Kaip sugrti gyvenim (prof. A.P. Stolenikov)Kaip sugrti gyvenim (prof. A.P. Stolenikov)....................................................................................4 vadas apie badavim............................................................................................................................4 1-as etapas. Gydomasis badavimas su vandeniu.......................................................................................6 Savijauta badaujant. Kodl badavimas iki 3-j dien nra badavimas............................................9 Diabeto gydimas badavimu.............................................................................................................11 Kokios ligos gydomos badavimu?..................................................................................................11 Juodoji tulis....................................................................................................................................11 lapimo spalva................................................................................................................................12 Kno svoris ir kur kaupiami toksinai..............................................................................................12 Riebjimas, kaip epidemija.............................................................................................................13 Oficialios medicinos nutukimo gydymo metodai...........................................................................14 Tablets nutukusiems......................................................................................................................15 Cholesterolis....................................................................................................................................16 Badavimo tsinys............................................................................................................................17 Lieuvio apnaos ir aki drumstumas.............................................................................................17 Vanduo badavimo metu...................................................................................................................18 Kaip reikia elgtis badavimo metu?..................................................................................................19 Svorio netekimas badavimo metu...................................................................................................21 Apie vyn.........................................................................................................................................21 Klizmos, geltonoji ir juodoji tulis.................................................................................................22 Miegas. Kada baigti badavim........................................................................................................23 Atgimimas. Ko siekiame?...............................................................................................................24 Apie badavim radioelektronikams................................................................................................24 K reikia eilin sloga?...................................................................................................................25 Technologinis, medicininis progresas. Ryiai ir vitamino B1 atsiradimas....................................25 Kiek laiko badauti?..........................................................................................................................26 2-as badavimo etapas. Ijimas i badavimo.......................................................................................27 Kaip ieiti i badavimo?................................................................................................................28 Tik nevartokite krakmolo ijimo i badavimo metu!....................................................................29 Kokias vaisi sultis ir tik kokius vaisius naudoti?..........................................................................29 ali elmen sultys tik 3-iame badavimo etape!.......................................................................30 Mineralinis vanduo badaujant.........................................................................................................30 Pirktins sultys i pakeli ir buteli. Lizolas..................................................................................31 3 badavimo etapas. Darovi ir oleli suli badavimo etapas............................................................31 Pirtis valomojo proceso apoteoz................................................................................................32 4-asis etapas. Ketvirtasis badavimo etapas (grimas aliavalgyst)...................................................33 Usienio literatros apie badavim apvalga......................................................................................34 Reikia suvokti skirtum, tarp Brego ir eltono..........................................................................35 Kodl gyvuoja iuolaikin medicina...................................................................................................36 Medicina SSSR ir JAV....................................................................................................................38 JAV sanitarin higiena.....................................................................................................................38 Geriausios knygos apie badavim. Badavimas 21 dien................................................................38 Toksin alinimo mechanizmas ir Nobelio premijos.....................................................................39 MAISTOGOLIKAI. Priklausomyb nuo maisto............................................................................40 Pagrindiniai poymiai ieinant i badavimo...................................................................................42 Kiauinio baltymas - stipriausias cementas....................................................................................43 Vl apie ijim i badavimo. Chlorofilas. Vegetarizmas..............................................................43 Sintetin, atkuriamoji badavimo ciklo faz....................................................................................45 Perjimas prie termikai apdoroto maisto.......................................................................................46

Gydomojo badavimo ciklo ivada. 21 d. Reikalinga negalavimams atsatyti.................................47 Kaip palengvinti jim badavim ir pat badavim.....................................................................48 Palimas ir neskms badavime...................................................................................................49 Arnoldo Ereto paslaptinga mirtis....................................................................................................50 olels.............................................................................................................................................50 Virtas krakmolas. Virtos bulvs!???................................................................................................52 Pagrindin bibliografija i asmenins autoriaus bibliotekos..........................................................53 ................................................................................................................................................60 ..............................................................................................61 ..............................................................................................................61 Chlorofilas. aliasis augal kraujas....................................................................................................65 Vegetarizmas, arba aminos jaunysts maistas...................................................................................67 MSOS NAUDA:.......................................................................................................................68 MSOS ALA:...........................................................................................................................69 Ryt religij ir ezoterinio mokslo poiris msos vartojim ..................................................70 Tapti vegetaru ar ne?...................................................................................................................70 Kas vartoja ms ir nemano jos atsisakyti keletas patarim...................................................71 Kiek ir kokios msos valgyti?.....................................................................................................71 Keiskime mitybos proius.........................................................................................................72 Daugiau ali darovi. Pai spaustos darovi, vaisi sultys................................................72 Keletas darovi patiekal vegetarams......................................................................................73 Tie stebuklingi daiginti grdai....................................................................................................74 Kaip valgyti vaisius.....................................................................................................................76 Nevirtos uogiens........................................................................................................................76 K geria sveikuoliai vegetarai.....................................................................................................78 N ingsnelio be salot...............................................................................................................78 Saldieji valgiai.............................................................................................................................79 Badavimo faktai..............................................................................................................................79

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

2 i 80

" daugiamet ir pilna ta odio prasme ikentt darb skiriu visiems monms NEMOKAMAI",prof. A.P. Stolenikov. Daugiau nei ketvirt amiaus bdamas diplomuotu gydytoju Rusijoje ir licencijuotu daktaru JAV, savo knygoje "Kaip sugrti gyvenim" A.P. Stolenikov pateikia kiekvienam mogui prieinamus bdus, kaip realiai pataisyti ir grinti prarast sveikat. Siloma knygel sudaryta i dviej dali. Ryium su neramumais pasaulyje (2007 kovas), jis nutar ileisti pirmj dal, nes ji vertinga savaime, o antroji bus ileista darbo proceso metu. Pirmoji dalis tai gydomasis badavimas su vandeniu, kuris dabar ir silomas js dmesiui; o antroji dalis pateiks badavimo bdus su sultimis, aliavalgyste (termikai neapdorotu maistu), vartojamo maisto kokybe ir gydomosiomis pirties savybmis atsivelgiant konkreias ligas. Autorius tikisi antrj dal atsirasiant ateityje. Knyg i rus kalbos ivert mogus, kuriam svarbu, jog mons inot, kad danai "nepagydomos" ligos yra nepagydomos tik dl ini stokos

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

3 i 80

Kaip sugrti gyvenim (prof. A.P. Stolenikov) daugiamet ir pilna ta odio prasme ikentt darb skiriu visiems monms NEMOKAMAI. Prof. A. P. Stolenikov savo asmenikai, o taip pat medicinos patirties Rusijoje, Amerikoje (jis daugiau nei ketvirt amiaus yra diplomuotas gydytojas Rusijoje ir licencijuotas daktaras JAV), bei usienio literatros apvalgos sumoje, pateikia kiekvienam mogui prieinamus bdus, kaip realiai pataisyti ir grinti prarast sveikat. Siloma jums knygel sudaryta i dviej dali. Ryium su neramumais pasaulyje (2007 kovas), jis nutar ileisti pirmj dal, nes ji vertinga savaime, o antroji bus ileista darbo proceso metu. Pirmoji dalis tai gydomasis badavimas su vandeniu, kuris dabar ir silomas js dmesiui; o antroji dalis pateiks badavimo bdus su sultimis, aliavalgyste (termikai neapdorotu maistu), vartojamo maisto kokybe ir gydomj pirties savybi atsivelgiant konkreias ligas. Jis tikisi antrj dal atsirasiant ateityje. prof. Stolenikov A.P., 2007 met kovas

vadas apie badavimDabar dauguma moni jau susipain su gydomja profilaktine gydomojo badavimo esme. Rusijoje jau turbt visi ino amerikiei, gydomojo badavimo klasik Polio Brego ir Gerberto eltono vardus. Deja, iverst klasikini autori veikal sraas iuo klausimu, tuo ir baigiasi. Daugelis knyg neiverstos. ioje knygoje mes perirsime ir ianalizuosime amerikiei literatr apie badavim, iki iol neinom Rusijoje. Beje, amerikiei gydomojo badavimo patirtis siekia jau vir imto met, taikant pagal ios knygos autoriaus asmenin patirt. Prie pradedant skaityti i knyg, skaitytojui primygtinai rekomenduojama perirti nors Brego ir eltono knygutes, bet pirmiausia a noriau pateisinti badavim, pagrst ne gydymu, o pagal jo reikm monijos socialinje istorijoje. Kaip js turbt suprantate patys, jei mons nuo senovs nebt inoj apie valomj ir gydomj badavimo reikmes, jie nebt su tokiu usispyrimu ved badavimo visose kultrose ir religijose. Gydomoji smoningo badavimo reikm mogaus gyvenime, visada buvo maskuojama religinmis prasmmis. O kas nuostabaus tame, kad Gamta geriau, nei mogus ino viso to prasm ir naud? Jeigu js, kada nors priimsite gydomojo badavimo kurs, tai js patys suprasite, kai jums atsivers durys udar, apsivaliusij prie Gamt visuomen. Taip, visi mons iorikai lygs, visi jie turi dvi kojas, dvi rankas ir galv. Taiau, kaip ir iorikai vienodi buteliai gali savyje laikyti, vienas puik vyn, o kitas act, taip ir vidinis moni turinys skiriasi i esms. Kai kurie mons yra kokybikai geresni ir ilaikyti, nei likusieji, ypa tai pastebima su amiumi. Senasis Testamentas, judj literatroje vadinamas abreviatra Tanah, apie badavim usimena 75 kartus. Antroje Senojo Testamento knygoje Rezultatas ir judj Penkiaknygje, kalbama apie tai, kad Moz, prie tai, kol gavo i Dievo Deimt sakym, Sinajaus virukalnje badavo 40 dien ir nakt, ir tik tada Dievas teiksi atkreipti Moz dmes. Badavimas buvo viena i svarbiausi Judaizmo dali. Vienas 64 tom yd Talmudo traktatas, Megillat Taamit, kas ivertus skambt madaug kaip Ritinys apie badavim, skirtas iskirtinai temai apie badavim. is traktatas nuosekliai aprao apie 25 dienas kuriomis ydai turi pasninkauti. Kada tautai grsdavo pavojus, siono imini Sinedrionas turdavo valdi udti visuotinio badavimo prievol, kad imelsti isigelbjim. ie masiniai badavimai, kaip taisykl tsdavosi kelias dienas, iki savaits. Ir iki i dien, judjai ortodoksai, atmindami tragikas yd istorijoje dienas, anaiptol negeria alkoholio, bet btinai badauja. Visi iuolaikiniai religingi ydai badauja per pai veniausi judaizmui dien JomKaip sugrti gyvenim, v1.1 4 i 80

