Lietuvos istorijos institutas

• •

Selil{ ir iiemgalil{ paminklai

VILNIUS 2000

UDK 902/904(474.5) Li227

Redakcine kolegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorius) (Lietuvos istorijos instill/tas)

Vytautas Kazakevicius (sudarytojas) (Lietuvos istorijos instilutas)

Mykolas Michelbertas (Vilniaus universiletas) -Evalds Mugurevics (Lalvijos ul1iversileto Latvijos istorijos instifutas)

Vytautas Urbanavicius (PiIiLI tyrimo cenfras "Lietuvos pilys")

Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institulas)

Redakcines kolegijos adresas: Lietuvos istorijos institutas Krazil! g. 5-418, 2001 Vilnius Tel. 8 22 - 61 49 35 Faksas 61 1433 E-mail: history@takas.lt

Adresas internete: http: //www.crosswinds.nel/-istorija/lietuvosarcheologija.htm I

ISSN ISBN

0207-8694 9986-23-088-8

© Lietuvos istorijos institutas © Straipsni4 autoriai

OJE

y

VYTAUTASKAZ YlelUS

{VADAS

Seliai - viena is maziausiai pazistam4 balt4 gen­cill, gyvenusi4 dabartinese Lietuvos ir Latvijos tcrito­rijose. Rasytiniuose saltiniuose jie minimi jau III am­ziuje. Romen4 vandens keli4 zemelapyje "Tabula in­teraria Peutingeriana", kuris sudarytas III ar IV am­ziuje ir kurio galbiit X-XII amzi4 kopija isliko, mini­ma seJi4 uee Fliuvius Selliani. Dabar ji tapatinama su Dauguva. Sio vandens kelio pradzia ir pabaiga paiy­meta Caput Fliuvius Sellianus (Miller, 1888) (pav. 1). Kituose istoriniuose dokumentuose scli4 vardas tarp kitll balt4 genci4 vard4 aptinkamas tik XIII amziaus pradzios ivyki4 aprasymuose. Henriko Latvio "Seno-

I. . ) ~ .

sios Livonijos kronikoje" (Henricus de Lettis Chroni­con Livonicum l'elus continens res geslllm triul11 pri­montm episcoporum) (1208-1225 metai) seliai vadi­nami lotyniskai Selones, j4 zeme - Zelen (Latvis, Vart­berge, 1991, p. 171). Minimas svarbus seli4 centras Sclpilis (CaSf111111 Selonum), esantis kairiajame Dau­guvos krante, dabartiniame Jekabpilio rajone, kur bu-

y

vo patogi brasta persikelti per Dauguvl'!. Sioje vietoje seli4 s~ungininkai lietuviai keldavosi i kitl'! pusy, iy­giuodami pJesti latgali4, lyvi4 ir est4 zemi4 (Latvis, Vartberge, 1991, p. 54, 56, 88, 171, 199; He, 1993, p. 106, 112, 114, 184,314). Toje paCioje kronikoje ra­soma, kad seliai gyveno drauge su latgaliais Kuokne­sejc, t. y. ddiniajame Dauguvos krante (Latvis,

1 • 1m

O IJ O l\ ldi;'

rll'! G·.I~' r'o p... r \ 1 r 11 U I

~~"I .... , 'r"

• -"-"--

• • ,. .t ...... pr!t!.t I.,

H ttltA t.lt 1".1

II. '.-. .~." r t

• , ..

~ \.I L.I ~

. , .- , , , .... ,.;: • • • ~- . .. . ...~ ,

....., ... ,", • •

•

1 pay. Peutingerio zemeiapis, kuriame paZymeta seii4 upe FlillVius Selliani.

7

Vartberge, 1991, p. 56). XIII amiiaus pabaigojc se­lius mini ir "Eiliuotoji Livonijos kronika" ("Livltindis­che Reimchronik") (AH, 1998, p. 44, 48, 55,186). SC­liai joje vadinami vokiskai Selen arba Selhen, 0 salis, kurioje jie gyvena - Selenland. Kronikoje minima ir seli4 teritorija, kuri vakaruose ribojasi su lyviais, ry­tuose su slavais (gudais), pictryCiuose su iiemgaliais, o siaures vakaruose - su latviais. Labai syksci4 iini4 apie seli4 iem« yra ir kituose rasytiniuose dokumen­tuose, pavyzdiiui, popieiiaus Inocento IV akte (1254 metai), patvirtinanciame kalavijuoci4 tcises i se!i4 krastq. Seliai taip pat minimi Mindaugo dovanojim4 kalavijuoCiams 1254, 1255, 1261 ir 1291 met4 aktuose (Bunge, 1853, p. 371, 372, 462). Taigi, kaip matyti, istorines iinios apie selius yra skurdiios, daug skur­desnes nei apie kitas giminingas balt4 gentis. Archeo­logines mediiagos is seli4 teritorijos iki siol irgi ne­gausu.

Norint apivelgti seli4 kultlirq ir j4 teritorijq, rei­kia apibudinti etnokulturin« situacijq mus4 eros I tuks­tantmetyje. Tam tikslui nepakanka vien tik archcolo­gines mediiagos. Tenka pasitelkti istorinius, antropo­loginius, lingvistinius duomenis.

v

Sio darbo tikslas - apibendrinti mokslinink4 su-kauptas iinias apie seli4 materialin« kulturq, j4 pa­procius ir teritorijq bei paskelbti naujai istirt4 seli4 pilkapyn4 Visetiskese ir Miskiniuose (AnyksCi4 r.) mediiagq.

ARCHEOLOGINES KULTUROS

Pirmaisiais amiiais po Kr. balt4 teritorijojc buvo paplity keletas etnokultlirini4 srici4, archeolog4 isski­riam4 pagallaidojimo paminkl4 rusis. Veliau susifor­mavusi seli4 teritorija tuo metu buvo uiklota vadina­mosios Pilkapi4 su akmen4 vainikais archeologines

v v

kulturos, apemusios Siaures Lietuvq ir Zcmaitijq (LAA, 1977, p. 11, iem. 7,9; Lietuvi4, 1987, p. 107, 108, pay. 20; TayraBHl./IOC, 1980, c. 82, puc. 2) bei pie­t4, ryt4 ir centriny Latvijq - Auksiemy, Latgalq, Vi­dZemy (Laze, Graudonis, 1970, p. 49; LA, 1974, pay. 37) (pav. 2). Sios kulturos gyventoj4 mirusi~4 kapai - pil­kapiai, kuri4 sampilai pilti is aplinkinio grunto, yra 5-20 m skersmens ir iki 1,8 m aukscio (Michelbertas, 1986, p. 57; CelloB, 1987, c. 367). Juose vyravo griauti­niai kolektyviniai kapai. Maiesniuose pilkapiuose ap­tin kama iki 10 kap4, didesniuosc - iki 20 (Moora, 1952, p. 76). Vienas didiiausi4 to laikotarpio tyrinet4 paminkl4 Lietuvoje yra Muoriski4 (Biri4 r.) pilkapy­nas. Archeologai Eugenijus Jovaisa ir Juozas Marke­levicius 1974 ir 1975 metais jame istyre 5 pilkapi4 sam­pilus, rado 58 1II-V amiiaus pradiios griautinius ka-

8

..... ',. . . . . '. . ' . , , · ..... " ." " .,' . . . . " . . • • • • · .. .. .' ,',. ", , ' , . . .

• • • ••••• • •• · .. .. ' , .. , . ' -. .'

- ." -· '" .. · ..' '.: ". . . . .'

, , , . . .' " ,

- .... .. •• • • · . - . .' . . .

• • • • , , · '. . ,

'. .. .' " . . . , ' . '. '. '. .' . . · ..... ". , , '. . . . .. · . ,..' . . .' .' - .. ',. - '. . .

1

, ' ','

•

3 ±4 5

2 pay. Etnokulturine situacija balt4 zemese I tukstantme­cio po Kr. I puseje: 1) pilkapi4 su akmen4 vainikais kultu­ra, 2) kap4 su akmen4 vainikais, Nemuno zemupio ir Centri­nes Lietuvos plokstini4 kapinyn4 kulttirines grupes, 3) Pru­sijos klilturines grupes, 4) velyvoji Bruksniuotosios kera­mikos kultura, 5) Dniepro- Dauguvos balt4 klllttira (pagal C. Engeli, W. La Baum~, A. Tautavici4, A. Mitrofanov'l).

pus. Taip pat reikia pamineti ir Mykolo Michelberto 1971-1974 mctais istirtq 21 pilkapi Pajuostes (Pane­vezio r.) pilkapyne su 22 II-Ill, 1 V-VI amiiaus ka­pais ir juose aptikta mediiaga (Michelbertas, 1972, p. 25-28; 1974, p. 35-40; 1977, p. 83-87). Sis pilkapy­nas laidoscna ir aptiktais materialines kulturos daik­tais yra analogiskas Muoriskems. Latvijoje toks pa­minklas yra Slates silo (Slates Sila) (Jekabpilio r.) pi 1-kapynas, pradetas tyrinCti dar 1896 metais S. Bogo­javlenskio, 1925 metais Hario Moros (Harri Moora), 1927 metais Francio Baluodiio (Francis Balodis). Ja-

v

me trijose grupese buvo istirti 18 pilkapi4 (Snore, 1933, p. 7). Antras iymus seli4 kultliros to laikotarpio pa-

-minklas yra Buoki4 (Abe/u Bo~i) (Jekabpilio r.) pil-

v

kapynas, tyrinetas 1922 metais A. Stokmanio (1 pil-kapis), 1925 metais H. Moros (1 pilkapis) ir 1961 me­tais L. Vankinos (Liucija Vankina) (7 pilkapiai). Tai klasikinis seli4 kultliros paminklas, kuris, deja, taip ir liko visas nepublikuotas. Paskelbti labai trumpi si4 ty­rincjim4 duomenys (BaHKHHa, 1985, c. 44-46).

I tukstantmecio viduryje si didelius plotus uiemusi kultura suskyla i keletq maiesni4 region4 su savitais

v

paminklais ir laidojimo paprociais (pav. 3). Siaures ryt4 Lietuvoje ir PietryCi4 Latvijoje, t«siant pavelde­tas laidojimo tradicijas, islieka vyravy pilkapiai su ak­men4 vainikais ir griautiniais kolektyviniais kapais (Urtans, 1970, p. 68). Tuo tarpu Ryt4 Lietuvoje vietoj Bruksniuotos keramikos kulturos atsiranda Ryt4 Lie-

.. " . . · .' .., . · . ' . '. .' . · . '.' " .' " · . . . '. ' . .' '. " " '" • • •• •

" . · .' . . .. , ,

•• • •

.'. . ....... : .... : : :. · . . ' . . ' '" · , · ' . . . ' ' . · ., . . .. . , , · " , ' .. · '. .,', , .... , ' .. , .' .' . • • •• • · '. ." .'

· .. . . ' . '. .. . ' ... · . . . . . . '.' ..... · ' . .., . . . . ..... '. . '. ., , " '., · ... " . . .': .','.:

1

• I

2 :..L...

