
45.2. nedirbti su elektros įrankiais ar prietaisais, jeigu prisilietus jaučiamas elektros
srovės poveikis;
45.3. nedirbti su netvarkingais elektros įrankiais, prietaisais ar įrengimais;
45.4. dirbti tik su įžemintais prietaisais bei įrengimais;
45.5. panaudojus elektros įrankį, prietaisą ar įrenginį, tuoj pat išjungti;
45.6. nedirbti su elektros prietaisais, jei ant jų pateko skystis;
45.7. neremontuoti pačiam sugedusio elektros įrenginio,laidų kištuko, elektros kištukinio
lizdo. Tai privalo aitlikti darbuotojas, turintis reikiamą apsaugos nuo elektros kategoriją.
46. Išsipylus ant grindų muilo emulsijai, skalbimo priemonių tirpalo ar kitai slidžiai
medžiagai, nedelsiant nuplauti grindis, kad išvengti traumų.
47. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
V. DARBUOTOJO VEIKSMAl AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
48. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
48.1. pastebėjus stiprų detalių, laidų įkaitimą;
48.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
48.3. pajutus svylančių laidų kvapą;
48.4. neįprastai padidėjus triukšmui ir vibracijai;
48.5. nutrūkus elektros energijos tiekimui;
48.6. kilus pavojui žonių sveikatai, saugumu ar gyvybei, įrenginių sugadinimui.
49. Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
49.1. apžiūrėti pažeistą zoną;
49.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
234 Mokymų medžiaga
49.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto
ryšio telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
50. Kilus gaisrui:
50.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
50.2. evakuoti žmones;
50.3. gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėnis;
50.4. informuoti tiesioginį vadovą.
51. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
51.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
51.2. suteikti pirmąją pagalbą;
51.3. informuoti tiesioginį vadovą;
51.4.darbo vietą ir įrenginių būkle, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
52. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
53. Esant ypatingam avariniam atvejui evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
54.Išjungti iš elektros tinklo skalbimo mašiną.
55.Sutavrkyti darbo vietą, kurioje buvo dirbama.
56.Surinkti visus naudotus įrankius.
57.Rankas nusiplauti su muilu ir šiltu vandeniu.
58.Nusivilkti darbo drabužius ir padėti į jiems skirtą vietą.
59.Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo pabaigą, darbo metu įvykusias traumas, susijusias
su darbu, ūmius sveikatos sutrikimus.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
235 Mokymų medžiaga
1.2. Firmos „Miele“ įrangos aprašymai, katalogai
1 pav. Skalbimo mašina MIELE PW 6065
Kompanija Miele – tai nepriklausoma tradicinė šeimos kompanija, įkurta daugiau nei prieš
100 metų.
Kompanijos filosofija „Visada geriau“ yra pagrindas pirmaujant skalbimo įrengimų rinkoje.
Visi pramoniniai įrengimai, bei jų komplektuojančios detalės gaminamos Vokietijoje, Miele
fabrikuose.
Tai leidžia pateikti išskirtinai kokybiškus bei ilgaamžius įrengimus (skalbimo mašinos
pritaikytos 30.000 ciklų). Patentuotų techninių sprendimų dėka skalbimo kokybė ženkliai geresnė
nei kitų
skalbimo mašinų ir svarbiausia prailgėja skalbinių tinkamumas naudoti, kas sunkiai
įgyvendinama naudojant kitų kompanijų įrengimus. Garantinę ir pogarantinę priežiūrą atlieka
technikai, apmokyti Vokietijoje (MIELE).
Pramoninė galutinio gręžimo skalbimo mašina.
MIELE PW 6065
Automatinė iš priekio pakraunama skalbimo mašina (1400 aps/min.).
Talpa 6,5 kg,
G faktorius 526,
Likutinės drėgmės lygis 50 %.
PROFITRONIC L Vario valdymas.
Tinka „Wet Cleaning“ procesui
Patentuotas KORINIS būgnas.
Mašina pritaikyta 30.000 ciklų darbui.
Išmatavimai A/P/G – 850/600/715.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
236 Mokymų medžiaga
Elektrinis kaitinimas,
Pramoninė galutinio gręžimo skalbimo mašina
MIELE PW 6167
Automatinė iš priekio pakraunama skalbimo mašina (1100 aps/min.).
Talpa (užkrovimo santykis 1:10) 16kg,
Talpa (esant užkrovimo santykiui 1:8,9) 18 kg,
Būgno tūris: 160 l.
G faktorius 500, likutinės drėgmės lygis 46 %.
Laisvai programuojama PROFITRONIC M programos pagalba.
Tinka „Wet Cleaning“ procesui
Patentuotas KORINIS būgnas.
Mašina pritaikyta 30.000 ciklų darbui.
Išmatavimai A/P/G – 1400/924/1007.
Elektrinis kaitinimas
1lentelė. Skalbyklės su centrifūga specifikacija
Dizainas
Priekinė įkrovimo anga, durelių skersmuo (mm) Ne mažiau kaip 370
Eksploataciniai duomenys
Skalbinių įkrova (1:10) (kg) Ne mažiau kaip 16 kg
Būgnas korinis, tūris (l) Ne mažiau kaip 160 L.
Sukimosi greitis (maks. aps./min.) Ne mažiau kaip 1150
G faktorius Ne mažiau kaip 500
Liekamoji drėgmė (proc.) Ne mažiau kaip 46 %
Valdymas
Grafinis displėjus Privaloma
Rankinis programų parametrų keitimas Privaloma
Likutinio laiko rodymas
Skalbimo programų programavimo galimybė Ne mažiau kaip 190 programų
Ryšio modulio, skirto komunikacijai su PC su nuosekliąją sąsaja
pajungimo galimybė
Yra (RS232)
„Wet Cleaning“ programos Privaloma
Vandens tiekimas
Šaltas vanduo, ¾“ sriegine jungtimi 1x
Šaltas kietas vanduo, ¾“ sriegine jungtimi 1x
Karštas vanduo, ½“ su ¾“ sriegine jungtimi 1x
Ivandens išpulimas drenažinis vožtuvas DN70 Privaloma
Variklis / elektriniai sujungimai
Asinchroninis variklis su dažnio keitimu Yra
Šildytuvo galia (kW) Ne mažiau kaip 15,0
Bendroji prijungta apkrova (kW) Ne mažiau kaip 17,0
Saugiklio nominalas (A) 3x25
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
237 Mokymų medžiaga
Birių skalbiklių dozavimas
Ploviklio stalčiukas priekinėje mašinos dalyje, 3 skyrelių Yra
Skystų skalbiklių dozavimas
Adapteris 6 skystoms priemonėms Yra
Matmenys
Išoriniai matmenys: aukštis / plotis / gylis (mm) Ne daugiau kaip 1450 /
940 / 1100
Išorinės apdailos variantai
Galvanizuota galinė plokštė Privaloma
Priekinė plokštė nerūdijančio plieno Privaloma
,,MIELE‘‘ įrangos aprašymai, katalogai
Skalbimo įranga MIELE užtikrina profesionalią skalbinių priežiūrą ypatingose sferose – visur
kur reikalingi efektyvūs individualūs sprendimai.
Skalbimo mašinos MIELE, skirtos profesionaliam naudojimui, optimaliai pritaikytos
kiekvienam individualiam atvejui, toks produktyvus techninis sprendimas su optimalia skalbimo
įranga MIELE jau seniai užsirekomendavo save skirtingose naudojimo sferose, įskaitant ypatingus
tekstilės gaminių valymo būdus, taip pat apsauginės įrangos apdirbimą, bei viešbučių ir restoranų
verslo įstaigose.
Inovatyvus mašinų valdymas ir specialios programos padeda išspręsti kasdienines ir
nestandartines problemas susijusias su skalbinių valymu. Išbandytos MIELE programos idealiai
atlieka technologinius procesus, kurie pritaikyti kiekvienai gaminio rūšiai, taip pat kokybiškai
atlieka dezinfekciją ir impregnavimą.
Pavyzdžiui, saugios priežiūros programos MIELE SOFT CLEAN SYSTEM aprūpina
patalynės ir lovos užtiesalų valymą, specialios valymo ir impregnavimo programos suteikia
galimybę puikiai išvalyti apsauginius kostiumus ir respiratorines kaukes, o specialiosios skalbimo
programos užtikrina nepriekaištingą restoranų skalbinių švarą.
,MIELE‘‘ lyginimo mašinos
Pranašumai: pramoninės įrangos Miele technologijos pranašumas
Miele pristato lyginimo mašinų programą su nevienodu lyginimo veleno diametru (nuo 210 iki
500mm). Taip pat firmos LACO lyginimo mašinos su lyginimo veleno diametru 500, 600 ir 800mm
priskiriami ekskliuziviniams MIELE gaminiams. Aliumininės įdubos aprūpina puikų šilumos
laidumą ir greitesnį įšilimą.Pedalo jungiklio pagalba galima lengvai sustabdyti lyginimą.
Nedidelėmis lyginimo mašinomis lengva naudotis vienam žmogui.
Svarbiu mažų lyginimo mašinų serijos HM21 pranašumu yra tai, kad galima išlyginti net ir
labai plačius audinius, jų nesulankstant. Tai padeda padaryti elegantiškas veleno užtvirtinimas.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
238 Mokymų medžiaga
Visos didelės lyginimo mašinos gali būti įrengtos specialiu BWR moduliu, kuris grąžina skalbinius
ir taip pat gali būti valdomos vieno žmogaus. Be to, didelės lyginimo mašinos gali atlikti tokias
operacijas : juostinio įrenginio pagalba persiusti skalbinius į mašiną.
Pneumatinio įdubos pakėlimo dėka (serijos MM50) susidaro aukštas slėgis, kas yra labai
svarbu lyginant patalynę ir staltieses.
Papildomi Miele pranašumai
Viskas vienose rankose. Daug dešimtmečių Miele yra žinomiausia kompanija, kurianti įranga
skalbykloms ir skalbinių valymo ir priežiūros būdus. Ši firma taip pat gamina šiuolaikiškas
skalbimo džiovinimo bei galingas lyginimo mašinas.
Įrangos Miele vartotojai gauna išsamią konsultaciją su pagrindine poreikių analize, taip pat
sudaroma rekomenduojama įrangos išdėstymo schema užsakovo patalpose, įskaitant būtinus
montažinius planus.
Kokybė
Miele siūlo pagaminta Vokietijoje High-Tech klasę atitinkančią įrangą FX ISO 9001
sertifikatus. Tvirta konstrukcija, aukštos kokybės medžiagos ir tai, kad įranga gaminama vienoje
gamykloje, įskaitant ir elektroniką, aprūpina legendinį ilgaamžiškumą ir nerūpestingą eksplotaciją.
‘’Vis geriau ir geriau’’ – šį devizą kompanija naudoja daugiau nei 100 metų. Už produkcijos
novatoriškumą, ilgaamžiškumą ir kokybę 2002m. Miele buvo apdovanota prizu ‘’Best Practice’’
(‘’Geriausias panaudojimas praktikoje’’), kurį skyrė gamybos ir kokybės institutas (IPQ)
Nuo savo veiklos pradžios Miele yra kompetentingas patarėjas tais klausimais, kurie susįję su
tekstilės gaminiais ir jų priežiūra skalbyklose : idealus skalbimas, džiovinimas ir lyginimas. Greitas
ryšys su techninio aptarnavimo centrais garantuoja gerą paslaugos atlikimą. O didžiulis partnerinių
techninio aptarnavimo centrų tinklas užtikrins operatyvią pagalbą visais atvejais. Ypatingos
prisijungimo ir garantinio aptarnavimo sąlygos užtikrins Miele mašinų eksploatacijos patikimumą.
,,Miele‘‘ įrangai būdinga :
Profesionali patirtis profesionaliems vartotojams : kompanija MIELE jau daugiau kaip 100
metų yra garsiausia kompanija, kūrianti skalbimo įranga ir skalbimo technologijas. Kartu su didelių
skirtingo pajėgumo skalbimo mašinų pasirinkimų MIELE produkcijos asortimentas yra labai platus
: tai skystų plovimo priemonių dozatoriai, skalbimo mašinų detalės, vėžimėliai skalbiniams,
stelažai, strypai skalbiniams, moduliai antriniam vandens panaudojimui .Tai plačiausias vieno
gamintojo siūlomas paslaugų spektras.
Sprendimai, kurios siūlo Miele Professional, tai – tai ekonomiška įranga. Tai skalbimo ir
džiovinimo mašinos, kurių talpa nuo 6 iki 32kg, taip pat lyginimo mašinos, kurios skirtos įmonėms,
kur būtinas galutinis skalbinių apdorojimas.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
239 Mokymų medžiaga
Inovatyvi technika individualiems poreikiams INXIOVATION M – tai naujausios kartos
Miele technika. Naujos mašinos pasižymi užpatentuotomis technologijomis, pvz. skaitmeniniu
būgnu , kuris aprūpina švelnų skalbinių ilgaamžiškumą. Be to, skalbimo mašinos Miele
apdovanotos už dizainą. Mašinos INNOVATION Miele labai ekonomiškos ir tuo skiriasi nuo
senesnių modelių : naujos kartos technika pasiruošusi tam, kad programos būtų atliktos be
problemų tūkstančius kartų.
Skalbimo įranga Miele – tai aukštos kokybės technologijos ir aukšta kokybė iš Vokietijos. Ši
produkcija atitinka kokybės standartą DIN EN ISO 0001.
Technologijos pranašumas
Užpatentuotas skaitmeninis būgnas Miele, pagamintas iš nerūdijančio plieno su paviršiumi,
kuris panašus į išgaubtą korį, užtikrina švelnią tekstilės gaminių priežiūra : skalbiniai pasidaro labai
minkšti, jie nesideformuoja. Vandens vėjarodžiai, kurie turi ypatingą formą, leidžia padidinti
skalbinių drėkinimą būgno viduje, dėl to sutrumpinamas skalbimo laikas ir sumažėja vandens bei
skalbimo priemonių kiekis.
Aukšto greičio gręžimo dėka su G – faktoriumi pasiekiamas geriausias skalbinių gręžimas. O
naujoviška būgno konstrukcija leidžia lengvai išimti skalbinius iš būgno.
Didelis išliejamasis vožtuvas su hidraulinių valdymu aprūpina griežtą procesų vykdymą ir
didelį įrengimo patikimumą. Dėka didelės vožtuvo angos užkertamas kelias jo užterštumui.
Vožtuvas sukonstruotas tiesiogiai ant bako, todėl nevyksta vandens ir plaunamųjų priemonių
nutekėjimas.
Maitinančiųjų elektrinių kabelių prijungimas vyksta be mašinos dangčio demontavimo, o
tiesiog dežėje, kuri randasi galinėje sienelėje. Ten pat randasi domkratai (10 siurblių skystoms
plovimo priemonėms ir du pastos konsistencijos priemonėms). Džiovinimo mašinos su
užpatentuotu būgnu užtikrina aukštą būgno stiprumą ir labai saugią skalbinių priežiūrą. Skalbiniai
rūpestingai išdžiovinami, tai padeda juos efektyviai išlyginti.
Greitam ir saugiam skalbinių džiovinimui naudojamas automatinis oro cirkuliatorius. Toks
būdas tiksliai paskirsto temperatūrą būgno viduje, užtikrina plonų audinių saugų džiovinimą bei
mažina elektros naudojimo .
Ekonomiškumo pranašumas
Aukštos kokybės lyginimo lentos Miele galingumas nereikalauja daug elektroenergijos,
mašinos MM50 turi 4 taškų temperatūros daviklį, todėl šildymo elementai aprūpina vienodą
šilumos paskirstymą įduboje, ypatingomis savybėmis pasižymi veleno padengimas, kuris
pagamintas iš minkštos kokybiškos ARAMID medžiagos. Jis pritaikytas didelėms lyginimo
mašinoms, kurių veleno diametras nuo 300mm. Užsakant lyginimo mašiną, veleno padengimą
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
240 Mokymų medžiaga
galima pasirinkti – jis gali būti pagamintas iš ARAMID medžiagos arba iš elastinės plieninės
vilnos.
Po skalbimo naujose skalbimo mašinose Miele skalbinių drėkinimas 50%, todėl juos galima
lyginti lyginimo mašinose, kurių galingumas yra nuo 40 v+ (pvz. Tokiuose kaip MM50 – 175)
Tokios galingos lyginimo mašinos per 1val. gali išlyginti 99 kg skalbinių.
Lyginimo mašinos Miele užtikrina kokybišką galutinį skalbinių apdirbimą.
Sprendimai profesionalioms skalbykloms
Aukšti reikalavimai higienai, taip pat kelia reikalavimus skalbinių priežiūrai. Reguliaraus
patalinės valymo nepakanka drėgmės ir mikroorganizmų naikinimui. Nes, neužsaugoma šiluminė
izoliacija ir tai kelia problemas žmonėms, kenčiantiems nuo alergijos. Žinodami apie tai, klientai
mielai naudojasi profesionalių skalbyklų paslaugomis.
Sisteminė Miele įranga padeda skalbykloms siūlyti dar daugiau paslaugų, kurios susijusios su
patalynės valymu. Tokiu būdu labai greitai atsiperka investicijos .Skalbimo ir džiovinimo mašinos
PROFITRONIC Miele turi specialias programas, padedančias švelniai išvalyti ir išdžiovinti
patalynę, kuri pagaminta iš natūralių ir sintetinių medžiagų.
Tokių mašinų valdymas nėra sudėtingas – reikia tik sudėti patalynę ir įjungti programą, skystų
plovimo priemonių dozavimas atliekamas automatiškai. Specialios programos užtikrina geriausią
rezultatą, o skaitmeninio būgno dėka patalynė išskalbiama labai saugiai. Skalbimo mašina M
PW6101 ir džiovinimo mašina PT 7331 per vieną skalbimo ciklą gali išskalbti dvi pūkines pagalves
arba vieną pūkinę antklodę.
Tai idealios sąlygos greitam skalbinių apdirbimui. Šių mašinų būgno durelės labai plačiai
atsidaro, tai padeda patogiai įdėti arba išimti skalbinius. Po skalbimo operacijos oro teikimo sistema
užtikrins saugų džiovinimą. Šios mašinos išsiskiria ekonomiškumu, patogumu ir nekenkia
ekologijai. Naujo automatinio mašinos valdymo dėka, 50% išeinančio oro vėl šildoma ir jis
naudojamas skalbinių džiovinimui.
Maksimalus galingumas kasdieniniam naudojimui
Skalbimo įranga Miele savo didžiu ir galingumu gali būti naudojama skirtingose sferose – bet
kokių atveju bus rastas optimalus sprendimas. Įranga Miele – tai visada naudinga investicija.
Skalbimas
Naujausios skalbimo ir džiovinimo mašinos, kurių talpa 10,13,16,20 kg ir kurios valdomos
PROFITRONIC Miele įranga – tai naujausias kompanijos išradimas. Šios mašinos labai
ekononomiškos – naudoja mažiau vandens, elektros energijos ir plovimo priemonių. Individualus
programavimas ir parametrų tikslumas padeda pasiekti geriausių rezultatų skalbiant rūbus. Mašinos
Miele su skaitmeniniu būgnu garantuoja saugų ir kruopštų skalbimą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
241 Mokymų medžiaga
Džiovinimas
Džiovinimo mašinos, kurių talpa nuo 6 iki 30kg – puikus skalbimo mašinų papildymas.
Techninė šių mašinų inovacija padeda ekonomiškai naudoti elektros energija ir vandenį, o
sisteminis oro cirkuliavimas padeda sutrumpinti proceso atlikimo laiką.
Lyginimas
Įmonėms, kurioms būtina lyginti didelį skalbinių kiekį, kompanija Miele gali pasiūlyti
optimalų variantą. Lyginimo mašinos su skirtingais veleno didžiais sukurti naudojimui
restoranuose, viešbučiuose, ligoninėse.
Kompeksinė skalbinių priežiūra : dezinfekuojantis skalbimas ir absoliuti švara
Griežti higienos reikalavimai, kurie keliami ligoninėse ir senelių namuose, priverčia kelti
aukštus reikalavimus skalbimo, lyginimo ir džiovinimo įrangai. Pagal BGR taisykles įstaigose, kur
veikia skalbyklos, edrvė turi būti padalinta į 2 zonas : „nešvaria“ ir „švaria“.
Analogiški reikalavimai keliami skalbiant spec. rūbus, kurie naudojami cheminės pramonės
įmonėse, atominėse stotyse ir įmonėse, gaminančiose vaistinius preparatus arba elektronines
mikroschemas.
Šiems atvejams Miele siūlo skalbimo mašinas, turinčias konstrukcijos erdvės atskyrimų, ir
taip pat turinčias specialias dezinfekavimo programas. Mašinų konstrukcija kompaktiška, bet
skiriasi didele talpa (nuo 24 iki 32kg skalbinių).
Programų pasirinkimas nesudėtingas ir saugus. PROFITRONIC valdymo dėka, galime
pasirinkti šildymo būdą (elektrinį arba garinį). Šias Miele mašinas galima naudoti nedidelėse
ligoninėse. Jos garantuoja saugia skalbinių priežiūrą.
„Švari skalbyklos zona papildomai įrengiama mašinomis, kurios skalbia įvairius skalbinius.
Skalbimo džiovinimo ir lyginimo mašinos, kurios skalbia skalbinius skirtus restoraniniam verslui,
puikiai dera tarpusavyje ir papildo vieną kitą. Išdezinfekuoti drėgni skalbiniai rūpestingai
džiovinami džiovinimo mašinose. Džiovinimo sistema AIR RECYCLING labai ekonomiška, 60%
oro pasiskirsto lyginimo mašinoje.
Valgyklų ir virtuviniams skalbiniams bei rūbams personalui „švarioje“ zonoje įrengiama
skalbimo mašina W6071 ir džiovinimo mašina T6185, kurių talpa 75kg.
Skalbinių lyginimui idealiai pritaikyta aukšto galingumo lyginimo mašina PM1421. Jos
pagalba per 1val. galima išlyginti 57kg skalbinių. Galima lyginti ne tik didelius skalbinius, bet ir
mažus, pvz. stalo servetėles, nedidelius rankšluosčius
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
242 Mokymų medžiaga
1.3. Tekstilės gaminių skalbimo naujausiomis skalbimo mašinomis planavimo ir
organizavimo technologinis aprašas
Planuojant ir organizuojant tekstilės gaminių skalbimą svarbu įvertinti šiuos esminius
aspektus:
1. planuojamų paslaugų pobūdį ir apimtį,
2. išteklių planavimą ir paskirstymą,
3. vidinę koordinaciją,
4. prisitaikymą prie aplinkos ir ateities įžvalgumą.
1. Planuojant tekstilės gaminių skalbimą labai svarbu yra įvertinti teikiamų paslaugų
pobūdį (specifiką) ir apimtį, t. y. ką mes skalbsime ir kokį kiekį. Tinkamai įvertinus planuojamą
kiekį, galimą priimti teisingą sprendimą kokio pajėgumo/ galingumo ir tipo skalbimo mašiną
įmonei ar organizacijai reikėtų įsigyti (čia kalbama apie 2 aspektą, t. y. vidinių išteklių planavimą).
Skalbimo mašinų pajėgumai svyruoja nuo 5 kg iki 100 ir daugiau kg per vieną skalbimo ciklą. Taigi
žinant, jog bus skalbiami nedideli kiekiai, tačiau įvairaus pobūdžio tekstilės gaminiai, įmonei
vertėtų įsigyti kelias mažesnio pajėgumo mašinas, o žinant jog bus apsiribota vieno ar dviejų tipų
tekstilės gaminių skalbimu (patalynė, rankšluosčiai ar pan.) būtų prasminga įsigyti didesnio
pajėgumo skalbimo mašinas. Be to, teisingai įvertinus tekstilės gaminių pobūdį, galimą pasirinkti
teisingą mašinos tipą/ komplektaciją.
2. Žinodami paslaugų pobūdį ir apimtį, įsigiję technologinę įrangą, privalome užtikrinti, jog
įmonė turi pakankamus žmogiškuosius išteklius, siekiant užtikrinti savalaikį ir kokybišką paslaugos
atlikimą. Darbuotojų skaičius ir jų kompetencija vėl gi didžiąja dalimi priklauso nuo paslaugos
pobūdžio ir apimties. Tekstilės gaminių rūšiavimą, dėmių identifikavimą, skalbimo mašinų
operatorės darbą esant nedideliems gaminių kiekiams gali atlikti vienas darbuotojas, turintis bendro
pobūdžio žinias apie tekstilės gaminių skalbimą. Dėmių valymo technologinei operacijai atlikti
reikalingas atskiras darbuotojas- valymo technologas, turintis specialias žinias ir patirtį. Jei įmonėje
skalbiami dideli kiekiai tekstilės gaminių, atitinkamai kiekvienai technologinei operacijai atlikti
reikalingas didesnis skaičius darbuotojų.
Siekiant užtikrinti kokybiškas ir laiku atliekamas paslaugas būtina pasirinkti ir naudoti
tinkamas skalbimo priemones. Lietuvoje ir Europoje tokius produktus siūlo nemažas kiekis įmonių.
Renkantis skalbimo priemonių tiekėją/ pardavėją, yra svarbus šie kriterijai:
a) produkto gamintojo/ jį atstovaujančios įmonės patirtis šios srityje,
b) planuojamo įsigyti produkto tarptautiniai kokybės sertifikatai,
c) technologinių sprendimų pristatymas ir jų įgyvendinimas,
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
243 Mokymų medžiaga
d) ekonominiai technologinio proceso rodikliai,
c) aptarnavimas ir kiti pridėtinę vertę kūriantys kriterijai.