Kippur - apsivalymo dien, kuri bna rugsjo pabaigoje ir kada jie nevalgo, bei negeria 24 valandas. Krikionybje visiems inoma legenda apie tai, kaip Jzus Kristus, kaip ir Moz, prie praddamas skleisti Dievo sista od, ijo dykum ir nevalg 40 dien, ir nakt. Jzus Kristus per badavim pilnai prisilaik judaizmo statym, kuriems pagal prigimt pats priklaus ir kuri rmuose buvo aukljamas. Tais laikais badavimas turjo didel reikm Judjos alies gyvenime ir fariziej partijos nariai reguliariai 2 dienas savait badavo. Btent savo 40 -ies dien badavimo pabaigoje Jzus Kristus itar: Ne vien duona gyvas mogus, bet ir tuo, k jam sako Viepats Dievas (Evangelija pagal Mat 4:4), tuo paiu, kaip ir Moz patvirtins savo asmenine patirtimi, kad su badavusiu pradeda kalbti pats Viepats Dievas. Taiau dabar visumoje, krikionikoje terpje badavimas isigim kakok savs aukojim, tinkam tiktam tikriems monms vienuoliams, bei kas eiliniams monms atseit nra btina. Gavosi taip, kad krikionybje kai kuriems profesionalams buvo priskirta ipirkinti svetimas nuodmes, tuo tarpu kai kiti galjo be baims atsipalaiduoti. Tokia kryptinga politika, kad atseit yra tam skirti mons, kurie melsis u j nuodmes ir jas atleis (inoma ne dykai) ir prived prie pilno supuvimo krikionik pasaul. Apie kakada rimt poir badavim krikionims primena Didiojo Pasninko laikotarpis, kada tikintys krikionys prisilaiko kai kuri maisto apribojim, prisivalg prie tai kiek telpa. Musulmonai grietai laikosi mnesinio pasninko - Ramadano. mnes visi musulmonai negeria ir nevalgo nuo auros iki sauls laidos. Ramadano pradia ir pabaiga yra didels visos liaudies vents. Ramadan tiek rimtai irima, kad mons negalintys jo prisilaikyti dl ligos, ar ntumo, turi ipildyti Ramadan vliau atiduoti skol. Grietai kalbant, Ramadano metu niekas negali patekti virkinamj trakt, net seiles ryti draudiama. Privaios valgyklos ir restoranai Ramadano metu bna atidaryti, bet visikai tuti. Taiau po sauls laidos musulmonai imasi kuklaus valgio, tai pupels, datuls ir sriuba su prieskoniais. Todl mnes parduotuvs, kuriose prekiauja musulmonai uverstos datulmis. Musulmonai laiko, kad badavimas padeda mogui ivengti nuodms. Todl pranaas Mohamedas laik, kad tikras musulmonas turi susilaikyti nuo maisto dukart savait (kaip ir fariziejai). Induizme, vairiose Indijos religijose, sektose ir skirtingose kryptyse, badavimas aktyviai naudojamas kaip apsivalymo priemon. Beje praktikuojant Jog badavimas naudojamas, kaip iskirtin btina priemon . Daugelyje kultr badavimas buvo naudojamas ne tik religijose, bet ir valstybiniame lygmenyje. Kolumbijoje, iba indnu gentyje, mogus numatytas vado, ar monarcho vaidmeniui, privaljo itverti ilg ibandym period... Paruoiamuoju metu bsimas valstybs vadovas, penkeri met laikotarpiui, netekdavo bet koki emik malonum. iuo metu jis turdavo gyventi rmuose izoliuotas nuo aplinkos, kur privaljo pastoviai, ilgus laikotarpius badauti, tuo tarpu tarp badavimu j plakdavo ir emindavo vairiais bdais. Indnai laik, kad tik mogus ant savo kailio patyrs visus sunkumus ir netektis gali vykdyti svarbi valstybin funkcij, (i urnalists Dudit Dobrinski knygos Badavimas kelias link geresnio gyvenimo (Judith Dobrzynski Fasting-a way to well-being 1979). Panau tai, kad senovs kultroms buvo inoma valstybs veikj paruoimo paslaptis, kuri su laiku buvo prarasta. K ir bekalbti tai buvo valstybs veikj paruoimo praktika, verta to, kad bt tuojau pat taikoma pas mus, taip, kaip ms valstybs veikj ruoimas grindiamas diametraliai prieingomis reikmmis, t.y. ydomis, pertekliumi, prabanga, bei ssajomis su nusikaltimais. iaurs Amerikos indn paproiuose, badavimas um labai svarbi viet. Indnai badavim laik btina ir labai svarbia priemone ibandymuose, kuri metu berniukas virsdavo vyru. Jaunuolis bdavo palydimas kalno virn, kur j palikdavo be maisto ir vandens keturioms paroms. Badavimas, tarp vis be iimties Amerikos indn buvo priimamas, kaip apsivalymo ir stiprinamoji priemon. Skirtingais savo gyvenimo periodais indnas ieidavo laukins gamtos prieglobst ir ten badaudavo, bei medituodavo. Badavimas ir meditacija du neatskiriami bet kurio atsinaujinimo komponentai. Jei to nra neivengiamai seka mirtis, kaip atskiram individui, taip ir itisoms tautoms.

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

5 i 80

Atsiminkime, kad netgi kiniei medicinoje akupunktros terapijos efektas susijs su energetiniais kanalais, esaniais paciento kne. Akupunktros problema tame, kad kokias jie tik schemas bepiet, jokie specialistai i tikro neino, kur tie kanalai yra i tikro, ko pasekoje adat terapijos efektas daugiau atsitiktinis. Gydomasis badavimas ivalo visus kanalus ikart ir visame kne, todl poreikis iekoti kakokio atskiro kanalo atkrenta savaime. Vienintelis dalykas, kad nereikia persistengti ir neukimti energetini kanal lakais. To mes ir pasimokysime ioje knygoje.

1-as etapas. Gydomasis badavimas su vandeniuKaip badauti? - Atrodyt paprasta, js perstojate valgyti ir pradedate naudoti tik distiliuot, ar ulinio vanden, kaip tvirtina Polis Bregas ir ia jis absoliuiai teisus, jokiu bdu negalima gerti i iaupo, virinto, ar filtruoto vandens vandens, kuris i ties ne toks jau ir filtruotas, kaip js galvojate. inoma geriausia gerti gyv vanden1. Gyvas vanduo jis i ems, tai: ulinio, altinio, versms. Mineraliniame vandenyje per daug drusk, todl vienas i geresni variant, kuriuos radau bandym keliu gyvendamas mieste tai truputis mineralinio vandens puodelyje ir papildomai iki viraus pripilu distiliuoto vandens. Mineralinis vanduo pastebimai atgaivina mirus distiliuot vanden. Ko galima laukti badavimo proceso metu? - Autori dauguma, tame tarpe ir Bregas, rao, kad atseit sunku nustoti valgius ir pirmas kelias dienas sunku nevalgyti. Vliau, po 4-5 dien organizmas pranta ir toliau viskas vyksta daugma gerai. Viso badavimo metu mogus geria distiliuot vanden ir viskas vyksta gerai tol, kol po treios savaits atsiranda lengvumo, valumo ir geros nuotaikos pojtis, ir tai rodo jog organizmas apsival, ir galima baigti badavim. Neabejotina, kad aukiau aprayti subjektyvs lengvumo, valumo ir geros nuotaikos pojiai yra organizmo apsivalymo poymiai, kaip ir objektyvs lieuvio apsivalymas nuo apna, bei aikus skaistus vilgsnis. Ar teisingas is badavimo apraymas? - Deja tai pagraintas reklaminis badavimo pristatymas ir paties Brego badavimo poji apraymas, kuris turjo pavydtin sveikat iki 95 met, kol nuskendo usiimdamas serfingu (plaukiojimas ant lentos, per bangas) Kalifornijoje. Bet jums neverta laukti tokios lengvos ieities, jei jums dar nra trisdeimties, js jauni ir visumoje sveiki. iuolaikinje padidinto toksikumo aplinkoje, vidutinis mogus artdamas prie savo keturiasdeimtmeio - viduje jau yra ligonis, kurio vien treij dal svorio sudaro toksinai, tai yra drusk nuodai, imintingo organizmo paslpti inertikuose kno audiniuose, pagrinde riebaliniame sluoksnyje. mogaus organizmas nuostabus mechanizmas, kuris saugo nuo nuod savo svarbiausius organus ird ir smegenis. Kokiu bdu? - Pagrindinis kelias, kuriuo organizmas paalina nuodingus jam produktus toksinus yra j neutralizacija kepenyse, bei po to sekantis paalinimas per inkstus. Tirpstantys vandenyje toksinai alinami inkst pagalba, o riebaliniai tulimi (mediaga bilirubinas), per arnyn ir toliau jau per tiesij arn. Kit mediag paalinimo i organizmo mechanizmas yra plauiai (CO2) ir svarb vaidmen atlieka mogaus oda. Vienok dabartinje civilizacijoje, toksin kiekis supanioje mus aplinkoje, virija visas manomas normas pagal imtus, o kartais ir tkstanius rodikli. Ko pasekoje organizmas nesusitvarko su dabartini toksin lavina, ugrinania ms organizm; vos nepasakiau1

Dar geriau ualdyt ir atitirpint vanden, nes pasikeiia jo struktra. Ar tok vanden dar papildomai jonizuoti, kad jis tapt gyvuoju vandeniu su -OH jonais. Plaiau apie jonizuoto vandens svybes ir privalumus vienoje vietoje: http://www.burbuliukas.lt/literatura/. Badavimo metu itin sustirpja skonio pojiai, uosl ir geriamasis vanduo i krano tiesiog kelia pykinim jauiamas jo kartus, rgtus skonis dl ko jo visikai nesinori. Tuo tarpu jonizuotas gyvasis vanduo itin mielai geriasi ir jo norisi.Kaip sugrti gyvenim, v1.1 6 i 80

mog, bet dabartiniame gyvenime tai lieia ir gyvnus; Kiekvienas auginantis unis jums pasakys, kad dabar, unys serga tomis paiomis civilizacijos ligomis, kaip ir mons. Kur dedamas toksin perteklius? - Toksin pertekli imintingas organizmas vea svartyn u miesto; Tai yra atideda inertiniuose, periferiniuose audiniuose, kuri paeidimas negresia tiesiogiai mirtimi. ie audiniai, tai riebalinis audinys, esantis po oda ir pilvo srityje iilgai stuburo. Iorikai tai didelis pilvas pas vyrus ir riebal sluoksnis maajame dubenyje, ir ant klubu pas moteris; Taip pat toksin drusk sankaupos kaul jungiamajame, bei judjimo aparatuose. Toksin, kaip kalcio drusk sankaup, judjimo mechanizme rezultatas, yra taip vadinama osteochondroz, kuri buvusios SSSR teritorijoje diagnozuojama pas visus, o JAV tokios diagnozs nra visikai. Kodl JAV nra osteochondrozs2? - Todl, kad ten tiesiog nra tokios diagnozs. Ten ligoni nusiskundimai, kurie SSSR buvo priskiriami osteochondrozei, priskiriami kitoms ligoms. Pavyzdiui, skausmai stuburo srityje, kurie Rusijoje priskiriami osteochondrozei ir ko pasekoje ligoniai nukreipiami pas manualin (masaas, ildymai) terapeut, JAV vadinama reumatiniu artritu3 ir gydoma prastais vaistais panaiais aspirin. Kodl toks skirtumas gydant ligas ir tarp pai lig? - is klausimas labiau lieia socialin politik, todl jo ia nenagrinsime. Su amiumi artjant prie keturiasdeimties, toksin drusk kapaviet lstelse ir junginiuose pripildoma visikai, ir tada toksin laidojimo procesas perkeliamas gyvybikai svarbius organus, kuriuose tada pradeda kauptis patologiniai (liguisti, skausmingi, negrtami) pakitimai. Pirmas visiems inomas pavyzdys: kraujagysli ateroskleroz4, kuri turi i principo t pat degeneratyv altin, kaip ir jungini, bei snari osteochondroz, bet vyksta jau gyvybikai svarbiose transporto kraujagyslse, sumaindama j spind ir sutrikdydama gyvybikai svarbi organ aprpinim krauju. O tai ir yra irdies, ir smegen lig prieastis stenokardija5, bei insultas, kurie uima pirmj ir antrj vietas pagal mirtingum, deja ir ne tik tarp pagyvenusi moni. Pagrindiniai i laik udikai yra irdies-kraujagysli ligos, taip pat vys, kurio pagrindin prieastis organizmo apnuodijimas. Bta skirting vio teorij: infekcin, genetin. Taiau umirtama atkreipti dmes tai, kad dar prie imt met, kai aplinkos utertumas toli grau nesiek dabartini rib, vys, kaip ir irdies kraujagysli ligos buvo retenyb, o dabar pagal mirtingum uima trei viet.

2 3

Osteochondroz - tai stuburo kaul ir kremzli degeneracin liga, labiausiai paplitusi tarp darbingo amiaus moni Reumatinis artritas (reumatoidinis artritas) yra ltinis, sistemingai pasireikiantis neinomos kilms sutrikimas, kuris apima snarius. Jo metu labai danai paeidiami rank ir koj maesnieji snariai, gali atsirasti snari deformacijos ar suirimas dl kremzli erozijos. Moterims i liga pastebima 2 3 kartus daniau, nei vyrams, o liga suaktyvja esant 30 55 met amiaus 4 Ateroskleroz tai ltin udegimin liga, kai dl arterij sienelse besikaupiani riebal ir kalcio, susidaro opjanios ir randjanios ploktels. Jos siaurina kraujagysli spind ir sukelia kraujotakos sutrikim. 5 Krtins angina (stenokardija) trumpalaikis krtins skausmas, dl sumajusio irdies raumens (miokardo) aprpinimo krauju sutrikimo (miokardo deguonies poreikis didesnis nei atneama su krauju). Prieastys: I) daniausia prieastis ateroskleroziniai irdies arterij susiaurjimai. Stabili krtins angina gali prasidti, kai arterijos susiaurjusios daugiau nei 70 proc. II) irdies arterij spazmas, kraujo pokyiai, smulkij arterij liga (dl rkymo, cukrinio diabeto, hipertenzijos). III) Didelis emocinis ar fizinis stresas, tachikardijos (irdies ritmo pagreitjimas), kai deguonies poreikis virija aprpinim. IV) Labai didel irdies raumens mas (labai nutukusi moni), arterij ligos.Kaip sugrti gyvenim, v1.1 7 i 80

Kuri aplinkos dalis labiausiai uterta? - Oras. Ir plaui vys, visame pasaulyje, uima pirmj viet tarp vini susirgim6.

