10
ISSN 1648-7230. ÞIemgala. 2003/1 IStorIja. mokSlo darbaS robertaS jurgaItIS KUR STOVËJO BUÈIÛNØ PILIS? Garsusis 1236 m. rugsëjo 22 d. Ðiauliø mûðis ir jo aplinkybës lëmë, kad Ðiauliø þemë susilaukë daug tyrinëtojø dëmesio. Norint iðsiaiðkinti, kokiomis aplinkybëmis ir kur vyko ðis mûðis, jau nustatyti svarbiausi Ðiauliø þemës gynybiniai centrai, apytikrës ribos, ðios þemës reikðmë kare su kryþiuoèiais 1 . Daug kas padaryta, taèiau nemaþai liko ir neaiðkumø. Viena ið tokiø „amþinø” problemø – raðytiniuose ðaltiniuose minimø Ðiauliø þemës piliø lokalizacija. Ið 1348 m. kryþiuoèiø þygiø apraðymø Baltramiejaus Hionekës, Hermano Vartbergës kronikose ir vëlesniuose istorijos ðaltiniuose aiðkëja, kad Ðiauliø þemëje stovëjo 4 pilys: „Kulen”, arba „Kula”; „Bu- sinne”, arba „Bussike”, „Basyne”, „Basin”; „Dobisen”, arba „Dobbesyne”, „Dobesin” ir „Ceila”, arba „Zela” (1 lentelë). Istorikai sutaria, kad Dubysos („Dobisen”) pilis stovëjusi ant Bubiø piliakalnio (Ðiauliø r. ) 2 , taèiau dël kitø piliø lokalizacijos kyla nemaþai problemø. Neaiðkumø kelia ir ðaltiniuose iðkraipyti vietovardþiai, archeologø iki ðiol netyrinëti piliakalniai. Siûlomi ávairûs (kai kada net keli alternatyvûs) jø lokalizacijos variantai, kurie laikui bëgant taip pat tampa reliatyvûs. Pastaruoju metu, Edvardui Guda- vièiui pareiðkus, jog dvi pilys „Kulen” ir „Businne” nepriklausë Ðiauliø þemei 3 , iðplëtus paieðkos laukà, sulaukta netikëtø rezultatø. Ðiame straipsnyje kaip tik ir aptarsime vienos ið problemiðkiausiø „Businne” pilies bei Gedegino kiemo lokalizacijà ir su ja susijusiø 1348 m. Ordino þygiø marðrutus. KUR IEÐKOTA HERMANO VARTBERGËS MINIMO „CURIAM GEDEGHINNEN”? Hermano Vartbergës kronikoje randame labai informatyvià þinutæ, jog 1348 m. magistras, uþpuolæs lietuvius, Þemaitijoje pasiekë Gedegino kiemà, kuris dabar „Bussike” vadinamas 4 . Baltramiejaus Hione- kës kronikoje nors ir neávardytas Gedegino kiemas, taèiau minima „Businne” pilis. Kadangi ði Johanno Renerio atspindëta Baltramiejaus Hionekës versija ne tik platesnë, bet ir pirminë 5 , todël laikytina daug patikimesne. Tad ðios taisyklës laikysimës kalbëdami ir apie „Businne”, „Bussike” formas, Baltramiejaus Hionekës uþfiksuotàjà laikydami autentiðkiausia. „Businne” vietovæ bandyta tapatinti su Bacioniais ar Baèiûnais 6 , ðios pilies ieðkota á vakarus nuo Bubiø 7 ar Normanèiø kaime, kur stovi „Bauske” vadinamas piliakalnis, o prie jo á ðiaurës rytus nuo Pakapës ir „Bauskikës” kalvelë 8 . Bandyta sutapatinti ir su XV a. Nemunëlio ir Mûðos santakoje Ordino pastatyta Bauskës pilimi 9 . Ðios pilies ieðkota Buoþënuose 10 , Buiðiø piliakalnyje (Telðiø r.) 11 . Pastaruoju metu iðkelta hipotezë, jog ði pilis stovëjusi dabartinës Ðiauliø katedros vietoje 12 . Taèiau në vienas ið ðiø variantø, deja, neásitvirtino istoriografijoje. Gedegino kiemo bandyta ieðkoti Gedeikoniø kaime netoli Þeimelio (Pakruojo r., Þeimelio sen.) 13 . H. Lowmianskio manymu, ði vietovë negalëjusi bûti taip toli á ðiauræ, todël jis bandë jà lokalizuoti Gedi- kënuose (Plungës r.) 14 . Taèiau ðie bandymai nebuvo pagrásti svaresniais argumentais. Pastaruoju metu Gedegino kiemo bandyta ieðkoti Raudënø–Tryðkiø ar net Sedos apylinkëse 15 . Susumuojant istoriografijoje iðdëstytas hipotezes pabrëþtina, jog: 1) tyrinëtojams niekaip nepavyko „Businne” pilies sutapatinti su Hermano Vartbergës minimu Gedegino kiemu, ðiø objektø daþniausiai ieðkota pavieniui; 2) kronikose minimus oikonimus siekta tapatinti su konkreèiomis vietovëmis, neatsi- þvelgiant á jø koncentracijos ir paplitimo arealus. GEDEGINO KIEMAS Istorikai jau seniai neabejoja, jog Hermano Vartbergës minima „Bussike” – tai ta pati Baltramiejaus Hionekës minima „Businne” ar Baltazaro Rusovo „Basyne” 16 , Dionyzijaus Fabricijaus „Basin”. Arèiausiai apraðomø ávykiø buvo Baltramiejus Hionekë, kurio kronika ir baigiasi 1348 metais, todël, kaip jau minë- jome, jo informacijà laikysime pirmine. Taèiau Gedegino kiemà mini tik Hermanas Vartbergë, o jo lokali- zavimas istoriografijoje ávardijamas kaip didesnë nei „Businne” lokalizacijos problema 17 . Tad ar ámanoma surasti Gedegino kiemà? Vienas ið informatyviausiø tokio pobûdþio ðaltiniø – kryþiuoèiø Lietuvos keliø apraðymai (Wegeberichten), deja, jie yra vëlyvesnio laikotarpio, be to, ðio regiono nelieèia. Kadangi naratyvinio pobûdþio papildomø ðaltiniø, susijusiø su ðiuo regionu, lyg ir neturime, istorijos aktuose ði informacija taip pat neuþfiksuota, todël raðytiniø ðaltiniø pagalbos tikëtis neverta. Atsiþvelgus á kryþiuoèiø þygiø marðrutus, Ðiauliø þemës ribas, geresnës vietos ðio objekto paieðkoms kaip tik á ðiauræ nesurasi. Pasiþvalgæ po ðá pakraðtá suradome keletà oikonimø su Ged- ðaknimi, kuriuos

robertaS jurgaItIS kur stovëjo buèiûnø pilis?galûnës, taèiau, kita vertus, pirmasis þodþio skiemuo skiriasi nedaug (Gede ir Geide). tai tik padidina atitikmens galimybæ,

  • Upload
    others

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: robertaS jurgaItIS kur stovëjo buèiûnø pilis?galûnës, taèiau, kita vertus, pirmasis þodþio skiemuo skiriasi nedaug (Gede ir Geide). tai tik padidina atitikmens galimybæ,

ISSN 1648-7230. ÞIemgala. 2003/1 IStorIja. mokSlo darbaS

robertaS jurgaItIS

kur stovëjo buèiûnø pilis?

Gar su sis 1236 m. rug së jo 22 d. Ðiau liø mû ðis ir jo ap lin ky bës lë më, kad Ðiau liø þe më su si lau kë daug ty ri në to jø dë me sio. No rint ið si aið kin ti, ko kio mis ap lin ky bë mis ir kur vy ko ðis mû ðis, jau nu sta ty ti svar biau si Ðiau liø þe mës gy ny bi niai cen trai, apy tik rës ri bos, ðios þe mës reikð më ka re su kry þiuo èiais1. Daug kas pa da ry ta, ta èiau ne ma þai li ko ir ne aið ku mø. Vie na ið to kiø „am þi nø” pro ble mø – ra ðy ti niuo se ðal ti niuo se mi ni mø Ðiau liø þe mës pi liø lo ka li za ci ja.

Ið 1348 m. kry þiuo èiø þy giø ap ra ðy mø Bal tra mie jaus Hio ne kës, Her ma no Vart ber gës kro ni ko se ir vë les niuo se is to ri jos ðal ti niuo se aið kë ja, kad Ðiau liø þe më je sto vë jo 4 pi lys: „Ku len”, ar ba „Ku la”; „Bu­sin ne”, ar ba „Bus si ke”, „Ba sy ne”, „Ba sin”; „Do bi sen”, ar ba „Dob be sy ne”, „Do be sin” ir „Cei la”, ar ba „Ze la” (1 len te lë). Is to ri kai su ta ria, kad Du by sos („Do bi sen”) pi lis sto vë ju si ant Bu biø pi lia kal nio (Ðiau liø r. )2, ta èiau dël ki tø pi liø lo ka li za ci jos ky la ne ma þai pro ble mø. Ne aið ku mø ke lia ir ðal ti niuo se ið krai py ti vie to var dþiai, ar che o lo gø iki ðiol ne ty ri në ti pi lia kal niai. Siû lo mi ávai rûs (kai ka da net ke li al ter na ty vûs) jø lo ka li za ci jos va rian tai, ku rie lai kui bë gant taip pat tam pa re lia ty vûs. Pas ta ruo ju me tu, Ed var dui Gu da­vi èiui pa reið kus, jog dvi pi lys „Ku len” ir „Bu sin ne” ne pri klau së Ðiau liø þe mei3 , ið plë tus pa ieð kos lau kà, su lauk ta ne ti kë tø re zul ta tø. Ðia me straips ny je kaip tik ir ap tar si me vie nos ið pro ble mið kiau siø „Bu sin ne” pi lies bei Ge de gi no kie mo lo ka li za ci jà ir su ja su si ju siø 1348 m. Or di no þy giø marð ru tus.

Kur IEÐ KO ta HEr ma NO Vart BEr GëS mI NI mO „Cu rIam GE DEG HIN NEN”?

