Svogūnų auginimo technologija - darzoviuseklos.lt · Svogūnų auginimo technologija Aistra inovacijoms 3 Gerai subrendę svogūnai laikant yra gilios ramybės būklėje, bet gyvybiniai

Svogūnų auginimo technologija

Aistra inovacijoms

1

SVOGŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJA

Tai dvimečiai arba daugiamečiai augalai, svogūninių darţovių grupei priklauso ropiniai, daugiamečiai

( ţieminiai, daugiaaukščiai, narcizlapiai ) svogūnai, porai, česnakai.

Svogūnų sėklos netaisyklingos trikampio formos, juodu, kietu sunkiai vandenį praleidţiančiu

apvalkalėliu. Jos lėtai bringsta ir sudygsta per 10 – 14 dienų, o trūkstant drėgmės

– dar vėliau.

Sėkloms dygti minimali temperatūra 2 – 4 °C. Svogūnams augti optimali

temperatūra 19 ± 7 °C, jiems bręsti palankiausia 23 – 25 °C temperatūra.

Svogūnai ištveria -3 - -6 °C šalnas.

Svogūnai gerai auga, kai santykinis oro drėgnumas 60 – 70 %. Augimo pradţioje

jiems reikia drėgnos dirvos, nes silpnos šaknys maţai įsiurbia drėgmės. Todėl

pirmoji vegetacijos pusėje patartina svogūnus laistyti. Sausomis vasaromis per

sezoną svogūnus patariama palieti 3 – 4 kartus, į 1 m2 dirvoţemio supilant 15 – 20

litrų vandens ir būtinai supurenti dirvą.

Svogūnams dirva turi būti puveninga, trąši, laidi su dideliu imlumu vandeniui. Dirvos pH turi būti 6,5 –

7,0. Svogūnai yra jautrūs rūgščiai dirvai. Tinka priesmėliai, priemoliai, o esant pakankamam laistymui net

ir smėlingos dirvos. Geriausia juos auginti pūdyme arba po mėšlu tręštų priešsėlių, ankstyvųjų bulvių,

morkų, agurkų, pomidorų, javų. Į tą patį lauką svogūnus patartina sodinti po 3 – 4 metų. Naujame lauke

jie gali būti auginami 2 metus iš eilės. Nederlingą dirvą reikia patręšti rudeniniu mėšlu ( iki 60 t/ha ).

Rekomenduojamos mineralinių trąšų normos 1 hektarui:

N – 90 kg, P2O5 – 90 – 120 kg, K2O – 120 – 160 kg.

Svogūnams dirva ruošiama laikantis bendrų ţemdirbystės principų. Prieš ariant

rudenį, įterpiamos organinės ir mineralinės ( fosforo ir kalio ) trąšos. Pavasarį

kuo anksčiau dirva kultivuojama ir akėjama. Pavasarinio dirbimo metu įterpiama

į dirvą 2/3 skirtų azoto trąšų. Likusiomis trąšomis svogūnus tręšti patartina

papildomai. Tręšti per lapus mikroelementais tuo atveju, jei matyti, kad trūksta

kurio nors elemento.

Svogūnai auginami šiais būdais: vegetatyvinių ( iš ropelių ), daigais, iš sėklų, iš

sėjinukų.

Vegetatyviniu būdu auginami tik sodybiniuose sklypuose, daigais – auginami inspektuose, šiltlysvėse bei

polietilenine plėvele dengtuose šiltnamiuose.

Sodinami geguţės pradţioje ( paprastai ievai suţaliavus ).

Auginant iš sėklų svogūnai. Sėjami nuo kovo 25 dienos iki balandţio 20 dienos. Sėjama 4 kg sėklų 1 ha

plotą ( 1 mln. sėklų ). Sėjos gylis 1,5 – 2 cm. Augalų tankumas – 85 – 90 augalų/m2. Praktiškiausias

mechaninis sėjos būdas yra juostomis – eilutėmis. Juostoje 4 eilės, tarp kurių atstumas 27 cm, o atstumas

Vidutinio ankstyvumo

„VISION H“

(Syngenta seeds)

Vidutinio ankstyvumo

WELLINGTON H

(Syngenta seeds)


Aistra inovacijoms

2

tarp juostų 54 cm.

