SWEDBANK LIFE INSURANCE SE...sekami ir analizuojami PRIIPS reglamento, IDD ir MiFid2 direktyv ų reikalavimai, siekiant pasiruošti j ų taikymui, kai jie įsigalios. Apibendrinimas:

SWEDBANK LIFE INSURANCE SE

Metinė ataskaita Už finansinius metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.

[Vertimas iš originalo anglų kalba]

Vertė vyr. finansininkas Laurynas Trakimavičius

SWEDBANK LIFE INSURANCE SE METINĖ ATASKAITA

1

Finansinių metų pradžia 2016 m. sausio 1 d. Finansinių metų pabaiga 2016 m. gruodžio 31 d. Įmonės pavadinimas Swedbank Life Insurance SE Registracijos numeris 10142356 Adresas Liivalaia 12 15036 Talinas, Estija Telefonas +372 613 1606 Faksas +372 613 1130 El. paštas [email protected] Svetainė www.swedbank.ee/elukindlustus Veiklos sritis Gyvybės draudimas Auditoriai AS Deloitte Audit Eesti Prie metinės ataskaitos Nepriklausomo auditoriaus ataskaita pridedami dokumentai Pasiūlymas dėl pelno paskirstymo

SWEDBANK LIFE INSURANCE SE METINĖS ATASKAITOS TURINYS

2

Vadovybės ataskaita 3-6 psl.

Finansinės ataskaitos 7-53 psl. Finansinės būklės ataskaita 7 psl. Bendrųjų pajamų ataskaita 8 psl. Pinigų srautų ataskaita 9 psl. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 10 psl.

Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastabos 1. Bendra informacija 11 psl. 2. Reikšmingos apskaitos principų santrauka 11 psl. 3. Rizikos ir kapitalo valdymas 22 psl. 4. Naudoti valdymo įvertinimai ir prielaidos 31 psl. 5. Pinigai 35 psl. 6. Sukauptos pajamos 35 psl. 7. Perdraudimo gautinos pajamos 35 psl. 8. Išankstiniai apmokėjimai ir kitos gautinos sumos 36 psl. 9. Finansinės investicijos, vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolį 36 psl. 10. Finansinės investicijos, vertinamos amortizuota savikaina 39 psl. 11. Materialusis turtas 40 psl. 12. Investicinių sutarčių įsipareigojimai 41 psl. 13. Draudimo sutarčių įsipareigojimai 42 psl. 14. Sukauptos sąnaudos 42 psl. 15. Perdraudimo įsipareigojimai 42 psl. 16. Kiti finansiniai įsipareigojimai 43 psl. 17. Įstatinis kapitalas ir rezervai 43 psl. 18. Pasirašytos įmokos 43 psl. 19. Pagal persidraudimą gautos sumos 44 psl. 20. Pajamos iš palūkanų ir dividendų 44 psl. 21. Pelnas/nuostolis iš finansinių investicijų vertės pokyčio 44 psl. 22. Realizuotas pelnas/nuostolis iš finansinių investicijų 45 psl. 23. Pelnas iš sandorių užsienio valiutomis 45 psl. 24. Pajamos iš investicinių sutarčių mokesčių 45 psl. 25. Kitos veiklos pajamos 45 psl. 26. Išmokos ir įsipareigojimų pagal draudimo sutartis vertės pokytis 46 psl. 27. Finansinių įsipareigojimų pagal investicijų sutartis vertės pokytis 46 psl. 28. Įsigijimo sąnaudos 46 psl. 29. Administravimo sąnaudos 46 psl. 30. Administravimo sąnaudos investicijoms 47 psl. 31. Kitos veiklos sąnaudos 47 psl. 32. Pelno mokestis 47 psl. 33. Neapibrėžtieji ir nebalansiniai įsipareigojimai 48 psl. 34. Tikroji finansinių instrumentų vertė 59 psl. 35. Atlygio politika 50 psl. 36. Sandoriai su susijusiomis šalimis 51 psl. Valdybos narių parašai 53 psl. Pasiūlymas dėl pelno paskirstymo 54 psl. Nepriklausomo auditoriaus išvada 55 psl.

SWEDBANK LIFE INSURANCE SE VADOVYBĖS ATASKAITA UŽ FINANSINIUS METUS, PASIBAIGUSIUS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

3

Veiklos rezultatų apžvalga 2016 m. „Swedbank Life Insurance SE“ (toliau – SLI) veiklos pelnas siekė 21,1 mln. EUR (2015 m. – 21,9 mln. EUR). Praėjusių metų pelnui didelį poveikį padarė papildomi atidėjiniai, kurie sumažėjo 4,0 mln. EUR dėl įsipareigojimų pakankamumo testo, 2016 m. šie atidėjiniai padidėjo 0,3 mln. EUR. Kitų pajamų straipsnių pokyčiai buvo tokie, kaip prognozuota – lyginant su praėjusiais metais, valdymo mokesčiai ir rizikos mokesčiai padidėjo 14 %. Grynosios investicijų pajamos, neatsižvelgiant į įsipareigojimų pakankamumo testo poveikį, nežymiai išaugo, tačiau vis dar nepakankamai, kad padengtų klientams garantuojamų palūkanų kainą. Bendrosios veiklos išlaidos šiek tiek padidėjo, tačiau jų sudedamosios dalys kito skirtingai – komisiniai tarpininkams sumažėjo, o grupės priskirtos išlaidos – labai išaugo. Pelno šaltinių pasiskirstymas pagal šalis: Estijoje gautas pelnas siekė 9,2 mln. EUR, Latvijoje – 2,2 mln. EUR ir Lietuvoje – 9,7 mln. EUR. Pelno šaltinių pasiskirstymas pagal veiklos rūšis: 14,0 mln. EUR pelnas buvo gautas iš draudimo rizikos prisiėmimo, 7,7 mln. EUR – iš įvairių mokesčių, atėmus išlaidas, ir -0,6 mln. EUR – iš turto / įsipareigojimų valdymo. SLI bendrasis turtas padidėjo 35 mln. EUR iki 548 mln. EUR, nepaisant 29 mln. EUR sumos, kuri buvo sumokėta pagal nuosavo kapitalo sandorius ir kaip pelno mokestis. Valdomas klientų turtas padidėjo 43 mln. EUR: su investiciniais vienetais susietas turtas padidėjo 53 milijonais EUR, iš kurių 23 mln. EUR – dėl rinkų augimo, o garantuotų palūkanų sutarčių portfelis sumažėjo 10 mln. EUR dėl natūralių priežasčių – neparduota jokių naujų sutarčių, o išmokos pagal pasibaigusias sutartis viršija įmokas pagal galiojančias sutartis. Pardavimų rezultatai 2016 m. Estijoje SLI sudarė daugiau kaip 19,400 naujų sutarčių (15 % mažiau, lyginant su 2015 m.). Didžioji dalis šių sutarčių, t.y. beveik 15,500 buvo sudarytos pagrindinėje veiklos srityje, t.y. rizikinio gyvybės draudimo (11 % padidėjimas per metus). Didžiausias pardavimų sumažėjimas buvo užregistruotas taupymo vaikams (-23 %) ir pensijų draudimo (-27%) srityse. Estijoje SLI gautos draudimo įmokos siekė 33,7 mln. EUR (2 % daugiau nei praėjusiais metais). Pagal gautas įmokas SLI buvo pirmoje vietoje pagal užimamą dalį Estijos rinkoje – 38,9 % (-0,8% sumažėjimas, lyginant su 2015 m.). 2016 m. pabaigoje Estijoje SLI turėjo 96 000 klientų, 120 000 galiojančių sutarčių, SLI valdomas turtas siekė 191 mln. EUR, o bendros rizikos sumos – 3,85 mlrd. EUR. 2016 m. Lietuvoje SLI sudarė 41, 500 naujų sutarčių (14 % daugiau, lyginant su praėjusiais metais). 30 300 šių sutarčių buvo terminuoto draudimo sutartys (22 % daugiau, lyginant su praėjusiais metais). Taupymo vaikams produktų pardavimai išaugo (+6%), o pensijų draudimo produktų pardavimai – sumažėjo (-9%). Lietuvoje SLI gavo 51,2 mln. EUR draudimo įmokų (2 % daugiau nei praėjusiais metais) ir yra antroje vietoje pagal užimamą 21,9 % rinkos dalį (+0.5% padidėjimas, lyginant su praėjusiais metais). 2016 m. pabaigoje SLI Lietuvoje turėjo 143 000 klientų ir 169 000 galiojančių sutarčių, SLI valdomas turtas siekė 255 mln. EUR, o bendros rizikos sumos – 2,64 mlrd. EUR. Lyginant su praėjusiais metais, SLI pardavimai Latvijoje sumažėjo 8 %, o įmokos padidėjo 13 %. 2016 m. pabaigoje SLI Latvijoje turėjo 45 000 klientų ir 54 000 galiojančių sutarčių, SLI valdomas turtas siekė 60 mln. EUR, o bendros rizikos sumos – 0.95 mlrd. EUR.


4

Mokumas II ir rizikos valdymas Rizikos valdymo srityje keleri praėję metai buvo skirti pasirengimui Mokumas II (MII) direktyvos įgyvendinimui. Buvo įgyvendinta daug priemonių, užtikrinant atitiktį visiems trims MII ramsčiams. Mokumas II direktyva įsigaliojo nuo 2016 m. pradžios. Vykdant 1-ojo ramsčio reikalavimus, kelerius metus buvo ruošiamas techninių atidėjinių ir mokumo kapitalo reikalavimo (MKR) apskaičiavimo modelis pagal MII. Vykdant 2-ojo ramsčio reikalavimus ir siekiant sustiprinti SLI valdymą, buvo sukurta rizikos valdymo sistema su vidaus kontrolės priemonėmis ir laipsniškai pritaikyta pagal naujus reikalavimus. Dabartinė rizikos valdymo sistema yra tinkamai integruota į SLI veiklą ir procesus. Vykdant 3-iojo ramsčio reikalavimus, buvo sukurti finansinių ir aprašomųjų ataskaitų rengimo procesai. SRMĮ (savo rizikos ir mokumo įvertinimas) tapo neatskiriama rizikos valdymo proceso dalimi, padedančia SLI priimti sprendimus. Šiais metais buvo vykdomi du nereguliarūs (naujų investicijų testavimo ir didesnių nei iš pradžių planuota dividendų išmokėjimo) SRMĮ procesai. Reguliarus SRMĮ procesas taip pat buvo atnaujintas, nes šiais metais jis buvo labiau orientuotas į neigiamų scenarijų kūrimą ir jame aktyviau dalyvavo Valdyba ir kiti padaliniai. Veiklos rizikos vertinimas, kurio rezultatai sudaro scenarijų kūrimo pagrindą, taps reguliariu procesu, vykstančiu du kartus per metus. SRMĮ parodė, kad terminuoto gyvybės draudimo versle didelės konkurencijos scenarijus pagal pajamas ir MKR rodiklį yra blogiausias. Tačiau net ir pagal šį scenarijų Mokumo rodiklis per trejų metų prognozuojamą laikotarpį būtų didesnis nei 1,5. Atliekant SRMĮ, buvo vertinamas ir ekonominis kapitalas (EK), atsižvelgiant į SLI veiklai būdingos rizikos vertinimą. Kadangi nei teisės aktų (Mokumas II ir Mokumas I direktyvų), nei ekonominio kapitalo nauji reikalavimai nenumato akcininkų kapitalo poreikio, buvo nustatytas vidinis Likvidaus turto limitas, siekiant visiškai užtikrinti SLI likvidumo poreikius veiklos operacijoms. Remdamasi SRMĮ rezultatais, SLI taryba patvirtino Veiklos planą ir Kapitalo planą. SLI atliko ne tik SRMĮ, bet taip pat dalyvavo atliekant EDPPI (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal du scenarijus (iš kurių vienas numato žemą pajamingumą rinkoje, o kitas yra hipotetinis nepalankiausių rinkos sąlygų scenarijus). Testavimo rezultatai parodė, kad SLI galėtų sėkmingai išsilaikyti esant nepalankioms rinkos sąlygoms. Per metus SLI rizikos pobūdis iš esmės nepasikeitė, išskyrus naujas investicijas į nekilnojamojo turto fondą. Šį pokytį atspindi Nuosavo kapitalo rizikos padidėjimas pagal MKR. Nuolat didėjo veiklos rizikos svarba ir šiai sričiai skiriamas dėmesys. Naujų produktų tvirtinimo procesas, Rizikos valdymo terminų vertinimas (bendrųjų veiklos rizikos valdymo terminų) kokybinis vertinimas, Veiklos tęstinumo testavimas, Rizikos kontrolės savarankiškas vertinimas tapo reguliariais procesais, kuriuose dalyvauja Valdyba ir kiti padaliniai. Kartu su vykdoma įprastine veikla, šiais metais atidžiai sekami ir analizuojami PRIIPS reglamento, IDD ir MiFid2 direktyvų reikalavimai, siekiant pasiruošti jų taikymui, kai jie įsigalios. Apibendrinimas: kadangi SLI anksti pradėjo ruoštis Mokumas II reikalavimų įgyvendinimui, perėjimas prie naujų teisės aktų nustatytų reikalavimų taikymo šiais metais buvo sklandus.


5

Investicinė veikla Investicinio portfelio, sudaryto iš tradicinio ir gyvybės draudimo įsipareigojimų, investavimo strategijos nustatymas ir įgyvendinimas buvo rimtu iššūkiu. Aktyviai valdomo portfelio (kuris metų pabaigoje siekė 78,0 mln. EUR) investicinė grąža buvo apie 0,8 % (lyginant su 0,2 % praėjusiais metais), toliau mažėjant palūkanų normoms. Iki termino pabaigos laikomo portfelio, kurio didelę dalį sudarė įsipareigojimai Lietuvoje, terminai baigėsi kaip buvo numatyta; portfelis sumažėjo iki 47,5 mln. EUR. naudojant amortizuotų išlaidų apskaitos metodą laipsniškai užtikrinamas stabilus rezultatas. Šio portfelio metinė investicinė grąža buvo 4,2 %. Dėl ekonominės padėties neapibrėžtumo ir Europoje vyraujančių žemų palūkanų normų SLI pakeitė investavimo principus. Alternatyvios investicijos (pvz., į nekilnojamąjį turtą ir infrastruktūrą) yra leidžiamos su tam tikrais apribojimais. Pirmosios investicijos į nekilnojamojo turto fondą kol kas pasiteisino kartu su kitais nekilnojamojo turto ir akcijų fondais, likusiais portfelyje iš anksčiau; ši taip vadinamojo nelikvidžių investicijų portfelio grąža buvo 9,7 % (metų pabaigoje šis portfelis buvo 6,6 mln. EUR dydžio). 2016 m. su investiciniais vienetais susietas portfelis išaugo iki 380 mln. EUR. Klientų turto vidutinė grąža su investiciniais vienetais susietame portfelyje buvo apie 6,6 % (pernai: 2,6 %); investicinei grąžai per visus metus buvo būdingi dideli svyravimai, nes daugelį fondų, esančių su investiciniais vienetais susietame portfelyje, sudaro didelės akcijų pozicijos. Stebėtojų taryba, valdyba ir jos narių atlygis 2016 m. Stebėtojų taryboje pasikeitimų nebuvo. Per metus jos nariai negavo jokio atlygio. 2016 m. Valdyboje taip pat nebuvo pasikeitimų. 2016 m. pagal atitinkamas sutartis Valdybos nariams iš viso buvo išmokėtas 253 000 EUR atlygis; Valdybos nariai turi teisę dalyvauti „Swedbank“ grupės akcijomis išmokamo atlygio „Eken“ programoje, pagal kurios sąlygas 2016 m. atlygis buvo išmokėtas už 2012 m. Išmokėjimo datą Valdybos nariai gavo „Swedbank“ AB akcijų, kurių vertė – 82 000 EUR. 2017 m. sausio 18 d. Stebėtojų taryba priėmė sprendimą nuo 2017 m. sausio 31 d. atšaukti Mindaugą Jusių iš Valdybos pirmininko pareigų ir nuo šios datos naujuoju Valdybos pirmininku laikinai paskirti Evaldą Valeišą.


6

Darbuotojai ir jiems mokamas atlygis 2016 m. rimtų personalo pokyčių nebuvo. Metų pabaigoje SLI turėjo 19 darbuotojų Estijoje, 8 – Latvijoje ir 22 – Lietuvoje (į šį skaičių įeina ir Valdybos nariai). 2016 m. SLI darbuotojams iš viso buvo išmokėtas 859 000 EUR atlygis. Visi darbuotojai taip pat turi teisę dalyvauti „Swedbank“ grupės akcijomis išmokamo atlygio programoje „Eken“, pagal kurios sąlygas 2016 m. atlygis buvo išmokėtas už 2012 m. Išmokėjimo datą darbuotojai gavo „Swedbank“ AB akcijų, kurių vertė – 140 000 EUR. Kitų svarbių sandorių ir įvykių apžvalga

2016 m. vasario 9 d. vienintelio akcininko „Swedbank“ AS sprendimu SLI akcinis kapitalas buvo padidintas 7 mln. EUR, išleidžiant 10,952,620 naujų akcijų. Akcinio kapitalo padidinimo priežastis – grupės kapitalo struktūros pagerinimas; viena sandorio dalis apėmė kuo didesnių dividendų išmokėjimą iš ankstesnių laikotarpių nepaskirstyto pelno (todėl vadovybės pasiūlyme dėl pelno paskirstymo buvo numatyti papildomi dividendai prie kapitalo plane numatytų dividendų), o kita dalis – reikiamos kapitalo bazės atkūrimą su papildomu akciniu kapitalu. Naujas kapitalas buvo įmokėtas 2016 m. pirmajame ketvirtyje. Todėl 2016 m. kovo 17 d. vienintelis SLI akcininkas priėmė sprendimą išmokėti 30,98 mln. eurų dividendus. Priėmus sprendimą išmokėti dividendus, buvo patirtos 4,56 mln. eurų pelno mokesčio išlaidos (iš Estijoje uždirbto pelno). Dividendų suma buvo išmokėta 2016 m. pirmajame ketvirtyje.

