Strateginio valdymo naujienlaiškis Nr.7 1

STRATEGINIO VALDYMO NAUJIENLAIŠKIS

Nr. 7 2020 / 11

Vyriausybės kanceliarijoje 2020 m. rugsėjo 11 d. įvyko apskritojo stalo diskusija „Strateginių sesijų vadyba ir pridėtinė vertė“. Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų kancleriai ir atstovai, kurie tiesiogiai atsakingi už strateginio valdymo funkcijas, aptarė viešojo ir privataus sektorių patirtį organizuojant ir vykdant strategines sesijas – vadovų ir darbuotojų darbo susitikimus rengiant organizacijos ir įmonės strategiją. Susitikimo metu pranešėjai iš Lietuvos viešojo ir privataus sektorių organizacijų, projekto paslaugų teikėjo UAB „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) ekspertai ir dalyviai diskutavo apie Lietuvos organizacijose vykstančias strategines sesijas, supažindino su konkrečiais pasiūlymais ir patirtimi, aptarė strateginių sesijų vykdymo priemones ir jų naudą. Į diskusiją aktyviai įsitraukė ir renginio dalyviai – pranešėjams pateikė daugiau nei 30

klausimų, susijusių ne tik su strateginėmis sesijomis, bet ir gerokai platesne strateginio valdymo tema. Renginys vyko gyvai, tačiau laikantis visų COVID-19 prevencijos saugumo reikalavimų. Diskusijos apibendrinimas ir pranešimai pateikiami projekto tinklapyje.

„ Į REZULTATUS ORIENTUOTO VALDYMO GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS“ PROJEKTO NAUJIENOS

Įvyko apskritojo stalo diskusija „Strateginių sesijų vadyba ir pridėtinė vertė“

Strateginio valdymo naujienlaiškis Nr.7 2

2020 m. spalio 23 d. Vyriausybės kanceliarija suorganizavo nuotolinę apskritojo stalo diskusiją „Adaptacija strateginio valdymo pertvarkos metu“. Renginį atidarė ir sveikinimo žodį tarė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Jis pabrėžė, kad prisitaikymas prie pokyčių – itin aktuali tema šiuo metu, kai vyksta strateginio valdymo pertvarka. Apskritojo stalo diskusijoje pranešimus skaitė finansų viceministras Darius Sadeckas, Helsinkio universiteto politikos mokslų docentas Turo Virtanenas, Lietuvos oro uostų vykdomoji direktorė Laura Joffe. Pranešimai leido susipažinti su konkrečia patirtimi įgyvendinant labai skirtingus strateginius pokyčius ir su pranešėjų įžvalgomis, kas leido sėkmingai prisitaikyti prie šių pokyčių ir ką buvo galima padaryti geriau. Antrojoje dalyje – Adaptacijos laboratorijoje diskutuota apie sėkmingos adaptacijos receptus strateginio valdymo pertvarkos metu. Dirbdami keturiose grupėse, dalyviai ieškojo tikslesnių atsakymų į tuos pačius klausimus: kaip asmeniui pačiam pasirengti pokyčiui ir kaip pokyčio metu

vadovauti adaptacijos procesui. Adaptacijos laboratorijoje rengiant receptus, nurodytas poreikis aktyviau įtraukti ministerijų atstovus į pokyčio planavimą ir įgyvendinimą, nuolatinės komunikacijos (pabrėžtas ir neformalaus tarpusavio bendravimo poreikis), periodinio grįžtamojo ryšio ir prisitaikymui prie pokyčio reikalingų kompetencijų stiprinimo svarba. Grupėse pristatant darbo rezultatus, buvo galima palyginti asmeninės adaptacijos ir komandos vedimo bei adaptavimo priemonių skirtumus. Kaip ir visos projekto diskusijos, ši buvo skirta Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų darbuotojams, tiesiogiai ir netiesiogiai atliekantiems strateginio valdymo funkcijas. Dalyvių skaičius nebuvo ribojamas, sulaukta 83 dalyvių. Diskusijos apibendrinimas, pranešimai ir receptai pateikiami projekto tinklapyje.