Svogūnus auginant iš sėjinukų parenkama nepiktţolėta, įdirbta puri be grumstų dirva. Sėjinukai tręšiami

tiktai mineralinėmis trąšomis. Mėšlu galima tręšti tiktai priešsėlį. Svogūnų sėjinukai prieš sėją išvalomi,

surūšiuojami. Tinkamiausi sėti 12 – 15 mm skersmens sėjinukus, sveriančius 1,5 – 2 g. Hektare jų turi

būti 450 – 550 tūkst. sėjant 45 cm tarpueiliais ir 4 – 5 cm atstumu eilutėje, kai sėjinukų vidutinė masė 2,5

g ( skersmuo 14 – 15 mm ), hektarui jų reikia apie 1200 kg. Jei sėjinukai sveria vidutiniškai po 1 g,

hektarui jų reikia 500 kg. Faktišką sėklos normą reikia padidinti, nes ne

visus sėjinukus mašina gerai įterpia.

Pirmą kartą tarpueiliai purenami 3 – 5 cm gyliu, kitus kartus – iki 6 cm

gylio. Per visą vegetaciją tarpueiliai purenami 3 – 4 kartus. Kai svogūnų

laiškai uţdengia dalį tarpueilių, pasėlys daugiau nebepurenamas.

Svogūnų derlių geriausia nuimti, kai 50 – 75 % laiškų pagula, be to 3 – 4

laiškai dar lieka ţali. Lietuvoje tai esti rugpjūčio antrą – rugsėjo pirmą dekadą.

Svogūnai negali likti ilgiau kaip vieną savaitė lauke, nes tai daro didţiulę įtaką

į svogūnų prekinę išvaizdą bei jų laikymą. Toliau nukerpami nuvytę laiškai ir derlius tolesniam

dţiovinimui perveţamas į saugyklas. Jeigu derlių norima išlaikyti kuo ilgiau, tai siūloma naudoti

preparatus uţkertančius kelią laiškų išaugimui.

Dauguma augintojų svogūnus kasa pritaikytomis bulviakasėmis ir palieka dţiūti sąvalkose. Apdţiūvę

svogūnai baigiami dţiovinti dţiovyklose. Norint svogūnus subrandinti ir kuo ilgiau dţiovinti lauke, labai

svarbu laiku pradėti juos kasti. Patartina nukasti per 10 dienų sąvalkose jie laikomi 7 – 9 dienas ir veţami

į dţiovyklas. Derlių sudoroti, įskaitant kasimo ir dţiovinimo sąvalkose laiką, reikia per 16 – 18 dienų.

Dţiovyklą paprastai sudaro aruodas su ventiliaciniais kanalais. Galima laikyti

dėţėse – palėtėse, saugyklose. Laukuose apdţiovinti svogūnai supilami į tarpus

tarp lentelių turinčias dėţes – palėtes ir baigiami dţiovinti ventiliatoriais arba

natūraliomis sąlygomis. Galima laikyti ir palaidus iki 3 m sluoksniu ant skylėtų

grindų arba ventiliacinių kanalų. Taip pat galima svogūnus, po pagrindinio

apdţiovinimo, surinkti į medines arba plastikines dėţes, kurios sustatomos

laukuose viena ant kitos po 4 dėţes ir iš viršaus uţdengiamos plėvele. Taip jie

baigia dţiūti, po to perveţami į saugyklas, kur taikomas, jei reikia papildomas

ventiliavimas. Svogūnai dţiovinami tol. Kol išoriniuose lukštuose lieka 17 – 18 %

drėgmės. Tada ligų pradams sunaikinti temperatūra kanale pakeliama iki 45 °C. Kai svogūnų masėje ji

pasiekia 42 °C, svogūnai dar 12 h dţiovinami. Po to produkcija tuojau atvėsinama lauko oru. Atvėsdami

svogūnai dar dţiūsta. Išdţiūvę svogūnai išoriniuose lakštuose turi 14 – 16 % drėgmės ir jie šiugţda.

Prekybai skirti svogūnai dorojami technologine linija. Nuvalomos ţemės, augalų liekanos, pašalinami

laiškai ir surūšiuojami. Supuvusius, paţeistus svogūnus, grumstus ir akmenis išrenkami rankiniu būdu.

