EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALIN ĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDIT Ų HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI

PASIEKIMAIS GRINDŽIAM Ų STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS K ŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001)

Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika

Vilnius, 2011

Violeta Gevorgianienė Lidija Kondrošovienė Romas Lazutka Rasa Naujanienė Birutė Švedaitė Jurgita Zabulytė Kupriūnienė Laimutė Žalimienė

2

TURINYS

Įvadas .....................................................................................................................................................2

1. SOCIALINIŲ STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖ IR SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES YPATUMAI...........................................................................................................................................5

2. TIPINĖS SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROGRAMOS, JŲ PROFILIŲ NUSTATYMAS IR PROFILIŲ GALIMYB ĖS......................................................................................................................8

3. TIPINIS PROFESINIS LAUKAS BAIGUS SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROGRAMĄ ....12

4. BENDRŲJŲ SOCIALINIO DARBO KOMPETENCIJŲ ŽEMĖLAPIS ........................................14

4.1. Bendrųjų kompetencijų samprata ir turinio genezė ...................................................................14 4.2. Bendrųjų kompetencijų pasirinkimo būdai................................................................................16 4.3. Bendrųjų kompetencijų ir asmeninių savybių ryšys..................................................................19 4.4. Socialinių mokslų srities specialistams pageidautinos bendrosios kompetencijos....................20 4.5. Skirtingų studijų pakopų bendrųjų kompetencijų lygis .............................................................21

5. SOCIALINIO DARBO PROGRAMŲ DALYKINI Ų KOMPETENCIJŲ NUSTATYMO METODINĖS REKOMENDACIJOS..................................................................................................26

5.1. Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandaros taikymas nustatant dalykines kompetencijas ..27 5.2. Socialinio darbo krypties studijas reglamentuojančių nacionalinių ir tarptautinių dokumentų taikymas nustatant dalykines kompetencijas ....................................................................................29 5.3. Akademinio personalo, darbdavių, studentų ir kitų socialinių partnerių nuomonių tyrimai .....30

6. STUDENTO DARBO KRŪVIS IR JO SKAIČIAVIMO METODIKA .........................................34 6.1. Darbo krūvio ir kredito samprata...............................................................................................34 6.2. Mokymosi krūviu grindžiamas kreditų skaičiavimas................................................................35 6.3. Mokslo metų trukmė..................................................................................................................37 6.4. Studento darbo krūvio skaičiavimo metodika ...........................................................................37

7. MODULINĖS IR DALYKINĖS STUDIJŲ PROGRAMOS STRUKTŪROS REKOMENDACIJOS..........................................................................................................................42

8. KONKREČIOS KRYPČIŲ GRUPĖS MOKYMO, MOKYMOSI IR VERTINIMO METODŲ

REKOMENDACIJOS. VERTINIMO METODŲ TINKAMUMAS KOMPETENCIJŲ ĮGIJIMO LYGIUI TIKRINTI ..............................................................................................................................44

8.1. Socialinio darbo mokymo ir mokymosi metodai .....................................................................44 8.2. Mokymasis bendradarbiaujant kaip aktyvaus mokymosi paskaitoje ar seminare galimybė ....48 8.3. Socialinio darbo studijų vertinimo metodai. Vertinimo metodų tinkamumas kompetencijų lygiui tikrinti .....................................................................................................................................50 8.4. Socialinio darbo studijų vertinimo ypatumai............................................................................51

Priedai...................................................................................................................................................53 1 priedas. Dalykinių socialinio darbo gebėjimų tyrimo rezultatai ...................................................53 2 priedas. Mokymosi bendradarbiaujant metodų pavyzdžiai...........................................................55 3 priedas. Profesinio bakalauro studijų programos parodomasis aprašas: socialinis darbas ...........57 4 priedas. Bakalaro studijų programos parodomasis aprašas: socialinis darbas ..............................62 5 priedas. Magistrantūros studijų programos parodomasis aprašas: socialinis darbas ....................68 6 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: socialinis darbas bendruomenėje .....................................73 7 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: socializacija ir vaiko gerovė ............................................76 8 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: kokybiniai tyrimai............................................................79 9 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: socialinės paslaugos.........................................................83 10 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: kokybinis tyrimas...........................................................86 11 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: sociokultūrinis identitetas ir atskirtis .............................89

3

Įvadas

„Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika“ (toliau – metodika) yra parengta Vilniaus universitetui 2009–2012 m. vykdant nacionalinį projektą „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001 (toliau – ECTS projektas).

Tokios metodikos poreikis atsirado, kai Lietuvą pasiekė dideli pokyčiai Europos studijų

erdvėje. Europos aukštajam mokslui XXI a. reikalinga paradigmų kaita, į studijų siekinius orientuotos studijos, jų lankstumas ir skaidrumas1. Europos aukštojo mokslo erdvei sukurti 1999 m. Bolonijos deklaracijos pasirašymu pradėtas vadinamasis Bolonijos procesas2. Jame akcentuojamas lankstumas, savarankiškumą ir atsakingumą skatinančios studijų formos, sudarančios ne tik judumo studijuojant prielaidas, bet ir geriau pasirengti profesinei veiklai3. Studijų sistemos pertvarkai ypatingas dėmesys skirtas ir 2007 m. Londono komunikate4, o studento veiklos studijose svarba pabrėžiama 2009 m. Liuveno komunikate5.

Vykstant Europos aukštojo mokslo pertvarkai ir didėjant rinkos reikalavimams, keliamiems

profesiniam rengimui, vyksta studijų programų pertvarka, keičiasi jų rengimo akcentai ir logika, keičiasi požiūris į svarbiausią studijų programos kategoriją – studijų (ugdymo) tikslą. Ilgą laiką klasikinis, į dalyką orientuotas turinys, vyraujantis daugelyje universitetinių studijų programų, buvo laikomas vertybe ir tikslu. Todėl tokį studijų procesą planuojantys dėstytojai dažnai ugdymo tikslus suformuluoja iš dalyko programos turinio, o ne priešingai.

Į visuomenės, rinkos ar individo poreikius orientuotos studijų programos – tai

kompetencijomis (ne studijų turiniu) grįstos studijų programos. Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) apraše (2009)6 kompetencija vadinamas įrodytas

gebėjimas naudoti žinias, gebėjimus, asmeninius, socialinius ir (arba) metodinius gebėjimus dirbant, studijuojant ir siekiant profesinio bei asmeninio tobulėjimo. Pagal „Tuning“ projektą, kompetencijos apibrėžiamos kaip dinamiška žinių, supratimo, gebėjimų ir požiūrių kombinacija ir skirstomos į dalykines ir bendrąsias. Kompetencijų ugdymas yra mokymosi proceso ir studijų programos tikslas7.

Kompetencijos sąvoka suprantama subjektyviai ir objektyviai. „Tuning“ projekte bei šioje

metodikoje kompetencijos sąvoka taikoma vadovaujantis visaapimančiu požiūriu, kai į žmogaus

1 Learning outcomes /competences at programme and module level. http://www.ects.cr.vu.lt/Files/File/Learningoutcomes%20at%20programme%20and%20module%20level.pdf 2 Plačiau žr. The Bologna declaration. 1999. http://ec.europa.eu/education/policies/educ/bologna/bologna.pdf 3 The Bologna Process – Towards the European Higher Education Area. http://ec.europa.eu/education/higher-education/doc1290_en.htm [2009 03 06]; Bolonijos procesas. Kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę. http://www.smm.lt/t_bendradarbiavimas/bolonijos_p.htm 4 London Communiqué. 2007. Towards the European Higher Education Area: responding to challenges in a globalised world. http://www.dfes.gov.uk/bologna/uploads/documents/LondonCommuniquefinalwithLondonlogo.pdf 5 Leuven Communiqué. 2009. The Bologna Process 2020 – The European Higher Education Area in the new decade. http://www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/conference/documents/Leuven_Louvain-la-Neuve_Communiqu%C3%A9_April_2009.pdf 6 Žr. http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/general/eqf/broch_lt.pdf 7 ECTS naudotojo vadovas, 34. http://www.ects.cr.vu.lt/Naudinga_informacija

4

gebėjimus žvelgiama kaip į dinamišką savybių derinį, leidžiantį kompetentingai atlikti veiklą, arba kaip į galutinio švietimo proceso rezultato dalį8.

Pagal „Tuning“ projektą, kompetencijos sąvoka žymi asmens savybę, o studijų siekiniai

nusako, ko studijų programoje ar net jos dalykuose bus mokomasi, ką siekiama išmokti daryti, kokias pažiūras (pvz., į savo veiklą) plėtotis.

Kompetencijomis grįstos studijų programos rengiamos kitokia tvarka, negu iki šiol buvo

įprasta. Pirmiausia aiškinamasi, kokie yra sudėtingos, daugiaplotmės, nuolat tobulėjančios ir sudėtingėjančios profesinės veiklos reikalavimai asmeniui, planuojančiam profesinę karjerą. Stengiamasi atsižvelgti ne tik į šiuolaikinius reikalavimus, bet ir prognozuoti, kaip jie keisis ateityje. Šie darbdavių, kurie užtikrina stabilų profesijos gyvavimą, reikalavimai ir darbdavių bei mokslininkų, užtikrinančių profesijos raidą, atliekami taikomieji ir fundamentalieji tyrimai padeda šiuos reikalavimus tikslinti. Jie ir yra šiuolaikinių studijų programos planavimo atskaitos taškas (3 skyrius).

Reikalavimų pagrindu formuluojami studijų siekiniai, kurie turi būti siejami su siekiamomis

ugdyti žiniomis, kompetencijomis. Tada parenkamas studijų turinys ir numatoma jo įgyvendinimo metodika (didaktika), t. y. studijų siekiniams pasiekti parenkami metodai, padedantys studentui tapti kompetentingu specialistu, gebančiu sėkmingai funkcionuoti numatytoje profesinėje srityje (apie kompetencijas rašoma 4 ir 5 skyriuose, studijų turinio ir studentų darbo krūvio planavimą – 6 ir 7 skyriuose, studijų metodiką – 8 skyriuje, 3–11 prieduose pateikiama socialinio darbo studijų programų ir dalykų parodomųjų aprašų, parengtų vykdant ECTS projektą).

Studijų procesui pasibaigus, pasiekti studijų siekiniai (įgytos žinios, kompetencijos ir net

pažiūros) yra vertinami nustatant tikslų ir rezultatų sutapimo laipsnį (8 skyrius). Būtent tokios studijų proceso planavimo, organizavimo ir vertinimo metodologijos

skatinamos laikytis visos Bolonijos procese dalyvaujančios šalys, siekiančios jungtis į vieningą Europos švietimo erdvę ir kurti studijų programas, kuriose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas ugdyti dviejų grupių kompetencijas – bendrąsias ir dalykines.

Šis tekstas skirtas skaitytojams, kurie ieško pagalbos rengdami ar pertvarkydami socialinio

darbo studijų programas. Tačiau galbūt jis sudomins ir kitų studijų krypčių specialistus, kurie šiuo tekstu galės pasinaudoti netiesiogiai, kaip tam tikru gretutinės studijų krypties pavyzdžiu. Teksto autoriai yra Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų bei Utenos kolegijos socialinio darbo katedrų dėstytojai. Šio teksto rašymas autoriams buvo kartu ir naujų studijų programos sudarymo metodų mokymasis, todėl skaitytojai neturėtų į jį žiūrėti kaip į programų rengimo procesą reguliuojantį dokumentą ar kaip į galutines tiesas skelbiantį kūrinį. Greičiau tai yra pačių autorių mokymosi naujai aprašyti studijų programas patirtis. Maloniai dalijamės ja su skaitytoju.

8 Bulajeva T., Čepienė A. , Lepaitė D. , Teresevič ienė M. , Zuzevič i ū tė V . Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika. Vilnius, 2011. http://www4066.vu.lt/Projekto_rezultatai

5

1. SOCIALINI Ų STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖ IR SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES YPATUMAI Pagal Lietuvoje nustatytą Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose

mokyklose, sąrašą9, iš viso išskirtos šešios studijų sritys: biomedicinos mokslai, fiziniai mokslai, technologijos mokslai, socialiniai mokslai, humanitariniai mokslai, menai. Socialinių mokslų studijų sritis suskirstyta į penkias studijų krypčių grupes: socialinės studijos, teisė, verslas ir vadyba, komunikacija, švietimas ir ugdymas. Socialinio darbo studijų kryptis įeina į socialinių studijų krypčių grupę kartu su tokiomis giminingomis studijų kryptimis: socialine politika, sociologija, ekonomika, psichologija, politikos mokslais ir kt. (1.1 lentelė).

1.1 lentelė. Socialinių mokslų studijų srities studijų krypčių grupės ir studijų kryptys

Studijų kryp čių grupė Studijų krypties pavadinimas

Studijų kryp čių grupė Studijų krypties pavadinimas

1. Socialinės studijos L100 Ekonomika 3. Verslas ir vadyba N100 Verslas

L200 Politikos mokslai N200 Vadyba

L300 Sociologija N300 Finansai

L400 Socialinė politika N400 Apskaita

L500 Socialinis darbas N500 Rinkodara

L600 Antropologija N600 Žmonių išteklių vadyba

L700 Visuomeninė geografija

N700 Viešasis administravimas

S100 Psichologija N800 Turizmas ir poilsis

S200 Visuomenės saugumas

N900 Verslas ir vadyba

S300 Teritorijų planavimas P100 Informacijos paslaugos

L900 Socialinės studijos P200 Viešieji ryšiai

M100 Teisė pagal galiojimo teritoriją

P400 Leidyba

M200 Teisė pagal tematiką P500 Žurnalistika

2. Teisė

M900 Teisė

4. Komunikacija

P900 Komunikacija

X100 Pedagogika

X200 Edukologija

X300 Andragogika

5. Švietimas ir ugdymas

X900 Švietimas ir ugdymas

„Tuning“ projekto autoriai pabandė apibūdinti socialinių mokslų sritį taip10: „Socialiniai

mokslai yra siejami su paslaugų ir jų teikimo visuomenei, t. y. asmenims, grupėms ir bendruomenėms, tyrimais. Jie tiria socialines struktūras ir organizacijas (ekonomines, teisines, kultūrines, religines, politines ir kt.) vietos ir laiko požiūriu. Jie aiškina procesų kaitą ir ryšius tarp jų, kaip skirtingos prasmės bei nuostatos yra kuriamos ir kaip dėl jų turi būti sutariama. Jų akiratyje 9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1749 „Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir Kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo“. Žin., 2009, Nr. 158-7135. 10 Autorių vertimas iš anglų kalba pateikto apibrėžimo: „The social sciences are concerned with the study of and the provision of services to society as articulated in individuals, groups and communities. They examine social structures and organizations (economic, legal, cultural, religious, political, etc.) in both space and time. They explore the dynamic processes and inter-relationships between them and how different meanings and attitudes are created and have to be negotiated. Their scope ranges from the minutiae of human behaviour and development to large-scale social movements. Social Sciences have a strong ethical dimension related to social justice, wellbeing, cohesion and citizenship.“ Tuning Sectoral Framework for Social Sciences, 2010, 10. http://www.unideusto.org/tuningeu/images/stories/sectoral_framework/2007_10347_FR_Tuning_SQF_PUBLIC_PART.pdf

6

ir žmogaus elgesio detalės, ir platūs socialiniai judėjimai. Socialiniai mokslai turi stiprų etinį matmenį, susijusį su socialiniu teisingumu, gerove, sanglauda ir pilietybe“.

Įgyvendinant „Tuning“ projektą, pabandyta nusakyti visos socialinių mokslų srities

bendrąsias kompetencijas11. (Plačiau apie kompetencijas žr. 4 skyriuje.) Kaip minėta, socialinis darbas yra viena studijų kryptis iš socialinių mokslų srities. Pagal

Lietuvoje patvirtintą studijų klasifikaciją, socialinio darbo studijos turi penkias studijų šakas (1.2 lentelė).

1.2 lentelė. Socialinis darbas ir jo šakos studijų klasifikacijoje Lietuvoje12

Studijų sritis Socialinių mokslų studijų kryp čių grupė

Socialinių studijų kryp čių grupės studijų kryptis

Socialinio darbo studijų krypties studijų šaka

Socialiniai mokslai Socialinės studijos L500 Socialinis darbas

L510 Sveikata ir gerovė L520 Vaiko ir šeimos gerovė L530 Darbas su jaunimu L540 Socialinis darbas bendruomenėje L560 Probacinis darbas

Socialinio darbo studijos reikalingos socialiniams profesionalams parengti. Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija socialinį darbą nusako taip: „Tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu“13. Taip jis apibrėžtas ir Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnyje14.

Socialinių paslaugų įstatyme apibrėžta socialinio darbuotojo veikla yra siejama su socialinių

paslaugų teikimu. Pagal Lietuvos Respublikos šeštąją ataskaitą15, socialinės paslaugos apibrėžiamos kaip paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ir stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės socialiniam saugumui užtikrinti.

Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFSW) pateikė ir vartoja gerokai platesnį socialinio

darbo apibrėžimą, kurį pradeda tuo, jog socialinio darbo profesija „skatina socialinę kaitą, žmonių tarpusavio santykių problemų sprendimą“ 16. Be to, akcentuojami žmogaus teisių ir teisingumo principai: „Socialinio darbo profesija skatina socialinę kaitą, žmonių tarpusavio santykių problemų sprendimą, teikia galimybių ir pagalbą jų gyvenimui gerinti. Remdamasis žmogaus elgsenos ir

11 Tuning Sectoral Framework for Social Sciences, 17–22. 12 Sudaryta autorių. Šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. V-222 „Dėl Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 22-1054). 13 Žr. http://www.socmin.lt/index.php?-581105858 14 Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. Žin., 2006, Nr. 17-589. 15 Lietuvos Respublikos šeštoji ataskaita pagal Europos socialinės chartijos (pataisytos) 2 grupei „Sveikata, socialinė apsauga“ priklausančius straipsnius: 3, 11, 12 (1 dalies 1, 3 ir 4 punktai), 13 (1 dalies 1–3 punktai), 14. 16 IFSW Montreal, Canada, July 2000.

7

socialinių sistemų teorijoms, socialinis darbas siekia žmonių ir jų aplinkos sąveikos darnos. Žmogaus teisių ir socialinio teisingumo principai yra svarbiausi socialinio darbo principai“17.

Panašiai ir Tarptautinė socialinio darbo mokyklų asociacija socialinio darbo apibrėžime

akcentuoja siekį įveikti neteisingumą visuomenėje: „Socialinis darbas yra skirtas nugalėti kliūtis, neteisingumą ir neteisėtumą, kurie egzistuoja visuomenėje. Jis padeda įveikti krizes, kraštutinius, nenumatytus atvejus, taip pat kiekvieno žmogaus asmenines ir socialines problemas“18.

Su socialinio darbo samprata dera ir požiūris į socialinių darbuotojų rengimą. Tarptautiniuose

socialinio darbo standartuose (angl. Global standards for social work education and training) rekomenduojama, kad socialinio darbo specialistų rengimo programa atspindėtų socialinio darbo etinius principus ir vertybes, apimtų būtinas žinias ir gebėjimus, atitiktų šalies raidos (ir tarptautinius) poreikius ir prioritetus. Be to, programa turėtų atskleisti socialinio darbo vietą globalinių ekonominių, politinių, ekologinių procesų kontekste. Svari programos dalis turėtų būti skirta praktiniam mokymui, studentų savirefleksijos gebėjimams ugdyti19.

Kaip ir daugelyje kitų šalių, Lietuvoje socialinis darbas yra reglamentuojama profesija20,

kuria užsiimant pagal teisės aktus tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujama turėti socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją. Reikalavimus socialiniams darbuotojams ir socialinių darbuotojų padėjėjams nustato jau minėtas Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnis, kurio pirmajame punkte konstatuota, kad „socialinį darbą dirba socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai“. Ketvirtajame šio straipsnio punkte nurodyta, kad „dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą“ (socialinių darbuotojų padėjėjams išsilavinimo reikalavimai nenustatyti).

Socialinių paslaugų kataloge21 įvardinama, kad įvairių institucijų (socialinių paslaugų,

švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir kt.) socialiniai darbuotojai yra paslaugas teikiantys specialistai. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymuose22 apibrėžiamos pagal darbo sutartį socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybės, pabrėžiama, kad socialinis darbuotojas turi turėti ar siekti įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą.

17 IFSW Montreal, Canada, July 2000. 18 Campanini A. , Frost E. ed. European Social Work: Commonalities and Differences. Roma: Carocci editore, 2004, 7. 19 Social Work Education, Vol. 23, No. 5, October 2004, 493–513. 20 Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 668 „Dėl Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 104-5419. 21 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. A1-442 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ pakeitimo“. Žin., 2009, Nr. 83-3450. 22 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Žin., 2008, Nr. 142-5667; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-92 „Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo“. Žin., 2006, Nr. 43-1569.

8

2. TIPINĖS SOCIALINIO DARBO STUDIJ Ų PROGRAMOS, JŲ PROFILI Ų NUSTATYMAS IR PROFILI Ų GALIMYB ĖS Lietuvoje vykdoma apie 20 socialinio darbo studijų programų: kolegijose – 8 profesinio

bakalauro programos, universitetuose – 5 bakalauro ir 8 magistrantūros studijų programos23. Koleginių socialinio darbo studijų programas Lietuvoje realizuoja 8 kolegijos, 3 studijų

programos yra 120 kreditų (nuolatinės studijos trunka 3 m., ištęstinės – 4 m.), 6 studijų programos yra 140 kreditų (nuolatinės studijos – 3,5 m., ištęstinės – 4–4,5 m.) apimties. Baigusiems kolegines socialinio darbo studijas suteikiamas profesinis socialinio darbo bakalauras ir socialinio darbuotojo profesinė kvalifikacija. Kolegijose vykdomos programos turi net dešimt specializacijų (pvz.: socialinis darbas švietimo srityje, socialinis darbas bendruomenėje, socialinis darbas su šeima, socialinių paslaugų organizavimas, socialinis darbas su rizikos grupėmis).

Kolegijų vykdomų socialinio darbo studijų programų paskirtis dažnai formuluojama taip:

rengti socialinius darbuotojus, galinčius profesionaliai veikti įvairiose socialinio gyvenimo srityse, sudaryti sąlygas įsisavinti žinias, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas, būtinas socialiniam darbuotojui, galinčiam spręsti socialines problemas.

Socialinio darbo bakalauro studijos yra organizuojamos penkiuose Lietuvos universitetuose

po vieną programą. 2008 m. buvo patvirtintas Socialinio darbo krypties studijų reglamentas, kuris apibrėžia šios

studijų programos tikslus, žinias ir gebėjimus, kuriuos turėtų įgyti programą baigusieji asmenys24. Reglamente kalbama, kad studijų objektas – socialinio darbuotojo profesinė veikla, siekianti socialinio teisingumo ir teigiamų pokyčių visuomenėje, socialinės gerovės didinimo, valdžios ir piliečių didesnės atsakomybės, asmens, šeimos ir bendruomenės palaikymo sprendžiant socialines problemas ir vykdant jų prevenciją. Tada išskiriamos žinios, praktiniai ir perkeliamieji gebėjimai, kuriuos turi įgyti asmuo, baigęs programą. Tačiau šiame Reglamente nėra vartojamas kompetencijų terminas, o kalbama tik apie reikalingas žinias, praktinius ir perkeliamuosius gebėjimus25.

Kaip ir reikalauja Reglamentas, daugelio universitetų programų aprašuose pabrėžiama, kad jų

parengtas darbuotojas turi ne tik sugebėti dirbti tiesioginį darbą su individualiu klientu, šeima ar maža grupe, bet ir nusimanyti apie socialinę politiką, administravimą, netgi rengti ir vykdyti įvairius nacionalinius ir tarptautinius projektus bei programas. Taigi programos yra orientuotos rengti socialinio darbo specialistus įvairioms darbo vietoms: tiek tiesioginiam profesionaliam socialiniam darbui su įvairiomis klientų grupėmis, tiek socialinio darbo organizavimui ir administravimui (nors gal ne visuose universitetuose paskutinieji du aspektai vienodai akcentuojami) bei įtakai socialinei politikai.

Peržiūrėjus minėtų universitetų programas galima pastebėti, kad faktiškai visi universitetai

akcentuoja, jog rengia socialinius darbuotojus, turinčius žinių ir įgūdžių dirbti įvairiose socialinio darbo srityse ir su įvairiomis klientų grupėmis, taip pat įvairiose socialinės apsaugos, švietimo,

23 AIKOS. http://www.aikos.smm.lt/aikos/programos.htm 24 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. ISAK-980 „Dėl Socialinio darbo studijų krypties reglamento patvirtinimo“. Žin., 2008, Nr. 45-1706. Reglamentas numato, kad šių universitetinių studijų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 140 kreditų. Studijų objektas – socialinio darbuotojo profesinė veikla, siekianti socialinio teisingumo ir teigiamų pokyčių visuomenėje, socialinės gerovės didinimo, valdžios ir piliečių didesnės atsakomybės, asmens, šeimos ir bendruomenės palaikymo sprendžiant socialines problemas ir vykdant jų prevenciją. 25 Aukštosios mokyklos savo vykdomas socialinio darbo krypties studijų programas turi suderinti su Reglamentu (akredituotos be sąlygų – iki 2009 m. birželio 1 d., kitos – iki 2010 m. vasario 1 d.).

9

sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose: socialinės rūpybos skyriuose, vaikų, žmonių su negalia, pagyvenusių žmonių dienos centruose, bendruomenės centruose, vaikų, senų žmonių globos namuose, žmonių su negalia pensionatuose, krizių centruose, ligoninėse, mokyklose, kalėjimuose, socialinėse nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse ir kt. Žiūrint į programose numatytus dėstyti dalykus galima pastebėti, kad siekiama parengti būtent tokius profesionalus. Atsižvelgiama į universitetinių pirmosios pakopos studijų programų reikalavimus: ir apimtimi, ir studijų struktūra jos skiriasi nuo kolegijose organizuojamų pirmosios pakopos studijų programų. Ne mažiau kaip pusę studijų krypties dalykų dėsto mokslininkai, turintys ne mažesnį kaip daktaro laipsnį.

Socialinio darbo magistrantūros studijos yra penkiuose universitetuose, kurie vykdo iš viso

8 programas. Labai skirtingai vykdomų programų aprašuose formuluojami laukiami studijų siekiniai, kompetencijos ir gebėjimai. Kai kurie universitetai kompetencijų neįvardina, kiti jas priskiria prie uždavinių, kiti mini aprašuose, bet nevadindami kompetencijomis. Apibendrintai galima teigti, kad iki šiol ne tik magistrantūros, bet ir bakalauro bei profesinio bakalauro programose svarbūs terminai vartojami labai įvairiai ir jiems suteikiamas skirtingas turinys. Nuolatinių studijų auditorinių valandų ir savarankiško darbo pasiskirstymas visuose universitetuose panašus, didelis dėmesys skiriamas studentų praktikai (turi visi universitetai ir skiria 5–10 kreditų).

Remiantis socialinių paslaugų praktika bei sukaupta socialinių darbuotojų profesinio rengimo

patirtimi Lietuvoje, galima apibrėžti trijų lygmenų socialinio darbo studijų programų profilius: profesinis socialinio darbo bakalauras, universitetinis socialinio darbo bakalauras, socialinio darbo magistras. Šių trijų lygmenų studijų programų skirtumams apibrėžti galime taikyti tokius kriterijus:

• Studijuojamos informacijos platumas ir pobūdis, kurį išreiškia programų tikslai, dėstomų dalykų struktūra, studijų trukmė, pasirinkimo galimybės, reikalavimai akademiniam personalui (kolegijose akcentuojama akademinio personalo praktinė patirtis, universitetinėse bakalauro studijose – mokslingumas, magistrantūros programose gali dėstyti tik akademinis personalas, kuris atlieka studijų krypties mokslinius tyrimus) ir kt.

• Gebėjimų diapazonas (kokio sudėtingumo problemas sprendžia), kurį išreiškia skirtingo sudėtingumo visų trijų lygmenų studijų siekiniai. Koleginių studijų metu daugiau dėmesio skiriama praktikai, universitetinėse bakalauro studijose dėmesys skiriamas tyrimo metodams, įtakos socialinei politikai sričiai, magistrantūros programose yra numatomos specializacijos, pabrėžiamas veiklos konteksto sudėtingumas, neapibrėžtumas.

• Kiek turi atsakomybės, įgytus gebėjimus geba pritaikyti mikro-, mezzo- ar makrokontekste. Šiuos kriterijus išreiškia studijų programų siekiniai ir numanomos absolvento karjeros galimybės. Koleginių studijų absolventai yra tinkamai pasiruošę dirbti socialiniais darbuotojais vietose, kur profesinės užduotys suformuluotos ir reikalaujama jų konkretaus vykdymo. Universitetinėse studijose daugiau dėmesio skiriama ne tik naujausių profesinių žinių supratimui, bet ir bendram universitetiniam išsilavinimui, didesnė studijų krypties dalykų apimtis leidžia parengti socialinį darbuotoją, gebantį naujoviškai veikti nenuspėjamose situacijose ir taikyti naujausias socialinio darbo srities žinias. Magistrantūros studijas pabaigę absolventai geba kūrybiškai taikyti specializuotas žinias ir jas atrasti, atlikdami socialinio darbo taikomuosius tyrimus ir pan.

Profesinis socialinio darbo bakalauras. Socialinio darbo profesinio bakalauro studijų

programos tikslas – parengti socialinio darbo specialistus, gebančius teikti socialinę pagalbą, siekiant kliento ar klientų grupės optimalaus socialinio funkcionavimo daugiakultūrėje besikeičiančioje visuomenėje.

Studijuojantys šioje programoje įgis sisteminiam mąstymui formuotis reikalingų bendrojo

aukštojo lavinimo dalykų žinių, studijų pagrindų, specializuotų socialinio darbo teorijos ir praktikos žinių bei gebėjimų, išmoks juos taikyti realiose praktinėse situacijose.

10

Programa yra skirta parengti bendrosios praktikos socialinius darbuotojus, besiorientuojančius socialinės paramos organizavimo sistemoje, išmanančius ir gebančius pasirinkti tinkamus socialinio darbo metodus bei strategijas klientų problemoms efektyviai ir etiškai spręsti. Profesinio socialinio darbo bakalauro studijų pakopoje pasirengimas tiesioginei praktinei veiklai su klientais yra prioritetinė studijų proceso dalis, todėl akcentuotina profesinės veiklos praktika, kurioje būsimas socialinis darbuotojas gali veikti realiomis darbo sąlygomis, prižiūrimas socialinio darbo profesionalų.

Programos absolventai bus pasirengę tiesioginei socialinio darbo praktikai su įvairių grupių

klientais socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose, nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse ir (arba) tęsti studijas socialinio darbo universitetinio bakalauro ir magistro pakopos studijų programose.

Programa grindžiama konkrečių praktikos problemoms spręsti reikalingų kompetencijų

ugdymu, užtikrinant teorinių ir praktinių žinių integraciją bei refleksiją. Taikomi į problemą orientuoti mokymo(si) ir vertinimo metodai, motyvuojantys studentą ir suteikiantys jam sąlygas aktyviai dalyvauti studijų procese bei savarankiškai mokytis, kritiškai vertinti savo žinias ir gebėjimus.

Universitetinis socialinio darbo bakalauras. Socialinio darbo bakalauro studijų programos

tikslas – parengti socialinio darbo specialistus, gebančius taikyti naujausias socialinio darbo žinias, siekiant kliento ar klientų grupės optimalaus socialinio funkcionavimo daugiakultūrėje besikeičiančioje visuomenėje, pasinaudojant socialinės politikos bei socialinės paramos administravimo teikiamomis galimybėmis.

Studijuojantys šioje programoje įgis plačiai pasaulėžiūrai ir sisteminiam mąstymui formuotis

reikalingų filosofijos, etikos, sociologijos, psichologijos, ekonomikos, sistemų teorijos žinių bei specializuotų socialinio darbo teorijos ir praktikos, socialinių paslaugų politikos ir organizavimo, socialinės ekologijos, darbo su įvairiomis visuomenės grupėmis žinių ir gebėjimų, išmoks juos taikyti sudėtingose ir nenuspėjamose situacijose, laikytis socialinio darbuotojo etikos reikalavimų.

Programa yra skirta parengti socialinio darbo praktikus, gerai besiorientuojančius socialinės

paramos organizavimo sistemoje, išmanančius ir gebančius pasirinkti tinkamus ir įvairius socialinio darbo metodus bei strategijas klientų problemoms efektyviai ir etiškai spręsti.

Programos absolventai bus pasirengę dirbti su įvairių grupių klientais socialinės apsaugos,

švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose, bendruomenėje arba tęsti studijas magistro pakopoje.

Programa, paremta aktyviuoju probleminiu mokymusi, siekiama užtikrinti teorinių ir praktinių

žinių integraciją bei refleksiją. Taikomi vertinimo metodai, motyvuojantys studentą savarankiškai mokytis, kritiškai vertinti savo žinias ir gebėjimus.

Socialinio darbo magistras. Socialinio darbo magistrantūros studijų tikslas – parengti

aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius kūrybiškai, savarankiškai ir inovatyviai veikti tiek socialinio darbo praktikoje, tiek akademinėje srityje. Socialinio darbo magistras, išmanydamas mokslinių tyrimų metodologiją bei naujausias savo srities teorijas, geba konstruktyviai analizuoti socialinio darbo srities problemas, žvelgia į jas tarpdalykiškai, geba siūlyti inovatyvius problemų sprendimus. Taip pat jis sugeba veikti kintančioje, kompleksinėje socialinio darbo tikrovėje – ne tik teikia pagalbą asmenims ar jų grupėms, bet sugeba pagalbos procesus sistemiškai analizuoti, vystyti, tobulinti, geba prisiimti vadovaujančias funkcijas (komandoms, organizacijoms ar jų padaliniams). Socialinio darbo magistras geba nuolat mokytis ir gilinti savo žinias, imlus savo

11

srities naujovėms, geba efektyviai veikti tokiomis aplinkybėmis, kai nėra detalių instrukcijų, kai tenka veikti neapibrėžtose, itin kompleksiškose, iki šiol mažai pažintose situacijose.

Svari magistrantūros studijų programos dalis yra skiriama studentų moksliniams,

akademiniams, taip pat jų analitiniams, kritiško, kūrybiško mąstymo gebėjimams lavinti. Studijų metu studentai susipažįsta su naujausiomis socialinio mokslo raidos tendencijomis, mokosi analizuoti socialinės politikos raidą, įgyja vadybos kompetencijų. Studentai skatinami mokytis savarankiškai, atlikti tyrimus, vystyti originalius mokslinius bei socialinio darbo praktikos tobulinimo sumanymus.

12

3. TIPINIS PROFESINIS LAUKAS BAIGUS SOCIALINIO DARB O STUDIJŲ PROGRAMAS

Konkretus istorinis laikotarpis, šalies socialinės ekonominės raidos ypatumai, pagalbos profesijų tradicijos, socialinių paslaugų teikimo institucinė aplinka ir kitos aplinkybės diktuoja, kokie gebėjimai yra reikalingi socialinio darbo praktikoje. Be to, socialinio darbo profesinis laukas yra labai jautrus visuomenėje vykstantiems socialiniams ekonominiams pokyčiams: naujų socialinių problemų atsiradimas, šalių integracijos procesai, globalizacijos intensyvėjimas lemia šio lauko pasikeitimus.

Profesiniam laukui ar jo kaitai taip pat gali turėti įtakos Lietuvos ir Europos Sąjungos

strateginiai dokumentai: profesinės veiklos sričių strategijos, plėtros programos, tarptautinės direktyvos ir susitarimai, kiti normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys gerovės paslaugų sistemų funkcionavimo ypatumus. Tokių dokumentų nagrinėjimas naudingas ne tik programos paskirčiai konkretinti, bet ir atskiroms kompetencijoms ar reikalingumui pagrįsti. Pavyzdžiui, Socialinių paslaugų įstatyme pateiktas socialinio darbo apibrėžimas, Socialinių paslaugų kataloge išvardintos paslaugos, klientų grupės, įstaigos, kuriose gali dirbti socialiniai darbuotojai, dar kiti Lietuvos teisės aktai apibrėžia socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybes, kvalifikacinius reikalavimus26.

Todėl, formuluojant gebėjimų sąrašą, būtina atsižvelgti į visus socialinio darbo praktiką

reglamentuojančius teisės aktus, įvertinti, kokiose institucijose, su kokiomis klientų grupėmis gali dirbti, kokias pareigas27 gali eiti socialinio darbo programos absolventai ir kokie gali būti su tuo susijusių gebėjimų ypatumai.

Specialistai rengiami darbo rinkai, todėl formuojant studijų programas yra svarbi darbdavių,

profesinio lauko žinovų patirtis. Darbdaviai gali suteikti vertingos informacijos programos lygmens kompetencijoms, siekiamiems studijų siekiniams apibrėžti, studijų (mokymosi ir mokymo) metodams bei vertinimo procesui optimizuoti. Todėl programai pagrįsti svarbu atlikti profesinio lauko ir (arba) studijų programų ir rinkos poreikių atitikimo tyrimus, įrodyti reikalingumą rengti specialistus, kurie studijų metu įgis rinkai, konkrečiai profesinei veiklai reikalingas kompetencijas28. Tokius vertinimus gali pateikti tiek dirbantys socialinio darbo praktikoje asmenys, tiek jų darbdaviai.

