SKAUTATINKLIO ALMANACHAS2011 ruduo – 2012 pavasaris

Geriausių straipsnių rinkinysLietuvos skautija, 2012

1pulapis

2012

TURINYS:Įžanga...............................................22011-2012 m.: statistika..............................3Šiek tiek knygų, filmų ir piešinėlių apie skautus........4Vyr. skautais negimstama – jais tampama..................9Skautų įstatai – ar mes juos vis dar prisimename?.......12Pilka reforma.......................................16Požiūrio suderinamumas: skautavimas – karyba..........18Aktyvus pilietinis skautavimas – laikas pradėti skautauti be kabučių.............................................21Brangindamas savo garbę..............................23Interviu su broliu Tomu Dundzila.......................26Atidarant „skautavimo laikrodžius“...................37Apie priešus........................................40

2pulapis

2012

Šis geriausių skautatinklio straipsnių rinkinys yra pareng-tas keliais tikslais:

1) Pačių straipsnių išsaugojimui;2) Kaip padėka jų autoriams ir visiems kitiems aktyviems skautatinklio lankytojams;3) Vadovų, kurie metų bėgyje nesilankė skautatinklyje dėmesio atkreipimui ir priminimui, kad be šių straipsnių ten nuolat galima rasti daug kitos vertingos ir naudingos medžiagos.Tuo pačiu, jį rengdamos ir atrinkinėdamos straipsnius gal-vojome apie naujus metus su skautatinkliu. Visada norėjome, kad tai būtų kaip tikras laužas, sukviečiantis mus pabūti kartu, pasišnekėti, pasidalinti nuomonėmis ir pasiklausyti savo brolių ir sesių minčių. Tai, kad skaitai šį leidinį rodo, kad kažkuria dalimi mūsų norai pildosi.

Nekantraujame pamatyti, kokie žmonės ir kokios mintys rink-sis prie virtualaus skautiško laužo kitais metais. Labai norime, kad ten būtum ir Tu.

Tik dalindamiesi tuo, ką galvojame ir kuo rūpinamės, galėsime kartu kurti ir auginti skautišką judėjimą Lietuvoje. Prisi-junk, skaityk, dalyvauk, galų gale – rašyk.

Labai lauksim,

Skautatinklio komanda

– Jorė ir Laima

3pulapis

2012

Šis tas įdomesnio:

- Šiuo metu www.skautai.lt gali susirasti 1508 naujus draugus t.y. tiek šiuo metu turime vartotojų. Taip jie pasiskirstę pagal kraštus:

- 91,15 % puslapio lankytojų jungiasi iš Lietuvos, tačiau nemažai vartotojų sulaukiame ir iš Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos valstijų, Čekijos, Lenkijos, Italijos, Vokietijos... Lankytojų yra buvę ir iš Islandijos ar Australijos.

- Per vieną apsilankymą kiekvienas žmogus peržiūri maždaug 6 puslapius ir skautatinklyje praleidžia apie 4 minutes.

- Pagal apsilankymų skaičių pirmauja Vilniaus kraštas, tačiau antroje vietoje yra ne kas kitas, o... Panevėžys! Taigi, nors registruotų vartotojų iš Panevėžio yra mažiau negu iš Kauno ar Klaipėdos, bet jie www.skautai.lt lankosi daug dažniau.

- Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. skautatinklyje atsirado 431 naujiena.

4pulapis

2012

Skautai knygose Kelios dešimtys grožinės literatūros veikalų buvo išleisti jau per pir-muosius tris skautų organizacijos dešimtmečius. Daug rašytojų norėjo kurti skautavimo tema, nes tai buvo nauja ir pelninga sritis, tačiau tuo pat metu iškilo grėsmė dėl netinkamo skautų vardo ir ženklų naudojimo.Tokių knygų leidimą buvo stengiamasi kontroliuoti, nepaisant to buvo išleista nemažas skaičius knygų, kurių Amerikos skautų asociacija patvirtinusi nebuvo. Tačiau tuo pat metu buvo išleista ir puikiai skautiją reprezentuojančių knygų. Vienas iš sėkmingiausių autorių buvo Percy Keese Fitzhugh, kuris parašė ir išleido daugiau nei 70 knygų tarp kurių buvo ir trylikos novelių rinkinys apie skautą Pee-Wee Harris, kuris tapo itin populiarus Amerikoje. Pee-Wee Harris - aukščiausios klasės skautas, nuolatos dėvintis vieną iš daugelio savo uniformų, visad su savimi turintis kompasą, lenktinį peiliuką ir šiek tiek maisto, kad bent šiek tiek numalšintų nenumaldomą apetitą. Berniukas yra vienas iš tokių, kurie niekada nesusižeidžia ir nenuliūsta, kad ir kas jam atsitiktų. Jis, žinoma, patiria daugybę nuotykių ir pamoko visokio plauko piktadarius naudodamasis savo skautiškomis žiniomis, gudrumu ir beribe sėkme. Įdomu tai, kad Pee-Wee Harris‘o personažas yra tikro, auto-riaus pažįstamo skauto, prototipas. Lietuvoje grožinei literatūrai apie skautus atstovauja gerai žinomas kūrinys - Romualdo Spalio-Giedraičio knyga “Gatvės berniuko nuotykiai”(1952), kuri yra paremta asmeniniais išgyvenimais (autorius pats buvo skautas ir netgi vadovavo vienam Anglijos skautų vienetui).Knygoje vaizduojamas prieškario Kaunas, pagrindinis veikėjas – Jonas, ber-niukas daug laiko praleidžiantis gatvėje, vagiantis kaimynų obuolius ar

ŠIEK TIEK KNYGŲ, FILMŲ IR PIEŠINĖLIŲ APIE SKAUTUS

5pulapis

2012

daržoves, kad galėtų prasimaitinti, nes gyvena itin vargingai.Tai kelia ne graudulį ar gailestį, bet simpatijas: skaitytojui Jonas pristatomas kaip guvus, išdykęs berniūkštis („Pailsėjęs organizmas reikalavo maisto ir nuotykių“, p. 26). Nuotykiu – vagyste iš svetimo sodo ir pažintimi su studentu, pakeitusiu Jono gyvenimą, – ir pradedama apysaka. Naujasis pažįstamas pasiūlo Jonui vykti kartu į skautų stovyklą. Ten vaikas atranda kolektyvo teigiamas vertybes – bendrą darbą ir pagalbą vienas kitam, ne nuobaudomis, bet pasitikėjimu grįstus santykius su vyresniaisiais. En-ergija, anksčiau nukreipta į beprasmį išdykavimą, dabar skiriama naud-ingai veiklai. Pripažįstama, kad geram auklėjimui reikia daug pastangų, kad pasitaiko klaidų. Šios pastangos nenueina veltui: iš stovyklos Jo-nas grįžta labai pasikeitęs, tačiau pats patraukliausias jo charakterio bruožas – didžiulė fantazija – išlieka. Jono pasakojimai apie stovyklą gatvės bičiuliams ne itin atitinka realybę, bet suteikia kūriniui komiškumo efektą, gerokai pagyvinantį visą kūrinį.Antrojoje dalyje Jonas gauna progų panaudoti savo skautišką patirtį, jis įkuria savo „skiltį“ sugalvoja savo taisykles, pagal kurias ji turi veikti klausyti vadovybės, būti gamtos draugais, visad juoktis ir t.t.).Trečioji dalis - vaikiškas detektyvas. Jonas jau nebėra tas gatvės vaikas, kuris galėtų ką nors pavogti, bet aplinkybės susiklosto taip, kad jis yra apkalti-namas brangaus laikrodžio vagyste ir turi įrodyti, kad yra nekaltas. Čia jam ir vėl padeda skautai ir su jais įgytos žinios. Taigi toliau plėtojama mintis, jog tam, kad pasikeistum, reikia kolektyvo paramos ir pasitikėjimo – tiek suaugusiųjų, tiek bendraamžių.Romualdo Spalio-Giedraičio knyga „Gatvės berniuko nuotykiai“ puikiai pa-vaizduoja skautijos Lietuvoje pradžią, leidžia suprasti kaip tuomet buvo interpretuojama skautiška ideologija ir elementariai įsivaizduoti, kaip 20 a. pradžioje vyko skautiškos stovyklos bei užsiėmimai. Ši knyga ne tik skaitosi labai lengvai ir maloniai, bet ir suteikia žinių ir idėjų, kurias galima pritaikyti ir šiandieniniame skautavime.

Skautai kineKadangi skautų judėjimas buvo itin vertinamas 20 amžiuje, jie buvo vaizduo-jami daugybėje kino filmų. Žinoma, daugiausiai filmų buvo sukurta Ameriko-je, kur skautavimas buvo ganėtinai stipriai siejamas su amerikietišku gyvenimo idealu. Skautai yra vaizduojami ar bent jau minimi daugiau negu penkiasdešimtyje filmų, galybėje animacinių filmukų ar serialų epizoduose iš kurių turbūt geriausiai žinomi yra „The Simpsons“, „South park“, „Friends“ ir t.t.Skautai dažniausiai vaizduojami situacijose kalbant apie vaikystę, neretai veikėjai pažymi skautuose išmoktus dalykus ar įgytą patirtį (mazgų rišimas, palapinės statymas ar orientavimasis miške). Skautų įvaizdis ganėtinai dažnai yra idealizuojamas, jie vaizduojami kaip labai atsakingi, visad paklūstantys taisyklėms ir besistengiantys daryti gerą kitiems. Žvelgiant iš pirmo žvilgsnio šios savybės atrodo labai teigiamos ir sveikintinos, tačiau šiuolaikiniuose filmuose jos kartais įgauna šiek neigiamą prasmę su ironijos ar pašaipos prieskoniu, bet tai toli gražu nėra taisyklė.Čia bus aptariama bent keletas iš gausybės filmų apie skautus. Visų pirma

6pulapis

2012

– vienas iš pirmųjų filmukų/epizodų apie skautus pavadinimu „Scouts to the Rescue“ - „Skautai į pagalbą“. Šis pusantros minutės trunkantis filmukas buvo susuktas 1908 metais. Filmukas iš tiesų yra labai paprastas, o skau-tai jame, kaip ir buvo galima tikėtis, yra vaizduojami tik iš teigiamos pusės. Vaizduojama skautų skiltis, kuri yra išvaroma iš ūkininko fermos, tačiau prieš pat skautams iškeliaujant, jie išgirsta, jog dingo ūkininko dukra - ji pagrobta. Tada berniukai puola jos ieškoti, jie panaudoja savo skautiškas žinias, ieškant pėdsakų ir ženklų kur galėtų būti mergaitė, ir jiems pavyksta ją rasti. Skautams taip pat tenka susigrumti su pagrobėjais, bet visa skiltis yra apsiginklavusi lazdomis, taigi įveikti piktadarius ir išvaduoti mergaitę užima vos keletą sekundžių. Filmukas baigiamas kon-trastu su filmuko pradžia, nes berniukai jau sėdi pas ūkininką prie stalo ir yra vaišinami visokiomis gerybėmis. Reiktų paminėti, kad 1939 metais buvo išleistas tokio paties pavadinimo filmas apie skautus, tačiau jo siužetas neturi nieko bendra su šituo, pirmuoju skautišku filmuku. Kitas labai populiarus ir daug kur pažymimas filmas yra „Follow me, boys“.Filmas, išleistas 1966 metais, sulaukė itin daug dėmesio, nes tai buvo pas-kutinis Walt‘o Disney‘aus kompanijos kūrinys prieš jam mirštant nuo plaučių vėžio. Taip pat reiktų pažymėti, kad šis filmas buvo vienas iš pirmųjų ku-riame vaidino būsima kino žvaigždė Kurt Russel.„Paskui mane, berniukai“ yra sukurtas M. Kantor‘o knygos „God and my country“ motyvais, tačiau nemaža dalis detalių tarp filmo ir knygos ski-riasi (Disney bruožas). Filme vaizduojamas jaunas vyras, kurio svajonė yra tapti advokatu ir dirbti didelei korporacijai. Bet tam kad jis galėtų tai pasiekti, jam laikinai teko apsistoti nedideliam miestelyje ir dirbti parduotuvėlėje. Norėdamas įsitraukt į bendruomenės veiklą jis sutinka va-dovauti skautų būriui ir šitaip su jais labai suartėja ir patiria nemažai

7pulapis

2012

nuotykių. Galų gale kai jaunuolis gali imtis teisės studijų, jis supranta, kad jam šito nebereikia, nes jis jaučiasi laimingas gyvendamas šitame mi-estelyje ir dirbdamas su vaikais. Galiausiai reiktų aptarti vieną iš naujausių filmų, kuriame skautų moty-vas yra itin svarbus. Tai 2009 metais išleista animacinė komedija „Up“ – „aukštyn“, kuri sulaukė puikių kritikų įvertinimų, buvo nominuotas ir apdovanotas keletu apdovanojimų bei buvo pirmasis animacinis filmas kada nors atidaręs Kanų kino festivalį. Šiame animaciniame filme pasakojama apie vieno senelio norą nukeliauti į Pietų Ameriką ir šitaip įgyvendinti savo ir mirusios žmonos jaunystės svajonę. Tačiau jam visai netikėtai tenka susidurti su skautu Russel‘u, kuris tiesiog nori užsitarnauti „pagalbos seneliams“ ženkliuką ant savo uniformos. Nors iš pradžių jaunasis skautas ir senasis ponas Fredricksen‘as visai nesutaria, vėliau jie tampa gerais draugais ir padeda vienas kitam išpildyti savąsias svajones.Skautas Russel‘a filme vaizduojamas kaip labai aktyvus, smalsus ir optimistiškas berniukas, ypatingas dėmesys atkreipiamas į duoto žodžio vertinimą. Tačiau filme galima įžvelgti ir šiokių tokią opoziciją tobu-lo skautų įvaizdžiui, kaip fizinis berniuko silpnumas ar nemokėjimas pa-sistatyti palapinę, tačiau tai pagrindinį veikėją daro tik dinamiškesniu ir įdomesniu personažu.