Vidutiniškai vėlyvas hibridas

„STAMFORD H“

(Syngenta seeds)

Ankstyvas hibridas

SOLUTION H

(Syngenta seeds)


Aistra inovacijoms

3

Gerai subrendę svogūnai laikant yra gilios ramybės būklėje, bet gyvybiniai procesai juose nenutrūksta,

todėl keičiasi jų maistinė vertė, skonis. Išgaruoja vanduo, jie sudygsta, apgenda dėl ligų, todėl pablogėja

jų kokybė, sumaţėja masės. Svogūnus galima laikyti tiek šiltai ( 18 – 22 °C ), tiek ir šaltai ( -2 - -3 °C ).

Laikymo temperatūra parenkama atsiţvengiant į svogūnų paskirtį. Prekinius, maistui skirtus svogūnus

geriausia laikyti šaltai ( -1 - -3 ). Neblogai jie išsilaiko ir truputėlį aukštesnėje

temperatūroje ( nuo 0 iki +3 °C ). Santykinis oro drėgnumas taip pat turi

įtakos svogūnų išsilaikymui. Sausas oras, kad ir ţema temperatūra, trukdo

ligoms plisti, tačiau iš svogūnų išgaruoja daugiau vandens. Laikant šiltai ( 18

– 22 °C ), oras turi būti sausesnis – santykinis drėgnumas 60 – 70 %.

Priešingu atveju svogūnuose plinta ligos, jie sudygsta, išleidţia šakneles.

Laikant svogūnus šaltai ( -1 - -3 °C ), santykinės oro drėgnumas gali būti

didesnis 80 – 90 %. Laikant optimaliomis sąlygomis, svogūnų nuostoliai nebūna

didesni kaip 8 – 9 %.

Svogūnų laiškų auginimas

Lauke pavasarį ir vasarą, o ţiemą šiltnamiuose auginami svogūnų laiškai.

Auginimui tinka nesunkios, humusingos, nerūgščios dirvos. Tręšti reikia atlikus dirvoţemio cheminę

analizę. Vidutinė maisto medţiagų reikmė: N – 50 – 60 kg/ha prieš sėją ir 30 kg/ha sudygus, P2O5 – 40 –

60 kg/ha, K2O – 100 – 160 kg/ha.

Galima laiškinių svogūnų sėklos šiltnamyje sėti tiesiai į dirvą arba į vazonėlius. Geriausia dygsta 20 °C

temperatūroje. Sudygus temperatūra sumaţinama. Reikia sėti 800 sėklų 1 m2. Derlius nuimamas, kai

laiškų skersmuo būna apie 5 mm, o ilgis 20 cm. Auginimo trukmė laiškinių

svogūnų būna apie 70 – 75 dienos. Galima sėti lauke į dirvą. Daţniausiai

reikia 5 – 8 mln. sėklų/ha, norint išauginti prekinio didumo svogūnų laiškus.

Galima sėti įvairiais terminais, atsiţvengiant kada norima turėti produkcijos.

Sėjama nuo balandţio iki birţelio pabaigos 1,35 m pločio lysvėse keturių

dvigubų eilių sistema. Norint išauginti didelius svogūnų laiškus

rekomenduojamas sėklų kiekis yra 2 – 3 mln./ha. Derlius nuimamas, kai laiškų

skersmuo būna 10 – 15 mm. Raunamas visas augalas, valomas panašiai kaip porai ir surišama į ryšulėlius

priklausomai nuo vartotojų poreikių.

Laiškų auginimas šiltnamyje atţeldinant iš ropelių.

Laiškai auginami iš nedidelių ( 3 – 6 cm skersmens ) ropelių. Geriausiai tinka tie svogūnai, kurie

dauginami iš sėjinukų, ropelių, o ne sėklomis. Šiltnamiuose laiškus galima pradėti auginti gruodţio,

vasario mėnesiais, nes jiems reikia maţai šviesos. Sodinant anksti pavasarį, laiškai uţauga per 40 – 50

dienų, vėliau – per 25 – 30 dienų. Prieš sodinant, svogūnėlių viršūnėlės geriau nupjauti ir parą pamirkyti

šiltame ( + 30 °C ) vandenyje. Tada jie greičiau auga. Auginant šiltnamiuose, jie sodinami į dėţutes arba į

Labai ankstyvas

HILTON H

(Syngenta seeds)

Vidutiniškai ankstyvas SUNSKIN H

(Syngenta seeds)


Aistra inovacijoms

4

ant stelaţų papiltą 12 – 13 cm durpių sluoksnį. Juos galima auginti ne tik pavasarį, bet ir rudenį ( rugsėjo

pabaigoje – spalio pradţioje ). Laiškai geriausiai auga, kai temperatūra yra 15 – 18 °C. Laistoma retai,

šiltu ~20 °C temperatūros vandeniu, bet gausiai, kad permirktų ţemė. Šiltnamiuose gaunamas 15 – 20 kg

iš 1 m2 derlius.

