PATVIRTINTA

Vilniaus „Laisv s“ gimnazijos direktoriaus

2017-09-01 sakymu Nr. V-136

2017–2018 IR 2018–2019 MOKSLO METŲ VILNIAUS „LAISV S“ GIMNAZIJOS

UGDYMO PLANAS

Vilnius, 2017

2

TURINYS

I SKYRIUS .......................................................................................................................................... 4

BENDROSIOS NUOSTATOS ........................................................................................................... 4

PIRMAS SKIRSNIS ........................................................................................................................ 4

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKM .................................................................... 4

ANTRAS SKIRSNIS ....................................................................................................................... 6

GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO GYVENDINIMAS. GIMNAZIJOS UGDYMO PLANO

RENGIMAS ..................................................................................................................................... 6

TREČIASIS SKIRSNIS .................................................................................................................. 6

MOKINIO GEROV S UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE ........... 6

KETVIRTASIS SKIRSNIS ............................................................................................................. 7

PAŽINTINI , KULT RINI , SOCIALINI IR PILIETINI VEIKL PL TOJIMAS ........... 7

PENKTASIS SKIRSNIS ................................................................................................................. 8

MOKINI MOKYMOSI KR VIO REGULIAVIMAS ................................................................ 8

ŠEŠTASIS SKIRSNIS .................................................................................................................... 9

MOKINI MOKYMOSI PASIEKIM IR PAŽANGOS VERTINIMAS .................................... 9

SEPTINTASIS SKIRSNIS ............................................................................................................ 10

MOKYMOSI PASIEKIM GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS, GYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAM ................................................... 10

AŠTUNTASIS SKIRSNIS ............................................................................................................ 11

NEFORMALIOJO VAIK ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE .......................... 11

DEVINTASIS SKIRSNIS ............................................................................................................. 12

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS .................................................................................... 12

DEŠIMTASIS SKIRSNIS ............................................................................................................. 13

DALYK MOKYMO INTENSYVINIMAS ............................................................................... 13

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS ................................................................................................... 13

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS .............................................................................................. 13

DVYLIKTASIS SKIRSNIS .......................................................................................................... 13

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS ......................................... 13

TRYLIKTASIS SKIRSNIS ........................................................................................................... 14

MOKYKLOS IR MOKINI T V (GLOB J , R PINTOJ ) BENDRADARBIAVIMAS .. 14

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS .................................................................................................... 15

LAIKIN J MOKYMOSI GRUPI SUDARYMAS, KLASI DALIJIMAS .......................... 15

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS........................................................................................................ 15

MOKINI MOKYMAS NAMIE ................................................................................................. 15

II SKYRIUS ...................................................................................................................................... 16

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS ............................................................ 16

PIRMASIS SKIRSNIS .................................................................................................................. 16

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS ....... 16

ANTRASIS SKIRSNIS ................................................................................................................. 16

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI ............................ 16

III.SKYRIUS ..................................................................................................................................... 20

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS ................................................................. 20

IV SKYRIUS ..................................................................................................................................... 22

MOKINI , TURINČI SPECIALI J UGDYMOSI POREIKI (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS D L IŠSKIRTINI GABUM ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS ............ 22

PIRMASIS SKIRSNIS .................................................................................................................. 22

BENDROSIOS NUOSTATOS ..................................................................................................... 22

ANTRASIS SKIRSNIS ................................................................................................................. 22

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS ................................................................ 22

TREČIASIS SKIRSNIS ................................................................................................................ 23

MOKINI , TURINČI SPECIALI J UGDYMOSI POREIKI , ........................................... 23

MOKYMOSI PASIEKIM IR PAŽANGOS VERTINIMAS ..................................................... 23

KETVIRTASIS SKIRSNIS ........................................................................................................... 23

3

SPECIALIOSIOS PEDAGOGIN S IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS .................................................................................................................................... 23

PENKTASIS SKIRSNIS ............................................................................................................... 24

MOKINI , TURINČI SPECIALI J UGDYMOSI POREIKI , MOKYMAS NAMIE ....... 24

4

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo met Vilniaus „Laisv s“ gimnazijos (toliau –

Gimnazijos) ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo

program (toliau – ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusi neformaliojo vaik švietimo program gyvendinim . Vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais ir kitais teis s aktais, sudaromas 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo met gimnazijos ugdymo planas.

2. Ugdymo plano tikslas – ugdymo turin formuoti ir ugdymo proces organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys pasiekt asmenin s pažangos ir geresni ugdymo(si) rezultat ir gyt mokymuisi vis gyvenim b tin bendr j ir dalykini kompetencij .

3. Ugdymo plano uždaviniai: 3.1. numatyti gaires ugdymo procesui gimnazijoje gyvendinti ir ugdymui pritaikyti pagal mokini mokymo(si) poreikius (individualizuojant, diferencijuojant, integruojant ir kt.);

3.2. nurodyti minimal privalom pamok skaiči , skirt ugdymo programoms gyvendinti; 3.3. kurti ugdymo proceso dalyvi s veik (mokytojo ir mokinio, mokinio ir mokinio, mokymo ir

mokymosi aplink ), ugdymo (si) procese, siekiant personalizuoto ir savivaldaus mokymosi.

4. Ugdymo plane vartojamos s vokos: Gimnazijos ugdymo planas – gimnazijoje vykdom ugdymo program gyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindin nustatytos trukm s nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. Dalyko modulis – apibr žta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis. Laikinoji grup – mokini grup dalykui pagal modul mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar

mokymosi pagalbai teikti.

Kontrolinis darbas – žini , geb jim , g dži parodymas arba mokinio žinias, geb jimus, g džius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minuči . Kitos bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos s vokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo statyme ir kituose švietim reglamentuojančiuose teis s aktuose vartojamas s vokas.

PIRMAS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKM

5. Ugdymo organizavimas I–IV gimnazijos klas se: 5.1. 2017–2018 mokslo metai:

Ugdymo proceso pradžia

2017 m. rugs jo 1 d.

Ugdymo proceso pabaiga I – III gimnazijos klas s mokiniams

2018 m. birželio 15 d.

Ugdymo proceso pabaiga IV gimnazijos klas s mokiniams

2018 m. geguž s 25 d.

Rudens atostogos

2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 3 d.

Žiemos (šv. Kal d ) atostogos

2017 m. gruodžio 27 d.– 2018 m. sausio 3 d.

Žiemos atostogos

2018 m. vasario 19 d. – vasario 23 d.

Pavasario (Velyk ) atostogos

2018 m. balandžio 3 d. – balandžio 6 d.

IV klasi gimnazijos mokiniams (jeigu gimnazijos IV klas s mokinys laiko pasirinkt brandos egzamin ar skait pavasario atostog metu (Velyk atostog metu)

2018 m. balandžio 9 d.

Vasaros atostogos I – III gimnazijos klas s mokiniams

2018 m. birželio 18 d. – rugpj čio 31 d.

5

Švenči dienos (nesutampančios su

savaitgaliais)

2017 m. lapkričio 1 d. (Vis Švent j diena)

2017 m. gruodžio 25, 26 dienos (šv. Kal d dienos)

2018 m sausio 1 d. (Nauj j met diena)

2018 m. vasario 16 d. (Lietuvos valstyb s

atk rimo diena)

2018 m. balandžio 2 d. (Velyk diena)

2018 m. geguž s 1 d. (Tarptautin darbo diena)

5.2. 2018–2019 mokslo metai: Ugdymo proceso pradžia

2018 m. rugs jo 1 d.

Ugdymo proceso pabaiga I–III gimnazijos

klas ms mokiniams

2019 m. birželio 21 d.

Ugdymo proceso pabaiga IV gimnazijos klas s mokiniams

2019 m. geguž s 24 d.

Rudens atostogos

2018 m. spalio 29 d. – lapkričio 2 d.

Žiemos (Kal d ) atostogos

2018 m. gruodžio 27 d. – 2019 m. sausio 2 d.

Žiemos atostogos

2019 m. vasario 18 d. – vasario 22 d.

Pavasario (Velyk ) atostogos

2019 m. balandžio 23 d. – balandžio 26 d.

IV klasi gimnazijos mokiniams (Jeigu gimnazijos IV klas s mokinys laiko pasirinkt brandos egzamin ar skait pavasario atostog metu (Velyk atostog metu))

2019 m. balandžio 29d.

Vasaros atostogos I – III gimnazijos klas s

mokiniams

2019 m. birželio 25 d. – rugpj čio 31 d.

Švenči dienos (nesutampančios su

savaitgaliais)

2018 m. lapkričio 1 d. (Vis Švent j diena)

2018 m. gruodžio 24 (K či diena)

2018 m. 25, 26 dienos (Kal d dienos)

2019 m sausio 1 d. (Nauj j met diena)

2019 m. kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomyb s

atk rimo diena)

2019 m. balandžio 22 d. (Velyk diena)

2019 m. geguž s 1 d. (Tarptautin darbo diena)

6. Gimnazija gyvendina pagrindinio ugdymo II dalies program ir vidurinio ugdymo program pusmečiais:

2017-2018 m.m.