SWEDBANK LIFE INSURANCE SE FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

7

Pastaba 2016-12-31 2015-12-31 tūkst. EUR tūkst. EUR TURTAS Pinigai ir pinigų ekvivalentai 5 40 335 10 405 Gautinos sumos, sukauptos pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 3 783 4 075 Sukauptos pajamos 6 50 51 Gautinos sumos iš perdraudikų 7 174 211 Draudimo veiklos ir kitos gautinos sumos 8 3 559 3 813 Finansinės investicijos 503 571 498 135 Investicijos, apskaitomos tikrąja verte 9 445 737 400 757 Investicijos, apskaitomos amortizuota verte 10 57 834 97 378 Ilgalaikis materialus turtas 11 81 113 TURTO IŠ VISO 547 770 512 728 NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI Įsipareigojimai 511 350 467 920 Investavimo sutarčių įsipareigojimai 12 407 406 355 491 Draudimo sutarčių įsipareigojimai 13 98 453 107 580 Sukauptos sąnaudos 14 1 214 1 172 Įsipareigojimai perdraudikams 15 181 193 Kiti finansiniai įsipareigojimai 16 4 096 3 484 Nuosavas kapitalas 36 420 44 808 Įstatinis kapitalas 17 10 000 3 000 Akcijų priedai 1 150 1 150 Privalomasis rezervas 17 2 000 2 000 Nepaskirstytasis pelnas 7 655 18 661 Finansinių metų pelnas 15 615 19 997 NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI, IŠ VISO 547 770 512 728 Pastabos 11-52 puslapiuose yra neatskiriama Finansinių ataskaitų dalis.

SWEDBANK LIFE INSURANCE SE BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA UŽ 2016 FINANSINIUS METUS

8

Pastaba 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Draudimo įmokų pajamos 33 137 30 413 Bendra draudimo įmokų vertė 18 33 957 31 193 Perdraudimo įmokos 19 -820 -780 Grynosios investicijų pajamos 3 925 2 874 Pajamos iš palūkanų ir dividendų 20 4 659 5 169 Pelnas/nuostolis dėl finansinių investicijų vertės pokyčio 21 -1 189 -2 139 Realizuotas pelnas/nuostolis iš finansinių investicijų 22 404 -469 Pelnas iš sandorių užsienio valiuta 23 51 313 Kitos pajamos 7 603 7 363 Mokesčių pajamos iš investavimo sutarčių 24 6 263 5 898 Perdraudimo komisiniai ir perdraudikų pelno dalis 19 99 114 Kitos veiklos pajamos 25 1 241 1 351 Draudimo išmokos ir draudimo sutarčių įsipareigojimų vertės pokytis 26 -14 225 -10 558 Investavimo sutarčių finansinių įsipareigojimų vertės pokytis 27 -469 385 Veiklos sąnaudos -8 823 -8 620 Įsigijimo sąnaudos 28 -3 463 -3 776 Administracinės sąnaudos 29 -4 339 -3 847 Investicijų valdymo sąnaudos 30 -611 -597 Kitos veiklos sąnaudos 31 -410 -400 Bendrasis pelnas 21 148 21 857 Pelno mokestis 32 -5 533 -1 860 Finansinių metų metų grynasis pelnas 15 615 19 997 Finansinių metų bendrasis pelnas 15 615 19 997

Pastabos 11-52 puslapiuose yra neatskiriama Finansinių ataskaitų dalis.

SWEDBANK LIFE INSURANCE SE PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA UŽ 2016 FINANSINIUS METUS

9

Pastaba 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos Gauti iš draudimo sutarčių 31 279 28 262 Gauti iš investavimo sutarčių 12 73 763 72 767 Draudimo išmokos (įskaitant žalų sureguliavimo sąnaudas) 26 -20 134 -21 533 Investavimo sutarčių išmokos 12 -39 412 -28 629 Atsiskaitymai su perdraudikais -390 -302 Sumokėtos veiklos sąnaudos -8 047 -8 072 Kitos patirtos pajamos ir sąnaudos 814 942 Sumokėtas pelno mokestis 32 -5 094 -1 731 Akcijų ir fondo vienetų įsigijimas -95 601 -88 567 Akcijų ir fondo vienetų pardavimas 64 188 51 549 Skolos vertybinių popierių įsigijimas -28 756 -25 860 Skolos vertybinių popierių pardavimas 48 371 23 678 Padėti terminuotieji indėliai -46 627 -156 393 Pasibaigę terminuotieji indėliai 74 389 165 162 Gautos palūkanos 5 371 5 499 Gauti dividendai 153 175 Kitos investicinės pajamos ir sąnaudos -355 1 948 Iš viso pinigų iš pagrindinės veiklos 53 912 18 895

Pinigų srautai iš investicinės veiklos Ilgalaikio materialaus turto įsigijimas -2 -4 Grynieji pinigai, panaudoti investicinėje veikloje -2 -4

Pinigų srautai iš finansinės veiklos Pajamos iš akcijų emisijos 17 7 000 - Išmokėti dividendai -30 980 -12 000 Grynieji pinigai, panaudoti finansinėje veikloje -23 980 -12 000 Grynasis pinigų pasikeitimas 29 930 6 891 Pinigai ir jų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 5 10 405 3 514 Pinigų ir jų ekvivalentų pasikeitimas 29 930 6 891 Pinigai ir jų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 5 40 335 10 405

Pastabos 11-52 puslapiuose yra neatskiriama Finansinių ataskaitų dalis.

SWEDBANK LIFE INSURANCE SE NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA UŽ 2016 FINANSINIUS METUS

10

Įstatinis kapitalas

Akcijų priedai

Privalomasis rezervas

Nepaskirstytasis

pelnas

Iš viso nuosavo kapitalo

tūkst. EUR tūkst. EUR tūkst. EUR tūkst. EUR tūkst. EUR

2015-01-01 3 000 1 150 2 000 30 706 36 856

Deklaruoti dividendai - - - -12 000 -12 000 Vertės pasikeitimas dėl akcijomis paremto mokėjimo - - - -45 -45

Finansinių metų pelnas - - - 19 997 19 997

2015-12-31 3 000 1 150 2 000 38 658 44 808

Įstatinio kapitalo didinimas 7 000 - 7 000

Deklaruoti dividendai - - - -30 980 -30 980 Vertės pasikeitimas dėl akcijomis paremto mokėjimo - - - -23 -23

Finansinių metų pelnas - - - 15 615 15 615

2016-12-31 10 000 1 150 2 000 23 270 36 420 Pastabos 11-52 puslapiuose yra neatskiriama Finansinių ataskaitų dalis.

SWEDBANK LIFE INSURANCE SE FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS UŽ FINANSINIUS METUS, PASIBAIGUSIUS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

11

1. Bendra informacija „Swedbank Life Insurance SE“ (toliau SLI) metines ataskaitas už finansinius metus, pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d., valdyba parengė 2017 m. vasario 15 d. Vadovaujantis Estijos komerciniu kodeksu, Finansinę ataskaitą, kurią parengė valdyba ir patvirtino stebėtojų taryba ir į kurią taip pat įeina finansinės ataskaitos, turi patvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas. Akcininkai turi teisę atmesti valdybos parengtą ir stebėtojų tarybos patvirtintą metinę ataskaitą ir reikalauti parengti naują ataskaitą. SLI yra Europos bendrovė, registruota Estijoje ir veikianti Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, įsikūrusi adresu Liivalaia 12, Talinas, Estija. Veiklai Latvijoje vystyti 2007 m. buvo įregistruotas filialas, įsikūręs adresu Balasta dambis 1a, Ryga, o Lietuvoje 2009 m. įregistruotas filialas, įsikūręs Konstitucijos pr. 20A, Vilnius. Pagrindinė SLI veiklos sritis yra gyvybės draudimas. Jis apima tiek rizikos gyvybės draudimą, tiek kaupiamąjį draudimą, tame tarpe ir pensijos draudimą. Siūlomi kaupiamieji draudimai gali su nustatytomis palūkanomis (savarankišku dalyvavimo elementu) ir investicinio gyvybės draudimo produktai. 2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka 2.1. Apskaitos principai SLI 2016 m. finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais ir tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto pateiktais aiškinimais, priimtais Europos Komisijos. Finansinės ataskaitos parengtos kaupimo principu. SLI apskaitos ir finansinių ataskaitų valiuta yra euras (EUR). Visos sumos šiose finansinėse ataskaitose yra pateiktos tūkstančiais eurų, suapvalintomis iki artimiausio tūkstančio. Vadovaujantis tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, finansinių ataskaitų rengimui reikalingi vadovybės vertinimai. Nors vertinimai yra paremti vadovybės geriausiomis turimomis žiniomis, realūs rezultatai gali skirtis. Svarbiausi vadovybės vertinimai rengiant finansines ataskaitas yra pateikti 4 pastaboje. 2.2. Užsienio valiutų pripažinimas SLI apskaitos valiuta yra euras, kuris taip pat yra šių finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Visos kitos valiutos yra laikomos užsienio valiutomis. Sandoriai užsienio valiuta yra perskaičiuojami eurais, vadovaujantis sandorio dieną galiojančiais Europos Centrinio Banko nustatytais valiutų kursais. Piniginis turtas ir įsipareigojimai pateikti užsienio valiuta yra perskaičiuojami eurais, vadovaujantis ataskaitinio laikotarpio dieną galiojančiais Europos Centrinio Banko nustatytais valiutų kursais. Ne piniginis turtas ir įsipareigojimai pateikti užsienio valiuta yra vertinami tikrąja verte, perskaičiuota eurais, vadovaujantis tikrosios vertės skaičiavimo dieną galiojančiais Europos Centrinio Banko nustatytais valiutų kursais. Dėl valiutų kursų pokyčių atsiradęs grynasis pelnas ar nuostolis yra pateikiamas pajamų ataskaitoje.


12

2.3. Pinigai Atsiskaitomųjų sąskaitų ir vienos nakties indėlių likučiai yra pateikiami kaip pinigai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. SLI nenaudoja grynųjų pinigų. Pinigų srautų ataskaita yra sudaryta remiantis tiesioginiu metodu. 2.4. Finansinis turtas Pagal paskirtį ir taip, kaip nurodo vadovybė, finansinis turtas yra klasifikuojamas į šias kategorijas:

- finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną ar nuostolį; - paskolos ir gautinos sumos - laikomos iki išpirkimo investicijos;

Finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami jų sandorio dieną. Finansinis turtas pradžioje apskaitomas savikaina, kuri yra tikroji vertė, sumokėta už finansinį turtą. Pradinė savikaina apima visas sąnaudas, tiesiogiai susijusias su finansinio turto įsigijimo sandoriais, išskyrus sąnaudas, susijusias su finansinio turto, vertinamo tikrąja verte per pelną ar nuostolį, įsigijimu. Pastaruoju atveju, tokios sąnaudos yra pateikiamos tiesiogiai pajamų ataskaitoje. Finansinio turto pripažinimas yra nutraukiamas kai SLI praranda savo teisę į iš finansinio turto kylančius pinigų srautus arba perduoda iš finansinio turto gautus pinigų srautus ir didžiąją dalį su turto turėjimu susijusios rizikos ir naudos trečiai šaliai. 2.4.1. finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną ar nuostolį

Finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną ar nuostolį, sudaro finansinis turtas, laikomas prekybai (t.y. turtas, įsigytas daugiausiai perpardavimo ar atpirkimo artimiausiu metu tikslais arba išvestinė finansinė priemonė, kuri nėra skirta apsidrausti nuo rizikos) ir kitas finansinis turtas, kuris pirminio pripažinimo metu buvo vertinimas tikrąja verte per pelną ar nuostolį. Turtas pirminio pripažinimo metu vertinamas tikrąja verte per pelną ar nuostolį, jei toks klasifikavimas eliminuoja ar ženkliai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimus arba jei toks klasifikavimas yra numatytas įmonės rizikos valdymo ir investavimo strategijoje ir toks pat pagrindas yra naudojamas ataskaitoms įmonės vadovybei teikti. Finansinis turtas tikrąja verte per pelną ar nuostolį pradžioje yra apskaitomas savikaina, kuri yra tikroji vertė , sumokėta ar gauta už įsigyjamą finansinį turtą (neįeina sandorio sąnaudos). Vėliau finansinis turtas tikrąja verte per pelną ar nuostolį yra pateikiamas jo tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai dėl tikrosios šio turto vertės pokyčių yra nuolatos pateikiami pajamų ataskaitoje, kaip pelnas ar nuostoliai. Tikroji akcijų ir skolos vertybinių popierių, kuriais aktyviai prekiaujama atviroje rinkoje, vertė yra nustatoma kaip rinkos vertė, dažniausiai naudojant ataskaitinio laikotarpio paskutinių pirkimo ir pardavimo kainų vidurkį. Atvirų investavimo fondų akcijų tikroji vertė yra grindžiama paskutine paskelbta grynojo turto verte. Nekotiruojamų skolos vertybinių popierių tikroji vertė yra apskaičiuojama naudojant diskontuotų pinigų srautų metodą ir taikant panašią riziką turinčių instrumentų pelningumo rodiklius.


13

Išvestinės finansinės priemonės pripažįstamos turtu balanse, jei jų tikroji vertė yra teigiama ir įsipareigojimais, jei jų tikroji vertė yra neigiama. Išvestinių finansinių priemonių pajamos ir sąnaudos yra pateikiamos pajamų ataskaitoje kai patiriamos. SLI išvestinių finansinių priemonių apskaitai apsidraudimo apskaitos netaiko. 2.4.2. Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytinais mokėjimais, kurie nėra listinguojami aktyvioje rinkoje. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje yra vertinamos tikrąja verte, įskaitant sandorio sąnaudas. Vėliau paskolos ir gautinos sumos yra vertinamos amortizuota savikaina, naudojant efektyvių palūkanų normos metodą. Gautinų sumų amortizuota savikaina paprastai sutampa su jų nominalia verte. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje paskolos ir gautinos sumos yra įvertinamos, kad būtų nustatyti galimi vertės sumažėjimo indikatoriai. Tam naudojama visa prieinama informacija apie skolininko finansinę būklę ir pinigų srautus, kylančius iš ateityje gautinių sumų. Jei nustatomos objektyvios vertės sumažėjimo priežastys, paskola ar gautina suma yra nurašoma. Nurašoma suma apskaičiuojama kaip skirtumas tarp turto likutinės vertės ir numatomų ateities pinigų srautų dabartinės vertės. Vertės sumažėjimo nuostoliai yra pateikiami pajamų ataskaitoje. Jei vėlesniame laikotarpyje vertės sumažėjimo nuostolio suma sumažėja ir sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo pripažintas, anksčiau pripažintas vertė sumažėjimo nuostolių suma yra atstatoma. Atstatoma suma yra pateikiama pajamų ataskaitoje. 2.4.3. Iki išpirkimo laikomos investicijos

Iki išpirkimo laikomos investicijos yra skolos priemonės su fiksuotais ar nustatytinais mokėjimais, kurias įmonė ketina ir gali laikyti iki jų termino pabaigos. Iki išpirkimo laikomos investicijos pradžioje yra vertinamos tikrąja verte, įskaitant sandorio sąnaudas. Vėliau iki išpirkimo laikomos investicijos yra vertinamos amortizuota savikaina, naudojant efektyvių palūkanų normos metodą. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iki išpirkimo laikomos investicijos yra įvertinamos, kad būtų nustatyti galimi vertės sumažėjimo indikatoriai. Tam naudojama visa prieinama informacija apie skolininko finansinę būklę ir pinigų srautus, kylančius iš ateityje gautinių sumų. Jei nustatomos objektyvios vertės sumažėjimo priežastys, investicija yra nurašoma. Nurašoma suma apskaičiuojama kaip skirtumas tarp turto likutinės vertės ir numatomų ateities pinigų srautų dabartinės vertės. Vertės sumažėjimo nuostoliai yra pateikiami pajamų ataskaitoje. Jei vėlesniame laikotarpyje vertės sumažėjimo nuostolio suma sumažėja ir sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo pripažintas, anksčiau pripažintas vertė sumažėjimo nuostolių suma yra atstatoma. Atstatoma suma yra pateikiama pajamų ataskaitoje. 2.5. Materialus turtas Materialusis turtas paprastai yra turtas, kurio minimali vertė viršija 1000 eurų, o naudingo tarnavimo laikas viršija vienus metus. Turtas, kurio įsigijimo savikaina yra mažesnė nei 1000 eurų ar kurio naudingo tarnavimo laikas yra trumpesnis nei metai, yra nurašomas į sąnaudas įsigijimo momentu. Minimali įsigijimo savikainos riba, reikalinga, kad informacinės technologijos būtų pripažintos kaip materialus turtas, yra 2000 eurų, išskyrus darbo vietos kompiuterinę techniką, kurios savikainos riba yra 250 eurų.


