Skilčių sistema

8/2/2019 Skili sistema

1/46

'S K I L C IU S IS T E M A "s. G IN T A R A S P L A C A S

L S B S K I L T IN IN K U Z IN Y N A I .L-~~~~~ ,


2/46

TURINYS

v "lZANGINIS ZODISKAS YRA SKAUTAVIMAS 1SKAUTAVIMO TIKSLAISKAUTISKA IDEOLOGIJA -- SKAUTAVIMO TAISYKLESSKAUTISKA PROGRAMASKILCIU SISTEMA

23

79

SKILTIS 9SISTEMA 10NAUJOS SKIL TIES SUDARYMASSUSIPAZINIMASKLAUSIMAI (SUSIPAZINIMO)SKILTININKAS - - SKAUTISKOS GANGES VADAS

12131516

SKILTININKO PASIRINKIMAS 17SKILTIES VARDASGAMTOJE RANDAMI SKILCIU VARDAISKILTIES SILlUETAS IR GAIRELEGYVI4 SILlUET4 PAVYZDZIAIKODEL PAREIGOS REIKALlNGOS SKILTYJE?

1923262729

PASKILTININKO PAREIGOS 30SEKRETORIAUS PAREIGOSIZDININKO PAREIGOS

3131

INDENTANTO (OKlO SKYRIAUS) PAREIGOSVIREJO PAREIGOS

3232

.. , ..,LAUZAVEDZIO PAREIGOS 32


3/46

ISKYLl! VEDEJO PAREIGOS 33KORESPONDENTO PAREIGOS 33BIBLIOTEKININKO PAREIGOS 34PAREIGOS SKILTYJE 34

'"AREIGl! ISVYSTYMAS SKILTYJE 36. . ,JEI SKILClij SISTEMA NEVEIKIA ... 38


4/46

LlETUVL/ SKAUTUBROLIJA.SSS K A U T Q S K y l t l U Ss.r.s.fll. C IN U U S P U C A S2 6 2 2 W . M O N T C O M E R YC H IC A G O , IL L IN O IS 6 0 6 3 2

1986m. liepos men. Id.Chicago, Illinois

Skautavimo tikslas yra lavinti stiprq jaunuolio charakteri. Charakteri,kuris pades jam ar jai skirti ger~ nuo blogo, skatins ji ar j~ padetikitiems ir isvystis stipresni pasitikejim~ savo gabumais ir ismintimi.Pagrindine sio charakterio lavinimo priemone musq akau tLskose organiza-cijose yra "SKILCIU SISTEMA"'.1973m. LSB Lituanicos Tuntas Cikagoje isleido 200-250 puslapiq leidinelitais metais organizuojamiems skiltininkq kursams. Vadovelis buvo pato-bulintas 1975-tq ir 1980-tq metq skiltininkqkursams, kurie visi vyko12-16 aavad.cLi; laikotarpyje. Kiekviena is siq 12-16 kur su sue Lgu turejopo ma!~ "knygel~" ivairiomis skilties veiklos ir administracijos temomis.Viena is pirmqj q kaip tik buvo apie "SKILCI'Q SISTENq".LSB Skautq Skyrius perredagavo, is naujo iliustravo ir padaugino sileidineli, kad visi LSB skiltininkai ir draugininkai turetq progos ge-riau susipa!inti su skileiq sistemos metodik~ ir pamatyti, kaip jos prin-cipai gali labai sustiprinti skautiskq veikI~ ir siekti skautavimo tikslqigyvendinim~. Tikiuosi, kad vienetq vadovai stengsis sias zinias praktiskai ~gyvendinti savo vienetuose ir skiltyse, 0 skiltininkq kursq vedejaipasinaudos siuo leidineliu lavinti ateities jaunus vadovus. Prad!ia ne-lengva, bet pasekmes gali buti Iabai pelningos.Laikui ir darbo s~lygoms leidziant, stengsimes isleisti daugiau is tqI973m. Li tuanicos Tunto LsLe Lstu vadcv eLdo "knyguc iu'",Skileiq sistema turetu tapti pagrindiniu veiklos metodu visuose LSB vie-netuose--dideliuose ir mazuose, tolimuose ir artimuose. Svarbu netkritiska musq Sqjungos egzistencijai lavinti atsakingus, pareigingus,sumanius ir skautiskoje dvasioje nusiteikusius skiltininkus ir ateitiesvadovus.

"STIPREKHlE DIRBDAlG KAR TV! "Bude k; ~~s.v.s.fil. Gintaras Plaeas


5/46

Kas yra skautavimasEsame skautai! K~ mes darome? Kiekvienas uzklaustas skautas tu

skirting~ atsakym~ i si klausim~. Kodel? Kiekvienam patinka. skirtingidalykai, kiekvienas yra turej~s skirtingq nuotykiq iskylose, stovyklosir sueigose. Hera vieno teisingo atsakymo i klausim~ "kas yra skautavimas?" Pazvelkime i kelis skautavimo "paaiskinimus" , ziurint i ji projauno berniuko ar mergaites akis;SKAUTAVIMAS YRA

100 svarq neskustq bulviq po nepavykusio puolimodvi kaires kojos stovyklos paradekomandq plokstele, kuri uzsikertapriejus kcmanoa "apl ink"pastabus skautininkas, kuris nety-cia ieina irajon~ tuo metu, kaitevai atveza lauktuviqkn ar kia nti s s kau tas pa lap ine jetrijq savaiciq stovyklojetinginystes epidemija uzsiemimq laikepaklyd~s skautas uodq slenyjeskautq skiltis, kuri islekia is palapines neatidar~tinklo ziperio

po sekmingo puolimo suzinoti, kad puolei savo pala-

.. ............

pin~


6/46

smelis dantq pasteiskylaujant atsisesti ant lapais apkloto kaktuso .

/I~ "_kilties" laikraatelio Nr. l3-l~

Eiliniam skautui, skautavimas yra visi aie dalykai ir daug daugiaBerniukai ir mergaites istoja i skautus, kad smagiai laik~ praleistu,susirastu naujq draugq, ismoktu naujq dalykq, stovyklautq, iskylautq,~aistq ir sportuotq.

Bet skautq vadovams, nuo skiltininko iki musq S~jungos TaryboBPirmininko, skautavimas turi dar svarbesn~ praBm~. Jie supranta, kad

skautavimas taip pat yra "charakterio lavinimosistema". ~ tas reiakia? Faprastai, kad gesuorganizuota skautiska veikla padeda jaunamberniukui ax mergaitei tapti geru ir atsakingusuaugusiu zmogumi. Skautavimo zaidimai ir uz-siemimai, priziurimi vyresnio vadovo, lavinaskautus: kaip su kitais sugyventi; kaip kitiempadeti; kaip kitus geriau suprasti; ir svar-biausiai kaip pasitiketi savo gabumais. Daznaigalime padaryti daug daugiau negu mes manome,AS MOJ


7/46

vilkiukq ir paukstyciq patyrimo laipsniq programq ir baigiant su skautqVYCiq ir vyresniqjq skauciq programomis, skautai pagal savo arnziaus gabumus lavinasi: geriau susipazinti su Dievo nurodymais; myleti savo Tevyn~ir lsmokti daugiau apie j~t ir jos kalb~; ir kaip buti naudingais sau irkitiems.

oj Skilciq sistema duoda skautams progos praktiskai pritaikyti ir imegintl skautavimo ideologij~--taisykles. Skautaudami kartu kit~ berniukq ar mergaiciq grupeje randame daug padeciq ir ivyki~, kurie suaugusiematsitinka. Jei savo skiltyse ismokstame kaip elgtis tokiose padetyse,busime geriau pas1ruos~ geresni sprendim~ padaryti, jei tas pats atsitiksuaugusiq gyvenime. ~ skilti galime ziureti kaip"gyvenimo labratorij~.~Taip kaip mokslininkai dare tyrimus ir meginimus sav~ labratorijose, taiir mes darome "gyvenimo padeciq" meginimus savo skiltyse, drauginin~ irkitq vadovq prieziuroje.

S kau ti sk a i deo lo gi ja -- sk au ta vi mo ta is yk le sNorint pravesti sporto rungtynes re~kia gerai zinoti ir suprasti

to sporto taisykles. Ar galite isivaizduoti asmeni, kuris nori berniukqgrup~ paruosti krepsinio rungtynem, bet nieko nezino apie to sporto tai-sykles? Lygiai taip pat yra su skaut~ va-

dovais. Norint vadovauti skautams, yralabai svarbu ne vien tik zinoti, bet irgerai suprasti skautisk~ ideologij~. Darsvarbiau yra pagal j~ gyventi ir duoti gerpavyzdi savo skautams.

izodis susumuoja skautq ideologij~.


8/46

Jis yra duodamas tik pradejus skautauti ir jame pasizadame gyventi skautikomis taisyklemis. Skautq izodis yra:

"Brangindamas savo garb~, as pasizadu stengtis tarnauti Die~vui ir Tevynei, padeti Artimui ir vykdyti skautq istatus"

Duodami izodi pasizadame stengtis kasdiena gyventi pagal Dievo istatymus,lankyti ba~nycios nustatytas pamaldas ir neuzmirsti pasimelsti Dievui nevien tik kai reikalas ar bed~ iskyla, bet kiekvien~ dien~. Skautai turitiketi i Diev~. Netikintis negali buti skautu!

Izodyje taip pat pasizadame stengtis neuzmirstikad esame lietuviai. Musqpareiga yra kalbetis lie-tuviskai su kitais lietuviais. Jei nemokame gerai

kalbeti lietuviskai, reikiapasistengti i~mokti daugiauzodziq, dazniau pa&iprakti-kuoti. Kaip galime kitusmokyti, jei patys nemokame.Turime nebijoti kitiemspasakyti, kad esame lietuviai apiepapasakoti. Lankykime lituanistines mokyklas irgeriau susipazinkime su tev~ zeme..

Skautq izodyje pasizadame stengtis padeti artimui. Musq artimi yra teveliai, sesutes, broliukai, kiti gimines, kai-mynai, draugai ir kiti pazistami. Nereikia lauktikol kas prasys pagalbos, bet reikia pasisiulyti,jei matome, kad yra atsirad~s reikalas. Pagalbagali buti ne vien tik pinigine ar fizine, betkartais geras zodis, patarimas ar tik pasikalbe-jimas su zmogum duoda jam daug pagalbos ar pade-da jam padaryti svarbius sprendimus.

Izodis mums primena, kad turime desimtiskautq istatq ir gelezini istat~, kurie mums nu-rodo kaip reikia gyventi, norint uzaugti geraiszmonemis. Jie yra sekantys:

1. Skautas tiesus ir laikosi savo zodzio. Skautas zino, kad yra negarbe meluoti. Niekas netiki ir negerbia melagiq Zmoni~--net kaiir sako ties~.. Davqs savo zOdi ar pasizadejimBc..Bcnors padaryti,skautas ispildo savo pazad~.

2. Skautas istikimas Dievui ir tevynei. Duodamas izodi skautas isi-pareigoja gyventi pagal Dievo isakymus ir buti geru lietuviu. Jis


9/46

stengiasi didziuotistaip, kaip kiti mus~tauciai draugai did-tev~ gimya kalba irgiames kelbetis lie-

3. Skautas naudingas ir

savo tev~ zemepazystami kita-ziuojasi savokrastu, Sten-tuviskai.padeda artimui.

