ŠIUOLAIKINIS VALSTYBĖS TARNAUTOJAS: žinios, pilietinė pozicija,

asmenybė

Jonas JasaitisŠiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas

2010 m. balandžio 8 d. Praktinė- mokslinė konferencija MRU -

EFEKTYVUMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE

Šiandien – studentai, o rytoj...

Jie taps valstybės tarnautojais, vykdančiais savivaldos ir centrinių valdymo institucijų funkcijas, rengiantys strateginius ir operatyvinius planus bei kontroliuojantys jų vykdymą, pradedant seniūnijomis, baigiant Vyriausybės, Seimo ir prezidentūros aparatu. Šie tarnautojai nėra renkami ir nėra atleidžiami po eilinių rinkimų. Jiems neprivaloma atsiskaityti mokesčių mokėtojams.

Jie taps skiriamais ir renkamais politinio pasitikėjimo pareigūnais. Jie taps seniūnais, savivaldybių tarybų nariais, merais, ministrais ir viceministrais, Seimo nariais, teisėsaugos institucijų vadovais. Kažkuris iš jų bus išrinktas Prezidentu, kažkuris paskirtas Premjeru...

Ar universitetai paruošia juos tokiai misijai? Ar visuomenė bus saugi, jiems tapus valstybės vadovais?

Svarbiausia problema: atotrūkis tarp valdžios ir

piliečių. Partijos

Visuomenė visiškai nepasitiki partijomis, formuojančiomis vidaus ir užsienio politiką, įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios institucijas. Visų 40 Lietuvos partijų nariai faktiškai nesudaro net 1 proc. rinkėjų skaičiaus.

Priekaištai partijoms: 1) partijų vardu dangstosi siauros “interesų grupės”,

besitelkiančios apie “lyderį”; 2) partijos skelbiasi atstovaujančios “visus”, todėl

neatstovauja aiškiai elektorato daliai, t.y. tam tikram socialiniam sluoksniui

3) partijos neturi aiškios ideologijos, yra tapusios “programinėmis”, vadovaujasi rinkoje dominuojančia šiuo metu dominuojančia “paklausa”

4) partijos nėra demokratiškos, t.y. sprendimus lemia “viršūnė”, o skyriai ir eiliniai nariai yra tik “statistai”.

Valdymo institucijų vertinimas

Paradoksas: Visuomenė nepasitiki visose valdymo

institucijose dirbančiais valstybės tarnautojais. Valstybės tarnautojai – labiausiai visuomenės nekenčiama profesinė grupė. Jie laikomi labai nesąžiningais ir neturinčiais šiuolaikinio profesinio pasirengimo.

Tačiau valstybės tarnautojo profesija – viena iš labiausiai populiarių tarp stojančių į universitetus studijuoti socialinius mokslus. Ar studijuojantis jaunimas tikrai nori tapti visuomenės niekinamais? Kokie šių profesijų populiarumo kriterijai?

Viešojoje erdvėje nuolat pabrėžiama, kad “biurokratai” turi žymiai didesnę įtaką, negu išrinkti politikai, tačiau valstybės tarnautojų atsakomybė esanti minimali.

Valdymo institucijos neretai dubliuoja vieną kitą, jų reikalavimai yra “pertekliniai”, sprendimų priėmimas – lėtas ir neracionalus, naujos idėjos sunkiai įgyvendinamos, pokyčiai – beveik nepageidaujami. Kaip to išvengti?

Ar visuomenė pasirengusivykdyti piliečių pareigas?

Ar keikti valdžią yra mada, ar būtinybė? Ar visuomenė turi pakankamai informacijos apie valdžios

sprendimus, jų priėmimo priežastis, aplinkybes ir pasekmes?

Ar valdžia suvokia kalbėjimo su visuomene būtinybę ir moka kalbėtis? Ar visuomenės judėjimai – valdžios priešai?

