SveikaSŽmogus 3

Viršelio nuotrauka: fotostudija „Tarelaphoto“, fotografas Darius Tarėla,modelis Danguolė Kačiušienė

Redaktorė Dalia Urbonienė

Medicinos re dak to rius gyd. Raimondas Lubninas

Redakcinė kolegija: doc. dr. A.Bla žie nė, prof. D.Brazauskienė, ha bil. dr. R.Bu ne vi čius, doc. dr. R.Ga ra le vi čius, dr. V.Gu die nė, dr. A.Ju re vi čiū tė, ha bil. dr. V.Lie sie nė, dr. J.Ne ve raus kie nė, dr. J.Neverauskas,prof.dr. A.Šeš ke vi čius, dr. O.Ra ga žins kie nė,dr.D.Ras te nie nė, doc. dr. V.Ra zu kas

Dizainerė-maketuotoja Inga GrigaliuvienėKalbos redaktorė Aurelija Gražina Rukšaitė

Re kla mos vadybininkės Violeta Kučinskienė, tel. (8 ~�10) 3 13 22 Violeta Tamošiūnienė, tel. (8~�8�) 3 �2 ��

©SVEIKAS ŽMOGUS - kar tą per mė ne sį iš lei džia mas žur na las me di ci nos, psi cho lo gi jos, svei kos gy ven se nos te mo mis. Straips niai yra kon sul tuo ja mi at ski rų me di ci nos sri čių spe cia lis tų bei re cen zuo ja mi re dak ci nės ko le gi jos na rių.Lei džia: Sveikatos ir medicinos informacijos agentūra, UAB „Dalios dizainas”.Direktorius Vytenis Labanauskas, tel. ( 8 ~ �98 ) �� 313, el.paštas: vytenis.labanauskas@medicine.lt Leidybos projektų vadovė Gabija Gudaitytė, mob. tel. (8~�10) 0 �3 0�el. paštas: gabija@medicine.ltRe dak ci jos ad re sas: Tvirtovės al. 90A, LT-3009 Kau nas. Tel. (8~3�) 33 10 09, 33 1� �9. El. paštas: szmogus@medicine.lt. Žurnalo adresas internete: www.medicine.lt. Spaus di no: A. Jakšto spaustuvėUž spaudos kokybę atsako spaustuvė.Žurnalą galite užsiprenumeruoti visuose Lietuvos pašto skyriuose. Prenumeratos kainos: 1 mėn. - 3,2� Lt, 3 mėn. - 9,�� Lt. indeksas - �190.

T U R I N Y S4 p. „Sveikas žmogus“ – radijo klausytojams MŪSŲ SKAITYTOJAI5 p. Sveika dvasia – sveikas ir kūnas. Brolio Astijaus sveikatos receptai AKTUALI TEMA6 p. Nervų pažeidimo skausmo gydymas8 p. Akmens tulžies pūslėje. Ar operacija geriausia išeitis? TEMA: PAVASARĮ PASITINKANT10 p. Jau yra „formulė“ nuo peršalimo 12 p. Organizmą reikia valyti. Kaip? 14 p. Kai žydėjimas nedžiugina16 p. Ką daryti, kad pavasarį būtume žvalūs ir energingi? 17 p. Tinkamas šienligės gydymas pagerina gyvenimo kokybę18 p. Pėdų grybelį išgydyti nesunku SVEIKATA VISIEMS20 p. Osteoporozės lūžių riziką galima sumažinti21 p. Super Cal500 Mag250 Zinc25 – puikus derinys kaulams stiprinti22 p. Varginanti liga – atopinis dermatitas23 p. Kad skausmas nekontroliuotų jūsų, kontroliuokite jį patys24 p. Insulino analogai suteikia galimybę kontroliuoti cukrinį diabetą MOTERS SVEIKATA26 p. Ar nėščioji tikrai turi valgyti „už du“?28 p. Kai pati sau pasidarai per sunki BRANDOS AMŽIUS30 p. Andropauzė, arba kritinis vyrų amžius31 p. Trumpai apie menopauzę ATSAKO SPECIALISTAS32 p. Į ausų ligas negalima numoti ranka33 p. Trys žingsniai sveikų akių link AUGANTIS ŽMOGUS34 p. Kūdikio odelės priežiūra pirmaisiais gyvenimo metais36 p. Vaikų susižeidimų padaugėja pavasarį38 p. Košės – maistas ir vaikams, ir suaugusiesiems39 p. Kaip pavasarį neapsinuodyti vandeniu40 p. Ko išmokyti vaiką, sergantį bronchų astma? BE DANTŲ SKAUSMO41 p. Gyvenimas be dantų skausmo SVEIKA BUITIS42 p. Ar jums patinka miegoti su ... erkėmis?43 p. Kodėl vilna šildo, o šilkas glosto NATŪRALŪS GYDYMO BŪDAI44 p. Magnetinė terapija46 p. Išlaisvinanti jausmus terapija48 p. Neleiskime ligoms apkartinti pavasario SVEIKA MITYBA49 p. Velykų valgiai50 p. Mėsa – maistas kasdieninis51 p. Dešrelės – greitas, skanus ir... sveikesnis maistas vaikams51 p. Sviestas ar margarinas? PADĖKIME ORGANIZMUI 52 p. Lieknėkime sveikai53 p. Ar galima išvengti aterosklerozės? SVEIKATA VISIEMS 54 p. Pleiskanos. Kaip atsikratyti? 55 p. Gražios akys LAISVALAIKIUI58 p. Kryžiažodis

SPECIALIZUOTAS ŽURNALAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS, PSICHOLOGIJOS IR SVEIKATOS TEMOMIS

Naujiena! Radio laida „Sveikas zmogus“ kasdien 10.30 val. „Lietuje“

2006 Nr. 3Kaina 4.44 LtPrenumeratoriams3.25 Lt

Pavasarį pasitinkant

Andropauzė, arba kritinis vyrų amžius

Kaip pavasarį neapsinuodyti

vandeniuKūdikio odelės

priežiūra

Brolio Astijaus sveikatos receptai

Velykų valgiai

Naujiena! Radio laida „Sveikas zmogus“ kasdien 10.30 val. „Lietuje“

Dovana prenumeratoriams – knyga „Moterų sveikata ir ligos”

Mieli skaitytojai,kaip žadėjome, visi mūsų žurnalo prenumeratoriai papildomai gauna įvairių dovanų:

- asmeninę klubo „Sveikas žmogus” klubo kortelę;