ECTS projekto veikloje 2010 m. atliktas socialinių darbuotojų profesinio lauko tyrimas29

parodė, kad socialinio darbo profesinis laukas Lietuvoje šiuo metu apima ir tiesioginį darbą su klientu, ir organizacinę veiklą, socialinės politikos lygmens kompetencijų poreikį, taip pat poreikį gebėti atlikti empirinius ar mokslinius tyrimus, tobulinti profesiją. Kuriant studijų programas svarbu nustatyti, kokios kompetencijos turėtų būti ugdomos skirtingo lygmens programose: profesinio bakalauro, universitetinio bakalauro ir magistro. Darbdavių tyrimas leidžia daryti tam tikras

26 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-92 „Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo“. Žin., 2006, Nr. 43-1569. 27 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo ir Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Žin., 2008, Nr. 142-5667. 28 Bulajeva T., Čepienė A. , Lepaitė D. , Teresevič ienė M. , Zuzevič i ū tė V. , op. cit. 29 Tyrimas atliktas vykdant ECTS projektą. Buvo atlikta darbdavių apklausa įstaigose, kuriose dirba ne anksčiau kaip prieš 5 metus socialinio darbo studijų programas baigę socialiniai darbuotojai. Profesinio lauko tyrimo ataskaita: socialinio darbo kryptis. Vilnius, 2010. Tyrimo ataskaita skelbiama http://www.ects.cr.vu.lt/Projekto_rezultatai

13

įžvalgas dėl kompetencijų skirtumų. Atskirų pakopų studijų programų socialinio darbo profesinio lauko aiškiausi skirtumai matomi, kai lyginami gebėjimai, susiję su tiesiogine intervencija, pagalbos teikimu konkrečiam klientui ir veikla, kuri susijusi su platesniu socialinio darbo kontekstu (pagalbos sistemos plėtojimu, tobulinimu, vertinimu ir pan.). Taigi profesinio bakalauro veikla labiau orientuota į tiesioginės pagalbos teikimo gebėjimus, bakalauro – į bendresnės pagalbos organizavimą, o magistro – į pagalbą, kritišką vertinimą, inovacijų kūrimą, įtaką socialinei politikai. Apskritai imant, minėtų trijų lygmenų skirtumai atsiskleidžia šiais aspektais: skirtingu veiklos dinamiškumu, skirtingu darbo situacijų apibrėžtumu ir sudėtingumu, mikro-, mezo-, makroveikla, atsakomybės laipsniu.

Atliekant profesinio lauko tyrimą respondentams pateikiamas kompetencijų sąrašas neturėtų

būti baigtinis, kad vertinant reikalingus gebėjimus bei įgūdžius būtų galima jį papildyti, jeigu pateiktasis pasirodytų nepakankamai išsamus ar tikslus.

Atsižvelgimas į darbdavių nuomonę yra atsiliepimas į šiandienos rinkos poreikius, tačiau

kuriant dalykinių kompetencijų sąrašą konkrečiai studijų programai neužtenka atsižvelgti tik į tai, kur ir ką absolventas dirbtų šiandien ar artimiausiu metu. Programos turėtų būti kuriamos ir svarstomos iš platesnės nei šiandienos kompetencijų perspektyvos, t. y. pasitelkiant ne tik praktikus, bet ir socialinio darbo ekspertus – akademikus, įvertinant šalies, visuomenės socialinės ekonominės raidos tendencijas ir socialinio darbo profesionalų poreikį tolesnėje perspektyvoje.

14

4. BENDRŲJŲ SOCIALINIO DARBO KOMPETENCIJ Ų ŽEMĖLAPIS 4.1. Bendrųjų kompetencijų samprata ir turinio genezė Bendrųjų kompetencijų sampratos atsiradimą bei jų turinį galima sieti su Europos Sąjungos

strateginiu tikslu kurti aktyvią bei dinamišką gerovės valstybę, tolesnę Europos Sąjungos ūkinę ir socialinę pažangą tiesiogiai siejant su investicijomis į žmones, į jų išsilavinimą. Tikslas investuoti į žmones, kaip į svarbiausią Europos turtą, buvo suformuluotas 2000 m. Lisabonoje Europos Vadovų Tarybos priimtoje plėtros strategijoje30.

Tačiau dar 1997 m. UNESCO konferencijoje, skirtoje suaugusiųjų švietimui, buvo įvardintos

4 mokymosi kolonos, pabrėžiama ne vien specialiųjų gebėjimų reikšmė, bet ir kompetencijos, kurios išreiškia žmonių gebėjimą veikti įvairiose, dažnai nenuspėjamose situacijose bei derinti savo veiksmus su kitais (dirbti komandoje). Šios keturios mokymosi kolonos (angl. pillars)31 yra:

1) mokymasis žinoti, 2) mokymais veikti, 3) mokymais kartu gyventi, 4) mokymasis būti. 1999 m. prasidėjo Bolonijos procesas, kurio tikslas – sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo

erdvę. Konsultuojantis su šalių narių atstovais strateginių Europos dokumentų pagrindu 2006 m. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2006/962/EB). Rekomendacijoje konstatuojama būtinybė nustatyti ir apibrėžti asmeniniam pasitenkinimui, aktyviam pilietiškumui, socialinei sanglaudai ir įsidarbinimui žinių visuomenėje būtinus bendruosius gebėjimus, kurie apibūdinami kaip visų žmonių asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei integracijai ir užimtumui reikalingi gebėjimai32. Šiame dokumente suformuluotos aštuonios svarbiausios Europai bendrosios kompetencijos:

1) bendravimas gimtąja kalba, 2) bendravimas užsienio kalbomis, 3) matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai mokslo ir technologijų sričių gebėjimai, 4) skaitmeninis raštingumas, 5) mokymasis mokytis, 6) socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, 7) iniciatyva ir verslumas, 8) kultūrinis sąmoningumas ir raiška. Visi bendrieji gebėjimai, arba bendrosios kompetencijos, laikomi vienodai svarbiais, nes gali

padėti gerai orientuotis žinių visuomenėje. Daugelis kompetencijų susipina ir papildo viena kitą: vienai sričiai būdingi aspektai stiprina kitos srities gebėjimus33.

Mūsų šalies dokumentuose švietimo klausimais (pvz., ,,Dėl valstybinės švietimo strategijos

2003–2012 m. nuostatų“ (2003) ir kt.) taip pat konstatuojama, jog švietimas turi padėti stiprinti visuomenės kūrybines galias, išsaugoti ir kurti tautos tapatybę, brandinti pilietinę visuomenę, didinti žmonių užimtumą ir ūkio konkurencingumą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Šių nuostatų

30 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų. http://eur- lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:394:0010:0018:LT:PDF 31 Žr. http://www.unesco.org/delors/delors_e.pdf 32 Ten pat. 33 Ten pat.

15

kontekste bendrosios, arba perkeliamosios, kompetencijos – tai asmens žinios, vertybės ir gebėjimai, kurie yra būtini šiems tikslams pasiekti.

Vienas iš svarbiausių patrauklios, lanksčios ir konkurencingos Europos aukštojo mokslo

erdvės kūrimo instrumentų – Dublino aprašai34. Tai yra orientyras, padedantis vienai aukštojo mokslo sistemai geriau suprasti kitą. Aprašai yra orientuoti į studentą, t. y. jie nurodo, ką studentas privalėtų gebėti ir žinoti, įgijęs atitinkamo lygio (pakopos) kvalifikaciją. Dublino aprašai aiškiai apibūdina pagrindinius tam tikros kvalifikacijos pasiekimus, dažnai su nuoroda į nacionalinius kvalifikacijų lygius35. Dviejų pakopų – bakalauro (I) ir magistro (II) – bendrųjų gebėjimų lygiai pateikiami 4.1 lentelėje.

4.1 lentelė. Dublino aprašai: dviejų studijų pakopų palyginimas pagal mokymosi pasiekimus36

Pirmoji pakopa Antroji pakopa Parodo vidurinį išsilavinimą viršijantį žinojimą ir supratimą, remiasi pažangiais studijuojamos srities vadovėliais, yra informuotas apie kai kuriuos šiuolaikinius studijuojamos krypties pasiekimus.

Parodo labiau išplėtotą ir (ar) nuodugnesnį, nei įgytą per bakalauro studijas, žinojimą bei supratimą ir galimybes originaliai plėtoti, taikyti idėjas dažniausiai mokslinių tyrimų kontekste.

Gali savo studijų srities žinias ir supratimą taikyti taip, kad parodytų argumentavimo, problemų sprendimo kompetencijas ir profesionalų požiūrį į darbą ar profesiją.

Geba taikyti žinias ir problemų sprendimo gebėjimus naujoje ar nepažįstamoje aplinkoje, platesniuose (ar daugiadalykiuose) kontekstuose, susijusiuose su studijuojama sritimi.

Geba rinkti ir interpretuoti relevantiškus (dažniausiai savo studijuojamos srities) duomenis, reikalingus reflektyviai apmąstomoms tam tikroms socialinėms, mokslinėms ar etinėms problemoms spręsti.

Įgijo gebėjimą integruoti žinias, susidoroti su kompleksinėmis problemomis ir priimti sprendimus (angl. make judgements), turėdamas nepakankamą ar ribotą informaciją, ir gebėjimą reflektyviai apmąstyti socialinės ir etinės atsakomybės aspektus.

Geba perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus, bendraudamas su specialistais ir ne specialistais.

Geba specialistų ir ne specialistų auditorijoms aiškiai ir nedviprasmiškai pateikti savo išvadas, logiškai jas pagrįsdamas turimomis žiniomis ir padarytais sprendimais.

Įgijo tokių mokymosi įgūdžių, kurie yra būtini tęsti studijas, reikalaujančias didesnio savarankiškumo laipsnio.

Įgijo savarankiško mokymosi įgūdžių, reikalingų toliau tęsti studijas.

Akivaizdu, jog lentelėje pateikti mokymosi pasiekimai, kurie yra pageidautini bakalauro ir magistrantūros studijas baigusiems studentams, iš esmės yra labai bendrai suformuluotos perkeliamosios (bendrosios) kompetencijos, kartu parodomas jų lygis skirtingose studijų pakopose. Šios bendrosios kompetencijos yra pritaikomos visose studijų srityse, kryptyse ir šakose, esant reikalui, patikslinus jų turinį.

Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) apraše37 formuluojant bakalauro (VI lygis) ir magistro

(VII lygis) pakopų reikalavimus pateikiamas kiek kitoks skirstymas, kompetencijų formuluotėje ypač pabrėžiamas atsakomybės aspektas (4.2 lentelė). 4.2 lentelė. Bakalauro ir magistro pakopų reikalavimai pagal Europos kvalifikacijų sandarą

Žinios Gebėjimai Kompetencijos VI lygis (bakalauro)

Naujausios darbo arba mokymosi srities žinios,

Puikūs meistriškumo ir mokėjimo dirbti

Vykdyti sudėtingą techninę arba profesinę

34 Žr. http://www.tempus.ac.rs/here/tl_files/Dokumenti/Dublinski%20deskriptori.pdf 35 Ten pat arba Dublin Descriptors: http://users.abo.fi/jnikula/dublin_descriptors.pdf 36 Ten pat. 37 Žr. http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/general/eqf/broch_lt.pdf

16

reikalaujančios kritiško teorijų ir principų supratimo.

naujoviškai gebėjimai, reikalingi sudėtingoms ir nenuspėjamoms specializuotos profesinės veiklos arba mokymosi srities problemoms spręsti.

veiklą ar projektus, imtis atsakomybės už sprendimų priėmimą nenuspėjamoje darbo arba mokymosi aplinkoje; imtis atsakomybės už asmenų ir grupių profesinį tobulėjimą.

VII lygis (magistro)

Labai specializuotos žinios, dalis jų yra naujausios profesinės veiklos arba mokymosi srities žinios, kuriomis grindžiamas originalus mąstymas ir (arba) moksliniai tyrimai; kritiškas vienos srities žinių ir skirtingų sričių sąveikos supratimas.

Specializuoti problemų sprendimo gebėjimai, reikalingi moksliniams tyrimams atlikti ir (arba) naujovėms diegti, naujoms žinioms įgyti, naujoms procedūroms sukurti ir skirtingų sričių žinioms integruoti.

Tvarkyti ir keisti darbo arba mokymosi aplinką, kuri yra sudėtinga, nenuspėjama ir reikalauja naujų strateginių metodų; imtis atsakomybės už naujų profesinių žinių ir praktinės patirties kūrimą ir (arba) už strateginės grupės veiklos įvertinimą.

Šiame ir kai kuriuose kituose dokumentuose pateikiamas galutinio studijų siekinio

suskirstymas į žinias, gebėjimus ir kompetencijas kartais klaidina taikančius kompetencijos, kaip žinių, gebėjimų ir nuostatų visumos, sampratą, tačiau lentelėje pateikiamą skirstymą galima suprasti ir kaip kokybinį virsmą – tam tikrų žinių ir įgūdžių peraugimą į gebėjimą profesionaliai ir atsakingai veikti sunkiau apibrėžiamuose kontekstuose.

Aukščiau aptartų dokumentų tikslas – pateikti aukštosioms mokykloms bendrųjų

kompetencijų ugdymo gaires. Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) apraše pabrėžiama, jog tiek kvalifikacijų, tiek bendrųjų kompetencijų suderinamumas gali padėti susikalbėti skirtingų grupių atstovams – studijuojantiems, dėstytojams ir darbdaviams. Bendrosios formuluotės šalims leis aiškiau apibūdinti ugdomų arba turimų kompetencijų lygį, lengviau suprasti kandidatų gebėjimus, įvertinti, ar turimos kompetencijos atitinka profesinės veiklos reikalavimus.

4.2. Bendrųjų kompetencijų pasirinkimo būdai

Kaip minėta, pačias bendriausias kompetencijas, apibrėžiančias skirtingų studijų pakopų pasiekimus, pateikia Dublino aprašai, Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) aprašas, nacionaliniai kvalifikacijų standartai (pvz., Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas38) ir profesijos reglamentai (pvz., Socialinio darbo studijų krypties reglamentas). Jų gairėmis rekomenduojama remtis kiekvienos socialinių mokslų studijų srities ir socialinio darbo studijų krypties specialistams, rengiantiems studijų programas.

Tačiau egzistuoja ir kitų gebėjimų, kuriuos taip pat būtų netikslu priskirti specifinei profesijai

ar studijų krypčiai. Toks bendrųjų, įvairioms profesijoms pageidautinų kompetencijų sąrašas buvo suformuluotas ir išgrynintas per tyrimų procesą „Tuning“ projekto39 metu. Projekte buvo laikomasi tokios darbinės bendrųjų kompetencijų klasifikacijos40:

• instrumentinės kompetencijos (atlieka instrumentinę funkciją);

38 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 56-2761. 39 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. Švietimo mainų paramos fondas. http://www.slideshare.net/smpf/tuning-europos-vietimo-struktr-derm-europoje-1672356 40 Ten pat.

17

• tarpasmeninės kompetencijos (palengvina socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo procesus);

• sisteminės kompetencijos (leidžia suprasti visumos dalių tarpusavio ryšius ir sąveiką; joms įgyti ir tobulinti būtinos prieš tai įgytos instrumentinės ir tarpasmeninės kompetencijos).

Jau 3 skyriuje minėtame Lietuvoje atliktame profesinio lauko tyrime41 kai kurių kompetencijų

formuluotės skiriasi nuo vartojamų „Tuning“ projekte (labiausiai išsiskiriantys teiginiai 4.3 lentelėje pateikti kursyvu). 4.3 lentelė. Bendrosios kompetencijos pagal „Tuning“ projektą42

Instrumentin ės kompetencijos

Tarpasmeninės kompetencijos

Sisteminės kompetencijos

1. Gebėjimas analizuoti ir sisteminti 2. Gebėjimas organizuoti ir planuoti 3. Pagrindinės bendrosios žinios 4. Bendravimas žodžiu ir raštu gimtąja kalba 5. Antrosios (užsienio) kalbos žinios 6. Elementarūs darbo kompiuteriu gebėjimai (informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai) 7. Informacijos apdorojimo įgūdžiai (gebėjimas ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, ją apdoroti ir analizuoti) 8. Gebėjimas spręsti problemas 9. Gebėjimas priimti sprendimus

1. Gebėjimas būti kritiškam ir savikritiškam (kritiškas ir savikritiškas mąstymas) 2. Darbas grupėje / komandoje (gebėjimas dirbti grupėje) 3. Tarpasmeniniai gebėjimai (tarpasmeniniai ir bendravimo įgūdžiai) 4. Gebėjimas dirbti tarpdalykinėje grupėje 5. Gebėjimas bendrauti su kitų sričių žinovais (vietoj dviejų pastarųjų – gebėjimas bendrauti su žmonėmis, kurie nėra darbuotojo profesinės srities ekspertai) 6. Gebėjimas atsižvelgti į įvairovę ir daugiakultūriškumą 7. Gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje 8. Etiniai įsipareigojimai (gebėjimas veikti etiškai)

1. Gebėjimas taikyti žinias praktikoje 2. Gebėjimai atlikti mokslinius tyrimus 3. Gebėjimas mokytis 4. Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų 5. Kūrybiškumas (gebėjimas kurti naujas idėjas) 6. Lyderystė / vadovavimas (gebėjimas motyvuoti žmones siekti bendrų tikslų) 7. Kitų kultūrų ir papročių supratimas 8. Gebėjimas dirbti savarankiškai 9. Projektų rengimas ir jų vadyba (gebėjimas rengti ir valdyti projektus) 10. Iniciatyvumas ir verslumas 11. Dėmesys kokybei (gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę) 12. Užsispyrimas ir noras laimėti (atkaklumas ir ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus)

Šie kompetencijų formulavimo skirtumai parodo, kad į pateikiamą sąrašą reikia žiūrėti kaip į

rezervuarą, iš kurio kiekvienos studijų programos specialistai gali semtis minčių, pasilikdami tam tikrą apibrėžimų laisvę.

Minėtame profesiniam laukui svarbių bendrųjų kompetencijų tyrime43 buvo suformuluota ir

keletas papildomų bendrųjų kompetencijų, kurių nėra „Tuning“ klasikiniame bendrųjų

41 Socialinio darbo studijų krypties profesinio lauko tyrimo rezultatai: gairės studijų programoms atnaujinti. Vilnius, 2010. http://www.ects.cr.vu.lt/Projekto_rezultatai 42 Šaltinis: The shift to learning outcomes. Conceptual, political and practical developments in Europe. European Centre for the Development of Vocational Training, 2008. 43 Socialinio darbo studijų krypties profesinio lauko tyrimo rezultatai: gairės studijų programoms atnaujinti.

18

kompetencijų sąraše44. Tai dėmesys saugumui, įsipareigojimas tausoti aplinką, socialinis atsakingumas ir pilietiškumas, lygių galimybių ir tolerancijos principo laikymasis. Visas jas būtų galima priskirti sisteminėms kompetencijoms.

Konkrečios studijų srities (krypties) dėstytojai „Tuning“ bendrųjų kompetencijų sąrašą gali

naudoti kaip žemėlapį, nustatydami savo studijų sričiai prioritetines, svarbiausias kompetencijas, į kurias ir bus sutelktas didžiausias dėmesys studijų procese. Renkantis prioritetines bendrąsias kompetencijas, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tokį aspektą: įvairių šalių patirtis parodė, kad, nepaisant labai panašių formuluočių, bendrųjų kompetencijų turinį skirtingų studijų sričių atstovai linksta aiškinti savosios disciplinos kontekste45. Viena vertus, išaiškėjo, kad konkrečioje profesinėje praktikoje bendrąsias kompetencijas sunku griežtai atsieti nuo specifinių dalykinių kompetencijų. Antra vertus, bet kuri kompetencija gali būti laikoma arba bendrąja, mažiau susieta su dalyko sritimi, arba, priešingai, esmine ar labai reikšminga tam tikrai studijų sričiai46. Tai ypač pasakytina apie tarpasmeninių slaugos, ugdymo, verslo sričių (galima teigti, ir socialinio darbo) kompetencijų grupę, jos buvo pripažintos esminėmis, kitose – naudingomis išgyvenimui, pilietiškumui ir įsidarbinimui, bet nelabai svarbiomis ugdymo požiūriu47.

Lietuvoje 2009–2010 m. „Tuning“ projekto dalyvių atliktas socialinio darbo profesinio lauko

tyrimas parodė (žr. 3 skyrių), kad darbdaviai didžiausią reikšmę teikia 5 bendrosioms kompetencijoms, kurias turėtų išsiugdyti socialinio darbo programos absolventas48 (4.4 lentelė).

4.4 lentelė. Penki svarbiausi bendrieji gebėjimai: darbdavių požiūris

Gebėjimas Gebėjimo svarbos darbuotojo profesinei veiklai įmonėje / įstaigoje įvertinimo vidurkis

(1 – visiškai nesvarbus, 4 – labai svarbus) Tarpasmeniniai ir bendravimo įgūdžiai 3,76 Gebėjimas organizuoti ir planuoti 3,75 Gebėjimas spręsti problemas 3,75 Dalykinės srities žinios ir savo profesijos supratimas 3,74 Gebėjimas veikti etiškai (etiniai įsipareigojimai) 3,72

Kitos dažniau darbdavių paminėtos kompetencijos: gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje

(įvertinimo vidurkis 3,71), priimti sprendimus (3,7), dirbti savarankiškai (3,67), atkaklumas ir ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus (3,65), gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų (3,62), gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę (3,6). Papildoma kompetencija, savarankiškai pasiūlyta vieno respondento, – gebėjimas įtikinti žmogų keistis.

Formuluojant studijų programos tikslą atitinkančias bendrąsias kompetencijas, ne visada yra

galimybė atlikti profesinio lauko tyrimą. Kita vertus, darbdavių požiūris daugiausia atspindi dabartinę socialinių paslaugų rinkos situaciją, bet neapima socialinių pokyčių perspektyvos ar tarptautinio konteksto: matome, jog didžioji dalis išskirtų bendrųjų kompetencijų siejasi su kokybišku tiesioginio darbo atlikimu. Todėl manytume, jog akademinės bendruomenės nariai, būdami savo srities ekspertai, yra kompetentingi pasiūlyti kiek platesnį požiūrį į bendrąsias

44 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas; Profesinio lauko tyrimo ataskaita: socialinio darbo kryptis. 45 TLA_GENERIC_COMPETENCES. http://tuning.unideusto.org/tuningeu/images/stories/archivos/TLA%20PARA%20LA%20PAGINA.pdf 46 Ten pat. 47 Žr.: TLA_GENERIC_COMPETENCES; Socialinio darbo studijų krypties profesinio lauko tyrimo rezultatai: gairės studijų programoms atnaujinti. 48 Socialinio darbo studijų krypties profesinio lauko tyrimo rezultatai: gairės studijų programoms atnaujinti.

19

kompetencijas, būtinas jų rengiamiems specialistams. Be abejonės, sudarant kompetencijų sąrašą, pageidautina konsultuotis su socialiniais dalininkais.

Socialinio darbo ekspertų grupė, remdamasi akademine ir praktine patirtimi, iš „Tuning“

projekte pasiūlyto bendrųjų kompetencijų sąrašo išskyrė, jų nuomone, svarbiausias socialinio darbo sričiai (4.5 lentelė). Diskusijų metu buvo pripažinta, kad kitos bendrosios kompetencijos yra ne mažiau reikšmingos, tačiau, kaip ir pateiktos lentelėje, socialinio darbo lauke labai susilieja su dalykinėmis kompetencijomis: į jas įeina ir yra būtinos jų raiškai (žr. 5 skyrių).

4.5 lentelė. Bendrieji gebėjimai, svarbiausi darbuotojo profesinei veiklai: dalykinės grupės požiūris Bendrosios kompetencijos 1. Gebėjimas analizuoti ir sisteminti 2. Gebėjimas organizuoti ir planuoti 3. Bendravimas žodžiu ir raštu gimtąja kalba 4. Užsienio kalbos žinios 5. Gebėjimas naudotis informacinėmis technologijomis 6. Informacijos apdorojimo įgūdžiai (gebėjimas rasti ir analizuoti informaciją iš skirtingų

šaltinių) 7. Gebėjimas būti kritiškam ir savikritiškam 8. Tarpasmeniniai gebėjimai 9. Gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje 10. Gebėjimas žinias taikyti praktikoje 11. Gebėjimas mokytis 12. Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų 13. Lyderystė / vadovavimas 14. Kitų šalių kultūrų ir papročių supratimas 15. Gebėjimas dirbti savarankiškai 16. Projektų rengimas ir jų vadyba 17. Iniciatyvumas ir verslumas

Lygindami darbdavių ir socialinio darbo dalykinės grupės išskirtas bendrąsias kompetencijas,

matome daug panašumų. Tačiau socialinio darbo dėstytojų grupė paminėjo ir kompetencijas, kurios tiesiogiai siejasi su akademinės aplinkos reikalavimais (gebėjimas mokytis, naudotis informacinėmis technologijomis, analizuoti ir sintetinti) bei ryškėjančiu daugiakultūriu socialinio darbo kontekstu. Kita vertus, gebėjimo mokytis ir dirbti tarptautinėje aplinkoje kompetencijos puikiai atspindi viso „Tuning“ proceso esmę – skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir palengvinti studentų judumą.

4.3. Bendrųjų kompetencijų ir asmeninių savybių ryšys

Kaip ir kiekviena profesija, socialinis darbas reikalauja tam tikrų asmeninių savybių, kurios būtinos pagrindiniam šio darbo tikslui pasiekti – įgalinti klientą pagerinti savo gyvenimo kokybę. Dalykinės grupės išskirtas svarbiausias socialinio darbuotojo savybes sąlyginai būtų galima suskirstyti taip: a) svarbias tiesioginiam santykiui su klientu ir b) svarbias darbo organizavimui (procesui, metodologijai).

Siekdamas užmegzti ir palaikyti konstruktyvų santykį su klientu, socialinis darbuotojas turėtų

pasižymėti atsakingumu, dėmesingumu, diskretiškumu, drąsa, empatija, geranoriškumu, humaniškumu, komunikabilumu, lankstumu, optimizmu, taktiškumu, tolerantiškumu, sąžiningumu, turėtų gerbti klientą ir juo pasitikėti.

20

Socialinės pagalbos proceso organizavimo požiūriu socialinis darbuotojas turėtų būti darbštus, pasižymėti greita orientacija, iniciatyvumu, kruopštumu, kūrybiškumu, objektyvumu, operatyvumu, organizuotumu, pareigingumu, pilietiškumu, ryžtu. Matyti, kad kai kurios šių savybių siejasi su aukščiau lentelėse pateiktomis bendrosiomis kompetencijomis.

Visos paminėtos asmeninės savybės organiškai dera su socialinio darbo profesijos etiniais

principais, be to, sutelkia dėmesį į vertybines nuostatas, kurios yra būtina bet kurios kompetencijos sudedamoji dalis. Išvardintos asmeninės savybės atitinka ir Europos kvalifikacijų sandaros apraše formuluojamą gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo veiklos kokybę ir aukšto lygio etinius veiksmus.

4.4. Socialinių mokslų srities specialistams pageidautinos bendrosios kompetencijos

Savo profesinio lauko tyrimą bendrosioms (o ypač dalykinėms) kompetencijoms nustatyti rekomenduotina atlikti ir kitų socialinės studijų srities mokslininkams. Kiek bendrųjų kompetencijų reikėtų numatyti studijų programoje, tebėra atviras klausimas49. Sprendimas priklauso nuo studijų krypties specifikos. Kaip minėta, kai kuriose srityse, tarp jų ir socialiniame darbe, bendrosios tarpasmeninės kompetencijos laikomos esmine profesinio pasirengimo dalimi, o kitose (pvz.: inžinerijos, archeologijos ar pan.) jos gali būti laikomos antraeilėmis. Visgi socialinių mokslų srities specialistams pavyko gana abstrakčiai suformuluoti bendrąsias šios studijų srities bakalauro ir magistro pakopų kompetencijas50. Toliau pateikiamoje 4.6 lentelėje nurodomos bendrosios socialinių mokslų srities VI (bakalauro) ir VII (magistro) lygio kompetencijos.

4.6 lentelė. Socialinių mokslų bakalauro ir magistro pakopų reikalavimai51

Žinios Gebėjimai Kompetencijos

VI lygis (bakalauro)

Plačios ir integruotos žinios bei socialinių mokslų studijų ar praktikos tarpdalykinio pagrindo supratimas.

Naujausios teorinės žinios apie individą ir visuomenę.

Naujausios teorinės ir praktinės žinios apie socialinių pokyčių procesus, ypač tuos, kurie siejasi su praktika.

Naujausios žinios apie grupės dinamiką ir jos vidinius (galia, įtaka, komunikacija, kt.) bei išorinius (aplinka) ryšius.

Naujausios žinios apie save, kaip dinamišką visuomenės veikėją.

Plėtoja ryšius ir partnerystę tarp skirtingų kultūrų ir lygmenų.

Suranda kūrybiškus abstrakčių problemų sprendimus.

Parodo įvairius intervencijos į sudėtingas, nenuspėjamas ir tarptautines situacijas gebėjimus, atsižvelgdamas į turimus duomenis.

Prisideda prie tarpasmeninių ir tarpkultūrinių konfliktų sprendimo.

Perteikia profesinę informaciją ir diskutuoja profesiniais klausimais su savo ir kitų sričių

Savarankiškai įgyvendina tinkamas raidos strategijas ir sukuria nuolatinio mokymosi procesus.

Veikia ir sprendžia problemas empatiškai, socialiai atsakingai ir pilietiškai sąmoningai.

Formuluoja moksliškai pagrįstus sprendimus, atsižvelgdamas į socialinius ir etinius duomenis.

Prisiima atsakomybę už savo etinius veiksmus ir suvokia / pripažįsta kitų etinius veiksmus.

49 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas, 44. Visgi leidinyje A Tuning Guide to Formulating Degree Programme (2010) rekomenduojama, kad bendrųjų ir dalykinių kompetencijų skaičius neviršytų 15. 50 Sričių aprašų tikslas – susieti neišvengiamai labai apibendrintus teiginius, pateiktus Dublino aprašuose ir Europos kvalifikacijų sandaroje, su socialinių mokslų srities konkrečių profesijų aprašu bei bendrųjų ir dalykinių studijų siekinių formuluotėmis. Žr. Tuning Sectoral Framework for Social Sciences, 2010. 51 Ten pat, 17–22.

21

Naujausios žinios apie galios santykių ir įvairovės visuomenėje raidą ir šių procesų supratimas.

Naujausios žinios apie etinius principus ir jų supratimas.

ekspertais, pvz.: • formuluoja, pagrindžia ir argumentuoja specifinį dalykinį požiūrį ir problemos sprendimus; • aptaria informaciją, idėjas, problemas ir jų sprendimus su ekspertais ir neprofesionalais; • renka, įvertina ir interpretuoja aktualią informaciją.

VII lygis (magistro)

Labai specializuotų žinių pagrindas originaliam mąstymui ir specifinės studijų ar praktikos srities tyrimams.

Tarpdalykinės žinios, susijusios su specialia studijų ar praktikos sritimi.

Naujausios žinios apie etinius dalykus ir puikus jų supratimas.

Kritiškų ir savarankiškų žinių, susijusių su profesinės praktikos vadyba, plėtojimas.

Kritiškas įvairių profesiniu požiūriu tinkamų metodologijų žinojimas.

Perteikia ir diskutuoja profesiniais klausimais ir apie savo ar kitų tyrimų duomenis su savo srities ekspertais ir neprofesionalais.

Parodo naujoviškumą, pažangų problemų sprendimą, meistrišką požiūrių ir metodų taikymą sudėtingose ir specializuotose srityse.

Sukuria ir ilgą laiką vadovauja tinklams, strategijoms ir struktūroms.

Sumodeliuoja ir atlieka tyrimą, praplečiantį ir pagilinantį žinias, praturtinantį ir atnaujinantį praktiką.

Daro įtaką savo srities politikai.

Prisiima atsakomybę plėtoti profesines žinias ir praktinį darbą ar studijų kontekstus, kurie yra sudėtingi / nenuspėjami, reikalauja ir strategijos, ir proceso.

Reaguoja / atsiliepia ir prisiima atsakomybę sudėtingose ir nenuspėjamose situacijose.

Visose situacijose prisiima atsakomybę už naujų strategijų ir taisyklių įgyvendinimą.

Individualiu ir kolektyviniu lygmeniu prisiima atsakomybę už aukštą veiklos kokybę ir aukšto lygio etinius veiksmus.

Būdamas vadovu geba būti lyderis, parodo naujoviškumą sudėtingose ir nenuspėjamose darbo situacijose.

4.5. Skirtingų studijų pakopų bendrųjų kompetencijų lygis Kaip minėta, kompetencijos yra ugdomos visą gyvenimą, nes sudėtingoje, dinamiškoje ir

dažnai nenuspėjamoje tikrovėje nuolat iškyla situacijų, kurios reikalauja mokytis toliau. Vis dėlto žmogaus raidos dėsniai ir švietimo sistemos tvarka lemia, kad tam tikroje mokymosi pakopoje iš žmogaus reikalaujama tik tam tikro lygio gebėjimų. Individualiu lygmeniu šie gebėjimai gali skirtis, priklausomai nuo žmogaus interesų, motyvacijos ir pan., tačiau profesinio pasirengimo požiūriu apytikriai galima numatyti pageidaujamą profesinio bakalauro, akademinio bakalauro ir magistro pakopų minimalų bendrųjų kompetencijų lygį. Šis kompetencijos lygio apibrėžimas, turint galvoje labai bendras kompetencijų formuluotes, tampa galimas formuluojant studijų siekinius. 4.7 lentelėje, remiantis dviem bendrosiomis kompetencijomis, pateikiama keletas pavyzdžių, kaip jas būtų galima išreikšti studijų siekiniais, į kuriuos orientuojamasi skirtingose studijų pakopose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kompetencijų raiška studijų siekiniais ir pastarųjų formulavimas gali skirtis priklausomai nuo studijų krypties, nes, kaip minėta aukščiau, skirtingų sričių specialistai bendrąsias kompetencijas ,,pamato“ savo profesijos kontekste. Visgi, kaip minėta, apibrėžiant

22

kompetencijų lygį, rekomenduotina remtis minėtais Dublino aprašais, Europos kvalifikacijų sandaros aprašu, Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, kitais šią sritį reglamentuojančiais dokumentais.

4.7 lentelė. Studijų pakopos, kompetencijų ir programos siekinių ryšys (pavyzdys)

Bendroji kompetencija. Gebėjimas organizuoti ir planuoti

Profesinio bakalauro pakopos studijų siekiniai

Bakalauro pakopos studijų siekiniai

Magistro pakopos studijų siekiniai

Gebės numatyti laiką užsibrėžtam tikslui pasiekti ir laikytis nustatytų terminų.

Gebės diferencijuoti pirmaeilius ir antraeilius veiklos tikslus.

Gebės planuoti veiklos / projekto pakopas, naudodamasis pateiktomis gairėmis.

Gebės paskirstyti vaidmenis komandos nariams veiklos tikslui pasiekti.

Gebės pakoreguoti veiklą, atsižvelgdamas į veiklos rezultatų analizę ir ekspertų rekomendacijas.

Gebės planuoti veiklą, kritiškai įvertindamas prieštaringą informaciją iš skirtingų šaltinių.

Gebės planuoti sudėtingą veiklą, susidedančią iš įvairių tarpusavyje susijusių uždavinių.

Gebės pakoreguoti planą jo įgyvendinimo procese, atsižvelgdamas į situacijos pokytį.

Gebės planuoti veiklos etapus, apibrėždamas nenuspėjamos situacijos riziką.

Bendroji kompetencija. Gebėjimas priimti sprendimus

Profesinio bakalauro pakopos studijų siekiniai

Bakalauro pakopos studijų siekiniai

Magistro pakopos studijų siekiniai

Gebės priimti sprendimą apibrėžtoje situacijoje, turėdamas pakankamai informacijos.

Gebės priimti sprendimą situacijoje, reikalaujančioje savarankiškos informacijos paieškos.

Gebės įvertinti galimą priimtų sprendimų poveikį.

Gebės argumentuotai pagrįsti sprendimus, remdamasis tyrimų rezultatais.

Gebės įvertinti alternatyvius sprendimo variantus ir galimas socialines bei etines veiklos pasekmes.

Gebės priimti sprendimą sudėtingoje situacijoje, reikalaujančioje naujoviško / alternatyvaus požiūrio.

Gebės pakoreguoti sprendimą, atsižvelgdamas į situacijos kismą.

Gebės priimti sprendimus, inicijuojančius naujovių diegimą (veiklos tobulinimą).

Gebės priimti sprendimą sudėtingoje ir nenuspėjamoje situacijoje, įvertindamas stiprybes ir grėsmes.

Gebės priimti sprendimą sudėtingoje situacijoje, reikalaujančioje pasiremti informacija iš gretutinių mokslo / praktikos sričių.

Bendrosios kompetencijos, kaip ir dalykinės, formuluojamos visai studijų programai. Dalyko

dėstytojui, derinančiam jas su savo dalyko tikslu, neretai sunku išvengti dalykinių ir bendrųjų kompetencijų susipynimo. 4.8 lentelėje parodomas galimas programos kompetencijų, programos siekinių, konkretaus dalyko siekinių ir galimų jų vertinimo metodų (kriterijų) ryšys, atkreipiant dėmesį į studijų (dalyko) rezultato pamatavimo galimybę. Planuojant bendrąsias kompetencijas ir jas išreiškiant studijų siekiniais, apskritai naudinga pažvelgti į šį procesą ir kitu aspektu: pamąstyti, kaip studentų pasiekimai bus vertinami, ar bus įmanoma identifikuoti studento išsiugdytos kompetencijos lygį, ar studijų metodai derės su pasiekimų vertinimo formomis. Toks ,,atvirkštinis“ žvilgsnis neretai padeda pakoreguoti studijų siekinių formuluotes ir įvertinti, ar pasirinkta kompetencija yra esminė studijų programai.

4.8 lentelėje pateikiamos formuluotės yra gana abstrakčios, o lentelė gali būti laikoma tik

bendromis gairėmis, susiejant joje pateiktus studijų proceso elementus. Be to, svarbu turėti omenyje, kad sukonkretinami studijų dalyko siekiniai nebūtinai turi visapusiškai kartoti studijų

23

programos rezultatą, nebūtinai turi ir visus programos siekinius aprėpti – visapusiškumą lems visų programos dalykų indėlis, siekiant programoje numatytų kompetencijų.

4.8 lentelė. Studijų pakopos, programos kompetencijų, programos siekinių ir dalyko siekinių ryšys (pavyzdys)

Studijų pakopa Studijų programos siekiniai Studijų dalyko siekiniai Studentų pasiekimų vertinimo

metodai / kriterijai

Bendroji kompetencija. Gebėjimas organizuoti ir planuoti

Gebės paskirstyti vaidmenis komandos nariams veiklos tikslui pasiekti.

Gebės diferencijuoti užduotis institucijos komandai rengiant susitikimą su etninės grupės lyderiais.

Užduočių, atitinkančių darbuotojų kompetenciją, sąrašas.

