Upload
others
View
2
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1 priedas
STUDIJŲ MODULIŲ APRAŠŲ TURINYS
Tiksliųjų mokslų pagrindai .................................................................................................................. 2
Saviugda ir komunikacija .................................................................................................................... 9
Mityba ir maisto chemija ................................................................................................................... 16
Chemija I ........................................................................................................................................... 24
Chemija II .......................................................................................................................................... 32
Aplinkosauga ir darbo teisė ............................................................................................................... 42
Maisto produktų technologija I.......................................................................................................... 53
Maisto produktų technologija II ........................................................................................................ 60
Maisto sauga ir kokybė ...................................................................................................................... 67
Verslumo pagrindai ........................................................................................................................... 76
Duonos kepimo technologijos ir įrengimai ....................................................................................... 82
Duonos kepinių saugos ir kokybės valdymas ir uţtikrinimas ........................................................... 87
Skerdimo ir mėsos produktų gamybos technologija bei technologiniai įrengimai ........................... 92
Mėsos produktų saugos ir kokybės valdymas ir uţtikrinimas ........................................................... 98
Vaisių, uogų ir darţovių laikymo ir perdirbimo technologija ir įrengimai ..................................... 104
Vaisių, uogų ir darţovių saugos ir kokybės reikalavimai, valdymas ir uţtikrinimas ...................... 111
Maitinimo įmonių gamybos technologija ir įrengimai .................................................................... 117
Maitinimo įmonių gamybos saugos ir kokybės valdymas ir uţtikrinimas ...................................... 123
Bendroji technologinė ir maisto kokybės profesinės veiklos praktika ............................................ 129
Specialiųjų technologijų profesinės veiklos praktika ...................................................................... 136
Baigiamoji profesinės veiklos praktika ........................................................................................... 158
Gyvūnų gerovė ................................................................................................................................ 164
Rinkodara ir tyrimai ........................................................................................................................ 170
Baigiamasis darbas ..........................................................................................................................175
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 2
Institucija: Vilniaus kolegija
Fakultetas: Agrotechnologijų
Studijų programos pavadinimas, kodas: Maisto produktų technologija, 653E42002
TIKSLIŲJŲ MOKSLŲ PAGRINDŲ MODULIO APRAŠAS
Modulio pavadinimas Tiksliųjų mokslų pagrindai
Studijų pakopa Pirmoji, profesinio bakalauro
Modulio grupė Bendrųjų koleginių studijų
Modulio tipas Privalomas
Modulio įgyvendinimo forma
(auditorinė, e. mokymasis)
Auditorinė
Studijų semestras 1
Kreditų skaičius 10
Modulio apimtis val.:
o kontaktinės val. o savarankiško darbo val.
270
162
108
Koordinuojantis dėstytojas Kristina Ţilionytė
Modulio tikslas Suteikti ţinių ir gebėjimų apie matematinius modelius ir metodus, jų taikymą, kompiuterinio projektavimo principus,
pagrindinius mechanikos dėsnius ir jų taikymą techninės problemos sprendime, bei lavinti informacijos apdorojimo,
valdymo, organizavimo gebėjimus, siekiant ugdyti technologinių procesų planavimo, analizavimo, problemų sprendimų
kompetencijas.
Modulio anotacija
Supaţindinama su matematinių modelių ir metodų taikymu praktinėje veikloje, projektavimo AutoCad programa
principais, taip pat su sudėtinių dokumentų rengimo, valdymo priemonėmis ir galimybėmis. Mokoma racionaliai atlikti
skaičiavimus, apdoroti rezultatus, juos analizuoti ir vizualizuoti pasinaudojant kompiuterinėmis programomis.
Supaţindinama su medţiagų atsparumo pagrindais, analizuojama mašinų mechanizmų konstrukcijos, veikimo principai
ir naudojimo galimybės.
Būtinas pasirengimas modulio studijoms ir gretutiniai reikalavimai (jei yra)
Vidurinio mokslo matematikos, informacinių technologijų, fizikos ţinios
1. Programos studijų rezultatų sąsajos su modulio studijų rezultatais, studijų ir studentų pasiekimų vertinimo
metodai
Programos studijų
rezultatai
Modulio studijų
rezultatai Temų pavadinimai Studijų metodai
Studentų
pasiekimų
vertinimo
metodai
Gebės planuoti,
organizuoti, vykdyti
ir kontroliuoti maisto
technologinius
procesus ir perteikti
idėjas, sprendimus
įmonės personalui.
Gebės parengti ir valdyti
sudėtinius dokumentus
naudojant autamatizuotas
dokumentų rengimo
priemones
Sudėtingo, didelės apimties
dokumento formatavimas.
Informacijos paieška ir gautų
rezultatų apdorojimas.
Integruota praktinė
uţduotis
Grupinio mokymosi
Ledlauţis
Aplankas su
integruotomis
uţduotimis
įgyti ţinias ir
gebėjimus
Kontrolinis
darbas Gebės racionaliai atlikti
profesinėje veikloje
taikomus skaičiavimus,
grafiškai vaizduoti ir
analizuoti gautus
rezultatus naudojant
elektroninę skaičiuoklę.
Formulių ir funkcijų
naudojimas elektroninėje
skaičiuoklėje.
Grafinis duomenų
vaizdavimas.
Duomenų sąrašo analizės
priemonės elektroninėje
skaičiuoklėje.
Uţduotis orientuota į
problemos sprendimą
Vizualizacijos
Gebės projektuoti
duomenų bazę naudojant
duomenų bazių valdymo
sistemas ir ją taikyti
technologinio proceso
organizavime.
Duomenų bazės ir jų valdymo
sistemos. Duomenų bazės
realizavimas.
Įtraukianti paskaita
Pratimai
Techninis
modeliavimas
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 3
Programos studijų
rezultatai
Modulio studijų
rezultatai Temų pavadinimai Studijų metodai
Studentų
pasiekimų
vertinimo
metodai
Gebės taikyti
informacijos pristatymo
technines ir programines
priemones perteikiant
idėjas ir sprendimus.
Informacijos pristatymo,
sklaidos techninės ir
programinės priemonės
Pateikčių rengimas ir
pristatymas
Individuali integruota
uţduotis
Gebės pritaikyti
matematinius
skaičiavimus ir modelius
profesinėje veikloje.
Tiesinės algebros pradmenys
Matematiniai ekonominiai
skaičiavimai
Pratimai
Paskaita kritinio
mąstymo ugdymui
Gebės apibendrinti
teorinės veiklos bei
eksperimento rezultatus,
pagrįsti juos
skaičiavimais.
Matematinės analizės
pradmenys
Tikimybių teorijos elementai
ir statistika.
Uţduotis skatinanti
kritinį mąstymą
Testas
Kontrolinis
darbas
Gebės parinkti ir
išdėstyti technologinę
įrangą pagal maisto
technologinių
operacijų srautą ir
argumentuotai
pagrįsti savo
sprendimus.
Gebės skaityti ir atlikti
brėţinius pagal standartų
reikalavimus, taikyti
šiuos gebėjimus
praktinėje veikloje.
Brėţinių apipavidalinimas,
geometrinė ir projekcinė
braiţyba.
Techninė ir statybinė braiţyba.
Įtraukianti paskaita Aplankas su
integruotomis
uţduotimis
įgyti ţinias ir
gebėjimus
Gebės naudotis
kompiuterinėmis
taikomosiomis
projektavimo
programomis.
AutoCAD pagrindai, grafiniai
primityvai jų braiţymas ir
redagavimas.
Sudėtingi grafiniai objektai ir
jų brėţiniai.
Uţduotis orientuota į
problemos sprendimą
Į projektinį darbą
orientuota uţduotis
Gebės vertinti
mechanizmuose
vykstančius procesus ir
technologinės įrangos
naudojimo galimybes.
Bendros ţinios apie materialius
kūnus veikiančias jėgas, ryšius
ir jų reakcijas.
Paskaita kritinio
mąstymo ugdymui
Gebės rasti optimalų
techninės problemos
sprendimą, parenkant
technologinę įrangą.
Medţiagų atsparumo
pagrindinės sąvokos ir
uţdaviniai.
Uţduotis orientuota į
problemos sprendimą
Gebės pateikti
mechanizmų struktūrinę,
kinematinę ir dinaminę
analizę ir pagrįsti
techninius sprendimus.
Mašinų mechanizmų struktūra
ir klasifikacija.
Techninis
modeliavimas
Modulio turinys
Temų pavadinimai
Kontaktinio darbo
valandų skaičius
Savarankiško
darbo
valandų
skaičius
Pas
kai
tos
Pra
kti
ku
mai
/
lab
ora
tori
nia
i d
.
Ko
nsu
ltac
ijo
s
Vis
as
ko
nta
kti
nis
da
rba
s
Sudėtingo, didelės apimties dokumento formatavimas. Informacijos
paieška ir gautų rezultatų apdorojimas.
- 8 2 10 8
Formulių ir funkcijų naudojimas elektroninėje skaičiuoklėje.
Grafinis duomenų vaizdavimas.
- 10 2 12 5
Duomenų sąrašo analizės priemonės elektroninėje skaičiuoklėje. 2 8 2 12 10
Duomenų bazės ir jų valdymo sistemos. Duomenų bazės realizavimas. 4 9 2 15 10
Informacijos pristatymo, sklaidos techninės ir programinės priemonės. - 10 1 11 10
Tiesinės algebros pradmenys. Matematiniai ekonominiai skaičiavimai. 2 6 2 10 10
Matematinės analizės pradmenys. 2 6 2 10 7
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 4
Temų pavadinimai
Kontaktinio darbo
valandų skaičius
Savarankiško
darbo
valandų
skaičius
Pas
kai
tos
Pra
kti
ku
mai
/
lab
ora
tori
nia
i d
.
Ko
nsu
ltac
ijo
s
Vis
as
ko
nta
kti
nis
da
rba
s
Tikimybių teorijos elementai ir statistika 2 6 1 9 7
Brėţinių apipavidalinimas, geometrinė ir projekcinė braiţyba. 4 6 2 12 5
Techninė ir statybinė braiţyba. 2 2 2 6 6
AutoCAD pagrindai, grafiniai primityvai jų braiţymas ir redagavimas 2 5 1 8 5
Sudėtingi grafiniai objektai ir jų brėţiniai. - 5 - 5 5
Bendros ţinios apie materialius kūnus veikiančias jėgas, ryšius ir jų
reakcijas.
