Specialioji ataskaita - europarl.europa.eu · kaip valstybės suvereniteto dalis, ilgą laiką priklausė atskirų valstybių narių kompetencijai. 1999 m. įsigaliojus Amsterdamo

ISSN

183

1-08

85

EUROPOSAUDITO RŪMAI

2012

LT

Spec

ialio

ji at

aska

ita N

r. 22

AR EUROPOS INTEGRACIJOS FONDAS IR EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDAS VEIKSMINGAI PRISIDEDA PRIE TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJOS?

AR EUROPOS INTEGRACIJOS FONDAS IR EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDAS VEIKSMINGAI PRISIDEDA PRIE TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJOS?

Specialioji ataskaita Nr. 22 2012

(pagal SESV 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą)

EUROPOS AUDITO RŪMAI

EUROPOS AUDITO RŪMAI12, rue Alcide De Gasperi1615 LuxembourgLUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1Faks. +352 4398-46410El. paštas: [email protected]ė: http://eca.europa.eu

Specialioji ataskaita Nr. 22 2012

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.

Ji prieinama per portalą EUROPA (http://europa.eu).

Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2012

ISBN 978-92-9241-056-8

doi:10.2865/51155

© Europos Sąjunga, 2012

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Printed in Luxembourg

Specialioji ataskaita Nr. 22/2012 – Ar Europos integracijos fondas ir Europos pabėgėlių fondas veiksmingai prisideda prie trečiųjų šalių piliečių integracijos?

3

TYRINYS

Dalys

ŽODYNĖLIS

I–VII SANTRAUKA

1–16 ĮVADAS

6–11 KĄ REMIA EIF IR ERF?

12–16 FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBĖ

17–19 AUDITO APIMTIS IR METODAS

20–75 PASTABOS

20–41 ATSKIRI PROJEKTAI BUVO SĖKMINGI, TAČIAU NEBUVO GALIMA ĮVERTINTI BENDROS FONDŲ PAGALBOS TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI

24–27 AUDITO METU TIKRINTOS VALSTYBĖS NARĖS NENUSTATĖ PAKANKAMŲ KIEKYBINIŲ TIKSLŲ IR RODIKLIŲ...

28–33 ...O KOMISIJOS EIF TARPINĖJE ATASKAITOJE PATEIKTA TIK RIBOTA INFORMACIJA

34–35 DĖL ŽEMO ĮVYKDYMO LYGIO PIRMUOSIUS DVEJUS METUS SUMAŽĖJA GALIMAS FONDŲ VEIKSMINGUMAS...

36–41 ...TAČIAU ĮGYVENDINUS AUDITO METU TIKRINTUS PROJEKTUS GAUTA TEIGIAMŲ REZULTATŲ IR VALSTYBĖS NARĖS MANO, KAD FONDAI ŽENKLIAI PRISIDĖJO PRIE INTEGRACIJOS

42–59 FONDŲ PAGALBOS INTEGRACIJAI VEIKSMINGUMAS GALI BŪTI RIBOTAS, KADANGI...

44 ...DĖL INTEGRACIJOS PRIEMONIŲ ATSKYRIMO TARP ERF IR EIF ATSIRANDA PRAKTINIŲ SUNKUMŲ

45–47 DĖL METINIO PROGRAMAVIMO ATSIRANDA PER DIDELĖ ADMINISTRACINĖ NAŠTA...

48 ...IR APSUNKINANČIOS FINANSINĖS PRIEMONĖS

49–51 RENGIANT KONCEPCIJĄ BUVO NUSTATYTA ILGA KONTROLĖS PRIEMONIŲ GRANDINĖ, O KAI KURIOSE VALSTYBĖSE NARĖSE PRISIDĖJO ADMINISTRACINĖ NAŠTA...

52–59 ...DĖL NEPAKANKAMO NUOSEKLUMO IR SUDERINAMUMO SU KITAIS ES FONDAIS TRŪKUMO ATSIRADO DUBLIAVIMASIS IR PRARASTOS GALIMYBĖS PASINAUDOTI SINERGIJA

4


60–75 NORS ATSAKINGOS INSTITUCIJOS YRA TVIRTAI ĮSIPAREIGOJUSIOS, DĖL VĖLAVIMŲ VISUOSE LYGMENYSE BEI VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS TRŪKUMŲ GALI DAR LABIAU SUMAŽĖTI PROGRAMŲ VEIKSMINGUMAS

62–64 VĖLUOJAMA PRIIMTI TEISĖS AKTUS, O KOMISIJA IR VALSTYBĖS NARĖS VĖLUOJA ATLIKTI PAGRINDINES UŽDUOTIS...

65–66 ...TODĖL KOMISIJA VALSTYBĖMS NARĖMS LAIKU NEPATEIKIA REKOMENDACIJŲ

67–69 KOMISIJA NENUSTATĖ VALSTYBIŲ NARIŲ STEBĖJIMO SISTEMŲ TRŪKUMŲ...

70–72 IŠLIKO TVIRTINANČIOSIOS INSTITUCIJOS IR AUDITO INSTITUCIJOS TRŪKUMAI

73–75 ATSAKINGOS INSTITUCIJOS IŠ ESMĖS VYKDO SAVO PAGRINDINES FUNKCIJAS, IŠSKYRUS SU KONCEPCIJA IR ĮGYVENDINIMU SUSIJUSIUS TRŪKUMUS

76–93 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

79–80 NEBUVO GALIMA ĮVERTINTI EIF IR ERF VEIKSMINGUMO

81–82 ĮGYVENDINUS AUDITO METU TIKRINTUS PROJEKTUS IŠ ESMĖS PRISIDĖTA PRIE INTEGRACIJOS, TAČIAU NEPANAUDOTI VISI TURIMI FONDAI

83–85 DĖL SUSKAIDYTOS FONDŲ KONCEPCIJOS GALUTINIAMS NAUDOS GAVĖJAMS, VALSTYBĖMS NARĖMS IR KOMISIJAI ATSIRANDA NEPROPORCINGA IR PERNELYG DIDELĖ ADMINISTRACINĖ NAŠTA

86–87 NEPAKANKAMAI UŽTIKRINTAS NUOSEKLUMAS IR PAPILDOMUMAS SU KITAIS ES FONDAIS

88–90 DĖL NUOLATINIŲ VĖLAVIMŲ BLOGĖJA PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS LYGMENIU

91–93 VALSTYBĖSE NARĖSE VĖLUOJAMA NUSTATYTI VEIKSMINGAS VALDYMO IR KONTROLĖS STRUKTŪRAS

PRIEDAS — AUDITO METU TIKRINTI PROJEKTAI

KOMISIJOS ATSAKYMAI


5

Europos grąžinimo fondas (RF) : Europos grąžinimo fondas siekia skatinti bendradarbiavimo vystymą tarp ES valstybių narių ir su grąžinimo šalimis.

Europos integracijos fondas (EIF): Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai remia nacionalines ir ES iniciatyvas, palengvinančias imigrantų ne iš ES šalių integraciją į Europos visuomenę.

Europos pabėgėlių fondas (ERF) : Europos pabėgėlių fondas remia ES valstybių narių pastangas priimant pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis ir užtikrinant, kad jiems būtų taikomos nuolatinės, sąžiningos ir veiksmin-gos prieglobsčio suteikimo procedūros.

Europos socialinis fondas (ESF): vienas iš ES struktūrinių fondų, įsteigtas siekiant sumažinti gerovės ir gyve-nimo lygio skirtumus ES valstybėse narėse ir regionuose.

Eurostatas: Eurostatas yra Europos Sąjungos statistikos biuras ir Europos Komisijos generalinis direktoratas.

Įsipareigojimas: teisinis biudžetinis įsipareigojimas, pavyzdžiui, finansavimo sprendimas arba sutartis.

Išorės sienų fondas (EBF) : išorės sienų fondas įtvirtina finansinį solidarumą remdamas šalis, kurios turi didelių finansinių sunkumų įgyvendinti bendrus ES išorės sienų kontrolės standartus.

Metinė programa (MP): valstybės narės darbo programa, pagal kurią įgyvendinama daugiametė programa.

Mokslinių tyrimų bendroji programa : pagrindinė ES priemonė, skirta finansuoti ES mokslinius tyrimus; dabartinė Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintoji bendroji programa (7BP) įgyvendinama 2007–2013 m.

Pabėgėlis : trečiosios šalies pilietis, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, politinių įsitikinimų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba nenori į ją grįžti, arba pilietybės neturintis asmuo, kuris, būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tų pačių pirmiau minėtų priežasčių negali ar dėl tokios baimės nenori į ją grįžti.

Papildoma apsauga: prieglobsčio prašytojai, kurie neatitinka pabėgėlio statuso, tačiau negali sugrįžti į savo kilmės šalį dėl realios didelės žalos grėsmės (pavyzdžiui, kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio, mirties bausmės ar egzekucijos, rimtos asmeninės grėsmės gyvybei ar asmeniui dėl aklo smurto) turi teisę gauti papil -domą apsaugą.

Prieglobsčio prašytojas: asmuo, prašantis pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos.

SMART tikslai: tikslai yra SMART, jei jie konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir su laiko nuoroda.

SOLID programa: 2007–2013 m. bendroji solidarumo ir migracijos srautų valdymo programa, apimanti keturis fondus (EIF, ERF, EBF, RF).

Trečiųjų šalių piliečiai: piliečiai ne iš Europos Sąjungos šalių (ne ES piliečiai).

Valdymo ir kontrolės sistema : procedūros ir praktinės taisyklės, skirtos valstybei narei įgyvendinti SOLID fondus.

ŽODYNĖLIS

6


I.Vykdant ES SOLID programą, remiami veiksmai, skirti skatinti trečiųjų šalių piliečių integraciją į ES valstybes nares ir stiprinti solidarumą, dalinantis finansine našta, susijusia su bendrų išorės sienų valdymu ir bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos įgyvendinimu.

II.Atlikdami auditą, Audito Rūmai siekė įvertinti, ar Euro-pos integracijos fondas ir Europos pabėgėlių fondas, kurie yra SOLID programos dalis, veiksmingai prisideda prie trečiųjų šalių piliečių integracijos. Šiuos fondus įgyvendina Komisija ir valstybės narės pasidalijamojo valdymo būdu.

III.Audito Rūmai nustatė, kad Komisija ar valstybės narės negali įvertinti SOLID fondų pagalbos integracijai , kadangi audito metu tikintos valstybės narės nebuvo nustačiusios savo metinių programų tinkamų tikslų ar rodiklių. Komisijos tarpinėje ataskaitoje dėl pasiektų rezultatų ir dėl įgyvendinimo kokybinių ir k iekybi-nių aspektų, pagrįstoje valstybių narių ataskaitomis, nebuvo pateikta pakankamai informacijos apie fondus, kad būtų galima atlikti jų įvertinimą ar priežiūrą. Ats-kirų projektų atveju, pagal Audito Rūmų audito metu tikrintą imtį buvo nustatyti teigiami rezultatai, tačiau jie negalėjo būti susieti su sėkme aukštesniu lygmeniu, iš dalies dėl to, kad 2007 ir 2008 m. nacionalinių meti-nių programų įvykdymo lygis buvo žemas. Vėlesnės programos dar nėra baigtos.

IV.Fondų veiksmingumui neigiamos įtakos turėjo SOLID programos koncepcija, kuri yra suskaidyta, sudėtinga ir netinkamai suderinta su kitais ES fondais. Dėl finan-savimo išskaidymo į t iksl ines grupes su panašiais poreikiais atsirado problemų institucijoms ir naudos gavėjams. Dėl šių priežasčių, dėl fondų ir metinių pro-gramų gausos bei dėl ilgos trijų institucijų kontrolės grandinės, palyginti su atitinkamų fondų dydžiu, jų administravimas buvo pernelyg sudėtingas. Dėl nepa-kankamo nuoseklumo ir suderinamumo su kitais ES fondais atsiranda dubliavimasis, dvigubo finansavimo rizika ir prarandamos sinergijos galimybės.

SANTRAUKA

7


V.Nepaisant su koncepcija ir darbuotojų stygiumi susi-jusių problemų, atsakingos institucijos iš esmės vykdo savo pagrindines funkcijas. Tačiau SOLID programą buvo vėluojama įgyvendinti nuo pat pradžių, kadangi buvo vėlai patvir tinti teisės aktai. Todėl buvo vėlai pateiktos programos, įgyvendinimo taisyklės ir gairės parengtos tik prasidėjus programų įgyvendinimui, ir atsirado nesusipratimų dėl atitinkamų trijų institucijų funkcijų. Programą sudaro keturi fondai: Išorės sienų fondas, Europos grąžinimo fondas, Europos pabėgėlių fondas ir Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos fondas.

VI.Vėlavimų vis dar yra valstybėms narėms pateikiant pro-gramas ir ataskaitas bei Komisijai atliekant peržiūrą ir pateikiant patvirtinimą. Be to, Komisija pakankamai anksti nenustatė valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų koncepcijos trūkumų ir vis dar yra rimtų vienos valstybės narės tvirtinančiosios ir audito institucijos trūkumų.

VII.Audito Rūmai teikia šias rekomendacijas:

a) teisės aktų leidėjas turėtų supaprastinti programavimo tvarką, kad bendros nacionalinės programos apimtų visą laikotarpį;

b) diegdamos valdymo ir kontrolės sistemas, Komisija ir valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į susijusių fondų sumų ir poveikio ištekliams proporcingumą ir pa-siremti su panašiais fondais susijusia ankstesne patirtimi;

c) Komisija turėtų atlikti išsamų su integracija susijusių po-reikių vertinimą, neatsižvelgiant į tai, ar migrantai turi ES, ar trečiųjų šalių pilietybę. Pagal šį įvertinimą turėtų būti nustatyta tinkama fondo (-ų) struktūra, pagal kurią tiksli-nė populiacija nebebūtų skiriama pagal pilietybę, ir kuri būtų skirta patenkinti galutinių naudos gavėjų poreikius. Nustačius privalomą prioritetą finansuoti trečiųjų šalių piliečius, būtų užtikrinta, kad jiems skiriamas būtinas, specialus dėmesys;

SANTRAUKA

d) Komisija turėtų dėti daugiau pastangų iš valstybių narių gaunant konkrečią informaciją apie ES fondų nuoseklu-mo ir papildomumo užtikrinimą;

e) Komisija ir valstybės narės turėtų nustatyti privalomą bendrų rodiklių sistemą, o valstybės narės turėtų nusta-tyti nacionalinių programų tikslines vertes;

f ) prieš pradedant įgyvendinti naują programą Komisija tu-rėtų užtikrinti, kad iš anksto buvo parengtos pagrindinės gairės ir kad valstybės narės įdiegė tinkamas valdymo ir kontrolės sistemas.

8


1. Trečiųjų šalių piliečių integracija1 užima svarbią vietą valstybių narių politinėje darbotvarkėje. Pastarąjį dešimtmetį ES ženkliai išplėtė savo veiklą šioje srityje. Nors oficialaus ES integracijos apibrėžimo nėra, pagal „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos principus“ integracija interpretuojama kaip „dinamiškas, abipusio visų imigrantų ir valstybių narių gyventojų sutarimo reikalaujantis dvipusis procesas“, pagrįstas „pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis“2. Bendruosiuo-se pagrindiniuose principuose nurodytos šios pagrindinės integracijos sudedamosios dalys: užimtumas, priimančiosios visuomenės kalbos ir kultūros žinios, švietimas, vienodos galimybės naudotis prekėmis ir pas-laugomis bei politinis aktyvumas.

2. Integracijos politika buvo plėtojama kaip imigracijos politikos dalis, kuri, kaip valstybės suvereniteto dalis, ilgą laiką priklausė atskirų valstybių narių kompetencijai. 1999 m. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, Europos Sąjunga3 įgijo kompetencijos imigracijos srityje ir įsipareigojo pati plė-toti „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę“. 1999 m. Tamperės Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad ES „privalo užtikrinti vienodų sąlygų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai gyvena valstybių narių te-ritorijoje“, ragindama taikyti „griežtesnę integracijos politiką“, kad trečiųjų šalių piliečiams būtų suteiktos teisės ir pareigos, palyginamos su tomis, kurios suteiktos ES piliečiams.

3. Nors integracijos politika vis dar yra nacionalinės kompetencijos sritis, valstybės narės sutinka, kad, „kai valstybė narė neparengia ir neįgyven-dina sėkmingos integracijos politikos, tai gali turėti įvairių neigiamų pa-sekmių kitoms valstybėms narėms ir Europos Sąjungai“4. Be to, manoma, kad sėkminga integracija yra labai svarbi ekonominei ir socialinei san-glaudai ES bei įgyvendinant visą teigiamą migracijos potencialą, kuriant konkurencingą ir tvarią ekonomiką5.

1 Kitų, ne Europos Sąjungos šalių piliečiai (ne ES piliečiai).

2 2004 m. lapkričio 19 d. Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų priimti bendrieji pagrindiniai imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principai.

3 Tuo metu – Europos bendrija.

4 Tarybos išvadų, kuriomis nustatomi bendrieji pagrindiniai imigrantų integracijos politikos principai, 4 konstatuojamoji dalis.

5 2009 m. Stokholmo programa, 2011 m. bendra darbotvarkė, 2011 m. Tarybos išvados dėl bendros darbotvarkės, 2020 m. ES strategija.

ĮVADAS

9


4. Prie „nuoseklios Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos programos“6 įgyvendinimo ES iš esmės prisideda trimis būdais. Visų pirma, ES plėtoja teisinę (norminę) sistemą, priimdama teisiškai privalomas ir teisiškai ne-privalomas priemones šioje srityje7. Antra, ji palengvina keitimąsi gerąja praktika tarp valstybių narių, panaudojant tinklus ir vadovus8. Trečia, ES remia integraciją, pasitelkdama finansines priemones, pavyzdžiui, „2007–2013 m. bendrąją solidarumo ir migracijos srautų valdymo programą“ (SOLID programą, žr. lentelę).

6 2005 m. rugsėjo 1 d. COM(2005) 389 final. Bendra integracijos darbotvarkė. Trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa.

7 Bendrieji pagrindiniai principai yra neprivalomos gairės.

8 Pavyzdžiui, nacionaliniai kontaktiniai centrai integracijos klausimais, Europos integracijos forumas, integracijos vadovai.

Finansinė priemonė Įgyvendinimas ES lėšos (milijonais eurų)

Europos integracijos fondas (EIF) 2007–2013 m. 830

Europos pabėgėlių fondas (ERF) 2008–2013 m. 623

Išorės sienų fondas (EBF) 2007–2013 m. 1 908

Europos grąžinimo fondas (RF) 2008–2013 m. 681

IŠ VISO 4 043

Pastaba: Dėl apvalinimo atskiros sumos gali nesutapti su bendra suma. Šaltinis: Europos Komisija.

LENTELĖ

SOLID PROGRAMOS FONDAI, 2007–2013 M.

10


1 DIAGRAMA

2010 M EIF ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL VALSTYBES NARES

Vengrija Ispanija

Jungtinė Karalystė

Italija

Kitos Valstybės

Prancūzija

Graikija

Čekijos Republika

Nyderlandai

Portugalija

Švedija

Lenkija Belgija

Austrija Vokietija

Latvija

Liuksemburgas

Iš viso: 103 milijonai eurų

Šaltinis: 2010 m. EIF asignavimai.

5. Įgyvendinant SOLID programą siekiama pagerinti migracijos srautų Euro-pos Sąjungoje valdymą ir sustiprinti valstybių narių solidarumą. Taip pat pasidalijama finansine našta, susijusia su bendrų išorės sienų integruotu valdymu ir bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos įgyvendinimu. Programą sudaro keturi fondai: Išorės sienų fondas, Europos grąžinimo fondas, Europos pabėgėlių fondas ir Europos fondas trečiųjų šalių pilie-čių integracijai. 1 diagramoje pateikti 2010 m EIF įsipareigojimai pagal valstybes nares.

11


KĄ REMIA EIF IR ERF?

6. Du iš keturių programos fondų yra susiję su integracija. Europos inte-gracijos fondas (EIF) remia valstybes nares, sudarant palankesnes sąlygas trečiųjų šalių piliečių socialinei, pilietinei ir kultūrinei integracijai į Euro-pos visuomenę (žr. 1 langelį)9. Pagal teisinį pagrindą Fondas visų pirma turėtų atsižvelgti į naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integraciją.

7. Europos pabėgėlių fondo tikslas (ERF) – remti prieglobsčio politiką ir integracijos priemones bei stiprinti valstybių narių pastangas, priimant pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis (žr. 2 langelį)10.

8. EIF ir ERF f inansuoja 50 % tinkamų projektų ir, konkrečiais atvejais, iki 75 %. Likusi dalis finansuojama iš nacionalinių šaltinių.

