S E N O V E S E G I P T A S Tapk vienos aienos famonu ir pamatyk stulbinanciq senoves Egipto civilizacUq.

Sventyklos • Kapai • Dievai ir delves • Piramides • Prekyba Dinastijos • Didysis sfinksas • Hieroglifai • Faraonal • Turgus

Nllas • Karo technika • Namai • Drabuziai • Zemdirbyste

SENOVES EClPTO SIRDIS

1 Jei ne Nilo upe, gali buti, kad niekada nebutij atsiradusi nuostabioji senoves Egipto civilizacija. Nilas buvo geriamojo vandens saltinis, j o vandeniu buvo laistomi paseliai. Kasmet sios upes potvyniai abiejuose krantuose palikdavo juodo tr^saus dumblo s^nasas. Siose derlingose s^nasose valstieciai augino paselius. D e l to savo krast^ egiptieciai vadino Kemet - Juod^a zeme. Nilas taip pat buvo svarbi transporto trasa, juo buvo plukdomos prekes.

S E N O V E S E e i P T A S

• Nilas buvo daugelio senoves egiptieciii veiklos, pavyzdziui, prekybos, zemes Qkio, pagrindas. Taip pat tai buvo didziuliai geriamojo vandens iStekliai.

KARALISKOS NAUJIENOS

Senoves Egipto valdovai buvo vadinami faraonais. Zodis „faraonas" reiskia „didelis namas' Faraonas buvo svarbiausias ir galingiausias zmogus valstybeje. Daugelis j j laike dievu.

• Cia faraonas laiko savo valdzios zenklus - spragilq. ir kabli. Valstieciai siais irankiais kuldavo javus.

16

S E N O V E S E G I P T A S

O Ramzis I I valde daugiau nei 60 metij. Tai vienintelis faraonas, vadintas Didziuoju. Ramzis buvo zymus statytojas ir narsus karys. Taip pat jis turejo didelj biirj vaikij — 96 siinus ir 60 duktery.

Sie zmones reiSkia pagarbq,faraonui. J i e Qtvyko is kaimyniniy saliii su dovanomis paSovinti jo didybes.

A Jungtuviy diencinuotaka vilkedavo ilga lining suknel? ar tunikq.

I Faraonai daznai vesdavo artimas giminaites — seseris ar pusseseres. Sitaip buvo saugomas karaliskojo kraujo grynumas. Faraono titul^ paprastai paveldedavo pirmosios faraono zmonos vyriausiasis siinus.

BUNA IR TAIP Isskirtinemis progomis rOmii damos ant galvos uzsidedavo is taukq, sumaisyty su priesko^ niais ir zolelemis, nulip-dytakugi. Tirpstantys taukai varvedavo per galvcL i plaukus isiger-davo malonus aroma-tai ir... riebalai.

VALSTYBES CALINCIEJI f

5 Senoves Egipt^ valde daugiau kaip 30 dinastijij. Dinastij a — tai tos pacios gimines valdovij eile.

U Daugiau kaip pries 7000 metij j Egipt^ erne keltis zmones is centrines Afrikos. Jie pradejo kurti gyvenvietes palei Nilo krantus ir aplink Nilo delt^. Is tij apgyventxj plotij susidare dvi karalystes: Aukstutinis Egiptas (Nilo slenis) ir Zemutinis Egiptas (Nilo delta).

Zemutinio Egipto karuna

Aukstutinio Egipto karuna

T Sioje laiko juostoje parodyti senoves Egipto dinastijij valdymo laikotarpiai.

• Dviguba Egipto karunq. sudare i kauso f ormos raudona Zemutinio Egipto karunq.ideta butelio formos balta Aukstutinio Egipto karuna.

Pirmoji (laiptuotoji) Egipto piramide buvo pastatyta 2650 m. pr. Kr.

2750-2250 m. pr. Kr. Senoji karalyste ( I l l - V r dinastijos)

I s 1670 m. pr. Kr. i soli tsiverzusiy hiksy egiptieciai pereme karo vezimus.

2025-1627 m. pr. Kr. Vidurine karalyste ( X I - X I I I dinastijos)

1922 m. buvo at rastas Naujosios karalystes faraono Tutanchamono kapas.

1539-1070 m. pr. Kr. Naujoji karalyste ( X V I I I - X X dinasti jos)

I • 3100-2750 m. pr. Kr. Pirmosios dinastijos ( I ir I I )

Karalius Narmera Menas) suvienija EgipTq. ii savo darbus suraso vadinamojoje Narmero poleteje.

2250-2025 m. pr. Kr. Pirmasis pereinamasis laikotarpis ( V I I - X dinastijos)

1648-1539 m. pr. Kr. Antrasis pereinamasis laikotarpis ( X I V - X V I I dinastijos)

Vystantis Egipto civilizacijai zmones ivairias gyvenimo sr i t is priskyre dievy global.

I s ras t i Nilo vandenmaciai upes gyliui matuoti - to labai reikejo zemdirbiams.

1070-653 m. pr. Kr. Trec ias is pereinamasis laikotarpis ( X X I - X X V dinastijos)

Dievas Ra sutapatintas su Amonu ir tapo dievy karaliumi Amonu Ra.

