Su vizitu Prienuose lankësi Izraelio ambasadorius Amiras ...gyvenimas.eu/G_DS2/gyvenimas_02_25.pdf · Tolerancijos ugdymo centro ákûrëju V. R. Sidaravièiumi ambasadorius A.Maimonas

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 16 (9976) * 2017 m. vasario 25 d., ðeðtadienis Kaina – 0,45 Eur

2 - 8 p. 3 - 4 p.

ISSN 1648-0392

Ðiandien – mënulio delèia, sekmadiená prasideda jaunatis. Saulë teka7 val. 18 min., leidþiasi 17 val. 47 min. Dienos ilgumas 10 val. 29 min.

Vardadieniai: ðiandien – Dabinta, Egilas, Ekvitas, Notangas, Rasa,Rasuolë, Regimanta, Regimantas, Viktas, Viktoras, Viktorinas, rytoj –Alë, Aleksandra, Aleksandras, Aleksas, Aleksë, Aleksius, Aleksys, Alis,Alisa, Alius, Almyra, Joginta, Jogintas, Sandra, pirmadiená – Fortûnata,Fortûnatas, Gabras, Gabrë, Gabrielë, Gabrielius, Gabrius, Gabrys,Leandras, Mandravas, Mandravë, antradiená – Draudvilas, Draudvilë,Ramona, Ramonas, Roma, Romana, Romanas, Vilgarda, Vilgardas,Vilgardë.

Vasario 28 – Uþgavënës.

(Nuke l ta á 2 p . )

Vasario 20 dienà mero Alvydo Vaicekauskokvietimu Prienuose su vizitu lankësi Izraelio valstybësnepaprastasis ir ágaliotasis ambasadorius LietuvaiAmiras Maimonas. Ambasadorius domëjosi þydøpaveldo iðsaugojimu Prienø mieste, pagerbë vietosþydø bendruomenës atstovø atminimà senosiosekapinëse, uþdegë þvakelæ masiniø þydø þudyniø vie-toje prie paminklinio akmens. Susitikæs su savival-dybës vadovais ir darbuotojais, „Þiburio“ gimnazijosmoksleiviais ir mokytojais, Prienø kraðto muziejausdarbuotojais, sveèias pokalbiø metu kvietë prisimintine vien tamsius istorijos puslapius, bet ir kalbëtiapie lietuviø ir þydø tautas vienijanèius pozityviusdalykus, ateities bendradarbiavimà.

Bendraudamas su „Þiburio“ gimnazistais, ambasa-dorius A.Maimonas viktorinos forma jiems surengë Lie-tuvos ir Izraelio istorijos, geografijos, kalbø pamokà,subtiliai patikrindamas jø þinias apie Prienø kraðtà, þydøbendruomenës ekonominá, kultûriná gyvenimà èia irnustebindamas savosiomis. Ambasadorius mokslei-viams priminë: „Þydø istorija Prienuose – tai ir jûsøpaèiø istorija“ ir ragino domëtis savo kraðto praeitimi,gerbti iðlikusá paveldà, lankyti atmintinas vietas.

Su vizitu Prienuose lankësi Izraelioambasadorius Amiras Maimonas

Susitikimo savivaldybëje metu Izraelio ambasadoriusLietuvoje A.Maimonas merui A.Vaicekauskui áteikë dip-lomatiniø santykiø tarp Lietuvos ir Izraelio valstybës uþ-mezgimo 25-meèiui skirtà paðto þenklà su voku, kaipgarantijà, kad bendradarbiavimas bus tæsiamas.

Ambasadorius „Þiburio“ gimnazistus kvietë diskutuoti istorijos, geografijos, kultûros, sporto temomis.

Auto

rës

nuot

rauk

os

„Gyvenimo“ laikraðèio ir Prienørajono savivaldybës krepðinio2016 – 2017 metø pirmenybës

Ankstyvà ðeðtadienio rytà turë-jusios vykti rungtynës tarp „Paþërø“ir „Naujosios Ûtos“ komandø neá-vyko, nes neatvyko „Paþërø“ koman-da. Paþërø komandai áskaitytas tech-ninis pralaimëjimas 0:20, o uþ rung-tynes á turnyrinæ lentelæ pridedama0 taðkø.

Nukelto susitikimo pradþia tarp„Savivaldybës“ ir „Vietiniø“ ko-mandø prasidëjo technine praþanga„Vietiniø“ komandai, nes ðie ne-sugebëjo á rungtynes susirinkti laiku.Nieko nelemianèiose rungtynësepenkiese susirinkæ „Savivaldybës“krepðininkai pranoko „Vietinius“,kuriuos á prieká vedë kojos skausmøkamuojamas E. Dabriðius.

„Savivaldybë“ – „Vietiniai“75:68 (20:12; 19:11; 14:21; 22:24)

Rezultatyviausi þaidëjai: „Savivaldybë“: P. Kamarauskas

- 25 tðk., A. Sinkevièius - 23 tðk., M.Birbalas - 13 tðk.

„Vietiniai“: E. Dabriðius - 17 tðk.,A. Liaudinskas - 16 tðk., P. Slavinskas- 12 tðk.

„Balbieriðkio“ ir „Jiezno“ dvi-kovoje kadaise Maþø miesteliø ly-goje jëgas lyginusios komandos ðákartkibo á atlapus rajono pirmenybëse.Taèiau balbieriðkieèiai buvo stipres-ni. „Jiezno“ krepðininkai á prieká

SVARBU! Po ðio savaitgalio Prienø rajono savivaldybës ir laik-raðèio „Gyvenimas“ krepðinio pirmenybiø organizacinis komitetasá nuostatus átraukë du punktus dël nedalyvavimo rungtynëse:

„14.1. Jeigu rungtynës baigiasi rezultatu 20:0, visiems komandosnugalëtojos þaidëjams uþskaitomas dalyvavimas rungtynëse.

16.1. Du kartus rungtynes dël neatvykimo ar kitø prieþasèiø 0:20pralaimëjusi komanda ðalinama ið pirmenybiø.“

Vasario 18 - 19 dienomis, kaip áprastai, Prienø KKSC maþojojesalëje bei Prienø arenoje vyko Prienø rajono savivaldybës ir laikraðèio„Gyvenimas“ krepðinio pirmenybiø susitikimai.


Garbingo 80 -ojo Jubil iejaus proga MarijonàVALATKEVIÈIENÆ, gyvenanèià Prienø r., Stakliðkiø s.,Pikelioniø k., sveikina broliai Antanas ir Vincas su ðeima,sesës Julë ir Adelë su ðeimomis.

Linkim pasveikti ir sustiprëti. Mes Tave visi labaimylim, Brangioji Maryte.

Sveikinimas sesei Marytei!Te niekad neapleis energija sparnuota.Ir akys ðilumà jaunatviðkà teskleis.Ðirdis, tikëjimo þiedais apvainikuota,Te niekada pavargti tau neleis.

Mes linkime energijos, sveikatosIr ðypsenos geros, plaèios.Tegul tau skiriamus ILGIAUSIØ METØDar daug kartø pakartos...

Algimantas Griðka domëjosi atliekø tvarkymo kainomis.

Ir pasididþiavimas, ir rûpesèiai

2 p.

Erasmus+á pagalbàmokytojams

Valstybës diena– ir su Tautiniokostiumo metøþenklu

Laiko ratas sukasi,ir dienos pertrumpos visiemsdarbams darbeliamsatlikti... 3 - 5 p. 4 p.

Vien pinigaisþmoniøregionuosenesulaikysi 6 p.

...ir gëlëspaauga nuogerumo

2017 m. vasario 25 d. Nr. 16 (9976) 2 p.

Ambasadorius mokytojams sa-kë turás svajonæ organizuoti Lietuvosmoksleiviams kelionæ autobusu á Iz-raelá, kad ðie susipaþintø su ðalimi,aplankytø jûrà ir Jad Vaðem muziejø,kuriame áamþintas ðeðiø milijonøþydø, þuvusiø holokausto metu, at-minimas. Tokios paþintinës ekskur-sijos galëtø tapti tradicija, peraugti átæstiná projektà, kurio metu Izraeliovaikai taip pat turëtø galimybæ pa-þinti Lietuvà.

A.Maimonas gimnazijos bend-ruomenës atstovus pakvietë pasi-sveèiuoti Izraelio ambasadoje Vil-niuje ir pratæsti prasidëjusias dis-kusijas apie istorijà, bendruomenið-kumà ir sportà, o balandþio 21 d.dalyvauti Izraelitos miðko sodinimotalkoje Vilniaus apylinkëse.

Susitikime su savivaldybës meru,administracijos ir skyriø vadovais,Balbieriðkio pagrindinës mokyklosTolerancijos ugdymo centro ákûrëjuV. R. Sidaravièiumi ambasadoriusA.Maimonas papasakojo apie Iz-raelio ambasados kartu su partne-riais vykdomus kultûrinius, ðvietëjið-kus ir socialinius projektus Lietuvo-je, kurie susijæ su Dienos centrø veik-la, pagalba vaikams, turintiems mo-kymosi sunkumø. Pasidþiaugæs ðy-lanèiais santykiais tarp Lietuvos irIzraelio, bendradarbiavimu þemësûkio, kultûros, ðvietimo, ekonomi-kos srityse, o pastaraisiais metais –ir kraðto apsaugoje, ambasadoriussavivaldybës atstovus ragino surinktikuo daugiau bendros lietuviø ir þydøistorijos liudijimø, padaryti informa-cijà prieinamesnæ daugeliui þmoniø.

Jo teigimu, daugelio to meto objektøneiðlikæ ir jø atstatyti nëra galimybës,taèiau apie jø buvimo vietà gali pri-minti informaciniø stendø þenklai.

„Galime pademonstruoti bend-rà supratimà. Mûsø moralinë parei-ga, kad apie mûsø bendrapilieèiusbûtø þinoma,“ – kalbëjo A.Maimonas.

Ambasadorius trumpam uþsukoir á Prienø kraðto muziejø, kur vyr.muziejininkë Anelë Razmislavièie-në garbingam sveèiui pristatë pagalraðytinius ðaltinius, rastus dokumen-tus, miesto senbuviø pasakojimussudarytà tarpukario miesto schemàsu konkreèiais adresais ir ten gyve-nusiø þydø bendruomenës atstovøpavardëmis, uþsiëmimais. Iki ðiolPrienø mieste galima aplankyti bu-vusá Mauðo Bagranskio – Abelzonomalûnà, po rekonstrukcijos jame

Ambasadorius pagerbë Prienuose gyvenusios þydø bendruomenësatstovø atminimà tylos minute ir senosiose þydø kapinëse.

Su vizitu Prienuose lankësi Izraelioambasadorius Amiras Maimonas

(Atkelta ið 1 p.)

veikë „Revuonos“ vieðbutis. Vytautogatvëje iðlikusi sinagoga, raudonomûro plytinës savininko Ratneriogyvenamasis namas ir tilto statytojøkontora, uþ „Senukø“ prekybos cent-ro - þydø pradinë mokykla Nr.2.J.Brundzos gatvëje tebestovi pastatas,kuriame veikë didþiausias miestorestoranas, priklausæs Chaimui –Ruvinui Milðteinui, pirklio Jonen-seno namai.

Ambasadorius muziejininkamspadëkojo uþ po kruopelytæ surinktàmedþiagà, þydø atminimo iðsaugo-jimà. Vizito pabaigoje jis apþiûrëjoPrienø policijos komisariato ðau-dyklà, kuri árengta buvusios didþiau-sios Lietuvoje B. Ðakovo pramoninësalaus daryklos rûsyje.

Dalë Lazauskienë

Prienø „Revuonos“ pagrindinës mokyklos mokytojø komandadalyvavo „Erasmus+“ programos kursuose „Inovatyvûs mokymometodai“, kurie vyko Graikijoje, Pireaus mieste.

Ðiemet Europa ðvenèia „Eras-mus+“ programos 30-metá. Di-dþiausia ir sëkmingiausia ávardijamaEuropos Komisijos ðvietimo ir jau-nimo programa Lietuvoje startavo1999 metais. Programa „Eras-mus+“ apima visas Europos Sàjun-gos ðvietimo, profesinio mokymo,jaunimo ir sporto finansavimo prog-ramas: „Mokymosi visà gyvenimà“programà, programà „Veiklus jau-nimas“ ir penkias tarptautines bend-radarbiavimo programas. Jos tikslassuteikti paramà mokymo ir moky-mosi metodø gerinimui, naujomsmokymo programoms, ðvietimoástaigø darbuotojø ir su jaunimu dir-banèiø asmenø profesiniam tobulëji-mui bei skatinti aktyvesná ámoniø irðvietimo ástaigø bendradarbiavimà.