Dabartinių studentų ne tik tėvai, bet ir seneliai neturi dalyvavimo valstybės valdyme patirties. Todėl aiškinimas, kad visuomenė pasikeis, valstybės valdymą perėmus naujai kartai, yra iliuzija: “Obuolys nuo obels toli nekrenta”

Kaip visuomenė suvokia piliečių santykį su savo valstybe? Ar bent vienas Lietuvos prezidentas bei premjeras buvo įvertintas teigiamai?

Atotrūkio tarp valdžiosir visuomenės pasekmės

“Nupilietinta” šeima – masinis reiškinys? Atotrūkis tarp kartų, tarp tėvų ir vaikų. Ar suprantame vieni kitus?

Dabartinė visuomenė - “dėžinių” ir “virtualiųjų” individų sankaupa?

Visuomenės abejingumas ir apatija. Vienas iš ryškiausių jos bruožų – nevalyvumas. Nevalyvumas buityje, kalboje, jausmuose. Vieno ėjimo “strategija”: “čia ir dabar”. Sumaištis vertybių sistemoje: esminėse sąvokose (šeima, tauta, tautinė valstybė), lyčių ir šeimos narių santykiuose, elgsenos vertinimuose. Apie ką liudija 37 proc. rinkėjų dalyvavimas savivaldybių rinkimuose, 20 proc. – renkant europarlamentarus?

Hiperemigracija – egresijos (bėgimo nuo savo problemos) apraiška. Ar bėgame nuo nedarbo, ar ir nuo savo pačių chamizmo?

Ar studentai – būsimieji valstybės tarnautojai

nepažįsta... Lietuvos? (1)

Ką parodytum svečiui, pirmą kartą atvykusiam į Lietuvą?

Trakų pilis – 44%, Kuršių Nerija (Juodkrantė, Nida ir kt.) – 40%, Kryžių kalnas – 23%, Kernavės piliakalniai – 19%, Vilniaus senamiestis – 14%, Viliaus Orvido sodyba – 10%, Anykščiai (miestas, Punktukas, rašytojų sodybos) –8%, Šatrijos kalnas – 7%, Rumšiškės – Buities muziejus – 6%, Mosėdis (Skuodo r.) – Akmenų muziejus ir parkas - 6%

7% apklaustųjų į šį klausimą neatsakė Neįvardintas nė vienas šiuolaikinio verslo ar

mokslo objektas

Ar studentai – būsimieji valstybės tarnautojai

nepažįsta... Lietuvos? (2)

Lietuvos architektūros paminklai: Gedimino pilis – 47%, Trakų pilis – 46%, Vilniaus

arkikatedra, Šv. Onos bažnyčia, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje, Vilniaus senamiestis – 34%

Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – 3%, Kauno senamiestis – 3%, Pažaislio vienuolyno ansamblis – 2%, Raudonės pilis, Kražių bažnyčia – 1%, Verkių rūmai – 1%, Radvilų pilis Biržuose, Raudonės pilis (Jurbarko r.) – 1%

Neatsakė – 13% Neįvardintas nė vienas moderniosios

architektūros objektas

Ar studentai – būsimieji valstybės tarnautojai

nepažįsta... Lietuvos? (3)

Vietovės, susijusios su įžymių žmonių veikla: Vyskupo ir poeto Antano Baranausko (Anykščiuose) –

10%, Rasų kapinės Vilniuje –3%, A. Baranausko amžinojo poilsio vieta Seinuose – 2%, S. Daukanto kapas ir paminklas Papilėje – 2%, Lietuvos Prezidento A.Smetonos gimtinė (Ukmergės r.) – 1%, Žuvusių per 1991 m. sausio 13 d. kapai Vilniuje – 1%, rašytojos I. Simonaitytės muziejus Priekulėje – 1%, lakūno Stasio Girėno gimtinė Šilalės rajone – 1%, rašytojo Jono Avyžiaus gimtinė Joniškio raj. – 1%, Maironio kapas Kaune, J. Kriščiūno-Jovaro Šiauliuose – 0,5%.