Sveikas plautis

Rkaniojo plautis7

Sveikas plautis

Rkaniojo plautis8

domu, kad i vini virkinimo sistemos susirgim pirmj viet JAV uima storosios arnos vys; o Rusijoje? - Rusijoje pirmj viet uima skrandio ir dvylikapirts arnos vys. Kaip galima bt interpretuoti iuos duomenis? - Akivaizdu, kad Rusijoje labiau paplits jimo virkinimo sistem vys, o JAV ijimo i jos. Kokia genetine, ar infekcine teorija galima bt tai paaikinti? - Akivaizdu, kad tai susij su abiej ali maitinimosi ypatybmis. Galima daryti prielaid, kad amerikiei maistas labiau nuodingas chroniku poiriu, tai yra labiau kenkia virkinamojo trakto pabaigai, o Rusijoje tiesioginiu, nes kenkia jau paioje maisto patekimo skrand pradioje ir ikarto. Gal bt tai susij su Paeisto plauio ipjovimas maitinimosi ypatybmis: visuomens alkoholizacija ir, ryium su iaurs klimatu maiste nesant augalins lstelienos, viei vaisi ir darovi, padidintu virto krakmolinio maisto vartojimu, duonos, bulvi ir deros gamini, kuri sudedamieji komponentai pakankamai kenksmingi. JAV, kuri iaurin riba praeina Krymo platumoje, emos kokybs vaisiai ir darovs yra itisus metus, bet jie vartoja daug hormonini msos-pieno produkt ir pesticid, taipogi maist pagamint i pusiau fabrikat; Tiksliau bt pasakyti, kad amerikieiai visk vartoja i dui ir buteliuk. JAV, prostatos ir pieno liauk vys, pagal statistik, diagnozuojamas gyventojams po penkiasdeimties met kas antram vyrui ir atitinkamai moteriai. Tai susij su hormonini msospieno produkt vartojimu9. Kaip jie prie viso to gyvena? - Pastoviai vartoja citotoksinius vaistus ir gyvena. Koks gyvenimas prie viso to? - Patys suprantate, koks tai gyvenimas. Ivada? - Jei js nenorite patekti tipik mirtingumo statistik, tai turite pridti papildom ir smoning pastang tam, kad ivalyti organizm nuo pastoviai besikaupiani toksin, kurie Rusijoje dar vadinami lakais. Vienok is pavadinimas turi technologin atspalv ir todl neatspindi tragik pasekmi, susijusi su lak paeistais gyvybikai svarbiais organais. Organizmas tai ne paprastas puodas, kur kraunami kakokie neutrals lakai organizmas i lak yra mirtinai paeidiamas. Todl ia6

Plaui vys viena i daniausiai pasitaikani onkologini lig. Kasmet nuo plaui vio pasaulyje mirta beveik 1mln. moni. 2000 m. vien JAV buvo nustatyta apie 170 000 nauj plaui vio atvej, apie 160 000 moni mir nuo ios ligos. Lietuvoje tais paiais metais plaui vys diagnozuotas 1626 monms (1356 vyrams ir 270 moter), 1372 mons mir (1184 vyrai ir 188 moterys). 7 Photograph by A. Glauberman. http://www.faqs.org/health/Body-by-Design-V2/The-Respiratory-System-Ailments-what-can-go-wrong-with-the-respiratory-system.html 8 i ir sekanti nuotrauka i http://stopsmokingonlinetoday.com/effects-of-smoking/pictures-of-lung-cancer/ 9 Msoje ir piene santys gyvuli hormonai nesuyra ir veikia vyro ir moters organizm neigiamai.Kaip sugrti gyvenim, v1.1 8 i 80

teisingiau bt sakyti apie chronik maisto, buities ir pramons intoksikacij, tai yra toksinais. Svarbi medicinos, aptariamu klausimu, knyga yra klasikin, amerikiei daktaro Tildeno knyga Paaikinta toksemija (John H. Tilden Toxemia explained, 1926). is veikalas klasikinis darbas, paaikinantis aptariamo proceso patofiziologij, bet i knyga dar neiversta rus kalb, kaip deja ir daugelis kit, lieiani i tematik knyg. Daktaras Donas Tildenas paskutinis i mohikan - 20 imtmeio medicinos daktaras JAV, kuris temptai dirbo ties organizmo apsivalymo problema ir tarp Pirmo, ir Antrojo Pasaulinio kar, ileido kelet rimt veikal, skirt organizmo valymui (apsivalymui). Jau po jo, visi amerikiei daktarai bevelijo skaiiuoti kupiras, gautas u tablei pardavim ir operacijas pagal princip pinigai nekvepia. Kalbant tiksliai, pagrindinis klausimas ne tiek apie padidint toksin koncentracij kraujyje, o apie padidint koncentracij audiniuose ir organuose, ko paseka, j augantis paeidiamumas. Radikaliausias ir atitinkamai efektyviausias valymo nuo chronik toksin bdas gydomasis badavimas, kuo mes su jumis ir nutarme usiimti, ir nustojome vartoti maist. Tokiu bdu js, igsdintas kiekvienos badavimo dienos, stebite, ko galima laukti dar, taip kaip a jums jau sakiau, kad jei jums apie keturiasdeimt, tai pirma - vieno badavimo metu, kiek jis besitst, js neapsivalysite. Antra: badavimas bus sunkus, o js bsena proceso metu palaipsniui blogs, nes vis daugiau toksin bus imetama i saugykl krauj. O irstani, badavimo apykaitos metu, mediag ir toksin kraujyje kiekio didjimas ir iauks, kaip isireikia daktaras Tildenas atri toksemij, pasireikiani bloga savijauta gydomojo badavimo metu. Nuodms neatleidiamos jos, pilna ta odio prasme turi bti iperkamos; ir dar oi, kaip iperkamos.

Savijauta badaujant. Kodl badavimas iki 3-j dien nra badavimasSavijauta imant nuo 3-4 dienos ir iki ijimo, varijuos nuo bjaurios iki labai blogos, bei nuo lykios iki nepakeniamos. Pirmas tris dienas savijauta bus kintama, priklausomai nuo to, pirm kart badaujate, ar ne. Pirm kart viskas sunku, tame tarpe ir pradti badauti. Pirm kart i ties, labai norsis valgyti, o ariau vakar gali kilti drebulys, ar net nedidel temperatra. Jeigu js badaujate jau ne pirm kart, tai badavimo pradia bus elementari ir neskausminga. Js lengvai nustosite valgyti ir lengvai eisite badavimo bsen, taiau su intoksikacijos pradia lengvumo bsena praeis ir netgi pas pratusius badautojus prasids intoksikacija, ir upuls bloga savijauta. I esms pirma badavimo diena nra pats badavimas, kaip nra badavimas ir antroji diena. I ties, kas i to, kad js nevalgote vien dien? - Gal js tos dienos neitversite ir tada nebus net ko su kuo lyginti. Tai, kaip sakoma irint i objektyviosios puss, o irint i biochemins puss, jimo badavim ypatybs yra tos, kad organizmas turi gliukozs atsarg, krakmolo tipo polimero pavidalu gliukogenas kepenyse, kuris 48 valandas, tai yra dvi pirmsias badavimo paras utikrina lengvai sisavinam energij gliukozs pavidalu. Tokiu bdu pirmosios 48 valandos nevartojant maisto, organizmui nra joks badavimas - tai tik ikrova. Gliukoz pagrindinis organizmo energijos altinis. Gliukoz pagrindinis altinis pirmoje eilje smegenims. O koks pagrindinis energijos altinis irdiai? - Anaiptol ne gliukoz, o taip vadinamosios nesoiosios riebiosios rgtys, tai yra riebal skilimo produktai, taip vadinamos ketonins dalels, kurios savaime yra acetono tipo molekuls. I ia pirma praktin ivada: badavimas labai naudingas irdiai, nes badavimas charakterizuojamas btent ketonini daleli padidjimu, kurios nesant gliukozs atsiranda veriant riebalus energij. Tai yra badaujant irdis nebadauja, o atvirkiai puotauja. Badauja smegenys. Ir i ties, badavimo metu visos reakcijos sultja ir mintys smegenyse vartosi ltokai. Vienok tai smegenims nekenkia. tai js galite pavelgti skeptikai ir su nepasitikjimu. Bet atvirkiai, toks spdis, kad dingsta tik bjaurios ir kenksmingos mintys.Kaip sugrti gyvenim, v1.1 9 i 80

Kalbant apie gliukoz, btina pabrti kasdienio cukraus, kur perkame parduotuvje, kenksmingum. Cukrus anaiptol nra gliukoz. Tai - sacharoz http://lt.wikipedia.org/wiki/Sacharoz, kurie savaime yra dviej molekuli gliukozs ir fruktozs junginys10. Prie viso to cukruje santi gliukoz ir fruktoz nra identikos natraliai gamtoje randamai gliukozei ir fruktozei, jos yra kitos optins formos, praktikai yra visai kitos mediagos, ir todl organizmas j neatpasta ir turi panaudoti nemaai energijos, kad suskaidyti i svetim sacharoz, o gaut svetim gliukoz ir sacharoz paversti natrali L-form. Visam tam organizmas sunaudoja nemaai energijos ir fermentini mechanizm pastang. Cukrus i parduotuvs sunkiai sisavinama, svetima organizmui ir kenksminga chemin mediaga. mogaus organizme i sacharoz nerandama ir todl btent tuo, kad i mediaga organizmui svetima, jos transformacijai, bei skaidymui sunaudojama begal pastang, bei energijos, tai vardijama, kaip cukraus kenksmingumas11. Natrali gi gliukoz, ir dar viena naudinga cukraus atmaina fruktoz, yra lengvai sisavinamas cukrus, kurio daug yra meduje. Kitaip tariant cukrus cukrui nelygu. Dar kart: Badavimas iki trij dien nra ivalantis, bet savo esme, tik kaip ikrova. tai kodl, kai js jau ikentjote nevalg savaite, i ties js badavote tik 5 dienas; kada nevalgte 10 dien i ties badavote tik atuonias ir taip toliau. Badavimo iki trij dien metu organizmas tik praranda svor, vandens, drusk ir gliukogeno atsarg sskait, kur beje jis greitai papildo. Ir bendrai pamus, badavimo iki trij dien teigiamas poveikis yra poilsis, ikrova, virkinamojo trakto ivalymas, kas irgi yra gantinai svarbu. Tikras badavimas prasideda nuo treios dienos su vandeniu. Tikrasis badavimas charakteringas taip vadinamu ketozu, kai organizmas pereina prie riebal ir savo nuosav kenksming mediag skaidymo ir pradeda maitintis galutiniu j skaidymo produktu, taip vadinamosiomis riebiosiomis rgtimis, tipo acetono; tada kai prieingu atveju, maitinantis normaliai organizmas vartoja gliukoz. Badavimas charakterizuojamas vininiu sunkumu visame kne, bjauriu prieskoniu ir bjauriu kvapu burnoje. Bjaurus skonis burnoje slygojamas toksin isiskyrimu ne tik per inkstus, bet ir per visus 12 metr mogaus skrandio-virkinamojo trakto, k patenka ir burnos ertm, oda, bei plauiai, t.y. Organizmas alina toksinus visais manomais bdais ir priemonmis. Toksin iskyrimas per plauius ir burnos ertm iskiria tok aromat, kad nerekomenduojama kvpuoti aplinkini pusn. Kada a, kakur po deimtos dienos savo pirmojo ilgalaikio badavimo, ieidinjau vien liepos mnesio nakt pasivaikioti (todl, kad pas mus Niujorke liep labai karta), tai tamsaus dangaus fone, a kaip iem maiau savo ikvepiam or, kaip toksin dmus tiek lak ieidavo i mans su ikvepiamu oru. Badavimo metu danai tenka nusispjauti bjauriomis seilmis tai irgi vienas i bd paalinti toksinus badaujant. Jei js badavimo metu ikiite savo lieuv, tai pamatysite, kad visas jis padengtas tankiomis baltai-geltonomis apnaomis. Kuo tamsesn spalva ir storesnis sluoksnis tuo stipriau organizmas yra utertas. Js galvojate, kad iomis apnaomis padengtas tik lieuvis? - Visas virkinimo traktas iki pat apaios padengtas tomis apnaomis, kurios gaunasi, kaip toksin iskyrimo rezultatas virkinimo trakte. Man asmenikai pats didiausias nepatogumas badaujant buvo danten kraujavimas. Nakt, kada nekontroliuojant pradedi ryti krauj atsiranda pykinimo jausmas, kuris ymiai pablogindavo mano savijaut. vininis sunkumas kne slygojamas toksemijos, tai yra toksin cirkuliacija krauju i riebalins lstels link kepen ir inkst, o taip pat ir mediag apykaitos perjimu nuo gliukozs, prie riebij rgi, kurios reikalauja daugiau organizmo darbo jas skaidant. Iki universalaus energetinio skilimo produkto, tai yra to, kuo maitinasi ms knai kaip galutiniu produktu - benzino ms knui iki piruvo (pirovynuogi) rgties, kur kas greiiau igaunamos skaidant gliukoz.