4 4 1 9 6
Medţiagų atsparumo pagrindinės sąvokos ir uţdaviniai. 4 4 2 10 6
Mašinų mechanizmų struktūra ir klasifikacija 6 5 2 13 8
Vertinimas (įrašyti prie kontaktinio darbo - - - 10 -
Iš viso 34 94 24 162 108
Praktinės uţduotys, praktikumai ir jų temos: 1. Didelės apimties dokumento formatavimas: stilių pritaikymas, automatinio turinio, objektų sąrašo sudarymas. 2. Duomenų įvedimas, redagavimas ir formatavimas skaičiuoklėje. Formulės ir funkcijos. 3. Datos ir laiko, tekstinių funkcijų taikymai elektroninėje skaičiuoklėje. 4. Loginių, paieškos funkcijų taikymas. 5. Skaičiavimo rezultatų analizė ir grafinis vaizdavimas skaičiuoklėje. 6. Specifinių skaičiuoklės funkcijų naudojimas duomenų analizei ir vizualizacijai. 7. Duomenų bazės projektavimas pagal pateiktą pavyzdį. 8. Matricos ir determinantai. Tiesinių lygčių sistemos sprendimo metodai. Matricų algebros taikymas 9. Leontjevo modelis. Tiesinis optimizavimas. 10. Procentų skaičiavimo uţdaviniai. Pajamų ir išlaidų skaičiavimo uţdaviniai. 13. Funkcijų išvestinės bei diferencialo skaičiavimai bai taikymai. 13. Tikimybių teorijos ir statistikos uţdavinių sprendimas; 14. Statistikos elementų taikymas. 15. Linijos ir šriftas. 16. Sklandūs sujungimai. 17. Geometriniai kūnai. 18. Modelių projekcijos. 19. Koordinačių sistemos, linijos, matai, sluoksniai. Figūrų braiţymas. 20. Redagavimo komandos. Konstravimo komandos. 21. Dvimačio objekto braiţymas. 22. Technologinės įrangos išdėstymas. 23. Dviatramių sijų atraminių reakcijų nustatymas. 24. Plokščios figūros sunkio centro nustatymas. 25. Medţiagų mechaninių savybių tyrimas. 26. Atskirų deformacijų stipruminis nustatymas. 27. Mechanizmų struktūrinė analizė. 28. Tiesiakrumplių krumpliaračių pagrindinių parametrų nustatymas. 29. Daugialaipsnio reduktoriaus nagrinėjimas. 30. Pavarų geometrinis, kinematinis nagrinėjimas.
4. Studentų konsultavimas vykdomas: el. paštu, Moodle sistemoje, telefonu, pagal Vilniaus kolegijoje skelbiamą
konsultavimo tvarkaraštį.
Modulio studijų rezultatų pasiekimų vertinimas:
Taikomas kriterinis ir kaupiamasis vertinimas. Remiantis Projekto veiklomis bus taikomas aplanko metodas. Pilnas
modulio aplanko aprašas pateikiamas modulio išplėstinėje programoje.
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 5
Vertinimo sudėtinės
dalys
Svoris
proc.
Kolia-
gialus
vertini-
mas
Pastabos
1. Aplankas su
integruotomis
uţduotimis įgyti
ţinias ir gebėjimus
40 Taip Aplankas susideda iš tiksliųjų mokslų (matematikos, informacinių
technologijų, techninės mechanikos ir inţinerinės grafikos) gebėjimus
ugdančių uţduočių. Aplanke yra šių tipų uţduotys: integruotos praktinės
uţduotys, problemų sprendimo, pranešimai, uţdavinių sprendimo, praktinių
darbų gynimo. Uţduočių vertinimo forma: raštu, aplanko gynimas ţodţiu,
elektroninis vertinimas.
2. Kita 10 Ne Kontroliniai darbai, testas
3. Egzaminas 50 Taip Egzaminas organizuojamas taikant testą ir atliekant informacinių
technologijų praktinę uţduotį.
Baigiamasis
įvertinimas
100 Taip
Studentų savarankiškas darbas ir vertinimas
Savarankiško darbo,
studentų pasiekimų
vertinimo formos ir
metodai
Numatoma
taikyti, vnt.
Studento
savarankiško
darbo
valandų
skaičius
Vertinimo
valandų
skaičius
Uţduoties
komentaras
Apibendrinti uţduoties
vertinimo kriterijai*
1. Aplankas su
integruotomis
uţduotimis įgyti ţinias
ir gebėjimus:
22 66 6
Pranešimas (IT) 2 10 - Atliekama
savarankiško
darbo metu
Vertinama šios dalys:
Turinys: atitikimas
metodinėms nuostatoms
(pavadinimas, tikslo
formuluotė ir pan.);
pristatymas:
pranešimo pristatymo
efektyvumas (sudominimas,
įtilpimas į laiko rėmus ir
pan.); pranešimo skaidrių
kokybė arba vaizdinės
medţiagos kokybė (šriftas,
dydis, spalvos, akcentai ir
pan.); laikysena:
ryšys su auditorija
atsakymų į klausimus kokybė
gebėjimas diskutuoti.
situacijų analizė/atvejo
analizė
2 4 - Atliekama
kontaktinio ir
savarankiško
darbo metu
analizės proceso nuoseklumas
analizės proceso logiškumas
analizės kokybė
sprendimo priėmimo procesas
ţinių pritaikymas
praktinių gebėjimų
pritaikymas
į projektinį darbą
orientuota uţduotis
1 10 - Atliekama
kontaktinio ir
savarankiško
darbo metu
aktualumas
teorijos ir praktikos ryšys
realumas ir praktinis
pritaikomumas
kūrybiškumas
inovatyvumas
nuoseklumas;
viešas pristatymas (jei
pristatoma)
projekto tikslų pasiekimas
projekto įgyvendinimas (gali
būti ţymiai išplėsta)
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 6
Savarankiško darbo,
studentų pasiekimų
vertinimo formos ir
metodai
Numatoma
taikyti, vnt.
Studento
savarankiško
darbo
valandų
skaičius
Vertinimo
valandų
skaičius
Uţduoties
komentaras
Apibendrinti uţduoties
vertinimo kriterijai*
projekto autorių įgyvendinimo
vertinimo kritiškumas
Įvairesni variantai vertinimo
paruoštuke
į problemų sprendimą
orientuota uţduotis
13 28 - Atliekama
kontaktinio
darbo metu
keliamo tikslo pasiekimas;
problemos išsprendimo
kokybė (teorinių ţinių
pritaikymas, praktinių
gebėjimų pritaikymas);
nuoseklumas;
logiškumas;
argumentavimas.
Uţdavinių sprendimas 4 14 - Atliekama
kontaktinio ir
savarankiško
darbo metu
Teisingo sprendimo būdo
pasirinkimas, teisingas
uţduoties sprendimas,
racionalumas, rezultato
gavimas.
2. Kita 3 22 2
kontrolinis darbas 2 12 - Atliekama
kontaktinio
darbo metu
Kiekviena uţduoties dalis
vertinama atitinkamu balų
skaičiumi, apskaičiuojamas
galutinis balų vidurkis.
Testas 1 10 - kontaktinio
darbo metu
3. Egzaminas 1 20 2 Praktinė uţduotis kompiuteriu
vertinama uţ teisingai atliktą
kiekvieną uţduoties dalį.
Surinktų balų skaičius
dalinamas iš visų galimų ir
dauginamas iš 10.
Testą sudarys atviro ir uţdaro
tipo klausimai, uţduotys,
skirtingo sudėtingumo, nes
remtasi taksonomijos
metodika juos sudarant.
Studentams pateikiamas
klausimo atsakymo
maksimalus įvertis ir
vertinimo skalė.
Pvz. Jei maksimalus balų 50
skaičius, tai vertinimo skalėje
bus:
10- Puiku, kai 50 balų.
9- Labai gerai, kai 45-49
balai...
5 - Silpnai, tenkina
minimalius reikalavimus, kai
21-25 balai.
Neuţskaityta. Netenkina
minimalių reikalavimų, kai 0-
24 balai.
* studijų procese bus siejami su uţduoties tikslu, turiniu, metodu.
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 7
Modulio studijoms rekomenduojamos literatūros sąrašas
Autorius Pavadinimas Leidimo vieta ir leidykla
ar internetinė nuoroda
Leidimo
metai ISBN/ ISSN
Vnt. skaičius
kolegijos
bibliotekoje
Privaloma literatūra
LEONAVIČIENĖ,
Birutė
Microsoft Office 2007 Kaunas: „Smaltijos“
leidykla,
2007 978-9955-
707-30
6
MCFEDRIES, Paul Microsoft Office
PowerPoint 2007
vaizdţiai: 100
svarbiausių temų:
patarimai ir gudrybės
Kaunas: „Smaltijos“
leidykla,
2008 978-9955-
707-35-6
1
LIEPONIENĖ,
Jurgita;
RAGALYTĖ,
Birutė;
PAUKŠTIENĖ,
Alma
Duomenų bazių
projektavimas:
mokomoji knyga
Panevėţys: Ciklonas 2006 9955-695-16-
1
2
SALDAUSKIENĖ,
Jovita
Taikomoji
matematika. Tiesinė
algebra
Vilnius: Vilniaus kolegija 2006 9955-519-62-
2
60
SALDAUSKIENĖ,
Jovita
Taikomoji
matematika.
Matematinė analizė.
Vilnius: Vilniaus kolegija 2005 9955-519-48-
7
64
JANUŠAUSKAITĖ,
Stasė,
KARPICKAITĖ
Valerija ir kt.
Diferencialinės lygtys
ir tikimybių teorija.
Uţdavinių sprendimai
Kaunas: „Technologija“ 2009 9986-13-890-
6
-
BARZDAITIS,
Vytautas; POCIUS,
Algimantas
Mašinų elementai ir
mechanizmai.
Kaunas: Technologija 2007 9986-13-619-
9
89
Papildoma literatūra
ČIŢAS, Algirdas Medţiagų atsparumas Vilnius: Technika 1993 - 408
Studijų programos atnaujinimas diegiant inovatyvius studijų metodus*
Studijų modulio programa atnaujinama, į studijų procesą diegiant šiuos inovatyvius studijų metodus:
*Nurodomi vykdomame Projekte įvardinti pagrindiniai ir papildomi studijų metodai. Šis skirstymas nesusijęs su
modulio turiniu, didaktinėmis nuostatomis, o tik su projekto dokumentuose pateikiama klasifikacija).
Pagrindiniai: vizualizacijos, grupinio mokymosi
Papildomai numatomi diegti: Techninio modeliavimo, ledlauţis
Vizualizacijos metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Vizualizacijos metodas pasirinktas, nes padeda
besimokantiesiems susisteminti informaciją, efektyviau ją įsisavinti, kartu moko studentus kaip naudoti įvairius
duomenis ir juos pateikti, taip pat lavina vaizdumą ir skatina kūrybiškai analizuoti.
Vizualizacijos studijų metodo taikymas. Vizualizacija taikoma nagrinėjant temą „Duomenų sąrašo analizės
priemonės elektroninėje skaičiuoklėje“. Studentams paskaitos metu pateikiama PowerPoint pateiktis, kurioje pristatoma
MS Excel programos priemonės skirtos duomenų analizei, ataskaitoms sukurti. Atlikęs pristatymą dėstytojas Excel
programos ir multimedia projektoriaus pagalba pademonstruoja konkretų pavyzdį – uţduotį, taikydamas jau išdėstytą
informaciją, kartu apibendrindamas ir akcentuodamas svarbiausius duomenų sąrašo analizės taikymo praktinius
aspektus. Studentai stebėdami demonstruojamą uţduotį gali pateikti klausimus ar pastabas.
Grupinio mokymosi metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Šis metodas pasirinktas, nes suteikia galimybes
studentams rodyti iniciatyvą, skatina išnagrinėti ir įsidėmėti informaciją, taip pat ugdo bendradarbiavimą ir praktinę
veiklą.