Prienø „Revuonos“ pagrindinëmokykla siekia ágyvendinti savovizijà – tapti ðiuolaikine ir moderniamokykla, ugdanèia skirtingø gebëji-mø ir poreikiø vaikus, sudaranèia sà-lygas kiekvienam patirti sëkmæ, mo-kanèia gyventi ir veikti besikeièian-èiame pasaulyje. Todël 2016 metaisji teikë paraiðkà dalyvauti konkurseMobilumo mokymosi tikslais pro-jektams (KA1) Ðvietimo ir mokymosrityje ir gavo finansavimà projektui„Mokausi mokyti kitaip“.

Projekto esmë – pagerinti ug-dymo(si) kokybæ tobulinant pa-mokà. Pamokose dirbant su skirtin-gø gebëjimø ir poreikiø vaikais beiágyvendinant ávairias ugdymo prog-ramas, svarbu gebëti taikyti naujusmokymo metodus ir árankius, tinka-mai organizuoti mokymo ir moky-mosi procesus, sudaranèius sàlygas

kiekvienam patirti sëkmæ bei geri-nanèius mokiniø pasiekimus. Ka-dangi dalis mûsø mokykloje ágyven-dinamø programø Lietuvoje yra nau-jos, todël mokytojams yra labai svarbitarptautinë patirtis ir praktinis nau-jausiø mokymo metodø taikymaskitose ðalyse. Dalyvaudami projektesiekiame ne tik gerinti pamokos ko-kybæ taikant inovatyvius mokymometodus, bet ir ugdyti mokiniø infor-matiná màstymà, plësti tarptautinábendradarbiavimà, ieðkoti partneriøtolimesniems projektams ir tobu-linti bendravimo uþsienio kalbakompetencijas.

Lapkrièio mënesá du mokyklosmokytojai Vokietijoje gilinosi ágamtos mokslø dëstymo subtilybesVokietijoje, o vasario pradþioje ke-turiø mokytojø komanda dalyvavoGraikijoje, Pireaus mieste, vykusiuo-se kursuose „Inovatyvûs mokymometodai“. Á kursus vyko keturi skir-tingø srièiø specialistai: mokyklosdirektorë Ilona Balèiukynienë, gam-tos ir tiksliøjø mokslø specialistëDalia Skuèienë, pradiniø klasiø mo-kytoja Neringa Matuizienë ir hu-manitariniø mokslø atstovë VidutëKuzmauskienë.

Kursai Graikijoje buvo labainaudingi ir informatyvûs. Grupæ su-darë mokytojai ið Italijos, Kroatijos,Rumunijos, Latvijos ir Lietuvos, ouþsiëmimus vedë patyrusios dësty-tojos ið Didþiosios Britanijos JeanGlover ir Graikijos Peny Fylaktaki.Kadangi visi bendravome angliðkai,patobulëjo anglø kalbos ágûdþiai.Kursø dalyviams buvo pristatyti ino-

Erasmus+ á pagalbà mokytojams

(Nukel ta á 8 p . )

Aðmintos seniûnë Vida Vitkaus-kienë pristatë 2016 m. veiklos ata-skaità. Seniûnijoje, kurios teritorijauþima beveik 10 tûkst. ha, yra 26 kai-mai. Juose gyvena 1700 gyventojø.Pernai seniûnijoje gimë 14 kûdikiø,mirë 31 gyventojas. Nors pastaruo-sius penkerius metus gyventojø skai-èius po truputá maþëjo, taèiau, se-niûnës teigimu, tikimasi, kad tuðèio-se, negyvenamose sodybose ásikursjaunos ðeimos ir gyventojø skaièiuspradës didëti. Tai rodo ir skaièiai –pernai á seniûnijà atvyko 117 asme-nø - daugiausia per pastaruosius metus.

Arèiausiai Prienø miesto esantiAðmintos seniûnija – vienintelë sa-vivaldybëje, kurioje nëra veikianèiøkapiniø ir baþnyèios, taèiau jos teri-torijoje yra keturi piliakalniai, penkisenkapiai, kraðtieèio Justino Marcin-kevièiaus tëviðkë ir jo atminimo ak-muo, apþvalgos aikðtelë Bagrënokaime, ðv. Jurgio – Prienø miestosimbolio – skulptûra, Pociûnø aero-dromas. Ðie ir kiti objektai yra lanko-mi sveèiø ir vietos gyventojø, todëlseniûnijos darbuotojams kelia ne tik

pasididþiavimà, bet ir nemaþà rû-pestá. Vien bendro naudojimo plotø,kuriuos priþiûri seniûnija, yra dau-giau taip 5 ha. Ðiais metais rûpesèiøpadaugës ir dël to, kad 2017-ieji pa-skelbti Piliakalniø metais.

Seniûnës V.Vitkauskienës teigi-mu, ðalia Paupio gatvës praðyte pra-ðosi árengiamas dviraèiø takas, nesið miesto apþvalgos aikðtelës link va-þiuoja daug dviratininkø, kurie yrapriversti vaþiuoti gatve, o tai nërasaugu. Pasak seniûnës, prie Nemunoesanèioje apþvalgos ir poilsio aikð-telëje reikëtø apðvietimo, pavësinësnuo lietaus, o prie ðlaito – dël maþøjølankytojø saugumo – apsauginës sie-nelës. Dar viena problema, susijusisu ðia vieta – per maþos ðiukðliadëþës,kurios greitai prisipildo. Taèiau di-deliø atliekø konteineriø statyti nesi-ryþtama, baiminantis, kad toje vietojeneatsirastø sàvartynas.

Seniûnë ataskaitoje daug dëme-sio skyrë ir bendradarbiavimui su sa-vivaldybës administracijos specialis-tais bei kitø institucijø darbuotojais,dþiaugësi glaudþiais santykiais supenkiø seniûnaitijø ir keturiø bend-ruomeniø aktyvistais.

Kalbëdama apie þemës ûká, jisakë, kad pernai buvo atnaujinti 231kaimo valdos duomenys, áregistruo-tos penkios naujos kaimo valdos,vykdant pasëliø deklaravimà, buvopriimtos 226 paraiðkos tiesioginëmsiðmokoms uþ þemës ûkio naudmenøir pasëliø plotus gauti ir 29 papil-domi dokumentai. Ið viso deklaruota6174,33 ha. Tiesioginiø pardavimøpieno gamybos ir realizavimo me-tines deklaracijas pristatë 15 pienogamintojø.

Seniûnë priminë, kad iki 2018m. pagal vyriausybinæ programà bû-tina identifikuoti tas teritorijas, ku-riose iki 2020 metø yra galimybë at-kurti nuosavybës teises, suformuotisklypus ir uþbaigti nuosavybës teisësatkûrimo procesus. Ji ragino

gyventojus, kurie dar neásiteisinæ þe-mës sklypø prie savo namø, sody-biniø þemiø, paskubëti tai padaryti.

Kaip visuomet aktualûs keliøprieþiûros ir remonto klausimai. Að-mintos seniûnijos bendras keliø irgatviø ilgis 102,7 km. Lëðos keliøprieþiûrai yra paskirstomos pagalseniûnijoje deklaravusiø gyvenamàjàvietà gyventojø skaièiø. Pernai Dar-þelio gatvës Strielèiuose asfaltavimuibuvo skirta daugiau nei 48 tûkst.eurø, keliø prieþiûrai, þvyravimui,greideriavimui – per 26 tûkst. eurø,asfalto duobiø uþtaisymui – beveik2 tûkst. eurø. Pernai buvo uþbaigtasKalno gatvës Bagrëno kaime antrospusës asfaltavimas. Asfaltavimui irlietaus nutekëjimo grioviø iðvalymuibuvo skirta beveik 27 tûkst. eurø.

Seniûnë pasidþiaugë, kad pasi-keitë seniûnijos kelius priþiûrintiámonë, todël tikisi, kad su UAB „Kes-berta“ darbuotojais pavyks geriausutarti.

Ataskaitoje taip pat buvo kal-bama apie apðvietimo problemas,apie darbus, kuriuos atliko vieðuo-sius darbus ir visuomenei naudingusdarbus atliekantys asmenys. Kalbë-dama apie socialines problemas, se-niûnë paminëjo, kad seniûnijoje yra11 socialinës rizikos ðeimø ir vienastebima ðeima, 15 lankomø ir stebi-mø garbaus amþiaus senoliø.

Taip pat buvo prisiminti kultû-riniai ir sportiniai renginiai - ir vyku-sieji seniûnijoje, ir tie, kuriuose daly-vavo seniûnijos atstovai.

Prienø rajono savivaldybës me-ras Alvydas Vaicekauskas pasidþiau-gë, kad pagaliau asfaltu buvo uþdeng-tas visas Bagrëno kalnas, apgailes-tavo, kad buvo atlikti ne visi numatytikeliø remonto darbai. Mero teigimu,geriau kokybiðkai suremontuoti ma-þiau kilometrø keliø, nei „iðmesti“pinigus kosmetiniam remontui. Jisragino ûkininkus saugoti kelius, pri-þiûrëti kelkraðèius. Kiek pinigø keliøremontui ir prieþiûrai bus skirta ðiaismetais, kol kas neþinoma, manoma,kad gali bûti truputá maþiau nei per-nai. Taèiau, jei biudþeto planas busávykdytas, metø gale bus skirta pa-pildomø lëðø. Meras atkreipë dë-mesá á tai, kad labai prastas kelias,vedantis prie daugiafunkcio centro,ir ragino ieðkoti galimybiø sutvarkytiprivaþiavimà prie ðio seniûnijà re-prezentuojanèio pastato.

Strielèiø gyventojus meras pra-dþiugino praneðdamas, kad ðiais me-tais turëtø prasidëti vandentvarkosprojekto ágyvendinimas.

Seniûnijos gyventojus labiausiaidomino klausimas apie seniûnijosateitá – iðliks tokia, kokia yra, ar busiðskaidyta ir prijungta prie kitø se-niûnijø. Mero teigimu, galimi du va-riantai – seniûnijà palikti ir darbuo-tojus perkelti á daugiafunkcá centrà,arba iðskaidyti ir prijungti prie kitøseniûnijø. Pasak mero, antrasis va-riantas gali bûti pasirinktas dël to,kad netolimoje ateityje seniûnijostaps biudþetinëmis ástaigomis ir tu-rës turëti ne maþiau nei 2 tûkst.

gyventojø. Jei bûtø nutarta svarstytiseniûnijos iðskaidymo galimybæ,pirmiausia bûtø atlikta gyventojøapklausa ir tik jie nuspræstø, kaip norigyventi toliau. Meras nuraminogyventojus pasakydamas, kad tapus,pavyzdþiui, Prienø seniûnijos da-limi, þemës mokesèiai nepadidës –mokesèiai padidëtø tik tuo atveju, jeikuri nors teritorija taptø Prienømiesto dalimi.

Gyventojai domëjosi, kaip su-drausminti netvarkingus ûkininkus,kurie ne tik gadina seniûnijos kelius,bet ir vaþiuoja nenuvalytais ratais irtaip terðia asfaltà. Deja, á klausimus,kada gali atsirasti dviraèiø takas ðaliaPaupio gatvës ir kada bus prapla-tintas kelias Kauno link, nei merasA.Vaicekauskas, nei administracijosdirektorius Egidijus Visockas at-sakyti negalëjo.

Gyventojai buvo informuoti, kadnetrukus Prienuose sumaþës pës-èiøjø perëjø, o likusios bus geriauapðviestos. Meras paragino atsakin-giems bûti „abi puses“ – ir vairuo-tojus, ir pësèiuosius.

Gyventojai nerimavo dël to, kad,kilus gaisrui Bagrëno, Vaþatkiemioar ðalia esanèiuose kaimuose, ugnia-gesiai neturi ið kur paimti vandens,nes naujoviðkos maðinos „ið kiek-vienos balos prisiurbti negali“. Buvosvarstomi ávairûs galimi variantai irpaþadëta, kad dël to bus konsultuo-jamasi su Prienø PGT specialistais.

