SPAV atask. 2009-04-20

MOLĖTŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS

II etapas. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita

VGTU Teritorijų planavimo mokslo institutas 1

TURINYS

TURINYS........................................................................................................................................1 1. URBANISTINĖS DALIES SPRENDINIAI...............................................................................3

1.1. Plano turinys, tikslai, sąsaja su kitais planais ir programomis .............................................3 1.2. Esamos būklės pokyčiai, jei plano korektūra nebus įgyvendinta.........................................4 1.3. Teritorijos, kurios gali būti ženkliai paveiktos.....................................................................4 1.4. Su bendrojo plano korektūra susijusios urbanistinės problemos .........................................5 1.5. Galimos reikšmingos pasekmės aplinkai .............................................................................6 1.6. Priemonės reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti ................................................................................................................................7 1.7. Pasirinktų alternatyvų aprašymas.........................................................................................7

2. SOCIALINĖ – EKONOMINĖ APLINKA...............................................................................11 2.1. Bendrojo plano pagrindiniai tikslai ir turinys ....................................................................11

2.1.1. Įvadas ..........................................................................................................................11 2.1.2. Molėtų miesto bendrojo plano pagrindiniai tikslai ir uždaviniai ................................11 2.1.3. Teritorijų planavimo dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas Molėtų miesto teritorijos bendrasis planas ....................................................................................................13

2.2. Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai, jei planas nebus įvykdytas.....................................14 2.2.1. Esama socialinės – ekonominės dalies būklė ..............................................................14 2.2.2. Aplinkos pokyčiai, jeigu planas ar programa nebus įgyvendinti ................................18

2.3. Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos ....................19 2.4. Tarptautiniu arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos problemos ............20 2.5. Galimos reikšmingos pasekmės aplinkai ...........................................................................20

2.5.1. Pasekmių aplinkai prognozavimo ir vertinimo metodai .............................................20 2.5.2. Poveikis socialinei aplinkai .........................................................................................21 2.5.3. Poveikis ekonominei aplinkai .....................................................................................21 2.5.4. Poveikis teritorijos vystymo darnai.............................................................................22

2.6. Priemonės plano įgyvendinimo reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti..........................................................................................................24 2.7. Pasirinktų alternatyvų aprašymas.......................................................................................25

2.7.1. Bendrojo plano koncepcijos alternatyvos ...................................................................25 2.7.2. Bendrojo plano koncepcijos alternatyvų kryptys ........................................................25

2.8. Vertinimo problemos..........................................................................................................26 2.9. Numatytų taikyti stebėsenos (monitoringo) priemonių aprašymas....................................27 2.10. Santrauka..........................................................................................................................28

3. MIESTO ŽELDYNŲ SISTEMA ..............................................................................................30 3.1. Koncepcijos turinys, tikslai, sąsaja su kitais planais ir programomis ................................30 3.2. Aplinkos būklės pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas ..............................................31 3.3.Teritorijos, kurios gali būti reikšmingai paveiktos..............................................................32 3.4. Su bendruoju planu susijusios aplinkos apsaugos problemos............................................33 3.5. Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, susiję su bendruoju planu.........................................................................................................................33 3.6. Galimos reikšmingos pasekmės aplinkai ...........................................................................35 3.7. Priemonės reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti ..............................................................................................................................36 3.8. Pasirinktų alternatyvų aprašymas.......................................................................................36 3.9. Vertinimo problemos..........................................................................................................37 3.10. Numatytų taikyti stebėsenos (monitoringo) priemonių aprašymas.................................38

4. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPRENDINIAI........................39 4.1. Plano turinys, tikslai, sąsaja su kitais planais ir programomis ...........................................39 4.2. Esamos būklės pokyčiai, jei planas nebus įgyvendintas ....................................................39 4.3. Teritorijos, kurios gali būti ženkliai paveiktos...................................................................40




4.4. Su bendruoju planu susijusios nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos problemos.......40 4.5. Tarptautiniu arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tikslai .........................................................................................................................41 4.6. Galimos reikšmingos pasekmės aplinkai ...........................................................................42 4.7. Priemonės reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti ..............................................................................................................................43 4.8. Pasirinktų alternatyvų aprašymas.......................................................................................43 4.9. Vertinimo problemos..........................................................................................................44 4.10. Numatytų taikyti stebėsenos (monitoringo) priemonių aprašymas..................................44 4.11. Santrauka..........................................................................................................................45

5. MOLĖTŲ MIESTO SUSISIEKIMO SISTEMA......................................................................46 5.1. Plano tikslai ir turinys ........................................................................................................46 5.2. Bendrojo plano sąsaja su kitais planavimo dokumentais ...................................................46 5.3. Esamos būklės analizė........................................................................................................47 5.4. Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos ....................47 5.5. Molėtų miesto susisiekimo sistemos plėtros aplinkosaugos problemos ir tikslai ..............47 5.6. Galimos reikšmingos pasekmės .........................................................................................48

5.6.1. Ekonominė aplinka......................................................................................................48 5.6.2. Socialinė aplinka .........................................................................................................49 5.6.3. Gamtinė aplinka ir kraštovaizdis.................................................................................49

5.7. Priemonės reikšmingoms pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ir kompensuoti .........49 5.8. Bendrojo plano koncepcijos alternatyvos ..........................................................................50 5.9. Vertinimo problemos..........................................................................................................50 5.10. Numatomos monitoringo priemonės ................................................................................50

6. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA .......................................................................................52 6.1. Įvadas .................................................................................................................................52 6.2. Bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros dalies sąsaja su kitais planavimo dokumentais...................................................................................................................................................52 6.3. Inžinerinės infrastruktūros esama būklė.............................................................................53

6.3.1. Vandentieka ir vandenvala ..........................................................................................53 6.3.2. Atliekų tvarkymas .......................................................................................................55 6.3.3. Elektros tiekimas .........................................................................................................56 6.3.4. Šilumos ūkis ................................................................................................................57 6.3.5. Dujų tiekimas ..............................................................................................................58 6.3.6.Telekomunikacija ir ryšiai............................................................................................58

6.4. Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos ....................59 6.5. Su planu susijusios aplinkosaugos problemos ir tikslai .....................................................59 6.6. Aplinkos pokyčiai neįgyvendinant plano koncepcinių sprendinių ...................................60 6.7. Bendrojo plano koncepcijos alternatyvų vertinimas inžinerinės infrastruktūros plėtros požiūriu......................................................................................................................................60 6.8. Galimos reikšmingos pasekmės .........................................................................................62 6.9. Priemonės reikšmingos pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti ............64 6.10. Vertinimo aprašymas........................................................................................................65

6.11. Plano inžinerinės infrastruktūros koncepcinių sprendinių įgyvendinimo monitoringas...............................................................................................................................................66

PRIEDAS „Suvestinis plano įgyvendinimo pasekmių reikšmingumo aplinkai vertinimas“........67




1. URBANISTINĖS DALIES SPRENDINIAI

1.1. Plano turinys, tikslai, sąsaja su kitais planais ir programomis

Molėtų miesto bendrojo plano korektūros urbanistinės dalinės sprendiniai rengiami 10-

čiai metų. Koncepcijos sprendiniuose numatoma plėtra 20-ies metų laikui (iki 2028 m.).

Urbanistinėje dalyje nustatomos pagrindinės plėtros kryptys ir teritorijų plėtros funkciniai

prioritetai. Planuojama kaip sistemingai plėtoti miesto urbanistinę struktūrą, formuoti vieningą

miesto kompoziciją, reguliuoti ir subalansuoti plėtrą.

Urbanistinės dalies sprendinių pagrindiniai tikslai: subalansuoti plėtrą, numatyti galimos

plėtros apimtis ir prognozuoti naujų teritorijų įsisavinimo poreikius, siekti patogesnio įvairių

paskirčių objektų išsidėstymo teritorijoje, parinkti palankiausias plėtros kryptis, teritorijas

plėtrai, nustatyti funkcinius teritorijos naudojimo prioritetus, naujų urbanistinių, susisiekimo ir

inžinerinių elementų poreikį.

Pagrindinis bendrojo plano korektūros rengimo tikslas – numatyti ir suplanuoti miesto ir

besiribojančios su miestu teritorijos plėtrą, nustatyti žemės naudojimo reglamentus 10 metų

perspektyvai. Molėtų miesto bendruoju planu bus sprendžiama kurios teritorijos dalys bus

vystomos, kuria kryptimi jos bus vystomos. Pagal bendrąjame plane nustatytas gaires bus

rengiami žemesnio lygmens (teritorijos dalių specialiojo ir detaliojo planavimo) teritorijų

planavimo dokumentai. Benruoju planu bus nustatytas leistinas pastatų aukštingumas, nustatyti

principai vieningai kelių rangų aptarnavimo centrų struktūrai mieste formuoti, pagerinant

paslaugų pasiekiamumą ypatingai gyventojų grupei, neturinčiai automobilių.

Kiti bendrojo plano korektūros rengimo tikslai:

• tobulinti istoriškai susiklosčiusią miesto urbanistinę struktūrą bei tūrinę erdvinę

kompoziciją;

• suformuoti miesto teritorijos vystymo koncepciją, nustatyti teritorijų tvarkymo,

naudojimo ir apsaugos prioritetus bei atlikti teritorijų funkcinį zonavimą;

• numatyti miesto teritorijos gyventojų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias

priemones, formuoti bendrojo naudojimo želdynų sistemą;

• plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą

infrastruktūrą;

• nustatyti miesto teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus,

nustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos juose

apribojimus;




• numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą,

kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą,

gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą;

• rezervuoti teritorijas komunikacijų trasų ir kitų visuomenės poreikiams reikalingų

objektų statybai;

• nustatyti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir/ar pobūdį;

Sprendiniai rengiami vadovaujantis Valstybės ilgalaikės raidos strategija (Žin., 2002, Nr.

113-5029), Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais (Žin., 2002, Nr. 110-

4852), Nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-2039), Rengiamu Utenos

apskrities bendruoju planu (rengėjas - UAB “Atkulos projektai”, Vilnius), Molėtų rajono

bendruoju planu (rengėjas – VGTU teritorijų planavimo mokslinis institutas), Molėtų rajono

strateginiu plėtros planu, žemės sklypų registro duomenimis, parengtais miesto teritorijai

specialiaisiais ir detaliaisiais planais, gautais žemės ir nekilnojamojo turto savininkų bei

visuomenės ir savivaldybės atstovų prašymais ir pasiūlymais.

1.2. Esamos būklės pokyčiai, jei plano korektūra nebus įgyvendinta

Neįgyvendinus bendrojo plano korektūros urbanistinės dalies sprendinių miesto plėtra

būtų apribojama, ir vyktų pagal 2004 m. UAB „Urbanistika“ rengtą bendrąjį planą. Nebūtų

išreikšta ir įteisinta nauja miesto plėtros vizija, kas apribotų plėtrą ir sumažintų miesto

konkurencingumą, bei potencialą pritraukti gyventojus. Nesustiprėtų miesto įvaizdis,

kompozicinis vieningumas, nebūtų patenkinti visapusiškos plėtros poreikiai, atsirastų

žemėnaudos konfliktų, blogėtų visuomeninių bei komercinių objektų pasiekiamumas. Nebūtų

galimybių įgyvendinti naujų miesto aplinkos humanizavimo sprendinių, tokių kaip viešųjų

erdvių sistemos sukūrimas, jų ir atskirų miesto dalių apjungimas pėsčiųjų ir dviračių takais,

aptarnavimo centrų koncentracijos patogiausiai pasiekiamose miesto dalyse.

Neįgyvendinus urbanistinės dalies bendrojo plano sprendinių nebūtų sudarytos prielaidos

rengti žemesnio lygmens ir didesnės detalizacijos teritorijų planavimo dokumentams –

specialiesiems planams, detaliesiems kvartalų ir atskirų žemės sklypų planams. Atskirų žemės

sklypų savininkų plėtros interesai nebūtų suderinti tarpusavyje.

1.3. Teritorijos, kurios gali būti ženkliai paveiktos

Įgyvendinus Molėtų miesto bendrojo plano urbanistinės dalies sprendinius ženkliai galėtų

būtų paveiktos teritorijos, kuriose numatoma urbanizacija. Kadangi plėtrą sustabdyti nėra




tikslinga, bendrojo plano sprendiniuose siūloma plėtrą nukreipti į teritorijas, kurios yra

mažiausiai jautrios urbanizacijos poveikiui. Numatomos intensyviai urbanizuoti šių tipų plėtros

zonos: dominuojančios pramonės ir sandėliavimo įmonių plėtros, dominuojančios mažaaukštės

gyvenamosios plėtros, dominuojančios komercinių ir aptarnavimo objektų. Bendrojo naudojimo

želdinių ir rekreacijos objektų plėtros zonos nebus intensyviai urbanizuojamos, todėl ženklaus

poveikio jose nenumatoma. Nebūtinai visos planuojamos teritorijos bus užstatomos – per 10

metų atsižvelgiant į statybų apimtis ir dinamiką bus užstatyta iki 25% koncepcijoje numatytos

teritorijos. Neigiamam poveikiui mažinti taip pat turi būti numatomos priemonės žemesnio

lygmens teritorijų planavimo dokumentų (specialiųjų, detaliųjų planų) rengimo ir techninių

projektų rengimo stadijose.

1.4. Su bendrojo plano korektūra susijusios urbanistinės problemos

Su urbanistinės dalies sprendinių įgyvendinimu susiję problemos yra bendro pobūdžio ir

būdingos taip pat ir kitų bendrojo plano dalių sprendinių įgyvendinime. Urbanistinės dalies

sprendinių įgyvendinimas reikalauja aiškios nedviprasmės pozicijos iš savivaldybės valdininkų,

taip pat lankstaus požiūrio į bendrojo plano dokumentą. Bendrojo plano rengimas yra tęstinis

procesas reikalaujantis koregavimo reaguojant į besikeičiančią situaciją. Patvirtintas bendrasis

planas taip pat toliau turi būti tobulinamas ir papildomas pagal poreikį. Po 10 metų (sprendinių

galiojimo laiko) jis turi būti iš esmės peržiūrimas ir esant poreikiui, keičiamas.

Pagrindinės numatomos problemos yra šios:

1. Nepakankamas visuomenės aktyvumas ir dalyvavimas rengiant sprendinius ir iš to

vėliau kylantys nesklandumai.

2. Supaprastintas bendrojo plano sprendinių traktavimas tarp valdininkų, ribojantis

plėtros galimybes investuotojams.

3. Nepakankama ar atvirkščiai – pernelyg griežta savivaldybės kontrolė plėtros

procesuose.

4. Politinių grupuočių, verslininkų, investuotojų ir visuomenės interesų susikirtimas.

5. Prastai sureguliuota įstatyminė ir normatyvinė bazė, stabdanti žemės dokumentų,

projektų rengimo ir įteisinimo procesus.

6. Ribotos savivaldybės finansinės galimybės.




1.5. Galimos reikšmingos pasekmės aplinkai

Molėtų miesto bendrojo plano korektūros urbanistinės dalies sprendiniai padės pasiekti

ilgalaikes teigiamas pasekmes:

Teritorijos vystymo darnai:

� miesto plėtra vyktų siekiant aiškios vizijos;

� išryškėtų ir būtų papildyta miesto kompozicinė struktūra, skirtingo rango aptarnavimo

centrų sistema;

� plėtra būtų suderinta ir papildytų rajono ir aplinkinių teritorijų plėtrą;

� plėtojant miestą būtų atsižvelgta į įvairius kriterijus, ne tik ekonominį – rinkos

kriterijų;

Ekonominei aplinkai

� sustiprėtų aptarnavimo objektų tarpusavio veiklos koordinacija, jų ekonominis

efektyvumas;

� su mažiausiu nuostoliu miesto aplinkos kokybei būtų sprendžiamos būsto poreikio

problemos;

� pramonės plėtra vyktų greta susisiekimu ir inžinerine įranga aprūpintų teritorijų

racionaliai išvystant ir atnaujinant esamą infrastruktūrą;

Socialinei aplinkai

� pagerėtų aptarnavimo centrų pasiekiamumas, racionaliai juos paskirsčius teritorijoje;

� sustiprėtų miesto įvaizdis, padidėtų gyvenamosios aplinkos patogumas ir

patrauklumas;

� būtų sudarytos galimybės būstu apsirūpinti įvairių socialinių sluoksnių gyventojams

(sodų konversija, nauja mažaaukštė statyba, socialinis būstas);

Gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui

� būtų išvengta neigiamą poveikį turinčios plėtros gamtinio karkaso ir jautriose

vertingo kraštovaizdžio teritorijas, plėtra būtų sukoncentruota aplink jau paveiktas

urbanizacijos teritorijas;

� gamtinė aplinka, kur tai įmanoma, būtų panaudota žmonių poilsiui, teritorijos būtų

pritaikytos ir įrengtos, kad sumažinti galimą neigiamą poveikį;




1.6. Priemonės reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ar

kompensuoti

Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių aplinkai, reikia taikyti tam tikrai plėtros

rūšiai tinkančias priemones:

• Gyvenamosios mažaaukštės plėtros teritorijose turi būti sudarytos sąlygos patogiam

susisiekimui su aptarnavimo centrais ir miesto centru visų rūšių transportu ir pėsčiomis,

apribota plėtra į gamtiškai jautrias teritorijas, įrengti centralizuoti arba grupiniai vandens

gręžiniai ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai, gretimos gamtinės teritorijos turi būti

pritaikytos lankytojams;

• Rekreacinės paskirties objektų plėtros teritorijose būtina įrengti pėsčiųjų takus,

automobilių stovėjimo aikšteles, apriboti automobilių eismą, įrengti teritorijos

naudojimui reikalingą techninę ir inžinerinę infrastruktūrą, pasirūpinti teritorijos

tvarkymu ir šiukšlių surinkimu bei išvežimu;

• Pramonės ir sandėliavimo objektų plėtros teritorijose būtina numatyti sunkiojo krovininio

transporto srauto atskyrimą ir patekimą į teritoriją per kelius, nekertančius gyvenamųjų ir

visuomeninių teritorijų. Numatyti galimos taršos sklidimo kryptis, taršos sumažinimą ir

kompensuojančias priemones, gerą teritorijos pasiekiamumą darbuotojams.

1.7. Pasirinktų alternatyvų aprašymas

Miesto kompozicinė struktūra susideda iš trijų dalinai susiformavusių skirtingo pobūdžio

miesto dalių:

1. Miesto istorinio centro (šiaurinė dalis už Siesarčio upės) kuriame koncentruojasi didesnė

dalis socialinės infrastruktūros objektų, periodinio ir epizodinio aptarnavimo objektai,

nemažai darbo vietų.

2. Miesto pramonės ir daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos (pietvakarinė dalis),

kurioje gyvena didžioji dalis miesto gyventojų (apie 60 procentų arba ~4000) ir

sukoncentruota didžioji dalis darbo vietų, gydymo įstaigos, mokykla, vaikų darželis,

didieji prekybos centrai. Šioje dalyje didžiausias miesto teritorijoje eismo intensyvumas

ir švytuoklinė gyventojų migracija.

3. Miesto mažaaukščio užstatymo gyvenamosios teritorijos (pietrytinė dalis abipus Inturkės

g.), kurioje didžiausią teritorijos dalį užima sodybinio tipo gyvenamieji namai, taip pat į

ją patenka vienas didysis prekybos centras, mokykla ir keletas kitų visuomeninių objektų.




Molėtų miestui plėtoti siūlytinos dvi alternatyvos:

1. Status quo alternatyva – atsižvelgiant į lėtėjantį ekonomikos augimą, miesto

teritorinė plėtra apribojama, koncentruojantis į esamos struktūros palaikymą ir tobulinimą.

Pagrindinės prielaidos – gyventojų skaičius išlieka toks pat, darbo vietų skaičius padidėja

dėl vystomos turizmo infrastruktūros, automobilizacijos lygis lieka toks pat arba nežymiai

mažėja, miesto struktūra ir teritorinis balansas iš esmės nesikeičia, stiprinama esama miesto

struktūra, gerinama aplinkos kokybė.

Šioje alternatyvoje esama miesto struktūra išryškinama užpildant ir patobulinant tris

kompozicines miesto dalis:

• Miesto istorinį centrą – šiauriniu perimetru tankinamas esamas užstatymas, sutvarkomos

gatvės, infrastruktūra. Gyventojų skaičius šioje dalyje padidėtų nežymiai – iki 10

procentų esamo (numatomas gyv. skaičiaus padidėjimas – iki 150 gyventojų). Naujų

gatvių įrengti nesiūloma, šalia esamų, kur to nėra siūloma įrengti šaligatvius, sutvarkyti

gatvių apšvietimą, numatyti galimybes dviračių eismui, neįgaliesiems.

• Miesto pietvakarinėje dalyje numatomas gyvenamųjų ir pramonės teritorijų atskyrimas

apsauginiais želdiniais, privažiavimų prie gyvenamųjų ir pramonės teritorijų atskyrimas,

bendrojo naudojimo teritorijų sutvarkymas, želdinių gausinimas. Gyventojų skaičius

teritorijoje lieka nepakitęs arba nežymiai (iki 5 procentų) sumažėja, daliai gyventojų

persikėlus gyventi iš daugiaaukštės į mažaaukštės statybos teritorijas kitose miesto

dalyse.

• Miesto pietrytinėje dalyje užpildomi likę neužstatytos teritorijos intarpai, numatant

bendrojo naudojimo teritorijas, mažaaukščio užstatymo gyvenamuosius ir komercinius

pastatus. Gyventojų teritorijoje padaugėja iki 10 procentų esamo gyv. skaičiaus.

Taip pat numatomas „žaliojo pleišto“ pereinančio nuo Luokesų ežero per sodų bendrijų

teritoriją šiaurės kryptimi iki miesto centrinėje dalyje esančio Pastovėlio ežero išsaugojimas ir

sustiprinimas, šioje teritorijoje gausinant želdynus, numatant tik sodybinio tipo retą užstatymą.

Teritoriją aplinkui Siesarčio upę, Promislavo, Pastovėlio ir Pastovio ežerus taip pat numatoma

rezervuoti kaip gamtinę teritoriją, pritaikant ją gyventojų ir turistų poilsiui ir rekreacijai,

prioritetą suteikiant želdinių gausinimui ir bendrojo naudojimo bei rekreacinių objektų

teritorijoms.

2. Darniosios plėtros alternatyva – numatoma vystyti miestą plečiant urbanizuotą

teritoriją šiaurine kryptimi, perkeliant gyventojų „svorio centrą“, arčiau istorinio miesto centro ir

socialinės infrastruktūros objektų koncentracijos zonos.