4

3 pay, Pilkapi4 su akmen4 vainikais kultliros pIetra r tuks­tantmecio po Kr. viduryje: 1) seliai, 2) latgaliai, 3) ziemga­liai, 4) zemaiciai.

tuvos pilkapiai su akmen4 vainikais ir degintiniais ka­pais (LAA, 1977, p. 12-14; TayraBH<IlOc, 1959, c. 128-

v

153, pHC. 13), Siaures Lietuvoje ir Pict4 Latvijoje pa-plinta plokstiniai griautiniai kapai (LAA, 1977, p. 18; LA, 1974, p. 147), centrineje Zemaitijoje taip pat isi­vyrauja kapinynai, kuriuosc mirusieji laidojami zcmeje iskastose duobesc (TautaviCius, 1996, p. 64-73). Nuo VI amziaus seli4 teritorijoje pradcda rastis ir ploksti­niai kapinynai (Ce)!'oB, 1987, c. 367). Tokios laidojimo tradicijos kaitos pavyzdziu gali buti Buoki4 (Jckabpi­lie r.) kapinynas Latvijoje, kur greta III-V amzi4 pil­kapi4 atsiranda plokstiniai griautiniai kapai (BaHKHHa, 1985, c. 45). Pietini4 seli4 zemcse, dabartinejc Lietu­vos teritorijoje, toki4 ryski4 laidosenos kaitos pavyz­dzi4 nera. Taciau nepaisant prasidejusios laidojimo tradicij4 kaitos, pilkapiai seli4 zemcjc uzima vyrau­janCiq pozicijq. IS iymiausi4 sio laikotarpio paminkl4 Lietuvoje reikia pamineti Norkun4 (Rokiskio r., Ra­geli4 sen.) pilkapynq su griautiniais kapais (Juodelis, 1970, p. 60-61; 1972, p. 34-35), Latvijojc - tai Ratula­n4 (Jekabpilio r.) pilkapis, kuriame aptikti 76 IV­XVII amzi4 griautiniai kapai (Snore, 1993, p. 17-21) .

Analogiska etnokultiirine situacija islieka ir II tuks­tantmeCio pradzioje (pav. 4). Jau iki galo susiforma­vusioje seIi4 teritorijoje randami pilkapynai ir ploks­tiniai kapinynai su griautiniais kapais. Pietincje seli4 arealo dalyje, dabartineje Lietuvos teritorijoje, tebe­vyrauja pilkapiai su analogiskais griautiniais kolekty­viniais kapais. Tai, pavyzdziui, Miskini4 ir Visetiski4 (Anyksci4 r.) pilkapynai (iT. straipsnius siojc knygo­je). Latvijoje - LejasduopeIes (Aizkraukles r.) pilka-

, .. , , .' " · .' "

" ,

.' ' . '.. • • • • , , · .' .. ' . '.' . . . .' ." • •• • · . ., . . . '.

: . ~ - . . . . . '. .. . , · " · , . .

. '.. . . . . . . .. '., · . '. , .. . : .. · .... '. .' ...... ' - . . . . · .. . . -· .' .. ' .. . ... - ':>,:;,:' · '., " - . - '. -. . ..

l0..r

12

II •

II

4 pay. Etnokulturiniai regionai n tukstantmecio po Kr. pradzioje: 1) scliai, 2) latgaliai, 3) ziemgaliai, 4) zemaiCiai, 5) kursiai, 6) skalviai, 7) aukstaiciai, 8) lietuviai, 9) suduviai­jotvingiai, 10) prusai, 11) slavai, 12) ugrofinai.

pynas, kuriame is 63 pilkapi4 istirta 15. Aptikta dau­giau kap 40 kap4, datuojam4 Velyvuoju geleiies am­ziumi (Snore, 1997, p. 64, 65, pay. 1). Greta pilkapy­n4 vis dazniau aptinkami plokstiniai kapinynai. Jie bu­dingesni siaurinei seli4 teritorijos daliai, patekusiai i dabartines Latvijos teritorijq, ir, pavyzdziui, Auksze­mcje, Vclyvojo geldies amziaus pabaigoje isivyrauja. IS toki4 buding4 sclisk4 paminkl4 reikia pamineti Be­tcli4 (Jekabpilio r.) kapinynq, esanti kairiajame Dau­guvos krante, kuriame istirta 20 XI-XII amziaus ka­P4 (Snore, 1978, p. 68-71; 1979, p. 77-78).

• • SELIl) TYRINEJIMl) ISTORIOGRAFUA

Lictuvi4 ir 1atvi4 mokslininkai, bent kiek tyrinejy seli4 materialiny ir dvasiny kulturq, j4 teritorijq ir su­siformavimo laikq aptaria skirtingai. Apskritai seli4 istoriografija ir dabar tebera negausi. Lietuvi4 archeo­logineje literaturoje tiesiogiai apie selius arba neuz­simenama (Tarasenka, 1928, p. 71, 72; Kulikauskas, Kulikauskienc, Tautavicius, 1961; Michelbertas, 1986, p. 54-68), arba paiymima, kad j4 kultiirai ir teritori­jai analizuoti dar truksta duomen4 (Puzinas, 1938, p. 103; LAA, 1977, p. 18; 5I6JJOHCKI1Te-PHMaHTeHe, 1955, c. 18), nors atskiri tyrineti paminklai drqsiai pri­skiriami scliams (Michelbertas, 1972a, p. 28-32; 1972b, p. 32-33; Markelevicius, Morauskiene, 1977, p. 93; Semenas, 1998, p. 152-154). Marija Gimbutiene, sa­vo paskutincje is angl4 i lietuvi4 kalbq isverstoje, pa­pildytoje knygoje "The Baits" (London, 1963) selius

9

v

jau mini. Ji raso, jog Siaurcs ryt4 Lietuvoje ir Pietry-ci4 Latvijoje seliai gyveny nuo pirm~l! amii4 po Kris­taus. Smulkiau teritorijos ir kulturos neanalizuoja (Gimbutiene, 1985, p. 107, 108). Adolfo TautaviCiaus knygoje apie Vidurinjji gelezies amzi4 Lietuvoje se­liai minimi trumpai, taciau issamiau negu iki dabar isejusioje Lietuvos archeologineje Iiteraturoje. J4 te­ritorija apibudinama bendrais bruozais, taCiau auto­rius netiesiogiai uzsimena, jog jis scli4 kulturq isski­ria jau pirmaisiais amiiais po Kr. - mini I-IV amzi4

v

pilkapius, tyrinetus Siaures rytiniame Lietuvos pakras-tyje (TautaviCius, 1996, p. 45, 94-97). Jis taip pat yra parasys mokslo populiarinimo straipsni apie selius (Tautavicius, 1972, p. 14-16). Nedideles apimtics tc­zes apie selius, kaip Bruksniuotosios keramikos kul­turos tysejus, yra paskelbys Gintautas Zabiela (3a6eJ1a, 1996, c. 35-36). Regina Volkaite-Kulikauskicne seli4 teritorijq II tiikstantmecio pradiioje Zymi uz dabarti­nes Lietuvos rib4, Dauguvos kairiajame krante (Vol­kaite-Kulikauskiene, 1970, pay. 1). VI ad as Zulkus, rasydamas apie tarpgentines dykras ir balt4 pasau16-ziurq, selius apgyvendina kairiajame Dauguvos kran-

v

te ir Nemunelio baseine (Zulkus, 1989, pay. 1). Pas-kutiniame lietuvi4 etnogenczy apibendrinanciame darbe seliai minimi drauge su latgaliais j4 atskirai nc­isskiriant (Lietuvi4, 1987, p. 136). Tai tiesiogine lat­vi4 archeologines istoriografijos itaka, nes latvi4 moks­linink4 sintetiniuose darbuose dar nuo prieskario lai­k4 pabreziamas seli4 ir latgali4 kultur4 bendrumas, vyraujant latgaliams. Pastaruoju mctu pasirode dar vie­nas straipsnis, parasytas jaunos archcologes Andros Simniskytes, kuriame, remiantis naujausi4 tyrinejim4 duomenimis, koreguojama seli4 gyventa teritorija VII­XII amziuje (Simniskytc, 1999, p. 26-35).

Latvi4 archeologine literatura apic selius, j4 kul­turq yra gausesne. Taciau Latvijos mokslininkai susi­duria su problema, kaip atskirti selius nuo latgali4. Ta problema, kai pabreiiamas seli4 ir latgali4 kultiiros bendrumas, ryski j4 istoriografijoje jau nuo prieskari­ni4laik4. ISskirti selius, kaip atskirq etniny grupy, rem­damasis rasytiniais saltiniais ir lingvistiniais duome­nimis, dar XIX amziaus pabaigoje bande Augustas Bylensteinas (Bielenstein) (Bielenstein, 1892, p. 168-174) ir M. Skruzytis (Skruzltis) (Skruzltis, 1889). At­skirai seliai minimi ir 1926 metais pasirodiiusiame Latvijos archeologijq apibendrinanCiame darbc, pa­breziant, kad seli4 kultura yra artimiausia latvi4 kul­turai (LA, 1926, p. 71). Feliksas Jakobsonas (FClikss Jakobsons) seli4 rado tarp Senojo geleZies amziaus pilkapi4 kulturos gyventoj4 (Jakobsons, 1999, pay. 5). Tuo tarpu Zymus latvi4 archeologas Francis Baluodis (Francis Balodis) seli4 atskirai nemini (Balodis, 1938,

v

p. 81, 87, 99-101, 112, 133-135). Eduardas Sturmas

10

v

(Eduards Sturms) juos aptaria enciklopediskai, paZy-mcdamas, jog seliai gyvcno ne tik kairiajame, bet ir desiniajame Dauguvos krante bei Aiviekstes viduru­pyje ir zcmupyje (Sturms, 1939, p. 38062-38265). Est4 archeologas H. Mora, rasydamas apic Senqji geleZies amzi4 Latvijoje, seliams skiria Dauguvos kairjji kran­tq (Moora, 1938, p. 667), veliau j4 neisskiria ir kalba apic latgali4-seli4 kulturq (Moora, 1952, p. 75-81,105-110, 148-162). Tokios pat nuomones buvo ir Elvyra Snuore (ElVIra Snore) (WHope, 1957, c. 150). Didziau­siame pokario metais isspausdintame Latvijos arche­ologiny mcdziagq apibendrinanCiame darbe, remian­tis daugiau kalbiniais duomenimis nei archeologine mediiaga, seliai isskiriami kairiajame ir desiniajame Dauguvos krantc bei Aiviekstes baseine jau Senaja­me geldies amziujc (LA, 1974, pay. 58). Archeologas Adolfas Stubavas (Adolfs Stubavs) naujai paivelge i scli4 kulturos problemq, iskcldamas hipotezy, kad lat­gali4-seli4 kulturos tapa tum as yra seli4 palikimas (CTy6aBc, 1981, c. 48-52). Apgailestautina, kad jis sios hipotezes plaCiau nepagrinde ir nespejo isnagrineti. Paskutinis darbas, kur kalbama apie seli4 paminklus, skelbiama j4 mcdziaga ir nagrinejamos etnines seli4

v

problcmos, yra parasytas E. Snuores. Knygoje apiben-drinama 15 Ryt4 Latvijos pilkapyn4 mediiaga, issa­miai kalbama apie sioje teritorijojc Senajame ir Vi­duriniajame geleZies amziuose vykusius etninius pro­cesus (Snore, 1993).

RUS4 archcologo Valentino Sedovo knygoje "Ug­rofinai ir baltai viduramiiais" (CeAoB, 1987) seli4 te­ritorija ncisskiriama ir susicjama su latgaliais, taCiau kultura aprasoma atskirai ir pakankamai issamiai (CeAoB, 1987, c. 365-370, KapTa 44).

Nemazai nuveike tyrinedami selius lietuvi4 ir lat­vi4 lingvistai. Daug nusipelne Zymus lietuvi4 kalbinin­kas Kazimicras Buga (Buga, 1924, p. 8-11; 1961, p. 267-282), cpizodiskai jais domejosi Vytautas Maziulis (MmKIOJ1I1C, 1981, c. 102-103), Zigmas ZinkeviCius (ZinkeviCius, 1984, p. 358-362) ir Simas Karaliunas (Karaliunas, 1972, p. 17-19). IS latvi4 tyrinetoj4 rei­kia pamineti Jani Endzelynq (Janis Endzelins) (En­dzelins, 1954, p. 125-136), Martq Rudzyty (Marta RudzHe), Veltq Ruky (Velta Ruke), Jani Kuski (Janis Kuskis), Krisjani Ancyti (Krisjanis Ancitis) ir A. Jan­sonq (A. Jansons). Pastarieji du isspausdino issam4, tik sCiiams skirtq darbq (AHUI1TI1C, 51HcoH , 1962, c.92-104).