Her ma no Vart ber gës kro ni ko je ran da me la bai in for ma ty vià þi nu tæ, jog 1348 m. ma gist ras, uþ puo læs lie tu vius, Þe mai ti jo je pa sie kë Ge de gi no kie mà, ku ris da bar „Bus si ke” va di na mas4 . Bal tra mie jaus Hio ne­kës kro ni ko je nors ir ne ávar dy tas Ge de gi no kie mas, ta èiau mi ni ma „Bu sin ne” pi lis. Ka dan gi ði Jo han no re ne rio at spin dë ta Bal tra mie jaus Hio ne kës ver si ja ne tik pla tes në, bet ir pir mi në5 , to dël lai ky ti na daug pa ti ki mes ne. tad ðios tai syk lës lai ky si mës kal bë da mi ir apie „Bu sin ne”, „Bus si ke” for mas, Bal tra mie jaus Hio ne kës uþ fik suo tà jà lai ky da mi au ten tið kiau sia.

„Bu sin ne” vie to væ ban dy ta ta pa tin ti su Ba cio niais ar Ba èiû nais6, ðios pi lies ieð ko ta á va ka rus nuo Bu biø7 ar Nor man èiø kai me, kur sto vi „Baus ke” va di na mas pi lia kal nis, o prie jo á ðiau rës ry tus nuo Pa ka pës ir „Baus ki kës” kal ve lë8. Ban dy ta su ta pa tin ti ir su XV a. Ne mu në lio ir mû ðos san ta ko je Or di no pa sta ty ta Baus kës pi li mi9. Ðios pi lies ieð ko ta Buo þë nuo se10, Bui ðiø pi lia kal ny je (tel ðiø r.)11. Pas ta ruo ju me tu ið kel ta hi po te zë, jog ði pi lis sto vë ju si da bar ti nës Ðiau liø ka ted ros vie to je12. ta èiau në vie nas ið ðiø va rian tø, de ja, ne ási tvir ti no is to riog ra fi jo je.

Ge de gi no kie mo ban dy ta ieð ko ti Ge dei ko niø kai me ne to li Þei me lio (Pa kruo jo r., Þei me lio sen.)13. H. Low mians kio ma ny mu, ði vie to vë ne ga lë ju si bû ti taip to li á ðiau ræ, to dël jis ban dë jà lo ka li zuo ti Ge di­kë nuo se (Plun gës r.)14. ta èiau ðie ban dy mai ne bu vo pa grás ti sva res niais ar gu men tais. Pas ta ruo ju me tu Ge de gi no kie mo ban dy ta ieð ko ti rau dë nø–t ryð kiø ar net Se dos apy lin kë se15.

Su su muo jant is to riog ra fi jo je ið dës ty tas hi po te zes pa brëþ ti na, jog: 1) ty ri në to jams nie kaip ne pa vy ko „Bu sin ne” pi lies su ta pa tin ti su Her ma no Vart ber gës mi ni mu Ge de gi no kie mu, ðiø ob jek tø daþ niau siai ieð ko ta pa vie niui; 2) kro ni ko se mi ni mus oi ko ni mus siek ta ta pa tin ti su kon kre èio mis vie to vë mis, neat si­þvel giant á jø kon cen tra ci jos ir pa pli ti mo are a lus.

GE DE GI NO KIE maS

Is to ri kai jau se niai ne abe jo ja, jog Her ma no Vart ber gës mi ni ma „Bus si ke” – tai ta pa ti Bal tra mie jaus Hio ne kës mi ni ma „Bu sin ne” ar Bal ta za ro ru so vo „Ba sy ne”16, Dio ny zi jaus Fab ri ci jaus „Ba sin”. ar èiau siai ap ra ðo mø ávy kiø bu vo Bal tra mie jus Hio ne kë, ku rio kro ni ka ir bai gia si 1348 me tais, to dël, kaip jau mi në­jo me, jo in for ma ci jà lai ky si me pir mi ne. ta èiau Ge de gi no kie mà mi ni tik Her ma nas Vart ber gë, o jo lo ka li­za vi mas is to riog ra fi jo je ávar di ja mas kaip di des në nei „Bu sin ne” lo ka li za ci jos pro ble ma17. tad ar áma no ma su ras ti Ge de gi no kie mà? Vie nas ið in for ma ty viau siø to kio po bû dþio ðal ti niø – kry þiuo èiø Lie tu vos ke liø ap ra ðy mai (We ge be rich ten), de ja, jie yra vë ly ves nio lai ko tar pio, be to, ðio re gio no ne lie èia. Ka dan gi na ra ty vi nio po bû dþio pa pil do mø ðal ti niø, su si ju siø su ðiuo re gio nu, lyg ir ne tu ri me, is to ri jos ak tuo se ði in for ma ci ja taip pat ne uþ fik suo ta, to dël ra ðy ti niø ðal ti niø pa gal bos ti kë tis ne ver ta.

at si þvel gus á kry þiuo èiø þy giø marð ru tus, Ðiau liø þe mës ri bas, ge res nës vie tos ðio ob jek to pa ieð koms kaip tik á ðiau ræ ne su ra si. Pa si þval gæ po ðá pa krað tá su ra do me ke le tà oi ko ni mø su Ged­ ðak ni mi, ku riuos

Page 2: robertaS jurgaItIS kur stovëjo buèiûnø pilis?galûnës, taèiau, kita vertus, pirmasis þodþio skiemuo skiriasi nedaug (Gede ir Geide). tai tik padidina atitikmens galimybæ,

bû tø ga li ma sie ti su mi në tuo ju Ge de gi no kie mu. Pir miau sia tai jau se niai kal bi nin ko a. Sa lio pa ste bë ti Ge dei ko niai (Pa kruo jo r., Þei me lio sen.), be ne ge riau siai ati tin kan tys ðià for mà. Ðio se apy lin kë se yra ir ki tø vie to var dþiø su ta pa èia ðak ni mi: Ge din tës (Ðiau liø r., Kur ðë nø sen.), Ged mi niai (Pa kruo jo r., Ly gu mø sen.), Ge du èiai18 (Pa kruo jo r., Guos ta ga lio sen.), Ged vai niai (Jo nið kio r., Stu pu rø sen.), Ged vydþiai (Ðiau liø r., Ða ky nos sen.). tu rint ome ny ið krai py mo ga li my bes, ga li mos sà sa jos ir su Ge giedþiais19 ir Ge giedþdva riu (abu Pa kruo jo r.)20. taip pat svar bûs jau ið ny kæ kai mai, pa vyz dþiui, Ge dai èiai, tar pu ka riu pri klau sæ Gruz dþiø vals èiui21. Pas ta rie ji taip pat pa ten ka á ðá are a là. Ðiau riau mû ðos, Pa ðvi ti nio– Þei me lio ruo þe ðiø oi ko ni mø yra ðiek tiek gau siau, to dël ne ma þa ti ki my bë, jog èia ir rei kë tø ieð ko ti Ge de gi no kie mo (1 pav.). Oi ko ni mø su ana lo gið ka ðak ni mi taip pat pa si tai ko piet va ka riuo se, Dy by sos aukð tu py je, Ðiau liø, Kel mës ra jo nuo se, bet pas ta ruo ju me tu oi ko ni mø su ðak ni mi Ged- pa pli ti mas Ðiau liø þe mës piet va ka ri në je da ly je sie ja mas su Ged vi lo (Edi vi lo), o dar to liau á Þe mai ti jos gi lu mà – su Ged vi do (Edi vi do) val do mis22.

Sutartiniai þenklai: ­ Ged- ðakná turinèiø oikonimø paplitimas mûðos baseine, ° ­ Buèiûnø oikonimai mûðos baseine, ­ piliakalniai, ­ Ðiauliø miesto dabartinë vieta, ­ Latvijos ir Lietuvos valstybiø dabartinë siena.

1 pav. Gedegino kiemo lokalizacija. Sudarë robertas Jurgaitis

1348 m. pir mo jo þy gio ap ra ðy me mi ni ma ir ki ta vie to vë „Gei de gal len”, ku rios san ty ká su Ge de gi­no kie mu taip pat ver ta ap tar ti. Bal tra mie jaus Hio ne kës „Gei de gal len” ir Her ma no Vart ber gës mi ni mas „cu riam Ge deg hin nen” sà sa jos is to riog ra fi jo je at sar giai ávar di ja mos kaip ga li mos23, ta èiau kai ka da net ne svars to ma to kia ga li my bë ir kiek vie nam ið jø ieð ko ma skir tin gø ati tik me nø24. tad ar „Gei de gal len” ir „cu riam Ge deg hin nen” vie nas ir tas pats? Sa vai me su pran ta ma, á akis kren ta ge ro kai be si ski rian èios ga lû nës, ta èiau, ki ta ver tus, pir ma sis þo dþio skie muo ski ria si ne daug (Ge de­ ir Gei de­). tai tik pa di di na ati tik mens ga li my bæ, ta èiau kol kas trûks ta duo me nø jiems su ta pa tin ti . Ko ge ro, rei kë tø lai ky tis pa grás­èiau sios kal bi nin ko a. Sa lio nuo mo nës, jog „Gei de gal len” – tai Ger dþio ga la ne to li Vai gu vos25.

Page 3: robertaS jurgaItIS kur stovëjo buèiûnø pilis?galûnës, taèiau, kita vertus, pirmasis þodþio skiemuo skiriasi nedaug (Gede ir Geide). tai tik padidina atitikmens galimybæ,

Kur IEÐKO tI „Bu SIN NE” PI LIES?