Papildomai tręšiama 0,2 proc. ištirpintų kompleksinių trąšų tirpalu.

Svogūnų laiškų derlius imamas, kai jų aukštis būna 15 – 20 cm. Nuimamas rankomis, apipjaustant ropeles

peiliu. Laiškai dedami į dėţutes, sandėliuojami šaldytuvuose, o po to fasuojami pagal uţsakovo poreikius.

Svogūnų ligos ir kenkėjai

Alternariozė (Alternaria porri)

Požymiai. Maţos baltos dėmelės ant lapų yra pirmieji ligos poţymiai. Kai

oro drėgnumas yra per 70 %, atsiranda tipiškų alternariozei dėmių. Jos yra

elipsės formos, kelių centimetrų ilgio, su gelsvu kraštu. Paţeisti lapai gali

susigarbanoti ir nudţiūti.

Prevencija:

Svarbu sėklas beicuoti.

Laikytis tinkamos sėjomainos.

Purkšti fungicidais.

Auginti atsparius Syngenta seeds hibridus. Išsamesnė

informacija telefonu 8-347-55262.

Juodligė (Cladiosporium spp.)

Požymiai. Susirgimas atsirandantis svogūnus laikant aukštoje temperatūroje. Sudţiūsta paţeistų svogūnų

viršutiniai sultingi lukštai. Šia liga suserga nesubrendę ir nepakankamai išdţiovinti svogūnai.

Prevencija:

Svogūnus gerai išdţiovinti ir tinkamai sandėliuoti.

Atsiradus ligos poţymių, svogūnai dar kartą dţiovinami ir apibarstomi kreidos milteliais.

Auginti atsparius Syngenta seeds hibridus. Išsamesnė informacija telefonu 8-347-55262.

Svogūnų fuzariozė (Fusarium oxysporum)

Požymiai. Grybinis susirgimas. Augalų šaknys suplonėja, supūva, todėl svogūnai lengvai išsirauna,

ropelės pasidaro minkštos, vandeningos, audiniai iš vidaus rausvai arba pilkšvai rudos spalvos,

apsitraukia vešliomis baltomis, rečiau rausvomis apnašomis. Puvimas prasideda nuo dugnelio ir išorinių


Aistra inovacijoms

5

lukštų. Sudygę daigai yra silpni. Augalai atrodo menki ir galima pastebėti pagrindo puvinį. Grybas

pirmiausiai paţeidţia ropelės dugną, po to parausta ir sunyksta

šaknys, pasirodo rudos dėmės ant laiškų, jie pamaţu nuvysta,

augalas ir svogūnai sudţiūsta.

Prevencija:

Sodinami tik sveiki svogūnėliai.


Sunaikinami sergantys augalai.


Svogūnų sklerotinis puvinys (Sclerotium cepivorum)

Požymiai. Paprastoji sklerotinija plinta lauke vegetacijos metu ir ţiemą laikymo vietose. Saugyklose, kai

yra pakankamai drėgmės, labai greitai supūva daug svogūnų. Vasaros pabaigoje svogūnų lukštai

suminkštėja arba praskysta. Ropelės paviršiuje arba ir viduje susidaro balta, panaši į vatą grybiena.

Netrukus ji pradeda nykti, į jos paviršių išsiskiria gelsvo skysčio lašeliai.

Vėliau susiformuoja šviesūs netaisyklingos formos vikio ar net ţirnio

dydţio kūneliai, kurie po kiek laiko pajuoduoja.

Prevencija:

Rudenį giliai uţarti augalų liekanas.

Laikytis sėjomainos.

Taikyti taisyklingą agrotechniką.

Tinkamai laikyti svogūnus ţiemą.

Pukšti fungicidais.

Auginti atsparius Syngenta seeds hibridus. Išsamesnė

informacija telefonu 8-347-55262.