Gebės pakoreguoti veiklą, atsižvelgdamas į veiklos rezultatų analizę ir ekspertų rekomendacijas.

Gebės pakoreguoti etninės grupės socialinės integracijos planą, atsižvelgdamas į šios grupės atstovų pasiūlymus.

Argumentų, lėmusių veiklos plano pokyčius, formulavimas ir pagrindimas (raštu).

Gebės numatyti laiką užsibrėžtam tikslui pasiekti ir laikytis nustatytų terminų.

Gebės pateikti projekto planą nu(si)statytu laiku.

Projekto planas pateikiamas nustatytu laiku.

Gebės diferencijuoti pirmaeilius ir antraeilius veiklos tikslus.

Gebės išskirti pirmaeilius ir antraeilius uždavinius, planuodamas etninei mažumai priklausančios šeimos integracijos į bendruomenę procesą.

Pirmaeilių ir antraeilių uždavinių sąrašas, pagrįstas situacijos analize.

Bakalauro pakopa

Gebės planuoti veiklos / projekto pakopas, naudodamasis pateiktomis gairėmis.

Gebės sudaryti individualios veiklos planą, remdamasis institucijos taisyklėmis.

Individualus darbo planas, atitinkantis institucijos taisykles.

Gebės planuoti veiklą, kritiškai įvertindamas prieštaringą informaciją iš skirtingų šaltinių.

Gebės pakoreguoti bendradarbiavimo su vietos bendruomene planą, įvertinęs subjektyvius jos narių apklausos duomenis ir objektyvią bendruomenės situaciją.

Pakoreguotas planas, pagrindžiant atliktų pakeitimų priežastis.

Gebės planuoti sudėtingą veiklą, susidedančią iš įvairių tarpusavyje susijusių uždavinių.

Gebės sudaryti kompleksinį pagalbos etninės mažumos šeimai planą, atsižvelgdamas į bendruomenės situaciją, šeimos interesus ir artimiausių socialines paslaugas teikiančių institucijų tinklą.

Pagalbos planas, kuriame formuluojami veiksmai, atitinkantys šeimos, bendruomenės interesus ir paslaugų sistemos galimybes.

Magistro pakopa

Gebės pakoreguoti planą jo įgyvendinimo procese, atsižvelgdamas į situacijos pokytį.

Gebės pakoreguoti pagalbos etinės mažumos šeimai planą, atsižvelgdamas į šeimos sudėties pokyčius.

Pakoreguotas planas, pagrindžiant įvykdytus pokyčius.

24

Gebės planuoti veiklos etapus, apibrėždamas nenuspėjamos situacijos riziką.

Gebės suplanuoti paramos etninės mažumos šeimai procesą, atsižvelgdamas į kintančius šeimos lūkesčius ir motyvaciją.

Stiprybių ir grėsmių analizė (raštu).

Bendroji kompetencija. Gebėjimas priimti sprendimus

Gebės priima sprendimą sudėtingoje situacijoje, reikalaujančioje naujoviško / alternatyvaus požiūrio.

Gebės priimti sprendimą konfliktiškoje situacijoje, susidūrus dviejų skirtingų etninių grupių interesams.

Suformuluotas sprendimas, kuriame atsižvelgiama į kiekvienos grupės: a) poreikius, b) statusą visuomenėje, c) socialinį kapitalą.

Gebės įvertinti priimtų sprendimų poveikį.

Gebės suformuluoti išvadas dėl priimto sprendimo pasekmių etninės grupės integracijai.

Išvados atitinka integracijos strategijų teoriją.

Gebės argumentuotai pagrįsti sprendimus, remdamasis tyrimų rezultatais.

Gebės pateikti argumentus dėl taikytinų pagalbos etninei mažumai metodų, remdamasis tyrimų rezultatais.

Trys tyrimais pagrįsti argumentai, paaiškinantys pagalbos etninėms mažumoms metodų pasirinkimą.

Gebės priimti sprendimą situacijoje, reikalaujančioje savarankiškos informacijos paieškos.

Gebės savarankiškai rasti duomenų apie etninės mažumos, kuriai priklauso šeima, požiūrį į sveikatos apsaugą ir priimti adekvatų sprendimą dėl rekomendacijos turinio.

Rekomendacija atitinka etninės grupės kultūrines nuostatas sveikatos apsaugos klausimais.

Bakalauro pakopa

Gebės priimti sprendimą apibrėžtoje situacijoje, turėdamas pakankamai informacijos.

Gebės priimti sprendimą dėl pagalbos šeimai formos, susipažinęs su šeimos poreikiais ir remdamasis socialinę paramą apibrėžiančiais teisės aktais.

Sprendimas atitinka šeimos poreikius ir teisės aktus.

Gebės įvertinti alternatyvius sprendimo variantus ir galimas socialines bei etines veiklos pasekmes.

Gebės įvertinti pokyčius, kuriuos patirs etninei mažumai priklausanti šeima, įdarbinus ne vyrą, o moterį.

Įvardintos teigiamos ir neigiamos pasekmės šeimai, kurioje dirba tik moteris.

Gebės priimti sprendimus, inicijuojančius naujovių diegimą (veiklos tobulinimą).

Gebės priimti sprendimą, inicijuojantį pokytį etninės mažumos gyvenamojoje aplinkoje.

Suformuluotas ir pagrįstas sprendimas dėl fizinės aplinkos pertvarkymo etninei mažumai priklausančios šeimos gyvenamoje vietoje.

Magistro pakopa

Gebės pakoreguoti sprendimą, atsižvelgdamas į situacijos kismą.

Gebės pakoreguoti šeimos, priklausančios etninei mažumai, integracijos į bendruomenę strategiją, įvertinęs pasikeitusias bendruomenės nuostatas.

Pakoreguotas planas ir korekcijų pagrindimas (raštu).

25

Gebės priimti sprendimą sudėtingoje ir nenuspėjamoje situacijoje, įvertindamas stiprybes ir grėsmes.

Gebės priimti sprendimą apie įsikišimo į konfliktą laipsnį šeimos ginčo situacijoje.

Suformuluotas sprendimas atitinka etinės grupės kultūrinius ypatumus.

Gebės priimti sprendimą sudėtingoje situacijoje, reikalaujančioje pasiremti informacija iš gretutinių mokslo / praktikos sričių.

Gebės priimti sprendimą dėl etninės grupės vaiko ugdymo institucijos, atsižvelgdamas į Pedagoginės psichologinės tarnybos tyrimo rezultatus.

Suformuluotas sprendimas dėl ugdymo institucijos dera su Pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijomis ir šeimos kultūros ypatumais.

Atkreiptinas dėmesys, kad planuojant būdus įvertinti, ar (kiek) studentai išsiugdė gebėjimus,

išreikštus bendrųjų kompetencijų lygį atspindinčiais studijų siekiniais, egzistuoja rizika pamatuoti visai kitą kompetenciją, negu planuota. Pavyzdžiui, ar užsibrėžęs ugdyti gebėjimą ,,pakoreguoti etninės grupės socialinės integracijos planą, atsižvelgiant į šios grupės atstovų pasiūlymus“ ir ketindamas tai vertinti pagal ,,argumentų, lėmusių veiklos plano pokyčius, formulavimą ir pagrindimą (raštu)“ (žr. 4.8 lentelę), dėstytojas įvertins būtent šią kompetenciją, ar kurią nors kitą, pavyzdžiui, gebėjimą analizuoti ir sintetinti, raštu reikšti mintis ir pan.? Šis pavyzdys primena, jog, viena vertus, bendrųjų kompetencijų atskyrimas viena nuo kitos ir nuo dalykinių kartais yra kiek mechaniškas, antra vertus, parodo, kad daugelį bendrųjų kompetencijų galima tik identifikuoti praktiniuose ar moksliniuose kontekstuose ir ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau apibrėžti jas pamatuojamai yra sunku. Taigi į pateiktą lentelę reikėtų žiūrėti kritiškai, ji skirta minėtoms sąsajoms bei problemoms atskleisti.

Apibendrinimas

Pasirenkant esmines bendrąsias kompetencijas, geriausiai atitinkančias tam tikros studijų srities (krypties) poreikį, rekomenduotina:

1. Išanalizuoti konkrečios studijų pakopos kvalifikacijų lygį apibrėžiančius ir profesijos kompetencijas reglamentuojančius dokumentus, nes juose pateiktos profesijai svarbių kompetencijų turinio gairės.

2. Esant galimybei, atlikti profesijos lauko tyrimą prioritetinių darbo rinkoje bendrųjų kompetencijų sąrašui sudaryti. Jeigu tokios galimybės nėra, rekomenduotina sudaryti ekspertų grupę (dalyvaujant socialiniams dalininkams), kuri parengs tokį sąrašą.

3. Pasirinkti bendrųjų kompetencijų ugdymo metodą: specialiuose (bendrauniversitetiniuose) dalykuose ar integruojant į studijų krypties dalykų turinį (metodus).

4. Esant poreikiui, patikslinti bendrųjų kompetencijų turinį, suformuluojant konkrečios studijų srities studijų dalykų siekinius. Studijų siekiniai, svarbūs bendrųjų kompetencijų plėtrai, turėtų būti pamatuojami arba bent identifikuojami.

26

5. SOCIALINIO DARBO PROGRAM Ų DALYKINI Ų KOMPETENCIJ Ų NUSTATYMO METODIN ĖS REKOMENDACIJOS Kompetencijas galima apibūdinti kaip dinamišką žinių, supratimo, gebėjimų ir įgūdžių derinį.

Ugdyti kompetencijas – studijų programų tikslas. Dalykinių socialinio darbo kompetencijų lygiai, išreikšti studijų siekiniais, apibrėžia, ką socialinio darbo studijas auštojoje mokykloje baigęs ir socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją įgijęs asmuo turėtų žinoti, suprasti ir gebėti atlikti. Taigi, kaip jau minėta 4 skyriuje, šalia kompetencijos sąvokos yra vartojama studijų siekinių sąvoka, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad studijų programose studijų siekiniai neturi būti formuluojami kaip kompetencijos52. Pateikdami metodines rekomendacijas dalykinėms socialinio darbuotojo kompetencijoms nustatyti, kalbėsime taip pat ir apie socialinio darbo studijų programų siekinius, kaip apie tam tikrą besimokančiojo pasiektą dalykinių kompetencijų lygį. Kompetencijų lygio apibrėžimą siesime su kvalifikacijų lygio aprašais, kurie apibrėžiami kaip bendrieji pareiškimai apie kvalifikaciją įgijusių besimokančiųjų tipinius tam tikro kvalifikacijos lygio pasiekimus53.

Kiekviena programa turėtų numatyti 6–8 dalykines kompetencijas, kurioms pasiekti

formuluojama 12–15 studijų siekinių. Nustatant studijų siekinius, turėtų būti diskutuojama su kolegomis pačioje aukštojo mokslo institucijoje, tariamasi su socialiniais partneriais: studentais, darbdaviais, asocijuotomis organizacijomis. Taip pat turėtų būti lyginama su užsienio pavyzdžiais, kurie remiasi į studijų siekinius ir į studentą orientuota koncepcija. Be to, studijų programos kontekstas apima institucijos, kurioje ta programa realizuojama, misiją, poreikius ir galimybes. Programos kūrimas yra papildomai veikiamas istorinių, politinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių, demografinių veiksnių54 ir globalizacijos proceso, ir šie veiksniai formuoja kiekvienos studijų programos profilio savitumą. Papildomi veiksniai: naujos žinios, technologijos ir idėjos, kurios gali turėti įtakos šiuolaikinės ir ateities socialinio darbo studijų ir praktikos vystymuisi, taip pat turi būti įtraukiamos į programos turinį55.

Nustatant socialinio darbo krypties studijų programose ugdomų dalykinių kompetencijų

sąrašą, svarbu apžvelgti tokius apsektus: • socialinio darbo profesijos lauką nacionalinėje (žr. 3 skyrių) ir tarptautinėje erdvėje bei jį

reglamentuojančius teisinius dokumentus56; • bendrųjų kompetencijų žemėlapį, grįstą Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandara (žr. 4

skyrių); • socialinio darbo krypties studijas reglamentuojančius nacionalinius57 ir tarptautinius

dokumentus58;

52 Studijas reglamentuojančių aprašų kitose valstybėse studija ir pasiūlymai dėl nacionalinės aprašų sąrangos bei aiškinamasis su studijomis susijusių terminų žodynas. Galutinė ataskaita (studija). Vilnius, 2010. 53 ECTS naudotojo vadovas, 34–35. http://www.ects.cr.vu.lt/Naudinga_informacija 54 Lietuvos regioninė politika. http://www.vrm.lt/nrp/index.php?id=447 55 Educational Policy and Accreditation Standards. http://www.cswe.org/Accreditation/41865.aspx 56 Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. Žin., 2006, Nr. 17-589; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 668 „Dėl Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 104-5419; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Žin., 2008, Nr. 142-5667; kt. 57 Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Žin., 2009, Nr. 54-2140; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 44-2139; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. ISAK-980 „Dėl Socialinio darbo studijų krypties reglamento patvirtinimo“. Žin., 2008, Nr. 45-1706; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 67-3375. 58 Global Standarts for the Education and Training of the Social Work Profession. Supplement of International Social Work. 2004. http//www.ifsw.org.en/f38000222.html

27

• tarptautinės į studentą (studijų siekinius) orientuotų studijų organizavimo patirties pavyzdžius59 (žr. 1 priedą);

• akademinio personalo, darbdavių, studentų ir kitų socialinių partnerių nuomonių tyrimų rezultatus.

Nacionaliniai ir (ar) tarptautiniai socialinio darbo profesijos tyrimai taip pat yra svarbus šaltinis dalykinių kompetencijų žemėlapiui nustatyti. Socialinio darbo profesionalų rengimas ir darbo rinkos poreikiai yra organiškai susieti, todėl labai svarbu, jog studijų programos ne tik atitiktų darbo rinkos poreikius, bet taip pat suponuotų socialinio darbo, kaip profesijos, vystymąsi. Rengiant studijų programose ugdomų dalykinių kompetencijų sąrašą, pageidautina, jog kompetencijos ir studijų siekiniai būtų formuluojami remiantis naujausiais socialinio darbo tyrimais ir įrodymais grįsta praktika (angl. Evidence-based practice (EBP), tačiau dėl pačios tyrimų gausos bei metodikos apimties reikalavimų, šio aspekto metodikoje nenagrinėsime60.

5.1. Europos auštojo mokslo kvalifikacijų sandaros taikymas nustatant dalykines kompetencijas

Europos erdvėje egzistuoja dvi kvalifikacijų sandaros: 1. Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandara (angl. A Framework of Qualifications for

the European Higher Education Area), numatanti pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijas.

2. Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sandara (angl. European Qualifications Framework for Lifelong Learning), numatanti aštuonis kvalifikacijų lygius.

Remiantis į studijų siekinius arba į studentą orientuotų studijų principu, studijų siekiniai tiesiogiai siejami su Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandara, kuri rodo ryšį tarp aukštojo mokslo kvalifikacijų, kartu susiedama jas ir su Europos kvalifikacijų sandara (5.1 intarpas). Taip sukuriamas glaudesnis ryšys tarp studijų programų ir darbo rinkos reikalavimų, programos padaromos lankstesnės ir skatinamas ankstesnių pasiekimų pripažinimas; skatinamas besimokančiųjų judumas konkrečioje aukštojoje mokykloje ar universitete, šalyje, iš vienos aukštosios mokyklos ar universiteto į kitą, iš vienos šalies į kitą ir tarp atskirų švietimo sektorių bei mokymosi būdų (t. y. formaliojo, neformaliojo ir savaiminio)61.

5.1 intarpas. Pagal Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) aprašą62:

• Aukštojo mokslo trumpųjų studijų (priklausančių pirmajai pakopai arba su ja susijusių) aprašas, parengtas pagal Jungtinę kokybės užtikrinimo iniciatyvą, kaip Bolonijos proceso dalį, atitinka EKS V lygio mokymosi pasiekimus.

• Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandaros pirmosios pakopos aprašas, dėl kurio, vykstant Bolonijos procesui, 2005 m. gegužės mėn. susitikimo Bergene metu susitarė už aukštąjį mokslą atsakingi ministrai, atitinka EKS VI lygio mokymosi pasiekimus.

• Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandaros antrosios pakopos aprašas, dėl kurio, vykstant Bolonijos procesui, 2005 m. gegužės mėn. susitikimo Bergene metu susitarė už aukštąjį mokslą atsakingi ministrai, atitinka EKS VII lygio mokymosi pasiekimus.

• Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandaros trečiosios pakopos aprašas, dėl kurio, vykstant Bolonijos procesui, 2005 m. gegužės mėn. susitikimo Bergene metu susitarė už aukštąjį mokslą atsakingi ministrai, atitinka EKS VIII lygio mokymosi pasiekimus.

59 Žr. Bologna Seminar: Learning Outcomes Based Higher Education – The Scottish Experience. Edinburgh, 21–22 February 2008. http://www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/BolognaSeminars/documents/Edinburgh/Edinburgh_Feb08_Final_Conclusions_and_Recommendations.pdf 60 Social Work Policy Institute. http://www.socialworkpolicy.org/research; Social Work & Society. The international online-only journal. http://www.socwork.net/2004/1/articles/423; Research on Social Work Practice. http://rsw.sagepub.com 61 ECTS naudotojo vadovas, 8. http://www.ects.cr.vu.lt/Naudinga_informacija 62 Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąranga. Europos Bendrijos, 2009.

28

Studijų siekiniai yra patikrinami teiginiai, ką besimokantis asmuo, įgijęs tam tikrą

kvalifikaciją ar baigęs studijų programą, ar atskirus jos komponentus, turėtų žinoti, suprasti ir gebėti daryti. Jie akcentuoja ryšį tarp mokymo, mokymosi ir vertinimo. Studijų siekinių teiginiai įprastai nusakomi aktyviais veiksmažodžiais, išreiškiančiais žinias, supratimą, taikymą, analizę, sisteminimą63 ir t. t. Studijų siekinių formulavimo pagrindu paprastai naudojama B. S. Bloomo taksonomija64.

Studentams, darbdaviams ir kitiems išorės partneriams studijų siekiniai paaiškina studijų

programos tikslus ir padeda juos geriau suprasti. Taip pat jie padeda palyginti kvalifikacijas ir palengvina pasiekimų pripažinimą. ECTS studijų siekinių formulavimas yra pagrindas studento darbo krūviui vertinti, taigi ir pagrindas kreditams skirti. Kai kuriantieji studijų programas sutaria dėl kvalifikacijos profilio bei studijų programoje ir jos komponentuose siektinų studijų siekinių, ECTS kreditai kūrėjams padeda realiai vertinti darbo krūvio poreikį bei parinkti adekvačius mokymosi, mokymo ir vertinimo metodus65.

Europos ir nacionalinės kvalifikacijų sandaros grindžiamos sutartais lygių aprašais ir su jais

susietais studijų siekiniais bei kreditais. Bolonijos procese ciklų aprašai yra išreikšti studijų siekiniais ir sutartomis kreditų ribomis. Šie aprašai, kaip minėta, yra žinomi kaip Dublino aprašai, kuriuose pateikiami bendrieji pareiškimai apie tipinius pasiekimus ir gebėjimus, asocijuojamus su kvalifikacija, kuri teikiama kiekvienos studijų pakopos pabaigoje (žr. 4 skyrių). Aprašais siekiama apibūdinti visos kvalifikacijos esmę66.

Lietuvos kvalifikacijų sandaros apraše VI lygio kvalifikacija įgyjama baigus koleginių ir

universitetinių pirmosios pakopos studijų programas. Tačiau pirmosios pakopos studijas reglamentuojantys nacionaliniai teisiniai dokumentai pateikia skirtingus universitetinių pirmosios pakopos studijų programų ir koleginių studijų programų reikalavimus. Numatoma skirtinga programos ir studijuojamų dalykų grupių apimtis67, skirtingi dėstytojų kvalifikacijos reikalavimai 68. Be to, pabaigus universitetines pirmosios pakopos studijas ir kolegines studijas, suteikiama skirtinga aukštojo mokslo kvalifikacija69: universiteto absolventams suteikiamas socialinio darbo bakalauro kvalifikacinis laipsnis, koleginių studijų absolventams – socialinio darbo profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

Lietuvos kvalifikacijų sandaros apraše nurodyta VII lygio kvalifikacija įgyjama studijavus antrojoje universitetinių studijų pakopoje, suteikiant socialinio darbo magistro kvalifikacinį laipsnį. Pabaigus tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos studijas, suteikiama socialinio darbuotojo profesinė kvalifikacija. Lietuvoje priimti studijas reglamentuojantys teisės aktai numato šešis kvalifikacinius laipsnius. Jie taikomi ir socialinio darbo studijoms (5.1 lentelė).

63 A Framework for Qualifications of The European Higher Education Area. 2005, 38. http://www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/documents/050218_QF_EHEA.pdf 64 Krathwohl D. R, Anderson L. W. A Taxonomy for Learning, Teaching, and Assessing: A Revision of Bloom's Taxonomy of Educational Objective, 2001. 65 ECTS naudotojo vadovas, 9. http://www.ects.cr.vu.lt/Naudinga_informacija 66 Framework for Qualifications of The European Higher Education Area. 2005, 65. http://www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/documents/050218_QF_EHEA.pdf 67 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas. Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 44-2139. 68 Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Žin., 2009, Nr. 54-2140. 69 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 107 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 368 „Dėl bendrojo studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatoriaus ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Žin., 2007, Nr. 15-550.

29

5.1 lentelė. Kvalifikacinių laipsnių Lietuvoje sąrašas70

Kvalifikacinis laipsnis, teikiamas baigus kolegines studijas

Kvalifikacinis laipsnis, teikiamas baigus

universitetines pirmosios pakopos studijas

Kvalifikacinis laipsnis, teikiamas baigus antrosios pakopos arba vientisąsias

studijas Studijų krypties profesinio bakalauro laipsnis

Studijų krypties bakalauro laipsnis

Studijų krypties magistro laipsnis

Pagrindinės studijų krypties ir gretutinės studijų krypties profesinio bakalauro laipsnis

Pagrindinės studijų krypties ir gretutinės studijų krypties bakalauro laipsnis

Pagrindinės studijų krypties ir gretutinės studijų krypties magistro laipsnis

Kvalifikacinių laipsnių išskyrimas svarbus numatant studijų siekinius. Studijų siekiniai parodo kompetencijos lygį, t. y. keletui dalykų ar modulių formuluoti studijų siekiniai dažniausiai tik prisideda prie kompetencijos plėtotės.

Vienoje studijų programoje vienoje pakopoje (pvz., bakalauro) suformuluoti (ir pasiekti)

studijų siekiniai iš tikrųjų negarantuoja, kad tam tikra kompetencija bus galutinai išplėtota. Galutinei kompetencijos plėtotei gali reikėti studijuoti antrojoje pakopoje (magistrantūroje). Tam tikros kompetencijos plėtotei gali reikėti studijuoti ir trečiojoje pakopoje, ir taip pat gali būti, kad dažnu atveju kompetencija bus ir toliau plėtojama mokantis visą gyvenimą. Tuo remiantis galima teigti, kad kompetencija gali būti plėtojama ne viename studijų dalyke, ne vienus metus, ne vienoje studijų pakopoje, o keliose studijų pakopose – profesinio bakalauro, bakalauro, magistro, daktaro, mokantis visą gyvenimą. Pažymėtina, kad kartais šios sąvokos (kompetencijos ir siekiami studijų siekiniai) vartojamos sinonimiškai tik todėl, kad jos labai susijusios: siekiami studijų siekiniai yra skaitlingi laipteliai asmeniui ugdantis ar plėtojantis kompetenciją71.

5.2. Socialinio darbo krypties studijas reglamentuojančių nacionalinių ir tarptautini ų dokumentų taikymas nustatant dalykines kompetencijas

Nustatant dalykines socialinio darbo kompetencijas, ugdomas profesinio bakalauro, bakalauro

ir magistrantūros programose, svarbu atsižvelgti į studijų programas reglamentuojančius teisinius dokumentus, Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų lygius72 bei tarptautinius socialinio darbo programų standartus73.

Yra du svarbūs dokumentai, kurių nuostatomis reikia vadovautis kuriant ir įgyvendinant socialinio darbo studijų programų kūrimo ir įgyvendinimo tvarką. Tai Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas74 ir Socialinio darbo studijų krypties reglamentas75. Tačiau minėtame Apraše nurodyta, kad Socialinio darbo studijų krypties reglamentas taikomas pirmosios pakopos socialinio darbo studijų programoms tiek, kiek 70 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1749 „Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir Kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo“. Žin., 2009, Nr. 158-7135. 71 Bulajeva T., Čepienė A. , Lepaitė D. , Teresevič ienė M. , Zuzevič i ū tė V., op. cit. 72 Žr. http://www.bologna-bergen2005.no/Docs/00-Main_doc/050218_QF_EHEA.pdf 73 Žr. http://www.crin.org/docs/global%20standards%20for%20the%20edu.%20and%20training%20of%20social%20work%20profession.pdf 74 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 44-2139. 75 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. ISAK-980 „Dėl Socialinio darbo studijų krypties reglamento patvirtinimo“. Žin., 2008, Nr. 45-1706.

30

neprieštarauja šiam Aprašui. Todėl siekiant nustatyti socialinio darbo programų dalykines kompetencijas aktualu: a) kritiškai įvertinti Socialinio darbo studijų krypties reglamento atitikimą Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašui ir b) nustatyti koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos studijų programoms keliamų reikalavimų panašumus ir skirtumus abiejuose dokumentuose.

Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše76 nurodoma, kad šio lygmens

studijas „baigęs ir magistro kvalifikacinį laipsnį įgijęs asmuo turės reikšmingai aukštesnes, nei pasiekiamos per pirmosios pakopos studijas, kompetencijas“. Tai siejasi su „Tuning“ metodologijoje numatyta kompetencijų plėtote, kada pirmojoje pakopoje pradėta ugdyti kompetencija gali būti plėtojama antrojoje ir net trečiojoje pakopoje77.

Socialinio darbo studijų programų rengėjams ir vykdytojams vienas iš svarbiausių tarptautinių

dokumentų, reglamentuojančių studijų programų turinį ir programų įgyvendinimo sąlygas, yra 2004 m. Tarptautinės socialinių darbuotojų federacijos (IFSW) ir Tarptautinės socialinio darbo mokyklų asociacijos (IASSW) priimti Pasauliniai socialinio darbo išsilavinimo ir profesijos standartai78. Šiame dokumente nurodomi tokie esminiai programos turinio elementai:

1) socialinio darbo profesijos sritis, akcentuojant socialinio darbo ir socialinės gerovės teorijas, darbą su skirtingumais, kritišką mąstymą ir kt.;

2) socialinio darbo profesionalo sritis, akcentuojant kritiškai reflektuojančio praktiko parengimą, asmeninių ir profesinių vertybių santykį, ugdymą profesionalo, gebančio naudotis praktine išmintimi, tvarkytis su netikrumu ir kompleksinėmis situacijomis ir kt.;

3) socialinio darbo metodų sritis, akcentuojant socialinio darbo procesą ir jo sudedamąsias dalis, tyrimų metodų išmanymą, taikymą ir kt.;

4) socialinio darbo profesijos paradigmos apibrėžimas, akcentuojant vadovavimąsi etiniais principais, nepakantumą nelygybei, visų formų diskriminacijai ir kt.

Dokumente taip pat pripažįstamas socialinio darbo profesijos kontekstualumas, tad

naudodamiesi dokumente pateikta medžiaga programų kūrėjai turi persvarstyti, kokiu būdu nurodyti teiginiai tinka Lietuvos kontekste. Nežiūrint nacionalinės specifikos, šio dokumento medžiaga yra svarbi sudarant dalykinių kompetencijų sąrašą ir jų plėtojimą, apibūdintą studijų siekiniais.

5.3. Akademinio personalo, darbdavių, studentų ir kit ų socialinių partnerių nuomonių tyrimai

Konkrečios programos studijų siekiniams suformuluoti išorės partneriai, studentai ir

darbdaviai gali suteikti vertingos informacijos79. Detaliau aptarsime 3 skyriuje jau pateikto darbdavių tyrimo rezultatų taikymą dalykinėms socialinio darbo studijų kryptyje ugdomoms kompetencijoms nustatyti.

Darbdavių tyrimas atskleidžia daugelį svarbių aspektų studijų programos dalykinėms

kompetencijoms nustatyti. Darbdavių tyrimo metu atliktoje apklausoje dalyvavo tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus, tiek didelių, tiek mažų bei vidutinių įmonių, tiek didmiesčių, tiek mažesnių miestų bei kaimo vietovių socialinių darbuotojų darbdaviai. Apklausos rezultatai parodė, kad nustatant dalykines kompetencijas reikia orientuotis į gebėjimus, svarbius paslaugoms teikti viešajame sektoriuje, ir atsižvelgti į įstaigų dydį bei teritorinį išdėstymą. Darbas mažose (10–49

76 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 67-3375. 77 Bulajeva T., Čepienė A. , Lepaitė D. , Teresevič ienė M. , Zuzevič i ū tė V., op. cit. 78 Global Standarts for the Education and Training of the Social Work Profession. Supplement of International Social Work. 2004. 79 ECTS naudotojo vadovas, 9. http://www.ects.cr.vu.lt/Naudinga_informacija

31

darbuotojai) ir vidutinėse (50–249 darbuotojai) įstaigose reikalauja organizacinės elgsenos, personalo valdymo, vadovavimo ir (ar) žmogiškųjų išteklių valdymo gebėjimų.

Darbdavių apklausa galima išsiaiškinti, kokias programas baigę absolventai yra geriausiai

pasirengę darbo rinkai. Darbdavių tyrimo rezultatai parodė, kad geriausiai darbdaviai vertina magistrantūros programos absolventų pasirengimą dirbti, kiek prasčiau – bakalauro. Prasčiausiai vertinamas profesinio bakalauro programų absolventų pasirengimas dirbti80. Tokį rezultatą galima interpretuoti įvairiai, bet vienas iš paaiškinimų galėtų būti profesinio lauko specifika, kada to paties sudėtingumo darbą dirba visi socialinio darbuotojo kvalifikaciją įgiję absolventai. Tikėtina, kad antrosios pakopos absolventai tokiu atveju parodo geresnį pasirengimą. Taigi, rengdami atitinkamo lygmens (profesinio bakalauro, universitetinio bakalauro ir magistro) aprašus, programų rengėjai turi atsakingai aprašyti, kokiai profesinei veiklai pasirengę absolventai.

Antras svarbus aspektas, kuri leidžia nustatyti darbdavių tyrimas, yra dalykinių gebėjimų ir

įgūdžių svarbos profesinei veiklai vertinimas. Remiantis socialinio darbo profesijos nacionaline ir tarptautine samprata, teisiniais socialinio darbo profesiją reglamentuojančiais dokumentais, akademinio darbo patirtimi ir kt., socialinio darbo studijų krypties profesinio lauko tyrimo metu buvo sudarytas dalykinių kompetencijų sąrašas, kuris buvo pateiktas jį vertinti darbdaviams81. „Tuning“ projekte tą patį sąrašą rekomenduojama pateikti ir programos absolventams82.

Šios metodikos rengėjų atliktam jau minėtam socialinio darbo studijų krypties profesinio

lauko tyrimui83 buvo sudarytas 38 dalykinių kompetencijų ar gebėjimų sąrašas ir pateiktas vertinti darbdaviams. Didžioji dauguma darbdavių (80 proc.) 32 iš sąraše pateiktų kompetencijų įvertino kaip svarbias ir labai svarbias (žr. 1 priedą), tik 3 kompetencijos (38 proc. ir mažiau darbdavių) buvo nurodytos kaip nesvarbios ar visai nesvarbios. Remdamiesi darbdavių tyrimu, metodikos rengėjai suformulavo 8 dalykines kompetencijas (5.4 lentelė).

5.4 lentelė. Darbdavių tyrimo pagrindu suformuluotos dalykinės kompetencijos Nr. Dalykinės kompetencijos

1. Kurti abipusio pasitikėjimo santykį su klientu, siekiant optimalaus psichosocialinio funkcionavimo ir veikiant neapibrėžtose situacijose

2. Organizuoti socialinę pagalbą, taikyti įvairius socialinio darbo metodus, pagalbos strategijas, vadovaujantis nacionaliniais, tarptautiniais teisės aktais ir profesine etika

3. Inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvias socialinių problemų prevencijos programas ir socialinės pagalbos strategijas, siekiant socialinio teisingumo, asmens bei visuomenės gerovės ir žmogaus teisių įgyvendinimo

4. Bendradarbiauti su socialinio darbo ir kitų profesijų atstovais bei insitucijomis, siekiant efektyvios socialinės pagalbos

5. Inicijuoti pokyčius visuomenėje, siekiant žmogaus teisių įgyvendinimo

6. Daryti įtaką socialinei politikai, analizuojant ir vertinant socialinius procesus, pasitelkiant socialinio darbo, kitų sričių teorijas, tyrimus ir praktiką

7. Plėtoti ir įtvirtinti socialinio darbo profesiją, atliekant tyrimus naujoms socialinio darbo žinioms įgyti ir socialinio darbo praktikai tobulinti

8. Tobulinti savo profesinę veiklą, laikantis mokymosi visą gyvenimą principo 5.5 lentelėje pateikiamas pavyzdys, kaip suformuluotų kompetencijų pagrindu kuriami

studijų siekiniai, nustatoma, kokia ir kiek kompetencija ugdoma profesinio bakalauro, bakalauro ir magistrantūros programose. Formuluojant pirmosios pakopos studijų siekinius, buvo atskirti profesinio bakalauro ir bakalauro kvalifikaciją suteikiančių studijų siekiniai. Laikomasi prielaidos,

80 Profesinio lauko tyrimo ataskaita: socialinio darbo kryptis. 81 Socialinio darbo studijų krypties profesinio lauko tyrimo rezultatai: gairės studijų programoms atnaujinti. 82 Žr. http://tuning.unideusto.org/tuningeu/images/stories/template/Lithuanian_version.pdf 83 Socialinio darbo studijų krypties profesinio lauko tyrimo rezultatai: gairės studijų programoms atnaujinti.

32

kad formuluojant aukštenės pakopos studijų programos studijų siekinius, žemesnės pakopos studijų siekiniai yra integrali pirmųjų dalis.

5.5 lentelė. Skirtingų lygmenų studijų programų metu ugdomų socialinio darbo kompetencijų ir studijų siekinių pavyzdys 3 kompetencija. Inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvias socialinių problemų prevencijos programas ir socialinės pagalbos strategijas, siekiant socialinio teisingumo ir asmens bei visuomenės gerovės.

Profesinis bakalauras Bakalauras Magistras Gebės identifikuoti socialines problemas, kūrybiškai parengti ir realizuoti socialinius projektus, siekdamas spręsti vietos bendruomenių problemas.

Gebės sistemiškai vertinti socialines problemas, parengti ir realizuoti socialinius projektus, siekdamas spręsti vietos bendruomenių ir nacionalinio lygmens problemas.

Gebės inicijuoti ir kurti inovatyvias socialinių problemų sprendimo strategijas, siekdamas spręsti problemas vietos bendruomenių, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

6 kompetencija. Daryti įtaką socialinei politikai, analizuojant ir vertinant socialinius procesus, pasitelkiant socialinio darbo, kitų sričių teorijas tyrimus ir praktiką.

Profesinis bakalauras Bakalauras Magistras Gebės svarstyti socialinės pagalbos proceso klausimus ir teikti efektyvumo didinimo pasiūlymus.

Gebės vertinti socialinės pagalbos procesą, teikti teorinėmis žiniomis ir tarpdalykine praktika grįstus pasiūlymus, kurie suponuotų socialinės pagalbos efektyvumo didinimą. Gebės kritiškai vertinti Lietuvos ir užsienio šalių socialinės apsaugos sistemas, teikdamas Lietuvos socialinės apsaugos sistemos tobulinimo pasiūlymus.

Gebės pagrįsti iniciatyvas ir judėjimus, siekiančius mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinančius socialinį teisingumą. Gebės kritiškai vertinti Lietuvos ir užsienio šalių socialinės apsaugos sistemas, analizuodamas teikiamų paslaugų efektyvumą.

Apibendrinant darbavių tyrimo aktualumą svarbu pažymėti, kad darbdavių nuomonė svarbi ir

netgi būtina, bet jokiu būdu ne lemianti nustatant dalykines kompetencijas. Šią nuomonę pagrindžia ir atliktas darbdavių nuomonės tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad beveik pusė tyrime dalyvavusių darbdavių nemano, kad socialinio darbo absolventai turi išmanyti socialinio darbo profesijos istorinę raidą ir gebėti kritiškai reflektuoti aktualias profesijos tendencijas, daugiau nei trečdalis mano, kad absolventams nesvarbu gebėti tinkamai viešinti ir publikuoti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos rezultatų. Darbdavių nuomone, svarbu, jog darbuotojas vykdytų darbines užduotis, o tyrimai, publikacijų rengimas, profesijos istorijos ir raidos tendencijų išmanymas, taip svarbus naujai profesijai plėtoti, socialinio darbuotojo identitetui, profesijos žinioms tobulinti ir (ar) paties darbuotojo kvalifikacijai kelti, darbdavių nuomone, nėra aktualūs. Tai rodo, kad atsižvelgiant tik į darbdavių nuomonę yra atsiliepiama į šiandienos rinkos poreikius, tačiau ateities perspektyva nėra svarstoma. Todėl, kaip ir minėta, kuriant konkrečios socialinio darbo studijų programos dalykinių kompetencijų sąrašą, nepakanka atsižvelgti, kur absolventas dirbtų jau šiandien ar po vienų metų. Programos nėra kuriamos trumpam laikotarpiui, todėl ir dalykinės kompetencijos turi būti svarstomos iš platesnės nei šiandienos darbdavių perspektyvos.

Apibendrinimas Rengdami socialinio darbo krypties tam tikro lygmens programas ir sudarydami dalykinių

kompetencijų sąrašą, programos rengėjai turi atsižvelgti į nacionalinį ir tarptautinį socialinio darbo profesijos lauką, integruoti socialinio darbo krypties studijas reglamentuojančius nacionalinius ir tarptautinius dokumentus, tarptautinės į studentą (studijų siekinius) orientuotų studijų organizavimo patirties pavyzdžius ir rengėjų atliktos darbdavių, studentų, akademinio personalo apklausos rezultatus.

