SVEIKATOS - elibrary.ltelibrary.lt/resursai/Ziniasklaida/SAM/Sveikatos mokslai/sm_2004_01.pdf · Nursing MOKSLAI HEALTH SCIENCES 2004 KOVAS ... nisterijos valstybës sekretorius doc

Þurnalas spausdina mokslinius straipsnius lietuviø, anglø ir kitomis kalbomis.

Visi straipsniai recenzuojami þymiø tos mokslo srities mokslininkø.Straipsniams keliami reikalavimai atitinka Lietuvos prestiþiniams mokslo leidiniams

keliamus reikalavimus

SVEIKATOS

Visuomenės sveikata

MedicinaSlauga

PublicHealth MedicineNursing

MOKSLAIHEALTH SCIENCES

2004 KOVAS

2004’1(32)

Þurnalas internete: www.sam.lt

“Sveikatos mokslai” Nr.1 2004 m.2

Lietuva netrukus taps Europos Sàjungos nare. Á ðià Sàjungà ji ateina su reformuojama sveikatos apsaugos sistema ir su medicinos mokslo potencialu. Galime di-dþiuotis, jog turime savo puikiø mokslininkø, aukðto lygio specialistø, sugebanèiø atlikti unikalias ar labai sudëtingas operacijas, gydyti retas ligas. Ávaldæ sudë-

tingà medicinos technikà, galime nusiskøsti tik jos, bet ne specialistø stoka.

Jûs, gerbiamas valstybës sekretoriau, SAM kuruoja-te medicinos mokslà. Ar Lietuvos gyventojai gaus visið-kà, kaip priimta sakyti, pilnos apimties, medicinos pa-galbà, ar turës belstis á kaimynø duris, labai priklausys ir nuo mûsø medicinos mokslo plëtros perspektyvø.

“Sveikatos mokslø” þurnalo redakcinë kolegija pra-ðo atsakyti á keletà klausimø.

1. Kiek moksliniø praktiniø sveikatos programø finansuoja Sveikatos apsaugos ministerija? Paminëki-te prioritetines programas. Kas jas vykdo?

Vystant Lietuvos medicinos mokslà ir praktikà Svei-katos apsaugos ministerija finansuoja apie 35 progra-mas. Ypaè svarbios Valstybinës programos: 1. Valstybës alkoholio kontrolës programa, 2. Valstybës tabako kon-trolës programa, 3. Valstybinë ðirdies ir kraujagysliø li-gø profilaktikos programa, 4. Valstybinë psichikos ligø profilaktikos programa, 5. Valstybinë vëþio profilakti-kos ir kontrolës programa, 6. Valstybinë traumatizmo profilaktikos ir kontrolës programa, 7. Valstybinë savi-þudybiø kontrolës ir profilaktikos programa, 8. Valsty-binë AIDS programa, 9. Valstybinë tuberkuliozës pro-filaktikos ir kontrolës programa, 10. Valstybinë darbo saugos ir sveikatos programa, 11. Valstybinë radiacinës saugos programa ir kitos.

Programas vykdë 2003 metais apie 50 ástaigø. Vil-niaus universiteto Medicinos fakulteto katedros, klini-kos, institutai, centrai ir Kauno medicinos universiteto klinikos, institutai vykdë didþiàjà programø dalá. Taip pat programas vykdë Visuomenës sveikatos centrø spe-cialistai ir klinikiniø ligoniniø gydytojai. Jie tyrinëjo ávairias mokslo problemas ir vykdë praktiniø rezultatø ádiegimà á praktikà.

Vykdant programas 2003 metais dalyvavo apie 570 medicinos mokslo ir praktikos darbuotojø, ið jø 49 mokslo daktarai ir 18 habilituotø daktarø. Pa-rengta apie 16 ávairiø moksliniø leidiniø. Iðspausdin-ta apie 64 moksliniai straipsniai Lietuvos ir uþsienio medicininiuose recenzuojamuose þurnaluose. 73 pra-

MEDICINOS MOKSLO IR PRAKTIKOS KELIU

Á “Sveikatos mokslø” þurnalo redakcinës kolegijos klausimus atsako Sveikatos apsaugos mi-nisterijos valstybës sekretorius doc. dr. VIDMANTAS JONAS ÞILINSKAS

Vidmantas Jonas Žilinskas, docentas daktaras, Sveikatos apsau-gos ministerijos valstybės sekretorius. 1971 m. baigė Vilniaus uni-versiteto Medicinos fakultetą, įgijo gydytojo kvalifikaciją. 1971-1974 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies chirur-gijos klinikos jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1974-1990 m. tos klinikos vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1986 m. Vilniaus universitete apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1990 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kar-diologijos klinikos 2-ojo širdies chirurgijos skyriaus vedėjas.Nuo 2001 m. sveikatos apsaugos viceministras, nuo 2002 m. – Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorius.Daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio medi-cinos žurnaluose autorius.Širdies chirurgijos ir įstaigų veiklos organizavimo klausimais sta-žavosi Maskvoje, Prahoje, Milane, Southemptone (Jungtinė Ka-ralystė). Moka anglų, rusų kalbas. Vedęs, turi du vaikus.

32004 m. “Sveikatos mokslai” Nr.1

neðimai padaryta Lietuvos ir 30 uþsienio ðaliø konfe-rencijose.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daþniausiai þmo-nës mirðta dël ðirdies ir kraujagysliø ligø. Nemaþëja on-kologiniø ligø. Beveik pusei kasmet naujai susirgusiø-jø, o kai kuriose apskrityse – daugiau nei pusei onko-loginës ligos nustatomos III ir IV stadijos, kai gydymas negali bûti pakankamai efektyvus. Nuo 1990 metø iki 2002 metø sergamumas piktybiniais navikais padidë-jo 60%, o mirtingumas nuo ðiø ligø – 23,4%. Lietuvos vyrai daþniausiai suserga plauèiø, prostatos, ðlapimo pûslës, odos, virðkinimo trakto vëþiu, o moterys – krû-ties, lyties organø bei virðkinimo trakto piktybiniais navikais. Preliminariniais duomenimis, sergamumas prostatos vëþiu 2003 metais aplenkë sergamumà plau-èiø vëþiu. Ðalyje vëþys bendroje mirtingumo struktû-roje uþima antrà vietà, o 45-64 metø moterø grupëje – pirmà. Lietuvoje 2002 metais nustatyti 14 483 nauji vëþio atvejai, o sirgo vëþiu tuo metu 62 880 þmoniø, tai yra apie 1,8% ðalies populiacijos. Didþiausias vai-kø ir darbingo amþiaus þmoniø mirtingumas dël trau-mø ir apsinuodijimø, traumatizmas tapo socialine ir ekonomine ðalies problema. Todël sprendþiant ðiuos klausimus vykdoma “Valstybinë ðirdies ir kraujagysliø ligø profilaktikos programa” ,“Valstybinë traumatizmo profilaktikos programa” ir kitos valstybinës programos, ieðkanèios atsakymo, kaip sumaþinti gyventojø mirtin-gumà ir invalidumà.

Vykdant “Valstybinæ ðirdies ir kraujagysliø ligø profi-laktikos programà” sukurta ir ádiegta á klinikinæ praktikà vieninga ðirdies ligø diagnostikos ir gydymo taktikos sis-tema. Sudaryta duomenø bazë, kuri naudojama darbo analizei ir praktiniams uþdaviniams spræsti. Vieninga koronarinës ðirdies ligos diagnostikos ir gydymo siste-ma bei kompiuterinë duomenø bazë sudaro galimybæ greitai ir efektyviai gauti informacijà apie sergamumà ðirdies-kraujagysliø ligomis. Tai padeda nagrinëti gy-dymo efektyvumà, klausimus dël gydymo stacionare dienø skaièiaus, mirtingumo, invalidumo dël korona-rinës ðirdies ligos ir ðirdies nepakankamumo. Sistema leidþia ávertinti antriniø miokardo infarktø skaièiø, kar-diovaskuliniø komplikacijø laipsná, ðirdies nepakanka-mumo iðsivystymo daþná ir jo progresavimo eigà. Tokie duomenys naudojami kuriant koronariniø ðirdies ligø diagnostikos ir gydymo algoritmus ir Lietuvos kardio-logø tæstinio mokymo procese.

Vykdant programà gauti duomenys, kaip naudojant naujausius ðiuolaikinës neinvazinës diagnostikos meto-

dus ir taikant tolesnæ maksimalià rizikos faktoriø korek-cijà pavyksta pagerinti ligoniø gyvenimo kokybæ, suma-þinti mirtingumà dël kardiovaskulinës patologijos.

Ágyvendinant programà maþëja: 1. Ligoniø mirtin-gumas dël kardiovaskulinës patologijos, 2. Gydymo stacionare dienø skaièius, 3. Invalidumas dël ðirdies ir kraujagysliø ligø, 4. Ligoniø, serganèiø sunkiu ðirdies nepakankamumu, skaièius, 5. Komplikacijø skaièius, 6. Pakartotinø hospitalizacijø skaièius.

Taip pat gerëja: 1. Darbo analizë, 2. Ðirdies ir krau-jagysliø ligø diagnostika, 3. Ðiuolaikiniais metodais gy-domø ligoniø gyvenimo kokybë, 4. Diegiami ir iðban-domi nauji diagnostikos metodai.

Sumaþëjus pacientø mirðtamumui dël angioplas-tiniø operacijø, esant procedûros sëkmei per 89%, miokardo revaskuliarizacija, kaip vienas ið antrinës profilaktikos bûdø, yra efektyvus metodas palyginti su medikamentine terapija. Sukûrus intervencinës kar-diologijos procedûrø duomenø bazæ atsirado galimy-bë tiksliai ávertinti gydymo efektyvumà. Tuo remiantis galima keistis informacija su Lietuvos gydymo ástaigo-mis, teritorinëmis ligoniø kasomis ir Europos kardiolo-gø draugija.

Dël traumø Lietuvoje þûsta ðeðis kartus daugiau asmenø negu iðsivysèiusiose kaimyninëse ðalyse. Vyk-dant mirties ir invalidumo profilaktikà gerinama pir-moji pagalba suþeistiesiems, palaikant þmogaus gyvy-bæ ávykus nelaimingam atsitikimui, kol traumuotas as-muo pateks á gydymo ástaigà. JAV, Nebraskoje, buvo parengti Aukðtesnio lygio gyvybës palaikymo metodai, kurie ádiegti daugelyje pasaulio ðaliø kaip Nebraskos koncepcija. Tose ðalyse traumuotø pacientø mirtingu-mas sumaþëjo 13,0-15,0%. Ágyvendinant “Valstybinæ traumatizmo profilaktikos programà” Lietuvoje kartu su Kraðto apsaugos ministerija diegiama ATLS (Aukðtes-nio lygio gyvybës palaikymas) programa. Ðalies chirur-gø grupë baigë ATLS kursus Èikagoje, jie mokys Lietu-vos gydytojus.

Ágyvendinant “Valstybinæ traumatizmo profilakti-kos programà” vykdomas moksleiviø ir suaugusiøjø ðvietimas. Tuo tikslu parengta ir iðleista knyga “Sauga per kûno kultûros pratybas”, iðplatinta daugelyje Lie-tuvos mokyklø.

2. Suprantamas susirûpinimas ðirdies ir krauja-gysliø ligø, traumatizmo profilaktika. Deja, nemaþëja Lietuvoje ir infekciniø ligø, kai kurios ið jø turi tenden-cijà didëti. Kaip sprendþiama ði problema?


Nemaþai nuveikta vykdant “Valstybinæ tuberkulio-zës profilaktikos ir kontrolës programà”. Ágyvendina-mas pagrindinis programos uþdavinys – DOTS stra-tegijos iðplëtimas. Per 2003 metus buvo plëtojamas DOTS elementø ágyvendinimas asmens sveikatos prie-þiûros ástaigose ir siejamas su pirminës asmens svei-katos prieþiûros grandies átraukimu á tuberkuliozës kontrolæ. Tuberkuliozës iðaiðkinimas yra vienas ið 5 pagrindiniø DOTS strategijos elementø. Uþ tuberku-liozës iðaiðkinimà atsakingi pirminës asmens sveikatos prieþiûros gydytojai – BPG, terapeutai, pediatrai, ðei-mos gydytojai ir kitø specialybiø gydytojai. Kartu jie dalyvauja tuberkuliozës kontrolës procese. Vykstanti tuberkuliozës kontrolës integracija padidino galimybæ anksti iðaiðkinti tuberkulioze serganèius asmenis, yra veiksminga priemonë gerinant tuberkuliozës epidemio-loginæ bûklæ ðalyje.

Ágyvendinant DOTS strategijà asmens sveikatos prieþiûros ástaigose, nuo 1999 metø pastebimas tuber-kuliozës epidemiologinës situacijos gerëjimas. Serga-mumas tuberkulioze 1998 metais buvo 81,4/100 000 arba absoliuèiais skaièiais – 3176, tarp jø naujø atvejø – 2828, arba 76,6/100 000 gyventojø. Recidyvai buvo diagnozuoti 348 ligoniams.

Naujai 2002 metais tuberkulioze sirgo 2420 arba 69,7/100 000 gyventojø. Vertinant absoliuèiais skai-èiais stebima teigiama tendencija, nes nuo 1998 me-tø sausio 1 dienos iki 2002 metø gruodþio 31 dienos sergamumas sumaþëjo 27,0%.

Tuberkulioze serganèiø vaikø 1998 metais buvo 168 (21,8/100 000 gyventojø), o 2002 metais sirgo 139 vaikai, 2003 metais – 128 vaikai (iki 15 metø). Vaikø sergamumas tuberkulioze 2002 metais pasiekë 20,44/100 000 vaikø, tai yra daugiau negu 2000 ar 2001 metais, taèiau maþiau negu 1994 metais (5,9/100 000). Vaikø tuberkuliozæ sudarë : pirminë plauèiø tu-berkuliozë (tarpuplauèio limfmazgiø tuberkuliozë ir pirminis TB kompleksas) – 89,92%. Absoliuèiais skai-èiais daugiausia susirgusiø vaikø buvo 8-14 metø am-þiaus grupëje, o tai liudija teigiamà BCG vakcinacijos poveiká.

Naujai 2003 metais tuberkulioze susirgo 2489 asme-nys. Naujai iðaiðkintø – 2182, recidyvø – 307 atvejai. Labiausiai paþeidþiami socialiai neapsaugoti asmenys, ypaè vartojantys alkoholá (mieste – per 21,0%, kaime per 27,0%). Nedirbantys tarp naujai susirgusiø tuber-kulioze sudarë apie 79,0%, o pakartotinai susirgusiø – 87,0%. Svarbi problema ligoniai, kurie neturi pastovios

gyvenamosios vietos, o tai labai blogina tuberkuliozës gydymo kokybæ, kontrolæ ir gydymo rezultatus.

Nuo 1998-2001 metø vykdomas Lietuvos ir Ðvedi-jos projektas “Lytiðkai plintanèiø infekcijø profilaktikos ir valdymo tobulinimas Lietuvoje”. Projektas pratæstas iki 2004 metø. Ðá projektà finansuoja Ðvedijos Rytø Eu-ropos komitetas bei Ðvedijos agentûra SIDA. Progra-mos tikslas – sukurti ðalyje efektyviai funkcionuojanèià ÞIV/AIDS bei kitø lytiðkai plintanèiø ligø registracijos ir patikimos diagnostikos sistemà, suteikti galimybæ ser-gantiems ðiomis ligomis efektyviai gydytis. Programa susideda ið vienuolikos krypèiø, kuriø svarbiausios: Ly-tiðkai plintanèiø infekcijø (LPI) diagnostikos, gydymo pajëgø bei strategijø vertinimas, LPI diagnozuojanèiø la-boratorijø darbo kokybës kontrolë, LPI ekspertø grupiø kûrimas apskrityse, LPI valdymo sistemos gerinimas, mokslo ir ðvietimo medþiagos spausdinimo rëmimas. Neseniai Vilniuje ir Kaune pradëjo veikti mikroskopi-jos mokomieji centrai, kuriuose mokysis ne tik LPI gy-dantys medikai, bet ir bendrosios praktikos gydytojai. Visa tai padës sutrumpinti diagnostikos ir gydymo lai-kà, nuo to laimës pacientas.

Kitas ið vykdomø tarptautiniø projektø – Baltijos jûros regiono programa “Sveiki, kaimynai”, kurios pa-grindinis tikslas – pagerinti uþkreèiamøjø ligø valdymà. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldþios ástaigos kar-tu su kolegomis ið ávairiø Skandinavijos valstybiø Lietu-voje ágyvendina eilæ projektø, skirtø hospitaliniø infek-cijø prieþiûrai, tuberkuliozës, ÞIV/AIDS ir kitø lytiniu keliu plintanèiø ligø valdymui. Viena ið prioritetiniø srièiø ðiose programose yra kova su mikroorganizmø atsparumo antibiotikams plitimu. Ðiai problemai spræs-ti ágyvendinama net keletas projektø, kuriais siekiama diegti tinkamà antibiotikø vartojimà Lietuvoje, sukurti jø suvartojimo monitoringo sistemà.

3. Vëþys nesitraukia ne tik Lietuvoje. Taèiau ypaè apmaudu, kad nuo gimdos kaklelio ir krûties vë-þio mirðta daug moterø. Lyg maras tarp jø plinta rûky-mas. Kokie moksliniai tyrimai atliekami ðioje srityje?

Maþinant vëþines ligas vykdoma “Valstybinë vëþio profilaktikos ir kontrolës” programa.

Ðia programa siekiama sumaþinti sergamumà ir mir-tingumà dël gimdos kaklelio vëþio. Vykdant atrankinæ patikrà dël gimdos kaklelio patologijos 2003 metais dalyvavo 9 ástaigos. Buvo kvieèiamos 30-60 metø am-þiaus moterys (pagal sudarytus sàraðus) atlikti gimdos kaklelio citologiná tyrimà – PAP testà. Per 2003 metus


patikrinta 1618 moterø. Vidutiniðkai per metus visose ástaigose buvo patikrinta apie 15,0-25,0% pasirinktos apylinkës moterø.

Parengtos rekomendacijos atrankiniam moterø svei-katos bûklës tikrinimui dël gimdos kaklelio patologi-jos. Atrankinës patikros dël gimdos kaklelio patologi-jos programø nauda ir efektyvumas árodytas ávairiose ðalyse. Ikinavikiniø ligø diagnozavimas laiku ir efekty-vus gydymas padeda sumaþinti sergamumà ir mirtin-gumà dël gimdos kaklelio vëþio. Nacionalinëje vëþio kontrolës programoje pagrindinis dëmesys skiriamas atrankinei patikrai organizuoti Lietuvoje. Planuojama patikrinimus atlikti Vilniaus, Kauno miestuose ir atski-ruose regionuose.

Vykdomas aiðkinamasis darbas apie gimdos kakle-lio vëþá. Tyrimais nustatyta tam tikri rizikos veiksniai, kurie padidina galimybes gimdos kaklelio làstelëms pakisti ir tapti vëþinëmis. Gimdos kaklelio vëþys iðsi-vysto, kai kartu veikia du ar daugiau rizikos veiksniø. Nustatyta, kad moterø, kurios seksualiniø santykiø tu-rëjo nesulaukusios 18 metø, ir moterø, kurios turi daug partneriø, rizika susirgti gimdos kaklelio vëþiu padidë-jusi. Moterø rizika susirgti gimdos kaklelio vëþiu padi-dëja ir tuo atveju, jeigu jø partneriai gyveno su keletu moterø arba buvo vedæ moterá, kuri jau sirgo gimdos kaklelio vëþiu. Tyrimai rodo, kad kai kurie lytiðkai plintantys virusai gali priversti gimdos kaklelio làste-les keistis ir tapti vëþio prieþastimi. Nustatyta, kad mo-terø, infekuotø þmogaus papilomos virusu (ÞPV) arba turinèiø partneriø, kurie apsikrëtæ ÞPV, rizika susirgti gimdos kaklelio vëþiu didesnë negu vidutinë. Moksli-ninkai mano, kad ðalia ÞPV viruso veikia ir daugiau ri-zikos veiksniø, kurie sàlygoja vëþinio proceso atsiradi-mà. Rûkymas taip pat padidina gimdos kaklelio vëþio rizikà. Remiantis Lietuvos gyventojø sveikatos þiniø, elgsenos ir áproèiø tyrimo duomenimis, ðalyje regulia-riai rûko 43,8% vyrø ir 9,4% moterø. Moterø 18-24 metø amþiaus grupëje reguliariai rûko 12,8%, o vyrø 34,9%. Daugiausia rûkanèiø vyrø nustatyta 35-44 me-tø amþiaus grupëje (56,9%), o moterø – 25-34 metø amþiaus grupëje (42,2%). Rûkymo paplitimas tarp Lie-tuvos moterø didëja nuo 1994 metø ir per aðtuonerius metus iðaugo nuo 6,3 iki 12,8%. Tarp vyrø rûkymo pa-plitimas didëjo iki 2000 metø, taèiau paskutinio tyri-mo metu jis buvo panaðus kaip 1994 metais, tai yra 43,8%. Didþiausi rûkymo paplitimo pokyèiai ávyko jauniausiose amþiaus grupëse.

Lietuvoje patvirtinta ir ágyvendinama “Valstybinë

tabako kontrolës 1998-2010 programa”. Programos pa-grindinis tikslas – maþinti rûkymo paplitimà, jo socia-linæ ir ekonominæ þalà sveikatai, kurti sveikà darbo ir gyvenamàjà aplinkà.

4. Mokslas glaudþiai siejasi su praktiniais medi-cinos ástaigø restruktûrizavimo uþdaviniais. Kas atlie-kama ðioje srityje?

Rengiant sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûriza-vimo projektà, 2003 m. buvo uþbaigti labai reikðmin-gi darbø etapai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybë patvirtino Svei-katos apsaugos ministerijos parengtà Sveikatos prieþiû-ros ástaigø restruktûrizavimo programà;

savivaldybës parengë, suderino su Sveikatos ap-saugos ministerija ir patvirtino pirminës sveikatos prie-þiûros plëtros planus;

sveikatos apsaugos ministras patvirtino kartu su apskritimis parengtus visø 10 apskrièiø sveikatos prie-þiûros ástaigø restruktûrizavimo planus.

2002 m. pabaigoje parengtas Sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) projektas buvo tobulinamas ir koreguoja-mas pagal gautas Lietuvos Respublikos Seimo Sveika-tos reikalø komiteto, mokslininkø, sveikatos prieþiûros ástaigø, visuomeniniø organizacijø ir specialistø pasta-bas. Ávertinus pastabas, Strategijos projektas buvo pa-teiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybës Stra-teginio planavimo komitetui. 2003 m. sausio 9 d. mi-nëtas komitetas Strategijos projektui pritarë. 2003 m. sausio 13 d. ðá projektà svarstë ir jam pritarë Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalø komitetas.

2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335 Sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo strategijà patvirti-no Lietuvos Respublikos Vyriausybë.

Ágyvendinant patvirtintos Strategijos nuostatas, Svei-katos apsaugos ministerija inicijavo darbus savivaldy-bëse dël pirminës sveikatos prieþiûros plëtros planø rengimo ir apskrityse dël apskrièiø sveikatos prieþiû-ros ástaigø restruktûrizavimo planø (toliau vadinama – apskrièiø restruktûrizavimo planai) rengimo, koor-dinavo ðiø darbø eigà, vertino pateiktus pasiûlymus ir rezultatus.

Iki 2003 m. birþelio mën. savivaldybës parengë, suderino su Sveikatos apsaugos ministerija ir patvirtino pirminës sveikatos prieþiûros plëtros planus.

Iki metø pabaigos buvo parengti visø apskrièiø sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimo planai.


Vilniaus ir Kauno apskrièiø restruktûrizavimo planai 2003 m. lapkrièio 19 d. buvo apsvarstyti Lietuvos Res-publikos Vyriausybës Strateginio planavimo komitete. Ðiems planams minëtas komitetas pritarë ir rekomenda-vo juos, kaip ir kitø 8 apskrièiø restruktûrizavimo pla-nus, tvirtinti sveikatos apsaugos ministrui. Tokia nuo-stata buvo áteisinta 2003 m. gruodþio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu Nr. 1495.

Vilniaus ir Kauno apskrièiø sveikatos prieþiûros ástai-gø restruktûrizavimo planai buvo patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodþio 22 d. ásakymu Nr. V-754, Alytaus, Klaipëdos, Marijampolës, Panevëþio, Ðiauliø, Tauragës, Telðiø ir Utenos apskrièiø – 2003 m. gruodþio 31 d. ásakymu Nr. V-804.

Sutinkamai su patvirtintais apskrièiø restruktûriza-vimo planais, Lietuvoje 2005 metø pabaigoje planuo-jama pasiekti 18,6 (2002 m. – 23,2) hospitalizacijos rodiklá 100 savivaldybës gyventojø, 8 dienø (2002 m. – 10,04) vidutinæ gulëjimo trukmæ. Apsilankymø pir-minës sveikatos prieþiûros ástaigose skaièius 2005 m., palyginus su 2002 m., turëtø iðaugti 19 procentø, gy-dytojø specialistø ambulatoriniø konsultacijø skaièius – atitinkamai 14 procentø, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietø skaièius – 9 kartus, lovø skaièius slau-gos ir palaikomojo gydymo ligoninëse – 25 procentais, pirminës ambulatorinës sveikatos prieþiûros ástaigø, turinèiø juridinio asmens statusà, skaièius iðaugs maþ-daug iki 140. Iðaugus ambulatoriniø paslaugø, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos bei slaugos ir palaiko-mojo gydymo paslaugø apimtims, planuojama, kad su-maþës stacionariniø paslaugø poreikis – lovadieniø skai-èius stacionarinëse ástaigose 28 procentais, lovø skai-èius bendrojo pobûdþio ir specializuotose ligoninëse – 31 procentu arba 8213 lovomis. Paslaugø struktûros pokyèius lydës atitinkamas þmoniø iðtekliø persiskirsty-mas tarp regionø ir didþiøjø miestø bei tarp atitinkamø specialybiø. Restruktûrizavimo planuose numatoma, kad bendrosios praktikos gydytojø skaièius Lietuvoje iki 2005 metø pabaigos padidës 666 gydytojais, gydyto-jø specialistø skaièius sumaþës 538 gydytojais, slaugos specialistø skaièius padidës 1672 specialistais.

5. Pasaulinë Sveikatos Organizacija akcentuoja þmoniø gyvenimo kokybës svarbà. Ar vykdomi kokie nors tyrimai ðia linkme?

Parengta ir vykdoma “Gyvenimo kokybës ávertini-mo 2001-2004 metø programa”. Atlikti ávairiø Lietuvos gyventojø grupiø (studentø, vidutinio ir pagyvenusio

amþiaus þmoniø, ávairiø profesijø darbuotojø, ligoniø, neágaliø ir globos namø vaikø ir jø ðeimø bei kitø) gy-venimo kokybës tyrimai. Siekiant su tuo supaþindinti specialistus ir mokslininkus, 2003 metais organizuota konferencija “Lietuvos þmoniø gyvenimo kokybë”.

Praëjusiais metais vykdyti aplinkos ryðio su gyveni-mo kokybe tyrimai. Tyrimui atrinkti asmenys ið Lietu-vos gyventojø registro sisteminës atrankos principu. Apklausti 643 þmonës. Apklausai naudotas Pasaulio Sveikatos Organizacijos parengtas ir Lietuvoje adap-tuotas “100 klausimynas”, skirtas bendros populiacijos gyvenimo kokybei ávertinti. Tyrimo rezultatai parodë, kad gyvenimo kokybë yra glaudþiai susijusi su sveika-ta. Respondentai, turintys lëtinës ligos diagnozes, sta-tistiðkai reikðmingai 2,9 karto maþiau buvo patenkinti savo sveikata ir 2,3 karto reèiau patenkinti savo gyve-nimo kokybe negu sveiki asmenys. Nustatyta priklau-somybë tarp sveikatos ir atskirø komponenèiø: fizinës saugos, saugumo, laisvalaikio, savo finansø, transporto vertinimo. Þmonës, gyvenantys nepalankioje fizinëje bei socialinëje aplinkoje, gyvenimo kokybæ, sveikatà ir pasitenkinimà gyvenimu vertino þymiai blogiau ne-gu gyvenantys sveikoje fizinëje ir palankoje socialinë-je aplinkoje.

Iðtirta onkologiniø ligoniø gyvenimo kokybë. Gauti tyrimø rezultatai parodë, kad onkologinëmis ligomis sergantys ligoniai savo sveikatos bendrà bûklæ 5 balø skalëje vertino vidutiniðkai 2,6 balo, gyvenimo kokybæ 2,9 balo, pasitenkinimà sveikata 2,2 balo, pasitenkini-mà gyvenimo kokybe 2,8 ir pasitenkinimà gyvenimu apskritai – 3 balais. Tyrimo duomenys parodë, kad ligo-niø bendrà sveikatos ir gyvenimo kokybës bûklæ ir pa-sitenkinimà ja bei gyvenimu apskritai labiausiai veikia ketvirtoji ligos stadija. Kiti socialiniai skirtingumai po-veikio neturi. Bendrà sveikatos bûklæ labai blogai ver-tino 6,4 %, blogai – 33,7%, patenkinamai – 49,0%, gerai – 10,9%. Gyvenimo kokybës bendrà bûklæ verti-no labai blogai 7,4%, blogai – 18,8%, patenkinamai – 46,0%, gerai – 25,7% ir labai gerai – 2,1%. Anali-zuojant gyvenimo kokybës aspektus nustatyta, kad jø reikðmës yra artimos vidutinei teorinei reikðmei, kuri yra 12. Aðtuoni aspektai buvo þemiau vidurkio, 16 – didesni uþ vidurká.

Tiriant gyvenimo kokybës problemø prognostinæ tikimybæ iðryðkëjo, kad 70 metø ir vyresniø ligoniø di-dþiausios problemos bûtø nepasitenkinimas sugebëji-mu judëti, nepasitenkinimas draugø ir ðeimos parama, nepasitenkinimas gyvenimo vieta. Analizuojant onko-


loginiø ligoniø gyvenimo kokybës struktûriná ryðá su so-cialiniais veiksniais nustatyta, kad sunkiai sergantiems þmonëms jie nelabai svarbûs. Onkologinës bûklës pro-gresavimas sukelia gyvenimo kokybës pablogëjimà. Ty-rimai vykdomi toliau.

6. Kokias numatote rengti naujas programas? Lietuvos visuomenæ jaudina maþëjantis gimstamumas, ðalis tampa senø þmoniø ir invalidø kraðtu. Gal atëjo laikas uþdrausti abortus?

Parengta “Gripo kontrolës ir profilaktikos progra-ma”, baigiama rengti “Valstybinë motinos ir vaiko sveikatos apsaugos programa”. Patvirtinta nauja “Vals-tybinë AIDS profilaktikos ir kontrolës programa”, su-daryta darbo grupë “Lytiðkai plintanèiø infekcijø profi-laktikos ir kontrolës programai” parengti. Rengiamos ir kitos programos.

Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centras kartu su Kauno medicinos universitetu vykdo programà “Geriatrinës pagalbos ir sveikatos prieþiû-ros plëtojimas Lietuvoje”. Vykdant programà iðtirta vi-sapusiðko geriatrinio ávertinimo (VGI) ágyvendinimo bûdai ir priemonës. Visapusiðkam geriatriniam áver-tinimui, be áprastø klinikiniø, laboratoriniø ir instru-mentiniø metodø, naudojama daug standartizuotø an-ketø ir skaliø, padedanèiø iðaiðkinti ávairius funkcijø sutrikimus, nustatyti jø pakenkimo laipsná. Tai ágalina sukaupti informacijà, suprantamà visiems VGI vykdy-tojams, panaudoti jà dinaminiam paciento stebëjimui ir pokyèiø vertinimui.

Lietuvoje gyvena 693 tûkstanèiai 60 metø ir vyres-niø þmoniø, tai yra ðià ribà jau perþengë kas 5 gyven-tojas, kai 1990 metais ðio amþiaus þmoniø buvo 100 tûkstanèiø maþiau ir jie sudarë 16% visø gyventojø. Gyventojø senëjimà lemia gimstamumo maþëjimas ir vidutinës gyvenimo trukmës ilgëjimas. Jei esamos tendencijos nesikeis, gyventojø skaièiaus prognozës duomenimis, iki 2050 metø per 60 metø þmoniø tarp Lietuvos gyventojø bus 35,7%. Pagal tà paèià progno-zæ bendras gyventojø skaièius iki 2050 metø Lietuvo-je sumaþës 23,0% ir tesieks 2,62 milijono gyventojø. Ypaè ryðkûs gyventojø senëjimo procesai kaime, kur 60 metø ir vyresni gyventojai sudaro 24,0%, o mieste jø yra tik 18,0%. Nors gimstamumo lygis kaime yra di-desnis, spartesná senëjimà lëmë ilgà laikà trukusi kaimo jaunimo migracija á miestus. Demografinis senëjimas bûdingas tiek vyrams, tiek moterims, taèiau jø lygis þen-kliai skiriasi. 2003 metø pradþioje Lietuvoje gyveno

252 tûkstanèiai vyrø ir 441 tûkstantis moterø, perþen-gusiø 60 metø amþiaus ribà. Tarp 60 metø ir vyresniø gyventojø vyrai sudaro tik 36,0%, o 80 metø ir vyres-nio amþiaus jø yra tik 27,0%. Taigi vienas ið esminiø gyventojø senëjimo bruoþø yra tai, kad dauguma seny-vo amþiaus gyventojø yra moterys. Ypaè bloga demo-grafiniu poþiûriu kaimo moterø amþiaus sudëtis – kas treèia moteris yra 60 metø ar vyresnë. Moterø vidutinë gyvenimo trukmë 2002 metais buvo 11,4 metø ilgesnë negu vyrø. Ðis skirtumas kaime net 13 metø.

Laukiamas iðlaikytiniø asmenø skaièiaus didëjimas ir jo sudëties pokyèiai: maþiau vaikø ir daugiau seny-vo amþiaus þmoniø.

Jaunimas jau mokyklose supaþindinamas su ðeimos planavimo metodais. Pirminës sveikatos prieþiûros spe-cialistai ir akuðeriai-ginekologai propaguoja ðeimos pla-navimà ir kontracepcijos tikslingumà. Moterys turi teisæ pasirinkti tai, kas joms labiausiai priimtina, taèiau þino-ti, kad abortas nëra ðeimos planavimo priemonë.

Vadovaujamës tarptautinës Kairo konferencijos “Gyventojai ir socialinë raida” (1994) parengta veiks-mø programa. Joje numatyta, kad “Vyriausybës turi im-tis atitinkamø veiksmø, kad padëtø moterims iðvengti abortø, kurie jokiu bûdu neturi bûti propaguojami kaip ðeimos planavimo priemonë ir visada uþtikrinti huma-niðkà elgesá moterø, kurioms tenka daryti abortus, at-þvilgiu bei jø konsultavimà”. Tikslinga atkreipti dëmesá, kad moters pageidavimu abortai atliekami daugelyje ne tik Centrinës ir Rytø, bet Ðiaurës ir Vakarø Europos ðaliø (Danija, Ðvedija, Norvegija, Austrija, Italija, Ny-derlandai, Graikija ir kitose). Ðveicarijoje ávykusiame referendume abortø klausimu pilieèiai pritarë nuosta-tai, kad abortai bûtø atliekami ne tik dël medicininiø indikacijø.

Visuomeniniø ir religiniø organizacijø ðvieèiamo-ji veikla labai padeda siekti abortø maþinimo. Esame ásitikinæ, kad praktika, kai abortai draudþiami, nepasi-teisino. Todël ðiandien kalbëti apie abortø draudimà netikslinga.

7. Kokios Lietuvos medicinos mokslo ir moksli-

ninkø tolimesnës perspektyvos? Lietuvos mokslininkai turi didelæ patirtá vystant me-

dicinos mokslà ir bendradarbiavimà su kitø ðaliø moks-lininkais. Tikimës, kad bûdami Europos Sàjungoje tu-rësime dar didesnes galimybes ir daugiau lëðø plëtoti medicinos mokslà.

Dëkojame uþ iðsamius atsakymus á klausimus.


NAMUOSE IR AMBULATORIÐKAI ATLIEKAMØ FIZINIØ PRATIMØ POVEIKIS SERGANÈIØJØ REUMATOIDINIU

ARTRITU FUNKCINIAM AKTYVUMUI

D.VEITIENË, M.TAMULAITIENË, A.JUOCEVIÈIUSVilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos instituto Gerontologijos ir

reabilitacijos centras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligø, reabilitacijos ir onkologijos klinika

Raktaþodþiai: reumatoidinis artritas, pratimai, efektyvumas, funkcinis aktyvumas.

SantraukaMetodai. Sergantys reumatoidiniu artritu atsitiktiniu bûdu buvo suskirstyti á 2 grupes: savarankiðkai atlie-kanèiøjø fizinius pratimus namuose ir ambulatorið-kai reabilitacijos skyriuje. Tirta raumenø, plaðtakø jëga, sànariø paslankumas ir skausmo stiprumas, skausmingø sànariø skaièius, 15 m ëjimo greitis bei funkciniai sugebëjimai prieð tyrimà ir tyrimo pabai-goje (po 3 mënesiø).Rezultatai. Iðtirti 53 sergantys reumatoidiniu artritu. Raumenø jëga, sànariø paslankumas padidëjo, 15 m ëjimas, funkciniai sugebëjimai pagerëjo, skausmas ir skausmingø sànariø skaièius sumaþëjo abiejose tiriamøjø grupëse. Plaðtakø jëga statistiðkai patiki-mai labiau padidëjo reabilitacijos skyriuje pratimus atlikusiøjø grupëje (p=0,013) lyginant su namuose pratimus atlikusiøjø grupe, o kiti rodikliai tarp grupiø statistiðkai patikimai nesiskyrë.Iðvada. Fiziniai pratimai pagerina serganèiøjø reu-matoidiniu artritu funkcinæ bûklæ ir aktyvumà nepri-klausomai nuo to, ar fiziniai pratimai buvo atliekami namuose, ar ambulatoriðkai reabilitacijos skyriuje.

ÁVADASReumatoidinis artritas (RA) yra lëtinë sisteminë uþde-

giminë liga, paþeidþianti sànarius bei sukelianti jø skaus-mà, tinimà, sustingimà ir deformacijas. RA bûdinga nuolat kintanti eiga: paûmëjimus keièia remisijos periodai (1). Kadangi skausmas ir sànariø uþdegimas yra pagrindiniai RA simptomai, dël jø maþëja ligoniø fizinis aktyvumas, il-gainiui susidaro sànariø kontraktûros, sumaþëja raumenø jëga ir iðtvermë.

RA gydymo tikslai yra sumaþinti skausmà ir ligos akty-vumà, iðvengti sànariø destrukcijos ir iðlaikyti funkciná akty-vumà (1). Fiziniai pratimai yra RA gydymo dalis ir svarbûs palaikant ir gerinant serganèiøjø funkciná aktyvumà (2). Daþ-

niausiai rekomenduojami sànariø judesiø amplitudæ palai-kantys, izometriniai bei dinaminiai pratimai (3).

Anksèiau manyta, kad fiziniai pratimai gali pabloginti serganèiøjø RA savijautà, paûminti ligà, taèiau per pasku-tinius kelerius metus atliktø tyrimø rezultatai rodo, kad fi-ziniai pratimai (taip pat ir dinaminiai) nepadidina sànariø uþdegimo, ligos aktyvumo ir nesustiprina skausmo (2-5). Pratimai sustiprina raumenis, padidina sànariø paslanku-mà ir plaðtakø jëgà, pagerina ðirdies ir kvëpavimo organø sistemos veiklà (1, 2-4, 6-8). Tiesa, kol kas tiksliai neþino-mas ilgalaikis dinaminiø pratimø poveikis esant dideliam RA aktyvumui (2).

Ilgainiui RA sumaþina ir funkcinius sugebëjimus, kasdie-ninæ veiklà. Nurodoma, kad sergant reumatoidiniu artritu funkcinis aktyvumas sumaþëja 6 kartus, kasdieninë veikla – 4 kartus ir net 10 kartø daþniau sumaþëja darbingumas lyginant su sveikais asmenimis (9). Vienø tyrimø rezultatai rodo, kad dël fiziniø pratimø labai pagerëjo tiriamøjø funk-ciniai sugebëjimai ir gyvenimo kokybë, o kiti rezultatai ro-do tik nedidelá pagerëjimà (3, 4, 6-8).

Daugeliu tyrimø árodytas fiziniø pratimø efektyvumas juos atliekant gydymo ástaigose (3, 4, 6-8). Maþiau atlikta ty-rimø, kuriuose vertintas pratimø efektyvumas juos atliekant savarankiðkai namuose. Ligoniams, besimankðtinantiems namuose, nustatytas ryðkus jø bûklës ir funkciniø rodikliø pagerëjimas: pagerëjo plaðtakø jëga, sumaþëjo skausmas, sànariø sustingimas, buvo lengviau atlikti kasdieninæ veiklà negu tiems ligoniams, kurie nesimankðtino (9, 10).

Darbo tikslas: palyginti fiziniø pratimø poveiká sergan-èiøjø reumatoidiniu artritu funkciniam aktyvumui atliekant pratimus savarankiðkai namuose ir ambulatoriðkai reabili-tacijos skyriuje.

TIRIAMØJØ KONTINGENTAS IR TYRIMO METODAITirti sergantys reumatoidiniu artritu, besigydantys ambu-

latoriðkai arba po stacionarinio gydymo. Átraukimo á tyrimà kriterijai: 1) diagnozuotas reumatoidinis artritas pagal Ame-rikos Reumatologø kolegijos kriterijus (1987 m.) (11), 2) am-þius 20-80 metø, 3) per paskutinius 3 mënesius nekeistas


1 lentelë. Demografiniai ir klinikiniai tiriamøjø duomenys.

SN – standartinis nuokrypis.

2 lentelë. Sànariø judesiø amplitudþiø pokyèiai grupëse ir jø palyginimas.

Rodikliø skirtumas = rodikliai tyrimo pabaigoje – rodikliai tyrimo pradþioje; SN – standartinis nuokrypis.

medikamentinis reumatoidinio artrito gydymas, 4) ligos ak-tyvumas I-II°, 5) funkcinis nepakankamumas II-III°, 6) sava-noriðkas sutikimas dalyvauti tyrime.

Neátraukimo á tyrimà kriterijai: 1) ligos paûmëjimas, kai reikia keisti patogeninës terapijos vaistus arba didinti gliuko-kortikosteroidø dozæ daugiau kaip 10 mg/d., 2) kelio arba klubo sànario endoprotezas, 3) nëðtumas, 4) terapinës ligos ir bûklës, dël kuriø kontraindikuotini fiziniai pratimai.

Sergantieji, savanoriðkai sutikæ dalyvauti tyrime, atsitik-tiniu bûdu buvo suskirstyti á dvi grupes: pirmà grupæ – fizi-nius pratimus atliekanèià namuose, ir antrà – tuos paèius pratimus atliekanèià ambulatoriðkai reabilitacijos skyriuje. Pirmosios grupës tiriamieji buvo iðmokyti izometriniø ir sà-nariø judesiø amplitudæ didinanèiø pratimø. Pratimai buvo atliekami sëdint arba gulint ant nugaros, jø trukmë – apie 45 minutes. Tiriamiesiems buvo áteiktos ir raðytos instrukcijos su minëtais pratimais. Serganèiøjø buvo praðoma mankðtin-tis 2 kartus per savaitæ 3 mënesius. Kas 2 savaites tiriamie-siems buvo skambinama telefonu ir teiraujamasi, ar jie at-lieka pratimus.

Antrosios grupës tiriamieji tokius paèius pratimus 2 kar-tus per savaitæ 3 mënesius atlikinëjo ambulatoriðkai reabi-litacijos skyriuje.

Tyrime dalyvaujantys asmenys buvo tirti tyrimo pradþio-je ir pabaigoje (po 3 mënesiø). Vertintas skausmingø sàna-riø skaièius (0-28), rankø, kojø raumenø jëga balais (0-5 ba-lai), goniometru matuotas sànariø paslankumas (laipsniais) (12, 13), dinamometru – plaðtakø jëga (kPa), skausmo stipru-mas ávertintas pagal analoginæ vizualinæ skausmo skalæ (0-10 balø, kai 0 balø – skausmo nëra, 10 balø – labai stiprus skausmas), 15 metrø ëjimo testas (sekundëmis), funkciniai sugebëjimai – sveikatos ávertinimo klausimynu (angl. Health Assessment Questionnaire (HAQ)) (0-3 balai, kai 0 balø – at-liekama be sunkumø, 3 balai – negali atlikti).

REZULTATAI IR JØ APTARIMASDalyvauti tyrime sutiko 71 sergantis reumatoidiniu ar-

tritu: 69 moterys ir 2 vyrai. Tyrimo nebaigë 8 asmenys, pra-timus atlikinëjæ reabilitacijos skyriuje, ir 10 – namuose.

Daþniausios prieþastys buvo: paûmëjusi liga, sustiprëjæs skausmas, motyvacijos ir laiko stoka. Tyrimà baigë 53 tiria-mieji: 26 asmenys, pratimus atlikinëjæ namuose, ir 27 – am-bulatoriðkai reabilitacijos skyriuje. Pagrindiniai tiriamøjø demografiniai ir klinikiniai duomenys pateikti 1 lentelëje. Demografiniai ir klinikiniai duomenys, iðskyrus skausmà, tarp grupiø statistiðkai nesiskyrë (p>0,05). Skausmas tyrimo pradþioje buvo stipresnis namuose pratimus atlikusiøjø gru-pëje (p=0,0115).

Sànariø judesiø amplitudës padidëjo abiejose tiriamø-jø grupëse, taèiau daugiau – antroje, pratimus atlikinëjusiø ambulatoriðkai reabilitacijos skyriuje, grupëje. Statistiðkai reikðmingas skirtumas tarp grupiø negautas. Duomenys pa-teikti 2 lentelëje.

Kiti tirti klinikiniai ir funkciniai rodikliai: raumenø jëga, skausmingø sànariø skaièius, ëjimas, skausmas abiejose gru-pëse irgi palengvëjo, taèiau beveik vienodai. Truputá daugiau pagerëjo ëjimas namuose pratimus atlikusiøjø grupëje, taèiau statistiðkai patikimo skirtumo tarp grupiø nëra. Ryðkiau skyrësi tik plaðtakø jëgos pokyèiai – ji statistiðkai reikðmingai labiau padidëjo antrojoje, reabilitacijos skyriuje besimankðtinusiøjø grupëje (p=0,013). Duomenys pateikti 3 lentelëje.

Mûsø tyrimo rezultatai rodo, kad atliekant fizinius prati-mus pagerëjo abiejø grupiø tiriamøjø funkcinë bûklë: padi-dëjo raumenø jëga, sànariø judesiø amplitudës, sumaþëjo skausmas ir skausmingø sànariø skaièius, pagerëjo ëjimas ir funkciniai sugebëjimai. Gauti rezultatai sutampa su kitø autoriø duomenimis (9, 10, 14).

Lyginant rezultatø pokyèius tarp abiejø grupiø, gauta, kad statistiðkai patikimai labiau padidëjo tik plaðtakø jëga antroje, pratimus atlikusiøjø reabilitacijos skyriuje, grupëje. Kitø rodikliø, tarp jø ir funkciniø sugebëjimø, pokyèiai sta-tistiðkai reikðmingai nesiskyrë. Manome, kad tokius rezulta-


3 lentelë. Funkcinës bûklës ir sugebëjimø pokyèiø palygini-mas tarp tirtø grupiø.

Rodikliø skirtumas = rodikliai tyrimo pabaigoje – rodikliai tyrimo pradþioje; SN – standartinis nuokrypis.

tus galëjo nulemti palygti trumpas tyrimo laikas ir maþas ti-riamøjø skaièius. Kita vertus, ryðkus funkciniø sugebëjimø pagerëjimas, vertintas pagal HAQ klausimynà, negautas ir kituose tyrimuose (2). Gali bûti, kad funkciniai sugebëjimai, ypaè sugebëjimas atlikti darbus, priklauso nuo reguliariø ru-tininiø fiziniø pratimø, atliekamø ilgà laikà (2).

IÐVADOS1. Fiziniai pratimai padidina funkciná aktyvumà ir su-

gebëjimus sergantiesiems reumatoidiniu artritu nepriklauso-mai nuo to, ar pratimai atliekami namuose, ar ambulatorið-kai reabilitacijos skyriuje.

2. Plaðtakø jëga per 3 mënesius statistiðkai reikðmingai labiau padidëjo (p=0,013) tiriamiesiems, fizinius pratimus atlikusiems ambulatoriðkai reabilitacijos skyriuje, negu pra-timus atlikusiems namuose.

Literatûra1. Bell M.J., Lineker S.C., Vilkins A.L., Goldsmith C.H., Badley

I.M. A randomized controlled trial to evaluate the efficacy of communi-ty based physical therapy in the treatment of people with rheumatoid arthritis. J. Rheumatol., 1998, 25, 2, 231-235.

2. Vliet Vlieland T.P.M., Breedveld F.C. Exercise therapy in pa-tients with rheumatoid arthritis. Current Rheumatology Reports, 2002, 4, 369-370.

3. Van den Ende C.H.M., Vliet Vlieland T.P.M., Munneke M., Hazes J.M. Dynamic exercise therapy in rheumatoid arthritis: a syste-matic review. British J. Rheumatol., 1998, 37, 677-87.

4. Van den Ende C.H.M., Breedveld F.C., le Cessie S., Dijkmans B.A.C., de Mug A.W., Hazes J.M.W. Effect of intensive exercise on pa-tients with active rheumatoid arthritis: a randomised clinical trial. Ann. Rheum. Dis., 2000, 59, 615-21.

5. Gerson C.B. Archived Reports. International Conference on Health Promotion and Disability for Individuals and Populations with Rheumatic Diseases: Evidence for Exercise and Physical Activity. St. Louis, Missouri 2002 March 22-23.

6. Van den Ende C.H.M., Hazes J.M., le Cesie S., Mulder W.J., Belfor D.G., Breedvld F.C., Dijkmans B.A. Comparison of high and low intensity training in well controlled rheumatoid arthritis. Results of a randomised clinical trial. Ann. Rheum. Dis., 1996, 55, 798-805.

7. Westby, MD, Wade J.P., Rangno K.K., Berkowitz J. A randomi-sed controlled trial to evaluate the effectiveness of an exercise program in women with rheumatoid arthritis taking low dose prednisolone. J. Rheumatol., 2000, 27, 1674-80.

8. Daltroy L.H., Robb – Nickolson C., Iversen M.D., Wright E.A., Liang M.H. Effectiveness of minimally supervised home aerobic training in patients with systemic rheumatic disease. British J. Rheuma-tol., 1995, 34, 1064-69.

9. Impact of rheumatoid arthritis on physical function during the first five years. No longer a question mark? Rheumatol., 2000, 39, 579-80.

10. Lineker S.D., Bell M.J., Wilkins A.L., Badley E.M. Improve-ments following short term home based physical therapy are maintained at one year in people with moderate to severe rheumatoid arthritis. J. Rheumatol., 2001, 28, 165-68.

11. Arnett F.C., Edworthy S.M., Bloch D.A., McShane D.J., Fries J.F., Cooper N.S. et al. The American Rheumatism Association 1987 revised criteria for the classification of rheumatoid arthritis. Arthritis Rheum., 1988, 31, 315-323.

12. Bosi Ferraz M.B., Magalhaes Oliveira L.M., Aranjo P.M.P., Attra E., Walter S.D. EPM-ROM Scale: an evaluative instrument to be used in rheumatoid arthritis trials. Clinical and Experimental Rheuma-tology, 1990, 8, 491-494.

13. Clarkson H.M. Musculoskeletal assessment. Range of mo-tion and manual muscle strength. 2nd edition. Williams and Wilkins, 2000.

14. Hakkinen A., Sokka T., Kotaniemi A., Hannonen P. A ran-domized two-year study of the effects of dynamic strength training on muscle strength, disease activity, functional capacity, and bone mineral density in early rheumatoid arthritis. Arthritis Rheum., 2001 March, 3(33), 515-522.

THE EFFICIENCY OF HOME AND OUTPATIENT EXERCISE PRO-GRAM FOR FUNCTIONAL ACTIVITY IN PATIENTS WITH RHEUMA-TOID ARTHRITIS

D.Veitienë, M.Tamulaitienë, A.JuocevièiusSummaryKey words: rheumatoid arthritis, exercise, efficiency, functional

ability.Objective: to compare the efficiency of home and outpatient

exercise program to functional activity in patients with rheumatoid arthritis.

Methods: patients with rheumatoid arthritis were randomly assigned to home exercise program group and outpatient exercise program group. Variables of muscle and grip strength, joint mobility, number of tender joints, visual analog scale of pain (VAS), walking 15 m and functional ability were assessed before and after the 3 months exercise course.

Results: 53 patients completed the study. Both groups improved in measures of muscle strength, joint mobility, number of tender joints, walking 15 m, pain and functional ability. Difference between groups were statistically significant for measure of grip strength in the outpa-tient exercise group (p=0.013). There were not statistically significant difference in other measures between the groups.

Conclusions: exercise program improved functional activity of patients with rheumatoid arthritis similary in both home and outpa-tient groups.

Gauta 2004-01-26


Raktaþodþiai: sergantys koronarine ðirdies liga, kompleksinë reabilitacija, fizinis pajëgumas.

SantraukaTirti 1163 pacientai, atvykæ á Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø kardiologinës reabilitacijos skyriø 2001-2003 metais. Tirtø vyrø amþius 63,52 ±10,52 [55,62; 71,42] metai, tirtø moterø – 68,75 ± 12,25 [58,25; 79,25] metai. Visi pacientai reabilitacijai atvyko ûminiu susirgimo periodu, vidutiniðkai po 8,65 ± 3,65 [6,45; 10,85] dienø nuo susirgimo pradþios. Atvykus á reabilitacijos stacionarà jiems taikyta kompleksinë reabilitacijos programa. Taikytos kompleksinës reabilitacijos programos efektyvumà vertinome pagal serganèiøjø KÐL fizinio krûvio tolerancijos pokyèius; pagal kairio skilvelio bûklæ remdamiesi ðirdies echoskopijos duomenimis (EF, galiná diastoliná KS diametrà); pagal serganèiøjø funkcinës bûklës pokyèius remdamiesi ðirdies nepakankamumo iðreikðtumo pokyèiais (NYHA klasës); taip pat pagal rizikos faktoriø korekcijà. Tyrimo rezultatai parodë gerëjanèià pacientø, serganèiø koronarine ðirdies liga, ðirdies ir kraujagysliø bei kvëpavimo sistemø adaptacijà fiziniam krûviui. Individualiai parinkta kompleksinë reabilitacijos programa didina ðiø pacientø funkcinius rezervus bei fiziná pajëgumà (p<0,05). Pacientø po transliuminalinës angioplastikos be / su stentavimu fizinio krûvio tolerancija reabilitacijos pabaigoje yra þymiai didesnë nei pacientø, persirgusiø miokardo infarktu (p<0,05) ar pacientø po apeinamøjø koronarø jungèiø operacijø (p<0,05).

ÁVADASMokslinë-techninë paþanga padarë þmoniø gyvenimà

komfortiðkà, todël didesnë dalis suaugusiø Lietuvos gyventojø (52,40%) yra fiziðkai pasyvûs profesinëje veik-loje, buityje, laisvalaikiu. Kas penktas ðalies gyventojas serga koronarine ðirdies liga (KÐL). 2000 m. mirtingumas dël ðirdies-kraujagysliø ligø 100 000 gyventojø sudarë 566,4 (t.y. 53,78% visø mirties atvejø) [1]. Pati liga ir jos sukeltas invalidumas yra aktuali medicininë ir socialinë-ekonominë problema. Amerikos ðirdies aso-ciacijos duomenimis, 56 milijardai doleriø per metus iðleidþiama koronarø revaskuliarizacijos procedûroms, paciento iðlaikymui stacionaro sàlygomis, medikamen-tams, medicinos personalo darbo uþmokesèiui [2]. Nors mirðtamumas nuo ðirdies-kraujagysliø ligø, tarp jø ir koronarinës ðirdies ligos, Lietuvoje maþëja, taèiau ðios ligos sudaro vienà treèdalá invalidumo prieþasèiø. Viena pagrindiniø invalidumo profilaktikos priemoniø yra ankstyva ir ilgalaikë serganèiøjø ðirdies ir kraujagysliø ligomis reabilitacija [3].

Reabilitacijos tikslas – atkurti sutrikdytà ðirdies ir kraujotakos bei kitø organizmo sistemø funkcijà, apsau-goti nuo tolesnio koronarinës ðirdies ligos progresavimo, galimø komplikacijø, atkurti darbingumà ir pagerinti li-gonio gyvenimo kokybæ. Pastaraisiais metais serganèiøjø koronarine ðirdies liga reabilitacija ágavo naujà, platesnæ prasmæ. Akcentuojama ilgalaikës, daugiaveiksmës, indi-vidualizuotos ir kompleksinës reabilitacijos po ûminiø ðirdies ávykiø (miokardo infarkto, intervenciniø ðirdies operacijø) svarba, ligonio atsakomybë uþ savo elgsenos ir gyvensenos keitimà, antrinës profilaktikos priemoniø nauda koronarinës ðirdies ligos regresavimui, skatinamas ilgalaikis priemoniø skyrimas bei kvalifikuotas ilgalaikis bûklës stebëjimas [4, 5, 6, 7, 8].

Reabilitacijos programos sergantiems koronarine ðirdies liga grindþiamos klinikinës bûklës, rizikos ûminiams koronariniams ávykiams pasireikðti vertinimu, optimalaus fizinio krûvio parinkimu bei jo poveikio vertinimu [3]. Serganèiøjø KÐL simptomai ir funkcinis

KARDIOLOGINIØ LIGONIØ REABILITACIJOS EFEKTYVUMAS VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINËS

SANTARIÐKIØ KLINIKØ FIZINËS MEDICINOS IR REABILITACIJOS CENTRE

D.JURGELEVIÈIENËVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligø, reabilitacijos ir onkologijos klinika


pajëgumas priklauso ne vien nuo ðirdies kairiojo skilvelio sistolinës ir diastolinës disfunkcijos bei ðirdies mor-fometrijos pokyèiø, bet yra glaudþiai susijæ su periferinës kraujotakos, endotelio funkcijos, skeleto raumenø me-tabolizmo bei plauèiø funkcijos sutrikimais [9, 10, 11]. Nustatyta, kad tinkamai parinktas fizinis krûvis padidina serganèiøjø ðirdies iðstûmimo tûrá, pagerina periferinæ kraujotakà (sumaþina periferiná pasiprieðinimà, pa-didina deguonies arterioveniná skirtumà) [12], sumaþina ðirdies susitraukimø daþnio reakcijà á fiziná krûvá [13], lemia daliná autonominës nervø sistemos disbalanso normalizavimàsi (maþëja simpatiná aktyvumà lemianèiø neurohormonø kiekis kraujo plazmoje) [14], pagerina skeleto raumenø oksidaciná pajëgumà (didëja adenozin-trifosfato resintezë bei bendras mitochondrijø tûris) [15]. Be to, yra nemaþai duomenø, patvirtinanèiø, kad fizinis treniravimasis pagerina gyvenimo kokybæ [16].

Serganèiøjø koronarine ðirdies liga reabilitacijos programos modelio paruoðimas, reabilitacijos efekty-

vumo prieþasèiø analizë ir informatyviø kraujotakos ir deguonies apykaitos rodikliø paieðka iðlieka aktualia kardiologiniø ligoniø reabilitacijos problema.

Darbo tikslas – ávertinti kardiologiniø ligoniø reabilitacijos efektyvumà po ûminiø ðirdies ávykiø taikant kompleksinæ reabilitacijos programà.

MEDÞIAGA IR METODAITirti 1163 pacientai, atvykæ reabilitacijai á Vilniaus

universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø kardiologinës reabilitacijos skyriø 2001-2003 metais. Tirtø vyrø amþius 63,52 ± 10,52 [55,62; 71,42] metai, tirtø moterø – 68,75 ± 12,25 [58,25; 79,25] metai. Koronarine ðirdies liga serganèiø pacientø pasiskirstymas pagal susirgimus pateiktas 1 lentelëje. Visi pacientai reabilitacijai atvyko ûminiu periodu, vidutiniðkai po 8,65 ± 3,65 [6,45; 10,85] dienø nuo susirgimo pradþios. Vidutinë buvimo stacionare trukmë 18,75 ± 1,56 [17,75; 19,75] dienø. Atvykus á reabilitacijos stacionarà pacientams taikyta kompleksinë reabilitacijos programa: kineziterapija

1 lentelë. Koronarine ðirdies liga serganèiø pacientø pasis-kirstymas pagal susirgimus.

2 lentelë. Serganèiøjø koronarine ðirdies liga fizinio krûvio tolerancijos ávertinimas.

Komentaras: 74% pacientø perëjo ið IV silpnos FPG á IV FPG, 21% pacientø perëjo ið IV silpnos FPG á III FPG, 5% pacientø perëjo ið III FPG á II FPG.

3 lentelë. Pacientø, persirgusiø miokardo infarktu, fizinio krûvio tolerancijos pokyèiai reabilitacijos metu.

Komentaras: 90% pacientø perëjo ið IV silpnos FPG á IV FPG, 10% pacientø perëjo ið IV silpnos FPG á III FPG.

4 lentelë. Pacientø po apeinamøjø koronarø jungèiø operacijø fizinio krûvio tolerancijos pokyèiai reabilitacijos metu.

Komentaras: reabilitacijos pabaigoje 29% pacientø perëjo ið IV silpnos FPG á IV FPG, 44,2% pacientø perëjo ið IV silpnos FPG á III FPG, 22,8% pacientø perëjo ið IV silpnos FPG á II FPG, 4% pacientø perëjo ið IV FPG á II FPG.

5 lentelë. Pacientø po transliuminalinës angioplastikos be / su stentavimu fizinio krûvio tolerancijos pokyèiai reabilit-

6 lentelë. Pacientø, serganèiø koronarine ðirdies liga, funkcinës bûklës pagerëjimas vertinant pagal ðirdies nepakankamumo


(individuali arba grupinë), ergoterapija, fizioterapija, masaþas, psichoterapijos priemonës, socialinio dar-buotojo konsultacijos, laisvalaikio uþimtumo programa átraukiant aktyvias poilsio formas, ligonio ir jo artimøjø mokymas, ligonio slaugos programa, dietoterapija. Tai-kytos kompleksinës reabilitacijos programos efektyvumà vertinome pagal serganèiøjø fizinio krûvio tolerancijos pokyèius remdamiesi VðÁ VUL SK kardiologinës re-abilitacijos skyriuje pasiûlytais serganèiøjø KÐL fizinio krûvio tolerancijos ávertinimo kriterijais (2 lentelë); pagal kairiojo skilvelio bûklæ remdamiesi ðirdies echoskopijos duomenimis (EF, galiná diastoliná KS diametrà); pagal serganèiøjø funkcinës bûklës pokyèius remdamiesi ðirdies nepakankamumo iðreikðtumo pokyèiais (NYHA klasës); taip pat pagal rizikos faktoriø korekcijà. Verti-nant serganèiøjø koronarine ðirdies liga fizinio krûvio tolerancijà atliekamas:

- 6 minuèiø ëjimo testas. Mëginio metu ma-tuojamas paciento greitu tempu (didþiausiu, koká jis gali toleruoti) lygiu kietu pavirðiumi per 6 minutes nueitas atstumas. Juo ávertinamas kvëpavimo ir kardiovaskulinës sistemø atsakas á fiziná krûvá.

- Veloergometrijos tyrimas (VEM). Atliekant tyrimà pasirenkamas protokolas, kai krûvis kas 2 mi-nutes padidëja 25 W. Krûvis nutraukiamas pasiekus submaksimalø ðirdies susitraukimø daþná arba esant subjektyviems ar objektyviems krûvio netoleravimo poþymiams.

Gauti duomenys apdoroti statistiðkai. Apskaièiuotos tirtø parametrø vidutinës vertës bei jø 95% patikimumo lygmenys.

REZULTATAI IR JØ APTARIMASTaikant kompleksinæ reabilitacijos programà þenkliai

pagerëjo pacientø, persirgusiø miokardo infarktu, fizinio krûvio tolerancija (3 lentelë): terenkûras pailgëjo nuo 834 ± 159 iki 2584 ± 578 metrø (p<0,05), VEM metu pasiektas fizinis krûvis padidëjo nuo 2,45 ± 0,2 iki 4,0± 0,3 MET (p<0,05). Pateikti rezultatai atspindi pacientø, atvykstanèiø á mûsø skyriø, klinikinæ bûklæ. Daugelis yra senyvo amþiaus, turintys judamojo-atramos aparato sutri-kimus, prieðirdþiø virpëjimà ir su ryðkiai nukentëjusiu kairiuoju skilveliu, kas trukdo atlikti VEM tyrimà.

Reabilitacijos metu nustatyti statistiðkai reikðmingi (p<0,05) pacientø po apeinamøjø koronarø jungèiø operacijø fizinio krûvio tolerancijos pokyèiai (4 lentelë). Absoliuèiai daugumai atvykusiø pacientø VEM testo atlikti negalima. Já atliekame tik reabilitacijos programos pabaigoje. Todël duomenø apie VEM metu pasiektà fiziná krûvá straipsnyje nepateikiame.

Þenklûs fizinio krûvio tolerancijos pokyèiai (p<0,05) re-abilitacijos metu stebimi pacientams po transliuminalinës angioplastikos be / su stentavimu (5 lentelë). Apie 2 savaites po PTKA ðiø pacientø endotelio funkcija yra nestabili, todël pirmas krûvio testas neinformatyvus.

Pacientø po transliuminalinës angioplastikos be / su stentavimu fizinio krûvio tolerancija reabilitacijos pabaigoje yra þymiai didesnë nei pacientø, persirgusiø miokardo infarktu (p<0,05) ar pacientø po apeinamøjø koronarø jungèiø operacijø (p<0,05).

Pacientø, serganèiø koronarine ðirdies liga, funkcinës bûklës pagerëjimas vertinant pagal ðirdies nepakanka-mumo pokyèius pateiktas 6 lentelëje (p>0,05).

Svarbi KÐL serganèiø pacientø reabilitacijos pro-gramos dalis – rizikos faktoriø korekcija. Pateikiame rizikos faktoriø pasiskirstymà (procentais) tarp mûsø tirtø koronarine ðirdies liga serganèiø pacientø:

10% atvejø bûna gliukozës tolerancijos sutriki-mas, 25% serga CD;

85% pacientø turi virðsvorá; 95% pacientø turi dislipidemijà; 65% atvejø bûna padidëjæs ar ter inis

kraujospûdis; 65% pacientø rûko; 40% atvejø pacientø bûdingas A tipo elgesys.Reabilitacijos eigoje: 90% atvejø sureguliuotas esantis gliukozës

tolerancijos sutrikimas (ligoniai, sergantys CD, èia neátraukti);

30% atvejø, esant virðsvoriui, sumaþintas kûno masës indeksas;

80% atvejø, esant dislipidemijai, pasiektos nor-malios bendro cholesterolio koncentracijos kraujuje;

90% atvejø, esant padidëjusiam arteriniam kraujospûdþiui, pavyko pasiekti normalø AKS;

30% atvejø pacientai metë rûkyti; 65% atvejø pacientai pakeitë savo psichoemocinæ

nuostatà ir elgsenà.Mûsø atlikto tyrimo rezultatai rodo gerëjanèià

pacientø, serganèiø koronarine ðirdies liga, ðirdies ir kraujagysliø bei kvëpavimo sistemø adaptacijà fiziniam krûviui. Individualiai parinkta kompleksinë reabilitacijos programa padidina ðiø pacientø funkcinius rezervus bei fiziná pajëgumà.

IÐVADOS1. Stacionarinë kardiologiniø ligoniø reabili-

tacija yra efektyvus metodas ligoniams, persirgusiems ûminiu MI, po PTKA ir apeinamøjø koronarø jungèiø operacijø.


2. Pacientø po transliuminalinës angioplastikos be / su stentavimu fizinio krûvio tolerancija reabilitacijos pabaigoje yra þymiai didesnë nei pacientø, persirgusiø miokardo infarktu ar pacientø po apeinamøjø koronarø jungèiø operacijø.

3. II reabilitacijos etapo pacientai pasiþymi didesne motyvacija dël tolimesnio ambulatorinës reabilitacijos ir antrinës prevencijos etapo.

Literatûra1. Kûno kultûros ir sporto departamento 2003-2005 metø

strateginis veiklos planas. 2003 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 143.2. Gary J. Balady, MD, Chair; Barbara J. Fletcher, MN, RN;

Erika S. Froelicher, PhD, RN; and etc. Cardiac Rehabilitation Programs. A Statement for Healthcare Professionals From the American Heart Association. 1994.

3. Dr. Broþaitienë J. Ligoniø po miokardo infarkto reabilitacijos efektyvumas ir fizinës reabilitacijos priklausomybë nuo autonominio reguliavimo bei kraujotakos. Habilitacinis darbas. Kaunas, 2003, 11-15.

4. Rehabilitation after cardiovascular diseases, with special emphasis on developing countries: report of a WHO Committee. World Health Organ Tech Rep Ser., 1993, 831, 1-122.

5. Bittner V. and Oberman A. Efficacy studies in coronary rehabilitation. Cardiol Clin., 1993, 11, 333-347.

6. Ades P.A. Decreased medical costs after cardiac rehabilita-tion. A case for universal reimbursement. Journal of Cardiopulmonary Rehabilitation. 1993; 13:75-77.

7. Oldridge N., Furlong W., Feeny D., Torrance G., Guyatt G., Crowe J., Jones N. Economic evaluation of cardiac rehabilitation soon after acute myocardial infarction. Am. J. Cardiol., 1993, 72, 154-161.

8. Lavie C.J., Milani R.V., Littman A.B. Benefits of cardiac rehabilitation and exercise training in secondary coronary prevention in the elderly. J. Am. Coll. Cardiol., 1993, 22, 678-683.

9. Vasiliauskas D. Serganèiøjø ðirdies nepakankamumu gy-dymas fiziniu krûviu: veikimo mechanizmai, indikacijos ir metodai. Kardiologijos praktika, Kaunas, 2003/11; 7-10.

10. Griþas V. Ergospirometrijos sistemos: serganèiøjø ðirdies nepakankamumu tyrimo protokolai, indikacijos, fizinio pajëgumo ávertinimas. Kardiologijos praktika, Kaunas, 2003/11, 12-14.

11. Raugalienë R. Serganèiøjø ðirdies nepakankamumu fizinis treniravimas studijø duomenimis. Kardiologijos praktika, Kaunas, 2003/11; 38-39.

12. Coats A.J.S., Adamopoulos S., Radaelli A. et al. Controlled trial of physical training in chronic heart failure: exercise performance,

hemodynamics, ventilation and autonomic function. Circulation. 1992, 85, 2119-31.

13. Demopoulos L., Bijou R., Fergus I. et al. Exercise training in patients with severe congestive heart failure: enhancing peak aerobic capacity while minimizing the increase in ventricular wall stress. J. Am. Coll. Cardiol., 1997, 29, 597-603.

14. Mann D.L. Mechanisms and models in heart failure. A combinatorial approach. Circulation. 1999, 100, 999-1008.

15. Pashkov F.J., Dafoe W.A. Clinical Cardiac Rehabilitation: a cardiologists guide. Second Edition, 1999, 565.

16. Jasiukevièienë L. Serganèiøjø ðirdies nepakankamumu fizinio treniravimo poveikis gyvenimo kokybei. Kardiologijos praktika, Kaunas, 2003/11, 31-32.