Kai ku riø ty ri në to jø ma ny mu, XI II a. pir mo jo je pu së je Ðiau liø þe mës ri ba ðiau rë je ëjo mû ðos upe26, ta èiau E. Gu da vi èius yra pa ste bë jæs, kad vë liau ji ga lë jo bû ti ið plës ta þiem ga liø sà skai ta27. at kreip tas dë me sys á Bu lið kiø vie to væ esan èià ne to li Þei me lio (Pa kruo jo r., Þei me lio sen.)28. Ið pir mo þvilgs nio, lyg ir to lo ka á ðiau ræ, ta èiau ðio se apy lin kë se ga li ma ras ti ir dau giau ver tø dë me sio ob jek tø – Bu le­tið kio mið kà ir Bu le tið kio is to ri ná ak me ná (Pa kruo jo r., Pa ðvi ti nio sen.)29. Be to, svar bus ir jau ið ny kæs Bu la tið kio vien së dis (Pa kruo jo r., Pa ðvi ti nio sen.)30, tar pu ka riu Pa ðvi ti nio vals èiu je bu væs Bu le tið kio dva ras31. Kai ku rie ið ðiø oi ko ni mø grei èiau siai sie ti ni su XI II a. pir mo sios pu sës Bu lio niø (Bu le vi èiø ar Bu lai èiø)32 gi mi ne. tad juo la biau ga li me kal bë ti apie Ðiau liø þe mës ri bà, XIV a. pir mo jo je pu së je ëju sià ðiau riau mû ðos33 ir su neþymiais pa ki ti mais iðli ku sià iki XVI a. vi du rio34.

tad kur rei kë tø ieð ko ti „Bu sin ne” ir ar ap skri tai áma no ma jà èia su ras ti? Ge de gi no kie mo lo ka li za­ci jos are a le kren ta á akis Bu èiû nø oi ko ni mai. Pa si ro do, to kiø oi ko ni mø taip pat yra ne vie nas: Bu èiû nai Jo nið kio r., Bu èiû nø sen.35, Bu èiû nai Pa kruo jo r., Lin ku vos sen., ne per to liau siai nu to læ ir Bu èiû nai Ðiau liø r., Gruz dþiø sen., ga liau siai Ba èiû nai Pa kruo jo r., Pa kruo jo sen.36 Ðiø oi ko ni mø gau sa lei dþia ti kë tis, jog ieð ko me to, ko ieð ko me. Ka dan gi lo ty nø ir vo kie èiø kal bo se è, ð në ra, ðios vie to vës Or di no kro ni ki nin kø ga lë jo bû ti uþ ra ðy tos „Bu ciu ne”, „Bu ciu nen” ar „Bu siu ne”, „Bu siu nen”. Nors kro ni ko se pa tei kia mi va­rian tai ir gi ávai ruo ja, bet jø ta pa tu mas tik rai ke lia ma þiau abe jo niø nei anks tes niuo se is to riog ra fi jo je pa­teik tuo se lo ka li za ci jos va rian tuo se, juo lab kad tai pa tvir ti na Ge de gi no kie mo lo ka li za ci jos are a las, á ku rá ir pa ten ka mi në tie ji Bu èiû nai (1 pav.). Be to, rei kia ne uþ mirð ti, jog kro ni ki nin kai gan tiks liai per teik da vo jiems su pran ta mø vie to var dþiø pa va di ni mus. tai pa tvir tin tø ir kal bi niai duo me nys, nes tiek Bu èiû nai, tiek „Bu sin ne” yra dau gis kai ti niai. Be to, mû ðos ba sei ne, bu vu sio se þiem ga liø þe më se, pa ste bi mas ne dës­nin gas prie bal siø c, s, z ir è, ð, þ var to ji mas37. ta èiau pa si ro do, jog prie Bu èiû nø në ra jo kiø pi lia kal niø. Sa vai me su pran ta ma, á ðià pro ble mà rei kia þvelg ti pla èiau ir pa ieð kà tæs ti vi sa me are a le. tad kur ga lë jo sto vë ti Bu èiû nø pi lis? Pi lia kal niø ðia me are a le ne tiek daug, ta èiau vie nas jø tik rai ver tas dë me sio.

Ðiek tiek á piet ry èius nuo Bu èiû nø (Jo nið kio r., Bu èiû nø sen.), apie 2–3 km á ry tus nuo Pa ðvi ti nio, prie Ðiur pës de ði nio jo kran to yra Pe le nið kiø pi lia kal nis, ar che o lo gø pre li mi na riai da tuo ja mas XI– XV a. pra dþia38. Ið pie tø pu sës já juo sia pel kë tas slë nis, ið va ka rø pu sës – pel kë. Pi lia kal nio aikð te lë yra apie 50 m il gio ir 25 m plo èio. Á ðiau ræ nuo pi lia kal nio ið li ku sios prieð pi lio lie ka nos, ma to si gy ny bi nio grio vio vie ta. Prieð pi lis yra apie 23 m il gio, 23 m plo èio bei 2 m aukð èio. Ðlai tai su stip rin ti ak me ni mis. De ta­liau Pe le nið kiø pi lia kal nis ne bu vo ty ri në tas, ma tyt, tam áta kos tu rë jo 1911 m. èia ákur tos ka pi nës. 1941 m. pi lia kal nis bu vo ap so din tos eg lai të mis bei pu ðai të mis. ta èiau kai ka da ran da mi at si tik ti niai ra di niai (pvz., 20 cm il gio ir 1 cm plo èio ne da tuo to dur klo smai ga lys, ke ra mi ka) liu di ja, jog èia jø yra ir dau­giau39. Ðiau ri nia me bei ry ti nia me pa krað ty je (py li muo se) ran da mi àþuo lo an gliø, pe le nø li ku èiai ver èia ma ny ti, kad èia kaþ ka da ga lë ju si sto vë ti pi lis40. Be to, Ðiur pës upe lis vie ti niø þmo niø dar va di na mas Pi la dþiu41, tai ro dy tø, kad jo pa va di ni mas ga lë jæs at si ras ti nuo pi lies. Pi lia kal nio pa pë dë je ir apy lin kë se esan tys is to ri niai ak me nys tar si pa pil do ðià gran di næ ir liu di ja apie svar baus cen tro eg zis ta vi mà. Be to, pi lia kal nis api pin tas le gen do mis. Vie na jø pa sa ko ja apie èia sto vë ju sià, bet vë liau nu grimz du sià pi lá42. tad pre li mi na rûs duo me nys pa tvir ti na, jog ant Pe le nið kiø pi lia kal nio sto vë ju si pi lis.

Pats Pe le nið kiø pi lia kal nio pa va di ni mas, vie ti niø þmo niø tar mið kai ta ria mas Pe la nið kiai, be jo kios abe jo nës, sie ti nas su lie tu við ku þo dþiu „pe le nai”. Per ða si lo gið ka ið va da, jog kaþ ka da ant ðio pi lia kal nio sto vë ju si pi lis bu vo su de gin ta. tad Pe le nið kiø pi lia kal ná ga lë tu me sie ti kaip tik su 1348 me tø þy giu ir Bu èiû nø pi lies su de gi ni mu43, nes vë les niuo se ra ðy ti niuo se ðal ti niuo se ji jau ne mi ni ma44.

Kur IEÐKO tI „Ku LEN” PI LIES?

Nors ðis straips nis skir tas Bu èiû nø pi lies ir Ge de gi no kie mo si tu a ci jai ap tar ti, ta èiau gre ta mi ni ma „Ku len” pi lis, ku rios lo ka li za ci ja ke lia dar dau giau pro ble mø. „Ku len” pi lies ieð ko ta Jur gai èiø pi lia kal­ny je45, ji ta pa tin ta su Ku lais ne to li Skuo do46, ma ny ta jà sto vë jus Ku di nø pi lia kal ny je ne to li Ðiau lë nø47. tad pa ieð kø lau kas ga na pla tus, ieð ko ma be veik po vi sà Ðiau liø þe mæ ir uþ jos ri bø. ta èiau lo ka li za vus Bu èiû nø pi lá, kei èia si ir „Ku len” pi lies si tu a ci ja.

Pa si þval gius po ðá re gio nà, þvilgs nis nu kryps ta á ne to li nuo Pe le nið kiø pi lia kal nio, apie 20 km á ðiau rës va ka rus esan tá Kal ne lio (Jo nið kio r., Jo nið kio sen.) pi lia kal ná. tie sa, pas ta ra sis is to riog ra fi jo je sie ja mas su þiem ga liø pi li mi Si dab re48. ta èiau þi no ma, jog 1289–1290 m. ið Si dab rës pas ku ti niai þiem ga liai pa si trau­kë á Ðiau liø þe mæ bei ki tas Lie tu vos vie to ves49, o Li vo ni jos or di nas èia ne ási tvir ti no. tik vë liau Li vo ni jos pie tuo se su kur ta Or di no gy ny bi në sis te ma, pa sta ty tos me þot nës (1321 m.), Do be lës (1335 m.), ter ve tës (1339 m.) pi lys50, ku rios po lie tu viø ant puo liø bu vo grei tai at sta to mos bei tvir ti na mos. Ðiuo lai ko tar piu ir Lie tu vo je pa ste bi mas nau jø gy ny bi niø sis te mø kû ri mas51. to dël jau XIV a. 3–4 de ðimt me èiais, at si þvelg da mi á bu vu sios Si dab rës ge rà stra te gi næ pa dë tá, ga lë tu me ieð ko ti lie tu viø pi lies52. Juo lab kad Kal ne ly je ras tas XIV a. da tuo ja mas ie ti ga lis, ly di nys53, ðio lai ko tar pio ke ra mi kos54 ir kt. Ádo mu tai, kad 1942–1943 m. lat viø

Page 4: robertaS jurgaItIS kur stovëjo buèiûnø pilis?galûnës, taèiau, kita vertus, pirmasis þodþio skiemuo skiriasi nedaug (Gede ir Geide). tai tik padidina atitikmens galimybæ,

ar che o lo gas P. Ste pi nis þval go mo sios eks pe di ci jos me tu uþ fik sa vo, jog se nes ni vie ti niai gy ven to jai lat viai Kal ne lio pi lia kal ná va di no Pil kal ne55,t. y. Pi lies kal nu, ar ba tie siog Pi lia kal niu. Be to, ne rei kë tø uþ mirð ti, jog ne to li nuo ðiø vie tø Sut kû nø apy lin kë se yra Kul piø (Jo nið kio r., Jo nið kio sen.) kai mas56, ku rá at si þvelg da­mi á is to riog ra fi næ tra di ci jà taip pat ga lë tu me sie ti su „Ku len” pi li mi57. ta èiau ne si va do vau ja mi ið anks ti ne nuo sta ta no rë tu me pa ieð ko ti ir ki tø ga li mø ðios pro ble mos spren di mø va rian tø. Pri tar da mi is to riog ra fi jo je ið reikð tai min èiai, jog „Ku len” lo ka li za ci ja gan pro ble mið ka, ma ny tu me, kad ðiai pi liai api bû din ti ga lë jæs bû ti pa var to tas ben dri nis vo kie èiø ir len kø kal bo se þi nomas þo dis58. Ga li mas va rian tas, jog „Ku len” – tai ge rai su vok to, tik kiek ið kreip tai vo kie èiø ar kiek lo ty ni zuo ta for ma per teik ta kal no ar pi lia kal nio ver si ja59, ta èiau ðiai pro ble mai spræs ti rei kia de ta les niø ling vis ti niø ty ri mø. Vie na aið ku, kad Bal tra mie jaus Hio ne kës, Bal ta za ro ru so vo kro ni kø duo me nys lei dþia „Ku len” pi lá pri skir ti Ðiau liø þe mei, to dël jà, at si þvelg da mi á Bu èiû nø pi lies lo ka li za ci jà, ma ny tu me sto vë jus prie svar baus ke lio á Li vo ni jà, ant Kal ne lio pi lia kal nio.

