- 1 -

„Swedbank Economic Outlook“ leidinyje lietuvių kalba trumpai pristatomos pasaulio, Švedijos, Latvijos ir Estijos ekonomikų perspektyvos ir didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvai. Plačiau apie kitas šalis prašome skaityti leidinyje anglų kalba.

Pasaulis: Pasaulinio ekonomikos atsigavimo tempai lėtėja – euro zonoje prasidėjo

recesija, o JAV ekonomika įsibėgėja lėtai. Pasaulinį augimą, pernai tikriausiai siekusį 3,6%, palaikė besivystančios rinkos. 0,5 procentinio punkto sumažinome pasaulio ekonomikos augimo prognozes – ir šiemet, ir kitąmet jis sieks 3,1%.

Pasaulio ekonomikos perspektyvos priklausys nuo politinio euro zonos atsako. Pagrindiniame mūsų scenarijuje, kurio tikimybė siekia 55%, numatome palaipsniui pasiekiamą progresą ir trumpalaikius svyravimus rinkose. Tikimybė, kad blogėjanti situacija praktiškai sustabdys augimą, įvertinta 40%. Euro žlugimas ir kur kas didesnis ekonomikos smukimas yra mažai tikėtinas, tokio įvykio tikimybė siekia 5%.

Lietuva: Vartojimas ir investicijos pernai toliau skatino BVP augimą, kuris tikriausiai

siekė 6,3%. Nedarbas sumažėjo beveik 3 procentiniais punktais, nors realus atlyginimų augimas vis dar buvo neigiamas. Metinė infliacija piką pasiekė gegužę ir 2011-ųjų pabaigoje sumažėjo iki 3,4%.

Šiemet ir kitąmet ekonomikos augimas pastebimai sumažės, tačiau recesijos tikimybė maža. Ekonomikos varikliu ir toliau išliks vidaus paklausa, ypač investicijos. Prognozuojame, kad infliacija šiemet sumažės iki 2,5%, o biudžeto deficitas – nuo daugiau nei 5% pernai iki 3% 2012-aisiais. Nors neapibrėžtumo ir daugiau, euro įsivedimas 2014-aisiais vis dar įmanomas.

Latvija:

2011-aisiais ekonomikos augimas buvo stipresnis nei tikėtasi. Jį skatino eksporto sektorius, ir jo investicijos, o taip pat ir namų ūkių vartojimas. Manome, kad augimas viršijo 5%. TVF/EK finansinės pagalbos programa gruodį buvo sėkmingai baigta.

Augimo prognozę 2012 m. sumažiname nuo 3% iki 2%, kadangi silpnesnis pagrindinių prekybos partnerių augimas slopins eksporto augimą, o smukęs pasitikėjimas - vartojimą ir investicijas. 2013 m. laukiame šiek tiek didesnio augimo, kuris turėtų siekti 3,2%. Euro įsivedimas 2014 m. lieka realus.

Estija: Itin spartų Estijos ekonomikos augimą paskatino didesnis nei tikėtasi

eksporto augimas ir spartus vidaus vartojimo atsigavimas. Stipri užsienio paklausa paskatino investicijas ir darbo vietų kūrimą. 7% padidėjęs užimtumas ir augantys atlyginimai skatino vartojimą.

Manome, kad nepaisant prastėjančių pasaulio ekonomikos perspektyvų, Estijos ekonomika augs 2,7% šiemet ir 4,0% 2013 metais. Ekonomika augs dėl privataus ir viešojo sektoriaus investicijų, bei dėl namų ūkių vartojimo, kurį paskatins geresnė situacija darbo rinkoje ir mažesnė infliacija.

Švedija: Prastėjantys makroekonominiai rodikliai rodo, kad Švedijos ekonomikos

2011-ųjų spurtas baigėsi. Eksporto augimas praranda pagreitį, pramonės produkcijos gamyba stagnuoja, o situacija darbo rinkoje gerėja lėčiau.

Gilėjanti euro zonos krizė ir toliau neigiamai veikia Švedijos ekonomiką, todėl augimo prognozę 2012 m. sumažiname iki 0,6%, o 2013 m. - iki 1,8%. Prastėjantys namų ūkių ir įmonių lūkesčiai varžys vartojimą ir mažins investicijas. Manome, kad 2012-aisiais pradėjęs augti nedarbas lėtai mažės 2013-aisiais, kai ekonomikos augimas šiek tiek paspartės.

Sunkiais laikais išlieka stipriausi

Ekonomikos apžvalga: Lietuva„Swedbank“ makroekonomikos apžvalga 2012 m. sausio mėn.

Turinys:

Santrauka: sunki gręsiančių pavojų našta lems silpną ekonomikos augimą 2

Pasaulio ekonomika: pasaulio ekonomika: negandų bus, tačiau griūties išvengsime 4

Lietuva: ekonomika augs nepaisant biudž eto konsolidavimo ir euro zonos problemų 12

Santrauka

- 2 -

Iki trečiojo praėjusių metų ketvirčio ekonomikos atsigavimas tiek Švedijoje, tiek Baltijos šalyse buvo stiprus; taip pat gerėjo situacija ir šių šalių darbo rinkose. Dėl prastesnės situacijos pasaulyje, ypatingai euro zonoje, visos keturios ekonomikos įjungė žemesnę pavarą. Manome, kad pirmąją šių metų pusę BVP augimas silps, o po to – šiek tiek paspartės. Metinis Švedijos ir Baltijos šalių ekonomikos augimas bus teigiamas, tačiau išlieka nemaža rizika, kad jis bus žemesnis nei prognozuojama.

Prognozuojant daugiausiai neapibrėžtumo sukuria situacija pasaulyje. Euro zonai piešiame tris scenarijus, kurie ir yra mūsų pasaulinio scenarijaus pagrindas. Pagrindiniame scenarijuje pavasarį numatomi svyravimai, tačiau manome, jog pasitikėjimas galėtų išaugti rudenį, kuometbus sukurtas naujas Europos stabilumomechanizmas, o bankų kapitalizacijos rodikliai pagerės. Pavasarį politikai turėtų priimti institucijas sustiprinančius sprendimus. Taigi šis scenarijus numato mažus, tačiau itin svarbius žingsnius geresnės politikos link.

Net jei fiskalinės drausmės priemonės, kreditavimo sutrikimai ir mažas pasitikėjimas ir sukeltų recesiją euro zonoje, pasauliui pavyktų jos išvengti, kadangi besivystančios rinkos ir JAV, nors ir lėtesniu tempu, tačiau toliau atsigauna. Švedijoje augimas bus neigiamas porą

ketvirčių, taigi teoriškai šalis bus recesijoje, tačiau metinis augimas šiemet irkitąmet, bus teigiamas. Baltijos šalių augimas trumpam sustos, tačiau bus teigiamas ir 2012 m., ir 2013 metais. Šio scenarijaus tikimybė palyginti maža (55%), todėl lieka daug neapibrėžtumo. Viskas priklausys nuo politikų ambicijų įgyvendinti reformas ir įsipareigojimų išsaugoti eurą laikymosi.

Nepaisant to, kad mūsų pagrindinis scenarijus yra niūrokas, alternatyvus scenarijus apibūdina dar prastesnę įvykių raidą. Egzistuoja 40% tikimybė, kad situacija nesiliaus prastėjusi, toliau kris pasitikėjimas bei kils rizikos premijos, taip dar labiau apsunkindamos valdž ios ir bankų finansavimą. Tokiu atveju viso pasaulio ekonomika priartėtų prie recesijos, o augimas Švedijoje ir Baltijos šalyse būtų neigiamas ir tęstųsi ilgiau. Atsigavimo geriausiu atveju būtų galima tikėtis prognozuojamo laikotarpio pabaigoje.

Nors tikimybė, kad įvykiai pasuks dar blogesne linkme ir euro zona skils, yra maža ir siekia 5%, tokio scenarijaus atveju pasekmės būtų skaudžios tiek euro zonai, tiek viso pasaulio ekonomikai. Švedijos BVP trauktųsi tiek pat, kiek ir 2008-2009 metais arba dar daugiau, kadangi ekonomikos skatinimo potencialas išsivysčiusiose šalyse būtų jau išnaudotas. Baltijos šalių ekonomikos taip pat

susitrauktų, tačiau recesija ten būtų kur kas švelnesnė nei 2008-2009 metais, kadangi dauguma buvusių disbalansų yra sumažinti, įgyvendintos konkurencingumą stiprinančios reformos.

Pagrindiniame scenarijuje numatyta, kad pasaulio ekonomikos augimas šiemet ir kitąmet nukris iki 3,1%. 2010-aisiais ir pernai jis atitinkamai siekė 5,1% ir 3,6%. JAV ekonomikos augimo prognozė šiems metams buvo padidinta iki 2,0%, tačiau ji sumažinta kitiems metams, kuomet ekonomika turėtų paaugti 2,2%. Euro zonos ekonomika šiemet susitrauks 0,3%, o kitąmet augimas bus nežymus. Taigi euro zona praras du ekonomikos vystimosi metus. Jungtinės Karalystės augimas taip pat bus artimas nuliui. Šalį vargins biudžeto konsolidacija bei įtempti politiniai santykiai su euro zona. Japonija atsigauna po praėjusių metų cunamio, tačiau lėčiau nei anksčiau tikėtasi. Šalį stabdo tokios kliūtys kaip lėtas pasaulio ekonomikos augimas bei stipri jena. Kinijos eksporto sektorius lėtėja, nors dėl mažesnių mokesčių, žemesnės infliacijos ir didesnių atlyginimų vidaus vartojimas turėtų išlikti stiprus. Mes manome, kad infliacijai nukritus iki priimtinesnio lygio atsirado daugiau galimybių taikyti skatinančią ekonominę politiką. Kita vertus, skatinimo mastas bus mažesnis nei didžiulė parama 2008-2009 metais. Augimas Indijoje, Brazilijoje ir Rusijoje taip pat lėtės, nors šios šalys, kartu su

Sunki gręsiančių pavojų našta lems silpną ekonomikos augimą

2010 2011p 2012p 2013p

BVP augimas,% Lietuva 1,4 6,3 3,3 4,0 Latvija -0,3 5,4 2,0 3,2 Estija 2,3 8,0 2,7 4,0 Švedija (pašalinus darbo dienų įtaką) 5,3 4,5 0,6 1,8Nedarbo lygis,% Lietuva 17,8 15,5 13,5 11,5 Latvija 18,7 15,4 13,7 12,0 Estija 16,9 12,5 10,7 8,6 Švedija 8,4 7,5 7,8 8,0VKI,% Lietuva 1,3 4,1 2,5 3,0 Latvija -1,1 4,4 2,4 2,5 Estija 3,0 5,0 3,2 3,0 Švedija 1,2 3,0 1,5 1,7Einamosios sąskaitos balansas,% BVP Lietuva 1,5 -2,0 -2,5 -2,7 Latvija 3,0 -0,9 -1,8 -1,9 Estija (įsk. kapitalo sąskaitą) 7,2 6,7 4,4 2,7 Švedija 6,2 7,5 7,7 7,3

Šaltinis: Šalių statistikos departamentai ir Swedbank prognozės

Santrauka

- 3 -

kitomis besivystančiomis ekonomikomis, prie pasaulio ekonomikos augimo prisidės labiausiai. Tuo tarpu daugelio išsivysčiusių ekonomikų augimas bus suvaržytas, kadangi jų biudžetus bei kreditavimo politiką veiks didelė skola ir taupymas.

Žaliavų kainos prognozuojamu laikotarpiu kris kartu su silpnėjančia pasauline paklausa. Numatoma, kad naftos kainos, pernai siekusios 112 JAV dolerius, šiemet turėtų nukristi iki 102 doleriu, o 2013-aisiais - iki 96 JAV dolerių. Kita vertus, jei Europos Sąjunga galutinai įves embargo Irano naftai, tai turės įtakos jos kainai.Maisto ir metalų kainos šiemet taip pat mažės, o 2013-aisiais – stabilizuosis. Tai reiškia, kad infliacijos pavojus mažėja. Tai leis įgyvendinti aktyvesnę skatinančią monetarinę politiką, kas ypač aktualu besivystančioms rinkoms, kur tokiai paramai dar yra erdvės plėstis. Daugelyje išsivysčiusių šalių bazinės palūkanų normos išliks žemos arba artimos nuliui. Jos kils tik artėjant 2013-ųjų pabaigai. Manome, kad Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje ir toliau bus taikomosnestandartines monetarines ekonomikos skatinimo priemones. Tuo tarpu JAV to sulauksime nebent sulėtėjus atsigavimui. Taip pat manome, kad ECB sumažins bazinę palūkanų normą iki 0,75% ir esant reikalui suteiks daugiau likvidumo tam, kad nuramintų finansų rinkas. Prognozuojame, kad JAV doleris šiemet turėtų sustiprėti, o po to – šiek tiek silpnėti. Euras nuvertės ir suteiks teigiamą postūmį eksporto sektoriui. Dėl prastėjančio prekybos balanso jena taip pat turėtų silpnėti. Kinijos juanis ir toliau stiprės dolerio atžvilgiu, nebent sustotų eksportas arba būtų nuspręsta dar kartą paieškoti būdų, kaip skatinti šalies ekonomiką.