Liepos–rugsėjo mėnesiais Vyriausybės kanceliarija kartu su paslaugos teikėju PwC konsultavo ministerijas dėl naujų strateginių dokumentų rengimo. 92 valandų trukmės tiesioginėse ir nuotolinėse konsultacijose dalyvavo 199 darbuotojai. Suorganizuotos 39 konsultacijos ir 13 parengiamųjų nuotolinių susitikimų. Vyriausybės kanceliarijos nuo liepos organizuojamos ir PwC moderuojamos konsultacijos leido dalyviams atnaujinti žinias, tiksliai suformuluoti strateginio planavimo dokumentų rengimo problemas ir išnagrinėti jų priežastis.

Nuotolinė apskritojo stalo diskusija „Adaptacija strateginio valdymo pertvarkos metu“

Įvyko konsultacijos dėl problemų ir priežasčių apibrėžimo planavimo dokumentuose

Strateginio valdymo naujienlaiškis Nr.7 3

Ministerijos konsultacijų naudą įvertino 4,2 balo (iš 5), konsultantų pasirengimo įvertinimo vidutinis balas – 4,6.76 proc. respondentų planuoja taikyti rekomendacijas darbe. Konsultacijų dalyviai pabrėžė poreikį konsultacijas organizuoti ankstesniame planavimo dokumentų rengimo etape, pateikti daugiau gerosios praktikos pavyzdžių. Plačiau apie projektą „Į rezultatus orientuoto valdymo gebėjimų stiprinimas“ skaitykite čia.

2020 m. spalio 1 d. priimtas Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymas ir jo lydimųjų teisės aktų (VSAĮ paketas) pakeitimai. Priimtu VSAĮ paketu nustatyta, kad nuo 2023 m. (t. y. už 2022 m. ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius) Vyriausybė atsiskaitys Seimui vienu ataskaitų paketu: iki gegužės 15 d. Vyriausybė pateiks Seimui visą valstybės metinių ataskaitų rinkinį: 1) valstybės pažangos ataskaitą, 2) valstybės finansinių ataskaitų rinkinį ir 3) valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį (kartu bus pateikti ir Seimo tvirtinamų išteklių fondų metiniai ataskaitų rinkiniai). Be to, VSAĮ pakete nustatyta, kad, rengiant viešojo sektoriaus subjektų grupių, valstybės, savivaldybių ir nacionalines finansines ataskaitas, reikia konsoliduoti ir valdžios sektoriui priskiriamų subjektų duomenis. Šis pakeitimas taikomas rengiant

2023 ir vėlesnių metų finansines ataskaitas, kad tiek prie viešojo sektoriaus nepriskiriami subjektai, tiek Finansų ministerija tinkamai pasirengtų ir pritaikytų Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą (VSAKIS). Rengiamiems ataskaitinių laikotarpių iki 2022 m. ataskaitų rinkiniams taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojęs Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas.

Vyriausybė 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 patvirtino 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą, kuriuo siekiama nustatyti pagrindinius ateinantį dešimtmetį valstybėje siekiamus pokyčius, užtikrinančius pažangą socialinėje, ekonominėje ir aplinkosaugos srityje. Planas svarstyti pateiktas dar 2020 m. kovą, tačiau dėl COVID-19 pandemijos jo svarstymas sustabdytas ir atnaujintas tik rugpjūtį. Plane numatomi ilgalaikiai strateginiai tikslai, uždaviniai ir kiekybiniai rodikliai 2030-iesiems metams. Įgyvendinant šį planą bus užtikrintas 2020 m. pradėtų sparčiai ekonomiką transformuojančių veiksmų, numatytų Ateities ekonomikos DNR plane, tęstinumas ir vykdomi ilgalaikiai šalies pažangai būtini struktūriniai pokyčiai. Iš viso įgyvendinant planą 2021–2030 m. numatoma investuoti 18 mlrd. eurų. Europos Sąjungos (ES) ir kitų tarptautinių finansinių investicijų dalis sudarys apie 82 proc. visų planuojamų investuoti lėšų. Daugiau informacijos skaitykite čia.