Ne vienas zmogus nenori buti nenaudingas. Visi norime kur norspriklausyti ir kam'nors padeti. Visi galime si pasauli padarytgeresni ir malonesni, stengdamiesi padeti savo teveliams, brolikams, sesutems ir visiems tiems, kuriems mus~ pagalba reikalinga

4. Skautas draugas savo artimui ir brolis kitam skautui. DraugasI " yra Labaf,svarbus asmuo , Dr augdskumas y

~~~p~~ rysis, kuris zmonem leidzia atvirai kalbN O~t. 4 tis, kartu dziaugtis ir kartu dalintis g

venimo nuotykiais. Skautq rysys yra pansus i seimos rysius. Vieni kitus vadinabroliais, nes priklauso didziulei skautikai seimai.5. Skautas mandagus ir riteriskas. Skau

tas ismoksta mandagumo taisykles, kadnepadarytu gedos sau ir kitiems. Mandagus zmogus gerbia kituskaip individus ir stengiasi su jais maloniaisugyventi. Savo kuklumu skautas nesigiriakitiems, kurie turi - ar zino - maziau.Jis stengiasi sav~ ziniomis padeti, neskriausti kitus.

6. Skautas gamtos draugas. Dievas sukure visuspasaulio gyvius ir mes su jais dalinamessiame pasaulyje. Skautas stengiasi neuzgautigyvuleliq, stengiasi juos priziureti ir jiems padeti gyventi sagyvenim~. Skautas stengiasi nedraskyti ar kitaip suzaloti gyvumedzius ir kitus augalus. Jis juos apsaugo ir padeda jiems augSkautai stengiasi geriau pazinti mus~ gamt~ ir ja dziaugtis.

7. Skautas uaklusnus tevams ir vyresnybei. Mes kiekvienais metaisdaromes vyresni ir gudresni. Gyvenimas duoda mums daug ger~ pakq -- kartais per mus~ klaidas, kartais per kit~ zmoni~ nuotykiuMusq teveliai ir vadovai yra vyresni ir yra daug daugiau pasimokis gyvenimo. Stenkites paklausyti ir rimtai pagalvoti apie t~,k~ jie pataria. Pasinaudokite j~ fatyrimu ir pasimokykite is jklaid~.


10/46

8. Skautas linksmas, susivaldo ir nenustoja vilties. Siame pasaulyje gyvena daug zmoniq. Kiekvienas kitaip atrodo ir kitaip galVOja. Visi skuba, visi turi ivairiq darbq ir uzsiemimq. Kiekviendare taip, kaip geriausiai ismano. Skautas tai supranta ir nesupyksta, jei ne visi su jUo sutinka. Nevisada viskas pasiseka.

S'itSI &r-J~I..,\\ ...,fl .1 P.0U\ 00n"

kiek galint geriau ir s~ziningiau, kadne vientik kiti, bet ir patsai galetupasidziaugti gerai at11ktu uzdaviniu.Skautas taupus. Taip kaip su viena plyta negali pastatyti namo,

taip su vienu centu negali nupirkti verting~ daikt~. Surinkusdaug plytq galima pastatyti graz~ nam~, 0 sutaupius daugiau pin

. gq gali nusipirkti verting~ daikt~.s"KA~~AS TAV,.o_52. ~ , .~ Skautai stengiasi taupyti ne vien tik

~h pinigus, bet ir priziureti savo ir kit. ~Jf~8 KCLj! _ Tt. . 'R.1 daiktus, kad nere iketl.! is prasyti ki t. ' " " '\ . . 0 0 0 ' ' ,

SI;OIE .....o _SPEcIA- pagalbos ar vis skolintis kitq daiktus.? f ~L. 'l'S '$ ~ KiKI4_ 00 L.I~ T.AuptT I 10. Skautas skaistus ir blaivus savo mint1 l ; ; S . . c : . A V,I'Sk/lS zodziose ir veiksmuose. S k autas mato,

. kC"!.J/NCS' . kaip kiti geria, ruko ir keikiasi tiktodel, kadangi mano, kad yra suaugusio

ir subrendusio zmogaus irodymas. Skautas taip pat mato, kiekdaug suaugusi~ stengiasi mesti rUkym~, kiek kencia nuo girtokliavimo ir kaip keistai kiti i jUos ziuri kai keikiasi. Skautas s

pranta, kad gerai priziurimas kUnas irislavintas sveikas protas pades jam pegaleti daug gyvenimo kli~ciq. Jis dzigiasi ir nesigaili, kad neseka blogq pvyzdziq ir savo gyvenim~ veda tiesiu k

GELEZINIS SKAUTU ISTATAS: Skautas saziningai atlieka visas savo pEeigas. Skautas zino, kad jo teveliaijam parupins maisto, siltus namus, drabzius ir kitus reikalingus dalykus. Mok

1 - e : i ? rr . . .A i . . . - A

nesnis, jei apie ji skundziames ir pykme. Zinai, kad darb~ vistiek reikes pdaryti -- tai palengvink ji su sypsniuir gera nuotaik~. Padaryk visus darbu


11/46

tOjai ji mokins, gaisrininkai ap~augos nuo gaisr~, policininkainuo apiplesim~ ir daktarai nuo lig~. Taip kaip sitie zmonesstengiasi s~ziningai atlikti savo pareigas, taip skautas stengiasvisk~ k~ apsiema atlikti ir padaryti gerai. Jis supranta, kadzmones is jo tikisi s~ziningumo ir stengiasi j~ neapvilti.

Salia skautq istatq yra skautq isakymai, kurie duoda skautui pata-rimq, kaip igyvendinti savo izodzio pazadus:

1. Nelauk is kitq nieko, bet visada duok pats k~ gali.2. Gyvenk Tevynei ir zmonijai ir buk gamtos ir gyvuli~ draugas.3. BUk riteris, neturting~jq ir silpnqjq gynejas ir tiesaus kelioaeke jas ,4. Stiprink savo kUn~ ir siel~ ir sviesk prot~.5. TebUnie tavo valia kaip templetampriai itempta.6. Sek skautq patronCi sv. Jurgi: naikink pikt~ pasaulyje, 0 pir-

miausia paciame savyje.7. Tebu.nie tavo pirmoji mintis apie kitus, 0 tik antroji apie save8. Auk i virsq kaip galingas qzuolas, bet nesilenk zemyn kaipverkslen~s gluosnis.9. Buk rytoj geresnis, negu siandien esi ir negu vakar buvai.10. Turek Dfeva sirdyje ir atmink savo posuki -- "Budekl"

Skaut1tposukis "Budekl", primena Dums buti pasiruosusieDs viso-kiems gyveniDo netiketumams. Budru1i fiziskai sveiki, lavindami savopastabumBc ir atminti ir ismokdami kBcdaryti nelaimes atveju, ruosiamesgyvenime budeti, buti naudingais sau ir kitiems.Stai ir skauttskc "zaidimo" taf.eykLes, Gerai su jomis susipazinkite ir parodykite sav~ vadovams ir savo skautans, kad sugebate gyventipagal skautavimo taisykles. Tada bus daug smagiau dziaugtis kitaisskautavimo uzsiemimais.

Skautiska programa ISkautiskos programos pagrindas yra patyrimo laipsniai ir specialy-

bes. Kadangi zmogus daug geriau atsemena dalykus, kuriuos patsai dare


12/46

ar mato..skautLska programa yra perteikiama zai.dLnn;formoje. Gal lengviau pasisodinti skautus ir jiems k~ nors papasakoti: kaip reikiasukurti lauz~, kaip pastatyti bokstliar k~ reikia daryti, jei kamnors luzta ranka. Kai kurie skautai galatsimins k~ nors, bet daugelis isgirs irtuoj pamirs. Kai patys J pastato lauz~, surenka medz,iag~ ir pastato bOkst~_!ar boksto model:;'!,ar surdsa "sulau- zyt~ ranka!", ne vientik ~amato kaip daryti, bet taip pat turiprogos parodyti kad 'zino kaip padaryti. Sisatlikto darbo vaizdas pasiliks rvskiai atmintyje, 0 atsiekimas tvir-tins pasL'tLkejLmo savLma jausm~. Stenkiteskiek galint daugiau k;4 DAR. 0 ...r akautLakos programospravesti prak'tLskaf, B:Z~ f2 All! Sugalvokite :;'domiqbtidqkaip LsvengtI --"'~.::_B%:% (9 - "mokyklos klasiq me-~-O~_-~"~

A : : ' Y , . ; f1 j {'" o. -g6:::t - = -r~

pecLcm.ie, vis matydamas Uo T/i ATSIMeNA daugiau skautavimoir suprasdanas vis daugiau dalykq. Kai uzlipa iki kopeciq auksciau-sio laiptuko, turi gan ger~ skautavimo vaizd~ ir jautiesi itvirtin~s

Isivaizduokime patyrimo laipsnius kaiptodo.skautiskas kopecias. Naujas skautas pra-

ir lipa aUkstyn ko-eda nuo pirmo laiptuko

savo skautiskas zinias. ~l~PctS " P~~itenkina /?~., ~\ , ,v Lduzy je, J~s negauna cr ~ ('loft if'- 0 \,1 , ,kiek tas, kuris lipa ~ D A v 6Raginki te visus savo iLj~j( v' : ; _ " , . ; otyn--vis siekti auks- ~ ~'tP ~~laipsnio~ ~ ~7l

SpecLa.Lybes yra {I'fi'i\ '1'(1' lyg trumpi patyrimolaipsniai--tik visi reikalavimai grupuojasi apie vien~ dalyk~. Spe-cialybes duoda skautui progos geriau susipazinti su kuria nors gyve-nimo, skautavimo ar mokslo sritimi. Igij~s specialyb~, skautas pasi-daro kaip mazas tos srities "zinovas". Specialybilt tikslas skautis-koje programoje yra paskatinti skautus :;'sigytidaugiau ziniltapiedalykus, kurie juos domina ar kurie yra svarbus jo gyvenime. Kiek-vienas skautas turetlt:;'gytibent po vien~ ar dvi specialybes kiek-

Jei skautas nustojapasilikti kopecilttiek pasitenkinimo,iki pat virsUnes.skautus lipti auks-ciausio patyrimo

vienais metais.


13/46

Skautai ismoksta kRip g~ltoje gamin~i maistq sau ir kitiems, kaippatogiai ziemos metu iskylauti ir sportuoti. Jie ismoks~a kaip si~sti

< , , 1 sLap tas mo r z es kOQ'4:zinutes vienas kitru~ ILl-"t_~ , . _ v S{ ~ r r ~ sv iesos ir dfrmltpagal ba , kaip a tpaz i.rrtI L l . - p f ' . fIIo


14/46

prasizengia taisyklems, gauna pabaud~ ar ismetami is_ tlganges". Jieturi savo tradieijas, savo zenkl~ ir viet~,nai net turi slapt~_ kod~ ar kalb~, kuri~supranta tik ganges nariai. Gatviq gan-ges dazniausiai uzsima blogais darbaisir kitiems daro nuostolius, nes jiemsatrodo "juokinga", kai kiti ken~ia irpyksta. Jie moko savO narius, kaipbati blogais ir kitq neklausyti.

Skautq skiltis yra lygiai kaipgange, su labai dideliu skirtumu. Skau-tq skiltis stengiasi daryti gerus dalykusir lavinti savo skautus kaip buti gerais, s~ziningais ir naudingais.Jiems padeda suaug~s zmogus -- vadinamas draugininku. Draugininkasvadovauja draugovei, kuri susidaro is bent dviejq skil~i~.Skautisk~ skilt~ sudaro apie 6-8 skautai ar skautes. Jei skil-tyje yra maziau negu 4-5 skautai, skil~iai pasidaro sunku veikti.Jei vienas ar antras neateina ~ sueig~, lieka tik trys ar keturi.Sunku zaisti zaidimus, atlikti pratimus ir varzytis su kitomis skil-timis. Jei skiltyje yra daugiau kaip astuoni ar devyni skautai,skiltis pasidaro.per didele. Tylesni, ramesni skautai nebedalyvau-ja skilties diskusijose ir pradeda atsirasti dvi mazesnes "skiltys"d id zi ojo je s kil tyj e.