Svogūnų galveninis puvinys (Aspergillus niger)

Požymiai. Svogūnai pūva sausuoju puviniu, traukiasi, dţiūsta ir virsta mumijomis. Lukštų paviršiuje

atsiranda purių juodų apnašų. Iš pradţių jos būna pasiskirsčiusios

dėmelėmis, vėliau aptraukia visą svogūną. Galvenio grybiena gerai

išsivysčiusi ir išsišakojusi: gali gyventi ropelės viduje arba paviršiuje.

Svogūnai gali apsikrėsti per kaklelį, formuojantis ropelėms ir augalui

senstant.

Prevencija:


Aistra inovacijoms

6

Neţaloti ropelių, laikyti jas tinkamomis sąlygomis.

Sodinti sveikus, termiškai dezinfekuotus ir beicuotus svogūnus.


Svogūnų pelėjūninis puvinys (Penicillium expansum)

Požymiai. Pelėjūninis puvinys plinta saugyklose. Ant svogūno dugnelio arba lukštų atsiranda rusvų

vandeningų, vėliau raukšlėtų puvinio dėmių. Iš pradţių dėmes dengia baltos grybienos apnašos (daţnai

išsidėsčiusios koncentriškai), vėliau pasirodo ţalsvai melsvos

dulkingos karputės. Grybiena gerai išsivysčiusi ir išsišakojusi: dalis

jos išsiraizgiusi svogūne, o kita dalis išeina į paviršių ir čia sudaro

konidijakočius. Pelėjūnas konidijomis labai greit plinta ir palankiomis

sąlygomis gali neribotą laiką daugintis. Sporos gerai išsilaiko

saugyklose ir lauke su svogūnų liekanomis. Todėl pirminis

uţsikrėtimo šaltinis gali būti dirva arba ropelės. Plėtrusis pelėjūnas

daţniausiai puola mechaniškai suţalotas, vabzdţių paţeistas ir kekeriniu puviniu, netikrąja miltlige

sergančias arba apšalusias svogūnų ropeles. Pūvantys svogūnai skleidţia nemalonų pelėsių kvapą.

Prevencija:

Svogūnus imti kuo sausesnių oru ir stengtis juos kuo maţiau suţaloti bei nulukštenti, gerai

išdţiovinti.

Ropeles laikyti tinkamomis sąlygomis ir ypač gerai vėdinti.

Laiku šalinti pūvančius svogūnus.

Purkšti fungicidais.


Svogūnų bakterinis puvinys (Burkholderia gladioli pv. allicola)

Požymiai. Svogūnų bakterinis puvinys, daţniausiai atsiranda ant fiziškai paţeistų svogūnų, Šlapiais

metais liga pasireiškia auginimo sezono antrojoje pusėje.

Prevencija:

Vengti mechaninių paţeidimų.


Svogūnų rūdys (Puccinia allii)

Požymiai. Tai grybinis susirgimas, paţeidţiantis laiškus. Nuo rūdţių daugiausia nukenčia ţieminiai

svogūnai. Ant paţeistų, pageltusių svogūnų laiškų atsiranda įvairių spalvų sporų telkinių. Nurūdiję


Aistra inovacijoms

7

svogūnų laiškai pirma laiko pagelsta, todėl derlius sumaţėja. Virusas išlieka

augalų liekanose ir daugiamečiuose svogūnėliuose.

Prevencija:


Naikinti surūdijusius laiškus, purkšti svogūnus vienu iš nurodytų

fungicidų.

Auginti atsparius Syngenta seeds hibridus. Išsamesnė informacija

telefonu 8-347-55262.

Svogūnų kekerinis (pilkasis) puvinys (Botrytis allii)