ta èiau pas ta ruo ju me tu Kal ne ly je ið ski ria mi du pi lia kal niai60. ant ku rio ið jø ga lë ju si sto vë ti „Ku len” pi lis, sun ku pa sa ky ti, ta èiau tai áma no ma pa tiks lin ti at li kus pa pil do mus ar che o lo gi nius ka si në ji mus bei pi lia kal niø to pog ra fi nius ty ri mus. Svar biau sia, kad kal ba ma ne tik apie du pi lia kal nius, bet ir apie èia sto vë ju sias dvi pi lis61. Spren dþiant ið pa teik tø fak tø, vi sai ti kë ti na at ro do prie lai da, jog vie na ið ðiø pi liø bu vu si þiem ga liø, ki ta – lie tu viø. ta èiau ne vis kas taip pa pras ta, kaip at ro do ið pir mo þvilgs nio. Pas ta­ruo ju me tu su abe jo ta, ar ið vi so bu vo pir ma sis Kal ne lio pi lia kal nis, o jei gu ir bu vo, tai grei èiau siai jis nu kas tas daug anks èiau nei iki ðiol ma ny ta62. aiðku ir tai, jog Ðiau rës Lie tu vos ly gu mos bu vo ne itin pa lan kios gy ny bi niams átvir ti ni mams sta ty ti. Per trum pà lai kà su pil ti pi lia kal ná ir ant jo áreng ti ge rai átvir­tin tà pi lá nuo la ti niø ko vø sû ku ry je ir dar pa èia me pa sie ny je ið ties bu vo ne leng va. Grei èiau siai dau giau ar ma þiau bu vo pa si nau do ta bu vu siais þiem ga liø átvir ti ni mais, to dël Ðiur pës– Bu èiû nø (Pe lenið kiø pi lia kal nis) bei Si dab rës– Kal ne lio (Kal ne lio pi lia kal nis) pi liø ati tik me nys vi sið kai ti kë ti ni.

Lie ka ne aið kios Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni ko je mi ni mø vie to var dþiø „Kel ve gal len” ir „Ku len” sà sa­jos. Ið kar to kren ta á akis ðiø oi ko ni mø ne tik ga lû niø, bet ir pir mo jo dë mens skir tu mai (Kel ve- ir Kul-). tad ti kë ti na, jog tai du skir tin gi vie to var dþiai. Ka dan gi „Ku len” pi lá pre li mi na riai lo ka li za vo me Kal ne lio pi lia kal ny je, lie ka ið si aið kin ti, kur bu vo „Kel ve gal len”, ta èiau tai ga li ma pa da ry ti tik ana li zuo jant 1348 m. þy giø marð ru tus.

Kur Þy GIa VO Or DI NO Pa Jë GOS 1348 mE taIS?

Lo ka li za vus „Bu sin ne” (Pe le nið kiø pi lia kal nis) ir apy tik riai „Ku len” (Kal ne lio pi lia kal nis) pi lis, lie ka ðià in for ma ci jà pa tik rin ti ban dant re konst ruo ti 1348 m. þy giø marð ru tus.

Pas ta ruo ju me tu ið sa ky ta nuo mo në, jog 1348 m. bu vo du, o ne vie nas þy gis Ðiau liø þe mës kryp ti­mi. Ið Bal tra mie jaus Hio ne kës, Her ma no Vart ber gës ap ra ðy mø grei èiau siai taip ir ið ei tø63, to dël ti kë ti na, jog pir ma sis þy gis su reng tas 1348 m. va sa rio 14 d., o ant ra sis – pra bë gus be veik trims sa vai tëms, ko vo 9 die nà64.

Bal tra mie jus Hio ne kë 1348 m. va sa rio 14 d. þy gio ap ra ðy me mi ni vie to ves „troc ken”, „Kne tou we”, „Gei de gal len”, „Kel ve gal len”65. ma þiau siai pro ble mø ke lia „Kne tou we”, grei èiau siai ta pa tin ti na su vë liau mi ni ma þe mai èiø Kni tu vos þe me bei de ði niuo ju Ven tos in ta ku Kny tu va (Kni tuo ja)66. Þi nant, jog Or di no pa jë gos þy gia vo ða lia Ðiau liø þe mës ar uþ ka bin da mos jos pa krað tá, aið kë ja, kad vie to vës „Gei de gal len” ir „Kel ve gal len” tu rë jo bû ti ar èiau siai Ðiau liø þe mës, o „troc ken” – la biau siai nuo jos nu to lu si. to dël ne si gi lin da mi á „tro cken” vie to vës, aið kiai ne su si ju sios su Ðiau liø þe me, lo ka li za ci jos pro ble mas, pa ban­dy si me ið si aið kin ti pas ku ti niø jø – „Gei de gal len” ir „Kel ve gal len” – sà sa jas su ðia þe me.

Di dþiau sia ti ki my bë, jog 1348 m. va sa rio 14 d. arier gar das, sek da mas ið pas kos, áþen gë á va ka ri­ná Ðiau liø þe mës pa krað tá. Ko ge ro, Bal tra mie jus Hio ne kë su pir muo ju þy giu sie ja ne kon kre èias pi lis, bet grei èiau siai jø pa krað èius, apy lin kes. tai at spin di vie to viø „Gei de gal len” ir „Kel ve gal len” ga lû nës67. Grei èiau siai Bal tra mie jus Hio ne kë sie kë pa brëþ ti, jog Or di no pa jë gos þy gia vo gy ny bi niø cen trø pa krað­èiais, Ðiau liø þe mës pa sie niu. ti kë ti na, jog ðio þy gio me tu bu vo ren ka ma ir þval gy bi në in for ma ci ja apie pa sie nio átvir ti ni mus.

Su ðiuo klau si mu su si ju si ir „Kel ve gal len” lo ka li za ci ja. Á Kal við kius (Ðiau liø r., Kur ðë nø sen.) jau is­to riog ra fi jo je at kreip tas dë me sys68. ta èiau to kiø oi ko ni mø ðia me re gio ne vël gi áma no ma ras ti ir dau giau. at kreip ti nas dë me sys á Kal vius (Jo nið kio r., Kriu kø sen.) ir Ka le vus (Pa kruo jo r., Pa kruo jo sen.)69. Ðiuo at ve ju la biau tik tø pir ma sis va rian tas, ka dan gi Kal viai la biau nu to læ á ðiau ræ nei Ka le vai ir grei èiau siai bu vo pa èia me Lie tu vos ir Li vo ni jos pa sie ny je. Þi nant, kad 1348 m. pir mo jo þy gio ap ra ðy me ði vie to vë pa mi në ta pas ku ti në, to dël Ka le vai lyg ir at kris tø, nes pas ta rie ji, pri sig lau dæ prie kai rio jo mû ðos kran to, bu vo tar si Bu èiû nø ir Ku los pi liø „uþ nu ga ry je”. tad ið lie ka du re a lûs bei al ter na ty vûs „Kel ve gal len” lo­ka li za ci jos va rian tai: tai Kal við kiai ne to li Kur ðë nø ir Kal viai ne to li Sat kû nø. Gráþ da mi prie Bal tra mie jaus Hio ne kës pir mo jo þy gio ap ra ðy mo tu ri me pa ste bë ti, kad kro ni kos au to rius tik po pir ma ja me þy gy je nu­nio ko tø Þe mai ti jos te ri to ri jø bei vie to viø ið var di ji mo kal ba apie áþen gi mà á Ðiau liø þe mæ70. aið kë ja, kad

Page 5: robertaS jurgaItIS kur stovëjo buèiûnø pilis?galûnës, taèiau, kita vertus, pirmasis þodþio skiemuo skiriasi nedaug (Gede ir Geide). tai tik padidina atitikmens galimybæ,

„Kel ve gal len” ga lë jo bû ti pa èia me Ðiau liø þe mës pa sie ny je, gal net pri klau sy ti jai. Pas ta rà jà min tá per ða Bal ta za ro ru so vo san trau ka. Ðis au to rius, su plak da mas á vie nà vie tà vi sà pir mo jo þy gio ei gà, „Kel ve­gal len” pa pras èiau siai ne mi ni. tai grei èiau siai pa da ry ta sà mo nin gai, nes vë liau kaip tik ir kal ba ma apie Ðiau liø þe mæ71. Lo gið ka bû tø ma ny ti, jog „Kel ve gal len” pri klau së Ðiau liø þe mei, bet bu vo pa èia me jos pa sie ny je, to dël Bal ta za ras ru so vas ne ma të rei ka lo vi sa tai de ta li zuo ti. Ið ap tar tos ðal ti niø tei kia mos in­for ma ci jos aið kë ja, kad re a liau sias „Kel ve gal len” lo ka li za ci jos va rian tas ið lie ka Kal við kiai (Ðiau liø r.) prie Kur ðë nø, ta èiau ne at mes ti nas ir Kal viø (Jo nið kio r.) va rian tas.

2 pav. 1348 m. Livonijos ordino pajëgø þygio marðrutas. Sudarë r.Jurgaitis

Sutartiniai þenklai: ­ piliakalniai, ­ 1348 m. piliø ðturmas, ­ Ðiauliø miesto dabartinë vieta, ­ 1348 m. Ordino pajëgø antrojo þygio marðrutas,   ­ 1348 m. antrojo þygio pradinio etapo alternatyvûs variantai, ­ Latvijos ir Lietuvos valstybiø dabartinë siena.