THE EFFECT OF CARDIAC PATIENTS REHABILITATION IN VIL-NIUS UNIVERSITY HOSPITAL SANTARISKIU KLINIKOS PHYSICAL MEDICINE AND REHABILITATION CENTER

D.JurgelevièienëSummaryKey words: comprehensive cardiac rehabilitation, physical ca-

pacity.The aim of study – to evaluate the effect of comprehensive cardiac

rehabilitation in patients after acute cardiac events. Were evaluated 1163 patients, who arrived to Vilnius university hospital Santariskiu klinikos cardiac rehabilitation department in 2001-2003 year. The mean age of male was 63,52 ±10,52 [55,62; 71,42] years, female – 68,75 ± 12,25 [58,25; 79,25] years. All patients arrived in acute stage, meanly after 8,65 ± 3,65 [6,45; 10,85] days from the beginning of the illness. All patients were applied comprehensive rehabilitation program. The effect of rehabilitation program was evaluated accord-ing patient‘s physical load tolerance changes; according left ventrical condition (EF; LV end diastole diameter); according patient‘s functional condition changes (NYHA classes); according risk factors correc-tion. The study results showed improved patient‘s cardiorespiratory system‘s adaptation to the physical load. Individual comprehensive rehabilitation program have increased patient‘s functional and physi-cal capacity (p<0,05). At the end of rehabilitation the best results of physical capacity indices showed patients treated with PTCA, neither patients treated with coronary bypass surgery or with myocardial infarction (p<0,05).

Gauta 2004-01-28


Raktaþodþiai: nugaros smegenø paþeidimas, paraplegija, tetraplegija, kûno sudëtis, fizinis pajëgumas, funkcinis savarankiðkumas.

SantraukaTyrimo tikslas – iðtirti asmenø, patyrusiø visiðkà nu-garos smegenø paþeidimà, fizinæ bûklæ, jos kaità taikant individualias pagal esamà pajëgumà fizinës reabilitacijos programas, jø átakà ligoniø funkcinio savarankiðkumo rodikliams. Tirti 125 pacientai, visi vyrai, 18-55 metø amþiaus, patyræ visiðkà trauminá nugaros smegenø paþeidimà: kaklo srityje (ASIA-A, neurologinis lygis C5-Th1) – 49 pacientai (tetraple-gikai); krûtinës ir juosmens srityje (ASIA-A, neuro-loginis lygis Th2-L1) – 76 pacientai (paraplegikai). Pacientai atvyko reabilitacijai ûminiu traumos peri-odu (vidutiniðkai 3,5-6 savaitës po nugaros smege-nø paþeidimo). Tetraplegikai ir paraplegikai suskirs-tyti á 3 grupes pagal taikytos fizinës reabilitacijos programos intensyvumà. Kontrolinës grupës pacien-tai vykdë kompleksinës reabilitacijos programà, o II grupës pacientams – 3 kartus per savaitæ papildo-mai taikytos aerobinës iðtvermës treniruotës ranko-mis sukamu ergometru, III grupës tiriamiesiems ðios treniruotës taikytos 5 kartus per savaitæ. Vertinome ligoniø kûno sudëties, fizinio pajëgumo ir funkci-nio savarankiðkumo pokyèius reabilitacijos eigoje. Tyrimo rezultatai parodë, kad kompleksinë, indivi-duali pagal funkciná ir fiziná tiriamøjø pajëgumà re-abilitacijos programa statistiðkai patikimai pagerino ligoniø kûno sudëties, fizinio pajëgumo, funkcinio savarankiðkumo rodiklius. Papildomos aerobinës treniruotës padidino ðios programos efektyvumà ir turëjo átakos geresniems reabilitacijos rezultatams atokiu periodu.

ÁVADASVisiðkas nugaros smegenø paþeidimas sukelia didelius

somatinës ir autonominës nervø sistemø funkcijø sutriki-mus. Dël motoriniø nervø paþeidimo sutrinka skersaruo-

þiø ir lygiøjø raumenø veikla, vystosi jø atrofija [1]. Dël autonominës nervø sistemos sutrikimo (ypaè dël simpati-nës nervø sistemos kontrolës sumaþëjimo) ðirdies ir krau-jagysliø bei kvëpavimo sistema neadekvaèiai reaguoja á fiziná krûvá [2, 3, 4, 5]. Be to, ûminiu paþeidimo periodu smarkiai ribojamas paciento fizinis aktyvumas, vystosi su trauma susijusi hipodinamija. Þymi hipodinamija ypaè neigiamai veikia judamàjá aparatà bei ðirdies ir kraujagys-liø sistemà [6, 7, 8].

Maþas iðlikusiø funkcionuojanèiø raumenø kiekis, sutrikusi regioninë kraujotaka bei ðirdies susitraukimø re-guliacija, þymiai sumaþëjæs paciento aktyvumas lemia menkà asmens fiziná ir funkciná pajëgumà, gebëjimà at-likti valingus veiksmus pakankamai aukðtu metabolizmo lygiu, stimuliuojanèiu kvëpavimo ir kraujotakos sistemø veiklà. Optimaliø fiziniø treniruoèiø programø, ágalinan-èiø kompensuoti visiðko nugaros smegenø paþeidimo bei su juo susijusios hipodinamijos pasekmes, ieðkojimas, ðiø programø poveikio pacientø fiziniam bei funkciniam pa-jëgumui tyrimas yra ðiø dienø mokslo problema.

Mokslinëse publikacijose teigiama, kad ûminiu paþei-dimo periodu 3 kartus per savaitæ 4-20 savaièiø trukmës papildoma aerobinë treniruotë rankomis sukamu ergomet-ru pagerino ðiø þmoniø fiziná ir funkciná pajëgumà, pagrei-tino jø integracijà á visuomenæ. Liesoji kûno masë padidë-jo 2% (p<0,05), riebalø masë sumaþëjo 2% (p<0,05) [9], gyvybinë plauèiø talpa pagerëjo 1-1,5 l (p<0,05) [10], fi-zinis darbingumas iðaugo 40% (p<0,01) [11].

Nepavyksta rasti mokslo darbø, nagrinëjanèiø 5 kartus per savaitæ taikytø papildomø aerobiniø treniruoèiø povei-ká tetraplegikø fiziniam ir funkciniam pajëgumui, nors svei-kiems ar patyrusiems visiðkà nugaros smegenø paþeidimà krûtininëje ar juosmens srityje asmenims rekomenduoja-mas kaip tik toks ðiø treniruoèiø daþnis [12, 13].

Darbo tikslas – iðtirti vyrø, patyrusiø visiðkà nugaros smegenø paþeidimà, fizinæ bûklæ, jos kaità taikant indivi-dualias pagal esamà pajëgumà fizinës reabilitacijos pro-gramas, jø átakà ligoniø funkcinio savarankiðkumo rodik-liams, átraukiant papildomai 3-5 kartus per savaitæ aero-binio poveikio treniruotes.

PACIENTØ SU NUGAROS SMEGENØ PAÞEIDIMAIS FIZINËS TRENIRUOTËS EFEKTYVUMAS

A.JUOCEVIÈIUSVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligø ir reabilitacijos klinika,

Fizinës medicinos ir reabilitacijos centras


MEDÞIAGA IR METODAITyrimà vykdëme Vilniaus universiteto Medicinos fa-

kulteto Vidaus ligø ir reabilitacijos klinikos Vilniaus uni-versiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Fizinës medicinos ir reabilitacijos centre.

Atrinkti 125 pacientai, visi vyrai, atvykæ reabilitacijai ûminiu traumos periodu (vidutiniðkai 3,5-6 savaitës po nugaros smegenø paþeidimo). Tiriamieji buvo suskirsty-ti á 6 grupes:

Tetraplegikø I grupë (kontrolinë) – 20 vyrø, amþiaus vidurkis 29,3 ± 5,1 metø, patyrusiø visiðkà trauminá nu-garos smegenø paþeidimà kaklo srityje (ASIA-A, neurolo-ginis lygis C5-Th1) ir atvykusiø reabilitacijai 4-6 savaitës po traumos. Ðiai asmenø grupei taikyta bazinë komplek-sinë fizinës reabilitacijos programa (t.y. individuali kine-ziterapija 2-3 kartus per dienà, bendra procedûrø trukmë

2,5-3,0 valandos per dienà, áskaitant masaþà ir silpnesniø raumenø grupiø elektrostimuliacijà; ergoterapija 1-2 kar-tus per dienà, trukmë 1,0-1,5 valandos).

Tetraplegikø II grupë (pirma pagrindinë) – 20 vyrø, amþiaus vidurkis 31,5 ± 6,0 metai, patyræ visiðkà trau-miná nugaros smegenø paþeidimà kaklo srityje (ASIA-A, neurologinis lygis C5-Th1) ir atvykæ reabilitacijai 4-6 savaitës po traumos. Ðios grupës ligoniai taip pat vykdë bazinæ kompleksinæ fizinës reabilitacijos programà. Kar-tu jiems papildomai taikyta aerobinës iðtvermës ugdymo programa: 9 savaites, 3 kartus per savaitæ, darant 2 dienø pertraukà; intensyvumas parinktas pagal esamà funkciná ir fiziná pajëgumà.

Tetraplegikø III grupë (antra pagrindinë) – 9 vyrai, am-þiaus vidurkis 34,6 ± 4,2 metø, patyræ visiðkà trauminá nugaros smegenø paþeidimà kaklo srityje (ASIA-A, neuro-loginis lygis C5-Th1) ir atvykæ reabilitacijai 4-6 savaitës po traumos. Ðios grupës ligoniai taip pat vykdë bazinæ kompleksinæ fizinës reabilitacijos programà. Papildomai jiems taikyta aerobinës iðtvermës ugdymo programa: 9 savaites, 5 kartus per savaitæ (t.y. penkias dienas paeiliui, po to dviejø dienø pertrauka), intensyvumas parinktas pa-gal funkciná ir fiziná pajëgumà.

Paraplegikø I grupë (kontrolinë) – 32 vyrai, amþiaus

1 lentelë. Atvykusiø reabilitacijai ûmiu ligos periodu tetraple-gikø ypatybës.

2 lentelë. Atvykusiø reabilitacijai ûmiu ligos periodu paraple-gikø ypatybës.

1 pav. Tetraplegikø ir paraplegikø riebalø masës skirtumai at-vykus reabilitacijai ir iðsiraðant.

2 pav. Tetraplegikø ir paraplegikø liesosios kûno masës skir-tumai atvykus reabilitacijai ir po jos.

3 pav. Paraplegikø liesosios masës pokyèiai reabilitacijos ei-goje procentais.


vidurkis 32,58 ± 3,26 metø, patyrusiø visiðkà trauminá nugaros smegenø paþeidimà krûtinës ir juosmens srityje (ASIA-A, neurologinis lygis Th1 – L1) ir atvykusiø reabili-tacijai po 3,5-4 savaièiø po traumos. Ðiai asmenø grupei taikyta bazinë kompleksinë fizinës reabilitacijos progra-ma (t.y. individuali kineziterapija 2-3 kartus per dienà, bendra procedûrø trukmë 2,5-3,0 valandos per dienà, áskaitant masaþà ir silpnesniø raumenø grupiø elektrosti-muliacijà; ergoterapija 1-2 kartus per dienà, trukmë 1,0-1,5 valandos).

Paraplegikø II grupë (pirma pagrindinë) – 11 vyrø, am-þiaus vidurkis 36,36 ± 3,75 metai, patyræ visiðkà trauminá nugaros smegenø paþeidimà kaklo srityje (ASIA-A, neu-rologinis lygis Th1 – L1) ir atvykæ reabilitacijai po 3,5-4 savaièiø po traumos. Ðios grupës ligoniai taip pat vykdë bazinæ kompleksinæ fizinës reabilitacijos programà. Kar-tu jiems papildomai taikyta aerobinës iðtvermës ugdymo programa: 9 savaites, 3 kartus per savaitæ, darant 2 dienø pertraukà; intensyvumas parinktas pagal esamà funkciná ir fiziná pajëgumà.

Paraplegikø III grupë (antra pagrindinë) – 33 vyrai, am-þiaus vidurkis 35,15 ± 5,34 metø, patyræ visiðkà trauminá nugaros smegenø paþeidimà kaklo srityje (ASIA-A, neu-rologinis lygis Th1 – L1) ir atvykæ reabilitacijai po 3,5-4 savaièiø po traumos. Ðios grupës ligoniai taip pat vykdë bazinæ kompleksinæ fizinës reabilitacijos programà. Papil-domai jiems taikyta aerobinës iðtvermës ugdymo progra-ma: 9 savaites, 5 kartus per savaitæ (t.y. penkias dienas paeiliui, po to dviejø dienø pertrauka), intensyvumas pa-gal funkciná ir fiziná pajëgumà. Visi pacientai paskutinius metus iki traumos dirbo protiná arba lengvà fiziná darbà, nesportavo; tyrimø metu nerûkë ir nevartojo alkoholio. Treniruotës buvo atliekamos rankomis sukamu “Monark” ergometru, sukimo daþnis 50-60 kartø per minutæ. Prieð treniruotæ ramiai pasëdëjus 5 minutes buvo nustatomas paciento ðirdies susitraukimø daþnis ramybës sàlygomis ir arterinis kraujospûdis. Ðirdies susitraukimø daþnis (ÐSD)

treniruotës metu – registruojamas momentiniu “Polar” pulso matuokliu. Ið pradþiø procedûros trukmë buvo vi-dutiniðkai 10 minuèiø, treniruotë tæsësi nenutrûkstamai, be poilsio. Krûvis (matuojamas vatais) buvo toks, kad pra-ëjus 1,5-2 minutëms nuo krûvio pradþios, kuomet vyks-ta kvëpavimo ir kraujotakos sistemø adaptacija krûviui, ÐSD bûtø ne maþesnis kaip 110-115 k./min. Laipsniðkai, vidutiniðkai kas savaitë, treniruotë ilginama vidutiniðkai po 5 minutes, po to parenkamas vis sunkesnis fizinis krû-vis. Treniruoèiø programos pabaigoje trukmë pailgëja iki 30 min., o krûvis parenkamas toks, kad ÐSD krûvio metu bûtø ne maþesnis kaip 120-125 k./min.

Pacientai tirti reabilitacijos kurso pradþioje, pabaigoje ir atokiu periodu. Tyrimø metu vertinta liesoji kûno (LBM) ir riebalø masë (F) (%), raumenø ir riebalø masiø santykis (RRMI), ðirdies susitraukimø daþnis ramybëje (ÐSD) (k./min.), fizinis pajëgumas esant pulsui 120 k./min. (PWC 120) (kgm/min.) bei kompleksinis fizinio pajëgumo rodik-lis (KRfp) (kgm/kg/min.) (A.Juocevièius, 1999 m.). “Vita-lograph” spirometru nustatëme gyvybinæ (VC) ir forsuotà plauèiø talpà (FVC) (l). Taip pat vertinome pacientø funk-ciná savarankiðkumà pagal FIM indeksà, paraplegikø psi-chomotorines reakcijas.

Tyrimo duomenys analizuoti specializuota statistine programa STATISTICA. Naudojamas patikimumo lyg-muo p < 0,05.

REZULTATAI IR JØ APTARIMASIð 1 ir 2 lentelës duomenø matyti, kad tetraplegikai ir

paraplegikai reabilitacijos kurso pradþioje nesiskyrë pa-gal vidutiná amþiø, ûgá, svorá ir KRfp. Tetraplegikø ir pa-raplegikø kontrolinëse grupëse taikant bazinæ kompleksi-næ fizinës reabilitacijos programà sumaþëjo riebalø masë (p<0,05), padidëjo liesoji kûno masë (p<0,05), atitinkamai padidëjo raumenø ir riebalø masiø santykis (1-3 pav.). Taèiau ryðkiausi kûno sudëties pokyèiai buvo II pacientø grupëje: riebalø masës –1,82 ir 2,05 procento, liesosios masës 3,04 ir 6,25. Panaðius skirtumus atlikæ tyrimus nu-rodo ir kiti autoriai.

Statistiðkai patikimai skyrësi skirtingø grupiø pacientø fizinio pajëgumo rodiklis KRfp reabilitacijos kurso pabai-goje (4-5 pav.). Didþiausia fizinio pajëgumo lygá pasiekë antrosios pagrindinës grupës tetraplegikai ir paraplegiai, o pirmosios pagrindinës grupës pajëgumas statistiðkai reikðmingai buvo didesnis uþ kontrolinës grupës pacien-tø pajëgumà. Bazinës reabilitacijos programà atlikusiø pacientø kontrolinës grupës fizinis pajëgumas statistiðkai reikðmingai buvo didesnis uþ ðios grupës pacientø fiziná pajëgumà jiems atvykus reabilitacijai.

Analogiðkai keitësi pacientø funkcinio savarankiðkumo 4 pav. Tetraplegikø fizinio pajëgumo pokyèiai reabilitacijos periodu.


parametrai (6-7 pav.). Antrøjø grupiø pacientø funkcinis savarankiðkumas buvo didþiausias reabilitacijos kurso pa-baigoje. Ypatingai ðie skirtumai iðryðkëjo atokiu periodu (8-9 pav.). Tokiu bûdu individualiai parinkta kompleksinë reabilitacijos programa, papildomai taikant aerobines tre-niruotes, leidþia þymiai greièiau atstatyti pacientø fiziná pajëgumà, funkciná savarankiðkumà ir sutrumpinti reabili-

tacijos periodà. Be to, ði programa turi didesnæ iðliekamà-jà vertæ. Vertinant paraplegikø psichomotorines reakcijas, nustatyta aerobinës treniruotës átaka psichomotorinës re-akcijos greièiui (10 pav.)

Reabilitacijos eigoje þymiai pagerëjo visø grupiø tiria-møjø fizinis pajëgumas ir funkcinis savarankiðkumas bui-tyje. Jis padidëjo dël gebëjimo pavalgyti, apsirengti bei susitvarkyti asmens higienà, dubens organø funkcijos rit-

5 pav. Paraplegikø fizinio pajëgumo pokyèiai reabilitacijos periodu.

6 pav. Tetraplegikø funkcinio savarankiðkumo pokyèiai rea-bilitacijos periodu.

7 pav. Paraplegikø funkcinio savarankiðkumo pokyèiai reabi-litacijos eigoje.

8 pav. Tetraplegikø funkcinio savarankiðkumo rodikliai ato-kiu periodu.

9 pav. Paraplegikø funkcinio savarankiðkumo rodikliai skir-tingose grupëse.

10 pav. Paraplegikø psichomotorinës reakcijos greièio poky-èiai reabilitacijos eigoje.


mo sunorminimo, gebëjimo atsisësti ið gulimos padëties, persësti á veþimëlá naudojantis slidþia plokðtuma, pakan-kamos mechaninio veþimëlio valdymo technikos. Be to, tyrimo metu nustatëme patikimà tiesioginæ koreliacijà tarp savarankiðkumo indekso (FIM) ir fiziná pajëgumà at-spindinèio rodiklio (KRfp). Tuo bûdu, didesnis fizinis pa-jëgumas lemia didesná funkciná savarankiðkumà. Tokiu bûdu, efektyvesnë fizinë treniruotë padeda þymiai grei-èiau atstatyti pacientø fiziná pajëgumà, taip pat ir funkci-ná savarankiðkumà. Visa tai padeda sutrumpinti reabilita-cijos periodà ir leidþia neágaliesiems greièiau integruotis á visuomenæ.

IÐVADOS1. Kontrolinë kompleksinë reabilitacijos programa

statistiðkai reikðmingai sumaþino pacientø su nugaros sme-genø paþeidimu riebalø masæ, padidino pacientø liesàjà masæ, fiziná pajëgumà ir funkciná savarankiðkumà.

2. Papildoma fizinës reabilitacijos programa – 9 savaites 3 kartus per savaitæ sistemingai atliekamos ae-robinio poveikio treniruotës – padidino kompleksinës re-abilitacijos efektyvumà: labiau koregavo kûno sudëties rodiklius, þenkliau padidino fiziná pajëgumà ir funkciná pacientø savarankiðkumà.

3. Papildomø aerobinës iðtvermës treniruoèiø pro-grama 5 kartus per savaitæ labiau negu ði programa, taikyta 3 kartus per savaitæ, padidino liesàjà kûno masæ, þenkliau padidëjo fizinis pajëgumas. Taigi tai yra efektyvesnë prie-monë siekiant kompensuoti visiðko nugaros smegenø pa-þeidimo bei su juo susijusios hipodinamijos pasekmes.

4. 3-5 kartus per savaitæ kartu su bazine reabilitaci-jos programa taikomos individualizuotos pagal tiriamøjø funkciná ir fiziná pajëgumà aerobinio poveikio treniruotës statistiðkai patikimai padidino pacientø fiziná pajëgumà ir funkciná savarankiðkumà atokiu reabilitacijos periodu.

5. Tiriamøjø funkcinis savarankiðkumas tiesiogiai koreliavo su fiziná pajëgumà atspindinèiais rodikliais. Di-desnis fizinis pajëgumas lëmë didesná funkciná savaran-kiðkumà.

Literatûra1. Castro M.J., Apple D.F., Staron R.S., Campos G.E., Dudley

G.A. Influence of complete spinal cord injury on skeletal muscle wit-hin 6 month of injury. J. Appl. Physiol., 1999 Jan; 86(1): 350-8.

2. Karlsson A.K. Insulin resistance and sympathetic function in high spinal cord injury. Spinal Cord, 1999 Jul; 37(7): 494-500.

3. Schmid A., Halle M., Stutzle C., Konig D., Baumstark M. W., Storch M. J., Schmidt-Trucksass A., Lehmann M., Berg A., Keul J. Cardiovascular adaptation to the physical activity in the spinal cord injured patients. Clin Physiol, 2000 Jul; 20(4): 304-310.

4. Janssen T.W., PhD, FACSM; Dallmeijer A.J., PhD; van der Woude L.H., PhD. Physical capacity and race performance of handcyc-

le users. Journal of Rehabilitation Research and Development, 2001 Jan/Feb; 38(1).

5. Fujiwara T., Hara Y., Chino N. Expiratory function in com-plete tetraplegics: study of spirometry, maximal expiratory pressure, and muscle activity of pectoralis major and latissimus dorsi muscles. Am. J. Phys. Med. Rehabil., 1999 Sep-Oct; 78(5): 464-9.

6. Topp R., Ditmyer M., King K., Doherty K., Hornyak J. 3 rd. The effect of bed rest and potential of prehabilitation on patients in the intensive care unit. AACN Clin. Issues, 2002 May; 13(2): 263-76.

7. Convertino V. Cardiovascular consequences of bed rest: ef-fect on maximal oxygen uptake. Med. Sci. Sports Exerc., 1997; 29(2): 191-196.

8. Bloomfield S.A. Changes in musculoskeletal structure and function with prolonged bed rest. Med. Sci. Sports Exerc., 1997; 29(2): 197-206.

9. Hjeltness N., Aksnes A.K., Birkeland K.I., Johansen J., Lan-nem A., Wallberg-Henriksson H. Improved body composition after 8 wk of electrically stimulated leg cycling in tetraplegic patients. Am. J. Physiol, 1997 Sep; 273 (3Pt 2): R1072-9.

10. Silva A.C., Neder J.A., Chiurciu M.V., Pasqualin D.C., da Silva R.C. Effect of aerobic training on ventilatory muscle endurance of spinal cord injured men. Spinal Cord, 1998 Apr; 36(4): 240-5.

11. Hoffman M.D. Cardiorespiratory fitness and training in quad-riplegics and paraplegics. Sports Med., 1986 Sep-Oct; 3(5): 312-30.

12. Hooker S. P., Wells C. L. Effects of low- and moderate – intensity training in spinal cord – injured persons. Med. Sci. Sports Exerc., 1989 Feb; 21(1):18-22.

13. American College of Sports Medicine. Position stand: The recommended quantity and quality of exercise for developing and maintaining cardiorespiratory and muscular fitness, and flexibility in healthy adults. Med. Sci. Sports Exerc., 1998 Jun; 30(6): 975-991.

PHYSICAL TRAINING EFFECTS ON PATIENTS WITH SPINAL CORD INJURY

A.JuocevièiusSummaryKey words: spinal cord injury, tetraplegija, paraplegija, body com-

position, physical capacity and functional independents The aim of the study was to evaluate functional and physical capa-

city of patients with complete spinal cord injury; its changes according to individual physical rehabilitation programs that included additional 3-5 times per week aerobic training.

125 patients, male, 18-55 years old, with complete spinal cord injury (ASIA-A, C5-L1), arrived in the acute stage of injury (approxi-mativelly 3,5–6 weeks after spinal cord injury) were involved in the study. The patients were divided into six groups 3 paraplegics and 3 tetraplegics according to the physical rehabilitation program intensity. Compare to effect of basic comprehensive rehabilitation program for patients of control group, patients of second and third groups were applied additional aerobic training 3-5 times per week with manual ergometer. The changes of body composition, physical capacity and functional condition were evaluated. The study results have indicated that individual rehabilitation program applied according to functional and physical capacity with 7-9 weeks of additional aerobic training 3-5 times per week is more effective than basic physical rehabilitation program: body composition, physical capacity, functional condition of respiratory (p<0,05), and cardiovascular (p< 0,01) systems altera-tions were statistically reliable in the end of rehabilitation course and in remote stage.

Gauta 2004-02-09


Raktaþodþiai: reabilitacija, aukðtosios psichinës funk-cijos, pusiausvyra ir koordinacija, motorika, funkcinis savarankiðkumas.

SantraukaÐio tyrimo tikslas – ávertinti ligoniø, patyrusiø sunkià galvos smegenø traumà, reabilitacijos efektyvumà Vilniaus universiteto ligoninës San-tariðkiø klinikø FMRC. Taip pat atkreipti dëmesá á poþymius, kurie reabilitacijos pradþioje leistø prognozuoti galimybæ ligoniams kasdieniniame gyvenime vël tapti savarankiðkiems. Buvo tirti 63 ligoniai prieð ir po reabilitacijos kurso 2000-2003 m. laikotarpiu. Ligoniai atvyko ûminiu ar poûmi-niu potrauminiu periodu. Vertintas ligoniø sava-rankiðkumas kasdieninëje veikloje, aukðtøjø psi-chiniø funkcijø, galûniø motorikos ir pusiausvy-ros sutrikimai. Pagal aukðtøjø psichiniø funkcijø ir motorikos sutrikimo laipsná ligoniai prieð reabilita-cijos kursà buvo suskirstyti á 4 grupes. Reabilitaci-jos kursas vidutiniðkai truko 6-7 savaites. Tyrimø rezultatai parodë, kad ligoniø aukðtøjø psichiniø funkcijø bei motorikos paþeidimo laipsnis reabili-tacijos pradþioje leidþia prognozuoti reabilitacijos priemoniø efektyvumà ir ligoniø savarankiðkumo laipsná po reabilitacijos.

ÁVADASGalvos smegenø traumos gali bûti lengvos, vidutinio

sunkumo bei sunkios ir labai sunkios. Lengvø galvos sme-genø traumø atveju sàmonë neprarandama ar praranda-ma labai trumpai, iki 5 min. Vidutinio sunkumo traumos atveju sàmonë bûna 9-13 b. pagal Glasgow komø skalæ ir sutrinka ilgiau kaip 5 min., gali bûti þidininiø neuro-loginiø simptomø. Sunkiu galvos smegenø suþalojimo atveju sàmonë sutrinka iki 5-8 b. pagal Glasgow komø skalæ, labai sunkiu – 3-4 b. pagal Glasgow komø skalæ (1). Ligonis be sàmonës gali iðbûti nuo keliø valandø iki

LIGONIØ, PATYRUSIØ SUNKIÀ GALVOS SMEGENØ TRAUMÀ, KOMPLEKSINËS REABILITACIJOS

EFEKTYVUMASU.ÐUKYS, A.JUOCEVIÈIUS

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Fizinës medicinos ir reabilitacijos centras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligø, reabilitacijos ir onkologijos klinika

keliø savaièiø, mënesiø. Vegetuojanèioje bûklëje, nebe-funkcionuojant smegenø þievës làstelëms ligonis gali iðgyventi net kelerius metus.

Daþniausiai galvos smegenø traumas patiria vaikai, jauni 15-24 m. amþiaus asmenys ir pagyvenæ 65-75 m. asmenys. Sunkiausias galvos smegenø traumas patiria jauni 15-24 m. asmenys. Tarp vaikø galvos smegenø trauma sudaro 15% visø vaikø mirties prieþasèiø. Tarp suaugusiø 15-24 m. amþiaus asmenø ði mirties prieþastis sudaro >30%. Asmenims per 40 m. amþiaus ði mirties prieþastis sudaro jau tik 5%, bet perþengus 65 m. rizika patirti galvos smegenø traumà vël iðauga (2, 3). Bendroje traumatizmo struktûroje galvos smegenø suþalojimas su-daro 30-40%. Vyrams galvos smegenys suþalojamos 2-3 kartus daþniau nei moterims (1). Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, galvos smegenø suþalojimus patiria 4 ið 1000 gyventojø per metus. 2,33 ið 1000 gyventojø, per metus patyrusius galvos smegenø suþalojimus, reikia hospita-lizuoti á ligoninæ. Ið hospitalizuotø á ligoninæ 36% diag-nozuojamas galvos smegenø sukrëtimas, 34% – lengvo ar vidutinio laipsnio galvos smegenø sumuðimas, 30% – sunkus galvos smegenø suþalojimas. 28,5% hospitali-zuotø ligoniø reikia operuoti (4). 20-36% ligoniø nusta-toma alkoholinë intoksikacija.

Po lengvø galvos smegenø traumø pacientas nejauèia pasekmiø, arba kurá laikà jauèia bûdingus potrauminius reiðkinius, tokius kaip galvos skausmà, greitesná nuo-vargá, nerimà, atminties sutrikimus, gali bûti emociðkai labilus. Ðie simptomai daþniausiai praeina 3 mën. (5) lai-kotarpiu, taèiau retesniais atvejais gali varginti ilgiau (6). Po sunkiø galvos smegenø suþalojimø pasekmës bûna sunkios ir gali pasireikðti paralyþiais, jutimø, pusiausvy-ros, koordinacijos sutrikimais, dezorientacija laike, vie-toje, atminties sutrikimais, afazija, dizartrija, nevalinga dubens organø funkcijos veikla ir kitais sunkiais simp-tomais, labai ribojanèiais biosocialines funkcijas. Rei-kia paþymëti, kad net JAV po sunkiø galvos smegenø traumø mirðta nuo treèdalio iki pusës visø ligoniø. Ið


iðgyvenusiø pacientø tik daliai ið karto galima vykdy-ti aktyvias reabilitacijos priemones. Teisingai parinkti laikà aktyviai reabilitacijai – labai svarbus uþdavinys. Lietuvoje, kaip ir daugelyje ðaliø, reabilitacijai skirtas ribotas laikas ir jis turi bûti panaudotas maksimaliam funkcijø sugràþinimui. Jei to padaryti neámanoma dël nepakankamo paciento sàmonës lygio ar motyvacijos stokos, reabilitacija neduos reikiamø rezultatø. Atkëlus pacientà á specializuotà reabilitacijos skyriø per anksti, pastangos ir laikas bus iðeikvoti tik rutininëms slaugos ir komplikacijø prevencijos priemonëms. Tai sëkmingai galëtø atlikti maþiau specializuoti ilgalaikës slaugos sky-riai, kuriø lovadienis kainuoja pigiau. Lietuvoje sunkià ir labai sunkià galvos smegenø traumà patyrusio ligonio reabilitacijos kursas valstybei kainuoja apie 6000 litø. Palyginimui Japonijoje tokiø ligoniø reabilitacijos kai-na – 35 tûkst. JAV doleriø. Todël á reabilitacijà ligoniai turëtø bûti keliami jiems pradëjus vykdyti komandas, at-siradus norui bendradarbiauti. Apie ligonio pasiruoðimà dalyvauti aktyvioje reabilitacijoje sprendþia fizinës me-dicinos ir reabilitacijos gydytojas kartu su gydanèiu gy-dytoju. Kartais sunku atsakyti á klausimà – ar jau laikas pradëti aktyvià reabilitacijà, kokia paciento ligos prog-nozë, koks biosocialiniø funkcijø sutrikimo laipsnis iðliks ir po reabilitacijos? Personalui svarbu þinoti, kokius re-alius reabilitacijos tikslus iðkelti, koká funkciná savaran-kiðkumo lygá pacientas pasieks po reabilitacijos, kokiø kompensaciniø priemoniø prireiks, kur jis ið reabilitaci-jos skyriaus iðvyks. Ðie klausimai dar daugiau jaudina ligonio artimuosius, kurie sëkmingai gali ásijungti á rea-bilitacinës komandos darbà, suteikti informacijos apie ligoná: koks jis buvo prieð traumà, koks buvo jo gyve-nimo bûdas, pomëgiai ir kt. Taip greièiau galima rasti bûdø ligoniui sudominti, átraukti á aktyvø reabilitacijos procesà. Tuo paèiu artimieji ágauna bûtinø slaugos, ki-neziterapijos, ergoterapijos ágûdþiø, praversianèiø ligo-niui gráþus á namus. Þinoma, tiksliai numatyti pasveiki-mo galimybæ kiekvienu atveju praktiðkai neámanoma. Taèiau tam tikri poþymiai gali leisti numatyti geresnæ ar blogesnæ reabilitacijos prognozæ.

Tyrimo tikslas – ávertinti ligoniø, patyrusiø sunkià gal-vos smegenø traumà, kompleksinæ reabilitacijà.

TYRIMO OBJEKTAS, METODAIIðtirti 63 pacientai, po sunkaus ir vidutinio laipsnio

galvos smegenø suþalojimo reabilituoti Vilniaus univer-sitetinës ligoninës Santariðkiø klinikø FMRC 2000-2003 m. Ligoniø amþiaus vidurkis buvo 36,4 m., 52 vyrai ir 11 moterø. 80% ðiø ligoniø buvo gydyti operaciniu bûdu ðalinant hematomas, drenuojant skilvelius. Á reabilitaci-

jos skyriø ligoniai atvykdavo ið neurochirurgijos skyriaus ûminiu periodu, praëjus vidutiniðkai 24 dienoms po trau-mos arba poûminiu periodu ið ilgalaikio gydymo ir slau-gos ligoninës praëjus 2-3 mën. po traumos. Reabilitaci-jos kursas paprastai trukdavo 6-7 savaites. Ligoniams taikytas reabilitacijos kompleksas, apimantis kinezitera-pijà, ergoterapijà, fizioterapijà, masaþo procedûras, lo-gopedo, psichologo uþsiëmimus, socialinio darbuotojo konsultacijas, ligonio ir jo artimøjø mokymà.

Atvykus ir iðvykstant buvo vertintos ligoniø aukðtosios psichinës funkcijos Mini-mental testu, savarankiðkumas kasdienëje veikloje funkcinio savarankiðkumo ávertinimo (FSÁ) testu, motoriniø funkcijø sutrikimas. Priklausomai nuo Mini-mental testo rezultatø ir motoriniø funkcijø su-trikimo prieð reabilitacijos kursà ligoniai buvo suskirstyti á 4 grupes. Pirmà grupæ sudarë 13 ligoniø be þymesniø pareziø, taèiau su pusiausvyros ir koordinacijos sutriki-mais ir Mini-mental testu 20-30 balø. Antrà grupæ sudarë 16 ligoniø be þymesniø pareziø, taèiau su pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimais ir Mini-mental testu maþiau kaip 20 balø. Treèià grupæ sudarë 18 ligoniø su þymio-mis galûniø parezëmis ir Mini-mental testu 20-30 balø. Ketvirtoje grupëje buvo 16 ligoniø, kuriø Mini-mental testas buvo maþiau kaip 20 balø bei stebëtos þymios galûniø parezës.

Statistiniai parametrai buvo apskaièiuoti kompiute-rinës programos STATISTIKA 6.0 pagalba.

REZULTATAI IR REZULTATØ APTARIMASPo reabilitacijos kurso ligoniø savarankiðkumas kas-

dienëje veikloje didëjo visose grupëse. Labiausiai savaran-kiðki kasdienëje veikloje tapo 1-os grupës ligoniai, kuriø FSÁ kito vidutiniðkai nuo 95 (±17) b. iki 120 (±4) b. (p< 0,05). 2-os grupës ligoniø savarankiðkumas kasdienëje veikloje kito vidutiniðkai nuo 71 (±12) b. iki 103 (±9) b. (p<0,05). Treèios grupës ligoniai po reabilitacijos pasiekë FSÁ 110 (±4) b., o atvykus ðis rodiklis siekë vidutiniðkai 75 (±9) b. (p<0,05). Blogiausi savarankiðkumo rezultatai po reabilitacijos stebëti 4-oje grupëje, kur FSÁ kito vidutiniðkai nuo 46 (±7) b. iki 85 (±13) b. (p<0,05) (1 lentelë).

1 lentelë. FSÁ ir MMT rezultatø pokyèiai atskirose grupëse prieð ir po reabilitacijos kurso.


Visose ligoniø grupëse stebëtas statistiðkai reikðmin-gas aukðtøjø psichiniø funkcijø gerëjimas. 1-oje grupëje MMT kito vidutiniðkai nuo 26,1 (±2) b. iki 29 (±1) b. (p<0,05), 2-oje grupëje nuo 12 (±2) b. iki 23 (±2) b. (p<0,05), 3-oje nuo 24,9 (±2) b. iki 28,1 (±1) b. (p<0,05), ir 4-oje nuo 11,7 (±3) b. iki 20,1 (±4) b. (p<0,05) (1 len-telë).

Ið 16-os ketvirtos grupës ligoniø 10-èiai ir po reabilita-cijos kurso iðliko þymios parezës. Ið 18-os treèios grupës ligoniø þymios parezes po reabilitacijos kurso iðliko tik 8 ligoniams. Reikia paþymëti, kad po reabilitacijos kurso þymios parezës stebëtos daugiau tiems ligoniams, kurie atvyko á reabilitacijà vëlesniu periodu, praëjus 2 mëne-siams ir daugiau ir daþniausiai jau po gydymo slaugos ligoninëje. 86% tokiø ligoniø ir po reabilitacijos iðliko þymesnës galûniø parezës. Ið atvykusiø á reabilitacijà ne vëliau kaip po 35 dienø, þymesnës parezës ir po reabi-litacijos stebëtos 58% ligoniø.

Statistinë analizë parodë, kad pirmos grupës ligoniø savarankiðkumas iðvykstant ið reabilitacijos patikimai didesnis nei visø kitø likusiø grupiø, tuo tarpu antros ir treèios grupës ligoniø savarankiðkumas po reabilitacijos ið esmës nesiskyrë. Blogiausi savarankiðko apsitarnavimo kasdienëje veikloje rezultatai buvo stebëti tarp ketvirtos grupës ligoniø, ir ðie rezultatai buvo patikimai blogesni nei likusiø grupiø ligoniø (2 lentelë).

Analizuojant aukðtøjø psichiniø funkcijø atsistatymà tarp ligoniø grupiø, akivaizdu, kad iðvykstant MMT testo rezultatai patikimai geresni ligoniø, kurie atvyko á reabi-litacijà su aukðtesniais nei 20 balø MMT (1 ir 3 grupës ligoniai), nei tø, kuriø MMT atvykus nesiekë 20 balø (2 ir 4 grupës ligoniai). Taèiau þymesnë aukðtøjø psichiniø

funkcijø gerëjimo dinamika buvo stebëta bûtent pasta-riesiems ligoniams. Tarp 1-os ir 3-os grupës ligoniø bei tarp 2-os ir 4-os grupiø ligoniø MMT iðvykstant statis-tiðkai patikimo skirtumo negauta (3 lentelë).

Ligoniams, kuriø sutrikusios aukðtosios psichinës funk-cijos, taèiau be þymiø galûniø pareziø, sunkiau sekësi bendrauti, iðreikðti save bei suprasti aplinkinius, pasirink-ti teisingà kasdieniø problemø sprendimo bûdà. Taèiau jie buvo mobilesni, jiems reikëjo maþiau kontaktinës pagalbos rengiantis, maudantis, vaikðtant. Tuo tarpu li-goniams su þymiomis parezëmis, bet maþiau nukentëju-siomis aukðtosiomis psichinëmis funkcijomis, sunkiau vaikðèioti, daþniau reikia pagalbos apsitarnaujant. Taèiau jie komunikabilesni, lengviau sprendþia problemas, pa-sinaudoja aplinkiniø pagalba (4 ir 5 lentelës).

IÐVADOS1. Ligoniø savarankiðkumas ir aukðtosios psichinës

funkcijos po reabilitacijos pagerëjo visose grupëse. 2. Maþesná ar didesná reabilitacijos efektyvumà

nulëmë ligoniø motoriniø ir aukðtøjø psichiniø funkcijø deficitas prieð reabilitacijos kursà.

Literatûra1. Jerþemskas E. Galvos ir nugaros smegenø suþalojimai. Kli-

nikinë neurologija, 2003, 716-717.2. Joel A.DeLisa, Bruce M.Gans. Rehabilitation of the Patient

with Traumatic Brain Injury. Rehabilitation Medicine, principles and practice, 1998, 1191-1230.

3. Maria Stokes Brain Injury Neurological Physiotherapy, 1998, 91-105.

4. Sumauskas R. Galvos smegenø traumø ir smegenø suþalo-jimø epidemiologija. Neurologijos seminarai, 1999, 18-22.

5. Rimel R.W., Giordini B., Barth J.T., Boll T.J., Jane J.A. Disabi-lity caused by minor head injury. Neurosurgery, 1981, 9, 221-228.

6. Ruff R.M., Levin H.S., Marshall L. Neurobehavioral methods

2 lentelë. FSÁ vidurkiø skirtumo patikimumas tarp atskirø gru-piø po reabilitacijos kurso.

3 lentelë. MMT vidurkiø skirtumo patikimumas tarp atskirø grupiø po reabilitacijos kurso.

4 lentelë. Ligoniø, po reabilitacijos gebanèiø atlikti apsitarna-vimo veiksmus kasdienëje veikloje be pagalbos ir prieþiûros, skaièius ir procentinë iðraiðka.

5 lentelë Ligoniø skaièius ir procentinë iðraiðka, po reabilitaci-jos gebanèiø atlikti visus apsitarnavimo veiksmus kasdienëje veikloje be pagalbos ir prieþiûros.


of assessment and the study of outcome in minor head injury. J. Head Trauma Rehabil., 1986, 1(2), 43-52.

7. Dikmen S., Machamer J.E. Neurobehavioral outcomes and their determinants. J. Head. Trauma Rehabil., 1995, 10, 74-86.

8. Dikmen S.S., Ross B.L., Machamer J.E., Temkin N.R. One year psychosocial outcomes in head injury. J. Int. Neuropsychiatr. Soc., 1995, 1, 67-77.

9. Stein S.C., Spettell C. The Head Injury Severity Scale: a practical classification of closed-head injury. Brain Injury, 1995, 9, 437-444.

COMPLEX REHABILITATION OF THE TRAUMATIC BRAIN IN-JURY PATIENTS

U.Ðukys, A.JuoceviciusSummaryKey words: rehabilitation, cognitive functions, motor functions,

balance, coordination, independence in daily living activities.

63 patients after traumatic brain injury were tested before and af-ter rehabilitation course in Rehabilitation Centre of Vilnius University Hospital in order to evaluate the efficiency of rehabilitation means and to find out the influence of cognitive and motor function deficiency at the beginning of rehabilitation for the final results of rehabilitation process. Patients were divided in to 4 groups according to motor and cognitive function deficits. The course of rehabilitation continued for 6-7 weeks. Most of patients became more independent in daily living activities after rehabilitation in all groups. Analysis showed that degree of traumatic impairment of motor and cognitive functions at the beginning of rehabilitation allows predicting efficiency of the rehabilitation means.

Gauta 2004-02-17

Raktaþodþiai: nugaros smegenø paþeidimas, deguonies suvartojimas.

SantraukaTirti 32 pacientai, patyræ nugaros smegenø paþei-dimà (ASIA – A, B, neurologinis lygis C5 – L3), visi vyrai, amþiaus vidurkis 35,9 ± 13,1 metai. Pacientø aerobinio pajëgumo kompleksinis ið-tyrimas atliktas JAV firmos “Sensor Medics Cor-poration” kardiopulmonologinës diagnostikos sistema Vmax.Asmenø, patyrusiø nugaros smegenø paþeidimà, aerobinës galios yra sumaþëjusios; jø aerobinës galios rodikliai priklauso nuo nugaros smegenø paþeidimo lygio. Asmenims, patyrusiems nugaros smegenø paþeidimà, bûtinos reguliarios fizinës treniruotës siekiant iðlaikyti ir padidinti aerobines galias, labiau priartinti fiziná darbingumà ir funk-cinius rezervus prie sveikø þmoniø.

ASMENØ PO NUGAROS SMEGENØ PAÞEIDIMO AEROBINËS GALIOS MAKSIMALAUS FIZINIO

KRÛVIO METU

T.PALÐYTË, D.MERKYTË, T.SINEVIÈIUS, V.JURKAITIENËVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligø, reabilitacijos ir onkologijos klinika,

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikos, Fizinës medicinos ir reabilitacijos centras

ÁVADASNugaros smegenø paþeidimai yra aktuali, sunkià ne-

galià lemianti, jaunø darbingo amþiaus þmoniø medici-ninë ir socialinë problema.

Nugaros smegenø paþeidimas sukelia somatinës ir autonominës nervø sistemos funkcijø sutrikimus. Sutri-kus autonominës nervø sistemos veiklai (ypaè dël sim-patinës nervø sistemos kontrolës sumaþëjimo) ðirdies ir kraujagysliø sistema neadekvaèiai reaguoja á fiziná krû-vá, vystosi deguonies pernaðos sistemos pokyèiai [1, 2, 3]. Be to, sumaþëjæs asmenø, patyrusiø nugaros smege-nø paþeidimà, fizinis darbingumas susijæs su hipokine-ze [4]. Hipokinezë sukelia neigiamus judamojo-atramos aparato, kvëpavimo ir kraujotakos bei kitø sistemø funk-cinës bûklës pokyèius.

Nugaros smegenø paþeidimà patyrusiø pacientø fi-zinio pajëgumo vertinimas yra svarbi informacija tiek diagnostine, tiek funkcine prasme ir bûtinas kasdieninëje klinikinëje praktikoje. Funkcinis savarankiðkumas esant


tetraplegijai tiesiogiai koreliuoja su fiziná pajëgumà at-spindinèiais rodikliais. Didesnis fizinis pajëgumas lemia didesná funkciná savarankiðkumà. Papildomos aerobinës treniruotës sàlygoja didesná tetraplegijos paþeistø asme-nø fiziná pajëgumà, funkciná savarankiðkumà [5].

K.D.Couttsas, D.C.McKenzie (1995) tyrë asmenø treniruotumo ir nugaros smegenø paþeidimo lygio áta-kà deguonies suvartojimo vertëms. Tetraplegijos paþeis-tø asmenø pikinis deguonies suvartojimas buvo 0,95 l/min., paraplegijos paþeistø – 2,28 l/min., paraplegijos paþeistø krepðininkø – 2,41 l/min. [6]. Palaikant nugaros smegenø paþeidimà patyrusiø asmenø pajëgumà atokiu traumos periodu svarbios iðtvermës treniruotës: jei tokie pacientai visà laikà bûna fiziðkai aktyvûs, jø fizinis pajë-gumas nemaþëja [7].

Darbo tikslas – spiroergometrijos metodu nustatyti aerobines galias asmenims, patyrusiems nugaros sme-genø paþeidimà.

MEDÞIAGA IR METODAITiriamieji. Tirti 32 pacientai (ið jø 14 tetraplegikø ir

18 paraplegikø), patyræ visiðkà nugaros smegenø paþei-dimà (ASIA – A, B, neurologinis lygis C5 – L3), vyrai, amþiaus vidurkis 35,9 ± 13,1 metai, ûgis 176,8 ± 6,2 cm, svoris 75,6 ± 12,4 kg, atvykæ á VðÁ Vilniaus univer-siteto ligoninës Santariðkiø klinikø Fizinës medicinos ir reabilitacijos centrà. Laikas po nugaros smegenø paþei-dimo – 53 dienos-6 metai. Vertinant fizinio aktyvumo ir gyvenimo bûdo átakà aerobiniø galiø kitimui pa-raplegijos paþeisti asmenys buvo suskirstyti á dvi grupes: I grupë – 10 visai neaktyviø paraplegikø (aktyvi fizinë veikla 0-30 min. per savaitæ), amþiaus vidurkis 38,9 ±

12,1 metai, ûgis 177,8 ± 5,3 cm, svoris 77,6 ± 11,4 kg; II grupë – 8 aktyvûs paraplegikai (aktyvi fizinë veikla 3-5 val. per savaitæ), amþiaus vidurkis 35,9 ± 13,1 metai, ûgis 176,8 ± 4,9 cm, svoris 79,6 ± 12,3 kg.

Tyrimo metodai. Tiriamøjø aerobinio pajëgumo kom-pleksinis iðtyrimas atliktas JAV firmos “Sensor Medics Corporation” kardiopulmonologinës diagnostikos sis-tema Vmax spiroergometrijos metodu. Tiriamieji dirbo ergometru, pritaikytu dirbti rankomis. Fizinis krûvis di-dintas kas tris minutes, 2-10 W tetraplegikams ir 20-50 W paraplegikams. Tyrimas tæstas iki lokalaus rankø rau-menø nuovargio. Pasiektas deguonies suvartojimas ver-tintas kaip pikinis. Papildomai vertinome didþiausià pa-siektà ðirdies susitraukimø daþná bei ventiliuojamà per minutæ plauèiø tûrá krûvio nutraukimo momentu. Visi tiriamieji pildë anketas siekiant ávertinti jø fiziná aktyvu-mà bei gyvenimo bûdà.

Gauti duomenys analizuoti standartiniais statistiniais metodais. Naudojamas patikimumo lygmuo p< 0,05.

REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Tyrimo duomenys pateikiami lentelëje.Vertinant tetraplegikø ir paraplegikø pikiná deguonies

suvartojimà (VO2peak) ir minutinæ plauèiø ventiliacijà (VE) nustatyta atvirkðtinë priklausomybë tarp paþeidimo lygio ir ðiø rodikliø – kuo aukðtesnis paþeidimo lygis, tuo maþesni rodikliai (1 ir 2 paveikslai).

Tetraplegikø didþiausias pasiektas ðirdies susitrau-kimø daþnis yra maþesnis nei paraplegikø (3 paveiks-las).

Asmenø su nugaros smegenø paþeidimu deguonies suvartojimas daþniau apribotas dël periferiniø prieþasèiø (maþa aktyviø raumenø masë) nei dël centriniø (ðirdies-

Lentelë. Asmenø, patyrusiø nugaros smegenø paþeidimà, aerobinæ galià atspindintys rodikliai.

Sutrumpinimai:HRpeak (k./min.) – didþiausias pasiektas ðirdies susitraukimø daþnis.VO2peak (ml/kg/min.) – deguonies suvartojimas, 1 minutës inter-valo kvëpavimo ciklø vidurkis pasiekus fizinio krûvio nutraukimo kriterijø.VE (l/min.) – ventiliuojamas per minutæ plauèiø tûris krûvio nu-traukimo momentu.

1 pav. Tetraplegikø ir paraplegikø pikinio deguonies suvar-tojimo skirtumai.


kraujagysliø ir kvëpavimo sistemos). E.R.Lassau-Wray, G.R.Ward (2000) nustatë, kad dël nevienodos aktyvios raumenø masës, simpatinës nervø sistemos veiklos sutri-kimø tetraplegijos atveju kraujotakos sistemos atsakas á maksimalø fiziná krûvá skiriasi nuo paraplegijos paþeis-tø asmenø atsako [8].

Socialiai aktyviø ir papildomai besitreniruojanèiø pa-raplegikø pikinis deguonies suvartojimas yra aukðtesnis nei fiziðkai neaktyviø ir socialiai izoliuotø paraplegikø (4 paveikslas).

T.W.Janssen, A.J.Dallmeijer, L.H. van der Woude ir kt. pateikë asmenø esant tetraplegijai ir paraplegijai pi-kinio deguonies suvartojimo vertinimo skales. Viduti-nis pikinis deguonies suvartojimas asmenø esant tetra-plegijai yra 10,01-13,39 ml/kg/min., esant paraplegijai – 22,71-29,20 ml/kg/min. [9]. Mes nustatëme panaðias vertes pacientams esant tetraplegijai 9,5 ± 2,4 [7,22; 11,74] ml/kg/min. (p>0,05). Esant paraplegijai nespor-tuojanèiø asmenø V02 peak buvo 13,28 ± 1,48 [12,21; 14,36] (p<0,05 lyginant su kitø duomenimis), sportuo-janèiø – 21,93 ± 3,73 [19,53; 24,01]. Socialiai aktyviø paraplegikø nustatytas VO2 buvo panaðus kaip ir patei-kia kiti uþsienio autoriai (p>0,05).

Áprastinë kasdieninë veikla nëra pakankama aerobi-niam pajëgumui palaikyti. T.Janssenas (1996) teigia, kad judëjimas mechaniniu veþimëliu, persikëlimai, vartyma-sis lovoje turi teigiamos átakos, bet to nepakanka, kad gerëtø nugaros smegenø paþeidimà patyrusiø asmenø fizinis pajëgumas [10]. Fizinis aktyvumas, dalyvavimas sportinëje veikloje þymiai pagerina fiziná pajëgumà.

IÐVADOS1. Asmenø, patyrusiø nugaros smegenø paþeidi-

mà, aerobinës galios yra sumaþëjusios. 2. Aerobinës galios rodikliai priklauso nuo nuga-

ros smegenø paþeidimo lygio.3. Asmenims, patyrusiems nugaros smegenø pa-

þeidimà, bûtinos reguliarios fizinës treniruotës siekiant iðlaikyti ir padidinti aerobines galias, labiau priartinti ser-ganèiøjø fiziná darbingumà ir funkcinius rezervus prie sveikø þmoniø.

Literatûra1. Eriksson P., Lofstrom L., Ekblom B. Aerobic power during

maximal exercise in untrained and well-trained persons with quadrip-legia and paraplegia. Scand. J. Rehabil. Med., 1988, 20 (4), 141-7.

2. Phillips W.T., Kiratli B.J., Sarkarati M. etc. Effect of spinal cord injury on the heart and cardiovascular fitness. Curr. Probl. Car-diol., 1998 Nov; 23 (11), 641-716.

3. Bernard P.L., Mercier J., Varray A. etc. Influence of lesion

2 pav. Tetraplegikø ir paraplegikø plauèiø ventiliacijos tûrio krûvio nutraukimo momentu skirtumai. 3 pav. Tetraplegikø ir paraplegikø didþiausio pasiekto ðirdies

susitraukimø daþnio skirtumai.

4 pav. Treniruotø ir netreniruotø paraplegikø pikinio degu-onies suvartojimo skirtumai.


level on the cardioventilatory adaptations in paraplegic wheelchair athletes during muscular exercise. Spinal Cord, 2000 Jan; 38 (1), 16-25.

4. Juocevièius A. Serganèiøjø reumatinëmis sànariø ligomis reabilitacijos principai. Vilnius, 1999, 27.

5. Jurgelevicienë D. Aerobinë kineziterapija ir tetraplegijos pa-þeistø vyrø fizinis pajëgumas bei funkcinis savarankiðkumas. Daktaro disertacija, 2003, 113.

6. Coutts K.D., McKenzie D.C. Ventilatory threshold during wheelchair exercise in individuals with spinal cord injuries. Paraple-gia, 1995, 33 (7), 419-422.

7. Yamasaki M., Komura T., Tahara Y. etc. Relations between physical characteristics and physiological responses during maximal arm craking in paraplegics. Spinal Cord, 1998, 36 (8), 579-583.

8. Lassau-Wray E.R., Ward G.R. Varying physiological respon-se to arm – crank exercise in specific spinal injuries. Med. Sci. Sports Exerc., 1994, 19 (4), 215-225.

9. Thomas W.J. Janssen, PhD; Annet J. Dallmeijer, PhD; DirkJan (HEJ) Veeger, PhD; Luc H.V. van der Woude, PhD. Normative values and determinants of physical capacity in individuals with spinal cord injury. Journal of Rehabilitation Research and Development, 2002 January/February; 39(1).

10. Janssen T.W., van Oers C.A., Rozendaal E.P., Willemsen

E.M. etc. Changes in physical strain and physical capacity in men with spinal cord injuries. Med. Sci. Sports Exerc., 1996, 28 (5), 551-559.

AEROBIC POWER DURING MAXIMAL EXERCISE IN INDIVIDU-ALS WITH SPINAL CORD INJURY

T.Palðytë, D.Merkytë, T.Sinevièius, V.JurkaitienëSummaryKey words: spinal cord injury, aerobic power.The aim of the study was to determine aerobic power (VO2 peak)

during maximal exercise in individuals with spinal cord injury (SCI) using the cardiopulmonary diagnostic system Vmax of the US “Sensor Medics Corporation”. Study group comprised of 32 males, age range 35,9 ± 13,1 years, injury level from C5 to L3, ASIA – A, B. We evalu-ated VO2peak, peak heart rate, pulmonary ventilation and the data about physical activity in daily life. Individuals with SCI have low aerobic capacity, which is related to lesion level and activity level. Additional physical training in daily life maintains a satisfactory level of physical fitness.

Gauta 2004-02-20

KALBOS SUTRIKIMAI IR JØ KOREKCIJOS EFEKTYVUMAS STACIONARINËS REABILITACIJOS ETAPE

R.ALMANIENË, E.SIRVYDAITËVilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Fizinës medicinos ir reabilitacijos centras

Raktaþodþiai: kalbos ir komunikacijos sutrikimas, afazi-ja, kalbos korekcija.

SantraukaStraipsnio tikslas apþvelgti logopedo darbà reabi-litacijoje, daþniausiai pasitaikanèias kalbos sutri-kimø prieþastis, pagrindines komunikacijos dalis, supaþindinti su pacientais, kuriems reikalinga lo-gopedinë pagalba, su logopedo darbo tikslu, dar-bo pobûdþiu, kalbos gràþinimo bûdais. Analizuoti duomenys rodo, kokiai daliai II stacionarinës rea-bilitacijos skyriaus pacientø reikalinga kalbos ko-rekcija ir logopedinës korekcijos tæstinumas.Iðanalizavome 3 metø II stacionarinës reabilitaci-jos skyriaus duomenis, tyrëme 200 pacientø norë-dami suþinoti afazijos rûðiø pasiskirstymà.Atlikus duomenø analizæ nustatyta, kad 40% pa-cientø, reabilituojamø II stacionarinës reabilita-cijos skyriuje, buvo reikalinga kalbos korekcija.

Tapo aiðku, kad vidutiniðkai 84% pacientø reikia tæsti logopedines pratybas. Iðanalizavus duomenis matyti, kad 39% pacien-tø turëjo transkortikalinæ (motorinæ ir sensorinæ) afazijà, 21% – þymià sensomotorinæ (globalinæ) afazijà, 18% – Wernicke afazijà, 12% – Broka afazijà, 7,5% – mneminæ afazijà, 2,5% – progre-syviàjà afazijà.

ÁVADASKalbëjimas bûdingas tik þmogui ir yra viena ið svar-

biausiø psichinës veiklos funkcijø. Kalbos pagrindu for-muojasi aukðèiausios kognityvinës veiklos funkcijos, kalba formuoja màstymà. Kalbinë komunikacija – tai ágytø kalbiniø sensoriniø ir motoriniø gebëjimø visuma, apimanti glaudþiai tarpusavyje susijusius ir harmoningai sàveikaujanèius kalbos sistemos modalumus: kalbëjimà, kalbos supratimà, skaitymà, raðymà, skaièiavimà. [4]

Kalbos sutrikimø prieþastys:


1 l e n t e l ë .Veiksniai, tu-rintys átakos kalbos korek-cijai.

2 lentelë. Afazijos rûðiø pasiskirstymas.

3 lentelë. Pacientø skaièius.

• Galvos smegenø kraujotakos sutrikimai.• Galvos smegenø traumos.• Galvos smegenø navikø operacijos.• Kiti susirgimai (Parkinsono liga, iðsëtinë sklero-

zë ir kt.). [4]Sutrikus kalbai, paþeidþiamos ávairios komunikaci-

nës sistemos dalys: • Girdimasis suvokimas.• Regimasis suvokimas.• Gestai ir gestinë verbalinë komunikacija.• Oralinë ekspresija.• Grafinë ekspresija. [3]Logopedas reabilitacijos skyriuje dirba su ligoniais:• Praradusiais gebëjimà kalbëti.• Nesuvokianèiais akustinës ir grafinës kalbos.• Turinèiais balso, rijimo, kvëpavimo disfunkci-

jø.• Turinèiais artikuliacinio aparato veiklos sutriki-

mø.• Turinèiais kognityviniø disfunkcijø. [4]Kalbos tyrimo metu tiriama ekspresyvioji, impresy-

vioji kalba, oralinio aparato ir smulkiosios motorikos veikla, raðymas, skaitymas, skaièiavimas, kognityvinës funkcijos, balsas, rijimas.

Sudaroma individuali kalbos gràþinimo programa atsiþvelgiant á kalbos ir kalbëjimo sutrikimo rûðá, sunku-mo laipsná. Kalbos gràþinimo programa nuolat papildo-ma naujais tikslais.

Logopedo darbo tikslas – gràþinti gebëjimà kalbëti, suprasti kalbà, ðalinti komunikacinës sistemos trûkumus, gerinti kalbëjimo sklandumà ir, esant reikalui, numatyti alternatyvias komunikacijos priemones.

Kalbos gràþinimas grindþiamas naujos funkcinës sis-temos sudarymu.

Kai nusilpsta viena juslë, iðmokstama pasikliauti ki-ta. Galvos smegenys lyginamos su raumenimis, kurie netreniruojami – atrofuojasi. Treniruojant smegenis su-daromos naujos neuronø jungtys. Paþeistoji funkcija ið pagrindø pertvarkoma ar naudojantis likusiais analiza-toriais sudaroma nauja funkcinë sistema. Ávyksta tarpsis-teminis persitvarkymas smegenø þievëje. Tik ilgø, siste-mingø pratybø dëka paþeistoji funkcinë sistema pradeda veikti kitame lygmenyje. [3]

Komunikacijos kokybë kelia sunkumø gydanèiam personalui ir artimiesiems. Komandiniø aptarimø metu dalyvaujant visai reabilitacijos komandai logopedas pa-teikia realiausias alternatyvios komunikacijos galimybes: neverbalinës komunikacijos sistemas, simboliø ar þenklø modelá, mimikos iðraiðkos galimybes ir kt. Dirbdami su nekalbanèiu pacientu, turime prisiminti, jog 60% infor-

macijos galime perduoti neverbaliniu bûdu. [2] Kalbos gràþinimas gali bûti pradedamas pacientui esant net ko-mos bûsenoje. Paþeistøjø funkcijø skatinimas yra efekty-vus poveikis paþeistoms smegenims. Gebëjimas klausyti atsiranda anksèiau nei gebëjimas kalbëti. Klausymasis yra ne tik psichologiðkai, bet ir fiziologiðkai aktyvus pro-cesas. Klausytojo kalbos padargai, kvëpavimo sistema, balso klostës vibruoja taip, kaip girdi kalbant. [2]

Valingai kontrolei paklûsta tik tie procesai, kurie yra suvokti.

Logopedinius uþsiëmimus rekomenduojama vesti pre-paratø, stimuliuojanèiø smegenø veiklà, fone [1]. Kalbos gràþinimas efektyviausias pirmuosius 3 mënesius po su-sirgimo ir gali trukti nuo 1 iki 5 metø ir ilgiau. Kalbos ko-rekcija beveik visada atsilieka nuo judëjimo korekcijos vieneriais metais. Kalbos korekcijai turi átakos daugelis veiksniø (1 lentelë).

Darbo tikslas – analizuojant duomenis nustatyti, ko-kiai daliai II stacionarinës reabilitacijos skyriuje reabili-


1 pav. Kal-bos sutriki-mø pasiskirs-tymas.

2 pav. Afazijos rûðys.

tuojamø pacientø reikalinga kalbos korekcija; þinoti la-biausiai paplitusio kalbos sutrikimo – afazijos – rûðiø pa-siskirstymà tarp pacientø ir kokiai daliai pacientø, baigus reabilitacijà stacionare, reikia tæsti kalbos korekcijà.

Metodika. Apibendrinti 3 metø (2000-2002) duome-nys: kiek ið viso pacientø reabilitavosi II stacionarinës rea-bilitacijos skyriuje, kiek ið jø lankë logopedines pratybas ir kuriai daliai pacientø reikia tæsti kalbos korekcijà.

Apibendrinti 200 pacientø, turinèiø kalbos sutriki-mà afazijà, duomenys norint nustatyti afazijos rûðiø pa-siskirstymà.

Afazija – tai visiðkas arba dalinis netekimas sugebëji-mo kalbëti ar suprasti kalbà po galvos smegenø paþeidi-mo. Kalba tiriama pagal kalbos tyrimo kortelæ, sudarytà logopedþiø G.Dràsutienës, R.Almanienës ir E.Sirvydai-tës (1998 m.).

Duomenø analizë. Vidutiniðkai 40% pacientø, reabili-tuojamø II stacionarinës reabilitacijos skyriuje, dël ávairiø prieþasèiø dalyvauja kalbos korekcijoje (2 lentelë).

Kalbos korekcijà turëtø tæsti vidutiniðkai 84% iðvyks-tanèiø pacientø (2 lentelë).

Daugumai pacientø kalbos sutrikimas pasireiðkia kaip afazija 50%, dizartrija sudaro 30%, likusieji turi kitø kal-bos disfunkcijø – disfagijas, disfonijas, fonacinio kvëpavi-mo sutrikimus, kognityviniø disfunkcijø [2] (1 pav.).

Daþniausiai sutinkamos afazijos. Analizuoti 200 pa-cientø kalbos sutrikimø duomenys.

42 pacientams nustatytas kalbos ir komunikacijos su-trikimas: þymi sensomotorinë afazija (globalinë afazija). Ðie pacientai nekalbëjo ir nesuvokë kalbos, nevykdë ele-mentariø nuorodø, nesinaudojo alternatyviomis komuni-kacijos priemonëmis.

78 pacientams – kalbos sutrikimas transkortikalinë (sensorinë ir motorinë) afazija. Kalba ir kalbos suvoki-mas buvo menki, keliantys didelius reikalavimus paðne-kovui, kuris turi spëti, sufleruoti.

24 pacientams – kalbos sutrikimas Broca afazija. Ðie pacientai turëjo dideliø kalbos ekspresijos problemø ir þymiai geresná kalbos suvokimà.

36 pacientams – kalbos sutrikimas Wernicke afazi-ja, kurios pagrindinis poþymis – akustinës kalbos suvo-kimo neatitikmenys.

15 pacientø – kalbos sutrikimas mneminë afazija, kuriai bûdinga nesklandi kalba , kalbinës medþiagos ið-laikymo atmintyje trûkumai, þymûs þodþiø atgaminimo sutrikimai, neþymûs morfologiniai paþeidimai.

5 pacientams – kalbos sutrikimas progresyvioji afazi-ja, kurios poþymiai – pasakojimo programavimo klaidos, kalbos aspontaniðkumas, inertiðkumas, menka kalbinë iniciatyva (3 lentelë), (2 pav.).

IÐVADOS1. Vidutiniðkai 40% pacientø, dalyvavusiø reabili-

tacijoje 2000-2002 metais II stacionarinës reabilitacijos skyriuje, buvo reikalinga logopedinë pagalba.

2. 83,8% pacientø reikia tæsti logopedines praty-bas.

3. Duomenø analizë parodë, kad 39% pacientø, besigydanèiø reabilitacijos skyriuje, nustatyta transkorti-kalinë (motorinë ir sensorinë) afazija, 21% – þymi senso-motorinë (globalinë) afazija, 18% – sensorinë Wernicke afazija, 12% – motorinë Broka afazija, 7,5% – mneminë afazija, 2,5% – progresyvioji afazija.

Literatûra1. Aviþonienë I. ir kt. Nervø ligos. V., 1998, 29-33.2. Fawcus M., Robinson M., Williams J.,Wiliams R. Die Be-

handlung von Aphasikern. – Gustav Fischer. 1999. 3. Chapey R. Language intervention strategies in adult aphasia.

– Brooklyn, 1994, 503-514, 429-446.4. Garðvienë A., Ivoðkuvienë R. Logopedija. Kaunas, “Ðviesa”,

1993, 48-65, 146-165.5. Volkova A.S., Ðaxovska S.N. Logopedija. Maskva, 1999,

389-437.6. Бейн Э.С., Бурлакова Ь.Л., Визель Т.Г. Восстановление

речи у больных с афазией. Медицина, 1982, 5-357. Цветкова Л.С. Афазия и востоновительное обучение.

Москва, «Просвещение», 1988, 68-94.8. Цветкова Л.С., Ахутина Т.В., Пылаева Н.М. Методика

оценки речи при афазии. 1981, 5-25.


Raktaþodþiai: galvos smegenø kraujotakos sutrikimai, kineziterapija, pusiausvyra, judëjimas.

SantraukaPacientams po galvos smegenø kraujotakos su-trikimø sutrinka pusiausvyra, pablogëja mobilu-mas. Nuo pat pirmø dienø pakinta ligonio kûno padëties pojûtis gulint, sëdint, stovint ar einant, paþeidþiamas savisaugos instinktas. Darbo tikslas – ávertinti kineziterpijos procedûrø poveiká pacien-tø judëjimui po galvos smegenø kraujotakos sutri-kimø. Tyrimà vykdëme Vilniaus universiteto Me-dicinos fakulteto Vidaus ligø, reabilitacijos ir on-kologijos klinikoje. Tirta 386 pacientai po galvos smegenø kraujotakos sutrikimø. Atlikti 2 tyrimai: I – reabilitacijos pradþioje, II – reabilitacijos pabai-goje. Buvo vertinama: funkciniai judesiai, pusiau-svyra, þingsnio parametrai, pagalbiniø priemoniø naudojimas, nueitas atstumas. Ið atliktø tyrimø ir gautø rezultatø matyti, kad reabilitacijos pabaigo-je savarankiðkai pasiversti galëjo 87%, o atsisësti – 82% pacientø, perneðti kûno svorá nuo vienos kojos ant kitos sëdint galëjo 70% pacientø, o sto-vint 78% pacientø. Þingsnio ilgis siekë 35 cm, o plotis 14 cm, be to, didesnis skaièius pacientø po reabilitacijos su lazda galëjo eiti didesná atstumà.

KINEZITERAPIJOS PROCEDÛRØ POVEIKIS PACIENTØ PUSIAUSVYRAI PO GALVOS SMEGENØ KRAUJOTAKOS

SUTRIKIMØ I.E.JAMONTAITË, A.CIRTAUTAS

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligø, reabilitacijos ir onkologijos klinika, Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Fizinës medicinos ir reabilitacijos centras

Galima teigti, kad taikant Bobath metodikà kine-ziterapijos procedûrø metu atsistato pusiausvyra, kuri turi átakos pacientø mobilumui, eisenos koky-bei bei savarankiðkumui.

ÁVADASInsultas – ûmus galvos smegenø kraujotakos sutriki-

mas. Patyræ galvos smegenø kraujotakos sutrikimus pa-cientai skundþiasi didesniais ar maþesniais negalios ir invalidumo reiðkiniais, kurie turi átakos socialiniam bei ekonominiam jø gyvenimui (8, 10).

Po galvos smegenø kraujotakos sutrikimø sutrinka pu-siausvyra, koordinacija, jutimai, kinta raumenø tonusas, pablogëja mobilumas. Nuo pat pirmø dienø sutrinka ligo-nio kûno padëties pojûtis gulint, sëdint, stovint ar einant. Yra paþeidþiamas savisaugos instinktas (2, 4).

Dauguma sveikø þmoniø versdamiesi lovoje, kelda-miesi, sësdamiesi, atsistodami, stovëdami, eidami kaip pagalba sau naudojasi rankø judesiais. Tai paspartina at-liekamà veiksmà ir palengvina kojø bei liemens darbà. Pacientai po galvos smegenø kraujotakos sutrikimo, at-likdami minëtus judesius, nesuderina rankø ir kojø jude-siø, o tai apsunkina ðiø veiksmø atlikimà (7, 9).