Pernai Švedijos BVP toliau sparčiai didėjo ir tikriausiai išaugo 4,5%. Pirmuosius tris ketvirčius augimas buvo spartus, tačiau paskutinįjį ketvirtį ekonomika traukėsi. Įskaitant numatomą neigiamą augimą ir pirmąjį šių metų ketvirtį, Švedijos

ekonomika teoriškai yra recesijoje. Eksportas mažėja, o namų ūkių išlaidas pristabdo menkas pasitikėjimas ir didesnio nedarbo lūkesčiai. Kadangi ekonomika atsigauna dėl geresnių eksporto galimybių, palankių vienetinių darbo kaštų ir žemesnių palūkanų normų, manome, kad bendras 2012 m. augimas bus teigiamas ir sieks 0,7%. 2013-aisiais augimas paspartės iki 1,8%. Švedijos centrinis bankas iki 2012-ųjų pabaigos bazines palūkanas sumažins iki 1%. Tuo tarpu valdž ia atsilaikys prieš spaudimą imtis tolesnio skatinimo, nebent situacija žymiai pablogėtų.

Estijos ekonomika pernai tikriausiai augo 8%. Tokį spartų augimą skatino tiek eksportas, tiek vidaus paklausos augimas. Taip pat žymiai pagerėjo padėtis darbo rinkoje. Nedarbas nukrito nuo 17% 2010 metais iki 12,5% pernai. Ateityje, eksporto ir investicijų augimas slops kartu su silpnėjančia paklausa Europoje. Prognozuojame, kad ekonomikos augimas šiemet sulėtės iki 2,7%, o 2013-aisiais padidės iki 4,0%. Nors infliacijos prognozė ir buvo padidinta, kainų augimas bus lėtesnis nei pernai. Nedarbas 2013-aisiais turėtų sumažėti iki 8,6%. Pagrindinį pavojų šalies viduje kelia darbo rinka, kadangi jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, o ilgalaikis nedarbas išlieka struktūrine problema.

Latvijos ekonomikos augimas pernai taip pat buvo didesnis nei tikėtasi ir tikriausiai siekė 5,4%. Augantis eksportas didino investicijas, nedarbas mažėjo nuo 19% 2010 metais iki 15,4% pernai, pasitikėjimas bei namų ūkių vartojimas augo. TVF/EK finansinės pagalbos programa 2011-ųjų pabaigoje buvo sėkmingai baigta. Sulėtėjus pasaulio ekonomikos augimui ir prasidėjus recesijai euro zonoje Latvijos ekonomikos augimo perspektyva taip pat blogės. Prognozuojame, kad 2012-aisiais augimas sieks 2,0%, o 2013-aisias išaugs iki 3,2%, kadangi situacija euro zonos šiek tiek

pagerės. Manome, kada nedarbas ir toliau mažės ir 2013 m. pasieks 12%. Infliacija taip pat mažėja ir šiemet sieks 2,5%. Daugiausiai rizikos, kad mūsų prognozės neišsipildys, kelia galimas namų ūkių atsparumas bei politinis įsipareigojimas dėl tolimesnės biudžeto konsolidacijos. Nors euro įsivedimas 2014-aisiais vis dar lieka politinėje dienotvarkėje, euro zonos galimybės priimti naujus narius gali būti suvaržytos dėl recesijos ir skolų krizės.

Lietuvos BVP augimas pernai atitiko mūsų lūkesčius ir tikriausiai siekė 6,3%. Atsigavimą lėmė eksportas ir vidaus paklausa, tačiau didėjantis užsienio prekybos deficitas, kaip ir Latvijoje, turėjo neigiamos įtakos augimui. Silpstant paklausai pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, prognozuojame mažesnį eksportoaugimą. Investicijų augimas išliks gana spartus, kadangi jų lygis išlieka ties istorinėmis žemumomis, o verslo investicijų paklausa vis dar yra aukšta. Didelė dalis ES struktūrinių fondų dar nepaskirstyta, o tai bus svarbus investicijų finansavimo šaltinis. Namų ūkių padėtį gerins nuo 15,5% pernai iki 11,5% kitais metais nukrisiantis nedarbo lygis bei šiemet iki 2,5% sumažėjusi infliacija. 2013-aisiais infliacija vėl šiek tiek padidės. Nepaisant to, šiemet gyventojai šiek tiek didins santaupas, o vartojimo augimas sulėtės. Pavojai šalies viduje gali kilti dėl išaugusio poreikio konsoliduoti biudžetą, jei ekonomikos augimas bus lėtesnis nei prognozuojama. Dėl pablogėjusių pasaulio ekonomikos perspektyvų, neapibrėžtumas dėl euro įsivedimo galimybių išaugo.

Išsivysčiusių šalių perspektyvos šiems ir ateinantiems metams atrodo niūriai, o ilguoju laikotarpiu jų laukia rimti iššūkiai susiję su valstybės finansais. Neįgyvendinus struktūrinių augimą skatinančių reformų pagrindinės Švedijos ir Baltijos šalių eksporto rinkos, nepaisant kelių išimčių, vystysis lėtai dar daugelį metų. Auga poreikis diversifikuoti eksportą daugiau dėmesio skiriant besivystančioms rinkoms. Norint išlikti konkurencingais ypatingai svarbu bus aktyviau vykdyti tyrimus, ieškoti nišų ir specializuotis.

Cecilia Hermansson

Metinis ekonomikos augimas, %

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

2006 2007 2008 2009 2010 2011

Lietuv a

Latv ija

Estija

Šv edija

Euro zona

Šaltinis: Ecowin

Pasaulio ekonomika

- 4 -

Pasaulio ekonomikos atsigavimas po finansų krizės ir globalaus nuosmukio 2008-2009 m. praėjusių metų rudenį sulėtėjo. BVP, pramonės gamybos ir eksporto augimas sumažėjo, ypač euro zonoje ir daugelyje besivystančių šalių, tokių kaip Kinija, Indija ir Braziliją. JAV –priešingai, ekonomikos augimo tempai paspartėjo po ypač silpno pirmojo pusmečio.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių sulėtėjo pasaulio ekonomikos augimo tempai, yra ekonominės, politinės ir psichologinės. Finansų krizei perėjus nuo privačios prie valstybės skolos pasidarė sunkiau tartis dėl biudžeto deficito problemų politinių sprendimų, taupymo programų ir reformų. Taip yra JAV, JK ir ypač euro zonoje, kur viename po kito vykusių viršūnių susitikimų metu buvo teigiama, kad rasti patikimi sprendimai, nors tokiems teiginiams buvo mažai pagrindo. Finansų rinkų dalyvių, bendrovių ir namų ūkių prarastas pasitikėjimas ateitimi prisidėjo prie finansinių sąlygų, investicijų ir vartojimo perspektyvų pablogėjimo.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad praėjusių metų antrąjį pusmetį pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) beveik visose šalyse buvo

žemas ir laikėsi maždaug 50 lygyje, rodydamas, kad jokio augimo nėra arba kad pramonės gamyba traukiasi. EBPO pagrindinis rodiklis signalizuoja nuosmukį daugiausia dėl mažėjančio naujų užsakymų skaičiaus ir blogėjančių finansų rinkos statistinių rodiklių. Šie neformalūs duomenys, o taip pat ir oficialūs pasaulinės prekybos rezultatų duomenys geriausiu atveju rodo stagnaciją.

Didžiausią pablogėjimą rudenį akivaizdžiai galima susieti su nuolatiniu pasitikėjimo rodiklių ir padėties finansų rinkose blogėjimu. Pagrindinė priežastis –valstybės skolos krizės JAV, JK ir ypač euro zonoje.

Bankų ir šalių kredito reitingų sumažinimas, bankų akcijų kritimas, didėjantys įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių ir vyriausybės obligacijų skirtumai nuo krizės kenčiančiose šalyse, Graikijoje, Portugalijoje ir ypač Ispanijoje ir Italijoje rodo, kad didėja susirūpinimas dėl vyriausybės skolos įsipareigojimų neįvykdymo ir dar labiau – dėl politikų reikalavimo įtraukti ir privatų sektorių. Be to, nuo šių metų birželio didėjantys kapitalo pakankamumo reikalavimai

bankams taip pat didina įtampą finansų sistemoje, versdami bankus mažinti savo balansus parduodant turtą, formuojant didesnį atsargos kapitalą ir atsargiau skolinant. Euro zonoje padidėjo tarpbankinės palūkanų normos, bankai daugiau lėšų deponuoja vienai nakčiai ECB.

Ši krizė – tarsi užburtas ratas, kurį sudaro skolos krizė euro zonoje, biudžeto konsolidavimas ir trapi bankinė sistema. Dabartinis rezultatas yra taupymas valstybės finansų srityje ir kredito rinkose, dėl kurio mažėja paklausa ir didėja dar gilesnio nuosmukio rizika.

Nors JAV, JK ir Japonija turi rimtesnių problemų dėl dar didesnio biudžetodeficito ir augančios valstybės skolos, finansų rinkos tiki, kad šios šalys sugebės įveikti sunkumus per vidutinės trukmės laikotarpį. Kita vertus, euro zonoje finansų rinkos reikalauja labai didelių rizikos priemokų šalims, kuriose įsipareigojimų nevykdymo rizika padidėjo. Be to, skolos krizė jose sutapo su institucijų stiprinimu pinigų sąjungos valdymo tikslais. Kadangi dabartinės institucijos nepajėgia suvaldyti įsipareigojimų nevykdymo rizikos EPS kontekste, buvo bandoma ieškoti pagalbos

Pasaulio ekonomika: negandų bus, tačiau griūties išvengsimeŠalių BVP prognozės, 2011-2013 m.*

2010 2011 2012 2013 2011 2012 2013

JAV 3,0 1,8 2,0 2,2 1,6 1,9 2,4

Euro zona 1,8 1,6 -0,3 0,2 1,6 0,8 1,2

Vokietija 3,7 3,0 0,4 0,9 2,9 1,1 1,5

Prancūzija 1,4 1,6 0,2 0,5 1,4 1,2 1,4

Italija 1,2 0,5 -1,3 -0,8 0,6 0,3 0,8

Ispanija -0,1 0,6 -1,0 -0,5 0,6 0,4 1,0

Didž ioji Britanija 1,8 0,9 0,5 0,5 1,1 1,2 1,7

Japonija 4,5 -0,5 1,7 0,9 -0,2 2,5 1,2

Kinija 10,3 9,3 8,2 7,8 9,0 8,4 8,0

Indija 10,1 7,3 6,7 7,0 7,7 7,5 7,5

Brazilija 7,5 3,0 2,7 2,2 3,7 4,0 4,3

Rusija 4,0 4,2 3,9 3,7 4,5 4,2 4,5

Pasaulis (PPP) 5,1 3,6 3,1 3,1 3,6 3,6 3,7

Pasaulis (US$) 4,1 2,6 2,2 2,3 2,7 2,8 2,9

2012 m. sausio mėn. prognozės 2011 m. spalio mėn. prognozės

Šalt inis: Šalių statistikos departamentai ir Swedbank prognozės

* Šios šalys reprezentuoja apie 70% pasaulio ekonomikos

Pasaulio ekonomika

- 5 -

kitur, pavyzdž iui, TVF, besivystančiose rinkose ir kitose šalyse, kurios nėra prisijungusios prie EPS. Pinigų sąjungos problemos yra susijusios su nepakankamu fiskaliniu koordinavimu ir bendradarbia-vimu, polinkiu bankus reguliuoti nacionaliniu lygiu vietoj to, kad euro zonai būtų paskirtas vienintelis bankinio sektoriaus reguliuotojas. Problemos kyla ir dėl augimo, darbo jėgos aktyvumo ir konkurencingumo skirtumų tarp šiaurinės ir pietinės euro zonos dalies.

Trys scenarijai euro zonai

Šiuo metu ekonominės perspektyvos, ypač euro zonoje, labai priklauso nuo politinių ir psichologinių veiksnių, todėl mūsų pasaulio ekonomikos scenarijai yra paremti kelių įvykių raidos euro zonoje scenarijų tikimybėmis. Prognozė yra labai neapibrėžta, o pagrindinio scenarijaus ir blogiausių pasekmių šansai yra beveik lygūs. Mūsų tikimybės yra tik gairės, padedančios suprasti pagrindines prielaidas, todėl jų nereikėtų vertinti kaip mokslinių.