Pasirinkę geriausią galimą pardavėja/ tiekėją, privalome apskaičiuoti reikiamą kiekį skalbimo
priemonių tam tikram laikotarpiui. Šiuos skaičiavimus dažniausiai įtakoja įmonės finansinė
situacija, sandėliavimo sąlygos, pardavėjo/ tiekėjo geografinė padėtis ir produktų pardavimo
sąlygos (atsiskaitymo laikotarpis, transportavimo išlaidos ir pan.).
3. Labai svarbu, jog atliekant skirtingas technologines operacijas būtų koordinuojami
darbuotojų veiksmai, t. y. darbas turi vykti nuosekliai, privalo būti išlaikoma technologinė seka.
Esant didesniam skaičių darbuotojų yra naudinga turėti asmenį, atsakingą už veiklos organizavimą,
funkcijų ir užduočių paskirstymą, vidinės kontrolės užtikrinimą.
4. Nesvarbu kokioje srityje įmonė dirba, jį nuolat susiduria su besikeičiančia išorine aplinka.
Todėl planuojant ir organizuojant tekstilės gaminių skalbimą yra svarbu sekti šiuos pasikeitimus ir
esant būtinybei prie jų prisitaikyti. Pasikeitimai gali įvykti technologinės įrangos srityje- atsirasti
efektyvesni ir ekonomiškai naudingesni sprendimai, kurie gali padidinti įmonės konkurencingumą.
Rinkoje gali atsirasti poreikis naujo pobūdžio paslaugai. Nuolatos besikuriančioms naujoms
organizacijoms gali būti reikalinga jūsų įmonės paslauga, taigi privalote būti matomi ir lengvai
pasiekiami. Taigi labai svarbu, jog įmonėje būtų darbuotojas (dažniausiai aukštesnės grandies
vadovas), atsakingas už ateities įžvalgą ir sprendimus, kurie nulemtų sėkmingą įmonės veiklą.
1PRIEDAS-skaidruolės ,,Skalbimo technologijos‘‘
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
244 Mokymų medžiaga
2 MOKYMO ELEMENTAS. SKALBINIŲ ĮVERTINIMAS IR RŪŠIAVIMAS, DĖMIŲ
IDENTIFIKAVIMAS
2.1.Darbų saugos instrukcijos
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ NAUDOJIMO SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA
I. BENDROJI DALIS
1.Tekstilės gaminių cheminio valymo, skalbyklos darbuotojas su cheminėmis medžiagomis
(valikliais, balikliais, skalbimo ir valymo priemonėmis) gali dirbti ne jaunesni kaip 18 metų,
išklausęs specialų mokymo kursą, mokantis saugiai dirbti, susipažinęs su darbo metu naudojamų
įrenginių paskirtimi, konstrukcija ir eksploatavimo ypatumais, pasitikrinęs sveikatą. turintis
sveikatos žinių pažymėjimą, patvirtinantį įgytas žinias sveikatos ir pirmosios medicinos pagalbos
teikimo klausimais, ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose):
1.1. darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją;
1.2. pirmosios medicininės pagalbos suteikimo instrukciją;
1.3. darbuotojos saugos ir sveikatos instrukciją pagal darbo vietą;
1.4. neelektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją;
1.5. bendrąją priešgaisrinės saugos instrukciją;
1.6. priešgaisrinės saugos darbo vietos instrukciją;
1.7. darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planą.
2. Periodiškai dirbantysis su cheminėmis medžiagomis, instruktuojamas ne rečiau kaip vieną
kartą per dvylika mėnesių.
3. Darbuotojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1.pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3.darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
245 Mokymų medžiaga
4.1. darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
5. Darbuotojas nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi nedelsdamas kreiptis į artimiausią
gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį
sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti
tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių
būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo
atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik
būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys
ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais, kai:
6.1. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.2. esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;
6.3. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei;
6.4.darbuotojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
7. Asmens darbo higiena:
7.1. darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
7.2. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
7.3. prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
7.4. eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
7.5. nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
8. Darbuotojas privalo:
8.1 vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
8.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus.
9. Darbuotojas turi teisę:
9.1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
246 Mokymų medžiaga
9.2. sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
9.3. susipažinti su sveikatos tikrinimų rezultatais ir reikalauti pakeisti darbą, jeigu sveikatos
priežiūros įstaiga nustatė, kad darbuotojas negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo;
9.4. atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
10. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
11. Darbuotojas turi žinoti:
11.1. patalpų, darbo vietos planą;
11.2. cheminių medžiagų fizikine ir chemines charakteristikas ir savybes;
11.3. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI, SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
12. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vieloje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
12.1. elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t,t,), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimai., ir/ar net klinikinė mirtis;
12.2. dulkės (organinės ir neorganinės kilmės) - neigiamas poveikio organizmui galimos
alerginės ir profesinės ligos. Jeigu dulkių kiekis ore viršija leistiną normą ir dulkėtumo negalima
sumažinti reikia, dėvėti tinkamai priderintą respiratorių;
12.3. naudojamų cheminių medžiagų, garų(patekimas ant odos, į akis, kvėpavimo takus)
poveikis - galimi akių gleivinės nudegimai, neigiamas poveikis kvėpavimo takams: dirbti reikia
veikiant ištraukiamajai ventiliacijai, jei šių priemonių nepakanka ar jų dėl objektyvių aplinkybių
nėra, reikia devėti tinkamai parinktą respiratorių, apsauginius akinius;
12.4. krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius, medžiagas
darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi;
12.5. nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
12.6. paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų
sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
247 Mokymų medžiaga
valomos. Jeigu dėl darbo specifikos grindys būna šlapios ir slidžios, būtina dėvėti apsaugančią nuo
paslydimo avalynę;
12.7.fizinė perkrova, galimos traumos, raumenų patempimai. Nekelti vienam daiktų (detalių,
ruošinių, įtenginių), viršijančių leistiną krovinio kėlimo normą. Jeigu nėra galimybių tai atlikti
dviems, būtina naudotis kėlimo įrenginiais;
12.8. netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) darbo vietoje;
12.9. darbo vietos ir praėjimo kelių užvertimas ir užgriozdinimas pašaliniais daiktais.
13. Darbdavys įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
13.1. galvai ir akims apsaugoti;
13.2. kvėpavimo takams apsaugoti;
13.3. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
13.4. kojoms ir pėdoms apsaugoti;
13.5. apsauginiais darbo drabužiais.
14. Darbuotojai, dirbantys švariojoje ir nešvariojoje skalbyklos dalyse, turi vilkėti specialiai
pažymėtais arba kitos spalvos darbo drabužiais. Drabužiai turi būti keičiami mažiausiai kartą per
savaitę, o susitepę - nedelsiant.
15. Darbuotojai, rūšiuodami, dėdami į skalbykles skalbinius ir skalbiklius, privalo dėvėti
kaukę arba kaukę su filtrais.
16. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti
laikomi specialiai pritaikytoje patalpoje.
17. Cheminėje valykloje turi būti įrengti du įėjimai: gaminiams priimti ir išduoti bei
darbuotojams.
18. Cheminių valyklų grindys, sienos, lubos turi būti padengtos nelaidžia vandeniui, atsparia
naudojamoms valymo, plovimo ir dezinfekcijos priemonėms danga.
19. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų, neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
20. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi:
20.1. apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje
nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai;
20.2. Darbdavys esant reikalui turi teisę išduoti darbuotojui daugiau apsaugos priemonių.
21. Darbuotojas privalo:
21.1. dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
21.2. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
248 Mokymų medžiaga
21.3. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmeninė apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
22. Gauti tiesioginio vadovo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais darbo
metodais.
23. Apsirengti, tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalyne, patikirinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį. Draudžiama dirbti
su suplyšusiais, netvarkingais, atsilapojusiais darbo drabužiais.
24.Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti, įsitikinti, ar neažkrautos vaikščioti skirtos vietos, vizualiai, patikrinti, ar pakankamas vietinis
apšvietimas.
25. Apžiūrėti darbo vietoje esančius elektros įrenginius: ar jie įžeminti ir uždengti elektros
skydelio, įrenginio kontaktai, turintys elektros įtampą, ar nenutrūkę elektros laidai, jungiantys
įrenginį su elektros tinklu, ar nepažeista jų izoliacija, ar įrenginį jungiantys su elektros tinklu laidai
nesiliečia prie karštų, drėgnų, kitų kabelių, aštrių briaunų, kitų įrenginių; ar laidai apsaugoti nuo
atsitiktinių mechaninių pažeidimų, Laidai (kabeliai) turi būti jungiami prie kištukinio lizdo taip, kad
nebūtų galimybės ant jų užlipti ar einant už jų užsikabinti.
26. Jungiant elektros įrenginius įsitikinti, ar pakankamo ilgio kabelis, jo prailginimui galima
naudoti tik tvarkingus pramoninės gamybos prailgintuvus.
27. Patikrinti ar tvarkingi darbo įrankiai ir priemonės, mašinos ir kiti technologiniai įrenginiai.
28. Sasireguliuoti darbo vietos apšvietimą. Jeigu bendras apšvietimas nepakankamas, naudoti
vietinį apšvietimą: nešiojamas lempas su apsauginiu tinkleliu ir kabliuku, kurių įtampa turi būti ne
didesnė kaip 50V. Tvirtinti 220V įtampos apšvietimą prie stelažų draudžiama.
29. Visos skalbyklose naudojamos skalbimo, balinimo, minkštinimo, standinimo priemonės,
cheminėse valyklose naudojamos cheminės medžiagos ir preparatai, turi atitikti teisės aktuotuose
nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus, turėti saugos duomenų lapus. Susipažinti su juose
keliamais reikalavimais, nurodytomis laikymo naudojimo, saugos priemonėmis.
30. Susipažinti su gautomis medžiagomis, patikrinti, ar sveika tara, ar yra užrašai etiketės su
nurodytu medžiagos pavadinimu, svoriu, tūriu, rūšimi, pagaminimo data.
31. Dezinfekcijos priemonės (biocidai) turi būti registruotos teisės akto nustata tvarka.
32. Dazinfekcijos priemonių (biocidų) apskaita turi būti vykdoma teisės akto nustatyta tvarka.
33. Valikliai, dezinfekcijos priemonės, kitos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti
laikomi specialiai pritaikytoje patalpoje.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
249 Mokymų medžiaga
34. Cheminėse valyklose turi būti medžiagų neutralizuojančių cheminio valymo priemones.
35. Susipažinti su gautų medžiagų galiojimo terminais, naudojimo reikalavimais, vengti
mišraus medžiagų sandėliavimo su skirtingomis cheminėmis - fizinėmis savybėmis.
36. Naudotis tik tvarkingais rankiniais įrankiais bei pagalbinėmis priemonėmis, įsitikinti stalų
ir stovų stabilumu.
37. Taros atidarymui paruošti tam tikslui skirtus įraukius: plaktuką, reples ir pan. Atliekant
šiuos darbus reikia užsimauti pirštines.
38. Įsitikinti, ar veikia patalpos ventiliacinė sistema. Vėdinimo sistema turi buti įrengta taip,
kad ji automatiškai įsijungtų prasidėjus technologiniam procesui.
39. Pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
40. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
41. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
42. Nedirbti, jei darbo vieta nepakankamai apšviesta.
43. Dirbti su preparatais leidžiama ne ilgiau kaip 6 valandas, o naudojant labai toksiškus ir
toksiškus preparatus 4 valandas per dieną.
44. Dirbant su cheminiais preparatais, būtina dėvėt asmenines apsaugos priemones.
45. Cheminės medžiagos priimamos kartu su saugos duomenų lapu. Saugos duomenų lapai,
susegti į aplanką, laikomi metalinėje nerakinamoje spintelėje, pakabintoje prie pagrindinių lauko
durų.
46. Visos priimamos ir išduodamos cheminės medžiagos ir preparatai turi būti registruojami.
46. Kraunant preparatus, reikia saugoti pakuotę, vengti smūgių, mėtimo. Atsargiai elgtis su
dūžtančiais išfasavimais. Preparatams išsiliejus ar išsibarsčius, imtis skubių priemonių jiems
surinkti ir nukenksminti.
47. Įpakavimo atliekas dėti į tam tikslui skirtą tarą.
48.Darbuotojui draudžiama:
48.1. laikyti chemines medžiagas kartu su maisto produktais;
48.2. patalpoje palikti išlietus ar išbarstytus preparatus;
48.3.darbo metu valgyti, gerti ir rūkyti;
48.4.naudoti nukensmintą preparatų tarą kitiems tikslams;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
250 Mokymų medžiaga
48.5. darbo vietoje būti pašaliniams asmenims;
48.6. ragauti, uostyti cheminius preparatus.
49. Dėmių valymo darbo vietose turi būti papildomas vietinis apšvietimas.
50. Valant dėmes naudotis cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose nurodytomis
asmeninėmis apsaugos priemonėmi.
51. Ruošiant tirpalus, laikytis nurodytų proporcijų.
52. Draudžiama chemines medžiagas ragauti, uostyti.
53. Draudžiama švarius gaminius pakuoti į neperforuotą plėvelę.
54. Išvalyti drabužiai kabinami ant pakabų, kiti gaminiai laikomi švarių gaminių patalpoje.
55. Iš išvalytų gaminių neturi sklisti cheminių medžiagų kvapas.
56. Pagrindinis patalpų valymas turi būti atliekamas vieną kartą per savaite: šepečiu, oro srove
nuvalomos sienos, grindys, durys, išvalomi agregatai, nuvalomi visi paviršiai.
57. Cheminės valyklos įrenginiai, inventorius turi būti valomi kasdien.
58. Cheminių valyklų langus būtina valyti ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
59. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
59.1. vyrams - iki 30 kg;
59.2. moterims - iki 10 kg.
60.Apsaugos nuo elektros reikalavimai:
60.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų, prietaisų ar įrenginių;
60.2. nedirbti su elektros įrankiais ar prietaisais, jeigu prisilietus jaučiamas elektros srovės
poveikis;
60.3.nedirbti su netvarkingais elektros įrankiais, prietaisais ar įrenginiais;
68.3.dirbti tik su įžemintais prietaisais bei įrenginiais;
68.4.nesiliesti vienu metu prie įžemintų dalių ir elektros įrenginių metalinių dalių, kad esant
pažeistai izoliacijai ir šioms dalims turint elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros
srovei per žmogaus kūną;
68.5.panaudojus elektros įrankį, prietaisą ar įrenginį tuoj pat išjungti;
68.7. nedirbti su elektros prietaisais, jei ant jų pateko skystis;
68.8. neremontuoti pačiam sugedusio elektros įrenginio, laidų kištuko, elektros kištukinio
lizdo. Tai privalo aitlikti darbuotojas, turintis reikiamą apsaugos nuo elektros kategoriją.
69. Dirbant keliese, darbo veiksmus derinti tarpusavyje.
70. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų
saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
251 Mokymų medžiaga
71. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
V. DARBUOTOJO VEIKSMAl AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
72. Visais atvejais apsinuodijus cheminėmis medžiagomis (net ir lengvai) būtina kuo skubiau
kreiptis į gydytoją. Pirmosios pagalbos priemonės yra tokios, kokias gali suteikti patys darbuotojai
pagal etiketėje nurodytus reikalavimus, o specialią pagalbą suteikia medikai. Darbo su preparatais
vietose būtinai turi buti pirmosios pagalbos vaistinėlė.
73. Apsinuodijimo požymiai: bendras silpnumas, pilvo skausas, ašarojimas, kosulys, dusulys,
galvos svaigimas, vėmimas, seilėtekis, viduriavimas, dirginimas, vyzdžių susiaurėjimas arba
išsiplėtimas, traukuliai.
74. Nepriklausomai nuo preparato rūšies ir apsinuodijimo laipsnio, nukentėjusįjį būtina išnešti
ar išvežti iš užnuodytos zonos, nuimti respiratorių ar dujokaukę (jei jie yra), apsauginius akinius,
atsegti apykaklę, nurengti, jeigu drabužiai laibai sutepti preparatais.
75. Jeigu nukentėjusysis neteko sąmones, jį gaivinti.
76. Nukentėjusysis turi būti laikomas šiltoje patalpoje. Netekusį sąmonės galima šildyti
šildyklėmis.
77. Į patalpą, kurioje yra cheminių medžiagų garų įeiti be dujokaukės draudžiama. Avarinis
darbas takioje patalpoje leidžiamas, dalyvaujant ne mažiau 2 žmoonėms.
78. Apsinuodijus chemnių medžiagų garais, nukentėjęs turi būti išvestas į gryną orą arba į
patalpą su grynu oru. Esant reikalui nedelsiant daryti dirbtinį kvėpavimą, Atlaisvinti rūbus
trukdančius kvėpavimui. Jei nukentėjus dusina, ima kosulys, tai transportuoti nutekėjusį galima tik.
horizontalioje padėtyje.
79. Nepriklausomai nuo nukentėjusio sveikatos būklės, jis turi būti nukreiptas pas gydytoją.
80. Patekus cheminėms medžiagoms į akis, jas būtina praplauti švaraus vandens srove. Po to
užsidėti tamsius akinius ir kreiptis į gydytoją, Dėti raiščius draudžiama.
81. Kilus pavojui žmonių saugumui, sveikatai ar gyvybei, įrenginių sugadinimui, nedelsiant
nutraukti darbus ir pranešti tiesioginiam vadovui.
82. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
82.1. pastebėjus stiprų detalių, laidų įkaitimą;
82.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
82.3. pajutus svylančių laidų kvapą;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
252 Mokymų medžiaga
8.4. neįprastai padidėjus triukšmui ir vibracijai;
82.5. nutrūkus elektros energijos tiekimui;
83.Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
83.1. apžiūrėti pažeistą zoną;
83.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
83.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto ryšio
telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
84.Kilus gaisrui:
84.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
84.2. evakuoti žmones;
84.3.gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;
84.4. informuoti tiesioginį vadovą.
85. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
85.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
85.2. suteikti pirmąją pagalbą;
85.3. informuoti tiesioginį vadovą;
85.4. darbo vietą ir įrenginių būklę iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
85.5. reikia pačiam arba per kitus asmenis pranešti tiesioginiam vadovui apie atsitikimą ir jo
aplinkybes.
86. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
87. Esant ypatingam avariniam atvejui, evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
88. Įvykus įrenginių pažeidimams arba avarijai, darbuotojas privalo imtis priemonių, kad
nsusidarytų pavojus žmonių gyvybei, gaisrui kilti ir įrenginių sugadinimui, nedelsiant pranešti
tiesioginiam vadovui.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
89. Išjungti iš elektros tinklo naudotus įrenginius.
90. Atliekas pašalinti į tam tikslui skirtas vietas.
91. Nusivilkti darbo drabužius ir padėti į jiems skirtą vietą.
92. Rankas nusiplauti su muilu ir vandeniu.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
253 Mokymų medžiaga
93. Rankų ir drabužių valymui nenaudoti skiediklių ir degių medžiagų (acetono, benzino ir
kt.).
94. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo pabaigą, darbo metu įvykusias traumas, susijusias
su darbu, ūmius sveikatos sutrikimus.
2.2. Skalbinių įvertinimo, rūšiavimo, dėmių identifikavimo technologinė kortelė
2 lentelė. Skalbinių įvertinimo, rūšiavimo, dėmių identifikavimo technologinė kortelė
Operacijos/ darbo pavadinimas Nuodugnus tekstilės gaminio apžiūrėjimas,
dėmių indentifikavimas
Naudojamos medžiagos ir priemonės Tirpiklis, adata, siūlas, balto audinio skiautelės,
ausų krapštukai.
Naudojama įranga Dėmių valymo stalas
Technologinė seka 1. Skalbiniai yra rūšiuojami: atsižvelgiant į
proceso metu naudojamo vandens
temperatūrą (30-40, 60 laipsnių celsijaus),
naudojamas chemines medžiagas (pvz. kai
kurie balti gaminiai gali būti balinami,
naudojant specialias balinimo priemones,
2. Skalbiniai yra rūšiuojami į šias grupes:
baltos spalvos audinio gaminius, šviesios
spalvos audinių gaminius, margaspalvių
audinių gaminius (svarbu patikrinti ar atskirų
gaminių audiniai neleidžia spalvos), tamsių
spalvų audinių gaminius.
Saugaus darbo reikalavimai Tikrinant gaminių audinio spalvos fiksaciją
tirpiklio pagalba, privaloma naudoti apsauginę
veido kaukę ir apsaugines pirštines.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
254 Mokymų medžiaga
2.3.Tekstilės medžiagų aprašai
2 lentelė. Tekstilės medžiagų aprašai
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
255 Mokymų medžiaga
3 lentelė. Tekstilės medžiagų aprašai
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
256 Mokymų medžiaga
4 lentelė. Tekstilės medžiagų aprašai
2.4. Dėmių indentifikavimo aprašai
Dėmės yra keleto rūšių pagal kilmę ir valymo būdą:
1. vandenyje tirpios dėmės,
2. perchloretilene tirpios dėmės
3. dėmės, kurioms valyti reikalingi specialūs tirpikliai,
4. neišsivalančios dėmės,
5. sudėtinės dėmės.
Nustatyti tikrąją dėmių kilmę yra sudėtinga, tačiau tai yra svarbi sąlyga siekiant užtikrinti
aukštą paslaugos atlikimo kokybę. Yra išskiriama keletas dažniausiai pasitaikančių dėmių
požymių:
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
257 Mokymų medžiaga
1. dėmės, turinčios aiškius kontūrus - tai dažniausiai dėmės, turinčios savyje cukraus ar
krakmolo ir yra tirpios vandenyje;
2. taisyklingos formos, tolygiai išplitę dėmės – daugeliu atvejų riebalinio pobūdžio dėmės,
kurios yra tirpios perchloretilene;
3. dėmės, esančios gaminio intensyvios trinties vietose – gali būti tiesiog purvo dėmės, tirpios
ir vandenyje, ir perchloretilene;
4. paviršinės, turinčios kietą struktūrą dėmės – daugeliu atveju sudėtinės maistinės dėmės
tirpios vandenyje ir perchloretilene;
5. rudo atspalvio dėmės – kraujo, rudžių, makiažo dėmės – daugeliu atveju tirpios vandenyje
ar perchloretilene;
6. mėlyno, raudono atspalvio dėmės – tai uogų, vyno, rašalo, kurioms pašalinti reikalingi
spec. tirpikliai;
7. žalio atspalvio dėmės – tai rašalo, žolės - naudojami spec. tirpikliai joms pašalinti;
8. gelsvos, išblukę dėmės – prakaitas, šlapimas bei įsisenėjusios, oksidavusios dėmės, kurių
valymui naudojami spec. tirpikliai;
9. juodos, tamsios dėmės – tepalas, pelėsis, purvas- valo spec. tirpikliai.
Dėmių sudėtis, jų kilmė yra labai įvairi, taigi griežtų taisyklių, apibrėžiančių bendrą jų valymo
technologiją nėra.. Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis- tai informacijos apie dėmės pobūdį
išsiaiškinimas (šios informacijos teiraujamės iš klientų priimdami gaminius valymui). .
Didžioji dalis dėmių pagal savo sudėtį yra nevienalytės. Jos susideda iš keleto veikliųjų
medžiagų ir joms išvalyti naudojami iškart keli tirpikliai. Pvz. kavos dėmė- gali savyje turėti ne tik
taninų bei spalvos pigmentų (kava), bet ir riebalų, baltymų (pienas, grietinėlė) ar cukraus. Taip yra
ir su daugeliu padažų – jų sudėtyje gali būti ir kraujo, ir natūralių pigmentų bei riebalų; daugeliu
atveju yra nežinoma, kokie dažai naudojami maisto produktų gamyboje, kokia yra tepalo, dažų
sudėtis. Taigi valant dėmes reikia būti išradingiems.
Dėmių valymui yra naudojamas specialus technologinis įrengimas- dėmių išėmimo stalas,
kuris turi šias pagrindines priemones: aukšto slėgio vandens, oro srauto, perchloretileno ir garų
padavimą, Pirmas žingsnis valant dėmes – tai panaudoti paprasčiausius tirpiklius – vandenį ir
perchloretileną. Įsitikinus jog nekelia grėsmės audiniui, dėmių valymui galima naudoti ir karštus
garus, kurie dar aktyviau naikina vandenyje tirpias dėmes. Pagrindiniams tirpikliams aktyvuoti
padeda suspausto oro srovė, kuri išvalo tirpiklį ir dėmės likučius. Suspausto oro srovę reikia naudoti
atsargiai, siekiant jog dėmė neišplistų ir srovė nepažeistų audinio. Tai ypač aktualu valant plonus
bei blizgius audinius. Per daug intensyvus suspausto oro naudojimas retina audinį. Audinio vieta,
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
258 Mokymų medžiaga
kurioje buvo valoma dėmė džiovinama saugiu atstumu, pradedant nuo kraštų į dėmės vidurį,
siekiant jog neišplistų dėmė ir vandens ratilas.
Daugeliu atveju dėmės yra valomos prieš cheminio valymo procesą ar skalbimą. Tai
palengvina dėmių valymą, jos yra lengviau pastebimos ir paprasčiau nustatyti jų pobūdį. Atskirais
atvejais dėmės yra ir po bendrojo valymo proceso. Šiose situacijose labai svarbu nepalikti nubėgimo
dėmių – gerai išskalauti spec. tirpiklius bei operatyviai džiovinti, kad neliktų ir vandens ratilų.
Vandens ratilus naikiname vandeniu, perchloretileno ratilus- perchloretilenu pagalba. Keisdami
atstumą tarp valiklio ir audinio, siekiame optimalaus valymo rezultato. Vandens nubėgimų
naikinimui gali būti naudojami vandens garai. Juos naudoti būtina pasirenkant saugų atstumą iki
audinio, taip siekiant išvengi purslų dėmių ir ir vengiant audinio pažeidimų nuo karščio. Naudojant
garus svarbu, jog ant audinio nepatektų kondensacinių lašų – dėl šios priežasties garų pistoletą tiek
pučiant garus tiek orą pirmiausia nukreipiame žemyn, kad įsitikintume jog yra pučiami tik vandens
garai.