10 11

Fruktozs daug saldiuose vaisiuose, meduje. Daugiau apie cukraus al skaityti 60 psl., .Kaip sugrti gyvenim, v1.1 10 i 80

Diabeto gydimas badavimuSergantys cukriniu diabetu (cukraus liga), kurios metu sutrikdomas gliukozs sisavinimas audiniuose, ko pasekoje gliukoz kaupiama audiniuose, sukeldama j paeidim, turt i to padaryti ivad, kad badavimas yra labiausiai fiziologinis diabeto gydymo metodas. Pirma badavimas suteikia galimyb atsistatyti savo organizmo lstelms, kurios iskiria insulin. Antra organizmas pratinamas naudoti alternatyv, riebal energijos altin. Todl, kad apleistos diabetins bsenos ligoniai bna ir taip priversti naudoti riebal utilizacijos energijos gavimo bda, bet tada tai jau bna, kaip ligos pasireikimas sunkia bsena, pas diabetikus vadinama ketoz. Nuo sergani apleista diabeto forma ligoni eina acetono kvapas, kaip ir i badaujanio burnos, bet tai du labai skirtingi dalykai. Treia: diabetiko organizmas badaujant imokomas lengvai pakelti gipoglikemij, tai yra apalpimo bsenas, susijusias su netiktu, prastai padidintu, cukraus kiekio sumajimu diabetiko organizme. Danai diabetikai ibraukia save i badaujanij sra sakydami, kad, atseit jie nepakelia sumajusio cukraus kiekio ir jiems badavimas tik pakenks. Atsakymas jiems paprastas. Badaujant organizmas pereina nuo angliavandeni apykaitos, ant ko laikosi visas j diabetas riebalin. Badaujant js gyvenate maitindamasis riebiosiomis rgtimis ir visas js cukrus kraujyje tampa netekusiu pirmins reikms rodikliu jis tampa nereikalingas ir js kasa gaminanti insulin, gauna galimyb atsistatymui.

Kokios ligos gydomos badavimu?Kokios ligos gydomos badavimu? Atsakymas paprastas visos jau egzistuojanios, o taip pat ir visos bsimos. Jei liga negydoma badavimu, tai ji negydoma niekuo. Kodl? Todl, kad badavimo atveju mes leidiame organizmui paiam tapti chirurgu ir pasirinktinai paalinti ligos altinio audinius ir lsteles. Js turite suprasti, kad visos, su amiumi gytos ligos, yra ne kas kita, kaip rezultatas chronikos intoksikacijos, kuri paprasiausiai, pas skirtingus mones skirtingai pasireikia. Vienas mogus gal gale suserga astma, kitas diabetu, treias viu, o pas ketvirt skrodimo metu randamos padengtos kalciu irdies kraujagysls tiek, kad patologoanatomas negali j perpjauti atriu skalpeliu. Badavimas savaime suskaido lig altini lsteles, bei audinius, itirpdo ir paalina drusk toksinus. Organizmui prieinama aukiausioji imintis, galimyb atpainti lig altini lsteles ir audinius, bei juos sunaikinti. Mes turime tik suteikti jam i galimyb ir vesti i bsen. Gydomojo badavimo metu toksinai alinami i organizmo visais turimais kanalais. Toksinai skirstomi dvi ris: tirpstantys vandenyje ir tirpstantys riebaluose, todl ir j alinimo keliai skirtingi. Inkstai, seili liaukos, plauiai ir virkinimo traktas visu jo metu iskiria tirpstanius vandenyje nuodus. Tirpstanius riebaluose nuodus organizmui paalinti gerokai sunkiau, darb vykdo kepenys per tul ir oda. I ia seka pirmosios praktins ivados. Js turite praustis po duu kart dvi-tris dienas, kad nuplauti nuo odos tirpstanius riebaluose toksinus. Tirpstantys riebaluose nuodai iskiriami kepen ir tulies kur? - arnyn. Btent tuo paaikinamas toks faktas, kaip gausus juodos tulies isiskyrimas badaujant, neirint tai, kad nra jokio maisto dvylikapirtje arnoje, kuri yra prastas stimulas tam, kad iskirti gelton tul maitinantis.

Juodoji tulisKaip taip yra? Nuostabus faktas maistas nevartojamas, o iskiriamas didelis kiekis juodos tulies, kas matoma praplaunamj klizm procedr metu. Juodosios tulies, badavimo metu, arnyn iskiriama daug ir pastoviai, kas inoma nesusij n suKaip sugrti gyvenim, v1.1 11 i 80

kokiu maitinimusi, o su iskyrimu i kepen arnyn tirpstaniais riebaluose toksinais. Badaujanio iskiriama tulis juodos, kaip degutas spalvos su gelsvu atspindiu. Jei nestatyti klizm, tai per 21-31 badavimo dien arnyne susikaupia ir kondensuojasi toks didelis juodos tulies kiekis, kad tada, kai js jau pradedate maitinimsi, gausios juodai-gelsvos imatos gali bti pirmas 2-3 dienas, kaip tai buvo man. Be viso ito, jei nenaudoti valomj klizm, negalima atmesti galimybs atgalinio riebaluose tirpstani nuod siurbimo, i tulies, susikoncentravusios arnyne. Todl, skirtingai nei kiti autoriai, pavyzdiui eltonas, a matau tiesiogin rodin reguliarioms klizmoms badavimo metu. Vienok piktnaudiauti tuo ir daryti jas kasdien negalima. Todl, kad jei daryti klizmas kasdien, tai ijus i badavimo bsenos ilgiau atsistatins arnyno judjimo funkcija. Plaunamsias klizmas paprastu iltu vandeniu reikia daryti ne daniau, nei kart per 4-5 dienas. ia daug individuali niuans, pavyzdiui a sunkiai itveriu klizmas anksiau 9 ryto12. Kai kurie mons apskritai negali j paksti. ia viskas labai individualu ir prievartauti savs nereikia. Autorius pats, kai prie ieinant i savaitini badavim bsenos, pradjo naudoti klizmas apie 7 valand ryto, pajaut pusiau apalpimo bsen, i kurios ieiti paprasta, tereikia pakelti kojas, kad kraujas pripildyt ird. Tai yra js matote, kad netgi paros laikas turi savo reikm. Vienok, jei js apskritai klizm negalite paksti, tai padaryti klizm ieinant i badavimo bsenos bus kokybikai naujas uolis priek, kur reikia tik ibandyti, kad t pajausti. Tai yra, prie tai, kaip pradti gerti vieiai ispaustas sultis, js btinai turite atlikti valomj klizm (pakabinta ildomoji psl), ir tai tada js savo akimis pamatysite juodus nuodus, iskirtus js organizmo. Ir tada js suprasite paradokso esm, - kad tuo laiku, kai kulinarai prigalvoja deimtis tkstani estetik bd sukiti maistui per virutin virkinamojo trakto gal, i tikrj problema tame, kaip efektyviai, bet kokiu bdu, paalinti to maisto likuius per apatin io trakto gal.

lapimo spalvalapimo spalva priklauso nuo js sunaudojamo vandens kiekio. Kuo slygojama geltona lapimo spalva? - Spalva slygojama nedideliu vandenyje tirpstanio bilirubino pigmento kiekio, iskiriamo kepen arnyn ir patenkanio nedideliais kiekiais lapim. Badaujanio lapimas labai rgtus, kas rodo didel rgtingum, arba medicinikai acidozin paciento bsena. Didel acidoz slyga itirpinti ir iplauti toksinus krauj. Autorius asmenikai tikrino lapimo rgtingum lakmuso indikatori pagalba. Esant prastam lapimo rgtingumui apie skaii 613, gydomojo badavimo metu rgtingumas nukrenta madaug iki 2-j, kas yra tiesioginis rodiklis, esant lapime alinam i organizmo rgi, toksin skilimo produkt. Rykus lapimo rgtingumas gydomojo badavimo metu slygojama btinybe paalinti isiskirianias i audini krauj rgtis, kad palaikyti gomeostaz, tai yra kraujo rgtingumo pastovum. Paprastas bandymas: jeigu js, kai nebadaujate, paimsite rytin lapimo porcij buteliuk ir pastatysite j pastovti, tai gana greitai jame atsiras nuosdos, slygojamos organinmis druskomis. Nesiningi liaudies gydytojai kartais naudoja bd, kaip organizmo ivalymo demonstracij, po j gydymo metod. Va atseit po mano gydymo seanso visa druska isiskyr i js organizmo, tuo tarpu kai tai yra prastos nuosdos stovint. Bet jei js paimsite gydomojo badavimo metu esanio paciento lapim, jis niekada neparodys joki nuosd tiek jis rgtus.

Kno svoris ir kur kaupiami toksinaiIr taip, js jau jote badavimo bsen. Organizmas gyvena skaidydamas riebalus ir sukauptus jame paiame nuodus. Tie nuodai kuri organizmas negali iskaidyti energij, jis paalina aukiau apraytais bdais. Js bent sivaizduojate sau, kokius nuod kiekius sukaupia mogus iki 40-ies met? - Skaiiavimai besiremiantys svorio netekimu badavimo metu ir procentinis vairi kno dali12 13

Kiti altiniai rao saulei nusileidus, t.y. vakare. Pabandykite sprsti patys, intuityviai Turi omenyje PH=6. PH skals ribos: PH 0 rgtis, PH 7 yra neutralu, PH 14 armas.Kaip sugrti gyvenim, v1.1 12 i 80

santykis rodo, kad ne maiau mogaus vir 40-ies met kno svorio sudaro koncentruotos nuod sankaupos, atidtos kaip atsarga. Paskaiiuokime: jei mogus sveria 90 kg., tai saugomi toksinai pas j sudaro pus, tai yra pats mogus, jo gyvas branduolys i 90-ies kg. sudaro tik 50 kilogram. Bet jei mogus sveria 160 kilogram, o tam, kad gyventi jam utenka 50 kg. branduolio, tai is santykis sudaro jau ne pus, o visas 2/3, arba 75% jo kno tai saugomi toksinai 110 kg.! Visgi ms organizmas labai itvermingas mechanizmas. Deponuoti (saugomi) toksinai daniausiai difuzikai(paskirstyti) idstyti organizme, bet dalinai turi visai realiai apiuopiamas formas ir juos po klizmos galima paiupinti rankomis tai imat sankaupos. Net visikai sveiko mogaus arnyne randami neaikaus amiaus imat akmenys; jie gali bti arnyne met metais; mokslininkai kakodl visai nesidomi ia problema. Tuo metu, kai imat sankaup kiekis arnyne gali siekti minimaliai nuo 1 kg. iki deimi kilogram pas storus mones kuri svoris apie 200 kg ir daugiau: http://demotivation.ru/nuitf0aklwjopic.html . Kai a badauju, netgi po septyni-deimties dien badavimo, dar su klizmos pagalba pasialina imatos, nors a nenaudoju daug virto krakmolo. O kiek tirpstani riebaluose nuod (toksin) atidedama laisvuose riebaliniuose audiniuose organizmo viduje? Tai js pamatysite pagal tulies kiek, kuris bus iplaunamas i js arnyno, klizmos pagalba. Vyr ir moter organizmuose, laisvi riebaliniai audiniai randasi skirtingose vietose. Pas moteris riebalai kaupiasi pagrindinai klub, koj, ar apatinje pilvo srityse. Pas vyrus, pagrindinai pilvo srityje, tarp stuburo ir pilvo vidaus organ. Btent todl pas vyrus pastebimi didiuliai pilvai, neturintys joki proporcij su poodiniais riebal audiniais. Tai todl, kad riebalai kaupiasi ne ant pilvo sieneli, o giliai-giliai u pilvo srities organ, kuriuos riebalai, kaip ir atskiria nuo stuburo, sudarydami slygas chronikam viduri ukietjimui. Be viso to, dideli riebal kiekiai atidedami arnyno tvirtinimuose. arnyno tvirtinimai, tai junginys laikantis arnyn pritvirtint prie galins pilvo ertms ir sulaiko arnyno slinkim maojo dubens srit, ar saugo nuo susipainiojimo. Todl pilvas savo esme didelis rezervuaras laisviems, geltoniems riebalams prieinamiems toksin kaupimui ir saugojimui. Ir visi ie riebalai tarnauja, kaip nuod, patenkani organizm konservacijos vieta, o isipt arnyno tvirtinimai trukdo maisto judjimui per arnyn, stabdydami arnyno bangavim, peristaltik ir atitinkamai slygoja chronik viduri ukietjim. Organizmas negali leisti laisvos toksin(nuod) cirkuliacijos kraujyje. Organizmo uduotis, pirmoje eilje apsaugoti smegenis, po to ird ir kitus svarbiausius organus, tai todl nuodai atidedami organizme maiau svarbiose kno vietose. O kiek nuod naudojama(suvartojama) iuolaikinje technokratinje visuomenje? Paprastas amerikietikas duonos kepalas turi savyje, ne maiau 50 ingredient, registruot, kaip cheminiai nuodai. Btent todl is kepalas visada minktas, neirint tai, kiek jis yra praguljs. Ar jums inoma, kad utenka indomam kdikiui duoti 3 amerikietikus trintus obuolius, idant sukelti sunk apsinuodijim, iaukt obuoliuose esani pesticid? O js pabandykite dabar gauti msos, ar pieno produkt neturini savyje hormon! O k mes kvepiame kartu su imetamosiomis dujomis? Stebtina tai, kad mes apskritai nemirtame, kaip muss skrydyje. Tenka pripainti, kad organizmas, tai stebtinas gamtos krinys su didiuliu, bet ne begaliniu kompensacijos rezervu.

