SKIRTINGU KINEZITERAPIJOS METODŲ POVEIKIS MOTERŲ, … · kineziterapija), antrą tiriamają (taikyta kineziterapija su Tai Chi elementais) bei kotrolinę. Tiriamosioms grupėms

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

KOTRYNA RAUDYTĖ

SKIRTINGU KINEZITERAPIJOS METODŲ POVEIKIS MOTERŲ,

SERGANČIŲ DEPRESIJA, NERIMO IR DEPRESIJOS

SIMPTOMAMS BEI GYVENIMO KOKYBEI

Magistrantūros studijų programos „SVEIKATINIMAS IR REABILITACIJA. KLINIKINĖ

KINEZITERAPIJA” (valst. kodas 621B30005) baigiamasis darbas

Darbo vadovė

doc. dr. Eglė Lendraitienė

Darbo konsultantė

prof. dr. Virginija Adomaitienė

KAUNAS, 2016

2

TURINYS

TURINYS ............................................................................................................................................ 2

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4

ABSTRACT ........................................................................................................................................ 6

PADĖKA ............................................................................................................................................. 8

SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 9

ĮVADAS ............................................................................................................................................ 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ..................................................................................................... 12

1.1. Depresijos samprata ............................................................................................................ 12

1.2. Depresijos rūšys .................................................................................................................. 13

1.3. Depresijos paplitimas .......................................................................................................... 14

1.4. Depresijos simptomai ir priežastys ..................................................................................... 16

1.5. Depresijos tyrimo instrumentai ........................................................................................... 17

1.6. Depresijos gydymo metodai ............................................................................................... 19

1.7. Depresijo gydymo poveikis antidepresantais ..................................................................... 21

1.8. Kineziterapija sergantiems depresija .................................................................................. 21

1.9. Gyvenimo kokybė ............................................................................................................... 23

1.10. Tai chi bei jos poveikis depresijai ....................................................................................... 24

2. TYRIMO METODIKA ................................................................................................................. 27

2.1. Tiriamieji ................................................................................................................................ 27

2.2. Tyrimo metodai ....................................................................................................................... 27

2.2.1. Nerimo ir depresijos vertinimas ....................................................................................... 28

2.2.2. Su sveikata susijusios fizinės ir psichinės gyvenimo kokybės vertinimas ( SF – 36) ...... 28

2.2.3. Tolerancijos fiziniam krūviui vertinimas – 6 minučių ėjimo testas ................................. 29

2.3. Tyrimo organizavimas ............................................................................................................ 30

2.4. Matematinė statistika .............................................................................................................. 32

3

3. REZULTATAI .............................................................................................................................. 33

3.1. HAD skalės (nerimo ir depresijos klausimynas) duomenų analizė ........................................ 38

3.2. SF-36 Gyvenimo kokybės duomenų analizė .......................................................................... 42

3.3. Šešių minučių ėjimo testo vertinimai ...................................................................................... 48

4. REZULTATŲ APTARIMAS ....................................................................................................... 52

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 54

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................................ 55

PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS .............................................................................................................. 56

LITERATŪRA .................................................................................................................................. 57

4

SANTRAUKA

Kotryna Raudytė. Skirtingų kineziterapijos metodų poveikis moterų, sergančių depresija,

nerimo ir depresijos simptomams bei gyvenimo kokybei magistro baigiamasis darbas / mokslinis

vadovas doc. dr. E. Lendraitienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / Medicinos akademija /

Slaugos fakultetas / Reabilitacijos klinika. – Kaunas, 2016, - 63 p.

Tyrimo tikslas – įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį moterų, sergančių

depresija, nerimo ir depresijos simptomams bei gyvenimo kokybei.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti ir įvertinti moterų, sergančių depresija, nerimo ir depresijos lygį prieš ir po tyrimo.

2. Ištirti ir įvertinti moterų, sergančių depresija, gyvenimo kokybę prieš ir po tyrimo.

3. Ištirti ir įvertinti moterų, sergančių depresija, 6 minučių ėjimo testą prieš ir po tyrimo.

4. Palyginti moterų, sergančių depresija, pirmos tiriamosios, antros tiriamosios ir

kontrolinės grupių, nerimo ir depresijos simptomų lygį, gyvenimo kokybę bei toleranciją fiziniam

krūviui prieš ir po tyrimo.

Tyrimo metodai. 1. Duotos užpildyti anketos bei sutikimas dalyvauti tyrime 2. Nerimo ir

depresijos vertinimas buvo atliktas naudojant HADS klausimyną (Hospital Anxiety and Depression

Scale) 3. Fizinės ir psichinės gyvenimo kokybės pokyčiai buvo vertinami SF-36 klausimynu (36 Short

Form Health Survey questionnaire) 4. Tolerancija fiziniam krūviui buvo vertinama 6 minučių ėjimo

testu ( 6 minutes walking test) 5. Tiriamosios buvo susikirstytos į tris grupes: pirmą tiriamają (taikyta

kineziterapija), antrą tiriamają (taikyta kineziterapija su Tai Chi elementais) bei kotrolinę.

Tiriamosioms grupėms buvo taikomi užsiėmimai 40 – 45 minutes, 5 k. / sav.

Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 36 moterys. Pirmos tiriamosios grupės amžiaus vidurkis

35,11 ± 11,46, antros tiriamosios grupės amžiaus vidurkis 38, 72 ± 8,89, kontrolinės grupės amžiaus

vidurkis 34,00 ± 9,49.

Tyrimo išvados.

1. Taikant įprastinę kineziterapiją bei kineziterapiją su Tai Chi elementais moterims,

sergančioms depresija, sumažėjo nerimo ir depresijos simptomai, tačiau simptomai sumažėjo ir

kontrolinėje grupėje.


sergančioms depresija, pagerėjo gyvenimo kokybė. Pirmoje tiriamojoje grupėje pagerėjo tiek fizinė,

tiek psichinė sveikata, antroje tiriamojoje grupėje ir kotrolinėje pagerėjo tik pschinė sveikata.


sergančioms depresija, pagerėjo 6 minučių ėjimo testo tolerancijos fiziniam krūviui rezultatai.

5

4. Palyginus grupes tarpusavyje, nerimo simptomų skirtumai, lyginant skirstinius

nustatyta, tarp pirmos tiriamosios ir kontrolinės grupės bei tarp pirmos ir antros tiriamųjų grupių.

Depresijos simptomų skirtumai lyginant skirstinius nustatyta tarp pirmos tiriamosios ir kontrolinės

bei tarp antros tiriamosios ir kontrolinės grupių. Gyvenimo kokybės skirtumai lyginant skirstinius:

fizinė sveikatos nustatyti tarp pirmos tiriamosios ir kontrolinės grupių, psichinės sveikatos nustatyta

tarp pirmos ir antros tiriamųjų grupių bei tarp pirmos tiriamosios ir kontrolinės grupių. Tolerancijos

fiziniam krūviui skirtumai lyginant skirstinius nustatyti tarp pirmos tiriamosios ir kontrolinės grupių.

Praktinės rekomendacijos

1. Patikimesnių išvadų formulavimui tiriamųjų imtis turėtų būti didesnė, o tyrimo

laikotarpis ilgesnis, tai reiškia, kad tiriamosios turėtų būti stebimos, vertinamos ir kineziterapija joms

turėtų būti taikoma ne tik stacionare, bet ir vėlesniame reabilitacijos periode.

6

ABSTRACT

Kotryna Raudytė. Master’s thesis Impact of different physiotherapy methods on the

symptoms of anxiety, depression and quality of life for women, suffering from it / supervisor doc.

Dr. E. Lendraitienė; Lithuanian University of Health Sciences/Medical Academy/Faculty of

Nursing/Clinical department of Rehabilitation. – Kaunas, 2016, - 63 p.

The aim of the paper is to assess the impact of different physiotherapy methods on the

treatment of the symptoms of anxiety, depression and quality of life for women, who suffer from

depression.

Objectives:

1. To examine and evaluate the level of anxiety and depression for depressed woman before

and after the examination.

2. To examine and evaluate the quality of life for depressed women before and after the

examination.

3. To examine and assess the 6 minutes walking test on depressed women before and after

the examination.

4. To compare the level of anxiety and depression symptoms as well as the quality of life of

the first test group, second test group and control group before and after the examination.

Examination methods. 1. Provision of questionnaires and agreement to take part in the

examination. 2. The assessment of anxiety and depression was carried out by using HADS (Hospital

Anxiety and Depression Scale) questionnaire. 3. Changes of physical and mental quality of life were

assessed by using SF-36 (Short Form Health Survey) questionnaire. 4. The tolerance to physical load

was evaluated by applying a 6 minutes walking test. 5. The women were divided into three groups:

the first test group (physical therapy applied), the second test group (physical therapy with Tai Chi

elements applied) and the control group. The previously-mentioned groups were training for 40 – 45

minutes, 5 times per week.

Study participants. The study included 36 women. The average age of the first test group

was equal to 35.11±11.46, the second – 38.72 ± 8.89 and 34.00±9.49 of the control group.

Conclusions.

1. The application of traditional physiotherapy and physiotherapy with Tai Chi elements for

depressed woman decreased the symptoms of anxiety and depression; however, same symptoms

appeared in the control group as well.


depressed woman increased the quality of life. Both physical and mental health in the first test group,

mental health in the second and the control groups.

7


depressed woman improved the results of the 6 minutes walking test tolerance to physical load.

4. When comparing the groups in question, the differences can be divided into distributions:

anxiety symptoms were found in the first test group and control group as well as the first test and

second test groups; symptoms of depression determined in the first test group and control group as

well as in the second test and control groups. Differences of quality of life by distributions: physical

health – in the first and the control groups. Mental health among the members of the first and the

second test groups as well as the first test group and control groups. The differences of the tolerance

of physical activity on the physical load by distributions: the first test group and the control group.

Practical recommendations

1. To increase the scope of participants when performing a similar study in order to get more

accurate results.

2. To extend the duration of the study for the determination of the symptoms of anxiety and

depression as well as the efficiency of Tai Chi.

8

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Psichiatrijos

klinikos vadovei prof. dr.Virginijai Adomaitienei už suteiktą galimybę atlikti tyrimą, suteiktas

konsultacijas ir pagalbą bei savo magistro baigiamojo darbo vadovei doc. dr. Eglei Lendraitienei už

pagalbą rengiant baigiamajį magistro darbą.

9

SANTRUMPOS

AD – Antidepresantai

BDI – Beck depression inventory

CNS – Centrinė nervų sistema

HADS – Hospital anxiety and depression scale

HAM – D – Hamilton depression scale

KT- Kineziterapija

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija

SF-36 – gyvenimo kokybės skalė

SSRI - Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai.

10

ĮVADAS

Depresija yra ketvirtoji pagrindinė negalios priežastis visame pasaulyje, o jos paplitimas

siekia 5 – 10 proc. suaugusiųjų (1,2). Pasak Lopez ir Murray (3), 2020 metais depresija bus antra

pagrindinė daugelio ligų priežastis.

Depresija yra dažnas psichikos sutrikimas, kuriam būdingas liūdesys, interesų ir malonumo

pojūčio praradimas, kaltės jausmas ir maža savivertė, sutrikęs miegas bei apetitas, nuovargis ir prastas

dėmesio sutelkimas. Depresija gali būti ilgalaikė ar pasikartojanti. Iš esmės pažeidžianti asmens

gebėjimą susikaupti ir susikoncentruoti darbe, mokykloje, susidoroti su kasdieniu gyvenimu. Kuo

depresijos lygis sunkesnis, tuo ji labiau gali privesti prie savižudybės (1,4). Kasmet dėl savižudybės

yra prarandama beveik milijonas gyvybių, o tai reiškia, jog apytiksliai 3000 savižudybių kiekvieną

dieną (5).