STRATEGINIO VALDYMO AKTUALIJOS

Priimtas Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymas ir jo lydimieji teisės aktai

Patvirtintas 2021-2030 metų nacionalinis pažangos planas

Strateginio valdymo naujienlaiškis Nr.7 4

Ilgalaikių ekonomikos skatinimo investicijų plane, dar vadinamame Ateities ekonomikos DNR planu, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. pasitarime, išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant šį planą iš viso numatyta investuoti 6,3 mlrd. eurų, iš kurių veiksmai už 4,1 mlrd. eurų jau buvo suplanuoti ir įgyvendinami, o veiksmai už 2,2 mlrd. eurų – naujos ir papildomos investicijos. DNR plano įgyvendinimui yra suformuotas Investicijų komitetas, kurio veikloje dalyvauja daugiau nei 60 įvairių įstaigų ir socialinių ir ekonominių partnerių. Jis vertina ministerijų parengtas DNR plano veiksmų koncepcijas ir priima sprendimą pritarti arba nepritarti joms.

Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. pasitarime patvirtintas Ateities DNR plano pakeitimas – peržiūrėtas DNR plano 1 priede numatytų naujų ir papildomų investicijų veiksmų sąrašas (dalies atsisakyta, įtraukti nauji, patikslintos veiksmams numatytų investicijų sumos). Dėl šių pakeitimų DNR plano bendra investicijų vertė sumažėjo nuo 6,3 iki 5,8 mlrd. eurų, o 1 priede numatytų investicijų vertė – nuo 2,2 iki 1,7 mlrd. eurų. DNR plano stebėsenos rezultatai viešinami kas mėnesį. Su Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimo eiga galima susipažinti čia.

Vyriausybės kanceliarija ir Finansų ministerija spalį baigė vertinti ministerijų 2021–2023 metų strateginių veiklos planų (SVP) projektus. 2020–2021 m. bus pereinama nuo galiojančio strateginio valdymo modelio prie naujojo, kurį reglamentuos Strateginio valdymo įstatymas (2020 m. birželio 25 d. Nr. XIII-3096) ir dar rengiama Strateginio valdymo metodika. Dėl to vertinant SVP projektus buvo pabrėžiami šiek tiek kiti aspektai nei įprastai: mažiau dėmesio skirta esamų programų tikslų ir uždavinių formuluotėms, ministerijoms teko atsisakyti sąsajų su strateginiais dokumentais, kurie po 2020 m. nebebus įgyvendinami, siūlyta SVP projektus kiek įmanoma labiau suderinti su 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano nuostatomis ir rodikliais.

Be šių rekomendacijų, siūlyta siekti ambicingesnių vertinimo kriterijų reikšmių, palyginti su pasiektais ankstesniais metais, išnagrinėjus Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 metų strategijos (patvirtintos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. pasitarimo sprendimu) pagrindines kryptis ir tikslus, papildyti SVP projektus konkrečiomis priemonėmis.

Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimas

Baigti vertinti strateginių veiklos planų projektai

Strateginio valdymo naujienlaiškis Nr.7 5

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) kartu su Vyriausybės kanceliarija ir kitomis institucijomis bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) įgyvendina projektą „Įrodymais grįstos politikos formavimas ir politikos vertinimas Vyriausybės centre“. Šiuo Europos Komisijos struktūrinių reformų paramos programos projektu siekiama gerinti įrodymais grįstos viešosios politikos formavimo ir vertinimo pajėgumus Vyriausybėje ir kitose valstybės institucijose, skatinti platesnį viešosios politikos vertinimų ir jų kokybės kontrolės taikymą sprendimų priėmimo procese. Šiuo metu įgyvendinamas projekto pirmasis etapas, per kurį atliekama įrodymais grįstos politikos formavimo ir politikos vertinimo Lietuvoje analizė. Etapo pabaigoje (2021 m. I ketv.) bus pateiktos rekomendacijos dėl įrodymais grįsto valdymo sistemos tobulinimo. Daugiau informacijos apie projektą pateikiama čia. Mažesnę poveikio vertinimo patirtį turintys tarnautojai stiprino kompetencijas

