PSICHOLOGINIS KLIMATAS MOKYKLOJE PASITINKANT IŠ

UŽSIENIO ATVYKSTANČIUS MOKINIUS

Psichologė Eglė ŠekštelienėVilniaus Lietuvių namai

2016-03-23

Rukla

TURINYS

Psichologinis klimatas

Adaptacija

Adaptacijos tyrimai

Psichologo darbo metodai

Klausimai

Prisistatymas.

Prašau prisistatykite remdamiesi ištraukta korta.

PSICHOLOGINIS KLIMATAS

MIKROKLIMATAS

Mokyklos klimato pagrindas –žmonių jausmai, emocijos, o

kultūra – tai vertybės, interesai irt.t.

Mokyklos kultūra lemia jos klimatą. Irviena, ir kita veikia mokyklos narių elgesį,

o tai sukuria mokyklos nariai.

MOKYKLOS DARBO KLIMATAS

Mokyklos darbo klimatas yra susiformavusi darbuotojų profesinėsveiklos tarpusavio sąveika.

Mokyklos darbo klimatą nusako keletas nusistovėjusių praktikų:

•Pasitikėjimo ir pagarbos atmosfera.

•Atsakomybė.

•Draugiškumas.

•Orientacija į taisykles.

•Darbo įtampa.

•Iniciatyvumas darbe.

TEIGIAMO MIKROKLIMATO VEIKSNIAI

Teigiamos mokyklos aplinkos sukūrimui, stabilumo ir saugumo mokinių užtikrinimui labai svarbu:

kaip mokinį (naujoką) vertina bendraklasiai, ar klasė sudarobendriją „mes“ ir ar jis yra tos bendrijos dalis, koks jo požiūris į klasę ir klasės draugus. Nė vienas mokinys nenori savo klasėje jaustis svetimas ir nereikalingas. Nuo to priklausys jo nuotaika, elgesys. Jeigu mokinys klasėje jausis saugus, tuomet bandysaktyviai išreikšti save. Priešingu atveju, galimas nusivylimas (klase, mokykla), prasta adaptacija.

ADAPTACIJA

ADAPTACIJA

Psichologų atlikti tyrimai rodo, kad adaptacijos metu dauguma mokinių patiria su mokymusi susijusių sunkumų.

Naujokai dažniau skundžiasi didesniu mokymosi krūviu, pablogėjusiais pažymiais. Naujai į mokyklą atvykę mokiniai patiria ir psichologinį sunkumą.

Juos dažniau kamuoja nerimas, depresija, patiria daugiau stresų, jaučiasi vienišesni.

Naujokams neretai būdingos ir socialinės problemos. Adaptacijos metu mokiniai skundžiasi sudėtingesniais santykiais su bendraamžiais, dažnesniais mokykliniais kivirčais.

Visi naujokai daugiau ar mažiau jau jaučia adaptacinio laikotarpio poveikį.

NUO KO PRIKLAUSO GERESNĖ ADAPTACIJA

Tyrimai rodo, kad mergaitės naujoje aplinkoje adaptuojasi šiek tiek sunkiau nei berniukai (ypač jei jos keičia mokyklą 5-8 klasėse).

Pirmoje klasėje sunkiau adaptuojasi tie vaikai, kurie iki mokyklos augo namuose, nelankė darželio. Šie vaikai neretai stokoja bendravimo su bendraamžiais įgūdžių.

Naujoje mokykloje lengviau adaptuojasi pradinių klasių ir vyresniųjų klasių (9-10) mokiniai.

Paaugliams naujoje mokykloje adaptuotis yra sunkiau, iš dalies tai siejama su bendrais paauglystės amžiaus sunkumais.

Sunkiausiai adaptaciją išgyvena uždari, drovūs vaikai. Jie nėra linkę patys aktyviai ieškoti naujų pažinčių ir draugystės. O buvimas vienam, nuošalyje nuo bendraklasių, kelia įtampą.

Paprastai adaptacija mokykloje trunka 4-6 savaites, tačiau gali užtrukti ir keletą mėnesių.