Pagrindinės prielaidos – gyventojų skaičiaus didėjimas (per planuojamą 20 metų

laikotarpį iki 30 procentų dabartinio gyventojų skaičiaus, t.y. iki 9 000 gyventojų), gyvenamojo

ploto, tenkančio vienam gyventojui didėjimas ir iš to sekantis būsto poreikis, turizmo sektoriaus

suklestėjimas Molėtų mieste ir rajone, padidėjęs darbo vietų skaičius aptarnavimo sferoje.

Šioje alternatyvoje numatoma plėsti miestą teritoriškai, šiaurinė plėtros kryptis pasirinkta

kaip pagrindinė, dėl gerų galimybių teritorijos įsisavinimui. Ši plėtros kryptis taip pat iš dalies

sugrąžintų centrinę padėtį miesto istoriniam centrui, kuriame šiuo metu koncentruojasi miesto

socialinės infrastruktūros objektai. Miesto šiaurinėje pusėje esančios teritorijos patogios plėtrai ir

dėl galimybės be didelių sąnaudų aprūpinti jas inžineriniais tinklais ir įrengti susisiekimo

infrastruktūrą.

Plėtros teritorijoje numatomos gyvenamosios teritorijos su trimis galimomis aptarnavimo

ir paslaugų centrais ties pagrindinių esamų ir planuojamų gatvių sankirtomis. Centruose galėtų

būti kasdieninio poreikio prekybos centrai ar panašaus pobūdžio kiti nedideli komerciniai

objektai.

Teritorijos susisiekimas sprendžiamas papildomai planuojant vieną C2 kategorijos gatvę.

Gyvenamųjų teritorijų plėtra planuojama etapais – pradedant nuo dabartinio miesto perimetro

ties pagrindinėmis gatvėmis (aplink planuojamus aptarnavimo centrus) palaipsniui plečiantis

šiaurės kryptimi. Užstatymo tipas varijuojamas nuo pavienių 3-4 aukštų daugiabučių namų,

blokuotų namų eilių iki per garažą sujungtų ir pavienių vienbučių namų. Didesnis gyventojų ir

užstatymo tankis numatomas ties planuojamais aptarnavimo centrais, į teritorijos pakraščius

užstatymas retėja, gyventojų tankis mažėja. Gyvenamoji teritorija užimtų apie 96 ha plotą, joje

numatoma apgyvendinti iki 2500 gyventojų, planuojant apie 25 gyv./ha gyventojų tankį, kuris

leidžia formuotis pakankamai darniai aplinkai ir ją efektyviai aptarnauti bei organizuoti

susisiekimą plėtros teritorijoje.

Antroji plėtros kryptis – pietų kryptimi link Luokesų ežero (teritorijos miesto pietinio

apvažiavimo pietinėje pusėje) numatyta, kad įgyvendinti turizmo sektoriaus plėtrą, kuri

teritoriškai pasireikštų kaip rekreacinių objektų, poilsio kompleksų, kaimo turizmo sodybų

plėtra. Siūloma teritorija užima apie 39 ha plotą. Joje siūlomas retas, pavienių mažaaukščių

pastatų užstatymas, galima ir gyvenamoji planuojamų objektų paskirtis. Numatoma čia

apgyvendinti iki 400 gyventojų bei sukurti iki 500 darbo vietų prie turizmo ir rekreacinės

paskirties objektų.

Esamas miesto teritorijas siūloma tvarkyti kaip ir Status Quo koncepcijoje nežymiai

tankinant užstatymą ir paryškinant bei užbaigiant kompoziciškai formuoti miesto gamtinį

karkasą:




• Numatomas „žaliojo pleišto“ pereinančio nuo Luokesų ežero per sodų bendrijų teritoriją

šiaurės kryptimi iki miesto centrinėje dalyje esančio Pastovėlio ežero išsaugojimas ir

sustiprinimas, šioje teritorijoje gausinant želdynus, numatant tik sodybinio tipo retą

užstatymą.

• Teritoriją aplinkui Siesarčio upę, Promislavo, Pastovėlio ir Pastovio ežerus numatoma

rezervuoti kaip gamtinę teritoriją, pritaikant ją gyventojų ir turistų poilsiui ir rekreacijai,

prioritetą suteikiant želdinių gausinimui ir bendrojo naudojimo bei rekreacinių objektų

teritorijoms.

Kaip pagrindinė alternatyva yra siūloma Darniosios plėtros alternatyva.




2. SOCIALINĖ – EKONOMINĖ APLINKA

2.1. Bendrojo plano pagrindiniai tikslai ir turinys

2.1.1. Įvadas

Rengiamo Molėtų miesto teritorijos bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai

vertinimo tikslai yra nustatyti bei įvertinti galimas reikšmingas plano įgyvendinimo pasekmes

Molėtų miesto teritorijai, numatyti teritorijas, kuriose bendrojo plano įgyvendinimas gali turėti

įtakos aplinkai bei siūlomų alternatyvų neigiamoms pasekmėms mažinti.

2.1.2. Molėtų miesto bendrojo plano pagrindiniai tikslai ir uždaviniai

Bendrojo plano socialinės – ekonominės dalies koncepcija ir sprendiniai parengti siekiant

įgyvendinti šiuos bendrojo plano tikslus:

1. Išryškinti ir panaudoti miesto socialinės – ekonominės veiklos privalumus, parodyti

ekonominės ir socialinės plėtros galimybes, panaikinant trūkumus.

2. Sudaryti palankias prielaidas miestams subalansuotai plėtotis, gerinti aplinkos kokybę,

plėtoti ekonominį ir socialinį potencialą bei gyventojų gyvenimo sąlygas.

3. Suformuoti miesto socialinio - ekonominio vystymo koncepciją, numatant socialines

paslaugas teikiančių įstaigų ir jų resursų optimizavimą, jų plėtrą, ir pritaikymą gyventojų

poreikiams.

4. Suformuoti miesto teritorijų vystymo koncepciją, numatant socialines paslaugas

teikiančių įstaigų išsidėstymą ir plėtrą, jų teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos

prioritetus.

5. Išskirti gamtinio karkaso teritorijas, apibrėžti jų naudojimą ir pritaikymą turizmo

reikmėms, bei turizmo veiklą šiose teritorijose su kitomis urbanistinio karkaso

teritorijomis.

6. Skatinti investicijas, gerinti verslo aplinkos plėtrą, ypač skatinant naujų technologijų

diegimą versle.

7. Sudaryti prielaidas tarpvalstybinių ir šalies programų ir projektų įgyvendinimui,

skatinant projektinę veiklą.

8. Sudaryti prielaidas patrauklaus, atviro, tinkamo investuoti, patogaus gyventi miesto

įvaizdžio suformavimui.

9. Susieti miesto bendrojo plano socialinės – ekonominės dalies sprendinius su miesto

inžinierinės infrastruktūros bendrųjų planų sprendiniais.




10. Susieti miesto bendrojo plano socialinės – ekonominės dalies sprendinius su gretimų

teritorijų parengtų bendrųjų planų sprendiniais.

11. Surasti geriausius ekonominių išteklių (miesto geografinės padėties, esamos

infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, pagrindinio kapitalo) panaudojimo ir pritaikymo

būdus verslo vystymui, žmonių gyvenimo kokybei gerinti.

12. Pasiūlyti ekonominės veiklos sritis ir verslo struktūrą, palankią verslui plėtoti, taip

mažinant bedarbystę ir didinant žmonių pajamas.

13. Numatyti priemones investicinės aplinkos pagerinimui: gamybinių pastatų, sklypų,

tinkamų įvairiai veiklai pasiūlą, paramos verslui kryptis.

14. Pasiūlyti Molėtų miesto konkurencingumo ir patrauklumo didinimo priemones,

intensyvinant reklamines priemones, gerinant pasilinksminimo ir nakvynės paslaugų

prieinamumą ir sąlygas.

15. Turistinius maršrutus planuoti įtraukiant į juos ir svarbiausius miesto kultūrinius

objektus. Pateikti pasiūlymus, integruojant kultūros vertybių teritorijas ir objektus į

rajono plėtrą ir įjungiant į turistines programas.

16. Pateikti socialinės integracijos, globos ir aplinkos gerinimo priemones nedarbingo

amžiaus bei neįgaliems žmonėms.

17. Pateikti pasiūlymus socialiai remtinų žmonių būsto ir kitoms socialinėms

problemoms spręsti.

18. Sparčiai plėtoti sveikatos priežiūros paslaugas, imantis veiksmingų programų

labiausiai paplitusių ligų gydimui.

19. Skatinti švietimo ir socialinės politikos sanglaudą, tobulinti neįgaliųjų bei socialiai

atskirtų grupių integraciją į visuomenę bei darbo rinką, mažinti benamių ir asocialių

šeimų skaičių;

20. Stiprinti miesto sveikatos apsaugos įstaigų administracines funkcijas, patenkinti

didėjantį psichologinių paslaugų poreikį.

Atsižvelgiant į miesto teritorijos bendrojo plano rengimo taisykles, Molėtų bendrojo

plano socialinės ekonominės srities uždaviniai yra:

1. Rezervuoti teritorijas reikalingas visuomenės poreikiams objektų plėtrai.

2. Suderinti planuojamos ir aplinkinių teritorijų raidą.

3. Formuoti patrauklų, atvirą, tinkamą investuoti ir patogų gyventi miesto įvaizdį.

4. Suformuoti Molėtų miesto vidinių išteklių naudojimo ir apsaugos priemones.

5. Skatinti investicijas, gerinti verslo aplinkos plėtrą, ypač skatinti naujų technologijų

diegimą versle.




6. Užtikrinti pramonės konkurencingumo ir produktyvumo skatinimą siekiant ilgalaikio

ūkio augimo.

7. Skatinti infrastruktūros plėtrą pramonės – verslo rajonuose, skirti dėmesio apleistų

gamybinių bei administracinių pastatų rekonstravimui.

8. Numatyti ir optimizuoti miesto švietimo įstaigų plėtrą ir poreikį atsižvelgiant į

gyventojų skaičiaus kitimą ir koncentraciją.

9. Tobulinti švietimo bei moksleivių laisvalaikio, susieto su švietimo įstaigomis,

prieinamumą bei efektyvumą mieste, sudarant rajono gyventojams palankias sąlygas

naudotis miesto švietimo infrastruktūra.

10. Skatinti miesto švietimo ir socialinės politikos sanglaudą, tobulinti neįgaliųjų bei

socialiai atskirtų grupių integraciją i visuomenę bei darbo rinką, mažinti benamių ir

asocialių šeimų skaičių.

11. Plėsti gyventojų namuose teikiamų socialinių paslaugų, ypač nemokamų socialinių

paslaugų, asortimentą bei prieinamumą.

12. Užtikrinti kultūros tapatumo išsaugojimą bei puoselėjimą skatinant miesto gyventojų

kultūrinių poreikių tenkinimą bei sudarant sąlygas jų kūrybinei laisvei įgyvendinti.

13. Gerinti poilsio, turizmo bei jo teikiamų paslaugų infrastruktūrą, vykdyti kultūros

paveldo objektų pritaikymą turizmo reikmėms bei propaguoti Molėtų miesto turizmo

objektų patrauklumą už rajono ribų.

14. Stiprinti miesto sveikatos apsaugos įstaigų administracines funkcijas, patenkinti

didėjantį psichologinių paslaugų poreikį.

2.1.3. Teritorijų planavimo dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas Molėtų miesto

teritorijos bendrasis planas

Molėtų miesto teritorijos bendrasis planas rengiamas, vadovaujantis:

1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (patvirtintas Lietuvos Respublikos

Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154);

2. Utenos apskrities bendruoju planu (tvirtinimo stadijoje);

3. Utenos regiono plėtros planu 2004-2010 metams;

4. Molėtų rajono plėtros planu 2004-2010 metams;

5. Molėtų rajono bendruoju planu 2008-2018 metams;

6. Kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų specialiųjų planų rengimo

taisyklėmis (Žin.,2004,Nr.182-6748);

7. 2004 metų parengtu Molėtų rajono šilumos ūkio plėtros planu;




8. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2001,

Nr. 108-3902);

9. Lietuvos kultūrinio turizmo plėtros programa. V., UAB „Urbanistika“, 1998;

10. Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija (Žin., 2005, Nr.66-23700);

11. Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių įgyvendinimo 2006-2010 metų

priemonių planas (Žin., 2006, Nr.75-2861);

12. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių planas (Žin.,

2005, Nr.103-3808);

13. Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir jo integravimo į visuomenės

gyvenimą koncepcija (Žin., 2002, Nr. 96-4240);

14. Dvarų paveldo išsaugojimo programa (Žin., 2003, Nr. 38-1740);

15. Ilgalaikė medinių dvarų paveldo objektų tvarkymo darbų programa (2005-01-

05KVAD prie LR KM direktoriaus įsakymas Nr.Į-04);

16. Ilgalaikė dvarų paveldo objektų – istorinių želdynų (parkų) tvarkymo darbų programa

(2005-01-10 KVAD ir LR KM direktoriaus įsakymas Nr.Į-09);

17. Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija (Žin., 2003, Nr.1-9);

18. Etninės kultūros plėtros valstybinė programa (Žin., 2003, Nr.60-2725);

19. kitos programos, institucijų strateginiai ir veiklos planai;

20. ir kitais planavimo sąlygose nurodytais teisės aktais.

2.2. Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai, jei planas nebus įvykdytas

2.2.1. Esama socialinės – ekonominės dalies būklė

Demografiniai rodikliai

Demografinė struktūra Molėtų mieste būdinga visos Lietuvos demografinei situacijai, to

pagrindinė priežastis – neigiamas natūralus prieaugis. Mažėjantis natūralus prieaugis mieste rodo

santykinai didelį vyresnio amžiaus gyventojų skaičių jame, jo nepatrauklumą jauniems

žmonėms, o tuo pačiu ir mažėjantį raidos potencialą.

Molėtų mieste per pastaruosius dvejus metus migracijos saldo yra teigiamas (2006 – -32,

2008 – 13) t.y. gyventojų Molėtų mieste daugiau atvyksta nei išvyksta.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir apie kitą neigiamą migracijos padarinį: . Tėvams

išvykus uždarbiauti į užsienį, jų priežiūra patikima seneliams, artimiems giminaičiams ar kitiems

asmenims. Tokiais atvejais ne tik susilpnėja vaikų auklėjimas šeimoje, jų kontrolė, bet ir patys

vaikai, ilgai nematydami savo tėvų, dažnai patiria neigiamą poveikį ar net stresą. Tokių neigiamų




socialinių pasekmių likvidavimas gali gana brangiai kainuoti, todėl reikia stengtis užkirsti kelią

jų atsiradimui.

Užimtumas, ekonominė bazė, būstas

Molėtų rajone 2008 metų pradžioje buvo registruota 690 įmonių iš kurių 374 veikiančios.

Molėtų mieste yra 173 įmonės. Didžioji dalis Molėtų mieste veikiančių įmonių užsiima prekyba

bei kitų paslaugų teikimu. Atlikus apklausų analizę paaiškėjo, kad dauguma gyventojų norėtų,

kad mieste būtų plėtojamas, vystomas turizmo sektorius. Didžioji dalis gyventojų mieste bei

rajone dirba švietime, viešajame valdyme, statybos sektoriuje, ir kitose paslaugose. Molėtų

rajone praktiškai nėra didelių pramonės įmonių, todėl situacija užsienio investicijų pritraukimui

nėra palanki.

Vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis nuo 2004 metų didėjo tiek Utenos

apskrityje, tiek visuose rajonuose. Molėtų rajone valandinis bruto darbo užmokestis padidėjo

1,64 karto. 2007 m. Molėtų rajono gyventojų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis buvo

mažesnis 11,0 % lyginant su Utenos apskrities vidurkiu. Įvertinus vidinius ir esamus Molėtų

rajono resursus, galima daryti prielaidą, jog svarbiausias rajono bei Molėtų miesto raidos

prioritetas – turizmas ir rekreacija.

2007 metų LR statistikos departamento duomenimis, Molėtų miestas turėjo 159,2

tūkstančius m2 gyvenamojo fondo. Palyginus su 2000 metais, gyvenamasis fondas mieste

padidėjo 9 %. Gyvenamojo fondo plėtra pastarąjį dešimtmetį iš esmės vyksta individualios

statybos dėka. Taip pat didėjo ir naudingasis plotas vienam gyventojui Molėtų mieste.

Kultūra, sportas

Molėtų miesto gyventojų kultūrinius poreikius užtikrina Molėtų kultūros centras, jame

veiklą vykdo 22 meno kolektyvai, 5 kultūrinės NVO. Rajone per 2007 metus suorganizuota virš

900 kultūros renginių (šventės, koncertai, parodos, poezijos vakarai, knygų pristatymai. Molėtų

miesto gyventojai dažniausiai stengiasi aplankyti viešuosius renginius net 56,9 % apklausoje

dalyvavusių respondentų pasisakė, kad nors karta į metus apsilanko teatre ar koncerte. Kartą per

tris mėnesius į rengiamus renginius nueina 25 % Molėtų miesto gyventojų.

Molėtuose veikia Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Skaitytojų skaičius ir

išduotis kasmet vis mažėja, o pagrindinė to priežastys (pasenę fondai, menkas knygų atnaujinimo

fondas). Be tradicinio vartotojų aptarnavimo dokumentais, 2001 m. buvo įkurtas modernus VB

informacijos skyrius, įdiegtos naujos technologijos, išplėstos vartotojams teikiamos paslaugos:

organizuota prieiga prie interneto, paieška duomenų bazėse, dokumentų spausdinimas,

kopijavimas. Bibliotekos rengia nemažai švietėjiškų renginių, susitikimų su įvairiais žmonėmis,

čia diegiamos informacinės technologijos, steigiami viešosios interneto prieigos taškai. Kaip ir




kultūros centrų atvejų, bibliotekai stinga finansavimo pastatams remontuoti, lankytojų skaičių

galėtų padidinti didesnis naujų leidinių atnaujinimo procentas.

Mieste įsikūręs Molėtų krašto muziejus, kuriame galima apžiūrėti ekspozicijas menančias

gilais Molėtų krašto tradicijas.

Molėtuose visiems norintiems yra sudarytos sąlygos sportuoti. Mieste ir rajone veikia 14

sporto klubai, būreliai – visų amžių grupių žmonėms.

Sveikatos apsauga

Lietuvos gyventojų sveikatos gerinimas ir tinkamos sveikatos priežiūros užtikrinimas yra

svarbi šalies ekonominio augimo sąlyga. Visuomenės sveikatos būklė tiesiogiai lemia gyvenimo

kokybę, darbo išteklių apimtį ir jų produktyvumą, o vidutinio amžiaus žmonių sergamumas ir

mirtingumas reiškia žmogiškojo kapitalo praradimą. 2008 metų duomenimis Molėtų mieste

veikia 6 sveikatos apsaugos įstaigos: VšĮ Molėtų ligoninė, VšĮ Molėtų raj. greitosios medicinos

pagalbos centras, VšĮ Molėtų raj. pirminis sveikatos priežiūros centras (PSPC padalinys –

Psichikos sveikatos centras), VšĮ Molėtų šeimos sveikatos centras, Utenos visuomenės sveikatos

centro Molėtų skyrius, Molėtų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

2001-2007 metų eigoje apsilankymų skaičius Molėtų sveikatos įstaigose nuolat didėja.

Molėtų ligoninėje optimizuotas ligoninės skyrių skaičius pagal poreikį. Tačiau aprūpinimas

gydytojais, tenkančiais 10 tūkst. gyventojų, lyginant su kitais Utenos apskrities rajonais yra

vienas prasčiausių: 2007 metais Molėtuose 10 tūkst. gyventojų tenka vos 19,8 gydytojų, kai

Utenos apskrities vidurkis yra 23,7 (vidurkis Lietuvoje – 40,8 gydytojų). Sveikatos apsaugos

priežiūros sistema yra išvystyta pakankamai: įkurtos visos būtiniausios sveikatos įstaigos, kurios

funkcionuoja ir neša akivaizdžią naudą miesto ir rajono gyventojams.

Socialinė rūpyba

Vienas pagrindinių socialinės paramos tikslų – padėti tenkinti būtiniausius poreikius

tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl

objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Socialinių paslaugų tinklas tenkina

pagrindinių tikslinių grupių poreikius Molėtų mieste. Jis yra gerai išplėtotas. Socialinių pašalpų

gavėjų Molėtų mieste per paskutinius tris metus padaugėjo, mažiausias skaičius asmenų, kurie

gauna pašalpas buvo 2005 metais – 19 asmenų, o 2008 metais – 28. 2008 metais buvo skirta 65,3

tūkst. litų pašalpų mokėjimui, tai 26% daugiau nei 2000 metais. Molėtų mieste bei rajono

savivaldybėje pagrindinis socialinių paslaugų teikėjas yra Molėtų socialinės paramos centras.

2007 m. iš socialinės rizikos apskaitos buvo išbraukta 12 šeimų, jose augo 27 vaikai. Naujai

pradėtos teikti paslaugos 7 šeimoms (jose augo 15 vaikų), kurias VTAT įrašė į socialinės rizikos

apskaitą. Molėtų krašto žmonių su negalia sąjunga 2007 m. vienijo 571 narius, iš jų 26 vaikai bei

11 sveikų asmenų (rėmėjų). 2006 m. bendrąsias socialinės paslaugas teikė 646 gavėjams,




suteikta 2397 bendrų paslaugų, 2007 m. suteikta 4528 paslaugos 571 gavėjų. Socialinių paslaugų

teikimas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, projektinių bei rėmėjų lėšų.

Paslaugos teikiamos gyvenantiems tiek mieste, tiek kaime. Neįgaliųjų skaičius Molėtų mieste

nuo 2000 metų padidėjo 13 %, labiausiai išaugo III grupės invalidumą turinčių asmenų skaičius

net 42 %.