Visi kalbininkai pripaiista, kad seli4 kalbos ypa­tybc yra kylanti priegaide, ir tuo remdamiesi seliams skiria ne tik Dauguvos kairui krantq, bet ir Aiviekstes baseinq (AHUI1TI1C, 51HcoH, 1962, puc. 1). TaCiau kal­bininkai susiduria su rimta problema: sunkiai datuoja kalbos kaitq, negali net pasakyti, kada ivyko Latvijos

•

sen4.i4 genci4 susijungimas i vienq latvi4 etnosq (Py,n-3MTe, 1980, c. 163).

Antropologai taip pat inese gana svar4 indeli i se­li4 tyrinejim4 aruodq. Ypac pasirymejo latvi4 tyrine­tojos Raisa Denisova ir Rita Gravere (Rita Gravere). Pirmoji savo darbuose issamiai nusviecia seli4 terito­rijoje gyvenusi4 zmoni4 antropologini tipq (,UeHMcoBa, 1964, c. 19-30; 1965, c. 84-93; 1975, c. 179-180), ant­roji analizuoja seli4 teritorijos gyventoj4 odontologi­j~ (fpaBepe, 1985, c. 8-12). Lietuvi4 antropologai se­li4 tyrinejim4 nuopelnais pasigirti negali, nes Lietu­voje seli4 antropologines medziagos nera.

ARCHEOLOGIJOS PAMINKLAI

Lietuviskojoje Selos dalyje dabar zinomi daugiau kaip 55 archeologijos paminklai (pav. 5)' . IS j4 18 yra placiau tyrinet4. Dauguma j4 buvo tyrineti dar XIX amziaus pabaigoje - XX amziaus pradzioje. Medzia­ga islikusi ne visa, tyrinejim4 dokumentacija labai frag­mentiska arba jos apskritai nera. Pavyzdziui, 1844 me­tais Pranciskus Vilcinskis tyrinejo Vaineiki4 (Rokis­kio r., Kamaj4 sen.) pilkapynq, rado III-IV amziaus

.­..

papuosal4, bet jie iki mus4 dien4 neisliko. 1939 me­tais siame archeologijos paminkle suardyto pilkapio likuCius istyre Jonas Puzinas. 1893 metais 3 pilkapius su akmen4 vainikais Kupriuose (BirZ4 r., Papilio sen.) istyre S. Kaderis. lis aptiko II-III amzi4 griautini4 kap4 (LAA, 1977, p. 58). Skverb4 (Kupiskio r., Suba­ciaus sen.) pilkapynq 1909 metais tyrinejo Ivanas Ab­ramovas. lis iskase 4 pilkapius, trijuose rado zmoni4 griauCi4 ir Ill-IV amziaus dirbini4. 1932 meta is Bir­Z4 muziejus kasinejo Skrebiski4 (BirZ4 r., Papilio sen.) pilkapynq. Rado griautini vyro kapq su Ill-IV amziaus papuosalais ir ginklais (LAA, 1977, p. 104). Norkun4 (Rokiskio r., Rageli4 sen.) pilkapynas pradetas tyri-

v

neti taip pat dar XX amziaus pradzioje. Zinoma, kad 1907 metais archeologas megejas kunigas Juozapas

v

Ziogas darbavosi siame pilkapyne, taCiau rezultatai nezinomi. Pokario metais jo tyrinejimai buvo tysiami Rokiskio krastotyros muziejaus bendradarbio Alfon­sas Krasausko 1948 metais ir Stasio Juodelio 1964, 1968, 1970 meta is. Pastarasis istyre 8 is dar islikusi4 17 pilkapi4 sampil4 rymi4 (Juodelis, 1970, p. 60-61; 1972, p. 34-35). Medziaga skurdi, nes pilkapynas la­bai suardytas: rasta Viduriniojo geldies amziaus pra­dzios griautini4 kap4 su to meta ikapemis. Tyrejas,

• • •• ~--:.... .. = -.-.- .:- .... '"- --.. ~ .. - --. ..

skelbdamas kasinejim4 re­zultatus, apie etniny pilka­pyno priklausomyby nieko neraso. S. luodelis dar tyrinejo Drulen4 (Rokis­kio r.) pilkapynq. Bausis­ki4 (Rokiskio r., Kama­j4 sen.) ir Kuoksi4 (Rokis­kio r., Kamaj4 sen.) pilka­pyn4 likuCius 1939 meta is istyre Jonas Puzinas (LAA, 1977,p.26-27,58).~tidu

pilkapynai buvo tyrineti archeologo Mykolo Mi­chelberto. 1970 meta is bu­vo istirti 5 Daujen4 (Pa­svalio r.) pilkapiai ir vie­nas Berklaini4 (Pasvalio r.) pilkapis (Michelbertas, 1972a, p. 28-32; 1972b, p. 32-33). Tyrinejim4 au­tori us neabejodamas siuos paminklus priskiria seli4 palikimui. Pastaraisiais meta is vel tiriami Vainei-

.. -.

1-2-

5 pay. Pie tines seli4 teritorijos dalies laidojimo paminklai: 1) pilkapynai, 2) kapinynai.

v

, Daugelis Siaures ryt4 Lietuvoje esanci4 pilkapyn4 ir kit4 archeologijos paminkl4 yra netyrineti, todel seIiams priskiriami sqlygiskai. Del to ivairiuose archeolog4 straipsniuose sclisk4 paminkl4 skaicius gali skirtis. Be to, jis gali skirtis ir del chronologijos.

11

ki4 pilkapyno likuCiai (Simniskyte, 1998, p. 155-156). Vienas didziausi4 archeologijos paminkl4, iki galo is­tirt4 siame mikroregione, yra minetasis Muoriski4 pil­kapynas. Antras toks visiskai istirtas paminklas yra Vi­setiski4 pilkapynas, kuris yra jau iki galo susiforma­vusio seli4 etnoso palikimas (zr. sios knygos p. 21) .

• Piliakalni4 ir gyvenvieCi4 tyrinejimai Siaures ryt4

Lietuvos mikroregione taip pat nepasizymejo in ten­syvumu. Prieskaryje si teritorija buvo tyrinejama ne­nuosekliai. IS didesni4 to meta archeologini4 darb4 piliakalniuose reikia pamineti Liudviko Ksivickio (Ludwig Krzywicki) veiklq, kai jis 1909 ir 1910 metais Mosken4-Laukupen4 (Rokiskio r. ir apylinke) pilia­kalnyje istyre beveik visq aikstely (Krzywicki, 1917, p. 1-42, lent. XIII). Tais paCiais metais jis plaCiai tyri­nejo Petresiun4 (Rokiskio r., Kriaun4 apyl.) piliakal­nio aikstely (Krzywicki, 1914, p. 1-27).

Pokario metais piliakalni4 ir gyvenvieCi4 tyrine­toj4 sioje Lietuvos dalyje taip pat nedaug. Daugiau buvo Zvalgyta nei nuosekliai tyrineta. 1949, 1969, 1970, 1972 metais daugeli piliakalni4 aplanke Rokiskio kras­to tyros muziejaus, Lietuvos TSR moksl4 akadcmijos Istorijos instituto ir Lietuvos TSR kulturos ministeri­jos Mokslines metodines kulturos paminkl4 apsaugos tarybos darbuotoj4 ekspedicijos. Nuosckliau buvo ty­rineta tik Juodoni4 (Rokiskio r., Rageli4 apyl.) pilia­kalnio gyvenviete. Tyrinetojams vadovavo archeolo­ges Laima Nakaite ir Elena GrigalaviCiene. 1958, 1959 ir 1989 meta is joje istirtas 310 kv. m plotas, aptiktas V-VIII amziaus kulturinis sluoksnis su budingais siam regionui radiniais (Nakaite, 1959, p. 138-150; Griga­laviCiene, 1992, p. 42). 1986 ir 1987 meta is ir pats pi­liakalnis susilauke mokslinink4 demesio (Grigalavi­Ciene, 1992, p. 41-91). Buvo istirtas 228,5 kv. m plo­tas, aptiktas 51 dirbinys ir apic 1200 keramikos frag­ment4. Piliakalnio kulturinis sluoksnis datuojamas kaip ir gyvenviete - Viduriniuoju gelezies amziumi (Grigalaviciene, 1992, p. 43, 58). Kitas nuodugniai ty­rinetas siame mikroregione yra Kereli4 (Kupiskio r.) piliakalnis, kuriame 1985 ir 1986 meta is buvo istirtas 568 kv. m plotas, aptiktas I tukstantmeCio pr. Kr. -I tukstantmeCio po Kr. vidurio kulturinis sluoksnis su to meta dirbiniais, pastatais ir gynybiniais itvirtinimais (GrigalaviCiene, 1992a, p. 85-105). Pastaraisiais me­tais piliakalni4 tyrinejimai suintensyvejo, taciau jie ma­zos apimties, daugiau paminklosaugines nei moksli­nes paskirties, todel reiksming4 rczultat4 negauta.

Taigi seli4 archeologijos paminkl4, j4 etnines is­torijos ir materialines kultiiros tyrinejimai iki siol te­bera daugiau atsitiktiniai nei tiksliniai. Nei Lietuvo­je, nei Latvijoje neatsirado tyrinetojo, kuris nuodug­niai ir sistemingai but4 domejysis seli4 genties praei­timi. Todel tebera daug neatsakyt4 klausim4 apie seli4

12

" '. . . . . . ' '" . . -:-" r:-::::::;;--------,----,-,: . . . . . . . . .. " ' , , ••• ,',. , , ', 0,. _.'.,'I~ . . , . .. . . . . .

• ,

'.' -' ', . . . . . . . , ,,>':: Ry' "g' '0' $:" "\ '../ . . . . - '

":'~':;.":'- -.' .•.. :.

",' ',: il~~ka :',', .; -, ,...... " ". ' . . .... ; ... . ' ... ,',

6 pay. S6li4 teritorija XlII amziaus viduryje rasytini4, ling­vistini4, archeologini4 saltini4 duomenimis (pagal K. An­cyti ir A. Janson,,).

kulturos issiskyrimo laikq, teritorijq ir jos kaitq ivairiais chronologiniais laikotarpiais, budingus materialines kul­turos bruozus, seli4 lituanizacijq ir latvizacijq.

• SELIl,J TERITORIJA ISTORIJOS, KALBOS IR

ARCHEOLOGIJOS DUOMENIMIS

Istoriniuose dokumentuose detaliausiai seli4 ze­mes apibudinamos 1261 met4 Mindaugo dovanojimo akte. J4 riba prasidejo nuo Dauguvos prie Naujinio (Daugpilio) pilies, ejo palei Kopkeli iki Luodzio de­ro ir Dusetos upe i siaury iki Sartll dero, aplink ji iki • • Sventosios istak4, toliau Sventqja iki Latuvos upes, iki Vasuokos ir VicSintos upi4, Levens upe i siaury iki Musos, Musos upe Zemyn iki Babytes zioci4 (pav. 6). (Buga, 1961, p. 273-274). Taigi istoriniai saltiniai nu­statant seli4 ribas XIII amziaus antrojoje puseje gana vienareiksmiski. Tuo tarpu kalbininkas K. Buga, rem­damasis daugiausia lingvistiniais duomenimis, siek tiek patikslina seli4 gyventq teritorijq. Pasak jo, pietine se­Ji4 riba ejo mazdaug pro Salakq, Tauragnus, Utenq, Svcdasus, SubaCi4, Palcveny, Pasvali, SaloCius (Buga, 1961, p. 274) (pav. 6). Dabar del sios ribos abejojama

7 14 21 I I I

~ -~. ::. ' -. . ~. * .....