Ðiems pacientams kinta kûno svorio centro padëtis bei kûno masës perneðimas einant, sutrinka mobilumas. Trumpëja þingsnio ilgis bei didëja þingsnio plotis. Taip

SPEECH DISORDERS AND THE EFFECTIVENESS OF CORREC-TION IN THE INPATIENT REHABILITATION PERIOD

R.Almanienë, E.SirvydaitëSummaryKey words: speech disorder, aphasia, speech correction.The article aims to review the work of a speech therapist in reha-

bilitation, to show the most frequent causes of speech disorders, to analyze main parts of communication. It focuses in introducing patients who are in the need of a speech therapists help, it also highlights the objectives of a speech therapists work, the nature of work and the mechanisms of speech restoration. The analysis shows the number of patients of II in patient rehabilitation department who are in the need of speech correction and it prolongation. In order to find out the divi-

sion of types of aphasia, the data from 3 years of work experience in II in patient rehabilitation department and 200 patients were examined. Having done the analysis of the data it was established that 40% of the patients rehabilitation department were in the need of a speech therapists correction.

Having analysed the data, it is obvioused, that 39% of the pa-tient had transcortical aphasia, 21% global aphasia, 18% Wernicke aphasia, 12% Broca aphasia, 7,5% – mnemic aphasia, 2,5% progresiv aphasia.

Gauta 2004-02-24


pat nevyksta dubens rotacija, judesyje nedalyvauja lie-muo, galva ir rankos (7). Tam átakos turi ir savisaugos sutrikimas. Didþiausios problemos stebimos atramos fa-zëje, kai vyksta svorio perneðimas ant vienos kojos ir gravitacijos centras pasislenka á ðonà (3, 6, 7). Ligoniui einant atramos fazëje problemos iðkyla dar ir todël, kad esant padidëjusiam raumenø tonusui jis negali pilnai ið-tiesti kojos per klubo sànará. Esant jutimø sutrikimui li-

gonis negali pilnai kontroliuoti kelio sànario padëties. Taip pat dël judesiø sutrikimo sunku atlikti aktyvø pëdos tiesimà (2, 4, 5, 11).

Daugelis autoriø tyrinëja atskirø kûno daliø mobilu-mà, galûniø judesiø sutrikimus. Pasigendama darbø, ku-riuose bûtø tyrinëjama kineziterapijos átaka judëjimui.

Darbo tikslas – ávertinti kineziterapijos procedûrø poveiká pacientø pusiausvyrai po galvos smegenø krau-jotakos sutrikimø.

TYRIMO METODIKATyrimà vykdëme Vilniaus universiteto Medicinos

fakulteto Vidaus ligø, reabilitacijos ir onkologijos klini-koje.

Tirta 386 pacientai po galvos smegenø kraujotakos su-trikimø. Ið jø 206 vyrai ir 190 moterø. Pacientø amþiaus vidurkis 62 metai (vyrø – 59,2 m., moterø – 64 m.). Pa-cientø gulëjimo reabilitacijos skyriuje trukmë vidutinið-kai – 46 dienos. Pacientai á reabilitacijos skyriø atvyksta praëjus 12-14 dienø po susirgimo. Reabilitacijos eigoje visiems pacientams buvo atliekamos dvi kineziterapijos procedûros per dienà pagal Bobath metodikà (1): bazinë ir funkcinë. Bazinës procedûros metu daugiau dëmesio buvo skiriama raumenø tonusui normalizuoti, aktyviems judesiams paþeistose galûnëse formuoti, pusiausvyrai lavinti. Funkcinës procedûros metu lavinamas pacien-tø mobilumas – mokoma savarankiðkai bei taisyklingai pasiversti, atsisësti, atsistoti, persësti á veþimëlá, eiti. Pro-cedûros trukmë vidutiniðkai 30 min.

Atlikti 2 tyrimai: I tyrimas – reabilitacijos pradþioje, II – reabilitacijos pabaigoje. Buvo vertinama: I. Funkci-niai judesiai: pasivertimas ir atsisëdimas lovoje per pa-ralyþiuotà kûno pusæ. Pacientams buvo paaiðkinta bei parodyta taisyklinga ðiø judesiø atlikimo technika. Testo metu buvo vertinama kiek pagalbos reikia pacientams (maksimalios, vidutinës, minimalios) bei judesiø atliki-mo kokybë. II. Pusiausvyra sëdint ir stovint. Vertinome pacientø sugebëjimà perneðti savo kûno svorá nuo vie-nos kojos ant kitos sëdint bei stovint. III. Þingsnio para-metrai. Pacientams, kurie galëjo eiti (savarankiðkai ar su pagalbinëmis priemonëmis), ðio testo metu buvo matuo-jamas þingsnio ilgis ir plotis. IV. Pagalbiniø priemoniø naudojimas. Buvo ávertinta, kokiø pagalbiniø priemoniø, palengvinanèiø judëjimà, reikëjo tiriamiesiems reabilita-cijos pradþioje ir pabaigoje. V. Nueitas atstumas. Ðio ty-rimo metu buvo nustatoma, kiek pacientø galëjo nueiti 10 m ir 100 m prieð ir po reabilitacijos.

Tyrimo rezultatams apdoroti naudojome matemati-nës statistikos metodus.

1 pav. Tiriamøjø savarankiðkø funkciniø judesiø kaita reabi-litacijos laikotarpiu (%).

2 pav. Tiriamøjø pusiausvyros kaita reabilitacijos laikotar-piu (%).

3 pav. Tiriamøjø þingsnio ilgio ir ploèio kaita reabilitacijos laikotarpiu (cm).


REZULTATAI IR JØ APTARIMASIð pateiktø duomenø (1 pav.) matyti, kad reabilitaci-

jos pradþioje tik 31% atvykusiø á skyriø pacientø galëjo savarankiðkai pasiversti ir tik 20% – atsisësti. Pacientø ju-dëjimo galimybes daþniausiai apriboja galvos smegenø kraujotakos sutrikimø padariniai. Ûminiu periodu daugu-mai stebima paþeistø galûniø plegija, pavirðiniø ir giliøjø jutimø, pusiausvyros, suvokimo ir orientacijos aplinkoje, laike sutrikimai. Ðie veiksniai nulemia pacientø galimy-bes savarankiðkai judëti, todël kurá laikà jiems reikalinga maksimali pagalba. Siekiant pacientø savarankiðkumo, nuo pirmøjø dienø kineziterapijos funkciniø procedûrø metu pradedami lavinti prarasti ágûdþiai. Bazinëse pro-cedûrose daugiau dëmesio skiriama raumenims stiprinti, liemens kontrolei didinti. Todël reabilitacijos pabaigoje savarankiðkai pasiversti ir atsisësti galëjo 87% ir 82% pa-cientø, likusiai daliai buvo reikalinga pagalba.

Dar didesnis tyrimo rezultatø skirtumas stebëtas ver-tinant pacientø pusiausvyrà (2 pav.). Reabilitacijos pra-dþioje perneðti kûno svorá nuo vienos kojos ant kitos sëdint galëjo tik 11% pacientø, o stovint 8%. Reabilita-cijos pabaigoje atitinkamai – 70% ir 78% reabilitacijos programoje dalyvavusiø pacientø. Ðis paprastas veiks-mas reikalauja daug paciento pastangø, be to, bûtina gera liemens raumenø kontrolë bei suvokimo lygis. Pra-dþioje tik pasodinus pacientà, jis negali iðsëdëti ir keliø sekundþiø – pradeda virsti á paþeistà pusæ. Nedidelei daliai ligoniø, kurie daugiau laiko ûminiu periodu dël ávairiø komplikacijø praleido gulimoje padëtyje, gali pa-sireikðti ortostatinës reakcijos, turinèios átakos sëdëjimo ir stovëjimo trukmei. Sutrikusi pusiausvyra labai apribo-ja funkcinius judesius. Tokie ligoniai ilgesnæ dienos da-lá praleidþia gulëdami, nes bet koks judesys ar padëties pakeitimas nesaugûs.

Kineziterapijos procedûrø metu pacientams su pu-

siausvyros sutrikimais jos lavinimui skiriama apie 40% uþsiëmimo trukmës. Pradþioje tokiems ligoniams reika-lingas didesnis atramos pavirðiaus plotas, suteikiantis ir saugumo jausmà. Po truputá maþinant atramos plotà, pacientai mokomi atlikti ávairius liemens judesius: pa-sisukimà á ðonus, pasilenkimà á ðonus, pirmyn ir atgal, pasislinkimà lovoje be rankø pagalbos. Stovint iðlaikyti pusiausvyrà sunkiau, nes sumaþëja atramos plotas, ási-jungia daugiau raumenø (posturaliniai raumenys), todël perneðti kûno svorá nuo vienos kojos ant kitos gali tik nedidelë dalis ligoniø. Kiti arba visai negali pastovëti, arba stovi atsirëmæ tik ant sveikos kojos.

Reabilitacijos pradþioje pacientø, kurie galëjo eiti, þingsnio ilgio vidurkis buvo 10 cm, o reabilitacijos pa-baigoje jau siekë 35 cm, jo plotis atitinkamai kito nuo 23 cm iki 14 cm (3 pav.). Pirmi þingsniai pacientams labai sudëtingi. Kad jaustøsi saugesni, daþnai jie eina maþais ir plaèiais þingsniais bei lëtu tempu, vengia perkelti kû-no svorá ant paþeistos kojos. Kineziterapijos procedûrø metu daug dëmesio skiriama þingsnio ir eisenos koky-bei, jai átakos turi pusiausvyra, raumenø bûklë, jutimai, liemens kontrolë. Ðie veiksniai reabilitacijos metu gerë-ja, o tai teigiamai veikia ir þingsnio parametrus.

Reabilitacijos metu taikant kineziterapijos procedû-ras, pacientams laipsniðkai gerëja pusiausvyra, jie ið-moksta savarankiðkai pasiversti, atsisësti, atsistoti. Vëliau pradedamas formuoti taisyklingas þingsnis bei eisena. Ið 80% pacientø, kurie reabilitacijos pradþioje galëjo judëti tik veþimëlio pagalba, reabilitacijos laikotarpio pabaigoje liko tik 52% pacientø. Lazda besinaudojan-èiø ligoniø per reabilitacijos laikotarpá padaugëjo nuo 17% iki 41%, o pacientø, nenaudojanèiø jokiø pagalbi-niø priemoniø, reabilitacijos pabaigoje skaièius iðaugo 4% (4 pav.). Svarbø vaidmená èia vaidina pacientø mo-tyvacija, nes tik motyvuoti pacientai pasiekia tam tikrø rezultatø ir reabilitacijos metu tampa mobilesni.

4 pav. Pagalbiniø priemoniø naudojimas reabilitacijos laiko-tarpiu (%).

5 pav. Tiriamøjø nueito atstumo kaita reabilitacijos laikotar-piu (%).


Besikeièiantis þingsnio ilgis ir plotis, judëjimo gali-mybës turëjo átakos ir nueito atstumo ilgiui. Vertinimui pasirinkome 10 m ir 100 m nuotolius. 10 m – tai mini-malus atstumas, kurá reabilitacijos pradþioje áveikë 18% galëjusiø eiti pacientø, o reabilitacijos metu ðis skaièius siekë iki 32%. Testuojant 100 m ëjimà, svarbiausias kri-terijus buvo ëjimo saugumas, galvojant apie tai, kad li-goniai sugráð á namus ir turës savarankiðkai gyventi. Kaip matyti ið 5 pav. reabilitacijos pradþioje 100 m atstumà nuëjo 2% eiti galëjusiø pacientø, reabilitacijos pabaigo-je – 16% pacientø.

Kineziterapija, svarbi reabilitacijos dalis, veikianti paciento raumenø bûklæ, pusiausvyrà, mobilumà (1). Dvi kineziterapijos procedûros per dienà, kuriø metu buvo remtasi Bobath metodika, pagerino pacientø po galvos kraujotakos sutrikimø pusiausvyrà, mobilumà, savarankiðkumà.

IÐVADOS 1. Galvos smegenø kraujotakos sutrikimø pasek-

mës daþnai sàlygoja serganèiøjø invalidumà ir sutrikdo biosocialines funkcijas. Kineziterapija – efektyvus bûdas, padedantis atstatyti sutrikusias funkcijas bei siekti sava-rankiðkumo.

2. Taikant Bobath metodikà kineziterapijos proce-dûrø metu þymiai pagerëja pusiausvyra.

3. Pusiausvyros lavinimas po galvos smegenø krau-jotakos sutrikimø teigiamai veikia pacientø mobilumà, eisenos kokybæ, o tai sàlygoja jø savarankiðkumà.

Literatûra1. Bobath B. Adult hemiplegia: evaluation and treatment. But-

terworth-Heinemann, Oxford, 3rd edn. 1990.2. Carr J.H., Shepherd R.B. Motor relearning programme for

stroke. Butterworth-Heinemann, Oxford, 1998.3. Davies P.M. Right in the middle. Springer-Verlag, 1985.4. Davies P.M. Steps to follow. Springer-Verlag, 1990.

5. Hoppenfeld S. Physical examination of spine and extremi-ties. Connecticut, Appelton and Lange, 2001, 133-141.

6. Kendall F.P., Kendall E.M., Provance P. Muscles testing and function. Baltimore, Williams and Wilkins, 1993.

7. Krutulytë G. Kineziterapija. Kaunas. 1999, 67-79.8. Radþiuvienë R., Þemaitytë D., Raðkauskienë N., Varoneckas

G. Galvos smegenø insultas: mirðtamumo ir negalios dinamika, ilga-laikio stebëjimo duomenimis, reabilitacijos átaka. Sveikatos mokslai, Vilnius, 2002, 1, 53-57.

9. Stokes M. Neurologicalphysiotherapy. T.Mosby, 1998.10. Umphred D.A. Neurological rehabilitation. Usa, Mosby.

1995.11. Vaitkus A. Praeinanèiø galvos smegenø sutrikimø gydymas.

Gydymo menas, 2002, 4, 58-64. THE INFLUENCE OF PHYSIOTHERAPY ON THE PATIENTS AFTER

STROKE MOVEMENTI.E.Jamontaitë, A.CirtautasSummaryKey words: stroke, physiotherapy, balance.The patients after head stroke have problem with balance, dec-

reased mobility. At the beginning patients have problem with body feeling in lying, sitting, standing and walking. Also foul self-defense. Goal – to evaluate the influence of procedures for patients mobility after head stroke. The research is done in Vilnius University Medical faculty, Internal medicine, rehabilitation and oncology department. 386 patients after stroke were evaluated. There were two tests: I – at the beginning of rehabilitation and II – at the end. Functional move-ment, balance, gate, aids, walked distance were evaluated.

The results, as we can see at the end of rehabilitation independent-ly could turned in the bed 87% of patients, and sit up 82% of patients. To put weight from one leg to other in sitting could 70% of patients, in standing position 78% of patients. The length of steps increased to 35 cm, wide of steps - to 14 cm. Also after rehabilitation increased number of patients, who could walk longer distance with out stick. We could say that applying Bobath method during physiotherapy improves balance, which influence the mobility, quality of gait and independency of patients.

Gauta 2004-02-23


Raktaþodþiai: nugaros smegenø paþeidimas, kaulø mi-neralø tankis, funkcinis savarankiðkumas.

Santrauka

Kadangi viena reikðmingiausiø komplikacijø asme-nims, patyrusiems nugaros smegenø paþeidimà, yra kaulø mineralø tankio maþëjimas, mûsø darbo tikslas buvo ávertinti bendrà organizmo kaulø mi-neralø tanká bei iðsiaiðkinti, kaip ðá rodiklá veikia amþius, laikotarpis po NSP, funkcinis savaran-kiðkumas ir paþeidimo lygis. Pateikti 2000-2003 m. Vilniaus universiteto li-goninës Santariðkiø klinikø Fizinës medicinos ir reabilitacijos centre reabilituotø 38 ávairaus paþeidimo lygio (dauguma tiriamøjø buvo pa-raplegikai) bei tipo (dauguma su ASIA – A tipo NSP) vyrø amþiaus, paþeidimo lygio, funkcinio savarankiðkumo Barthel indekso bei kaulø mi-neralø tankio duomenys. Taip pat ðiø duomenø tarpusavio koreliacija.

ÁVADASViena daþniausiø komplikacijø asmenims su nugaros

smegenø paþeidimu yra kaulø mineralø tankio maþëji-mas, kuris laikui bëgant gali sàlygoti osteoporozæ ir pa-tologinius kaulø lûþimus.

Kaulø mineralø tankis pradeda maþëti tuojau po nu-garos smegenø paþeidimo ir per pirmuosius metus jo netenkama daugiausia, vidutiniðkai po 2% per mënesá pirmuosius 4-6 mënesius (daugiausia ðlaunikaulyje) ir apytikriai po 1% per mënesá per likusià pirmøjø metø dalá (1, 5, 6). Vëliau kaulinio audinio nykimas sustoja arba iðlieka neþymus. Vienø autoriø duomenimis, po 2-40 metø nuo nugaros smegenø paþeidimo kaulø mi-neralø kiekis nëra susijæs su paralyþiaus trukme (1, 2, 3). Kitø autoriø teigimu, kaulinio audinio nykimas vyks-ta 15 metø po nugaros smegenø paþeidimo (4). Many-tina, kad tokie skirtingi duomenys gauti dël nevienodø

pacientø grupiø, pavyzdþiui, esant visiðkam ir daliniam nugaros smegenø paþeidimui skiriasi iðlikusiø raumenø veikla, uþtikrinanti dalinæ kaulinio audinio veiklos sti-muliacijà. Iðtyrus paralyþiaus paveiktus asmenis nusta-tyta, kad juosmeninës stuburo dalies kaulø mineralø tan-kis nesiskiria nuo kontrolinës grupës (1, 6). Tai siejama su juosmeninës stuburo dalies mechaniniu apkrovimu sëdint, vaþiuojant mechaniniu veþimëliu, atliekant per-sikëlimus. Tiriant viso organizmo kaulø mineralø kieká, pastebëta, kad jis skiriasi rankose, kojose, dubenyje, taèiau nesiskiria liemenyje bei galvoje lyginant su kon-troline grupe (3). Iðtyrus pacientus, patyrusius nugaros smegenø paþeidimus, nustatytas normalus vidurinio del-nakaulio þievinio kaulo indeksas esant paraplegijai ir su-maþëjæs esant tetraplegijai, o ðlaunikaulio – sumaþëjæs esant tiek paraplegijai, tiek tetraplegijai. Kiti autoriai pa-naðiø tyrimø metu nenustatë virðutiniø galûniø kaulø þievinio sluoksnio plonëjimo (2).

Darbo tikslas – ávertinti 20-50 metø amþiaus vyrø po nugaros smegenø paþeidimo bendrà organizmo kaulø mineralø tankio pokytá bei amþiaus, laikotarpio po NSP, funkcinio savarankiðkumo Barthel indekso, paþeidimo lygio átakà ðiam rodikliui pirmais antrais ir treèiais ketvir-tais metais po nugaros smegenø paþeidimo.

MEDÞIAGA IR METODAITiriamieji: pateikiami 2000-2003 m. Vilniaus univer-

siteto ligoninës Santariðkiø klinikø Fizinës medicinos ir reabilitacijos centre reabilituotø 38-iø, 32,45 ± 7,84 [29,96; 34,94] metø amþiaus, ávairaus paþeidimo lygio (dauguma tiriamøjø buvo paraplegikai, aukðèiausias paþeidimas buvo C5, o þemiausias L2 lygis) bei tipo (dau-guma su ASIA – A tipo NSP) vyrø duomenys.

Tiriamieji pagal laikotarpá po nugaros smegenø paþei-dimo buvo suskirstyti á dvi grupes: I grupë – laikotarpis iki 2 metø po NSP, II grupë – treti ketvirti metai po NSP. Pirmoje grupëje buvo 29 vyrai, amþiaus vidurkis 32,34 ± 8,06 [28,35; 34,43] metai, antroje grupëje – 9 vyrai, amþiaus vidurkis – 32,78 ± 7,55 [27,85; 37,71] metai.

20-50 METØ AMÞIAUS VYRØ SU NUGAROS SMEGENØ PAÞEIDIMU (NSP) KAULØ MINERALØ TANKIO,

FUNKCINIO SAVARANKIÐKUMO POKYÈIAI PIRMAIS ANTRAIS IR TREÈIAIS KETVIRTAIS METAIS PO NSP

T.SINEVIÈIUSVilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vidaus ligø, reabilitacijos ir onkologijos klinika


Tiriamøjø viso organizmo kaulø mineralø tankis bu-vo matuojamas dvisrautës radioabsorbciometrijos meto-du GE Medical Systems LUNAR Prodigy 13110 aparatu. Tyrimo metu buvo nustatoma bendras kûno kaulø mine-ralø kiekis, iðreikðtais standartiniais nuokrypio vienetais T (standartinis nuokrypis nuo jaunø, sveikø asmenø kaulø mineralø tankio vidurkio) ir Z (standartinis nuokrypis nuo to paties amþiaus grupës asmenø kaulø mineralø tankio vidurkio) lygmenys. Pagal Pasaulio sveikatos organiza-cijos rekomenduojamus diagnostinius osteoporozës kri-terijus (1994 m.): normalus kaulø tankis – kai T lygmuo yra tarp +1 ir -1; osteopenija – T lygmuo yra tarp -1 ir -2,5; osteoporozë – T lygmuo yra maþiau nei -2,5 stan-dartinio nuokrypio.

Asmenø funkcinio savarankiðkumo lygiui ávertinti buvo naudojamas Barthel indeksas (D. Barthel, 1965). Funkcinio savarankiðkumo laipsnis vertinamas balais: nuo 0 iki 20 balø – asmuo yra visiðkai priklausomas nuo aplinkiniø; nuo 21 iki 61 balo – beveik visiðkai priklau-somas nuo aplinkiniø; nuo 62 iki 90 balø – vidutiniðkai priklausomas nuo aplinkiniø; nuo 91 iki 99 balø – ðiek tiek priklausomas nuo aplinkiniø; 100 balø – þmogus yra savarankiðkas.

Paþeidimo lygio vertinimui buvo sudaryta skalë nuo 1 iki 27, kurios maþiausia reikðmë 1 atitiko S3 neurolo-giná lygá, o didþiausia reikðmë 27 – atitiko C2 neurologi-

nio paþeidimo lygá. Bendras nugaros smegenø paþeidi-mo skalës vidurkis buvo 17,45 ir atitiko Th 3.


REZULTATAI IR JØ APTARIMASIð atliktø tyrimø duomenø matyti, kad pirmoje ti-

riamøjø grupëje (laikotarpis po NSP iki 2 metø) bendras organizmo kaulø mineralø tankis (tiek T, tiek Z lygmens) buvo didesnis nei antrosios grupës (treti ketvirti metai po NSP). Tyrimø duomenys buvo (1 ir 2 pav.): T lygmuo – -0,44 ± 1,21 [-0,81; 0,01] standartinio nuokrypio, Z lygmuo – -0,17 ± 1,18 [-0,49; 0,39] standartinio nuo-krypio. Antros tiriamosios grupës T lygmuo buvo: -1,28 ± 0,59 [-1,68; -0,92] standartinio nuokrypio, Z lygmuo – -1,36 ± 0,39 [-1,66; -1,14] standartinio nuokrypio. Abiejø grupiø T ir Z rodikliø skirtumai buvo statistiðkai reikðmingi (p<0,05).

1 lentelë. Amþiaus, paþeidimo lygio, Barthel ind. bei bendro organizmo kaulø tankio tarpusavio koreliacija.

1 pav. I ir II tiriamosios grupës bendro organizmo kaulø mi-neralø tankio T lygmens vidurkiai.

2 pav. I ir II tiriamosios grupës bendro organizmo kaulø mi-neralø tankio Z lygmens vidurkiai.

3 pav. Amþiaus pasiskirstymas I ir II tiriamøjø grupëje.


Buvo patikrinta T ir Z lygmenø koreliacija su kitais fiksuotais duomenimis (1 lentelë).

Amþiaus vidurkiai pirmoje ir antroje tiriamøjø grupëse nesiskyrë (3 pav.). Pirmos grupës amþiaus vi-durkis buvo 32,34 ± 8,06 [28,35; 34,43] metai. Ant-ros grupës amþiaus vidurkis buvo 32,78 ± 7,55 [27,85; 37,71] metai. Amþiaus koreliacijos su kitais duomenimis laipsniai pateikiami 1 lentelëje.

Pirmos ir antros grupës funkcinio savarankiðkumo Barthel indekso duomenys buvo (4 pav.): pirmos grupës Barthel indekso vertinimo vidurkis buvo 33,36 ± 25,11 [23,06; 40,64]; antroje tiriamøjø grupëje Barthel indekso vertinimo vidurkis buvo 31,11 ± 23,19 [15,96; 46,26]. Ðie duomenys statistiðkai patikimai nesiskyrë. Ið 1 len-telëje pateiktø koreliacijos duomenø matome, kad Bart-hel indekso duomenys koreliuoja su nugaros smegenø paþeidimo lygiu.

Iðanalizavus paþeidimo lygio skalës duomenis, pa-aiðkëjo, kad paþeidimo lygis tiek pirmoje, tiek ir antroje grupëje koreliavo su funkcinio savarankiðkumo Barthel indekso duomenimis: koreliacijos koeficientas atitinka-mai buvo -0,56 ir -0,80 (1 lentelë).

IÐVADOS Asmenø treèiais ketvirtais metais po NSP bendras

organizmo kaulø mineralø tankis buvo statistiðkai reikðmingai (p<0,05) maþesnis uþ pirmais antrais me-tais po NSP tirtø asmenø bendrà organizmo kaulø mi-neralø tanká.

Pacientø funkcinis savarankiðkumas (pagal Barthel indeksà) tiesiogiai priklausë nuo paþeidimo lygio ir bu-vo vienodas I ir II pacientø grupëse.

Tikslinga tæsti studijas siekiant ávertinti kitø veiksniø poveiká bendram organizmo kaulø mineralø tankiui.

Literatûra1. Kiratli B.J. Skeletal Adaptation to Disuse: Longitudinal and

cross-sectional study of the response of the femur and spine to immo-bilization (paralysis). Ph.D. thesis, University of Wisconsin-Madison, 1989.

2. Hancock D.A., Reed G.W., Atkinson P.J., Cook J.B., Smith P.H. Bone and soft tissue changes in paraplegic patients. Paraplegia, 1980, 17, 267-71.

3. Garland D. A clinical perspective on common forms of acquired heterotopic ossification. Clin. Orthop., 1991, 263, 13-26.

4. Prince R.L., Price R.I., Ho S. Forearm bone loss in hemiplegia:

A model for the study of immobilization osteoporosis. J. Bone Miner. Res., 1988, 3, 305-10.

5. Biering-Sorensen R., Bohr H. Bone mineral content of the lumbar spine and lower extremities years after spine cord lesion. Paraplegia, 1988, 26, 293-301.

6. Biering-Sorensen R., Bohr H., Schaadt O. Longitudinal study of bone mineral content in the lumbar spine, the forearm and the lower extremities after spinal cord injury. Eur. J. Clin. Invest., 1990, 20, 330-5.

GENERAL BONE MINERAL DENSITY AND FUNCTIONAL IN-

DEPENDENCE MEASUREMENT CHANGES IN 20-50 YEARS OLD MALES DURING FIRST TWO AND THIRD-FOURTH YEARS AFTER SPINAL CORD INJURY

T.SinevièiusSummaryKey words: spinal cord injury, bone mineral density, functional

independence measurement.Since one of the major complications for people after SCI is bo-

ne mineral density decrease, the aim of our study was to evaluate general bone mineral density of the body and to find out how age, period after SCI, functional independence and level of injury influen-ces this rate.

Provided datas of various injury level (most of the examined pa-tients were paraplegics) and type of injury (most of the patients were with ASIA - A type SCI), functional independence measurement Barthel index and general bone mineral density of 38 male patients of diffe-rent age, who have been rehabilitated in Vilnius University Hospital Santariðkiø klinikos, Centre of Physical Medicine and Rehabilitation in 2000-2003.

Gauta 2004-02-09

4 pav. Barthel ind. duomenys I bei II tiriamøjø grupëje.


LIGONIØ KOMPLEKSINËS REABILITACIJOS EFEKTYVUMAS PO GALVOS SMEGENØ KRAUJOTAKOS SUTRIKIMØ

D.JANONIENËVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligø, reabilitacijos ir onkologijos klinika

Raktaþodþiai: galvos smegenø kraujotakos sutrikimas, reabilitacija, funkcinis savarankiðkumas.

SantraukaDarbo tikslas buvo ávertinti pacientø, persirgusiø galvos smegenø kraujotakos sutrikimais, reabili-tacijos efektyvumà, paciento funkciná pajëgumà, kalbà bei kognityvines funkcijas reabilitacijos pra-dþioje ir pabaigoje. Iðtirta 129 ligoniai, persirgæ galvos smegenø iðeminiu arba hemoraginiu insul-tu, kurie buvo reabilituoti 2003 metais Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Fizinës medicinos ir reabilitacijos centre ûminiu ir lëtiniu laikotarpiu: 98 ligoniai buvo persirgæ iðeminiu in-sultu, 31 – hemoraginiu, 107 ligoniai reabilituoti ûminiu periodu, 22 atlikta pakartotinë reabilita-cija. Buvo vertinama pacientø funkcinis savaran-kiðkumas pagal Barthel ir FIM indeksus bei kalba ir suvokimas pagal MMT testà. Minëti indeksai vertinti hospitalizavimo pradþioje ir pacientui ið-vykstant á namus. Pagal ligos trukmæ ir indikacijas reabilitacijai pa-cientai buvo suskirstyti á grupes. Pacientai ûminiu periodu (iki 1 metø po insulto) buvo suskirstyti á 2 grupes: pirma grupë – kai pacientø Barthel indek-sas atvykus 45-85 balai (antro lygio reabilitacijos paslaugos – RII) ir antra grupë – kai pacientø Bart-hel indeksas atvykus 0-40 balø (treèio lygio rea-bilitacijos paslaugos – RIII); lëtiniu periodu (1-3 metai po insulto) pacientai buvo taip pat padalin-ti á dvi grupes: treèia grupë – kai pacientø Barthel indeksas atvykus 45-85 balai (antro lygio reabili-tacijos paslaugos – RII) ir ketvirta grupë – kai pa-cientø Barthel indeksas atvykus 0-40 balø (treèio lygio reabilitacijos paslaugos – RIII). Ðiø grupiø pacientai vertinti atvykus ir iðvykstant pagal Bart-hel ir FIM indeksus bei pagal MMT testà.Kitos dvi grupës sudarytos ið pacientø ûminiu ir lëtiniu ligos laikotarpiu, priklausomai nuo Bart-hel indekso atvykus. Penkta grupë – kai Barthel indeksas atvykus 45-85 balai, ðeðta grupë – kai Barthel indeksas atvykus 0-40 balø. Penkta ir ðeð-

ta grupës lygintos pagal Barthel indeksà reabilita-cijos pradþioje ir pabaigoje.Tyrimo rezultatai parodë, kad kompleksinë reabi-litacija buvo efektyvi pacientams po galvos sme-genø kraujotakos sutrikimø, siekiant gerinti mobi-lumà, apsitarnavimà ir kalbà bei suvokimà. Funk-cinis savarankiðkumas bei kalba ir suvokimas la-biau gerëja ûminiu laikotarpiu po galvos smegenø kraujotakos sutrikimø. Geresni rezultatai pasiekti pacientams, kuriø Barthel indeksas atvykus buvo 45-85 balai, taèiau didesnis pasikeitimas mobilu-mo ir apsitarnavimo atþvilgiu pasiektas pacien-tams, kuriø Barthel 0-40 balø. Lëtiniu laikotarpiu po galvos smegenø kraujotakos sutrikimø mobilu-mas ir apsitarnavimas gerëja maþiau, ypaè maþai pakinta kalba ir suvokimas.

ÁVADASÛminis kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse

– daþna patologija vyresnio amþiaus þmonëms. Ði patolo-gija svarbi darbingumo netekimo ir mirtingumo prasme. Kiekvienais metais Europoje insultu perserga apie 1 mln. þmoniø. Insulto daþnis ávairiose ðalyse nevienodas ir svyruoja nuo 100 iki 300 atvejø 100 000 gyventojø per metus, Lietuvoje maþdaug 270 atvejø 100 000 gyventojø per metus. Mirtys nuo insulto ir jo komplikacijø sudaro apie 10% visø mirèiø. Daugelyje ðaliø galvos smegenø insultas yra viena daþniausiai pasitaikanèiø mirties prie-þasèiø. Po kardiovaskuliniø ir onkologiniø ligø insultai uþima treèià vietà ir sudaro apie 10% visø vyrø mirèiø ir apie 16% moterø mirèiø. Insultai taip pat didelë eko-nominë problema. Didþiojoje Britanijoje iðlaidos insultø diagnostikai ir gydymui sudaro apie 5% Nacionalinës sveikatos tarnybos biudþeto. Ðvedijoje vidutinë insulto gydymo kaina vienam pacientui sudaro apie 79 000 JAV doleriø (1, 2, 4). Tik nedidelei daliai iðgyvenusiø pacien-tø nepastebima didesniø liekamøjø paþeidimo reiðkiniø, kitiems iðlieka nedideli negalios ir invalidumo reiðkiniai, dar kitiems konstatuojami ryðkesni invalidumo reiðkiniai, pacientams reikia didesnës ar maþesnës pagalbos apsi-tarnaujant ir kai kuriems slaugos. Insultai yra pagrindinë vyresniø kaip 60 metø þmoniø invalidumo prieþastis,


tai sudaro 25-30% insultu persirgusiø pacientø. Tokiø pacientø á darbà gráþta tik 10-15%. Taigi insulto padari-niai turi átakos visuomenës socialiniam bei ekonominiam gyvenimui (3, 5, 6, 7).

Galvos smegenø kraujotakos sutrikimai skirstomi á dvi stambias grupes: iðeminiai galvos smegenø kraujotakos sutrikimai (kuomet dalis smegenø làsteliø þûsta dël sme-genø ar kaklo kraujagysliø nepakankamos kraujotakos) ir hemoraginiai galvos smegenø kraujotakos sutrikimai (kai kraujas iðsilieja á smegenis ar/ir po smegenø dangalais). Smegenø infarktas sudaro apie 80-85% visø insultø, he-moraginiai – 10-15%. Tik 38% pacientø po hemoraginio insulto iðgyvena vienerius metus (4, 5, 7).

Neurologinës simptomatikos regresavimas bei pa-ciento funkcinës bûklës gerëjimas priklauso nuo dviejø tarpusavyje susijusiø procesø: morfologiðkai iðlikusi, bet laikinai dezorientuotø neuronø, esanèiø apie paþeidimo zonà, atsistatymo ir neuroplastiðkumo. Ryðkiausias atsista-tymas vyksta pirmus 3-6 mënesius, taèiau pakankamai daþnai ðis procesas vyksta ir vëliau (3). Pacientø funkci-nës bûklës gerëjimas priklauso ne tik nuo neurologinës simptomatikos gerëjimo, bet ir nuo anksti pradëtø taikyti kompleksinës reabilitaciniø priemoniø. Pagrindinis rea-bilitacijos tikslas, po insulto – sugràþinti ar kompensuoti paþeistas funkcijas, siekti kuo didesnio paciento savaran-kiðkumo, padëti gráþti á visuomenæ. Vertinant reabilitaci-jos efektyvumà, labai svarbu lyginti paciento funkcijas atvykus ir iðvykstant, svarbu ávertinti faktoriø visumà: mobilumà, apsitarnavimà, suvokimà, amþiø, hospitali-zacijos trukmæ, kiek praëjo laiko po insulto (9).

Tyrimo tikslas – ávertinti pacientø po galvos smegenø kraujotakos sutrikimø kompleksinës reabilitacijos efekty-vumà ûminiu ir lëtiniu laikotarpiu.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAIIðtirta 129 ligoniai (64 vyrai ir 65 moterys), persirgæ

galvos smegenø iðeminiu arba hemoraginiu insultu, kurie buvo reabilituoti 2003 metais Vilniaus universiteto ligoni-nës Santariðkiø klinikø Fizinës medicinos ir reabilitacijos centre ûminiu ir lëtiniu laikotarpiu. Tirti 98 ligoniai buvo persirgæ iðeminiu insultu, 31 – hemoraginiu. 107 ligo-niai reabilituoti ûminiu periodu, 22 atliko pakartotinæ reabilitacijà.

Visiems pacientams buvo taikytos vienodos kompleksi-nës reabilitacijos priemonës: kineziterapija, ergoterapija, masaþas, psichologo ir socialinio darbuotojo konsultaci-jos, paciento ir artimøjø mokymas bei logopedoterapija pacientams, kuriems buvo sutrikusi kalba ir suvokimas.

Buvo domëtasi pacientø funkcinio savarankiðkumo bei kalbos ir suvokimo kitimais reabilitacijos metu.

Pagal ligos trukmæ ir indikacijas reabilitacijai pacien-tai buvo suskirstyti á grupes. Pacientai ûminiu periodu (iki 1 metø po insulto) buvo suskirstyti á 2 grupes: pirma grupë – kai pacientø Barthel indeksas atvykus 45-85 balai (antro lygio reabilitacijos paslaugos – RII) ir antra grupë – kai pacientø Barthel indeksas atvykus 0-40 ba-lø (treèio lygio reabilitacijos paslaugos – RIII); lëtiniu periodu (1-3 metai po insulto) pacientai buvo taip pat padalinti á dvi grupes: treèia grupë – kai pacientø Barthel indeksas atvykus 45-85 balai (antro lygio reabilitacijos paslaugos – RII) ir ketvirta grupë – kai pacientø Barthel indeksas atvykus 0-40 balø (treèio lygio reabilitacijos paslaugos – RIII). Buvo vertinama pacientø funkcinis savarankiðkumas pagal Barthel (D.Barthel 1965) ir FIM indeksà (Functional Independence Measure, B.B.Ha-milton, C.V.Granger, S.Shervin ir kt. 1987) bei kalba ir suvokimas pagal MMT (Mini Mental Test, Folstein 1975) testà. Minëti indeksai vertinti hospitalizavimo pradþioje ir pacientui iðvykstant á namus.

Kitos dvi grupës sudarytos ið pacientø ûminiu ir lëti-niu ligos laikotarpiu, priklausomai nuo Barthel indekso atvykus. Penkta grupë – kai Barthel indeksas atvykus 45-85 balai, ðeðta grupë – kai Barthel indeksas atvykus 0-40 balø. Penkta ir ðeðta grupës lygintos pagal Barthel indeksà reabilitacijos pradþioje ir pabaigoje.


REZULTATAI IR JØ APTARIMASReabilituotø pacientø amþiaus vidurkis 63,49 ± 13,31

[61,19; 65,78] metø. Vyrø amþiaus vidurkis 60,95 ± 13,31 [57,69; 64,21], moterø – 65,98 ± 12,93 [62,84; 69,12] metø. Pacientø, priskirtø pirmai grupei, amþiaus vidurkis buvo 62,83 ± 13,41 [59,41; 66,25], o pacientø antroje grupëje – 64,58 ± 14,44 [60,50; 68,67] metø. Pacientø, priskirtø treèiai grupei, amþiaus vidurkis bu-vo 58,92 ± 10,02 [53,48; 64,37], o ketvirtos grupës pacientø – 68,56 ± 9,07 [62,64; 74,48] metø. Ið ðiø skaièiø matyti, kad tiek ûminiu, tiek lëtiniu laikotarpiu treèio lygio reabilitacijai hospitalizuoti pacientai (kur buvo ryðkesnis mobilumo ir apsitarnavimo sutrikimas) buvo vyresni.

Penkta grupë – antro lygio reabilitacijos (RII) pacien-tai ir ðeðta grupë – treèio lygio reabilitacijos (RIII) pacien-tai ryðkiai skyrësi tarpusavyje pagal savo mobilumà ir apsitarnavimà atvykus ir iðvykstant. Barthel indeksas at-vykus penktoje grupëje vidutiniðkai buvo 67,03, ðeðtoje grupëje – 23,13 balai, iðvykstant penktoje grupëje vidu-tiniðkai 95, o ðeðtoje – 61,35 balai (p< 0,05). Pacientai, vykstantys treèio lygio reabilitacijai (RIII), bûna su daug


ryðkesniu mobilumo ir apsitarnavimo sutrikimu ir jø funkcinio pajëgumo di-dëjimas ne toks geras kaip antro lygio reabilitacijos (RII) pacientø (1 paveiks-las). Tik vienas ið tirtø pacientø ðeðtoje grupëje pasiekë maksimalø ávertinimà pagal Barthel indeksà 100 balø, o mak-simalaus FIM ávertinimo nepasiekë në vienas ðios grupës pacientas.

Vertinant pacientø mobilumà ir ap-sitarnavimà pastebëta, kad jis pirmoje grupëje þymiai pagerëjo: Barthel indek-so vidurkis atvykus buvo 67,03 ± 13,72 [63,54; 70,53], o iðvykstant vidurkis – 95 ± 5,25 [93,66; 96,34] balai; FIM indekso vidurkis atvykus buvo 92,86 ± 12,87 [89,58; 96,15], o iðvykstant vidur-kis – 112,29 ± 9,14 [109,96; 114,62] balø. Vertinant kalbà ir suvokimà pagal MMT testà taip pat gautas pagerëjimas: MMT vidurkis atvykus buvo 22,28 ± 5,94 [20,77; 23,79], o iðvykstant vi-durkis – 25,97 ± 4,03 [24,94; 26,99] balai (2 paveikslas). Taigi ðioje grupëje statistiðkai patikimai didëjo mobilumas, apsitarnavimas bei kalba ir suvokimas. Kalbos ir suvokimo pokyèiai buvo ma-þesni nei mobilumo.

Vertinant pacientø mobilumà ir apsitarnavimà pastebëta, kad jis ant-roje grupëje þymiai pagerëjo: Barthel indekso vidurkis atvykus buvo 23,13 ± 14,35 [19,07; 27,19], o iðvykstant vidurkis – 61,35 ± 20,70 [55,50; 67,21] balø; FIM indekso vidurkis atvykus buvo 53,13 ± 14,25 [49,10; 57,16], o iðvykstant vidurkis – 82,19 ± 16,79 [77,4393; 86,9367] balai. Vertinant kalbà ir suvokimà pagal MMT testà taip pat gautas pagerëjimas: MMT vi-durkis atvykus buvo 17,4848 ± 6,6432 [15,6054; 19,3642], o iðvykstant vi-durkis – 22,58 ± 5,27 [21,08; 24,07] balai (3 paveikslas). Taigi ðioje grupëje statistiðkai patikimai didëjo mobilumas ir apsitarnavimas, bet kalba ir suvoki-mas pakito neþymiai.

Apþvelgiant pirmos ir antros grupiø rezultatus galima teigti, kad pacientø mobilumas ir apsitarnavimas pirmais

1 pav. Funkcinio pajëgumo kitimas pagal Barthel indeksà reabilitacijos eigoje priklausomai nuo funkcinio pajëgumo reabilitacijos pradþioje.

2 pav. Pirmos grupës pacientø Barthel indekso, FIM, MMT kaita reabilitacijos eigoje.

3 pav. Antros grupës pacientø Barthel indekso, FIM, MMT kaita reabilitacijos eigoje.


metais gerëja daugiau nei kalba ir suvokimas. Didesnis mobilumo ir ap-sitarnavimo gerëjimas stebëtas antroje grupëje, nors jis buvo labiau sutrikæs, taèiau didesnis savarankiðkumas ðiuose veiksmuose iðvykstant stebëtas pirmoje grupëje. Kalba ir suvokimas daugiau pagerëjo pirmoje grupëje.

Apþvelgiant lëtiniø pacientø grupæ taip pat pastebëtos tam tikros tenden-cijos. Pacientø mobilumas ir apsitar-navimas gerëjo treèioje ir ketvirtoje grupëse, taèiau ne taip ryðkiai kaip ûminiu laikotarpiu, o suvokimas ir kalba gerëjo dar maþiau lyginant su ûminiu laikotarpiu. Pacientø mobilu-mas ir apsitarnavimas treèioje grupëje pagerëjo: Barthel indekso vidurkis atvykus buvo 71,54 ± 12,65 [64,66; 78,41], o iðvykstant vidurkis – 87,31 ± 9,71 [82,03; 92,59]; FIM indekso vidurkis atvykus buvo 90,31 ± 11,06 [84,30; 96,32], o iðvykstant vidurkis – 100,62 ± 9,80 [95,29; 105,95]. Ver-tinant kalbà ir suvokimà pagal MMT testà gautas labai neþymus pagerëji-mas: MMT vidurkis atvykus buvo 23,6 ± 5,21 [20,77; 26,43], o iðvykstant vidurkis – 24,7 ± 4,90 [22,04; 27,36]. Taigi ðioje grupëje statistiðkai patikimai didëjo mobilumas, apsitarnavimas, ko negalima pasakyti apie kalbà ir suvoki-mà (4 paveikslas).

Vertinant pacientø mobilumà ir apsi-tarnavimà pastebëta, kad jis ketvirtoje grupëje pagerëjo neþymiai: Barthel

rino mobilumà, apsitarnavimà ir kalbà bei suvokimà.2. Mobilumas, apsitarnavimas bei kalba ir suvokimas

labiau pagerëjo ûminiu laikotarpiu po galvos smegenø kraujotakos sutrikimø.

3. Geresni rezultatai pasiekti pacientø grupëje, kuriai suteiktos antro lygio reabilitacijos paslaugos (RII) Barthel indeksas atvykus 45-85 balai, taèiau didesnis pasikei-timas mobilumo ir apsitarnavimo atþvilgiu pasiektas pacientams, kuriems suteiktos treèio lygio reabilitacijos paslaugos (RIII) Barthel indeksas atvykus 0-40 balø.

4. Lëtiniu laikotarpiu po galvos smegenø kraujotakos sutrikimø mobilumas ir apsitarnavimas gerëja maþiau nei pacientams ûminiu laikotarpiu, o ypaè maþai pakinta kalba ir suvokimas.

5 pav. Ketvirtos grupës pacientø Barthel indekso, FIM, MMT kaita reabilita-cijos eigoje.

4 pav. Treèios grupës pacientø Barthel indekso, FIM, MMT kaita reabilitaci-jos eigoje.

indekso vidurkis atvykus buvo 25,56 ± 8,46 [20,03; 31,08], o iðvykstant vidurkis – 45 ± 15,41 [34,93; 55,07]; FIM indekso vidurkis atvykus buvo 59,44 ± 11,82 [51,72; 67,17], o iðvykstant vidurkis – 73,33 ± 17,23 [62,07; 84,59]. Vertinant kalbà ir suvokimà pagal MMT testà gautas pagerëjimas nedidelis: MMT vidurkis atvykus buvo 21,25 ± 6,09 [17,27; 25,23], o iðvykstant vidurkis – 23,63 ± 4,96 [20,39; 26,86]. Taigi ðioje grupëje statis-tiðkai patikimai didëjo tik Barthel indeksas, kiti rodikliai pakito neþymiai (5 paveikslas).

IÐVADOS1. Kompleksinë reabilitacija buvo efektyvi pacien-

tams po galvos smegenø kraujotakos sutrikimø, nes ge-


Literatûra1. Asplund K. et al. Cost and gains in stroke prevention: Euro-

pean perspective. Cerebrovasc Dis. 1993; 3(suppl 1), 34-42.2. Aviþonienë I. Nervø ligos. Vilnius, 1998, 151-152.3. Belova A.N. Neiroreabilitacija. Maskva, 2000, 230-280.4. Budrys V. Klinikinë neurologija. Vilnius, 2003, 74-160.5. Nichols D.S. Balance retraining after stroke using platform

biofeedback Physical Therapy. No.77,1997.6. Radþiuvienë R., Þemaitytë D., Raðkauskienë N., Varoneckas

G. Galvos smegenø insultas: mirðtamumo ir negalios dinamika, ilga-laikio stebëjimo duomenimis, reabilitacijos átaka. Sveikatos mokslai. Vilnius, 2002. Nr.1. 53-57.

7. Vaitkus A. Praeinanèiø galvos smegenø sutrikimø gydymas. Gydymo menas. 2002, Nr.4. 58-64.

8. Valionskis A. Galvos smegenø kraujotakos sutrikimø aktua-lijos. Sveikas þmogus. Vilnius. 2002, Nr.1. 53-57.

9. Murray E. Brandstrater. Stroke Rehabilitation. 1165-1188.

THE EFFECT OF COMPREHENSIVE REHABILITATION IN PA-TIENTS AFTER BRAIN CIRCULATION DISORDER

D. JanonienëSummaryKey words: brain circulation’s disorder, rehabilitation, functional

independence.The aim of this study was evaluation of functional independen-

ce, speech and cognitive functions changes during rehabilitation for patients after brain circulation disorders. 129 patients were evaluated after stroke or brain hemorrhage in acute and sub-acute period. All of them underwent rehabilitation in Vilnius University Hospital Santaris-kiu klinikos, Physical medicine and rehabilitation Center. 98 patients were after stroke, 31 – after brain hemorrhage, 107 were in acute period of illness and 22 – follow up.

Patients were divided in to groups according the disease duration and indications for rehabilitation. Patients of acute stage (first twelve months after stroke) were divided into two groups: First group – Barthel index was 45-85 points at the beginning of rehabilitation and second group – Barthel index was 0-40 points at the beginning of rehabilitation. At the remote period (1-3 years after stroke) of illness patients were divided into two groups: third group – Barthel index was 45-85 points and the fourth group – Barthel index was 0-40 points. The patients of these four groups were evaluated by Barthel, FIM and MMT indexes at the beginning and at the end of rehabilitation period.

Another two extra groups were formed. Patients of acute and re-mote illness periods were divided into two groups according Barthel index: the fifth group – Barthel index was 45-85 points at the beginning of rehabilitation and sixth group – Barthel index was 0-40 points at the beginning of rehabilitation. The patients of last two groups were compared by Barthel index at the beginning and at the end of reha-bilitation period.

The study showed that comprehensive rehabilitation is effective in patients after brain circulation disorder, reaching higher mobility, independence, speech and cognitive functions quality. As mentioned above functions improves better in acute period of illness. Higher re-sults were attained in patients with higher functional independence Barthel index 45-85 points. Better results in mobility and functional independence regain were in patients with Barthel index 0-40 points. In remote period of illness patient’s mobility and independence im-prove less.

Gauta 2004-02-17

Gydytojų, mokslinių draugijų, organizacijų, sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigų, bibliotekų vadovų dėmesiui

“Sveikatos mokslai” – nuo 1991 metø einantis prestiþinis, referuojamas þurnalas, jame publikuojami straipsniai pripaþástami suteikiant mokslo laipsnius.

Ðiemet þurnalà “Sveikatos mokslai” ketvirèiams galima uþsiprenumeruoti visuose paðto skyriuose kartu su þurnalu “Sveikata”. Ketvirèio prenumeratos kaina 16,50 Lt.

Spausdiname iðraðà ið Mokslø akademijos pateikto mokslo leidi- niø sàraðo.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Kæstutis Makariûnas

Eil. Nr.84. “Sveikatos mokslai” Sveikatos apsaugos ministerija

Leidinio pavadinimas Steigëjas

Kvieèiame spausdintis!


Raktaþodþiai: 20-27 metø amþiaus þmonës, aerobinës galios, deguonies suvartojimas.

SantraukaTirta 80 merginø, 21,99 ± 2,77 metø amþiaus, ir 25 vaikinai, 23,20 ± 4,06 metø amþiaus. Aero-binio pajëgumo kompleksinis iðtyrimas atliktas JAV firmos “Sensor Medics Corporation” kardio-pulmonologinës diagnostikos sistema Vmax spi-roveloergometrijos metodu. Anaerobinis slenks-tis nustatytas ið VCO2 ir VO2 santykio (V-slope metodu) pagal Vmax programos algoritmà. Mûsø atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad merginø deguo-nies pernaðos sistemos funkcinës bûklës rodiklis – maksimalus deguonies sunaudojimas – buvo 81,03 ± 11,14% numatyto pagal Jones þinynà, vaikinø – 85,00 ± 16,76%, tai rodo jø nepakan-kamà fiziná aktyvumà. Tiriamiesiems bûtinos fizinës treniruotës lavinti aerobinæ iðtvermæ siekiant iðlaikyti ir padidinti kraujotakos ir kvëpavimo sistemø funkcinæ ir fi-zinæ bûklæ.

ÁVADASSociologinë apklausa rodo, kad didesnë dalis su-

augusiø Lietuvos gyventojø (52,40%) yra fiziðkai pasy-vûs, todël dël nepakankamo fizinio aktyvumo, hipodi-namijos daþniausiai suserga kraujo apytakos sistemos ligomis. 2000 m. dël ðios prieþasties mirë 20 931 þmo-gus – mirtingumas 100 000 gyventojø sudaro 566,4 (53,78% visø mirties atvejø) [1].

2001 m. atliktas sociologinis tyrimas “Lietuvos 7-80 metø amþiaus gyventojø poþiûris á kûno kultûros praty-bas ir dalyvavimas jose” parodë, kad 87% visø apklaus-tøjø teigiamai vertina kûno kultûros ir sporto naudà stip-rinant sveikatà, gerinant fizines galias ir darbingumà, jau 31,04% apklaustøjø mankðtinasi savarankiðkai, ta-èiau tik 16,56% lanko organizuotas pratybas, o 52,40% nesimankðtina ir nelanko sporto pratybø [1].

Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto ástaty-mu nustatytos trys privalomos kûno kultûros pratybos visose mokymo ástaigose per visà mokymosi laikotarpá [2]. Atlikto tyrimo “Dël kûno kultûros padëties bendro-jo lavinimo mokyklose ir gimnazijose” duomenimis, 1998-1999 m.m. tris kûno kultûros pratybas per savai-tæ vedë 1,5% bendrojo lavinimo viduriniø ir 3,6% pa-grindiniø mokyklø, 2001-2002 m.m. – 3,6% gimnazijø ir viduriniø mokyklø bei 3,9% pagrindiniø mokyklø. Palyginus 1998-1999 ir 2001-2002 m.m. tyrimø duo-menis, matyti, kad trys kûno kultûros pratybos sparèiau-siai diegiamos gimnazijø ir viduriniø mokyklø 1-4 kla-sëse: 1998-1999 m.m. buvo ávestos 26,6% ðiø klasiø, o 2001-2002 m.m. – jau 40,65% klasiø [1].

Sveikos gyvensenos supratimas (mitybos áproèiai, fi-zinis aktyvumas, rûkymas, alkoholio ir narkotiniø me-dþiagø vartojimas) jauname amþiuje lemia áproèius ir fiziná aktyvumà vëlesniu periodu (3, 4, 5, 6). Barnekow-Bergkvist M., Hedberg G., Janlert U. ir kt. (2001) tyrë, kaip ðeðiolikmeèiø fizinis aktyvumas ir sociodemogra-finiai duomenys susijæ su sveikata suaugusiame amþiu-je bei biologiniais ðirdies-kraujagysliø ligø iðsivystymo rizikos faktoriais (antsvoriu, maþu aerobiniu pajëgumu, dislipidemija, padidëjusiu arteriniu kraujo spaudimu). Autoriai nustatë, kad suaugusiøjø biologiniai rizikos faktoriai buvo tiesiogiai susijæ su fiziniu aktyvumu bei kûno masës indeksu vaikystëje.

Dël maþo gyventojø fizinio aktyvumo blogëja jø sveikata, o tai reikalauja vis didesniø ðalies biudþeto iðlaidø gydymui. Jaunimo neuþimtumas kûno kultûra ir sportu didina neigiamus socialinius reiðkinius visuo-menëje.

Tyrimo tikslas – nustatyti ir ávertinti 20-27 amþiaus þmoniø aerobines galias.

MEDÞIAGA IR METODAITiriamieji. Pateikiami 2000-2003 m. tirtø 80-ties mer-

ginø, 21,99 ± 2,77 metø amþiaus, ir 25-iø vaikinø, 23,20 ± 4,06 metø amþiaus, duomenys.

20-27 METØ AMÞIAUS ÞMONIØ AEROBINIØ GALIØ RODIKLIAI

T.PALÐYTËVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligø, reabilitacijos ir onkologijos klinika,

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikos, Fizinës medicinos ir reabilitacijos centras


Tyrimo metodai. Tiriamøjø aerobinio pajëgumo kom-pleksinis iðtyrimas atliktas JAV firmos “Sensor Medics Corporation” kardiopulmonologinës diagnostikos siste-ma Vmax spiroveloergometrijos metodu. Tyrimo metu fizinë apkrova didinama laipsniðkai pastoviai 15 W/min. merginoms ir 25 W/min. vaikinams (krûvis atitinkamai didëja kiekvienà sekundæ – “nuoþulnusis” protokolas). Tyrimas tæstas iki maksimalaus deguonies suvartojimo ar ðirdies ir plauèiø veiklos efektyvumo maþëjimo, ar ne-pajëgumo minti veloergometrà. Daþniausiai krûvá tekda-vo nutraukti dël lokalaus kojø raumenø nuovargio, ne-pasiekus maksimalaus deguonies suvartojimo. Pasiektas deguonies suvartojimas vertintas kaip pikinis deguonies suvartojimas (VO2peak), pasiekta krûvio galia vertinta kaip maksimali toleruojama (Pmax). Anaerobinis slenks-tis nustatytas ið VCO2 ir VO2 santykio (V-slope metodu) pagal Vmax programos algoritmà.


REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Tiriamøjø kûno masës indeksas vertintas kaip norma-

lus: merginø buvo 21,35 ± 2,3 [19,16; 22,26] kg/m², vai-kinø – 22,62 ± 2,67 [20,78; 24,05] kg/m².

Tiriamøjø aerobinio pajëgumo parametrai pateikia-mi lentelëje.

Pikinis deguonies suvartojimo lygis 25-ioms mergi-noms atitiko sveikø asmenø lygá (t.y. – 84 ir daugiau pro-centø nuo numatytø pagal Jones þinynà), jo vidurkis buvo 35,5 ± 2,4 [34,80; 36,74] ml/kg/min. ir tai atitiko 87,00 ± 2,96% numatyto pagal Jones þinynà (p>0,05); 55-iø tiriamøjø buvo 30,64 ± 2,5 [29,64; 31,84] ml/kg/min. ir siekë tik 76,54 ± 3,96% numatyto (p<0,05), tai buvo ver-tinta kaip maþesnis nei vidutinis lygis (1 pav.) [7].

Pikinis deguonies suvartojimo lygis 8-iems vaikinams atitiko sveikø asmenø lygá (t.y. – 84 ir daugiau procen-tø nuo numatytø pagal Jones þinynà), jo vidurkis buvo 42,67 ± 2,4 [41,04; 43,74] ml/kg/min. ir tai atitiko 97,00 ± 3,46% numatyto pagal Jones þinynà (p>0,05); 17-os tiriamøjø buvo 37,84 ± 2,9 [35,64; 39,66] ml/kg/min. ir siekë tik 79,54 ± 3,96% numatyto (p<0,05), tai buvo vertinta kaip þemas lygis (2 pav.) [7].

Bendras visø tirtø merginø pikinis deguonies suvar-tojimas buvo 81,03 ± 11,14% numatyto pagal Jones þi-nynà, vaikinø – 85,00 ± 16,77% [7].

Pagal iðvystomà maksimalià galià tiriamieji atitinka pateiktus nesportuojanèiø asmenø maksimalios iðvysto-mos galios dydþius pagal Jones þinynà [7]. Tirtø mergi-nø Pmax yra 148,87 ± 25,28 [137,52; 159,71] W; tirtø vaikinø Pmax – 236,60 ± 42,10 [201,72; 271,42] W (p>0,05) [7].

Maksimali minutinë plauèiø ventiliacija (VE), kurià iðvysto mûsø iðtirti jauni asmenys yra: merginø – 59,58 ± 11,83 [49,52; 69,25] l/min. (norma); vaikinø – 91,43

Sutrumpinimai:Pmax (W) – iðvystoma galia pikinio deguonies suvartojimo mo-mentu.PAT (W) – galia, iðvystoma anaerobinio slenksèio nustatymo mo-mentu.HRmax (k./min.) – didþiausias pasiektas ðirdies susitraukimø daþnis.HRAT (k./min.) – ðirdies susitraukimø daþnis anaerobinio slenks-èio nustatymo momentu.VO2peak (ml/kg/min.) – deguonies suvartojimas, 1 minutës inter-valo kvëpavimo ciklø vidurkis pasiekus fizinio krûvio nutraukimo kriterijø.VO2AT (ml/kg/min.) – deguonies suvartojimas, 1 minutës inter-valo kvëpavimo ciklø vidurkis iki anaerobinio slenksèio nustaty-mo momento.VE (l/min.) – ventiliuojamas per minutæ plauèiø tûris krûvio nu-traukimo momentu.

Lentelë. Jaunø þmoniø fizinio pajëgumo ir deguonies perna-ðos sistemos rodikliai.

1 pav. Merginø pikinis deguonies suvartojimas (VO2 peak) procentais nuo numatyto pagal Jones þinynà.


± 15,20 [79,92; 103,21] l/min. (norma).Didþiausias pasiektas ðirdies susitraukimø daþnis

(merginø – 181,52 ± 9,27 [175,21; 187,25] k/min.; vai-kinø – 179,78 ± 16,86 [170,98; 183,29] k/min.) atitinka nesportuojanèiø asmenø normà (p>0,05).

Ðirdies susitraukimø daþnis anaerobinio slenksèio nustatymo metu (HRAT) yra: merginø – 130,62 ± 13,27 [120,24; 140,21] k/min.; vaikinø – 125,20 ± 10,16 [117,41; 133,42] k/min. Nustatytas merginø (16,70 ± 2,54 [14,71; 18,45] ml/kg/min.) ir vaikinø (19,28 ± 3,75 [16,28; 22,12] ml/kg/min.) deguonies vartojimo lygis anaerobinio slenksèio nustatymo metu yra vidutinës ið-tvermës poþymis (p>0,05).

Mokslinës literatûros duomenimis, didþiausias funkci-nis ir fizinis pajëgumas yra 20-24 metø amþiuje; toliau pamaþu maþëja, jeigu þmogus reguliariai nesimankðtina. Tyrimo rezultatai parodë, kad tokiame amþiuje didelis paskaitø kiekis, ilgas sëdimas darbas, maþas fizinis akty-vumas lemia deguonies pernaðos sistemos funkcinio pajë-gumo maþëjimà ir energetiðkai neekonomiðkà veiklà.

Tiriamiesiems bûtinos fizinës treniruotës lavinti aero-binæ iðtvermæ siekiant iðlaikyti ir padidinti kraujotakos ir kvëpavimo sistemø funkcinæ ir fizinæ bûklæ.

IÐVADOS1. Merginø deguonies pernaðos sistemos funkcinës

bûklës rodiklis – maksimalus deguonies suvartojimas –

buvo 81,03 ± 11,14% numatyto pagal Jones þinynà, tai rodo jø nepakankamà fiziná aktyvumà.

2. Vaikinø deguonies pernaðos sistemos funkcinës bûklës rodiklis – maksimalus deguonies suvartojimas – buvo 85,00 ± 16,77% numatyto pagal Jones þinynà, tai rodo jø nepakankamà fiziná aktyvumà.

3. Jauniems þmonëms bûtinos fizinës treniruotës sie-kiant iðlaikyti ir padidinti aerobines galias.

Literatûra1. Kûno kultûros ir sporto departamento 2003-2005 metø

strateginis veiklos planas. 2003 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 143.2. Kûno kultûros ir sporto ástatymas. 21 straipsnis. 2003 m.3. Kin Isler A., Kosar S.N., Korkusuz F. Effects of step aerobics

and aerobic dancing on serum lipids and lipoproteins. J. Sports Med. Phys. Fitness, 2001 Sep; 41(3), 380-5.

4. Angyan L. Is it reasonable to involve kinesiology in medical education. Acta Physiol. Hung. 1999, 86(3-4), 1999-203.

5. Stone E.J., McKenzie T.L., Welk G.J., Booth M.L. Effects of physical activity interventions in youth. Review and synthesis. Am. J. Prev. Med., 1998 Nov; 15(4), 298-315.

6. Sukhareva L. M., Rapoport I.K., Zvezdina I.V., Iampolskaia Iu.A., Prusov P.K. Health and physical activity in adolescents of today. Gig. Sanit., 2002 May-Jun; (3), 52.

7. Jones NL: Clinical Exercise Testing, 3rd ed. Philadelphia, W.B. Saunders, 1988.

AEROBIC CAPACITY OF PEOPLE 20-27 YEARS OLDT.PalðytëSummaryKey words: people 20-27 years old, aerobic capacity, oxygen

uptake.The aim of the study – to determine and to evaluate aerobic capa-

city of people 20-27 years old.Were examined 80 female 21,99 ± 2,77 years old, and 25 male

23,20 ± 4,06 years old. The spiroveloergometry was made using cardiopulmonary diagnostic system Vmax to evaluate the complex aerobic capacity. The anaerobic threshold was determined from rela-tion of VCO2 and VO2 (V-slope method) according Vmax program’s algorhythm. The data of our study show that female’s aerobic capacity functional index – maximal oxygen uptake – was 81,03 ± 11,14% of foreseed by Jones’s reference, male – 85,00 ± 16,76%; these data show insufficient physical activity of young people. They have to train aerobic endurance, to increase anaerobic threshold that to maintain and to increase functional and physical capacity.

Gauta 2004-02-24

2 pav. Vaikinø pikinis deguonies suvartojimas (VO2 peak) procentais nuo numatyto pagal Jones þinynà.


Raktaþodþiai: galvos smegenø insultas, kineziterapija, reabilitacija, pusiausvyra.

SantraukaGalvos smegenø insultas yra daþna negalios, priklausomybës bei socialiniø ágûdþiø praradi-mo prieþastis. Vienas ið daþnai pasitaikanèiø sutrikimø pacientams po galvos smegenø insulto – pusiausvyros sutrikimas. Literatûros ðaltiniuose apraðomi ávairûs ðiems pacientams taikomi kine-ziterapijos metodai. Pusiausvyrai lavinti taiko-mos ávairios kineziterapijos priemonës: ávairiose padëtyse atliekami fiziniai pratimai; platformos, leidþianèios kontroliuoti paciento pusiausvyrà gráþtamojo ryðio principu.

ÁVADASInsultas – ûminis kraujotakos sutrikimas galvos smege-

nyse. Kiekvienais metais Europoje insultu perserga apie 1 mln. þmoniø. Galvos smegenø kraujotakos sutrikimai skirstomi á dvi stambias grupes: iðeminiai galvos smege-nø kraujotakos sutrikimai (kuomet dalis smegenø làsteliø þûsta dël smegenø ar kaklo kraujagysliø nepakankamos kraujotakos) ir hemoraginiai galvos smegenø kraujotakos sutrikimai (kraujo iðsiliejimas á smegenis ar/ir po smege-nø dangalais) (3, 14, 17).

Daugelyje ðaliø galvos smegenø insultas yra viena daþniausiai pasitaikanèiø mirties prieþasèiø. Po kardio-vaskuliniø ir onkologiniø ligø insultai uþima treèià vie-tà tarp mirties prieþasèiø ir sudaro apie 10% visø vyrø mirèiø ir apie16% moterø mirèiø. Didþiojoje Britanijoje iðlaidos insultams diagnozuoti ir gydyti sudaro apie 5% Nacionalinës sveikatos tarnybos biudþeto. Ðvedijoje vi-dutinë insulto gydymo suma vienam pacientui sudaro apie 79 000 JAV doleriø (2). Galvos smegenø insulto su-sirgimo galimybæ didina: padidëjæs kraujospûdis, nepil-navertiðka mityba, cukrinis diabetas, padidëjæs kraujo kreðëjimas, ðirdies ligos, rûkymas, fizinës veiklos stoka, psichologinë átampa, oraliniai kontraceptikai (18). Nedi-

delei daliai iðgyvenusiø pacientø nepastebima didesniø liekamøjø paþeidimo reiðkiniø, kitiems iðlieka nedideli negalios ir invalidumo reiðkiniai, dar kitiems konstatuo-jami ryðkesni invalidumo reiðkiniai, pacientams reika-linga didesnë ar maþesnë apsitarnavimo pagalba ir kai kuriems reikia slaugos. Insultai yra pagrindinë vyresniø kaip 60 metø þmoniø invalidumo prieþastis, tai sudaro 25-30% pacientø, persirgusiø insultu, gráþta á darbà tik 10-15%. Taigi insulto padariniai reikðmingai turi átakos visuomenës socialiniam bei ekonominiam gyvenimui (4, 14, 18).

Darbo tikslas – iðanalizuoti literatûros ðaltinius, nag-rinëjanèius pacientø pusiausvyros sutrikimus po insultø bei minëtø pacientø reabilitacijoje taikomus kinezitera-pijos metodus.

DARBO METODIKAIðanalizuota aðtuoniolika literatûros ðaltiniø, kuriuo-

se apraðoma ligoniø po insultø funkcinës bûklës sutriki-mai ir jø reabilitacijos metodikos, kineziterapijos meto-dikø poveikis pacientø pusiausvyros sugràþinimui bei reabilitacijai.

Daugumoje literatûros ðaltiniø nurodomi ðie pacien-tø funkcinës bûklës sutrikimai po insultø:

- paþeistø galûniø judesiø sutrikimai dël raume-nø silpnumo ir/ arba koordinacijos sutrikimo;

- raumenø tonuso sutrikimai;- pusiausvyros sutrikimas, sutrinka kûno padëties

pojûtis gulint, sëdint, stovint ar einant;- koordinacijos sutrikimai, negali atlikti tiksliø ju-

desiø paþeistomis galûnëmis;- jutimø sutrikimai, ligonis nejauèia ðilto, ðalto

bei prisilietimo, galûniø padëties;- sàmonës, psichiniø funkcijø sutrikimai, nerea-

guoja á aplinkà, lietimà, balsà, nesiorientuoja laike, erd-vëje, negali vykdyti komandø, nors jas puikiai supran-ta;

- kalbos sutrikimai, negali nieko pasakyti, arba sako prasminio ryðio neturinèius þodþius;

PAGRINDINIAI PACIENTØ PO GALVOS SMEGENØ INSULTØ PUSIAUSVYROS ÁVERTINIMO

IR JOS LAVINIMO ASPEKTAIA.JUOCEVIÈIUS, I.E.JAMONTAITË, D.JANONIENË, R.DADELIENË, A.CIRTAUTAS

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligø, reabilitacijos ir onkologijos klinika,Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Fizinës medicinos ir reabilitacijos centras


- mitybos, rijimo sutrikimai;- ðlapinimosi ir tuðtinimosi sutrikimai: ðlapimo

nelaikymas, viduriø uþkietëjimas (17, 18).Vienas ið daþnai po galvos smegenø insulto pasitai-

kanèiø sutrikimø – pusiausvyros sutrikimas. Pacientas nesugeba iðlaikyti stabilios arba reikiamos kûno padë-ties atlikdamas ávairius judesius tam tikromis kûno da-limis ar iðorës jëgø veikiamas (4, 13). Sutrikusi pusiau-svyra labai apriboja pacientø mobilumo galimybes. To-kie bûtini funkciniai judesiai kaip atsisëdimas lovoje, persikëlimas á veþimëlá, ëjimas tampa nesaugûs bei rei-kalauja daugiau pastangø. Be to, pusiausvyros sutriki-mai apsunkina ðiø pacientø savarankiðkà apsitarnavimà – rengimàsi, valgymà, asmens higienà (3, 9).

Pusiausvyra priklauso nuo daugybës faktoriø. Gera pusiausvyra bûna, kai koordinuotai tarpusavyje sàvei-kauja vairios organizmo sistemos ir organai. Pusiausvy-rà iðlaikant dalyvauja: proprioreceptoriai, periferinë nervø sistema, smegenëlës, vestibulinis aparatas, regë-jimo organai, raumenys, ypaè posturaliniai ir kojø, or-tostatinës reakcijos, labai svarbus paciento suvokimas ir motyvacija (4).