14

Materialus turtas pradžioje yra vertinamas savikaina, kurią sudaro įsigijimo kaina ir kitos tiesiogiai susijusios sąnaudos. Vėliau turtas yra vertinamas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Materialusis turtas nudėvimas per 2-8 metus naudojant tiesinį metodą, priklausomai nuo turto pobūdžio. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įvertinama ar yra požymių, kad materialaus ar nematerialaus turto vertė sumažėjo. Jei tokie požymiai nustatomi, apskaičiuojama atsiperkamoji turto vertė ir palyginama su jo likutine verte. Vertės sumažėjimo nuostolis yra vertinamas suma, kuria turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę. Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė atskaičiavus pardavimo sąnaudas arba jo naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri didesnė. 2.6. Nuomos Nuomos yra klasifikuojamos kaip finansinės nuomos jei visa su nuosavybės teise susijusi rizika ir nauda pagal nuomos sąlygas iš esmės pereina nuomininkui. Priešingu atveju, nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuomos. Finansine nuoma įsigytas turtas yra pripažįstamas kaip turtas ir kaip įsipareigojimas tikrąja jo verte nuomos pradžioje arba, jei dabartine minimalių nuomos mokėjimų verte, jei ji yra mažesnė. Nuomos mokėjimus sudaro palūkanų sąnaudos ir pagrindiniai mokėjimai. Palūkanų sąnaudos yra nuomos laikotarpiu yra skaičiuojamos taip, kad jų santykis su likutine įsipareigojimų verte visuomet išliktų toks pat. 2.7. Sutarčių klasifikavimas Vadovaujantis 4-uoju TFAS, draudimo bendrovės sudarytas sutartis apskaitos tikslais turi klasifikuoti į draudimo ir investavimo sutartis, priklausomai nuo to, ar sutartimi yra perduodama reikšminga rizika, ar ne. Draudimo sutartimis yra klasifikuojama: - terminuoto gyvybės draudimo sutartys – tai sutartys, kurios apima tik draudimo riziką; - kaupiamojo draudimo sutartys su fiksuotu mokėjimo grafiku ir garantuotomis palūkanomis – tai sutartys, kuriose labai glaudžiai susijusi taupymo dalis ir draudimo rizika bei tam tikras dalyvavimas pelne (t.y. dalyvavimas papildomo pelno paskirstyme); - visų kitų sutarčių draudimo apsauga. Investavimo sutartimis yra klasifikuojama: - investicinių fondų sutartys su laisvu mokėjimų grafiku – tai sutartys, kurių pelningumas priklauso nuo kliento pasirinktos turto investicijų grąžos, t.y. investavimo rizika tenka draudėjui; - garantuotų palūkanų sutartys su laisvu mokėjimų grafiku – tai sutartys, kurios uždirba garantuotas palūkanas bei apima tam tikrą dalyvavimą pelne. Klientai papildomai gali pasirinkti investicinių sutarčių draudimo apsaugą – tokiu atveju 4-ojo TFAS kontekste ji laikoma atskira draudimo sutartimi.


15

2.8. Investicinių sutarčių įsipareigojimai 2.8.1. Sutartys,susijusios su investiciniais fondais

Finansinių įsipareigojimų, kylančių iš sutarčių, susijusių su investiciniais fondais, vertė tiesiogiai priklauso nuo su sutartimi susijusio finansinio turto rinkos (tikrosios) vertės. Panašiai kaip ir su jais susijusio turto atveju, įsipareigojimai iš sutarčių, susijusių su investiciniais fondais pradžioje yra pripažįstami tikrąja verte per pelną ir nuostolį, nes toks klasifikavimas visiškai eliminuoja vertinimo netikslumus. 2.8.2. Investicinės sutartys su garantuotomis palūkanomis

Investicinių sutarčių su garantuotomis palūkanomis finansinius įsipareigojimus sudaro už sutartis sumokėtos pinigų sumos ir sutartims priskaičiuotos palūkanos, atskaitant sutarties administravimo sąnaudas ir draudimo mokesčius. Papildomai finansinis įsipareigojimas apima už praėjusius metus priskirtą papildomą pelną. Investicinių sutarčių su garantuotomis palūkanomis finansiniai įsipareigojimai pradžioje pripažįstami tikrąja vertė; vėliau jie yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvių palūkanų normų metodą. 2.9. Draudimo sutarčių įsipareigojimai 2.9.1. Gyvybės draudimo atidėjiniai

Gyvybės draudimo atidėjiniai apima techninius atidėjinius draudimo sutartims, klasifikuojamoms pagal 4-ąjį TFAS. Techniniai gyvybės draudimo atidėjiniai yra apskaičiuojami naudojant perspektyvinį metodą, pagal kurį diskontuota būsimų grynųjų įmokų (numatomos pinigų įplaukos) vertė yra išskaičiuojama iš diskontuotos numatomų būsimų išmokų už draudiminius įvykius. Naudojamas diskonto koeficientas yra ta pats, kuris buvo naudojamas draudimo įmokos skaičiavimui. Atidėjiniai gyvybės draudimui apima ir perkeltų įmokų atidėjinį, kurį sudaro būsimų laikotarpių draudimo įmokos ir praėjusių metų pelno dalis. 2.9.2. Atidėjiniai numatomiems išmokėjimams

Atidėjiniai numatomiems išmokėjimams susideda iš: 1) sutartimis apdraustų sumų, kurios ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra pasibaigusios, tačiau nebuvo išmokėtos draudėjams; 2) sumų, kurios yra paskirtos padengti galutines ar įvertintas sąnaudas (įskaitant žalų sureguliavimo sąnaudas), susijusias su draudikui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje praneštais draudimo įvykiais; ir 3) įvertintos sumos, paskirtos padengti patirtus, bet dar nepraneštus nuostolius, kurie yra apskaičiuojami kaip visų draudimo sutarčių rizikos sumos procentas. Jei nuostoliai iš atidėjinių numatomiems išmokėjimams viršija perdraudimo sutarčių minimalią įmokos dalį, perviršio dalis pripažįstama kaip perdraudimo dalis atidėjiniuose numatomiems išmokėjimams, kuri yra pripažinta balanse kaip perdraudimo gautinos sumos. 2.9.3. Atidėjiniai pelno daliai

Atidėjiniai pelno daliai apima už finansinius metus apskaičiuotą pelno dalies sumą pasirinktino papildomo dalyvavimo schemoje dalyvaujančioms sutartims. Kitų metų pradžioje valdybai ir stebėtojų tarybai patvirtinus pelno dalį, sumos yra priskiriamos arba atidėjiniams gyvybės draudimui arba investicinių sutarčių finansiniams įsipareigojimams, priklausomai nuo sutarties klasifikavimo.


16

2.10. Kiti finansiniai įsipareigojimai Visi kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant mokėtinas sumas tiekėjams ir darbuotojams bei perdraudimo įsipareigojimus) pradžioje pripažįstami tikrąja verte, o vėliau vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Trumpalaikių finansinių įsipareigojimų amortizuota savikaina paprastai sutampa su jų nominalia verte. Dėl to trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai balanse nurodomi mokėtina verte. Finansinių įsipareigojimų pripažinimas nutraukiamas tada, kai įsipareigojimas yra apmokėtas, anuliuotas ar pasibaigęs. 2.11. Įsipareigojimų pakankamumo testas Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atliekamas įsipareigojimų pakankamumo testas, siekiant užtikrinti draudimo ir investicinių sutarčių įsipareigojimų pakankamumą. Testo metu naudojami būsimų pinigų srautų ir sąnaudų, investicinių pajamų dabartiniai geriausi įvertinimai, mirtingumo ir kiti rodikliai. Rezultatai palyginami su įsipareigojimų likutine verte. Bet koks trūkumas yra nedelsiant pripažįstamas pelnu arba nuostoliais ir jo pagrindu sukuriamas atidėjinys nuostoliams iš įsipareigojimų pakankamumo testo. 2.12. Draudimo veiklos pajamos ir sąnaudos 2.12.1. Bendra draudimo įmokų vertė

Pagal draudimo sutartis atliktos draudimo įmokos pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos kaip draudimo įmokos grynąja verte jų gavimo momentu. Dabartinė draudimo įmokų pripažinimo praktika (pripažinimas realaus gavimo momentu, o ne mokėjimų grafike nurodytą dieną) yra konservatyvesnė. Viena vertus, nėra jokių realių mechanizmų (ir geriausios praktikos rinkoje), kuriais būtų galima priverstinai surinkti suėjusius mokėjimus; kita vertus – polisas yra nutraukiamas, jei mokėjimai neatliekami pagal grafiką (draudimas anuliuojamas) ir nėra jokios priežasties pajamoms apskaityti. Išimtis yra kai kurie Lietuvoje tiekiami produktai, kuriuose dėl vietos reikalavimų įmokos pripažįstamos pagal sutartą mokėjimų grafiką. Mokėjimo dieną įmoka yra pateikiama kaip pajamos ir gautina suma balanse. Nesumokėtų gautinų sumų pripažinimas nutraukiamas per tris mėnesius. Draudimo rizikos padengimo įmokos klasifikuojamos kaip investicinės draudimo sutarties dalis ir yra pripažįstamos tarp draudimo įmokų. Rizikos padengimo įmokos yra skaičiuojamos kas mėnesį sumažinant kiekvienos tokios sutarties finansinį įsipareigojimą. 2.12.2. Draudimo išmokos

Draudimo išmokos apima žalos atlyginimą, išperkamąją sumą ir draudimo sutarčių žalos sureguliavimo sąnaudas. Žalos atlyginimas apima išmokas, atliekamas dėl mirties, invalidumo ar kito draudiminio įvykio, susijusio su draudimo rizikos priėmimu. Žalos atlyginimas taip pat apima išmokas kaupiamojo draudimo išmokos sutarties pasibaigimo atveju. Išperkamosios sumos apima išmokas už anksčiau laiko nutrauktas draudimo sutartis. Žalos sureguliavimo sąnaudos apima sąnaudas, tiesiogiai susijusias su konkrečia išmoka ir administracines sąnaudas, netiesiogiai susijusias su žalos sureguliavimu. Pavyzdžiui, tiesioginės sąnaudos yra ekspertams mokami mokesčiai už tam tikrų išmokų reguliavimą. Netiesioginės sąnaudos apima darbo užmokesčius


17

darbuotojams, atliekantiems išmokų reguliavimą, taip pat jų transporto ir telekomunikacijų sąnaudas bei proporcinę biuro sąnaudų dalį. Išmokos pripažįstamos kaip atidėjinių numatomoms išmokoms padidėjimas, kuomet klientas praneša apie draudiminį įvykį. Atidėjiniai numatomoms išmokoms yra koreguojami išmokų reguliavimo metu, jei pasikeičia reguliuojamos išmokos įvertinimas. Išmokos yra pripažįstamos sąnaudomis, jei yra išmokamos ir atitinkamai sumažinami atidėjiniai numatomoms išmokoms,. Pasibaigusios sutartys ir išperkamosios sumos yra pripažįstamos sąnaudomis pajamų ataskaitoje kai yra išmokamos, atitinkamai sumažinant atidėjinių gyvybės draudimui sumą. 2.13. Perdraudimo pajamos ir sąnaudos Perdraudžiama tik draudimo sutarčių draudimo rizikos dalis. Iš investavimo sutarčių ir draudimo sutarčių taupymo dalimi kylanti rizika pilnai tenka SLI (išskyrus investicinių fondų sutartis, kur rizika tenka draudėjui). Perdraudimo įmokos yra skaičiuojamos remiantis tarifu, numatytu perdraudimo sutartyje, kuris nebūtinai turi sutapti su iš draudėjų gaunamais tarifais. Perdraudimo komisinis yra gaunamas tik kaip pelno komisinis, kurį perdraudikas sumoka esant teigiamiems metų rezultatams. Pelno komisinis sudaro 50% perdraudiko veiklos rezultato. Sumokėtų perdraudimo išmokų dalis yra įskaitoma į tą mėnesį, kurį išmoka sumokėta. Perdraudimo įmokos skaičiuojamos kas ketvirtį. Kiekvieną mėnesį yra apskaičiuojamos tą mėnesį prasidedančio draudimo ketvirčio sutarčių ketvirčio perdraudimo įmokos. Perdraudimo įmokos, perkeliamos į ateinančių periodų sąnaudas, yra pateikiamos balanse kaip iš anksto apmokėtos draudimo įmokos gautinose perdraudimo sumose. 2.14. Kitos pajamos Mokesčių pajamos apima mokesčius už investavimo sutarčių administravimą bei mokesčius už sandorius vertybiniais popieriais, susijusiais su investicinių fondų sutartimis. Mokesčių pajamos yra pripažįstamos kai patiriamos. Mokesčių pajamos gaunamos siekiant sumažinti su atitinkama sutartimi susijusius finansinius įsipareigojimus. Palūkanų pajamos yra skaičiuojamos visoms finansinėms priemonėms, pateiktoms amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos pripažinimas ir atitinkamų palūkanų pajamų paskirstymas periodams. Efektyvi palūkanų norma yra lygi normai, kuria diskontuojami numatomi būsimi pinigų srautai iki numatomos finansinės priemonės termino suėjimo dienos nuo atitinkamo finansinio turto buhalterinės vertės. Dividendų pajamos yra pripažįstamos atsiradus teisei į dividendus ir kai tokių pajamų gavimas yra tikėtinas. Kitos veiklos pajamos apima investicinių fondų valdymo įmonių grąžintas sumas, kitus nenumatytus komisinius mokesčius, gautus už tarpininkavimą sandoriuose su trečiomis šalimis, taip pat pajamas iš materialaus turto pardavimo bei kitas nenumatytas pajamas. Kitos veiklos pajamos yra pripažįstamos jų atsiradimo momentu, išskyrus tam tikrų užsienio fondų grąžintas sumas, kurios pajamomis pripažįstamos tik tada, kai jų sumą galima patikimai įvertinti.


18

2.15. Veiklos sąnaudų klasifikavimas ir apskaita Visos veiklos sąnaudos yra pripažįstamos kaupimo principu. Įsigijimo sąnaudos apima su sutarčių įsigijimu susijusias sąnaudas iš sąnaudas. Tai tiesioginės sąnaudos, tokios kaip komisiniai tarpininkams, ir netiesioginės sąnaudos, tokios kaip marketingo sąnaudos ir sąnaudos, susijusios su pardavimų valdymu, polisų išdavimu ir rizikos vertinimu. Administracinės sąnaudos sąnaudas ir sąnaudas, susijusias su draudimo įmokų kaupimu, portfelių valdymu, bendru valdymu, veiklos plėtra, rizikos valdymu, apskaita ir informacinėmis technologijomis. Jos apima visas personalo, transporto, kanceliarinės, nusidėvėjimo ir kitos sąnaudos, nepatenkančios tarp įsigijimo ar išmokų reguliavimo sąnaudų. Investicijų administravimo sąnaudos apima už investicinių portfelių valdymą imamus mokesčius, vertybinių popierių priežiūros mokesčius ir vertybinių popierių sandorių komisinius. Kitos veiklos sąnaudos apima sąnaudas, patiriamas įmonės kaip visumos interesais ir kurie nėra susiję su kasdiene draudimo ir investavimo veikla, pavyzdžiui, mokėjimai auditoriams, ekspertams, konsultantams juridiniais ir mokesčių klausimais, mokėjimais finansinės priežiūros institucijoms, narystės mokesčiai, pan. Jos taip pat apima nuostolius, patirtus dėl materialaus turto pardavimo bei baudas ir delspinigius. 2.16. Akcijomis paremti mokėjimai Kadangi Grupė (t.y. „Swedbank AB (publ)“ ir jo dukterinės bendrovės) gauna paslaugas iš savo darbuotojų ir yra įsipareigojusi atsiskaityti pagal sandorius nuosavybės priemonėmis, toks atsiskaitymas pripažįstamas akcijomis paremtu mokėjimu. Tai reiškia, kad paslaugų, kurios suteikia darbuotojams teisę gauti nuosavybės priemones, tikroji vertė paslaugų suteikimo metu įtraukiama į išlaidas. Tuo pat metu apskaitoje registruojamas atitinkamas įsipareigojimų padidėjimas. Akcijomis paremto mokėjimo darbuotojams, su kuriais atsiskaitoma nuosavybės priemonėmis, atveju paslaugos vertinamos atsižvelgiant į suteiktų nuosavybės priemonių tikrąją vertę. Nuosavybės priemonių tikroji vertė skaičiuojama jų suteikimo datą apskaitos tikslais, t.y. vertės nustatymo datą. Vertės nustatymo data – tai data, kurią buvo sudaryta sutartis ir šalys susitarė dėl akcijomis paremto mokėjimo sąlygų. Suteikimo datą darbuotojams suteikiamos teisės į akcijomis paremtą mokėjimą. Kadangi teises į suteiktas nuosavybės priemones darbuotojai įgyja tik pasibaigus paslaugų teikimo laikotarpiui, daroma prielaida, kad paslaugos yra suteiktos per šį laikotarpį. Tai reiškia, kad kaina ir atitinkamas įsipareigojimų padidėjimas pripažįstamas apskaitoje per visą teisių suteikimo laikotarpį. Darant prielaidą dėl numatomų suteikti priemonių skaičiaus, atsižvelgiama į su rinka nesusijusias teisių suteikimo sąlygas, tokias kaip reikalavimas, kad asmuo liktų įdarbintas. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė iš naujo įvertina savo sprendimus dėl akcijų, kurias ji numato suteikti, skaičiaus, atsižvelgdama į su rinka nesusijusias suteikimo sąlygas. Bet koks nukrypimas nuo pirminio sprendimo pripažįstamas pelnu (nuostoliais), o atitinkamas koregavimas – įsipareigojimais. Susiję socialinio draudimo mokesčiai pripažįstami akcijomis paremtu atlygiu, išmokamu grynaisiais pinigais, t.y. kaip sąnaudos per atitinkamą laikotarpį, tačiau remiantis tikrąja verte, kuri bet kuriuo atitinkamu metu sudaro socialinio draudimo mokesčių mokėjimo pagrindą. Dukterinė bendrovė sandorius su savo darbuotojais registruoja kaip sandorius, pagal kuriuos atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Atsakomybė bus taikoma neatsižvelgiant į tai, kaip dukterinė bendrovė gauna nuosavybės priemones, kad įvykdytų įsipareigojimus savo darbuotojams.