Anot Chapman ir kitų (6), bei Katon (7) didžiausias depresijos paplitimas yra tarp žmonių,

kenčiančių nuo lėtinių ligų, kurioms daro įtaką sveikatos rizikos veiksniai, pavyzdžiui – mityba,

rūkymas, mažas fizinis aktyvumas.

Depresijos būseną gali sukelti santykių nutraukimas, nesėkmė moksluose ar darbe, tačiau

tai dar nebus psichikos liga. R. Šerpytytės (8) teigimu, kasmet daugėja žmonių vartojančių

antidepresantus, todėl depresija tampa mūsų amžiaus maru. Ši liga išsekina žmogų (9). Kai depresija

lengva, žmonės gali būti gydomi be vaistų, bet kai depresija yra vidutinio sunkumo arba sunki, jiems

gali reikėti vaistų ir profesionalaus gydymo (1). Kaip nurodoma įvairiuose šaltiniuose, ji turėtų būti

gydoma kompleksiškai (10).

Jasulaičio bei Neverausko (11, 12) teigimu, šiuo metu didžiausias dėmesys depresijos

gydymui skiriamas medikamentams. Tačiau greta šio gydymo yra ir kitų metodų: elektroimpulsų

terapija (EIT), šviesos terapija, transkranialinė magnetinė stimuliacija (TMS), miego deprivacija,

relaksacinio kvėpavimo technika (RKT) bei fiziniai pratimai. Pagrindinis nemedikamentinis gydymo

būdas – kineziterapija (13,14,15).

Kaip teigia Saudargienė (13,14,15), fizinė veikla yra ypač svarbi psichikos sutrikimų

turintiems žmonėms. Ši veikla gerina fizinį pajėgumą, gali palengvinti naujų įgūdžių įsisavinimą bei

dalijimąsi savo problemomis ir ypatingais interesais. Fizinė veikla leidžia pasiekti geresnį savęs

vertinimą, pasiekti geresnės fizinės formos bei kurti strategijas kasdienių problemų sprendimui.

Mankšta sušvelnina depresijos simptomus.

Įrodytа, jog sergantiems depresija, sumažėja serotonino kiekis smegenyse, dėl to depresijos

gydymui vartojami vaistai, kurie didina serotonino kiekį. Yra pastebėta, jog fizinė mankšta taip pat

gali padidinti serotonino kiekį, o tai mažina nerimo ir depresijos simptomus bei gerina žmogaus

psichinę būklę (16). Psichologas profesorius James Blumenthal 2012 metais atliko tyrimą, kuriame

11

buvo taikomi kineziterapijos užsiėmimai dešimt savaičių. Tyrimo rezultatai parodė, jog užsiėmimai

sumažino nerimo ir depresijos simptomus lygiai taip pat kaip ir antidepresantai.(17)

Pasak Dimeo (18) bei Canbeyli ir kitų (19), pastebėta, kad pacientams, kurie serga sunkia

depresija, aerobinė mankšta (trumpalaikė taip pat) gerina nuotaiką ir teigiamai veikia ne tik fizinį

pajėgumą, bet ir psichinę sveikatą.

Taip pat yra atlikta nemažai tyrimų, kuriuose depresijos gydymui yra taikoma Tai chi. Tokie

pratimai mažina stresą, gerina pusiausvyrą, didina judrumą ir stiprina apatinių galūnių raumenis

(20,21). Žmonėms, sergantiesiems depresija bei kitomis ligomis, rekomenduotini Tai Chi pratimai,

nes jie gerina gyvenimo kokybę (21).

Darbo aktualumas - Išnagrinėję duomenų bazes radome atliktus tyrimus, kurių metu

žmonėms sergantiems depresija taikyta kineziterapija arba Tai Chi, bei pastebėjome, kad Lietuvoje

tokių tyrimų, pritaikant Tai Chi, nėra. Taip pat neradome jokių tyrimų su žmonėmis sergančiais

depresija, kuriuose būtų taikoma kombinuota kineziterapija su Tai Chi bei lyginama su įprastine

kineziterapija.

Tyrimo tikslas – įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį moterų, sergančių

depresija, nerimo ir depresijos simptomams bei gyvenimo kokybei.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti ir įvertinti moterų, sergančių depresija, nerimo ir depresijos lygį prieš ir po tyrimo.

2. Ištirti ir įvertinti moterų, sergančių depresija, gyvenimo kokybę prieš ir po tyrimo.

3. Ištirti ir įvertinti moterų, sergančių depresija, 6 minučių ėjimo testą prieš ir po tyrimo.

4. Palyginti moterų, sergančių depresija, pirmos tiriamosios, antros tiriamosios ir

kontrolinės grupių nerimo ir depresijos simptomų lygį, gyvenimo kokybę bei toleranciją fiziniam

krūviui prieš ir po tyrimo.

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Depresijos samprata

Depresija (lot. Depressio – prislėgtumas) yra stabilus ilgalaikis nuotaikos pablogėjimas.

Pagal vieną tiksliausių depresijos apibrėžimų – tai būsena be džiaugsmo, be energijos. Šia liga

dažniausiai susergama dėl tam tikros įtakos socialinių kataklizmų, pablogėjusių gyvenimo sąlygų,

netekčių, streso, vienatvės (22). Depresijai būdinga prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjęs mąstymas,

prislopinti judesiai, greta jų dažniausia pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltės jausmas. Depresija

dažniausiai būna pagrindinė liga, tačiau dažnai pasitaiko jog ji tampa kitų psichopatologinių sindromų

dalis (23).

Depresija yra dažnas psichikos sutrikimas, jam būdinga interesų ar malonumo praradimas,

sumažėjusi energija, sutrikęs miegas ir apetitas, dėmesio koncentracija. Be to, depresija dažnai

pasireiškia su nerimo simptomu. Šios problemos gali tapti lėtiniu arba pasikartojančiu procesu ir

sukelti didelių pakenkimų individo gebėjimui rūpintis savimi ir jo kasdieninėmis pareigomis. O

blogiausiu atveju, depresija gali privesti prie savižudybės. Beveik 1 milijonas žmonių gyvybių yra

prarasta per metus dėl savižudybės, o tai reiškia 3000 savižudžių mirčių kasdien (24).

Depresija vienas iš labiausiai paplitusių ir gyvybei pavojingų psichikos ligų formų, kurios

turi įtakos apie 21 proc. pasaulio gyventojų. Manoma, kad ši liga yra susijusi su atskirų kompleksinių

junginių pokyčiais, įskaitant pagumburio-hipofizės-antinksčių kompleksą; neurotropinų ir citokinų

pakitusią gamybą, dėl ko gali atsirasti nuotaikos svyravimai. Iš tiesų, sergant depresija, smegenyse

įvyksta funkciniai ir struktūriniai pokyčiai smegenų molekulėse bei ląstelėse (25). Neuronų ir glijos

ląstelės reaguoja į šiuos pokyčius adaptyviai pasitelkiant įvairius mechanizmus, siekiant išlaikyti

smegenų vientisumą. Ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai apie depresiją pabrėžė padidintą citokinų

gamybą. Nors streso sukelto citokinų gamyba yra prisitaikanti pirmajame etape, vėliau ji tampa

svarbiu ryšiu patologijos plėtrai. Pagal citokinų hipotezę, depresija sukelia stresą, susijusį su

padidinta citokinų gamyba, kuri sužadina oksidacinį smegenų pažeidimą, kuris pažeidžia serotonino

(5-HT) sistemą ir prisideda prie kortikoidų atsparumo (26). Visi šie veiksniai, sergant depresija,

veikia neurogeneziniuose smegenų regionuose ir funkciškai susijungia tarpusavyje taip, kad

paveikiant vieną iš jų, sukeliamos anomalijos kitiems (27).

Taigi kaip teigia autoriai, depresija yra pavojinga liga ir turi daugybę priežasčių, simptomų,

bei rūšių.

13

1.2. Depresijos rūšys

Depresija nėra visiems vienodai pasireiškianti liga. Išskiriamos dvi depresijos rūšys -

endogeninė ir egzogeninė (28).

1. Endogeninė depresija atsiranda dėl genetiškai nulemtų vidinių priežasčių, serotonino

apykaitos sutrikimų. Ši depresija prasideda be išorinių veiksnių ir jai yra būdinga:

užslopinti judesiai;

sulėtėjęs mąstymas;

liūdna nuotaika (pastovūs nuotaikos svyravimai).

Endogeninė depresija gali būti skirstoma į dar smulkesnes dalis:

1.1 bipolinė (ciklinė) depresija –maniakinės ir depresinės fazės keičia viena kitą;

1.2 monopolinė (periodinė) depresija – depresinės, kelis mėnesius trunkančios fazės

keičiasi su pagerėjimo (kai žmogus tampa visiškai darbingu);

vėlyvoji depresija – ši depresija pasireiškia vyresniame amžiuje (29,30).

Pagrindinis endogeninės depresijos psichopatologinis požymis yra prislėgta nuotaika (28).

2. Egzogeninė depresija atsiranda veikiant išoriniams dirgikliams. Ji skirstoma į:

2.1 organinę (somatinę) – yra sunkių ligų tokių kaip insultas, smegenų auglių ir kt. pasekmė;

2.2 reaktyvią (psichogeninę) – depresiją pasireiškiančią patyrus dvasinę traumą, pavyzdžiui,

netekus artimo žmogaus (31,30).

Organinė (somatinė) depresija atsiranda dėl vidaus organų ligų, smegenų traumų, centrinės

nervų sistemos pažeidimų (infekcijų, intoksikacijų, aterosklerozės), (31). Reaktyvioji (psichogeninė)

depresija kyla po psichinių traumų, po stipriu ar ilgai trunkančių išgyvenimų, kurie ryškiai sutrikdo

CNS veiklą (jaudinimo ir slopinimo procesus), pertempia stresinius adaptacinius organizmo

mechanizmus (31).

Depresijos rūšių yra daugybė:

Užmaskuotos depresijos, dar vadinamos slaptomis, vegetacinėmis, somatinėmis, joms

būdinga miego sutrikimai. Nerimastinga depresija, jai būdinga greta prislėgtumo, ir nerimas.

Depresija su stuporu, pasireiškia ryškiai užslopintais judesiais.

Adinaminė depresija, kai vyrauja ne liūdesys, bet abejingumas, fizinio aktyvumo

nebuvimas.

Hipochondrinė depresija pasireiškia bloga nuotaika, liguistai fiksuoja savo organizmo

funkcionavimą.

,,Ašarojanti” depresija, kai žmogus nesugeba susitvardyti ir net menkiausias įvykis

liūdina.

14

,,Besišypsanti” depresija, kai žmogus išoriškai šypsosi, pasitempęs, atrodo tvarkingai,

tačiau tokie žmonės dažnai ironizuoja ar pasijuokia iš savęs. Tokia depresijos forma sunki ir gali

baigtis savižudybe (28).

Depresijos rūšių yra daugybė, ji klasifikuojama pagal daugybę požymių, simptomų dažnumą

bei trukmę, tačiau labai svarbu pirmiausia išsiaiškinti tai ar asmuo depresija susirgo dėl endogeninių

ar dėl egzogeninių priežasčių. Tai padeda psichiatrams tikslingai sudaryti gydymą.