1. Pagrindinis scenarijus: tam tikri nedideli teigiami pokyčiai euro zonoje, pasaulio ekonomikos augimo tempų sulėtėjimas, nuosmukis tik nuo krizės kenčiančiose euro zonos valstybėse narėse (55%)

Pagrindiniai optimistiškesnį euro zonos situacijos vertinimą palaikantys argumentai gali būti siejami su susitarimais, priimtais paskutiniame ES viršūnių susitikime, ECB taikytomis priemonėmis ir spartesniu reformų ir konsolidavimo procesu nuo krizės kenčiančiose šalyse.

Po paskutinio ES viršūnių susitikimo, įvykusio gruodžio 9 d., buvo susitarta stiprinti finansinį bendradarbiavimą arba sudaryti fiskalinį susitarimą. Šalys turi įvykdyti reikalavimą neviršyti 0,5% BVP struktūrinio biudžeto deficito ir 60% BVP valstybės skolos, nes kitaip gresia pusiau automatinės sankcijos. Tai padidino ECB veiksmų laisvę. Dabar ECB teikia neribotą likvidumą bankams trejų metų termino paskolomis su 1% fiksuotomis palūkanomis ir kelia mažesnius užstato reikalavimus. Šios priemonės tiesiogiai padeda bankams didinti kapitalo pakankamumą ir gali sumažinti kreditų trūkumą. Jos taip pat netiesiogiai naudingos vyriausybėms, nes atsiranda galimybė papildomai investuoti į jų obligacijas. Be to, ECB vis dar turi galimybių pirkti obligacijas pagal Vertybinių popierių rinkos programą (VPRP) ir tokiu būdu netiesiogiai absorbuoti dalį naujos pasiūlos iš Ispanijos ir Italijos. Apskritai ECB intervencinių

priemonių apimtys didėja, nors bankas ir nenori finansuoti suverenios skolos pinigais ir nukrypti nuo ES sutarties.

Svarbus žingsnis buvo žengtas siekiant, kad šių metų birželio mėnesį pradėtų veikti Europos stabilumo mechanizmas (ESM), kurio faktinis skolinimo pajėgumas yra 500 mlrd. eurų. Taip pat atsisakyta ketinimo ateityje įtraukti privatų sektorių bei numatytos balsavimo procedūros, kurios leis priimti sprendimus dėl skolinimo 85% kvalifikuota balsų dauguma. Taigi šios iniciatyvos gerina stabilumo mechanizmą, nes dabartinis Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) laikomas trapiu ir nepakankamo dydžio. Be to, TVF turi galimybę gauti papildomų lėšų iš bankų euro zonoje ir ES valstybėse narėse.

Yra ir kitų požymių, rodančių, kad nuo šiol krizė gali plisti mažiau. Graikijos ir Italijos technokratinės vyriausybės, taip pat naujosios Ispanijos, Portugalijos ir Airijos vyriausybės daro pažangą konsolidavimo ir reformų srityje. Be to, net jeigu Italijos palūkanų normos siektų apie 7% ar daugiau, prireiktų ne vienerių metų, kol skolos grąžinimo išlaidos taptų nepakeliamos, nes Italijos skolos terminas yra gana ilgas (vidutiniškai 7 metai). Reformos vis labiau skatins augimą, prisidėdamos prie valstybės skolos mažėjimo. Finansų rinkų pasitikėjimą taip pat didins sprendimai atsisakyti privataus sektoriaus dalyvavimo. Vis geriau suvokiant skirtumus tarp Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos ekonomikų, kurios turi pranašumų, ir Graikijos, krizės išplitimas ateityje bus labiau apribotas.

Euro zonos skolos problemoms šiemet ir nepablogėjus (ypač 2012 m. antrąjį pusmetį, nes nestabilumo ir nepalankių situacijų tikimės 2012 m. pirmoje pusėje), poveikis augimui bus didelis, nes biudžeto konsolidavimo priemonės mažina paklausą nuo krizės kenčiančiose šalyse ir gali

išplisti Europoje bei visame pasaulyje. Ekonomikos augimui neigiamą poveikį turės ir kreditavimo susitraukimas. Todėl mūsų pagrindinis scenarijus numato nuosmukius tose šalyse, kuriose reikalingi didžiausi pakeitimai, ir lėtą augimą arba stagnaciją kitose Europos šalyse. Teoriškai Vokietija patirs recesiją, nes augimas bus neigiamas ir paskutinįjį 2011 metų ketvirtį, ir pirmąjį šių metų ketvirtį, tačiau po to atsigavimas tęsis. Pasauliniai augimo tempai sulėtės, bet ne taip smarkiai kaip tuo atveju, jeigu imtų blogėti situacija euro zonoje. Besivystančios rinkos ir toliau augs, tik kiek lėčiau nei 2010 m. ir 2011 m.JAV taip pat pradės atsigauti vis labiau, nors ir ne taip greitai, kaip per beveik visus kitus etapus po nuosmukio. Pagal mūsų scenarijų 2012 m. ir 2013 m. pasaulio ekonomikos augimas bus kiek didesnis nei 3%, vertinant pagal PGP.

2. Blogesnis scenarijus: laipsniškas padėties euro zonoje blogėjimas, kaip 2011 m., mažėjantis pasitikėjimas ir stiprėjanti finansinė įtampa – kartu su didėjančiu poreikiui imtis politinių priemonių – sąlygoja gilų nuosmukį euro zonoje ir labai mažina pasaulinę paklausą (40%)

Pirmasis scenarijus vis dėlto yra susijęs su didele rizika, nes finansų rinkos gali nemanyti, kad numatytų priemonių užteks. Pirma, tam tikra rizika yra susijusi su priemonių, dėl kurių sprendimas bus priimtas šių metų kovo mėnesį, detalėmis. Ne visų valstybių parlamentai gali laikytis gruodžio mėnesį priimto susitarimo. Gali atsirasti kliūčių, kai finansų rinkos supras, kad priemonės nebus tokios patikimos kaip tikėtasi.

Antra, net ir atsisakius privataus sektoriaus dalyvavimo, išskyrus Graikiją, finansų rinkos gali tuo iki galo nepatikėti, todėl palūkanų normų skirtumai išliks dideli.

Fiskalinio koregavimo poreikis ir poveikis augimui euro zonoje, 2011

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

Su

omija

Vok

ieti

ja

Ita

lija

Eu

ro z

ona

Pra

ncūz

ija

Po

rtu

galij

a

Isp

anija

Gra

ikija

Air

ija

% B

VP

Struktūrinis def icitas

Koregav imas

Pov eikis augimui

Šaltinis: Europos komisija

Pasaulio ekonomika

- 6 -

Trečia, Standard & Poor’s sprendimas sumažinti reitingus devynioms euro zonos valstybėms gali turėti rimtesniu pasekmiųnei manyta iki šiol. Be to, įtaka Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF)finansavimo kaštams gali būti dar reikšmingesnė, ypač jei Europos stabilimo mechanizmas (ESM) nepradės veikti šių metų liepą. Jei dėl reitingų sumažinimo finansavimo kaštai išaugs, tai galipabloginti ekonomikos perspektyvas.

Ketvirta, fiskalinis susitarimas pagreitins konsolidaciją. Euro zonos šalys turės sukurti didesnius perteklius tam, kad skola per 20 metų sumažėtų iki 60% BVP; atrodo, kad tikslas ir yra toks. Jeigu bus nesiimta ekonomikos augimą, konkurencingumą ir aktyvumą darbo rinkose didinančių reformų euro zonos perspektyvos blogės, o recesijos bus galima tikėtis geriausiu atveju trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Be to, defliacijos ir naujos recesijos tikimybė išaugs kartu su politiniais ir socialiniais neramumais. Finansų rinkos gali nelaikyti susitarimų patikimais, kadangi skolos problemos gali paaštrėti, o augimo perspektyvos bus labai miglotos. Dėl to taip pat gali dar labiau padidėti atotrūkis tarp Šiaurės ir Pietų Europos, skatindamas lūkesčius, kad pinigų sąjunga gali neišsilaikyti vidutinės trukmės laikotarpiu, o tai taip pat turi poveikį ir trumpalaikei perspektyvai.

Svarbiausia yra Graikijos krizės valdymas. Derybos dėl privataus sektoriaus dalyvavimo gali nepasisekti, taip padidindamos riziką dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo jau kovą. Net jei Graikija ir nebus priversta palikti euro zonos, tai gali išplisti į kitas šalis, o tai reiktų naują krizės bangą. Be to, daug netikrumų yra dėl Graikijos įsipareigojimų vykdyti reformos programos sąlygas, nes jų vykdymas kolkas yra labai vangus.

2012 m. ir 2013 m. krizė gali toliau plisti iš periferinių į pagrindines valstybes, didindama poreikį imtis priemonių, tokių kaip didesnė pagalba iš ECB pusės, pervedimai į TVF ir didėjantis poreikis plėsti ESM. Didelė skolos emisija 2012 m., kuri siekia beveik 2000 mlrd. eurų, pirmoje šių metų pusėje sustiprins įtampą, ypač Italijoje ir Ispanijoje.

Pagal šį scenarijų politikai vis dar delsia. 2012 m. ir 2013 m. jiems seksis išlaikyti pinigų sąjungą, bet sustiprės neigiamas poveikis finansavimo išlaidoms, padidės įtampa finansų rinkose, sumažės pasitikėjimas ir paklausa, dėl to pasaulio ekonomikos augimas bus dar lėtesnis nei pagal mūsų pagrindinį scenarijų. JAV atsigaus sunkiai, o besivystančioms valstybėms bus sunku palaikyti savo eksportą, o paskui ir vidaus paklausą.

Pasaulio ekonomikos augimas geriausiu atveju sieks vos 2%.

3. Chaotiškas scenarijus: euro zonos skilimas, sukeliantis labai didelę įtampą finansų rinkose ir pasaulio ekonomikos nuosmukį (5%)

Tikimybė, kad euro zona iširs, yra palyginti nedidelė dėl labai stiprios politinės valios išsaugoti pinigų sąjungą ir dėl to, kad pinigų sąjungos žlugimo kaštai bus daug didesni už jos gelbėjimo išlaidas.

Tačiau ši tikimybė vis dėlto nėra nulinė. Nepaisant paramos mechanizmų per EFSF, ESM, TVF ir ECB, yra rizika, kad politikai ir jų rinkėjai stipresnėse valstybėse narėse nebenorės solidarizuotis su silpnesnėmis valstybėmis narėmis, arba, kad politikai ir jų rinkėjai nuo krizės nukentėjusiose šalyse nebepritars su parama susijusių sąlygų vykdymui.

Jeigu nuo krizės nukentėjusi šalis, tokia kaip Graikija, nuspręs nesilaikyti sąlygų, nustatytų paramai, dėl valstybinio ir finansinio sektoriaus nemokumo gali būti priimtas drastiškas sprendimas pasitraukti iš pinigų sąjungos. Tokiu atveju būtų patirtos milžiniškos išlaidos: vyriausybė atsistatydintų, bankų sektorius išgyventų sisteminę krizę, kurios pasekmės būtų bankų žlugimai, kapitalo išplaukimas, kreditų sumažėjimas ir nacionalizavimas. Nukentėtų asmeninis turtas, susilpnėtų pasitikėjimas, įsivyrautų nuosmukis, vyriausybei tektų pradėti koreguoti biudžetą ir dar labiau spaustis, jau nekalbant apie naują valiutą, kuri euro atžvilgiu nuvertėtų maždaug 40-60%. Nežiūrint mažesnės naujos valiutos vertės eksporto perspektyvos (įskaitant turizmo sektorių) pablogėtų mažėjant kreditavimui ir silpnėjant pasitikėjimui dėl politinių ir socialinių neramumų. Labiausiai tikėtina, kad valiutos nuvertėjimas padidintų infliaciją.

Šalių, kurios liks euro zonoje, finansų rinkoms grės didelė problemų persikėlimo

į jas rizika, o poveikis ekonomikai bus nedidelis, nes Graikija nėra labai didelė valstybė (jeigu iš EPS pasitrauktų Ispanija ir Italija, poveikis būtų kur kas didesnis). Didžiausia problema būtų įtampa euro zonos bankinėje sistemoje, tačiau silpnėjantis pasitikėjimas, kuris vers baimintis ir turės neigiamą poveikį gerovei, taip pat mažins paklausą likusiose euro zonos valstybėse ir kitose pasaulio šalyse, kur pasekmės priklausys nuo EPS paliekančios (-ių) šalies (-ių) dydžio.