- keturis žurnalo „Profi laktinė medici-na ir sveikata” numerius per metus;

- knygą „Moters sveikata ir ligos”;

- knygeles aktualiomis sveikatos ir profi laktikos temomis.Jas gaus ir tie, kurie dar užsiprenumeruos žurnalą likusiems šių metų mėnesiams. Primename, kad kartu su balandžio mėn. „Sveiku žmogumi“ gausite ir priedą - žurnalą „Profi laktinė medicina ir sveikata“ Nr. 2. Prenumerata vyksta visuose pašto sky-riuose ir žurnalo redakcijoje Vilniuje ir Kaune. Prenumeratos kaina 1 mėn. – 3,25 Lt (pašto indeksas 5190). Prenumeratos kaina su nuolaida pensininkams ir invali-dams 1 mėn. – 2,95 Lt (pašto indeksas 5371).Prenumeruoti žurnalą „Sveikas žmogus“ galite ir „SEB Vilniaus banke“. Jums tereikia pervesti pinigus į UAB „Dalios dizainas“ (įm.k. 135160421) sąskaitą Nr. LT27 7044 0600 0319 9836, nurodant pre-numeratos laikotarpį.

�SveikaS

ŽmogusLaida „Sveikas žmogus” transliuojama TV3 kanalu sekmadieniais, 9.00 val., kartojama Tango TV ketvirtadienį 14.20 val.Laida retransliuojama regioninių televizijų kanalais: Šiaulių regione – „Šiaulių TV” – antradieniais, 19.10 val., Panevėžio regione – „Pan TV“– trečiadieniais, 18.40 val. Kauno regione – INIT kanalu ketvirtadieniais, 20.00 val.

Andžela LABANAUSKIENĖ, radijo ir TV laidų „Sveikas žmogus“ vedėjaAš labai džiaugiuosi, kad savo jėgas galiu išbandyti dar vienoje srityje – radijuje. Man patinka dirbti radijo laidoje, nes visuomet žavėjausi radijo teatru. Beje, suvokiau, kad radijuje galima žaisti garsu. Nors iš pradžių man trūko televizijos teikiamų vizualių raiškos priemonių. Jeigu balsas dreba, kalbi neužtikrintai, klausytojas girdi kokią nors papildomą emo-ciją, todėl tenka labai atsakingai tarti žodžius ir save kontroliuoti. Man darbas radijuje yra atsakingesnis nei televizijoje.Radijas – tai informacijos priemonė, kuri, atrodo, neatima iš tavęs pa-pildomo laiko. Važiuoji automobiliu, vaikštai prekybos centre ir klausai-

„Sveikas žmogus“ –

si. Iš tiesų radijas patogu skubančiam, lekiančiam žmogui, kuris neturi laiko žiūrėti televizoriaus.Klausytojams tikrai žadame pasiūlyti įdomesnių, įvairesnių temų. Ra-dijo laidos formatas leidžia operatyviau reaguoti į dabartines realijas, pateikti atsakymus į jums rūpimus klausimus. Užtikrinu naujosios radi-jo laidos klausytojas, kad joms bus skiriamas deramas dėmesys. Kodėl taip akcentuojama moters sveikata? Nepavargsiu kartoti, kad nuo mo-ters sveikatos priklauso visos visuomenės sveikata. Dažniausiai vyrai nelinkę savimi rūpintis, o moterys yra jautresnės šeimos narių sveika-tai. Tačiau svarbiausia, kad moteris nepamirštų savęs. Norėtųsi laidoje skirti didesnį dėmesį vyresnio amžiaus moteriai, kurios ir fizinė, ir psi-chinė sveikata dažnai nepelnytai pamirštama.Beje, labai malonu dirbti su kolegomis, jie mane pamoko, pataria, mes pasitariame, kaip geriau pateikti temą. Vytenis Labanauskas, Sveikatos ir medicinos informacijos agentū-ros (SIMIA) direktoriusGalvodami apie radijo laidą, turėjome tikslą prabilti žmonėms per dar vieną informacijos kanalą. Šiuo metu turime kelis žurnalus, interneto puslapius ir televizijos laidą. Turėjome tikslą tapti įmone, kuri galėtų pasiekti didžiausią skaičių skaitytojų, žiūrovų ir klausytojų. Džiaugiuosi, kad dabar esame didžiausias medicinos ir sveikatos informacijos sklai-dos kanalas šalyje.Pasitarę su specialistais, pasirinkome kelių minučių formatą kiekvieną dieną. Tiesiog trumpa, praktiška, konkreti informacija yra naudingesnė negu vieną kartą per savaitę ilgesnį laiką transliuojama laida.Kadangi radijo laida gyvuoja tik keletą savaičių, tai dar sunku svarsty-ti, ar bandymas pavykęs. Manau, kad ši radijo laida yra išskirtinė, jos formatas yra priimtinas klausytojams. Esu optimistiškai nusiteikęs, nes mano optimizmui užgesti neleidžia žmonių atsiliepimai: išgirstu net padėkų ir žinau, kad jau turime nuolatinių klausytojų.SIMIA planuoja ir kitus projektus, kurie padės žmonėms gauti išsamią, naudingą ir patikimą informaciją apie sveikatą ir mediciną. Tomas Šarpnickas, žurnalistas-redaktoriusDar sunku kalbėti apie tai, kaip mums sekasi, nes dirbame vos kelias savaites. Tačiau jau esu kupinas gerų emocijų. Anksčiau nesu susidūręs su sveikatos tema, gal tik kiek pačiam yra tekę lankytis ligoninėse. Atvi-rai sakant, iki šiol visiškai nesidomėjau sveikata, kol vieną dieną teko gulti „po peiliu“. Beje, esu įdomus gydytojams dėl skrandžio anomali-jos: man augo kasa, teko atlikti operaciją. Tuo ir baigėsi mano santykiai su medicina. Jau supratau, kad sveikata yra visiems aktuali tema, jau randu ir sau įdomių dalykų. Išgirstu naudingų patarimų, ką daryti ir ko nedaryti, kaip apsisaugoti nuo ligų. Dabar, beje, keičiasi ir mano požiūris į gydy-tojus. Anksčiau šiek tiek pykau ant gydytojų, nes maniau, kad jie ne vis-ką daro teisingai. Dabar suprantu, kodėl chirurgai yra šiek tiek sarkas-tiški, kodėl kai kurie laisvalaikiu piešia, šoka ar dainuoja. Mediko darbas sudėtingas, tad nieko keisto, kad jie ieško atsipalaidavimo būdų.Esu sau pažadėjęs, kad ruošdami informaciją stengsimės vengti su-dėtingų terminų, pateiksime kuo daugiau naudingų ir praktiškų pa-tarimų. Norime, kad laida būtų suprantama kiekvienam ir mielai visų klausoma.