1.3. Depresijos paplitimas

Kaip jau minėjau įvade, depresija yra ketvirtoji pagrindinė negalios priežastis visame

pasaulyje, o jos paplitimas siekia 5 – 10 proc. suaugusiųjų (1,2). 2020 metais depresija bus antra

pagrindinė ligų priežastis (3)

Valstybinis psichikos sveikatos centras atliko tyrimą susijusį su depresija, kurio metu buvo

tiriama kaip kinta žmonių sergamumas bei ligotumas depresija. Tyrimui buvo pasirinktas laikotarpis

nuo 2000 iki 2009 metų, kuriame sudalyvavo 100 000 gyventojų. Kitimas buvo gana didelis, nes iš

100 000 gyventojų 2000 metais sergančių buvo 380, o 2009 metais nustatyta 685,5 (32).

Įvairias depresines būsenas patiria nuo 3 iki 17 proc. Europos gyventojų (33,).

Dauguma depresijos ir nerimo simptomų maskuoja kitos ligos. Nyderlandų depresijos ir

nerimo studijos pradiniais tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad 25 proc. žmonių, turinčių

depresijos ir nerimo simptomų, to nepripažįsta ir šią situaciją suvokia taip, jog jie yra psichiškai

sveiki. 26 proc. mano, jog jiems gydymo nereikia, 49 proc. suvokia, jog jiems reikalingas gydymas

(35).

Lietuvoje 2006 – 2007 metais buvo atliekami tyrimai suaugusiųjų depresiškumo savitumai

ir sąsajos su psichosocialiniais veiksniais. 43,8 proc. Lietuvos gyventojų tiriamųjų buvo nustatyta

lengva arba vidutinė depresija. Vyrams depresija pasireiškia tris kartus mažiau nei moterims.

Depresijos simptomai pasireiškia labiau tiems, kurie turi socialinių problemų, yra vyresnio amžiaus,

turintiems didelių problemų, dėl kurių atsiranda stresas bei linkusių į savižudybę (36).

15

1 pav. Susirgimų statistika (37)

2 pav. Susirgimų statistika (38)

Vaikystėje psichiniai procesai dar nėra susiformavę, todėl ryškių psichopatologinių

sindromų nebūna (31).

Paauglystėje nerimo ir depresijos simptomai būna išsamesni, galima įžvelgti pagrindinius

depresijos požymius. Suaugusiųjų žmonių depresijai būdingi visi triados požymiai (28).

16

Senatvėje depresijos ir nerimo simptomai dažniausiai užsitęsia, juos dažnai lydi

aterosklerozės požymiai, kurie daro ją chroninę. Ši depresija yra rimta psichinė liga, kurią sunku

pagydyti (28).

Buvo atliktas tyrimas; depresijos paplitimo tarp vidutinio amžiaus migrantų. Pasak tyrimo

autorių, depresijos paplitimas yra didesnis tarp pirmos kartos migrantų, kurių amžius 50 metų ir

vyresni (39).

Depresijos paplitimas kas met vis auga, tai rodo ir kitų autorių pateikti duomenys. Vis

daugiau žmonių suserga skirtingomis depresijos formomis ir daugelis jų neigia jog serga, kiti tiesiog

atsiriboja ir slepia, kas galiausiai gali privesti netgi prie savižudybės. Todėl depresija, mūsų dienomis,

yra labai opi problema visame pasaulyje.

1.4. Depresijos simptomai ir priežastys

Žmogaus emocinę būseną ir jos kokybę vertinti yra labai sudėtinga. Pastaraisiais metais buvo

atlikta daug tyrimų ir dažniausiai teigiama, jog depresiją įtakoja anatominiai, genetiniai,

neurobiocheminiai, psichologiniai ir asmeniniai veiksniai (40).

Depresija taip pat yra skirstoma į:

lengvą;

vidutinio sunkumo;

sunkią (sunkiai depresijai gali pasireikšti psichozės simtomatika arba ne).

Jei žmogus turi lengvos depresijos simptomus jų darbingumas nesutrikdomas.

Turintys tokio sunkumo simptomus, žmonės stengiasi įveikti juos;

Jei žmogus turi vidutinio sunkumo depresijos simptomus, jo veikla būna sutrikdyta,

pavyzdžiui, socialinė, darbinė ir buitinė;

Sunkios depresijos, be psichozės simtomatikos, metu atsiranda didelis nerimas, savęs

nuvertinimo idėjos, ažitacija, įvairūs somatiniai simptomai bei stiprus kaltės jausmas. Šie veiksniai

išlieka ilgam taip sutrikdydami įprastą gyvenimą.

Sunki depresija su psichozės simptomatika pasireiškia tais pačiais simptomais, kaip ir

prieš tai nurodyti, tik atsiranda haliucinacijos, kliedesiai bei depresinis slopinimas iki stuburo (31).

Paprastai, negydomas depresijos epizodas trunka 6 – 8 mėnesius. Žmogų tai paveikia

neigiamai, ypač jo socialinį bei intymųjį žmogaus gyvenimą (41). Dažniausiai ši liga tampa lėtine ir

pasikartojančia (41,42).

17

Jei žmogus daugiau, nei dvi savaites, jaučiasi praradęs džiaugsmą, malonumo jausmą,

jaučiasi nelaimingas, atsiriboja nuo įprastinės veiklos bei turi mažiausiai 5 iš 9 simptomų ir jie

kartojasi kiekvieną dieną, jam galima įtarti depresiją.

Depresijos simptomai:

Nerimas, irzlumas ar prislėgta nuotaika didžiąją dienos dalį;

Kaltės, menkavertiškumo jausmas, padidėjęs verksmingumas;

Pesimistinis ateities vaizdavimas, suicidinės mintys;

Atsiribojimas nuo kasdieninės veiklos, sumažėjęs bendravimas su šeimos nariais,

draugais;

Gyvenimo džiaugsmo, veiklos keliančios malonumą, praradimas;

Ryškūs svorio pokyčiai, padidėjęs arba sumažėjęs apetitas (pakitęs svoris daugiau kaip

5 proc. viso kūno svorio per mėnesį);

Sutrikęs miegas – nemiga arba per didelis miego poreikis;

Koncentracijos, dėmesio stoka, nuovargis bei energijos praradimas;

Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi;

Padidėjęs alkoholio ir vaistų vartojimas;

Sunkumas susikaupti;

Raumenų skausmai, galvos svaigimas.

Kiekvienas žmogus skirtingai patiria šiuos aukščiau išvardintus simptomus, bet tai nebūtinai

reiškia, kad žmogus serga depresija (42,43).

Aš visiškai sutinku su kitų autorių nuomone. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai kaip mes

jaučiamės, jei asmuo ilgą laiką jaučia aukščiau išvardintus simptomus, manau, labai svarbu kreiptis į

specialistus, jog jie padėtų išsisaiškinti šių simptomų priežastis.

1.5. Depresijos tyrimo instrumentai

Depresijos ir nerimo simptomų įvertinimui, jų gydymo veiksmingumui vertinti yra

naudojamos įvairios skalės. Dauguma depresijos ir nerimo vertinimo skalių turi pagrindinius kelis

klausimus, kurie būtent ir nustato/ įvertina depresijos ir nerimo simptomų stiprumą bei depresijos

sunkumo laipsnį. Klausimai susidaro iš pagrindinių sutrikimų, pavyzdžiui, miego ar apetito

sutrikimo, kaltės ar nerimo jausmo, fizinio aktyvumo sumažėjimo, somatinių simptomų.

Populiariausios vertinimo skalės yra šios:

Hamiltono depresijos skalė;

18

Becko – Rafelsono skalė;

Mangomerio – Asbergo depresijos skalė;

Zungo depresijos skalė (28); (glausta apklausa, kuri nustato depresijos sunkumą (nuo

normalaus iki sunkios depresijos);

HAD nerimo vertinimo skalė;

SF – 36 gyvenimo kokybės vertinimas (31).

Hamiltono depresijos skalė – naudojama klinikiniams paciento psichinės būklės

vertinimui. Ankščiau ši skalė buvo laikoma kaip depresijos vertinimo „auksiniu standartu“, bet šiomis

dienomis ji sulaukia kritikos dėl depresijos koncepcijos bei dėl naudojimo tikslų. Hamiltono

depresijos skalė nenaudojama kaip skryningo ir diagnostikos instrumentas. Ši skalė dažniausiai

naudojama gydant depresijos sutrikimus, įvertinana jos sunkumą ir kitimą. HAM-D išlieka vienu

populiariausiu instrumentų atliekant su depresija susijusius mokslinius tyrimus, taip pat yra plačiai

naudojama ir klinikiniame darbe (44)

Beko depresijos skalė tai depresijos sunkumą matuojantis instrumentas ir labai plačiai

naudojamas. Susumuojami klausimai, į kuriuos atsako pats žmogus, ir taip gaunamas rezultatas. Tam,

kad tiksliai įvertinti savo emocinę būklę, testo klausimai sudaryti iš pagrindinių depresijos simptomų,

tokių kaip kaltės jausmas, sumažėjęs pasitenkinimas ir kitų. Depresijos simptomų sunkumui nustatyti

sudarytas klausimynas iš 21 klausimo bei kelių galimų atsakymų (31).

Zungo skalė. Ši skalė buvo pristatyta 1965 m. Didžiojoje Britanijoje. Skalė turi visuotinį

pripažinimą ir išversta į 30 kalbų. Skalė sudaryta remiantis depresijos diagnostiniais kriterijais ir

sergančių depresija žmonių apklausomis. Šia skale žmogus pats vertina savo depresiškumo lygį.

Skalė sudaryta iš 20 teiginių. Skalės klausimais kurie atspindi: dvasinės tuštumos jausmą, nuotaikos

sutrikimus, bendruosius ir specifinius somatinius sutrikimus, psichomotorinius sutrikimus, suicidines

mintis ir dirglumą/neryžtingumą. Šiame tyrime Zungo skalės Kronbacho alfa (0,815). Nustatyta šios

skalės koreliacija su kitomis skalėmis: Hamiltono, Beko, Liubino ir MMPI anketa (31).

Montgomery-Asberg depresijos vertinimo skalę (MADRS). Ši skalė dažniausiai

klinikiniams tyrimams pacientų atrankai bei efektyvumo įvertinimui. Buvo atliktas tyrimas, kurio

metu buvo vertinamas šios skalės patikimumas su kitomis skalėmis. Tyrėjai gavo išvadas jog ši skalė

turi aukštą patikimumo lygį ir yra tinkama klinikiniams tyrimams vertinant depresijos lygį (45).

HAD nerimo vertinimo skalė - Ligoninės depresijos vertinimo skalė (HAD) yra naudojama

nustatyti nerimo ir depresijos laipsnį. Šis klausimynas yra skirtas vertinti klinikinę psichinę būklę

(46). Bjelland ir bendraautoriai (2002) atliko HADS klausimyno patikimumo tyrimą, kurio metu buvo

nustatyta, kad klausimynas yra patikimas vertinant nerimo ir depresijos simptomų sutrikimų sunkumą

(47).

19

Dar keli autoriai atliko tyrimų su depresijos skalių patikimumų vertinimu. Schwarzbold ML

ir kt. 2014 atliko tyrimą, kurio metu buvo tikrinamas kelių depresijos klausimynų patikimumas:

Hamilton Rating Scale for Depression (HAM-D), Beck Depression Inventory (BDI), and Hospital

Anxiety and Depression Scale (HADS). Gauti rezultatai bei išvados, parodė jog HAM-D (jautrumas

92,9%, specifiškumas 78,1%); BDI (jautrumas 92,3%, specifiškumas 96,7%); HADS (jautrumas

92,9%, specifiškumas 83,9%). Taigi, išvados yra tokios, kad šie klausimynai turi aukštą pagrįstumą

ir naudingumą depresija sergantiems pacientams (48).