Kaip ir gange , skil tis turi savo vadova, simbolius, vaz-da, suk~,. ' .~ - - '-SiS;:'!!) ~oaV1, SJst


15/46

1'llsistemos susidaro is pradzios mokykl'll,gimnaz1J'll,kolegij'llir uni-versi tetq. Kai visos dalys gerai dirba kartu, tos dalyklt gz-upe.sat-1ieka koki nors svarb~ uzdavini. Jei kuri nors da1is neveikia, sakomkad sistema subyr-e.j o ar sus1ubavo, nes pi1nastiks1as nera atsiekiamas.

Skilci'llsistema irgi panasi~ virsujeminetas sistemas. Ski1ci~ sistema susidaro is:draugininko, ski1tininkq, skautq skilci~, ivai-riq pareigq skiltyse, ir skilties dvasios. Jiveikia sekanciai: draugininkas lavina skilti-ninkus per vadijos posedzius ir pasitarimus.Skiltininkai lavina savo skautus ir duoda jiemsatsakingas pareigas skiltyse. Jungiami savo suki~, vardq, simboliqbei kitq tradicij'll,skilties skautai susidraugauja ir susijungia i vinEl artim'l!draugq grupe , Juos jungia skil t ies dvasia /t'group spiri t"/a skautiska veikla parupina draugininkui ir skiltininkams prog'lllavinti skautus kaip sugyventi, dirbti kartu ir dar artimiau susidraugauti.Darydami klaidas ir is j'llokydamiesi, megindami dalykus, kuriq ansci

savo vadovavimo gabumus ir savo charakteriSkilciq sistemoje nemeginame rasti pa

cius geriausius ir gabiausius skautu8 irduoti vis~ atsakomyb~ tiems, kurie turidaugiausia patyrimo. Skilci'llsistemos tiklas yra duoti skautams atsakomybes, naujquzdavini'llatlikti, kuriq niekada nera turekad ir jie galet'lligyti daugiau patyrimo igeriau save issilavinti.

Draugininkui, kuris yra prityr~s vadovas, yra lengva suorganizuoti ir pravesti

draugoves svent~. Jam geriau sektqsi, greiciau viskas vyktu -- galnet geriau visa svente praeitq. Bet geras skautq vadovas naudojasiskilciq sistemos principais duodamas neprityrusiems vadovams ir skau-tams progos lavintis, kaip organizuoti ir vadovauti. Jis su neprity-rusiais pasitaria, duoda jiems pasiulymq, paaiskinimq ir kitokiq patarimq~ bet pats nieko kito nedaro. Neprityr~ vadovai mokosi vadovautiir organizuoti, nors ir padaro klaidq. Per siuos meginimus, jie igyjdaugiau svarbaus patyrimo ir pasimoko is savo klaidq. Sekanti kart~

11


16/46

gales geriau ir greiciau suorganizuoti toki~ pat gyent~, gal visai beklaidtt!

Tokiu pat bUdu skiltininkai lavina savo skilties skautus. Norsskiltininkas zino daugiau uz savo skautus ir geriau moka daug k~ da-ryti stengiasi duoti sav~ skau ams progq pasimokinti. Gal ilgiau uz-truks, gal ne taip graziai atrodys, bet svarbiausia, skautas turesprogos pameginti. Sekanti kart~ seksis geriau, atrodys graziau -- irper laik~ skiltininkas tures skilti piln~ skauttt, kurie daug daugiauzinos ir mokes, negu tas, kuris vienas visk~ daro. Tokio skiltininkoskautai mazai k~ i~moks ir bijos meginti naujus dalykus.

Susumuojant, skilcitt s istema yra skautiskas charakterio lavinimometodas. Per atsakomybili /"responsibilities"/ gavim~ ir bendradar-biavim~/"cooperation"/ su kitais skilties skautais, charakteris stipreja ir skautas lsmoksta kaip su kitais sugyventi, su jais dirbtl irkaip pasitiketi sav~ asmeniskais gabumais.

SimplesystemCPU-kll}'bollrd unit. caSSBtI&-pl.yer. YOllr own TV ... r.

~versatll. systemCPU-lcqtxHll'd unit. """"tor, print",., dl$k drl ....

Naujos skil ties sudarymas IGrupei berniuktt ar mergaiciq sue jus pirm~ kart~, draugininkui su

darius nauj~ ski1ti, ar tik naujam nariui prisirasius prie esamos skities, pirmas skilties veik10s punktas turetq b~ti susipazinimas. Suspazinimas nereiskia tik pazinti kitq skilties skautq vardus ir veidusSkiltis praleis daug 1aiko kartu sueigose,darbuose, iskylose, stovyk1ose, ivairioseuzsiemimuose ir t.t. Kuo artimiau ski1tiesskautai vienas kit~ pazins, to lengviau busjiems bendradarbiauti, sugyventi ir zinotisavo ir ki tq pa je gum Be / "st re ngt hs "/. / Su si -pazinimo pobuviq pavyzdziai, bei siu10miklausimai, seka si straipsni./ Svarbu kiekgalint greiciau susidraugauti, kad galetumetkaip skiltis pradeti skautauti. ~ R. TV NORETUM GR L .

12


17/46

Susipa.zin~ ir zinodami daugiau apie savo skilties skautus, visi galipradeti galvoti apie skilties vard~. Tas vardas juos atstovaus /"rep-

resent"/ tol, kol skiltis kartu dirbs. T~vardas jungs visus skilties skautus i vien~grup~. Skilties gyvis, ar gamtos kurinys,turetq tureti k~ nors bendro su visais dkilties skautais. Gudrus skautai gali pasiva-dinti "Gudriq Lapinq" vardu. Storesniqakau tu skil tis gali pasivadinti "Dru.tq Drambliq" vardu. Isdidus skautai gali pasivaditi "Kilniais Zirgais", ir t.t. Isklausykitvisq skilties nariq pasiUlymus pries galutinai pasirenkant vard~, ir pasirinkite t~,

kuris visiems geriausiai patinka. Stenkites vengti ginoq ir pykoio,ypatingai siose pirmose sueigose.Po skilties vardo galite issirinkti skilties spalvas, skiltiessimboli, pradeti rasyti skilties dain~, bei sugalvoti kitq tradicijq.Pasitarkite tarp sav~s ir suzinokite ar kas nors neturi tuscio kam-bario ar gar aso , kuri skiltis galetq pavadinti savo bukla /"den"/.

Tada pradekite planuoti savo veikl~. Suzinokite: kokie uzsiemi-mai patinka skau~ams, kur jie noretu vaziuoti, kur iskylauti, k~ darytLeiskite kam nors surasyti visq nuomones ir nei vienos neatmeskite.

Iki sio laiko, visi gan gerai susipazino ir per visas diskusijastikriausiai iskilo vienas ar keli skilties nariai, kurie emesi inicia-tyvos viskE:l;rganizuoti. Atejo laikas pasirinkti skilciai skiltinink~

ir jam pavaduotojt:\-- paskiltinink~. Jieturetq buti tokie, kuriq kiti skiltiesskautai klausys ir su jais dirbs kartu.Svarbu issirinkti ger~ vadov~.

Isrinkus skiltininkE:l;r paskiltinink~gal ite p asis kir styt i kito mis p are igom is,kad visi turetq progos prisideti prie skilties darbq ir uzdaviniq.

Praneskite visus diskutuotus dalykusdraugoves draugininkui ir pasitarkite su jUo apie skilties vardE:l;rkitas tradicijas. Pasigaminkite grazi~ skilties gairel~, surinkiteskilties albumt:\su skilties gyvio paveikslais ir skautq nuotraukomisir pradekite lavintis skautiskoje programoje. Jei visi skilties skau-tai stengsis su kitais sugyventi ir su jais kartu dirbti Lkilties gero

13f


18/46

vei, jusq skiltis tures daug metq smagios, idomios veiklos ir igysstipri~ skilties dvasi~. Tada galesite konkuruotis su kitomis Skiltimis ir visiems parodyti, koki~ gudri~ ir stipri~ skilti turite~

Su s Lpaz tn tmaeSkiltis yra draugq grupe. Naujai skilciai susidarius ar naujam

skautui prisidejus prie skilties, pirmiausia reikia susipazinti. Perilgesni laik~ bus progq ilgiau pasikalbeti,daugiau suzinoti apie ki~us skilties skau-tus. Dabar svarbu visiems duoti prog~ pajusti,kad priklauso siai grupei, kad yra kitq skil-ties nariq priimami i artimq draugq rateli.

Stenkites visus uzkalbinti, klaustiklausimq ir pasidalinti savo mintimis, taip,kaip darote su g~riausiais savo draugais.Kiti greitai pasijus, kad yra tavo draugaiir nores kartu daryti dalykus, pasijus lais-viau su kitais skilties skautais. Pagalvokite apie dienas, kai pirm~kart~ pradejote lankyti mokykl~ ar koki~ kitEl viet~. Atsiminkite,kaip nesmagu buvo kol susipazinote su bent vienu kitu berniuku ar mergaite. Taip pat jauciasi kiti nauji skilties nariai, jei nemeginatesu jais susidraugauti, pasidaryti jq draugais. Neradus draugq, daugkas nebenori grizti atgal, nes niekas nenori priklausyti grupei, kurisu juo nesikalba ar jo nemegsta. Skiltininkas turi sito vengti. Jisnori, kad jo skautai visi butu draugiski ir "broliai kitiems skautams

Skiltininkas gali pravesti susipazinimo zaidim~, per kuri skautai susimaiso, suspazista ir per bendradarbiavima /"workingtogether"/ geriau susipazista. Skiltininkataip pat gali pravesti susipazinimo apklausnejim~ ar.diskusijas. Kai skiltis pr-adesdalintis savo mintimis ir kiekvienas apiesave prades pasakoti, visi pamatys, kas jiepatinka ir kad daug dalykq visi megsta. 1


19/46

Surad~ siuos bendrus, megiamus dalykus, prades laisviau kalbetis irgrei tai susidraugaus. Se ka e ile klausimq, su kuriais gali te pravestisusipazinimo di&kusijas. Po jq surasyti keli susipazinimo zaidimai -"mixers"

ne

maloni?Ar lanko lituanistin~ mokykl~? Kuri~?Ar turi broliukq ar sesuciq?Kas labiausiai patinka lituanistineje mokyk1oje?[iek? Kokioamziaus? K aip s ug yve na te?Ar yra stovyk1av~s,Koki sport~ megsta?sportininkas?Ar patinka skaityti?Ar patinka muzika?

Koks maistas geriausiai patinka?Ar mokate k~,nors iskepti ar isvirti? ~Ar turi gyvuliq namuose? Kokie vardai?idomaus daro?Ar turi rinkini-q, "hobbies", ar megiamq1aisvalaikio uzsiemimq? Trumpai papasak

iskylav~6, gyven~s gamtoje?,~ ~ 1 ; . J J t r l ' ~Kokius zaidimus? Ar geraB 1 J ; i kJ f I ' : :Kokios megiamiausios knygOB?~ ~V,

Kokia? Kuris megiamiausiasdainininkas ar dainininke?

