52
Informacijos blokų grandinėlės technologija keičia mūsų kasdienybę Lietuvos užsienio politika po 2004 metų ISSN 1822-0347 VILNIAUS UNIVERSITETO ŽURNALAS 2(23)/2015 Kodėl naikinama Palmyra ? CRISPR manija: nuo jogurto iki genomo redagavimo Spektriniai žvaigždžių stebėjimai – jau Lietuvoje Ar reikia braškei nanoapsiausto?

Spectrum Nr. 23

Embed Size (px)

DESCRIPTION

 

Citation preview

Page 1: Spectrum Nr. 23

Informacijos blokų grandinėlės

technologija keičia mūsų kasdienybę

Lietuvos užsienio politika

po 2004 metų

ISSN 1822-0347

VILNIAUS UNIVERSITETO ŽURNALAS 2(23)/2015

Kodėl naikinama Palmyra?

CRISPR manija: nuo jogurto iki genomo redagavimo

Spektriniai žvaigždžių stebėjimai –

jau Lietuvoje

Ar reikia braškei nanoapsiausto?

Page 2: Spectrum Nr. 23

M i e l i s k a i t y t o j a i ,

SPECTRUM, 2015 spalis Nr. 2 (23)

Redakcija Nijolė Bulotaitė, Liana Binkauskienė, Agnė Grinevičiūtė, Vitas Jadzgevičius, Edita Kirlytė, Edgaras Kurauskas, Vida Lapinskaitė, Matas Oželis, Izabelė Švaraitė. Kalbos redaktorė Ilma Dunderienė. Anglų kalbos redaktorė Violeta Makauskienė.dailininkas maketuotojas Skaidra Savickas.Viršelyje – www.freeimages.com nuotr. Adresas: SPECTRUM, Vilniaus universitetas, Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius. Tel. (8 5) 268 7001, faks. (8 5) 268 7009. http://naujienos.vu.lt/spectrumdėl publikacijų ir reklamos žurnale kreiptis el. paštu [email protected] platinamas nemokamai. Spausdino UAB „Standartų spaustuvė“, S. dariaus ir S. Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius.Tiražas 1500 egz. ISSN 1822-0347© VILNIAUS UNIVERSITETAS, 2015Platinant šio leidinio informaciją nuoroda į SPECTRUM būtina.

14

Magnetinės nanodalelės – naujas ginklas kovoje su vėžiu

Ruduo – derliaus metas. Savo ilgo darbo vaisius skina ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Štai Biotechnologi-jos instituto mokslininkų komanda (prof. V. Šikšnys, dr.

G. Gasiūnas ir T. Karvelis) – viena pirmųjų mokslininkų gru-pių, atradusių, kad Cas9 baltymas gali būti panaudotas tiksliam dNR redagavimui. Šios technologijos taikymas medicinoje padės gydant paveldimas ligas, o žemės ūkyje – kuriant naujas augalų veisles, atsparias sausrai ar ligoms. Technologiją įvertino JAV kom-panija „duPont Pioneer“ („duPont“) – ji įgijo išskirtinę Vilniaus universiteto intelektinės nuosavybės licenciją.

TMI mokslininkai kuria fotoaktyvias nanoplėveles braškėms – taip siekiama pailginti uogų vartojimo trukmę. TFAI mokslininkai spektrinius žvaigždžių stebėjimus galės vykdyti ir Lietuvoje: Molė-tų astronomijos observatorijoje pradeda darbą modernus spektro-grafas, dėl to išsiplės ir mokslinių tyrimų tematika.

Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratori-joje optiniu šviesaus lauko mikroskopu užregistruotas magnetinių nanodalelių pasiskirstymas vėžinėse ląstelėse. Laboratorijos vedė-jo prof. R. Rotomskio nuomone, tai dar vienas sėkmingas žingsnis kovojant su vėžiniais susirgimais. Net ir mūsų studentų darbai šio-je srityje sulaukia aukšto tarptautinės mokslininkų bendruomenės įvertinimo.

Baltistikos katedros mokslininkai pirmą kartą tyrinėjo Lietuvos pilietybę turinčių latvių vardus, siekdami nustatyti, kaip šie as-menvardžiai atspindi abiejų šalių vardynų bruožus. TSPMI docen-tė d. Jakniūnaitė apžvelgė Lietuvos užsienio politikos dešimtmetį (2004–2014 m.). Mokslininkė ambicingam dešimtmečiui nerašo dešimtuko – vienus tikslus pavyko gana sėkmingai įgyvendinti, o kiti numirė natūralia mirtimi. Prie mirčių tematikos – ir MF mokslininko doc. A. Navicko smurtinių mirčių bei Lietuvos padė-ties ES kontekste analizė, ir bandymas atsakyti į klausimą – kodėl iki šiol tai vyksta?

Spalio 7–8 d. savo vizitu mūsų Alma Mater pagerbė Švedijos ka-ralius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija. Siūlome dar kartą pasigrožėti šio reikšmingo vizito akimirkomis.

Ar esate girdėję apie informacijos blokų grandinėlių technolo-gijas, kompiuterio prakalbinimą lietuviškai? Ar žinote, kad senoji VU observatorija turėjo du bokštus, o dabar likęs tik vienas? Kodėl Islamo valstybė naikina vertingą Palmyros miesto istorinį paveldą? Atsakymus į šiuos klausimus rasite šiame „Spectrum“ numeryje.

Gerų skaitinių ilgėjančiais rudens vakarais!

„Spectrum“ redakcija

Redakcijos arch. nuotr.

Magnetinės nanodalelės, susikaupu-sios pelės embriono fibroblastuose. Nuotrauka padaryta Biomedicininės fizikos laboratorijoje (NVI), naudo-jant šviesaus lauko mikroskopą ir spalvotą skaitmeninę kamerą.

G. Jarockytės nuotr.

facebook.com/VilniusUniversity

Page 3: Spectrum Nr. 23

Ar reikia braskei nanoapsiausto?

T U R I N Y S

41

Svajonė – karūnuoti mūsų

Alma Mater 838

2 naujienos

tyrinėjimai Prof. Virginijus ŠIKŠNyS 4 CRISPR manija: nuo gerųjų jogurto bakterijų iki genomo redagavimo įrankių Prof. Živilė LUKŠIENė

8 Ar reikia braškei nanoapsiausto? Prof. Gražina TAUTVAIŠIENė

11 Spektriniai žvaigždžių stebėjimai bus vykdomi ir Lietuvoje Greta JARoCKyTė, prof. Ričardas RoToMSKIS14 Magnetinės nanodalelės – naujas ginklas kovoje su vėžiu Prof. daiva SINKEVIčIūTė19 Dažniausi Lietuvos latvių vardai – latviškumo ir lietuviškumo dermė Agnė GRINEVIčIūTė22 Lietuvos užsienio politika po 2004 metų: sėkmės ir nesėkmės

žvilgsnis doc. Alvydas NAVICKAS 26 Smurtinės mirtys. Lietuva Europos Sąjungos kontekste

technologijos doc. Saulius MASTEIKA30 Informacijos blokų grandinėlės technologija keičia mūsų kasdienybę paveldas Vytautas GRICIUS34 Unikumai ir raritetai Vilniaus universiteto muziejuje: Kauno universiteto spaudai ir Artūro Bartelio piešinių albumai

svečiai37 Karališkojo vizito akimirkos

laiko pėdsakais Nijolė BULoTAITė38 Svajonė – karūnuoti mūsų Alma Mater

atsako ekspertai Nijolė BULoTAITė41 Kodėl naikinama Palmyra? (Maritanos Larbi komentaras) Agnė GRINEVIčIūTė44 Lietuvių šneka žengia į elektroninę erdvę (Prof. Laimučio Telksnio komentaras)

46 naujos knygos49 kryžiažodis

VU

arc

h. n

uotr

.w

ww

. fre

eim

ages

.com

Kodėl naikinama Palmyra?

Ignotas Egenfelderis. Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės portretas

Palmyros (Sirija) miesto vaizdas

Page 4: Spectrum Nr. 23

ras. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Ri-terio kryžiumi apdovanotas ir profesorius K. V. Nastopka.

orientalistikos centro ir Filologijos fakulteto lektorius dr. d. Valančiūnas X pasaulinėje hindi kalbos konferencijo-je Bhopalo mieste apdovanotas už hindi kalbos sklaidą ir populiarinimą.

dr. T. čeponiui (TMI), dr. M. Ma-černiui (FF), dr. E. orentui (ChF), dr. E. Preikšaitienei (MF) ir dr. A. Spiridono-vui (GMF) skirtos LMA jaunųjų moksli-ninkų stipendijos.

Spalio 5–6 d. Karagandos valstybinia-me medicinos universitete (Kazachsta-nas) Medicinos fakulteto prodekanei doc. V. Hendrixson įteiktas garbės profesorės vardo apdovanojimas.

Balandžio 20–21 d. Rygoje Filosofijos fakulteto profesoriui Z. Norkui įteiktas Baltijos šalių mokslų akademijų medalis už ypač reikšmingus visam Baltijos re-gionui mokslinius tyrimus, skatinančius Baltijos šalių mokslinį bendradarbiavimą.

Spalio 12 d. Užsienio kalbų instituto do-centei Carmen Caro dugo įteiktas Izabe-lės Katalikės ordino kryžius už prasmingus darbus ir reikšmingą indėlį į gilesnį Ispani-jos ir Lietuvos kultūrų pažinimą bei K. do-nelaičio poemos „Metai“ vertimą į ispanų kalbą.

Liepos 6 d. LR Prezidentė aukščiausią apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didįjį kryžių įteikė kalbininkui, Rytų Lietuvos kultūros tyri-nėtojui, VU profesoriui emeritui Z. Zin-kevičiui. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi pa-gerbtas teisininkas profesorius V. Miza-

2

n a u j i e n o s

SPECTRUM 2015/2

VU pakviestas į prestižinių universite-tų tinklą – Koimbros grupę. Tai svarbus tarptautinis universiteto autoriteto pripaži-nimas.

Pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings“ VU skirta re-kordiškai aukšta vieta: tarp 501–550 po-zicijų. Pernai šiame reitinge jis buvo tarp 551–600 geriausių pasaulio universitetų.

daugiausia Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų projektų vykdys VU. Hu-manitarinių ir socialinių mokslų srityse fi-nansuota 15 projektų, fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslų srity-se – 14 projektų. Iš bendrų projektų su JAV mokslininkais VU vykdys 5 projektus.

Rugsėjo 15 d. tarp VU ir UAB „Baltic Amadeus“ pasirašyta paramos teikimo su-tartis. Privati informacinių technologijų kompanija pažangiems MIF studentams kas semestrą skirs vardines stipendijas.

Rugsėjo 30 d. VU ir Kauno technologijos universiteto rektoriai pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį.

Spalio 6–8 d. VU lankėsi pirmaujančio Švedijoje ir į geriausių universitetų pasauly-je šimtuką patenkančio Lundo universiteto delegacija, vadovaujama Lundo universite-to vadovo prof. T. von Schantzo.

Tarp aštuonių geriausių 2014 m. disertacijų – net penkios apgintos Vilniaus universitete.Nominacijos už geriausią fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų di-

sertaciją laureatu tapo d. Kazlauskas (vad. dr. č. Venclovas). Šios nominacijos nugalėtoju pripažintas d. Majus (vad. prof. A. dubietis).

Visas geriausias humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijas parašė VU atstovai: T. Pe-treikis (vad. prof. d. Kaunas), V. Silius (vad. prof. M. P. Šaulauskas) ir I. Leonavičiūtė – no-minacijos nugalėtoja (vad. VU prof. emeritas E. Gudavičius).

VU jaunieji mokslininkai triumfavo geriausių 2014 m. disertacijų konkurse

Spalio 12 d. Lietuvos monetų kalykla itin ribotu tiražu išleido unikalias Stepono Ba-toro valdymo laikais (1576–1586) kaldintų auksinių monetų – dukatų – replikas. Auk-sinės monetos pristatytos VU vykusiose Stepono Batoro dienose.

Stepono Batoro auksinių monetų replikos

V. Ja

dzge

viči

aus

nuot

r.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Page 5: Spectrum Nr. 23

TMI komanda, vadovaujama prof. J. V. Vaitkaus, Europos branduolinių tyrimų organiza-cijoje (CERN) įdiegė radiacijos lauko kontrolės prietaisą, pagrįstą efektu, kuris atrastas VU.

Šį efektą atrado ir, sukonstravęs mobilią aparatūrą jam tirti, įrodė prof. E. Gaubas su savo komanda. Jis atliko tyrimus Helsinkio greitintuve, Leveno spalatoriuje ir CERN‘e.

Rugsėjo 4 d. VU viešėjo CERN‘o direktorius akseleratoriui ir techno-logijoms Frédérickas Bordry ir at-stovas ryšiams su šalimis ne narėmis Christophas Schaeferis. Susitikime su VU rektoriumi prof. A. Žukausku aptartos bendradarbiavimo galimy-bės ir diskutuota apie galimą Lietu-vos narystę vienoje reikšmingiausių pasaulio mokslo institucijų.

3SPECTRUM 2015/2

Šiemet doc. S. Radzevičiaus (GMF) ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skan-dinavijos regione remiantis nejudriais ele-mentais“ pripažintas vienu iš trijų geriausių 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo „GFF“ (Geologiska Föreningens i Stock-holm Förhandlingar) straipsnių.

VU Biotechnologijos instituto vyresnio-jo mokslo darbuotojo dr. L. Mažučio su kolegomis I. Akartuna, A. Kleinu ir kitais parengtas mokslinis straipsnis „droplet Barcoding for Single-Cell Transcriptomics Applied to Embryonic Stem Cells“ („Pavie-nių kamieninių ląstelių transkriptomikos analizė panaudojant skaitmeninius barko-dus“) publikuotas žurnale „Cell“.

Žurnalo „Nature“ birželio numeryje pasi-rodė straipsnis „Žalvario amžiaus Eurazijos gyventojų genomika“, kuriame analizuo-jami kelerių pastarųjų metų tarptautinio mokslinio projekto genetinių tyrimų rezul-tatai. Vienas šio straipsnio bendraautorių – doc. A. Merkevičius (IF).

Prestižiniame fizikos žurnale „Physical Review Letters“ publikuotas dviejų ekspe-rimentų rezultatus apibendrinantis straips-nis „Higgso bozono masės kombinuotas matavimas esant susiduriančių protonų masės centro energijoms 7 TeV ir 8 TeV ATLAS ir CMS eksperimentuose“, ku-rio bendraautoriai yra VU profesorius J. V. Vaitkus (FF) ir vyresnysis moks-lo darbuotojas dr. A. Juodagalvis (VU TFAI).

VU mokslininkų grupė publikavo du straipsnius itin aukšto reitingo žur-naluose. Amerikos chemikų draugijos žurnale „Journal of American Chemical Society“ paskelbta publikacija parengta bendradarbiaujant su Lundo universite-to (Švedija) mokslininkais. Žurnale „Che-mistry – A European Journal“ publikuotas straipsnis, kuriame doc. E. orentas (ChF) kartu su doktorantu T. Javorskiu (ChF) ir kitais aprašė iki šiol nežinomą keturnario heterociklo − 1,2-oksazetidino žiedo, tu-rinčio azoto ir deguonies atomus, atvėrimo reakciją.

Spalio 7–8 d. Vilniaus universitete lankė-si Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija.

Vizito akimirkos – p. 37.

VU mokslininkų prietaisas tarnaus CERN‘e

2015–2016 mokslo metų UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendijas gaus aštuoni VU Chemijos ir Gamtos mokslų fakultetų bakalauro studijų programų stu-dentai.

Vardines Lietuvos Respublikos Preziden-tų stipendijas pelnė: Ž. Pabijutaitė (FlF) – Prezidento Antano Smetonos stipendiją, Ž. Gricius (ChF) ir L. Smalakis (FF) – Pre-zidento Aleksandro Stulginskio stipendiją, G. Jarockytė ir G. Milinavičiūtė (ChF) – Pre-zidento Kazio Griniaus stipendiją, J. Ale-knavičius (FF) – Prezidento Jono Žemaičio stipendiją, M. Norkūnaitė (TSPMI) – Prezi-dento Algirdo Brazausko stipendiją.

doktorantą J. Belovickį (FF) Ameri-kos akustikų sąjunga (ASA) ir Tarptauti-nė mokslinių tyrimų ir švietimo komisija (CIRE) įvertino už anizotropinės šviesos difrakcijos tūrinėmis akustinėmis bangomis ir polimerinių nanokompozitų ultragarsi-nės spektroskopijos plačiame temperatūros intervale tyrimus. Jam skirta vienkartinė stipendija.

Studentų laimėjimaiEkonomikos fakulteto magistrantei V. Ra-

bikauskaitei skirta Vlado Jurgučio stipen-dija.

VU studentų komanda, pirmoji iš Baltijos šalių dalyvavusi prestižiniame sintetinės bi-ologijos konkurse „iGEM“, pelnė aukso me-dalius ir buvo įvertinta kaip viena geriausių savo srityje. Studentai apdovanoti už pro-jektą „ColiClock“, kuris sprendžia bakterijų senėjimo klausimus.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

J. V.

Vai

tkau

s n

uotr

.

„iGEM“ arch. nuotr.

Page 6: Spectrum Nr. 23

CRISPR manija: nuo geruju jogurto bakteriju iki genomo redagavimo irankiu

4 SPECTRUM 2015/2

t y r i n ė j i m a i

Rytas, greiti pusryčiai... Atsidarote šaldytuvą, paimate jogurto su gyvo-siomis bakterijomis indelį ir sėdate

pusryčiauti. Tikriausiai nesusimąstote, kad valgydami jogurtą kartu suvalgote ir mili-jonus Streptococcus thermophilus bakterijų (1 pav.). Ne todėl, kad jos labai skanios, tiesiog jos buvo naudojamos jogurtui su-rauginti. Jogurto ir sūrio gamyba šiandien yra milijardų dolerių verta pramonė, kuriai grėsmę kelia akimi nematomi priešai – bak-teriofagai, arba bakterijų virusai. Jie puola bakterijas ir stengiasi patekti į jų vidų, kad galėtų ten pasidauginti. Patekę į vidų, virusai užvaldo bakterijas ir panaudoja jų resursus naujų viruso dalelių gamybai, o nebereika-lingas bakterijas dažnai nužudo. Jei virusai užpuola bakterijas, kurios naudojamos jo-gurto ar sūrio gamyboje, gresia didžiuliai nuostoliai.

Kadangi bakterijai susidūrus su virusu kyla hamletiškas „būti ar nebūti“ klausimas, bakterijos ilgainiui, vykstant evoliucijai, įgi-jo apsaugos sistemas, padedančias kovoti su virusais. Kai kuriose bakterijose tos sistemos sudaro apie trečdalį bakterijos dNR ir jų pa-laikymas brangiai kainuoja. Bet tai yra lyg ir tam tikras bakterijų „draudimo polisas“, ku-ris atsiperka, kai jas užpuola virusai. 2007 m.mokslininkų grupė, dirbanti „danisco“ kompanijoje, kuri gamino Streptococcus thermophilus bakterijų kultūras, naudoja-mas jogurtui rauginti, atrado ir „Science“ žurnale aprašė naują bakterijų antivirusinės apsaugos sistemą, kurią pavadino CRISPR. Kuo ši sistema įdomi ir kuo ji skiriasi nuo kitų?

Mokslininkai parodė, kad ši sistema vei-kia kaip primityvi bakterijų imuninė siste-ma, kuri apsaugo Streptococcus thermophilus bakterijas, kad nepatektų virusų genetinė

Prof. Virginijus ŠikŠnys,Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyrius

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkų komanda (prof. Virginijus Šikšnys, dr. Giedrius Gasiūnas ir Tau-tvydas Karvelis) – viena pirmųjų mokslininkų grupių, atradusių, kad Cas9 baltymas gali būti panaudotas tiksliam DNR redagavi-mui, siekiant specifinių genomo pokyčių. Šios technologijos tai-kymas medicinoje padės gydant paveldimas ligas, o žemės ūkyje –kuriant naujas augalų veisles, atsparias sausrai ar ligoms.

Prof. V. Šikšnys ir jo vadovaujamas mokslininkų kolektyvas tiria bakterijų antivirusinės apsaugos sistemų mechanizmus.

E. Kurausko nuotr.

Page 7: Spectrum Nr. 23

CRISPR manija: nuo geruju jogurto bakteriju iki genomo redagavimo irankiu

SPECTRUM 2015/2 5

1 pav. Jogurto gamyboje naudojamos Streptococcus thermophilus DGCC7710 bakterijos sudaro sulankstytą grandinę (gr. streptococcus) primenančias kolonijas. Šiose bakterijose yra keturios skirtingos CRISPR-Cas sistemos, kurios padeda bakterijoms apsisaugoti nuo virusų.

medžiaga. Paaiškėjo, kad kai kurios bakteri-jos, susidūrusios su savo mirtinais priešais – virusais, sugeba išgyventi. Jos iškerpa mažus viruso dNR fragmentus ir įterpia juos į savo genomo CRISPR regioną, taip įrašydamos į savo „genominę atmintį“ viruso užpuoliko profilį (2 pav.).

Šį įterptą viruso dNR fragmentą vėliau bakterijos panaudoja mažų RNR moleku-lių, vadinamų crRNR, sintezei ir sujungia šias crRNR molekules su Cas baltymais į kompleksą, kuris atsimena virusą užpuoliką padedamas crRNR molekulės ir jį nužudo, jei jis dar kartą bando pulti bakterijas. At-rodytų, kad įgijusios tokią antivirusinės ap-saugos sistemą bakterijos turėtų ilgai ir lai-mingai gyventi ir virusai neturėtų daugiau kelti joms grėsmės. Tačiau virusui susidūri-

mas su bakterija yra tas pats „būti ar nebūti“ klausimas: jei virusas nepateks į bakteriją, jis negalės pasidauginti. čia ir prasideda tikros ginklavimosi varžybos: virusai keičia savo genomą, kad išvengtų antivirusinės apsau-gos sistemų, o bakterijos priverstos ieškoti naujų apsaugos mechanizmų.

VU Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriuje mes jau daugelį metų tiriame bakterijų antiviru-sinės apsaugos sistemų mechanizmus. Nori-me suprasti, kaip tos antivirusinės apsaugos sistemos veikia, t. y. kaip bakterijos atskiria savo dNR nuo svetimos, kodėl sunaikina svetimą dNR, bet neliečia savos. daugelį metų mūsų dėmesys buvo nukreiptas į bak-terijų restrikcijos-modifikacijos sistemas, kurios taip pat padeda bakterijoms apsisau-goti nuo virusų. Restrikcijos-modifikacijos sistemas jau buvome perpratę, o kaip mole-kuliniu lygmeniu veikia CRISPR sistemos, nebuvo žinoma. Tyrimo objektu pasirin-kome Streptococcus thermophilus bakterijų kamieną, turintį keturias skirtingas CRISPR sistemas, kurios skiriasi savo CRISPR regio-no sandara ir Cas baltymais. Laboratorijoje

E. K

urau

sko

nuot

r.

E. K

urau

sko

nuot

r.

https://en.wikipedia.org

Baltymų ir nukleorūgščių molekulių erdvinės struktūros iššifravimas, panaudojant Rent-geno spindulių difrakcijos įrangą, esančią VU Biotechnologijos institute, padeda suprasti, kaip veikia bakterijų antivirusinės apsaugos sistemos.

Page 8: Spectrum Nr. 23

6 SPECTRUM 2015/2

t y r i n ė j i m a i

nemokėjome rauginti jogurto ar auginti S. thermophilus bakterijų, todėl nuspren-dėme S. thermophilus CRISPR sistemą perkelti į žarnyno bakterijų E. coli kamie-ną, kuris yra biochemikų „darbinis arklys“. Bandymams pasirinkome CRISPR siste-mą, kurią sudaro tik keturi Cas baltymus koduojantys genai. Mūsų nuostabai, jo-gurto bakterijų CRISPR apsaugos sistema, perkelta į E. coli, apsaugojo nuo virusų ir E. coli ląsteles. Paaiškėjo, kad tą apsaugą suteikia vienintelis baltymas, vadinamas Cas9, prie kurio prisijungia dvi mažos RNR molekulės (2 pav.). Mes nustatėme, kad viena iš tų RNR molekulių, vadinamų crRNR, veikia kaip vedlys, kuris suranda taikinį dNR molekulėje, o tada Cas9 bal-tymas perkerpa abi dNR molekulės vijas tam tikroje vietoje. Taip Cas9 baltymas, vedamas crRNR, atpažįsta viruso dNR ir ją sunaikina. Pakeitus crRNR molekulę, Cas9 baltymą galima perprogramuoti ir nukreipti į kitą dNR molekulės vietą. Taigi Cas9 veikia kaip crRNR programuojamos dNR molekulių žirklės. Išsiaiškinę mecha-nizmą, kaip Cas9 atpažįsta ir sunaikina vi-ruso dNR, mes supratome, kad Cas9 gali būti panaudotas kaip universalios moleku-lių žirklės genomui redaguoti.

Gyvuosius organizmus valdanti progra-ma yra užrašyta dNR molekulėje keturio-mis raidėmis – A, C, T, G. Jei ta programa sutrinka, pavyzdžiui, pasikeičia raidės arba dalis jų iškrinta, arba jos pradeda regu-liariai kartotis, ląstelės likimas dažnai pa-sikeičia. dNR sekos raidžių pasikeitimai (mutacijos) lemia, pavyzdžiui, paveldimas genetines ligas. Šiuolaikiniai dNR sekos-kaitos metodai leido iššifruoti įvairių or-ganizmų dNR programų kodus ir surasti galimas klaidas, bet trūko molekulinių įrankių, kurie galėtų tas klaidas ištaisyti.