Grupinio mokymosi metodo taikymas. Šis metodas taikomas nagrinėjant temą „Sudėtingo, didelės apimties
dokumento formatavimas. Informacijos paieška ir gautų rezultatų apdorojimas.“ Studentai suskirstomi į grupeles po 4,
jiems pateikiamos uţduotys: surasti panaudojant atitinkamas paieškos sistemas ir raktinius terminus internete
informaciją, iš jos suformuoti bendrą dokumentą naudojant grupinio redagavimo, keitimų ir komentarų suliejimo
http://www.knygininkas.lt/main.php?ID=79&LeidyklaID=1
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 8
galimybes. Dėstytojas trumpai konsultuoja kiekvieną grupelę. Uţsiėmimo pabaigoje grupės pateikia atliktą uţduotį
trumpai pristatydamos, aptardamos iškilusius sunkumus ir problemų sprendimo būdus.
Techninio modeliavimo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Techninio modeliavimo metodas pasirinktas, nes jis
tinka informacijos suteikimui, aiškinimui, ţinių įtvirtinimui, praktinių gebėjimų įgijimui, nes remiasi kompiuterinių
programų naudojimu.
Techninio modeliavimo metodo taikymas. Taikomas dėstant temą „Duomenų bazės realizavimas“. Studentams
duodama uţduotis suprojektuoti duomenų bazę MS Access programos priemonėmis. Uţduotyje nurodoma duomenų
bazės taikymo situacija, t. y kokie duomenys turėtų būti vedami į lenteles, kokie tarp jų ryšiai turi būti numatyti, ir
kokią informaciją turime iš tos duomenų bazės gauti. Studentai modeliuodami taiko jau turimus pavyzdţius.
Ledlauţio pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Kadangi studentai daug sėdi susikaupę prie kompiuterio, kaip poilsio
priemonė siekiant efektyvesnio darbo taikomi „ledlauţiai“.
Ledlauţio metodo taikymas. Ledlauţiai” – įvairios trumpos uţduotys, kurių metu dalyviai aktyviai veikia pagal
pateiktas instrukcijas.
Modulio aprašą parengė: Kristina Ţilionytė
Audronė Mačiulytė
Audronė Plauškienė
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 9
Institucija: Vilniaus kolegija
Fakultetas: Agrotechnologijų
Studijų programos pavadinimas, kodas: Maisto produktų technologija, 653E42002
SAVIUGDA IR KOMUNIKACIJA MODULIO APRAŠAS
Modulio pavadinimas Saviugda ir komunikacija
Studijų pakopa Pirmoji, profesinio bakalauro
Modulio grupė Bendrųjų koleginių studijų
Modulio tipas Privalomas
Modulio įgyvendinimo forma
(auditorinė, e. mokymasis)
Auditorinė
Studijų semestras 1
Kreditų skaičius 10
Modulio apimtis val.:
o kontaktinės val. o savarankiško darbo val.
270
162
108
Koordinuojantis dėstytojas Stasė Trinkauskienė
Modulio tikslas Suteikti valstybinės ir uţsienio profesinės kalbos ţinių, tobulinti komunikacijos įgūdţius, formuoti kultūros vertybių
paţinimo nuostatas ir ugdyti savarankišką poţiūrį į socialinėje bei profesinėje aplinkoje vykstančius procesus.
Modulio anotacija
Studijuojant modulį supaţindinama su taisyklingos valstybinės ir uţsienio kalbos vartojimu socialinėje ir profesinėje
veikloje, komunikuojant su įmonės personalu ir verslo partneriais. Analizuojami ir apibūdinami būdingiausi kultūros
istorijos laikotarpiai ir jos bruoţai. Atskleidţiama kultūros problematika ir dabartiniai jos nagrinėjimo būdai, suteikiant
studentui galimybę kritiškai apmąstyti savąjį istorinį ir kultūrinį kontekstą, tradicijas ir vertybes.
Būtinas pasirengimas modulio studijoms ir gretutiniai reikalavimai (jei yra)
Vidurinio mokslo lietuvių kalbos ir uţsienio kalbos, istorijos ţinios
1. Programos studijų rezultatų sąsajos su modulio studijų rezultatais, studijų ir studentų pasiekimų vertinimo
metodai
Programos studijų
rezultatai
Modulio studijų
rezultatai Temų pavadinimai Studijų metodai
Studentų
pasiekimų
vertinimo
metodai
Gebės planuoti,
organizuoti, vykdyti
ir kontroliuoti maisto
technologinius
procesus ir perteikti
idėjas, sprendimus
įmonės personalui.
Gebės taisyklinga
valstybine ir uţsienio
kalba raštu ir ţodţiu
reikšti profesinius
sprendimus.
Mokslinio specialybės teksto
kūrimo principai. Sudėtingesni
rašybos ir skyrybos atvejai
rengiant dokumentus.
Specialybiniai pokalbiai apie
maisto produktus ir jų sudėtį.
Specialybiniai pokalbiai apie
maitinimo verslą.
Meniu – svarbi maitinimo
įmonės dalis.
Dialogas maisto gamybos
įmonėje.
Probleminis pokalbis
Pranešimas
Analitinis skaitymas,
diskusija, ţodţių /
sąvokų ţemėlapis,
abipusis
mokymas(is),
dalykiniai ţaidimai
vaidmenimis, rašto
darbas: argumentas,
minčių lietus,
situacijos analizė,
informacijos šaltinių
paieška, pranešimo
rengimas.
Aplankas su
integruotomis
uţduotimis.
Pranešimas.
Gebės apibūdinti maisto
technologijos proceso
daţniausias kalbos
klaidas, taisyti jas
remdamasis reikiamais
šaltiniais.
Daţniausi specialybės kalbos
leksikos, ţodţių darybos,
morfologijos, sintaksės normų
paţeidimai.
Įtraukianti paskaita
Diskusija
Demonstravimas
Gebės analizuoti ir
apibūdinti kultūrinės
įvairovės poţiūrius, kurie
Kultūros prigimtis, jos
sampratų įvairovė, elementai,
kultūros kaitos procesai ir jų
Dėstymas periodais
Probleminis pokalbis
Mokslinė
Apklausa raštu.
Aplankas su
integruotomis
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 10
Programos studijų
rezultatai
Modulio studijų
rezultatai Temų pavadinimai Studijų metodai
Studentų
pasiekimų
vertinimo
metodai
padės pasirinkti
tinkamiausius idėjų ir
sprendimų perteikimo
būdus profesinėje
aplinkoje.
tyrimo principai.
Vakarų kultūros istorinė raida:
pagrindinės epochos ir bruoţai.
Šiuolaikinio pasaulio
kultūriniai procesai ir
aktualijos.
chronologinė analizė,
euristinis pokalbis
uţduotimis.
Gebės taikyti
verslumo,
ekonomikos
pagrindų,
komunikacijos ţinias
maisto įmonės
veikloje.
Gebės taikyti suformuotą
profesinį ţodyną bei
įgytas komunikacijos
ţinias bendraujant su
įmonės personalu.
Terminija – specialiosios
komunikacijos pagrindas.
Pagrindinių tarties ir
kirčiavimo nuostatų taikymas
vartojant profesinę leksiką.
Darbas ir karjera.
Bendravimas ir
bendradarbiavimas veiklos
aplinkoje.
Kultūrų komunikacija.
Tarpasmeninės ir
tarpkultūrinės komunikacijos
samprata.
Kultūriniai ir individualūs
skirtumai.
Įtraukianti paskaita
Atvejo analizė
Skaitymo, supratimo,
kalbėjimo ir rašymo
kompetencijų
vertinimo/
įsivertinimo pratimai,
minčių lietus,
ţodţių/sąvokų
ţemėlapis, rašymo
pratimai, dalykiniai
ţaidimai
vaidmenimis, darbas
porose: derybos,
laiško / situacijos
analizė
Probleminis dėstymas
Diskusija
Kryţminė diskusija
Apklausa raštu.
Aplankas su
integruotomis
uţduotimis.
Modulio turinys
Temų pavadinimai
Kontaktinio darbo valandų
skaičius
Savarankiško
darbo valandų
skaičius
Pas
kai
tos
Pra
kti
ku
mai
/
lab
ora
tori
nia
i d
.
Ko
nsu
ltac
ijo
s
Vis
as
ko
nta
kti
nis
da
rba
s
Terminija – specialiosios komunikacijos pagrindas. Pagrindinių tarties ir
kirčiavimo nuostatų taikymas vartojant profesinę leksiką
10 6 2 18 10
Mokslinio specialybės teksto kūrimo principai. Sudėtingesni rašybos ir
skyrybos atvejai rengiant dokumentus.
4 4 2 10 12
Daţniausi specialybės kalbos leksikos, ţodţių darybos, morfologijos,
sintaksės normų paţeidimai.
9 4 3 16 10
Darbas ir karjera. - 10 2 12 6
Specialybiniai pokalbiai apie maisto produktus ir jų sudėtį. - 10 2 12 8
Specialybiniai pokalbiai apie maitinimo verslą. - 8 2 10 6
Meniu – svarbi maitinimo įmonės dalis. - 10 2 12 8
Bendravimas ir bendradarbiavimas veiklos aplinkoje. - 8 2 10 6
Dialogas maisto gamybos įmonėje. - 12 2 14 20
Kultūros prigimtis, jos sampratų įvairovė, elementai, kultūros kaitos
procesai ir jų tyrimo principai.
6 - 1 7 4
Vakarų kultūros istorinė raida: pagrindinės epochos ir bruoţai.
Šiuolaikinio pasaulio kultūriniai procesai ir aktualijos.
10 4 2 16 10
Kultūrų komunikacija. Tarpasmeninės ir tarpkultūrinės komunikacijos
samprata. Kultūriniai ir individualūs skirtumai.
4 2 2 8 8
Vertinimas - - - 17 -
Iš viso 43 78 24 162 108
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 11
Praktinės uţduotys, praktikumai ir jų temos: 1. Tarties ir kirčiavimo normos. 2. Būtinos rašto darbų dalys. 3. Sudėtingesni rašybos ir skyrybos atvejai. 4. Pagrindiniai terminų darybos būdai. 5. Leksika ir ţodţių sandara. 6. Specialybės terminų daryba. 7. Morfologijos normos. 8. Sintaksės normos ir paţeidimai. 9. Prisistatymas. Darbo motyvacija. Darbo paieškos procesas. Būsimas darbas ir karjera. 10. Specialybiniai pokalbiai apie maisto produktus ir jų sudėtį. 11. Maitinimo verslo ypatumai; restoranas, kavinė, valgykla. 12. Profesinio ţodyno taikymas meniu pristatyme. 13. Dalykiniai pokalbiai telefonu. Verslo korespondencija. Derybos. 14. Profesinio ţodyno taikymas maisto produktų gamybos technologinio proceso aprašyme 15. Kultūra ir civilizacija. 16. Globalizacija ir tautinis identitetas. 17. Tarpkultūrinės komunikacijos ypatybės.
Studentų konsultavimas vykdomas: el. paštu, Moodle sistemoje, taikant kitas IT technologijas, pagal Vilniaus
kolegijoje skelbiamą konsultavimo tvarkaraštį.