I pusmečio trukm 2017-09-01 iki 2018-01-19

II pusmečio trukm (I-III klas se) 2018-01-20 iki 2018-06-15

II pusmečio trukm (IV klas je) 2018-01-20 iki 2018-05-25

2018-2019 m.m.

I pusmečio trukm 2018-09-01 iki 2019-01-25

II pusmečio trukm (I-III klas se) 2019-01-26 iki 2019-06-21

II pusmečio trukm (IV klas je) 2019-01-26 iki 2019-05-24

7. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę. Pagrindin ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka.

8. Gimnazijos vadovas, esant aplinkyb ms, keliančioms pavoj mokini sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremali j pad t , priima sprendimus d l ugdymo proceso koregavimo. Gimnazijos vadovas apie priimtus sprendimus d l ugdymo proceso koregavimo informuoja savivaldyb s vykdom j institucij ar jos galiot asmen .

9. Jei oro temperat ra – 25 laipsni šalčio ar žemesn , gimnazij gali nevykti 1-4 gimnazijos

klasi mokiniai. Šios dienos skaičiuojamos mokymosi dien skaiči . Ugdymo procesas,

6

atvykusiems gimnazij mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems gimnazij , mokymuisi reikalinga informacija skelbiama gimnazijos internetin je svetain je ir / arba elektoriniame dienyne.

ANTRAS SKIRSNIS

GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. GIMNAZIJOS UGDYMO PLANO

RENGIMAS

10. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal gimnazijos tikslus, konkrečius mokini ugdymo(si) poreikius ir gyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo program aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. sakymu Nr. V-1309 „D l Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo program aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo program aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis

programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpj čio 26 d. sakymu Nr. ISAK-2433 „D l Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendr j program patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo

bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. sakymu Nr. V-269 „D l Vidurinio ugdymo bendr j program patvirtinimo“

(toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. sakymu Nr. V-1308

„D l Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal

formaliojo švietimo programas form ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. sakymu Nr. V-1049 „D l Mokymosi form ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi form ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas) ir kt.

11. Gimnazijoje vykdomoms ugdymo programoms gyvendinti rengiamas gimnazijos ugdymo planas, kur rengia direktoriaus sakymu sudaryta grup (2017-05-18 direktoriaus sakymas V-88).

Grup s darbui vadovauja metodin s tarybos pirminink . Mokyklos ugdymo planas rengiamas vadovaujantis demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais.

12. Rengiant gimnazijos ugdymo plan , remtasi švietimo steb senos, mokini pasiekim ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalini mokini pasiekim patikrinimo, nacionalini ir tarptautini mokini pasiekim tyrim rezultatais, gimnazijos veiklos sivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

13. Gimnazijos ugdymo planas rengiamas dvejiems mokslo metams. Gimnazija pasilieka teisę koreguoti ugdymo plan esant poreikiui.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO GEROV S UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

14. Gimnazija, gyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, sudaro s lygas mokiniui mokytis mokini , mokini ir mokytoj , kit mokyklos darbuotoj pagarba vienas kitam gr stoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkam ir savalaik reagavim patyči ir smurto apraiškas. Gimnazijoje mokiniui saugia ir palankia

ugdymosi aplinka r pinasi ir mokinio gerov s užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerov s komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerov s komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. sakymu Nr. V-579 „D l Mokyklos vaiko gerov s komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

15. Gimnazija, gyvendindama mokyklos ugdymo turin , organizuoja kryptingas sveikos

gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas pagal LIONS QUEST „Raktas s kmę“ program . Gimnazija program gyvendina integruodama socialini moksl , kalb ugdymo turin , per neformaliojo vaik švietimo veiklas, klasi valand li metu.

16. Gimnazija sudaro galimybes mokiniui kiekvien dien užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kuri praplečia k no kult ros pamok turin .

7

17. Gimnazija, gyvendindama mokyklos ugdymo turin , vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos

reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpj čio 10 d. sakymu Nr. V-773 „D l Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo

ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).

18. gimnazijos ugdymo turin integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. sakymu Nr. V-941 „D l Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa gyvendinama pagal Vilniaus „Laisv s“ gimnazijos Integruoto mokymo tvarkos apraš , patvirtint 2017-08-31

direktoriaus sakymu V-127.

.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PL TOJIMAS

19. Gimnazija, siekdama nuosekliai ugdyti mokini kompetencijas, gimnazijos ugdymo

turinyje susieja formali sias socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) su

neformaliosiomis praktin mis veiklomis: 19.1. pažintin mis ir kult rin mis veiklomis, sudaro galimybes mokiniams lankytis muziej ,

bibliotek organizuojamose programose ir renginiuose. Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, turi k rybines galimybes gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis vertybines nuostatas;

19.2. skatinančiomis pilietin sitraukim , ugdančiomis geb jim priimti sprendimus ir motyvacij dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomen s veiklose. Šios veiklos padeda mokiniams

teorines pilietiškumo žinias prasminti praktin je ar projektin je veikloje, bendradarbiaujant su vairiomis vaik ir jaunimo organizacijomis, interes grup mis, valdžios ir savivaldos

institucijomis;

19.3. padeda mokiniams ugdytis medij ir informacin raštingum ; 19.4. socialin mis (karitatyvin mis) veiklomis, padedančiomis mokiniams ugdytis pagarbos,

r pinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas. Šios veiklos sudaro galimybes

mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas, gyjant realios globos patirties. 20. Mokiniui, kuris mokosi:

20.1. pagal pagrindinio ir vidurio ugdymo programas pažintinei, kult rinei, meninei,

k rybinei veiklai skiriamos 2017-2018 m.m.:

Eil.

Nr.

Veikla M nuo

1. Atradim diena, skirta piliakalni metams Rugs jis

2 Gerumo diena, skirta savanorystei Gruodis

3. Lietuvos valstyb s atk rimo šimtmečio pamin jimas Vasaris

4 Pilietini iniciatyv organizavimas Kovas

5 Muziej diena Geguž

6-7. Projekt pristatymo dienos Birželis

8-9 Sveikatinimo – sporto diena Birželis

10 Šeimos – karjeros diena Birželis

20.2. pagal pagrindinio ir vidurio ugdymo programas pažintinei, kult rinei, meninei, k rybinei veiklai skiriamos 2018-2019 m.m.:

Eil.

Nr.

Veikla M nuo

1. Atradim diena Rugs jis

2 Gerumo diena, skirta savanorystei Gruodis

3. Ugdymas karjerai Vasaris

8

4 Pilietini iniciatyv organizavimas Kovas

5 Muziej diena Geguž

6-7. Projekt pristatymo dienos Birželis

8 Sveikatinimo – sporto diena Birželis

9 Mokausi iš kino Birželis

10 Šeimos – karjeros diena Birželis

20.3. pagal pagrindinio ugdymo program privaloma socialin – pilietin veikla, kuriai skiriama 10 valand (pamok ) per mokslo metus. Socialinę – pilietinę veikl mokytojai fiksuoja

dienyne, o mokiniai savo socialin s – pilietin s veiklos rodymus kaupia patys socialin s veiklos atsiskaitymo lapelyje. Už socialinę – pilietinę veikl mokiniai atsiskaito du kartus per mokslo metus.

Socialin veikla apima šias veiklas:

20.3.1. aktyvi veikla gimnazijos savivaldoje;

20.3.2. klas s ir gimnazijos aplinkos tvarkymas, pagal poreik ir susitarim – Naujosios

Vilnios rajono tvarkymas;

20.3.3. bud jimas gimnazijoje; 20.3.4. dalyvavimas atnaujinant gimnazijos interjer , kuriant sveting aplink ; 20.3.5. dalyvavimas pilietinio ugdymo, prevenciniuose, socialiniuose, profesinio

orientavimo, ekologiniuose, sporto renginiuose ir j organizavimas;

20.3.6. savanoriškas darbas nevyriausybin se organizacijose, labdaros akcijose, gyv n globos namuose, ne gali j dienos centruose ir t.t.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

21. Siekiant tausoti mokinio sveikat , gimnazijoje atliekama nuosekli mokini mokymosi kr vio steb sena. Mokiniui mokymosi kr vis per savaitę optimalus ir paskirstytas proporcingai.

Esant galimybei penktadien organizuojama mažiau pamok nei kitomis savait s dienomis. 22. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo program , yra ne daugiau

kaip 7 pamokos per dien . 23. Gimnazija užtikrina, kad mokiniams per dien yra skiriamas ne daugiau kaip vienas

kontrolinis darbas. Apie kontrolin darb mokiniai informuojami ne v liau kaip prieš savaitę

elektroniniame dienyne. Kontroliniai darbai n ra rašomi po ligos, atostog , po šventini dien . 24 Gimnazija užtikrina, kad nam darbai:

24.1. atitikt mokinio galias; 24.2. b t naudingi gr žtamajai informacijai apie mokinio mokym si gauti, tolesniam

mokymuisi;

24.3. neb t užduodami atostogoms; 24.4. neb t skirti d l vairi priežasči ne vykusi pamok turiniui gyvendinti. 25. Gimnazijoje esant mokini , kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo program ir negali

tinkamai atlikti nam darb d l netinkam socialini ekonomini kult rini s lyg namuose, sudaromos s lygos juos atlikti skaitykloje arba jie nukreipiami Naujosios Vilnios dienos centr .