Jeigu dėmė yra intensyvi, valymo procedūra gali būti kartojama keletą kartų. Svarbu atidžiai
stebėti ar pakartotinis dėmės valymas nepažeidžia audinio struktūros ir spalvos.
1.Vandenyje tirpios dėmės
Tai dažniausiai cukraus ar krakmolo turinčios dėmės, o taip paviršinės purvo dėmės,
baltyminės dėmės (kraujas, prakaitas, šlapimas), dažai pagaminti vandens pagrindu (akvarelė,
guašas). Gaminiai, kurie yra tiesiog skalbiami, prieš tai yra įtrinami spec. plovikliu, kuris išvalo
purvo, prakaito, dažų, kraujo, šlapimo dėmes. Tepalo dėmėms valyti vandenyje yra naudojamas
Triplex energy koncentruotas ploviklis, kuris skaido riebalinio pagrindo dėmes. Tais atvejais, kai
dėmės yra labai koncentruotos ar įsisenėję, jų valymui reikalingas ilgesnis laiko periodas, skirtas
gaminio mirkimui ar intensyviam mechaniniam trynimui.
Rašalo, natūralių dažų (žolės, vyno, arbatos, kavos, kakavos, uogų, vaisių, makiažo) ir
sintetinių dažų (tušinukai, flomasteriai, batų tepalas, markeriai), riebalų dėmėms valyti kartu su
vandeniu yra naudojami spec. tirpikliai.
2. Perchloretilene tirpios dėmės
Perchloretilenas tirpina purvo, riebalų, tepalų ir klijų dėmes, vašką, makiažą, kramtomąją
gumą, sakus, bei ištirpusių sagų ar plastmasės likučius.
Yra dėmių, kurių neišvalius prieš cheminį valymą jos užsifiksuos, taigi net ir įdėjus visas
pastangas jos gali neišsivalyti. Tai visos baltyminės (kraujas, prakaitas, šlapimas) ir natūralių
pigmentų turinčios (uogos, vaisiai, vaistai, vynas, žolė, kava, arbata) dėmės.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
259 Mokymų medžiaga
3. Dėmės, kurioms valyti reikalingi spec. tirpikliai
Spec tirpikliai naudojami valymui ant dėmių išėmimo stalo prieš ir po bendrojo valymo.
Kad įsitikintume jog dėmės tikrai išsivalė, aiškias dėmes (kurios matos ne šešėliais, turi
aiškius kontūrus) visuomet geriau išvalyti prieš bendrąjį valymą naudojant spec. tirpiklius ant
dėmių išėmimo stalo.
Prieš valant spec. tirpikliais privalome įsitikinti, kad mums nepadės tik vanduo ar
perchloretilenas, bei patikrinti ar gerai užfiksuota gaminio spalva ir koncentruotos valymo
priemones neišblukins audinio. Tikriname spalvos fiksaciją mažiau pastebimoje vietoje ant vidinės
siūlės, vidines kišenės pusės ar pan.
Mes naudojame 3 skirtingų gamintojų spec. tirpiklių rinkinius. Jie gali būti nuplaunami
vandeniu (jeigu valoma po to P) ir perchloretilenu po to išdžiovinant valytą vietą ir ištrinant sauso
valymo įtrynimui naudojamu muilu. Valant gaminius cheminiu būdy būtina gerai išplauti spec
tirpiklių likučius, nes po valymo gali likti dėmių nuo spec tirpiklių.
Bufa kompanijos produktai/ tirpikliai (Detaprofi rinkinį sudaro Blodex, tanex, Lacex, Medex,
Ferex ir Detasolv ). Bufa produktai gali būti naudojami gali būti naudojami ir prieš skalbimo
procesą, tiesiog įtrynus dėmes reikalingu tirpikliu. Šiuo atveju skalbimą reikia pradėti ne vėliau kaip
per 15 min.
Biar kompanijos produktai/ tirpikliai (B; C: G; R; F3) ir
Seitz kompanijos produktai (Purasol, Quickol, Lacol Frankosol, Cavesol, Blutol, Colorsol)
sudaryti iš panašias dėmių grupes valančių produktų, tačiau atskirais atvejais esant skirtingoms
dėmėms, skirtingi audiniems ir jų poveikis jų poveikis valant dėmes gali skirtis. Baltymo turinčias
(proteino) dėmes – kraują, prakaitą, šlapimą, maistines dėmes, vaistus, pieną valo Blutol, G ir
Blodex. Taninų turinčias dėmes – vyno, uogų, vaisių, daržovių, žolės, arbatos, kavos dėmes valo
Cavesol, R ir Tanex.
Natūralių dažų, pigmentų – augalų, kosmetikos, vaistų, maistines dėmes valo Colorsol ir
Medex
Dirbtinių dažų dėmės (įvairūs rašikliai, dažai) valo Purasol (išpučiama tik oru arba
nuplaunama P), Lacol. Quickol, B, C, Lacex, Detasolv
Kietas sintetinės dėmės (nagų lakas, klijai) valo Detasolv, Lacol, Purasol
Kietas natūralios kilmės dėmes (krakmolas, cukrus, baltyminių dėmių kraštai) – Frankosol
Rudžių, gelsvas, nublukusias dėmes gali padėti išvalyti Ferex ir F3 (Ferex saugesnis,
švelnesnis). Šiuos tirpiklius galima naudoti tik įsitikinus, jos valymo proceso metu nebus pažeista
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
260 Mokymų medžiaga
audinio spalva. Yra rekomenduojama tirpiklių poveikį audinio spalvai išbandyti mažiau matomoje
vietoje.
Riebalų dėmes, vašką, tepalus, degutą padeda valyti B, C, Quickol, Lacex (stipresnis).
Neretai siekiant sustiprinti spec. tirpiklių poveikį dėmės valymui, jis gali būti paliktas
ilgesniam laikui (2-3 min), o po to išplautas vandeniu ar garais. Visus spec. tirpiklius būtina gerai
išplauti prieš naudojant kitą tirpiklį.
Siekiant sustiprinti poveikį valomai dėmei, kartu gali būti naudojami šie tirpikliai Frankosol +
Cavesol+Colorsol. Tai dažniausia daroma valant augalinės kilmės pigmentų turinčias dėmes.
Negalima maišyti baltymus ir taninus valančių tirpiklių, nes vieni kitus neutralizuos.
Spec. tirpikliai naudojami prieš skalbimą:
Bufa detaprofi rinkinys – negali būti paliktas ant audinio ilgiau nei 15 min.
1. Blodex – baltyminėms dėmėms;
2. Tanex – taninams, vaisiams daržovėms, kavai
3. Lacex – dažams, riebalams, vaškui
4. Medex – vaistams, natūraliems dažams
5. Ferex – rūdims ir metalo (oksidacijos) dėmėms.
6. Detasolv negali būti naudojamas neišplaunant ir neišdžiovinant ant dėmių išėmimo stalo.
Ecocab Stainex rinkinys naudojamas prieš skalbiant, negali būti ant audinio ilgiau nei 10 min
iki skalbimo pradžios:
1. Stain Žalias – nuo kraujo prakaito ir kitų baltyminių dėmių;
2. Stain Melynas – nuo dažų;
3. Stain geltonas – nuo taukų, padažų;
4. Stain raudonas – nuo rudžių, oksidacijos dėmių.
Papildomai naudojami spec tirpikliai skalbimui:
1. Triplex energy plius- tepalinėms, riebalinėms dėmėms;
2. Toglisudore ir V7 DRY- prakaito dėmėms valyti;
3. Viva Odosorb- blogam kvapui naikinti.
4. Neišsivalančios dėmės
Statistika skelbia, jog 10 % dėmių tiesiog neišsivalo. Taigi teisingai panaudojus
technologines priemones didžiąją dalį dėmių mes galime išvalyti. Svarbu neužtvirtinti dėmės –
nenuskalbti, neuždžiovinti, neužlyginti.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
261 Mokymų medžiaga
Valant dėmes yra svarbūs šie veiksmai: trynimas, aktyvavimas garais, ilgesnis tirpikli ar kitos
valymo priemonės naudojimo laikas. Visuomet yra svarbu atsižvelgti į audinio specifiką.
Valant kelis sluoksnius turintį audinį svarbu užtikrinti, kad dėmė neišplis, nepereis į kitus
audinio sluoksnius. Siekiant to išvengti būtina audinį išsluoksniuoti arba naudoti sugeriantį tamponą
(papildomo šviesaus audinio gerai drėgmę geriantis gabalėlis) po valoma vieta, kad dėmė ir
išplaunami tirpikliai susigertų į jį. Sunkiai išsivalančios dėmės: įsisenėję dėmės, nuskalbtos dėmės,
kurios yra netirpios Perchloretilene. Neišsivalančios dėmės: greitai džiūstantys klijai; nagų lakas;
statybinės, montažinės putos; akriliniai dažai; aliejiniai dažai, įsisenėją pelėsio bei rudžių dėmės,
kurios tiesiogiai pažeidžia audinį, įvairiausi kvapai (prakaito, kvepalų, degėsio, senienos...) taip pat
sunkiai panaikinami net naudojant papildomas kvapo bakterijas naikinančias priemones.
7. Dėmių, esančių skirtinguose audiniuose, valymo specifika
5.1. Šilkas yra prabangus, lepus, nepritaikytas naudoti kiekvieną dieną audinys. Jis valomas
sausuoju būdu. Kadangi šilkų priskaičiuojama apie 300 rūšių, bendros taisyklės valant šios rūšies
audinį nėra. Dažnai tenka vadovautis tiesiog gamintojo pateiktomis instrukcijomis. Šis audinys
pasižymi tuo, jog greitai glamžosi, atsiranda defektai trinties, prakaitavimo bei glamžymosi
(pažastys, tarpkojis, nugara, liemens linija, kaklaraiščio mazgas) vietose. Neretai šilkai yra dažyti
silpnos fiksacijos dažais ir dėl šios priežasties gali blukti tiek valant vandenyje, tiek perchloretilene.
Reikia būtinai tikrinti ar neblunka spalva. Šilko prieš valant nepurškiame vandeniu, o įtriname
papildomu muilu sausam valymui.
Šilkas yra jautrus suspausto oro srovei, dėl šios priežasties suspaustą orą reikia naudoti labai
atsargiai tik pasirinkus saugų atstumą.
5.2. Dėmių, esančių barchatiniuse, aksominiuose audiniuose valymui negalima naudoti
vandens. Ypatingai jeigu šių audinių sudėtyje yra šilko. Tokio tipo audiniai ir juose esančios dėmės
valomos tik cheminio valymo būdu. Atskirais atvejais dėmių valymui gali būti naudojami garai.
5.3. Audinius, kurių gamybai yra naudojamas acetatas arba tricetatas valyti reikia itin
atsargiai. Spec. tirpikliai, ypatingai turintys skiediklio savybių gali išlydyti audinį. Audinį tai pat
gali lengvai pažeisti suspausto oro srovė ir garas. Ant dėmių išėmimo stalo valyti atsargiai
5.4. Sintetiniai audiniai gali būti įvairių rūšių. Klijuoti audiniai (striukės) – gali
atsisluoksniuoti nuo garų bei tirpiklių. Valyti atsargiai, kad neprarastų savo gerų atsparumo
vandeniui savybių. Poliuretanas – tai medžiaga kurios patvirtintas galiojimo laikas 2 metai. Niekas
nežino kiek laiko ji bus stovėjus rietime prieš pasiuvant gaminį. Taigi su ja reikia elgtis ypač
apdairiai. Nenaudoti spec. tirpiklių, karštos temperatūros tiek valymo, tiek džiovinimo metu, vengti
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
262 Mokymų medžiaga
trinties. Visų šių veiksmų pasėkoje jis gali būti lengvai pažeistas. Dėmės audiniuose iš poliesterio
pluošto valosi gerai, jei tai yra atliekama laiku, t.y. neleidžiama dėmėms įsisenėti.
5.4. Gaminiuose esančios odos detalės reikalauja ypatingo dėmesio. Svarbu žinoti, jog
valoma oda dažo/leidžia spalvą. Būtina atkreipti dėmesį į tai, ar šalia odinės detalės esančios
audinio spalva skiriasi nuo pastarosios spalvos. Jei skiriasi ir audinio spalva yra šviesesnė, tikėtina
jog valymo metu gali audinys nusidažyti. Naudojant spec. tirpiklius gali intensyviau blukti odos
spalva.. Valant vandeniu odos detalės gali kietėti.
5.6. Medvilniniai audiniai lengvai sugeria įvairias dėmes. Tamsiai dažyti medvilniniai
audiniai valomi dažnai blunka, ten kur audinys išdėvėtas neišsilygina. Baltos spalvos medvilnės
valymui galima naudoti chloro baliklius, tačiau reikia atkreipti dėmesį į sudėtį, siekiant išsiaiškinti
ar audinio pluoštas sudėtyje neturi kitų medžiagų, kurios valant balikliu gali įgyti gelsvą atspalvį.
5.7. Linas kaip ir kiti natūralūs audiniai gali blukti. Tamsaus lininio audinio gaminius
patartina valyti naudojant cheminį valymo būdą. Šviesaus audinio (baltus) gaminius
rekomenduojama skalbti.
5.8. Cheminiu būdu valomi vilnoniai audiniai neturi galimybės susitraukti. Tai labai svarbu
siekiant suteikti aukštos kokybės paslaugą. Vilnoniuose audiniuose dėmės valosi ypatingai sunkiai,
ypač natūralūs pigmentai. Suspausto oro srovė taip pat neigiamai veikia vilnonio audinio paviršių,
jis gali lengvai susivelti. Taigi valyti reikia itin atsargiai.
5.9. Prieš valant blizgius audinius būtina patikrinti ar jis nedažo ir įsitikinti, jog blizgutis
užpurkštas ir užfiksuotas kokybiškai. Priešingu atveju valant tokio tipo audinius blizgi audinio dalis
gali nukristi.
5.10. Etiketės, transferai, tapyba ant audinių, odos bei kitokio pobūdžio puošybos elementai
turi būti patikrinti prieš valymą, siekiant įsitikinti jog jie neblunka, nelimpa, nesilydo veikiami
tirpiklių, nėra grėsmės dėl jų atsiklijavimo ir kitų rizikos veiksnių.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
263 Mokymų medžiaga
3 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ TIKSLINIS DĖMIŲ VALYMAS
3.1. Darbų saugos instrukcijos
Pramoninės skalbimo mašinos naudojimo saugos sveikatos instrukcija yra prie šio
modulio 1 mokymo elemento. Tekstilės gaminių skalbimo naujausiomis skalbimo mašinomis
planavimas ir organizavimas,1.1. punkto.
Cheminių medžiagų panaudojimo intrukcija yra pateikta prie 2mokymo elemento. 2.1.
punkto.
3.2. Valiklių saugos duomenų lapai
CLIPK4 yra sauso valymo detergentas,
optimizuotas naudoti SYSTEMK4 procese.
CLIPK4 sudėtyje nėra VOC (Lakiųjų organinių junginių)
CLIPK4 turi puikias valančiąsias savybes, audiniai lieka higieniški ir gaivūs
Apsaugo nuo pilkėjimo ir suteikia valomiems audiniams neutralų kvapą
Labai ekonomiškas; dėl aktyvių lelementų poveikio audiniui sumažinams distiliacijos
poreikis
Lengvas ir greitas lyginimas; geros antistatinės charakteristikos palengvina lyginimo
procesą.
CLIPK4 palengvina išvalytų audinių priežiūrą, sumažina pykavimasi bei vėlimąsi.
Kadangi CLIPK4 yra mažai putojantis, jis nesudaro jokių rūpesčių distiliacijos metu.
Cheminiai-fiziniai duomenys
Išvaizda -skaidrus gintarinis skystis
Tankis 1,00 g/ml, 20°C
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
264 Mokymų medžiaga
Klampumas 150-250 mPas 20°C
PH reikšmė 7,5-8,5
Užsidegimo taškas>100°C
Tirpumas- lengvai tirpsta SOLVONK4 Netirpta vandenyje
Šalčio poveikis 0°C kietėja; atšildžius iki +7°C skystas
Papildymas
Paprastai mes rekomenduojame 2-3 ml
CLIPK4 litrui solvento, atitinkamai 0,6-
0,9 % CLIPK4 nominaliam mašinos
užkrovimo kiekiui dviejų ciklų
procedūrai.
Dviejų valymo ciklų procedūra
(1 ciklo solventas į distiliavimą)
Dozavimas 2-am valymo ciklui – 60-90
ml CLIPK4 10kg mašinai
Vieno valymo ciklo procedūra
40 ml CLIPK4 dešimties kilogramų
mašinai.
Dėmių apdirbimas
SYSTEMK4 procese mes
rekomenduojame PRENETTK4 dėmių
apdirbimui šepečiu. Specifinių dėmių
apdirbimui rekomenduojame DEPRIT
grupę. Dėl detalesnės informacijos
prašome žiūrėti produkto duomenų
lapus.
Rekomendacijos
Yra rizika kad šie audiniai su
neužfiksuotais dažais praras arba
pakeis spalva: viskozė, šilkas,
medvilnė, linas, mikropluoštas.
Patikrinkite dažų atsparumą
nematomoje vietoje. Jei abejojate,
nenaudokite dėmių valiklio.
Saugojimas ir naudojimas
Uždaroje taroje CLIPK4 galima
saugoti 12 mėnesių. Produktas nebijo
užšalimo.
Kad užtikrintumėte teisingą dozavimą,
prieš vartojimą sušildykite CLIPK4 iki
ne žemiau +15°C
Charakteristikos
PRENETK4 yra dėmių valiklis skirtas naudoti SYSTEMK4 procese
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
265 Mokymų medžiaga
PRENETK4 yra labai ekonomiškas, puikiai pašalina nešvarumus nepažeisdamas audinio
PRENETK4 buvo optimizuotas darbui su solventu ir kitais produktais SYSTEMK4 procese
PRENETK4 yra bekvapis ir neturi lakiųjų organinių komponentų (VOC)
PRENETK4 pilnai išsiskalauja SOLVONK4 solvente
PRENETK4 yra skirtas dėmėms pašalinti nuo audinio SYSTEMK4 proceso metu.
PRENETK4 galima naudoti neskiestą stipriai užterštų vietų padengimui šepečiu.
Mes rekomenduojame padengti
šepečiu; surfakanto padengimas slėginio
purškimo būdu yra nerekomenduojamas.
Šviesių spalvų audinius ir audinius su
rekomendacija „gentle dry“ cleaning
process (P) ir (F) PRENETK4 turi būti
skiedžiamas su SOLVONK4 1:1.
Intensyvių spalvų audinius ypač audinius
pagamintus iš šilko, viskozės,
mikropluošto ar acetato, spalvų
atsparumas turėtų būti bandomas
užslėptoje, nematomoje vietoje; jei kyla
abejonių dėl spalvų atsparumo, geriau
dėmių valiklio nenaudokite.
Rekomendacija
Specifinių dėmių pašalinimui, mes
rekomenduojame DEPRIT dėmių išėmėjų
grupę. Prieš vartodami perskaitykite
produkto duomenų lapą. Norėdami
užtikrini solvento švarumą, mes
rekomenduojame dažytus solventus ar
kitus dėmių valiklius turinčius žemą
užsidegimo tašką pašalinti iš audinio
suspaustu oru prieš dedant į mašiną.
Taipogi naudojant vandeninius dėmių
Cheminiai-fiziniai duomenys
Išvaizda -skaidrus bespalvis skystis
Tankis -0,92 g/ml, 20°C
Klampumas -60-90 mPas 20°C
Užsidegimo taškas >100°C
Tirpumas -lengvai tirpsta SOLVONK4 1:1 pilnai
Šalčio poveikis -0°C skaidrus ir stabiles <-5°C kietėja; atšildžius skaidrus
Charakteristikos
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
266 Mokymų medžiaga
VINOYK4 vandenį bei nešvarumus atstumiantis impregnatorius, skirtas naudoti cheminio
valymo mašinose SYSTEMK4 procese. VINOYK4 skirtas naudoti uždaroje valymo
mašinoje.
Audinys apdirbtas VINOYK4 puikiai atstumia vandenį taip pat apsaugomas nuo dėmių.
Audinys apdirbtas VINOYK4 tampa švelnesnis, glotnesnis.
VINOYK4 yra ekonomiškas, paliekantis mažai distiliavimo nuosėdų.
VINOYK4 gali būti išpurškiamas tiek ant išvalytų ir išdžiovintų audinių tiek ant tik išgręžtų
adinių, abu metodai duoda vienodą rezultatą.
Išpurškite impregnatorių norėdami apsaugoti išorinius rūbus nuo dėmių bei padaryti juos
mažiau laidžius vandeniui.
Saugumas
VINOYK4 galima naudoti tik uždarojevalymo mašinoje su automatine išpurškimo mašina.
Išpurškinėti VINOYK4 ne uždarame įrenginyje draudžiama, kadangi fluorokarbono dervos,
esančios VINOYK4 yra pavojingos jas įkvėpus.
Charakteristikos
SOLVONK4 yra naujas, neturintis halogenų, solventas skirtas sausam valymui; solventas
yra lengvai distiliuojamas mašinose su vakuumine distiliacija, garo slėgis yra sumažintas iki
3-3,5 bar, to pasekoje sumažėja energijos sąnaudos.
SOLVONK4 yra netinkamas naudoti cheminio valymo mašinose naudojančiose
Perchloretileną
SOLVONK4 yra biologiškai suyrantis
SOLVONK4 medžiagos sudėtis ir savybės nekinta net ir daugkartinių distiliavimo bei
valymo ciklų metu.
SOLVONK4 tirpinimo galia ( Kauributanol reikšmė yra 75) artima Perchloretileno
tirpinimo reikšmei (KB 90);
SOLVONK4 labai veiksmingai tirpina riebalus bei aliejus.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
267 Mokymų medžiaga
SOLVONK4 geriau nei tradiciniai solventai išsklaido pigmentus; tendencija pilkėti yra
žema.
Naudojimas ir saugojimas
SOLVONK4 nebijo užšalimo.
Saugojimas pagal VbF A III. Talpos turi būti sandariai uždarytos po dozavimo.
Cheminiai-fiziniai duomenys
Išvaizda -skaidrus, bespalvis skystis.
Tankis -0,835 g/ml, 20°C
Užsidegimo taškas >62°C
Virimo taškas >180°C
Kauri butanol reikšmė 75
Tirpumas-netirpus vandenyje; vandens solvente iki 0,24%
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
268 Mokymų medžiaga
3.3. Dėmių valymo lentelė
DĖMIŲ TIPAS ATPAŽINIMAS VALYMAS
Kakavos dėmė Raudonai rudos spalvos, juodais kraštais, šiek tiek
standi
PRENETT,
DEPRIT 1
Kramtomosios
gumos dėmė
Guma lipni PRENETT
DEPRIT 4
DEPRIT 2
Klijų dėmė Spalva dažniausiai balta iki pilkos, kartais gelsva,
skaidri. Aštrus kontūras.
PRENETT B
DEPRIT 1
PRENETT C
DEPRIT 2
DEPRIT 4
Lūpų dažų dėmė Rausvos juostelės. PRENETT C
DEPRIT 2
DEPRIT 6
Majonezo dėmė
Nuo baltos iki geltonos spalvos, kraštas šiek tiek
lipnus.
PRENETT C
DEPRIT 2
Pieno dėmė Nuo baltos iki pilkos spalvos, tamsus kraštas. PRENETT B
DEPRIT 1
Nagų lako dėmė
Iš dalies blizga, kaip perlamutras. Sukietėjusi. PRENETT C
DEPRIT 4
DEPRIT 2
DEPRIT 6
Kvepalų dėmė
Šviesiai geltonai rudos spalvos. Specifinis kvapas. PRENETT
DEPRIT 3
Rūdžių,metalo
dėmė
Nuo raudonos iki rudos spalvos. Miltelių tipo. DEPRIT 5
Šokolado dėmė
Rudos spalvos, specifinis kvapas.
PRENETT
DEPRIT 2
DEPRIT 3
Garstyčių dėmė Geltonos spalvos, specifinis kvapas. PRENETT
DEPRIT 3
Išdeginta vieta Nuo gelsvos iki rudos spalvos, specifinis degėsių
kvapas.
Vandenilio
peroksidas
Krakmolo dėmė Nuo baltos iki pilkos spalvos, ryškių konturų, kaip
subraižyta.
PRENETT
DEPRIT 1
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
269 Mokymų medžiaga
5lentelė.Dėmių valymo lentelė
3.4. Firmos „ROTONDI“ dėmių valymo stalo įrangos aprašymas
2 pav. ‚,Rotondi‘‘ firmos dėmių valymo stalas
Dėmių valymo stalas ROTONDI EC 76C
Nerūdijančio plieno stalas
Nerūdijančio plieno mobili forma (Smulkiems)
Vakuuminis nutraukimas 0,37KW - 0,5 HP
Du dėmių valumo pistoletai su chemijos talpomis
Papildoma oro – garo pistoletas
Suspausto oro pajungimas
Garo pajungimas
El. įvadas 230/1/50-60
Rankinė pakavimo mašina Rotondi ZLIMB1
Pagaminta Italijoje.