Požymiai. Tai ţalingiausia ir labiausiai išplitusi svogūnų liga. Kekerinis puvinys labai plinta saugyklose,

kur supūva daug ropelių. Jeigu brendimo metu nepalankus oras, svogūnai uţsikrečia dar lauke per lapus,

bet ji vystosi labai lėtai, paslėpta forma ir dedant laikyti sunkiai pastebima, vėliau grybiena patenka į

ropeles. Iš pradţių ant svogūnų atsiranda įdubusių dėmių, vėliau suminkštėja kaklelis. Jį paspaudus, bėga

nemalonaus kvapo gelsvas skystis. Saugyklose liga progresuoja toliau. Ropelės

apsitraukia pilkomis, pelenų atspalvio puriomis apnašomis, sudarytomis iš

konidijakočių ir konidijų. Pūvantys svogūnai suminkštėja, atrodo lyg virti ir

skleidţia nemalonų kvapą. Vėliau ant tokių ropelių arba tarp lukštų susidaro

juodi netaisyklingos formos 1 - 5 mm skersmens skleročiai. Svogūnai dţiūsta,

traukiasi, lieka tik lukštai (mumijos). Lietingais metais gali sirgti ir svogūnų

sėklojai. Ant ţiedkočių ir ţiedynų atsiranda tamsiai pilkų apnašų. Sėklos blogai

bręsta, jų daigumas maţėja. Ligai atsparesnės anksti bręstančios ir rausvo,

violetinio ar kitokio tamsesnio pigmento turinčios svogūnų veisles.

Prevencija:

Saugyklose laikomus svogūnus daţnai tikrinti ir pūvančius pašalinti.

Reikia nevėluoti sodinti svogūnų.

Kol laiškai ţali, nereikia skubėti nuimti svogūnų derliaus, ypač jei sausas, saulėtas ruduo.

Nuimtą derlių svarbu gerai išdţiovinti. Saulėtu metu dţiovinama lauke, o lietingu – gerai vėjo

perpučiamoje patalpoje.

Purkšti fungicidais



Aistra inovacijoms

8

Svogūnų stemfiliozė (juodasis pelėsis) (Stemphyllium allii)

Požymiai. Svogūnų stemfiliozė labai paplitusi. Gali paţeisti svogūnų lapus, sėklojų, ţiedkočius, gali ţūti

ir jauni daigeliai. Tai antriniai, sąlygiški parazitai. Daţniausiai jie uţpuola netikrosios miltligės paţeistus

audinius ir aptraukia juos juosvai rudomis apnašomis, sudarytomis iš konidijakočių ir konidijų.

Stemfiliozė uţmaskuoja netikrosios svogūnų miltligės poţymius, todėl

paţeistos augalo dalys greičiau ţūva. Juodų apnašų gali atsirasti ir ant

saugyklose laikomų svogūnų ropelių.

Prevencija:

Prieš sėją beicuoti svogūnų sėklą.

Plintant stemfiliozei, svogūnus purkšti vienu iš nurodytų fungicidų.


Svogūnų netikroji miltligė (Peronospora destructor)

Požymiai. Tai viena pavojingiausių svogūnų ligų. Ši liga intensyviausiai plinta vidurvasaryje, kai orai

drėgni, ūkanoti. Ji paţeidţia laiškus, ţiedkočius ir ţiedynus. Labiausiai nukenčia svogūnų sėklojai. Ant

laiškų pasirodo neryškios gelsvos dėmės. Drėgnu metu jos pasidengia puriomis pilkšvai violetinėmis, o

vėliau, uţpuolus dar ir kitiems parazitams - juosvai rudomis apnašomis.

Sergantys laiškai susiraukšlėja ir nudţiūsta. Sėklojų stiebai išlinksta arba

nusvyra. Sėklos visai neišauga arba būna smulkios ir nelabai daigios. Ropelės

išauga nedidelės, storais kakleliais. Jų derlius gali sumaţėti apie 30%. Ţiemoja

grybiena ropelėse bei ţieminių svogūnų šaknyse ir sirgusių augalų liekanose.

Pasodinti į lauką uţkrėsti svogūnai sulapoja normaliai. Vėliau grybiena pereina į

laiškus, ir po 3 - 4 savaičių nuo pasodinimo pasirodo išoriniai ligos poţymiai.

Daigais sodinti svogūnai apsikrečia šiek tiek vėliau – rugpjūčio pradţioje.

Prevencija:

Svarbu laikytis tinkamos sėjomainos.

Pasėlis turėtų būti optimalaus tankumo ir nepertręštas.

Termiškai dezinfekuoti svogūnų ropeles.

Pastebėtus ligotus augalus išrauti ir sunaikinti, o likusius purkšti vienu iš nurodytų fungicidų.