· .. . ....

·ciai

•

•

· ~,..;..;.-· .. :. .. ' • • • • • •• • . " .. " . -.' .... --_ .... ;, ,-,_ .. ,".­, . . ...

22

· ..... .. • • • •

····S:·1' · ,, : ,e I . -. .,.

· . . , . · ... - ....... . ..... , .. . .

, .. . .. . · . ,,- ... -.. - ." ..... , ... , ......... - .-. . - ... · . . " . .. . . . .. . .. . . "

. . . , ., ,- .... ., .. -... -... . -.- .. · . . .. .. · . - . · - .. - . - ... , -. .... . -. '" . - .. _. ....... ' .' '. . ...

· -. -. •

• • •

~ ... ,.....,. . :-.: -: : . ..... ;;;;;-:---~-----;:=~==~ • • . . .

-, '." ...... ' ... '. ' .. " . . .... - .. ","

• ••••• .."' ,__ ,_ •• 0 •• " · . .,. . . . .. . . - - - . . · '. . .. . .. . .... -.- ... - -.- ... · - .. ,,- . ,- .. · ,:. .., ... ; ... : ,: .. : . "1 ·[ : :.;;. \. . .- . . ...... : .. ; .. ; ..... :, . . ,: ,:.,:. ; ..

..-,:. ,:;' .: .. ;." :~.::.: .. :,-: :~.:;.: ;.,; ... .; .. :. .; .. ; ; :,.::.:,. : ,." ~ .;- .. : .. : .. :.

• •••••••••• • ... . , .. , ..... . · .. . ... . . . . . .. -.. . . ... ...... . ... .

• ••

. . . . . . (y. · . . . - , . . ...... . .. . . .. ... . . . • · . • •

o

61

1

2

...... X 3 e

A ,3 ..... ..:.,;. :., ..... 6 c::l " ~.~' '.::::.' ~

7 pay. Etnokultiirine situacija Siaures ryt4 Lietuvoje VII-XII amziujc: 1) pilkapynai, 2) plokstiniai kapinynai, 3) atsitiktiniai •

radiniai, 4) lobiai, 5) Selos pietines ribos, 6) selil! teritorija Siaurcs ryt4 Lietuvojc. Paminklai: 1. Anciskiai; 2. Antakriaunis; 3. Apkartai; 4. Astravas; 5. Aviniuosta; 6. Azualausis; 7. Bajoriskiai; 8. Brcnciai; 9. Cepeliskes; 10. Daunoriai; 11. Deguciai (Rokiskio r.); 12. Deguciai (Zaras4 r.); 13. Dumblyne; 14. Gailiutiskc; 15. Galminiai; 16. Garsviai; 17. Gateliai; 18. Gykiai; 19. Giteniske; 20. Glitenai; 21. Indriunai; 22. laksiskiai-Knitiskiai; 23. ludinys; 24. luskonys; 25. lutkiai; 26. Kalpokai;

• 27. Kalviai; 28. Kidzionys; 29. Kryliai; 30. Kuktiskcs; 3l. Kurkli4 Silas; 32. Kvykliai; 33. Kyburiai; 34. Marteniskes; 35. Mi-goniai; 36. MinCia; 37. Miskiniai; 38. Noriai; 39. Norkunai; 40. Paderine; 41. Pajuostis; 42. Pakritizis; 43. Pamiskiai; 44. Pavyzintys; 45. PclyseIes; 46. Pyragiai; 47. Pumpenai; 48. Pusalotas; 49. Puziniskis; 50. Rusteikiai; 5l. Salakas; 52. S'l­mauka; 53. Skaistasilis; 54. Skrebiskiai; 55. Skroblus-Varniskiai; 56. Smilgcliai; 57. Spraksiai; 58. Stuburai; 59. Stuciai; 60. Subatiske; 61. Subiskis; 62. SalnaiCiai (Sakarniai, Gruzos?); 63. Turdvaris; 64. Uzpaliai-Galiniai; 65. Vabalninkas; 66. Vaidziunai; 67. Vaineikiai; 68. Visetiskes; 69. Vyzeliai; 70. Vyzuonos; 71. Skverbai (pagal A. Simniskyty).

ir manoma, kad kai kuriose vietose ji buvusi kiek to­liau i siaur€(.

Archeologams apibrezti seli4 etnokulturini regio­nq yra sunkiausia. Taip yra del to, jog dar per mazai tyrineta paminkl4, vizualiai jie nesiskiria nuO Senojo gelezies arnziaus Pilkapi4 kulturos paminkl4, taip pat ir nuo Ryt4 Lietuvos pilkapi4 kulturos paminkl4.

Nekartosiu istoriografineje dalyje aptart4 atskir4 archeolog4 pareikst4 nuomoni4 apic seli4 gyventas

ribas, taciau paminesiu naujausiq bandymq koreguoti seli4 etnincs zemes VII-XII amziais, grindziant ji archeologinil! tyrinejim4 duomenimis. Archeologe A. Simniskyte, surinkusi papildomos medziagos apie archeologinius paminklus ir atsitiktinius radinius, ne­abejotinai skirtinus scliams, priejo prie isvados, jog scli4 tcritorija Viduriniojo gelezies arnZiaus pabaigoje­Velyvojo geldies amziaus pradzioje buvusi kiek ma­zesne, nei nurodo istoriniai saltiniai ar lingvistiniai

13

duomenys (Simniskyte, 1999, pay. 5) (pav. 7). Ar taip buvo is tikr4.i4, ga1et4 paaiskcti nuolat ir nuosekliai tysiant tyrinejimus lietuviskojoje Selos dalyje.

Taigi archeologines medziagos dar trliksta, kad blit4 galima issamiai apibendrinti seli4 etnogenez«, j4 teritorij& ir materialiny kultlir&. Nedaug sukaup­ta ir kit4 moksl4 duomen4. Todel nauj4 archeologi­jos paminkl4 tyrinejimas ir j4 medziagos skelbimas suteikia nauj4 galimybi4 tyrincti seli4 materialiny ir dvasiny kultlir&. TaCiau reikia pripazinti, kad vaisin­giausias kelias geriau pazinti seli4 kultlir& ir ctniny

istorijq nusidriekia per humanitarini4 moksl4, viS4 pirma per archeologijos, istorijos, antropologijos, lingvistikos, etnologijos integracij&. Tik kompleksis­kai taikant atskir4 moksl4 tyrim4 metodus galima pasiekti pazangos tyrincjant si& dar labai menkai pa­zistam& sen4.i4 balt4 gentj.

Sioje knygoje publikuojami 1985-1989 met4 ar­chcologini4 tyrinejim4 Visetiski4 bei Miskini4 pilka­pynuose duomenys, tikiuosi, pastlimes seli4 materia­lines ir dvasincs kultliros pazinim& is dabar apemusio

• •

SqsttnglO.

_ v

LITERATUROS Sf\RASAS

AH, 1998 - Atskalfu Hronika. Riga, 1998. Ancitis K., Jansons A., 1963 - Vidzemes etniskas

vestures jautajumi II Arheologija un etnografija. Riga, 1963. T. V, lpp. 25-68.

Balodis Fr., 1938 - Senakie laiki. Latviesu senvesture II Latviesu vesture, 1. Riga, 1938.

Bielenstein A., 1892 - Die Grenzen des lettischen Volksstammes und der lettischen Sprache in der Gegen­wart und im 13. lahrhundert. St. Petersburg, 1892.

Bliga K., 1924 - Aisci4 praeitis viet4 vard4 sviesoje. Kaunas, 1924.

Bliga K., 1961 - Rinktiniai rastai. Vilnius, 1961. T. 3.

Bunge F., 1853 - Liv-Estn-und CurHindisches Ur­kendbuch. Reval, 1853. Vol. 1.

Endzelins J., 1954 - Latviesu valoda Vidzeme II Lat­vijas PSR ZA Valodas un Jiteratliras institlita raksti. Riga, 1954,3 sej., lpp. 125-136.

Gimbutiene M., 1985 - Baltai priesistoriniais laikais. Vilnius, 1985.

Grigalaviciene E., 1992 - luodoni4 piliakalnis ir gy­venviete (Rokiskio r.) II Lietuvos archeologija. Vilnius, 1992. T. 9, p. 41-91.

Grigalaviciene E., 1992a - Kereli4 piliakalnis II Lie­tuvos archeologija. Vilnius, 1992a. T. 8, p. 85-105.

He, 1993 - Heinrici Chronicon. Riga, MCMXCIII. Jakobsons F., 1999 - Austrumbaltijas dzelzs laikme­

ta petljumi. Riga, 1999. Juodelis S., 1970 - Norklin4 pilkapyno kasinejimai

1968 meta is IIArcheologiniai ir etnografiniai tyrinejimai Lietuvoje 1968 ir 1969 metais. Vilnius, 1970, p. 60-61.

Juodelis S., 1972 - Norklin4 pilkapi4 (Rokiskio r.) kasinejimai II Archeologiniai ir etnografiniai tyrinejimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. Vilnius, 1972, p. 34-35.

Karalilinas S., 1972 - SeJi4 kalba II Mokslas ir gyve­nimas, 1972, Nr. 1, p. 17-19.

Krzywicki L., 1914 - Pilkalnia pod wsi& Petraszuna­mi II Rocznik towarzystwa Przyjaci61 Nauk w Wilnie, 1911-1914. Wilno, 1914, s. 1-27.

14

Krzywicki L., 1917 - Grodzisko g6rno-litewskie. Grodzisko na G6rze Oscikowej pod Rakiszkami II Pa­micrtnik Fizyograficzny, XXIV, dz. V, Warszawa, 1917, s. 1-42, tab. I-XIII.

Kulikauskas P., Kulikauskiene R., Tautavicius A., 1961 - Lietuvos archeologijos bruozai. Vilnius, 1961.

LAA, 1977 - Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Vil-nius, 1977. T. 3.

Latvijas archaiologija, 1926 - RIga, 1926. Latvijas PSR arheologija, 1974 -RIga, 1974. Latvis H., Hermanas is Vartberges, 1991- Livonijos

kronikos. Vilnius, 1991. Lietuviq, 1987 - Lietuvi4 etnogeneze. Vilnius, 1987. Lozc I., Graudonis J., 1970 - Apbedisanas tradIcijas

Latvija pirmatnejas kopienas laika IIArheologija un et­nografija. RIga, 1970. T. IX, lpp. 31-59.

Markclcvicius J., Morauskicne E., 1977 - Muoris­ki4 (Birz4 r.) pilkapi4 tyrinejimai 1974 ir 1975 metais II Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1974 ir 1975 me­tais. Vilnius, 1977, p. 87-93.

Michelbertas M., 1972 - Pajuoscio pilkapi4 (Pane­vezio r.) tyrinejimai 1971 m. II Archeologiniai ir etno­grafiniai tyrinejimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. Vil­nius, 1972, p. 25-28.

Michelbcrtas M., 1972a - Daujen4 pilkapi4 (Pasva­lio r.) tyrinejimai 1970 m. II Archeologiniai ir etnografi­niai tyrinejimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. Vilnius, ] 972a, p. 28-32.

Michclbcrtas M., 1972 b - Berklaini4 pilkapio (Pa­svalio r.) tyrinejimai 1970 m. II Archeologiniai ir etno­grafiniai tyrinejimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. Vil­nius, 1972b, p. 32-33.

Michclbcrtas M., 1974 - Pajuostes (Panevezio r.) pil­kapi4 tyrinejimai 1972 ir 1973 m. II Archeologiniai ir et­nografiniai tyrinejimai Lietuvoje 1970 ir 1971 meta is. Vil­nius, 1974, p. 35-40.