Neatsakė – 65% Neįvardintas nė vienas mokslininkas, nė vienas šių

dienų mokslo ir pramonės objektas

Ar studentai – būsimieji valstybės tarnautojai

nepažįsta... Lietuvos? (4)

Kitos lankytinos vietos: Stelmužės ąžuolas, Gintaro muziejus Palangoje, Burbiškio dvaras (Radviliškio r.), Televizijos bokštas Vilniuje, IX fortas prie Kauno, Jūrų muziejus Klaipėdoje, Kaldinių Etnokosmologijos centras ir astronomijos observatorija (Molėtų r.), Europos parkas (prie Vilniaus), D.Poškos muziejus “Baubliai”, Žiemos sodas Kretingoje, Raigardo slėnis prie Druskininkų ir kt.

Nepaminėtas Europos geografinis centras Žymiausi poetai ir rašytojai: Jonas Mačiulis – Maironis –

20%, Kristijonas Donelaitis – 18%, Antanas Baranauskas – 16%, Vincas Kudirka – 11%, Bernardas Brazdžionis – 9%, Jurga Ivanauskaitė, Justinas Marcinkevičius –7%, Martynas Mažvydas, Julija Žymantienė-Žemaitė – 6%, Balys Sruoga – 4%, Vincas Mykolaitis-Putinas, Vincas Krėvė, Jonas Biliūnas – 2%, Šatrijos Ragana, Janina Degutytė, Kazys Binkis, Ieva Simonaitytė, Kazys Saja, Jonas Mekas – 1%. Gyvename praeityje?

Ar studentai – būsimieji valstybės tarnautojai

nepažįsta... Lietuvos? (5)

Žymiausi muzikai (kompozitoriai ir atlikėjai): M.K. Čiurlionis – 56%, Virgilijus Noreika – 14%, Violeta Urmanavičiūtė - Urmana – 5%, Eduardas Kaniava – 5%, Andrius Mamontovas – 4%, Gintaras Rinkevičius, Juozas Gruodis – 2%, J. Naujalis, A. Raudonikis, Saulius Sondeckis, Mūza Rubackytė, Balys Dvarionas, Vytautas Klova, V.Čepinskis ir kt. – 1% - 0,5%.

Žymiausi matematikai: Jonas Kubilius, Eduardas Vilkas, Bronius Grigelionis, Bronius Balčytis. Nieko neįvardijo 80%.

Žymiausi fizikai, chemikai, biologai, geografai: Teodoras Grotus, Tadas Ivanauskas, Vincas Čepinskis, Stasys Vaitekūnas, Česlovas Kudaba, Algirdas Avižienis, Kazys Daukšas. Nieko neįvardijo – 77%.

Žymiausi socialinių mokslų atstovai: V.A. Graičiūnas, Vytautas Kavolis, Jonas Laužikas, Leonas Jovaiša, Leonidas Donskis, ir kt. Nieko neįvardijo – 70%.

Kodėl sumenko visuomenės politinis aktyvumas?

Grupė profesionalų, aktyvių ir kūrybingų asmenybių tapo valstybės diplomatinio korpuso nariais. Jų indėlis vidaus raidos procesuose – minimalus. Tai lemia jų profesinis statusas.

Kita grupė profesionalų, aktyvių ir kūrybingų asmenybių tapo valstybės ir savivaldybių aparato tarnautojais. Profesinis statusas riboja jų dalyvavimą politikoje.

Trečia profesionalų, aktyvių visuomenės narių grupė pasitraukė į verslą. Kai kas iš jų šiandien tituluojami “oligarchais”...

Ketvirtą aktyvių visuomenės narių grupę pasiglemžė emigracija. Savo profesinį pasirengimą jie panaudoja, stiprindami kitų valstybių ekonomiką. Lobistinėje veikloje Lietuvos labui dalyvauja labai maža emigravusių dalis. Kokios dalies piliečių - mokesčių mokėtojų neteko Lietuva, nesuskaičiavome.