Jeigu pinigų sąjungą nuspręstų palikti bet kuri stipresnė euro zonos valstybė ar kelios stipresnės valstybės, naujos valiutos pabrangimas sumažintų konkurencingumą ir dirbančiųjų skaičių eksporto sektoriuje, susilpnintų valstybės finansus ir padidintų bankų rekapitalizacijos poreikį. Euro zonoje liekančių valstybių problemos būtų susijusios su kapitalo išplaukimu, mažesnėmis galimybėmis gauti paramą perEFSF / ESM, mažėjančiu pasitikėjimu ir baiminimusi, kad likusios šalys taip pat pasitrauks iš pinigų sąjungos.

Poveikis Europos ir pasaulio šalių ekonomikai pinigų sąjungos skilimo atveju būtų labai stiprus, nors tai įvyktų ir ne per vieną naktį. Stagnacijos kredito rinkose, kaip 2008 m. rudenį, pasikartojimo rizika būtų didelė, tik šį kartą būtų sunkiau išspręsti problemas, nes masinių monetarinio ir fiskalinio skatinimo priemonių galimybės jau išnaudotos. Pagal šį scenarijų pasaulio ekonomikos augimas greičiausiai būtų neigiamas, nes euro zona yra labai glaudžiai susijusi su kitomis pasaulio šalimis per finansų rinkas ir prekybą, o kadangi nuosmukis ir vėl būtų charakterizuojamas kaip balanso nuosmukis, atsigavimo laikotarpis būtų lėtas ir ilgas. Ilgalaikiai pinigų sąjungos skilimo kaštai taip pat būtų dideli, nes dėl nebe taip gerai veikiančios bendrosios rinkos nukentėtų ES bendradarbiavimas, o Europos perspektyva pasauliniame konkurencingumo kontekste būtų nebe

Palūkanų normų skirtumas, palyginti su Vokietija (10 m. vyriausybės obligacijų)

-5

0

5

10

15

20

25

30

35

2007 2008 2009 2010 2011

Pro

cen

tinia

i pu

nkta

i

Graikija

Portugalija

Airija

Italija

Ispanija

Belgija

Prancūzija

Šaltinis: Ecowin

Pasaulio ekonomika

- 7 -

tokia palanki.

Pasaulinės ekonomikos perspektyvos pagrindiniame scenarijuje

Mūsų nuomone, labiausiai tikėtinas yra laipsniško situacijos euro zonoje gerėjimo scenarijus, nors blogiausio scenarijaus rizika yra labai didelė. Ilgalaikėje perspektyvoje pinigų sąjungos skilimo rizika bus didesnė nei 5%, jeigu institucijos nebus pakankamai sustiprintos, kad galėtų skatinti augimą, konkurencingumą ir prisidėti prie vystymosi euro zonoje suvienodinimo.

Prognozuojame, kad BVP augimo tempai sulėtės nuo maždaug 5% 2010 m. ir 3,6%2011 m. iki šiek tiek daugiau kaip 3%2012 m. ir 2013 m. Žemesnės pavaros įjungimas blogins darbo rinkų perspektyvas ir mažins namų ūkių pajamas daugelyje šalių. Tokios perspektyvos taip pat trukdys laikytis biudžeto konsolidavimo reikalavimo, kurį beveik visos EBPO šalys privalo įvykdyti trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu.

Pagrindinio scenarijaus veiksniai yra fiskaliniai taupymo paketai euro zonoje, silpnėjantis pasitikėjimas ir kreditų sumažėjimas, o taip pat nedarbo augimas, mažinantis paklausos augimą, o tai plis ir į kitus regionus. Euro zonoje taupymo poreikis siekia 3,3% BVP, jeigu šalys nori pasiekti vidutiniškai 0,5% BVP struktūrinį deficitą. Tai reikštų apie 1,7% BVP neigiamą augimą, kuris galbūt pasiskirstytų per dvejus metus (žr. grafiką 5 psl.). JAV fiskalinio skatinimo priemonės, palyginti su 2010 m. ir 2011 m., sumažėja, bet dar didesnis taupymas nukeliamas iki 2014 m.ir vėlesniam laikui. Darbo rinka ir nekilnojamoji turto rinkos nors ir iš lėto, bet pradeda atsigauti.

Silpnėjant paklausai, mažės ir žaliavų

kainos. Kadangi besivystančios rinkos augs gana sparčiai, nors ir lėčiau nei per pastaruosius dvejus metus, žaliavų paklausa išliks gana didelė. Prognozuojame, kad pernykštė naftos kaina – 112 USD už barelį 2012 m.sumažės iki 102 USD, o 2013 m. – iki 96 USD. 2012 m. taip pat sumažės metalo ir maisto produktų kainos, tačiau 2013 m. jos stabilizuosis. Tai yra susiję su įvairių rūšių rizika, tokia kaip Irano grasinimai nutraukti naftos tiekimą iš Ormūzo sąsiaurio, dėl kurių naftos kaina išaugs labiau nei manome dabar. Apskritai žaliavų kainos mažės, ryškėjant pasaulinių augimo tempų lėtėjimo požymiams.

Dėl minėtų priežasčių po gana spartaus kainų augimo 2011 m. šiais metais infliacija mažės ypač besivystančiose rinkose. Tai sudaro sąlygas nebe tokiai griežtai monetarinei politikai besivystančiose rinkose ir euro zonoje, kur ECB galės dar labiau sumažinti bazines palūkanų normas. Labiau išsivysčiusiose šalyse, kur bazinės palūkanų normos buvo padidintos, galima ekspansyvesnė monetarinė politika, ribojanti ekonominiociklo sukeltą nuosmukį. JAV negalima atmesti kito kiekybinio palengvinimo

priemonių etapo, bet pagal mūsų pagrindinį scenarijų toks poreikis gali sumažėti. Vis dėlto JAV, o taip pat ir kitose EBPO šalyse dėl ribojančios fiskalinės politikos bazinės palūkanų normos liks žemos arba artimos 0% per prognozuojamą laikotarpį, o didėti jos pradės ne anksčiau kaip 2013 m. pabaigoje arba vėliau.

Sumažėjus politinių priemonių skaičiui ir susilpnėjus vidaus paklausai, šalys nenorės, kad jų valiutų kursai labai pakiltų, nes eksportas tebėra pagrindinis ekonomikos atsigavimo šaltinis. Kinija paskelbė, kad juanio kursas JAV dolerio atžvilgiu kils šiek tiek sparčiau. Dėl spartesnio atsigavimo JAV dolerio kursas euro atžvilgiu gali išaugti, o jena –susilpnėti kartu su prastėjančiu prekybos balansu.

Pokyčiai pagrindinėse valstybėse

JAV

Nors pastaruoju metu JAV ekonominė situacija pagerėjo, kaip rodo BVP augimo rodikliai ir PVI, esminės problemos, tokios kaip besitęsiantis skolų mažinimas ir didelis fiskalinis neapibrėžtumas, vis dar egzistuoja, neleisdamos sustiprėti namų ūkių ir bendrovių pasitikėjimui. Be to, nežiūrint pagerėjimo darbo ir nekilnojamojo turto rinkose, dabartinė situacija tebestabdo ekonomiką. Mes patikslinome savo prognozes 2011 m. ir 2012 m., jas padidindami atitinkamai iki 1,8% ir 2,0%, tačiau ilgalaikės perspektyvos atžvilgiu vis dar esame skeptiški ir dėl to prognozes 2013 metams šiek tiek sumažinome. Be struktūrinių reformų, skatinančių paklausos didėjimą, ilgalaikė augimo tendencija ateityje gali likti šiek tiek didesnė nei 2%.

2012 m. dėmesys bus nukreiptas į prezidento rinkimus. Dėl problemų renkant

Žaliavų kainos (indeksas)

20

40

60

80

100

120

140

160

180

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Žaliav ų kainos

Maisto kainos

Žaliav ų kainosišsk.energijos

Šaltinis: Ecowin

EBPO šalių pagrindiniai rodikliai, pramonės produkcija, eksporto apimtys pasauliniu mastu

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

1995 1997 1999 2001 2003 2005 2007 2009 2011

Pro

cent

inis

po

kytis

50

70

90

110

130

150

170

190

Inde

ksa

s

EBPO pramonėsprodukcija(deš.sk.)

EBPOpagrindiniairodikliai

Eksportoapimty s

Šaltinis: Ecowin

Pasaulio ekonomika

- 8 -

respublikonų kandidatą ir pagerėjusios situacijos darbo ir nekilnojamojo turto rinkose, Prezidentas Barakas Obama turi daugiau šansų likti savo poste kitai kadencijai. Manome, kad 2013 m. fiskalinė aklavietė išryškės dar labiau, kad ir kas laimėtų rinkimus – demokratai ar respublikonai. Nenorą ieškoti kompromisų iš dalies galima paaiškinti pasitikėjimo stoka tarp kongreso narių – po rinkimų ši situacija nepasikeis, jeigu valdantieji (ir jų šalininkai) nesustiprins savo pozicijų.

Egzistuoja rizika, kad sumažintų mokesčių ir bedarbystės pašalpų mokėjimo terminas nebus pratęstas ilgiau nei jau sutartas dviejų mėnesių laikotarpis, todėl per prognozuojamą laikotarpį fiskalinė politika bus griežtesnė nei turėtų būti, o BVP perspektyva – blogesnė nei prognozavome. Kita rizika, žinoma, yra susijusi su euro zonos perspektyva, kuri dėl vis labiau besitraukiančių JAV kredito rinkų, mažėjančio eksporto ir silpnėjančio pasitikėjimo gali sulėtinti ekonomikos augimą ir JAV. Manome, kad FED bankas beveik per visą prognozuojamą laikotarpį laikysis nulinių palūkanų normų, o daugiau kiekybinio palengvinimo priemonių taikys tik tuo atveju, jeigu augimas kris žemiau 2%, arba jeigu padidės defliacijos rizika, ar bus sugriežtinta fiskalinė politika, ir taip padidinta recesijos galimybė.

Euro zona

Euro zonos ketvirtinis augimas jau dabar yra neigiamas, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, kur praėjusių metų pabaigoje pablogėjo situacija gamybos ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Tačiau situacija nuo krizės kenčiančiose Pietų Europos valstybėse ir Airijoje yra daug blogesnė, nes šių šalių ekonomika traukiasi dėl fiskalinių ir kreditavimo apribojimų, didelės jaunimo bedarbystės ir menko pasitikėjimo. Visos šios situacijos rezultatas – mažesnės vartotojų išlaidos, investicijų atidėliojimas ir didesnis skaičius bankrotų tiek finansų, tiek ne finansų sektoriuose.

Ekonomikos perspektyvos prieš pagerėdamos pirmiausia pablogės. Manome, kad pirmoje metų pusėje euro zonos nuosmukis tęsis toliau, paskui ekonomika šiek tiek sustiprės ir pereis į stagnacijos etapą, kuris tęsis didžiąją 2012 m. dalį ir 2013 metais. Euro zonos BVP 2012 m. turėtų sumažėti 0,3%, o 2013 m. sieks 0,2%. Euro zonai tai reiškia du prarastus metus. Vokietija taip pat teoriškai patirs recesiją, kadangi BVP tikriausiai krito ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį ir taip pat kris pirmąjį šių metų ketvirtį. Tačiau stipresnė darbo rinka, didesnis konkurencingumas ir mažesnė infliacija kartu su silpnesniu euru skatins atsigavimą antrąjį šių metų pusmetį.

Tikėdamiesi tam tikro politinio proceso, nukreipto į krizės valdymą ir ilgalaikį pinigų sąjungos institucijų stiprinimą, pagerėjimo, neprognozuojame chaotiško įsipareigojimų nevykdymo ar Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, ir nemanome, kad atsiras ir kitų šalių, kurioms teks restruktūrizuoti savo skolą, neskaitant šalių, kurioms jau buvo taikomos TVF/ECB/ES programos (Graikijos, Airijos, Portugalijos).

Italijai ir Ispanijai taikomos naujos taisyklės ir priemonės, dėl kurių sprendimas buvo priimtas praėjusių metų pabaigoje. Obligacijų, kurias riekia išleisti šioms dviem šalims, suma 2012 m. siekia 450 mlrd. eurų, o vien tik pirmąjį ketvirtį –150 mlrd. eurų. Priėmus sprendimą dėl trejų metų fiksuotos palūkanų normos paskolų, trumpesnio termino pajamingumas gerokai sumažėjo – tai gerina minėtų šalių finansavimo situaciją ir mažina tolimesnių ECB vyriausybės obligacijų pirkimų antrinėse rinkose poreikį. Krizės išplitimas į pagrindines euro zonos valstybes mūsų pagrindiniame scenarijuje taip pat nebus numatytas, o tai žada nemažas (bet ir ne daug didesnes) suverenios skolos finansavimo išlaidas.