19

2.17. Nauji ir pakeisti tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) ir Tarptautinis finansinės atskaitomybės aiškinimo komitetas (TFAAK) paskelbė toliau pateikiamus standartus, standartų pakeitimus ir aiškinimus, galiojančius 2015 ir vėliau. TASV leidžia juos taikyti ir anksčiau. Kad SLI galėtų juos taikyti, standartai, standartų pakeitimai ir aiškinimai turi būti priimti ES, jei pakeitimai nedera su ankstesnėmis TFAS taisyklėmis. 2.17.1. Galiojančių standartų naujų pataisų ir jų aiškinimų, taikomų dabartiniam finansiniam

laikotarpiui, pirminis taikymas 10-ojo TFAS „Konsoliduotos finansinės atskaitos“, 12-ojo TFAS „Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas“ ir 28-ojo TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones“ pataisos – Investiciniai subjektai: konsoliduotos išimties taikymas – ES priimtos 2016 m. rugsėjo 22 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šios pataisos neturėjo poveikio SLI finansinėms ataskaitoms.

11-ojo TFAS „Jungtinė veikla“ pataisos – Jungtinės veiklos dalies įsigijimų apskaita – ES patvirtintos 2015 m. lapkričio 24 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šios pataisos neturėjo poveikio SLI finansinėms ataskaitoms.

1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos – Atskleidimo iniciatyva – ES patvirtintos 2015 m. gruodžio 18 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). 1-ojo TAS pataisomis siekiama toliau skatinti įmones pasitelkti profesinę nuovoką, nustatant, kokią informaciją atskleisti savo finansinėse ataskaitose. Pataisose paaiškinama, kad įmonės turėtų pasitelkti profesinę nuovoką, nustatydamos, kur ir kokia tvarka pateikti informaciją, atskleidžiant finansinius duomenis. Šios pataisos neturėjo poveikio SLI finansinėms ataskaitoms.

16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ ir 38-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas“ pataisos – Priimtinų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas – ES patvirtintos 2015 m. gruodžio 2 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šios pataisos neturėjo poveikio SLI finansinėms ataskaitoms.

16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ ir 41-ojo TAS „Žemės ūkis“ pataisos – Derliniai augalai – ES patvirtintos 2015 m. lapkričio 23 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šios pataisos neturėjo poveikio SLI finansinėms ataskaitoms.

19-ojo TAS „Darbuotojų išmokos“ pataisos – Nustatytų išmokų planai: Darbuotojų įnašai – ES patvirtintos 2014 m. gruodžio 17 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Šios pataisos neturėjo poveikio SLI finansinėms ataskaitoms.

27-ojo TAS „Atskiros finansinės ataskaitos“ pataisos – Nuosavybės metodas atskirose finansinėse ataskaitose – ES priimtos 2015 m. gruodžio 18 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šios pataisos neturėjo poveikio SLI finansinėms ataskaitoms.

Įvairių standartų pataisos „TFAS patobulinimai (2010-2012 m. ciklas)“ pagal TFAS (2-ojo TFAS, 3-iojo TFAS, 8-ojo TFAS, 13-ojo TFAS, 16-ojo TAS, 24-ojo TAS ir 38-ojo TAS) metinių patobulinimų


20

projektą, visų pirma yra skirtos pašalinti neatitikimams ir paaiškinti formuluotėms – ES patvirtintos 2014 m. gruodžio 17 d. (pataisos turi būti galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Šios pataisos neturėjo poveikio SLI finansinėms ataskaitoms. Įvairių standartų pataisos „TFAS patobulinimai (2012-2014 m. ciklas)“ pagal TFAS (5-ojo TFAS, 7-ojo TFAS, 19-ojo TAS ir 34-ojo TAS) metinių patobulinimų projektą, visų pirma skirtos pašalinti neatitikimams ir paaiškinti formuluotėms – ES patvirtintos 2015 m. gruodžio 15 d. (pataisos turi būti galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šios pataisos neturėjo poveikio SLI finansinėms ataskaitoms. 2.17.2. TASV priimtos ir ES patvirtintos, bet dar negalioja galiojančių standartų pataisos

9-asis TFAS „Finansinės priemonės“ – ES patvirtintas 2016 m. lapkričio 22 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). 9-ajame TFAS pateikiami pripažinimo ir vertinimo, vertės sumažėjimo, pripažinimo nutraukimo ir bendrosios apsidraudimo apskaitos reikalavimai. Finansinio turto klasifikavimo vertinimo reikalavimais sumažinamas vertinimo kategorijų skaičius ir nustatoma finansinio turto valdymo priklausomybė nuo įmonės veiklos modelio bei tai, ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. 9-asis TFAS turės poveikį SLI finansinėms ataskaitoms. Šiuo metu aiškinamasi, koks poveikis bus padarytas finansinėms ataskaitoms. 15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“ ir 15-ojo TFAS pataisos – 15-ojo TFAS įsigaliojimo data – ES patvirtintos 2016 m. rugsėjo 22 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). 15-asis TFAS neturės didelio poveikio SLI finansinėms ataskaitoms, nes jis negalioja draudimo sutartims. 2.17.3. TASV priimti, bet ES dar nepatvirtinti nauji standartai ir galiojančių standartų pataisos

SLI mano, kad šių naujų standartų ir galiojančių standartų pataisų priėmimas neturės didelio poveikio SLI finansinėms ataskaitoms per jų pirminio laikymo laikotarpį. 14-asis TFAS „Reguliuojamosios atidėjimo sąskaitos“ (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau) – Europos Komisija nusprendė nepradėti šio tarpinio standarto patvirtinimo proceso ir palaukti galutinio standarto.

16-asis TFAS „Nuoma“ (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau).

2-ojo TFAS „Mokėjimas akcijomis“ pataisos – Mokėjimo akcijomis sandorių klasifikavimas ir vertinimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau).

4-ojo TFAS „Draudimo sutartys“ pataisos – 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ taikymas su 4-uoju TFAS „Draudimo sutartys“ (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, arba 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“ taikant pirmą kartą). Šiomis pataisomis siekiama išspręsti naujojo finansinių priemonių standarto – 9-ojo TFAS – taikymo metu kylančias problemas prieš įgyvendinant Valdybos rengiamą standartą, kuriuo bus pakeistas 4-asis TFAS.

10-ojo TFAS „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ ir 28-ojo TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones“ – „Investicijos į asocijuotąsias įmones: turto pardavimas arba apsikeitimas tarp investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendro kapitalo įmonės“ ir kitos pataisos (įsigaliojimo data atidėta neapibrėžtam laikotarpiui, kol bus užbaigtas nuosavybės metodo tyrimo projektas).


21

15-ojo TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“ pataisos – 15-ojo TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“ paaiškinimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau).

7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaitos“ pataisos – Atskleidimo iniciatyva (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau).

12-ojo TAS „Pelno mokesčiai“ pataisos – Atidėto mokesčių turto nerealizuotiems nuostoliams pripažinimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau).

40-ojo TAS „Investicinis turtas“ pataisos – Investicinio turto perkėlimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Įvairių standartų pataisos „TFAS patobulinimai (2014-2016 m. ciklas)“ pagal TFAS (1-ojo TFAS, 12-ojo TFAS ir 28-ojo TAS) metinių patobulinimų projektą, visų pirma yra skirtos pašalinti neatitikimams ir paaiškinti formuluotėms (12-ojo TFAS pataisos turi būti taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau, o 1-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos – metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau).

TFAAK 22-asis aiškinimas „Sandoriai užsienio valiuta ir išankstinis atlygis“ (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau).


22

3. Rizikos ir kapitalo valdymas Šioje pastaboje apžvelgiami patys svarbiausi rizikos veiksniai, su kuriais susiduria SLI, bei tai, kaip šie rizikos veiksniai yra valdomi. Taip pat apžvelgiamas kapitalo valdymas. 3.1. Draudimo rizikos valdymas 3.1.1. Mirtingumo rizika

Mirtingumo rizika atsiranda dėl to, jog draudėjai gali mirti anksčiau nei nurodyta draudimo sutarčių kainodaroje naudojamose mirtingumo lentelėse. Riziką galima sumažinti atlikus konservatyvų rizikos veiksnių įvertinimą. Priklausomai nuo kliento amžiaus ir rizikos sumos dydžio, prieš sudarant sutartį draudėjas turi praeiti įvairių lygių sveikatos patikrą ir/ar finansinius auditus, kurių rezultatai gali lemti didesnes draudimo įmokas arba atsisakymą sudaryti sutartį. Toks rizikos įvertinimas užtikrina, kad vidutinis SLI klientų mirtingumas neviršija visos populiacijos mirtingumo, kurio lentelė šiuo metu naudojama sudarant kainas. Empirinė patirtis patvirtina tarifų pakankamumą. Iki gyvenimo pabaigos trunkantis anuiteto draudimas draudžia nuo rizikos, kad draudėjai gyvens ilgiau, nei nurodyta mirtingumo lentelėse. Ši rizika SLI nėra reikšminga, kadangi SLI nusprendė šiuo metu nedalyvauti anuitetų iš antros pensijų pakopos mokėjime. Geriausia priemonė šiai rizikai sumažinti yra konservatybių mirtingumo lentelių naudojimas. 3.1.2. Nelaimingų atsitikimų ir ligų rizika

SLI nelaimingų atsitikimų ir ligų rizika kyla dėl teikiamų papildomų draudimo apsaugų. Yra siūlomos papildomos draudimo apsaugos nuo mirties arba laikinos ar nuolatinės negalios, įvykusios dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos. Šioms rizikos rūšims svarbu užtikrinti, kad draudimo įmokos padengs reikalingas sąnaudas. Turima empirinė patirtis patvirtina tarifų pakankamumą. Be to, šio tipo rizikas sumažina tai, kad papildomo draudimo tarifai galioja vienerius metus, t.y. padidėjus nuostolingumui, pagal galiojančias sutartis taip pat gali būti padidinti papildomo draudimo tarifai. 3.1.3. Rizikos koncentracija

Rizikos koncentracija yra situacija, kai dėl vieno įvykio gali mirti ar būti sužeistas daugiau nei vienas SLI apdraustas asmuo. Nors yra įmonių, šeimų ir kitų asmenų grupių, kuriose SLI apdrausti keli asmenys, šiuo metu koncentracija nėra didelė ir nebuvo imtasi jokių priemonių rizikai diversifikuoti ar mažinti. Viena iš priežasčių kodėl iki šios rizikos koncentracijos poveikis nėra laikomas reikšmingu, yra ta, kad pagal perdraudimo sutartis minimali SLI tenkanti dalis yra gana žema kiekvienos pavienės rizikos atžvilgiu, todėl net to paties nelaimingo atsitikimo metu nukentėjus keliems klientams, tai nereikštų, kad išmoka viršytų SLI finansines galimybes.


23

3.2. Finansinės rizikos valdymas Finansinė rizika apima kredito riziką, likvidumo riziką ir rinkos riziką. Rinkos riziką sudaro valiutų rizika, palūkanų normos rizika ir kitų kainų rizika. 3.2.1. Kredito rizika Kredito rizika reiškia riziką, kad viena finansinio sandorio šalis patirs finansinių nuostolių dėl to, jog kita šalis nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų. SLI didžiausi skolininkai yra skolos vertybinių popierių emitentai, kredito įstaigos, paskolų gavėjai ir perdraudikai. Turto, patiriančio kredito riziką, paskirstymas pagal sandorio šaliai suteiktą „Standard & Poor's“ reitingą

2016-12-31, tūkst. EUR AAA AA A BBB BB B arba

mažesnis Nereitingu

ojama Iš viso

Turtas

Iki išpirkimo laikomi skolos VP 7 780 3 420 19 341 14 856 2 056 7 - 47 460 Skolos VP, vertinami tikrąja verte 1 775 7 948 35 254 20 218 - - - 65 195 Terminuotieji indėliai - 10 374 - - - - - 10 374 Pinigai - 40 335 - - - - - 40 335

Išvestinės finansinės priemonės - 48 - - - - - 48 Perdraudimo gautinos sumos - 174 - - - - - 174

Kitos gautinos sumos - - 2 997 - - - 612 3 609 Iš viso turto, patiriančio kredito riziką 9 555 62 299 57 592 35 074 2 056 7 612 167 195

2015-12-31, tūkst. EUR AAA AA A BBB BB B arba

mažesnis Nereitingu

ojama Iš viso

Turtas

Iki išpirkimo laikomi skolos VP 8 244 3 427 30 451 10 362 6 708 7 - 59 199 Skolos VP, vertinami tikrąja verte 2 575 14 706 32 457 25 586 - - - 75 324 Terminuotieji indėliai - 5 256 32 923 - - - - 38 179 Pinigai - - 10 405 - - - - 10 405 Išvestinės finansinės priemonės - - 47 - - - - 47 Perdraudimo gautinos sumos - 211 - - - - - 211

Kitos gautinos sumos - - 3 387 - - - 477 3 864 Iš viso turto, patiriančio kredito riziką 10 819 23 600 109 670 35 948 6 708 7 477 187 229

Aukščiau pateiktoje lentelėje vietiniai filialai ir dukterinės Europos bankų (pvz. Baltijos šalių bankų "Swedbank" grupė), kurie nėra atskirai įvertinti agentūrų, yra klasifikuojami pagal motininių bendrovių įvertinimus. Swedank reitingas 2016-12-31 buvo AA (2015-12-13: A)


24

3.2.2. Likvidumo rizika

Likvidumo rizika yra rizika, kad bendrovei gali kilti sunkumų vykdant su finansiniais instrumentais susijusius įsipareigojimus. SLI ši rizika nėra reikšminga. Pirmiausia, pinigų srautai iš draudimo veiklos dažniausiai yra teigiami ir turėtų tokie išlikti ilgą laiką. Antra, labai didelė dalis turto gali būti realizuota per trumpą laiką nepatiriant materialinių nuostolių (su sąlyga, kad finansų rinka funkcionuoja) ir trečia, perdraudimas užtikrina būtinus išteklius svarbiems išmokėjimams, atsiradusiems dėl draudiminių įvykių. Turto ir įsipareigojimų paskirstymas pagal apmokėjimo laikotarpius

2016-12-31 Iki 1-2 2-5 Daugiau nei

Be

tūkst. EUR 1 metų metai metai 5 metai išpirkimo Iš viso

Turtas Pinigai 40 335 - - - - 40 335 Finansinės investicijos, apskaitomos tikrąja verte 22 626 16 025 23 390 3 202 380 494 445 737 Finansinės investicijos, apskaitomos amortizuota verte 8 451 3 331 29 395 16 657 - 57 834 Kitas turtas 1 517 - - - 2 347 3 864 Turto iš viso 72 929 19 356 52 785 19 859 382 841 547 770

Įsipareigojimai Investavimo sutarčių įsipareigojimai - - - - 379 542 379 542 Garantuotų palūkanų sutarčių įsipareigojimai 35 829 15 359 29 003 46 126 - 126 317 Kiti įsipareigojimai 5 491 - - - - 5 491 Įsipareigojimų iš viso 41 320 15 359 29 003 46 126 379 542 511 350

2015-12-31 Iki 1-2 2-5 Daugiau nei

Be

tūkst. EUR 1 metų metai metai 5 metai išpirkimo Iš viso

Turtas Pinigai 10 405 - - - - 10 405 Finansinės investicijos, apskaitomos tikrąja verte 20 701 24 089 24 716 5 865 325 386 400 757 Finansinės investicijos, apskaitomos amortizuota verte 47 827 - 18 879 30 672 - 97 378 Kitas turtas 1 279 - - - 2 909 4 188 Turto iš viso 80 212 24 089 43 595 36 537 328 295 512 728

Įsipareigojimai Investavimo sutarčių įsipareigojimai - - - - 328 528 328 528 Garantuotų palūkanų sutarčių įsipareigojimai 29 390 20 324 33 789 51 040 - 134 543 Kiti įsipareigojimai 4 849 - - - - 4 849 Įsipareigojimų iš viso 34 239 20 324 33 789 51 040 328 528 467 920

Garantuotų palūkanų investicijų ir draudimo sutarčių įsipareigojimai čia pateikti pagal jų išpirkimo laikotarpius, numatytus sutartyse. Tai tik apytiksliai apibūdina būsimus pinigų srautus, kadangi jie priklauso nuo būsimų įmokų, išperkamųjų sumų, išmokų, pasikeitimų sutartyse ir pan. SLI nemano, kad būtų praktiška šioje ataskaitoje teikti būsimų nediskontuotų pinigų srautų prognozes kiekvieniems metams. Sutarčių įsipareigojimai, kai investavimo rizika tenka draudėjui atvaizduojami be išpirkimo termino, kadangi dauguma tokių sutarčių neturi sutartos temino pabaigos, o turtas esantis sutartyse gali būti parduotas kliento prašymu.