3.5. Tikslinio dėmių valymo technologinė kortelė
6 lentelė. Tikslinio dėmių valymo technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Tikslinis dėmių valymas
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Specialūs valikliai
Naudojama
įranga
Dėmių išėmimo stalas
Technologinė
seka
Didžioji dalis dėmių pagal savo sudėtį yra nevienalytės. Jos susideda iš
keleto veikliųjų medžiagų ir joms išvalyti naudojami iškart keli spec.
valikliai.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
270 Mokymų medžiaga
Dėmių valymui yra naudojamas specialus technologinis įrengimas- dėmių
išėmimo stalas, kuris turi šias pagrindines priemones: aukšto slėgio vandens,
oro srauto, tirpikli ir garų padavimą, Pirmas žingsnis valant dėmes – tai
panaudoti paprasčiausius tirpiklį – vandenį. Įsitikinus jog nekelia grėsmės
audiniui, dėmių valymui galima naudoti ir karštus garus, kurie dar aktyviau
naikina vandenyje tirpias dėmes. Šiame procese yra naudojama suspausto
oro srovė, kuri išvalo spec. valiklį ir dėmės likučius. Suspausto oro srovę
reikia naudoti atsargiai, siekiant jog dėmė neišplistų ir srovė nepažeistų
audinio. Tai ypač aktualu valant plonus bei blizgius audinius. Per daug
intensyvus suspausto oro naudojimas retina audinį. Audinio vieta, kurioje
buvo valoma dėmė džiovinama saugiu atstumu, pradedant nuo kraštų į
dėmės vidurį, siekiant jog neišplistų dėmė ir vandens ratilas.
Daugeliu atveju dėmės yra valomos prieš skalbimo procesą . Tai palengvina
dėmių valymą, jos yra lengviau pastebimos ir paprasčiau nustatyti jų pobūdį.
Atskirais atvejais dėmės yra apdorojamos ir po bendrojo valymo proceso.
Šiose situacijose labai svarbu nepalikti nubėgimo dėmių – gerai išskalauti
spec. tirpiklius bei operatyviai džiovinti, kad neliktų ir vandens ratilų.
Vandens ratilus naikiname tuo pačiu vandeniu. Keisdami atstumą tarp
įrenginio ir audinio, siekiame optimalaus valymo rezultato. Vandens
nubėgimų naikinimui gali būti naudojami vandens garai. Juos naudoti būtina
pasirenkant saugų atstumą iki audinio, taip siekiant išvengi purslų dėmių ir ir
vengiant audinio pažeidimų nuo karščio. Naudojant garus svarbu, jog ant
audinio nepatektų kondensacinių lašų – dėl šios priežasties garų pistoletą
tiek pučiant garus tiek orą pirmiausia nukreipiame žemyn, kad įsitikintume
jog yra pučiami tik vandens garai. Jeigu dėmė yra intensyvi, valymo
procedūra gali būti kartojama keletą kartų. Svarbu atidžiai stebėti ar
pakartotinis dėmės valymas nepažeidžia audinio struktūros ir spalvos.
Vandenyje tirpios dėmės. Tai dažniausiai cukraus ar krakmolo turinčios
dėmės, o taip pat paviršinės purvo dėmės, baltyminės dėmės (kraujas,
prakaitas, šlapimas), dažai pagaminti vandens pagrindu (akvarelė, guašas).
Gaminiai, kurie yra tiesiog skalbiami, prieš tai yra įtrinami spec. plovikliu,
kuris išvalo purvo, prakaito, dažų, kraujo, šlapimo dėmes. Tepalo dėmėms
valyti vandenyje yra naudojamas Triplex energy koncentruotas ploviklis,
kuris skaido riebalinio pagrindo dėmes. Tais atvejais, kai dėmės yra labai
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
271 Mokymų medžiaga
koncentruotos ar įsisenėję, jų valymui reikalingas ilgesnis laiko periodas,
skirtas gaminio mirkimui ar intensyviam mechaniniam trynimui. Rašalo,
natūralių dažų (žolės, vyno, arbatos, kavos, kakavos, uogų, vaisių, makiažo)
ir sintetinių dažų (tušinukai, flomasteriai, batų tepalas, markeriai), riebalų
dėmėms valyti kartu su vandeniu yra naudojami spec. tirpikliai.
Bufa kompanijos produktai/ valikliai. Detaprofi rinkinį sudaro Blodex,
Tanex, Lacex, Medex, Ferex ir Detasolv. Bufa produktai gali būti naudojami
ir prieš skalbimo procesą, tiesiog įtrynus dėmes reikalingu valikliu. Šiuo
atveju skalbimą reikia pradėti ne vėliau kaip per 15 min.
1. Blodex – baltyminėms dėmėms;
2. Tanex – taninams, vaisiams daržovėms, kavai
3. Lacex – dažams, riebalams, vaškui
4. Medex – vaistams, natūraliems dažams
5. Ferex – rūdims ir metalo (oksidacijos) dėmėms.
6. Detasolv negali būti naudojamas neišplaunant ir neišdžiovinant ant dėmių
išėmimo stalo.
Ecocab Stainex rinkinys naudojamas prieš skalbiant, negali būti ant audinio
ilgiau nei 10 min iki skalbimo pradžios:
1. Stain Žalias – nuo kraujo prakaito ir kitų baltyminių dėmių;
2. Stain Melynas – nuo dažų;
3. Stain geltonas – nuo taukų, padažų;
4. Stain raudonas – nuo rudžių, oksidacijos dėmių.
Papildomai naudojami spec tirpikliai skalbimui:
1. Triplex energy plius- tepalinėms, riebalinėms dėmėms;
2. Toglisudore ir V7 DRY- prakaito dėmėms valyti;
3. Viva Odosorb- blogam kvapui naikinti.
Dėmių, esančių skirtinguose audiniuose valymo specifika
Šilkas yra prabangus, lepus, nepritaikytas naudoti kiekvieną dieną audinys.
Jis dažniausiai valomas cheminio valymo būdu. Kadangi šilkų
priskaičiuojama apie 300 rūšių, bendros taisyklės valant šios rūšies audinį
nėra. Dažnai tenka vadovautis tiesiog gamintojo pateiktomis instrukcijomis.
) vietose. Neretai šilkai yra dažyti silpnos fiksacijos dažais ir dėl šios
priežasties gali blukti valant ir vandeniu, ir kitu tirpikliu būtinai tikrinti ar
neblunka spalva. Šilkas yra jautrus suspausto oro srovei, dėl šios priežasties
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
272 Mokymų medžiaga
suspaustą orą reikia naudoti labai atsargiai tik pasirinkus saugų atstumą.
Audinius, kurių gamybai yra naudojamas acetatas arba tricetatas valyti
reikia itin atsargiai
Sintetiniai audiniai pagal savo sudėtį gali būti įvairių rūšių. Dėmės
audiniuose iš poliesterio pluošto skalbiasi gerai, jei tai yra atliekama laiku,
t.y. neleidžiama dėmėms įsisenėti.
Medvilniniai audiniai lengvai sugeria įvairias dėmes. Tamsiai dažyti
medvilniniai audiniai skalbiami dažnai blunka, ten kur audinys išdėvėtas
neišsilygina. Linas kaip ir kiti natūralūs audiniai gali blukti.
Saugaus darbo
reikalavimai
Valant dėmes privaloma naudoti apsauginius akinius, apsaugines pirštynes,
apsauginę veido kaukę.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
273 Mokymų medžiaga
4 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ SKALBIMAS FIRMOS
„MIELE“SKALBIMO MAŠINA
4.1. Darbų saugos instrukcijos
PRAMONINĖS SKALBIMO MAŠINOS NAUDOJIMO SAUGOS SVEIKATOS
INSTRUKCIJA
I. BENDROJI DALIS
1. Pramonine skalbimo mašina darbuotojas gali dirbti, mokantis saugiai dirbti, susipažinęs su
darbo metu naudojamo įrengimo konstrukcija ir eksplotavimo ypatumais, pasitikrinęs sveikatą ir
instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose).
2. Periodiškai lygintojas instruktuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per dvyliką mėnesių.
3. Lygintojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1. pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3. darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
5. Dirbantis su pramonine skalbimo mašina, nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi
nedelsdamas kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs
nelaimingą atsitikimą arba apie jį sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją
medicinos pagalbą ir pranešti tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos
pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti
tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar
sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
274 Mokymų medžiaga
6. Darbai, privalo būti sustabdyti, jeigu darbdavys nesiima reikiamų priemonių pašalinti
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo
galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais, kai:
6.1. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.2. sugedus darbo priemonei, esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius avarinei
situacijai tęsiamas darbas;
6.3. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei
6.4. dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;
6.5. dirbama neįrengus kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas neaprūpintas
asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
7.Lygintojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
8. Asmens darbo higiena:
8.1. darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
8.2. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
8.3. prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
8.4. eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
8.5. nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
9. Dirbantis su pramonine skalbimo mašina privalo:
9.1. vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
9.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus;
9.3. dirbti tik tuos darbus, kuriuos atlikti yra apmokytas.
10. Draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, naudoti
narkotines bei toksines medžiagas;
11. Priešgaisrinės saugos reikalavimai:
11.1. Vengti veiksmų, sudarančių sąlygas kilti gaisrui;
11.2. rūkyti tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose vietose;
11.3.žinoti pirminių gaisro gesinimo priemonių išdėstymo vietas, išmanyti jų veikimo
principus, panaudojimo galimybes, žinoti savo veiksmus kilus gaisrui.
12. Darbuotojas turi žinoti:
12.1. patalpų, darbo vietos planą;
12.2. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
275 Mokymų medžiaga
13. Darbo drabužius susegti smeigtukais, adatomis, kišenėse laikyti pašalinius daiktus,
naudoti darbo drabužius ne pagal paskirtį.
14. Darbuotojas turi teisę:
14.1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
14.2.sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
14.3. atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
15. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI. SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
16. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vietoje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
16.1. elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t.t.), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimas ir/ar net klinikinė mirtis. Neliesti plikomis rankomis neįzoliuotų srovinių elektros
įrangos dalių, pačiam neremonmoti elektrinių įrankių, kirtiklių, jungiklių, elektros kištukinių lizdų,
nekeisti saugiklių;
16.2. paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai,
raumenų sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios,
pastoviai valomos.
16.3. nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
16.4.netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) darbo vietoje;
16.5.karštas vanduo, garai;
16.6.įrengimų ir įrankių ekspioatavimo taisyklių. Nesilaikymas - galimos traumos;nuolat
tikrinti įrankių ir įrengimųų techninę būklę, tvarkingumą, nedirbti su netvarkingais įrankiais ir
įrengimais, juos naudoti pagal paskirtį, laikytis jų eksploatavimo taisyklių reikalavimų;
16.7.cheminės medžiagos (skalbimo, dezinfekavimo priemonės, balikliai ir kt.), jų garai
– neigiamas poveikis organizmui, galimos alergines ir profesinės ligos;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
276 Mokymų medžiaga
16.8.besisukančios ar kitaip judančios neuždengtos mechanizmų ir įrenginių - galimos
traumos. Neliesti rankomis besisukančių ar kitaip judančių dirbančio įrenginio dalių,kurių negalima
uždengti apsaugomis, skydais. Nedėvėti darbo rūbų palaidais skvernais, atsegtomis rankovėmis,
nenešioti raiščių, grandinėlių;
16.9. aštrūs įrengimų, inventoriaus kampai ir briaunos, netvarkingi įrengimai;
16.10. krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius,
medžiagas darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi.
17.Darbdavys, įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius, cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius, privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
17.1. galvai ir akims apsaugoti;
17.2. kvėpavimo takams apsaugoti;
17.3. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
17.4. kojoms ir pėdoms apsaugoti;
17.5.apsauginiais darbo drabužiais.
18. Darbuotojai, dirbantys švariojoje ir nešvariojoje skalbyklos dalyse, turi vilkėti specialiai
pažymėtais arba kitos spalvos darbo drabužiais. Drabužiai turi būti keičiami mažiausiai kartą per
savaitę, o susitepę - nedelsiant.
19. Darbuotojai, rūšiuodami, dėdami į skalbykles, Cheminio valymo mašinas skalbinius ir
skalbiklius, privalo dėvėti kaukę arba kaukę su filtrais.
20. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi:
20.1. apsaugoti nuo galimu kenksmingų. pavojingų veiksnių, esančią darbo aplinkoje,
nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai;
20.2.atitikti ergonomikos reikalvimus ir esamą darbuotojo sveikatos būklę;
20.3.tikti (būti atitinkamai priderinta) darbuotojui.
21.Vadovas esant reikalui turi teisę nemokamai išduoti darbuotojui daugiau aasmeninių
psaugos priemonių negu numatyta pagal asmeninių apsaugos priemonių sąrašą. Darbo drabužiai ir
asmeninės apsaugos priemonės išduodamos priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio ir darbo
sąlygų.
22.Asmeninės apsaugos priemonės yra įmonės nuosavybė, todėl ją lygintojas turi grąžimi
išeidamas iš darbo, pereidamas į kitą darbą toje pačioje įmonėje, kur ši priemonė nenumatyta pagal
darbo aplinkos rizikingumą. Asmeninė apsaugos priemonė turi būti keičiama, jeigu ji sasidėvi,
baigėsi naudojimo terminas ar dėl kitų priežasčių netinkama naudojimui.
23. Lygintojas privalo:
23.1. dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
277 Mokymų medžiaga
23.2. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
23.3.įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmenine apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
Gauti tiesioginio vadovo darbo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka bei saugiais
darbo metodais.
25. Apsirengti tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalynę, patikrinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį.
26. Draudžiama dirbti su suplyšusiais, atsilapojusiais, netvarkingais darbo drabužiais.
27. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti; įsitikinti, ar grindys, grindinio dangos sausos, neslidžios, neužkrautos vaikščioti skirtos
vietos, vizualiai patikrinti, ar pakankamas vietinis apšvietimas.
28. Apžiūrėti skalbimo mašiną ir kitus, darbo vietoje esančius, elektros įrenginius: ar jie
įžeminti, ar uždengti elektros skydelio, įrenginio kontaktai, turintys elektros įtampą; ar nenutrūkę
elektros laidai, jungiantys įrenginį su elektros tinklu, ar nepažeista jų izoliacija ar įrenginį
jungiantys su elektros tinklu laidai nesiliečia prie karštų, drėgnų, aštrių briaunų, kitų kabelių,
įrenginių; ar laidai apsaugoti nuo atsitiktinių mechaninių pažeidimu. Laidai(kabeliai) turi būti
prijungti prie kištukinio lizdo taip, kad nebūtų galimybės ant jų užlipti ar einant už jų užsikabinti.
29. Patikrinti ar išorinis skalbimo mašinos dangtis pritvirtintas šarnyru prie išorinio korpuso ir
ar atitinka šiuos reikalvimus:
29.1. ar sandariai užsidaro;
29.2. ar darbo metu nejuda;
29.3. ar veikia blokavimo mechanizmas: neleidžia įjungti mašinos esant atidarytam
dangčiui, atidaryti dangtįmašinos darbo metu.
30. Patikrinti:
30.1. varžtų priveržimą, blokuočių veikimą;
30.2. ar mašina dirba be smūgių ir pastebimos vibracijos;
30.3. ar lygiai sukasi vidinis būgnas;
30.4. kontrolinių matavimo prietaisų darbą;
30.5.garo ir vandens vožtuvų sandarumą;
30.6.nuleidžiamojo vožtuvo sandarumą;
30.7.prijungimo žarnų sandarumą ir pritvirtinimo patikimumą.
31. Skalbimo, dezinfekavimo, balinimo medžiagas supilti tik per specialias angas.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
278 Mokymų medžiaga
32. Visos skalbimui naudojamos cheminės medžiagos turi būti laikomos tik pažymėtoje
taroje. Jokiu būdu nagalima ragauti nežinomų cheminių medžiagų.
33. Tvarkingai ir patogiai darbui susidėti skalbinius, pagalbines priemones, įrankius, tarą.
34. Pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
35. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
36. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
37. Nedirbti, jei darbo vieta nepakankamai apšviesta.
38. Paruoštus skalbimui skalbinius sudėti į skalbimo mašiną. Neperkrauti jos.
39. Supilti nurodytą cheminių medžiagų kiekį.
40. Jungtukų pagalba įjungti skalbimo mašiną, nustatyti reikiamus skalbimo rožimus.
41. Veikiant skalbimo mašinai draudžiama:
41.1. atidaryti mašiną;
41.2. tepti, valyti, derinti ir taisyti mašiną;
41.3. dėti skalbinius ant mašinos, o taip pat užkrauti jais darbo vietą ir praėjimus.
41.4.Nesiliesti vienu metu prie skalbimo mašinos metalinių dalių ir įžemintų dalių, kad,
esant pažeistai izoliacijai ir šioms dalims turint elektros įtampą. nesusidarytų grandinė tekėti
elektros srovei per žmogaus kūną;
42. Nedėti daugiau skalbinių į skalbimo mašiną negu nurodo gamintojas..
43. Draudžiama:
43.1. palikti be priežiūros veikiančios mašinos;
43.2. prie dirbančios mašinos leisti pašalinius asmenis;
43.1.dirbti esant netvarkingiems įjungimo ir išjungimo įtaisams;
43.2.remtis į mašiną ir leisti tai daryti kitiems;
43.3.užkrauti praėjimus, pravažiavimus ir darbo vietas skalbiniais;
43.4.būti patalpose apsirengus ne darbo drabužiais, nusirenginėti ir kabinėti drabužius,
galvos apdangalus ir kt. ant mašinų.
44. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
44.1. vyrams - iki 30 kg;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
279 Mokymų medžiaga
44.2. moterims - iki 10 kg.
45. Apsaugos nuo elektros reikalavimai:
45.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų, prietaisų ar įrenginių;
45.2. nedirbti su elektros įrankiais ar prietaisais, jeigu prisilietus jaučiamas elektros
srovės poveikis;
45.3. nedirbti su netvarkingais elektros įrankiais, prietaisais ar įrengimais;
45.4. dirbti tik su įžemintais prietaisais bei įrengimais;
45.5. panaudojus elektros įrankį, prietaisą ar įrenginį, tuoj pat išjungti;
45.6. nedirbti su elektros prietaisais, jei ant jų pateko skystis;
45.7. neremontuoti pačiam sugedusio elektros įrenginio,laidų kištuko, elektros kištukinio
lizdo. Tai privalo aitlikti darbuotojas, turintis reikiamą apsaugos nuo elektros kategoriją.
46. Išsipylus ant grindų muilo emulsijai, skalbimo priemonių tirpalo ar kitai slidžiai
medžiagai, nedelsiant nuplauti grindis, kad išvengti traumų.
47. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
V. DARBUOTOJO VEIKSMAl AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
48. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
48.1. pastebėjus stiprų detalių, laidų įkaitimą;
48.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
48.3. pajutus svylančių laidų kvapą;
48.4. neįprastai padidėjus triukšmui ir vibracijai;
48.5. nutrūkus elektros energijos tiekimui;
48.6. kilus pavojui žonių sveikatai, saugumu ar gyvybei, įrenginių sugadinimui.
49. Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
49.1. apžiūrėti pažeistą zoną;
49.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
49.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto
ryšio telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
50. Kilus gaisrui:
50.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
50.2. evakuoti žmones;
50.3. gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėnis;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
280 Mokymų medžiaga
50.4. informuoti tiesioginį vadovą.
51. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
51.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
51.2. suteikti pirmąją pagalbą;
51.3. informuoti tiesioginį vadovą;
51.4.darbo vietą ir įrenginių būkle, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
52. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
53. Esant ypatingam avariniam atvejui evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
54.Išjungti iš elektros tinklo skalbimo mašiną.
55.Sutavrkyti darbo vietą, kurioje buvo dirbama.
56.Surinkti visus naudotus įrankius.
57.Rankas nusiplauti su muilu ir šiltu vandeniu.
58.Nusivilkti darbo drabužius ir padėti į jiems skirtą vietą.
59.Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo pabaigą, darbo metu įvykusias traumas, susijusias
su darbu, ūmius sveikatos sutrikimus.
4.2. Skalbimo mašinos, skalbiklių paruošimo, skalbimo programos parinkimo ir paleidimo
technologinė kortelė
7lentelė. Skalbimo mašinos, skalbiklių paruošimo, skalbimo programos parinkimo ir paleidimo technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Skalbimo mašinos, skalbiklių paruošimo, skalbimo programos parinkimo
ir paleidimo technologinė kortelė.
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Specialūs skalbikliai,
skalbimo priemonės, rankiniai/ automatiniai dozatoriai, transportavimo
vežimėlis
Naudojama įranga Skalbimo mašina
Technologinė seka Skalbimas naudojant rankines dozavimo priemones.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
281 Mokymų medžiaga
1. Skalbimo mašina yra įjungiama pagrindiniu srovės jungikliu.
2. Patikrinama ar automatinė skalbimo mašinos kontrolė neparodė esamų
gedimų. Identifikavus gedimus yra kreipiamasi į atsakingą įmonės
darbuotoją.
3. Patikrinama ar vandens padavimo ir nuotėkų linijos yra paruoštos
darbui.
4. Yra nuspaudžiamas specialus skalbimo mašinos durelių atidarymo/
uždarymo klavišas, durelės yra atidaromos, išrūšiuoti gaminiai sudedami į
skalbimo mašiną, durelės yra uždaromos ir pakartotinai nuspaudžiamas
durelių atidarymo/ uždarymo klavišas, kuris užtikrina, jog durelės yra
sandariai uždarytos.
5. Atsižvelgiant į paruoštų valymui ir sudėtų gaminių pobūdį specialių
rankinių dozatorių pagalba yra dozuojamos skalbimo priemonės/
skalbikliai ir supilamos į skalbimo mašinoje esančius specialius skyrelius.
6. Skalbimui yra naudojamos šios skalbimo priemonės:
6.1. pagrindinis skalbiklis;
6.2. skalbiklis- aktyvatorius;
6.3. minkštiklis;
6.4. balinančioji priemonė;
6.5. užbaigimo priemonė.
7. Atsižvelgiant į paruoštų valymui ir sudėtų gaminių pobūdį yra
parenkama reikalinga automatinė skalbimo programa.
8. Įsitikinus, jog skalbimo priemonės yra supiltos, reikiama programa
parinkta, yra spaudžiamas skalbimo mašinos paleidimo klavišas.
9. Automatinei skalbimo programai pasibaigus, skalbimo mašina duoda
specialų signalą apie pasibaigusį skalbimo ciklą.
10. Specialaus klavišo pagalba durelės yra atidaromos, gaminiai išimami ir
sudedami į specialų transportavimo vežimėlį.
Skalbimas naudojant automatinę dozavimo sistemą.
1. Skalbimo mašina yra įjungiama pagrindiniu srovės jungikliu.
2. Patikrinama ar automatinė skalbimo mašinos kontrolė neparodė esamų
gedimų. Identifikavus gedimus yra kreipiamasi į atsakingą įmonės
darbuotoją.
3. Patikrinama ar vandens padavimo ir nuotėkų linijos yra paruoštos
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
282 Mokymų medžiaga
darbui.
4. Patikrinama ar automatinė dozavimo sistema yra paruošta darbui,
dozavimo linijos sandarios, dozatoriuose yra pakankamas kiekis skalbimo
priemonių.
5. Yra nuspaudžiamas specialus skalbimo mašinos durelių atidarymo/
uždarymo klavišas, durelės yra atidaromos, išrūšiuoti gaminiai sudedami į
skalbimo mašiną, durelės yra uždaromos ir pakartotinai nuspaudžiamas
durelių atidarymo/ uždarymo klavišas, kuris užtikrina, jog durelės yra
sandariai uždarytos.
6. Atsižvelgiant į paruoštų valymui ir sudėtų gaminių pobūdį yra
parenkama reikalinga automatinė skalbimo programa.
7. Įsitikinus, jog parinkta teisinga automatinė skalbimo programa, yra
spaudžiamas skalbimo mašinos paleidimo klavišas.
8. Automatinei skalbimo programai pasibaigus, skalbimo mašina duoda
specialų signalą apie pasibaigusį skalbimo ciklą.
9. Specialaus klavišo pagalba durelės yra atidaromos, gaminiai išimami ir
sudedami į specialų transportavimo vežimėlį.
Saugaus darbo
reikalavimai
Dozuojant skalbimo priemones būtina mūvėti specialias apsaugines
pirštines, o atskirais atvejai ir apsauginę veido puskaukę .
4.3.Firmos „Miele“ skalbimo mašinos aprašymas
3pav. Pramoninė galutinio gręžimo skalbimo mašina MIELE PW 6065
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
283 Mokymų medžiaga
MIELE PW 6065
Automatinė iš priekio pakraunama skalbimo mašina (1400 aps/min.).
Talpa 6,5 kg,
G faktorius 526,
Likutinės drėgmės lygis 50 %.
PROFITRONIC L Vario valdymas.
Tinka „Wet Cleaning“ procesui
Patentuotas KORINIS būgnas.
Mašina pritaikyta 30.000 ciklų darbui.
Išmatavimai A/P/G – 850/600/715.
Elektrinis kaitinimas,
Pramoninė galutinio gręžimo skalbimo mašina
MIELE PW 6167
Automatinė iš priekio pakraunama skalbimo mašina (1100 aps/min.).
Talpa (užkrovimo santykis 1:10) 16kg.
Talpa (esant užkrovimo santykiui 1:8,9) 18 kg.
Būgno tūris: 160 l.
G faktorius 500, likutinės drėgmės lygis 46 %.
Laisvai programuojama PROFITRONIC M programos pagalba.
Tinka „Wet Cleaning“ procesui
Patentuotas KORINIS būgnas.
Mašina pritaikyta 30.000 ciklų darbui.
Išmatavimai A/P/G – 1400/924/1007.
Elektrinis kaitinimas.
8 lentelė. Skalbyklės specifikacija
Dizainas
Priekinė įkrovimo anga, durelių skersmuo (mm) Ne mažiau kaip 370
Eksploataciniai duomenys
Skalbinių įkrova (1:10) (kg) Ne mažiau kaip 16 kg
Būgnas korinis, tūris (l) Ne mažiau kaip 160 L.