26. Didesnis už minimal privalom pamok skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalyk moduliams mokytis gimnazijos I–II klasi mokiniams skiriamas, suderinus su mokini t vais (glob jais, r pintojais).

27. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo program , maksimalus pamok skaičius per savaitę 34.

28. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaiki ar ilgalaiki konsultacij . Trumpos trukm s konsultacijos, teikiant pagalb , ne skaitomos mokinio mokymosi kr v , o ilgalaik s, jeigu j trukm prilyginama pamokos trukmei, skaitomos mokymosi kr v (viršijant minimal kr v ). Mokini t vai (glob jai, r pintojai) elektroniniu dienynu ar kitu b du informuojami apie mokinio darom pažang , jam suteikt mokymosi pagalb .

9

29. Mokinys gimnazijos vadovo sakymu gali b ti atleidžiamas nuo pamok t dalyk , kuri jis yra nacionalini ar tarptautini olimpiad , konkurs per einamuosius mokslo metus nugal tojas: nuo dail s, muzikos, šokio, k no kult ros, išimties atvejais – ir nuo kit dalyk pamok (ar j dalies) lankymo, jei jis mokosi neformaliojo vaik švietimo ir formal j švietim papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formal j švietim papildančio ugdymo programas (ar yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaik švietimo programas. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio

pamok mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formal j švietim papildančio ugdymo ar neformaliojo vaik švietimo programomis. Ši program turinys turi der ti su bendr j program turiniu.

30. Mokinys, atleistas nuo atitinkam men ar sporto srities dalyk pamok , j metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Gimnazija užtikrina nuo pamok atleist mokini saugum ir užimtum . Kai šios pamokos pagal pamok tvarkarašt yra pirmosios ar paskutin s, už mokini saugum atsako t vai (glob jai, r pintojai). Apie tai mokykla informuoja t vus.

31. Men dalyk pusmečio vertinimas rašomas dešimtbale vertinimo sistema skaičiuojant pažymi vidurk iš pateiktos pažymos, gautos iš men ugdymo staigos. Sporto srities, mokantis

pagal formal j švietim papildančias programas, vykdoma skaita ir konvertuojama pažymiais pagal dešimtbalę vertinimo sistem .

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

32. Mokini mokymosi pasiekim ir pažangos vertinimas yra gimnazijos ugdymo turinio dalis

ir dera su keliamais ugdymo tikslais. Vertinant mokini pasiekimus ir pažang vadovaujamasi Ugdymo program aprašu, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis,

Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teis s aktais, reglamentuojančiais mokini pasiekim ir pažangos vertinim .

33. Gimnazijoje, vadovaujantis Bendr j ugdymo plan 32 punkte nurodytais teis s aktais ir

mokyklos susitarimu yra parengtas Mokyklos mokini pažangos ir pasiekim vertinimo tvarkos

aprašas.

34. Gimnazijoje:

34.1. mokinio pasiekimai ir pažanga vertinami pažymiais (10 bal vertinimo sistema), skaitomis (dorinis ugdymas, psichologija bei dalyk moduliai), komentarais, kaupiamaisiais

taškais, aplankais, skirtingais sivertinimo b dais.

34.2. mokytojai, dirbantys su toje pačioje klas je ar paralelin se grup se ugdomais mokiniais,

užtikrina mokini pasiekim ir pažangos vertinimo form dermę. 35. Gimnazijos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis

vertinimas.

36. Gimnazija taiko individualios mokinio pažangos steb jimo sistem ir tam naudoja mokinio sivertinimo formas, aptartas metodin se grup se, mokinio pažangos fiksavimo lap , analizuoja bandom j egzamin rezultatus, pagrindinio ugdymo pasiekim rezultatus.

37. Mokytojai stebi, ar mokinio gyt kompetencij lygis optimalus, atitinkantis jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirt , ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta nauj ir sud tingesni dalyk , gyja nauj geb jim , tvirtesni vertybini nuostat ; ieško b d , kaip skatinti mokinio savistab , atkaklum , savo veiklos / mokymosi (si)vertinim ir tobulinim .

38. Individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo t vai (glob jai, r pintojai), ugdantys mokytojai ir kiti švietimo specialistai. Atsižvelgiant vertinimo informacij

yra koreguojamas mokinio mokymasis.

39. Gimnazijoje atliekamas diagnostinis vertinimas, siekiant nustatyti mokinio pasiekimus bei

vertinti darom pažang :

39.1. Mokslo met pradžioje ir pabaigoje mokykloje atliekamas lietuvi kalbos, angl kalbos, matematikos ir istorijos pasiekim diagnostinis vertinimas.

39.2 Diagnostinio vertinimo metu mokinio pasiekimai vertinami pažymiu. Mokslo met pradžioje gauti vertinimai dienyn nerašomi, gauta informacija analizuojama ir nustatomi

mokini pasiekimai ir poreikiai, keliami tolesni mokymo ir mokymosi tikslai. Mokslo met

10

pabaigoje atlikt diagnostini test (išskyrus angl kalbos) pažangai nustatyti vertinimai rašomi dienyne.

40. Gimnazija Nacionaliniame mokini pasiekim patikrinime dalyvauja mokyklos vadovo sprendimu. Mokinio pasiekim rezultatai ne skaičiuojami ugdymo laikotarpio vertinim .

41. Gimnazija apie mokini mokymosi pažang ir pasiekimus mokinius ir j t vus (glob jus, r pintojus) informuoja mokyklos nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomen teisin s apsaugos statymo reikalavimais.

42. Gimnazijoje veikia atsiskaitymo tvarka:

42.1. neatlikęs mokytojo numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.) mokinys

turi atsiskaityti per penkias darbo dienas. Mokytojas suteikia reikiam mokymosi pagalb , iki mokiniui atsiskaitant. Jeigu mokinys per penkias darbo dienas neatsiskait ir nepademonstravo pasiekim , numatyt Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 bal sistemos vertinimui „labai blogai“;

42.2. jei mokinys mokyklos numatytu laiku neatliko vertinimo užduoči (kontrolini darb ir kt.), kai mokyklos vadovo sakymu yra deleguotas atstovauti mokyklai olimpiadose, konkursuose, varžybose ir kt., ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas rašas „atleista“. Tokiais atvejais

mokiniams, sugr žusiems ugdymo proces , suteikiama reikiama mokymosi pagalba.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS, ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

43. Gimnazija sudaro s lygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo

aukštesni pasiekim . 44. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui atsakingas už mokymosi pasiekim steb senos

koordinavim , gerinim ir mokymosi pagalbos organizavim . 45. Gimnazija, siekdama gerinti mokini mokymosi pasiekimus: 45.1. diegia aukštus mokymosi l kesčius kiekvienam mokiniui (tarp j ir žemus pasiekimus

turintiems mokiniams), ugdo s moning ir atsaking poži r mokym si; 45.2. ugdo mokini pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus; 45.3. ugdo atkaklum mokantis; 45.4. nuolat aptaria mokini pasiekim gerinimo klausimus mokyklos bendruomen je; 45.5. nuolat stebi ugdymosi proces , laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia j

mokiniams, ypatingai iš šeim , kuriose nepalanki socialin , ekonomin ir kult rin aplinka, migrantams ir kitiems, kuri lietuvi kalba n ra gimtoji, taip pat kartojantiems kurs ;

45.6. kartu su mokiniu, mokinio t vais (glob jais, r pintojais) vaiko gerov s komisija sprendžia mokini v lavimo pamokas ir j nelankymo problemas;

45.7. tobulina mokyklos mokini pasiekim ir pažangos vertinimo procesus, itin daug

d mesio skirdama gr žtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; jais grindžia reikiamus sprendimus d l vairi mokini grupi , klasi mokini pasiekim dinamikos, mokytoj ir visos mokyklos ind lio mokini pažang ;

45.8. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypatingai dalykines kompetencijas ir geb jimus, individualizuoti ugdym , organizuoti ugdymo proces vairi geb jim ir poreiki mokiniams, berniukams ir mergait ms. Mokytojai turi galimybę prireikus pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant mokini mokymosi pagalbos poreikius;

45.9. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti k rybingum . 46. Mokykla užtikrina ne atsitiktinę, bet sisteminę mokymosi pagalb , kuri apima: žem

pasiekim prevencij (iš anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis j išvengti), intervencij (sprendžiant iškilusias problemas) ir žem pasiekim kompensacines priemones

(suteikiant tai, ko mokiniai negali gauti namuose ir pan.).

47. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas gimnazijoje nuolat stebimas, siekiant laiku

pasteb ti mokinius, kuri pasiekimai žemi, ir nustatyti toki pasiekim priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas j priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai,

11

mokinio t vai (glob jai, r pintojai), kartu su jais sprendžiamos žem mokymosi pasiekim problemos. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams rekomenduojama rinktis

neformaliojo vaik švietimo veikl mokykloje ar už mokyklos rib .