Tuo metu vaikas ieško naujų draugų, stengiasi pritapti, neišsiskirti. Praėjus adaptaciniam laikotarpiui, dauguma mokinių sėkmingai prisitaiko naujoje mokykloje ar klasėje.

KAIP GALIME PADĖTI MOKINIAMS ADAPTACINIU LAIKOTARPIU?

Psichologų atlikti tyrimai rodo, kad mokyklą ar klasę pakeitusių mokinių adaptacijos sėkmėlabiausiai priklauso nuo mokytojų elgesio. Pastebėta, kad lengviau naujoje mokykloje adaptuojasi tie mokiniai, kurie jaučia nuoširdų mokytojų rūpestį.

Naujokams labai svarbu gauti individualią pagalbą iš mokytojų. Tai žinodami, mokytojai turėtų naujokams išsamiai paaiškinti apie mokyklos tvarką, reikalavimus, suteikti informacijos apie renginius.

Vaikai lengviau pritaps mokykloje, jei jaus mokytojų draugiškumą, teisingą (objektyvų) žinių įvertinimą, jei dažniau girdės paskatinimus, pagyrimus, jei mokytojai bus empatiški (kartu su mokiniu džiaugsis jo pasiekimais ir nerimaus dėl nesėkmių), jei suteiks individualią pagalbą ugdymosi sunkumų turintiems mokiniams, bendradarbiaus su mokinių tėvais (auklėtojais).

ADAPTACIJOS TYRIMAIVilniaus lietuvių namų mokykloje

lapkričio mėnesį ATLIKTO

adaptacijos TYRIMO ANALIZĖ

MOKYKLOS NAUJOKŲ IR PERNAI ATVYKUSIŲ ĮIŠLYGINAMĄJĄ KLASĘ MOKSLEIVIŲ ADAPTACIJOS, TYRIMAS

1. Tyrimas atliktas 2015 lapkričio mėnesį. Tyrimas pristatytas pedagogų posėdžio metu 2015-12-02

2. Tyrime dalyvavo 42 tiriamieji:

15 Iš Išlyginamosios klasės

16 buvę išlyginamosios kl. moksleiviai 6-8 kl, i-iiig

11 naujokų (5-8 kl i-IIIg kl.)

3. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį.

MOKSLEIVIŲ STATUSAS PAGAL APGYVENDINIMĄ

Moksleivių nurodyta jų gimtoji kalba

ANKETĄ SUDARĖ – 5 TESTAI.IŠ VISO BUVO UŽDUOTA 98 KLAUSIMAI SU ATSAKYMŲVARIANTAIS IR DU ATVIRI KLAUSIMAI APIE PASTABAS

H. Rozenbergo savęs vertinimo metodika – 10 klausimų

Č.D. Spilbergo J.L Chanin‘o nerimo lygio įvertinimas – 20 klausimų

“Paauglio mokymosi motyvacija”. ( Entwistle N.J.,1979,1981,1983), – 32 KLAUSIMAI

“A.F. Fidler’io psichologinio klimato nustatymo metodika”. – 10 porų antonimų.

Mokinių adaptacijai mokykloje ir emocinei būklei įvertinti buvo taikoma E. Glumbakaitėsir A.Goštauto sudaryta anketa, naudoti 26 klausimai.

Pastabos ir pasiūlymai apie mokyklą (1)/bendrabutį (2).

SAVĘS VERTINIMAS MOKSLEIVIŲ TARPE

SAVĘS VERTINIMAS (10 kl.) IK (15) BUVĘ IK (16) NAUJOKAI (11) BENDRAS (42)

Savęs vertinimas aukštas 6 (40%)

6 37%

5 46%

17 40%

Savęs vertinimas vidutinis 9 (60%)

9 56%

6 54%

24 57%

Savęs vertinimas žemas 0 (0%)

1 6%

0 0%

1 2%

NERIMO LYGIO ĮVERTINIMAS

Nerimo lygio įvertinimas (20kl.) IK (15) BUVĘ IK (16) NAUJOKAI (11) BENDRAS (42)