Modulio studijų rezultatų pasiekimų vertinimas:
Taikomas kriterinis ir kaupiamasis vertinimas. Remiantis Projekto veiklomis bus taikomas aplanko metodas. Pilnas
modulio aplanko aprašas pateikiamas modulio išplėstinėje programoje.
Vertinimo sudėtinės
dalys
Svoris
proc.
Kolia-
gialus
verti-
nimas
Pastabos
1. Aplankas su
integruotomis
uţduotimis įgyti ţinias ir
gebėjimus
20 Taip Aplanko turinį su integruotomis uţduotimis sudaro: rašto uţduotys-
prisistatymas, situacijų analizės, argumentai; rašto darbas; vertinimas
darbo seminarų metu.
2. Kita. 30 Taip Vertinamas atliktas uţsienio k. pranešimas; specialybės k. ir kultūros
istorijos auditoriniai darbai(apklausa raštu).
3. Egzaminas 50 Ne Egzaminą sudaro specialybės kalbos uţduotys raštu ir uţsienio kalbos
uţduotys raštu ir ţodţiu.
Baigiamasis
įvertinimas
100 Taip
Studentų savarankiškas darbas ir vertinimas
Savarankiško darbo,
studentų pasiekimų
vertinimo formos ir
metodai
Numatoma
taikyti, vnt.
Studento
savarankiško
darbo
valandų
skaičius
Vertinimo
valandų
skaičius
Uţduoties
komentaras
Apibendrinti uţduoties
vertinimo kriterijai*
1. Aplankas su
integruotomis
uţduotimis įgyti ţinias
ir gebėjimus:
8 48 11
prisistatymas 1 4 1 kontaktinio
darbo metu
atsakymų į klausimus kokybė,
gebėjimas diskutuoti, viešas
pristatymas, ryšys su auditorija.
situacijų analizė 2 10 4 kontaktinio
darbo metu
analizės proceso nuoseklumas,
logiškumas, ţinių pritaikymas,
praktinių gebėjimų pritaikymas.
argumentų rašymas 2 10 4 kontaktinio
darbo metu
logiškumas, ţinių pritaikymas,
praktinių gebėjimų pritaikymas.
rašto darbas 1 14 1 savarankiško
ir kontaktinio
turinys, temos aktualumas ir
pristatymas: ryšys su auditorija,
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 12
Savarankiško darbo,
studentų pasiekimų
vertinimo formos ir
metodai
Numatoma
taikyti, vnt.
Studento
savarankiško
darbo
valandų
skaičius
Vertinimo
valandų
skaičius
Uţduoties
komentaras
Apibendrinti uţduoties
vertinimo kriterijai*
darbo metu gebėjimas diskutuoti, kalbos
taisyklingumas.
darbas auditorijoje
seminarų metu
2 10 1 savarankiško
ir kontaktinio
darbo metu
aktyvumas seminaro metu
gebėjimas pagrįsti savo nuomonę,
problemų formulavimas, logiškas
minčių dėstymas.
2. Kita: 3 34 3
apklausa raštu 2 18 2 kontaktinio
darbo metu
teorinių ţinių taikymas,
taisyklingas sąvokų vartojimas,
gebėjimas nuosekliai reikšti
mintis raštu.
pranešimas 1 16 1 kontaktinio
darbo metu
pristatymas pranešimo, gebėjimas
akcentuoti ir argumentuoti,
diskutuoti, pranešimo vaizdinės
medţiagos kokybė, ryšys su
auditorija.
3. Egzaminas 1 28 3 kontaktinio
darbo metu
gebėjimas pastebėti specialybės
kalbos klaidas, jas ištaisyti,
teoriškai pakomentuoti ir
suredaguoti tekstą.
* - studijų procese bus siejami su uţduoties tikslu, turiniu, metodu.
Modulio studijoms rekomenduojamos literatūros sąrašas
Autorius Pavadinimas
Leidimo vieta ir
leidykla
ar internetinė
nuoroda
Leidimo
metai ISBN/ ISSN
Vnt.
skaičius
kolegijos
bibliotekoje
Privaloma literatūra
KAZLAUSKIENĖ,
Asta; RIMKUTĖ,
Erika ir kt.
Bendroji ir specialybės kalbos
kultūra
Kaunas: Pasaulio
lietuvių centras
2010 9789 9864
18665
14
MIKULĖNIENĖ,
Danguolė, MILIŪTĖ,
Rita
Kalbos patarimai: 1 Gramatinės
formos ir jų vartojimas (G ), 2
Sintaksė (S1, S2, S3)Kalbos
patarimai. 4 Leksika: skolinių
vartojimas.
Vilnius: Mokslo ir
enciklopedijų leidybos
institutas
2005 5-420-01582-X 185
DAVIS B.,
LOCKWOOD A.,
STONE S.
Food and Beverages
Management
Oxford; Elsevier
Batterworth-
Heinemann
2003 0-7506-3286-0 -
BELITZ H-D. Food Chemistry Berlin: New York,
Springer
2004 3540408185 -
BRAUNSTEIN,
Jean-François;
PHAN, Bernard.
Visuotinės kultūros istorija Vilnius: Kronta 2004 9986-879-53-1 11
Papildoma literatūra
KNIŪKŠTA, Pranas
ir kt.
Kanceliarinės kalbos patarimai Vilnius: Mokslo ir
enciklopedijų leidybos
institutas
2000 5-420-01238-3 19
PAULAUSKIENĖ,
Aldona
Lietuvių kalbos kultūra Kaunas: Technologija 2004 9986-13-764-0 67
TRUNCIENĖ,
Romualda;
GIRDENIENĖ,
Laima ir kt.
Specialybės kalbos pratimai Vilniaus kolegija/
www.skaityk.lt
2009 978-9955-519-
91-1
STOTT,T., REVELL,
R.
Highly Recommemded English
for Hotel and Catering Industry
Oxford: Oxford
University Press
2004 0194574036
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 13
Autorius Pavadinimas
Leidimo vieta ir
leidykla
ar internetinė
nuoroda
Leidimo
metai ISBN/ ISSN
Vnt.
skaičius
kolegijos
bibliotekoje
ZUKAUSKAS, R. Lithuanian Food Baltos lankos:
publisher
2005 9955-584-99-8
SCHWANITZ,
Dietrich
Ką turi ţinoti kiekvienas
išsilavinęs ţmogus
Vilnius: Tyto alba 2001 9986-16-186-X 1
BARANOVA, Jūratė Istorijos filosofija Vilnius: Alma littera 2000 9986-02-884-1 1
Studijų programos atnaujinimas diegiant inovatyvius studijų metodus*
Studijų modulio programa atnaujinama, į studijų procesą diegiant šiuos inovatyvius studijų metodus.
*Nurodomi vykdomame Projekte įvardinti pagrindiniai ir papildomi studijų metodai. Šis skirstymas nesusijęs su
modulio turiniu, didaktinėmis nuostatomis, o tik su projekto dokumentuose pateikiama klasifikacija).
Pagrindiniai: mokslinė chronologinė analizė, situacijų analizės, sąvokų ţemėlapis.
Papildomai numatomi diegti: probleminis dėstymas/ probleminis pokalbis; literatūros šaltinių paieška; diskusija;
abipusis mokymas(is); “minčių lietus”, atvejo analizė, euristinis pokalbis, kryţminė diskusija.
Situacijų analizė metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Situacijų analizė pasirinkta, nes taikant šį metodą
ugdomi studento analitiniai gebėjimai. Studentas įvertina situaciją, generuoja idėjas, bando rasti problemos sprendimą
ir jį priimti. Studentas turi galimybę pamatyti sąsajas tarp studijuojamos medţiagos ir būsimo darbo. Ugdomi ţodinės
komunikacijos arba komunikacijos raštu gebėjimai.
Situacijų analizė metodo taikymas. Situacijų analizė taikoma siekiant ugdyti studentų gebėjimus tinkamai formuluoti
ir argumentuotai pagrįsti savo profesinius sprendimus uţsienio kalba vykdant savo veiklą. Studentai nagrinėja situaciją,
nustato prieţastis, dėl kurių kilo problemos ir siekia patys išspręsti jas, pateikia savo rekomendacijas. Šis metodas
taikomas šiom situacijom spręsti: valgymo įpročių ir tradicijų nustatymui, tinkamų patiekalų parinkimui, sprendţiant
bendravimo ir bendradarbiavimo klausimą.
Sąvokų ţemėlapio metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Sąvokų ţemėlapis pasirinktas, nes padeda
studentams integruoti naujus ţodţius ir sąvokas į jau turimą uţsienio kalbos ţodyną. Studentas siedamas sąvokas
sistemina ţinias apie būsimą darbą ir verslą, prekės ţenklo svarbą sėkmingam verslui, geba pristatyti įsivaizduojamą
prekę ar paslaugą, kaimo turizmą, kalbėti apie ekologiško ţemės ūkio svarbą. Sąvokų ţemėlapis padeda jam pamatyti
prasmingus ryšius tarp visų tų ţodţių ir sąvokų.
Sąvokų ţemėlapio studijų metodo taikymas. Sąvokų ţemėlapis taikomas studentams dirbant porose analizuojant šias
temas: Darbas ir karjera; Maisto produktai ir jų sudėtis. Maitinimo verslas; Meniu sudarymo principai; Maisto
produktų gamybos technologinis procesas. Jiems nurodomas parinktas esminis ţodis arba sąvoka. Studentai atlikdami
uţduotį turi paţymėti centrą, kur bus sąvokos pavadinimas, nubrėţti atsišakojusias dalis – esminius sąvokos poţymius ir
susieti esminius poţymius su sąvoka. Brėţinyje jie pavaizduoja jungtis dalių, kurie parodo įvairių poţymių ryšius.
Sudarius sąvokų ţemėlapį, poros jungiasi į grupes, aptaria. Grupės atstovas turi pristatyti rezultatus, o dėstytojas
apibendrindamas atkreipia dėmesį į klaidas, komentuoja.
Diskusija metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas Diskusija pasirinkta, nes studentai gali pasidalinti savo
idėjomis ir nuomonėmis, išryškėja jų nuomonių įvairovė. Šis metodas moko argumentuoti pateiktą nuomonę ar faktus ir
lavina kalbą. Diskusija maţose grupėse paskatina visus įsitraukti į ją, moko atidţiai išklausyti kito ţmogaus nuomonę ir
prieiti prie tam tikrų sprendimų ar išvadų.
Diskusijos metodo taikymas. Diskusija taikoma pradedant šias naujas temas: Genetiškai modifikuoti produktai
(Maisto produktai ir jų sudėtis); Sveika mityba prieš greitą maistą (Maitinimo verslas); Kitų šalių virtuvių ypatumai
(Meniu sudarymo principai) siekiant sudominti studentus. Taip pat gali būti taikoma grupių diskusija, po kurios jos
pristato bent vieną savo idėją. Idėjos yra palyginamos ir analizuojamos, tokiu būdu išdėstoma nauja medţiaga.
Abipusis mokymasis metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Šis metodas pasirinktas, nes mokant kitus,
studentas lengviau išmoksta pats. Jis privalo išanalizuoti informaciją, išaiškinti ją kitiems, pagrįsti, atsakyti į klausimus.