Laima Duoblienë

Ir pasididþiavimas, ir rûpesèiaiAðmintos seniûnijos ataskaitiniame susirinkime dalyvavo gausus

bûrys seniûnijos gyventojø, bendruomeniø atstovai, seniûnaièiai, Prie-nø rajono savivaldybës vadovai bei Tarybos nariai. Susirinkimà me-nine programa pradëjo Aðmintos laisvalaikio salës folkloro ansambliodainininkës ir „Àþuolo“ progimnazijos Aðmintos skyriaus mokiniai.

Vaþatkiemio kaimo gyventojasPovilas Bukevièius klausë, kur ug-niagesiams pasipildyti vandens, rei-kalingo gaisrams gesinti.

Auto

rës

nuot

rauk

a

2017 m. vasario 25 d.3 p. Nr. 16 (9976)

Gera þinia!Vasario - kovo mën. „Gyvenimo“

akcija skelbimams.

Uþsisakiusiems trisskelbimus - ketvirtas

nemokamai!

(Taikoma tik fiziniams asmenims)

Miesto ðirdyje - Jono Basa-navièiaus aikðtëje plaikstësi vë-liavos, skambëjo dainos ir poe-zijos posmai.

Vienas ið ekskursijos „Ðeðiolika Birðtono laisvës þingsniø“ susto-jimø - prie paminklo Vytautui Didþiajam.

Ðventinës akimirkos Birðtono kultûros centre prasidëjo Pauliaus Li-leikio fotografijø parodos „Fotoamnestija 1988-1999“ atidarymu.

Birðtono savivaldybës merë Nijolë Dirginèienë su Vasario 16-osios nominantais: Romualdu ir Vida Þu-kauskais, Asta Ferevièiene, Zita Kamarauskaite ir Andriumi Palioniu.

Ramuèio Gustaièio nuotraukos

Vaidoto Grigo nuotrauka

Edukacinës ekskursijos „Ðeðio-lika Birðtono laisvës þingsniø“ su-manytojai dþiaugiasi, kad birðtonie-èiai ir kurorto sveèiai noriai ásijungëá keliauninkø gretas. Ekskursantailankësi muziejuose, bibliotekoje,naujai paþino arba pasikartojo ryð-kiausius kraðto istorijos ávykius, pa-gerbë þymiø Birðtono ir Lietuvosþmoniø atminimà, pasidþiaugë nau-jai atsivërusiomis, bet nuo kurortounikalumo neatsiejamomis erdvëmis.

Vakarop ðventë persikëlë á Kul-tûros centrà. Beje, ðiemet Valstybësatkûrimo diena Birðtone buvo kaipreta spalvinga. Mat nemaþa dalis birð-tonieèiø ir seniûnijos gyventojø ið-girdo organizatoriø kvietimà ir á ren-ginius atëjo pasipuoðæ tautiniais dra-buþiais. Þvelgiant á margaspalvá ðven-tinio minëjimo dalyviø bûrá, galëjaijusti, kad èia susirinko visø Lietuvosetnografiniø regionø atstovai – tie-siog þydëjo visa Lietuva. Taip pras-mingai ir tokià prasmingà dienà birð-

toniðkiai pradëjo ir Tautinio kos-tiumo metams skirtus renginius.

Na, o pakilusi á scenà sveikintivisø susirinkusiøjø savivaldybës me-rë Nijolë Dirginèienë pirmiausiaiprisiminë kraðtietá poetà JustinàMarcinkevièiø. Ir ne tik dël to, kadprieð ðeðerius metus bûtent vasario16 -àjà jo netekome, bet ir dël to, kad1989 -aisiais poeto paraðytas eilë-raðtis, skirtas Valstybës atkûrimodienai, „Diena atriðtom akim“mums tapo ir kelio á Kovo 11 -àjà, irkasdieninës pagarbos, atsakomybësir meilës Lietuvai simboliu. Gal irne visi, ir ne kasdien tai suvokiameir to siekiame, bet tiems birðtonið-kiams, kuriems netrukus buvo áteiktigarbingi apdovanojimai, skirti 2016metais Birðtono vardà garsinusiemsþmonëms, ðios vertybës tikrai svar-bios. Jie jas patvirtina savo darbais.Nominantus jau pristatëme ir apie

Valstybës diena – ir su Tautinio kostiumo metø þenkluValstybës atkûrimo dienai skirti renginiai Birðtone prasidëjo ðv.

Miðiomis parapijos baþnyèioje, o po jø visi tradiciðkai susibûrë kurortoðirdyje – prie paminklo daktarui Jonui Basanavièiui. Pakilus trispalvei,nuskambëjus himnui ir sveikinimams, ðventës þingsniai nusidriekëpo visà miestà.


Vyras Stasys neprieðtarauja þmonos po-mëgiams ir duoda jai laisvæ. Per 28 bendrogyvenimo metus jis ásitikino, koks tvirtasþmonos charakteris. Visokiais bûdais jaisiunèia þenklus, kad su darþais gal jau rei-këtø baigti – dël sveikatos, bet Antanina sa-ko, kad jai þemës ir darbo reikia dël uþim-tumo ir nusiraminimo. Darþe augina anks-tyvas bulves, moliûgus, morkas, svogûnus,prieskonines þoleles, yra ir braðkiø lysvë -juk skanu ir þiemà uþðaldytà uogà suvalgyti.

Birðtono„Boèiø“jubiliatai

Laiko ratas sukasi, ir dienos per trumposvisiems darbams darbeliams atlikti...

Vasario 22 dienà 75 -ojo gimtadienio sulaukusi birðtonietë AntaninaZuperkienë susitikimo metu ðypsosi, o pasakodama apie savogyvenimà pasiskundþia nebent greita laiko tëkme – rodos, kà tik buvoseptyniasdeðimt, o ðtai jau ápusëjo aðtuntà deðimtá. Neretai dienosper trumpos visiems numatytiems darbams ir darbeliams atlikti, ypaèvasarà, kai reikia priþiûrëti ið piktþoliø iðplëðtà sodo sklypelá ir ravëtiprie namo tarpstanèius gëlynus. Megzti ir nerti mëgstanti moteriskiekvienà savaitæ Birðtono neágaliøjø draugijoje lanko rankdarbiø bûreláir kaskart ko nors naujo iðmoksta, be to, priklauso „Boèiø“ bendrijai,yra aktyvi renginiø dalyvë, juk norisi susitikti su þmonëmis ir pabend-rauti.

Diskusijos galiausiai baigiasi taikiai – rudenávyras atvyksta á darþà ir parsiveþa þmonà supilnomis gërybiø kraitëmis. Kitais metaisviskas vël prasideda nuo sëklø pirkimo...

Antanina – karo metø vaikas, kuriamlikimas buvo paruoðæs daugybæ iðbandy-mø. Paðnekovë svarsto, kad galbût jos ke-lyje pasitaikæ sunkumai ir uþgrûdino cha-rakterá, padëjo nesugniuþti ir neprarasti ti-këjimo þmonëmis. Kita vertus, sakoma,kad vaikai, gimæ þiemà, iðsiskiria dvasios

tvirtybe ir atsparumu.Buvo paauglë, kai, eidamas 53 -iuosius

metus, mirë pasiligojæs tëvelis. Buvo patikolûkiø tvërimosi pradþia, dalá ûkio pastatøir þemës nacionalizavo. Naðle su trimis duk-romis likusi mama nuëjo dirbti á fermas mel-þëja, paaugliukë Antanina tapo jos pagal-bininke – tempë paðarus, ðërë gyvulius, mel-þë karves. Sulaukus ðeðiolikos pradëjo lanky- Antanina ir Stasys Zuperkai su abiejø anûkëlëmis –

Simona ir Kornelija bei Simonos draugu Mariumi ðeimaisvarbià dienà.


Auto

rës

nuot

rauk

a

Nuotraukos ið ðeimos albumo.

2017 m. vasario 25 d. Nr. 16 (9976) 4 p.

jø darbus pasakojome praëjusiame„Birðtono versmiø“ numeryje, ðian-dien su didele pagarba jiems tenkatik pastebëti, kad ir uþlipæ ant scenospriimti kurorto simbolio – Banginu-ko skulptûrëlës, - jie taip pat galvojone apie save, o apie ðalia esanèius.„Uþ bendruomeniðkumà, pilietið-kumà ir meilæ sakralinei muzikai“,save ðaknine birðtoniete vadinantiZita Graþina KAMARAUSKAITËsakë esanti dëkinga uþ tai, kad buvopastebëti ir pagerbti baþnyèios chorogiesmininkai – ir jau iðkeliavæ Ana-pilin, tarp kuriø ir jos seneliai, tëvai,ir ðiandieniniai jos bendraminèiai.Nemajûniðkiai Vida ir RomualdasÞUKAUSKAI, pelnæ nominacijà„Uþ aktyvià bendruomeninæ veiklà,meilæ Nemajûnø kraðtui ir jo þmo-nëms“ savo gyvenimo kredo nusakætrumpu ketureiliu, ið tiesø pasakëlabai daug. Kas gali bûti graþiau uþ

mintá, kad Nemajûnai yra jø pasaulis,kad Nemajûnuose – jø ðirdis. Tuo,kad turi galimybæ dirbti mëgiamàdarbà, dþiaugësi ir Birðtono gimna-zijos direktoriaus pavaduotoja AstaFEREVIÈIENË, ávertinta „Uþkûrybiðkumà ir aktyvià visuomeninæveiklà“. Ir sveèiai, ir birðtonieèiai pa-stebi Birðtono miesto tvarkymo tar-nybos þeldiniø specialistës Danguo-lës JURKËNAITËS, kuriai skirtapadëka „Uþ nuoðirdø ir kûrybiðkàdarbà, Birðtono kurorto graþinimà“rûpestá ir atsakomybæ. Kad jam svar-bus kiekvienas þmogus ir kiekvienaproblema, tardamas padëkos þodátvirtino ir Seimo narys AndriusPALIONIS, birðtoniðkiø pagerbtas„Uþ nuoðirdø rûpinimàsi Birðtonokraðto þmonëmis“.

Tebûnie taip ir bûna mûsø kas-dieniniuose darbuose. Kaip ir kiek-vieno ið mûsø sàmonëje, kad tautinisrûbas ne tik puoðia, bet ir ápareigoja.

Ramutë Ðimukauskaitë

Valstybës diena – ir suTautinio kostiumo metø þenklu

(Atkelta ið 3 p.)

Ðiai garbingai datai skirtà turnyràvasario 6 d. pradëjo 38 þaidëjai, betne visi já uþbaigë – vieni susirgo, kitipabyrëjo po pralaimëjimø. Vasario15 d. ávyko iðkilmingas turnyro uþ-darymas. Jame dalyvavo savivaldy-bës Tarybos narys Juozas Aleksand-ravièius. Ir sveèias, ir treneris KazysLukoðius visus pasveikino su ðventeir palinkëjo sëkmës turnyruose na-muose bei iðvykose. Birðtonieèiaikovo 26 d. dalyvaus J. Sabatauskotaurës varþybose Alytuje, o balan-dþio 8 d. - buvusio trenerio M. Ungu-raièio taurës turnyre Seirijuose.

Treneris pasidþiaugë, kad Danu-të Urbanavièiûtë pradëjo treniruotiPrienø moksleivius, todël su kaimy-

nais taip pat bus galima pasivarþyti.Ðiame turnyre, anot trenerio,

ádomiausia kova vyko treèioje lygoje,á kurià buvo perkelti 2 pradinukai:Nojus Sargevièius ir Titas Lukoðe-vièius. Abu lygos naujokai atkakliaiprieðinosi senbuviams, o Nojus ið-kovojo treèiàjà vietà.

Pirmoji ir antroji lyga þaidë kar-tu. Nugalëtojo vardà susigràþino Ro-bertas Travkinas. Antroje vietojeliko Kazimieras Senavaitis,treèiojiatiteko Danutei Urbanavièiûtei.

Treèioje lygoje pirmavo septin-tokas Jokûbas Zajanèkauskas. Dviantràsias pasidalino septintokë Ga-bija Þuvininkaitë ir suaugusiemsatstovavæs Aurimas Mikulevièius,

kuris su invalido (neágaliojo) veþi-mëliu nepabûgo þiemos ðalèiø irnuolat dalyvavo treniruotëse. Tre-èioji vieta (kaip minëta) atiteko No-jui Sargevièiui.