pagal projekte „Įrodymais grįsto valdymo kompetencijų centro įkūrimas“ sukurtą mokymų programą. Spalį ministerijų tarnautojai dalyvavo pirmuosiuose projekto mokymuose „Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pagrindai“. Numatoma, kad tolesnius valstybės tarnautojų mokymus STRATA organizuos lapkričio–gruodžio mėn. Vykdant projektą 2020 m. III ketv. taip pat užbaigti ir pristatyti tyrimai „Senstanti Lietuvos visuomenė“ ir „Viešojo sektoriaus ataskaita 2016–2019 m.“ Visų STRATA atliekamų tyrimų rezultatai skelbiami čia.

2020 m. birželį priimtame Strateginio valdymo įstatyme pirmą kartą atskirai išskirtas lyčių lygybės principas. Įstatymo 4 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad „rengiant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į lyčių aspekto integravimą planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, siekiant užkirsti kelią kliūtims susidaryti arba galimybių apribojimams, kurie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes moterims ar vyrams.“ Kadangi lyčių lygybė nėra lengvai įgyvendinama politikoje, kaip ir apskritai visuomenėje, dėl įsisenėjusių stereotipų, siekiama, kad visuose valstybės valdymo lygmenyse būtų apie tai kalbama. Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programa numato Lietuvoje subalansuotą moterų ir vyrų dalyvavimą priimant sprendimus einant aukščiausias pareigas ir galimybę integruoti lyčių aspektą į kuo daugiau mūsų gyvenimo sričių, naudojant esamas priemones. Viena iš jų – neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) išleistas išsamus „Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą. Nuosekliai taikomas priemonių rinkinys“. Rinkinyje gausu praktinių priemonių ir pavyzdžių, kaip sudaryti biudžetus atsižvelgiant į lyčių aspektą, kuris yra tam tikras būdas ne tik skatinti atsakomybę ir skaidrumą planuojant ir valdant viešuosius finansus, bet taip pat ir galimybė didinti moterų ir vyrų dalyvavimą su biudžetu susijusiuose procesuose. Būtina lyčių lygybės principą ne teoretizuoti, bet realiai įgyvendinti visuose politikos lygmenyse – politikos formavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo procesuose, nors tai ir pareikalaus papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

Įrodymais grįstos politikos formavimui stiprinti – tarptautinių partnerių parama

Lyčių lygybės principas strateginiame valdyme

Strateginio valdymo naujienlaiškis Nr.7 6

Spalio viduryje EBPO pristatė studiją „Anapus augimo. Naujo ekonominio požiūrio link“, kurioje parodo naują požiūrį į ekonomiką ir jos vaidmenį pasaulyje. Visos valstybės susiduria su daugybe besikeičiančių ekstremalių situacijų pasaulyje, susijusių su aplinka, ekonomika, socialine ir politine sistemomis, tačiau šių iššūkių neįmanoma įveikti praėjusio amžiaus priemonėmis. EBPO rekomenduoja permąstyti ekonomikos įtaką žmonių ir planetos gerovei. EBPO, kaip pirmaujančio tarpvyriausybinio ekonomikos politikos forumo, vaidmuo kuriant naują ekonominį naratyvą yra pagrindinis. Generalinis sekretorius Angelas Gurría sukvietė aukšto lygio ekspertų grupę pasiūlymams dėl ekonominės politikos ir jos formavimo pokyčių pateikti. Šioje studijoje apibendrinamos jų išvados. Patariamoji grupė teigia, kad privalu peržengti augimą – nustoti jį vertinti kaip tikslą savaime, o suvokti kaip priemonę visuomenės tikslams pasiekti, įskaitant aplinkos tvarumą, sumažintą nelygybę, didesnę gerovę ir didesnį atsparumą. Tam reikia keisti filosofiją,