33

Šios metodikos autoriai norėtų atkreipti dėmesį, kad šioje dalyje pateikiami socialinio darbo

dalykinių kompetencijų ir studijų siekinių sąrašai ir formuluotės nėra baigtinis ar pavyzdinis standartas, kurio privalėtų laikytis socialinio darbo programų kūrėjai ir įgyvendintojai. Šios metodikos tikslas buvo pateikti metodiką ar principus, kaip dalykinės kompetencijos turėtų būti formuluojamos ir koks jų santykis su studijų siekiniais. Laikydamiesi studijas reglamentuojančių nacionalinių ir tarptautinių dokumentų, programų rengėjai patys gali spręsti, kokia ir kokios šalies geroji patirtis jiems yra priimtina, atsižvelgiant į vietinį ar nacionalinį kontekstą. Be to, pateikiamame sąraše nėra studentų tyrimo rezultatų, neaptartas dalykinių ir bendrųjų kompetencijų santykis.

34

6. STUDENTO DARBO KRŪVIS IR JO SKAI ČIAVIMO METODIKA

6.1. Darbo krūvio ir kredito samprata

Darbo krūvis (angl. workload) – laikas, kurio reikia studentui visai studijų veiklai (paskaitoms, seminarams, projektams, praktikos darbams, individualiems darbams ir egzaminams) baigti, kad būtų pasiekti studijų siekiniai84.

Studentų darbo krūvio skaičiavimas – tai kolegiali (studijų programos komiteto ir programoje

dirbančių dėstytojų) veikla, nuo kurios priklauso sėkmingas studijų programos įgyvendinimas. Krūvio skaičiavimas sudaro prielaidas kritiškai peržvelgti studijų programą, įvertinti jos įgyvendinamumą ir gyvybingumą85.

Apibrėžiant darbo krūvį, kurio reikės programai ar atskiram jos komponentui įvykdyti, reikia

remtis studijų siekiniais. Studijų siekiniai yra pagrindas ir renkantis tinkamą mokymo(si) veiklą, ir vertinant darbo krūvį, reikalingą jai atlikti. Studento mokymosi krūvis, mokymo metodika ir studijų siekiniai yra neabejotinai tarpusavyje susiję.

Nustatant darbo krūvį neturi būti vadovaujamasi tik auditorinėmis valandomis (t. y. laiku, kurį

studentas praleidžia vadovaujamas akademinio personalo). Krūvis apima visą mokymosi veiklą, kurios reikia, kad būtų pasiekti studijų siekiniai. Tai laikas, praleistas dirbant savarankiškai, atliekant privalomą praktiką, skirtas pasirengti vertinimui, bei laikas, kurio reikia pačiam vertinimui. Kitaip tariant, paskaitai ir seminarui gali prireikti tiek pat auditorinių valandų, bet vienai veiklai pasiruošti reikia daugiau individualaus studento darbo ir laiko nei kitai.

Studento darbo krūvis apskaitomas kreditais (dar vadinama ECTS kreditais). Kreditas – tai

studentų mokymosi krūvio (mokymosi apimties) matavimo vienetas, skaičiuojant laiką, per kurį turi būti pabaigtas dėstymo (mokymosi) sandas86.

Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema ECTS (angl. European Credit Transfer and

Accumulation System) yra į studentą orientuota kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema, grindžiama studento mokymosi krūviu (mokymosi apimtimi), būtinu studijų programos tikslams pasiekti. Programos tikslai yra išreiškiami pageidaujamais studijų siekiniais ir kompetencijomis87. 60 ECTS kreditų yra nuosekliųjų studijų studento mokymosi krūvis per vienus mokslo metus. Europoje nuosekliųjų studijų studento mokymosi krūvis dažniausiai yra 1500–1800 valandų per mokslo metus, o vienas kreditas atitinka maždaug 25–30 darbo valandų (įskaitant kontaktines valandas ir savarankiškas ar vadovo prižiūrimas studijas).

Kreditai yra skiriami visiems studijų programos mokymosi komponentams (moduliams,

dalykams, gamybinei praktikai, diplominiam darbui ir pan.) ir parodo darbo apimtį, reikalingą konkretiems kiekvieno komponento tikslams ar studijų siekiniams pasiekti, kad būtų sėkmingai atliktas visas mokslo metams suplanuotas darbas. Kreditų skyrimas yra procesas, kai kvalifikacijoms, programoms ar jų edukaciniams komponentams yra numatomas tam tikras kreditų skaičius. ECTS kreditų skyrimo pagrindas yra tipinis darbo krūvis, būtinas studijų siekiniams pasiekti.

84 ECTS naudotojo vadovas. http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc/ects/guide_lt.pdf 85 Bulajeva T., Čepienė A. , Lepaitė D. , Teresevič ienė M. , Zuzevič i ū tė V., op. cit. 86 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. 87 Išsamiau su ECTS galima susipažinti ECTS naudotojo vadove (angl. ECTS Users Guide), kuris yra pateiktas Europos Komisijos interneto svetainėje http://europa.eu.int/comm/education/programmes/socrates/ects/index_en.html

35

ECTS kreditai studentui yra suteikiami tik sėkmingai atlikus numatytą darbą ir atitinkamai įvertinus pasiektus studijų siekinius.

Daugelis Europos šalių, veikiamos Bolonijos proceso, rengiasi pereiti prie dviejų pakopų

sistemos: 1) pirmosios pakopos kvalifikacijai įgyti paprastai reikia 180–240 ECTS kreditų; 2) antrosios pakopos kvalifikacijai įgyti paprastai reikia 90–120 ECTS kreditų, kurių

mažiausiai 60 privalo būti antrosios pakopos lygmens kreditai.

Šios kreditų ribos atitinka pagrindinius ECTS bruožus88, jog formalioje studijų programoje 150 ECTS kreditų skiriama tipinėms vienų mokslo metų nuolatinėms studijoms89.

Ši taisyklė taikoma visoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms, nepriklausomai nuo jų lygio. Tampa vis aiškiau, jog būtina suformuluoti tam tikrus paprastus kontrolinius parametrus,

skirtus studentų mokymosi krūviui (mokymosi apimčiai) apibrėžti. Mokymosi krūvio klausimas yra susijęs su ECTS – kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema.

Kiekvienam (nuolatinių ar ištęstinių studijų) studentui kreditai suteikiami, jam pabaigus

būtiną mokymosi veiklą pagal formalią studijų programą arba vieną sudedamųjų jos dalių ir gavus teigiamą įvertinimą už studijų pasiekimus. Kreditai gali būti kaupiami, siekiant įgyti kvalifikaciją, kurios reikalavimus yra nustačiusi laipsnį teikianti institucija. Jei studentas įgijo studijų pasiekimų kitoje mokymosi (formaliojo, neformaliojo ar savaiminio) aplinkoje ar per kitą laikotarpį, susiję kreditai gali būti skiriami teigiamai įvertinus, įteisinus ar pripažinus šiuos studijų pasiekimus.

Pagal vieną studijų programą suteikti kreditai gali būti perkeliami į kitą programą, kurią

siūlo ta pati ar kita institucija. Toks kreditų perkėlimas leidžiamas tik tuomet, jei laipsnį teikianti institucija pripažįsta kreditus ir susijusius studijų siekinius. Bendradarbiaujančios institucijos turėtų iš anksto susitarti dėl studijų užsienyje laikotarpio pripažinimo. Vadovaujantis į studentą orientuoto mokymo požiūriu, institucijų vaidmuo yra padėti ir paremti besimokančiuosius, leidžiant jiems rinktis studijų kelius ir prisitaikyti individualius mokymosi stilius bei patirtį.

6.2. Mokymosi krūviu grindžiamas kreditų skaičiavimas

Kreditai yra skiriami visiems studijų programos mokymosi komponentams (moduliams,

dalykams, praktikai, diplominiam darbui ir pan.) ir parodo darbo apimtį, reikalingą konkretiems kiekvieno komponento tikslams ar studijų siekiniams pasiekti, kad būtų sėkmingai atliktas visas mokslo metams suplanuotas darbas.

Remiantis pagrindiniais ECTS bruožais90, 60 kreditų skiriama vienų mokslo metų

nuolatinių studijų darbo krūviui, 30 ECTS kreditų dažniausiai skiriama vienam semestrui ir 20 ECTS kreditų – vienam trimestrui. Kvalifikacijoms, kurių programos reikalauja trejų mokslo metų nuolatinių studijų, skiriama 180 ECTS kreditų.

Kiekvieni mokslo metai, semestras ar trimestras yra skaidomi į edukacinius komponentus.

Edukacinis komponentas yra suprantamas kaip savaiminė ir formaliai sustruktūrinta mokymo(si) patirtis (dalykas, modulis, seminaras ar praktika). Kiekvienas komponentas

88 ECTS naudotojo vadovas. 89 Dažniausiai studentų darbo laikas apima 1500–1800 valandų per mokslo metus, taigi vienas kreditas atitinka 25–30 darbo valandų (pagal ECTS naudotojo vadovą). 90 ECTS naudotojo vadovas.

36

privalo turėti rišlius ir aiškius studijų siekinius, tinkamus vertinimo kriterijus, apibrėžtą darbo krūvį ir nurodytą ECTS kreditų skaičių.

Kreditai skiriami keliais būdais, todėl institucijos turi apsispręsti, kurį jų taikyti. Žemiau

pateikiamos alternatyvos iliustruoja du skirtingus kreditų skyrimo būdus. 1. Akademinis personalas apibrėžia kiekvieno studijų programos komponento studijų

siekinius, aprašo mokymo(si) veiklą ir įvertina tipinį darbo krūvį, reikalingą tam, kad studentas galėtų šią veiklą atlikti. Pasiūlymai surenkami, analizuojami, apibendrinami ir įvertintas darbo krūvis yra išreiškiamas kreditais.

Taikant šį kreditų skyrimo būdą, visas akademinis personalas yra įtraukiamas į kreditų

skyrimo procesą, gali siūlyti studijų siekinius ir vertinti darbo krūvį, reikalingą jiems pasiekti. Nustatydamas prioritetus ir diskutuodamas akademinis personalas gali pasiekti bendrą sutarimą dėl kreditų (60 per metus) paskirstymo. Šis procesas gali lemti skirtingo kreditų skaičiaus paskyrimą skirtingiems edukaciniams komponentams. Taikydamos šį metodą studijų siekiniams apibrėžti ir darbo krūviui įvertinti, institucijos suteikia maksimalią laisvę edukaciniam komponentui kurti. Antra vertus, skirtingų dydžių edukaciniai komponentai gali tapti probleminiai, kai planuojama daugiadalykė ar jungtinė studijų programa bei studentų judumas.

2. Aukštojo mokslo institucijos ar akademinis personalas gali nuspręsti iš pat pradžių

standartizuoti edukacinių komponentų dydžius ir kiekvienam jų suteikti vienodą kreditų vertę (pvz., 5) ar jos kartotinį (pvz.: 5, 10, 15), ir taip nustatyti komponentui suteikiamą kreditų skaičių. Tokiu atveju pavieniai dalykai (sandai) dažnai vadinami moduliais.

Šioje nustatytoje struktūroje, vadovaudamasis standartiniu komponentų dydžiu,

akademinis personalas apibrėžia tinkamus ir reikalingus studijų siekinius ir aprašo mokymo(si) veiklą. Numatytas darbo krūvis turi atitikti šiam komponentui paskirtų kreditų skaičių.

Standartizuodamos edukacinių komponentų dydžius institucijos pasiekia didesnio

programų lankstumo, daugiadalykiškumo ir tarpdalykiškumo. Antra vertus, komponentų studijų siekinių nustatymas yra ribojamas nustatyto kreditų skaičiaus, o tai lemia kiekvienam komponentui planuojamą darbo krūvį.

Bet kuriuo atveju rekomenduojama, kad edukaciniai komponentai nebūtų maži ir būtų

galima išvengti studijų programos fragmentacijos. Taip pat patariama nekurti per daug didelių edukacinių komponentų, nes jie gali stabdyti studijų tarpdalykiškumą ir riboti studijų programoje leidžiamus pasirinkimus. Labai dideli komponentai judiems studentams tampa problemiški visais lygmenimis – instituciniu, nacionaliniu bei tarptautiniu.

Koks bebūtų kreditų skyrimo metodas, pagrindinis elementas, apibrėžiantis kreditų skaičių,

yra numatomas darbo laikas, leidžiantis pasiekti studijų siekinius. Vien auditorinėmis valandomis neturi būti vadovaujamasi skiriant kreditus, nes jos yra tik vienas iš studento darbo laiko elementų. Teisingas kreditų skyrimas turėtų būti vidinio ir išorinio aukštojo mokslo institucijų darbo kokybės užtikrinimo dalis.

Kreditai padeda apskaičiuoti reikalingą mokymosi krūvį ir nustato realias ribas sando,

modulio ar visų mokslo metų mokymosi medžiagai. Studento (t. y. tipinio studento) darbo, reikalingo (tam tikro lygio) nustatytiems studijų

siekiniams pasiekti, valandų skaičius priklauso nuo studento gebėjimų, dėstymo ir mokymosi

37

metodikos, dėstymo ir mokymosi resursų, parengtos studijų programos. Skirtingose šalyse ar skirtinguose universitetuose šie aspektai skiriasi.

Turimų žinių lygis (kiekis) turės nemažai įtakos studento mokymosi krūviui studijų

programos metu. Sutinkant su teiginiu, kad realiai studentams studijų siekiniams pasiekti reikės skirtingo laiko, kuris priklausys nuo studento individualių gebėjimų (kokią patirtį ir kiek žinių turi iš ankstesnės mokymosi veiklos bei mokymosi formų), galima apibrėžti sutartinį mokymosi laiką.

Sutartinis mokymosi laikas – tai skaičius valandų, kurių studentui turėtų vidutiniškai prireikti

tam tikro lygio nustatytiems studijų siekiniams pasiekti. 6.3. Mokslo metų trukm ė

Mokslo metų trukmė, t. y. studento darbo valandų skaičius per vienus mokslo metus, yra

vienas iš veiksnių, kurie nustato studento darbo valandų skaičių, atitinkantį vieną ECTS kreditą. „Tuning“ projektas leidžia teigti, kad:

1) turi būti skiriamas realus mokymo savaičių skaičius, (savarankiškoms) studijoms ir praktikai skirtų savaičių skaičius;

2) pasiruošimo egzaminams laikas ir egzaminams skirtų savaičių skaičius; 3) bendras visai šiai mokymosi veiklai skirtų savaičių skaičius ir yra faktinis mokymosi

laikotarpis, kuris gali būti lyginamas pagal disciplinas, institucijas ir (ar) šalis. Oficiali mokslo metų trukmė skirtingose institucijose ir šalyse gali skirtis, tačiau: 1) beveik visose šalyse studijų laikotarpį sudaro 34–40 savaičių per metus; 2) savaitę sudaro 40–42 darbo valandos; 3) studentas per vienus mokslo metus turi dirbti 1400–1680 (180091) valandų; 4) vidutiniškai per metus susidaro 1520 valandų; 5) jeigu mokslo metams skiriama 60 ECTS kreditų, tai vienas kreditas sudaro apytikriai

25–30 mokymosi valandų.

6.4. Studento darbo krūvio skaičiavimo metodika

Studentų darbo krūvio skaičiavimas – tai kolegiali (studijų programos komiteto ir programoje dirbančių dėstytojų) veikla, nuo kurios priklauso sėkmingas studijų programos įgyvendinimas. Krūvio skaičiavimas sudaro prielaidas kritiškai peržvelgti studijų programą, įvertinti jos įgyvendinamumą ir gyvybingumą.

„Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo

metodika“92 rekomenduoja tris žingsnius, kurie padėtų suplanuoti studentų mokymosi krūvį: 1. Numatyti studentų darbo krūvį. Studijų dalyko ar modulio vidutinis studentų mokymosi

krūvis priklauso nuo bendro užduočių, kurias studentas turi atlikti, kad pasiektų suplanuotus studijų siekinius, kiekio. Jis matuojamas darbo valandomis. Pavyzdžiui, 5 ECTS kreditų studijų dalykui reikia maždaug 130–150 studento darbo valandų.

Mokymosi krūvis gali būti apibrėžiamas orientuojantis į šią studijų veiklą: • Kontaktinės studijos. Tai darbas kartu su dėstytoju arba jam vadovaujant: paskaita,

seminaras, laboratorinis darbas, konsultacija, pratybos, praktinis užsiėmimas, stažuotė, praktika.

91 Kai kuriose šalyse įstatymais reglamentuota, kad studentams vienų mokslo metų mokymosi krūvį sudaro 1500–1800 valandų. 92 Bulajeva T., Čepienė A. , Lepaitė D. , Teresevič ienė M. , Zuzevič i ū tė V., op. cit.

38

• Savarankiškos studijos: užduočių atlikimas, darbų rašymas, knygų ir straipsnių skaitymas, projektinis darbas, įgūdžių lavinimas. Šią dalį apskaičiuoti yra sunkiausia.

• Vertinimas: egzaminas žodžiu ar raštu, esė, testas, darbų pavyzdžiai, ataskaita, baigiamasis darbas, pristatymas.

Darbo valandomis išreikštas mokymosi krūvis turi atitikti studijų dalykui arba moduliui numatytų kreditų skaičių.

2. Patikrinti (patikslinti) numatyt ą darbo krūvį, remiantis studentų vertinimais.

Dėstytojai ir studentai, naudodamiesi užpildytomis lentelėmis, gali susipažinti su siekiamais studijų siekiniais, matyti jų ryšius su studijų programos kompetencijomis ir laiku, kurį reikėtų skirti kiekvienai užduočiai atlikti.

3. Planuoto darbo krūvio koregavimas, remiantis studentų vertinimais. Jeigu dėstytojo ir

studentų darbo krūvio įvertinimai ženkliai nesutampa, gali tekti koreguoti studijų veiklą ir numatytą studento darbo krūvį. Jei dėstytojo ir studentų įvertis darbo laiko imlumui skiriasi 10–20 proc., įverčio skaičiavimas laikytinas priimtinu, jei įverčio dydis skiriasi daugiau negu 25–30 proc., rekomenduotina dėstytojui tartis su kolegomis ir keisti darbo krūvio skaičiavimą. Tik ilgalaikė (ne vieno semestro) įgyvendinamos studijų programos stebėsena leidžia pamatyti šį neatitikimą, išvadų daryti ir perskaičiuoti krūvį po vieno semestro nerekomenduotina. Tikslinant darbo krūvį galima keisti modulio (ar dalyko) apimtį, išreikštą kreditais. Tai gali turėti įtakos visai studijų programai, reikalauti esminės visos studijų programos peržiūros, jos struktūrinių komponentų – modulių (dalykų) – pertvarkos ir geresnio subalansavimo.

Nustatant studentų mokymosi krūvį, reikia atsižvelgti į šiuos elementus: • Studentui yra skirtas ribotas laikas. • Bendroji atsakomybė už studijų programos struktūrą ir dalykams skiriamą kreditų skaičių

tenka atsakingam asmeniui, pavyzdžiui, fakulteto administracijai ir pan. • Galutinę atsakomybę už laiko paskirstymą dėstymo, mokymosi ir vertinimo veiklai

mokymo institucijos valdžia suteikia dėstytojui arba dėstytojų grupei. • Ypač svarbu tai, kad dėstytojas žinotų, kokių konkrečių studijų siekinių norima, kokios yra

ugdytinos kompetencijos. • Dėstytojas turi apsvarstyti, kokios mokymo užduotys geriausiai tinka konkretaus modulio

(sando) pageidaujamiems siekiniams pasiekti. • Dėstytojas turi žinoti, kiek studentas vidutiniškai turi skirti laiko kiekvienai pasirinkto

modulio (kurso) vieneto užduočiai atlikti. • Studentas yra svarbiausias asmuo, stebintis (kontroliuojantis), kad mokymosi krūvis būtų

realus; dalis atsakomybės už tai tenka ir dėstytojams93.

Remiantis „Tuning“94, socialinio darbo programos studijų veikla gali būti apibrėžiama atsižvelgiant į šiuos aspektus:

1) mokymo formos (dėstymo ir mokymosi užduočių tipai): paskaita, seminaras, tiriamasis seminaras, praktinis užsiėmimas, pratybos, laboratorinis darbas, dėstytojo vadovaujamas darbas, konsultacija, savarankiškas darbas, stažuotė, profesinės veiklos praktika, duomenų rinkimas, projektinis darbas;

2) mokymosi veiklos rūšys: paskaitų lankymas, konkrečių užduočių atlikimas, įgūdžių lavinimas, darbų rašymas, savarankiškos studijos, knygų ir straipsnių skaitymas, konsultacijos su socialinio darbo praktikais, forumai internete (angl. online forums), vaizdo konferencijos, diskusijos grupėse, nuotolinis mokymasis, darbas grupėse ir vadovavimas joms, dalyvavimas mokslinėje tiriamojoje veikloje ir kt.;

93 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. 94 Ten pat.

39

3) vertinimo formos: egzaminas žodžiu, egzaminas raštu, medžiagos pristatymas, testas, esė, situacijos analizė, praktikos (stažuotės) ataskaita, tyrimo ataskaita, projektas, baigiamasis darbas (diplominis darbas) ir kt.

Socialinio darbo studijų studentų darbo krūvis ypač susijęs su studijų metodais ir

mokymosi strategija. Dalyko (modulio) studijų siekinių vertinimo metodai ir kriterijai taip pat turėtų būti neatsiejama nuo studentų darbo krūvio (žr. 6.1 intarpą).

6.1 intarpas. Studentų darbo krūvio ir siekinių vertinimo ryšys

Pavyzdžiui, jei dalyko studijų siekinių vertinimą sudaro:

E = RD (60 proc.) + P (40 proc.),

čia: E – egzaminas, RD – rašto darbai (pvz., esė), P – projektas, tai šio dalyko literatūros studijavimas, darbų rašymas galėtų sudaryti 60 proc. viso studento darbo krūvio, o duomenų paieškos, tyrimo ir projekto rengimo laikas – 40 proc.

Praktikoje taikomi įvairūs studentų mokymosi krūvio skaičiavimo metodai. Nors pasitaiko

skirtingų disciplinų skirtumų, tačiau galima nustatyti bendruosius principus, kurie gali būti taikomi ir socialinio darbo studijų programoje. Darbo krūviui apskaičiuoti yra svarbūs šie veiksniai95:

1) bendras modulio (dalyko) sandui skirtų kontaktinių valandų skaičius (valandų skaičius per savaitę, padaugintas iš savaičių skaičiaus);

2) pasirengimas paskaitai, seminarui ir užrašų sutvarkymas po paskaitos, seminaro; 3) savarankiško darbo kiekis, reikalingas sandui sėkmingai baigti. Remiantis „ECTS naudotojo vadovu“, studentų darbo krūvį sudaro: 1) edukacinio komponento auditorinės valandos; 2) individualaus ar grupinio darbo laikas, kurio reikia edukaciniam komponentui sėkmingai

baigti (t. y. pasiruošimas prieš ir užrašų tvarkymas po paskaitos, seminaras ar laboratorinis darbas, reikiamos medžiagos rinkimas ir atranka, šios medžiagos studijavimas ir peržiūrėjimas, pranešimų, referatų, projektų, diplominių darbų rašymas, praktinis darbas);

3) vertinimo procedūros ir pasirengimas joms (pvz., egzaminai); 4) laikas, reikalingas privalomajai praktikai. Kiti veiksniai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį skaičiuojant studentų darbo krūvį įvairioje

veikloje, yra šie: studentų, kuriems kuriama studijų programa (ar jos komponentas), įstojimo lygis; mokymo, mokymosi metodai ir studijų aplinka (pvz.: seminarai mažoms studentų grupėms ar paskaitos dideliems studentų srautams) ir studijų priemonių, techninės bazės prieinamumas (pvz.: kalbų laboratorija, multimedijos kambariai)96.

Kadangi skaičiuojamas studento darbo krūvio vidurkis (žr. 6.2 intarpą), kurio reikia studentui

studijų siekiniams pasiekti, laikas, kurio reikėtų individualiam studentui, gali skirtis nuo šio skaičiavimo.

Sunkiausia apskaičiuoti savarankiško darbo apimtį, kuri labai priklauso nuo konkrečios

disciplinos ir jos užduočių sudėtingumo. Socialinio darbo studijų programos savarankišką darbą turėtų sudaryti:

95 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. 96 ECTS naudotojo vadovas.

40

1) su socialinio darbo dalyku susijusios medžiagos rinkimas ir atranka; 2) medžiagos skaitymas ir studijavimas; 3) užrašų (konspektų, dienoraščių ir pan.) tvarkymas; 4) pasirengimas egzaminui žodžiu arba raštu; 5) rašto darbų arba diplominio darbo rengimas; 6) savarankiškas darbas kompiuterių klasėje, kalbų laboratorijoje ir pan.

6.2 intarpas. Darbo krūvio skaičiavimo pavyzdys (remiantis Dublino aprašais97)

Planuojamam dalykui skiriama 10 ECTS (250–300 val.): seminaras: 2 val. per savaitę x 14 savaičių (25–30 val. = 1 ECTS kreditas); vadovėlio studijavimas (500 p.) ir egzamino laikymas – 6 p. per val. = 83 val. = 3 ECTS kreditai; 7–10 p. rašto darbas (turi būti perskaityta 700–1000 p.) = 140 val. = 5 ECTS kreditai; grupės narių parašytų darbų skaitymas ir komentavimas, arba kritiniai komentarai (2 val. per savaitę x

14 savaičių = 28 val. = 1 ECTS kreditas). Iš viso: 1 + 3 + 5 + 1 = 10 ECTS kreditų.

Socialinio darbo studijų programos orientuotos rengti socialinio darbo specialistus įvairioms

darbo vietoms – tiek tiesioginiam socialiniam darbui su įvairiomis klientų grupėmis, tiek darbo organizavimui ir administravimui. Vykdomų programų aprašuose skirtingai formuluojami laukiami studijų siekiniai, kompetencijos ir gebėjimai, todėl natūralu, kad yra skirtumų tarp pirmojoje ir antrojoje pakopoje studijuojančiųjų darbo krūvio. Šios metodikos 3 skyriuje buvo minėta:

• profesinis bakalauras išimtinai orientuotas spręsti konkrečias socialines problemas gana aiškiai apibrėžtoje aplinkoje, sąlygose;

• bakalauras dirba labiau kintančioje, mažiau apibrėžtoje aplinkoje, kurioje reikia daugiau pagalbos teikimo konteksto išmanymo, ne tik tiesioginio socialinio darbo, bet ir organizacinių gebėjimų;

• magistras dirba kintančioje, neapibrėžtoje aplinkoje, kurioje reikalinga išmanyti socialinę politiką, plačiai matyti pagalbos teikimo kontekstą, turėti organizacinių, vadybos gebėjimų, mokėti inicijuoti ir valdyti pokyčius.

Remiantis aukščiau minėtu Socialinio darbo studijų krypties reglamentu ir Laipsnį

suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, skaičiuojant studentų darbo krūvį rekomenduojama atsižvelgti į skirtumus tarp koleginių ir universitetinių studijų programų (6.1. lentelė).

6.1 lentelė. Skirtumai tarp koleginių ir universitetinių studijų programų studentų darbo krūvio

Socialinio darbo studijų programos struktūrin ės

dalys

Profesinio bakalauro studijos

Bakalauro studijos Magistrantūra

Bendrojo lavinimo dalis (bendrieji dalykai)

Bendriesiems koleginių studijų dalykams skiriama apie 10 proc. studijų programos apimties.

Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai sudaro apie 20 proc. programos apimties. Daugiau laiko skiriama medžiagos užsienio kalba paieškai ir skaitymui.

Dėstomi dalykai grindžiami bakalauro studijų pakopoje įgytomis žiniomis, gebėjimais, įgūdžiais ir aukštesniu lygiu ugdo socialinių darbuotojų kompetencijas, todėl bendrojo lavinimo dalykų nėra ir krūvis neskaičiuojamas.

97 Dublino aprašai. http://193.219.47.10/mokslo-lietuva/node/1107

41

Studijų programos pagrindų dalis / specialioji (profesinė) dalis (studijų krypties dalykai)

Daugiau laiko skiriama socialinio darbo metodams, konkrečioms socialinėms problemoms spręsti.

Daugiau laiko skiriama socialinės politikos temoms nagrinėti, tiriamajai veiklai, organizaciniams gebėjimams, sistemiškam požiūriui į socialinių problemų priežastis bei jų sprendimo būdus.

Daugiau laiko skiriama socialinės politikos temoms nagrinėti, tiriamajai veiklai, pokyčių valdymui bei studento savarankiškam darbui.

Pasirenkamieji dalykai Laisvai pasirenkamųjų dalykų apimtis – apie 10 proc. studijų programos apimties.

Laisvai pasirenkamųjų dalykų apimtis apie 2–3 kartus didesnė nei koleginių studijų programoje.

Laisvai pasirenkamųjų dalykų apimtis – apie 10 proc. studijų programos apimties.

Profesinė praktika Kreditų kiekiu praktika koleginių studijų programoje didesnė nei universitetinių studijų programoje. Lyginant profesinio bakalauro, bakalauro ir magistrantūros studijų praktiką, jų apimties santykis atitinkamai lygus 3 : 2 : 1 (apytiksliai).

Baigiamasis / diplominis darbas

Daugiau laiko skiriama taikomajam tyrimui bei tyrimo rezultatų interpretacijai.

Daugiau laiko skiriama tyrimui ir duomenų apdorojimui.

Daugiau laiko skiriama mokslo tiriamajam darbui. Studento darbo krūvis apie 2 kartus didesnis nei profesinio bakalauro ar bakalauro studijų programose. Planuojant krūvį, reikėtų atsižvelgti į tyrimo rezultatų sklaidą (mokslinio straipsnio rengimą).

Apibendrinant galima teigti, kad studento darbo krūvis, dėstymo metodai ir studijų siekiniai yra tarpusavyje susiję. Tuos pačius studijų siekinius pasiekti ir tas pačias kompetencijas išlavinti galima taikant skirtingus dėstymo ir mokymosi būdus, metodus ir formas.

Pripažįstama, kad studento mokymosi apimtis yra labai svarbus veiksnys. Studijų programa

turėtų būti sudaryta taip, kad būtų tinkamai subalansuotas tiek visos studijų programos mokymosi krūvis, tiek ir krūvis atskirais mokslo metais ir atskirais semestrais. Programos komponentui apskaičiuotas mokymosi krūvis turi atitikti laiką, kurio reikia tipiniam studentui, kad pasiektų reikiamus studijų siekinius.

42

7. MODULIN ĖS IR DALYKIN ĖS STUDIJŲ PROGRAMOS STRUKTŪROS REKOMENDACIJOS Universitetai ir kolegijos paprastai taiko dvejų rūšių studijų programos sandarą – dalykinę

arba modulinę. Taikant dalykinę studijų programos sandarą, programa sudaroma iš studijų dalykų, kurie gali apimti įvairų kreditų skaičių, priklausomai nuo studento darbo laiko, reikalingo to dalyko studijų užduotims atlikti (lankyti paskaitas, dalyvauti seminaruose, skaityti literatūrą ir kt.). Net jeigu atskirų dalykų kreditų apimtis ir skirtinga, tačiau jų kombinacija parenkama tokia, kad visų dalykų kreditų suma per semestrą ir mokslo metus būtų pastovi (per semestrą paprastai 30 ECTS kreditų, o Lietuvoje iki šiol buvo 20 lietuviškų, t. y. daugiau valandų turinčių, kreditų).

Modulinėje sistemoje studijų programa skaidoma į modulius, kur kreditų skaičius yra

standartinis ir kartotinis, pavyzdžiui, 10 ECTS kreditų. Modulis – iš kelių turinio požiūriu susijusių dalykų sudaryta studijų programos dalis, turinti apibrėžtą tikslą ir orientuota į tam tikrus studento gebėjimus. Tokia modulio samprata pateikta Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše.

Panašiai modulį apibrėžė Vilniaus universiteto darbo grupė – tai savarankiška studijų

programos dalis, jungianti kelis turinio požiūriu integruotus studijų dalykus, kuriuos sieja apibrėžtas bendras tikslas ir studijų siekiniai. Modulį sudaro tokie elementai:

1) modulio aprašas, kuriame nurodomas modulio tikslas, studijų siekiniai; 2) modulio turinys (dalykai, temos, jų apimtis valandomis, kreditais), literatūra, atsiskaitymo,

lankomumo ir kt. reikalavimai; vienam moduliui rengiamas vienas aprašas; 3) mokomoji medžiaga (sakytinė ir (ar) rašytinė informacija, užduotys, mokomosios

priemonės); 4) mokymosi veiksmai (kontaktinis darbas ir savarankiškas mokymasis); 5) pagalba mokymuisi (vadovavimas ir konsultavimas, metodinė pagalba); 6) kontrolė ir vertinimas (grįžtamasis ryšys)98. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose99 raginama, kad turi būti

„pereinama prie švietimo struktūros, grindžiamos ne uždarais mokyklų tipais, bet lanksčiomis programomis“ ir „prie kreditinio, modulinio, kaupiamojo mokymosi“. Dokumente numatoma, kad iki 2012 m. turi būti peržiūrėtas ir tobulinamas studijų turinys aukštosiose mokyklose, taip pat „sumažinamas bendras dėstomų kursų skaičius, atsisakoma dalies ypač smulkių ir specializuotų kursų“.

Modulinės studijų programos ypatumas yra tas, kad programa dažniausiai yra skaidoma į

vienodo dydžio modulius, turinčius ta pačią apimtį, išreikštą ECTS kreditais. Rekomenduotinas skaičius (pvz.: 5, 6, 10), iš kurio dalijasi 60 ECTS kreditų (lygus vienų metų studijoms).

Kiti moduliai gali būti kuriami kartojamumo principu. Pavyzdžiui, nustatytas mažiausias

modulio dydis yra 10 ECTS kreditų (tai atitiktų 6,6 nacionalinio Lietuvos kredito, kai 1 kreditas – 40 studento darbo valandų). Tai reiškia, kad svetur įgytus kreditus perkeliant į nacionalinę Lietuvos kreditų apskaitos sistemą (ji galioja iki 2011 m.) galima būtų integruoti ar į šiuo metu vykdomus 3 ir 4 nacionalinių kreditų kursus, ar į 2 kursus po 2 kreditus ir vieną 1,5 kredito dydžio kursą, ar kaip kitaip.

98 Modulinės studijos Vilniaus universitete. Darbo grupės ataskaita, 2010. 99 Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. IX-1700 „Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų“. Žin., 2003, Nr. 71-3216.

43

Studijų programos vieno semestro modulių schema pateikta 7.1 paveiksle.

7.1 pav. Studijų programos vieno semestro modulių schema

Modulio dydis turi būti pasirinktas įvertinus studentui reikalingą laiką numatytiems dalyko

siekiniams pasiekti, o per juos ir atitinkamai prisidėti prie programos siekinių. Svarbu, kad nebūtų prarastas ryšys tarp studijų ir vertinimo metodų, modulio apimties, jo siekinių, modulio ir programos rezultatų bei kompetencijų. Ryšiui tarp jų kontroliuoti ir parodyti naudojama speciali lentelė, kurioje susiejamos kompetencijos, studijų siekiniai ir moduliai (7.1 lentelė). 7.1 lentelė. Studijų programos kompetencijų matrica

Kompetencijos Studijų siekiniai 1 modulis

2 modulis

3 modulis

N modulis

1 A X X X

2 B X X X

3 C X X

4 D X X

N X X X

Kai kurių modulių studijų siekinai gali būti susiję su keletu studijų programos siekinių, o kai

kurie programos siekiniai gali būti susiję su keliomis kompetencijomis. Naudojant pateiktą lentelę, galima analizuoti programą jos kūrimo ar tobulinimo procese.

44

8. KONKREČIOS KRYPČIŲ GRUPĖS MOKYMO, MOKYMOSI IR VERTINIMO METOD Ų REKOMENDACIJOS. VERTINIMO METOD Ų TINKAMUMAS KOMPETENCIJ Ų LYGIUI TIKRINTI

Visi ankstesni skyriai yra skirti rekomendacijoms, kaip permąstyti ir performuluoti socialinio darbo studijų programas studentų kompetencijoms ugdyti, t. y. kaip nustatyti bendrąsias kompetencijas, kaip nustatyti dalykines kompetencijas, kaip apskaičiuoti studento darbo krūvį, studijų programos apimtį, kokią studijavimo formą parinkti – modulinę ar dalykinę ir t. t. Tačiau studijų programų permąstymas dar nereiškia pačių kompetencijų ugdymo(si). Todėl kitas labai svarbus klausimas (šalia pirmojo – kaip performuluoti programas) – kaip dėstytojai turėtų mokyti, kad studentai įgytų numatytas kompetencijas?

8.1. Socialinio darbo mokymo ir mokymosi metodai Socialinio darbo profesija yra aktyvaus praktinio veikimo, pokyčius inicijuojanti profesija,

todėl, suprantama, socialinio darbo studijose ugdytinos kompetencijos yra tokios, kurios iš asmens reikalauja gebėjimo aktyviai veikti socialinėje realybėje bei ją paveikti (žr. 5 skyrių „Socialinio darbo dalykinės kompetencijos“). Kyla klausimas, kokie mokymo ir mokymosi metodai galėtų geriausiai padėti studentams įgyti būtent tokio pobūdžio kompetencijas?

Galima teigti, kad socialinio darbo studijose visuotinai sutariama100 dėl kelių principinių

dalykų: • Svari studijų programos dalis turi būti skirta praktiniam mokymui(si). Turima mintyje

ne vien studentų praktika socialinio darbo institucijose, tačiau ir kaip galima daugiau praktinio mokymosi aukštosios mokyklos suole: praktinių atvejų analizė, vaidmenų žaidimai, simuliaciniai žaidimai ir pan.

• Studijų metu turi būti ugdomas studentų refleksyvumas. Socialiniame darbe priimta manyti, kad vienas svarbiausių profesinio veikimo požymių yra refleksija101 – specialisto gebėjimas aprėpti situaciją, ją įvertinti, suprasti, daryti išvadas, susieti teorinį žinojimą su praktiniu ir pan. Todėl studijų metu didelis dėmesys skiriamas metodams, kurie ne tik skatina reflektuoti, bet ir išsiugdyti reflektuojančią laikyseną.