SF–36 gyvenimo kokybės vertinimas - tarptautiniame gyvenimo kokybės tyrimo projekte

buvo nurodyti etapai, pagal kuriuos atlikta gyvenimo kokybės testo „SF-36“ kultūrinė ir kalbinė

adaptacija. Tyrimui panaudotas „SF-36“ klausimynas. Iš aštuonių gyvenimo sričių, tokių kaip: fizinis

aktyvumas, bendras sveikatos vertinimas, veiklos apribojimas dėl fizinių bei emocinių problemų,

skausmas, energingumas ir gyvybingumas, socialinė funkcija bei emocinė būklė, sudaryti 36

klausimai. Atliktame Rugienės, R. ir kitų (2005) Gyvenimo kokybės klausimyno adaptavimo, jo

tinkamumo įvertinime, gautos išvados, jog tiriamiesiems duoti klausimai iš gyvenimo kokybės „SF-

36“ testo buvo suprantami ir priimtini (49).

1.6. Depresijos gydymo metodai

Kaip jau minėjau ankščiau, depresija yra skirstoma į tris sunkumo laipsnius: lengva

depresija, vidutinė depresija ir sunki depresija. Lengva depresijos forma žmogaus nepaveikia taip,

kad sutriktų jo kasdienės veiklos funkcionavimas aplinkoje (50). Vidutinio sunkumo depresija dalinai

paveikia žmogaus kasdienę veiklą, sumažėja jo darbingumas, atsiriboja nuo jį supančios aplinkos,

sumažina socialinius poreikius ir jų teikimą (51). Sunki depresija dažniausiai pasireiškia su psichozės

požymiais, tokiais, kaip nevaldomos emocijos, neadekvatus elgesys, gali net patirti haliucinacijų bei

iškraipyti realybę (52).

Anksčiau depresija buvo gydoma tik medikamentiniu būdu, tačiau jau ilgą laiką

psichoterapija konkuruoja su medikamentiniu gydymu. Kai atsirado patikimų gydymo būdų,

depresija pradėta gydyti kompleksiškai (51,52). Pastaruoju metu vis labiau populiarėja depresijos

gydymas kineziterapija. Žmogui, sergant depresija, sutrikdo jo emocinę būklę, kognityvinę funkciją,

taip pat turi didelės įtakos fizinei būklei (50).

Nemedikamentiniai depresijos gydymo būdai yra šie:

Psichoterapija – lengvos depresijos gydymui;

elektro impulsų terapija – sunkiai depresijai gydyti;

20

transkranialinė magnetinė stimuliacija – medikamentams atsparias depresijas gydyti;

šviesos terapija (fototerapija) – žiemos depresijai gydyti;

miego deprivacija (nemigos gydymas);

psichosocialinė reabilitacija;

relaksacinio kvėpavimo technikos;

fiziniai pratimai(11).

Sergantiems depresija, dažnai pastebimas nerimas, sutrikęs miegas, tai tikrai blogina

gyvenimo kokybę. Taigi, gydant šią ligą, būtina koreguoti šiuos sutrikimus. Pastaruoju metu prie

medikamentinio gydymo vis dažniau taikoma ir kineziterapija. Tai yra svarbus elementas, siekiant

fizinės bei psichinės gerovės. Daugelis tyrimų parodė tai, jog fizinis aktyvumas yra efektyvesnė

priemonė depresijos gydymui, nei psichoterapija ar gydymas medikamentais (18, 54, 55).

Kineziterapija pripažįstama, kaip fizinės ir psichosocialinės sveikatos gerinimo priemonė

(55) sergantiems depresija, nes, kai yra naudojama fizinė treniruotė gerėja ne tik fiziologinė, bet ir

psichologinė būklė (56,57).

Nors fizinė veikla yra vienas mažiausiai suprantamų depresijos gydymo būdų, tačiau vis

daugiau tyrimų įrodo, kad fizinė veikla (pratimai) gali būti panaudota kaip alternatyvus gydymo

būdas (58,59). S. Saudargienės ir kitų (2008), atliktame tyrime taip pat buvo įrodyta jog fiziniai

pratimai sumažino nerimo ir depresijos simptomus, pagerino miego bei gyvenimo kokybę (15).

Kitame tyrime, išvadose nurodoma, jog šviesa ir vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai sumažina

ligos simptomus (57, 60).

Tai, jog fizinė veikla didina endorfinų gamybą ir mažina skausmą, įrodymais paremta teorija.

Visa tai būdingiausia fiziškai mažai aktyviems žmonėms (61). Dar vienas tyrimas, kuris truko 12

savaičių įrodė kineziterapijos įtaką, sergančiųjų depresija, gyvenimo kokybei (62).

JAV atliktame tyrime depresija sergantys vidutinio amžiaus žmonės buvo padalinti į dvi

grupes: tiriamoji grupė (n = 26) dalyvavo vidutinio intensyvumo pratimų programoje – 3 k./ sav., 20-

30 min., o kontrolinė grupė nesimankštino. Tyrimo trukmė 10 savaičių. Statistiškai reikšmingi

rezultatų skirtumai buvo užfiksuoti tarp grupių vertinant depresijos lygį (63).

Kaip matome, iš daugybės atliktų tyrimų, susijusių su depresijos gydymu, taikant

kineziterapiją, žmogaus būklė gerėja. Kineziterapija teikia naudą tiek psichoemocinei būklei, tiek

fiziologinei. Kineziterapija turi nemažai pliusų ir vienas jų yra tai, jog ji nesukelia šalutinių poveikių

bei ją galima taikyti kartu su AD.

21

1.7. Depresijo gydymo poveikis antidepresantais

Antidepresantai (AD) yra skiriami visų sunkumo laipsnių depresijai. Šiandien yra platus jų

pasirinkimas. Jie skiriasi savo sudėtimi ir sukeliamu poveikiu. Triciklinių antidepresantų

(nortriptilino, doksepino, amitriptilino, imipramino) grupės yra gerai ištirta ir žinoma tiek jų

veikimas, tiek šalutinis poveikis. Šie vaistai yra pigūs, todėl lengvai prieinami, tačiau dažnai

vartojant, pasireiškia šalutiniai poveikiai (burnos džiūvimas, mieguistumas, svorio priaugimas ir kt.),

kurie yra nemalonūs, todėl pacientai nenori tęsti gydymo bei jį nutraukia. Citalopramas, fluoksetinas,

paroksetinas, sertralinas, fluvoksaminas tai selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).

Jie yra sąlyginai nauja antidepresantų grupė, kuri veiksmingai šalina depresijos simptomus. Šie

vaistai naudojami vieną kartą dienoje. Šios grupės AD neturi stipraus šalutinio poveikio, todėl

pastaruoju metu jie tapo dažniausiai skiriamais vaistai gydant depresiją bei mažinant jos simptomus.

Serotoninas yra viena pagrindinė biologiškai veikli medžiaga, kuri lemia depresijos simtomus, tačiau

be jos įtakos turi ir dopamino ir noradrenalino chemines pusiausvyros galvos smegenyse (11).

Įrodyta, kad antidepresantai veikia neurotransmiterius smegenyse – vieni labiau

serotoninerginius, kiti – noradrenalinerginius. Antidepresantai padeda sulaikyti noradrenalino bei

serotonino reabsorbciją (28).

James A.(2009), ir bendraautoriai 2000 – 2005 metais atliko atsitiktinių imčių klinikinį

tyrimą, kuriame dalyvavo 202 suaugusieji (153 moterys; 49 vyrai) jiems visiems buvo diagnozuota

depresija kaip pagrindinė liga. Atistiktinai jie buvo suskirstyti į keturias grupes: grupinė

kineziterapija, kineziterapijos programa namuose, vaistais gydomi ir tiriamieji gavę placebą. Tyrimo

rezultatai parodė jog grupinės kineziterapijos tiriamiesiems pagerėjimas buvo 45 proc., namų

kineziterapijos programos 40 proc, gydymas vaistais 47 proc., placebo 31proc. (p = 0,054). Visų

grupių rezultatai buvo mažesni po gydymo; tarp aktyvaus gydymo grupės ir placebo nebuvo žymaus

skirtumo (p = 0,23), todėl autoriai padarė išvadą, jog labai daug priklauso nuo žmogaus požiūrio į

gydymasi ir visą jo procesą (17).

1.8. Kineziterapija sergantiems depresija

Norint užtikrinti žmogaus psichinę bei fizinę gerovę, vienas svarbiausių elementų yra –

fizinis aktyvumas. Žmonių bloga nuotaika yra siejama su mažu fiziniu pajėgumu ir suprastėjusiomis

jo funkcijomis (64). Tam, kad žmogus būtų aktyvus didelę reikšmę turi psichologinė fizinio aktyvumo

22

dalis. Daugelio tyrimų metu yra įrodyta jog kineziterapija gali būti efektyvesnė ir už psichoterapiją ir

medikamentinį gydymą. Ji gali padėti įveikti klinikinę (54).

Norint pagerinti sergančių pacientų būklę, reikia (65):

• Pasirinkti asmeniui įdomią fizinę veiklą.

• Įtraukti šeimos narius ir draugus į visą.

• Makštą privaloma atlinti 2 – 5 kartus per savaitę.

• Mankštos trukmė apie 30 minučių.

• Mankštos metu širdies turi plakti 60–70 proc. maksimalaus susitraukimų dažnio. Kad

sužinoti maksimalų susitraukimų dažnį per minutę, iš 220 reikia atimti savo amžiaus metus.

• Privalomas geras apšilimas ir atvėsimas

• Būtina aktyviai gyventi – daugiausia dėmesio skirti vaikščiojimui, kuo mažiau važinėti.

Depresija sergančių asmenų kineziterapijoje atliekami vidutinio arba didelio intensyvumo

aerobiniai pratimai, kurie lavina koordinaciją ištvermę bei mažo ir vidutinio intensyvumo tempimo,

relaksacinio kvėpavimo pratimai ir stiprinantys raumenis. Vienas svarbiausių dalykų kineziterapijoje,

kaip ir vaistai taip ir mankšta turi būti dozuojama, tai yra labai svarbu (66). Manoma, jog bent 20 –

60 minučių vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas per dieną efektyviausiai įtakoja psichinę

sveikatą. Vidutinio intensyvumo fizinė veikla mažina psichologinę reakciją į psichosocialinį stresinį

faktorių, keičiant galvanines odos savybes, sureguliuoti arterinį kraujo spaudimą, modifikuojant

psichologinius veiksnius. Cikliniai aerobinės krypties pratimai: greitas ėjimas, važiavimas dviračiu,

šokiai, plaukimas ar lengvas bėgimas efektyviausiai veikia psichinę sveikatą. Asmenims sergantiems

depresija, kasdien atliekami vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai mažina depresijos ir nerimo

simptomus ir gerina miego bei su sveikata susijusią gyvenimo kokybę (14,15). Fizinė treniruotė,

sergant depresija, gerina sergančiųjų prognozę, smegenų plastiškumą, kognityvines funkcijas.

Naujausi tyrimai rodo, kad pratybos, tokios kaip Tai Chi gali suteikti psichologinės naudos,

pavyzdžiui, mažinant depresijos simptomus ir didinant psichinę gerovę (67).

Sėkmingai pagerinta funkcija ir sumažinti depresijos simptomai, žmonėms, kuriems fizinio

aktyvumo programa buvo sumaišyta su gimnastikos elementais bei užsiėmimo metu buvo stebimi

trenerio (64). Taip pat atliekant mišrius – ištvermės ir stiprinimo pratimus individualiai, sumažėja

depresijos sunkumas (68). Moterims, kurioms buvo taikyta kineziterapijos programa, nerimo ir

depresijos simptomai sumažėjo labiau, nei tų moterų, kurios nesimankštino (69,70).