Sutrikusios pusiausvyros atstatymas ir jos lavinimas – sudëtingas ir ilgas procesas, jis reikalauja aktyvaus paciento dalyvavimo jame. Pasaulyje atliekama dau-gybë tyrimø, kuriami ávairûs metodai siekiant efekty-viai lavinti pusiausvyrà, atstatyti sutrikusias funkcijas bei sutrumpinti pacientams po galvos smegenø insul-to reabilitacijos periodà (13, 16). Pusiausvyros ir kitos neurologinës simptomatikos regresavimas priklauso nuo dviejø tarpusavyje susijusiø procesø: morfologið-kai iðlikusiø, bet laikinai dezorientuotø neuronø, esan-èiø apie paþeidimo zonà, atsistatymo ir neuroplastið-kumo. Ryðkiausias atsistatymas vyksta per pirmus 3-6 mënesius, taèiau pakankamai daþnai ðis procesas vyks-ta ir vëliau (4).

Pusiausvyros lavinimas pacientams po galvos sme-genø kraujotakos sutrikimø skirtingø autoriø duomeni-mis, pradedamas, kai stabilizuojasi neurologinë bûklë: vieni rekomenduoja pacientà sodinti lovoje ið karto, kai tik bûklë stabilizuojasi (1-2 parà po smegenø infarkto, po hemoragijos – 3-5). Pirmà kartà 45 laipsniø kampu, jei nëra ortostatiniø reakcijø, sodinimo kampas didina-mas iki 90 laipsniø. Pirmà kartà sëdi iki 5 minuèiø, jei sëdima padëtis toleruojama, sëdëjimo laikas ilginamas. Sodinama 5 kartus per dienà ir daþniau. Kai gerai tole-ruojama sëdima padëtis lovoje, pacientas pradedamas sodinti nuleistomis kojomis. Jis valgo, prausiasi sëdimo-je padëtyje. Pacientas statomas, kai tik pradeda gerai toleruoti sëdimà padëtá (17). Kiti autoriai rekomenduo-

ja sodinti pacientus po smegenø infarkto 8-10 dienà, o po hemoragijos – nuo 3-4 savaitës (4).

Literatûros ðaltiniuose apraðomi keli kineziterapijos metodai, plaèiai taikomi pacientams po galvos smege-nø kraujotakos sutrikimø. Scrutton T. (1984), Bower R. (1993), Ashburn A. (1995) ðiuos metodus suskirstë á 3 grupes pagal tai, kuo jie yra grindþiami: 1. Neurofiziolo-ginius – Knott M. ir Voss D. (1968), Bobath B. (1969), Johnstone M. (1987 a, b), Rood S. (1969), Brumnstrom (1961, 1970), Davies P. (1985) – toliau vystë Bobath meto-dà. 2. Judesiø mokymo – Cotton G. ir Kinsman L. (1983), Carr R. ir Shephard J. 1987), Shrunway-Cook A. ir Wool-lacott M. (1995). 3. Eklektiðkus (11). Kalbëdami apie pu-siausvyrà, dauguma autoriø mini Bobath metodà (5, 8). Ðio metodo esminiai bruoþai yra ðie: spastiðkumo ma-þinimas, automatiniø vertimosi ir pusiausvyros reakcijø skatinimas, kaklo toniniø refleksø slopinimas (8). Bobath metode judesiø sutrikimai sergant galvos smegenø insul-tu aiðkinami remiantis neurofiziologija, jie siejami su lai-kysena, refleksais ir normaliø judesiø vystymosi seka (5). Metodo tikslas – gerinti pakenktos pusës judesiø kokybæ taip, kad abi kûno pusës dirbtø kartu harmoningai, kiek tai tik ámanoma. Tiesioginio kûno palaikymo specialiuose taðkuose tikslas yra aferentinës impulsacijos valdymas ir normaliø posturaliniø reakcijø skatinimas. Metodo esmë yra neteisingø judesiø modeliø pakeitimas, t.y. pirma slo-pinami neteisingi judesiai, po to mokomasi teisingø, nes per didelës pastangos gali padidinti raumenø tonusà (11). Pagal ðá metodà visø judesiø pagrindas yra liemuo. Norint normalizuoti raumenø tonusà galûnëse, pirmiausia reikia já normalizuoti liemenyje (5). Liemuo atlieka pagrindinæ visø kûno distaliniø daliø judesiø kontrolæ. Todël ir pusiau-svyra glaudþiai siejasi su liemens judesiais. Pacientas tik tada galës iðlaikyti pusiausvyrà, kai jis iðmoks kontroliuo-ti savo liemens judesius, t.y. atlikti liemens lenkimo bei sukimo judesius. Pusiausvyros kontrolei svarbu, kad jude-syje aktyviai dalyvautø tiek liemens lenkëjai, tiek tiesëjai. Norint iðlaikyti pusiausvyrà stovint, á judesá bûtina átraukti þymiai daugiau liemens bei galûniø judesiø.

Norint lavinti pusiausvyrà, pirmiausia reikia jà ávertin-ti. Geiger R., Allen J., Le Postellec. M. ir kiti autoriai tai-ko ðiuos testus: Berg’o funkcinæ pusiausvyros vertinimo skalæ, pusiausvyros laikymo vertinimà pagal Tinetti skalæ, Rombergo testà, Stok ir Eik testà, liemens kontrolës testà, Fugle- Mayer ir kitus (10, 12). Nemaþai autoriø naudoja nestandartizuotus testus, kuriuos galima parinkti priklau-somai nuo paciento funkciniø galimybiø ir kuriuos tyrimo metu galima keisti (pradinæ padëtá, sudëtingumà).

Iðanalizavus literatûros ðaltinius, kurie nagrinëja pa-cientø po galvos smegenø insulto pusiausvyros sutriki-


mus bei jos lavinimo principus, matyti, kad ðiam tikslui daþniausiai taikomos kineziterapijos priemonës (10, 15). Ið tokiø priemoniø svarbiausios bûtø fiziniai pratimai, at-liekami ávairiose padëtyse: sëdint, stovint, einant. Taip pat mokslinëse publikacijose árodytas kineziterapijos efektyvumas vandenyje (11). Taèiau be fiziniø pratimø taikomos ir kitos priemonës. Tai ávairios platformos, ku-riø dëka galima nustatyti, ar vienodas apkrovimas tenka abiem kojoms pacientui sëdint ir stovint. Tuo pat metu gaunamas vaizdas kompiuterio ekrane, kuris leidþia kon-troliuoti paciento pusiausvyrà jam labiau pasvyrant á vie-nà ar kità pusæ. Keièiant platformos pasvirimo kampà, galima pusiausvyrà ir lavinti (10, 13). Aruin A., Hanke T. atliko tyrimà, kurio metu pacientams po galvos sme-genø insulto lavinant pusiausvyrà 6 savaites ant sveiko-sios kojos bato pado buvo uþdëtas 10 mm pastorinimas. Ðiuo atveju pagerëjo ne tik pusiausvyra, bet ir ëjimo grei-tis, þingsnio ilgis.

Moksliniuose straipsniuose daugiausia apraðomi ty-rimai, kuriø metu tiriami pacientai praëjus pusei ir dau-giau metø po insulto, kai jie jau gali savarankiðkai ar su minimalia pagalba atsistoti bei padaryti kelis þingsnius (1, 15). Taèiau apie pacientø, patyrusiø insultà, pusiau-svyrà ir jos lavinimà ûminiame ir poûminiame perioduo-se po insulto duomenø neradome.

Kaip matyti ið pateiktos medþiagos, pusiausvyros su-trikimas ir jos lavinimas labai aktualûs klausimai ðiuo-laikinëje kineziterapijos teorijoje ir praktikoje. Taèiau pasigendama efektyviø metodø ar rekomendacijø ðio-je srityje.

Ðiuo metu VUL SK Fizinës medicinos ir reabilitacijos centre ádiegtas tikslus ir jautrus metodas pusiausvyrai tirti ir lavinti panaudojant Vokietijoje pagamintà prietai-sà “MTD balance”. Tai kompiuterizuotas prietaisas, ku-riuo galima iðmatuoti paciento pusiausvyrà tiek sëdint, tiek stovint, o pacientas gráþtamojo ryðio principu gali kontroliuoti ir vienodai paskirstyti abiem kojoms ten-kantá svorá.

IÐVADOS1. Galvos smegenø insulto pasekmës daþnai sàlygoja

serganèiøjø invalidumà ir sutrikdo biosocialines funkci-jas, o pusiausvyros sutrikimas – vienas ið galimø insulto padariniø, kurio ávertinimas ir lavinimas labai svarbus reabilitacijoje.

2. Vienas efektyviausiø kineziterapijos metodø pusiau-svyrai sëdint bei stovint atstatyti yra Bobath metodika.

3. Pusiausvyros lavinimas po galvos smegenø insulto teigiamai veikia pacientø eisenos kokybæ.

4. Siekiant padidinti reabilitacijos ir pusiausvyros at-

statymo efektyvumà tikslinga panaudoti metodikas, lavi-nanèias pusiausvyrà gráþtamojo ryðio principu.

Literatûra1. Arien A.S., Hanke T., Gouri CH., Harvey R. Compelled weigh-

tbearing in persons with hemiparesis following stroke; the effect of a lift insert and goal-directed balance exercises. Journal of rehabilitation research and development. Vol.37, No.1, 2000.

2. Asplund K et al. Cost and gains in stroke prevention: European perspective. Cerebrovasc. Dis. 1993; 3 (suppl 1), 34-42.

3. Aviþonienë I. Nervø ligos. Vilnius, 1998, 151-152.4. Belova A. N. Neiroreabilitacija. Maskva, 2000, 230-280.5. Bobath B. Adult hemiplegia: evaluation and treatment. Butter-

worth-Heinemann, Oxford, 3rd edn. 1990.6. Carr J.H., Shepherd R.B. Motor relearning programme for stroke.

Butterworth-Heinemann, Oxford, 1998.7. Dadelienë R., Juocevièius A. Kineziologijos pagrindai. Vilnius,

2001. P.110-111.8. Davies J. Neurodevelopemental treatment of adult hemiplegia:

the Bobath approach. London, Mosby, 1996. P.435-450. 9. Davies P.M. Steps to follow. Springer-Verlag, 1990.10. Geiger R.A., Jeffery B.A., O’Keefe J. Balance and mobility follo-

wing stroke: effects of physical therapy intervention with and without biofeedback/forceplate training. Physical therapy. No. 4, 2001.

11. Krutulytë G. Veiksniø, átakojanèiø serganèiøjø galvos smegenø insultu mobilumà, nustatymas poûmiu reabilitacijos periodu. Daktaro disertacija. Kaunas, 2000.

12. Le Postollec M. Balance through buoyancy, 1990.13. Neurologijos seminarai. 1999, 3(7), 2.14. Nichols D.S. Balance retraining after stroke using platform

biofeedback Physical Therapy. No.77, 1997.15. Radþiuvienë R., Þemaitytë D., Raðkauskienë N., Varoneckas

G. Galvos smegenø insultas: mirðtamumo ir negalios dinamika, ilga-laikio stebëjimo duomenimis, reabilitacijos átaka. Sveikatos mokslai. Vilnius, 2002. Nr.1. 53-57.

16. Teixeira da Cunha Filho I., Lim P.A., Qureshy H. Acompari-son of regular rehabilitation and regular rehabilitation with supported treadmill ambulation training for acute stroke patient. Journal of reha-bilitation research and development. No. 2, 2001.

17. Vaitkus A. Praeinanèiø galvos smegenø sutrikimø gydymas. Gydymo menas. 2002, Nr.4. 58-64.

18. Valionskis A. Galvos smegenø kraujotakos sutrikimø aktualijos. Sveikas þmogus. Vilnius. 2002, Nr.1. 53-57.

THE MAIN ASPECTS OF BALANCE EVALUATION AND TRAIN-ING FOR HEAD STROKE PATIENTS

A.Juocevièius, I.E.Jamontaitë, D.Janonienë, R.Dadelienë, A.Cir-tautas

SummaryKey words: stroke, rehabilitation, physiotherapy, balanceThe head stroke is the one main cause of disability, independency

and social habits. The balance disorder is often problem after head stroke.

The literature writes about few methods widely applied in physiot-herapy trainees for head stroke patients.

To improve balance, the platforms, which allow to control the balance by patient, are very perspective.

Gauta 2004-02-25


Raktaþodþiai: reabilitacija, sveikatos gràþinamasis gydy-mas, reabilitacijos etapai.

SantraukaAtlikta pirmojo reabilitacijos etapo, taikyto pacien-tams, gydytiems VðÁ VUL SK stacionaro skyriuose 2003 metais bei siuntimo antrajam etapui analizë, ávertinti ðiø rodikliø pokyèiai per metus. Buvo analizuojami pirmuoju reabilitacijos etapu aptar-nautø pacientø, siøstø antrajam etapui pacientø skaièiai, ðiø rodikliø priklausomybë nuo ligoninës stacionaro skyriuose gydytø pacientø skaièiaus, taip pat atskirø ligø profiliø rodikliø pokyèiai ðiuo laikotarpiu. Nustatyta, kad daugiausia pacientø, gydytø VðÁ VUL SK stacionare 2003 metais ir ga-vusiø pirmojo reabilitacijos etapo paslaugas, buvo serganèiø kraujotakos sistemos (49%) ir nervø sistemos ligomis (18%). Aptarnautø pacientø kiekis per metus nuolat kito ir tiesiogiai priklau-së nuo skyriuose tuo metu gydomø pacientø skaièiaus. Santykinai daugiausia (lyginant su skyriuose tuo metu tam tikro profilio gydytø pacientø skaièiumi) pirmojo reabilitacijos etapo paslaugø gavo nervø (61%), judamojo-atramos aparato (50%), endokrininëmis (50%) bei kraujo-takos (40%) sistemø ligomis sergantys pacientai. Siunèiamø antrajam etapui pacientø skaièius tiesiogiai priklauso nuo to, kiek pacientø gavo pirmojo reabilitacijos etapo paslaugas ir viduti-niðkai sudaro 60% pirmajame etape aptarnautø pacientø. 2003 metais didþiausia dalis pacientø antrajam etapui buvo siunèiama reabilitacijai – 73% atvejø, sveikatos gràþinamajam gydymui tik 27%.

ÁVADASSiekiant greitesnio pasveikimo, darbingumo gràþi-

nimo, maksimalaus funkcijø atstatymo arba kompensa-

vimo VðÁ Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø kli-nikose (VðÁ VUL SK), pacientams nuo pirmøjø gydymo stacionare dienø taikomas pirmasis reabilitacijos etapas. Ðio etapo priemones, vadovaujantis teisiniø aktø reikala-vimais (3, 4), skiria fizinës medicinos ir reabilitacijos gy-dytojas. Já sudaro kompleksas reabilitacijos priemoniø: kineziterapija, ergoterapija, psichoterapija, fizioterapi-ja, pacientø mokymas ir kt. Jei po pirmojo reabilitacijos etapo iðlieka biosocialiniø funkcijø sutrikimø, pacientas siunèiamas antrajam etapui – stacionarinei reabilitacijai ar sveikatos gràþinamajam gydymui, arba treèiajam eta-pui – ambulatorinei reabilitacijai.

Ne visiems ligoninëje gydomiems pacientams skiria-mas pirmasis reabilitacijos etapas. Dalies pacientø funkci-në bûklë nereikalauja reabilitacijos priemoniø taikymo, kitiems pacientams yra kontraindikacijos skirti reabilita-cijos priemones. Antrajam etapui taipogi siunèiami ne visi pacientai, kuriems buvo taikytas pirmasis reabilita-cijos etapas – vieniems pacientams dël ligos prarastos funkcijos visiðkai atsistato, kiti negali vykti antrajam eta-pui ar lankytis ambulatorinëje reabilitacijoje dël asme-niniø prieþasèiø.

Darbo tikslas – atlikti pirmojo reabilitacijos etapo, tai-kyto pacientams, gydytiems VðÁ VUL SK stacionaro sky-riuose 2003 metais, bei siuntimo antrajam etapui anali-zæ, ávertinti ðiø rodikliø pokyèius per metus.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAIBuvo atlikta VðÁ VUL SK Fizinës medicinos ir reabilita-

cijos centro ambulatorinës reabilitacijos skyriaus darbuo-tojø ataskaitø bei Informacijos skyriaus pateiktø duome-nø analizë. Buvo nagrinëti 2003 metais fizinës medicinos ir reabilitacijos gydytojø ataskaitø duomenys, aptarnautø pacientø skaièiai, siunèiamø antrajam etapui pacientø skaièiai, ðiø rodikliø priklausomybë nuo ligoninës stacio-naro skyriuose gydytø pacientø skaièiaus, taip pat atskirø ligø profiliø rodikliø pokyèiai ðiuo laikotarpiu.

PIRMOJO REABILITACIJOS ETAPO BEI SIUNTIMO ANTRAJAM ETAPUI PASLAUGØ VILNIAUS UNIVERSITETO

LIGONINËS SANTARIÐKIØ KLINIKOSE 2003 METAIS ANALIZËA.JUOCEVIÈIUS, I.SLIVOVSKAJA

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligø, reabilitacijos ir onkologijos klinika


REZULTATAI IR JØ APTARIMASPacientø, gydytø VðÁ VUL SK stacionaro skyriuose

2003 metais ir gavusiø pirmojo reabilitacijos etapo pa-slaugas, paskirstymas pagal ligø profilius pavaizduotas 1 pav. Daugiausia buvo pacientø, serganèiø kraujota-kos sistemos (49%) ir nervø sistemos ligomis (18%). Ap-tarnautø pacientø kiekis per metus nuolat kito. 2 pav. grafiðkai pavaizduoti aptarnautø pacientø pokyèiai per metus pagal profilius. Aptarnautø pacientø kiekis tiesio-giai priklauso nuo skyriuose tuo metu gydomø pacien-tø skaièiaus – 3 pav. (pagal susirgimø profilius) ir 4 pav.

(pokyèiai per metus). Kadangi ávairiø profiliø ligomis serganèiø pacientø, gydytø ligoninëje, skaièius buvo skirtingas, atliktas santykinis skaièiavimas, kiek procen-tø pacientø, gydytø ligoninëje, gavo pirmojo reabilitaci-jos etapo paslaugas pagal profilius – 1 lent. Santykinai daugiausia pirmojo reabilitacijos etapo paslaugas gavo nervø (61%), judamojo-atramos aparato (50%), endok-rininëmis (50%) bei kraujotakos (40%) sistemø ligomis sergantys pacientai.

5 pav. ir 6 pav. pavaizduota, kiek pacientø, kuriems buvo taikytas pirmasis reabilitacijos etapas, buvo pasiøs-ta antrajam etapui (pagal ligø profilius bei pokyèiai per metus). Kaip matome ið paveikslø, siunèiamø antrajam etapui pacientø skaièius tiesiogiai priklauso nuo to, kiek pacientø gavo pirmojo reabilitacijos etapo paslaugas ir vidutiniðkai sudaro 60% pirmuoju etapu aptarnautø pa-cientø. Taip pat apskaièiuotas santykinis rodiklis, kiek procentø pacientø, gavusiø pirmojo reabilitacijos etapo

1 pav. Pacientø, kuriems buvo taikytas pirmasis reabilitacijos etapas VðÁ VUL SK 2003 m., paskirstymas pagal profilius.

2 pav. Pacientø, kuriems buvo taikytas pirmasis reabilitacijos etapas 2003 m., skaièius (pagal profilius, mënesiais).

3 pav. Gydytø ligoninës skyriuose ir gavusiø pirmojo reabilita-cijos etapo paslaugas pacientø skaièius pagal profilius.

4 pav. Pacientø, gydytø VðÁ VUL SK ir gavusiø pirmojo rea-bilitacijos etapo paslaugas 2003 m., skaièiaus pokyèiai pagal mënesius.


paslaugas, buvo siunèiami antrajam etapui (2 lentelë). 2003 metais didþiausia dalis pacientø antrajam eta-

pui buvo siunèiama reabilitacijai – 73% atvejø, sveikatos gràþinamajam gydymui (SGG) tik 27%. Siuntimo reabili-tacijai ir SGG pagal ligø profilius palyginimas grafiðkai pavaizduotas 7 paveiksle.

Kadangi Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikose pirmojo reabilitacijos etapo paslaugas gauna bei antrajam etapui siunèiami daugiausia kraujotakos bei nervø sistemø ligomis sergantys pacientai, atlikta ðiø pro-filiø pacientams taikyto pirmojo reabilitacijos etapo bei siuntimo antrajam analizë pagal 2003 metø mënesius – 8 pav. ir 9 pav. Pacientø, kurie buvo gydyti dël nervø sistemos ligø ir kuriems buvo taikomas pirmasis reabili-tacijos etapas ir siuntimas antrajam etapui, kiekis tiesio-giai priklauso nuo gydytø ligoninëje pacientø skaièiaus, siunèiamø SGG pacientø kiekis per metus svyravo neþy-miai. Kraujotakos sistemos ligomis serganèiø pacientø, kuriems buvo taikomas pirmasis reabilitacijos etapas ir kurie buvo siunèiami antrajam etapui kiekis taip pat tie-siogiai priklauso nuo gydytø ligoninëje pacientø kiekio, iðskyrus 2003 m. gruodþio mën., kai padidëjus gydomø pacientø specializuotuose skyriuose á reabilitacijà buvo pasiøsta maþiau pacientø. Tai galima paaiðkinti sumaþë-jusiu teritoriniø ligoniø kasø rekomenduojamu siøsti me-dicininei reabilitacijai skaièiumi IV ketvirèiui.

Antrajam reabilitacijos etapui pacientai buvo siunèia-mi á ávairias reabilitacijos ástaigas, tarp jø ir á VðÁ VUL SK stacionarinës reabilitacijos skyrius. Á VðÁ VUL SK kardio-loginës reabilitacijos skyriø nuvyko 17% visø siunèiamø antrajam etapui kraujotakos sistemos ligomis serganèiø pacientø, o á I bei II stacionarinës reabilitacijos skyrius – 15% visø siunèiamø antrajam etapui nervø sistemos ligomis serganèiø pacientø.

IÐVADOS1. Daugiausia pacientø, gydytø VðÁ VUL SK stacio-

nariniuose skyriuose 2003 metais ir gavusiø pirmojo reabi-litacijos etapo paslaugas, buvo serganèiø kraujotakos sis-temos ligomis (49%) ir nervø sistemos ligomis (18%).

2. Aptarnautø pacientø kiekis per metus nuolat ki-to ir tiesiogiai priklausë nuo skyriuose tuo metu gydomø pacientø skaièiaus.

3. Santykinai daugiausia (lyginant su skyriuose tuo metu tam tikro profilio gydytø pacientø skaièiumi) pirmo-jo reabilitacijos etapo paslaugas gavo nervø (61%), juda-mojo-atramos aparato (50%), endokrininëmis (50%) bei kraujotakos (40%) sistemø ligomis sergantys pacientai.

4. Siunèiamø antrajam etapui pacientø skaièius tiesiogiai priklauso nuo to, kiek pacientø gavo pirmojo

1 lentelë. Kiek procentø ligoninëje gydytø pacientø gavo I eta-po paslaugas ir buvo siunèiami II etapui.

5 pav. Pacientø, kuriems buvo taikytas pirmasis reabilitaci-jos etapas ir kurie buvo siunèiami antrajam etapui, skaièius pagal profilius.

6 pav. Pacientø, kuriems buvo taikytas pirmasis reabilitacijos etapas ir kurie buvo siunèiami antrajam reabilitacijos etapui, skaièius pagal mënesius.

reabilitacijos etapo paslaugas ir vidutiniðkai sudaro 60% pirmajame etape aptarnautø pacientø.

5. 2003 metais didþiausia dalis pacientø antrajam etapui buvo siunèiama reabilitacijai – 73% atvejø, svei-katos gràþinamajam gydymui tik 27%.

Literatûra


9 pav. Nervø sistemos ligos.

Literatûra 1. Juocevièius A. Reabilitacijos sistemos vystymosi Lietuvoje

problemos. Sveikatos mokslai, 2000, 2(12), 74-76.2. Juocevièius A. Medicininës reabilitacijos sistemos vystyma-

sis 1991-2001 metais. Sveikatos mokslai, 2003, 1(24), 2-7.

3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. ásakymas Nr. 444 “Dël medicininës reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo” (Þin., 2003 Nr. 78-3577).

4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 25 d. ásakymas Nr. 92 „Dël reabilitacijos, sveikatos gràþinamo-jo ir antirecidyvinio gydymo organizavimo“ (Þin., 1999, Nr. 22-626)

THE EVALUATION OF THE FIRST STAGE OF REHABILITATION AND OF THE SEND TO THE SECOND STAGE OF REHABILITATION FOR IN-PATIENTS FROM VILNIUS UNIVERSITY HOSPITAL SANTA-RIÐKIØ CLINICS DURING 2003

A.Juocevièius, I.Slivovskaja SummaryKey words: rehabilitation, health-restoring treatment, stage of

rehabilitation.The purpose of study was evaluation of the first stage of rehabilita-

tion for in-patients from Vilnius University hospital Santariðkiø clinics and evaluation of the send to the second stage of rehabilitation also a change of those rates was analysed. Were evaluated the numbers of in-patients who have had the first stage of rehabilitation, were sent to the second stage of rehabilitation, the dependence of those rates from number in-patients in Vilnius University hospital Santariðkiø clinics also a change of those rates in different sections of diseases. The most part of patients who have had the first stage of rehabilitation had car-diovascular (49%) and nervous system (18%) diseases. The number of patients who have had the first stage of rehabilitation was changed during 2003 year and was depended from number in-patients in Vil-nius University hospital Santariðkiø clinics. The number of patients who were sent to the second stage of rehabilitation depends from the number of patients who have had the first stage of rehabilitation (60%). Most part of patients was sent for rehabilitation (73%) and only 27% for health-restoring treatment.

Gauta 2004-02-06

2 lentelë. Kiek procentø pacientø, gavusiø I etapo paslaugas, buvo siunèiama II etapui.

8 pav. Kraujotakos sistemos ligos.

7 pav. Pacientø, siunèiamø reabilitacijai ir sveikatos gràþina-majam gydymui, skaièius (pagal profilius).


Raktaþodþiai: psichoemocinë bûklë, psichoemocinës bûklës ávertinimas, psichologinio tyrimo metodai, psicho-emocinës bûklës koregavimo priemonës reabilitacijoje, relaksacijos metodai.

SantraukaVilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Fizinës medicinos ir reabilitacijos centre per me-tus psichologinë pagalba suteikiama apie 1750 pacientø. 15 proc. jø yra patyræ stuburo traumas ir gydosi reabilitacijos stacionare, 85 proc. – kitø ligoninës skyriø (kardiologijos, reumatologijos, neurologijos, terapijos ir kt.) bei ambulatoriðkai besigydantys pacientai. Centre dirbantys psicholo-gai psichologiniø tyrimø (nestruktûrinis interviu, pokalbiai su pacientais, testai, elgesio stebëjimas) pagalba ávertina jø psichoemocinæ bûklæ ir paren-ka psichologinës pagalbos programà – individu-alias konsultacijas, grupinius relaksacijos uþsië-mimus ir kt. Per mënesá vidutiniðkai pravedama 80 relaksacijos seansø, kuriuose dalyvauja 3-9 pacientai, ávyksta apie 200 individualiø konsul-tacijø. Ilgalaikë darbo reabilitacijoje patirtis bei pacientø emocinës bûklës tyrimai baigus reabilita-cijos kursà parodo, jog psichologinë pagalba yra reikðminga bei veiksminga reabilitacinio gydymo grandis, padedanti sëkmingiau adaptuotis gyveni-me po sunkios ligos, pagerinti emocinæ savijautà bei pasiekti geresniø fiziniø rodikliø. Ðitame straipsnyje trumpai apraðysime psichologo darbo reabilitacijoje tikslà, metodus, daþniausius pacientø emocinius nusiskundimus, pateiksime ávairiø skyriø pacientø lankomumo daþnumà bei relaksacijos metodø efektyvumà. Taipogi prista-tysime pacientø, patyrusiø stuburo paþeidimus, depresijos bei nerimo rodikliø skirtumus atvykus á reabilitacijà, iðvykstant ið jos ir atvykus pakarto-tinai po 6-12 mën.

ÁVADASBe kitø reabilitacijos priemoniø, Vilniaus universite-

to ligoninës Santariðkiø klinikø Fizinës medicinos ir re-abilitacijos centre ligoniams teikiama ir psichologinë

pagalba. Centre konsultuojami bei psichoterapijos prie-monëmis gydomi þmonës, sergantys somatinëmis ligo-mis, bet turintys ir ávairiø emociniø bei adaptacijos po ligos sunkumø – nerimà, nuotaikø sutrikimus, nemigà, depresijà, átampà ir pan.

Psichologo darbo reabilitacijoje tikslas – pacientø psi-choemocinës bûklës ávertinimas ir jos koregavimas.

Psichologai ávertina pacientø: • Nerimo lygá, pasireiðkiantá ávairiais fiziniais,

emociniais bei kognityviniais simptomais (irzlumu, ne-gebëjimu susikoncentruoti, perdëtu susirûpinimu, pani-ka ir kt.).

• Depresijos lygá (kritusi nuotaika, verksmingu-mas, neigiamas savæs, aplinkos, ateities vertinimas, mie-go bei apetito sutrikimai).

• Elgesio sutrikimai (neatitinkantis situacijos, ne-adekvatus elgesys).

• Nuotaikos sutrikimai (emocinis labilumas, nuo-taikø svyravimai).

• Psichinis aktyvumas, kuris gali bûti perdëtai di-delis ar maþas.

• Savo bûklës vertinimas, t.y. kritiðkas, adekvatus savo savijautos sergant ar po ligos vertinimas.

Taipogi ávertinami faktoriai, turintys átakos psichoe-mocinei bûklei: gydymosi motyvacija, kritiðkumas ligos atþvilgiu, gynybos mechanizmai ir kt.

Vertinant paciento esamà psichoemocinæ bûklæ, taiko-mi ávairûs psichologinio tyrimo metodai. Daþniausiai:

1. Nestruktûrinis interviu, pokalbis su pacientu.2. Testai (Zung Depresijos skalë, Zigmond Nerimo

ir depresijos skalë).3. Psichodiagnostinis tyrimas (kognityvinës sferos,

emocinës, asmenybës).4. Paciento elgesio stebëjimas, pokalbiai su arti-

maisiais.Ávertinus paciento psichoemocinæ savijautà bei jo

motyvacijà psichologinei pagalbai, parenkami atitinka-mi pagalbos bûdai. Atsiþvelgiant á santykinai trumpà gy-dymosi reabilitacijoje laikà, psichoterapijos priemonës daugeliu atvejø taikomos simptomatiðkai (pvz., nerimo bei átampos maþinimui), nesiekiant struktûriniø pacien-to asmenybës pokyèiø, kurie leistø paðalinti paèias sutri-kimø prieþastis. Jei ligoniui reikalinga ilgalaikë terapija,

PSICHOLOGO VAIDMUO REABILITACIJOJEM.KURILIONOK, I.JASIULIONIENË

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Fizinës medicinos ir reabilitacijos centras


jis siunèiamas á kitas sveikatos prieþiûros ástaigas, pvz., psichikos sveikatos centrus.

Psichoemocinës bûklës koregavimo priemonës reabi-litacijoje:

1. Individualus konsultavimas.2. Relaksacija ir savireguliacijos pratimø mokymas

(autogeninë treniruotë, progresyvi raumenø relaksacija, fi-tomuzikos terapija).

Per metus pas psichologus apsilanko apie 1750 pacien-tø. 1500 jø – tai ambulatorinës reabilitacijos ir kitø ligoninës skyriø pacientai, vykdantys reabilitacinio gydymo programà (5 proc. ið nervø ligø skyriaus, apie 40 proc. ið kardiologijos, apie 18 proc. ið reumatologijos, apie 20 proc. ateina ambu-latoriðkai, kiti – ið nefrologijos, pulmonologijos, hematolo-gijos, endokrinologijos ir kt.).

250 pacientø – tai fizinës medicinos ir reabilitacijos cen-tro stacionaro pacientai, patyræ nugaros smegenø traumas, galvos smegenø infarktus arba traumas.

Psichologinë pagalba ambulatorinës reabilitacijos ir kitø skyriø pacientams

Somatinëmis ligomis sergantys þmonës daþnai patiria nerimà, átampà, nuotaikos pakitimus, depresijà, neretai jie yra emociðkai labilûs, perdëtai jautrûs, skundþiasi mie-go sutrikimais, galvos skausmais, nuolatiniu nuovargiu, daþnas jø pergyvena dël ligos ir sveikatos bûklës ateityje, juos vargina ákyrios mintys, baimë.

Individualiø konsultacijø metu (2-5 konsultacijos) sie-kiama pirmiausia iðklausyti, emociðkai palaikyti ligonius, vystyti bei skatinti jø adaptacijos po ligos gebëjimus, tai-pogi informuoti juos apie prieinamà psichologinæ pagal-bà psichikos sveikatos centruose, jeigu tai bûtina.

Didesnë dalis pacientø lanko relaksacijos seansus (5-10 seansø). Jø metu mokoma autogeninës treniruo-tës pratimø, progresyvios raumenø relaksacijos, taipogi taikoma muzikos terapija bei vaizduotës pratimai. Toks savireguliacijos pratimø mokymas skirtas esamiems simp-tomams maþinti ir áveikti. Relaksacijos metodai efekty-vûs miokardo infarkto, bronchinës astmos, opaligës, ste-nokardijos ir ypaè hipertoninës ligos profilaktikai; nau-dingi þmonëms, jauèiantiems nerimà, ávairias baimes, turintiems aukðtà kraujo spaudimà, besiskundþiantiems galvos, kaklo, nugaros skausmais, virðkinimo sutrikimais, raumenø spazmais, jauèiantiems nuolatiná nuovargá, tu-rintiems miego sutrikimø.

Relaksacija padeda:• Atstatyti prarastà pusiausvyrà.• Nusiraminti emociðkai átemptose situacijose ir

po jø.• Per trumpà laikà pilnavertiðkai pailsëti.• Susilpninti skausmo pojûtá.

• Sumaþinti ar áveikti miego sutrikimus.Tyrimø rezultatai parodo relaksacijos metodø efek-

tyvumà maþinant lëtinius skausmus, kuriuos jauèia reu-matoidiniu artritu sergantys þmonës. Fizinës medicinos ir reabilitacijos centre buvo tirti ir lyginami 76 reumatoi-diniu artritu serganèiø þmoniø depresijos bei nerimo ro-dikliai atvykus á reabilitacijà bei baigiant reabilitacinio gydymo kursà. Gydymosi metu ðie pacientai lankë relak-sacijos seansus. Tyrimø rezultatai parodë, kad jø nerimo bei depresijos rodikliai þenkliai sumaþëjo, bendra savi-jauta pagerëjo (A.Juocevièius ir kt., 2003).

Taipogi relaksacijos technikø naudojimas bei gebëji-mas atsipalaiduoti uþkerta kelià pasikartoti miokardo in-farktui. M.Friedman ir kt. (1984) parodë, kad þmonëms, patyrusiems miokardo infarktà ir po to ne tik besilaikan-tiems áprastø kardiologø patarimø (dël mankðtos, dietos), bet ir mokantiems atsipalaiduoti, tikimybë per trejus me-tus pasikartoti ðirdies priepuoliui sumaþëja per pusæ.

Psichologinë pagalba pacientams, patyrusiems stu-buro traumas

Kita dalis mûsø pacientø – pacientai, patyræ stuburo traumas. Daþniausiai tai jauni þmonës. Þmogus, patyræs stuburo traumà, neiðvengiamai iðgyvena ir psichologinæ traumà. Po nugaros smegenø paþeidimø ilgam sutrinka asmens biosocialinës funkcijos: galimybë nepriklauso-mai egzistuoti ir garantuoti fiziologinius poreikius (val-gymas, asmens higiena ir kt.), judëti aplinkoje, gyventi áprastà gyvenimà tenkinant profesinius, kultûrinius ir ki-tus poreikius. Þmogus patenka á stresinæ situacijà, kuri susiklosto nelauktai, reikalauja ið þmogaus dideliø asme-nybës pokyèiø ir naujø bûdø prisitaikyti prie sunkumø, kai senieji bûdai pasirodo esà neveiksmingi. Tai ne tik fizinio, bet ir emocinio bei protinio streso situacija, rei-kalaujanti per trumpà laikà pakeisti perspektyvas. Þmo-gus, patekæs á tokià krizinæ situacijà, neástengia iðlikti ra-mus, jo emocinës reakcijos sustiprëja ir gali kelti grësmæ asmenybës vientisumui.

Reakcijos á stuburo traumas prilygsta reakcijoms á to-kias psichologines krizes kaip lëtinë liga, artimo þmogaus netekimas, skyrybos. Þmonëms, patyrusiems tokius iðgy-venimus, daþnai bûtina psichologinë pagalba.

Remiantis þymios psichologiniø kriziø ir traumø ty-rinëtojos E. Kubler-Ross modeliu, pacientai po stuburo traumos pirmiausia iðgyvena ðokà – emociná sustingimà, nejautrà, derealizacijà, neigimà. Tokia bûsena gali trukti nuo keliø valandø iki keliø savaièiø. Tik paskui pacien-tai pradeda emociðkai reaguoti, suvokti realybæ, bando integruoti trauminá patyrimà, atsiranda stiprûs jausmai, tarp kuriø vyrauja pyktis. Toks neigiamø jausmø iðgyve-nimas ir iðreiðkimas turi savo prasmæ – tokiu bûdu ban-


doma sumaþinti didelá traumos emociná krûvá. Kai neigi-mas ir pyktis tampa neproduktyvûs, pacientai pereina á derybø fazæ. Suþinojæ tikslià diagnozæ, gydymo progno-zæ, ypaè, kai ji nëra palanki, kai reikia ruoðtis gyvenimui veþimëlyje, pacientai pradeda ieðkoti kompromisiniø variantø: pasitelkia liaudies medicinà, siekia konsultaci-jø pas kitus gydytojus, ieðko kitø gydymo bûdø ir pan. Emociðkai vyrauja desperatiðkumas, aukðtas nerimo ly-gis, didelë psichinë átampa. Kai pacientai suvokia, kad niekaip negali kontroliuoti ar paveikti iðtikusios situaci-jos, kai mato, kad atsistatymo po traumos procesas yra ilgalaikis ir reikalauja daug pastangø, tiek fiziniø, tiek emociniø, kai pasiekimai vos apèiuopiami, ateina bevil-tiðkumo, rezignacijos, liûdesio momentas. Ðiame etape ypatingai svarbi artimøjø parama, nuoðirdus dëmesys pacientui, emocinis palaikymas, ramus iðklausymas ir jo jausmø priëmimas, kad ir kaip sunkûs ir sudëtingi jie bûtø. Tik po kurio laiko (literatûroje nurodomi 1-4 me-tai) ateina prisitaikymo, adaptacijos, reorientacijos po krizës fazë. Pasiekus ðià fazæ, pacientai vël gali gyventi, gráþta savosios vertës pajautimas, normalizuojasi tarpas-meniniai santykiai, sukuriamas socialinis gyvenimas. At-statoma emocinë pusiausvyra.

Pacientams, patyrusiems stuburo traumas, reabilitaci-jos metu sudaroma psichologinës pagalbos programa:

1. Individualios konsultacijos (16-20 konsultacijø) – jø metu vyksta emocinë iðkrova, taikoma palaikomo-ji terapija, skatinama psichologinë adaptacija po trau-mos.

2. Diskusijø grupës – jø metu skatinami pacientø savipagalbos ágûdþiai.

3. Relaksacijos seansai – emocinës átampos maþi-nimas, miego sutrikimø áveikimas.

4. Pokalbiai su artimaisiais – stengiamasi emocið-kai palaikyti artimuosius, suteikti jiems informacijos apie pacientø po stuburo traumø emocinius iðgyvenimus, pa-aiðkinti, kad jø stiprûs iðgyvenimai po tokios traumos yra natûralûs ir praeinantys.

Kadangi psichologinës adaptacijos po traumos lai-kas uþtrunka 1-4 metus, daugelis pacientø iðvykdami po reabilitacijos turi dar ávairaus pobûdþio emociniø sunkumø.

2003 m. fizinës medicinos ir reabilitacijos centre bu-vo tirti nerimo bei depresijos rodikliai 60-ties pacientø, patyrusiø stuburo traumas. 40 jø neseniai patyrë traumà ir gydësi I reabilitacijos etape (105-135 dienos), kiti 20 – atvyko pakartotinai á reabilitacijà (24 dienos) praëjus 6-12 mën. po pirminës reabilitacijos. Tarp jø 5 moterys bei 55 vyrai, jauniausiam pacientui 17 m., vyriausiam – 69 m.

Tyrimo tikslas – iðtirti bei palyginti pacientø depresi-jos ir nerimo rodiklius atvykus á reabilitacijà, iðvykstant ið jos bei atvykus pakartotinai reabilitaciniam gydymui (po traumos patyrimo praëjus 6-12 mën.).

TYRIMO METODIKATiriamøjø depresijos iðreikðtumo lygis buvo nustato-

mas pgl. Zung depresijos skalæ (angl. Zung Self-Rating Depression Scale), nerimo – pgl. A.S.Zigmond nerimo ir depresijos skalæ (angl. Hospital Anxiety and Depres-sion Scale, HADS, Zigmond A.S., Snaith R.P.). Ðiø skaliø pagalba galima atskleisti aukðtus, vidutinius arba þemus depresijos ir nerimo rodiklius.

Tyrimo duomenø analizei taikyti matematinës statis-tikos skaièiavimai. Suskaièiuoti gautø duomenø aritme-tiniai vidurkiai, jø paklaidos. Depresijos ir nerimo vidur-kiams palyginti atvykus á reabilitacijà ir iðvykstant ið jos taikytas Wilcoxon kriterijus (priklausomos imtys, rangi-niai duomenys). Lyginant depresijos ir nerimo vidurkius iðvykstant ið reabilitacijos ir atvykus pakartotinai taikytas Mann-Whitney kriterijus (nepriklausomos imtys, rangi-niai duomenys). Skaièiavimams atlikti buvo naudotas statistinis paketas SPSS.

TYRIMO REZULTATAI IR JØ APTARIMASAnalizuojant gautus rezultatus iðryðkëjo, kad depresi-

jos vidurkis atvykus á reabilitacijà (1,625) ir iðvykstant ið jos (1,825) yra aukðtesnis uþ þemà ir statistiðkai reikðmin-go skirtumo tarp jø nëra (reikðmingumo lygmuo 0,146). 1 lentelëje pateikti pacientø depresijos ir nerimo vidur-kiai (kai: 3 – aukðtas, 2 – vidutinis, 1 – þemas) atvykus á reabilitacijà, iðvykstant ið jos ir atvykus pakartotinai.

Nerimo patyrimo vidurkis atvykus á reabilitacijà yra lygus 1,825 (beveik vidutinis), iðvykstant – 2,1 (aukðtes-nis uþ vidutiná) ir tarp jø yra statistiðkai reikðmingas skir-tumas (reikðmingumo lygmuo 0,008) (þiûr. 2 lentelæ).

Lyginant pacientø depresijos ir nerimo vidurkius ið-vykstant ið reabilitacijos ir atvykus pakartotinai po 6-12 mënesiø gauti tokie rezultatai (þiûr. 3 lentelæ): tarp dep-resijos vidurkiø (iðvykstant 1,85; atvykus pakartotinai – 1,8) statistiðkai patikimø skirtumø negauta (reikðmin-gumo lygmuo 0,870), tuo tarpu patiriamo nerimo vidur-kiai skiriasi – iðvykstant nerimas yra aukðtesnis (2,1) ne-gu atvykus pakartotinai reabilitacijai (1,75) (reikðmingu-mo lygmuo 0,017).

Gauti rezultatai parodo, kad reikðmingai keièiasi pa-cientø nerimo lygis. Atvykus á reabilitacijà jis yra beveik vidutinis (1,825), iðvykstant reikðmingai padidëja (2,1), atvykus pakartotinai yra þemiausias (1,75). Atvykus á re-abilitacijà pacientai pergyvena dël juos iðtikusios trau-


mos, jiems bûdingos stiprios emocinës reakcijos, tarp ku-riø vyrauja nerimas – dël ligos prognoziø, reabilitacijos efektyvumo, ateities. Iðvykstant nerimà pacientams kelia numatomas aplinkos pakitimas – pripratus ir iðmokus gy-venti su veþimëliu reabilitacijoje, pacientai nerimauja, kaip jiems pavyks gyventi namuose; taipogi iðgyvena dël socialinës adaptacijos, tarpasmeniniø santykiø, fizinës gerovës. Visa tai sàlygoja didesnius nerimo rodiklius. Atvykus á reabilitacijà pakartotinai nerimo rodikliai yra þemesni – tai galime paaiðkinti prisitaikymu prie pakitu-sios gyvenimo situacijos. Pacientai maþiau nerimauja, taèiau jø depresijos rodikliai parodo, kad jie vis dar turi emociniø sunkumø.

Analizuojant pacientø depresijos patyrimà visuose re-abilitacijos etapuose (tik atvykus, iðvykstant ir atvykus po 6-12 mën.), matome, kad statistiðkai reikðmingo skirtu-mo tarp jø nëra, taèiau pacientø depresijos rodikliai yra kliniðkai reikðmingi (arti vidutiniø – 1,625; 1,825; 1,8). Þemiausi depresijos rodikliai tik atvykus á reabilitacijà paaiðkinami pacientø ðoko bûsena, neigimu, susilpnëju-siu emociniu reagavimu á situacijà. Iðvykstant depresijos rodikliai padidëja, pacientai pradeda suvokti stuburo su-þalojimo pasekmes, savo ribotà mobilumà, iðgyvena dël neágalumo, priklausomumo. Jø pergyvenimai praktiðkai nesumaþëja praëjus ir 6-12 mën. po traumos.

Þmoniø, patyrusiø stuburo traumas, emocinës bûse-

nos tyrimai, atlikti 2001 m. Rusijoje (Torèinskaja, 2001), parodo, kad adaptacija po traumos trunka iki 4 metø. Ir netgi praëjus 4 metams po traumos dar yra dvasinës krizës poþymiø (savo gyvenimo tuðtumos pajautimas, savæs realizavimo profesinëje ir socialinëje srityje sto-ka ir pan.).

Taèiau bûtina atlikti detalesnius ir iðsamesnius tyri-mus, norint ávertinti, kokie veiksniai sàlygoja mûsø pa-cientø ilgalaikius emocinës savijautos pokyèius patyrus traumà.

IÐVADOS1. Pacientø, patyrusiø nugaros smegenø paþeidi-

mus, nerimo vidurkiai statistiðkai reikðmingai aukðtes-ni iðvykstant pasibaigus pirminiam reabilitacijos kursui (reikðmingumo lygmuo 0,008), negu tik atvykus á reabi-litacijà ar atvykus á jà pakartotinai.

2. Pacientø, patyrusiø nugaros smegenø paþeidi-mus, depresijos patyrimo vidurkiai visuose reabilitacijos etapuose (atvykus pirminiam reabilitacijos kursui, jam baigiantis ir atvykus pakartotinai) statistiðkai nesiskiria (reikðmingumo lygmenys 0,146 ir 0,870)

APIBENDRINIMAS Pacientø, serganèiø somatinëmis ligomis arba paty-

rusiø nugaros smegenø traumas, emocinës bûsenos ko-rekcija yra ne maþiau svarbi nei fizinës savijautos geri-nimas. Jø psichoemocinës bûklës stebëjimas bei vertini-mas testø pagalbà baigus reabilitaciná gydymà parodo, jog relaksacijos uþsiëmimai padeda sumaþinti emocinæ átampà, nerimà, lëtiniø skausmø jutimà, pagerinti mie-gà, nuotaikà. Individualiø konsultacijø metu pacientai iðreiðkia savo neigiamus, skaudþius jausmus, pradeda realistiðkiau vertinti savo situacijà, o tai leidþia sàmonin-giau pasiruoðti gyventi po ligos ar po stuburo traumos. Pacientø, patyrusiø stuburo traumas, emocinës bûklës stebëjimus atvykus á reabilitacijà, pasibaigus reabilitaci-niam gydymui ir atvykus á reabilitacijà pakartotinai paro-do psichologinës pagalbos poreiká, kadangi jø nerimas bei depresijos yra kliniðkai reikðmingi visuose reabilita-cijos etapuose.

Literatûra1. Anxiety Disorders. Posttraumatic Stress Disorder. DSM – IV

R., 424-432.2. Juocevièius A., Jasiulionienë I., Kurilionok M. Pacientø,

serganèiø lëtinëmis ligomis, emocinës bûsenos tyrimai. Sveikatos mokslai, 2003, 1, 24-27.

3. Kesienë J. Kà turëtume þinoti apie nugaros smegenø paþei-dimus. Sveikata, 2001, 9, 21-23.

4. Kubler-Ross E. Apie mirtá ir mirimà. Vilnius, Katalikø pasau-lis, 2001.

1 lentelë. Pacientø depresijos bei nerimo statistiniai rodikliai atvykus á reabilitacijà, iðvykstant ið jos ir atvykus pakartoti-nai.

2 lentelë. Depresijos ir nerimo skirtumø reikðmingumo lyg-muo (pgl. Wilcoxon kriterijø) atvykus ir iðvykstant ið reabi-litacijos.

3 lentelë. Depresijos ir nerimo skirtumø reikðmingumo lygmuo (pgl. Mann-Whitney kriterijø) iðvykstant ið reabilitacijos ir atvykus pakartotinai.


5. Myers D.G. Psichologija. Poligrafija ir informatika, 2000, 593-610.

6. Ryliðkytë N., Jasiulionienë I. Psichologinë pagalba suteikia dvasinæ bei fizinæ ramybæ. Sveikata, 2001, 9, 12-15.

7. Торчинская Е.Е. Роль ценностно-смысловых образований личности в адаптации к хроническому стрессу (на примере спинальных больных). Психологический журнал, 2001, 2(22), 27-35.

THE ROLE OF PSYCHOLOGIST IN REHABILITATIONM.Kurilionok, I.JasiulionieneSummaryThere are for about 1750 patients per year in the Hospital of Vilnius

University “Santariðkiø klinikos“ Physical medicine and rehabilitation center, who receive psychotherapy. 15 per cent of them are after spi-nal cord injury and are patients of the rehabilitation unit, 80 per cent

– are patients of the units (cardiology, rheumatology, neurology and other) or ambulatory. Psychologists of the center using psychological tests (nonstructural interview, conversation with patient, observation of patient behavior) assess psycho emotional condition of the patient and cull psychotherapy program – individual consultation, relaxation session with group or other. Psychologists guide for about 80 relaxa-tion session with 3-9 them and for about 200 individual consultations. Long term work experience though assessment of psycho emotional condition of the patients and the end of rehabilitation demonstrate the importance and effectiveness of psychotherapy in rehabilitation process, in helps in patient adaptation after serious illness, to improve emotional condition and to reach better physical condition.

Gauta 2004-02-10

Raktaþodþiai: slaugytojos, gyvenimo kokybë, klausimy-nas, sveikata, ávertinimas.

SantraukaPasaulinë sveikatos organizacija, rûpindamasi þmoniø sveikata, siekia uþtikrinti visiems galimy-bæ siekti geresnës gyvenimo kokybës. Þmoniø gerovë glaudþiai susijusi su jø sveikata. Gyveni-mo kokybë – tai individualus kiekvieno þmogaus vietos gyvenime vertinimas kultûros sistemos kon-tekste, ji susijusi su tikslais, viltimis, standartais ir siekiais. Jà veikia þmogaus fizinës, dvasinës, sveikatos bûklës, nepriklausomybës lygis ir sociali-nis ryðys su aplinka. Iðtyrëme Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikose dirbanèià 71 slau-gytojà, kuriø amþius nuo 20 iki 62 metø.Tyrëme panaudodami adaptuotà PSO–100 klausimynà. Anketa buvo pildoma apklausos bûdu, kiekvienà atsakymà ávertinant 5 balø sistema. Tyrimo rezulta-tai parodë, kad 44,3% tirtø slaugytojø gyvenimo kokybë yra gera, 38,6% – vidutinë ir 15,8% prasta bei labai prasta.

ÁVADAS Pasaulinë sveikatos organizacija, rûpindamasi þmo-

niø sveikata, siekia uþtikrinti galimybæ visiems þmonëms

siekti geresnës gyvenimo kokybës. Sveikatos apsaugai keliami vis didesni reikalavimai (1). Bûdama geriau in-formuota sveikatos klausimais, visuomenë daugiau tiki-si ið sveikatos prieþiûros sistemos ir reikalauja geresniø prieþiûros standartø (2). Gyvenimo kokybë – tai indivi-dualaus kiekvieno þmogaus savo vietos gyvenime ver-tinimas kultûros vertybiø sistemos kontekste, ji susijusi su tikslais, viltimis, standartais ir siekiais. Jà veikia þmo-gaus fizinës, dvasinës, sveikatos bûklës, nepriklausomy-bës lygis ir socialinis ryðys su aplinka. Tikslios ir viena-reikðmës gyvenimo kokybës apibrëþties nëra. Gyvenimo kokybë yra tai, kaip jauèiasi atskiras asmuo (3, 4). Gy-venimo kokybë yra þmoniø tarpusavio santykiø kiekvie-name gyvenimo sutvarkyme produktas (5). Patrik D.L. su kolegomis nustatë, kad gyvenimo kokybæ tiksliausiai galima apibûdinti pagal fiziná, psichologiná ir socialiná funkcionavimà (7). Gyvenimo kokybës samprata daþ-nai siejama su ekonomine þmoniø gerove ir sveikata. Taèiau kai kuriø mokslininkø atlikti tyrimai parodë, kad gyvenimo kokybë ir sveikata yra atskiros struktûros ir ðiø dviejø terminø negalima sutapatinti (8). Gyvenimo kokybæ aptaria daug mokslø: antropologija, psichologi-ja, filosofija, sociologija, ekonomika, medicina ir kitos. Þmonës, turintys dideliø sveikatos sutrikimø, gali norma-liai vertinti savo gyvenimo kokybæ ir, atvirkðèiai, sveikas þmogus gali bûti sàlyginai nepatenkintas savo gyvenimo

SLAUGYTOJØ GYVENIMO KOKYBËS ÁVERTINIMASA.JUOZULYNAS, J.PRAPIESTIS, A.JURGELËNAS

Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas, Vilniaus universiteto Teisës fakultetas


kokybe, jausti vieniðumà, depresijà. Gyvenimo kokybës samprata yra kompleksiðkai veikiama asmens fizinës svei-katos, psichologinës bûklës, nepriklausomybës ir ryðiø su aplinka. Jau du tûkstanèius metø katalikø baþnyèia moko, kad gyvybë ir sveikata yra brangus mums Dievo patikëtas turtas. Malda ir tikëjimas gerina þmogaus svei-katà ir suteikia daugiau energijos ir jëgø. Dekalogo tai-sykliø laikymasis þmogui garantuoja ramø, sveikà ir il-gaamþá gyvenimà (6).

Darbo tikslas – iðtirti ir ávertinti slaugytojø gyveni-mo kokybæ.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAIGyvenimo kokybë buvo tiriama naudojant adaptuo-

tà PSO–100 klausimynà, kurá sudaro VI sritys, atspin-dinèios þmogaus gyvenimà: fizinë, psichologinë, nepri-klausomybës laipsnis, socialiniai santykiai, aplinka ir dvasingumas. Iðtyrëme Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikose dirbanèià 71 slaugytojà, kuriø am-þius nuo 22 iki 62 metø. Didþiausià amþiaus grupæ suda-rë slaugytojos iki 45 metø (82,6%) ir vyresnës (17,4%). Anketa buvo pildoma apklausos bûdu ir vertinama 5 balø sistema. Surinkti duomenys buvo analizuojami ir apdorojami EPI 6 statistiniu paketu. Tarpusavio ryðys bu-vo vertinamas koreliacijos koeficientu r, paskaièiuojant 95% patikimumo indeksà.

REZULTATAI IR JØ ÁVERTINIMASSlaugytojos, atsakydamos á klausimà, “ar patenkintos

savo gyvenimo kokybe”, nurodë, kad labai nepatenkintø nebuvo. “Patenkintø” buvo apie 30% slaugytojø, “nepa-tenkintø” – 21,4% ir “labai patenkintø” 4,3% slaugytojø. Pagal daugelá tyrinëtojø vienas ið svarbiausiø gyvenimo kokybës komponentø yra sveikata.

Kaip matyti ið 1 paveikslo, 44,3% slaugytojø savo svei-katà ávertino “gera”, 38,6% – “vidutine”, 14,4% – “pras-ta”, 1,4% – “labai prasta”. Fiziná skausmà nagrinëjome keliais aspektais. Pirmu aspektu analizavome nemalonius pojûèius, tai yra skausmà ir diskomfortà. Apie 67,1% ap-klaustøjø atsakë, kad fiziná skausmà jauèia retai, 22,9% apklaustøjø – gana daþnai, labai daþnai jauèia 2,9% ap-klaustøjø, nuolat – 4,3% apklaustøjø. Á klausimà, ar sun-ku iðkæsti skausmà ir diskomfortà, 51,4% slaugytojø atsa-

kë, kad “vidutiniðkai” sunku, 24,3% – “labai” sunku ir 18,6% “ðiek tiek” sunku. Jauèiant fiziná skausmà buvo ávairaus stiprumo jaudulys. “Ðiek tiek” jaudinosi dël jau-èiamo skausmo ir diskomforto 38,6% slaugytojos, “vidu-tiniðkai”jaudinosi 32,9% , o “labai” 18,6%, ir “në kiek” 5,7% apklaustøjø. Á klausimà, iki kokio laipsnio jauèia, kad fizinis skausmas neleidþia daryti tai, kà privaloma da-ryti – 42,9% apklaustøjø atsakë “vidutiniðkai”, 25,7% ap-klaustøjø “ðiek tiek”, “labai” – 18,6%, “ypatingai” – 2,9%, o 10% asmenø “në kiek”. Atvirkðtinis koreliacinis ryðys nustatytas tarp gyvenimo kokybës ir jautimo (r = -0,10), tarp gyvenimo kokybës ir sunkumo iðkæsti skausmà ir dis-komfortà (r = - 0,17) bei gyvenimo kokybës ir jaudinimosi dël jauèiamo skausmo ir diskomforto (r = - 0,17).

Nagrinëjome slaugytojø energijà ir nuovargá. Ar turi pakankamai energijos kasdieniniam gyvenimui, 38,6% slaugytojø atsakë “daþniausiai”, 30% – “vidutiniðkai”, 24,3% – “labai” ir 4,3% – “ðiek tiek”. Á klausimà, ar grei-tai pavargsta, apie 44,3% asmenø atsakë “ðiek tiek”, 41,4% – “vidutiniðkai”, 11,4% – “labai”, o 2 asmenys atsakë “në kiek”. Ar slaugytojos patenkintos savo turi-ma energija, 52,9% atsakë, kad “patenkintos”, 22,9% – “nei patenkintos, nei nepatenkintos”, 14,3% – “nepa-tenkintos”, o 8,6% – “labai patenkintos”. Klausiant apie nuovargá, ar labai jis trukdo, 45,7% asmenø atsakë “ðiek tiek”, 30% – “labai”, o 20% – asmenø “vidutiniðkai”. Taigi gyvenimo kokybës lygis tiesiogiai priklauso nuo tu-rimos energijos rezervø (r = 0,27).

Domëjomës miego ir poilsio átaka þmogaus gyvenimo kokybei. Apie 51,4% slaugytojø atsakë, kad gerai mie-ga, 22,9% asmenø – “labai gerai”, 14,3% – “nei blogai, nei gerai”, 10% – “blogai”, o 1,4% slaugytojø “labai blo-gai miega”. Apie 50% slaugytojø neturi jokiø sunkumø dël miego, 32,9% – “ðiek tiek”, 10% – “labai daug”, o 5,7% – “vidutiniðkai” turi. Taigi 50% slaugytojø patenkin-tos savo miego kokybe, o 18,6% – “labai patenkintos”, 10% – “nepatenkintos”, 2,9% – “labai nepatenkintos”. Remiantis tyrimais nustatytas tiesioginis koreliacinis ry-ðys tarp gyvenimo kokybës ir miego kokybës (r = 0,25), tarp gyvenimo kokybës ir pasitenkinimo miego kokybe (r = 0,19), atvirkðtinis koreliacinis ryðys tarp gyvenimo kokybës ir miego sunkumø (r = - 0,15).

Psichologinæ bûklæ analizavome nagrinëdami, kiek þmogus dþiaugiasi savo gyvenimu ir kiek patiria ávai-riø teigiamø pojûèiø. Apie 42,9% slaugytojø tik “vidu-tiniðkai” dþiaugiasi gyvenimu, 28,6% – “labai”, 18,6% – “ðiek tiek”, o “ypatingai dþiaugiasi” 8,6% slaugytojø. Didelë dalis slaugytojø, apie 60%, gana daþnai jauèia-si tik “patenkintos”, 20% – “labai daþnai”, 15,7% – “re-tai”, o 4,3% – “nuolat patenkintos”. Taip pat buvo svarbu

1 pav. Slaugy-tojø gyveni-mo kokybë ir sveikata.


suþinoti, ar gerai jauèiasi dël savo ateities. Apie 47,1% slaugytojø atsakë “vidutiniðkai”, 28,6% – “në kiek”, o “ðiek tiek”, “gerai” jauèiasi 17,1%, o “ypatingai gerai” – 4,3% slaugytojø. Teigiamø pojûèiø savo gyvenime nepatirianèiø buvo 2,9% asmenø, “ðiek tiek” – 20%, apie 58,6% – “vidutiniðkai” ir 17,1% slaugytojø “labai daug” pojûèiø. Taigi gyvenimo kokybei didelæ reikðmæ turi teigiami pojûèiai ir tikëjimas savo ateitimi. Nustaty-tas glaudus koreliacinis ryðys tarp pasitenkinimo savimi (r = 0,26), gyvenimo dþiaugsmo (r = 0,22) ir teigiamø pojûèiø (r = 0,19).

Buvo vertinamas savo vertës pajautimas, kaip þmogus vertina save kaip asmenybæ. Ið turimø duomenø galima teigti, kad 58,6% slaugytojø vertina save “teigiamai”, “vidutiniðkai” – 25,7% asmenø, “ypatingai gerai” sa-ve vertina 7,1% slaugytojø. Apie tai, ar pasitiki savimi, 4,3% slaugytojø atsakë “vidutiniðkai”, 42,9% asmenø “labai”. Taigi 52,9% slaugytojø “patenkintos” savimi, 31,4% – “nei patenkintos, nei nepatenkintos", o 7,1% slaugytojø “nepatenkintos”. Taigi geras savæs vertinimas turi teigiamos átakos gyvenimo kokybei (r = 0,21).

Nagrinëjome, kiek asmuo patiria neigiamø pojûèiø: nerimo, depresijos, liûdesio, blogos nuotaikos ir kita. Nustatëme, kad 50,7% slaugytojø retai jauèia neigia-mas emocijas, 39,1% asmenø gana daþnai, o 8,7% la-bai daþnai, taèiau nuolat jauèianèiø nerimà nebuvo. Panaðûs duomenys gauti ir apie nerimà: 48,6% asmenø “ðiek tiek” jauèia nerimà, 32,9% asmenø “vidutiniðkai”, o 11,4% – “në kiek”. Daþniau patirti neigiami pojûèiai turi átakos gyvenimo kokybei. Nustatytas atvirkðtinis koreliacinis ryðys tarp gyvenimo kokybës ir neigiamø emocijø daþnumo (r = - 0,36), tarp gyvenimo kokybës ir nerimo jautimo (r = - 0,23).

Tyrëme slaugytojø priklausomybæ nuo vaistø ir gy-dymo procedûrø. Nagrinëjome asmens priklausomy-bæ nuo medikamentø dël to, kad vienu atveju jie gali neigiamai paveikti þmogaus gyvenimo kokybæ, o kitu atveju pagerinti þmogaus gyvenimà. Á klausimà dël pri-klausomybës nuo vaistø apie 74,3% asmenø atsakë, kad neturi priklausomybës nuo vaistø, 20% asmenø nelabai turi ir 4,3% asmenø turi vidutinæ priklausomy-bæ. Tam, kad galëtø gyventi normalø kasdieniná gyve-nimà 72,9% slaugytojø atsakë nevartojanèios vaistø, 18,6% asmenø “ðiek tiek” vartoja, 5,7% asmenø – “vi-dutiniðkai” ir 2,9% asmenø labai daug vartoja vaistø. 50% slaugytojø, kad galëtø gyventi áprastà gyvenimà, medicininës prieþiûros ir gydymo nereikia, 37,1% as-menims “ðiek tiek” reikia, 8,6% asmenims reikia “vidu-tiniðkai”, o 2,9% asmenims reikia “ypatingai”. Tyrëme, kiek þmonës jauèia draugiðkumo, kaip rûpinasi kitais

þmonëmis ir kita. Apie 54,3% slaugytojø “në kiek” ne-sijauèia vieniðos, 28,6% asmenø “ðiek tiek”, 8,6% as-menø “labai” vieniðos, 5,7% asmenø “vidutiniðkai” vie-niðos ir 2,9% slaugytojø “ypatingai” vieniðos. Vertinant savo santykius su ðeimos nariais 54,3% slaugytojø pa-tenkintos savo santykiais, 20% slaugytojø labai paten-kintos, 14,3% – “nei patenkintos, nei nepatenkintos”, o 11,4% slaugytojø nepatenkintos. Nustatytas atvirkðtinis koreliacinis ryðys tarp gyvenimo kokybës ir vieniðumo (r = - 0,35). Taip pat nustatyta tiesioginë priklausomy-bë tarp gyvenimo kokybës ir pasitenkinimo ryðiais su ðeimos nariais (r = 0,41), tarp gyvenimo kokybës ir pa-sitenkinimo savo paþintimis (r = 0,17).

Analizavome ir lytiná aktyvumà. Daugiausia nagri-nëjome, kiek lytinis aktyvumas svarbus, kad asmens gyvenimas bûtø kokybiðkas. Apie 45,7% slaugytojø savo lytiná gyvenimà vertina “gerai”, 28,6% asmenø – “nei blogai, nei gerai”, 17,1% asmenø – “labai blo-gai”. Á klausimà, ar seksualiniai poreikiai patenkinami, apie 40% slaugytojø atsakë “vidutiniðkai” patenkinami, 31,4% – “labai” patenkinami, 10% asmenø “ypatin-gai” patenkinami. Nustatyta tiesioginë priklausomybë tarp gyvenimo kokybës ir savo lytinio gyvenimo verti-nimo (r = 0,18) bei atvirkðtinë priklausomybë tarp gy-venimo kokybës ir seksualiniø poreikiø patenkinimo (r = - 0,20).

Nagrinëjome, kaip slaugytojos jauèiasi saugios ir apsaugotas nuo fizinës ir juridinës þalos, ar netrûksta saugumo, ar saugus gyvenimas. Apie 55,7% slaugyto-jø nurodë, kad jauèiasi “vidutiniðkai” saugiai savo kas-dieninëje aplinkoje, 28,6% asmenø – “labai” saugiai, o 7,1% asmenø atsakë, kad “në kiek” nesaugiai. Net 46,4% slaugytojø nurodë, kad “ðiek tiek” jaudinasi dël savo saugumo, 21,7% asmenø “vidutiniðkai”, o 7,2% asmenø “në kiek” nesijaudina. Saugumo jausmas ge-rino gyvenimo kokybæ. Nustatyta tiesioginë priklauso-mybë (r = 0,38) ir atvirkðtinis koreliacinis ryðys tarp gy-venimo kokybës ir jaudinimosi dël savo saugumo (r = - 0,37). Taip pat gyvenimo kokybë koreliuoja su fiziniu ir juridiniu saugumu (r = 0,14).

Buvo ádomu analizuoti slaugytojø nuomonæ apie tu-rimus finansinius resursus ir kiek jos gali sau leisti ar ne-leisti patenkinti sveiko ir patogaus gyvenimo poreikius, kadangi tai daro átakà gyvenimo kokybei. Apie 50% slaugytojø neuþtenka pinigø savo poreikiams patenkin-ti, 27,1% asmenø nelabai uþtenka ir 20% slaugytojø vidutiniðkai uþtenka. Á klausimà, ar turi finansiniø sun-kumø, 32,9% slaugytojø atsakë, kad turi “vidutiniðkai”, 24,3% asmenø “labai” turi, 21,4% asmenø “ypatingai” turi. Todël 47,1% slaugytojø nepatenkintos savo finan-


sine padëtimi, o 25,7% moterø labai nepatenkintos, 17,1% asmenø “nei patenkintos, nei nepatenkintos”, o 8,6% – “patenkintos”. Net 42,9% slaugytojø labai jaudi-nosi dël pinigø, 21,4% asmenø – “vidutiniðkai”, 17,1% asmenø – “ðiek tiek”, o 15,7% asmenø jaudinosi “ypa-tingai”. Finansinës galimybës patenkinti gyvenimo po-reikius ir slaugytojø pasitenkinimas finansine padëtimi daro reikðmingà poveiká jø gyvenimo kokybei. Tai rodo nustatyti glaudûs koreliaciniai ryðiai: gyvenimo kokybë – pasitenkinimas finansine padëtimi (r = 0,38), gyveni-mo kokybë – pinigø pakankamumas savo poreikiams patenkinti (r = 0,34). Atvirkðtinis koreliacinis ryðys nu-statytas tarp gyvenimo kokybës ir finansiniø sunkumø (r = - 0,39) bei jaudinimosi dël pinigø (r = - 0,33).

IÐVADOS 1. Tyrimo rezultatai parodë, kad 44,3% tirtø slaugyto-

jø gyvenimo kokybë yra gera, 38,6% yra vidutinë, o 15,8% prasta ir labai prasta.

2. Gyvenimo kokybë labai priklauso nuo amþiaus: vyresnio amþiaus (per 45 metus) slaugytojos savo gyveni-mo kokybæ 1,9 karto ávertino geriau negu jaunesnës (iki 45 metø) slaugytojos (p = 0,02).

3. Nustatytas glaudus tiesioginis koreliacinis ryðys tarp gyvenimo kokybës ir pasitenkinimo ryðiais su ðeimos nariais (r = 0,41), saugumo jausmo, finansiniø resursø (r = 0,38) bei sveikos fizinës aplinkos (r = 0,37).

4. Neigiamas koreliacinis ryðys nustatytas tarp gyve-nimo kokybës ir finansiniø sunkumø (r = -0,38), tarp nei-giamø emocijø (r = -0,36) ir jaudinimosi dël savo saugumo (r = -0,37). Taip pat gyvenimo kokybë koreliuoja su fiziniu ir juridiniu saugumu (r = 0,14).

Literatûra1. Werner Hacke, Markku Kaste. Iðeminis insultas. Profilakti-

ka ir gydymas. Europos galvos smegenø insulto iniciatyvinës grupës rekomendacijos. 2003 m.; 4-5.

2. Kasinskienë J., Klimavièius R., Mikolajenko L. Medicininë socialinë ekspertinë 2002 m. Valstybinë MSEK. V., 2003.

3. Gad Alon. Principles of electrical //Clinical Electrotherapy. Norwalk, 1994, second edition, 35-103.

4. Kibiða R. Modernioji funkcinë audiniø ir organø elektrinë stimuliacija klinikoje. Gydymo menas. 1999; 11(51): 61-62.

5. Vanderthommen M., Deprescur J.C. Blood flow variation in human muscle during electrically stimulated exercise bouts. Arch. Phys. Med. Rehabil., 2002; 83: 936-940.

6. Poortmans, J.J.Wyndaele. Preventing Fatigue of fast striated muscles of the pelvis flood and slow striated muscles of the limb by manipulating the on-off time of electric stimulation. Arch. Phys. Med. Rehabil. 2002; 83: 550-554.