Skautai tapybojeKalbant apie skautų vaizdavimą tapybos darbuose, čia absoliučiai karaliauja viena asmenybė - amerikietis Norman Rockwell. Nuo 1924 iki 1974 būtent šis žmogus tapė piešinius Amerikos skautų kalendoriui ir už tai buvo įvertintas pačiu garbingiausiu skautišku apdovanojimu Amerikoje-Sidabriniu bizonu.1929 metais šis kalendorius jau buvo pats populiariausias Amerikoje, bei

8pulapis

2012

toks išliko dar ilgą laiką. Savo piešiniuose N.Rockwell kūrė idealizuotą skautų paveikslą (pavzdžiui atliekant geruosius darbelius) Paveiksluose pavaizduotų skautų uniformos ir kita atributika buvo nupiešti preciziškai tiksliai, nepraleidžiant nė vienos smulkmenos. Nors N.Rockwell didžiąją dalį savo gyvenimo tapydavo tik Amerikos skautus, nuo šeštojo dešimtmečio jis atsisuko ir į užsienio skautus, pradėjo tapyti kalendorius ir paveikslėlius skirtus pasaulinėms skautų stovykloms. Dailininkas net ir po daugelio metų sugebėdavo sugalvoti šviežių ir įdomių idėjų, kaip ir kur pavaizduoti skau-tus.

Čia galite pamatyti bent keletą N. Rockwell’ o kūrinių http://www.best-norman-rockwell-art.com/norman-rockwell-boy-scouts-illus-trations.html

sk. v. Marius Armonas

9pulapis

2012

Parašyti į skautatinklį ir kreiptis į mūsų skautišką jaunuomenę – patyrusius skautus ir jaunus vadovus – mane paskatino šiais metais įvykę pašnekesiai su dviem jaunesnėmis sesėmis. Apie ką šnekėjome nuspėti nesunku – apie kandidatavimą ir vyresniuosius skautus.Negaliu sakyti, kad tų pašnekesių metu išgirdau ką nors naujo, liūdna tik, kad vis dar tenka išgirsti tą patį. Viena sesė sakė, kad kandidat-uoti kadanors norėtų, tačiau galvoja, kad jai dar reikia daug išmokti, kad nėra pakankamai patyrusi ir t. t. Kita sesė mane, atvirai sakant, lengvai šokiravo savo klausimu, koks žmogus kandidatuoti gali, o kokiam iš viso nė neturėti vilties kadanors tapti kandidatu. Pasijaučiau kaip siaubūnų kas-tos atstovė :)Nerašysiu čia apie tai, kad pas mus linksma, faina ir taip toliau. Rašau čia tam, kad bent pamėginčiau sugriauti taip įsisenėjusį mitą, kuris gal kadanors ir buvo tiesa, tačiau stipriai kertasi su nūdienos realybe.Mielieji, jaunieji skautai, jums tikrai nereikia atmintinai išmokti „Skautybės berniukams“, kad galėtumėte prisijungti prie vyr. skautų šeimos! Norite „sukaupti daugiau patirties“? Ir kokią būtent patirtį kaupsite? Kok-ius įsivaizduojamus kriterijus stengsitės atitikti? Į vyr. skautų būrelius einama augti ir mokytis, o ne jau užaugus ir viską išmokus (kad ir kas tas „viskas“ bebūtų).Prieš pateikdama informaciją, kuri, tikiuosi, bus naudinga susidomėjusiems, noriu tik pasakyti: mums jūsų reikia! Ateikit pas mus, nes be jūsų mūsų žaidimas būtų daug nuobodesnis ir mes jūsų laukiam!

Taigi, vyrmitų griovėjai eina į trasą:

Nori mokytis, tobulėti ir žaisti mūsų žaidimą? Ateik! Mums tereikia labai nedaug:- kad būtum ne jaunesnis nei 17-kos metų amžiaus,- kad būtum skautas (t.y., jau esi davęs įžodį),- kad savo norą kandidatuoti vyr. skautų būrelyje pareikštum raštu (žodis gal ir ne žvirblis, bet kartais praskrenda pro šalį).

Ir viskas! Daugiau jokių reikalavimų! Neprivalai mokėti milijono mazgų, neprivalai pažinoti visus Lietuvos girių žvėris ir paukščius, neprivalai

VYR. SKAUTAIS NEGIMSTAMA – JAIS TAMPAMA

10pulapis

2012

atmintinai išmokti skautų istorijos, neprivalai turėti renginių organiza-vimo anei darbo su vaikais patirties, neprivalai... Nuoširdžiai nebesug-alvoju, kas jums dar gali šauti į galvą, kalbant apie „patobulėjimą“ arba „patirtį“ iki kandidatavimo.Kaip pareikšti norą kandidatuoti? Paprasčiau nebūna! Jums reikia parašyti prašymą, adresuotą būrelio/įgulos, kuriame norite kandidatuoti, pirmininkui: „aš, toks ir anoks, prašau mane priimti kandidatuoti tokiame ir anokiame būrelyje/įguloje“. Dar pridėkite laiką, kada rašėte prašymą, ir vietą. Prašymą įteikite bet kuriam vyr. skautui iš būrelio/įgulos, kur norite kan-didatuoti. Tiesa, mums būtų įdomu sužinoti daugiau apie jus ir kodėl norite tapti kandidatu į vyr. skautus, todėl neprivaloma, bet sveikintina, jeigu prie prašymo pridėsite ir motyvacinį laišką (čia smagiausia dalis mums! Ir puiki treniruotė prieš ieškantis darbo!).Ajajaj, mano krašte nėra vyr. skautų būrelio ir išvis apie ką jūs čia kalbat? Ne bėda! Kaip pasakė B.P., „Kur yra noras, yra ir kelias“. Ką dar-yti? Štai, aktyvių Lietuvos skautijos vyr. skautų būrelių sąrašas pagal kraštus, tik išsirink ir susisiek. Gali netgi surengti būrelių pirmininkams apklausą arba mesti kokį nors iššūkį (ei, juk būtų žiauriai smagu!) ir pa-gal tai išsirinkti būrelį, į kurį labiausiai norėtum patekti :)

Jūsų dėmesiui, sąrašas žmonių, į kuriuos visada galite kreiptis įvairiausiais klausimais:

Gintarės

Kaune„Deltinyčių“ gintarių įgula; pirm. Eglė Paulauskaitė (867062498, eglepau@gmail.com)Vilniuje„Sednos“ gintarių įgula; pirm. Rūta Kurienė (861048233, rututu@gmail.com)

Budžiai

Kaune„J. J. Jurgelevičiaus“ budžių įgula; pirm. Aurimas Seilius (867213713, au-rimas.seilius@gmail.com)

Vyr. skautės

Kaune„Raganos“ vyr. sk. draugovė; pirm. Aistė Praškevičiūtė (861679680, bitekase@yahoo.com) „Žvėrūnos“ vyr. sk. būrelis; pirm. Aušra Polonskienė (861828557, poausra@gmail.com)Klaipėdoje„Jūros“ vyr. sk. būrelis; pirm. Ieva Žilinskienė (868495775, ievokslis@yahoo.com)Marijampolėje„Mildos“ vyr. sk. draugovė, pirm. Lina Jakaitytė (867048339, lina.jakai-

11pulapis

2012

tyte@gmail.com)Šiauliuose„Kupolės“ vyr. sk. būrelis, pirm. Eglė Kasperavičiūtė (kontaktinis asmuo: Asta Jogminiene asta.jogminiene@gmail.com 868543456)Tauragėje„Brėkštos“ vyr. sk. būrelis, pirm. Dovilė Barcytė (861598759, barcyte.dovile@gmail.com)Vilniuje„Jorės“ vyr. sk. būrelis, pirm. Milda Kasperavičiūtė (862734675, pilnos.saujos.laimes@gmail.com)„Laumės“ vyr. sk. būrelis, pirm. Giedrė Zurbaitė (869226911, g.zurbaite@gmail.com)Vyčiai

Kaune„St. Jameikio“ sk. v. draugovė; pirm. Mantas Pranckaitis (867203525, man-tas.pranckaitis@gmail.com)Klaipėdoje„P. Ambrozaičio“ sk. v. būrelis; pirm. Saulius Matiekus (860608727, sau-liusmatiekus@gmail.com)Šiauliuose„Saulaičio“ sk. v. būrelis; pirm. Sergejus Staponkus (8 68527293, samari-etis@yahoo.com)Panevėžyje „S. Daukanto“ sk. v. būrelis, pirmininkas Saulius Arlauskas, tel: 868656168, e-mail: skautas@gmail.comTelšiuose„A. Šarausko“ sk. v. būrelis; pirm. Andrius Mika (867437901, andrius.mika@gmail.com)Vilniuje„Kerniaus“ sk. v. būrelis; pirm. Marius Armonas (862444493, sliurpt@gmail.com)„Lizdeikos“ sk. v. būrelis; pirm. Mantas Sideravičius (869844722, m.sideravicius@gmail.com)

Psktn., vyr. sk. Giedrė Zurbaitė

12pulapis

2012

Yra tokių dalykų, be kurių neįvyktų kiti dalykai. Nėra vaiko be mamos, vasaros – be saulės, tad nėra ir skautų be skauto pasižadėjimo ir įstatų. Būtent apie šiuos pagrindinius dalykus Baden Powelis pasakoja jau pirmu-ose knygos „Skautybė berniukams“ puslapiuose. Bet ar mes nenustumiame jų kur nors toliau, pakeisdami juos kažkuo kitu ar tiesiog atsisakydami jų? Ar nepamirštame jų, nes tai nebeaktualu, kvaila ir net nešiuolaikiška? Ne-senai, vieno vadovų susitikimo metu, daviau tokią užduotį – iš eilės pa-sakyti visus skautų įstatus. Buvo vargo. Ir iš tikrųjų nieko čia keisto nėra – jei vadovai nelabai beprisimena (formuluoja taip, kaip jie buvo su-formuluoti skautams Lietuvoje 1927 m.), tai ir jų vaikai elgsis taip pat. Ir tada pasidaro labai įdomu, kai prisimenam kažkada duotą pasižadėjimą: „Brangindamas savo garbę, aš pasižadu stengtis tarnauti Dievui ir Tėvynei, padėti Artimui ir vykdyti skautų įstatus“, ar mes vis dar prisimename, ką pažadėjome vykdyti?Bet pradėsiu nuo kitko. Ar mes pasiruošę visam mus supančiam pasauliui pa-sakyti, kad „aš esu skautas“? Rodos lengva, ar ne? Bet tuo metu mes prisiimame visišką atsakomybę būti tais tikrais skautais, t.y. nė žingsniu nenusižengti tam, apie ką rašė bro-lis John‘as Lewis‘as: „Kiekvienas pažįsta tikrąjį skautą. Jį galima sutikti gatvėse, vieškeliuose, jūrų uostuose, žodžiu, visur. Jūs jį tuoj pažinsite iš jo tvarkingos uniformos, jo linksmo, saulėje įdegusio veido, iš jo energingos eisenos ir sveikos, žvalios išvaizdos. Tikras skautas visada turi pirmojo patyrimo laipsnio ženklą. Jis išmano savo dalyką. Kiekvienoje situacijoje jis ras tai, kas darytina. Jis pasinaudoja savo skautiškomis žiniomis ir jo laipsnių bei specialybių ženklai tikrai rodo tai, ką jis sugeba padaryti. Tikras skautas daro malonų draugiško, darbštaus žmogaus įspūdį, ir juo daugiau jūs su juo turite reikalų, juo labiau jis jums pat-inka ir jūs jį mylite. Jokio pasipūtimo. Atsakymai aiškūs ir protingi į kiekvieną klausimą. Visada pasiruošęs jums pasitarnauti.“ Taip pat laiky-damasis skautų įstatų, tikras skautas niekada nepyksta, nekeiksmažodžiauja,

SKAUTŲ ĮSTATAI – AR MES JUOS VIS DAR PRISIMENAME?

13pulapis

2012

„nevažiuoja zuikiu“, nesisioja ant tvoros, nemeta šiukšlių ten, kur papu-ola.... Vienu žodžiu – skautas tiesus ir laikosi savo žodžio, ir visada yra blaivus bei skaistus savo mintimis, žodžiais ir veiksmais – jis yra tikras džentelmenas. Ir sunku, ir lengva apie tai šnekėti, nes dažniausiai tikrais skautais mes būname tik tarp skautų.O dabar grįžkime prie skautų įstatų. Kodėl yra svarbus įstatų eiliškumas ir kas jais norima pasakyti? Pabandykime pažvelgti atidžiau.

1. Skautas tiesus ir laikosi savo žodžioŠis įstatas ne be priežasties yra pirmas. Čia užšifruota „atsakomybė“ – tai, ant ko statoma visa skautiška veikla. Skautas po truputį iš savo vado-vo įgauna vis daugiau atsakomybės: šiandien tavęs paprašė paruošti žaidimą kitai sueigai, po mėnesio tu jau padedi vadovui dirbti su vaikais, po pusės metų tu jau padedi organizuoti stovyklą, po metų tu jau atstovauji skautus savivaldybėje ir t.t. Taip pat šiame įstate užšifruotas „pasitikėjimas“. Nėra skautavimo be pasitikėjimo vienas kitu. Nes jei nepasitiki, tai negali duoti jokios atsakomybės kitam arba dalintis su juo darbais.Ir apibendrindami mes galime išvesti štai tokią formulę: tiesus + duotas žodis = garbė.