Žemas nerimas 9 9 11 29

60% 56% 100% 69%

Vidutinis nerimas 3 7 0 10

20% 44% 0% 24%

Aukštas nerimo lygis 3 0 0 3

20% 0% 0% 7%

MOTYVACIJA MOKYTIS

MOTYVACIJA MOKYTIS (32KL.) IK (15) BUVĘ IK (16) NAUJOKAI (11) BENDRAS (42)

Motyvuoti 14 11 10 35

93% 69% 91% 83%

Nemotyvuoti 1 5 1 7

7% 31% 9% 17%

SILPNESNĖS MOKYMOSI MOTYVACIJOS MOKSLEIVIŲPROCENTINĖ IŠRAIŠKA

ATMOSFERA LIETUVIŲ NAMUOSE

Atmosfera „Lietuvių namuose“ IK (15) BUVĘ IK NAUJOKAI (11) BENDRAS

(15, 1 neatliko) (41 – 100 %)

Labai gera atmosfera 1 3 5 9

7% 20% 46% 22%

Gera atmosfera 8 4 4 16

53% 26% 36% 39%

Patenkinama atmosfera 6 7 2 15

40% 47% 18% 37%

Bloga 0 1 0 1

0% 7% 0% 2%

Labai bloga 0 0 0 0

„ATMOSFERA LIETUVIŲ NAMUOSE“ TESTO APIBENDRINTI ATSAKYMAI

1 2 3 4

IK BUV. IK NAUJOKAI

5 6 7 8

Draugiškumas 3,1 2,5 2,3 Priešiškumas

Tarpusavio supratimas 3,8 3,5 2,5 Nesutarimas

Pasitenkinimas 3,2 3,5 3 Nepasitenkinimas

Produktyvumas 3,9 3,5 3 Neproduktyvumas

Šiltumas 3,3 3,5 2,9 Šaltumas

Bendradarbiavimas 3 2,7 2,7 Bendradarbiavimo stoka

Tarpusavio parama 3,4 3,6 2,9 Nepalankumas

Susidomėjimas 2,9 2,5 2,1 Abejingumas

Užimtumas 3,5 4,2 1,9 Nuobodulys

Sėkmingumas 3,5 3,6 2,7 Nesėkmingumas

ATMOSFERA LIETUVIŲ NAMUOSE

47 proc. buvę IK moksleiviai jaučia patenkinamą atmosferą Lietuvių namuose (7 iš 15). Vienam moksleiviui atmosfera bloga.

Išlyginamojoje klasėje moksleiviai daugiau nei pusę jaučia gerą atmosferą, patenkinamą atmosferą nurodė 40 proc. moksleivių.

Buvę IK moksleiviai mokykloje daugiausiai jaučia nuobodulį. Mažiausiai teigiamųįvertinimų moksleiviai priskyrė užimtumo-nuobodulio skalei (63 taškai iš 80, vidurkis 4,2). Ir atvirkščiai, naujokai jaučiasi labiausiai užimti Lietuvių namuose.

ADAPTACIJA

IK (15) BUVĘ IK (16) NAUJOKAI (11) BENDRAS (42)

Adaptacija puiki 6 8 6 20

40% 50% 54% 48%

Adaptacija gera 8 8 5 21

53% 50% 46% 50%

Adaptacija vidutinė 1 0 0 1

7% 0% 0% 2%

Adaptacija prasta - - - -

ADAPTACIJOS TESTO KLAUSIMAS 2.

TESTO APIE EMOCINES BŪSENAS REZULTATAI

Emocinė būsena IK (15) BUVĘ IK (16) NAUJOKAI (11) BENDRAS (42)

Puiki emocinė būklė 7 8 9 24

47% 50% 82% 57%

Gera emocinė būklė 8 8 2 18

53% 50% 18% 43%

Vidutinė emocinė būklė - - - -

Prasta emocinė būklė - - - -

EMOCINĖ SAVIJAUTA. 1 KL. APIE SAVIJAUTĄ MOKYKLOJE

IŠVADOS

Mokykloje moksleiviai adaptavosi gerai ir puikiai. Daugumai moksleivių adaptacija gera (50 proc.) arba puiki (48proc.). Vieno moksleivio adaptacija – vidutinė.