Riebjimas, kaip epidemijaTsiant emos kokybs maisto vartojim, laisvi riebalai pradeda kauptis visame kne. Per metus visame pasaulyje nuo bado mirta deimtys milijon moni, bet Amerikoje apsirijimo vent. Didioji pasaulio dalis badauja, o Amerikoje pagrindin problema apsirijimas ir pilvo kultas, kaip tinkamas elgesio pavyzdys kitiems. Ar gali liks pasaulis juos suprasti ir ujausti? - inoma ne. inote, kakada senai, kai mons suinojo, kad em apvali, ikart kilo klausimas kaip mons gyvena kitoje ems pusje. Tuo metu buvo populiari nuomon, kad kitoje ems rutulio pusje gyvena mons antipodai, ir vaikto jie emyn galva. Skamba truput keistai, bet pasirod, kad tai iKaip sugrti gyvenim, v1.1 13 i 80

ties taip ir yra. Amerikoje visos moni normos atvirkios, lyginant su Europa. tai ir iuo atveju kakur badas ir mirtis, o Amerikoje totalus nutukimas. Amerikos pavyzdys tikinanti iliustracija to, kad negalima statyti savo asmenins socialins gerovs, apipliant kitas nacijas, ar valstybes. tai plaiai inomi duomenys i Deniso Lipo straipsnio Amerikiei kova prie nutukim protestant urnale, paskelbti 2001 birelio mnes. Jis cituoja tik inomus skaiius: Daugiau 50% gyventoj laikomi nutukusiais. Daugiau, nei 25% laikomi mirtinai nutukusiais, t.y. Jie mirs artimiausiu metu nuo vairi komplikacij susijusi su nutukimu. Jiems labiausiai kelia nerim tai, kad i mirtinai nutukusi grup spariai papildoma naujais 18-29 met nariais ir netgi vaikais. 25% amerikiei vaik ir paaugli turi virsvor, o 11% turi klinikin nutukim. 1999 metais Defris Kaplanas, JAV Nacionalinio Lig ir Profilaktikos Kontrols Centro direktorius pareik: Nutukimas tai epidemija. J manymu nutukimas JAV, tai pagrindin 300 tkstani prielaikini miri kasmet prieastis. Nutukimas JAV valstybei kainuoja, ne maiau, nei 100 milijard doleri kasmet, kas atsivelgiant nulinius rezultatus vjais imesti pinigai. Be viso to, 33 milijardai doleri kasmet, tai Rusijos metinis biudetas, ileidiami vairioms svorio mainimo programoms ir dietoms. Vienok statistika rodo, kad tik vienas i deimties moni, laikinai isaugo normal kno svor, pasiekt vis i diet ir program dka, t.y. daugiau, nei 2 metus. Tas rodo, kad program efektyvumas apie 10%, o toliau dar blogiau. Taiau amerikiei valstyb demonstruoja dom, nutukimo problemos atvilgiu, poir. Jie tai laiko liga, lyg infekcine, dl kurios pasekmi mogus neatsakingas. Todl visi jos korekcijos bdai yra ne prasto palaidumo stabdymas, o kakokio universalaus stebuklingo vaisto pardavimas, kurio dka galima bus tsti prast, piln apsirijimo gyvenim, bet be pasekmi nutukimo. Atsiduoti ydoms amerikiei civilizuoto gyvenimo bdo dalis. Tai pas juos vadinama Turti Fan14. Dl ios prieasties amerikieiai net nemsto apie tikrsias nutukimo prieastis, o tik apie ydingo gyvenimo bdo bet kuria kaina isaugojim. Skaudu irti 11-meius vaikus, kurie tiesiogine ta odio prasme nepralenda per duris. Man ne kart teko susidurti su pacientais, sverianiais daugiau nei 500 svar, t.y. daugiau 200, ar net 300 kilogram. Pas kai kuriuos i j, riebalin prijuost riebalin pilvo raukl nutsusi iki pat ems. Tai nelaimingos btybs. K jiems silo amerikietika medicina?

Oficialios medicinos nutukimo gydymo metodaiKai kurie nesiningi gydytojai, pelno lenktynse, daro operacijas tokiems nutukusiems monms. Vienok, tai ne operacija, o nusikaltimas. Kad tai nusikaltimas nra mano vieno nuomon. A igirdau tai, seno chirurgo i Manheteno ligonins, profesoriaus Fierio, paskaitose. Profesorius Fieris pasak, kad ios operacijos pamirtos ir prakeiktos chirurg jau daug-daug met atgal. Taiau truput vliau, vienoje Niujorko ligonini, a pamaiau jaun verl chirurg, eigoje darant ias operacijas labai nutukusiems monms. Visos ios operacijos pacientams baigdavosi apverktinai, paversdamos juos tikrais invalidais, tuo atveju, jei jie apskritai igyvendavo. Operacijos esm tame, kad pacientui chirurgikai atimama galimyb sisavinti vartojam maist. Kaip tas daroma? - Paprastai: iems nelaimliams lyg ir paalinamas skrandis. Jis nenupjaunamas visikai, kaip tas daroma esant skrandio opai, o apeinamas, izoliuojamas, t.y. plonoji arna prisiuvama prie virutins skrandio dalies, kas pas chirurgus vadinama anostomoze, t.y. apjimu pagal Ru (Ru - tai 19 amiaus chirurgo i Pranczijos pavard); o apatin skrandio dalis pilnai usiuvama. Dvylikapirt arna ir pradin plonosios dalis paliekamos aklai maskatuoti pilve. ia operacija sukuriamas maisto untavimas, arba, kaip sako amerikieiai baypas, apeinant skrand ir dvylikapirt arn. Po tokios barbarikos rekonstrukcijos, vartojamas maistas paprasiausiai slenka i maisto patekimo tak plonsias arnas, kur jis jau nebevirkinamas, nes normalus maisto virkinimas randasi aukiau skrandyje ir dvylikapirtje arnoje. Tokiu bdu maisto virkinimas chirurginiu keliu stabdomas, o ligoniai po tokios operacijos nesugeba sisavinti maisto ir esant maisto pertekliui, tiesiogine prasme badauja. Jie ikart tampa labai ligotais monmis. Pirmiausia, pas juos atsiranda taip vadinamasis dempingo sindromas. Todl, kad grubus, neapdirbtas skrandyje ir14

have a funKaip sugrti gyvenim, v1.1 14 i 80

dvylikapirtje arnoje maistas, dabar ikart patenka plonsias arnas, kurios tai atsiliepia dideliu arnyno skysi iskyrimu. Organizmas staigiai praranda didelius, skysi i audini cirkuliacijos kiekius, nukreipiamus plonsias arnas ir mogui krenta spaudimas, kurio pasekm smons praradimas-apalpimas. Kad kaskart pavalgius neapalpt, ie nelaimingieji turi valgyti maytmis dozmis praktikai pastoviai. Be viso to, pilnai nefunkcionuojant skrandiui ir dvylikapirtei arnai, nebegaminami virkinimo hormonai, bei vitaminai, normalioje bsenoje gaminami iose ijungtose arnyno dalyse. Mediag apykaita pas iuos nelaiminguosius, pilnai suardoma. Ir pagrindinis operacijos efektas tame, kad maistas niekada nepateks t arnyno skyri, kuris normaliomis slygomis atsakingas u maisto sisavinim. Kai kurie mons, keli met bgyje po ios operacijos, mirta nuo isekimo, kiti kenia nuo distrofijos ir gal gale mirta nuo distrofijos neirint didelius, suvartojamo maisto kiekius. Absoliuiai nemanoma prognozuoti operacijos efekto kiekvienam konkreiam mogui. Chirurgas pjauna visiems vienodai, pagal vien schem, bet kiekvieno organizmo reakcija gali bti visikai netikta. Ir visa tai skmingos baigties atveju, todl, kad neskms atveju ie ligoniai daniausiai mirta ikart, pooperacinje palatoje. Tai susij su tuo, kad esant virsvoriui stabdoma plaui funkcija, kas savaime yra pavojinga nutukusiems monms, bet kurios operacijos atvilgiu, iskyrus ekstra atvejus. ie ligoniai danai mirta pooperacinse palatose, nuo plaui funkcijos dekompensacijos, arba paprasiau - nuo dusulio. Jeigu jie visgi igyvena, tai mnesio bgyje kenia nuo pastovi pling komplikacij operacijos pjvi vietose, vlgi dl riebalinio audinio pertekliaus ir dabar jau gytos avitaminozs ir distrofijos, ir kaip pasekm, imuniteto suardymo. Ir visa tai ikentti, ir igyventi dl to, kad alpti po kiekvieno pavalgymo, bei galuotis dl isekimo, vaistant pinigus maistui ir beprasmikai iaumojant 24 valandas per par. Po ios operacijos pacientas labai panaus barono Miunhauzeno arkl, kuriam skeveldra nupl galin kno dal, pasekoje ko girdykloje jis niekaip negaljo atsigerti, nes igertas vanduo itekdavo per nukirst gal ir arklys buvo priverstas pastoviai gerti. Chirurginio nutukimo gydymo metodui priskiriama ir riebal nusiurbimo operacija. is metodas yra grynai kosmetinio pobdio ir paalina tik poodinius riebalus, ir tik nedidelse pagal plot kno dalyse. Metodas jokiu bdu neapsaugantis nuo recidyvo ir, kaip ir bet koks chirurginis metodas, neapsaugo nuo komplikacij.

Tablets nutukusiemsKiti bdai, kuriais amerikiei medicina lygtai nori padti nutukusiems monms - farmakologinis, t.y. tablei pagalba. monija uburta idjos, kad visas problemas, o dabar ne tik medicinines, bet ir socialines, bei pedagogines galima isprsti nedideliu chemini milteli kiekiu, supresuotu tablet. Pagrindin tablets nuo nutukimo idja tame, kad cheminiu bdu iaukti sotumo jausm ir apetito stok. Visi cheminiai ios grups elementai iaukia apetito praradim, grubaus sikiimo cheminius nervinio impulso procesus smegen poievyje dka. Kaip tai vyksta, mokslas neturi n maiausio supratimo, taiau eksperiment metu buvo atrasti kai kurie i chemini element. Savaime suprantama, kad nesant veiksm pasirinkimo, visi ios grups ingredientai iaukia mas paalini efekt, susijusi su poveikiu centrinei sistemai apskritai. Tai ir nemiga, ir susierzinimas, nerimas ir aikios psichozs problemos savaime sudaranios atskir lig sudtines dalis, o ne paaliniai efektai. Tai yra bandant vartoti vaistus nuo nutukimo vyksta tas pat, kas ir vartojant vaistus apskritai vietoje vienos ligos pacientas gauna kelias kitas, prie viso to senoji liga niekur nedingsta, bet jau tada bna ne iki jos. Kaip vaist pavyzdys nuo apetito yra lidnai pagarsj Fen-fen tai mediagos fenmetrazinas ir fendimetrazinas, kurie patys savaime yra daai, daanioji mediaga, ir kurie buvo udrausti 1997 metais, kaip mediaga pavojinga gyvybei. Su iuo Fen-fenu atsitiko prasta istorija, vykstanti su visais be iimties, pretenduojaniais gydomj pavadinim preparatais, atsirandaniais pardavime. Po masins reklamos ir manipuliacijos moksliniais faktais, nuo 1970 met Fen-fenas buvo pardavinjamas JAV be joki recept, kaip ledinukai, kaip absoliuiai nekenksminga mediaga.Kaip sugrti gyvenim, v1.1 15 i 80

Taiau, po 25 met io eilinio nuodo vartojimo, kaip ir visada atsirado duomenys, kad mons nuo io preparato va. mons vartojantys preparat gauna papildomai: irdies aritmij, plaui hipertonij, paprastai hipertonij, apalpimus,skausmus irdies srityje, nemig, sutrikusius nervus, galvos svaigim, sutrikusi reg, plauk slinkim, raumen skausmus, pakilusi temperatr, lapinimosi sutrikimus, impotencij. - Nemaas lig sraas, vietoje vieno nutukimo. Gaunasi, kad mogus moka pinigus - u k? - Kad vietoje vienos ligos (ydos), gauti daugyb, kai bet kuri i j blogesn, nei ta, nuo kurios buvo gydytasi. Ir k js sau galvojate? - Kuo baigsi i istorija su Fen-fenu? - Ogi taip pat, kaip ir visada farmacijos koncernai kakiek pakeit fen-feno ivaizd ir kitu pavadinimu Reduks, prats moni nuodijim sekaniam ketviriui amiaus. Kaip visada, u masin didiulio moni kiekio nunuodijim, nieko net nenuteis. 1997 metais atsirado preparatas Sibutraminas, kuris irgi veikia smegen poievio struktras. Jis taip pat iaukia vis krv papildom lig, neskaitant turimo nutukimo, bet kol kas yra miri statistikos, naudojant preparat, kaupimo stadijoje, todl pilnas jo veikimo pobdis kol kas niekam neinomas. Be aukiau pamint preparat, egzistuoja mediaga nuo nutukimo turinti periferin poveik, taip vadinamas lipazs ingibitorius . Tai Oristatas mediaga, kuri priveria skrand ir dvylikapirt arn nenaudoti riebalini ferment ir tuo sumaina riebal sisavinim , atseit, 30%. Kaip ir galima laukti, kadangi visi vaistai taikomi labai plaiai, didele sklaida ir niekada nepataiko taikin, Oristatas apsiauia ne tik lipaz, bet ir mas kit ferment, bei maisto mediag, ypa tirpstanius riebaluose vitaminus, kaip vitaminas A ir D, atitinkamai iaukiant avitaminozes ir distrofij.