Abipusis mokymasis ugdo studento atsakomybę, kadangi grupės nariai turi suprasti ir išmokti pateiktą informaciją.
Abipusis mokymasis metodo taikymas. Abipusis mokymasis taikomas analizuojant temas: Maisto produktai ir jų
sudėtis, Maisto produktų gamybos technologinis procesas, kadangi studentai turės atlikti daug analitinio skaitymo. Šis
metodas paįvairins darbą ir jis taikomas siekiant paskatinti studentus įsigilinti į pateiktą medţiagą ir lavinti kalbą bei
bendravimo įgūdţius.
„Minčių lietus“ metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. „Minčių lietus“ metodas yra spontaniškumo
sisteminimo priemonė, taigi tai yra tinkamas metodas jauniems ţmonėms atgaivinti ţinias, prisiminti savo patirtį,
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 14
nesibaiminti pateikti originalių idėjų. kadangi minčių kokybė nevertinama. Tačiau vėliau apibendrinant ir analizuojant
idėjas, studentas turi galimybę pamatyti jų realizavimo galimybes ir kritiškai paţvelgti į išsakytas mintis. Šis metodas
plėtoja spontaniškas ir asociatyvines idėjas, o taip pat stimuliuoja kūrybinį mąstymą, taip reikalinga šiuolaikiniam
pasaulyje.
„Minčių lietus“ metodo taikymas. Šis metodas taikomas pradedant naują temą apie darbo motyvaciją (Darbas ir
karjera ) ir norint suţinoti, ką studentai mano apie sveiką gyvenseną (Maitinimo verslas), siekiant sudominti studentus
išsakyti visas įmanomas idėjas ir nuomonę. Vyksta intensyvus proto šturmas ir studentas yra priverstas prisiminti kuo
daugiau ţodţių, kad išreikštų savo mintis, dėl to lavinami kalbos įgūdţiai, plečiamas ţodynas.
Literatūros šaltinių paieška metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Literatūros šaltinių paieška metodas
pasirinktas, kadangi rengiant įvairius darbus studijų proceso metu, studentams būtina yra išmokti atlikti ir taikyti
literatūros ir informacijos šaltinių paiešką. Siekiama, kad studentai gebėtų atlikti informacijos išteklių paiešką
bibliotekoje, internete, Lietuvos duomenų bazėse.
Literatūros šaltinių paieška metodo taikymas. Šis metodas padės studentams pasirengti diskusijai apie nacionalinės
ir kitų šalių virtuvių ypatumus ir paruošti pranešimą apie maisto produkto gamybos technologinį procesą. Rengiant
pranešimą studentas turės remtis naujausiais informacijos šaltiniais, papildyti savo darbą nepasenusiais faktais,
pavyzdţiais.
Mokslinė chronologinė analizė metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Mokslinė chronologinė analizė metodas
padeda įgyti sisteminių ţinių, chronologiškai išanalizuoti tiriamus faktus (laikotarpius, datas). Ugdo gebėjimą dirbti su
literatūros šaltiniais, nuosekliai ir kritiškai analizuoti bei sieti ir apibendrinti kultūros istorijos medţiagą.
Mokslinė chronologinė analizė studijų metodo taikymas. Mokslinė chronologinė analizė metodas taikomas, kai
studentai analizuoja kultūros istorinės raidos pagrindines epochas ir jų bruoţus. Skiriama uţduotis, kurioje nurodoma
surasti ir įrašyti tikslias istorines datas ar faktus, kurie nulėmė svarbiausius istorijos ar ţmonijos pasaulėţiūros pokyčius.
Studentas dirba savarankiškai su literatūros šaltiniais ir kitais informacijos šaltiniais, kryptingai domisi ir įgyja
sisteminių dalyko ţinių.
Probleminis dėstymas/ pokalbis metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Probleminis dėstymas/ pokalbis
metodas suteikia galimybę studentams aktyviai dalyvauti mokymo metu. Uţtikrinama aktyvi sąveika tarp dėstytojo ir
studentų. Sudaromos sąlygos įgyti socialinių įgūdţių: įsiklausyti į kito nuomonę, tobulinti bendravimo įgūdţius. Ţinios
įsisavinamos svarstant, analizuojant teorines /praktines problemas, ieškant jų sprendimo būdų. Studentas skatinamas
kritiškai mąstyti ir argumentuotai reikšti savo mintis.
Probleminis dėstymas/ pokalbis studijų metodo taikymas. Probleminis dėstymas/ pokalbis metodas taikomas,
nagrinėjant su kultūrų įvairove, procesais bei tarpkultūrine komunikacija susijusias temas (problemas). Dėstytojas
formuluoja teminį (probleminį) klausimą pvz.: apie kultūros sampratų įvairovę, kultūros tyrimo modelius, tarpkultūrinės
komunikacijos problemas ir pan. Pateikia kelis skirtingus (prieštaraujančius) poţiūrius ar autoritetingas specialistų
nuomones, pagrįstas svarbiais tyrimais. Studentai paskaito tekstus (ištraukas), kurie atspindi šiuos poţiūrius ar
nuomones. Perskaitę tekstą, jie sprendţia, kuris poţiūris yra priimtinas ir kritiškai argumentuodami pagrindţia savo
nuomonę. Dėstymo metu akcentuojamas problemos istorinis suvokimas, idėjų analizė ir galimi jų aiškinimo bei
sprendimo būdai.
Diskusija metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Diskusijos metu studentai mokosi aiškiai ir tiksliai reikšti savo
mintis, pateikti savo idėją, kritikuoti ir pamaţu artėti prie teisingiausio sprendimo. Nuomonių susidūrimas skatina
ieškoti naujos informacijos, kartais net keisti savo mąstyseną.
Diskusija studijų metodo taikymas. Diskusija metodas taikomas, analizuojant kultūrinius skirtumus, apibūdinant
savos ir kitų kultūrų (pvz.: papročių, tradicijų, normų) supratimą. Numatyta tema studentai iš anksto perskaito tam tikrą
literatūrą ar tekstą, stebi filmą. Studentai surenka reikalingą medţiagą diskusijai. Diskusijos metu jie bendrauja
tarpusavyje. Dėstytojas stebi ir netiesiogiai jai vadovauja, reziumuoja, sprendţia ginčus. Diskusija ugdo sugebėjimą
kritiškai mąstyti, skatina pagrįsti savo nuomonę, susitelkti prie svarbios problemos, tobulina tolerancijos įgūdţius.
Atvejo analizės metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Atvejo analizės pasirinkimas grindţiamas tuo, kad
studentai analizuodami situaciją, objektyviai įvertintų problemą ir pasiūlytų galimus sprendimo būdus, išskirtų esmines
detales.
Atvejo analizė metodo taikymas. Kalbant apie dabartinę lietuvių kalbos būklę, pateikiami klausimai: Koks pavojus
šiandien kyla kalbai? Iš kur kyla grėsmė? Kokių priemonių turime imtis, kad išspręstume šią situaciją? Koks mano
indėlis į lietuvių kalbos puoselėjimą? Studentai pateikia motyvuotus atsakymus. Analizuojant konkrečius atvejus
pasikeičiama patirtimi.
Euristinis pokalbis metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Pasirinkta, nes euristinis pokalbis – artimas
probleminiam, tačiau pasiţymi ryškiu euristinio metodo kūrybiniu pobūdţiu. Euristinis mokymas skatina nepasitenkinti
ţinomais dalykais, o atkleisti naujas, neţinomas tiesas, idėjas. Euristinis mąstymas grindţiamas įţvalga, prognoze
sprendimų ir jų patikrinimu.
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 15
Euristinis pokalbis metodo taikymas. Taikoma temose Darbas ir karjera. Euristiniam mokymui svarbu loginis
įrodymas, tam gali būti taikoma indukcija, dedukcija, indukcija-dedukcija, analogija. Indukcija – samprotavimo būdas,
kai ištyrus objektus ir nustačius, kad jie turi tam tikrą savybę, daroma išvada, kad tą savybę turi visi tos klasės objektai.
Dedukcija – nuo bendro dėsnio, taisyklės einame prie dalies, atskirų reiškinių, faktų. Indukcinis-dedukcinis, kai tai
pačiai temai taikomas ir indukcinis ir dedukcinis pagal situaciją ar vienu metu. Analogija – kai dviejų daiktų panašumo
poţymiais daromas samprotavimas, kad objektai panašūs ir kitais poţymiais.
Kryţminė diskusija metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Metodo esmė – pokalbis su pačiu savimi, leidţiantis
įţvelgti du reiškinio aspektus ir išvengti vienpusiškumo. Pasirinktas šis metodas, nes ugdo bendruosius gebėjimus;
moko parinkti faktus ir jais argumentuoti, moko kaip formuoti išvadas;
Kryţminė diskusija metodo taikymas. Dirbdamas šiuo metodu, asmuo turi: suformuluoti klausimus, pasiruošti lentelę
uţrašams, sudaryti argumentų sąrašą. Studentus galima skatinti naudoti rašant esė, rengiantis debatams, diskusijai.
Dirbdamas šiuo metodu, asmuo turi: suformuluoti klausimus, pasiruošti lentelę uţrašams, sudaryti argumentų sąrašą.
Studentus galima skatinti naudoti rašant esė, rengiantis debatams, diskusijai.
Modulio aprašą parengė: Halina Klupšienė
Stasė Trinkauskienė
Vilma Gudţiūnaitė
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 16
Institucija: Vilniaus kolegija
Fakultetas: Agrotechnologijų
Studijų programos pavadinimas, kodas: Maisto produktų technologija, 653E42002
MITYBOS IR MAISTO CHEMIJOS MODULIO APRAŠAS
Modulio pavadinimas Mityba ir maisto chemija
Studijų pakopa Pirmoji, profesinio bakalauro
Modulio grupė Studijų krypties
Modulio tipas Privalomas
Modulio įgyvendinimo forma
(auditorinė, e. mokymasis)
Auditorinė
Studijų semestras 3
Kreditų skaičius 20
Modulio apimtis val.:
o kontaktinės val. o savarankiško darbo val.
540
324
216
Koordinuojantis dėstytojas Romualda Marčenkovienė
Modulio tikslas Suteikti ţinių apie pagrindinę maisto sudėtį, skirtingos kilmės maisto produktų sudėties specifiką, maisto junginių
struktūrą, savybes, fizikinius cheminius pokyčius, įtaką vartotojo sveikatai, mitybos svarbą ţmogui, specifinių patiekalų
gamybos technologijos ypatumus, siekiant ugdyti maisto chemijos, mitybos, patiekalų gamybos technologijų
kompetencijas.
Modulio anotacija
Apţvelgiama maisto produktų sudėtis pagal jų cheminę prigimtį ir kilmę. Laboratoriniais tyrimais nustatoma maisto
produktų cheminė sudėtis, svarbiausi fizikiniai cheminiai pokyčiai, taikant cheminius kokybinės ir kiekybinės analizės
metodus. Analizuojama maisto priedai, skoninės medţiagos ir jų vartojimo nauda bei rizika. Analizuojama mitybos
fiziologijos pagrindai, medţiagų apykaitos ir energijos organizme principai, mitybos skirtumai atskirais amţiaus
tarpsniais. Apţvelgiama dietinių, pasaulio šalių, specifinių patiekalų gamybos technologiniai ypatumai.