48. Mokykla mokymosi pagalb teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga:

48.1. jei mokinys d l ligos ar kit priežasči praleido dal pamok , atsiskaitymui padeda pasiruošti mokytojo, draug pagalba. Už praleistas pamokas privalo atsiskaityti susitaręs su dalyko mokytoju.

48.2. kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys vertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eil s nepatenkinamus konkretaus dalyko vertinimus; kai mokinio pasiekim lygis (vieno ar keli dalyk ) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys

nedaro pažangos, yra skiriamos privalomos trumpalaik s konsultacijos.

48.3. kai per Nacionalin mokini pasiekim patikrinim mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, planuojančiam mokytis pagal Vidurinio ugdymo program , rekomenduojamos to dalyko konsultacijos mokymosi spragoms likviduoti.

48.4. kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, rekomenduojamos

konsultacijos, neformalusis švietimas, projektin veikla. 48.5. kitais mokyklos pasteb tais mokymosi pagalbos poreikio atvejais teikiama pagalba

pagal poreik . 49. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo

mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacij . 50. Gimnazija derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos b dus: 50.1. gr žtam j ryš per pamok ; pagal j nedelsiant yra koreguojamas mokinio mokymasis,

pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.; 50.2. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kuri trukmę rekomenduoja mokantis

mokytojas ar nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreik ; 50.3. pači mokini pagalb kitiems mokiniams; 50.4. savanoriškos pagalbos b dus (t v , buvusi mokytoj ir kt.), trišali pokalbi metodik

(mokinys – t vai – mokytojas);

50.5. Vaiko gerov s grup s specialist pagalb .

51. Esant poreikiui sudaromos mokini , kuriems reikia panašaus pob džio pagalbos, grup s. Šios grup s gali b ti sudaromos ir iš gretim klasi mokini . Išskirtiniais atvejais mokymosi

pagalba gali b ti skiriama ir individualiai. Mokymosi pagalbai teikti, skiriant konsultacijas ar didesn pamok skaiči dalykui mokytis, panaudojamos pamokos, skirtos mokymosi pagalbai ir ugdymo poreikiams tenkinti. Šios pamokos gali b ti panaudojamos ir teikiant pagalb mokini nam darb užduotims atlikti. Mokymosi pagalbos veiksmingumas analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individuali mokini pažang ir pasiekim dinamik .

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

52. Gimnazija sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kult rines s lygas namuose, turintiems speciali j ugdymosi poreiki ,

pasirinkti jo poreikius atliepiančias vairi krypči neformaliojo vaik švietimo programas. 53. Gimnazija kiekvien mokslo met pabaigoje, bendradarbiaudama su mokyklos mokini

savivaldos institucija, vertina ateinanči mokslo met mokini neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo met pradžioje ir, atsižvelgdama juos, si lo neformaliojo švietimo programas.

54. Gimnazija si lo mokiniams skirting krypči programas, atitinkančias j saviraiškos poreikius, padedančias atsiskleisti pom giams ir talentams, kurios ugdo savarankiškum , sudaro s lygas bendrauti ir bendradarbiauti. Esant poreikiui ir galimyb ms, neformaliojo vaik švietimo veiklas derina su formaliojo švietimo veiklomis, siekiant vaiko asmenin s pažangos ir geresni ugdymo rezultat pasirinktose srityse. Neformaliojo vaik švietimo programose dalyvaujantys

mokiniai registruojami Mokini registre.

12

55. Gimnazija skiria valand kiekvienai neformaliojo ugdymo programai gyvendinti visiems mokslo metams arba trumpesniam laikotarpiui, atsižvelgiant veiklos pob d , periodiškum , trukmę. Neformaliojo ugdymo užsi mimai vyksta nuo spalio 1 dienos iki mokslo met pabaigos.

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

56. Gimnazija, siekdama optimizuoti mokini mokymosi kr vius, ugdymo turin integruoja

keli dalyk turin , dalyk turinio temas ir problem sprendim . Integruoto ugdymo turinio gyvendinimas organizuojamas pagal Vilniaus „Laisv s“ gimnazijos integruoto mokymo tvarkos

apraš , patvirtint 2017-08-31 direktoriaus sakymu V-127:

56.1. pagrindinio ir vidurinio ugdymo turin integruoja Pagrindinio ugdymo etnin s kult ros bendr j program , patvirtint Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. sakymu Nr. V-651 „D l Pagrindinio ugdymo etnin s kult ros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etnin s kult ros bendrosios programos patvirtinimo“;

56.2. pagrindinio ir vidurinio ugdymo turin integruoja Ugdymo karjerai program , patvirtint Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. sakymu Nr. V-

72 „D l Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“;

56.3. vidurinio ugdymo turin integruoja Žmogaus saugos bendr j program , patvirtint

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. sakymu Nr. V-1159;

56.4. pagrindinio ir vidurinio ugdymo turin integruoja kryptingas sveikos gyvensenos

stiprinimo ir prevencines veiklas pagal LIONS QUEST „Raktas s kmę“ program . Gimnazija program gyvendina integruodama socialini moksl , kalb ugdymo turin , per neformaliojo vaik švietimo veiklas, klasi valand li metu;

56.5. pagrindinio ir vidurinio ugdymo turin integruoja Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei

rengimo šeimai bendr j program , patvirtint Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. sakymu Nr. V-941 „D l Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa pagal Vilniaus „Laisv s“ gimnazijos Integruoto mokymo tvarkos apraš .

57. Gimnazija, išanalizavusi numatom integruoti program tikslus, turin ir ryš su bendr j program tikslais ir turiniu, atsižvelgdama gimnazijos tikslus ir kontekst , programas gyvendina:

57.1. integruodama dalyk ugdymo turin ; 57.2 skirdama tam mokymosi dien per mokslo metus; 57.3. kaip neformaliojo vaik švietimo veikl dalis. 58. Gimnazijos mokytojai integruojamas temas numato teminiuose planuose, fiksuoja

elektroniniame dienyne, nurodydami pastab skiltyje integruojam program . 59. Integruojant keli dalyk turin , kai pamokoje dirba keli mokytojai, integruojam dalyk

pamok turin dienyne rašo t dalyk mokytojai pamokos temos skiltyse ir pastabose nurodo

tarpdalykinę integracij . 60. Gimnazija sudaro s lygas ir skatina mokinius dalyvauti integruotuose gamtos, socialini

moksl , matematikos, technologij projektuose ar kitose veiklose, pl toja neformaliojo ir formaliojo švietimo galimybes integruoti šiuos dalykus ir vykdomomis veiklomis prisideda prie mokslo populiarinimo ir inovacij kult ros ugdymo.

61. Gimnazija anketavimo b du nustato mokini pasiekimus ir pažang mokantis gyvendinam integruojam j program ir išanalizavus gautus rezultatus priima sprendimus d l gyvendinimo kokyb s gerinimo ar tolesnio turinio integravimo, taip pat stebi, kaip mokiniams

sekasi pasiekti dalyk bendrosiose programose numatytus rezultatus, ir priima sprendimus d l tolesnio mokymo organizavimo b do.

13

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

62. Gimnazija, organizuodama ugdymo proces , esant poreikiui intensyvina dalyk mokym per dien , savaitę, mokslo metus ar gali nustatyti kitok ugdymo trukm s laikotarp . Intensyvindama

mokym si gimnazija pagal mokini poreik gali:

62.1. per dien dalykui mokyti skirti ne vien , o kelet viena po kitos vykstanči pamok , taip sudarant s lygas organizuoti eksperimentus gamtos moksl pamokose, projektinius darbus ir kt.;

62.2. pamokas numatyti ne po vien kiekvienai savait s dienai, bet po daugiau tik keletui savait s dien ;

62.3. per tam tikr mokslo met laikotarp , pavyzdžiui, antr j pusmet ar pan., dalyko mokyti intensyviau.

63. Sprendimus d l dalyk intensyvinimo mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo program , priima gimnazija, derindama mokyklos ir mokini mokymosi poreikius; intensyvinant dalyko mokym , išlaikomas bendras pamok , skirt dalykui per dvejus metus, skaičius ir neviršijamas maksimalus pamok skaičius per savaitę, nustatytas pagal Higienos normas.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

64. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama mokinio turim patirt , motyvacij , interesus, siekius, geb jimus, mokymosi stili , pasiekim lygius, pagal tai mokiniui pritaikomi mokymosi

uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemon s, mokymosi tempas, mokymosi aplinka ir gali b ti skiriama nevienodai mokymosi laiko. Diferencijuoto ugdymo tikslas

– sudaryti s lygas kiekvienam mokiniui s kmingiau siekti individualios pažangos.

65. Diferencijavimas taikomas:

65.1. mokiniui individualiai;

65.2. mokini grupei;

65.2.1. pasiekim skirtumams mažinti, gabumams pl toti, pritaikant vairias mokymosi strategijas;

65.2.2. atliekant projektinius, tiriamuosius darbus, sudarant mišrias arba panaši polinki , interes mokini grupes.