S E N O V E S E G I P T A S

f Senoves Egipto istorija pr aside) o daugiau kaip pries 5000 metij. Pirmasis valstybes gyvavimo laiko­

tarpis, kai egiptieciai state piramides, vadinamas

Sen^a karalyste. ToHau atejo Viduri-nes karalystes ir ga-liausiai — Naujosios karalystes laikai.

< Faraonas Pepis I I (2246-2152 m. pr. Kr.) -ilgiausiai istori joje (net 94 metus) karaliav^s valdovas. I sostq.j is sedo budamas 6 mety.

Karaliene Kleopatra buvo paskutine Ptolemajii laikotarpio valdove.

332-30 m. pr. Kr. Ptolemajy laikotarpis

— • t

. 1 ^ '

• Viziris tikrinc prikultii grudq moiSjs, 0 tuo metu msikaltelis laukia bausmes. Viziriai buvo vieni galingiausiq zmoniy valstybeje.

8 Valdyti Egipt^ faraonams padejo pareigunai, vadinami viziriais. Valdovas paskirdavo du vizirius ir vienam pavesdavo valdyti Zemutinj, kitam — Aukstutinj Egipt^. Viziriai vadovavo karaliskiesiems prievaizdams. Kiekvienas prievaizdas buvo atsakingas uz kuri^ nors saUes valdymo sritj, pavyzdziui, uz kariuomen^ ar grOdij sandelius.

664-332 m. pr. Kr. VelyVGSis laikotarpis ( X X V I - X X X I dinasti jos)

332 m. pr. Kr. Aleksandras Didysis nukariavo Egiptq, ir ikOre garsij j i Aleksandrijos miesta

30 m. pr. Kr. - 395 m. po Kr. ROMOS L A I K O T A R P I S

30 n .̂ pr. Kr. Egipta nukariavo Romos imperatorius Oktavianas.

Valstieciai megindavo papirkti mokesciy rinkejus ozkomis ir antimis, kad neapdety didesniais mokesciais.

MMM—Umi »r

DIDINCI PAMINKLAI y A l Gizos mieste esancioms trims piramidems daugiau kaip 4500 metij. Jos buvo pastatytos trims karaliams: Cheopsui, Chefrenui ir Mikerinui. Didziosios piramides statyba truko daugiau nei 20 metui. Siam darbui atlikti prireike apie 4000 murininkij ir tukstanciij kiti j darbininkij.

10 Didziausia is visij trijij piramidziij buvo pastatyta kaip faraono Cheopso kapaviete. Jis jsake salia pastatyti tris mazesnes piramides trims pagrindinems savo zmonoms. Laivas, kuriuo galbOt j kapaviet^ buvo plukdomas Cheopso kunas, buvo palaidotas salia piramides specialiai iskastoje duobeje.

Sandeliai

/ Mikerino piramide

Karalienes piramide

11

Sarvojimo sventykia

Kelio pylimas

Didziosios piramides viduje buvo dvi dideles laidojimo patalpos: viena skirta faraonui, kita karalienei. | faraono kamer^ vede koridorius, vadinamas didzi^a galerija: jo lubos 8 metri^ aukscio - keturiskart aukstesnes uz jprasty patalpij. Paguldzius faraono palaikus laidojimo kameroje, jos jejimas buvo uzstatytas akmeniniais blokais. Paskutiniai darbininkai isejo pro specialiai paliktus atsarginius isejimus.

• Sarsiausios Egipto piramides y ra al Sizoje.

TDidzio j i piramide pas-ta t / ta daugiau kaip is dviejumilijonqkalkak^-menio bloku-Jos aukstis apie 140 metru.

Laivo laidojimo

duobe

Faraono Didzioji kamera galeri ja

Karalienes kamera

20

BONA IR TAIP Kap4 plesikams skirtame vadove-lyje „Uzkast4 perly knyga" buvo smulkiai aiskinama apie G ^ ^ J ^ pasleptus lobius ir ^ - ^ ^ ^ ^ i patariama, kaip issi-sukti nuo mirusjji sau-ganciy dvasiy kersto.

Cheopso valdininkq mastabos

S E N O V E S E G I P T A S

cheopso piramide 2

12 Didysis al Gizos sfinksas saugo jejim^ j Chefreno piramid^. Tai milziniska akmenine skulptQra, vaiz-duojanti butyb^ liuto kunu ir zmo-gaus galva. Sfinkso veidas primine faraono Chefreno bruozus.

Karalieniq piramides Cheopso giminaiciii

mastabos

Sf inksas /

Slenio sventykia

13 Viliojami piramidziij viduje slypinciij pasakiskij lobiij, j jas lauzdavosi kapij plesikai. Kad uzkirstij jiems keli^, piramidziij statytojai uzdarydavo jas sunkiomis granito durimis ir jrengdavo klaidinancius, niekur nevedancius koridorius.

14 Seniausios piramides buvo laiptuotos. Milziniskomis ji} pakopomis faraonas po mirties es% uzlipdavo pas dievus. Pirmoji laiptuotoji piramide buvo pastatyta 2650 m. pr. Kr. dykumoje esancioje Sakaros gyvenvieteje.

• Laiptuotoji piramide buvo pastatyta faraono Dzoserio isakymu. Tai seniausia pasaulyje piramide.

0^ • 21