Švietimas

Savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkymas pradėtas 1998 m. Mieste yra

optimizuotas ugdymo įstaigų skaičius: gimnazija, pagrindinė mokykla, pradinė mokykla, 2

lopšeliai – darželiai ir 3 neformaliojo ugdymo įstaigos, kurios tenkina mokinių poreikius. Tačiau

optimalus švietimo įstaigų užpildymas dar nėra įgyvendintas. Molėtų miesto ikimokyklinio

ugdymo įstaigų užpildymas yra labai netolygus: lopšeliai – darželiai yra arba nežymiai perpildyti

arba neišnaudoja savo pajėgumo. 2006/2007 m. bendras rajono lopšelių – darželių užpildymas

siekė 96 %. Mokinių skaičius miesto švietimo įstaigose kasmet mažėja. Tačiau ši mokinių

skaičiaus mažėjimo tendencija yra artima kituose rajonuose besiklostančiai situacijai. Į

mokyklas, esančias miesto vietovėje, vežamų mokinių skaičius nuolat didėja (2004/2005 metais

pavežami 723 moksleiviai). Tai byloja, jog nemaža dalis moksleivių atvyksta iš aplinkinių rajono

miestelių ir kaimų. Molėtų mieste veikia 3 papildomo ugdymo ir neformalaus švietimo įstaigos,

kurios miesto ir rajono gyventojams teikia galimybę prasmingo laisvalaikio praleidimui. Molėtų

rajono Kūno kultūros ir sporto centras visais analizuojamais metais yra gerokai perpildytas – iki

2006 metų viršija savo pajėgumus. Tai byloja apie Molėtų miesto bei rajono gyventojų

susidomėjimą aktyviu laisvalaikio praleidimo pobūdžiu. Molėtų mieste yra įsteigta tarnyba,

kurioje teikiama pagalba vaikams, turintiems specialiųjų poreikių ir psichologinių problemų

mokymosi, elgesio, emocijų, bendravimo srityse, bei jų tėveliams, mokytojams ir pan. 2006 m.

mokyklinio amžiaus vaikams ir tėveliams pagalbos buvo suteikta 10 procentų daugiau.

Turizmas

Lietuvos ekonomikos augimas bei restruktūrizacija, šalies tarptautinė integracija bei

augantis pragyvenimo lygis sudaro palankias galimybes turizmo verslui ir turizmo paslaugų

sektoriui plėsti, tačiau didžioji dauguma lankomų objektų yra Molėtų rajone, o ne mieste. Molėtų

miestas išsiskiria iš kitų Lietuvos miestu savitu gamtovaizdžiu, ežeringumu. Per Molėtus teka

upė Siesartis, sudarydama praplatėjimą – miesto centre susidaręs Pastovėlio ežeras rytuose –

Pastovio ežeras, vakaruose – Promislavo ežeras. Rajone yra 227 ežerai, kurių bendras plotas

11,561 ha, tai sudaro daugiau nei 7 % rajono teritorijos. Didžiausi ežerai: Asveja, Stirniai,

Baltieji Lakajai, Galuonai, Kertuojai, Siesartis. Pagrindiniai turistų traukos objektai Molėtų

mieste: Molėtų krašto muziejus, Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Molėtų skulptūrų

parkas, senieji žydų prekybos namai, dar vadinami „Raudonaisiais mūrais“.




Mieste reikėtų aktyviau vystyti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, siekiant kuo

ilgiau išlaikyti atvykstančius turistus. Apie turistų srautus Molėtų mieste iš dalies galime spręsti

pagal apsilankiusių turistų skaičių Turizmo ir verslo informacijos centre (2005 m apsilankė 4195

turistai, 2008 – 3842 turistai). Atliktoje Molėtų miesto ir Rajono gyventojų apklausoje

respondentų buvo klausiama kokius verslus reikia vystyti Molėtų mieste, norint pritraukti kuo

daugiau turistų srautų. 22,5 % mieto gyventojų mano, kad raikai vystyti turizmą, 21,0 % -

pramogų ir laisvalaikio pramogas. Turizmui skatinti 2003 m. buvo įkurtas Molėtų turizmo ir

verslo informacijos centras. Pagrindinis centro veiklos tikslas – prisidėti prie Molėtų miesto ir

rajono ekonominės ir socialinės plėtros, skatinti turizmo, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą

Molėtuose. Centras teikia turizmo informaciją apie gamtos ir kultūros paminklus, turizmo

paslaugas.

Nusikalstamumas

Nusikaltimų skaičius Molėtų rajono savivaldybėje bei Molėtų mieste pastaraisiais metasi

mažėja. Palyginus su aplinkiniais rajonais Utenos apskrityje Molėtų rajonas pirmauja pagal

mažiausia nusikalstamų veikų skaičių tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų. Molėtų rajone nuo

2003 iki 2008 metų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 37 %.

2.2.2. Aplinkos pokyčiai, jeigu planas ar programa nebus įgyvendinti

Rengiamo Molėtų miesto bendrojo planoBendrojo plano tikslas – užtikrinti darnią miesto

plėtrą bei aukštą gyvenimo kokybę. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje (patvirtintoje

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160) darnus vystymasis

suprantamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės

tikslų, sudarantis galimybes pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms,

neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų.

Nesiekiant plano įgyvendinimo, toliau ryškės Molėtų miesto socialinės – ekonominės

problemos:

1. nepalankios gyventojų skaičiaus ir socialinės demografinės struktūros raidos

tendencijos: mažėjantis gyventojų skaičius, mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų

skaičius;

2. neigiamas gyventojų migracijos saldo ateityje gali turėti įtakos Molėtų miesto darbo

rinkai, švietimo įstaigoms, nors šiuo metu jis yra teigiamas;

3. suprastėjusiu naujų gyvenviečių socialiniu aprūpinimu – nors Molėtai ir nėra didelis

miestas, tačiau vykstant nereguliuojamai miesto plėtrai, neskiriant pakankamai

dėmesio asmens sveikatos priežiūros, švietimo įstaigų, bibliotekų, darželių artumui,




mažėtų šių paslaugų prieinamumas, galimybė operatyviai gauti greitosios medicininės

pagalbos paslaugas ir t. t.;

4. parduotuvių, prekybos centrų, kavinių nepakankamumu naujai plėtojamose

gyvenamosiose teritorijose;

5. miesto gyventojų ekonominio savarankiškumo ir aktyvumo silpnėjimas;

6. mažėjantis specialistų skaičius sveikatos priežiūros įstaigose neišvengiamai pablogins

sveikatos priežiūros kokybę, dėl ko susidarys sąlygos mirtingumui augti ir ligoms

plisti;

7. Molėtų miestas yra nepakankamai patrauklus užsienio ir vidaus investicijoms;

8. sumažės investicijų pritraukimo galimybės;

9. Molėtų miestas turi turizmo potencialą, tačiau infrastruktūra nėra pasiekusi aukšto

lygio ir atsilieka nuo kitų didesnių šalies miestų lygio; neatnaujinant ir neplėtojant

infrastruktūros šis atsilikimas ir toliau didės;

10. miesto esama socialinė - ekonominė bazė neskatins problemų pašalinimo ir mažins

miestų struktūrinę reikšmę šalies ir rajono ekonominėje ir socialinėje sferose.

Tik tinkamai planuojant Molėtų urbanizuojamų ir neurbanizuojamų teritorijų plėtrą,

galima užtikrinti darnią miesto plėtrą, gyvenimo kokybės bei socialinės – ekonominės būklės

gerinimą. Vykstanti nereguliuojama plėtra didžiausią neigiamą poveikį darytų miesto estetiniam

vaizdui, aplinkai, oro, vandens ir dirvožemio taršai, gyvenimo kokybei, asmens sveikatos

priežiūros, bendrojo lavinimo ir kitos viešosios infrastruktūros bei kultūros paveldo renovavimui

ir sutvarkymui, transporto spūsčių intensyvumo didėjimui. Taip pat galimai prastėtų miesto

gyventojų bendrojo lavinimo, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas, o

tai didintų migracijos tikimybę bei miesto gyventojų skaičiaus mažėjimą.

2.3. Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos

Planavimo objektas yra Molėtų miesto teritorija, kuri užima 3,77 kv. km. ploto. 2008

metų pradžioje Molėtų miesto teritorijoje gyveno 6949 gyventojai, Molėtų rajone – 23187

gyventojai.

Molėtų miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano Strateginių pasekmių aplinkai

vertinimo ataskaitoje bus nagrinėjama sprendinių įtaka Molėtų miesto teritorijai (įskaitant ir

saugomas teritorijas).

Įgyvendinus galimą plano reikšmingą poveikį aplinkai, atskiriems socialinės -

ekonominės aplinkos komponentams įtakos nebus.




2.4. Tarptautiniu arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos problemos

Daug tikslų, kurie gali būti įgyvendinti bendrajame plane atitinka darnaus vystymosi

koncepciją. Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos konkrečiai suformuluotos pasaulio viršūnių

susitikime Rio de Žaneire 1992 metais. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė

visuomenės vystymosi ideologija. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro 3 lygiaverčiai

komponentai – aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis.

Rengiant Molėtų miesto bendrojo plano socialinę – ekonominę dalį atsižvelgta į

Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją (Žin., 2003, Nr. 89-4029). Nacionalinėje darnaus

vystymosi strategijoje darnus vystymasis suprantamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių,

ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes pasiekti visuotinę gerovę

dabartinei ir ateinančioms kartoms, neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų. Siekiant atsieti

ekonominį augimą nuo gamtos išteklių naudojimo ir pasiekti, kad išteklių naudojimas ir aplinkos

tarša didėtų daug lėčiau negu gamyba ir paslaugos, bendrojo plano sprendiniuose skiriama

dėmesio gamybos ir paslaugų ekologinio efektyvumo didinimui. Taip pat reikalingas užimtumo

didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, švietimo ir mokslo vaidmens

didinimas. Visoms dabarties ir ateities kartoms, visų miestų ir kitų teritorinių padalinių

gyventojams turi būti užtikrintos vienodos galimybės naudotis ekonominio ir socialinio

vystymosi rezultatais, turėti švarią ir sveiką aplinką. Įvairių sektorių ir jų šakų vystymasis turi

būti pagrįstas šiuolaikiškais mokslo laimėjimais, žiniomis, naujausiomis aplinkai kuo mažesnį

neigiamą poveikį darančiomis technologijomis.


2.5.1. Pasekmių aplinkai prognozavimo ir vertinimo metodai

Atliekama natūrinių tyrimų duomenų analizė, statistikos duomenų apdorojimo programos

pagalba bus atliekamas perspektyvinis prognozavimas, siekiant nustatyti poveikio aplinkai raidą

ateityje, pateiktos ekspertų išvados bei alternatyviniai pasiūlymai bus naudojami išvengti ar

sumažinti Molėtų miesto teritorijos bendrojo plano keliamas neigiamas pasekmes.

Vertinimo metu nagrinėjami aplinkos komponentai bei pasekmės. Aplinkos komponentai,

kuriems gali turėti įtakos rengiamo bendrojo plano sprendiniai:

1) ekonominė aplinka (savivaldybės biudžetas, investicijų ir verslo sąlygos, ūkio raidos

procesai ir pan.);

2) socialinė aplinka (įvairūs socialiniai procesai: gyventojų užimtumas, migracija,

socialinės apsaugos lygis ir pan.);




3) kultūros paveldas.

2.5.2. Poveikis socialinei aplinkai

Numatomas toks poveikis socialinei aplinkai:

1) bus tvarkomos mokyklos, kultūros įstaigos, bibliotekos, kitos viešosios įstaigos bei

socialinė infrastruktūra, o tai gerins gyvenimo kokybę;

2) plėtojamose gyvenamosiose zonose bus užtikrinami būtiniausi gyventojų poreikiai

(laisvalaikio praleidimo, komunalinių paslaugų, apsipirkimo ir t. t.);

3) vykdomos įvairių ligų, priklausomybės, narkotikų ir alkoholio prevencijos programos

mažins gyventojų sergamumą šiomis ligomis, užkirs kelią galimų socialinių problemų

plitimui bei gerins gyvenimo kokybę;

4) gyventojų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo jų gyvensenos bei supančios

aplinkos, todėl planuojama įgyvendinti propaguoti sveiką gyvenimo būdą, savalaikį

sveikatos pasitikrinimą propaguojančias programas;

5) visuomenės sveikatos pagerėjimą teigiamai įtakos ir sporto, laisvalaikio praleidimo

bei kitos poilsinės infrastruktūros sutvarkymas bei įrengimas, skatinantis gyventojus

didesnį dėmesį skirti aktyviai fizinei veiklai;

6) medicinos įstaigų atnaujinimas, modernios medicininės įrangos įsigijimas sudarys

prielaidas ligų diagnostikai bei ankstyvam gydymui. ; Apibendrinant apibendrinant

galima daryti išvadą, kad siūlomos koncepcijos įgyvendinimas ilgalaikėje

perspektyvoje turės teigiamą poveikį gyventojų sveikatai, mažins jų sergamumą bei

ilgins gyvenimo trukmę;

7) mokyklų atnaujinimas bent iš dalies turėtų pagerinti pedagogų darbo sąlygas, bei

padėti pritraukti trūkstamų specialistų;

8) bus aktyviai vykdomos neformalaus vaikų ugdymo, popamokinio užimtumo veiklos

ir programos;

9) pagerės kultūrinės veiklos galimybės mieste.

2.5.3. Poveikis ekonominei aplinkai

Ekonominei aplinkai numatomas toks poveikis::

1) ilgalaikėje perspektyvoje bendrojo planoBendrojo plano sprendinių įgyvendinimas

turės teigiamą įtaką verslo aplinkos gerinimui Molėtuose, padės joms pritraukti

papildomų investicijų, plėsti bendradarbiavimą su Europos Sąjungos verslo

subjektais;




2) diegiamos modernios technologijos mažins įmonių kaštus bei didins

konkurencingumą;

3) įmonės bus skatinamos vykdyti mokslinius tyrimus, tame tarpe ir teigiamai

įtakojančius aplinkos taršą bei ekonomišką išteklių naudojimą, pasinaudojant 2007 –

2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama;

4) steigiamos bendros su užsieniu įmonės sudarys sąlygas didinti eksporto apimtis;

5) auganti vietos ekonomika didins gyventojų užimtumą ir gaunamas pajamas, augs

perkamoji galia;

Socialinių – ekonominių sprendinių įgyvendinimo pasekmių aplinkai reikšmingumas

pateikiamas priede „Suvestinis plano įgyvendinimo pasekmių reikšmingumo aplinkai

vertinimas“.

2.5.4. Poveikis teritorijos vystymo darnai

Įgyvendinus BP socialinės – ekonominės dalies sprendinius, tikimasi:

1) stiprinti Molėtų miesto, kaip strateginės traukos centro, reikšmę;

2) išlaikyti teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą

(subalansuota plėtra);

3) gerinant socialines sąlygas per būsto ir gyvenamosios aplinkos kokybę susidarys

palankios ekologiškos sąlygos gyventi mieste.

4) užtikrinti palankią verslui ir investicijoms aplinką; Sudaryti palankias sąlygas miesto

pramonės rajonų konversijai, žinių ekonomikos plėtrai;

5) formuoti gamtinį karkasą, sudaryti prielaidas kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai

palaikyti arba jai atkurti, panaudojant žmonių poilsiui ir turizmo plėtrai;

6) plėtoti socialinę infrastruktūrą ugdančią žmogiškuosius išteklius t.y. vystyti

formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigas, stiprinti kultūrinę veiklą; Skatinti

investicijas socialiniam ekonominiam vystymui;

7) užtikrinti gerus tarptautinius ir išorės ryšius, kurie pagyvintų Molėtų miesto

gyvenimą ir spartintų socialinę – ekonominę plėtrą;

Planuojamos teritorijos socialinė – ekonominė plėtra bus veikiama taip:

1. Plėtra vyks ne stichiškai, o pagal poreikį ir galimybes pasirinktose plėtros kryptyse,

numatant plėtros etapiškumą.

2. Nustačius konceptualiai svarbiausius socialinės ekonominės dalies reglamentus,

sukurtos prielaidos išlaikyti darniosios plėtros visuotinai pripažintus principus,

priemones ir būdus, kiek tai leidžia bendrojo planavimo lygmens dokumentas:




1) Bendrasis planas konceptualiai nustato pagrindinius ir nekeičiamus Molėtų

miesto socialinių – ekonominių veiklų ir struktūros formavimo principus;

2) nustato plėtros principus skirtingose teritorijose, reglamentuojančius švietimo,

socialines ir sveikatos apsaugos paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų naudojimo

intensyvumą;

3) deklaruoja svarbiausius miesto viešo naudojimo struktūrinius elementus

(saugomos viešosios erdvės, bibliotekos, neformaliojo ir formaliojo ugdymo

įstaigos, socialinės paslaugos, viešojo transporto, poilsio zonos);

4) Bendrojo plano kompetencijos ribose formuluoja pagrindinius reikalavimus

pramonės ir verslo plėtrai numatytose miesto zonose.

Sprendinių poveikis yra teigiamas (patys bendrojo plano tikslai siejami su teigiamų tikslų

įgyvendinimu bendrojo plano priemonėmis) ilgalaikis (viena svarbiausių sprendinių poveikio

ilgalaikiškumo sąlygų – sprendinių tęstinumas).

Konkretūs sprendiniai nukreipti į subalansuotą plėtrą (tiesioginis teigiamas poveikis).

Mišrūs visiškai suformuoti gyvenamieji rajonai su darbo vietomis, želdynais, išvystyta socialine

infrastruktūra leis užtikrinti geros kokybės gyvenimo sąlygas, naujai formuojami gyvenamieji

rajonai bus kokybiškesni pagal gyvenimo sąlygas, aprūpinti švietimo, sveikatos apsaugos,

socialinės rūpybos, kultūros įstaigomis.

Neįgyvendinus bendrojo plano sprendinių liktų nekoordinuojami ir nevaldomi išorės

veiksnių procesai, lemiantys teisinės aplinkos nestabilumą, gyvenimo kokybės skirtumus ir tuo

pačiu socialiniu, ekonominiu bei aplinkos apsaugos požiūriu neefektyvios teritorinės dispersinės

miesto plėtros tęstinumą. Tai prieštarautų pagrindiniam bendrojo plano tikslui – gerinti

gyvenimo kokybę.

Darniosios plėtros principais siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, reikalingos sisteminės,

koncentruotos pastangos formuoti išbaigtus kompaktiškus miesto rajonus, organizuoti

policentrinę funkciškai ir socialiai integruotą miesto bei jo regiono struktūrą.

Nereguliuojamos plėtros toleravimas darytų didžiausią neigiamą poveikį aplinkai, miesto

identitetui, taip pat biologinei įvairovei, visuomenei ir jos sveikatai, gyvūnijai, augalijai,

dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, materialiajam turtui, nekilnojamajam kultūros paveldui

(architektūros, istorinį memorialinį ir dailės paveldą), kraštovaizdžiui ir šių veiksnių tarpusavio

sąveikai, kadangi tik optimizavus urbanizuojamų ir neurbanizuojamų teritorijų santykį galima

sutelkti pastangas turimų vertybių išsaugojimui ir puoselėjimui.

Apibendrintas socialinės – ekonominės infrastruktūros koncepcijos sprendinių poveikio

vertinimas aplinkai pateikiamas priede „Suvestinis plano įgyvendinimo pasekmių reikšmingumo

aplinkai vertinimas“.




2.6. Priemonės plano įgyvendinimo reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai

išvengti, sumažinti ar kompensuoti

Įgyvendinant bendrojo planoBendrojo plano sprendinius socialinėje ir ekonominėje

srityse, bei siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių aplinkai, yra būtina:

1) gyvenamąsias zonas vystyti bendrajame plane numatytose teritorijose, laikantis

numatytos darnios miesto plėtros;

2) naujai vystomose gyvenamosiose zonose įrengti reikalingas inžinerines sistemas,

komunikacijas bei jas pajungti prie miesto sistemų;

3) kelti gyventojų ekologinį sąmoningumą, skatinti juos nesant reikalui mažiau naudotis

automobiliais, ar naudoti ekologišką kurą;

4) atliekant miesto mokyklų, sveikatos priežiūros, kultūros įstaigų, bibliotekų, kitų

visuomeninių pastatų rekonstrukciją, naudoti nekenksmingos nekenksmingas

aplinkai darbų atlikimo technologijas ir medžiagosmedžiagas;

5) plėtoti teritorijas plyno lauko investicijoms, pramoninėms zonoms plėtoti

vadovaujantis bendrojo planoBendrojo plano sprendiniais;

6) naujų įmonių plėtrą planuoti siekiant mažinti galimą neigiamą poveikį aplinkai ir

šalia esančioms gyvenamoms teritorijoms; įmones, kurių veikla galimai susijusi su

didesne veiklos gamtai arba žmonėms rizika, įkurdinti toliau nuo gyvenamųjų zonų;

7) kuriantis naujoms įmonėms, planuojant būsimas veiklas ar vykdant naujas statybas,

kur reikalaujama, turi būti atliekamos Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros;

Apibendrinant tikėtiną bendrojo planoBendrojo plano sprendinių reikšmingą poveikį

aplinkai ar atskiriems jos komponentams, galima daryti išvadą, kad koordinuota naujų

gyvenamųjų zonų, socialinės infrastruktūros bei pramonės įmonių teritorijų plėtra, rengiami

socialinės – ekonominės dalies infrastruktūros sprendiniai turės labiau teigiamą aplinkosauginį

poveikį nei neigiamą. Laikantis bendrajame Bendrajame plane numatytų plėtros krypčių, įvairias

sritis reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendra aplinkosauginė situacija Molėtų mieste

turėtų pagerėti. Pagrindinės priemonės reikšmingoms neigiamoms Bendrojo plano socialinės –

ekonominės infrastruktūros dalies sprendinių įgyvendinimo pasekmėms išvengti yra:

1) laikytis nacionalinėse ir Europos Sąjungos darnaus vystymosi, pramonės plėtros,

švietimo, kultūros, aplinkos apsaugos ir kitose strategijose įtvirtintų tikslų siekimo;

2) skatinti įmones diegti aplinkosaugines priemones, laikytis gamtos apsaugą

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;




3) atliekant statybos / rekonstrukcijos darbus skatinti aplinkai neigiamo poveikio

neturinčių medžiagų naudojimą, atliekant statybos / rekonstrukcijos darbus;

4) vykdyti detalaus planavimo, poveikio aplinkai vertinimo procedūras, parenkant

sklypus / teritorijas naujoms pramonės įmonėms;

5) vykdyti visuomenės informavimą apie daugeliui aktualių projektų įgyvendinimą.


2.7.1. Bendrojo plano koncepcijos alternatyvos

Molėtų miestui plėtoti Bendrojo plano koncepcijoje esamos būklės problemų sprendimui

siūlomos dvi alternatyvos:

1) Status Quo alternatyva;

2) Darniosios plėtros alternatyva.

2.7.2. Bendrojo plano koncepcijos alternatyvų kryptys

Status Quo alternatyva – atsižvelgiant į lėtėjantį ekonomikos augimą, miesto teritorinė

plėtra apribojama, koncentruojantis į esamos struktūros palaikymą ir tobulinimą.