Ga li ma ma ny ti, jog pir mo jo þy gio me tu Ðiau liø þe më vis dël to bu vo pa lies ta72, nes ant raip sun kiai pa aið ki na mas ki læs kon flik tas su Ðiau liø þe mës gy në jais. Pas ta rie ji nie ko ne lauk da mi apie ávy kius in for­ma vo Lie tu vos val do và. Itin dvi pras mið kas ðios si tu a ci jos trak ta vi mas tik pa tvir ti na, kad ðá kon flik tà abi pu sës ga lë ju sios ver tin ti gan skir tin gai. Ðias te ri to ri jas lie tu viai grei èiau siai jau lai kë sa vo mis de fac to, Or di nui at ro dë, kad á ðias te ri to ri jas tu rás ne kà ma þiau tei siø de ju re73. Ne uþ mirð ti na, jog tai bu vu sios þiem ga liø þe mës. Lie tu viø ban dy mà ási tvir tin ti pie ti në se þiem ga liø te ri to ri jo se grei èiau siai at spin dë jo ir Ge di mi no ti tu la tû ra. Pas ta ra sis dar sa vo gar siuo siuo se laið kuo se ne uþ mir ðo pri dë ti esàs ir Þiem ga los val do vas74. tad itin ryð kiai ið reikð tos lie tu viø (nuo pa sie nio pi lies gy në jø iki Lie tu vos val do vo) pre ten zi jos á pie ti nes þiem ga liø þe mes, ma tyt, at spin dë jo nuo sek liai ágy ven di na mà XIV a. 3–4 de ðimt me èiø pro gra mà ási tvir tin ti ðiau riau mû ðos ir èia su kur ti gy ny bi ná plac dar mà nuo ga li mø Li vo ni jos or di no ant puo liø.

1348 m. ko vo 9 d. ant ro jo þy gio me tu, ma tyt, siek ta ne tik at ker ðy ti uþ pa da ry tus nuos to lius, bet

Page 6: robertaS jurgaItIS kur stovëjo buèiûnø pilis?galûnës, taèiau, kita vertus, pirmasis þodþio skiemuo skiriasi nedaug (Gede ir Geide). tai tik padidina atitikmens galimybæ,

ir su nai kin ti ne se niai Li vo ni jos pa sie ny je pa sta ty tas lie tu viø pi lis. Her ma nas Vart ber gë mi ni, jog tais pa èiais me tais bu vo su reng tas þy gis á Ðiau liø þe mæ, ta èiau de ta liau ne pa tei kia nei uþ pul tø pi liø, nei þy gio marð ru to. Nors ir trum pas, bet in for ma ty vus Ðiau liø þe mës api bû di ni mas apie jos gy ven to jus bei pas ta rø jø pa klus nu mà lie tu viams ver èia ma ny ti, kad bu vo þy giuo ta á Ðiau liø þe mës gi lu mà. tai pa tvir ti na ið sa mes në Bal tra mie jaus Hio ne kës in for ma ci ja. Èia ið var di ja mos ir uþ pul tos pi lys: „Ku len”, „Bu sin ne”, „Do bi sen”, „Cei la”75. 1348 m. ko vo 9 d. þy gio marð ru tas taip pat da ro si aið kus, juo lab èia Bal tra mie jus Hio ne kë ir to liau lie ka nuo sek lus – pi lys ið var di ja mos pa ei liui. Pir miau sia uþ pul tos „Ku­len” (Kal ne lio pi lia kal nis) ir „Bu sin ne” (Pe le nið kiø pi lia kal nis) pi lys Ðiau liø þe mës ðiau ri në je da ly je, po to „Do bi sen” (Bu biø pi lia kal nis) ir „Cei la” (Brid vai ðio pi lia kal nis) pi lys (2 pav.). Du by sos pi lis uþ pul ta taip ne ti kë tai, kad jos gy në jai net ne spë jo su bëg ti á pi lá. Ið ties tai at ro do re a liai, nes 60–70 km at stu­mas bei pie èiau mû ðos esan tis mið ko ma sy vas ga lë jo bû ti ta uþ tva ra, ku ri uþ sto jo ky lan èius dû mus. rei kë tø pa ste bë ti ir ki tà svar bø mo men tà. Or di no pa jë gø puo li mas stra te gið kai bu vo ge rai pa reng tas. Pir miau sia pul tos la biau siai á ðiau ræ nu to lu sios Ðiau liø þe mës pi lys, po to – bu vu sios pie èiau. Pa ke liui bu vu sios prie Kul pës upe lio (Jur gai èiø pi lia kal nis) ir Ðiau liø (Sal du vës pi lia kal nis) pi lys, ma tyt, tau pant lai kà ne lies tos, be to, jos, bent pir mo ji ið jø, grei èiau siai jau bu vo pra ra du sios sa vo stra te gi næ reikð­mæ. apie 30 km at kar pa nuo Jur gai èiø iki Bu biø pi lia kal niø kaip tik ir ga lë jo bû ti tas at stu mas ir tas lai ko tar pas, per ku rá bu vo per duo tas pa vo jaus sig na las76 . Be to, Jur gai èiø pi lia kal nio gy në jai tu rë jo kur kas dau giau lai ko, nes ga lë jo pa ste bë ti nuo Pe le nið kiø pi lia kal nio ky lan èius dû mus77. ta èiau, kaip þi no me, pa vo jaus sig na las ne bu vo per duo tas.

Lie ka pro ble mi nis ant ro jo þy gio ið ei ties tað kas. Ne abe jo ti nai ant ro jo þy gio, ki taip nei pir mo jo, pa grin di­nis tiks las bu vo Ðiau liø þe më ir kerð tas jos gy në jams78. Bal tra mie jaus Hio ne kës pa mi në ta „Swen te”79 kaip tik ir bû tø ver tas dë me sio orien ty ras. Is to riog ra fi jo je ði upë bu vo ta pa ti na ma su Ðven tu piu ne to li Kruo piø ir Ðven tu piu ne to li raiz giø80, Ðven tu piu ne to li Kur tu vë nø, taip pat ne at me ta ma ir Ðvë tës, pra si de dan èios ties Ða ky na, ga li my bë81. Pas ta ra sis va rian tas, „Ku len” lo ka li zuo jant Kal ne lio pi lia kal ny je, lyg ir bû tø pri im­ti niau sias, ta èiau èia, pa si ro do, yra ir ki tø ga li mø va rian tø. Pa kruo jo ra jo no ðiau ri në je da ly je te ka Ðvi ti nys (Ðvi ti nis) (lat. Svits, Svi te). ta èiau tu rint ome ny, kad ant ro jo þy gio me tu pir miau sia bu vo uþ pul ta Ku los, o ne Bu èiû nø pi lis, be ne tin ka miau sias va rian tas ið lie ka Ðvë tës (lat. Svçte) upë ir jos de ði ny sis in ta kas Ðvë te lë82 . Be je, pas ta ro sios upës yra Lie lu pës in ta kai, o þi nant, kad ma gist ras ið vy ko ið ry gos, vi sø mi në tø jø upiø þe mu piai kaip tik ir bu vo pa ke liui á Ðiau liø þe mæ. tad, ma tyt, ne at mes ti na ir þy gio per Þiem ga là marð ru­to ti ki my bë. Ka dan gi ið Bal tra mie jaus Hio ne kës in for ma ci jos aið kë ja, kad bu vo pa si telk ti kur ðiai83, Or di no pa jë gos á Ðiau liø þe mæ ga lë jo ási verþ ti ið va ka rø ar ðiau rës va ka rø pu sës. Kal bant apie ðá va rian tà vi sið kai áma no mu ið ei ties tað ku tam pa ne to li Kruo piø te kan tis Ðven tu pis84. ta èiau ne rei kë tø uþ mirð ti, kad ið va ka rø pu sës, pie èiau Þa ga rës, mû ðos ba sei nà den gia mið kø ma sy vas ir mû ðos ty re lio pel kë, to dël prak tið kai prie Kal ne lio pi lia kal nio ga li ma pa tek ti tik da rant lan kà ðiau rës ar pie tø kryp ti mi. Ðiuo at ve ju daug ma þes­nis lan kas link Kal ne lio pi lia kal nio su si da ro pir muo ju at ve ju, þy giuo jant ðiek tiek ðiau riau Þa ga rës mið ko, bet á pie tus nuo Þa ga rës, Skaist gi rio, tai ati tik tø ir lo gi næ ant ro jo þy gio se kà.

IÐVa DOS

1. Vie nas ið in for ma ty viau siø ðal ti niø, ku ria me pa mi në tos 1348 m. su nai kin tos pi lys „Ku len”, „Bu­sin ne”, „Do bi sen”, „Cei la”, yra Jo han no re ne rio per teik ta Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni ka. Lo gi ne se ka ið var di ja mos pi lys, ku riø lo ka li za ci ja lei dþia re konst ruo ti ne tik þy gio kryp tá bei marð ru tà, bet ir pa tiks lin ti Ðiau liø þe mës ri bas.

2. to po ni mi kos ana li zë pa ro dë, kad ap ra ðy da mas 1348 m. ávy kius Her ma nas Vart ber gë ne su kly­do – Ge de gi no kie mas ir „Bus si ke” pi lis bu vo to je pa èio je vie to je. mû ðos ba sei ne pa pli tæ oi ko ni mai su Ged- ðak ni mi lei dþia pre li mi na riai su for muo ti Ge de gi no kie mo pa ieð kø lau kà. Kal bi nin ko a. Sa lio pa ste bë ti Ge dei ko niai ne to li Þei me lio (Pa kruo jo r.) tiks liau siai pa ro do, kur ieð ko ti nas Ge de gi no kie mas. „Bu sin ne” (B. Hio ne kë) pi lis ta pa tin ti na su Bu èiû nø oi ko ni mais, ku rie taip pat ið si dës tæ ðia me are a le bei su da ro aið kø tri kam pá.

3. Bu èiû nø pi lis grei èiau siai sto vë ju si ant Pe le nið kiø pi lia kal nio (Pa kruo jo r., Pa ðvi ti nio sen.). tai ne­pri eð ta rau ja Ge de gi no kie mo lo ka li za ci jai.

4. „Ku len” (B. Hio ne kë) ar „Ku la” (B. ru so vas, D. Fab ri ci jus) pi lis grei èiau siai sto vë jo ant Kal ne lio pi lia kal nio (Jo nið kio r., Jo nið kio sen.). tai ne pri eð ta rau ja Bu èiû nø pi lies lo ka li za ci jai ir 1348 m. ko vo 9 d. Or di no þygio á Ðiau liø þe mæ marð ru to re konst ruk ci jai.

5. Bal tra mie jaus Hio ne kës bei Bal ta za ro ru so vo kro ni kø duo me nys pa tvir ti na, kad Bu èiû nø ir Ku los pi lys pri klau së Ðiau liø þe mei. XIV a. 3–4 de ðimt me èiais ðios pi lys grei èiau siai bu vo Ðiau rës Lie tu vo je kur tos gy ny bi nës sis te mos da lis, ku ri tu rë jo uþ kirs ti ke lià ga li miems Li vo ni jos or di no þy giams á Lie tu vos gi lu mà. Be to, ðios pi lys grei èiau siai bu vo áreng tos stra te gi në se þiem ga liø átvir ti ni mø vie to se.