2. Skautas ištikimas Dievui ir TėvyneiBūti ištikimu galima tik tada, jei turi garbės. Būtent todėl šis įstatas eina po pirmojo arba, galima sakyti, seka iš pirmo, t.y. iš garbės. Žodis „ištikimas“ giminingas su žodžiu „tikėjimas“. Skautas tiki. Į ką, čia jau kitas klausimas (Dievą, draugystę...). Svarbu tikėti, nes tai yra skauto stiprybė ir atrama. Tikėjimas, kad visas gyvenimas bus linksmas, prasmin-gas, kryptingas ir kupinas pagalbos artimui ir Tėvynei. Aišku, nėra būtina, kad tave palaidotų su skautų saliutu. J O kas yra ta Tėvynė? Kiekvienam skirtingai: tai gali būti žmonės, vieta, idėja. Svarbu turėti Tėvynę.

3. Skautas naudingas ir padeda artimuiŽodžio „naudingas” pamatinis žodis yra „nauda”, kuri reikalauja žodelio „kam”, t.y. būti naudingu kažkam, veikti naudingai dėl ko/ kam. Aišku, dar galima sakyti, kad ieškoti naudos sau, elgtis naudingai dėl savęs, bet tokia pozicija jau yra priešinga skautų pasaulėžiūrai. Taip pat žodis “naudingas” raidžių išsidėstymu yra šiek tiek panašus į žodį “dingęs” ir tai reiškia, kad skautas pastoviai kažkur dingsta, t.y. nuolat ieško progos padėti kitam, lenda į visokias „skyles“ ir tenai pradeda savo naudingumo veiklą. Bet kaip sako liaudies išmintis: „geriausias – naudingo priešas“. Pvz., nors upės tekėjimas (tavo nukreiptas reikiama linkme) automatiškai tieks vandenį į stovyklą, naktį tas pats vanduo gali užlieti visą stovyklą. Todėl visada reikia pamatuoti, ar tikrai tavo veikla yra naudinga ir saugi, nes jei pvz., pamatęs dėdę už tvoros, kuris renka obuolius, nepagalvojęs staigiai šoksi per tvorą jam padėti – gali pamatyti piktą ir ginantį savo teritoją šunį. Kartais net neįkyrėdmas kažkuriam žmogui jau esi naudingas. Visada klausk, ar tikrai kitam reikia tavo pagalbos.

14pulapis

2012

4. Skautas – draugas savo artimui ir brolis kitam skautuiŽodžio „draugas“ reikšmė geriau suprantama per žodžio „draugiškumas“ reikšmę – jeigu visi pasaulyje būtų nors truputį draugiškesni vieni ki-tiems, pasaulis tikrai taptų geresniu. Draugiškumas – tai meilė artimui. O artimi yra ne tik mus supantys žmonės, bet ir visas supantis pasaulis. Tu gali būti draugiškas ir savo kuprinei – ilgiau tau tarnaus. O broliškumas/ seseriškumas tarp skautų – tai skautų judėjimo vienybės užtikrinimas.

5. Skautas mandagus ir riteriškasMandagumas – tai vidinė pozicija pasaulio atžvilgiu. Nebūti „kuru“ pykčiams, t.y. nesudaryti sąlygų nesutarimams bei pykčiams.. O riteriškumas – tai ak-tyvi pilietinė pozicija. Ne stovėti ir stebėti, bet veikti skautiškai kitų atžvilgiu. Padėti artimui. Apie tai daugiau yra parašyta straipsnyje „Akty-vus pilietinis skautavimas – laikas pradėti skautauti be kabučių“ (http://www1.skautai.lt/index/article/id/838).

6. Skautas gamtos draugasBūti draugišku žvėreliams yra paprasčiau negu tokiu būti žmonėms. J Aišku, su uodais ir erkėmis reikia elgtis budriai ir atidžiai, bet taip pat nereikėtų skubėti bučiuotis su meškomis ar panteromis... Šis įstatas mums primena apie „mąstymą“ – mąstyti apie tai, kaip mes elgiamės su gamta ir, ar tas elgesys yra teisingas.

7. Skautas klusnus savo tėvams ir vyresnybeiŠitame įstate užšifruota „disciplina“. Be disciplinos nebūtų vieningų ir veiklių skautų, taip pat ir jų vienetų. Tada nebūtų galima duoti tikslią užduotį ir tikėtis, kad ji bus padaryta gerai ir laiku. O disciplina kyla iš pagarbos. Bet visada žiūrėkite, kad norint pasiekti gerą discipliną, nebūtų perlenkta lazda. Taip, vadovas gali liepti pririnkti malkų, bet jei skautai sukapos viską (ir stiebus, ir vartus, ir t.t.) – jau bus negerai, nors iš esmės užduotis bus įvykdyta.

8. Skautas linksmas, susivaldo ir nenustoja viltiesAš pradėčiau nuo to, kad labai gražu, kai skautas šypsosi, o jo šypsena yra neskylėta be dantų. Tad čia visai yra vietos ir higienai. :)Iš tikrųjų pagal šitą įstatą žmonės dažniausiai ir atskiria skautus, nes jie sugeba išsisukti iš bet kurios situacijos, neliūdėdami, o vis entuziast-ingai mąstydami apie kitus išsisukimo variantus. Tai ir yra ištreniruotas veiklumas ir budrumas.

9. Skautas taupusŽodį „taupus“ galima išskleisti į du žodžius „tau“ ir „pusė“ – tai yra, kad skautas visada turi kuo pasidalinti dėl kito gerovės. Taip pat „taupus“ gali reikšti ir „saugus“ – pvz., skautas žino kaip išsaugoti du paskutinius degtukus, kad jie nesušlaptų. Tai irgi yra taupumas.

15pulapis

2012

10. Skautas blaivus ir skaistus savo mintimis, žodžiais ir darbaisAštrus ir šaltas protas, tikslūs žodžiai bei atsakymai ir, svarbiausia, ne tik šnekėti, bet daugiau daryti. Svarbiausia, kad nebūtų gėda dėl savęs prieš kitus. Pasakysi, kad tikrai negėda? Tokiu atveju tu – arba visai šventas, arba paskutinis niekšas! :)O iš esmės, šitas įstatas ne šiaip sau eina yra paskutinis, nes jis apiben-drina visus. Nes jei juo vadovausiesi pilnai, tai tuomet vadovausiesi ir kitais. Būtent todėl šitie įstatai eina tokiu eiliškumu: nuo atsakomybės link tikro skauto. Mūsų įstatai – mūsų tobulėjimo kelias. Ir skautų įstatai pradės veikti tik tada, kai Tu jų laikysiesi ne tik būdamas tarp skautų ar su jais, bet ir tada, kai jais vadovausiesi savo kasdienybėje – mokykloje, universitete, darbe, šeimoje, parduotuvėje ir t.t. Gilv. Pavel Mikriukov

16pulapis

2012

Jau kuris laikas LS gyvena pagal reformą, kuria skautams rišamo kaklaraiščio spalva atitinka skauto amžių. Gera buvo ši reforma ar bloga - jau niekas perdaug nesigilina, gal ir gerai, juolab pripratome vilkų amžiaus (6-10 m.) vaikus matyti su oranžiniais kaklaraiščiais, skautų (10-14 m.) su gelto-nais ir t.t. Galų gale priartėjome prie aiškumo - spalva reiškia amžių arba gyvenimišką patyrimą. Net ir “neliečiamoje” vyr. skautų amžiaus grupėje bręsta tam tikros reformos. Šiuo požiūriu šiek tiek sujaukta skautų amžiaus grupė - suaugę žmonės, kurių amžių identifikuoja net 3 kaklaraiščiai: pil-kas, žalias ir smėlio spalvos arba Gilvelio. Vienintelis lyg ir jokiomis reformomis neliečiamas yra Gilvelio kaklaraištis. Ne mes jį sukūrėme, ne mums apie jo reformas ir galvot, juolab jis viso labo reiškia “skautas, sėkmingai pabaigęs Gilvelio kursus”. Kiti du - sugalvoti Lietuvos skautų. Pilkas kaklaraištis, kaip tos pačios kaklaraiščio spalva = amžiaus grupė reformos tvarinys būtų visiškai logiškas ir jis išties reiškią ne ką kitą, o amžių. Skirtingai nuo žalio kaklaraiščio, kuris išties yra laipsnis. Laipsnis suteikiamas pagal for-malius kriterijus (nuopelnus) LS Tarybos sprendimu. Panašiai taip pat suteikiami ir medaliai bei ordinai, skiriasi tik kriterijai ir tai, kad įvertinus nuopelnus nereikia duoti dar vieno įžodžio. Lyg ir būtų galima inicijuoti žalio kaklaraiščio, kaip skirto ne amžiaus grupei identifikuoti, panaikinimą, jeigu ne dešimtmečius formuotos skautininkų tradicijos (Lietu-voje ir išeivijoje) ir sentimentai. Todėl siūlymas toks: panaikinti pilkus kaklaraiščius, vietoj jų, visiems į organizaciją ateinantiems suaugusiems žmonėms, kurie nenori tapti vyr. skautais, rišti žalius kaklaraiščius. Taip pat, naikinti skautininkų įžodį, aukštesniuosius vyresniškumo laipsnius tegu suteikia LS Taryba ir žymi ženklai ant uniformos po lelijėle taip, kaip iki šiol. Tokia reforma manau laimėsime nuoseklumą su kaklaraiščių spalvom ir amžiumi, išvengsime “pilkų” diskriminacijos ar išskyrimo, o suteikiamas laipsnis bus kaip laipsnis ar įvertinimas, o ne perėjimas į kitą amžiaus grupę du-odant įžodį. Juolab, mano nuomone, skautininkų įžodis nėra didesnė šventė organizacijai, lyginant su “pilkų” įžodžiu. Rašau šį straipsnį dėl to, kad LS vadovų sąskrydyje pradėta diskusija pasiektų apčiuopiamus rezultatus LS Suvažiavime. Yra paruoštas LS įstatų bei visų su reforma susijusių nuostatų pakeitimų projektas. LS įstatų pa-

PILKA REFORMA

17pulapis

2012

keitimui reikės Suvažiavimo valios. Vadovų sąskrydyje esminių prieštaravimų nebuvo, tad tikėtina, jų nebus ir Suvažiavime. Suvažiavimas bandys su-tilpti į vieną dieną ir sprendimų diskusijoms laiko gali neužtekti, todėl išankstiniam informavimui ir diskusijai šis straipsnis atsiranda skau-tatinkly.

Ką manot?

Gilv. sk. v. Liudas Gikaras

18pulapis

2012

Būdamas skautu, kurio profesija karininkas išgirstu labai daug pareiškimų, kad kariški elementai trukdo skautauti. Norėčiau pasidalinti savo patir-timi, kaip aš būdamas skautas į kariuomenę nuėjau, kaip man skautai padėjo tapti karininku ir kaip buvimas karininku padėjo tapti geresniu (asmenine nuomonė) skautu. Noriu tik pasakyti, kad pažinimas skatina supratimą.

Skautišką „karjerą“ pradėjau 1999 m., o skauto įžodį daviau 2000 m. vasarą. Taigi, pirmiau tapau skautu, o tik po to įstojau į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Dabar tarnauju Lietuvos karinėse oro pajėgose ir taip pat esu oro skautas. Jau vienuolika metų skautas ir šešis metus karys. Manau, jei ne skautai, nebūčiau įstojęs į Karo akademiją ir tapęs karininku. Žinoma vien būti skautu neužtenka, reikia gerai mokytis, spor-tuoti, užsiimti įvairia kita veikla, bet būdamas skautu, praėjau tokią gerą mokyklą, sužinojau tiek dalykų, kad stojamieji profesiniai testai tikrai nebebuvo tokie baisūs/sunkūs. Kai manęs paklausia, kas padarė didžiausią įtaką mano asmenybei, aš nedvejodamas pasakau - „Skautai!“. Skautuose aš supratau kas yra Lietuva, kas yra geri, šilti žmonės, kaip dirba koman-da. Skautai išmokė mane lyderystės. Stodamas ir įstojęs į Akademiją, aš turėjau pagrindą po kojomis, aš supratau daug daugiau negu kiti. Išvažiavus į karines pratybas, man būdavo lengviau, nes aš buvau matęs mišką, nebu-vau matęs ginklų kaip šauliai, bet žinojau ką reiškia susipurvinti at-liekant užduotis, turėjau pagrindines praktines žinias savo galvoje, ku-rios labai padėjo, kai reikėjo vykdyti įvairiausias kariškas operacijas. Taigi sakyčiau Pasaulis apsisuko. Kai lordas Baden – Powell‘is Sugalvojo skautus, Jis pagrindą reikiamų žinių ėmė iš kariuomenės, žinias reika-lingas pėdsekystei, žvalgymui, gamtos pažinimui modifikavo, bet pagrindą ėmė iš kariuomenės, galų gale ir sugalvojo skautus kariaudamas. Dabar gi, dažniausiai susiformavę skautai, išmokę įvairių skautiškų linksmybių eina į kariuomenę, kur jiems yra pateikiamos suglaudintos žinios, kur jie yra mokomi išgyventi, bet viskas būna paremta karo praktika. Tokiu būdu nebe-lieka žaidimo, bet lieka skautiškos žinios įgytos per praktiką ir patir-tis sukaupta savo kailiu, atsiranda kariška drausmė, galbūt šaltumas, ar šaltakraujiškumas, bet lieka širdis, tikra didelė skautiška širdis. Manau vienas sudėjus skautiškas ir kariškas žinias tampi geresniu skautu ir kar-iu. Svarbiausia vadovautis principu: „reikia žinoti vietą, laiką ir saiką“.