66. Gimnazijoje metodin se grup se analizuojama, kaip ugdymo procese gyvendinamas

diferencijavimas, individualizavimas, kok poveik jis daro pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus d l tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimami sprendimai, atsižvelgiant mokinio mokymosi motyvacij ir ugdymo turinio pasirinkim , individuali pažang ir s moningai keliamus mokymosi tikslus.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

67. Gimnazijoje kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas

individualus ugdymo planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, prisiimti

asmeninę atsakomybę, gyti reikiamas kompetencijas, išsikelti gyvendinamus tikslus ir j siekti. 68. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo

program .

69. Individualus ugdymo planas aiškus ir suprantamas mokiniui ir jo t vams (glob jams, r pintojams). Mokinio individualus ugdymo planas mokykloje periodiškai perži rimas ir koreguojamas:

69.1. mokiniams keičiant dalyk ar kurs , taikoma „jungči “ sistema. Kito dalyko program ar kurs mokinys gali rinktis, atsiskaitęs iš tos dalyko programos bei kurso ar dalyko programos kurs skirtum pusmeči pabaigoje;

14

69.2. mokinys, kuris mokysis pagal dalyko programos bendr j kurs , skaitos nelaiko, jei j tenkina išpl stinio kurso vertinimas konvertuojamas pagal bendrojo kurso mokini pasiekimus. Mokiniai privalo savarankiškai pasirengti ir atsiskaityti už kurso programas ne v liau kaip iki antr j met pirmo pusmečio pabaigos;

69.3. trečios klas s mokinys, nebaigęs modulio programos, modulio keisti negali;

69.4. mokinys, pageidaujantis keisti dalyk ar dalyko kurs , privalo apie keitim informuoti direktoriaus pavaduotoj ugdymui, atsaking už vidurinio ugdymo organizavim , parašydamas motyvuot prašym direktor s vardu likus ne mažiau nei m nesiui iki pusmečio ar mokslo met pabaigos;

69.5 Dalyko mokytojas vykdo skait iš kurs program skirtum . Iš anksto numatomos skaitos datos. Dalyko mokytojas vertinim rašo dienyn ;

69.6 Direktoriaus pavaduotojas koreguoja ir nukreipia mokin nauj grupę, remdamasi

direktoriaus sakymu apie kurso keitim .

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ T VŲ (GLOB JŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

70. Gimnazija vykdo mokytoj ir t v (glob j , r pintoj ) bendradarbiavim :

70.1. siekdama individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puosel jant jo sveikat , socialum ir brand organizuoja ne mažiau kaip 2 t v (glob j , r pintoj ) visuotinius

susirinkimus, ne mažiau kaip 2 T v dienas per mokslo metus;

70.2. užtikrina, kad t vai ir mokykla keist si abipusiai reikalinga informacija; 70.3. sudaro t vams (glob jams, r pintojams) s lygas dalyvauti mokyklos gyvenime,

savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekim gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus;

70.4. užtikrina, kad t vai (glob jai, r pintojai) gal t išsakyti l kesčius ir pasi lymus mokyklos veiklai tobulinti.

71. Gimnazija, gyvendindama pagrindinio ugdymo program , skatina (ir konsultuoja) mokini t vus (glob jus, r pintojus):

71.1. sukurti mokiniams tinkam , skatinanči mokytis, edukacinę aplink namuose; 71.2. kelti vaikams pagr stus mokymosi l kesčius ir motyvuoti mokytis; 71.3. pad ti vaikams mokytis namuose; 71.4. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaiku, j ramiai išklausyti, patarti, pad ti,

dom tis vaiko veiklomis gimnazijoje ir už jos rib ; 71.5. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose gimnazijoje ir už

jos rib .

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYB S AR TARPTAUTIN S ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO,

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

72. Gimnazija priima atvykus asmen , baigus užsienio valstyb s, tarptautin s organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dal ar pradinio, pagrindinio ugdymo program (toliau –

tarptautin bendrojo ugdymo programa), mokytis pagal Nuosekliojo mokymosi tvarkos apraš , informuoja valstybin s mokyklos (biudžetin s staigos) savininko teises ir pareigas gyvendinanči institucij , savivaldyb s mokyklos (biudžetin s staigos) savivaldyb s vykdom j institucij ar jos galiot asmen , valstybin s ir savivaldyb s mokyklos (viešosios staigos) ar nevalstybin s

mokyklos savinink (dalyvi susirinkim ) ir numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi

perspektyv , kurios tikslas – veiksmingai reaguoti atvykusi mokytis asmen poreikius ir, bendradarbiaujant su j t vais (glob jais ir r pintojais) ar teis tais atstovais, sudaryti mokiniams galimybes sklandžiai integruotis Lietuvos švietimo sistem :

15

72.1. išklauso atvykusi j asmen l kesčius ir norus d l mokymosi kartu su bendraamžiais, švietimo pagalbos poreikio ar poreikio tam tikr dal laiko intensyviai mokytis lietuvi kalbos;

72.2. aptaria mokyklos teikiamos pagalbos formas ir b dus; mokyklos, mokinio ir t v sipareigojimus;

72.3. atsižvelgus 72.1 ir 72.2 punktuose nurodytus dalykus parengia atvykusio mokinio

traukties mokyklos bendruomen s gyvenim plan :

72.3.1. numato apytikrę adaptacinio laikotarpio trukmę; 72.3.2. pasitelkia mokinius savanorius, galinčius pad ti atvykusiam asmeniui sklandžiai

sitraukti mokyklos bendruomen s gyvenim , mokytis ir ugdytis; 72.3.3. numato klas s vadovo, mokytoj darb su atvykusiu mokiniu ir mokinio t vais

(glob jais, r pintojais), jeigu mokinys nepilnametis; 72.3.4. organizuoja mokytoj konsultacijas, individualias veiklas ugdymo program

skirtumams likviduoti;

72.3.5. numato atvykusio mokinio individualios pažangos steb jim per adaptacijos

laikotarp ; 72.3.6. si lo neformaliojo vaik švietimo veiklas, kurios pad t mokiniui greičiau integruotis; 72.3.7. kai mokinys nemoka ar menkai moka lietuvi kalb , organizuoja jo lietuvi kalbos

mokym si intensyviu b du, skiriant konsultacijas, sudarant s lygas dal laiko mokytis kartu su

bendraamžiais. Intensyviai lietuvi kalbos mokoma(si) iki vieneri met (išimtiniais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas keleriems (2–4) metams.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

73. Gimnazija, gyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustato laikinosios mokymosi grup s dyd pagal skirtas mokymo l šas. Mokini skaičius laikinojoje grup je negali b ti didesnis nei teis s aktais nustatytas didžiausias mokini skaičius klas je.

74. Gimnazijos ugdymo turiniui gyvendinti klas dalijama grupes arba sudaromos laikinosios grup s:

74.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klas s mokiniai yra pasirinkę ir tikyb , ir etik ; 74.2. užsienio kalboms, lietuvi kalbai ir literat rai, jei klas je ne mažiau kaip 21 mokinys; 74.3. informacini technologij ir technologij dalykams mokyti, atsižvelgiant darbo viet

kabinetuose skaiči (15); 75. Esant poreikiui klas grupes gali b ti dalijama ir sudaromos laikinosios grup s

mokymosi, švietimo pagalbai teikti (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti, gamtos moksl dalyk eksperimentiniams darbams atlikti, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas, bet tik tuo atveju, jeigu mokyklai pakanka mokymo

l š . ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

76. Mokini mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokini mokymo stacionarin je asmens sveikatos prieži ros staigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugs jo 26 d. sakymu Nr. V-1405 „D l Mokini mokymo stacionarin je asmens sveikatos prieži ros staigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi form ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

77. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo b du. Mokiniui,

mokomam namie, gimnazija, suderinusi su mokinio t vais (glob jais, r pintojais) ir atsižvelgdama gydytoj konsultacin s komisijos rekomendacijas, parengia individual ugdymo plan .

78. Savarankišku mokymo proceso organizavimo b du namie mokomam mokiniui skiriama

gimnazijos I–II klas se – 15 savaitini pamok , gimnazijos III–IV klas se – 14. Dal pamok gydytoj konsultacin s komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje. Gimnazijos sprendimu

16

mokiniui, kuris mokosi namuose, gali b ti skiriama iki 2 papildom pamok per savaitę Šias pamokas si loma panaudoti mokinio pasiekimams gerinti.

79. Suderinus su mokinio t vais (glob jais, r pintojais), mokyklos vadovo sakymu mokinys

gali nesimokyti men , dail s, muzikos, technologij ir k no kult ros. Dienyne ir mokinio

individualiame ugdymo plane prie dalyk , kuri mokinys nesimoko, rašoma „atleista“.