7. Han B.C., Jang S.H. Functional magnetic resonance image finding of cortical activation by neuromuscular electrical stimulation on wrist extensor muscles. Am. J. Phys. Med. Rehabil. 2003; 82: 17-20.

8. Goldman J., Nahas Z. Transcranial magnetic stimulation. http://www.nami-hc.org/transcranial_magnetic_ stimulation.htm.

9. Journal of the American Pharmaceutical Association .2001. vol. 41, No.5. suppl. 2 http://www.aphanet.org/JAPhA/japhaAdultBlad-der.pdf.

10. http: www.nih.gov/ninr/research/vol.3/Urinary. 11. Park C.L., O‘Neill P.A., and Martin D.F. A pilot explorato-

ry study of oral electrical stimulation on swallow function following stroke: an innovative technique. Dyshagia 12, 161-166.

12. Freed M.L., Freed L.(2001) Electrical stimulation for swallo-wing disorders caused by stroke. Respir. Care 46, 466-474.

13. Electromyographic controlled neuromuscular electrical stimulation scientific articles and abstracts. http://www.curamove.com/scientific.htme#2.

14. Wang R.J., Chan R.CH. Effects of thoraco-lumbar electric sensory stimulation on knee extensor spasticity of persons who survived cerebrovascular accident. Journal of rehabilitation research and deve-lopment. 2000; Vol.37, No.1. http://www.vard.org./jour/00/37/1/wang 371.htm

15. Kibiða R. Skausmo malðinimas moderniuoju elektriniu sti-muliavimu. Gydymo menas 1999; 9(49): 41-42.

16. Sluka K.A. The basic science mechanisms of TENS and cli-nical implications. American Pain Society 2001; 2(11). http://www.ampainsoc.

17. Gabis L., Shklar B. Immediate influence of transcranial electrostimulation on pain and B-endorphin blood levels. Am. J. Phys. Med. Rehabil. 2003; 2(82): 81-85.

18. Lebedev V.P., Palygin A.V. Devices for non-invasive transcra-nial electrostimulation of the brain endorphinergic system: application for improvent of the human psicho-physiological status. http://www.tessp.

19. Lebedev V.P., Ilinsky O.P. Transcranial electrostimulation of the brain endorphinergic system as an example of the uninvasive function. Electrostimulation of the brain homeostatic meshanisms ac-tivation of tissue repair. http://www.tessph.

20. Perennou D.A., Leblond C. Transcutaneus electric nerve stimulation reduces neglect-related postural instability after stroke. Arch. Phys. Med. Rehabil. 2001; 82; 440-448.

21. Potisk K.P., Gregoric M. (1995) Effects of transcutaneous electrical nerve stimulation (TENS) on spasticy in patients with hemip-legia. Scand. J. Rehabil. Med. 27, 169-174.

EVALUATION OF QUALITY OF LIFE OF NURSESA.Juozulynas, J. Prapiestis, A. JurgelënasSummaryKey words: nurses, quality of life, questionnaire, health status, eva-

luation.Concerning for the health of people, WHO aims ensure possibility

to achieve better quality of life for all people. Common welfare is closely connected with status of people’s health. Quality of life is individual evalu-ation of the status of every person based on the ground of system of culture influenced by physical, psychological health, level of it’s independence and by communication between the person and environment. We have studied 71 nurse aged 20-62 years, from Santariðkiu klinikos of Vilnius University applying adopted questionnaire WHOQOL-100. It was found that quality of life of nurses who took part in the study, is good in 44.3%, mediocre in 38.6% and worse in 15.8% of all the cases.

Gauta 2004-02-18


Raktaþodþiai: galvos smegenø infarktas, reabilitacija, elektrostimuliacija, TENS, FES.

Santrauka Galvos smegenø infarktas yra treèioji pagal daþná mirties prieþastis daugelyje pasaulio ðaliø. Tai svarbiausia sergamumo ir ilgalaikës negalios prieþastis. Siekiant kuo greièiau sugràþinti ligoná á visuomenæ, skatinti jo savarankiðkumà, vis pla-èiau naudojami ne vien medikamentiniai, bet ir fizikiniai gydymo metodai. Vienas tokiø yra elek-trostimuliacija. Jos pagalba pasiekiamas nuskaus-minantis efektas, maþëja raumenø atrofija, didëja griauèiø raumenø jëga, iðtvermë. Stimuliuojant lygiuosius raumenis atsistato po galvos smegenø infarkto sutrikusios ligoniø rijimo, ðalinimo siste-mos funkcijos. Elektrostimuliacija atlieka didelá vaidmená reabilituojant serganèiuosius galvos smegenø infarktu.

ÁVADASGalvos smegenø infarktas yra treèioji pagal daþná

(po ðirdies ir kraujagysliø sistemos ligø bei vëþio) mir-ties prieþastis daugelyje pasaulio ðaliø. Tai svarbiausia sergamumo ir ilgalaikës negalios prieþastis. Kiekvienais metais uþregistruojama naujø ðios ligos atvejø nuo 100 iki 200/100 000 gyventojø per metus (1). Lietuvoje 2002 m. dël galvos smegenø kraujotakos sutrikimø invalidais pripaþinta 3076 gyventojai, ið jø 860 buvo darbingo am-þiaus (2). Visa tai yra didþiuliø ekonominiø iðlaidø prie-þastis. Ði problema aktuali ne tik medicininiu, bet ir so-cialiniu ekonominiu poþiûriu. Siekiant kuo greièiau su-gràþinti ligoná á visuomenæ, skatinti jo savarankiðkumà, vis plaèiau naudojami ne vien medikamentiniai gydymo metodai. Pasaulinëje medicinos praktikoje pastaruoju metu populiarëja fizikiniai gydymo metodai. Vienas ið tokiø yra elektrostimuliacija. Tai siejama su gerais gy-dymo rezultatais, efektingu elektrostimuliacijos povei-kiu, naujomis metodikomis ir skatina minëto gydymo metodo ádiegimà á praktikà. Ðiuo metu populiarus elek-

trostimuliacijos skirstymas á nuskausminanèià (TENS) ir funkcinæ (FES), nors literatûroje galima rasti ir kitus ðiø pavadinimø sinonimus. Tai ir neuromuskulinë elektro-stimuliacija (NMES), perkutaninë elektrinë nervø stimu-liacija (PENS) ir kt.

Funkcinës audiniø ir organø elektrinës stimuliacijos poveikis grindþiamas sugrupuotais elektros impulsais, kuriø parametrai artimi natûraliems, gaminamiems orga-nizme. Stimuliuojant elektra raumenyse gausëja glikoge-no, mioglobino, ATF, greitëja ðiø medþiagø resintezë. Ji veikia organizmà keturiais bûdais – làsteles, audinius, segmentus ir sistemiðkai (3). Todël ji taip plaèiai naudoja-ma klinikinëje praktikoje. FES naudojama gydant tokias ligas, kaip artritai, artrozës, kaklo, klubo, kryþmeninës stuburo daliø nerviniø ðakneliø uþdegimai. Reabilitaci-joje plaèiai taikoma blogai gyjanèiø þaizdø, pragulø profilaktikai ir gydymui, tarpvietës ir dubens raumenø funkcijai gerinti, trombemboliniø komplikacijø profilak-tikai, taip pat smegenø infarktø periferinëms parezëms koreguoti ir galvos smegenø kraujotakai gerinti. Kadan-gi stimuliacijos metu veikiami raumenys, nervai, krauja-gyslës, aktyvinama medþiagø apykaita, todël pasiekiami geri gydymo rezultatai (4).

Funkcinë raumenø elektros stimuliacija, stipriai veik-dama raumenø kraujo apytakà, didina ne tik kraujo kie-ká, didëja stimuliuojamo audinio kraujotakos tûris. M. Vanderthommen, J.C.Deprescur ir kt. apraðë tyrimus, at-liktus stimuliuojant keturgalvá raumená 4 min., 8 min. ir 12 min., didþiausias kraujotakos tûris ðoniniame pla-èiajame raumenyje pozitroninës emisinës tomografijos metu uþfiksuotas po 12 min. Didþiausias kraujotakos tû-ris uþfiksuotas ne tik stimuliacijos centre, bet ir aplink elektrodà. Toks pats kraujotakos tûrio padidëjimas uþ-fiksuotas ir 2 cm atstumu nuo elektrodo (100%), taèiau atstumui padidëjus daugiau nei 2 cm, kraujotakos tûris kito. 10 cm atstumu nuo stimuliacijos centro kraujota-kos tûris iðliko 20% didesnis. Apskaièiuota, kad stimulia-vus 4 min. buvo átraukta 48% regioninës kraujotakos, 8 min. – 63%, 12 min. – 64%. Tai leidþia daryti iðvadas, kad stimuliuojant átraukiamas didelis kaimyniniø audi-

GRIAUÈIØ, LYGIØJØ RAUMENØ IR NERVØ ELEKTROSTIMULIACIJOS VAIDMUO REABILITUOJANT

SERGANÈIUOSIUS GALVOS SMEGENØ INFARKTU A.KRIÐÈIÛNAS, R.KIBIÐA, R.SAVICKAS, L.VAIÐVYLIENË

Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika


niø plotas. Esant intensyviam audiniø darbui, daugëja metaboliniø procesø, kinta ATF hidrolizës bei resinte-zës greitis, energetiniø medþiagø raumenyse kiekis, di-dëja mitybos poreikiai, todël kompensuojant poreikius átraukiami toliau nuo stimuliacijos esantys plotai. Tai ypaè aktualu gydant po smegenø infarkto iðsivysèiusiø raumenø atrofijas. Taèiau ne maþiau svarbu maþinant raumenø parezes (5).

Stimuliacijos metu sparèiai didëja raumenø jëga. Atitinkamai stimuliuojant, galima iðgauti net iki 80% jëgos padidëjimà. FES veikia stambiàsias raumenø pluoðto skaidulas, nes jø diametras yra didþiausias, o varþa elektros srovei maþiausias. Taèiau taikant netei-singà metodikà, labai greitai galima nuvarginti raume-ná ir tuo dar labiau pakenkti. Ariane Poortmans ir kt. apraðë tyrimus, atliktus in vitro su plekðniniu, gaktiniu uodegos ir klubiniu uodegos raumenimis. Teigiama, kad bûtina ne tik tinkamai pasirinkti raumens susitrau-kimo/atsipalaidavimo santyká stimuliacijos metu, bet taip pat labai svarbi raumeniniø skaidulø charakteris-tika ir jø santykis raumenyje. Stimuliuojant plekðniná, gaktiná uodegos ir klubiná uodegos raumenis, buvo gauti skirtingi rezultatai. Tyrimas parodë, kad plekðni-ná raumená stimuliuojant susitraukimo/atsipalaidavimo reþimu 5s:40s, po 5 min. raumens jëgos padidëjimas buvo lygus 106%, po 10 min. ji iðliko daugiau nei 100%. Tuo tarpu stimuliuojant 5s:30s po 5 min. ste-bëtas 100% raumens jëgos padidëjimas, taèiau po 10 min. jëgos prieaugis sumaþëjo iki 85%. Stimuliuojant plekðniná raumená 20s:20s po 3-4 min. sumaþëjo jëga iki 80%. Tiek pat jëgos stebëta po 6 min., kai raumuo stimuliuotas 20s:30s, taèiau po 6 min. stimuliacijos reþimu 20s:20s jëga sumaþëjo daugiau nei 80%. Sti-muliuojant gaktiná uodegos ir klubiná uodegos raume-nis, didþiausia jëga stebëta po 5 min., kai stimuliacijos reþimas buvo tik 3s:40s. Klubinis uodegos ir gaktinis uodegos raumenys buvo maþiau atsparûs krûviui ir jø jëgos prieaugis buvo þymiai maþesnis nei plekðninio raumens. Tai lëmë raumenø skaidulø struktûra. Plekð-niná raumená sudaro 80-90% I tipo – lëtos skaidulos (slow twitch), o gaktiná uodegos ir klubiná uodegos raumenis sudaro 92,6% ir atitinkamai 82,4% II tipo – greitos skaidulos (fast twitch).

Ariane Poortmans teigia, kad:1. Raumuo tuo atsparesnis nuovargiui, kuo pertrau-

kos tarp susitraukimø ilgesnës.2. Prieð stimuliacijà bûtina þinoti raumenø skaidu-

lø tipà (greitos ar lëtos).3. Lëto tipo skaidulos aktyvinamos silpniausio rau-

mens susitraukimo metu ir ilgiausiai iðlieka aktyvios, ðio

tipo skaidulos ilgiau iðlaiko didesnæ raumens jëgà ir yra labiau atsparios nuovargiui (6).

Tos paèios metodikos tinka ir po smegenø infarkto gydant atsiradusias hemiparezes.

Taèiau ne tik raumenø stimuliacija lemia motorinës funkcijos gràþinimà. Hank B.S. ir kt. apraðo tyrimà, ku-rio metu buvo stimuliuoti rieðo tiesëjai savanoriams svei-kiems þmonëms. Stimuliacijos metu funkcinio magne-tinio rezonanso pagalba buvo stebëti atsiradæ aktyvûs taðkai smegenyse. Iki tol manyta, kad tai priklauso nuo procesø raumenyse ir periferiniuose nervuose. Tyrimas patvirtino, kad gràþinant funkcijà tiesiogiai dalyvauja ir CNS. Tokios savybës kaip CNS plastiðkumas, sugebë-jimas perimti paþeistø srièiø darbà labai svarbios gràþi-nant organizmo funkcijas, o FES turi tiesioginá poveiká CNS ir skatina ðiuos procesus organizme (7). O tai turi didelæ reikðmæ smegenø infarktu serganèiøjø motorinei funkcijai gràþinti ankstyvuoju ir vëlesniuose ligos peri-oduose.

CNS galima veikti ir transkranialinës magnetinës sti-muliacijos metu. Ðio tyrimo esmë, kad magnetinio lau-ko pagalba veikiamos atitinkamos smegenø struktûros, atsakingos uþ kalbà, dëmesá ir kt. funkcijas, taip pat uþ motorinës funkcijos aktyvacijà (8).

Elektros stimuliacija taikoma ne vien konkreèiai mo-torinei funkcijai gràþinti. Geri rezultatai pasiekiami sti-muliuojant ir lygiuosius raumenis. Labai daþnai ðiems ligoniams bûna ðlapinimosi funkcijos sutrikimø. Stimu-liuoti ðlapimo pûslës raumenis galima ávairiomis metodi-komis, taèiau daþniausiai naudojama stimuliacija dviem elektrodais virð gaktikaulio sàvarþos ir lygiagreèiai jam nugaroje (9). Literatûroje apraðomos ir kt. metodikos sti-muliuojant specialiais elektrodais per makðtá ar tiesiàjà þarnà (10).

Galvos smegenø infarktu sergantiesiems daþnai sutrin-ka rijimo funkcija, o tai vëliau sàlygoja tokiø komplika-cijø kaip aspiracinës pneumonijos, bronchospazmo ir kt. atsiradimà. Park C.L., O‘Neil P.A. siûlo rijimui page-rinti gomurio srities stimuliacijà (11), Freed M.L., Freed L. gerø rezultatø pasiekë stimuliuojant kaklo sritá (12). Taikant elektrostimuliacijà stebimas ne tik subjektyvus ligonio rijimo funkcijos pagerëjimas, bet teigiama dina-mika stebima elektromiografijos, videofluoroskopinio tyrimo metu.

Daþnai reabilituojant ligonius po galvos smegenø in-farkto naudojama stimuliacija su “gráþtamuoju ryðiu“, kuomet impulsas á raumená perduodamas per elektromio-grafà, pacientui mintyse atlikus judesá. Tai turi ypaè teigia-mà átakà motyvacijos stokojantiems ligoniams (13).

Ávykus galvos smegenø infarktui, daþnam ligoniui at-


siranda raumenø spastiðkumas. Já lemia impulso plitimo, neuronø aktyvacijos pakitimai, sumaþëjæ aferentinës im-pulsacijos jautrumo slenksèiai. Elektrostimuliacijos pagal-ba galima maþinti spastiðkumà ne tiesiogiai stimuliuojant raumenis, bet veikiant jutiminius segmentus. Ray-Jang Wang ir kt. tyrë ligonius, kuriems buvo kelio sànario tiesë-jø spastika. Buvo taikoma elektrostimuliacija Th 12 ir L1 nugaros segmentø inervacijos zonose. Efektyvumas ver-tintas pagal Ashworth skalæ ir EMG (elektromiografija). Nustatyta, kad prieð gydymà keturgalvio raumens spasti-ka buvo didesnë nei po elektrostimuliacijos procedûrø. Ðiuo atveju buvo veikiama nervø sistema “dominantës” principu, blokuojant patologinius impulsus (14).

Darbo tikslas – iðanalizuoti elektrostimuliacijos tai-kymo svarbà galvos smegenø infarktu serganèiøjø reabi-litacijoje.

REZULTATAI IR JØ APTARIMASReabilituojant ligonius po smegenø infarkto daþnai

naudojama nuskausminanti elektrostimuliacija (TENS). Jos esmë – jutiminiø nerviniø skaidulø sudirginimas la-bai trumpais staèiakampiais arba asimetriniais bipoliniais impulsais. Veikimo mechanizmas grindþiamas “vartø“ teorija (15; 16). Ji interpretuojama trejopai:

1. R.Melzock, P. Wall teigimu, TENS, dirgindama neskausminius-sensorinius receptorius, suþadina gausø aferentacinës impulsacijos srautà storomis mielinizuoto-mis (A- beta tipo) nervinëmis skaidulomis á vegetacinius centrus ir galvos smegenø þievæ. Ðio A- beta tipo skaidu-lø kolateralës, esanèios nugaros smegenø uþpakaliniø ragø drebutinëje medþiagoje, sudirgina slopinamuosius interneuronus, kurie selektyviai “uþdaro vartus” ið noni-ceptoriø plonomis nervinëmis skaidulomis (A- delta ir C tipo) plûstanèiai informacijai patekti á aukðtesnius CNS centrus.

2. P.W. Nathan manymu, “vartø” teorijos povei-kio mechanizmà derëtø aiðkinti tik padidëjusiø opiati-niø polipeptidø gamyba. Autoriaus nuomone, endorfi-nai, o ypaè enkefalinai, specialiose smegenø skausmo struktûrose yra bûtent tie skausmà slopinantys neuro-transmiteriai (stabdantieji nervinio impulso plitimà) bei neuromoduliatoriai (neatpaþástamai pakeièiantys stan-dartiná nervinio impulso pavidalà). Ðià teorijà palaiko ir kt. mokslininkai. L.Gabis, B. Shklar ir kt. tyrë ligonius, kenèianèius dël chroniniø nugaros skausmø. Jiems bu-vo taikyta keletas elektros stimuliacijos procedûrø, po kuriø buvo stebëtas beta endorfinø kiekio padidëjimas kraujyje ir sumaþëjæs skausmo intensyvumas (17). V.P. Lebedev kartu su kt. autoriais taip pat stebëjo stimulia-cijos metu beta endorfinø ir serotonino kiekio padidë-

jimà kraujyje ir katecholaminø sumaþëjimà (18; 19).3. Pagal J.Kahn pateikiamà “vartø” teorijos inter-

pretacijà, TENS poveikis siejamas su specifinëmis, in-formacijà kaupianèiomis T làstelëmis, esanèiomis nuga-ros smegenø uþpakaliniø ragø substancijos drebutinëje medþiagoje (substancia gelatinosa). Ðios interpretacijos esmæ sudaro tai, kad TENS padeda informacijai ið ne-skausmo receptoriø greièiau patekti á T làstelæ ir uþpil-dyti jos atmintá. Skausminë informacija, plintanti lëèiau T- làstelæ “pasiekia pavëlavusi – vartai jau uþdaryti”, to-dël skausminë informacija nebepatenka á aukðtesniuo-sius CNS skausmo centrus.

Kuri ið ðiø teorijø tiksliausia, sunku pasakyti. Grei-èiausiai nuskausminantis efektas pasiekiamas komplek-siðkai.

Taèiau TENS veikimo mechanizmas susideda ne vien ið nuskausminanèio poveikio. TENS, kaip ir FES, organiz-mà veikià “dominantës” principu. Procedûros metu CNS kuriama nauja “dominantë”, kuria uþslopinamas patolo-ginis þidinys. D.A. Porennoes ir kt. tyrë ligonius, kuriems po galvos smegenø infarkto buvo laikysenos sutrikimai. Jiems taikytas TENS galvos sukamojo raumens srityje. Ði sritis buvo pasirinkta dël arti ðio raumens esanèio kak-linio nervø rezginio. Laikysena vertinta sëdintiems ligo-niams ant judrios platformos, matuojant jos pasvirimo kampà. Stebëtas procedûros metu laikysenos pagerëji-mas tiems ligoniams, kuriems taikytas TENS. Kadangi laikysenos sutrikimus lemia sensomotorinës informaci-jos stygius CNS, procedûros metu buvo sukurta nau-ja “dominantë” joje, o aferentinës impulsacijos srautas dalinai kompensavo ðá stygiø (20). Potisk K.P., Gregoric M. taikë TENS metodikà kojos raumenø spastikai suma-þinti. Priekinio blauzdos ir trigalvio blauzdos raumenø spastika sumaþëjo procedûros metu ir iðliko tokia pat dar 20 min. po jos taikant TENS blauzdos odos nervo inervacijos zonoje. Autoriai sieja tai su po stimuliacijos atsiradusiu nervinio impulso plitimo uþblokavimu (inhi-bicija), neleidþianèiu patekti patologiniams impulsams á raumenis (21).

Elektrostimuliacija atlieka didelá vaidmená reabilituo-jant ligonius. Stimuliuojant elektra raumenyse gausëja glikogeno, mioglobino, ATF, greitëja ðiø medþiagø resin-tezë (3). Kadangi stimuliacijos metu veikiami raumenys, nervai, kraujagyslës, aktyvinama medþiagø apykaita, to-dël pasiekiami geri gydymo rezultatai (4). Elektrostimulia-cija taikoma kaip atskiras gydymo metodas ir komplek-siðkai su kt. gydymo priemonëmis gràþinant audiniø ir organø funkcijas, pagerinant þmogaus gyvenimo koky-bæ, siekiant kuo greièiau sugràþinti ligoná á visuomenæ, skatinti jo savarankiðkumà. Taèiau nors ir pasiekiami geri


gydymo rezultatai, ne visiems ligoniams tai padeda su-sigràþinti prarastas funkcijas. Todël elektrostimuliacijos srityje ir toliau yra kuriamos naujos metodikos gydymo efektyvumui padidinti.

IÐVADOS1. Elektrostimuliacija efektyviai taikoma gydant po

galvos smegenø infarkto iðsivysèiusias galûniø parezes, maþinant raumenø atrofijà, spastikà, taikoma didinant raumenø jëgà, trombemboliniø komplikacijø profilakti-kai.

2. Stimuliuojant lygiuosius raumenis greièiau atsi-stato sutrikusios organizmo funkcijos, tokios kaip rijimo, ðlapinimosi ir kt.

3. TENS, veikdama “vartø” teorijos principu, efek-tyviai taikoma malðinant skausmà.

Literatûra1. Werner Hacke, Markku Kaste. Iðeminis insultas. Profilakti-

ka ir gydymas. Europos galvos smegenø insulto iniciatyvinës grupës rekomendacijos. 2003 m.; 4-5.

2. Kasinskienë J., Klimavièius R., Mikolajenko L. Medicininë socialinë ekspertinë 2002 m. Valstybinë MSEK. V., 2003.

3. Gad Alon. Principles of electrical //Clinical Electrotherapy. Norwalk, 1994, second edition, 35-103.

4. Kibiða R. Modernioji funkcinë audiniø ir organø elektrinë stimuliacija klinikoje. Gydymo menas. 1999; 11(51): 61-62.

5. Vanderthommen M., Deprescur J.C. Blood flow variation in human muscle during electrically stimulated exercise bouts. Arch. Phys. Med. Rehabil., 2002; 83: 936-940.

6. Poortmans, J.J.Wyndaele. Preventing Fatigue of fast striated muscles of the pelvis flood and slow striated muscles of the limb by manipulating the on-off time of electric stimulation. Arch. Phys. Med. Rehabil. 2002; 83: 550-554.

7. Han B.C., Jang S.H. Functional magnetic resonance image finding of cortical activation by neuromuscular electrical stimulation on wrist extensor muscles. Am. J. Phys. Med. Rehabil. 2003; 82: 17-20.

8. Goldman J., Nahas Z. Transcranial magnetic stimulation. http://www.nami-hc.org/transcranial_magnetic_ stimulation.htm.

9. Journal of the American Pharmaceutical Association .2001. vol. 41, No.5. suppl. 2 http://www.aphanet.org/JAPhA/japhaAdultBlad-der.pdf.

10. http: www.nih.gov/ninr/research/vol.3/Urinary. 11. Park C.L., O‘Neill P.A., and Martin D.F. A pilot explorato-

ry study of oral electrical stimulation on swallow function following stroke: an innovative technique. Dyshagia 12, 161-166.

12. Freed M.L., Freed L.(2001) Electrical stimulation for swallo-wing disorders caused by stroke. Respir. Care 46, 466-474.

13. Electromyographic controlled neuromuscular electrical stimulation scientific articles and abstracts. http://www.curamove.com/scientific.htme#2.

14. Wang R.J., Chan R.CH. Effects of thoraco-lumbar electric sensory stimulation on knee extensor spasticity of persons who survived cerebrovascular accident. Journal of rehabilitation research and deve-lopment. 2000; Vol.37, No.1. http://www.vard.org./jour/00/37/1/wang 371.htm

15. Kibiða R. Skausmo malðinimas moderniuoju elektriniu sti-muliavimu. Gydymo menas 1999; 9(49): 41-42.

16. Sluka K.A. The basic science mechanisms of TENS and cli-nical implications. American Pain Society 2001; 2(11). http://www.ampainsoc.

17. Gabis L., Shklar B. Immediate influence of transcranial electrostimulation on pain and B-endorphin blood levels. Am. J. Phys. Med. Rehabil. 2003; 2(82): 81-85.

18. Lebedev V.P., Palygin A.V. Devices for non-invasive transcra-nial electrostimulation of the brain endorphinergic system: application for improvent of the human psicho-physiological status. http://www.tessp.

19. Lebedev V.P., Ilinsky O.P. Transcranial electrostimulation of the brain endorphinergic system as an example of the uninvasive function. Electrostimulation of the brain homeostatic meshanisms ac-tivation of tissue repair. http://www.tessph.

20. Perennou D.A., Leblond C. Transcutaneus electric nerve stimulation reduces neglect-related postural instability after stroke. Arch. Phys. Med. Rehabil. 2001; 82; 440-448.

21. Potisk K.P., Gregoric M. (1995) Effects of transcutaneous electrical nerve stimulation (TENS) on spasticy in patients with hemip-legia. Scand. J. Rehabil. Med. 27, 169-174.

MUSCLES AND NERVES ELECTRIC STIMULATION ROLE IN REHABILITATION THE STROKE PATIENTS

A.Kriðèiûnas, R.Kibiða, R.Savickas, L.VaiðvylienëSummaryKey words: stroke, rehabilitation, electric stimulation, TENS,

FES.Stroke is the third leading cause of death in most of the countries in

the world. Medications and physical agent modalities help the patient to become independent and be back in the society. Electric stimulation is very important for muscle strengthening, endurance, also it helps to prevent complications of disease, to reduce pain. Swallowing and genitourinary disorders are treated by using electric stimulation. So electric stimulation plays a big role by treating the stroke patients.

Gauta 2004-02-24


Raktaþodþiai: gyvenimo kokybë, kojø opos, hidrokoloi-diniai tvarsèiai, odos persodinimas.

SantraukaÁvairios kilmës kojø opos sukelia negalià iki 1% planetos gyventojø ir net 15% – vyresniems nei 70 metø. Tai seniai þinoma ir apraðyta patologija, kuri labai vargina serganèiuosius ir juos slaugan-èius asmenis bei sunkiai gydoma. Visiðkas opos sugijimas gali uþimti ne vienerius metus, o tai yra didþiulë problema serganèiajam ir já slaugantie-siems. Didþioji dalis pacientø su trofinëmis opo-mis kojose gydomi tiesiog namuose, o ne pirminës sveikatos prieþiûros centre ar stacionare, todël nëra labai daug þinoma, kaip opos paveikia kasdie-niná gyvenimà bei kaip keièia paciento gyvenimo kokybæ. Daþniausiai tyrëjø buvo nagrinëjama tik finansinë ðios ligos pusë, pamirðtant þmogiðkàjà, t.y. skausmà, socialinæ izoliacijà, mobilumo apri-bojimà. Sukurta aibë metodikø ir klausimynø tirti pacientø su trofinëmis opomis kojose gyvenimo kokybæ. Daþnai kyla ginèai, ar tikslinga opà ilgai gydyti konservatyviomis priemonëmis, ar operuo-ti atliekant autodermoplastikà, iðleidþiant dalá lëðø operacijai, taèiau labai sutrumpinant patá gydymo laikà. Norëdami ásitikinti vieno ar kito metodo privalu-mais bei ávertinti opø ir jø gydymo átakà gyvenimo kokybei, nusprendëme ávertinti opø operacinio ir konservatyvaus gydymo veiksmingumà. Tyrimo metu iðnagrinëjome nuo 2001 m. sausio mën. iki 2004 sausio mën. 44 gydytø KMUK Chirurgijos klinikos Plastinës chirurgijos ir nudegimø skyriuje ligoniø su didelëmis trofinëmis kojø opomis. 9 gy-dyti konservatyviai, o 35 – autodermoplastika. Visi jie apklausti pakartotinai po 3-6 mën. Nustatëme, kad operuotiems statistiðkai reikðmingai (p<0,05) sumaþëjo skausmas opø vietoje vertinant pagal skausmo skalæ. Tikslinant skausmo intensyvumo skirtumus grupëse paaiðkëjo, kad pradþioje visi tiriamieji daþniausiai nurodydavo, kad opà tiesiog skauda, o pakartotinës apklausos metu – labiau

nepatogu negu skauda (operuotieji) ir skausmas liko nepakitæs konservatyviai gydytø pacientø grupëje. Skausmo regresijà operuotø þmoniø grupëje patvirtina ir analgetikø vartojimo daþnio sumaþëjimas, nurodytas antrosios apklausos me-tu (p<0,05). Visiems tirtiems pacientams (n=44) opos trukdë miegoti. Lyginant abu gydymo meto-dus pakartotinai po >3 mën., operuotiems opos netrukdë miegoti (p<0,05), o konservatyvaus gydymo þmoniø grupëje tebetrukdë uþmiegant. Taip pat nustatëme, kad operuotiems ligoniams statistiðkai patikimai padidëjo optimizmas, kad opas galima uþgydyti ir patys ligoniai sakësi þinà kokiu bûdu, maþiau ligoniø verkdavo dël ðios pa-tologijos (p<0,05), o tai rodo jø emocinës bûklës gerëjimà. Tyrimo metu taip pat nustatëme, kad net 77% tiriamøjø ligos simptomus iðaiðkino chi-rurgas, o ne ðeimos gydytojas ar kitas medicinos personalas. Padarëme iðvadas, kad skausmas – pagrindinis ir labiausiai gyvenimo kokybæ veikiantis kojø opë-jimo nusiskundimas, kuri reikia malðinti. Odos persodinimo operacija greièiau veikia teigiamai paciento gyvenimo kokybæ (miegà, emocijas) nei tik konservatyvus gydymas. Sëkmingam opø gy-dymui labai svarbus geras ligonio ir gydytojo bei kito medicinos personalo bendradarbiavimas, jis turëtø prasidëti pirminëje grandyje.

ÁVADASÁvairios kilmës kojø opos sukelia negalià iki 1% pla-

netos gyventojø ir net 15% – vyresniems nei 70 metø (1, 13). Tai seniai þinoma ir apraðyta patologija, kuri la-bai vargina serganèiuosius ir juos slauganèius asmenis bei sunkiai pasiduoda gydoma. Visiðkas opos sugijimas gali uþimti ne vienerius metus, o tai tampa didþiule pro-blema serganèiajam ir ji slaugantiesiems (7). Viena daþ-niausiø kojø opëjimo prieþasèiø yra kojø venø varikozë ir potrombozinis sindromas. Potrombozinio sindromo daþnis yra apie 2,5% gyventojø >18 m. Trofines opas turi 17% serganèiøjø ðia liga. Prof. V.Triponio ir bendra-autoriø duomenimis, Lietuvoje venines trofines opas turi

TROFINIØ OPØ GYDYMO METODØ ÁTAKA PACIENTO GYVENIMO KOKYBEI

V.JANKÛNAS, R.RIMDEIKA, M.JASËNAS, D.SAMSANAVIÈIUSKauno medicinos universiteto klinikos, Plastinës chirurgijos ir nudegimø skyrius


apie 8000 þmoniø, o 60-80 metø amþiaus grupëje opø daþnis yra net 5% (2, 5). Moterys ðia liga serga du kar-tus daþniau nei vyrai (8). Vien JAV yra apie 2,5 mln. ligo-niø su trofinëmis opomis kojose, ðios patologijos papliti-mas didëja vyresnio amþiaus þmoniø grupëse. Didþioji dalis tokiø pacientø kaip pagrindiná simptomà nurodo skausmà (3, 15). Gana daþnai kaip pagrindiniai dar yra minimi ðlapiavimas ir nemalonus kvapas. Tai ypaè blo-gina serganèiøjø gyvenimo kokybæ. Net 25% pacientø uþgijusios opos per metus atsiveria pakartotinai (4). Tai sukelia ne tik skausmà ir fizinius nepatogumus, bet ir psichologiná stresà.

Didþioji dalis pacientø su trofinëmis opomis kojo-se gydomi tiesiog namuose, o ne pirminës sveikatos prieþiûros centre, todël nëra labai daug þinoma, kaip opos paveikia kasdieniná gyvenimà bei kaip keièia pa-ciento gyvenimo kokybæ. Daþniausiai tyrëjø buvo nag-rinëjama tik finansinë ðios ligos pusë, pamirðtat þmo-giðkàjà, t.y. skausmà, socialinæ izoliacijà, mobilumo apribojimà (15). Dauguma tokiø pacientø tampa pri-klausomi nuo juos slauganèio medicinos personalo, fiziðkai maþai aktyvûs bei socialiai izoliuoti, o daþnai net pripratæ prie ðios ligos ir nesitiki visiðko pasveikimo (5, 12). Yra sukurta aibë metodikø ir klausimynø tirti pacientø su trofinëmis opomis kojose gyvenimo koky-bæ. Ðtai Lindholme ir kt. naudojo klausimynà, vertinan-tá trofiniø opø átakà ðeðiems kasdieniniams aspektams: skausmui, fiziniam mobilumui, energingumui, miegui, socialinei izoliacijai ir emocinëms reakcijoms. O Phil-lips ir kt. nagrinëjo trofiniø opø átakà tik finansiniams, socialiniams ir psichologiniams gyvenimo faktoriams. Elliott su bendraautoriais (1996) atkreipë dëmesá, kad vertinant gyvenimo kokybæ labai svarbu taikyti vieno-dà gydymà visiems pacientams, nepriklausomai nuo to, ar jie gydosi ambulatoriðkai, ar stacionare. M.Brod gyvenimo kokybæ vertino pagal kojø opëjimo átakà fizi-niams, psichologiniams ir socialiniams aspektams, bet atskirdamas paèios opëjimo prieþasties (pvz., cukrinio diabeto) átakà minëtiems faktoriams. Minëto tyrimo me-tu nustatyta, kad net pusë pacientø á pensijà iðëjo anks-èiau nei priklauso, buvo atleisti ar savo noru dël opø iðëjo ið darbo. O tø, kurie liko dirbti, darbo naðumas smarkiai sumaþëjo. Taip pat pastebëta, kad emocijø kaitoje vyravo pyktis ir frustracija dël mobilumo suma-þëjimo, kaltumo jausmas galvojant apie sukeliamus ne-patogumus kitiems bei pastovus jaudulys dël neaiðkios ateities (14). Nolan ir Lundh (1999) bei Wilson (2000) iðkëlë prielaidà, kad ligonius ambulatoriðkai slaugan-èios medicinos seserys turëtø bûti tarsi raktas á pacien-to supratimà apie savo ligà ir nuo jos priklausanèius

faktorius, o tai skatintø ligonio aktyvesná bendradarbia-vimà gydant trofines opas kojose.

Prof. m. dr. M.E.Hyland sudarë trijø daliø gyvenimo kokybës vertinimo klausimynà. Pirmoje dalyje registruo-jami bendrieji duomenys apie pacientà ir opos gijimà. Antrojoje – nagrinëjama skausmo intensyvumas, miego sutrikimai, laikas, sugaiðtas opos prieþiûrai bei galvoji-mui apie opà. Treèioje dalyje pateikiami 29 klausimai ar teiginiai (6 ið jø yra pozityvûs) su keturiais galimais at-sakymais kiekvienam: niekada, kartais, daþnai ir visada. Atitinkamai jie vertinti nuo 0 (gera gyvenimo kokybë) iki 3 (bloga gyvenimo kokybë). Remiantis minëtais 29 klausimais ir teiginiais vertinami funkcijos apribojimas, disforinë nuotaika ir opos gydymas. Galima balø suma gali bûti nuo 0 (gera gyvenimo kokybë) iki 87 (bloga gy-venimo kokybë). Minëtø tyrimø metu dar kartà patvirtin-ta, kad skausmas yra pagrindinis nusiskundimas, kuris ypaè suintensyvëja nakties metu, labai riboja mobilu-mà ir laisvalaiká, pacientai nuolatos pikti, blogai miega ir jauèiasi socialiai izoliuoti, o dalis jø dël opëjimo net negali gyventi savarankiðkai be kitø pagalbos (13, 14). Nors literatûroje apraðomi atvejai, kai pacientai sàmo-ningai trukdo opos gijimui, kad iðlaikytø socialiná kon-taktà su juos namuose gydanèiu medicinos personalu. Be to, apie 20% jø net neþino savo kojø opëjimo prie-þasties, o 50% – net nesidomi jokia prieinama informa-cija apie ðià ligà (15).

Nepaisant modernios tvarsliavos prieinamumo ir plataus naudojimo, terapijos spaudþiamais tvarsèiais ar kojinëmis, ðiuolaikiniø arterinio kraujo pritekëjimà ir veninio nuotëká gerinanèiø medikamentø, kojø trofi-niø opø gydymas iðlieka ilgas ir labai brangus procesas, ypaè tada, kai negalima paðalinti opëjimà sukëlusios prieþasties (9, 10).

Nors opos daþniausiai kolonizuotos P.aeruginosa ar S.aureus, bet kol nëra aktyvios infekcijos poþymiø anti-biotikoterapija nerekomenduojama, nes gana perriðimø su sidabro sulfadiazino kremu ar kitu antiseptiku (11).

Trofiniø opø gydymas ið visø chirurgo gydomø þaiz-dø kainuoja daugiausia. Remiantis tarptautinio þaizdø gydymo komiteto patvirtinta metodika, á opø gydymo kainà turi bûti áskaièiuota visø gydymui naudotø tvars-tymo priemoniø, bendro slaugos laiko, odos komplika-cijø gydymui reikalingø medikamentø ir kitø priemoniø, kelionës pas gydytojà, prarasto darbo laiko, papildomos prieþiûros ir laiko kainos. Tyrimus Lietuvoje atlikæ auto-riai (prof. V.Triponis, I.Gudgalytë) nustatë, kad mûsø ða-lyje ligoniai per metus opø gydymui iðleidþia nuo 500 iki 2000 litø asmeniniø pinigø (6). Didþiojoje Britanijo-je per metus opø gydymui iðleidþiama nuo 294 iki 650


milijonø svarø sterlingø per metus, didþioji dalis lëðø skiriama ligonius priþiûrinèiø medicinos seserø darbui apmokëti. Ligonius namuose slauganèios medicinos se-serys naudoja labai daug ir ávairiø gydymo priemoniø ir metodikø, o tai dar labiau apsunkina galimybæ gauti adekvaèià ir patikimà informacijà apie vienø ar kitø medi-kamentø átakà opø gijimui bei ligonio trofiniø opø veikia-mus gyvenimo kokybës pokyèius (7, 13, 15).

Daþnai kyla ginèai, ar tikslinga opà ilgai gydyti kon-servatyviomis priemonëmis, ar operuoti atliekant autoder-moplastikà, iðleidþiant dalá lëðø operacijai, taèiau labai sutrumpinant patá gydymo laikà. Taip pat vis dar neaið-ku, ar autodermotransplantatu uþdengta opa pakartoti-nai atsiveria tokiu pat daþnumu kaip ir konservatyviai uþgydyta. Ir kaip pasikeièia paciento gyvenimo kokybë po operacijos lyginant su konservatyviai besigydanèiai-siais? Vieningos nuomonës, kuris gydymas efektyvesnis, nëra (17, 18, 19, 20). Taip pat iðlieka neaiðku – kodël taip daþnai opos atsiveria pakartotinai ir kodël Lietuvo-je yra tiek daug pacientø su didþiulëmis (>50 cm²) opo-mis kojose?

Norëdami ásitikinti vieno ar kito metodo privalumais bei ávertinti opø ir jø gydymo átakà gyvenimo kokybei, nusprendëme ávertinti opø operacinio ir konservatyvaus gydymø veiksmingumà. Tyrimo metu iðnagrinëjome nuo 2001 m. sausio mën. iki 2004 m. sausio mën. gy-dytø KMUK Chirurgijos klinikos Plastinës chirurgijos ir nudegimø skyriuje ligoniø su didelëmis trofinëmis kojø opomis (didesnëmis, nei 50 cm² arba 0,5% kûno pavir-ðiaus), atsivërusiomis 6 mënesius ir ilgiau, ligos istorijø ir uþpildytø specialiø anketø duomenis.

Darbo tikslas – ávertinti trofiniø opø gydymo metodø átakà paciento gyvenimo kokybei.

TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAINorëdami ávertinti autodermoplastikos ir konservaty-

vaus gydymo átakà opø epitelizacijos greièiui ir ligonio gyvenimo kokybei gydant dideles opas kojose, atlikome prospektyviná 44 ligoniø (23 moterø ir 21 vyro), gydytø 2001-2004 metais KMUK Chirurgijos klinikos Plastinës chirurgijos ir nudegimø skyriuje dël dideliø trofiniø opø kojose, ligos eigos tyrimà. Ðio tyrimo metu, pritarus KMU Etikos komisijai, nagrinëjome tik tø pacientø ligos duome-nis, kuriems opos buvo atsivërusios ilgiau nei 6 mën. ir jø plotas buvo didesnis nei 50 cm². Visi minëti pacientai iki stacionarizavimo konsultuoti KMUK Konsultacinëje poliklinikoje, kur jiems buvo nustatyta opø atsiradimo prieþastis bei paimtas pasëlis opos uþterðtumui nustaty-ti. Minëto vizito metu pacientai uþpildydavo gyvenimo kokybës vertinimo anketà. Ði anketa sudaryta remiantis

M.E.Hyland sukurtu gyvenimo kokybës vertinimo klausi-mynu (13). Anketos vertimo á lietuviø kalbà metodams ir naudojimui Lietuvoje gavome autoriaus pritarimà. Taip pat papildomai pridëta keletas klausimø, kurie, mûsø nuomone, leistø plaèiau suprasti opø átakà paciento so-cialiniam gyvenimui bei paciento ir gydytojo tarpusavio santykius. Pagrindiniam nusiskundimui – skausmui – sky-rëme net keletà skirtingø vertinimo bûdø. Tai skausmo skalë nuo 1 (neskauda) iki 10 (ypaè stipriai skauda) ir keli papildomi klausimai, vertinantys atskirus skausmo aspektus. Atsitiktiniø imèiø bûdu sudarytos dvi pacien-tø grupës: gydomi konservatyviai ir operaciniu bûdu. Á operuojamøjø grupæ átraukti ligoniai operacijai ruoðti tvarstant opas hidrokoloidiniais (Granuflex) tvarsèiais; jiems skirtas pentoksifilinas po 400 mg 2 kartus dienoje arterinei kraujotakai gerinti bei flavanoidø grupës prepa-ratai (Venoruton Forte ar kt.) veniniam nuotëkiui ir lim-fos drenaþui gerinti. Iki operacijos visiems paimta opos biopsija galimam piktybiniam procesui identifikuoti, o tai ið esmës pakeistø opos gydymo taktikà. Opos ope-ruotos tik tada, kai jose nebebuvo nekrotiniø masiø bei infekcijos reiðkiniø, esant gerai ligonio bendrai bûklei bei kompensuotoms gretutinëms ligoms. Visiems ligo-niams, nepaisant þaizdos mikrobiologinio pasëlio duo-menø, operacijos metu buvo skirtas penicilinas intrave-niðkai Streptococcus pyogenes sukeliamos infekcijos profilaktikai. Ligoniai buvo operuoti atliekant sklerozuo-tø opos dugno granuliacijø ekscizijà ir odos transplan-tacijà, persodinant 0,2-0,3 mm perforuotà dalies odos storio skiautæ. Ligoniai po operacijos tvarstyti treèià pa-rà, po to – kas dvi paros naudojant parafino tinklelius persodintam transplantatui apsaugoti ir sugeriamuosius marlës tvarsèius. Donorinë vieta (daþniausiai priekinis vienos ar abiejø ðlaunø pavirðius) buvo paliekama dþiû-ti nuëmus pavirðinius marlinius tvarsèius kità parà po operacijos. Taip pat po operacijos taikyta kompresote-rapija (Maxis kompresinëmis kojinëmis) bei toliau skir-ti mikrocirkuliacijà ir veniná nuotëká bei limfos drenaþà gerinantys medikamentai. Operacijos rezultatai vertinti operacijà atlikusio chirurgo keièiant pirmà kartà tvarstá po operacijos bei ligoniui iðvykstant ið stacionaro. Iðra-ðant ligoná ið stacionaro ir likus nesiepitelizavusiam opos plotui, didesniam nei 5 cm², laikyta, kad dalis transplan-tato neprigijo, nors, lyginant su buvusiu opos plotu, tai ir nëra þymi dalis. Visiems iðvykstantiems ligoniams re-komenduota tæsti pentoksifilino, flavonoidø (Venoruton Forte ar kt.) vartojimà bei antirefliuksinë terapija kompre-sinëmis kojinëmis. Atokieji rezultatai vertinti po 3-6 më-nesiø po operacijos. Pakartotiniø vizitø metu matuotas likusios opos plotas (jei opa nepilnai epitelizavusi) bei


ligoniai pildydavo analogiðkà anketà, vertinanèià gyve-nimo kokybæ, skausmà, asmenines iðlaidas. Analogiðkai tirta kontrolinë grupë, kai vietoje operacijos taikytas kon-servatyvus gydymas hidrokoloidinais (Granuflex) tvars-èiais. Kita skirto gydymo dalis ir tyrimas nesiskyrë nuo taikyto operuotøjø ligoniø grupei. Rezultatø duomenø analizë atlikta SPSS 10.0 programa.

REZULTATAIKMUK Chirurgijos klinikos Plastinës chirurgijos ir nu-

degimø skyriuje nuo 2001 m. sausio mënesio iki 2004 m. sausio mënesio dël ilgai (>6 mën.) negyjanèiø dideliø trofiniø kojø opø (m=261 cm²) operuoti 35 bei gydyti kon-servatyviai 9 ligoniai (n=44), kurie apklausti pakartotinai po 3-6 mën. Dauguma jø stacionare gydësi pakartotinai (nuo 1 iki 13 kartø; M=2). 23 operuotiems gydymo sta-cionare metu opos epitelizavosi pilnai, t.y. prigijo visas

odos transplantatas. Konservatyviai gydytiems opos negi-jo ir pilnai nesiepitelizavo. Pakartotinai minëti pacientai apklausti vidutiniðkai po 5,5 mënesio (M=4).

Pacientø amþiaus vidurkis buvo 65,5 m. (M=66), kuriems opos buvo atsivërusios vidutiniðkai 90,9 mën. Ið jø 23 moterys, o 21 vyras. Daugumos jø mënesinës pajamos nevirðijo 500 Lt, o iðlaidos opos prieþiûrai su-darë apie 100-150 litø per mënesá (1200-1800 litø per metus) asmeniniø pinigø. Lyginant su konservatyviu gy-dymu – iðlaidos operuotiems pacientams po >3 mëne-siø sumaþëjo vidutiniðkai nuo 135 iki 115 Lt, o besigy-dantiems konservatyviai netgi iðaugo nuo 108 iki 152 Lt per mënesá.

Taip pat nustatëme, kad operuotiems reikðmingai (p<0,05) sumaþëjo skausmas opø vietoje vertinant pa-gal skausmo skalæ (nuo 6,0 iki 3,1) (1 pav.). Tikslinant skausmo intensyvumo skirtumus grupëse paaiðkëjo, kad pradþioje visi tiriamieji daþniausiai paþymëdavo, kad opà tiesiog skauda, o pakartotinës apklausos metu – labiau nepatogu negu skauda operuotøjø ir skausmas liko nepakitæs konservatyviai gydytø pacientø grupëje. Skausmo regresijà operuotø þmoniø grupëje patvirtina ir analgetikø vartojimo daþnio sumaþëjimas antrosios apklausos metu (p<0,05).

Tiriant opø mikroflorà rasta: 16 S.aureus, 9 P.aerugi-nosa, 3 Str. piogenes, 3 Str. haemolyticus, 6 pasëliuose

1 lentelë. Tikrosios opos prieþasties palyginimas su ligonio nuomone.

1 pav. Ligonio skausmo ávertinimas pagal skausmo skalæ.

2 pav. Pasëliuose iðauginta opø mikroflora.

3 pav. Opø prieþiûrai sugaiðtas laikas.

4 pav. Laikas, kurio metu ligoniai galvoja apie opas.


patogenø neiðauginta ir 7 ligoniai dël opø uþterðtumo dël vienokiø ar kitokiø prieþasèiø netirti. Në vienu atve-ju operuota opa nesupûliavo (2 pav.).

Visi tyrime dalyvavæ pacientai opø prieþiûrai per die-nà vidutiniðkai skirdavo 0,5 val., o po 3 mënesiø ir dau-giau nuo operacijos maþiau nei 15 min. (p<0,05), tuo tarpu gydytiems konservatyviai laikas nepakito (m=0,5 val.) (3 pav.). Visiems tirtiems pacientams (n=44) opos trukdë miegoti. Lyginant abu gydymo metodus pakarto-tinai po >3 mën., operuotiems opos netrukdë miegoti (p<0,05), o konservatyviai gydytiems tebetrukdë uþmie-gant. Lyginant minëtose grupëse laikà, per kurá ligoniai galvodavo apie savo opas, nustatyti tokie pokyèiai: prieð pradedant standartizuotà gydymà tai uþimdavo viduti-niðkai apie 4 val., o po >3 mën. operuotiems tai suda-rë maþiau nei 2 val. (p<0,05) ir apie 3 val. gydomiems konservatyviai (4 pav.).

Vertinant gyvenimo kokybës klausimyno, sudaryto pagal M.E.Hyland’à, treèiàjà dalá ir lyginant abi grupes pirmo ir pakartotinio tyrimo metu nustatëme, kad ope-ruotiems balai kito nuo 64 iki 56, o konservatyviai gy-dytiems nuo 65 iki 53, o tai nesudarë didelio skirtumo. Taèiau nagrinëdami atskirai kiekvienà punktà pastebëjo-me: operuotiems ligoniams statistiðkai patikimai padidë-jo optimizmas, pacientai daugiau suþinojo apie opø iðgy-dymo metodus, maþiau ligoniø verkdavo dël ðios pato-logijos (p<0,05), tai rodo jø emocinës bûklës gerëjimà.

Tyrimo metu taip pat nustatëme, kad net 77% tiriamø-jø þiniø apie ligà suteikë chirurgas, o ne ðeimos gydytojas ar kitas medicinos personalas. Tai gali paaiðkinti, kodël taip skiriasi diagnozuotos opø prieþasties pasiskirstymas nuo tos, apie kurià galvoja pats pacientas (1 lentelë).

REZULTATØ APTARIMASLyginant su literatûros duomenimis (1, 2, 5, 13), li-

goniø, gydytø KMUK Plastinës chirurgijos ir nudegimø skyriuje 2001-2004 metais dël dideliø (>50 cm²) trofiniø opø kojose, kurios negijo 6 mën. ir ilgiau, amþius buvo panaðus – vid. 65,5 m., o pagrindinë kojø opëjimo prie-þastis yra venø ligos. Jø iðlaidos atitiko ir kitø tyrëjø Lie-tuvoje duomenis – iki 2000 litø per metus (6), o opos sta-cionare daþniausiai buvo gydomos pakartotinai (M=2). Ðie duomenys tik dar kartà patvirtina, kad opø gydymas yra ilgas ir labai brangus procesas (9, 10).

Moterø sirgo daugiau (23) nei vyrø (21). Tai atitinka pasaulinæ tendencijà, o dalies autoriø straipsniuose daþ-niausiai minima kojø opëjimo moterims prieþastis – bu-væ nëðtumai, sàlygojæ venø uþspaudimà (16). Palyginti nedidelá mûsø gautà lyèiø skirtumà lemia maþas pacien-tø skaièius ir grieþti atrankos kriterijai.

Skausmà, kaip labiausiai varginantá simptomà, paþy-mëjo dauguma tirtø pacientø. Tai ribojo jø mobilumà, sàlygojo socialinæ izoliacijà ir neigiamai veikë emocijas. Ðie faktai patvirtina daugelio autoriø nuomonæ, kad opø skausmas yra pagrindinis nusiskundimas ir turi daugiau-sia átakos pacientø gyvenimo kokybei (3, 13, 14, 15).

Prieð paskiriant gydymà, vertinant abiejø tiriamø grupiø funkcijos apribojimà, disforinæ nuotaikà ir opø gydymà pagal prof. M.E.Hyland’o klausimyno treèiàjà dalá, patvirtinta ir kitø autoriø rasta bloga pacientø su trofinëmis opomis kojose gyvenimo kokybë (~65 balai) (13, 14). Lyginant po >3 mënesiø didelio skirtumo ne-nustatyta, bet nagrinëjant atskirus punktus pastebëta, kad operuotiems optimizmas dël pasveikimo ir emoci-në bûklë statistiðkai patikimai pagerëjo. Manome, kad statistiðkai patikimø skirtumø turëtø daugëti gausëjant pacientø skaièiui.

Visos opos iki operacijos buvo tvarstomos hidroko-loidiniais Granuflex tvarsèiais ir po operacijos në karto odos transplantatu padengta opa nesupûliavo, nors, kaip ir literatûroje nurodyta, daþniausiai opose buvo S.aureus ir P.aeruginosa. Tai patvirtina nuomonæ, kad antibiotikø skyrimas pagal pasëlio rezultatus, kol nëra generalizuo-tos infekcijos poþymiø – netikslingas (11).

Palyginus tikràjà opø prieþastá su pacientø þinota ar manyta, paaiðkëjo, kad dalis ligoniø (n=21) klydo. Tai patvirtina kitø tyrëjø duomenis, kad apie 50% sergan-èiøjø savo liga net nesidomi (15). Kita prieþastis galëtø bûti ta, kad, mûsø tyrimo duomenimis, Lietuvoje sergan-tiesiems trofinëmis kojø opomis 77% apie ðià ligà paaið-kino chirurgas, nors tai ir nebuvo pirmasis gydytojas, á kurá pacientas kreipësi dël kojø opëjimo. Tai patvirtina Nolan ir Lundh (1999) bei Wilson (2000) nuomonæ, kad paciento – gydytojo bei kito medicinos personalo ben-dradarbiavimas yra labai svarbus sëkmingai gydant tro-fines kojø opas.

IÐVADOS 1. Skausmas – pagrindinis ir labiausiai gyvenimo

kokybei turintis átakos nusiskundimas dël kojø opëjimo, kurá reikia malðinti.

2. Odos persodinimo operacija greièiau teigiamai veikia paciento gyvenimo kokybæ (miegà, emocijas) nei vien konservatyvus gydymas.

3. Sëkmingam opø gydymui labai svarbus geras li-gonio ir gydytojo bei kito medicinos personalo bendra-darbiavimas, kuris turëtø prasidëti pirminëje grandyje.


Literatûra1. Alcaraz A., Kelly J. Treatment of an infected venous leg ul-

cer with honey dressings. Br. J. Nurs., 2002 Jul 11-24; 11(13): 859-60, 862, 864-6.

2. Gudgalytë I., Triponis V. ir kt. Potrombozinis sindromas ir ulcus trophicum. Chirurginio ir vietinio gydymo ypatybës. Flebologija. 2003 Kovas. Nr.1; 6-7.

3. Phillips T., Stanton B., Provan A., Lew R. A study of the im-pact of leg ulcers on quality-of-life – financial, social, and psychologic implications. Journal of the American Academy of Dermatology 1994 Jul 31 (1), 49-53.

4. Handbook of venous disorders: Guidelines of the American Venous Forum. 2001. Philip D Coleridge Smith. The drug treatment of chronic venous insufficiency and venous ulceration. 309-321.

5. U. Wissing RN, PhD, A.-C. Ek RN, PhD & M. Unosson RN, PhD. Life situation and function in elderly people with and without leg ulcers. Scandinavian Journal of Caring Sciences. Volume 16 Issue 1 March 2002. Page 59.

6. Triponis V. Veniniø trofiniø opø gydymas kompresijos me-todu ir hidrokoloidiniais tvarsèiais. 2001, 7-12.

7. C. Jane Morrell, Stephen J. Walters, Simon Dixon, Karen A. Collins, Louise M.L. Brereton, Jean Peters, Charles G.D. Brooker.Effectiveness of community leg ulcer clinics: randomised controlled trial. British Medical Journal, May 16, 1998.

8. Cornwall J.V, Dore C.J, Lewis J.D. Leg ulcers:epidemiology and aetiology. Br. J. Surg. 1986; No 73, 693 -699.

9. Kumins N.H., Weinzweig N., Schuler J.J. Free tissue transfer provides durable treatment for large nonhealing venous ulcers. J. Vasc. Surg. 2000 Nov; 32(5): 848-54.

10. Pamela E. Effect of Electrical Stimulation on Chronic Leg Ulcer Size and Appearance Houghton Physical Therapy Volume 83, Number 1, January 2003.

11. MacFarlane D.E., Baum K.F., Serjeant G.R. Bacteriology of sickle cell leg ulcers. Trans. Roy. Soc. Trop. Med. Hyg., 1986; 80: 553-6.

12. Franks P.J. et al. Community Leg Ulcer Clinics: Effect on Quality of Life. Phlebology 1994 No9, 83-86.

13. Hyland M.E. B.Sc. Ph.D. et al. Quality of life of leg ulcer patients: Questionnaire and preliminary findings. Journal of wound care. 1994. September. Vol.3 no.6 P249-298.

14. Brod M. Quality of life issues in patients with diabetes and lower extremity ulcers: patients and care givers. Quality of Life Rese-arch, 1998, Vol.7, 365-372.

15. Hamer.C et al. Patients’ perceptions of chronic leg ulcers. Journal of Wound Care. 1994. March. Vol.3, No.2, 99-101.

16. guide2care The Most Comprehensive Information Source for Care of the Older Person. Tuesday, October 7th, 2003.

17. Margolis D.J. Which venous leg ulcers will heal with limb compression bandages? The American Journal of Medicine 2000, Vol. 109, 15-19.

18. Jones J.E, Nelson E.A. Skin grafting for venous leg ulcers. The Cochrane Library 2002; Issue 3, 25-30.

19. Schmeller W., Gaber Y. Surgical removal of ulcer and lipo-dermatosclerosis followed by split-skin grafting (shave therapy) yields good long-term results in “non-healing” venous leg ulcers. Acta Derm. Venereol., 2000 Jul-Aug; 80(4), 267-71.

20. Jones J.E., Nelson E.A. Skin grafting for venous leg ulcers. Cochrane Database Syst. Rev., 2000; (2): CD001737.

INFLUENCE OF THE TREATMENT’S METHODS OF LEG ULCERS IN THE PATIENT’S LIFE QUALITY

V.Jankûnas, R.Rimdeika, M.Jasënas, D.Samsanavièius SummaryKey words: life quality, leg ulcer, hydrocolloid dressing, skin

grafting.Leg ulcers of different etiology disable up to 1% of total population,

and up to 15% individuals over 70 years old. It is an old disease which troubles the patients and medical personnel and is hard to cure. It might take several years to cure the ulcer fully. Most of the patients with leg ulcers are being treated at home, not in the outpatient departments or hospitals, therefore there is no much information how the ulcer affects the patient’s everyday life and its quality. The researchers often analyze only the financial part of this disorder forgetting its human part: pain, social isolation, decreased mobility. There are plenty of questionnaires and methods to analyze the quality of life of the patients with leg ulce-ration. It is often unclear if we should treat the ulcer by conservative means for the long time or if we should spend a part means for the operation (skin grafting) but shorten the time of treatment.

To see the advantage of both methods and the influence of the ulcers their treatment to the quality of life we decided to estimate the functionality of surgical and conservative treatment. We have analyzed the case histories and the data of special questionnaires of 44 patients, which were treated in KMUH Department of Plastic surgery and Burns in the period of 2001 January – 2004 January and had big trophical leg ulcers (m=261m²) for 6 months or more. 9 patients were treated conservatively and 35 by skin grafting. All of them were interviewed after 3-6 months one more time. We found out that the pain in the place of the ulcers has decreased for the patients, which were treated surgically. By making the differences of the pain more exact we found out, that the patients have been feeling pain before the operation and when interviewing them the second time they told that they felt discomfort, not pain. The intensity of pain remained the same for the patients treated conservatively. The regression of pain also proves the decreased usage of pain-killers in the group of the patients with the surgical treatment. All the patients (n=44) had sleep disorders because of the ulcers. In the group of the patients, treated surgically the ulcers did not disturb the sleep after more than 3 months, and in the group, treated conservatively the problem remained. We also found out that after surgical treatment the patients were more optimistic and cried less. That shows the recovery of their emotional status. We have also found out that the patients knew from the surgeon first than from the family doctor or other medical personnel about this disorder.

We have made conclusions, that pain is the main complaint of leg ulceration, decreasing the quality of life the most. The skin grafting positively affects the quality of patient’s life (sleep, emotions) faster that conservative treatment alone. The good contact between the patient and the doctor and other medical personnel is the main factor for the successful treatment of leg ulcers and it should start in the primary section of treatment.

Gauta 2004-02-09


Raktaþodþiai: sveikatos prieþiûros kokybë, kokybës sis-temos, kokybës valdymas.

Santrauka Ðio darbo tikslas – ávertinti sveikatos prieþiûros organizacijø kokybës sistemø valdymà ir jo átakà sveikatos prieþiûros paslaugø kokybei.Sveikatos prieþiûros kokybë ir jos gerinimà uþtikri-nanèios kokybës sistemos – pagrindinë organizaci-jø veiklos sritis nuolat vykstant sveikatos apsaugos sistemø reformoms. Taip yra dël to, kad brangios medicinos technologijos ir vaistai reikalauja di-deliø iðtekliø, kuriø trûksta, o pacientø poreikiai bei lûkesèiai sveikatos prieþiûros ir gyvenimo ko-kybei auga. Aukðta sveikatos prieþiûros paslaugø kokybë padeda organizacijoms taupyti iðteklius, iðlikti ir vystytis.Sveikatos prieþiûros kokybës strategijos realizuo-jamos trijuose hierarchiniuose lygmenyse: siste-miniame-koncepciniame (nacionaliniame) (1), or-ganizaciniame-struktûriniame (teritoriniame) (2), procesiniame-kokybiniame (organizacijø) (3).Analizuojamos sveikatos prieþiûros organizacijø kokybës sistemø posistemës – struktûra (1), proce-sai (2), iðtekliai (3), produktai (sveikatos prieþiûros paslaugos) (4), auditas (5). Pateikiami sveikatos prieþiûros kokybës vertinimo kriterijai ir meto-dologija, kiti esminiai kokybës sistemø valdymo aspektai. Pristatomas sveikatos prieþiûros kokybës valdymas Klaipëdos ligoninëje.Iðvada: efektyviai valdomos organizacijø sveikatos prieþiûros kokybës sistemos uþtikrina kokybiðkà pacientø sveikatos prieþiûrà, teigiamus jø sveika-tos pokyèius, gerina jø gyvenimo kokybæ.

ÁVADASSveikatos prieþiûra Europos Sàjungoje (ES) ir kitose

Europos ðalyse nuolat yra politiniø institucijø ir politikø akiratyje, nes visuomenës ir jos nariø sveikata – tai ne tik medicininë ir socialinë, bet ekonominë bei politinë problema. Daugelyje Europos ðaliø vyksta sveikatos prie-

þiûros sistemø reformos. Jos vyksta dël to, kad tø ðaliø gyventojø, politikø ir sveikatos prieþiûros sistemos bei jos organizacijø vadovø netenkina esama padëtis sveika-tos prieþiûros finansavimo, organizavimo bei paslaugø teikimo prasme. Pagrindinis sëkmingø sveikatos prieþiû-ros sistemø reformø rodiklis yra ne trumpalaikis biudþe-to iðlaidø sveikatos prieþiûrai sumaþinimas, bet teigiami gyventojø sveikatos pokyèiai (1, 2, 3).

Sveikatos prieþiûros kokybë ir jos gerinimà uþtikri-nanèios kokybës sistemos – pagrindinë organizacijø veik-los sritis vykstant reformoms. Sveikatos prieþiûra nuolat brangsta, o jos finansavimas adekvaèiai didëti negali (4, 5). Brangios medicinos technologijos ir vaistai reikalau-ja dideliø iðtekliø, kuriø trûksta. Auga pacientø poreikiai ir lûkesèiai sveikatos prieþiûrai, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Kokybiðka sveikatos prieþiûra padeda organi-zacijoms geriau patenkinti pacientø poreikius, taupyti iðteklius, iðlaikyti esamus ir pritraukti naujus pacientus, iðlikti ir vystytis.

Darbo tikslas – ávertinti sveikatos prieþiûros organiza-cijø kokybës sistemø valdymà ir jo átakà sveikatos prie-þiûros paslaugø kokybei.

DARBO METODIKAMokslinës literatûros, statistiniø duomenø ir veikian-

èiø sveikatos prieþiûros kokybës sistemø sisteminë bei palyginamoji analizë.

REZULTATAI IR JØ APTARIMASSveikatos prieþiûros kokybë – tai laipsnis, kuriuo as-

mens ir visuomenës sveikatos prieþiûra didina tikimybæ pasiekti norimø rezultatø, remdamasi ðiuolaikinëmis pro-fesinëmis þiniomis (6).

Sveikatos prieþiûros kokybë apima tokius strategi-nius aspektus:

- sveikatos prieþiûros kokybë geriau tenkina pa-cientø poreikius ir jø lûkesèius sveikatos prieþiûrai;

- sveikatos prieþiûros kokybë yra sisteminis, visa-pusiðkas, tæstinis procesas, orientuotas á paciento porei-kius;

- sveikatos prieþiûros kokybës tikslas neapsiribo-

SVEIKATOS PRIEÞIÛROS ORGANIZACIJØ KOKYBËS SISTEMØ VALDYMAS

V.JANUÐONISKlaipëdos universiteto Visuomenës sveikatos katedra


ja tik geresnës pacientø sveikatos siekiu, jis apima ir jø gyvenimo kokybæ;

- sveikatos prieþiûros kokybë grindþiama nuolati-niu tiek medikø profesionalø, tiek ir pacientø mokymu-si;

- sveikatos prieþiûros kokybë taupo iðteklius ir su-daro galimybæ juos reinvestuoti.

Sveikatos prieþiûros kokybës strategijos realizuojamos trijuose hierarchiniuose lygmenyse (7):

- sisteminiame-koncepciniame (nacionalinia-me);

- organizaciniame-struktûriniame (teritorinia-me);

- procesiniame-kokybiniame (organizacijø).Labiausiai diferencijuotas yra procesinis-kokybinis

lygmuo. Bûtent jame plaèiausiai realizuojamas sveikatos prieþiûros kokybës sistemø kûrimas, diegimas ir valdymas vadovaujantis nacionalinëmis kokybës strategijomis.

Sveikatos prieþiûros kokybës valdymas apima ðias màstymo ir veiklos sferas:

- sisteminá poþiûrá á sveikatos prieþiûrà ir sveika-tos prieþiûros kokybës tobulinimà;

- sveikatos prieþiûros kokybës këlimo kaip nuola-tinio proceso (vyksmo) vertinimà;

- árodymais pagrástø kokybës rezultatø vertini-mà;

- sveikatos prieþiûros kokybës sistemø vadybos, kaip esminio kokybës gerinimo elemento vertinimà;

- sveikatos prieþiûros kokybës gerinimo pokyèiø tiesioginës priklausomybës nuo sveikatos prieþiûros tech-nologijø pokyèiø supratimà;

- sveikatos prieþiûros paslaugø teikimo ir ðio pro-ceso aplinkos reguliaciniø mechanizmø sukûrimà.

Pagrindiniai sveikatos prieþiûros kokybës valdymo metodiniai instrumentai visuose lygmenyse yra:

- licencijavimas ir kitas iðorinis vertinimas;- árodymais pagrásta medicina;- medicininis auditas;- standartai;- pacientø kontrolë;- rizikos kontrolë ir klaidø prevencija.Vieno ar keliø strateginiø kokybës gerinimo aspektø

pasirinkimas, kokybës valdymo organizacijoje akcentavi-mas á pavienes veiklos sferas, vieno kurio nors valdymo instrumento naudojimas gali duoti laikinà efektà (daþniau-siai techniniame lygmenyje). Taèiau visos organizacijos sisteminiame lygmenyje efektà gali duoti tik kokybës sis-tema, apimanti visas strategijas, visas organizacinio màs-tymo ir veiklos sferas, visas kokybës gerinimo kryptis ir visus kokybës valdymo instrumentus.

Sveikatos prieþiûros kokybës sistemà sudaro penkios elementø grupës (posistemës):

- struktûra;- procesai;- iðtekliai;- produktai (sveikatos prieþiûros paslaugos);- auditas.Organizacijos kokybës sistema ið esmës yra jos val-

dymo sistema, pagrásta visuotinës kokybës valdymo te-orine koncepcija ir sisteminiu poþiûriu. Visos kokybës sistemos posistemës glaudþiai susijusios tarpsisteminiais ryðiais ir viena nuo kitos priklauso.

Organizacijos struktûrà, kaip sisteminá vienetà, su-daro þmonës, jø darbo árankiai ir darbo sàlygos. Struk-tûros kokybë veikia visas kitas elementø grupes, ypaè procesø kokybæ.

Organizacijos struktûra procesus veikia dviem kryp-timis – tiesiogiai ir per organizacijos kultûrà. Poveikis per organizacijos kultûrà daugiau pasireiðkia brandþio-se organizacijose, jis yra ilgalaikis, stiprus ir daþniausiai teigiamas kokybës prasme.

Tik teisinga ir racionali sàveika tarp þmoniø, jø dar-bo árankiø ir sàlygø garantuoja struktûros kokybës geri-nimà.

Pagrindinis ir tæstinis bet kurios sveikatos prieþiûros organizacijos procesas – þmoniø (pacientø) sveikatos prieþiûra. Ðis procesas yra sveikatos prieþiûros paslaugø teikëjø (medicinos profesionalø ir vadybininkø) ir gavëjø (pacientø) sàveika, kurios iðdavoje gaunamas rezultatas – paciento sveikatos pokytis.

Sveikatos prieþiûros procesà sudaro subprocesai:- sveikatos palaikymas, stiprinimas ir formavi-

mas;- sveikatos diagnostika;- gydymas;- slauga;- reabilitacija;- nemedicininës paslaugos;- valdymas.Ðiuos subprocesus ir jø kokybæ atskirai daugiau anali-

zuoja ir vertina medicinos profesionalai ir vadybininkai. Pacientai juos vertina kaip vienà visuminá sveikatos prie-þiûros procesà. Be to, jie vertina ne tik sveikatos prieþiû-ros paslaugos gamybà ir jos rezultatyvumà, bet ir jos tei-kimà (aplinkà, bendravimà, laiko parametrus ir kt.).