9 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (EIF sprendimas) (OL L 168, 2007 6 28, p. 18). 2008 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimas 2008/457/EB nustatyti Tarybos sprendimo 2007/435/EB įgyvendinimo taisykles (OL L 167, 2008 6 27, p 69).

Trečiųjų šalių piliečiams skirtas EIF projektas, kurį įgyvendino Poradna pro integraci (Su integracija susijusių konsultacijų centras), Čekija

© Poradna pro integraci.

10 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo ir panaikinantis Tarybos sprendimą 2004/904/EB (ERF sprendimas) (OL L 144, 2007 6 6, p. 1). 2007 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimas 2008/22/EB, nustatantis Sprendimo Nr. 573/2007/EB įgyvendinimo taisykles (OL L 7, 2008 1 10, p 1).

12


1 LANGELIS

EUROPOS INTEGRACIJOS FONDO TIKSLAI (EIF SPRENDIMO 3 STRAIPSNIS)

EIF gali teikti pagalbą:

a) plėtojant ir įgyvendinant priėmimo procedūras, susijusias su integracijos proceso rėmimu;

b) plėtojant ir įgyvendinant naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracijos procesą;

c) didinant valstybių narių gebėjimus rengti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti trečiųjų šalių piliečių in-tegracijos politiką ir priemones;

d) keitimosi informacija, geriausia praktika ir bendradarbiavimo valstybėse narėse ir tarp jų srityje.

2 LANGELIS

EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO TINKAMI FINANSUOTI INTEGRACIJOS VEIKSMAI (ERF SPRENDIMO 3 STRAIPSNIS)

ERF taip pat gali finansuoti veiksmus, susijusius su 6 straipsnyje nurodytų asmenų (pabėgėlių, asmenų, kuriems suteikiama papildoma apsauga, prieglobsčio prašytojų), kurių buvimas konkrečioje valstybėje narėje yra ilgalaikio ar nuolatinio pobūdžio, integracija.

Tai gali būti:

a) patarimai ir pagalba tokiose srityse, kaip aprūpinimas būstu, lėšos pragyvenimui, integracija į darbo rinką, medicinos priežiūra, psichologinė pagalba ir socialinė rūpyba;

b) veiksmai, leidžiantys šiems asmenims pritapti valstybės narės visuomenėje socialiniu ir kultūri-niu požiūriu bei taip pat naudotis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvir tintomis vertybėmis;

c) veiksmai, skatinantys ilgalaikį ir tvarų bendradarbiavimą visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime;

d) pr iemonės, sk ir tos šių asmenų švietimui, profesiniam mokymui ar kval i f ikaci jos ir diplomų pripažinimui;

e) veiksmai, skirti skatinti asmenis naudotis savo teisėmis ir sudaryti šiems asmenims galimybes pa-sirūpinti savimi;

f ) veiksmai, skatinantys prasmingą šių asmenų ir priimančios visuomenės bendravimą ir konstruktyvų dialogą;

g) priemonės, padedančios šiems asmenims įgyti įgūdžių, įskaitant kalbos mokymą;

h) veiksmai, skatinantys vienodas galimybes kreiptis į viešąsias institucijas ir gauti vienodus rezultatus šiems asmenims jose tvarkant reikalus.

13


9. Europos integracijos fondo tikslas – trečiųjų šalių piliečių, t. y. ne ES pi-liečių, integracija. 2010 m. ES teritorijoje gyveno 32,5 milijono trečiųjų šalių piliečių (t. y. asmenų, kurie nėra jų gyvenamosios šalies piliečiai). Tai sudaro 6,5 % visų ES gyventojų. 20,2 milijono buvo trečiųjų šalių piliečiai, kuriems gali būti skirtos EIF ir ERF lėšos, o 12,3 milijono buvo kitoje valstybėje narėje, o ne toje, kurios pilietybę jie turi, gyvenantys ES piliečiai11 (žr. 2 diagramą). ES piliečiams negali būti skirtos EIF ir ERF lėšos, tačiau jiems gali būti skirta kitų ES fondų, pavyzdžiui ESF, pagalba.

11 Eurostatas, Aktualioji statistika, 34/2011.

2 DIAGRAMA

2010 M. EUROPOS SĄJUNGOS UŽSIENIO GYVENTOJAI

ES valstybėse narėse gyvenantys užsienio šalių piliečiai 32,5 milijono

Trečių jų šalių piliečiai 20,2 milijono

Kitoje valstybėje narėje gyvenantys ES piliečiai

12,3 milijono

EIF tikslinė grupė

Ekonominiai, studijų ir mokslo migrantai

Šeimos migrantai

18,6 milijono

ERF tikslinė

grupė

Pabėgėliai, papildoma ir laikinoji

apsauga

1,4 milijono

Prieglobsčio prašytojai

0,3 milijono

Visi ES gyventojai

501 milijonas

Pastaba: Duomenys apie pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus nuo 2009 m. Dėl apvalinimo atskiros sumos gali nesutapti su bendra suma. Šaltinis: Eurostatas, UNHCR.

14


10. Pagal 3 diagramą matyti, kad trečiųjų šalių piliečių pasiskirstymas vals-tybėse narėse skiriasi.

11. Paprašę prieglobsčio (prieglobsčio prašytojai), gavę pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilie-tybės negali gauti EIF pagalbos, tačiau jie yra Europos pabėgėlių fondo tikslinėje grupėje12. 2010 m. ES buvo užregistruota 258 940 prieglobsčio prašymų13.

12 ERF tikslinėje grupėje taip pat yra perkeltieji asmenys (asmenys, perkelti iš trečiosios šalies į ES valstybę narę).

13 Eurostatas, Aktualioji statistika, 48/2011.

3 DIAGRAMA

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

1017 15

Trečiųjų šalių piliečiai (milijonais)

procentinė gyventojų dalis

Lenkija

Bulgarija

Rumunija

Slovakija

Vengrija

Lietuva

Airija

Suomija

Nyderlandai

Malta

Čekijos R

espublik

a

Belgija

Portugalija

Švedija

Prancūzij

a

Slovėnija

Danija

Jungtin

ė Karalystė

Italija

Kipras

Vokietija

Liuksemburg

as

Austrija

Graikija

Ispanija

Estija

Latvija

TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIAI: PROCENTINĖ ŠALIES GYVENTOJŲ DALIS IR ABSOLIUTŪS SKAIČIAI, 2010 M.

Šaltinis: Eurostatas ir Vidaus reikalų GD, EIF asignavimai.

15


FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBĖ

12. Visų keturių SOLID fondų valdymo ir kontrolės nuostatos yra tokios pa-čios. Jie įgyvendinami pasidalijamojo valdymo būdu. Pagal šį principą valstybės narės yra atsakingos už finansuojamų veiksmų vykdymą (vei-klos ir finansinį), o Komisijai tenka viso biudžeto vykdymo atsakomybė. Kiekvieno fondo panaudojimui Komisija patvirtina strategines gaires, nustatančias ES programavimo sistemą. Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė parengia daugiametę programą, kuriai pagal jos pačios poreikius taikomos šios strateginės gairės.

13. Kiekviena daugiametė programa vykdoma pagal metines programas. Visas šias programas patvirtina Komisija. Užbaigus kiekvieną metinę pro-gramą, valstybės narės pateikia galutines ataskaitas.

14. Komisija taip pat atsakinga už tai, kad būtų užtikrinta, jog valstybės na-rės įdiegė tinkamas valdymo ir kontrolės sistemas, kad yra teikiama su finansuojamais projektais susijusi būtina informacija, vykdoma jos sklaida ir tolesnės priemonės bei tai, kad šie veiksmai būtų suderinti ir papildytų kitas atitinkamas Sąjungos politikas ir iniciatyvas.

15. Komisija valstybių narių programų įgyvendinimą stebi atlikdama priežiū-ros ir kontrolės sistemų aprašymų peržiūrą, gaudama pažangos ir galuti-nes ataskaitas bei atlikdama audito ir stebėjimo vizitus valstybėse narėse.

16. Va l s t yb ių nar ių l ygmeniu va ldymo i r k ont ro lės s i s temą sudaro (žr. 5 diagramą):

a) atsakinga institucija, atsakinga už daugiametės programos valdymą ir įgy-vendinimą. Ji visų pirma teikia daugiametes ir metines programas Komisi-jai, atrenka operacijas ir tikrina galutinių naudos gavėjų deklaruotų išlaidų tinkamumą14;

b) audito institucija, atliekanti auditus, kurių metu patikrina valdymo ir kon-trolės sistemų veikimą15;

c) tvirtinančioji institucija, tvirtinanti, kad deklaruotos išlaidos atitinka taikomas taisykles16.

14 EIF atveju atsakomybė nustatyta Sprendimo 2007/435/EB 25 straipsnyje.



16


AUDITO APIMTIS IR METODAS

17. Pagrindinis tikslas ir pagrindinis audito klausimas buvo įvertinti, ar pa-naudojant EIF ir ERF lėšas SOLID programa veiksmingai prisidedama prie trečiųjų šalių piliečių integracijos. Pagrindinis audito klausimas buvo iš-skaidytas į šiuos tris klausimus:

a) Ar SOLID fondų rezultatai pagrįsti veiksmingu programos stebėjimu ir vertinimu?

b) Ar fondų koncepcija prisidėta prie veiksmingo fondų įgyvendinimo?

c) Ar buvo tinkamai valdomos su SOLID programa susijusių integracijos prie-monių įgyvendinimo sistemos?

18. Audito metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas Komisijos ir valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemoms, skirtoms 2007–2013 m. Solida-rumo ir migracijos programos fondams EIF ir ERF. Rezultatų įvertinimas visų pirma pagrįstas metinėmis programomis, kurios audito pradžioje jau buvo pasibaigusios (2007 m. ir 2008 m. metinės programos). Audito metu nebuvo atliekamas integracijos priemonių veiksmingumo valsty-bėse narėse tiesioginis vertinimas.

19. Šio audito pagrindas buvo:

a) SOLID fondų rengimo, įgyvendinimo ir įvertinimo dokumentų Komisijoje peržiūra ir interviu su Komisijos pareigūnais iš Vidaus reikalų GD ir, informa-ciniais tikslais, – iš Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD;

b) EIF ir ERF valdymo ir kontrolės sistemos atrinktų aspektų auditas penkiose valstybėse narėse (Čekijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Jung-tinėje Karalystėje), įskaitant interviu su atsakingomis institucijomis, audito institucijomis ir tvirtinančiosiomis institucijomis. Šios valstybės narės buvo atrinktos atsižvelgiant į trečiųjų šalių piliečių skaičių ir proporciją, EIF įsipa-reigojimų dalį ir MIPEX įvertintą integracijos teisės aktų raidą17;

c) vizitai vietoje, kurių metu atrinktose valstybėse narėse buvo patikrinti 2007 m. (EIF), 2008 m. ir 2009 m. (ERF ir EIF) metinių programų 22 užbaigti projektai. Šie vizitai buvo grindžiami pagal profesinį sprendimą sudaryta (ne statistine) imtimi (žr. Priedą);

d) Komisijos teisinių pasiūlymų dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo ir susijusių bendrųjų nuostatų 2014–2020 m. laikotarpiui peržiūra.

17 MIPEX (migrantų integracijos politikos indeksas) vertinama teisės aktų pažanga, susijusi su migrantų integracija į ES valstybes nares ir atrinktas ne ES šalis.

17


PASTABOS

ATSKIRI PROJEKTAI BUVO SĖKMINGI, TAČIAU NEBUVO GALIMA ĮVERTINTI BENDROS FONDŲ PAGALBOS TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI

20. Bendros fondų pagalbos trečiųjų šalių piliečių integracijai negalima įver-tinti pagal projektų rezultatus, kadangi audito metu tikrintos šalys ir Komisija neturėjo tinkamos stebėjimo ir vertinimo sistemos. Rezultatų nebuvo įmanoma įvertinti, kadangi programavimo dokumentuose ne-buvo išmatuojamų rodiklių ar kiekybinių tikslų. Dėl tarpinės ataskaitos dėl pasiektų rezultatų ir dėl fondo įgyvendinimo kokybinių ir kiekybinių aspektų18 trūkumų ji buvo mažai naudinga vertinant fondų veiksmingu-mą. 2007 m. ir 2008 m. programų įgyvendinimo lygis buvo žemas, tačiau audito metu tikrintais projektais buvo aiškiai prisidėta prie trečiųjų šalių piliečių integracijos.

21. Audito Rūmai patikrino penkių valstybių narių (žr. 19 dalį) EIF ir ERF daugiametes programas, 2007, 2008 ir 2011 m. metines programas ir už-baigtų metinių programų galutines ataskaitas. Dvidešimt dviejų baigtų projektų šiose šalyse auditas buvo atliktas vietoje (žr. Priedą).

22. Kad įvertintų su SOLID fondais susijusių integracijos veiksmų naudą, Au-dito Rūmai tikrino, ar metinėse programose buvo pateikti išmatuojamais rodikliais paremti SMART tikslai. Audito Rūmai siekė nustatyti, kaip įgy-vendinant atskirus projektus ir metines programas buvo prisidedama prie daugiamečių programų įgyvendinimo ir ar projektų ir programų ataskaitos buvo rengiamos atsižvelgiant į rodiklius ir nustatytus tikslus.

23. Kad būtų vykdoma veiksminga programos priežiūra, valstybės narės pri-valo pateikti vertinimo ataskaitas, kuriomis Komisija pasinaudoja reng-dama Europos Parlamentui ir Tarybai skirtą tarpinę ataskaitą dėl pasiektų rezultatų bei kiekybinių ir kokybinių aspektų įgyvendinant fondus.

18 Tarybos sprendimo dėl EIF 48 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta Komisijos rengiama tarpinė ataskaita, kurioje apžvelgiami pasiekti rezultatai ir fondo naudojimo kokybiniai bei kiekybiniai aspektai. Ji toliau vadinama tarpine ataskaita.

18


AUDITO METU TIKRINTOS VALSTYBĖS NARĖS NENUSTATĖ PAKANKAMŲ KIEKYBINIŲ TIKSLŲ IR RODIKLIŲ...

24. Nors valstybių narių buvo prašoma metinėse programose užpildyti dalį „Kiekybiniai rezultatai“, išmatuojami tikslai buvo nustatyti tik maždaug pusei penkių valstybių narių metinėse programose tikrintų veiksmų atve-ju. Šio trūkumo Komisija nenustatė ar neištaisė (žr. 67–69 dalis). Be to, didžioji nustatytų tikslų dalis buvo susijusi tik su projektų ar dalyvių skai-čiumi, tačiau nebuvo vertinami konkretesni projektų aspektai, pavyzdžiui, sėkmės lygis įgyjant kvalifikaciją.

25. Audito Rūmai pripažįsta, kad integracija yra sunkiai išmatuojama sąvoka, ypač kai bandoma įvertinti specialių priemonių poveikį. Tačiau Komisija įrodė19, kad galima nustatyti su remiamų veiksmų išdirbiais ir išdavomis susijusius rodiklius. Audito metu tikrintų valstybių narių naudotų rodiklių pavyzdžiai pateikti 3 lentelėje.

19 SOLID komitetui pateiktas dokumentas, SOLID/2007/27.

EIF projektas, kurį įgyvendino Association de Soutien aux Travailleurs Immigrés (ASTI) (Dirbančių imigrantų paramos asociacija), Liuksemburgas

© Europos Komisija.

19


3 LANGELIS

AUDITO METU TIKRINTOSE PROGRAMOSE NAUDOTŲ RODIKLIŲ PAVYZDŽIAI

1 geros praktikos pavyzdys. Išmatuojamas išdirbių rodiklis su tiksline verte ir nuoroda į esamą situaciją

ο Priemonės tikslas : trečiųjų šalių piliečiams skirtos švietimo veiklos plėtojimas ir organizavimas (kalbų kursai, pilietinio švietimo kursai ir pan.)

ο Išdirbių rodiklis: dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius ir kategorijos.

ο Tikslas: 300 dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių (iš viso 2007–2013 m.).

ο Pradinė situacija: ankstesnių kursų nebuvimas.

2 geros praktikos pavyzdys. Su pirmiau minėta priemone susiję išmatuojami išdavų rodikliai

ο Išdavų rodiklis:

— Trečiųjų šalių piliečių, kuriems patiko veikla, skaičius.

— Trečiųjų šalių piliečių, kurie sėkmingai vykdė veiklą, skaičius.

Netinkamos praktikos pavyzdys. Aiškiai neapibrėžti, potencialiai besidubliuojantys ir todėl neišmatuojami du išdirbių rodikliai

ο Priemonės tikslas: imigrantų ir priimančiosios visuomenės susitikimo vietų sukūrimas (tarpkultū-riniai mainai, sąmoningumo ugdymo veikla).

ο Išdirbių rodiklis : surengtų diskusijų (temų), k lasifikuojamų kaip „labiau išorės temos“ ir „labiau asmeninės temos“ skaičius ir tipas.

ο Išdirbių rodiklis: dalyvių skaičius ir klasifikacija: „tėvai ir vaikai“ „jaunimas ir vaikai“.

20


26. Galutinėse ataskaitose audito metu tikrintos valstybės narės dažnai pa-teikdavo kiekybiškai įvertinamus išdirbius, bet tik keliais atvejais buvo nustatyti tikslai, kurių pasiekimą buvo galima įvertinti. Net jei projektai šiose galutinėse ataskaitose buvo įvertinti tinkamai, ne visuomet buvo galima iki galo įvertinti metinių ir daugiamečių programų tikslų įgyven-dinimo pažangą.

27. Dėl šių programavimo ir ataskaitų teikimo trūkumų nacionaliniu lygmeniu negalima atlikti aiškaus rezultatų įvertinimo. Nei valstybės narės, nei Ko-misija negali įvertinti fondų veiksmingumo siekiant rezultatų. Rezultatai gali būti įvertinti tik projektų lygmeniu ir tik tuomet, kai buvo nustatyti aiškūs tikslai ir rodikliai.

...O KOMISIJOS EIF TARPINĖJE ATASKAITOJE PATEIKTA TIK RIBOTA INFORMACIJA

28. Pagal teisės aktus Komisija tarpinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Ta-rybai turėjo pateikti iki 2010 m. gruodžio 31 d.20 Tą ji padarė tik praėjus beveik vieneriems metams, 2011 m. gruodžio 5 d., dėl to, kad:

a) valstybės narės vėlavo pateikti ar pateikė neišsamias galutines ataskaitas dėl metinių programų;

b) teisės aktuose buvo nustatytas nerealistiškas tvarkaraštis.

29. Tarpinėje ataskaitoje pateikti programų kiekybiniai rezultatai apima tik kiekvienoje valstybėje narėje finansuotų projektų skaičių ir informaciją apie tai, kiek valstybių narių finansavo projektus pagal kiekvieną priori-tetą. Ataskaitos lentelėje, kurioje pagal pavadinimą turėjo būti pateikti iš tikrųjų finansuotų operacijų tipai, yra keletas trūkumų:

a) ji pagrįsta vien tik planais, o ne faktiniu įgyvendinimu;

b) joje nėra jokios nuorodos apie išleistas sumas;

c) joje yra konkrečių netikslumų (pavyzdžiui, Audito Rūmų audito metu buvo tikrinamas projektas, skirtas parengti asmenis migracijai į Vokietiją, tačiau jokie šio pobūdžio veiksmai nebuvo įrašyti į lentelę).

20 Sprendimo 2007/435/EB 48 straipsnis.

21


30. Tinkamų kiekybinių rezultatų tarpinėje ataskaitoje nėra iš dalies dėl to, kad nėra bendrų privalomų rodiklių, kuriais būtų galima palyginti re -zultatus valstybėse narėse. Besirengdama būsimam ex post įvertinimui, Komisija šiuo metu sprendžia trūkstamų lyginamųjų duomenų problemą ir prašo valstybių narių pateikti informaciją apie pagrindinius bendrus ro-diklius. Tačiau kadangi šie rodikliai nebuvo nustatyti iš pradžių ir surinkti įgyvendinimo metu, įvertinimo pagrįstumas ir nauda yra riboti, o apiben-drinimo procedūra tampa neefektyvi. Savo pasiūlyme dėl 2014–2020 m. Komisija pasiūlė privalomus bendrus rodiklius nustatyti nuo programos pradžios.

31. Tarpinėje ataskaitoje projektų pavyzdžiai yra pateikti siekiant pailiustruoti vykdytos veiklos tipus, tačiau nėra jokios nuorodos apie jų reprezentaty-vumą, susijusį su dažniu ar verte.