25

3.2.3. Valiutų rizika

Valiutų rizika yra rizika, kad būsimų finansinės priemonės pinigų srautų vertė svyruos dėl užsienio valiutų kursų pokyčių. Draudimo veiklos akte numatyta, kad turtas, dengiantis draudėjų įsipareigojimus, turi būti investuotas ta pačia valiuta kaip ir įsipareigojimai (laikoma, kad eurais pateiktas turtas yra tinkamas padengti įsipareigojimus, išreikštus vietos valiutomis). Išankstiniai sandoriai buvo panaudoti grynosioms valiutų pozicijoms subalansuoti. Finansinės būklė pagal valiutas

2016-12-31, tūkst. EUR EUR USD SEK JPY Iš viso

Turtas

Pinigai 40 335 - - - 40 335 Finansinės investicijos, apskaitomos tikrąja verte 430 523 14 474 630 110 445 737 Finansinės investicijos, apskaitomos amortizuota savikaina 57 643 191 - - 57 834 Kitas turtas 3 824 40 - - 3 864

Turto iš viso 532 325 14 705 630 110 547 770

Įsipareigojimai ir kapitalas

Įsipareigojimai 494 652 16 006 588 104 511 350 Nuosavas kapitalas 36 420 - - - 36 420

Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo iš viso 531 072 16 006 588 104 547 770

Grynoji balansinė vertė 1 253 -1 301 42 6 -

Grynoji užbalansinė vertė -1 660 1 708 - - 48

2015-12-31, tūkst. EUR EUR USD SEK JPY Iš viso

Turtas

Pinigai 10 405 - - - 10 405

Finansinės investicijos, apskaitomos tikrąja verte 381 072 18 885 660 140 400 757 Finansinės investicijos, apskaitomos amortizuota savikaina 96 757 621 - - 97 378 Kitas turtas 4 168 20 - - 4 188

Turto iš viso 492 402 19 526 660 140 512 728

Įsipareigojimai ir kapitalas

Įsipareigojimai 445 980 21 186 620 134 467 920

Nuosavas kapitalas 44 808 - - - 44 808

Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo iš viso 490 788 21 186 620 134 512 728

Grynoji balansinė vertė 1 614 -1 660 40 6 -

Grynoji užbalansinė vertė -1 790 1 837 - - 47


26

3.2.4. Palūkanų normos rizika

Palūkanų normos rizika yra rizika, kad būsimų finansinės priemonės pinigų srautų vertė svyruos dėl rinkos palūkanų normos pokyčių. Tikrosios vertės palūkanų normos rizika yra mažinama derinant turto su palūkanomis ir įsipareigojimų terminus. Praktiškai tai reiškia, kad investicinio portfelio sudarymas yra paremtas įsipareigojimų portfelio terminais. Per pastaruosius metus dalis mūsų investicinio portfelio apima skolos vertybinių popierių fondus, kurie vis tiek patiria palūkanų normos riziką, o ne kitų kainų riziką. Toliau pateiktoje lentelėje skolos vertybinių popierių fondams yra skirtas atskiras stulpelis dėl to, kad nėra pakankamai tikslios informacijos apie juose esančių instrumentų susiskirstymą pagal terminus. Palūkanų riziką patiriančio turto ir įsipareigojimų paskirstymas pagal palūkanų fiksavimo terminus 2016-12-31 Iki 1-2 2-5 Daugiau nei Skolos

VP

tūkst. EUR 1 metų metai metai 5 metai fondai Iš viso

Turtas Pinigai 40 335 - - - - 40 335 Finansinės investicijos, apskaitomos tikrąja verte 22 578 16 025 23 390 3 202 126 837 192 032 Finansinės investicijos, apskaitomos amortizuota savikaina 8 451 3 331 29 395 16 657 - 57 834 Turto iš viso 71 364 19 356 52 785 19 859 126 837 290 201

Įsipareigojimai Investavimo sutarčių įsipareigojimai - - - - 126 264 126 264 Garantuotų palūkanų sutarčių įsipareigojimai 45 990 18 949 30 700 30 678 - 126 317 Įsipareigojimų iš viso 45 990 18 949 30 700 30 678 126 264 252 581

Atvirą palūkanų normos riziką patiriantis turtas 26 638 282 21 298 -11 171 573 37 620

2015-12-31 Iki 1-2 2-5 Daugiau nei Skolos

VP

tūkst. EUR 1 metų metai metai 5 metai fondai Iš viso

Turtas Pinigai 10 405 - - - - 10 405 Finansinės investicijos, apskaitomos tikrąja verte 20 701 24 089 24 716 5 865 103 053 178 424 Finansinės investicijos, apskaitomos amortizuota savikaina 47 828 - 18 879 30 672 - 97 379 Turto iš viso 78 934 24 089 43 595 36 537 103 053 286 208

Įsipareigojimai Investavimo sutarčių įsipareigojimai - - - - 102 801 102 801 Garantuotų palūkanų sutarčių įsipareigojimai 36 549 26 012 37 051 34 930 - 134 542 Įsipareigojimų iš viso 36 549 26 012 37 051 34 930 102 801 237 343

Atvirą palūkanų normos riziką patiriantis turtas 42 385 -1 923 6 544 1 607 252 48 865

Pinigų srautų palūkanų normos rizika yra žema, nes ataskaitinio laikotarpio pabaigoje SLI investiciniame portfelyje nebuvo skolos vertybinių popierių su kintama palūkanų norma.


27

3.2.5. Kitų kainų rizika

Kitų kainų rizika yra rizika, kad finansinės priemonės tikroji vertė ar būsimi pinigų srautai kis dėl pakitusių rinkos kainų (išskyrus tas, kurios kyla dėl palūkanų dydžio rizikos ar valiutos rizikos), kuriuos gali sukelti atskirai finansinei priemonei ar jos išleidėjui būdingi veiksniai arba veiksniai, darantys įtaką visoms panašioms rinkoje prekiaujamoms finansinėms priemonėms. Kitų kainų rizika sąmoningai prisiimama tam, kad būtų galima pasiūlyti geresnį ilgalaikį pelningumą nei tuo atveju, kai būtų investuojama tik į palūkanas nešančias priemones. Kitų kainų rizika yra diversifikuojama geografiškai ir pagal pramonės sektorius. Turto ir įsipareigojimų, patiriančių kitų kainų rizika, pasiskirstymas pagal rizikos rūšis 2016-12-31 tūkst. EUR

Kapitalo kainos rizika

Nekilnojamo turto kainos rizika

Iš viso

Turtas Finansinės investicijos, vertinami tikrąja verte 248 930 4 727 253 657 Turto iš viso 248 930 4 727 253 657

Įsipareigojimai Investicinių fondų sutarčių įsipareigojimai 245 621 31 245 652 Įsipareigojimų iš viso 245 621 31 245 652

Kitų kainų riziką patiriantis grynasis turtas 3 309 4 696 8 005

2015-12-31 tūkst. EUR

Nuosavas kapitalas

kainos rizika

Nekilnojamo turto kainos rizika

Iš viso

Turtas Finansinės investicijos, vertinami tikrąja verte 222 038 295 222 333 Turto iš viso 222 038 295 222 333

Įsipareigojimai Investicinių fondų sutarčių įsipareigojimai 218 993 33 219 026 Įsipareigojimų iš viso 218 993 33 219 026

Kitų kainų riziką patiriantis grynasis turtas 3 045 262 3 307


28

3.2.6. Rinkos rizikos jautrumo analizė

Toliau pateiktoje lentelėje parodyta kaip būtų pasikeitęs pelnas jei būtų įvykę įvairių rizikų kintamieji, kurie ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo pagrįstai tikėtini. Pateikti svarbiausi kintamieji, o pasirinktų pokyčių turėtų užtekti, kad parodyti SLI pelno jautrumą konkrečiam kintamajam. Jautrumo analizės rezultatai Įtaka pelnui Įtaka pelnui 2016-12-31 2015-12-31

Kintamasis Pokytis tūkst. EUR tūkst. EUR Akcijų kainos +10% +331 +305 -10% -331 -305 Nekilnojamo turto kainos +10% +470 +26 -10% -470 -26 Nerizikingų palūkanų kreivė +20bps -275 -285 -20bps +94 +157 USD kursas EUR atžvilgiu +10% +41 +18 -10% -41 -18

Jautrumas palūkanų normoms turi būti vertinamas turint omeny, kad lentelėje pateikti poveikiai pagrinde atsiranda dėl tikrąja verte apskaitytų skolos vertybinių popierių vertės pokyčių, kuriuos paskatina pasikeitusi rinkos palūkanų norma. Skaičiuojant draudimo ir investicinių sutarčių įsipareigojimus ir vertinant iki išpirkimo termino laikomas investicijas į rinkos palūkanų normas nėra atsižvelgiama. 3.2.7. Investicijų apribojimai

Draudimo įstatymo naujoje redakcijoje, kuri galioja nuo 2016 m. sausio 1 d., aiškūs investicijų apribojimai nenumatyti, tačiau nustatomas bendrasis rizikos ribojimo principas, kuriuo privalo vadovautis draudimo įmonė. SLI nuolatos vykdo visus minėtose dalyse nustatytus kokybinius ir kiekybinius reikalavimus. Vykdymas yra užtikrinamas atliekant nuolatinį portfelio stebėjimą ir nustatant reikalavimus turto valdytojui.


29

3.3. Kapitalo valdymas 3.3.1. Kapitalo apibrėžimas ir kapitalo valdymo tikslai

Kapitalo valdymo tikslas – užtikrinti SLI tvarumą ir stabilumą, tokiu būdu apsaugant draudėjų ir akcininkų interesus. Kapitalo valdymas yra paremtas įmonės turto ir įsipareigojimų bei su jais susijusios rizikos valdymu ir apima reguliarų atitikties Draudimo įstatyme nustatytiems reikalavimams vertinimą. Sąvoka „kapitalas“ apima nuosavą kapitalą, kurį sudaro apmokėtas akcinis kapitalas, akcijų priedai, rezervinis kapitalas ir nepaskirstytas pelnas. SLI nesinaudoja jokiu išoriniu finansavimu. 3.3.2. Kapitalo reikalavimai

SLI taikomi kapitalo reikalavimai yra nustatyti Draudimo įstatyme: • akcinis kapitalas – ne mažesnis kaip 3 (trys) milijonai eurų; • tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų suma – ne mažesnė už 3.7 milijonų eurų žemiausią minimalaus kapitalo reikalavimo ribą; • tinkamų nuosavų lėšų suma – ne mažesnė už mokumo kapitalo reikalavimą. SLI turi tvirtą kapitalo poziciją pagal naujas taisykles – tinkamų nuosavų lėšų suma yra gerokai didesnė už mokumo kapitalo reikalavimą. 3.4. Investicinių portfelių valdymas SLI rizikos valdymo politika finansinį turtą pagal jo paskirtį klasifikuoja į penkis portfelius: iki išmokėjimo termino laikomo turto portfelis, laisvo kapitalo portfelis, investicinis portfelis, klientų portfelis ir prekybos portfelis. Iki išpirkimo laikomo turto portfelis yra skolos vertybinių popierių portfelis, kuris atitinka įsipareigojimus pagal Lietuvos senuosius taupymo produktus. Šiame portfelyje laikomas turtas ir įsipareigojimai yra gerai subalansuoti pagal apimtis, terminus ir uždirbamą palūkanų normą. Visas turtas šiame portfelyje yra klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo. Iš esmės tai yra mažėjantis portfelis, naujos investicijos nėra atliekamos. Portfelį valdo SLI. Laisvo kapitalo portfelis yra skirtas valdyti perteklinį kapitalą, t.y. kapitalą, kuris viršija mokumo kapitalą ir gali būti išmokamas dividendų forma, jei tam pritaria akcininkai. Portfelį sudaro terminuotieji indėliai „Swedbank“ grupės bankuose. Portfelį valdo SLI. Investicinio portfelio valdymo tikslas yra maksimaliai padidinti jo pelningumą ilguoju laikotarpiu. Investicinį portfelį sudaro turtas, kuris užtikrina mokumo kapitalą ir tą dalį su draudimo ir investavimo sutartimi susijusių įsipareigojimų, kuriuose yra savarankiško dalyvavimo elementų ir kur investavimo rizika yra priskiriama SLI. Investiciniame portfelyje yra laikomi vertybiniai popieriai, terminuotieji indėliai ir paskolos. Investiciniame portfelyje laikomi vertybiniai popieriai yra klasifikuojami kaip laikomi pardavimui. Nuo 2015 m. portfelį valdo Swedbank Baltijos Bankininkystės kompetencijų centro privatiems klientams turto valdymo padalinys. Klientų portfelio valdymo tikslas yra laikyti finansinį turtą susijusį su investicinių fondų sutartis, pagal kurias su klientais susitarta, jog iš šių sutarčių kylantys įsipareigojimai yra tiesiogiai susiję su atitinkamo turto verte. Klientų portfelyje laikomas finansinis turtas (bet atitinkami įsipareigojimai) pradžioje yra


30

pripažįstami tikrąja verte per pelną ir nuostolį, nes toks klasifikavimas visiškai eliminuoja vertinimo netikslumus. Techniškai klientų portfelį valdo SLI, tačiau patį turtą pasirenka patys klientai. Prekybos portfelio valdymo tikslas yra sumažinti su klientų portfeliu susijusių sandorių sąnaudas bei uždirbti papildomo pelno iš skirtumo tarp atitinkamo turto pirkimo ir pardavimo kainų. Prekybos portfelis yra buferis, skirtas trumpam laikotarpiui laikyti fondų vienetus prieš susiejant (parduodant) juos su investicinių fondų sutartimis. Turint prekybos portfelį nereikia po kiekvieno klientų sandorio atlikti daugybės mažų rinkos sandorių. Prekybos portfelyje laikomas finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per pelną ar nuostolį, nes turtas yra laikomas pardavimui. Kartais atskiros portfelio pozicijos būna neigiamos – klientų sutartims perleidžiami investiciniai vientetai, prieš tai dar nenupirkti rinkoje. Tokios situacijos yra retos ir trumpalaikės (iki kelių dienų). Tokios neigiamos pozicijos nėra atvaizduojamos atskirai įsipareigojimuose, tačiau rodoma kaip bendra neto suma turto pusėje. Prekybos portfelį valdo ir investavimo riziką prisiima SLI. Kadangi investicinių fondų sutartyse SLI taip pat siūlo galimybe investuoti į terminuotus indėlius, tiek klientų portfelyje, tiek prekybos portfelyje taip pat gali būti laikomi indeliai.


31

4. Vadovybės įvertinimai ir prielaidos, naudojamos ruošiant finansines ataskaitas 4.1. Sutarčių klasifikavimas Vadovaujantis 4-uoju TFAS, visos draudimo įmonės pasirašytos sutartys turi būti klasifikuojamos į draudimo ir investicines sutartis, priklausomai nuo to, ar sutartyse yra esminis draudimo rizikos perkėlimas, ar ne. Visose SLI sutartyse yra įtraukta draudimo rizika. Kai kurio tipo draudimuose galima pasirinkti minimalią draudimo riziką (kuriose mirties atveju išmokama suma viršija išgyvenimo atveju išmokamą sumą 1-2%), kuri 4-ojo TFAS kontekste laikoma nereikšminga. Tuo pat metu klientas gali pasirinkti reikšmingą draudimo riziką, kurią galima pradėti, baigti, didinti ar mažinti klientui palankiu metu ir sąlygomis, nepriklausomai nuo pradžios ar pabaigos laiko ar kitų sutarties investicinės dalies sąlygų. Praktiniais sumetimais SLI visų tokių sutarčių draudimo rizikos dalį klasifikuoja kaip atskirą draudimo sutartį, o pagrindinę dalį – kaip investavimo sutartį. 4.2. Reikšmingos aktuarinės prielaidos 4.2.1. Garantuotos palūkanų normos

Priklausomai nuo sutarties rūšies, valiutos ir sudarymo laiko, garantuotos draudimo sutarčių palūkanų normos lieka tarp 0,75-4% ir yra fiksuojamos iki sutarties galiojimo pabaigos. Investavimo sutartims garantuotos palūkanų normos lieka tarp 1,25-3,0% ir yra fiksuojamos maksimaliam 5 metų laikotarpiui. Vadovybės vertinimu, ilguoju laikotarpiu įmanoma finansinėse rinkose uždirbti pajamas, kurios viršytų garantuotas palūkanas, nors pastaraisiais metais tai padaryti buvo sudėtinga. 4.2.2. Mirtingumo lentelės

SLI ilgamete patirtimi paremtos mirtingumo lentelės yra naudojamos gyvybės draudimo rizikos veiksnių tarifams nustatyti, kurių, vadybos nuomone, pakanka, kad padengti potencialias būsimas išmokas. 4.2.3. Sąnaudų padengimas

Draudimo sutarčių sąnaudų padengimas yra įskaičiuotas yra draudimo įmokas ir priklauso nuo draudimo įmokų ir draudimo sumų dydžio. Draudimo sutarčių sąnaudų padengimas paprastai per laiką nesikeičia. Investavimo sutarčių sąnaudų padengimas priklauso nuo su sutartimi susijusio turto sumos, sudaro 0,4-2% metinių turto apimčių ir dažniausiai yra taikomas minimalus mėnesinis mokestis (dažniausiai 1,28-1,92 eurų, ne daugiau 2,85 eurų per mėnesį). Investavimo sutarčių sąnaudų padengimas didėja keičiantis turto vertei. Sąnaudų padengimo sumažėjimas, atsiradęs dėl progresyvaus draudimo sutarčių portfelio mažinimo, yra kompensuojamas padidėjusio investicinio portfelio dėka turto vertės padidėjimo bei naujų sutarčių pardavimo. Vadovybės vertinimu, visų sutarčių sąnaudų padengimo pakanka padengti su sutarčių administravimu susijusias sąnaudas ateityje.