priemones ir metodus, kuriais grindžiama analizė, daranti įtaką ekonominių sprendimų priėmimui. Remiantis šiuolaikinės ekonomikos ir politinės ekonomikos srities pokyčiais, reikia naujo požiūrio, kuris pripažintų pernelyg didelį ekonominės sistemos įsišaknijimą institucijose ir organizacijose, žmonių elgsenoje, socialinių institucijų ir aplinkos santykiuose. Daugiau informacijos čia.

Pradėta 2014 m. ir iki 2020 m. gyvavusi programa „Horizontas 2020“ buvo didžiausia kada nors įgyvendinta ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Ji prisidėjo prie naujų mokslo perversmų, atradimų ir pasaulinio lygio naujovių, puikias idėjas iš laboratorijos perkeldama į rinką. Per 7 metus (nuo 2014 iki 2020 m.) planuota panaudoti daugiau kaip 80 mlrd. eurų finansavimą, neįskaitant privačių ir nacionalinių valstybinių investicijų, kurias pritraukė šios lėšos. Daugiau informacijos čia. 2018 m. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl naujos ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos 2021–2027 m. – „Horizontas Europa“. 2019 m. pavasarį Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl svarbiausių pasiūlymo elementų ir ambicingo 100 mlrd. eurų vertės naujos programos finansavimo. Programos tikslas – suderinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangas,

Keičiasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) strateginis požiūris į ekonomiką. Nauja paradigma

NAU

JO N

ARAT

YVO

ELE

MEN

TAI

• Nauja ekonominės ir socialinės pažangos samprata – gilesnis

augimo, žmogaus gerovės, nelygybės mažinimo ir aplinkos tvarumo santykio supratimas, kuris gali padėti formuoti ekonominę politiką ir politiką.

• Naujos ekonomikos teorijos ir analizės sistemos – turtingesnis

supratimo ir įrodymų apie ekonomikos veikimą pagrindas, taip pat naujos priemonės ir metodai, padedantys politikos kūrėjams kurti politiką.

• Naujas požiūris į ekonominę politiką – platesnis politikos ir

institucinių reformų rinkinys, pagrįstas naujomis sistemomis ir analize, siekiant naujų socialinių ir ekonominių tikslų

Pirmasis mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas Europa“ strateginis planas

Strateginio valdymo naujienlaiškis Nr.7 7

spręsti pasaulinius iššūkius ir modernizuoti pramonę. Programa „Horizontas Europa“ bus suskirstyta į tris sritis, paremtas veiklomis, kuriomis siekiama sustiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę: „Pavyzdinis mokslas“, „Pasauliniai iššūkiai ir Europos pramonės konkurencingumas“, „Inovatyvi Europa“. „Horizontas Europa“ rems Europos partnerystę tarp ES valstybių narių ir privataus sektoriaus, fondų ir kitų suinteresuotų šalių. 2019 m. Europos Komisija pradėjo pirmąjį strateginio planavimo procesą. Įdomu tai, kad prisijungti prie šio proceso buvo kviečiami visi norintys dalyvauti. Bendras projektavimo procesas vyko 2019 m. vasarą ir rudenį, siekiant parengti pirmąjį Europos horizonto strateginį planą. Daugiau nei 7000 respondentų nuomonės ir idėjos buvo surinktos atliekant internetines apklausas, o beveik 4 000 dalyvių dalyvavo nuodugniose diskusijose pirmosiose Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų dienose, kurios vyko Briuselyje 2019 m. rugsėjo mėn. Bendro strateginių idėjų generavimo rezultatai apibendrinti dokumente „Orientacija į pirmąjį Horizontas Europa strateginį planą“. 2020 m. rugsėjį Europos Komisija užbaigė kvietimo procesą visiems besidomintiems ES mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetais bet kurioje pasaulio vietoje dalyvauti konsultacijose dėl pirmojo programos „Horizontas Europa“ strateginio plano. Nuomonių analizė bus ypač svarbi įgyvendinant antrąją programos sritį „Pasauliniai iššūkiai ir Europos pramonės konkurencingumas“. Šių metų pabaigoje pirmasis keturių metų strateginis planas bus parengtas.