Titas Lukoðevièius þaidë ir 3 -ioje, ir 4 -toje (pradedanèiøjø) lygo-se. Antrokas Titas tarp pradinukøbuvo nepralenkiamas. Antràjà vietàlaimëjo pirmokë Neda Þuvininkaitë,o treèioje liko Kàstytis Valatka.

Pirmø trijø lygø prizininkai ap-dovanoti medaliais. Pradedantieji -diplomais ir asmeninëmis dovanë-lëmis.

Apdovanotas ir vyriausias - de-vyniasdeðimtmetá atðventæs (pirmojelygoje ið 16-kos þaidëjø laimëjæsðeðtàjà vietà) Antanas Tankevièius.

Vanda Pranaitytë

Ðachmatø turnyras - Vasario 16 -ajaiPrieð 12 metø vasario mënesá buvo atkurtas Birðtono ðach-

matininkø bûrelis, todël ðachmatininkai Lietuvos valstybës atkûrimodienai kasmet organizuoja turnyrus.

2007 – 2013 m. Vyriausybë áprovincijà investavo daugiau nei 3,5mlrd. eurø, bet gyventojø skaièiausmaþëjimo tai nesustabdë. Nors, pasi-vaþinëjus po Lietuvà, ið tiesø pama-tysime kur kas geriau atrodanèiusmaþesnius miestelius, bet to nepa-kako beveik pusei milijono gyven-tojø, per ðá laikà juos iðkeitusiø á ða-lies didmiesèius ar uþsiená.

Kodël apie tai raðau? Todël, kadbijau, jog panaðus likimas gali ne-aplenkti ir mûsø graþiojo kraðto. Dardidesná nerimà kelia tai, kad Lietu-vos visuomenë sparèiai sensta. Taigiregionai susiduria su dviguba proble-ma: neuþtenka vien sulaikyti gyven-tojø, bûtina prisivilioti ir jaunø, ak-tyviø þmoniø.

Þinoma, kol kas galime guostis,kad Birðtonas, Prienai yra kur kaspatrauklesni gyventi nei daugelisðalies savivaldybiø, bet tai nekeièiato, kad turime laiku „susigriebti“ irpergalvoti, kaip elgsimës toliau. Jaupamatëme, kad ankstesnieji metodailûkesèiø nepateisina.

Investicijos á regionus – ne panacëja

Teko nemaþai domëtis tuo, kasvienas vietoves daro patrauklesnesgyventi nei kitas. Daugeliui þmoniø,matyt, pirmiausia á galvà ðauna min-tis, kad tai priklauso nuo to, kiek lëðøtenka konkretiems regionams.

Ið paþiûros toks atsakymas at-rodo logiðkas, taèiau tiesa yra tokia,

Vien pinigais þmoniøregionuose nesulaikysi

Doc. Remigijus ZOLUBAS

Lietuvos regionai tuðtëja. Nors ilgai tikëta, kad, investuojant á jøplëtrà, infrastruktûros gerinimà, ðiuos procesus galima apsukti, ási-tikinome, jog ne naujos statybos skatina þmones pasilikti.

kad pinigø kiekis niekada nebuvolemiamàja prieþastimi. Aiðku, tai yrasvarbus aspektas, bet nepamirðkime,investicijos – tai tik árankis tiksluipasiekti, o ne pats tikslas.

Tuo galima ásitikinti, patyrinëjuskitø valstybiø situacijà. Pavyzdþiui,net tokia ekonomiðkai stipri ir gy-venti patraukli valstybë kaip Vokie-tija susiduria su tomis paèiomisproblemomis.

Po to, kai 1989 -aisiais griuvoÐaltojo karo simboliu laikyta Ber-lyno siena ir netrukus vël buvo su-jungtos skirtingoms santvarkomspriklausiusios Vakarø ir RytøVokietijos, net didþiulës sumos RytøVokietijos rojumi nepavertë. Aiðkusskirtumas tarp ðiø teritorijø akivaiz-dþiai matomas net praëjus ketvirèiuiamþiaus. Uþtenka pasivaþinëti pobuvusià Rytø Vokietijà ir pamaty-sime daugybæ pustuðèiø ir tebetuðtë-janèiø miestø. Nesvarbu, kiek pinigøbuvo „sukiðta“, vakarinë Vokietijosdalis vokieèiams iðliko kur kas pa-trauklesnë.

Þinoma, ið pradþiø daug kasrinkosi vakarinæ pusæ, nes ten ið tiesøjau buvo iðpuoselëta geresnë infra-struktûra, bet tai buvo ne pats svar-biausias ir palyginti laikinas veiksnys.Viena ið pagrindiniø prieþasèiø, vi-liojusi gyventojus, – visai kitokiaemocinë aplinka. Vakarø vertybiøveikiama demokratinë Vokietijosdalis suformavo visai kitoká gyven-tojø mentalitetà. Laisvoje visuo-

menëje gyvenæ „vakarieèiai“ buvokur kas maþiau susikaustæ, toleran-tiðkesni, bendruomeniðkesni, o, svar-biausia, jautësi savo likimo kalviais.

Taigi santvarkà pakeisti pasiro-dë esà lengviau nei paèius þmones.Sovietinë átaka ir toliau reiðkësi dau-gelyje gyvenimo srièiø. Nenuostabu,kad daug kas norëjo nuo to pabëgti.

Svarbiausia - ne dar vienosnaujos statybos

Mûsø regionai turi daug prob-lemø. Gal mûsø kraðtà tai veikia netaip smarkiai, bet bûtø naivu tikëtis,kad esame apsaugoti nuo bendrøgrësmiø. Jau ásitikinome, kad anks-tesnis poþiûris nepasiteisino ir darvienos naujos statybos esminiø prob-lemø neiðspræs, o nepatenkintø gy-ventojø persigalvoti neprivers. Toksmàstymas naivus.

Taigi kà daryti? Ogi iðsiaiðkin-kime gilumines problemas ir imki-mës pokyèiø ið esmës. Niekas geriauuþ paèius gyventojus neþino, koreikia, kad jie norëtø èia likti. Jei tonesuskubsime padaryti dabar, vëliaujau nebeturësime galimybës.

Ligoniø kasø ekspertai: „Konsultuodamipadedame iðvengti klaidø“

Sveikatos prieþiûros paslaugø kokybë rûpi ir gydymo ástaigoms,ir ligoniø kasoms: nors visiems svarbiausia – paciento slauga irgydymo kokybë, reikðminga ir gydymo ástaigø tvarkoma ávairi doku-mentacija, todël gydymo ástaigas nuolat konsultuoja teritoriniø ligoniøkasø (TLK) ekspertai.

„Ligoniø kasø ekspertø prioritetas – ne bausti, o konsultuoti, todël visadadaugiausia dëmesio skiriame ðiai priemonei. Tai pasiteisina, nes padedagydymo ástaigoms iðvengti nepageidaujamø paþeidimø. Nors pernai ligoniøkasos patikrino daugiau gydymo ástaigø, ámoniø, vaistiniø, dþiaugiamësmatydami, kad jose buvo nustatyta maþiau paþeidimø, nei uþpernai“, – teigiaValstybinës ligoniø kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Pa-slaugø ekspertizës ir kontrolës skyriaus vedëjo pavaduotoja Vaida Mom-kuvienë.

Pasak jos, gydymo ástaigø ir vaistiniø vadovai, gydytojai ir atsakingispecialistai konsultuojami telefonu, raðtu, el. paðtu, skelbiami praneðimaiTLK interneto svetainëse, taip pat vyksta pristatymai ávairiuose renginiuose.

Kasmet ligoniø kasoms atliekant gydymo ástaigø ir vaistiniø, ámoniø,sudariusiø sutartis su ligoniø kasomis, veiklos prieþiûrà, siekiama uþtikrinti,kad PSDF lëðos bûtø naudojamos kuo efektyviau ir skaidriau.

Pernai ligoniø kasø ekspertams patikrinus 1042 gydymo ástaigas, vaistinesir ámones buvo nustatyta apie 687 tûkst. eurø þala PSDF biudþetui.

„Daugiausia þalos – apie 258,7 tûkst. eurø – PSDF biudþetui buvo nustatytapatikrinus kompensuojamøjø vaistø ir medicinos pagalbos priemoniøskyrimo ir iðraðymo pagrástumà. Patikrinus pacientams suteiktø stacionaropaslaugø atitiktá nustatytiems reikalavimams nustatyta 249 tûkst. eurø þala,specializuotø ambulatoriniø paslaugø teikimà – 57 tûkst. eurø“, – sako V.Momkuvienë.

Vis dëlto ligoniø kasø ekspertø darbo prioritetas – ne bausti, o kon-sultuoti, kad gerëtø ástaigø bei ámoniø, sudariusiø sutartis su TLK, darbokokybë, o pacientai gautø kokybiðkas sveikatos prieþiûros paslaugas.

SmurtasVasario 20 d. apie 13 val. Birð-

tone, Lelijø gatvëje, vyras namuosesmurtavo prieð savo motinà. Áta-riamasis buvo sulaikytas ir uþdarytasá areðtinæ.

Vasario 21 d. apie 17 val. Prie-nuose, Birðtono gatvëje, namo kiemevyras smurtavo prieð motinà. Áta-riamasis buvo sulaikytas ir uþdarytasá areðtinæ.

VagystësVasario 20 d. Veiveriø seniû-

nijoje, Papilvio kaime, vyras, atvykæsá savo sodo namelá, rado iðlauþtasduris, o viduje pasigedo mikrobangøkrosnelës, sudedamosios këdës ir

meðkerës su dëklu.Vasario 20 d. apie 21 val. Jiezno

seniûnijoje, Verbyliðkiø kaime, vyras,atvykæs prie automobilio „OpelTigra“, kuris dël gedimo buvo pa-liktas kelio Antakalnis – Jieznas –Merkinë ðalikelëje, pamatë, jog ið-dauþyti automobilio langø stiklai, oviduje pasigedo magnetolos, ran-kinio keltuvo, gesintuvo, akumulia-toriaus. Automobilis stipriai ap-gadintas, sulankstytos skardos,iðdauþyti þibintø stiklai, nuluptos ap-dailos detalës, ðoninio vaizdo veid-rodëliai.

Vasario 21 d. apie 15 val. Vei-veriø seniûnijoje, Papilvio kaime,

vyras rado sugadintas sodo namelioáëjimo duris ir iðdauþtus du langostiklus, o viduje pasigedo ávairiødaiktø.

Eismo ávykisVasario 22 d. apie 20 val. 37

min. Prienø r., Asiûklës k., kelyjeVilnius - Prienai - Marijampolë,112 -ame kilometre, automobilis„Mitsubishi Montero“, vairuoja-mas Rusijos Federacijos pilieèio(g. 1962 m.), nuvaþiavo nuo kelioir apvirto. Eismo ávykio metuþuvo vairuotojas, o kartu vaþiavusikeleivë Rusijos Federacijos pi-lietë (g. 1976 m.) dël ávairiø kûnosuþalojimø paguldyta á Kauno klini-kas.Parengta pagal Alytaus apskrities

VPK pirminæ informacijà

Ruoðiasi paukðteliø sutiktuvëms

Birðtono gimnazijos technologijø mokytojas Algis Guobys su mo-kiniais padirbdino 250 inkilø Prienø urëdijai, kurie bus iðkelti Nemunokilpø regioninio parko medþiuose.

2017 m. vasario 25 d.5 p. Nr. 16 (9976)

Á VA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSAmþinàj á a t i ls á . . .Nuoðirdþiai uþjauèiame Palmyrà JARMALAVIÈIENÆ ir jos

ðiemà ir kartu gedime dël vyro ir tëvelio Juozo JARMALAVIÈIAUSmirties.

Tegul mûsø uþuojauta palengvina patirtos netekties skausmà.

J. ir V. Satkûnai

Skaudþià netekties valandà dël mylimos sesers mirtiesnuoðirdþiai uþjauèiame Albinà JURKÐÀ.