32

4.3. Žalų sureguliavimo procesas SLI mano, kad greitai ir korektiškai atliktos išmokos yra vienas svarbiausių draudimo veiklos komponentų. Sprendimai dėl daugelio draudėjų išmokų yra priimami ir išmokos išmokamos per mažiau nei mėnesį. Vienintelės išmokos dėl kurių nuspręsti gali prireikti iki metų nuo draudiminio įvykio, yra invalidumo išmokos, nes invalidumas vertinamas tik praėjus metams nuo draudiminio įvykio. Tačiau tokiais atvejais taip pat įmanoma greitai pateikti patikimą išmokos sumos ir išmokos datos įvertinimą. Dėl šių priežasčių, SLI nėra poreikio naudotis žalų sureguliavimo lentelėmis tam, kad įvertinti atidėjinių galimoms išmokoms sudarymo metodikos patikimumą. 4.4. Pelno dalies paskirstymo principai Visos draudimo ir investicinės sutartys su garantuotomis palūkanomis turi teisę į pelno dalį, kurį SLI skaičiuoja kas metus pagal pelno dalies palūkanų normą. Pelno dalį SLI išmoka tada, kai investicijų grąža viršija garantuotas draudimo ar investicinėje sutartyje įtrauktas palūkanas ir garantijos mokesčio normą. Pelno dalies palūkanų norma apskaičiuojama iš bendros portfelio investicijų grąžos atėmus sutarties garantuotą palūkanų normą ir garantijos mokesčio normą. Investicinio portfelio grąža yra apskaičiuojama atskirai pagal investavimo portfelius ir valiutas. Garantijos mokesčio norma yra apskaičiuojama pagal konkrečiomis sutartimis garantuotą palūkanų normą. Pelno dalies apskaita atliekama kaupimo principu, pagal kurį pirmiausiai padengiami ankstesnių periodų investavimo nuostoliai, jei tokių yra. Pelno dalies palūkanų normos už finansinius metus skaičiuojamos sekančių metų pradžioje, sužinojus investavimo rezultatus. Po to kiekvienos sutarties gyvybės draudimo atidėjinys ar finansinis įsipareigojimas padidinamas sutarties pelno dalies dydžiu. Pelno dalis, paskirstyta sutarčiai už praėjusius metus, dalyvauja vėliau garantuojamų palūkanų ir pelno dalies uždirbime ir nėra grąžinama. Tačiau kelių senesnių produktų sąlygose numatyta, kad pelno dalis nėra išmokama, jei sutartis nutraukiama anksčiau laiko. Dėl prastų investicinių pajamų, nei vienai sutarčiai nebuvo išmokėta pelno dalis už 2016 m.


33

4.5. Įsipareigojimų pakankamumo testas Įsipareigojimų pakankamumo testas yra atliekamas naudojant būsimus viso sutarčių portfelio, įvertinto vadovybės geriausiomis žiniomis, pinigų srautus. Atsižvelgiama į visus su sutartimis susijusius būsimus pinigų srautus, tokius kaip išperkamosios sumos, kompensacijos draudiminių įvykių atveju, sutarties išpirkimo terminas ir su sutarčių portfelių valdymu susijusios sąnaudos. Pinigų srautai diskonuojami taikant nerizikingą palūkanų normą. Kaip nerizikinga palūkanų norma pateikiama pelningumo kreivė, sudaryta pagal ECB svetainėje pateiktą aukščiausią reitingą turinčių vyriausybių skolos popierių pelningumą. Naudojamos šios nerizikingos palūkanų normos: Terminas (metais) 1 2 3 5 7 10 20 30

Nerizikinga palūkanų norma 0% 0% 0% 0% 0% 0,26% 0,86% 1,06% Diskonto norma Lietuvos taupymo portfeliui 3,3% 3,5% 3,7% 3,8% 3,4% 3,5% - -

Mirtingumas, ankstyvų nutraukimų rodiklis ir sąnaudų lygis yra apskaičiuojami išanalizavus esamą draudimo veiklą. Generuojant pinigų srautus, prie tiksliausių skirtingų parametrų apskaičiavimų buvo pridėtos šios saugumo maržos: mirtingumo lygis +11%, ankstyvų nutraukimų lygis +10% ir sąnaudų lygis +10%.

Įsipareigojimų pakankamumo testas atliekamas visoms draudimo sutartims ir investicinio draudimo sutartims su indėlio komonentu. Atliekant testą, bveik 100 proc. visų įsipareigojimų iš ankščiau paminėtų sutarčių buvo permodeliuoti (iškeliant sumas iš numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio, kuris yra trumpalaikis).

Toliau pateiktoje lentelėje, sutartys yra suskirstytos pagal pagrindinį komponentą, t.y. rizikos komponentas, susijęs su kaupiamųjų sutarčių pinigų srautais, yra pateikiamas kartu su šios sutarties kaupiamąja dalimi. Testas parodė, kad daugeliu atvejų įsipareigojimų balansinės vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo pakankama, kad padengti visus būsimus įsipareigojimus, išskyrus vieną produktų grupę, kurioje deficitas siekė 1 405 tūkstančius eurų, o remiantis testu, įsipareigojimų balansinė vertė buvo padidinta ta suma. Įsipareigojimų pakankamumo testo rezultatai, išreikšti tūkstančiais eurų: Produktų grupė Pakankama

įsipareigojimų vertė Balansinė

įsipareigojimų vertė Deficitas

Taupymas su garantuotomis palūkanomis 109 521 111 025 - Anuitetai 3 661 2 257 1 405 Susijęs su investiciniais fondais -7 695 - - Rizikinis gyvybės draudimas -152 036 28 -


34

4.6. Įsipareigojimų jautrumo testas Įsipareigojimų pakankamumo testas yra vienintelis įsipareigojimų vertinimo komponentas, kuris priklauso nuo biometrinių ir rinkos prielaidų. Todėl kiekvienais metais atliekamas tik įsipareigojimų pakankamumo testas.

Įsipareigojimų jautrumo testavimui, buvo įvertinti kintamieji, kurie daro ženklią įtaką įsipareigojimų vertei, tokie kaip mirtingumas, ankstyvų nutraukimų lygis, sąnaudų lygis, nerizikingą palūkanų norma ir infliacija, o rezultatas tuomet palygintas su įsipareigojimo pakankamumo testo standartu.

Testo rezultatai pateikti lentelėje žemiau. Apibendrinant, galima būtu teigti, kad įsipareigojimų suma yra jautriausia ankstyvų nutraukimų lygiui.

Įsipareigojimų jautrumo testo rezultatai Kintamasis Pokytis

Įsipareigojimų vertės pokytis

lyginant su standartiniu

rezultatu 2016-12-31

tūkst. EUR

Įsipareigojimų vertės pokytis lyginant su

standartiniu rezultatu

2015-12-31

tūkst. EUR Išperkamųjų sumų lygis +25% -23 -34

-25% 24 16

Mirtingumo lygis +25% -243 -217

-25% 303 246

Nerizikinga palūkanų norma -20bps 93 79

+20bps -92 -97

Sąnaudų lygis +10% 33 7

-10% -33 -7

Infliacija +30% 30 6

Perdraudimo naudojimas nedaro esminės įtakos įsipareigojimų jautrumui nė vienam kintamajam.

4.7. Atidėtos įsigijimo sąnaudos SLI daugiau nebekapitalizuoja įsigijimo sąnaudų. Vadovybės nuomone, atidėtos įsigijimo sąnaudos nesukurtų jokios papildomos vertės finansinių rezultatų pateikimui, turint omenyje, kad ilgalaikės draudimo sutartys daugiau nebėra sudaromos. 4.8. Akcijomis paremtos pelno dalies programos sąnaudų įvertinimas Skaičiuodama sąnaudas, kurios pripažįstamos kaip darbuotojams išmokėtos paprastosios “Swedbank” AB akcijos, vadovybė įvertina kiek paprastųjų akcijų bus išmokėta. Darbuotojams paskirstomos neapibrėžtosios teisės į paprastąsias akcijas, pagal kurias reikalaujama, kad, pavyzdžiui, darbuotojai liktų dirbti iki išmokėjimo dienos, nes kitu atveju teisės nustos galioti. Vadovybė taip pat įvertina darbuotojams paskirstytų teisių tikrąją vertę, kurią paskaičiavus darbuotojai įgyja sąlyginę teisę gauti paprastąsias „Swedbank“ AB akcijas nemokamai. Įvertinimas yra paremtas paprastosios akcijos kotiruojama kaina, kadangi ši teisė iš esmės suteikiama tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir paprastoji akcija.


35

5. Pinigai 2016-12-31 2015-12-31 tūkst. EUR tūkst. EUR Pinigai atsiskaitomosiose sąskaitose 40 335 10 405 Iš viso 40 335 10 405 6. Sukauptos pajamos 2016-12-31 2015-12-31 tūkst. EUR tūkst. EUR Sukauptos iš investicinių fondų grąžinamos sumos 50 51 Iš viso 50 51 Visos sukauptos pajamos yra realizuojamos per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. 7. Perdraudimo gautinos sumos 2016-12-31 2015-12-31 tūkst. EUR tūkst. EUR Sukaupti pelno komisiniai 99 114 Perdraudimo dalis atidėjiniuose numatomiems išmokėjimams 40 61 Sukaupta išmokų perdraudimo dalis 33 31 Iš anksto sumokėtos perdraudimo įmokos 2 4 Iš viso 174 211 Visos gautinos sumos yra realizuojamos per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.


36

8. Išankstiniai apmokėjimai ir kitos gautinos sumos 2016-12-31 2015-12-31 tūkst. EUR tūkst. EUR Atidėtų mokesčių turtas (32 pastaba) 2 266 2 795 Iš investicijų gautinos sumos 303 229 Iš draudėjų gautinos sumos 586 474 Iš anksto sumokėti mokesčiai 228 155 Išankstiniai mokėjimai finansinės priežiūros institucijai 173 157 Kiti išankstiniai mokėjimai ir gautinos sumos 3 3 Iš viso 3 559 3 813 Atidėtų mokesčių turtas apskaičiuotas remiantis prognoze 8 metams. Visos gautinos sumos ir išankstiniai mokėjimai yra realizuojamos per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. 9. Finansinės investicijos, vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolį

2016-12-31 2015-12-31

tūkst. EUR tūkst. EUR Finansinis turtas, pradžioje vertinamas tikrąja verte per pelną ar nuostolį 371 916 321 827

Pardavimui laikomas finansinis turtas 73 821 78 930

Iš viso 445 737 400 757 9.1. Finansinis turtas, pradžioje vertinamas tikrąja verte per pelną ar nuostolį 2016-12-31 2015-12-31

tūkst. EUR tūkst. EUR Kapitalo ir mišrių fondų vienetai 245 621 218 993 Skolos vertybinių popierių fondų vienetai 126 264 102 801 Nekilnojamo turto fondų vienetai 31 33 Klientų portfelis iš viso 371 916 321 827

Iš viso 371 916 321 827


37

9.2. Pardavimui laikomas finansinis turtas 2016-12-31 2015-12-31

tūkst. EUR tūkst. EUR Skolos vertybiniai popieriai 65 195 75 324 Kapitalo ir mišrių fondų vienetai 1 922 2 008 Nekilnojamo turto fondų vienetai 4 683 250 Išvestinės finansinės priemonės 48 47 Investicinis portfelis iš viso 71 848 77 629 Kapitalo ir mišrių fondų vienetai 1 387 1 037 Skolos vertybinių popierių fondų vienetai 573 252 Nekilnojamo turto fondų vienetai 13 12 Prekybos portfelis iš viso 1 973 1 301

Iš viso 73 821 78 930

Skolos vertybiniai popieriai pagal emitentą. 2016-12-31 2015-12-31

tūkst. EUR tūkst. EUR

Bankų VP 25 124 27 479

Kitų įmonių VP 21 317 25 043

Vyriausybių VP 18 754 22 802

Iš viso 65 195 75 324 Finansinių investicijų, vertinamų tikrąja verte per pelną ar nuostolį, paskirstymas į trumpalaikes ir ilgalaikes yra pateiktas 3.2.2 pastaboje, o paskirstymas pagal tikrosios vertės nustatymą – 9.3 pastaboje. Maksimali skolos vertybinių popierių kredito rizika ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 65 195 tūkstančių eurų. Skolos vertybinių popierių pasiskirstymas pagal kredito kokybę yra pateiktas 3.2.1 pastaboje. Skolos vertybinių popierių tikrosios vertės pokyčius lėmė ne pasikeitusi sandorio šalių kredito kokybė.


38

9.3. Tikrosios vertės hierarchija Finansinės priemonės tikrajai vertei gauti naudojami metodai susideda iš trijų lygių hierarchijos, kuri atspindi naudojamų pradinių duomenų stebėjimą. 1 lygis reiškia, kad naudojamos aktyviose rinkose vyraujančios (nekoreguotos) kainos; 2 lygis reiškia, kad tiesiogiai arba netiesiogiai naudojami kiti stebėtini pradiniai duomenys nei tie, kurie naudojami 1 lygyje; 3 lygis reiškia, kad pradiniai duomenys nėra paremti stebėtinais rinkos duomenimis. Žemiau pateiktoje lentelėje tikrąja verte apskaitomas SLI turtas ir įsipareigojimai padalijami į šiuos lygius:

2016-12-31, tūkst. EUR 1 lygis 2 lygis 3 lygis Iš viso

Turtas Skolos vertybiniai popieriai 65 195 - - 65 195 Investicinių fondų vienetai 373 889 - 6 605 380 494

Išvestinės finansinės priemonės - 48 - 48

Turto iš viso 439 084 48 6 605 445 737

Įsipareigojimai Investavimo sutarčių įsipareigojimai 379 542 - - 379 542

Įsipareigojimų iš viso 379 542 - - 379 542

2015-12-31, tūkst. EUR Level 1 Level 2 Level 3 Total

Turtas Skolos vertybiniai popieriai 75 324 - - 75 324 Investicinių fondų vienetai 323 128 - 2 258 325 386

Išvestinės finansinės priemonės - 47 - 47

Turto iš viso 398 452 47 2 258 400 757

Įsipareigojimai

Investavimo sutarčių įsipareigojimai 328 529 - - 328 529

Įsipareigojimų iš viso 328 529 - - 328 529

3 lygio pokyčiai 2016

tūkst. EUR 2015

tūkst. EUR Investicinio fondo

vienetai Investicinio fondo

vienetai

Aaskaitinio laikotarpio pradžioje 2 258 2 752

Įsigijimo savikaina 4 000 -

Pardavimai -208 -166

Vertės pasikeitimas (pelnas (nuostolis)) 555 -328

Iš jų, vertinai tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą 555 -328

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 6 605 2 258


39

10. Finansinės investicijos, vertinamos amortizuota savikaina

2016-12-31 2015-12-31


Paskolos ir gautinos sumos 10 374 38 179

Iki išpirkimo laikomi skolos vertybiniai popieriai 47 460 59 199

Iš viso 57 834 97 378 10.1. Paskolos ir gautinos sumos

2016-12-31 2015-12-31


Terminuotieji indėliai 10 374 38 179

Iš viso 10 374 38 179 10.1.1. Terminuotieji indėliai

Indėlių terminai 2016-12-31 2015-12-31


Iki 1 mėnesio 3 000 3 909

Nuo 1 mėnesio iki 1 metų 5 450 32 346

1-5 metai 1 924 1 924

Iš viso 10 374 38 179 Terminuoti indėliai pagal portfelius 2016-12-31 2015-12-31


Laisvo kapitalo portfelis 3 774 24 262

Investicinis portfelis 6 600 8 758

Klientų portfelis - 5 159

Iš viso 10 374 38 179


40

10.2. Iki išpirkimo laikomi skolos vertybiniai popieriai

Iki išpirkimo laikomi skolos vertybiniai popieriai pagal emitentą 2016-12-31 2015-12-31


Vyriausybių VP 42 695 52 473

Bankų VP 4 292 4 724

Kitos įmonės 473 2 002

Iš viso 47 460 59 199 Iki išpirkimo laikomi skolos vertybiniai popieriai gali būti klasifikuojami į trumpalaikius ir ilgalaikius, priklausomai nuo aukščiau pateiktoje lentelėje nurodytų terminų. Iki išpirkimo laikomi skolos vertybiniai popieriai pagal laiką, likusį iki išpirkimo termino

2016-12-31 2015-12-31


Iki 1 metų - 11 572

1-5 metai 30 803 16 955

5-10 metai 12 717 22 348

Daugiau nei 10 metai 3 940 8 324

Iš viso 47 460 59 199 11. Materialus turtas Materialus turtas

Įsigijimo savikaina Sukauptas nusidėvėjimas

Likutinė vertė

tūkst. EUR tūkst. EUR tūkst. EUR

2015-01-01 136 -50 86

Įsigijimai 84 - 84

Nurašymai -61 28 -33

Nusidėvėjimas per laikotarpį - -24 -24

2015-12-31 159 -46 113

Įsigijimai 17 - 17

Nurašymai -52 27 -25

Nusidėvėjimas per laikotarpį - -24 -24

2016-12-31 124 -43 81


41

12. Investavimo sutarčių įsipareigojimai

Įsipareigojimai, kai investavimo

rizika tenka draudikui

Įsipareigojimai, kai investavimo

rizika tenka draudėjui

Iš viso

amortizuota

savikaina tikrąja verte tūkst. EUR tūkst. EUR tūkst. EUR Įsipareigojimų suma 2015-01-01 28 248 283 725 311 973 Gauti mokėjimai 3 995 68 772 72 767 Išmokos -3 122 -25 507 -28 629 Mokesčių pajamos (24 pastaba) -381 -5 517 -5 898 Sutarčių perklasifikavimas (13 pastaba) -433 2 664 2 231 Įmokos už rizikas (18 pastaba) -894 -2 039 -2 933 Pajamos iš investicinių fondų - 6 340 6 340 Atleidimo įmokos (13 pastaba) - 25 25 Įsipareigojimų pokytis per pelną ir nuostolį (27 pastaba) -450 65 -385 Įsipareigojimų suma 2015-12-31 26 963 328 528 355 491 Gauti mokėjimai 3 602 70 161 73 763 Išmokos -4 762 -34 572 -39 334 Mokesčių pajamos (24 pastaba) -341 -5 922 -6 263 Sutarčių perklasifikavimas (13 pastaba) 448 2 816 3 264 Įmokos už rizikas (18 pastaba) -803 -1 875 -2 678 Pajamos iš investicinių fondų - 22 656 22 656 Atleidimo įmokos (13 pastaba) - 38 38 Įsipareigojimų pokytis per pelną ir nuostolį (27 pastaba) 407 62 469 Įsipareigojimų suma 2016-12-31 25 514 381 892 407 406 Didžioji dalis investicinių sutarčių finansinių įsipareigojimų yra parengiami per daugiau nei 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Visos investicinės sutartys suteikia klientams teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko. Įsipareigojimai, kai investavimo rizika tenka draudėjui su suderinti su turtu, kurį sudaro kleintų portfelis, kaip aprašytą 9.1 Pastaboje ir pinigai banko sąskaitoje atvaizduoti 5 Pastaboje. Šioje ir kitoj pastaboje sutarčių perklasifikavimas yra sutarties pakeitimo rezultatas. Sutarties pakeitimas yra klientams siūlomas pasirinkimas, leidžiantis pakeisti esamos sutarties sąlygas iš senų draudimo rūšių į naujesnes (paliekant tą pačią mokesčių mokėjimo tvarką), dėl ko gali pasikeisti tokios sutarties klasifikavimo apskaita.