ES valstybės narių strateginio valdymo ir planavimo požiūriai skiriasi. Bendro modelio, kodėl tokia ar kitokia strateginio valdymo sistema turėtų būti diegiama, nėra. Vienų valstybių modelis yra aiškus, aptartas ir įgyvendinamas praktikoje, kitų strateginio valdymo sistemos diegimo scenarijai ne tokie sėkmingi. Siūlome susipažinti su skirtingomis šalių praktikomis. Šįkart pasirinkta Čekijos Respublika.

Bendram konteksto supratimui galima palyginti Čekijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos situaciją. Strateginio valdymo sistemoms palyginti taikomi įvairūs koeficientai. Vienas žinomiausių – daugiakomponentis tvaraus valdymo rodiklis (TVR, Sustainable Governance Indicator), paremtas politikos rezultatyvumo, demokratijos ir valdymo įvertinimu (matavimo rezultatai matyti šalia pateiktose schemose). Iš viso TVR sudaro 11 smulkesnių rodiklių. Pagal šiuos rodiklius palyginus Lietuvos ir Čekijos 2020 m. situaciją, iš esmės Lietuva vertinama geriau. Labiausiai šalys skiriasi pagal valdymo kriterijų: Lietuva yra 13, Čekija – 24 vietoje tarp 41 ES ir EBPO šalies. Kodėl valdymo rezultatai tokie skirtingi? Kokios priežastys, kad strateginės organizacijų ir institucijų reformos ir savistabos kriterijai šalyse skiriasi? Čekija yra suformavusi kelis strateginius dokumentus. Įvairios pakraipos valdžios pirmiausia stengiasi spręsti socialinius klausimus, tai matyti ir TVR rezultatuose.