2 pav. CRISPR sistemų veikloje galima išskirti dvi stadijas: imunizacijos ir atsparumo. Imunizacijos stadijoje bakterija į savo genomo CRISPR skirtukų(S)–kartotinių(R) sritį įstato trumpą svetimos DNR sekos fragmentą S1 (naujas skirtukas) ir taip įsimena viruso užpuoliko profilį. Kadangi skirtukas įstatomas į genomą, bakterijos gali perduoti viru-so profilį ir atsparumą kitoms kartoms. Atsparumo stadijoje CRISPR lokusas pradžioje nurašomas į ilgą RNR molekulę, kurią Cas baltymai sukarpo į trumpas crRNR (CRISPR RNR), turinčias po vieną unikalų skirtuką. CRISPR3 sistemoje Cas9 baltymas sujungia crRNR molekulę į ribonukleobaltyminį (RNB) kompleksą, kuriame crRNR veikia kaip vedlys, atpažįstantis viruso užpuoliko DNR profilį (proskirtuką) per vandenilinius ry-šius, o Cas9 baltymas perkerpa viruso DNR ir taip sustabdo jo plitimą. Cas9 baltymas turi du atskirus RuvC- ir HNH-aktyvius centrus priešingoms DNR grandinėms kirpti. Taigi Cas9-crRNR kompleksas veikia kaip RNR programuojama endonukleazė, kur RNR komponentas dalyvauja atpažįstant taikinį, o baltyminis komponentas – kerpant DNR. Pakeitus RNR programą (crRNR) Cas9 „žirkles“ galima nukreipti į bet kurią DNR vietą. Šis atradimas sukūrė prielaidas konstruoti universalias Cas9 paremtas RNR programuo-jamas DNR „molekulių žirkles“, kurios dabar yra naudojamos genomams redaguoti.

E. Kurausko nuotr.VU Biotechnologijos instituto Baltymų–nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus moks-lininkai

E. K

urau

sko

nuot

r.

Dr. Mindaugas Zaremba analizuoja bak-terijų antivirusinės apsaugos sistemų bal-tymų-nukleorūgščių kompleksų erdvinę sandarą.

Page 9: Spectrum Nr. 23

SPECTRUM 2015/2 7

Bacteria are under constant thre-at of attack by viruses (bacte-riophages). Viruses infect bac-

teria in order to replicate and burst out of the host, killing the cell, when reproduction is completed. Thus, from a bacterial perspective, phages pose a persistent lethal threat to bacterial po-pulations. Scientists at the department of Protein-nucleic Acid Interactions (head – prof. V. Šikšnys) at the Insti-tute of Biotechnology (IBT) of Vilnius University are focused on the structural and functional studies of enzymes and enzyme assemblies that contribute to the bacteria defense systems which tar-get invading nucleic acids.

Clustered regularly interspaced short palindromic repeats (CRISPR), toge-ther with CRISPR-associated genes

CRISPR-Cas craze: from yogurt bacteria towards genome editing technology

(cas) constitute an adaptive microbial immune system which provides acquired resistance against viruses and plasmids. The CRISPR-Cas system hijacks short fragments of invasive dNA (spacers) and subsequently uses them as templates to generate specific small RNA molecules (crRNA) which combine with Cas prote-ins into effector complexes that trigger de-gradation of foreign nucleic acid, thereby preventing proliferation and propagation of invasive genetic elements. CRISPR sys-tems are very diverse and are categorized into three main types that differ in mecha-nism and assembly of effector complexes.

Scientists at the IBT aimed to unders-tand molecular mechanisms of interferen-ce provided by different CRISPR systems. They have shown that in type II systems, CRISPR-mediated immunity solely relies

on the Cas9 protein. It binds a dual RNA into the ribonucleoprotein com-plex, which then specifically cuts the matching target dNA, introducing a double strand break. The researchers have established that RNA-guided dNA endonuclease Cas9 of the type II CRISPR-Cas system uses crRNA as a guide to locate the dNA target and the Cas9 protein to cut dNA. Easy pro-grammability of the Cas9 endonucle-ase using customizable RNAs brings unprecedented flexibility and versati-lity for targeted genome modification. These findings paved the way for the development of novel molecular tools for RNA-directed genome editing. The genome editing technology developed by scientists of Vilnius University was licensed to dupont Pioneer company.

čia į pagalbą ir atėjo Cas9 baltymas: kei-čiant jo crRNR, jį galima nukreipti į bet kurią genomo vietą, pvz., šalia dNR klai-dos, ir perkirpti dNR grandinę. Užlopyda-ma dNR trūkį homologinės rekombinaci-jos metu, ląstelė ištaiso dNR klaidą. Šitaip, panaudojant Cas9, galima ne tik ištaisyti dNR klaidas, bet ir vienus genus išjungti, o kitus – įjungti ir kartu perrašyti dNR pro-gramą, valdančią gyvuosius organizmus.

Cas9 baltymas tapo galingu įrankiu, ku-ris leido mokslininkams redaguoti arba pertvarkyti organizmų genomus ir sukėlė revoliuciją šioje srityje. Ši istorija, kuri pra-sidėjo siekiant suprasti, kaip jogurto bakte-rijos ginasi nuo savo amžinų priešų virusų, o baigėsi naujo genomų redagavimo įran-kio sukūrimu, puikiai parodo, kaip funda-mentinių gyvybės mechanizmų tyrimas atveria kelius naujoms technologijoms.

2015 m. birželio 23 d. Jungtinių Ameri-kos Valstijų kompanija „duPont Pioneer“ („duPont“), pasaulinė lyderė pažangių au-galų genetikos plėtojimo ir tiekimo srityje, paskelbė apie technologijos licencijavimą ir bendrų tyrimų sutartį su Vilniaus uni-versitetu, kuria siekiama technologiniu ir komerciniu aspektu paskatinti kryptingai valdomu Cas9 įrankiu paremtą genomo

redagavimo technologiją. Pagal sutartį „duPont“ įgijo išskirtinę Vilniaus univer-siteto intelektinės nuosavybės licenciją, apimančią visą galimą komercinį panau-

dojimą, įskaitant žemės ūkio sritį. Be to, Vilniaus universitetas ir „duPont“ pasirašė kelerių metų bendrų tyrimų sutartį dėl to-lesnio technologijos plėtojimo.

2015 m. birželio 26 d. Šv. Jonų bažnyčioje VU rektorius prof. A. Žukauskas apdovano-jo VU Biotechnologijos instituto autorių kolektyvą (iš kairės: T. Karvelis, dr. T. Šinkū-nas, prof. V. Šikšnys, dr. G. Gasiūnas) už geriausią fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių publikaciją.

V. J

adzg

evič

iaus

nuo

tr.

Page 10: Spectrum Nr. 23

t y r i n ė j i m a i

vAr reikia braskei nanoapsiausto?

Prof. Živilė lukšienė,taikomųjų mokslų institutas

Pasaulyje imta domėtis galimybe apvilkti greitai gendančius maisto produktus valgomais ir skaidžiais antibakteriniais nanodangalais, kurie suformuotų fizinį barjerą aplinkoje esantiems patogeniniams ir kenksmingiems mikroorganiz-mams ir pailgintų produktų vartojimo trukmę. Tai vienas iš teisingų žingsnių norint išvengti globalios aplinkos taršos neskaidžiomis medžiagomis. Šia linkme sėkmingai dirba Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto moksli-ninkai, kuriantys fotoaktyvias nanoplėveles braškėms.

8 SPECTRUM 2015/2

www. freeimages.com nuotr.

Page 11: Spectrum Nr. 23

9SPECTRUM 2015/2

Ilgą laiką polimerinės pakuotės pui-kiai tenkino žmogaus reikmes. Kai šių patogių pakuočių vartojimas pasau-

lyje išaugo iki 200 mln. tonų per metus, ėmė kilti rimtų aplinkosaugos problemų (palyginimui – JAV pakavimo medžiagų pramonė pagal gamybos apimtis jau pra-lenkė automobilių gamybos pramonę). Ir tik dėl vienos jų savybės – neskaidumo, kuris drastiškai sugriauna visuotinę gam-tos pusiausvyrą: statyti–ardyti. Turbūt neįmanoma visiškai pakeisti sintetinių polimerų alternatyviomis aplinkai drau-giškomis skaidžiomis medžiagomis, tačiau tam tikrais atvejais, ypač maisto sektoriuje (maisto pakuotės sudaro 50 proc. visų pa-kuočių), ateitis priklauso skaidžioms bio-polimerinėms pakuotėms. Ir ne tik.

Pasaulyje imta domėtis galimybe apvilkti greitai gendančius maisto produktus val-gomais ir skaidžiais antibakteriniais nano-dangalais, kurie suformuotų fizinį barjerą aplinkoje esantiems patogeniniams ir ken-ksmingiems mikroorganizmams ir pailgin-tų produktų vartojimo trukmę. Tai teisingas žingsnis norint išvengti globalios aplin-kos taršos neskaidžiomis medžiagomis.

Braškės – ne tik viena populiariausių, bet ir ypač vertinga uoga. Pagal turimą antiok-sidantų kiekį braškės patenka į pirmą visų galimų pasaulio vaisių dešimtuką. Tai kuo puikiausiai iliustruoja pasaulinės braškių produkcijos kiekis, kuris artėja prie 5 mi-lijonų tonų per metus. deja, apie 20–50 proc. šios produkcijos, atsižvelgiant į šalies ekonominio išsivystymo lygį, nepasiekia mūsų stalo, nes ją „suvartoja“ kenksmingi mikroorganizmai. Siekiant sumažinti to-kius didžiulius nuostolius, braškės vegeta-cijos metu mažiausiai tris kartus purškia-mos fungicidais. Apskaičiuota, kad kasmet pasaulyje sunaudojama apie 4,6 mln. tonų pesticidų (beveik tiek pat, kiek išauginama braškių) ir tik 1 proc. viso šio kiekio tar-nauja pagal paskirtį, tuo tarpu likę 99 proc. patenka į aplinką ir nusėda dirvoje, vande-nyje, o galiausiai pasiekia beveik kiekvieną gyvą organizmą. dėl to 70 proc. išaugintų braškių randami neleistini fungicidų kie-kiai. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSo) duomenimis, kasmet pesticidais apsinuodija apie 1 mln. gyventojų. Tai itin agresyvios cheminės medžiagos, pažei-džiančios daugelį organų, ardančios hor-moninę, nervų, reprodukcinę, virškinimo sistemas, didinančios vėžio ir apsigimimų riziką.

Ir ne tik tai. Vaisiai ir daržovės yra pa-grindiniai maisto patogenų pernešėjai. Maisto ir vaistų administracijos (JAV) at-liktais vertinimais, 1 iš 143 braškių yra už-krėsta Salmonella enterica. 2012 m. Vokie-tijoje norovirusinė žarnyno infekcija išplito per Kinijoje išaugintas šaldytas braškes ir sutrikdė apie 11 tūkst. vaikų sveikatą.

Pasaulyje daug dirbama tobulinant mi-krobiologinio braškių užkrėstumo kontro-lės technologijas, nes tai ne tik pailgintų uogų vartojimo trukmę ir duotų milžinišką ekonominį efektą, bet ir apsaugotų varto-toją nuo per maistą plintančių infekcinių ligų.

Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų institute kuriamos fotoaktyvios nanoplė-velės, kuriomis „apsiausta“ braškė lėčiau vysta, mažiau genda ir puikiai išsaugo savo prekinę išvaizdą.

Šių nanoplėvelių pagrindą sudaro chi-tozanas – gamtinis aminopolisacharidinis polimeras, išskiriamas iš chitino, kuris pa-

gal paplitimą gamtoje užima antrą vietą po celiuliozės. Kelios svarbiausios jo savybės –maisto papildo statusas, antimikrobinis aktyvumas, efektyvi biodegradacija ir ge-bėjimas formuoti nanoplėvelę. Šios savybės leidžia chitozaną plačiai panaudoti – pra-dedant farmacijos ir chemijos pramone, baigiant maisto technologijomis.

Tačiau eksperimentais įrodyta, kad vien chitozano nanoplėvelės neužtenka, kad būtų galima veiksmingai sunaikinti visus patogeninius ir kenksmingus mikroorga-nizmus uogos paviršiuje. Į chitozano na-noplėvelę įterpus fotoaktyvią medžiagą chlorofiliną (vandenyje tirpus chlorofilo darinys ir natūralus maisto priedas), an-timikrobinis aktyvumas smarkiai išauga. Mat matomoje šviesoje ši fotoaktyvi me-džiaga, kontaktuodama su mikroorganiz-mu, generuoja citotoksines reakcijas, ku-rios galiausiai sukelia letalias pažaidas ir neišvengiamą uogos paviršiuje reziduojan-čių mikroorganizmų žūtį (1 pav.).

1 pav. Kietakūnio apšvietimo pagrindu sukurtas matomos šviesos šaltinis

V. J

adzg

evič

iaus

nuo

tr.

Viktorija Lukoševičiūtė, GMF biofizikos II k. magistrantė, ieško optimalių braškių apšvi-tos sąlygų.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Page 12: Spectrum Nr. 23

10 SPECTRUM 2015/2

t y r i n ė j i m a i

derinant biopolimero antimikrobines sa-vybes su fotoaktyvių medžiagų antimikro-binėmis savybėmis galima braškei sukurti ypač veiksmingą valgomą „apsiaustą“, kuris pailgina jos vartojimo trukmę net 3 dieno-mis, nesukeldamas nė mažiausių neigiamų padarinių aplinkai ar žmogui (2 a, b pav.). Pirmasis, pasyvusis, tokios technologijos veikimo principas – tai suformuotas mecha-ninis barjeras tarp vaisiaus ir aplinkos, va-dinamasis pasyvus apsaugos mechanizmas. Tam daugiausia tarnauja biopolimeras. dėl tokio mechaninio barjero braškės tampa atsparesnės fiziniam pažeidimui, nebeužsi-krečia puvimą skatinančiais mikromicetais ar patogeninėmis bakterijomis iš išorės. To-kia nanoplėvelė nepraleidžia vandens garų, taigi saugo vaisių nuo dehidratacijos, o tai palaiko uogos struktūrą, faktūrą ir pailgina vartojimo laiką. Antrasis, arba aktyvusis, tokio nanoapsiausto veikimo principas yra ryškus jo antibakterinis poveikis. Tai pasie-kiama įterpus fotoaktyvią medžiagą chlo-rofiliną (natūralus maisto priedas, kurio koncentracija maiste pagal ES reglamentus neribojama) į chitozano polimerinį tinklą. Taip lėtai veikiantis chitozano antibakteri-

2a pav. Prieš tris dienas nuskintos braškės su nanoapsiaustais (viršu-je) daug lėčiau genda negu kontro-linės braškės (apačioje).

nis poveikis kartu su greitai veikiančiu antibak-teriniu chlorofilino poveikiu matomoje šviesoje duoda itin ryškų ir stiprų sinerginį efektą, prieš kurį neatsilaiko nei Gram (+), nei Gram (-) pa-togeninės bakterijos ar kenksmingi mikromice-tai, gausiai aptinkami braškių paviršiuje.

Taigi fotoaktyvūs chlorofilino-chitozano na-noapsiaustai ne tik sudaro apsauginį barjerą aplinkoje esantiems kenksmingiems mikroor-ganizmams, bet ir naikina uogos paviršiuje re-ziduojančius mikroorganizmus. Taip smarkiai pailginama uogų vartojimo trukmė ir ilgiau išsaugomas nepakitęs vitaminų, antioksidantų, antocianinų ir fenolių kiekis (3 pav.). Elektroni-nio paramagnetinio rezonanso tyrimai patvirti-no, kad ši technologija negeneruoja jokių ilgai egzistuojančių ir uogų mitybinę vertę mažinan-čių laisvųjų radikalų. yra vilčių, kad žmogui ir aplinkai kenksmingi pesticidai turės tvarią alter-natyvą.

2b pav. Braškių gedimo dinamika – kontroli-nės ir paveiktos uogos

3 pav. Braškių antioksidantinis aktyvumas nenukenčia

Taikomųjų mokslų instituto nuotr.

www. freeimages.com nuotr.

Page 13: Spectrum Nr. 23

Spektriniai zvaigzdziu stebejimai bus vykdomi ir Lietuvoje

11SPECTRUM 2015/2

Pirmąją disertaciją žvaigždžių spek-trinių tyrimų tema Lietuvoje parašė Wilhelmina Iwanowska (1905–1999).

Atlikusi spektrinius žvaigždžių stebėji-mus Stokholmo observatorijoje ir 1936 m. publikavusi straipsnį šios observatorijos biuletenyje, 1937 m. ji apgynė disertaciją tuometiniame Stepono Batoro universitete Vilniuje. deja, toliau savo mokslinį darbą ši mokslininkė tęsė jau pasitraukusi į Lenkiją, sėkmingai dirbdama Mikalojaus Koperniko universitete Torunėje.

Už tai, kad kitas bandymas Lietuvoje pra-dėti spektrinius tyrimus sėkmingas, turi-me padėkoti profesoriui Vytautui Straižiui. Vykdydamas fotometrinius stebėjimus jis su kolegomis atrasdavo įdomių žvaigždžių, ku-rias labai rūpėjo detaliai ištirti spektrosko-piniu būdu. 1982 m. jis šio straipsnio autorę įkalbėjo disertaciniam darbui imtis naujos Lietuvoje tyrimų krypties. Spektriniai ste-bėjimai buvo vykdomi su tuo laikotarpiu didžiausiu pasaulyje 6 m skersmens Sovietų Sąjungos specialiosios astronominės obser-vatorijos teleskopu. Subyrėjus Sovietų Są-jungai teko skintis kelią į kitų užsienio šalių observatorijas, plėsti tarptautinį bendradar-biavimą, stiprinti astrospektroskopistų ko-mandą. Ir štai – spektrinis prietaisas jau ir Lietuvoje!

Spektrografą pagamino Jeilio universiteto egzoplanetų laboratorija, kuriai vadovau-ja prof. debra Fischer. Šioje laboratorijoje buvo pagamintas ir CHIRoN spektrogra-fas, įrengtas prie 1,5 m skersmens SMARTS (angl. Small & Moderate Aperture Research Telescope System) teleskopo čilėje. o šiuo metu projektuojamas itin aukštos skiria-mosios gebos spektrografas EXPRES (angl. Extreme Precision Spectrograph), kuris

Prof. graŽina tautvaišienė, teorinės fizikos ir astronomijos instituto Astronomijos oBserVAtorijA

Spektriniai žvaigždžių skleidžiamos šviesos tyrimai yra galin-giausias Visatos pažinimo būdas. Pagal suteikiamos informaci-jos apie pačią žvaigždę kiekį, o ištyrus vis daugiau ir daugiau žvaigždžių – ir apie galaktiką, kurioje jos yra, spektriniai tyrimai pranoksta iki šiol Lietuvoje vykdytus fotometrinius stebėjimus pro septynis Vilniaus fotometrinės sistemos filtrus. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje pradėjęs veikti spektrografas yra svarbus veiksnys plėtojant mokslinius tyrimus ir rengiant astro-fizikos specialistus.

1,65 m teleskopo veidrodžių sistemos vaizdas iš viršaus

Molėtų astronomijos observatorijos nuotr.

Page 14: Spectrum Nr. 23

SPECTRUM 2015/212

t y r i n ė j i m a i

bus įrengtas prie 4,3 m skersmens disco-very Channel teleskopo, esančio Arizonoje (JAV). Labai svarbu, kad prietaisą pagami-no patyrę specialistai.

Molėtų astronomijos observatorijos spek-trografas sumontuotas 1,65 m teleskopo bokšto ketvirtajame aukšte, specialiai jam įrengtame 2,3×2,2 m dydžio kambaryje. Pats spektrografas sumontuotas ant 185×90 cm dydžio optinio stalo ir apgaubtas specia-liu gaubtu, izoliuosiančiu jį nuo drėgmės ir temperatūros svyravimų. Šiuo spektrografu bus galima gauti dangaus kūnų spektrus 400–880 nm bangų ilgių intervale trimis skirtingomis raiškomis – 30 000, 45 000 ir 60 000. Stebimų objektų šviesa iš teleskopo į spektrografą atkeliauja šviesolaidžiu.

Naujasis prietaisas leidžia geriau panau-doti Molėtų astronomijos observatorijos infrastruktūros galimybes, nes spektri-niams tyrimams tinkamų naktų yra dau-giau nei iki šiol vykdytiems fotometriniams stebėjimams. Smarkiai išsiplės ir mokslinių tyrimų tematika, jau ruošiamės antžemi-niam įvairių kosminių misijų, tokių kaip „Gaia“ ir „Kepler“, programų vykdymui, dalyvavimui Europos komisijos „Horizon 2020“ programos projekte „EURoPLA-NET 2020 tyrimų infrastruktūra“ ir kitiems darbams. Lietuvoje daug lengviau galėsime atlikti dalį tyrimų, kuriems stebėjimų laiko turėdavome prašyti kitose pasaulio obser-

vatorijose. Nuo šiol visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, taip pat ir užsienio šalių astronomai spektrinius ste-bėjimus galės atlikti ir Molėtų astronomijos observatorijoje. Naujas modernus prietai-sas pagerins ir astronomijos studentų bei doktorantų rengimą.

Molėtų astronomijos observatorijos spektrografo sudedamųjų dalių vaizdas. Kairėje – prie teleskopo jungiamas modulis, nukreipiantis šviesą į šviesolaidį. Dešinėje – spektro-grafas su pakeltu dangčiu.

Su spektrografu gauto ir CCD imtuvu užregistruoto Vegos žvaigždės spektro fragmentas. Šviesus spektras, sudėliotas eilutėmis, yra išvagotas tamsesnių įvairių cheminių elementų sugerties linijų.

Taip atrodo Vegos žvaigždės spektras ties stipria vandenilio sugerties linija.

Atsakingas momentas – teleskopo veidro-dis iškeliamas iš teleskopo, kad Vokietijos įmonėje „4H Jena Engineering GmbH“ būtų pakeista jo atspindinčioji danga.

C. Jurgenson (Jeilio universitetas) nuotr.

A. R

asak

evič

iaus

nuo

tr.

Page 15: Spectrum Nr. 23

13SPECTRUM 2015/2

Spectral investigation of stellar ra-diation is a most powerful tool for cognition of the Universe. Asses-

sing an amount of information which can be obtained from observations, spectros-copy will surpass the seven-filter Vilnius system photometry used so far in Lithu-ania. A high-resolution fiber-fed spectro-graph was designed and built at the Exo-planet Laboratory of the yale University lead by prof. debra Fischer (http://exo-planets.astro.yale.edu/instrumentation/mao.php). It was installed at the 1.65 m

Spectroscopic observations of stars come-at-able in Lithuania

Molėtai Astronomical observatory teles-cope. Spectra of the three resolving powers (30 000, 45 000, and 60 000) in the interval from 400 to 880 nm will be observed. The new instrument will allow a more efficient use of the Molėtai Astronomical obser-vatory infrastructure for research and tea-ching. We plan to use it for the on-ground follow-up observations related to the spa-ce missions like “Gaia” and “Keppler”, for accomplishing of the project “EURoPLA-NET 2020 Research Infrastructure”, funded by the Horizon 2020 programme of the

European Commission and other scienti-fic projects. New possibilities were opened for all the Lithuanian astronomers and stu-dents as well as for colleagues from abroad. We organize international summer schools regularly at the Molėtai Astronomical ob-servatory. From now on, one more modern astronomical instrument will be available for training of young astronomers. Thus, we are thankful for everybody who contribu-ted to the success of this project and look forward for the further development of as-tronomy in Lithuania.

Prie 1,65 m teleskopo (iš kairės): Viktoras Deveikis, dr. Renata Ženovienė, dr. Julius Sperauskas, prof. Debra Fischer (JAV), prof. Gražina Tautvaišienė, Algimantas Černiaus-kas ir dr. Rimvydas Janulis.

Ruošiantis naujo prietaiso darbui iš esmės buvo renovuotas ir 1,65 mteleskopas. Buvo pakeista telesko-po ir jo bokšto kupolo elektroni-nė-mechaninė valdymo sistema, atnaujinta atspindinti veidrodžio danga, iš dalies suremontuotos bokšto patalpos. Šiems dideliems darbams vadovavo astronomai dr. Julius Sperauskas ir dr. Rim-vydas Janulis. Spektrografo paga-minimo ir teleskopo veidrodžių dangos atnaujinimo užsakymui bei teleskopo valdymo renovaci-jai buvo pasitelkta UAB „Bioeks-ma“, patalpų remontui – UAB „VT statyba“ ir UAB „Molėtiškis“. Projektas buvo finansuojamas iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondo lėšų pagal priemonę „Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto ly-gio mokslinių tyrimų ir technolo-ginės plėtros projektų vykdymas“.

Molėtų astronomijos observa-torija jau dabar yra pripažinta Europoje kaip jaunųjų astronomų mokymo centras. Čia nuo 1999 m. reguliariai vyksta tarptautinės va-saros mokyklos. Iš pradžių jos bū-davo skirtos Šiaurės ir Baltijos šalių

doktorantams ir magistrantams, nuo 2011 m. dalyviai susirenka iš visos

Europos, o į 2015 m. mokyklą atvyko ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Mol

ėtų

astr

onom

ijos

obse

rvat

orijo

s nu

otr.

Page 16: Spectrum Nr. 23

14 SPECTRUM 2015/2

t y r i n ė j i m a i

Magnetines nanodaleles – naujas ginklas

kovoje su veziugreta jarockytė,gamtos mokslų fakulteto Biofizikos studentė

Prof. ričardas rotomskis, fizikos fakulteto kvantinės elektronikos katedra, nacionalinio vėŽio instituto Biomedicininės fizikos laBoratorija

Nacionalinio vėžio instituto Biomedici-ninės fizikos laboratorijoje optiniu švie-saus lauko mikroskopu užregistruotas magnetinių nanodalelių pasiskirsty-mas vėžinėse ląstelėse (1 pav.). Labo-ratorijos vedėjo prof. Ričardo Rotoms-kio nuomone, nors tai ir nėra Nobelio premijos vertas tyrimas, tačiau dar vie-nas sėkmės žingsnis kovos su vėžiniais susirgimais srityje. Malonu, kad net ir Vilniaus universiteto studentų darbai sulaukia aukšto tarptautinės moksli-ninkų bendruomenės įvertinimo.

G. Jarockytės nuotr.

Magnetinės nanodalelės, susikaupusios pelės embriono fibro-blastuose. Nuotrauka padaryta Biomedicininės fizikos laborato-rijoje (NVI), naudojant šviesaus lauko mikroskopą ir spalvotą skaitmeninę kamerą.