Sukimosi greitis (maks. aps./min.) Ne mažiau kaip 1150
G faktorius Ne mažiau kaip 500
Liekamoji drėgmė (proc.) Ne mažiau kaip 46 %
Valdymas
Grafinis displėjus Privaloma
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
284 Mokymų medžiaga
Rankinis programų parametrų keitimas Privaloma
Likutinio laiko rodymas
Skalbimo programų programavimo galimybė Ne mažiau kaip 190 programų
Ryšio modulio, skirto komunikacijai su PC su nuosekliąją sąsaja
pajungimo galimybė
Yra (RS232)
„Wet Cleaning“ programos Privaloma
Vandens tiekimas
Šaltas vanduo, ¾“ sriegine jungtimi 1x
Šaltas kietas vanduo, ¾“ sriegine jungtimi 1x
Karštas vanduo, ½“ su ¾“ sriegine jungtimi 1x
Ivandens išpulimas drenažinis vožtuvas DN70 Privaloma
Variklis / elektriniai sujungimai
Asinchroninis variklis su dažnio keitimu Yra
Šildytuvo galia (kW) Ne mažiau kaip 15,0
Bendroji prijungta apkrova (kW) Ne mažiau kaip 17,0
Saugiklio nominalas (A) 3x25
Birių skalbiklių dozavimas
Ploviklio stalčiukas priekinėje mašinos dalyje, 3 skyrelių Yra
Skystų skalbiklių dozavimas
Adapteris 6 skystoms priemonėms Yra
Matmenys
Išoriniai matmenys: aukštis / plotis / gylis (mm) Ne daugiau kaip 1450 /
940 / 1100
Išorinės apdailos variantai
Galvanizuota galinė plokštė Privaloma
Priekinė plokštė nerūdijančio plieno Privaloma
Šoninės plokštės dažytos milteliniu būdu Privaloma
4.4. Saugos duomenų lapai
Mokymo medžiaga pateikta prie šio modulio 3 mokymo elemento, 3.1. punkto.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
285 Mokymų medžiaga
5 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ DŽIOVINIMAS
5.1. Darbų saugos instrukcijos
PRAMONINĖS SKALBIMO MAŠINOS NAUDOJIMO SAUGOS SVEIKATOS
INSTRUKCIJA
I. BENDROJI DALIS
1. Pramonine skalbimo mašina darbuotojas gali dirbti, mokantis saugiai dirbti, susipažinęs su
darbo metu naudojamo įrengimo konstrukcija ir eksplotavimo ypatumais, pasitikrinęs sveikatą ir
instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose).
2. Periodiškai lygintojas instruktuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per dvyliką mėnesių.
3. Lygintojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1. pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3. darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
5. Dirbantis su pramonine skalbimo mašina, nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi
nedelsdamas kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs
nelaimingą atsitikimą arba apie jį sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją
medicinos pagalbą ir pranešti tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos
pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti
tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar
sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
6. Darbai, privalo būti sustabdyti, jeigu darbdavys nesiima reikiamų priemonių pašalinti
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo
galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais, kai:
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
286 Mokymų medžiaga
6.1. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.2. sugedus darbo priemonei, esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius avarinei
situacijai tęsiamas darbas;
6.3. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei
6.4. dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;
6.5. dirbama neįrengus kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas neaprūpintas
asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
7.Lygintojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
8. Asmens darbo higiena:
8.1. darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
8.2. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
8.3. prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
8.4. eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
8.5. nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
9. Dirbantis su pramonine skalbimo mašina privalo:
9.1. vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
9.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus;
9.3. dirbti tik tuos darbus, kuriuos atlikti yra apmokytas.
10. Draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, naudoti
narkotines bei toksines medžiagas;
11. Priešgaisrinės saugos reikalavimai:
11.1. Vengti veiksmų, sudarančių sąlygas kilti gaisrui;
11.2. rūkyti tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose vietose;
11.3.žinoti pirminių gaisro gesinimo priemonių išdėstymo vietas, išmanyti jų veikimo
principus, panaudojimo galimybes, žinoti savo veiksmus kilus gaisrui.
12. Darbuotojas turi žinoti:
12.1. patalpų, darbo vietos planą;
12.2. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
13. Darbo drabužius susegti smeigtukais, adatomis, kišenėse laikyti pašalinius daiktus,
naudoti darbo drabužius ne pagal paskirtį.
14. Darbuotojas turi teisę:
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
287 Mokymų medžiaga
14.1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
14.2.sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
14.3. atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
15. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI. SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
16. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vietoje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
16.1. elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t.t.), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimas ir/ar net klinikinė mirtis. Neliesti plikomis rankomis neįzoliuotų srovinių elektros
įrangos dalių, pačiam neremonmoti elektrinių įrankių, kirtiklių, jungiklių, elektros kištukinių lizdų,
nekeisti saugiklių;
16.2. paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai,
raumenų sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios,
pastoviai valomos.
16.3. nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
16.4.netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) darbo vietoje;
16.5.karštas vanduo, garai;
16.6.įrengimų ir įrankių ekspioatavimo taisyklių. Nesilaikymas - galimos traumos;nuolat
tikrinti įrankių ir įrengimųų techninę būklę, tvarkingumą, nedirbti su netvarkingais įrankiais ir
įrengimais, juos naudoti pagal paskirtį, laikytis jų eksploatavimo taisyklių reikalavimų;
16.7.cheminės medžiagos (skalbimo, dezinfekavimo priemonės, balikliai ir kt.), jų garai
– neigiamas poveikis organizmui, galimos alergines ir profesinės ligos;
16.8.besisukančios ar kitaip judančios neuždengtos mechanizmų ir įrenginių - galimos
traumos. Neliesti rankomis besisukančių ar kitaip judančių dirbančio įrenginio dalių,kurių negalima
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
288 Mokymų medžiaga
uždengti apsaugomis, skydais. Nedėvėti darbo rūbų palaidais skvernais, atsegtomis rankovėmis,
nenešioti raiščių, grandinėlių;
16.9. aštrūs įrengimų, inventoriaus kampai ir briaunos, netvarkingi įrengimai;
16.10. krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius,
medžiagas darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi.
17.Darbdavys, įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius, cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius, privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
17.1. galvai ir akims apsaugoti;
17.2. kvėpavimo takams apsaugoti;
17.3. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
17.4. kojoms ir pėdoms apsaugoti;
17.5.apsauginiais darbo drabužiais.
18. Darbuotojai, dirbantys švariojoje ir nešvariojoje skalbyklos dalyse, turi vilkėti specialiai
pažymėtais arba kitos spalvos darbo drabužiais. Drabužiai turi būti keičiami mažiausiai kartą per
savaitę, o susitepę - nedelsiant.
19. Darbuotojai, rūšiuodami, dėdami į skalbykles, Cheminio valymo mašinas skalbinius ir
skalbiklius, privalo dėvėti kaukę arba kaukę su filtrais.
20. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi:
20.1. apsaugoti nuo galimu kenksmingų. pavojingų veiksnių, esančią darbo aplinkoje,
nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai;
20.2.atitikti ergonomikos reikalvimus ir esamą darbuotojo sveikatos būklę;
20.3.tikti (būti atitinkamai priderinta) darbuotojui.
21.Vadovas esant reikalui turi teisę nemokamai išduoti darbuotojui daugiau aasmeninių
psaugos priemonių negu numatyta pagal asmeninių apsaugos priemonių sąrašą. Darbo drabužiai ir
asmeninės apsaugos priemonės išduodamos priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio ir darbo
sąlygų.
22.Asmeninės apsaugos priemonės yra įmonės nuosavybė, todėl ją lygintojas turi grąžimi
išeidamas iš darbo, pereidamas į kitą darbą toje pačioje įmonėje, kur ši priemonė nenumatyta pagal
darbo aplinkos rizikingumą. Asmeninė apsaugos priemonė turi būti keičiama, jeigu ji sasidėvi,
baigėsi naudojimo terminas ar dėl kitų priežasčių netinkama naudojimui.
23. Lygintojas privalo:
23.1. dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
23.2. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
289 Mokymų medžiaga
23.3.įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmenine apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
Gauti tiesioginio vadovo darbo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka bei saugiais
darbo metodais.
25. Apsirengti tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalynę, patikrinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį.
26. Draudžiama dirbti su suplyšusiais, atsilapojusiais, netvarkingais darbo drabužiais.
27. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti; įsitikinti, ar grindys, grindinio dangos sausos, neslidžios, neužkrautos vaikščioti skirtos
vietos, vizualiai patikrinti, ar pakankamas vietinis apšvietimas.
28. Apžiūrėti skalbimo mašiną ir kitus, darbo vietoje esančius, elektros įrenginius: ar jie
įžeminti, ar uždengti elektros skydelio, įrenginio kontaktai, turintys elektros įtampą; ar nenutrūkę
elektros laidai, jungiantys įrenginį su elektros tinklu, ar nepažeista jų izoliacija ar įrenginį
jungiantys su elektros tinklu laidai nesiliečia prie karštų, drėgnų, aštrių briaunų, kitų kabelių,
įrenginių; ar laidai apsaugoti nuo atsitiktinių mechaninių pažeidimu. Laidai(kabeliai) turi būti
prijungti prie kištukinio lizdo taip, kad nebūtų galimybės ant jų užlipti ar einant už jų užsikabinti.
29. Patikrinti ar išorinis skalbimo mašinos dangtis pritvirtintas šarnyru prie išorinio korpuso ir
ar atitinka šiuos reikalvimus:
29.1. ar sandariai užsidaro;
29.2. ar darbo metu nejuda;
29.3. ar veikia blokavimo mechanizmas: neleidžia įjungti mašinos esant atidarytam
dangčiui, atidaryti dangtįmašinos darbo metu.
30. Patikrinti:
30.1. varžtų priveržimą, blokuočių veikimą;
30.2. ar mašina dirba be smūgių ir pastebimos vibracijos;
30.3. ar lygiai sukasi vidinis būgnas;
30.4. kontrolinių matavimo prietaisų darbą;
30.5.garo ir vandens vožtuvų sandarumą;
30.6.nuleidžiamojo vožtuvo sandarumą;
30.7.prijungimo žarnų sandarumą ir pritvirtinimo patikimumą.
31. Skalbimo, dezinfekavimo, balinimo medžiagas supilti tik per specialias angas.
32. Visos skalbimui naudojamos cheminės medžiagos turi būti laikomos tik pažymėtoje
taroje. Jokiu būdu nagalima ragauti nežinomų cheminių medžiagų.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
290 Mokymų medžiaga
33. Tvarkingai ir patogiai darbui susidėti skalbinius, pagalbines priemones, įrankius, tarą.
34. Pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
35. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
36. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
37. Nedirbti, jei darbo vieta nepakankamai apšviesta.
38. Paruoštus skalbimui skalbinius sudėti į skalbimo mašiną. Neperkrauti jos.
39. Supilti nurodytą cheminių medžiagų kiekį.
40. Jungtukų pagalba įjungti skalbimo mašiną, nustatyti reikiamus skalbimo rožimus.
41. Veikiant skalbimo mašinai draudžiama:
41.1. atidaryti mašiną;
41.2. tepti, valyti, derinti ir taisyti mašiną;
41.3. dėti skalbinius ant mašinos, o taip pat užkrauti jais darbo vietą ir praėjimus.
41.4.Nesiliesti vienu metu prie skalbimo mašinos metalinių dalių ir įžemintų dalių, kad,
esant pažeistai izoliacijai ir šioms dalims turint elektros įtampą. nesusidarytų grandinė tekėti
elektros srovei per žmogaus kūną;
42. Nedėti daugiau skalbinių į skalbimo mašiną negu nurodo gamintojas..
43. Draudžiama:
43.1. palikti be priežiūros veikiančios mašinos;
43.2. prie dirbančios mašinos leisti pašalinius asmenis;
43.1.dirbti esant netvarkingiems įjungimo ir išjungimo įtaisams;
43.2.remtis į mašiną ir leisti tai daryti kitiems;
43.3.užkrauti praėjimus, pravažiavimus ir darbo vietas skalbiniais;
43.4.būti patalpose apsirengus ne darbo drabužiais, nusirenginėti ir kabinėti drabužius,
galvos apdangalus ir kt. ant mašinų.
44. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
44.1. vyrams - iki 30 kg;
44.2. moterims - iki 10 kg.
45. Apsaugos nuo elektros reikalavimai:
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
291 Mokymų medžiaga
45.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų, prietaisų ar įrenginių;
45.2. nedirbti su elektros įrankiais ar prietaisais, jeigu prisilietus jaučiamas elektros
srovės poveikis;
45.3. nedirbti su netvarkingais elektros įrankiais, prietaisais ar įrengimais;
45.4. dirbti tik su įžemintais prietaisais bei įrengimais;
45.5. panaudojus elektros įrankį, prietaisą ar įrenginį, tuoj pat išjungti;
45.6. nedirbti su elektros prietaisais, jei ant jų pateko skystis;
45.7. neremontuoti pačiam sugedusio elektros įrenginio,laidų kištuko, elektros kištukinio
lizdo. Tai privalo aitlikti darbuotojas, turintis reikiamą apsaugos nuo elektros kategoriją.
46. Išsipylus ant grindų muilo emulsijai, skalbimo priemonių tirpalo ar kitai slidžiai
medžiagai, nedelsiant nuplauti grindis, kad išvengti traumų.
47. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
V. DARBUOTOJO VEIKSMAl AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
48. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
48.1. pastebėjus stiprų detalių, laidų įkaitimą;
48.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
48.3. pajutus svylančių laidų kvapą;
48.4. neįprastai padidėjus triukšmui ir vibracijai;
48.5. nutrūkus elektros energijos tiekimui;
48.6. kilus pavojui žonių sveikatai, saugumu ar gyvybei, įrenginių sugadinimui.
49. Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
49.1. apžiūrėti pažeistą zoną;
49.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
49.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto
ryšio telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
50. Kilus gaisrui:
50.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
50.2. evakuoti žmones;
50.3. gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėnis;
50.4. informuoti tiesioginį vadovą.
51. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
292 Mokymų medžiaga
51.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
51.2. suteikti pirmąją pagalbą;
51.3. informuoti tiesioginį vadovą;
51.4.darbo vietą ir įrenginių būkle, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
52. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
53. Esant ypatingam avariniam atvejui evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
54.Išjungti iš elektros tinklo skalbimo mašiną.
55.Sutavrkyti darbo vietą, kurioje buvo dirbama.
56.Surinkti visus naudotus įrankius.
57.Rankas nusiplauti su muilu ir šiltu vandeniu.
58.Nusivilkti darbo drabužius ir padėti į jiems skirtą vietą.
59.Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo pabaigą, darbo metu įvykusias traumas, susijusias
su darbu, ūmius sveikatos sutrikimus.
5.2. Firmos „Miele“ skalbinių džiovinimo įrangos aprašymas
16-20 kg džiovintuvas Miele PT 8407 RT8407 Mile
4 pav. Pramoninė profesionali džiovinimo mašina Miele PT
Pramoninė profesionali džiovinimo mašina
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
293 Mokymų medžiaga
MIELE PT 8407
Iš priekio pakraunama džiovinimo mašina.
Ventiliacinė džiovinimo sistema.
Talpa (užkrovimo santykis 1:25) 16kg.
Talpa (užkrovimo santykis 1:20) 20kg.
Būgno talpa: 400l.
Patentuotas KORINIS būgnas.
Patentuota „Air Recycling Plus“ sistema (Dalis karšto oro grąžinama atgal į būgną,
Valdoma oro recirkuliacijos sklendė).
Tinka „Wet Cleaning“ procesui
Laisvai programuojamas PROFITRONIC M valdymas:
Likutinės drėgmės programos.
Iki 199 laisvai programuojamų programų.
Laisvas programų parametrų pasirinkimas.
Išmatavimai A/P/G – 1400/906/1148.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
294 Mokymų medžiaga
5.3. Skalbinių džiovinimo technologinė kortelė
9 lentelė. Skalbinių džiovinimo technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Skalbinių džiovinimas
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Transportavimo vežimėlis
Naudojama įranga Skalbinių
džiovinimo
mašina
Technologinė seka Tekstilės gaminių džiovinimas susideda iš šių žingsnių:
1. Išskalbti tekstilės gaminiai yra rūšiuojami pagal audinio tipą:
medvilniniai + sintetiniai, vilnoniai, gaminiai, turintys natūralių plunksnų
irpan.
2. Džioviklė įjungiama pagrindinio elektros jungiklio pagalba.
3. Patikrinama ar vandens padavimo ir nuotėkų linijos yra paruoštos
darbui.
4. Išrūšiuoti gaminiai yra sudedami į džiovinimo mašiną.
5. Informaciniame ekrane klavišų pagalba yra nustatoma džiovinimo
trukmė ir temperatūra.
6. Džiovinimo temperatūra priklauso nuo gaminių tipo ir svyruoja nuo 30
– 70 laipsnių Celsijaus.
7. Džiovinimo trukmė priklauso nuo gaminių tipo ir kiekio ir sveyruoja
nuo 7 min iki 30 min. ir daugiau.
8. Pasibaigus džiovinimo ciklui darbuotojas patikrina gaminių drėgnumą
rankomis. Esant poreikiui gaminių džiovinimas gali būti pratestas dar
keletui ar keliolikai minučių.
9. Džiovinimo metu gaminiai neturėtų išdžiūti visiškai, juose esanti
likutinė drėgmė gali svyruoti tarp 5-8 procentų. Tai padeda lengviau
išlyginti gaminius ir apsaugo nuo pernelyg didelio susiglamžymo.
10. Išdžiuvę gaminiai yra kabinami ant pakabų arba tvarkingai lankstomi ir
talpinami į specialias lentynas.
Saugaus darbo
reikalavimai
Darbo su džiovykle saugaus darbo instrukcija.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
295 Mokymų medžiaga
6 MOKYMO ELEMENTAS. SAVARANKIŠKA UŽDUOTIS
6.1. Užduočių variantų aprašymai ir vertinimo kriterijai
Atlikti savarankiškai vieno tekstilės gaminio skalbimą (darbą parenka už mokymo vykdymą
atsakingas asmuo), tikslu pritaikant įgytas žinias praktikoje ir pademonstruoti praktinius įgūdžius,
siekiant tobulinti tekstilės gaminių skalbimo naujausiomis skalbimo mašinomis technologines
kompetencijas:
1. Išskalbti nurodytą gaminį su skalbimo mašina.
2. Išlyginti nurodytą gaminį.
Savarankiškos praktinės užduoties metu galima naudotis šia technologine dokumentacija:
Tekstilės gaminių skalbimo naujausiomis skalbimo mašinomis darbų technologinio proceso
planavimo ir organizavimo technologiniu aprašu.
„MIELE, ,, Rotondi“ firmos įrangos aprašymais ,katalogais. Technologinėmis kortelėmis.
Dėmių identifikavimo aprašais. Darbų saugos instrukcijomis. Dėmių valymo lentele.
Valiklių saugos duomenų lapais.
Vertinama „Įskaityta arba neįskaityta“.
Įskaityta, jei mokytojas atliko savo užduotį savarankiškai, laikėsi darbų saugos reikalavimų,
kokybiškai ir pagal technologinius reikalavimus atliko savarankišką darbą, tinkamai naudojosi
įrankiais,įranga, skalbikliais.
Neįskaityta jei mokytojas nesavarankiškai atliko savo užduotį, nesilaikė darbų saugos
reikalavimų, savarankišką darbą atliko nekokybiškai, ne pagal technologinius reikalavimus,
netinkamai, nesaugiai naudojosi įranga,įrankiais, valikliais.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
296 Mokymų medžiaga
MODULIS S.15.4. TEKSTILĖS GAMINIŲ LYGINIMAS NAUDOJANT MODERNIĄ
DRĖGMINIO ŠILUMINIO APDOROJIMO ĮRANGĄ
1 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ LYGINIMO, NAUDOJANT
MODERNIĄ DRĖGMINIO ŠILUMINIO APDOROJIMO ĮRANGĄ, PLANAVIMAS IR
ORGANIZAVIMAS
1.1. Darbų saugos instrukcijos
LYGINTOJO (profesijų pogrupio kodas 8264) SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA
l. BENDROJI DALIS
1. Lygintoju darbuotojas gali dirbti asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų, turintis atitinkamą
kvalifikaciją, susipažinęs su lyginimo įrenginių konsrukcija ir veikimo principu, mokantis saugiai
dirbti, pasitikrinęs sveikatą ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose).
2. Periodiškai lygintojas instruktuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per dvyliką mėnesių.
3. Lygintojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1. pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3. darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
5. Lygintojas nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi nedelsdamas kreiptis į artimiausią
gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį
sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti
tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
297 Mokymų medžiaga
būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo
atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik
būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys
ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais, kai:
6.6. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.7. sugedus darbo priemonei, esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius avarinei
situacijai tęsiamas darbas;
6.8. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei
6.9. dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;
6.10. dirbama neįrengus kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas neaprūpintas
asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
7. Lygintojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
8. Asmens darbo higiena:
8.1. darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
8.2. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
8.3. prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
8.4. eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
8.5. nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
9. Darbuotojas privalo:
9.1. vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
9.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus;
9.3. dirbti tik tuos darbus, kuriuos atlikti yra apmokytas.
10. Darbo vieta tari būti švari, naudojami prietaisai, įrankiai, bei įrenginiai turi būti tvarkingi,
laikomi jiems skirtoje vietoje.
11. Priešgaisrinės saugos reikalavimai:
11.1. Vengti veiksmų, sudarančių sąlygas kilti gaisrui;
11.2. rūkyti tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose
vietose;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
298 Mokymų medžiaga
11.3.žinoti pirminių gaisro gesinimo priemonių išdėstymo vietas, išmanyti jų
veikimo principus, panaudojimo galimybes, žinoti savo veiksmus kilus gaisrui.
12. Darbuotojui draudžiama:
12.2. draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus,
naudoti narkotines bei toksines medžiagas;
12.3. darbo drabužius susegti smeigtukais, adatomis, kišenėse laikyti pašalinius daiktus,
naudoti darbo drabužius ne pagal paskirtį.
13. Darbuotojas turi žinoti:
13.1. patalpų, darbo vietos planą;
13.2. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
14. Darbuotojas turi teisę:
14. 1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
14.2.sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
14.3. atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
15. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI, SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
16. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vietoje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
16.1. elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t.t.), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimas ir/ar net klinikinė mirtis. Neliesti plikomis rankomis neįzoliuotų srovinių elektros
įrangos dalių, pačiam neremonmoti elektrinių įrankių, kirtiklių, jungiklių, elektros kištukinių lizdų,
nekeisti saugiklių;
16.2. įkaitę ir karšti gaminių ir įrengimų paviršiai, karšti garai - galimi nudegimai, traumos.
Nesiliesti prie įkaitusių paviršių;
16.3. paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų
sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai
valomos.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
299 Mokymų medžiaga
16.4. nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
16.5. netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) darbo vietoje;
16.6. aštrūs įrengimų kampai ir briaunos, netvarkingi įrengimai;
16.7. triukšmas – neigiamas poveikis klausos organams, visam organizmui. Bendras
triukšmo lygis darbo vietoje neturi viršyti 80 dBA. Jei šis lygis viršytas, esant galimybei pasitraukti
iš triukšmingos zonos, isjungti triukšmo šaltinį. Jei to atlikti neįmanoma, būtina dėvėti apsaugines
ausines, ausų kištukus (antifonus);
16.8. besisukančios ar kitaip judančios neuždengtos mechanizmų ir įrenginių - galimos
traumos. Neliesti rankomis besisukančių ar kitaip judančių dirbančio įrenginio dalių,kurių negalima
uždengti apsaugomis, skydais. Nedėvėti darbo rūbų palaidais skvernais, atsegtomis rankovėmis,
nenešioti raiščių, grandinėlių;
16.9. krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius,
medžiagas darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi.
17. Darbdavys, įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius, cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius, privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
17.1. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
17.2. kojoms ir pėdoms apsaugoti;
17.3. apsauginiais darbo drabužiais.
18. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų
veiksnių, esančių darbo aplinkoje nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai ir
tikti darbuotojui.
19. Vadovas esant reikalui turi teisę nemokamai išduoti darbuotojui daugiau aasmeninių
psaugos priemonių negu numatyta pagal asmeninių apsaugos priemonių sąrašą. Asmeninės
apsaugos priemonės išduodamos priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio ir darbo sąlygų.
20. Asmeninės apsaugos priemonės yra įmonės nuosavybė, todėl ją lygintojas turi grąžimi
išeidamas iš darbo, pereidamas į kitą darbą toje pačioje įmonėje, kur ši priemonė nenumatyta pagal
darbo aplinkos rizikingumą. Asmeninė apsaugos priemonė turi būti keičiama, jeigu ji sasidėvi,
baigėsi naudojimo terminas ar dėl kitų priežasčių netinkama naudojimui.
21. Lygintojas privalo:
21.1. dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
21.1. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
300 Mokymų medžiaga
21.3. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmenine apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
22. Gauti tiesioginio vadovo darbo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka bei saugiais
darbo metodais.
23. Apsirengti tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalynę, patikrinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį.
24. Draudžiama dirbti su suplyšusiais, atsilapojusiais, netvarkingais darbo drabužiais.
25. Paruošti lyginimui skirtus gaminius.
26. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti; įsitikinti, ar grindys, grindinio dangos sausos, neslidžios, neužkrautos vaikščioti skirtos
vietos, vizualiai patikrinti, ar pakankamas vietinis apšvietimas.
27. Apžiūrėti elektros įrenginius, ar:
27.1. nenutrūęs elektros laidai, jungiantys įrenginius su elektros tinklu;
27.2. nepažeista jų izoliacija, tvarkingas įžeminima;
27.3. baldai apsaugoti nuo atsitiktinių mechaninių pažeidimų;
27.4. patikrinti ar veikia garo-oro padavimas, valdymo pedalai;
27.5. užpildytas vandeniu garų generatorius;
27.6. veikia ištraukiamoji ventiliacija.