Michelbertas M., 1977 - PajuosCio (Panevezio r.) pil­kapi4 tyrinejimai 1974 meta is II Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. Vilnius, 1977, p. 83-87.

Michelbertas M., 1986 - Senasis geleiies amzius Lie­tuvoje. Vilnius, 1986.

Miller K., 1888 - Die Weltkarte des Castorius gen­nant die Peutingerichte Tafel. Ravensburg, ] 888.

Moora H., 1938 - Die Eisenzeit in Lettland bis etwa 500 n. Chr. Tartu, 1938. Bd. II.

Moora H., 1952 - Pirmatneja kopienas iekarta un agra feodala sabiedrlba Latvijas PSR teritorija. Riga, 1952.

Nakaite L., 1959 - Juodoni4 gyvenvietes (Rokiskio r.) archeologini4 tyrinejim4 duomenys II IS lietuvi4 kultu­ros istorijos. Vilnius, 1959. T. 2, p. 138-150.

Puzinas J., 1938 - Naujausi4 proistorini4 tyrinejim4 duomenys. Kaunas, 1938.

Semenas v., 1998 - Papiski4 pilkapyno tyrinejimai 1997 metais II Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 152-154.

Simniskyte A., 1998 - Vaineiki4 pilkapyno tyrineji­mai 1997 metais II Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 155-156.

SimniSkyte A., 1999 - Seliai II Liaudies kultura Nr. 5, 1999, p. 26-35.

Skruzitis M., 1889 - Se!i, Kurzemes augsgala senCi. Riga, 1889.

v

Snore E., 1933 - Izrakumi Slates Sila uzkalniIJu ka-pos 1927. gada. II Archaiologijas raksti. 1. Sejums Pirma da!a. Riga, 1933.

v

Snore E., 1978 - Arheologiskie izrakumi Bete!u ka-pulauka Aukszeme 1977 gada II Zinatniskas atskaites se­sijas materiaJi par arheologu un etnografu ] 977. gada petijumu rezulUitiem. Riga, ]978, lpp. 68-71.

v

Snore E., 1979 - Arheologiskas ekspedicijas darbs Aukszeme 1978 gada II Zinatniskas atskaites sesijas ma­teriali par arheologu un etnografu 1978. gada petijumu rezultatiem. Riga, 1979, Ipp. 77-78.

v

Snore E., 1993 - Agra dzelz laikmeta uzkalniIJi Lat-vijas austrumu da!a. RIga, 1993.

v

Snore E., 1997 - Lejasdope!u kapulauks senaja SeJi-ja II Arheologija un etnografija. Riga, 1997. T. XIX, lpp. 64-81.

v

Sturms E., 1939 - Seli II Latviesu konservacijas vardnica. 19. sejums. Riga, 1939, lpp. 38062-38065.

Tarasenka P., 1928 - Lietuvos archeologijos medzia­gao Kaunas, 1928.

Tautavicius A., 1972 - Seliai. Pasakoja kronikos ir archeologiniai radiniai II Mokslas ir gyvenimas, 1972, Nr. 1, p. 14-16.

Tautavicius A., 1996 - Vidurinis gelezies amzius Lie­tuvoje (V-IX a.). Vilnius, 1996.

Urtans v., 1970 - Etniskas ats~iribas apbedlSa­nas tradicijas un kapu inventara Latvija 5.-9.gs. II Ar-

heologija un etnografija. Riga, 1970. T. IX, Ipp. 61-85. Volkaite-Kulikauskiene R., 1970 - Lietuviai IX-XII

amziais. Vilnius, 1970. Zinkevicius Z., 1984 - Lietuvi4 kalbos kilme. Vilnius,

1984. v

Zulkus v., 1989 - Tarpgentines dykros ir mirusi4i4 pasaulis balt4 pasauleziuroje II Vakar4 balt4 archeologi­ja ir istorija. Klaipeda, 1989, p. 107-116.

AHUHTHC K. H., HHcoH A. H., 1962 - HeKOTOpbJe BOnpOCbJ 3THI1l.1eCKOH I1CTOPI1I1 CeJlOB / / COBeTcKaH 3THorpacpl1H. 1962. NQ 6, c. 92-104.

BaHKHHa JI., 1985 - MecTo MOrl1JlbHI1Ka EOKI1 cpe,n11 63JlTCKI1X naMHTHI1KOB / / ITp06JleMbl 3THI1llecKoti I1CTOPI1I1 63JlTOB. Pl1ra, 1985, c. 44-46.

fpaBepe P., 1985 - O,noHTOJlOrl1'-IeCKl1e ,naHHble B acneKTe np06JleMbJ reHe311ca 3eMraJlOB H CeJlOB / / ITp06JleMbJ 3THHlJeCKoti HCTOPI1I1 63JlTOB. PHra, 1985, c.8-12.

.ll,eHHcoB3 P. H., 1964 - K Bonpocy 06 aHTpOnOJlO­rHl.IeCKOM Tl1ne CeJlOB 11-12 BB. B CBH311 C KpaHI10JlO­rHl.IeCKJ1M MaTepl13JlOM 113 MOrHJlbHI1Ka JIeHc,noneJlec / / Latvijas PSR Zinatnu Akademijas Vestis, 1964, Nr. 5, Ipp. 19-30.

.ll,eHHcoB3 P. H., 1965 - Oc06eHHocTI1 aHTpono­JlOrl1l.1eCKOrO Tl1na CeJlOB B cOBpeMeHHoM HaCeJleHl111 lOro-BOCTOlJHoti JIaTBl111 / / COBeTcKaH 3THorpaqmH, 1965, NQ 2, c. 3-14.

.ll,eHHcoB3 P. H., 1975 - AHTpOnOJlOrHH ,npeBHI1X 63JlTOB. Pl1ra, 1975.

3a6eJla f., 1996 - CeJlbJ - nOTOMKI1 HaCeJleHI1H KyJlbTYPbJ WTpl1XOBaHHoti KepaMI1KI1 / / EeJlapycb y ciCTeMe TpaHceypaneticKix CYBH351Y 1 TblCHl.IarOM3i H. 3. MiHCK,1996, c. 35-36.

Py~3HTe M. K., 1980 - K Bonpocy 0 ceJlax Ha npa­B06epe)l{be )l,ayraBbJ / / 3THorpacpHlIecKHe 11 JlI1Hr­BI1CTl1l.1eCKl1e aCneKTbJ 3THI1l.1eCKoti I1CTOPI1I1 6aJlTCKI1X Hapo,nOB. Pl1ra, 1980, c. 159-163.

Ce~oB B. B., <PI1HHO yrpbJ 11 63JlTbl B 3noxy cpe,nHe­BeKOBbH. MocKBa, 1987.

CTy6aBc A. H., 1981 - HeKOTOpbJe aCneKTbJ 3THI1l.1eCKoti I1CTOPI1I1 CeJlOB (II-XII BB.) / / ITp06JleMbJ 3ToreHe3a 11 3THI1' lecKoti I1CTOPI1H 63JlTOB. BI1JlbHlOC, 1981, c. 48-52.

TaYTaBH'IlOc A.3., 1959 - BOCTOlJHOJlHTOBCKHe KYpraHbl / / BOnpOCbJ 3THHlJeCKoti I1CTOPHH Hapo,nOB ITPI163JlTI1KI1. MocKBa, 1959, c. 125-153.

TaYTaBH'IIOC A. 3., 1980 - E3JlTCKl1e nJleMeHa Ha Teppl1TOpHI1 JIHTBbl B I TbICHlJeJl. H.3. / / 113 ,npeBHeti­weii I1CTOPI1H 63JlTCKHX Hapo,noB no ,naHHbJM apxeoJlo­rl1l1 11 aHTpOnOJlOrHH. Pl1ra, 1980, c. 80-88.

H6J1oHcKHTe-PHMaHTeHe P., 1955 - O,npeBHetilUI1X KYJlbTypHblX 06JlaCTHX Ha Teppl1TOpl1H JIHTBbl / / Co­BeTCKaH 3THorpacpl1H, 1955, NQ 3, c. 3-19.

15

SELONIAN ARCHAEOLOGICAL SITES IN LITHUANIA

Vytautas Kazakevicius

Summary

Selonians are one of the least known Baltic tribes which used to reside in the territories of present Lithua­nia and Latvia. Their first mentioning in written sources goes as far back as the 3rd century - namely, in the Ro­man map of waterways "Tabula interaria Peutingeriana". It was compiled in the 3rd or 4th century and the preser­ved copy belongs to, probably, the 10th-12th century. This map includes a Selonian river - Fliuvius Selliani (Fig. 1). Today this river is named Daugava. The next mentioning of Selonians appeared much later - only at the begin­ning of the 13th century. They are referred to in Latin or German as "Selones", "Selen" or "Selhen", whereas their land is called - "Zelen", "Selenland". An impor­tant Selonian centre Selpils (castrum Selonum) - on the left bank of Daugava - is mentioned. The same chronic­le tells that Selonians lived with Lettigallians in Kokne­se, i. e., on the right bank of Daugava. The written sour­ces of the end of the 13th century defined the Selonian territory as bordering on Livonian territory in the west, Siavonian (Gudonians) - in the east, Semigallian - in the southeast and Latvian territory in the northwest. Really scanty information about the Selonian land is also con­tained in other written documents, i. e., in Pope Inno­cent's IV Act (1254), confirming the Swordbearers' right to the Selonian land. Selonians are also mentioned in Mindaugas' acts of presentations to Swordbearers of 1254, 1255, 1261. Thus, the historical evidences about Selonians are scanty, by far more scanty as the evidences about the neighbouring Baltic tribes.

Before an attempt to describe the Selonian culture and territory it is necessary to define the ethnocultural situation in the 1st millenium AD. The archaeological material alone is insufficient for this purpose. It is neces­sary to use here the available historical anthropological and linguistic data.

The present study is aimed at generalizing the acu­mulated knowledge about the material culture of Selo­nians, their customs and territory, and updating it on the ground of material from newly investigated Selonian bar­row cemeteries in Visetiskes, Miskiniai, Anyksciai district.

In the first ages AD the Baltic territory included a few ethnological provinces, distinguished by archaeolo­gists on the basis of types of burials. The Selonian terri­tory, which emerged later, was in these ages covered by the archaeological Barrow culture with stone circles which included the Northern Lithuania and Samogitia, the Southern, Eastern and Central Latvia (Fig. 2). The barrows of this culture were predominated by collective

16

inhumations. Among the largest investigated archaeo­logical sites of mentioned culture we can mention the Muoriskes barrow cemetery in Birzai district and Pajuoste barrow cemetery in Panevdys district. In Latvia such archaeological sites were found in Slate pine forest (Sla­tes, Sila) of Jekabpils district and Bo~i of the same di­strict. These are the classical examples of Selonian cul­ture.

•

In the middle of the 1st millenium, this culture, oc-cupying the vast areas, split into a few smaller regions with specific archaeological sites and burying rites (Fig. 1). Beginning with the 6th century, flat burial grounds appeared in the Selonian territory.

However, notwithstanding the changes of burial ri­tes, barrow cemeteries continued to dominate in the Se­lonial territory. Among the most famous archaeological sites of this period in Lithuania we should mention the Norkunai barrow cemetery with inhumations in the Ro­kiskis district, in Latvia - the Ratulanu barrow in the Je­kabpils district. Similar ethnocultural situation existed also at the beginning of the 2nd millennium. In the alre­ady well-developed Selonian territory barrow cemeteries and flat burial grounds with inhumations (Fig. 4) have been found. In the southern part of Selonian territory­in the present Lithuanian territory - the dominating posi­tion of barrows with similar collective inhumation (Fig. 5) was preserved. Examples in Lithuania are the Miskiniai and Visetiskes barrow cemeteries in the Anyksciai di­strict (see articles included in this book). In Latvia: the Lejasdopele barrow cemetery in the Aizkraukle district.