Page 7: robertaS jurgaItIS kur stovëjo buèiûnø pilis?galûnës, taèiau, kita vertus, pirmasis þodþio skiemuo skiriasi nedaug (Gede ir Geide). tai tik padidina atitikmens galimybæ,

SaN trum POS

BH – Die jünge re livländis che reim chro nik von Bart ho lomäus Ho e ne keJIKm – Jo nið kio is to ri jos ir kul tû ros mu zie jusma Da – Lie tu vos tSr moks lø aka de mi jos dar bai, a se ri jaLa – Lie tu vos ar che o lo gi jaLatSÞ – Lie tu vos tSr ad mi nist ra ci nio te ri to ri nio su skirs ty mo þiny nasLu EV – Lie tu vos tSr upiø ir eþe rø var dy nas SrP – Scrip to res re rum Pru si ca rumSrL – Scrip to res re rum Li vo ni ca rumÐPD – Ðiau liø pra ei tis ir da bar tisÐmI – Ðiau liø mies to is to ri jaVuB – Vil niaus uni ver si te to bib lio te kos ran krað èiø sky rius

1 mi në ti nos spe cia liai ðiai te mai skir tos stu di jos: Ivins kis Z., Sau lës–Ðiau liø kau ty nës 1236 m. ir jø reikð më, K., 1936; Su þie dë lis S., Kau ty nës ties Ðiau liais 1236 m., K., 1936; Bçrziòð J., Kur no ti ka Sau les kau ja 1236. gadâ? Iz gli ti bas Mi nis te ri jas mçneð raksts, 1935, Nr. 1, 1.–17. lpp.; Ben ning ho ven F. Der Or den der Schwertbrüder. Frat res mi li tiae Chris ti de Li vo nia, Köln, Graz, 1965; Ba tû ra R., Ðiau liø þe më ka ro su Or di nu me tu: 1236 m. mû ðio prie Ðiau liø pro ble mos – Lie tu vos is to ri jos met raðtis. 1985 m., V., 1986, p. 5–20; Ba tû ra R., Ðiau liø þe­më ka re su kry þiuo èiais – moks las ir gy ve ni mas, 1983, Nr. 10, p. 22–24; Tau ta vi èius A., Ðiau liø þe më (V–XIV a. ar che o lo gi jos duo me ni mis) – Ðiau liø pra ei tis ir da bar tis (to liau – ÐPD), V., 1986, p. 15–23; Tau ta vi èius A., Ðiau liø þe më ir Ðiau liai (V–XV a. ar che o lo gi jos duo me ni mis) – Ðiau liø mies to is to ri ja (iki 1940 m.) (to liau – ÐMI), Ðiau liai: mo men tas, 1991, p. 9–12; Gu da vi èius E. Sau lës mû ðis ir Ðiau liai – ÐPD, V., 1986, p. 24–37; Gu da-vi èius E., Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni kos duo me nys apie Ðiau liø þe mæ – Lie tu vos tSr moks lø aka de mi jos dar bai, a se ri ja (to liau – MA DA), 1988, t. 2 (103), p. 56–65; Gu da vi èius E. Sau lës mû ðio (1236 m.) vie tos pro ble ma ti ka – MA DA, 1988, t. 4 (105), p. 64–71; Gu da vi èius E., Ðiau liø þe më ir jos vie ta Lie tu vos vals ty bë je XI I I– XIV a. – ÐMI, Ðiau liai:, 1991, p. 13–15; Ste pinð P. Sau les kau ja 1236. ga da 22. sep temb ri – Lat vi jas Vçstu­re, 1993/1(8), 68.–71. lpp.; Ba ra naus kas T., Lie tu vos me di nës pi lys ra ðy ti niø ðal ti niø duo me ni mis – Lie tu vos ar che o lo gi ja (to liau – LA), V., 2003, t. 24, p. 57–101.

2 Tau ta vi èius A., Ðiau liø þe më (V–XIV a. ar che o lo gi jos duo me ni mis)… p. 17; Za bie la G., Lie tu vos me di nës pi lys, V., 1995, p. 158.

3 Gu da vi èius E., min dau gas, V., 1998, p. 171.4 „(…) ex pe di tio nem con tra Let wi nos in Sa me yt hen ad cu riam Ge deg hin nen, que nunc Bus si ke di ci tur”, Her­

ma ni de Wart ber ge, Chro ni con Li vo niae, hrsg. E. Strehl ke – Scrip to res re rum prus si ca rum (to liau – SRP), Leip zig, 1863, bd. 2, s. 75.

5 Gu da vi èius E., Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni kos duo me nys… p. 56.6 Ùow miañski H., Stud ja nad poczàtka mi spoùec zeñstwa i pañstwa li tew skie go, Wil no, 1931, t. 1, s. 77.7 Ba sy në – ma þo ji lie tu viø ta ry bi në en cik lo pe di ja, V., 1966, t. 1, p. 190.8 Ba tû ra R., Ðiau liø þe më ka re su kry þiuo èiais… p. 22; Ba tû ra R., Bu si kë – ta ry bø Lie tu vos en cik lo pe di ja, V.,

1985, t. 1, p. 312; Ba tû ra R., Bu si kë – Vi suo ti në lie tu viø en cik lo pe di ja, V., 2003, t. 3, p. 656.9 Sa lys A., Die þemai tis chen mun dar ten – tau ta ir þodis, 1930, kn. 6, p. 203; Po vi las Pa kar klis ma në, jog Baus­

kës apy lin kës ga lë jo pri klau sy ti þe mai èiams, þr.: Pa kar klis P., Lie tu viø ko va prieð ka la vi juo èius, Pa ne vë þys, 1945, p. 50. Ðios ver si jos ða li nin kø at si ra do ir vë liau, þr. Lat vis H., Vart ber gë H., Li vo ni jos kro ni kos, pa ren gë J. Jur gi nis, V., 1991, p. 183.

10 Gu da vi èius E., Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni kos duo me nys apie Ðiau liø þe mæ… p. 60; Gu da vi èius E., Ðiau­liø þe më ir jos vie ta Lie tu vos vals ty bë je XI I I– XIV a.,… p. 13; Gu da vi èius E., Lie tu vos is to ri ja, V., 1999, t. 1, p. 128.

11 Za bie la G., Lie tu vos me di nës pi lys… p. 178.12 Ba ra naus kas T., Lie tu viø me di nës pi lys… p. 63–64.13 Sa lys A., Die þemai tis chen mun dar ten – tau ta ir þodis, 1930, kn. 6, p. 203; Ðlia vas J., Þiem ga los ty ri në ji mai.

Þei me lis, V., 1993, p. 17. Kal bi nin kas Zig mas Zin ke vi èius taip pat pri pa þás ta, kad 1348 m. Ge dei ko niuo se ne to li Þei me lio mi ni mi lie tu viai, þr. Zin ke vi èius Z., Lie tu viø kalbos is to ri ja, V., 1987, p. 25; Lie tu viø et no ge ne zë, V., 1987, p. 207, 218.

14 Ùow miañski H., Stud ja nad poczàtka mi… , t. 2, s. 115. 15 Gu da vi èius E., Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni kos duo me nys… p. 58.16 Ba sy në – Lie tu við ko ji en cik lo pe di ja, K., 1934, t. 2, p. 1454; Ba sy në – Lie tu við ko ji ta ry bi në en cik lo pe di ja, V.,

1977, t. 2, p. 35.17 Gu da vi èius E., Ðiau liø þe më ir jos vie ta Lie tu vos vals ty bë je XI I I– XIV a.,… p. 13.18 Gie du cia ir Gied wi ny mi ni mi upy tës pa vie to (tra kø vai va di ja) 1690 m. pa dû mës mo kes èiø re jest re, þr. met­

Page 8: robertaS jurgaItIS kur stovëjo buèiûnø pilis?galûnës, taèiau, kita vertus, pirmasis þodþio skiemuo skiriasi nedaug (Gede ir Geide). tai tik padidina atitikmens galimybæ,

ry ka Li tew ska re jest ry po dym ne go Wiel kie go Ksi æst wa Li tew skie go Wo jewództwo troc kie 1690 r., op ra co waù Hen ryk Lu le wicz, Wars za wa, 2000, s. 176.

19 Gie gie dzie mi ni mi upy tës pa vie to (tra kø vai va di ja) 1690 m. pa dû mës mo kes èiø re jest re, þr. met ry ka Li tew­ska re jest ry po dym ne go… s. 177, 197, 202.

20 Àëôàâèòûé ñïèñîê íàñåëåííûõ ìåñò Êîâåíñêîé ãóáåðíèè, Êîâíà, 1903, c. 290, 379; Lie tu vos tSr ad mi nist ra ci nio te ri to ri nio su skirs ty mo þiny nas (to liau – LatSÞ), Vil nius, 1976, d. II, p. 79–80.

21 LatSÞ, d. II, p. 383; Lie tu vos ap gy ven tos vie tos. Pir mo jo vi suo ti no jo Lie tu vos gy ven to jø 1923 m. su ra ðy mo duo me nys, Kau nas, 1925, p. 289.

22 Gu da vi èius E., Ban dy mas lo ka li zuo ti XI II a. lie tu viø ku ni gaikð èiø val das… p. 70–71; Gu da vi èius E., min dau­gas… p. 173–175.

23 Gu da vi èius E., Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni kos duo me nys… p. 58.24 Kal bi nin kas an ta nas Sa lys „Gei de gal len” ta pa ti na su Gerdþio ga la ne to li Vai gu vos, o „Ge deg hin nen” su Ge­

dei ko niais ne to li Þei me lio, þr. Sa lys A., Die þemai tis chen mun dar ten – tau ta ir þodis, 1930, kn. 6, p. 213. 25 ten pat, p. 213.26 Ben ning ho ven F. Der Or den der Schwertbrüder. Frat res mi li tiae Chris ti de Li vo nia, Köln, Graz, 1965, s. 334;

tau ta vi èius a. Ðiau liø þe më ir Ðiau liai (V–XV a. ar che o lo gi jos duo me ni mis)… p. 9.27 Gu da vi èius E., Ðiau liø þe më ir jos vie ta… p. 13. Be to, Ðiau liø þe mës ri bø nu kë li mas ðiau riau mû ðos ti kë ti­

nas jau XI II a. ant ra ja me de ðimt me ty je, þr. Gu da vi èius E., Kryþiaus ka rai Pa bal tijy je ir Lie tu va XI II amþiu je, V., 1989, p. 32 (sche ma).