CholesterolisBe to, kaip anti-riebalinius, galima prisiminti senj preparat grup, skirt cholesterolio kraujyje mainimui. Naudojant anti-cholesterolio preparatus, kaip pavyzd, kurie naudojami 50 met, bet nieko dar neigyd, galima pamatyti vis farmacijos pramons ir farmakologijos, kaip mokslo darom al. Kodl? - Todl, kad pirma, medicina dar nerod, kad cholesterolio kraujyje padidjimas tai kenksmingas, o ne apsauginis organizmo pakitimas, taiau jie jau presuoja tabletes bandymas su monmis, jas parduodant. Todl, kad cholesterolis, tai ne fluoras ir ne aliuminis - tai ne paalinis, o labai paplitusi organizme mediaga. Cholesterolis organizmui labai reikalingas. Jis yra bet kurios mogaus lstels membranos sudedamoji dalis. Cholesterolis yra svarbiausi mogaus hormon pagrindin sudedamoji dalis, tame tarpe ir streso gliukokortikoid, bei lytini hormon. Cholesterolio kiekis organizme pakyla, kaip apsaugin priemon, o ne kaip tos apsaugos praradimo prieastis. Taiau mokama medicina, matote, pastebjo irdies-kraujagysli lig ssajas su cholesterolio padidjimu, kaip galimyb prikimti savo bedugnes kienes, ir nuo io momento nutar sumainti cholesterolio kiek chemini preparat pagalba. Medicina nekl klausimo, ar cholesterolio kiekio padidjimas nra apsaugin reakcija tas jai nebuvo reikalinga. Todl kad tokiu atveju nieko negalima parduoti. O sining tyrim duomenis, kurie patvirtino, teigiam ir apsaugin cholesterolio poveik, ir kad mons farmakologikai sumain cholesterolio kiek mirta gerokai greiiau, nei be io sumainimo, farmacijos kompanijos nuo visuomens nuslp. Kaip vyksta moni pirkimas? - Farmokologijos koncernai perka kyi pagalba visus mones, nuo kuri sprendim priklauso j preparato ateitis. Miliniki kyiai valstybs valdininkams savaime suprantamas dalykas, taiau ir eiliniai medicinos darbuotojai nepaliekami be dmesio. Vykstant mokomajai-praktinei rezidentrai JAV, dirbant vairiose ligoninse ir medicinos ofisuose, man teko susipainti su tuo, kad kiekviename JAV ir viso vakar pasaulio ligonins skyriuje, ir medicinos ofise nustatyta speciali diena, farmacijos kompanij agent primimui. Beveik milijonai smulki farmacijos staig agent, kiekvien savait apeina visus medicinos ofisus, bei ligonini skyrius JAV, kad visiems duoti, tegu ir nedidel ky. Jie perka personal anaiptol neapsikraudami didelmis ilaidomis. Eilini kyi bdai eiliniams medicinos darbuotojams, tai tuinukai, ura bloknotai ir rankins, kuriose spaustas preparato pavadinimas, o taip pat nemokami piets, tokie, kaip pica, arbaKaip sugrti gyvenim, v1.1 16 i 80

bet kuris kitas patiekalas visiems darbuotojams. Be viso to, medicinos staigos ir privats ofisai gauna otkat i farmacijos kompanij u btent io preparato naudojim. Medicinos ir farmakologijos mokslai, bdami tokie, kaip dabar, veikiantys dl pelno nuo pardavim tai nusikaltimas ir masinis moni nuodijimas, kuris turi bti sustabdytas bet kurios visuomens ir valstybs pretenduojanios vadintis civilizuota. Tai turi bti laikoma nusikaltimu prie monij.

Badavimo tsinysKai js einate badavimo keli, js suprantama turite dabar kentti, velniai tariant, ne visai maloni bsen. Bet bsite u tai apdovanoti su kaupu vliau, kai pradsite i tos bsenos ieidinti, ir jums atsivers indomo kdikio pojiai, kuriuos jis patiria maitindamasis. Js pajausite pirmin maisto skonio kokyb. Po to, js jau niekada nebemaitinsite savo indomo kdikio dirbtiniu vaikiku maistu i buteliuk ir dui. Js negalite sau sivaizduoti, kas tai per bjaurastis, kol nepabandote valgyti io kokybiko vaikiko maisto ieidami i badavimo bsenos. Vieno pirmj badavim metu, a bandiau pradti nuo pai brangiausi apelsin suli, parduodam pakeliuose. A sugebjau tik paimti jas burn ir ia pat ispjoviau. Man pasirod, kad burn papuol druskos rgtis. Tada a nupirkau pai brangiausi obuoli suli mauose stikliniuose buteliukuose, skirt indom kdiki maitinimui. A lygiai taip pat su pasilyktjimu ispjoviau ir ias sultis, ir prieastis buvo ta pati bjauri rgtis. Tai ir suprantama konservantai! tai kodl, pasirodo, verkia indomi kdikiai! - Juos maitina bjaurastimi, kuri skani tik tveli ir komercini firm poiriu. Bet indomo kdikio skonio jutikli neapgausi! Atminkite, brangs tveliai. Jei vaikas iki 3-j met, kol jis dar neimoko meluoti, nenori valgyti ir verkia neduokite jam tos bjaurasties, kuri js jam bandote sumaitinti, kas ten ko jums nereklamuot! indomas kdikis geriausia maisto kokybs kontrol. visus buteliukus ir dutes mons deda daugyb vairiausi konservant, tai yra nuod, umuani bakterijas. Konservantai tai stiprios koncentracijos rgtys. mons daro tai, kad sustabdyti produkto gedim, ir tam, kad buteliukai galt met metais stovti parduotuvi lentynose. Taiau! - Nesant galimybs bakterijoms veistis maisto produktuose rodo, kad ir mogui is maistas netinkamas, juolab maam vaikui. Galima tik gailtis ma vaik, kuriuos jaunos mamos, patikjusios apgaulinga reklama, maitina ia bjaurastimi. Paiu geriausiu maisto tinkamumo valgymui rodikliu, yra jo sugedimas, t.y. ar valgo j bakterijos, ar ne. Jei maistas, kaip pavyzdiui aukiausios ries kvietiniai miltai, rafinuotas cukrus, ar valyti ryiai, gali met metais stovti maiuose tai geriausias rodiklis to, kad is maistas netinkamas vartoti ir mogui. Tai yra patikimiausias maisto tinkamumo valgymui rodiklis kuo greiiau jis genda, tuo labiau tinka vartojimui bdamas vieias. Naudinga stebti namini gyvn elges. Jei js kat negeria pieno i pakeli, ar nevalgo deros pirktos parduotuvje, tai ir jums geriau to nedaryti. Todl, kad niekas neino, koki bjaurast mons deda j gaminamus maisto produktus. O mons net neprivalo to rayti ant dui ir bkite tikri neparays, antraip sintetini pried sraas netilpt etiketse. Galima laisvai pasakyti, kad dabar mes valgome sintetin maist ir kepame j sintetinse keptuvse.

Lieuvio apnaos ir aki drumstumasIr taip, js badaujate. Ar galite js kokiu nors bdu gauti informacij kaip vyksta js badavimas? Taip, galite. Pagrindiniu ioriniu badavimo poymiu yra lieuvio apna bsena ir aki drumstumas. Link treios - ketvirtos dienos, kai organizmas pereina prie nuod ivedimo i audini krauj, visas virkinamasis-arnyno traktai padengiami tankiomis baltomis, ar geltonomis apnaomis. Kai atversite burn, pamatysite, kad visas js lieuvis padengtas baltomis, ar gelsvomis apnaomis. Nebandykite jo nugrandyti. Tai beprasmika. Apna sluoksnio storis tiesiogiai proporcingas js organizme esani nuod kiekiui, o spalva ir apna tamsumas j kenksmingumui. Pagal apsivalymo lyg apnaos palaipsniui dings, madamos storio atvilgiu. Bet nesitikkite, kad tai vyks greitai, todl kad visi 12 metr, js virkinamojo-arnyno trakto padengti iomis apnaomis, nuo alinam nuod.Kaip sugrti gyvenim, v1.1 17 i 80

Tai dar viena prieastis, iskyrus tul, dl kurios reikia daryti klizmas ir valyti nuodus i arnyno. Akys tampa drumstos-drumstos ir tai irgi rodo nuod kiek, cirkuliuojant kraujyje. Js nieko negalite padaryti i simptom atvilgiu. Js turite tsti badavim ir gerti distiliuot vanden. Kiek jo gerti? Nereikia savs prievartauti. Gerkite tiek, kiek reikalauja organizmas. Tai gali bti nuo 2,5 iki 3-4 litr dien. Kai kurie autoriai pataria gerti daugiau, kad pagreitinti nuod alinim. A nesu prievartinio, didelio vandens kiekio, naudojimo alininkas. Reikia labiau pasitikti paiu organizmu, o ne grsti per prievart save 5-6 litrus vandens. Taiau btina naudoti ne maiau, nei 2,5 litro vandens15.

Vanduo badavimo metuO k vartoti badavimo metu iskyrus distiliuot vanden? inoma geriausia naudoti gyv vanden. Tai yra poemin: ulinio, altinio, versms. Mineraliniame vandenyje per daug drusk, todl geriausias variantas, prie kurio prijau bandym keliu bnant mieste tai tredalis, arba pus mineralinio vandens puodel, o likusi dal, pagal skon pripilu distiliuoto vandens. Tai geriausia, k galima gauti gerti mieste. Mineralinis vanduo labai ymiai atgaivina mirus distiliuot vanden. Autorius iaukltas geriausiomis oficialios medicinos tradicijomis, savo pirmojo badavimo metu band vartoti vitaminus, tabletes su kaliu ir maas proteino tabletes, kurios praktikai neturi kalorij. Kas i viso to gavosi? Pirma, tablets nelenda, prasideda vmimas. inoma jas galima ugerti didesniu kiekiu vandens, tokiu bdu sukiant tabletes vid, bet nuo to gaunama tik ala. Vykstani proces badavimo metu prasm tame, kad organizmas ardo visk, kas svetima ir alinga kne, tai kas jam nereikalinga ir kenkia. Organizmas pats virkina tai, ko jame per daug, visas kenksmingas mediagas ir lsteles. Jis vienas teino, kaip atpainti ir sunaikinti degeneratyvias lsteles ir toksinus. Js inote legend apie auksin kulk, kuri pati randa savo taikin? Pats organizmas ir yra i auksin kulka. Tai, kaip irenkamoji chirurgija, alinanti visk kas nereikalinga ir kenksminga. iuo metu organizmas nusistats mediag ardymo, katabolin reim ir bet koki mediag, ar vitamin vartojimas tik padidina lak ir toksin kiek cirkuliuojant kraujyje. Jokie vitaminai negali bti sisavinti iame badavimo reime. O nuo proteino tablei, kurios ymiai padidino azoto kiek kraujyje, ieidamas i badavimo reimo a gavau stipr podagros priepuol, kurios pas mane iki tol net nebuvo. Tiems, kas neino podagra, tai tokia bsena, kai kraujyje atsiranda daug lapimo rgties, kuri organizme suria azot, tai yra baltym irimo produktus. Kai tokios lapimo rgties organizme atsiranda labai daug ir inkstai nesusitvarko su jos iskyrimu, tai organizmas atideda lapimo rgties kristalus smulkiuose pd snariuose, iaukdamas atraus artrito priepuolius, tai yra snari udegim. Daniausiai vyksta smulki koj snari udegimas. Podagra kadaise vadinosi karali liga, todl, kad kildavo nuo didelio msos kiekio suvartojimo, tai yra baltym, kaip lapimo rgties altinio ir vyno, kuris paddavo lapimo rgiai ikristi snariuose nuosd pavidalu ir sukelti priepuol. Ir taip: mieste, iskyrus distiliuot (ir mineralin) vanden badavimo metu, po ranka nieko geresnio rasti negalima, ir tai pabr savo knygoje Badavimo stebuklas Polis Bregas. Knyga yra labai praktika gydomajam badavimui. Kodl nieko iskyrus distiliuot vanden? inoma geriau bt gerti natral gyv altinio, ulinio, ar versms vanden, bet taip, kaip miesto gyventojams jos paimti nra kur, tai ia ir pasirodo scenoje distiliuotas vanduo. Kitu gyvo vandens altiniu yra mineralinis vanduo buteliuose, bet ten per daug drusk. Todl geriausias kompromisas ir a tai kartoju dar kart, yra pilti puodel truput mineralinio vandens Essentuki 4, arba Narzan, arba Boromi tam, kad atgaivinti mirus distiliuot vanden ir pripilti kiek trksta iki viraus distiliuoto vandens. Jokiu bdu negalima naudoti vandens i vandentiekio krano, arba virinto vandens. Vanduo ir krano pats savaime chloruotas nuodas, o virinimas daro vanden mirusiu, kenksmingu organizmui ir kur organizmas sisavina tik su arbata, kava, cukrumi ir kitais priedais. mogus i principo turt gerti vanden tik i ulinio!15