Kalbino Daiva AUSĖNAITĖ

radijo klausytojams

Kiekvieną darbo dieną 10 val. 30 min. radijo stotis „Lietus“ transliuoja naują laidą „Sveikas žmogus“. Radijo laidą kuria žurnalistas Tomas Šarpnickas ir Andžela Labanauskienė, med. dr. Goda Denapienė ir Vytenis Laba-nauskas pataria medicinos temomis.Per savaitę klausytojai girdi penkias keturių minučių tru-kmės temas. Savaitgalį dvi įdomesnės temos kartojamos.

SveikaSŽmogus �

Ar turite kokią nors sveikatos programą: renkatės maistą, sportuojate? Nesu tas, kuris turėtų kažkokią specialią programą, tačiau, nors sportas dabar tapo nebe toks ak-tyvus, einu į gimnastikos salę. Jei kalbėti apie maistą – renkuosi tai, ko nori mano organizmas. Vis dėlto, sulaukus 42 metų, jau rei-kia pradėti rūpintis savo mityba, todėl stengiuosi mažiau valgyti riebalų. Kai pasitikrinau sveika-tą, gydytojas pasakė: „Astijau, dabar turėsi valgyti tai, kas tau nepatinka“. O nepatinka man, pavyzdžiui svogūnai, įpjaustyti į mišrainę. Anksčiau labai nemė-gau salotų, tačiau gyvendamas Italijoje išmokau ir salotas, ir alyvuoges valgyti. Esu žemaitis, todėl man skanu tai, kas papras-ta, – pomidorai, ridikėliai su grietine. Esate žinomas žmogus. Kaip įveikiate dėmesį? Ar dėl jo jau-čiate stresą?Streso dėmesys gatvėje nesuke-lia. Pats stengiuosi dažniau būti rajonų centruose, o ten žmonės labai maloniai mane priima. Kai žmonės pažįsta – jiems lengviau prieiti, o man – bendrauti ir pa-dėti. Tas pažinojimas, kažkur nuaidėjęs vardas atveria kelius į santykį, ir aš tuo džiaugiuosi. Apskritai mūsų gyvenime san-tykis yra labai svarbus, būtina, kad žmogus suprastų dvasinio gyvenimo vertę bei svarbą – juk žmogus ne vien duona gyvas. Kaip kad, ką valgau – į tą ir pa-našėju, taip ir kokią informaciją priimu – toks ir tampu. Norisi, kad žmogus maitintų savo dvasią geru maistu. Būna, ateina žmo-nės, nukentėję nuo įvairių raga-nų, užkalbėtojų, tada mes jiems duodame visiškai kitokio „dvasi-nio maisto“. Kaip maisto pasiūla parduotuvėse labai didelė, taip ir dvasinio maisto yra labai daug – žmonėms reikia atsirinkti. Kad žmogus iš vidaus jaustųsi svei-kas, t.y. sveikame kūne būtų svei-ka siela, reikia ir sveiko dvasinio maisto.

Sveika dvasia – sveikas ir kūnas

Paminėjote burtininkus, už-kalbėtojus. Ką pats apie juos manote?Dabar visuomenė iš moderniz-mo pereina į postmodernizmą, vis judame į priekį. Ir katalikybė iš senosios dabar pereina į nau-jąją. Dėl šio pereinamojo laiko-tarpio žmogaus sąmonė, ypač Lietuvoje, yra apkrauta visais tais dalykais: auromis, energetiniais laukais, karmomis. Žmogus gy-venime visada ieško būdų paaiš-kinti, suprasti save, įvykius, kurie jam atsitinka, tačiau, gyvenda-mas tokioje sistemoje, jis niekada neišeis į laisvę. Dabar yra trečiasis krikščionybės tūkstantmetis, žmonės skrenda į kosmosą, ir tai, kad yra tikinčių prietarais, raganomis, man iš tie-sų keista. Pavyzdžiui, tas magiškasis skai-čius 666 iš tikrųjų hebrajiškai reiškia Romos imperatoriaus Nerono vardą. Tačiau 6+6+6 lygu 18, o tai hebrajiškai reiškia lehaim – būk sveikas, būk gyvas.Darbas gydo ar sargdina?Jau Biblijoje parašyta – šešias dienas dirbk, septintą – ilsėkis. Šiuolaikiniai žmonės – darbo-holikai, nevertinantys poilsio, todėl dažnai besaikis darbas gali privesti ir prie rimtų problemų. Svarbu nors kartą per dieną rasti laiko sau, susikaupti, apmąstyti savo darbus, įsigilinti į save. Aš visada vakare bent porą minučių pasvarstau savo dieną. Taip tarsi nusimetu rūpesčius. Ar žinote, kas yra depresinė bū-sena? Kaip ją įveikiate?Depresijos, kaip psichikos ligos požymio, kai žmogus neišspren-džia tam tikrų problemų, man nėra buvę. Mano gyvenime būna kliūčių, sunkiai išsprendžiamų dalykų, tačiau, kai dvasinis gyve-nimas ima viršų, tai žemiškajame viskas susistato į savo vietas. Aš žinau, kad man dvasiniame gyvenime sekasi, aš turiu santykį su savo kūrėju – Dievu. Tas ryšys su kūrėju į depresiją nestumia, į ją įstumti gali tik nutrauktas ry-šys.