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

80. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo program , vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi form ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo program aprašu ir kitais teis s aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo program vykdym . Mokiniui gali b ti sudaromos s lygos rinktis dalyk modulius pagal polinkius ir geb jimus, vadovaujantis Mokymosi krypči pasirinkimo galimybi didinimo 14–19 met mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. sakymu Nr. ISAK-715 „D l Mokymosi krypči pasirinkimo galimybi didinimo 14–19

met mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi krypči pasirinkimo galimybi

didinimo 14–19 met mokiniams modelio aprašas). 81. Gimnazija skiria vieno m nesio adaptacin laikotarp pradedantiems mokytis pagal

pagrindinio ugdymo programos antr j dal ir naujai atvykusiems mokiniams. Siekiant pad ti mokiniams s kmingai adaptuotis, ši veikl traukiami klas s vadovai, mokiniai savanoriai,

mokyklos švietimo pagalbos specialistai ir kt. Per adaptacin laikotarp mokini pasiekimai ir

pažanga neigiamais pažymiais nevertinama.

82. Gimnazija, formuodama ir gyvendindama ugdymo turin , si lo:

82.1. iki 10 procent didinti dalykui mokytis skiriam pamok skaiči . 82.2. ugdymo proces ar jo dal organizuoti ne pamok forma, o projektine ar kitokia

mokiniams patrauklia veikla, ne tik mokykloje, o motyvacij mokytis skatinančiose saugiose aplinkose. D l šios veiklos susitariama metodin se grup se bei ji fiksuojama gimnazijos m nesio rengini plane.

82.3. atsižvelgiant mokini poreikius skirti I–II klas se matematikos, I klas se lietuvi kalbos ir literat ros, II klas se užsienio kalbos (angl ) modulius.

82.4. skirti II klas se informacini technologij modul , integruojam dalyko ugdymo turin neviršijant minimalaus klasei skiriamo pamok skaičiaus per mokslo metus.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

83. Gimnazija, gyvendinanti pagrindinio ugdymo programos pirm j dal , užtikrina kalb jimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo geb jim ugdym per vis dalyk pamokas:

83.1. traukia ši geb jim ugdym mokyklos ugdymo turin ; 83.2. d l veiksming metod mokini kalb jimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo geb jim

tobulinimo susitariama metodin je taryboje. 84. Pagrindinio ugdymo program sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir

tikyba), kalbos (lietuvi kalba ir literat ra, užsienio kalbos (angl , vokieči , pranc z ir rus ),

matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija,

geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas), meninis ugdymas (dail , muzika),

informacin s technologijos, technologijos, k no kult ra, bendr j kompetencij ir gyvenimo

g dži ugdymas (žmogaus sauga).

85. Ugdymo sriči gyvendinimas:

17

85.1. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyk (etik ar tikyb ) mokiniui iki 14 met parenka t vai (glob jai, r pintojai), o nuo 14 met mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinum ir nuoseklum , etik arba tikyb renkasi dvejiems metams.

85.2. Lietuvi kalba ir literat ra. Mokykla, gyvendindama ugdymo turin : 85.2.1. si lo I gimnazijos klas s mokiniams rinktis lietuvi kalbos ir literat ros modul

g džiams formuoti ir skaitymo geb jimams gerinti, kalbos vartojimo praktikai; 85.2.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvi kalbos ir literat ros Pagrindinio ugdymo

bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro s lygas pašalinti mokymosi spragas (skiria konsultacij , organizuoja mokym si laikinojoje grup je ir kt.);

85.2.3. integruoja lietuvi kalbos ir literat ros program pilietiškumo pagrind mokym , laisv s kov istorijai skiriant ne mažiau kaip 9 pamokas;

85.2.4. mokiniui, kuris mok si pagal tarptautinę bendrojo ugdymo program , mokytis lietuvi kalbos ir literat ros rekomenduojama pagal jam sudaryt individual ugdymo plan : skiria papildom pamok , konsultacij , sudaro galimybes savarankiškai mokytis; mokyklos nustatytu

laikotarpiu pasiekimus vertinti pagal individualius mokymosi pasiekimus; si lo rinktis dalyk moduli programas.

85.3. Mokiniams, kurie mok si pagal pagrindinio ugdymo program mokykloje, kurioje teisintas mokymas tautin s mažumos kalba, ir nori tęsti mokym si pagal pagrindinio ugdymo

program mokykloje lietuvi mokom ja kalba, sudaro s lygas pasiekti bendrojoje programoje

numatytus pasiekimus: vienerius mokslo metus jiems gali b ti skiriama 1 papildoma lietuvi kalbos ir literat ros pamoka per savaitę; jei klas je ar keliose klas se yra 5 tokie mokiniai ar daugiau, j grupei mokyti skiriama 2 ar daugiau papildom pamok , atsižvelgiant mokyklos turimas mokymo l šas.

85.4. Užsienio kalbos: 85.4.1. Užsienio kalbos, prad tos mokytis pagal pradinio ugdymo program , toliau mokomasi

kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

85.4.2. Atsižvelgiant mokini poreikius skirti II klas se užsienio kalbos (angl ) modul . 85.4.3. Baigiant pagrindinio ugdymo program , rekomenduojama organizuoti užsienio kalb

pasiekim patikrinim centralizuotai parengtais kalbos mok jimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomen perdavimo sistem KELTAS).

85.4.4. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas prad t mokytis užsienio kalb mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalb , nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekim lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla d l objektyvi priežasči negali sudaryti mokiniui galimyb s toliau mokytis prad t kalb . Gavus mokinio t v (glob j , r pintoj ) sutikim raštu, mokiniui sudaromos s lygos prad ti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klas , ir veikti program skirtumus:

85.4.4.1. vienerius mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

85.4.4.2. susidarius mokini grupei, kurios dyd numato mokykla, atsižvelgdama mokymo l šas, visai grupei skiriamos dvi papildomos pamokos.

85.4.5. Jei mokinys yra baigęs tarptautin s bendrojo ugdymo programos dal ar vis program , ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta

Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo t v (glob j , r pintoj ) pageidavimu mokykla skaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistem . Mokykla sudaro mokiniui individual užsienio kalbos mokymosi plan ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamok lankyti papildomas lietuvi kalbos ir literat ros ar kitos kalbos pamokas kitose klas se.

85.4.6. Jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, t vams (glob jams, r pintojams) pritarus, pageidauja tęsti mokytis prad t kalb , o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:

85.4.6.1. mokiniui sudaromos s lygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio t vais (glob jais, r pintojais) ir su kita mokykla. Skiriant pamok skaiči , vadovaujamasi Bendruoju ugdymo planu.

18

85.4.6.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo staigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodyt pasiekim (pagal Bendruosius Europos kalb metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalb aplank ir rinkti kalbos mok jimo lyg patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimt susitarim , kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibr žti pasiekim vertinimo kriterijai.

85.5. Matematika.

85.5.1. Mokini matematikos žinioms gilinti 1-2 gimnazijos klas se skiriami matematikos moduliai.

85.5.2. Gimnazija numato pagalb mokiniams, kuri mokymosi pasiekimai žemi. Siekiant likviduoti ugdymosi spragas, mokiniams skiriamos papildomos trumpalaik s konsultacijos

85.5.4. Ugdant gabius matematikai mokinius, ugdymo procesas labiau individualizuojamas,

diferencijuojamas. Gimnazija rekomenduoja mokiniams lankyti matematikos trumpalaikes

konsultacijas, dalyvauti olimpiadose, konkursuose.

85.6. Informacin s technologijos: 85.6.1. Informacini technologij pamokoms I-II gimnazijos klas se skiriama po 1 savaitinę

pamok . 85.6.3. gimnazijos I klasi mokini informacini technologij kurs sudaro privalomoji dalis.

II klasi mokinai renkasi vien iš pasirenkam j programavimo pradmen , kompiuterin s leidybos ar tinklalapio k rimo pradmen modulius. Modul renkasi mokinys.

85.7. Gamtamokslinis ugdymas:

85.7.1 Biologijos I gimnazijos klas se skiriama 2 savaitin s pamokos, II gimnazijos klas se skiriama 1 savaitin pamoka.

85.7.2. gimnazija užtikrina, kad per gamtos moksl dalyk pamokas b t mokomasi tiriant. 85.7.3. gimnazija užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams g džiams ugdyti b t

skiriama ne mažiau kaip 30–40 procent dalykui skirt pamok per mokslo metus. Nesant s lyg atlikti eksperimentus mokykloje, kurioje mokosi mokinys, sudaromos s lygos juos atlikti kitoje mokykloje, atviruose prieigos centruose ar kitose tam tinkamose aplinkose.

85.7.4. esant galimyb ms dvi gamtos moksl pamokas organizuoja vien po kitos, sudaro

galimybes atlikti ilgiau trunkančius eksperimentinius darbus ar projektus. Eksperimentini ir praktini darb metu klas gali b ti dalijama grupes, jeigu pakanka mokymo l š .

85.7.5. gimnazija rekomenduoja gabiems mokiniams lankyti trumpalaikes konsultacijas,

dalyvauti vairiuose gamtamokslinio raštingumo konkursuose, organizuoja veikl po pamok , traukianči mokinius tyrin jimus, arba, nesant galimybi tai atlikti mokykloje, siunčia mokinius

kitas institucijas.