Autorių nuomone, fizinis krūvis veikia biologiškai aktyvių medžiagų pusiausvyrą

smegenyse bei mažina stresą (11). Taikant fizinį krūvį yra teigiamai veikiama motorinė sistema,

mažinamas stresas bei įtampa, padidinamas protinis darbingumas, pašalinamas ilgai užsitęsęs

nuovargis, mažinamas depresijos lygis bei ilginamas kokybiško gyvenimo (71).

23

Fizinio aktyvumo teigiamas poveikis pastebimas ne tik gydant ir mažinant depresijos

simptomus (5 pav.).

3 pav. Pratimų nauda audiniams ir organams (66)

Saikingas mankštinimasis sumažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką, kūno masės indeksą,

kraujo spaudimą, gerėja plaučių ventiliacija, psichologinė sveikata bei depresija (72). Fizinė veikla

gali būti alternatyva žmonėms netoleruojantiems vaistų nuo depresijos dėl jų sukeliamo šalutinio

poveikio. Aerobikos pratimų mokymas pasižymi antidepresantiniu ir raminančiu poveikiu ir apsaugo

nuo žalingų pasekmių (73). Taip pat tyrimą atlikęs psichologijos profesorius Blumenthal (2004)

nustatė, kad dešimt mėnesių nuoseklių ir nuosaikių treniruočių gali sumažinti depresijos simptomus

lygiai taip pat, kaip antidepresantų vartojimas (74).

Reguliari fizinė veikla yra susijusi su psichologinę gerovę: mažėja stresas, nerimas ir

depresija (66,75).

1.9. Gyvenimo kokybė

Jau nuo XX amžiaus antros pusės gyvenimo kokybės gerinimo klausimas įgauna didelę

reikšmę, norint išspręsti problemas iškylančias visuomenėje (76).

24

Gyvenimo kokybė (GK) – yra labai plati koncepcija, ji kompleksiškai apima asmens fizinę

sveikatą, psichologinę būklę, nepriklausomybės laipsnį bei socialinius ryšius (77).

Vis dažniau medicinos literatūroje minima sąvoka – gyvenimo kokybė. Susidomėjimas šia

sąvoka bei jos tyrimais medicinoje auga. GK tampa mokslinių tyrinėjimų objektu. Medicinos

darbuotojai vis dažniau remiasi ne vien tik klinikiniais ar laboratoriniais duomenimis, bet ir ieško

priemonių, leidžiančių įvertinti ligą paciento požiūriu (78).

Gyvenimo kokybei matuoti naudojami įvairūs klausimynai. Su sveikata susijusi GK matuoti

taikomi klausimynai, kurie skirstomi į bendruosius ir specifinius. Specifiniai klausimynai taikomi

konkrečioms ligoms (pvz; bronhinė astma, širdies nepakankamumas) (78).

Visame pasaulyje labiausiai paplitę bendrieji klausimynai tokie, kaip GK PSO 100, PSO-

BREF-26, SF-36 ( Short form 36 – tai trumpoji klausimyno forma) ir daugelis kitų. Lietuvos

mokslininkai, tokie kaip (prof. habil. dr. Juozulynas A., Prapiestis J., Jurgelėnas A., Reklaitienė R.

bei kiti) plačiai naudoja šiuos klausimynus tirti ir vertinti gyvenimo kokybei. Šių klausimynų tikslas

yra pamatuoti žmonių sveikatos būklės priklausomybę nuo socialinių, ekonominių charakteristikų bei

sveikatos būklės pokyčius dėl gyvensenos pokyčių (78).

Kaip ir daugelio ligų depresija sergančių žmonių gyvenimo kokybė gali pablogėti, todėl ją

būtina tirti, norint sužinoti, kaip ši liga paveikė pacientų psichinė ir fizinė sveikatą. Pastaruoju metu

žmonės išgyvena sunkų laikotarpį, kurio metu yra patiriamas didelis stresas, nerimas ir apima baimės

jausmas bei nusivylimas. Visi šie aspektai paveikia asmens sveikatą, neigiamai veikia žmogaus

psichinę būklę, todėl gali išsivystyti įvairūs psichikos sutrikimai. Esant tokiai asmens būklei yra

pažeidžiama psichinių procesų darna, kurių metu, atsiranda keisti pojūčiai, mintys bei jausmai, visa

tai gali pakeisti žmogaus charakterį bei elgesį. Tokia žmogaus būklė gali sukelti grėsmę tiek

aplinkiniams žmonėms, tiek pačiam asmeniu, nes ji skiriasi nuo visuotinai priimtos psichinės

sveikatos būklės (31). Depresija yra vienas dažniausių, ilgai trunkančių, atsinaujinančių psichinės

sveikatos būklės sutrikimų (70), apie kurį rašytiniai šaltiniai byloja jau daugiau nei 2500 metų (79).

Depresija – neabejotinai plačiai paplitęs sutrikimas, kuris dažnai yra sunkus, sukeliantis psichologinį

distresą Jo pasekmė – bandymai žudytis, širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat šeiminio gyvenimo

kokybės pablogėjimas (80). Ši liga dažniausiai pasireiškia psichologiniais, emociniais bei somatiniais

simptomais.

1.10. Tai chi bei jos poveikis depresijai

Šiuolaikinės medicinos požiūriu, fiziniai pratimai yra puiki ligų gydymo priemonė.

Ankstesniais laikais buvo manoma, jog kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, sergant širdies ligomis,

25

mankštintis nepatariama. Mūsų dienomis net patys autoritetingiausi gydytojai rekomenduoja saikingą

mankštą net ir širdininkams.

Vėlyvosios Han dinastijos laikų Kinijoje įžymusis chirurgas Huan Duo, stebėjo tigro,

meškos, beždžionės, elnio ir paukščio judesius ir suformavo penkis „gyvūnų pratimus“. Huan Duo

teigė: „judėjimas skatina virškinimą, kraujotaką bei padeda išvengti ligų“. Mankšta labai svarbi

sveikatai. Daktaras Xue Yuxingas, Taivano ligoninės vyriausiasis gerontologas teigė, kad senstant

žmogaus kaulai pasidaro trapūs, todėl sudėtingų pratimų reikėtų vengti.Tai ji chuan tai geriausia

mankšta pagyvenusiems asmenims. Ši padeda daugelio negalavimų gydymui: reumatui, širdies

ligoms, aukštam kraujospūdžiui bei daugeliui kitų. Chuan skiriasi nuo pratimų su treniruokliais,

kamuoliais, ar įprastinių kineziterapijos procedūrų. Todėl kad atliekant tai chi pratimus, visos kūno

dalys saveikauja tarpusavyje Lėti, švelnūs, aptakūs judesiai, palaipsniui apkrauna visus sąnarius.

Užsiimant šiuo menu ilgesnį laiką, pamažu kaulai tampa lankstesni, sąnariai paslankesni bei sutvirtėja

kraujagyslės. Dar vienas teigiamas dalykas tas, jog yra treniruojama centrinė nervų sistema, teigiama,

kad galima išsigydyti nemigą bei neurasteniją.

Šiuolaikinės medicijos tyrimai įrodė, jog dauguma ligų yra sukeliamos dėl nervinės įtampos,

streso arba dvasinio diskomforto. Harmoningi Tai Chi judesiai bei jų atlikimo metu atsipalaidavimas,

gali sumažinti įtampą bei stresą net ir mūsų dabartiniais laikais, kai yra didelis tempas ir visi skuba,

įtemptai dirba, naudojasi perpildytomis transporto priemonėmis bei kiekvieną dieną girdi didmiesčio

triukšmą (81)

Senatvėje pamažu silpnėja kepenų ir inkstų funkcija, kuri neleidžia pašalinti suvartojamų

vaistų, organizmas apnuodijamas. Ilgesnį laiką reguliariai atliekant Tai Chi pratimus sustiprinamos

viso organizmo funkcijos, kas pristabdo senėjimo procesus. Senyvo amžiaus žmonės atlikdami Tai

chi pratimus grupėse nei kiek neišsiskiria judrumu, jautrumu bei dvasingumu iš jaunų asmenų tarpo

(81).

Tai Chi, taip pat vadinamas Taiji ar Tai Chi Chuan, yra proto – kūno pratimų forma, kilusi

iš Kinijos. Ji yra tradicinis Kinų kovos menas (20). Tai Chi jungia Kinijos kovos menus ir meditacijos

judesius, kurie gerina pusiausvyrą ir kūno bei proto gijimą, įtraukiant lėtai atliekamas, į šokį panašias

pozas, kurių srautas susijungia į vieną bendrą visumą.

Anot L.Y. Lee ir kitų (2009) ši sistemą apibūdima kaip YinYang koncepcija, ši koncepcija

teigia, jog aplink mus esančioje gamtoje viskas siejasi ir sudaro dvi energijas Yin (moteriškają) ir

Yang (vyriškają) (21) Tai chi apima psichinę koncentraciją, fizinę pusiausvyrą, raumenų

atsipalaidavimą ir laisvą kvėpavimą (20).

Šioje kovų meno srityje naudojami judesiais yra lėti ir turi atramą abiejose kojose (20). Tai

Chi tarsi apjungia kūną ir protą bei sujungia judesius, kvėpavimą bei sąmoningą mąstymą (21). Ji

padeda sumažinti stresą, sustiprinti raumenis bei pagerinti pusiausvyrą (20). Žmonėms sergantiesiems

26

depresija bei kitomis ligomis Tai Chi yra rekomenduojama norint pagerinti asmens gyvenimo (20,21),

stiprina tokias organizmo funkcijas kaip imuninę sistemą bei širdies ir kraujagyslių funkciją (82).

Pastaraisiais metais Tai Chi tapo labai populiari gydymo technika visame pasaulyje. Atlikta

daugybė klinikinių tyrimų, kurių metu buvo taikyta Tai Chi, jų rezultatai patvirtinta, jos poveikį

gerinant įvairius simptomus (83).

Tai Chi turi didelį potencialą plačiai integruotis į reabilitacijos gydymą. Vis daugiau

klinikinių tyrimų pradėjo vertinti Tai Chi veiksmingumą kaip gydymą įvairioms sveikatos

problemoms.

Buvo atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė atliktų atsitiktinių imčių kontroliuojamų

tyrimų (RKT), kurie studijavo Tai Chi poveikį psichologinei gerovei. Apžvalgai buvo surinkti tyrimai

iš anglų ir kinų duomenų bazių, 37 RKT, jie buvo įtraukti į duomenų bazę 2013 metais. Šios peržiūros

tyrimai parodė, kad Tai Chi intervencijos turi teigiamą poveikį tiriamųjų psichologiniai savijautai,

įskaitant depresiją, nerimą, bendrojo streso valdymo (84).

Ankstesni tyrimai parodė, kad Tai Chi gali būti naudinga ir veiksminga sergantiems

neurologinėmis ligomis (85,86), širdies ir kraujagyslių ligomis (83), ortopedinėmis ligomis (87) ,

reumatinėmis ligomis (87), vežiu bei daugeliu kitų (88).

Wang, CH. ir kiti (2010) straipsnio autoriai išvadose teigia, kad tai chi gali pagerinti

psichologinę būseną, sumažinti stresą, nerimą, depresiją ir padidinti savivertės jausmą, tiek sergančių

lėtinėmis ligomis, tiek ir sveikų asmenų. Autoriai taip pat nurodė tam tikras populiacijas, kurioms Tai

Chi teikia naudą. Jie padarė išvadą, kad Tai Chi buvo naudinga mažinant stresą ir nerimą tarp asmenų

sergančių ŽIV, pagyvenusiems asmenims, turintiems klubo ar kelio sąnario osteoartritą, sergantiems

depresija ir fiziškai sveikiems asmenims. Tai Chi dalyviai, kuriems buvo diagnozuota depresija jautė

didelį simptomų sumažėjimą (89).