Kurias programas ziuri te1evizijoje?Kokias filmas mate kine?X ~c zino apie skautavim~? ~ noretq skautuose daryti, veikti?Kur yra ke1iav~s su tevais? Kuriose valstybese ir krastuose yra buv~s?

Keli susipazinimo zaidimaiA. Visi uzsimauna popierinius rudus maisus ant galvq. Su "marker" nu

piesia tas savo veido dalis, kurias skiltininkas pamini /desine ausis, nosis, smakras, kaire ausis, plaukai, ir t.t./. Pabaigus vis

15


20/46

nusiima ir pa1ygina su ~ veidu.B. Visiems iAdalinti po dvi raides. Vien~ ra1d~ 1aiko v1enoje rankoje,

antr~ antroje. Ski1ties skautai megina sudeti lietuviskus zodziusnaudojantis tik turimomis raidemis, nepaleisdami raidzi,! is savoranlcq.

C. Raskite savo "dvynu~". Visi skilties ~kautai megina susiporuot!su tais, kurie tur1 panasias: 1/ akis, 2/ p1aukus, 3/ batq spa1v~,4/ nosies form~, ir t.t.

D. Sustatykite vis~ ski1ti i rat~, vienus pasisukusius irato viduri,kitus i rato 1auk~. Suriskite vis~ rankas su kaimyno rankomis,naudojant "policininko kilp~". Papilkite kietq zirniq ant grind'l!ir susvilpkite svilpuku. Uzsiemimo tikslas: vienai /kuri z!frri ivid'1l ar ki tai /kuri zifrriilauktV' komandai surinkti daugiau pa-bert'! zirniq.

Bet kuris zaidimas ar uzsiemimas, kuris pareika1auja susimaisymo,bendradarbiavimo ar diskusijq tarp zaidejq, tinka susipazinimui. Pa-naudokite tokius zaidimus bent pirmose 3-4 sueigose, kol visi geraisusipazins.

Skil tininkas -- skautiskos "ganges" vadasKai grupe zmoni'! kCl norsorganizuotai daro, visada turi vadft,

kuris nurodo grupei k~ daryti, kaip daryti ir koordinuoja grupes nariqpastangas. Tautos turi prezidentus, ministerius pirmininkus, kara1iusar karalienes. Kompan1jos turi prezidentus ir direktori,! pirmininkus,tdA ~ . / ~d kurie tvarko kompanijos reika1us ir nurodof)VISI IVR'~' 7 1 1 '\I. ~ zemesniems paz-eLgisnams, kCl d aryti ir iki kada< l r t ; ~S r ) J P _ ~ A ~ ' ~ ~ I ~ r , . t 1 ' ! I J: : : Y : ! ; " ' k : a ~ : ~ : ~ :: : r ~ e ~ : ~ : ~ s~ :t: ~ ! : : l~~fr-:,~'"7 "g ange s" turi berniukus ar mergai tes, kurie

tvarko gangiq reikalus.~ Visi tie prezldentai, vyskupai, kompanijq

pirmininkai ir gangiq vadai yra atsakomingi uz

16


21/46

savo organizacijos sekming~veikl~ ir tikslo atsiekim~.Beveik visi buvo isrinkti arpaskirti ~ tas pareigas, neszmones tikejosi, kad jie yratinkamiausi vadovai jq gru-pei. Zmones juos gerbia irstengiasi sekti jq pavyzdziu.

Skautq skiltis, kaip ir kitos organizacijos ir grupes, turi savovada -- skiltinink~.. Skiltininkas turi daug atsakomybil..!. Jis:1. Paskirsto pareigas visiems savo skilties skautams ir priziuri,

kad pareigos butu tvarkingai vykdomos.2. Vykdo draugoves vadijos :i-sakymusir nutarimus savo skiltyje.3. Suplanuoja, paruosia, praveda ir ~vertina savo skilties sueigas.4. Lavina savo paskiltinink~ ir ruoeia ji skiltininko pareigoms.5. Atstovauja savo skilt:i-ir jOs skautq nuomones draugoves vadijos

ir kituese posedziuose.6. Stengiasi isigyti aukstesn~ patyrimo laipsni, daugiau ziniq, dau-

giau specialybiq uz save skautus ir jiems vadovauti savo geru pa-vyzdziu.

7. Priziuri savo skilties nariq elgesi ne vien tik skilties, bet irdraugoves, bei tunto sueigose.

b. Stengiasi 1ankyti vadovavimo kursus ir tobulinti savo, kaip vadovo,zinias.Gero skiltininko pareigos nera lengvos ir joms reikia tvirto

zmogaus. Skiltininkas daug k~ ismoksta apievadovavim~ ir tos zinios labai ~audingos jamper vis~ jo gyvenim~. Jei esi isrinktas skil-tininku, stenkis pareigas vykdyti s~ziningai,skilt:i-vesti skautiskomis taisyklemis ir pa-deti visiems skilties nariams tapti gerais iratsakingais skautais!I Skiltininko pasirinkimasl

Sue ina grupe naujq skautq. Didele skiltis yra skeliama i dvimazesnes skiltis. Grupe vilkiukq pereina i skaut~ draugov~. Betkuriuo budu atsiranda nauja skiltis, pirmas jos zingsnis -- susiorgani-

17


22/46

zuoti! Reikia issirinkti vard~, sugalvoti simbolius, tradicijas . besvarbiausiai -- reikia issirin~ti skiltinink~! Skiltininkas atstovausskilti draugoves vadijoje; jis pades draugininkui planuoti draugovesskilties veikl~; jis tures paskirstyti skilties skautams pareigas irdarbus ir priziureti, kad pareigos ir darbaibutu vykdomi; jis pades skilties skautamsruostis patyrimo laipsniams ir specialybems;jis ziures, kad skilties skautai sugyventqir dirbt~ kartu, bei vis~ eil~ kitq atsako-mybiq. Uztai reikia gerai pagalvoti priespasirenkant skiltinink~.

Daznai skautai pasirenka savo geriausi~draug~. Kartais pasirenka aUkstesnio ugioar pikciausi~ skaut~. Gerai, jei tas asmuo taip pat atati~ka kitiemsreikalavimams, bet jei ne, skiltis nukentes. Stenkites rinkti ne vientik tok~, kuris jusq draugas, bet tok~, kuris geriausias vadovas visaiskilciai.

Renkant skiltinink~, stenkites parinkti toki, kuris sugebes kal-CIA RllvvONA G t 3 :o re.N

t


23/46

Skilties vardasVisi asmenys, daiktai, vietos, organizacijos, grupes turi savo

vardus. Kai t~ vard~ ar pavadinim~ isgirstame, tuoj pagalvojame apie!mogaus veid~t daikto isvaizd~ ar vietoves vaizd~. Vardais ar pava-

dinimais skiriame vienus dalykus nuo kit~Skiltis, grupe berniuk~ ar mergai~i~,skirlasi viena nuo kitos sav~ vardals.

Valkams vardus duoda tevai. Vieto-vems pavadinimus duoda tie, kurle pir-miausiai tas vietas atranda arba jose apgyvena. Daikt~ pavadina tas, kuris pir-miausiai ji-pamato arba isranda. Organi-zacijos ir grupes nariai susitaria irparenka savo grupei tinkam~ vardee. hipsu skilties vardu? Kas turi skilt! pava-dinti? loki- vardee skiltis turet~ tureti?

Skaut~ ar skau~ilt gzupe , kurie pirmee kartee sudaro nauj8c:.ki1 t :i,pirmiausia nori savo grup~ pavadinti kuriuo nors vardu, kad jie patysir kit1 skautai atskirt~ j~ sk11ti nuo kit~. Ilgai negalvodami, jiedalniausiai pasirenka vien~ is keli~ da!na1 naudojam~ vard~, nes irkiti skautai teepati naudoja ar naudojo. U!tai turime daug "VILKq","~APINq", "BRIEDZI~" ir t.t. Per daug neskubekite, pagalvok1te!

Jei kuriam nors daiktui norite duoti..skirting~ pavadlnimi\. kad jis skirt~sinuo kit~ panasitt daikt~; arba vaik~ pa-vadint1 taip kad du broliukai neatbektukai saukiamas tik vienas, tai kodel skil-~iai duoti vard%, kurl jau turi kitosskiltys? Kodel duoti skilciai vard~, kurn1eko jai nereiskia? Pries vaiko gimim8cteva1 da!niausiai ilgai galvoja apie tin-kam8c vard~. Jie nori rast1 vard8c, kurisbus svarbus ir reiksmingas, nes jq vaikas

jlems yra svarbus ir ypatingas. Dalnai tevai net laukia kol vaikasgimsta lr jie turi progos geral l j~ pasiziureti pries galutinai nus-prendZiant ar parinktas vardas jam tinkamas. Taip pat ir su skiltimi-JUsU SKILTIMI!! Ji ir jos vardas turetq jums buti 1abai svarbus irreiksmingas, kadangi ji nera bet kokia ski1tis. Ji yra Juslt SKILTIS!

1


24/46

Reikia leisti visiems skilties skautamskartu 1isirinkti skiltiesvard~. i!!. skiltis yra jiells taip pat abarbi, ka1p ir tau. Jie tur11ygia1 toki~ paci~ teis~ parinkti vard~, kaip ir tu. Visi sused~gerai pagalvokite ir pasvaratyki te savo akautlt charakterlstlk~.. Kalpjie atrodo, kaa patinka ir nepatinka, kokie jq verdai, kur gyven~,ar darbstus ar tinginiai, ax juokingi ar rlmti ir t.t. Tik tada megiki te surasytl savo bendras charakteristikas /"'cllaracter1st1cs"/. TuriA 1 . saraS~ galite pradeti leskotl skl1ciai vard~. Pavyzdzlui: storqe J t t , . . , . . . ~ skautq akil tis galetu paslvadintl "Lasinlq",~~u1 ' f f ' "Begemotq", "Drambliulcq"vardu. Netvarkingq

pur ~ skautq sklltis gali paslvadinti "Parsiukq"vardu. Gudritt akautq skl1tis, "Lapinais"ax "Peledomia". Lettt skautq skiltls .-"Vez1iai". Kaipmatote, lsstudijav~ ben-,drllsias akil ties skautq ypatybest gali tepritaikyti gyv~, kur10 ypatybes geriau-alal skllcial tinka lr kurl0 vardasskllties skautamsgerlausla1 patinka."-+--~A~t1t;:;:~r::e~j,~p~lc:-;l;"'::t:-:e~Q.:::;e~m~e~a~i-~d~ar~~i~r::--r4..iEl dalyk~. KalP zinote, yra lemea ,

oro 1r jiirll skauta1. Klekvlenos sakos skautai gall /nors nebutina/pasirinkt1 gyv~, kurls skrenda, plaukla, ar gyvena sausumoj~. Oroakautams tlktu "Sakallt", "Zalbq", "Grlaus-tinltt", "Burbulluktt" ar "Artt" vardai. Jilrttakautams tiktu '''Ryklial'', "Unguriai", "Bangi-nia1", "E!erlai'" 1r "Del!inai". Zemesskautamst1nka "L1iltai", "4!uolai", "Kelmai", "Kalakutai", ~z"Agurku" "Z1ogu". "Leopardu" 1r "Term1tu" ~

Rinkdamlesl vard~ pagalvokite apie gyvulius,iliuzus /"rept1les"/, paukscius, medzius, zuvis irkitus jilrtt gyvius, gales, vaisius, darzoves, vabldzlus1r gamtos reiskinlus. Paprastai skiltys nevadinamos!mo-n1q ar kurltt nors grupit! vardais, nes tie pavadinimal palie-kami draugovit! vardams. Nepatartina skilt:!- vadinti platesnesapimtiesvardais.

gamtos kilriniais ar reisklniais, pvz. "Misko"ar "Smell.o"Miskas labai sudetingas savo augmenija ir gyviinija ir netinka

skl1ties vardui.Renkantls skiltiea vard~ reikia atsizvelgti :!-glmln~, vyriskoa ir