28 Gu da vi èius E., Ðiau liø þe më ir jos vie ta… p. 13. Bu lið kiø (Pa kruo jo r., Þei me lio sen.) sà sa jos su Bu lio niais ap tar tos ir ki to je vie to je, þr. Gu da vi èius E. Ban dy mas lo ka li zuo ti XI II a. lie tu viø ku ni gaikð èiø val das, MA DA, 1984, t. 3 (88), p. 71. Ðiuo me tu to kio kai mo ne bë ra, nes jis so viet me èiu bu vo pri jung tas prie ak me nið kiø k., þr. LatSÞ, Vil nius, 1976, d. II, p. 369.

29 Kvik lys B., mû sø Lie tu va, V., 1991, t. 3, p. 74; Ðlia vas J., Þiem ga liø pëd sa kais, V., 1996, p. 61. Ga li ma ir Bu­lë tið kio for ma, þr. Ma tu lis R. Is to ri niai ak me nys, V., 1990, p. 126.

30 LatSÞ, Vil nius, 1976, d. II, p. 381.31 Lie tu vos ap gy ven tos vie tos. Pir mo jo vi suo ti no jo Lie tu vos gy ven to jø 1923 m. su raðymo duo me nys, K., 1925,

p. 316.32 Is to riog ra fi jo je var to ja mos ávai rios ðios ku ni gaikð èiø gi mi nës re konst ruk ci nës for mos Bu lai èiai, Bu lio niai, Bu­

lio nys, Bu le vi èiai, þr. Gu da vi èius E., Bu lai èiai – Vi suo ti në lie tu viø en cik lo pe di ja, V., 2003, p. 586.33 Paðuta V. Lie tu vos vals ty bës su si da ry mas, V., 1971, þe më la pis. apie XI II a. pa bai go je – XIV a. nu si sto vë ju­

sià Lie tu vos ir Li vo ni jos sie nà þr. Kiau pa Z., Kiau pie në J., Kun ce vi èius A., Lie tu vos is to ri ja iki 1795 me tø, V., 1998, p. 84.

34 Ja ku bow ski J., Wiel kie Ksiæstwo Li tew skie w poùowie XVI wie ku. Czæúã póùnoc na, Kraków, 1928.35 Bu ciun mi ni mi upy tës pa vie to (tra kø vai va di ja) 1690 m. pa dû mës mo kes èiø re jest re, þr. met ry ka Li tew ska

re jest ry po dym ne go… s. 177.36 Àëôàâèòûé ñïèñîê… c. 371; LatSÞ, V., 1976, d. II, p. 21, 41.37 Zin ke vi èius Z., Lie tu viø kal bos is to ri ja, V., 1987, t. 2, p. 24; Lie tu viø et no ge ne zë, V., 1987, p. 217; Ðlia vas J.,

mû ðos pra ei ties mo zai ka, 1975 (ma ðin rað tis) – Vil niaus uni ver si te to bib lio te kos Ran krað èiø sky rius (to liau – VUB), f. 152–8, l. 63–65.

38 Za bie la G., Lie tu vos me di nës pi lys… p. 199.39 Ïîêðîâñêèé Î. Â. Àðõåîëîãè÷åñêàÿ êàðòà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè, Âèëüíà, 1899, c. 60; Kðivic kis

L., Þe mai èiø se no vë, Kau nas– ma ri jam po lë, 1928, p. 40–41; Ta ra sen ka P. Lie tu vos ar che o lo gi jos medþia ga, K., 1928, p. 209; Lie tu vos tSr ar che o lo gi jos at la sas. Pi lia kal niai, V., 1975, t. 2, p. 133; Ðlia vas J., Þiem ga liø pëd sa kais, V., 1996, p. 62.

40 Ðlia vas J, Þiem ga liø pëd sa kais… p. 62.41 Ne vi sið kai aið ku, ar tai du skir tin gi, ar vie nas upe lis tu rë jæs du pa va di ni mus, þr. Ðlia vas J., Þiem ga liø pëd­

sa kais… p. 14. Lie tu vos tSr upiø ir eþe rø var dy nas (to liau – Lu EV), V., 1963, p. 124.42 Kvik lys B., mû sø Lie tu va, V., 1991, t. 3, p. 74. Krað to ty ri nin kas Juo zas Ðlia vas ákvëp tas ðiø pa da vi mø su kû rë

pro zos kû ri në lá, ku ris dar so viet me èiu bu vo ið spaus din tas ir Pa kruo jo ra jo no spau do je, þr. Ðlia vas J., Per kû no kerð tas (Pe la nið kiø kai mo le gen da) – auk si në var pa, 1968 m. ba lan dþio 4.

43 Ne rei kë tø uþ mirð ti, jog èia pa grás tai lo ka li zuo ja ma 1259 m. mi ni ma þiem ga liø pi lis Ðiur pë (Ser pen), þr. Ðlia vas J., Kai ku rios pa sta bos þiem ga liø klau si mu – Krað to ty ra, V., 1967, p. 57–58. Ðlia vas J., Þiem ga liø pëd sa kais… p. 14, 75. O Pe le nið kiø pi lia kal nio pa va di ni mà J. Ðlia vas ma në esant vë les nës kil mës: „Da bar ti nis vie to var dis Pe la nið kiai yra lie tu við kas, to dël, ma tyt, vë les nës kil mës, galbût, by lo jan tis, kad ka dai se ði vie to vë yra bu vu­si pa vers ta pe le nais, ta tai ro do ir pe le nø bei an gliø sluoks nis pi lia kal ny je”, þr. Ðlia vas J., Berþ ta lio– Lie lu pës klo niai, 1974 (ma ðin rað tis), – VUB, f. 152–4, l. 117–118.

44 ap ra ðy da mas 1358 m. Or di no þy gá á Ðiau liø þe mæ Her ma nas Vart ber gë mi ni tik ne se niai at sta ty tà Du by sos pi lá

Page 9: robertaS jurgaItIS kur stovëjo buèiûnø pilis?galûnës, taèiau, kita vertus, pirmasis þodþio skiemuo skiriasi nedaug (Gede ir Geide). tai tik padidina atitikmens galimybæ,

ir jos su nai ki ni mà, plg., Her man ni de Wart ber ge, Chro ni con Li vo niae, hrsg. E. Strehl ke, SRP, bd. 2, s. 78.45 Ba tû ra R., Ðiau liø þe më ka ro su Or di nu me tu… p. 6; Ba tû ra R, Ðiau liø þe më ka re su kry þiuo èiais… p. 22. Ðiai

nuo mo nei pri ta ria ir t. Ba ra naus kas, þr. Ba ra naus kas T, Lie tu vos me di nës pi lys… p. 63.46 Dau kan tas S., Is to ri ja Þemai tiðka, V., 1985, t. 1, p. 596; Gu da vi èius E., Ðiau liø þe më ir jos vie ta… p. 13; Gu-

da vi èius E., Lie tu vos is to ri ja, V., 1999, t. 1, p. 128.47 Tau ta vi èius A., Ðiau liø þe më ir Ðiau liai (V–XV a. ar che o lo gi jos duo me ni mis)… p. 10; Sa lat kie në B., Jur gai èiø

pi lia kal nio ar che o lo gi niai ty ri në ji mai – Kry þiø kal no is to ri në rai da ir jo iðli ki mo pro ble mos, Ðiau liai, 2000, p. 28.48 Bie lens tein A, Die Gren zen des let tis chen Volks ta mes und der let tis chen Spra che in der Ge gen wart und im

13. Jahr hun dert, St. Pe ters burg, 1892, s. 145; Lie tu vos tSr ar che o lo gi jos at la sas. Pi lia kal niai, V., 1975, t. 2, p. 77; Ðlia vas J., Þiem ga liø pëd sa kais, V., 1996, p. 90–92.

49 Lie tu viø ka ras su kry þiuo èiais, 1964, p. 182–184; Paðuta V. Lie tu vos vals ty bës su si da ry mas, V., p. 322; Gu-da vi èius E., Pas ku ti nis þiem ga liø su ki li mas – Þiem ga la. Þiem ga los kraðto pra ei tis, K., 1999, t. 2, p. 36–39; Va siïausks E., 12.–13. gad sim ta Zem gaïu ap bedîju mi Lie tuvâ – Cau ri Gad sim tiem, raks tu krâjums veltîts Val demâram Ìin te ram (1899–1979), rîga, 2000, 66.–67. lpp.

50 Her man ni de Wart ber ge, Chro ni con Li vo niae, hrsg. E. Strehl ke, SRP, bd. 2, s. 67.51 Za bie la G., Lie tu vos me di nës pi lys, V., 1995, p. 178.52 ma no ma, jog lie tu viai ga lë jo þiem ga liams tal kin ti sta tant Si dab rës pi lá, þr. Ùow miañski H., Ge og ra fia po li tyc zna

baùtów w do bie ple mien nej – Li tu a no­sla vi ca po sna nien sie, Stu dia his to ri ca, Poz nañ, 1985, t. 1, s. 57. 53 ra di niai sau go mi Jo nið kio is to ri jos ir kul tû ros mu zie ju je (to liau – JIKm). Ie ti ga lis (JIKm, inv. Nr. GEK 1303),

ly di nys (JIKm, inv. Nr. GEK 9997). uþ ðià in for ma ci jà dë ko ju ar che o lo gui mu zie jaus di rek to riui Er nes tui Va si­liaus kui. apie kau pia mas pi ni gø at sar gas pi ly se ir jø reikð mæ pla èiau þr. Za bie la G., Lie tu vos me di nës pi lys, V., 1995, p. 160.

54 Kal ne lio pi lia kal ny je ran dama ke ra mika taip pat da tuo ja ma XIV a., þr. Ðlia vas J., Ðiau rës Lie tu vos ly gu mos, 1974 (maðin raðtis) – VUB, f. 152–5, l. 54–59; Ðlia vas J., Þiem ga liø pëd sa kais… p. 91.

55 Va si liaus kas E., Nau ji duo me nys apie Kal ne lio (Si dab rës) pi lia kal nius – Vo ru ta, 2002 m. lie pos 20, Nr. 14 (512), p. 4–5. Be je, ðià formà jau fik suo ja a. Bie lens tei nas. Svar bu ir tai, jog ðis ty ri në to jas nu ro do ke le tà ðiai vie to vei api bû din ti var to ja mø for mø lat viø, lie tu viø, ru sø, vo kie èiø kal bo mis (Kal ne le, Pils kaln, Ãóðêè, Dörfchen) , þr. Bie lens tein A., Die Gren zen des let tis chen Volks ta mes… s. 145.