Igerti tiek vandentekio vandens tikriausiai ir Jms bus kania. Bandykite gerti tirpint (udaldote ir natraliai atildote) ar gero ulnio vanden. Lengvai ir mielai geriasi jonizuotas gyvasis vanduo, kuris turi arimin PH reikm.Kaip sugrti gyvenim, v1.1 18 i 80

Visos mano badavimo procedros vyko siaubingomis miesto slygomis, kai a jau i proto, nuo imetam duj kvapo, kuris badavimo metu tampa tiesiog nepakeniamas. Idealios badavimo slygos, tai nekarta vasara, kaimo vietov, gamta, guljimas sudedamoje lovelje tarp medi ir krm, arba lengvas pasivaikiojimas, bei altinio, ar ulinio vanduo ir nieko daugiau. Amerikoje anksiau buvo tokie umiesio centrai badavimui, kaip: alia Niujorko Haid Park vietelje Pawling Health Manor (Hyde Park, NY 12538) . Shelton Health School. San Antonio. Texas. Florida Spa. Dr. S. Weinsier, Orlando, Florida; Essers Hygienic Rest Ranch. Lake Worth, Florida 33460. Clymer Health Clinic. R.D. #3 Clymer Road, Quakertown. Pennsylvania. Bayn Gulf Hygienic Home 18207 Gulf Blvd. Redington Shores, St. Petersburg Florida, 33708. Shangri-La Spa, Bonita Springs, Florida. Villa Vegetariana Gueravaca, Mexico. Cormillot Clinic Buenos Aires, Argentina. Buchinger Clinics am Bodensee, 777 Uberlingen, Lake Constance, West Germany. Clinica Buchinger Marbella, Spain (Malaga). Tai tik klinikos egzistavusios 70- met viduryje, tai yra tik 30 met atgal, bet visos jos usidar. Amerikos Medicinos Asociacija (AMA) oficialioji, tai yra farmakologin-chirurgin medicina, persekioja natralios medicinos praktikus, arba, kaip jie vadinami Amerikoje Natropatus kriminaline atsakomybe. ioje demokratinje alyje visus liaudies medicinos pasekjus bt senai pasodin u grot u neteist medicinos praktik yra toks kriminalins atsakomybs straipsnis. Pirktinis vanduo i altinio polietileno pakuotse gali bti vartojamas nesant nieko geresnio, tik turi bti nors truput atgaivinamas mineraliniu vandeniu. Tokiu bdu, atsakymas, kaip ir pas Pol Breg, mieste distiliuotas vanduo ir tik distiliuotas vanduo sumaiytas su mineraliniu, kuris normaliai sisavinamas, kiek ilgai js bebadautumte, o taipogi altinio, ulinio versms vanduo, jei jums pavyks tai gauti. Vanden galima paildyti, bet tik iki mogaus kno temperatros. Virinti vandens negalima, tai gadina vanden badavimo tikslais16. Jei ikarto igerti stiklin kambario temperatros vandens, tai tuias skrandis ikart susitrauks nuo alio. Atminkite, kad skrandis irgi padeda alinti toksinus. Todl gerti reikia nedidelmis porcijomis, kad neerzinti skrandio altu vandeniu17.

Kaip reikia elgtis badavimo metu?Kaip reikia elgtis badavimo metu? - Pagal savijaut. Dirbti lengv darb nra draudiama. Badaujant kraujyje iauri toksemija ir kraujo indai yra veikiami toksin. Tai keiia organizmo reakcijas badaujant. Pavyzdiui: i lovos keltis reikia ltai, todl kad irdies-kraujagysli sistema reaguoja sultintai, todl gali bti galvos svaigimas, ar galite apalpti. Geriausias io apalpimo gydymas pagulti uklus kojas auktyn ir daugiau staigiai nesikelti. Ypa atsargiai reikia keltis pritpus. Vaikioti darb abejotina veikla. Autorius vaikiojo, badaudamas savait, dirbdamas nuo etos ryto iki vlaus vakaro ir paromis, vienos amerikietikos ligonins chirurginje reanimacijoje. Bet a jums pasakysiu, kad is usimimas ne silpn nerv monms. Labai sunku dirbti ir badauti. Mano pirmojo badavimo metu taip ijo, kad 16-17 badavimo dien, man teko laikyti medicinos daktaro egzamin USMLE ( ), trei dal. ie USMLE dviej dien trukms egzaminai reikalauja daug pastang. Egzamino susideda i dviej dien atsakym ratu po 200 klausim kasdien. Tai yra nuo 8 valand ryto iki 18.00. Kai ijau po pirmojo turo ir sdau main, tai paprasiausiai nesigaudiau k daryti su ta maina ir kaip j uvesti. Atvaiavus namo ir pairjus veidrod, man pasirod, kad mano veidas alios spalvos. Sekani dien a buvau dar16 17

Js ir negaltumete tokio gerti. Pakits tokio vandens skonis ir suardyta vandens struktra. Skirtingai nei paprastas vanduo, jonizuotas vanduo mielai geriasi ir altas netgi iem.Kaip sugrti gyvenim, v1.1 19 i 80

blogesns bsenos. Galvojau, kad apskritai neprivaiuosiu iki nam. Svorio kritimas egzamin dienomis buvo dukart didesnis nei prasta, po 2 kilogramus dien. Bet toki peripetij inoma geriausia vengti. Badavimo mados zenite, jei apie teising dalyk galima pasakyti, kad tai mada, JAV, 1926 metais tlas Dordas Osleris Donsonas (George Osler Johnson), nevartodamas nieko, iskyrus distiliuot vanden, paband neturint pavyzdio jim i ikagos Niujork. 1926 m. birelio 1 dien Donsonas startavo i ikagos Niujork. Donsonas jo psiomis vis dien, lydimas automobilio su gydaniu daktaru. Be to j apirinjo daugelis gydytoj pakeliui. Vis keli Donsonas buvo nenuilstamai stebimas ir neturjo jokios galimybs gudrauti. Nuo pat pradi Donsonas buvo lieso kno sudjimo: bdamas 178 cm. gio svr tik 72 kg. 1926 metais oro slygos buvo gantinai sudtingos. Buvo labai karta. Donsonas per dien praeidavo nuo 25 iki 70 kilometr, vidutinikai 40 kilometr per dien. Po 700 kilometr, Pitsburgo rajone, Donsonui prasidjo problemos su pda. Gydytojas apibdino tai, kaip maro pd. Nuo pastovi apkrov ir badavimo, smulks kauliukai ir snariai pradjo skaudti. Po to prasidjo kalvota vietov: tai kaln, tai nuo jo. Donsonas prarado visus riebalus ir pdos skaudjo jau be perstojo. Dl ios prieasties Donsonas baig distancij, per 20 dien prajs 578 mylias, arba 925 kilometrus. Gydytojas pateik, kad stebimasis per vis laik nevartojo nieko, iskyrus vanden, svre 54 kilogramus, numets 18 kilogram svorio ir po ygio jo sveikata buvo daug geresn, nei iki to. Iskyrus koj pdas stebimasis nesiskund niekuo kitu, ir i tikro, jo savijauta po ygio pastebimai pagerjo. is uregistruotas perjimas iki iol yra labiausiai dokumentuotas ir rimtas paciento ibandymas, esant gydomojo badavimo bsenoje. is faktas pristatomas unikalioje knygoje, skirtoje mesti svor sportininkams, Svorio kontrol ir sumainimas, paraytoje Bobo Hofmano (Bob Hoffman. Reducing and weight control 1967), olimpins sunkiaatlei komandos trenerio JAV, vieno i pai inomiausi atlet-bodybilderi JAV, dvi kartos iki Arnoldo varcenegerio ir iauus hormonini body-bildingo monstr erai, kuri pirmosios kartos atstovu tapo pats Arnoldas varcenegeris. Patys suprantate, ankstesns, nevartojanios hormon kultrist-bodybilderi kartos, net prisiartinti negaljo iki toki iorini rezultat. Nors viduje visi ie hormoniniai monstrai sergantys mons. Kiek it body-bilderi uvo! ios statistikos paprastai nepaskelbs. Kiek it body-bilderi sta treniruoi metu ir kokia j gyvenimo trukm, ir koks j sergamumas? Visa tai paslaptis po septyniomis spynomis, kad negadinti lakuot urnal ataskait. Paimkime nors ir asmeninius Arnoildo varcenegerio draugus abu brolius Metcerius, netiktai mirusius bnant 48-50 met. tai informacija: Atminti broliams Metceriams: Maikas Metceris: 1951 m. lapkriio 15 d. 2001 m. birelio 10 d. Rjus Metceris: 1953 m. rugpiio 2 d. - 2001 m. birelio 12 d. Bodybildingo pasaulis patyr didel netekt. Beveik vienu metu mir broliai Metceriai. Maiko kn rado jo brolis Rjus savo namuose, Los-Andelo priemiestyje. Bdamas 49 met, Maikas kentjo nuo aikaus irdies nepakankamumo ir dl ios prieasties turjo artimiausiu metu operuotis. Gydytoj nuomone, mirties prieastimi ir tapo btent problemos su irdimi. Pats Rjus kentjo dl inkst nepakankamumo ir lauk eils inkst persodinimo operacijai. Po dviej dien j irgi rado mirus pas save namuose. Paskutinius savo gyvenimo metus Maikas praleido brolio namuose, palaikydamas j sergant sunkia liga. (http://athleteprofessional.com/index.php?newsid=763) Pats Arnoldas varcenegeris bdamas apie 48 met amiaus atlaik irdies aortos votuvo pakeitimo operacij ir po ito tapo toli grau nebe toks, ir dirbo vaistinei. Bobas Hofmanas (BOB HOFFMAN. 1898 1985) pragyveno 87 metus ir vis gyvenim buvo iskirtinai sveiku mogumi, ir entuziastu, ir fizinio aukljimo propagandistu, paraiusiu daug knyg fizinio aukljimo tematika. O jis buvo netoli 2 metr gio ir 120-150 kilogram svorio, kur jis smoningai reguliavo. Bet Hofmanas priklaus atlet kartai, nenaudojusiai hormon ir tada dar vadinamai monikai kultristais, kurie nenaudojo cheminiu preparat, ir nebuvo tap hormoniniais body-bildingo monstrais. Versti ir skaityti reikia Bobo Hofmano, o ne Arnoldo varcenegerio knygas. (http://www.sandowplus.co.uk/Competition/Hoffman/hoffmanindex.htm)

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

20 i 80

Svorio netekimas badavimo metuprastas svorio netekimas pudjusio badavimo laikotarpio metu tai stabiliai svaras per dien, t.y. madaug pus kilogramo. Per pirmas dvi, tris, keturias badavimo dienas, js netenkate kilogramo dviej ir daugiau, taiau pusjus badavimui, svorio netekimas stabilizuojasi iki paios badavimo pabaigos. Tokiu bdu js galite gantinai tiksliai prognozuoti js svorio sumajim per vis badavimo laik. Tas svorio netekimas, po svar per dien, o svaras tai madaug 450 gram, patvirtina 16 amiaus sveiko maitinimo ital klasiko Luidio Kornaro ivad apie tai, kad mogaus organizmui negalima valgyti dien daugiau 450 gram sausos mediagos maisto, kitaip visas maisto perteklius tampa toksinais, lakais. Visas papildomas energijos netekimas, skaiiuojant kalorijas, susijs su fizine veikla, turi bti pridedamas prie kontrolinio nulinio skaiiaus 450 gram. Taiau, kadangi mes inome, kad vienas gramas sauso maisto duoda madaug 4 kalorijas, tai i ia seka, kad fizikai nedirbaniam mogui, esaniam poilsio slygose, 1800 kalorij per dien pakankamai. Pats Kornaro valg dar maiau. Luidis Kornado neinomas rus skaitytojui. O juk tai badavimo ir sveiko maitinimosi klasikas, gyvens Italijoje 15-16 imtmetyje (1464-1566). Kaip rao Kornaro (Luigi Cornaro The Art of Living Long. Daugkartiniai leidimai vairiomis kalbomis iskyrus rus), pataikaudamas savo pilvo poreikiams, bdamas netoli 40 met jis tapo pilnu klipata. Vliau sums save rankas, bandymu keliu atrado savo dienos maisto norm. Tai buvo 12 uncij sauso maisto (uncija 28 gramai), t.y. 336 gramai kieto maisto ir 16 uncij vyno. Viso 448 gramai gryno vynuogi vyno dien. Tik atminkite, kad tai buvo vynuogi vynas gaminamas Italijoje 15 amiuje, praktikai tai buvo pargusios vynuogi sultys. Taip kaip vynuogs greitai genda, tuo metu vis derli raugindavo vyn. is vynas nebuvo pasterizuojamas, kaip visi iuolaikiniai vynai, o buvo geriamas i bak. Jis buvo natralus ir isaugodavo savyje visas gyvybines savybes, lyginant su pasterizuotais vynais, ar vynais su konservantais-sulfatais. is skirtumas tarp vyn principinis, kaip tarp natralaus ir pasterizuoto pieno tai visai kitas, gyvas produktas, vienas naudingas kitas alingas. Tai, kaip pasakoje, apie gyv ir mirus vanden. Luidis Kornaro kalbjo, kad taps senu, o jis su ia dieta pragyveno 102 metus, jis jaut, kaip pavasar tirpdavo jo jgos, ir jis inojo, kad jei itemps iki naujo vynuogi derliaus, tai tada pragyvens maiausiai dar metus.