UAB „Maèiûnai“ darbuotojai

Laiko ratas sukasi, ir dienos per trumposvisiems darbams darbeliams atlikti...ti vakarinius siuvëjø kursus Vilniuje– iki vëlumos mokësi amato, o ið rytoskubëdavo á namus, kad palengvintømamai buities darbus. Pagal specia-lybæ nedirbo, nebent koká rûbà sauar paþástamiems pasiûdindavo. Kol-ûkyje, priþiûrint paskirtas normas,reikëjo rankø – mergina ravëjo run-kelius, rankiniu pjautuvu kirto ru-gius bei kvieèius.

Sunkûs kaimo darbai merginàgniuþdë, galbût todël, bûdama dvi-deðimties, paskubëjo iðtekëti uþ Al-fos Mockevièiaus ir ið gimtinës Tra-kø rajone, Tarpupio kaime, iðvykogyventi á vyro tëviðkæ Ðakiø rajone,Gelgaudiðkyje. Vyras tëviðkëje ne-gavo darbo, todël, paragintas brolio,su ðeima persikëlë gyventi á Jieznà,èia ásidarbino kooperatyve. Antani-na, paauginusi dukrelæ, tapo Buiti-nio kombinato siuvëja.

Prienø rajkoopsàjungos Iðlauþokooperatyvo pirmininkas ieðkojopardavëjo Daukðiagirio tarybinioûkio Patamulðio kaimo parduotu-vëje, siûlë þinybiná butà. Pasitarusiðeima persikëlë á Pakuonio kraðtà(èia gyveno 17 metø), vyras pradëjodirbti kaimo parduotuvëje. Deja, ðei-myninë idilë ilgai netruko, 1968 m.Antaninos vyras, sulaukæs 32 -ejø,susirgo sunkia liga, dël trombozësjam buvo amputuota koja, daugelámetø jis gydësi Vilniuje, Antakalnioligoninëje, buvo atlikta antrosios ko-jos kraujagysliø operacija.

Antanina pasiryþo pavaduotivyrà parduotuvëje – jà priëmë laiki-nai, kol suras kità þmogø. „Vyras ma-ne mokë, jeigu kà nors imi ið parduo-tuvës – dëk pinigus,“ - prisimena An-tanina. Galbût dël tokio jos sàþinin-gumo po kiek laiko atsiøsta revizijatrûkumø nerado, jai buvo pasiûlytamokytis pardavëjø kursuose Prie-nuose, kelti kvalifikacijà. Kartu baigëir vidurinæ mokyklà.

Ðiandien ji stebisi savo iðtverme– namie vyras ligonis, maþa dukra,mokslai, darbas, nuosavas ûkis irdarþai, - sukosi, kaip voverë rate, kadviskà suspëtø. Darbe buvo ne tik par-duotuvës vedëja ir pardavëja, bet irkûrikë bei valytoja. Taèiau darbasprekyboje jai patiko, puikiai sutarësu kaimo þmonëmis, stengësi, kadjie liktø patenkinti aptarnavimu, ga-

lëtø ásigyti reikiamø prekiø. Tuo me-tu kaimo parduotuvëje galëjai rastine tik maisto produktø, bet ir galan-terijos, buvo uþsakoma buitinë tech-nika ir baldai. A.Zuperkienë dvide-ðimt metø dirbo Prienø rajkoop-sàjungoje.

Pasistaèiusi kooperatiná butàPrienuose, 1982 m. ðeima persikëlëá miestà, Antanina atsisakë darboPatamulðyje, dirbo tai vienoje, tai ki-toje parduotuvëje, pavaduodamakoleges. Viena nepatiko: susibièiu-liavus su þmonëmis, gaila buvo pa-likti darbo vietà ir eiti kitur.

Vyro liga progresavo, ir po 24metø bendro gyvenimo 47 -eriø An-tanina liko naðle. Gyvenimas ne-sustojo, tik nebuvo palaikymo ið ar-timo þmogaus, kai teko spræsti iðki-lusias problemas, ðypsena dingo nuojos veido, paðlijo sveikata... AtëjusAtgimimui, „seno kirpimo“ parda-vëjos tapo kaip ir nereikalingos, tekosukti galvà, kaip iðsilaikyti...

Po keleriø metø paèiai sau neti-këtai sutiko kità þmogø – iðtekëjo uþbirðtonieèio statybininko StasioZuperkos ir persikraustë gyventi áBirðtonà, ásidarbino Kauno menogaminiø ámonëje mezgëja. Gyvena-màjà vietà pakeitë ne tik dël ðeiminiøaplinkybiø, bet ir dël kamavusios ast-mos. Antanina tikina, kad kurorte,puðø prieglobstyje, kvëpuoti tapolengviau, gyvenimo kokybë pagerë-

jo, net ir turëdama neágalumà mo-teris galëjo uþsiimti mëgstama veikla,ásitraukti á visuomeninæ veiklà.

„Boèiø“ bendrijos pirmininkëJulija Barutienë apie Antaninà atsi-liepia geru þodþiu – jos gebëjimasrasti bendrà kalbà su bet kokio am-þiaus þmonëmis pravertë socialinia-me darbe. A.Zuperkienë savanorið-kai lankë ligonius, keletà metø dirboNeágaliøjø dienos centre socialiniodarbuotojo padëjëja ir vieniðiemsseneliams teikë paslaugas namuose.

„Ðis darbas buvo prie ðirdies, nesmëgstu bendravimà. Kita vertus, ja-me pasitaikë ir sunkiø momentø, nesesu jautri, skaudþiai reaguodavau áseneliø bejëgystæ, skundus ir jø vaikøabejingumà. Palaikë þinojimas, kadesu jiems reikalinga, juk niekas kitaslëkðtës sriubos jiems nenuneð,“ -prisipaþásta A.Zuperkienë. Prieðtrejus metus ðá darbà teko apleisti dëlpatirtos kojø traumos.

Taèiau guvi ir energinga Antani-na neuþsidarë tarp keturiø sienø. Zu-perkø namai daþnai prisipildo ður-mulio – juose lankosi Antaninosdukra Dalytë, taipogi prekybininkë,su anûkële Simona, vyro anûkëlëKornelija, jie atviri ir jau mirusiø se-serø bei pusseseriø vaikams su ðei-momis. Antanina palaiko artimusryðius ir su savo tëviðkëje, eþerø krað-te, gyvenanèiais giminaièiais beidraugais, neretai juos aplanko. Ðá sa-vaitgalá jos artimieji ir giminës su-guþës pasveikinti savo mamos, se-nelës ir tetos su graþiu jos gyvenimojubiliejumi.

„Galbût ne viskas gyvenime klo-jasi taip, kaip to norisi. Manau, kadsvarbiausia – ágyti iðsilavinimà ir tu-rëti galimybæ bendrauti. Juoda kas-dienybë pabosta – bendraudamas suþmonëmis, atsigaivini, pakylëja dva-sia. Keista, kad kuo toliau, tuo labiaulietuviai, ðeimos, giminës svetimëja.Kad uþvaldo pyktis ir pavydas... Savoðirdyje niekuomet neturëjau ðio jaus-mo, man pakako to, tà turëjau. Galðiuo poþiûriu atsigimiau á savo tëvus?Jie buvo pakantûs, gerai sugyveno sukaimynais, iðsiskyrus nuomonëmsverèiau nusileisdavo,“ - gyvenimo ið-mintimi pasidalina Antanina Zuper-kienë.

Dalë Lazauskienë

(Atkelta ið 3 p.)

Antanina jaunystëje, pasipuo-ðusi paèios siûta suknele.

Autorius aktyviai dalyvaujaLietuvos fotografijos gyvenime nuo1998 metø. Jis yra ne tik fotome-nininkas, bet ir edukacinës veiklospuoselëtojas. Vadovauja Tauragësfotografø klubui Fotojûra, mokslei-viø foto - video studijai Kadras, ren-gia Lietuvos bei uþsienio autoriøpersonalines ir grupines parodas.

Paroda, kuri ðiuo metu rodomamuziejuje, netikëtai Vasario 16 -àjàbuvo spontaniðkai pavadinta KitokiaLietuva. Ðvæsdami Lietuvos valstybësatkûrimo dienà, parodos lankytojaigalëjo sustoti ir pamàstyti apie mûsøðiandienos Lietuvoje aktualijas.Nuotraukose dominuoja þmoniøfiksavimas jø gyvenamoje vietoje:namø aplinkoje, kaimo peizaþe, ðven-èiant ir ilsintis… Panaðu, kad auto-rius þvelgia á ðiuos þmones su tamtikru ilgesiu paprastumo, nuoðir-dumo. Èia nëra romantiðkø ar idilið-kø kaimo vaizdø, taèiau þmonës,þvelgiantys ið fotografijø, patraukiasavo tikrumu. Jie gyvena ðiandienðalia mûsø. Pastebëti ir mylëti juosturëtume labiau. Kaip? Bent jau daþ-niau apie juos galvodami ar realiaiiðtiesdami pagalbos rankà ir iðtar-dami gerà þodá.

Parodos lankytoja Rita ið Utenos

raðo: „Aèiû, kad áamþinote tuos ikiskausmo matytus vaizdus... Graudþiusir juokingus... Ðtai kokie mes esam irniekur nedingsim...“ Gabrielë By-tautaitë raðo: „Fotografijose daþ-niausiai uþfiksuojama akimirka. Betjûsø fotografijose galëjome skaitytiiðtisus gyvenimus.“

Tai deðimtoji fotomenininkoRomualdo Vaitkaus paroda, kuri jaueksponuota Lietuvos RespublikosSeime, Lietuvos miestuose. Parodayra itin gerai vertinama meno kri-tikø. Pasinaudokime proga pamatyti,pamàstyti ir susitikti su jos autoriu-mi kità penktadiená, kovo 3 d., 16val. Birðtono sakraliniame muziejuje.

Roma ZajanèkauskienëBirðtono sakralinio

muziejaus vedëja

R. Vaitkaus fotografijøparoda Kitokia Lietuva

Romualdo Vaitkaus fotografijø paroda, Birðtono sakraliniame mu-ziejuje eksponuojama nuo kovo pradþios, eina á pabaigà. Kovo 3 d.16 val. vyks parodos uþdarymas ir susitikimas su parodos autoriumiið Tauragës.

- Ar, apibendrinant praëjusiømetø rezultatus, pavyko ágyvendintiuþsibrëþtus tikslus, kiek pajamøgauta á Birðtono savivaldybës biu-dþetà?

Galime pasidþiaugti, jog 2016 m.á Birðtono savivaldybës biudþetàgauta 2,23 mln. eurø pajamø, taigibiudþeto pajamø surinkimo planasávykdytas 145,2 proc. Lyginant su2015 m., pernai á biudþetà pajamøgauta 39 proc. daugiau. Didþiausiàdalá pajamø sudaro gyventojø ir ámo-niø sumokami mokesèiai, bûtinaávertinti þenklø mokesèiø mokëtojøindëlá - didþioji dalis mokesèiø mo-këtojø teisingai ir laiku sumoka mo-kesèius.

Administruojant mokesèiussvarbus bendradarbiavimas ir suBirðtono savivaldybe. Kauno AVMIir Birðtono savivaldybë yra pasira-ðiusios bendradarbiavimo sutartá,nuolat keièiamasi mokestinëmisaktualijomis, informacija, kaip mo-kesèiø mokëtojams sekasi mokëtimokesèius.

- Teigiate, kad geras mokesèiøsurinkimas ne tik Savivaldybës,

VMI specialistø, bet ir mokesèiømokëtojø indëlis. Kaip prie toprisideda VMI specialistai ir patysgyventojai?

- Labiausiai prie gero mokesèiøsurinkimo prisideda tinkamas ir sa-valaikis mokesèiø mokëjimas. Kau-no AVMI specialistai, vykdydamisavo funkcijà uþtikrinti savivaldybiøir valstybës biudþetø surinkimà, pir-miausia remiasi bendradarbiavimusu mokesèiø mokëtojais: primena-me apie artëjanèius mokesèiø su-mokëjimo terminus, pradelstas prie-voles ir pan. Kas ketvirtá atliekamanaujø mokesèiø mokëtojø apklausarodo, kad jie teigiamai vertina Kau-no AVMI darbuotojø aptarnavimà.Pozityvus gyventojø poþiûris á Mo-kesèiø administratoriaus darbà beabejonës prisideda prie geresnio mo-kesèiø surinkimo.