Vienas moksleivis iš išlyginamosios klasės negalėjo dėl kalbos (anketos sudarytos rusų, anglų, lietuvių kalbomis) atlikti testų tyrimui. Moksleivis turi sunkumų įsisavinti naują kalbą. Galima teigti, jog jo akademinė adaptacija sunkiausia lyginant su kitais vaikais klasėje.

Visi moksleiviai jaučiasi gerai. Visų moksleivių emocinė būsena gera (43proc.) arba puiki (57 proc.).

Daugiau nei pusė moksleivių save vertina vidutiniškai, 40 proc. moksleivių savęs vertinimas aukštas.

Beveik du trečdaliai moksleivių nerimo lygis žemas, aukštą nerimą patiria vos keli išlyginamosios klasės, moksleiviai. Ketvirtis moksleivių išgyvena vidutinį nerimo lygį.

Didžioji dalis moksleivių yra motyvuoti mokytis (83proc.). Tačiau 17 proc. yra nemotyvuotų, tame tarpe daugiau nemotyvuotų buvusių išlyginamosios klasės moksleivių tarpe.

61proc. Moksleivių nurodė, jog atmosfera Lietuvių namuose labai gera arba gera. 37 proc. moksleiviųatmosfera patenkinama, vos vienas moksleivis nurodė, jog atmosfera bloga. Buvę IK moksleiviai mokykloje daugiausiai jaučia nuobodulį. Ir atvirkščiai, naujokai nurodė mažiausiai nuobodulio, yra užimti Lietuvių namuose.

REKOMENDACIJOS, KAIP PALENGVINTI MOKSLEIVIO ADAPTACIJĄ NAUJOJE MOKYKLOJE:

1. Parengti klasės kolektyvą naujo moksleivio atėjimui ( arba integracijai buvusių išlyginamosios klasės moksleivių):

Pravesti klasės valandėlę apie paramos, palaikymo, palankumo rodymo ir informacijos teikimo naujokui svarbą.

Parinkti moksleivį, kuris padės naujokui susipažinti su nauja aplinka ir įsijungti į klasės kolektyvą. Pageidautina, kad šis moksleivis būtųklasės lyderis, tai palengvins naujoko socializaciją. Reikia paruošti šį moksleivį, jis turi būti atsakingas už naujoko pristatymą kitiems moksleiviams, taip pat už jo pirmosios dienos nerimo sumažinimą.

2. Pirmasis moksleivio supažindinimas su nauja mokykla ir jo klase:

Klasės auklėtojui siūloma neformaliai pasišnekėti su moksleiviu apie jo šeimą, interesus, sunkumus, planus ir t.t.

Moksleivį supažindinti su klasės tradicijomis, planais, būsimomis jo pareigomis ir t.t. Tai gali atlikti ir prieš tai pasirinktas moksleivis.

Pravesti orientacinę ekskursija po mokyklą: direktoriaus ir pavaduotojų kabinetų, valgyklos, med.punkto, rūbinių, kabinetų, WC ir t.t. parodymas.

Pristatyti moksleiviui asmenis, kurie gali jam padėti, iškilus sunkumams: psichologę, soc. pedagogę, pavaduotojas ir kitus.

3. Naujo moksleivio adaptacija turi būti sekama ir įvertinama:

Klasės auklėtojai siūloma pasikalbėti su nauju moksleiviu po pirmosios dienos, savaitės, išklausyti jo įspūdžius.

Skirti laiko ir pasikalbėti su padedančiu naujokui moksleiviu, pagirti jį, paskatinti.

Ypač pirmą mėnesį (pirmuosius 3 mėn.) klasės auklėtoja turėtų kuo dažniau susitikti su naujoku, stebėti jo ir bendraklasių tarpusavio santykius.

Pastebėjus naujo moksleivio adaptacijos sunkumus, reikia kuo greičiau kreiptis į mokyklos psichologę, mokinio tėvus.