Alternatyva numato esamos socialinės-ekonominės Molėtų miesto struktūros išlaikymą

ateityje, siekiant gerinti socialinės-ekonominės aplinkos kokybę, nekeičiant susiformavusio

infrastruktūros tinklo.

Pramonės įmonių plėtrą siūloma apriboti esamose pramonės teritorijose pietvakarinėje

miesto dalyje, mažinant įmonių taršą ir gausinant bendrojo naudojimo želdinių plotus pramonės

teritorijų kaimynystėje,

Prie ekonominės Molėtų miesto plėtros ženkliau turėtų prisidėti ir turizmo srityje

veikiančios įmonės. Turizmo plėtrai Molėtų mieste numatomas „žaliojo pleišto“ pereinančio nuo

Luokesų ežero per sodų bendrijų teritoriją šiaurės kryptimi iki miesto centrinėje dalyje esančio

Pastovėlio ežero išsaugojimas ir sustiprinimas, šioje teritorijoje gausinant želdynus, numatant tik

sodybinio tipo retą užstatymą.

Švietimo problemoms spręsti reikia vykdyti aktyvias socialines – visuomenines

kampanijas, ugdyti gyventojų pilietiškumą. Tik augantis gyventojų skaičius, gimstamumas, o tuo

pačiu ir mokinių skaičius sudarys prielaidas stiprinti mokyklas, jas rekonstruoti bei atnaujinti

mokymo priemones, siekiant kelti mokymo paslaugų kokybę bei suteikti vaikams tinkamą

išsilavinimą. Siūloma plėsti neformalaus ugdymo veiklas, didinti mokinių užimtumą ne pamokų

metu, taip siekiant neti ne tik atskleisti jų gebėjimus, tačiau ir apsaugoti juos nuo neigiamų

socialinių reiškinių: alkoholio, narkomanijos, galimai nusikalstamų veiklų ir t. t. Mokyklos turėtų




glaudžiai bendradarbiauti su kultūros įstaigomis, bibliotekomis, muziejais, organizuojant

organizuoti įvairias ugdymo bei edukacines veiklas.

Darniosios plėtros alternatyva – numatoma vystyti miestą plečiant urbanizuotą

teritoriją šiaurine kryptimi, perkeliant gyventojų „svorio centrą“ arčiau istorinio miesto centro ir

socialinės infrastruktūros objektų koncentracijos zonos.

Darni miesto plėtra suprantama kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir

socialinių visuomenės tikslų, sudaranti galimybę dabartinei ir ateinančioms kartoms pasiekti

visuotinę gerovę, neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų. Bendrajame plane numatytose

vystyti gyvenamosiose zonose turi būti užtikrintos kokybiškos socialinės paslaugos, apimančios

švietimą, kultūrą, asmens sveikatos priežiūrą, socialinę rūpybą, viešąjį transportą, o taip pat

laisvalaikio praleidimą, poilsį. Nors galima teigti, kad esamas viešąsias paslaugas teikiančių

įstaigų tinklas užtikrina jam pavestas funkcijas, tačiau plečiantis miestui bei augant gyventojų

skaičiui (o tai, nebemažėjant gimstamumui ir atsigaunant vietos ekonomikai, yra tikėtina) turi

būti nagrinėjamos ir naujų įstaigų (pvz.pvz., asmens sveikatos priežiūros centrų, stomatologijos

kabinetų, vaikų lopšelių – darželių, bibliotekos filialo) bei prekybos centrų kūrimo naujai

urbanizuotose teritorijose galimybės. Lygiagrečiai sprendžiant ir inžinerinės infrastruktūros

vystymo klausimus, tokia koordinuota miesto plėtra mažintų galimą neigiamą poveikį aplinkai,

transporto srautus centrinėje miesto dalyje bei užtikrintų gyvenimo kokybę. Didėjantys

gyvenamosios statybos mastai gerintų gyventojų apsirūpinimo gyvenamuoju plotu rodiklį.

Iš siūlomų dviejų miesto plėtros koncepcijų priimtiniausia yra Darniosios plėtros

alternatyva, numatanti socialinės infrastruktūros plėtrą derinti su ekonominės gerovės kūrimu bei

gyvenimo kokybės gerinimu.

2.8. Vertinimo problemos

Bendrojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai

vertinimo tvarkos aprašo bei remiantis Molėtų rajono savivaldybės teritorijos socialinės –

ekonominės būklės analize, planuojama jos raida, atsižvelgiant į patvirtintas nacionalines

strategijas, reglamentuojančias šias sritis.

Bendrojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimas socialiniu – ekonominiu požiūriu

atliekamas naudojant statistinius duomenis, padedančius identifikuoti atskirų sričių (kultūros,

švietimo, turizmo, verslo, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos) silpnybes ir stiprybes,

atskleidžiamos sritys, kurioms permainos yra būtinos.




Pagrindinės vertinimo problemos: trūksta statistinės informacijos (pvz.pvz.,: apie Molėtų

miesto gyventojų pajamas ir išlaidas, sergamumą, būstą ir pan. – dažnai yra renkama viso Molėtų

rajono savivaldybės informacija, neišskiriant miesto) ji yra netiksli (pvz.pvz., Turistų

besinaudojančių apgyvendinimo paslaugomis Molėtų rajone kaita) arba pasenusi (turimi tik

2005 m. gyventojų surašymo duomenys – apie gyventojų išsilavinimą, būsto kokybę ir pan.).

Todėl bendrajame plane naudojama statistika Molėtų miestui sudaryta renkant duomenis iš

atskirų patvirtintų dokumentų - savivaldybės ir mero metinių darbo ataskaitų.

Šioje stadijoje taip pat yra gana sudėtinga nustatyti galimą pramonės plėtros poveikį

aplinkai: nors bus siekiama į miestą pritraukti aukštą pridėtinę vertę, modernias ir šiuolaikiškas

technologijas naudojančias įmones, diegiančias aplinkosaugines priemones, tačiau dėl įvairių

faktorių (pvz.pvz., kvalifikuotos darbo jėgos nebuvimo), situacija gali būti ne visai tokia kokia

tikimasi. Taip pat nėra aišku, kiek iš viso investicijų ar naujų įmonių bus pritraukta, todėl ir

galimas poveikio mastas yra tik hipotetinis.

Dar vienas iš vertinimo sunkumų yra rajono gyventojų poreikių analizės ar panašaus

sociologinio tyrimo rezultatų nebuvimas. Galimiems poreikiams nustatyti nėra atliktų tyrimų

sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitose viešosiose įstaigose, todėl daugumą jų turi būti

atspindėta statistiniais duomenimis. Mieste egzistuojančių socialinių - ekonominių reiškinių

priežastys nėra pilnai paaiškinamos statistika.

Pasekmių prognozės iš esmės yra variantinės. Tai susiję su makroekonominiais,

emigraciniais ir gyvenimo kokybės procesais, kurių prognozė savivaldybės lygmenyje yra

neįmanoma. Pasekmių vertinimui planuojam naudoti tokius būdus: palyginimą su šalies

vidurkiais ar ekstreminiais teigiamais – neigiamais pavyzdžiais, atspindinčiais bendrojo plano

sprendinių ir jo pasekmių palankias ar nepalankias tendencijas bei esamą ir siekiamą lygį.

2.9. Numatytų taikyti stebėsenos (monitoringo) priemonių aprašymas

Pagal LR teritorijų planavimo įstatymą ir miesto teritorijos bendrojo plano rengimo

taisykles, patvirtinus bendrąjį planą, organizuojama jo sprendinių įgyvendinimo stebėsena

(monitoringas), priežiūra ir kontrolė. Vykdomas nuolatinis informacijos kaupimas ir analizė,

nustatomas žemesnio lygmens planų, investicijų poreikis, rengiamos programos bendrojo plano

sprendiniams įgyvendinti. Teritorijų planavimo dokumento strateginio pasekmių aplinkai

vertinimo stebėsena vykdoma naudojantis sprendinių įgyvendinimo stebėsena.

Patvirtinus bendrąjį planą, rajono tarybos paskirtas žmogus, pagal kompetenciją atlieka

Molėtų miesto lygmens teritorijos planavimo dokumento įgyvendinimo stebėseną (monitoringą).




Molėtų miesto bendrojo plano monitoringui panaudojami savivaldybės lygmens teritorijų

planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsenos duomenys. Ją vykdo savivaldybės institucijos.

Molėtų miesto bendrųjų planų stebėsenai tikslinga panaudoti duomenis, kurie gauti

vykdant Aplinkos monitoringo įstatymą. Jis taikomas aplinkos monitoringui, kuris yra apibrėžtas

Aplinkos apsaugos ir Žemės gelmių įstatymuose. Duomenys suderinami ir imami iš visų trijų

stebėsenos lygmenų (Valstybinio aplinkos monitoringo, savivaldybių aplinkos monitoringo, ūkio

subjektų aplinkos monitoringo).

Stebimi bei analizuojami, prognozuojami galimi pasikeitimai ir jų įtaka perspektyviniams

procesams, pasikeitimai, paveikiantys bendrojo plano sprendinius, taip pat plano įgyvendinimo

per žemesnio lygmens planus realizavimas.

Bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena turėtų apimti kasmetinės informacijos surinkimą

ir kaupimą apie socialinės - ekonominės aplinkos pokyčius, renkant informaciją apie šiuos

dalykus:

1. natūralaus gyventojų prieaugio tendencijas;

2. duomenys apie vidutinį metinį nedarbo lygį mieste pagal atskirus požymius- lytį,

amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą (Molėtų miestas ar kaimo vietovė);

3. duomenys apie vidutinį darbo užmokesčio lygį mieste;

4. pragyvenimo šaltinių struktūrą;

5. pašalpas gaunančių gyventojų skaičius, vien iš pašalpų gyvenančių šeimų ir asocialių

bei probleminių skaičius, benamių skaičius;

6. mieste organizuojamų kultūrinių renginių skaičius, jų lankomumas, dalyvių skaičius;

7. vietos ir užsienio turistų skaičiaus dinamiką;

8. duomenų rinkimas vykdant periodines apklausas apie gyventojų pasitenkinimo lygį

sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos bei švietimo įstaigų veikla.

Rengiant plano sprendiniuose numatytus projektus, būtina atlikti poveikio socialinei-

ekonominei aplinkai vertinimą ir parengti priemonių planus neigiamo poveikio mažinimui.

2.10. Santrauka

1. Molėtų miesto bendrojo plano socialinės-ekonominės dalies sprendiniai parengti

vadovaujantis Valstybės ilgalaikės raidos strategija (Žin., 2002, Nr. 113-5029),

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais (Žin., 2002, Nr.110-

4852), Nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-4029),

Respublikos sveikatos priežiūros įstatymu (Žin., 1998, Nr. 109-2995), Lietuvos

sveikatos apsaugos ministro nutarimu Nr. 647 „Dėl antrojo sveikatos priežiūros




įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijos patvirtinimo“, Seimo nutarimu „Dėl

Valstybės švietimo strategijos 2003 – 2012 metų nuostatų“ (Žin., 2003, Nr. 71-

3216), Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593), Socialinių

paslaugų įstatymu (Žin., 2006, Nr. 17-589);

2. Remiantis prognozėmis, jei bendrasis planas nebus vykdomas, Molėtų mieste toliau

didės emigracija, mažės darbingo amžiaus gyventojų, liks neišnaudotas miesto

potencialas versle, turizme ir kitose reikšmingose srityse.

3. Konkretūs sprendiniai nukreipti į subalansuotą plėtrą (tiesioginis teigiamas poveikis).

Konkrečiau – mišrūs pilnai suformuoti gyvenamieji rajonai su darbo vietomis,

želdynais, pilna socialine infrastruktūra leis užtikrinti geros kokybės gyvenimo

sąlygas, aprūpinti švietimo , sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, kultūros

įstaigomis.

4. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria viešosios Molėtų miesto įstaigos, yra

nepakankamas finansavimas bei lėšų pritraukimas. Tai užkerta kelia aktyvesniam

miesto gyventojų įtraukimui į kultūrinę, edukacinę ir socialinę veiklą.

5. Pagrindinės taikytinos priemonės reikšmingoms neigiamoms Bendrojo plano

socialinės- ekonominės dalies sprendinių įgyvendinimo pasekmėms išvengti yra:

a) nedarbo lygio mažinimo priemones derinti su rinkoje paklausių specialistų

rengimu, šiam uždaviniui įvykdyti tikslinga bendradarbiauti su švietimo ar

ugdymo įstaigomis;

b) sociologinių tyrimų vykdymas siekiant išsiaiškinti galimą gyventojų pritarimą ar

nepritarimą sprendiniams, sprendinio reikalingumą;

c) verslo plėtojimo sritis grįsti išsamiomis gyventojų poreikių analizėmis, esamos

darbo jėgos pasiūla, galimos apmokyti darbo jėgos pasiūla.

6. Pagrindinė problema bendrojo plano sprendinių poveikio aplinkai socialinėje -

ekonominėje dalyje vertinimo metu – statistinių duomenų apie Molėtų miesto

gyventojų poreikių tyrimų nebuvimas, esamos statistikos neobjektyvumas (kai kuriais

atvejais) vertinant realią situaciją. Tai trukdo objektyviai nustatyti esamą padėtį ir

įžvelgti pokyčių reikalaujančius elementus.

7. Siekiant kokybiškos Bendrųjų planų ekonominių-socialinių sprendinių įgyvendinimo

stebėsenos būtina pagerinti statistinių duomenų rinkimą ir kaupimą. Rengiant plano

sprendiniuose numatytus projektus, būtina atlikti poveikio socialinei-ekonominei

aplinkai vertinimą ir parengti priemonių planus neigiamo poveikio mažinimui.




3. MIESTO ŽELDYNŲ SISTEMA

3.1. Koncepcijos turinys, tikslai, sąsaja su kitais planais ir programomis

Žaliųjų plotų sistema yra nepaprastai svarbi ir neatskiriama miesto urbanistinės struktūros

dalis, kuri yra formuojama tikslu išsaugoti visuomeniškai ir ekologiškai vertingo gamtinio

kraštovaizdžio plotus, jų visumą tvarkyti kaip teritorinę sistemą, siekiant gerinti ekologines bei

rekreacines gyvenamosios aplinkos sąlygas, kuriant patrauklaus miesto įvaizdį.

Molėtų miesto žaliųjų plotų sistemos vystymo pasiūlymai teikiami įvertinant:

• Įvairiapuses želdinių savybes, liudijančios jų svarbą miesto organizme – oro sudėties

reguliavimas, mikroklimato gerinimas, oro užterštumo mažinimas, triukšmo mažinimas,

miesto erdvinės struktūros formavimas ir kt..

• Miesto gamtinių sąlygų ypatumus: gamtinio karkaso teritorijų lokalizaciją, kuri leidžia

žaliuosius plotus vertinti sisteminiu požiūriu, pamatyti kiekvieno jų reikšmę visai

sistemai ir ne tik kiek jie naudingi gyventojams, bet ir kaip jie palaiko viso gamtinio

komplekso gyvybingumą; gamtosauginiu požiūriu reikšmingas ir (arba) vaizdingas

gamtines teritorijas, išlaikiusias natūralaus arba sąlyginai natūralaus kraštovaizdžio

pobūdį – ežeringą Siesarties upės slėnį, išraiškingo ir vaizdingo kraštovaizdžio zonas,

miško medynais apaugusius plotus; esamus žaliuosius plotus – atskiruosius želdynus

ir kitus saugotinus želdinius, miškus, jų teritorinę sklaidą, estetines savybes ir

tinkamumą rekreacijai; teritorijas, kuriose yra nepalankios ekogeologinės sąlygos

užstatymo plėtrai ir ūkinei veiklai.

• Esamos būklės analizės išvadas: Molėtų mieste atstovaujamos pagrindinės žaliųjų plotų

sistemos kategorijos: miesto miškai ir urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės (atskirieji

želdynai) – parkai, skverai; miestas turi nemažą potencialą žaliųjų plotų sistemos

formavimui ir nepakankamai realizuotas galimybes juos įrengiant, nėra įteisinti –

suformuoti atskirųjų želdynų sklypai.

Miesto vystymo koncepcijoje vieningos žaliųjų plotų sistemos sukūrimas nustatomas kaip

viena iš prioritetinių Molėtų miesto plėtojimo krypčių, formuojant patrauklaus, patogaus ir

sveiko gyventi miesto įvaizdį. Siekiant suformuoti pilnavertę žaliųjų plotų sistemą, galinčią atlikti

visus jai keliamus reikalavimus, nustatomi tikslai:

• Išsaugoti Molėtų miesto gamtinę aplinką, formuoti žalio miesto įvaizdį;

• Išsaugoti visus esamus žaliuosius plotus urbanizuotoje miesto dalyje, didinti jų

patrauklumą, plėsti rekreacinio panaudojimo galimybes;




• Išvengti statybų skverbimosi į vertingiausias gamtosauginiu ir estetiniu požiūriu miesto

teritorijas.

• Formuoti atskiruosius rekreacinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynus naujai

įsavinamose miesto zonose ir įjungti juos į esamą žaliųjų plotų sistemą;

• Reikiamą dėmesį skirti visų žaliųjų plotų sistemos grandžių - atskirųjų rekreacinės bei

ekologinės ir apsauginės paskirties želdynų, miesto miškų, tame tarpe miško parkų,

formavimui bei tvarkymui.

• Pasiekti, kad visi žaliųjų plotų sistemos nariai (miškų grupėje – miško parkai ir miesto

miškai; atskirųjų želdynų grupėje – parkai, skverai, žaliosios jungtys ir apsauginiai

želdynai) realiai atitiktų jiems keliamus reikalavimus, jiems būtų suformuoti ir įteisinti

sklypai.

Molėtų miesto želdynų sistemos koncepcija teikiama remiantis miesto gamtinių karkaso

teritorijų (ekologinio stabilizavimo ašių ir centrų) principine lokalizacija. Ji siejama su Lietuvos

Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais (Žin., 2002, Nr. 110-4852), kur yra nustatyta

bendroji šalies teritorijos gamtinio karkaso erdvinė koncepcija ir lokalizavimo modelis; Utenos

apskrities bendrojo (generalinio) plano ir Molėtų rajono teritorijos bendrojo plano (patvirtintas

Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. B1-111) sprendiniais,

kur yra teikiama gamtinio karkaso teritorijų lokalizacija Utenos apskrityje ir Molėtų rajono

savivaldybėje.

3.2. Aplinkos būklės pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas

Molėtų miesto teritorijos bendrasis planas įgyvendinamas ne tiesiogiai, o per žemesnio

lygmens planus – miesto dalių detaliuosius ar specialiuosius planus stambesniame mastelyje bei

konkrečių objektų techninius projektus. Neįgyvendinti miesto teritorijos bendrojo plano reiškia,

kad visi žemesnio lygmens planai neturės bendro konteksto ir bus tikimybė žymių klaidų ir

žymaus neigiamo poveikio aplinkai.

Neplaninis arba stichinis (anarchinis) teritorijų vystymas iššaukia didelę gamtinės aplinkos

pažeidimų tikimybę, jos kokybės blogėjimą, probleminių taškų gausos didėjimą. Neapgalvotos

raidos grubių klaidų taisymas natūroje daug kartų brangesnis, negu modeliavimas planuose.

Neįgyvendinant Molėtų miesto bendrojo plano koncepcijoje numatomų želdynų sistemos

vystymo sprendinių, bus sudėtinga reikiamai reguliuoti didėjančius urbanizacijos mastus,

vykstančius natūralaus bei dalinai natūralaus kraštovaizdžio sąskaita. Paskutiniuoju metu labai

suaktyvėję žemėnaudos kaitos procesai ir toliau turės tendenciją plėstis, darydami didžiulę žalą

gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, jo vertybėms. Privataus intereso skatinamas




kraštovaizdžio apsaugos požiūriu vertingų gamtinio karkaso teritorijų urbanizavimas, netaikant

bendrojo plano sprendinių, neigiamai įtakos miesto želdynų, gamtinių rekreacinių išteklių kiekį

ir kokybę. Būtina pažymėti, kad nepakankamas žaliųjų plotų kiekis miesto teritorijoje negali

užtikrinti gamtinio kraštovaizdžio stabilumo, ko pasėkoje aplinkoje pradeda reikšis

geoekologinės krizės požymiai – dirvožemio erozija, vandenų eutrofikacija, nuotėkio

svyravimai, bioįvairovės nykimas, aplinkos oro, paviršinių ir požeminių vandenų, dirvožemio

užterštumo didėjimas ir pan..

3.3.Teritorijos, kurios gali būti reikšmingai paveiktos

Neįgyvendinus Molėtų miesto koncepcijoje numatomų želdynų sistemos vystymo sprendinių

didžiausią neigiamą poveikį patirtų lokalizuotos gamtinio karkaso teritorijos, nes žaliųjų plotų

sistema yra miesto teritorijos gamtinio karkaso dalis, plėtojama kaip funkciškai tikslinga ir

kompozicijos požiūriu vieninga struktūra. Skiriamos šios, svarbiausios, Molėtų miesto bendrąją

erdvinę koncepciją formuojančios ekologinio stabilizavimo teritorijos, turinčios kompensuoti

urbanistinio –ūkinio vystymo poveikį:

Geoekologinę takoskyrą, formuojančią Molėtų miesto bendrąją erdvinę koncepciją atstovauja:

• Tarptautinės (europinės) svarbos Valdajaus – Baltijos – Pomeranijos aukštumų juostos

Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruožas. Tiesiogiai jis nepatenka į

esamas Molėtų miesto teritorijos ribas, tačiau supa miestą jo rytinėje ir pietinėje dalyse,

tuo formuodamas natūralų gamtinį barjerą miesto plėtrai šiose kryptyse.

Migracinius koridoriams, formuojančius Molėtų miesto bendrąją erdvinę koncepciją atstovauja: • Mikroregioninės svarbos Siesarties migracinio koridoriaus ruožas, kertantis miesto

teritoriją jos centrinėje dalyje rytų – vakarų kryptimi.

• Lokalinės svarbos bevardžio (dešiniojo) Siesarties intako migracinis koridorius šiaurės

vakarinėje miesto dalyje, jungiantis Siesarties migracinį koridorių su Dūrių vidinio

stabilizavimo arealu.

Vidinio stabilizavimo arealus, formuojančius Molėtų miesto bendrąją erdvinę koncepciją atstovauja:

• Lokalinės svarbos Dūrių geosistemų vidinio stabilizavimo arealas. Šis arealas tiesiogiai į

Molėtų miesto teritorijos ribas nepatenka, skiriamas šiaurinėse ir šiaurės vakarinėse

apylinkėse, pasižyminčiose nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis (vyrauja pelkinėmis

nuogulomis užpildyti duburiai) tolimesnei miesto plėtrai.