STRATEGINIO VALDYMO POŽIŪRIAI, METODAI, ĮRANKIAI

Strateginis valdymas ir planavimas Čekijoje: paieškos etapas

Strateginio valdymo naujienlaiškis Nr.7 8

Tačiau Čekijoje kol kas nepavyko suformuoti nuoseklios strateginio valdymo sistemos. Kai kurios ministerijos darbe taiko strateginio valdymo koncepcijas, tačiau tokie vienos srities strateginiai dokumentai neturi galimybių remtis į globalios visuomenės vizijas, strategijas ir koncepcijas, kurių tikimasi iš vyriausybės. Analizuodami strateginio valdymo ir planavimo nesėkmių priežastis, mokslininkai nurodė nuolatinį tam tikros pakraipos vyriausybių nepasitikėjimą strateginio valdymo ir planavimo idėjomis. Dažnai painiojamas valdymas apskritai ir strateginis valdymas. Empirinis Čekijos ministerijų tyrimas taip pat atskleidė, kad ministerijų darbuotojai didelę darbo laiko dalį, atimamą iš skirtos strateginei veiklai, skiria operatyvinei ir administracinei veiklai. Pokyčiams įgyvendinti reikia viešojo administravimo reformų, kurios pašalintų esamas priežastis ir slopinančius veiksnius, susijusius su strateginio valdymo problemomis Čekijoje. Šalies vyriausybės dažnai vengia veikti strategiškai, linkusios spręsti tik einamąsias problemas ir pernelyg pasitiki rinkos savireguliacijos funkcijomis. Toks požiūris turi pagrindimą: Čekijoje, dešiniųjų vyriausybių manymu, strateginio valdymo ir ypač planavimo idėja yra komunistinis reliktas, atėjęs iš centralizuoto planavimo laikų. Jeigu socialiai orientuotos vyriausybės ir nepalaiko tokios paradigmos, praktikoje vis tiek netaiko strateginio valdymo ir planavimo. Manoma, kad šią situaciją lemia keletas kritinių veiksnių: 1) strateginio valdymo ir planavimo kultūra – ji turėtų būti aukštesnė; 2) rinkimų ciklas – vyriausybės nesuinteresuotos valdyti visuomenės plėtros, kuri nepatenka į valdymo laikotarpį; 3) ilgalaikis horizontas – vyriausybės, jo vengdamos, apsiriboja trumpu ir vidutinės trukmės laikotarpiais; 4) potencialas (organizacinė struktūra), reikalingas strateginei kontrolei vykdyti, – ministerijose jo trūksta. Vyriausybės kanceliarija kreipėsi į Prahos Čarlzo universiteto Sociologijos studijų instituto prof. dr. Františeką Ochraną, daugelyje straipsnių analizavusį Čekijos valdymą, prašydama patikslinti, ar nepasikeitė Čekijos strateginio valdymo problematika, kuri buvo fiksuojama moksliniuose straipsniuose dar nuo 2016 m. F. Ochrana 2020 m. liepą pakomentavo: „Situacija daug nepasikeitė. Mes turime keletą strateginių dokumentų, tokių kaip Čekijos Respublikos strateginės gairės 2030 (Strategic Framework of the Czech Republic 2030), Čekijos Respublikos inovacijų strategija 2030 (Innovation Strategy of the Czech Republic 2019–2030), bet esminių pokyčių nesulaukėme, nes silpnoka politinė valia, partinių interesų viršenybė prieš viešus interesus, per didelė biurokratija, menki gebėjimai strategiškai valdyti ir visuotinai pabrėžiamas formalizmas.“ Profesoriaus išvardinti veiksniai būdingi ne vien Čekijai. Vienokia ar kitokia konfigūracija jie reiškiasi daugelyje Europos šalių, kai kurie elementai atpažįstami ir Lietuvoje. Nežiūrint į nelabai pozityvų strateginio valdymo vertinimą, Čekijos privalumas yra atviras problemų kėlimas ir aiškus formulavimas. Tikėtina, į jas bus atkreiptas dėmesys, jos pradėtos šalinti. Antra vertus, Čekija jau turi strateginių dokumentų. Vadinasi, strateginio valdymo sistema jau kuriama ir šie žingsniai ilgainiui atves į strateginio valdymo ir platesnio konteksto suderinamumą.

„Keturgubos spiralės“ (KS, Quadruple Helix) sąvoka dažniausia sutinkama inovacijų ir išmaniosios specializacijos kontekste. KS yra neatsiejamas išmanios specializacijos strategijų kūrimo elementas, skatinantis žinių kūrimą ir mainus, suburiant įmones ir organizacijas, tyrimų centrus, nepriklausomus išradėjus ir pagrindinius vartotojus. Ši sąvoka minima tarp sėkmingiausių iniciatyvų, lėmusių institucinius pokyčius. Regioninė politika, besiremianti inovacijomis, taip pat pabrėžia KS. KS yra neatskiriama Europos inovacijų politikos dalis, kuria siekiama sukurti tvarų ir integracinį augimą Europoje. Vykdydami šią politiką, ES regionai turi kurti ir įgyvendinti pažangiosios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas. Tačiau, nors KS svarba ir pabrėžiama, tai toli gražu nėra nusistovėjusi inovacijų tyrimų ir politikos samprata, o pilietinė visuomenė menkai įsitraukia.