Pakaitalas – rėksniai? Ar visuomenė susitelks?

Mitai ir iliuzijos – praeities patirtis ar šių dienų miražai?

Penkis dešimtmečius gyvenę pagal svetimųjų primestą režimą tebemanome, kad įstatymas yra... stulpas, kurį galima apeiti. Ar teisingumas ne valstybės pamatas?

Vogti iš valstybės – ne nuodėmė, o kyšis – normalus kasdieninis reiškinys? Drausmė ir dorovė – atgyvenos?

“Valdžia turi mumis pasirūpinti”. Ar politika – tik “nešvarus verslas”? Kas pasirūpins tvarka ir visuomenės saugumu?

Verslininkas tebetraktuojamas kaip potencialus nusikaltėlis, “spekuliantas”, veikiantis tik savo, o ne visuomenės labui.

“Mums nereikia savos kariuomenės, nes vis tiek neapsigintume?” Gal mus apgins NATO? O kas yra NATO?

Ar tautiškumas – atgyvena? “Pasaulio piliečiai” ar “pasaulio valkatos”?

Pasekmės, kurių nesitikėta

Ikimokyklinio ugdymo reikšmės nuvertinimas. Vien 1991-1994 metais buvo uždaryta beveik 900 vaikų darželių. Ikimokyklinių įstaigų neteko kaimiškosios gyvenvietės ir miesteliai

Mokyklų, kultūros centrų, bibliotekų ir kitų viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų uždarymas mažesnėse vietovėse, prisidengus jų tinklo “optimizavimu”. Esą taip taupomos lėšos

Lietuvoje nuo 1995 iki 2009 metų uždaryta per 1000 mokyklų. Pirmokų skaičius sumažėjo perpus. Kiek Lietuvoje gyventojų?

Nepagarbos gimtajai kalbai ir tautinės kultūros paveldui skatinimas bei kosmopolitizmo propaganda, prisidengus orientacija į “globalizacijos” iššūkius: “internacionalizmas” transformuotas į “laisvą darbo jėgos judėjimą” ir “kultūrų integraciją”

Nedrausmingumo ir nevalyvumo, žalingų įpročių tolerancija. Dvasinio gyvenimo ignoravimas. Įžūlumo ir smurto propaganda jaunimui skirtoje žiniasklaidoje

Visuomenės savybės, labiausiai trukdančios

valstybės pažangai 1. Menkas bendrasis išprusimas ir nepakankamas noras lavintis 2. Individualizmas, nesidomėjimas visuomenės interesais 3. Nepagarba taisyklėms, reguliuojantiems kasdieninį elgesį 4. Nepagarba šeimai ir nesuvokimas, kokios yra šiuolaikinės

šeimos funkcijos. Ar šeimą pakeis “gyvybės langeliai”? 5. Nesuvokimas, kas yra dvasinis gyvenimas ir kokią reikšmę

asmenybės ugdymui turi jausmai 6. Įsivaizdavimas, kad Lietuva yra nereikšminga šalis pasaulyje 7. Pavydas aktyvesniam ir tam, kurį aplankė sėkmė 8. Nesirūpinimas savo sveikata, sveikos gyvensenos

nepaisymas 9. Nesuvokimas, koks yra išrinktos centrinės valdžios vaidmuo 10. Nesuvokimas, kas yra savivalda

Būtiniausios reformos ir programos

1. Švietimo ir aukštojo mokslo. Tikslas – kūrybiška asmenybė, priemonė - nuolatinis tobulinimasis