Tai Chi taip pat buvo įtraukta į reabilitacijos programos gydymą žmonėms patyrusiems

insultą (90). Ankstesni tyrimai ir atsiliepimai rodo, kad Chi yra saugus gydymo būdas pacientams,

patyrusiems insultą, turintiems funkcinę negalią. Taip pat tai gali būti kaip papildomas gydymo būdas

reabilitacijoje. Buvo įrodyta, kad Chi yra naudinga gerinant motorines funkcijas, pusiausvyrą, bei

gyvenimo kokybę, ir mažinant kritimų riziką (90).

27

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tiriamieji

Tyrimo objektas – moterų, sergančiu depresija, nerimo ir depresijos simptomų bei

gyvenimo kokybės pokyčiai taikant įprastinę kineziterapiją ir kineziterapiją su Tai Chi elementais.

Visos moterys buvo atrinktos pagal šiuos kriterijus:

moterys nuo 30 iki 55 metų;

turinčios diagnozuotus nerimo simptomus ir lengvą arba vidutinio sunkumo depresiją;

pasirašiusios savanoriško sutikimo dalyvauti tyrime sutartį.

Tyrimas buvo atliktas laikantis visų bioetikos principų. Visos tiriamosios pasirašė

savanorišką sutikimą dalyvauti tyrime (1 priedas). Sutikime jos patvirtino raštu, kad sutinka, jog jų

asmens ir sveikatos duomenys bus panaudojami magistro baigiamajame darbe. Tiriamosios buvo

nuosekliai supažindintos su tyrimo metodika, tikslais ir galimais nepatogumais. Tyrime dalyvavo 36

moterys. Tiriamųjų amžius, ūgis, kūno masė bei ligos trukmė pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Tiriamųjų amžiaus, kūno masės, ūgio ir ligos trukmės (metais) charakteristikos

(vidurkiai ± standartinis nuokrypis)

Charakteristikos

Tiriamosios

Pirma tiriamoji

grupė Kontrolinė grupė

Antra tiriamoji grupė

Amžius(m) 35,11 ± 11,46 34,00 ± 9,49 38, 72 ± 8,89

Ūgis (m) 1,68 ± 0,06 1,73 ± 0,04 1,69 ± 0,06

Svoris (kg) 71,00 ± 13,27 71,22 ± 19,47 66,33 ± 12,34

Ligos trukmė (metais) 1,7 ± 0,44 1,7 ± 0,83 1,7 ± 0,57

.

2.2. Tyrimo metodai

Apklausa pagal parengtą anketą (2 priedas);

Nerimo ir depresijos vertinimas pagal HAD skalę (3 priedas);

Gyvenimo kokybės vertinimas pagal SF- 36 klausimyną (4 priedas);

28

Tolerancijos fiziniam krūviui vertinimas pagal 6 minučių ėjimo testą.

2.2.1. Nerimo ir depresijos vertinimas

Ligoninės depresijos vertinimo skalė (HAD) yra naudojama nustatyti nerimo ir depresijos

laipsnį (2 priedas). Ši anketa yra skirta vertinti klinikinę psichinę būklę. Skalė yra paprasta, galima

greitai užpildyti, nes klausimai yra nesudėtingi. Lietuvoje šią skalę adaptavo R. Bunevičius ir S.

Žilėnienė 1991 (46).

Skalę sudaro 14 teiginių, klausimas turi keturis atsakymus, atitinkamai įvertintus nuo 0 iki 3

balų. Respondentų prašoma ilgai negalvojant atsakyti į klausimą, pažymint jam priimtiniausia

atsakymą. Dažniausiai pirmoji reakcija atsakant į klausimą, labiausiai atspindi psichoemocinę būklę.

7 klausimai pažymi nerimo simptomus, likę 7 depresijos simptomus. Maksimalus balų skaičius yra

21, kuo daugiau balų surenkama, tuo stipresni nerimo ir depresijos simptomai. Jei balų suma viršija

10 balų, tai labai tikėtina, jog respondentas serga šia liga.

HAD‘o skalės balai:

0 – 7 normalūs nuotaikų svyravimai;

8 – 19 lengva depresija;

20 > vidutinio sunkumo depresija.

Šioje skalėje depresijai įvertinti naudojamas malonumo jausmo praradimas.

2.2.2. Su sveikata susijusios fizinės ir psichinės gyvenimo kokybės

vertinimas ( SF – 36)

Klausimynas susideda iš trisdešimt šešių klausimų, kurie skirstomi į dar aštuonias srytis:

bendra sveikatos būklė, fizinis aktyvumas, veiklos apribojimai dėl fizinių sutrikimų, veiklos

apribojimai dėl emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būklę, energingumą bei kūno

skausmus. Šis klausmynas tai komas jau nuo 1992 metų. Nuo 1992 iki 2005 metų SF – 36

klausimynas buvo panaudotas 4400 publikacijų.

Šiuo klausimynu įvertinama pastarųjų 4 savaičių savijauta. Sudarytas iš trijų lygių: pirmas –

klausimai, antras – aštuonios sritys, kurios turi po du klausimus ir susijungia bendrai į dešimt

klausimų bei trečias – yra du apibendrinti matavimai, kurie išsiskiria į fizinę ir psichinę asmens

sveikatos būklę. Klausimyną galima užpildyti trimis būdais: popieriuje, kompiuteryje bei telefonu.

29

SF – 36 klausimyno apklausa trunka nuo penkių iki dešimties minučių, visi atsakymai vertinami

balais ir apskaičiuojami pagal tam tikrą formulę. Jį pildyti gali tiriamieji ne jaunesni nei 14 metų (91)

4 pav. SF–36 klausimyno modelis

2.2.3. Tolerancijos fiziniam krūviui vertinimas – 6 minučių ėjimo testas

Norint įvertinti moterų, turinčių nerimo ir depresijos simptomus, toleranciją fiziniam krūviui

buvo taikytas šešių minučių ėjimo testas. Šis testas nereikalauja jokios papildomos įrangos ar

apmokymų. Jis naudojamas bendram organizmo bei atskirų jo sistemų atsako į fizinį krūvį įvertinimui

(92). Testo atlikimui pasirinktas universiteto koridorius, kurio ilgis 100 metrų. Tiriamųjų buvo

paprašyta kiek įmanoma daugiau kartų suvaikščioti nurodytu keliu. Nueitas ratų skaičius, bei laikas

buvo skaičiuojamas garsiai tam, kad tiriamosios galėtų aiškiai girdėti, kiek nueita ratų ir kiek laiko

dar joms liko. Kiekvienas ratas buvo fiksuojamas tyrimo protokolo lape, o pabaigoje nueitas kelias

buvo paskaičiuotas metrais. Šešių minučių testo vertinimas:

> 300 m – maža tolerancija fiziniam krūviui;

300 – 425 m – vidutinė tolerancija;

425 m > - gera tolerancija.

Bendra sveikatos

būklė

Fizinė būklė

Fizinė funkcija

SkausmasBendra būklė

Socialinė funkcija

Psichinė būklė

Emocinė būklė

Energin-gumas

Fizinė sveikata Psichinė sveikata

30

2.3. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų

Psichiatrijos klinikoje, 2016 metų sausio – balandžio mėnesiais. Tiriamosioms buvo duotos dvišalės

sutikimo formos ir anketos, kuriose jos turėjo nurodyti savo socialinį bei šeimyninį statusą.

Užpildžius anketas bei pasirašius sutikimus, buvo atlikti pirmieji testavimai: duota užpildyti HAD‘o

ir SF – 36 klausimynus, atliktas 6 minučių ėjimo testas.

Tiriamosios buvo suskirstytos į tris grupes:

Pirmą tiriamąją grupę – taikyta įprasta kineziterapija (vidutinio intensyvumo aerobiniai

pratimai);

Antrą tiriamąją grupę – taikyta kineziterapija su Tai chi elementais;

Kontrolinę – gautas tik medikamentinis gydymas

Testavimai buvo atliekami du kartus (vienas kartas prieš tyrimą, antras kartas po tyrimo).

Kineziterapija (su vidutinio intensyvumo aerobiniais pratimais) bei kineziterapija su Tai Chi

elementais buvo taikoma 40 – 45 minutes, 5 k./ sav.

Įprastinės kineziterapijos programą sudarė trys dalys: įvadinė, pagrindinė ir baigiamoji.

Įvadinėje dalyje – buvo taikyti kvėpavimo, bendrojo lavinimo pratimai, kurie aktyvino

širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos darbą. Jos trukmė: 10 – 15 min;

Pagrindinėje dalyje – buvo atliekami vidutinio aerobinio intensyvumo bei ištvermę

lavinantys pratimai. Taip pat šioje dalyje buvo taikyti lankstumą didinantys tempimo, koordinaciją

gerinantys ir raumenis stiprinantys pratimai. Jos trukmė: 20 – 25 min;

Baigiamojoje dalyje – buvo atliekami kvėpavimo bei atsipalaidavimo pratimai. Šios

dalies trukmė: 10 – 15 min.

Mankštose buvo naudojamos lazdelės, jogos kilimėliai, gymnic kamuoliai, elastinės

juostos.

Kineziterapijos su Tai Chi elementais programą sudarė trys dalys: įvadinė, pagrindinė ir

baigiamoji.

Įvadinėje dalyje – buvo taikyti kvėpavimo, bendrojo lavinimo pratimai, kurie aktyvino

širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos darbą. Jos trukmė: 10 – 15 min;

Pagrindinėje dalyje – 8 Tai Chi judesių seka. Jos trukmė: 20 – 25 min;

Baigiamojoje dalyje – buvo atliekami kvėpavimo bei atsipalaidavimo pratimai. Šios

dalies trukmė: 10 – 15 min.

31

Mankštose buvo naudojamos lazdelės, jogos kilimėliai, gymnic kamuoliai, elastinės

juostos.

5 pav. Tyrimo organizavimo schema

Tiriamųjų

n = 36

Kontrolinė

Grupė

n = 12

Tiriamoji

grupė2

n = 12

Pirmas testavimas:

Anketa,

HAD‘o skalė,

SF – 36 klausimynas,

6 minučių ėjimo

testas

Antras testavimas:

Anketa,

HAD‘o skalė,

SF – 36 klausimynas,

6 minučių ėjimo testas

Tiriamoji

grupė1

n = 12

32

2.4. Matematinė statistika

Statistinių duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 22.0. for Windows ir Microsoft Office

Excel 2010 statistinius paketus. Apskaičiuoti visi reikalingi aprašomosios statistikos parametrai:

vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir kita. Statistiniai skirtumai tarp grupių, duomenys dėl mažos

imties pasiskirstę ne pagal normalųjį dėsnį ar išreikšti sutartinės skalės balais buvo apdoroti

neparametrinių kriterijų pagalba: kartotiniams tyrimams susietose grupėse buvo panaudotas

Wilcoxon‘o kriterijus, o tarp skirtingų grupių – Mann – Whitney U kriterijus. Grupių skirstinių

skirtumo patikimumas laikytas reikšmingu, esant p < 0,05

33

3. REZULTATAI

Pirmą tiriamąją grupę sudarė 12 pacienčių, kurių amžiaus vidurkis 37,82 ± 8,55 (30-55

metai) (6 pav.). Antrą tiriamąją grupę sudarė 12 pacienčių, kurių amžiaus vidurkis 38, 72 ± 8,89 (30-

55 metai) (6 pav.). Kontrolinę grupę taip pat sudarė 12 pacienčių, kurių amžiaus vidurkis 37,27 ±

6,78 (30-55 metai) (6 pav.).