POŽIŪRIO SUDERINAMUMAS: SKAUTAVIMAS – KARYBA

19pulapis

2012

Visiems tiems, kurie galbūt nesutiks su mano mintimis ir sakys, kad kariuomenė ir Skautija neturi nieko bendra, kad skautai ne karinė organi-zacija ir reikia nuo visų kariuomenių atsiriboti, pradedant uniformomis, kurios yra slepiančios spalvos, baigiant ginklais, aš pasakysiu: sakykite ką norite, bet kariuomenė yra pasaulio variklis, jei ne kariuomenė, neturėtume pažangos, jei ne kariuomenė, neturėtume skautatinklio ir veidaknygnės, nes internetas buvo pirmiausia naudojamas karo tikslams, žinoma tikram skau-tui GPS nereikalingas, nes jis gali susiorientuoti miške, ar mieste ir be jo, bet daugeliu atveju naudingas išradimas, kurį pirmiausia pradėjo naudoti kariuomenė. Tai tik keletas pavyzdžių, kaip kariuomenė padeda vi-sai visuomenei, kurios dalimi yra ir skautai. Taigi kai kitą kartą eisite į parduotuvę kur parduodamos turizmo ir kariškos prekės, pagalvokite, ar tikrai mes, skautai taip labai norime atsiriboti nuo kariuomenės, nebūtina šaudyti ginklu, nešioti karišką uniformą, arba jos dalis, nebūtina būti kariu, bet juk galima kariuomenę palaikyti ir imti iš jos pavyzdį.

Privardinau daug dalykų, kodėl kariuomenė yra naudinga skautams ir vi-sai visuomenei, bet nepasakiau, kaip ji man padėjo būti geresniu skautu. Kariuomenė padėjo man pagerinti savo asmeninius įgūdžius daugelyje sričių. Nuo kariškų iki bendražmogiškų, visa tai daro ir skautai, bet tarnaujant kariuomenėje atsiranda daugiau konkretumo, kritinio mąstymo. Išmokau plan-uoti ir vertinti savo ir kitų laiką. Išmokau vertinti žmones pagal objek-tyvius kriterijus, o ne jausmus. Praplėčiau akiratį ir tikrai supratau, kad skauto tarnystę ir tarnybą kariuomenėje galima suderinti visomis prasmėmis ir tegu nesako kitaip tie, kurie nėra bandę abiejų dalykų vienu metu. Visiems siūlyčiau gyvenime prisiminti, kad geriau nesakyti, kad vienas, ar kitas dalykas yra blogai, jei nesi net bandęs to patirti ir informaciją turi iš nuogirdų. Kol neišbandei, negali susidaryti savo nuomonės.

Baigdamas norėčiau pacituoti savo gerą draugą, jauną karininką (ne skautą, bet kitų nevyriausybinių organizacijų aktyvų narį): „Kreipimasis į mielą visuomenę. Per pastaruosius 5 550 metų vyko daugiau nei 14 500 mažų ir didelių karų, kurių trukmė yra nuo 38 minučių iki 116 metų, kuriuose žuvo daugiau kaip 1,240,000,000 žmonių. Kas antras žuvęs kare žmogus yra civi-lis. Nuo 3600 m. pr. Kr. pasaulyje žinomi tik 292 metai taikos. Nuo 1815 m. vyko daugiau nei 210 tarp valstybinių karų. Šiuo metu Pasaulyje vyksta apie 40 konfliktų, iš jų 12 jau nusinešė daugiau negu 1000 aukų. Per 2011 metus prasidėjo 5 nauji konfliktai. Pasaulyje vienintelė valstybė kuri ne-turi kariuomenės ir amunicijos yra Islandija, bet jos teritorijoje yra JAV karinės bazės. Švedija (į kuria mes lygiuojamės) nekariavo pastaruosius 250 metų, bet ten nei vienam žmogui neiškyla klausimas: „Kam reikalinga kariuomenė?“ Šveicarija, kurioje laikomi viso pasaulio pinigai, yra JT būstinė, turi ir nuolat bando pilietinio pasipriešinimo ir veiksmų brandu-olinio sprogimo metu planus. Žmonės, kurie geriausiai žino karo padarinius ir labiausiai trokšta taikos yra kariai. Kariuomenė nėra valstybės atribu-tas, tai yra jos esmė. Valstybė be kariuomenės, kaip žmogus be širdies, kaip namas be durų. Kiek iš jūsų gyvena būste be durų... Tauta privalo

20pulapis

2012

„maitinti“ kariuomenę, tik ji gali rinktis maitinti savo kariuomenė ar svetimą. Politikai priima sprendimus pradėti ar nutraukti karą, bet Li-etuvos kariuomenė išmoko tarpukario pamoką ir jos nieku gyvu nekartos, nežiūrint į jokius politikų sprendimus pasiduoti. Lietuvos kariuomenė tai-kos metu išminuoja sprogmenis randamus mūsų daržuose, kovoja su narkotikų kontrabanda iš Afganistano, kad mūsų vaikams būtu kuo mažesnė tikimybė sutikti Vilniaus gatvėje “narkodylerį”. Lietuvos kariuomenė potvynių metu mūsų kaimynams garantuoja susisiekimą su neužtvindytais žemės plotais. Ka-riai, yra tie žmonės, kurie ieško jūsų senelių pasiklydusiu miškuose. Li-etuvos kariuomenė yra didžiausias priežastis ir vienintelis garantas, dėl kurio Lietuva priklauso didžiausiam pasaulyje kariniam aljansui. Lietuvos kariuomenė yra neatsiejama Lietuvos istorijos gyvoji legenda ir ji daro žymiai daugiau negu tu galėtum įsivaizduoti. Mielas skaitytojau, kariuomenė yra paskutinė instancija užtikrinanti, kad tu ramiai miegotum savo namuose naktimis. Todėl prašau, prieš užduodami klausimą: „Kam Lietuvai reikalinga kariuomenė?“ gerai pagalvokite, ar nepritrūksite argumentų.“

Tikiu, kad šias rašinys iššauks diskusiją, arba bent jau sukels klausimų, su visais norinčiais galiu ir noriu diskutuoti. Jei matome joje problemų, arba pastebėjote blogai besielgiantį karį, kelkite klausimus į viešumą, arba eikite į kariuomenę, patikrintumėte ar ištiktųjų viskas ten taip blogai kaip sakoma, pakeiskime kariuomenę kartu, padėkime jai pritaikydami joje savo skautiškas žinias, savo meilę Tėvynei ir Artimui, įdėkime savo širdį, savo Tikėjimą, kad visiems būtų geriau, nes kariuomenei reikia šviesių protų, o skautai yra vieni iš šviesiausių savo mintimis ir širdimis žmonių Lietuvoje, o pažinoti vieniems kitus tikrai nekenkia, tai tik praplečia akiratį.

sk. v. Andrius Mika

21pulapis

2012

Gerų išimčių visada buvo, bet tai tik išimtis iš taisyklėsŠito straipsnio priežastis yra paprastas klausimas: kodėl Raudonas kryžius, Caritas, Jaunimo linija ir daug kitų ima ir padeda žmonėms, o skautai į visas puses skelbiantieji, kad tarnauja Dievui, Tėvynei ir artimui, kažkaip vis žaidžia „skautavimą“ tik tarpusavyje, o visi darbai į išorę – visuome-nei, tik dėl varnelės?Skautiška idėja tikrai yra graži - skaitėm, daug girdėjom, aptarinėjom. Bet kažkaip praktiškai viskas „buksuoja“ ir kažko vis trūksta? Ar tai sit-uacijos, žmonių sąmoningumo, noro, motyvacijos, gerų sąlygų, palaikymo, pinigų stoka? Sąrašas ilgas, bet mano manymu, tai lyg vartyti lapus, kurie pridengia šaknis.Mes gi puikiai suprantame, kad visas mūsų metodas grindžiamas geros veik-los pavyzdžiu, stipriais žmonėmis, kaip dvasia taip ir poelgiais, į kurias norisi lygiuotis... Bet pradėsim nuo pradžios.

Skautiškas kelias susideda iš trijų žingsnių:

1)Pakeisti save – mūsų laikais tai yra pats sunkiausias dalykas: išeiti iš savo pasaulio ir pradėti gyventi realiame su visais jo pliusais ir mi-nusais, sustabdyti vidinį abejingumą aplinkiniams žmonėms ir sunkiausia – pradėti mylėti žmones.

Keletas smulkių, bet judant link savęs pakeitimo, pavyzdžių:

a) Stovi sotelėje - lauki autobuso. Priešais tave užgeso mašina ir vairuo-tojas vidury eismo bando ją stumti. Ką darysi? Žiūrėsi kaip ir visi aplink į tą niekšą? Ar iškart užraitosi rankoves ir padėsi pastumti mašiną?

b) Visi tyčiojasi iš bobutes stotelėje, kad ji nesigaudo, koks autobusas kur važiuoja. Tyčiosiesi kaip visi ar prieisi ir pabandysi viską išaiškinti?

c) Arba einant gatve, išgirsi šalia einančios mergaites pokalbį telefonu su mama, kad ji neturi už ką grįžti namo į kitą miesto galą? Praeisi, ar

AKTYVUS PILIETINIS SKAUTAVIMAS – LAIKAS PRADĖTI SKAUTAUTI BE KABUČIŲ

22pulapis

2012

prisiminsi, kad turėjai bilietėlį kišenėje?

Būtent tam yra skirtos visos mūsų programos ir veiklos – treniruoti įgūdžius, kad prireikus juos panaudotume darant gerus darbus visuomenei. Ir tik išmokus pačiam visada būti pasiruošusiu padėti artimui, galima mokyti to kitus ir rodyti anksčiau minėtą pavyzdį bei užkrėsti iniciatyvumu.

2)Pakeisti aplinkinius Antras žingsnis – tai vadovavimas. Puikiai suprantant, kad vienas lauke ne karys, bet savo energija rodant pavyzdį ir iniciatyvą, mokant kitus tobu-linti savo įgūdžius ir paeksperimentavus skautiškoje laboratorijoje (or-ganizacijoje) bandyti jau kryptingai padėti visuomenei, einant link trečio žingsnio.

3)Kartu pradėti keisti pasaulį Trečias žingsnis, tai tavo komandos nenugalimas noras daryti gerus darbus ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad norisi. Taip ir atsiskleidžia aktyvus pilietinis skautavimas: žvalgyti, kur galima padėti, žvalgyti savo gal-imybes, žvalgyti savo komandą ir svarbiausia, visą tai daryti linksmai. Tada ir „nebuksuos“ vidinis skautiškas kodeksas, nes dabar jau bus kam jį pritaikyti, o skautiška idėja neatrodys tokia keista. Ir į skautus žiurės kitaip.

Gilv. Pavel Mikriukov

23pulapis

2012

Taigi, taigi. Vykdydama mėnesio iššūkį paruošiau keletą klausimėlių apie garbę, savo draugovės skautams. Iš tiesų, tai buvo nemažai diskusijų, netgi ginčų, bet visais atvejais buvo pasiektas kompromisas ir susitarimas. O dabar...Ką apie garbę mano Veiverių Kunigaikščio Gedimino draugovės vilkiukai: Miglė, Akvilė, Nojus, Augustė, Gabrielė, Kamilė, Nojus, Domas? Taigi šiems vilkams, garbė - tai kai padarai ką nors gero ir nereikalauji atlygio. Jie sako , kad šiandien garbė - tai meilė kitam žmogui. Garbingas poelgis - tai kai kitam žmogui už gerą darbą atsidėkoji arba tiesiog pasakai „Ačiū“. Vilkiukai nepritaria blogam elgesiui, bei mano, kad brolių ir sesių garbė nesiskiria. Jų atžvilgiu, skautiškos garbės pavyzdys yra gerieji darbeliai.Tiesą sakant, tiek išminties iš vilkų nesitikėjau, bet jeigu skaitot šitą straipsnį - Ačiū vilkams! Išklausėme vilkų, o dabar labai įdomu sužinoti, ką apie garbę mano draugovės skautai geltonieji. Sesės Raminta, Sandra ir Justina galvoja, kad garbė, tai sunkiai užsitarnaujama žmonių pagarba. Jos sako, kad garbingas žmogus, tai tas kuris ką nors gero padarė tautai ir kad garbingas žmogus yra geros širdies. Taip pat, jos mano kad nedera daryti negarbingų poelgių ir kad brolių bei sesių garbė nesiskiria. Vilkiukai apie garbę turėtų žinoti ir skirti kokie poelgiai yra garbingi, o kokie ne. Jų manymu skautiškos garbės pavyzdys yra pagarbumas ir draugiškumas.Broliai Einaras ir Arminas sako, kad garbė, tai kai visi tave gerbia. Šiandien skautui ji reiškia, kad visi tave gerbia kaip skautą. Jie kalba, kad negarbingas elgesys yra negražus, o brolių ir sesių garbė šiektiek skiriasi. Apie garbę vilkiukai turi žinoti kas yra garbingas skautas. Ir skautiškos garbės pavyzdžiai - tai kai stengiesi padėti kitam broliui ar sesei nenuleisti rankų.Sesės Ugnė, Viktorija bei Evelina žino, kad garbė, tai kai žmogų gerbia už

BRANGINDAMAS SAVO GARBĘ...