Būtinas pasirengimas modulio studijoms ir gretutiniai reikalavimai (jei yra)
Tiksliųjų mokslų pagrindai, Chemija, Maisto produktų technologija, Saviugda ir komunikacija, Aplinkosauga ir darbo
teisė
1. Programos studijų rezultatų sąsajos su modulio studijų rezultatais, studijų ir studentų pasiekimų vertinimo
metodai
Programos studijų
rezultatai
Modulio studijų
rezultatai Temų pavadinimai Studijų metodai
Studentų
pasiekimų
vertinimo
metodai
Gebės taikyti ţaliavų,
medţiagų, visų
maisto produktų
grupių gamybos ir jų
saugos ir kokybės
ţinias maisto
technologiniuose
procesuose.
Gebės klasifikuoti maisto
pramonės ţaliavas,
maisto produktų sudėties
medţiagas pagal jų
cheminę prigimtį ir kilmę
pagrindţiant cheminėmis
formulėmis.
Maisto ţaliavos ir produktai.
Maisto produktų cheminė
sudėtis.
vizualizacijos ,
grupinis darbas,
analitinis pokalbis,
aiškinamasis
pasakojimas
Aplankalas su
integruotomis
uţduotimis
Kontrolinis
darbas
Testas
Gebės parinkti maisto
priedus ir skonines
medţiagas pagal jų
funkcines savybes maisto
produktams, įvertinti jų
technologines savybes bei
įtaką produkcijai.
Maisto priedai vizualizacijos,
įtraukiančioji
paskaita, literatūros
šaltinių paieška
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 17
Programos studijų
rezultatai
Modulio studijų
rezultatai Temų pavadinimai Studijų metodai
Studentų
pasiekimų
vertinimo
metodai
Gebės paaiškinti ţmogaus
virškinimo organų
fiziologiją, maisto
medţiagų ir jų pakitimų
įtaką ţmogaus
gyvybinėms funkcijoms
bei analizuoti atskirų
organų funkcijų įtaką
medţiagų apykaitai ir
virškinimui.
Mitybos fiziologija
Maisto medţiagų virškinimo
procesai
Maistinių medţiagų ir
energijos normos bei energijos
apykaita
grupinis darbas,
problemų sprendimų
vizualizacija
rezultatų
apipavidalinimas,
analitinis pokalbis,
aiškinamasis
pasakojimas,
modeliavimas
Gebės vertinti
naudojamų ţaliavų,
medţiagų, gaminių
saugą ir kokybę
maisto
technologijoms.
Gebės analizuoti
naudojamų ţaliavų,
maisto produktų sudėtį,
kokybės rodiklius, ydas,
maistinių medţiagų
fizikinius cheminius
pokyčius
Maisto produktų cheminė
analizė.
Maisto produktų fizikiniai
cheminiai kokybės rodikliai
vizualizacijos,
įtraukiančioji
paskaita, literatūros
šaltinių paieška;
grupinis darbas
Gebės įvardinti ir
analizuoti dietinės,
vegetarų, skirtingo
amţiaus ţmonių grupių,
pasaulio šalių mitybos
ypatumus ir taikyti
profesinėje veikloje
Dietos. Dietų charakteristikos
ir modifikacijos. Dietinio
maisto gamybos ir patiekimo
savitumai.
Vegetarų tipai ir jų mityba
Įvairaus amţiaus ir ţmonių
grupių mityba
Europos tautų mityba.
Pasaulio šalių ţmonių mityba
grupinis darbas,
atvejo analizė
diskusija
,,minčių lietus“
literatūros šaltinių
paieška
Gebės apskaičiuoti ir
sudaryti paros maistinių
medţiagų ir energijos
normas
Racionalios ir sveikos mitybos
principai ir teorijos
literatūros šaltinių
paieška, analitinis
pokalbis,
aiškinamasis
pasakojimas
Gebės sudaryti valgiaraštį
pagal pateiktą uţduotį
Tipiniai valgiaraščiai. Jų
sudarymo ypatumai.
analitinis pokalbis,
aiškinamasis
pasakojimas,
rezultatų
apipavidalinimas
Modulio turinys
Temų pavadinimai
Kontaktinio darbo
valandų skaičius
Savarankiško
darbo valandų
skaičius
Pas
kai
tos
Pra
kti
ku
mai
/
lab
ora
tori
nia
i d
.
Ko
nsu
ltac
ijo
s
Vis
as
ko
nta
kti
nis
da
rba
s
Maisto ţaliavos ir produktai. 4 6 2 12 14
Maisto produktų cheminė sudėtis. 10 22 4 36 18
Maisto produktų cheminė analizė. 4 20 2 26 18
Maisto priedai. 10 8 4 22 18
Maisto produktų fizikiniai cheminiai kokybės rodikliai. 4 20 2 26 16
Mitybos fiziologija. 10 18 2 30 14
Maisto medţiagų virškinimo procesai. 8 12 4 24 16
Maistinių medţiagų ir energijos normos bei energijos apykaita. 2 6 4 12 14
Dietos. Dietų charakteristikos ir modifikacijos. Dietinio maisto gamybos
ir patiekimo savitumai.
8 16 4 28 16
Vegetarų tipai ir jų mityba. 2 6 4 12 12
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 18
Temų pavadinimai
Kontaktinio darbo
valandų skaičius
Savarankiško
darbo valandų
skaičius
Pas
kai
tos
Pra
kti
ku
mai
/
lab
ora
tori
nia
i d
.
Ko
nsu
ltac
ijo
s
Vis
as
ko
nta
kti
nis
da
rba
s
Įvairaus amţiaus ţmonių grupių mityba. 8 12 4 24 12
Europos tautų mityba.
Pasaulio šalių ţmonių mityba.
6 24 4
34
16
Racionalios ir sveikos mitybos principai ir teorijos. 4 4 4 12 12
Tipiniai valgiaraščiai. Jų sudarymo ypatumai. 4 12 4 20 16
Vertinimas - - - 6 -
Iš viso 84 186 48 324 216
Praktinės uţduotys, praktikumai ir jų temos: 1. Bandinių ir mėginių paruošimas cheminei analizei. 2. Vandens savybių ir kokybės tyrimai. 3. Drėgmės kiekio nustatymas maisto produktuose. 4. Sausų medţiagų kiekio nustatymas maisto produktuose. 5. Baltymų savybių tyrimas. 6. Baltymų pokyčiai. 7. Riebalų savybių tyrimas. 8. Riebalų pokyčiai. 9. Lipidų kiekio nustatymas maisto produktuose. 10. Angliavandenių savybių tyrimas. 11. Angliavandenių pokyčiai. 12. Bendro mineralinių medţiagų (pelenų) kiekio nustatymas maisto produktuose. 13. Vitaminų kiekio nustatymas maisto produktuose. 14. Kokybinis vitaminų nustatymas maisto produktuose. 15. Maistinių rūgščių savybių tyrimas. 16. Rūgštingumo nustatymas maisto produktuose. 17. Maisto priedų savybių tyrimas. 18. Ekstraktyvinių medţiagų nustatymas maisto produktuose. 19. Pektininių medţiagų nustatymas vaisiuose. 20. Tanidinių medţiagų kiekio nustatymas. 21. Fizikinių cheminių kokybės rodiklių nustatymas maisto produktuose. 22. Sudaryti trikartinio maitinimosi reţimo valgiaraštį savaitei. 23. Vienos savaitės valgiaraštis darţelinukams. 24. Savaitinis valgiaraštis moksleiviui. 25. Valgiaraštis sergantiems cukriniu diabetu. 26. Vienos savaitės valgiaraštis sportininkui. 27. Valgiarašti savaitei vegetarams. 28. Sudaryti valgiaraštį pagyvenusiems ţmonėms. 29. Valgiaraštis gimtadienio vaišėms. 30. Savaitinio valgiaraščio sudarymas Agrotechnologijų fakulteto valgyklai. 31. Paskaičiuoti patiekiamų patiekalų maistines ir energines vertes (nurodomas vienas patiekalas).
32. Paskaičiuoti paruoštų dietinių šaltų ir karštų uţkandţių (pagal sudarytą sąrašą) mitybinę vertę.
33. Pagamintų dietinių sriubų ir pagrindinių padaţų energinės vertės skaičiavimas.
34. Kruopų, miltų, makaronų, varškės bei kiaušinių patiekalų maistinės ir energines vertės skaičiavimai.
35. Ţuvų ir neţuvinių jūros produktų patiekalai ir jų kaloringumo nustatymas.
36. Nustatyti pagamintuose dietiniuose patiekaluose iš mėsos ir mėsos produktų lipidų kiekius.
37. Įvairių amţiaus grupių ţmonių mitybai skirtų patiekalų maistinės ir energinės vertės paskaičiavimai
38. Išmokti pagaminti kitų šalių patiekalus pagal nacionalines tradicijas. 39. Įvertinti jusliniu metodu pagamintus patiekalus ir apskaičiuoti jų maistinę ir energinę vertę. Studentų konsultavimas vykdomas: el. paštu, Moodle sistemoje, telefonu, pagal Vilniaus kolegijoje skelbiamą
konsultavimo tvarkaraštį.
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 19
Modulio studijų rezultatų pasiekimų vertinimas:
Taikomas kriterinis ir kaupiamasis vertinimas. Remiantis Projekto veiklomis bus taikomas aplanko metodas. Pilnas
modulio aplanko aprašas pateikiamas modulio išplėstinėje programoje.
Vertinimo sudėtinės
dalys
Svoris
proc.
Kolia-
gialus
verti-
nimas
Pastabos
1. Aplankas su
integruotomis
uţduotimis įgyti
ţinias ir gebėjimus
30 Taip aplankalo turinys su integruotomis uţduotimis vertinamas ţodţiu, pokalbio
metu
2. Kontrolinis darbas,
testas
20 Taip vertinamos raštu pateiktos kontrolinio darbo uţduotys, vertinamas pateiktas
testas
3. Egzaminas,
projekto gynimas arba
aplanko pristatymas
būtinai
50 Taip egzaminas organizuojamas taikant testavimą.
Baigiamasis
įvertinimas
100 Taip
Studentų savarankiškas darbas ir vertinimas
Savarankiško darbo,
studentų pasiekimų
vertinimo formos ir
metodai
Numatoma
taikyti, vnt.
Studento
savarankiško
darbo
valandų
skaičius
Vertinimo
valandų
skaičius
Uţduoties
komentaras
Apibendrinti uţduoties
vertinimo kriterijai*
1. Aplankas su
integruotomis
uţduotimis įgyti ţinias
ir gebėjimus:
47 152 2 Atliekama
savarankiško ir
kontaktinio
darbo metu
Į problemų sprendimą
orientuota uţduotis
6 30 - Atliekama
savarankiško ir
kontaktinio
darbo metu
keliamo tikslo pasiekimas;
problemos išsprendimo
kokybė (teorinių ţinių
pritaikymas, praktinių
gebėjimų pritaikymas);
nuoseklumas;
logiškumas;
argumentavimas.