42

13. Draudimo sutarčių įsipareigojimai

Gyvybės draudimo atidėjiniai

Atidėjiniai numatomiems išmokėjimams

Atidėjiniai pelno daliai

Iš viso

tūkst. EUR tūkst. EUR tūkst. EUR tūkst. EUR

Įsipareigojimų suma 2015-01-01 113 115 7 452 95 120 662 Praėjusių metų pelno dalies paskirstymas 95 - -95 - Sutarčių perklasifikavimas (12 pastaba) -2 231 - - -2 231 Atleidimo įmokos (12 pastaba) - -25 - -25 Įsipareigojimų pokytis per pelną ar nuostolį (26 pastaba) -12 116 1 290 - -10 826 Įsipareigojimų suma 2015-12-31 98 863 8 717 - 107 580 Sutarčių perklasifikavimas (12 pastaba) -3 264 - - -3 264 Atleidimo įmokos (12 pastaba) - -38 - -38 Įsipareigojimų pokytis per pelną ar nuostolį (26 pastaba) -6 321 451 45 -5 825 Įsipareigojimų suma 2016-12-31 89 278 9 130 45 98 453

Didžioji dalis gyvybės draudimo sutarčių baigiasi vėliau nei praėjus 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, todėl įsipareigojimai gali būti laikomi ilgalaikiais (taikant 2,5-4% diskonto normą). Nepaisant to, visi klientai, turintys gyvybės draudimo sutartis, turi teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko. Atidėjiniai numatomoms išmokoms ir atidėjiniai pelno daliai dažniausiai padengiami per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. 14. Sukauptos sąnaudos 2016-12-31 2015-12-31 tūkst. EUR tūkst. EUR Mokėtini mokesčiai 496 515 Įsipareigojimai, susiję su akcijomis paremta pelno dalies programa 451 470 Mokėtinos darbuotojams 122 113 Mokėtinos sumos 145 74 Iš viso 1 214 1 172 Visos sukauptos sąnaudos, išskyrus tas, kurios susijusios su akcijomis grindžiamos pelno dalies programa, yra padengiamos per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Akcijomis grindžiama pelno dalies programa trunka iki trejų metų. 15. Perdraudimo įsipareigojimai 2016-12-31 2015-12-31 tūkst. EUR tūkst. EUR Sukauptos perdraudimo įmokos 181 193 Iš viso 181 193 Įsipareigojimai iš perdraudimo yra realizuojami per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.


43

16. Kiti finansiniai įsipareigojimai 2016-12-31 2015-12-31 tūkst. EUR tūkst. EUR Atsiskaitytinos sumas dėl įsigytų vertybinių popierių 3 065 2 596 Draudėjams grąžintinos sumos 954 781 Finansinės nuomos įsipareigojimai 77 107 Iš viso 4 096 3 484 Visi įsipareigojimai yra realizuojami per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, išskyrus tą dalį finansinės nuomos įsipareigojimų, kuri viršija 91 tūkstančius eurų (2015-12-31: 63 tūkstančių eurų), kuri yra padengiama per daugiau nei 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. 17. Įstatinis kapitalas ir privalomas rezervas 2016-02-09 akcininkų sprendimų 7 milijonais eurų buvo padidinitas SLI įstatinis kapitalas, išleidžiant 10 952 620 naujų paprastųjų akcijų be nominaliosios vertės. Įstatinis kapitalas buvo visiškai apmokėta 2016 m. pirmąjį ketvirtį grynaisiais pinigais. 2016-12-31 įstatinis SLI kapitalas siekė 10 milijonų eurų, kuriuos sudarė 15 646 600 paprastųjų akcijų be nominaliosios vertės.„Swedbank“ AS priklauso 100% SLI akcijų. Remiantis SLI įstatais, privalomasis rezervas sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ir akcininkai kiekvienais metais nusprendžia kokią dalį pelno pridėti į privalomąjį rezervą. Dėl ankstesnių įstatų ir su jais susijusių pelno paskirstymo sprendimų, tikrasis privalomasis rezervas yra daug didesnis: 2 milijonai eurų. Privalomasis rezervas gali būti skiriamas nuostoliams padengti arba įstatiniam kapitalui didinti. Iš privalomojo rezervo išmokos akcininkams negali būti atliekamos. 18. Bendra draudimo įmokų vertė Draudimo įmokos pagal draudimo rūšį 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Kaupiamojo draudimo sutarčių įmokos 23 389 18 743 Rizikinio gyvybės draudimo sutarčių įmokos 7 890 9 517 Įmokos, už investavimo sutarčių draudimo riziką (12 pastaba) 2 678 2 933 Iš viso 33 957 31 193 Draudimo įmokos pagal rinkas 2015 2014 tūkst. EUR tūkst. EUR Lietuva 16 593 16 229 Estija 14 196 12 429 Latvija 3 168 2 535 Iš viso 33 957 31 193


44

19. Perdraudimo rezultatai Pagrindinis SLI perdraudimo partneris yra „Swiss Re“. Pagal galiojančią sutartį, visų naujų draudimo sutarčių, viršijančių 100 000 eurų, mirties rizikos dalis buvo automatiškai perdrausta iki 300 000 eurų sumos. Rizikoms, kurių sumos viršija sutartyje numatytus apribojimus, taikomas papildomas fakultatyvus perdraudimas. Praėjusiais laikotarpiais sudarytoms draudimo sutartims taikomos ankstesnių perdraudimo sutarčių sąlygos ir taisyklės, pagal kurias minimali SLI dalis buvo mažesnė, o perdraudikai „Swiss Re“ ir „Munich Re“ turėjo skirtingas proporcijas. Perdraudimo rezultatai (sąnaudos su minusu) 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Perdraudikų įmokos -820 -780 Perdraudikų dalis išmokose (26 pastaba) 105 130 Perdraudikų dalies numatomų išmokėjimų atidėjiniuose pasikeitimas (26 pastaba) -21 19 Perdraudikų pelno komisiniai 99 114 Iš viso -637 -517 20. Pajamos iš palūkanų ir dividendų 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Palūkanos už skolos vertybinius popierius 4 428 4 855 Palūkanos už indėlius 104 160 Akcijų ir fondų vienetų dividendai 127 154 Iš viso 4 659 5 169 21. Pelnas/nuostolis dėl finansinių investicijų vertės pokyčio 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Fondų vienetų perkainojimas -53 -171 Skolos vertybinių popierių perkainojimas -1 136 -1 968 Iš viso -1 189 -2 139 Įskaitant pardavimui laikomą finansinį turtą -1 189 -2 139


45

22. Realizuotas pelnas/nuostolis iš finansinių investicijų 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Fondų vienetų pardavimo pelnas/nuostolis 725 -229 Skolos vertybinių popierių pardavimo pelnas/nuostolis -321 -240 Iš viso 404 -469 23. Pelnas iš sandorių užsienio valiutomis 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Išvestinių finansinių priemonių perkainojimas 52 204 Turto užsienio valiutomis perkainojimas -20 106 Išvestinių finansinių priemonių palūkanų pajamos/sąnaudos 29 8 Valiutų konvertavimo sąnaudos -10 -5 Iš viso 51 313 24. Mokesčių pajamos už investicines sutartis 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Sutarčių valdymo mokesčiai 5 744 5 288

Sandorių mokesčiai (fondų vienetų pirkimo-pardavimo kainų marža) 519 610

Iš viso gauta, atskaitant įsipareigojimus (12 pastaba) 6 263 5 898

25. Kitos veiklos pajamos 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Investicinių fondų valdytojų grąžinamos sumos 1 241 1 246

Pajamos dėl nutrauktų pasibaigusių įsipareigojimų - 105

Iš viso 1 241 1 351


46

26. Draudimo išmokos ir draudimo sutarčių įsipareigojimų vertės pokytis 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Draudimo išmokos -17 729 -19 061 Išperkamosios sumos -2 044 -2 160 Žalos sureguliavimo sąnaudos -361 -312 Perdraudikų dalis išmokose (19 pastaba) 105 130 Numatomų išmokėjimų atidėjinių pokytis (13 pastaba) -451 -1 290 Perdraudikų dalies numatomų išmokėjimų atidėjiniuose pasikeitimas -21 19 Gyvybės draudimo atidėjinių pokytis (13 pastaba) 6 321 12 116 Sukaupta pelno dalis (13 pastaba) -45 - Iš viso -14 225 -10 558 27. Investavimo sutarčių finansinių įsipareigojimų vertės pokytis 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Investavimo sutarčių sukauptos palūkanos -469 -490 Papildomo Augančių garantijų atidėjinio vertės pokytis - 875 Iš viso (12 pastaba) -469 385 28. Įsigijimo sąnaudos 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Komisiniai tarpininkams -2 785 -3 122 Personalo sąnaudos -204 -266 Rinkodaros ir pardavimų skatinimo sąnaudos -111 -166 Medicininio įvertinimo sąnaudos -107 -81 Kita -256 -141 Iš viso -3 463 -3 776 29. Administracinės sąnaudos 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Iš trečiųjų šalių pirktos paslaugos -2 363 -2 028 Personalo sąnaudos -1 418 -1 266 Kita -558 -553 Iš viso -4 339 -3 847


47

30. Investicijų valdymo sąnaudos 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Turto valdymo sąnaudos -200 -208 Vertybinių popierių saugojimo ir operacijų mokesčiai -411 -389 Iš viso -611 -597 31. Kitos veiklos sąnaudos 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Sąnaudos finansinės priežiūros institucijoms -226 -239 Audito, teisinės ir konsultacijų sąnaudos -109 -100 Narystės mokesčiai -42 -42 Kita -33 -19 Iš viso -410 -400 32. Pelno mokestis 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Estijos dividendų pelno mokestis už ataskaitinius metus -4 565 -1 451 Latvijos sukauptas pelno mokestis už ataskaitinius metus -322 -227 Latvijos pelno mokesčio koregavimas už praėjusius metus - 13 Lietuvos sukauptas pelno mokestis už ataskaitinius metus -117 -195 Lietuvos atidėto pelno mokesčio turto pokytis -529 - Iš viso -5 533 -1 860 2016 m. Estijoje SLI išmokėjo 30 980 tūsktančių eurų dividendų. Iš jų, 11 424 tūkstančiai eurų buvo išmokėti iš Lietuvoje uždirbto pelno, 1 298 tūkstančiai eurų iš Latvijoje uždirbto pelno bei 18 258 tūkstančiai eurų iš Estijoje uždirbto pelno. Už pastarąjį buvo sumokėtas 4 565 tūkstančių eurų pelno mokestis, pateiktas kaip sąnaudos pajamų ataskaitoje. SLI Latvijos filialas 2016 m. uždirbo apie 2 239 tūkstančius eurų apmokestinamojo pelno, iš kurio 322 tūkstančių eurų buvo pripažinta sukauptu pelno mokesčiu pajamų ataskaitoje. Pelno mokestis Latvijoje sudaro 15%. Remiantis ankstesnių metų mokesčių ataskaitomis, SLI Latvijos filialas privalėjo sumokėti pelno mokesčio avansines įmokas – 2016 m. jos sudarė 228 tūkstančius eurų. SLI Lietuvos filialas 2016 m. uždirbo apie 9 637 tūkstančius eurų pelno. Pagal vietos taisykles atlikus pelno mokesčio įstatyme numatytus priskaičiavimus ir atskaitymus, apmokestinamas pelnas sudarė 2 598 tūkstančius eurų, Pagal iki 2014-01-01 galiojusį LR Pelno mokesčio įstatymą, visas apmokestinamas pelnas buvo dengiamas iš sukauptų ankstesnių periodų mokestinių nuostolių. Nuo 2014-01-01 tik dalį (70%)


48

apmokestinamojo pelno galima padengti iš sukauptų ankstesnių periodų mokestinių nuostolių, o nuo 30% apmokestinamojo pelno reikia mokėti pelno mokestį. Mokėtinas pelno mokestis už 2016 m bus 117 tūkstančių eurų. Pelno mokestis Lietuvoje sudaro 15%. Mokėtinas pelno mokestis už 2016 metus sudarė 117 tūkstančius eurų. LR Pelno mokesčio įstatymas jau ilgą laiką yra palankus ilgalaikėms gyvybės draudimo sutartims. 2016-12-31 SLI Lietuvos filialas buvo sukaupęs 68 279 tūkstančius eurų mokestinio nuostolio, kuris gali būti dengiamas iš būsimų laikotarpių apmokestinamo pelno. Mokestinis efektas būtų 10 242 tūkstančiai eurų. Atidėtojo pelno mokesčio turtu yra pripažįstamas tik nuo ateinančių aštuonerių metų prognozuojamo pelno, t.y. 2 266 tūkstančių eurų, apskaičiuotas pelno mokestis. 2016 m. ši prognozė buvo atnaujinta ir atidėto pelno mokesčio turtas sumažėjo 529 tūkstančiais eurų. 33. Neapibrėžtieji ir nebalansiniai įsipareigojimai Neapibrėžtasis pelno mokesčio įsipareigojimas dividendams Pagal Estijos pelno mokesčio įstatymą, Estijoje registruotos bendrovės sukauptam pelnui netaikomas pelno mokestis, vietoj to mokestį taikant išmokamiems dividendams ar bet kokiai kitai pelno paskirstymo formai. Pelno mokestis taip pat mokamas ir nuo išmokų iš nuosavo kapitalo, kurios viršija į bendrovės nuosavą kapitalą atliktas pinigines ir nepinigines įmokas. Vadovaujantis minėtuoju įstatymu, pelno mokesčiu yra apmokestinamas bendrovės dividendais ir kita forma paskirstytas pelnas, kurio tarifas yra 20/80 nuo išmokų. Balanse nėra pateikiami neapibrėžto pelno mokesčio įsipareigojimai, susiję su paskirstytojo sukaupto pelno išmokėjimu ar kapitalo mažinimu. Su dividendų mokėjimu ar bet kokiu kitu kapitalo paskirstymu susijęs pelno mokestis pateikiamas kaip sąnaudos pajamų ataskaitoje kai yra deklaruojamos atitinkamos išmokos. Savo veikloje SLI nėra atlikusi fondo emisijos, kuri darytų įtaką neapibrėžto pelno mokesčio apskaičiavimui, jei SLI nuspręstų mažinti įstatinį kapitalą. SLI nepaskirstytas pelnas 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 23 270 tūkstančius eurų (2016-12-31: 38 658 tūkstančiai eurų). Atsižvelgus į tai, kad iš nepaskirstyto pelno 11 017 tūkstančiai eurų mokesčių jau buvo priskaičiuoti kitose šalyse, maksimalus neapibrėžtas pelno mokestis, kuris taptų mokamas, jei nepaskirstytas pelnas būtų visiškai išmokėtas, sudarytų apie 3 063 tūkstančius eurų (2016-12-31: 6 484 tūkstančiai eurų).