Nuėmus derlių, sunaikinamos visos sirgusių augalų liekanos.


http://www.sodasirdarzas.lt/tag/svogunai/


Aistra inovacijoms

9

Svogūnų juoduliai (Urocystis cepulae)

Požymiai. Pirmi simptomai yra pastebimi jau sėklaskilčių tarpsnyje kaip juodos, pastorėjusios vietos,

kurios, toliau vystantis lapams, plyšta ir atsidaro, parodydamos tamsią sporų masę. Augalai gali ţūti per 3

- 4 savaites. Išlikę augalai atrodo trumpi, deformuotais lapais. Deformaciją sukelia audinių paţeidimai,

einantys per visą lapą. Sporos yra paskleidţiamos su vėju, lietumi,

dirvoţemio dalelėmis ir augalinėmis liekanomis, bet ne su sėkla. Svogūnų

juoduliai ţalinga ten, kur svogūnai sėjami iš rudens. Dabar ji sukelia

problemų tiek pavasarį, tiek rudenį sėtuose svogūnuose.

Prevencija:

Visais būdais trukdyti infekcijai plisti, taikyti sėjomainą.

Sunaikinti augalų liekanas, kad nepasklistų sporos.

Naudoti beicuotas sėklas.


Suodligė (Clletotrichum dematium f.sp. circinans)

Požymiai. Juoduliai daţniausiai aptinkami ant baltą lukštą turinčių svogūnų veislių. Tamsiai ţali į

juodumą spuogeliai, paprastai apsupti koncentrinių ţiedų, aptinkami ant

išorinio ropelės lukšto. Drėgnomis oro sąlygomis iš šių spuogelių

pasirodo sporos. Infekuoti audiniai pagelsta.

Prevencija:

Tinkama sėjomaina.

Tinkamas derliaus dţiovinimas.


Rausvasis puvinys (Pyrenochaeta terrestris)

Požymiai. Puvinys sukelia darţovių šaknų nusidaţymą rausva spalva, ypač šilto klimato kraštuose ar

metų laikais, kai oro temperatūra pakankamai aukšta. Sulėtėja daigų

augimas, uţaugę augalai atrodo menki, ropelės maţos. Ligos simptomai

panašūs kaip sausros streso. Grybas išsilaiko svogūnų šaknų liekanose.

Prevencija:


Po derliaus nuėmimo likusias liekanas reikia išveţti iš lauko.


telefonu 8-347-55262.


Aistra inovacijoms

10

Svogūninis stiebinis nematodas (Dytilenchus dipsaci)

Požymiai. Nematodai paţeidţia dygstančias sėklas, kurios gali visai sunykti. Jei nematodai į augalą

įsiskverbia vėlesniais augimo tarpsniais, paţeistų augalų lapai būna išsipūtę,

deformuoti, o stiebai suskilinėja.

Prevencija:

Naikinti piktţoles ir uţsikrėtusius nematodais svogūninius augalus.

Taikyti sėjomainą.


telefonu 8-347-55262.

Svogūninės musės (Delia antiqua)

Požymiai. Tai apie 7 mm ilgio, pilkas dvisparnis vabzdys, iš vaizdą panašus į kambarinę musę, tik kiek

šviesesnis ir juodomis kojomis. Lervos kirmėliškos, begalvės ir bekojės, baltos, iki 10 mm ilgio. Pirmasis

paţeidimo poţymis – svogūnų vytimas. Jų lapai pagelsta ir suglemba. Lervos įsigrauţia į augalą per

šaknis, ropelės dugnelį ar šoną. Pirmosios generacijos kenkėjo lervos paţeidţia jaunus augalus, kuriuos

gali ir visiškai sunaikinti. Antrosios generacijos lervos daug ţalos padaro besimaitindamos subrendusiose

ropelėse, nes uţteršia jas puvimą sukeliančiais mikroorganizmais.

Prevencija:

Laikytis sėjomainos ir fitosanitarinių reikalavimų.

Musės paţeisti svogūnai ir derliaus nuėmimo atliekos neturi būti paliktos

svogūninių darţovių pasėlių laukuose ar jų kaimynystėje.

Svogūnai purškiami insekticidais.

Rudenį dirvą giliai suarti.