28.Paleisti suktis lyginimo presą, volą tuščia eiga.
29. Pastebėjus trūkumus nedelsiant pranešti riesioginiam vadovui.
30. Pastebėjus bei kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą ar darbuotoją saugos ir sveikatos tarnybą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi
trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
31. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
32. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
33. Palaikyti tvarką ir švarą darbo vietoje.
34. Atlikti tik jam pavestą darbą.
35. Nedirbti su netvarkingais įrengimais.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
301 Mokymų medžiaga
36. Darbo vieta turi buti visada tvarkinga, neužversta pašaliniais daiktais.
37. Atsargiai naudotis darbo priemonėmis. Draudžiama dibti su netvarkinga lyginimo įranga.
38. Lygintuvus laikyti tik tik ant specialių padėklų, o pakabintus ant jam skirto šarnyro.
39. Prieš lyginimo įrangos įjungimą iš anksto įsitikinti, ar įjungimo įranga tvarkinga.
40. Po lyginimo, gaminius tvarkingai dėti į jiems skirtą vietą.
41. Laikytis technoioginės drausmės.
42. Darbo metu reikia stovėti ant guminio kilimėlio.
43. Draudžiama:
43.1. sudrėkinus pirštus tikrinti lygintuvo įkaitimą;
43.2. kišti rankas į lyginimo įrenginių darbo zoną;
43.3. dirbti, jei nuimtos darbinių paviršių apsaugos;
43.4. leisti d irbt i su įrenginiais pašaliniams asmenims;
43.5. dirbti be avalynės (basomis);
44. Išjungiant lygintuvą reikia viena ranka prilaikyti lizdą, kita paimti už izoliuoto kištuko ir
jį ištraukti.
45. Dingus elektros srovei išjungti lypnimo įrenginį ir pranešti tiesioginiam darbo vadovui.
46. Lyginimo presą, volą, įjungti tik rankas ištraukus iš įrenginių darbo zonos.
47. Darbuotojui draudžiama liesti rankomis įkaitusias įrenginiu dalis dėti ir palikti ant jo
neturinčius nieko bendro su darbu daiktus.
48. Darbuotojui draudžiama perdozuoti garų. kiekį kad, karšta garo srovė nenuplikytų veido
ir kitų kūno dalių.
49. Visus remonto, derinimo ir valymo darbus galima atliktii tik išjungus įrenginius, agro
generatorių ir jiems atvėsus.
50. Apsaiugos nuo elektros reikalavimai:
50.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų,, prietaisų ar-įrenginių;
50.2. nedirbti lygintuvu,, jeigu prisilietus jaučiamas elektros sroves poveikis;
50.3. dirbti tik su įžemintais lygintuvais;
50.4. nesiliesti vienu metu prieneįžemintų dalių (centrinio šildymo radiatorių, vamzdžių ir
pan.) ir metalinių elektros įrenginių dalių, kad, esant, pažeistai izoliacijai ir šioms dalimis turint
elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros srovei per žmogaus kūną.
51. Neremontuoti. pačiam sugedusių lyginimo įrenginių, elektros laidų, kištukų, kištukinio
lizdo. Tai turi atlikti atitinkamą kvalifikaciją turintis darbuotojas.
52. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
302 Mokymų medžiaga
52.1. vyrams - iki 30 kg;
52.2. moterims - iki 10 kg.
53. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų
saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.
54. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
V. DARBUOTOJO VEIKSMAl AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
55. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
55.1. pastebėjus stiprų lyginimo įrenginių laidų įkaitimą;
55.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
55.3. pajutus svylančių laidų kvapą, garų nuotekį;
55.4. nutrūkus elektros energijos tiekimui.
56. Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
56.1. apžiūrėti pažeistą zoną;
56.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
56.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto
ryšio telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
57. Kilus gaisrui:
57.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
57.2. evakuoti žmones;
57.3. gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėnis;
57.4. Informuoti tiesioginį vadovą.
58. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
58.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
58.2. suteikti pirmąją pagalbą;
58.3. informuoti tiesioginį vadovą;
58.4. darbo vietą ir įrenginių būkle, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
59. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
303 Mokymų medžiaga
60. Esant ypatingam avariniam atvejui evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
61. Išjungti elektros tinklo naudotus įrenginius. Nuvalyti lyginimo stalą ir lygintuvo padą,
lyginimo preso ir volo dalis, (valyti įrenginius galima tik jiems atšalus).
62. Išlygintus gaminius sudėti į jiems skirtas vietas.
63. Sutvarkyti darbo vietą. Šiukšles nunešti į tam skirtą vietą,
64. Šiltu vandeniu su muilu nusiplauti rankas, jei yra galimybė, nusiprausti po dušu
Tvarkingai į spintelę susidėti darbo drabužius.
65. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo metu pastebėtus trūkumus, turėjusius įtakos
saugiam pavesto darbo atlikimui.
1.2. Firmos „ROTONDI“ įrangos aprašymai, katalogai, schemos
1 pav. PVT-30 - Lyginimo stalas su oro nutraukimu.
plokštės matmenys: 400x1200x250 mm.
elektra pašildpma lyginimo plokštė.
termostatas.
vakuuminis nutraukimas 0,37kW.
silikoninis lygintuvo pastatymo padas.
PVT-30 A/S - Lyginimo stalas su garųnutraukimu ir pratpūtimu.
plokštės matmenys: 400x1200x250 mm.
elektra pašildoma lyginimo plokštė.
termostatas.
vakuuminis nutraukimas 0,37kW.
oro prapūtimas (reikalingas suspausto oro pajungimas).
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
304 Mokymų medžiaga
silikoninis lygintuvo pastatymo padas.
PVT-38 - Lyginimo stalas su oro nutraukimu ir integruotu garų generatorium
plokštės matmenys: 400x1200x250 mm.
elektra pašildoma lyginimo plokštė.
termostatas.
vakuuminis nutraukimas 0,37kW.
komplektacijoje lygintuvas EC-289 arba EC-11 .
silikoninis lygintuvo pastatymo padas.
Integruotas generatorius 8 litrų, 4kW, su automatine vandens lygio kontrole ir vandens padavimo
pompa.
Platforminės svarstyklės PA 60
Maksimali masė 60Kg.
Padalos vertė 20 g.
LCD displėjus su pašvietimu.
Vidinis akumuliatorius.
Tinklo adapteris.
Nerūdijančio plieno platform.
Platformos dydis 40X 50 cm.
Švarių rūbų vežimėlis PAK 2
Konstrukcija iš cinkuoto metalo.
2 lentynos.
2 pasukami ir 2 fiksuoti ratukai.
Matmenys A/P/G: 1800 715/805 mm.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
305 Mokymų medžiaga
Lyginimo presai
2 pav. Lyginimo presas
Presai skirti tiesiems ir fasoniniams skalbiniams
lyginti, kurių drėgnumas apie 50%. Jeigu
skalbykloje yra garo linija (0,4-1,0 MPa), įsigykite
presą KP-516.
Jeigu tokios linijos nėra - tiks presas su elektriniu
kaitinimu KP-521. Abiem presams reikalingas
suspaustas oras, todėl presai gali būti
komplektuojami su kompresoriais.
Lyginimo presų privalumas - neištempia,
nedeformuoja skalbinių. Du tokius presus lengvai
gali aptarnauti vienas žmogus. Automatinis
karuselinis presas, ekonomiškas, našus. lengvai
aptarnaujamas, kokybiškas lyginimas
34 lentelė. Techniniai duomenys
Techniniai duomenys KP-516 KP-521
Kaitinimas garinis elektrinis
Našumas (kg/h) 17,50 16,50
Liekamasis dregnumas (%) 0 - (-5) 0 - (-5)
Galingumas (kW) 0,18 0,18 + 11,70
Gabaritai PxAxG (mm) 1780x1170x2020 1780x1170x2020
Mase (kg) 840 840
Šie lyginimo volai yra skirti profesionaliam naudojimui, yra stiprūs ir patikimi. Jų
eksplotacinės išlaidos yra palyginti mažos. Jais paprasta lyginti. Didelis 300 mm volo skersmuo
užtikrina gerą lyginimo kokybę. Lyginimo volams yra specialiai sukurtas elektroninis termostatas,
kaitinimo elementai, plyta ir kiti komponentai. Voluose įmontuota garo nutraukimo sistema kuri
užtikrina didesnį našumą, o taip pat skalbiniai gali būti drėgnesni(20-30%). Lyginimo greitis
reguliuojamas nuo 1,6 iki 5m/min. Kadangi lyginamas skalbinys grįžta į operatoriaus pusę, volus
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
306 Mokymų medžiaga
galima statyti prie pat sienos. Gerai išnaudojamas skalbyklos plotas. Lyginimo voluose gali buti
sumontuoti monetiniai mechanizmai naudojami savitarnos skalbyklose.
PM 1318
3 pav. Lyginimo volas
PM 1318
Lyginimo volo diametras: 30 cm;
Lyginimo volo ilgis: 175 cm;
Našumas pagal DIN 11902 esant 25 % drėgnumui: 75 kg/val.;
Valdymas
Bepakopinis temperatūros reguliavimas;
Bepakopinis volo greičio reguliavimas;
Komplektacija
Kokybiško plieno būgnas padengtas ARMID audiniu;
Papildomai: „Elastopress“ volas padengtas ARAMID audiniu;
Naujoviška lyginimo plokštės prispaudimo sistema, garantuojanti tolygų prispaudimą;
Kojinis valdymo pedalas;
Skalbinių atskyrimo nuo volo mechanizmas;
Skalbinių dėžė
Oro nutraukimo ventiliatorius;
Papildomai: skalbinių grąžinimo mechanizmas į padavimo pusę;
Kaitinimas
Pasirinktinai: Elektrinis, dujinis;
Papildomi duomenys
Skalbinių padavimas iš priekio ir priėmimas iš galo;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
307 Mokymų medžiaga
Aliumininė kaitinimo plokštė su dideliu kontaktiniu kampu 167º
Atgalinė eiga;
Matmenys: AxPxG 1095 x 2478 x 1377 mm
Saugumo įrenginiai
Patentuotas pirštų apsaugos mechanizmas;
Rankinė lyginimo plokštės atitraukimo galimybė, dingus elektrai;
Apsauga nuo perkaitimo;
4pav. Lyginimo volas
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
308 Mokymų medžiaga
5 pav. Lyginimo mašinos
Lyginimo mašina skirta lyginti ir džiovinti lygiems skalbiniams (patalynei, staltiesėms,
rankšluoščiams ir kt.) iš medvilnės, lino, vilnos, šilko, sintetikos. Skalbinių drėgnumas prieš
lyginimą turėtų būti ne didesnis kaip 50%.
Mašina naudojama įvairiose skalbyklose, užima mažai vietos, lengvai telpa pro standartines
800mm pločio duris
Lyginama iš vienos pusės: mašiną galima statyti prie sienos, sutaupomas gamybinis
Modelis G 1400A G 1600A G 2000A
Volo matmenys 1400 x Ų 300 mm 1600 x Ų 300 mm 2000 x Ų 300 mm
Lyginimo greitis 2,7 - 4,3 m/min 2,7 - 4,3 m/min 2,7 - 4,3 m/min
Variable speed (opt.) 1 ÷ 5 m/min 1 ÷ 5 m/min 1 ÷ 5 m/min
Tinklo parametrai V.230/3/50Hz
V.400/3N/50Hz
V.230/3/50Hz
V.400/3N/50Hz
V.230/3/50Hz
V.400/3N/50Hz
Elektros kaitintuvai 9,9 kW 11,4 kW 15 kW
Bendra galia 10,84 kW 12,32 kW 15,92 kW
Srovė 32 A - 19,5 A 36,5 A - 21 A 46 A - 26 A
Našumas 40 kg (r.h. 25%) 50 kg (r.h. 25%) 60 kg (r.h. 25%)
Steam extraction
capacity 80 m³/h (Ų75x55 mm) 80 m³/h (Ų75x55 mm) 80 m³/h (Ų75x55 mm)
Gabaritiniai
matmenys 1890x552x1073 mm 2090x552x1073 mm 2490x552x1073 mm
Įpakavimo
matmenys 2000x660x1250 mm 2200x660x1250 mm 2600x660x1250 mm
Svoris neto/bruto 209 / 232 kg 221 / 245 kg 243 / 271 kg
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
309 Mokymų medžiaga
plotas
Reguliuojama temperatūra ir lyginimo greitis
Apsauga nuo pirštų įtraukimo
1 lentelė. Techniniai duomenys
Techniniai duomenys D140 D160 D200
Cilindro ilgis (mm) 1400 1600 2000
Cilindro diametras (mm) 325 325 325
Našumas (kg/h) esant:
- drėgnumui 15-25%
- drėgnumui 50%
20
15
30
20
40
30
Galingumas (kW):
12
16
20
Elektros parametrai 400V/3N/50Hz 400V/3N/50Hz 400V/3N/50Hz
Gabaritai ilgis/plotis/aukstis
(mm) 1942/660/1112 2192/660/1112 2542/660/1112
Mašinos mase (kg) 480 550 590
1.3. Tekstilės gaminių lyginimo, naudojant modernią drėgminio šiluminio apdorojimo įrangą,
planavimo ir organizavimo aprašas
.
Nesvarbu kokioje srityje įmonė dirba, jį nuolat susiduria su besikeičiančia išorine aplinka.
Todėl planuojant ir organizuojant tekstilės gaminių lyginimą yra svarbu sekti šiuos pasikeitimus ir
esant būtinybei prie jų prisitaikyti. Pasikeitimai gali įvykti technologinės įrangos srityje- atsirasti
efektyvesni ir ekonomiškai naudingesni sprendimai, kurie gali padidinti įmonės konkurencingumą.
Rinkoje gali atsirasti poreikis naujo pobūdžio paslaugai. Nuolatos besikuriančioms naujoms
organizacijoms gali būti reikalinga jūsų įmonės paslauga, taigi privalote būti matomi ir lengvai
pasiekiami. Taigi labai svarbu, jog įmonėje būtų darbuotojas (dažniausiai aukštesnės grandies
vadovas), atsakingas už ateities įžvalgą ir sprendimus, kurie nulemtų sėkmingą įmonės veiklą.
Oro ir garo manekenai naudojami tekstilės gaminių po valymo , ar skalbimo formavimui ir
galutinei apdailai atlikti.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
310 Mokymų medžiaga
Veikiant visą tekstilės gaminio paviršių karštu oru ir garu, darbas tampa labai našus,
rezultatas-kokybiškas. Oro-garo manekenai yra su minkštu arba kietu apvalkalu ir kombinuoti.
Mikroprocesoriais kontroliuojamas slėgis, oro ir garo tiekimas bei vakuuminis nusiurbimas.
Gaminys uždedamas ant oro-garo manekeno, t.y. perforuoto metalinio karkaso su kaproninio
audinio apvalkalu. Iš vidaus tiekiamas karštas oras apvalkalą išpučia ir suteikia jam erdvinę formą.
Tada garu gaminys sudrėkinmas: išlyginamos raukšlės, nelygumai pašalinamas blizgesys,
užfiksuojama siūlių forma. Paskui pučiamas karštas oras, ir gaminys išdžiovinamas.
Lyginimo stalai turi reguliuojamo aukščio pagrindinę pagalvę, taip pat gali turėti papildomas
specialios formos pagalves, kurias galima pasukti ir pastumti į reikiamą poziciją. Jie padengti
specialia nedegia medžiaga- ir ant jos patiestas gaminys neslysta. Į stalo paviršių ir apačią gali būti
leidžiamas ir nusiurbiamas garas lyginamajam paviršiui drėkinti ir stabilizuoti. Tokiu pat būdu gali
būti pučiamas ir išsiurbiamas oras (greičiau ir geriau stabilizuojama lyginamosios detalės forma).
Lyginimo stalai dažniausiai kaitinami elektra arba garu. Šiuolaikiniai lyginimo stalai turi lygintuvų
laikiklius-kreiptuvus.
Presais atliekamas galutinis drėgminis- šiluminis tekstilės gaminių apdirbimas. Jo darbinės
dalys yra viršutinė ir apatinė pagalvės, kaitinamos garu, elektra ar kombinuotu būdu. Efektyviausi
yra elektriniai-gariniai presai: garas naudojamas gaminiui sudrėkinti prieš presavimą ir blizgesiui
panaikinti. Dažniausiai kaitinama viršutinė pagalvė. Apatinėje pagalvėje yra šalto vakuumo sistema,
kuri gaminį išdžiovina ir atvėsina. Gaminys įgyja stabilią formą.
Presų pagalvės yra universalios- plokščios ir specialios, kurių paviršių konfigūracija
nevienoda. Pastarųjų pagalvių paviršius atitinka apdorojamų detalių erdvinį paviršių, pavyzžiui,
priekinę pusę, pečius, rankoves ir t.t. Jomis formuojamos gaminio detalės.
Lyginant klasikinio stiliaus tekstilės gaminio detales, labai svarbu naudotis atitinkamomis
drėgminio-šiluminio apdirbimo priemonėmis ir įranga ir jų priedais. Paprasčiausia iš jų yra audinio
atraiža. Ji dedama ant lyginamosios medžiagos, kad lyginama medžiaga neimtų blizgėti ar
išsilydyti. Audinio atraiža nebūtina, jeigu lygintuvas turi uždedamą padą, skirtą lyginti gerąją
medžiagos pusę.
Lygintuvai naudojami tekstilės gaminio galutiniam lyginimui. Jie gali būti elektriniai,
gariniai, elektriniai-gariniai.. Lygintuvo padas kaitinamas elektriniais kaitinimo elementais.
Lyginimo rezultatai priklauso nuo lygintuvo, lygintuvopado, garo kokybės, šalto vakuumo,
lyginimo pagalvių, lyginimo metodo, lyginimo technikos.
Lygintuvas turi lengvai slysti detalės paviršiumi, t.y. lygintuvo pado trinties koeficientas turi
būti mažas. Lygintuvo pado paviršius būna padengtas chromu, nerūdijančiu plienu.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
311 Mokymų medžiaga
2 MOKYMO ELEMENTAS. GAMINIŲ LYGINIMAS VOLU (PLOKŠČIUOJU BŪDU) IR
GAMINIŲ LANKSTYMAS, PAKAVIMAS
2.1. Darbų saugos instrukcijos
LYGINTOJO (profesijų pogrupio kodas 8264) SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA
l. BENDROJI DALIS
1. Lygintoju darbuotojas gali dirbti asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų, turintis atitinkamą
kvalifikaciją, susipažinęs su lyginimo įrenginių konsrukcija ir veikimo principu, mokantis saugiai
dirbti, pasitikrinęs sveikatą ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose).
2. Periodiškai lygintojas instruktuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per dvyliką mėnesių.
3. Lygintojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1. pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3. darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
5. Lygintojas nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi nedelsdamas kreiptis į artimiausią
gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį
sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti
tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių
būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo
atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik
būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
312 Mokymų medžiaga
6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys
ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais, kai:
6.11. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.12. sugedus darbo priemonei, esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius
avarinei situacijai tęsiamas darbas;
6.13. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei
6.14. dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;
6.15. dirbama neįrengus kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas neaprūpintas
asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
7. Lygintojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
8. Asmens darbo higiena:
8.1. darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
8.2. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
8.3. prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
8.4. eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
8.5. nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
9. Darbuotojas privalo:
9.1. vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
9.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus;
9.3. dirbti tik tuos darbus, kuriuos atlikti yra apmokytas.
10. Darbo vieta tari būti švari, naudojami prietaisai, įrankiai, bei įrenginiai turi būti tvarkingi,
laikomi jiems skirtoje vietoje.
11. Priešgaisrinės saugos reikalavimai:
11.1. Vengti veiksmų, sudarančių sąlygas kilti gaisrui;
11.2. rūkyti tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose
vietose;
11.3.žinoti pirminių gaisro gesinimo priemonių išdėstymo vietas, išmanyti jų
veikimo principus, panaudojimo galimybes, žinoti savo veiksmus kilus gaisrui.
12. Darbuotojui draudžiama:
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
313 Mokymų medžiaga
12.2. draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus,
naudoti narkotines bei toksines medžiagas;
12.3. darbo drabužius susegti smeigtukais, adatomis, kišenėse laikyti pašalinius daiktus,
naudoti darbo drabužius ne pagal paskirtį.
13. Darbuotojas turi žinoti:
13.1. patalpų, darbo vietos planą;
13.2. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
14. Darbuotojas turi teisę:
14. 1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
14.2.sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
14.3. atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
15. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI, SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
16. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vietoje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
16.1. elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t.t.), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimas ir/ar net klinikinė mirtis. Neliesti plikomis rankomis neįzoliuotų srovinių elektros
įrangos dalių, pačiam neremonmoti elektrinių įrankių, kirtiklių, jungiklių, elektros kištukinių lizdų,
nekeisti saugiklių;
16.2. įkaitę ir karšti gaminių ir įrengimų paviršiai, karšti garai - galimi nudegimai, traumos.
Nesiliesti prie įkaitusių paviršių;
16.3. paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų
sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai
valomos.
16.4. nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
314 Mokymų medžiaga
16.5. netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) darbo vietoje;
16.6. aštrūs įrengimų kampai ir briaunos, netvarkingi įrengimai;
16.7. triukšmas – neigiamas poveikis klausos organams, visam organizmui. Bendras
triukšmo lygis darbo vietoje neturi viršyti 80 dBA. Jei šis lygis viršytas, esant galimybei pasitraukti
iš triukšmingos zonos, isjungti triukšmo šaltinį. Jei to atlikti neįmanoma, būtina dėvėti apsaugines
ausines, ausų kištukus (antifonus);
16.8. besisukančios ar kitaip judančios neuždengtos mechanizmų ir įrenginių - galimos
traumos. Neliesti rankomis besisukančių ar kitaip judančių dirbančio įrenginio dalių,kurių negalima
uždengti apsaugomis, skydais. Nedėvėti darbo rūbų palaidais skvernais, atsegtomis rankovėmis,
nenešioti raiščių, grandinėlių;
16.9. krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius,
medžiagas darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi.
17. Darbdavys, įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius, cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius, privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
17.1. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
17.2. kojoms ir pėdoms apsaugoti;
17.3. apsauginiais darbo drabužiais.
18. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų
veiksnių, esančių darbo aplinkoje nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai ir
tikti darbuotojui.
19. Vadovas esant reikalui turi teisę nemokamai išduoti darbuotojui daugiau aasmeninių
psaugos priemonių negu numatyta pagal asmeninių apsaugos priemonių sąrašą. Asmeninės
apsaugos priemonės išduodamos priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio ir darbo sąlygų.
20. Asmeninės apsaugos priemonės yra įmonės nuosavybė, todėl ją lygintojas turi grąžimi
išeidamas iš darbo, pereidamas į kitą darbą toje pačioje įmonėje, kur ši priemonė nenumatyta pagal
darbo aplinkos rizikingumą. Asmeninė apsaugos priemonė turi būti keičiama, jeigu ji sasidėvi,
baigėsi naudojimo terminas ar dėl kitų priežasčių netinkama naudojimui.
21. Lygintojas privalo:
21.1. dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
21.1. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
21.3. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmenine apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
315 Mokymų medžiaga
22. Gauti tiesioginio vadovo darbo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka bei saugiais
darbo metodais.
23. Apsirengti tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalynę, patikrinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį.
24. Draudžiama dirbti su suplyšusiais, atsilapojusiais, netvarkingais darbo drabužiais.
25. Paruošti lyginimui skirtus gaminius.
26. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti; įsitikinti, ar grindys, grindinio dangos sausos, neslidžios, neužkrautos vaikščioti skirtos
vietos, vizualiai patikrinti, ar pakankamas vietinis apšvietimas.
27. Apžiūrėti elektros įrenginius, ar:
27.1. nenutrūęs elektros laidai, jungiantys įrenginius su elektros tinklu;
27.2. nepažeista jų izoliacija, tvarkingas įžeminima;
27.3. baldai apsaugoti nuo atsitiktinių mechaninių pažeidimų;
27.4. patikrinti ar veikia garo-oro padavimas, valdymo pedalai;
27.5. užpildytas vandeniu garų generatorius;
27.6. veikia ištraukiamoji ventiliacija.
28.Paleisti suktis lyginimo presą, volą tuščia eiga.
29. Pastebėjus trūkumus nedelsiant pranešti riesioginiam vadovui.
30. Pastebėjus bei kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą ar darbuotoją saugos ir sveikatos tarnybą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi
trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
31. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
32. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
33. Palaikyti tvarką ir švarą darbo vietoje.
34. Atlikti tik jam pavestą darbą.
35. Nedirbti su netvarkingais įrengimais.
36. Darbo vieta turi buti visada tvarkinga, neužversta pašaliniais daiktais.
37. Atsargiai naudotis darbo priemonėmis. Draudžiama dibti su netvarkinga lyginimo įranga.
38. Lygintuvus laikyti tik tik ant specialių padėklų, o pakabintus ant jam skirto šarnyro.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
316 Mokymų medžiaga
39. Prieš lyginimo įrangos įjungimą iš anksto įsitikinti, ar įjungimo įranga tvarkinga.
40. Po lyginimo, gaminius tvarkingai dėti į jiems skirtą vietą.
41. Laikytis technoioginės drausmės.
42. Darbo metu reikia stovėti ant guminio kilimėlio.
43. Draudžiama:
43.1. sudrėkinus pirštus tikrinti lygintuvo įkaitimą;
43.2. kišti rankas į lyginimo įrenginių darbo zoną;
43.3. dirbti, jei nuimtos darbinių paviršių apsaugos;
43.4. leisti d irbt i su įrenginiais pašaliniams asmenims;
43.5. dirbti be avalynės (basomis);
44. Išjungiant lygintuvą reikia viena ranka prilaikyti lizdą, kita paimti už izoliuoto kištuko ir
jį ištraukti.