Praktikumų /
laboratorinių darbų
analizė
39 82 - Atliekama
savarankiško ir
kontaktinio
darbo metu
Atlikimas ir gynimas po
kiekvieno darbo
Rašto darbas su
pristatymu
2 40 - Atliekama
savarankiško
darbo metu
Raštvedybos reikalavimų
laikymasis, tikslų ir uţdavinių
formulavimas,
apibendrinimas, darbas
rengiamas vadovaujantis
literatūros šaltinių apţvalga
3. Kita: 6 40 2 Atliekama
kontaktinio
darbo metu
vertinama pagal parengtus
vertinimo kriterijus arba
taikoma vertinimo skalė.
Studentai prieš uţduotis
supaţindinami su vertinimo
metodika.
Kontrolinis darbas 2 20 - Atliekama
kontaktinio
darbo metu
vertinama pagal parengtus
vertinimo kriterijus arba
taikoma vertinimo skalė.
Studentai prieš uţduotis
supaţindinami su vertinimo
metodika.
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 20
Savarankiško darbo,
studentų pasiekimų
vertinimo formos ir
metodai
Numatoma
taikyti, vnt.
Studento
savarankiško
darbo
valandų
skaičius
Vertinimo
valandų
skaičius
Uţduoties
komentaras
Apibendrinti uţduoties
vertinimo kriterijai*
Testas 4 20 - Atliekama
kontaktinio
darbo metu
vertinama pagal parengtus
vertinimo kriterijus arba
taikoma vertinimo skalė.
Studentai prieš uţduotis
supaţindinami su vertinimo
metodika.
4. Egzaminas 1 24 2 Atliekama
kontaktinio
darbo metu
Testą sudarys atviro ir uţdaro
tipo klausimai, uţduotys,
skirtingo sudėtingumo, nes
remtasi taksonomijos
metodika juos sudarant.
Studentams pateikiamas
klausimo atsakymo
maksimalus įvertis ir
vertinimo skalė.
Pvz. Jei maksimalus balų 50
skaičius, tai vertinimo skalėje
bus:
10- Puiku, kai 50 balų.
Neuţskaityta. Netenkina
minimalių reikalavimų, kai 0-
24 balai.
Modulio studijoms rekomenduojamos literatūros sąrašas
Autorius Pavadinimas
Leidimo vieta ir
leidykla
ar internetinė nuoroda
Leidimo
metai
ISBN/
ISSN
Vnt. skaičius
kolegijos
bibliotekoje
Privaloma literatūra
BELITZ, Hans-
Dieter; GROSCH,
Werner;
SCHIEBERLE,
Peter
Food Chemistry4 th
Revised edition
Berlin: Springer 2009 978-3-540-
69935
20
SHERMAN, Henry
Clapp
Chemistry of Food
and Nutrition
Memphis: General Books 2010 978-0217-
338134
30
ŠOSTAKIENĖ,
Ilona; BLAZGIENĖ
Jūratė
Maisto chemija I
dalis: mokomoji
knyga
Kaunas: Kauno kolegijos
leidybos centras
2005 9955-586-
68-0
35
GRUZDIENĖ,
Dainora
Maisto priedai Kaunas: Technologija 2005 9955-09-
772-8
54
MIELKUVIENĖ,
Birutė
Mitybos pagrindai Vilnius: Folium 1998 9986-624-
20-7
30
Papildoma literatūra
TAMURA,
Hirotoshi; EBELER,
Susan; KUBOTA,
Kikue
Food Flavor:
Chemistry, Sensory
Evaluation, and
Biological Activity
USA Danvers:
Rosewood Drive
2008 978-0-8412-
7411-2
10
WEIDEBORER,
Martin
Mycotoxins in
Foodstuff
New York: Springer 2008 978-0-387-
73688-4
20
EITELMILLER,
Ronald; LEE Junsoo
Vitamin E: Food
Chemistry,
Composition, and
Analysis
New York:Marcel
Dekkerlne
2004 0-8247-
0688-9
2
MORELLO,
Michael; SHANIDI,
Fereidon
Free Radicals in
Foods: Chemistry,
Nutrition and
Health
Washington:American
Chemical Society
2002 0-8412-
3741-7
3
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 21
Autorius Pavadinimas
Leidimo vieta ir
leidykla
ar internetinė nuoroda
Leidimo
metai
ISBN/
ISSN
Vnt. skaičius
kolegijos
bibliotekoje
PETRAITIS,
Julijonas
Maisto produktų
analizė
Vilnius: VU leidykla 1998 - 1
BELITZ, Hans-
Dieter; GROSCH,
Werner;
SCHIEBERLE,
Peter
Food Chemistry Berlin: Springer 2004 978-3-540-
40818-5
1
SUČILIENĖ, Sigita;
ABARAVIČIUS,
Algis;
KADZIAUSKIENĖ,
Kamelija
Maisto produktų
sudėtis
Vilnius: Respublikinis
mitybos centras
2002 9955-9476-
0-8
1
PILIČIAUSKIENĖ,
Ona
Maisto ruošimo
technologija.
Vilnius: Homo liber 2007 978-9955-
716-24-2
37
MIKALAUSKAITĖ,
D.
Mityba mokomoji
priemonė
Vilnius 1996 9986-19-
204-8
2
JAKŠTIENĖ,
Danutė
Dietinių patiekalų
gamybos
technologija.
Vilnius: Aldarija 2001 9986-820-
17-0
68
IMBRASIENĖ,
Birutė
Lietuvių kulinarijos
paveldas
Vilnius: Baltos lankos 2008. 978-9955-
23-140-0
11
OLIVER, Jamie Gaminame su
Oliveriu
Vilnius: Alma litera 2008 9789- 9955-
249 -36- 8
1
WOLFGANG,
Reichert
Kinų valgiai Vilnius: UAB ,,Gauda“, 2001 9955-447-
09-5
1
JONIKIENĖ Marija,
ZAKAREVIČIUS
Romualdas
Vaišės Vilnius: Homo liber 2005 9955-449-
89-6
42
PETKEVIČIENĖ,
Laisvūnė,
MERKIENĖ,
Violeta
Dietologija Vilnius: A.Remeikos
leidykla
1999 9986-895-
06-5
2
STUKAS, Rimantas Mityba ir maisto
sauga: praktikos
darbai
Vilniaus universiteto
leidykla
2005 9986-19-
708-2
15
RUZGIENĖ, Rima;
MACKEVIČIUS,
Algirdas
Maţasis darţovių ir
prieskonių ţinynas
Vilnius: Eugrimas 2010 978-9955-
790-88-4
30
SLAVINSKIENĖ,
Virginija
Nauja patiekalų ir
kulinarijos gaminių
receptūrų bei
technologijos
aprašymų knyga
Vilnius: Ad Infinitum 2003 9955-9535-
1-9
20
PETRAUSKAITĖ,
Dalia
Maisto produktų
pagal kraujo
grupes lentelė
Vilnius 2009 7752221 30
COULTATE, Tom Food. The
Chemistry of its
Components – 5th
ed.
Cambridge: Royal
Society Chemistry
2009 978-0-
85404-111-
4
1
KOEFFER, Ernst Progress in Food
Chemistry
Nova Science Publishers 2008 978-
1604563030
10
MURKOVIC,
Michael;
PFANNHAUSER,
Werner
Who‘s Who in Food
Chemistry: Europe
Berlin: Springer 2001 3-5404-
14487
5
WEAVER, Connie;
DANIEL, James
Food Chemistry
laboratory
Boca Raton: CRS Press 2003 0-
84931293-0
15
FRIEDMAN, Chemistry and Springer 2005 0-387- 10
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 22
Autorius Pavadinimas
Leidimo vieta ir
leidykla
ar internetinė nuoroda
Leidimo
metai
ISBN/
ISSN
Vnt. skaičius
kolegijos
bibliotekoje
Mendel;
MOTTRAM,
Donald
Safety of
Acrylamide in Food
Science+Business Media 23920-0
Studijų programos atnaujinimas diegiant inovatyvius studijų metodus*
Studijų modulio programa atnaujinama, į studijų procesą diegiant šiuos inovatyvius studijų metodus.
*Nurodomi vykdomame Projekte įvardinti pagrindiniai ir papildomi studijų metodai. Šis skirstymas nesusijęs su
modulio turiniu, didaktinėmis nuostatomis, o tik su projekto dokumentuose pateikiama klasifikacija).
Pagrindiniai: problemų sprendimo, grupinio mokymosi, vizualizacijos.
Papildomai numatomi diegti: rezultatų apipavidalinimas; literatūros šaltinių paieška; diskusija; grupinis darbas;
minčių lietus”; atvejo analizė, modeliavimas.
Problemų sprendimo metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas pasirinktas bendrųjų ţinių demonstravimui, naujų
ţinių ir veiklos būdų įsisavinimui, problemai išspręsti . Tai sudaro sąlygas įsiklausyti į kitų nuomonę, tobulinti
bendravimo įgūdţius.
Problemų sprendimo metodas taikomas pateikiant praktines uţduotis. Praktinių uţduočių tinkamo sprendimo esmė
susijusi su įgytų ţinių taikymu praktikoje, gebėjimų jas pritaikyti pateiktoje situacijoje ir rasti sprendimus. Uţduotys
pateikiamos vienam studentui arba studentų grupelei (2-3 studentams). Studentai nagrinėja pateiktą medţiagą, ieško
atsakymų ir problemos sprendimo būdų, diskutuoja. Išnagrinėję pateiktą medţiagą, raštu ar ţodţiu pateikia atsakymus
kokia yra ir kokie gali būti problemos sprendimo būdai.
Grupinio mokymosi metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Grupinio mokymosi metodas pasirinktas, nes
grupinio mokymosi efektyvumas ir rezultatai yra geresni nei mokantis individualiai. Grupinis mokymasis skatina
iniciatyvą, konkurenciją, kaip geriau ir tinkamiau pateikti ţinias, bendradarbiavimą, siekiant rezultato.
Grupinio mokymosi studijų metodo taikymas. Grupinio mokymosi metodą numatoma taikyti praktinių uţsiėmimų
metu, kai studentų grupelėms pateikiama uţduotis (atitinkama informacija), kurios sprendimo būdai aptariami grupelėse
ir pateikiami diskusijai.
Literatūros šaltinių paieškos metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Literatūros šaltinių paieškos metodas
pasirinktas siekiant tikslo, kad studentai įgytų informacijos paieškos įgūdţių internete, Lietuvos ir kitose duomenų
bazėse.
Literatūros šaltinių paieškos studijų metodo taikymas. Literatūros šaltinių paieškos metodas taikomas studentų
savarankiškų darbų atlikimui, ruošiant atsakymus į savarankiškų darbų ir uţduočių klausimus.
Diskusijos metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Diskusijos metodas pasirinktas tikslu ţadinti studentus
kūrybiškai mąstyti, taikyti ţinias ir analizuoti pateiktos problemos, klausimų galimus sprendimo būdus, laisvai reikšti
mintis ir ieškoti atsakymų, girdėti kolegų nuomones ir ja analizuoti.
Diskusijos studijų metodo taikymas. Diskusijos metodas taikomas paskaitų metu, kai studentams pateikiamas
probleminis klausimas ir studentai pareiškia savo nuomones ir pateikia vienus ar kitus savo nuomones pagrindimus.