Daiginės muselės (Delia platura, Delia florilega)

Požymiai. Lervos augalus paţeidţia pavasarį, daţnai tuo pačiu laiku, kaip ir svogūninių musių pirmosios

generacijos lervos, ir paţeidimo simptomai gali lengvai suklaidinti. Daiginės muselės paţeidţia

dygstančias sėklas ir daigus, ypač pavasarį, kai dirvoţemis yra vėsus ir

drėgnas. Šie kenkėjai paprastai pasireiškia tose dirvose, kur daug

neperpuvusių organinių medţiagų. Musės mėgsta švieţiai įdirbtus laukus.

Prevencija:

Sunaikinti derliaus nuėmimo liekanas.

Naudoti beicuotą sėklą.

Purškiami insekticidai.


Aistra inovacijoms

11

Tabakinis tripsas (Thrips Tabaci)

Požymiai. Tabakinis tripsas yra vienas svarbiausių svogūninių darţovių kenkėjų. Paţeistų augalų lapai

atrodo tarsi nusėti maţomis dėmelėmis ar įgauna sidabrinį atspalvį. Jei tripsai

uţpuola labai anksti ir jų populiacija yra gana gausi, kenksmingas jų poveikis

augalams gali būti didţiulis. Per metus spėja išsivystyti kelios tripsų generacijos.

Tabakiniai tripsai gausiausiai išplinta birţelio – rugpjūčio mėnesiais. Sausas ir

karštas oras pagreitina tripsų vystymąsi. Tripsų paveiktų svogūnų derlius

sumaţėja ir pablogėja jų kokybė.

Prevencija:

Laikytis sėjomainos

Giliai suarti dirvą.

Intensyvus laistymas taip pat gali padėti sumaţinti tripsų daromą ţalą.

Pasirodţius kenkėjams, reikia purkšti insekticidais.

Svogūniniai vakariniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus suturalis)

Požymiai. Daugiausiai ţalos padaro ţiemojantiems sėkliniams svogūnams ir anksti pasodintiems

sėjinukams. Vabalai pasirodo balandţio pradţioje ir maitinasi ant lapų. Lerva maitinasi lapo audiniais.

Per metus išsivysto tik viena kenkėjų generacija.

Prevencija:


Purkšti insekticidais.

Svogūninės kandys (Acrolepiopsis assectella)

Požymiai. Svogūninių kandţių vikšrai maitinasi ant porų, svogūnų ir laiškinių česnakų. Kiekvienais

metais gali išsivystyti 2 - 3 generacijos. Savo vystymosi pabaigoje vikšrai minuoja lapus, bet vėliau

migruoja prie augalo lapų skrotelės ir gali sunaikinti jaunus lapus ar

jų uţuomazgas. Paţeistas augalas pradeda pūti ir ţūna.

Prevencija:

Purkšti biologiniais preparatais.


Aistra inovacijoms

12

Minamusės (Liriomyza spp.)

Požymiai. Minamusių patelės, besimaitindamos ant svogūnų lapų, padaro dūrius, kurie atrodo kaip maţi

taškeliai. Jaunos lervos daro siauras minas lapo viduje. Drėgnu oru gali

rimtai pakenkti jauniems svogūnų augalams.

Prevencija:


Vikšrai

Požymiai. Būdingi jaunų vikšrų paţeidimo simptomai yra ertmės, padarytos maitinimosi metu. Vyresni

vikšrai daţniausiai maitinasi augalo stiebu, nugrauţdami jį prie pat šaknų, arti dirvos paviršiaus. Augalai

prastai auga ir pradeda vysti. Pastebėta, kad daugiau ţalos padaro sausomis, karštomis vasaromis.

Prevencija:


Svogūnų ligų požymiai

Alternariozė 1 Alternariozė 2 Alternariozė 3

Fuzariozė 1 Fuzariozė 2 Fuzariozė 3


Aistra inovacijoms

13

Galveninis puvinys 1 Galveninis puvinys 2 Sklerotinis puvinys 1 Sklerotinis puvinys 2

Platesnė informacija ir konsultacijos

„Syngenta seeds“ atstovybėje

Vilniaus 32, LT-57227 Kėdainiai

Tel.: 8-347-55262

El. paštas: [email protected]

www.darzoviuseklos.lt

mailto:[email protected]

http://www.darzoviuseklos.lt/

Documents

Svogūnų auginimo technologija - darzoviuseklos.lt · Svogūnų auginimo technologija Aistra inovacijoms 3 Gerai subrendę svogūnai laikant yra gilios ramybės būklėje, bet gyvybiniai