Jeigu ryšio nėra, žmonėms pri-reikia visokių žvakių, burtų, beldimo į medį ir t.t. Tikėjimas, santykis su Dievu nepanaikina liūdesio ar skausmo, tačiau nai-kina depresiją. Pvz., aš verkiu, raudu, bet tai nėra depresija – žmogus verkia dėl savo būse-nos, neatitinkančios pasirinkto kelio, dėl kitų, bet tai tikrai ne depresija. O kaip ateistai?Iš 3 mln. 300 tūkst. žmonių, su-rašytų Lietuvoje 1995 m., buvo tik 200 ateistų. Tai dažniausiai yra labai logiškai mąstantys, sveiko proto žmonės ir, jeigu jie eis tiesiu keliu, – prieis tiks-lą. Kaip žiūrovas esu dalyvaves dis-pute Italijoje, kuriame diskutavo garsus teologas su ateistu filosofu iš Milano. Jie važinėjo po mies-tus, diskutavo, tačiau kadangi dažniausiai į susitikimus susi-rinkdavo tikintieji, jie kritikuo-davo filosofą. Šis ir pasakė: „Ar jūs žinote, kur yra skirtumas? Jūs turite Dievo malonę tikėti, aš tos malonės neturiu“. Žmogus gali būti pakrikštytas, priėmęs pirmąją komuniją, min-tinai mokėti poterius ir eiti į baž-nyčią, bet tai nebūtinai reikš, kad jis tiki. Jei tu prašai tos malonės – Ją gausi. Depresija yra tada, kai žmogų

gyvenimo našta taip užgniaužia, kad jau nebe jo jėgoms ją pakelti, jis gilinasi į save, jam nepavyksta problemų išspręsti, ir tada tikrai ateina nelaisvės metai. Tokiais atvejais dažnai pasitarnauja ir psichoanalitikai, padedantys žmogui atsikratyti tokios būse-nos. Kiekvienas specialistas pa-sakys, kad žmogus turi įvardinti problemas ir jau tada jas spręsti. Katalikiškame pasaulyje žmogus, eidamas išpažinties, ir įvardija problemas.

„Sveikam žmogui“ brolis Astijus palinkėjo susirasti savo skaity-tojus bei populiarinti leidinį. „Patarimai ir pagalba, suteikia-ma žurnale, – reikalinga, kadan-gi padeda orientuotis plačiame medicinos pasaulyje“, – sako užsiėmęs žmogus.

Brolio Astijaus sveikatos receptai

Kalbėjosi Julja ČEPONAITĖ

Mūsų skaitytojai

�SveikaS

Žmogus

B grupės vitaminai padeda malšinti skausmąB grupės vitaminų skiriant kartu su analgetikais ar nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, didėja skausmo slopinamasis poveikis.

Pastaraisiais metais iš esmės keitėsi ūminio nugaros skaus-mo (populiariai, nors ir neteisingai, vadinamo „radikulitu“) gydymo taktika: atsisakoma griežtos ligonių imobilizacijos, skatinamas greitas aktyvumas – taikoma mankšta, kinezite-rapija, vandens procedūros. Tokia taktika greitina ir gerina gijimą, padeda išvengti skausmo įsisenėjimo, virtimo lėtiniu, vėlesnių recidyvų.

Vitaminas B1 svarbus nerviniame audinyje vykstantiems medžiagų apykaitos procesams. Šio vitami-no preparatai veiksmingai gydo neuralgijas (trišakio, sėdmeninio ir kitų nervų), polineuropatijas

(diabeto ir kitas) ar alkoholines encefalopatijas. Nustatyta, jog didelės vitamino B1 dozės slo-pina skausmą, ypač neuralginį. Klinikiniai tyrimai rodo, kad skausmo malšinimo veiksmin-gumas smarkiai padidėja, jei į kompleksinio gydymo schemą, greta analgetikų ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, įtraukiama B grupės vitaminų.B vitaminų poveikis stipresnis periferinei nervų sistemai, todėl B vitaminų preparatais dažniau-siai gydomos periferinių nervų ligos – polineuropatijos, neuri-tai, pleksitai, neuralgijos. Labai veiksmingi B vitaminai gydo di-abetinę neuropatiją. B vitaminai palankiai veikia ir centrinę nervų sistemą, todėl rekomenduotini asmenims, patiriantiems dažną stresą, esant centrinės nervų sis-temos pervargimui ir pan.

Riebaluose tirpių formų privalumai, palyginti su vandeninėmisFarmacijos pramonė gamina įvai-rių kompleksinių B vitaminų pre-paratų. Jų sudėtyje esantys tirpūs vandenyje B vitaminai gerai rezor-buojasi, lengvai pasišalina ir nesi-kaupia organizme. Tačiau nervų ląstelės, turinčios santykinai daug riebalų (lipidų), gana blogai pasi-savina vandenyje ištirpusius B vi-taminus. Jie sunkiai prasiskverbia pro neuronų membranas, blogai praleidžiančias vandenyje ištirpu-sias medžiagas. Vandenyje tirpių tiamino formų klinikinį veiksmingumą riboja tai, jog jų įsiurbimas žarnyne iš dalies yra aktyvus procesas, kuris priklauso nuo vitamino dozės. Nustatyta, jog, didinant vande-nyje tirpių tiamino formų dozę, organizmas pasisavina santyki-nai mažiau tiamino, todėl, norint gauti gydomąjį tiamino poveikį, vandenyje tirpią formą reikėtų skirti ne pro virškinamąjį traktą, o tiesiai į kraujotaką, dažniausiai į raumenis. Tuo tarpu riebaluose tirpaus vitamino B1 formos (pvz., benfotiaminas) įsiurbiamos iš-imtinai pasyvios difuzijos būdu, nepaisant suvartotos dozės.Seniausiai klinikinėje praktikoje yra vartojami vandenyje tirpūs tiamino preparatai – tiamino hidrochloridas, disulfidas ir ni-tratas. Juos modifikavus, pavyko

susintetinti riebaluose tirpias vita-mino B1 formas. Viena jų – benfo-tiaminas. Vandeninės ir riebalinės tiamino formos lemia nevienodą klinikinį preparatų veiksmingu-mą. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad benfotiamino biologinis prieina-mumas yra 3,9 karto didesnis nei vandenyje tirpių tiamino prepara-tų. Dėl gebėjimo tirpti riebaluose benfotiaminas lengviau pereina lipidines ląstelių membranas ir labiau kaupiasi ląstelėse.

Išskirtinės Milgamma savybėsMilgamma – vienintelis komplek-sinis B vitaminų preparatas, ku-riame B1 vitaminas yra specifinės riebaluose tirpaus benfotiamino formos. Nustatyta, kad vandenyje tirpaus tiamino nervų ląstelės pa-sisavina vos 4–5 proc. suvartotos dozės, o gebančio tirpti riebaluo-se benfotiamino – dešimt ar net keliolika kartų daugiau. Tai sutei-kia preparatui Milgamma svarbių klinikinių privalumų:• vartojant Milgamma, geriau kompensuojamas B vitaminų trūkumas nervų ir kitų audinių ląstelėse;• vartojant Milgamma, klinikiniam poveikiui pasiekti reikia mažesnių B vitaminų (pirmiausia B1) dozių, todėl mažesnė šalutinių poveikių, alergijos ir pan. rizika.• riebaluose tirpus B1 ilgiau iš-lieka ląstelėje, todėl jo poveikis ilgesnis.Labai svarbu, kad didesnis ben-fotiamino prieinamumas bei jo savybė kauptis ląstelėse leidžia skirti mažesnes vitamino B1 pre-paratų dozes ir taip sumažinti gydymo kaštus.Taip pat svarbu, kad gydymą van-denyje tirpiomis formomis, kurias reikia skirti tiesiai į kraują, galima pakeisti gydymu geriamuoju ben-fotiaminu. Toks gydymas yra sau-gesnis, sumažina toksiškumą, yra patogesnis pacientui.