32. Nepaisant to, kad valstybės narės tikriausiai parengė savo programas pagal nustatytus poreikius ir tikslus, dvi valstybės narės (Nyderlandai ir Lenkija) konstatavo21, kad jų programos neatitiko šių poreikių ir tikslų. Lenkija nurodė, kad programos buvo per „siauros“ o Nyderlandai pranešė, kad fondo asignavimai sudarė palyginti mažą nacionalinio integracijai skirto biudžeto dalį, ir manoma, kad jie neturi tikros pridėtinės vertės nacionalinėms strategijoms. Į šį pareiškimą Komisijos ataskaitoje nebuvo rimtai atsižvelgta ar kritiškai reaguota.

33. Šie tarpinės ataskaitos trūkumai rodo, kad labai menkai atsižvelgiama į rezultatų įvertinimą ar fondų priežiūrą.

21 Tarpinės ataskaitos 7.5 skirsnis.

22


DĖL ŽEMO ĮVYKDYMO LYGIO PIRMUOSIUS DVEJUS METUS SUMAŽĖJA GALIMAS FONDŲ VEIKSMINGUMAS...

34. Pagal 4 diagramą matyti, kad EIF biudžeto įvykdymo lygis22 valstybėse narėse 2007 ir 2008 m. (vieninteliai metai, kurių programos, atliekant auditą, buvo užbaigtos) iš esmės buvo žemas, tačiau nuo 2007 iki 2008 m. bendras visų valstybių narių įvykdymo lygis antraisiais metais padidėjo nuo 66 % iki 77 %. Duomenys valstybėse narėse žymiai skiriasi (2007 m.): nuo 15 % (Čekijoje) iki 100 % (Prancūzijoje). Didžiosios valstybių narių dalies įvykdymo lygis, kuris 2007 m. buvo labai žemas, 2008 m. pagerėjo, tačiau tik vienu atveju jis viršijo 50 % ribą. Nepaisant bendro pagerėji-mo, septyniose valstybėse narėse nuo 2007 iki 2008 m. įvykdymo lygis sumažėjo. 2012 m. birželio mėn. Komisija vis dar nebuvo iš valstybių narių gavusi išlaidų deklaracijų, susijusių su šešiomis MP (viena 2007 m. MP: Malta ir penkios 2008 m. MP: Graikija, Ispanija, Malta, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė). Jos turėjo būti pateiktos iki 2010 m. rugsėjo 30 d. (2007 m. MP) ir iki 2011 m. kovo 31 d. (2008 m. MP).

35. Šiam žemam įvykdymo lygiui įtakos turintys veiksniai apžvelgiami toles-nėse pastabose (42–75 dalys). Jei metinių programų biudžetų įvykdymo lygis pagal planą yra per žemas, atsiranda rizika, kad nebus pasiekti pla-nuoti išdirbiai ir poveikis.

22 Lygiai apskaičiuoti remiantis valstybių narių deklaruota suma.

23


4 DIAGRAMA

EIF BIUDŽETO VYKDYMAS

* Nepateiktos 2008 m. ataskaitos ** Nepateiktos 2007 ir 2008 m. ataskaitos

2007 m. MP

2008 m. MP

2007 m. vidurkis

2008 m. vidurkis

0 % 10 % 20 % 30 % 40 % 50 % 60 % 70 % 80 % 90 % 100 %

Austrija

Belgija

Bulgarija

Kipras

Čekijos Respublika

Vokietija

Estija

Graikija*

Ispanija*

Suomija

Prancūzija

Vengrija

Airija

Italija

Lietuva

Liuksemburgas

Latvija

Malta**

Nyderlandai*

Lenkija

Portugalija

Rumunija

Švedija

Slovėnija

Slovakija

Jungtinė Karalystė*

Šaltinis: Europos Komisijos ir Audito Rūmų skaičiavimai.

24


...TAČIAU ĮGYVENDINUS AUDITO METU TIKRINTUS PROJEKTUS GAUTA TEIGIAMŲ REZULTATŲ IR VALSTYBĖS NARĖS MANO, KAD FONDAI ŽENKLIAI PRISIDĖJO PRIE INTEGRACIJOS

36. Kadangi nebuvo kiekybinių tikslų ir rodiklių bei dėl tarpinės ataskaitos trūkumų Audito Rūmai įrodymus apie ERF ir EIF veiksmingumą galėjo surinkti tik tikrindami projektus vietoje.

37. Iš 22 vietoje tikrintų projektų, Audito Rūmų nuomone, įgyvendinus 18 jų pasiekti rezultatai, kuriais teigiamai prisidėta prie trečiųjų šalių piliečių in-tegracijos, kadangi jie sudarė valstybių narių strategijų dalį (žr. 4 langelį).

4 LANGELIS

PROJEKTŲ, KURIUOS ĮGYVENDINUS BUVO PASIEKTA TEIGIAMŲ REZULTATŲ, PAVYZDŽIAI

Liuksemburge EIF rėmė projektą „Partenariats pour l‘intégration interculturelle: mise en place de services d‘infor-mation et d‘orientation“ („Tarpkultūrinės integracijos partnerystė: informacinių ir orientacinių paslaugų teikimas“). Projektą įgyvendino Association de Soutien aux Travailleurs Immigrés (Darbuotojų imigrantų rėmimo asociacija) (ASTI). Juo buvo siekiama pagerinti trečiųjų šalių piliečių integraciją, suteikiant vienodas galimybes gauti infor-maciją apie piliečių teises ir pareigas. Veikla apėmė partnerystės su įvairiomis asociacijomis užmezgimą, interneto svetainės (www.bienvenue.lu) kūrimą ir vertimo žodžiu paslaugas. EIF bendrasis finansavimas sudarė 50 % arba 112 000 eurų 2009 m. metinės programos lėšų.

Vokietijoje ERF rėmė projektą „…und drin bist Du? Flüchtlinge als Teil der Gesellschaft - auf dem Weg in ein selbs-tbestimmtes Leben“ („…Jūs kartu? Pabėgėliai – visuomenės dalis. Siekiant nepriklausomo gyvenimo“). Trejų metų projektui, kurį įgyvendino Caritasverband für das Erzbistum Berlin e.V. (Caritas, Berlyno arkivyskupija), pirmaisiais metais buvo skirta 42 509 eurai iš ERF 2009 m. metinės programos (50 % bendrojo finansavimo dalis). Įgyven-dinant šį projektą buvo siekiama pagerinti prieglobsčio prašytojų / pabėgėlių priėmimo sąlygas bei sustiprinti paslaugas ir struktūras Rytų Brandenburge. Projekto veikloje iš viso dalyvavo 683 asmenys, pavyzdžiui, lankė vokiečių kalbos ar tarpkultūrinius darbuotojų mokymo kursus.

25


38. Iš keturių audito metu tikrintų projektų, kurių tikslai nebuvo pasiekti, du buvo baigti atgaline tvarka peržiūrėjus siektinus tikslus, o vienas poten-cialiai naudingas ir novatoriškas projektas nepavyko, iš dalies dėl nerea-listiškų tikslų ir dėl atsakingos institucijos patvirtintos metodikos taikymo (žr. 5 langelį).

39. Tačiau tiesioginės atskirų projektų įgyvendinimo ir bendros sėkmės sąsa-jos nėra dėl netinkamo tikslų nustatymo programos lygmeniu, susijusių kiekybinių rezultatų stygiaus ir biudžeto neįvykdymo.

40. Pagal Komisijos tarpinę ataskaitą, daugelis valstybių narių mano, kad nepaisant įgyvendinimo sunkumų EIF suteikia pridėtinę vertę. Tose vals-tybėse narėse, kurios turėjo mažiau ištobulintą integracijos politikos sis-temą, Fondas padėjo nustatyti nuoseklią integracijos sistemą. Kai kuriose valstybėse narėse jis padėjo užpildyti nacionalinių išteklių spragas ar suteikė galimybę išplėsti pagalbą į specialias tikslines grupes. Be to, pa-gal tarpinę ataskaitą pagerėjo institucijų bendradarbiavimas valstybėse narėse ir tarp jų.

5 LANGELIS

NEPAVYKUSIO PROJEKTO PAVYZDYS

JK ERF rėmė projektą, kuris nepavyko. Mersisaido priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba (MFRS) parengė novatorišką programą, skirtą išvengti didelės gaisro rizikos pabėgėlių populiacijoje. Ją įgyvendinant siekta atlikti patikrinimus namuose (800 būstų), sukurti darbo vietas priešgaisrinėje tarnyboje, sukurti interneto svetainę, parengti lankstinukus daugiau nei 30 kalbų ir apmokyti savininkus. Pirmuosius metus projektas buvo remiamas ERF 21 325 eurų suma. Keli kontrolės etapai nepavyko atsakingos institucijos lygmeniu. Tikslas patikrinti 800 būstų pasirodė nerealistiškas, kadangi susijusi pabėgėlių populiacija buvo mažesnė nei manyta ir MFRS negalėjo gauti tikslinės populiacijos adresų. Atsakinga institucija nerealistiškas projekto prielaidas ir tikslus pradėjo nagrinėti tik po to, kai buvo skirtas finansavimas, o planuoti projekto stebėjimo vizitai nebuvo atlikti laiku. Be to, skirtingai nei pagal atitinkamas Komisijos gaires, atsakinga institucija reikalavo, kad MFRS surinktų įrodymus apie pabė-gėlių statusą. Tai dar labiau sumažino tikslinės grupės norą sutikti, kad MFRS atliktų patikrinimus. Todėl buvo finansuota tik 60 būstų patikrinimų ir projekto buvo atsisakyta po pirmųjų metų.

26


41. Pirmiau minėto įvertinimo rezultatai yra, bent iš dalies, pagrįsti Audito Rūmų audito metu surinktais įrodymais. Audito metu tikrintos valstybės narės nurodė, kad fondai joms padėjo vykdyti papildomą ar naują inte-gracijos veiklą.

FONDŲ PAGALBOS INTEGRACIJAI VEIKSMINGUMAS GALI BŪTI RIBOTAS, KADANGI...

42. Remiantis ankstesniuoju skirsniu matyti, kad nėra galimybės įvertinti faktinio fondų veiksmingumo. Tolesniuose dviejuose skirsniuose bus pa-aiškinta, kad fondų veiksmingumas gali būti ribotas dėl koncepcijos ir įgyvendinimo trūkumų. Todėl fondai negali iki galo prisidėti prie trečiųjų šalių piliečių integracijos.

43. Audito Rūmai vertino, ar SOLID fondų teisinė ir administracinė sistema padėjo vykdyti veiksmingą valdymą su tinkamu administraciniu ir kon-trolės lygiu. Jie tikrino, ar pasitelkus tinkamą konsultacijų procedūrą ir poveikio įvertinimą, buvo nustatyti valstybių narių integracijos poreikiai. Audito metu buvo tikrinama, ar buvo taikomas nuoseklus ir su kitomis Sąjungos priemonėmis suderintas metodas.

EIF projektas, kurį įgyvendino Türkische Gemeinde in Deutschland (TGD) (Turkų bendruomenė Vokietijoje)

© Vorintegrationsprojekt Türkische Gemeinde in Deutschland e.V.

27


...DĖL INTEGRACIJOS PRIEMONIŲ ATSKYRIMO TARP ERF IR EIF ATSIRANDA PRAKTINIŲ SUNKUMŲ

44. Ketur iose iš penk ių aplankytų valstybių nar ių atsak inga instituci ja (žr. 6 langelį) ir galutiniai naudos gavėjai turėjo praktinių sunkumų at-skiriant ERF ir EIF tikslines grupes, visų pirma susijusias su „integracijos priemonėmis“, kadangi:

ο tam tikra veikla paprastai turėtų būti bendrai orientuota į ERF ir EIF tikslines grupes, nes jų poreikiai yra panašūs, pavyzdžiui, kalbų kursai arba tarpkultūrinė veikla;

ο egzistuoja administracinės kliūtys, susijusios su priskyrimu skirtingiems fon-dams (ERF ir EIF) vykdyti tą pačią veiklą (pavyzdžiui, kalbų kursai). Tai trukdo valstybių narių institucijoms ir galutiniams naudos gavėjams organizuoti veiklą taip, kad būtų veiksmingai patenkinti jų poreikiai.

DĖL METINIO PROGRAMAVIMO ATSIRANDA PER DIDELĖ ADMINISTRACINĖ NAŠTA...

45. Visi keturi SOLID fondai turi metinio programavimo ir valstybių narių ataskaitų teikimo sistemą. Todėl Komisija kasmet gauna apie 100 su ke-turiais SOLID fondais susijusių metinių programų, kurias turi peržiūrėti ir patvirtinti. Be to, valstybės narės turi pateikti, o Komisija patvirtinti kiekvienos baigtos metinės programos galutinę ataskaitą. Šie veiksmai nesukuria jokios pridėtinės vertės arba ji maža. Dėl to ir valstybių narių institucijoms, ir Komisijai atsiranda per didelė administracinė našta. Į šios sistemos poveikį nebuvo tinkamai atsižvelgta rengiant SOLID programą.

6 LANGELIS

EIF IR ERF PALYGINIMAS

JK atsakingos institucijos atveju reikalavimas atskirti skirtingas migrantų kategorijas tiesiogiai prieštarauja integracijos sąvokoms, įvairovės pripažinimui ir bendruomenės sanglaudai. Tai sukuria painiavą ir yra per daug sudėtinga projekto administravimui ir valdymui, kadangi išlaidos turi būti atskirtos ir paskirstytos. Turėtų būti sudaryta galimybė mišriai grupei su ES piliečiais, kadangi tai paskatintų teikti didesnį dalyvavimą skatinančius ir novatoriškus projektų pasiūlymus, kurie gali būti veiksmingesni siekiant integracijos rezultatų.

Čekijos atsakinga institucija manė, kad ERF ir EIF atskyrimas kai kuriais atvejais yra dirbtinis, visų pirma EIF finansuojamų regioninių integracijos centrų atveju. Šie centrai galėtų teikti pagalbą ir vykdyti mokymus trečiųjų šalių piliečiams ir prieglobsčio prašytojams / pabėgėliams. Atsakinga institucija mano, kad jie turi dubliuoti savo veiklą, o tai ypač neveiksminga, kai yra mažos tikslinės grupės.

28


46. Valstybės narės ir Komisija šiuo metu palaiko tik daugiamečių programų taikymą. Be to, Komisija pabrėžė, kad kai kurios valstybės narės padarė išvadas dėl metinio programavimo ciklo, pavyzdžiui, kad projektų tru-kmė buvo tokia pati kaip ir vienos metinės programos, nors tai nebuvo numatyta.

47. Atsižvelgiant į šio audito metu nustatytus faktus ir viešųjų konsultacijų išvadas, Komisija siūlo 2014–2020 m. laikotarpiu šią sistemą pakeisti visą finansinį laikotarpį apimančia viena nacionaline programa kiekvienam fondui. Tokiu būdu, visą laikotarpį mažiau nei 60 programų apimtų Prie-globsčio ir migracijos fondą (AMF) bei Vidaus saugumo fondą (ISF).

...IR APSUNKINANČIOS FINANSINĖS PRIEMONĖS

48. Kai valstybės narės išleidžia 60 % pradinio išankstinio finansavimo mo-kėjimo, jos turi teisę prašyti antrojo mokėjimo. Tačiau dėl neaiškių teisės aktų valstybės narės neišvengė painiavos. Šio antrojo mokėjimo paraiškų teikimo procedūros yra sudėtingos ir atgraso atsakingas institucijas jas taikyti. Todėl atsakinga institucija vėlavo atlikti mokėjimus, o galutiniai naudos gavėjai turėjo su pinigų srautais susijusių problemų.

RENGIANT KONCEPCIJĄ BUVO NUSTATYTA ILGA KONTROLĖS PRIEMONIŲ GRANDINĖ, O KAI KURIOSE VALSTYBĖSE NARĖSE PRISIDĖJO ADMINISTRACINĖ NAŠTA...

49. Trijų institucijų (atsakingos institucijos, tvirtinančiosios institucijos ir au-dito institucijos) atliktos patikros veikiau dubliavosi, o ne papildė viena kitą. Kadangi kiekviena finansavimo sistemoje būtinas funkcijų atskyri-mas, SOLID konfigūracija yra pagrįsta struktūrinių fondų modeliu23 ir dėl pakankamai nedidelių susijusių sumų atsiranda neproporcingai didelė našta (žr. 54 dalį). Dėl dabartinės sistemos eikvojami Komisijos ir nacio-naliniai ištekliai.

23 Audito Rūmų nuomonė Nr. 7/2011 (OL C 47, 2012 2 17, p. 1).

29


50. Nors Audito Rūmų audito metu tikrintos valstybių narių institucijos skun-dėsi, kad dėl administracinės struktūros atsirado nereikalinga su fondų valdymu susijusi administracinė našta, dvi iš penkių audito metu tikrintų valstybių narių dar labiau pablogino situaciją atlikdamos neproporcingai daug naudos gavėjų patikrų. JK atsakinga institucija nustatė griežtą ste-bėjimo sistemą, pagal kurią atsižvelgiama į elementus, kuriais skatinamas tinkamas projektų įgyvendinimas (žr. 8 langelį) , tačiau tuo pat metu pateikiami prašymai dėl papildomos kontrolės, įskaitant kas mėnesį tei-kiamas ataskaitas, atsakingos institucijos atliekamus 100 % patikrinimus, audito institucijos atliekamus ex post auditus, bei pernelyg didelius rei-kalavimus projektų naudos gavėjams siekiant įrodyti dalyvių tinkamumą (žr. 5 langelį). Vokietijoje iš dalies dėl to, kad nebuvo tinkamos duomenų valdymo sistemos, tvirtinančioji institucija, prieš pasirinkdama tolesnes patikras, turėjo sukaupti informaciją apie kiekvieną projektą, atlikdama visų galutinių ataskaitų įvertinimą.

51. Trūkumų, pavyzdžiui, susijusių su rodiklių stygiumi, programos metiniu periodiškumu ir valstybių narių institucijų hierarchija (žr. 70 dalį), buvo galima išvengti, jei, rengiant EIF ir ERF, būtų geriau atsižvelgta į struktūri-nių fondų valdymo patirtį. Nei audito metu tikrintos valstybės narės, nei Komisija nepasinaudojo ankstesne patirtimi struktūrinių fondų srityje.

…DĖL NEPAKANKAMO NUOSEKLUMO IR SUDERINAMUMO SU KITAIS ES FONDAIS TRŪKUMO ATSIRADO DUBLIAVIMASIS IR PRARASTOS GALIMYBĖS PASINAUDOTI SINERGIJA

52. Rengdama savo teisėkūros pasiūlymą, Komisija atliko tik labai ribotą ex ante įvertinimą24 ir suinteresuotųjų šalių konsultacijas apie integraci-jos poreikius ES. Nebuvo parengta bendra strategija dėl ES integracijos poreikių nagrinėjimo. Todėl buvo prarasta galimybė pagerinti pasiūlymo kokybę25.

24 Ex ante įvertinimo metu vertinamos sąlygos dėl programos pradžios ar institucijos įsteigimo.

25 EIF pasiūlymas buvo susijęs tik su legaliai gyvenančiais trečiųjų šalių piliečiais, kadangi buvo pagrįstas imigracijos politikos teisiniu pagrindu.

30


53. Be SOLID programos yra kitų Sąjungos priemonių, kuriomis remiami pa-našūs veiksmai. Jais taip pat galima prisidėti prie trečiųjų šalių piliečių integracijos. Tai yra:

a) Europos socialinis fondas (ESF), kurio tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir socialinę integraciją į darbo rinką. Jis remia migrantų, neatsižvelgiant į jų pilietybę, integracijos programas, visų pirma siekiant padidinti migrantų dalyvavimą užimtumo srityje ir sustiprinti jų socialinę integraciją;

b) Švietimo ir kultūros generalinio direktorato programos – veikla, susijusi su 2007–2013 m. Kultūros programa ir 2007–2013 m. Pilietybės programa, gali apimti tarpkultūrinio dialogo, aktyvios pilietybės ir kitų sričių projektus. Vie-nas 2007–2013 m. Mokymosi visą gyvenimą programos prioritetų – skatinti socialinę įtrauktį ir lyčių lygybę švietimo ir mokymo srityje, įskaitant migrantų ir romų integraciją;

c) mokslinių tyrimų bendrosios programos buvo pasitelkiamos finansuoti su migrantų klausimais susijusius mokslinius tyrimus, plėtojant naujas žinias, priemones, rodiklius ir duomenų bazes, skirtas paremti Europos migracijos politiką, visų pirmą darbo rinkos, socialinės gerovės, socialinės sanglaudos ir kovos su įvairiomis diskriminacijos formomis srityje.