85.8. Technologijos.

85.8.1 Technologij mokymui I gimnazijos klas se skiriama 1,5 pamokos per savaitę, o II gimnazijos klas se - 1 savaitin pamoka.

85.8.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antr j dal , technologij dalykas prasideda nuo privalomo 17 valand integruoto technologij kurso.

85.8.3. Baigę integruoto technologij kurso program , mokiniai pagal savo interesus ir polinkius renkasi vien iš privalom technologij program mitybos, tekstil s, konstrukcini medžiag , elektronikos, gamini dizaino ir technologij . Mokiniai gali keisti pasirinkt technologij

program tik mokslo met pabaigoje. 85.9. Socialinis ugdymas.

85.9.1. I – II gimnazijos klas se skiriama 2 pamokos istorijai, 1 pamoka pilietiškumo ugdymui.

85.9.2 Geografijai I gimnazijos klas je skiriama 2 pamokos, II gimnazijos klas je 1 pamoka. 85.9.3 Ekonomikos ir verslumo mokoma II gimnazijos klas je, skiriant 1 savaitinę pamok . 85.9.4. Laisv s kov istorijai mokyti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 9 pamokas,

integruojant temas istorijos ir pilietiškumo pagrind pamokas. 85.10. K no kult ra. K no kult rai skiriamos 2 valandos per savaitę bei sudaromos s lygos

visiems mokiniams papildomai rinktis j pom gius atitinkančias aktyvaus jud jimo pratybas (krepšin , tinklin , futbol ir sunki j atletik ) per neformaliojo švietimo veikl mokykloje.

19

85.10.1. Specialiosios medicinin s fizinio paj gumo grup s mokiniams sudaroma galimyb rinktis fizin aktyvum . Mokiniams si loma rinktis vien iš fizinio aktyvumo form :

85.10.2. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir kr vis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant savijaut ;

85.10.3. t v (glob j , r pintoj ) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne

mokykloje.

85.10.4. Parengiamosios medicinin s fizinio paj gumo grup s mokiniams kr vis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant j lig pob d ir sveikatos b klę. Neskiriama ir neatliekama pratim , galinči skatinti lig pa m jim . D l ligos pob džio negalintiesiems atlikti prast užduoči mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokini fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

85.10.5. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo k no kult ros pamok d l sveikatos ir laikinai d l ligos, si lo stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veikl skaitykloje, socialinę veikl ir pan.

85.11. Meninis ugdymas. Meninio ugdymo dalykus sudaro dail ir muzika. 86. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso

organizavimo b du gyvendinti skiriamas pamok skaičius per savaitę 2017–2018, 2018–2019

mokslo metais:

Klas

Ugdymo sritys/

Dalykai

I gimnazijos II gimnazijos

Dorinis ugdymas (tikyba arba

etika) 1 1

Kalbos

Lietuvi kalba ir literat ra 4 5

Lietuvi kalbos modulis* 1

Užsienio kalba (angl k.) 3 3

Užsienio kalba (angl k.) modulis* 1

Užsienio kalba (rus k./ vokieči k.) 2 2

Matematika 3 4

Matematikos modulis* 1 1

Informacin s technologijos 2 2

Gamtamokslinis ugdymas

Biologija 2 1

Chemija 2 2

Fizika 2 2

Socialinis ugdymas

Istorija 2 2

Pilietiškumo pagrindai 1 1

Geografija 2 1

Ekonomika ir verslumas 0 1

Meninis ugdymas

Dail 1 1

Muzika

Technologijos 1,5 1

K no kult ra 2 2

Žmogaus sauga 0,5 0

Minimalus pamok skaičius mokiniui per savaitę

31

Pažintin ir kult rin veikla

Integruojama ugdymo turin

Pamok , skirt mokinio 14

20

III.SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

87. Vidurinio ugdymo programa vykdoma, vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis

programomis, Ugdymo program aprašu, Mokymosi form ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Geros mokyklos koncepcija, Bendraisiais ugdymo planais, atsižvelgiama Mokymosi krypči pasirinkimo galimybi didinimo 14–19 met mokiniams modelio apraš .

88. Vidurinio ugdymo programos trukm – dveji mokslo metai. Vidurinio ugdymo programos

turin sudaro: 88.1. privaloma dalis: privalomi mokytis dalykai ir privalomai pasirenkami dalykai ir

moduliai;

88.2. laisvai pasirenkama dalis: pasirenkamieji dalykai, dalyk moduliai. Pasirenkamieji

dalyk moduliai neskaičiuojami kaip atskiri dalykai. 89. Gimnazijoje yra numatyta mokinio individualaus ugdymo plano strukt ra (žr. pried

„Individualus ugdymo planas 2017 – 2018 m.m. – 2018 – 2019 m.m.“) ir keitimo tvarka (žr. 69

punkt ). 90. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo program aprašu, mokyklos pasi lymais ir

atsižvelgdamas tolesnius mokymosi planus, priima sprendim , kokius dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo program , apsisprendžia d l vieno brandos darbo rengimo ir kartu

su mokytojais, padedant ir t vams (glob jams), pasirengia individual ugdymo plan . 91. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jeigu pasirinkto dalyko programos

mokinys nebaigia ir nepasiekia joje numatyt pasiekim – pripaž stama, kad jis jo nesimok . 92. Gimnazija, atsižvelgdama mokini pasirinkimus, j individualius ugdymo planus,

modeliuoja kokybišk vidurinio ugdymo programos gyvendinim . Grup s sudaromos iš mokini , kurie pasirenka t pači bendrojo ugdymo dalyko kurso program , t pat dalyko modul , pasirenkam j dalyk .

93. Jeigu mokinys pageidauja, mokykla sudaro s lygas pagerinti pasirinkt ugdymo sriči ar atskir dalyk kompetencijas papildomai rengtis brandos egzaminams

94. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, gimnazija užtikrinta galimybes gyvendinti savo individual ugdymo plan arba, nesant tam s lyg , si lo keisti pasirinktus dalykus ar modulius.

95. Vidurinio ugdymo programoje mokykla si lo mokiniui: 95.1. jo mokymosi poreikius atliepiančius privalomus, pasirenkamus dalykus ir dalyk

modulius.

95.2. rinktis krašto gynybos modul , kurio turinys siejamas su šalies saugumu; 95.3. daugiau pamok mokytis pasirinktiems dalykams ir moduliams, nei numatyta Bendr j

ugdymo plane (žr. pried „Individualus ugdymo planas 2017 – 2018 m.m. – 2018 – 2019 m.m.“)

96. Gimnazija užtikrina, kad minimalus privalom , privalomai ir laisvai pasirenkam dalyk skaičius mokinio individualiame plane b t ne mažesnis nei 8, o minimalus pamok skaičius per savaitę – 28.

97. Mokiniams, kurie mokosi savarankiškai, konsultacijoms skiriama iki 15 procent , o besimokantiems grupinio mokymosi forma – 40 procent Bendrajame ugdymo plane nustatyt

savaitini pamok skaičiaus. 98. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma gyvendinti skiriama (pamok

skaičius per savaitę dvejiems metams):

ugdymo poreikiams tenkinti,

mokymosi pagalbai teikti,

skaičius per savaitę

Neformalusis vaik švietimas (valand skaičius per savaitę 1 klasei)

5

21

Ugdymo sritys, dalykai Minimalus pamok skaičius privalomam turiniui per savaitę

Bendrasis kursas

Išpl stinis kursas

Dorinis ugdymas 2

Dorinis ugdymas (etika ) 2 -

Dorinis ugdymas (tikyba) 2 -

Kalbos

Lietuvi kalba ir literat ra 8 8 10

Lietuvi kalbos ir literat ros modulis

2 - 2

Užsienio kalbos Kursas,

orientuotas B1 mok jimo lyg

Kursas,

orientuotas B2 mok jimo lyg

Užsienio kalba (angl k.) 6 6 6

Užsienio kalbos (angl k.) modulis 2 - 2

Užsienio kalba (vokieči k.) 6 6 6

Užsienio kalbos (vokieči k.) modulis 2 - 2

Užsienio kalba (rus k.) 6 6 6

Užsienio kalbos (rus k.) modulis 2 - 2

Socialinis ugdymas 4

Istorija 4 6

Istorijos modulis 2 - 2

Geografija 4 6

Geografijos modulis 2 - 2

Matematika 6 6 9

Matematikos modulis 2 2 2

Gamtamokslinis ugdymas 4

Biologija 4 6

Biologijos modulis 2 - 2

Fizika 4 7

Fizikos modulis 2 - 2

Chemija 4 6

Chemijos modulis 2 - 2

Meninis ugdymas ir technologijos 4

Dail 4 6

Muzika 4 6

Šokis 4 6

Technologijos kryptys

Turizmas ir mityba 4 6

Statyba ir medžio apdirbimas 4 6

Tekstil ir apranga 4 6

Taikomasis menas, amatai ir dizainas 4 6

Verslas, vadyba ir mažmenin prekyba 4 6

Technologij moduliai 2 2 2

Informacin s technologijos 2 4

Informacini technologij modulis 2 - 2

K no kult ra 4 4 8

Pasirinkta sporto šaka (tinklinis, krepšinis) 4 4 -

Brandos darbas (...) 0,5

Mokinio pasirinktas mokymo turinys Iki 26 Iki 26

Minimalus privalom pamok skaičius mokiniui per savaitę

28 pamokos per savaitę;

Neformalusis vaik švietimas (valand skaičius) klasei 6 (valandos) pamokos dvejiems metams

Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 24 pamokos per savaitę dvejiems metams

Maksimalus pamok skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos III klasi , – 51 pamoka per savaitę.