Even today the Selonian historiography is rather poor. In the Lithuanian archaeological literature the di­rect mentionings of Selonians are usually followed by re­marks that the analysis of their culture and territory lacks data basis, not withstanding that some studied sites un­doubtedly may be ascribed to Selonians. M. Gimbutas writes that in the northeastern Lithuania and southeas­tern Latvia Selonians lived in the first centuries AD. Ho­wever, he does not give any details about their territory and culture. A. TautaviCius' book about the Middle Iron Age in Lithuania contains a brief description of Selo­nians. However, in the available Lithuanian archaeologi­cal literature this description is so far the most exhausti­ve one. The Selonian territory is defined in most general terms, but the author indirectly hunts that he distinguis­hed the Selonian culture already in the first centuries AD and mentions the barrows of the 1st-4th centuries investigated in the northeastern part of Lithuania. R. Vol-

kaite-Kulikauskiene locate the area inhabited by Selo­nians at the beginning of the 2nd millenium beyond the boundaries of present Lithuania - on the left bank of

v

•

Daugava. Y. Zulkus, describing the Baltic world outlook and wa te areas between the tribal lands locates Selo­nians on the left bank of Oaugava and in the Nemunelis basin. In the last work generalizing the Lithuanian ethnogenesis Selonians are mentioned together with Let­tigallians and are not separately distinguished. This is a direct influence of Latvian archaeological hi toriograp­hy because the ynthetic works of Latvian scientist writ­ten even before the war emphasize the commonness of Selonian and Lettigallian cultures where Lettigallian do­minate.

The Latvian archaeological literature about Selo­nians and their culture is richer. However, Latvian rese­archers face the problem of distinguishing between Se­lonians and Lettigalians. This problem has been a dis­tinctive feature of their historiography since the pre-war years when the commonness of Selonian and Lettigal­Ii an cultures were emphasized. An attempt to distingui h Selonians into a separate ethnic group on the ground of written sources and linguistic data was made already at the end of the 19th century by A. Bielenstein. Selonians were mentioned as a separate ethnic group in a genera­lizing archaeological study of Latvian researchers which appeared in 1926 pointing out that the Selonian culture was the most closely linked one with the Latvian culture. Whereas the outstanding Latvian researcher F. Balodis does not mention Selonians separately. E. Sturms gives an encyclopedic de cription of Selonians pointing out that Selonians inhabited not only the left bank of Dau­gava but also its right bank as well as the middle - and lower-course of Aiviekste. Writing about the Roman Iron Age in Latvia an Estonian archaeologist H. Moora a c­ribes the left bank of Oaugava to Selonian territory. In his later works he does not distingui h Selonians refer­rin to the Lettigallian-Selonian culture as a whole. E. nore had the same opinion. In the most extensive Latvian study, generalizing the archaeological material and published in the after-war years, Selonian are loca­ted on the left and right banks of Daugava and Aiviek -te ba in already in the Roman Iron Age. Thi conclusion is ba ed on linguistic data rather than on archaeological material. Archaeologist A. Stubavs suggested a new point of view on the problem of Selonian culture suppo ing that the commonness of Lettigallian-Selonian culture was, actually, the Selonian heritage. He did not manage to substantiate thi hypothesis. The last work containing a description of Selonian archaeological sites and a stu­dy of ethnic Selonian problems was written by E. Sno­re. The book generalizes the archaeological material from 15 Latvian barrow cemeteries and includes a comprehen­sive analy is of ethnic processes which took place in this territory in the Roman and Middle Iron Ages.

In the book of Russian archaeologist Y. Sedov "Ug­rofinns and Baits in the Middle Ages" the Selonian ter­ritory is not distinguished from the Lettigalian territory but the Selonian culture is described separately and rat­her comprehen ively.

The Lithuanian and Latvian lingui ts have special merit in the study of Selonians. A great contribution was made by a famous Lithuanian linguist K. Biiga, epi­sodical references were made by Y. Maziulis, Z. Zinkevi­Cius and S. Karaliiinas. Among Latvian researchers we can mention J. EndzeiIns, M. Rudzite, Y. Riike, A. Jelkob­sons, 1. Kuskis, K. Ancitis and A. Janson. The latter ha­ve published a special exhaustive tudy about Selonians.

All linguists recognize the rising accent as a distin­guishing feature of Selonians. On this basi they ascribe to Selonian territory not only the left bank of Daugava but also the Aiviekste basin. However, linguists face a se­rious problem of dating the processes of linguistic trans­formations. They cannot even say when the old Latvian tribes joined into one Latvian ethnos.

The contribution of anthropologists to the studies of Selonian territory and culture is also a rather sub tan­tial one. We can distinguish in particular Latvian resear­chers R. Denisova and R. Gravere. The fir t extensively highlight the anthropologic type of people inhabiting the Selonian territory, the second - analyses their odon­tology. The Lithuanian anthropologists cannot claim any great contribution to Selonian studies for absence of ant­hropologic material in Lithuania.

Among historical documents Mindauga ' Donation Act of 1261 i the one in which Selonian lands are desc­ribed in greatest detail. Their boundary began from Daugava near aujinis (Daugavpils) ca tie, further run­ning along Kopkelis till Luodis lake and northwards along the Ouseta river till the Sartai lake and round it till the v

Sventoji source. It stretched further till the Latuva, Va-suoka and Viesinta rivers, along the Uvuo river nort­hwards till Miisa and downstream of Miisa river till the Babyte river mouth (Fig. 6) (Biiga, 1961, p. 273-274). Thu ,the hi torical sources describing the Selonian boun­daries in the second half of the 13th century are rather definite. Whereas linguist K. Biiga, basing himself on lin­guistic data alone, specifies the territory occupied by Se­lonians. According to him the southern boundary of Se­lonians ran approximately by Salakas, Tauragnai, Ute­na, Svedasai, SubaCius, Pa\(!vene, Pasvalys, Salociai (Bii­ga, 1961, p. 274) (Fig. 6).

The task of defining the Selonian ethnocultural re­gion is the most difficult one for archaeologi ts. Thi is because too few sites have been investigated. Be ides, they do not visually differ from the archaeological sites of Roman Iron Age Barrow Culture and from archaeo­logical sites of East Lithuanian Barrow Culture.

The most recent attempt to revise the definition of Selonian ethnic lands in the 7th-12th centuries on the

17

ground of archaeological material was undertaken by A Simniskyte who came to a conclusion that the Selo­nian territory at the end of the Middle Iron Age - begin­ning of the Late Iron Age was somewhat smaller than is suggested by historical sources or linguistic data (Fig. 7).

Thus, so for a comprehensivc generalization of Se­Ionian ethnogenesis, territory and material culture we still lack archaeological data. The database accumula­ted by other sciences is also rather poor. Therefore, ex­cavations in new archaeological sites and publication of new obtained data would facilitate new possibilities going deeper into material and spiritual culture of Selo-

nians. However, it must be recognized that the most pro­ductive way to an extensive knowledge about the Selo­nian culture and ethnic history will be paved by an integ­ration of humanitarian sciences - archaeology, history, anthropology, linguistics and ethnology. Only an integ­rated application of their investigation methods may help to achieve progress in this field of research.

The author expects that the archaeological inves­tigation data of Visetiskes and Miskiniai barrow ce­meteries collected in 1985-1989 and included in this book will push the knowledge of material and spiritu­al culture of Selonians out of stagnation.

THE LIST OF ILLUSTRATIONS

Fig. 1. Peutinger's map with a Selonian river Fliu­vius Selliani marked on it.

Fig. 2. Ethnocultural situation in the Baltic lands in the first half of the 1 st millennium AD: 1) barrow with stone circles area, 2) cultural groups of burials with sto­ne circles and flat burial grounds of the lower course of Nemunas and Central Lithuania, 3) Prussian cultural groups, 4) Late Brushed Pottery culture, 5) Dnieper­Daugava Baltic culture (according to C. Engel, W. La Baume, A Tautavicius, A Mitrofanov).

Fig. 3. Development of barrow with stone circles culture in the middle of the 1st millennium: 1) Selo­nians, 2) Lettigalians, 3) Semigallians, 4) Samogitians.

Fig. 4. Ethnic regions at the beginning of the 2nd millennium AD.

Fig. 5. Burial sites of the southern part of Selonian territory.

Fig. 6. Selonian territory in the middle of XIII cen­tury on the basic of linguistic and archaeological data (according to K. Ancltis and A 1ansons).

Fig 7. Ethnocultural situation in the north-east Lit­huania in the 7-12 century: 1) barrow cemeteries, 2) flat burial ground cemeteries, 3) stray finds, 4) hoards, 5) southerns boundaries of Selonia, 6) southern area of Selonian territory in the north-east of Lithuania (accor­ding to A Simniskyte).

Translated by Ada ]urkonyte

HTHHKH CEJIOB HA TEPPHTOPHH JIHTBhI

BHT a YTac Ka3aKSlBH'IIOC

Pe310Me

CeJIbI - O,UHO H3 caMblX MaJIOH3BeCTHblX 6aJITCKHX nJIeMeH Ha TeppHTopIHIX cOBpeMeHHoH JII1TBbI 11 JIaTBHI1. B nHCbMeHHblX I1CTO'-lHHKaX OHI1 ynoMI1HaIOTC51 )0Ke B III BeKe, Ha KapTe BO,UHbIX nYTeH PI1MJI5IH "Tabula intera­ria Peutingeriana", COCTaBJIeHHOH B III Imll IV BB., KO­nl151 KOTOPOH COXpaHHJIaCb c X-XI I BB. B HeH ynoM5IHyI'a peKa Fliuvius Selliani, KOTOpa51 Tenepb OTO)(()J.eCTBJI5IeTC51 c ,lJ,ayraBoH (Pl1c. 1). B 60JIee n03,UI-II1X I1CTOpWlecKHx I1CTO'-lHI1Kax HM5I CeJIOB TI05lBJI5IeTC51 n03,UHo, B HalJaJIe XIII BeKa. I1x Ha3bIBalOT nO-JIaTI1HCKH HJII1 nO-HeMeUKl1 seJones, SeJen HJIH SeJhen, a cTpaHY, r,Ue OHI1 npmKIIBalOT - ZeJen, SeJenJand. YnOM5IHYT Ba)l{HbIH ueHTp CeJIOB CeJInl1J1c (castrum Selonum), l-Iaxo,U5IIllI1HC51 Ha J1eBOM 6epery ,lJ,ayraBbl. B TOH )I{e caMOH XpOHI1Ke YTBep)(()J.aeTC5l, '-ITO CeJIbI )I{HJl11 BMecTe c JIaTraJIaMI1 B KOKHece, T. e. Ha npaBoM 6epery ,lJ,ayraBbl. TII1CbMel-IHble I1CTO'IHI1K11 KOHua XIII BeKa onpe,UeJI5IlOT TeppHTOp111O CeJIOB, KOTOpa51 conpHKaCaeTC51 Ha 3ana,Ue c JIHBaMI1, Ha BOCTOKe co

18

CJIaB5IHar.1I1 (ry,Ua~II1), Ha IOrO-BOCTOKe c 3eMraJIaMH, a c ceBepo-3ana.ua - c JIaTbIWaMI1. O'IeHb cKy,UHble ynOMW

v HaHI15I 0 CeJIOHCKOI1 3eMJIe I1MeIOTC51 H B ,Upymx 11I1Cb-MeHHblX ,UoKyMeHTax, Hanpl1Mep, B aKTe l1aTIbl PI1MCKOro I1HHoKeHTI151 IV (1254 r.), B KOTOPOM nO,UTBep)(()J.aIOTC5I npaBa Me'leHocueB Ha 3TOT KpaH. CeJIbl TaK)l{e ynOMW HaIOTC5I B aKTax ,UapoBaHI151 MI1H,Uayraca Me'-leHOCuaM CeJ10HI1I1 1254, 1255, 1261 rr. KaK BH,UHO, I1CTOpl1t.(eClOie CBe,UeHI15I 0 ceJIax CKy,UHbl, 60JIee CKy,UHbI, He)l{eJ111 0 ,Upymx p0,UCTBeHHblX 6aJITCKHX l1JIeMeHax.