PSICHOLOGO DARBO METODAIDarbas su jausmais

ir prisitaikymo prie kolektyvo

klausimai.

PSICHOLOGO DARBO „ŽINGSNIAI“

1. Susipažinimas, pirminis įvertinimo pokalbis (diagnostinis pokalbis). Diagnostikai atlikti tikslesnį įvertinimą reikia 3-4 susitikimų individualių.

2. Darbas su jausmais

3. Santykiai su bendraamžiais ir mokytojais. Stebėjimas mokinių pamokose,

prevencinių ir komandinių užsiėmimų vedimas, išvykų organizavimas.

PARAMA

PALAIKYMAS

IŠKLAUSYMAS

PAGALBA KURIANT PRIIAMANČIĄ IR DRAUGIŠKĄ APLINKĄ

PSICHOLOGINIAI METODAI

1. Projekciniai testai (HTP, Šeimos piešinys ir kt.)

2. Smėlio dėžės terapija.

3. Projekcinės metaforinės kortos.

Grupinė veikla

1. Komandos formavimo pratimai klasėje, kurioje visi naujokai yra atvykę iš skirtingųšalių.

I. PSICHOLOGINĖS BŪSENOS ĮVERTINIMAS

1. Vaiko funkcionavimo lygmuo: labai geras, geras, ne daugiau nei lengvas funkcionavimos sutrikimas ir t.t.

2. F92.0 Depresinis elgesio sutrikimas

3. F43.2 Adaptacijos sutrikimai

4. Adaptacijos sutrikimo diagnostikos kriterijai.

5. Lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios adaptacijos formos

VAIKŲ BENDRO VERTINIMO SKALĖ (ANGL. CGAS –CHILDRENS’S GLOBAL ASSESSMENT SCALE) 4–16 METŲVAIKAMS

Funkcionavimo sutrikimo vertinimas

1. Labai geras funkcionavimas visose srityse (namie, mokykloje ir su bendraamžiais), vaikas įsitraukia į įvairią veiklą ir turi daug interesų (pvz., turi hobį ar dalyvauja popamokinėje veikloje, priklauso organizuotai grupei, pvz., skautams ir pan.). Mėgstamas, pasitikintis savimi, gerai mokosi mokykloje. Psichikos sutrikimų simptomų nėra.

2. Geras funkcionavimas visose srityse. Vaikas saugiai jaučiasi šeimoje, mokykloje ir su bendraamžiais. Gali būti trumpalaikių sunkumų ir įprastinio nerimo (pvz., lengvas nerimas, susijęs su svarbiu egzaminu, kartkartėmis konfliktai su broliais ar seserimis, tėvais ar bendraamžiais).

Balai Funkcionavimo sutrikimo vertinimas

100–91 Labai geras funkcionavimas visose srityse (namie, mokykloje ir su bendraamžiais), vaikas įsitraukia į įvairią veiklą ir turi daug interesų (pvz., turi hobį ar dalyvauja popamokinėje veikloje, priklauso

organizuotai grupei, pvz., skautams ir pan.). Mėgstamas, pasitikintis savimi, gerai mokosi mokykloje. Psichikos sutrikimų simptomų nėra.

90–81 Geras funkcionavimas visose srityse. Vaikas saugiai jaučiasi šeimoje, mokykloje ir su bendraamžiais. Gali būti trumpalaikių sunkumų ir įprastinio nerimo (pvz., lengvas nerimas, susijęs su svarbiu

egzaminu, kartkartėmis konfliktai su broliais ar seserimis, tėvais ar bendraamžiais).

80–71 Ne daugiau nei lengvas funkcionavimo sutrikimas (namie, mokykloje ar su bendraamžiais). Gali pasitaikyti šiek tiek sutrikęs elgesys ar emocinis distresas reaguojant į stresinius gyvenimo įvykius

(tėvų skyrybos, mirtis, brolio ar sesers gimimas), bet ši reakcija yra trumpa ir greitai praeina. Aplinkiniai tokio vaikų elgesio nelaiko sutrikusiu.