Vizualizacijos metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Vizualizacijos metodas pasirinktas siekiant studentams
efektyviai pateikti informaciją, sudominti juos nuotraukomis, schemomis, paveikslėliais t.y. vaizdine informacija, kuri
sudaro sąlygas greičiau ir tiksliau įsisavinti ţinias, mokymo proceso metu įsijungiant regos, garso, erdvės suvokimo
pojūčiams.
Vizualizacijos studijų metodo taikymas. Vizualizacijos metodas taikomas pateikiant metodinę medţiagą (metodinės
medţiagos santrauką) studentams Microsoft PowerPoint ir Microsoft World programose. Paskaitos metu išdėstomi
nagrinėjamos medţiagos klausimai, problemos, esminės nuostatos ir pan.
Atvejo analizė metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Šis metodas pasirinktas įvykių ,aplinkybių nagrinėjimui,
kai studentai diagnozuoja prieţastis ir patys siekia išspręsti problemas, tai padeda studentui įgyti patirties būsimam darbui, lavina profesinius gebėjimus. Su panašiu atveju susidūrus ateityje, tikėtina, kad įgyta informacija bus
atgaminama daug greičiau. Atvejo analizės metodo taikymas. Atvejo analizė taikoma siekiant pozityvių rezultatų, kai studentai analizuoja
sėkmingai ir nesėkmingai pagamintus patiekalus.
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 23
,,Minčių lietus“ metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Šis metodas pasirinktas profesinių ţinių gilinimui,
analizavimui, gebėjimų ugdymui.
,,Minčių lietus“ metodo taikymas. Metodas taikomas naujovių, idėjų plėtotei, temos pateikimui ar klausimui.
Studentai stengiasi kalbėti apie tai, kas aktualu, dalyvių minčių fiksavimas, komentarų pateikimas, idėjų įvertinimas.
Rezultatų apipavidalinimo metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Pasirinktas bendrųjų gebėjimų ugdymui, besimokantieji skatinami pateikti rezultatus aprašomuoju, grafiniu ar skaitiniu būdu. nes padeda besimokantiesiems integruoti naują informaciją į jau egzistuojančią ţinių struktūrą. Studentas siedamas
sąvokas sistemina X ţinias, gali pademonstruoti prasmingus ryšius tarp X sąvokų..
Rezultatų apipavidalinimo studijų metodo taikymas. Studentų praktinių ar savarankiškų darbų rezultatai pateikiami ne tik ţodine forma, bet papildant juos lentelėmis su skaitinėmis išraiškomis , iliustruojami grafiškai, nubraiţytomis
diagramomis, piešinukais.
Modeliavimo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Techninio modeliavimo metodas pasirinktas, nes jis tinka
informacijos suteikimui, aiškinimui, ţinių įtvirtinimui, praktinių gebėjimų įgijimui, nes remiasi kompiuterinių programų
naudojimu. Modeliavimo metodo taikymas. Taikomas aiškinamojo pokalbio metu, taikant loginį įrodymą, kad studentai geriau
įsimintų naują informaciją.
Modulio aprašą parengė: Romualda Marčenkovienė
Laimutė Milašienė
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 24
Institucija: Vilniaus kolegija
Fakultetas: Agrotechnologijų
Studijų programos pavadinimas, kodas: Maisto produktų technologija, 653E42002
CHEMIJA I MODULIO APRAŠAS
Modulio pavadinimas Chemija I
Studijų pakopa Pirmoji, profesinio bakalauro
Modulio grupė Studijų krypties
Modulio tipas Privalomas
Modulio įgyvendinimo forma
(auditorinė, e. mokymasis)
Auditorinė
Studijų semestras 1
Kreditų skaičius 10
Modulio apimtis val.:
o kontaktinės val. o savarankiško darbo val.
260
156
104
Koordinuojantis dėstytojas Irena Čerčikienė
Modulio tikslas Suteikti ţinių apie bendruosius chemijos dėsningumus, sukurti neorganinės chemijos nagrinėjimo sistemą ir vystyti
gebėjimus, ugdančius tyrėjo įgūdţius, skatinančius rinkti informaciją ir interpretuoti cheminės analizės duomenis,
formuojant maisto produktų technologo kompetencijas.
Modulio anotacija
Apţvelgiami pagrindiniai chemijos dėsniai, sąvokos, atomo sandara, nagrinėjamos cheminės jungtys. Pateikiami
cheminių reakcijų grupavimo būdai, išsamiai nagrinėjamos neorganinių junginių klasės. Išdėstomi cheminės
termodinamikos pagrindai, be kurių neįmanoma nagrinėti medţiagų sandaros, tirpalų savybių, oksidacijos – redukcijos
procesų. Analizuojamas s, p ir d elementų paplitimas gamtoje, jų pagrindiniai mineralai, elementų gavimo būdai,
fizikinės ir cheminės savybės, nagrinėjamos pagrindinių junginių savybės, aptariamos panaudojimo sritys ir biologinė
reikšmė. Demonstruojama, kaip nustatyti iš kokių elementų, elementų grupių ar jonų sudaryta tiriamoji medţiaga, kaip
atlikti medţiagos sudėties kokybinę ir kiekybinę analizę. Aiškinami instrumentiniai analizės metodai.
Būtinas pasirengimas modulio studijoms ir gretutiniai reikalavimai (jei yra)
Vidurinio mokslo chemijos ţinios
1. Programos studijų rezultatų sąsajos su modulio studijų rezultatais, studijų ir studentų pasiekimų vertinimo
metodai
Programos studijų
rezultatai
Modulio studijų
rezultatai Temų pavadinimai Studijų metodai
Studentų
pasiekimų
vertinimo
metodai
Gebės taikyti ţaliavų,
medţiagų, visų
maisto produktų
grupių gamybos ir jų
saugos ir kokybės
ţinias maisto
technologiniuose
procesuose.
Gebės apibūdinti
chemijos objektą,
sąvokas bei uţdavinius,
paaiškinti bendruosius
chemijos dėsnius bei
atpaţinti jungtis
cheminiuose junginiuose
Chemijos objektas, sąvokos ir
dėsniai. Atominė-molekulinė
teorija.
Atomo sandara. Periodinis
dėsnis. Cheminės jungtys
Įtraukiančioji
paskaita, kontekstinės
pratybos, iliustraciniai
laboratoriniai darbai,
eksperimentiniai
laboratoriniai darbai,
bandymų
demonstravimas
Kontrolinis
darbas
Gebės identifikuoti
neorganinius junginius,
parinkti sąlygas reakcijos
vyksmui, paaiškinti
reakcijų šiluminius
efektus bei nagrinėti
pusiausvyrines sistemas
Neorganinių junginių klasės
Termochemija.
Reakcijos greitis ir pusiausvyra
Probleminė paskaita,
laboratoriniai darbai,
vizualizacija,
iliustraciniai
laboratoriniai darbai,
eksperimentiniai
laboratoriniai darbai,
bandymų
demonstravimas
Kontrolinis
darbas
Laboratorinių
darbų
ataskaita
Gebės pagaminti
reikiamos koncentracijos
tirpalus bei palyginti
Tirpalai. Elektrolitinė
disociacija. Jonų reakcijos
tirpaluose
Paskaita kritinio
mąstymo ugdymui,
laboratoriniai darbai
Kontrolinis
darbas
Laboratorinių
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 25
Programos studijų
rezultatai
Modulio studijų
rezultatai Temų pavadinimai Studijų metodai
Studentų
pasiekimų
vertinimo
metodai
disociacijos ir hidrolizės
mechanizmus.
darbų
ataskaita
Gebės identifikuoti
svarbiausius oksidatorius
ir reduktorius, taikyti
elektrolizės dėsnius,
apibūdinti metalų
korozijos rūšis ir
apsaugos būdus.
Oksidacijos – redukcijos
reakcijos.
Elektrochemija.
Metalų korozija.
Paskaita kritinio
mąstymo ugdymui,
iliustraciniai
laboratoriniai darbai,
eksperimentiniai
laboratoriniai darbai,
bandymų
demonstravimas
Kontrolinis
darbas
Laboratorinių
darbų
ataskaita
Gebės nagrinėti cheminių
elementų, vieninių ir
sudėtinių medţiagų,
dvinarių junginių
klasifikavimo būdus,
cheminių elementų ir jų
junginių paplitimą
gamtoje, fizikines ir
chemines savybes,
gavimo būdus bei
panaudojimo galimybes.
s, p elementų chemija.
Vandens chemija.
Paskaita kritinio
mąstymo ugdymui,
laboratoriniai darbai,
literatūros šaltinių
paieška, iliustraciniai
laboratoriniai darbai,
eksperimentiniai
laboratoriniai darbai,
bandymų
demonstravimas
Ţinių
testavimas
Laboratorinių
darbų
ataskaita
Gebės išdėstyti vandens
savybes, klasifikavimo
bei minkštinimo būdus,
paaiškinti aplinkos
uţterštumo prieţastis ir
apţvelgti aplinkos
apsaugos būdus
d elementų chemija. Aplinkos
uţterštumas ir apsauga.
Įtraukiančioji
paskaita,
laboratoriniai darbai.
literatūros šaltinių
paieška, iliustraciniai
laboratoriniai darbai,
eksperimentiniai
laboratoriniai darbai,
bandymų
demonstravimas
Ţinių
testavimas
Laboratorinių
darbų
ataskaita
Gebės vertinti
naudojamų ţaliavų,
medţiagų, gaminių
saugą ir kokybę
maisto
technologijoms.
Gebės išskirti
pagrindinius cheminės
analizės metodus,
paaiškinti jų esmę ir
pritaikymo sritis,
klasifikuoti katijonus
rūgščių-šarmų metodu bei
atlikti jonų bei neţinomos
medţiagos atpaţinimo
reakcijas
Kokybinė analizė. Analizinės
chemijos mokslo reikšmė ir
uţdaviniai. Analizės metodai.
Katijonų – anijonų
klasifikacija. 1 – 6 katijonų
grupės. 1 – 2 anijonų grupės.
Tirpios vandenyje druskos
analizė.
Paskaita kritinio
mąstymo ugdymui,
laboratoriniai darbai
vizualizacija,
iliustraciniai
laboratoriniai darbai,
eksperimentiniai
laboratoriniai darbai,
bandymų
demonstravimas
Ţinių
testavimas
Laboratorinių
darbų
ataskaita
Gebės nustatyti metodo
parinkimo ir taikymo
kriterijus, valdyti
bandymų metu
vykstančius procesus,
atlikti cheminę analizę ir
pateikti rezultatus,
apskaičiuoti ir įvertinti
analizės paklaidas.
Kiekybinė analizė ir jos
metodai. Paklaidos, rezultatų
patikimumo skaičiavimai.
Gravimetrinė analizė.
Titrimetrinės analizės esmė ir
metodai. Neutralizacijos
metodas.
Paskaita kritinio
mąstymo ugdymui,
laboratoriniai darbai,
iliustraciniai
laboratoriniai darbai,
eksperimentiniai
laboratoriniai darbai,
bandymų
demonstravimas
Ţinių
testavimas
Laboratorinių
darbų
ataskaita
Oksidimetrijos metodas
Nusodinimo metodas
Kompleksonometrijos
metodas.
Paskaita kritinio
mąstymo ugdymui,
laborator