„Keturgubos spiralės“ vieta ir įgyvendinimas

Strateginio valdymo naujienlaiškis Nr.7 9

KS galima apibūdinti kaip bet kokios inovacijų sistemos ar išmaniosios specializacijos dalį, kai sąveikauja ne tik vyriausybė, pramonė / verslas ir universitetai, bet svarbiu sistemos veikėju tampa ir pilietis. KS ypač svarbi kalbant apie nuolatines (permanentines) inovacijas (tai taip pat gana nauja sąvoka ir naujas reiškinys). Pirma, KS modelis svarbus, nes pateikiamos pilietinės visuomenės įžvalgos „iš apačios į viršų“, papildančios universiteto, pramonės ir vyriausybės plėtros „iš viršaus į apačią“ nuomonę. Antra, įsitraukdama pilietinė visuomenė palaiko socialinių inovacijų kūrimą, įteisinimą ir pagrindimą. Pilietinė visuomenė dažnai yra galutinė inovacijų vartotoja ir daro didelę įtaką žinių bei technologijų generavimui, atlikdama paklausos ištyrimo funkciją. Trečia, pilietinės visuomenės dalyvavimas kuriant plėtros strategijas ir prioritetus yra būtinas įsipareigojimams ir atsakomybei už vystymosi darbotvarkę prisiimti. KS unikali tuo, kad skirtingai nuo „trigubos spiralės“ (valdžios, pramonės / verslo ir tyrimų modelio), kuri sudaroma vienu būdu, gali būti sudaroma daug skirtingų būdų, atsižvelgiant į jų topologinę ar struktūros simetriją. KS modeliai sudaromi pagal tai, kas inicijuoja ir vadovauja inovacijų procesui: akademinė bendruomenė, pramonė, vyriausybė ar piliečiai. Piliečiai gali būti itin aktyvūs suinteresuoti subjektai, kurie patys sugeba inicijuoti ir vadovauti inovacijų procesams. Jie turi galią siūlyti naujas inovacijų rūšis, ne tik remti plėtros procesą. Kalbant apie naujovių procesą, piliečiai ir pilietinė visuomenė gali atlikti konsultantų ar dalyvių vaidmenį, įskaitant žinių kūrimą kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis. Sutelktinių išteklių panaudojimo (Crowdsourcing) ir sutelktinio finansavimo (Crowdfunding) priemonės yra pavyzdys, kaip dinamiškai įgalinti pilietinę visuomenę greičiau, pigiau, plačiau ir atspariau mokytis išmokti ir mokytis išmokti, kaip mokytis. Šiuo metu procesas vyksta per skaitmenines platformas. KS yra makrolygmens priemonė ir kol kas neturime žinių, kaip šį modelį galima pritaikyti vidutiniu ir mikrolygmeniu. KS naudojimas valdymui ir jos pačios valdymo galimybės tebėra atviri klausimai. Neseniai mokslininkai prašneko ir apie „penkiagubą spiralę“ (Quantuple Helix). Žinių ir inovacijų kontekste prie vyriausybės, verslo / pramonės, akademinės bendruomenės ir piliečių pridedamas ir gamtos / aplinkos aspektas. Atsižvelgiant į didėjantį dėmesį žaliajam požiūriui, toks spiralės augimas yra suprantamas ir skatintinas.

N a u j i e n l a i š k i o c i t a t a

„Visada pradėkite nuo pabaigos prieš pradėdami“. Robert Kiyosaki (JAV verslininkas, knygų autorius)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius tel. 8 706 63926, el. p. LRVkanceliarija@lrv.lt Projektas „Į rezultatus orientuoto valdymo gebėjimų stiprinimas“: projekto analitikė dr. Aušrinė Armaitienė tel. 8 706 63926 , el. p. ausrine.armaitiene@lrv.lt

Naujienlaiškį gavote, nes esate įrašytas į projekto tikslinę grupę. Nebenorite gauti mūsų naujienų? Atsakykite į šį laišką.