Traukiantis bankinio sektoriaus balansams, manome, kad privačios skolos finansavimo

išlaidos toliau didės, o kreditavimas –mažės. Ypač pirmajame 2012 m.pusmetyje, prieš užbaigiant bankų rekapitalizaciją ir bankams bei šalims toliau susiduriant su bankų akcijų kritimu ir kredito reitingų mažinimu, finansiniai pokyčiai gali būti dar blogesni, o antroje metų pusėje situacija turėtų pagerėti.

Kovo mėnesį priėmus sprendimus dėl biudžeto taisyklių ir 2012 m. viduryje įgyvendinus ESM ir pasibaigus bankų rekapitalizacijai (nors Bazelis III taisyklės reikalauja tolimesnių veiksmų), didesnio politinio dėmesio turėtų susilaukti struktūrinės reformos ir augimo bei konkurencingumo didinimo priemonės. Nesiėmus tokių priemonių, ECB atsakas reikštų tik bandymą „laimėti laiko“, o pagrindinės didelės skolos ir lėto augimo problemos išliktų. ECB ir toliau taikys 1% bazinę palūkanų normą, tačiau vienos nakties palūkanų norma bus mažesnė; be to, ECB tęs suverenios skolos pirkimą antrinėse rinkose pagal Vertybinių popierių rinkų programą (VPRP). Kol kas likvidumo operacijos (kreditų didinimo ir kiekybinio palengvinimo priemonės) siekia 788 mlrd. eurų, todėl ECB labiau nei kada nors anksčiau remia bankus, vyriausybes ir skolininkus.

Ši prognozė yra susijusi su didele rizika. Kaip minėjome anksčiau, blogiausio scenarijaus tikimybė yra beveik tokia pat didelė, kaip ir mūsų šiek tiek optimistiškesnio (bet vis dar liūdno)scenarijaus. Kita euro zonos rizika yra susijusi su politiniais pokyčiais, nes šių metų pavasarį Graikijoje ir Prancūzijoje vyks rinkimai, todėl reformų ir biudžeto konsolidavimo procesas gali nutrūkti (socialdemokratų kandidatas į Prancūzijos prezidentus Francois Hollande'as, jeigu jis bus išrinktas, norėtų iš naujo derėtis dėl fiskalinio susitarimo). Besivystančių rinkų perspektyvos taip pat yra susijusios su didele rizika, o jeigu paklausa sumažės labiau, nei tikimasi, euro zonos eksporto perspektyvos labai pablogės. Ši rizika yra didesnė Airijoje ir Vokietijoje, kurių eksportas į kitas šalis sudaro atitinkamai 54% ir 36% BVP, o į euro zonos valstybes nares – atitinkamai 22% ir 15%. Euro kurso kritimas gali turėti teigiamą poveikį euro zonos augimo perspektyvai dėl padidėjusių eksporto galimybių – tai ypač svarbu nuo krizės kenčiančioms Pietų Europos valstybėms, kurių konkurencingu-mas yra mažesnis.

Japonija

Japonijos ekonomika po atsigavimo praėjusių metų trečiąjį ketvirtį, kuomet augimas, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, siekė 1,4%, taip pat, atrodo, perjungė žemesnę pavarą. Lėčiau auganti

Palūkanų normų ir valiutų kursų prognozėsFaktas

2012-01-20 2012-06-30 2012-12-31 2013-06-30 2013-12-31

Bazinės palūkanų normos

Fed, JAV 0,25 0,25 0,25 0,25 0,75 ECB, euro zona 1,00 0,75 0,75 0,75 1,00 Anglijos bankas 0,50 0,50 0,50 0,50 1,00 Japonijos bankas 0,10 0,10 0,10 0,10 0,10

Valiutų kursai

EUR/USD 1,29 1,20 1,25 1,30 1,30 USD/RMB 6,34 6,18 6,05 5,94 5,82 USD/JPY 77 78 80 82 85

Šaltinis: Reuters Ecowin ir Swedbank prognozės

Prognozės

Pasaulio ekonomika

- 9 -

ekonomika kitose pasaulio valstybėse turi neigiamą poveikį Japonijai, tačiau dėl poreikio padidinti gamybą po pernai metų pavasarį įvykusio žemės drebėjimo, cunamio ir Fukušimos atominės elektrinės avarijos, vis dar manome, kad ekonomikos augimas 2012 m. sieks 1,7% ir bus didesnis nei 2011 m., kai ekonomika susitraukė 0,5%.

Japonijos prognozes sumažinome dėl kelių priežasčių. Net jeigu gamyba privačiame sektoriuje ir atsigautų, valstybinio sektoriaus atkūrimo programų vykdymas vėluoja. Be to, stipri jena ir pablogėjusios pasaulinės prognozės mažina Japonijos eksporto galimybes. Beveik pusė Japonijos prekių eksportuojama į JAV ir euro zoną, o dėl sumažėjusios paklausos iš Kinijos taip pat nukentės maždaug 7% eksporto. Pirmoje 2011 finansinių metų pusėje einamosios sąskaitos perviršis sumažėjo beveik 50%, palyginti su tuo pačiu 2010 m.laikotarpiu. Žemės drebėjimas yra svari priežastis, tačiau ne mažiau svarbus yra ir nuolat mažėjantis konkurencingumas. Siekis dalyvauti Partnerystėje abipus Ramiojo vandenyno ir glaudesnis bendradarbiavimas su Kinija užsienio valiutos ir prekybos srityje turėtų būti vertinamas kaip priemonės, kurių reikia prekybos santykiams gerinti.

Stiprėjanti jena, labai silpna paklausa ir mažėjančios pasaulinės žaliavų kainos skatins defliaciją beveik visą prognozuojamą laikotarpį. Manome, kad Japonijos bankas ir toliau taikys nuliui artimą bazinę palūkanų normą ir kartais ne tokias griežtas kreditavimo sąlygas. Užsienio turto pirkimo taip pat nereikėtų atmesti, kaip priemonės jenos kursui sumažinti. Atsigavimui skirtos programos pirmuose trijuose 2011 finansinių metų biudžeto papildomuose sudaro 3,8% BVP. Naujasis 2012-ųjų finansinių metų biudžetas yra šiek tiek mažesnis už ankstesnįjį, tačiau biudžeto deficitas prognozuojamas didesnis nei 5% BVP; biudžeto finansavimui bus pasiskolinta maždaug 3500 mlrd. JAV dolerių. Manome, kad artimiausioje ateityje vyriausybės skolos ir BVP santykis išaugs ir sieks daugiau nei 230%. Ilguoju laikotarpiu vienas iš žingsnių gerinant biudžeto būklę yra planas didinti pajamų mokestį per ateinančius 25 metus. Tačiau šalies premjero Jošihiko Nodos pasiūlymasnacionalinius pardavimo mokesčius padidinti nuo 5% iki 10% kol kas nesusilaukė nei parlamentarų iš jos paties partijos pritarimo.

Kinija

Sumažėjęs eksportas pablogino Kinijos situaciją, bet ne taip, kaip daugelyje kitų šalių. Augimo perbalansavimas į namų

ūkių išlaidas tebėra kalbų lygyje, bet, didėjant atlyginimams, mažėjant mokesčiams ir infliacijai, galima tikėtis privataus vartojimo augimo. Vyriausybės programa dėl aprūpinimo būstu už prieinamą kainą didins investicijas. Ekonomiką prireikus taip pat galima palaikyti ekspansyvesne fiskaline ir monetarine politika nei buvo skelbta – tai bus įmanoma, nes infliacija siekia apie 3-4%. Manome, kad šiais metais BVP augs 8,2%; spalio mėnesio prognozes – 8,4%augimą – mes sumažinome dėl pablogėjusių pasaulinės prekybos ir gamybos perspektyvų. 2013 m. augimo tempas sulėtės dar labiau iki 7,8% dėl sumažėjusių nekilnojamojo turto kainų „domino efekto“ ekonomikai.

Pagrindinis veiksnys, palaikantis mūsų nuomone, kuri yra šiek tiek labiau neigiama nei bendra nuomonė, yra nekilnojamojo turto rinka, kuri veikia ekonomiką įvairiais būdais. Investicijos į nekilnojamąjį turtą sudaro daugiau kaip 7% BVP, o kitos ekonomikos dalys (10-15%) labai priklauso nuo investicijų į nekilnojamąjį turtą. Maždaug pusė vyriausybės pajamų gaunama iš žemės pardavimo. Naujų namų statybos tempas ir būsto kainos kai kuriuose didž iuosiuose miestuose per paskutinius kelis ketvirčius dramatiškai krito, pradėjo pigti ir žemė. Pagal šią prognozę iš esmės numatomas nedidelis nekilnojamojo turto rinkos sulėtėjimas, o jeigu jis būtų staigesnis ir gilesnis, neigiamas poveikis ekonomikai taip pat būtų didesnis.

Kinijos centrinis bankas sumažino privalomųjų atsargų reikalavimus, o 2012 m. pirmoje pusėje, tikėtina, taip pat pasielgs ir su bazine palūkanų norma, nes infliacija sumažėjo dar labiau. Prognozuojame, kad juanio kursas dolerio

atžvilgiu ir toliau kils vidutiniškai 4-5%per metus, tačiau labai pablogėjus eksporto perspektyvoms kursas gali kilti lėčiau.

Indija

2010 m. buvę spartūs BVP augimo tempai 2011 m. laipsniškai lėtėjo ir tikriausiai siekė 7,3%. Manome, kad šiais metais ekonomikos augimas toliau mažės iki 6,7%, o 2013 m. galimas šiek tiek didesnis nei 7,0% augimas.

Pagrindinė lėtesnio augimo priežastis yra pastangos sumažinti infliaciją, kuri po pasaulinio nuosmukio ir finansų krizės pasiekė dviženklius skaičius. Indijos centrinis bankas beveik per dvejus metus bazinę palūkanų normą padidino vidutiniškai 475 baziniais punktais iki 8,5%. Po 2010 m. vasaros sumažėjusi infliacija stabilizavosi žemesniame lygyje. Kovojant su didesnėmis palūkanų normomis ir mažesniu likvidumu, infliaciją skatino kylančios žaliavų kainos, kapitalo įplaukos ir ypač miestuose sparčiai auganti paklausa bei atpigusi rupija. Manome, kad per artimiausius ketvirčius infliacija mažės, o pavasarį Indijos centrinis bankas gali sumažinti bazinę palūkanų normą.

Indijos ekonomikai gresia kelių rūšių rizika, iš kurių viena yra susijusi su pasauline situacija. Kita rizika yra susijusi su einamąja sąskaita (eksportas auga lėčiau už importą) ir dvigubu biudžeto deficitu, kuris riboja fiskalinio skatinimo priemonių naudojimą, jeigu ekonomikai jų pririektų, ir silpnina pasitikėjimą, mažindamas vartojimą ir investicijas.

Brazilija

Dėl griežtesnės ekonominės politikos ir sumažėjusios pasaulinės paklausos 2011 m. Brazilijos augimo tempas pastebimai sulėtėjo. Pagal mūsų prognozes

2010 2011p 2012p 2013p

JAV 1,6 3,2 2,4 2,1

Euro zona 1,6 2,7 1,5 1,4

Vokietija 1,1 2,4 1,7 1,4

Prancūzija 1,5 2,1 1,7 1,5

Italija 1,5 2,8 2,1 1,0

Ispanija 1,8 3,1 1,8 1,6

Didž ioji Britanija 3,3 4,4 2,5 2,0

Japonija -0.7 -0,2 -0,4 -0,2

Kinija 3,2 5,5 3,5 3,0

Indija 10,2 8,4 5,3 4,5

Brazilija 5,9 6,6 5,2 5,0

Rusija 6,9 8,6 7,0 7,5

Infliacija, 2010-2013 m. (metinis pokytis, %)

Šaltinis: Šalių statistikos departamentai ir Swedbank prognozės

Pasaulio ekonomika

- 10 -

metinis BVP augimas siekė 3%. Stipraus atsigavimo etapu po krizės 2010 m. BVP padidėjo 7,5%.

Ateityje palūkanų normų didėjimo poveikis visai ekonomikai pasireikš labiau. Praėjusią vasarą šalies centrinis bankas bazinę palūkanų normą padidino iki 12,5%, o nuo tada per tris kartus ją sumažino iki 11%. Spartūs kreditų augimo tempai ims lėtėti. Dėl pasaulinės situacijos žaliavų kainos mažės, paveikdamos ir Brazilijos eksportą bei ribodamos investicijų į pramonę ir energetiką augimą. Tai sudarys sąlygas infliacijai mažėti, kuri bus vos didesnė nei 5%. Augimui pristabdyti bus taikoma ekspansyvesnė fiskalinė ir monetarinė politika, siekiant paskatinti užimtumo, pajamų ir kreditų augimą.