70–61 Bendras funkcionavimas geras, bet yra tam tikrų elgesio sutrikimų (pvz., sporadiniai ar izoliuoti asocialūs veiksmai, tokie kaip neatvykimas į mokyklą, smulkios vagystės, nuolatinės nedidelės

problemos mokykloje, trumpi nuotaikos pasikeitimai, baimė ir nerimas, dėl kurių neatsiranda ryškus vengiančio tipo elgesys, abejojimas savimi). Vaikas turi reikšmingų tarpasmeninių santykių.

Nepažįstantys vaiko, nelaiko jo elgesio sutrikusiu, o tie, kurie pažįsta, pastebi tam tikrų sutrikimų.

60–51 Besikeičiantis funkcionavimo lygis, atsiranda sporadinių sunkumų ar simptomų keliose, bet ne visose socialinėse srityse. Psichikos sutrikimas aiškiai pastebimas sutrikus vaiko funkcijoms.

50–41 Vidutinis funkcionavimo sutrikimas daugelyje socialinių sričių ar ryškus funkcionavimo sutrikimas vienoje srityje, kuris gali kilti dėl savižudiško elgesio ar minčių, mokyklos baimės ar kitų nerimo formų,

obsesinių ritualų konversijos simptomų, dažnų nerimo priepuolių, dažnos agresijos, tačiau reikšmingi socialiniai santykiai išlieka.

40–31 Didelis funkcionavimo sutrikimas keliose srityse ir negalėjimams funkcionuoti vienoje iš jų – namie, mokykloje, bendraujant su bendraamžiais ar visuomenėje, pvz., nuolatinis agresyvumas; ryški

socialinė izoliacija dėl nuotaikos ar mąstymo sutrikimų; bandymai žudytis aiškiai siekiant mirti. Tokiems vaikams reikia specialaus mokymo ir (ar) hospitalizacijos arba dėl savo sutrikimų pobūdžio jie

negali lankyti mokyklos (bet tai nėra pakankamas kriterijus priskirti prie šios grupės).

30–21 Negalėjimas funkcionuoti beveik visose srityse, pvz., būdamas namuose, ligoninėje visai nedalyvauja socialinėje veikloje ar visą dieną guli lovoje arba yra ryškus realybės suvokimo sutrikimas,

ryškus bendravimo sutrikimas (pvz., kartais inkoherentiškas arba socialiai nepriimtinas).

20–11 Reikalinga rimta priežiūra, kad nesužeistų kitų ar pats nesusižeistų (pvz., dažnai pasitaikantis agresyvus elgesys, pakartotiniai bandymai žudytis), taip pat dėl rūpinimosi asmenine higiena; ryškus

visų formų bendravimo (žodinio ar nežodinio) sutrikimas, ryški socialinė izoliacija, stuporas ir pan.

10–1 Reikalinga nuolatinė priežiūra dėl ypatingo agresyvaus ar autoagresyvaus elgesio, labai ryškaus realybės suvokimo sutrikimo, dėl didelio bendravimo, mąstymo, emocijų sutrikimo, dėl visiško

nesugebėjimo rūpintis asmenine higiena.

DEPRESIJOS DIAGNOSTIKA

Depresijos epizodas diagnozuojamas, jeigu tiriamajam ne trumpiau kaip 2 savaites pasireiškia ne mažiau kaip 2 pagrindiniai ir 2 papildomi depresijos sindromo simptomai.

1. Pagrindiniai depresijos simptomai:

1.1. prislėgta, pablogėjusi nuotaika;

1.2. sumažėję interesai ir pasitenkinimas anksčiau malonia veikla;

1.3. jaučiamas energijos trūkumas, sumažėjęs aktyvumas ir padidėjęs nuovargis.

2. Papildomi depresijos simptomai:

2.1. susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys;

2.2. sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi;

2.3. kaltės ir menkavertiškumo jausmas;

2.4. niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas;

2.5. polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę ir savižudiški veiksmai;

2.6. sutrikęs miegas;

2.7. sumažėjęs apetitas.