54. Atlikdama parengiamąjį darbą, Komisija neatsižvelgė į Švietimo ir kultūros generalinio direktorato ar mokslinių tyrimų bendrąsias programas. Nors Komisijos ex ante įvertinimo metu buvo nustatyta, kad ESF apėmė tinka-mus veiksmus, bendras dubliavimosi su EIF mastas liko nežinomas. Nėra konkrečių duomenų, kad būtų galima nustatyti, kaip ESF remia trečiųjų šalių piliečių integraciją. Komisija apskaičiavo, kad 2007–2013 m. ESF sky-rė 1,17 milijardo eurų migrantų dalyvavimo užimtumo srityje skatinimui26. ESF taip pat finansuoja socialinės įtraukties priemones, kuriomis galima remti migrantų integraciją – taigi, bent jau šiai sričiai skirtų 9,98 milijar-do eurų dalis yra susijusi su trečiųjų šalių piliečių integracija27. Komisija to nenustatė SOLID programoms ar 2014–2020 m. laikotarpiui skirtame ex ante įvertinime. ESF skiriamas finansavimas integracijai yra daug di-desnis nei EIF (830 milijonų eurų 2007–2013 m.) ir ERF (623 milijonai eurų 2008–2013 m.) kartu paėmus.

26 Europos Komisijos Vidaus reikalų generalinis direktoratas (2011 m.), Poveikio vertinimo tyrimas dėl daugiametės finansinės programos vidaus reikalų srityje. GHK atliktas tyrimas.

27 Europos socialinis fondas: migrantai ir mažumos, 2010 m. (http://ec.europa.eu/esf ).

31


55. Komisija manė, kad EIF papildys ESF, remdamas veiksmus, kurių pastarasis negalėjo finansuoti28. Trečiųjų šalių piliečiai neturi tų pačių teisių kaip ES piliečiai, todėl tuo buvo pasinaudota kaip argumentu taikyti skirtingas priemones skirtinguose fonduose. Tačiau audito metu buvo nustatyta, kad beveik visos, ar net visos, EIF priemonės galėjo būti finansuojamos ESF. Valstybių narių institucijoms ir galutiniams naudos gavėjams ESF ir EIF atskyrimas sukuria papildomą biurokratinę naštą, visų pirma todėl, kad šie fondai turi skirtingas administracines struktūras (žr. 5 diagramą) ir reikalavimus.

56. EIF koncepcijos problemų padaugėjo dėl riboto sistemų, skirtų užtikrinti nuoseklumą ir papildomumą, veikimo. ESF ir EIF programų patvirtini-mo procedūros metu Komisija pakankamai neatsižvelgė į abiejų fondų papildomumą. Nors pastaraisiais metais Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato ir Vidaus reikalų generalinio direktorato koordinavimas pagerėjo, trijose iš penkių audito metu tikrintų valstybių narių privalomas EIF ir ESF koordinavimo mechanizmas29 nebuvo taiko-mas, buvo netinkamas arba įdiegtas tik visai neseniai, nors jos tvirtino tai padariusios pačioje pradžioje. Komisija šios problemos nenustatė atlikusi EIF valdymo ir kontrolės sistemos vertinimą.

57. Kadangi nebuvo koncepcijos ir įgyvendinimo nuoseklumo, atsiranda reikšmingas EIF ir ESF dubliavimasis – ESF remia trečiųjų šalių piliečių integraciją su žymiai didesnėmis sumomis. Dėl šio dubliavimosi atsiranda papildomų išlaidų (pavyzdžiui, personalo išlaidų) ir prarandama galima sinergija (žr. 7 langelį).

28 2005 m. balandžio 6 d. COM(2005) 123 final. Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos fondo 2007–2013 metų laikotarpiui įsteigimo pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą.

29 Sprendimo 2007/435/EB 12 konstatuojamoji dalis.

32


7 LANGELIS.

PORTUGALIJOS SKAMBUČIŲ CENTRAI IR ACIDI ATLIKTAS EIF IR ESF FINANSAVIMO PALYGINIMAS

Portugalijoje EIF finansavimo gali prašyti tik dvi organizacijos: Alto Comissariado para a Imigração e Diálogo Intercultura (ACIDI) ir Serviço de Estrangeiros e Fronteiras (SEF). ACIDI, Vidaus reikalų ministerijoje veikianti viešoji įstaiga, yra svarbesnė nei SEF. Tai – organizacija, atsakinga už imigrantų ir tautinių mažumų integraciją Portugalijoje. Audito Rūmų vizito vietoje metu jos atstovai nurodė, kad ESF ir EIF finansavimas dubliuojasi. 2008–2011 m. jie gavo apie 18,2 milijono eurų iš ESF ir 7,7 milijono eurų iš EIF30. ESF veiklos programoje išvar-dinta veikla taip galėtų būti finansuojama iš EIF programos. Vienas Audito Rūmų nustatytas pavyzdys buvo tai, kad buvo finansuojami du panašūs daugiakalbiai skambučių centrai. ACIDI nacionaliniame imigrantų paramos centre (CNAI) veikia trečiųjų šalių piliečiams įsteigtas skambučių centras (finansuojamas ESF). Kai SEF pateikė paraišką dėl skambučių centro, skirto nagrinėti konkrečią trečiųjų šalių piliečių informaciją, į ACIDI projektą nebuvo atsižvelgta ir, atidarius SEF centrą, jo skambučių centro paklausa sumažėjo.

Kadangi migrantų organizacijos gali teikti paraiškas dėl ESF ir ACIDI paprojekčių, padidėja rizika, kad nebus nuoseklaus metodo ir bus vykdomas dvigubas finansavimas.

30 Šaltinis: interneto svetainėje paskelbtas atitinkamos ESF programos projektų sąrašas, atsakingos institucijos pateikta informacija apie EIF projektą.

58. Nors naujame pasiūlyme dėl 2014–2020 m. sukuriama tikslinė grupė vie-tos ir regioninėms integracijos priemonėms, skirtoms ES piliečiams iš migrantų šeimų (asmenims, kurių bet vienas iš tėvų yra trečiosios šalies pilietis), tai neišsprendžia dubliavimosi su ESF problemos.

59. Jei ESF nebus specialaus komponento ar ESF ir EIF teisiniais pagrindais pagrįsto atskiro integracijos fondo, negali būti tinkamai išnagrinėti in-tegracijos poreikiai.

33


NORS ATSAKINGOS INSTITUCIJOS YRA TVIRTAI ĮSIPAREIGOJUSIOS, DĖL VĖLAVIMŲ VISUOSE LYGMENYSE BEI VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS TRŪKUMŲ GALI DAR LABIAU SUMAŽĖTI PROGRAMŲ VEIKSMINGUMAS

60. Programa įgyvendinama pasidalijamojo valdymo būdu. Atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principus, atsakomybe pasidalija Komisija ir valstybės narės.

61. Audito Rūmai Komisijoje ir valstybėse narėse nagrinėjo sistemų aspektus, tiesiogiai susijusius su fondų veiksmingumu.

VĖLUOJAMA PRIIMTI TEISĖS AKTUS, O KOMISIJA IR VALSTYBĖS NARĖS VĖLUOJA ATLIKTI PAGRINDINES UŽDUOTIS...

62. Tarybos ir Europos Parlamento sprendimas, kuriuo 2008–2013 m. įstei-giamas ERF ir Tarybos sprendimas dėl EIF 2007–2013 m. laikotarpiu buvo, atitinkamai, priimti tik 2007 m. gegužės 23 d. ir 2007 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimai, nustatantys įgyvendinimo taisykles, buvo priimti tik 2007 m. gruodžio 19 d. ir 2008 m. kovo 5 d. Iš esmės valstybės narės metines programas turėtų pateikti iki n-1 metų lapkričio 1 d., t. y. prieš programos pradžią. Kadangi buvo vėluojama priimti teisės aktus, buvo padarytos išimtys dėl 2007 ir 2008 m. MP pateikimo31. Komisija priva-lo pranešti valstybėms narėms, ar MP gali būti partvirtinta per mėnesį nuo jos pateikimo, ir iki atitinkamų metų kovo 1 d. priimti finansavimo sprendimus.

63. Audito Rūmai patikrino penkių valstybių narių 200732, 2008 ir 2011 m. MP pateikimo procedūrą. Iš 25 tikrintų EIF ir ERF MP valstybės narės tik tris pateikė laiku. Valstybių narių nuomone, vėlavimai atsirado dėl dide-lio valstybių narių atsakingų institucijų darbo krūvio, politinių pokyčių, susijusių su vidine reorganizacija, ir, anot Komisijos, per daug sudėtingų programų rengimo.

31 Sprendimo 2007/435/EB 51 straipsnis.

32 ERF III prasidėjo 2008 m.

34


64. Be to, nė vienu tikrintu atveju Komisija per mėnesį valstybėms narėms nepranešė, ar galėjo būti patvirtintos MP, ir nepriėmė finansavimo spren-dimų pagal teisės aktuose nustatytus terminus. Patys didžiausi vėlavimai buvo susiję su 2007 ir 2008 m. MP, kai 2007 m. EIF programos finansavimo sprendimai buvo priimti po septynių mėnesių, palyginti su teisės aktuo-se nustatytu terminu. Priimant 2011 m. MP, vidutinis vėlavimų terminas buvo du mėnesiai EIF ir vienas mėnuo ERF atveju.

...TODĖL KOMISIJA VALSTYBĖMS NARĖMS LAIKU NEPATEIKIA REKOMENDACIJŲ

65. Komisija yra parengusi daug įvairių gairių, susijusių su išlaidų tinkamu-mo klausimais ir įvairiais valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų aspektais. Iš esmės šios gairės buvo išsamios ir naudingos valstybėms narėms. Be to, audito metu tikrintos valstybės narės pranešė, kad Komi-sija veiksmingai išnagrinėjo atsakymus į klausimus.

66. Tačiau kai kurios svarbios gairės, iš dalies dėl to, kad buvo vėlai priimti tei-sės aktai, paskelbtos vėlai, pavyzdžiui, įgyvendinimo taisyklės (žr. 62 dalį) ir išsamesnis tinkamumo vadovas pirmą kartą paskelbti 2008 m. liepos mėn. Taip pat, kadangi reikėjo laukti, kol bus priimti finansavimo spren-dimai, tos valstybės narės, kurios galėjo skirti nacionalines lėšas ir laiku pradėti projektus, galutiniams naudos gavėjams negalėjo pranešti apie suderintas tinkamumo taisykles. Kitos valstybės narės buvo priverstos atidėti savo programų pradžią. Dėl šių dviejų priežasčių pirmaisiais pro-gramos metais fondų įgyvendinimo lygis buvo žemas (žr. 35 dalį).

KOMISIJA NENUSTATĖ VALSTYBIŲ NARIŲ STEBĖJIMO SISTEMŲ TRŪKUMŲ...

67. Pr ieš programos pradžią valstybės narės Komisijai patvir tinti turėjo pateikti savo valdymo ir kontrolės sistemų aprašymus. Vėliau Komisija valstybėse narėse atliko šių sistemų patikras. Audito Rūmai išnagrinė-jo Komisijos atliktą valdymo ir kontrolės sistemų, įvertinimą, susijusį su projektų ir programų stebėjimo sistemomis, ir palygino su sistemomis, kurių auditą ji atliko valstybėse narėse.

35


68. Valdymo ir kontrolės sistemų įvertinimui Komisija naudojo balais pagrįstą kontrolinį sąrašą. Visų penkių Audito Rūmų audito metu tikrintų valstybių narių atveju Komisija teigiamai įvertinimo valdymo ir kontrolės sistemas ir, visų pirma, aukščiausius balus skyrė keturiems kriterijams, susijusiems su projektų ir programų stebėjimu.

69. Komisijos kontroliniame sąraše nebuvo klausimų, kad būtų patikrinta, ar buvo įdiegtos sistemos, skirtos kaupti ir apibendrinti pagrindinius veiklos ir finansinius rodiklius. Audito Rūmai nustatė, kad trijose iš penkių au-dito metu tikrintų valstybių narių stebėjimo sistemos buvo netinkamos, iš esmės dėl to, kad nebuvo tinkamų duomenų apie rodiklius ir tikslus kaupimo sistemų arba buvo atlikta nepakankamai projektų stebėjimo vizitų. Šis situacija užsitęsė iki 2011 m. vidurio, nors Komisija jose ir atli-ko vizitus. Komisijai nepavyko nustatyti šių trūkumų iš dalies dėl to, kad į kontrolinius sąrašus nebuvo įtraukti svarbūs elementai. Prie to prisidė-jo tai, kad Komisija pritarė aprašymams, kurie tiesiog buvo susiję su iš teisės aktų perkeltais valstybių narių ketinimais. Kadangi nėra tinkamai veikiančių stebėjimo sistemų, negalima įvertinti 2007–2013 m. programų įgyvendinimo ir atlikti jų priežiūros.

IŠLIKO TVIRTINANČIOSIOS INSTITUCIJOS IR AUDITO INSTITUCIJOS TRŪKUMAI

70. Taip pat, kaip ir struktūrinių fondų atveju SOLID programa turi trijų pa-kopų struktūrą. Ją sudaro atsakinga (arba valdymo) institucija bei au-dito institucija ir tvirtinančioji institucija. Skirtumas yra tas, kad pagal SOLID struktūrą tvirtinančioji institucija yra užtikrinimo modelio viršuje (žr. 5 diagramą), ji pasikliauja audito institucijos darbu, o seniau sukurtų struktūrinių fondų atveju yra atvirkščiai. Todėl valstybėse narėse atsirado nesusipratimų dėl tvirtinančiosios institucijos ir audito institucijos funk-cijų ir atitinkamų pareigų. Komisija to nenustatė atlikdama stebėjimo ir kontrolės sistemos įvertinimą, o gairės buvo pateiktos tik 2010 m. spalio mėn.33 Vokietijoje, kadangi trūko aiškaus trijų institucijų sąryšio, kelis mėnesius buvo vėluojama pateikti ataskaitas dėl 2007 ir 2008 m. metinių programų, todėl buvo vėluojama atlikti mokėjimus galutiniams naudos gavėjams.

33 SOLID 2010/15/REV.

36


5 DIAGRAMA

FONDŲ UŽTIKRINIMO MODELIAI

71. Audito Rūmai audito metu nustatė reikšmingų tvirtinančiosios instituci-jos ir audito institucijos Portugalijoje trūkumų. Pagal teisės aktus audito institucija turi atlikti kiekvienos metinės programos visų tinkamų finan-suoti išlaidų ne mažesnės nei 10 % imties auditą. Portugalijos atsakinga institucija auditams atlikti sudaro sutartį su privačia įstaiga, kurios auditai yra projektų išlaidų deklaracijų pirmojo lygmens kontrolė. Priešingai nei pagal teisės aktus, audito institucija tas pačias audito ataskaitas naudoja 10 % reikalavimui užtikrinti. Nors audito institucija taip pat pati atlieka projektų auditus vietoje, jie neapima visų metinių programų ir sudaro mažiau nei 10 % tinkamų išlaidų.

72. Serviço de Estrangeiros e Fronteiras (SEF) Portugalijoje buvo paskirta tvir-tinančiąja institucija. 2009 m. patikinimo pareiškimo audito metu Audito Rūmai nustatė rimtų ERF III pirmtako (ERF II) tvirtinimo, kurį atliko SEF, trūkumų. 2011 m. tvirtinančioji institucija vis dar negalėjo užtikrinti savo atsakomybės, tiek susijusios su atlikto darbo kokybe, tiek su vėlavimais atliekant tvirtinimą. Atsakinga institucija jau vėlavo pateikti ataskaitas dėl galutinių programų įvykdymo ir audito metu tvirtinančioji institucija apsunkino situaciją nepatvirtinusi 2008 EIF ir ERF ataskaitų ar 2009 EIF pažangos ataskaitos. Be to, vietoje praleistas laikas buvo suorganizuotas paskubomis ir jo nepakako, kad būtų tinkamai atliktas tvirtinimui būti-nas darbas. Negalėjo būti pateikti įrodymai apie atliktą darbą, o Audito Rūmų audito metu aprašyti imčių sudarymo metodai turėjo trūkumų ir negalėjo duoti patikimų rezultatų. Audito institucija pati pateikė sąlyginę nuomonę apie tvirtinančiosios institucijos darbą. Nors ši situacija išlieka, nesilaikoma fondų kontrolės įsipareigojimų, todėl padidėja patikimo fi-nansų valdymo rizika ir atsiranda pinigų srautų problemų naudos gavėjų lygmeniu.

Atsakinga institucija

Audito institucija

Tvirtinančioji institucija

Audito institucija

Tvirtinančioji institucija

Valdymo institucija

SOLID fondai Struktūriniai fondai

37


ATSAKINGOS INSTITUCIJOS IŠ ESMĖS VYKDO SAVO PAGRINDINES FUNKCIJAS, IŠSKYRUS SU KONCEPCIJA IR ĮGYVENDINIMU SUSIJUSIUS TRŪKUMUS

73. Atsakingos institucijos susiduria su sunkumais pradiniuose programos etapuose dėl laiko apribojimų, susijusių su vėlavimais tvirtinant teisės aktus (žr. 62 dalį). Jos ir toliau turi problemų dėl sudėtingų programų ir ataskaitų rengimo reikalavimų prie kurių, trijose ir penkių audito metu tikrintų valstybių narių, prisidėjo darbuotojų trūkumo problema. Vokie-tijoje pirmaisiais programos įgyvendinimo metais projektų patikrinimai negalėjo būti atlikti laiku, nes trūko atsakingos institucijos darbuotojų, tačiau Audito Rūmų audito metu ši problema buvo išspręsta. Čekijoje dėl išteklių apribojimų nebuvo parengtos tarpinės ataskaitos ir pateikti prašymai dėl tarpinių mokėjimų ir vis dar nėra parengtos galutiniams naudos gavėjams skirtos gairės. Dėl darbuotojų Portugalijos atsakingoje institucijoje stygiaus parama vietoje galutinių naudos gavėjų lygmeniu buvo ribota.

74. Audito Rūmų audito metu tikrintos atsakingos institucijos pademons-travo savo tvirtus įsipareigojimus ir tinkamai vykdė didžiąją dalį fondų valdymui būtinų pagrindinių užduočių. Buvo nustatyta gerosios praktikos pavyzdžių, kuriais labai prisidedama prie fondų veiksmingumo. Tai yra pa-rengiamieji JK vykdyti vizitai pas galutinius naudos gavėjus (žr. 8 langelį) ir patobulinimai Vokietijoje ir Liuksemburge nustatant projektų rodiklių rinkimo sistemas.

8 LANGELIS

JK ATSAKINGOS INSTITUCIJOS PARENGIAMIEJI VIZITAI

JK atsakinga institucija nuo 2010 m. gegužės mėn. į savo projektų valdymo ir stebėjimo veiklą įtraukė paren-giamuosius užtikrinimo vizitus. Juos vykdant suteikiama papildoma pagalba ir rekomendacijos rengiant daugeliui naudos gavėjų skirtus parengiamojo užtikrinimo seminarus. Vizitus atlieka atsakingos institucijos pareigūnai projektų naudos gavėjų, kurie buvo atrinkti gauti EIF ar ERF finansavimą, patalpose. Kadangi jie atliekami prieš susitarimo dėl dotacijų pasirašymą ir prieš veiksmų vykdymą, jie skirti naudos gavėją informuoti apie praktinius projekto eigos aspektus, patikrinti, kad jie turi būtinas sistemas tai padaryti ir pagerinti supratimą apie lūkesčius ir finansavimo tinkamumą. Dėmesys skiriamas laukiamiems projekto rezultatams, siekiama patikrinti, ar tikslai ir veikla yra tikroviški ir pasiekiami, ir užtikrinti, kad projekto įgyvendinimo metu bus vykdomas būtinas stebėjimas ir renkami duomenys.

38


75. Trijose iš penkių valstybių narių34 buvo parengtos nepakankamos rašyti-nės rekomendacijos galutiniams naudos gavėjams dėl išlaidų tinkamumo. Komisija parengė tinkamumo vadovą ir perspėjo dėl tinkamo jo naudoji-mo, turėdama mintyje, kad atsakingos institucijos su juo turėtų pateikti papildomą paaiškinimą ir gaires. Tačiau šios valstybės narės Komisijos pastabą interpretavo taip, lyg jos neturėtų jokiomis aplinkybėmis jos perduoti naudos gavėjams ir nepateikė alternatyvių rašytinių gairių.

34 Čekijos Respublika, Vokietija, Portugalija.

ERF projektas „Accommodate PRS (Private Rented Sector)“, kurį įgyvendino Housing Associations‘ Charitable Trust (HACT), JK

© HACT.

39


IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

76. Audito Rūmų audito metu buvo tikrinama, ar EIF ir ERF, kurie yra SOLID programos dalis, veiksmingai prisideda prie trečiųjų šalių piliečių inte -gracijos. Audito metu buvo nustatyta, kad nebuvo galimybės įvertinti metinių programų sėkmės, kadangi nebuvo tinkamos stebėjimo ir ver-tinimo sistemos. Tačiau didžiosios audito metu tikrintų atskirų projektų dalies atveju gauta teigiamų rezultatų ir valstybės narės iš esmės mano, kad fondai sukūrė pridėtinę vertę.