Pastaraisiais metais taip pat ste-bime vis didëjantá mokesèiø mokë-tojø sàmoningumà ir nepakantumàmokestiniams paþeidimams. Visdaþniau ir dràsiau gyventojai praneðaapie galimai nelegalià veiklà, moka-mus atlyginimus „vokeliuose“, kitus

mokesèiø slëpimo atvejus.Ðiems gyventojams uþ jø pilie-

tiðkumà esame dëkingi ne tik mes,bet, net neabejoju, ir kiti sàþiningaiveiklà vykdantys mokesèiø mokëto-jai. Kiekvienas mokesèiø vengimoatvejis iðkreipia sàþiningà konkuren-cijà rinkoje, kadangi skaidriai veiklàvykdantiems verslininkams sunkukonkuruoti su slepianèiais mokes-èius. Antra tiek netenkame pajamø,ið kuriø finansuojamos vieðosios pa-slaugos, taigi dël to nukenèia ne kaskitas, kaip kiekvienas ðalies gyven-tojas, besinaudojantis tomis paslau-gomis.

- Ar gyventojai aktyviai praneðaapie mokestinius paþeidimus?

- 2016 metais Valstybinës mo-kesèiø inspekcijos (toliau – VMI)pasitikëjimo telefonu 1882 specialis-tai sulaukë kiek daugiau nei 4,4tûkst. praneðimø. Palyginus su 2015metais, praneðimø skaièius visojeLietuvoje padidëjo 5 proc.

Tuo tarpu Birðtono savivaldy-bëje apie galbût daromus mokesti-nius paþeidimus praneðta 10 kartø.

- Kokiais bûdais galima pra-neðti apie atlyginimus, mokamusvokeliuose, neiðduodamus èekius?

- Gyventojai apie mokestiniuspaþeidimus gali praneðti keliais bû-dais. Daugiausia informacijos sulau-kiame VMI pasitikëjimo telefonu1882. Greièiausias ir patogiausiasbûdas praneðti programëlë „Pra-neðk“. Jà galima nemokamai parsi-siøsti ið VMI interneto svetainës,taip pat programëliø parduotuviø.Gyventojai apie ðeðëlinës ekonomi-kos apraiðkas taip pat gali praneðtiuþpildæ elektroninæ formà „Stop

ðeðëliui“ svetainëje www.vmi.lt.- Ar praneðæs asmuo gali likti

anonimu?- Taip, informacijà apie mokes-

tinius paþeidimus suteikæs asmuogali likti neþinomu, jo anonimiðku-mas garantuojamas. Sutikæs ir toliaubendradarbiauti su VMI, gyventojasgali prisidëti prie greitesnio galimømokestiniø paþeidimø iðaiðkinimo.

- Kas vyksta, kai gyventojas pra-neða apie galimà mokestiná paþei-dimà?

- Visi praneðimai yra vertinamiir analizuojami. Gyventojui perda-vus informacijà apie galimà paþei-dimà, suteikti duomenys yra nagri-nëjami. Jei nustatoma, kad yra rizi-kos, jog gautoje medþiagoje pateiktainformacija gali pasitvirtinti, yraimamasi veiksmø. Pavyzdþiui, Kau-no AVMI per 2016 m. atliko 656operatyvinius patikrinimus, ið jø vientiriant VMI pasitikëjimo telefonugautà informacijà – 315.

Siekiant uþtikrinti, kad mokes-èiai bûtø sumokëti tinkamai, KaunoAVMI specialistai nuolat vertina netik praneðimus, bet ir ámoniø bei gy-ventojø VMI teikiamus duomenis.Mokesèiø administratoriaus dëme-sio centre iðlieka ámonës, kurios dek-laruoja maþà darbo uþmokestá arbaturi daug ne visà darbo dienà dirban-èiø darbuotojø. Tokiø ámoniø vado-vus kvieèiame pokalbiams, aiðkina-mës aplinkybes ir realià situacijà, sie-kiame ávertinti, ar nëra slepiami mo-kesèiai, mokamas atlyginimas „vo-keliuose“.

- Kaip gyventojai raginami nesi-taikstyti su mokestiniais paþeidi-mais ir ðeðëlinës ekonomikos ap-

raiðkomis?- Geriausias bûdas – patiems bûti

sàþiningiems, laiku mokëti mokes-èius, bûti pavyzdþiu jaunimui ir ne-likti abejingiems ðeðëlinës ekonomi-kos apraiðkoms. Nors gyventojø sà-moningumas auga, taèiau tyrimai ro-do, kad ðeðëlinë ekonomika Lietu-voje vis dar sudaro palyginti didelædalá.

Kauno AVMI ávairiomis sociali-nës reklamos formomis siekia didin-ti mokesèiø mokëtojø sàmoningumàir nepakantumà mokestiniams pa-þeidimams. Praëjusiø metø lapkrièiopabaigoje á Kauno gatves iðriedëjoiðorine VMI socialine reklama pa-þymëti autobusai, kituose autobu-suose ir troleibusuose gyventojus pla-katai informuoja apie tai, kad ne-gavus èekio, susidûrus su nelegalausdarbo arba atlyginimø „vokeliuose“atvejais praneðti VMI pasitikëjimotelefonu 1882.

Skatindami gyventojus netole-ruoti mokestiniø paþeidimø, kasmetprisijungiame prie „Baltosios ban-gos“ organizuojamos pilietinës ak-cijos „Ðioje ðalyje nëra vietos ðeðë-liui“, kurios metu raginame atkreiptidëmesá á mokestiniø paþeidimø þalà.

Ne maþiau svarbus jaunosioskartos ðvietimas, nes jie – bûsimimokesèiø mokëtojai. Kauno AVMIaktyviai bendradarbiauja su Alek-sandro Stulginskio universitetu,Kauno kolegija, dalyvauja rengiamo-se ðvietimo ástaigø Karjeros dienose.Kauno AVMI nuo praëjusiø metøvël organizuojamos atvirø durø die-nos, deklaravimo laikotarpiu laukia-mi moksleiviai savanoriai, studentaikvieèiami atlikti praktikà.

Pilnesnis Birðtono savivaldybës biudþetas – bendrø pastangø rezultatas„Svarbiø tikslø pasiekti galime bendradarbiaudami“, - susumavus

praëjusiø metø rezultatus bûtent taip galima apibendrinti mokesèiømokëtojø, Birðtono savivaldybës ir Kauno AVMI specialistø indëlá ápilnesná savivaldybës biudþetà. Tai reiðkia, kad auga galimybës gerintirajono infrastruktûrà, ágyvendinti ávairius socialinius ar kultûriniusprojektus, plëtoti teikiamø vieðøjø paslaugø spektrà ir jø kokybæ. Apiepraëjusiø metø darbus, bendras pastangas ir didëjantá mokesèiømokëtojø sàmoningumà plaèiau pasakoja Kauno apskrities valstybinësmokesèiø inspekcijos virðininkë Judita Stankienë.

2017 m. vasario 25 d. Nr. 16 (9976) 6 p.

...ir gëlës paauga nuo gerumo- Gera ðirdy, kai ávyksta maþi stebuklai, ir po Dþiazo kompozicijø

vakaro ryte randi gëles, paaugusias nuo gerumo. Dþiaugiuosi, kadsusirinko daug graþiø þmoniø, kurie laisvai jautësi jaukioje aplinkoje,þvakiø ðviesoje. Labai smagu buvo matyti uþ lango ðokanèius þmones.Vadinasi, tai, kà kuriame, yra reikalinga, - dþiaugiasi Kristina Kasikauskie-në, kurios drauge su „Èiulba ulba. Pramogos Birðtone“ organizuojamilaisvi tarsi dþiazas vakarai „Asmeniðkoje krautuvëlëje“, pritraukia visdaugiau bendraminèiø.

Dþiazo kvartetas, Ignas - pirmas ið deðinës.Vasario 15 dienos vakarà dþiazo

ritmais ir kompozicijomis nuostabiojeerdvëje susirinkusiuosius þavëjo„Pancerovas/Giedra/Smrdel/ Ka-sikauskas Quartet“ (Danielius Pan-cerovas – saksofonas, Marius Giedra– klaviðiniai, Peter Smrdel - kontrabo-sas, Ignas Kasikauskas – bûgnai). Neti-këti atradimai „Aklajam aukcione“,kurá iðradingai vedë Virginija Pranc-kietë, subtilûs skoniai ir kvarteto nariøoriginalûs muzikiniai ieðkojimai, su-skambëjæ kontrastingai, ekspresyviai,laisvai, kûrë tai, ko kiekvienas sauieðkodamas èia ir uþsuko.

Kristina neslepia dþiaugsmo, kadkvarteto bûgnininkas, jos sûnus Ignassu draugais, vienà ið penkiø koncertøLietuvoje atliko mamos krautuvëlëje.Ji ásitikinusi, kad bûtent Birðtone Ig-nas ir pajuto dþiazo dvasià. Vaikinas,baigæs Konservatorijà, ðiuo metu yra

Muzikos ir teatro akademijos treèia-kursis. Idëja suburti kvartetà kilo Ignuiir Peteriui susitikus Romoje, kur mu-zikantai sëmësi patirties ið tokiø dþiazomeistrø, kaip Gregory Hutchinson,Lage Lund ir Joe Sanders.

„Að vis dar euforijoje, labai jaut-riai grojo vyrukai“, - sakë nuolatinisBirðtono sveèias ið Kauno, kuris daly-vavo ir dþiazo, ir „Skonio, groþio iratradimø vakare“, vykusiame krautu-vëlëje. Labai ðiltai kauniðkis atsiliepëir apie degustacijos vedëjà, someljëTomà Skunèikà. Ir dar pridûrë, jog labainenorëjo, kad vakaras baigtøsi...

...Kristinos manymu, stebukluskuria visi drauge. Tad dar daug naujøatradimø, nuostabios muzikos melo-dijø, jiems neabejingø þmoniø laukiair ateityje ten, kur „gyvena gëlës ir kitimaþi stebuklai“...

Palma PugaèiauskaitëDaugiau nuotraukø www.gyvenimas.info

Ir maþi, ir dideli þino, kad dan-tys – kieèiausi mûsø kûno kaulai.Dantimis atkandame ir kramtomemaistà. Jie padeda aiðkiai iðtartiþodþius. Labai svarbu, kad dantysbûtø sveiki.

Nepriþiûrimi dantys genda.Kiekvienà kartà pavalgius, naudingapaskalauti burnà ðiltu vandeniu.Ryte ir vakare reikia valyti dantis.Dantys gerai iðsivalo, valgant þaliusvaisius ir darþoves.

Birðtono vaikø lopðelyje - dar-þelyje „Vyturëlis“ vyko rytmetis,skirtas sveikø dantukø prieþiûrai.Renginá vedë „Dantukø sveikuo-liukø pilies“ ðeimininkë Dantø Pasta– prieðmokyklinio ugdymo peda-gogë Danutë Adamonienë. Iðsivalædantis, vaikai skubëjo á pilies kiemàlinksmintis. Kieme juos visus pasi-tiko besiðypsantis drakoniukas.

Prieðmokyklinukai, pasipuoðækarûnëlëmis, emblemomis, dainavodaineles, deklamavo eilëraðèius apiedantukus. Virð pilies pasirodþius orobalionui su uþraðu „Sveiki dantys –ðvarûs dantys“, sukluso ne tik prieð-

Iðrinkta pirmininkeKauno rotuðëje posëdþiavusi

regiono plëtros taryba iðrinkonaujà pirmininkà. Nuo ðiol jaivadovaus Birðtono savivaldybësmerë Nijolë Dirginèienë. Ðiosepareigose ji pakeitë buvusá Jona-vos rajono merà Mindaugà Sin-kevièiø, pradëjusá dirbti ðaliesûkio ministru.

„Dëkoju Kauno regiono plëtrostarybos nariams ir kolegoms me-rams uþ suteiktà pasitikëjimà. Atsi-þvelgdama á Kauno regiono iðskir-tinumà, strategines kryptis, jauèiuatsakomybæ tæsti Tarybos pradëtusdarbus. Artimiausi uþdaviniai –perþiûrëti Kauno regiono plëtrosplanà, suaktyvinti regiono projektøparaiðkø pateikimà, kokybæ ir jøpatikrà. Kauno regionas – vienintelissveikatà stiprinantis regionas Lie-tuvoje, ir toliau akcentuosime ðá uni-kalumà,“ – sakë N. Dirginèienë.

Kauno regiono plëtros tarybospirmininkës pavaduotoju ir toliaudirbs Kauno miesto vicemeras Po-vilas Maèiulis.