6 pav. Pirmos tiriamosios, antros tiriamosios ir kontrolinės grupių amžiaus vidurkiai

Pagal išsilavinimą pirmos ir antros tiriamosios grupės pacientės pasiskirstė šitaip: 56 proc.

su aukštuoju universitetiniu, 22 proc. su aukštuoju neuniversitetiniu, 11 proc. nebaigtas aukštasis, 11

proc. profesinis (7 pav.).

37,82

38,72

37,27

Grupių amžiaus vidurkiai

1 tiriamoji grupė 2 tiriamoji grupė Kontrolinė grupė

34

7 pav. pirmos ir antros tiriamųjų grupių rezultatai pagal išsilavinimą

Kontrolinės grupės pacientės pasiskirstė šitaip: 67 proc. su aukštuoju universitetiniu, 33

proc. nebaigtas aukštasis (8 pav.)

8 pav. kotrolinės grupės rezultatai pagal išsilavinimą

Taip pat buvo nagrinėta socialinė padėtis. Pagal gautus duomenis pirmos tiriamosios grupės

pacientės pagal socialinę padėtį pasiskirstė taip: 67 proc. dirbanti, 11 proc. studentė, 22 proc. bedarbė

(9 pav.).

Aukštasis

universiteti

nis; 56%Aukšasis

neuniversit

etinis; 22%

Nebaigtas

aukštasis;

11%

Profesinis;

11%

Pirma ir antra tiriamosios grupės

Aukštasis

universiteti

nis

67%

Nebaigtas

aukštasis

33%

Kontrolinė grupė

35

9 pav. Pirmos tiriamosios grupės socialinės padėties rezultatai

Antros tiriamosios grupės pacientės pagal socialinę padėtį pasiskirstė taip: 67 proc. dirbanti,

11 proc. studentė, 22 proc. bedarbė (10 pav.).

10 pav. Pirmos tiriamosios grupės socialinės padėties rezultatai

Kontrolinės grupės pacientės pagal socialinę padėtį pasiskirstė taip: 78 proc. dirbanti, 11

proc. studentė, 11 proc. bedarbė (11 pav.).

78%

11%

11%

Pirmos tiriamosios grupės socialinė padėtis

dirbanti studentė bedarbė

78%

11%

11%

Antros tiriamosios grupės socialinė padėtis


36

11 pav. Kontrolinės grupės socialinės padėties rezultatai

Pagal gyvenamąją vietą pirmos tiriamosios grupės pacientės 8 (88,8 proc.) gyvena mieste, 1

(11,1 proc.) gyvena kaime. Antros tiriamosios grupės pacientės 8 (88,8 proc.) gyvena mieste, 1 (11,1

proc.) gyvena kaime. Kontrolinės grupės pacientės 8 (88,8 proc.) gyvena mieste, 1 (11,1 proc.)

gyvena kaime (12 pav.)

12 pav. Pirmos ir antros tiriamųjų bei kontrolinės grupės pasiskirstymas pagal

gyvenamą vietą rezultatai

Taip pat buvo nagrinėta šeimyninė padėtis. Pirmoje tiriamojoje grupėje susituokusių buvo

44 proc., išsiskyrusių 22 proc., vienišų 33 proc. Antroje tiriamojoje grupėje susituokusių buvo 44

proc., išsiskyrusių 22 proc., vienišų 33 proc (13 pav.).

78%

11%

11%

Kontrolinės grupės socialinė padėtis


89%

11%

Pirmos ir antros tiriamųjų bei kontrolinės

grupių pasiskirstymas pagal gyvenamają vietą

Gyvena mieste

Gyvena kaime

37

13 pav. Pirmos ir antros tiriamųjų grupių šeimyninės padėties rezultatai

Kontrolinėje grupėje susituokusių 78 proc., išsiskyrusių 11 proc., vienišos 11 proc. (14 pav.).

14 pav. Kontrolinės grupės šeimyninės padėties rezultatai

78%

11%

11%

Pirmos ir antros tiriamųjų grupių šeimyminė

padėtis

Susituokusios

Išsiskyrusios

Vienišos

78%

11%

11%

Kontrolinės grupės šeimyminė padėtis

Susituokusios

Išsiskyrusios

Vienišos

38

3.1. HAD skalės (nerimo ir depresijos klausimynas) duomenų analizė

15 pav. Pirmos tiriamosios grupės nerimo ir depresijos rezultatai prieš ir po tyrimo, * - p < 0,05,

lyginant skirstinius prieš ir po tyrimo

Iš 15 paveikslėlyje pavaizduotų rezultatų, nerimo (Z = -2,940; p = 0,003 ) ir depresijos (Z =;

p = 0,003) simptomai, po tyrimo statistiškai reikšmingai sumažėjo. Nerimo simptomai prieš tyrimą

10,36 ± 2,84 balai, sumažėjo iki 4,73 ± 2,49 balų. Depresijos simptomai prieš tyrimą 8,36 ± 2,54 balai

sumažėjo iki 2,09 ± 2,26 balų.

10,36

8,36

4,73

2,09

0

2

4

6

8

10

12

Nerimas Depresija

HA

Dsk

alė,

bal

ai

Prieš

*

*

*

39

16 pav. Antros tiriamosios grupės nerimo ir depresijos rezultatai prieš ir po tyrimo, * - p < 0,05,

lyginant skirstinius prieš ir po tyrimo

Iš 16 paveikslėlyje pavaizduotų rezultatų nerimo (Z = -3,083; p = 0,002) ir depresijos (Z= -

2,949; p = 0,03) simptomai po tyrimo statistiškai reikšmingai sumažėjo. Nerimo simptomai prieš

tyrimą 12,58 ± 4,01 balai, sumažėjo iki 8,25 ± 4,05 balų. Depresijos simptomai prieš tyrimą 11,58 ±

3,70 balai, sumažėjo iki 7,67 ± 2,90 balų.

12,5811,58

8,257,67

0

2

4

6

8

10

12

14

Nerimas Depresija

HA

D'o

skal

ė, b

alai

Prieš Po

* *

***

*

40

17 pav. Kontrolinės grupės nerimo ir depresijos rezultatai prieš ir po tyrimo, * - p < 0,05, lyginant

skirstinius prieš ir po tyrimo

Iš 17 paveikslėlyje pavaizduotų rezultatų nerimo (Z = -2,615; p = 0,009) ir depresijos (Z= -

2,459; p = 0,014) simptomai po tyrimo statistiškai reikšmingai sumažėjo. Nerimo simptomai prieš

tyrimą buvo 10,55 ± 2,91 balai, o po tyrimo sumažėjo iki 8,45 ± 2,96 balų. Depresijos simptomai

prieš tyrimą 9,00 ± 1,73 balai, o po tyrimo sumažėjo iki 7,36 ± 1,57 balų.

10,55

9,008,45

7,36

0

2

4

6

8

10

12

Nerimas Depresija

HA

D'o

skal

ė, b

alai

Prieš Po

*

*

*

**

*

41

18 pav. Pirmos tiriamosios, antros tiriamosios ir kontrolinės grupių HAD nerimo ir depresijos

skalės rezultatai prieš ir potyrimo, * - statistiškai patikimas (p < 0,05) skirtumas prieš ir po

tyrimo, #- statistiškai patikimas (p < 0,05) skirtumas tarp grupių

Bendri pirmos tiriamosios, antros tiriamosios ir kontrolinės grupių nerimo ir depresijos

rodiklių vidurkiai pavaizduoti 18 paveikslėlyje. Lyginant skirstinius tarp kontrolinės ir tiriamųjų

grupių prieš tyrimą, nebuvo užfiksuotas statistiškai reikšmingas (p > 0,05) skirtumas. Lyginant

skirstinius po tyrimo statistiškai (p < 0,05) reikšmingas skirtumas užfiksuotas. Vertinant rodiklius

atskirai: nerimo rodikliai prieš tyrimą nebuvo statistiškai reikšmingi (p > 0,05) tarp visų grupių: pirma

tiriamoji ir kontrolinė (U = 49,500; p = 0,465); antra tiriamoji ir kontrolinė (U = 59,500; p = 0,683);

pirma tiriamoji ir antra tiriamoji (U = 54,500; p = 0,477). Po tyrimo lyginant skirstinius tarp grupių

gauta: pirma tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 17,500; p = 0,005); antra tiriamoji ir kontrolinė (U =

55,500; p = 0,567); pirma tiriamoji ir antra tiriamoji (U = 27,500; p = 0,017). Depresijos simptomų

rodikliai lyginant skirstinius prieš tyrimą reikšmingai (p > 0,05) nesiskyrė: pirma tiriamoji ir

kontrolinė grupės (U = 41,500; p = 0,206); antros tiriamosios ir kontrolinės (U = 36, 000; p = 0,063);

pirma tiriamoji ir antra tiriamoji (U = 26,500; p = 0,061). Po tyrimo šie rodikliai reikšmingai (p <

0,05) skiriasi lyginant skirstinius: pirma tiriamoji ir kontrolinė (U = 5,500; p = 0,000); antra tiriamoji

ir kontrolinė (U = 57,000; p = 0,567); pirma tiriamoji ir antra tiriamoji (U = 8,500; p = 0,001).

10,36

4,73

8,36

2,09

10,55

8,45 9,007,36

12,58

8,25

11,58

7,67

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Prieš Po Prieš Po

Nerimas Depresija

HA

D'o

skal

ė, b

alai

1 tir. gr kontr. gr 2 tir. gr.

*

**

*

*

*

#

#

*

*

* * **

* *

**

*

**

*

42

3.2. SF-36 Gyvenimo kokybės duomenų analizė

19 pav. Pirmos tiriamosios grupės SF-36 gyvenimo kokybės klausimyno rezultatai lyginant

skirstinius prieš ir po tyrimo, *- statistiškai reikšmingas (p < 0,05) skirtumas prieš ir po tyrimo

Devynioliktame paveikslėlyje pateikta tiriamosios grupės gyvenimo kokybės SF-36

klausimyno vertinimo rezultatai prieš ir po tyrimo. Bendras tiriamosios grupės SF-36 skalės psichinių

komponentų vidurkis prieš tyrimą: 37,37 ± 5,8 balai, fizinių komponentų vidurkis prieš tyrimą: 43,28

± 5,3 balai. Po tyrimo bendras psichinių komponentų vidurkis: 54,2 ± 5,6 balų, fizinių komponentų

vidurkis:

52,3 ± 5,1 balų. Nustatyta, kad po gydymo tiriamosios grupės pacientams rodikliai lyginant skirstinius

pagerėjo visose srityse: Fizinė būklė (Z = -2,937; p = 0,003); veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikmų

( Z = -2,383; p = 0,005); kūno skausmai (Z = -2, 383; p = 0,017); bendra sveikatos būklė (Z = -2, 849;

p = 0,004); energingumas (Z = -2,950; p = 0,003); socialinis funkcionavimas (Z = -2,944; p = 0,003);

sveikatos apribojimai dėl emocinių sutrikimų (Z = -2,840; p = 0,005); psichinė būklė (Z = -2,943; p

= 0,003); fizinių komponentų santrauka (Z = -2,763; p = 0,006); psichinių komponentų santrauka (Z

= -2,937; p = 0,003). Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) skyrėsi. Didžiausias pokytis buvo užfiksuotas

veiklos apribojimas dėl fizinių sutikimų skirtumas net – 56,8 balai, o mažiausias fizinė būkė– 16,7

balų.