24pulapis

2012

įvairius nuopelnus. Jų manymu šiandien nevisi supranta kas yra garbė ir garbingas elgesys yra kilnus ir geras. Sesės kritiškai vertina blogus po-elgius ir jiems nepritaria. Taip pat, jos sako, kad brolių ir sesių garbė skiriasi. Ką turi apie garbę žinoti vilkiukai? Jie turi žinoti, kad garbė, tai taip pat buvimas draugišku, tiesiu ir visada lankyti skautų sueigas. O skautiškos garbės pavyzdžiai, tai yra taip pat gerbimas kitų žmonių.Sesės Žilvija ir Diana sako, kad garbė, tai yra jausmas kai aplinkui esan-tys žmonės tavimi didžiuojasi. Jų nuomone, šiandien garbė vertinama, bet nevisi supranta, kas ta yra. Garbingas elgesys - tai kai pagelbėji kitam, o negarbingas - tai kai nepadedi ir nejauti pagarbos kitam. Brolių ir sesių garbė skiriasi, nes broliui, pavyzdžiui, garbė tai kai ką nors išgelbėji. Skautiškai garbingo žmogaus bruožas yra nesavanaudiškumas.Broliai Valentinas, Lukas ir Erikas, kalba, kad garbė - tai yra seves ir kitų gerbimas, bei kitų pasitikėjimas tavimi. Šiandien garbė simbolizuoja pasitikėjimą. Šiems broliams negarbingas elgesys yra smarkiai nepriimti-nas. Jie mano, kad brolių ir sesių garbė skiriasi, o apie garbę vilkiukai turi žinoti, kad garbė yra gerai. Skautiškos garbės pavyzdžiai tai yra vi-sokeriopa pagalba kitam.Tai štai ką apie garbę sako mūsų skautai. Su jais buvo šaunu kalbėtis, stebėti, kaip jie dirba grupelėse. Ačiū, jums labai! :)

Ir...Ką apie garbę sako, mūsų patyrę skautai?Sesė Viktorija mano, kad garbė tai užsitarnautas geras vardas, bet garbė šiais laikais nelabai ką reiškia, o turėtų reikšti daug ką. Garbingas žmogus yra geras, o negarbingas - blogas. Šiai sesei nepatinka šalia esančiujų, negarbingi poelgiai. Vilkiuikai apie garbę turi žinoti, ką ji reikšia, o skautiškos garbės pavyzdžiai, tai yra pagalba kitiems.Sesė Virginija sako, kad garbė tai yra pagarba kitam, sau ir Tėvynei. Skau-tui ji reiškia, kad gerbi kitą skautą. Jai nepatinka aplinkinių negarbingi poelgiai, o brolių ir sesių garbė nesiskiria. Ši sesė sako, kad vilkiukai ir kandidatai į skautus, turi žinoti, kad garbė tai taip pat tarnavimas Dievui ir Tėvynei ir pagalba artimui - juk tai - jų būsimasis įžodis.Brolis Jonas galvoja, kad garbė tai kai kiti apie tave yra teigiamos

25pulapis

2012

nuomonės. Šiandien garbė beveik nieko nereiškia. Jonas sako, kad kai negarbingi poelgia pasiekia beveik nusikaltimo lygį, galima pasitelkti pareigūnus (blogiausiu atveju). Dar jis sako, kad vilkams apie garbę visko žinoti nebūtina, bet esmę jie turi „pagauti“. Skautiškos garbės pavyzdys - tai kai galvoji ką darai stovyklose ir sueigose, ir kai deramai elgiesi su kitais žmonėmis. Sesė Viktorija sako, kad garbė yra geras vardas, taip pat kai nedar-ai to ko neleidžia tavo įsitikinimai. Garbė, šiais laikais beveik nieko nereiškia paprastam žmogui, bet skautui ji turi daug ką reikšti. Ši sesė sako, kad kai saves negerbi, tai negerbi ir kitų. Jai pasidaro gaila žmoniu besielgiančiu negarbingai. Jos nuomone, brolių ir sesių garbė nesiskiria. Apie garbę vilkiukai turi žinoti, kad jie privalo laikytis savo duoto žodžio ir pažado. Apibendrinant galiu pasakyti, kad mano draugovės skautai, tiek vilkai, tiek citrinos ir vyšnios, puikiai supranta, kas yra garbė.Pabaigai, pridėsiu dar keleto filosofų, mąstytojų ir asmenybių pasakymų apie garbę.Ką gerbiame, tam niekuomet nepataikaujame dėl to, kad pagarba vertinama, o iš meilikavimo pasišaipoma. - Publijus Siras.Ne klaidos taisymas, o atkaklus jos laikymasis žemina bet kurio žmogaus ar žmonių organizacijos garbę. - Bendžaminas Franklinas.Gėda ir garbė - kaip drabužiai: kuo labiau nuskarę, tuo mažiau jais rūpinamasi. - Apulėjus.Į tuščiagarbį žmogų niekas, išskyrus jį patį, nekreipia dėmesio. - Ezopas.Taigi tiek šiam kartui. Tikiuosi, kad šitas straipsnis jus įkvėps patiems pakalbėti su savo skautais (ir ne tik) apie garbę ir jų nuomones parodyti kitiems.

Pat. sk. Nora Matulytė

26pulapis

2012

Ką susitikę kalbasi brolis vyt-is ir vyr. skautė? Aišku, kad apie lietuvišką Disneilendą, skautaujant nejučiomis ant nosies atsirandančius rožinius akinius ir Rusnės bobutes... Ne? Jūs taip nedarote?Esu girdėjusi, kad Tomas turi labai rimtas pareigas, bet man labiausi-ai norisi pristatyti jį kaip brolį vytį, šiuo metu gyvenantį Australi-joje ir vasarą viešėjusį Lietuvo-je. Jei nespėjote su juo pabendrauti gyvai ir viską patys susižinoti – šis interviu kaip tik jums.

Ar tikrai Australijoje visi vaikšto aukštyn kojomis?Gaila, kad neatsivežiau savo žemėlapio, nes Australijos perspek-tyvos yra visai kitos, negu čia, Eu-ropoje, Lietuvoje. Yra išleistas toks žemėlapis – jūs manytumėte, kad vis-kas aukštyn kojomis. Australija yra pasaulio centre ir viršuje, o Europa kur nors apačioje, kampe. Amerika irgi apačioje, kitame kampe. Tai ar mes vaikštome auktyn kojomis, ar čia

esantys? Nelabai aišku.Rimtai yra tokių žemėlapių. Pasižiūri į juos, atrodo, kad kažkas ne taip, bet vėliau pripranti ir gali orientuotis. Bet tokie žemėlapiai yra labiau šposas. Visi rimti žemėlapiai orientuojasi į šiaurę.

Būdamas Lietuvoje turbūt jau daug kartų pasakojai apie save, bet papasakok dar sykį.Mano žmona, kuri dabar liko Australijoje, dirba Gynybos ministerijoje, yra civilė. Jai gavus paskyrimą į Australiją, mečiau darbą Vašingtome ir mes persikraustėme čia trejiems metams. Liko kokie 18 mėnesių ir grįšime į Vašingtoną.Prabėgo 18 metų nuo tada, kai paskutinį kartą lankiausi Lietuvoje. Pradėjęs rimtai galvoti apie šią kelionę nutariau, kad reikia jai skirti nemažai laiko. Taip pat norėjau pasinaudoti proga ir aplankyti skautų stovyklą An-glijoje, kuri prasidės po poros dienų.Mūsų Skautų Sąjungoje aš einu Vyriausiosios skautininkės pavaduotojo ir Brolijos vado pareigas. Kai perėmiau tas pareigas, viena iš mano svajonių, tikslų buvo aplankyti kiekvieną Sąjungos rajoną. Nebūtinai ten stovyklau-ti, bet bent aplankyti. Atvykęs čia, į Europą, ypatingai kitą savaitę, galėsiu pasižymėti, kad tai atlikau.

INTERVIU SU BROLIU TOMU DUNDZILA

27pulapis

2012

Ar galėtum plačiau papasakoti apie skautavimą išeivijoje? Lietuvoje tikrai ne visi žino apie jūsų veiklą, kiti tik puse ausies ką nors yra girdėję.Man smagu, kad yra susidomėjimas ir noras sužinoti apie išeivijoje esančius lietuvius skautus. Jaunesni apie tai gal dar nemąsto, bet jau patyrę skau-tai ir studijuojantys turėtų žinoti apie išeivijos skautus. Dabar, kai daug kas emigruoja, išvyksta studijoms, manau, kad jie turėtų būti bent girdėję apie skautus Anglijoje, artimiausią išeivijos vienetą.Išeivijos skautavimo pradžia buvo tarpukario laikais, kai dauguma šeimų pasitraukė į vakarus ir gyveno DP stovyklose. Jie gyveno ten po kelis metus – nuo 1944 iki 1947 – 1948, todėl einant laikui atsirado poreikis užimti vaikus buvo atkurti skautai. Prasidėjus emigracijai į Angliją, Ameriką, Australiją, ten skautų vadovai vėl atkūrė savo veiklą. Mūsų veikla, manau, yra panaši į jūsų veiklą. Mes vis tiek skaitome „Skautybę berniukams“, nešiojame uniformas, įžodis tas pats. Jūs sakote „priesakai“, mes juos vadiname „įstatais“ – tai tik smulkūs skirtumai.Išeivijoje bandome pabrėžti, kad mes esame lietuviai skautai. Mūsų kalba kar-tais silpnesnė, dabar daug kas net nekalba. Ir mano amžiaus yra nekalbančių. Bet jeigu vilkui yra 10 metų, ar net šešeri, negalima tikėtis, kad jis būtinai kalbės lietuviškai, nes tai yra jau antra, trečia išeivių karta. Nors esame praturtėję imigrantais, kurie atvyko per paskutinius 10 – 20 metų.Vyksta stovyklos, vienuose vienetuose gal savaitės, kituose 10 - 12 dienų, metų bėgyje būna įvairios iškylos. Mes, ypatingai Šiaurės Amerikoje, Kanado-je ir JAV, stengiamės suburti visus kartu, kad jie turėtų, sakykim, kas du metus progą sueiti visiems kartu. Kad būtų tas skautiškas, lietuviškas ryšys. Žinau, kad Lietuvių skautų sąjunga yra suskirstyta į rajonus. Turbūt pagrindinis skirtumas nuo mūsų – atskirai veikiančios seserija ir brolija.Mūsų organizacijoje aukščiausias pareigas užima Pirmija ir Pirmijos pi-rmininkas. Pagrindinė organizacija, kuri prižiūri veiklą yra Taryba, joje yra rajonų vadai. Mūsų Sąjungoje turime įvairius rajonus: trys yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, po vieną Kanadoje, Europoje, Australijoje ir Pietų Amerikoje.Pietų Amerikoje ryšiai iširo ir ten skautai, galima sakyti, jau yra išnykę. Ir labai gaila. Ten gyvenantys gali būti jau penkta generacija, jų tėvai išvyko 1920, 1925, 1930 metais. Kai suskaičiuoji, kiek metų prabėgo ir kiek tų generacijų... Šeimos daugiau ir daugiau pasidaro mišrios, vyksta nutautėjimas. Bet, manau, tai yra ir natūralus procesas. Skautų branduolys buvo Brazilijoje, dar prieš 30, 40 metų tikrai buvo dar Urugvajuje, kele-toje kitų šalių. Nesu pakankamai užtikrintas ir gaila, nes tai yra mano žinioje, bet nėra ryšių. Su Tėvu Saulaičiu reikia pasikalbėti, jis yra sakęs, kad yra tokie ir tokie žmonės. Siunti meilą, ar laišką – neatsako. Kas nors gal nuvyksta, išgirsta, kad, gaila, šiais metais nepavyko suruošti stovyklos. Na, iširo. Gal toks likimas mūsų.Amerikoje, Los Andžele, yra du tuntai: brolių ir sesių. Jie turi savo žemę kalnuose ir ten kasmet stovyklauja. Žiemos metu tie kalnai būna užsnigti

28pulapis

2012

ir vyčiai atlieka žygius, bando pasiekti stovyklavietę, bet ne visada pa-siseka.Vidurio Amerikos rajone, Čikagoje yra trys pagrindiniai tuntai: Aušros vartų Kernavės sesių tuntas, Nerijos jūrų skaučių tuntas ir Lituanikos brolių tuntas. Ir dar visi tie seneliai ir t.t., jie gal neprisirašę prie tuntų, bet buriasi atskiruose savo rateliuose. Manau, kad Čikagoje yra 400, gal 500 skautų narių, ketvirtadalis mūsų visos Sąjungos. Ir jaučiasi ta Čikagos jėga. Ką Čikaga nutaria, visi turi su tuo gyventi. Be to, dar yra du sesių ir brolių tuntai Detroite, šiek tiek mažesnis vienetas Kliv-lende.Rytiniame pakrašty, Atlanto rajone, yra Bostonas, Niujorkas, Vašingtonas ir dar keli, mažesni, išsibarstę vienetai. Kanadoje pagrindiniai vienetai yra Toronte. Montrealyje prieš dešimtmetį dar buvo skautų, bet jie irgi jau užauga, išeina į universitetus, darbus ir taip truputį išbyra. Tad daugiau-sia skautų yra Toronte ir jo priemiestyje Hamiltone. Sakyčiau, Kanadoje iš viso yra 200 skautų. Anglijoje irgi yra apie 200 registruotų skautų, su jais dar susipažinsiu. Galėsiu gal tada atraportuoti.Australijoje irgi kokie 200 su virš skautų yra. Australija kaip žemynas yra to pačio dydžio, kaip JAV. Atstumas gan panašus – tarp Vilniaus ir Londono yra tas pats atstumas kaip tarp Sidnėjaus ir Melburno. Gali nuvažiuoti per 8-12 valandų, arba gali per porą valandų nuskristi.Skautai pagrinde yra Sidnėjuje ir Melburne. Šią Australijos vasarą, kuri buvo sausio mėnesį, buvo atvykę Tomas ir Indrė (red. p. apie tai buvo rašyta pavasario numeryje) ir stovykla vyko prie Melburno. Po dviejų metų vėl bus Australijos Rajono stovykla, ji turėtų būti kur nors arčiau prie Sidnėjaus. Tai jie taip kaitaliojasi. Nors ir kituose miestuose yra po ke-lias šeimas, mažesni vienetai.Tokie tie rajonai. Kiekvienas rajonas turi savo rajono vadą. Praeityje kiekviename rajone buvo daugiau negu vienas tuntas, bet dabar mūsų irgi