Page 17: Spectrum Nr. 23

15SPECTRUM 2015/2

Jau nebe pirmus metus Nacionali-niame vėžio institute įsikūrusios Bi-omedicininės fizikos laboratorijos,

kuriai vadovauja prof. Ričardas Rotomskis, darbuotojai atlieka tyrimus su magnetinė-mis nanodalelėmis. Laboratorijoje tiriama, kaip magnetinės nanodalelės susikaupia sveikose ir vėžinėse ląstelėse, kokį poveikį daro ląstelių gyvybingumui.

vaizdinimo Žymenys Pade-da Pamatyti nanodaleles I optiniai mikroskopai yra pagrindinis tyri-mų instrumentas, jau nebe pirmą šimtmetį naudojamas ląstelėms vaizdinti ir įvairiems jose vykstantiems procesams tyrinėti. Ka-žin ar būtų galima įsivaizduoti šiandieninį mokslą be optinės mikroskopijos prietai-sų. deja, besivystant mokslui ir plečiantis pažinimo laukui jau nebepakanka vien optinės mikroskopijos klasikos. optinis mikroskopas nepajėgus parodyti biologi-nių objektų molekulių ar jų darinių, netin-ka ir nanodariniams, kaip ir laboratorijoje tiriamoms magnetinėms nanodalelėms, nepasižyminčioms specifinėmis optinėmis savybėmis, vaizdinti. Todėl norint išsiaiš-kinti, ką magnetinės nanodalelės veikia vėžinėse ląstelėse, tenka pasukti galvą ir paieškoti kitų metodų – didesnės erdvinės skyros mikroskopijos paslaugų arba pasi-telkti pagalbines molekules – vadinamuo-sius vaizdinimo žymenis, kurie pasižymi tam tikromis optinėmis savybėmis, lei-džiančiomis stebėti ir fiksuoti magnetinių nanodalelių pasiskirstymą ląstelėse.

1 pav. yra pelės embriono fibroblasto, 24 valandas inkubuoto su superparamagne-

tinėmis geležies oksido nanodalelėmis, nuotrauka. Mėlyna spalva – Berlyno mėlio pigmentas, susidarantis reagentams surea-gavus su geležimi, kurios yra magnetinėse dalelėse. Taigi mėlyna spalva parodo, ku-rioje ląstelės vietoje yra geležies oksido na-nodalelės. Iš šio, atrodo, paprasto ląstelės vaizdo buvo padaryta labai įdomi ir rimta išvada, kad 10 nanometrų dydžio magne-tinės nanodalelės sėkmingai prasiskverbia pro ląstelės membraną ir kaupiasi ląstelėje. dar daugiau, iš paveiksliuko matyti, kad magnetinės nanodalelės yra išsidėsčiusios citoplazmoje aplink ląstelių branduolius, tačiau pačiuose branduoliuose nesikaupia. Taigi šios nanodalelės gali sėkmingai su-sikaupti ląstelėse ir mes vienaip ar kitaip jas galime panaudoti vėžinėms ląstelėms vaizdinti ir navikinių susirgimų terapijai, tačiau tai, kad jos nesikaupia ląstelės bran-duolyje, rodo, kad ląstelės turi kelis apsau-ginius barjerus ir prie pagrindinių ląstelės duomenų – ląstelės genetinės informacijos ir ląstelės branduolyje vykstančių vyksmų magnetinės nanodalelės prisiartinti ne-gali. Tai vienas iš pirminių įrodymų, kad tokio dydžio magnetinės dalelės, nors ir kaupiasi ląstelėse, tikėtina, pašalinio ge-netinių pažaidų efekto sukelti negali, tad gali būti sėkmingai panaudotos navikinių darinių diagnostikos tikslams kaip kon-trastiniai agentai.

magnetinės nanodalelės –kAs tAi yrA ir kAiP jAs gA-lime Panaudoti? I Šiuo metu, sparčiai plėtojantis technologijoms, at-siranda vis daugiau galimybių dirbti su

itin mažais objektais, todėl vystosi naujos ir perspektyvios tyrimų sritys. Viena tokių sričių yra nanotechnologijos, nagrinėjan-čios medžiagas ir daleles nuo 1 iki 100 nm. Nanomedžiagomis vadinamos nanodale-lės, nanolukštai, nanovamzdeliai. Kai ku-rios nanomedžiagos yra tokios mažos, kad elgiasi kaip molekulės ir patekusios į orga-nizmą nesukelia imuninio atsako, todėl jas galima pritaikyti medicinoje diagnostikai ir terapijai. Viena tokių nanomedžiagų yra magnetinės nanodalelės. Šios nanodalelės ypatingos tuo, kad gali būti pritaikytos tiek vėžio diagnostikoje, tiek terapijoje (2 pav.).

Magnetinės nanodalelės – tai nanoda-lelių, kurios gali būti manipuliuojamos magnetiniu lauku, klasė. Pagrindinė jų sudedamoji dalis yra geležies oksidas, kar-tais prijungiami ir kiti metalai, tokie kaip kobaltas ir nikelis. dalelės, kurios neturi liktinio įmagnetėjimo panaikinus išorinį magnetinį lauką, yra vadinamos superpa-ramagnetikais. Jos yra lengvai įmagnetina-mos, turi didelį soties įmagnetėjimą, be to, yra chemiškai stabilios. Keičiant magne-tinių nanodalelių sintezę, galima lengvai gauti skirtingų dydžių ir formų nanodale-les, tai leidžia jas pritaikyti įvairiose srityse, taip pat ir medicinoje.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – vienas iš pažangiausių ir saugiau-sių vaizdinimo metodų, taikomų vėžio di-agnostikoje. Šis tyrimas yra pagrįstas elek-tromagnetinio lauko sąveika su vandenilio branduoliais, gautas vaizdas yra vandeni-lio branduolių tankio vaizdas audiniuo-se. Kartais gaunamo ryškumo nepakanka tikslioms naviko riboms nustatyti, tuomet

1 pav. Magnetinių dalelių susikaupimas ląstelėje po 24 val. inkubacijos. Geležies oksido nanodalelės reaguoja su Berly-no mėlio reagentu, todėl tikslų jų pasiskirstymą ląstelėje ga-lima identifikuoti fazinio kontrasto mikroskopu pagal vaiz-dinimo žymeklio mėlynos spalvos pasiskirstymą ląstelėje.

2 pav. Magnetinių nanodalelių pritaikymas vėžio diagnostikai ir terapijai

G. J

aroc

kytė

s nu

otr.

Page 18: Spectrum Nr. 23

16 SPECTRUM 2015/2

3 pav. Hiperterminės terapijos principas: nanodalelės suleidžiamos į kraujotaką, jos pa-syviai susikaupia navike. Vėliau magnetinės nanodalelės veikiamos kintančiu magnetiniu lauku. Vėžinės ląstelės įšyla nuo įkaitusių besisukančių magnetinių nanodalelių ir žūsta nuo hiperterminio poveikio.

4 pav. Antivėžinio vaisto pernešimas į naviką naudojant magnetines nanodaleles. Prie magnetinės nanodalelės prijungiamas antivėžinis vaistas. Naudojant magnetinį lauką nanodalelės nukreipiamos į vėžinį audinį.

t y r i n ė j i m a i

yra naudojamos kontrastinės medžiagos. dažniausiai naudojami gadolinio, turinčio stiprias paramagnetines savybes, junginiai. Šie junginiai suteikia norimą kontrastą vaizdinimo metu, tačiau gali sukelti ša-lutinį poveikį, pavyzdžiui, alerginę reak-ciją. Tai paskatino mokslininkus ieškoti naujų kontrastinių medžiagų. Viena tokių medžiagų yra geležies oksido superpara-magnetinės nanodalelės. Šios nanodale-lės jau yra gaminamos kelių farmacijos kompanijų (Abdoscan®, GastroMARK®, Lumiren®, Resovist®, CliavistTM, Feridex®, EndoremTM) ir komerciškai parduodamos kaip kontrastinės medžiagos. Šie prepara-tai pranašesni už tradicinius tuo, kad nėra toksiški organizmui. Šiuo metu ieškoma, kaip pagerinti magnetinių nanodalelių su-sikaupimą navikuose, prijungiant įvairius baltymus, randančius vėžines ląsteles. Kita tyrimų kryptis bando atsakyti į klausimą, kaip tas pačias nanodaleles panaudoti ne tik diagnostikai, bet ir terapijai.

Magnetinės dalelės gali būti panaudotos vėžiui gydyti dviem būdais: kaip medžia-gos, sukeliančios temperatūros padidėjimą ląstelėje, ir kaip antivėžinio vaisto nešiklis. Pirmasis gydymo metodas yra vadinamas hipertermine terapija. Žodis hipertermija reiškia temperatūros padidėjimą. Jei or-ganizmą užpuola bakterijos arba virusai, viso kūno temperatūra pakyla, žmogus karščiuoja, jam pasireiškia hipertermija. Tokiu būdu organizmas sunaikina mikro-organizmus, kurie nėra atsparūs tempera-tūros pokyčiams. Visai tai galima pritaikyti ir vėžio terapijai, nes vėžinės ląstelės nėra tokios atsparios temperatūros pokyčiams kaip sveikos organizmo ląstelės. dar XIX a.buvo pastebėta, kad vėžiu sergantiems žmonėms, kurie dėl infekcinių ligų karš-čiuodavo, navikas sumažėdavo. 1970 m. buvo įrodyta, kad vėžinės ląstelės yra jau-tresnės hipertermijai nei sveikos ląstelės.

Hiperterminės terapijos metu vėžinė ląstelė yra įkaitinama iki 41–47ºC tem-peratūros ir taip sunaikinama. Tam, kad gydymas būtų efektyvus, reikia, kad būtų kaitinamas navikas, o aplink esantys svei-ki audiniai liktų nepažeisti. Todėl vėžines ląsteles reikia kaitinti iš vidaus. Tai pasiekti galima naudojant magnetines nanodaleles. Jos yra suleidžiamos į paciento kraujo-takos sistemą ir dėl porėtų naviko krau-jagyslių ir neišvystytos limfinės sistemos susikaupia vėžiniame audinyje. Prijungus specifinius antikūnus, galima pagerinti nanodalelių susikaupimą tik vėžinėse ląs-telėse. Naviko sritis yra veikiama kintančio

magnetinio lauko, dėl kurio magnetinės nanodalelės ima virpėti ir skleisti šilumą. Šilumą sugeria aplink esančios vėžinės ląstelės, jų temperatūra pakyla, ima dena-tūruoti baltymai ir ląstelės žūsta (3 pav.).

Taigi magnetinių nanodalelių panau-dojimas hiperterminėje terapijoje leidžia turėti neinvazinį, selektyvų ir netoksišką vėžio gydymo būdą.

Kitas magnetinių nanodalelių panaudo-jimo būdas vėžio terapijoje – antivėžinio vaisto pernešimas į naviką. didžiausias šiuo metu taikomos chemoterapijos trū-kumas yra tai, kad vaistai veikia tiek vėži-nes, tiek sveikas ląsteles. dėl to po gydymo chemoterapiniais vaistais nusilpsta visas žmogaus organizmas. Bandydami išspręs-ti šią problemą, mokslininkai pasitelkia įvairias nanodaleles, kurias panaudoja

kaip chemoterapinio vaisto nešiklius. Ma-gnetinės nanodalelės išsiskiria iš kitų na-nodalelių tuo, kad gali būti valdomos ma-gnetiniu lauku. Šios terapijos principas yra pavaizduotas 4 pav. Prie magnetinės na-nodalelės prijungiamas antivėžinis vaistas, dalelė padengiama polimeriniu sluoksniu, apsaugančiu ją nuo suirimo. Polimerinis dangalas taip pat neleidžia antivėžiniam vaistui pažeisti sveikų ląstelių. Tokios mo-difikuotos nanodalelės yra suleidžiamos į kraujotaką. Naudojant magnetinį lauką jas galima nukreipti į naviką. dalelėms susikaupus vėžiniame audinyje, jos yra su-ardomos pakeičiant aplinkos sąlygas, pa-vyzdžiui, padidinant naviko temperatūrą. Suirus magnetinei nanodalelei, pradeda veikti antivėžinis vaistas, kuris lokaliai ima naikinti vėžines ląsteles. Tad chemotera-

Page 19: Spectrum Nr. 23

17SPECTRUM 2015/2

pinis vaistas naikina tik vėžines ląsteles, nepažeisdamas sveikų, taigi nealindamas viso organizmo.

dėl to, kad išleidžiami lengvai kontro-liuojami vaistai, galima sukurti tokias ma-gnetines nanodaleles, kurios atliktų tris funkcijas:1) būtų naudojamos kaip kontrastinė me-džiaga naviko dydžiui ir formai nustatyti magnetinio rezonanso vaizdinimo metu; 2) hiperterminės terapijos metu kintantį magnetinį lauką paverstų šiluma ir taip pakeltų naviko temperatūrą iki vėžinėms ląstelėms mirtinos ribos;3) suardžius nanodaleles būtų išleistas an-tivėžinis vaistas, kuris lokaliai sunaikintų vėžines ląsteles, nepažeisdamas sveikų au-dinių.

lietuvos mokslininkų in-dėlis kovoje su vėŽiu I Ap-žvelgus pasaulio mokslininkų paskelbtas mokslines publikacijas, atrodo, kad jau vis-kas padaryta, tereikia tik pritaikyti gautas žinias navikinių darinių diagnostikoje ir terapijoje. Tačiau mokslinėse publikacijo-je suformuluoti tik pagrindiniai principai, patikrintos pirminės hipotezės ir iki realių nanotechnologinių vaistų sukūrimo dar il-gas papildomų mokslinių tyrimų, techno-loginių sprendimų paieškos ir biosuderi-namumo, bionanotoksiškumo ir pašalinių gydymo efektų išsiaiškinimo kelias.

Šie rezultatai yra gauti vykdant bendrą trijų šalių – Lietuvos, Latvijos ir Taivano mokslininkų projektą, skirtą onkologinių susirgimų naujų diagnostikos ir terapijos metodų ir metodikų paieškai.

Taivano universiteto laboratorija (vad. prof. Shan-hui Hsu) sintetina magnetines nanodaleles ir jas modifikuoja – dengia biologiškai suderinamais apvalkalais. La-tvijos universiteto laboratorija (vad. dr. Una Rekstinia) tiria vėžinių ir kamieninių ląstelių specifiškumus, formuoja atitinka-mų ląstelių linijas. Lietuvoje Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos la-boratorijoje (projekto vadovas prof. R. Ro-tomskis) vykdomi magnetinių nanodalelių sąveikos su biologiniais objektais tyrimai.

Tikimės, kad tarptautinį mokslinį pro-jektą vykdančių Lietuvos, Latvijos ir Taiva-no mokslinių laboratorijų tyrimų rezulta-tai bus reikšmingas indėlis į viso pasaulio mokslininkų darbą, siekiant sukurti ma-gnetines nanodaleles, vaizdinančias navi-kinius darinius ar selektyviai naikinančias vėžį žmogaus organizme. Pirmieji Biome-dicininės fizikos laboratorijoje partnerių iš

Vėžio statistika. Onkologinės ligos paveikia vis daugiau žmonių, todėl labai svarbu ieško-ti naujų gydymo būdų ir tobulinti esamus.

2015 m. birželio 1–3 d. Biomedicininės fizikos laboratorijos darbuotojai dalyvavo tarp-tautinėje konferencijoje „Curent Trends in Cancer Theranostics“ Vokietijoje, Jenoje. Ši konferencija buvo skirta nanotechnologijų pritaikymo onkologijoje galimybėms aptarti. Greta Jarockytė, VU Gamtos mokslų fakulteto biofizikos pagrindinių studijų programos studentė, atliekanti praktiką Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos labora-torijoje, konferencijoje pristatė stendinį pranešimą apie superparamagnetinių geležies oksido nanodalelių tyrimus, jų pritaikymo galimybes kovoje su vėžiu. Šis pranešimas su-laukė didelio konferencijos dalyvių susidomėjimo ir laimėjo pirmąją vietą konferencijos stendinių pranešimų konkurse. Konferencijos organizatorius dr. Vladimiras Sivakovas įteikia G. Jarockytei pirmosios vietos diplomą.

Konferencijos orgnizatorių nuotr.

Taivano susintetintų geležies oksido nano-dalelių tyrimai teikia vilčių. Kolegų susin-tetintos nanodalelės gerai kaupiasi naviki-nėse ląstelėse (1 pav. pavaizduota ląstelė, kurioje per 24 val. susikaupė minėtos na-nodalelės). Atlikus ląstelių gyvybingumo tyrimus nustatyta, kad šios nanodalelės nėra toksiškos, todėl neigiamas poveikis sveikoms ląstelėms gali būti tik minima-

lus. Tyrimų rezultatai parodė, kad ląstelių gyvybingumas po 3–24 val. inkubacijos su nanodalelėmis artimas nepaveiktų nano-dalelėmis – kontrolinių – ląstelių gyvybin-gumui ir net po 48 val. inkubacijos tik šiek tiek sumažėja. Laboratorijoje atlikti pir-miniai tyrimai su eksperimentiniais gyvū-nais – žiurkėmis parodė, kad tirtos geležies oksido nanodalelės duoda stiprų neigiamą

Page 20: Spectrum Nr. 23

SPECTRUM 2015/218

Magnetic nanoparticles are a class of nanoparticles which can be mani-pulated using magnetic field. Fer-

rous or ferric oxide is the main constituent of magnetic particles, although metals such as cobalt and nickel also could be used. Magnetic nanoparticles, with their unique magnetic properties and controllable sizes, are being actively investigated as the next generation of magnetic resonance imaging (MRI) contrast agents. Furthermore, they have important potential for hyperthermia therapy and anticancer drug delivery.

MRI is a medical imaging technique used in radiology to investigate the ana-tomy of the body. The technique is widely used in oncology for cancer diagnosis, sta-ging of disease and for follow-up without exposure to ionizing radiation. To improve

nanoparticles is to avoid the surrounding healthy tissue heating. Magnetic drug de-livery system is based on magnetic nano-particles loaded with the anticancer drug, and carried to the tumor site by using an external magnetic field. Also it is possible to use magnetic nanoparticles for hyper-thermia-based drug delivery, in which the drug molecule is released due to the hea-ting.

Lithuanian scientists also contribute to investigations of magnetic nanoparticles. Cellular uptake and toxicity of iron oxide magnetic nanoparticles have been inves-tigated in Biomedical Physics Laboratory of National Cancer Institute. The results of experiments showed, that iron oxide na-noparticles accumulate in cells and do not have a negative effect on viability of cells.

kontrastą magnetinio rezonanso vaizduose, o tai pagrindinė sąlyga, leidžianti progno-zuoti, kad jos gali būti panaudotos naviki-niam dariniui identifikuoti, taip pat naviko ir sveiko audinio ribai nustatyti, naudojant magnetinio rezonanso tomografą. Pirmi-niai tyrimai parodė, kad magnetinės nano-dalelės pačios pasišalina iš organizmo per tris savaites, tad galima išvengti ilgalaikio nepageidaujamo poveikio paciento orga-nizmui.

Nepaisant didžiulės mokslo pažangos, onkologiniai susirgimai vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių ne tik Lietu-voje, bet ir visame pasaulyje. 2014 m. Lie-tuvoje kas penkta mirtis buvo sukelta vėžio. Visame pasaulyje vėžys kasmet nusineša 7,4

milijono gyvybių, tai sudaro net 13 proc. visų mirčių.

Tai skatina mokslininkus ir medikus ieš-koti naujų diagnostikos ir gydymo būdų, taip pat tobulinti metodus, šiuo metu nau-dojamus klinikoje.

Magnetic nanoparticles – a new weapon in the fight against cancer

clarity of the scanned images of internal structures, MRI contrast agents are used. The most commonly used compounds are gadolinium-based. Although, these contrast agents have side effects. Magnetic nanoparticles, with their unique magnetic properties and controllable sizes, are being actively investigated as the next generation of MRI contrast agents.

Magnetic nanoparticles also can be used for therapy purpose such as hyperthermia and anticancer drug delivery. Hyperther-mia means abnormally high body tempe-rature. In cancer therapy, tissue is expo-sed to high temperatures (up to 41–470C) that can damage and kill cancer cells. By using magnetic nanoparticles and magne-tic field, the temperature at tumor region could be increased. The advantage of using

t y r i n ė j i m a i

Schemų šaltinis: Michele K. Lima-Tenório, Edgardo A. Gómez Pineda, Nasir M. Ahmad, Hatem Fessi, Abdelhamid Elaissari, „Magnetic nanoparticles: In vivo cancer diagnosis and therapy“, Inter-national Journal of Pharmaceutics, 493: 313-327 (2015).

Nuotraukose – vėžinės krūties ląstelės. Branduoliai nudažyti mėlynu fluorescenciniu dažu Hoechst, ląstelių citoskeletas nudažytas žaliu faloidinu, o raudoni yra kvantiniai taškai, susikaupę ląstelėse. Nuotraukos padarytos Biomedicininės fizikos laboratorijoje, naudojant konfokalinį mikroskopą.

d. d

apku

tės

nuot

r.

Page 21: Spectrum Nr. 23

19SPECTRUM 2015/2

Šiuo metu yra paaiškėję, kad dauge-lis Lietuvoje gimusių latvių vyrų as-menvardžių yra lietuviškos formos

vardai, bet Latvijoje gimę Lietuvos piliečiai latviai beveik trečdaliu kartų rečiau turi latviškos formos vardus. Latvėms dažniau-siai duodami abiejose kalbose populiarūs vardai, o kiti Latvijoje gimusių moterų vardai dažniau yra latviškos formos, nei gimusių Lietuvoje – lietuviškos. Pasirin-kus pristatyti populiariausius latvių vardus komentuojamas jų dažnumas, variantai ir gramatinis įforminimas pagal Latvijos ir Lietuvos vardynų madas.

lietuvos Piliečiai latviai ir jų vardai I 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2025 Lietuvos pilietybę turintys latviai, iš kurių daugiau nei 46 proc. gimtoji yra latvių ir daugiau nei 27 proc. – lietuvių kalba. Šių asmenų vardai 2006 m. buvo gauti iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų mi-nisterijos tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir pildyti vėles-niais metais. Taip susidarė 2284 Lietuvos piliečių latvių, gimusių 1911–2013 m., asmenvardžiai, sąlygiškai pavadinti pasta-rojo šimtmečio latvių vardais (statistiką žr. http://vardai.vlkk.lt).

Lietuvos latvių vardai yra vienanariai, pvz., Janis, Margarita, dvinariai, pvz., Hugo Augustas, Rita Zenta, ir trinariai, pvz., Adolfas Janis Robertas, Ausma dailė Mirdza. dažniausi yra vienanariai vardai, jie dominuoja dvinarių ir trinarių atžvil-

Dazniausi Lietuvos latviu vardai – latviskumo ir lietuviskumo derme

Prof. daiva sinkevičiūtė,filologijos fakulteto Baltistikos katedra

Vilniaus universiteto Baltistikos katedroje vykdomas tyrimas – analizuojami Lietuvos pilietybę turinčių latvių vardai, siekiant nustatyti, kaip šie asmenvardžiai atspindi abiejų šalių vardynų bruožus. Tokia analizė atliekama pirmą kartą, nes abiejose šaly-se tiriant dabartinius latvių ar lietuvių vardus dažniausiai apta-riama jų kilmė, daryba ir populiarumas.

t y r i n ė j i m a i

E. Kurausko nuotr.

Filologijos fakulteto Baltistikos katedros vedėjos prof. Daivos Sinkevičiūtės tyrimų sri-tis – onomastika

Page 22: Spectrum Nr. 23

20 SPECTRUM 2015/2

t y r i n ė j i m a i

giu. daugiausia Lietuvos piliečių latvių gimė 4–8 dešimtmečiais, o būdingiausia jų gimimo vieta yra Lietuva ir Latvija.

PoPuliAriAusi lietuVos lA-tvių vyrų vardai I dažniausias vienanaris latvių vyrų vardas yra Janis 601, jo populiarumą lėmė Latvijoje gimusių vyrų skaičius. Retesnis Jono 32 vardas daugiau-sia duotas Lietuvoje gimusiems latviams, ir tai atspindi šio vardo patrauklumą Lietuvos gyventojams. Taigi patys populiariausi vyrų asmenvardžiai rodo bendras Lietuvos ir La-tvijos vardynų madas: kaip Latvijoje Janis, taip Lietuvoje Jonas yra vieni populiariau-sių XX a. vardų, nors Janis XX a. Latvijoje buvo dažnesnis nei Lietuvoje Jonas.

Vardai Andris 17, Imants 13, Juris 10 (žr. 1 lentelę) populiarūs dėl to, kad jais daž-niausiai pavadinti Latvijoje gimę berniukai, o vardai Imantas 15, Aivaras 13, Artūras 12, Arvydas 10, Edvardas 10 – nes jie dažniau duoti Lietuvoje gimusiems berniukams. Tai rodo, kad dalis Lietuvoje ir Latvijoje gimu-sių latvių vadinami šiose šalyse populiariais vardais, o tai taip pat atspindi Lietuvos ir Latvijos vyrų vardų davimo polinkius.

Kiti Lietuvoje populiarūs latvių vardai Arnoldas 12, Edgaras 12, Albertas 11, Vik-toras 11 duoti vaikams, kurių vieni gimė Lietuvoje, kiti – Latvijoje. Taip pat Latvijoje dažnu vardu Maris 10 pavadinti berniukai, gimę ir vienoje, ir kitoje šalyje. Tai rodo, kad dalis paplitusių dažnų vardų nepri-klauso nuo vaikų gimimo vietos: abiejose valstybėse gimę latviai gali būti vadinami tos šalies vardynui nebūdingais vardais, bet tokie atvejai būdingesni Latvijoje gimusių berniukų latvių vardynui.

Taigi daugelis aptartų populiariausių vyrų vardų paprastai atspindi valstybės, kur gimė vaikas, vardų madas, bet yra universa-lių vardų (Arnoldas, Edgaras, Maris), kurie būdingi ir Latvijoje, ir Lietuvoje gimusių latvių berniukų vardynui. Vis dėlto iš daž-niausių Lietuvos latvių vyrų vardų daugiau matyti Lietuvos asmenvardžių mados.

