Upload
edita-ramoniene
View
29
Download
1
Embed Size (px)
Citation preview
NECHEMINIŲ PIKTŽOLIŲ KONTROLĖS BŪDŲ ĮTAKA EKOLOGIŠKAI AUGINAMŲ VASARINIŲ RAPSŲ AGROFITOCENOZEI
Edita Sajonaitė1, dokt. Rita Mockevičienė2, prof. habil. dr. Rimantas Velička2
1Vytauto Didžiojo Universitetas 2Aleksandro Stulginskio Universitetas [email protected] Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r., Lietuva
ĮVADAS Nuo seno žinoma, kad piktžolės mažina pasėlio derlių, nes jos dažnai pasižymi neigiamu alelopatiniu poveikiu (Liebman et al., 1993) ar tiesiog
konkuruoja su kultūriniais augalais dėl vegetacijai reikalingų išteklių. Su piktžolėmis dažniausiai kovojama cheminiu būdu-purškiant herbicidus. Tačiau
ekologinėje žemdirbystėje reikia ieškoti kitokių būdų. Nustatyta, kad piktžoles ekologinėje žemdirbystėje sėkmingai mažina dirvos mulčiavimas šiaudais,
durpėmis ir pjuvenomis (Pupalienė et al., 2012). Taip pat veiksminga palikti dirvą po derliaus nuėmimo pūdymui (Starkutė and Zalatorius, 2008)ar
vykdant sėjomainą (Seibutis and Magyla, 2004). Dar žinoma, kad piktžolių sunykimas vegetacijos metu priklauso nuo pasėlio tankumo ir vystymosi
tarpsnio (Romaneckienė et al., 2008). Visi šie būdai sėkmingai naudojami, tačiau ieškota ir kitokių necheminių kovos su piktžolėmis būdų.
SĄLYGOS IR METODAI
Rapsų tyrimai vykdomi 2014 m. lauko eksperimentuose Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Bandymų stotyje, kur dirvožemis yra paprastasis
sekliai glėjiškas išplautžemis – Idg8-p (LVg-p-w-ha). Sėjami vasariniai rapsai ‘Fenja’ 8 kg ha-1. Eksperimento variantai: necheminiai piktžolių kontrolės
būdai: terminis, mechaninis, stelbimas. Variantai dar skirstomi į du laukus: naudojant biologinį preparatą Konflic ir jo nenaudojant. Preparatas per visą
eksperimento laiką purškiamas 3 kartus. Visas laukas suskaidytas į laukelius. Pradinių laukelių ilgis – 12 m, plotis – 6 m, plotas – 72 m2. Apskaitinių
laukelių ilgis – 10 m, plotis – 2 m, plotas – 20 m2. Tyrimai atlikti 4 pakartojimais. Pirmoji piktžolių daigų analizė atlikta prieš terminio ir mechaninio
piktžolių kontrolės būdų taikymą rapsuose vykdomo 3-4 lapelių tarpsnyje. Antrą kartą piktžolių apskaita vykdoma praėjus 5-7 dienoms po piktžolių
kontrolės būdų panaudojimo. Kiekviename laukelyje atsitiktinai pasirinktuose keturiuose 0,10 m2 apskaitos aikštelėse buvo nustatytas piktžolių daigų
skaičius bei rūšinė sudėtis. Prieš vasarinių rapsų derliaus nuėmimą kiekviename laukelyje keturiose 0,25 m2 apskaitos aikštelėse buvo nustatytas piktžolių
skaičius, rūšinė sudėtis, piktžolės išdžiovintos ir pasvertos. Atlikta statistinė analizė.
REZULTATAI• Iš viso prieš kontrolės būdų panaudojimą rasta nuo 73,13 iki 146, 88 vnt. m-2 piktžolių daigų.
• Po kontrolės būdų panaudojimo, piktžolių skaičius kito nuo 56,88 iki 133,12 vnt. m-2.
• Daugiausiai piktžolių prieš kontrolės būdų panaudojimą rasta terminiame piktžolių naikinimo būdo variante, tiek naudojant biologinį preparatą, tiek jo
nenaudojant
• Nustatyta, kad daugiausiai piktžolių sunaikinta mechaniniu būdu tiek purškiant biologinį preparatą, tiek jo nenaudojant ir terminiu būdu, kai biologinis
preparatas buvo panaudotas
• Stelbimo variante, visų piktžolių apskaitos metu nustatytas didžiausias piktžolėtumas, lyginant su kitais kontrolės būdų variantais.
• Prieš derliaus nuėmimą piktžolių skaičius išaugo nuo 1,3 iki 2,2 karto, lyginant su paskutinio kontrolės būdų panaudojimo piktžolių skaičiais.
• Palyginta ir piktžolių masė: didžiausia masė nustatyta terminiame piktžolių kontrolės būdo variante. Nors stelbimo fonas pasižymėjo dideliu
piktžolėtumu, tačiau piktžolės čia buvo mažesnės masės, vyravo didesnis rūšių skaičius.
1 pav. Skirtingų piktžolių kontrolės
būdų ir biologinių preparatų
efektyvumas piktžolių daigų
pokyčiui vasarinių rapsų pasėlyje,
2014 m.