,lJ,JI5I xapaKTepl1CTI1KI1 KyJIbTYPbI CMOB H HX Tep­pl1TOpl111 Tpe6yeTc51 paccMoTpeTb 3THOKYJ1bTYPHYIO Cl1ryaUl11O B I TbIC51'-leJIeTI1I1 HaweH 3pbl. ,lJ,J151 3Toro He XBaTaeT TOJIbKO apxeOJIOrl1'lecKoro MaTepl1aJIa. Tpe6y­IOTC51 11 I1CTOpl1'leCKHe CBe,UeHI151, JII1HrBI1CTl1'-1eCKl1e ,UaHHble 11 al-ITpOnOJIOrHlJeCKI1H MaTepl1aJ1.

UeJIb ,UaHHoH CTaTbl1 - 0606111I1Tb c06paHHblH yqe-v

HblMH MaTepl1aJI 0 MaTepl1aJ1bl-IOI1 KyJ1bType CeJIOB, I1X

• •

06bl'laHX H TCPPHTOPHH, a TaKlKC ony6JIHKOBaTb HOBblC

apXCOJIOrH'ICCKHC HCTO'lHHKH - MaTCpl1aJI HOBOHC­

CJle.uOBaHHblX KypraHHblX MOrl1JlbHI1KOB y .ucp. BHce­

TJ.1WKeC H MJ1WKHHHH AHHKlllHl1cKoro paHOHa.

B nepBblX BCKax HawcH 3pbI Ha TCpPHTOpHH

6anTCKHX nJICMCH 6blJIO HCCKOJIbKO 3THOKYJIbryPHbIX

06J1aCTCH, KOTOPblC apXCOJIOrH Bbl.uCJIHIOT no BH.uy

apxeOJlOrH'lCCKHX naMHTHHKOB. n03lKe C~OpMlIpOBaB­waHCH 06JIacTb CCJIOB B TO BpCMH 6blJIa nOKpblTa TaK

... .. ... Ha3blBaeMOH apXeOJIOrJ1l-leCK0I1 KyJIbTypOH KypraHHblX

MOrl1JlbHHKOB C KaMeHHblMJ1 BCHuaMH. OHa OXBaTbll3aJIa

cel3epHylO JIHTBY H )KcMawTHIO, JOlKHylO, BOCTO'IHYIO H

ueHTpaJIbHYIO JIaTBHIO (pHC. 2). CaMblMu 60JIbWI1MH

113 HCCJle.uOBaHHbIX naMHTHHKOB nepBoH nOJIOBIIHbl I TbICH'IeJleTHH 3TOii KyJIbTYPbl Ha TeppHTopHH JIHTBbl

HI3J1HIOTCH KypraHHble MOfllJIbHHKI1 B MyOpIlwKHl1,

DHplKai1cKoro p-Ha H nal10CTe, naHeBclKcKoro p-Ha.

Ha TeppHTopHH JIaTBHH TaKHMJl naMHTHHKaMl1 HB­

JlHIOTCH Cnarec Cl1JIa H OOKH, 06a B EKa6mUlbCKoM p-He.

3TO KJlaCCH'leCKHe naMHTHHKH KyJIbTYPbl CeJIOB.

B cepe.uHHe I TbICH'IeJIeTHH 3Ta orpoMHaH KyJIb­

TYpHaJi TeppHTopHH pa3.ueJIHeTCH Ha HeCKOJIbKO 60JIee

MeJlKHX 3THOKyJIbryPHbiX 06JIaCTeH co cBoe06pa3HbIMH

naMJlTHHKaMH H norpc6aJIbHblMH Tpa.uI1UI1HMH (pHC. 3). C VI B. Ha Teppl1TOpHH CCJIOB BMCCTe C KypraHaMI1

nOHI3J1HIOTCH H rpYHToBblC MOrHJIbHI1KH. Ho, HCCMOTPH

Ha Ha'laBWCCCH H3MCHCHHC nOrpC6aJIbHbiX 06bI'IaCB,

KYpraHbI Ha TCpPHTOpHH CCJIOB npe06JIa.ualOT. O.uHHMU

113 caMblX H3BeCTHblX nOrpC6aJIbHbiX naMHTHHKOB ::noro

XPOHOJlOrH'ICCKOrO ncpHo.ua JlBJIHIOTCH KypraHbJ C

TpynonOJIOlKCHHHMI1 13 HOpKyHaW, POKHWKCKHti P-H, 13

J]aTBHI1 - 3TO KypraHbl B ParyJIaHbl, EKa6nl1JlbCKHn p-H.

AHanOrH'IHaH cHryaUHH OCTaeTCH 11 13 Ha'laJIC II TbICH­

'1eJleTHH (pHC. 4). YlKe Ha HCHO BblpalKeHHoH CeJIOHCKOW

TeppHTopHH Jlaxo.uHTCH KypraHHble H rpYHTOBble

MOrl1JlbHHKH C TpynonOJIOlKCHHHMH. B IOlKHOii '1aCTH

CeJlOHCKOro apeaJIa npe06JIa.ualOlUHMH OCTalOTCH Kyp­

raHbI C KOJlJleKTHBHblMH norpe6eHHHMH (pHC. 5). 3TO,

HanpHMep, KypraHHble MOrHJIbHHKH MHWKHHHI1 H

BHceTHwKec, AHHKlUHWCKHW p-H. (CM. CTaTbl1 13 3TOii

KHHrc). Ha TeppJ1TOpHH JIaTBHH 3TO KypraHbI JICHC.uO­

neJlec, AW3KpaYKJICKHH p-H.

HCTopHorpa~HJI CCJIOB .11.0 CHX nop OCTaCTCH

He60JlbWOW. B JIHTOBCKOW apxcoJIorH'IccKoii JlJUcpa­

TYPC 0 CCJIax ynoMHHaeTcH, HHor.ua no.u'lCpKHBaCTCJI,

'ITO .uJlH BCCCTOPOH Hcro aHaJlJ13a IIX KyJI bTypbI H

TeppIUOpHJl HC XBaTaCT .uaHHbIX, XOTJI HeKOTopbIC

HCCJIe.uOBaTCJIH OT.uCJIbHbIX naM5ITHHKOB, 6C3 cOMHeHHJI,

npH'IHCJIHIOT 11X K CCJIaM. M. rHM6YTac, HanpHMcp,

nHWCT, 'ITO B CCBCPO-BOCTO'lHOW JIHTBC H IOrO-BOC­

TO'lHOH JIaTBHH CCJIbl npOlKHBaJIlI C ncpBbIX BCKOB H.3.

A. TayraBH'IlOc 13 CBOCW KHl1rC 0 CPC.uHCM lKCJIC3HOM

BeKC 13 JIHTBe 0 CCJIax ynoMHHaCT KOPOTKO, 110 .11.0 CI1X

nop HaH60JIcc HC'ICpnbIBalOlUC. TepPHTopHH onHCbI­

BaeTCH 13 06111HX '1epTaX, HO aBTOp KOCBeHHO rOBopHT 0

K)'JlbType CeJIOB C Ha'laJIa H.3. nCpe'IHCJIHCT KypraHbl

I-IV 1313., HCCJIc.uOBaHHbIC 13 CCBCPO-BOCTO'lHOn 'laCTH

J]HTBbl. OH TaKlKC HanHCaJI cnCUllaJIbHYIO CTaTblO,

nOCBJlllleHHYIO Hcnocpc.uCTBCHHO TOJIbKO CeJIaM.

P. BOJIKaI1Te-KYJIHKaycKeHe TCPPHTOPHIO CCJIOB B

Ha'laJIe II TbICJI'ICJICTHJI O'lep'IHBaCT 3a npc.uCJIaMH

JIHTBbl, Ha JIeBOM 6cpery AayraBbI. B. )KyJIKYC, roBOPH

o MClKnJICMCHHOH nYCTOWH H MHPOB033PCHHH 6aJITOB,

BH.uHT CeJIOB Ha JIeBOM 6epery AayraBbl H B 6aCCCHHe

PCKH HJlMYHCJlJ1C. B noc.TJe.uHeH CHHTCTH'IeCKOH pa60Tc

06 3THoreHC3C JIHTOBueB CeJIbl ynOMHHyrbl BMeCTC C

JIaTraJIaMH. 3TO Henocpe.uCTBeHHOC BJIHJlHHe JIaTbIWCKOH

HCTopHOrpa~HI1, r.uc ClUe C .uOBoeHHbIX BPCMCH no.u'lcp­

KHBaCTCH 06lUHOCTb KyJIbTyp CCJIOB H JIarraJIOB H

.uOMHHIIPYlOlUYIO n03HUHIO 3aHI1MalOT JIaTraJIbI.

JIaTbIWCKaJl J1CTOpHorpa~I1H 0 CCJIax H HX KyJIbTypC

60JICC 06wHpHa. Ho JIaTbIWCKHC Y'lcHble CTOHT nepc.u

np06JICMOW, KaK OT.uCJIHTb CCJIOB OT JIaTraJIOB. n03TOMY

KpacHow HHTblO no BCCn HCTopHorpa~HH JIaTBHH

npoxo.uHT MblCJIb 06 06lUHOCTH KyJIbTYPbI CCJIOB H JIaT­

raJIOB. nOnblTKH OT.uCJICHHH CCJIOB OT JIaTraJIOB 6blJIH

npc.unpl1HJlTbJ ClUe 13 KOHue XIX BeKa. 3TO npe.unpHHHJl

A. OI1JICHWTCHH, KOTOPbIH 3a OCHOBY B3J1JI HCTOPW

'ICCKIIC HCTO'IJIHKH H JIHHrBHCTH'leCKHC .uaHHbIC.

OT.uCJIbHO CCJIbl ynoMHHyrbl B CHHTCTH'ICCKOH pa60Tc

no apXCOJIOrHJ1 JIaTBHH, J13.uaHHoH B 1926 r. B 3TOH

KHHrc no.u'lCpKHBaCTCJI, 'ITO KyJIbTypa CCJIOB O'lCHb

6JIII3Ka K JIaTbIWCKOH KyJIbTypC. H3BCCTHblW JIaTbIWC­

nIH apxcoJIor E. lliTYPMC OT.uCJIbHO CCJIOB HC yno­

MHHaCT, HX xapaKTcpH3YCT 3HUHKJIOnc.uH'IeCKH H

yrBCPlK.ll.aCT, 'ITO CCJIbl lKl1JlH HC TOJIbKO Ha JIeBOM 6cpcry

AayraBbI, HO H Ha npaBoM, a TaKlKe B cpc.uHeM TC'ICHHH

II B HII30BbHX PCKH At1BHCKCTC. 3CTOHCKHW Y'lCHblii

X. Moopa B cBocH pa60Tc 0 APCBHCM lKCJIC3HOM BCKC

JIaTBIIlI CCJIOB Haxo.uJU Ha JICBOM 6epery AayraBbI.

n03lKC OH HX YlKC He orrpaHH'IHBaCT OT JIarraJIOB H

rOBopHT 06 06lUeH JIarraJIO-CCJIOHCKOW KyJIbTypC.