29pulapis

2012

truputį mažėja. Sakyčiau, iš viso mūsų Sąjungoje yra apie 2000 narių. Iš jų, galimas dalykas, ketvirtadalis jau yra vyresnio, mano tėvų, amžiaus, jau išėję į pensiją. Arba suaugusiųjų, kurie jau nelabai aktyvūs, bet dar nori dalyvauti Skautų sąjungoje, renginiuose kaip Kaziuko mugė. Jiems pat-inka užsidėti uniformą, kaklaraištį ir prisiminti, kad „A, aš irgi skauta-vau“. Jų vaikai skautauja, anūkai ir, galimas dalykas, proanūkių jau mažų irgi yra. Čia yra dalis jų gyvenimo. Jie visą gyvenimą išliko skautais ir iki šiol skautai užima aukštą prioritetą jų gyvenime.Istoriškai mūsų organizacijoje yra brolija, seserija ir akademikai – trys atskiros šakos. Seserijoje yra daugiausiai narių, apie 1000, brolijoje 800 – 900, svyruoja arti tūkstančio ir akademikų dar koks 100. Iš to ir su-sideda 2000 narių.Skiriasi mūsų programos, bet pagrindas tas pats: patyrimo laipsniai ir specialybės. Broliai turi daug daugiau specialybių negu sesės, tad sesės kartais pasiskolina iš brolių ir vykdo tas pačias specialybes. Niekas neke-lia skandalų, viskas tvarkoje.Yra kalbų, kad gal mums jau laikas sujungti brolių ir sesių programas. Iš esmės, jeigu yra mažas vienetas, taip daug patogiau. Toks yra mano patyri-mas Vašingtone, kur mes turime įvairaus amžiaus brolių ir sesių. Nepajėgėme vykdyti dvejų atskirų programų, nes sesių ir brolių reikalavimai truputėlį skiriasi. Todėl vykdome vieną bendrą ir daug nekreipiame dėmesio į skir-tumus.Ar jau priėjome laiką, kur mums reikėtų sujungti, kad būtų viena bendra programa? Nors yra brolija ir seserija, bet dar nepriėjom prie programų sujungimo. Ir aš manau, kad pagrindine to priežastimi yra baimė. Mes nekal-bame, ar sujungsime vyr. skautes ir skautus vyčius. Niekada jų nesujun-gsime, skautybė užsibaigs, jei sujungsime. Nutarėme, kad ne, dar programų nejungiame, bet administraciją jungiame. Todėl mano pareigos yra Vyr. skautininkės pavaduotojas, kablelis brolijos vadas. Praėjusioje kadenci-joje buvo dar Vyriausioji skautininkė, Vyriausiasis skautininkas ir pa-vaduotoja, pavaduotojas, iždininkė - iždininkas, sekretorė - sekretorius. O mūsų organizacija po truputį darosi mažesnė, tad darosi sunku surasti ir vadovų, kurie apsiimtų pareigas. Panaikinome bent pavaduotojus, suglaudėm truputį struktūrą. Bet dar daug darbo reikia.

Brolis Tomas Rakovas perdavė vieną klausimą: kas labiausiai nustebino po 18 metų grįžus į Lietuvą?Pradėsiu nuo išorinių dalykų. Aš nusileidau Kaune. Perėjau oro uostą ir tada jau važiavau į Kauną. Savanorių prospekte pravažiuoji parduotuves „Iki“, „Maxima“, automobilių salonus, bet vis dar matosi daugiaaukščiai pastatai, aiškiai statyti Tarybiniais laikais. Ir jie pilki. Aiškiai matosi toks pilkumas, neatsinaujinimas. Man krito į akį, tai, kad per 20 metų, manyčiau, kas nors turėtų būti pasikeitę. Ne kad pagrindinis pastatas būtų perstatytas, bet kad būtų renovuotas. Tik šiandien turėjau progą žvelgti iš Antakalnio į Žirmūnus ir ten jau pastatai yra atnaujinti.Gal, jei kas nors atvyktų į Ameriką, irgi pamatytų, - o, yra senų neprižiūrėtų daugiaaukščių. Bet ten valdžia stengiasi juos prižiūrėti, mes vadiname juos

30pulapis

2012

„the projects“, kur vykdomi valstybiniai projektai, apgyvendinami bedar-biai ir taip toliau.Būdamas su skautais stovykloje, pastebėjau, kad yra ir kitos perspektyvos. Jūs turite labai pozityvų požiūrį į gyvenimą. Kaip mes anksčiau kalbėjome apie suspension of disbelief, atsisakymą suvokti. Manau, tai yra ypatinga, kad kokia aplinka bebūtų, jūs tikrai kuriat savo gyvenimą, savo pasaulį ir žengiate pirmyn. Tai man paliko labai gilų įspūdį. Jums labai rūpi moralinis auklėjimas ir man susidaro įspūdis, kad gal kur nors to trūksta. Jūs apsiėmėte, kaip jauni, universiteto metų, vadovai auklėti savo jaunimą. Čia yra didelis skirtumas – išeivijoje mūsų tėvai yra skautų vadovai ir auklėja vaikus. Ten labai didelis skirtumas, 20 – 25 metų tarp vadovo ir skauto. O čia tas tarpas yra gal 10 metų, nekalbant apie vilkiukus.Matau, kaip vaikai reaguoja į vadovus. Nuostabu, kad jūs skautaujate taip, kaip mano įsivaizdavimu, turėtų būti skautaujama. Kad yra jaunimo auklėjimo organizacija – jaunimas auklėja jaunimą. Ir gražiai auklėja. Rūpinatės ne tik, ar jie pavalgę ir miegmaišiai šlapi ar nešlapi, bet stebite kaip jie elgiasi, prižiūrite tą elgesį, pamokinate, patariate. Man tai tikrai labai gilus įspūdis ir labai gražu tai matyti.

Man iškart kyla mintis, kad tavo įspūdžiai iš Lietuvos irgi bus šiek tiek disneilendas. Toje pačioje Lietuvos skautijoje galima nesunkiai rasti visiškai kitaip skautaujančių vienetų. Ką jau kalbėti apie tai, kad skau-tai, nors ir yra plačiosios visuomenės dalimi, ganėtinai iš jos išsiskiria. Būnant pajūry, dalis mano kelionės buvo skirta ieškoti tos Lietuvos. Au-gant mus mokino: „O, tas kaimas…“… Geltonkasės lietuvaitės…Jų mačiau! Žinau, kad čia netikras gyvenimas, bet dalinai man buvo tikrai malonu. Važiavau dviračiu palei pajūrį. Nuvažiavau iki Rusnės. Iš Klaipėdos pro Ventės Ragą, tada Minija, Šilute, Rusne. Nuvažiavęs į Rusnę, manau, kad radau tą kampelį.

31pulapis

2012

Ten buvo toks kampelis, kur ant kiekvieno stulpo yra gandrų lizdas. Mažas miestelis, bet kaimas visai šalia. Yra etnografinis muziejus. Važiuoju keliuku, jis tada virsta į žvyrinį keliuką, bobutė rauna piktžoles… Važiavau dviračiu, todėl turėjau progą sustoti ir ją užkalbinti. Klausiau: „Atsiprašau, bet nepažįstu šių gėlių ar šio augalo“. „O, čia bulvės“. Tos bulvės buvo įvairių spalvų, maišytos. Ir mes tada pasikalbėjome kokias10 – 15 minučių. Sutikau tą tikrą bobutę… Jeigu važiuočiau autobusu su ek-skursija ar net automobiliu pats – nestočiau. Dviračiu visai kitaip. Ir dar gali tuos atstumus – 50, 60 km į dieną – nuvažiuoti. Ir dar susipažinti.Taip, yra tas disneilendas. Bet manau, kad iš dalies disneilandas atsir-anda dėl skautiško gyvenimo, lavinimo. Pastatai dar tie pilki. Gerai, bet kai kas pasikviečia į svečius, įeini į tuos pastatus, atidarai duris... Butas yra atremontuotas, visi pagal pajėgas stengiasi kuo gražiau gyventi. Skautiškose šeimose ateini į namus ir, nors čia yra jų nuosavybė, jautiesi, kad esi namuose. Vis tiek tie rožiniai akiniai, bet toks yra tikras, aš manau, skautavimo poveikis.Turiu dar vieną gerą pavyzdį. Beveik prieš metus su žmona buvome Didžiajame barjeriniame rife. Mes nenardėme su oro kaukėmis, bet plaukėme su tokiais vamzdžiais. Kai plauki, visa jūra banguoja. Nuo vandens paviršiaus iki ten, kur auga koralai, yra metro atstumas. Visur plaukioja žuvytės. Tu plauki, siūbuoji ir tos žuvytės irgi siūbuoja dėl bangų. Jeigu nori pra-plaukt, tai turi jas perplaukt, bet ateina banga, patraukia žuvytes ir jos vėl ten plaukioja. Reikia pasiduoti, pasakyti – aš jūros bangavimo nesus-tabdysiu. Man reikia kaip nors siūbuojant prisiartinti prie tos vietos, kur noriu. Pasiduodi, kad iš jėgų to neatliksi. Bus likimas toks, koks jis yra, stengiesi prieiti prie tos vietos, kur nori ką nors pamatyti. Mane tai labai ramina. Aš taip pat jaučiuosi skautų stovykloje. Tą pajutau po kelių dienų Indėniados pastovyklėje – visi yra kaip šeimos nariai. Tikroje, neskautiškoje šeimoje, ne kiekvienas brolis ir sesė sugyvena. Bet pajutau – tikrai, jie pasirinko būti skautais, lieka skautais, nes jie yra šeima. Ir pasiduoda tam: man nereikia pasirodyti. Gali būti toks, koks esi. Aš stengiausi būti toks, koks aš esu. Manau, kad tie, kurie irgi ten stovy-klavo, buvo tokie patys.

Jau šiek tiek kalbėjai apie tai, bet gal dar liko įspūdžių iš lietuviškų stovyklų, apie kuriuos norėtum papasakoti?Apie skautiškas stovyklas jau daugiausiai papasakojau. Ir dar pridėsiu neišduodadamas jokių paslapčių! Turėjau progą dalyvauti skautų vyčių įžodyje ir buvo nuostabu!Kaip tik norėjau klausti, bet susilaikiau...Negaliu išaiškinti, reikia dalyvauti. Vyčiams, norintiems susipažinti su tomis apeigomis, išeivijos skautams norėčiau įkalti į galvą: vykite į Lietuvą. Ne tik stovykloje dalyvauti. Manau, kad mūsų skautavimas labai praturtėtų, jeigi mes turėtume progą dažniau stovyklauti Lietuvoje. Bet čia reikia noro ir pinigų.Dalyvauti skautų vyčių įžodyje ir matyti tas tradicijas, kurių nebuvo prieš 20 metų... 1993 metais irgi buvau skautų vyčių įžodyje Lietuvoje ir

32pulapis

2012

jis buvo labai panašus į tą įžodį, kurį mes turime išeivijoje. Bet tai, kaip jis vyksta dabar, buvo toks „vau!“ momentas. Kur tikrai jėga. Aš iš antropologijos požiūrio suvokiu kas ten vyksta ir, manau, tai yra labai brangu.Truputį nukrypsiu nuo temos. Gyvendamas Australijoje esu turėjęs kelias progas rimčiau pasikalbėti su aborigenų žmonėmis: vadovais, gidais. Klau-siau, kaip jie auklėja savo jaunimą. Nes jų jaunimas irgi turi labai sunkias sąlygas. Neprilyginu su Lietuva, Australija, ar tuo kas vyksta JAV ar Kanadoje. Bet, pavyzdžiui, kiekvienas turi savo mobilųjį, iPad, kompiuterį… Ar noriu skautauti ar ne? Ar man lietuvybė svarbi ar ne? Ar man krepšinis svarbesnis? Ar man svarbiau važinėti automobiliu? Yra tokie dalykai. O savo kultūroje aborigenai yra patyrę labai daug skausmo dėl alkoholinių gėrimų, jų žemė buvo atimta, jie patys – išstumti… Tauta tikrai yra pakirsta. Aš jų klausiu: kaip jūs ugdote savo jaunimą, kaip perduodate tradicijas? Žinau, kad jiems yra sunku. Jie negali išeiti į dykumą kaip darydavo prieš kelis šimtus metų ir medžioti kengūras ar gaudyti gyvates, nes jų gyvenimas vis tiek yra XXI amžiaus gyvenimas. Jie sako: „Mes labai dažnai bandome viską perduoti per simbolizmą“.O kas vyksta skautavime? Ypatingai, įsivaizduoju, gal ir su vyr. skautėmis, bet ir su skautais vyčiais. Gal neišgyveni to ultimate challenge, bet jau susipažįsti su tuo. Čia iš tos antropologinės perspektyvos, kad Australijos aborigenai irgi suvokia, kad nebegali mokinti savo jaunimo taip, kaip buvo mokinami jie ar jų seneliai. Jie turi prisitaikyti. Tas pats yra, grįžtu prie skautų vyčių įžodžio, kad yra nuostabu. Aš grįžęs pasikalbėsiu su skautais vyčiais, nes mums būtų naudinga ne tik pamatyti, bet ir pajusti, pergyventi tai. Tas pats ir su stovykla. Norėčiau, kad daugiau išeivijos skautų atvyktų į Lietuvą ir turėtų progų stovyklauti.Pabuvus Vilniaus krašto stovykloje susidarė įspūdžiai, apie kuriuos aš jau daug esu kalbėjęs. Dabar su oro skautais, nors praleidau tik tris dienas, tas įspūdis sustingo. Jau žinau, kad čia arba yra unikalu tik Lietuvos skautijai, arba čia jau yra lietuvių jaunimo skautavimo bruožas – truputį platesnis, yra gal ne visoj Lietuvoje, bet Lietuvoje tiek, kiek man teko

33pulapis

2012

susipažinti su ja.Kaip mokslininkas renka žinias, taip ir man gal dar tik du tokie punktai yra, į kuriuos galiu atsižvelgti, bet jau susidaro įspūdis, ne tik čia buvo kažkas ypatingo, keisto, netikėto, bet jau matau, kad gal taip ištikrųjų visur yra. Ir daugiausiai turiu omenyje tą šeimyniškumą, draugiškumą, moralinį auklėjimą.

