If you can't read please download the document
Upload
ngoque
View
226
Download
3
Embed Size (px)
Citation preview
eimai, iekantiems bendramini ir paguodos
2016 m. kovo 1723 d., Nr. 11 (1300) Savaitratis leidiamas nuo 1990 m. spalio mn. Kaina 0,66 Eur
Socialin akcija Nematomi: kodl diagnoz svarbiau
u pat mog?
Aktyvaus tipo veimlisKschall K-Series
www.NeigaliojoVezimelis.ltNemokmas tel. 8800 00899
Statistika tik plastilinas, kuriame neatsispindi konkretus mogus
Ambicing tiksl pakelti i udang, atskleisti tikrj nega-li vaik situacij, parodyti, kiek sunkum vardan savo vaik turi veikti juos auginantys tvai i-sikls labdaros ir paramos fon-das Algojimas visuomen o-kiravo pateikta statistika. Akci-jai parengtoje skrajutje teigia-ma: Iki iol nra tikslios statis-tikos apie negali turini vaik
Lietuvoje skaii. Ms duome-nimis, turime apie 30 tkst. vai-k su negalia, nors LR Statistikos departamentas nurodo 16 399, o SADM 14 tkst. vaik.
Kodl taip sunku suskaiiuo-ti negalius vaikus? Socialins ap-saugos ir darbo viceministras Al-girdas eelgis sako, kad minis-terijos pateikiamas skaiius pa-grstas negalum nustatani, imokas mokani institucij tu-rimais duomenimis. Algojimo vadov Aura Stanikien teigia, kad negals vaikai pradti skai-iuoti tik negalios nustatym i sveikatos prieiros staig pe-diatr 2005 metais permus Ne-galumo ir darbingumo nustaty-mo tarnybai. Pasak jos, ir i tar-nyba, ir Statistikos departamen-tas duomenis apie negalius vai-kus pateikia tik nuo 2006 met.
Algojimas konstatuoja ir dar vien skaii kasdien Lietuvo-je pirm kart negalia nustatoma
vidutinikai 56 vaikams. Tai pa-tvirtina ir Negalumo ir darbin-gumo nustatymo tarnybos patei-kiami duomenys. Taiau A. e-elgis silo nepamirti ir toles-ns statistikos. Pasak jo, ne visi vaikai, kuriems buvo nustatytas pirminis negalumas, po reabili-tacijos, paskirto tinkamo gydy-mo dar kart sugrta tarnyb. Todl negali vaik skaiius jau ne vienus metus maai keiiasi.
Vis dlto socialins akcijos organizatoriai visuomens d-mes kart siek atkreipti ne skaiius. Jie tik turjo parody-ti problemos mast. Statistika, bendras skaiius tai tas plas-tilinas, kuriame nesimato mo-gaus. Kiekvienas mogus yra skirtingas ir jo poreikiai yra indi-viduals. O gyvenime, kaip ir io-je akcijoje, matomi ne mons, o tik lig kodai, sak A. Stan-ikien.
Sveikatos sistemoje adama ger naujien Viena skaudiausi srii
negali turintiesiems sveika-tos apsauga. Alternatyvioje atas-kaitoje ikelta nemaai ios sri-ties problem. Negalieji atkrei-pia dmes nepakankam me-dicinins reabilitacijos paslaug prieinamum. Priekaitauta, kad ios paslaugos neprieinamos au-tizmo spektro sutrikim turin-tiems vaikams, istine skleroze sergantiesiems, taip pat dializuo-jamiems ligoniams. Sveikatos ap-
saugos ministerija (SAM) atkrei-p dmes, kad vaik ir paaugli psichiatr nuomone, medicinin reabilitacija autizmu sergani vaik bkls nepagerina. Jiems turt bti skirtos kompleksi-ns, raidos sutrikimus koreguo-janios paslaugos. Dializuoja-miems ligoniams (t.y. esant tre-io laipsnio inkst funkcijos ne-pakankamumui) dl kit susir-gim gali bti skiriama medici-nin reabilitacija (staigose, ku-riose atliekamos hemodializs).