PoPuliAriAusi lietuVos lA-tvių moterų vardai I dažniausi 1911–2013 m. vienanariai latvių moterų vardai yra Rita 24 ir Valentina 24, iš jų Ri-tos dažnumą lėmė jo populiarumas Lie-tuvoje, o Valentinos – Latvijoje ir kitose šalyse. Šie latvių moterų vardai yra retesni už populiariausius latvių vyrų vardus ir ne-

1 lentelė. Latvių vyrų vardų dažnumas pagal jų gimimo vietą

1Skaičius prie vardo rodo, kiek juo yra pavadinta latvių, o toliau nurodomas antras skaičius skliaustuose rodo, kiek vardų yra kelianarių įvardijimų narių.

1. Janis 9 48 60 2. Jonas 31 0 32 3. Andris 5 12 17 4. Imantas 12 3 15 5. Aivaras 8 3 13 6. Imants 3 9 13 7. Arnoldas 6 5 12 8. Artūras 12 0 12 9. Edgaras 5 7 1210. Albertas 7 4 1111. Viktoras 6 4 1112. Arvydas 7 3 1013. Edvardas 9 0 1014. Juris 2 8 1015. Maris 4 6 10

1. Rita 17 6 24 2. Valentina 6 9 24 3. olga 9 8 20 4. Ana 4 11 19 5. Lidija 7 7 19 6. dzintra 7 11 18 7. Inara 8 8 17 8. Velta 9 7 16 9. Ausma 12 3 1510. Inga 14 0 1511. Laima 12 2 1412. Mirdza 10 3 1413. Zenta 12 2 1414. Marija 7 5 1315. Ilona 7 5 1216. Ingrida 5 6 1217. Lilija 8 4 1218. Anita 2 9 1119. dzidra 8 3 1120. Erika 8 3 1121. Kristina 6 5 1122. Milda 7 3 1123. Regina 7 3 1124. Rūta 3 7 1125. Sandra 7 4 1126. Vilma 10 1 11

2 lentelė. Latvių moterų vardų dažnumas pagal jų gimimo vietą

Vardas / Gimimo vieta Lietuva Latvija Iš viso LR piliečių (kartu su gimusiais kitose šalyse)

Vardas / Gimimo vieta Lietuva Latvija Iš viso LR piliečių (kartu su gimusiais kitose šalyse)

Page 23: Spectrum Nr. 23

21SPECTRUM 2015/2

rodo specifinių abiejų šalių moterų vardyno bruožų, nes dažniausi latvių moterų vardai yra universalūs, būdingi kelioms kalboms. Iš 2 lentelės dar matyti, kad dažniausi moterų vardai nors ir retesni, bet yra gerokai įvaires-ni nei vyrų.

Kiti vardai Ausma 15, Inga 15, Laima 14, Mirdza 14, Zenta 14, Lilija 12, dzidra 11, Erika 11, Milda 11, Regina 11, Sandra 11, Vilma 11 yra būdingesni Lietuvoje, Ana 19, Anita 11, Rūta 11 – Latvijoje gimusioms Lie-tuvos latvėms (žr. 2 lentelę). Kadangi dalimi įprastų latvėms vardų Ausma, Mirdza, Zen-ta, dzidra pavadintos Lietuvoje gimusios mergaitės, tai teigtina, kad dalies populiarių latvių vardų parinkimas nepriklauso nuo gi-mimo vietos, nors kita dalis šių vardų atspin-di lietuvių ir latvių moterų vardynų madas.

Lietuvoje gimusias latves mėgstama va-dinti ir abiem kalboms būdingais vardais Inga, Laima, Lilija, Sandra, o tai patvirtina polinkį Lietuvos latvėms duoti universalius vardus. dar kita dalis Lietuvoje gimusių la-tvių vadinamos Lietuvoje dažnesniais negu Latvijoje vardais – Erika, Milda, Regina, Vilma, o Latvijoje gimusios latvės – Latvi-joje dažnesniais negu Lietuvoje vardais Ana, Anita, kuo Lietuvos latvių moterų vardai iš dalies yra panašūs į vyrų vardus, nes jie at-spindi abiejų kalbų vardyno madas.

Vardus olga 20, Lidija 19, dzintra 18, Ina-ra 17, Velta 16, Marija 13, Ilona 12, Ingrida 12, Kristina 11 turi Lietuvoje ir Latvijoje gi-musios latvės. Tai irgi rodo polinkį Lietuvos latves vadinti universaliais vardais, pvz., Ma-rija, Ilona. Latvėms būdingi vardai dzintra, Inara, Velta populiarūs ne tik Latvijos, bet ir Lietuvos latvių vardyne, dėl to teigtina, kad Lietuvos mergaitėms latvėms dažnai duoda-mi ir latviškumą rodantys vardai. olgos, iš dalies Lidijos vardai būdingi slavų vardynui, iš to matyti polinkis latves vadinti ir slavų vardyno vardais.

Taigi dalis populiarių Lietuvos latvių var-dų atspindi šalies, kur gimė mergaitė, vardų madas, tačiau šis polinkis nėra toks ryškus kaip berniukų vardyne. Abiejose šalyse gi-musios latvės dažnai linkstamos vadinti universaliais populiariais vardais, tuo mer-gaičių vardynas skiriasi nuo berniukų. Kitas dažniausių latvių mergaičių vardų skirtumas nuo berniukų – abiejose šalyse XX a. dažnas latvių vardas olga, būdingas slavakalbiam vardynui. Tai rodo, kad latvių mergaičių vardai mažiau nei berniukų atspindi latvių ir lietuvių kalbos bruožus ir priklauso nuo gimimo vietos.

latvių vardų variantai I Iš dažniausių Lietuvos latvių vyrų vardų ma-tyti, kad tas pats asmenvardis gali turėti skirtingo pobūdžio variantų, pvz., Iman-tas ir Imants, Janis ir Jonas. Iš tiesų didelė dalis populiariausių latvių vardų turi vari-antiškų atitikmenų visame Lietuvos latvių vardyne.

Populiarūs ir Lietuvoje paplitę lietuvių kalbos baigmenis turintys latvių vardai dažnai turi ir latviškas to paties kamieno formas arba to paties kamieno formos var-tojamos be baigmens, kas yra būdinga slavų vardynui: plg. Aivaras 13, Aivars 8 ir Aivar 2, Albertas 11 (5), Alberts 1 (1) ir Albert 2 (1), Artūras 12 (2), Artūrs 1 ir Artūr 1, Edgaras 12, Edgars 4 ir Edgar 3, Imantas 15 (4), Imants 13 ir Imant 3. Kartais šalia lietu-vių kalbos baigmenį turinčio asmenvardžio yra latvių kalbos baigmenį turintis vardas, plg. Arnoldas 12 (2) ir Arnolds 1, ar vien vardas be baigmens, plg. Viktoras 11 (1) ir Viktor 4 (1), Ingrida 12 ir Ingrid 1.

Tarp populiariausių Lietuvos latvių var-dų esantys latviškos formos asmenvardžiai taip pat turi to paties kamieno atitikmenis, kurie yra būdingos lietuvių kalbai formos, plg. Andris 17 ir Andrius 5 (2), Maris 10 (2) ir Marius 4, dzidra 11 (10) ir dzidrė (1). Populiariausias visų laikų Lietuvos latvių vardas Janis 60 (6) turi to paties kamieno variantą su lietuvių kalbai būdinga galūne Janas 1 ir variantą be galūnės Jan 2, lietuvių kalbos požiūriu būdingą lenkų vardynui.

Lietuvos latvių vardyne paplitę ir kitokio kamieno to paties vardo variantai, varto-jami įvairiose kalbose: be Andrio 17, An-driaus 5 (2), yra Andrejus 8, Andrėjus 1, Andžej 1, be Janio 60 (6), Jono 32 (10) – Ivanas 3, Žanis 0 (1), be Anos 19 (5) – ona 9 (5), Anna 6 (3), be Rūtos 11 (1) – Ruta 2 (2). Šalia dažnų latvių asmenvardžių pa-sitaiko ir variantų, turinčių kitaip užrašytą kamieną, plg. Arnoldas 12 (2) ir Ernoldas 1, Arvydas 10 ir Arvidas 4 (2), Artūras 12 (2) ir Arturas 5, Juris 10 (1) ir Jūris 1, Kris-tina 11 (1) ir Kristyna 1, kurie greičiausiai susidarė skirtingose šalyse įrašant asmenis į dokumentus ir atspindi lietuvių ir latvių kalbų sąveiką.

Iš dažniausių vyrų asmenvardžių tik Edvardo vardas Lietuvos latvių vardyne neturi variantų. Tuo tarpu moterų vardyne tik populiarūs vardai Ana, dzidra, Ingrida, Kristina ir Rūta turi variantus. Taigi popu-liariausi Lietuvos latvių vyrų vardai yra ge-rokai variantiškesni už populiarius moterų

vardus – beveik visi turi skirtingų to paties vardo variantų. Tai rodo jų kamienų uni-versalumą, nes šių kamienų vardų pasitai-ko ir lietuvių, ir latvių vardynuose.

vardai Pagal jų Baigmenis IKaip žinoma, lietuvių ir latvių kalbų var-dažodžiai (tarp jų ir tikriniai žodžiai – vardai) turi baigmenis, kurie rodo žodžių ryšius sakiniuose, žodžio formos santykį su kitomis to paties žodžio formomis. Pa-gal Latvių kalbos gramatiką įprasti latvių vyrų vardų baigmenys yra -s, -š, -is, pvz., Eriks, Mārtiņš, Uldis, latvių moterų – -a, -e, pvz., Inta, Inese, pagal dabartinę lietu-vių kalbos gramatiką – lietuvių vyrų vardų baigmenys – -as, -is, -(i)us, -ys, pvz., Pe-tras, Virgis, darius, Bronys, lietuvių mote-rų – -a, -ė, pvz., Rasa, Giedrė.

Lietuvos latvių vyrų vardai dažniausiai turi baigmenį -as, būdingą lietuvių kalbai, pvz., Jonas, Imantas, Aivaras ir kt. (žr. 1 lentelę). Taigi Lietuvos piliečiams latviams duodant populiarius vardus dažniausiai linkstama derintis prie lietuvių kalbos gramatikos sistemos. Populiarūs asmen-vardžiai su baigmeniu -is, pvz., Janis, An-dris, Juris, Maris, patvirtina, kad Lietuvos latviai vadinami ir latviams būdingais var-dais, turinčiais universalų baigmenį, kuris būdingas ir Lietuvos vardynui. Tarp daž-niausių vardų esantis Imants su baigme-niu -s atspindi Lietuvos latvių vardyno ypatybę, kad yra populiarūs skirtingų bai-gmenų to paties kamieno vardai, tačiau tik latvių vardynui būdingą baigmenį turintys vardai yra retesni.

Visi populiariausi Lietuvos latvių mote-rų vardai yra su baigmeniu -a, pvz., Rita, Valentina, olga, kurį turintys vardai yra populiarūs ne tik Latvijos, Lietuvos, bet ir kitų kalbų vardynuose. Tai rodo, kad Lietuvos latvių moterų vardai pagal bai-gmenis yra universalesni nei vyrų, taip pat Lietuvos latvėms linkstama duoti ir daž-nus slavų kalboms būdingus vardus.

Taigi populiariausi vyrų latvių vardai dažnai turi latvių ar lietuvių kalbai būdin-gus baigmenis, rodančius, kurios kalbos gramatinei sistemai jie priskirtini. Pridur-tina, kad lietuvių ir latvių kalbose populia-rių kamienų vardams suteikiama slaviška forma – dalis vardų duodami berniukams ir be baigmenų. Kitaip yra latvių moterų vardyne: populiariausi vardai turi univer-salų baigmenį, dėl kurio jų kamienai grei-čiausiai ir yra invariantiški.

Page 24: Spectrum Nr. 23

Lietuvos uzsienio politika po 2004 metu: sekmes ir nesekmes

SPECTRUM 2015/222

t y r i n ė j i m a i

agnė grinevičiūtė

Ambicingas dešimtmetis. Taip ge-riausiai galime apibūdinti Lietu-vos užsienio politiką 2004–2014 m.

Mūsų šalis užsibrėžė ambicingą tikslą tapti regiono lydere, cen-

tru, būti matoma tarptautinių organizacijų nare, įsitvirtinti ES

ir NATO. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos

mokslų instituto docentė Dovilė Jakniūnaitė sako, kad vienus tiks-

lus pavyko gana sėkmingai įgy-vendinti, o kiti numirė natūralia mirtimi. Tačiau didžiausia mūsų

šalies užsienio politikos sėkme mokslininkė vadina Lietuvos pir-mininkavimą ES Tarybai 2013 m. liepą. Apie visa tai ir kalbamės su

doc. D. Jakniūnaite.

Pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo ceremo-nija VU Didžiajame kieme. 2013 m. liepa

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Page 25: Spectrum Nr. 23

Lietuvos uzsienio politika po 2004 metu: sekmes ir nesekmes

23SPECTRUM 2015/2

Knygos „Ambicingas dešimtmetis: Lie-tuvos užsienio politika 2004–2014“ įvade rašote, kad bendriausias klausimas, į kurį ieškoma atsakymo, skamba taip: kaip įma-noma apibendrinti visą šio dešimtmečio Lietuvos užsienio politiką? Ar galėtumė-te dabar pateikti atsakymą į šį klausimą, nupiešdama Lietuvos užsienio politikos vaizdą?

Apibendrinimas atsispindi jau knygos pavadinime – „Ambicingas dešimtmetis“. Man šis pavadinimas patinka dėl savo dvi-prasmiškumo. Viena vertus, nusako bendrą Lietuvos užsienio politikos idėją, ambiciją, siekį. Kita vertus, kartu skatina ir kritiš-kai pažiūrėti, klausti, ar ši ambicija buvo pasiekta ir kiek ji buvo pagrįsta. Bendras žodis, nusakantis šį dešimtmetį, yra „ambi-cingas“: ambicingi tikslai ir bandymai juos įgyvendinti.

Bene ambicingiausias tikslas, iškilęs 2004 m. – tapti regiono lydere, regiono centru. Visus dešimt metų buvo populiari idėja, kad Lietuva turi būti matoma, ryški ir aktyvi, tačiau siekis tapti regiono centru, kurį pirmasis viešai paskelbė Artūras Pau-lauskas, buvo ypatingas savo ambicingumu. Knygoje gana skeptiškai žiūrime į šią regio-no lyderės idėją. Ji glumino ir kartu žavėjo tuo, kad parodėme didelį mastą, drąsą. Ta-čiau neužtenka tik pasiskelbti, kad esi lyde-ris. Reikia žinoti, kaip tai pasiekti, ir turėti tam išteklių. Man atrodo, aiškiai nesuprato-me, ką reiškia būti lyderiu, nes nelabai buvo aišku, kas gi tas regionas, kurio lyderiu no-rime būti. Instinktyviai lyg ir akivaizdu, bet tai niekad nebuvo konkrečiai įvardyta. Po poros metų diskusijų populiariojoje erdvė-je ir žiniasklaidoje šis siekis nuslūgo. Reikia pripažinti, kad idėjos Lietuvai būti matomai Rytų Europos regione neišnyko. Jos visą šį dešimtmetį lydėjo mūsų užsienio politiką, bet ilgainiui tapo paprastesnės. Ryškiausias akcentas numirė sava mirtimi, nes pasikei-tė lyderiai, retorikos, o ir patyrimas parodė mūsų galimybių ribas.

dar vienas ambicingas tikslas, atsiradęs po 2004 m. plėtros – būti aktyvia, matoma ir kartais netgi reikšminga tarptautinių or-ganizacijų nare. Tam nubrėžtos labai aiškios gairės: pirmininkauti ESBo, taip pat ES Ta-ryboje. Pirmininkavimo metu pasirodėme kaip labai gerai dirbanti valstybė, turinti daug patyrusių ir efektyviai dirbančių žmo-nių, buvo puikiai įvertintas techninis ir or-ganizacinis Lietuvos pasirengimas. Per pir-mininkavimą Lietuva tapo matomesnė tarp ES valstybių. Manau, tai buvo svarbūs lūžis, po kurio (ir tik po kurio) pagaliau realiai įsitvirtinta ES institucijose.

Kokius išskirtumėte svarbiausius apta-riamo dešimtmečio pokyčius?

Vienas dalykų, kuriuos reikia turėti gal-voje mąstant apie užsienio politiką – tai išo-rinė aplinka ir joje vykstantys pokyčiai, įvy-kiai. Labai dažnai pokyčius valstybės, ypač mažos, užsienio politikoje lemia reakcijos į išorinius iššūkius. Pavyzdžiui, Lietuvoje pradėti akcentuoti kovos su terorizmu tiks-lai buvo labai aiškiai susiję su 2001 m. rug-sėjo 11-ąja ir JAV prioritetų pasikeitimais. Arba kitas pavyzdys – 2009 m. lėktuvo ka-tastrofa Lenkijoje, per kurią žuvo nemažai šios valstybės vadovų. Tai pakoregavo šios

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė D. Jakniūnaitė

V. Ja

dzge

viči

aus

nuot

r.

Page 26: Spectrum Nr. 23

24 SPECTRUM 2015/2

t y r i n ė j i m a i

šalies ir Rusijos santykius, o Lietuvai irgi teko pagal tai peržiūrėti savo politiką. Tad didžioji dalis užsienio politikos pasikeitimų susijusi su tuo, į kokius išorinius pokyčius buvo reaguota ir kaip.

Kitas lygmuo mąstant apie užsienio politi-ką yra idėjinis, vizijų. Reikia pripažinti, kad šiuo lygmeniu mažai kas pasikeitė, išskyrus tai, kad nebereikia agituoti ir mąstyti apie integraciją į NATo ir ES. Požiūris į Rusiją ir santykiai su ja išliko nepakitę, Lietuvos vakarietiška orientacija irgi, požiūris į savo saugumą ir vietą regione tebėra tas pats. Kiek ryškesnė dinamika matyti santykiuose su Lenkija. Nors per tuos analizuotus dešimt metų buvo bandymų, eksperimentų kai ką daryti kitaip, tačiau esminio pasikeitimo ly-gindami konkrečiai 2004 ir 2014 m. nepa-matysime.

Kaip per šiuos dešimt metų pasikeitė mūsų šalies santykiai su Rusija?

Galima nustebti, bet santykiai su Rusi-ja smarkiai nesikeitė, o tiksliau, po truputį vis blogėjo. 2004 ir 2005 m. pradėjo ryškėti Rusijos užsienio politika, kuria vis akivaiz-džiau siekta daryti politinę įtaką regione per ekonomiką, energetiką, imta aktyviau ir manipuliatyviau naudoti tėvynainių politi-ką, informacines priemones. Visi šie Rusijos įrankiai dabar, 2015 m., mums gal ir akivaiz-dūs, tačiau jie formavosi ir stiprėjo pamažu visus pastaruosius dešimt metų.

Lietuvos santykius su Rusija dabar apibrė-žia du pagrindiniai dalykai. Pirmasis – nesu-tarimai energetikos srityje. Seniai buvo ma-tyti, kad Rusija savo energetinius išteklius linkusi naudoti ir politiniams tikslams, o gal tiksliau, politinei priklausomybei didinti. Taip yra ir iki šiol.

Antras, dar sunkiau išsprendžiamas klau-simas – nesutarimai dėl istorijos: dėl oku-pacijos fakto, dėl Antrojo pasaulinio karo įvykių interpretacijos, pokario ir panašiai. Tai itin skaidantys klausimai, kuriais Rusija net neketina diskutuoti. Antrasis pasaulinis karas, arba didysis tėvynės karas, kaip ru-sai vadina, yra labai svarbi Rusijos tapatybės dalis. Bet koks bandymas kitaip į tai pasi-žiūrėti labai jautriai priimamas. čia, ma-nau, irgi neįmanomas joks pokytis, kol abi valdžios yra tokios, kokios yra. Tad Lietuvos ir Rusijos santykiai išlieka stabiliai blogi, o Ukrainos įvykiai dar labiau išryškino sau-gumo dimensiją, kuri 2004 ar net 2012 m. nebuvo taip juntama kaip dabar.

2004–2014 m. Lietuvos prezidentais buvo Valdas Adamkus ir Dalia Grybaus-

kaitė. Gal galėtumėte pakomentuoti šių aukščiausių šalies vadovų užsienio politi-kos gaires? Kokie ryškiausi skirtumai?

Jie kaip asmenybės ir politikai labai skir-tingi. Su dalios Grybauskaitės atėjimu į valdžią laukta ir pasikeitimų užsienio poli-tikoje. Mat prieš tapdama prezidente ji jau kritikavo Lietuvos užsienio politiką, ypač dėl aktyvios Rytų kaimynystės politikos. Prezidentė yra pasakiusi (parafrazuoju), kad neverta su tokiomis valstybėmis ben-dradarbiauti, nes tai neproduktyvu, jos per mažai svarbios ir daugiau dėmesio reikia kreipti į Europos Sąjungą. Tai lūkestis, ver-tęs tikėtis, kad d. Grybauskaitė kai ką darys kitaip. Iš karto ėmė ryškėti skirtumai. Vie-nas jų – iš tiesų atviras skatinimas atsigręžti į ES, išmokti geriau dirbti joje. Iš pradžių d. Grybauskaitė šiek tiek skeptiškiau ver-tino ir santykius su JAV. 2009 m. ji neva-žiavo į susitikimą su Baracku obama Pra-hoje, argumentuodama, kad tai simbolinis susitikimas, ir jeigu neturime ką kalbėti, tai geriau nevažiuoti. Visa tai irgi tarsi buvo bandymas parodyti, kad mūsų priorite-tas turi būti ES. Trečiasis vis labiau ryškė-jantis skirtumas – santykiai su Lenkija, jie suprastėjo ir šiuo metu yra gana šalti, skirtingai negu Valdo Adamkaus laikais.

Kita vertus, pasižiūrėjus į V. Adamkų jo kadencijos pabaigoje ir d. Grybauskaitę 2014 m., galima padaryti išvadą, kad galų gale abiejų prezidentų užsienio politika taip jau smarkiai nesiskiria: santykiai su JAV yra prioritetiniai, kaip ir partnerystė su Rytų Europos valstybėmis. Galbūt skiriasi ma-nieros, retorika, akcentai, bet turinys liko labai panašus. dauguma instinktyviai vis dar linkę galvoti, kad turime du preziden-tus, kurie labai skyrėsi užsienio politikoje. Jie skiriasi daug kuo, bet jų užsienio politika nėra itin skirtinga.

Jūsų sudarytoje knygoje pateikiamos trys Lietuvos užsienio politikos apibrėžtys: maža valstybė, valstybė, esanti prie Rusi-jos, ir vakarietiška valstybė, besirenkanti tarp ES ir JAV. Kaip tokie apibrėžimai vei-kia užsienio politiką?

Tai vienas iš galimų bandymų apibrėžti, kaip Lietuva veikia ir yra matoma pasauly-je. Mano įsitikinimu, šios trys kategorijos leidžia suprasti daugelį sprendimų. Mūsų šalis ir jos politikai išties suvokia Lietuvą kaip mažą valstybę. Ji maža ir pagal objek-tyvius kriterijus (teritorijos dydis, gyvento-jų skaičius), ir pagal savęs vertinimus: Lie-tuvos sprendimų priėmėjai supranta mūsų šalies politikos galimybių ribas. Vienas to

padarinių – maža valstybė dažniausiai ieško sąjungininkų, tam tikros užuovėjos. Taigi Lietuvos užsienio politika – tai nuolatinis są-jungininkų ieškojimas, nes esame maža šalis greta didelės ir pavojingos valstybės.

Aišku, turime kalbėti apie Rusiją. Galima radikaliai tvirtinti, kad Lietuvos užsienio po-litika prasideda nuo mąstymo apie Rusiją ir kaip nuo jos nutolti, išsigelbėti, apsisaugoti tiek ekonomikoje, tiek politikoje, tiek sau-gumo srityje. Rusija visąlaik mūsų galvose. Kartais dėl to turime problemų ir vidaus politikoje. dažnoje diskusijoje apie politiką labai sunku išvengti Rusijos paminėjimo vie-name ar kitame kontekste.

Trečias aspektas, arba Lietuvos tapatybi-nė kategorija, yra jos provakarietiškumas. Kadangi esame maža valstybė šalia Rusijos, ieškome sąjungininkų Vakaruose. Vakarie-tiškumas labai aiškus, bet dažnai užsienio politikoje atsiranda variacijų, ginčų, su kuo mums labiau „bendrauti“: su ES ar JAV / NATo? Iš čia kyla klausimas: ar labiau turi-me rūpintis gerove, ar saugumu? Per dešimt metų tokių diskusijų dažnai iškildavo, bet prie aiškaus atsakymo nepriėjome.

Nuolatinė dažnos valstybės užsienio po-litikos dilema – pragmatizmas ar vertybės. Gal galėtumėte tai pakomentuoti ir įvar-dyti, kuri iš šių dviejų savybių būdingesnė Lietuvai?