2. Sveikatos apsaugos: prieinamumas kiekvienam, sveikos gyvensenos ugdymas, ligų prevencija, diagnostikos tobulinimas)

3. Teismų sistemos: efektyvumas, visuomenės dalyvavimas 4. Pensijų: pensija turi siekti 70 proc. gauto atlyginimo 5. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros: naujų darbo vietų

kūrimas, visuomenės verslumo ugdymas, šeimos verslo skatinimas

6. Savivaldos. Trys lygmenys: seniūnija – valsčius – regionas

7. Žiniasklaidos: atsakomybė, objektyvumas, operatyvumas 8. Aprūpinimo būstu: nauja šeimos sodybos samprata. 9. Energetinės nepriklausomybės ir atsinaujinančių

energijos šaltinių. 10. Užsienio politikos: orus tautos atstovavimas pasaulyje

Valstybės tarnautojų rengimas: permainų pradžia

1. “ŽALIAVA”: kokių studentų laukiame universitetuose? Pasirengimas ir profesinė motyvacija

2. “PRODUKTAS”: kokį specialistą privalome parengti? 3. “GAMINTOJAS”: koks dėstytojas gali išugdyti specialistus

žinių visuomenei? 4. “BAZĖ”: kaip turi būti įrengtas šiuolaikinis universitetas

(miestelio struktūra, auditorijos, laboratorijos, bibliotekos, informacinės sistemos, metodologija ir kt.)?

5. “VALDYMAS”: universiteto autonomija ir ryšys su visuomene?

6. “REPUTACIJA”: kaip sieksime universiteto prestižo (reklama, pasiekimų propaganda, tarptautiniai ryšiai, “reitingų” metodika)

7. “PINIGAI”: kiek lėšų reikia esminiam pertvarkymui, t.y. reformai įgyvendinti ir poreforminiam evoliuciniam funkcionavimui?

Kaitos žingsniai (1)

Atrankos į būsimuosius valstybės tarnautojus metodikos sukūrimas. Svarbiausi kriterijai: išprusimas, kūrybiškumas, asmeninė drausmė ir atsakomybė, tautos šiuolaikinio vaidmens ir valstybės strategijos suvokimas, pilietinis aktyvumas.

Valstybės tarnautojo bruožų ugdymo universitete metodikos sukūrimas. Visuomeninė veikla universitete ir už jo ribų. Visuomenėje vykstančių diskusijų analizė. Valdymo institucijų veiklos analizė. Praktikos turinio ir metodikos pokyčiai: studentų diena seniūnijoje, merijoje, departamente (Šiaulių universiteto patirtis: studentiška savivaldos diena)

Patriotinės veiklos skatinimas. Geriausia idėja seniūnijai, miesteliui, miestui, regionui. Tiriamosios veiklos plėtra

Antropologinis aspektas strateginiame valdyme. Asmenybės strategija. Vietovės strategija. (Šiaulių universiteto patirtis: egzaminas – studentų konferencija)

Kaitos žingsniai (2) Kad “Alma Mater” liktų

pavyzdžiu

Dėstytojų ir studentų komunikacijos bei studijų stiliaus kaita. Dėstytojas – mokslininkas, studentų tiriamosios veiklos vadovas. Ar studentai žino savo dėstytojų mokslo interesų sritis ir pasiekimus?

Dėstytojas – akademinės grupės kuratorius, visuomeninės patriotinės veiklos organizatorius

Studentų visuomeninė veikla: dorovinis ir estetinis ugdymas. Lietuvos pažinimas. Studentija – Lietuvai: kultūrinė studentų veikla visuomenėje, pagalba savo buvusiai mokyklai, bendruomenei. Studentų korporacijos

Ryšiai su baigusiais universitetą. “Alumni” veikla. Absolventų dalyvavimas universiteto mokslo darbų projektuose. Absolventų patirties analizė

Periodiškas absolventų profesinės kompetencijos tobulinimas

Kontaktai:

Doc. dr. JONAS JASAITIS, Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto

Viešojo administravimo katedros docentas, Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius

asociacijos “Mokslininkai – visuomenei” steigėjas, projektų vadovas,

Tautinės tapatybės klubo “SAVASTIS” vicepirmininkas

Adresas: Architektų 1, LT-78366, ŠiauliaiE-paštas: kptc@smf.su.lt; www.smf.su.lt