Organizacijos iðtekliai veikia ir struktûrà, ir procesà, ir sveikatos prieþiûros paslaugas, ir net audità.

Nors daþnai iðsakoma nuomonë, kad kokybë nieko nekainuoja, taèiau turbût reikia sutikti su mananèiais, kad tai tik graþi sparnuota frazë (8, 9).


Pakankami iðtekliai yra bûtina organizacijos sveika-tos prieþiûros kokybës sistemos veiklos sàlyga.

Iðtekliø srautø ir paskirstymo tvarka ðalyje, ið esmës centralizuota, ne visiðkai atitinkanti decentralizuotà vie-ðøjø sveikatos prieþiûros ástaigø statusà ir veiklà.

Visø rûðiø iðtekliø – materialiniø-techniniø, finansø, informaciniø, þmoniø – srautams didþiulæ átakà turi svei-katos apsaugos ministerija. Valdydama Valstybinæ ligo-niø kasà, ástaigø ir medicinos specialistø licencijavimà, visà informacinæ bazæ, ji gali reguliuoti sveikatos prieþiû-ros paslaugø rinkos subjektus, suteikti konkurencinius pranaðumus vienai ar kitai ástaigai. Todël sisteminis svei-katos apsaugos ministerijos poþiûris valdant iðteklius yra bûtinas, nes reguliuodama iðtekliø srautus ir veikdama rinkos subjektus – sveikatos prieþiûros organizacijas, per jas veikia ir to rinkos segmento pacientus. Dël to gali susidaryti sàlygos nelygiaverèiai ir nelygiateisiðkai sveikatos prieþiûrai.

Sveikatos prieþiûros paslaugø kokybë priklauso nuo struktûros, procesø, iðtekliø kokybës ir audito. Jà ið es-mës apsprendþia organizacijos konkurencinës sàlygos. Maþinant konkurencijà tarp organizacijø (jas centralizuo-jant, ribojant pacientø galimybæ rinktis sveikatos prieþiû-ros ástaigà ar gydytojà, suteikiant ástaigoms konkurenci-nius pranaðumus ar paslaugø monopolá) yra bloginama ir sveikatos prieþiûros paslaugø kokybë.

Sveikatos prieþiûros paslaugø kokybë yra labai sun-kiai apibrëþiama ir pamatuojama, todël galimi dideli kokybës svyravimai. Paslaugoms bûdingas nuolatinis kokybës nestabilumas, reikia labai daug pastangø iðlai-kyti pastovià kokybæ. Kiekviena sveikatos prieþiûros pa-slauga turi bûti individualizuota, nes ne tik pacientai (paslaugø gavëjai), bet ir medikai profesionalai (paslau-gø teikëjai) yra unikalios nepakartojamos individualy-bës, asmenybës.

Dël ðiø ir kitø prieþasèiø pacientø poreikiai sveikatos paslaugoms yra neapibrëþti, o lûkesèiai beveik visada virðija realias organizacijos (neretai ir apskritai medici-nos) galimybes.

Auditas veikia visas sveikatos prieþiûros proceso ele-mentø grupes ir organizacijos valdymà. Registruodamas neatitiktis ir jø prieþastis, numatydamas prevencinius ir korekcinius veiksmus, jis veikia organizacijos kokybës sistemà ir padeda ágyvendinti jos kokybës politikà.

Audito veikla organizacijoje vykdoma tokiomis kryp-timis:

- kokybës vadyba visuose lygmenyse;- kokybës gerinimas ir pokyèiø inicijavimas;- pacientø teisiø uþtikrinimas;- personalo atsakomybë;

- sveikatos prieþiûros proceso dokumentavi-mas;

- rezultatø vertinimas;- iðtekliø naudojimas.Pagrindinis audito veiklos árankis – standartai ir stan-

dartizuoti organizacijos ir jos personalo veiklos doku-mentai.

Organizacijos sveikatos prieþiûros kokybës sistemos kûrimas, diegimas ir veikla apima tokius etapus:

- informaciná-diskusiná;- vadybinio sprendimo;- kokybës politikos suformavimo;- kokybës sistemos dokumentavimo;- organizacijos nariø informavimo bei mokymo;- pacientø informavimo bei mokymo;- kokybës sistemos dokumentø nuolatinio diegi-

mo;- auditø vykdymo;- sistemos efektyvumo kontrolës.Kokybës sistemø veiklà ir valdymà apsunkina persona-

lo pasiprieðinimas, kokybës ávertinimo sunkumai, inves-tuotø iðtekliø á kokybæ atsiperkamumo árodymø sudëtingu-mas, vidinës ir iðorinës aplinkos pokyèiai. Ðiuos barjerus padeda áveikti sisteminis vadybinis-organizacinis màsty-mas, kuris glaudþiai siejasi su kokybës valdymu.

Be to, organizacijos sveikatos prieþiûros kokybës sis-temos dalyviø – vadovø, medicinos profesionalø, pacien-tø, steigëjø (savininkø), ligoniø kasø, visuomeniniø orga-nizacijø – tikslai ir interesai gana skirtingi, nors atrodytø visi siekia to paties strateginio tikslo – geresnës þmoniø sveikatos. Ðiø interesø derinimas – viena didesniø koky-bës sistemø valdymo problemø.

Sveikatos prieþiûros kokybës valdymas ið esmës yra pokyèiø valdymo procesas, susiformavæs visuotinës ko-kybës vadybos pagrindu. Èia pagrindinë visos sveikatos prieþiûros veiklos aðis, “svorio centras” yra pacientas.

Tradiciniai poþiûriai kokybës sistemø valdymo proce-se keièiami naujais, ðiuolaikinëmis valdymo teorijomis pagrástais (10):

• Pacientø kreipimusi á organizacijà ir joje dirban-èius profesionalus pagrásta sveikatos prieþiûra keièiama á bendradarbiavimu ir ilgalaikiais medikø-pacientø san-tykiais pagrástà sveikatos prieþiûrà;

• Medikø profesionalø valdoma ir kontroliuojama sveikatos prieþiûra keièiama á sveikatos prieþiûrà pagal pacientø poreikius ir jø vertinimà bei kontrolæ;

• Ribota, patirtimi ir áraðais pagrásta informacija keièiama á þiniomis pagrástà ir laisvai prieinamà;

• Patirtimi ir mokymusi pagrásti sprendimai keièia-mi á árodymais pagrástus;


• Sveikatos prieþiûros saugumas, kaip profesio-nalø atsakomybës iðdava, keièiama á poþiûrá, kad tai – sistemos (organizacijos) veiklos iðdava;

• Sveikatos prieþiûros slaptumas keièiamas á sveikatos prieþiûros skaidrumà;

• Sveikatos prieþiûros sistemos reagavimas á pa-cientø poreikius keièiamas á sistemos formavimà ir re-agavimà pagal numatomus pacientø poreikius;

• Momentinis sveikatos prieþiûros kainø maþi-nimas keièiamas á pastovø iðlaidø sveikatos prieþiûrai maþinimà;

• Profesionalø medikø buvimas “virð sveikatos prieþiûros sistemos” keièiamas jø bendradarbiavimu sistemos viduje.

Ðiø poþiûriø kontekste susiformavo naujos kryptys ðaliø sveikatos prieþiûroje, kurios inicijavo pokyèius tiek sveikatos prieþiûros organizacijose, tiek ir sveika-tos prieþiûros paslaugø ir pacientø rinkose.

Kokybës sistemø valdyme svarbus yra sveikatos prieþiûros kokybës iðorinis ir vidinis vertinimas.

Iðoriná kokybës vertinimà vykdo ávairios organi-zacijos, kurios sertifikuoja, akredituoja, licencijuoja ástaigà.

Vidiná kokybës vertinimà vykdo organizacijos va-dovybë ir audito grupë.

Tiek vienu, tiek kitu atveju pagrindiniai sveika-tos prieþiûros vertinimo kriterijai yra ðie (4, 7, 9, 11, 12):

- prieinamumas;- patikimumas;- rezultatyvumas;- uþbaigtumas;- etiðkumas;- estetiðkumas;- technologijø naujumas;- saugumas;- tæstinumas.Ðie kriterijai ið esmës panaðûs á Europos Sàjungos

ir kitø regionø ðalyse taikomus kriterijus.Vadovaujantis ðiuolaikinëmis sistemø ir organiza-

cijø vadybos teorijomis, visuotinës kokybës vadybos principais, Klaipëdos ligoninëje sukurta ir veikia svei-katos prieþiûros kokybës sistema.

Ðios sistemos valdymo pagrindinis siekis – kokybës sistema turi tapti integruota valdoma struktûros, pro-cesø ir rezultatø visuma, ágalinanèia teikti kokybiðkas sveikatos prieþiûros paslaugas, priimtinas jø uþsako-vams ir pacientams.

Ligoninës kokybës sistemos valdymas remiasi ðiais dokumentø blokais:

- sveikatos prieþiûrà bei organizacijos veiklà reguliuojantys iðoriniai dokumentai;

- kokybës vadovas, atspindintis sveikatos prie-þiûros paslaugø spektrà, apimtis, vartotojø rinkà ir kontingentà bei kokybës vertinimo metodologijà;

- administracinës ir klinikinës procedûros;- pareiginës ir darbo instrukcijos;- medicininio audito dokumentai;- ligoninës organizacinës valdymo struktûros

schemos.Ðiø dokumentø turiná apsprendþia kokybës poli-

tika.Ligoninës kokybës politika – teikti pacientams pri-

einamà, savalaikæ, lygiateisiðkà, pilnavertæ, efektyvià, patikimà ir saugià, kokybës standartus atitinkanèià svei-katos prieþiûrà ligø profilaktikos, diagnostikos, gydy-mo, slaugos ir reabilitacijos srityse. Ði politika apima profesines ir administracines (vadybines) paslaugas.

Kokybës politikos ágyvendinimui suformuoti stra-teginiai tikslai:

- tenkinti paciento poreikius ir interesus sveika-tai profesionaliai, etiðkai ir rezultatyviai;

- nuolat tobulinti ir atnaujinti sveikatos prieþiû-ros technologijas;

- nuolat kelti vadovaujanèio personalo, gydyto-jø ir slaugos specialistø kvalifikacijà ir profesionalu-mà;

- organizuoti sveikatos prieþiûrà atsiþvelgiant á átakà, kurià daro teritorijos gyventojø nuomonë, no-rai ir pageidavimai bei iðorinë aplinka;

- teikti efektyvias, saugias ir veiksmingas, kiek galima uþbaigtas sveikatos prieþiûros paslaugas, kiek tai leidþia organizacijos galimybës ir iðtekliai.

Tikslai sukonkretinami kiekvieno tikslo uþdavi-niuose.

Organizacijoje sveikatos prieþiûros paslaugø koky-bë vertinama struktûros, procesø ir rezultatø aspektais. Konkreti kokybës vertinimo metodologija apraðyta li-goninës kokybës sistemoje.

Per pastaruosius penkerius metus (1998-2002) 0,7 dienos (9%) sutrumpëjo vidutinë pacientø gydymosi trukmë, 21% padidëjo operacijø skaièius.

Gydytø ligoninëje pacientø skaièius iðaugo 5%, konsultuotø ambulatoriðkai – 17%. Visa tai pasiekta gerinant sveikatos prieþiûros paslaugø kokybæ, kuri sàlygojo darbo naðumo didëjimà. Personalo skaièius ligoninëje per pastaruosius penkerius metus sumaþë-jo 9%.

Tai árodymais pagrásti sveikatos prieþiûros kokybæ atspindintys komandinës ligoninës veiklos rezultatai.


IÐVADAEfektyviai valdomos organizacijø sveikatos prieþiû-

ros kokybës sistemos uþtikrina kokybiðkà pacientø svei-katos prieþiûrà, teigiamus jø sveikatos pokyèius, gerina jø gyvenimo kokybæ.

Literatûra1. ¨vretveit J. Improving the quality of health services in de-

veloping countries: lessons for the west. Quality and Safety in Health Care, 2003, 11, 301-302.

2. Ketti D. The global revolution in public management: dri-ving themes, missing links. Journal of Policy Analysis and Management, 1997, 16, 446-462.

3. The World Health Report 2000: health systems, improving performance. Geneva: WHO, 2000.

4. Saltman R.B., Figueras J. European Health Care Reform: Analysis of Current strategies. Copenhagen: WHO, Regional Office for Europe, 1997.

5. Grol R. Improving the quality of medical care: building brid-ges among professional price, payer profit, and patient satisfaction. JAMA, 2001, 286, 2578-2585.

6. Chasin M., Galvin R. The urgent need to improve health care quality. JAMA, 1998, 280, 1000-1005.

7. Januðonis V., Popovienë J. Sveikatos prieþiûros kokybës vady-ba Europos Sàjungos plëtros kontekste. Tiltai, 2003, 13(1), 177-181.

8. Feinstein A.R. Is “quality of care” being mislabeled or mis-measured? American Journal of Medicine, 2002, 112, 652-654.

9. Brook R. Quality. Health Systems Review, 1997, 30, 62-70.

10. Institute of Medicine. Crossing the quality chasm: a new he-alth systems for the 21st Century. Washington, DC: National Academy Press, 2001.

11. Januðonis V. Medicinos pagalbos kokybë ir valdymas. Vil-nius, Mokslas, 1990.

12. Barcyk C. Visuotinës kokybës vadyba. Vilnius, Technika, 1999.

QUALITY SYSTEMS’ MANAGEMENT OF HEALTH CARE OR-GANISATIONS

V.JanuðonisSummary Key words: health care quality, quality systems, quality manage-

ment.Health care quality and quality improvement systems are the main

fields of organizations’ performance in conditions of continually pro-ceeding health care systems reforms. Expensive medical technologies and medicine as such, require huge sums of money, which is scarce. Patients’ needs and expectations for health care quality and quality of life are growing.

Organizations benefit from health care quality by economising re-sources, surviving and proceeding. The strategies of health care quality include three levels: systemic – conceptual (National) (1), organizing – structural (territorial) (2), process-qualitative (organisation’s).

The following subsystems of quality systems in health care organisa-tions are proposed – structure (1), processes (2), resources (3), products (health care service) (4), audit (5). The main criteria and methodologie of health care quality evaluation and management are analysed.

An original health care quality system of Klaipeda hospital shortly is presented.

Conclusion: an efficient management of organisations’ health care quality systems is improved patients’ health care quality and quality of life.

Gauta 2004-02-20

Raktaþodþiai: sveikatos santykiø teisumas, moralinis persiorientavimas, Fr. Buchmanas.

SantraukaLietuvoje aktualios visuomenës santykiø teisumo bei gyvenimo kokybës problemos. Socialiniø, eko-nominiø, politiniø bei moraliniø problemø patyru-siai Europai pokario metais teigiamos átakos turëjo Fr. Buchmano ir kitø humanistø idëjos, kurias puo-selëja „Moralinio persiorientavimo“ – „Keitimosi iniciatyvø“ ðalininkai. Ðio judëjimo iniciatoriai visuomenës tobulëjimo siekia ne politinëmis per-mainomis, bet skatindami keistis paèius þmones. Fr. Buchmanas ir jo sekëjai stengiasi suburti eli-tà, kuris vadovautøsi absoliutaus sàþiningumo,

tyrumo, nesavanaudiðkumo ir meilës principais. Straipsnyje konkreèiais pavyzdþiais iðryðkinama visuomenës destrukcija ir fenomenologinës ana-lizës bûdu atskleidþiama Vakarø Europos elito patirtis, kurià galima pritaikyti Lietuvoje.

ÁVADASÁgyvendinant Europos sveikatos politikà bei Lietuvos

sveikatos programà vienas ið pagrindiniø tikslø yra svei-katos santykiø teisumas. Tai reiðkia, „kad kiekvienas as-muo, siekdamas iðsaugoti savo sveikatà, nepaþeistø to-kiø paèiø kito asmens teisiø arba nesiektø ðios teisës kito asmens ar visuomenës sàskaita“ (1).

Statistikos departamento prie LR Vyriausybës skelbia-mi rodikliai liudija, jog fizinë, socialinë ir dvasinë asme-

ISTORINË PATIRTIS IR VIZIJA GYDANT DESTRUKCINÆ VISUOMENÆ

D. ÐLAPKAUSKAITË, S. MATULISÐiauliø universitetas


nø sveikata yra labai susijusi su gyvenimo kokybe, kurios gerinimas taip pat yra vienas ið prioritetiniø Nacionali-nës sveikatos programos tikslø. Ágyvendinimo strategijoje dëmesys skiriamas þmoniø sveikatai iðsaugoti ir stiprinti bei didelës rizikos þmonëms apsaugoti. Sveikatos santy-kiø teisumas ir gyvenimo kokybës gerinimas – veiksniai, turintys specialius tikslus: psichikos ligø ir saviþudybiø prevencijà, traumø maþinimà, priklausomybiø preven-cijà, aplinkos kokybës gerinimà ir kt.

Kad tai yra ðiandieninës Lietuvos problemos, liudija statistika (2). Daugiau negu pusë darbingiausio amþiaus þmoniø Lietuvoje mirðta ne dël ligø, o dël iðoriniø prie-þasèiø. Pvz., 2002 m. 15-44 m. amþiaus þuvo 2177 as-menys (58,4% mirèiø), 20% ið jø sudarë saviþudybës, 3,8% – nuþudymai.

Didelë problema nusikalstamumas, jis plinta tarsi in-fekcinë liga. Pagal kasmetiná nusikaltusiøjø skaièiø san-tykinis rodiklis kelis kartus virðija infekcinei ligai bûdin-gà epidemijos lygá. Galima vardyti dar keletà kintamøjø, kaip nedarbà, skurdo lygá, kurie daro átakà santykiams visuomenëje, o politikus ir atsakingus ekonomistus ápa-reigoja ieðkoti bûdø, kaip minëtas problemas spræsti.

Tarp nusikaltusiøjø vaikø vieno ið tëvø auklëtø yra 43,8% (3). Tai rodo, kokiais keliais pasuka dauguma ið-irusiø ðeimø vaikø, o tokiø ðeimø daugëja (2, 4). Tëvø globos Lietuvoje kasmet netenka 2,5–3 tûkst. vaikø. Tik penktadalis ið jø – dël ávairiø tëvø nelaimiø, o apie 2 tûkst. – dël socialiniø problemø ir tëvø kaltës. Taigi ðei-mø darnos problema – vienas skaudþiausiø, spræstinø klausimø, labai susijæs su asmeninëmis bei moralinëmis nuostatomis.

Prieð penkerius metus buvæs psichikos ligoniø pikas bei priklausymo nuo narkotikø gausëjimas turi tendenci-jà maþëti, bet didelis ligotumas dominuoja Lietuvos gy-ventojø ligø sàraðe ir 2002 m. siekë 4722,3 100-ui tûkst. þmoniø (2). Alkoholinë psichozë, lëtinis alkoholizmas paplitæ ir mieste, ir kaime. Serganèiøjø lëtiniu alkoholiz-mu yra 1,7%, o uþ to slypi ðeimø skyrybos, nepritekliai, nesimokantys vaikai ir kt.

Dël socialinës ir ekonominës Lietuvos padëties sune-rimusi akademinë bendruomenë, ji akivaizdþiai ieðko naujos paradigmos esamoms problemoms spræsti. Per keliolika nepriklausomos Lietuvos metø daug kartø kei-tësi vyriausybës vadovai, daug kartø keitësi miestø me-rai, bet problemos iðliko, kai kurios net didëja. Pasitai-ko, kad tam tikri pertvarkos stabdþiai yra nesàþiningi, savanaudþiai vadovai.

L.Zasinauskas straipsnyje „Prasmës problema þmo-gaus egzistencijoje“ (5) teigia: „Ðiuolaikinis þmogus, su-sidûræs su neiðsprendþiamomis problemomis, suvokia

beprasmybës absoliutumà ir patiria savojo „að“ prarastá bei depresijà. Neretai jis fiziðkai pasitraukia ið gyveni-mo...“ Autorius akcentuoja, jog moderniosios visuome-nës orientacija – antropocentrinë, transcendentinës-me-tafizinës vertybës menkai paþástamos, nebranginamos, o tai formuoja nihilizmo, beprasmybës apraiðkas savi-monëje. Þmogus praranda dvasinæ pusiausvyrà ir gyve-nimo prasmës orientyrus. Analogiðkai situacijà ávardija ir J.A.Krikðtopaitis: „Pelnas ir agresyvus turto siekis uþgoþia moralines vertybes. Amoralûs rinkos principai verþias á ðvietimà, mokslà, menà.“ Autorius mato iðeitá: „Situaci-jà gali stabilizuoti keli svarbûs dalykai: posûkis á morali-nes vertybes ir visuomenës bendrøjø interesø iðkëlimas virð individualiø – egoistiniø ir amoraliø“ (6).

Taigi situacijos ávertinimas, strateginë vizija, tin-kamø resursø paieðka priklauso ne tik nuo esamos vi-suomenës sàlygø, bet ir nuo asmenybiø entuziazmo, sàþiningumo. Ypaè svarbus vadovaujanèio elito vaid-muo. Lietuva turi asmenybiø, kuriø kurtos paradigmos ágyvendinamos daugelyje mokslo srièiø, bet pertvarkø epochoje Europos Sàjungos link savos ðalies autoritetø nepakanka. Nepakanka tuo labiau, jog demokratinëje visuomenëje neretai kaltinami kiti – kitas valdþios þmo-gus, kita partija ir pan. Visuomenë skaldoma. Veikiama skubotai, neapgalvotai, klystama ir delsiama prisipaþin-ti, atsipraðyti. Vadø pavyzdys veikia visuomenæ. Nere-tai smerkiama ne klaida, bet suklydæs þmogus. Stoko-jame emocinës ir politinës kultûros. Istorinës pamokos turëtø praversti.

Prieð 60 metø Vakarø Europos humanistas Frankas Buchmanas (Buchman) teigë, jog anarchija, korupcija, visuomenës ir ðeimø skaldymas – tai materializmo áta-ka. Kaip prieðprieða jam reikalinga dvasinë ir moralinë jëga (7). Tokià transcendentinæ gërio jëgà sëkmingai bandë ágyvendinti „Moralinio persiorientavimo“ (MP) judëjimo dalyviai Europoje prieð 50-60 metø, tai jie siû-lo ir Pabaltijo ðaliø atstovams. Fr.Buchmanas teigia, jog jëga, kuri keièia já patá, gali keisti ir pasaulá. Panaðiai teigia ir pasaulinio garso psichologas Ërichas Fromas (Fromm): „Inteligencija – gebëjimas keisti pasaulá“ (8). Taigi aktualu þinoti, kokia jëga turëtø manipuliuoti in-teligentas pagal Vakarø humanistø vizijà.

Darbo tikslas – Vakarø Europos istorinës patirties kei-èiant þmogø ir visuomenæ fenomenologinis tyrimas ir naujos paradigmos siûlymas Lietuvos visuomenës svei-katos santykiø teisumui gerinti.

TYRIMO OBJEKTASJudëjimo „Moralinis persiorientavimas“ idëjos ir jø

istorinio pritaikymo Vakarø Europoje patirtis.


Apraðyti asmeninæ patirtá ir apibûdinti teorinius prin-cipus, kuriais remiasi dvasinio atgimimo – „Moralinio persiorientavimo“ judëjimas.

Tyrimo medþiaga – rasti literatûros ðaltiniai, iðsamiau-si – ið Fr. Buchmano laikø.

Metodas – filosofinë analizë.Asmeninë patirtis. 1991 m. trijø Pabaltijo valstybiø

– Lietuvos, Latvijos, Estijos – sveikatos apsaugos minis-terijø atstovai buvome pakviesti á Ðveicarijà, á Ko (Caux) rûmus, á tarptautinæ konferencijà. Kaip paaiðkëjo, konfe-rencijos organizatoriai – judëjimo „Moralinis persiorien-tavimas“ dalyviai, ávairiø luomø ir tautybiø þmonës. Vie-ni prisistatë kaip Oksfordo grupës atstovai, kiti vardijo Skandinavijos, Amerikos þemyno bei Vakarø Europos ðalis. Konferencijos ypatumas – „tylos klausymas“. Po kiekvieno 15 minuèiø praneðimo buvo 15 min. tyla, ku-rios metu siûlyta pamàstyti ir sau (ne kitam!) pritaikyti suprastas iðvadas ir pasiûlymus. Akcentuota lygybë, tar-pusavio principas.

TYRIMO REZULTATAIMoral Re – Armament, Moralische Aufrüstung – ðie

þodþiai jau apie penkiasdeðimt metø buvo kartojami Va-karø Europoje, nacionalinëmis kalbomis jie tariami visa-me pasaulyje. Lietuviðkai sakytume: persiorientavimas, dvasinis atgimimas, moralinis persiginklavimas. Apie tai pirmà kartà prabilo 1938 m. Fr. Buchmanas Londone. Apie tai mes, lietuviai, iðgirdome 1991 m.

„Kelias á atgimimà reikalauja keturiø absoliutø: besà-lyginio sàþiningumo, besàlyginio tyrumo, besàlyginio nesavanaudiðkumo, besàlyginës meilës. Keisis pavieniai asmenys, keisis ðeimos, keisis visa tauta. Kad pakeistu-me þmogaus màstymà, reikia virðþmogiðkos jëgos... Ðian-dieninæ pasaulio padëtá lemia ne ûkinës, bet moralinës prieþastys, ir jose glûdi blogio ðaknys. Mums trûksta re-liginiø ásitikinimø. Mums reikia Dievo vadovaujamø as-menybiø, kurios kurtø Dievo vadovaujamas valstybes, ir bûtø naujas pasaulis. Sandûroje su blogio branduoliu visi kiti bandymai ávesti tvarkà ûkinëmis priemonëmis netikslingi“, – tokia buvo Fr. Buchmano vizija politinio, ûkinio ir moralinio chaoso akivaizdoje (7).

„Þmoniø krûvos tu nepakeisi, – dar jaunuolá Frankà Buchmanà mokë teta. – Reikia dirbti su kiekvienu atski-rai, asmeniðkai“ (9). Tokios taktikos moralinio persiorien-tavimo ideologai laikësi savo veikloje. Taèiau þmogus nepakeis kito þmogaus, þmoniø – màstë jie.

Reikia pradëti nuo savæs. Kaip? Jeigu mes esame tikrai geros valios, jeigu mes stengsimës suprasti kità, Dievas tai parodys. „Jei þmogus klauso, Dievas kalba. Jei þmo-gus paklûsta, Dievas veikia. Sëkmës paslaptis – Dievo

átaka. Svarbu ne tai, kà mes Dievui pasakysime, bet tai, kà Dievas mums sako. Jis kalbës ir pasakys. Keisis pavie-niai þmonës, keisis tautos“... – taip ir panaðiai tyloje ási-klausyti á sàþinës balsà patarë humanistas Fr. Buchmanas (7). Kaip tai sekësi gyvenime, liudija pavyzdþiai.

Antrojo pasaulinio karo nuniokotai Europai reikëjo moraliðkai atsitiesti. Reikëjo rasti bendrà kalbà prieðingø pozicijø tautoms, prieðingø pozicijø þmonëms. Taikos misijos ëmësi ðveicarai. Kelios deðimtys ðeimø paauko-jæ asmenines savo lëðas, laikà, energijà restauravo Ko rûmus ir pakvietë pokalbio kaimyniniø tautø politikus. Pirmieji þingsniai buvo sunkûs. Bet … „Ásiklausykime tylëdami… Pabûkime vieni… Pamàstykime… Nejaugi kaltas tik kitas? Kita tauta, kita partija, kitas vadas – tik anie? Nejaugi að niekad neklystu? O gal galiu padaryti maþà þingsná á prieká ir iðtarti „atsipraðau“ – to mokë moralinio atsinaujinimo ideologas Fr. Buchmanas. Taip padarë ponia Irena Lor, Prancûzijos parlamentarë, buvu-si partizanë, viena ið pasiprieðinimo vadoviø. Po dva-sinio konflikto ji apsisprendë atsisakyti neapykantos vo-kieèiams. „Man reikëjo stebuklo, – pasakojo ji vëliau. – Nors að netikëjau esant Dievà, Jis vis dëlto stebuklà padarë. Að papraðiau vokieèius atleidimo uþ tai, kad troð-kau visiðko Vokietijos sunaikinimo“ (10). Vokieèiai taip pat papraðë atleisti. I.Lor rûpesèiu á Prancûzijà atvyko áþymiausi vokieèiø veikëjai ir vieðai atsipraðë prancûzø uþ skriaudas, padarytas karo metu. Susitaikymas buvo reikðmingas Europai, kylanèiai ið karo chaoso.

Vakarø intelektualai moralinio persiorientavimo pro-gramoje matë tvirtà moralinæ platformà. Jeigu V. Leninas ir B. Musolinis ið Ðveicarijos, ið Lozanos universiteto, ið-sineðë elito idëjà, kad taikytø prievartà, tai èia pat, ðalia Þenevos eþero, ant kalno, Ko rûmuose, politikai mokësi, kaip reikia tapti geros valios ugdymo elitu, kad destruk-cinæ visuomenæ gydytø (11).

Fr.Buchmano veikla nesibaigia tik krikðèioniðkàja Baþ-nyèia, bet per asmeniðkus liudijimus, etine ir religine pa-tirtimi siejasi ir su dideliu Indijos, Kinijos, Japonijos ne-krikðèioniø skaièiumi. Tiek krikðèionis, tiek nekrikðèionis savo sekëjus Fr.Buchmanas kreipë susikaupti, apmàstyti savo patirtá, skatino dalytis asmeniðkais iðgyvenimais.

Tai neliko tik svajotojø idëja. Judëjimas iðplito, o jo idëjomis bando vadovautis ne tik þinomi atsakingi vals-tybiø vadovai ir politikai, pramonës ir verslo vadybinin-kai, bet ir darbininkai, ir eiliniai tarnautojai – pradedant ðalies ministru ir baigiant virëja. Sunkiausius politinius, ûkinius, socialinius ir kultûrinius klausimus jie bando spræsti Evangelijos ðviesoje. Nuostabu, kad paprastos Jë-zaus Kalno pamokslo mintys áneða ðviesos á painias po-litines ir ûkines problemas. To sàlygos – ketvertas „abso-


liutø” ir subtilus ásiklausymas á vidiná balsà tyloje, ir … tarnavimo (ne valdymo) dvasia.

Pasaulietiðkumu, materializmu uþsikreèiama – kaip infekcine liga. Jeigu pasaulieèiai apsispræs subtiliai gyven-ti pagal Dievo valià, galima tikëtis, kad tai bus reikðminga pasaulietinë kunigystë, kuri prabils gyvenimo liudijimu. Tik gyvenant ðia dvasia, galima tikëtis Vakarø atgimimo. Reikalinga meilës bendruomenë, kurios jokia pikta jëga neáveiks, – tokios MP aktyvistø mintys (9).

Atsiliepimai ir vertinimai. Prof. Karlas Adamas (Adam): „Moralinis persiorientavimas nëra tik etikos da-lykas, kaip galëtume spræsti ið pavadinimo, bet religinis, krikðèioniðkas judëjimas tikriausia prasme. Tai nëra atski-ra konfesija ar baþnytinë bendruomenë. Tai noras primin-ti prioritetus ir pagrindus, ant kuriø kiekviena konfesija stato toliau savomis priemonëmis. Tai noras „á pasaulá atneðti senas tiesas su nauja jëga“ (12).

Filosofas Gabrielis Marselis (Marcel) apie moralinio persitvarkymo judëjimà raðo: „Tai jokia sekta – tai rau-gas, tai sëkla. Þmonës, kuriuose ði sëkla prigyja, keièiasi savo vidumi. Jie Absoliuto akivaizdoje padaro apyskai-tà ir tampa pajëgûs iðgriauti sienas, kurios skiria ir nuo paties savæs, ir nuo kitø þmoniø. Tada ðie vyrai ir mo-terys pradeda spinduliuoti. Jie tam tikra prasme tampa radioaktyvûs. Kiekvienas, kuris betarpiðkai juos sutiko, tai patvirtina“ (13).

Filosofas atpasakoja afrikieèio musulmono liudijimà, kaip jis nuteistas nekaltas buvo iðtremtas ir neapkentë prancûzø. MP sutikti prancûzai pripaþino savo kaltæ ir þadëjo padëti kurti naujàjá Alþyrà. Konferencijoje dalyva-væs prancûzas valdininkas ið Ðiaurës Afrikos iðëjo á prieká ir vieðai atsipraðë, kad dël kitø aklumo ávyko tokia trage-dija. „Taigi tik viltis, kad þmonës vienas prieð kità bus skaidrûs, neduos piktojo ðalininkams alternatyvos klas-tai ir kerðtui. Tokiu bûdu paplis ne tik pavieniø þmoniø laimë ir spinduliavimas, bet ir artësime prie visuotinës brolybës”, – aiðkina filosofas (9).

Prof. dr. Verneris Ðelingenas (Schöllingen) teigia: „De-mokratija turi bûti kuriama ið vidaus, keièiant þmones á sveikus, gyvybingus, stiprius Dievo jëga savos ðalies pi-lieèius“. Cituojami pavyzdþiai, kaip moralinis persiorien-tavimas pakeitë ðeimos gyvenimà á harmoningà, kaip kri-tiniais gyvenimo momentais buvo jauèiama vidinë stip-rybë. „Doriems idealams þmonës atsiduoda, daro átakà politikai ir ûkiui“ (11).

Moralinis persiorientavimas vengia formuluoèiø, o veda á tikëjimo gelmæ. Negali ðiame judëjime dalyvau-ti tas, kuris neigia þmogaus dorovinæ laisvæ ir galimybæ pasikeisti. Judëjimas turi uþdaviná suklydusiam paþadin-ti viltá ir per ásiklausymà á sàþinæ parodyti geros valios

jëgà. MP atsisako intelektualiø teorijø. Kiekvienam, ku-ris gera valia nori pasikeisti, keliami keturi reikalavimai: absoliutus sàþiningumas, tyrumas, nesavanaudiðkumas, meilë. Nëra kompromisø. Bereikia tik bûti atviram ir pa-prastam – kaip vaikas. Nereikia ástoti ar iðstoti, reikia gy-venti. Tai sieja visus geros valios þmones.

Kad tikrasis moralinis visuomenës pasikeitimas turi vykti keièiantis þmonëms, pripaþásta ir Rusijos Federaci-jos prezidentas Vladimiras Putinas, bet kad tam reikalin-gas kontaktas su Dievu – neakcentuojama (14).

Nuo 2001 m. „Moralinio persiorientavimo“ judëji-mas vadinamas „Keitimosi iniciatyvos“ (Initiativen der Veränderung), bet jo idëjos tos paèios – privalo keistis þmonës (15).

Ið diktatûros ir teroro iðsivadavusios ðalys kuria de-mokratijà. Nigerijos krikðèionis prezidentas Obasanjo teigia, jog viltingos ateities jëga yra „ne minos, o Vieð-pats“ (16). Idëjø ávairovë gali tarnauti kaip jëga profesi-niam ir visuomeniniam ugdymui. Tai privalu kiekvieno-je demokratinëje visuomenëje.

Lietuva netrukus taps Europos Sàjungos nare. Ðalies elitui pravartu þinoti, kokià patirtá ir ateities vizijà turë-jo Vakarø kolegos. Vakarø Vokietijos kancleris dr. Konra-das Adenaueris 1960 m. teigë, kad Chruðèiovo anûkai nebus komunistai, jog bus kuriama vieninga Europa, o „Moralinio persiorientavimo“ idëjos bus pasaulio viltis. Jis raðë, jog pertvarkø laikotarpiu labai reikalinga ideo-logija, kuri taptø tarptautiniø ryðiø moraline jëga (17). Tauta, kuri turi ideologijà, visada yra paþangi, ideologi-jos neturinti tauta yra savimi patenkinta ir mirðtanti. Dr. Fr. Buchmanas áneðë didelá indëlá á socialiná teisingumà ir tarptautinæ vienybæ. Jo pastangos þmoniø ir tautø san-tykius grásti absoliuèiomis moralinëmis vertybëmis nebus pamirðtos… Vieningà Europà, kurioje turëtø vieðpatau-ti laisvë ir brolybë, tik tada bus galima sukurti, kai tau-tos sàþiningai vykdys moralinius ásipareigojimus. Ðiam didþiajam Europos vienijimosi procesui „Moralinis per-siorientavimas“ suteikë labai vertingà impulsà. Já bûti-na tæsti, kad pasaulyje bûtø palaikoma taika. Bendras visø tautø gyvenimas kelia uþdaviná áveikti rasiø ir naci-jø skirtumus. Ðia prasme moralinio persiorientavimo na-riai yra atlikæ daug vertingø dalykø. Visø pirma reikëtø ásidëmëti, kad visø tautø bendro gyvenimo viltis galima tik sàþiningumo dëka.

… Vokieèiø tauta yra dëkinga „Moralinio persiorien-tavimo“ ideologams, kurie po karo padëjo rasti ryðá su kitomis ðalimis. Iðoriniai þmoniø ryðiai tik tada tvirtëja, kai tam tikslui yra vidinis nusiteikimas. Ta kryptimi MP nuveikë daug ir sëkmingai. „Moralinio persiorientavimo“ ideologai nurodo, kad pagrindinis reikalavimas tebelie-


ka tas pats – „pradëk nuo savæs“. Tokia buvo Vokietijos kanclerio dr. K. Adenauerio vizija.

„Keitimosi iniciatyvø“ judëjimas tebegyvuoja. Ko rû-muose vykstanèiø tarptautiniø konferencijø programa tu-rininga, pvz., 2003 m.: Valdþios tarnavimas visuomenei; Þmogaus orumas ir konfliktai; Taikos palaikymo iniciaty-vos ir kt. Aktualiausios iniciatyvos siekia gydyti visuome-nës þaizdas, stiprinti demokratijos pagrindus, puoselëti asmeniðkà bei ðeiminæ atsakomybæ ir t. t.

Tenka pripaþinti, jog moralinio perversmo, dvasinio atgimimo siekë ir siekia dauguma ðaliø, kuriose ávyko politiniai pasikeitimai. Ar tai pavyks – priklauso nuo eli-to pavyzdþio ir strategijos. Uþdaviniai dideli, o jiems ágyvendinti reikia, be kita ko, vidinës tylos.

IÐVADOS1. Lietuvoje po sovietinës okupacijos, kaip ir Vaka-

rø Europoje po Antrojo pasaulinio karo, yra destrukcinës visuomenës bruoþø.

2. „Moralinio persiorientavimo“ teorija ir istorinë patirtis liudija, kad visuomenës lyderiø ásisavinti mora-liniai principai padëjo Vakarø Europos ðalyse atkurti ir ugdyti politinius, socialinius ir ekonominius santykius.

3. Áþvalgiø Vakarø Europos visuomenës lyderiø patirtis yra tinkama paradigma siekiant ðiandieninës Lietuvos visuomenës santykiø teisumo.

Literatûra1. Lietuvos sveikatos programa. 1997-2010, LR SAM.2. www.std.lt3. Ðlapkauskaitë D., Daulenskienë J. N. V., Vaitkevièius J. V. Ar

galëjo augti dorybës ydø apsuptyje? Vaikø sveikata ir reabilitacija. ÐUL, 2003, p. 109–115.

4. Praneðimas apie þmogaus socialinæ raidà Lietuvoje. V., 2001. UNDP, SPG.

5. Zasimauskas L. Prasmës problema þmogaus egzistencijoje. LKMA XVIII suvaþiavimo darbai. V., 2003, p.123–141.

6. Krikðtopaitis J. A. Mokslas ir valstybës intelektinë galia. LKMA XVIII suvaþiavimo darbai. V., 2003, p.447–451.

7. Buchman Fr. Für eine neue Welt. Caux Verlag, 1961 ir www.caux.ch.

8. Fromm E. Wege aus einer Kranken Gesellschaft. Viena, 1981.9. Spoerri T. Dynamik aus der Stille. Caux Verlag. Luzern,

1971.10. Cook Sydney, Lean Garth. Knyga apie juoda ir balta. V.,

1994.11. Schöllingen W. Moralische Aufrüstung spricht den Menschem

von heute an. Für eine neue Welt. 1961, S. 461 ir www.caux.ch.12. Adam K. Die Moralische Aufrüstung und das abendländische

Christentum. 1961. Ten pat. S. 452 ir www.caux.ch.13. Marcel G. Was ist Moralische Aufrüstung? 1961. Ten pat.

S.464. ir www.caux.ch.14. Tumarkin N. Russlands Moral Rearmament. 2000, Vol.24,

Issue 2.15. Lassere Philippe. Den besten Kurs steuern. Caux Information.

2003, S.8-10.16. Odhiambo Okite. Christlicher Präsident Nigeria Verlangt

çMoral Rearmament. Christianity Today. 1999-04-26. Vol.43, Issue 5.

17. Adenauer Konrad; Bundeskanzler. Die Ideologie der Mor-alischen Aufrüstung. Für eine neue Welt. S.466-467. Initiativen der Veränderung. Mountain House. CH-1824. Caux. Schweiz. 2003. July – August.

HISTORICAL EXPERIENCE AND VISION TREATING DESTRUC-TIVE SOCIETY

D.Ðlapkauskaitë, S.MatulisSummaryKey words: Legality of health‘s intercourse, „Moral Re – Arma-

ment“, Fr.Buchman.In this article the authors are trying to discuss the methods of spiri-

tual and moral renovation of Lithuanian people. They philosophically interpreting the ideas of the movement „Moral Re – Armament“, that is spread around the world and especially in the West Europe. The initiators of this movement don‘t seek the improvement of the society with the politic changes, but while encouraging people to change themselves. Fr.Buchman and his seekers are trying to gather an elite, which should follow the principles of total honesty, innocence, self – neglect and love.

Gauta 2004-02-23


Raktaþodþiai: pirminë sveikatos prieþiûra, ambulatorinë sveikatos prieþiûra, sveikatos prieþiûros kokybë, svei-katos prieþiûros paslaugø prieinamumas, socialinës ir ekonominës gyventojø grupës.

SantraukaTyrimas buvo atliktas 2003 metø sausio-vasario mënesiais. Buvo apklausti 18 metø sulaukæ res-pondentai. Iðduota 500 anketø, ið jø 343 anketos gráþo (gráþtamumas – 68,6 proc.). Anketa buvo duodama kas deðimtam pirmà kartà besikreipian-èiam pacientui.Respondentai, atsakydami á klausimà, ar norëtø, kad ðeimos gydytojas dirbtø arèiau gyvenamosios vietos, nurodo skirtingus duomenis. Aukðèiausio ir vidutinio lygio vadovai (50,0 proc.) ir namø ðei-mininkës (86,9 proc.) pageidauja, kad apylinkës gydytojas dirbtø jø rajone. Bedarbiai (50,0 proc.) ir specialistai bei tarnautojai (47,0 proc.) pageidau-ja, kad apylinkës gydytojas, tyrimai ir gydytojai specialistai dirbtø “po vienu stogu”. 1001-1500 Lt pajamø vienam ðeimos nariui turintys respondentai daugiausia (72,0 proc.) mano, kad bûtø patogiau, jei apylinkës gydytojas dirbtø jo rajone. 1501-2000 Lt ir daugiau 2000 Lt pajamø vienam ðeimos nariui turintys respondentai nurodo, kad tam nepritartø – jiems patogiau, kai apylinkës gydytojas, tyrimai ir gydytojai specialistai dirba “po vienu stogu” – atitinkamai 61,8 proc. ir 45,7 proc. Tik 14,6 proc. apklaustø pensininkø neteko girdëti apie galimybæ gydytis poliklinikos dienos staciona-re. Daugiausia tokios galimybës neþino studentai ir moksleiviai (73,9 proc.). Taèiau klausiant respon-dentø, kur jie norëtø gydytis – dienos stacionare ar ligoninëje, studentai ir moksleiviai daugiausia nurodo, kad tvirtai arba greièiau rinktøsi dienos stacionarà (74,3 proc.).

ÁVADASLietuvoje pirminës sveikatos prieþiûros (PSP) strategi-

ja priimta 1995 metais, o jau 1996 m. pradëta vykdyti PSP plëtojimo investicinë programa. Atlikæ vertinimus ir vietos, ir uþsienio ekspertai tada akcentavo ðiuos pa-grindinius PSP Lietuvoje trûkumus: ligø gydymo, o ne prevencijos prioritetas, nepakankamas sveikatos moky-mas, gydytojø perteklius ir hiperspecializacija, bendruo-menës slaugos paslaugø stoka, socialiniø paslaugø trûku-mas, prasta pastatø ir medicinos árangos kokybë, didelës iðlaidos infrastruktûrai, nepagrásti siuntimai á ligonines, pacientø ir specialistø nepasitenkinimas, paskatø koky-bei ir efektyvumui didinti stoka, paslaugø skaidymas (neuþtikrintas sveikatos prieþiûros nenutrûkstamumas). Vis daugiau dëmesio skiriama informacinëms techno-logijoms ádiegti turint tikslà gerinti sveikatos prieþiûros kokybæ (1). Ligoniniø poliklinikiniai padaliniai sveika-tos prieþiûros sistemoje JAV tampa svarbia dalimi, nes tokia pacientams teikiama pagalba yra pigesnë. Teikiant tokià pagalbà dalyvauja ne tik gydytojai, bet ir slaugy-tojos bei gydytojø asistentai. Ávairiuose regionuose taip teikiamos pagalbos modeliai skirtingi ir priklauso nuo demografinës situacijos, apmokëjimo uþ darbà ir kitø faktoriø (2). Svarbu, kad visuomenës sveikatos organi-zatoriai daugiau bendradarbiautø su medicininës pagal-bos teikimo organizatoriais ir bûtø atsiþvelgiama á ben-druomenës poreikius (3). Dabartiniu laikotarpiu svarbu susiorientuoti gausybëje informaciniø ðaltiniø, juos su-rûðiuoti pagal svarbumà, atskirti, kas ðiuo metu svarbiau-sia: pacientas, slaugytoja, pirminës sveikatos prieþiûros gydytojas ar gydytojas specialistas. Todël bûtina pasto-viai organizuoti tolesná medicininá tobulinimà, kad bûtø galima atsakyti á ðiuos ir kitus klausimus (4). Sveikatos prieþiûros paslaugø vertinimas pagal atskirus rodiklius (dimensijas, aspektus) laikomas vertingesniu procesu nei ieðkojimas “absoliuèios kokybës” apibrëþimo. Skirtingø kokybës dimensijø identifikavimas padeda iðsiaiðkinti ko-

VILNIAUS MIESTO ÐEÐKINËS POLIKLINIKOS PACIENTØ APKLAUSA APIE SVEIKATOS PRIEÞIÛROS

PASLAUGAS – NUOMONË PAGAL PACIENTØ SOCIALINÆ IR EKONOMINÆ PADËTÁ

J.KAIRYS, E.ÞËBIENË, I.ZOKASVilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Socialinës analizës grupë


kybës problemø prigimtá, potencialius sprendimus bei galimas dirbanèiøjø sveikatos prieþiûroje bei jos paslau-gø vartotojø perspektyvas (5). Vertinant pacientø nuomo-næ, taikomos paèiø autoriø sudarytos ávairios anketos (6). Reikalavimai sveikatos prieþiûros sistemai aplamai, paslaugø prieinamumui yra skirtingi tarp ávairiø gyvento-jø grupiø ir keièiasi priklausomai nuo þmoniø amþiaus, lyties, iðsimokslinimo, pajamø (7). Pacientø apklausos, jø nuomonë ávairiais teikiamos pagalbos klausimais turi didelæ átakà gerinant sveikatos prieþiûros paslaugø ko-kybæ konsultacijø metu (8). Gerinant sveikatos prieþiû-rà ambulatorinëje grandyje, reikia atsiþvelgti á pirminës sveikatos prieþiûros apmokëjimo modelá. Kai kurie au-toriai tuo tikslu siûlo bûtinai mokëti nuo prisiregistravu-siø gyventojø skaièiaus (9). Kiti autoriai kuria kitokius modelius, kurie padeda ávertinti gyventojø poreikius ir racionaliau panaudoti turimus finansinius iðteklius (10). Gydant pacientus ir siekiant geresnës kokybës reikëtø naudoti gydymo standartus – protokolus, tai leidþia gy-dyti efektyviai ir pigiai (11). Sveikatos ambulatorinës grandies paslaugø kokybës gerinimas, paslaugø priei-namumo problemø sprendimas, pastaraisiais deðimtme-èiais susilaukæs daug dëmesio daugelyje iðsivysèiusiø pasaulio ðaliø, tampa vis svarbesne sveikatos reformos tendencija Lietuvoje. Ávairûs autoriai nagrinëja ambula-torinës sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumo, ko-kybës klausimus (12, 13, 14, 15).

Darbo tikslas – iðanalizuoti pacientø nuomonæ apie sveikatos prieþiûros paslaugas.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKATyrimas buvo atliekamas 2003 metø sausio-vasario

mënesiais. Buvo apklausti 18 metø sulaukæ responden-tai. Ið pradþiø 500 anketø buvo iðskirstytos á registratû-ras, ið jø 343 anketos gráþo (gráþtamumas – 68,6 proc.). Anketa buvo duodama kas deðimtam pirmà kartà besi-kreipianèiam pacientui.

Tyrimui buvo sudaryta anketa–klausimynas. Jà suda-rë ávairûs klausimai apie sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumà ir kokybæ. Anketa-klausimynas pabaigia-ma demografiniais rodikliais.

Statistinë duomenø analizë buvo atlikta personaliniu kompiuteriu, panaudojant statistinës analizës SPSS pro-graminá paketà. Skirtumai tarp atitinkamø rodikliø laiko-mi patikimais, kai klaidos tikimybë p≤0,05. Ðià reikðmæ programa, ieðkant ryðio tarp kintamøjø, suskaièiuoja automatiðkai. Taip pat siekiant kuo didesnio tikslumo, ir ieðkant prieþastinio ryðio tarp kintamøjø, apskaièiavi-mams buvo naudojamas statistinis ryðio stiprumà ir kryp-tá nusakantys koeficientas – Spearmano koreliacijos ko-

eficientas, kuris yra asociacijos tarp kintamøjø matmuo netolydiems kintamiesiems.

RESPONDENTØ SOCIALINËS–DEMOGRAFINËS CHARAKTERISTIKOS

Ðiame darbe nagrinëjame tik keletà anketoje-klausi-myne pacientø atsakytø klausimø apie sveikatos prieþiû-ros paslaugø vertinimà, norëdami ávertinti, ar yra atsa-kymø skirtumø tarp skirtingø socialiniø ir ekonominiø respondentø grupiø.

TYRIMO REZULTATAI Respondentai, atsakydami á klausimà, ar norëtø, kad

ðeimos gydytojas dirbtø arèiau gyvenamosios vietos, nu-rodo skirtingus duomenis. Aukðèiausio ir vidutinio lygio vadovai (50,0 proc.) ir namø ðeimininkës (86,9 proc.) pa-geidauja, kad apylinkës gydytojas dirbtø jø rajone. Bedar-biai (50,0 proc.) ir specialistai bei tarnautojai (47,0 proc.) pageidauja, kad apylinkës gydytojas, tyrimai ir gydytojai specialistai dirbtø “po vienu stogu” (1 lentelë).

1001-1500 Lt pajamø vienam ðeimos nariui turintys respondentai daugiausia (72,0 proc.) mano, kad bûtø pa-togiau, jei apylinkës gydytojas dirbtø jo rajone. 1501-2000 Lt ir daugiau kaip 2000 Lt pajamø vienam ðeimos nariui turintys respondentai nurodo, kad tam nepritartø – jiems patogiau, kai apylinkës gydytojas, tyrimai ir gy-dytojai specialistai dirba “po vienu stogu” – atitinkamai 61,8 proc. ir 45,7 proc. (2 lentelë).

Tik 14,6 proc. apklaustø pensininkø neteko girdëti apie galimybæ gydytis poliklinikos dienos stacionare. Daugiausia tokios galimybës neþino studentai ir moks-leiviai (73,9 proc.) (3 lentelë). Taèiau klausiant respon-dentø, kur jie norëtø gydytis – dienos stacionare ar ligo-ninëje, studentai ir moksleiviai daugiausia nurodo, kad tvirtai arba greièiau rinktøsi dienos stacionarà (74,3 proc.) (4 lentelë).

Dauguma namø ðeimininkiø (71,3 proc.), verslininkø (55,2 proc.) taip pat rinktøsi dienos stacionarà. Pensinin-kø ir bedarbiø pasirinkimas iðsibarsto beveik po lygiai: 53,8 proc. pensininkø ir 33,3 proc. bedarbiø renkasi die-nos stacionarà, o kita dalis – 46,2 proc. pensininkø ir 52,2 proc. bedarbiø renkasi ligoninæ (4 lentelë).

Aiðkios priklausomybës pagal pajamas vienam ðei-mos nariui ir gydymosi bûdo pasirinkimo nëra. Respon-dentai, kuriø pajamos yra per 2000 Lt vienam ðeimos nariui, nurodo, kad tvirtai arba greièiau rinktøsi dienos stacionarà (100 proc.) (5 lentelë).

67,9 proc. visø respondentø nepalankiai vertina svei-katos reformos ádiegiamà naujovæ, kai vietoje terapeuto, pediatro, ginekologo ir chirurgo reikia kreiptis á vienà


– bendrosios praktikos/ðeimos gydytojà. Daugiausia taip mananèiø yra tarp pensininkø (81,7 proc.), verslininkø (72,4 proc.), specialistø, tarnautojø (71,0 proc.), namø ðeimininkiø (69,8 proc.) (6 lentelë).

Dauguma respondentø (86,0 proc.), susirgæ kreipia-si á savo ðeimos gydytojà. Taip daro pensininkai – 92,5 proc., studentai ir moksleiviai – 91,3 proc., darbininkai

1 pav. Respondentø amþiaus struktûra (proc.).

2 pav. Respondentø sudëtis pagal lytá (proc.).

3 pav. Respondentø iðsimokslinimo struktûra (proc.).

4 pav. Respondentø pajamø struktûra (proc.).

5 pav. Respondentø uþsiëmimo struktûra (proc.).

6 pav. Respondentø tautybës struktûra (proc.).

7 pav. Respondentø gyvenamosios vietos struktûra (proc.).

ir techniniai darbuotojai – 91,0 proc., namø ðeimininkës – 89,3 proc. Á paþástamà gydytojà daþniausiai kreipiasi verslininkai – 34,5 proc. Á privatø gydytojà kreipiasi daþ-niausiai aukðèiausio ir vidutinio lygio vadovai – 14,3 proc. (7 lentelë).

Dauguma respondentø sveikatos prieþiûros ástaigø darbà vertina patenkinamai (53,9 proc.). Gerai (88,2 proc.) vertina respondentai, kuriø pajamos vienam ðei-mos nariui yra 1501-2000 Lt, gerai ir labai gerai (74,0


proc.) – turintys 1001–1500 Lt pajamas. Turintys pajamas iki 500 Lt sveikatos prieþiûros ástaigø darbà vertina dau-giausia patenkinamai (63,0 proc.). Turintys pajamas per 2000 Lt – vertina ávairiai: 20,0 proc. – labai gerai, 31,4 proc. – gerai, 37,1 proc. – patenkinamai ir 11,4 proc. – blogai (8 lentelë).

REZULTATØ APTARIMASRespondentai, atsakydami á klausimà, ar norëtø, kad

ðeimos gydytojas dirbtø arèiau gyvenamosios vietos, nu-rodo skirtingus duomenis. Atsakymai skiriasi priklauso-mai nuo respondentø socialinës ir ekonominës padëties. Taip nurodo ir kiti autoriai (7).

Pacientai linkæ gydytis ambulatoriðkai (2). Tik dalis pensininkø ir bedarbiø norëtø gydytis ligoninëje. Galime daryti prielaidà, kad dalis pacientø, rinkdamiesi stacio-nariná gydymà, nori kartu iðspræsti ir savo ekonomines problemas. Aiðkios priklausomybës pagal pajamas vie-nam ðeimos nariui ir gydymosi bûdo pasirinkimo nëra. Respondentai, kuriø pajamos yra per 2000 Lt vienam ðeimos nariui, nurodo, kad tvirtai arba greièiau rinktøsi dienos stacionarà (100 proc.).

67,9 proc. visø respondentø nepalankiai vertina svei-katos reformos ádiegiamà naujovæ, kai vietoje terapeuto, pediatro, ginekologo ir chirurgo reikia kreiptis á vienà – bendrosios praktikos/ðeimos gydytojà.

Dauguma respondentø (86,0 proc.), susirgæ kreipia-

si á savo ðeimos gydytojà. Á paþástamà gydytojà daþniau-siai kreipiasi verslininkai – 34,5 proc. Á privatø gydytojà kreipiasi daþniausiai aukðèiausio ir vidutinio lygio vado-vai – 14,3 proc.

Dauguma respondentø sveikatos prieþiûros ástaigø darbà vertina patenkinamai (53,9 proc.). Gerai (88,2 proc.) vertina respondentai, kuriø pajamos vienam ðei-mos nariui yra 1501-2000 Lt, gerai ir labai gerai (74,0 proc.) – turintys 1001–1500 Lt pajamas. Turintys pajamas iki 500 Lt, sveikatos prieþiûros ástaigø darbà vertina dau-

1 lentelë. Respondentø procentinis pasiskirstymas pagal uþsi-ëmimà atsakant á klausimà apie ðeimos gydytojø galimybes dirbti arèiau pacientø (standartizuota pagal amþiø).

rs =-0,035; p=0,018

2 lentelë. Respondentø procentinis pasiskirstymas pagal paja-mas atsakant á klausimà apie ðeimos gydytojø galimybes dirb-ti arèiau pacientø (standartizuota pagal amþiø).

rs =0,019; p=0,018

3 lentelë. Respondentø procentinis pasiskirstymas pagal uþsi-ëmimà klausiant apie gydymàsi dienos stacionare (standarti-zuota pagal amþiø).

rs =0,175; p=0,019


5 lentelë. Respondentø procentinis pasiskirstymas pagal paja-mas renkantis gydymà ligoninëje arba poliklinikos dienos sta-cionare (standartizuota pagal amþiø).

4 lentelë. Respondentø procentinis pasiskirstymas pagal uþsi-ëmimà renkantis gydymà ligoninëje arba poliklinikos dienos stacionare (standartizuota pagal amþiø).

rs =0,328; p=0,018

rs =0,181; p=0,019

6 lentelë. Respondentø procentinis pasiskirstymas pagal uþsi-ëmimà vertinant naujovæ, kai vietoj terapeuto, pediatro, gine-kologo ir chirurgo reikëtø kreiptis á vienà - bendrosios prakti-kos/ ðeimos gydytojà (standartizuota pagal amþiø).

rs =0,241; p=0,017

giausia patenkinamai (63,0 proc.). Turintys pajamas per 2000 Lt – vertina ávairiai: 20,0 proc. – labai gerai, 31,4 proc. – gerai, 37,1 proc. – patenkinamai ir 11,4 proc. – blogai. Toks vertinimas parodo, kad respondentai, tu-rintys maþas pajamas, sveikatos prieþiûros ástaigø darbà vertina blogiau. Tokius skirtumus nurodo Regidor E., de Mateo S., Gutierrez-Fisac L., Fernandez de la Hoz K., Rodriguez C. (7), Edwards A., Elwyn G., Smith C., Wil-liams S., Thornton H. (8).

IÐVADOS1. Respondentø atsakymai skiriasi nuo jø sociali-

nës ir ekonominës padëties.2. Pacientai linkæ gydytis ambulatoriðkai. Tik dalis

pensininkø ir bedarbiø norëtø gydytis ligoninëje.3. Dauguma (67,9 proc.) visø respondentø nepa-

lankiai vertina sveikatos reformos ádiegiamà naujovæ,

7 lentelë. Respondentø procentinis pasiskirstymas pagal uþsi-ëmimà atsakant á klausimà, kur susirgæs pacientas daþniau-siai kreipiasi (standartizuota pagal amþiø).

rs =0,217; p=0,02

kai vietoje terapeuto, pediatro, ginekologo ir chirurgo reikia kreiptis á vienà – bendrosios praktikos/ðeimos gy-dytojà.


4. Pacientai linkæ gydytis pas savo apylinkës gydy-tojà nepriklausomai nuo socialinës ir ekonominës padë-ties.

5. Turintys maþesnes pajamas respondentai sveika-tos prieþiûros ástaigø darbà vertina blogiau.

Padëka: autoriai dëkoja Vilniaus universiteto magistrantui Vygantui Tomkevièiui uþ duomenø apdorojimà ir kità techninæ pagalbà.

Acknowledgments: authors thank for data analysis and techni-cal assistants to Vilnius University graduate student Vygantas Tom-kevièius.

Literatûra1. Morrissey J. Clinical – care IT still the final frontier. Modern

Healthcare 2001; 31: 22-26.2. Lin S.X., Hooker R.S., Lenz E.R., Hopkins S.C. Nurse prac-

titioners and physician assistants in hospital outpatient departments, 1997-1999. Nursing Economimic$ 2002; 20: 174-179.

3. Ibrahim M.A., Savitz L.A., Carey T.S., Wagner E.H. Popula-tion – based health principles in medical and public health practice. J Public Health Management Practice 2001; 7(3): 75-81.

4. Greenes R.A. Education in the workplace for the physician: clinical management states as an organizing framework. The Journal of Continuing Education in the Health Professions 2000; 20: 219-227.

5. Patients evaluate general practice/family medicine. The EUROPEP instrument. European Society of General Practice/Family Medicine, 2000.

6. Godwin M., Hodgetts G., Bardon E., Seguin R., Packer D., Geddes J. Primary care in Bosnia and Herzegovina. Health care and health status in general practice ambulatory care centers. Can Fam Physician 2001; 47: 289-97.

7. Regidor E., de Mateo S., Gutierrez-Fisac J.L., Fernandez de la Hoz K., Rodriguez C. Socioeconomic differences in the use and accessibility of health care services in Spain. Medicina clinica (Barc) 1996; 107: 285-8.

8. Edwards A., Elwyn G., Smith C., Williams S., Thornton H. Consumers’ views of quality in the consultation and their relevance to ‘shared decision – making’ approaches. Health Expectations 2001; 4: 151-161.

9. Goodson J.D., Bierman A.S., Fein O., Rask K., Rich E.C., Selker H.P. The future of capitation. The physician role in managing change in practice. J Gen Intern Med 2001;16:250-256.

10. Dasso E., Wilson T. New model helps find missing link bet-ween financial and clinical health care management. The Physician Executive 2001;6:51-56.

11. Horn S.D. Quality, clinical practice improvement, and the episode of care. Managed Care Quarterly 2001;9(3):10-24.

12. Jankauskienë D. Sveikatos sistemos reformos Lietuvoje 1990-1998 m. ávertinimas (Evaluation of health care system in Lithu-ania on 1990-1998 year. Doctor’s dissertation). Daktaro disertacija. Kauno medicinos universitetas 2000.

13. Kairys J. Vilniaus miesto ambulatorinës sveikatos prieþiûros modelio vertinimas: bûklës-prieinamumo-kokybës parametrai (Evalu-ation of ambulatory health care model in Vilnius city: parameters of current status, accessibility and quality. Doctor’s dissertation). Daktaro disertacija, Vilniaus Universitetas, 2002.

14. Þëbienë E. Paciento lûkesèiø ágyvendinimo svarba (Importan-ce of patient expectation’s realization. Doctor’s dissertation). Daktaro disertacija, Vilniaus Universitetas, 2001.

15. Misevièienë I., Milaðauskienë Þ. Pacientø pasitenkinimas ligoninës fizine ir emocine aplinka (Patient satisfaction with hospital physical and emotional atmosphere). Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2001;2(V):137-140.

DIFFERENCES IN OPINIONS ABOUT HEALTH CARE SERVICES AMONG PATIENTS OF DIFFERENT SOCIAL AND ECONOMIC GROUPS IN VILNIUS ÐEÐKINËS OUTPATIENT CLINIC

J.Kairys, E.Þëbienë, I.ZokasSummary Key words: primary health care; outpatient care; quality of health

care; health care services accessibility; population socioeconomic groups.

The study has been conducted in January-February 2003. The qu-estionnaires were given to every 10th patient over 18 years old, who registered for the first time during the episode. Questionnaires were distributed among 500 patients, 343 questionnaires were returned to the study team (response rate 68,6 percent).

Study participants were asked their opinion about the institution where their primary care physician should work. 50.0 percents of employers and 86.9 percents of housewives preferred that family phy-sician’s office should be situated near their living place. 50.0 percents of unemployed respondents as well as 47.0 percents of employees wished that their family physicians, narrow specialists and laboratories should be working in one building. 72 percent of respondents who earn 1001-1500 Litas (Lt) per month for one family member thought that it is more comfortable when their doctors work in their neighbour-hood. Respondents with monthly income 1501-2000 Lt and more per for one family member (61.1 % and 45.7% accordingly) had different opinion: they preferred that all primary and secondary care physicians and laboratories were situated in one building.

Only 14,6 percent of retired study participants have not heard about possibility to be treated in day-hospitals in outpatient clinics. Students and schoolchildren were those who were mostly not infor-med about this possibility (73,9 percent). But most of the students and schoolchildren were positive that in case they need hospital treatment, preference would be given to day-hospital clinics (74,3 percent). Ma-jority of housewives (71,3 proc.), and businessmen (55,2 proc.) would also prefer day-hospital clinics. Choice of retired and unemployed respondents were distributed almost equally: 53,8 percent of retired persons and 33,3 percent of unemployed would choose day-hospital clinics; 46,2 percent of retired and 52,2 percent of unemployed would prefer treatment in hospital. No statistically significant dependence was found between income for one family member and preferred choice of treatment. Respondents who earn more than 2000 Lt for one family member noted that in case they need hospital treatment, they would certainly choose day-hospital clinics (100 percent).

Two thirds of study participants (67,9 percent) had negative opi-

8 lentelë. Respondentø procentinis pasiskirstymas pagal paja-mas vertinant dabartiná sveikatos prieþiûros ástaigø darbà.

rs =-0,155; p=0,017


nion concerning offered innovation – that family doctor replaced earlier primary care physicians team consisting of district therapeutist, paediatrician, gynaecologist and surgeon. Most of those who had negative opinion were retired persons (81,7 percent), businessman (72,4 percent.), technical employees, workers (71,0 percent) and housewives (69,8 percent).

86,0 percent of respondents reported that first physician they usually contacted was their family doctor. Most of them were retired parsons, students and schoolchildren, workers/technical employees and housewives (92,5%, 91,3%, 91,0% and 89,3% accordingly). Businessman (34,5%) preferred to contact the physician that they knew personally, superlatives and managers (14,3%) mostly referred to private physicians.

53,9 percent of respondents positively evaluated functioning of health care institutions. 88,2% of respondents with income 1501-2000 Lt per month for one family member evaluated it well or very well, the same opinion had 74.0% of respondents earning income 1001-1500 Lt per month. 63,3% of respondents with average income up to 500 Lt per month work of health care institutions assessed as satisfactory. Res-pondents who earn more than 2000 Lt per month per family member

assessed functioning of health care institutions as follows: 20% – very good, 31,4% – good, 37,1% – satisfactory and 11,4% – bad.

Conclusions: 1. Evaluations of respondents differ according to their social and economic conditions. 2. In case patients need hospital treatment, most of respondents prefer day-hospital services. Only part of retired and unemployed respondents wanted to receive treatment in hospital. 3. Most of the respondents (67,9%) found it difficult to accept family doctor institution instead of group of primary care phy-sicians (gynaecologist, paediatrician, surgeon, district therapeutist). 4. Patients are comfortable to contact their family physician as the first physician in health care system, and it does not depend to their social and economic conditions. 5. Respondents who earn up to 500 Lt per month, are most critical assessing functioning of health care institutions.

Gauta 2004-02-19


Raktaþodþiai: arterinë hipertenzija, rûkymas, alkoholio vartojimas, paplitimas, jûrininkai.

SantraukaÐio darbo tikslas – ávertinti arterinës hipertenzijos (AH) ir elgsenos rizikos veiksniø paplitimà tarp Lie-tuvos jûrininkø. Tiriamøjø grupæ sudarë atsitiktinai atrinkti 1135 19-69 metø jûrininkai vyrai, kuriems 2003 03-08 mën. Klaipëdos jûrininkø ligoninës Jûros medicinos centre buvo tikrinama sveikata. AH paplitimas ir elgsenos rizikos veiksniai buvo nustatomi remiantis PSO kriterijais.Rezultatai. Standartizuotas pagal amþiø AH pa-plitimo rodiklis buvo 44,9% (AKS ≥140/90 mm Hg), o I, II, III laipsnio bei izoliuota sistolinë AH buvo nustatyta atitinkamai 30,1%, 10,9%, 0,9% ir 3,0% jûrininkø. Analizuojant elgsenos rizikos veiksniø paplitimà nustatyta, kad rûkë kas ant-ras (54,4%) jûrininkas. Rûkanèiø jûrininkø, turin-èiø padidëjusá AKS, buvo 54,0%, o su normaliu AKS buvo 54,8% jûrininkø (p>0,05). AH papliti-mas tarp rûkanèiø ir nerûkanèiø jûrininkø buvo atitinkamai 46,8% ir 48,8% (p>0,05). Daugiau kaip keturi penktadaliai jûrininkø surûkydavo iki 20 cig./d. AH paplitimas tarp rûkanèiø jûrininkø didëjant surûkomø cigareèiø kiekiui didëjo. Be-veik keturi penktadaliai visø rûkanèiøjø rûkë dau-giau kaip 5 metus. AH paplitimas tarp rûkanèiø asmenø, didëjant rûkymo staþui, didëjo. 82,4% jûrininkø vartojo alkoholinius gërimus, be to, nustatyta statistiðkai reikðminga priklausomybë tarp AKS ir alkoholio vartojimo daþnio. Tarp al-koholá vartojanèiø jûrininkø didþiausia jûrininkø dalis (40,1%) alkoholá vartojo 1 kartà per savai-tæ, o beveik treèdalis (32,0%) jûrininkø alkoholá vartojo 2 kartus per metus. Kas antram (47,5%) jûrininkui, vartojanèiam alkoholá kasdien ar kar-tà per savaitæ, buvo nustatyta AH, tuo tarpu AH daþnis tarp nevartojanèiø alkoholio jûrininkø bu-vo 36,4% (p=0,02).