Šalys, turinčios didžiausią reikšmę Baltijos regionui ir Švedijai

Nežiūrint sparčių ketvirčio augimo tempų (0,5%) trečiajame 2011 m. ketvirtyje, pagrindinės paklausos perspektyvos Jungtinėje Karalystėje yra silpnos. Prognozuojame nedidelį BVP augimą, tačiau 2012 m. ir 2013 m. jis bus vos 0,5%. Siekiant sumažinti milžinišką biudžeto deficitą, kuris 2011 m. sudarė beveik 9%BVP, perpildytas taupymo priemonių paketas stabdys augimą ateityje. Nors infliacija yra didelė (rugsėjo mėnesi ji siekė 5,2%, o lapkritį sumažėjo iki 4,8%), Anglijos bankas nesutiko sugriežtinti monetarinės politikos, laikydamasis nuomonės, kad infliacijos priežastys -didesni mokesčiai, silpnesnis svaras ir aukštesnės žaliavų kainos - iš esmės yra laikinos. Manome, kad bazinė palūkanų norma išliks artima nuliui, o netradicinė monetarinė politika bus toliau tęsiama. Anglijos banko pastaruoju metu naudotų kiekybinio palengvinimo priemonių apimčių santykis su BVP, buvo gerokai didesnės nei daugelio kitų centrinių bankų. Net ir tokioje situacijoje kredito rinka yra ribojama, nes Britanijos bankai pradėjo atsargiau skolinti dėl rizikos, susijusios su euro zonos finansų rinkomis. Biudžeto ir kreditų ribojimas sumažins ir vartojimą bei investicijas, neleisdamas augti importui per prognozuojamą laikotarpį. Svaro kursas dolerio atžvilgiu gali toliau kristi, o euro atžvilgiu – dar šiek tiek padidėti.

Manome, kad Rusijoje augimas lėtės, tačiau nežymiai, nes BVP augimas nuo 4,2% 2011 m. sumažės iki 3,9% 2012 m. ir iki 3,7% 2013 metais. Rusijos bendrovės investuos atsargiau dėl blogėjančios pasaulinės perspektyvos ir pingančių žaliavų. Įstojus į PPO, Rusijos gamintojai

gali susidurti su didesne konkurencija. Jeigu nafta pigs labiau nei manėme, perspektyvos ir biudžeto būklė dar labiau pablogės. Kita rizika yra susijusi su kreditų krize euro zonoje, kuri veikia ir Rusiją, mažindama kapitalo įplaukas ir didindama kapitalo išplaukimą (Centrinei ir Rytų Europai taip pat gresia didelė kreditų krizės rizika, nes kapitalas bus nukreiptas į euro zonos, pvz., Austrijos, Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos bankus). Rusijos namų ūkiai pajus didesnio finansų taupymo pasekmes po rinkimų, o tai neleis labai išaugti privačiam vartojimui. Kita vertus, 2012 m. sumažėjus infliacijai namų ūkių situacija šiek tiek pagerės.

Šiaurės regiono valstybėse ekonominė padėtis yra nevienoda. Šiame regione pirmauja Norvegija. Tačiau pernai ir ši šalis susidūrė su problemomis, kai dėl susilpnėjusio pasitikėjimo ir eksporto BVP išaugo vos 1,4%. Vidaus paklausa bus pagrindiniu augimą skatinančiu veiksniu, nes mažesnės palūkanų normos ir didesnės realios disponuojamosios pajamos gali paskatinti privatų vartojimą. Naujų naftos telkinių atradimas ir nekilnojamojo turto statyba skatins investicijas. Nedarbo lygis stabilizuosis, nes didėjantį darbo jėgos poreikį patenkins imigracija. Prognozuojame, kad 2012 m. BVP turėtų augti 2,0%, o 2013 m. – 2.3%.

Danijos nekilnojamojo turto rinkos krizė, prasidėjusi 2007 m. ir įsisiūbavusi 2008 m., vis dar turi neigiamą poveikį ekonomikai, nes vidaus paklausai augti neleidžia namų ūkiai, koreguojantys savo balansus. Trečiąjį 2011 m. ketvirtį BVP krito 0,8%, palyginti su antruoju ketvirčiu.Kadangi pagrindiniai Danijos prekybos partneriai yra euro zonoje, krizė ten turės neigiamą poveikį Danijai. Kadangi pasaulinės perspektyvos blogėja, o Danijos vyriausybė privalo konsoliduoti biudžetą, stiprėja gilesnio nuosmukio rizika. Vis dar manome, kad 2012 m. ekonomikos

augimas bus teigiamas ir sieks 0,7%, o 2013 m. - šiek tiek spartesnis dėl pamažu atsigaunančio eksporto ir investicijų.

Suomijos atsigavimo tempai pradėjo lėtėti. Manome, kad pernai BVP augimas siekė 2,8%. Kadangi, sulėtėjus pasaulio ekonomikos augimui, eksporto perspektyvos pablogės, paklausa Suomijoje ims mažėti. Vartotojų pasitikėjimas silpnėja, o realios pajamos –mažėja, ribodamos namų ūkių vartojimą ir investicijas į nekilnojamąjį turtą. Panašu, kad bus atidėtos ir verslo investicijos. Šiais metais prognozuojame 0,4% BVP augimą, o 2013 m. pamažu atsigaunant grynajam eksportui ir vidaus paklausai BVP augs šiek tiek labiau ir pasieks 1,5%.

Ilgalaikės perspektyvos

Pokyčiai tolimoje ateityje, žinoma, priklauso nuo to, kokia situacija bus po poros metų. Jeigu padėtis euro zonoje pagerės, griežto krizės valdymo poreikis sumažės ir atsiras daugiau galimybių į augimą orientuotai politikai. Svarbu ne tik taupyti, bet ir vykdyti reformas! Jos yra labai reikalingos, ypač Pietų Europoje, kur visas pastangas būtina nukreipti į konkurencingumo stiprinimą, gerinant darbo ir produktų rinkų veikimą, stiprinant švietimo, mokslinių tyrimų ir taikomąją veiklą. Didesnis augimas ir eksportas gerins biudžeto ir einamosios sąskaitos būklę. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tam, kad pagerėtų situacija Graikijoje ar Portugalijoje, ji nebūtinai turi pablogėti Vokietijoje, euro zonos kontekste tai ne nulinės sumos žaidimas.

Kaip jau minėjome, būtina toliau stiprinti euro zonos institucijas, o tam reikės laiko. Norint, kad euroobligacijų rinka veiktų tinkamai, reikės sustiprinti politinį ir fiskalinį koordinavimą. Tuo tarpu gali būti tokių situacijų, kai vienos šalys ims pirmauti.

Euro zonos, Norvegijos, Suomijos ir Danijos BVP augimas

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Met

inis

aug

imas

, %

Euro zona

Norv egija*

Suomija

Danija

Šaltinis: Ecowin

*Žemy ninė dalis

Pasaulio ekonomika

- 11 -

Ilgalaikė perspektyva taip pat yra susijusi ir su pasauliniais disbalansais ir besivystančių rinkų dalyvavimu institucijose, kurioms iki šiol vadovavo turtingesnės šalys.

2012 m. ir vėliau daugiašalių santykių laukia tolimesni išbandymai derybų dėl prekybos, klimato kaitos ir finansinio reguliavimo srityse. Kinijai ir kitoms

stipresnėms besivystančioms šalims labiau įsijungus į pasaulio ekonomiką, pasikeis ir pinigų bei finansų sistemos, o doleris per artimiausią dešimtmetį susidurs su didėjančia kitų valiutų konkurencija, įskaitant juanį. Euras taps pasaulio, kuriame naudojamos įvairios valiutos, dalimi, o jo stiprumas priklausys nuo šiuo metu taikomų priemonių. Daug kas yra pastatyta ant kortos – politikai turi

galimybę viską pakeisti, ir geriau jau šie pokyčiai būtų teigiami!

Cecilia Hermansson

Lietuva

- 12 -

Lietuvos ekonomika pernai per tris ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2010 metais, augo 6,4%. Augimą daugiausiai lėmė namų ūkių vartojimas ir investicijos. Vidutinis ketvirtinis augimas minėtu laikotarpiu siekė 1,8%, tačiau paskutinįjį ketvirtį jis tikriausiai sulėtėjo. 2011-aisiais ekonomikos augimas atitiko mūsų prognozes ir tikriausiai siekė 6,3%.

Šie metai bus neramesni ir mažiau žadantys. Recesija euro zonoje ne tik lėtinsLietuvos eksporto augimą, tačiau turės ir netiesioginį poveikį mažindama namų ūkių ir verslo lūkesčius. Prognozuojame, kad šiemet euro zonos ekonomika susitrauks 0,3%, tačiau išlieka gana didelė grėsmė, kad dėl didėjančios įtampos euro zona atsidurs daug prastesnėje situacijoje. Todėl Lietuvos augimo prognozę 2012 m.mažiname nuo 4,2% iki 3,3%, o 2013 m. -

nuo 4,2% iki 4,0%.

2012-aisiais augimas lėtės dėl vangesnio namų ūkių vartojimo, mažėjančių valdžios išlaidų ir lėtesnio eksporto augimo. Tikėtina, kad padidės namų ūkių taupymas, todėl jų vartojimo augimo prognozę mažiname 0,5 procentinio punkto iki 3%. Kadangi visos pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos šiemet ir kitąmet turėtų augti, eksporto susitraukimo 2012-2013 metais nematysime. Nepaisant to, realus augimas bus kur kas lėtesnis nei praėjusiais metais. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, 2011-aisiais siekęs apie 20%, taip pat lėtės ir šiemet sieks 11%, o kitąmet - 8%.

Vidutinė metinė infliacija 2011-ųjų pabaigoje siekė 4,1% ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnė nei prognozuota rugpjūtį. Sparčiai mažėjančios metinės infliacijos tendencija išliks ir

2012-aisiais. Nafta, maistas, metalai ir kitos žaliavos šiemet turėtų pigti, o vietiniai infliaciją skatinantys veiksniai išlieka silpni. Taigi 2012 metais infliacijos prognozės nekeičiame, ji turėtų siekti 2,5%. Kita vertus, 2013-aisiais didesnė vidaus paklausa, augantys atlyginimai ir kai kurių sektorių riboti gamybiniai pajėgumai vartotojų kainas didins 3,0%.

Vidaus ir išorės pavojai

2011-ųjų pabaigoje kilusi diskusija dėl biudžeto konsolidavimo buvo karštligiška ir chaotiška, o pasiūlymų įvesti naujus ar padidinti esamus mokesčius gausa toli gražu nepagerino verslo aplinkos. Nors iki šių metų spalį vyksiančių Seimo rinkimų mūsų laukia dar daug triukšmo ir populistinių pasiūlymų, reikšmingesnių mokesčių politikos ir verslo reguliavimo pokyčių šiais metais neprognozuojame.