Man atrodo, kad kartais ši dilema klaidina, nors ir leidžia suprasti kai kuriuos dalykus. Tai tarsi dilema tarp to, ar turime kokius nors idealus, bendresnius tikslus ir jų siekia-me nepaisydami, kiek tai mums kainuotų, ar visų pirma labiau matuojame ekonominę naudą negalvodami apie moralinius padari-nius. Ši įtampa labai gerai atsiskleidžia san-tykiuose su Baltarusija. Ji yra nedemokratinė valstybė, jos prezidentas sodina į kalėjimą politinius priešininkus, persekioja juos. Vie-na vertus, suprantame, kad nedemokrati-nė valstybė, kuri neleidžia veikti opozicijai, verta skepticizmo ir nebendradarbiavimo. Ir dėl to Lietuva tikrai labai palaiko Balta-rusijos opoziciją, žmogaus teisių aktyvistus. Kita vertus, daug Lietuvos žmonių plėtoja verslą su Baltarusija – turime tam tikrų eko-nominių ryšių ir jie yra svarbūs. Tada kyla klausimas, ar imamės griežtesnės politikos šios šalies atžvilgiu, kas reiškia, kad greičiau-siai nukentės verslas, ar užmerkiame akis į Baltarusijos režimo ydas. Per aptariamus dešimt metų mūsų užsienio politikos spren-dėjai į šį klausimą taip ir nerado atsakymo. Bandėme būti kategoriški, paskui atsiverti Aleksandrui Lukašenkai ir, įtraukdami į tam

Page 27: Spectrum Nr. 23

SPECTRUM 2015/2 25

tikras veiklas, jį įtikinti, suvilioti, o kartu ne-kreipti dėmesio į kai kuriuos jo sprendimus. Kitaip tariant, Jūsų paminėta dilema liko neišspręsta. Tai labai geras pavyzdys, kaip vis dėlto negalime dviprasmiškai atsakyti, kuri dimensija pas mus vyrauja: vertybinė ar pragmatinė. Įtariu, kad kiekvienoje vals-tybėje gali būti ir taip, ir taip. dėl kai kurių klausimų tikrai aišku, kad Lietuvos pasirin-kimas yra vertybinis. Akivaizdu, kad dabar bendradarbiavimas su Rusija neįmanomas. A. Lukašenkos atveju galų gale pasirinkome nuosaikesnę, bet vertybinę politiką. Paga-liau reikia suprasti, kad vertybinė politika irgi gali būti pragmatiška.

Jūsų ir kolegų atlikta analizė rodo, kad Lietuvos užsienio politikos mechanizmas veikia santykinai gerai, tačiau taktiniu ly-gmeniu trūksta derinimosi, koordinavimo. Kaip, Jūsų nuomone, tai pagerinti?

Koordinacija ir derinimasis – vienas pro-blemiškesnių dalykų. Arba pozicijos viešai nederinamos, arba nežinoma, kas ką daro. Manau, tai ne biurokratijos pagerinimo klausimas. Jis labiau susijęs su geranorišku-mu žmonių, dirbančių šioje srityje. Užsienio politikoje veikia keturi žaidėjai: Prezidentū-ra, Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija ir Parlamentas. dabar užsienio politikos sprendimai ir iniciatyvos perėjusios Prezi-dentūros pusėn. Tai sukuria tam tikrą dis-balansą, nes ne visada yra derinamasi. Pa-grindinė institucija, įgyvendinanti užsienio politiką, yra ministerija, todėl kartais po-zicijų nederinimas sukelia neaiškumų arba netikėtumų. Tada ir atsitinka tokios situaci-jos, kai tą pačią dieną išgirstame skirtingus Ministro Pirmininko ir Prezidentės praneši-mus. Idealiu atveju geriausia, kai sutariama strateginiais valstybės klausimais. Tačiau net jei ir yra nesutarimų ar ginčų, vis dėlto ge-riau apie juos žinoti iš anksto ir jie neturėtų būti transliuojami kaip valstybės pozicija.

Kokios sėkmės ir nesėkmės lydėjo mūsų aptariamą dešimtmetį?

Viena sėkmių – Lietuva įrodė, kad išma-no, kas vyksta Rytų Europoje, ir kad perspė-jimai dėl Rusijos nebuvo be pagrindo. dar viena sėkme pavadinčiau pirmininkavimą ES Tarybai. Buvo ir smulkesnių sėkmių sau-gumo politikoje, tarkime, prisidėjimas prie Afganistano Goro provincijos atstatymo.

Iš nesėkmių galima išskirti santykius su Lenkija. Taip ir nepavyko jų pagerinti, nors bendradarbiaujame (ir gana sėkmingai) ka-rinėje ir energetikos srityje. Tačiau negalime sakyti, kad politiniai santykiai geri. Nema-

tau jokių prielaidų galvoti, kodėl jie turėtų būti blogi ir kodėl, pavyzdžiui, Lietuva ne-galėtų padaryti nuolaidų dėl kai kurių tau-tinių mažumų politikos aspektų ir atimti iš tam tikrų kategoriškesnių Lenkijos politikų pretekstą kritikuoti. Tai galvosūkis, į kurį iki galo neatsakoma: kodėl negalime turėti gerų santykių su artimais kaimynais, nebūtinai draugiškų, bet bent jau tokių, kurie būtų suvokiami kaip strateginiai ar grįsti ben-dradarbiavimu ir kalbėjimusi? Tai visiškai nereikalinga nesėkmė. Mano įsitikinimu, santykių su Rusija artimiausiu metu neįma-noma pagerinti, bet ryšiai su Lenkija tikrai galėtų ir turėtų būti geresni.

Kokią mūsų šalies užsienio politikos perspektyvą brėžtumėte ateinantiems me-tams, dešimtmečiui?

Pristatydami šią knygą juokavome, kad jeigu bus dar viena knyga, šįkart skirta Lie-tuvos užsienio politikai 2015–2025 m., ar ją pavadinsime „Vis dar ambicingas dešim-tmetis?“ (šypteli). Kitaip tariant, šis leitmo-tyvas, tikėtina, išliks mūsų užsienio politi-koje. o kalbant kiek rimčiau: kaip minėjau, esame maža valstybė. Tai reiškia, kad labai

smarkiai priklausome nuo to, kas vyksta ap-linkui, ir nuo didesnių, svarbesnių veikėjų pasirinkimų. Tad klausimas ir pagrindinis iššūkis: kaip sugebėsime numatyti išorinius pokyčius, reaguoti į juos? Kokie bus tie po-kyčiai? Kas prieš metus galėjo pagalvoti, kad dabar diskutuosime apie tokią milžinišką humanitarinę krizę kaip pabėgėliai prie Eu-ropos sienų ir joje, atskleidusią tiek Lietu-vos, tiek visos Europos įtampas? Labai sun-ku tokius dalykus numatyti. Tačiau vienas dalykas aiškus – vis labiau teks galvoti apie problemas, kurios iki šiol buvo „ne mūsų“, kurios buvo kažkur toli. Ir jas reikės paversti savo užsienio politikos dalimis. Manau, kad humanitariniai, vertybiniai klausimai dėl to, kaip žiūrime į kitus, gyvenančius toliau, kokia mūsų atsakomybė jiems, taps vis svar-besni ir vis neišvengiamesni.

Mūsų parengtoje knygoje nekalbama apie santykius su Afrikos, Azijos ar Lotynų Ame-rikos valstybėmis. Šito pasaulio knygoje nėra dėl to, kad kol kas nebuvo apie ką rašy-ti. Manau, kad kitoje knygoje šitoms pasau-lio dalims turės atsirasti vietos – spėju, kad Lietuvos užsienio politika taps globalesnė ir įvairesnė.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Page 28: Spectrum Nr. 23

SPECTRUM 2015/226

vz v i l g s n i s

Pastaraisiais metais Pasaulinės sveika-tos organizacijos dėmesys smurtui labai išaugo, nes daugėja psichikos

sveikatą trikdančių rizikos veiksnių. Juos sudaro nedarbas ir skurdas, migracija, po-litinis nestabilumas, didėjanti įtampa tarp etninių ir kitokių grupių, augantis benamių skaičius, priklausomybės ligų paplitimas, vienatvė, socialinių ryšių praradimas, so-cialinis ir ekonominis nestabilumas, neti-krumas dėl rytdienos ir kt. Savižudybės ir žmogžudystės yra labai svarbūs šalies žmo-nių tarpusavio santykių ir visuomenės psi-chinės sveikatos būklės indikatoriai.

Lietuva praėjusį šimtmetį patyrė didžiu-lius socialinius virsmus ir tai lėmė žmonių suicidinio elgesio pasikeitimus. Pirmoje XX a. pusėje Lietuvoje savižudybių rodiklis buvo apie 6–10 / 100 000 gyventojų ir šiuo požiūriu buvome kiek laimingesni už dau-gelį valstybių: pvz., 1929 m. šis rodiklis Aus-trijoje buvo apie 40, Latvijoje – 35, Estijoje –28, Šveicarijoje – 26, JAV – 16 / 100 000 gyventojų. Per sovietmetį Lietuvoje savižu-dybių labai padaugėjo ir ji tapo viena nelai-mingiausių valstybių, pvz., 1988 m. rodiklis buvo 33,4, Latvijoje – 30,1, Estijoje – 29,5, danijoje – 29, Austrijoje – 27,6. Lietuvoje susiformavo vadinamasis sovietinis sociali-nis modelis, kai, skirtingai nuo daugelio Va-karų valstybių, suicidinis elgesys tapo ypač dažnas tarp kaimo gyventojų. Atgavus ne-priklausomybę sovietinis socialinis modelis dar labiau paaštrėjo. Savižudybių rodiklis išaugo iki pačių aukščiausių pasaulyje, pvz., 1996 m. buvo 49,1 (miestuose – 36,0, kai-muose – 68,7).

Lietuvoje XXI amžius prasidėjo esant su-dėtingai socialinei situacijai ir labai paplitu-siam smurtiniam elgesiui (žr. 1 pav.). Mir-tingumas dėl savižudybių ir žmogžudysčių buvo didžiausias Europoje. 2001 m. stan-dartizuotas mirtingumo dėl savižudybių ro-

Smurtinės mirtys. Lietuva Europos Sąjungos konteksteSmurtinės mirtys. Lietuva Europos Sąjungos kontekstedoc. alvydas navickas,medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika

Mirtingumo priežasčių įvairovėje išsiskiria mirtys, nulemtos paties individo ar kito asmens valios. Nuo seno klausiama: ar savižudybė ir žmogžudystė yra dvi priešingos, tarpusavyje nesu-taikomos srovės, kurios gali egzistuoti tik viena kitos sąskaita? Ar jos yra dvi to paties srauto atšakos, kurios, maitinamos vieno šaltinio, gali sroventi ta pačia kryptimi tik vienai iš jų senkant? Visais laikais, sulaukusios daugybės įvairių specialistų tyrimų, mėginimų iššifruoti filosofines, teologines, teisines, psichologi-nes, socialinės, medicinines ir kitas priežastis, jos toliau tebeke-lia pagrindinį klausimą – kodėl iki šiol tai vyksta?

diklis buvo 43,9, per metus nusižudė 1535 žmonės, o standartizuotas mirtingumo dėl žmogžudysčių rodiklis – 10,2, per metus buvo nužudyti 356 žmonės. Smarkiau savi-

1 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl savižudybių ir žmogžudysčių rodiklio dinamika (LT, 2001–2012 m., 100 000 gyv.)

žudybių ir žmogžudysčių mažėjo Lietuvai esant Europos Sąjungoje (žr. 1 pav.). 2012 m.nusižudė 927 gyventojai, o buvo nužudyti 135.

Page 29: Spectrum Nr. 23

SPECTRUM 2015/2 27

Smurtinės mirtys. Lietuva Europos Sąjungos konteksteSmurtinės mirtys. Lietuva Europos Sąjungos kontekste

Europos Sąjungos teritorijoje kasmet nusižudo apie 60 000 žmonių ir apie 4 200 žmonių yra nužudoma. 2012 m. bendras ES 28 valstybių standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl savižudybių buvo 11,7 / 100 000 gyventojų. Jis yra labai panašus į bendrą viso pasaulio rodiklį – 11,4 ir mažesnis už JAV –12,6, Japonijos – 18,5 ar Rusijos – 21. Nu-žudymų rodiklis tais pačiais metais ES teri-torijoje buvo 0,8, tuo tarpu JAV šis rodiklis beveik 6 kartus didesnis – 4,7, o Rusijoje net 14 kartų – 11.

2012 m. mirtingumo dėl suicidų duome-nys rodo (žr. lentelę ir 1 pav.), kad tarp ES 28 valstybių yra labai dideli skirtumai. Ma-žiausias rodiklis Kipre – 3,8 / 100 000 gyv. ir didžiausias Lietuvoje – 30,7 skiriasi net 8 kartus. Analizuojant savižudybių rodiklius aiškiai matyti, kad laimingesni yra pietinių ES valstybių senbuvių gyventojai: be jau mi-nėto Kipro, dar Graikijos, Maltos, Italijos, Ispanijos. Tarp šalių su mažesniu už bendrą ES rodiklį yra vienintelė naujai įstojusi Slo-vakijos valstybė – 11,1. Simboliška, kad Vo-kietijos, dominuojančios ES valstybės, savi-žudybių rodiklis beveik atitinka ES rodiklį. Lietuvos savižudybių rodiklis yra 2,6 kartus didesnis už bendrą ES rodiklį, 1,8 kartus – už Lenkijos ir apie 1,5 karto – už Estijos ir Latvijos.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad nors Lie-tuvoje savižudybių ėmė mažėti smarkiau, vis dar išlieka santykinai daugiausia ES gy-ventojų, negalinčių pakelti gyvenimo aplin-kybių ir išdrįstančių savo valia jį nutraukti.

Nagrinėjant gyventojų mirtingumą dėl nužudymų ES (žr. lentelę ir 2 pav.) maty-ti, kad 2012 m. bendras ES rodiklis buvo 0,8 / 100 000 gyventojų, o skirtumas tarp mažiausio rodiklio Jungtinėje Karalystėje – 0,2 ir aukščiausio Latvijoje – 6,3 – 31,5 kar-to. Žmogžudysčių rodiklių įvairovė tarp ES valstybių yra daug didesnė už savižudybių

(žr. aukščiau). Mažesni už bendrą ES rodiklį buvo tik ES valstybėse senbuvėse: jau minė-toje Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge, danijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Tik į ES naujai įstojusios valstybės Slovėnijos rodi-klis buvo toks pats kaip bendras ES rodiklis. Lietuvoje standartizuotas mirtingumo dėl

Valstybė Šalies kodas Rodikliai Suicidų Homicidų SantykisAirija IE 12,2 0,9 14,0Austrija AT 15,2 0,4 34,5Belgija BE 18,8 1,2 16,2Bulgarija BG 12,1 1,5 8,0čekija CZ 16,0 0,9 17,7danija dK 12,2 0,3 35,9Estija EE 18,4 4,9 3,8Graikija GR 4,4 1,4 3,2Ispanija ES 7,4 0,6 12,0Italija IT 6,7 0,7 9,8Jungtinė Karalystė UK 7,2 0,2 42,5Kipras Cy 3,8 1,9 2,0Kroatija HR 18,2 1,2 14,8Latvija LV 21,8 6,3 3,5Lenkija PL 16,7 1,0 16,7Lietuva LT 30,7 4,4 7,0Liuksemburgas LU 10,7 0,3 32,4Malta MT 6,4 1,3 4,8olandija NL 10,7 0,8 12,7Portugalija PT 10,0 1,1 8,9Prancūzija FR 15,7 0,7 22,8Rumunija Ro 12,7 2,3 5,6Slovakija SK 11,1 1,1 10,2Slovenija SI 21,5 0,8 28,0Suomija FI 16,1 1,3 12,1Švedija SE 12,4 0,7 18,8Vengrija HU 24,1 1,4 17,5Vokietija dE 11,5 0,5 22,2Europos Sąjunga ES 28 11,7 0,8 14,5

žmogžudysčių rodiklis buvo 22 kartus dides-nis už Jungtinės Karalystės rodiklį, 5,5 kar-tus – už bendrą ES rodiklį, 4,4 kartus – už Lenkijos, ir tik Estijos ir Latvijos gyventojų žmogžudysčių dažnis buvo didesnis. Pateik-ti duomenys rodo, kad Lietuvoje yra dar dvi didelės gyventojų „srovės“: smurtą sukelianti „srovė“ ir žūstanti dėl kito valios „srovė“.

Lentelė. Standartizuoti mirtingumo dėl savižudybių (X60–X84) ir žmogžudysčių (X85–Y09) rodikliai ir jų santykis (ES28, 2012 m., 100 000 gyv.)

www.freeimages.com nuotr.

Page 30: Spectrum Nr. 23

28 SPECTRUM 2015/2

vz v i l g s n i s

Svarbu paminėti, kad, palyginę standarti-zuotus mirtingumo dėl savižudybių ir žmog-žudysčių rodiklius (žr. lentelę), visose ES valstybėse matome didesnius savižudybių dažnius, pvz., mažiausias rodiklių santykis buvo Kipre – 2 kartai, o didžiausias Jung-tinėje Karalystėje – net 42,5 karto, tuo tar-pu bendrų ES rodiklių santykis buvo 14,5. daugelio ES valstybių senbuvių savižudybių ir žmogžudysčių rodiklių santykis yra ypač

Pateikti duomenys rodo, kad ES valsty-bėse mirtingumas dėl savižudybių ir žmog-žudysčių labai skiriasi (žr. lentelę). yra įvairiausių variantų, pvz., Jungtinėje Kara-lystėje nedidelis savižudybių ir mažiausias ES žmogžudysčių dažnis, Austrijoje viduti-nis savižudybių rodiklis ir žemas žmogžu-dysčių, Graikijoje mažas savižudybių rodi-klis ir didesnis už vidutinį žmogžudysčių, Lenkijoje vidutiniai savižudybių ir žmogžu-dysčių rodikliai, o Lietuvoje minėti rodikliai labai aukšti. Gali atrodyti, kad tarp ES vals-tybių nedaug bendrumų. Geresnis smurti-nių mirčių situacijos ES teritorijoje vaizdas atsispindi 4 paveiksle, kuriame pateikti vi-zualizuoti standartizuoti mirtingumo dėl savižudybių ir žmogžudysčių rodiklių duo-menys. Matome, kad daugelis ES valstybių pagal šiuos rodiklius yra netoli viena kitos ir sudaro bendrumo įspūdį. Kai kurios bu-vusio sovietinio bloko valstybės, ypač čeki-ja, Slovakija, Lenkija, jau turi daug panašu-mų su vakarietiško bloko valstybėmis. Tuo tarpu Baltijos šalys yra labai nutolusios ir atrodo svetimos. Situacija tampa dar aiškes-nė pažvelgus į 5 paveikslą, kuriame pateikti ir ES valstybių, ir Rusijos smurtinių mirčių rodikliai. Matome, kad Baltijos šalys lyg priartėja prie kitų ES valstybių ir tampa ar-timesnės. Nors savižudybių rodiklis Rusijo-je yra 1,5 karto mažesnis už Lietuvos, tačiau 2,5 karto didesnis žmogžudysčių rodiklis labai pastūmėja Lietuvą, taip pat Latviją ir Estiją prie kitų ES valstybių.

Nagrinėjant smurtines mirtis aiškiai ma-tyti, kad Lietuva, praėjus beveik 25 metams po Nepriklausomybės atgavimo, gyventojų tarpusavio santykių problemomis, visuo-menės psichinės sveikatos situacija yra tik pusiaukelėje tarp Rytų ir Vakarų. Gerėjan-čios gyvenimo sąlygos, vakarietiškų socia-linių santykių įsitvirtinimas, visuomenės psichinės sveikatos stiprinimas yra susi-pynę su sovietiniais socialiniais santykiais, prastu medicininės priežiūros finansavimu, kuriamomis „popierinėmis“ savižudybių prevencijos programomis. daugelį gyve-nimo sričių apėmusi kolektyvinė astenija gimdo nuostatas, kad gyventi reikia kuo trumpiau. Ryšys, siejantis žmogų su gyveni-mu, yra susilpnėjęs, nes susilpnėjęs ir ryšys, siejantis jį su visuomene. dažnai Lietuvoje asmuo palūžta nuo menkiausio aplinkybių smūgio, nes visuomenės būsena padaro jį savižudybei tinkama auka, o kolektyvinė astenija leidžia jam iš jos ištrūkti. Besitę-siantis pereinamasis laikotarpis, neišspren-džiamos problemos daugeliui kelia neviltį, jie jaučiasi niekam nereikalingi, laiko savo

2 pav. Standartizuoti mirtingumo dėl savižudybių rodikliai (ES28, 2012 m., 100 000 gyv.)

3 pav. Standartizuoti mirtingumo dėl žmogžudysčių rodikliai (ES28, 2012 m., 100 000 gyv.)

didelis, pvz., danijos – 35,9, Austrijos – 34,5, Liuksemburgo – 32,4. Toks santykis yra dėl žemų žmogžudysčių dažnių. Šis santykis tarp naujųjų ES valstybių daug mažesnis, pvz., La-tvijoje – 3,5, Estijoje – 3,8, ir jis daugiausia nulemtas labai aukštų mirtingumo dėl žmog-žudysčių rodiklių. Lietuvos savižudybių ir žmogžudysčių santykis – 7,0 kartai, ir šis san-tykis skyrėsi nuo kitų dviejų Baltijos šalių dėl ypač aukšto savižudybių rodiklio.

Page 31: Spectrum Nr. 23

29SPECTRUM 2015/2

metais“ XXII savižudybių prevencijos kon-grese Adelaidėje (Australija) buvo apdova-noti didžiuoju prizu. Psichiatrijos klinikoje apie 20 metų atliekami suicidinio ir homi-cidinio elgesio epidemiologiniai, psichoso-cialiniai ir klinikiniai tyrimai. Pirmą kartą Lietuvoje naudojant psichologinės autop-sijos metodą buvo atlikti išsamūs 2003 m. nusižudžiusių, nužudytų ir dėl nelaimingų bei nepatikslintų priežasčių mirusių mote-rų tyrimai. Atlikus psichologinės autopsijos ir oficialios statistikos pirminių duomenų sugretinimą, nustatyti statistiškai reikšmin-gi skirtumai. Penktadalio moterų savižu-dybių hipodiagnostikos klaidų būtų galima išvengti atliekant nepatikslintų mirčių psi-chologinę autopsiją. Psichologinė autopsi-ja patvirtino hipotezę, kad savižudybės ir žmogžudystės yra dvi priešingos, tarpusa-vyje nesutaikomos „srovės“.

Kitas svarbus suicidinio elgesio tyrimas buvo atliktas 2007 m. Vilniuje. Nustatyta, kad dėl mėginimų nusižudyti į gydymo įs-taigas kreipiamasi 9 kartus daugiau nei nu-sižudoma, t. y. Lietuvoje į gydymo įstaigas kreipiasi apie 10 000 žmonių per metus. Suicidinis elgesys yra panašiai paplitęs tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Moterys daž-niau mėgina žudytis, tuo tarpu vyrai daž-niau nusižudo, t. y. vyriška lytis yra svarbus didesnio letališkumo rodiklis. Suicidinių mėginimų ir nusižudymų santykis tarp vyrų yra 4,6:1, o tarp moterų – 34,6:1. Jau-name amžiuje vyrauja mėginimai nusižu-dyti, o su amžiumi suicidinis elgesys darosi pavojingesnis, letališkesnis. Rekomenduota savižudybių prevencijai skirti: vaikų ir pa-auglių – 10,3 proc., darbingo amžiaus suau-gusiųjų – 81,5 proc., o pensinio amžiaus –8,2 proc. visų resursų. Pastaraisiais metais aktyviai bendradarbiaujama su ES šalių suicidologais. Nagrinėjama ekonominės krizės įtaka suicidiniam elgesiui Europoje. Moksliniai pranešimai skelbti konferenci-jose Švedijoje, Izraelyje, Italijoje, Kinijoje, Belgijoje, Turkijoje ir kt. Sukaupta patirtimi dalijamasi rengiant studentus, rezidentus, tobulinant gydytojų darbą, informuojama visuomenė, dalyvaujama kuriant Naciona-lines savižudybių prevencijos programas. Tarp gydytojų populiarus Psichiatrijos kli-nikoje dėstomas tobulinimo ciklas „Savižu-dybinis elgesys ir jo prevencija“.

Straipsnyje pateikta medžiaga remiasi Lietuvos Respublikos statistikos departa-mento, Eurostato, Pasaulinės sveikatos or-ganizacijos, Lietuvos Respublikos higienos instituto duomenimis.

4 pav. Standartizuoti mirtingumo dėl savižudybių ir žmogžudysčių rodikliai (ES28, 2012 m., 100 000 gyv.)

5 pav. Standartizuoti mirtingumo dėl savižudybių ir žmogžudysčių rodikliai (ES28 ir Ru-sija, 2012 m., 100 000 gyv.)

buvimą beprasmišku, o tai sukelia nepake-liamą skausmą, agresiją ir skaudžiai baudžia didelę Lietuvos visuomenės dalį.

Viena iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos mokslinių

tyrimų temų yra suicidinio ir homicidinio elgesio tyrimai. dar 1996 m. prof. A. dem-binskas ir doc. A. Navickas už mokslinį darbą „Savižudybių lyginamoji analizė Lie-tuvoje 1930–1940, 1980–1989 ir 1990–1996

Page 32: Spectrum Nr. 23

30

t e c h n o l o g i j o s

Informacijos blokų grandinėlės (angl. blockchain) technologija ir pastarojo laikotarpio technologiniai pasieki-

mai, tokie kaip lygiarangiai tinklai – P2P, gerai žinomi iš torrent failų dalijimosi, ir viešojo rakto kriptografija, taikoma elek-troniniame paraše, taip pat vieša sando-rių apskaita (angl. public ledger), taikant konsensuso (ang. consensus) algoritmus, pakeitė patvirtinimo ir pasitikėjimo vers-lo procesuose sampratą ir leido atsirasti technologiniam centralizuotų institucijų pakaitalui.

kaiP informacijos Blokų grandinėlės technologi-ja keičia centralizuotas sistemas? I Informacijos blokų grandinėlės (IBG) technologija galėtų būti apibūdinama kaip decentralizuotas

Informacijos blokų grandinėlės technologija keičia mūsų kasdienybę

doc. saulius masteika,kAuno humAnitArinis fAkultetAs

Šiuo metu nekilnojamojo turto sandoriai, verslo sutartys, nuo-savybę įteisinantys dokumentai ar kiti centralizuotai registruo-jami duomenys neįsivaizduojami be sandorius ar įrašus pa-tvirtinančių tarpininkaujančių institucijų: valstybinių registrų centrų, statistinės informacijos archyvų, bankų, audito kompa-nijų, notarų kontorų, centrinių vertybinių popierių depozitoriu-mų ir t. t. Šie tarpininkai patvirtina ir garantuoja sandoriuose dalyvaujančių šalių tapatybę, nuosavybės teises ar registrinių įrašų legalumą. Tačiau naujausi pasiekimai kompiuterinių tech-nologijų srityje leidžia kurti alternatyvas šioms centralizuotoms tarpininkaujančioms institucijoms.

trax

pay.

com

nuo

tr.