45. Dingus elektros srovei išjungti lypnimo įrenginį ir pranešti tiesioginiam darbo vadovui.
46. Lyginimo presą, volą, įjungti tik rankas ištraukus iš įrenginių darbo zonos.
47. Darbuotojui draudžiama liesti rankomis įkaitusias įrenginiu dalis dėti ir palikti ant jo
neturinčius nieko bendro su darbu daiktus.
48. Darbuotojui draudžiama perdozuoti garų. kiekį kad, karšta garo srovė nenuplikytų veido
ir kitų kūno dalių.
49. Visus remonto, derinimo ir valymo darbus galima atliktii tik išjungus įrenginius, agro
generatorių ir jiems atvėsus.
50. Apsaiugos nuo elektros reikalavimai:
50.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų,, prietaisų ar-įrenginių;
50.2. nedirbti lygintuvu,, jeigu prisilietus jaučiamas elektros sroves poveikis;
50.3. dirbti tik su įžemintais lygintuvais;
50.4. nesiliesti vienu metu prieneįžemintų dalių (centrinio šildymo radiatorių, vamzdžių ir
pan.) ir metalinių elektros įrenginių dalių, kad, esant, pažeistai izoliacijai ir šioms dalimis turint
elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros srovei per žmogaus kūną.
51. Neremontuoti. pačiam sugedusių lyginimo įrenginių, elektros laidų, kištukų, kištukinio
lizdo. Tai turi atlikti atitinkamą kvalifikaciją turintis darbuotojas.
52. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
52.1. vyrams - iki 30 kg;
52.2. moterims - iki 10 kg.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
317 Mokymų medžiaga
53. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų
saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.
54. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
V. DARBUOTOJO VEIKSMAl AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
55. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
55.1. pastebėjus stiprų lyginimo įrenginių laidų įkaitimą;
55.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
55.3. pajutus svylančių laidų kvapą, garų nuotekį;
55.4. nutrūkus elektros energijos tiekimui.
56. Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
56.1. apžiūrėti pažeistą zoną;
56.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
56.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto
ryšio telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
57. Kilus gaisrui:
57.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
57.2. evakuoti žmones;
57.3. gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėnis;
57.4. Informuoti tiesioginį vadovą.
58. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
58.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
58.2. suteikti pirmąją pagalbą;
58.3. informuoti tiesioginį vadovą;
58.4. darbo vietą ir įrenginių būkle, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
59. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
60. Esant ypatingam avariniam atvejui evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
318 Mokymų medžiaga
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
61. Išjungti elektros tinklo naudotus įrenginius. Nuvalyti lyginimo stalą ir lygintuvo padą,
lyginimo preso ir volo dalis, (valyti įrenginius galima tik jiems atšalus).
62. Išlygintus gaminius sudėti į jiems skirtas vietas.
63. Sutvarkyti darbo vietą. Šiukšles nunešti į tam skirtą vietą,
64. Šiltu vandeniu su muilu nusiplauti rankas, jei yra galimybė, nusiprausti po dušu
Tvarkingai į spintelę susidėti darbo drabužius.
65. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo metu pastebėtus trūkumus, turėjusius įtakos
saugiam pavesto darbo atlikimui.
2.2. Firmos „ROTONDI“ lyginimo įrangos aprašymas, katalogai
Šie lyginimo volai yra skirti profesionaliam naudojimui, yra stiprūs ir patikimi. Jų
eksplotacinės išlaidos yra palyginti mažos. Jais paprasta lyginti. Didelis 300 mm volo skersmuo
užtikrina gerą lyginimo kokybę. Lyginimo volams yra specialiai sukurtas elektroninis termostatas,
kaitinimo elementai, plyta ir kiti komponentai. Voluose įmontuota garo nutraukimo sistema kuri
užtikrina didesnį našumą, o taip pat skalbiniai gali būti drėgnesni(20-30%). Lyginimo greitis
reguliuojamas nuo 1,6 iki 5m/min. Kadangi lyginamas skalbinys grįžta į operatoriaus pusę, volus
galima statyti prie pat sienos. Gerai išnaudojamas skalbyklos plotas. Lyginimo voluose gali buti
sumontuoti monetiniai mechanizmai naudojami savitarnos skalbyklose.
6 pav. Lyginimo volas
Modelis G 1400A G 1600A G 2000A
Volo matmenys 1400 x Ų 300 mm 1600 x Ų 300 mm 2000 x Ų 300 mm
Lyginimo greitis 2,7 - 4,3 m/min 2,7 - 4,3 m/min 2,7 - 4,3 m/min
Variable speed (opt.) 1 ÷ 5 m/min 1 ÷ 5 m/min 1 ÷ 5 m/min
Tinklo parametrai V.230/3/50Hz
V.400/3N/50Hz
V.230/3/50Hz
V.400/3N/50Hz
V.230/3/50Hz
V.400/3N/50Hz
Elektros kaitintuvai 9,9 kW 11,4 kW 15 kW
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
319 Mokymų medžiaga
Bendra galia 10,84 kW 12,32 kW 15,92 kW
Srovė 32 A - 19,5 A 36,5 A - 21 A 46 A - 26 A
Našumas 40 kg (r.h. 25%) 50 kg (r.h. 25%) 60 kg (r.h. 25%)
Steam extraction
capacity 80 m³/h (Ų75x55 mm) 80 m³/h (Ų75x55 mm) 80 m³/h (Ų75x55 mm)
Gabaritiniai
matmenys 1890x552x1073 mm 2090x552x1073 mm 2490x552x1073 mm
Įpakavimo
matmenys 2000x660x1250 mm 2200x660x1250 mm 2600x660x1250 mm
Svoris neto/bruto 209 / 232 kg 221 / 245 kg 243 / 271 kg
Lyginimo mašina skirta lyginti ir džiovinti
lygiems skalbiniams (patalynei, staltiesėms,
rankšluoščiams ir kt.) iš medvilnės, lino,
vilnos, šilko, sintetikos. Skalbinių drėgnumas
prieš lyginimą turėtų būti ne didesnis kip
50%.
Mašina naudojama įvairiose skalbyklose,
užima mažai vietos, lengvai telpa pro
standartines 800mm pločio duris .
Lyginama iš vienos pusės: mašiną
galima statyti prie sienos,
sutaupomas gamybinis plotas.
Reguliuojama temperatūra ir
lyginimo greitis .
Apsauga nuo pirštų įtraukimo.
Techniniai duomenys D140 D160 D200
Cilindro ilgis (mm) 1400 1600 2000
Cilindro diametras (mm) 325 325 325
Našumas (kg/h) esant:
- drėgnumui 15-25%
- drėgnumui 50%
20
15
30
20
40
30
Galingumas (kW):
12
16
20
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
320 Mokymų medžiaga
Elektros parametrai 400V/3N/50Hz 400V/3N/50Hz 400V/3N/50Hz
Gabaritai ilgis/plotis/aukstis
(mm) 1942/660/1112 2192/660/1112 2542/660/1112
Mašinos mase (kg) 480 550 590
7 pav. Lyginimo mašinos
Presai skirti tiesiems ir fasoniniams skalbiniams
lyginti, kurių drėgnumas apie 50%. Jeigu
skalbykloje yra garo linija (0,4-1,0 MPa), įsigykite
presą KP-516.
Jeigu tokios linijos nėra - tiks presas su elektriniu
kaitinimu KP-521. Abiem presams reikalingas
suspaustas oras, todėl presai gali būti
komplektuojami su kompresoriais.
Lyginimo presų privalumas - neištempia,
nedeformuoja skalbinių. Du tokius presus lengvai
gali aptarnauti vienas žmogus.
Automatinis karuselinis presas,
ekonomiškas, našus. lengvai aptarnaujamas,
kokybiškas lyginimas
Techniniai duomenys KP-516 KP-521
Kaitinimas garinis elektrinis
Našumas (kg/h) 17,50 16,50
Liekamasis dregnumas (%) 0 - (-5) 0 - (-5)
Galingumas (kW) 0,18 0,18 + 11,70
Gabaritai PxAxG (mm) 1780x1170x2020 1780x1170x2020
Mase (kg) 840 840
8 pav. Lyginimo presai
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
321 Mokymų medžiaga
2.3. Gaminių lyginimo volu technologinė kortelė
3 lentelė. Gaminių lyginimo volu technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Gaminių lyginimas volu
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Vežimėlis
Naudojama įranga Lyginimo volas,,Rotondi‘‘
Technologinė seka 1. Įjunkite pagrindinį lyginimo volo jungiklį
2. Nustatykite temperatūrą atitinkamą skalbinių tipui
3. Pasiekus reikiamą temperatūra užges kaitinimo indikatorius
4. Paspauskite volo paleidimo mygtuką
5. Skalbinius padavinėkite į įrengimą pro skalbinių padavimo stalą,
skalbinį šiek tiek prilaikykite, leiskite volui jį įtempti.
6. Išlygintus skalbinius paimkite iš išlygintų skalbinių lovio ir
sulankstykite
7. Prieš pakuojant skalbinius leiskite jiems 2-3 valandas ataušti.
Baigus darbą nustatykite žemiausią temperatūrą ir leiskite įrenginiui
padirbti 3-5 min, po to išjunkite pagrindinį lyginimo volo jungiklį
Saugaus darbo
reikalavimai
Su gaminių lyginimo volu darbuotojas gali dirbti, susipažinęs su darbo
metu naudojamo įrengimo konstrukcija ir eksplotavimo ypatumais,
pasitikrinęs sveikatą ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo
žurnaluose).
2.4. Gaminių lankstymo, pakavimo technologinė kortelė
2 lentelė. Gaminių lankstymo, pakavimo technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Gaminių lankstymas, pakavimas
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Vežimėlis
Naudojama įranga Pakavimo
stalas
Technologinė seka Gaminių pakavimas.. Skalbiniai, baldų apmušalai, antklodės pakuojami į
maišus. Pakuojant svarbu įsitikinti, jog gaminiai yra visiškai sausi.
Skalbiniai yra skaičiuojami, sutikrinama su užsakymo kvite nurodytu
kiekiu. Tuo pat metu yra nusegami numeriukai, žymintys užsakymą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
322 Mokymų medžiaga
Ant supakuotų gaminių maišų būtinai parašome užsakymo numerį, vienetų
skaičių ir padalinį, į kurį jie bus vežami.
Sasagėlių nesegame į plonus audinius bei į kietas medžiagas, kur tai gali
palikti žymę, (šilkas, oda, dirbtinė oda, acetatai, poliesteris ir pan.)
Romanetės lankstomos per vytelės siūles ir kabinamos ant pakabos
priklausomai nuo audinio storio arba jeigu turi sutvirtinimus jie suveriami
pagal pažymėjimą ir užsiuvami galuose. Pakuojant dedami į jų ilgį
atitinkančią polietileno rankovę.
Saugaus darbo
reikalavimai
Darbo vieta turi būti visada tvarkinga, neužversta pašaliniais daiktais
Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamoir pernešamo kroviniomasė
kartu dirbant kitą darbą (iki dviejų kartųpervalandą):
vyrams - iki 30 kg;
moterims - iki 10 kg.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
323 Mokymų medžiaga
3 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ LYGINIMAS FASONINIU BŪDU,
PROGRAMOS PARINKIMAS IR PALEIDIMAS
3.1. Darbų saugos instrukcijos
LYGINTOJO (profesijų pogrupio kodas 8264) SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA
l. BENDROJI DALIS
1. Lygintoju darbuotojas gali dirbti asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų, turintis atitinkamą
kvalifikaciją, susipažinęs su lyginimo įrenginių konsrukcija ir veikimo principu, mokantis saugiai
dirbti, pasitikrinęs sveikatą ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose).
2. Periodiškai lygintojas instruktuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per dvyliką mėnesių.
3. Lygintojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1. pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3. darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
5. Lygintojas nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi nedelsdamas kreiptis į artimiausią
gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį
sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti
tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių
būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo
atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik
būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys
ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
324 Mokymų medžiaga
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais, kai:
6.16. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.17. sugedus darbo priemonei, esant netvarkingiems darbo įrankiams ar susidarius
avarinei situacijai tęsiamas darbas;
6.18. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei
6.19. dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;
6.20. dirbama neįrengus kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas neaprūpintas
asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
7. Lygintojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
8. Asmens darbo higiena:
8.1. darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
8.2. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
8.3. prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
8.4. eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
8.5. nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
9. Darbuotojas privalo:
9.1. vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
9.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus;
9.3. dirbti tik tuos darbus, kuriuos atlikti yra apmokytas.
10. Darbo vieta tari būti švari, naudojami prietaisai, įrankiai, bei įrenginiai turi būti tvarkingi,
laikomi jiems skirtoje vietoje.
11. Priešgaisrinės saugos reikalavimai:
11.1. Vengti veiksmų, sudarančių sąlygas kilti gaisrui;
11.2. rūkyti tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose
vietose;
11.3.žinoti pirminių gaisro gesinimo priemonių išdėstymo vietas, išmanyti jų
veikimo principus, panaudojimo galimybes, žinoti savo veiksmus kilus gaisrui.
12. Darbuotojui draudžiama:
12.2. draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus,
naudoti narkotines bei toksines medžiagas;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
325 Mokymų medžiaga
12.3. darbo drabužius susegti smeigtukais, adatomis, kišenėse laikyti pašalinius daiktus,
naudoti darbo drabužius ne pagal paskirtį.
13. Darbuotojas turi žinoti:
13.1. patalpų, darbo vietos planą;
13.2. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
14. Darbuotojas turi teisę:
14. 1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
14.2.sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
14.3. atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
15. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI, SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
16. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vietoje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
16.1. elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t.t.), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimas ir/ar net klinikinė mirtis. Neliesti plikomis rankomis neįzoliuotų srovinių elektros
įrangos dalių, pačiam neremonmoti elektrinių įrankių, kirtiklių, jungiklių, elektros kištukinių lizdų,
nekeisti saugiklių;
16.2. įkaitę ir karšti gaminių ir įrengimų paviršiai, karšti garai - galimi nudegimai, traumos.
Nesiliesti prie įkaitusių paviršių;
16.3. paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų
sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai
valomos.
16.4. nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
16.5. netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) darbo vietoje;
16.6. aštrūs įrengimų kampai ir briaunos, netvarkingi įrengimai;
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
326 Mokymų medžiaga
16.7. triukšmas – neigiamas poveikis klausos organams, visam organizmui. Bendras
triukšmo lygis darbo vietoje neturi viršyti 80 dBA. Jei šis lygis viršytas, esant galimybei pasitraukti
iš triukšmingos zonos, isjungti triukšmo šaltinį. Jei to atlikti neįmanoma, būtina dėvėti apsaugines
ausines, ausų kištukus (antifonus);
16.8. besisukančios ar kitaip judančios neuždengtos mechanizmų ir įrenginių - galimos
traumos. Neliesti rankomis besisukančių ar kitaip judančių dirbančio įrenginio dalių,kurių negalima
uždengti apsaugomis, skydais. Nedėvėti darbo rūbų palaidais skvernais, atsegtomis rankovėmis,
nenešioti raiščių, grandinėlių;
16.9. krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius,
medžiagas darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi.
17. Darbdavys, įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius, cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius, privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
17.1. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
17.2. kojoms ir pėdoms apsaugoti;
17.3. apsauginiais darbo drabužiais.
18. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų
veiksnių, esančių darbo aplinkoje nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai ir
tikti darbuotojui.
19. Vadovas esant reikalui turi teisę nemokamai išduoti darbuotojui daugiau aasmeninių
psaugos priemonių negu numatyta pagal asmeninių apsaugos priemonių sąrašą. Asmeninės
apsaugos priemonės išduodamos priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio ir darbo sąlygų.
20. Asmeninės apsaugos priemonės yra įmonės nuosavybė, todėl ją lygintojas turi grąžimi
išeidamas iš darbo, pereidamas į kitą darbą toje pačioje įmonėje, kur ši priemonė nenumatyta pagal
darbo aplinkos rizikingumą. Asmeninė apsaugos priemonė turi būti keičiama, jeigu ji sasidėvi,
baigėsi naudojimo terminas ar dėl kitų priežasčių netinkama naudojimui.
21. Lygintojas privalo:
21.1. dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
21.1. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
21.3. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmenine apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
22. Gauti tiesioginio vadovo darbo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka bei saugiais
darbo metodais.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
327 Mokymų medžiaga
23. Apsirengti tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalynę, patikrinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį.
24. Draudžiama dirbti su suplyšusiais, atsilapojusiais, netvarkingais darbo drabužiais.
25. Paruošti lyginimui skirtus gaminius.
26. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti; įsitikinti, ar grindys, grindinio dangos sausos, neslidžios, neužkrautos vaikščioti skirtos
vietos, vizualiai patikrinti, ar pakankamas vietinis apšvietimas.
27. Apžiūrėti elektros įrenginius, ar:
27.1. nenutrūęs elektros laidai, jungiantys įrenginius su elektros tinklu;
27.2. nepažeista jų izoliacija, tvarkingas įžeminima;
27.3. baldai apsaugoti nuo atsitiktinių mechaninių pažeidimų;
27.4. patikrinti ar veikia garo-oro padavimas, valdymo pedalai;
27.5. užpildytas vandeniu garų generatorius;
27.6. veikia ištraukiamoji ventiliacija.
28.Paleisti suktis lyginimo presą, volą tuščia eiga.
29. Pastebėjus trūkumus nedelsiant pranešti riesioginiam vadovui.
30. Pastebėjus bei kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą ar darbuotoją saugos ir sveikatos tarnybą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi
trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
31. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
32. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
33. Palaikyti tvarką ir švarą darbo vietoje.
34. Atlikti tik jam pavestą darbą.
35. Nedirbti su netvarkingais įrengimais.
36. Darbo vieta turi buti visada tvarkinga, neužversta pašaliniais daiktais.
37. Atsargiai naudotis darbo priemonėmis. Draudžiama dibti su netvarkinga lyginimo įranga.
38. Lygintuvus laikyti tik tik ant specialių padėklų, o pakabintus ant jam skirto šarnyro.
39. Prieš lyginimo įrangos įjungimą iš anksto įsitikinti, ar įjungimo įranga tvarkinga.
40. Po lyginimo, gaminius tvarkingai dėti į jiems skirtą vietą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
328 Mokymų medžiaga
41. Laikytis technoioginės drausmės.
42. Darbo metu reikia stovėti ant guminio kilimėlio.
43. Draudžiama:
43.1. sudrėkinus pirštus tikrinti lygintuvo įkaitimą;
43.2. kišti rankas į lyginimo įrenginių darbo zoną;
43.3. dirbti, jei nuimtos darbinių paviršių apsaugos;
43.4. leisti d irbt i su įrenginiais pašaliniams asmenims;
43.5. dirbti be avalynės (basomis);
44. Išjungiant lygintuvą reikia viena ranka prilaikyti lizdą, kita paimti už izoliuoto kištuko ir
jį ištraukti.
45. Dingus elektros srovei išjungti lypnimo įrenginį ir pranešti tiesioginiam darbo vadovui.
46. Lyginimo presą, volą, įjungti tik rankas ištraukus iš įrenginių darbo zonos.
47. Darbuotojui draudžiama liesti rankomis įkaitusias įrenginiu dalis dėti ir palikti ant jo
neturinčius nieko bendro su darbu daiktus.
48. Darbuotojui draudžiama perdozuoti garų. kiekį kad, karšta garo srovė nenuplikytų veido
ir kitų kūno dalių.
49. Visus remonto, derinimo ir valymo darbus galima atliktii tik išjungus įrenginius, agro
generatorių ir jiems atvėsus.
50. Apsaiugos nuo elektros reikalavimai:
50.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų,, prietaisų ar-įrenginių;
50.2. nedirbti lygintuvu,, jeigu prisilietus jaučiamas elektros sroves poveikis;
50.3. dirbti tik su įžemintais lygintuvais;
50.4. nesiliesti vienu metu prieneįžemintų dalių (centrinio šildymo radiatorių, vamzdžių ir
pan.) ir metalinių elektros įrenginių dalių, kad, esant, pažeistai izoliacijai ir šioms dalimis turint
elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros srovei per žmogaus kūną.
51. Neremontuoti. pačiam sugedusių lyginimo įrenginių, elektros laidų, kištukų, kištukinio
lizdo. Tai turi atlikti atitinkamą kvalifikaciją turintis darbuotojas.
52. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
52.1. vyrams - iki 30 kg;
52.2. moterims - iki 10 kg.
53. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų
saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
329 Mokymų medžiaga
54. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
V. DARBUOTOJO VEIKSMAl AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
55. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
55.1. pastebėjus stiprų lyginimo įrenginių laidų įkaitimą;
55.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
55.3. pajutus svylančių laidų kvapą, garų nuotekį;
55.4. nutrūkus elektros energijos tiekimui.
56. Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
56.1. apžiūrėti pažeistą zoną;
56.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
56.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto
ryšio telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
57. Kilus gaisrui:
57.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
57.2. evakuoti žmones;
57.3. gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėnis;
57.4. Informuoti tiesioginį vadovą.
58. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
58.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
58.2. suteikti pirmąją pagalbą;
58.3. informuoti tiesioginį vadovą;
58.4. darbo vietą ir įrenginių būkle, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
59. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
60. Esant ypatingam avariniam atvejui evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
61. Išjungti elektros tinklo naudotus įrenginius. Nuvalyti lyginimo stalą ir lygintuvo padą,
lyginimo preso ir volo dalis, (valyti įrenginius galima tik jiems atšalus).
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
330 Mokymų medžiaga
62. Išlygintus gaminius sudėti į jiems skirtas vietas.
63. Sutvarkyti darbo vietą. Šiukšles nunešti į tam skirtą vietą,
64. Šiltu vandeniu su muilu nusiplauti rankas, jei yra galimybė, nusiprausti po dušu
Tvarkingai į spintelę susidėti darbo drabužius.
65. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo metu pastebėtus trūkumus, turėjusius įtakos
saugiam pavesto darbo atlikimui.
3.2. Firmos „ROTONDI“ lyginimo įrangos aprašymas, nuotraukos
Mokymo medžiaga pateikta šiame modulyje S.15.4. tekstilės gaminių lyginimas naudojant
modernią drėgminio šiluminio apdorojimo įrangą,1 mokymo elementas. tekstilės gaminių lyginimo,
naudojant modernią drėgminio šiluminio apdorojimo įrangą, planavimas ir organizavimas1.2
punkte.
3.3. Tekstilės gaminių lyginimo fasoniniu būdu vaizdo įrašai
Žiūrėti DVD “Fasoninis lyginimas“ 1,2,3,4 varijantai , priedas Nr. 2
3.4. Tekstilės gaminių lyginimo fasoniniu būdu technologinė kortelė
3 lentelė. Tekstilės gaminių lyginimo fasoniniu būdu technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Tekstilės gaminių lyginimas fasoniniu būdu
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Skalbinių vežimėlis
Naudojama įranga Lyginimo
stalas, oro- garo manekenas
Technologinė seka Gaminių garinimas. Gaminių garinimui yra naudojamas garo manekenas.
Gaminių paruošimas
garinimuiyra kompleksinis darbas, kurio metu:
1. gaminys yra kabinamas ant garo manekeno;
2.nuogaminiyra nuimamos sagų ir sagčių apsaugos;
3. pridedamos/ prisegamos priešvalymąnuimtos gaminio dalys/ furnitūra;
4.patikrinama, jog gaminio sudėtinės dalys (pečių linija, vidiniai petukai,
rankovės,priekinėir nugarinėdalys)yra tinkamaipauošti garinimui.
5.esant poreikiui, į gaminio rankoves yra įstatomi rankovių įtempėjai.
6. paruoštas gaminys yra garinimas vadovaujantis „Garomanekeno
instrukcija“.
Saugaus darbo
reikalavimai
Lygintoju darbuotojas gali dirbti asmuo ne jaunesniskaip 18 metų,turintis
atitinkamą kvalifikaciją, susipažinęssu lyginimo įrenginių konsrukcijair
veikimo principu, mokantis saugiai dirbti, pasitikrinęs sveikatąir
instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose).
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
331 Mokymų medžiaga
4 MOKYMO ELEMENTAS. GALUTINIS TEKSTILĖS GAMINIO IŠLYGINIMAS
4.1. Darbų saugos instrukcijos
Lygintojo darbų saugos intrukcijos yra pateiktos prie šio modulio , 3 mokymo elemento,
3.1.punkto.
4.2. Firmos „ROTONDI“ įrangos aprašymai
Mokymo medžiaga pateikta prie šio modulio 1 mokymo elemento, tekstilės gaminių
lyginimo, naudojant modernią drėgminio šiluminio apdorojimo įrangą, planavimas ir
organizavimas1.2. punkto.
4.3. Detalaus tekstilės gaminio lyginimo ir galutinio operacijų atlikimo technologinė kortelė
4 lentelė. Detalaus tekstilės gaminio lyginimo ir galutinio operacijų atlikimo technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Detalaus tekstilės gaminio lyginimas ir galutinių operacijų atlikimas
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Karštas garas
Naudojama įranga Lyginimo
stalas, lyginimo volas
Technologinė seka Gaminių lyginimas. Platus valomų gaminių spektras reikalauja
įvairiapusiškų lyginimo įgūdžių. Lyginant gaminius yra privalu:
1. laikyti gamintojo nurodytų lyginimo ženklų, kuriuose yra pažymėta
leistina ar neleistina lyginimo temperatūros riba. Jei gaminį lyginti yra
draudžiama, jis lyginamas tik esant būtinybei, įvertinus galimą riziką ir
užtikrinus tinkamą lyginimo techniką;
2. užtikrinti, jog lyginamas gaminys tolygiai priglunda prie lyginimo
lentos, nėra susiformavę raukšlių, kurios galėtų užsilyginti.