• Lokalinės svarbos Molėtų miško geosistemų vidinio stabilizavimo arealas. Skiriamas

pietvakariniame Molėtų miesto pakraštyje (yra įsiterpęs tarp Siesarties migracinio

koridoriaus ir Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruožo). Pastarasis




miškingas arealas į miesto ribas patenka nedidele dalimi, tęsiasi toliau už miesto

pietvakarių kryptimi.

3.4. Su bendruoju planu susijusios aplinkos apsaugos problemos

Molėtų, kaip rajoninio centro su išvystyta inžinerine infrastruktūra, žemėnaudos struktūrą

kraštovaizdžio stabilumo požiūriu dabartiniu metu galima vertinti kaip nepakankamai palankią.

Reikia turėti omenyje, kad tolimesnis natūralių ir pusiau natūralių teritorijų ploto mažinimas gali

turėti neigiamų padarinių miesto kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai. Miesto kraštovaizdžio

kokybę apsprendžia ne tik bendras natūralių ir artimų natūralioms teritorijų plotas, bet ir jų

vientisumas, teritorinės sklaidos ypatumai. Pagrindinė gamtinio kraštovaizdžio, kaip teritorinės

sistemos stabilumo garantija būtų pilnaverčio gamtinio karkaso - kompensacinės ekologinės

sistemos su jos sudėtyje palaikoma ir vystoma miesto želdynų sistema suformavimas. Ryšium

su miesto bendrojo plano koncepcijos sprendinių įgyvendinimu, gamtinio karkaso nuostatų bei

vieningos žaliųjų plotų sistemos realizavimas būtų komplikuotas ekologinio stabilizavimo ašių

sankirtoje su urbanistinio-ūkinio vystymo ašimis, ypač pastarųjų centrams patenkant į

geoekologinių takoskyrų ar migracinių koridorių teritorijas. Deja, bet dalis Molėtų miesto

vystymo ašių ar centrų yra būtent tokioje, kraštotvarkinį konfliktą generuojančioje situacijoje –

tokias kontraversines zonas formuoja Siesarties migracinio koridoriaus ir urbanizuotų teritorijų

perdanga, šio migracinio koridoriaus vientisumo suardymas (užstatymas, gatvės, inžinerinės

komunikacijos).

3.5. Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, susiję su

bendruoju planu

Rengiamo Molėtų miesto bendrojo plano koncepcijoje nustatyti miesto želdynų sistemos

vystymo tikslai glaudžiai siejasi su aukštesnio lygmens (nacionalinio, Europos bendrijos bei

tarptautinio) aplinkosauginiais tikslais ir jiems neprieštarauja.

Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio

konvencijoje (Žin., 2002, Nr. 104-4621):

- skatinti kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą bei planavimą ir organizuoti Europos

bendradarbiavimą kraštovaizdžio klausimais (3 str.);

- įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų

bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką bei jų savasties pagrindą (5a str.);




- integruoti kraštovaizdį kaip reiškinį į savo teritorijų ir miestų planavimo politiką bei

savo kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat į

kiekvieną kitą politikos sritį, galinčią turėti poveikio kraštovaizdžiui (5d str.);

- nustatytus kraštovaizdžius įvertinti atsižvelgiant į suinteresuotų dalyvių ir atitinkamos

gyventojų grupės jiems priskiriamą ypatingą vertę (6Cb str.).

Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Nr. IXP-1794, 2001

07 22):

- Generalinis bendrojo plano principas yra šalies teritorijos subalansuotos raidos

užtikrinimas, sudarant šias strategines visuomenės ir ūkio vystimosi prielaidas (4.1

str.):kuo geriau panaudoti turimą šalies teritorijos potencialą; nedaryti žalos šalies

teritorijos gamtinei bei kultūrinei aplinkai; nepažeisti dabartinės ir būsimų kartų

teritorinių interesų; koordinuoti teritorijos naudojimą ir apsaugą šalies lygiu (kartu

atsižvelgiant į visos Europos pastangas); išsaugoti bei stiprinti šalies teritorijos

savitumą.

- Numatytoms šalies raidos strateginėms kryptims realizuoti numatoma konkretizuotų

bendrųjų strateginių teritorijos raidos tikslų sistema ekologinėje plotmėje (4.3.3 str.):

išlaikyti ir stiprinti turimą aplinkos sveikumo bei kraštovaizdžio ir biologinės

įvairovės apsaugos, gamtinio karkaso palaikymo sistemą; šalies ir regionų savitumus

formuojančioms gamtinėms ir kultūrinėms aplinkos vertybėms garantuoti efektyvią

apsaugą ir racionalų naudojimą; užtikrinti tik ekologiškai pagrįstų kraštotvarkos

programų realizavimą.

- Kiti teritorijos raidos tikslai būtų optimizuoti urbanistinę sistemą, kraštovaizdžio ir

biologinės įvairovės apsaugą, kultūros paveldo, gamybos bei rekreacinių teritorijų

naudojimą ir socialinės–kultūrinės bei techninės infrastruktūros teritorinę plėtrą. Iš jų

savo erdvine orientacija išskirtini kraštovaizdžio apsaugos tikslai (4.4 2 str.):

gamtinio karkaso teritorijų ekologinio visavertiškumo užtikrinimas bei kraštovaizdžio

įvairovės ir vertybių išsaugojimas; biologinės įvairovės išsaugojimo bei biotos

išteklių racionalaus naudojimo užtikrinimas; gamtinės rekreacinės aplinkos

racionalaus naudojimo ir apsaugos užtikrinimas; litosferos ir hidrosferos išteklių

naudojimo bei apsaugos optimizavimas; gamtinės aplinkos sveikumo (kokybės)

užtikrinimas; kraštovaizdžio kultūrinių vertybių išsaugojimas.

Tikslai numatyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 2004, Nr.21-

617):

- išlaikyti valstybės teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo

pusiausvyrą;




- formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką stengiantis

sukurti geresnes ir visoje valstybės teritorijoje visavertes gyvenimo sąlygas;

- saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo

vertybes, tarp jų ir rekreacijos išteklius;

- formuoti gamtinį karkasą, sudaryti prielaidas kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai

palaikyti arba jai atkurti.

Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3215), kurio

paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių

želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo

pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų

gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas.


Molėtų miesto bendrojo plano koncepcijoje teikiamų želdynų sistemos vystymo ir

gamtinio karkaso formavimo sprendinių įgyvendinimas sąlygotų ilgalaikes teigiamas (tiesiogines

ir netiesiogines) pasekmes:

Teritorijos vystymo darnai: urbanistinis ir gamtinis karkasas būtų harmonizuoti bendrame

erdviniame kontekste – palaikomos ir tvarkomos ekologinio stabilizavimo teritorijos efektyviai

kompensuotų urbanistinio – ūkinio vystymo poveikį, užtikrintų gyvenamosios aplinkos

sveikumą (kokybę).

Ekonominei aplinkai: kiekybiškai ir kokybiškai išplėtota želdynų sistema gerintų miesto

įvaizdį, patrauklumą investicijoms ir turizmui.

Socialinei aplinkai: pagerėtų gyvenamosios aplinkos patrauklumas ir sveikumas,

padidėtų įrengtų ir pritaikytų poilsiui gamtinėje aplinkoje teritorijų skaičius ir plotas, būtų

tenkinami įvairesni gyventojų laisvalaikio praleidimo poreikiai.

Gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui: padėtų reguliuoti kraštovaizdžio urbanizacijos ir

technogenizacijos plėtrą, saugotų gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius,

užtikrintų esamų želdynų išsaugojimą ir naujų formavimą kraštovaizdžio apsaugos požiūriu

svarbiose teritorijose, užtikrintų gamtinio karkaso teritorijų ekologinį visavertiškumą ir

teritorinį susietumą.

Želdynų sistemos vystymo sprendinių įgyvendinimo pasekmių aplinkai reikšmingumo

vertinimas pateikiamas priede ,,Suvestinis plano įgyvendinimo pasekmių reikšmingumo aplinkai

vertinimas“.





kompensuoti

Einant sprendinių realizacijos linkme, kuomet jau tampa aiškios planuojamos veiklos ir

jų mastai, turi būti ieškoma galimybių sumažinti tikėtinas neigiamas pasekmes, numatomos jų

išvengti ar sumažinti padedančias priemonės. Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių

aplinkai, visų pirma reikalinga:

1) Konkretizuojant Molėtų miesto bendrojo plano sprendinius, vadovautis aprobuota

koncepcija ir iš esmės nekeisti joje numatytos želdynų sistemos teritorinės lokalizacijos.

2) Rengiant miesto dalių ar zonų specialiuosius ir detaliuosius planus vadovautis

bendrojo plano, tiesiogiai ir netiesiogiai su aplinkos kokybe bei jos apsauga susijusiais,

sprendiniais;

3) Rengti kraštovaizdžio, tame tarpe gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo, atskirųjų

želdynų teritorijų tvarkymo specialiuosius planus bei eliminuoti neigiamai aplinkos apsaugą

įtakojančius juridinius precedentus;

4) Skatinti ekologinį švietimą ir didinti rajono gyventojų ekologinį sąmoningumą;


Molėtų miesto bendrojo plano koncepcijoje teikiamos dvi miesto teritorijos plėtros

alternatyvos:


2) Darnios plėtros alternatyva.

Įvertinus Molėtų miesto padėtį regioninėje gamtinio karkaso sistemoje, miesto teritorinės

sąrangos ypatumus gamtinio karkaso formavimo požiūriu, išskiriamos svarbiausios Molėtų

miesto bendrąją erdvinę koncepciją formuojančios ekologinio stabilizavimo teritorijos, turinčios

kompensuoti urbanistinio- ūkinio vystymo poveikį. Jas atstovauja: geoekologinė takoskyra,

migraciniai koridoriai ir vidinio stabilizavimo arealai. Būtina pabrėžti, kad gamtinis karkasas,

kaip ekokompensacinė sistema yra objektyvus teritorinis kompleksas ir funkcionuoja

nepriklausomai nuo žmogaus ar jo sukurtų institucijų norų, todėl abejose teikiamose Molėtų

miesto koncepcijos alternatyvose (Status Quo ir darnios plėtros) gamtinio karkaso - ekologinio

stabilizavimo ašių ir centrų lokalizacija nesikeičia. Tuo pačiu ir žaliųjų plotų sistema, kuri yra

miesto teritorijos gamtinio karkaso dalis, plėtojama kaip funkciškai tikslinga ir kompozicijos

požiūriu vieninga struktūra.




Reikia pažymėti, kad koncepcijos stadijoje yra teikiama tik principinė gamtinio karkaso

teritorijų (ekologinio stabilizavimo ašių ir centrų) bei žaliųjų plotų teritorijų lokalizacija.

Tolimesnis jų detalizavimas bus atliekamas sprendinių konkretizavimo stadijoje.

Gamtinės aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugos požiūriu kiek komplikuotesnė antroji –

darnios plėtros alternatyva, numatanti miesto plėtrą šiaurės ir pietų kryptimis. Sprendinių

konkretizavimo stadijoje būtina skirti reikiamą dėmesį miesto teritorinės plėtros ribų šiaurės ir

pietų kryptyse nustatymui, nes ten yra lokalizuotos svarbios gamtinio karkaso zonos: pietinėje

dalyje - tarptautinės (europinės) svarbos Valdajaus – Baltijos – Pomeranijos aukštumų juostos

Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruožas, o šiaurinėje dalyje – lokalinės

svarbos Dūrių geosistemų vidinio stabilizavimo arealas. Pastarosios gamtinio karkaso teritorijos

formuoja natūralų gamtinį barjerą miesto plėtrai šiose kryptyse.


Molėtų miesto bendrojo plano koncepcijos poveikio aplinkai vertinimas atliktas remiantis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių

aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 130-4650) bei strateginio

pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentu. Buvo vertinama Planų ir programų

strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 2 priede „Privalomos strateginio

pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos sudėtis“ nurodytais aspektais. Vertinimo eigoje

panaudota Molėtų miesto esamos būklės medžiagos dalis, susijusi su gamtiniais išteklias,

kraštovaizdžiu, saugomomis teritorijomis, aplinkos kokybe bei jos apsauga.

Vertinimo metu iškilę sunkumai:

• LR Vyriausybės patvirtintas ,,Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai

vertinimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2004, Nr. 130-4650) parengtas įvairių lygmenų

teritorijų planavimo darbams yra nediferencijuotas pagal planavimo rūšis ir

lygmenis, kurie metodiškai skiriasi;

• Poveikis aplinkai gali būti labai įvairus, atsižvelgiant į prevencines ir kompensacines

priemones, kurios gali būti detalizuojamos žemesniuose planavimo lygmenyse -

miesto dalių ar zonų detaliuosiuose ir specialiuosiuose planuose bei objektų

techniniuose projektuose. Todėl nustatyti apibendrintą poveikį aplinkai miesto

bendrajame plane dėl įvairių faktorių tampa problematiška, o vertinimas tampa

deklaratyvus;

• Trūksta patirties, tiek plano rengėjams, pateikiant reikalingus duomenis, tiek

vertintojams, nustatant plano sprendinių poveikį aplinkai.





Pagal planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, planų ir

programų įgyvendinimo pasekmių aplinkai monitoringas vykdomas valstybiniu, savivaldybių ir

ūkio subjektų lygmenimis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr.

112-2824) nustatyta tvarka. Pagrindinis dėmesys vykdant monitoringą turėtų būti kreipiamas į

dirvožemio, oro, požeminio bei paviršinio vandens kokybinius pokyčius. Taip pat turėtų būti

vykdomas ir kraštovaizdžio struktūros bei vizualinės kokybės monitoringas. Stebėtini aplinkos

apsaugos ir darnaus vystymosi aspektų pokyčiai bei poveikį patirsiančios aplinkos komponentų

kokybės ir kiekybės pokyčiai.

3.1. lentelė. Monitoringo indikatoriai

Komponento pavadinimas

Stebimas indikatorius Indikatoriaus reikšmė

Miesto kraštovaizdžio stebėjimas

- Miesto ribos (užstatytos teritorijos ir administracinės) poslinkiai - Skirtingos funkcinės paskirties teritorijų naudojimo efektyvumas - Urbanizuotų ir natūralių plotų santykio kaita

km

proc.

proc.

Gamtinis karkasas ir saugomos teritorijos

- Gamtinio karkaso elementų teritorijų plotas, jų dalis mieste - Gamtinio karkaso elementų teritorijų ploto pokyčiai per metus - Neprižiūrimų teritorijų plotas, pokyčiai per metus - Prižiūrimų ir tvarkomų teritorijų – miesto miškų, želdynų kiekis ir plotas, 1 gyv:

kv.km/proc




4. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS

SPRENDINIAI

4.1. Plano turinys, tikslai, sąsaja su kitais planais ir programomis

Molėtų miesto nekilnojamasis kultūros paveldas tvarkomas pagal reikalavimus,

nustatytus Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, kultūros

paveldo apsaugos specialiaisiais planais bei kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais

aktais. Kultūros paveldo vertingųjų savybių apsauga laikoma neatskiriama Molėtų miesto

teritorijos darnios plėtros dalimi.

Kultūros paveldas laikomas svarbiu Molėtų miesto darnios plėtros ištekliumi. Kultūros

paveldo dalies tikslai: numatyti apsaugą visiems kultūros paveldo objektams, susieti jų

naudojimą ir tvarkybą su pritaikymu viešajai paskirčiai, visuomeninės reikšmės stiprinimu,

pažintiniu ir kultūriniu turizmo bei rekreacija, pasiūlyti kultūros paveldo vertingųjų savybių

išsaugojimo būdus. Planuojama, kad įgyvendinus bendrąjį planą Molėtų miesto kultūros paveldo

apsauga taps veiksmingesnė.

Kultūros paveldo apsaugos siūlymai grindžiami Valstybės ilgalaikės raidos strategija

(Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais (Žin.,

2002, Nr. 110-4852), Nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-2039),

Lietuvos nacionaline turizmo plėtros programa (Žin., 2003, Nr. 121-5481), Molėtų rajono

strateginiu plėtros planu 2004-2010 metams (Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2004 06 03

sprendimas Nr.B1-75), Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija (Žin., 2006-06-10,

Nr. 65-2389, įsigaliojo nuo 2009.01.02).

4.2. Esamos būklės pokyčiai, jei planas nebus įgyvendintas

Neįgyvendinus bendrojo plano kultūros paveldo apsaugos sprendinių bus sudarytos

mažiau palankios sąlygos Molėtų miesto kultūros paveldo objektus pritaikyti lankymui ir viešajai

paskirčiai, kultūriniam ir pažintiniam turizmui.

Galima prognozuoti, kad neįgyvendinus bendrojo plano gali kilti grėsmė istorinio miesto

centro architektūrinio savitumo raiškai. Neįgyvendinus bendrojo plano sprendinių nebūtų

sudarytos palankios prielaidos įgyvendinti kitas kultūros paveldo apsaugos, iš dalies – ir turizmo

plėtros, programas bei rengti specialiuosius teritorijų planus, susietus su jų kultūrinės vertės

išsaugojimu bei integravimu su gamtos paveldo apsauga. Tuo pačiu menkėtų galimybės gauti

pakankamai lėšų kultūros paveldo objektų tvarkybai.




4.3. Teritorijos, kurios gali būti ženkliai paveiktos

Įgyvendinus Molėtų miesto bendrąjį planą ženkliai išaugtų galimybės atgaivinti ir

pritaikyti lankymui bei viešajai paskirčiai buvusio vandens malūno Molėtūno g., unikalus kodas

21374, teritoriją, padidinti Šv. ap. Petro ir Povilo bažnyčios, unikalus kodas 17236, urbanistinę

kompozicinę reikšmę, sustiprinti perspektyvinėje miesto plėtros teritorijoje esančios

povandeninio archeologijos paveldo objekto - Luokesų senovės gyvenvietės, unikalus kodas

24104, ir istorinio miesto centro vertingųjų savybių išsaugojimą.

Kultūros vertybių saugojimo nuostatos turėtų būti detalizuotos ir įgyvendinamos atskirų

Molėtų miesto kultūros paveldo objektų apsaugos specialiaisiais planais. Saugomų

nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos ir naudojimo reikalavimai bus nustatomi jų

individualiais apsaugos reglamentais (tipiniais reglamentais, jei individualūs reglamentai

neparengti), kurie sudaromi ir išduodami jų valdytojams per 20 darbo dienų nuo valdytojų

raštiškų prašymų gavimo dienos Kultūros paveldo departamente (jo teritoriniame padalinyje) ar

Savivaldybės paveldosaugos padalinyje (LR Kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymas

Nr. ĮV-154 Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo objekto pavyzdinio apsaugos reglamento

patvirtinimo).

Perspektyvinė miesto plėtra gali įtakoti Luokesų ežero šiaurinėje pakrantėje esančios

Luokesų senovės gyvenvietės (unikalus kodas 24104, senasis kodas A1756, teritorijos plotas 2,6

ha, apsaugos zona nenustatyta), patenkančios į planuojamos miesto plėtros „žaliojo pleišto“ ir

geoekologinės takoskyros zoną, vertingųjų savybių pokyčius. Tarptautinės (europinės) svarbos

geoekologinės takoskyros ruožas Luokesų ežero pakrantėje traktuojamas kaip natūralus gamtinis

barjeras miesto plėtrai (sk. 3.3). Sprendinių konkretizavimo stadijoje bus numatytas šios

teritorijos zonavimas ir planuojamos veiklos prioritetai siekiant išsaugoti jos išskirtinę kultūrinę

ir gamtinę vertę. Konkrečioms Luokesų senovės gyvenvietės vertingųjų savybių išsaugojimo

priemonėms nustatyti reikalinga parengti specialųjį apsaugos planą arba individualų apsaugos

reglamentą.

4.4. Su bendruoju planu susijusios nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos problemos

Svarbiausiomis su bendruoju planu susijusiomis ir nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugą įtakosiančiomis problemomis laikoma:

1. Nepakankamas kultūros paveldo objektų tvarkybos finansavimas. Neskiriant žymiai

daugiau lėšų buvusio Vandens malūno Molėtūno g., o taip pat ir kitų kultūros paveldo objektų

tvarkybos (pritaikymo viešajai paskirčiai) darbams, prioritetine tvarka neparengus Luokesų




senovės gyvenvietės (unikalus kodas 24104) specialiojo apsaugos plano arba individualaus

apsaugos reglamento, nebus įgyvendinti bendrojo plano kultūros paveldo dalies tikslai.

2. Nepakankamas Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyminės bazės

veiksmingumas. Objekto įtraukimas į Kultūros vertybių registrą laikomas tik pirminiu jo

apsaugos etapu, nesudarius saugojimo sutarties su objekto valdytoju, neskiriant lėšų

tvarkymui ir priežiūrai objektas gali būti sunaikintas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo

kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas, Žin., 2004, Nr. 153-5571) arba

žymiai sumenkintos jo vertingosios savybės.

3. Neigiami Molėtų miesto gyventojų socialinės struktūros pokyčiai. Mažėjant gyventojų

skaičiui ir didėjant santykinei nedirbančiųjų gyventojų daliai, menkėtų galimybės išsaugoti

miesto kultūros paveldą ir jį veiksmingai naudoti miesto bendruomenės reikmėms.

4.5. Tarptautiniu arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugos tikslai

Pagrindiniai tikslai, kurie yra nustatyti kultūros vertybių apsaugai miesto teritorijos

bendrojo plano lygmenyje:

1. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio

konvencijoje (Žin., 2002, Nr. 104-4621):

1.1. Įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų

bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką bei jų savasties pagrindą (5a str.);

1.2. Integruoti kraštovaizdį kaip reiškinį į savo teritorijų ir miestų planavimo politiką bei

savo kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat į kiekvieną kitą

politikos sritį, galinčią turėti poveikio kraštovaizdžiui (5d str.);

1.3. Nustatytus kraštovaizdžius įvertinti atsižvelgiant į suinteresuotų dalyvių ir

atitinkamos gyventojų grupės jiems priskiriamą ypatingą vertę (6Cb str.).

2. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos architektūros paveldo

apsaugos konvencijoje (Žin., 1999, Nr. 100-2896):

2.1. Įgyvendinti integruotą saugojimo politiką, kuri architektūros paveldo apsaugą

apibrėžtų kaip esminį planavimo tikslą (10 str. 3 dalis), skatintų architektūros paveldo

restauravimo ir priežiūros programas (10 str. 2 dalis).