Apie vynTai atsakymas visiems prancz-ital vyn mgjams-gurmanams ir ekspertams tvirtinantiems, kad vynas tuo vertesnis, kuo ilgiau ilaikytas. Gamintojui taip, nes jam bet kokiu pretekstu reikia parduoti sen vyn. Jie, kaip ir apskritai kulinarijoje, remiasi estetiniais sumetimais. Bet kada oficiantas jums silo pauostyti vyn bokale, kad atseit pajaustumte puokt kvap, uduokite sau klausim kokiu bdu vyno kvapas veikia js sveikatos bkl? Matomai labai ir labai alutiniu bdu. Js galite pajausti tik kad vynas nesugeds ir tiek. Ko nori gamintojai ekspertai, kad js nustatytumte, silydami jums uostyti vyn? Estetini vyno kvapo komponent? Bet js sveikatos bsenai kuo vynas vieesnis, tuo daugiau jis turi gyvybins jgos, todl kad jis nuo keks, kuri sirpo saulje, o ne buvo saugoma tamsiuose rsiuose, kur tik iurks ir drgm. A irjau per televizij reporta, apie vien Italijos plantacij. Ten pagrindinis vyno gamintojas i inomos vyndari firmos iraikingai sulygino jaun vyn su kdikiu, o sen su senu mogumi. Vyndarys inoma atkreip dmes tai, kad senas mogus imintingesnis u vaik. Bet mus juk domina sveikata! Ir k? Bandysime lyginti vaiko ir seno mogaus sveikatos bsen? Konjakas tai jau kita istorija. Konjakas i esms, tai uolo trauktin nusistovjusi vynuogi spirite, todl jis turi met metais stovti uolinse statinse ir kuo ilgiau, tuo inoma trauktin geresn, jei is isireikimas apskritai gali bti naudojamas kalbant apie spiritinius nuodus. Bet vynas labiausiai vertingas, tai tas, kuris spaudiamas tiesiai vynuogyne. Viskas, kas spaudiama vliau BLOGESNS kokybs.Kaip sugrti gyvenim, v1.1 21 i 80

Luidis Kornaro pabrdavo kiekvieno mogaus individualum, kalbdamas, kad skirtingi mons skirtingai priima vairius produktus. Todl kiekvienas mogus turi pasirinkti pats, kuriuos produktus jam geriau vartoti. Kornaro nebuvo vegetaru, jis valg tuometinius ms ir kiauinius. Svarbiausia, kam jis skyr dmes, tai, kad neviryti kasdiens 336 gram, sauso maisto normos. Taiau artimi gimins kalbjo j valgyti daugiau. Kornaro padidino doz iki 14 uncij dien ir ia pat pasijuto blogiau, bet kai tik gro prie savo 12 uncij (336 gr.), jo puiki ankstesn bsena greit atsistat. Kornaro iki savo dien pabaigos isaugojo proto aikum ir fizin aktyvum. Tai jis rao pats, o jis gerokai pergyveno savo gydytojus, kurie j gyd jaunystje. Knyga, kuri para Kornaro ir kuri vliau papild bdamas 70, 80, 90 met, vadinasi Menas ilgai gyventi (Luigi Cornaro The art of living long). Ji yra mogikosios iminties kvintestencija. i nedidel knyg a kartai rekomenduoju vertimui rus kalb.

Klizmos, geltonoji ir juodoji tulisApie klizmas. Valomsias klizmas i paprasto Esmarcho puodelio padaryti tiesiog btina. Klausimas tik, kaip danai? Klizmas reikia pradti daryti ne anksiau 5-osios dienos, kada pradeda isiskirti tuiame arnyne tulis ir kartoti klizmas kas keturias-penkias dienas, iki paios padavimo pabaigos, praplaunant juod, nuoding tul i storj arn. Jas daryti reikia ne daniau nei 3-5 kartus per dien. Btinai reikia padaryti plaunamj klizm prie baigiant badavim. Niekada nebaikite badavimo nepadar valomosios klizmos! tai js statote paprast klizm, kuri pakabinama, kaip ildomoji psl; danai bna, kad vanduo vid neina. Taip yra dl to, kad ir po savaits, ir po dviej savaii badavimo storojoje arnoje pilna imat liekan, imat akmen. Todl, kai vanduo pilamas ir neina vid, reikia nutraukti arnyno pripildym, atsistoti, nueiti tualet ir klizm daryti i naujo. Kartais reikia padaryti i karto 3-4 klizmas, kad paalinti vis usilikusi imat mas ir iplauti arnyn nuo nuodingosios juodosios tulies. Kai kurie praktikuoja klizmas su priedais. ito daryti nereikt. Kaip mes jau esame kalbj, badavimo metu organizm vesti paalines mediagas, iskyrus distiliuot vanden, alinga. Pakanka paprasto praplovimo iltu vandeniu. Vienu metu buvo mada naudoti taip vadinam kolonik, tai yra daryti kapitalin, masyv arnyno praplovim. Amerikoje klizma iam tikslui kainuoja 1500 doleri. Kolonik prasm sekaniame. Tuo metu, kai prastoje klizmoje telpa apie 2 2,5 litro vandens ir vanduo susikoncentruoja apatinje storojo arnyno dalyje, naudojant kolonik vandeniu upildomas visas storasis arnynas iki pat apendikso ir pilnai j praplauna. Jie giriasi, kad gali per seans upilti iki 30 litr vandens! Ar inote, kad nemaai moni negali itverti paprastos klizmos i gumins ildymo psls, kurioje vandens telpa apie 2,5 litro, k jau bekalbti apie 30 litr! Jokiu bdu nebandykite mginti ios procedros jeigu storosioms arnoms praplauti utenka 3 litr vandens, tai nra jokio reikalo pilti jas 30 litr. Tai tiesiog savs kankinimas. Sau i procedr silantieji jos nedaro, o tik parduoda kitiems. Tai dar vienas patvirtinimas, kad pinigai nekvepia. Ir iaip turiu jus perspti, kad ekstremizmas medicinoje visada pavojingas, pavyzdiui Amerikoje t naudoja mons neturintys jokio supratimo apie medicin, tiesiog, kaip bd udirbti pinig. Bet jei jums ios procedros metu taps negera, ie mons nesugebs jums padti. Pilnai utenka vandens i paprastos valomosios Eismarcho tipo klizmos, t.y. kaip ildomoji gumin psl. Jeigu js, po vandens vedimo, guldami vonioje, pakelsite savo duben, tai vestas vanduo pereis i arnyno galo vir iki storosios arnos blunies kampo. O jeigu js apsiversite ant deinio ono, tai vanduo praeis per skersin storj arn iki storosios arnos kepen kampo. Jeigu js atsistosite, tai tada vanduo praeis iki apendikso tai galutinis punktas, toliau kurio negali praeiti net 300 litr vandens, ten randasi sfinkteris votuvas, kaip upakalyje, ir tas sfinkteris aukiau vandens vis tiek nepraleis, todl naudos i kolonik purkiant 30 litr vandens nra jokios. Kaip danai reikia daryti klizmas badavimo metu? Daniau, nei kart 3-5 dienas nra prasms, nespja susikaupti pakankamas tulies kiekis. Dabar, kai a badauju 7-10 dien, tai darau vienKaip sugrti gyvenim, v1.1 22 i 80

valomj klizm prie baigdamas badavim. Ir viskas. Jei mogus klizm nemgsta, tai jis ilgesnio badavimo metu gali daryti klizm kart savait. Bet baigiant badavim tai btina. Kai pirm kart badavau 31 dien, tai nedariau klizm visikai, bet kada pradjau gerti sultis, i mans pakartotinai ijo keturi juodo deguto su gelsvu atspalviu imat srautai. Tai yra storosiose arnose 31 dien buvo atidedama i tulis, koncentravosi ir kaip sako daktarai sekvestravosi ir tai ji ijo. Pas mane akys tapo kvadratinmis, kai a tai pamaiau. Hipokratas buvo teisus, kai kalbjo, kad mogus susideda i kraujo, gleivi ir dviej ri tulies geltonos ir juodos. Atkreipkite dmes, dar Hipokratas iskyr dvi tulies ris. Kai mogus valgo maist, pas j iskiriama geltonoji tulis, bet kada mogus badauja, pas j isiskiria juodoji tulis turinti savyje tirpstanius riebaluose nuodus.

Miegas. Kada baigti badavimMiegas. Miegas vienas i svarbiausi badavimo indikatori. Kuo daugiau kraujyje nuod, tuo blogesnis miegas. Badaujant miegas bna itin sunkus. Bet atminkite, badaujant svoris krenta tik miegant. A daug kart dariau kontrolinius svorio patikrinimus ir rezultatas visada vienas ir tas pats dienos eigoje bdraujant svoris nekrenta nei vienu gramu, bet utenka umigti svoris krenta ikart. Tai rodo, kad stebtini pakitimai vyksta organizme tik mogui miegant. I ia ivada, jei pavyksta umigti daugiau miegokite. Viena problema miegas badaujant visada sunkus ir neramus. Viso badavimo periodo metu savijauta bjauri, bet truputi svyruoja. Bna lengviau, bna sunkiau. Vienas i svarbiausi rodikli sakani, kad reikia tuoj pat baigti badavim yra miego praradimas. Jei js negalite kiaur nakt sumerkti aki reikia btina baigti badavim. Badavs 31 dien, a nemiegojau vis nakt, sapnavosi-rodsi kakokie karstai, o ryte atsiklus negaljau normaliai nusilapinti. lapimas neina. Laa, bet iurkls nra. Kalbant medik kalba, tai vadinasi anurija pavojinga bsena, gresianti inkst praradimu. Srovs nebuvimas sako apie tai, kad nuod kiekis organizme badaujant pasiek tok lyg, jog inkstai nebesugeba j ivalyti, usikimo toksinais ir pradeda merdti. Btina skubiai ubaiginti badavim. Antraip inkstai atsisakys dirbti visikai ir jus teks veti pas dirbtin inkst, o jei tokios galimybs nra? Jei badaujant pastebite lapimo kiekio sumajim, nedidjant didinant sunaudojamo distiliuoto vandens kiek, tai laikas baigti badavim, pereinant vieiai ispaust vaisi suli naudojim. Badavimas labai rimtas procesas ir jame jokiu bdu negalima perlenkti lazdos. Geriau nebaigti badavimo ir vliau j pakartoti, nei perkrauti organizm per dideliu toksin kiekiu. iuolaikinio, po 40 met mogaus organizmas, perkrautas audiniuose saugom vairi toksik mediag. Prie viso to, jei jis serga ir chronikai gydosi vaistais, tai paprasiausiai maias pilnas toksin. mogui vir 40 met nra joki ans ivalyti savo organizm vieno badavimo, kiek jis besitst metu. Todl badauti reikia ne daugiau, nei mnuo. Savaime suprantama, kad neisivalysite per vien badavim ne bda, vliau pabadausite dar. Autorius vos neumu savo inkst trisdeimt pirmj badavimo dien, nordamas isivalyti per vien kart. Vliau jis badavo dar, paeiliui, be