ÁVADASPadidëjæs arterinis kraujo spaudimas (AKS) arba ar-

terinë hipertenzija (AH), kaip ir þalingi elgsenos rizikos veiksniai (rûkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir kt.), labiausiai paplitæ tarp sveikatà þalojanèiø veiksniø ir vis dar iðlieka svarbia visuomenës sveikatos proble-ma (1). Epidemiologinës studijos, vykdomos uþsienio ðalyse, nustatë, kad AH turi beveik pusë tirtø viduti-nio amþiaus asmenø (2, 3). Tyrimai Lietuvoje atliekant tarptautinæ lëtiniø neinfekciniø ligø integruotos profi-laktikos (CINDI) (4) ir ðirdies bei kraujagysliø ligø ir jø rizikos veiksniø stebëjimo (MONICA) programas (5) nu-statë, kad AH turëjo pusë visø tirtø vidutinio amþiaus Lietuvos gyventojø. Pasaulinës sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai nurodo, kad AH yra viena ið ðirdies ir kraujagysliø ligø (ÐKL) rizikos veiksniø, nulemianèiø 20-50 proc. visø mirèiø (6). Daþniausiai AH lydi ir kiti rizikos veiksniai: rûkymas, antsvoris, nesaikingas alko-holio vartojimas, cukrinis diabetas. Esant AH ir kitiems rizikos veiksniams, mirtingumas nuo IÐL padidëja iki deðimties kartø (7). Ið kitos pusës, rizikos veiksniai, to-kie kaip antsvoris, rûkymas, nesaikingas alkoholio var-tojimas, maþas fizinis aktyvumas, didelis druskos bei riebaus maisto vartojimas gali skatinti rastis AH (8, 9). PSO nustatyta, kad kasmet nuo rûkymo sukeltø li-gø mirs iki 10 mln. þmoniø per artimiausius 30 metø (10). Rûkymas taip pat susijæs ir su kai kuriomis onko-loginëmis ligomis, taip pat aterosklerozës sàlygotomis ligomis, tokiomis kaip miokardo infarktas, galvos sme-genø insultas, periferiniø kraujagysliø ligos ir kt. (11, 12). Rûkymas 2-4 kartus didina rizikà sirgti bei mirti nuo ðirdies ir kraujagysliø ligø, taip pat didina staigios mirties rizikà sergant arterine hipertenzija, esant hiper-cholesterolemijai bei cukriniam diabetui (13). Tyrimø duomenys rodo, kad rûkymas yra susijæs su lytimi, am-þiumi, socialiniu aktyvumu ir statusu (14). Daþnas bei gausus alkoholio vartojimas taip pat turi átakos rastis AH bei didina rizikà mirti nuo ðirdies ir kraujagysliø ligø bei galvos smegenø insulto net iki 4 kartø (15, 16). Lietuvoje AH bei kitø elgsenos rizikos veiksniø papliti-

ARTERINËS HIPERTENZIJOS PAPLITIMAS TARP LIETUVOS JÛRININKØ IR JOS SÀSAJOS SU ELGSENOS RIZIKOS VEIKSNIAIS

S.NORKIENËKlaipëdos jûrininkø ligoninë


mo tyrimai buvo atliekami tiek tarp miesto, tiek kaimo gyventojø bei tam tikrose profesinëse populiacijose, ta-èiau nëra atlikta moksliniø tyrimø dël AH bei kitø elgse-nos rizikos veiksniø paplitimo tarp jûrininkø. Todël ðio darbo tikslas buvo nustatyti AH paplitimà bei jo sàsajas su elgsenos rizikos veiksniais tarp Lietuvos jûrininkø.

Darbo tikslas – iðtirti Lietuvos jûrininkø arterinæ hipertenzijà.

TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAITiriamøjø grupæ sudarë 1135 19-69 metø jûrininkai

vyrai, kuriems 2003 03-08 mën. Klaipëdos jûrininkø ligoninës Jûros medicinos centre buvo tikrinama sveika-ta. Jûrininkai buvo apklausti pagal autorës parengtà ap-klausos anketà, jà pateikiant kas antram tuo laikotarpiu besikreipianèiam asmeniui.

AKS matavimai buvo atlikti vadovaujantis 2003 m. Europos kardiologø draugijos ir Europos hipertenzijos draugijos priimtais nuostatais (17). AKS matuotas gyv-sidabriniu sfigmomanometru sëdint, deðinëje tiriamojo rankoje 2 mm Hg tikslumu du kartus. Sistolinis kraujo-spûdis nustatytas pagal Korotkovo tonø atsiradimà, dias-tolinis – pagal tonø iðnykimà. Analizei naudotas dviejø matavimø vidurkis.

AH nustatyta sistoliniam AKS esant 140 mm Hg arba didesniam ir (arba) diastoliniam AKS 90 mm Hg arba didesniam, arba esant normaliam AKS (<140/90 mm Hg), kai paskutines dvi savaites tiriamieji vartojo kraujospûdá maþinanèius vaistus. Jûrininkai tiksliai ne-nurodë pastovaus prieðhipertenziniø vaistø vartojimo, todël buvo remtasi nustatyto arterinio kraujospûdþio duomenimis. Tiriamieji jûrininkai buvo suskirstyti á ke-turias amþiaus grupes: 19-29 metø, 30-39 metø, 40-49 metø, 50-69 metø amþiaus. Bendras tyrime dalyvavu-siø jûrininkø pasiskirstymas pagal amþiø buvo toks: 19–29 metø buvo 180 (15,9 proc.), 30–39 metø 211 (18,6 proc.), 40–49 metø 411 (36,2 proc.), 50–69 metø 333 (29,3 proc.).

AKS buvo suskirstytas á lygius pagal PSO ir Tarptau-tinës hipertenzijos draugijos 2003 metø (17) nuorodas: normalus <140/90 mm Hg, I laipsnio AH 140-159/90-99 mm Hg, II laipsnio AH 160-179/100-109 mm Hg, III laipsnio AH ≥180/110 mm Hg, izoliuota sistolinë AH ≥140/<90 mm Hg.

Apklausiant tiriamuosius jûrininkus buvo vertinami ðie elgsenos rizikos veiksniai: rûkymas ir alkoholio var-tojimas. Reguliariai rûkanèiais buvo laikomi tie, kurie rûkë bent po vienà cigaretæ per dienà. Rûkantys maþiau kaip vienà cigaretæ per dienà buvo skiriami á rûkanèiø-jø retkarèiais kategorijà, o atsakæ, kad jie ðiuo metu ne-

rûko klasifikuoti kaip niekada nerûkæ arba metæ rûkyti. Rûkantys taip pat buvo klasifikuojami pagal surûkytø cigareèiø kieká per dienà: iki 10 cigareèiø per dienà, 10-20 cigareèiø per dienà ir daugiau 20 cigareèiø per dienà, taip pat buvo klasifikuojami pagal rûkymo staþà: iki 5 metø, 5-15 metø ir daugiau nei 15 metø. Alkoho-lio vartojimo áprotis buvo klasifikuojamas pagal alkoho-lio vartojimo daþnumà: kasdien, kartà per savaitæ, 2-3 kartus per mënesá, 2 kartus per metus, vartojo anksèiau, dabar nevartoja ir visai nevartojo.

AH paplitimas buvo standartizuojamas pagal am-þiø, standartu laikant vidutinæ Europos 20-69 metø gy-ventojø amþiaus struktûrà (18). Duomenø analizei nau-doti statistiniai programø paketai „Statistika”, „SPSS”, „MS Excel”. Dviejø nepriklausomø imèiø vidurkiø reikðmingiems skirtumams ávertinti naudotas Stjudento kriterijus. Priklausomø grupiø parametrø vidurkiø reikð-mingi skirtumai vertinti panaudojant poriná Stjudento kriterijø. Poþymiø tarpusavio priklausomybei patikrin-ti apskaièiuotas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Duomenys buvo statistiðkai reikðmingi, kai p<0,05.

REZULTATAIIðanalizavus 1135 jûreiviø vyrø duomenis buvo

nustatyta, kad 535 (47,2%) asmenys turëjo padidëjusá arteriná kraujo spaudimà (AKS). Standartizavus AH pa-plitimo rodiklá pagal amþiø buvo nustatyta, kad stan-dartizuotas AH paplitimo rodiklis buvo lygus 44,9%. Vertinant bei standartizuojant gautus duomenis pagal AKS lygius buvo gauta, kad normalø AKS turëjo 55,1% jûrininkø, o I ir II laipsnio AH buvo nustatyta atitinka-mai beveik kas treèiam (30,1%) ir deðimtam (10,9%) jûrininkui. Tik 0,9% ir 3,0% jûrininkø atitinkamai buvo diagnozuota III laipsnio ir izoliuota sistolinë AH. Taigi AH nustatyta beveik kas antram jûrininkui.

Analizuojant elgsenos rizikos veiksniø (RV) papliti-mà tarp Lietuvos 19-69 metø jûrininkø nustatyta, kad rûkë 54,4% jûrininkø. Tarp asmenø su padidëjusiu AKS rûkë 54,0% jûrininkø, kai tuo tarpu su normaliu AKS – 54,8% jûrininkø (p>0,05). Retkarèiais rûkë 1,3% as-menø su padidëjusiu AKS ir 3,3% su normaliu AKS (p>0,05). AH paplitimas tarp rûkanèiø jûrininkø buvo lygus 46,8%, kai tuo tarpu tarp nerûkanèiø – 48,8% (p>0,05).

Nagrinëjant surûkytø cigareèiø per dienà sàsajas su AH tarp rûkanèiø jûrininkø nustatyta, kad daugiau kaip pusë (54,7%) visø rûkanèiø jûrininkø surûkydavo iki 10 cig./d., daugiau kaip treèdalis (36,8%) surûkydavo 10-20 cig./d. ir tik kas deðimtas (8,5%) daugiau kaip 20 cig./d. Analizuojant AKS priklausomybæ nuo surûkomø


cigareèiø per dienà kiekio tarp rûkanèiø jûrininkø nu-statyta statistiðkai reikðminga priklausomybë (χ2=49,07, p=0,0001). AH paplitimas tarp rûkanèiø jûrininkø di-dëjant surûkomø cigareèiø kiekiui didëjo: jeigu AH pa-plitimas tarp asmenø, surûkanèiø iki 10 cig./d. buvo 42,0%, tai 10-20 cig./d. – 49,8%, o daugiau kaip 20 cig./d. – net 64,2% (p=0,003) (1 lentelë).

Vertinant rûkymo staþà tarp rûkanèiø jûrininkø nu-statyta, kad daugiau nei pusë visø rûkanèiø (52,6%) rû-kë daugiau kaip 15 metø, iki 5 metø rûkë kas penktas (19,8%) jûrininkas, o rûkanèiø 5-15 metø buvo 27,5%. Analizuojant AH paplitimà tarp rûkanèiø asmenø pagal rûkymo staþà nustatyta statistiðkai reikðminga priklau-somybë tarp AH paplitimo ir rûkymo staþo (χ2=36,45, p=0,007). AH paplitimas tarp rûkanèiø asmenø, kuriø rûkymo staþas buvo iki 5 metø, buvo 31,8%, kai tuo tar-pu AH daþnis tarp rûkanèiø jûrininkø 5-15 metø ir dau-giau kaip 15 metø atitinkamai buvo 44,7% ir 50,9% (p=0,0003) (2 lentelë).

Apklausiant jûrininkus dël alkoholio vartojimo nu-statyta, kad 82,4% jø vartojo alkoholá, kai tuo tarpu tik 17,6% jo nevartojo. Statistiðkai reikðmingos priklauso-mybës tarp AH paplitimo ir alkoholio vartojimo daþnio nebuvo nustatyta (χ2=10,05, p=0,1). Nustatyta, kad 84,1% jûrininkø, kurie vartojo alkoholá, turëjo padidë-jusá AKS, tuo tarpu buvo 80,8% jûrininkø, vartojanèiø alkoholá, bet jiems padidëjæs AKS nebuvo nustatytas (p>0,05). Jûrininkø, kurie nevartojo alkoholio, bet bu-vo atitinkamai su padidëjusiu bei normaliu AKS, buvo atitinkamai 15,9% ir 19,2% (p>0,05).

Nustatyta statistiðkai reikðminga priklausomybë tarp AKS ir alkoholio vartojimo daþnio (χ2=44,14, p=0,04). Tarp alkoholá vartojanèiø jûrininkø didþiausia dalis (40,1%) alkoholá vartojo kartà per savaitæ. Beveik treè-dalis (32,0%) jûrininkø alkoholá vartojo 2 kartus per metus, o kas penktas (20,8%) – 2-3 kartus per mënesá. Kasdien vartojo alkoholá bei vartojo alkoholá anksèiau,

o dabar nevartoja atitinkamai 2,2% ir 4,8% jûrininkø. Tarp asmenø su padidëjusiu AKS, kurie vartojo alkoho-lá, daugiausia buvo asmenø, vartojanèiø alkoholá kartà per savaitæ (34,9%), o vartojanèiø 2-3 kartus per mënesá ir 2 kartus per metus atitinkamai – 20,2% ir 27,5%, o tarp asmenø su normaliu AKS atitinkamai 34,7%, 16,2% ir 28,0%. AH tarp asmenø, vartojanèiø alkoholá kasdien, buvo nustatyta kas antram jûrininkui, o AH paplitimas tarp asmenø, vartojanèiø alkoholá kartà per savaitæ, siekë 47,3%, 2-3 kartus per mënesá – 52,7%, 2 kartus per metus – 46,7%, o anksèiau vartojusiø, o dabar nevartojanèiø net 57,4% (3 lentelë). AH daþnis tarp nevartojanèiø alkoholio jûrininkø buvo reikðmin-gai maþesnis lyginant su jûrininkais, vartojanèiais alko-holá kasdien ar kartà per savaitæ, atitinkamai 36,4% ir 47,5% (p=0,02).

REZULTATØ APTARIMASKasmet Klaipëdos jûrininkø ligoninëje, Jûros medi-

cinos centre, medicininio patikrinimo metu ávertinama apie 5000 jûrininkø sveikata. Dirbdami jûroje þmonës patiria ilgalaiká stresà, izoliacijà, jø sveikatai turi átakos triukðmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, laiko ir klimato juostø kaita, áprastos mitybos ir lytinio gyveni-mo pokyèiai. Jûroje taip pat keièiasi darbo ir poilsio reþimas, dienos ir nakties laikas. Dël didelës nervinës ir emocinës átampos dauguma jûrininkø rûko, vartoja alkoholinius gërimus. Jûrininkai priskiriami aukðtos rizi-kos specifinei þmoniø grupei (19, 20). Ilgalaikë neigia-mø aplinkos bei elgesiniø rizikos veiksniø átaka sàlygo-ja daþnà AH tarp jûrininkø.

Epidemiologiniø tyrimø duomenimis, vidutinio am-þiaus vyrams daþniausiai nustatoma AH ir rûkymas (4, 5, 7). Mûsø tyrimo rezultatai rodo labai daþnà AH pa-plitimà tarp Lietuvos jûrininkø. Iðtyrus 1135 jûrininkus buvo nustatyta, kad beveik kas antras (44,9 proc.) jø tu-rëjo padidëjusá AKS: I laipsnio AH nustatyta beveik kas

1 lentelë. Tirtø rûkanèiø 19-69 metø jûrininkø arterinio krau-jospûdþio kategorijø pasiskirstymas pagal surûkytø cigare-èiø skaièiø.

AH – arterinë hipertenzija* – p<0,05 lyginant rûkanèiø iki 10 cig./d. ir >20 cig./d. grupes.

2 lentelë. Tirtø rûkanèiø 19-69 metø jûrininkø arterinio krau-jospûdþio kategorijø pasiskirstymas pagal rûkymo staþà.

AH – arterinë hipertenzija* – p<0,05 lyginant rûkymo staþo iki 5 m. ir 5-15 m. bei >15 m. grupes.


treèiam jûreiviui, o jûrininkø, turinèiø II ir III laipsnio AH, buvo 12,3 proc. 1999 m. duomenimis, AH papliti-mas tarp vidutinio amþiaus Lietuvos kaimo vyrø buvo 59,3 proc. (4,21), kai tuo tarpu 2001-2002 m. duome-nimis, AH turëjo 49,8 proc. 35-64 m. Lietuvos miestø vyrø (5). Nors buvo tiriama specifinë sveikø þmoniø populiacija, t.y. jûrininkai, bet AH paplitimas tarp jø buvo labai panaðus á Lietuvos gyventojø AH paplitimo rodiklius.

Atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusë (54,4%) jûrininkø rûkë, bet AH paplitimas tarp rûkanèiø jûrinin-kø reikðmingai nesiskyrë lyginant su jûrininkais, kurie nerûkë. 2001-2002 m. tyrimø duomenimis, rûkymo pa-plitimas tarp vidutinio amþiaus miesto vyrø siekë 41,4% (5). 1999 m. duomenimis, apie pusë (46,5%) Lietuvos vidutinio amþiaus kaimo vyrø taip pat rûkë (4). Rûkymas yra vienas ið IÐL rizikos veiksniø. Tyrimø duomenys ro-do, kad daugiau nei ketvirtadalis visø IÐL atvejø tarp ið-sivysèiusiø ðaliø gyventojø yra susijæ su elgsenos rizikos veiksniais, t.y. rûkymu, nesaikingu alkoholio vartojimu, neracionalia mityba (22). Rûkymo átaka AH rastis yra prieðtaringa. Vieni autoriai teigia, kad AH paplitimas yra daþnesnis tarp rûkanèiøjø, kiti tokio ryðio nëra nustatæ (23, 24). Nagrinëjant rûkymo bei AH paplitimo sàsajas labai svarbus faktas yra nustatyti rûkymo staþo bei surû-komø cigareèiø per dienà átakà AH rastis; daugiau nei pusë visø rûkanèiø jûrininkø rûkë daugiau kaip 15 metø, o keturi penktadaliai jø surûkydavo iki 20 cigareèiø per dienà. Mûsø gautais duomenimis, didëjant rûkymo sta-þui bei surûkomø cigareèiø kiekiui AH paplitimas reikð-mingai didëjo. Panaðius duomenis yra pateikæ ir dauge-lis kitø tyrëjø (25, 26, 27).

Daugeliu epidemiologiniø tyrimø nustatyta, kad el-gesiniø rizikos veiksniø paplitimas, tokiø kaip nesaikin-gas alkoholio vartojimas, labai didelis (15,16). Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad tarp tirtøjø jûrininkø alko-

holio nevartojo tik kas ðeðtas, o tarp vartojanèiø alko-holá beveik kas antras já vartojo kartà per savaitæ. Ana-lizuojant alkoholio vartojimo ir AH paplitimo sàsajas buvo gauta reikðminga priklausomybë tarp AH papliti-mo ir alkoholio vartojimo daþnumo. AH ir alkoholio vartojimo sàsajas yra nustaèiusios ir kitos studijos, ana-lizavusios elgsenos rizikos veiksnius kitose neprofesinë-se populiacijose (17). Taigi sunkus darbo pobûdis bei pastovi nervinë bei emocinë átampa gali skatinti rastis þalingiems elgsenos rizikos veiksniams (rûkymui bei alkoholio vartojimui) jûroje ir ilgainiui gali turëti reikð-mës rastis AH, o tai ir matyti mûsø pateiktuose jûrinin-kø tyrimo rezultatuose.

Taigi ávairûs aplinkos bei elgsenos rizikos veiksniai gali turëti átakos rastis AH, turëti reikðmës jos eigai bei iðeitims (28). Todël bûtina kuo greièiau pradëti vykdyti AH ir kitø rizikos veiksniø kontrolës bei sveikatos stipri-nimo programas jûrininkø populiacijoje.

IÐVADOS1. Arterinë hipertenzija nustatyta beveik kas ant-

ram (44,9%) 19-69 metø jûrininkui.2. Daugiau nei pusë (54,4%) visø jûrininkø rû-

kë, o arterinës hipertenzijos paplitimas didëjo didëjant surûkomø cigareèiø kiekiui bei didëjant rûkymo sta-þui.

3. Nustatyta, kad alkoholá vartojo 82,4% jûrinin-kø, o arterinës hipertenzijos paplitimas didëjo daþnë-jant alkoholio vartojimui.

Literatûra1. The World Health Report 1998. Life in 21st century. A vision

for all. Report of the Director – General. WHO. Geneva, 1998; 22.2. Prospective studies collaboration. Cholesterol, diastolic blo-

od pressure and strokes in 450000 people in 45 prospective cohorts. Lancet 1995; 346: 1647-1653.

3. Jackson T., Wringht Jr., Hammonds V.C. Hypertension: epi-demiology and contemporary management strategies. In: Wong N.D., Black H.R., Gardin J.M. Preventive Cardiology 2000; 133-165.

4. Klumbienë J., Petkevièienë J., Tamoðiûnas A. ir kt. Lëtiniø neinfekciniø ligø rizikos veiksniø paplitimo pokyèiai 1987-1999 me-tais. (Trends in the prevalence of risk factors of non-communicable diseases between 1987 and 1999.) Medicina 2002;38:77-85.

5. Domarkienë S., Tamoðiûnas A., Rëklaitienë R. ir kt. Ðirdies ir kraujagysliø ligø svarbiausiø rizikos veiksniø pokyèiai tarp vidutinio amþiaus Kauno gyventojø 1983-2002 metais. (Trends in main cardio-vascular risk factors among middle-aged Kaunas population between 1983 and 2002.). Medicina 2003; 39: 1193-1199.

6. Hypertension control. Report of WHO Expert Committee. WHO Geneva 1996; 83.

7. Satkienë D. Arterinë hipertenzija kaip svarbus aterosklerozës rizikos faktorius. (Arterial hypertension of main risk factor for atherosc-lerosis). Kardiologijos seminarai 2001; 7: 3-4.

8. Kannel W.B. Risk stratification in hypertension: new insights from Framingham study .Am J Hypertens 2000; 13: 3S-10S.

3 lentelë. Tirtø 19-69 metø jûrininkø arterinio kraujospûdþio kategorijø pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimà.

AH – arterinë hipertenzija


9. Cardiovascular risk factors and hypertension. In: Izzo J.L., Black H.R., editors. Hypertension primer. 3rd ed. Dallas, Texas: Ame-rican heart association; 2003;235-8.

10. World Health Organisation. Guidelines for controlling and monitoring the tobacco epidemic. Geneva: WHO; 1996.

11. Liaw K.M., Chen C.J. Mortality attributable to cigarette smoking in Taiwan: a 12-years follow-up study. Tob Control 1998; 7: 141-148.

12. Stratton K., Shetty P., Walace R., Bondurant S. Clearing the smoke: the science base for tobacco harm reduction-executive sum-mary. Tob Control 2001; 10: 189-95.

13. Lakier J.B. Smoking and cardiovascular disease. Am. J. Med. 1992; 93S: 8-12.

14. Lindstrom M., Hanson B.S., Ostergren P.O., Berglund G. Socio-economic differences in smoking cessation: the role of social participation. Scand. J. Public Health 2000; 28: 200-8.

15. Kauhanen J., Kaplan G.A., Goldberg D.E. et al. Beer binging and mortality: results from the Kuopio ischemic heart disease risk factor study, a prospective population based study BMJ 1997; 315: 846-51.

16. Malyutina S., Bobak M., Kurilovitch S. et al. Relation bet-ween heavy and binge drinking and all-cause and cardiovascular mortality in Novosibirsk, Russia: a prospective cohort study Lancet, 2002; 360: 1448-54.

17. European Society of Hypertension, European Society of Car-diology 2003 guidelines for the management or arterial hypertension. 2003; 5-41.

18. Waterhouse J., Miur C., Carrea P., Powell J. Cancer Inciden-ce in Five Continents. Vol. II. IARC, N15. Lyon. International Agency for Research on Cancer 1976: 7.

19. Waskiewicz J. Evaluation of the circulatory system in a po-pulation of seamen and deep-sea fishermen based on the analysis of blood circulation by means of Wezler and Boeger’s method. Bull Inst Marit Trop Med Gdynia. 1993-94; 44-45(1-4): 17-23.

20. Heetveld M.J., de Visser W., Veerman D.P. et al. Increased risk of heart and vascular diseases in fisherman from Urk. Ned Tijdschr Geneeskd. 1992; 136(26): 1251-5.

21. Klumbienë J., Petkevièienë J., Tamoðiûnas A. ir kt. Lëtiniø neinfekciniø ligø rizikos veiksniø paplitimo pokyèiai 1987-1999 me-tais. (Changes of risk factors prevalence of chronic non-communicable diseases in 1987-1999.). Medicina 2002; 38: 77-85.

22. Petkevièienë J., Milaðauskienë Þ., Klumbienë J. Elgesio ir somatiniø rizikos veiksniø daþnio priklausomybë nuo lyties, amþiaus ir iðsilavinimo. (Behavior and somatic risk factors rates dependence on gender, age and education.). Medicina 1997; 33 (9 priedas): 76-85.

23. Klumbienë J., Petkevièienë J., Misevièienë I., Plieskienë A. Arterinës hipertenzijos paplitimo ir kontrolës pokyèiai 1987-1999 m. (The changes of arterial hypertension prevalence and its control in 1987-1999.). Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2002; 6: 751-6.

24. Skrobonja A., Kontosic I. Arterial hypertension in correlation with age and body mass index in some occupational groups in the harbour of Rijeka, Croatia. Ind Health. 1998; 36(4): 312-7.

25. Balanza Galindo S., Mestre Molto F. Cardiovascular risk

factors in the fishing environment of Cartagena and Castellon. Rev Esp Salud Publica. 1995; 69(3-4): 295-303.

26. Konstantinov V.V., Zhukovsky G.S., Timofeeva T.N. et al. Prevalence of Hypertension and Its relation to mortality and risk Factors in Urban Male population of Different regions. Kardiologiya. 2001; 4: 39-43.

27. Oganov R.G. Cardiovascular disease prevention: possibili-ties for the primary health care system. Kardiovaskuliarnaja terapija i profilaktika. 2002; 1(1): 5-9.

28. Drobyshev V.A., Efremov A.V., Loseva M.I. et al. Dynamics of Rates of Fatal and Nonfatal Complications of Hypertension in a Population of workers Subjected to Occupational Vibration (15-year Follow-Up). Kardiologiya. 2002; 5: 9-13.

PREVALENCE OF ARTERIAL HYPERTENSION AND ASSOCIA-TION WITH BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN

S.NorkienëSummaryKey words: arterial hypertension, smoking, alcohol consumption,

prevalence, seamen.The aim of this work was to evaluate the prevalence of arterial

hypertension (AH) and behavioral risk factors among Lithuanian seamen. The prevalence of AH and behavioral risk factors among Lithuanian seamen were assessed in March–August 2003. The ran-dom samples of Lithuanian seamen aged 19-69 years involving 1135 persons. The AH and behavioral risk factors were defined according to the WHO criteria.

Results. Detected, that the age-standardized prevalence of AH among Lithuanian seamen aged 19-69 years was 44.9%. The preva-lence of smoking among seamen was 54.4% and the smoking seamen with and without AH was 54.0% and 54.8% respectively (p>0.05). The prevalence of AH among smoking and non-smoking seamen was 46.8% and 48.8% respectively (p>0.05). We determinate, that more than four fifth of seamen smoking till 20 cigarettes per day. The prevalence of AH among smoking seamen increased with increasing smoked cigarettes number. Evaluate, that almost four fifth from all smoking seamen smoke more than 5 years. The rate of AH among smoking seamen increased with increasing smoke experience. 82.4% of seamen used alcohol. Determinate significant dependence among the rate of AH and the rate of alcohol consumption. The prevalence of AH among seamen using alcohol everyday or once per week was 47.5%, but among seamen not using alcohol the rate of AH was 36.4% (p=0.02).

Conclusion. The prevalence of AH was determined in 44,9% from all seamen. Smoking was revealed in 54,4% of seamen and the rate of AH increased with increasing of number of smoked cigarettes, smoking experience and frequency of alcohol consumption.

Gauta 2004-02-27


Raktaþodþiai: pagyvenusios moterys, fiziniai gebëjimai, savitarna, kasdienë veikla, senëjimas.

SantraukaAtsitiktinës atrankos bûdu apklaustos ir iðtirtos 705 (55-89 m.) moterys, jos suskirstytos á 7 am-þiaus grupes. Analizuota abiejø plaðtakø suspau-dimo jëga, blauzdø raumenø iðtvermë, priekinis liemens lankstumas, pusiausvyra, bendrosios re-akcijos laikas, peèiø mobilumas, sugebëjimas pa-sivaikðèioti lauke vakarais 15 min., sugebëjimas lipti laiptais aukðtyn ir þemyn, subjektyvus sveika-tos vertinimas ir kasdienës veiklos anketa. Fiziniai gebëjimai ir jø nykimas amþiaus tarpsniuose (kas penkeri metai) suskirstytas á 3 grupes: 1 – gebëji-mai aukðti (jie nyksta lëtai), 2 – vidutiniðkai suny-kæ ir 3 – ryðkiai sunykæ (jie nyksta greitai).Susijusiø su savitarna ir kasdienine veikla fiziniø gebëjimø statistiðkai patikima (p < 0,05) kaita ið-ryðkëja 70-74 metø, o ribojantis savitarnà ir kas-dieninæ veiklà gebëjimø sunykimas – 75-79 me-tø tarpsnyje.Visos moterys iki 70 m. ir tos, kuriø fiziniai gebë-jimai amþiaus grupëse gali bûti vertinami kaip aukðti, buvo savarankiðkos ir nesiskundë, kad ge-bëjimai trukdo savitarnai ir kasdieninei veiklai. Fi-ziniai gebëjimai, kurie amþiaus grupëje buvo ver-tinami kaip þemi arba vyresnëse moterø grupëse kaip vidutiniai (savo matematine iðraiðka artima þemiems) ribojo pagyvenusiø moterø savitarnà ir kasdieninæ veiklà.

ÁVADASPastaraisiais metais Lietuvoje ir daugelyje Europos

ðaliø vyksta ryðkûs demografiniai poslinkiai: daugëja pagyvenusiø moterø, ilgëja gyvenimo trukmë ir gausëja neágaliø dël senatvës asmenø, todël vis daugiau tenka skirti lëðø pagyvenusiø asmenø sveikatos prieþiûrai [1, 4, 10, 12]. Susidariusi demografinë situacija skatina tirti senëjimo proceso dësningumus ir ieðkoti bûdø, kaip pra-ilginti aktyvaus, negalia neapsunkinto gyvenimo periodà

[3, 5, 8, 10]. Senëjimo proceso tyrimai parodë þmogaus senëjimo priklausomybæ nuo daugelio veiksniø [2, 5, 6]. Vis dëlto pagyvenusio þmogaus savarankiðkumà ir socia-liná integralumà lemia jo fizinis pajëgumas – fiziniai ge-bëjimai, todël aktualu ávertinti ir analizuoti jø involiuci-jà senstant. Ávertinus ðiuos pokyèius sëkmingiau galima ieðkoti bûdø, padedanèiø kuo ilgiau iðlaikyti gebëjimus (ypaè susijusius su savitarna) tokiu lygiu, kuris dar netruk-dytø senam þmogui iðlikti savarankiðkam.

Darbo tikslas – ávertinti pagyvenusiø moterø fiziniø gebëjimø, susijusiø su savitarna ir kasdienine veikla, ny-kimà senstant, apytikriai nurodant ribas, kurios dar ne-trukdytø funkciniam savarankiðkumui.

MEDÞIAGA IR TYRIMO METODAIAtsitiktinës atrankos bûdu apklaustos ir iðtirtos 705

(55-89 m.) moterys, kurios suskirstytos á 7 amþiaus gru-pes (1 lentelë). Apklausoje nedalyvavo gyvenanèios glo-bos namuose. Susijæ su savitarna fiziniai gebëjimai ver-tinti publikuotais testais [7, 8]. Analizuota abiejø plað-takø suspaudimo jëga (PSJ), blauzdø raumenø iðtvermë (BRI), priekinis liemens lankstumas (PLL), pusiausvyra (PI), bendrosios reakcijos laikas (RL), peèiø mobilumas (PM), sugebëjimas pasivaikðèioti lauke vakarais 15 min. (P15), sugebëjimas lipti laiptais aukðtyn (LLa) ir þemyn (LLþ), subjektyvus sveikatos vertinimas (SSV) penkiø ba-lø skale (5 – labai gera, 1 – labai bloga) bei kasdienës veiklos anketa. Kasdienës veiklos anketa apibûdina ir nusako tiriamojo asmens sugebëjimà (be kito asmens pagalbos) apsitarnauti, bûtent: 1) pasinaudoti tualetu, 2) susiðukuoti ir susitvarkyti drabuþius, 3) apsirengti, 4) pavalgyti, 5) nusiprausti ir iðsimaudyti, 6) naudotis tele-fonu, 7) apsipirkti, 8) pasigaminti maistà, 9) susitvarkyti butà (namus), 10) iðsiskalbti baltinius, 11) pasiimti ir ið-gerti reikiamus vaistus, 12) susitvarkyti finansinius reika-lus. Atsakymas „taip“ (reikalinga kito asmens pagalba) vertinamas 1 balu, atsakymas „ne“ – nuliu balø. Mini-mali skalës balø suma lygi 0, maksimali – 12. Balø su-ma nuo 0 iki 1 interpretuojama pilnu savarankiðkumu, nuo 2 iki 8 – daliniu savarankiðkumo netekimu, o nuo 9-12 – visiðku savarankiðkumo netekimu.

FIZINIØ GEBËJIMØ, SUSIJUSIØ SU SAVITARNA IR KASDIENE VEIKLA, KAITA MOTERIMS SENSTANT

B.GAIGALIENËVilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos instituto

Gerontologijos ir reabilitacijos centras


Duomenys apdoroti kompiuterinëmis programomis: STATISTIKA versija 5.0 ir Epi Info 6. Pateikti kintamøjø vidurkiai plius/minus standartinis nuokrypis ir ðansø santykis su 95% pasikliautiniu intervalu (PI). Dydþiams palyginti naudotas Mann-Whitney testas. Skirtumai lai-kyti statistiðkai reikðmingais, jeigu paklaidos tikimybës reikðmë p < 0,05.

REZULTATAI Apklausos ir apþiûros duomenimis, 87,5% moterø

sirgo ávairiomis lëtinëmis ligomis, taèiau jos vargino tik 38,9%. Daugiau nei pusë (67,9%) nuolat vartojo vaistus. Tik 55-59 metø grupës moterys subjektyviai savo sveika-tà vertino patenkinamai. Likusios – þemiau uþ vidutiná

lygá (1 lent.). Tyrimo duomenimis, 55-59 metø tarpsnyje kas ketvirta (24,5%) moteris savo sveikatà ávertino kaip gerà, o 75-89 metø – tik kas dvideðimta (5,6%). Skirtu-mas tarp ðiø amþiaus grupiø statistiðkai reikðmingas (p < 0,001). Vis dëlto vidutinis SSV balas tarp grupiø ið es-mës nesiskyrë.

Analizuojant susijusiø su savitarna ir kasdienine veik-la fiziniø gebëjimø kaità bei jø pasiskirstymà amþiaus grupëse, pastebëjome, kad vienø moterø jis maþai sky-rësi nuo jaunesniøjø arba keliø jaunesniøjø grupiø mate-matiniø reikðmiø, kitø, palyginus su savo amþiaus tarps-nio individais, yra maþos, likusiø – uþima tarpinæ padë-tá. Taigi visø tirtøjø fiziniø gebëjimø reikðmes amþiaus grupëse sàlyginai suskirstëme á 3 grupes (2 ir 3 lentelë). I gr. – gebëjimai aukðti, iðlikæ nepakitæ arba neþymiai pakitæ lyginant su jaunesniøjø asmenø amþiaus grupe, todël preliminariai galima teigti, kad senstant jie nyks-ta lëtai. II gr. sugebëjimai vidutiniðkai sunykæ lyginant su savo amþiaus grupe, t.y. senëjimo proceso metu jie nyksta vidutiniðkai. III gr. – gebëjimai ryðkiai sunykæ. Jø matematinës reikðmës atitinka 5 ir daugiau metø vyres-niø asmenø.

Apklausos duomenimis, visos moterys iki 69 m. (im-tinai) ir tos, kuriø fiziniai gebëjimai amþiaus grupëse buvo aukðti, o jø nykimas – lëtas, buvo savarankiðkos,

1 lentelë. Moterø pasiskirstymas pagal amþiø ir subjektyvus sveikatos vertinimas (SSV).

2 lentelë. Moterø plaðtakø suspaudimo jëgos (PSJ, kg), blauzdø raumenø iðtvermës (BRI, kartai per minutæ), priekinio lie-mens lankstumo (PLL, cm), sugebëjimo pasivaikðèioti vakare 15 min. (P15, balais) ir lipti laiptais aukðtyn (LLa, balais) bei þemyn (LLþ, balais) nykimas senstant.


nesiskundë, kad sumaþëjæ gebëjimai pradeda riboti kas-dieninæ veiklà ir savitarnà. Taèiau 70-74 metø grupëje jau 39,0% moterø teigë, kad sunkoka pasilenkti, uþsi-mauti kojines, nusikirpti kojø nagus, taèiau dar apsieina be kito asmens pagalbos. 75-79 metø amþiaus grupëje priekinio liemens lankstumo sumaþëjimas jau tampa di-desne problema: 48,1% moterø ðiuos veiksmus reikia padëti atlikti. Toje paèioje (70-74 m.) grupëje 19,6% mo-terø skundësi, kad joms sunkoka susiðukuoti, uþsisegti liemenëlæ, pasiekti aukðèiau padëtus daiktus, nes truk-do riboti peèiø judesiai. Vis dëlto ðiuos veiksmus jos dar sugeba atlikti be kito asmens pagalbos. Tik 80-84 metø (VI) grupëje jau beveik kas antrai (48,0%) moteriai mi-nëtus veiksmus turi padëti atlikti kitas asmuo. Ið to gali-ma spræsti, kad pagyvenusios moterys gana ilgai iðlaiko pakankamai geros bûklës peèiø mobilumà, kuris dar ne-riboja jø kasdienës veiklos.

Be to, 75-79 metø amþiaus moterys pradeda skøstis, kad joms savitarnai ir namø ruoðai trukdo daþniau nei anksèiau ið puodeliø (ir kitø indø) iðsipilantis skystis, ið rankø iðkrentantys daiktai. Mûsø nuomone, ið dalies tà bûtø galima sieti su pablogëjusia reakcija ir pusiausvy-ra bei sumaþëjusia plaðtakø suspaudimo jëga. Antai jau 70-74 metø grupëje 12% moterø nesugebëjo atlikti pu-siausvyros testo ir net 10,0% – negalëjome iðmatuoti

bendrosios reakcijos laiko (reakcijos laiko monitorius RTM-802 matuoja tik iki 295 ms; moterys, kuriø RL bu-vo ilgesnis uþ 295 ms pateko á poskyrá > 295 ms). Ðioje (IV) grupëje buvo þenkliai (p < 0,05) sumaþëjusi ir plað-takø suspaudimo jëga. Didëjant amþiui, minëti gebëji-mai dar ryðkiau kito neigiama linkme. Antai 80-84 metø grupëje nesugebanèiø atlikti pusiausvyros testà asmenø skaièius lyginant su 70-74 metø grupe iðaugo iki 26,0% (ÐS = 0,32; 95%PI = 0,15-0,22; p = 0,0004), o turinèiø reakcijos laikà > 295 ms – iki 23% (ÐS = 0,26; 95%PI = 0,10-0,63; p = 0,001).

Tyrimo duomenimis, tik 5,3% paèiø seniausiø (85-89 m.) moterø nesugebëjo lauke pasivaikðèioti vakarais 15 min., taèiau P15 iðraiðka balais (M±SD = 4,8±0,4; 95%PI = 4,7-4,9 I gr.; 4,0±0,9; 95%PI = 3,8-4,2 IV gr., p < 0,01). Ðioje grupëje statistiðkai patikimai (p < 0,01) pablogëjo ir moterø sugebëjimas lipti laiptais. Visai ne-sugebanèiø nulipti laiptais (LLþ) iki 85 metø nebuvo (85-89 m. grupëje jø buvo 3,2%), taèiau uþlipti laiptais (LLa) 65-69 m. grupëje jau nesugebëjo 0,9% moterø (85-89 m. grupëje jø buvo 12,9%). Taigi moterys, gyvenanèios namuose, kuriuose nëra lifto ir turinèios butus virðuti-niuose aukðtuose, nors sugebëtø nulipti laiptais, taèiau uþlipti nebegalëtø, todël jos neiðeina ið butø ir jø dienos aktyvumas apribojamas nedidele buto erdve.

3 lentelë. Moterø pusiausvyros testo (PT, kartais per 30 sek.), reakcijos laiko (RL, ms) ir peèiø mobilumo (PM, laipsniais) nykimas senstant.


Ávertinus individualius moterø fizinius gebëjimus, pa-stebëjome, kad tos moterys, kuriø gebëjimas (gebëjimai) amþiaus grupëje buvo vertinamas kaip þemas arba vidu-tinis (vyresnio amþiaus grupëse), bet matematine iðraiðka maþai besiskiriantis nuo þemo, skundësi gebëjimo ribo-tumu, apsunkinanèiu savitarnà ir kasdienæ veiklà.

Pateikti skaièiai ir senëjimo metu vykstantys fiziniø gebëjimø pakitimai tik sàlyginai nusako nykimo tempus ir nepretenduoja á pakankamos apimties Lietuvos pagy-venusiø moterø tyrimà. Tai pirmieji bandymai parodyti amþiaus grupëse egzistuojanèius fiziniø gebëjimø invo-liucijos skirtumus. Panaðiø tyrimø mums prieinamoje li-teratûroje nesutikome. Siûlome asmenims, dirbantiems su pagyvenusiomis moterimis, jais vadovautis, nepamirð-tant, kad jie yra tik orientaciniai ir leidþia palyginti indivi-dualius asmens gebëjimus su jo amþiaus bendrininkø.

IÐVADOS1. Susijusiø su savitarna ir kasdienine veikla fiziniø

gebëjimø statistiðkai patikima (p < 0,05) kaita (nykimas) iðryðkëja 70-74 metø, o ribojantis savitarnà ir kasdieni-næ veiklà – 75-79 metø tarpsnyje.

2. Visos moterys iki 70 m. ir tos, kuriø fiziniai ge-bëjimai amþiaus grupëse gali bûti vertinami kaip aukðti, o jø nykimas – lëtas, buvo savarankiðkos ir nesiskundë, kad gebëjimai trukdo savitarnai ir kasdieninei veiklai.

3. Fiziniai gebëjimai, kurie amþiaus grupëje buvo vertinami kaip þemi arba vyresniø moterø grupëse kaip vidutiniai (savo matematine iðraiðka artima þemiems), ribojo pagyvenusiø moterø savitarnà ir kasdieninæ veik-là.

Literatûra1. Alekna V., Èeremnych E., Èobotas M., Filipavièiûtë R., Gai-

galienë B. Vilniaus ilgaamþiai. Monografija. Vilnius, 2001.2. Anisimov V.N. Funkcionalnaja gerontologija na rubeþe

vekov. Klinièeskaja gerontologija. 2000, 6, 1-2.3. Bezrukov V.V., Duplenko J.K., Burèinskij S.G. Tendencii

gerontologièeskich issledovanij v mire. Klinièeskaja gerontologija. 1999, 3, 3-12.

4. Denisov I.N., Reze A.G. Geriatrija v obðèei vraèebnoi prak-tike. Klinièeskaja medicina. 2000; 6, 9-10, 3-8.

5. Evans S., Franklin Williams T. (ed.). The Oxford Textbook of Geriatric Medicine. 2000.

6. Harman D. Aging: overview. Ann. NY Acad. Sci. 2001, 928, 1, 1-21.

7. Gaigalienë B. Pagyvenusiø þmoniø fizinis pajëgumas, akty-vus gyvenimo bûdas ir sveikata. Monografija. Vilnius, 1999.

8. Shneder E. Aging in the third millennium. Science. 1999; 283, 796-797.

9. Statistikos departamentas. Lietuvos gyventojai: sudëtis pagal amþiø 1999-2003 m. leidiniai.

10. Tanaka K., Chodzko-Zajko W.J. Successful aging in the new millennium: A Japanese perspective. Bulletin of the Institute of Health and Sport Sciences. University of Tsukuba. 1998, 21, 1-13.

11. Wadsworth M., Butterworth S., Hardy D. et al. The life cour-se prospective design: an example of benefits and problems associated with study longevity. Soc. Sci. Med. 2003, 57, 2193-2205.

CHANGES OF THE PHYSICAL ABILITY RELATED TO SELF-SER-VICE AND DAILY LIFE ACTIVITIES OF WOMEN IN AGING

B. GaigalienëSummaryKey words: aging, aged women, physical ability, self-service,

daily life activity.The study cohort randomly selected 705 women from 55 to 89

years of age and divided to 7 groups. Physical fitness was estimated with reference to tests published in the available literature. The follo-wing indices were analyzed: combined right and left hand grip strength, calf muscles endurance, trunk forward flexion, ability to promenade for 15 min. in the evening (in the street, in the park; using a 5-point scale: 5 – very good, 1 – very bad), ability to go upstairs and downstairs (using a 5-point scale), subjective health estimation (using a 5-point scale) and activity of daily living.

Analysis shows that changes of indices of physical ability related to self-service and daily life activities can be characterized and distribu-ted to three groups: group I – abilities are excellent; group II – abilities are diminished moderately; group III – abilities are highly diminished. Physical ability was statistical significantly (p < 0.05) decreased from the 70-74 years of age. The diminishing of physical ability from the 75-79 years restricted everyday activity and self-service.

All women under 70 years as well as in the groups with high phy-sical ability were self-dependent. They had no complaints about the lowered capability to fulfil self-service and daily life activity. There were restrictions in aged women self-service and daily activity in the age groups when the physical abilities were estimated as low or mid-dle (in the 80-84 and, 85-89 years groups).

Gauta 2004-02-19


Raktaþodþiai: Beta skirstinys, Bayeso metodas, praktinio tyrimo darbai, apriorinis ir aposterioriniai taðkai.

SantraukaPraktinio tyrimo darbai, ypaè susijæ su þmoniø sauga ir sveikata, atliekami daþniausiai realio-mis gamybos sàlygomis. Tyrimo imties dydþiui pagal tyrime pastebëtø ávykiø skaièiø ir uþsibrëþ-tà tikslumà nustatyti siûlomas atrankos metodas, pagrástas Bayeso teorema. Taikant siûlomà meto-dà praktinio tyrimo darbø analizei atlikti, bûtø sutaupomi tyrimo resursai ir pasiektas norimas patikimumas.

ÁVADASPraktinio tyrimo darbø vykdymas ir gautø duomenø

analizë daugeliu aspektø skiriasi nuo tyrimø laboratori-joje, kuomet gali bûti taikomi tyrimo planavimo meto-dai. Skirtingø profesiniø grupiø antropometrinius skir-tingumus tyrë H.Hsiao ir kiti [1], taikydami sudëtingà daugiapakopæ tikimybinæ imtá. Toks matematinis mode-liavimas pasiteisina tik tuomet, kai tiriamoji populiaci-ja labai didelë.

Daugiau kaip 2000 ergonominiø patobulinimø, sukur-tø dirbant maþose grupëse ir projektuotojui, ir darbuo-tojams, tyrë K.Kogi ir kiti [2], siekdami rasti koreliacijà tarp faktinio kaulø raumenø sistemos apkrovimo suma-þëjimo ir nebrangiø patobulinimø.

Tiriant dirbanèio þmogaus nugaros þemutinës da-lies apkrovimà, kai vykdomos sunkiø objektø pakëlimo ir nuleidimo rankomis uþduotys, taikomi ávairûs mode-liai, taip pat ir biomechaninis [3], nors atrankos patiki-mumas dar nepakankamas.

Nuoseklià darbinës veiklos analizæ Bayeso metodu taikë J.R.Buck ir kiti [4], atlikdami darbø atrankà pana-ðiai kaip binominiu metodu.

Taigi praktinio tyrimo darbø analizë, kaip ir daugelis tradiciniø veiklos analizës tipø, galëtø bûti grindþiama binominës atrankos metodu.

Darbo tikslas – pritaikyti Bayeso teoremà, pagal ku-rià esamas tikimybiø skirstinys gali bûti pakeistas patiks-

lintu aposterioriniu skirstiniu, saugos ir sveikatos prakti-nio tyrimo darbø analizei.

METODO ESMËPraktinio tyrimo darbø analizës Bayeso metodu pradi-

në sàlyga, pirmasis analizës “þingsnis” gali bûti apriorinis skirstinys p(q), kuriuo gali bûti beta skirstinys, t.y.

, (1)

èia a ir b yra ðio skirstinio parametrai, o q – tyrime pa-stebëtø ávykiø tikrojo skaièiaus X ir atsitiktinai pasirinktø stebëjimø N santykis. Ðis apriorinis skirstinys turëtø ge-riausiai atitikti tiriamojo laikotarpio situacijos supratimà. Blogiausiu atveju pasirinktas beta skirstinys, kurio a = b = 1; ypaè sumaþintas beta skirstinio atitikmuo staèiakam-piam skirstiniui, kuriame visi kintamieji q nuo 0 iki 1 yra vienodai tikëtini. Vadinasi, ið pradþiø reikia apskaièiuo-ti atsitiktinio kintamojo q tikëtinàjà vertæ ir q dispersijà. Vienas ið bûdø tai padaryti – apskaièiavus vidurká E(q) ir dispersijà V(q) rasti ðios apskaièiuotos statistikos apy-

PRAKTINIO TYRIMO DARBØ ANALIZË TAIKANT BAYESO TEOREMÀ

K.A.KAMINSKASVilniaus Gedimino technikos universitetas

1 pav. Beta skirstinio parametrø planas.


brëþas parametrø plane (1 pav.), t.y. brëþti apybrëþos li-nijas, kol susikirs, ir tuomet nustatyti lygiaverèius a ir b parametrus. Ðis beta skirstinys – apriorinis skirstinys.

Ar galima subjektyviai tinkamu tikslumu apskaièiuoti statistikas? Kadangi analizë Bayeso metodu gali prasidë-ti pagal subjektyviu apskaièiavimu pagrástà modelá, at-rodo abejotina, kad galutiniai rezultatai bus tikslûs, jei nëra tikslu nuo pat pradþiø.

DARBO REZULTATAIApibendrinus didelæ tyrinëjimø ávairovæ buvo aptikti

keli atvejai, kai þmonëms buvo pateikta tam tikro santy-kinio daþnio ávykiai ir papraðyta subjektyviai nustatyti q dalá. Ðie tyrimai parodë, kad þmonës tiksliai apskaièiavo q nuo ~ 25 iki ~ 75 %. Uþ ðiø ribø tikslumas blogëja. Tai-gi nepagrásta reikalauti didesnio nei ~5 % tikslumo.

Antrasis “þingsnis” atliekant nuoseklià veiklos analizæ Bayeso metodu. Kaip minëta, pirmuoju þingsniu – nusta-tomas apriorinis beta skirstinys. Antrasis þingsnis siejasi su atranka. Taikant binominæ atrankà atliekama N' ste-bëjimø, èia N' yra darbo dienos ar pusës darbo dienos imtis. Ið tikrøjø N' yra atliktø stebëjimø skaièius prieð at-naujinant aposterioriná skirstiná. Ðiø N' stebëjimø metu (N'> 0) X' ávykiai randami atliekant binominæ atrankà. Tuomet ið H.Raiffo ir R.Schlaiferio jungtinio skirstinio te-orijos [5] iðplaukia, kad:

, (2)

, (3)

èia A yra atitinkamas aposteriorinio skirstinio paramet-ras, o B – antrasis parametras.

Aposteriorinio skirstinio vidurkis ir dispersija:

, (4)

. (5)

Pagal beta parametrø planà apriorinis skirstinys pra-sideda taðke [a, b] ir remiantis atranka þinios apie situ-acijà perteikiamos taðku [A,B]. Jei svarstoma tolesnë at-ranka, tai kitu atrankos etapu tas aposteriorinis taðkas tampa aprioriniu. Taigi pagal tyrimo duomenis apriori-nis skirstinys (pateiktas [a,b] taðku) keièiasi aposteriori-niu skirstiniu (pateiktu [A,B] taðku). Tuo paèiu bûdu at-liekant daugiau tyrimø, pokytis didëja, bet paskutinis aposteriorinis atrankos taðkas yra laikomas aprioriniu. Parametrø plane, pateiktame 2 pav., parodyta nuosekli

taðkø grandinë palei trajektorijà nuo pradiniø aprioriniø iki tolesniø aposterioriniø taðkø.

Pavyzdys. Tarkime, kad apskaièiuotas apriorinio beta skirstinio vidurkis yra 1/3, o dispersija lygi 0,008, arba . Lygtis (4) aprioriniam skirstiniui tampa

ir tuomet seka, kad 2a = b.Lygtis (5) aposterioriniam skirstiniui yra

,

o vietoj b áraðius 2a, galima apskaièiuoti, kad a = 8,93, arba ~9. Tuomet b = 2a = 18. Jeigu atlikta 10 stebëjimø, ir ávykis buvo pastebëtas tris kartus, t.y. N'=10 ir X'=3, aposterioriniai parametrai yra

Aposteriorinis vidurkis ,

dispersija:

.

Atkreiptinas dëmesys á dispersijos sumaþëjimà nuo 0,008 iki ~0,00577.

Kada iteracijos procesà baigti? Galima baigti tuomet, kai rezultatai tenkina, bet jei norima remtis statistikoje priimtinu bûdu, reikëtø tæsti tol, kol q pasikliautinasis in-

2 pav. Parametrø planas.


tervalas bus pakankamai maþas. Statistiná pakankamumà apibrëþia priimtina paklaida e ir tiksliai nusakyta tikimy-bë. Beta skirstinio pasikliautinasis intervalas yra

, èia didþiausia priimtina paklaida . Svarbu suprasti, kad be-

ta skirstinys nëra simetriðkas vidurkio E(q') atþvilgiu, todël þemesnysis intervalas nebûtinai prilygsta aukðtes-niajam.

Þinant A ir B parametrus, pasikliautinàjá intervalà ga-lima rasti ið matematinës statistikos lenteliø.

Taikant alternatyvø apytikslá metodà bûtina apskai-èiuoti aposteriorinio skirstinio asimetriðkumà:

. (6)

Kai asimetriðkumas ir dispersija nustatyti, galima pa-raðyti tikslaus pasikliautinojo intervalo ir þemutinio ar virðutinio dalinio pasikliautinojo intervalo lygtá bei ap-skaièiuoti sunormintus ið dalies pasikliautinà ir visiðkai pasikliautinà intervalus. Kiekvienas sunormintas visiðkai ar ið dalies pasikliautinas intervalas yra pateiktø verèiø regresijos lygtis. Taigi gautà lygtá sudaro konstanta ir trys nariai: asimetriðkumas, 1/A arba 1/B, ir asimetriðkumas kvadratu, be to, kiekvienas jø su koeficientu. Sunormin-tas ið dalies pasikliautinas intervalas esant 90% patiki-mumo lygiui yra:

.(7)

Ði regresijos lygtis apima 98 % pateiktø duomenø dis-persijà. Be to, vidutinë prognozës paklaida kvadratu yra 0,00000145, taigi aproksimacija gan gera. Toliau skai-èiuojama pagal formules:

, (8)

. (9)

Pertvarkæ (8) ir (9) lygtis gauname:

(10)

(11)

Ið (11) lygties atëmæ (10) lygtá, gauname .Pavyzdys. Iðnagrinësime atvejá, kai A = 70 ir B = 140,

vidurkis , dispersija . Tuo-met asimetriðkumas pagal (6) lygtá yra:

.90% pasikliautinojo intervalo lygtys yra:

,

Kadangi

,ið to seka, kad q1 = 0,3315.

Apskaièiuojant q2 gauname

ir q2 = 0,3342.

Tai atitinka 90% pasikliautinàjá intervalà beta skirsti-niui, kuris yra:

. IÐVADOS1. Praktinio tyrimo darbø analizei, kai gautø duo-

menø skirstinys nëra simetriðkas, taikant siûlomà matema-tiná metodà, pagrástà Bayeso teorema, sutaupomi tyrimo darbø resursai ir pasiekiamas norimas patikimumas.

2. Siûlomas taikyti saugos ir sveikatos praktinio ty-rimo darbams metodas yra iteracinis metodas. Iteracijos procesas tæsiamas tol, kol q pasikliautinasis intervalas taps pakankamai maþas. Statistiná pakankamumà apibrë-þia priimtina paklaida e.

Literatûra1. Hsiao H., Long D., Snyder K. Anthropometric differences

among occupational groups. Ergonomics, 2002, 45(2), 136-152.2. Kogi K., Kawakami T., Itani T., Batino J.M. Low-cost work

improvements that can reduce the risk of musculoskeletal disorders. International Journal of Industrial Ergonomics, 2003, 31, 179-184.

3. Kaminskas K.A. The prevention of trauma by ergonomic equipment in the construction industry. Safety Science Monitor, 2003 Vol. 7, www.workingonsafety.net.

4. Buck J.R., Askin R.G., Tanchoco J.M.A. Advances in sequ-ential Bayesian work sampling. IIE Transactions, 1995, 15, 19-30.

5. Raiffa H., Schlaifer R. Applied Statistical Decision Theory. 1961, 348 p.

SEQUENTIAL BAYESIAN FIELD MEASUREMENTS ANALYSISK.A.KaminskasSummaryKey words: Beta distribution, Bayesian method, field measure-

ments, prior and posterior points.Bayes’ theorem is the basis for this technique. This theorem states

that an existing probability distribution can be modified under new evidence to a corrected posterior distribution. This Bayesian version of safety and health field measurements analysis may start with a prior distribution which may be a beta. Numerical example of computation is presented.

Gauta 2004-02-19

.


Raktaþodþiai: kaðtø efektyvumo analizë, kaðtø naudin-gumo analizë, kaðtø ir pajamø analizë, kaðtø maþinimo analizë.

SantraukaStraipsnyje trumpai apþvelgiamos pagrindinës gydymo metodø vertinimui taikomø ekonomi-niø analiziø rûðys. Skaitytojai supaþindinami su duomenø surinkimo, kaðtø ávertinimo metodika, ribiniø kaðtø sàvoka. Paaiðkinama, kaip apskai-èiuojamas kaðtø efektyvumo santykis, diskontavi-mo (nuvertinimo) svarba. Paminimi pagrindiniai ekonominiø analiziø trûkumai.

Darbo tikslas: supaþindinti platesná sveikatos prieþiû-ros darbuotojø ratà su pagrindiniø ekonominiø analiziø, taikomø gydymo metodams vertinti, metodologija.

ÁVADASSveikatos prieþiûros paslaugos brangsta visame pa-

saulyje. Pagrindinë to prieþastis – nesiliaujantis naujø brangiø diagnostikos ir gydymo technologijø kûrimas ir taikymas. Tobulëjant ryðio priemonëms, þinios apie nau-jø tarptautiniø klinikiniø tyrimø rezultatus vis sparèiau pasiekia pacientus, didina jø viltis ir poreikius. Siekiant juos patenkinti, diegiamos naujos technologijos, o kartu didëja paslaugø kainos. Visuomenë pageidauja medici-nos technologijø tobulëjimo, taèiau tuo pat metu reika-lauja, kad jos bûtø pasiekiamos kiekvienam, nepriklau-somai nuo finansinio pajëgumo. Kaip galime suderinti ðiuos prieðtaravimus? Sprendþiant, ar medicinos naujovë yra verta jos ádiegimo kainos, gali padëti ekonomikos principø taikymas (1). Ekonomikos logika remiasi trimis postulatais („ðventa ekonomikos trejybe“):

1) iðtekliai visur ir visuomet yra riboti;2) yra daugiau naudingø programø negu iðtekliø

joms finansuoti;3) tenka rinktis ið keliø galimybiø, ne visas galima

iðnaudoti (2).Dël itin sparèios medicinos mokslo paþangos svei-

katos prieþiûros sistemos seniai nebegali finansuoti visø galimø gydymo metodikø. Esant tokiai situacijai, iðtek-liø naudojimas vienai srièiai vystyti sumaþina galimybæ finansuoti kità sritá. Sveikatos prieþiûros ekonomistai

vartoja terminà „galimybës kaina“ (opportunity cost): sveikatos prieþiûros programos kaina yra lygi vertei, ku-ri bûtø sukurta panaudojus iðteklius paèiu geriausiu al-ternatyviniu bûdu. Kainuoja ne tik paèios technologijos ádiegimas vienoje srityje, bet ir prarasta galimybë turëti naudos ið alternatyvinës technologijos ádiegimo kitoje. Galima teigti, kad kiekvienas litas, iðleistas, pavyzdþiui, ðirdies ligoms gydyti, turi dar ir kità – „galimybës“ kainà, arba tai, kà praradome jo neiðleidæ kitoms ligoms gydyti ar kitiems visuomenës poreikims tenkinti. Iðtekliai paskirs-tomi efektyviai tada, kai galimybës kaina yra minimali (t.y., gaunama didþiausia nauda panaudojus esamus ið-teklius). Neigti ekonominá aspektà svarstant iðtekliø pa-skirstymà medicinos srièiø reikmëms bûtø neetiðka, nes tai paneigtø dalies potencialiø pacientø poreikius.

Ekonominës analizës neduoda recepto, kaip paskirs-tyti ribotus iðteklius, taèiau padeda nustatyti prioritetus atsakant á du esminius klausimus: 1) kiek tam tikra svei-katos prieþiûros paslauga kainuoja; ir 2) ar ðios paslau-gos kaðtai yra adekvatûs laukiamiems rezultatams (tei-giamam poveikiui sveikatai) (1).

REZULTATAIKaðtø ávertinimas. Áprasta naujus gydymo metodus

lyginti su dabar naudojamais (standartiniais). Vertinama lyginant klinikiná efektyvumà ir kainà. Teoriðkai naujas metodas gali bûti kliniðkai veiksmingesnis, toks pats ar maþiau veiksmingas uþ standartiná. Jis taip pat gali bûti brangesnis, pigesnis arba kainuoti tiek pat kaip standar-tinis. Galimi devyni skirtingi kainos ir efektyvumo de-riniai (1 lentelë). Vertinimo logika paprasta: jei taikant kurá nors ið metodø gydymo baigtys yra geresnës (meto-das veiksmingesnis) ir jis yra pigesnis, tai ðis metodas turëtø bûti taikomas praktikoje. Jeigu veiksmingumas

GYDYMO METODØ EKONOMINËS ANALIZËST.FURMONAVIÈIUS, A.NAUDÞIÛNAS, R.STACKEVIÈIÛTË

Kauno medicinos universiteto Vidaus ligø klinika, VðÁ Kauno onkologijos ligoninë

N – naujas gydymo metodas, St – standartinis gydymo metodas, KEA – kaðtø efektyvumo analizë, KNA – kaðtø naudingumo ana-lizë.

1 lentelë. Galimi gydymo kainos ir klinikinio efektyvumo de-riniai


nesiskiria, taip pat pasirinktinas pigesnis metodas. Jei nesiskiria kaina, pasirinktinas kliniðkai efektyvesnis me-todas. Klausimø kyla tada, kai vienas ið gydymo metodø yra ne tik efektyvesnis, bet ir brangesnis. Ar tikrai dides-nis efektyvumas pateisina didesnes iðlaidas? Atsakyti á ðá klausimà galima atlikus ekonomines analizes (1). Jø yra keli tipai. Visais atvejais lyginami kaðtai ir rezultatas (skirtingi poveikio sveikatai vertinimai). Kaðtai skirstomi á tiesioginius (sveikatos prieþiûros institucijø, pacientø bei jø ðeimø iðlaidos gydymui), netiesioginius (pvz., ga-mybos nuostoliai, patiriami dël nedarbingumo) ir nema-terialius (intangible) (pvz., gydymo metu patirtas skaus-mas, socialinë „stigma“). Atliekant ekonomines analizes kaðtus galima vertinti skirtingais poþiûriais: 1) gydymo ástaigos, 2) valstybinës institucijos (pvz., sveikatos ap-saugos ministerijos), 3) visuomenës. Nuo jø priklauso kaðtø apskaièiavimas, vertinamø paslaugø skaièius bei tiriamøjø stebëjimo laikas, per kurá surenkami duome-nys apie iðtekliø sànaudas. Jei tyrëjas pasirenka pirmàjá poþiûrio variantà, stebëjimas trunka neilgai, pvz., tiek, kiek trunka gydymas stacionare, o vertinamus kaðtus sudaro gydymo kaðtai (vaistai, gydytojø ir slaugytojø atlyginimai, naudojimosi ligoninës palata kaina ir kt.). Turëtø bûti skaièiuojami ne tik naujo gydymo ar tyrimo metodo, bet visi gydymo (áskaitant komplikacijø) kaðtai. Pvz., naujas nestabilios krûtinës anginos gydymo meto-das galëtø padidinti kraujavimo rizikà, bet sumaþinti hospitalizacijos trukmæ ir revaskuliarizacijos poreiká; norint teisingai ávertinti, stebëjimo laikotarpis turi bûti

pakankamai ilgas, kad bûtø galima apskaièiuoti visas ið-laidas, áskaitant ir atokiøjø komplikacijø (pvz., vainiki-nës arterijos restenozës) gydymo. Jei tyrëjas vertina kað-tus ministerijos poþiûriu, be jau minëtø, skaièiuojami ir ambulatorinio gydymo kaðtai, o stebëjimo laikas ilgëja. Vertinant kaðtus visuomenës poþiûriu, stebëjimo laikas truks ilgiausiai, o kaðtai, be jau minëtø, apims ir ligonio bei jo ðeimos iðlaidas gydymui, transportui, ne medici-nos institucijø sànaudas, taip pat – patiriamus nuostolius dël nedarbingumo (1-3, 5). Apskaièiuojant gydymo kað-tus, skiriami keturi tikslumo lygiai (pirmas – tiksliausias, ketvirtas – maþiausiai tikslus):

1) mikro (micro-costing) – suskaièiuojamas ir ákai-nojamas kiekvienas suvartotas elementas (vaistas, tyri-mas ir kt.);

2) atvejø grupiø (case-mix group) – ávertinami tam tikros pacientø grupës gydymo kaðtai, atsiþvelgiant á gy-dymo trukmæ; tikslumas priklauso nuo to, kaip tiksliai apibrëþta tiriamøjø grupë;

3) vidutinë vienos gydymo dienos kaina pagal ligø grupes (disease specific per diem) – apskaièiuojama vi-dutinë vienos gydymo dienos kaina, suskirsèius pacien-tus pagal ligø grupes (jos gali bûti gana plaèios, pvz., ortopedijos skyriø pacientai);

4) vidutinë vienos gydymo dienos kaina (average cost per diem) – apskaièiuojama vidutinë vienos gydy-mo dienos kaina, neskirstant pacientø á grupes (2).

Kaip surinkti duomenis? Duomenys ekonominëms analizëms gali bûti renkami dviem bûdais: 1) pros-pektyviai, randomizuoto klinikinio tyrimo metu (dar va-dinama pirmine analize) ir 2) retrospektyviai (antrinë analizë), panaudojant jau atliktø klinikiniø tyrimø meta-analiziø rezultatus, vertinant gydymo efektyvumà ir rep-rezentatyviø kohortiniø ligoniø grupiø tyrimø rezultatus, vertinant ligoniø prognozæ bei jø prieþiûros kaðtus. Pas-taruoju atveju, norint retrospektyvinius duomenis projek-tuoti á ateitá, taikomi sprendimø analizës modeliai (deci-sion analytic models) (1). Ðiø dviejø metodikø trûkumai ir privalumai trumpai iðvardinti 2-oje lentelëje.

Pagrindiniai ekonominiø analiziø, taikomø gydymo metodø vertinimui, tipai. Priklausomai nuo to, kaip ver-tinamas poveikio sveikatai (health effect) dydis, ekono-minës analizës skirstomos á:

kaðtø efektyvumo (cost-effectiveness*);kaðtø naudingumo (cost-utility);kaðtø ir pajamø (cost-benefit**);kaðtø maþinimo (cost minimisation).Atliekant kaðtø efektyvumo analizæ, gydymo meto-

do kaðtai vertinami pinigine iðraiðka, o poveikis svei-katai g.b. iðreiðkiamas bet kokiais klinikiná efektyvumà

* „Pagrindiniø epidemiologijos sàvokø þodyne“ (6) verèiama kaip „sànaudø veiksmingumo“ analizë.** „Pagrindiniø epidemiologijos sàvokø þodyne“ verèiama kaip „sà-naudø ir naudos“ analizë.

2 lentelë. Kai kurie ekonominiø analiziø privalumai ir trûku-mai, priklausantys nuo duomenø surinkimo metodikos


rodanèiais vienetais: arterinio kraujospûdþio sumaþëji-mas – milimetrais gyvsidabrio stulpelio, astmos gydy-mas – dienø be priepuoliø skaièiumi, antitrombozinio gydymo efektyvumas – iðvengtø tromboemboliniø kom-plikacijø skaièiumi ir pan. Taèiau tam, kad bûtø galima lyginti tarpusavyje keliø metodø efektyvumà, sveikatos prieþiûros ekonomistai sutarë klinikinio veiksmingumo iðraiðka laikyti „prailginto gyvenimo metus (PGM)“ (num-ber of added life-years). Skaièiuojamas kaðtø efektyvu-mo santykis (KES):

kur Kn – naujo gydymo metodo kaðtai, Kst – standartinio gydymo metodo kaðtai, PSn – naujo gydymo metodo po-veikis sveikatai, PSst – standartinio gydymo metodo po-veikis sveikatai. Jungtinëse Amerikos Valstijose priimta KES vertinti taip: KES maþesnis negu 50 000$ vieniems prailginto gyvenimo metams yra ekonomiðkai patrauk-lus, KES > 100 000$/PGM – ekonomiðkai nepriimtinas, 50 000–100 000$/PGM – diskutuotinas (1).

Kaðtø efektyvumo analizë gali bûti taikoma ke-liose skirtingose situacijose, kai:

1) lyginami vienos programos variantai, pvz., pro-filaktinio patikrinimo dël hipertenzijos programa, vyk-doma bendrosios praktikos gydytojø ir bendrosios prak-tikos slaugytojø;

2) lyginamos skirtingos programos, kuriomis siekia-ma iðspræsti tà paèià problemà, pvz., lyginama ambulato-rinë dializë ir inkstø transplantacija, kaip alternatyviniai lëtinio inkstø nepakankamumo gydymo metodai;

3) lyginamos skirtingos programos, kuriomis sie-kiama iðspræsti skirtingas problemas, taèiau rezultatà galima ávertinti tais paèiais vienetais, pvz., dializë gali bûti lyginama su vainikiniø arterijø revaskuliarizacija, nes abiejø procedûrø rezultatas – iðsaugotos gyvybës ir prailginti gyvenimo metai (4).

Straipsniuose, kur apraðomos kaðtø efektyvumo anali-zës, naudojama ribiniø kaðtø (incremental cost) sàvoka. Kodël svarbu atskirti ribinius ir absoliuèius kaðtus (kai-nas), rodo toks pavyzdys: tarkim, vaistu X galima iðgydy-ti 10 ligoniø ið 20 ir gydymo kursas kainuoja 100 Lt. Gy-dymas vaistu Y kainuoja 120 Lt. Juo galima iðgydyti 11 ligoniø ið 20. Vieno ligonio iðgydymas vaistu X kainuoja 200 Lt (nes buvo iðleista 2000 Lt ir iðgydyta 10 ligoniø). Analogiðkai galima apskaièiuoti, kad vieno ligonio iðgy-dymas vaistu Y kainuoja 218 Lt (iðleista 2400 Lt, iðgy-dyta 11 ligoniø). Ribinë vaisto Y kaina – papildoma kai-na, kurià reikia sumokëti, norint iðgydyti vienu pacientu daugiau, skiriant vaistà Y vietoj vaisto X, yra ne 18 Lt,

bet 400 Lt. Juk norint gauti papildomà gydymo efektà (t.y., iðgydyti vienu pacientu daugiau), skiriant vaistà Y, vis tiek reikës gydyti 20 ligoniø.

Atliekant kaðtø naudingumo analizæ, poveikis svei-katai vertinamas kokybiðkai standartizuotais gyvenimo metais (quality-adjusted life-years – QALY). Ðiuo atveju gyvenimo prailgëjimas standartizuojamas atsiþvelgiant á pablogëjusià dël ligos gyvenimo kokybæ. Naudojant pa-sirinkimø anketas (utility measures), tiriamøjø pacientø su sveikata susijusi gyvenimo kokybë apibendrintai áver-tinama vienu skaièiumi skalëje nuo 0 (reiðkia mirtá) iki 1 (puiki sveikata). 1 QALY atitinka vienerius metus puikios sveikatos. Jei kokia nors liga sergantys ligoniai savo gy-venimo kokybæ vertina, pvz., áverèiu “0,5”, tai vieneri metai, pragyventi esant tokiai sveikatos bûklei, bus pri-lyginti 0,5 QALY – tai tarsi pusë metø puikios sveikatos. Vertinami ir lyginami kaðtai, kuriais galima pasiekti vie-neriø “kokybiðko gyvenimo metø” (1 QALY), taikant skir-tingas sveikatos prieþiûros programas, gydymo ar tyrimø metodus ir pan. Tarkim, gydant nauju metodu ligonius, kuriø gyvenimo kokybës ávertis 0,45, pavyktø jiems visið-kai gràþinti sveikatà (gyvenimo kokybës ávertis – 1). Jei nekreiptume dëmesio á nuvertinimà (apie tai – vëliau), toks gydymo metodas per kiekvienus likusius gyvenimo metus sukurtø 0,55 QALY. Jei tiriamieji iðgyventø 10 me-tø, ið viso naujasis metodas sukurtø 10*0,55= 5,5 QALY. Analogiðkai ávertinus standartinio gydymo efektyvumà, galima palyginti kiekvienu ið lyginamø metodø sukurto 1 QALY kainà.