Labdaros ir paramos fon-das Algojimas sostins centre sureng neprast socialin akcij Nemato-mi prieais Vyriausyb esanioje Vinco Kudirkos aiktje irikiavo beveik tkstant tui kdi. Per vis akcijai numaty-t laik niekas ant j taip ir neprisdo. O gal sd-jo? 13-met Vida, 6-metis Povilas, 4-eri Dainius, 8-eri Edgaras? Vaikus pakeit jiems nustatyt diagnozi kodai. Akci-jos organizatoriai tikino, kad ie kodai tarsi u-danga, u kurios nesima-to nei konkretaus mo-gaus, nei jo individua li poreiki.
Tolerancijos link
Ministerijos informavo, kaip ada sprsti
negalij problemas
iame numeryje: Negalieji tapo auli sjungos nariais ..................... 3 psl. Baim reikalinga emocija ................................................. 4 psl.
Artjant balandio mnes enevoje vyksianiam Jung-tini Taut (JT) Negalij reikal komiteto posdiui, kuriame bus svarstoma, kaip Lietuva gyvendina JT Ne-galij teisi konvencijoje tvirtintas nuostatas, Minis-tras Pirmininkas Algirdas Butkeviius paved ministe-rijoms paaikinti, kaip bus sprendiamos Lietuvos ne-galij forumo parengtoje alternatyvioje ataskaitoje minimos problemos. Valstybs institucijos taip pat bu-vo pareigotos susitikti su negalij atstovais ir aptar-ti esam situacij bei sprendimo bdus. Ministerij pa-teikti atsakymai buvo aptarti Negalij reikal depar-tamente surengtame posdyje.
Integracijos keliu
(nukelta 5 psl.)
(nukelta 3 psl.)
Aura Stanikien (antra i kairs) ir Algirdas eelgis diskutavo apie nega-li vaik problemas.
Rietavas:
Rietavo savivaldybs ne-galij draugijos pirmi-nink Ona ibelien ir drau-gijos tarybos nariai kasmet atsiskaito u prajusi me-t veikl. Kovo pradioje surengtas toks ataskaitinis susirinkimas. Rietavo savi-valdybs posdi sal bu-vo pilnutl. Draugijos pir-minink O. ibelien dkojo draugijos nariams u akty-vum ir apvelg, kas buvo nuveikta per 2015-uosius, papasakojo, kas planuoja-ma 2016 metams.
Socialins reabilitaci-jos paslaug negaliesiems bendruomenje projek-tams vykdyti 2014 ir 2015 metais buvo gauta 840 eu-r maiau nei ankstesniais metais, o preks ir paslau-gos kasmet brangsta. 2015-j veiklai buvo skirti 11 585 eurai. Pasak O. ibe-liens, gaunamos los pra-djo mati tada, kai Nega-lij reikal departamen-tas socialins reabilitaci-jos paslaug negaliesiems bendruomenje projekt finansavim perdav savi-valdybms. Diugu, kad i met veiklai draugija gavo 1 tkst. eur daugiau.
2015 m. pabaigoje Ne-galij draugijai priklaus 236 nariai. 205 i j ne-galieji. Organizacija vienija vairaus amiaus mones
Draugijos veiklai priekait neturjonuo vaiko iki senelio. Net 10 vaikui turi fizin ne-gali, 15 draugijos nari didelius specialiuosius po-reikius.
Gerai dirbo irinkta draugijos taryba i 7 mo-ni. Jie buvo atsakingi u vairias veiklas, kiekvienas tarybos narys turjo pa-reigojim.
Prajusiais metais draugija vykd socialini paslaug negaliesiems bendruomenje projek-t, teik vairias paslaugas: buvo rengiami seminarai, praktiniai pagalbos ir in-dividuals apsitarnavimo mokymai negaliesiems ir j eimos nariams, vairs sveikos gyvensenos moky-mai, veik darbo terapijos breliai, buvo lavinami me-niniai ir krybiniai, sporti-niai gebjimai, daug dirb-ta su vaikais. Organizuoti sveikatingumo mokymai, vairios ivykos, vyko edu-kaciniai usimimai.