SPECTRUM 2015/2

Page 33: Spectrum Nr. 23

31SPECTRUM 2015/2

kompiuterinis tinklas, leidžiantis atsirasti pasitikėjimui tarp verslo vienetų ar indi-vidų, kurie turi pagrindo ir nepasitikėti vieni kitais. oksfordo universiteto žo-dyne IBG apibūdinama kaip skaitmeni-nė sandorių registravimo knyga, kurioje atlikti sandoriai, naudojant kriptografi-nę valiutą, atvirai įrašomi chronologine tvarka. Toks skaitmeninis registras IBG technologijoje keičia archyvinių įrašų patvirtinimo ir pasitikėjimo užtikrinimo procedūras. 2008 m. finansinė krizė pa-saulyje priminė apie tarpusavio pasiti-kėjimo versle svarbą. Kai bankai nustojo skolinti vieni kitiems, dėl pasitikėjimo ir skaidrumo trūkumo sutriko ar net nu-trūko finansiniai atsiskaitymai, pasidarė neaišku, kurie bankai realiai yra mokūs, o kurie – ne. Buvo suabejota tarptauti-nių reitingų agentūrų patvirtintais įmo-nių skolinimosi reitingais, finansinėmis ataskaitomis, nekilnojamojo turto kreditų draudimo patikimumu, centrinių bankų statistika. Galbūt pasitikėjimo krizė fi-nansinių rinkų sektoriuje 2008 m. kartu su technologine pastarojo dešimtmečio pažanga ir lėmė IBG technologijos atsira-dimą, o ši turėtų padėti sukurti atviresnę ir skaidresnę informacijos registravimo ir patvirtinimo sistemą – alternatyvą cen-tralizuotoms ir gana dažnai monopoli-nėms agentūroms ar statistikos departa-mentams.

iBg technologijų Pritai-kymo PavyzdŽiai I IBG technolo-gija nėra mokslinės fantastikos produktas, ji jau testuojama praktikoje. Pavyzdžiui, JAV registruota mirror.co („Vaurum Labs, Inc.“) įmonė siekia suteikti paslaugas, pa-grįstas virtualių-kriptografinių valiutų ir IBG technologijos panaudojimu, kai su-daromos sąlygos prekiauti finansų rinko-se. IBG technologiją bandoma pritaikyti ir necentralizuotam įvairių rūšių turto re-gistravimui. Esminis reikalavimas, kuris tokiu atveju keliamas – kad registruoja-mas turtas turėtų vertę ir būtų vienetinis, t. y. unikalus. Vienu iš geriausių IBG tech-nologijos taikymo pavyzdžių registruo-jant turtą galėtų būti „Barclays“ iniciatyva sukurti prekybinį tinklą, kuriame būtų registruojami brangakmeniai ir sandoriai su jais. dėl šios iniciatyvos atsirado ever-ledger.io įmonė Londone, su kurios pagal-ba bandoma spręsti nelegalios prekybos, vagysčių ir neregistruotų brangakmenių

pardavinėjimo problemą. Sukčiavimo atveju, kai bandoma parduoti internetu tą patį brangakmenį antrą kartą arba vogtą brangakmenį, arba tokį, kokio pardavė-jas nė neturi, to padaryti nepavyksta, nes prekybos brangakmeniais kompiuterinis tinklas informacijos blokų grandinėlėje šiuos sukčiavimo atvejus identifikuoja, t.y. neradęs duomenų apie konkretų bran-gakmenį istoriniuose įrašuose ar identifi-kavęs nechronologinę prekybos seką san-dorio tiesiog nepatvirtina.

Žemės sklypų nuosavybės teisių regis-travimas – tai dar vienas bandymo pritai-kyti IBG technologiją pavyzdys. Pasaulyje susiduriama su problema, kai dėl archy-vinių bylų nebuvimo, netikslių registrinių įrašų ar tiesiog neefektyvios registro cen-trų veiklos yra daug neregistruotų žemės plotų. Neidentifikuoti savininkai, negali-mi prekybos žeme sandoriai, neprižiūri-mos teritorijos. Tai ypač aktualu mažiau išsivysčiusiuose pasaulio regionuose, kur ir pati rizika prarasti vienoje duomenų bazėje sukauptą informaciją yra dides-nė. Galbūt dėl šios priežasties Hondūro vyriausybė, bendradarbiaudama su JAV įmone „Factom Inc.“, ryžosi panaudoti IBG šalies žemėms registruoti ir sando-riams su žeme fiksuoti.

Vienas iš žinomiausių IBG praktinio taikymo pavyzdžių – virtualios, arba kriptografinės, valiutos Bitcoin sukūri-mas. Kiekvienas iš decentralizuotos krip-

tografinės valiutos dalyvių gali turėti pil-ną koduotą atliktų sandorių su šia valiuta išklotinę, vadinamąją IBG kopiją, kuri panaikina centralizuotos duomenų bazės poreikį. Naujausi informacijos blokai, saugantys įrašus apie atliktus sandorius, prie IBG prijungiami linijiniu ir chrono-loginiu būdu. Net ir pats seniausias įrašas grandinėje yra išsaugomas, žinomas ir tinklo narių patvirtintas. Tokias kripto-grafines valiutas kaip Bitcoin (BTC), Lite-coin, Namecoin ir daugelį kitų būtų galima apibūdinti kaip žetonų rinkinius, kurie veikia kaip informaciją patvirtinantys šaltiniai ar tiesiog kontraktai. Kriptogra-finės valiutos vertė ir perkamoji galia šiuo atveju yra antrinė, o ne esminė jos funk-cija. Galbūt dėl šios priežasties formuojasi nuomonė, kad nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu brangiausia BTC valiuta išliks kaip valiuta, ar ne, pati IBG technologija naudojant BTC valiutą neabejotinai turi perspektyvią ateitį. IBG technologija, be decentralizavimo savybės, yra ir ekono-miškai naudinga, nes ji mažina centrali-zuotų duomenų bazių administravimo są-naudas, žmogiškųjų klaidų ir biurokratijos riziką. Tikriausiai būtent dėl ekonominės naudos IBG technologija susidomėjo ne tik tokios gerai žinomos įmonės ar bankai kaip „Nasdaq“, UBS, IBM, „overstock“, LHV bankas ir kt., bet ir atskiros savival-dybės ar net valstybės, kaip Meno sala, Singapūras. Meno saloje vyriausybė IBG

Kriptografinių valiutų pavyzdžiai shapeshift.io nuotr.

Page 34: Spectrum Nr. 23

32 SPECTRUM 2015/2

t e c h n o l o g i j o s

technologiją naudoja įmonėms registruo-ti. Singapūro centrinis bankas finansuoja archyvinių registravimo sistemų, pagrįstų IBG technologija, kūrimą. Taip siekiama panaudoti decentralizuotų sistemų pri-valumus: atvirumą ir skaidrumą, registrų vedimo ir aptarnavimo greitį, mažesnes administravimo sąnaudas, didesnį atspa-rumą netikėtiems centralizuotų sistemų gedimams.

socialinė iBg technologi-jos reikšmė I Pastarojo laiko socia-linių tinklų (Youtube, Facebook, Wikipedia ir pan.) populiarumas internete ir šiame straipsnyje apžvelgiamos IBG technologi-jos plėtra yra nulemta ir žmogaus, kaip so-cialinės ir visuomeninės būtybės, prigim-ties. Lygindami, pavyzdžiui, Facebook‘ąsu IBG, galime rasti daug panašumų ska-tinant bendruomeniškumą ir dalijimąsi informacija. Tačiau reikėtų identifikuoti ir esminį šių technologijų skirtumą. Face-book‘as – tai centralizuota „Facebook, Inc.“ įmonė. Tuo tarpu pirminis IBG technologijos sumanymas – tai atvira, ne-priklausanti vienai įmonei ir nepajungta centralizuotam valdymui informacijos įrašų patvirtinimo paslauga, kurios prie-žiūra perduodama IBG technologija pa-grįstam kompiuteriniam tinklui internete. Nesunku nuspėti, kad decentralizacijos skatinimo dabartinės monopolijos nepa-laiko. Tad galima tikėtis tarpinių verslo schemų, kai nauji verslo sprendimai, pa-grįsti IBG technologija, monopolijų bus bandomi taikyti remiantis ankstesniu požiūriu. Tokių bandymų pavyzdžiai ga-lėtų būti bristolpound.org, AmazonCoin ar Citibank virtualios valiutos. Tačiau šių įmonių siūlomi sprendimai, paliekantys centrinio reguliavimo ir korporatyvinio verslo veikimo principus, prieštarauja pa-čiai IBG technologijos idėjai. Galbūt dėl šios priežasties centralizuotos, tiesiogiai kontroliuojamos kriptografinės valiutos, nors ir paremtos IBG technologija, gali būti suprastos visuomenėje kaip mažiau patikimos, tarsi nuosavybės teise priklau-santis lokalios reikšmės elektroninių žeto-nų rinkinys ar, kaip Amazon.com atveju, reklaminis nuolaidų kuponų ar dovanų kortelių pakaitalas, atliekantis tik marke-tingo funkciją.

Plačiąja prasme IBG technologija meta iššūkį egocentristiniam mąstymui. Skati-

namas savęs suvokimas ne kaip individo, bet kaip grupės ar bendruomenės atstovo, atviresnės visuomenės formavimasis, kai kažko panašaus kaip „centrinis komite-tas“ ar „didysis brolis“ nebelieka. Tokio skatinimo pavyzdžiai galėtų būti iš pirmo žvilgsnio keisti verslo modeliai, kaip atei-ties įvykių prognozavimo socialinis tin-klas augur.net, paremtas decentralizuota IBG technologija ir grindžiamas prielai-da, kad minios sprendimai yra efektyves-ni ir mažiau šališki, tad patikimesni nei pavienių ekspertų. Panašia prielaida, kad grupės narių priimami sprendimai yra efektyvesni už pavienių individų ar eks-pertų sprendimus, paremtas ir pastaruoju metu populiarėjantis sutelktinis, arba mi-nios (angl. crowdfunding), verslo finansa-vimo modelis. Tai inovatyvių projektų ar idėjų finansavimo būdas, kai tradiciniai finansavimo būdai bankuose ar kredito unijose negalimi. Sutelktinio finansavi-mosi, naudojant kriptografines valiutas, pavyzdžiai galėtų būti bnktothefuture.com ar startjoin.com portalai.

Kitas verslo modelio pavyzdys, nors dar ir nerealizuotas naudojant IBG tech-nologiją, bet taip pat atskleidžiantis žmo-gaus polinkį į bendruomeniškumą, yra populiarėjantys laiko bankai, pavyzdžiui, timebanks.org. Laiko bankai nėra naujas reiškinys visuomenėje, tačiau elektroni-nėje erdvėje atgijęs po 2008 m. finansinės

krizės, kai dėl finansinių atsiskaitymų su-trikimų grėsmės buvo ieškoma alternaty-vių tarpusavio atsiskaitymo formų atski-rose bendruomenėse. Kriziniu laikotarpiu tai buvo aktualu kai kurių Islandijos ar Ispanijos regionų bendruomenėse. Kad piniginių atsiskaitymų įšaldymo grėsmė nėra išnykusi, parodė ir 2013 m. finansi-nė krizė Kipre bei 2015 m. – Graikijoje. Kai šiose šalyse buvo įvesti suvaržymai naudotis piniginėmis lėšomis sąskaitose, smarkiai apribotas pinigų išgryninimas, kelioms savaitėms ir net mėnesiams su-stabdyti tarptautiniai pervedimai, komer-ciniai bankai „išėjo atostogų“, verslas ir bendruomenės ieškojo galimybių pereiti prie alternatyvių atsiskaitymo priemonių ar natūrinių mainų. Virtualūs pinigai ir tradicinės valiutos keitimas „laiko valiu-ta“ kriziniu finansinės sistemos atveju ga-lėtų tapti ne tik alternatyva natūriniams mainams ar tradiciniams pinigams, bet ir visuomenės bendruomeniškumą ska-tinančiu reiškiniu. Kol kas pasvarstymai, kad IBG technologija registruos ir ap-skaitys sandorius „laiko valiuta“, skamba neįtikėtinai, tarsi iš fantastinio filmo, kaip ir IBG pritaikymas decentralizuotai pro-cesų kontrolei pramonės ar žemės ūkio srityse. Pasitikėjimo korporatyviniais centralizuotais verslais ir priežiūros ins-titucijomis klausimas yra ypač aktualus globalinės prekybos plėtros sąlygomis,

shut

ters

tock

.com

nuo

tr.

Page 35: Spectrum Nr. 23

33SPECTRUM 2015/2

tad decentralizuotos, atviros ir skaidrios procesų kontrolės poreikis rinkoje nea-bejotinas, reikalinga tik technologija. Jau dabar galima išgirsti pasvarstymų, kaip IBG technologijos taikymas galėtų viešai patvirtinti ekologiško auginimo ar gamy-binio proceso nuoseklumą, naudotas ža-liavas ar medžiagas ir pan. Technologija, kai reikalingas atviras informacijos įrašų patvirtinimas, galėtų būti pritaikoma ir farmacijos, autorinių teisių, draudimo, audito bei kitose srityse.

iBg mokslinių tyrimų ir studijų PersPektyvos I IBG technologiniais sprendimais Vilniaus uni-versiteto Kauno humanitarinio fakulteto Informatikos katedroje domimasi nuo 2012 m. Šiuo metu daugiau dėmesio ski-riama virtualių valiutų taikymo versle ir formuojant investicinius portfelius ana-lizei. Pastaraisiais metais susijusia tema Finansų ir apskaitos katedroje buvo ap-gintas pirmasis magistrantūros studijų baigiamasis darbas. Apie IBG technologi-jos taikymą praktikoje ir šia technologija grindžiamų kriptografinių valiutų priva-lumus ir trūkumus su studentais disku-tuojama magistrantūros studijų pakopos programų „Apskaita, finansai ir banki-ninkystė“, „Verslo informacinės sistemos“, „Tarptautinio verslo vadyba“ ir bakalauro studijų pakopos programos „Finansų in-formatika“ paskaitose. Su IBG technolo-gijomis susijusios temos bus dėstomos ir šiemet startavusioje pirmosios pakopos studijų programoje „Finansų ir apskaitos taikomosios sistemos“.

IBG technologija – tai ir puiki moks-linių tyrimų sritis, kurioje liko gausybė neatsakytų klausimų: informacijos gran-dinėlės bloko optimalaus dydžio apskai-čiavimas ir padidinimas laiku, konsen-suso algoritmuose naudojamų protokolų skirtingoms kriptografinėms valiutoms parinkimas, teisiniai ir politiniai IBG technologijos taikymo aspektai, virtualios valiutos kasimo kompiuterinės įrangos tobulinimas ir t. t. Tačiau net ir radus at-sakymus į šiuos bei daugelį kitų moksli-nių tyrimų reikalaujančių klausimų liks sukurtų ir patobulintų IBG technologijų bei jų taikymo įvairiose srityse testavimo uždaviniai. Paradoksalu, tačiau IBG tech-nologija nėra mokslo institutų ar univer-sitetų produktas, tai – pavienių kūrėjų,

nepriklausomų nuo centralizuotų mokslo įstaigų, veiklos rezultatas. Todėl plėtojant IBG technologiją pagrindinė užduotis universitetams ar mokslo institutams yra šios technologijos testavimas ir bandy-mas iš anksto identifikuoti galimas tech-nologijos taikymo rizikas bei tobulinimo galimybes. IBG technologijos ir kripto-grafinių valiutų testavimo keliu jau žen-gia nemažai tokių pasaulyje pirmaujančių universitetų kaip Masačiusetso technolo-gijos institutas, startavęs su MIT Bitcoin

projektu, Stanfordo universitetas, įkūręs tyrimų grupę bitcoin.stanford.edu, Kara-liškasis Londono koledžas, įkūręs krip-tografinių valiutų tyrimų ir inžinerijos centrą, ir daugelis kitų.

Belieka tikėtis, kad IBG kompiuteri-nė technologija, jungianti informatikos, technologijos, verslo, finansų ir ekono-mikos, teisės, sociologijos bei politikos sritis, atvers naujų kūrybinių galimy-bių tyrinėtojams ir inovatyviems versli-ninkams.

Mikroschemų rinkinys, naudojamas kriptografinių valiutų kasybojebi

tfur

y.or

g nu

otr.

Page 36: Spectrum Nr. 23

34 SPECTRUM 2015/2

Unikumai ir raritetai Vilniaus universiteto muziejuje

VytAutAs gricius,vu muziejaus rinkinių skyrius

Tarp Vilniaus universiteto muziejuje sau-gomų retų eksponatų yra du didieji iškilieji Kauno universiteto spaudai, kurie žymėjo visų bakalaurų, magistrų diplomus ir puošė universiteto reprezentacinius raštus, ir du XIX a. vidurio grafikos albumai – raritetai, vieninteliai egzemplioriai Lietuvoje.

lietuvos ir vytauto didŽiojo universitetų sPaudai I Vilniaus universiteto muziejus saugo du Kauno universiteto spaudus: Lietuvos universiteto (atidarytas 1922 m. lap-kričio 16 d.) ir Vytauto didžiojo universiteto (1930 m., minint kunigaikščio Vytauto didžiojo 500 metų mir-ties sukaktį, Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto didžiojo universiteto vardas) didžiuosius iškiliuosius spaudus.

Lietuvos universiteto antspaudas lakoniškas ir da-lykiškas: centre išraižytas Vytis, aplink jį įrašas „SI-GILLUM MAGNUM UNIVERSITATIS LITUANIAE ◦1922◦“. Nėra nurodyta nei antspaudo eskizo autoriaus, nei raižytojo inicialų. Vytauto didžiojo universiteto spaudo autorius – dailininkas, Kauno meno mokyklos dėstytojas Adomas Varnas. Spaudo kompozicija pana-ši į Lietuvos universiteto antspaudo, tik vietoj Vyčio įkomponuotas stilizuotas Vytauto didžiojo majestoti-nis antspaudas.

Vytautas pradėjo naudoti naująjį majestotinį ants-paudą apie 1407 m. Karališko tipo (nors ir naudojant kunigaikštiškas insignijas) majestotinis antspaudas buvo simbolinė suverenaus valdovo manifestacija, ku-rią išreiškė antspaude pavaizduotas monarcho soste sė-dintis asmuo. Tai vienintelis išlikęs tikras, autentiškas Vytauto portretas.

Lietuvos universiteto spaudas

Vytauto Didžiojo majestotinis antspaudas

p a v e l d a s

Kauno universiteto spaudai ir Artūro Bartelio piešinių albumai

Page 37: Spectrum Nr. 23

SPECTRUM 2015/2 35

Unikumai ir raritetai Vilniaus universiteto muziejuje

Ø – 73 mm, h – 20 mm. Lietuvos universiteto ir Vytauto didžiojo uni-versiteto spaudų dydis ir diametras identiški.

artūro Bartelio satyrinių Piešinių alBumai ILabai reti yra ir Vilniaus universiteto muziejuje saugomi du XIX a. vi-durio grafikos albumai – dailininko Artūro Bartelio karikatūrų ciklai su tekstu: „Pan Eugeniusz“ („Ponas Eugenijus“) ir „Pan Atanazy Skorupa człowiek postępowy“ („Ponas Atanazas Skorupa – pažangus žmogus“).

Grafikas Artūras Bartelis gimė 1818 m. Vilniuje, dailės dalykų mokėsi Peterburge ir Paryžiuje. Baigęs studijas, gyveno Lietuvoje, dirbo grafo Mykolo Tiškevičiaus Astravo (Biržų majoratas) dvaro valdytoju. daly-vavo 1863 m. sukilime Biržų apskrityje, o numalšinus sukilimą buvo priverstas persikelti į Varšuvą, vėliau gyveno Krokuvoje. dirbo žurna-listo darbą. Labiausiai žinomas kaip karikatūrininkas. Mirė 1885 m. Krokuvoje.

originali A. Bartelio pavardės transkripcija – Bartels arba Barthels (tai vokiška pavardė, šios giminės šaknis galima aptikti Pomeranijoje). Lietuviškoje terminijoje kartais sakoma Bartelsas, o meiliai skamban-

Lietuvos universitetui suteikus Vytauto didžiojo var-dą, iškilo naujo antspaudo poreikis. Vytauto didžiojo majestotinio antspaudo pasirinkimas buvo didelė nau-jojo universiteto antspaudo kūrėjų sėkmė. Matyti, kad majestotinio antspaudo originalas pasirodė naujojo antspaudo kūrėjams nepakankamai „didingas“, todėl atsirado detalių iš vėlesnių Vytauto portretų. Spaude valdovo figūra, sostas, drabužiai stilizuoti, nutolę nuo originalo. Voluinės kryžius, Trakų pėstininkas ir Kije-vo lokys – dingę. o pats valdovas – nei mažo ūgio, nei lieknos figūros, kaip jis vaizduojamas originale. Aplink jį įrašas „VyTAUTI+MAGNI+UNIVERSITATIS+SIGILLUM+MAGNUM+CAUNAE“. Apačioje – Gedimi-no stulpai.

Ant spaudo šono išgraviruoti autoriaus ir graverio inicialai: „VARNAS dELT. KAUNAS 1931 EM LIN-dAUER SCUPT PARIS“ (Piešė [A]. Varnas Kaune 1931 [m.] Raižė Em. Lindauer [Edmond-EmileLin-dauer] Paryžiuje).

Antra didelė spaudo autorių sėkmė – graverio pasi-rinkimas. Emilis Lindaueris (1869–1942) buvo garsaus Paryžiaus graverio Emilio Perino (d‘Émile Perrin) mo-kinys, sukūręs „Piastrų“ monetas prancūzų Indokinijai ir Lindauerio tipo franko monetas, naudotas Prancūzi-joje 1914–1946 m. Medinė rankena neišlikusi: spaudo reverso pusėje matyti jos tvirtinimo žymės. Plienas,

Vytauto Didžiojo universiteto spaudas

„Pan Atanazy Skorupa człowiek postępowy“ („Ponas Atanazas Skorupa – pažangus žmogus“). Albumo viršelis

Page 38: Spectrum Nr. 23

p a v e l d a s

Iliustracija: „Tėvų gimtasis namas“ ir naujasis itališkas „Palazzo“ su „kūdra be žuvų“ kiekvieną pavasarį„Pan Eugeniusz“ („Ponas Eugenijus“). Albumo viršelis

Iliustracija: „Ponas Eugenijus“ ir dėdė

36 SPECTRUM 2015/2

tis Bartelis galbūt yra šio asmens globėjų –grafų Tiškevičių „produktas“. Bent jau My-kolas Tiškevičius į savo Biržų dvaro valdy-toją kreipdavosi „Kochany Bartelku“.

A. Bartelis – vienas populiariausių Lie-tuvos dailininkų XIX a. viduryje – piešė valstiečius, žydus, valkatas, moteris ir ka-reivius, tačiau pagrindinis jo „arkliukas“ buvo aristokratai. Jis pats buvo kilęs iš šio luomo (manoma, kad buvo nesantuokinis kunigaikščio Leono Jeronimo Radvilos sū-nus). Bajorus ir didikus jis ypač aštriai ir kibiai ironizavo. Būtent „šlėktiškoji“ Lenki-

jos ir Lietuvos visuomenė, gyvenusi buvu-sios Abiejų Tautų Respublikos prisiminimų ir modernių iššūkių kontekste, užfiksuota „auksinėje“ A. Bartelio serijoje, kurią Pary-žiuje „Vilniaus albume“ (6 serija) 1858 m. išspausdino Jonas Kazimieras Vilčinskis.

Iš įspūdingo „Papročių eskizų“ („Szkice obyczajowe“) trilogijos ciklo „Poną Atana-zą Skorupą – pažangų žmogų“ A. Bartelis dedikavo Mykolui Tiškevičiui, o „Poną Eu-genijų“ – Marijai Radvilaitei Tiškevičienei. Vilniaus universiteto muziejui trūksta tre-čiosios dalies: „Lapogrosze“ („Skatikgau-

džiai“). Pirmame albume pasakojama apie poną Atanazą, kuris buvo kilęs iš kuklių ba-jorų šeimos, tačiau nusprendė esąs pažangus ir sugrįžęs iš užsienio šalių ėmė reformuoti jam paliktą tėvų ūkį. Virėją ir kamerdinerį parsivežė iš Prancūzijos, arklides perleido anglui, sodą ir ūkį patikėjo vokiečiui, gar-saus vokiečių agronomo Albrechto Tėro (Thaer) mokiniui, o iš tikrųjų – nusigyvenu-siam muilo virėjui iš Ščecino, galų gale nu-griovė gimtuosius namus ir pasistatė itališ-ko stiliaus rūmus. ėmėsi begalės „pažangių projektų“, juos visus puolė įgyvendinti vienu metu, kol paskendo skolose ir dėl kraičio, be meilės, vedė. Žmona Rožė viską grąžino į senas vėžes – užsiėmė žemdirbyste ir tuo, ką iki šiol dirbo Atanazo protėviai, tačiau, neturėdama ką mylėti, mylėjo tik pinigus, o Atanazas liko jos išlaikytiniu.

Kitame satyrinio pobūdžio albume kal-bama apie poną Eugenijų, vieną garsiau-sių Varšuvos vakarėlių liūtų, kuris pralošęs visą savo turtą ir sulaukęs teismo vykdytojo (komornik sądowy) prisiminė, kad kažkur Lietuvoje gyvena gerbiamas dėdė (motinos brolis). Patekęs į lietuviško kaimo aplinką jis nori nenori turi atsisakyti savo ankstesnių įpročių ir pats tampa geru ūkininku, veda iš išskaičiavimo, susilaukia trijų vaikų, priau-ga svorio ir kalba apie alaus akcizus vietoj tuščių plepalų. Iliustracijose taikliai charak-terizuojami veikėjai, nevengiama satyros, trumpais epizodais rutuliojamas siužetinis pasakojimas.

Išskirtinė albumo puošmena – grakščios, lengvos ir išraiškingos vienos iš geriausių pasaulyje litografijos dirbtuvių – firmos „Lemercier“ meistrų litografijos.

E. Kurausko fotokopijos

Page 39: Spectrum Nr. 23

s v e č i a i

37SPECTRUM 2015/2

Spalio 7–8 d. Vilniaus universitete lankėsi Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija. Karališ-

koji pora į Vilniaus universitetą sugrįžo po 23 metų.