56 Àëôàâèòûé ñïèñîê… c. 401; LatSÞ, d. II, p. 144–145; Lie tu vos ap gy ven tos vie tos. Pir mo jo vi suo ti no jo Lie tu vos gy ven to jø 1923 m. su ra ðy mo duo me nys, K., 1925, p. 292.

57 Ðiuo at ve ju Kul pës upe lio ne to li Jur gai èiø pi lia kal nio, kur ant Jur gai èiø pi lia kal nio r. Ba tû ra lo ka li zuo ja „Ku­len” pi lá ir Kul piø kai mo ana lo gi jos ne ke lia abe jo niø. Dël „Ku len” sà sa jø su Kul pe þr. Ba tû ra R., Ðiau liø þe më ka ro su Or di nu me tu… p. 6; Ba ra naus kas T., Lie tu vos me di nës pi lys… p. 63.

58 Þodþiai Ku le ar ba Kau le vo kie èiø kal bo je þi no mi nuo XI I I– XIV a. ir ta pa tin ti ni su ðian dien var to ja ma Ku gel for ma, þr. Deut sches Wörter buch von Ja cob Grimm und Wil helm Grimm, Leip zig, 1873, bd. 5, s. 349, 2585. ana lo gið kà reikð mæ tu ri ir len kø kal bos þo dis Ku la, þr. Vait ke vi èiû të V., Len kø­lie tu viø kal bø þo dy nas, V., 1979, p. 222. tad ap skri ti mo, ru tu lio, ka muo lio reikð mës gal bût at spin dë tø kon kre taus ob jek to, ðiuo at ve ju pi lies ar pi lia kal nio, for mà ir pan. Ga li ma ma ny ti, jog tai su si jæ su kal no, pi lia kal nio vaiz di niu ir tie sio giai at spin di ðios vie to vës pa va di ni mà, juo lab kad dar XIX a. var to tos ávai rios for mos ðiai vie to vei api bû din ti, þr. 54 nuo ro dà. Ne rei kë tø uþ mirð ti, jog nu sta tant LDK ir Li vo ni jos sie nà XV a. mi ni mas Si dab rës kal nas (Si dob ren-Burg), þr. Bie lens tein A., Die Gren zen des let tis chen Volks ta mes… s. 122.

59 Lo ty nø kal bos þo dis cul men reið kia vir ðø, vir ðû næ, aukð tu mà, þr. Jo kan tas K., Lo ty nø­lie tu viø kal bø þo dy nas, V., 1995, p. 253. Be to, ir vo kie èiø kal bo je kulm, kul me reið kia kal no vir ðû næ, þr. Kri þi naus kas J., Vo kie èiø­lie­tu viø kal bø þo dy nas, V., 1992, t. 1, s. 603; Her mann P., Deut sches Wörter buch, tübin gen, 1992, s. 494.

60 Asa daus kas A., ar che o lo gi niø pa min klø ty ri mai Lie tu vo je 1990 me tais – Lie tu vos is to ri jos met rað tis. 1990 m., V., 1992, p. 225; Mer ke vi èius A., Kal ne lio ar che o lo gi jos pa min klai – ar che o lo gi niai ty ri në ji mai Lie tu vo je 1990 ir 1991 me tais, V., 1992, t. 1, p. 54–55; Za bie la G., Lie tu vos me di nës pi lys, V., 1995, p. 231–232.

61 Mer ke vi èius A., Kal ne lio ar che o lo gi niai pa min klai – Lie tu vos ar che o lo gi ja, 1998, t. 15, p. 381–382, 386.62 Va si liaus kas E., Nau ji duo me nys apie Kal ne lio (Si dab rës) pi lia kal nius – Vo ru ta, 2002 m. lie pos 20 d., Nr. 14

(512), p. 4–5; Ste piòð P., Lie tu vos Þiem ga los pi lia kal niai – La, 2002, t. 24, p. 237–238.63 Die jünge re livländis che reim chro nik von Bart ho lomäus Ho e ne ke. 1315–1348, von dr. K. Höhlbaum, Leip zig,

1872 (to liau – BH), s. 36; Her man ni de Wart ber ge, Chro ni con Li vo niae, hrsg. E. Strehl ke, SRP, s. 75.64 Gu da vi èius E., Ðiau liø þe më ir jos vie ta… p. 13; Gu da vi èius E., Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni kos duo me­

nys… p. 57.65 BH, s. 36.66 Gu da vi èius E,. Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni kos duo me nys… p. 58.67 ant ra sis þo dþio dë muo –gal len (liet. –ga la) ga lë tø reikð ti lau ko, pi lies te ri to ri jos pa krað tá ar ri bà, ta èiau áti ki na­

mes nis va rian tas, jog ga lû nës ga lë jo reikð ti ir pla tes næ te ri to ri jà sri tá, krað tà bei jø pa krað tá, þr., Bû ga K, rink ti niai

Page 10: robertaS jurgaItIS kur stovëjo buèiûnø pilis?galûnës, taèiau, kita vertus, pirmasis þodþio skiemuo skiriasi nedaug (Gede ir Geide). tai tik padidina atitikmens galimybæ,

raðtai, V., 1958, t. 1, p. 251–253; Ðlia vas J., mi tai ir þmo nës, 1977 (ma ðin rað tis), VUB, f. 152–11, l. 57.68 Gu da vi èius E., Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni kos duo me nys… p. 58.69 Àëôàâèòûé ñïèñîæ… c. 394; LatSÞ, Vil nius, 1976, d. II, p. 117–120, 129.70 BH, s. 36.71 Rus sow B., Chro ni ca der Pro vintz Lyf flandt – Scrip to res re rum Li vo ni ca rum (to liau – SRL), ri ga, Leip zig,

1846, bd. 2, s. 27.72 Vie nas ið „Gei de gal len” lo ka li zacijos va rian tø bû tø Kur ðë nø– Ða ky nos ruo þe pa pli tu siø oi ko ni mø su Ged­

ðak ni mi Ge din tës, Ge dai èiai, Ged vy dþiai (vi si ðiau rës va ka ri në je Ðiau liø raj. da ly je) are a las. to kiu at ve ju „Kel ve gal len” ta pa tin tu me su Kal viais (Jo nið kio raj.), esan èiais á ðiau ræ nuo Kal ne lio pi lia kal nio. ta èiau ga li ma ir Kal við kiø (Ðiau liø raj.) ne to li Kur ðë nø ti ki my bë. Ðiuo at ve ju „Gei de gal len” rei kë tø ta pa tin ti su Ger dþio ga la ne to li Vai gu vos, t. y. oi ko ni mu taip pat esan èiu Ðiau liø þe mës pa sie ny je. ta èiau ir pir muo ju, ir ant ruo ju at ve ju, ne abe jo ti na, kad Or di no pa jë gos 1348 m. pir mo jo þy gio me tu „uþ kly do” á Ðiau liø þe mæ, þr. BH, s. 36; Rus sow B., Chro ni ca der Pro vintz Lyf flandt, SRL, bd. 2, s. 27.

73 Pa gal 1254 m. Þiem ga los da ly bø ak tà ðios te ri to ri jos ati te ko ry gos ar ki vys ku pui ir Li vo ni jos Or di nui, þr. Liv­, Esth­ und Curländis ches ur kun den buch, re val, 1853, bd. 1, s. 347–348.

74 „(…) prin ceps et dux Se mi gal lie (…)”, „(…) prin ceps et dux Se mi gal liae (…)”, „(…) prin ceps Se mi gal liae et dux (…)”, Ge di mi no laið kai, pa ren gë V. Pa ðu ta, I. Ðtal, V., 1966, p. 29, 37, 47, 51.

75 BH, s. 37.76 apie pa vo jaus sig na lø per da vi mà uþ de gant lau þus pla èiau þr. Ba tû ra R., Ðiau liø þe më ka ro su Or di nu me tu:

1236 m. mû ðio prie Ðiau liø pro ble mos… p. 9; a. Nik þen tai èio ma ny mu, to kios pa vo jaus per da vi mo sis te mos bu vo dau giau lo ka li nio po bû dþio, þr. Nikþen tai tis A., ra ðy ti niai ðal ti niai apie lie tu viø pi liø sis te mà XI II a. pa­bai go je – XIV a. pra dþio je – ma Da, 1986, t. 3, p. 57.

77 Nuo Pe le nið kiø iki Jur gai èiø pi lia kal nio su si da ro kur kas ma þes nis at stu mas nei iki Bu biø. Jis ga lë tø bû ti ne di des nis kaip 20 km.

78 Gu da vi èius E., Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni kos duo me nys… p. 60.79 BH, s. 37.80 Sa lys A., Die þe mai tis chen mun dar ten… s. 203. Be je, Ðven tu pys prie raiz giø ávar di ja mas kaip itin más lin gas

va rian tas, þr. Gu da vi èius E., Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni kos duo me nys… p. 60.81 Gu da vi èius E., Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni kos duo me nys… p. 60.82 Lu EV, p. 170; Va na gas A., Lie tu viø hid ro ni mø eti mo lo gi nis þo dy nas, V., 1981, p. 338.83 Gu da vi èius E., Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni kos duo me nys… p. 60.84 Lu EV, p. 170.85 Len te lë su da ry ta re mian tis: BH, s. 36–37; Her ma ni de Wart ber ge, Chro ni con Li vo niae, hrsg. E. Strehl ke,

SRP, bd. 2, s. 75; Rus sow B., Chro ni ca der Pro vintz Lyf flandt, SRL, bd. 2, s. 27; Fab ri cii D., Li vo ni cae his to­riae, SRL, bd. 2, s. 458. Ce lis lo ka li zuo ja mas Brid vai ðio eþe ro pa kran të je esan èia me pi lia kal ny je, re mian tis Ed var do Gu da vi èiaus ty ri mø ið va do mis, þr. Gu da vi èius E., Bal tra mie jaus Hio ne kës kro ni kos duo me nys… p. 62; Gu da vi èius E., Lie tu vos is to ri ja, V., 1999, t. 1, p. 128.

Vil niaus pe da go gi nis uni ver si te tas,Lie tu vos is to ri jos ka ted ra

t. Ðev èen kos g. 31, Lt–2009 Vil nius

Gau ta 2003 05 23ati duo ta spau dai 2003 06 02