2.2. Skatinti saugomų objektų panaudojimą įvertinant šiuolaikinio gyvenimo reikmes (11

str.).

3. Tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Povandeninio kultūros paveldo

apsaugos konvencijoje (Žin., 2006-06-10, Nr. 65-2389):




3.1. Povandeninio kultūros paveldo apsauga ji konservuojant in situ. Atitinkamai turi būti

leidžiama tik tokia su povandeniniu kultūros paveldu susijusi veikla, kuri derinasi su tokio

paveldo apsauga ir, paisant to reikalavimo, gali būti leidžiama siekiant svariai prisidėti prie

povandeninio kultūros paveldo apsaugos, žinių apie jį ir jo būklės gerinimo (bendrieji principai;

1 taisyklė).

3.2. Vietovės tvarkymo programoje turi būti numatyta povandeninio kulturos paveldo

konservavimas ir tvarkymas in situ vykstant lauko darbams ir jiems pasibaigus. Programoje turi

atsispindėti vieša informacija, pagrįstas vietovės stabilizavimas, stebėjimas ir apsauga nuo

pakenkimo (bendrieji principai; 25 taisyklė).

4. Tikslai, nustatyti Lietuvos teritorijos bendrajame plane (Žin., 2002, Nr. 110-4852):

4.1. Kraštovaizdžio kultūrinių vertybių išsaugojimas (4 str., 4.6 dalis);

4.2. Kultūrinio turizmo plėtojimas, apimantis atitinkamų planų rengimą bei reikalingos

infrastruktūros užtikrinimą (I skyrius, 2 str., 33 dalis).

Rengiant Molėtų miesto bendrąjį planą į aukščiau nurodytus programinių dokumentų

tikslus atsižvelgta numatant kultūros paveldo objektų naudojimo ir tvarkybos prioritetus pagal jų

vertingąsias savybes ir teritorinį kultūrinį potencialą.


Molėtų miesto bendrojo plano sprendiniai, susiję su nekilnojamojo kultūros paveldo

apsauga, žymia dalimi padės pasiekti ilgalaikes teigiamas pasekmes:

Teritorijos vystymo darnai:

• labiau integruoti kultūros ir gamtos paveldo apsaugą;

• atgaivinti ir pritaikyti lankymui Molėtų miesto kultūros paveldo objektus;

• stiprinti Siesarties upės rekreacinį vaidmenį ir istorinio miesto centro patrauklumą;

• sustiprinti perspektyvinės miesto plėtros zonoje esančios Luokesų ežero šiaurinės

pakrantės zonos kultūros ir gamtos paveldo saugojimą.

Ekonominei aplinkai

• skatinti kultūrinio ir pažintinio turizmo plėtrą;

• visuomenės poreikiams veiksmingiau naudoti miesto istorinio centro viešąsias erdves ir

kultūros paveldo objektus.

Socialinei aplinkai

• formuoti kultūrinį istorinį miesto įvaizdį;

• stiprinti kultūrinio tapatumo ir pasididžiavimo savo miestu nuostatas.

Gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui




• padėti sukurti patrauklią ir kultūrine verte pasižyminčią rekreacinę aplinką mieste;

• skatinti istorinio kultūrinio ir gamtinio kraštovaizdžio apsaugos integralumą Siesarties

upės slėnio zonoje ir Luokesų ežero šiaurinės pakrantės (planuojamoje „žaliojo pleišto“)

zonoje ;

• plėtoti regionines vandens ir dviračių turizmo trasas, siejančias gamtinę aplinką ir

kultūros paveldo objektus.


kompensuoti

Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių aplinkai, reikalinga:

1) rengiant kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos specialiuosius ir teritorijos

detaliuosius planus vadovautis bendrojo plano kultūros paveldo apsaugos sprendiniais;

2) miesto istorinio centro specialiuosius ir detaliuosius planus rengti siekiant jo

vertingųjų savybių išsaugojimo ir stiprinimo;

3) prioritetine tvarka parengti Luokesų senovės gyvenvietės apsaugos specialųjį planą

arba individualų apsaugos reglamentą;

4) ateityje parengti Molėtų istorinio centro specialųjį apsaugos planą arba individualų

apsaugos reglamentą.


Pasirinkta darniosios plėtros koncepcija kultūros paveldą traktuoja kaip esminį miesto

plėtros resursą. Kultūros vertybių apsauga yra integruojama su gamtos paveldo apsauga,

finansiniai ištekliai ir pastangos sutelkiami kultūros paveldo pritaikymui viešajai paskirčiai,

kultūriniam ir pažintiniam turizmui plėtoti. Šia koncepcija pagrįsti projektai padeda paveldo

objektų tvarkybai pritraukti aplinkosaugos fondų bei privačių investuotojų lėšas. Pasirinkus

Status quo plėtros koncepciją Molėtų mieste išliktų XX amžiaus antrojoje pusėje susidariusios

istorinio kraštovaizdžio deformacijos, būtų menkesnės galimybės tvarkyti ir atgaivinti kultūros

paveldo objektus.

I alternatyva yra Status quo – esamos padėties išlaikymas. Ši alternatyva numato

intensyviau plėtoti esamą miesto infrastruktūrą, todėl galima prognozuoti, kad gerėtų kultūros

paveldo objektų pasiekiamumas pėsčiomis ir dviračiais. Prioritetas būtų teikiamas kultūros

paveldo objektų naudojimui viešajai paskirčiai, kultūros ir turizmo reikmėms, miesto

architektūrinio savitumo raiškos stiprinimui.




II alternatyva - darnioji plėtra. Ši Molėtų vystymo alternatyva sudarytų prielaidas

atgauti miesto urbanistinės erdvinės kompozicijos lygsvarą, prarastą sovietiniame laikotarpyje.

Plėtojant planuojamą prijungti teritoriją šiaurės rytinėje miesto prieigų dalyje, istorinis Molėtų

centras atgautų buvusią centrinę padėtį mieste. Prie miesto planuojamoje prijungti šiaurės

rytinėje teritorijoje nėra kultūros paveldo objektų, tačiau jos estetinę raišką ir socialinį kultūrinį

klimatą įtakotų Šv. ap. Petro ir Povilo bažnyčia. Kultūros paveldo apsaugos prioritetai išliktų tie

patys, kaip ir I-ojoje alternatyvoje, tačiau sustiprėtų vizualinė kompozicinė miesto istorinio

centro reikšmė.


Bendrojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimas atliktas remiantis Nekilnojamojo

kultūros paveldo registro duomenimis, nacionaliniais ir Lietuvos priimtais tarptautiniais kultūros

paveldo apsaugos teisės aktais, Lietuvos teritorijos bendruoju planu, kultūros paveldo objektų

tyrimais. Vertinimo sunkumai yra susiję su nepilnais ir nepakankamai atnaujintais į Kultūros

vertybių registrą įtrauktų objektų apskaitos duomenimis.

Nesant apklausų (sociologinių tyrimų) duomenų apie Molėtų gyventojų vertybines

nuostatas bei kultūros paveldo saugojimo ir naudojimo siekius, nustatant atskirų objektų vertę

bei tvarkybos ir naudojimo prioritetus gali būti nepakankamai atsižvelgta į miesto bendruomenės

nuomonę.


Bendrojo plano kultūros paveldo apsaugos sprendinių įgyvendinimo stebėsena

(monitoringas) turi būti vykdoma pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsenos taisykles

(Žin., 2005, Nr.86-3242). Stebėsena (monitoringas) turi būti vykdoma periodiškai ir pagal

reikalavimus, nustatytus atsižvelgiant į objektų tipologijos ypatumus, fizinę būklę, teisinę

priklausomybę. Stebėsenos rezultatai: stebėjimo ir fiksavimo duomenys, vertingąsias savybes

naikinančių ar žalojančių poveikių vertinimas, apibendrinimas ir prognozavimas, turi būti

teikiami už Molėtų miesto ir planuojamos jo plėtros zonos kultūros paveldo vertybių apsaugą ir

teritorijų planavimą atsakingoms institucijoms.




4.11. Santrauka

Molėtų miesto nekilnojamasis kultūros paveldas tvarkomas pagal reikalavimus,

nustatytus Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, kultūros

paveldo apsaugos specialiaisiais planais bei kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais

aktais. Kultūros paveldo vertingųjų savybių apsauga laikoma neatskiriama Molėtų miesto

teritorijos darnios plėtros dalimi. Kultūros paveldas laikomas svarbiu Molėtų miesto darnios

plėtros ištekliumi.

Svarbiausiomis su bendruoju planu susijusiomis ir nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugą įtakosiančiomis problemomis laikoma menkas kultūros paveldo objektų tvarkybos

finansavimas, nepakankamas Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyminės

bazės veiksmingumas, neigiami Molėtų miesto gyventojų socialinės struktūros pokyčiai.

Molėtų miesto bendrajame plane nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos siūlymai

grindžiami svarbiausiais kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais strateginiais ir teritorijų

planavimo dokumentais. Darniosios plėtros koncepcija įgalina kultūros vertybių apsaugą

integruoti su gamtos paveldo apsauga, finansinius išteklius ir pastangas sutelkti kultūros paveldo

pritaikymui viešajai paskirčiai, kultūriniam ir pažintiniam turizmui plėtoti. Šia koncepcija

pagrįsti projektai padeda paveldo objektų tvarkybai pritraukti aplinkosaugos fondų bei privačių

investuotojų lėšas.

Nepriklausomai nuo pasirinktos Molėtų miesto plėtros koncepcijos prioritetas būtų

teikiamas kultūros paveldo objektų naudojimui viešajai paskirčiai, kultūros ir turizmo reikmėms,

miesto architektūrinio savitumo raiškos stiprinimui. Tačiau Molėtų darniosios plėtros vystymo

alternatyva sudarytų prielaidas atgauti miesto urbanistinės erdvinės kompozicijos lygsvarą,

prarastą sovietiniame laikotarpyje. Plėtojant planuojamą prijungti teritoriją šiaurės rytinėje

miesto prieigų dalyje, istorinis Molėtų centras atgautų buvusią centrinę padėtį mieste.

Prioritetine tvarka siūloma parengti perspektyvinėje miesto plėtros teritorijoje esančios

Luokesų senovės gyvenvietės - Lietuvos mastu unikalaus archeologijos paveldo objekto,

apsaugos specialųjį planą arba individualų apsaugos reglamentą, kas yra būtina konkrečioms jos

išsaugojimo priemonėms nustatyti.

Neįgyvendinus bendrojo plano kultūros paveldo apsaugos sprendinių bus sudarytos

mažiau palankios sąlygos Molėtų miesto kultūros paveldo objektus pritaikyti lankymui ir viešajai

paskirčiai, kultūriniam ir pažintiniam turizmui.




5. MOLĖTŲ MIESTO SUSISIEKIMO SISTEMA

5.1. Plano tikslai ir turinys

Molėtų miesto teritorijos bendrojo planoBendrojo plano susisiekimo sistemos pagrindinis

tikslas tobulinti ir plėsti esamą miesto gatvių ir dviračių takų tinklą, gerinti gatvių parametrus ir

važiuojamosios dalies būklę, plėsti pėsčiųjų takus, didinti eismo saugumą, tobulinti eismo

reguliavimą pagrindinėse gatvėse. Įgyvendinant šiuos tikslus Molėtų mieste reikia atlikti:

1) tolygiai vystyti miesto teritorijos plėtrą;

2) užtikrinti atliekamų miesto gyventojų kelionių patogumą ir komfortą;

3) didinti eismo saugą gatvėse ir sankryžose;

4) mažinti aplinkos taršą ir triukšmą miesto teritorijoje;

5) rezervuoti miesto teritorijas transporto infrastruktūros plėtrai.

Molėtų miesto teritorijos bendrojo planoBendrojo plano aiškinamasis raštas susideda iš:

1) esamosios būklės analizės ataskaitos;

2) koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos;

3) pagal patvirtintą koncepciją parengtų sprendinių;

4) sprendinių poveikio vertinimo ataskaitos.

Molėtų miesto teritorijos bendrojo planoBendrojo plano SPAV ataskaita yra parengta

remiantis SPAV apimties nustatymo dokumentu.

5.2. Bendrojo plano sąsaja su kitais planavimo dokumentais

Molėtų miesto bendrojo planoBendrojo plano susisiekimo sistemos dalies sprendiniai

suderinti su šiais teritorijų planavimo ir strateginiais dokumentais:

� Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (2002 m.);

� Rengiamu Utenos apskrities bendruoju planu;

� 2002-2015 metų Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa,

patikslinta 2005-2015 metams.




5.3. Esamos būklės analizė

Molėtų miesto susisiekimo sistemos esamos būklės analizė pateikta Bendrojo plano

aiškinamajame rašte.

Molėtų miesto susisiekimo sistema šiuo metu yra pakankamai išvystyta, mieste kelionės

atliekamos automobiliais, pėsčiomis ir dviračiais, nėra tik viešojo transporto maršrutų. Mieste

šiuo metu nepakankamai užtikrinamas eismo saugumas pėstiesiems ir dviratininkams,

važiuojantis transportas daro neigiamą poveikį aplinkai.

Esamas gatvių tinklo tankis iš esmės tenkina dabartinius Molėtų miesto poreikius, nors

pagrindinių gatvių techniniai parametrai, dangų būklė, dar yra nepakankami. Esamų gatvių ir

sankryžų apkrovimo lygis miesto centre neviršija jų laidumo galimybių. Pėsčiųjų ir dviračių

takai atskiruose miesto dalyse neatitinka miesto gyventojų poreikių.

Molėtų miesto susisiekimo sistema, daugumoje tenkina gyventojų interesų poreikį.

Daugelis mieste spręstinų problemų yra susiję su nepakankamu susisiekimo infrastruktūros

objektų finansavimu.

Neįgyvendinus Molėtų miesto bendrojo planoBendrojo plano susisiekimo sistemos

koncepcijos sprendinių, galimos tokios pasekmės:

1) Molėtų miesto susisiekimo sistema bus nesaugi ir nebepatenkins miesto gyventojų

poreikio ir didins neigiamą poveikį miesto aplinkai;

2) mieste didės eismo įvykių skaičius, kurių metu skaudžiausiai nukentės pėstieji ir

dviratininkai;

3) Molėtų miesto susisiekimo sistemos esamas potencialas nebus tinkamai

išnaudojamas.


Molėtų Ištrintas sakinys. miesto gamtiniam karkasui ir želdynams galimas tik

trumpalaikis nereikšmingas poveikis gatvių ir sankryžų rekonstrukcijos ir asfaltavimo metu.

5.5. Molėtų miesto susisiekimo sistemos plėtros aplinkosaugos problemos ir tikslai

Aplinkosaugos problemos, susijusios su Molėtų miesto bendrojo planoBendrojo plano

susisiekimo sistema yra:

� transporto priemonių tarša kenksmingomis aplinkai ir gyventojams medžiagomis;

� transportinio triukšmo mažinimas miesto gatvėse.




Molėtų miesto bendrojo planoBendrojo plano susisiekimo sistemos sprendiniai numato

įgyvendinti pagrindinius aplinkosaugos tikslus:

1) mažins transporto priemonių taršą kenksmingomis aplinkai ir gyventojams

medžiagomis;

2) užtikrins, kad transportinis triukšmas miesto gatvėse neviršytų leistinų higienos

normų;

3) skatins biotransporto priemonių naudojimą gyventojų kelionėms mieste.

5.6. Galimos reikšmingos pasekmės

SPAV metu yra vertinamos Molėtų miesto susisiekimo sistemos plėtros sprendinių

galimos pasekmės. Vertinami miesto aplinkos komponentai, kuriems gali turėti įtakos bendrojo

planoBendrojo plano susisiekimo sistemos plėtros sprendiniai:

1) miesto ekonominė aplinka (savivaldybės biudžetas, investicijų ir verslo sąlygos, ūkio

raidos procesai ir pan.);

2) miesto socialinė aplinka (įvairūs socialiniai procesai);

3) miesto gamtinė aplinka ir kraštovaizdis (oro, vandens kokybė, ekosistemos, gyvūnų

ir augalų rūšys, gamtinės buveinės).

Molėtų miesto bendrojo planoBendrojo plano susisiekimo sistemos sprendiniai yra susiję

su aplinkosaugos problemomis: aplinkos tarša transporto priemonių išmetamosiomis dujomis,

transportinis triukšmas, miesto aplinkos tarša naftos produktais. Šių problemų sprendimas yra

vienas iš svarbiausių Molėtų miesto Bendrojo plano tikslų.

SPAV metu vertinamos susisiekimo sistemos infrastruktūros plėtros sprendinių galimos

pasekmės Molėtų miesto ekonominės aplinkos, socialinės aplinkos, gamtinės aplinkos ir

kraštovaizdžio aspektais.

5.6.1. Ekonominė aplinka

Molėtų miesto susisiekimo sistema leidžia teikti kokybiškas viešąsias paslaugas

gyventojams, organizacijomis, pramonės įmonėms, verslo subjektams ir tuo būdu skatina

ekonominę bei socialinę miesto plėtrą.

Transporto sprendinių įgyvendinimui, prireiks didelių investicijų, kurių dalis turės būti

skiriamos iš Molėtų rajono Savivaldybės biudžeto. Šiam tikslui būtina efektyviai panaudoti ir ES

Struktūrinių fondų lėšas. Susisiekimo sistemos plėtra Molėtų mieste sukurs palankesnę




investicinę aplinką, sudarys geresnes prielaidas smulkiojo verslo plėtrai. Molėtų miesto

tolimesnei raidai didelės įtakos turi išvystytas gatvių tinklas.

5.6.2. Socialinė aplinka

Molėtų miesto susisiekimo sistemos tobulinimas įtakos gerėjančią gyventojų gyvenimo

kokybę, viešosios paslaugos bus labiau prieinamos daugumai miesto gyventojų. Biotransporto ir

viešojo transporto vystymas mieste suteiks visiems gyventojams geras susisiekimo sąlygas,

nepriklausomas nuo amžiaus ir socialinės grupės.

5.6.3. Gamtinė aplinka ir kraštovaizdis

Susisiekimo sistemos vystymas, numatomas triukšmo mažinimo priemonės, turės

ilgalaikį teigiamą poveikį Molėtų miesto gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui, kadangi mažės

transportinis triukšmas, automobilių išmetamųjų dujų kiekis, visa tai leis išsaugoti gražią ir

sveiką miesto aplinką. Molėtų mieste galimas trumpalaikis nereikšmingas neigiamas poveikis

gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus. Šiuo laikotarpiu yra

galimi vienkartiniai padidintos taršos patekimo į aplinką atvejai, atliekant statybos darbus,

laikinai gali būti pažeistas kraštovaizdis. Molėtų mieste galimas nereikšmingas neigiamas

poveikis aplinkai, atliekant įvairius žemės kasimo, transportavimo, asfaltavimo ir kitus darbus.

Pagal Molėtų miesto bendrojo planoBendrojo plano sprendinius optimaliai sutvarkyta

susisiekimo sistema mieste užtikrins mažesnę gamtinės aplinkos taršą. Numatomas teigiamas

poveikis gamtinės aplinkos kokybei yra ilgalaikis.

Ištrinta pastraipa

5.7. Priemonės reikšmingoms pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ir kompensuoti

Įvertinus Molėtų miesto bendrojo planoBendrojo plano sprendinių reikšmingą poveikį

aplinkai, atskiriems aplinkos komponentams, galima teigti, kad siūlomi susisiekimo sistemos

sprendiniai yra nereikšmingi aplinkosauginiu požiūriu ir jų įgyvendinimas lems daugiau

teigiamų nei neigiamų pasekmių miesto aplinkai.

Molėtų miesto Bendrojo plano susisiekimo sistemos sprendinių įgyvendinimo pasekmes

galima sumažinti arba jų išvengti, taikant naujus ir nekenksmingus aplinkai gatvių statybos

būdus ir technologijas, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų

aplinkosauginių reikalavimų ir procesų.




5.8. Bendrojo plano koncepcijos alternatyvos

Molėtų miesto teritorijoje svarstytos dvi plėtros alternatyvos:


2) darnios plėtros alternatyva;

Pasirinkta Molėtų darnios plėtros susisiekimo sistemos alternatyva remiasi dabartine

urbanistine miesto planine struktūra. Šios alternatyvos svarbiausi požymiai:

� patogus objektų išdėstymas ir įvairių rūšių susisiekimo planavimas;

� miesto gatvių tinklo rekonstrukcija ir pėsčiųjų bei dviračių takų plėtra;

� sprendžiamos transporto, užterštumo bei triukšmo problemos;

� suformuota dviračių ir pėsčiųjų takų sistema, kuri garantuos patogų susisiekimas tarp

atskirų miesto teritorijų;

� priartinimas darbo vietų prie gyvenamųjų rajonų, tai leis gyventojams keliones atlikti

pėsčiomis.


Atliekant Molėtų miesto bendrojo planoBendrojo plano susisiekimo sistemos SPAV,

buvo naudojamasi šio dokumento esamosios būklės analize ir koncepcija. SPAV vertinimas

atliktas panaudojant transporto statistinę medžiagą, atlikus natūrinius transporto ir pėsčiųjų

tyrimus Molėtų mieste. Dabartiniu metu yra nedaug statistinių duomenų apie Molėtų miesto

susisiekimo sistemą. Esamose ataskaitose statistiniai transporto duomenys apie Molėtų miestą ir

Molėtų rajoną pateikiami bendri, statistinis informacijos atnaujinimas yra neoperatyvus. Tačiau

šios problemos neturėjo įtakos Molėtų miesto susisiekimo sistemos poveikio aplinkai vertinimo

kokybei ir rezultatams.

5.10. Numatomos monitoringo priemonės

Molėtų miesto bendrojo planoBendrojo plano susisiekimo sistemos sprendinių poveikio

aplinkai monitoringas turi būtu vykdomas pagal LR aplinkos monitoringo įstatyme ir

atitinkamuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Atliekant Molėtų miesto susisiekimo sistemos sprendinių įgyvendinimo monitoringą, turi

būti numatyti duomenų apie besikeičiančią transporto priemonių būklę, gatvių ir sankryžų

apkrovimą rinkimas ir kaupimas. Visa tai ateityje padėtų lengviau apibendrinti ir analizuoti




reikiamus statistinius duomenis, kurie reikalingi Molėtų miesto bendrojo plano susisiekimo

sistemos daliai.




6. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

6.1. Įvadas

Molėtų miesto teritorijos bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros dalies pagrindiniai

tikslai yra:

� plėtoti ir tobulinti susiklosčiusią Molėtų miesto erdvinę struktūrą, formuoti ir vystyti

urbanistinės sistemos aprūpinimą inžinerine infrastruktūra;

� derinant valstybės, apskrities ir jos savivaldybių interesus, parengti miesto teritorijos

inžinerinės infrastruktūros tvarkymo bei darnaus vystymo nuostatas;

� atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Žin., 2002,

Nr.110-4852) iškeltus inžinerinės infrastruktūros vystymo ir pertvarkymo prioritetus,

detalizuoti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius Molėtų

miesto teritorijoje;

� numatyti priemones gyvenimo ir aplinkos kokybei gerinti;

� numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, ekologinę

pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių

išsaugojimą;

� suformuoti principines nuostatas teritorijų apsaugai nuo pavojingų technogeninių

procesų;

� rezervuoti teritorijas inžinerinės infrastruktūros plėtrai.

Inžinerinės infrastruktūros koncepcija yra parengta perkeliant sritinių dokumentų sprendinius ir

papildant juos papildomomis nuostatomis, susijusiomis su bendrajame plane numatoma erdvine

miesto struktūra. Iš kitų dokumentų perkeltų sprendinių strateginio poveikio aplinkai vertinimas,

kai tai reikalinga, atliktas rengiant minėtus dokumentus. Šioje bendrojo plano SPAV ataskaitoje

vertinami tik papildomi koncepciniai sprendiniai, naujai siūlomi bendrajame plane numatomos

urbanistinės plėtros kontekste.

6.2. Bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros dalies sąsaja su kitais planavimo

dokumentais

Molėtų miesto bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros dalies sprendimai suderinti su

visais aukštesnio lygmens teritorijų planavimo ir strateginiais dokumentais, galiojančiais

planuojamai teritorijai. Bendrieji dokumentai išvardinti kituose šios ataskaitos skyriuose, o

žemiau nurodomi tik inžinerines infrastruktūros sritiniai dokumentai:




� Nacionaline energetikos strategija (Žin., 2007, Nr. 11-430);

� Šilumos ūkio plėtros kryptimis (Žin., 2004, nr. 44-1446);

� Vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) plėtros strategija (Žin.,

2005, Nr. 8-245);

� Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu (Žin., 2007, Nr. 122-5003).

Į rengiamus Molėtų miesto teritorijos bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros

sprendinius perkeliami šie patvirtinti planuojamai teritorijai galiojantys planai ir programos:

� Neries investicinis vandentvarkos projektas;

� Projektas „Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas";

� Molėtų rajono šilumos ūkio specialusis planas.

6.3. Inžinerinės infrastruktūros esama būklė

Molėtų miesto teritorijos aprūpinimo inžinerine infrastruktūra esamoji būklė aprašyta

Molėtų miesto teritorijos bendrojo plano esamosios būklės analizės ataskaitoje. Šiame

dokumente pateikiama esamosios būklės analizės santrauka.

6.3.1. Vandentieka ir vandenvala

Molėtų mieste gyventojai vartoja centralizuotai teikiamą, artezinių gręžinių ir kastinių

šulinių vandenį. Centralizuotai geriamuoju vandeniu aprūpinama 82 % Molėtų gyventojų,

centralizuota buitinių nuotekų sistema naudojasi 70 % Molėtų gyventojų. Centralizuotos buitinių

nuotekų tvarkymo ir aprūpinimo geriamuoju vandeniu sistemos pavaizduotos žemiau pateituose

paveiksluose.




6.1 pav. Molėtų miesto buitinių nuotekų infrastruktūra

6. 2 pav. Molėtų miesto centralizuoto vandens tiekimo infrastruktūra




Molėtų miesto buitinių nuotekų valymo įrenginiai yra pastatyti Molėtų miesto

pietvakarinėje dalyje. Projektinis nuotekų valymo įrenginių pajėgumas beveik siekia 730

tūkst.m3/metus. 2005 m. išvalytų nuotekų kiekis buvo 198,6 tūkst.m3/metus. Nuotekos yra

išleidžiamos į Siesarties upelį. Vidutinis išleidžiamų nuotekų užterštumas 2007 metais neviršijo

normų reikalavimų.

Molėtų miesto lietaus nuotekų sistemą sudaro 4 lietaus nuotekų sistemos išleistuvai ir 5 km

vamzdynų. Esama sistema yra išplėtota nepakankamai.

6.3.2. Atliekų tvarkymas

Molėtų mieste komunalinių atliekų tvarkymą reglamentuoja 2008 metais patvirtintos

komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės ir komunalinių atliekų tvarkymo planas 2008–2018

metams. Mieste veikia konteinerinė atliekų surinkimo sistema, atliekų surinkimo paslaugų

teikimo lygis 2007 m. buvo apie 84 %. Molėtų miesto atliekų surinkimo infrastruktūra

pavaizduota 3 paveiksle.

6.3 pav. Molėtų miesto atliekų surinkimo infrastruktūra




Molėtų mieste atliekų surinkimo paslauga daugiabučių namų kvartaluose išvystyta gerai,

tačiau eksploatuojamų konteinerių kiekis nepakankamas, todėl reikalinga aikštelėse įrengti

daugiau konteinerių buitinėms atliekoms surinkti. Mažaaukštės gyvenamosios statybos

kvartaluose atliekų surinkimo paslauga turi būti plečiama, aprūpinant gyventojus mažo tūrio

mobiliaisiais konteineriais.

Molėtų miesto gyventojams sudarytos sąlygos Molėtų miesto atliekų priėmimo aikštelėje

šalinti antrines žaliavas bei specifines atliekas, tokias kaip: didžiosios, statybos ir griovimo,

buities pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos. Reikalinga plėsti

antrinių žaliavų rūšiavimą, diegiant daugiau antrinių žaliavų aikštelių mieste.

6.3.3. Elektros tiekimas

Molėtų miestas elektros energiją gauna iš 110 kV perdavimo tinklo atšakos, kuri žiedu

sujungta su Utenos ir Neries 330/110 kV įtampos pastotėmis, ir iš 35 kV įtampos tinklo, sujungto

su Ukmergės ir Skiemonių 110/35/10 kV transformatorių pastotėmis. Molėtų miesto

110/35/10kV transformatorinė pastotė yra miesto vakarinėje dalyje. Nuo šios transformatorių

pastotės elektros energija miestui yra skirstoma 10 kV elektros energijos tinklais iki mieste

esančių 10/0,4 kV transformatorių pastočių bei skirstomųjų punktų. Toliau elektros energija yra

skirstoma kabeliniais ir oriniais 0,4 kV elektros energijos tinklais iki galutinių vartotojų.

6.4 pav. Molėtų miesto elektros tiekimo infrastruktūra




Esama elektros tinklų schema užtikrina, kad plečiantis Molėtų miestui nauji vartotojai

galės būti prijungti prie esamų elektros tiekimo tinklų.

6.3.4. Šilumos ūkis

Molėtų miesto šilumos ūkis yra tvarkomas pagal 2004 metais parengtą ir Molėtų rajono

savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. B1-22 patvirtintą Molėtų rajono šilumos

ūkio specialųjį planą. Šiuo planu Molėtų miesto teritorija yra suskirstyta į šilumos vartotojų

teritorijas, kurioms nustatytas aprūpinimo šiluma reglamentas. Centrinė miesto dalis, kurioje

vyrauja intensyvesnis užstatymas ir yra išplėtota centralizuoto šilumos tiekimo sistema yra

priskirtas centralizuoto šilumos tiekimo zonai. Aplink šias zonas išsidėsčiusiose visuomeninio ar

tankesnio gyvenamojo užstatymo teritorijose numatyta centralizuoto šilumos tiekimo plėtra

ateityje. Dalis teritorijų priskirta mišraus aprūpinimo šiluma būdui, o likusi miesto teritorija,

kurioje vyrauja mažaaukštė gyvenamoji statyba yra aprūpinama šiluma necentralizuotai.

Centralizuoto šilumos tiekimo tinklai išplėtoti beveik pusėje Molėtų miesto teritorijos.

Šiluma centralizuotai tiekiama į bendrą tinklą sujungtais šilumos tiekimo tinklais iš pietinėje

miesto dalyje (Mechanizatorių g. 70) esančios katilinės. Molėtų miesto vartotojų centralizuoto

aprūpinimo šiluma infrastruktūra pavaizduota 5 paveiksle.

6.5 pav. Centralizuoto šilumos tiekimo sistema Molėtų mieste




Molėtų mieste centralizuotai aprūpinamas šiluma pastatų bendras plotas yra apie 140

tūkst. m², didžiausias prie centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemos prijungtų vartotojų poreikis

Molėtų mieste sudaro apie 10 MW. Per metus centralizuotai vartotojams patiekiama apie 23

GWh šilumos. Centralizuotai šiluma miesto vartotojus aprūpinančiose katilinėje instaliuota 22,75

MW šilumos galia. Šioje katilinėje pagrindinis kuras yra mediena, rezervinis – mazutas.

Katilinėje įrengtas vienas 6,5 t/h našumo garo katilas ir trys vandens šildymo katilai, kurių

bendra instaliuota galia sudaro 13,5 MW. Esamų centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos

pajėgumų pakanka esamų centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemų vartotojų poreikiams

užtikrinti.

6.3.5. Dujų tiekimas

Gamtinės dujos Molėtų miestui nėra tiekiamos.

6.3.6.Telekomunikacija ir ryšiai

Pagrindiniai Molėtų miesto telekomunikacijos ir ryšių infrastruktūros objektai

pavaizduoti 6 paveiksle.

6.6 pav. Molėtų miesto ryšių ir telekomunikacijos infrastruktūra




Elektroninių ryšių infrastruktūra Molėtų miesto teritorijoje yra gerai išplėtota, įrengta

pakankamai viešųjų interneto prieigos taškų.


Pateikta kitose dalyse.

6.5. Su planu susijusios aplinkosaugos problemos ir tikslai

Pagrindinės aplinkosaugos problemos, susijusios su Molėtų miesto bendrojo plano

inžinerinės infrastruktūros dalies tikslais ir planuojamomis ūkio šakomis yra:

� oro tarša kenksmingomis aplinkai ir žmogui medžiagomis, atmosferos tarša šiltnamio

efektą sukeliančiomis dujomis;

� energijos ir vandens išteklių neefektyvus naudojimas;

� paviršinių ir gruntinių vandenų tarša;

� dirvožemio tarša;

� grėsmė biologinės įvairovės išlikimui;

� grėsmė kraštovaizdžio išsaugojimui;

� grėsmė kultūros paveldo išsaugojimui.

Rengiamo Molėtų miesto bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros dalies sprendiniais

siekiama įgyvendinti tokius aplinkosaugos tikslus:

� mažinti aplinkos oro taršą kenksmingomis aplinkai ir žmogui medžiagomis;

� mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, siekiant

įgyvendinti Lietuvos kaip Europos Bendrijos narės įsipareigojimus dėl įtakos klimato

kaitai švelninimo;

� užtikrinti efektyvų energijos ir vandens vartojimą, skatinti atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimą;

� užtikrinti gamtinių paviršinių ir požeminių vandenų apsaugą;

� užtikrinti dirvožemio apsaugą;

� inžinerinės infrastruktūros plėtrą organizuoti taip, kad būtų saugojamas ir palaikomas

kultūros ir gamtos paveldas (kraštovaizdis, biologinė įvairovė).




6.6. Aplinkos pokyčiai neįgyvendinant plano koncepcinių sprendinių

Kadangi į Molėtų miesto teritorijos bendrąjį planą perkeliamos jau parengtos ir

įgyvendinamos planuojamam laikotarpiui inžinierinės infrastruktūros nacionalinės, regioninės,

rajoninės ir miesto plėtros programos bei planai, ši sritis būtų vystoma vadovaujantis minėtais

dokumentais ir neįgyvendinant bendrojo plano. Todėl bendrajame plane numatytų sprendinių

įgyvendinimas iš esmės nekeičia inžinerinės infrastruktūros planuojamos raidos krypčių. Tačiau

bendrojo plano numatyta erdvinė miesto struktūra sudaro prielaidas tiksliau teritoriškai

prioritetizuoti inžinerinės infrastruktūros plėtrą, t.y. įgyvendinti infrastruktūros atnaujinimo ir

plėtros projektus derinant juos su miesto struktūros planuojama plėtra ir jos pobūdžiu.

Neįgyvendinant bendrojo plano iškiltų pavojus, kad inžineriniai tinklai pirmiausia būtų plėtojami

ne labiausiai problemiškose teritorijose, infrastruktūros plėtra būtų nepakankamai suderinta su

miesto teritorijos urbanistine raida. Tai lemtų tiek neefektyvaus finansinių išteklių naudojimo

grėsmę, tiek nepakankamai racionalų gamtinių išteklių naudojimą ir didesnį, nei neišvengiamas,

inžinerinių objektų neigiamą poveikį aplinkai.

Bendrojo plano įgyvendinimas sudaro sąlygas miesto infrastruktūros vystymui

palaipsniui, prioritetų tvarka, įgyvendinant bendrojo plano sprendinius. Inžinerinių tinklų plėtra,

numatyta atsižvelgiant į miesto teritorijos esamą ir planuojamą urbanistinę struktūrą, leidžia

parinkti optimalų įrenginių našumą, sąlygojantį techniniu ir ekonominiu požiūriu efektyviausią,

sukeliantį mažiausią neigiamą poveikį gamtinei aplinkai, įrenginių darbą.

6.7. Bendrojo plano koncepcijos alternatyvų vertinimas inžinerinės infrastruktūros plėtros

požiūriu

Bendrajame plane analizuojamos dvi Molėtų miesto urbanistinės struktūros plėtros

alternatyvos: Status quo ir darniosios plėtros alternatyva, kurias atitinka dvi inžinerinės

infrastruktūros plėtros alternatyvos. Čia pateikiama inžinerinės plėtros alternatyvų aprašymo

santrauka, visą aprašymą galima rasti bendrojo plano koncepcinių sprendinių aiškinamajame

rašte.

Priėmus Status quo alternatyvą, kurioje gyventojų skaičiaus augimas Molėtų mieste

nenumatomas ir siekiama išlaikyti esamą miesto urbanistinę struktūrą, planuojama palaipsniui

atnaujinti ir tankinti, prijungiant naujus vartotojus, esamus inžinerinius tinklus (vandentiekio,

nuotekų, šilumos tiekimo, elektros, ryšių). Vandens tiekimo ir buitinių nuotekų surinkimo tinklus

planuojama išplėtoti visoje miesto teritorijoje, siekiant suteikti galimybę visiems miesto

teritorijoje esantiems vartotojams gauti centralizuotas vandens tiekimo ir centralizuotas nuotekų




surinkimo paslaugas. Numatoma atlikti lietaus nuotekų sistemos inventorizaciją, parengti šios

nuotekų sistemos specialųjį planą ir jį įgyvendinant renovuoti bei išplėsti miesto lietaus nuotekų

sistemą, paklojant naujus tinklus, įrengiant naujus valymo įrenginius. Plečiant geriamojo

vandens tiekimo sistemas planuojama numatyti gaisriniam vandentiekiui reikalingus įrenginius.

Siekiant tiekti Molėtų miesto vartotojams geros kokybės vandenį, renovuoti vandens ruošimo ir

gerinimo įrenginius Molėtų II miesto vandenvietėje. Numatyta plėsti miesto vandens tiekimo ir

nuotekų surinkimo sistemas prijungiant Kanapelkos, Ažubalių, Bajorų, Kijėlių ir kitas greta

esančias gyvenvietes. Ši plėtra numatoma įgyvendinant galiojančių teisės aktų reikalavimus ir

nepriklauso nuo planuojamos miesto plėtros alternatyvų. Planuojant prie miesto vandens tiekimo

sistemos prijungti Kanapelkos, Ažubalių, Bajorų, Kijėlių ir kitų greta esančių gyvenviečių

vartotojus, planuojama renovuoti vandens ruošimo ir gerinimo įrenginius Molėtų I miesto

vandenvietėje. Esamų nuotekų valymo įrenginių našumas yra pakankamas nuotekų surinkimo

sistemos plėtrai į Kanapelkos, Ažubalių, Bajorų, Kijėlių ir kitas greta esančias gyvenvietes,

tačiau planuojamas valymo įrenginių atnaujinimas ir modernizavimas. Sprendiniais numatyta

plėtoti atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemą pietrytinėje ir rytinėje miesto dalyje.

Pasirinkus darniosios plėtros alternatyvą, numatoma plėsti urbanizuotą teritoriją ir

prognozuojamas gyventojų skaičiaus augimas iki 9 000 per 20 metų planuojamąjį laikotarpį,

todėl inžinerinės infrastruktūros planavimui palyginus su Status quo alternatyva keliami

papildomi plėtros uždaviniai:

• Pagrindine miesto plėtros kryptimi (šiaurės) ir antrąja plėtros kryptimi (pietų) numatyti

vandens tiekimo, buitinių nuotekų surinkimo, elektros skirstymo ir elektroninių ryšių tinklų

plėtrą.

• Renovuojant vandens ruošimo ir gerinimo įrenginius Molėtų I miesto vandenvietėje, įvertinti

ne tik Kanapelkos, Ažubalių, Bajorų, Kijėlių ir kitų greta esančių gyvenviečių vartotojų

prijungimą, bet ir planuojamą Molėtų miesto plėtrą.

• Atnaujinti konteinerinių aikštelių išdėstymo schemą, įtraukiant naujai planuojamas miesto

teritorijas šiaurinėje ir pietinėje dalyje.

• Pagal patvirtintus miesto bendrojo plano sprendinius atnaujinti Molėtų rajono šilumos

tiekimo specialųjį planą, įvertinant centralizuoto aprūpinimo šiluma galimybes teritorijoms,

kuriose numatoma pagrindinė miesto plėtra (šiaurės kryptimi).




6.8. Galimos reikšmingos pasekmės

SPAV metu vertinamos vandentiekio ir vandenvalos, atliekų tvarkymo, elektros tiekimo,

šilumos ūkio, dujų tiekimo bei telekomunikacijų ir ryšių infrastruktūros plėtros sprendinių

galimos pasekmės. SPAV metu vertinami aplinkos komponentai, kuriems gali turėti įtakos

rengiamo bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros dalies sprendiniai, yra:

� ekonominė aplinka (savivaldybės biudžetas, investicijų ir verslo sąlygos, ūkio raidos

procesai ir pan.);

� socialinė aplinka (gyventojų užimtumas, migracija ir kt.);

� gamtinė aplinka ir kraštovaizdis (oro, vandens kokybė, ekosistemos, gyvūnų ir

augalų rūšys, gamtinės buveinės);

� kultūros paveldas.

Ekonominė aplinka

Sprendinių įgyvendinimui prireiks didelių investicijų, dalis iš kurių turės būti dengiama iš

savivaldybės biudžeto. Tačiau infrastruktūros projektų planingas įgyvendinimas suteiks

galimybę didelę dalį reikalingų lėšų gauti iš ES Struktūrinių fondų ar pasinaudoti kitais

finansinės paramos šaltiniais. Infrastruktūros išvystymas sukurs palankesnę investicinę aplinką,

sudarys prielaidas pramonės plėtrai. Ypač glaudžiai su ūkio raida yra susijusi gerai išvystyta

aprūpinimo energija infrastruktūra.

Inžinerinė infrastruktūra, jos organizacija ir veikimas, gali būti laikoma pagrindu, kuris

leidžia teikti kokybiškas viešasias paslaugas gyventojams, pramonės įmonėms ir kitiems verslo

subjektams ir tokiu būdu skatinti ekonominę miesto plėtrą. Inžinerinių sprendinių įgyvendinimas

parengs materialinę plėtros bazę ir turės teigiamas ilgalaikes pasekmes ekonominei aplinkai.

Socialinė aplinka

Planinga inžinerinės infrastruktūros plėtra lems gerėjančią būstų kokybę, viešosios

paslaugos bus prieinamos vis didesnei miesto gyventojų daliai, gerės šių paslaugų kokybė.

Palaipsniui kils energijos tiekimo patikimumas, geriamojo vandens kokybė. Miesto ekonominė

raida lemia ir miesto gyventojų užimtumo lygį, pvz., infrastruktūros objektų statyba sukuria

naujas darbo vietas statybos laikotarpiui.

Modernizuojama inžinerinė infrastruktūra kai kuriais atvejais leidžia sumažinti viešųjų

paslaugų teikimo kaštus ir tuo pačiu šių paslaugų kainą miesto gyventojams. Tačiau daugeliu

atveju tikėtinas neigiamas infrastruktūros plėtros socialinis aspektas – neišvengiamas kainų už

paslaugas kilimas, kuris gali turėti stiprų neigiamą poveikį kai kurioms socialinėms grupėms

Molėtų mieste. Norint išvengti šio poveikio reikalingi tam tikri kompensavimo mechanizmai

minėtoms socialinėms grupėms. Visuomenės nepasitenkinimą kylančiomis viešųjų paslaugų




kainomis galima sumažinti nuolatos vykdomu visuomenės informavimui apie atliekamus

modernizacijos bei paslaugų kokybės gerinimo darbus bei kainų kilimo priežastis. Taip pat

neigiamo visuomenės požiūrio mažinimui labai svarbus kokybiškų paslaugų teikimas.

Gamtinė aplinka

Vandentiekos ir vandenvalos sprendimai turės ilgalaikį teigiamą poveikį gamtinei

aplinkai ir kraštovaizdžiui, kadangi siūloma esamos įrangos rekonstrukcija ir/ar naujų modernių

įrenginių statyba, kurie išsaugo ne tik gražią aplinką, bet užtikriną efektyvų teršalų išvalymą.

Pagal bendrojo plano sprendimus sutvarkyta atliekų tvarkymo infrastruktūra mieste

užtikrins mažesnę gamtinės aplinkos taršą. Tinkamas atliekų tvarkymas užtikrins mažiausią

galimą neigiamą poveikį gamtinės aplinkos kokybei. Numatomas teigiamas poveikis yra

ilgalaikis. Tačiau galimas ir neilgiams poveikis gamtinei aplinkai, dėl nelegalaus atliekų

šalinimo, galimai atsirasiančio plečiant atliekų rūšiavimo sistemą, siekiant išvengti atitinkamo

mokesčio už atliekų tvarkymą, kuris darys neigiamą poveikį gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui.

Taip pat nereikšmingą neigiamą poveikį kraštovaizdžiui turės vis tankesnis atliekų surinkimui,

rūšiavimui skirtų aikštelių ir atliekų priėmimo punktų įrengimas.