49

34. Tikroji finansinių instrumentų vertė

2016.12.31 2015.12.31

Tūkst. EUR

Tikroji vertė

Likutinė vertė Skirtumas

Tikroji vertė

Likutinė vertė Skirtumas

Turtas

Pinigai * 40 335 40 335 - 10 405 10 405 -

Gautinos sumos ir išankstiniai mokėjimai * 3 783 3 783 - 4 075 4 075 -

Skolos vertybiniai popieriai 120 836 112 656 8 180 143 672 134 523 9 149

įvertinti tikrąja verte 65 196 65 196 - 75 324 75 324 -

laikomi iki išpirkimo * 55 640 47 460 8 180 68 348 59 199 9 149

Investicinių fondų vienetai 380 493 380 493 - 325 386 325 386 -

Terminuotieji indėliai * 10 374 10 374 - 38 179 38 179 -

Išvestinės finansinės priemonės 48 48 - 47 47 -

39-ojo TAS apimamas finansinis turtas 555 869 547 689 8 180 521 764 512 615 9 149

Įsipareigojimai

Investavimo sutarčių įsipareigojimai * 407 406 407 406 - 355 491 355 491 -

Išvestinės finansinės priemonės 407 406 407 406 - 355 491 355 491 - 39-ojo TAS apimami finansiniai įsipareigojimai * 98 453 98 453 - 107 580 107 580 -

Draudimo sutarčių įsipareigojimai * 5 040 5 040 - 4 379 4 379 - Mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai * 451 451 - 470 470 - Įsipareigojimai, susiję su akcijomis grindžiama pelno dalies programa 511 350 511 350 - 467 920 467 920 -

Finansinio turtas ir įsipareigojimai pažymėti žvaigždute (*) nėra vertinami tikrąja verte remiantis apskaitos principais. Finansinio turto ir įsipareigojimų, kurie nėra pripažįstami tikrąja verte per pelną ir nuostolį, tikroji vertė yra nustatoma remiantis rinkos kaina, arba, jei jos nėra, diskontuotu pinigų srautų metodu. Pinigų srautai diskontuojami taikant nerizikingą palūkanų normą. Kaip nerizikinga palūkanų norma pateikiama pelningumo kreivė, sudaryta pagal ECB svetainėje pateiktą aukščiausią reitingą turinčių vyriausybių skolos popierių pelningumą. Dažniausiai tokių instrumentų tikroji vertė atitinka jų likutinę vertę, nes jie yra palyginti trumpalaikiai. Sunku nustatyti įsipareigojimų, susijusių su draudimo sutartimis, tikrąją vertę, todėl čia ji nustatyta kaip lygi likutinei vertei, tačiau įsipareigojimų tinkamumo testo (4,5 pastaba) rezultatus galima vertinti kaip tikrąją jų vertę, tokiu atveju ši vertė yra gerokai mažesnė, daugiausia dėl rizikos dalies draudimo sutartyse pelningumo. Iš iki išpirkimo laikomų investicijų, kurių tikroji vertė yra žemesnė nei jų balansinė vertė, sumažėja tik tų vertė, kurių tikrosios vertės sumažėjimas, anot vadovybės, yra ilgalaikis, t. y. emitentas yra nemokus ar labai tikėtinas finansinių įsipareigojimų nevykdymas.


50

35. Atlygio politika SLI direktorių valdybos narių ir darbuotojų atlygis išmokamas pagal „Swedbank“ grupės atlygio politiką. Šios politikos tikslas – skatinti darbuotojus siekti savo individualių tikslų, stengiantis pritraukti darbuotojus, turinčius Grupei reikalingą kompetenciją, už sąžiningą atlygį. „Swedbank“ grupė parengė atlygio politiką, kuri užtikrina ir skatina veiksmingą rizikos valdymą, vengiant perdidelės rizikos. Daugelio darbuotojų atlygį sudaro pastovusis ir kintamasis komponentai, kurie kartu su kitomis išmokomis, sudaro visą jų atlygį. Tokiu būdu siekiama tinkamai subalansuoti kintamąjį ir pastovųjį atlygį. Bendrasis atlygis turi būti konkurencingas, atitikti rinkos sąlygas ir atspindėti „Swedbank“ grupės vertybes – atvirumą, paprastumą ir rūpestingumą. Atlygio paketas turi atitikti Grupės veiklos strategiją, tikslus, ilgalaikę vertę ir viziją. Pastovusis atlygis yra pagrindinis atlygio komponentas. Pastovusis atlygis priklauso nuo to, kaip darbuotojas vykdo savo pareigas, ar jis pasiekia savo veiklos tikslus ir laikosi Grupės vertybių, o taip pat ir nuo vietinės rinkos sąlygų. Vadovų vadovas (managers‘ manager) tvirtina sprendimą dėl atlygio ir vertina, kaip pasiekiami tikslai, ir ar jie atitinka Grupės vertybes. Priedai mokami atsižvelgiant į „Swedbank“ grupės etikos, interesų konfliktų principus ir kitas vidaus taisykles. Jie mokami praėjus keleriems metams (dažniausiai – 3-5 metams), kad būtų įmanoma atsižvelgti į „Swedbank“ grupės ilgalaikę ir tvaraus augimo strategiją, ekonomikos cikliškumą ir ketinamą prisiimti riziką. Be to, priedai mokami atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas laikosi vidinių ir išorinių taisyklių. Šiuo metu SLI vadovai ir darbuotojai dalyvauja ketverių metų akcijomis paremto kintamojo atlygio programose „Eken“ (2011-2016 m. „Eken“). „Swedbank“ grupės kintamasis atlygis atitinka bendrovės riziką. Rizikos valdymą galima suskirstyti į dvi dalis: ex-ante ir ex-post rizikos valdymą. Ex-ante rizikos valdymas (rizikos valdymas prieš suteikiant kintamąjį atlygį) reiškia, kad kintamasis atlygis yra susietas su darbuotojo veiklos rezultatais, Grupės bendru rezultatu ir veiklos srities rezultatu per veiklos metus. Kintamojo atlygio suteikimas priklauso nuo teigiamo ekonominio pelno (veiklos pelno atskaičius bendrovės mokesčius ir kapitalo išlaidas) verslo srities ir Grupės lygmeniu. Kintamasis atlygis apsiriboja individualiu lygmeniu, t.y. yra nustatyta didžiausia suma ir jis vertinamas pagal iš anksto nustatytus parametrus. Grupės ir kiekvienos verslo srities bendro kintamojo atlygio suma taip pat nustatoma iš anksto atitinkamu sprendimu. Ex-post rizikos valdymas (rizikos valdymas po kintamojo atlygio suteikimo per atidėjimo laikotarpį) reiškia, kad vadovų ir darbuotojų kintamojo atlygio dalis atidedama ne mažiau kaip trejiems metams. Be to, netaikoma jokia riba, nereikalaujant atidėjimo, ir joks proporcinis mokėjimas atidėtajam atlygiui, kaip numatyta įstatyme (proporcinis mokėjimas suteikia bendrovei galimybę atidėtą atlygį išmokėti kartą per metus tolygiai paskirstant per atidėjimo laikotarpį). Kintamasis atlygis gali būti neišmokamas, jei Grupės finansinė padėtis labai pablogėja arba jei yra didelė rizika, kad taip gali atsitikti, arba jei „Swedbank“ (ar verslo srities) rezultatai labai nukenčia dėl asmenų netinkamų veiksmų.


51

36. Sandoriai su susijusiomis šalimis Susijusios šalys yra motininė įmonė „Swedbank“ AS, buvęs akcininkas „Swedbank“ AB (Lietuva), „Swedbank“ AB (Švedija), kuri taip pat yra ir SLI aukščiausias kontroliuojantis vienetas, valdantis „Swedbank“ AS, visos kitos įmonės, priklausančios „Swedbank“ AB grupei; SLI stebėtojų tarybos ir valdybos nariai ir įmonės, kuriose stebėtojų tarybos ir valdybos nariai ir jų šeimų nariai turi kontrolinį akcijų paketą arba daro didelę įtaką. SLI perka didelę dalį savo funkcijų iš kitų „Swedbank“ grupės įmonių. „Swedbank“ grupės bankai visose trijose šalyse yra pagrindiniai SLI atsiskaitymo ir depozitoriumų bankai. Atsiskaitymas, indėliai ir sandoriai su vertybiniais popieriais tarp „Swedbank“ grupės bankų įprastomis rinkos sąlygomis. „Swedbank“ grupės bankai taip pat yra vieninteliai SLI draudimo tarpininkai, visi pardavimai Baltijos šalyse yra atliekami per grupės bankus. Paslaugų tiekimui yra sudarytos tarpininkavimo sutartys, o už paslaugų tiekimą yra mokamas komisinis mokestis, kuris koreliuoja su bankų patirtomis sąnaudomis tiekiant paslaugas. SLI iš „Swedbank“ visuomet perka tam tikras mažos apimties funkcijas, tokias kaip žmogiškųjų išteklių konsultacijos, juridinės konsultacijos ir darbo užmokesčio apskaita, bei svarbias funkcijas, kurios grupėje teikiamos centralizuotai, pavyzdžiui, IT plėtra ir vidaus auditas. SLI už visas „Swedbank“ teikiamas paslaugas moka rinkos sąlygomis. Iš kitų „Swedbank“ grupės įmonių yra perkamos specifinės paslaugos, priklausančios nuo tų įmonių veiklos, t.y. automobilių lizingas, investicinių portfelių valdymas, kompiuterinės bei programinės įrangos bei nuosavybės/nuostolių draudimas. Visos šios paslaugos yra tiekiamos rinkos sąlygomis. SLI kitoms susijusioms šalims paslaugų pati neteikia, išskyrus gyvybės draudimo sutarčių pardavimą. Draudimo utartys su stebėtojų tarybos ir valdybos nariais, SLI darbuotojais, „Swedbank“ darbuotojais bei kitomis grupės įmonėmis paprastai sudaromos svarbiems klientams taikytinomis sąlygomis. SLI gauna valdymo pajamas už fondų administravimo mokesčius iš fondų valdymo bendrovės, priklausančios „Swedbank“ grupei, panašias į valdymo pajamas iš kitų fondų valdytojų. Vadovybės svarbiais asmenimis pagal 24-ojo TAS reikšmę, yra valdybos nariai. Valdybos nariams nėra taikomi akcijų pasirinkimo sandoriai ar kitos panašios privilegijos. Valdybos nariai, panašiai kaip ir darbuotojai, dalyvauja „Swedbank“ AB visos grupės akcijomis grindžiamoje pelno dalies „Eken“ programoje. Valdybos narių sutartyse numatyta 9 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacija nutraukus darbo santykius, kurios maksimali suma siekia 103 tūkstančius eurų. 2016 m. buvo išmokėtos 13 579 „Swedbank“ AB akcijos pagal „Eken“ porgramą, kruios rinkos vertė sudarė 222 tūkstančius eurų (199 tūkstančius eurų buvo sukaupta praėjusiais metais ir 23 tūkstančiai eurų perkainota kapitalo pokytyje). Valdybos nariams ir kitiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis ir premijos (įskaitant atostoginius ir išeitines kompensacijas) yra pateikti taip: 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Darbo užmokestis ir kintamas atlygis Valdybos narių darbo užmokestis 253 261 Darbuotojų darbo užmokestis 859 792 Akcijomis paremto atlygio programos sukauptos sąnaudos su mokesčiais 115 141 Iš viso 1 227 1 194 Kintamo atlygis išmokėjimai Akcijomis paremto atlygio išmokėjimas Valdybos nariams 82 50 Akcijomis paremto atlygio išmokėjimas darbuotojams 140 114 Total 222 164


52

SLI susijusioms šalims nesuteikė ir iš jų negavo jokių garantijų. Nėra jokių ginčytinų iš susijusių šalių gautinų arba joms mokėtinų sumų. Nebuvo patirta jokių nuostolių dėl susijusios šalies įsipareigojimų nevykdymo. Sandoriai su susijusiomis šalimis: 2016 2015 tūkst. EUR tūkst. EUR Gautos palūkanos Swedbank AS 103 147 Kitos grupės įmonės 156 218 Iš viso 259 365 Gautos pajamos Kitos grupės įmonės 591 658 Sumokėtos palūkanos ir mokesčiai Swedbank AS 502 483 Kitos grupės įmonės 754 520 Iš viso 1 256 1 003 Sumokėti pardavimų komisiniai Swedbank AS 1 165 1 233 Kitos grupės įmonės 1 633 1 877 Iš viso 2 798 3 110 Kitos pirktos paslaugos Swedbank AS 1 123 883 Kitos grupės įmonės 1 036 992 Iš viso 2 159 1 875 Likučiai su susijusiomis šalimis: 2016-12-31 2015-12-31 tūkst. EUR tūkst. EUR Turtas Swedbank AS 33 983 29 983 Kitos grupės įmonės 10 191 13 241 Iš viso 44 174 43 224 Įsipareigojimai Kitos grupės įmonės 90 249 Iš viso 90 249

SWEDBANK LIFE INSURANCE SE VALDYBOS PARAŠAI PRIE METINĖS ATASKAITOS UŽ FINANSINIUS METUS, PASIBAIGUSIUS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

53

Valdyba parengė veiklos ataskaitą ir „Swedbank Life Insurance SE“ finansines ataskaitas. Finansinės ataskaitos rengiamos vadovaujantis tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais ir TFAAK aiškinimais, priimtais Europos Komisijos, bei atspindi tikrąją „Swedbank Life Insurance SE“ finansinę padėtį, finansinės veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Ruošiant finansines ataskaitas vadovaujantis Europos Komisijos priimtais tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, valdyba turi atlikti „Swedbank Life Insurance SE“ ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turimo turto ir įsipareigojimų bei per ataskaitinį laikotarpį gautų pajamų ir patirtų sąnaudų įvertinimus. Šie įvertinimai grindžiami naujausia informacija apie „Swedbank Life Insurance SE“ būklę ir juose atsižvelgiama į finansinių ataskaitų pateikimo dieną egzistuojančius planus ir riziką. Galutinis veiklos sandorių rezultatas gali skirtis nuo šių įvertinimų. Finansinėse ataskaitose atspindimos esminės aplinkybės, darančios poveikį turto ir įsipareigojimų vertinimui, kurios yra paaiškėjusios iki finansinių ataskaitų pateikimo dienos 2017 m. vasario 15 d. Valdybos vertinimu, „Swedbank Life Insurance SE“ ir toliau tęs savo veiklą. Pasirašydami finansinę ataskaitą, visi valdybos nariai patvirtina, kad jose pateikti duomenys yra teisingi. Vardas Pareigos Parašas Evaldas Valeiša Valdybos pirmininkas /elektroninis parašas/ Andra Seržante Valdybos narė /elektroninis parašas/ Mihkel Mandre Valdybos narys /elektroninis parašas/ Jürgen Pelt Valdybos narys /elektroninis parašas/

SWEDBANK LIFE INSURANCE SE PASIŪLYMAS DĖL PELNO PASKIRSTYMO

„Swedbank Life Insurance SE“ paskirstytiną pelną 2016-12-31 sudarė: Nepaskirstytas pelnas iš ankstesnių periodų 7 655 tūkstančių eurų Finansinių metų pelnas 15 615 tūkstančių eurų Paskirstytinas pelnas iš viso 23 270 tūkstančiai eurų. „Swedbank Life Insurance SE“ valdyba siūlo paskirstyti pelną taip: Išmokėti dividendus 18 347 tūkstančių eurų (1.1726 EUR už akciją) Perkelti 4 923 tūkstančius eurų Iš viso 23 270 tūkstančiai eurų.

SWEDBANK LIFE INSURANCE SE NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

55

„Swedbank Life Insurance“ SE akcininkui Išvada Mes atlikome „Swedbank Life Insurance“ SE (toliau taip pat – Bendrovė) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2016 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita bei aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingos apskaitos politikos santrauką. Mūsų nuomone, pridedamos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės 2016 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę ir tą dieną pasibaigusių metų pinigų srautus, vadovaujantis Estijos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir Europos Komisijos priimtais tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais.

Nuomonės pagrindas Mes atlikome auditą Tarptautinius audito standartus (Estija) (TAS (EE)). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus plačiau apibūdinama šios išvados dalyje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą. Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės pagal Profesionalių buhalterių etikos kodeksą (Estija) ir vykdome savo etikos įsipareigojimus pagal minėtus reikalavimus. Mes manome, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti. Kita informacija Vadovybė yra atsakinga už kitą informaciją. Kitą informaciją sudaro vadovybės pranešime pateikiama informacija, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų audito išvados apie jas. Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose, arba mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų. Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Estijos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir Europos Komisijos priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos. Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti. Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

„Deloitte“

AS Deloitte Audit Eesti Roosikrantsi 2 10119 Talinas Estija Tel: +372 640 6500 Faksas: +372 640 6503 www.deloitte.ee Reg. nr. 10687819

[Vertimas iš originalo anglų kalba]

SWEDBANK LIFE INSURANCE SE NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

56

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS EE). Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis. Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat: • Nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką,

suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Išsiaiškiname auditui svarbią vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, bet ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės veiksmingumą.

• Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės atliktų apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.

• Padarome išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Be visų kitų dalykų, mes informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome mūsų atliekamo audito metu. 2017 m. kovo 8 d. /pasirašyta skaitmeniniu parašu/ /pasirašyta skaitmeniniu parašu/

Kaie Maennel Triin Liis Kuhlberg Sertifikuotas auditorius, Nr. 563 Sertifikuotas auditorius, Nr. 660 AS Deloitte Audit Eesti Licencija Nr. 27

Documents

SWEDBANK LIFE INSURANCE SE...sekami ir analizuojami PRIIPS reglamento, IDD ir MiFid2 direktyv ų reikalavimai, siekiant pasiruošti j ų taikymui, kai jie įsigalios. Apibendrinimas: