Salomėja Nėris Gyvenimas ir kūryba

(1904-1945)

Laura Romikaitytė IIa

2012

Gimė Kiršų kaime, Alvito valsčiuje (dab. Vilkaviškio raj.),

netoli nuo tuometinės Vokietijos sienos

1911 m. S. Nėris pradėjo lankyti Alvito pradinę mokyklą, o 1918 m. pavasarį – Marijampolės mergaičių progimnazijos antrąją klasę. Iki Naujųjų metų, savarankiškai pasirengusi,

išlaikė egzaminus į ketvirtąją klasę ir jau 1919 m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją

Alvito pradinė mokykla

Vilkaviškio ,,Žiburio” gimnazija

Gimnazijoje veikė moksleivių ateitininkų kuopa, į ją įstojo ir S. Nėris. Mėgo dalyvauti moksleivių vakaruose, skaitydavo lyrinius prozos vaizdelius, eilėraščius. 1921 m. ateitininkų šapirografuotame laikraštėlyje „Ateities žiedai“ S. Nėris pradėjo spausdinti eilėraščius, pasirašydama Jūraitės ir Liūdytės slapyvardžiais, o po 1923 m. lapkričio mėn. išspausdintu eilėraščiu „Jūra banguoja, jūra beribė“ ji pirmą kartą pasirašo Nėries slapyvardžiu.

Salomėja Nėris jaunystėje

S. Nėris - studentė

Šeimoje ji buvo vyriausia, nors prieš tai viena sesuo jau buvo mirusi. Turėjo dar du brolius – Bronių ir Viktorą, bei seserį Onutę. Tėvas buvo apsišvietęs žmogus, jaunystėje palaikė ryšius su knygnešiais, simpatizavo socialistinėms idėjoms. Motina, Uršulė Žemaitytė-Bačinskienė, kaip ir visi jos giminės, išsiskyrė religingumu, pamaldumu, vienas jos brolis buvo kunigas.

Šeima

Salomėja su Jonu Griniumi

S. Nėries namai Palemone

Paminklas Salomėjai Nėriai

Jos žymiausi kūriniai yra: ,,Eglė žalčių karalienė” ir ,,Diemedžiu

žydėsiu”.

Poezijos rinkiniai• „Anksti rytą“, 1927 m.• „Pėdos smėly“, 1931 m.• „Per lūžtantį ledą“, 1935 m.• „Diemedžiu žydėsiu“, 1938 m.• „Eglė žalčių karalienė“, 1940 m.• „Dainuok, širdie gyvenimą“, 1943 m.• „Lakštingala negali nečiulbėti“, 1945 m.• „Baltais takeliais bėga saulytė“, 1956 m.• „Širdis mana – audrų daina“, 1959 m.• „Kur baltas miestas“, 1964 m.• „Laumės dovanos“, 1966 m.• „Negesk žiburėli“, 1973 m.• „Kaip žydėjimas vyšnios“, 1978 m.• „Prie didelio kelio“, 1994 m.

Anksti rytą 1927m.

Anksti rytą parašytaDaug naujų skambių vardų.Versiu knygą neskaitytąNuo rytų lig vakarų.

Anksti rytą baltos laumėsLaimę lėmė man jaunai;Ir išbūrė ir nulėmėBūti jauna amžinai.

Saulė žeria anksti rytąDaug auksinių valandų.Rytą auksu parašytąMano vardą ten randu.

Pėdos smėly 1931m.

„Vasara praėjo, vasara praėjo! –“Groja vėjo smuikas, rudeninio vėjo.Gluosniai nusiminę vieškelin žiūrėjo:„Vasara praėjo, vasara praėjo!“.

Gauskit, visos stygos, gauskite pašėlę!Grokit mano skausmą, grokit mano gėlą!Miršta aukso dienos, saulėje viešėję –Grokit vėjo stygos, grokite pašėlę!

Per lūžtantį ledą 1935m.

Tu nubusi vidury nakties - Miško vėjai su tavim kalbės. Ir beržai rankas į dangų ties Sveikint gerves, grįžtančias gulbes.

O pavasaris žarstys žvaigždes Ir tvoras ir pavartes vartys - Pro skylėtas baltas paklodes Kils ir šiaušis dirvos varputys.

Paskutinį smūgį iš peties Gaus žiema. Ir nemunėliai plauks. Tu nubusi vidury nakties - Tai gimtoji žemė tave šauks.

Salomėjos Nėries gatvė Klaipėdoje

Ačiū už dėmesį.!