Parengta pagal Kaunomiesto savivaldybës ir Birðtono

savivaldybës informacijà

Sveiki dantukai – graþi ðypsenëlë

mokykliniø grupiø vaikai, bet ir á ryt-metá suguþëjæ vyresniøjø grupiøugdytiniai. Dantø Pastai karalieneiteko garbë pabendrauti su balionokeleiviais: gydytoju Kristijonu, ka-tinu Murkliu. Keleiviai áteikë laiðkàapie dantukø prieþiûrà.

Buvome maloniai nustebinti,kad pilies kieme apsilankë gydytojaodontologë Sandra Masiliauskienë,Birðtono savivaldybës gydytoja Eglë

Grinevièienë ir darþelio visuome-ninës sveikatos specialistë Geno-vaitë Daðkevièienë. Gydytoja odon-tologë pokalbá pradëjo, klausdamavaikø, kaip reikia taisyklingai valytidantukus, ir paaiðkino penkias dan-tukø valymo taisykles. Taip pat kal-bëjo apie tai, kokius dantø ðepetëliusir pastà turi naudoti vaikai. Priminë,jog pas odontologà reikia lankytis dukartus per metus. Savivaldybës gy-

dytoja prieðmokyklinukams padova-nojo po dantø ðepetëlá, dantø pastàir atmintinæ „Dantukø prieþiûrosABC“.

Dëkojame sveèiams uþ naudin-gus patarimus, saugant dantukus, uþstaigmenà ir dovanas!

Danutë AdamonienëPrieðmokyklinio ugdymo

pedagogë

2017 m. vasario 25 d.7 p. Nr. 16 (9976)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

Reklama Reklama.

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Á VA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛS

Liejame pamatus, betonuojame.Montuojame gipso kartonà, glaisto-me, daþome, kalame dailylentes, de-dame visø tipø grindis, klojame ply-teles, atliekame santechnikos dar-bus, elektros instaliacijos darbai, pri-lydome stogo dangà, lankstome skar-das. Tel. 8 600 96 399.

Gaminame duris namams, ûkiniamspastatams, kitus gaminius. Þiemoslaiku taikome didesnes nuolaidas,kokybæ garantuojame. Tel. 8 68262195.

Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel. 8 64587 304.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojameparketà, dengiame stogus, skardina-me, lankstome, ðiltiname ir daþomenamø fasadus. Kasame pamatus,mûrijame, tinkuojame, betonuojame,montuojame tvoras, langus, duris, at-liekame langø apdailà, griovimo dar-bus. Statome karkasinius namus. Tel.8 620 85 350.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,katiliniø árengimo. Komplektuojamekokybiðkas santechnikos medþiagassu nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

Statome nerûdyjanèio plieno kaminøádëklus bei pristatomus apðildomuskaminus. Kaminø valymas. Tel. 8 68560 129.

Pjauna ir kapoja malkas. Krûmapjoveugdo miðko jaunuolynus, taip pat pjau-

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Automobiliø këbuløremontas. Tel. 8 648 10 424.

na krûmus, kerta ir valo miðkus, sklypus.Tel. 8 602 89 096.

Stogø keitimas, skardinimas, fasadøðiltinimas, daþymas, kasimo darbaimini ekskavatoriumi. Tel. 8 620 74858.

Vandens græþiniai, geoterminisðildymas. Darbai nuo A iki Z vi-soje Lietuvoje iðtisus metus. Ga-rantija, aptarnavimas. www.Mer-kelita.lt. Tel.: 8 616 08 020 (Linas),8 686 83 265 (Rolandas).

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà su 5 ha gero derlin-gumo þemës Jiezno seniûnijoje. Yrasodas, tvenkinukas, netoli - Kaðoniøir Valiûniðkiø eþerai. Kaina - sutartinë.Tel. 8 604 86 779.

Parduoda 20 arø gyvenamosiospaskir ties þemës sklypà Verknës g.,Birðtone. Tel. 8 614 08 731.

Parduoda sodybà Prienuose. Sklypoplotas 38 a. Yra namas, ûkiniai pa-statai, sodas, tvenkinukas, prie patmiðko. Kaina - sutartinë. Tel.: 8 68660 803 ir 8 607 19 518.

Gyvuliai, gyvûnaiParduoda kiaules. Tel. 8 607 50 892.

Parduoda 7 metø juodmargæ karvæPikelioniø kaime, Stakliðkiø s. Kaina- 750 Eur. Galima derëtis. Tel.: (8 319)57 884, 8 657 65 714.

Ávairios prekës

Pigiai parduoda malkas (skroblo,àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo). At-veþa nemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Parduoda supjautas kaladëmis ber-þo, juodalksnio, puðies ir eglës mal-kas. Atveþa á namus. Tel. 8 602 89 096.

Parduoda malkas, supjautas kaladë-mis, pristato á namus. Tel. 8 671 94231.

Parduoda: * malkutes - uosio,skroblo, berþo, juodalksnio, supjautaskaladëmis, skaldytas. Atveþa. * Sta-tybinæ medienà. Ilgis ir iðmatavimaipagal kliento pageidavimà. Pristato ávietà. Tel. 8 614 98 516.

Parduoda savikaina naujus plokðèia-ekranius LED televizorius. Supakuoti,USB jungtis, juodi, ástriþainë - 47 cm.Kaina - 150 Eur. Tel. 8 688 94 458.

Parduodami nauji ðaldytuvai ir ðal-dikliai „Snaigë“. Naujas dizainas,antibakterinë sistema. Garantija 2metai. Pristatymas á namus nemo-kamas. Tel. 8 656 12 550.

Parduoda automatinius INKUBA-TORIUS, MALÛNUS, TRAIÐKYTU-VUS, GRANULIATORIUS, STAKLES,MOTOBLOKUS, ÐILTNAMIUS, ALIE-JAUS PRESUS, AUTOKLAVUS.Garantija, atveþa. Tel. 8 643 85 888www.VisiMalunai.lt

Parduoda svetainës komplektà „Ga-bija“. Kaina sutartinë. Tel.: 8 611 46010, 8 676 09 749.

parduoda ir pr istato- BALTARUSIÐKUS durpiø briketus;- AKMENS ANGLÁ (fasuotà);Tel.: 8 618 45 540, 8 685 24 553.

UAB „Tvirtasis siûlas“

Naujai gautà „DPK“ ir „DO“rûðies akmens anglá.

Palaidà ir sufasuotà maiðais po40 ir 25 kg.

Sandëliai Prienuoseir Mauruèiuose jau dirba.

Praðome laiku apsirûpinti anglimi!Adresai: Prienai, Kæstuèio g. 99,tel.: 8 687 36 216, (8 319) 51606. Mauruèiai, tel.: 8 686 40

250, (8 319) 69 122.

UAB „GRASTA“ VASAROSKAINOMIS IÐPARDUODA:

Parduodami BALTARUSIÐKIdurpiø briketai. PRISTATOMEIR SVERIAME JÛSØ KIEME.

Tel. 8 659 85 001.

Reikalingi konsultantai - ekspertai Zepter International kompanijai. Bend-ravimas, noras mokytis, dirbti ir uþdirbti - bûtø privalumas. Registracija tel. 8620 72 016.

Nekilnojamasis turtasBrangiausiai Lietuvoje perkamemiðkus (brandþius, jaunus, mal-kinius, iðkirstus), þemes, sodybas.Tel. 8 651 39 039.

Gyvuliai, gyvûnaiUAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34 503.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvarkovalstybës iðmokas, sveria elektroni-nëmis svarstyklëmis, pasiima savotransportu. Tel.: 43386, 8 698 28 063,8 685 86 121.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“ kai-nomis), taip pat perka arklius irtraumuotus galvijus Kauno apskri-tyje. Tel. 8 616 43 646.

Brangiai perka verðelius, avis. Mo-

ka 6 arba 21 proc. priemokà. Tvarkovisas valstybës teikiamas iðmokas.Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:69 541, 8 699 93 682.

Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

Superka sanitarinius raguoèius. Tel.8 602 48 941.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë (Jonava).Tel. 8 612 02 125.

Brangiai perka arkliusarba keièia á ramiusdarbinius.Tel. 8 648 85 777.

verðelius.Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAIPERKA

Ávairios prekësSuperka ávairius automobilius, galibûti be T.A. ir nevaþiuojantys. Tel. 8683 00 890.

Perka presuotà ðienà ir ðiauduskitkomis, pasiima. Tel 8 679 56 446.

brangiai perka kar-ves, jauèius, telyèias.Moka 6 - 21 proc.Sveria, pasiima, at-siskaito ið karto.Tele 2 8 ~ 613 79 515, Bitë 8 614

44 299, Omnitel 8 620 35 000.

Individuali ámonë aukð-tesnëmis kainomis su-perka ávairius galvijus.Veþa á Lenkijà. Atsiskaitoið karto. Tel.: 8 612 34 482,8 620 79 560.

Viðtos, viðtaitës!Vasario 27 d. (pirmadiená) prekiausime paukðtyno vakcinuo-

tomis 3 - 4 - 5 - 8 mën. rudomis, raibomis dësliosiomis viðtaitë-mis ir gerai dedanèiomis kiauðinius viðtomis (kaina nuo 3,50Eur). Turësime gaidþiukø, spec. lesalø. Prekiausime kiauðiniais.Tel. 8 608 69 189.

Iðlauþas - 14.35, Pakuonis - 14.45, Prienai (ûk. turgus) - 15.00, Jieznas- 15.20, Vëþionys - 15.30, Stakliðkës - 15.50, Klebiðkis - 16.15, Ðilavotas- 16.20, Leskava - 16.25, Skriaudþiai - 16.30, Veiveriai - 16.35.

Dovanoja 8 mën. sterilizuotus katytæ ir katinëlá. Tel. 8 620 22 606.

Viðtos, viðtaitës!Vasario 28 d. (antradiená) prekiaus 3 - 4 - 5 - 6 mën. rudomis, raibomis,

juodomis ir baltomis vakcinuotomis dedeklëmis viðtaitëmis, 10 mën. geraidedanèiomis rudomis nebrangiomis viðtomis. Prekiaus lesalais.

Balbieriðkyje - 8 val., Sûkuriuose - 8.15 val., Geruliuose - 8.25 val.,Paprûdþiuose - 8.35 val., Vartuose - 8.40 val., Naujojoje Ûtoje - 8.50 val.,Þemaitkiemyje - 9.05 val., Jiestrakyje - 9.15 val., Ingavangyje - 9.25val.,Klebiðkyje - 9.35 val., Ðilavote - 9.45 val., Leskavoje - 9.55 val.,Skriaudþiuose - 10.05 val., Veiveriuose - 10.20 val., Iðlauþe - 10.50 val.,Pakuonyje - 11.10 val., Aðmintoje - 11.25 val., Strielèiuose - 11.35 val.,Prienuose - 11.50 val., Birðtone -12.10 val., Birðtono vienkiemyje - 12.20,Nemajûnuose - 12.35 val., Vëþionyse - 12.55 val., Kaðonyse - 13.10 val.,Jiezne - 13.25 val., Stakliðkëse - 13.45 val., Uþuguostyje - 14.00 val.,Pieðtuvënuose - 14.15 val., Vyðniûnuose - 14.30 val.

Tel. 8 678 09 042.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Kvieèiame pasiklausyti mokymo„Psichologija ir tikyba:

prieðai ar draugai?“Vasario 27 d. 17.30 val. Prienø

parapijos namø salëje.Mokymà ves Skriaudþiø parapijos

klebonas kunigas Arûnas Simonavièius.Maloniai kvieèiame.

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA „Gyvenimo“ redakcijojepriimami skelbimai ir áAlytaus, Marijampolës irVilkaviðkio miestø ir rajonølaikraðèius.