• Studijų metu didelis dėmesys skiriamas studentų – būsimų socialinių darbuotojų – vertybinei laikysenai ir profesiniam identitetui. Svarbu ne vien profesinės etikos žinojimas, bet jos internalizavimas – pavertimas vidine asmens laikysena.

Toliau pateikiami keli socialinio darbo mokymo ir mokymosi metodai102, kuriais remiantis

gali būti ugdomos socialinio darbo studentų dalykinės ir bendrosios kompetencijos: reflektuojamoji socialinio darbo praktika, atvejo analizės metodas, Balinto grupės metodas, vaidmenų žaidimai mokantis socialinio darbo, studentų savirefleksija kaip vertybinės laikysenos ugdymo(si) galimybė.

100 Vakarų aukštosiose mokyklose, o paskutinį dešimtmetį ir daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, rengiančių socialinius darbuotojus. 101 Kai kurie socialinio darbo teoretikai netgi yra linkę socialinį darbą vadinti „refleksyvia profesija“, būtent refleksyviu veikimu išsiskiriančia iš kitų panašaus pobūdžio profesijų (Dewe B., Otto H.-U. Profession. // Otto H.-U., Thiersch H. Handbuch Sozialarbeit/Sozialpädagogik. 2. Aufl. Luchterhand Verlag, 2001, 1399–1424). Kitaip tariant, esminė socialinio darbuotojo kompetencija yra refleksyvumas, kuriuo jis susieja tarpusavyje sunkiai susisiejančius „polius“ – teoriją ir praktiką – ir todėl gali profesionaliai veikti. 102 Negalima teigti, kad šie metodai yra specifiniai socialinių darbuotojų rengimo metodai, jie gali būti taikomi ir rengiant mokytojus, psichologus, gydytojus ir pan. Visgi šie metodai yra dažnai taikomi socialinio darbo studijose bei pasiteisina ugdant studentų dalykines ir bendrąsias kompetencijas.

45

Reflektuojamoji socialinio darbo praktika. Socialinio darbo studijų programose studentų praktikai skiriamas didelis kreditų skaičius. Studentų praktinis mokymas(is) paprastai įgyvendinamas dviem alternatyviais būdais: arba studentai praktiką atlieka kiekvienais studijų metais, gaudami vis aukštesnio lygmens užduotis ir keisdami praktikos vietas, arba studentai praktiką atlieka vieną kartą, tačiau ilgai, pavyzdžiui, visą semestrą (4 mėn.). Abu praktikos variantai turi pliusų ir minusų: pirmuoju atveju studentai turi galimybę susipažinti su įvairiais socialinio darbo laukais, tačiau jų buvimo laikas konkrečioje institucijoje yra gana trumpas ir dėl to mokymosi procesas labiau paviršutiniškas, apsiriboja stebėjimu. Antruoju atveju studentas susipažįsta tik su viena socialinio darbo institucija (tai yra minusas), tačiau jo mokymosi procesas stebėjimu neapsiriboja, nes studentas praktikoje yra kiekvieną darbo dieną ištisą semestrą, todėl turi galimybę išsamiai susipažinti su institucijos darbo specifika, jos kultūra, rutina bei, žinoma, „prisiliesti“ prie konkrečių socialinio darbo klientų ir jų atvejų.

Kad praktikos metu būtų ugdomos studentų dalykinės ir bendrosios kompetencijos,

reikalingos tam tikros sąlygos: • Studentas turi turėti galimybę susitikti su socialinio darbo klientais, su jais bendrauti,

dalyvauti jų pagalbos procesuose, o geriausia – pats vykdyti bent dalį pagalbos intervencijos. • Studentas praktikos vietoje turi turėti praktikos vadovą, kuris yra socialinis darbuotojas,

baigęs socialinio darbo studijas ir yra pasirengęs prisiimti studento praktinio mokymo funkcijas: vadovauti studento praktikai, teikti užduotis ir integruoti į institucijos veiklą; reguliariai kartu su studentu aptarti iškylančius klausimus bei studento patirtis; vertinti studento gebėjimus, teikti grįžtamąjį ryšį; bendradarbiauti su aukštosios mokyklos praktikos dėstytojais, susitarti dėl praktikos tikslų, užduočių ir pan.

• Studentas tiek praktikos vietoje, tiek aukštojoje mokykloje turi gauti praktikos užduotis, kurios skatintų jo kompetencijų ugdymą.

• Studentas turi turėti galimybę reguliariai savo praktiką reflektuoti aukštojoje mokykloje. • Aukštoji mokykla ir praktikos vietos turi bendradarbiauti dėl studentų praktinio mokymo(si)

(sutarti dėl praktikos tikslų ir užduočių bei jų laikytis; reguliariai reflektuoti vykstantį mokymosi procesą, jį tobulinti ir t. t.).

Studentų praktinio mokymo(si) metu itin svarbus yra socialinio darbo patyrimas, tačiau vien

jo nepakanka. Labai svarbu, kad savo praktinę patirtį studentas reflektuotų. Nes būtent refleksija leidžia įvardyti, suvokti, t. y. internalizuoti patyrimą ir paversti jį išmokimu. Tai reiškia, kad praktikos užduotys, kurias gauna studentas, turi skatinti jo refleksiją (pvz., rašyti praktikos dienoraštį, kur studentas skatinamas stebėti ir įvardyti savo mintis, jausenas, vertybinę laikyseną įvairių profesinių situacijų metu). Tačiau taip pat labai svarbi yra reguliari praktikos refleksija, kuri vyksta aukštojoje mokykloje. Aukštosiose mokyklose ši veikla įvairiai vadinama (praktikos supervizija, grupinė supervizija, praktikos aptarimo seminarai, praktikos refleksija ir pan.), tačiau esmė yra ta pati – nedidelė grupė studentų (daugiausia 10), atliekančių praktiką skirtingose institucijose, vieną kartą per savaitę bent 1,5 valandos susitinka aukštojoje mokykloje ir, vadovaujama praktikos dėstytojo, reflektuoja savo praktinį patyrimą. Kadangi refleksija vyksta grupėje, o studentai praktiką atlieka skirtingose institucijose, atsiranda galimybė mokytis ne tik iš savo patirties, bet ir vienam iš kito.

Atvejo analizės metodas. Šis metodas leidžia mokyti(s) socialinio darbo praktikos aukštosios mokyklos suole, nenueinat į praktiką. Dėstytojas seminaro ar paskaitos metu pateikia užrašytą, realiai įvykusį socialinio darbo atvejį ir inicijuoja jo analizę, užduodamas klausimus, į kuriuos studentai ieško atsakymų. Rekomenduojama atvejo analizės procesą organizuoti taip, kad iš pradžių kiekvienas studentas į atvejį gilintųsi savarankiškai, paskui ieškotų atsakymų į užduotus klausimus nedidelėje grupėje (3–4 studentai), o paskui atvejis ir atsakymai būtų aptariami didelėje grupėje kartu su dėstytoju. Tokiu būdu kiekvienas studentas aktyviai įsijungia į mokymosi procesą, kita

46

vertus, ugdomos kai kurios bendrosios kompetencijos: darbas komandoje, gebėjimas išklausyti, gebėjimas argumentuoti, susitarti, analizuoti, kalbėti prieš auditoriją, diskutuoti ir pan.

Balinto grupės metodas103. Šis metodas sėkmingai taikomas socialinio darbo studijose, ypač kaip viena iš praktikos refleksijos galimybių. Nedidelė studentų grupė kartu su dėstytoju sėdi ratu. Vienas iš studentų papasakoja kokį nors atvejį iš savo praktikos ir suformuluoja klausimą, į kurį norėtų gauti atsakymą. Toliau visa grupė analizuoja atvejį, dėstytojas vadovauja ir taip pat įsitraukia į analizę.

Atvejo analizė paprastai vyksta pagal šiuos žingsnius104: 1. Atvejo pristatymas. Studentas papasakoja atvejį, kaip ir kiek jam atrodo reikalinga.

Rekomenduojama studento pasakojimo nepertraukinėti, o stengtis atidžiai klausytis ir suprasti, kas svarbiausia pasakojančiajam, kokie yra pagrindiniai jo rūpesčiai. Šitaip ugdomi studentų klausymosi ir empatijos gebėjimai, taip pat hermeneutiniai įgūdžiai.

2. Klausimo suformulavimas. Svarbu, kad atvejį pateikęs studentas suformuluotų jam rūpintį klausimą, į kurį nori išgirsti atsakymą. Taip pat svarbu, kad tai būtų studento, o ne grupės klausimas ar dėstytojo klausimas. Šitaip ugdomas likusių studentų gebėjimas įsiklausyti į kito žmogaus poreikius, net jei jie ir nesutampa su asmeniniais įsivaizdavimais ar poreikiais. Toliau visas darbas vyksta turint galvoje užduotą klausimą, kaip gairę ir siekiamą siekinį.

3. Klausimo supratimas. Šios fazės metu likusieji studentai ir dėstytojas užduoda klausimus atvejį pristačiusiajam. Šiais klausimais siekiama geriau suprasti situaciją, labiau į ją įsigilinti. Todėl svarbu, kad užduodami klausimai būtų išties supratimo klausimai, o ne paslėptos interpretacijos ar siūlymai, nurodymai, ką daryti. Šitaip ugdomas studentų gebėjimas įsigilinti į situaciją, ją suprasti užduodant klausimus – tai svarbus socialinio darbo gebėjimas.

4. Interpretacija. Kai klausimai išsenka, grupė yra kviečiama pateikti savo interpretacijas, įžvalgas apie atvejį. Dažnai šioje fazėje dirbama pasitelkiant laisvas asociacijas ir vaizdinius.

5. Sprendimai. Remiantis interpretacijomis, ieškoma sprendimų – atsakymų į studento užduotą klausimą.

6. Pabaiga. Iš pradžių paklausiama, kokios mintys, įžvalgos, atsiradusios analizės metu, pasirodė svarbios atvejį pristačiusiajam studentui. Taip pat galima paklausti kiekvieno studento, ką jis jaučiasi išmokęs iš šios analizės, kas jiems pasirodė svarbu, reikšminga.

Vieno atvejo analizė grupėje paprastai užtrunka 1,5 valandos. Kaip matyti, šiuo metodu

atsiranda galimybė ne vien mokytis iš konkretaus socialinio darbo patyrimo, bet ir ugdyti savo refleksyvumą bei kitus labai svarbius socialinio darbuotojo gebėjimus: empatijos, klausymosi, supratimo, klausimų uždavimo ir pan.

Vaidmenų žaidimai mokantis socialinio darbo. Kaip minėta, socialinio darbo kompetencijos, gebėjimai yra itin praktinio pobūdžio, tačiau studentai neturi daug galimybių jų mokytis su realiais klientais, realiose socialinio darbo situacijose. Todėl mokantis dažnai pasitelkiama imitacija. Tinka vaidmenų žaidimai, psichodramos elementai, Forumo teatro elementai ir kitos panašios metodinės koncepcijos. Studentai prisiima skirtingus vaidmenis, įsijaučia į juos ir improvizuoja. Tarkime, vaidinamas socialinio darbuotojo apsilankymas socialinės rizikos šeimoje, kur jis nėra laukiamas svečias, arba socialinis darbuotojas turi vadovauti paauglių grupei, kurie jam priešinasi ir pan. Imituojant, inscenizuojant atsiranda galimybių aktyviai įsitraukti,

103 Michaelis Balintas (1896–1970) – vengrų kilmės psichoanalitikas ir psichoterapeutas. Jis po Antrojo pasaulinio karo Londone, Tavistoko klinikoje, vedė atvejų aptarimo grupes su socialiniais darbuotojais, vėliau su gydytojais. Šiose grupėse dalyvaujantieji mokėsi atpažinti savo santykių su klientais ar pacientais pasąmoninius procesus. Vėliau Balinto grupės labai plačiai paplito ir šiandien dažnai taikomos kaip savitarpio paramos ar profesinės savitarpio priežiūros metodas. 104 Gali būti taikoma ir kita metodika (pvz.: psichodrama ar jos elementai) – tai nėra taip svarbu. Svarbu, kad metodika tiktų siekiamiems rezultatams.

47

išbandyti, pajausti. Tačiau ir šiuo atveju, kaip ir studentų praktikoje, svarbus ne tik pats praktinis patyrimas (vaidinimas), bet ir jo analizė. Svarbu, kad po „spektaklio“ dėstytojas inicijuotų refleksiją: ką reiškia būti socialinio darbuotojo vaidmenyje? kokie jausmai kyla? kokia intervencija galėtų būti sėkmingesnė, kodėl? ką jaučia klientas? kas iššaukia jo gynybines reakcijas? ir pan. Svarbu, kad į diskusiją įsitrauktų ne tik „aktoriai“, bet ir „žiūrovai“ („spektaklyje“ nedalyvavę studentai), nes kitaip jų mokymasis liks pasyvus.

Studentų savirefleksija kaip vertybinės laikysenos ugdymo(si) galimybė. Socialinio darbo studijose svarbu vertybinis ugdymas, profesinių vertybių internalizacija, profesinės laikysenos susiformavimas. Tai itin svarbi socialinio darbo kompetencija, nes pati socialinio darbo prigimtis yra vertybinė. Tačiau ugdant vertybes susiduriama su dilema: ar vertybių galima išmokyti, ar galima pakeisti jau turimas studentų vertybes? Šiuo klausimu yra įvairių požiūrių. Pavyzdžiui, V. Franklis (turbūt vienas iš labiausiai vertybiškai orientuotų XX a. psichoterapeutų, logoterapijos kūrėjas) teigia, esą vertybių negalima išmokyti, vertybėmis turime gyventi. Iš to išeina svarbi įžvalga: patys socialinio darbo dėstytojai turi gyventi vertybėmis, kurias jie skelbia. Taip, kaip ir studentai. Vadinasi, pirmiausia būtina pažinti save: įsivardyti, suvokti vertybes, kuriomis vadovaujamės savo gyvenime. Tam gali pasitarnauti savirefleksija – įvairūs būdai ir metodai, kai studentai kviečiami pažinti, analizuoti save, savo požiūrius, įsitikinimus ir tai, kas juos būtent tokius formavo. Socialiniame darbe itin svarbu pažinti savo etines, moralines ribas: kokius dalykus, kokias elgsenas aš galiu priimti ir pateisinti, o kurios peržengia mano tolerancijos ribas.

Yra įvairių metodinių savirefleksijos galimybių, pvz.: • piešti savo gyvenimo upę (ar kelią, ar medį ir pan.), permąstant, kokie įvykiai, kokios

patirtys, kokie žmonės, kokie pavyzdžiai atvedė mane į socialinio darbo studijas105; • rašyti dienoraštį praktikos metu, fiksuoti savo mintis, požiūrius, vertinimus, jausmus; • su studentais žiūrėti filmus etinių, moralinių dilemų temomis (pvz.: apie abortus,

homoseksualumą, eutanaziją, mirties bausmę ir pan.) ir paskui diskutuoti, aiškintis požiūrius, supratimus. Šiuo atveju ne tiek svarbu įtikinti studentus prisiimti vieną ar kitą poziciją kaip teisingą, tinkančią socialiniam darbuotojui, bet paskatinti asmens savirefleksijos procesus;

• lankytis su studentais tokiose institucijose ar vietose, kur susiduriama su visuomenės paribiu ar užribiu, atsirandama ties legalumo ir nelegalumo riba – kalėjime, sąvartyne, prostitucijos rajonuose, narkomanijos židiniuose (pvz., Vilniaus tabore, kur vartojantiems narkotikus yra dalijami švirkštai) ir pan.

Aukščiau aprašyti socialinio darbo mokymo(si) metodai nepretenduoja į visumą – tai tik keli dažniausiai sutinkamų metodų pavyzdžiai. Suprantama, kad šie metodai geriausiai pritaikomi vadinamuosiuose tiesioginiuose socialinio darbo kursuose ar moduliuose – mokant socialinio darbo metodų, mokant konsultavimo, profesinės etikos, ugdant praktinius socialinio darbo gebėjimus ir pan. Tačiau kyla klausimas, kokiais metodais galima remtis labiau teoriniuose arba ne socialinio darbo, o gretutinių disciplinų kursuose (dėstomuose socialiniams darbuotojams), kad jų metu irgi būtų ugdomos studentų dalykinės bei bendrosios kompetencijos?

Viena iš galimybių yra mokymosi bendradarbiaujant koncepcija ir iš jos išplaukiantys

metodai.

105 Dėstytojų patirtis rodo, kad ir tie studentai, kurie teigia, esą jie visai nenorėję studijuoti socialinio darbo (t. y. į šias studijas pakliuvę atsitiktinai), atlikę šį pratimą dažnai netikėtai sau atranda, kad jų gyvenime buvo dalykų, kurie vedė link darbo su žmonėmis, link rūpesčio kitais ar kvietė ieškoti socialinio teisingumo. Kita vertus, jei studentas atranda, kad jo asmeninėje patirtyje nėra „pašaukimo“ socialiniam darbui – tai labai svarbus rezultatas. Nes galbūt tai šansas permąstyti savo siekius, savo profesinę ateitį ir pasirinkti kitą specialybę.

48

8.2. Mokymasis bendradarbiaujant kaip aktyvaus mokymosi paskaitoje ar seminare galimybė

„Gera pamoka yra ta, kurioje daugiau mokomasi, nei mokoma“ (Franz E. Weinert).

Perfrazavus aukštajai mokyklai – gera paskaita, geras seminaras yra toks, kuriame studentas daugiau mokosi, negu dėstytojas dėsto.

Pedagoginėje srityje sutariama, kad mokymasis yra visiškai individualus procesas ir todėl turi

būti individualiai aktyvus – kuo asmuo labiau įsitraukia, tuo mokymasis veiksmingesnis106. Kompetencijoms ugdyti(s) individualus studento aktyvumas tampa dar svarbesnis, nes kalbama jau ne vien apie informacijos išgirdimą (to pakaktų, kai kursas yra tiesiog „skaitomas“, kaip dar vis įprasta sakyti universitete), bet žinių + įgūdžių + sampratų (= kompetencijų) įgijimą.

Vadinasi, aukštosios mokyklos paskaita ar seminaras (ar bet kuri kita mokymo forma) visų

pirma turi skatinti aktyvų studento mokymąsi. O dėstytojas (visų pirma) yra studento aktyvaus mokymosi organizatorius bei vadovas107.

Mokymosi bendradarbiaujant koncepciją galima laikyti aktyvaus mokymosi didaktika.

Metodikos autorių manymu, ši koncepcija gali būti naudinga tiek ugdant socialinio darbo kompetencijas, tiek bendrąsias kompetencijas. Kokia yra mokymosi bendradarbiaujant esmė?

Visų pirma svarbu pabrėžti, kad mokymasis bendradarbiaujant nėra tapatus dažnai taikomam

grupiniam darbui paskaitų ar seminarų metu. Mokymosi bendradarbiaujant koncepcijoje grupinis darbas yra svarbi sudedamoji dalis, tačiau tik viena iš jų.

Mokymosi bendradarbiaujant tikslas yra kuo aktyviau įtraukti besimokančiuosius į mokymosi

procesą, kitaip tariant, paskatinti kuo aktyvesnį asmens mokymąsi. Tam yra pajungiamos individualios asmens pastangos, tačiau taip pat išnaudojamos socialinės mokymosi formos (bendradarbiavimas, kooperacija).

Mokymosi bendradarbiaujant pamatinį principą sudaro trys žingsniai, kurių eiliškumas turėtų

būti išlaikomas108: 1) individualus besimokančiojo darbas (sprendimo konstrukcija); 2) dalinimasis grupėje (pirmojo lygmens konstrukcija), 3) pristatymas auditorijai (antrojo lygmens konstrukcija klausančiųjų dėka). Šie trys pamatiniai žingsniai sudaro bet kurį iš mokymosi bendradarbiaujant metodų (keletas

pavyzdžių pateikiama 2 priede). Trumpai aptarsime kiekvieno žingsnio reikšmę mokymosi procesui.

Kodėl yra svarbus individualus studento darbas paskaitoje ar seminare. Turbūt

nesuklysime teigdami, kad frontalioji paskaita (kai dėstytojas skaito paskaitą, o studentai ją konspektuoja) yra vyraujantis dėstymo metodas aukštojoje mokykloje; didžiausias aktyvumas šiuo atveju tenka dėstytojui, o tai reiškia, kad jis pats daugiausia ir išmoksta. Seminaruose dažnai studentas ar studentų grupė pristato tam tikrą temą (dėstytojas yra tarp klausytojų), tačiau tai nekeičia esmės – mokymo metodas vis tiek yra frontalusis. Aktyviausiai veikia dėstytojas arba

106 Brüning L. , Saum T. Kooperatives Lernen in der Dramaturgie des Unterrichts. Methodenkoffer kooperatives Lernen. www.iqesonline.net [žr. 2011 01 22]. 107 Tai, žinoma, keičia klasikinės universitetinės paskaitos vaizdinį (amfiteatrinė auditorija, klausantys studentai, priekyje katedra, už jos – profesorius) ir vyraujančią nuostatą – esą universitetas „ne vaikų darželis“ – studentai yra patys atsakingi už savo mokymąsi. 108 Brüning L. , Saum T., op. cit.

49

medžiagą pristatantis studentas, o kiti yra klausytojai. Kyla klausimas, kas tuo metu vyksta besiklausančiųjų galvose, koks jų mokymosi veiksmingumas tuo momentu? Tyrimai rodo, kad besimokantieji geriausiu atveju moka atkartoti pateiktas žinias arba problemos sprendimus, bet negeba jų išspręsti, išmąstyti patys. Norint, kad visi studentai paskaitos ar seminaro metu aktyviai, intensyviai mokytųsi, reikia sudaryti jiems galimybę pirmiausia atsakymą, problemos sprendimą išvystyti patiems, be dėstytojo sufleruojamos pagalbos.

Kodėl yra svarbus bendradarbiavimo su kitais studentais etapas. Jei antrasis žingsnis –

dalinimasis grupėje – yra praleidžiamas ir dėstytojas paklausia studentų, kokias idėjas, mintis jie išvystė individualaus darbo metu, tai pasisakyti galimybę turi tik keli studentai – dažniausiai drąsiausi, aktyviausi ir visada tie patys. Visi kiti vėl laikosi pasyvios klausytojų pozicijos. Tačiau kas nutinka jų mintims ir idėjoms, jų sprendimams? Todėl bendradarbiavimo grupėje fazė yra itin paranki – čia kiekvienas turi galimybę pristatyti savo mintis kitiems, išgirsti jų komentarus, klausimus ir taip koreguoti, papildyti savo mąstymą. Tai dar ne viskas: tyrimai rodo, kad mintys, suvokimai atsiranda ne vien mąstant, bet taip pat ir kalbant, bandant įvardyti, paaiškinti kitiems. Tokiu būdu ir toliau vyksta individualiai aktyvus mokymosi procesas: studentas, bandydamas savo supratimus perteikti kitiems, aktyviai konfrontuoja su mokymosi medžiaga. Verbalizavimas pagilina supratimą, gal net atskleidžia mąstymo prieštaravimus, klaidas. Kita vertus, jei studentų grupelėje išryškėja prieštaros, skirtingi supratimai, jie taip pat aktyvina mokymosi procesą, nes studentai, diskusijoje įrodinėdami savo supratimą, dar kartą aktyviai konfrontuoja su mokymosi medžiaga.

Kuo reikšmingas pristatymas visai auditorijai. Iš principo tai ne kas kita, o grįžimas į

frontaliojo mokymo(si) situaciją, tik ne dėstytojas pristato medžiagą, o studentai. Tačiau dėstytojui čia tenka labai svarbus vadovo ir apibendrintojo vaidmuo. Tačiau šiame etape slypi pavojų: kas savo užsiėmimuose taiko darbą grupėse, žino, kad grupelių rezultatų pristatymas yra gana nuobodus – grupelėms įdomu tik jų pačių pristatymas, o kai kalba kiti – beveik nesiklausoma. Taigi aktyvus individo mokymosi procesas sustoja, studentai lieka turėti tą supratimą, kuris buvo išvystytas individualiai ir grupelėje. Todėl čia svarbūs du dalykai: 1) dėstytojas turi išradingai vadovauti auditorijos diskusijai (yra nemažai metodų, keli pateikiami 2 priede); 2) studentai turi žinoti, kad bet kuris iš jų gali būti pakviestas pristatyti grupelių rezultatų, tuomet jie priversti aktyviai klausytis ir dalyvauti iki galo. (Paprastai elgiamasi kitaip: grupelėms leidžiama pačioms nuspręsti, kas pristatys. Dažniausiai pasireiškia tie patys, drąsiausi, aktyviausi studentai.) Taigi dėstytojas turi turėti metodų (pvz., mesti kauliuką), kad atsitiktinumo būdu iš kiekvienos grupelės galėtų atrinkti pristatantįjį. Suprantama, kad pristatymas auditorijai turi ne vien dalykinių žinių įsisavinimo tikslą (kiekvienas studentas turi būti pasiruošęs pristatyti dalykinę informaciją kitiems), bet ir „šalutinį poveikį“: ugdoma(si) bendroji kompetencija – gebėjimas kalbėti prieš auditoriją.

Iš viso to išeina, kad sumanus trijų skirtingų mokymosi formų – individualaus darbo, darbo grupėje ir frontaliojo pristatymo – kaitymas gali būti veiksmingas mokymosi procesui: tai sudaro galimybę studentui aktyviai ir individualiai konfrontuoti su mokymosi medžiaga. Negana to, mokymosi bendradarbiaujant koncepcija turi jau minėtą „šalutinį poveikį“. Tokia darbo paskaitoje ar seminare struktūra ugdo bendrąsias kompetencijas, socialinius gebėjimus, pvz.: gebėjimą dirbti grupėje, gebėjimą pristatyti, gebėjimą išklausyti, gebėjimą priimti kito nuomonę, gebėjimą diskutuoti ir argumentuoti, gebėjimą spręsti konfliktus, galų gale – gebėjimą kalbėtis tokiu garsu, kad nebūtų trukdoma dirbti kitoms grupėms.

Šios metodikos autorių manymu, mokymosi bendradarbiaujant koncepcijos taikymas studijų

programoje bus veiksmingesnis, jei visi vienoje programoje dirbantys dėstytojai turės vienodą supratimą apie šią koncepciją, visi kartu bus išmokę ją taikyti ir turės tų pačių metodų arsenalą. Tai leis dėstytojams lengviau susikalbėti tarpusavyje, taip pat leis sumaniai derinti metodus bei juos varijuoti įvairių kursų ar modulių metu (taip išvengiama gana dažno atvejo, kai keli dėstytojai per

50

savo užsiėmimus taiko tuos pačius metodus, tačiau to nežino, o studentai ima skųstis, kad, pavyzdžiui, „darbas grupėje užkniso negyvai“). Be to, tai leidžia studijų programos dėstytojams susitarti, kokios bendrosios kompetencijos, kuriame semestre ir kokiuose dalykuose, kokiais metodais bus ugdomos.

8.3. Socialinio darbo studijų vertinimo metodai. Vertinimo metodų tinkamumas kompetencijų lygiui tikrinti Mokymo(si) procesas kol kas neįsivaizduojamas be vertinimo, tikrinimo, kontrolės, nors

turbūt daug žmonių sutiktų, kad svarbiausius dalykus gyvenime yra išmokę ne egzaminui ir ne pažymiui. Tačiau reguliarūs vertinimai struktūrina mokymosi procesą, verčia aktyviau dirbti, nors turbūt nei studentams, nei dėstytojams nėra maloniausias užsiėmimas.

Todėl dėstytojai, galvodami apie studentų kompetencijų ugdymą, gali užduoti sau šiuos

klausimus: • Kaip egzaminą ar įskaitą paversti dar viena mokymosi galimybe studentams? • Kaip vertinimą padaryti veiksmingai prisidedantį prie mokymosi proceso skatinimo? • Kaip vertinimą sugalvoti tokį, kad jis iš tiesų matuotų, ar studentai pasiekė studijų

programoje numatytus studijų siekinius ir kompetencijas? • Kaip vertinimas galėtų tapti jei ne mėgstamiausiu užsiėmimu, tai bent nekeliančiu

nemalonių jausmų studentams ir dėstytojams? Žodelis „kaip“ ir vėl kalba apie metodą. Šiuo atveju – apie vertinimo metodus ir jų

perklausimą, permąstymą socialinio darbo studijose. Vertinimo metodų perklausimas veikiausiai prasmingas tiek kiekvienam dėstytojui

individualiai, tiek ir diskutuojant kartu su visais socialinio darbo studijų programoje dirbančiais dėstytojais. Mąstymas apie vertinimo metodus ir jų suderinimas yra neapeinama studijų programos, siekiančios ugdyti studentų kompetencijas, tema. Jei apibrėžėme, nustatėme studijų programos siekinius ir kompetencijas, tai kaip pamatuosime, ar pasiekėme šiuos siekinius ir ar suteikėme kompetencijas?

Reikia pripažinti, kad dažnai gali nusvirti rankos, nes kompetencijas pamatuoti sunku, net

kyla klausimas, ar iš viso įmanoma109? Tarkime, viena iš dalykinių socialinio darbo kompetencijų skamba taip: kurti abipusio pasitikėjimo santykį su klientu, siekiant jo optimalaus funkcionavimo ir veikiant neapibrėžtose situacijose. Šitos kompetencijos neįmanoma įvertinti aukštosios mokyklos sąlygomis, nes čia nėra realių socialinio darbo klientų, o eksperimentuoti su klientais dėl studentų egzamino yra neetiška. Kita vertus, sukurti pasitikėjimu grįstam santykiui su klientu gali reikti ilgesnio laikotarpio. Ir dar vienas svarbus aspektas: net ir labai patyrusiems socialiniams darbuotojams, turintiems ilgametę patirtį, ne su visais klientais pavyksta užmegzti pagalbos santykį, nes santykis tuo ir pasižymi, kad jis dviejų žmonių, o ne kažkurio vieno reikalas. Negana to, socialiniame darbe tikrai neretas atvejis, kai socialiniam darbuotojui pavyksta sukurti santykį su klientu, tačiau klientas vis tiek nepasiekia optimalaus socialinio funkcionavimo. Tad nesėkmė vienu konkrečiu atveju nereikštų, kad socialinis darbuotojas neturi gebėjimo ar kompetencijos kurti santykį su klientais apskritai. Panašių sunkumų turėsime, siekdami įvertinti ir kitų dalykinių socialinio darbo kompetencijų įgijimo laipsnį. Kompetencijų formuluotės yra pernelyg abstrakčios, kompleksiškos ir, daugumos atveju, nepatikrinamos aukštosios mokyklos sąlygomis. Todėl turbūt vertėtų atsisakyti bandymo surasti vertinimo metodus, kurie galėtų pamatuoti įgyjamos kompetencijos lygį. Veikiausiai reikėtų orientuotis į studijų siekinių, gal net atskirų kursų ar

109 Dėl kompetencijos kompleksiškumo: juk tai žinios, įgūdžiai ir sampratos kartu paėmus. Koks metodas visą šį kompleksą gali išmatuoti?

51

modulių siekinių įvertinimą. Tačiau tuomet gali kilti pavojus vėl nutolti nuo kompetencijų ugdymo idėjos, labiau susikoncentruoti į dalykų turinį negu į studentų įgyjamus gebėjimus.

Pedagoginėje literatūroje kalbama apie įvairias vertinimo rūšis: formuojamąjį vertinimą,

apibendrinamąjį vertinimą, kriterinį vertinimą, kontekstinį vertinimą, tarpinius vertinimus ir sumuojamąjį vertinimą, vertinimą pažymiu, įskaitą ir pan. Vertinimas gali vykti žodžiu ir (arba) raštu.

Socialinio darbo studijose gali būti taikomas platus vertinimo metodų arsenalas: testai,

praktikos ataskaitos, dienoraščiai, esė, problemos analizė, atvejo analizė, teksto analizė, atsakinėjimas į atvirus klausimus žodžiu ir (arba) raštu, (savi)refleksija raštu, empirinis tyrimas, grįžtamasis ryšys, savęs vertinimas ir pan.

Tačiau, galvojant apie studentų kompetencijų ugdymą, svarbiausia yra ne vertinimo metodų

ar rūšių įvairovė, o tai, ar vertinimo metodas iš tiesų tinka užsibrėžtam studijų siekiniui pamatuoti ir ar pats vertinimo procesas tarnauja studentų kompetencijų ugdymui.

8.4. Socialinio darbo studijų vertinimo ypatumai

Svarbu pastebėti, kad kai kurių socialinio darbo gebėjimų negalima (neįmanoma arba net neetiška) įvertinti pažymiu. Pavyzdžiui, itin sunku parašyti vertybinės asmens laikysenos pažymį. Arba kaip parašyti pažymį už aukščiau diskutuotą socialinio darbo kompetenciją – gebėjimą užmegzti abipusio pasitikėjimo santykį su klientu? Taip pat dėstytojams kyla sunkumų vertinant studentų praktiką: paprastai studentai gauna pažymį už atliktas refleksijos užduotis, bet ne už patį veikimą praktikoje, ne už gebėjimus, parodytus santykiuose su klientais, nors kaip tik šių kompetencijų ugdymas ir yra praktikos esmė. Taigi kai kurių dalykų vertinimo pažymiu socialinio darbo studijose verta sąmoningai atsisakyti ir vietoj jo pasitelkti grįžtamąjį ryšį, kurį dėstytojas suteikia studentui, arba studentai vienas kitam. Taip pat kartais prasminga sudaryti studentui galimybę įsivertinti – įvertinti save.

Grįžtamasis ryšys ir įsivertinimas, kaip vertinimo metodai, reikalauja tam tikrų sąlygų –

vadinamosios grįžtamojo ryšio kultūros. Jei jos nėra, sunku tikėtis, kad šie vertinimo metodai bus veiksmingi.

Grįžtamasis ryšys yra tiesos sakymas apie tai, ką aš pastebėjau kitame žmoguje, linkint jam

gero, siekiant duoti impulsą jo tolesniam tobulėjimui. Sakyti tiesą galima tik tuomet, kai visi dalyvaujantieji jaučiasi saugūs, kai vyrauja nuoširdūs pasitikėjimo santykiai, kai yra garantuojamas konfidencialumas. Kitaip tiesa virs diplomatija, o grįžtamasis ryšys bus „vyniojamas į vatą“.

Toliau pateikiami keli grįžtamojo ryšio, kaip vertinimo metodo, pavyzdžiai: • Mokantis socialinio grupinio darbo metodo siekiama ugdyti kelis studentų gebėjimus:

gebėjimą analizuoti grupės procesus, gebėjimą konstruktyviai dalyvauti grupės procese, gebėjimą dirbti komandoje, gebėjimą vadovauti, pirmininkauti ir pan. Jei gebėjimą analizuoti grupės procesus galima nesunkiai įvertinti pažymiu (pvz., pateikti studentams aprašytą grupės procesą ir paprašyti jį išanalizuoti raštu), tai gebėjimą dirbti komandoje, gebėjimą vadovauti ar gebėjimą konstruktyviai dalyvauti grupėje geriau vertinti pasitelkiant grįžtamąjį ryšį ir įsivertinimą. Todėl semestro pabaigoje per baigiamąjį užsiėmimą yra teikiamas grįžtamasis ryšys: grupėje kiekvienas studentas iš pradžių pats pasako, kaip jis vertina savo indėlį į vykusį grupės procesą, ko jaučiasi išmokęs, kas jam buvo sunku ir pan., o paskui iš likusių studentų ir dėstytojo susilaukia grįžtamojo ryšio: kokį šio žmogaus indėlį jie pastebėjo, kokios jo savybės išryškėjo grupėje, kokį poveikį jis darė grupei, kaip tai veikė kitus dalyvius, kaip jam pavyko atlikti vieną ar kitą užduotį, ko norisi jam palinkėti ir pan.

52

• Studentai kviečiami parašyti savo požiūrį į kokią nors etinę, moralinę dilemą (pvz.: į abortus, homoseksualių žmonių santuokas, eutanaziją, mirties bausmę ir pan.). Dėstytojas įvertina studento nuostatas ne pažymiu, bet parašydamas atsakymą – grįžtamąjį ryšį. Ką jis pastebėjo, su kuo jis sutinka, o ką mato kitaip. Arba gali užduoti klausimus tolesniam studento mąstymui šia tema ir pan.

Svarbu pažymėti, kad išmokti teikti grįžtamąjį ryšį bei jį priimti yra vienas iš socialinio darbo

gebėjimų, nes socialinis darbuotojas dažnai dirba pasitelkdamas grįžtamąjį ryšį. Taigi toks studentų vertinimo būdas turi ir ugdomąjį poveikį – moko dalykinių ir bendrųjų kompetencijų.

Suprantama, kad grįžtamajam ryšiui taikyti reikia ne vien grįžtamojo ryšio kultūros, bet ir tam

tikrų organizacinių sąlygų: • Aukštosios mokyklos dėstytojas neturi būti ribojamas vertinimo metodų, t. y. vertinimo

metodai ir formos neturėtų būti nuleidžiami iš viršaus. Šiuo metu elgiamasi veikiau atvirkščiai – stengiamasi unifikuoti. Pavyzdžiui, yra taisyklė, kad visi egzaminai turi vykti raštu (arba raštu ir žodžiu), kad vertinimas turi būti diferencijuotas, kad įvertinimą dėstytojas (nepriklausomai nuo dalyko ir studentų skaičiaus grupėje) turi pateikti per 5 darbo dienas ir pan.

• Norėdamas teikti grįžtamąjį ryšį, dėstytojas turi dirbti su nedidelėmis studentų grupėmis. • Grįžtamasis ryšys kainuoja nemažai laiko ir pastangų, į tai turėtų būti atsižvelgiama

apskaičiuojant dėstytojo darbo krūvį. Apibendrinant šį skyrių galima teigti, kad tinkamai parinkti ir įvaldyti studijų (mokymo,

mokymosi) ir vertinimo metodai gali veiksmingai pasitarnauti, siekiant ugdyti studentų dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Tačiau svarbiausias dalykas šiuo atveju yra mokymo(si), vertinimo metodų ir siekiamos ugdyti kompetencijos, studijų siekinių, dalyko (ar modulio) siekinių dermė. Ši dermė yra iliustruota 8.1 lentelėje.