77. Fondų veiksmingumui neigiamos įtakos turėjo suskaidyta koncepcija, nepakankamas suderinamumas su kitais ES fondais, visų pirma ESF, bei besikartojantys vėlavimai ir kai kurie valdymo ir kontrolės sistemų trū-kumai. Todėl fondai gali nebūti visiškai veiksmingi.

78. Toliau pateiktos išvados ir rekomendacijos visų pirma yra paremtos tu-rimais rezultatais apie fondų indėlį į integraciją, jų koncepciją ir įgyven-dinimą. Daug nustatytų faktų gali tikti kitiems SOLID fondams, kadangi jų valdymo ir kontrolės nuostatos yra panašios.

NEBUVO GALIMA ĮVERTINTI EIF IR ERF VEIKSMINGUMO

79. Komisija ir valstybės narės negali įvertinti bendro fondų veiksmingumo remiant trečiųjų šalių piliečių integraciją, kadangi valstybės narės neį-diegė veiksmingų stebėjimo ir vertinimo sistemų, skirtų teikti ataskaitas apie programų įgyvendinimą. Nors Komisija pateikė išsamias gaires dėl rodiklių, keturiose iš penkių audito metu tikrintų valstybių narių buvo reikšmingų trūkumų, susijusių su SMART tikslų įtraukimu į programas, nustatant tinkamas informacines duomenų rinkimo sistemas ir (arba) teik iant ataskaitas dėl tikslų pasiekimo. Todėl sumažėjo jų gebėjimas stebėti programas ir vykdyti jų priežiūrą. Komisijai nepavyko nustatyti šių trūkumų ir juos ištaisyti.

40


80. Komisijos EIF tarpinės ataskaitos informacinė vertė sumažėjo, kadangi trūko lyginamųjų duomenų, ir dėl to, kad buvo vėluojama jį paskelbti. Jame pateikiamas tik labai ribotas suinteresuotosioms šalims skirtas EIF rezultatų įvertinimas. Besirengdama būsimam ex post įvertinimui, Ko-misija šiuo metu sprendžia trūkstamų lyginamųjų duomenų problemą ir prašo valstybių narių pateikti informaciją apie pagrindinius bendrus rodiklius. Tačiau kadangi šie rodikliai nebuvo nustatyti iš pradžių ir su-rinkti įgyvendinimo metu, potencialus įvertinimo pagrįstumas ir nauda yra riboti, o procedūra tampa neefektyvi.

Remiantis Komisijos pasiūlyme dėl 2014–2020 m. pateiktomis nuosta-tomis, ji turėtų nustatyti privalomus minimalius bendrus rodiklius, kad valstybės narės galėtų įvertinti savo programų išdirbius ir išdavas.

1 REKOMENDACIJA

Prieš programų tvirtinimą Komisija turėtų reikalauti, kad valstybės narės nustatytų SMART rodiklius ir IT sistemas, skirtas nuo pat pradžių rinkti duomenis.

2 REKOMENDACIJA

Valstybės narės, jei įmanoma, turėtų nustatyti tikslų tikslines vertes, kad būtų galima įvertinti programų rezultatus.

3 REKOMENDACIJA

Komisija ir valstybės narės turėtų keistis gerą ja praktika stebėjimo ir vertinimo srityje.

4 REKOMENDACIJA

41


ĮGYVENDINUS AUDITO METU TIKRINTUS PROJEKTUS IŠ ESMĖS PRISIDĖTA PRIE INTEGRACIJOS, TAČIAU NEPANAUDOTI VISI TURIMI FONDAI

81. Beveik visų audito metu tikrintų projektų atveju pasiekti rezultatai, kuriais prisidėta prie trečiųjų šalių piliečių integracijos, kadangi jie sudarė valsty-bių narių su integracija susijusių strategijų dalį. Beveik visos ES valstybės narės EIF tarpinėje ataskaitoje nurodė, kad fondai sukūrė pridėtinę vertę.

82. EIF biudžeto įvykdymo lygis valstybėse narėse 2007 ir 2008 m. metinių programų atveju iš esmės buvo žemas. Atskirose valstybėse narėse jis labai skiriasi. Nors bendras fondo įgyvendinimo lygis padidėjo nuo 66 % (2007 m.) iki 77 % (2008 m.), vis dėlto, keliose valstybėse narėse nustaty-tas reikšmingas nepanaudojimo lygis.

Valstybės narės turėtų taikyti priemones, kad būtų užtikrintas visiškas programų įgyvendinimas. Tai galima būtų padaryti išplėtus nacionali-nių programų apimtį, liberalizavus nacionalines taisykles, siekiant už-tikrinti, kad f inansavimą gautų visos organizacijos, galinčios prisidėti įgyvendinant integracijos strategiją, ar teikiant išsamesnę informaciją ir vykdant viešinimo veiklą.

5 REKOMENDACIJA

DĖL SUSKAIDYTOS FONDŲ KONCEPCIJOS GALUTINIAMS NAUDOS GAVĖJAMS, VALSTYBĖMS NARĖMS IR KOMISIJAI ATSIRANDA NEPROPORCINGA IR PERNELYG DIDELĖ ADMINISTRACINĖ NAŠTA

83. Dėl valdymo ir kontrolės reikalavimų ir visų pirma dėl metinių progra-mų sistemos, antrojo išankstinio finansavimo mokėjimo tvarkos ir trijų institucijų struktūros valstybėms narėms, galutiniams naudos gavėjams ir Komisijai atsirado neproporcingai didelė našta. Kai kuriose valstybėse narėse ši našta dar labiau padidėjo dėl nacionalinių teisės aktų ir sukurtų papildomų įsipareigojimų. Dėl to atgrasomi galutiniai naudos gavėjai bei eikvojami Komisijos ir nacionaliniai ištekliai.

42


84. Dėl metinio programavimo prireikė daug Komisijos išteklių, todėl ji vėlavo vykdyti savo veiklą. Komisija ar teisės aktų leidėjai į tai tinkamai neatsi-žvelgė planavimo etape.

85. Kad galėtų pasimokyti ar išvengti problemų, Komisija ir audito metu tikrintos valstybės narės nepasinaudojo struktūrinių fondų patir timi, susi jusia su programų valdymu, mokėjimo taisyk lėmis ir stebėjimo sistemomis.

Atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą dėl 2014–2020 m., teisės aktuose turėtų būti nustatyta vienos nacionalinės programos, apimančios visą finansinio programavimo laikotarpį, sistema vietoj šiuo metu taikomos metinio programavimo tvarkos.

6 REKOMENDACIJA

Atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą dėl 2014–2020 m., teisės aktuose turėtų būti supaprastinta Komisijos mokėjimo tvarka.

7 REKOMENDACIJA

Prieš nustatydamos naujus valdymo ir kontrolės reikalavimus ir atitin-kamas sistemas, Komisija ir valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelg-ti į proporcingumą, poveikį ištekliams ir pasiremti panašių programų valdymo patirtimi.

8 REKOMENDACIJA

43


NEPAKANKAMAI UŽTIKRINTAS NUOSEKLUMAS IR PAPILDOMUMAS SU KITAIS ES FONDAIS

86. Nebuvo atliktas nuoseklus integracijos poreikių Europos Sąjungoje įver-tinimas ir nebuvo bendros jų nagrinėjimo strategijos. Be to, Komisija, atlikdama savo parengiamąjį darbą, nenustatė svarbių taikomų ar pla-nuojamų Sąjungos priemonių, kuriomis remiami panašūs veiksmai.

87. EIF ir ERF (integracijos dalis) buvo sukurti kaip atskiros priemonės iš esa-mo ESF, kuris jau nagrinėjo trečiųjų šalių piliečių ir ES piliečių integracijos klausimus. Nors Komisija skyrė tam tikras pastangas, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir papildomumas su ESF kūrimo ir įgyvendinimo etapais, jos buvo neveiksmingos. Audito metu tikrintos valstybės narės netgi neatitiko minimalių suderinamumo su ESF reikalavimų. Todėl atsiranda reikšmingas EIF ir ESF dubliavimasis – ESF remia trečiųjų šalių piliečių integraciją žymiai didesnėmis sumomis. Be padidėjusios dvigubo finan-savimo rizikos dėl dubliavimosi atsiranda papildomų išlaidų (pavyzdžiui, personalo išlaidų) ir prarandama galima sinergija.

Komisija turėtų atlikti išsamų su integracija susijusių poreikių vertinimą, neatsižvelgiant į tai, ar migrantai turi Europos Są jungos, ar trečių jų šalių pilietybę.

9 REKOMENDACIJA

Atsižvelgiant į šį įvertinimą, turėtų būti nustatyta tinkama fondo (-ų) struktūra, pagal kurią tikslinė populiacija nebebūtų skiriama pagal tau-tybę, ir kuri būtų skirta patenkinti galutinių naudos gavėjų poreikius. Nustačius privalomą prioritetą f inansuoti trečių jų šalių piliečius, būtų užtikrinta, kad jiems yra skiriamas būtinas, specialus dėmesys.

10 REKOMENDACIJA

Komisija turėtų dėti daugiau pastangų gaunant konkrečią informaciją apie valstybių narių sistemas, siekiant užtikrinti ES fondų nuoseklumą ir papildomumą.

11 REKOMENDACIJA

44


DĖL NUOLATINIŲ VĖLAVIMŲ BLOGĖJA PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS LYGMENIUL

88. Dėl to, kad buvo vėlai patvirtintas teisinis pagrindas, buvo vėluojama įgyvendinti, visų pirma 2007 ir 2008 m., metines programas ir tai turėjo įtakos žemam įvykdymo lygiui. Kadangi nuo programų pradžios trūks-ta aiškių reikalavimų, padidėja rizika, kad bus finansuojama netinkama veikla.

89. Audito metu tikrintos valstybės narės vėlavo pateikti savo metines pro-gramas, o Komisija vėlavo patvirtinti atitinkamus finansavimo sprendi-mus. Valstybėse narėse, kurios nebuvo pasirengusios skirti lėšas prieš programų patvirtinimą, buvo atidėta projektų pradžia ir sutrumpintas įgyvendinimo laikotarpis.

90. Iš esmės dėl administracinės naštos valstybės narės ir Komisija vis dar vėluoja pateikti ir tvirtinti programas ir ataskaitas.

ERF projektas, kurį įgyvendino Conselho Português para os Refugiados (CPR) (Portugalijos pabėgėlių taryba)

© Conselho Português para os Refugiados (CPR).

45


Atsižvelgiant į 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgytą patirtį turėtų būti parengti teisės aktai, kad būtų galima pradėti naują (2014–2020 m.) programavimo laikotarpį.

12 REKOMENDACIJA

VALSTYBĖSE NARĖSE VĖLUOJAMA NUSTATYTI VEIKSMINGAS VALDYMO IR KONTROLĖS STRUKTŪRAS

91. Komisija parengė daug įvairių gairių valstybių narių institucijoms, su-sijusių su svarbiais valdymo ir kontrolės sistemos aspektais. Tačiau jos nebuvo pateiktos pakankamai anksti, todėl valstybės narės turėjo sun-kumų suprasti reikalavimus. Komisijos tarnybos į su šia tema susijusius valstybių narių ad hoc klausimus paprastai atsakydavo tinkamai.

92. Daugelyje audito metu tikrintų valstybių narių valdymo ir kontrolės sis-temos nebuvo parengtos nuo pat pradžių. Komisijai atlikus valdymo ir kontrolės sistemų aprašymo patikras tai nebuvo nustatyta. Nepaisant sunkumų pradžioje ir nepakankamų žmogiškųjų išteklių atsakingos ins-titucijos šiose valstybėse narėse programas valdo tinkamai.

93. Vienoje valstybėje narėje tvirtinančioji institucija ir audito institucija vis dar nevykdo savo užduočių, todėl iškyla rizika SOLID programos patiki-mam finansų valdymui.

46


Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Louis GALEA, 2012 m. lapkričio 13 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

PirmininkasVítor Manuel da SILVA CALDEIRA

Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybėms narėms skirtos svarbios gairės būtų parengtos programavimo laikotarpio pradžioje.

13 REKOMENDACIJA

Komisija turėtų užtikrinti, kad nuo programos pradžios būtų parengtos valdymo ir kontrolės sistemos, atlikdama atitinkamas patikras, kurių metu prašytų pateikti praktinį aprašymą, kaip valstybėje narėje yra įgyvendinamas teisinis pagrindas.

14 REKOMENDACIJA

Valstybės narės institucijoms turėtų skirti būtinus žmogiškuosius ište-klius, kad jos galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus.

15 REKOMENDACIJA

47


PRIEDAS

AUDITO METU TIKRINTI PROJEKTAI

Šalis Galutinis naudos gavėjas Projekto pavadinimas Metinė

programa

Čekija

Správa uprchlických zařízení MV

Zřízení a provoz Center na podporu integrace cizinců I.Centrų, teikiančių užsieniečių integracijai skirtą pagalbą, įsteigimas ir veiklos vykdymas

Projekto tikslas – steigti centrus, teikiančius teisėtai Pilzene ir Pardubicėse gyvenančių užsieniečių integracijai skirtą pagalbą. Centrai teikia socialines ir teisines konsultacijas, rengia kursus ir veikia kaip atitinkamoms suinteresuotosioms šalims skirta platforma.

EIF 2007

Výzkumný ústav práce a sociálních věcí

Metodika hodnocení monitorovacích nástrojů integračního procesu cizinců z třetích zemí v ČR - 1. FázeMetodika, skirta įvertinti trečiųjų šalių piliečių integracijos Čekijoje proceso stebėjimo priemones. I etapas

Įgyvendinant projektą buvo siekiama parengti trečiųjų šalių piliečių integracijos stebėjimui skirtą metodiką ir pagrindinius rodiklius.

EIF 2008

Občanské sdružení Berkat

Pracovní poradenství v komunitním centru InBázeDarbo konsultacijos Bendruomenės centre InBáze

Projekto tikslas – prieglobsčio prašytojams teikti profesinio orientavimo žinias ir vykdyti profesinį perkvalifikavimą.

ERF 2008

Poradna pro integraci, občanské sdružení

Adaptace azylantů v novém domověPabėgėlių adaptacija naujuose namuose

Projekto veikla buvo susijusi su svarbios informacijos teikimu, socialinėmis ir teisinėmis konsultacijomis ir asmenine pagalba pabėgėliams.

ERF 2008

48



programa

Vokietija

Türkische Gemeinde in Deutschland e.V. (TGD)

Initiative für Einwanderung und Integration Imigracijai ir integracijai skirta iniciatyva

Įgyvendinant projektą buvo teikiamos konsultacijos, vykdoma informavimo veikla ir rengiami vokiečių kalbos kursai trečiųjų šalių piliečiams, persikeliantiems į Vokietiją šeimos susijungimui. Veikla buvo vykdoma Turkijoje.

EIF 2007

Diakonisches Werk der Evangelischen Kirche in Deutschland e.V.

Mitten im Leben - Diakonie in der EinwanderungsgesellschaftGyvenimo sūkuryje. Diakonijos darbai imigrantų bendruomenėse

Įgyvendinant projektą buvo remiamas diakonijos socialinių tarnybų „tarpkultūrinis atvirumas“. Veikla apėmė seminarus su asociacijos skirtingų regioninių sričių darbuotojais, konferencijas ir pan.

EIF 2007

OASE Berlin

Junge Flüchtlinge in BerlinJaunieji pabėgėliai Berlyne

Iš pabėgėlių šeimų kilusių nelydimų nepilnamečių kvalifikacijos suteikimas, profesinis orientavimas ir laisvalaikio veikla.

ERF 2008

Caritasverband für das Erzbistum Berlin e.V.

„…und drin bist Du?“ Flüchtlinge als Teil der Gesellschaft - auf dem Weg in ein selbstbestimmtes Leben„…Jūs kartu?“ Pabėgėliai – visuomenės dalis. Siekiant nepriklausomo gyvenimo

Įgyvendinant projektą buvo siekiama pagerinti prieglobsčio prašytojų / pabėgėlių priėmimo sąlygas bei sustiprinti paslaugas ir struktūras Rytų Brandenburge.

ERF 2008

49



programa

Liuksemburgas

Association de Soutien aux Travailleurs Immigrés (ASTI asbl)

Par tenariats pour l'intégration interculturelle: mise en place de services d'information et d'orientation Tarpkultūrinės integracijos partnerystė: informavimo ir orientavimo tarnybų įsteigimas

Įgyvendinant projektą buvo siekiama įsteigti informavimo ir orientavimo tarnybas, vykdyti veiklą su priimančiąja visuomene ir teikti vertimo žodžiu paslaugas.

EIF 2008

Fondation Caritas Luxembourg

Par tages: faisons connaissance!Susipažinkime!

Įgyvendinant projektą buvo siekiama skatinti imigrantų ir priimančiosios visuomenės bendravimą, siekiant stiprinti jų ryšius.

EIF 2008

Comité de liaison des associations d’étrangers (CLAE)

Échanges d'expériences et de bonnes pratiques relatives aux mesures d'intégration des ressor tissants des pays tiers et par ticipation de ces ressor tissants à la définition et à la mise en œuvre de politiques d’intégration / A Citoyenneté ÉgaleKeitimasis patirtimi ir su trečiųjų šalių piliečių integracija susijusi geroji praktika bei jų dalyvavimas nustatant ir įgyvendinant integracijos politiką ir siekiant lygios pilietybės

Projekto veikla buvo susijusi su imigrantų asociacijų paieška ir kontaktų su jomis užmezgimu.

EIF 2008

Association de Soutien aux Travailleurs Immigrés (ASTI asbl)

Par ticipation et Formation pour le Vivre Ensemble Dalyvaukime ir mokykimės, kad drauge gyventume!

Įgyvendinant šį projektą buvo siekiama pagerinti prieglobsčio prašytojų įtrauktį į Liuksemburgo visuomenę, rengiant kalbų ir kvalifikacijos kursus bei vykdant veiklą ir informavimo sesijas.

ERF 2008

Fondation CaritasLuxembourg

Form'actif Projektas buvo skirtas padidinti jaunų prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių integracijos galimybes, gerinant kalbų žinias, profesinę kvalifikaciją bei žinias apie liuksemburgietišką kultūrą ir gyvenimo būdą.

ERF 2008

Comité de liaison des associations d’étrangers (CLAE)

Encadrement social et d’activités de loisirs dans centres d’hébergementSocialinė pagalba ir laisvalaikio veikla apgyvendinimo centruose

Projektas apėmė socialinės ir kultūrinės veiklos organizavimą bei kursus pabėgėlių apgyvendinimo centruose.

ERF 2008

50



programa

Portugalija

Serviço de Estrangeiros e Fronteiras (SEF)

Centro de contacto multilingue com gestão automática e integrada do agendamento Daugiakalbių kontaktų centras su automatizuoto ir integruoto planavimo valdymu

Projekto veikla apėmė IP telefonijos (Voice Over Internet Pro-tocol) įrangos įsigijimą ir įrengimą, mokymus ir skambučių centro priežiūrą.

EIF 2007

Alto Comissariado para a Imigração e Diálogo Intercultural, I.P. (ACIDI)

Projectos municipais para a promoção da interculturalidadeSavivaldybės projektai, skirti skatinti kultūrinius ryšius

Įgyvendinant projektą buvo remiama savivaldybių ir pilietinės visuomenės veikla, siekiant pagerinti vietinę migrantų integraciją.

EIF 2008

Conselho Português de Refugiados (CPR)

Acolhimento de Refugiados e Interacção com a Comuni-dade LocalPabėgėlių priėmimas ir ryšiai su vietos bendruomene

Įgyvendinant projektą buvo remiamas prieglobsčio prašytojų, perkeltų pabėgėlių ir nelydimų nepilnamečių pradinis priėmimas ir integracija per priėmimo centrą.

ERF 2008

Conselho Português de Refugiados (CPR)

Formar e Informar para o Asilo e Refugiados Mokymai ir informacijos apie prieglobstį ir pabėgėlius teikimas

Įgyvendinant projektą buvo siekiama atkreipti priimančiosios visuomenės dėmesį ir ją informuoti apie su pabėgėliais susijusius klausimus, be kita ko, rengiant e. mokymosi kursus bei studentams ir dėstytojams skirtas konferencijas.

ERF 2008

51



programa

Jungtinė Karalystė

Slough Borough Council

Migration WorksMigracijos darbai

Projekto tikslas – tobulinti pagalbos trečiųjų šalių piliečiams modelį, suteikiant mokymosi ir ryšių užmezgimo galimybes.