F92.0 DEPRESINIS ELGESIO SUTRIKIMAS

Ši kategorija turi atitikti elgesio sutrikimų vaikystėje (F91.-) kriterijus ir kartu pasireikšti nuolatine bei stipria depresija (F32.-), pasireiškiančia tokiais simptomais kaip perdėtas liūdesys, susidomėjimo įprastine veikla bei malonumo jausmo ją atliekant praradimas, savęs kaltinimu ir neviltis. Taip pat gali pasireikšti ir miego bei apetito sutrikimų.

ADAPTACIJOS SUTRIKIMO DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI.

· Per 3 mėn. po streso (ų) pasireiškia emocijų ir elgsenos sutrikimo simptomai.

Dėl simptomų:

· asmuo jaučia stipresnį negu tikėtina distresą;

· jam būna ryškiai sutrikusi socialinė ar kita akademinė veikla.

· Simptomai nėra kito psichikos sutrikimo kriterijai.

· Šie simptomai nėra dėl sielvarto.

· Pasibaigus stresui (ar jų pasekmėms), simptomai trunka ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

F43.2 ADAPTACIJOS SUTRIKIMAITai subjektyvaus distreso ir emocijų sutrikimo būsena, paprastai sukelianti socialinės veiklos ir įgūdžių sutrikimus ir pasireiškianti prisitaikymo prie stresogeniškų gyvenimo pokyčių ar įvykių laikotarpiu. Stresą sukeliantis veiksnys gali paveikti individo socialinę aplinką (gedėjimas, išsiskyrimas) arba platesnes asmens socialines atramas ir vertybes (migracija, pabėgėlio statusas). Šis veiksnys taip pat gali atspindėti svarbų vystymosi ir gyvenimo periodą ar jo sukeltą krizę (ėjimas į mokyklą, tapimas tėvais, nesėkmė bandant rasti ryšį su brangiu žmogumi, išėjimas į pensiją). Individualus polinkis ir jautrumas yra svarbus adaptacijos sutrikimams atsirasti ir jųpasireiškimo pobūdžiui, bet, nepaisant to, manoma, kad sutrikimas neatsirastų be stresogeniško faktoriaus. Sutrikimas pasireiškia įvairiai: gali būti depresiška nuotaika, nerimas, susirūpinimas (ar šių jausmų derinys), jausmas, kad nesugebama susitvarkyti, planuoti ateitį ar toliau tvarkytis su esama situacija, atlikti kasdienius darbus. Kartu gali būti elgesio sutrikimų, ypač paaugliams. Dominuojantis požymis gali būti trumpalaikė ar užsitęsusi depresinė reakcija arba kiti emocijų ir elgesio sutrikimai.

Kultūrinis šokas

Gedėjimo reakcija

Vaikų hospitalizmas

Išskyrus: atsiskyrimo nerimo sutrikimą vaikystėje (F93.0)

F43.8 Kitos reakcijos į stiprų stresą

F43.9 Nepatikslinta reakcija į stiprų stresą

LENGVOS, VIDUTINIO SUNKUMO IR SUNKIOS ADAPTACIJOS FORMOS

Lengvai adaptacijai būdinga tai, kad mokinių protinis darbingumas laipsniškai didėja, greitai susidaro protinės ir fizinės veiklos dienos ir savaitės stereotipas, vegetacinis susijaudinimas ir reguliacinių mechanizmų įtampa pastebimai sumažėja.

Vidutinio sunkumo adaptacija būna tada, kai mokinių darbingumas didėja lėtai, sunkiai formuojasi dienos ir savaitės protinio darbingumo ritmas, visos mokinio organizmo sistemos dirba labai įtemptai.

Sunki adaptacija būna tada, kai susideda keli tiek biologinės, tiek psichosocialinės mokinio adaptaciją sunkinančios aplinkybės: pvz., atsilikęs biologinis amžius, lėtinė liga, neatsparus organizmas, nepalanki mikrosocialinė aplinka šeimoje, mokykloje.