8.1 lentelė. Mokymo(si) ir vertinimo metodų ryšys su kompetencijomis bei siekiniais (pavyzdys)

Kompetencija Siekinys Mokymo(si) metodas Vertinimo metodas Gebės reflektuoti santykio su klientu tikslingumą, siekdamas optimalaus socialinio funkcionavimo

Atvejo analizė

Praktikos dienoraštis

Atvejo analizė raštu

Gebės užmegzti pokalbį su klientu neapibrėžtoje situacijoje

Vaidmenų žaidimas Grįžtamasis ryšys

Kurti abipusio pasitikėjimo santykį su klientu, siekiant optimalaus socialinio funkcionavimo ir veikiant neapibrėžtose situacijose

Gebės reflektuoti pasitikėjimą klientu

Savirefleksija Grįžtamasis ryšys

53

PRIEDAI 1 priedas. Dalykinių socialinio darbo gebėjimų tyrimo rezultatai

1 lentelė. Dalykiniai socialinio darbo gebėjimai, kuriuos daugiau negu 96 proc. tyrime dalyvavusių darbdavių įvertino kaip svarbius ir labai svarbius

Eil. Nr.

Dalykiniai gebėjimai Svarbūs ir labai svarbūs (proc.)

1. Gebėjimas užmegzti ir palaikyti abipusio pasitikėjimo santykį su klientu (kliento sistema) 99

2. Gebėjimas bendrauti su klientu (kliento sistema) jo suvokimo lygmeniu 100

3. Gebėjimas įsigilinti į konkrečios klientų grupės poreikių ypatumus ir jais vadovaujantis teikti pagalbą

100

4. Gebėjimas nustatyti kliento (kliento sistemos) poreikius, vystyti pagalbos strategiją ir procesą taip, kad klientas (kliento sistema) būtų įgalinamas savarankiškam gyvenimui

97

5. Gebėjimas atpažinti kliento (kliento sistemos) teisių pažeidimus ir veiksmingai juos šalinti 99

6. Įvairių socialinio darbo su klientais metodų išmanymas ir gebėjimas juos taikyti 97

7. Gebėjimas konsultuoti klientą (kliento sistemą), vadovaujantis tinkamomis konsultacinėmis koncepcijomis ir technika

98

8. Gebėjimas darbe su klientu (kliento sistema) vadovautis tinkama vertybine laikysena (socialinio darbuotojo etika)

100

9. Gebėjimas darbe su klientu (kliento sistema) mobilizuoti reikiamus išteklius – kliento aplinkos, kitų specialistų, organizacijų, bendruomenės ir pan.

99

10. Gebėjimas apsieiti su ypatingomis agresijos formomis bei konfliktais 97

11. Gebėjimas atsakingai apsieiti su kliento (kliento sistemos) konfidencialia informacija 96

12. Gebėjimas reflektuoti ir vertinti savo darbo su klientu (kliento sistema) procesą 98

13. Gebėjimas naudotis vidiniais ir išoriniais žmogiškaisiais, finansiniais ir kitais ištekliais, siekiant organizuoti ir tobulinti socialinę pagalbą

98

14. Gebėjimas dirbti kartu su kitų profesijų atstovais tarpdalykinėje aplinkoje 99

15. Gebėjimas vertinti socialinės pagalbos kokybę ir ją tobulinti 96

16. Gebėjimas taikyti valstybės socialinės pagalbos ir kitą susijusią teisinę bazę bei ja naudotis organizuojant pagalbą

96

17. Gebėjimas veiksmingai atstovauti socialinės pagalbos klientų ar jų grupių teises ir interesus

96

2 lentelė. Dalykiniai socialinio darbo gebėjimai, kuriuos 90–95 proc. tyrime dalyvavusių darbdavių įvertino kaip svarbius ir labai svarbius

Eil. Nr.

Dalykiniai gebėjimai Svarbūs ir labai svarbūs (proc.)

1. Gebėjimas dokumentuoti pagalbos klientui (kliento sistemai) procesus 95

2. Gebėjimas kurti ir plėtoti inovatyvias socialinės pagalbos strategijas 91

3. Žmogaus teises reglamentuojančių dokumentų išmanymas ir gebėjimas jais vadovautis savo praktikoje

94

4. Gebėjimas suvokti ir analizuoti (pasitelkiant teorijas) visuomenėje vykstančius socialinius procesus ir numatyti jų įtaką socialinės pagalbos sričiai

91

5. Gebėjimas įžvelgti (bendruomenėje, visuomenėje) socialinės pagalbos poreikį bei gebėti siūlyti veiksmingas pagalbos strategijas, vadovaujantis darnios raidos principais

91

6. Gebėjimas kritiškai reflektuoti socialinio darbo profesijos etikos standartus, teisinę sistemą, vaidmenį visuomenėje

91

7. Gebėjimas nustatyti savo profesinės veiklos tobulinimo poreikį ir jį tenkinti, atsiliepiant į aktualias profesijos tendencijas ir laikantis mokymosi visą gyvenimą principo

91

54

3 lentelė. Dalykiniai socialinio darbo gebėjimai, kuriuos 85–90 proc. tyrime dalyvavusių darbdavių įvertino kaip svarbius ir labai svarbius

Eil. Nr.

Dalykiniai gebėjimai Svarbūs ir labai svarbūs (proc.)

1. Gebėjimas vadovauti socialinių padėjėjų ir savanorių veiklai 87

2. Gebėjimas inicijuoti ir įgyvendinti socialinių problemų prevencijos programas 87

3. Valstybės socialinės pagalbos administravimo aparato institucijų atsakomybės, kompetencijų ribų, pavaldumo ryšių, bendradarbiavimo tinklų ir pan. išmanymas

87

4. Gebėjimas telkti vietos bendruomenę bei įgalinti ją pagalbos veiklai 87

5. Gebėjimas reflektuoti savo profesinio veikimo, pasitelkiant teorinį žinojimą bei kolegialaus konsultavimosi galimybes

89

6. Gebėjimas analizuoti socialines problemas, pasitelkiant socialinio darbo teorijas, tyrimų duomenis ir tarpdalykinį požiūrį

88

4 lentelė. Dalykiniai socialinio darbo gebėjimai, kuriuos 80– 85 proc. tyrime dalyvavusių darbdavių įvertino kaip svarbius ir labai svarbius

Eil. Nr.

Dalykiniai gebėjimai Svarbūs ir labai svarbūs (proc.)

1. Gebėjimas inicijuoti ir plėtoti savigalbos grupių ir judėjimų veiklą 81

2. Gebėjimas profesionaliai paremti iniciatyvas ir judėjimus, siekiančius mažinti socialinę atskirtį ir diskriminaciją bei užtikrinančius socialinį teisingumą

82

3. Gebėjimas veiksmingai dalyvauti profesinėse ir tarpprofesinėse diskusijose, plėtojant socialinio darbo profesiją

84

5 lentelė. Dalykiniai socialinio darbo gebėjimai, kuriuos 75–80 proc. tyrime dalyvavusių darbdavių įvertino kaip svarbius ir labai svarbius

Eil. Nr.

Dalykiniai gebėjimai Svarbūs ir labai svarbūs (proc.)

1. Gebėjimas atlikti taikomąjį arba mokslinį socialinį tyrimą ir panaudoti tyrimo rezultatus socialinio darbo veikloje

78

6 lentelė. Dalykiniai socialinio darbo gebėjimai, kuriuos 70–75 proc. tyrime dalyvavusių darbdavių įvertino kaip svarbius ir labai svarbius

Eil. Nr.

Dalykiniai gebėjimai Svarbūs ir labai svarbūs (proc.)

1. Gebėjimas kritiškai analizuoti socialinę politiką ir daryti jai poveikį 73

7 lentelė. Dalykiniai socialinio darbo gebėjimai, kuriuos 65–70 proc. tyrime dalyvavusių darbdavių įvertino kaip svarbius ir labai svarbius

Eil. Nr.

Dalykiniai gebėjimai Svarbūs ir labai svarbūs (proc.)

1. Gebėjimas taikyti Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų socialinės apsaugos teisinę bazę

67

8 lentelė. Dalykiniai socialinio darbo gebėjimai, kuriuos 60–65 proc. tyrime dalyvavusių darbdavių įvertino kaip svarbius ir labai svarbius

Eil. Nr.

Dalykiniai gebėjimai Svarbūs ir labai svarbūs (proc.)

1. Socialinio darbo profesijos istorinės raidos išmanymas ir gebėjimas kritiškai reflektuoti aktualias profesijos tendencijas

62

2. Gebėjimas tinkamai viešinti ir publikuoti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos rezultatus

62

55

2 priedas. Mokymosi bendradarbiaujant metodų pavyzdžiai

Žemiau pateiktų mokymosi bendradarbiaujant metodų autoriai yra Ludgeris Brüningas ir Tobiasas Saumas110.

Padėkliuko metodas (angl. place mat). Studentai pasidalina į grupeles po 4 (arba po 3).

Kiekviena grupelė sėdi prie atskiro stalo. Ant stalo padėtas didelis lapas popieriaus, padalintas į keturias lygias dalis (jei studentai 3 – į tris dalis). Studentai sėdi taip, kad kiekvienas galėtų rašyti į jam paskirtą lapo dalį. Pačiame lapo centre nupiešiamas kvadratas, į jį vėliau bus surašomas bendras grupės rezultatas. Studentai gauna užduotį (pvz., kokios yra straipsnio, kurį skaitė namie, esminės mintys).

Eiga: 1. Individualus darbas. Iš pradžių kiekvienas studentas atlieka užduotį individualiai –

pamąsto ir užrašo savo atsakymą jam skirtoje lapo dalyje. 2. Bendradarbiavimas. Susipažįstama su visų atsakymais ir jie palyginami. Galima lapą sukti

pagal laikrodžio rodyklę, kad visi paskaitytų, o gali studentai pajudėti – persėsti pagal laikrodžio rodyklę vis ant kitos kėdės ratu ir tokiu būdu paskaityti, ką parašė kolegos. Kai visi paskaitė visų atsakymus, studentai diskutuoja apie pastebėtus skirtumus ir panašumus ir suformuluoja bendrą grupės atsakymą, kurį surašo į lapo centre esantį kvadratą.

3. Pristatymas auditorijai. Keli atsitiktinai parinkti studentai iš kelių grupelių pristato savo rezultatus, kitos grupės gali papildyti.

Toliau paskaitoje ar seminare galima dirbti, remiantis studentų pristatytais rezultatais.

Grupinės dėlionės metodas. Šis metodas padeda įsisavinti naujas žinias. Dėstytojas parengia keturių rūšių skirtingą medžiagą (neilgus tekstus, kuriuose aprašyta kokia nors svarbi sąvoka ar kategorija: mokslinio straipsnio ištrauka, kurioje pristatoma socialinės integracijos samprata; straipsnio ištrauka, kurioje aprašoma socialinio pripažinimo sąvoka; straipsnio ištrauka, kur diskutuojama gyvenimo krizės samprata ir t. t.). Medžiagą išdalina studentams, kad kiekvienas studentas dirbtų tik su vienos rūšies medžiaga. Studentai susiskirsto į grupeles po 4, kad kiekvienoje grupelėje visi studentai turėtų skirtingą medžiagą.

Eiga: 1. Individualus įsisavinimas. Studentas skaito jam pateiktą medžiagą ir suformuluoja sau

pagrindines mintis, kurias jis iš duotos medžiagos perteiks kitiems studentams. 2. Įsisavinimas bendradarbiaujant. Studentai, kurie gavo tą pačią medžiagą, susiburia į

ekspertų grupes (ne daugiau kaip po 4 studentus). Grupelėje jie palygina savo rezultatus, juos papildo, patobulina ir kartu nusprendžia, kokią pagrindinę informaciją, idėjas jie turi perteikti kitiems studentams, kurie su šia medžiaga nedirbo.

3. Perteikimas. Studentai iš ekspertų grupių grįžta į savo grupeles. Tuomet kiekvienas studentas pristato savo medžiagą likusiems studentams, kurie pasižymi svarbiausius dalykus ir užduoda jiems kylančius klausimus. Taip dirbama tol, kol visi keturi studentai grupelėje išdėsto savo medžiagą kitiems.

4. Pasitikrinimas. Jei yra laiko, studentai dar kartą sugrįžta į ekspertų grupes, kad patikslintų informaciją, papildytų, atsakytų į klausimus, kuriuos iškėlė grupelių nariai. Taip pat aptaria, kaip pavyko perteikimas kitiems studentams – kas buvo aišku, o kur kilo sunkumų.

5. Pristatymas ir integracija. Studentai ar grupelės pristato savo rezultatus ir dėstytojo pagalba pabando susieti visų keturių skirtingų rūšių medžiagą tarpusavyje.

110 Žr.: Brüning L. , Saum T. Erfolgreich unterrichten durch Kooperatives Lernen 1. NDS, 2009; Brüning L. , Saum T. Erfolgreich unterrichten durch Kooperatives Lernen 2. NDS, 2009.

56

(Grupinės dėlionės metodą galima pasitelkti ir studentų žinioms įvertinti. Pavyzdžiui, paprašyti ekspertų grupelių sugalvoti testo klausimus, kuriais galima būtų patikrinti, kaip kiti studentai įsisavino informaciją.)

Pastaba. Šiam metodui reikia gana daug laiko (2–3 valandų). Taip pat svarbu, kad skirtinga medžiaga, su kuria dirba studentai, būtų panašios apimties ir sudėtingumo.

Grupin ė analizė. Metodas skirtas analizuoti ir argumentuoti. Grupinės analizės metu studentai bendradarbiauja raštu. Studentai padalinami į grupeles po 4. Kiekvienas studentas grupelėje gauna skirtingą užduotį ar klausimą (vadinasi, dėstytojas turi parengti 4 skirtingas užduotis).

Eiga: 1. Kiekvienas grupės narys turi lapą popieriaus, kuriame parašyta užduotis. Toliau lapas yra

padalintas į penkias lygias dalis. Studentas perskaito užduotį ir į pirmą tuščią lauką parašo savo nuomonę, savo atsakymą.

2. Kai visi studentai atlieka savo užduotį, lapai perduodami kaimynui iš kairės (pagal laikrodžio rodyklę). Tuomet lapą gavęs studentas paskaito užduotį, taip pat kolegos nuomonę ir tolimesniame tuščiame lauke parašo savo nuomonę ir mintis tiek apie problemą, tiek apie kolegos nuomonę. Kai tai įvyksta, lapas keliauja toliau tol, kol visi studentai susipažįsta su visomis užduotimis ir kolegų nuomonėmis. Tada lapas vėl sugrąžinamas savininkui.

3. Kai lapas grįžta savininkui, jis perskaito visų mintis ir paskutiniame tuščiame lauke parašo pagrindinių minčių apibendrinimą.

4. Paskui rezultatai yra pristatomi visai auditorijai; tie studentai, kurie dirbo su ta pačia medžiaga, papildo. Toliau dirbama su studentų pateikta medžiaga.

Pastaba. Labai svarbu kontroliuoti laiką. Studentai turi žinoti, kad, pavyzdžiui, jų nuomonei parašyti yra skiriama 10 minučių, kai jos praeina, dėstytojas duoda ženklą ir popieriaus lapai keliauja toliau. Tik tolesniam etapui reikia numatyti vis daugiau laiko, nes studentai turi įsigilinti į vis daugiau informacijos.

Metodas moko studentus tiksliai formuluoti – per gana trumpą laiką jie turi parašyti savo mintis taip, kad kolegos suprastų.

Vienas lieka, kiti eina. Metodo tikslas – pristatyti rezultatus iš grupelių darbo. Šio metodo privalumas yra tai, kad į rezultatų pristatymą įtraukiami visi studentai.

Eiga: 1. Studentai dirba grupelėse po keturis ir parengia bendrą grupės rezultatą. 2. Tuomet vienas studentas (atsitiktinai atrinktas) lieka sėdėti prie savo stalo, likusieji trys

pereina prie kitos grupelės stalo, o pastarojo stalo trijulė – prie kitos grupelės stalo ir t. t. Prie kiekvieno stalo likęs sėdėti studentas papasakoja atėjusiems studentams savo grupelės rezultatus, jie pasižymi ir paklausia jiems rūpimų klausimų. Taip vyksta tol, kol visų grupelių studentai pabūna prie kiekvieno stalo.

3. Tuomet visi sugrįžta į savo pradines grupeles ir studentui, kuris buvo pasilikęs, papasakoja naujienas iš visų grupelių.

Pastaba. Dėstytojas irgi turėtų keliauti nuo vieno stalo prie kito, kad žinotų rezultatus ir vėliau auditorijai galėtų apibendrinti, pasakyti pastabas, atkreipti dėmesį į klaidas ir pan.

57

3 priedas. Profesinio bakalauro studijų programos parodomasis aprašas: socialinis darbas

STUDIJŲ PROGRAMOS PARODOMASIS APRAŠAS

Studijų programos pavadinimas Programos valstybinis kodas Socialinis darbas 65305S202

Aukštojo mokslo institucija (-os), padalinys (-iai) Programos vykdymo

kalba (-os) Utenos kolegijos Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultetas, Utenio a. 2, Utena Lietuvių

Studijų rūšis Studijų pakopa Kvalifikacijos lygis pagal LKS

Koleginės studijos Pirmoji VI lygis

Studijų forma (-os) ir trukm ė metais

Programos apimtis kreditais

Visas studento darbo kr ūvis valandomis

Kontaktinio darbo valandos

Savarankiško darbo valandos

Nuolatinė, 3 metai; ištęstinė, 4 metai

180 4800 2400 2400

Studijų sritis Pagrindinė studijų programos

kryptis (šaka) Gretutin ė studijų programos

kryptis (šaka) (jei yra) Socialiniai mokslai Socialinis darbas Nėra

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra) Socialinio darbo profesinis bakalauras, socialinis darbuotojas

Studijų programos vadovas Vadovo kontaktinė informacija

Vardas Pavardė Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakulteto Socialinio darbo ir pedagogikos katedra; tel. 8 683 64 053, e. p. vardas@utenos-kolegija.lt

Akredituojanti institucija Akredituota iki

Studijų kokybės vertinimo centras 2014-12-31

Studijų programos tikslas Programos tikslas – parengti socialinio darbo specialistą, gebantį teikti socialinę pagalbą, kuria siekiama kliento ar klientų grupės optimalaus socialinio funkcionavimo daugiakultūrėje besikeičiančioje visuomenėje.

Studijų programos profilis Studijų programos turinys: dalykų

(modulių) grupės Studijų programos

pobūdis Studijų programos skiriamieji ypatumai

Bendrieji koleginių studijų dalykai, socialinio darbuotojo profesinė veikla, socialinis darbas su šeima, socialinis darbas ir sveikatos apsauga, socialinis darbas organizacijoje, socialinis darbas su senyvo amžiaus žmonėmis, socialinis darbas bendruomenėje, profesinės veiklos praktika, baigiamasis darbas, laisvai pasirenkami dalykai.

Studijos orientuotos į įvairių visuomenės grupių socialinių problemų sprendimą.

Programa skirta parengti socialinius darbuotojus, išmanančius socialinės paramos organizavimo sistemą ir gebančius pasirinkti tinkamus socialinio darbo metodus bei strategijas, efektyviai ir etiškai padėti spręsti klientų problemas. Profesinio socialinio darbo bakalauro studijų pakopoje pasirengimas praktinei veiklai su klientais yra prioritetinė studijų proceso dalis. Profesinės veiklos praktikos metu būsimas socialinis darbuotojas gali veikti realiomis darbo sąlygomis, vadovaujant socialinio darbo profesionalams.

Reikalavimai stojantiesiems Ankstesnio mokymosi pripažinimo galimybės

Vidurinis išsilavinimas. Lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, užsienio kalbos mokomųjų dalykų konkursiniai balai.

58

Tolesnių studijų galimybės Sėkmingai baigę socialinio darbo profesinio bakalauro studijų programą, absolventai gali tęsti studijas bakalauro ir magistrantūros studijų programose. Asmuo, turintis profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, turi galimybę įgyti socialinio darbo magistro laipsnį, baigęs papildomas universitetinio bakalauro studijas.

Profesinės veiklos galimybės Absolventas gali dirbti socialiniu darbuotoju socialinės apsaugos (savivaldybių globos ir rūpybos skyriai, savivaldybių socialinių paslaugų centrai, socialinės globos namai, dienos centrai, reabilitacijos centrai, bendruomenės namai, nakvynės namai, vaiko teisių apsaugos tarnybos, šeimos paramos namai ir kt.), vidaus ir teisingumo reikalų (nepilnamečių reikalų tarnybos, probacijos tarnybos, socializacijos institucijos ir kt.), sveikatos apsaugos sistemos institucijose (įvairių tipų ligoninės, narkologiniai centrai, psichiatrijos klinikos, slaugos namai, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos ir kt.) ir nevyriausybinėse organizacijose.

Studijų metodai Vertinimo metodai Probleminio mokymosi didaktika studijų programoje pagrįsta studento ir dėstytojo sąveika, kuri pasižymi sisteminga savarankiška pažintine veikla – naujų žinių ir veiklos būdų įsisavinimu, aktyviu informacijos apdorojimu, ankstesnių žinių aktyvinimu ir integravimu, reikšmingu turiniu, sudarančiu prielaidas spręsti realias praktines problemas. Studijų procese naudojami metodai: paskaitos, seminarai; į probleminį mokymąsi orientuoti studijų metodai: atvejo kūrimas / analizė, simuliaciniai žaidimai / seminarai, mokomieji renginiai, projektai, individualus savarankiškas darbas, konsultacijos, mokymosi dienoraštis, sąvokų / minčių žemėlapiai.

Esė, pristatymai, pranešimai, praktikos refleksija, mokymosi aplankas (porfolio), testas, baigiamasis darbas

Bendrosios kompetencijos Studijų programos siekiniai111 1.1 Gebės analizuoti, sisteminti, vertinti tyrimų duomenis. 1. Gebėjimas analizuoti ir sisteminti 1.2 Gebės atlikti mokslinės literatūros analizę ir pateikti

apibendrinančias išvadas (raštu ir / ar žodžiu). 2. Gebėjimas organizuoti ir planuoti 2.1 Gebės parengti ir koreguoti veiklos / pagalbos planą. 3. Užsienio kalbos žinios 3.1 Gebės skaityti profesinę literatūrą ir bendrauti bent viena

užsienio kalba. 4.1 Gebės bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja bei užsienio kalba. 4. Tarpasmeniniai gebėjimai

4.2 Gebės diskutuoti, remdamasis argumentais.

5.1 Gebės kritiškai vertinti perspektyvą, priimdamas sprendimus.

5.2 Gebės savikritiškai reflektuoti savo veiklą ir ją tobulinti.

5. Gebėjimas vertinti kritiškai ir savikritiškai

5.3 Gebės kritiškai taikyti žinias apie žmogaus elgesį ir aplinkos veiksnius, vadovaudamasis holistiniu požiūriu, skatinti žmogaus gerovę ir socialinį funkcionavimą.

6. Gebėjimas rengti ir valdyti projektus 6.1 Gebės parengti praktinį projektą ir jį įgyvendinti. 7. Iniciatyvumas ir verslumas 7.1 Gebės pateikti žodine ir rašytine forma tyrimais grįstus žmogaus

teisių įgyvendinimo pasiūlymus. Dalykinės kompetencijos Studijų programos siekiniai

8.1 Gebės įvertinti kliento psichosocialinį funkcionavimą holistiniu požiūriu.

8.2 Gebės užmegzti ir palaikyti santykį su klientu. 8.3 Gebės bendrauti verbaliniu ir neverbaliniu būdu, teikdamas

pagalbą asmeniui, šeimai, grupei, organizacijai, bendruomenei.

8. Kurti abipusio pasitikėjimo santykį su klientu, siekiant optimalaus socialinio funkcionavimo ir veikiant neapibrėžtose situacijose

8.4 Gebės vadovautis tinkama vertybine laikysena darbe su klientais.

9.1 Išmanys ir gebės tinkamai taikyti skirtingus pagalbos metodus, tikslingai veikti sudėtingose praktinėse situacijose.

9. Organizuoti bei vertinti socialinę pagalbą, taikyti įvairius socialinio darbo metodus bei pagalbos strategijas, vadovaujantis nacionaliniais, tarptautiniais teisės aktais ir profesine etika

9.2 Gebės analizuoti teikiamos pagalbos poveikį bei rezultatus ir intervenciją darbe su asmeniu, grupe, šeima, organizacija ar bendruomene.

10. Inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvias socialinių problemų prevencijos programas ir socialinės pagalbos

10.1 Gebės analizuoti socialines problemas, remdamasis socialinio darbo teorinėmis žiniomis, socialinių tyrimų rezultatais ir vadovaudamasis tardalykiniu požiūriu.

111 Šiame apraše programos studijų siekiniai priskirti tik vienai kompetencijai, nors kai kuriais atvejais gali būti svarbūs ir kitoms kompetencijoms plėtoti.

59

strategijas, siekiant socialinio teisingumo, asmens, visuomenės gerovės ir žmogaus teisių įgyvendinimo

10.2 Gebės planuoti ir įgyvendinti socialinius projektus, programas, planus.

10.3 Gebės pateikti žodine ir rašytine forma tyrimais grįstus žmogaus teisių įgyvendinimo pasiūlymus.

11.1 Gebės argumentuotai siūlyti tarpžinybinio, tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelius bei pagrįsti jų naudą socialinės pagalbos efektyvumui didinti.

11.2 Gebės teikti teorinėmis žiniomis ir tarpdalykine praktika grįstus pasiūlymus, kurie suponuotų socialinės pagalbos efektyvumo didinimą.

11. Bendradarbiauti su socialinio darbo, kitų profesijų atstovais ir institucijomis, siekiant efektyvios socialinės pagalbos

11.3 Gebės kurti bendradarbiavimo aplinką su socialinio darbo ir kitų profesijų atstovais bei institucijomis, siekdamas efektyvios socialinės pagalbos.

12. Daryti įtaką socialinei politikai, analizuoti ir vertinti socialinius procesus, pasitelkiant socialinio darbo, kitų sričių teorijas, šalies bei tarptautinius tyrimus ir praktiką

12.1 Gebės kritiškai vertinti socialines problemas, remdamasis teorinėmis žiniomis, socialinių tyrimų rezultatais ir tarpdalykiniu požiūriu.

13. Plėtoti ir įtvirtinti socialinio darbo profesiją, atliekant tyrimus naujoms socialinio darbo žinioms įgyti ir socialinio darbo praktikai tobulinti

13.1 Gebės dalyvauti ir prisidėti prie taikomųjų tyrimų, naudoti tinkamus tyrimo metodus, bendradarbiauti su socialinio darbo praktikais.

14. Tobulinti savo profesinę veiklą, remiantis istoriškai sukauptos socialinio darbo bei socialinės pagalbos patirties kritišku vertinimu ir laikantis mokymosi visą gyvenimą principo

14.1 Gebės reflektuoti savo profesinę veiklą, pasitelkdamas teorines žinias ir kolegialaus konsultavimosi galimybes.

60

STUDIJŲ PROGRAMOS PLANAS (nuolatinė studijų forma)

(DALYK Ų (MODULI Ų) SĄSAJOS SU KOMPETENCIJOMIS IR STUDIJ Ų SIEKINIAIS)

Studijų programos kompetencijos Bendrosios kompetencijos Dalykinės kompetencijos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

Pagrindiniai studij ų siekiniai

Kod

as Studijų dalykai

(moduliai) pagal grupes K

redi

tai

Vis

as s

tude

nto

darb

o krūvi

s

Ko

nta

ktin

is d

arb

as

Sa

vara

nki

ška

s d

arb

as

1.1

1.2

2.1

3.1

4.1

4.2

5.1

5.2

5.3

6.1

7.1

8.1

8.2

8.3

8.4

9.1

9.2

10.1

10.2

10.3

11.1

11.2

11.3

12.1

13.1

14.1

I KURSAS 60 1600 1023 577 1 SEMESTRAS 30 800 523 277

Privalomieji dalykai (moduliai)

SD

1

Įvadas į studijas (bendrieji koleginių studijų dalykai)

10 260 160 100 x x x x

SD

2 Socialinio darbuotojo profesinė veikla

20 540 363 177 x x x x x

2 SEMESTRAS 30 800 500 300 Privalomieji dalykai (moduliai)

SD

3

Komunikacija (bendrieji koleginių studijų dalykai)

10 270 160 110 x x x

SD

4 Socialinis darbas su šeima

20 530 340 190 x x x x x x

II KURSAS 60 1600 3 SEMESTRAS 30

Privalomieji dalykai (moduliai)

SD

5 Socialinis darbas ir sveikatos apsauga

15

SD

6 Socialinis darbas organizacijoje

15

61

4 SEMESTRAS 30 Privalomieji dalykai (moduliai)

S

D7

Socialinis darbas su senyvo amžiaus žmonėmis

10 S

D8 Pasirenkamieji

dalykai 10

SD

9 Mokomoji profesinės veiklos praktika

10

III KURSAS 60 1600 5 SEMESTRAS 30

Privalomieji dalykai (moduliai)

SD

10 Socialinis darbas

bendruomenėje 30

6 SEMESTRAS 30 Privalomieji dalykai (moduliai)

SD

11 Baigiamasis

modulis 30

62

4 priedas. Bakalaro studijų programos parodomasis aprašas: socialinis darbas

STUDIJŲ PROGRAMOS PARODOMASIS APRAŠAS

Studijų programos pavadinimas Programos valstybinis kodas

Socialinis darbas 612L50001

Aukštojo mokslo institucija (-os), padalinys (-iai) Programos vykdymo kalba (-os)

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Universiteto g. 9/1, Vilnius Lietuvių

Studijų rūšis Studijų pakopa Kvalifikacijos lygis pagal LKS Universitetinės studijos Pirmoji VI lygis

Studijų forma (-os) ir

trukm ė metais Programos

apimtis kreditais Visas studento darbo

kr ūvis valandomis Kontaktinio darbo

valandos Savarankiško

darbo valandos Nuolatinė, 4 metai; ištęstinė, iki 6 metų

240 6400 Ne mažiau 30 proc. Ne daugiau 70 proc.

Studijų sritis Pagrindinė studijų programos

kryptis (šaka) Gretutin ė studijų programos

kryptis (šaka) (jei yra) Socialiniai mokslai Socialinis darbas Nėra

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra) Socialinio darbo bakalauras; socialinis darbuotojas

Studijų programos vadovas Vadovo kontaktinė informacija

Prof. Laimutė Žalimienė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra; tel. (8 5) 266 7610; e. p. laimute.zalimiene@fsf.vu.lt

Akredituojanti institucija Akredituota iki

Studijų kokybės vertinimo centras 2017-12-31

Studijų programos tikslas Socialinio darbo universitetinio bakalauro programos tikslas – parengti socialinio darbo specialistus, gebančius kūrybiškai taikyti naujausias socialinio darbo žinias sudėtingoje, besikeičiančioje, daugiakultūrėje profesijos aplinkoje, kad būtų efektyviai spręndžiamos visuomenės socialinės problemos.

Studijų programos profilis Studijų programos turinys: dalykų (modulių)

grupės Studijų programos

pobūdis Studijų programos skiriamieji

ypatumai Bendrieji universitetiniai studijų dalykai: filosofijos, etikos, sociologijos, ekonomikos ir kitų žinių pagrindai, būtini plačiai pasaulėžiūrai ir sisteminiam mąstymui formuotis; socialinio darbo krypties pagrindų dalykai: socialinio darbo teorijos, koncepcijos, metodai, socialinės politikos, socialinio darbo tyrimų pagrindai ir kt., būtini tolesnėms, gilesnėms socialinio darbo studijoms; specialūs socialinio darbo krypties studijų dalykai, suteikiantys specializuotų žinių bei gebėjimų dirbti su įvairiomis visuomenės grupėmis, organizuoti ir tobulinti šį darbą; taip pat ir socialinio darbo praktika (15 : 70 : 15).

Programa orientuota į kritišką tyrimais grįstų socialinio darbo žinių, įgūdžių ir principų taikymą praktikoje.

Studijų metu studentai specializuojasi pasirinkdami juos dominančią socialinio darbo praktikos sritį: socialinis darbas su vaikais ir jaunimu, socialinis darbas sveikatos priežiūros sistemoje, socialinis darbas gerontologijos srityje, socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis ir kt.

Reikalavimai stojantiesiems Ankstesnio mokymosi pripažinimo galimybės

Vidurinis išsilavinimas. Konkursinio balo sandara: istorija – 0,4; lietuvių kalba – 0,2; anglų kalba – 0,2;

Ankstesnio mokymosi pasiekimai pripažįstami įstatymų numatyta tvarka.

63

matematika – 0,2.

Tolesnių studijų galimybės Programos absolventai galės tęsti studijas socialinio darbo, sociologijos, socialinės politikos magistrantūros arba (išklausę papildomus kursus, jeigu to reikalaujama) kitų studijų krypčių: teisės, antropologijos, ekonomikos, vadybos, viešojo administravimo, edukologijos magistrantūros programose.

Profesinės veiklos galimybės Programos absolventai bus pasirengę savarankiškam socialiniam darbui su įvairių socialinių grupių asmenimis socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitose institucijose, bendruomenėje, rengti ir įgyvendinti projektus arba tęsti studijas antrosios pakopos studijų programose.

Studijų metodai Vertinimo metodai

Programa, paremta tyrimais bei aktyviuoju probleminiu mokymusi, siekiama užtikrinti teorinių ir praktinių žinių integraciją bei refleksiją. Paskaitos, teoriniai seminarai derinami su darbu mažose grupėse. Užtikrinamas tarpdalykinis mokymasis (psichologija, politikos mokslai, ekonomika ir kt.), reflektyvusis mokymasis, mokymasis praktikoje, savarankiškos studijos.

Taikomi motyvuojantys studentą savarankiškai mokytis, kritiškai vertinti savo žinias ir gebėjimus vertinimo metodai: praktinių kompetencijų vertinimas, projektai, pristatymai, komandinis darbas, esė, kritiška praktikos refleksija, savirefleksija, egzaminai raštu, baigiamasis bakalauro darbas.

Bendrosios kompetencijos Studijų programos siekiniai112

1.1 Gebės rinkti, analizuoti ir sisteminti informaciją. 1.2 Gebės naudoti informacines technologijas. 1.

Gebėjimas organizuoti ir planuoti

1.3 Gebės rengti ir administruoti projektus. 2.1 Gebės, priimdamas sprendimus, kritiškai vertinti perspektyvą.

2.2 Gebės savikritiškai reflektuoti savo veiklą ir ją tobulinti. 2. Gebėjimas vertinti kritiškai ir savikritiškai

2.3 Gebės kritiškai taikyti žinias apie žmogaus elgesį ir aplinkos veiksnius, vadovautis holistiniu požiūriu.

3.1 Gebės bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja bei užsienio kalba. 3.

Tarpasmeniniai gebėjimai 3.2 Gebės argumentuoti savo požiūrį profesinėje diskusijoje.

4.1 Gebės praktikoje taikyti žinias apie tarpkultūrinius skirtumus. 4.

Gebėjimas dirbti daugiakultūrėje aplinkoje 4.2 Gebės praktikoje parodyti toleranciją skirtingumams.

5.1 Gebės prisitaikyti prie naujų situacijų. Gebės žinias taikyti praktikoje. 5. Gebėjimas mokytis

5.2 Gebės, priimdamas sprendimus, parodyti savarankiškumą.

6.1 Gebės parodyti iniciatyvumą ir verslumą profesinėje veikloje.

6.2 Gebės analizuoti organizacijos valdymą ir teikti tobulinimo siūlymus.

6. Iniciatyvumas ir verslumas

6.3 Gebės veikti (practice) komandinio darbo aplinkoje. Dalykinės kompetencijos Studijų programos siekiniai

7.1 Gebės analizuoti santykio su klientu tikslingumą, siekdamas kliento įgalinimo ir optimalaus socialinio funkcionavimo.

7.2 Gebės konstruoti tikslingos pagalbos santykį, remdamas / toleruodamas kliento vertybių sistemą. 7.

Kurti abipusio pasitikėjimo santykį su klientu, siekiant optimalaus socialinio funkcionavimo ir veikiant neapibrėžtose situacijose 7.3

Gebės spręsti kliento ir aplinkos konfliktą sudėtingose ir nenuspėjamose praktinėse situacijose.

8.1 Gebės, organizuodamas socialinę pagalbą, taikyti naujausiomis tarpdalykinėmis teorijomis ir tyrimais grįstus socialinio darbo praktikos modelius.

8.2 Gebės organizuoti socialinę pagalbą, vertinti jos kokybę bei efektyvumą, vadovaudamasis nacionaliniais, tarptautiniais teisės aktais ir profesine etika.

8.3 Gebės analizuoti intervencijos ir viso pagalbos proceso poveikį asmeniui, grupei, šeimai, organizacijai ar bendruomenei, teikti pagrįstus pagalbos efektyvumo didinimo siūlymus.

8.

Organizuoti bei vertinti socialinę pagalbą, taikyti įvairius socialinio darbo metodus bei pagalbos strategijas, vadovaujantis nacionaliniais, tarptautiniais teisės aktais ir profesine etika

8.4 Gebės vadovautis asmeninėmis bei profesinėmis vertybėmis ir jomis grįsti savo profesinę veiklą.

112 Šiame apraše siekinys priskirtas vienai kompetencijai, tačiau kiekvienas jų gali būti svarbus ir kitoms kompetencijoms plėtoti.

64

9.1 Gebės kritiškai vertinti socialines programas ir strategijas socialinio teisingumo, asmens ir visuomenės gerovės aspektu.

9.2 Gebės pateikti žodine ir rašytine forma tyrimais grįstus žmogaus teisių įgyvendinimo pasiūlymus.

9.3 Gebės kritiškai vertinti iniciatyvas ir judėjimus, siekiančius mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti socialinį teisingumą.

9.4 Gebės teikti Lietuvos socialinės apsaugos sistemos tobulinimo pasiūlymus, kritiškai vertinti nacionalinę ir tarptautines socialinės apsaugos sistemas.

9.

Inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvias socialinių problemų prevencijos programas ir socialinės pagalbos strategijas, siekiant socialinio teisingumo, asmens, visuomenės gerovės ir žmogaus teisių įgyvendinimo

9.5 Gebės analizuoti žodžiu ir raštu šiuolaikinius socialinio darbo organizavimo modelius.

10.1 Gebės argumentuotai pasiūlyti tarpžinybinio, tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelius ir pagrįsti jų naudą socialinės pagalbos efektyvumui didinti.

10.2 Gebės analizuoti ir vertinti socialines problemas, remdamasis socialinio darbo teorinėmis žiniomis, socialinių tyrimų rezultatais ir tarpdalykiniu požiūriu.

10.

Bendradarbiauti su socialinio darbo, kitų profesijų atstovais ir institucijomis, siekiant efektyvios socialinės pagalbos

10.3 Gebės kurti bendradarbiavimo aplinką su socialinio darbo, kitų profesijų atstovais ir institucijomis, siekdamas efektyvios socialinės pagalbos.

11.

Daryti įtaką socialinei politikai, analizuoti ir vertinti socialinius procesus, pasitelkiant socialinio darbo, kitų sričių teorijas, šalies bei tarptautinius tyrimus ir praktiką

11.1. Gebės analizuoti ir pateikti tyrimais paremtus paslaugų organizavimo ir politikos tobulinimo siūlymus.

12.1 Gebės pateikti žodžiu ir raštu tyrimais grįstus socialinio darbo profesijos įtvirtinimo ir tobulinimo pasiūlymus.

12.

Plėtoti ir įtvirtinti socialinio darbo profesiją, atliekant tyrimus naujoms socialinio darbo žinioms įgyti ir socialinio darbo praktikai tobulinti 12.2

Gebės savarankiškai atlikti empirinius tyrimus, naudodamasis kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodologija.

13.1 Gebės kritiškai vertinti savo profesinę veiklą, dalyvaudamas stebėsenoje ir kitoje profesinės veiklos refleksiją skatinančioje veikloje.

13.

Tobulinti savo profesinę veiklą, remiantis istoriškai sukauptos socialinio darbo ir socialinės pagalbos patirties kritišku vertinimu ir laikantis mokymosi visą gyvenimą principo

13.2 Gebės raštu ir žodžiu pristatyti savo praktinę patirtį, dalyvaudamas socialinio darbo profesijos ir kitų disciplinų moksliniuose ir praktiniuose renginiuose.

65

STUDIJŲ PROGRAMOS PLANAS (nuolatinė studijų forma)113 (DALYK Ų (MODULI Ų) SĄSAJOS SU KOMPETENCIJOMIS IR STUDIJ Ų SIEKINIAIS)

Studijų programos kompetencijos Bendrosios kompetencijos Dalykinės kompetencijos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

Pagrindiniai studij ų siekiniai Kod

as Studijų dalykai

(moduliai) pagal grupes K

redi

tai

Vis

as s

tude

nto

darb

o krūvi

s

Ko

nta

ktin

is d

arb

as

Sa

vara

nki

škas

dar

bas

1.1

1.2

1.3

2.1

2.2

2.3

3.1

3.2

4.1

4.2

5.1

5.2

6.1

6.2

63

7.1

7.2

7.3

8.1

8.2

8.3

8.4

9.1

9.2

9.3

9.4

9.5

10.1

10.2

10.3

11.1

12.1

12.2

13.1

13.2

I KURSAS 60 1600 980 620 1 SEMESTRAS 30 800 580 220

Privalomieji dalykai (moduliai)

25,5 680 520 160

Filosofijos įvadas 4,5 120 100 20 x x x x Sociologijos įvadas 4,5 120 90 30 x x x x x Politologijos įvadas 3 80 60 20 x x x Psichologijos įvadas 4,5 120 100 20 x x Teisės pagrindai 3 80 50 30 x x Socialinio darbo įvadas

6 160 120 40 x x x x X

Pasirenkamieji dalykai (moduliai)

4,5 120 60 60

Anglų kalba 4,5 120 60 60 x Vokiečių kalba 4,5 120 60 60 x

2 SEMESTRAS 30 800 400 400 Privalomieji dalykai (moduliai)

21 560 280 280

Ekonomikos teorija 4,5 120 60 60 x x x Socialinio darbo

teorija 4,5 120 80 40

Akademinis raštingumas

3 80 20 60 x x

Socialinė psichologija 4,5 120 60 60 Socialinio darbo

istorija 4,5 120 60 60

x x

Pasirenkamieji dalykai (moduliai)

9 240 120 120

113 Tik pirmame ir antrame semestruose pateikti visi to semestro dalykai, o kituose semestruose pateikta tik po keletą programos dalykų, parodant jų sąsajas su programos kompetencijomis ir siekiniais.

66

Socialinė filosofija 4,5 120 60 60 x x x Anglų kalba 4,5 120 60 60 x Vokiečių kalba 4,5 120 60 60 x Socialinė

antropologija 4,5 120 60 60

x x x

II KURSAS 60 1600 3 SEMESTRAS

Privalomieji dalykai (moduliai)

Socialinės paslaugos 4,5 120 60 60 x x x x x x x x x x x Socialinio darbo

metodai 4,5 120 60 60

x x x x x

Pasirenkamieji dalykai (moduliai)

Lietuvių kalbos kultūra

3 80 20 60 x

Etika 3 80 20 60 x x ... ... ... ...

4 SEMESTRAS Privalomieji dalykai (moduliai)

Žmogaus teisės ir socialinis darbas

4,5 x x x x

Darbo grupėje metodika

6 x x x x x x x

Pasirenkamieji dalykai (moduliai)

Retorika 3 x x Ekonomikos

sociologija 3

... ... ... ... III KURSAS 60 1600

5 SEMESTRAS Privalomieji dalykai (moduliai)

Socialinis darbas ir sistemų teorija

4,5 x x

Konsultavimas socialiniame darbe

6 x x x x x

67

Pasirenkamieji dalykai (moduliai)

Egzistencinė ir gyvenimo filosofija

4,5 x

Užsienio šalių socialinė apsauga

4,5 x x x

... ... ... ... 6 SEMESTRAS

Privalomieji dalykai (moduliai)

6

Kursinis darbas 6 x x x x x x Pasirenkamieji dalykai (moduliai)

Socialiniai projektai ir programos

4,5 x x x

Profesinė praktika 24 x x x x x x x x x ... ... ... ...

IV KURSAS 60 1600 7 SEMESTRAS

Privalomieji dalykai (moduliai)

Vertybės ir profesinė etika

4,5 x x x x

Darbo rinkos politika 4,5 x x x Kokybiniai tyrimai 4,5 160 64 96 x Pasirenkamieji dalykai (moduliai)

Krikščioniškas socialinis mokymas

4,5 x x

Egzistencinė ir gyvenimo filosofija

4,5 x

... ... ... ... 8 SEMESTRAS

Privalomieji dalykai (moduliai)

Bakalauro darbas 12 x x x x x x x x x x Socialinė pedagogika 4,5 x x x ... ... ... ...

68

5 priedas. Magistrantūros studijų programos parodomasis aprašas: socialinis darbas

STUDIJŲ PROGRAMOS PARODOMASIS APRAŠAS

Studijų programos pavadinimas Programos valstybinis kodas

Socialinis darbas 621L50001

Aukštojo mokslo institucija (-os), padalinys (-iai) Programos vykdymo kalba (-os)

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Universiteto g. 9/1, Vilnius Lietuvių

Studijų rūšis Studijų pakopa Kvalifikacijos lygis pagal LKS Universitetinės studijos Antroji VII lygis

Studijų forma (-os) ir

trukm ė metais Programos

apimtis kreditais Visas studento darbo

kr ūvis valandomis Kontaktinio

darbo valandos Savarankiško

darbo valandos Nuolatinė, 2 metai 120 3120

Studijų sritis Pagrindinė studijų programos

kryptis (šaka) Gretutin ė studijų programos

kryptis (šaka) (jei yra) Socialiniai mokslai Socialinis darbas Nėra

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra) Socialinio darbo magistras

Studijų programos vadovas Vadovo kontaktinė informacija

Birutė Švedaitė-Sakalauskė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Universiteto g. 9/1; tel. (8 5) 266 7610, e. p. birutesvedaite@yahoo.de

Akredituojanti institucija Akredituota iki

Studijų kokybės vertinimo centras 2014-12-31

Studijų programos tikslas Socialinio darbo magistrantūros studijų tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius savarankiškai ir inovatyviai veikti tiek socialinio darbo praktikoje, tiek akademinėje srityje. Siekiama, kad absolventai gebėtų vadovauti socialinės pagalbos procesams, organizacijoms (jų padaliniams), daryti įtaką socialinės pagalbos politikai, atlikti ekspertinius socialinių problemų vertinimus, įgyvendinti mokslinius tyrimus.

Studijų programos profilis Studijų programos turinys:

dalykų (modulių) grupės Studijų programos pobūdis Studijų programos skiriamieji ypatumai

Studijų programą sudaro: dalykų grupė, ugdanti tyrėjo, mokslines kompetencijas; dalykų grupė, kelianti socialinio darbo profesines kompetencijas; dalykų grupė, ugdanti vadybinius, lyderiavimo, organizacinius gebėjimus.

Taikomasis ir tiriamasis: programa orientuota į praktinio veikimo gebėjimų formavimą ir į taikomuosius mokslinius tyrimus.

Studijų metu studentai įtraukiami į tarpkultūrinius studijų bei tyrimų projektus. Studijos vyksta mažose studentų grupėse, dažniausia mokymo forma – diskusija su dėstytoju. Lankstus tvarkaraštis (studentai turi galimybę derinti studijas su darbu).

Reikalavimai stojantiesiems Ankstesnio mokymosi pripažinimo galimybės

Socialinio darbo bakalauro laipsnis. Socialinės pedagogikos bakalauro laipsnis (studijuojant magistrantūroje prisideda išlyginamosios studijos).

Tolesnių studijų galimybės

Po socialinio darbo magistantūros studijų gali toliau tęsti studijas, pvz., psichoterapijos ir pan., taip pat galimos doktorantūros studijos (sociologijos, edukologijos krypčių).

69

Profesinės veiklos galimybės Absolventai dirba mokslinį tiriamąjį arba praktinį darbą. Praktikoje eina vyresniojo socialinio darbuotojo pareigas, taip pat vadovaujančias pareigas (valstybinėse bei nevyriausybinėse organizacijose), taip pat savivaldybėse ar departamentuose, administruojančiuose socialinės pagalbos sritį ir formuojančiuose jos politiką.

Studijų metodai Vertinimo metodai

Paskaitos ir seminarai, darbas grupėse, didelis dėmesys skiriamas savarankiškam darbui (tyrimai, analizės, literatūros studijos ir pan.).

Studentai įtraukiami į vertinimo kriterijų kūrimą ir savo mokymosi rezultatų vertinimą. Dažniausiai taikomi vertinimo metodai: tyrimo ataskaita, esė, projektas, atvejo analizė, atsakymai į klausimus raštu, savęs vertinimas.

Bendrosios kompetencijos Studijų programos siekiniai114

1.1 Absolventas gebės analizuoti, interpretuoti, apibendrinti empirinius duomenis.

1. Gebėjimas analizuoti ir sisteminti

1.2 Absolventas gebės atlikti mokslinės literatūros analizę ir pateikti apibendrinančias išvadas (raštu, žodžiu).

2.1 Absolventas gebės dalyvauti tarptautiniame socialinio darbo diskurse, laisvai skaityti profesinę literatūrą bent viena užsienio kalba.

2. Gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje

2.2 Absolventas gebės lyginti ir vertinti ES šalių socialinę politiką.

3.1 Absolventas gebės analizuoti organizacijos valdymą ir teikti tobulinimo siūlymus.

3.2 Absolventas, spręsdamas sudėtingus socialinio darbo atvejus, gebės sutelkti komandą ir jai vadovauti.

3. Lyderystė / vadovavimas

3.3 Absolventas sugebės vadovauti įvairiems komunikacijos ir sprendimų priėmimo procesams.

4. Projektų rengimas ir jų vadyba 4.1 Absolventas gebės parengti savarankišką mokslinį ir / ar praktinį projektą ir jį įgyvendinti.

5.1 Absolventas sugebės kurti inovatyvias socialinių problemų sprendimo strategijas, įvertindamas situacijos kompleksiškumą ir etines pasekmes.

5. Iniciatyvumas ir verslumas

5.2 Absolventas sugebės inicijuoti ir / ar palaikyti socialinę iniciatyvą (universitete, gyvenamojoje aplinkoje, bendruomenėje ir pan.).

Dalykinės kompetencijos Studijų programos siekiniai 6.1 Absolventas gebės kritiškai vertinti valstybės socialinės

apsaugos sistemą, įvairaus lygmens institucijų funkcijas, atsakomybes, kompetencijų ribas, pavaldumo ryšius, bendradarbiavimą, socialinės pagalbos srities teisinę bazę, žmogaus teises užtikrinančius dokumentus.

6.2 Absolventas sugebės parengti pasirinktos socialinės problemos prevencijos programą.

6.3 Absolventas sugebės savarankiškai atlikti tyrimą ir gautus duomenis panaudoti socialinės pagalbos veiklai tobulinti.

6. Inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvias socialinių problemų prevencijos programas ir socialinės pagalbos strategijas, siekiant socialinio teisingumo, asmens, visuomenės gerovės ir žmogaus teisių įgyvendinimo

6.4 Absolventas savo veiklą gebės grįsti aukštais veiklos kokybės standartais ir etikos principais.

7.1 Absolventas gebės identifikuoti socialinės pagalbos poreikį (bendruomenėje, visuomenėje) ir siūlyti veiksmingas pagalbos strategijas.

7.2 Absolventas gebės parengti bendruomenės (iniciatyvos, judėjimo ir pan.) sutelkimo strategiją, įgalinančią ją pagalbos veiklai.

7. Inicijuoti pokyčius visuomenėje, siekiant žmogaus teisių įgyvendinimo

7.3 Absolventas gebės kompetentingai atstovauti socialinės pagalbos klientams ar jų grupėms, spręsdamas su jų

114 Šiame apraše studijų siekiniai priskiriami tam tikrai konkrečiai kompetencijai, tačiau tai nereiškia, kad jie negali būti susiję ir su kitų studijų programos bendrųjų ar dalykinių kompetencijų ugdymu.

70

teisėmis ir interesais susijusius klausimus institucijose ir bendraudamas su atsakingais asmenimis.

8.1 Absolventas sugebės analizuoti visuomenėje vykstančius socialinius procesus ir jų įtaką socialinei pagalbai.

8. Daryti įtaką socialinei politikai, analizuojant ir vertinant socialinius procesus, pasitelkiant socialinio darbo, kitų sričių teorijas, tyrimus ir praktiką 8.2 Absolventas gebės kritiškai vertinti socialinę politiką ir

parengti tobulinimo siūlymus. 9.1 Absolventas gebės kritiškai reflektuoti socialinio darbo

profesijos etikos standartus, teisinę bazę, vaidmenį visuomenėje.

9.2 Absolventas gebės raštu ar žodžiu išreikšti savo poziciją profesiniuose ir tarpprofesiniuose diskursuose, siekdamas socialinio darbo profesijos vystymo.

9.3 Absolventas gebės analizuoti, interpretuoti ir vertinti mokslinius tyrimus, įvardindamas jų reikšmę savo profesinei veiklai, profesijos raidai.

9.4 Absolventas sugebės, pasitelkdamas teorinį bei praktinį žinojimą, individualiai ir grupėje reflektuoti savo profesinę veiklą.

9. Plėtoti ir įtvirtinti socialinio darbo profesiją, atliekant tyrimus naujoms socialinio darbo žinioms įgyti ir socialinio darbo praktikai tobulinti

9.5 Absolventas savo veikloje gebės vadovautis socialinio darbo profesinėmis vertybėmis ir etika.

71

STUDIJŲ PROGRAMOS PLANAS (nuolatinė studijų forma)

(DALYK Ų (MODULI Ų) SĄSAJOS SU KOMPETENCIJOMIS IR STUDIJ Ų SIEKINIAIS)

Studijų programos kompetencijos

Bendrosios kompetencijos Dalykinės kompetencijos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Pagrindiniai studij ų siekiniai

Kod

as

Studijų dalykai (moduliai) pagal

grupes Kre

dita

i

Vis

as s

tude

nto

darb

o krūvi

s

Ko

nta

ktin

is d

arb

as

Sa

vara

nki

ška

s d

arb

as

1.1 1.2 2.1 2.2 3.1 3.2 3.3 4.1 5.1 5.2 6.1 6.2 6.3 6.4 7.1 7.2 7.3 8.1 8.2 9.1 9.2 9.3 9.4 9.5

I KURSAS 60 1588 584 1004

1 SEMESTRAS 30 808 294 514 Privalomieji dalykai Sociokultūrinis

identitetas ir atskirtis 5 130 58 72 x x x x x x x x x x x x x x

Kokybinis tyrimas 7 210 62 148 x x x x Socialinio darbo mokslo

raida 7 182 58 124 x x x x x x

Socialinių institucijų vadyba

5 130 58 72 x x x x x

Bendruomenės įgalinimas

6 156 58 98 x x x x x x x x x x

2 SEMESTRAS 30 780 290 490 Privalomieji dalykai Socialinės politikos analizė 6 156 58 98 x x x x x x x x x Sąveikos klientų sistemose 6 156 58 98 x x x x x x x x Socialinės apsaugos ir darbo teisė

6 156 58 98 x x x x

Asmens gerovė: tarpdalykinis požiūris

6 156 58 98 x x x x x x x x x x x x

Pasirenkamieji dalykai (pasirinkti vieną dalyką)

Plėtros studijos 6 156 58 98 x x x x x x x x Viešasis administravimas 6 156 58 98 x x x x Jaunimo politika 6 156 58 98 x x x x x x x x x

II KURSAS 60 1600

72

3 SEMESTRAS 30 Privalomieji dalykai (moduliai)

Pasirenkamieji dalykai (moduliai)

4 SEMESTRAS 30 Privalomieji dalykai (moduliai)

73

6 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: socialinis darbas bendruomenėje

DALYKO PARODOMASIS APRAŠAS

Dalyko (modulio) pavadinimas Kodas

Socialinis darbas bendruomenėje

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Vardas Pavardė Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakulteto Socialinio

darbo ir pedagogikos katedra, Utenio a. 2, Utena

Studijų pakopa Dalyko (modulio) lygmuo Dalyko (modulio) tipas Pirmoji – Privalomasis socialinio darbo profesinio

bakalauro studijų studentams

Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Auditorinė 5 semestras Lietuvių

Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: studentai turi žinoti socialinio darbo teorijas ir metodikas, gebėti savarankiškai organizuoti darbą grupėje atlikdami savarankiško darbo užduotis

Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra

Dalyko (modulio) apimtis

kreditais Visas studento darbo

kr ūvis Kontaktinio darbo

valandos Savarankiško darbo

valandos 3 80 48 32

Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos

Inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvias socialinių problemų prevencijos programas ir socialinės pagalbos strategijas, siekiant socialinio teisingumo, asmens, visuomenės gerovės ir žmogaus teisių įgyvendinimo. Bendradarbiauti su socialinio darbo ir kitų profesijų atstovais bei institucijomis, siekiant efektyvios socialinės pagalbos.

Dalyko studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai Studentai gebės analizuoti bendruomenės socialines problemas, remdamiesi socialinio darbo žiniomis, socialinių tyrimų rezultatais ir tarpdalykiniu požiūriu.

Įtraukiamoji paskaita, informacinių šaltinių analizė

Bendruomeninio socialinio darbo gerosios praktikos pavyzdžių pristatymas

Studentai gebės argumentuotai siūlyti bendruomenių tarpžinybinio, tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelius ir pagrįsti jų naudą.

Informacinių šaltinių analizė, darbas grupėse rengiant bendruomenės socialinį žemėlapį, diskusijos, įtraukiamoji paskaita, atvejų analizė, minčių lietus

Vietos bendruomenės socialinis žemėlapis ir jo pristatymas; projekto paraiška įgyvendinti N bendruomenės socialines iniciatyvas

Studentai gebės parengti bendruomenės plėtros planą.

Įtraukiamoji paskaita, darbas grupėse rengiant SSGG analizę, diskusijos planuojant bendruomenės plėtrą

Bendruomenės SSGG analizė ir plėtros plano parengimas

74

Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys

Temos

Pas

kaito

s

Ko

nsu

ltaci

jos

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

torin

iai

dar

bai

Pra

ktik

a

Vis

as k

onta

ktin

is

darb

as

Sav

aran

kišk

as

darb

as

Užduotys

Teoriniai socialinio darbo bendruomenėje modeliai. Bendruomenės samprata. Terminai ir sąvokos. Bendruomenių tipai. Socialinis darbas bendruomenėje kaip socialinio darbo metodas

2 2 2

Mokslinės literatūros analizė, siekiant išsiaiškinti teorines socialinio darbo bendruomenėje prieigas

Bendruomenių vystymosi raida. Tarptautinio bendruomeninio judėjimo istorijos apžvalga. Bendruomenių vystymasis JAV, Europoje ir Lietuvoje

4 4 6

Mokslinės literatūros analizė; pasirinktos šalies bendruomeninio socialinio darbo gerosios praktikos pavyzdžių pristatymas

Bendruomenės pažinimas ir įvertinimas. Geografinės bendruomenės analizė. Bendruomenės socialinis žemėlapis, jo analizė

2 6 4 12 12 Vietos bendruomenės socialinio žemėlapio parengimas

Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo bendruomenės socialinėje veikloje. Savanoriškos veiklos vadyba bendruomenėse

2 4 2 2 10 6 Pasirinktos vietos bendruomenės NVO sektoriaus analizė

Socialinio darbo praktika bendruomenėje. Bendruomenės organizavimas. Lyderystė bendruomenės socialinės veiklos praktikoje

2 6 2 10 6

Mokslinės literatūros analizė; socialinio projekto paraiškos įgyvendinti N bendruomenės socialines iniciatyvas parengimas

Bendruomenės plėtra 2 4 4 10

Bendruomenės SSGG analizė ir plėtros plano parengimas

Iš viso 10 20 14 4 48 32 Vertinimo strategija Svoris,

proc. Atsiskaitymo

laikas Vertinimo kriterijai

Testas (uždarieji ir atvirieji klausimai)

40 Gruodžio mėn. Testą sudaro 20 atvirojo ir pusiau atvirojo tipo klausimų. Vertinama taip115: 10 – studentas parodo išplėtotas ir apibendrintas žinias: abstrahuoja, lygina, aiškina priežastis, susieja, remiasi papildomai studijuota informacija. Teisingai atsakyta į 20–19 klausimų; 9 – studentas parodo išplėtotas ir apibendrintas žinias: abstrahuoja, lygina, aiškina priežastis, susieja. Teisingai atsakyta į 18–17 klausimų; 8 – studentas parodo sąryšinį žinojimą ir supratimą: esmines dalis susieja ir integruoja į visumą; detalės susiejamos su išvadomis, studijuota medžiaga gerai suprasta. Teisingai atsakyta į 16–15 klausimų; 7 – studentas parodo daugiastruktūrį žinojimą: susitelkia į keletą svarbių aspektų, tačiau ne visus tinkamai tarpusavyje susieja. Teisingai atsakyta į 14–13 klausimų; 6 – studentas parodo daugiastruktūrį žinojimą: susitelkia į keletą svarbių aspektų, tačiau jie nėra tarpusavyje susiejami. Teisingai atsakyta į 12–11 klausimų;

115

Remtasi Bu la jeva T. Žinių ir kompetencijų vertinimas: kaip sukurti studentų pasiekimų vertinimo metodiką, 2007.

75

5 – studentas parodo vienastruktūrį žinojimą: atsakymai sutelkti į vieną aspektą ar struktūrinį elementą, atsakymai paremti faktų išvardijimu. Teisingai atsakyta į 10–9 klausimus; 4 – studento žinojimas dar nėra struktūrinis: studentas nesupranta studijuotos medžiagos, atsakinėdamas naudoja nereikšmingą informaciją, nepateikia prasmingo atsakymo. Teisingai atsakyta mažiau nei į 9 klausimus.

Studentų savarankiški darbai: 1) vietos bendruomenės socialinis žemėlapis (30 proc.), 2) projekto paraiška įgyvendinti N bendruomenės socialines iniciatyvas (20 proc.), 3) bendruomenės SSGG analizė ir plėtros planas (10 proc.).

60 Iki sausio mėn. pradžios

Vertinimo kriterijai: • darbe pateiktos informacijos išsamumas ir aktualumas, • darbo pristatymas (žodžiu ir raštu) argumentuotai atsakant į

klausimus, • savirefleksija žodžiu.

Autorius Leidimo

metai Pavadinimas Periodinio

leidinio Nr. ar leidinio

tomas

Leidimo vieta ir leidykla

ar interneto nuoroda

Privalomoji literat ūra Sud. Šinkūnienė J. 2010 Socialinis darbas. Profesinė

veikla, metodai ir klientai Vilnius: MRU

Jonhson Ch. 2001 Socialinio darbo praktika. Bendrasis požiūris

Vilnius: VU

Papildomoji literat ūra Jonutytė I. 2007 Savanorystė socialinio ugdymo

sistemoje Klaipėda: KU

Hardcastle D. A., Powers P. R.

2004 Community practice: Theories and Skills for Social Workers

Oxford: Oxford university press

Clarkes S. 2000 Social Work as Community Development: A Management Model for Social Change

Ashgate: University of Wales Swansea

2002 Social Work History Station http://www.boisestate.edu/socwork/dhuff/xx.htm

Pippard J. L., Bjorklund R.W.

2003 Identifying Essential Techniques for Social Work Community Practice. Journal of Community Practice 11 (4)

http://www.haworthpress.com/web/COM

76

7 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: socializacija ir vaiko gerovė

DALYKO PARODOMASIS APRAŠAS

Dalyko (modulio) pavadinimas Kodas Socializacija ir vaiko gerovė SD4/7

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Koordinuojantis: Vardas Pavardė Kitas (-i):

Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakulteto Socialinio darbo ir pedagogikos katedra, Utenio a. 2, Utena

Studijų pakopa Dalyko (modulio) lygmuo Dalyko (modulio) tipas

Pirmoji – Privalomas socialinio darbo profesinio bakalauro studentams; laisvai pasirenkamas kitų disciplinų studentams

Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os)

Auditorinė 3 semestras Lietuvių

Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: išklausyti bendrojo lavinimo dalykai Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra Dalyko (modulio) apimtis

kreditais Visas studento darbo

kr ūvis Kontaktinio darbo

valandos Savarankiško darbo

valandos 3 80 44 36

Dalyko (modulio) tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos

Socializacijos ir vaiko gerovės dalyko tikslas – ugdyti studentų gebėjimą analizuoti, vertinti ir organizuoti socialinę pagalbą vaikams, bendraujant ir bendradarbiaujant su socialinio darbo ir kitų profesijų atstovais bei institucijomis. Bendroji kompetencija – gebėjimas organizuoti ir planuoti. Dalykinės kompetencijos: � kurti abipusio pasitikėjimo santykį su klientu, siekiant optimalaus socialinio funkcionavimo ir veikiant neapibrėžtose

situacijose; � organizuoti bei vertinti socialinę pagalbą, taikyti įvairius socialinio darbo metodus bei pagalbos strategijas,

vadovaujantis nacionaliniais, tarptautiniais teisės aktais ir profesine etika; � bendradarbiauti su socialinio darbo, kitų profesijų atstovais ir institucijomis, siekiant efektyvios socialinės pagalbos.

Dalyko (modulio) studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai

Studentas gebės įvertinti vaiko socialinę aplinką.

Paskaita, mokslinės literatūros analizė, informacijos paieška, literatūros analizė, minčių lietus

Diskusija apie vaiko socialinės aplinkos įtaką socializacijos procesui

Studentas gebės bendrauti ir bendradarbiauti su vaiko šeima, kitomis institucijomis bei organizacijomis, siekiančiomis vaiko gerovės.

Diskusija grupėje, vaizdo medžiagos stebėjimas ir analizė, praktinės situacijos analizė, vaidmenų žaidimai

Savarankiškai parengtas klausimynas specialistams, siekiant pozityvaus bendravimo ir bendradarbiavimo dėl vaiko gerovės

Studentas gebės organizuoti kryptingą socialinę pagalbą vaikams, turintiems socializacijos sutrikimų.

Žiniasklaidos šaltinių analizė, probleminis mokymas, darbas studentų grupėje, dokumentų analizė

Grupinis projektas apie socialinės pagalbos būdus vaikams, turintiems socializacijos sunkumų; testas

Temos Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys

77

Pas

kaito

s

Ko

nsu

ltaci

jos

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

torin

iai

dar

bai

Pra

ktik

a

Vis

as k

onta

ktin

is

darb

as

Sav

aran

kišk

as

darb

as

Užduotys

1. Socializacijos samprata ir rūšys. Problemų hierarchijos nustatymas

2 4 6 5 Mokslinės literatūros paieška, skaitymas ir probleminių klausimų analizė

2. Vaiko socialinė aplinka. Šeimų tipai, kuriose gyvena socializacijos sunkumus išgyvenantys vaikai. Tėvystės ir motinystės įgūdžiai

4 4 8 5 Mokslinės literatūros analizė; pasirengimas diskutuoti apie vaikų socializacijos problemų pažinimą ir įvertinimą

3. Vaikų socializacijos sutrikimai. Vaikų vidiniai prieštaravimai. Vaikų elgesio problemos

4 4 8 5 Mokslinės literatūros analizė; rekomendacijų dėl neformaliojo vaikų, turinčių elgesio sutrikimų, ugdymo galimybių pateikimas

4. Beglobių vaikų socializacijos ypatumai. Deviacija kaip socialinė problema. Pagalbos būdai ir priemonės deviantinės motinystės atžvilgiu

4 2 6 5 Bendruomenėje esančių globos institucijų aplankymas; lankytų institucijų veiklos pristatymas žodžiu

5. Grupių įtaka vaiko socializavimui. Žiniasklaida kaip rizikos veiksnys. Bendruomenės įtaka vaiko socializacijai

2 1 4 7 5 Interviu klausimyno bendruomenės socialiniam darbuotojui parengimas, norint išsiaiškinti bendruomenės įtaką vaiko socializacijai

6.Vaiko gerovė ir socialinė globa 2 2 4 5 Mokslinės literatūros paieška, skaitymas ir probleminių klausimų analizė

7. Socialinės pagalbos būdai socializacijos sunkumus išgyvenantiems vaikams

2 1 2 5 6 Mokslinės literatūros analizė; grupinio projekto apie socialinės pagalbos būdus vaikams, turintiems socializacijos sunkumų, parengimas

Iš viso 20 2 22 44 36

Vertinimo strategija Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas

Vertinimo kriterijai

Testas (uždarieji klausimai)

50 Sausio mėn. Teste išsamiai ir visapusiškai vertinami dalyko programoje numatyti siekiniai, apimamas mokomosios medžiagos turinys. Testo užduotys sudaro tikrinamų žinių ir gebėjimų srities reprezentatyvią imtį. Testą sudaro 10 uždarųjų klausimų. Kiekvienas teisingai atsakytas klausimas vertinamas 1 balu.

Studentų savarankiški darbai: 1) rekomendacijų dėl socialinės pagalbos būdų vaikams, turintiems elgesio problemų, parengimas; 2) globos institucijų bendruomenėje veiklos pristatymas; 3) klausimyno bendruomenės socialiniam darbuotojui parengimas; 4) grupinio projekto apie socialinės pagalbos būdus vaikams, turintiems socializacijos sunkumų, parengimas. (Visi studentų atlikti savarankiški darbai įeina į kaupiamąjį vertinimą.)

40 Iki gruodžio 15 d.

Vertinant savarankiškus darbus atsižvelgiama į studento: ◦ perfrazavimo ir referavimo gebėjimą, ◦ gebėjimą aiškiai ir nuosekliai reikšti mintis,

argumentuoti ir apibendrinti; ◦ akademinės kalbos lygį, ◦ kalbos kultūros lygį, ◦ mokėjimą įforminti tekstą, cituoti, sudaryti

bibliografinių nuorodų sąrašą. Vertinami šie studentų savarankiškų darbų aspektai: • temos atskleidimas – 4 balai, • rekomendacijų, klausimyno, grupinio projekto

praktinis pritaikomumas – 3 balai,

78

• veiklos pristatymas / pranešimo pateikimas – 3 balai.

Referatas (savarankiškai studijuotos literatūros pagrindu, 10 puslapių)

10 Iki gruodžio 1 d.

Vertinami šie referato aspektai: • darbo struktūra ir apimtis (yra visos reikiamos

dalys: įvadas, dėstymas, išvados) – 2 balai, • referato temos atskleidimas – 3 balai, • išvadų ir / ar rekomendacijų pagrįstumas – 3

balai, • kalbos aiškumas, taisyklingumas ir

moksliškumas – 2 balai.

Autorius Leidimo metai

Pavadinimas Periodinio leidinio Nr. ar leidinio

tomas

Leidimo vieta ir leidykla ar interneto nuoroda

Privalomoji literat ūra Berns Roberta M. 2008 Vaiko socializacija Vilnius: Poligrafija ir

informatika

Sutton C. 1999 Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija

VU, Specialiosios psichologijos laboratorija

Sud. Šinkūnienė J. 2010 Socialinis darbas. Profesinė veikla, metodai ir klientai

Vilnius: MRU

Papildomoji literat ūra Cameron R. J. (Sean), and Maginn C.

2009 Achieving Positive Outcomes for Children in Care

Los Angeles: Sage

Pileckaitė-Markovienė M., Lazdauskas T.

2007 Šeima ir tėvų globos netekusio vaiko raida

Vilnius: Vaga

Žalimienė L. 2007 Vaikų socialinės globos kokybė ir jos vertinimas

Vilnius: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

79

8 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: kokybiniai tyrimai

DALYKO PARODOMASIS APRAŠAS

Dalyko (modulio) pavadinimas Kodas Kokybiniai tyrimai

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Koordinuojantis: doc. Vardas Pavardė Kitas (-i):

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra, Universiteto g. 9/1, Vilnius

Studijų pakopa Dalyko (modulio) lygmuo Dalyko (modulio) tipas

Pirmoji – Privalomasis

Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Auditorinė 7 semestras Lietuvių

Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: nėra Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra Dalyko (modulio) apimtis

kreditais Visas studento darbo

kr ūvis Kontaktinio darbo

valandos Savarankiško darbo

valandos 6 160 64 96

Dalyko (modulio) tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos

Dalyko paskirtis – įsisavinti kokybinių tyrimų metodologijos teorinius ir praktinius principus ir gebėti juos pritaikyti socialinio darbo tyrimuose ir praktikoje. Bendrosios kompetencijos: � gebėjimas organizuoti ir planuoti, � gebėjimas vertinti kritiškai ir savikritiškai, � tarpasmeniniai gebėjimai. Dalykinės kompetencijos: � daryti įtaką socialinei politikai, analizuoti ir vertinti socialinius procesus, pasitelkiant socialinio darbo, kitų sričių

teorijas, šalies bei tarptautinius tyrimus ir praktiką; � plėtoti ir įtvirtinti socialinio darbo profesiją, atliekant tyrimus naujoms socialinio darbo žinioms įgyti ir socialinio

darbo praktikai tobulinti. Dalyko (modulio) studijų

siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai

Studentas gebės savarankiškai apibrėžti tyrimo problemą ir tyrimo klausimus, remdamasis teorine perspektyva.

Paskaita, probleminis dėstymas, atliktų tyrimų analizė, grupės diskusija

Grupinio tyrimo projekto ataskaita raštu, testas (pusiau atvirieji klausimai, vertinimas – formuojamasis)

Studentas gebės taikyti skirtingas kokybinio tyrimo atrankos strategijas.

Paskaita, atliktų tyrimų analizė, grupės diskusija

Grupinio tyrimo projekto ataskaita raštu, pasirinkto (kitų tyrėjų atlikto) tyrimo analizės pristatymas žodžiu, testas (pusiau atvirieji klausimai, vertinimas – formuojamasis)

Studentas gebės parinkti tinkamą duomenų rinkimo ir analizes metodą.

Paskaita, atliktų tyrimų analizė, stebėjimo pratimas, interviu žaidimas

Grupinio tyrimo projekto ataskaita raštu, pasirinkto (kitų tyrėjų atlikto) tyrimo analizės pristatymas žodžiu, testas (pusiau atvirieji klausimai, vertinimas – formuojamasis)

Studentas gebės taikyti tinkamus kokybinių duomenų tvarkymo būdus.

Paskaita, probleminis dėstymas, atliktų tyrimų analizė, grupės diskusija, studentų savarankiškai atliekamo grupinio tyrimo projekto analizė

Grupinio tyrimo projekto ataskaita raštu, pateikiant interviu išrašo ir stebėjimo protokolo pavyzdžių

Studentas gebės taikyti teksto interpretavimo ir galutinės tyrimo ataskaitos pateikimo ir pristatymo pagrindus.

Paskaita, probleminis dėstymas, atliktų tyrimų analizė, grupės diskusija, studentų savarankiškai atliekamo grupinio tyrimo projekto analizė

Grupinio tyrimo projekto ataskaita raštu (pateikiant duomenų analizės pavyzdį) ir žodžiu, testas (pusiau atvirieji klausimai, vertinimas – formuojamasis)

80

Studentas gebės parengti rekomendacijas socialinio darbo praktikams ir socialinės politikos kūrėjams.