Benfotiamino yra šiuose prepara-tuose: Milgamma N kapsulėse – 40 mg; derinyje su vitaminais B6 ir B12

Milgamma 100 mg/100 mg table-tėse – 100 mg; derinyje su vitami-nu B6

Benfogamma tabletėse – 50 mg

Parengė gyd. Akvilė NORKUTĖ

Nervų pažeidimo skausmo gydymas

Aktualios temos

8SveikaS

Žmogus

Akmenys tulžies pūslėje Ar operacija geriausia išeitis?

Tulžies pūslės akmenligė itin dažna liga. Net 40 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus moterų tulžies pūslėje aptinkama akmenų. Tai dažniausia lėtinė pilvo organų liga, dėl kurios operuojami ligoniai. Tulžies pūslėje susidarę akmenukai būna dvejopi – cholesteroliniai ir pig-mentiniai. Daugiausia – 80 proc. – akmenų būna susidarę iš cholesterolio. Taigi, ar visada reikia operuoti?

Tulžies pūslės akmenligei turi įtakos amžius, lytis (moterys ser-ga dažniau), hormonų balansas, medžiagų apykaitos sutrikimai, mityba (badavimas, daug choles-terolio ir mažai skaidulų turinčio maisto vartojimas) ir kt. Dėl šių priežasčių didėja tulžies klampu-mas, sutrinka jos rūgščių apykai-ta ir motorika, tulžis ilgiau lieka pūslėje, iškrenta nuosėdomis, ku-rių daugėjant susidaro akmenų.Liga gali būti gydoma tirpinant akmenis vaistais, skaldant juos (ekstrakorporinė litotripsija) arba operuojant. Kiekvienas šių būdų turi savų ypatumų. Tirpinant akmenis vaistais gerų rezultatų pasiekiama tik tuo-met, kai tulžies pūslėje susidarę akmenukai nėra dideli ir ne itin sukietėję. Taigi puikių rezultatų gali tikėtis tos moterys, kurioms akmenukai susiformavo nėštumo metu. Kodėl visiems kitiems as-menims, gydomiems šiuo būdu, derėtų ilgėliau laukti trokštamo rezultato? Tulžies pūslės akme-nys formuojasi pamažu ir pra-džioje dažniausiai jokių simpto-mų nesukelia, todėl dažniausiai jie diagnozuojami atsitiktinai, tai reiškia, kad dažniausiai jie jau būna ganėtinai sukietėję. Jei akmenys nesukėlė komplika-cijų, neužkemša išėjimo iš tulžies pūslės, yra nedideli, nesukalkė-ję (sudaryti iš cholesterolio) ir jų nedaug, galima juos tirpdyti vaistais (ursodezoksicholio arba chenodezoksicholio rūgštimi). Tačiau apčiuopiamų gydymo re-zultatų nederėtų tikėtis anksčiau nei po 1–1,5 metų (nuolat varto-jant minėtų vaistų). Be to, šis gy-dymas neužtikrina, kad, ateityje tulžies pūslės akmenligė daugiau

jūsų nevargins. Statistiškai pa-skaičiuota, kad, pasirinkus šį gy-dymo metodą, net 50 procentų atvejų liga pasikartoja. Gydymas vaistais nepašalina akmenų su-sidarymo priežasties, neapsaugo nuo dieglių ir nesumažina gali-mų komplikacijų tikimybės. Akmenis mėginta tirpdyti ir tie-siogiai, t.y. kontroliuojant ultra-garsu į tulžies pūslę vietiškai su-leidus vaistų, tačiau šis gydymo metodas nebuvo pakankamai veiksmingas. Dar vienas konservatyvaus gydymo metodas – litotripsija, t.y. akmenų skaldymas. Deja, taikant jį galimos komplikacijos, t.y. tulžies latakuose gali įstrigti akmenukų skeveldros, užkimšti juos, sukelti mechaninę geltą, pankreatitą ir pan.Diskusijos nutilo atsiradus mi-nimaliai invaziniam chirurgijos metodui – laparoskopinei chirur-gijai. Nors konservatyvaus gydy-mo iki galo dar neatsisakyta, bet operacija laikoma optimaliausiu gydymo metodu. Laparoskopinės operacijos metu neatveriama visa pilvo ertmė pla-čiu pjūviu, tulžies pūslė pašalina-ma pro mažus pjūvelius. Esant tulžies pūslės akmenligei, ligoniai gali būti operuojami pla-nine arba skubia tvarka. Plani-ne tvarka operuojami tie, kurie yra patyrę nors kelis akmenligės priepuolius. Beje, maždaug pusei žmonių, kuriems diagnozuota tulžies pūslės akmenligė, jie nie-kada nepasireiškia. Skubia tvarka operuojama tuo-met, kai atsiranda komplikacija – ūminis cholecistitas, kai pūslė supūliuoja ir pan. 10–15 proc. operuotų pacientų pasireiškia pocholecistektominis

sindromas, t.y. prieš operaciją varginęs skausmas išlieka ir po jos, tik kiek silpnesnis. Šiam sin-dromui priskiriami ir pojūčiai, atsiradę pašalinus tulžies pūslę: skausmas po dešiniuoju šonkau-lių lanku, sutrikęs virškinimas, atsirūgimas kartaus skonio turi-niu ir pan. Tiesa, pastebėta, kad šie pojūčiai dažniau vargina tuos asmenis, kuriems operacijos ten-ka laukti ilgesnį laiką. Tai siejama su operacijos laukiančio asmens patiriamu stresu ir su juo susiju-siais organizmo pokyčiais. Beje, reikėtų paminėti, kad tulžį gamina ne tulžies pūslė, o kepe-nys, todėl virškinimui reikalinga tulžis į žarnyną patenka ir pašali-nus tulžies pūslę.