Įtampa euro valstybių skolos rinkose greitai neatslūgs, o euro zonos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį susitrauks, todėl verslas ir vartotojai išliks atsargūs. Jei Europa panirtų į gilesnę krizę, o euro zona pradėtų skilti, recesijos būtų sunku išvengti ir Lietuvoje. Kita vertus, bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis viršija 14%, likvidumas yra ypač aukštas, taigi mažai tikėtina, kad kreditavimo sąlygos pablogėtų. Tai vis dėl to galėtų pasikeisti, jei išsipildytų blogiausias pasaulinio ekonomikos scenarijus, kuomet byrant euro zonai prasidėtų gili sisteminė finansų krizė ir bankai nenorėtų arba negalėtų skolinti verslui. Nepaisant to, kaip jau ir minėjome mūsų rugpjūčio ekonomikos

Lietuva: ekonomika augs nepaisant biudžeto konsolidavimo ir euro zonos problemų

2008 2009 2010 2011p 2012p 2013p

BVP augimas, % 2,9 -14,8 1,4 6,3 3,3 4,0

BVP, mln LTL 112 084 91 914 95 074 105 106 110 204 118 050

VKI vidutinis augimas, % 10,9 4,5 1,3 4,1 2,5 3,0

Nedarbo lygis, % 5,8 13,7 17,8 15,5 13,5 11,5

Vidutinis metinis realus neto atlyginimo augimas, % 10,1 -7,2 -4,3 -2,0 1,4 1,5

Prekių ir paslaugų eksporto augimas, % 25,1 -25,2 29,8 27,0 10,0 8,0

Prekių ir paslaugų importo augimas, % 19,9 -36,0 28,9 29,0 10,5 8,0

Prekybos ir paslaugų balansas, % BVP -11,6 -1,3 -1,1 -2,5 -3,0 -3,0

Einamosios sąskaitos balansas, % BVP -13,0 4,4 1,5 -2,0 -2,5 -2,7

Einamosios ir kapitalo sąsk. balansas, % BVP -11,2 7,8 4,2 1,0 0,5 -0,7

TUI įplaukos, % BVP 4,3 0,2 2,1 3,5 4,0 4,0

Bendras įsiskolinimas užsieniui, % BVP 71,3 87,2 86,0 80,0 77,0 74,0

Valdž ios sektoriaus balansas, % BVP -3,3 -9,5 -7,1 -5,2 -3,0 -2,0

Valdž ios sektoriaus bendroji skola, % BVP 15,6 29,5 38,2 39,0 40,0 39,0

Šaltinis: Swedbank prognozės

BVP augimo sudėtinės dalys, %

1.4

6.3

3.34.0

-4

-2

0

2

4

6

8

10

2010 2011p 2012p 2013p

Gry nasis eksportas

Atsargos

Inv esticijos (išsk. atsargas)

Vy riausy bės v artojimas

Namų ūkių v artojimas

BVP augimas

Šaltinis: SD, Swedbank

skaičiav imai ir prognozės

Lietuva

- 13 -

apžvalgoje, Lietuvos įmonės padidino efektyvumą, sumažino įsiskolinimą ir turi sukaupę daug nepaskirstyto pelno. Tuo tarpu namų ūkiai pradėjo daugiau taupyti ir taip pat sumažino savo skolos naštą. Visa tai reiškia, kad net ir išsipildž ius blogiausiam pasauliniam scenarijui Lietuvos ekonomika trauktųsi kur kas mažiau nei 2009, kai nuosmukis buvo skaičiuojamas dviženkliais skaičiais.

Eksportas augs nepaisant recesijos euro zonoje

Lietuvos eksportas (to meto kainomis) per vienuolika 2011 metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu metu 2010-aisiais, išaugo 30,9%. Nuo 2011-ųjų pradžios metinis eksporto augimas vis silpnėjo, tačiau išliko palyginti stiprus iki pat metų pabaigos. Minėtu laikotarpiu lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 26,8% ir viršijo iki krizės siektus rekordus. Kita vertus, paslaugų eksportas augo kur kas lėčiau (17,9%) ir išliko mažiau reikšmingu Lietuvos užsienio prekyboje.

Realus prekių ir paslaugų eksporto augimas pernai siekė apie 14%, tačiau šiais ir kitais metais jis sumažės iki atitinkamai 4,0% ir 4,8%. Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų pusmetį išliks nepakitęs arba didės nežymiai, tačiau augimas paspartės antrojoje metų pusėje, kuomet euro zonos šalys išbris iš recesijos. Tačiau, yra priežasčių dėl kurių galima tikėtis, kad Lietuvos eksportas toliau augs nepaisant smunkančios paklausos euro zonoje.

Pirma, realus efektyvus valiutos kursas nuo 2010-ųjų viduryje pasiekto dugno nežymiai išaugo, tačiau lieka žemesnis nei piko metu, 2009-ųjų pradžioje. Lenkijos zlotas pernai nuvertėjo apie 14%. Tai kelia pavojų ne tik Lietuvos eksportuotojams, bet ir prekybininkams, kadangi gyventojai vėl pradėjo apsipirkinėti Lenkijos prekybos centruose. Tai buvo ypač populiaru ir 2009-aisiais, kai zlotas euro (ir lito)

atžvilgiu nuvertėjo daugiau nei 30%. Nors silpnėjantis euras paskui save tempia ir kai kurias kitas tariamai didesnės rizikos ES šalis, ilgalaikis zloto nuvertėjimas nėra tikėtinas. Tuo tarpu silpnas euras didina Lietuvos konkurencingumą už euro zonos ribų. Taigi jei euras ir toliau praras savo vertę galima tikėtis spartesnio eksporto augimo į greitai augančias rytų rinkas.

Antra, nuo prieš dvejus metus prasidėjusio ekonomikos atsigavimo produktyvumas Lietuvoje išaugo 11,5%, o realus neto darbo užmokesti per tą patį laiką sumažėjo 6,5%, o nuo krizės pradžios – net 13,1%. Šis atotrūkis tarp produktyvumo ir realaus darbo užmokesčio augimo rodo besitęsiančią vidinę devalvaciją ir augantį Lietuvos įmonių konkurencingumą. Tai bus svarbus faktorius konkuruojant dėl eksporto rinkų 2012 ir 2013 metais.

Galiausiai, įmonių pelnai per tris praėjusių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2010-aisiais, išaugo 83% ir sparčiai artėja link iki krizės buvusio lygio. Sparčiai auga ir nepaskirstytas pelnas, kuris, tikėtina, bus skirtas investicijoms bei likvidumo užtikrinimui, jei susvyruotų paklausa ir pinigų srautai. Nepaisant to, prognozuojant 2012 ir 2013 metų BVP eksporto tendencijos ir perspektyvos yra labiausiai miglotos.

Investicijoms išliekant arti istorinių žemumų žymus pagyvėjimas turėtų tęstis

Metinis bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo augimas trečiąjį ketvirtį sumažėjo iki 7,9%, tačiau per tris ketvirčius vis tiek siekė 20%. Prognozuojame, kad investicijų augimas sumažės iki 11% šiemet ir iki 8% 2013-aisiais, tačiau išliks palyginti spartus nepaisant neapibrėžtumo euro zonoje ir mažėjančio vartotojų pasitikėjimo.

Remiantis naujausia Statistikos departamento apklausa, 38% pramonės įmonių šiemet ketina didinti investicijas ir tik 10% - mažinti. 2011-aisiais tokių įmonių dalis siekė atitinkamai 53% ir 24%. Daugiausiai bus investuojama į įrengimų atnaujinimą bei gamybinių pajėgumų plėtimą. Gamybinių pajėgumų panaudoji-mo lygis pastaruosius septynis mėnesius stabilizavosi ties 71% riba - žemesniame lygyje nei praėjusio pakilimo metu, kuomet jis siekė 75%. Tačiau tikėtina, kad įmonės investuos į įrengimus leisiančius joms padidinti gaminamos produkcijos asortimentą. Drabužių ir baldų gamintojai, kurie pasiekė 75% pajėgumo panaudojimo lygį, gali būti labiau linkę investuoti į esamų gamybinių pajėgumų didinimą.

Įmonių, teigiančių, kad jos investuos į naujas technologijas, skaičius yra didžiausias nuo 2005 metų. Tai signalizuoja galimą technologijų paskatinto produktyvumo augimo proveržį. Pernai per tris ketvirčius materialinės investicijos sudarė tik 11,5% BVP. Jos išlieka žemiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį. Ilgainiui investicijos turėtų pasiekti priimtinesnį lygį ir sudaryti 15-20% BVP.

Kaip ir tikėjomės, ES fondų įsisavinimas išlaikė sparčius tempus. Iš visų 5,6 mlrd. litų skirtų 2007-2013 metams, paskirstyta 78,7%, o 43,6% - išmokėta (rugpjūčio pradžioje buvo išmokėta 36% visos paramos). Per stambiausią, ekonomikos augimo veiksmų programą, išmokėta

Augimas, % 2010

Namų ūkių vartojimo išlaidos -4,9 5,5 (5,5) 3,0 (3,5) 3,5 (4,2)Valdž ios sektoriaus vartojimo išlaidos -3,3 1,7 (1,7) -3,0 (2,0) 1,0 (2,0)Investicijos (išsk. atsargas) 1,0 20,0 (25,0) 11,0 (11,0) 8,0 (8,0)Atsargos2 4,9 0,4 (-0,1) -0,2 (-0,2) 0,0 (0,0)Prekių ir paslaugų eksportas 17,4 14,0 (14,0) 4,0 (5,0) 4,8 (5,4)Prekių ir paslaugų importas 17,3 15,2 (15,2) 4,2 (5,5) 5,0 (6,0)

BVP 1,4 6,3 (6,3) 3,3 (4,2) 4,0 (4,2)

Vidaus paklausa (išsk. atsargas)2-3,7 7,1 (7,1) 3,6 (4,8) 4,2 (5,7)

Grynasis eksportas2 0,2 -0,7 (-0,7) -0,1 (-0,4) -0,2 (-0,5)

2011p1 2012p1 2013p1

Šaltinis: SD, Swedbank.prognozės1 Šie skaičiai skirti tik apibūdinti situaciją. Jie yra prognozių ribų vidurkiai, kurie yra +-2pp. Skaičiai skliaustuose - spalio prognozės.2 Įtaka BVP augimui.

Eksporto produktų indėlis į Lietuvos eksporto augimą, pp

30.932.7

-26.6

28.5

11.118.7

26.9

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

11m

Mineraliniai produktai

Kiti produktai

Chemijos pr. produkcija

Maistas ir ž .ū.produkcija

Mašinos ir įrenginiai

Transporto priemonės

Plastikai

Metinis eksporto augimas, %

Šaltinis: SD, Swedbank

Lietuva

- 14 -

43,1% iš 11,4 mlrd. litų paramos. Taigi daugiau nei pusė skirtos sumos turės būti išmokėta per ateinančius du metus. Tai kartu su nepaskirstytu pelnu bus reikšmingas investicijų šaltinis, tačiau išlieka rizika, kad nemaža 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų dalis gali likti neįsisavinta.

Nedarbas mažės, o atlyginimai augs nepaisant neapibrėžtumo

2011-aisiais nedarbas sparčiai mažėjo ir paskutinįjį ketvirtį tikriausiai siekė 14,4% bei buvo beveik 3 procentiniais punktais mažesnis nei metų pradžioje. Mažėjančio nedarbo tikimės ir šiemet, tačiau jis trauksis jau lėtesniais tempais. Prognozuojame, kad iki metų pabaigos nedarbas turėtų sumažėti iki 12,8% ir iki šiek tiek daugiau nei 10% 2013 metų pabaigoje. Manome, kad vidutinis metinis nedarbas šiemet ir kitąmet sieks atitinkamai 13,5% ir 11,5% ir bus šiek tiek didesnis nei prognozavome anksčiau.

Registruotas nedarbas mažėjo dar sparčiau. 2011 m. pabaigoje buvo 212,5 tūkst. registruotų bedarbių – beveik 90 tūkst. mažiau nei 2010 m. pabaigoje, kai jų skaičius siekė 300 tūkstančių. Ilgalaikių bedarbių skaičius sumažėjo nuo 120 tūkst. iki 90,8 tūkstančio. Sodros duomenimis, pernai į darbą buvo priimta 57 tūkst. žmonių daugiau nei atleista. Tai reiškia, kad pagrindinė nedarbo mažėjimo priežastis buvo naujų darbo vietų kūrimas, o ne emigracija ar kitos mažiau džiugios priežastys.

Nepaisant to, struktūrinio nedarbo problema išlieka – naujų darbo vietų kūrimas buvo spartesnis nei nedarbo mažėjimas. Daug bedarbių yra žemos kvalifikacijos ir anksčiau dirbę statybų sektoriuje. Statybų sektorius per tris ketvirčius pernai išaugo 14,3%, tačiau nuo 2008 m. lygio vis dar atsilieka 41%. Staigus šio sektoriaus atsigavimas ir

nedarbo lygio sumažėjimas iki natūralaus lygio (apie 5-6%) lieka už mūsų prognozuojamo laikotarpio ribų.

Nors nominalūs atlyginimai pernai tikriausiai augo 2%, realus neto (po mokesčių) darbo užmokestis 2011-aisiais tebemažėjo. Trejus metus besitęsianti vidinė devalvaciją šiemet turėtų baigtis. Prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis po mokesčių išaugs 3,9%, o realus (atsižvelgus į infliaciją) - 1,4%. Tai – šiek tiek daugiau nei mūsų anksčiau prognozuotas 3,5% augimas. Manome, kad vyriausybė šių metų viduryje priims sprendimą iki 900 litų (arba 12,5%) padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą. Vien tai vidutinį mėnesinį atlyginimą kilstels 1,2%. Darbo užmokesčio augimas bus selektyvus, kadangi daugelis kompanijų dėl neigiamos įtakos turėsiančių euro zonos problemų bus atsargios, o darbuotojų derybinės pozicijos išliks silpnos dėl aukšto nedarbo lygio.