Grįžkime vėl prie tavęs. O kada pats pradėjai skautauti? Kokie buvo didžiausi tavo skautiški nuotykiai?Turiu metais su puse vyresnį brolį. Mano tėvai buvo skautai ir norėjo, kad taptume vilkiukais tuo pačiu metu. Tad būdamas penkerių ar šešerių atėjau kaip vienas iš jauniausių vilkiukų tuo metu ir pradėjau skautauti. Tą 1970 metų vasarą, Čikagos apylinkės stovykloje, gavau pažymėjimą, iš medžio išdrožtą vilko galvą: jauniausiam stovyklautojui tų metų stovykloje. Tuo metu mūsų turbūt buvo 60 ar 80 vilkų. Visame Lituanikos tunte - 500 ar 600 skautų. Prisimenu, kad būdavo visa aikštė pilna skautų.Iš tėčio, kuris buvo oro skautas, paveldėjau pomėgį aviacijai ir pats ta-pau oro skautu. Prabėgo keli metai. Mūsų Sąjungoje tuo metu veikė Miško brolių draugovė, kuri buvo kaip Lietuvos partizanų.. buvo toks skautavimas. Tad aš tapau miško broliu ir skautu vyčiu beveik tuo pačiu metu. Jau tada, būdamas 14-16 metų paaugliu, sąmoningai žinojau, kad noriu būti skautu visą gyvenimą. Ne vien, kad tai tik žaidimas, bet matau, kad yra vyresnių, jie vadovauja ir kad jie prisideda prie veiklos. Toks buvo mano tikslas, ką aš noriu daryti. Tikiuosi, kad po 40 metų dar skautausiu. O kokių nuotykių gali papasakoti?Oro skautuose, būdami 11-12 metų amžiaus, statėme lėktuvų modelius su moto-rais ir su virve juos taip galėjome sukti ratu. Susisukus galvai nebegalėjai jo kontroliuoti, lėktuvas atsitrenkdavo į žemę, lūždavo propeleris, spar-nas, vėl reikėdavo kaip nors jį remontuoti. Yra tokie žaidimo momentai. Oro skautuose statėme ir raketas, meterologijos stotis.Su miško broliais gal gilesni įspūdžiai buvo. Tuo metu buvau šešiolikos ir viena iš mūsų tradicijų buvo žiemos metu, prieš Kalėdas, nuvykti į stovyklą ir ten atšvęsti Kūčias. Žiemos metas, sniegas, apsirengę šiltai, su baltais apsiaustais, tikrai taip, kaip nuotraukose galima pamatyti partizanus. Mes einame per mišką, ten sargybinis sustoja ir nuveda į aikštelę, kur yra trispalvė. Iškeliame trispalvę, sugiedame himną, pagerbiame žuvusius partizanus. Tada prisėdame prie stalo, tradicinės kūčių vaišės. Silkė, šližikai, pasidaliname plotkele. Turėjome savo slapyvardžius, net nežinojau visų tikrųjų vardų. Po tokių išgyvenimų gali pradėti suvokti, koks buvo partizanų gyvenimas. Ir liko toks didelis įspūdis.1991 metais lankiau Gilvelio kursus. Buvo dvi lietuvių skiltys, kurios dalyvavo Boys Scouts of America Gilvelio kursuose. Tai buvo dar vienas subrendimo momentas. Buvau 26 – 27 metų, turėjau progą jau kaip suaugęs dalyvauti skautiškoje veikloje. Tuoj po to kraustėmės į Vokietiją ir gyve-nome ten metus su puse. Vasario 16-osios gimnazijoje dirbau su skautais. Buvo pirmas epizodas, kai ne tik ten nuvyksti savaitei ar savaitgaliui, bet

34pulapis

2012

ilgesnį laikotarpį, metus su puse, dirbi su skautais, manai, kad turi jiems kokią nors įtaką ir matai, koks tas jaunimas, kaip jiems smagu iškylauti.Grįžęs į Vašingtoną turėjau progą jau daugiau dirbti su skautais. 1993 metais buvo Jubiliejinė stovykla Kalifornijos kalnuose, ten prisidėjau prie veiklos jau kaip suaugęs, stebėjau kaip suaugę vadovauja, kiek laiko užtrunka ruoša. Turėjau ir progą būti instruktoriumi bei vadovauti Gin-taro – Ąžuolo mokyklai, brolijos vadovavimo mokyklai, skirtai 16 – 18 metų skautams. Gerai susidraugavau su keliais vadovais ir jie mane parėmė, kai turėjau kokių minčių, norėjau išbandyti naujus būdus, naujus užsiėmimus. Po to priėjau prie šitų pareigų, kaip vyr. skautininkės pavaduotojas, brolijos vadas. Čia tokie pagrindiniai epizodai, kaip reziume.

Ką tau reiškia gerasis darbelis ir ar šiandien jau padarei vieną?Mūsų tradicijos gal truputį skiriasi. Mes rišame du mazgelius. Vienas yra Tėvynės meilės, o kitas gerojo darbelio mazgelis. Jūs padarę gerąjį darbelį surišate, ar atrišate mazgelį?Atrišti reikėtų..Atrišti? Tai gerai, tokia ir mūsų tradicija. Nors mes, kai užrišame kaklaraištį, paaiškiname, kokia reikšmė yra, kartais pamirštame jiems tai pakartoti. Esu buvęs keliose stovyklose per pastaruosius metus, kur kas nors padaro gerąjį darbelį ir aš pastebiu jį. Pakelia numestą šiukšlę, ar savanoriškai ateina ir kaip nors padeda draugui, vandenį neša... Esu juos pasikvietęs per vėliavų nuleidimą, kad jie atsisuktų į kitus skautus ir primenu, kad yra du mazgeliai, vėl papasakoju tą patį. Atrišu gerojo dar-belio mazgelį, nes jie patys nesupranta. Noriu, kad įsidėmėtų, jog čia nėra tiktai šiaip mazgelis ir kad jis turi reikšmę.Stengiuosi kasdieną padaryti gerąjį darbelį. Vakar oro skautų stovykloje reikėjo išsirinkti indėnišką vardą pagal priesakus. Buvo gana gera, leng-va, smagi diena, nebuvo tokių didelių iššūkių, kur reikėjo labai steng-tis, nors lijo ir t.t. Gale dienos mes prie laužo sėdėdami, dainuodami ir apie tą temą pasikalbėjom: ar mes kaip nors pateisinome savo indėniško vardo reikšmę. Visi sakė: „Na, aš norėjau, bet nesijautė, kad ką nors tokio milžiniško darau“. Man tai įstrigo, nes iš tiesų, iš mažų darbelių pasidaro dideli darbai. Nereikia nugalėti visą pasaulį. Ne, padaryk tą mažą darbą. Palik pasaulį truputį geresnį šiandien, negu kokiu jis buvo vakar. Mūsų, sakykim, buvo 15 skautų toje stovykloje. Jeigu visi po vieną gerą darbelį padarom, jau 15 kartų kas nors darosi geriau.Kai kurie sako, kad skautininkams tų mazgelių jau nereikia. Aš argumen-tuoju, kad reikia, nes mes esame pavyzdžiai jaunesniajam skautui. Tai kodėl skautininkai neturėtų rišti gerojo darbelio mazgo, tuo pačiu parodant jaunesniems, kad mes vis tiek esame broliai ir sesės? Bet čia pagal tradiciją. Ir daug kas to nedaro, todėl, jeigu turiu progą dalyvauti, tai bandau kaip nors priminti: „Na, pagalvokit apie tai!“

35pulapis

2012

Tu ir pats sakei, kad vis sunkiau darosi surasti žmones, kurie prisiimtų pareigas. Ką tu patartum tiems žmonėms, kurie neranda laiko, arba tiesiog nedrįsta prisiimti atsakomybių?Šia tema neseniai rašiau savo broliams ir sesėms, kad nebijokit tų pareigų. Nesitikiu, kad kas nors, niekada neturėjęs jokių pareigų, tuoj apsiims būti brolijos vadu ar vyriausiuoju skautininku. Bet iš tiesų tos parei-gos nėra tokios sunkios, kai atsižvelgi į tai, randi to laiko. Oi, reikia pasišventimo, bet reikia rasti ir gyvenime tos ligsvaros. Vis tiek yra draugai, šeima, sportas, kokie kiti užsiėmimai.Net, jeigu kas nors apsiima būti draugininko pavaduotoju ar draugininku, tai nereiškia, kad kiekvienas draugininkas turi kas savaitę pravesti visą sueigą. Pasikviesk, kad kiti prisidėtų. Ateitų, padėtų pravesti 15 minučių ar pusvalandį kokį užsiėmimą. Manau, kad visi mielai prisidėtų prie to. Čia tie rožiniai akiniai. Realybė yra, kad lengvo atsakymo nėra. Bet tie, kuriems yra įdomu, kurie yra labai gabūs, moka prikalbinti ir kitus, kad jie kaip nors prisidėtų. Pavyzdžiui Vašingtone pažįstu kelis, kurie gal ir patys praveda užsiėmimus, bet jie nebijo kviesti ir žmonių, apie kuriuos aš paprastai net nepagalvočiau, bet jie kažkada buvo skautais. Reikia pirmą kartą vis tiek juos pakviesti, sakyti ateik. Žmogus laukia momento, kol jį pakvies.Kai kuriems tik to ir tetrūksta.Taip, ne kiekvienas iš kuklumo, ar kas tai bebūtų, pasisiūlys. Net skilčių kokiam ratelyje ar draugovėje kalbiesi, kad mums reikia pagalbos, kas padėtų išvalyti sandėlį. Kas padės? Ir visi taip „aaa“... Bet jei paklausi konkrečiai: „Edi, ar padėsi?“ (aut. p. į pokalbio pabaigą prie mūsų prisi-jungia brolis Edis iš Čikagos, kuris net nemirktelėjęs į Tomo klausimą at-sako: „Aišku, padėsiu!“)

Išeivijoje sesių yra maždaug dviem šimtais daugiau negu brolių. O mes, Li-etuvos skautijoje, turime kaip tik trečdalį brolių ir du trečdalius sesių.Oho!

Gal tu, iš to, ką matei būdamas Lietuvoje, turi kokių patarimų, kaip išlaikyti ir sudominti brolius?Mane ypatingai nustebino, tai, kas vyko Indėniadoje. Tomas yra išskirtinis žmogus ir, kad jis sugebėjo Indėniadą pravesti, yra toks vau – bus prisi-minimas, kad tikrai, po 10 metų, jeigu kas nors paklaus, tai sakysiu: aaa, buvo tokia stovykla.Su oro skautais, pavyzdžiui, Mantas, dainuoja, šoka, visokius šposus... Kaip vakar per laužą. Yra ir kitų brolių. Julius, patyręs oro skautas, oj, aš laukiu pamatyti, koks jis vyresnis bus, nes turi tokio entuziazmo. Jau pati pasakei, kad gal per daug sesiškų užsiėmimų yra. Aš gal ir matau tą skirtumą. Yra brolių, kurie, angliškai pasakius, wanna be a tough guy, nori būti kietais. Nors iš tiesų jie dar labai minkšti yra, neiškepę.

36pulapis

2012

Geras pavyzdys turėtų būti Indėniadoje dalyvavusi Kernavės tunto brolių skiltis.Taip, vis ką nors krapštosi, peilius galanda. Bet ar ne jie pastatė tą baidarę, kuri plaukė... Holy cow! Kokią įsivaizduot, kad iš medžio, realiai birch-bark canoe (aut. p. beržinę kanoją) pastatė, su tentu, o ne su tošimi kokia nors. Bet rėmas buvo vau – fantastika. To reikia, gal ir reikia tokių iššūkių.Pavyzdžiui, aš norėčiau daugiau susipažinti su jūsų geležinio plieno pro-grama.

Plieno žiedo?Taip. Paimi brolį ir sesę ir jiems sakai atlikite šitą šimto kilometrų ar kiek ten bebūtų žygį per tris dienas. Jūs kartu turite keliauti. Ir tikrai, nėra taip, kad ant kiekvieno kampo koks nors vadovas laukia jų. Pasimatysim už trijų dienų, keliaukit. To nebūtų vakaruose, Amerikoje. Nes mes turime visą apsaugą ir t.t. Gal reikia tų iššūkių.Tą ir pajutau. Broliai kai išėjo į žygį, jie tik nori varyti, varyti ir varyti. Nes jiems to reikia. Yra ir tų kitų, kurie ar ten būtų rankdar-biai, ar kokie nors kiti darbai, apsiima juos. Ne kiekvienas brolis norės austi kokį nors diržą ar juostelę, bet buvo meistras atvykęs, skulptorius, kur broliai galėjo iš medžio kalti, jau vyriškas toks užsiėmimas, sakykim. Reikia tokios programos. Manau, reikia progų leisti jiems pasireikšti taip, kaip jie nori. Ir gal tie patyrę skautai yra skiltis, ar susideda skiltis, kur gerai, eikime į žygį. 200 kilometrų per savaitę – aplankykite visą Lietuvą. Tam reikia išugdyti, paruošti programą, rasti vadovus, tai nelengvas dalykas.Pas mus irgi labai daug nubyra. Bet pas mus vairavimo teisės, pradeda draugauti su mergina ir jau nebeskautauja. Pasižiūrėjęs į tai, kiek esu susipažinęs Lietuvos skautijos skautais, kiek yra susiporavę, susituokę, čia labai gerai yra! Nes jie užaugo skautaudami, viens kitą pažįsta, žino koks jau tikrai tas žmogus yra ir man atrodo labai natūralu, kad nusprendžia apsivesti. Tai labai puiku. Pas mus irgi taip būdavo, bet dabar vis rečiau ir rečiau.Dar kilo viena mintis. Jūs turite nemažai vyčių, kurie yra meistrai. Arba jie su oda dirba. Atsimenu, kaip keli vyčiai atėjo į mūsų indėniados vadovų pastovyklę, rado odos ir jie tuoj pradeda ką nors, žiūri žiūri ir ooo, jau, žiūrėk, čia peiliui galės pasidaryti makštį. Pradeda pinti ką nors... Man tai yra neįprasta, nes mes nerandam laiko, patys nežinom kaip tai padaryti. Tai gerai, mokinkite tuos patyrusius skautus pasidaryti savo peilį. Esu matęs, vienas kitas turėjo peilį, kur nežinau, kai jie jau vyčiai buvo, ar dar patyrę skautai.. Gal reikia to.