Mityba sergant tulžies pūslės akmenligePasaulinė sveikatos organizacija praneša: kas 10 žmogus pasau-lyje serga tulžies pūslės akmen-lige. Taigi kas dešimtas žmogus, beje, didesnė jų dalis – moterys, galvoja: ką valgyti? Mityba ir gy-

vensena reikėtų susirūpinti ne tada, kai akmenų jau atsirado, bet iš anksto. Toliau pateikiami patarimai tinka ir norintiesiems išvengti tulžies pūslės akmenli-gės, ir jau ja sergantiems.Nėra dietos, apsaugančios nuo tulžies pūslės akmenligės, tačiau jūs galite sumažinti tulžies pūslės akmenų atsiradimo riziką. Tos pačios taisyklės galioja ir jau ser-gantiems šia liga.• Ribokite suvartojamų riebalų kiekį.• Koreguokite kūno svorį (ants-vorio turintys asmenys šia liga serga dažniau).• Venkite vidurių užkietėjimo.• Nepiktnaudžiaukite baltymin-gais maisto produktais. Per di-delis suvartojamų baltymų kiekis skatina susidaryti daug choleste-rolio tulžyje. Bet ir neatsisakykite jų. Rekomenduojama paros bal-tymų norma – 60–80 g.• Pastebėta, kad gausus saldu-mynų ir cukraus vartojimas taip pat susijęs su padidėjusia rizika sirgti tulžies pūslės akmenlige.• Maistas turi būti ne keptas, bet virtas, troškintas.• Mėsą patariama valgyti nerie-bią, geriau maltą, žuvis taip pat turi būti neriebi. Taigi pamirškit kiaulieną ir rinkitės kalakutieną, veršieną ar triušieną.• Atsisakykite lydyto sūrio, ieš-kokite sūrio, kuriame riebalų ne daugiau kaip 20–30 procentų, pieno produktus geriau pasi-rinkti liesus, t.y. ne daugiau kaip 10–15 proc. riebumo.• Venkite produktų, kuriuose daug ete ri nių aliejų – česnakų, ridikų ir pan.• Nevartokite ankštinių daržo-vių: pupų, pupelių, žirnių.• Vartokite daugiau skaidulų tu-rinčių maisto produktų: vaisių,

Mityba sergant tulžies

Rizika sirgti tulžies pūslės akmenlige padidėja žmonėms, kurie:• vartoja daug gyvulinių riebalų• ilgai badauja (dėl to susidaro daug cholesterolio turinti tulžis)• serga lėtinėmis žarnų ligomis• nutukę• kuriems yra medžiagų apykaitos sutrikimų• serga cukralige• serga kepenų ligomis, pvz., kepenų ciroze• nėščiosios (paki-nta hormonų balansas, padidėjusi gimda sudaro sąlygas cholestazei atsirasti)

Aktualios temos

SveikaSŽmogus 9

Skanu ir sveikaĮdaryti obuoliai8 vidutinio dydžio obuoliai400 g virtos kalakutienos ar viš-tienos2 šaukštai liesos grietinės2 šaukštai tarkuoto neriebaus fermentinio sūriomaltų kvapiųjų pipirų, druskos, smulkiai supjaustytų petražolių ir krapų pagal skonįaliejaus skardai suteptiKalakutieną ar vištieną išvirti, sumalti ir sumaišyti su grietine ir prieskoniais. Išskobti obuolius, sudėti į juos paruoštą paukštieną su prieskoniais. Įkaitinti orkaitę iki 200ºC. Farširuotus obuolius sudėti ant aliejumi išteptos skar-dos ir pašauti į orkaitę 30 min.

Prieš baigiant kepti obuolius api-barstyti tarkuotu sūriu. Žuvis, troškinta su morkomis400 g žuvies fi lė (pvz., jūros ly-dekų)2 vidutinio dydžio svogūnai2 smulkiai sutarkuotos morkos1 citrina

alyvuogių aliejusdruskos, kvapiųjų pipirų, krapų, petražolių.Indą sutepti aliejumi, sudėti pus-žiedžiais supjaustytus svogūnus, ant jų – žuvies fi lė, pasūdyti, su-dėti prieskonines žoles, ant vir-šaus – tarkuotas morkas, pašlaks-tyti citrinos sultimis ir palaikyti 10–15 minučių. Po to troškinti 20–25 minutes ant silpnos ugnies nemaišant ir nekeliant dangčio.Mišrainė su vištiena800 g vištienos krūtinėlės be odos 2–3 vidutinio dydžio pomidorai2 vidutinio dydžio agurkai2 paprikos1 pekino kopūstas

porą lapelių bazilikodruskos pagal skonįVištienos krūtinėlę išvirti, su-pjaustyti kubeliais, supjaustyti daržoves (ne itin smulkiai), pa-sūdyti ir užpilti keliais šaukštais sultinio. Valgyti su rupia duona.

daržovių, rupios duonos, kruopų ir pan.• Gerkite daugiau skysčių.• Valgykite dažnai, bet po ne-daug. Rekomenduojama valgyti bent 5 kartus per dieną (taip su-daroma galimybė tulžiai nutekėti iš tulžies pūslės).• Moterims, vartojančioms hor-moninių kontraceptikų, rizika

sirgti tulžies pūslės akmenlige smarkiai padidėja.Pasirodo, kava ne visada kenks-minga. M.F.Leitzmann vado-vaujama tyrėjų grupė nustatė, kad 3–4 kavos puodelius per dieną išgeriantiems vyrams net 40 procentų mažesnė tikimybė sirgti tulžies pūslės akmenlige. Tačiau perspėjama: prieš pradė-

dami tokią profi laktiką, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes di-deli kofeino kiekiai gali paūminti nemigos, opaligės, širdies ligų, panikos priepuolių simptomus. Vartokite produktus, kuriuose yra vitamino C, šis vitaminas da-lyvauja procesuose, kurių metu cholesterolis virsta tulžies rūgš-timis. Beje, atsargai vartokite

tulžies išsiskyrimą skatinančius produktus, pvz., kiaušinius, ir tokiu pat poveikiu pasižyminčias arbatas. Aktyviai susitraukiant tulžies pūslei, joje esantys akme-nukai gali pajudėti iš savo vietos ir įstrigti latakuose.