Klasei gali b ti skiriama ir daugiau pamok , atsižvelgiant mokini mokymosi poreikius ir neviršijant mokymui skirt l š .

22

IV SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS D L IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

99. Gimnazija, rengdama mokyklos ir mokinio individual j ugdymo plan , sudaro s lygas mokiniui, turinčiam speciali j ugdymosi poreiki , gauti kokybišk ir poreikius atitinkant ugdym ir b tin švietimo pagalb .

100. Gimnazija mokinio, turinčio speciali j ugdymosi poreiki , ugdym organizuoja vadovaudamasi Mokini , turinči speciali j ugdymosi poreiki , ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugs jo 30 d. sakymu Nr. V-1795 „D l Mokini , turinči speciali j ugdymosi poreiki , ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir šio skyriaus nuostatomis ir atsižvelgia :

100.1. formaliojo švietimo program ; 100.2. mokymosi form ir mokymo proceso organizavimo b d ; 100.3. individualizuoto ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, vykdydama švietimo pagalbos

specialist , mokyklos vaiko gerov s komisijos, pedagogini psichologini ar švietimo pagalbos tarnyb rekomendacijas;

100.4. mokyklos galimybes (mokymo(si) aplinka, mokymo ir švietimo pagalbos l šos). 101. Gimnazija, pritaikydama ugdymo plan mokinio reikm ms ir vadovaudamasi Bendr j

ugdymo planu pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalyk programoms gyvendinti skiriam savaitini pamok skaiči :

101.1. iki 30 procent koreguoja dalyk programoms gyvendinti skiriam savaitini pamok skaiči (nemažindamos nustatyto mokiniui minimalaus pamok skaičiaus per savaitę);

101.2. keičia speciali j pamok , pratyb ir individualiai pagalbai skiriam valand (pamok ) skaiči per mokslo metus, atsižvelgdama mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialist , vaiko gerov s komisijos ir pedagogin s psichologin s ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas;

101.3. keičia pamok trukmę, dienos ugdymo strukt r , atsižvelgdama mokinio galias ir

sveikat , poilsio poreik , keliamus individualius ugdymo tikslus;

ANTRASIS SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

102. Individualus ugdymo planas rengiamas:

102.1. atsižvelgiant mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagogin s psichologin s ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo program , ugdymo form ir mokymo organizavimo b d ;

102.2. mokiniui, kuris mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo b du; 102.3. kai mokiniui pagal pedagogin s psichologin s ar švietimo pagalbos tarnybos ir

mokyklos vaiko gerov s komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios švietimo pagalbos.

103. Pritaikant bendr j mokyklos ar klas s ugdymo plan individualioms mokinio ugdymosi reikm ms, galima:

103.1. v liau prad ti mokyti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos, mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokin , turint klausos, vairiapusi raidos, elgesio ir emocij , kalbos ir kalb jimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslint intelekto), judesio ir pad ties, bendr j mokymosi sutrikim , turint kochlearinius implantus; 103.2. mokyti tik vienos užsienio kalbos (išimtiniais atvejais – iš viso nemokyti), o pamokas skirti lietuvi kalbai ir literat rai mokyti – besimokančiam mokykloje, kurioje teisintas mokymas tautin s mažumos kalba, ir turinčiam 103.1 papunktyje išvardyt sutrikim ;

23

103.3. besimokant pagal individualizuot pagrindinio ugdymo program pagrindinio ugdymo programoje prasidedanči dalyk prad ti mokyti metais v liau, juos sieti su praktiniais mokinio

interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali b ti organizuojamas atskiromis veiklomis; 103.4. besimokančiam pagal individualizuot pagrindinio ugdymo program , jei ugdymas

gyvendinamas pagal Bendr j ugdymo plan , vietoje keli vienos srities dalyk galima si lyti integruotas t dalyk pamokas, dalyk modulius, projektines veiklas, skirtas esmin ms srities dalyk ir bendrosioms kompetencijoms gyti;

103.5. nemokyti užsienio kalb turinčiojo kompleksini negali ir (ar) kompleksini sutrikim , kuri sud t eina klausos sutrikimai (išskyrus nežym klausos sutrikim ). Užsienio kalb pamok laikas gali b ti skiriamas lietuvi , lietuvi gest kalbai mokyti;

103.6. nemokyti muzikos turinčiojo klausos sutrikim (išskyrus nežym ); 103.7. nemokyti technologij turinčiojo judesio ir pad ties bei neurologini sutrikim

(išskyrus lengvus); 103.8. vietoj šiame punkte nurodyt dalyk mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo

plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar speciali j pedagoginę pagalb , o tautin s mažumos kalba besimokantis mokinys – mokytis lietuvi kalbos ir literat ros.

104. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikyt bendrojo ugdymo program , individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendr j ugdymo plan 124 ir 143 punktais dalyk programoms gyvendinti nurodom savaitini pamok skaičiumi, kuris gali b ti koreguojamas iki 20 procent . Bendras pamok ir neformaliojo švietimo pamok skaičius gali b ti mažinamas ar didinamas 1 ar 2 pamokomis.

105. Bendrojo ugdymo dalyk programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas mokinio geb jimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kit vaiko gerov s komisijos nari rekomendacijas. Kai mokykloje n ra švietimo pagalbos specialist , mokytoj konsultuoja mokykl aptarnaujančios pedagogin s psichologin s ar švietimo pagalbos tarnybos ir (ar) savivaldyb s administracijos švietimo padalini specialistai.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

106. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus

su mokiniu, jo t vais (glob jais, r pintojais), švietimo pagalb teikiančiais specialistais numatoma ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekim vertinimo ir pa(si)tikrinimo b dai, kokiomis mokymo(si) priemon mis bus naudojamasi.

107. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuot pagrindinio ugdymo program arba Socialini g dži ugdymo program , atsižvelgiant mokinio galias ir vertinimo suvokim , specialiuosius ugdymosi poreikius, numatom pažang , t v (glob j , r pintoj ) pageidavimus, mokymosi pasiekimai vertinami ne mažiau nei du kartus per pusmet rašais „ skaityta“,

„ne skaityta“ bei aprašais.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGIN S IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

108. Specialiosios pedagogin s ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo

veiksmingum . 109. Gimnazija speciali j pedagoginę ir speciali j pagalb mokiniui teikia vadovaudamasi

teis s aktais ir gyvendindama pedagogin s psichologin s ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerov s komisijos rekomendacijas.

110. Specialioji pedagogin pagalba teikiama:

24

110.1. vadovaujantis Specialiosios pedagogin s pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. sakymu Nr. V-1228 „D l Specialiosios pedagogin s pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

110.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant mokinio galias, keliamus ugdymo(si) tikslus, tenkinant jo reikmes. Siekiant traukties bendr ugdymo proces ir teikiant pagalb pamokoje, klas je pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo b dai;

110.3. kai mokykloje n ra reikiamos kvalifikacijos speciali j pedagog , galinči teikti ugdym ir švietimo pagalb regos, klausos, vairiapusi raidos (autizmo), elgesio ir (ar) emocij sutrikim turinčiam mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagogin pagalba, sudaromos s lygos šias paslaugas mokiniui gauti specialiosios paskirties staigoje.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

111. Mokinio, turinčio speciali j ugdymosi poreiki , mokym namie gimnazija organizuoja savarankišku b du, atsižvelgdama vaiko gerov s komisijos ir pedagogin s psichologin s, švietimo pagalbos tarnybos, gydytoj rekomendacijas, sudaro individual ugdymo plan mokymosi namie laikotarpiui.

112. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikyt bendrojo ugdymo program , mokyti namie gimnazija skiria pamok vadovaudamasi Bendr j ugdymo plan 76–79 ir 86, 98 punktais, 1 ar 2

pamokos skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

113. Mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuot pagrindinio ugdymo program , mokyti namie skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę. Mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendr j ugdymo plan 76-79 punktais, 1 ar 2 pamokos gali b ti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms;

_______________________________________

PRITARTA: SUDERINTA:

Viniaus „Laisv s“ gimnazijos tarybos Vilniaus miesto savivaldyb s administracijos

2017-09-05 protokolu Nr. 1-5 Švietimo, sporto ir kult ros departamento

Bendrojo ugdymo skyriaus ved jas

2017-08-31 Nr.A15-1948/17 –(2.1.4-KS1)