2017 m. vasario 25 d. Nr. 16 (9976) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS: (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLE-MOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]); Angelë Bajorienë,komunikacijos ir rinkodaros direktorë (8 687 98 985, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS, APLINKOSAUGA:Laima Duoblienë (8 682 12 642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: OnaLodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 3 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

vatyvûs mokymo metodai, skatinan-tys mokiniø susidomëjimà ir moty-vacijà: projektø metodas, minèiølietus ir màstymo þemëlapiai, bend-ruomenës þemëlapiai, mokymasisper dramà ir ávairias vaidybinessituacijas, debatø metodas ir kiti.Lietuvos mokyklose visi ðie metodaiyra þinomi ir naudojami, taèiau ákiekvienà ið jø buvo paþvelgta ðiektiek kitaip. Dëstytojai stengësi ne tikpriminti pagrindinius metodo tai-kymo principus, bet pristatë jø kilmæ,taikymo istorijà, akcentavo svar-biausius privalumus, padëjo suprasti,kaip taikyti metodus atsiþvelgiant áugdymo planà ar konkretø dëstomàjádalykà. Visi metodai buvo iðbandytidirbant grupëse: teko kurti pamokosplanus, braiþyti miesto dalies þemë-lapius, uþraðyti diskusijos metu kilu-sias mintis, nusistatyti kriterijus irpagal juos iðsirinkti paèias patrauk-liausias idëjas, sukurti vaidybinæsituacijà, kurios pagalba bûtø galimapristatyti sunkiausià savo dëstomodalyko temà, naudojant ávairias prie-mones sukurti ir pristatyti grupësminèiø nurodyta tema þemëlapá iratlikti daug kitø átraukianèiø ir nau-dingø uþduoèiø. Taip aktyviai ir kûry-bingai dirbant ne vienam kilo min-

Erasmus+ á pagalbà mokytojams

Kursø Graikijoje dalyvës, „Revuonos“ pagrindinës mokyklos mokytojos:N. Matuizienë, D.Skuèienë, V.Kuzmauskienë ir direktorë I.Balèiukynienë.

èiø, kaip galëtume ðiuos metodustaikyti savo klasëse.

Dalykinë informacija labai svar-bi, taèiau þmogus tobulëja ne tik dirb-damas, bet ir bendraudamas bei ke-liaudamas. Turëjome puikià galimy-bæ pabendrauti su kitø ðaliø moky-tojais, pasidomëti jø ðvietimo siste-momis, mokymo bûdais, pasidalintidþiaugsmais ir aptarti iðkylanèiasproblemas bei jø sprendimo bûdus.Kursø organizatoriai pasirûpino,

kad mes pamatytume Pireaus miestàir jo garsiausias vietas, o viena popietëbuvo skirta ekskursijai á Atënus –graikø ir visos Europos kultûros lop-ðá. Ekskursija paliko didþiulá áspûdá,gaila, kad turëjome labai maþai laiko,bet juk visada galima sugráþti ten, kurlieka dalelë tavo ðirdies.

Vidutë KuzmauskienëPrienø „Revuonos“

pagrindinës mokyklos anglø irlietuviø kalbø mokytoja

(Atkelta ið 2 p.)

Jiezno þmoniø su negalia sà-junga - nuolat keliaujanti ir ieð-kanti naujø gerø emocijø organi-zacija. 2017 m. vasario 19 d.vykome aplankyti sostinæ, pama-tyti dar neregëtø ir naujø vietø.Tokiø vis dëlto dar galima atrastimûsø senajame Vilniuje.

Pirmiausia pasukome á LietuvosRespublikos Prazidentûroje prieðmetus ákurtà Valstybës paþinimocentrà. Moderniausiame Lietuvosmuziejuje, pasitelkiant ðiuolaikinestechnologijas, pristatoma, kaip vei-kia demokratiðka valstybë, kaip joskûrime ir valdyme dalyvauja pilie-èiai. Lankytojai èia kvieèiami tyrinëtiekspozicijà savarankiðkai, dalyvautipaþintinëse ekskursijose, edukaci-niuose uþsiëmimuose. Nuolatinëjeekspozicijoje ir kintamose meno pa-rodose perteikiamas turinys dera suinteraktyviosiomis galimybëmis pil-dyti tai, kas sukurta, iðreikðti savonuomonæ.

Ðios ekskursijos metu dþiaugëmësne tik nauju, ádomiu muziejumi, bet

ir mûsø þmoniø gebëjimu naudotisiðmaniosiosmis technologijomis.Planðetiniai kompiuteriai, kurie yraviena ið bûtinybiø, iðsamiai apþiûrintvisà Valstybës paþinimo centrà, ne-nustebino ekskursijoje dalyvavusiøþmoniø. Jie puikiai rado papildomàinformacijà, kuri prieinama tik plan-ðetinio kompiuterio pagalba. Edu-kacinës programos skirtos ugdytilankytojø pilietiðkumà, skati-na naujai paþvelgti á socialinius irpolitinius reiðkinius. Jø metu lavëjoir mûsø pastabumas, kolektyviniodarbo ágûdþiai.

Pasidþiaugë ir savo gebëjimais

Jiezno þmoniø su negalia sà-jungos pirmininkë Augenija Stoð-kuvienë, kiekvienà kartà organi-zuodama ekskursijas, neapsiribojavien edukacine programa. Sekma-dienio iðvyka á Vilniø baigësi Lie-tuvos nacionaliniame dramos teatre,kur þiûrëjome vienos dalies spek-taklá „Sapnas“ pagal to paties pava-dinimo A. Strindbergo pjesës mo-tyvus. Jaunieji aktoriai taip sugebëjoátraukti savo vaidyba, kad kiekvienàakimirkà laukëme, kas bus toliau,koks bus kitas siuþeto posûkis.Dþiaugiamës patirtais áspûdþiais irnuostabaus reginio metu iðgyvento-mis emocijomis.

Sigutë KimbirauskienëJiezno ÞNS tarybos narë

Scenoje trispalviame fone susëdoKauno J. Gruodþio konservatorijosstyginiø instrumentø orkestras (vad.Kristina Domarkienë). Skambantabiejø tautø himnams, susirinku-siøjø laikysena suvirpino jautriausiasðirdies stygas. Tai - jø kultûros, pa-garbos Tëvynei bei savigarbos blyks-nis. Smuikø melodija, skambi solistødaina, malda ir palaiminimas buvotarsi uvertiûra nemeluotam broliøiðsiðnekëjimui, ðirdþiø atsivërimui.

Alytaus miesto meras VytautasGrigaravièius, áteikdamas konsuluisuvenyrus, linkëjo ilgos, graþios tautødraugystës, kuriant ateitá ateinan-èioms kartoms. Alytaus rajono savi-valdybës tarybos narys istorikas Jo-nas Juravièius, apibendrindamasabiejø tautø istorijà, akcentavo reikð-mingiausius jos momentus, dvasiniøvertybiø puoselëjimà, sutarimopamatø stiprinimà.

„Ðvæsdamas Vasario 16 -àjà, að vi-sada pagarbiai prisimenu ir lapkrièio17-àjà – Lenkijos nepriklausomybësðventæ. Kvieèiu visus á Baltarusijà pri-siminti bei pagerbti ir Tadà Kos-ciuðkà jo tëviðkëje ásteigtame mu-ziejuje. O ðis dovanojamas paveikslas

Pagarbos ir draugystës ðilumaÐvæsti Vasario 16 -osios á Seinø „Lietuviø namø“ salæ rinkosi ne

tik lietuviai. Atvyko ðventës organizatorius Lietuvos Respublikos kon-sulas Lenkijoje Vaclav Stankeviè, Elko vyskupas Romualdas Ka-minskas, Seinø apskrities virðininkas Petras Alðko, daug kitø garbiøsveèiø, priminusiø mums laisvës ir draugystës sieká.

LR Seimo ðvietimo ir mokslo ko-miteto pirmininkas akademikas Euge-nijus Jovaiðas.teprimena gerbiamam konsului jopastatà Seinuose“, – sakë Jonas.

Graþiais linkëjimais, ðiltais su-venyrais bei roþiø þiedais ðventës or-ganizatoriai pamalonino Anykðèiø,Marijampolës, Lazdijø rajono dele-gacijas ir kitus sveèius.

Jaudinanti ir ápareigojanti ðventë,kurianti tvarios draugystës planus atei-èiai, tæsësi prie broliðkø vaiðiø stalø.

Bronislava Tamulynienë

„Gyvenimo“ laikraðèio ir Prienørajono savivaldybës krepðinio2016 – 2017 metø pirmenybës

pirmajame ketvirtyje uþleidæ balbie-riðkieèius (20:10), antrajame ket-virtyje beveik atsikovojo iððvaistytàpersvarà ir gràþino intrigà, nes kë-linukà laimëjæ 16:24, turëjo tikdviejø taðkø deficità. Visgi antrojirungtyniø pusë buvo sëkmingesnë„Balbieriðkio“ krepðininkams, ðielaimëjo treèiàjá ir ketvirtàjá këlinukusatitinkamai 29:8 ar 31:22, taip susi-kraudami solidþià 32 taðkø persvarà96:64.

Balbieriðkio „Ringis“ - „Jiez-nas“ 96:64 (20:10; 16:24; 29:8;31:22)

Rezultatyviausi þaidëjai:Balbieriðkio „Ringis“: A. Saka-

vickas - 38 tðk., A. Mitrulevièius - 24tðk., M. Burbulevièius - 18 tðk.

„Jieznas“: E. Juodsnukis - 23tðk., L. Pempë - 13 tðk., R. Þu-romskas - 10 tðk.

Ilgojo savaitgalio iðretintos „Sa-vivaldybës“ gretos turëjo iðkentëtinet 50 minuèiø kovà su jaunaisiais„Prienø KKSC-99“ krepðininkais, otam „Savivaldybës“ penketukasnebuvo pasiruoðæs. Permainingojekovoje po dviejø pratæsimø pergalæiðkovojo jaunieji „Prienø KKSC-99“krepðininkai.

„Savivaldybë“ - „KKSC-99“98:101 (16:22; 23:18; 16:14; 19:20;8:8; 16:19)

Rezultatyviausi þaidëjai:„Savivaldybë“: P. Kamarauskas

- 34 tðk., M. Birbalas - 27 tðk., G.Andreikënas - 23 tðk.

„KKSC-99“: E. Mankauskas -26 tðk., J. Davidavièius - 24 tðk., O.Aleksynas - 16 tðk.

E. Mankauskas ir M. Birbalasnubausti techninëmis praþangomis.

Netikëtumà pateikæ ir dël 7-12vietø nusileidæ varþytis „Stadiono“krepðininkai derina savo „maðinosvariklá“ atkrentamosioms varþy-boms. G. Maceinos styguojama ko-manda nepasigailëjo turnyro nau-jokës – „Vietiniø“ ekipos. Nuo pir-mø minuèiø ðovæ á prieká „Stadiono“krepðininkai laimëjo visus ketvirèiusir leido pasiþaisti visiems komandosþaidëjams. Rungtynës baigësirezultatu 100:61 „Stadiono“ naudai.

„Stadionas“ – „Vietiniai“100:61 (24:8; 24:20; 22:17; 30:16)

Rezultatyviausi þaidëjai:„Stadionas“: R. Marcinkevièius

- 25 tðk., N. Acus ir R. Gerbutavièius- po 20 tðk.

„Vietiniai“: P. Gylys - 18 tðk., P.Slavinskas - 16 tðk., A. Krasauskas -12 tðk.

Paskutinieji á kovà stojo „Dva-riuko“ bei „Stakliðkiø“ krepðininkai.Nors „Dvariukas“ rungtyniavo ir besavo lyderiø – D. Ðeðkaus bei A. Ti-lindës, kovingumu pranoko savo ti-tuluotus dienos varþovus „Staklið-kes“ ir visas rungtynes alsavo rung-tyniø favoritams á nugarà. Visgi prie„Stakliðkiø“ komandos naujai prisi-jungusio Ryèio Leonavièiaus vedamistakliðkieèiai laimëjo rungtynes79:87.

„Dvariukas“ - „Stakliðkës“79:87 (23:27; 21:19; 17:21; 18:20)

Rezultatyviausi þaidëjai:„Dvariukas“: M. Èepulionis -

28 tðk., D. Peldþius - 22 tðk., A.Petkevièius - 12 tðk.

„Stakliskës“: R. Leonavièius -29 tðk., A. Kaminskas - 14 tðk., A.Kaminskas - 13 tðk.

M. Èepulionis nubaustas techni-ne praþanga.

Karolis Abramavièius

(Atkelta ið 1 p.)

Documents

Su vizitu Prienuose lankësi Izraelio ambasadorius Amiras ...gyvenimas.eu/G_DS2/gyvenimas_02_25.pdf · Tolerancijos ugdymo centro ákûrëju V. R. Sidaravièiumi ambasadorius A.Maimonas