Parengė vidaus ligų gydytoja rezidentė

Viktorija MATULEVIČIENĖ

• Sudėtyje yra visi B grupės vitaminai.• Jų dozės didesnės, todėl poveikis stipresnis.• Speciali tabletė ištirpsta pamažu ir veikliosios medžiagos yra optimaliai įsisavinamos. • Pagamintas naudojant daug natūralių medžiagų: ryžių sėlenų, alaus mielių, sėjamųjų petražolių (Petroselinum crispum), paprastųjų rėžiukų (Nasturtium o� cinale), mėlynžiedžių liucernų (Medicago sativa) miltelių.• Skirtingai, negu injekcinius preparatus, patogu vartoti ilgesnį laiką.• Vartoti po vieną tabletę per dieną po valgio užgeriant stiklinaite vandens geriausia pirmoje dienos pusėje.

Vitamin B-50 Time Release ComplexVitamin B-50 Time Release Complex

Vienoje tabletėje yra: Kiekis RPN*, %Vitaminas B1 50 mg 3571 %Vitaminas B2 50 mg 3125 %Niacinas 50 mg 278 %Vitaminas B6 50 mg 2500 %Folio rūgštis 400 µg 133 %Vitaminas B12 50 µg 5000 %Biotinas 50µg 33 %Pantoteno rūgštis 50 µg 833 %

RPN – rekomenduojama paros norma.

B G R U P Ė S V I T A M I N A I S A U G O I R S T I P R I N A N E R V Ų S I S T E M Ą !

10SveikaS

Žmogus

Jau yra „formulė“ nuo peršalimoMorės deginimo ritualais ir triukšmingomis dainomis iš savo kiemo vijom žiemą tikėdamiesi, kad kartu su speigais iškeliaus ir „žiemiškos“ ligos. Deja, peršalimo ligos žmo-nes vargina visais metų laikais. O pavasarį, kai organizmas labiausiai nusilpęs ir pažeidžiamas, ypač.Apie tai, kokie pavojai dėl to gresia ir kaip jų išvengti, kalbėjomės su Varėnos rajono centrinės ligoninės gydytoja terapeute Rasa MILIŪNIENE. „Mūsų sveikata neįkainojama. Jos negalime pasiskolinti, gauti dovanų ar nusiprkti. Todėl ja privalom rūpintis visą laiką – ne tik pasijutę prasčiau. Juk ir gynybinę sieną žmonės stato prieš potvynį, o ne vandeniui viską užliejus“, – įsitikinusi gydytoja.

Visiems žinoma, kad imuninė sis-tema yra pagrindinė organiz-mo gynybinė tvirtovė, saugan-ti nuo virusų, bakterijų ir kitų ligų sukėlėjų. Kad ji patikimai funkcionuotų, būtina nepervar-gti, racionaliai maitintis. Ypač svarbu su maistu gauti reikiamą vitaminų kiekį. Žiemą mūsų racionas toli gražu neatitinka

vertingomis medžiagomis.

Kaip pasirinkti?Akys raibsta nuo gausybės siūlomų produktų. Kuris tinka-miausias?Neapsiriksite pasirinkę „Longvit“ Formulę nuo peršalimo. Prepara-tas skirtas imuninei sistemai stip-rinti ir bendrai savijautai gerinti. Jo patariama vartoti nusilpus organizmo gynybinėms funkci-joms, jaučiant nuovargį, bendrus negalavimo simptomus arba nuo-latos kaip maisto papildą.Preparato pagrindas sukurtas tik iš natūralių gamtos produk-tų. Vienas jų – Acerola vyšnių vaisiai, nuo seno garsėjantys or-ganizmą stiprinančiomis savy-bėmis. Ežiuolės šaknų milteliai gaminį papildo natūraliu anti-biotiku – echinakozidu, kuris taip pat labai svarbus organizmo gynybos stiprinimui ir pasižymi teigiamu poveikiu, kai ligą suke-lia bakterijos. Į Formulę nuo peršalimo įeina dar vienas ne mažiau reikšmingas dėmuo – cinkas. Šis mikroele-mentas ypač reikalingas darniam ir visavertiškam fermentinių sis-temų funkcionavimui.Apie vitamino C naudą esam gir-dėję visi. Nors jo gausu įvairiuose vaisiuose ir daržovėse, dar būti-na vartoti papildomai. Mat mūsų racione šių produktų dažnokai trūksta. Vieni jų nemėgsta, kiti – neįperka, o mažieji siūlomą obuolį ar apelsiną dažniausiai iš-maino į šokoladą. Be to, termiš-kai apdorojant maistą nemažai vitaminų skyla, prarasdami savo naudingąsias savybes.Formulė nuo peršalimo – ne veltui taip skamba pavadinimas. Kur-dami preparatą gamintojai ne tik subalansavo reikiamų medžiagų kiekį, bet svarbiausia – nepa-naudojo nereikalingų sintetinių priedų. Todėl preparato gali sau-giai vartoti tiek suaugusieji, tiek vaikai, nesibaimindami alerginių reakcijų ar kito nepageidaujamo poveikio. Be to, gaminys malo-naus skonio, gaminamas kram-tomųjų tablečių pavidalu, todėl net didžiausiems smaližiams rū-pinimasis sveikata gali tapti tie-siog smagiu įpročiu.Taigi sveikatai puoselėti būdų yra. Pasirinkime tinkamą ir suti-kime pavasarį sveiki!

Parengė Rita KAŠĖTAITĖ

sveikos mitybos rekomendacijų – retai užkandžiaujame vaisiais ar daržovėmis, o šviežios uo-gos – tik vasaros prisiminimai. Todėl neverta nustebti, išgirdus: „Regis, niekur neperšalau, o vėl liga į patalą paguldė“. Sergame ne nuo šalčio. 90 proc. atvejų peršalimo ligas sukelia virusai, su kuriais atsparumą praradęs

organizmas nebesugeba kovoti. Ir nieko keisto, kad pavasarėjant sergamumas ne mažėja, o kartais net išauga. Juk permainingi orai su dažnais atlydžiais yra kur kas palankesnė terpė virusams pli-sti ir klestėti negu grūdinantis žiemos šaltukas.