moteriskos gimines pavadinimus. Pvz. "Bitutes", "Peteliskes", "Aguo-nales", "Zirafos", "Sna.Lge a" ir "Panteros" yra moteriskos gimines pa-

20


25/46

.vadinimai geriau tinka skauciq skiltims.~erniukams tinka vyriskosios gimines pa-vadinimai, kaip "Klevai", "Gaidziai ","Zalciai", "Seskai", "Ledukai", "Kapus-tai" ir pana.siai.

~ daryti, jei skiltis negali sugal-Toti savo skilciai vardo, ar balsavimokeliu renkant, balsai pasidalina lygio-.mis u~ du vardus? Skiltis nebutinai turituojau rasti skilciai Yard,. Gali pasi-vadinti laikinu vardu, apalvoa pavadinimu,.ar laikinu numeriu, kol auras sau tink8lIU\nuolatin:i: Yard,. Skiltiea vardas nebu..ti-nai turi buti sugalvotas. Jis gali "atsi-rasti" veliau sk11ties veikloje. Stai tokspavyzdys: Grupe berniukq ilgai galvojo ir negalejo isirinkt1 savoskilc1ai vard~ 1r gyv~, kuris reprezentuotq j'i skilties skautus. Jie

f :: , U / ' t A l W~SANi'ffES ;~!

9001

laikina1 pasirinko "l4elynosios Ski1 ties"Tarda\. Po S&va1 tes laiko ~vyko draugovestrad1cin&, pradine: iskyla. Iskylos metu"Kelynoj1 Skil tis" gavo uZdavin:i:,surastipaslept~ lais~ paraeyta morzes raidynu.lie turejo rast~ lais~ ieversti, perskai-tyti nurodymus ir ieskoti sekancio morzeslaiSkelio. Buvo lietinga d1ena. Ski1t1sskubejo surast1 v1sus savo laiskus, kadgreiciau galetu grizti l pastog~, kurlauke pietus ir virejas. Berniukams nesi-seke. Jonas belandydamas po kriimus susi-braize. Algis uzkli~vo uz sakn1es 1r su-sizeide koj~. Vyto sugipsuota ranka pra-dejo skaudeti. Slubuodami ir pavar~ pa-galiau rado paskutin~ morzes 1aiske1l,kurio vokas buvo ats1kl1jav~s nuo s1a-p10s zemes. Voke rado sumirkusl 1a1s-kel~, Kurio negalejo isskaityti. Voke taip pat rado du dide1ius besi-rangancius sliekus /"earthworms"/. Ski1ties skautai pradejo bumbetiapie nelska1tom~ laisk~ 1r visus isky10s nepasisekimus. Bumbejimas

21


26/46

gre1.ta1 v1.rto juoka.1s ir staiga Algiu1. k1.~omintis. Kadel nepavadint!sk1.lt~ "Sliek1l" vardu? Kit! pr!dejo, leadgeriau tikt~ pasivad1.nti "~lubuOJan6iqSlieq" vardu, nes beveik puse skiltiesbern!ukq buvo susi!eid~, 0 visi kit! pa-var~ Ta1p bevarde ~k!ltis tapo "Slu-buojane1li Sl!ekq" skiltis.

Ia1p iis pavyzdys rodo, Dudvard1s/w~dject1ve"/ lab1au charakterizuojaskilt+ ir tuo pa6iu metu skiria skilt+nuo kitq ski16iq, kurios turi to patiesgyvUno vard". Biidvard1s pabre!ia kok1~nors sk1lties gyvio ypatyb~, padaro sk1lties vard, +domesn+ ir vaiz-duoteje /"in the mind"/ iiryikina to gyvio paveiksl". Pavyzd!1u1,w!irgtlSkil tis". Isivaizduojame keli'llpabalnot'llarkliq vaizd". Tieiirgai tikriausiai tilt ~tovi 1r nieko nedaro. "Lekianei'll~irgll" var-daa sukelia judresn+ paveiksl, vaizduoteje. Matome beganeiq !irg~bUr~ dulkiq debesyje. "~vengianci'll~irgli"vardas vaizduoteje sukeliadideliq ir gal1ngq lirgq paveika14. Atsistoj~ ant.u!pakaliniq kOj'lljie narsiai kovoja su prieiu.

!oliau seka keli skileiq pavad1nimai, karie buvo naudojami LSBL1tuanicos Tunto ruoituose skiltininkq ~rsuose 19 70-19 80 metais;"~vengiantys ~irgai", "Bajavos BUlves", "Isdykusios Peledos", "RuiaviDrambliuka1", "Gumines Antytes", "Iikepti Kalaltutai", "~ali Zaleiai","SurUge Kopuata1", "NeptUno Ryklia1", "~okinejancios Bluaos" ir"Skrajojancioa Skeres". Iaip matote, gerai pagalvojus galima sugalvot1+domiq ir skileiai prasmingtl Yard'll.Periiilrekite pridetus sBcraius,ausirdyki te vardus leurie jums patinka ir panaudoki te savo kUrybingum~Iisirinkite vard~, kur+ visi skautai, vadova! ir teveliai ilgai prisi-mins V - ..

E.r of co m Hamed lark(abOut 7 ill. lone)

~ ~(abouC8(t.lonl....-. . . . ,Bnach ollardl

Katydid(about 1" in(rom foreheatipeof folded


27/46

sekalgamto~e randam1 .kiloi~ varda11 1rPauk661a1: ~albatro - albatro.a. ClCada(about~k-n~M ~~~blackbird - juodasis strazdasblue jay - melynasis kekstasbunting - starta ~buzzard - 8uop1s 'card1nal - tardinolaschaff1nch - kik11isch1cken - viAo1ukaacockatoo - kakaducondor - kondorascormorant - kormoranascrane - gervecrow - varnacurlew - !iurlysdove - balandlsduck - ant1scatbird - strazdascoot - laukyscuckoo - geguteeagle - erelisegret - gamysemu - emu~ alc on - aakalas~inch - 1t1k11is.flamingo - :Clam1l1gasgoldfinch - dag11isgoose - lasisgrebe - ltragasgrouse - kurapkagull - luvedrahawk - vanagashen - vilta s._(3~ Ct . IO I I I .heron - g~ys iDc1udiGC\betail)house wren - naminis traskutishummingbird - ko11brisjay - kekltaskingfisher - t~zyskinglet - karaliukaskite - peslyslark - vieversysmagp1e - larkamal.lard - gaigalasmeadowlark - laukq viever~ysnightingale - lakitingalanuthatch - bukutisoriole - volungeosprey - luvin~kasostrich - strausasowl - peledaparrot - papilgapartridge - kurapkapeacock. - povaspelican - pelikanas

Redbrastedc r o e b e a l t (about8 in. Ions)

Qif( .Wl i11ow(aboul 6 In. lone)

j~ vert1maa lietuvi~ kalb~:

penguin - p1ngvinaspetrel - audrapaukltispheasant - tazanaspigeon - karvelisplover - sej1kasptarmigan - ivyrequail - putpelerail - 1lgasnape v1iteleraven - juodvarn1sredstart - raudonuodegerobin - raudongurklerook - kovas .rooster - gaidyssandpiper - krantin1s t11v1kasshrike - medAarkeskylark - v1eversyssnipe - perkfrnoozeliasnowb1rd - sniegine startasparrow - tvirblisstarling - varnenasstork - gandrasswallow - kreg!deswan - gulbes.1tt - oiurlysteal - krykle T,_ (aboat6t.1oac>tern - upine zuvedrathrasher - dygioji rajathrush - strazdast1tlark - piev1nis kalv1ukasturkey - kalakutasvulture - griaswhip-po or-will - lelyswoodpecker - genyswren - traskutis

Unic :am

Om (about4 (to biClrattile abouIder)G,yvuliai:an~-bear - skruzdedaantelope - antilopearmadillo - sarvuot1sbaboon - babUnaBbadger - barsukasbat - siksnosparnisbear - meskabeaver - bebrasbison - bizonasboar - sernasbuf'talo- buivolascamel - kupranugar1schamois - kaln~ o!kachimpanzee - simpanzechipmunk - oipmunkecow - karvecoyote - kojotasdeer - elnias

...Fitch (about 11ia. loac.without U. tail)-,

Worker hbee (aboWeli&

Se a lion (about 7 Ct . lone) 2


28/46

donkey - aailasdormouoe - pele snaudaleelephant - draDbly~elk - briedisemu - emuermine - lermuon~lis:Citch - leAkenat'ox - Lape , lapinasgazelle - gazelegibbon - g1bonas ~giraffe - iirafa ~goat - ozys, olka ~gorilla - gorilaguinea pig - jurq kiaulyte:lare - kiskisnippopotamus - hipopotamashog - kiaulehorse - arklyshyena - hienajackal - sakalasjaguar - jaguaraskangaroo - kengUralemur - leuriirasleopard - leopardaslion - liiitas11ama - lamalynx - lus1smammoth - mamutasmarmoset - bezd~ionemarmot- sv11p1kasmole - kurm1s Oadcbillmongoose - mangusta (about Hi (t.lone)moose - amer1kinis bried1smuskdeer - kabargamuskox - avijautismuskrat - ondatraopossum - oposumasorangutan - orangutangaaotter - lidrapangolin - skujuociuspeccary - laukine kiaul.epig - kiauleplatypus - anciasnapispolar bear - baltoji meskaporcupine - dygliak1aulepuma - pumarabbit - zuikisraccoon - meskenasrat - ziurkereindeer - aiaurinis eln1asrhinoceros - raganosissable - sabalassea elephant - jiirq dramblyssea lion _ ruonis Camalioasheep - avis, avinasshrew kirstukasskunk - skunsassloth - tinginysapringbok - gazele

Ddodil (12 to1 8 ill. hilCh)

squirrel - voverestallion - Jirgastapir - tapyrastiger - tigrasunicorn - vienaragisvicuna - vi~onevole - pelenaswallaby - maZoji kengUrawalrus - jurq veplyswarthog - eg1pt1n1s tapyrasweasel - zebenkstiswolf - vilkaswolverine - erniswombat - vambatasyak - jakaazebra - zebrasMedziai ir augalaialder - alksnisash - uosiaaspen - drebulebamboo - bambukaabeech - bukaabirch - berzascactus - kaktusascedar _ ked.ras AaIa (cW. 1)cottonwood -medvilnes mediscypress - kiparisaselm - guobaeucalyptus - eukaliptasfern - papartisfir - eglehawthorn - gudobelehemlOCk - maudaholly - bugieniajuniper - kadu~8larch - maumedis ~~~~~~~linden - liepalocust - akac1ja ~~t.~magnolia - magnolijamaple - klevasmulberry - silkmed1soak - ,zuolaspalm - palmapine - pl1s1spoplar - tuoparedwood - sekvojasassafras - sasaprasspruce - eglesycamore - figmediawillow - gluosnisJiirtt gyviaianchovies - anciuvisbarnacle - polipa1carp - karpischimera - chimeraclam - jU~ moliuskas

OIpre,-(about 2 ft. lane). . .. .

Os tnc:h(6 to 8 ft. tall)


29/46

cod - menke ~. ~~crab - krabas ~crayfish - vezys ".::cuttlefish - sepija ..devilfish - jurq velnias .,:'....dolphin - delfinas '.eel - ungurys ~ ........flounder - plek6ne BuIJfroc(7iQ.1 oa c)grampus liaures delfinashaddock - pik6ahalibut - votuherring - silkejelly fish - meduzalamprey - negelobster - Olnara8minnow - rainenarwale - narvalasneedle!lsh - jUrq adataoctopus - aatuonkojlsoyster - austreperch - eaeryspickerel - lydekaitepike - lyde1caporpoise jiiros kiaule Swan (near!ySft.P:cawn - kreve te l o ne . i n c: ll l C li n c theJ-.cI and -.k)ray - rajasalmon - la8i6asardine - sardinesawfish - pluklaluvesea horse - j i1r1t arkliukassea urchin - jurinis ezys HippopclWDUashark - rykJ.ys (about 13 ft.lonc)shrimp - krevetesmelts - mazoji stintasole - lieiuvis .sturgeon - ersketasswordfish - kardzuvetrout - upetakiswhale - banginiswhitefish - sykasGeles:aster - as'traazaleas - azalijaburdock - varnalesa ~~c amomiJ.le - ramune iDI:ludiDc cia .. )carnation - gvazdikaschrysanthemum - chrizantemaclover - dobilascrocus - krokasdaffodil - narcizas . __daisy - saulutedandelion - kiaulpiene . ~~geranium - pelargonija ~gladlola - gladiolas ,hyaCinth - hyacintas ~ ~iris - vilkdalgis RedOamincoivy - ge bene (about Hi it, lallfrom head to toe)