EIF 2007

Bradford College

Bradford welcomes new arrivalsBradfordas pasitinka atvykėlius

Projekto tikslas – rengti intensyvius anglų kalbos kursus temomis, susijusiomis su integracijos pagalba trečiųjų šalių piliečiams (pavyzdžiui, apie kalbų mokymąsi).

EIF 2008

The Housing Associations' Charitable Trust (HACT)

Refugee Community Housing and Employment ProjectPabėgėlių bendruomenės apgyvendinimo ir įdarbinimo projektas

Įgyvendinant projektą buvo remiami pabėgėliai juos apmokant ir surandant darbą bei skatinama vietinės pabėgėlių integracijos ir įdarbinimo tarnybos, būsto asociacijų, vietos institucijų ir pabėgėlių bendruomenės organizacijų partnerystė.

ERF 2008

Merseyside Fire and Rescue Service

Fire awareness, accommodation and integration for refugeesPabėgėliams skirta priešgaisrinė apsauga, apgyvendinimas ir integracija

Įgyvendinant projektą buvo atliekami būstų patikrinimai, kuriama interneto svetainė, rengiami lankstinukai ir apmokomi savininkai, siekiant išspręsti priešgaisrinės apsaugos klausimus ir užtikrinti saugią darbo praktiką.

ERF 2009

52


SANTRAUKA

III.Laikydamasi pagal teisinį pagrindą nustatytų reikalavimų, Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai ir Euro-pos pabėgėlių fondo indėlį Komisija įvertins remdamasi iki 2012 m. spalio 31 d. pateiktinose 2007–2010 m. nacio-nalinėse vertinimo ataskaitose nurodytais išsamiais rezul-tatais. Tai turėtų būti daroma remiantis Komisijos nustaty-tais bendrais rodikliais, kurie projektų lygmeniu derėtų su pačių valstybių narių naudojamais rodikliais ir kuriuos tai-kant nacionaliniu ir Europos lygmeniu būtų gaunami pras-mingi rezultatai. Kol kas Komisija, laikydamasi pagal teisinį pagrindą nustatytų įpareigojimų, paskelbė gautų rezultatų ir kiekybinių bei kokybinių įgyvendinimo aspektų tarpinę ataskaitą ir joje nurodė, kad vykdant projektus pasiekta teigiamų su integracija susijusių rezultatų. Šių rezultatų nepaveikė tai, kad kai kurios valstybės narės per pirmuosius dvejus įgyvendinimo metus nuo fondo veik los pradžios neįstengė išleisti visų joms skirtų ES lėšų.

IV.Komisija nemano, kad Europos integracijos fondo (EIF) kon-cepcija yra suskaidyta, sudėtinga ir netinkamai suderinta. Nors pripažįstama, kad EIF koncepcija galėjo būti papras-tesnė, j i atit inka dėl Sutar ties, pagal kurią sk ir t ingoms tikslinėms grupėms taikomi skirtingi fondai, atsiradusius teisinius apribojimus. Ji taip pat atitinka 2006 ir 2007 m. priimtus politinius sprendimus. Pavyzdžiui, manyta, kad rengiant metines programas fondai galės reaguoti į sparčią politinę raidą opioje imigracijos srityje tiek ES, tiek naci-onaliniu lygmeniu. Fonduose nustatytas išsamus taisyklių r inkinys buvo parengtas siek iant padėti fondų valdymo patirties tuo metu dar neturėjusioms naujoms institucijoms ir užtikrinti patikimą valdymą. Komisija anksčiau ėmėsi ir dabar imasi iniciatyvos ir laikosi praktiško požiūrio į naci-onalines valdžios institucijas, kad, jei įmanoma, sudarytų joms palankesnes sąlygas valdyti fondus.

Komisija nemano, kad dėl nepakankamo nuoseklumo ir suderinamumo su kitais ES fondais atsiranda dubliavimasis, prarandamos sinergijos galimybės ir kyla dvigubo finansa-vimo rizika. Komisija garantuos, kad nacionaliniu lygmeniu būtų nustatyta konkreti tvarka, kuria būtų užtikrinamas suderinamumas ir išvengiama dubliavimosi.

KOMISIJOS ATSAKYMAI

53

KOMISIJOS ATSAKYMAI


V.Komisija sutinka, kad atsakingos institucijos apskritai labai stropiai atlieka savo pagrindines užduotis. Bendradarbiau-dama su jomis, Komisija labai stengėsi atitaisyti neigiamą vėlyvo fondų patvirtinimo poveikį ir per pirmuosius kele-r ius metus kuo labiau palengvinti fondų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, kuriame reikėjo sukurti visą sistema. Todėl visų pirma nuo pat pradžių teiktos kasdienės išsa-mios gairės. Paaiškėjo, kad ši nacionalinių valdžios insti-tucijų taip pat pripažinta priemonė yra labai naudinga ir padėjo išsiaiškinti nesusipratimus.

VI.Patvirtinti metines programas vėluojama gerokai trumpiau. Vis dėlto paaiškėjo, kad net įgijus patirties ir Komisijai, ir valstybėms narėms nelengva laikytis teisinio pagrindo nuostatose nustatytų labai trumpų terminų.

Valstybėse narėse nustačius trūkumų, Komisi ja visada ėmėsi ir imasi atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta rizi-kos nepagrįstai išmokėti bet kokias ES lėšų sumas.

VII. a)Komisi ja sutinka, kad įgi jus patir t ies jau galima rengti bendrą daugiametę nacionalinę programą. Tai įtraukta į būsimą 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą – joje pagal Komisijos pateiktą Prieglobsčio ir migracijos fondo reglamento pasiūlymą (patvirtintą 2011 m. lapkričio 15 d. (COM(2011) 751) siūloma rengti bendrą daugiametę programą.

VII. b)Į proporcingumą, susijusių fondų sumas ir poveik į ište-kliams Komisija atsižvelgė savo pateiktame Prieglobsčio ir migracijos fondo reglamento pasiūlyme. Valdymo ir kontro-lės sistemai taikomi reikalavimai išsamiau apibrėžti nauja-jame Finansiniame reglamente.

VII. c)Komisija nemano turinti atlikti išsamų su integracija susiju-sių poreikių vertinimą, neatsižvelgdama į tai, ar migrantai yra ES, ar trečiųjų šalių piliečiai. ES piliečiams negali būti taikomos jokios integracijos priemonės, kuriomis būtų var-žoma jų teisė laisvai judėti ir gyventi ES. Trečiųjų šalių ir ES piliečių teisinė padėtis skiriasi, todėl neįmanoma atlikti išsamaus vertinimo aiškiai jų neatskiriant.

Komisija negali nustatyti fondo struktūros, pagal kurią tiks-linė populiacija nebebūtų skiriama pagal pilietybę. Tiks-linės populiacijos sk ir iamos remiantis sk ir tingu teisiniu pagrindu.

EIF priklauso bendrai imigracijos politikai (SESV 79 straips-nio 1 i r 2 dalys) , kur ia s iek iama užt ik r int i veiksmingą migrantų srautų valdymą ir palankų režimą teisėtai valsty-bėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams.

EIF remiamomis priemonėmis dėmesys sutelkiamas į pir-muosius žingsnius, kuriuos migrantai gali žengti, kad inte-gruotųsi naujoje šalyje, dažniausiai pagrindinėje miesto aplinkoje. ESF tikslas – vėlesniais etapais taikyti integraci-jos ir įtraukties didinimo priemones, kuriomis visų pirma siekiama skatinti dalyvauti darbo rinkoje. Šiuo antruoju (ESF) etapu migrantai galėtų būti jungiami su kitomis tiks-linėmis grupėmis. Abu fondai turėtų likti atskiri, nes veikia skirtingais migrantų integracijos etapais. Komisija visada laikėsi nuomonės, kad sprendimas dėl abiejų fondų atsky-rimo ir papildomumo turėtų būti priimamas valstybių narių lygmeniu.

VII. d)Komisija labiau sieks užtikrinti, kad valstybės narės pateiktų i šsamesnę informaci ją apie ES fondų nuosek lumą i r papildomumą.

KOMISIJOS ATSAKYMAI

54


VII. e)Komisija pritaria rekomendacijai 2014–2020 m. laikotarpiui skirtame Komisijos pasiūlyme valstybėms narėms nustatyti bendrus rodiklius.

Komisija jau yra įtraukusi privalomus bendrus rodik lius į 2011 m. lapkr ičio 15 d. pačios patvir t intą Pr ieglobs-čio ir migracijos fondo reglamento projekto pasiūlymą (COM(2011) 751).

VII. f )Siūlomame Prieglobsčio ir migracijos fondo reglamente ir naujajame Finansiniame reglamente bus reikalaujama, kad, siekdamos gauti ES lėšų, valstybės narės būtų tinkamai įdiegusios valdymo ir kontrolės sistemas ir oficialiai pasky-rusios atitinkamas įstaigas. Naujus reikalavimus Komisija aptaria su valstybėmis narėmis, jas informuoja apie tokius reikalavimus ir ketina toliau taip daryti.

ĮVADAS

4.Dabartinė 2007–2013 m. bendroji solidarumo ir migraci-jos srautų valdymo programa (SOLID programa) parengta kaip 2007–2013 m. daugiametės f inansinės programos dalis. Palyginti su kitomis pasidalijamojo valdymo srities ES priemonėmis, ši programa nauja. Be to, paminėtina, kad SOLID programa sujungė per dešimt nedidelių programų, bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, kurie anks-čiau buvo vykdomi atskirai ir nekoordinuojami tarpusavyje. Įgyvendinant SOLID programą taip pat sudarytos sąlygos valstybėms narėms tobulinti savo programas.

9.Europos integracijos fondo tikslas – trečiųjų šalių piliečių integracija, kaip apibrėžta teisinio pagrindo nuostatose (tuo metu – EB steigimo sutarties 63 straipsnio 3 dalies a punkte, dabar – SESV 79 straipsnio 1 ir 2 dalyse) dėl imi-gracijos, taikomose trečiųjų šalių, bet ne ES piliečiams. Lisa-bonos sutartimi nustatytas integracijos teisinis pagrindas (SESV 79 straipsnio 4 dalis) apima paskatų ir paramos vals-tybių narių veiksmams teikimo priemones siekiant skatinti jų teritorijose teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integraciją, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

ES piliečiams negali būti taikomos jokios integracijos prie-monės, kuriomis būtų varžoma jų teisė laisvai judėti ir gyventi ES.

PASTABOS

20.Komisija mano, kad jau galima įver tinti ne tik projektų rezultatus, bet i r bendrą fondų pagalbą trečiųjų šal ių piliečių integracijai. Ik i 2012 m. spalio 31 d. visos valsty-bės narės privalo pateikti nacionalinę 2007–2010 m. fondų rezultatų ir poveikio vertinimo ataskaitą. Pagal visoms vals-tybėms narėms bendrus rodiklius išanalizavus visus finan-suotus projektus ir k iekvienos valstybės narės pasiektus rezultatus turėtų būti įmanoma atlikti prasmingą fondų politinio poveikio vertinimą. Nacionalinėse ataskaitose turi būti kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu įvertintas fondų veiks-mingumas, efektyvumas, pridėtinė vertė ir papildomumas, taip pat jų nacionalinio lygmens poveikis. Šiose valstybių narių ataskaitose ir paskesnėse Komisijos ataskaitose turėtų būti tinkamai įvertinti fondų pasiekti rezultatai ir padarytas poveikis. Komisijos ataskaitos bus paskelbtos 2013 m.; jos bus pateiktos ES institucijoms ir plačiai paviešintos.

24.Komisija pripažįsta, kad 2007 ir 2008 m. metinėse pro-gr a m o s e k i e k y b i n i a i t i k s l a i a p i b rė ž t i n e o p t i m a l i a i . 2007 ir 2008 m. pabrėžta būtinybė priimti metines progra-mas, nes dėl to, kad teisinis pagrindas buvo patvirtintas vėlai (2007 m.), o prieš priimant metines programas reikėjo atlikti nemažai veiksmų, kilo reali rizika prarasti asignavi-mus. Tuo metu Komisija taip pat norėjo išlaikyti tam tikrą nacionalinėms valdžios institucijoms ir naudos gavėjams tenkančios su metinėmis programomis, pagal kurias ski-riama mažai lėšų, susijusios administracinės naštos ir būti-nybės metines programas priimti kuo greičiau proporcin-gumą. Nuo 2009 m. Komisija šiems aspektams jau sk iria daugiau dėmesio ir imsis nuodugnių tolesnių veiksmų dėl kitų metinių programų, skirtų valstybėms, kurių išmatuo-jami tikslai turėtų būti apibrėžti tiksliau.

Taip pat žr. Komisijos atsakymą į 62 dalies pastabas.

26.Užbaigiant pirmąsias metines programas Komisija paprašė valstybių narių patobulinti tam tikrus baigiamuosiuose dokumentuose pateiktos informacijos aspektus visų pirma tam, kad galėtų išsamiau įvertinti, kaip siekiama daugiame-čių ir metinių tikslų.

55

KOMISIJOS ATSAKYMAI


27.Komisija mano galinti įvertinti fondų veiksmingumą. Tai, kad kai kurios valstybės narės turi patobulinti savo meti-nėje programoje nustatytus veiksmų išdirbių rodik lius, Komisijai nesutrukdys atlikti vertinimo. Be to, rengiant naci-onalines ex-post vertinimo ataskaitas turi būti remiamasi išimtinai Komisijos šablonuose nustatytais rodikliais, o jie visada yra išmatuojami ir susiję su projektais grindžiamais, o ne nacionalinėse programose nustatytais rodikliais.

29.Komisija mano, kad tarpinėje ataskaitoje taikytas patei-kimo būdas yra tinkamas pagal programas vykdytų ope-racijų lentelėms sudaryti. Į ataskaitą įtrauktoje lentelėje pateikiama apibendrinta valstybių narių planuotų įvairių veiksmų apžvalga ir atsk leidžiama k iekvienos valstybės narės iš tikrųjų pasirinkta strategija. Manoma, kad, siekiant suprasti, kaip įgyvendinamas fondas, tai turi labai didelę reikšmę. Vis dėlto Komisija pripažįsta, kad šios lentelės pavadinimas nevisiškai atitinka jos turinį.

Komisija taip pat pripažįsta, kad vienu atveju, susijusiu su Vokietijos finansuojamomis prieš išvykstant taikomomis priemonėmis, būta netikslumų.

30.Kai privalėjo pateikti nacionalines vertinimo ataskaitas (2010 m. birželio 30 d.), valstybės narės buvo gavusios tik pirmosios metinės programos (iš septynių per programa-vimo laikotarpį) rezultatus. Todėl, net jei bendri rodikliai tuo metu būtų buvę nustatyti, jų analizė būtų buvusi ne itin naudinga, nes išnagrinėtas per trumpas laikotarpis. Dėl šios priežasties Komisija neteikė pirmumo bendrų rodiklių parengimui, bet daugiausia dėmesio skyrė tam, kad būtų pradėtos įgyvendinti programos ir sukurtos veiksmingos valdymo ir kontrolės sistemos.

Iki 2012 m. spalio 31 d. pateiktinos nacionalinės vertinimo ataskaitos yra kitokios, nes jose turėtų būti įvertintos kelios baigtos metinės programos. Komisija parengė visoms vals-tybėms narėms naudoti sk ir tus bendrus vertinimo rodi-klius, a) projektų lygmeniu dera su pačių valstybių narių naudojamais rodik liais ir b) kuriuos taikant nacionaliniu ir Europos lygmeniu gaunami prasmingi rezultatai. Tokio požiūrio laikytasi ir atl iekant galutinį ERF I I įver tinimą, o gauti rezultatai buvo labai geri.

Komisija iš tikrųjų pasiūlė privalomus bendrus rodik lius nustatyti nuo naujos 2014–2020 m. programos pradžios. Taip bus sudarytos sąlygos valstybėms narėms duomenis rinkti per visą programavimo laikotarpį, tačiau, kaip paaiš-kinta pirmiau, tai neturi įtakos duomenų prieinamumui tuo metu, kai turi būti pateikta vertinimo ataskaita.

31.Komisija patvirtina, kad tarpinėje ataskaitoje pateikti pro-jektų pavyzdžiai laikytini ne reprezentatyviais projektais, bet pagal, pvz., projekto turinį, veiksmingumą ar novato-riškumo aspektus kiekvienos valstybės narės nurodytomis „sėkmės istorijomis“.

Kadangi EIF remia labai įvairius veiksmus ir finansuota labai daug projektų, „reprezentatyvių“ projektų nėra.

32.Audito Rūmų pastaba susijusi su nacionalinės vertinimo ataskaitos dalimi, kurioje valstybių narių paprašyta įver-tinti EIF, visų pirma atsižvelgiant į savo poreikius ir priori-tetus. Gauta ir teigiamų, ir neigiamų atsiliepimų. Komisija gerbia oficialiai pareikštą valstybių narių poziciją, net jei ji neigiama.

Savo pas iū lyme dėl Pr ieglobsčio i r migrac i jos fondo (2014–2020 m.) Komisija, be k ita ko, atsižvelgė į Audito Rūmų nurodytų dviejų valstybių narių pareikštą kritiką ir išplėtė fondo tikslinę grupę bei supaprastino įgyvendinimo procedūras.

33.Dėl pirmiau paaišk intos priežasties tuo metu, kai turėjo būti pateiktos nacionalinės vertinimo ataskaitos, valstybės narės galėjo gauti tik labai ribotą informaciją.

Išsami ir reikšminga informacija apie fondų išdirbius, rezul-tatus ir poveik į turi būti paskelbta 2012 m. spalio mėn. pabaigoje pateiktinose 2007–2010 m. nacionalinėse verti-nimo ataskaitose, nes, teikiamos tokiu metu, šios ataskaitos apima kelerius fondų įgyvendinimo metus.

KOMISIJOS ATSAKYMAI

56


Bendras atsakymas į 34 ir 35 dalių pastabas 2007 i r 2008 m. metinės programos pr i imtos 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pradžioje. I r 2007, ir 2008 m. būta iš dalies sutampančių tinkamumo finansuoti laikotarpių, taigi abi programas teko vykdyti lygiagrečiai. Todėl, vėlai priėmus programas ir iškilus su naujo fondo įgyvendinimu (pvz., naujomis atsakingomis institucijomis, naujomis taisy-klėmis, įdiegta nauja valdymo tvarka ir sistemomis) susiju-sių problemų, pirmieji dveji įgyvendinimo metai buvo itin sunkūs. Be to, labai tikėtina, kad vėlyvas programų priėmi-mas ir problemos turėjo įtakos įvykdymo lygiui. Komisija atidžiai stebi, kaip kinta valstybių narių pasiektas įvykdymo lygis.

36.Komisija pateikė pasiektų rezultatų ir kiekybinių bei kokybi-nių įgyvendinimo aspektų tarpinę ataskaitą. Taigi ataskaitos paskirtis susijusi su įgyvendinimu, o fondų veiksmingumas joje nevertintas. Manyta, kad vos po pirmųjų dvejų EIF ir vienų ERF III veiklos metų fondų veiksmingumą vertinti per anksti. Pirmieji fondų veiksmingumo vertinimai nustatomi remiantis nacionalinėmis ataskaitomis, o jų tuo metu, kai Audito Rūmai atliko auditą, dar nebuvo, nes jos turi būti pateiktos iki 2012 m. spalio 31 d.

37.Vykdant didžiąją dalį projektų pasiekti trečiųjų šalių pilie-čių integracijai palankūs rezultatai. Integracijos srityje fon-das per labai trumpą laiką tapo veiksminga ES lygmens priemone.

38.Tai, kad kai kurių projektų nepavyko tobulai įgyvendinti arba gauti ne patys geriausi rezultatai, atitinka neatsiejamą ir priimtiną projektų valdymo riziką. Todėl nieko keisto, kad 4 iš 22 projektų, kurių auditas atliktas, tikslai galbūt nebuvo pasiekti. Vis dėlto trečiųjų šalių piliečių integracijos sritis ir pasidalijamojo valdymo mechanizmas valstybėms narėms yra naujovė, todėl negalima nuo pat pradžių tikėtis neprie-kaištingos sėkmės. Įgijusios patirties, atsakingos institucijos ėmėsi preciziškiau nustatyti tikslus.

5 langelis Mersisaido priešgaisr inės apsaugos ir gelbėjimo tarny-bos (MFRS) projektą teko sustabdyti, nes naudos gavėjas klaidingai nustatė per didelį tikslinei grupei priklausančių žmonių, kuriems projektas būtų padaręs poveikį, skaičių. Taigi šis pavyzdys rodo, kad programa, nors ir novatoriška, buvo sumanyta netinkamai.