Atliekant kaðtø ir pajamø analizæ, ir kaðtai, ir tiria-mo metodo poveikis sveikatai vertinami piniginiais vie-netais. Pajamos èia suprantamos kaip kaðtai, kuriuos pa-vyktø sutaupyti taikant naujà gydymo metodà vietoje standartinio, pvz., sutrumpëjus gydymo stacionare truk-mei, sumaþëjus komplikacijø skaièiui ir atitinkamai jø gydymo kaðtams. Taip pat gali bûti vertinama ir ekono-minë nauda, sukuriama dël greitesnio gráþimo á darbà. Taèiau praktiðkai neámanoma pinigais ávertinti tokiø da-lykø, kaip sergant patirtos kanèios ar pagerëjusi sveikata. Todël, vertinant medicinos metodø efektyvumà, ði eko-nominiø analiziø forma taikoma daug reèiau, negu kað-tø efektyvumo ar kaðtø naudingumo analizë. Vis dëlto kaðtø ir pajamø analizë gali bûti naudinga, kai iðteklius skirstanti institucija (pvz., vyriausybë) bando nustatyti, ar investavimas, pvz., á sveikatos apsaugà, padës sutau-pyti lëðø ateityje. Taip pat, kai bandoma nustatyti, kurá sektoriø finansuojant (sveikatos, ðvietimo, transporto ir pan.) bus gaunama didþiausia ekonominë nauda.

Kaðtø maþinimo analizë gali bûti taikoma tada, kai lyginamos medicininës intervencijos yra laikomos vieno-


dai efektyviomis. Nustatomi ir palyginami bendrieji jø kaðtai. Esant ribotiems iðtekliams, pirmenybë teikiama pigesniajai gydymo metodikai (1, 7).

Ar 1 litas ðiandien = 1 litui po 5 metø? Iðtekliai skirs-tomi ir ekonominës analizës atliekamos dabartyje, pro-gramø rezultatai daþniausiai pajuntami po kurio laiko. Gali praeiti ne vieni metai, kol iðryðkës teigiamas povei-kis jas ágyvendinus. Ar galima pasakyti, kad litas, kurá pavyks sutaupyti po penkeriø metø, ágyvendinus progra-mà, bus vertas ðiandien iðleisto lito? Kaðtai ir rezultatai, kurie bus ateityje, yra diskontuojami (nuvertinami). Dis-kontuojant bûsimø kaðtø ir rezultatø vertë perskaièiuo-jama á ðios dienos jø vertæ. Rekomenduojama naudoti diskonto norma – 3 proc. per metus (anksèiau buvo tai-koma 5 proc. norma). N-tøjø metø sumos A diskontuota dabartinë vertë DV(A), kai diskonto norma r, apskaièiuo-jama pagal formulæ:

Pavyzdþiui, jei taikysime 5 proc. diskonto nor-mà, po trejø metø deðimties litø dabartinë vertë bus: 10/(1+0,05)³ = 8,6 Lt. Vien tik kaðtø nuvertinimas ga-li iðkreipti analizës rezultatus. Ásivaizduokite ilgalaikio gydymo programà, kuri prailgina iðgyvenamumà ir yra vykdoma trejus metus. Poveikis sveikatai (efektyvumas) vertinamas prailginto gyvenimo metais. Diskontuojami tik kaðtai 5 proc. per metus:

Matome, kad kaðtø ir efektyvumo santykis laikui bëgant maþëja. Gali pasirodyti, kad atidëlioti ðios pro-gramos ágyvendimimà yra ekonomiðkai naudinga (Ke-eler – Cretin paradoksas). Todël bûtina diskontuoti ir poveikio sveikatai ávertinimà, nepriklausomai nuo to, ar jis vertintas piniginiais vienetais, PGM ar QALY’ais (1, 2).

Kas, jeigu? Ekonominës analizës turi nemaþai silpnø vietø. Vaistø kainos, atlyginimai, ávairios gydymo ástai-gø iðlaidos gali keistis priklausomai nuo vyriausybës vykdomos politikos, farmacijos firmø strategijos, ben-dros ekonominës situacijos. Kaip ásitikimama ekono-minës analizës iðvadø tvirtumu? Tuo tikslu atliekamos vadinamosios “kas, jeigu” analizës: keièiant esminiø analizëje naudotø parametrø reikðmes galimose ribo-se (pvz., diskonto norma kaitaliojama 0-5 proc. ribo-se), ávertinama ðiø pokyèiø átaka analizës rezultatams. Galima keisti po vienà ar kelis parametrus ið karto. Jei gaunami rezultatai ið esmës pakeièia ekonominës ana-lizës iðvadas, tokia analize remtis negalima.

Ekonominiai skaièiavimai ir imties dydis. Ekonomi-niai skaièiavimai gali bûti naudingi ir planuojant klini-kinius tyrimus. Klinikinio tyrimo dalyviø skaièius turi bûti pakankamai didelis, kad bûtø galima nustatyti kli-niðkai reikðmingà skirtumà tarp lyginamø gydymo me-todø. Ðis skirtumas daþnai bûna sunkiai apibrëþiamas ir kelia diskusijø. D.J. Torgerson ir M.K. Campbell (8) siûlo atsiþvelgti á ekonominius kriterijus apskaièiuojant klinikiniam tyrimui reikalingà tiriamøjø skaièiø. Kaip pavyzdá jie pateikia gydymo tiazidiniais diuretikais, ku-rie organizme sulaiko kalcá, átakos ðlaunikaulio kaklelio lûþiø prevencijai, tyrimà. Tiriamøjø skaièius turëtø bûti pakankamai didelis, kad neliktø nepastebëtas 10 proc. lûþiø daþnumo skirtumas gydymo ir kontrolinëje grupë-se. Bûtent esant tokio dydþio skirtumui, sutaupyti dël sumaþëjusio lûþiø skaièiaus gydymo kaðtai susilygina su profilaktinës intervencijos (gydymo tiazidiniais diu-retikais) kaðtais.

Tikimës, kad dabar, kai Lietuvoje jau galioja vaistø farmakoekonominës analizës rekomendacijos, kuriomis siûloma vadovautis vertinant á kompensuojamø vaistø sà-raðus teikiamus átraukti vaistus, ðis straipsnis bus naudin-gas supaþindinant platesná medikø ratà su pagrindiniais gydymo metodø ekonominiø analiziø bruoþais.

IÐVADOS 1. Nepaisant kai kuriø trûkumø, ekonominës ana-

lizës (ypaè kaðtø naudingumo ir kaðtø efektyvumo ana-lizës) gali bûti sëkmingai taikomos ávairiø gydymo me-todø palyginimui. Ðiø analiziø rezultatai gali padëti nu-statyti prioritetus skirstant ribotus sveikatos prieþiûros sistemos iðteklius.

2. Ekonominës analizës gali bûti taikomos nusta-tant klinikiniams tyrimams reikalingø imèiø dydá.

Literatûra1. Mark B.D., Hlatky M.A. Medical economics and the asses-

sment of value in cardiovascular medicine: part I. Circulation, 2002, 106, 516-520.

2. O’Brien B.J. Costs and costing in the economic appraisal of health care programs. Class notes, 2004. Available at: http://www.thecem.net/Downloads/sess2.pdf.

3. Mark B.D., Hlatky M.A. Medical economics and the asses-sment of value in cardiovascular medicine: part II. Circulation, 2002, 106, 626-630.

4. O’Brien B.J. Cost-effectiveness analysis. Class notes, 2004. Available at: http://www.thecem.net/Downloads/cea.pdf.

5. Bergquist D. Enoxaparin. A pharmacoeconomic review of its use in the prevention and treatment of venous thromboembolism and in acute coronary syndromes. Pharmacoeconomics, 2002, 20(4), 225-243.

6. Grabauskas V., Klumbienë J., Petkevièienë J., Tamoðiûnas A., Misevièienë I. ir kt. Pagrindinës epidemiologijos sàvokos. Mokomasis þodynas, KMU Spaudos ir leidybos centro leidykla, Kaunas, 2001.


7. Peèiûra R. Farmakoekonomika – sveikatos apsaugos ekono-mikos sudëtinë dalis. Sveikatos prieþiûros vertinimo nepriklausomos agentûros laikraðtis, 2001, 2, 1-4. Interneto adresas: http://www.nasp.lt/laik2.html.

8. Torgerson D.J., Campbell M.K. Cost effectiveness calcula-tions and sample size. BMJ, 2000, 321, 697.

ECONOMIC EVALUATION OF HEALTH CARE INTERVEN-TIONS

T.Furmonavièius, A.Naudþiûnas, R.StackevièiûtëSummaryKey words: cost-effectiveness analysis, cost-utility analysis, cost-

benefit analysis, cost-minimisation analysis.

This paper reviews the main methods of analyses used for the eco-nomic appraisal of health care interventions. Methodological issues of data collection, measurement of costs are discussed. Readers are briefly introduced with calculation of cost-effectiveness ratio, purpose of discounting, incremental costing, as well as some potential disad-vantages of economic analyses.

Gauta 2004-02-18

Raktaþodþiai: 2 tipo cukrinis diabetas, lipoproteinø apykaita, glikolizuotas hemoglobinas, diabeto kontrolë, diabeto prieþiûros kokybës ávertinimas ir gerinimas.

Santrauka Projekto tikslas – 2 tipo diabeto kontrolës átaka gli-kolizuotam hemoglobinui, lipidø apykaitai. Diabe-to mokykloje dalyvavo 100 (40-70 metø amþiaus) asmenø, serganèiø 2 tipo cukriniu diabetu ið keliø rajonø diabeto klubø (16 klubø). Visiems 100 ser-ganèiøjø 4 kartus per metus buvo atlikti diabeto kontrolës metaboliniai rodikliai: glikolizuoto he-moglobino (HbA1C), bendro cholesterolio tyri-mas, maþo tankio lipidø (MTL) tyrimai, trigliceridø (TG) tyrimai, didelio tankio lipidø (DTL) tyrimai, gliukozës tyrimai. 4 kartus (kiekvienà atvykimà) buvo organizuojamas serganèiøjø mokymas. Nus-tatytas kûno masës indeksas (KMI). Kûno masës indeksas > (27,9 kg/m2) buvo nustatytas 64-84% tirtø asmenø. Cholesterolio rodikliai asmenø, ku-rie gydosi insulinu ir daþnai matuoja gliukozës kieká – A gr. (kontrolinë grupë), buvo nuo 1,5 iki 3,5 karto geresni negu besigydanèiø insulinu, bet gliukozæ matuojanèiø tik vienà kartà per mënesá – B gr. (tiriamoji grupë). Maþo tankio lipidø ty-rimo rezultatai: A gr. buvo 1,2-1,3 karto geresni

2 TIPO CUKRINIO DIABETO MOKYKLA. LIPOPROTEINØ IR GLIKUOTO HEMOGLOBINO REZULTATAI

2001-AISIAIS METAISE.RUDINSKIENË, V.AUGUSTINIENË

Lietuvos diabeto asociacija

negu B gr. Trigliceridø tyrimo rezultatai: A gr. buvo 1,1 karto geresni negu B gr. Didelio tankio lipidø rodikliai: A gr. rezultatai 1,02 karto geres-ni negu B gr. Glikolizuoto hemoglobino tyrimo rezultatai: A gr. geresni 1,1-1,25 karto nei B gr. Pacientø grupës, kuri gydosi tabletëmis, rezultatai: cholesterolio tyrimo rezultatai C gr. (kontrolinës grupës) asmenø, kurie gydosi tabletëmis ir tiriasi gliukozæ daþnai, 2,0-3,0 karto geresni nei D gr., kurie tiriasi gliukozæ tik vienà kartà poliklinikoje (tiriamoji grupë). Maþo tankio lipidø tyrimas: C gr. – 1,2-1,8 karto geresni nei D gr. Trigliceridø tyrimo rezultatai: C gr. 1,55 karto geresni nei D gr. Didelio tankio lipidø rezultatai: C gr. tyrimai 1,02-1,04 karto geresni nei D gr. Glikolizuoto he-moglobino rezultatai: C gr. – 1,1-3,6 karto geres-ni nei D gr. Savikontrolë bûtina, jei norima siekti gerø diabeto kontrolës rezultatø.

ÁVADAS2 tipo cukrinis diabetas – tai liga, pasireiðkianti dël

genetiðkai nulemto insulino sekrecijos sutrikimo bei pe-riferinio insulino neveiklumo arba vadinamojo insuli-no rezistentiðkumo. Pagrindinë padidëjusios insulino rezistencijos prieþastis – centrinio tipo nutukimas ir per maþas fizinis aktyvumas. Atsiradusi hiperglikemija ska-


tina tiek insulino sekrecijos, tiek insulino rezistencijos padidëjimà [1].

Nustaèius 2 tipo cukriná diabetà bûtina imtis skubiø priemoniø gliukozës kiekiui kraujuje normalizuoti, taip ati-tolinti lëtiniø diabetiniø komplikacijø pasireiðkimà [2].

Apie 5% Europos gyventojø serga cukriniu diabetu. Jis sàlygoja lëtines komplikacijas: diabetinæ retinopatijà, diabetinæ polineuropatijà, diabetinæ nefropatijà, diabeti-nes makrokraujagyslines komplikacijas [7]. 2000 metais Lietuvoje epidemiologiniø tyrimø duomenimis cukriniu diabetu sirgo 4% þmoniø, o gliukozës tolerancijos sutri-kimas buvo nustatytas 10,3% þmoniø [11].

Cukrinis diabetas skiriasi nuo kitø lëtiniø ligø vienu iðskirtiniu poþiûriu – siekiant geresniø gydymo rezultatø pagrindinis vaidmuo tenka paèiam serganèiajam [14]. Diabetas – tai gyvenimo bûdas. Diabeto gydymo tikslas – gerinti ligonio savijautà, maþinti gliukozës kieká (steng-tis gliukozës kieká palaikyti kiek galima arèiau sveiko þmogaus gliukozës kiekio). Uþtikrinti gerà lipidø meta-bolizmà, stengtis atitolinti bei iðvengti lëtiniø komplika-cijø [8]. Gydymo rezultatai priklauso nuo paties ligonio, tai yra nuo to, kà jis þino apie savo ligà, dietà (ar moka ávertinti ir pasiskaièiuoti angliavandenius). Koks teigia-mas fizinio aktyvumo vaidmuo. Apie medikamentus (ir jø poveiká organizmui), ar moka besigydantis insulinu pakeisti jo dozæ pagal esanèià glikemijà, ar naudojasi savikontrolës priemonëmis [4].

Klinikiniais tyrimais árodyta, kad gera metabolinë dia-beto kontrolë padeda atitolinti diabetines komplikacijas, lëtina jø progresavimà bei gretutiniø ligø atsiradimà [16]. Ðio darbo tikslas nustatyti, kokià átakà turi daþna gliuko-zës kontrolë bei mokymas metaboliniø diabeto rodikliø kokybës gerinimui sergant 2 tipo diabetu.

Darbo tikslasPagrindinis tikslas – nustatyti, kokià átakà turi daþna

gliukozës kontrolë bei mokymas metaboliniø diabeto ro-dikliø kokybës gerinimui sergant 2 tipo diabetu.

DARBO APIMTIS IR TYRIMO METODAI Apklausos (anketø bûdu) buvo surinkti duomenys

apie serganèiøjø diabeto trukmæ, apie serganèiøjø am-þiø, kûno svorá (kg) ir ûgá (m), bei paskaièiuotas KMI (kû-no masës indeksas kg/m2).

Projekto dalyviams buvo keturis atlikti glikolizuoto hemoglobino,tris kartus buvo atliktas bendro choleste-rolio tyrimas, didelio tankio lipoproteinø tyrimas, maþo tankio lipoproteinø tyrimas ir vienà kartà trigliceridø ty-rimas. Ðie duomenys buvo palyginti grupëse:

I) Þmonës, kurie gydosi insulinu ir gliukozës kieká kraujuje tiriasi daþnai, tai yra kontrolinë grupë, ir ji yra þymima A gr. Ji yra lyginama su grupe þmoniø, kurie gliukozæ tiriasi retai ir jie yra þymimi B gr., tai tiriamo-ji grupë.

II) Þmonës, kurie gydosi tabletëmis ir gliukozæ krau-juje tiriasi daþnai, tai kontrolinë grupë, ji þymima C gr., ir yra lyginama su grupe þmoniø, kurie gliukozæ tiriasi retai, tai tiriamoji grupë ir ji yra þymima D gr.

Kontrolinës grupës, tai A gr. ir C gr. , tai asmenys, ku-rie serga II tipo cukriniu diabetu, bei daþnai savikontro-lës priemonëmis tikrinasi gliukozës kieká.

Ligoniø atrinkti atsitiktine matematine atranka, iðtir-tas pasirinktø imèiø homogeniðkumas amþiaus ir cukri-nio diabeto trukmës aspektu.

REZULTATAIProjekte dalyvavo 100 þmoniø, serganèiø 2 tipo dia-

betu. 1 paveiksle parodyta, kiek studijoje dalyvavo mo-terø ir vyrø.

Apklausos (anketø bûdu) buvo surinkti duomenys apie serganèiøjø diabeto trukmæ, apie serganèiøjø am-þiø, kûno svorá (kg) ir ûgá (m) bei paskaièiuotas KMI (kû-no masës indeksas kg/m2) (1 lentelë).

Nutukimas tampa rimta problema visuomenëje dël jo paplitimo ir neigiamo poveikio medþiagø apykaitai. Vienu ið diabetà lemianèiø faktoriø yra virðsvoris ir nutu-kimas. Ðá teiginá patvirtina Britø regioninë ðalies studija, kurios metu buvo iðtirta 7735 vyrai [3]. Tyrimo metu bu-vo nustatyta, kad rizika susirgti cukriniu diabetu didëja didëjant kûno masës indeksui. Asmenys, kurie tyrimo

1 pav. Studijoje dalyvavusiø moterø ir vyrø skaièius.

1 lentelë. Serganèiøjø 2 tipo cukriniu diabetu amþius, diabeto trukmë, svoris (kg), KMI.


pradþioje nesirgo diabetu ir kuriø masës indeksas buvo >27,9 kg/m2, turëjo 11 kartø didesnæ rizikà susirgti cuk-riniu diabetu nei nenutukæ asmenys [5]. Þinoma, ne visi nutukæ asmenys suserga cukriniu diabetu.

Nutukimas Lietuvoje aktuali problema, nes daugiau kaip treèdalis populiacijos yra daugiau ar maþiau nutu-kæ [12] (2 pav.).

A gr. – 20 þmoniø (80%) buvo KMI > (27,9 kg/m2).B gr. – 21 þmogaus (84%) KMI > (27,9 kg/m2).C gr. – 16 þmoniø (64%) KMI > (27,9 kg/m2). D gr. – 16 þmoniø (64% ) KMI > (27,9 kg/m2).Nutukimas ir cukrinis diabetas yra neatsiejami. LDA

projekte tarp þmoniø, serganèiø 2 tipo cukriniu diabetu, 64-84% yra nutukæ.

Sergant diabetu daþnai stebimi ávairûs lipidø apykai-tos sutrikimai, juos atspindi padidëjæs bendro choleste-rolio, trigliceridø kiekis.

Ðie sutrikimai sàlygoti sutrikusios lipoproteinø apy-kaitos, kuri pasireiðkia maþo tankio lipidø (MTL), ben-dro cholesterolio koncentracijos padidëjimu, didelio tankio lipidø (DTL) cholesterolio koncentracijos suma-þëjimu [9].

Netinkamai sureguliavus gliukozës apykaità, lipop-roteinø apykaita taip pat liks sutrikusi. Taip pat pateikti ávairûs eksperimentiniai duomenys leidþia galvoti, kad esanti insulino rezistencija gali sàlygoti pablogëjusá in-sulino poveiká angliavandeniø ir lipoproteinø veikimui bei sàlygoti jø sutrikimus [6].

1. Þmoniø, kurie gydosi insulinu, cholesterolio tyri-mo vertinimas (2 lentelë):

Sausis. A gr. ir B gr. duomenys buvo vienodi. Balandis. A gr. rezultatai buvo 1,5 karto geresni uþ

B gr.Spalis. A gr. rezultatai buvo 3,5 karto geresni kaip

B gr.2. Þmoniø, kurie gydosi tabletëmis, cholesterolio ty-

rimo vertinimas:Sausis. C gr. duomenys buvo 2,6 karto geresni negu

D gr. duomenys.Balandis. C gr. rezultatai buvo 2,0 karto geresni ne-

gu D gr.Spalis. C gr. rodikliai buvo 3,0 karto geresni negu

D gr.1. Þmoniø, kurie gydosi insulinu, maþo tankio lipidø

(MTL) tyrimo vertinimas (3 lentelë):Sausis. A gr. rezultatai buvo 1,2 karto geresni negu

B gr.Balandis. A gr. rezultatai buvo1,3 karto geresni ne-

gu B gr.Spalis. A gr. duomenys buvo 1,2 karto geresni ne-

gu B gr.2. Þmoniø, kurie gydosi tabletëmis, maþo tankio li-

pidø (MTL) tyrimo vertinimas:Sausis. C gr. rezultatai buvo 1,4 karto geresni negu

D gr.Balandis. C gr. duomenys buvo 1,2 karto geresni ne-

gu D gr.Spalis. C gr. rodikliai buvo 1,8 karto geresni negu

D gr.1. Þmoniø, kurie gydosi insulinu, trigliceridø (Tg) ty-

rimo vertinimas (4 lentelë):Sausis. A gr. rodikliai buvo 1,1 karto geresni negu

B gr.2. Þmoniø, kurie gydosi tabletëmis, trigliceridø (Tg)

tyrimo vertinimas:Sausis. C gr. rezultatai 1,55 karto geresni negu D gr.Projekto metu buvo matuojamas ir glikolizuotas he-

2 pav. Projekte dalyvavusiø, asmenø nutukimo paplitimas.

2 lentelë. Bendro cholesterolio tyrimø rezultatø ávertinimas.

3 lentelë. Maþo tankio lipoproteinø tyrimø rezultatø áverti-nimas


moglobinas. Jo pagalba ávertinome diabeto kontrolæ per paskutinius 3 mënesius. Norint gerai kontroliuoti ligà, kasmet bûtina atlikti 3-4 glikolizuoto hemoglobino tyri-mus (kas 3 mën.). Ilgai palaikant glikolizuotà hemoglobi-nà iki 7%, galima sumaþinti diabetiniø komplikacijø daþ-ná, ðirdies bei kraujagysliø ligø rizikà net 40-60% [10].

I) Þmonës, kurie gydosi insulinu ir kraujo gliukozæ tiriasi daþnai; tai yra kontrolinë grupë, þymima A gr. Ji yra lyginama su grupe þmoniø, kurie gliukozæ tiriasi re-tai; tai tiriamoji grupë, þymima B gr.

II) Þmonës, kurie gydosi tabletëmis ir gliukozæ krau-juje tiriasi daþnai; tai kontrolinë grupë, þymima C gr. Ji lyginama su grupe þmoniø, kurie gliukozæ tiriasi retai; tai tiriamoji grupë, þymima D gr.

1. Þmoniø, kurie gydosi insulinu, 2 tipo diabeto mokyklos studijoje atliktø glikolizuoto hemoglobino (HbA1C) tyrimø duomenys:

Sausis. A gr. grupës rezultatai 1,1 karto geresni, ne-gu B gr.

Balandis. A gr. ir B gr. duomenys buvo vienodai ge-ri.

Liepa. A gr. rezultatai buvo 1,25 karto geresni, ne-gu B gr.

Spalis. Abiejø grupiø A gr. ir B gr. duomenys buvo vienodai geri.

Þmoniø, kurie gliukozæ tiriasi daþnai, rezultatai bu-vo þenkliai geresni, negu tø, kurie tiriasi retai. Insulinas – medikamentas, kuris gerina serganèiøjø diabetu me-dþiagø apykaità.

2. Þmoniø, kurie gydosi tabletëmis, 2 tipo diabeto mokyklos studijos glikolizuoto hemoglobino (HbA1C) tyrimo duomenys.

C gr. (kontrolinë grupë) – tai asmenys, kurie daþnai tikrinasi gliukozæ savikontrolës aparatëliais. Ji lyginama su asmenø grupe, kuri gydosi tabletëmis ir gliukozæ tikri-nasi 1 kartà per savaitæ, ji paþymëta D gr.

Tyrimo duomenys:Sausis. C gr. rezultatai buvo 3,6 karto geresni negu

D gr.Balandis. C gr. rezultatai buvo 3,0 karto geresni ne-

gu D gr.Liepa. C gr. rezultatai buvo 1,75 karto geresni ne-

gu D gr.

4 lentelë. Trigliceridø tyrimo rezultato ávertinimas.

4 pav. Asmenø, kurie gydosi tabletëmis, palyginamoji lipop-roteinø lentelë.

3 pav. Asmenø, kurie gydosi insulinu, palyginamoji lipopro-teinø lentelë

5 lentelë. Glikolizuoto hemoglobino duomenys.

6 pav. Glikolizuoto hemoglobino tyrimø ávertinimas, insuli-nu besigydanèiø asmenø grupëse.


Spalis. C gr. rezultatai buvo 1,1 karto geresni negu D gr.

Þmoniø, kurie gliukozæ tiriasi daþnai, tyrimo duome-nys buvo þenkliai geresni negu tø þmoniø, kurie gliuko-zæ tiriasi retai. Taèiau studijos metu, atliekant daþnus (4 kartus per metus) diabeto kontrolës tyrimus, pastebëta, kad ir tø þmoniø, kurie gliukozæ tiriasi retai, ypaè D gr., rezultatai ryðkiai pagerëjo.

Projekto tyrimais árodyta, kiek ir kaip yra svarbi ser-ganèio þmogaus kraujo gliukozës kontrolë. Stengiantis palaikyti gerus rodiklius gerëja ir glikolizuoto hemoglo-bino duomenys. Tai padeda geriau sekti ir kontroliuoti diabeto eigà. Ðios ligos kontrolë priklauso nuo paties li-gonio gebëjimo valdyti diabetà. Taigi árodyta, kiek yra svarbi serganèiøjø savikontrolë, nepaisant, ar jie gydosi insulinu ar tabletëmis.

LDA 2 tipo cukrinio diabeto mokykla parodë ir áro-dë, kaip ir kiek yra svarbi diabeto kontrolë. Kontroliniø grupiø (A gr. ir C gr.), kurios gliukozæ tiriasi daþnai (2-3 kartus per dienà ar 5-6 kartus per savaitæ) ir gydosi in-sulinu ar tabletëmis kontrolës rezultatai (glikolizuoto hemoglobino, cholesterolio, maþo tankio lipoproteinø, didelio tankio lipoproteinø, trigliceridø tyrimai) buvo þenkliai geresni nei tiriamøjø, kurie gliukozæ tiriasi kar-tà per mënesá.

Þmonëms, kurie gydosi tabletëmis, taip pat bûtinos savikontrolës priemonës. Savikontrolë laiduoja gerà gliu-kozës ir lipidø metabolizmà.

IÐVADOS 1. Nutukimas ir cukrinis diabetas yra neatsiejami.

2 tipo cukrinio diabeto projekte 64-84% asmenø yra nutukæ.

2. Lipoproteinø rodikliai asmenø, kurie gydosi in-sulinu ir daþnai matuoja gliukozës kieká (A gr.), buvo þenkliai geresni negu besigydanèiø insulinu, bet gliu-

kozæ matuojanèiø tik vienà kartà per mënesá (B gr.).3. Lipoproteinø rodikliai asmenø, kurie gydosi table-

tëmis ir daþnai matuoja gliukozës kieká (C gr.), buvo þen-kliai geresni negu besigydanèiø tabletëmis, bet gliukozæ matuojanèiø tik vienà kartà per mënesá D gr.

4. Glikolizuoto hemoglobino tyrimai A gr. ir C gr. (kontrolinëse) buvo þenkliai geresni nei B gr. ir D gr. (ti-riamosiose).

5. Studijos metu atliekant daþnus (4 kartus per me-tus) diabeto kontrolës tyrimus pastebëta, kad ir tø þmo-niø, kurie gliukozæ tiriasi retai, ypaè D gr. (tiriamosios grupës), rezultatai þenkliai pagerëjo.

6. Savikontrolë yra bûtina, jei norima siekti gerø dia-beto kontrolës rezultatø.

Literatûra1. Alberti K.G. The diagnosis classification of diabetes mellitus.

Diabetes Voice, 1999, vol. 44, p.35-41.2. Almos A.F., Mccarty D.J., Zimmet P. The rising global bur-

den of diabetes and its complications: estimates and projections to the year 2000. Diabet. Med., 1997, vol. 14, suppl. 5, p. S1-S85.

3. Bennet P.H., Bogardus C., Zimmet P., Tuomilehto J. The epi-demiology of non- insulin dependent diabetes-non-obese and Obese. International Textbook of Diabetes Mellitus/ ed. K. G. Alberti et al. - London: John Wiley, 1992, p. 142-176.

4. Bretzel R. G., Voigt K., Schatz H. The United Kingdom Prospective Diabetes Study (UKPDS) implications for the pharmacot-herapy of type 2 diabetes mellitus. Exp. Clin. Endocrinol. Diabetes, 1998, vol. 106, p. 369-372.

5. British Hypertension Society Guidelines// http:// www.wei-iclosesquare.co.uk/protocol/bhsgui/bhsgui.htm. Standarts of medical care for patients with diabetes mellitus. American Diabetes Associa-tion. Diabetes Care, 1998, vol. 21, p. S23-S31.

6. Definition, Diagnosis and Classification of Diabetes Mellitus and its complications. Part 1: Diagnosis and classification at Diabetes mellitus. Geneva: WHO, 1999. 59 p. WHO/NCD/NCS/99.2.

7. Definition, Diagnosis and Classification of Diabetes Mellitus and its Complications: report of a WHO consultation/ World Health Organization. Department of Noncommunicable Disease Surveillance. Geneva, 1999.

8. Diabetes Care and Research in Europe: the St Vincent Dec-laration action programme. Copenhagen: WHO. Regional Office for Europe, 1996.

9. Haffner S.M., Stern M.P., Hazuda H.P. et al. Hyperinsuline-mia in a population at high risk for non-insulin-dependent diabetes mellitus. N. Engl. J. Med., 1986, vol. 315, p. 220-224.

10. Mayer T.K., Freedman S.R. Protein glycosylation in diabetes mellitus: a review of laboratory measurements and of their clinical utility. Clin. Chim. Acta., 1983, vol. 127, p. 147-184.

11. Norkus A., Ðulcaitë R., Jurgevièienë N. ir kt. Nuo insulino nepriklausomas (2 tipo) cukrinis diabetas: bendro sergamumo ir kom-plikacijø daþnio aspektai. Lietuvos endokrinologija, 1999, t. 7, Nr. 3-4.

12. Norkus A., Þalinkevièius R., Ðulcaitë R. ir kt. Nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto (2 tipas) problema Lietuvoje. Lietuvos medicina, 1998, p. 21-25.

13. Ostrauskas R., Norkus A., Ðulcaitë R., Þalinkevièius R. Su-

7 pav. Glikolizuoto hemoglobino tyrimø ávertinimas, tabletë-mis besigydanèiø asmenø grupëse.


Tarptautinës gydytojø katalikø federa-cijos (FIAMC) Europos asociacijø val-dybos posëdis Matrane (Ðveicarija)

Informacija

Eilinis Europos gydytojø katalikø asociacijø (FEAMC) valdybos posëdis ávyko 2003 m. spalio 24-26 dienomis Ðveicarijoje, Matrane. Pasiekti Matranà, ðá nedidelá Ðvei-carijos baþnytkaimá, galima traukiniu arba autobusu. At-vykus autobusu per Varðuvà-Krokuvà-Vroclavà á Ðveica-rijos sostinæ Bernà, toliau teko traukiniu vykti á Friburgà, o ið èia kitu traukiniu á Matranà. Jis stûkso spalvingame slënyje, apsuptas sniegynais padengtø kalnø. Ásikurti te-ko ðv. Juozapo vardo vieðbutyje, kuriame ir vyko FEAMC valdybos posëdþiai.

2003 m. spalio 24 dienà susipaþinome su Ðveicarijos gydytojø katalikø asociacijos valdybos nariais, ávyko va-karonë. Kità rytà, dalyvaujant 14-os Europos valstybiø asociacijø (Prancûzijos, Vokietijos, Vengrijos, Ispanijos, Kroatijos, Olandijos, Belgijos, Slovakijos, Èekijos, Itali-jos, Lietuvos, Ðveicarijos, Lenkijos, Ðvedijos (stebëtojo teise, gydytojø protestantø atstovas) vadovams, nariams posëdis prasidëjo valdybos kapeliono V.Pozaiko (Kroati-ja) malda. Viceprezidentas H.Stevensas (Olandija) prane-ðë apie profesoriaus P.De Francisci (buvusio 1976-1987 m. Italijos gydytojø katalikø asociacijos prezidento), taip pat ir apie Anglijos AMC prezidento dr. K.Roche mirtis. Praneðëjas nuðvietë minëtø gydytojø visuomeninæ veik-là, jø nuveiktus darbus puoselëjant FEAMC ir savo ðalies

gydytojø katalikø asociacijø veiklà. Jø atminimà pagerbë-me tylos minute.

FEAMC sekretorius prof. A.Anzani (Italija) pristatë ataskaità apie valdybos posëdá Vilniuje, vykusá pavasará, paþadëjo pademonstruoti sukurtà filmà apie tas dienas Lietuvoje ir ekskursijà á Trakus. Ataskaitoje buvo iðspaus-dintas mano praneðimas, skaitytas Vilniuje posëdþio me-tu, nuðvieèiantis Lietuviø Katalikø Mokslo Akademijos Medicinos sekcijos ir Pasaulinës gydytojø federacijos “Uþ þmogaus gyvybæ” Lietuvos asociacijos veiklà. Kad skaitytojas bent kiek galëtø susipaþinti su minëtø visuo-meniniø organizacijø veikla, að trumpai nuðviesiu pa-grindines praneðimo mintis. Pasveikinæs abiejø ðiø orga-nizacijø vadovybiø vardu, pabrëþiau, jog visi posëdyje sprendþiami klausimai (mano atstovaujamøjø organiza-cijø veikla, 2004 m. ávyksianèio FEAMC kongreso ir kiti organizaciniai klausimai) yra svarbûs ne tik vilnieèiams, bet ir visos Lietuvos gydytojams katalikams. Nurodþiau, kad per visà 50-ties sovietinës okupacijos metø buvo þa-lojama visø mûsø gyventojø sàmonë ateistine ir materia-listine pasaulëþiûra, niekinamos þmogaus teisës, propa-guojamos þmogaus orumà þeminanèios idëjos ir mintys. Dël to smuko þmoniø moralë, padaugëjo nusikaltimø, korupcijos, nesàþiningumo faktø. Dori, sàþiningi, patrio-tiðkai nusiteikæ asmenys su ðeimomis buvo persekiojami, sodinami á kalëjimus, tremiami Sibiran á lagerius. Daug jaunimo, nenorëdami tarnauti okupantø kariuomenëje, prieðinosi svetimøjø valdþiai, iðëjo á miðkus ir vedë parti-zaninæ kovà, aukojo savo jaunystæ ir gyvybæ uþ Lietuvos laisvæ. Atsirado pogrindiniø leidiniø, tarp jø ir “Lietuvos Baþnyèios kronika”, kuriuose buvo demaskuojama oku-pantø ir kolaborantø veikla. Okupacijos meto pasekmës

augusiøjø cukrinio diabeto apskaita Lietuvoje. Medicina, 1997, t. 33, p. 932-939.

14. TDF leidinys// Diabetes health Economics: facts, Figures and Forecast. 1999.

15. Zimmet P., McCarty D. J., de Courten M. P. The global epidemiology of non- insulin-dependent diabetes mellitus and the metabolic syndrome. J. Diabetes Compl., 1997, vol. 11, p. 60-68.

16. UK Prospective Diabetes Study Group. Tight blood pressure control and risk of macrovascular and microvascular complications in type 2 diabetes: UKPDS 38.// British Medical Journal, 1998. 317. p. 703-713.

SCHOOL OF TYPE 2 DIABETES. LIPID METABOLISM IN TYPE 2 DIABETIC PATIENTS. LITHUANIAN DIABETES ASSOCIATION 2001

E.Rudinskienë, V.AugustinienëSummaryKey words: type 2 diabetes mellitus, lipids, protein glycosylation,

diabetes control.Purpose. Purpose of the research of school of type 2 diabetes was

to show and to prove the importance of frequent glucose measuring for good diabetes control results. 100 patients took part in the research (73 women and 27 men) of age from 40 to 70. All patients experienced: HbA1C examination – 4 times, lipid profile examinations – 3 times (cholesterol, MTL, TG and DTL), also body Mass Index (BMI) was established. Lectures on diabetes, diabetes control results, diabetes complications and the ways of preventing them were organized. All those patients who examined level of glucose more frequently showed better results. Similar results were in Subgroup I gr. had better results than II. So we can make a clear conclusion – self-control is essential for good diabetes control results.

Gauta 2004-02-25


jauèiamos ir dabar: patirta daug ne tik materialiniø, bet ir dvasiniø nuostoliø. Todël dabar nepriklausomybæ atkû-rusioje Lietuvoje ðalia tautinio ir politinio atgimimo bûti-nas ir dvasinis atgimimas.

Trumpai apsistojau ties Lietuviø Katalikø Mokslo Aka-demijos tikslais, darbø istorija, nes visa tai smulkiau gali-ma rasti posëdþio dalyviams áteiktoje bibliografinëje kny-goje. Akademija veikë ir okupacijos metu (1951-1991 m.) Romoje. Akademija buvo atkurta Vilniuje. Ðiuo metu Aka-demijoje yra apie 300 nariø, o medicinos sekcijoje – 50 nariø ir 41 narys-rëmëjas. Kas treji metai vyksta bendri suvaþiavimai-kongresai, spausdinami “Suvaþiavimo dar-bai”, “Metraðèiai”, kiti mokslo ir populiarûs leidiniai.

Kalbëdamas apie Pasaulinës gydytojø federacijos “Uþ þmogaus gyvybæ” Lietuvos asociacijà, nurodþiau, kad ji ásteigta 1990 m., o jos iniciatyva 1997 m. buvo atnaujin-ta Hipokrato priesaika, kurià pasiraðë 42 habilituoti me-dicinos mokslø daktarai, profesoriai. Ðià priesaikà jau priëmë ne tik jauni gydytojai, bet ir tie, kurie sovietinës okupacijos metais iðvis nebuvo prisiekæ ir jau turi nema-þà praktinio darbo patyrimà – ið viso apie 2000 gydytojø (ið 14 000). Prie Arkivyskupijø ásikûrusiuose ðeimos cen-truose ágyvendinamos programos jaunuomenei: “Gyve-nimo kryþkelëje”, “Vilties angelas”, “Paaugliø þvaigþdë” ir kt. Veikia Rachelës klubai. Visi centrai bendradarbiau-ja su Pasaulinës gydytojø federacijos “Uþ þmogaus gyvy-bæ” Lietuvos asociacija. Leidþiama daug leidiniø, ið kuriø minëtinas þurnalas “Uþ gyvybæ” (4 numeriai per metus), “Sveikatos apsaugos darbuotojø chartija” ir kt.

LKMA Medicinos skyrius glaudþiai bendradarbiauja su Pasaulinës gydytojø federacijos “Uþ þmogaus gyvybæ” Lietuvos asociacija: kartu rengiamos konferencijos ir semi-narai, paþymimos kasmet pasaulinës ligoniø ir gyvybës dienos. Siekiama, kad Seimas priimtø ástatymus, kurie ger-bia þmogaus gyvybæ ir orumà. Jau priimti donorø organø ir audiniø transplantacijos ástatymai, kuriuos remia ne tik mûsø organizacijos, bet ir Katalikø Baþnyèia, ragindama pilieèius tapti donorais ir po mirties. Taèiau yra ir blogos kokybës ástatymø, kurie reguliuoja susijusius su þmogaus gyvybe ir orumu klausimus. Antai Seimas, kurio daugumà sudaro socialdemokratai ir liberalai, rengiasi priimti rep-rodukcinës sveikatos ir lytinio ðvietimo ástatymus. Tada jaunuoliai (daugiausia moksleiviai) galëtø gauti “draugið-kà pagalbà” – tabletes, sukelianèias abortà, taip pat pre-zervatyvus. Ðie ástatymai legalizuotø fertilizacijà in vitro (apvaisinimà mëgintuvëlyje). Ðiuo klausimu esame ne kartà kreipæsi á prezidentà, Seimà, ministrà pirmininkà, sveikatos apsaugos ministrà, organizavæ diskusijas laik-raðèiuose, þurnaluose, televizijoje, suruoðæ seminarus ir konferencijas. Á ðià veiklà ásitraukë ir Katalikø Baþnyèia, visuomenë: per savaitæ buvo surinkta 80 000 gyventojø,

prieðtaraujanèiø ðiø ástatymø priëmimui, paraðø. Kol kas ástatymo priëmimas sustabdytas, taèiau bizniu suintere-suoti verslininkai nerimsta.

Kartkartëmis spaudoje, televizijoje vis gvildenama eutanazijos problema. Nuo sovietinës okupacijos laikø – 1955 metø – tebegalioja aborto ástatymas pagal moters sprendimà. Federacijos “Uþ þmogaus gyvybæ” Lietuvos asociacijos iniciatyva Rasø kapinëse pastatytas paminklas negimusiems kûdikiams, o Antakalnyje, prie Moterø klini-kos – paminklas nëðèiai moteriai "Motinystë".

Savo praneðime aptariau prieþastis, kurios trikdo mû-sø organizacijø veiklà, - tai lëðø ir inventoriaus stoka. Ma-no praneðimà papildë Pasaulio gydytojø federacijos “Uþ þmogaus gyvybæ” Lietuvos asociacijos pirmininkë doc. A.Ðaulauskienë.

Dþiugu, kad praneðimas, iðspausdintas FEAMC sek-retoriaus iðdalintame tekste, galës pasiekti ir tas asocia-cijas, kurios nedalyvavo posëdyje, padës suprasti, kad mûsø veikla priklauso ne tik nuo finansiniø ir materiali-niø galimybiø, bet ir nuo mûsø dvasinio nusistatymo ir jø vertybiø.

Toliau posëdyje iþdininkas prof. Ch.Breþeonas (Prancû-zija) atsiskaitë uþ FEAMC finansinæ padëtá, pabrëþdamas, kad ne visi nariai yra sumokëjæ ánaðus. Buvo nutarta, kad Lietuvos narystæ ánaðais parems FEAMC valdyba.

FEAMC prezidentas prof. J.Marekas (Èekija) atsiskai-të uþ valdybos veiklà per praëjusius metus, nurodë, jog baigiasi valdybos ágaliojimai ir kitame posëdyje turëtø bûti renkama nauja valdybos sudëtis. Kadangi jau dabar reikia FIAMS valdybai pristatyti naujo FEAMC valdybos prezidento kandidatûrà, buvo klausiama, kas siûloma. Buvo nutarta siûlyti antrajai kadencijai palikti prof. J.Ma-reko kandidatûrà.

Po to svarstyti klausimai, susijæ su FEAMC X-uoju kon-gresu, kuris ávyks 2004 m. liepos 1-4 dienomis Bratislavo-je (Slovakija). Nutarta, kad kongreso tematika bus: “Nauji iððûkiai medicinoje ir sveikatos apsaugoje ðiandieninëje Europoje”. Oficialiomis kongreso kalbomis bus: anglø, prancûzø, vokieèiø, slovakø/èekø, italø, rusø kalbos. Registracijos mokestis: gydytojams – 40 eurø, slaugyto-jams – 30, studentams – 20. Registracija iki kovo mëne-sio pirmos dienos (vëliau ji bus brangesnë). Numatoma speciali programa lydintiems asmenims (ne kongreso da-lyviams). Pasibaigus kongresui, numatomos turistinës ið-vykos po Slovakijà.

Pietø pertraukos metu buvo pademonstruotas filmas apie Vilniuje ávykusá FEAMS valdybos posëdá, ekskursijà po miestà, Trakus, ðv. miðias Auðros Vartø koplyèioje, atsi-sveikinimo vakaronæ. Man teko visa tai papildomai komen-tuoti. Tenka pastebëti, kad apie vykusius FEAMC valdybos posëdþius kitose valstybëse filmø nebuvo sukurta.


Posëdþius tæsiant buvo svarstoma praneðimø tema-tika ir patvirtinti ðeðiø sekcijø vadovai. Numatyta tokia sekcijø tematika:

1. Iððûkiai þmogaus genetikoje.2. Medicina ir þmogaus reprodukcija.3. Vaiko teisës ir pediatrinë medicina.4. Teisë medicinoje ir sveikatos apsaugoje.5. Iððûkiai dabartinëje psichiatrijoje.6. Paliatyvi ir terminalinë slauga.Siûlomos dar tokios temos:1. Kamieniniø làsteliø tyrimas, 2. Þmogaus klonavi-

mas, 3. Dirbtinis apvaisinimas, 4. Natûralus ðeimos pla-navimas, 5. Akuðerija ir ginekologija krikðèioniðkoje per-spektyvoje, 6. Medicinos, sveikatos apsaugos ir populiarûs leidiniai, 7. Medicininës etikos mokymas, 8. Prieglauda ir paliatyvi slauga.

Seminarams pasiûlytos tokios temos:1. Kontracepcija, 2. Postabortinis sindromas, 3. Post-

modernizmas ir biomedicininë etika, 4. Medicininës eti-kos pagrindai, 5. Medicina ir medicininë etika Centrinëje ir Rytø Europoje, 6. Ekumenizmas ir dabartinë bioetika, 7. Kompiuteriai, elektroninë medicina ir gydytojas katali-kas, 8. Dabartinë kûno teologija, 9. Bendroji praktika ir ðeimos medicina, 10. Klinikinë psichologija krikðèionið-koje perspektyvoje, 11. Depresijos iððûkiai, 12. Pastovi vegetacinë bûklë.

Liepos mënesá 2-3-ià dienomis numatomi ir stendiniai praneðimai. Buvo aptarti organizaciniai klausimai. Pagrin-dinis vaidmuo ruoðiant kongresà, aiðku, tenka Slovakijos gydytojø katalikø asociacijai.

Prof. J.Marekas informavo, jog ateinantis FIAMC kon-gresas ávyks 2006 m. Barselonoje, o FEAMC valdybos po-sëdis Romoje kartu su 2004 m. kovo mën. 17-20 dienomis vyksianèioje konferencijoje apie vegetacines bûkles.

Posëdis buvo baigtas malda, o ðv. Miðias vieðbuèio kop-lyèioje aukojo valdybos kapelionas kun. V.Pozaikas. Po miðiø ðveicaras dr. O.Jungo koncertavo vargonais.

Vakaronës metu Ðveicarijos gydytojø katalikø asocia-cijos pirmininkas dr. N.Zwickly Aeberhardt padëkojo uþ posëdþio surengimà jo ðalyje, áteikë atminimo dovanë-les FEAMC vadovybei, pakvietë rytojaus dienà dalyvauti ekskursijoje po Friburgà. Vakaronëje dalyvavo ir FIAMC prezidentas prof. Gian Luigi Gigli, atvykæs ið Italijos. Jis kvietë visus aktyviai dalyvauti kitais metais Romoje ávyk-sianèioje mokslinëje konferencijoje, skirtoje vegetaciniø bûkliø problemai.

Prof. habil. med. dr. LEONAS LAIMUTIS MAÈIÛNAS

Lietuvos Katalikø Mokslø Akademijos Medicinos skyriaus pirmininkas,

Europos gydytojø katalikø asociacijø valdybos narys

Tarptautinis kongresas “Uþ gyvybæ” Madride

2003 m. lapkrièio 6-8 dienomis Madrido San Pablo CEU universiteto Humanitarinio instituto patalpose vyko tarptautinis kongresas “Uþ gyvybæ”, kuriame dalyvavo at-stovai ið 20 pasaulio ðaliø, ið viso 350 dalyviø. Daugiausia dalyviø buvo ið Pietø Amerikos. Dominavo ispanø, taèiau vyko sesijos ir anglø kalba. Ið Europos buvo Prancûzijos, Olandijos, Ukrainos, Lietuvos (Vilniaus arkivyskupijos Ðei-mos centro gydytojas Danielius Serapinas ir Pasaulio gydy-tojø federacijos “Uþ þmogaus gyvybæ” Lietuvos asociacijos vicepirmininkë Janina Irena Tartilienë) atstovø.

Po 12 valandø skrydþio lëktuvais, nusileidæ Helsinkyje ir Briuselyje, pasiekëme kelionës tikslà – apie 23 valandà nakties buvome Madrido aerouoste ir pasikvietæ taksi nu-vykome á mums pasiûlytà nakvynës vietà – ramø, ðvarø, taèiau tolimà nuo tos vietos, kur turëjo vykti kongresas, kampelá Enrique Lopez gatvëje. Nei su vairuotoju, nei su budinèiàja anglø kalba nepavyko susiðnekëti, taèiau kuo toliau, tuo labiau “ávaldëme” ispanø kalbà. Rytas graþus,

ðvieèia saulë, þydi gëlës, oro temperatûra +17 C. Kaip tik-ri Madrido gyventojai, pasinërëme á 7 milijonø gyventojø miestà. Be ðvaraus, graþaus ir tvarkingo savo turtinga pra-eitimi Madrido centro, pasaulinio masto Prado muziejaus teko pamatyti vienà kità ir vargingà vaizdelá (pvz., gulintá pavargëlá ant ðaligatvio, pasiklojusá tik laikraðtá ar kartonà, ar pusalkanæ moterá su kûdikiu ant rankø metro vagone, praðanèià iðmaldos).

Pagrindinis tikslas, dël kurio ir vykome, buvo kongre-sas, noras pasiklausyti praneðimø, ágyti bendraminèiø draugø ir parodyti, kà ðioje srityje yra nuveikusi Lietuva. Malonu, kad kitos ðalys, susipaþinusios su mûsø nuveiktu darbu, ávertina ádirbá uþ gyvybës kultûrà ir su malonumu priima mûsø grûdà á bendrà pasaulio aruodà, dëkoja uþ darbà ir praðo pasidalyti patirtimi, ko daþnai negalime ið-girsti savo ðalyje.

Per visas tris dienas (nuo 9 iki 19 val.) vyko plenariniai posëdþiai, kuriuose perskaityta 17 praneðimø, kiekvienam grieþtai po 15 minuèiø, ir 7 sesijos, kuriose buvo perskaityta 21 praneðimas. Savo darbo patirtimi pasidalijo Argentinos, Urugvajaus, Ukrainos, Australijos (Kambera), Olandijos, Ispanijos atstovai. Plenariniuose posëdþiuose buvo gvilde-


namos temos: abortas – blogis moraliniu, medicininiu ir valstybiniu aspektu; intrauterininio vaisiaus gyvenimo kul-tûros diegimas; fundamentalus ir moksliðkas gyvybës áro-dymas kaip gyvybës ciklo iðraiðka, kaip tàsa embrioninio gyvenimo, þmogaus gyvybës prigimties ir efektyvumo áro-dymas praktikoje, gyvybës apsaugos politika. Taip pat bu-vo aptarta, kaip serganèioji ÞIV nëðèia moteris perduoda uþkratà savo vaikui, gyvybës kultûra ir socialinio þmogaus gyvenimo vientisumas ir neatskiriamumas, parodyta, kad tik ðeima turi teisæ spræsti savo ateities likimà.

Labai ádomus buvo plenarinis posëdis, skirtas, kokia turi bûti spaudos pozicija informuojant apie gyvybës svar-bà ir diegiant gyvybës kultûrà visuomenëje. Praneðimus skaitë Miguel Platau, EFE (agentûros informacijos direkto-rius), Angel Exposito (Europos spaudos agentûros direkto-rius), Roman Gallo (Reuterio agentûros direktorius). Buvo pabrëþta, kad gyvybës vertë turi bûti skleidþiama moki-niø, studentø, ðeimos, pedagogø, þurnalistø, dvasininkø, medikø lygiuose.

Suþinojome, kad Ispanijoje abortas – nusikaltimas, ne-baudþiamas tik trim atvejais – jeigu gresia pavojus motinos sveikatai, vaisiaus apsigimimo, iðþaginimo atveju. Sesijo-se buvo gvildenamos ðios temos: priverstinë moters steri-lizacija Peru valstybëje, kovos uþ gyvybæ strategija Urug-vajuje, eutanazijos ir suicidø problemos Europoje, JAV, Olandijoje, koncepcijos prieð þmogø, kontraceptikai kaip tromboembolijø prieþastis, gyvybës orumo apsauga, JAV populiacijos kontrolës politika, nëðèios moters apsauga, bûdai iðsaugant gyvybæ, visø ðaliø solidarumas 21 amþiuje siekiant apsaugoti nëðtumà, socialinës garantijos uþtikrini-mas kaip gyvybës apsaugos antroji pusë, teisëti ir neteisëti ástatymai, nesuderinami su þmogaus gyvybës prigimtimi, þmogaus embriono moralinis statusas. Mokslui uþdavinys – suformuoti poþiûrá á gyvybæ remiantis bioetikos, farmaci-jos, medicinos praktikos ir etikos pagrindais.

Kongreso metu buvo sukurtas Europos, Amerikos fon-das su centru Madride. Numatyta tarptautiná kongresà Eu-ropa-Amerika ðaukti reguliariai kas dveji metai.

Kongreso metu jautësi, kad visas organizacinis derinys buvo suorientuotas á dëstomø temø aktualumà ir gilumà, idealià darbo organizacijà, kiekvienos sesijos ar plenari-nio posëdþio esmæ, kvalifikuotus jø moderatorius, glaudø bendradarbiavimà su dalyviais, klausimai ir komentarai bu-vo iðsakomi po kiekvieno posëdþio, tam numatyta iki 30 min. laiko, jokio pataikavimo praneðëjams ir dalyviams. Pasijutome labai savarankiðki, nevedþiojami “uþ ranky-èiø”, nugalëjæ “nepilnavertiðkumo” kompleksà buvome laimingi. Dëkojame ðio kongreso organizatoriams uþ su-teiktà mums pagalbà.

JANINA IRENA TARTILIENËDANIELIUS SERAPINAS

Pasaulinio kongreso "Uþ Gyvybæ"IÐVADOS

Kongresas, laikydamasis savo tikslo – apsaugoti þmogaus gyvybæ ávairiose ðalyse bei kultûrose, skatina visus gyven-tojus, ypaè valdþios atstovus bei socialinius darbuotojus, plëtoti ir apsaugoti gyvybës kultûrà bendradarbiaujant su þi-niasklaida. Ðia prasme Kongresas reikalauja gerbti visà þmo-gaus gyvenimà nuo pradëjimo iki natûralios mirties, primin-damas, jog teisë á gyvenimà yra pati svarbiausia.

1. Tæsti ðvietëjiðkà darbà visuomenëje primenant, kad abortas yra þmogþudystë, nors jis kai kuriose ðalyse legali-zuotas. Pagrindinis aborto tikslas yra nutraukti þmogaus gy-vybës siûlà. Tai nesuderinama su elementariomis etikos tai-syklëmis.

2. Laikydamas savo tikslu stiprinti judëjimo uþ gyvy-bæ visame pasaulyje vienijimàsi bei siekdamas pasitarnauti vietinëms asociacijoms, dirbanèioms gyvybës labui, Kongre-sas priima sprendimà sukurti nuolatinæ Pasaulinio kongreso Uþ Gyvybæ komisijà, kurios uþdavinys bûtø rengti Kongre-sus kas dveji metai skirtinguose miestuose. 2005 metø ren-giniui iðrinkta Lima.

3. Fondo Uþ Gyvybæ Europa-Amerika sukûrimas (bûstinë Madride). Ðio fondo tikslas yra sukurti pastovià ben-dradarbiavimo ir pagalbos bendriems Europos ir Amerikos finansiniams projektams struktûrà. Pagrindinis ðio fondo ko-ordinatorius ponas Alberto Martin.

4. Sukurti institucijø “Pagalba moterims” tinklà, kad bûtø apsaugotos kiekvienos moters teisës ir esminës laisvës. Ðio tinklo koordinatorë ponia Christina Gonzalez de Delga-do.

5. Kongresas didþiai susirûpinæs, kad Ispanijos vyriau-sybë atvërë kelius naudoti uþðaldytus embrionus eksperimen-tiniams tikslams. Ispanijos valdþios atstovai raginami ávesti bûtinas ástatymø pataisas, kad bûtø apsaugota ðiø þmogaus embrionø teisë á gyvenimà. Jei ðalies ástatymuose nebus áves-tos pataisos, ðie embrionai bus pasmerkti destrukcijai.

6. Remti Peru pastangas, reikalaujanèias baudþiamo-sios atsakomybës uþ paramà sterilizuojant moteris be jø su-tikimo (tai tikras genocidas).

7. Garsinti Gyvybës Dienà, kovo 25 d., ðvenèiamà kiekvienoje ðalyje; skatinti visame pasaulyje gyvuojanèias asociacijas “Uþ gyvybæ” ir kitas socialines institucijas prisi-jungti prie kasmetinës Gyvybës Dienos ðventimo iðaukðti-nant þmogaus gyvybæ kaip vertybæ.

8. Galiausiai Kongresas nori pareikðti Popieþiui Jonui Pauliui II savo dëkingumà uþ jo 25-riø metø tarnavimà gyvy-bës labui ir uþ pavyzdá, kurá jis suteikë visiems ðiame kelyje. Jo asmenybë gyvybës gynëjams visame pasaulyje visados bus didþiulë paskata nepaisant jø tikëjimo ar kilmës.

2003 m. lapkrièio 8 d., Madridas


Prof. Henrikas Guobys gimë 1928 m. lapkrièio 4 dienà Molëtø kraðto Inturkës miestelyje. Baigë kaimo pradþios mokyklà, persikëlë gyventi á Kaunà ir augo gydytojo Pet-ro Baublio ðeimoje. Dëdës pavyzdys nulëmë specialybës pasirinkimà. 1947 m. pradëjo medicinos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 1953 m. su pagyrimu baigæs Medicinos fakultetà, ástojo á Lietuvos Mokslø aka-demijos Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institu-to aspirantûrà ir buvo komandiruotas á Maskvà, á Mokslø akademijos aukðtosios nervinës veiklos institutà. 1957 m. sëkmingai uþbaigë aspirantûrà ir apgynë medicinos moks-lø kandidato disertacijà.

Sudëtingà ir atsakingà gydytojo ir mokslininko kelià pradëjæs Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institu-te, prof. H. Guobys jame dirbo iki paskutinës prasmingo

Profesoriaus Henriko Guobio 75-meèio jubiliejus

ir kûrybingo gyvenimo dienos. Jo iðmintá, nuoðirdumà ir gerumà yra patyræ daugelis reumatinëmis ligomis sergan-èiø ligoniø. Neákainojamà prof. H. Guobio indëlá á reu-matologijos, kurortologijos, reabilitacijos mokslus liudi-ja monografija apie reumatines ligas, paskelbti arti 300 mokslo darbø Lietuvoje ir uþsienyje, sukurta reumatiniø ligoniø antirecidyvinio gydymo bei reabilitacijos sistema. Jo darbai buvo gerai ávertinti respublikos ir tarptautinëse konferencijose ir suvaþiavimuose. Dirbdamas institute profesorius ákûrë ir vadovavo kurortologijos, po to artro-logijos padaliniams. Prof. H. Guobys 1980 m. ákûrë pir-màjá buvusioje Sovietø sàjungoje reabilitacijos mokslinio tyrimo skyriø, kuriame buvo nagrinëjamos judëjimo nega-lià turinèiø pacientø reabilitacijos problemos ir suburta pirmoji ðalyje reabilitacijos specialistø komanda (mokslo darbuotojai dirbo kaip fizinës medicinos ir reabilitacijos gydytojai, kineziterapeutai, psichologai, ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai, orteziø specialistai ir kt.). Dvi ðio skyriaus mokslininkø pasiûlytos reabilitacijos metodikos buvo pripaþintos iðradimais ir kitos 2 átrauktos á sàjunginá ádiegimø planà. Apibendrinæs mokslo darbus, H. Guobys 1985 m. apgynë medicinos mokslø daktaro disertacijà, skirtà kompleksinës reabilitacijos metodologijai. Didþiu-lá gydytojo ir mokslininko patyrimà ir erudicijà prof. H. Guobys yra perdavæs jauniems kolegoms, kuriø net 7 jam vadovaujant ágijo mokslo laipsnius.

Prof. H. Guobys buvo ilgametis Respublikos kurorto-logø ir fizioterapeutø mokslinës draugijos pirmininkas, daugelio moksliniø draugijø valdybø narys.

1986 m. sausio 7 d. nustojo plakusi gerbiamo, tauraus ir didþio Þmogaus ðirdis. Taèiau gausus bûrys prof. Hen-riko Guobio mokiniø ir kolegø tæsia jo puoselëtà darbà, ágyvendina jo mintis ir idëjas.

TURINYS

V.J.Þilinskas. Medicinos mokslo ir praktikos keliu..2D.Veitienë, M.Tamulaitienë, A.Juocevièius. Namuose ir ambulatoriðkai atliekamø fiziniø pratimø poveikis sergan-èiøjø reumatoidiniu artritu funkciniam aktyvumui .....8D.Jurgelevièienë. Kardiologiniø ligoniø reabilitacijos efektyvumas Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø fizinës medicinos ir reabilitacijos centre ........11A.Juocevièius. Pacientø su nugaros smegenø paþeidi-mais fizinës treniruotës efektyvumas .........................15U.Ðukys, A.Juocevièius. Ligoniø, patyrusiø sunkià galvos smegenø traumà, kompleksinës reabilitacijos efektyvu-mas .........................................................................20T.Palðytë, D.Merkytë, T.Sinevièius, V.Jurkaitienë. Asme-nø po nugaros smegenø paþeidimo aerobinës galios mak-simalaus fizinio krûvio metu ...................................23R.Almanienë, E.Sirvydaitë. Kalbos sutrikimai ir jø korek-cijos efektyvumas stacionarinës reabilitacijos etape 26I.E.Jamontaitë, A.Cirtautas. Kineziterapijos procedûrø poveikis pacientø pusiausvyrai po galvos smegenø krau-jotakos sutrikimø ....................................................29T.Sinevièius. 20-50 metø amþiaus vyrø su nugaros sme-genø paþeidimu (NSP) kaulø mineralø tankio, funkcinio savarankiðkumo pokyèiai pirmais antrais ir treèiais ketvir-tais metais po NSP ..................................................33D.Janonienë. Ligoniø kompleksinës reabilitacijos efekty-vumas po galvos smegenø kraujotakos sutrikimø ....36T.Palðytë. 20-27 metø amþiaus þmoniø aerobiniø galiø rodikliai .....................................................................41A.Juocevièius, I.E.Jamontaitë, D.Janonienë, R.Dadelie-në, A.Cirtautas. Pagrindiniai pacientø po galvos smege-nø insultø pusiausvyros ávertinimo ir jos lavinimo aspek-tai ...........................................................................44A.Juocevièius, I.Slivovskaja. Pirmojo reabilitacijos eta-po bei siuntimo antrajam etapui paslaugø Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikose 2003 me-tais analizë .............................................................47M.Kurilionok, I.Jasiulionienë. Psichologo vaidmuo reabi-litacijoje ..................................................................51A.Juozulynas, J.Prapiestis, A.Jurgelënas. Slaugytojø gyve-nimo kokybës ávertinimas ........................................55

A.Kriðèiûnas, R.Kibiða, R.Savickas, L.Vaiðvylienë. Griau-èiø, lygiøjø raumenø ir nervø elektrostimuliacijos vaid-muo reabilituojant serganèiuosius galvos smegenø infark-tu ............................................................................59V.Jankûnas, R.Rimdeika, M.Jasënas, D.Samsanavièius. Trofiniø opø gydymo metodø átaka paciento gyvenimo ko-kybei .......................................................................63V.Januðonis. Sveikatos prieþiûros organizacijø kokybës sistemø valdymas ....................................................69D.Ðlapkauskaitë, S.Matulis. Istorinë patirtis ir vizija gy-dant destrukcinæ visuomenæ ....................................73J.Kairys, E.Þëbienë, I.Zokas. Vilniaus miesto Ðeðkinës po-liklinikos pacientø apklausa apie sveikatos prieþiûros pa-slaugas – nuomonë pagal pacientø socialinæ ir ekonomi-næ padëtá .................................................................78S.Norkienë. Arterinës hipertenzijos paplitimas tarp Lie-tuvos jûrininkø ir jos sàsajos su elgsenos rizikos veiks-niais .................................................................85B.Gaigalienë. Fiziniø gebëjimø, susijusiø su savitarna ir kasdiene veikla, kaita moterims senstant .................90K.A.Kaminskas. Praktinio tyrimo darbø analizë taikant Bayeso teoremà .........................................................94T.Furmonavièius, A.Naudþiûnas, R.Stackevièiûtë. Gydy-mo metodø ekonominës analizës ............................97E.Rudinskienë, V.Augustinienë. 2 tipo cukrinio diabeto mokykla. Lipoproteinø ir glikuoto hemoglobino rezulta-tai. Lietuvos diabeto asociacijos 2001-aisiais metais 101Informacija ..............................................................106

CONTENTS

D.Veitienë, M.Tamulaitienë, A.Juocevièius. The efficien-cy of home and outpatient exercise program for functio-nal activity in patients with rheumatoid arthritis ........8D.Jurgelevièienë. The effect of cardiac patients re-habilitation in Vilnius University hospital Santariskiu klinikos physical medicine and rehabilitation center 11A.Juocevièius. Physical training effects on patients with spinal cord injury ......................................................15U.Ðukys, A.Juocevièius. Complex rehabilitation of the traumatic brain injury patients .................................20T.Palðytë, D.Merkytë, T.Sinevièius, V.Jurkaitienë. Aero-

SVEIKATOS 2004’1 MOKSLAI

HEALTH SCIENCES

bic power during maximal exercise in individuals with spinal cord injury ....................................................23R.Almanienë, E.Sirvydaitë. Speech disorders and the ef-fectiveness of correction in the inpatient rehabilitation pe-riod .........................................................................26I.E.Jamontaitë, A.Cirtautas. The influence of physiothe-rapy on the patients after stroke movement ................29T.Sinevièius. General bone mineral density and functio-nal independence measurement changes in 20-50 years old males during first two and third-fourth years after spi-nal cord injury ........................................................33D.Janonienë. The effect of comprehensive rehabilitation in patients after brain circulation disorder ...............36T.Palðytë. Aerobic capacity of people 20-27 years old ..............................................................41A.Juocevièius, I.E.Jamontaitë, D.Janonienë, R.Dadelie-në, A.Cirtautas. The main aspects of balance evaluation and training for head stroke patients ........................44A.Juocevièius, I.Slivovskaja. The evaluation of the first stage of rehabilitation and of the send to the second sta-ge of rehabilitation for in-patients from Vilnius University Hospital Santariðkiø Clinics during 2003 .................47M.Kurilionok, I.Jasiulionienë. The role of psychologist in rehabilitation ...........................................................51A.Juozulynas, J.Prapiestis, A.Jurgelënas. Evaluation of quality of life of nurses ............................................55

A.Kriðèiûnas, R.Kibiða, R.Savickas, L.Vaiðvylienë. Musc-les and nerves electric stimulation role in rehabilitation the stroke patients ...................................................59V.Jankûnas, R.Rimdeika, M.Jasënas, D.Samsanavièius. In-fluence of the treatment’s methods of leg ulcers in the pa-tient’s life quality .....................................................63V.Januðonis. Quality systems’ management of health care organisations ...........................................................69D.Ðlapkauskaitë, S.Matulis. Historical experience and vi-sion treating destructive society ...............................73J.Kairys, E.Þëbienë, I.Zokas. Differences in opinions about health care services among patients of different so-cial and economic groups in Vilnius Ðeðkinës Outpatient Clinic ......................................................................78S.Norkienë. Prevalence of arterial hypertension and as-sociation with behavioral risk factors among Lithuanian seamen ......................................................................85B.Gaigalienë. Changes of the physical ability related to self-service and daily life activities of women in aging ...90K.A.Kaminskas. Sequential Bayesian field measurements analysis ...................................................................94T.Furmonavièius, A.Naudþiûnas, R.Stackevièiûtë. Econo-mic evaluation of health care interventions .............97E.Rudinskienë, V.Augustinienë. School of type 2 diabe-tes. Lipid metabolism in type 2 diabetic patients. Lithua-nian diabetes association 2001 ...............................101

SVEIKATOS

Visuomenės sveikata

MedicinaSlauga

PublicHealth MedicineNursing

2004’1 MOKSLAI

Vilnius, 2004

HEALTH SCIENCES

ISSN 1392-6373

Tomas 14

Leidžia UAB žurnalas “SVEIKATA”, Ž. Liauksmino g. 5, 01101 Vilnius, tel. 261 25 29, 261 90 43, el. paštas: [email protected] SL. Nr.111.Spausdino UAB „Akritas”, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius, tel. 231 16 56, faksas 231 16 57.© “Sveikatos mokslai”, 2004.

Vyriausiasis redaktorius Z. TARTILAS Maketavo Z. GLAVECKAS

Redakcijos kolegija:

Redakcijos kolegijos pirmininkasprof. habil. dr. A.JUOZULYNAS (Sveikatos teisës ir ekonomikos centras)

Nariai:dr. V.ALEKNA (Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas)prof. habil. dr. A.AMBROZAITIS (Vilniaus universitetas)prof. habil. dr. I.BALÈIÛNIENË (Vilniaus universitetas)prof. habil. dr. A.BAUBINAS (Vilniaus universitetas)dr. J.BUNEVIÈIUS (Sveikatos teisës ir ekonomikos centras)prof. M.EGLITË (Latvijos medicinos akademija)prof. habil. dr. D.GAIDAMONIENË (Respublikinë tuberkuliozës ir infekciniø ligø universitetinë ligoninë) prof. habil. dr. V.GRABAUSKAS (Kauno medicinos universitetas)prof. habil. dr. A.IRNIUS (Vilniaus universitetas)prof. J. JAÐÈANINAS (Ðèecino universitetas, Lenkija)prof. habil. dr. D.KALIBATIENË (Vilniaus universitetas)prof. habil. dr. Z.KUÈINSKIENË (Vilniaus universitetas) dr. J.KUMPIENË (Sveikatos teisës ir ekonomikos centras)gyd. E.MAÈIÛNAS (Valstybinis aplinkos sveikatos centras)prof. habil. dr. A.NORKUS (Kauno medicinos universitetas)prof. habil. dr. V.OBELENIS (Kauno medicinos universitetas)doc. dr. R.PETKEVIÈIUS (Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybë Lietuvoje)prof. J.POKORSKI (Lenkijos Jogailos universitetas)doc. dr. J.PRAPIESTIS (Vilniaus universitetas)habil. dr. R.REKLAITIENË (Kauno medicinos universitetas)prof. O.SIVOÈIALOVA (Maskvos darbo medicinos institutas)doc. dr. R. ÐUKYS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)doc. dr. G.ÐURKIENË (Vilniaus universitetas)dr. V. VALEIKIENË (Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas)prof. habil. dr. G.VARONECKAS (Kauno medicinos universitetas)prof. habil. dr. A.VENALIS (Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas)prof. A. ZUPAN (Lublijanos reabilitacijos institutas, Slovënija)prof. habil. dr. D.ÞEMAITYTË (Kauno medicinos universitetas)

Documents

SVEIKATOS - elibrary.ltelibrary.lt/resursai/Ziniasklaida/SAM/Sveikatos mokslai/sm_2004_01.pdf · Nursing MOKSLAI HEALTH SCIENCES 2004 KOVAS ... nisterijos valstybës sekretorius doc