Saugaus darbo
reikalavimai
Lygintoju darbuotojas gali dirbti asmuo ne jaunesniskaip 18 metų,turintis
atitinkamą kvalifikaciją, susipažinęssu lyginimo įrenginių konsrukcijair
veikimo principu, mokantis saugiai dirbti, pasitikrinęs sveikatąir
instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose).
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
332 Mokymų medžiaga
5 MOKYMO ELEMENTAS. TEKSTILĖS GAMINIŲ PAKAVIMAS
5.1. Darbų saugos instrukcijos
LYGINTOJO (profesijų pogrupio kodas 8264) SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA
l. BENDROJI DALIS
1. Lygintoju darbuotojas gali dirbti asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų, turintis atitinkamą
kvalifikaciją, susipažinęs su lyginimo įrenginių konsrukcija ir veikimo principu, mokantis saugiai
dirbti, pasitikrinęs sveikatą ir instruktuotas (įforminus instruktavimo registravimo žurnaluose).
2. Periodiškai lygintojas instruktuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per dvyliką mėnesių.
3. Lygintojas papildomai turi būti instruktuojamas:
3.1. pakeitus arba modernizavus darbo priemones, įrenginius, medžiagas, pasikeitus darbo
sąlygoms, darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;
3.2. patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukciją, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kt.);
3.3. darbuotojui pažeidus saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl kurių įvyko ar galėjo įvykti
nelaimingas atsitikimas, avarija, gaisras, sprogimas;
3.4. pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka
atliekamam darbui;
3.5. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
4. Darbo ir poilsio režimas:
4.1. darbo laikas negali buti ilgesnis, kaip 40 darbo valandų per savatę;
4.2. ne vėliau, kaip po 4 darbo valandų skiriama pietų pertrauka pavalgyti ir pasisėti;
4.3. švenčių dienų išvakarėse darbo diena sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą
darbo laiką dirbančius darbuotojus.
5. Lygintojas nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu, turi nedelsdamas kreiptis į artimiausią
gydymo įstaigą, pranešti tiesioginiam vadovui. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį
sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti
tiesioginiam vadovui. Jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo vietą ir įrenginių
būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo
atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik
būtiniausi pakeitimai, įforminus atskiru aktu.
6. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat turi būti sustabdyti, jeigu darbdavys
ar padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais, kai:
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
333 Mokymų medžiaga
6.21. darbuotojas neapmokytas saugiai dirbti;
6.22. sugedus darbo priemonei, esant netvarkingiems darbo įrankiams ar
susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;
6.23. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei
6.24. dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;
6.25. dirbama neįrengus kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas
neaprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
7. Lygintojas apie pastebėtus trūkumus informuoja tiesioginį vadovą, darbuotojų saugos
specialistą ir darbuotojų atstovą. Jei priimamas sprendimas sustabdyti darbą, darbuotojas, kurio
saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo
atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
8. Asmens darbo higiena:
8.1. darbo vietoję nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
8.2. nelaikyti kartu asmeninių ir darbo drabužių;
8.3. prieš pertraukas ir po darbo švariai nusiplauti rankas su muilu;
8.4. eiti į visuomeninio maitinimo įstaigas apsirengus darbo drabužiais, draudžiama;
8.5. nelaikyti kartu savo drabužių su darbo drabužiais.
9. Darbuotojas privalo:
9.1. vykdyti darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
9.2. vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus;
9.3. dirbti tik tuos darbus, kuriuos atlikti yra apmokytas.
10. Darbo vieta tari būti švari, naudojami prietaisai, įrankiai, bei įrenginiai turi būti tvarkingi,
laikomi jiems skirtoje vietoje.
11. Priešgaisrinės saugos reikalavimai:
11.1. Vengti veiksmų, sudarančių sąlygas kilti gaisrui;
11.2. rūkyti tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose
vietose;
11.3.žinoti pirminių gaisro gesinimo priemonių išdėstymo vietas, išmanyti jų
veikimo principus, panaudojimo galimybes, žinoti savo veiksmus kilus gaisrui.
12. Darbuotojui draudžiama:
12.2. draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus,
naudoti narkotines bei toksines medžiagas;
12.3. darbo drabužius susegti smeigtukais, adatomis, kišenėse laikyti pašalinius daiktus,
naudoti darbo drabužius ne pagal paskirtį.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
334 Mokymų medžiaga
13. Darbuotojas turi žinoti:
13.1. patalpų, darbo vietos planą;
13.2. pagalbos tarnybų ir atsakingų asmenų telefonų numerius.
14. Darbuotojas turi teisę:
14. 1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
14.2.sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus
veiksnius;
14.3. atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai.
15. Už šios instrukcijos nurodymų nevykdymą darbuotojui taikoma Lietuvos Respublikos
Įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo
pobūdžio ir pasekmių.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI, SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
16. Darbuotojui pavojingi, kenksmingi rizikos veiksniai darbo vietoje, apsaugos priemonės
nuo jų poveikio:
16.1. elektros srovė (įtampa) - žmogų paveikus elektros srove (esant srovės nutekėjimui į
įrengimo korpusą, trumpam jungimui, ir t.t.), galimas elektros smūgis, elektros šokas, raumenų
traukuliai, terminis poveikis poveikio vietoje ir vidaus organams, širdies ir kvėpavimo sistemos
darbo sutrikimas ir/ar net klinikinė mirtis. Neliesti plikomis rankomis neįzoliuotų srovinių elektros
įrangos dalių, pačiam neremonmoti elektrinių įrankių, kirtiklių, jungiklių, elektros kištukinių lizdų,
nekeisti saugiklių;
16.2. įkaitę ir karšti gaminių ir įrengimų paviršiai, karšti garai - galimi nudegimai, traumos.
Nesiliesti prie įkaitusių paviršių;
16.3. paslydimas, pargriuvimas, galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų
sistemos sužalojimai. Darbo vietoje grindų dangos turi būti neslidžios, sausos, lygios, pastoviai
valomos.
16.4. nepakankamas darbo vietos apšvietimas didėja akių nuovargis regos susilpnėjimas,
galimos darbo klaidos. Jeigu bendras apšvietimas yra nepakankamas, būtina didinti šviestuvų kiekį
ar papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus;
16.5. netinkamas mikroklimatas (temperatūra, drėgmė, ventiliacija ir t.t.) darbo vietoje;
16.6. aštrūs įrengimų kampai ir briaunos, netvarkingi įrengimai;
16.7. triukšmas – neigiamas poveikis klausos organams, visam organizmui. Bendras
triukšmo lygis darbo vietoje neturi viršyti 80 dBA. Jei šis lygis viršytas, esant galimybei pasitraukti
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
335 Mokymų medžiaga
iš triukšmingos zonos, isjungti triukšmo šaltinį. Jei to atlikti neįmanoma, būtina dėvėti apsaugines
ausines, ausų kištukus (antifonus);
16.8. besisukančios ar kitaip judančios neuždengtos mechanizmų ir įrenginių - galimos
traumos. Neliesti rankomis besisukančių ar kitaip judančių dirbančio įrenginio dalių,kurių negalima
uždengti apsaugomis, skydais. Nedėvėti darbo rūbų palaidais skvernais, atsegtomis rankovėmis,
nenešioti raiščių, grandinėlių;
16.9. krentantys daiktai, galimi galvos, kojų pėdų sužalojimai. Daiktus, įrankius,
medžiagas darbo vietoje sadėti taip, kad jie negalėtų nukristi.
17. Darbdavys, įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius, cheminius, biologinius ir
kitokius veiksnius, privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
17.1. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
17.2. kojoms ir pėdoms apsaugoti;
17.3. apsauginiais darbo drabužiais.
18. Kiekviena asmeninė apsaugos priemonė turi apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų
veiksnių, esančių darbo aplinkoje nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai ir
tikti darbuotojui.
19. Vadovas esant reikalui turi teisę nemokamai išduoti darbuotojui daugiau aasmeninių
psaugos priemonių negu numatyta pagal asmeninių apsaugos priemonių sąrašą. Asmeninės
apsaugos priemonės išduodamos priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio ir darbo sąlygų.
20. Asmeninės apsaugos priemonės yra įmonės nuosavybė, todėl ją lygintojas turi grąžimi
išeidamas iš darbo, pereidamas į kitą darbą toje pačioje įmonėje, kur ši priemonė nenumatyta pagal
darbo aplinkos rizikingumą. Asmeninė apsaugos priemonė turi būti keičiama, jeigu ji sasidėvi,
baigėsi naudojimo terminas ar dėl kitų priežasčių netinkama naudojimui.
21. Lygintojas privalo:
21.1. dirbti su išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
21.1. rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį apsaugos priemones, laiku pranešti
tiesioginiam vadovui apie jų susidėvėjimą ir kad baigiasi jų naudojimo terminas;
21.3. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmenine apsaugos priemonė del
darbuotojo kaltės dingo arba buvo sugadinta.
III. DARBUOTOJO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
22. Gauti tiesioginio vadovo darbo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka bei saugiais
darbo metodais.
23. Apsirengti tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, apsiauti darbo
avalynę, patikrinti asmenines apsaugos priemones ir naudoti jas pagal paskirtį.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
336 Mokymų medžiaga
24. Draudžiama dirbti su suplyšusiais, atsilapojusiais, netvarkingais darbo drabužiais.
25. Paruošti lyginimui skirtus gaminius.
26. Atidžiai apžiūrėti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus, galinčius trukdyti
dirbti; įsitikinti, ar grindys, grindinio dangos sausos, neslidžios, neužkrautos vaikščioti skirtos
vietos, vizualiai patikrinti, ar pakankamas vietinis apšvietimas.
27. Apžiūrėti elektros įrenginius, ar:
27.1. nenutrūęs elektros laidai, jungiantys įrenginius su elektros tinklu;
27.2. nepažeista jų izoliacija, tvarkingas įžeminima;
27.3. baldai apsaugoti nuo atsitiktinių mechaninių pažeidimų;
27.4. patikrinti ar veikia garo-oro padavimas, valdymo pedalai;
27.5. užpildytas vandeniu garų generatorius;
27.6. veikia ištraukiamoji ventiliacija.
28.Paleisti suktis lyginimo presą, volą tuščia eiga.
29. Pastebėjus trūkumus nedelsiant pranešti riesioginiam vadovui.
30. Pastebėjus bei kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesioginį
vadovą ar darbuotoją saugos ir sveikatos tarnybą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi
trūkumai.
IV. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU
31. Vykdyti darbo tvarkos taisyklių, nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimus, ilsėtis,
valgyti ir rūkyti tam tikslui skirtose vietose, dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik
tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai.
32. Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais,
nesikalbėti su pašaliniais ir netrukdyti dirbti kitiems.
33. Palaikyti tvarką ir švarą darbo vietoje.
34. Atlikti tik jam pavestą darbą.
35. Nedirbti su netvarkingais įrengimais.
36. Darbo vieta turi buti visada tvarkinga, neužversta pašaliniais daiktais.
37. Atsargiai naudotis darbo priemonėmis. Draudžiama dibti su netvarkinga lyginimo įranga.
38. Lygintuvus laikyti tik tik ant specialių padėklų, o pakabintus ant jam skirto šarnyro.
39. Prieš lyginimo įrangos įjungimą iš anksto įsitikinti, ar įjungimo įranga tvarkinga.
40. Po lyginimo, gaminius tvarkingai dėti į jiems skirtą vietą.
41. Laikytis technoioginės drausmės.
42. Darbo metu reikia stovėti ant guminio kilimėlio.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
337 Mokymų medžiaga
43. Draudžiama:
43.1. sudrėkinus pirštus tikrinti lygintuvo įkaitimą;
43.2. kišti rankas į lyginimo įrenginių darbo zoną;
43.3. dirbti, jei nuimtos darbinių paviršių apsaugos;
43.4. leisti d irbt i su įrenginiais pašaliniams asmenims;
43.5. dirbti be avalynės (basomis);
44. Išjungiant lygintuvą reikia viena ranka prilaikyti lizdą, kita paimti už izoliuoto kištuko ir
jį ištraukti.
45. Dingus elektros srovei išjungti lypnimo įrenginį ir pranešti tiesioginiam darbo vadovui.
46. Lyginimo presą, volą, įjungti tik rankas ištraukus iš įrenginių darbo zonos.
47. Darbuotojui draudžiama liesti rankomis įkaitusias įrenginiu dalis dėti ir palikti ant jo
neturinčius nieko bendro su darbu daiktus.
48. Darbuotojui draudžiama perdozuoti garų. kiekį kad, karšta garo srovė nenuplikytų veido
ir kitų kūno dalių.
49. Visus remonto, derinimo ir valymo darbus galima atliktii tik išjungus įrenginius, agro
generatorių ir jiems atvėsus.
50. Apsaiugos nuo elektros reikalavimai:
50.1. neliesti drėgnomis rankomis elektros laidų, kabelių, kištukų,, prietaisų ar-įrenginių;
50.2. nedirbti lygintuvu,, jeigu prisilietus jaučiamas elektros sroves poveikis;
50.3. dirbti tik su įžemintais lygintuvais;
50.4. nesiliesti vienu metu prieneįžemintų dalių (centrinio šildymo radiatorių, vamzdžių ir
pan.) ir metalinių elektros įrenginių dalių, kad, esant, pažeistai izoliacijai ir šioms dalimis turint
elektros įtampą, nesusidarytų grandinė tekėti elektros srovei per žmogaus kūną.
51. Neremontuoti. pačiam sugedusių lyginimo įrenginių, elektros laidų, kištukų, kištukinio
lizdo. Tai turi atlikti atitinkamą kvalifikaciją turintis darbuotojas.
52. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą
darbą (iki dviejų kartų per valandą):
52.1. vyrams - iki 30 kg;
52.2. moterims - iki 10 kg.
53. Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, stebėti praėjimų ir pravažiavimų
saugumą, susidariusias atliekas nuolat pašalinti į tam skirtą vietą.
54. Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam
asmeniui, savavališkai atlikinėti darbus nesusijusius su užduoties vykdymu. Pasišalinti iš darbo
vietos galima, tik gavus tiesioginio vadovo leidimą.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
338 Mokymų medžiaga
V. DARBUOTOJO VEIKSMAl AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
55. Būtina išjungti elektros įrenginius ir pranešti tiesioginiam vadovai šiais atvejais:
55.1. pastebėjus stiprų lyginimo įrenginių laidų įkaitimą;
55.2. sugedus elektros instaliacijai (neveikia, kibirkščiuoja elektros kištukinis lizdas,
jungtukas);
55.3. pajutus svylančių laidų kvapą, garų nuotekį;
55.4. nutrūkus elektros energijos tiekimui.
56. Įsijungus signalizacijai, nedelsiant reaguoti į pavojaus signalą:
56.1. apžiūrėti pažeistą zoną;
56.2. elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
56.3. prireikus iškviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefonu - 112; fiksuoto
ryšio telefonais: ugniagesius gelbėtojus - 01 policiją - 02, greitąją medicinos pagalbą – 03.
57. Kilus gaisrui:
57.1. iškviesti ugniagesius gelbėtojus;
57.2. evakuoti žmones;
57.3. gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėnis;
57.4. Informuoti tiesioginį vadovą.
58. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo:
58.1. nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo
įstaigą;
58.2. suteikti pirmąją pagalbą;
58.3. informuoti tiesioginį vadovą;
58.4. darbo vietą ir įrenginių būkle, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia
išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių
gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
59. Įvykus avarijai nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą.
60. Esant ypatingam avariniam atvejui evakuotis iš pavojingos zonos artimiausiu keliu,
vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
61. Išjungti elektros tinklo naudotus įrenginius. Nuvalyti lyginimo stalą ir lygintuvo padą,
lyginimo preso ir volo dalis, (valyti įrenginius galima tik jiems atšalus).
62. Išlygintus gaminius sudėti į jiems skirtas vietas.
63. Sutvarkyti darbo vietą. Šiukšles nunešti į tam skirtą vietą,
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
339 Mokymų medžiaga
64. Šiltu vandeniu su muilu nusiplauti rankas, jei yra galimybė, nusiprausti po dušu
Tvarkingai į spintelę susidėti darbo drabužius.
65. Informuoti tiesioginį vadovą apie darbo metu pastebėtus trūkumus, turėjusius įtakos
saugiam pavesto darbo atlikimui.
5.2. Firmos „ROTONDI“ tekstilės gaminių pakavimo įrangos aprašymai
8 pav. ,,Rotondi’’rankinė pakavimo įranga
Maksimali elektros energijos galia 200 W
ELEKTROS ĮTAMPA 220 V - 50 Hz
Laipsniškas perėjimo prie euro TRASFORMER 200 VA - 220V / 24Vac
REEL matmuo iki 630 mm - storis 10-30 Micron
6-8 bar PRESSION (pneumatinis modelis)
.Mašina turi tvirtą konstrukciją
Galima naudoti polietileną ir "cartene" ritės su 10-30 mikronų diapazone
didžiausias plotis 630 mm.
Maišas turi elektroninę kortelę,
Operacijos pabaiga yra nurodoma garso ir apšvietimo signalais.
Pjovimo įrenginys, su aštriais ašmenimis.Jame integruota skaidrė, kurioje parodytos prevencinės
apsaugos priemonės.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
340 Mokymų medžiaga
5.3. Tekstilės gaminio paruošimo pakavimui ir pakavimo technologinė kortelė
5 lentelė. Tekstilės gaminio paruošimo pakavimui ir pakavimo technologinė kortelė
Operacijos/darbo
pavadinimas
Baigiamųjų tekstilės gaminio operacijų atlikimas, pakavimas.
Naudojamos
medžiagos ir
priemonės
Pakabos , maišai.
Naudojama įranga Pakavimo
stalas, pakavimo mašina .
Technologinė seka Paruoštų gaminių pakavimas. Paruošti rūbai kabinami ant pakabų,
pakuojami į polietileno maišus. Yra naudojamos keturių rūšių pakabos:
specialios pakabos sunkioms užuolaidoms, storos pakabos sunkesniems
rūbams, pvz. žieminėms striukėms, paltams, kailiniams, kostiumams.
Plonos pakabos naudojamos kitiems rūbams. Plonos pakabos naudojamos
lengvesniems rūbams kabinti, pvz. marškiniams, palaidinėms, plonoms
striukėms ir pan. Kelnių ir užuolaidų kabinimui papildomai naudojamos
kartoninės apsaugos, kurios apsaugo gaminius nuo audinio lūžimo. Tuo
pat metu, švarkai, paltai, lietpalčiai kabinami naudojant kartoninę pečių
apsaugą. Ploni megztiniai, suknelės, palaidinės kabinami ant pakabų,
apvilktų apsaugine minkšto audeklo apsauga, kuri padeda išvengti
nuslydimo ir pakabos žymių. Platesni per pečius gaminiai kabinami ant
specialių ilgesnių baltų pakabų. Atskirais atvejais, siekiant išvengti pakabų
žymių, sunkesniems megztiniams kabinti yra naudojamos specialūs
plastmasiniai laikikliai. Skalbiniai, baldų apmušalai, antklodės pakuojami
į maišus. Pakuojant svarbu įsitikinti, jog gaminiai yra visiškai sausi.
Skalbiniai yra skaičiuojami, sutikrinama su užsakymo kvite nurodytu
kiekiu. Tuo pat metu yra nusegami numeriukai, žymintys užsakymą.
Ant supakuotų gaminių maišų būtinai parašome užsakymo numerį, vienetų
skaičių ir padalinį, į kurį jie bus vežami. Išvalyti kaklaraiščiai yra dedami į
jiems skirtus maišelius arba, jeigu viename užsakyme yra daugiau negu 3
vnt., kabinami ant pakabos naudojant kartoninę kelnių apsaugą.
Sijonai kabinami naudojant juose esančias pakabinimo juosteles ir pakabas
su įlenkimais. Jeigu sijonai neturi juostelių arba pakabinti gražiai lygiai
naudojant jas nėra galimybių, jų kabinimui naudojame specialias
sąsagėles. Sasagėlių nesegame į plonus audinius bei į kietas medžiagas,
kur tai gali palikti žymę, (šilkas, oda, dirbtinė oda, acetatai, poliesteris ir
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
341 Mokymų medžiaga
pan.)
Romanetės lankstomos per vytelės siūles ir kabinamos ant pakabos
priklausomai nuo audinio storio arba jeigu turi sutvirtinimus jie suveriami
pagal pažymėjimą ir užsiuvami galuose. Pakuojant dedami į jų ilgį
atitinkančią polietileno rankovę.
Saugaus darbo
reikalavimai
Darbo vieta turi būtivisada tvarkinga, neužversta pašaliniais daiktais
Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamoir pernešamo kroviniomasė
kartu dirbant kitą darbą (iki dviejų kartųpervalandą):
vyrams - iki 30 kg;
moterims - iki 10 kg.
Darbo metu užtikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje
6 MOKYMO ELEMENTAS. SAVARANKIŠKA UŽDUOTIS
6.1. Užduočių variantų aprašymai ir vertinimo kriterijai
Atlikti savarankiškai vieno tekstilės gaminio lyginimą (darbą parenka už mokymo vykdymą
atsakingas asmuo), tikslu pritaikyti įgytas žinias praktikoje ir pademonstruoti praktinius įgūdžius,
siekiant tobulinti tekstilės gaminių lyginimo naujausia įranga technologines kompetencijas:
1. Išlyginti nurodytą gaminį.
Savarankiškos praktinės užduoties metu galima naudotis šia technologine dokumentacija:
1. Firmos „ROTONDI“ tekstilės gaminių pakavimo įrangos aprašymai
2. Tekstilės gaminių lyginimo proceso planavimo ir organizavimo technologiniu aprašu.
3. MIELE, ,, Rotondi“ firmos įrangos aprašymais ,katalogais.
4. Technologinėmis kortelėmis.
5. Dėmių identifikavimo aprašais.
6. Darbų saugos instrukcijomis.
7. Dėmių valymo lentele.
8. Valiklių saugos duomenų lapais.
Vertinimo kriterijai
Pagrindinis specialiojo modulio savarankiškos užduoties atlikimo kokybės vertinimo
kriterijus:
Atliekant užduotį mokytojas laikėsi jos aprašyme nurodytos technologinės dokumentacijos
reikalavimų.
Vertinama „Įskaityta arba neįskaityta“.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
342 Mokymų medžiaga
Įskaityta, jei mokytojas atliko savo užduotį savarankiškai, laikėsi darbų saugos reikalavimų,
kokybiškai ir pagal technologinius reikalavimus atliko savarankišką darbą, tinkamai naudojosi
įranga,įrankiais, valikliais.
Neįskaityta jei mokytojas nesavarankiškai atliko savo užduotį, nesilaikė darbų saugos
reikalavimų, savarankišką darbą atliko nekokybiškai, ne pagal technologinius reikalavimus,
netinkamai, nesaugiai naudojosi įranga,įrankiais, valikliais.
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
343 Mokymų medžiaga
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Bankauskienė N., Augustinienė A., Čiučiulkienė N., (2008) Patarimai rengiantiems
mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų,
mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo programas. Mokytojų
kompetencijos centras.
2. Garjonienė J., Kriaunevičienė G., Sakalauskienė D., Siuvėjo rengimo vadovėlis 3 knyga. V.
(2004).
3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas ( 2007 m. gruodžio 3 d.
NR. ISAK-2333) „Dėl praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo
bei jo pakeitimai“.
4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas (2008 m. sausio 22 d. NR.
ISAK-131 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-591)
„Dėl profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų“ pakeitimo.
5. Pukelis K., Savickienė I., Fokienė A. (2009). Profesijos pedagogų kvalifikacijos kėlimo
programų rengimo metodologija. Leonardo da Vinci programos projektas ,,Profesijos
mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistemų tobulinimas“. Kaunas, Vytauto Didžiojo
universitetas.
6. Čiukas R. ir kt. Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas. K. (2001)
7. Masteikaitė V. Drabužių kokybė. K. (2007)
8. Masteikaitė V. Šiluminis drabužių apdorojimas. (2003)
9. Pacevičiūtė A., Buračienė A., Vaitkevičienė R. Tekstilė. Technologijų vadovėlis. (2010)
10. Selskienė A. Buitinė chemija. Skalbikliai. (2007)
11. Skalbyklos ir cheminės valyklos; įrengimo ir priežiūros saugos reikalavimai:HN 40:2006.V.
2006.
12. Sork, T. Newman, M. (2007). Suaugusiųjų švietimo ir mokymo programų kūrimas.
/G.Foley. Suaugusiųjų mokymosi metmenys: suaugusiųjų švietimas globalizacijos laikais.
Vilnius, Kronta, p. 104-120.
13. Sveikauskienė A. Buitinė chemija. Valymas ir valikliai. VPU (2002)
14. Tekstilės gaminiai. Priežiūros būdų ir simbolių parinkimas. V. (1998)
15. UAB „Gryma“ techninė dokumentacija.
16. www.phs.lt,
17. www.vienadiena.lt,
18. www.profesijupasaulis.lt,
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
344 Mokymų medžiaga
19. www.astramachinery.lt
20. http://www.lapauw.be/en/txt/19/turbofan.aspx
21. http://ozonetechnologies.com.au/how-ozone-works/
22. http://www.youtube.com/watch?v=jvQzcIsvYEQ
23. http://www.youtube.com/watch?v=mk1YOnkO7xI
24. http://www.youtube.com/watch?v=z0Eg_7lTQyc
25. http://www.youtube.com/watch?v=1SRgguP6wnE
TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMA
345 Mokymų medžiaga
PRIEDAI
1priedas DVD ,, Fasoninis lyginimas“