Paskaita, probleminis dėstymas, atliktų tyrimų analizė, grupės diskusija, studentų savarankiškai atliekamo grupinio tyrimo projekto analizė

Rekomendacijų socialinio darbo praktikams ir socialinės politikos kūrėjams pristatymas raštu grupinėje tyrimo projekto ataskaitoje, testas (pusiau atvirieji klausimai, vertinimas – formuojamasis)

Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys

Temos

Pas

kaito

s

Ko

nsu

ltaci

jos

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

torin

iai

dar

bai

Pra

ktik

a

Vis

as k

onta

ktin

is

darb

as

Sav

aran

kišk

as

darb

as Užduotys

Kokybinio tyrimo tinkamumas, istorija ir bruožai

4 2 6 5 Mokslinės literatūros skaitymas, probleminių klausimų analizė

Kokybinių tyrimų teorinės perspektyvos. Kokybinių tyrimų duomenų statusas: teksto ir realybės santykis

4 2 6 7 Mokslinės literatūros analizė

Tyrimo procesas: linijinio ir žiedinio tyrimo proceso pristatymas ir palyginimas

2 2 4 10 Mokslinės literatūros analizė, savarankiško tyrimo projekto temos paieška, probleminių klausimų kėlimas ir formulavimas (grupėje)

Tyrimo problemos generavimas ir tyrimo klausimų formulavimas. Tyrimo klausimų tipai

4 4 8 10 Mokslinės literatūros analizė, savarankiško tyrimo projekto (grupėje) temos paieška, probleminių klausimų kėlimas ir formulavimas

Tyrimo pradžia: priėjimas prie asmenų (grupių) ir organizacijų. Atrankos strategijos tyrimo procese: atvejų atranka, atvejų grupių atranka, duomenų atranka, atranka detaliai analizei, atranka tyrimo galutinei ataskaitai

2 2 2 6 10 Savarankiško tyrimo projekto (grupėje) planavimas ir įgyvendinimo pradžia, apsilankant organizacijoje

Duomenų rinkimo metodai: skirtingi interviu tipai, grupių interviu, neformalūs pokalbiai, stebėjimas, dokumentų ir kitų rašytinių šaltinių naudojimas

2 4 6 12 Savarankiško tyrimo projekto (grupėje) įgyvendinimas remiantis duomenimis, gautais apsilankius organizacijoje

Duomenų tvarkymas: duomenų užrašymas, lauko užrašai, tyrėjo dienoraščiai, duomenų lentelės, išrašų parengimas

2 4 6 10 Grupinio tyrimo projekto metu atlikto interviu išrašo parengimas, dienoraščio pavyzdžio pateikimas

Kodavimas ir kategorizavimas: teorinis ir tematinis kodavimas, kokybinė turinio analizė. Naratyvinė analizė

3 1 4 8 10 Kokybinių tyrimo analizės metodų studijavimas, savarankiško tyrimo projekto (grupėje) metu parengto išrašo teksto pirminė analizė

Teksto interpretavimas. Išrašų naudojimas. Patikimumas, validumas

2 2 4 8 12 Savarankiško tyrimo projekto (grupėje) metu parengto išrašo teksto tolesnė analizė

Galutinės tyrimo ataskaitos rašymo pagrindai: duomenų pristatymas, interviu ištraukų pateikimas, išvadų formulavimas, etiniai klausimai

2 2 2 6 10 Galutinės tyrimo ataskaitos parengimas pristatymui raštu ir žodžiu

81

Iš viso 27 7 22 8 64 96

Vertinimo strategija Svoris,proc.

Atsiskaitymo laikas

Vertinimo kriterijai

Testas (pusiau atvirieji ir atvirieji klausimai)

50 Sausio mėn.

Testą sudaro 20 atvirojo ir pusiau atvirojo tipo klausimų. Vertinama taip116: 10 – studentas parodo išplėtotas ir apibendrintas žinias: abstrahuoja, lygina, aiškina priežastis, susieja, remiasi papildomai studijuota informacija. Teisingai atsakyta į 20–19 klausimų; 9 – parodo išplėtotas ir apibendrintas žinias: abstrahuoja, lygina, aiškina priežastis, susieja. Teisingai atsakyta į 18–17 klausimų; 8 – studentas parodo sąryšinį žinojimą ir supratimą: esmines dalis susieja ir integruoja į visumą; detalės susiejamos su išvadomis, studijuota medžiaga gerai suprasta. Teisingai atsakyta į 16–15 klausimų; 7 – studentas parodo daugiastruktūrį žinojimą: susitelkia į keletą svarbių aspektų, tačiau ne visus tinkamai tarpusavyje susieja. Teisingai atsakyta į 14–13 klausimų; 6 – studentas parodo daugiastruktūrį žinojimą: susitelkia į keletą svarbių aspektų, tačiau jie nėra tarpusavyje susiejami. Teisingai atsakyta į 12–11 klausimų; 5 – studentas parodo vienastruktūrį žinojimą: atsakymai sutelkti į vieną aspektą ar struktūrinį elementą, atsakymai remiasi faktų išvardijimu. Teisingai atsakyta į 10–9 klausimus; 4 – studento žinojimas dar nėra struktūrinis: studentas nesupranta studijuotos medžiagos, atsakinėdamas naudoja nereikšmingą informaciją, nepateikia prasmingo atsakymo. Teisingai atsakyta mažiau nei į 9 klausimus.

Savarankiškai (grupėje) atliktas tyrimo projektas

30 Iki gruodžio 19 d.

Vertinami šie projekto aspektai: • temos, tyrimo klausimo ir nagrinėjamos problemos susietumas su

socialinio darbo problematika – daugiausia 6 balai, • teorinis tyrimo klausimo pagrindimas – 4 balai, • tyrimo dalyvių atrankos, duomenų rinkimo ir analizės metodų

pasirinkimo tinkamumas – 6 balai, • išrašų teksto ir pirminės analizės pateikimo tinkamumas – 4 balai, • etinių tyrimo klausimų, validumo ir patikimumo aptarimas – 6

balai, • išvadų ir rekomendacijų pagrįstumas – 4 balai, • kalbos aiškumas, taisyklingumas ir moksliškumas – 2 balai.

Studentų savarankiškas darbas – dviejų socialinio darbo srities mokslinių straipsnių analizė, kurioje pristatomi kokybinio tyrimo rezultatai. Vienas straipsnis lietuvių autoriaus, kitas – užsienio autoriaus (anglų kalba).

20 Iki gruodžio mėn. pabaigos

Vertinimo kriterijai – straipsnio analizės išsamumas ir gilumas kreipiant dėmesį į: • socialinio darbo tyrimo objektą, tyrimo klausimus ir jų teorinį

pagrindimą – daugiausia 5 balai, • tyrime naudotus metodus – daugiausia 5 balai, • tyrimo duomenų patiekimo strategiją – daugiausia 5 balai, • studento įžvalgas apie tyrimo prasmingumą – daugiausia 5 balai.

Autorius Leidimo

metai Pavadinimas Periodinio

leidinio Nr. ar leidinio

tomas

Leidimo vieta ir leidykla

ar interneto nuoroda

Privalomoji literat ūra Silvermann D. 2004 Qualitative Research. Theory,

Method and Practice London. Thousand Oaks.

New Delhi: Sage Publications

116

Remtasi Bu la jeva T. Žinių ir kompetencijų vertinimas: kaip sukurti studentų pasiekimų vertinimo metodiką, 2007.

82

Denzin N. K., Lincoln Y. S.

1994 Handbook of Qualitative Research (1–17; 361–376; 428–444)

London. Thousand Oaks. New Delhi: Sage Publications

Bitinas B., Rupšienė L., Žydžiūnaitė V.

2008 Kokybinių tyrimų metodologija: vadovėlis vadybos ir administravimo studentams

Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė

Papildomoji literat ūra Davies M. B. 2007 Doing Successful Research Project:

Using Qualitative or Quantitative Methods

Palgrave Macmillan

Koskinen S., Naujanienė R.

2007 Žmogaus senėjimo ir senatvės tematika kokybiniuose tyrimuose. Tiltai 1 (38)

Klaipėda

Keyton J. 2006 Communication Research: Asking Questions, Finding Answers

2nd Ed. Boston: Mc Graw Hill Higher Education

Gray E. D. 2004 Doing Research in the Real World London. Thousand Oaks. New Delhi: Sage Publications

83

9 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: socialinės paslaugos

DALYKO PARODOMASIS APRAŠAS

Dalyko (modulio) pavadinimas Kodas Socialinės paslaugos

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Koordinuojantis: doc. Vardas Pavardė Kitas (-i):

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra, Universiteto g. 9/1, Vilnius

Studijų pakopa Dalyko (modulio) lygmuo Dalyko (modulio) tipas

Pirmoji – Privalomasis socialinio darbo kaip pagrindinės krypties studentams; pasirenkamasis – kitų krypčių studentams

Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os)

Auditorinė 3 semestras Lietuvių

Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: būti išklausius socialinio darbo įvadą, socialinio darbo metodus

Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra

Dalyko (modulio) apimtis

kreditais Visas studento darbo

kr ūvis Kontaktinio darbo

valandos Savarankiško darbo

valandos 3 80 38 42

Dalyko (modulio) tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos

Dalyko paskirtis – suteikti reikalingų žinių ir įgūdžių, būtinų norint efektyviai organizuoti ir teikti socialines paslaugas. Bendrosios kompetencijos: � gebėjimas organizuoti ir planuoti; � tarpasmeniniai gebėjimai; � iniciatyvumas ir verslumas. Dalykinės kompetencijos � organizuoti bei vertinti socialinę pagalbą, taikyti įvairius socialinio darbo metodus, pagalbos strategijas, vadovaujantis

nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais bei profesine etika; � bendradarbiauti su socialinio darbo, kitų profesijų atstovais bei institucijomis, siekiant efektyvios socialinės pagalbos; � daryti įtaką socialinei politikai, analizuoti ir vertinti socialinius procesus, pasitelkiant socialinio darbo, kitų sričių

teorijas, šalies bei tarptautinius tyrimus ir praktiką; � inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvias socialinių problemų prevencijos programas ir socialinės pagalbos strategijas,

siekiant socialinio teisingumo, asmens bei visuomenės gerovės ir žmogaus teisių įgyvendinimo. Dalyko (modulio) studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai

Gebės vertinti socialinių paslaugų organizavimą bei paslaugų kokybę, vadovaudamasis nacionaliniais, tarptautiniais teisės aktais ir profesine etika.

Probleminis dėstymas, tiriamieji metodai (informacijos paieška), grupės diskusija, realių atvejų analizė, teisės aktų analizė

Inovatyvaus socialinių paslaugų įstaigos modelio parengimo ir pristatymo vertinimas (raštu)

Gebės kurti bendradarbiavimo aplinką su socialinio darbo, kitų profesijų atstovais (slaugytojais, gydytojais, pedagogais ir kt.) ir institucijomis, siekdamas teikti efektyvias socialines paslaugas.

Paskaita, bendradarbiavimo ir inovatyvios patirties praktikoje paieška, darbas grupėje, ieškant efektyvių socialinių paslaugų modelių

Tarpinstitucinio socialinių paslaugų teikimo bendradarbiavimo modelio atskiroms klientų grupėms pristatymas (žodžiu)

Gebės analizuoti ir pateikti tyrimais paremtus paslaugų organizavimo ir politikos tobulinimo siūlymus.

Viešai prieinamų socialinių paslaugų tyrimų rezultatų analizė, jų pristatymas grupinėje diskusijoje

Pagrįstų tyrimo rezultatais paslaugų organizavimo ir politikos tobulinimo siūlymų formulavimas (raštu)

Gebės analizuoti ir vertinti šiuolaikinius šalies ir užsienio socialinių paslaugų organizavimo modelius pažeidžiamo žmogaus teisių ir poreikių atžvilgiu.

Literatūros apie užsienio šalių socialinių paslaugų organizavimo patirtį analizė, praktinis vizitas į socialinių paslaugų įstaigą

Testas, reflektavimas raštu ir rekomendacijos

84

Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys

Temos

Pas

kaito

s

Ko

nsu

ltaci

jos

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

torin

iai

dar

bai

Pra

ktik

a

Vis

as k

onta

ktin

is

darb

as

Sav

aran

kišk

as

darb

as

Užduotys

1. Socialinių paslaugų samprata ir klasifikacija. Teorinė ir praktinė perspektyvos

2 2 4 4 Mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė

2. Socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo principai

1 1 2 4 Mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė, bendradarbiavimo modelio parengimas

3. Socialinių paslaugų organizavimo procesas iš įvairių suinteresuotų įstaigų ir veikėjų perspektyvos

2 1 2 5 6 Inovatyvių socialinių paslaugų organizavimo modelio parengimas

4. Pagalbos namuose, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis organizavimas

2 2 4 4 Kitų šalių patirties, teisinių dokumentų, reglamentuojančią šių paslaugų teikimą Lietuvoje analizė

5. Socialinių paslaugų finansavimas ir apmokėjimas

2 2 4 4 Teisės aktų analizė, probleminių žmogaus teisių aspektų iškėlimas, papildomų resursų pritraukimo galimybių analizė

6. Socialinių paslaugų rinka ir ekonomizavimas

2 2 2 6 4 Mokslinės literatūros apie socialinių paslaugų rinką analizė, Lietuvos ir užsienio tendencijų palyginimas

7. Socialinių paslaugų kokybės samprata ir vertinimas

2 2 4 4 Susipažinimas su socialinės globos normų turiniu, paslaugų kokybės vertinimo praktikumas

8. Kalbos svarba organizuojant paslaugas

2 2 4 Lietuvoje vartojamų socialinių paslaugų srities terminų analizė, diskriminuojančių terminų aptikimas, remiantis interneto informacija

9. Poreikio socialinėms paslaugoms vertinimas

2 1 2 5 4 Susipažinimas su įvairiomis socialinių paslaugų poreikio vertinimo metodikomis

10. Socialinių paslaugų teikėjai 2 2 4 Teisės aktų analizė, statistikos duomenų analizė

Iš viso 15 3 18 2 38 42

Vertinimo strategija

Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas

Vertinimo kriterijai

Testas (pusiau atvirieji ir atvirieji klausimai)

40 Sausio mėn. Vertinimo kriterijai: • lyginimas pasirenkant adekvačius kriterijus, • išsamumas, • argumentų taiklumas, logiškumas.

Dalyvavimas grupinėse diskusijose

20 Semestro metu

Vertinami šie aspektai: • savo nuomonės argumentavimas ir pagrindimas; argumentuota oponentų

(jei yra) nuomonių analizė ir kritika, • iniciatyvumas, pagrįstų inovatyvių pasiūlymų pateikimas, • kalbos aiškumas, nuoseklumas.

Rašto darbai 40 Iki gruodžio mėn. pabaigos

Vertinimo kriterijai: • pateiktų modelių, pasiūlymų, rekomendacijų pagrįstumas, inovatyvumas, • pateikimo kokybė (stilius, kalba, apipavidalinimas).

Autorius Leidimo

metai Pavadinimas Periodinio

leidinio Nr. ar leidinio

Leidimo vieta ir leidykla ar interneto nuoroda

85

tomas Privalomoji literat ūra

Žalimienė L.

2003 Socialinės paslaugos Vilniaus universitetas, Specialiosios psichologijos laboratorija

Šumskienė E., Žalimienė L.

2007 Nevyriausybinių organizacijų metamorfozės – nuo labdaringos pagalbos vargšams XVIII amžiuje iki socialinių paslaugų rinkos dalyvio šiuolaikinėje visuomenėje. Socialinis darbas. Mokslo darbai 6 (1), 83–96

Vilnius: MRU

Vojak C. 2009 Choosing language: social service framing and social justice. British Journal of Social Work 39, 936–949

Haris J. 2008 Social work business (5–13; 85–95) London and New York, Routledge

Žalimienė L. 2008 Vaikų socialinės globos kokybė ir jos vertinimas (5–25)

Vilnius: Londvila

LR teisės aktai: Socialinių paslaugų įstatymas (2006); Socialinių paslaugų katalogas (2006); Socialinės globos normos (2006); Socialinių paslaugų apmokėjimas (2006)

http://www.socmin.lt/

Papildomoji literat ūra Carey M.

2006 Everything must go? The privatization of state social work. British Journal of Social Work 38, 918–935

Tobis D. 2000 Moving from Residential Institutions to Community-Based Social Services in Central and Eastern Europe and the Former Soviet Union

Washington: World Bank

2007–2010

Socialinė apsauga Lietuvoje Vilnius: Statistikos departamentas

2006 Labour Supply in Care Services European Foundation for the Improvement of Working and Living Conditions

86

10 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: kokybinis tyrimas

DALYKO PARODOMASIS APRAŠAS

Dalyko (modulio) pavadinimas Kodas

Kokybinis tyrimas

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Koordinuojantis: Vardenis Pavardenis Kitas (-i):

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra, Universiteto g. 9/1, Vilnius

Studijų pakopa Dalyko (modulio) lygmuo Dalyko (modulio) tipas

Antroji – Privalomas socialinio darbo magistrantūros studentams; laisvai pasirenkamas kitų disciplinų studentams

Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os)

Auditorinė 1 semestras Lietuvių

Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: studentai turėtų būti susipažinę su kiekybinių tyrimų metodologija ir turėtų būti rengę empirinį tyrimą (-us) (pvz., rašydami bakalauro darbą)

Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra

Dalyko (modulio) apimtis

kreditais Visas studento darbo

kr ūvis Kontaktinio darbo

valandos Savarankiško darbo

valandos 7 210 62 148

Dalyko (modulio) tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos

Kokybinio tyrimo dalyku siekiama ugdyti: a) studentų gebėjimą sisteminti ir analizuoti, b) gebėjimą dirbti grupėje / komandoje, c) gebėjimą savarankiškai atlikti mokslinį tyrimą, d) gebėjimą veiklą grįsti aukštais veiklos kokybės standartais ir etika, d) gebėjimą empirinius duomenis panaudoti socialinės pagalbos veiklai vystyti.

Dalyko (modulio) studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai

Studentas gebės sukurti empirinio tyrimo planą pasirinktai problemai tirti.

Literatūros studijos, probleminis dėstymas paskaitoje, diskusijos studentų grupėje, tyrimo plano pasirinktai problemai ištirti rengimas

Raštu parengtas pasirinktos problemos tyrimo planas

Studentas gebės surinkti kokybinius duomenis pagal pasirinktą metodą (-us).

Probleminis dėstymas, naratyvinio interviu parengimas ir paėmimas iš respondento (-ų)

Savarankiškai atlikto kokybinio tyrimo ataskaita

Studentas gebės atlikti kokybinių duomenų analizę.

Probleminis dėstymas, duomenų analizės pratybos studentų grupėje, savarankiškai paimto interviu duomenų analizė pagal pasirinktą metodą

Savarankiškai atlikto kokybinio tyrimo ataskaita

Studentas gebės parašyti kokybinio tyrimo ataskaitą.

Probleminis dėstymas, diskusija studentų grupėje, individualios konsultacijos su dėstytoju, įgyvendinto tyrimo ataskaitos rengimas

Savarankiškai atlikto kokybinio tyrimo ataskaita

Studentas gebės dirbti grupėje / komandoje, atliekančioje tyrimus.

Darbas studentų grupėje kokybinių duomenų analizavimo pratybų metu

Grįžtamasis ryšys proceso pabaigoje bei savęs vertinimas

Studentas gebės empirinius duomenis reflektuoti, remdamasis įvairiomis socialinio darbo teorijomis, ir sieti su turimomis socialinio darbo žiniomis.

Probleminis dėstymas, literatūros studijos, diskusijos ir debatai, tyrimo ataskaitos rengimas

Savarankiškai atlikto kokybinio tyrimo ataskaita

87

Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys

Temos

Pas

kaito

s

Ko

nsu

ltaci

jos

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

torin

iai

dar

bai

Pra

ktik

a

Vis

as k

onta

ktin

is

darb

as

Sav

aran

kišk

as

darb

as

Užduotys

1. Empirinis socialinis tyrimas: tikslai ir metodologijos. Kokybinė ir kiekybinė metodologija – skirtumai ir integracijos galimybės

2 2

2. Kokybinių duomenų gavimo būdai (1). Naracija. Naratyvinio biografinio interviu etapai. Tyrėjo laikysena

4 4 6 Parengti naratyvinį interviu ir jį paimti iš respondento (-ų)

3. Kokybinių duomenų gavimo būdai (2). Ekspertų interviu. Naratyvinis žemėlapis. Stebėjimas. Grupinė diskusija. Kokybiniai duomenys internetu

2 2

4. Kokybinio tyrimo tipai: aprašomieji, teorijos vystymo, teorijų ir hipotezių testavimo, vertinamieji ir veiksmingumo tyrimai

2 2 2 Parengti pasirinktos problemos tyrimo plano apmatus raštu

5. Atranka vykdant kokybinius tyrimus 2 2 2 Tęsiant darbą su savo tyrimo planu, nustatyti atranką

6. Kokybinių duomenų analizė (1). Hermeneutikos pagrindai, hermeneutikos istorijos apžvalga

2 2

7. Kokybinių duomenų analizė (2). Duomenų parengimas analizei – transkripcija. Duomenų analizės metodikos: a) generalizavimo metodikos (kodavimas, kategorizavimas), b) sekvencinės analizės metodikos

4 4 30 Transkribuoti iš respondento (-ų) paimtą naratyvinį interviu

8. Grindžiamoji teorija (grounded theory). Atviras kodavimas, aksialinis kodavimas, selektyvinis kodavimas

4 4

10. Kokybinių duomenų analizės pratybos 32 32 96 Atlikti iš respondento (-ų) paimto interviu duomenų analizę

9. Kokybinių duomenų publikavimas, pristatymo formos. Kokybinių duomenų apdorojimo kompiuterių programų galimybės

4 2 6 12 Parengti tyrimo (paimto interviu) ataskaitą

10. Empiriniai tyrimai ir socialinio darbo mokslo ir praktikos vystymas

2 2

Iš viso 28 2 32 62 148 Vertinimo strategija Svoris,

proc. Atsiskaitymo

laikas Vertinimo kriterijai

Pasirinktos problemos tyrimo planas raštu

10 Spalio mėn. pabaiga

Vertinami: • gebėjimas tinkamai iškelti pasiriktos problemos tyrimo

klausimus, • gebėjimas tinkamai parinkti duomenų gavimo būdus, analizės

metodikas, • gebėjimas tinkamai pasirinkti atranką.

Savarankiškai įgyvendintas kokybinis tyrimas (apsiribojant vienu interviu)

90 Darbas vyksta viso semestro metu, galutinė ataskaita pateikiama egzaminų sesijos metu, fakulteto

Vertinami: • studento gebėjimas vesti naratyvinį interviu, • gebėjimas parengti duomenis analizei (transkripcija), • gebėjimas atlikti duomenų parafrazavimą, • gebėjimas duomenis konceptualizuoti*, • gebėjimas iš duomenų išskirti kategorijas*, • gebėjimas gautas kategorijas empiriškai apibendrinti –

parašyti galutinį ataskaitos tekstą*.

88

administracijos paskirtą egzamino dieną

*Įvertinimas labiausiai priklauso nuo gebėjimo atlikti šiuos duomenų analizės ir interpretacijos etapus.

Autorius Leidimo

metai Pavadinimas Periodinio

leidinio Nr. ar leidinio

tomas

Leidimo vieta ir leidykla

ar interneto nuoroda

Privalomoji literat ūra Strauss A., Corbin J.

2005 Basics of Qualitative Resarch: Techniques and Procedures for Developing Grounded Theory

SAGE Publications

Bitinas B., Rupšienė L., Žydžiūnaitė V.

2008

Kokybinių tyrimų metodologija: vadovėlis vadybos ir administravimo studentams

Klaipėda

Grondin J. 2003 Filosofinės hermeneutikos įvadas Vilnius: Aidai Papildomoji literat ūra

Seipel Ch., Rieker P.

2003

Integrative Sozialforschung: Konzepte und Methoden der qualitativen und quantitativen empirischen Forschung

Juventa Verlag

Flick U. 2007 Qualitative Sozialforschung. Eine Einfürung Rowohlt Taschenbuch Verlag

Flick U. 2007 Designing Qualitative Research SAGE Publications

11 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: sociokultūrinis identitetas ir atskirtis

DALYKO PARODOMASIS APRAŠAS

Dalyko (modulio) pavadinimas Kodas Sociokultūrinis identitetas ir atskirtis

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Koordinuojantis: doc. Vardas Pavardė Kitas (-i):

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra, Universiteto g. 9/1, Vilnius

Studijų pakopa Dalyko (modulio)

lygmuo Dalyko (modulio) tipas

Antroji – Privalomasis socialinio darbo kaip pagrindinės krypties studentams; pasirenkamasis – kitų krypčių studentams

Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os)

Auditorinė 1 semestras Lietuvių

Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: turi žinoti socialinio darbo metodus ir turėti empirinių tyrimų patirties (pvz., rengiant bakalauro darbą)

Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra

Dalyko (modulio) apimtis

kreditais Visas studento darbo

kr ūvis Kontaktinio darbo

valandos Savarankiško darbo

valandos 5 130 58 72

Dalyko (modulio) tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos

Dalyko paskirtis – plėtoti kompetenciją organizuoti socialinę pagalbą socialinės atskirties / rizikos kultūrinių mažumų grupėms / asmenims, siekiant (re)konstruoti jų asmeninį ir socialinį identitetą, kaip būtiną socialinės integracijos ir pilietinio aktyvumo prielaidą. Šis tikslas sukonkretinamas žemiau pateiktomis kompetencijomis. Bendrosios kompetencijos: � gebėjimas analizuoti ir sisteminti, � gebėjimas dirbti daugiakultūrėje aplinkoje, � projektų rengimas ir jų vadyba. Dalykinės kompetencijos: � inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvias socialinių problemų prevencijos programas ir socialinės pagalbos strategijas,

siekiant socialinio teisingumo, asmens bei visuomenės gerovės ir žmogaus teisių įgyvendinimo; � inicijuoti visuomenės pokyčius, siekiant žmogaus teisių įgyvendinimo; � daryti įtaką socialinei politikai, analizuoti ir vertinti socialinius procesus, pasitelkiant socialinio darbo, kitų sričių

teorijas, tyrimus ir praktiką; � plėtoti ir įtvirtinti socialinio darbo profesiją, atliekant tyrimus naujoms socialinio darbo žinioms įgyti ir socialinio

darbo praktikai tobulinti. Dalyko (modulio) studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai

Studentas galės kritiškai analizuoti, interpretuoti, apibendrinti prieštaringą iš skirtingų šaltinių gautą informaciją apie Lietuvos ir pasaulio mažumų grupių situaciją.

Probleminis dėstymas, tiriamieji metodai (informacijos paieška), grupės diskusija, realaus probleminio atvejo analizė, žiniasklaidos šaltinių analizė

Probleminio atvejo sprendimo galimybių analizė skirtingų šalių teisinės bazės kontekste; testas (pusiau atvirieji klausimai, vertinimas – formuojamasis)

Studentas galės atlikti Lietuvos ir kitų užsienio šalių migracijos politikos lyginimą ir vertinimą.

Paskaita, filmo peržiūra, grupės diskusijos, dokumentų analizės parengimas ir pristatymas (pateiktis)

Lietuvos migracijos politikos tobulinimo tarptautiniame kontekste rekomendacijų parengimas ir pateikimas

Studentas galės vertinti valstybės socialinės integracijos politiką, įvairaus lygmens institucijų, atsakingų už mažumų (etninių, kt.) socialinę integraciją, funkcijas ir teisinę bazę, reglamentuojančią nediskriminavimo

Įtraukiamoji paskaita, debatai, dokumentų analizės parengimas ir pristatymas (pateiktis), interviu su institucijų atstovais

Teisinių dokumentų, reglamentuojančią nediskriminavimo ir lygių galimybių principų įgyvendinimą, analizė (raštu)

2

bei lygių galimybių principų įgyvendinimą.

Studentas sugebės parengti kompleksinę atskirties grupės integracijos programą / projektą, atsižvelgdamas į bendruomenės situaciją, šeimos interesus ir artimiausių socialines paslaugas teikiančių institucijų tinklą.

Minčių lietus; ekologinio žemėlapio sudarymas; grupės diskusija; pagalbos plano, kuriame formuluojami veiksmai, atitinkantys šeimos, bendruomenės interesus ir paslaugų sistemos galimybes, sudarymas

Diskriminuojamos grupės / asmens, etninės mažumos šeimos integracijos programos / projekto pristatymas (raštu) ir apgynimas prieš auditoriją (žodžiu) arba (pagal studento pasirinkimą) interviu su pabėgėliais išvadų, numatančių integracijos planą, parengimas

Studentas galės identifikuoti bendruomenės socialinės rizikos mažumų atstovų / grupių poreikį socialinei pagalbai ir siūlyti veiksmingas pagalbos strategijas.

Probleminis dėstymas, vaizdo siužetas, diskusija, patirties refleksija

Klausimyno, leidžiančio identifikuoti asmens / grupės poreikius, parengimas

Studentas galės parengti bendruomenės sutelkimo (socialinei iniciatyvai, judėjimui ir pan.) strategiją, įgalinančią ją pagalbos veiklai.

Situacijų modeliavimas, bendruomenės socialinio solidarumo analizė pagal pateiktus kriterijus (darbas grupėje)

Bendruomenės solidarumo stiprinimo galimybės – SSGG analizė (raštu)

Studentas sugebės analizuoti visuomenėje vykstančius socialinius procesus ir jų įtaką socialinei pagalbai.

Įtraukiamoji paskaita, skirtingų informacijos šaltinių (dokumentų, žiniasklaidos šaltinių) analizė, debatai

Pranešimo parengimas ir pristatymas

Studentas galės kritiškai reflektuoti socialinio darbo profesijos etikos standartus, teisinę bazę, vaidmenį visuomenėje.

Paskaita, tiriamasis metodas (informacijos paieška, lyginamoji įvairių šalių etikos standartų analizė)

Esė

Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys

Temos

Pas

kaito

s

Ko

nsu

ltaci

jos

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

torin

iai

dar

bai

Pra

ktik

a

Vis

as k

onta

ktin

is

darb

as

Sav

aran

kišk

as

darb

as

Užduotys

1. Identiteto samprata. Psichosocialinės identiteto teorijos. Identiteto formavimasis. Individualus ir grupės identitetas

2 1 3 6 Mokslinės literatūros skaitymas, analizė pagal probleminius klausimus

2. Asmens gyvenimo istorija: kompleksiška asmeninių ir socialinių procesų sąveika. Identiteto statusai. Identiteto palaikymo strategijos

2 1 3 4 Refleksija ,,Mano identitetas“

3. Sociokultūriniai identiteto šaltiniai. Kultūros samprata. Kultūros elementai. Kultūros teorijos Etninis, rasinis, religinis identitetas. Mažumos samprata. Statusas visuomenėje. Diskriminacijos priežastys, formos ir apraiškos. Mažumų adaptacijos strategijos. Atskirties ir integracijos mechanizmai

4 1 2 7 10 Mokslinės literatūros analizė; pranešimo apie etninių grupių padėtį Lietuvoje ir užsienio šalyse parengimas (lyginamoji analizė); atskirties grupės / asmens integracijos plano parengimas (grupėje)

4. Amžiaus identitetas. Socialinių vaidmenų kismas keičiantis amžiui. Jaunuolio ,,gerovės“ identitetas. Senyvo asmens identitetas. Identiteto rekonstravimas įvairiais gyvenimo tarpsniais.

4 2 6 8 Teisinių dokumentų, reglamentuojančių nediskriminavimo ir lygių galimybių principų įgyvendinimą, analizė

5. Lyties identitetas. Tradiciniai lyčių 4 1 2 7 10 Teisės aktų analizė; konkretaus

3

vaidmenys ir lyčių stereotipai. Lyčių vaidmenų krizė. Alternatyvūs lyčių tapatumai. Socialinio darbuotojo moralinės dilemos

probleminio atvejo sprendimo galimybių tyrimas skirtingų šalių (Lietuvos ir pasirinktosios) teisinės bazės kontekste

6. Identiteto konstravimas socialinės nelygybės sąlygomis. Nedarbas, skurdas, priklausomybės ir identiteto statusas. Skirtingų socialinių sluoksnių klasinio tapatinimosi formos ir apraiškos. Atskirties ir integracijos mechanizmai

4 1 2 7 8 Vietos bendruomenės solidarumo stiprinimo galimybės – SSGG analizė (raštu); mokslinės literatūros analizė

7. Migracijos samprata. Migracijos teorijos. Lietuvos migracijos politika. Gyvenamoji vieta kaip identiteto formavimosi šaltinis. Diaspora

4 2 6 8 Mokslinės literatūros analizė; Lietuvos migracijos politikos tobulinimo ES kontekste rekomendacijų parengimas ir pateikimas

8. Pabėgėlio ir prieglobsčio prašytojo sampratų konstravimas socialinės politikos kontekste. Identiteto reformavimas migracijos procese. Seminaras Ruklos pabėgėlių priėmimo centre

2 2 4 8 6 Interviu klausimyno centro darbuotojams / klientams parengimas (identifikuoti imigrantų poreikius)

9. Skirtingų socialinių ir ekonominių sistemų suformuotas asmens identitetas: klasinis identitetas, sovietinio mentaliteto analizė

2 2 4 6 Mokslinės literatūros analizė; pranešimo apie visuomenės sanglaudos ir atskirties procesus parengimas

10. Profesinis identitetas. Socialinių procesų įtaka ,,kliento“ ir ,,socialinio darbuotojo“ sampratoms konstruoti. ,,Prisiimtas“ kliento identitetas ir socialinio darbuotojo vaidmuo jo rekonstravimo procese. Kultūrai relevantiška socialinio darbuotojo kompetencija. Socialinio darbuotojo moralinės dilemos

4 1 2 7 6 Lyginamoji skirtingų šalių socialinio darbuotojo kompetencijos standartų ir etikos kodeksų analizė; esė apie iššūkius socialiniam darbuotojui, dirbančiam su diskriminuojamų mažumų grupėmis / asmenimis

Iš viso 32 6 20 58 72

Vertinimo strategija Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas

Vertinimo kriterijai

Testas (pusiau atvirieji ir atvirieji klausimai)

50 Sausio mėn.

Testą sudaro 20 atvirojo ir pusiau atvirojo tipo klausimų. Vertinama taip117: 10 – studentas parodo išplėtotas ir apibendrintas žinias: abstrahuoja, lygina, aiškina priežastis, susieja, remiasi papildomai studijuota informacija. Teisingai atsakyta į 20–19 klausimų; 9 – parodo išplėtotas ir apibendrintas žinias: abstrahuoja, lygina, aiškina priežastis, susieja. Teisingai atsakyta į 18–17 klausimų; 8 – studentas parodo sąryšinį žinojimą ir supratimą: esmines dalis susieja ir integruoja į visumą; detalės susiejamos su išvadomis, studijuota medžiaga gerai suprasta. Teisingai atsakyta į 16–15 klausimų; 7 – studentas parodo daugiastruktūrį žinojimą: susitelkia į keletą svarbių aspektų, tačiau ne visus tinkamai tarpusavyje susieja. Teisingai atsakyta į 14–13 klausimų; 6 – studentas parodo daugiastruktūrį žinojimą: susitelkia į keletą svarbių aspektų, tačiau jie nėra tarpusavyje susiejami.

117

Remtasi Bu la jeva T. Žinių ir kompetencijų vertinimas: kaip sukurti studentų pasiekimų vertinimo metodiką, 2007.

4

Teisingai atsakyta į 12–11 klausimų; 5 – studentas parodo vienastruktūrį žinojimą: atsakymai sutelkti į vieną aspektą ar struktūrinį elementą, atsakymai remiasi faktų išvardijimu. Teisingai atsakyta į 10–9 klausimus; 4 – studento žinojimas dar nėra struktūrinis: studentas nesupranta studijuotos medžiagos, atsakinėdamas naudoja nereikšmingą informaciją, nepateikia prasmingo atsakymo. Teisingai atsakyta į mažiau nei 9 klausimus.

Esė savarankiškai studijuotos literatūros ir rengtų pranešimų pagrindu (15 p.)

30 Iki gruodžio 19 d.

Vertinami šie esė aspektai: • aiškus esė temos, problemos ir pagrindinės tezės

konstatavimas – daugiausia 2 balai, • savo nuomonės argumentavimas ir pagrindimas moksliniais

duomenimis, argumentuota oponentų (jei yra) nuomonių analizė ir kritika – 3 balai,

• visapusiškas esė temos atskleidimas – 2 balai, • išvadų ir apibendrinimo pagrįstumas – 2 balai, • kalbos aiškumas, taisyklingumas ir moksliškumas – 1 balas.

Studentų savarankiški darbai (į kaupiamąjį vertinimą įeina dviejų studento pasirenkamų darbų balai): 1) atskirties grupės / asmens integracijos plano parengimas (grupės darbas), 2) vietos bendruomenės solidarumo stiprinimo galimybės – SSGG analizė, 3) Lietuvos migracijos politikos tobulinimo ES kontekste rekomendacijų parengimas, 4) interviu su pabėgėliais išvadų, apibrėžiančių integracijos planą, parengimas.

20 Iki gruodžio mėn. pabaigos

Vertinimo kriterijai: • reiškinio / dokumento analizės išsamumas ir gilumas –

daugiausia 3 balai, • išvadų, rekomendacijų pagrindimas – daugiausia 5 balai, • žodinis pateikimas (jei toks yra) – daugiausia 2 balai.

Autorius Leidimo

metai Pavadinimas Periodinio

leidinio Nr. ar leidinio

tomas

Leidimo vieta ir leidykla ar interneto nuoroda

Privalomoji literat ūra Ed. Alcoff L. M., Mendieta E.

2005 Identities: Race, Class, Gender, and Nationality

Malden [Mass.]: Blackwell

Kasatkina N., Leončikas T.

2003 Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga

Vilnius: Eugrimas

Ed. Warner Schaie K., Elder G.

2005 Historical Influences on Lives & Aging

New York [N. Y.]: Springer Publishing Co

Papildomoji literat ūra Cigoli V., Scabini E. 2006 Family Identity: Ties, Symbols,

and Transitions London: Lawrence Erlbaum

Associates Red. Kasatkina N. (2005–2008), Leončikas T. (nuo 2009)

2005–... Etniškumo studijos (tęstinis mokslinis leidinys)

Vilnius: Eugrimas

Layder D. 2004 Social and Personal Odentity: Understanding yourself

London: Sage

Leinarte D. 2010 Adopting and Remembering Soviet Reality: Life Stories of

New York [N.Y.]: Rodopi

5

Lithuanian Women, 1945–1970 Ferguson, H.

2009 Self-Identity and Everyday Life New York [N. Y]: Routledge

Ed. Rhoda K. Unger 2001 Handbook of the Psychology of Women and Gender

Hoboken [N. J.]: Wiley

Red. Jančaitytė R., kt.

2009 Tarpkultūrinės kompetencijos didinimas bei įvairovės valdymo gebėjimų stiprinimas

Vilnius: [Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras]

Okitikpi T., Aymer C.

2010 Key Concepts in Anti-discriminatory Social Work

Los Angeles [Calif.] [etc.]: Sage

Castells M. 2006 Tapatumo galia Kaunas: Poligrafija ir informatika