~'a.~~alligator - aligatoriusanaconda - anakondaboa - smauglyschameleon - chameleonas ~-.-cobra - kobra OU~~andcrocodile - krokodilas t~dinosaur - dinozaurasdragon - slibinasfrog - varlegarter snake - zaltyslizard - driezaspython - pitonasrattlesnake - barskuolesalamander - salamandrasnake - gyvatetoad - rupuzetortoise - vezlysVabzdziai:ant - skruzdelebee - bite (~:=:)beetles - vabalasbutterfly - drugeliscaterpillar - viksrascentipede - simtakojiscicadas - cikadacockroach - tarakonas Z e b u (Ut. hichat thcricket - svirplys abouIclUIdaddy-longlegs - voras ilgakojia!fireflies - Svento Jono vabaliukas~~'flea - blueafly - muse~rasshopper - ziogashornet - sirielouse - utele ~.,~mosquitoe - uodas .moth - peteli6k6 " -scorpion - skorpijonassnail - sraige Bumblebee (aboutspider - voras Wesaa)termite - termit~~ . .tick - erke ~--~~wasp - vapsva . --.

Blue lhuk(about 15 ft. lonr)

Scnechowl


30/46

5 kil ties siliuetas ir gairele ILietuva, Amerika, Kanada ir vlsl kl ti kraitai turl savo veliavas

Veliava _imbollzuoja kraAtee. Kal vyksta paradai, minejimal lr kitlypat1ngl lvykiai, vellavos yra gareinga1l-neaamos i sal, ar lyd1mos orke str'l lrIymiq Imoniq. ~l vyksta Olimpladas,aukso medal~ laimejuB+ pagerbla grojantjo kraAto h1mn~ pakellant kraato veliav\Skautai gerbla veliavas sallutuodami 1rstov'dami ramlai. 'ral daran t, gerblamene pacl~ v'liav~, bet krait~, kur~ v.llava slmbolizuoja.

Skautq skl1t1s irgi turi savo sim-bol~ -- gaire1fl. Ji dalyvauja visur kt1skilt1s dalyvauja. Skaut1ika galreleyra 9" x 12" geltonos mediiagos tr1kam-pis [ : : : : > , pr1rlAtas prle ses1q pedl.laukScio koto.

Sk1lttninkas laiko sklltles galrel~. Taip kalp senoves kar,. vadai, j1vlsur veda savo sk1lt~ su galrele. Iaky-lose, stovyklose, suelgose lrmlnejlmose vlsur aisklal matytl jiisq sklltles simbolls, vlsl Ilno,kurl skl1tls cla dalyvauja! D1d!luokites savo sklltimi ir leiskitevisiems matytl, kas jiis esate! Saugokite savo gairel~ nuo purvo irdulklq stovYklose ir nelelsklte jalvollotis ant grlndq suelgose. Benaudo-klte JOB negarbtngal. Gerbkite lr prl-lliirekite j~, kalp gerblate ir prlziu-rl te kraAto v.liav8c. Jiiaq galrele JUSsimbollzuoja. Elkltes su ja, ta1p kaipnorlte, kad kiti elgtqsi su jumis.

Abiejose gaireles pusese prlsiu-vamas ar priklijuojamas juodos spalvosskilties gyvio siluetas. Sis siluetasyra kaip gyvio, paukscio, lapo, !uviesar geles "aege11s". Norint nupiest1savo sk11ties gyvio siluet~, pagalvokite kaip tas gyvis atrodytq, jeij1s atsistotl! tarp jiisl.lr saules ar kitos aviesos. Gaireles siluetu1ultenka gyvio galvos, nors jei kas no:ri, gali panaudoti vis~ gyvi. Tai

26

1 1 - - , ' ,1 -J ' ,!: I '; J O,-~


31/46

pat uztenka vieno lapo ar geles silueto, jei skilties vardas yra paritas is t~ grupi~. Turint p~kscio vard~, skiltis gali panaudoti paukcio galvos siluet~ jei paukscio galva yra kuo nors charakteringa irskiriasi nuo kit~. Kai kuri~ pauksci~ visas siluetas yra lengvai at-pazlstamas /pvz. varna, flamingas/. Gal net skrendancio pauksciosiluetas geriausiai paz~stamas /pvz. zuvedra, kolibris, kregzde/.Gamtos reiskiniai, kaip debeseliai ir lietaus lasiukai, pareikalaujadaugiau kurybingumo.

Svarbiausia prisiminti, kad siluetas turettt b uti lengvai atpazistamas, kad kiti skautai ir tevai galettt greitai atpazinti skiltiesvardee tik pazvelgus 1 - siluet~. Buki te kurybingi /"creative" /. Gai-rele yra tik gairele tal, kol JUSU gyvio siluetas j~ isskiria is kitt


32/46

.rt)~

BOISE JI01J! ID BYEHA JACUI. Uftll IIIIKO SEA-CUU SUI.IcaIa z...... CIp '!;;~ , . _~~ . . . . Newt CGIk- . . . . . . - . . . . . -0....... "W...... , - - - . . . . . . . . . . . .'W I d I . Oraap . . . . . . . . . . . . . . ~. . . . DIr._ Lt. ... w . . . " . ."'''wwa. a..,,, ... "0....-Y, ...IIStiIEL IDIGl'ISBEa DOliCCII er.,. .QI~ CallI IDA SIGP SPBIHGIOC SQUII lBE-c.w.... . . . . . .- CIya ' " !1 Ick~ ~ . . . . CtyI6Go" Dk. II ... . . . . . . . . . . T... ' .... ""a.~ "If"....I....6c;,... ._6 .... Dk.lha. . . . . . ,y.u.. o.a.." 16S c a d . .IIIUH IIOIIGOOSECrrt ~ STAG 810_~ ..., . . .Dlr.1l.. ....,o,_.. . . . . . . . ....... .... .....

x_OWl. PAIItREII P EA C O C K PIEW I 'f 810DIT _ J I l l svnrr tlGEBW1dItIoI 1..... __ er.,. W1dad. tI'III. . . t : : : . - Scr.- Pun. . . . . . . . . . . . . . . . . . 'T...... Calk -0-.- -Qarao~ ar...61l .. c: .. . . 'WWIe - z .1 I I . . . . . ~" . . . . . . .. . . IIadI 0T.u.w ._6GNr .-=--W J U a U S WBII'tOO&WIU. WIDCEO I I WILDIOI'II.rCA!f J l EHGmH I ' I IE ILSU1' POCIL \ ID DNp ..... CGIk Crya Qnaa

c:r,.CIoak W'IalItl. CrrI ~ -oar '"W Ill .............. . . . . . . . . . . . . . . . . ....a.... "S...... ~ .... ,DaId T.... " .... . . . . . Gr.r'V I o . . . w w a . 6 Ora.. ..... "T.... 01...... ' a..to~ -e ~ w o o t : .IO'I"fDI IlACCOOH UK IlAntlSHAU WOODCO C l : WOODPECUBCr r t IIarkI . . . . . .... peOIaIe e r r . . .. C1umoI ta9 Y.1b."...- -CJaun"" . . . . . . . . . . . , . -na . . . . . . . . . . . . . . ~ . . . . . . . . 1 1 1 . . . .Nr6T 110 .. " 0... . . . . W 1 a M e " PIak . . . . . . . w" W1aUe _&a.a...., .......

28


33/46

Kodel pareigos reikalingos SkiltyjelPareiga yra darbas ar darbai, kuriuos asmuo apsiioa ar sutinka

atlikti. Pareiga taip pat yra darbas ar reikalas, kuri zmogus igyjabudamas seLmos ar grupes nary a , nors ir pats tiems darbams nepasLaLiflar j,!nelabai nori. Vienaip ar kitaip, yra asmens atsakomybe , kad apsimtas uzdavinys ar ipareigojimas butu atliktas gerai ir iki sutartolaiko.

Pareigos, kodel jos reikalingosskaut'!skiltyje? Kiekvienas zmogus,kuris priklauso grupei, turi turetiatsakomybes jausm~, kad reikia prisi-deti prie tos grupes darb,!ir atsako-mybes. Dalindamasis grupes darbais,dalinasi ir jos draugiskumu. Jei kurgrupes narys turi dirbti daugiau uzkitus tospacios grupes narius, tuojpradeda jaustis, kad jis neteisingaiyra perkrautas darbais. Karta1s net

pradeda jaustis, kad visa grupe "jam priklauso", nes jis "visk~ dirb~"o kiti tik seka ar ziopso. Jei kuris grupes narys per mazai dirbagrupes gerovei, kiti grupes nariai pradeda pykti, kadangi jie turi nevien tik savo darbus atlikti, bet to zmogaus darbus taip pat. Nedir-bantis Zmogus tuoj pat pajunta kit'!grupes nari~ pykti ir vis maziaunori bendradarbiauti su tais nariais.Jis pradeda pasijusti lyg visai ne-priklauso tai grupei. Greita1 is-viso pasitraukia is veiklos.

Geriausiai, kai visi turi vieno-dai darbo ir tiek pat atsakomybes gru-pes veikloje. Atsakomybe skatina parei-gingum~ ir rodo zmogui, kad jis yravertas pasitikejimo. Kuo daugiau pa-reig~, ir kuo jas geriau atlieka, tuodaugiau igyjamas pasitikejimas zmogumi ir tuo auksciau jis ivertinamas.Kuo maziau isipareigoja ir kuo blogiau pareigas atlieka, tuo maziaukiti pasitiki tuo zmogumi ir tuo maziau atsakomybes jam duoda.

Fareigos skautiskoje skiltyje yra labai svarbios charakterio lavinimo sistemoje. Jos moko skautus, kaip reikia buti atsakingiems ir

29


34/46

kaip saziningai pareigas atlikti. Kiekvienas skilties skautas atlik~damas savo pareie:as. padeda skilciai stipriau veikti ir padeda skil-

tininkui vykdyti jo pareigas,kuri~ svarbiausia yra pri-ziureti, kad skiltis geraiveikt~. Kiekvienas gerasskautas nori gerai atlik-ti visas savo pareigas,kad ne vien tik kiti geraiapie ji galvot~ ir juo pa-sitiketu, bet dar svar-biau, kad jis patsai geraijaust-qsi.

Jau anksciau mateme, kokios yra skiltininko pareigos ir atsako-mybe skiltyje. Dabar pazvelkime, kBc kiti skilties pareigiinai daro.

Pagrindines pareigos skiltyje yra: 1. Skiltininkas2. Paskiltininkas3. Sekretorius4. Izdininkas5. Indentantas /iikio Vedejas/6. Virejas7. Lauzavedys8. Iskyl~ vedejas9. Korespondentas

10. BibliotekininkasPaskiltininko pareigosl

A/ Ruosiasi vadovauti skilciai.~/ Kartu su skiltininku suplanuoja, praveda ir ivertina skilties suei-gas.c/ Kai skiltis pasidalina i dvi dalis zaidimams, uzsiemimams

loms, vadovauja antai grupei. ~------~----------~D/ Atstovauja skilti draugoves vadijos posedziose,jei skiltininkas negali dalyvauti ir po pose-dzio pranesa skiltininkui, kas buvo diskutuo-jama ir nutarta.E/ Padeda skiltininkui palaikyti tvarkBc skiltyje.F/ ~vykdo skiltininko ir draugininko uzduotusuZdavinius ir kitas pareigas.G/ Veda skilties pazangumo lentel~ ir padedaskautams pasiruosti patyrimo laipsniams.H/ Gali buti skilties pirmos pagalbos teikejas.

ar isky-

3


35/46