„dėmesys mūsų Alma Mater rodo uni-versiteto svarbą tiek Lietuvoje, tiek visame regione. didžiuojamės stipriu Švedijos ins-tituto premija įvertintu Skandinavistikos centru, padėjusiu pamatą šios krypties stu-dijoms Lietuvoje“, – sakė Vilniaus universi-teto rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Pirmąją vizito dieną karališkoji pora lan-kėsi Vilniaus universiteto bibliotekos Moks-linės komunikacijos ir informacijos centre, dalyvavo Švedijos instituto ir Lietuvos neį-galiųjų forumo surengtos fotografijų paro-dos „AccessAbility“ atidaryme.

Antrąją dieną karalienė Silvija Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje susitiko su rektoriumi prof. A. Žu-kausku ir Skandinavistikos centro dėstyto-jais, neformaliai pabendravo su devyniomis Vilniaus ir Klaipėdos universitetų studentė-mis ir Skandinavistikos centro įkūrėja doc. Ērika Sausverde.

Jos didenybė Šv. Jonų bažnyčioje klausėsi jos garbei atliekamos Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“.

Pirmą kartą Vilniaus universitete Švedijos monarchai lankėsi 1992 m. spalio viduryje. Tąkart jie apžiūrėjo Martyno Mažvydo „Ka-tekizmą“, su Švedija susijusias senoviškas knygas, aplankė tuometę Skandinavistikos katedrą, pasirašė garbės svečių knygoje.

„Spectrum“ inform.

Karaliskojo vizito akimirkos

V. Jadzgevičiaus nuotraukos

Page 40: Spectrum Nr. 23

38 SPECTRUM 2015/2

l a i k o p ė d s a k a i s

Svajone – karunuotimusu Alma Mater

Stovėdami priešais centrinius Vilniaus universiteto rūmus Bi-bliotekos kieme ir pakėlę galvas šiandien matome vieną seno-sios universiteto observatorijos bokštą – rytinį. Dailininko Jono Kazimiero Vilčinskio (1806–1885) litografijoje (Philippe Be-noit. Generalgubernatūros rūmai ir astronomijos observatorija Vilniuje) aiškiai matyti du bokštai. Nors antrojo bokšto nėra, bet idėja jį atstatyti – gyva.

nijolė Bulotaitė

Universiteto observatorijos įkūrėjas Tomas Žebrauskas suplanavo puoš-nų dvibokštį pastatą. Projektas su

dviem bokštais gerai matyti ir observatorijos fundatorės Elžbietos oginskaitės-Puzinienės portrete, nutapytame Ignoto Egenfelderio. 1753 m. buvo įkurta astronomijos observa-torija. Ant jėzuitų laikais statyto pastato už-statyta Baltoji salė ir du bokštai. Abu bokštai nukentėjo per 1876 m. gaisrą, bet po jo išliko ir buvo sutvarkytas tik vienas – rytinis.

1985 m. parengtas projektas restauruoti Vilniaus universiteto bibliotekos Baltąją salę ir observatorijos rytinį bokštą pagal išlikusią ir archyvuose surinktą medžiagą. Baltoji salė restauruota, atstatytas iš dalies nugriautas rytinis bokštas, o vakarinis liko tik senuose planuose ir graviūrose.

Jau kurį laiką sklandė kalbos apie siūlymus atstatyti antrąjį senosios Vilniaus universite-to observatorijos bokštą. Vienas aktyviausių šios idėjos rėmėjų – ilgametis Alytaus ekspe-

rimentinio namų statybos kombinato direk-torius Vladas Steponavičius, neseniai atšven-tęs devyniasdešimtmetį. Jis dirbo tvarkant ir restauruojant Prezidento rūmus S. daukanto aikštėje, bendradarbiavo su Panevėžio staty-bos trestu. Tuomet per 14 mėnesių labai susi-telkus pavyko rūmus sutvarkyti. Archeologi-nių tyrimų darbai buvo atliekami net trimis pamainomis.

V. Steponavičius prisiminė, kad rengiantis Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui jam

E. Kurausko nuotr.

Page 41: Spectrum Nr. 23

39SPECTRUM 2015/2

Stanislovas Januškevičius. Astronomijos observatorija. Vilniaus universitetas

Ignotas Egenfelderis. Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės portretas

skambino tuometinis universiteto rektorius profesorius Jonas Kubilius – prireikė kon-sultacijos norint perdažyti universiteto pas-tatus jugoslaviškais dažais. V. Steponavičius, apžiūrėjęs rūmus, pasiūlė pirma pasirūpinti stogais. Tada jis ir atkreipė dėmesį į išliku-sį observatorijos bokšto pamatą – būtent to bokšto, kuris sudegė 1876 m. Jau tada jis siūlė atstatyti bokštą, bet J. Kubilius pasakė, kad ir taip neramu, neaišku, ar galės atšvęsti jubiliejų, ir nenori erzinti sovietinės valdžios. Tais laikais norint išlikti reikėjo diplomatijos.

Bėgo laikas, į V. Steponavičių pagalbos tvarkant pastatus kreipėsi kitas rektorius –profesorius Rolandas Pavilionis. Tuomet buvo tariamasi ir su Prezidentu Algirdu Bra-zausku, kurį V. Steponavičius gerai pažinojo. Pasinaudodamas draugiškais santykiais, jis vėl pasiūlė atstatyti bokštą, bet dėl planuo-jamų Prezidento rūmų restauravimo darbų A. Brazauskas to daryti nebenorėjo, vengda-mas galimų kaltinimų dėl per didelių užmo-jų. Tuo metu dar buvo tvarkomi ir Signatarų namai, Valdovų rūmai. V. Steponavičius pri-

siminė, kad R. Pavilionis jam yra sakęs, jog jis ir su skulpto-riumi Stanislovu Kuzma kalbėjęs. S. Kuzma ir skulptorius Vy-tautas Navickas buvo sutikę parengti projektą. Bet sumanymo nepavyko įgyvendinti.

„Mano pagrindinis tikslas – atstatyti bokštą. Tai stiprybės, vienybės simbolis. Padarykime tai, atstatykime bokštą. Atsta-tytos Katedros skulptūros, baigiami atstatyti Valdovų rūmai. Uždėkime karūną ir Alma Mater, papuoškime ją valstybės žen-klais. Prašau dievo pagalbos. Be bokšto pastatas tarsi kreivas, griūva visa kompozicija. Tarsi paukštis be vieno sparno“, – krei-piasi į visus V. Steponavičius.

Padaręs aprašą, surinkęs ikonografinę medžiagą, V. Stepona-vičius išsiuntinėjo tai visiems galimiems rėmėjams, taip pat ir Prezidentei daliai Grybauskaitei. Prezidentės spaudos atstovė pranešė, kad ji žiūri į atstatymą labai palankiai.

V. Steponavičius yra kalbėjęs apie bokšto atstatymą su prem-jerais A. Butkevičiumi, G. Kirkilu, europarlamentaru J. Palec-kiu, Seimo nare profesore A. Pavilioniene. Jis guodžiasi, kad valdžios keičiasi, o bokšto taip ir nepavyksta atstatyti, nors pro-jektui nereikia daug lėšų.

Bokšto atstatymo idėja vis atgyja ir atgyja. Universiteto ini-ciatyva 1990 m., vadovaujant R. Pavilioniui, gautas užsakymas parengti pastogės ir vakarinio bokšto atkūrimo darbus, tačiau projektas nebuvo įgyvendintas. Architektas, paminklotvarkos ekspertas Antanas Gvildys sako: „Pasikeitė projektavimo ir restauravimo taisyklės, todėl projektas turėtų būti rengiamas iš naujo, svarstoma su specialistais ir visuomene, ar atkurti tokį, koks buvo, ar tokį, kaip rytinis, kurį projektavo architektas T. Žebrauskas. Gal universitetui reiktų pratęsti muziejinę funk-

Nuotr. iš VU arch.

Nuotr. iš VU bibliotekos fondų

Page 42: Spectrum Nr. 23

40 SPECTRUM 2015/2

J. K. Vilčinskio (1806–1885) litografija. Philippe Benoit. Generalgubernatūros rūmai ir astronomijos observatorija Vilniuje

ciją įsisavinant pastogės erdves. Manau, bokštą reikėtų atstatyti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, būtų atkurta tūrinė erdvinė universiteto rūmų struktūra. Tai univer-siteto vizitinė kortelė. Kitas dalykas, kad universiteto observatorija su sale ir bokštais savo puošnumu, reikšme nenusileido pana-šiems kitų universitetų objektams tuome-tinėje Europoje. Tuo tik parodytume, koks Vilniaus universitetas senas, puošnus, ir tarsi užbaigtume visą S. daukanto ir uni-versiteto aikščių tūrinę erdvinę struktūrą.“

Vilniaus universiteto Plėtros direkcijos projektų vadovas Algimantas Lipinaitis, di-delis šio bokšto atstatymo entuziastas, daug prisidėjęs prie Šv. Jonų bažnyčios varpinės restauravimo iniciatyvos, patikino, kad

bokšto atstatymas neturėtų būti nei sudė-tingas, nei brangus projektas, juolab kad Vilniaus universitetas turi didelę patirtį renovuojant, konservuojant ir atnaujinant architektūrinio ansamblio objektus (varpi-nės renovacija ir pritaikymas turizmo rei-kmėms, bibliotekos renovacijos projektai).

„Pats universitetas nebūtų pajėgus finan-suoti tokio objekto. daugiau pastangų reik-tų gauti ir užsitikrinti finansavimą“, – tvirti-na A. Lipinaitis.

Įdomu, koks dabar būtų visuomenės po-žiūris į bokšto atstatymą? Juk žmonės į visus naujus projektus linkę žiūrėti labai kritiškai. „Reikia manyti, kad būtų įvairių nuomonių –palankių ir nepalankių, bet manau, kad dominuotų palanki nuomonė. Jei atidžiau

pažvelgtume į mūsų senojo ansamblio vaiz-dą, be abejonės, pamatytume, kad kažko čia trūksta. Žmonės tiesiog įprato nematyti to, ko nėra, bet atidžiau pasižiūrėjus matyti, kad įėjimas deformuotas“, – įsitikinęs dide-lę patirtį turintis projektų vadovas A. Lipi-naitis.

V. Steponavičiaus kreipimasis, noras ir viltys kelia pagarbą. Ar yra šansų, kad jis sulauks projekto įgyvendinimo? „Kalbant apie Vladą Steponavičių, tai didelė moralinė parama objektui, bet pradžių pradžia buvo Rolando Pavilionio idėja. Šių dviejų žmo-nių vardai man įprasmina šį projektą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad ir dabartinė universi-teto vadovybė jį palaikys ir parems“, – sako A. Lipinaitis.

l a i k o p ė d s a k a i s

Nuotr. iš VU bibliotekos fondų

Page 43: Spectrum Nr. 23

41SPECTRUM 2015/2

Nuo gegužės mėnesio žiniasklaidoje mirgėjo pra-nešimai apie pavojų senovinio Palmyros miesto iš-likimui, o paskui – vaizdai, kaip Islamo valstybės kariai sprogdina šventyklas. Sirijoje, oazėje į šiau-rės rytus nuo Damasko dykumos esantis Palmy-ros miestas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tai vienas didžiausių ir geriausiai išlikusių antikos miestų.Žinoma, istorinių vertybių naikinimas neprilygsta žmogaus gyvybės atėmimui, bet, matyt, tokios ak-cijos turi simbolinę reikšmę, kurią norisi suprasti. Tad kodėl Islamo valstybė naikina vertingą istorinį paveldą, griauna žymiąsias Palmyros šventyklas, kurias pamatyti svajoja daugelis pasaulio turistų, istorikų, archeologų?Atsako Maritana Larbi, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja.

Kodel naikinama Palmyra?

Kodėl Islamo valstybės akcijos nukreip-tos į senovės vertybes?

Tai vienas iš teroro būdų, kurį jie puikiai išmano ir naudoja norėdami įžeisti Vaka-rų pasaulį, parodyti jo bejėgiškumą. Pri-siminkime, kaip 2001 m. Talibano kariai sunaikino Bamijano Budos monumentus Afganistane ir kokį rezonansą tai sukėlė Vakarų pasaulyje. Norėdami efektyviau pasiekti savo tikslą, jie naudoja informa-cines technologijas, filmuoja viską – net egzekucijas. Ne visi meno objektai naiki-nami, nes iš to galima ir pasipelnyti. Smul-kesnius objektus, kurie lengvai transpor-tuojami, jie parduoda juodojoje rinkoje

a t s a k o e k s p e r t a i

Nuotr. iš VU bibliotekos fondų

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Page 44: Spectrum Nr. 23

42 SPECTRUM 2015/2

ir perka ginklus. Pagrindinis klausimas yra tokių naikinimo akcijų legitimacija, kurios ieškoma islamo etikos kontekste. Kova su politeizmu / klaidatikyste, taigi ir ikonoklazmas yra vienas iš pagrindinių iššūkių musulmonams nuo pat islamo at-siradimo, ir nesvarbu, ar tai ideologinė, ar fizinė kova. Islamo valstybė, 2014 m. paskelbusi save kalifatu ir taip demons-truodama savo hegemonines ambicijas, prisistato kaip tikrųjų islamo vertybių atkūrėja. Pranašo Mahometo laikai jiems yra visuomeninės ir politinės santvarkos idealas, kurio bandoma siekti. Mahometo biografijoje minimi istoriniai įvykiai, kai 630 m. užkariavęs Meką jis liepė sunai-kinti Kabos šventykloje esančius pagonių stabus, taip pat stabus kituose kaimyni-niuose miestuose. Akivaizdu, kad Islamo valstybės atstovai seka pranašo pavyzdžiu. Mahometo gyvenimas (suna) ilgainiui įgijo šventumo statusą, o islamo teologi-joje ir teisėje visais laikais vyko diskusija, ar pranašo Mahometo suną savo reikšme galima prilyginti Koranui, kuris yra dievo žodis par excellence ir aukščiausioji etinė

vakaruose. Pirmosios islamiškosios Uma-jadų dinastijos (661–680) politinis ir kul-tūrinis centras įsikūrė Artimuosiuose Ry-tuose, damaske. Užkariaudami svetimas kultūras ir atrasdami ten esančias verty-bes jie nieko negriovė, nei Petros, nei Pal-myros, nei kitų miestų. Įvertinę svetimų kultūrų technologinius bei dvasinius pa-siekimus juos adaptavo savojoje vardan islamo. Kaip pavyzdį galima paminėti damaske išlikusią Umajadų mečetę (706), kurios sienos išklotos puikia bizantiško stiliaus mozaika, o pastato planas primena krikščioniškųjų bazilikų. Šį pastatą kalifui al-Walidui (705–715) kūrė iš priešiškos Bizantijos pakviesti meistrai. Jordanijo-je esančios įžymios kitų Umajadų kalifų dykumų pilys ir pirčių kompleksai, kurių interjeras neretai buvo išpuoštas erotinė-mis moterų statulomis, mozaikomis arba freskomis, byloja apie šių valdovų hele-nistinį požiūrį į pasaulietinį gyvenimą. Kita vertus, VIII a. pradžioje užkariavę Vidurinę Aziją musulmonai buvo šoki-ruoti radę budistinę ikonografiją, kuri nesuderinama su musulmonų religine

bei teisinė instancija, ir koks hierarchinis santykis tarp šių dviejų pagrindinių šalti-nių.

Ar, be Mahometo, islamo istorijoje dar buvo tokių laikotarpių, kai naikintos svetimos istorinės vertybės?

Pranašo Mahometo veiksmus sunku interpretuoti, neatsižvelgiant į istorines aplinkybes. Jis kovojo su savo politeisti-niais gentainiais. Galima teigti, kad tada tai buvo būtinybė. Šiuolaikiniai islamisti-niai judėjimai nesigilina į anų laikų įvykių interpretacijas istoriniame kontekste, o viską perima pažodžiui, net neabejodami jų teisėtumu. Būtų klaidinga teigti, kad toks požiūris į kitų kultūrų, kitų religijų vertybes vyravo visais laikais. Islamo kul-tūra nėra statiška, priklauso nuo sociali-nių, ekonominių bei politinių aplinkybių. Islamas yra labai įvairus, vienoks Arabijos pusiasalyje, kitoks Turkijoje ar Irane, o dar kitoks Indonezijoje.

Atsiradęs islamas sparčiai plito. Per pir-mąjį šimtmetį užkariauta teritorija plėtėsi nuo Kinijos rytuose iki Pirėnų pusiasalio

a t s a k o e k s p e r t a i

Nuotraukose – Palmyros miesto vaizdai

Page 45: Spectrum Nr. 23

43SPECTRUM 2015/2

etika. Šis paveldas tame regione beveik neišlikęs. Noriu paminėti vieną iš ryš-kiausių pavyzdžių islamo istorijoje – Mo-golų imperijos valdovo Akbaro didžiojo (1556–1605) pastangas tolygiai integruoti induistus ir musulmonus į visuomeninį ir politinį savo valstybės gyvenimą. Jis žengė radikalų žingsnį – įkūrė sinkretinę religiją din-i ilahi, kurioje susipynė iš pir-mo žvilgsnio visai nesuderinamos islamo ir induistų religijos etinės vertybės. Iš jų pagrindinė – universalioji religinė taika. Taigi svetimų vertybių naikinimas vardan ideologijos nėra būtinybė, tai daugiau su-siję su atskiromis istorinėmis asmenybė-mis ir aplinkybėmis. Islamui kaip religi-nei sistemai tai svetima.

Kaip mes, krikščioniškojo pasaulio at-stovai, turėtume reaguoti?

Pasyviai stebėti, kas vyksta Irake ir Si-rijoje, manau, nepriimtina. Nesu polito-logė, tad sunku atsakyti, kokių konkrečių veiksmų turėtume imtis. Manau, kad po-litikai turi ieškoti priemonių sustabdyti šį procesą. Visai tikėtina, kad po kurio laiko Artimuosiuose Rytuose turėsime dar vie-ną į Saudo Arabiją panašią valstybę, kuri, kaip žinome, nepaisant aukšto ekonomi-nio ir technologinio lygio, turi esminių problemų žmogaus teisių srityje.

Vakarų analitikai Islamo valstybės įkū-rimą prilygina XVIII a. Saudo Arabijoje kilusiam vahabitų judėjimui, iš kurio at-sirado moderni Saudo Arabijos valstybė. Islamo valstybės politiniai veiksmai ir ideologija atspindi anų laikų agresyvią vahabitų politiką ir bekompromisį elgesį su tais, kurie nepritarė jų islamo religi-jos suvokimui. Kalbant apie šventų vietų griovimą reikėtų prisiminti pranašo Ma-hometo kapo sunaikinimo planus Medi-noje, mieste, kuriame jis palaidotas. or-todoksinis sunitinis islamas, šiuo atveju vahabizmas, draudžia piligrimystę prie kapų, tai prilyginama stabmeldystei. o šiitai puoselėja piligrimystę, jiems šven-tųjų kapų lankymas yra prievolė. Šiuo metu pranašo Mahometo kapas yra aštrių diskusijų židinys pačiame islamo viduje. Jeigu jau keliamas klausimas apie prana-šo Mahometo kapo statusą, tai ką kalbėti apie Palmyros pagoniškas šventyklas?

Šių šventyklų naikinimą islamistai in-terpretuoja kaip džihadą, tai yra pastangas eiti dievo keliu. Sunaikinęs tai, kas buvo sukurta prieš islamą, vadinamuoju džahi-

lijos – nežinojimo ir barbarizmo laikotar-piu, gausi tik pliusus (hasanat) anapilyje. o mąstyti, ar šie paminklai vėliau galėtų atnešti kokią ekonominę naudą, neverta, nes atlygis po mirties yra vertingesnis nei visos šio pasaulio gėrybės.

Kaip į tai reaguoja kitų islamo šalių vadovai, politikai, žmonės?

Galiu tik dar kartą pabrėžti, kad islamas yra labai įvairus. Be abejo, tokios naikini-mo akcijos kelia pasipiktinimą daugeliui musulmonų. Kaip pavyzdį galiu pateikti Kaire įkurtą teisinę-teologinę islamiškąją instituciją dar al-ifta, vieną iš vyraujančių teologinių autoritetų islamo pasaulyje. Savo tinklalapyje ji smerkia šių šventyklų naikinimą, apeliuodama į tai, kad šis pa-veldas yra arabiškosios tapatybės dalis, ir įspėja dėl tolimesnių tokio pobūdžio nu-sikaltimų.

Maritana Larbi – Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja, Bonos uni-versitete studijavusi islamistiką, sociologi-ją, edukologiją ir arabų kalbą. Orientalis-tikos centre ji dėsto islamo kultūros istoriją, islamo meną, islamo teisę, koranistiką ir rašo disertaciją apie vieno X a. islamo tei-sininko etinį veikalą, domisi islamo etika.

Parengė Nijolė Bulotaitėwww.freeimages.com nuotraukos

Page 46: Spectrum Nr. 23

44 SPECTRUM 2015/2

a t s a k o e k s p e r t a i

„Žmonės, kaip ir visi gyvūnai, siekdami išgyventi, išlikti, būti sotūs, saugūs, galintys pratęsti savo giminę, gyventi geriau, malo-niau, patogiau, nuo neatmenamų laikų tel-kėsi į būrius, grupes, bendruomenes. Norint sustiprinti būriuose susitelkusių žmonių ga-lią ir komfortą, reikėjo užtikrinti glaudžią, operatyvią, patogią, taupią jos narių sąveiką, padedančią netrukdomai veikti įvairiausiose situacijose. Gyvendami oro erdvėje šiam tiks-lui žmonės sukūrė patogų ir galingą bendra-vimo įrankį – šneką“, – aiškina profesorius.

Šnekėdami žmonės gali bendrauti, keistis informacija – perduoti ir gauti ne tik pa-prastas mintis, nurodymus, komandas, bet ir sudėtingas mintis, žinias, perduoti savo nuotaikas, jausmus, girdėti, ar su savais, ar su svetimais bendrauja. Žinias galima per-duoti ir šnabždant – taip, kad aplinkiniai ne-girdėtų. Šnekėdami žmonės gali bendrauti šviesoje, tamsoje, būdami greta, už kelių ar kelių dešimčių metrų, net ir vienas kito ne-

Lietuviu sneka zengia i elektronine erdve

„Kalba, kuri nepasklis elektroninėje erdvėje, greitai taps nevartojama.“ david Brooks („Microsoft“)

Nuo šiol su kompiuteriais galime bendrauti ir lietuviškai. Pir-mieji ledai šia linkme jau pralaužti. Kaipgi pavyko prakalbinti kompiuterį, kad jis prabiltų mūsų kalba? Kokie procesai vyksta, kai žmogus kalbasi su elektroniniais įrenginiais? Į šiuos klausi-mus atsako Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorius Laimutis Telksnys. Dar 1968 m. laikraštyje „Tiesa“ jis išpranašavo, kad 2017 m. vietoj laikrodžių turėsime „informerius“, kurie į mūsų užklausas atsakinės „žodžiu, raštu arba vaizdais“. Dabar tokius darbus daro išmanieji telefonai, o eilėje laukia išmanieji laikrodžiai...

matydami, netrukdydami dirbti atliekamą darbą. Prof. L. Telksnys pabrėžia, kad šne-ka, galinga ir patogi bendravimo priemonė, veikia tiktai oro erdvėje.

„Ieškodami naujų būdų tapti dar galin-gesniais, konkurencingesniais, tobulindami savo veiklą, žmonės sukūrė kompiuterius, informacijos apdorojimo, perdirbimo, kau-pimo, saugojimo, sklaidos įrankius. Atsi-rado įvairios paskirties išmanieji prietai-sai, išmanieji daiktai, robotai. dėl sparčios elektronikos ir informacijos apdorojimo priemonių ir metodų pažangos kompiute-riai mažėja, tampa patogesni, taigi jų gali-mybės panašėja į žmonių. Tačiau jas reikia geriau panaudoti“, – svarsto pašnekovas. Anot jo, verta kompiuterius padaryti geres-niais pagalbininkais, partneriais, naujo tipo darbuotojais, nes jie yra kruopštūs, kantrūs, darbštūs, greiti, nepavargstantys, nestrei-kuojantys (kol kas). Išmokius kompiuterius, sumaniuosius prietaisus, robotus bendrauti

šnekant, darbas su jais taptų ir našesnis, ir pa-togesnis.

Kad žmonių bendruomenės gretas papil-dytų nauji nariai – kompiuteriai, išmanieji te-lefonai, kompiuterizuoti prietaisai, su kuriais bendrautume, dirbtume šnekėdami lietuviš-kai, reikia, kad mūsų informatikai ir filologai papildomai padirbėtų.

1 pav. schema rodo, kad šnekantysis turi pajėgti generuoti, sukurti, sintezuoti pašne-kovui šnekos signalus, nešančius siunčiamą-ją mintį, o klausantysis – gebėti atsiųstuosius, girdimus, siunčiamąją mintį nešančius šne-kos signalus atpažinti ir paversti juos priima-mąja mintimi. Bendraujant su kompiuteriais vyksta panašūs procesai, kaip ir žmonėms šnekantis vieniems su kitais (2 pav.).

Matematikos ir informatikos instituto pro-fesorius sako, kad, norint tokius procesus pa-naudoti, reikia išmokyti kompiuterius atpa-žinti priimamus šnekos signalus ir sintezuoti siunčiamus šnekos signalus. Kitaip tariant,

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Page 47: Spectrum Nr. 23

45SPECTRUM 2015/2

1 pav. Šnekančiojo minčių perdavimo klausančiajam proceso schema.Šnekantysis sumąsto savo smegenyse siunčiamąją mintį (1), kurią nori perduoti klausančia-jam. Šnekančiojo smegenų minties kodatorius (2) mintis paverčia kalbos kodais, smegenų neurosignalų generatorius (3) juos paverčia signalais, šie ir valdo žmogaus šnekos padargus –balso trakto elementus: judina liežuvį (4), praveria, priveria lūpas (5), burnos ertmę (6), nosies ertmę (7), virpina balso stygas, tiekia orą iš plaučių. Visi šie šnekos padargų mikro-judesiai sukelia oro, kuriame gyvename, virpesius (10), sklindančius nuo kalbančiojo į visas puses ir net aplenkiančius kelyje pasitaikančias kliūtis. Šnekos padargų sukelti oro virpesiai (10) patenka per klausančiojo ausį į baziliarinę membraną (11), kuri skleidžia šneką atspin-dinčius neurosignalus, o šie, patekę į minties kodatorius (12), paverčiami šnekos kodais, kuriuos apdorojusios smegenys suformuoja klausytojo priimamąją mintį (13).

kompiuteriuose suformuluotus atsakymus, užrašytus elektroniniais kodais, pateikti žmonėms suprantamais šnekos garsais.

Sprendžiant šnekos atpažinimo proble-mą, susiduriama su didžiule sakomų žodžių garsų įvairove, kurią galima aprašyti tik kaip atsitiktinių įvykių aibę: „Net ir tada, kai tas pats žmogus taria tą patį žodį, šne-kos padargai kiekvieną kartą sujuda kiek kitaip. Todėl šneką generuojančių padargų judesių sekų sukelti garsai, vaizduojantys tą pačią žodžio reikšmę, skiriasi, skamba kiek kitaip.“ Pašnekovas priduria, kad įvairovė dar labiau išauga tada, kai šneka skirtingi, įvairaus amžiaus ar įvairios būsenos žmo-nės, nes tas pats žodis, ištartas pailsėjus ar pavargus, esant geros nuotaikos ar supykus, skamba skirtingai. „Įvairiose patalpose, ra-mioje ar triukšmingoje aplinkoje žodžiai skamba skirtingai. Lietuvių šnekos atpažin-tuvai turi atskirti dar ir tvirtapradės ar tvir-tagalės priegaidžių garsus, pavyzdžiui, šáuk ir šaũk“, – mūsų kalbos ypatumus apibūdi-na prof. L. Telksnys.

Siekiant atpažinti šnekos signalus, nau-dojama nestacionarių atsitiktinių procesų teorija. deja, ji nepajėgia reikiamu tikslu-mu atspindėti visų lietuvių šnekos signalų

2 pav. Žmogaus pasišnekėjimo su kompiuteriu proceso schema

subtilybių. Tenka papildo-mai pasitelkti informaciją, glūdinčią įvairaus amžiaus žmonių įvairiomis sąly-gomis užrašytuose ir tam tikru būdu aprašytuose – fonemizuotuose – lietuvių šnekos žodžių masyvuo-se, sukauptuose lietuvių šnekos duomenų saugyk-lose – garsynuose.

„Tačiau ir to nepakanka. Lietuvių kalba, jos struktū-ra yra labai lanksti, speci-finė, sudėtinga. Jai netinka kitų kalbų žodžių tvarkos sakiniuose dėsningumai. Sukelia problemų ir priegaidės. Sudėtinga surinkti pakankamą lietuvių šnekos žodžių ir jų galimų variantų skaičių, būtiną pati-kimam situacijos statistiniam aprašymui. Žodžių ir galimų jų variantų yra labai daug. Pavyzdžiui, anglų kalboje iš žodžio write šaknies galima sudaryti 7 vedinius, žodžių formas, o mūsų kalboje iš žodžio rašyti ša-knies galima padaryti 1265 vedinius“, – es-minius lietuvių kalbos skirtumus nuo kitų kalbų pabrėžia profesorius.

Smarkiai sumažinti šiuos trūkumus ga-lima pasitelkus lietuvių kalbotyros žinias: rašytinės ir sakytinės kalbos dėsningumus, lietuvių šnekos fonetikos, morfologijos, prozodijos, sintaksės, semantikos žinias. Tik svarbu filologų žinias aprašyti taip, kad jomis būtų galima pasinaudoti kuriant kompiuterių programinę įrangą.

Pasak pašnekovo, kad kompiuteriai šne-kėtų lietuviškai, reikia turėti priemones, ku-rios kompiuteriuose esančią elektroniniais kodais užrašytą informaciją, duomenis, skaitytų raiškiu balsu, pasirinktu tembru, nurodytu tempu. Tam pirmiausia reikia šnekos garsų abėcėlės – fonemų. Jų lietuvių filologai siūlo naudoti apie šimtą. Šnekos garsams sintezuoti, generuoti naudojami patyrusių diktorių švaria standartine kalba tariami garsai. diktoriai perskaito tekstą balsu, jis įrašomas. Paskui fonetikai sukar-po įrašus į fonemas, apibrėžia jų ryšius su teksto rašto ženklais. Šnekos sintezatoriaus programinė įranga sujungia fonemas į žo-džius taip, kad būtų girdima kompiuterio taisyklingai balsu skaitoma šneka, nebūtų fonemų sandūrose galinčių atsirasti ausiai nemalonių triukšmų.

Profesorius reziumuoja, kad, sulydžius informatikų ir lietuvių filologų žinias, pa-tirtį, sukaupus pakankamą kiekį šnekos pavyzdžių ir pasitelkus modernių infor-macinių technologijų jėgą, lietuvių šnekos perkėlimo į elektroninę erdvę problemos gali būti sėkmingai išspręstos. Jeigu ir toliau eisime tokiu keliu, kuriuo pradėjome, lietu-vių kalba kartu su kitomis pasaulio kalbo-mis klestės elektroninėje terpėje.

Parengė Agnė Grinevičiūtė

Page 48: Spectrum Nr. 23

46 SPECTRUM 2015/1

n a u j o s k n y g o s

literatūros mokslas

Algimantas RadzevičiusKLASIKINė LIEtUVIų LItERAtūRA VISUOtINėS LItERAtūROS KON-tEKStE. I t. BENDRUMAI IR SKIR-tINGUMAIVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Monografijoje europinė lite-ratūros istorijos traktuotė pagal atskiras kultūros epochas ir jų menines kryptis konkrečiai ir argumentuotai pritaikoma pa-lyginti jaunai ir neturtingai lie-tuvių literatūrai, siekiant praskleisti bendrų estetinių Europos kultūros istorijos procesų savitą tautinę raišką, šiuo atveju – Naujųjų amžių pradžios literatūroje, kone ištisai po-ezijoje.

IStORIJOJE IR AUDItORIJOJE. PE-tRONėLėS ČESNULEVIČIūtėS DE-VyNIASDEŠIMtMEČIUIVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Trečioji Filologijos fakulteto rengiamos ir leidžiamos seri-jos „Mintis ir atmintis“ knyga, kurią sudaro niekur iki šiol neskelbti humanitarinių moks-lų daktarės P. česnulevičiūtės (1925–2011) grožiniai ir memuariniai teks-tai, jos sesers ir buvusių studentų atsimini-mai, taip pat keli jos asmenybę bei mokslinę ir pedagoginę veiklą apibūdinantys straips-niai. Sud. Viktorija daujotytė, Kęstutis Urba.

kAlBotyrA

oleg PoljakovthE MARVEL Of INDO-EUROPEAN CULtURES AND LANGUAGESVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Knyga skiriama visiems, be-sidomintiems senųjų indoeuro-piečių kalbų kilme. Pagrindinis knygos tikslas – pristatyti šias kalbas plačiame jų vartotojų istorijos ir kultūros kontekste, atskleisti šių kalbų ryšius su ki-tomis senosiomis pasaulio kalbomis ir kul-tūromis.

emigrantai: kalBa ir taPatyBėVilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Monografijoje, remiantis so-ciolingvistinio projekto „Emi-grantų kalba“ duomenimis, analizuojamas lietuvių kilmės emigrantų deklaruojamas kal-

binis elgesys, kalbinės nuostatos ir ryšys su tapatybe. Atskiruose skyriuose pristatoma tyrimo metodika, lietuvių diasporos struk-tūra, nagrinėjamos bendros kalbinio elge-sio ir nuostatų tendencijos. Sud. Meilutė Ramonienė.

istorijA

LIEtUVOS StAtUtAS IR LIEtUVOS DIDžIOSIOS KUNIGAIKŠtyStėS BA-JORIŠKOJI VISUOMENė Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Straipsnių rinkinyje Lietuvos ir užsienio istorikai analizuoja ne tiek Statuto turinį, kiek tei-sės formavimo ir funkcionavi-mo bei kodifikavimo tradicijos LdK problemas, teisės vaidme-nį įvairiose bajoriškosios visuomenės gyve-nimo srityse, taip pat santykiuose su Len-kijos Karalyste ir Abiejų Tautų Respublikos epochoje. Sud. Irena Valikonytė ir Lirija Steponavičienė.

Tomas čelkisLIEtUVOS DIDžIOSIOS KUNIGAIKŠ-tyStėS tERItORIJA: SIENų SAM-PRAtA IR DELIMItACINIAI PROCE-SAI XIV–XVI AMžIUJE Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Knygoje nagrinėjama XIV–XVI a. LdK teritorijos sienų su gretimomis šalimis samprata, delimitacinių procesų raida ir intensyvumas. Aiškinamos XIV–XVI a. šaltiniuose aptin-kamos „sienos“ ir „ženklo“ sąvokos. Tiria-ma XIV–XVI a. LdK ir Vokiečių ordino sienų raida, nagrinėjamos LdK sienų su rusėniškomis kunigaikštystėmis ir Maskvos valstybe, su Mazovija ir Lenkija problemos.

Alvydas Nikžentaitis, Michal KopczynskiAtMINtIES KULtūRų DIALOGAI UKRAINOS, LIEtUVOS, BALtARUSI-JOS (ULB) ERDVėJEVilnius, Lietuvos istorijos institutas, 2015

Knygoje pirmą kartą lietuvių kalba pateikiamos įvairių ša-lių tyrinėtojų įžvalgos apie dar ir dabar gyvą istoriją, kurios suvokimas padeda geriau su-prasti lietuvių ir Lietuvos kai-mynų (baltarusių, lenkų, rusų, ukrainiečių) mąstymą bei jų elgsenos motyvus. Tai daroma ne analizuo-jant šiuolaikinę politinę situaciją, bet tiriant atminties kultūros elementus, veikiančius įvairių tautų tapatybes.

filosofijA

Tomas AkvinietisfILOSOfIJOS tRAKtAtų RINKtINė Vilnius, „Margi raštai“, 2015

Rinktinėje pirmą kartą lie-tuvių kalba spausdinami vi-duramžių scholastinės filoso-fijos klasiko Tomo Akviniečio (1225–1274) reikšmingiausi filosofiniai traktatai: „Apie esinį ir esmę“, „Apie pasaulio amžinumą“, „Apie valdžią“, „Apie ateities spėjimą“, „Apie angelus, arba Apie atskir-tąsias substancijas“ ir kt. Vertė Romanas Plečkaitis.

Jean-Jacques RousseauVISUOMENėS SUtARtISVilnius, „Vaga“, 2015

Veikale (1762) tyrinėjama žmogaus laisvių ir pančių pro-blema, visuomenės ir individo, valdžios ir piliečių sąveikos; kalbama apie demokratiją, kuri pakitus ir išaugus visuomenėms nebegali būti tiesioginė ir kurios, sudarę vadinamąją visuomenės sutartį, kartu su kai kuriomis asmeninėmis laisvėmis atsisakome mainais į saugesnį ir ramesnį gyvenimą. Vertė Felik-sas Mackus.

PsichologijA, sociologijA

ŠEIMINIAI POKyČIAI AtVIRų EU-ROPOS SIENų IR GLOBALAUS MO-BILUMO AKIVAIzDOJE: RESURSAI, PROCESAI IR PRAKtIKOS / fAMILy ChANGE IN tIMES Of thE DE-BOR-DERING Of EUROPE AND GLOBAL MOBILIty: RESOURCES, PROCESSES AND PRACtICESVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Kolektyvinėje straipsnių rinktinėje analizuojami globa-lios migracijos nulemti šeimi-niai pokyčiai. Taikydamas tris teorines perspektyvas – kartų solidarumo, šeiminių prak-tikų ir simbolinės sąveikos, tarptautinis autorių kolektyvas aptaria šei-minius resursus, praktikas ir procesus. Sud. Irena Juozeliūnienė ir Julie Seymour.

GyVENIMAS PO LūžIO: KULtūRI-NIų tRAUMų PSIChOLOGINIAI PA-DARINIAIVilnius, „Eugrimas“, 2015

Kompleksine studija siekta pažvelgti į socialinių transformacijų ir individo asme-

Page 49: Spectrum Nr. 23

SPECTRUM 2015/1 47

ninio patyrimo sąsajas, nusta-tyti, kaip radikalūs socialiniai pokyčiai paveikė konkrečių žmonių gyvenimus. Siekiant pamatyti bendrą psicholo-ginės savijautos ir socialinių transformacijų vaizdą, atlikta trijų amžiaus grupių Lietuvos gyventojų imties (600 žmonių) apklausa. Sud. danutė Gailienė.

Politikos mokslAi

AMBICINGAS DEŠIMtMEtIS: LIEtU-VOS UžSIENIO POLItIKA 2004–2014Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Kolektyvinę monografiją sudaro 15 skyrių, kurių au-toriai – Lietuvos užsienio politikos tyrėjai ir ekspertai. čia siūlomi skirtingi būdai konceptualizuoti Lietuvos už-sienio politikos pokyčius (ar jų nebuvimą) nuo įstojimo į ES ir NATo iki 2014 m. Sud. dovilė Jakniūnaitė.

KAžKAS tOKIO LABAI tIKRO. NEPA-KLUSNIOSIOS SOVIEtMEČIO VISUO-MENėS IStORIJOSVilnius, „Aukso žuvys“, 2015

Knygoje skaitytojai ras dvi-dešimt penkis įtraukiančius pa-sakojimus – gyvenimo istorijas žmonių, sovietmečiu gyvenusių kitokį gy-venimą nei didžioji ano meto visuomenės dalis. Tai pasakojimai amžininkų, neįsiteku-sių nykioje, absurdo ir melo pritvinkusioje sovietinėje kasdienybėje. Sud. Ainė Ramo-naitė, Jūratė Kavaliauskaitė, Valdemaras Klumbys.

Arvydas AnušauskasKGB. VISIŠKAI SLAPtAIVilnius, „Versus aureus“, 2015

Kokios buvo realios okupuo-tos Lietuvos teritorijoje 1954–1991 m. vei-kusio KGB galimybės, ką ir kaip jis galėjo sekti, kokias technines priemones slapta naudojo, kokie žinomi žmonės neatsispyrė KGB pagundoms ir ką dar slepia Baltijos ša-lyse išlikę nesunaikinti KGB archyvai – ieš-kokite atsakymų šioje knygoje.

LIEtUVIŠKOJI NOMENKLAtūRA 1956–1990 MEtAIS: tARP SOVIE-tINėS SIStEMOS IR NEfORMALIų PRAKtIKųVilnius, „Aukso žuvys“, 2015

Knyga atskleidžia sovietinės valdžios užkulisius, joje publikuojami dar niekur

neskelbti sovietinės valdžios dokumentai – partinių doku-mentų kopijos apie situaciją sovietinėje Lietuvoje ir Pa-baltijyje, sovietinio „general-gubernatoriaus“ – LKP CK antrojo sekretoriaus Valeri-jaus Charazovo užrašai ir interviu su buvu-siais nomenklatūros veikėjais. Sud. Saulius Grybkauskas.

ekonomikA, finAnsAi

Rasa Subačienė, Ramunė Budrionytė, Irma Kamarauskienė ir kt.APSKAItOS IR AUDItO PAGRINDAIVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Vadovėlyje pateikiami pa-grindiniai apskaitos informa-cijos formavimo principai, turto, nuosavo kapitalo, įsipa-reigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos metodai; atsklei-džiama Lietuvos mokesčių sistema, nagrinėjami pagrindinių mokesčių mokėtojai, jų apmokestinimo objektas, tari-fai, mokesčių ėmimo būdai; analizuojamas audito atsiradimas, jo rūšys, reglamentavi-mas, pagrindinės audito koncepcijos ir jo procesas.

Birutė GalinienėtURtO IR VERSLO VERtINIMO SIS-tEMOS tRANSfORMACIJOSVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Monografijoje apibendrin-ta ir kritiškai įvertinta per 20 metų susiformavusi turto ir verslo vertinimo sistema, pa-čios vertintojų bendruome-nės branda, naujų vertybių ir prioritetų atsiradimas, sklaida ir įgyvendinimas, sistemos transformavimo galimybės, kryptys ir įveikiamos ar neįvei-kiamos kliūtys. daug dėmesio skiriama Lie-tuvos teisinės bazės sąsajai su tarptautine ir ES teisinėmis sistemomis.

Lina MikalonienėUžDAROSIOS AKCINėS BENDROVėS AKCININKO tEISėS IR Jų GyNIMO BūDAIVilnius, Registrų centras, 2015

Monografijoje nagrinėjama mokios UAB akcininko teisių ir įstatymais numatytų teis-minių jo teisių gynybos būdų tema civilinės materialiosios teisės požiūriu: įvertinami UAB teisinės formos ypatumai, akcinin-ko vaidmens samprata ir civilinių teisinių

santykių, susiklostančių tarp akcininko ir bendrovės, pobūdis, atskirai aptariamos svarbiausios UAB akcininko teisės ir jų gy-nimo būdai.

teisė

Liudvika MeškauskaitėtEISė į PRIVAtų GyVENIMąVilnius, Registrų centras, 2015

Knygos autorės tikslas – re-miantis Europos Žmogaus Tei-sių Teismo ir Lietuvos teismų jurisprudencija atskleisti dau-gialypės, nuolat besiplėtojančios teisės į privataus gyvenimo ne-liečiamumą turinį, apžvelgti iki šiol mažiau tyrinėtus problemi-nius šios konstitucinės teisės aspektus ir sri-tis, aptikti teorines bei praktines problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdų.

Rimantas daujotastARPtAUtINė INVEStICIJų tEISė IR ARBItRAžAS Vilnius, „Eugrimas“, 2015

Knygoje analizuojami pagrin-diniai tarptautinės investicijų teisės principai ir jų taikymo praktika, aptariamos investici-nio arbitražo teisinės problemos ir pagrindinės bylos. Ši knyga pirmiausia skiriama teisinin-kams praktikams, bet gali būti naudinga ir studijuojantiems tarptautinę teisę, besidomintiems tarptautiniais gin-čais, tarptautiniais investiciniais projektais, tarptautine prekyba ir tarptautine ekono-mine teise.

medicina

Balys dainys, danutė JonušienėUROLOGO UžRAŠAIVilnius, „Tyto alba“, 2015

Gydytojas prof. B. dainys dalijasi profesine patirtimi, pataria, kaip išvengti urologinių ligų, kaip jas atitolinti, atpažinti, o susir-gus – pasveikti. Iš jo pokalbių su žurnalis-te d. Jonušiene sužinosite, kaip gydyti erekcijos sutri-kimus, prostatos ir lytiškai plintančias ligas. Šioje kny-goje rašoma apie vyrų ne-vaisingumo priežastis, pro-statos vėžį, testosteroną ir hormonų audras, šlapimo takų ir šlapimo pūslės ligas, klimaksą ir andropauzę.

Page 50: Spectrum Nr. 23

k i t ame numery j e ska i t yk i t e :n au j o s knygos

Jonas Petras JankauskasSVEIKOS GyVENSENOS PAGRINDAIVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Monografijoje pirmą kartą ša-lyje kompleksiškai analizuojamas sveikos gyvensenos reiškinys, jo specifika, komponentai, ver-tybės, pavojai, praradimai, po-žiūrių kaita, jų įvairovė, sėkmių ir nesėkmių priežastys per visą žmogaus gyvenimą. Aptariami ir sveikatai pra-žūtingi reiškiniai.

Sigita Glaveckaitė, Janina Tutkuvienė, Aleksandras LaucevičiustAIKOMOJI ŠIRDIES IR StAMBIųJų KRAUJAGySLIų ANAtOMIJAVilnius, „Vaistų žinios“, 2015

Šioje knygoje aprašomi pagrin-diniai širdies ir stambiųjų krau-jagyslių anatomijos ypatumai, kuriuos verta žinoti klinikinę kar-diologiją praktikuojančiam gydy-tojui. Kiekvienas skyrius sudary-tas iš anatomijos aprašymo ir su šia anatomija susijusių svarbiausių klinikinių aspektų.

KLINIKINė PULMONOLOGIJAVilnius, „Vaistų žinios“, 2015

IV papildytas leidimas, kurį rengė VU Medicinos fakulteto ir VU ligoninės Santariškių klinikų gydytojai ir mokslininkai. Pa-teikiamos naujausios žinios apie plaučių ligų priežastis, pasireiški-mą, diagnostiką, gydymą ir pre-venciją. Knyga gausiai iliustruota, joje daugiau kaip 1200 originalių krūtinės ląstos rentgeno-gramų, kompiuterinių tomogramų, bronchos-kopinio, makroskopinio, mikroskopinio tyrimo vaizdų. Sud. Edvardas danila.

informAtikA

dalia Krikščiūnienė, Virgilijus SakalauskasINtELEKtINIAI MODELIAI MARKEtIN-GO SIStEMOSEVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Šioje monografijoje autoriai apžvelgė, susistemino ir įvertino mokslinėje literatūroje nagrinė-jamus marketingo informacijos sistemos (MIS) klausimus, apra-šė naujus MIS analizės ir kūrimo metodus. Knygoje analizuojama, kaip galima naudoti intelektinius metodus MIS kūrimo problemoms spręsti, įver-tinti tokio naudojimo pranašumai, trūkumai ir kylančios problemos.

VAISTAŽoLIų Sodo GIMIMAS

Prof. Albinas Kuncevičius, Justina Kozakaitė

D. Strukovas. Drujos miesto vaizdas

dr. Regina Juodkaitė

UNITų BAŽNyčIoS MUMIJoS IR KITI ATRAdIMAI

www.wga.hu

doc. Inga Vidugirytė-Pakerienė

GEoGRAFINė VAIZdUoTė

KUR IR KAIP XVIII A. LIETUVoS dIdŽIo-JoJE KUNIGAIKŠ-TySTėJE GyVENo ŽydAI

doc. Jurgita Verbickienė

R. J

uodk

aitė

s nu

otr.

Rausvažiedė ežuolė (Echinaceae purpurea)

E. K

urau

sko

nuot

r.

P. Bruegelio paveikslas

VUB Rankraščių skyriaus nuotr.

Page 51: Spectrum Nr. 23

K R Y Z I A Z O D I S

ki t ame numery j e ska i t yk i t e :

Sudarė Vida Lapinskaitė

vv

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame numeryje, atsakymai:

1. Stekas. 2. Krisas. 3. Sturys. 4. Masminas. 5. dundulis. 6. Karbamidas. 7. Akrilas. 8. Alyva. 9. Lankstas. 10. Anšlagas. 11. Amija. 12. Trinyčiai. 13. Perlitas. 14. Miokardas. 15. Ambona. 16. Letena. 17. Tabaskas. 18. Kriauklas. 19. Vigna. 20. Arborio. 21. Patąsa. 22. Kryžius. 23. Banionis. 24. Tapinas. 25. Flagmanas. 26. Lamėstas. 27. Tiksis. 28. Skulptūra. 29. Sašė. 30. Sindikatas. 31. Eskarpas. 32. Tokajus. 33. Bokseris. 34. Každailis. 35. Matrona. 36. Padėtis. 37. diptikas. 38. Akmenslydis. 39. Bengalija. 40. Voveraitė. 41. Melchioras. 42. Žiobris. 43. Klementinas. 44. Gonys. 45. dribsniai. 46. drėgmė.

Pažymėtuose langeliuose:Trys dalykai yra nesugrąžinami: laikas, žodis, galimybė.

Atsakykite į klausimus ir surašykite atsakymus į lentelę – spalvotuose langeliuose perskaitysi-te kryžiažodžio atsakymą. Jį siųskite [email protected]. Pirmieji trys teisingai išsprendę bus apdovanoti VU suvenyrais.

1. Harmonija. 2. Akacija arba ... 3. Gluosnio ar karklo pumpuras. 4. Miškinė katė. 5. Indo-nezijos kavos rūšis. 6. Uždaras dviračių takas. 7. Gabalėlis, truputis, dalelė. 8. Gyvulio snu-kis. 9. Vienas garsiausių danijos kurortų. 10. Iš baltų ir juodų sluoksnelių susidaręs agatas. 11. Ispaniškosios koridos „giminaitė“ Lietuvoje. 12. Rudeninė arba ankstyva žieminė Lietuvoje išvesta obuolių veislė. 13. Akrobatinis triukas. 14. Šulinio kartis vandeniui traukti su kibiru. 15. Plokščio ritinio pavidalo žiedynas. 16. Pylė. 17. Sulenktas tešlos blynas su įdaru. 18. Sūriau-

sias Žemės ežeras. 19. Visos medžio šakos. 20. T. dreizerio (dreiser) kūrinys. 21. Vais-kus gipsas, naudojamas įvairiems porei-kiams. 22. Kultūrinis prieskoninis, techninis augalas. 23. Brangiausias pasaulyje fotoa-paratas. 24. Simbolinis apskritimo formos piešinys. 25. Vynas su prieskoniais ir vaisti-niais augalais. 26. Pempė. 27. Lietuvių kuni-gaikštis, po krikšto gavęs Kazimiero vardą. 28. Lietuvos popierinis pinigas 1919–1922 m.29. Plikasėklių augalų dauginimosi organas. 30. derlius. 31. Judrios citoplazmos ataugos.

32. Pilkšvas, gelsvas ar rusvas grybas, augan-tis grupėmis po kelis ant negyvos lapuočių medienos. 33. dvasininkų ir pasauliečių su-sirinkimas bažnytiniams reikalams spręsti. 34. Visuomeninė aviacijos sporto organizaci-ja. 35. Energingas šokis, atsiradimo pradžio-je draustas įstatymais. 36. Nedidelis oran-žinės spalvos vaisius, dažniausiai valgomas šviežias. 37. Grįžimas. 38. didžiosios raidės. 39. Tapyba vaško dažais. 40. daugiametis auga-las, negarinantis vandens. 41. Gandrų išskridi-mo šventė arba šv. ... 42. XVI a. baltasis auksas.

Page 52: Spectrum Nr. 23

www.hanes-shop.lt