76,36

36,36

60,45

47,82

44,55

52,27

48,48

52,73

43,28

37,37

92,73

93,18

79,00

75,55

72,27

92,05

96,97

79,64

52,27

54,19

0 20 40 60 80 100 120

Fizinė būklė

Veiklos apribojimai dėl fiz.…

Kūno skausmai

Bendra sveikatos būklė

Energingumas

Socialinis funkcionavimas

Veiklos apribojimas dėl emoc.…

Psichinė sveikata

Fizinių komponentų santrauka

Psichikos komponentų santrauka

SF-36 klausimynas

Po KIN

Prieš KIN

*

**

*

*

*

*

*

*

*

*

*

43

20 pav. Antros tiriamosios grupės SF-36 gyvenimo kokybės klausimyno rezultatų skirstiniai prieš

ir po tyrimo, *- statistiškai reikšmingas (p < 0,05) skirtumas prieš ir po tyrimo

Dvidešimtame paveikslėlyje pateikta antrosios tiriamosios grupės gyvenimo kokybės SF-36

klausimyno vertinimo rezultatai prieš ir po tyrimo. Bendras tiriamosios grupės SF-36 skalės psichinių


± 5,3 balai. Po tyrimo bendras psichinių komponentų vidurkis: 45,54 ± 9,1 balų, fizinių komponentų

vidurkis: 46,93 ± 10,0 balų. Nustatyta, kad po tyrimo antrosios tiriamosios grupės pacientams

rodikliai pagerėjo visose srityse: Fizinė būklė (Z = -2,937; p = 0,003); veiklos apribojimas dėl fizinių

sutrikmų (Z = -0,065; p = 0,501); kūno skausmai (Z = -1, 278; p = 0,201); bendra sveikatos būklė (Z

= -1, 863; p = 0,004); energingumas (Z = -2,820; p = 0,005); socialinis funkcionavimas (Z = -2,532;

p = 0,011); sveikatos apribojimai dėl emocinių sutrikimų (Z = -2,401; p = 0,0016); psichinė būklė (Z

= -2,410; p = 0,016); fizinių komponentų santrauka (Z = -0,785; p = 0,432); psichinių komponentų

santrauka (Z = -2,937; p = 0,003). Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) skyrėsi fizinės būklės,

energingumo, socialinio funkcionavimo, veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų, psichinės būklės

bei psichinių komponentų santraukos srityse. Didžiausias pokytis buvo užfiksuotas veiklos

apribojimas dėl fizinių sutikimų skirtumas net – 33,33 balai, o mažiausias fizinė būkė– 10,3 balų.

74,17

41,67

56,17

43,08

37,92

54,17

36,11

52,67

42,89

35,44

86,67

54,17

71,33

54,58

58,75

79,17

69,44

63,00

46,93

45,54

0 20 40 60 80 100

Fizinė būklė

Veiklos apribojimai dėl fiz. Sutrikimų

Kūno skausmai


Energingumas


Veiklos apribojimas dėl emoc. Sutrikimų

Psichinė sveikata



SF-36 klausimynas

Po KIN Prieš KIN

*

*

**

*

*

44

21 pav. Kontrolinės grupės SF-36 gyvenimo kokybės klausimyno rezultatų skirstiniai prieš ir po

tyrimo,*- statistiškai reikšmingas (p < 0,05) skirtumas prieš ir po tyrimo

Dvidešimt pirmame paveikslėlyje pateikta kontrolinės grupės gyvenimo kokybės SF-36

klausimyno vertinimo rezultatai prieš ir po tyrimo. Bendras kontrolinės grupės SF-36 skalės psichinių


± 2,2 balai. Po tyrimo bendras psichinių komponentų vidurkis: 42,48 ± 14 balų, fizinių komponentų

vidurkis: 44,71 ± 8,1 balų . Nustatyta, kad po tyrimo kontrolinės grupės pacientams rodikliai pagerėjo

visose srityse: Fizinė būklė (Z = -1,656; p = 0,098); veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikmų ( Z = -

0,171; p = 0,864); kūno skausmai (Z = -1, 072; p = 0,284); bendra sveikatos būklė (Z = -1, 577; p =

0,115); energingumas (Z = -2,384; p = 0,017); socialinis funkcionavimas (Z = -0,954; p = 0,340);

sveikatos apribojimai dėl emocinių sutrikimų (Z = -2,232; p = 0,026); psichinė būklė (Z = -1,691; p

= 0,091); fizinių komponentų santrauka (Z = -0,676; p = 0,345); psichinių komponentų santrauka (Z

= -2,703; p = 0,007) Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) skyrėsi psichinių komponentų santraukos,

veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų bei energingumo srityse. Didžiausias pokytis buvo

užfiksuotas veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų skirtumas net – 30,3 balai, o mažiausias

veiklos apribojimas dėl fizinė būklės – 1 balas.

80,00

50,00

56,55

38,36

42,27

64,77

30,30

52,36

44,69

35,49

82,73

51,00

65,45

43,73

55,00

70,45

60,60

58,18

44,71

42,48

0 20 40 60 80 100

Fizinė būklė

Veiklos apribojimai dėl fiz. Sutrikimų

Kūno skausmai


Energingumas


Veiklos apribojimas dėl emoc. Sutrikimų

Psichinė sveikata



SF- 36 klausimynas

SF-36 klausimynas

Po KIN Prieš KIN

*

*

*

45

22 pav. Pirmos tiriamosios, antros tiriamosios ir kontrolinės grupių SF-36 gyvenimo kokybės

klausimyno fizinės ir psichinės sveikatos skirstinių vertinimai prieš ir po tyrimo, * - statistiškai

patikimas (p < 0,05) skirtumas prieš ir po tyrimo, #- statistiškai patikimas (p < 0,05) skirtumas

tarp grupių

Bendri pirmos tiriamosios, antros tiriamosios ir kontrolinės grupių, psichinės ir fizinės

sveikatos rodiklių skirstiniai pavaizduoti 22 paveikslėlyje. Vertinant fizinę ir psichinę būklę tarp

grupių prieš tyrimą statistiškai reikšmingas (p > 0,05) skirtumas nenustatytas. Fizinė sveikata: pirma

tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 52,000; p = 0,576); antra tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 54,500;

p = 0,477) bei pirma tiriamoji ir antra tiriamoji grupės (U = 63,500; p = 0,877). Psichinė sveikata:

pirma tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 42,500; p = 0,237); antra tiriamoji ir kontrolinė grupės (U =

63,000; p = 0,853) bei pirma tiriamoji ir antra tiriamoji grupės (U = 47,000; p = 0,241). Po tyrimo

nustatytas statistiškai reikšmingas (p < 0,05) skirtumas tarp grupių. Fiziniuose komponentuose

statistiškai reikšmingas pokytis pirmojoje tiriamojoje grupėje. Grupių rezultai lyginant skirstinius po

tyrimo: fizinė sveikata, pirma tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 26,500; p = 0,025); antra tiriamoji

ir kontrolinė grupės (U = 55,000; p = 0,496); pirma tiriamoji ir antra tiriamoji grupės (U = 46,000; p

= 0,217). Psichinė sveikata, pirma tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 13,000; p = 0,002); antra

43,28

52,27

37,37

54,19

44,69 44,71

35,49

42,4842,89

46,9335,44 45,54

0

10

20

30

40

50

60

70

Prieš Po Prieš Po

Fizinė sveikata Psichinė sveikata

SF

-36

sk

alė

, b

ala

i

1 tir. gr

kontr. gr

2 tir. gr.

*

*

#

#

*

*

#

46

tiriamoji ir kontrolinė grupės (U = 50, 000; p = 0,323); pirma tiriamoji ir antra tiriamoji grupės (U =

25,000; p = 0,011). Psichiniuose komponentuose po tyrimo rezultatai lyginant skirstinius statistiškai

reikšmingai (p < 0,05) skyrėsi visose tryjose grupėse. Lyginant grupes tarpusavyje pirma tiriamoji

grupė statistiškai reikšmingai (p < 0,05) skyrėsi , tiek lyginant su kontroline, tiek su antra tiriamaja

grupėmis.

2 lentelė. Pirmos tiriamosios ir kontrolinės grupių SF- 36 klausimyno rezultatai lyginant

skirstinius. Statistiškai patikimas skirtumas laikytas kai (p < 0,05) prieš ir po tyrimo

Pirma tiriamoji ir kontrolonė grupės

Rodikliai: Prieš tyrimą Po tyrimo

Fizinė būklė U = 45,000; p = 0,299 U = 35,000; p = 0,085

Veiklos apribojimas dėl fizinių

sustrikimų

U = 44,500; p = 0,275 U = 27,000; p = 0,010

Kūno skaumai U = 47,500; p = 0,387 U = 35,500; p = 0,097

Bendra sveikatos būklė U = 41,000; p = 0,194 U = 15,000; p = 0,03

energingumas U = 58,500; p = 0,893 U = 25,500; p = 0,019

Socialinis funkcionavimas U = 42,000; p = 0,209 U = 20,500; p = 0,006

Sveikatos apribojimas dėl

emocinių sutrikimų

U = 40,000; p = 0,153 U = 30,500; p = 0,017

Psichinė sveikata U = 60,000; p = 0,973 U = 19,500; p = 0,007

Antroje lenelėje pateikti SF- 36 gyvenimo kokybės duomenys tarp pirmos tiriamosios ir

kontrolinės grupių, prieš ir po tyrimo lyginant skirstinius. Pagal lentelėje pateiktus duomenis matome

jog po tyrimo visi komponentai statistiškai reikšmingai (p < 0,05) skiriasi išskyrus du komponentus:

fizinės būklės ir kūno skausmų.

47

3 lentelė. Antros tiriamosios ir kontrolinės grupių SF- 36 klausimyno rezultatai lyginant

skirstinius. Statistiškai patikimas skirtumas laikytas kai (p 0,05).

4 lentelė. Pirmos tiriamosios ir antros tiriamosios grupių SF- 36 klausimyno rezultatai lyginant

skirstinius. Statistiškai patikimas skirtumas laikytas kai (p < 0,05) prieš ir po tyrimo

Pirma tiriamoji ir antra tiriamoji grupės

Rodikliai: Prieš tyrimą Po tyrimo

Fizinė būklė U = 65,000; p = 0,950 U = 51,000; p = 0,342

Veiklos apribojimas dėl fizinių

sustrikimų

U = 57,000; p = 0,554 U = 33,000; p = 0,017

Kūno skaumai U = 50,000; p = 0,314 U = 51,000; p = 0,346

Bendra sveikatos būklė U = 58,000; p = 0,616 U = 35,000; p = 0,055

Energingumas U = 54,500; p = 0,468 U = 35,000; p = 0,049

Socialinis funkcionavimas U = 61,000; p = 0,746 U = 37,000; p = 0,056

48

Sveikatos apribojimas dėl

emocinių sutrikimų

U = 50,500; p = 0,315 U = 42,500; p = 0,061

Psichinė sveikata U = 66,000; p = 1,000 U = 33,000; p = 0,040

Ketvirtoje lenelėje pateikti SF- 36 gyvenimo kokybės duomenys tarp pirmos tiriamosios ir

antros tiriamosios grupių, prieš ir po tyrimo lyginant skirstinius. Pagal lentelėje pateiktus duomenis

matome jog po tyrimo visi komponentai statistiškai nereikšmingai (p > 0,05) skiriasi, išskyrus tris

komponentus: veiklos apribojimas dėl fi

Documents

SKIRTINGU KINEZITERAPIJOS METODŲ POVEIKIS MOTERŲ, … · kineziterapija), antrą tiriamają (taikyta kineziterapija su Tai Chi elementais) bei kotrolinę. Tiriamosioms grupėms