Atrodo, projektui gy-vendinti pinig skiriama ne tiek ir maai, bet apie 50 proc. ileidiama dar-bo umokesiui, Sodrai. I t pai l reikia ilai-kyti ir draugijos patalpas, nemaai atitenka trans-porto ilaidoms padengti, ryi ir interneto paslau-goms. Pirminink dkojo
tiems, kurie draugijai per-veda 2 proc. savo pajam mokesio. Taip buvo su-rinkta 159,53 euro. Dl l- trkumo teko atsisaky-ti meno vadovo paslaug. Todl prireikus pakoncer-tuoti draugija prao Rieta-vo kultros centro meno kolektyvus.
Anot pirmininks, diu-gu, kad negalieji gali kas-met pabuvoti Neringos miesto socialins reabi-litacijos, kultros centre, kur dalyvauja krybinse sveikatingumo stovyklose. 19 met gyvuoja negali-j draugijos sporto klubas Energija. Negals spor-tininkai dalyvauja vairio-se tarprajoninse vary-bose, sporto renginius or-ganizuoja ir savo namuose. 2015 m. savivaldyb spor-tinei veiklai buvo skyrusi 130 eur.
Anot O. ibeliens, veik-los, lyginant su prajusiais metais, ir iemet nemas. Bus vykdomos visos prog-ramos, be kuri negali igy-venti negalieji. Pirminink dkojo monms, organiza-cijoms ir geros valios mo-nms u param. Ai tar ir draugijai talkinantiems savanoriams.
Susirinkime atsiskait ir revizijos komisija, kuri, vertinusi draugijos buhal-terin apskait, ypating paeidim nerado. Kriti-kos nei pirminink, nei ta-ryba negavo. Visus tenki-na vykdoma veikla. O ka-dangi gavnia susikau-pimo metas, apsieita be triukmingo koncerto. Sa-vo eili paskait rietavi-ks poets, armonika pa-grojo advainikis Jurgis Jazdauskis.
Donata VITKIEN
Negalij draugijos: veikla, problemos, pasiekimai
Artjant valstybinei ventei Kovo 11-ajai, rankdarbi brelio ibu-t nars nutar ir kitiems parodyti, k nuveik. Pas-valio rajono savivaldybs Socialins paramos ir svei-katos skyriaus foj sureng-toje parodoje savo darbus pristat Nijol Lapinskie-n, Vilma tarien, Laima Trinknien, Lena Brasie-n, Maryt Trybien, Ona Kaziulien, Milda Vilkie-n, Irena Krivickien, Vi-da Kandrotien, Apoloni-ja Tamaauskien. Nors moterys yra sukrusios daug vairiausi rankdar-bi, syk buvo nutarta eksponuoti tik ant sienos
Pasvalys: Rankdarbi paroda Netikti atradimai
kabinamus darbus. Atida-rydama parod, draugijos rankdarbi brelio vadov N. Lapinskien papasako-jo, jog moterys djo daug imons ir pastang, kad i parodl galt ivysti dienos vies.
Pasvalio rajono savi-
valdybs administraci-jos direktorius Rimantas Uuotas pasidiaug, kad Negalij draugijos rank-darbi brelis sugeba su-rengti tokias prasmingas ir domias parodas. Socia-lins paramos ir sveikatos skyriaus vadov Ramut
Oalinskien parodos au-toriams ir renginio orga-nizatoriams teik origi-nalias dovanas.
Kalbdama apie atei-ties planus, brelio vado-v N. Lapinskien pakviet visus kit darbeli paro-d, kuri bus skirta Vely-k ventms. Darbai bus eksponuojami Negalij draugijos salje. Parodos atidarymo dalyviai buvo apdovanoti ibuts b-relio sukurtais i met simboliais valiomis be-dionlmis, o N. Lapins-kien Pasvalio rajono ne-galij draugijos tarybos padkos ratu.
Vilius GRABSKIS
Aplink mus daugyb oriai (ir ne visai) senstani senjor. Senyvas, lazda pasiramsiuojantis mo-gus ms netrikdo. Ir skaudantys snariai, maudianti nugara, nuovargis vyresniame amiuje ,,normalu. La-biausiai eimos narius ir artimuosius trikdo sutrikusi seno mogaus atmintis, mstymas, gebjim praradi-mas. Akademiko Vladimiro Bechterevo, vis gyveni-m tyrinjusio mogaus smegenis, verdiktas rstus. Jis teigia, kad tik 20 proc. moni sulaukia gyvenimo pabaigos neibarst protini gali. Lik 80 proc., de-ja, tampa