Spindulėlis

1C SVEIKINA MOKYKLĄ

Etnokultūros būrelio naujienlaikraštis 2017 Spalis

***

Kaip greita bėga laikas, Aš jau užaugau. Mokyklon bėgti reikia. Skambutis šaukia!

Jonas

Sveikiname mokyklą su

vardadieniu !!!

Senolių išmintis

Jei dideli kurmiarausiai

rudenį—bus šalta žiema.

Jei spalį griaudėja

griaustinis—bus šilta

žiema. Jei rudenį sniegas

užkrinta lapus ant

medžių – žiemos nebus

Sau lė tek i o

***

Aš jau bėgu mokyklos takeliais, Su kuprine ir savo draugeliu. Išmokti daug žadu Ir jus kartu kviečiu . Agnė

***

Greit prabėgo vasara, Mokyklon bėgti reikia. Pamokos jau kviečia Čia kiekvieną vaiką !

Žymantas

***

Rūdenėli tu mano, Lapelius nudažai, Obuolius dalini. Ir vaikus linksmini.

Jokūbas

***

Bėgsiu Saulėtekio mokyklon, Mokysiuos dalykų įvairių. Bėgsiu į šviesią klasę. Ir draugų čia susirasiu!

Fausta

Mokyklą prisimenant...

Šių metų rugsėjo 1-oji mūsų šeimai buvo ypatinga.

Tai diena, kai per mokyklos slenkstį žengė pirmoji

mūsų atžala. Rugsėjo 1-osios išvakarėse jaudulio

manyje buvo gerokai daugiau nei pas mano pirmokėlį.

Pamažu pradėjo kilti vaizdai ir prisiminimai iš

praeities, kurie dar labiau išryškėjo šventinę dieną

stovint mokyklos kieme.

Prabėgo trisdešimt vieneri metai, kai būdama

šešerių metų mergaitė, vienoje rankoje laikydama

mamos ranką, kitoje – už save didesnį kardelį, pati

laukiau skambučio į Panevėžio 11-osios vidurinės

mokyklos pirmąją klasę. Prabėgo dvidešimt metų, kai

būdama Panevėžio „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos

dvyliktokė, stovėjau tos pačios mokyklos kieme ir

laikydama mažą, iš džiaugsmo ar baimės virpančią

būsimo pirmoko rankytę, palydėjau jį į naują

mokyklinio gyvenimo etapą.

Prisiminimų išlikę daug: rugsėjo 1-osios šventės su

šventiniu šurmuliu, baltais kaspinais, uniformomis,

išsiilgtais klasiokais, atnaujintu klasių kvapu,

šventiniais sveikinimais ant mokyklinės lentos, ir

visas dvylika metų trukęs mokyklinis gyvenimas su

pirmosiomis mokytojomis, pirmosiomis žiniomis,

pirmaisiais pasiekimais ir nusivylimais. Įsiliejus į

šventinį būrį akys nepraslydo pro „savus“ mokytojų

veidus: gerb. pavaduotoja Irena Gasiūnienė - kartu

krimtom istorijos ir politikos mokslus, mokytoja

Genovaitė Čivilienė – dar iki šių dienų atsimenu

fizikos formules, stiprius anglų pagrindus patiesusi

mokytoja Regina Beinartaitė, balso stygas lavinusi

mokytoja Virginija Skukauskienė, sportiniu

parengimu rūpinęsis Gintautas Krugiškis, mūsų laidos

mergaičių vieną pirmųjų dekoraciją ant mokyklos

sienos (III a. prieš 60 kabinetą) įamžinti padėjusi

dailės mokytoja Danutė Kalendienė. Per mokslo

metus praleistus šioje mokykloje, teko patirti

direktorių kaitą, nors gerb. Angelės Rauduvienės

beveik neprisimenu, užtat gerb. Algirdas Gedeikis

prisiminimuose išlikęs kaip linksmas, draugiškas ir

globėjiškas direktorius. Teko patiems prisidėti prie

mokyklos pavadinimo ir emblemos rinkimo, jei

neklystu, laikraštukas „Atžalynas“ taip pat gimė mano

kartos laikmetyje.

Nuo „Saulėtekio“ nebuvau nutolusi niekada, pro

mokyklą praeinu ar pravažiuoju gana dažnai, mieste

kartais sutinku savo mokytojus, kurie vis dar

prisimena mūsų XXI-ąją laidą. Vadinasi tiek mūsų

laida, tiek pati esu įspaudusi pėdsaką „Saulėtekio“

gyvavimo kelyje. Tokį pat pėdsaką mokyklos

istorijoje, gal net gilesnį, paliks ir mano sūnus. Beje,

dar neįsibėgėjus mokslo metams, šiųmečiai

pirmokėliai jau įsiamžino Lietuvos istorijoje kaip

šimtmečio pirmokai. Todėl tiek savo sūnui, tiek

visiems pirmokams linkiu pateisinti šį vardą,

nepasiklysti ir kuo daugiau pasiekti mokslo bei žinių

pasaulyje. O mokyklai linkiu būt „Saulėtekiu“ ilgai

ilgai, kad po kelių dešimtmečių panašiais

prisiminimais pasidalintų ir mano sūnus, 1c klasės

mokinys Jokūbas. Dovilė Ragėnaitė-Kaminskienė

1986 m. (1c) - 1998 m. (12b) laikotarpio, XXI –osios laidos

mokinė.