Nors Komisija valstybėms narėms pateikė praktines gaires dėl priklausymo tikslinėms grupėms įrodymų, šiuo atveju atsakinga institucija naudos gavėjams taikė griežtesnes taisykles nei reikalaujama pagal Komisijos nustatytą regu-liavimo sistemą.

39.Pripažįstama, kad buvo galima nustatyti išsamesnius kai kurių į metines programas įtrauktų veiksmų tikslus arba k iekybiškai įvertinti rezultatus, tačiau tai nebuvo k liūtis užtikrinti gerus projektus ir programas.

40.Komisija mano, kad fondas laikytinas priemone, užtikrinan-čia galimybę finansuoti valstybėse narėse vykdomą svarbią integracijos veiklą. Vos per kelerius metus Europos fondas trečiųjų šalių pil iečių integracijai tapo dalyvaujančiose valstybėse narėse vykdomos su integracija susijusios vei-klos skatinimo priemone ir, valstybės narės mano, kad jis naudingas skatinant integraciją.

42.Deramai įvertinti su fondų veiksmingumu susijusius pir-muosius rezultatus bus gal ima t ik k ai valstybės narės pateiks pirmųjų trejų įgyvendinimo metų atsi l iepimus, t. y. nuo 2012 m. spalio mėn. Be to, tai, ką Audito Rūmai pavadino trūkumais, yra anuo metu sąmoningai pasi-rinkti, nors ir, kaip paaiškėjo iš patirties, nebūtinai geriausi sprendimai, atsižvelgiant į turimus išteklius ir kylančias problemas.

44.Abu fondus atskirti būtina dėl Sutartyje nustatyto skirtingo teisinio pagrindo, pagal kurį, be kita ko , numatytos nesu-derinamos priėmimo procedūros: ERF turėjo būti taikoma Tarybos ir Europos Parlamento bendro sprendimo proce-dūra (sprendimas priimamas kvalifikuota balsų dauguma), o EIF turėjo būti vieningai patvirtintas Taryboje, pasikon-sultavus su Europos Parlamentu.

Tam tikrais atvejais panašūs veiksmai teisiniu požiūriu gali būti priskiriami ir EIF, ir ERF, tačiau visiems veiksmams tai netaikytina, nes EIF ir ERF tikslinės grupės ir jų poreikiai skiriasi.

57

KOMISIJOS ATSAKYMAI


44. Pirmoji įtraukaPabėgėlių integracija – viena ERF veiklos šaka, o kiti veiks-mai, pvz., susiję su priėmimo sąlygomis, taip pat patenka į ERF veiklos sritį. ERF veikia jau nuo 2000 m., taigi, siekiant nepadaryti poveikio jo vykdomų operacijų tęstinumui, ERF III sumanytas kaip ERF II tęsinys – pastarasis fondas veikė labai sėkmingai ir atitiko realius poreikius. Kitus ERF veiks-mus sujungus ir konkuruojant su EIF, jiems būtų padary-tas neigiamas poveik is. Nors tai dvi atsk iros priemonės, pagal sumanymą abu fondai turi sudaryti ir politiniu, ir veiklos požiūriu darnią sistemą, kurioje kiekvienas fondas atitiktų politikos tikslus, bet veiktų lygiagrečiai. Tokį suma-nymą atspindi ir tai, kad abiem fondams taikomos bendros įgyvendinimo ir valdymo, taip pat kontrolės ir stebėjimo taisyklės.

44. Antroji įtraukaBet kurioje programoje apie išlaidas turi būti pranešama pagal projektus, kuriuos vykdant jos patiriamos, o netinka-mos finansuoti išlaidos atskiriamos.

45.Metinio programavimo tvarką, nors ir nelengvą taikyti , Komisi ja tuo metu pasir inko sąmoningai . Manyta, kad taip bus lengviau prisitaikyti prie sparčios politinės raidos opioje imigracijos politikos srityje tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Atsižvelgiant į fondo siūlomų veiksmų naujumą ir ribotą nacionalinių valdžios institucijų patirtį šioje srityje, taip pat manyta, kad ši priemonė tinkamiausia siek iant atidžiau išnagrinėti , ar veiksmai yra tinkami f inansuoti . Tačiau poveikis galbūt buvo reikšmingesnis nei tuo metu prognozuota.

Bendras atsakymas į 46 ir 47 dalių pastabas Atsižvelgdama į tai, kad ir ji pati, ir valstybės narės šioje srityje jau įgijo patirties, Komisija mano, jog išteklius jau galima sutelkti į kitą su fondų įgyvendinimu susijusią veiklą.

Todėl Komisija pasiūlė pagal būsimą daugiametę finan-sinę programą rengti daugiametes programas. Be to, taip taikoma tvarka bus supaprastinta ir suderinta su struktūri-niams fondams galiojančia tvarka.

48.Negalima paneigti, kad kai kurios valstybės narės nevisiš-kai suprato prašymų skir ti antrą išankstinio finansavimo mokėjimą teik imo reikalavimus, tačiau tai ne vienintelė priežastis, kodėl gauta mažai antro išankstinio finansavimo mokėjimo prašymų. Iš tiesų daugeliu atvejų valstybės narės pervertindavo atliktiną darbą, o kartais net ir nacionaliniu lygmeniu užkraudavo biurokratinę naštą. Be to, kartais vals-tybės narės nuspręsdavo pirmumą teikti metinių programų rengimui ir greičiau užbaigti jau įgyvendintas programas.

Nors 2010 m. pateikta paaišk inimų, vis vien labai mažai va l s t yb ių nar ių prašo ant ro i šankst in io f inansav imo mokėjimo.

Kad galutiniams naudos gavėjams nekiltų su pinigų srau-tais susijusių problemų, kol kas Komisija visus antro išanks-tinio finansavimo mokėjimo prašymus nagrinėjo kaip prio-ritetinis. Tačiau, ES biudžete didėjant spaudimui mokėjimo asignavimams, netrukus tai gali būti nebeįmanoma.

49.Komisija supranta, kad pagal valdomų lėšų k iekį valsty-bių narių lygmeniu taikomą valdymo ir kontrolės sistemą galima laikyti sudėtinga. Kad valstybių narių įdiegtose sis-temose būtų išvengta nereikalingos painiavos, Komisija 2008 m. birželio mėn. bei 2009 m. surengtose konferen-cijose ir 2010 m. parengtame gairių dokumente pateikė paaiškinimus.

Kuriant valdymo ir kontrolės sistemą, struktūrinių fondų pavyzdžiu remtas i dėl svarbių pr iežasčių. Visų pi rma siekta pasinaudoti tų fondų seniai kaupiama ES lėšų val-dymo patir t imi ir išvengti bet kok ios r izikos, kad šioje naujoje pasidali jamojo valdymo srityje bus netinkamai išlaidaujama.

50.Kiekviena valstybė narė gali pati pasirinkti valdymo ir kon-trolės sistemą. Komisija nustato tik būtinuosius vidaus kontrolės kriterijus, kurių reikia laikytis, kad ES lėšos būtų valdomos patikimai.

Audito Rūmų nurodytų abiejų valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos nustatė papildomas patikros sistemas, kurių nereikalaujama.

KOMISIJOS ATSAKYMAI

58


51.Tai, ką Audito Rūmai pavadino trūkumais, yra teisės aktų leidėjo anuo metu sąmoningai pasirinkti sprendimai.

52.2005 m. Komisija atliko ex-ante poveikio vertinimą ir į jį , nors ir of icial iai neįformintą, buvo atsiž velgta diskusi-jose, po kurių priimti 2004 m. lapkričio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos patvirtinti trečiųjų šalių piliečių integracijos srities poreikius ir tikslus atitinkantys bendrieji pagrindiniai principai. Komisija taip pat konsultavosi su nacionaliniais informacijos apie integraciją centrais, taip pat su kai kuriomis NVO.

53.ES lygmens EIF sukurtas, nes reikėjo finansinės priemonės, kuri būtų bendros imigracijos politikos dalis ir tenkintų ES gyvenančių trečiųjų šalių piliečių konkrečius poreikius. Kai kurie iš įvairių pagal kitas ES programas finansuojamų veiksmų taip pat galėtų būti naudingi skatinant trečiųjų šalių pil iečių integraciją, tačiau tai nėra pagrindinis tų programų tikslas. Minėtosios kitos priemonės nėra speci-aliai sukurtos, kad atitiktų trečiųjų šalių piliečių poreikius, o daugelis tokių žmonių yra neseniai atvykę ir per kelerius pirmuosius gyvenimo šalyje metus turi ypatingų poreikių. Be to, minėtosios kitos programos sutelktos geografinėse srityse, kuriose trečiųjų šalių piliečių nedaug.

Pagal jokią kitą ES priemonę nenustatytas konkretus įpa-reigojimas finansuoti valstybėse narėse vykdomą trečiųjų šalių piliečių integracijos veiklą.

Bendras atsakymas į 53 dalies a)–c) punktų pastabasEuropos social inis fondas (ESF) įkur tas siek iant vidaus rinkoje padidinti darbuotojų galimybes įsidarbinti ir taip padėti kelti gyvenimo lygį. Jis siekia užtikrinti, kad darbuo-tojams būtų lengviau įsidarbinti, ir padidinti jų geografinį bei profesinį judumą Sąjungoje, taip pat sudaryti j iems palankesnes sąlygas prisitaikyti prie pramonės permainų ir gamybos sistemų pokyčių, ypač vykdant profesinį mokymą ir perkvalifikavimą (SESV 162 straipsnis). Taip pat jo tikslas – mažinti ES valstybių narių ir regionų gerovės ir gyvenimo lygio skirtumus ir taip stiprinti ekonominę ir socialinę san-glaudą. Pagrindinė šio fondo paskirtis – skatinti užimtumą ES. Finansavimas išskirstomas valstybėms narėms ir regio-nams, ypač tiems, kurių ekonominė plėtra menkesnė. O EIF išreišk ia politinį sprendimą, kad integracijos priemonės dalyvaujančiose valstybėse narėse būtų finansuojamos neatsižvelgiant nei į valstybių narių politinį sprendimą įtraukti šias priemones ar jų neįtraukti į jų rengiamas struk-tūrinių fondų programas, nei į regionų konkurencingumo lygį. ESF finansavimo lygis regionuose skiriasi pagal jų san-tykinį turtingumą, jei vienam gyventojui tenkanti BVP dalis yra didesnė arba mažesnė nei 75 proc. ES-25 vidurkio. Ši regionų skirtis nebūtinai atitinka migrantų susitelkimą tam tikruose (visų pirma) miesto regionuose ar su integracija susijusius konkrečius poreikius.

EIF srityje valstybėms narėms atrodo svarbu, kad daugelis projektų būtų finansuojami nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti platų poveikį ir atsižvelgti į nacionalinius savitu-mus. Trečiųjų šalių piliečių integraciją valstybės narės laikė ir tebelaiko iš esmės savo atsakomybės sritimi, o Europos lygmeniu gali būti užtikrinta pagal subsidiarumo principą vykdomos intervencijos sistema. Dėl šios priežasties 93 proc. EIF lėšų daugiausia valdoma pasidalijamojo valdymo būdu pagal nacionalines programas.

Komisijos valdomos mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros programos neatitinka konkrečių reikalavimų ir opioje imi-gracijos politikos srityje tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu greitai kintančios politinės dinamikos. Pagal valstybių narių nacionalines programas remiama daug veiksmų, tokių kaip informuotumo apie integraciją didinimo kampanijos ar projektai, kuriais integracijos klausimai sprendžiami vietos lygmeniu, o tai įmanoma naudojantis pasidalijamojo val-dymo būdu valdomu EIF.

59

KOMISIJOS ATSAKYMAI


Nors vykdant kelis mokslinių tyrimų ar švietimo ir kultūros srities projektus sprendžiami ir integracijos klausimai, to neįmanoma palyginti su didžiule EIF – specialiai tam skirtos priemonės – remiamų veiksmų įvairove. Be to, švietimo ir kultūros srities projektai – tarpvalstybiniai projektai, kuriais siekiama skleisti gerąją praktiką įvairiose valstybėse narėse, taigi jų tikslai ir apimtis labai skiriasi.

Bendras atsakymas į 54–59 dalių pastabas EIF papildo Europos socialinį fondą (ESF). ESF siekia didinti profesinį ir geografinį darbuotojų judumą Sąjungoje, o EIF tikslas – tenkinti konkrečius integracijos srities poreik ius, atsirandančius plėtojant bendrą integracijos politiką. Taigi EIF remia ne tas pačias priemones, kurias, į visus visuomenės gyvenimo aspektus įtraukdamas integraciją, finansuoja ESF.

ESF ir EIF teisinis pagrindas ir sukūrimo politinės aplinky-bės skiriasi. ESF priklauso ES sanglaudos politikai, kurios tikslas – stiprinti ES ekonominę, socialinę ir teritorinę san-glaudą, visų pirma mažinant įvair ių jos regionų plėtros lygio skirtumus. EIF priklauso bendrai imigracijos politikai, kuria siekiama užtikrinti veiksmingą migrantų srautų val-dymą ir palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenan-tiems trečiųjų šalių piliečiams. Priklausydami šioms skirtin-goms politikos sritims ir turėdami kitą teisinį pagrindą, abu fondai siekia skirtingų tikslų. Sujungus abu fondus į vieną, pasiekti šių skirtingų tikslų būtų neįmanoma.

ESF remiami įtraukties ir integracijos didinimo veiksmai yra taikomi ir ES, ir trečiųjų šalių piliečiams, o EIF siekia paten-kinti konkrečius trečiųjų šalių piliečių, ypač neseniai atvy-kusių, poreikius. EIF tikslinė populiacija nebūtinai susitel-kusi didžiausią ESF paramą gaunančiuose regionuose.

Vykdant daugumą su įtrauktimi ir integracija susijusių ESF remiamų veiksmų pirmiausia siekiama bendro tikslo padi-dinti užimtumą. EIF finansuojamais veiksmais, tokiais kaip įvadiniai mokymai, bendruomenių sąveikos ir kultūrų dia-logo skatinimas, integracijos rezultatų stebėjimas ir pan., siekiama apskritai didesnės integracijos šalyje.

Ats iž velgdamos į ta i , k ad k ai kur ie veiksmai gal i būti remiami abiejų fondų ir jų tikslai gali būti panašūs, ir siek-damos užtikrinti, kad fondai papildytų vienas kitą, Komi-sijos tarnybos, tvirtindamos EIF ir ESF programas, rengia vidaus konsultacijas ir vykdo atitinkamas procedūras, kad išvengtų dubliavimosi.

Tačiau nacionalinėse programose daugiausia dėmesio turi būti skiriama valstybių narių tolesnių veiksmų mechaniz-mams, nes jos privalo užtikrinti, kad fondai papildytų vie-nas kitą ir būtų išvengta dubliavimosi.

Komisija per stebėjimo vizitus valstybėse narėse pabrėžia šiuos aspektus, be to, šiam svarbiam aspektui bus skiriama papildomai dėmesio.

Kadangi valstybės narės daug kartų teigiamai įvertino EIF poveikį ir papildomą naudą integracijos strategijų, integra-cijos centrų, įvadinių mokymų, stebėjimo sistemų ir pan. kūrimui valstybėse narėse, Komisija laikosi nuomonės, kad integracijos poreikiai gali būti visapusiškai patenkinti tai-kant esamą ir siūlomą fondų struktūrą vidaus reikalų srityje.

7 langelis Šiuo konkrečiu atveju pagal Portugalijoje taikomus nacio-nalinės teisės aktus EIF paramą gauna tik dvi organizaci-jos. Būta rizikos, kad šių organizacijų vykdoma veikla, kuri gali būti finansuojama ir iš EIF, ir iš ESF, dubliuosis. 2012 m. Komisija paprašė Portugalijos imtis reikiamų priemonių, kad su integracija susijusią veiklą vykdančios atitinkamos organizacijos galėtų pasinaudoti EIF teikiama parama.

Dėl ACIDI rizika susijusi su darbuotojams, dirbantiems su abiem EIF ir ESF finansuojamais projektais, sk ir tų perso-nalo išlaidų paskirstymu. Audito institucija žino, kad esama tokios rizikos, ir dėl to imsis tolesnių veiksmų.

62.EIF ir ERF teisinis pagrindas patvirtintas po ilgų derybų. Be to, teisiniam pagrindui patvirtinti taikomos teisėkūros pro-cedūros (kvalifikuota balsų dauguma priimamas bendras sprendimas dėl ERF ir pasikonsultavus su Europos Parla-mentu vieningai priimamas sprendimas dėl EIF) truko gana ilgai, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos pasiūlymas buvo pri-imtas 2005 m. balandžio mėn. Tai pasakytina ir apie įgyven-dinimo taisykles: nors jos su valstybėmis narėmis ekspertų susitikimuose buvo aptartos prieš priėmimą (2007 m.), ben-dri formatai, gairių dokumentai ir dvišalės techninės reko-mendacijos turėjo būti patvirtinti padedant valdymo komi-tetui, o šį buvo galima įsteigti tik sprendimams įsigaliojus.

Kad dėl šio vėlavimo valstybėms narėms nekiltų sunkumų įgyvendinti pirmąsias metines programas, Taryba 2007 m. metinių programų tinkamumo finansuoti laikotarpį teisinio pagrindo nuostatose pratęsė iki trejų metų.

KOMISIJOS ATSAKYMAI

60


63.Be to, kad reglamentai buvo priimti vėlai, 2007 ir 2008 m. pagal teisinį pagrindą buvo reikalaujama atlikti sudėtingą procesą, kad Komisija galėtų tvirtinti metines programas, todėl tam, kad fondai veiktų, ir Komisija, ir valstybės narės turėjo atlikti daug konceptualaus darbo: pvz., valstybės narės turėjo apibrėžti daugiametes ir metines programas, o Komisija – jas patvirtinti. Pagal teisinį pagrindą valsty-bėms narėms taip pat nustatytas reikalavimas įdiegti val-dymo ir kontrolės sistemas, kurios užtikrintų patikimą ište-klių valdymą, o Komisija turėjo tai įvertinti.

Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad fondas naujas, buvo sunku laikytis teisės aktuose nustatytų labai trumpų terminų.

64.Dabar metinės programos priimamos daug greičiau ir per priimtiną laiką, tačiau, nepaisant Komisijos įgytos patirties ir dedamų pastangų, teisinio pagrindo nuostatose nusta-tytų terminų laikytis labai sunku. Taip pat reikėjo užtikrinti, kad siekiant įgyvendinti fondo tikslus metinės programos būtų kokybiškos ir jose būtų deramai aprašyti t inkami finansuoti veiksmai. Tai padaryti per nustatytą terminą ne visada buvo įmanoma.

65.Komisija ypač stengėsi padėti nacionalinėms valdžios insti-tucijoms nacionaliniu lygmeniu valdyti fondus. Gaires teikė kasdien su valstybėmis narėmis ryšį palaikantys Komisijos informacijos tarnybos darbuotojai, taip pat suorganizuoti šeši seminarai ar konferencijos ir surengta daug pristatymų per SOLID komiteto posėdžius. Be to, Komisija paskelbė 19 SOLID fondų įgyvendinimo gairių dokumentų.

66.Atsižvelgdama į tai, kad vėluota patvirtinti teisinę sistemą, Komisija mano, jog gairės pateiktos taip greitai, kaip tik įma-noma. Įgyvendinimo taisyklės iš tikrųjų paskelbtos 2008 m. kovo mėn., tačiau su valstybėmis narėmis plačiai aptartos gerokai anksčiau nei buvo priimtos. Kad parengtų tinka-mumo taisyklių vadovą, 2008 m. balandžio mėn. Komisija surengė seminarą įgyvendinimo taisyklių tema; tas vadovas valstybėms narėms išdalytas 2008 m. birželio mėn. Be to, valstybės narės išleisti visų joms skirtų ES lėšų neįstengė ne todėl, kad per vėlai gavo gaires, o visų pirma dėl to, kad fondas buvo naujas, atsakingoms institucijoms trūko patir-ties, tinkamumo finansuoti laikotarpis buvo trumpas, o abi – 2007 ir 2008 m. – metinės programos vykdytos lygiagrečiai.

69.Pagal teisinį pagrindą nereikalaujama, kad valstybės narės įdiegtų pagrindinių veiklos ir finansinių rodiklių kaupimo ir apibendrinimo sistemą, nes dėl to gali atsirasti nepropor-cingų administracinių išlaidų. Tačiau pagal teisinį pagrindą reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų k iekvieno projekto pagrindinius veiklos ir finansinius rodiklius, juos stebėtų ir perduotų atsakingoms institucijoms. Ar šis įpa-reigojimas tinkamai įtrauktas į atsakingų institucijų pasira-šytus dotacijos susitarimus, patikrinta vietoje atlikus auditą. Tačiau Audito Rūmų nurodytose trijose valstybėse narėse Komisija auditą atliko prieš pradedant stebėjimo veik lą, todėl patikrinti šios valdymo ir kontrolės sistemos dalies buvo neįmanoma (ribota apimtis).