Sktn. vyr. sk. Jorė Astrauskaitė

37pulapis

2012

Aš matau ir aš pamirštu,Aš girdžiu ir aš prisimenu,

Aš darau ir aš suprantu.(C) Konfucijus

Visi tikriausiai žinome, kad mokymosi metodus galima grubiai skirstyti į formalius (vykdomi pagal formalią patvirtintą programą pvz. mokykloje) ir neformalius metodus (viskas kas nėra formalu – kitaip sakant, mūsų gyvenimo mokykla.

Ir jeigu mes kartais sakom, kad skautavimas – gyvenimo žaidimas, tai reiška, kad visas skautavimas susideda iš neformalių metodų. Ir jeigu dar tiksliau, skautavimas susideda iš tikslams pasiekti parinktų ir kryptin-gai taikomų metodų. Tų metodų rinkinuką mes žinome pavadinimu - „skautiškų metodų deimantas“.

Visai nesenai (2012 metų kovo 1-5 dienomis) buvom nuvarę į tarptautinį skirtingų skautiškų organizacijų (skautų draugų rato) konferenciją „Scout-NET“, kurios tema buvo „Learning by doing“ („Mokymasis veikiant“). Ji vyko Berlyne, kasmet vis kita organizacija organizuoja šią konferenciją ir šiais metais visus sukvietė vokiečių skautų organizacijų atstovų komanda.Savo įspūdžių nepradėsim nuo non stop 15 val. trukusios kelionės į pavasarėjantį Berlyną. Labiau norėčiau pasidalint renginio šeimininkų –

ATIDARANT „SKAUTAVIMO LAIKRODŽIUS“

38pulapis

2012

vokiečių svetingumu ir gebėjimais įtraukt dalyvius į smagius ,,mokymosi per veiklą“ užsiėmimus. Susitikimo metu žaidėme alpinistų žaidimus, dalyva-vome užsiėmimuose, kurių metu lavinome balansą, klausą, regėjimą, šokome tautinius šokius. Buvome tikrai nustebę, kad vokiečiai mus mokė ne tik savo tautinių šokių, bet ir rusiškų, lenkiškų, olandiškų. Susitikimo metu daug diskutavome, gilinomės į ,,learning by doing“ metodo panaudojimą skautų veikloje.

Įdomiausios ir vertingiausios susitikimo vietos buvo, kai su kitu skau-tu pradėjęs šnekėti apie kasdienius dalykus pereidavai prie skautiškų. Užkabindavai abiem aktualią temą, problemą ar pan. ir po keliolikos minučių tai virsdavo mažu diskusijų rateliu. Taip pat, tokiom diskusijom programoje buvo numatytas visas šeštadienio pusdienis. Trumpai apie jas. Viskas vyko “fish boat” principu. Dalyviai sėdėjo rate, o iškeltu aktualiu klausimu du skautai diskutavo rato viduryje sėdėdami vienas prieš kitą. Kai kitas skautas norėdavo pasireikšti tiesiog prieidavo prie vieno iš sėdinčiųjų, uždėdavo ranką ant peties ir jis turėdavo jį užleisti. Taip visi kas norėjo turėjo galimybę išreikšti savo mintis tam tikru klausimu ar užvesti diskusiją nauja aktualia tema. Nepamirškime, kad susitikimo tema buvo “learning by doing” tai ir diskusija turėjo nenukrypti nuo šios temos.Pradžioje tai buvo ganėtinai abstraktu. Visi reiškė jiem aktualius dalykus pradedant uniformų klausimu baigiant pačia skautavimo sąvoka. Vėliau, kad išgryninti esminius punktus buvom suskirstyti į dvi grupes, kurių temos buvo „Learning by doing metodo įtaka tobulinant lyderio įgūdžius“, o kitos „Learning by doing metodo įtaka tobulinant asmeninius įgūdžius“.

„Learning by doing metodo įtaka tobulinant lyderio įgūdžius“ grupės rezul-tatas išskiriant metodus, kurie naudojami skautavime ugdant lyderius:

• Būnant skiltininku• Būnant atsakingu (atsakingumas) – kiekvieną kartą gaunant vis daugiau

atsakomybių (pvz. jei šiandien gavai uždavinį kitai sueigai paruošti žaidimą, tai po metų jau ruoši stovyklą)

39pulapis

2012

• Problemų sprendimas neatidėliojant• Komanda – nėra lyderio be komandos• Bendradarbiavimas• Mokinimasis iš pavyzdžių / klaidų• Dalinimasis / apsikeitimas patirtimi su kitais • Mokymasis iš kiekvieno – pasiimant geriausią• Mokymasis iš realios situacijos• Savireflekcija + grįžtamasis ryšys iš kitų• Komunikacijos įgūdžiai – tikslo pasiekimas priklauso nuo gero supratimo

ir informacijos perdavimo• Struktūrinis mastymas• Pozityvus mastymas• Koučingas – asmeninis vedimas (taip dirbama su skiltininkais, kandida-

tais į vyr. skautus, vadovais.„Learning by doing metodo įtaka tobulinant asmeninius įgūdžius“ grupės rezultatas – bandymas išskirti metodus, kurie naudojami skautavime ugdant save. Ši grupė nusprendė viską pavazduoti per „vulkano vaizdą“, kur pats kalnas atspindi gerą įtaką turinčius metodus, o lava - pavojus: Pabaigai norisi prisiminti teiginį: nors skautų vadovas gali ir nesuprasti kaip veikia skautiška sistema iš vidaus, jinai vis tiek veiks, nes yra universali ir jau daugiau kaip 100 metų išbandyta. Bet tam, kad pasiekti didesnius rezultatus, vadovui reikia suprasti kaip jinai veikia iš vidaus. Sakoma:„Blogas skautų vadovas tik apibrėžė, Geras – paaiškina,Puikus – rodo,Nuostabus – įkvepia.“

Budėkit!

S. v. brolis Vydūnas ir gilv. brolis Pavel M.

40pulapis

2012

Tikras ir tvirtas žmogiškas ryšys yra vienas iš svarbiausių skautybės aspektų. Nuo vilkiuko mes mokomės būti kartu, pirmą pagalvodami apie kitus, tik po to apie save. Jaunesniųjų galvojimo apie kitą rezultatas – poelgis pagal „čia ir dabar“ aplinkybes, dažniausiai – pasidalijimas gardesniu kąsneliu ar reikalingu daiktu.Augant mūsų ryšių ratas ir įvairovė didėja, pradedame giliau suvokti aplinkinį pasaulį, reflektuojame jį, analizuojame mus supančius žmones ir jų poelgius. Mūsų aplinkoje atsirandantys kiti (žmonės ir struktūros) – mažai pažįstami, matomas tik jų veiksmų rezultatas, arba veiksmai, kurių priežastys nežinomos – gali tapti draugais ar likti dėmesio periferijo-je. Tačiau kai kuriais atvejais, patys to nežinodami, jie gali tapti ir „priešais“.Dažnai kitą įsivaizduojame kaip priešą, kai jo nepažįstame ir nežinome, ką jis veikia. Mėgstame susikurti idealius paveikslus, veikimo modelius, rezultatus, kurie, pastebėti kitame, įrodytų jo vertę – nors net ne visada priklauso nuo kito veiksmų ar sprendimų, nėra jo galioje. „Priešas“ gim-sta ir tada, kai išskiriamos ar sukuriamos tokios kito vertybės ar tiesiog savybės, kurios prieštarauja tavo vertybėms.Priešų išskyrimas dažnas visuomenėje – populiariausias priešas yra valdžia (nepriklausomai nuo Seimo ir Vyriausybės sudėties), priešai yra medikai (nes aplaidūs, nebendraujantys, imantys kyšius), mokytojai (nes nemyli vaikų, nesuinteresuoti mokyti, nesugeba išauklėti vaikų dorais piliečiais), policininkai (nes korumpuoti), verslininkai (nes išnaudoja darbuotojus), bedarbiai (nes tingi eiti dirbti), žurnalistai (nes rašo nesąmones), tėvai ir vaikai, emigrantai ir likusieji Lietuvoje, dviratininkai, pėstieji ir vairuotojai, susituokę ir vieniši. Kiekvienam iš mūsų neabejotinai tenka bent kelios „visuomenės priešo“ etiketės.Deja, „priešų“ turime ir skautuose. Priešu mums gali būti kito ar net savo krašto vadovai, kurie per daug susikaustę, per daug konservatyvūs, per daug dejuojantys, per daug pasileidę, per daug „pramogaujantys be tikslo“, darantys per brangias stovyklas („nes vaikai negali važiuoti“) bei darantys per pigias stovyklas („nes kas duodama pusvelčiui, praranda savo vertę“), per daug atsiskyrę, per siaurai mąstantys ir apskritai „neteisingai skau-taujantys“. Priešu gali būti ir Taryba bei Pirmija, nieko neveikiančios, priimančios neteisingus sprendimus, neįgyvendinančios to, ko dabar labiau-

APIE PRIEŠUS

41pulapis

2012

siai reikia, neatsižvelgiančios į niekieno nuomonę. Priešu gali tapti bet kas – Jubiliejinės stovyklos štabas (nes stovykla jau tuoj, o dar niekas neaišku ir kaina per didelė), Skautiškų organizacijų apskritasis stalas (ką jis apskritai veikia?), kitos organizacijos (nes ne taip skautauja). Kartais atrodo, kad draugų nebeliko visai. Priešiška nuostata kenksminga visiems, pradedant tuo, kuris priešiškai nusiteikęs. Ji pastato sienas at-viram ir nuoširdžiam bendravimui, kelia nuolatinę, dažnai neįsisąmonintą baimę ir skatina uždarumą (tiek asmens, tiek skautiško vieneto ar kitos struktūros).Mes esame visuomenės dalis, todėl pas mus atsispindi ir visuomenės proble-mos. Tad „priešų“ egzistavimas skautuose liūdina, bet nestebina. Kita ver-tus, esame stipri bendruomenė, skautiška šeima, turinti tvirtas vertybes, kurios kasdien įkvepia mus veikti ir suteikia daugiau prasmės gyvenimui. Todėl mes turėtume būti jėga, kuri keičia visuomenę. Banalu – bet visų pir-ma pradėdami nuo savęs asmeniškai. Dažniau turėtume prisiminti dar vilkiuku būnant išmoktą priesaką „pirma pagalvoti apie kitus, tik po to apie save“. Šitas priesakas skatina neskubėti teisti, smerkti ir vertinti.Tai nereiškia, kad kalbėtis apie problemas, kritikuoti, diskutuoti nereikia. Bet kalbėtis konstruktyviai – tai ne tas pats, kas tiesiog kalbėti (kartais - bumbėti). Kalbėjimasis yra veiksmas, kurio rezultatas – bendras sprendi-mas, rasta išeitis, gimusi nauja mintis, atsiradęs abipusis supratimas ir susitarimas. Jei manote, kad krašto vadovai neįtraukia jūsų į veiklą, kalbėkitės su jais, pasisiūlykite, klauskite (gal jie nesiekia „slopinti“, bet tiesiog tu esi naujas skautas ir jie bijo tave išgąsdinti? Arba tu - patyręs skautas, ir vadovai vis dar mano, kad tau rimtos atsakomybės dar neįdomios?), jei nepatinka stovyklos kainos – kalbėkitės su stovyklos or-ganizatoriais, kodėl jos tokios, kodėl jums netinka, ką galite pasiūlyti ir ką galite bendrai padaryti. Jei nepatinka Tarybos ar Pirmijos sprendi-mai ar veiksmai, kalbėkitės, rašykite laiškus, komentuokite straipsnius ir skelbimus skautai.lt svetainėje. Tokiame pokalbyje pats svarbiausias daly-kas yra nepamiršti užduoti klausimą „kodėl?“ ir įsiklausyti, kas atsakoma. Labai dažnai šitas klausimas praleidžiamas ir įsivaizduojant, kad žinome poelgio priežastis arba tiesiog nesivarginant į jas gilintis.Svarbiausia: jei tu turi problemą - kalbėk, klausk, įsiklausyk į atsakymą, - jei į tave kas nors kreipiasi su problema - kalbėk, klausk, įsiklausyk. Taisyklė vienoda visiems dalyvaujantiems dialoge - pirma pagalvok apie kitą, po to apie save. Turime galvoti apie kitus jau ne siekdami pasidal-inti kažkuo materialaus (nors šitai irgi išlieka svarbu), bet siekdami kitą pažinti ir suprasti. Pasistenkime išvengti įsikerojusio galvojimo apie kitą/kitokį kaip apie priešą, kalbėkim mažiau vieni apie kitus, daugiau – vieni su kitais. Rodykim smalsumą ir domėjimąsi kláusimais, norą suprasti, įsigilinti ir padėti – klaũsymusi.

Vyr. sk. Simona Klumbytė