TaKoro lKC MHCHUJI npH.ucplKHBaeTcH H 3. lliHOpC. B

nOCJIe.uHcw KHHrc, 0606lUalOlUcH apXCOJIOrH'IeCKHW

MaTCp"aJI JIaTBHlI (1974) 60JICC Ha OCHOBe JIHHr­

BHCTllKH, HClKCJIH apXCOJIOrHH, CCJIbJ Bbl.uCJIeHbl KaK

Ha JICBOM, TaK 11 npaBOM 6cpcry AayraBbl H B 6acceWHe

PCKH AHBHCKCTC YlKe 130 BpCMH APCBHCro lKeJIC3HOrO

BCKa. A. CTy6aBc Ha np06JICMY CCJIOB nOCMOTpCJI C

HOBOW TO'lKH 3peHHH, Bbl.uBHHyB rHnOTC3Y, 'ITO

TOlK.ll.CCTBCHHOCTb KyJIbTyp JIaTraJIOB H CCJIOB HBJIHeTCH

CCJIOHCKI1M HaCJIc.uHCM. CBOIO rHnOTC3Y A. Cry6aBc, K

COlKaJICHI1IO, HC ycnCJI pa3BHTb. nOCJIC.uHJIJI pa60Ta, B

KOTOPOW ny6JIHKYCTCH MaTCpHaJI H paCCMaTpHBalOTCH

np06JICMbi 3THI1'lCCKOH HCTOPHH CCJIOB, HanHcaHa

3. lliHOpC. B KHl1rC OnJlcaH MaTCpHaJI 15 KypraHHblX

MOrHJIbHHKOB BOCTO'lHOH JIaTBHH.

B KHHrc pYCCKoro HCCJIc.uOBaTCJIJI B. Cc.uoBa

"CPJIHHo-yrpbI II 6aJITbi B 3noxy cpc.uHeBeKoBbH" (1987) TCpPHTOpHH CCJIOB OT.uCJIbHO HC BbI.ueJIHCTCH H 06bC.uW

HHCTCH C JIaTraJIcKoii, HO KyJIbrypa onHCblBaeTCH OT­

.uCJIbHO H cpaBHHTCJIbHO I1C'lcpnblBalOlUe.

HCMaJIO .uOCTHlKCHHii B HCCJIc.uOBaHHH KyJIbryPbI

CCJIOB HMCIOT JIHTOBCKIIC H JIaTbIWCKHC H3bIKOBC.ubI.

OOJIbWe BCCro H3 JIHTOBCKHX yqCHblX CCJIaMH 3aHHMaJICH

K. oyra. 3mno.uJl'ICCKH HMH I1HTCPCCOBaJIHCb B. MalKIO­

JIHC, 3. 3HHKHBH'IIOC, C. KapaJIIOHac. 113 JIaTBHHCKHX

11CCJIc.uOBaTeJICH CJIC.uOBaJIO 6bI no.u'lCpKHyrb pa60Tbi

19

51. 3H3emlHa, M. PYLl3HTe, B. PYKe, 51. KYWKHCa,

K. AHUI1THCa H A. 5IHcOHa. IToCJleLlHHe ony6J1HKooaJlH

60JlbWYlO CTaTbIO, nOCBHlueHHYIO CeJlaM. Bce 513bl­

KOOeLlbl npH3Ha1OT, '-ITO OC06eHHOCTblO CeJlOHCKOrO

rooopa 51BJl5IeTC5I OOCXOLl5llUa51 HHTOHaUHH H Ha OCHOBe

:nora npl1'-111CJl5IIOT K CeJlaM He TOJlbKO )I(HTeJleti JleBOrO

6epera ,llayraBbI, HO 11 6acceHHa peKII AHOHeKCTe. Ho

H3bIKOBeLlbi He MorYT LlaTHpOBaTb npoueCCbI pa3BHTIIH

pe<IH.

A1iTpOnOJlOrl1 TalOKe BHeCJlH COOH oKJIaLl B HCCJle­

LloBaHHH CeJlOB. Oc06eHHO H~HO OTMeTI1Tb JlaTbIWC­

KI1X HCCJleLlOBaTeJleH P. ,lleHHCOOY Ii P. rpaBepe. ITepBa5I

HCCJleLlOBaJla aHTpOnOJlOrH'-IeCKHH THn CeJlOHCKOro

3THoca, BTopaH aHaJJH3HpyeT OLlOHTOJlOfHlO CeJlOHCKOro

HaCeJleHH5I. JIHToocKHe aHTpOnOJlOfH CBOI1MI1 LlOCTW

)I(eHI151MH nOXBaCTaTbC5I He MoryT, TaK KaK Ha

TeppHTopHH JIHTObl aHTpOnOJlOrWleCKoro MaTepl1aJla

H3 ceBepO-BOCTO'-lHOH JIHTObI He HMeeTC51.

B HCTOpH'-IeCKI1X LlOKYMeHTax CeJlOHCKHe 3eMJlH

LleTaJJbHO oxapaKTepH300aHbl B aKTe MHHLlayraca 1261 r.

OHH npOCTHpaJJHCb OT ,llayraBbl y 3aMKa HaYHHHHc

(,llayraBnHJlc) PHLlOM C KOnKeJlHC LlO 03epa JIYOLlHC H

no peKe ,llyceTa Ha ceBep LlO 03epa CapTaH, BOKpyr ero

,ll0 HCTOKOO illBeHTOHH; LlaJJee LlO pe<IKH JIaTYBa, ,ll0

pe'leK BaWYOKa H BeWHHTa, Llanee no peKe JIeoyo Ha

ceBep ,ll0 peKH Mywa 11 no HeH ,ll0 YCTbeB oa611Te

(pHC. 6). 5I3bIKOOe,ll K. oyra Ha OCHOBe JlHHrBHCTW

<leCKi1X ,llaHHbIX YTO'-lHHeT CeJlOHCKYIO TeppHTOpl1lO. ITo

ero MHeHHIO, IO)I(Ha51 rpaHHua CeJlOHHH npOXO,llHJla

npHMepHO no JlHHHI1 CaJlaKaC, TaypafHaH, YTeHa,

CBc,llacati, Cy6a<lIoc, ITaJJeBeHe, nacBaJJHc, CaJJO'-l5lH

(pHC. 6). HOBeiiwa51 nonblTKa KoppeKUHH pacnOJlO)l(eHHH

CeJlOHCKHX 3eMeJlb B VII-XII BB. 6bIJla npe,llnpHH5ITa

A. CHMHllwKHTe. OHa YCTaHOBHJla, '-ITO CeJlbl B KOHue

Cpe,llHerO )I(eJle3Horo BeKa - Ha'-laJJe IT03,llHero )I(eJle3-

HOro BeKa )l(J,IJlH Ha 60Jlee Y3KOH TeppHTopHH, He)l(eJlH

,ll0 CHX nop npHH5ITO C'-II1TaTb (pHC. 7). IToLlBOLl51 HTOni BblweCKa3aHHoro, MO)l(HO KOHCTa­

HlpOBaTb, <ITO Llml H3Y'-leHH5I 3THoreHe3a CeJlOB, HX v

TeppHTopHH H MaTepHaJlbHOH KyJlbTypw apxeoJlo-

rWIeCKHX LlaHHbIX elUe He XBaTaeT. He,llOCTaTO'-lHbI

HOObIe ,llaHHble, nOJIY'-leHbIe 0 CMe)l(HbIX HaYKax.

IT03TOMY ny6J1I1KaUHI1 HOBblX apXeOJlOrH'-IeCKHX

naM5ITHHKOB CeJlOHHH He06xOLlHMbl. TaK)I(e Ha,110

npl13HaTb, 'ITO caMbIH nJIO,llOTBOPHbIH nyTb ,llJlH

n03HaHH5I KyJIbTYPbI H 3THH'-IeCKOH HCTOPHH CeJIOB H,llCT

<lepe3 COTpYLlHl1'-1eCTBO rYMaHHTapHbIX HaYK: apxeo­

JIOrHH, HCTOPHH, aHTpOnOJIOrHH, JIHHrBHCTHKH H

3THOJlOfl1H. TOJIbKO KOMnJleKCHOe H3Y'-leHHe ceJIOO

MO)l(eT ,llaTb 60JIee HC'-IepnbIBalOlUYIO KapTHHy HX

HCTOpHH. B 3TOH KHHre ny6JIHKYIOTC5I MaTepl1aJlbI

KypraHHbIX MOrHJIbHHKOB y ,llep. BHceTHWKec H

M HWKHH5IH, KOTopbIe, Ha,lleIOCb, ,lla,llYT HOObIH TOJI'-IOK

K n03HaHHIO MaTepHaJIbHOH H LlYXOBHOH KyJIbTYPbl v v

CeJlOB, HaXOLlHBWeHC5I ,ll0 CHX nop B MepTBOH TO'-lKe.

cnHCOK HJ1J110CTPAUHM

PHC. 1. KapTa ITeYTeHfHp5I, Ha KOTOPOH OTMe'-leHa

peKa CeJIoo (Fliuvius Selliani).

PHC. 2. 3THOKYJIbTYPHaH CHTyaUH5I Ha TeppHTopHH

6aJJTOB 0 nepBoH nOJlOOHHe 1 TbICH'IeJIeTHH: I) KYJIbTypa

KypraHoB C KaMeHHblMH BeHuaMH, 2) KYJlbTypHbIe

rpynnbl norpe6eHHH C KaMeHHblMH BeHuaMH HH30Bb51

H5IMYHaca H rpYHTOBblX norpe6eHHH IJ,eHTpaJIbHOH

JIHTBbl, 3) npYCCKHe KYJIbTypHble rpynnbI, 4) n03,llHH5I

¢a3a KyJlbTYPbl illTpHxoBaHoH KepaMHKH, 5) ,llHenpo­

,llBHHcKaH KYJlbTypa 6aJJTOO (no K. 3HreJIIO, B. JIa 00-

Ma, A. TaYTaBH'llOcy, A. MHTpo¢aHoBY).

PHC. 3. Pa3BHTHe KYJIbTYP B Cepe,llHHe I TbICH'-Ie­

JleHIH: I) CeJIbI, 2) JIaTraJJbI, 3) 3eMraJJbI, 4) )I(eMaHTbl.

Habil. dr. Vytautas Kazakevicius

Lietuvos istorijos institutas,

Krazi4 g. 5, LT-2001 Vilnius, tel. 61 49 35.

20

PHC. 4. 3THOKYJIbTYPHbIe pefHoHbl Ha TeppHTopHH

6aJJTCKHX nJIeMeH B Ha'-laJJe IT TbICH'IeJIeTHH.

PHC. 5. ITorpe6aJJbHbIe apxeOJIOrWleCKHe naMHT-v

HI1KH IO)I(HOI1 TeppHTopHH CeJIOB.

PHC. 6. CeJIOHCKaH TeppHTopHH B cepeLlHHe XlII Be­

Ka no LlaHHblM I1CTOpl1<leCKHX ,llOKYMeHTOB (no K. Aw UI1THC H A. 5IHcoHa).

PHC. 7. 3THOKYJIbTYPHaH cHryaUH5I Ha TeppHTopHH

ceBepO-3ana,llHOH '-IaCTH JIHTBbl B Vll-XlI BB.: I) KYP­

raHHble MOnlJIbHI1KH, 2) rpYHTOBble MOfHJIbHHKH, 3) cJlY'-laHHo HaH,lleHHble npe,llMeTbl, 4) KJla,llbI, 5) IO)I(Hble

rpaHHUbl CeJIOHHH, 6) CeJIOHCKaH TeppHTopHH B ceBepo­

BOCTO'-lHOH JIIITBe. (no A. CHMHHwKHTe).

IJepeBeJI Bl1Tayrac Ka3aKflBII'IIOC