70.Komisija supranta, kad Audito Rūmų nurodyti trūkumai susiję su dviem iš penkių valstybių narių, kuriose vietoje atliktas auditas. Apie tai, kad Vokietijoje nėra aiškaus trijų institucijų sąryšio, Komisija pranešė po savo misijos 2009 m. kovo mėn. Taigi Komisija tinkamai stebėjo, kokį veiksmų planą diegia Vokietija, kad ištaisytų šį trūkumą.

Komisija pripažįsta, kad dėl SOLID fondams taikyto modelio valstybėms narėms kilo klausimų, tačiau visi tie klausimai atsakyti valstybėms narėms pateiktose bendrose ir tiksli-nėse gairėse.

Paaiškėjo, kad Vokietijoje to nepakako; dėl šio itin išskirti-nio atvejo Komisija imasi nuodugnių tolesnių veiksmų.

61

KOMISIJOS ATSAKYMAI


Bendras atsakymas į 71 ir 72 dalių pastabasKomisija žino apie Portugalijoje kilusias problemas.

2012 m. ji ėmėsi veiksmų: siekdama patobulinti Portuga-li joje įdiegtą valdymo ir kontrolės sistemą, Portugali jai pateikė tikslines gaires ir visais atsakomybės lygiais susti-prino dvišalius ryšius. Be to, Komisijai nustačius riziką, kad fondo gali būti prašoma apmokėti finansuoti netinkamas išlaidas, visada imamasi apsaugos priemonių. Patvirtinus, kad esama su lėšomis susijusios rizikos, bus taikomos finan-sinės pataisos.

73.Sukurti SOLID fondus buvo nelengva. Tai buvo žinoma nuo pat pradžių, ir dėl to turimas metinis biudžetas per 7 metų programavimo laikotarpį kasmet didėjo. Programų ir ata-skaitų rengimo reikalavimai nėra sudėtingi. Kasmet buvo patvirtinamos visų valstybių narių visos metinės programos ir valstybės narės jas įgyvendina, todėl problemų neturi. Bet kokie dėl to, kad valstybės narės skyrė nepakankamai išteklių, atsiradę trūkumai prieštarauja teisinio pagrindo nuostatoms, kuriose numatoma, kad, kurdamos savo val-dymo ir kontrolės sistemą, valstybės narės turi kiekvienai institucijai skirti pakankamai išteklių.

74.Komisija mano, kad dauguma atsakingų institucijų tinkamai vykdo didžiąją dalį savo pagrindinių užduočių. Tai matyti iš Vidaus reikalų generalinio direktorato metinės veiklos ataskaitos.

75.Dėl t ink amumo taisyk l ių Komisi ja valstybėms narėms pateikė išsamias gaires. Ji kelis kartus valstybes nares infor-mavo, kad vadovas skirtas nacionalinėms valdžios institu-cijoms, todėl šį dokumentą be tinkamų nurodymų ir reko-mendacijų perduoti galutiniams naudos gavėjams gali būti netikslinga. Tačiau Komisija aiškiai nurodė, kad galutiniai naudos gavėjai privalo gauti su tinkamumo taisyk lėmis susijusias gaires. Daugelis valstybių narių naudos gavėjams surengė su tinkamumo taisyklėmis susijusius mokymus ir išvertė vadovą.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

76.Komisija mano, jog EIF finansuotų projektų teigiami rezul-tatai įrodo, kad fondas suteikė papildomos naudos. Kad būtų galima įver tinti , ar programa apskr itai sėkminga, išsami informacija apie fondo išdirbius, rezultatus ir poveikį paskelbta iki 2012 m. spalio 31 d. pateiktinose 2007–2010 m. nacionalinėse vertinimo ataskaitose. Teik iamos tokiu metu, šios ataskaitos apima kelerius fondo įgyvendinimo metus. Kai valstybės narės turėjo pateikti nacionalines ver-tinimo ataskaitas, tai buvo neįmanoma, nes jos buvo gavu-sios tik pirmosios iš septynių šio programavimo laikotarpio metinių programų rezultatus.

Atitinkamoje Komisijos vertinimo ataskaitoje bus pateikta per kelerius įgyvendinimo metus surinkta išsami informa-cija apie ES lygmeniu fondo pasiektus išdirbius, rezultatus ir poveikį.

77.Komisi jos, valstybių nar ių ir k itų suinteresuotųjų šal ių manymu, fondas yra veiksmingas, svarbus ir teikia papil-domą naudą. Nors tam tikri jo elementai gali būti ir yra tobulinami, o koncepcija galėjo būti paprastesnė, fondas vis vien yra veiksminga priemonė, kurios pagrindinių tikslų laipsniškai siekiama. Suderinamumas su kitais ES fondais užtikrinamas ES lygmeniu. Komisija ir toliau atidžiai stebės nacionaliniu lygmeniu įdiegtus šio suderinamumo užtikri-nimo mechanizmus.

78.Komisijos manymu, nustatyti faktai nebūtinai tinka Išorės sienų fondui ir Grąžinimo fondui, nes jų veiksmai ir naudos gavėjai labai skiriasi.

KOMISIJOS ATSAKYMAI

62


Atsakymas į antraštės prieš 79 dalį pastabą. „Nebuvo galima įvertinti EIF ir ERF veiksmingumo“Nors įvertinti EIF ir ERF veiksmingumo dar negalima, Komi-sija supranta, kad atskiri projektai buvo sėkmingi

79.Komisija kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis imsis šalinti šiuos trūkumus tose valstybėse narėse.

Tačiau tai neturėtų paveikti iki 2012 m. spalio 31 d. pateik-tinų nacionalinių vertinimo ataskaitų kokybės, nes Komisija yra paprašiusi šias ataskaitas grįsti ik i to laiko finansuo-tais atskirais projektais (ne metinėmis programomis) ir jų rezultatais bei poveikiu ir įvertinti, kaip visi projektai kartu atitinka daugiamečio programavimo laikotarpio pradžioje kiekvienos valstybės narės nustatytą daugiametę strategiją. Ši strategija yra vertinimo atskaitos pagrindas.

80.Remiantis į Komisijos tarpinę ataskaitą įtrauktais duome-nimis galima palyginti valstybes nares ir jų metines pro-gramas. Kai buvo teikiamos vertinimo ataskaitos, valstybės narės turėjo pranešti rezultatus, pasiektus per vienus iš septynerių metinių programų įgyvendinimo metų. Todėl 2010 m. buvo galima atlikti tik ribotą EIF rezultatų verti-nimą. Rezultatų vertinimas bus paskelbtas iki 2012 m. spa-lio 31 d. valstybių narių pateiktinose nacionalinėse verti-nimo ataskaitose.

Komisija parengė valstybėms narėms naudoti skirtus ben-drus vertinimo rodiklius, a) kurie projektų lygmeniu dera su jų pačių naudojamais rodikliais ir b) kuriuos taikant nacio-naliniu ir Europos lygmeniu gaunami prasmingi rezultatai. Tokio požiūrio laikytasi ir atliekant galutinį ERF II įvertinimą, o gauti rezultatai buvo labai geri.

1 rekomendacijaKomisija pritaria rekomendacijai 2014–2020 m. laikotarpiui skirtame Komisijos pasiūlyme valstybėms narėms nustatyti bendrus rodiklius.

K omis i ja jau yra į t raukus i pr iva lomus bendrus rodi -k lius į 2011 m. lapkričio 15 d. jos patvir tintą Prieglobs-čio ir migracijos fondo reglamento projekto pasiūlymą (COM(2011) 751).

2 rekomendacijaKomisija sutinka su rekomendacija prieš tvir tinant pro-gramas reikalauti, kad valstybės narės nustatytų SMART rodiklius ir įdiegtų IT sistemas, skirtas duomenims nuo pat pradžių rinkti.

Komisija pasiūlė Prieglobsčio ir migracijos fondui 2014–2020 m. nustatyti bendrus SMART rodik lius, o valstybės narės iš tikrųjų privalės juos naudoti. Be to, kad šie duo-menys būtų laiku renkami, Komisija prašys valstybių narių įdiegti IT sistemas.

4 rekomendacijaKomisija pritaria rekomendacijai jai ir valstybėms narėms keistis gerąja praktika stebėjimo ir vertinimo srityje.

Komisija ketina siūlyti sukurti Stebėjimo ir vertinimo tinklą, kurį sudarytų valstybės narės ir Komisija. Tinklo narių susi-tikimai būtų rengiami bent kartą per metus.

81.Komisija mano, kad vykdant atskirus projektus gauta tei-giamų rezultatų, kurie padeda siekti fondo tikslo padėti didinti trečiųjų šalių piliečių integraciją.

82.Per pirmuosius kelerius metus fondų įgyvendinimo lygis padidėjo nuo 66 proc. 2007 m. iki 77 proc. 2008 m. Tokia tendencija išliko ir 2009 m.; numatoma, kad ji nesikeis ir per kitus ketverius fondų įgyvendinimo metus.

63

KOMISIJOS ATSAKYMAI


83.Komisija nemano, kad EIF koncepcija yra neproporcinga ir dėl jos atsiranda pernelyg didelė našta.

Nors ir sudėtinga, metinio programavimo sistema sąmo-ningai pasirinkta dėl labai svarbių politinių priežasčių, susi-jusių su:

— tuo, kad intervencijos sritis kinta, todėl turi būti užtikrinta ga-limybė reguliariai iš naujo įvertinti kiekvienai valstybei narei skiriamas biudžeto lėšas;

— tuo, kad fondas naujas, todėl Komisija turėjo atidžiai stebėti valstybių narių veiklą;

— galimybe reguliariai aptarti valstybių narių veiklą politikos srityje;

— galimybe patikrinti tam tikrų galbūt opių veiksmų tinkamumą.

84.Per pirmuosius kelerius fondo įgyvendinimo metus įgijusi patirties ir atsižvelgdama į administracinę naštą, Komisija pripažįsta, kad metinis programavimas yra sudėtingas ir kad dabar išteklius būtų galima geriau paskirstyti kitai su fondais susijusiai veiklai.

85.Per kitą 2014–2020 m. programavimo laikotarpį Komisija siekia kuo didesnio derėjimo su struktūriniais fondais.

6 rekomendacijaTodėl Komisija pasiūlė ateityje fondui rengti daugiametes programas, o tai atitinka ir Audito Rūmų rekomendaciją. Be to, taip taikoma tvarka bus supaprastinta ir suderinta su galiojančia struktūriniams fondams.

7 rekomendacijaKomisija mano, kad ši rekomendacija sk ir ta teisės aktus bendrai leidžiančioms institucijoms.

8 rekomendacijaKomisija šią rekomendaciją jau įtraukė į 2011 m. lapkričio 15 d. jos patvirtintą Prieglobsčio ir migracijos fondo reglamento pasiūlymą (COM(2011) 751).

86.Integracijos poreik ių ES ver tinimas buvo atl iktas ir juo remiantis suformuluoti su teisėtai ES gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisėmis ir integracija susiję tikslai, o Europos Vadovų Taryba šiems tikslams pritarė 1999 m. Tamperėje, 2004 m. Hagos programoje ir 2009 m. Stokholmo progra-moje. Labiau išplėtoti, 2004 m. šie tikslai tapo bendraisiais pagrindiniais ES integracijos polit ikos principais, kurie grindžiami visų valstybių narių nustatytais ir suderintais poreikiais. Tuo remdamasi Komisija 2005 m. parengė Ben-drą integracijos darbotvarkę, o EIF sukurtas kaip finansinė priemonė valstybių narių veiksmams, kuriais siekiama šių tikslų ir laikomasi bendrųjų pagrindinių principų, remti.

87.Pagal sumanymą EIF turėtų papildyti ESF. EIF daugiausia dėmesio sk ir ia pirmiesiems neseniai atvykusių asmenų ž ingsniams visuomenėje. ESF veiksmų imasi vėlesniu etapu. Pagal subsidiarumo principą šio perėjimo tašką nustato ir tikrina valstybės narės. Kitaip tariant, valstybėms narėms buvo nustatytas reikalavimas imtis reikiamų prie-monių, kad būtų įdiegti bendradarbiavimo ir koordinavimo mechanizmai, ir užtikrinti, kad EIF remiama intervencija būtų konkreti ir papildytų ESF veiksmus. Fondų dubliavi-masis galimas tik vykdant tam tikrus projektus – valstybės narės privalo juos kontroliuoti, o Komisijos tarnybos – ste-bėti. Komisija paprašė visose metinėse programose pateikti papildomumo užtikrinimo mechanizmų aprašymą ir, siek-dama užtikrinti, kad EIF ir ESF nesidubliuotų, imsis nuodu-gnių tolesnių veiksmų dėl nacionaliniu lygmeniu nustaty-tos konkrečios tvarkos.

9 rekomendacijaKomisija nemano turinti atlikti išsamų su integracija susi-jusių poreikių vertinimą neatsižvelgdama į tai, ar migrantai yra ES, ar trečiųjų šalių piliečiai. ES piliečiams negali būti taikomos jokios integracijos priemonės, kuriomis būtų var-žoma jų teisė laisvai judėti ir gyventi ES. Trečiųjų šalių ir ES piliečių teisinė padėtis skiriasi, todėl neįmanoma atlikti išsamaus vertinimo aiškiai jų neatskiriant.

KOMISIJOS ATSAKYMAI

64


10 rekomendacijaKomisija negali nustatyti fondo struktūros, pagal kurią tiks-linė populiacija nebebūtų skiriama pagal pilietybę. Tiks-linės populiacijos sk ir iamos remiantis sk ir tingu teisiniu pagrindu.

EIF priklauso bendrai imigracijos politikai (SESV 79 straips-nio 1 i r 2 dalys) , kur ia s iek iama užt ik r int i veiksmingą migrantų srautų valdymą ir palankų režimą teisėtai valsty-bėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams.

11 rekomendacijaKomisija sutinka pagal būsimą 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą imtis nuodugnesnių tolesnių veiksmų dėl nacionaliniu lygmeniu nustatytos tvarkos, kuria sie-kiama užtikrinti ES fondų nuoseklumą ir papildomumą.

88.2007 ir 2008 m. įgyvendinimo lygiui poveikį padarė trum-pesnis (2007 m. – dviem trečdaliais, o 2008 m. – perpus) tin-kamumo finansuoti laikotarpis, nes buvo vėlai patvirtintas teisinis pagrindas ir valstybių narių nustatytina tvarka. Be to, abi metinės programos vykdytos lygiagrečiai, todėl santyki-nai naujos ir nepatyrusios atsakingos institucijos turėjo labai mažai laiko sunaudoti dvejiems metams skirtas ES lėšas.

Tinkami finansuoti veiksmai teisinio pagrindo nuostatose nuo pat pradžių apibrėžti labai tiksliai, todėl rizika, kad bus finansuojama netinkama veikla, yra menka.

90.Komisija deda pastangas, kad būtų trumpiau vėluojama priimti metines programas ir ataskaitas, – dėl to j i visų pirma paprastina savo taikomą procedūrą ir diegia tokią pačią kompiuterizuotą ryšių su valstybėmis narėmis palai-kymo sistemą, kokia naudojama struktūriniuose fonduose. Taip neabejotinai bus supaprastinti kiekvieno procedūros etapo administraciniai procesai.

12 rekomendacijaKomisija visiškai pritaria rekomendacijai išnaudoti 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgytą patir tį ir ėmėsi visų pr iemonių užtik r inti , k ad teis inis pagr indas būtų patvirtintas laiku, visų pirma 2011 m. lapkričio 15 d. patvir-tino savo pateiktą Prieglobsčio ir migracijos fondo regla-mento pasiūlymą. Tačiau teisės aktus Komisija priima ne viena, todėl negali užtikrinti, kad šis tikslas bus pasiektas.

91.Atsižvelgdama į tai, kad patvirtinti teisinę sistemą vėluota, Komisija mano, jog gairės pateiktos taip greitai , kaip tik įmanoma. Įgyvendinimo taisyklės paskelbtos 2008 m. kovo mėn., tačiau su valstybėmis narėmis plačiai aptartos gero-kai anksčiau nei buvo priimtos. Kad parengtų tinkamumo taisyklių vadovą, 2008 m. balandžio mėn. Komisija surengė seminarą įgyvendinimo taisyklių tema; tas vadovas valsty-bėms narėms išdalytas 2008 m. birželio mėn. Be to, vals-tybės narės išleisti visų joms skir tų ES lėšų neįstengė ne todėl, kad per vėlai gavo gaires, o visų pirma dėl to, kad fondas buvo naujas, atsakingoms institucijoms trūko patir-ties, tinkamumo finansuoti laikotarpis buvo trumpas, o abi – 2007 ir 2008 m. – metinės programos vykdytos lygiagrečiai.

92.Valdymo ir kontrolės sistemą sudaro atskiros dalys, kurių nuo pat pradžių reikia ne visų. Komisija vietoje galėjo pati-krinti tik pirmuoju programavimo laikotarpio etapu naudo-jamas dalis. Kitas dalis buvo galima tik aprašyti.

93.Komisi ja gerai ž ino situaci ją Audito Rūmų nurodytoje valstybėje narėje; imtasi rizikos mažinimo priemonių, kad ES fondai nepagrįstai neišmokėtų lėšų.

13 rekomendacijaAtsižvelgdama į naujojo fondo patvir tinimo tvarkaraštį , kuris priklauso ne vien nuo Komisijos, Komisija sutinka, jei įmanoma, su valstybėmis narėmis kuo greičiau aptarti ir patvirtinti naujojo fondo įgyvendinimo gaires.

14 rekomendacijaPersvarstytame Finansiniame reglamente numatyta sis-tema sk irs is nuo dabar t inės i r bus gr indžiama valsty-bių narių vykdomu oficialiu paskyrimu remiantis teisinio pagrindo nuostatose apibrėžtais paskyrimo kriterijais.

Europos Audito Rūmai

Specialioji ataskaita Nr. 22/2012Ar Europos integracijos fondas ir Europos pabėgėlių fondas veiksmingai prisideda prie trečiųjų šalių piliečių integracijos?

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras

2012 — 64 p. — 21 × 29,7 cm

ISBN 978-92-9241-056-8

doi:10.2865/51155

KAIP ĮSIGYTI ES LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėjeEU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• EuroposSąjungosatstovybėsearbadelegacijose.Jųadresusrasitesvetainėje: http://ec.europa.eu arba sužinosite kreipęsi faksu: +352 2929-42758.

Parduodamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėjeEU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

Prenumeruoti leidinius (pvz., metines Europos Sąjungos oficialiojo leidinio serijas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos rinkinius) galite:

• tiesiogiaiišEuroposSąjungosleidiniųbiuroplatintojų (http://publications.europa.eu/others/agents/index_lt.htm).

QJ-A

B-12

-022-LT

-C

EUROPOS AUDITO RŪMAI

ŠIOJE ATASKAITOJE VERTINAMA, AR EUROPOS INTEGRACIJOS FONDAS IR

EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDAS VEIKSMINGAI PRISIDEDA PRIE TREČIŲJŲ ŠA-

LIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJOS ES. NUSTATYTA, KAD, NORS IR BUVO PASIEKTA

TEIGIAMŲ REZULTATŲ AUDITO METU TIKRINTŲ ATSKIRŲ PROJEKTŲ LYGME-

NIU, SUKURTOS NETINKAMOS SISTEMOS, SKIRTOS ĮVERTINTI FONDŲ SĖKMĘ.

VEIKSMINGUMUI NEIGIAMOS ĮTAKOS TURĖJO PROGRAMŲ KONCEPCIJA IR

BUVO VYKDOMAS NETINKAMAS KOORDINAVIMAS SU KITAIS ES FONDAIS.

AUDITO RŪMAI, BE KITA KO, REKOMENDUOJA SUPAPRASTINTI PROGRA -

MAVIMO T VARKĄ IR ATLIKTI IŠSAMŲ SU INTEGRACIJA SUSIJUSIŲ POREIKIŲ

VERTINIMĄ, NEATSIŽVELGIANT Į TAI, AR MIGRANTAI TURI ES, AR TREČIŲJŲ

ŠALIŲ PILIETYBĘ. ATSIŽVELGIANT Į ŠĮ VERTINIMĄ, TURĖTŲ BŪTI NUSTATYTA

TINKAMA FONDO (-Ų) STRUKTŪRA.

Documents

Specialioji ataskaita - europarl.europa.eu · kaip valstybės suvereniteto dalis, ilgą laiką priklausė atskirų valstybių narių kompetencijai. 1999 m. įsigaliojus Amsterdamo