II. DARBAS SU JAUSMAIS

EMOCINIS INTELEKTAS

„..{...} už termino „emocinis intelektas“ slypi gebėjimas atskirti ir suprasti savo ir kitų žmonių emocijas bei jas suvaldyti. Kodėl tai taip svarbu? Paprastai aukštą emocinį intelektą turintys vaikai pasižymi aukšta saviverte, labiau pasitiki savimi, greičiau prisitaiko prie pokyčių, sėkmingiau mokosi ir lengviau bendrauja. Taip pat efektyviau suranda išeitis iš situacijų ir susigaudo konfliktuose. “

Ankstesniųjų kartų vaikai dažniausiai būdavo mokomi emocijas užgniaužti. Na, geriausiu atveju buvo galima pasidžiaugti, nusijuokti ar šypsotis, o štai jau verkti, pykt ar bijoti –blogai ir gėdinga. Buvo įprasta baimę ir pyktį užgniaužti, nes juk svarbiausia pasirodyti išauklėtam ir susitvardančiam. Tačiau emocijų tramdymas sukelia stresą ir kitus nervinius sutrikimus, gali net paveikti tam tikrų ligų atsiradimą.

www.bernardinai.lt Kalbėti apie jausmus – svarbiau, nei išmokyti skaityti (2016 vasario 2d.)

EMOCIJOS IR JAUSMAI

SMĖLIO TERAPIJA

Smėlio terapija galima būti taikoma tiek suaugusiems, tiek vaikams –mat smėlis, kaip ir vanduo ar molis, nereikalauja jokių gebėjimų. Skirtingai nuo kitų žaislų ar daiktų – net pieštuko, smėlis nereikalauja iš žaidėjo nieko – gali tik glostinėti, lytėti smilteles, gali užkasti, pažerti, sumaišyti, panardinti rankas ar supilti kalną.

Smėlio smiltelės stimuliuoja visus nervinius taškus, esančius pirštų galiukuose, suaktyvinama smegenų veikla, priverčianti smegenis veikti atitinkama kryptimi, taip iššaukiant teigiamas emocijas.

Smėlio dėžės terapijos seanso metu per vaizduotės kalbą pasireiškia tai, kas užkoduota kliento pasąmonėje. Dėl šios priežasties tokia su žaidimu susijusi terapija labai naudinga psichologinėms traumoms pastebėti ir gydyti.

SMĖLIO DĖŽĖ PSICHOLOGO KABINETE

DARBAS SMĖLYJE

SMĖLIS MAŽINA ĮTAMPĄLytėti – vadinasi pažinti pasaulį, pažinti savo kūną, lytėdami stimuliuojame savo pojūčius, pirštų neuronai siunčia signalus į smegenis, ir jaučiame, kaip atsipalaiduojame.

ŠIS PROCESAS PSICHOLOGŲ LYGINAMAS SU SAPNAVIMU.

Jei sapnas – yra tarsi pasąmonės kūrinys, tai smėlyje atsirandančios linijos, kalnai, duobės, įsmėlio dėžę įkeliami žaislai, su jais atliekami veiksmai taip pat rodo vidinį žmogaus pasaulį, jo baimes, kylančius konfliktus ir jų sprendimą.

GRUPĖS VEIKLOS PADEDANČIOS SAVE/KITĄ PAŽINTI

• Komandiniai įsiklausymo žaidimai („Akių vartai“, „Patikrinti savo pastabumą“ ir t.t. A. Mewald, Ž. Gailius, Praktinis vadovas jaunimo lyderiams, 1997).

• Kortos psichologinės (Mythos, Cope); atvirtutės - bendravimas, pažinimas vienas kito per asociacijas.

• Jausmų reiškimas ir dalinimasis grupėje,

gebėjimas vienas kitą išgirsti geriau pažinti.

• Piešimas, plakatų gaminimas

• Išvykos

• Prevencinės pamokos

SPALVŲ RATAS (KOKIA SPALVA MATAU KT. KLASIOKĄ)

AČIŪ UŽ DĖMESĮ