Sekretoriaus pareigos IA I Tvarko skilties knyg~ ir kiekvien~ savait~ papildo jos zinias susueigq aprasymais, lank,ymo duomenimis ir pazangumo ziniomis.B/ Renka pranesimus, draugoves ~sakym4 kopijas,bei kitus skilciai isdalintus dokumentus irjuos sega ~ "Einam'tj'treikal't byl~'.0/ Apraso skilties sueigas skilties knygoje.D/ Protokoluoja skilties posedzius irsueigq ~vertinimus.E/ Veda lankymo lentel~ skilties knygojeir registruoja kas nedalyvavo ar pasive-1avo 1 - sue igec.F/ Atlieka korespondento pareigas, jei neraskauto, kuris paskirtas ~ tas pareigas.G/ Issiuntineja pranesimus apie sueigas arkitus ~vykius, jei skiltininkas to parei-kalauja.H/ Skl1ciai neturint fotografo, atlieka sias pareigas ir fotogra!uojaskilties veiklBc.1/ Paraso raport~ draugininkui kiekvieno menesio gale, aprasantskilties veiklBc, pazangum~ ir t.t.J/ Uzrekorduojaskauttl ~zodzius, lauztl programas, svarbesnias sueigas,iskilmes, pasnekesius ~ magnetin~ juost,/"tape recorderwl .K/ Paraso padekos atvirutes tiems, karie padejo sk11ciai. Siunciapasveikinimus skil tie s skautams, kurie svencia savo gimtadienius,ir tiems, kurie serga sunkia liga ir negali dalyvauti sueigose.

A/ Tvarko visus skilties pinigus.B/ Veda skilties Izdo Knyg~, kurioje registruoja visas skilties islaidas ir pajamas.0/ Skiltininkui duoda skilties izdo stovio raport~ kiekvieno menesio pabaigoje. /Kopijadraugoves izdininkui/.D/ Sugalvoja ir padeda organizuoti bei praves-ti visus skilties izdo pildymo projektus

ir darbus.E/ Veda " Skilties Kasos Ivi t tl" /pateisinamliJ1tdokumentq/ byl~, kurioje laikomi visi kvita/"receipts"/ ir kiti dokumentai, kurie pa-teisina ar paaiskina kiekvien~ is1aidl\.:r pajam~ .F/ KErtu su vireju perka maist~ skilties isky10ms ir padeda skiltiesindentantui pirkti priemones ir dalykus skilties uzsiemimams.G/ Renka visus ski1ties ir kitus mokescius, isduoda kvitus ir atsis-kaito su draugoves izdininku.

Izdininko pareigos I

31


36/46

H/ Suplanuoja skilties metin~ biudzet, kartu su skiltininku ir met~begyje stengiasi to biudzeto laikytis.I/ Atidaro banko s~skait~t jei kasoje atsiranda daugiau pinigq.I Indentanto /iikioskyriaus/ pareigos I

A/ Tvarko vis~ skilt1es turt~ -- mieste 1rstovykloje.B/ Veda skl1ties "Turto Kny~"'t kurlojereglstruoja vis~ skilties turt~, jovert~ ir jo stov~.C/ Pri!lUri ir sutaiso sulUzusius ~ran-kius, bel kit~ sugedus~ turt~.D/ Prizifrri ir tvarko skilties blbllo-tek~, je1 skiltis neturi atskirob1bliotekininko.E/ Pe rka ar parilp1na ~rankius, dalykus, 1r

k1tas pr1emones ~vairiems sk11t1es uz-siem1mams.FI Atsakingas uz skilties bUkl" jo var" tvarla\ 1r prieziilr~.G/ Atsaklngas uz skilties gairel~ ir paslrilpina kad ji dalyvautu viso-se sueigose ir klekvienoje vietoje kur skiltis susirenka ar dalyvauja.Virejo pareigosl

A/ Sudaro narlq meglamo maisto patiekalqs"aS~. ir ismoksta kalp JUOB pagaminti.B l Turi ~vairiq virimo lauzeliq bei metodqrinkin~, kur~ papildo ir naudoja iskylo-se ir stovyklose.

C/ Atsaklngas uz maisto supirkim~. ir maisto1ciekio nustatym~~iskyloms.D/ Apskaiciuoja, kaip maist~.vienodai pada-linti ~ skautq kuprines ir kaip j~ supa-moti ~ tinkamus maisus, jei skiltisnesis maist~ iskylos metu.E/ Seka maisto produktq kainas krautuvese,kad zinotq, kur gali pirkti ger~ maist~u! !emlausias kainas.

Lauzavedlio pare igos IA/ Praveda skilties silk~ sueigose ir stovyklose.B/ Veda ~vairiq pasirodymq ir sukiq rinkin~ axbyl~, is kurios skilties skautal gall paruos-tl pasirodym~ lauzui ax iskilmingai sueigai.

32


37/46

c/ Paruosia naujq pasirodymq skilciai ir juosrepetuoja su skilties skautais, kad butupasiruos~ lauzams.D/ Veda uzrasus irriq programiniqtatymobiidus irivairinimus.E/ Praveda skilties lauzus ir atstovaujasavo skilti draugoves lauzq programqsudaryme ir pravedime.~/ Padeda skiltininkui suplanuoti visus skilties lauzus ir kitokiasiskilmingas sueigas ar pasismaginimus.G/ Turi anekdotq ir juokq rinkini, kuriais pralinksmina savo skiltiesskautus kai kas nepasiseka ar kai upas nelabai geras.

skicq rinkini apie ivai-lauzq formas ir jq pas-apie lauzq programq pa-

I Iskylq Vedejo pareigos IA/ Veda iskyloms tinkamq vietoviq ir muziejq uzrasq knygll su zeme'la-piais, planais ir kitomis svarbiomis ziniomis.

B/ Gauna leidimus stovyklauti ar is-kylauti is vietoves savininko.C/ Paraso laiskus padekoti asmenim,kurie leidzia skilciai naudotis jqzem~ iskyloms.D/ Veda rinkini suivairiais uzsiemi-mais, kurie yra tinkami skiltiesiskyloms.E/ Su vadovq ar teveliq pagalba, nuvykta i ivairius muziejus arba iskylomtinkamas vietas ir surenka ziniqsavo uzrasq knygai.

F/ Padeda skiltininkui ir paskiltininkui suplanuoti iskylos smulk-menas ir parupinti transportacijll.

Apraso iskylas, ypatingas sueigas, idomiusskilties ivykius, skilties skautq atsieki-mus ir pateikia draugoves, tunto ar kito-kiai skautiskai spaudai.C/ Skilciai neturint fotografo, atlieka siaspareigas.D/ Seka skautiskll.spauda ir veda skil ties iskarpll albumll,/"scrapbook"/.Tame albume renka iskarpas is laikrasciq ar zurnalq, kuriose skil-tis, draugove ar tuntas yra aprasyti. Taip pat renka iskarpas apieskilties skautams idomias temas ar naudingas skautiskas zinias.

I Korespondento pareigos IA/ Atsakingas uz visll skilties veiklos ap-

rasymEt-.paudo je.B/klToSi. I'" (OS,..


38/46

Bibliotekininko pareigos A/ Tvarko visas skilties bibliotekos knygas ir registruoja, kas jaspaima ir kada grazina.B/ Sudaro skautiskq knygl.!sElras~=ir nurodo savoskilties skautams, kur jas galima nusipirkti

ar pasiskolinti.c/ Uz~ako ir perka naujas knygas skilties bib-liotekai.D/ Palaiko rysius su draugoves ar tunto biblio-tekininku irpadeda skilties skautams rastiten laikomElmedziag~.E/ Randa zmoniq, kurie paaukoja knygq ir skau-tisk~ zurna1~ skilties bibliotekai.

I Pareigos skil t yje ISkiltininkas, tik pradej~s vadovauti naujai skilciai, turetu pir-

miausia paskirti tik v L ena ki tEl par eLguna , jo pavaduotoj~; -- paskil tinink~ Jei jis nelabai gerai pazysta visus skilties berniukus, galinet ir tq pareigq paskirim~ atideti keliassavaites, kol geriau susipazins su visaisjo skautais ir ga~es geriau ivertinti, kasgeriausiai tinka paskiltininko pareigoms.Pasirenkant paskiltininkEl, skiltininkas.1uri ivertinti visus skilties skautus.Tik tada turetu pasirinkti skilties nari,kuris gales vadovauti skil6iai kai jo ne-bus. Pasirinkite skaut~, kuris geriausiaigaletq vesti skilti, 0 ne t~~ kuris yrageriausias draugas ir nepasireiskia savovadovavimo gabumais /nebent tas draugas savo gabumais parodo, kad jisyra tinkamiausias skautas toms pareigoms/. Nuo to laiko abudu viskl:lplanuoj~ ir diskutuoja kartu, kad reikalui iskilus, jis galetq perimtiskilti ir jai tinkamai vadovauti.

Pries skiriant kitus skilties pareigUnus, gerai patikrinkite jqgabumus, norus ir charakterius. Meginkitekiekvienam pritaikyti pareigas, kurios jamlabiausiai tinka. Sekretorius turetu butirastingas, izdininkas taupus ir atsargus supinigais, indentantas tvarkingas ir sistema-tiskas, lauzavedys linksmas, energingas ir


39/46

megstantis juokauti ir sposauti, virejas idomaujantis maisto gaminimu,bibliotekininkas megstantis skaityti, iskyl-q vedejas megstantis ke-liauti ir gyventi gamtoje ir korespondentas megstantis skaityti zur-nalus ir apauda , Retai atsiranda "ideali" ski1tis, kurios skautaitaip ai~kiai tinka ivairioms pareigoms, bet stengdamiesi ir atidziaistebedami sav~ skautus, galesite jiems pritaikyti tinkamas pareigas.Niekada nesakykite skautams, kadvienos pareigos yra svarbesnes uz kitas.Gali atsirasti pavydas, kad "Jonas gavoaukstesnes pareigas, 0 mane paskyrei ipac ias prasciausias". Pradzioje, kaipradesite skirstyti ir aiskinti parei-gas savo skautams, turekite mintyje irpriminkite savo skautams, kad visos pa-reigos yra lygiai svarbios skilties gero-vei. Vieni tures daugiau darbo aue Lgumetu, kiti iskylos metu, dar kiti periskilmingas sueigas ar ceramonijas./ Tuoj pat sustabdyki te "pasigyrimus"arba gincius, kad, kurio nors pareigos yra svar-besne s uz kieno .kito./Svarbiausia stenkites priminti skautams, kad visi savo pareigas vykdyt

skilties bendrai gerovei. Gincydamiesiir kariaudami tarp sav~s skilties skautatik menkins skilties dvasi~ ir veiklapasidarys nemaloni. Dirbant kartu skil-tis stipres.

Mazose skiltyse galima sujungti dviar tris pareigas. Pavyzdziui, sekreto-rius gali taip pat buti skilties kores-pondentas ir fotografas. Indentantas gatvarkyti skilties bibliotek~, nes jis atsakingas uz vis~ skilties turt~. Skil-tininkas ir paskiltininkas taip pat galiapsiimti kitas pareigas, bet tik jeitrUksta paciq skautq. Stenkites visiemsduoti kuo atsakingesnes pareigas.

3


40/46

1 Pareigl! i~vystimas ski"!yje 1Pareigl! paskirstymas turetl! buti skiltininko zinioje. Jis nus-