Sprendiniai elektros ir šilumos srityse turės ilgalaikį teigiamą poveikį gamtinei aplinkai,

kadangi diegiamos efektyvaus energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo priemonės sudarys

sąlygas mažesniam organinio kuro poreikiui, kurio metu aplinkos oras ypač teršiamas

kenksmingomis aplinkai ir žmogaus sveikatai medžiagomis.

Galimas trumpalaikis nereikšmingas neigiamas poveikis kraštovaizdžiui ir kitiems

aplinkos komponentams infrastruktūros objektų statybos metu atliekant žemės kasimo ir kitus

darbus.

Aplinkos oras

Siekiant, kad miesto tankinimas ir plėtra neturėtų neigiamos įtakos aplinkos oro kokybei,

aprūpinimo šiluma klausimą svarbu spręsti savivaldybės lygmenyje. Priklausomai nuo atskirų

teritorijų užstatymo tankumo ir šių teritorijų atstumo nuo esamos centralizuoto šilumos tiekimo

sistemos, šiose teritorijose ekonominiu ir įtakos oro kokybei požiūriu gali būti optimalus arba

centralizuotas, arba necentralizuotas aprūpinimo šiluma būdas. Todėl parengus bendrojo plano

sprendinius pagal darnios plėtros alternatyvą, būtina atnaujinti šilumos ūkio specialųjį planą.

Esama centralizuoto šilumos tiekimo katilinė turi galios perteklių, tačiau jei centralizuotai

tiekiamos šilumos poreikis išaugtų, padidėtų mazuto dalis kuro balanse. Todėl atnaujinamo

šilumos ūkio specialiojo plano sprendiniais numačius išplėsti centralizuotai šiluma aprūpinamas

teritorijas, reikėtų įrengti papildomus biomasės katilus. Deginant biomasę, į atmosferą išmetamas

anglies dioksidas priklauso gamtinio anglies apytakos ciklo srautui ir nedidina šiltnamio efekto.

Todėl biokuro dalies kuro balanse šilumos gamybai didinimas turės teigiamą poveikį klimato




kaitos požiūriu. Tačiau deginant didesnį kiekį kuro centralizuoto šilumos tiekimo sistemos

katilinėje, didės išmetimų į atmosferos orą kiekis šioje katilinėje. Kadangi netoli katilinės yra

daugiabučių pastatų, ši problema yra gana aktuali. Galimos priemonės sumažinti šį poveikį yra

pateiktos kitame ataskaitos skyrelyje.

Požeminiai ir paviršiniai vandenys

Centralizuotos vandens tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra ženkliai pagerins

vartotojams tiekiamo vandens kokybę, sumažins vandens nuostolius tinkluose.

Planuojama centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų plėtra, fosforo ir azoto šalinimo

įrenginių statyba sudarys prielaidas likviduoti nevalytų buitinių nuotekų išleidimą į vandens

telkinius.

Įgyvendinus Neries investicinį vandentvarkos projektą, kurio įgyvendinimas perkeltas į

bendrojo plano sprendinius, laukiamos reikšmingos teigiamos pasekmės miesto teritorijos

požeminio ir paviršinio vandens baseinų vandens kokybei bei vandens ekosistemoms.

Dirvožemis

Inžinerinės infrastruktūros objektų modernizavimas, nelegalių sąvartynų likvidavimas,

sudarys prielaidas buvusios lokalios taršos pasekmių mažinimui požeminiam vandeniui,

dirvožemio gamtinio potencialo išlaikymui, todėl tikėtinos teigiamos bendrojo plano

įgyvendinimo pasekmės dirvožemio ir gelmių ištekliams.

Biologinė įvairovė, „Natura 2000“ teritorijos

Molėtų miesto teritorijos bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros koncepcinių

sprendinių (esamų įrenginių rekonstrukcijos, naujų inžinierinių tinklų įrengimo ir esamų

atnaujinimo) įgyvendinimas neturės reikšmingų neigiamų pasekmių laukinių augalų ir gyvūnų

rūšių buveinėms, gyvūnų migracijos keliams ar populiacijų gausai.

6.9. Priemonės reikšmingos pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti

Kaip matyti atlikus Molėtų miesto bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros sprendinių

poveikio aplinkai vertinimą, tikėtina, kad bendrojo plano inžinerinių tinklų dalies sprendiniai

aplinkai turės teigiamą poveikį ir sumažins galimą neigiamą urbanistinės plėtros poveikį.

Neigiamas reikšmingas bendrajame plane numatytos inžinerinių tinklų infrastruktūros plėtros

poveikis galimas tuo atveju, jei bendrojo plano sprendiniai bus įgyvendinami pažeidžiant teisės

aktų reikalavimus žemesnio lygmens planavimo ar statinių projektavimo metu. Todėl

įgyvendinant bendrojo plano sprendinius būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos

Respublikos teisės aktuose nustatytų su aplinkosauga susijusių reikalavimų ir procedūrų –




sanitarinių apsaugos zonų nustatymo reikalavimų ir tvarkymo režimų, planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų,

stebėsenos (monitoringo) taisyklių ir pan.

Galimas nereikšmingas, trumpalaikis neigiamas poveikis aplinkai gali būti dar labiau

sumažintas tokiomis priemonėmis:

� geriausių prieinamų technologijų taikymas, diegiant naujus infrastruktūros objektus

ar atliekant esamų objektų modernizavimą;

� teritorijas planuojamiems infrastruktūros objektams, kurie numatyti netoli saugotinų

teritorijų, parinkti žemesnio lygmens planavimo metu tikslesniu masteliu.

Kaip jau minėta 6.8 skyrelyje, plečiant ir tankinant centralizuoto šilumos tiekimo tinklus

gali išaugti šilumos gamyba ir tuo pačiu išmetimų į orą kiekis šios sistemos katilinėje. Šio

poveikio mažinimui pirmiausia rekomenduojama didinti šilumos vartojimo ir tiekimo

efektyvumą, t.y. renovuoti pastatus ir modernizuoti šilumos tiekimo tinklus. Tokiu būdu didėjant

šilumos vartotojų skaičius šilumos vartojimas gali išlikti toks pats arba augti nežymiai. Šilumos

vartojimui augant, siūloma įrengti biokuro naujus efektyvius biokuro katilus ir tuo būdu išvengti

mazuto dalies padidėjimo kuro balanse. Geriausių prieinamų technologijų taikymas parenkant

naujus biokuro katilus padidintų šilumos gamybos efektyvumą ir išmetimų kiekį. Atliekant naujų

katilų įrengimo poveikio aplinkai vertinimo atranką, turėtų būti įvertinamas ir dūmų valymo

poreikis.

Vandens telkinių būklės gerinimo priemonės turės būti įgyvendinamos taikant ES

reikalavimus atitinkančius upių baseinų vandens valdymo principus. Įgyvendinus Neries

investicinį vandentvarkos projektą, laukiamos teigiamos ilgalaikės pasekmės paviršinių vandens

telkinių vandens kokybei, vandens ekosistemų būklei. Didės prie centralizuotų tinklų

prijungiamų vartotojų skaičius, gerės tiekiamo vandens kokybė, mažės dėl prastos kokybės

vandens vartojimo kylanti sveikatos sutrikimų rizika.

Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos diegimas Molėtų miesto gyventojams užtikrins

sveikesnę gyvenamąją aplinką.

6.10. Vertinimo aprašymas

Atliekant Molėtų miesto bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros SPAV, naudotasi šio

bendrojo plano esamosios būklės analize ir koncepcija. Problema, su kuria buvo susidurta tiek

atliekant SPAV, tiek rengiant esamosios būklės analizę, yra duomenų apie esamus inžinerinės

infrastruktūros objektus, taip pat grafinės medžiagos, trūkumas. Be to, surinktos informacijos




atnaujinimas yra neoperatyvus. Tačiau šios problemos neturi ženklios įtakos atlikto poveikio

aplinkai vertinimo kokybei ir rezultatams.

Bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros koncepcijos pasekmių aplinkai vertinimas

buvo atliekamas šiais metodais:

� Geografinės informacinės sistemos duomenų ir prognozuojamų sprendinių pasekmių

analizė ir įvertinimas;

� Literatūros ir kitų šaltinių apžvalga, pasinaudojant analogiškų sprendinių jau

tyrinėtoms pasekmėms vertinti.

6.11. Plano inžinerinės infrastruktūros koncepcinių sprendinių įgyvendinimo monitoringas

Bendrojo plano įgyvendinimo pasekmių aplinkai stebėsena (monitoringas) vykdoma

valstybiniu, savivaldybių ir ūkio subjektų lygmenimis Lietuvos Respublikos aplinkos

monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824) nustatyta tvarka. Stebėsenos tikslas laiku

nustatyti nenumatytas reikšmingas neigiamas pasekmes aplinkai, kad būtų galima imtis tinkamų

veiksmų susidariusiai padėčiai ištaisyti.

Molėtų miesto teritorijos bendrojo plano koncepcinių inžinerinės infrastruktūros

sprendinių įgyvendinimo pasekmių aplinkai stebėsenos rodikliai:

� Vandens sunaudojimas, tūkst.m3/m;

� Nuotekų (bendras ir išvalytų iki normatyvų) išleidimas į aplinką, tūkst.m3/m;

� Nuotekų tvarkymo sistemomis besinaudojančių abonentų (gyventojų) dalis, %;

� Gyventojų, besinaudojančių centralizuotomis geriamojo vandens sistemomis, dalis,

%;

� Paviršinio vandens monitoringo stočių, kuriose vandens kokybė atitinka gerą vandenų

būklę, dalis nuo bendro matavimo vietų skaičiaus pagal BDS7 ir bendrąjį azotą

(Nb), %;

� Geros ekologinės būklės vandens telkinių skaičiaus pokytis, vnt.;

� Teršalų išmetimų į aplinkos orą iš stacionarių šaltinių, pokytis t/m;

� Buities ir komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas, t/m;

� Rekultivuota uždarytų sąvartynų, vnt. (ha);

Atliekant inžinerinės infrastruktūros sprendimų įgyvendinimo stebėseną, turi būti

skatinamas duomenų apie besikeičiančią būklę rinkimas ir kaupimas, nes tai padėtų ateityje

išvengti duomenų trūkumo problemos, su kuria buvo susidurta rengiant Molėtų miesto bendrąjį

planą.




PRIEDAS „Suvestinis plano įgyvendinimo pasekmių reikšmingumo aplinkai vertinimas“

Žemiau pateikiamas Molėtų miesto teritorijos bendrojo planoBendrojo plano koncepcijos įgyvendinimo tikėtinos reikšmingos trumpalaikės,

ilgalaikės teigiamos ir neigiamos pasekmės aplinkai, biologinei įvairovei, visuomenei ir jos sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui,

klimatui, materialiajam turtui, kultūros paveldui, kraštovaizdžiui. Pasekmių vertinimui priimti tokie žymėjimai:

+ tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės, - tikėtinos reikšmingos neigiamos pasekmės, +/- tikėtinos tiek teigiamos tiek neigiamos pasekmės, 0 nenumatoma reikšmingų pasekmių, ? nepakanka informacijos.

SPAV vertinimo komponentai

Koncepcijos galimos

alternatyvos

Reikšmingų poveikių

charakteris

Bioįv

airo

vė ir

ek

otin

klas

Gam

tinis

kar

kasa

s ir

kra

štov

aizd

is

Kul

tūro

s pa

veld

as

Vis

uom

enė

ir

svei

katin

gum

as

Van

duo

ir

dirv

ožem

is

Oru

i

Klim

atui

Mat

eria

linis

tu

rtas

Alternatyvos vertinimo komentaras Alternatyvos pasirinkimo komponentas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 MOLĖTŲ MIESTO BENDROJO PLANO URBANISTINĖS DALIES SPRENDINIŲ POVEIKIS

Trumpalaikis + 0 0 + 0 0 0 0 Vidutinio laikotarpio

+ + 0 + + + 0 0

Ilgalaikis + + 0 + + + + 0 Sinergetinis +/- +/- 0 +/- + + + –

1. Status Quo alternatyva.

Kaupiamasis +/- +/- 0 + + + + –

Alternatyvos privalumai sietini su pastovumo samprata, kuri turėtų išlaikyti ir plėtoti nusistovėjusius paslaugų ryšius ir kaimynystės santykius, darbo ir socialinę infrastruktūrą, tradicinius amatus, pramogų, verslo ir turizmo paslaugas. Alternatyva nesiūloma kaip pagrindinė Molėtų miestui.

Trumpalaikis 0 0 0 + 0 0 0 0 Vidutinio laikotarpio

+ +/- +/- + 0 + + +

Ilgalaikis + + + + + + + + Sinergetinis + + + + + + + +

2. Darniosios plėtros

alternatyva.

Kaupiamasis + + + + + + + +

Šios alternatyvos privalumai siejami su įvairiapusiu plėtros poveikio įvertinimu ir stabilesnės ir tvaresnės urbanistinės sistemos sukūrimu. Įvertinus visus komponentus ši alternatyva siūloma kaip pagrindinė Molėtų miestui




Galimos reikšmingos pasekmės aplinkos komponentams

Motyvai, pastabos

Koncepcijos galimos

alternatyvos


charakteris

Bioįv

airo

vei i

r ek

otin

klui

Gam

tinia

m k

arka

sui i

r kr

ašto

vaiz

džiu

i

Kul

tūro

s pa

veld

as

Žm

onėm

s ir

jų

svei

katin

gum

as

Van

deni

ui ir

di

rvož

emiu

i

Oru

i

Klim

atui

Mat

eria

liam

turt

ui


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ APLINKA

Trumpalaikis 0 0 0 0 0 0 0 0

Vidutinio laikotarpio

0 0 0 0 0 0 0 0

Ilgalaikis 0 0 0 0 + + 0 +

Sinergetinis 0 0 0 0 + + 0 +


Kaupiamasis 0 0 0 0 + + 0 +

Status Quo alternatyvoje siūloma atsižvelgiant į lėtėjantį ekonomikos augimą, miesto teritorinė plėtra apribojama, koncentruojantis į esamos struktūros palaikymą ir tobulinimą. Pagrindinį dėmesį skirti miesto bendrojo naudojimo erdvių, gamtinių elementų, poilsio ir rekreacijos objektų plėtrai ir vystymui, kuriant mieste naujas darbo vietastik turizmo sektoriuje, tuo neskatinant kitų gyventojų pajamų augimo, Molėtuose gali dar labiau išryškėti neigiamos demografinės tendencijos. Alternatyva nesiūloma kaip pagrindinė Molėtų miestui.

Trumpalaikis 0 0 0 0 0 0 0 +/-


0 0 0 0 + 0 0 +/-

Ilgalaikis 0 + +/- + + + 0 +

Sinergetinis 0 + +/- + + + 0 + 2. Darniosios

plėtros alternatyva.

Kaupiamasis 0 + +/- + + + 0 +

Gyvenamosios teritorijos būtų plėtojamos bendrajame plane numatytose urbanizuoti teritorijose. Pastaraisiais metais stabilizavęsis ir tapęs teigiamu migracijos saldo turėtų po truputį didinti miesto gyventojų skaičių. Siūloma darniosios plėtros alternatyva, numatanti derinti verslo, socialinės infrastruktūros plėtros ir gyvenimo kokybės gerinimo aspektus ir įvairiapusę miesto plėtrą, bandant suderinti kuo daugiau įvairių plėtrą lemiančių faktorių ir vystyti miesto struktūrą pagal darniosios plėtros principus: užtikrinti gerą būtiniausių paslaugų prieinamumą, aukštą gyvenamosios aplinkos kokybę, darbo vietų pasiekiamumą, viešųjų ir poilsio erdvių prieinamumą gyventojams. Įvertinus visus komponentus ši alternatyva siūloma kaip pagrindinė Molėtų miestui





Koncepcijos galimos

alternatyvos


charakteris

Bioįv

airo

vė ir

ek

otin

klas

Gam

tinis

kar

kasa

s ir

kra

štov

aizd

is

Kul

t ūro

s pa

veld

as

Vis

uom

enė

ir

svei

katin

gum

as

Van

duo

ir

dirv

ožem

is

Oru

i

Klim

atui

Mat

eria

linis

tu

rtas


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 ŽELDYNŲ SISTEMA

Trumpalaikis 0 +/- 0 0 0 0 0 0


0 +/- 0 0 0 0 0 0

Ilgalaikis +/- +/- 0 +/- +/- +/- +/- 0

Sinergetinis +/- +/- 0 +/- +/- +/- +/- 0


Kaupiamasis +/- +/- 0 +/- +/- +/- +/- 0

Status Quo alternatyva susijusi su esamos miesto struktūros palaikymu ir tobulinimu, praktiškai nesant didesnių teritorinių rezervų naujų želdynų sistemos narių formavimui. Tikėtinos tiek neigiamos tiek teigiamos pasekmės (+/-), nes esamos ir potencialios gamtinio karkaso, o kartu ir želdynų teritorijos patirtų didesnį antropogeninį krūvį, jų būklė labai priklausytų nuo reikiamos tvarkymo politikos užtikrinimo. Alternatyva nesiūloma kaip pagrindinė Molėtų miestui.

Trumpalaikis +/- +/- 0 0 +/- 0 0 +/- Vidutinio laikotarpio

0 0 0 + 0 + 0 +/-

Ilgalaikis + + 0 + + + + +

Sinergetinis + + 0 + + + + +

2. Darnios plėtros alternatyva.

Kaupiamasis + + 0 + + + + +

Darnios plėtros alternatyvos privalumai siejami su įvairiapusiu plėtros poveikio įvertinimu ir stabilesnės ir tvaresnės ne tik urbanistinės, bet ir gamtinės sistemos sukūrimu. Darni plėtra skatintų investicijas į gamtinio karkaso, tame tarpe želdynų sistemos teritorijų tvarkymą, išsaugant jų vertingąsias savybes. Ši alternatyva siūloma kaip pagrindinė Molėtų miestui.





Koncepcijos galimos alternatyvos


charakteris

Bioįv

airo

vė ir

ek

otin

klas

Gam

tinis

kar

kasa

s ir

kra

štov

aizd

is

Kul

t ūro

s pa

veld

as

Vis

uom

enė

ir

svei

katin

gum

as

Van

duo

ir

dirv

ožem

is

Oru

i

Klim

atui

Mat

eria

linis

tu

rtas


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 SUSISIEKIMO SISTEMOS SPAV

Trumpalaikis 0 0 +/- 0 0 +/- +/- -


0 0 +/- 0 0 +/- +/- +

Ilgalaikis + 0 - - - - - +

Sinergetinis - - - 0 0 - - +


Kaupiamasis - - - 0 0 - - 0

Priėmus Status Quo alternatyvą bus sunku išlaikyti esamą Molėtų miesto susisiekimo sistemą, nes ji bus nesaugi ir netenkins gyventojų poreikio. Kadangi nebus intensyviai vystoma miesto gatvių ir transporto infrastruktūra, didės neigiamas poveikis miesto aplinkai. Nevyks visapusiška Molėtų miesto ekonominė, ekologinė, ekonominė, socialinė plėtra ir esamos susisiekimo sistemos potencialas nebus efektyviai išnaudojamas. Ši alternatyva nesiūloma kaip pagrindinė Molėtų miestui.

Trumpalaikis + 0 + + + + 0 0


+ 0 + + + + 0 +

Ilgalaikis + 0 + + + + 0 +

Sinergetinis + 0 + + + + 0 + 2. Darniosios plėtros

alternatyva.

Kaupiamasis 0 0 0 + 0 0 0 0

Molėtų miesto susisiekimo infrastruktūros tobulinimas ir plėtra užtikrins patogesnes keliones, svarbiausių paslaugų prieinamumą daugumai gyventojų. Siūlomas atkurti mieste viešasis transportas atliks socialinę funkciją ir sudarys teigiamą konkurenciją bei alternatyvą lengvajam automobiliui. Molėtų miesto ir rajono gyventojams atliekant keliones viešuoju transportu mažės oro tarša, padidės gyventojų fizinis judrumas, tai turės teigiamos įtakos gyventojų sveikatai. Darniosios plėtros alternatyva užtikrins visapusiška miesto ekonominį, ekologinį bei socialinį vystimasi. Tačiau ne visos susisiekimo problemos bus išspręstos. Dėl nepakankamo gatvių tinklo tankio automobilių eismas vyksta pagrindine Vilniaus gatve, tai kelia eismo įvykių pavojų bei aplinkos taršą. Nepakanka automobilių stovėjimo aikštelių prie daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Įvertinus visus komponentus darniosios plėtros alternatyva yra priimama kaip pagrindinė Molėtų miestui.





Koncepcijos galimos alternatyvos


charakteris

Bioįv

airo

vė ir

ek

otin

klas

Gam

tinis

kar

kasa

s ir

kra

štov

aizd

is

Kul

tūro

s pa

veld

as

Vis

uom

enė

ir

svei

katin

gum

as

Van

duo

ir

dirv

ožem

is

Oru

i

Klim

atui

Mat

eria

linis

tu

rtas


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

Trumpalaikis 0 0 0 0 0 0 0 0

Vidutinio laikotarpio 0 0 0 0 0 0 0 0

Ilgalaikis 0 0 0 + + + + 0

Sinergetinis 0 0 0 + + + + 0


Kaupiamasis 0 0 0 + + + + 0

Trumpalaikis 0 0 0 0 0 0 0 0 Vidutinio laikotarpio 0 0 0 0 0 0 0 0

Ilgalaikis 0 0 0 + + + + 0

Sinergetinis 0 0 0 + + + + 0

2. Darniosios plėtros alternatyva.

Kaupiamasis 0 0 0 + + + + 0

Inžinerinės infrastruktūros plėtra lemtų mažesnį neigiamą poveikį aplinkai įgyvendinant bet kurią iš siūlomų dviejų urbanistinės plėtros alternatyvų, palyginus su plėtra jei planas nebūtų įgyvendinamas. Plano įgyvendinimas sudaro sąlygas pagrįstam infrastruktūros plėtros planavimui, išvengiant galimo inžinerinių sistemų dubliavimo, netinkamo įrenginių našumo ar sistemų centralizavimo laipsnio parinkimo. Todėl bendrojo plano įgyvendinimas sudarys prielaidas tokiai infrastruktūros plėtrai, kuri teigiamai paveiks žmonių sveikatą, vandens telkinių švarą, orą ir klimatą. Abiejų alternatyvų atveju infrastruktūros objektų statybos metu galimas trumpalaikis nereikšmingas neigiamas poveikis gamtinei aplinkai, kultūros paveldo objektams ir kraštovaizdžiui.

Documents

SPAV atask. 2009-04-20