Namų ūkių vartojimas išlieka gana stabilus

Namų ūkių vartojimas per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius, palyginti su tuo

pačiu metu 2010-aisiais, išaugo 6% ir tikriausiai išlaikė tokį patį spartų augimo tempą ir paskutinįjį ketvirtį. Kadangi realus darbo užmokestis mažėjo, o socialinės išmokos išliko beveik nepakitusios, tikėtina, kad namų ūkiai sumažino taupymo normą (parodo kokia pajamų dalis skiriama santaupoms), kuri 2010 metais pasiekė aukščiausią tašką ir buvo 7,9%. Vartotojų pasitikėjimas nuo liepos krito 15 procentinių punktų. Tai atspindėjo didesnį netikrumą dėl ateities pajamų ir finansinės gerovės. Todėl prognozuojame, kad taupymas 2012 metais, palyginti su praėjusiais metais, išaugs. Realus darbo užmokesčio fondas turėtų didėti 3,2%, o namų ūkių vartojimas – tik 3,0%. Tuo tarpu 2013-aisiais, kuomet neapibrėžtumas dėl euro šalių skolų krizės bei ateities ekonomikos perspektyvų turėtų mažėti, namų ūkių taupymas išliks pastovus, o vartojimas išaugs 3,5%.

Paskutinįjį 2011 metų ketvirtį ir šių metų pradžioje natūralias vartojimo tendencijas galėjo šiek tiek iškreipti banko “Snoras” bankrotas. Viena vertus, namų ūkiai susidūrė su laikinomis likvidumo problemomis, kadangi apie mėnesį jų lėšos buvo įšaldytos. Kita vertus, Indėlių ir investicijų draudimo fondui kompensavusindėlius, maždaug 1 mlrd. litų (apie 0,9% BVP) buvo išimti grynaisiais ir nepervesti į kitas finansines institucijas. Kai kurie namų ūkiai galėjo nuspręsti šias santaupas išleisti vartojimui. Tai rodo ir kai kurie preliminarūs gruodžio mažmeninės prekybos duomenys.

Kaip jau minėta mūsų rugpjūčio apžvalgoje, namų ūkių vartojimo tendencijos kelia daugiausiai rizikos, kad BVP 2012 ir 2013 metais augs daugiau nei prognozuota. Pirmąją praėjusių metų pusę maisto ir nealkoholinių gėrimų mažmeninės prekyba išliko beveik nepakitusi, tačiau nuo rugsėjo vidutinis metinis augimas pasiekė beveik 5%. Tai lėmė reikalavimas prekiautojams maistu

Darbo rinka, %

11.4

8.3

5.64.3

5.8

13.7

17.8

15.513.5

11.5

-10

-5

0

5

10

15

20

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011p 2012p 2013p

Nedarbo ly gis

Pridėtinės v ertės,tenkančios v ienamuž imtajam, augimas

Realus neto (pomokesčių) atly ginimųaugimas

Užimtumo augimas

Šaltinis: SD, Swedbank

skaičiav imai ir prognozės

Materialinės investicijos, % BVP

12.414.2

6.8

11.512.89.4

12.712.511.5

20.420.418.5 16.918.1

25.6

-30

-20

-10

0

10

20

30

2008 2009 2010 2011

-60

-40

-20

0

20

40

60Kitos, % BVP

Įrenginių, transporto pr.įsigijimas, % BVP

Pastatų staty ba irrekonstrav imas, % BVP

Materialinių inv esticijųmetinis augimas(deš.sk.)Materialinės inv esticijos,% BVP

Šaltinis: SD, Swedbank skaičiavimai

Lietuva

- 15 -

naudoti kasos aparatus visose dengtose turgavietėse. Nuo šių metų gegužės vyriausybė planuoja įvesti kasos aparatus visose turgavietėse. Ši ir kitos priemonės greičiausiai sumažins šešėlinės ekonomikos mastą ir pagerins oficialią statistiką bei padidins pajamas iš mokesčių.

Išoriniai veiksniai lems infliacijos mažėjimą

Paskutinį praėjusių metų mėnesį vartotojų kainos sumažėjo 0,2%, o metinė infliacija nukrito nuo 4,4% lapkritį iki 3,4% gruodį. Infliacija turėtų mažėti ir šiais metais. Pernai infliaciją lėmė maisto, būsto ir transporto kainų augimas, tačiau greičiausiai šiemet ir kitąmet tendencijos bus kitokios.

Vidutinė naftos kaina (eurais) šiemet turėtų nukristi 6,5%, arba šiek tiek mažiau nei prognozavome anksčiau. Tuo tarp maisto kainų indeksas (eurais) turėtų mažėti 9,6%. Kitos žaliavos kitąmet taip pat turėtų pigti, taigi kitaip nei pernai išorės veiksniai mažins gamintojų ir vartotojų kainas. Žaliavų kainos turėtų mažėti ir 2013-aisiais, tačiau šiek tiek lėtesniais tempais.

Nepaisant biudžeto konsolidacijos, tokie vidaus veiksniai kaip didėjantys nominalūs atlyginimai šiek tiek didins vartotojų kainas. Nuo 2012 m. įmonėms ir namų ūkiams išaugo elektros kainos, be to, kai kuriose savivaldybėse didėjo ir šildymo kainos. Tačiau visa tai infliacijai šiemet turės tik nežymų poveikį, kuris sieks apie 0,12 procentinio punkto. Nuo kovo pirmosios 5% išaugsiantis akcizas rūkalams infliaciją didins apie 0,14 procentinio punkto.

Nors kol kas nematyti jokios aiškesnės infliacijos lūkesčių tendencijų krypties, tiek vidaus, tiek išorės veiksniai infliaciją veiks palyginti nežymiai. Neapibrėžtumas dėl euro zonos ekonomikos ir artėjanti recesija regione slopins lūkesčius dėl atlyginimo augimo. Todėl infliacijos prognozės nekeičiame – ji sieks 2,5%šiemet ir 3% 2013 metais.

Biudžeto konsolidavimas –netikėtas, bet pagirtinas

Blogėjančios ekonomikos perspektyvos ir įsipareigojimas atkurti senatvės pensijas į prieš krizę buvusį lygį privertė Vyriausybę ieškoti daugiau konsolidacijos priemonių, kurių efektas siektų apie 1 mlrd. litų, arba 0,9% BVP. Seimas patvirtino 3% BVP 2012 m. biudžeto deficitą, kuris šiek viršija numatytąjį konvergencijos programoje (2,8% BVP).

Valdžios vartojimo išlaidos šiemet susitrauks 3,0% (anksčiau prognozavome 2,0% augimą). Tik labai nedaug sričių išvengė karpymų – tai įmokos į ES biudžetą, skolos aptarnavimo išlaidos bei krašto apsauga. Taip pat buvo nuspręsta dar kartą nuo 2% iki 1,5% sumažinti pervedimus į antros pakopos privačius pensijų fondus. Tai jau trečiasis įmokų pervedimų mažinimas, prieš krizę pervedimai siekė 5,5%. Taip pat buvo sutarta įvesti turto, kurio vertė viršija 1 mln. litų, mokestį. Mažai tikėtina, kad tai leis surinkti apčiuopiamų pajamų šiemet, tačiau sukurta nekilnojamojo turto apmokestinimo teisinė bazė ir, tikėtina, kad po Seimo rinkimų apmokestinamojo turto kartelė bus sumažinta.

Nors Finansų ministerijos prognozuojamas nominalus BVP yra 1,2 mlrd. litų mažesnis nei mūsų prognozė, namų ūkio vartojimo augimo prognozė yra šiek tiek optimistinė.

Todėl manome, kad įvykdyti kai kurių mokesčių planus gali būti sunku. Manome, kad PVM surinkimas nuo plano gali atsilikti apie 120 mln. litų, nebent valdžia dar rimčiau suvaržys kontrabandą ir nelegalią prekybą, pavyzdžiui, kuo greičiau įvesdama kasos aparatus visose turgavietėse.

Euro įvedimas vis dar galimas, tačiau neapibrėžtumo daugiau

Infliacija išlieka vienas pagrindinių kliuvinių kelyje į euro zoną, tačiau išaugo ir pavojus neatitikti biudžeto deficito kriterijaus. Nors vyriausybė dar kartą pakartojo savo stiprų pasiryžimą įsivesti eurą 2014-aisiais, naujų konsolidacijos priemonių įvedimas metų viduryje, likus vos keliems mėnesiams iki rinkimų, gali būti labai sunki užduotis. Pasaulio ir euro zonos ekonomikai atsidūrus prastesnėje situacijoje nei prognozuojame dabar, vyriausybė tikriausiai neturėtų pakankamai politinės valios toliau mažinti biudžeto deficitą; tokiu atveju galimybė įsivesti eurą 2014-aisiais tikriausiai būtų prarasta. Be to, išlieka neaišku, kaip noriai euro zona bus linkusi plėstis, jei nepavyks greitai išspręsti skolų problemos, o skirtumai tarp šalių narių toliau ryškės.

Nerijus MačiulisLina Vrubliauskienė

Vaiva Šečkutė

Infliacijos sudėtinės dalys (p.p.), palūkanų norma, paskolos (%)

-2

0

2

4

6

8

10

12

14

2007 2008 2009 2010 2011 2012p* 2013p*

-10

0

10

20

30

40

50

60

70Kiti

Komunalinės paslaugos

Transportas

Maistas

Metinė inf liacija (%)

N.ū.paskolų augimas(deš.sk.)

Šaltinis: SD, Swedbank

skaičiav imai ir prognozės

*Vidutinė metinė inf liacija

- 16 -

Kontaktai:"Swedbank" Ekonominių tyrimų departamentas

ŠvedijaCecilia Hermansson Grupės vyriausioji ekonomistė +46 8 5859 7720 Cecilia.Hermansson@swedbank.seMagnus Alvesson Vyriausiasis makroekonomikos analitikas +46 8 5859 3341 Magnus.Alvesson@swedbank.seJörgen Kennemar Vyriausiasis makroekonomikos analitikas +46 8 5859 7730 Jorgen.Kennemar@swedbank.seAnna Ibegbulem Asistentė +46 8 5859 7740 Anna.Ibegbulem@swedbank.se

Lietuva

Nerijus Mačiulis Vyriausiasis ekonomistas +370 5 258 2237 Nerijus.Maciulis@swedbank.lt

Lina Vrubliauskienė Vyriausioji makroekonomikos analitikė +370 5 258 2275 Lina.Vrubliauskiene@swedbank.lt

Vaiva Šečkutė Vyresnioji ekonomistė +370 5 258 2156 Vaiva.Seckute@swedbank.lt

Latvija

Mārtiņš Kazāks Vyriausiasis ekonomistas +371 67 445 859 Martins.Kazaks@swedbank.lv

Dainis Stikuts Vyriausiasis makroekonomikos analitikas +371 67 445 844 Dainis.Stikuts@swedbank.lv

Lija Strašuna Vyriausioji makroekonomikos analitikė +371 67 445 875 Lija.Strasuna@swedbank.lv

Estija

Annika Paabut Vyriausioji ekonomistė +372 888 5440 Annika.Paabut@swedbank.ee

Elina Allikalt Vyresnioji makroekonomikos analitikė +372 888 1989 Elina.Allikalt@swedbank.ee

Sutrumpinimai:ECB - Europos Centrinis Bankas

EPS – Europos pinigų sąjunga

ES - Europos Sąjunga

EBPO - Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

FM - Finansų ministerija

GKI - gamintojų kainų indeksas

LB - Lietuvos Bankas (centrinis bankas)

SD - Lietuvos statistikos departamentas

SVKI - suderintas vartotojų kainų indeksas

TUI - tiesioginės užsienio investicijos

VKI - vartotojų kainų indeksas

© Visos teisės priklauso „Swedbank“, 2012. Šioje ataskaitoje esanti informacija yra konfidenciali ir skirta išimtinai tik „Swedbank“klientų, kuriems ši informacija pateikta, naudojimui. Informacijos kopijavimas, atgaminimas, citavimas, skelbimas bet kokia forma ar siuntimas tretiesiems asmenims be „Swedbank“ sutikimo draudžiamas. Priimdami šią ataskaitą Jūs sutinkate su aukščiau išvardintais apribojimais.

Informacija apie tai, kiek akcijų „Swedbank“ turi ataskaitoje minimose bendrovėse, taip pat informacija apie „Swedbank“ priklausančias įmones bei institucijas, prižiūrinčias kiekvieną tokią įmonę, ar bet kokia kita su tokiomis įmonėmis susijusi informacija pateikiama internetinėje svetainėje www.swedbank.lt.

Asmenys, negalintys pasiekti nurodytos internetinės svetainės, gali susisiekti su atitinkamais analitikais, nurodytais šiame ataskaitos puslapyje.