prendzia, kuris jo skautas geriausiai tinka kuriom pareigom. Paskyr~sskaut~ i pareigas, gerai i~ai~kina, k~ tose pareigose turi daryti,kurias knygas ir kaip turi vesti ..Geriausiai, jei skiltininkas irpaskiltininkas kartu su kiekvienu skautu bent kelias savaites dirba

ir aiskinasi pareig,! smulkmenas /"details"'/ir seka skauto pazang~ pareigl! avlikime. Kaiskiltininkas ax paskiltininkas jauciasi, kadsk au tai a av ar a nk a a ka f, /"i nd epe nd ent ly "/ g al igerai vykdyti savo pareigas, vesti knygas,daryti rinkinius, ir t.t., tada gali palengvavis maziau ir maziau padeti skautams atliktipareigas. Pagaliau, skautams pripratus priepareig,!, skiltininkas ar paskiltininkas tikretkarciais tures patikrinti skilties knygas,kad skautai nepradetl! tingeti ir apsileisti.

Patartina _Ealengya duoti daugiau atsako-mybe s kiekvienam akau tud , Kai gerai supras vien~ ..~ savo pareigos uz-davinil!, galite uzduoti kit~, tol kol pagaliau zinos ir pilnai vykdysvisus savo pareigq uzdavinius. Pazvelkime i pavyzdi:

Skiltininkas kelias savaites vis prase Jono aprasyti skiltiessue1gas 1r gr~zinti jam sekanc10je sueigoje. Pasit~s su savo paskilt1ninku, skilt1ninkas nutare, kad Jonas gan idomiai sueigas apraso irjo lietuviq kalba yra nebloga. Jo rastas yra da11us ir lengvai iskai-tomas. Jonu1 patinka pieati maZus skicus.sueigoB metu. Skiltininkaspapraso Jon~, kad pasiliktq po sueigos ir jam paaiskina, kaip geraiorganizuota skiltis turetl! veikti ir kaipkiekvienas skautas turetq vykdyt1 tam t1kraspareigas. Skiltin1nkas taip pat paaiskinoJonu1, kad sekanc1q keliq menes1q laikotar-pyje jis skirstys pareigas skilties skautams.Uztad su juo dabar kalbasi ir siulo apsiimtisekretoriaus pareigas. Jonui paaiskina, kodelnusprende ji kviesti ~ sias pareigas ir jipagiria uz gerus sueigl! aprasymus. Geraiisaiskin~s skilties sekretoriaus pareigq uz-dav1nius, skiltininkas paklausia, ar Jonas idomaujasi siomis pareigomi36


41/46

Primena Jonui, kad jis kartu su juo dirbs ir jam pades priprasti priet~ pareig~ tol, kol jis pasijus, kad jas gali vykdyti vienas pats.

Be kalbant , skiltininkas parodo Jonui keliskilties knygas, kurias pasiskolino is kiskilci~ ir paaiskina, kaip jOs yra vedamos

r Jonui sutikus, pasikalbejimas baigiasi irabudu vyksta namo.

Sekanti kart~ Jonas atvyksta i sueig~10 - 15 minuci~ anksciau. Skiltininkasjam duoda skilties knyg~ ir parodo kaip sdaryti ir vesti lankymo lentel~. Taip papaaiskina, kaip turi buti ispildomi asmenziniq lapai. Sueigai prasidejus, Jonaspazymi, kas dalyvavo, kas pavelavo ir kasneatvyko i sueig~. Sueigos metu jis papraSO, kad visi skilties skautai namuose uz-

pildytu asmens zini~ lapus. Po sueigos skiltininkas patikrina lankymolentel~ ir pataria Jonui, kaip sutvarkyti skilties knygos asmens zinilapus. Trumpai pasikalba apie praejusi~ sueig~ ir duoda Jonui patarimkaip ir kurioje skilties knygos dalyje j~ aprasyti.

I 1/ Sekancioje sueigoje Jonas uzpildolankymo lentel~t parodo skilties sueigosaprasym~ ir is skaut~ surenka asmens zinilapus. Skiltininkui pranesa jei kuris norskautas dar nera grazin~s savo asmens zinlapo.

Taip ir vyksta Jono ruosimas sekreto-riaus pareigoms. Pries ar po sueigos,skiltininkas pamoko Jon~ ir ivertina pastagas. Jis leidzia paciam Jonui kiek galintdaugiau dalyk~ pravesti jar zini~ surinkti

is skautw sueigos metu. Ki taip s ak ant, jis pamoko Jen~., bet neat-lieka jo pareig~. Tue budu Jonas igyja daugiau pasitikejimo save ga-bumais ir kiti skilties skautai ismoksta, kad tam tikrais reikalaistur i kr eip ti s iJen~, ne i skiltinink~ ar paskiltinink~~

Panasiai skiltininkas ir paskiltininkas lavina kitus skiltiespare~gunus. Pradeda su vienu ar dviejais ir tiems pradejus geriau suprasti save pareigas, prades lavinti dar kelis. Uztat svarbu pasirin

3


42/46

ti ger~ paskiltinink~, kad galet~ padeti lavinti kitus skautus. AbUdu su skiltininku gali dvigubai greiciau paruosti pakautus pareigom,negu vienas skiltininkas.

Pradzioje bus daug darbo. Tai neraniena is lengviausiq skiltininko pareigq.Po pusmecio skiltis daug k~. pat1 galespadaryt1 be skiltininko ar paskiltininkoprieziUros. Tada skiltininkas gales atsi-kvepti ir daugiau demesio kreipti ~ skil-ties veiklos planavim~, tobulinim~ !"im-provement"! ir kitus dalykus, kurie skilt~artimiau sujungs ~ tikr~_ s kautisk~ "gange '",--.,I--..:....__...:...,_..l..-___..:.,___..:.,----l_~__._..:.._

pJ2 .A510 jJo SU ,/l.E.cl"!, PAl2e'6

I '" S,ll VKrAt

oI

Jei "SKILCIU SISTEMA" neveikia Skilciq sistema nevienodai veikia visose draugovese, nes kiek-

viena draugove ir kiekviena skiltis yra skirtinga. Daug kas pri-klauso nuo draugininko, skiltininko irpaci~ skautq. Skilci~ sistema gali pradti veikti per kelias savaites ir gali uztrukti visus metus kol bus ~gyvendintaskiltyse. Svarbiausia nepasiduoti ir nesivilti. Reikia vis stengtis ir megintinaujus budus ir naujus metodus norint ~vti ski16iq sistem,. Paziurekime ~ keliapriezastis, kodel ski16iq sistema neveikiir k, galima padaryti:

1/ Draugininkas neduoda skilciai laiko susiorganizuoti ar turetisavarankiskos veiklos.

~esitikekite, kad draugininkas skirs vis, sueigq laik, skilciq suei-goms. Daug svarbiq dalykq geriau atliekamidraugoves sueigose. Bet skiltis turet~ gau-ti bent 10-15 minuciq sueigos metu susiorgani-zuoti ar pravesti savo veikl~. Pirmiausiaturite ~rodyti draugininkui, kad sugebateskilties sueig, tvarkingai pravesti ar bentpameginti jo patarimus igyvendinti skiltyje.Uerai t, laik, suplanuokite, prasydami joleidimo tai atlikti. Kai draugininkas pa-


43/46

matys, kad skilciai gerai sekasi ir laikas negaisinamas bereikalingaiateityje paskirs daugiau laiko skilties sueigoms.2/ Skiltis neturi skilties dvasios ir niekas nenori dirbti kartu.

Stenkites ivesti skilties tradicij~,garsiai susukti skilties suki ir svarbiausia,pasitarti su visais skilties skautais priesdarant k~ nors. Neisskirkite nei vieno iszaidim~ ar uzsiemim~. Isklausykite vis~ norusnors ir negaletumete j~ igyvendinti. Visiemsyra-svarbu, kad kas pak'Lausytu, kEkjie noripasakyti, isgirstu j~ mintis. Kai skiltisprades daugiau dalyk~ daryti kartu, atsirasir stipresne skilties dvasia.

3/ Vienas ar keli skautai nenori priside~i prie skilties veiklos.Visi zino, kad net ir viena nuleista masinos padanga privercia

j~ sustoti ar bent labai suletLna jOs greiti. \ ._{_~}


44/46

ka d v ie nas a smu o v isk Cl .t va rko i r n en or i da lin ti s a 'ts ako my bea ni .e,tuoj pat praranda nor~ dirbti skiltiesgerovei. Skiltis tuoj pasidaro "jo"skiltis, 0 nebe "jq'" skil tis. Gerai pa-galvokite! Ar dalinies vadovavimu irat-sakomybemis? Norint islaikyti skiltilinksmt:b daznai reikia daryti t~, kE4idau-guma nori daryti, ne vien tik t~_,k~ tunori daryti. Jei dazniau prisitaikysiprie jq pageidavimq /"wishes"!, jie mie-liau darys t~, kCl:tu nori su jais daryti.tuo budu skiltis prades artimiau veikti.5/ Skiltininkas tik isakineja, d pats nieko nedaro.

Geras vadovas veda savo skautus, 0 nestumia juos.pavyzdziu, ne vien tik savo zodziais. Neuz-duok savo skautams tokio darbo, kurio patsnenoretum daryti. Pagalvok, kaip reaguotumi vadova , kuris tau skirtq labai neme gstamqd a rba , 0 pats vis pasiimtq Lengv Iaus La dar-b~ ar nieko nedarytq. Buk teisingas ir at-lik savo skil ties darb1i dali. Skautai t~.greitai pastebes ir daugiau gerbs skilti-

Vadovauk savo

nink~, kuris su jais kartu dirba.6/ S kil tininkas turi me gf.amaaus La drauga, skil tyje ir jam duoda geria

sius uzdavinius ir tik su juo laik~ praleidzia.Skautai tuoj pamato ir pajunta, jei nevienodai su visais draugau

Skiltininko pareigos uzdeda skiltininkuisvarbi~ atsakowyb~. Jos reikalauja, kadbutum visy skilties skautq skiltininkas,ne vieno ar dviejq. Budamas skilties vadvu, turi visiems skirti laiko, kai esi suvisais kartu, nors gal kuris skautas taunelabai patinka. Jis yra tavo atsakomybeir turi lygiai tokias pat teises, kaip irtavo geriausias draugas. Paaiskink savodraugui apie savo pareigas. dei jis yratikras draugas, jis supras ir tau pades.

4


45/46

7/ Skiltininkas nesistengia skatinti patyrimo laipsni~ ir specialy-b iq p rog ra m~ .Kaip buvo mineta, skiltininkas vadovauja savo pavyzdziu. Jei j

nezino daugiau uz savo skautus ir neturi daugiau skautisko patyrimouz, juos, kaip jis gali nor-eta , kad jie ('-(~ ..Psektq ji ir is jo mokyt~si. Geras skil- .~~~li ssf'!c-~tininkas vis stengiasi ture ti auks tesn], (c,- 'Gor- "pa tyrimo laipsni, vis daugaiu specialybi ~ ' '


46/46

1. 1985-86 VEIKLOS METLJ PAVVZDINIS PLANAS (SKAUTLJ) 19852. 1986 - 1987 VEIKLOS MET4 PAVVZDINIS PLANAS (SKAUTLJ IIp.I.) 19863. "DRAUGININKO ZODIS (lVYKIAI, KURIE ILiUSTRUOJA IDEOLOGIJOS PRASMf;) 19864. DRAUGOVES tSAKYMAI (VIENOS DRAUGOVES KELI~ MET~ lSAKYMLJ PAVVZDZIAI ) 19875. 1993 - 1994 VEIKLOS METLJPAVVZDINIS PLANAS (PRIT. SK. KAND. p.1. ) 19936. ADMINISTRACINES IR PLANAVIMO FORMOS 1993

SKILTININKlI ZINYNAI

1. . . .SKILCI4 SISTEMA 1987

Documents

Skilčių sistema