Peršalimas – ne liga?Daugelis numodami ranka teigia: „peršalimas – ne liga!“. Galbūt tokia nuomonė susiformavo dėl to, kad dažniausiai šis negalavi-mas trunka 7–10 dienų ir praei-na savaime. Tačiau nereikėtų visada žiūrėti taip atsainiai, nes net paprasčiausia sloga gali kom-plikuotis ir išsivystyti bronchitas ar ūminis plaučių uždegimas, gali atsirasti kitų rimtų sveikatos sutrikimų. Statistika byloja, kad per me-tus suaugusieji peršalimu serga vidutiniškai 2–3, o vaikai – 6–10 kartų. Paprasta paskaičiuoti, kad daug brangaus laiko jaučiamės nedarbingi, išsekę ir nemažai prisikankiname kovodami su perštinčia gerkle, karščiavimu ir varvančia nosimi. Deja, be simp-tomų gydymo, daugiau gelbstinčių alternatyvų ir nėra. Jokia išankstinė vakcinacija neįmanoma, nes ne-galavimus sukeliančių virusų priskaičiuojama iki 300 – negali susiformuoti imunitetas visiems, o liaudiški metodai ne visuomet duoda greitą rezultatą. Kadangi gyvename skubančios visuomenės laikais, išgirdę patarimą „išsigulėti“ tik papurtome galvą. Tad belieka senelių rekomenduojami mėtos, šeivamedžio, kraujažolių nuovi-rai, karštas pienas su pavasariniu medumi, citrinos griežinėliai, dar galybė kitų daugiau ar mažiau patikrintų būdų ir viltis greičiau pasveikti.

Užbėkim ligai už akiųDaug paprasčiau užbėgti ligai už akių ir nesusirgti negu vėliau sukti galvą, kuris gydymo būdas iš šimto siūlomų yra veiksmin-giausias.Svarbiausia – stiprinti organizmą iš vidaus. Reguliarus sportas, grū-dinamosios procedūros ir visa-vertė mityba geriausiai puoselėja sveikatą, tačiau tenka pripažinti, kad retai kada pavyksta skrupu-lingai laikytis sveikos gyvense-nos taisyklių. Todėl savo racioną turėtume papildyti organizmui reikalingais vitaminais ir kitomis

Tema: pavasarį pasitinkant

��SveikaS

Žmogus

Organizmą reikia valyti Kaip?

Maistas, kuriame gausu maisto skaidulų, veikia lyg organizmo „šluota“, kuri padeda pašalinti susikaupusias kenksmingas me-džiagas. Tačiau, vis spartėjant gy-venimo tempui, daugelis renkasi greitai paruošiamą maistą, kuria-me trūksta ląstelienos, skatinan-čios virškinamojo trakto veiklą, o užpulti streso guodžia save saldumynais. Deja, nesuvirškinti maisto likučiai tarsi apkloja žar-nų sieneles – dėl šios priežasties žarnynas nebesugeba atlikti vie-nos svarbiausiųjų savo funkcijų – medžiagų įsiurbimo. Nustatyta, kad maisto medžiagos, slinkda-mos žarnynu, skatina gyvybiškai svarbių organizmo centrų veiklą, todėl storosios žarnos sienelių

Medicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarny-no veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus.

„užteršimas“ daro didelę žalą vi-siems kūno organams. Trumpai tariant, organizmą, visų pirma žarnyną, reikia valyti. Kaip tą pa-daryti?

Mechaninis žarnyno valymasNuo seno žodis „klizma“ asoci-juojasi su nemalonia procedūra. Tačiau šiuolaikiniai modernūs sveikatos priežiūros centrai siū-lo žarnyno valymo paslaugas, teigdami, kad po jų jausitės jau-nesni bene dešimčia metų. Be to, Lietuvos sveikatos apsaugos mi-nisterija aprobavo ir įregistravo naujausios kartos JAV pagamin-tus žarnynui valyti skirtus apara-tus, kurie neturi klizmai būdingų

trūkumų. Vis dėlto egzistuoja ir neigiama tokio atjaunėjimo pusė – taip valant žarnyną, iš esmės – naudojant tas pačias klizmas, iš žarnyno pašalinamos ir organiz-mui naudingos bakterijos, o kai jų trūksta, pasireiškia disbakte-riozė. Gal verčiau rinktis mažiau dras-tiškus būdus?

Gydomasis badavimas – tik prižiūrint gydytojuiKai kurie žmonės organizmą nuo įvairių toksinų bando iš-valyti badaudami. Badavimu gydosi ne tik žmogus – kie-kvienas kaimo gyventojas gali patvirtinti, kad susirgęs šuo nustoja ėsti visai ir neėda tol, kol pasveiksta. Gydomasis ba-davimas buvo propaguojamas jau senų senovėje. Garsus se-novės išminčius Plutarchas yra pasakęs: „Užuot vartojęs įvai-rius vaistus, geriau dieną arba kelias pabadauk“.Dauguma žmonių neskiria gydo-mojo ar valomojo badavimo nuo išsekimo priverstinai badaujant. Kai kurie, ko gero, mano, kad dvi ar tris dienas sočiai nepavalgę, jau badauja. Iš tiesų yra šiek tiek kitaip: žmogus be maisto gali ištverti keletą mėnesių, o organizmo išsekimas prasideda tuomet, kai visos jame sukaup-tos atsargos jau būna išsemtos (kiekvieno žmogaus organiz-me įprastomis sąlygomis yra nemažai nereikalingų riebalų, kurie badaujant „sudeginami“).

Atsikratydamas šio balasto, orga-nizmas nenukenčia – valomieji bei gydomieji procesai pade-da atgaivinti anksčiau buvusį kūno funkcionalumą. Tačiau pasiryžusieji ilgalaikiam badavi-mo kursui turi žinoti, kad šiuo atveju būtina ne tik tam tikra aplinka, paties badaujančiojo nusiteikimas, bet ir gydytojo priežiūra.

Organizmo valymas sultimisŠiuo metu vis populiarėja kai kurių ligų gydymas, organizmo valymas ir svorio mažinimas įvairių augalų sultimis. Taip iš organizmo pašalinami susikau-pę šlakai ir toksinai, oda tampa skaisti ir tarsi atjaunėjusi, žmo-gus jaučiasi energingas ir žvalus. Būtina žinoti, kad teigiamas sul-čių terapijos poveikis pasireiškia tik tuomet, kai visiškai atsisa-koma kito maisto. Tam reikėtų ruoštis iš anksto, pamažu atsi-sakant įprasto mitybos režimo. O paskutinę dieną valgyti vien vaisius, daržoves ir grūdų pro-duktus. Gerti galima negazuotą mineralinį vandenį ir nesaldintą žaliąją arbatą. Per parą siūloma išgerti mažiausiai du litrus skys-čių. Optimalus fi zinis krūvis padės greičiau pasiekti laukiamo rezul-tato. Be to, nereikia pamiršti, kad kava, juodoji arbata, alkoholis ir nikotinas gali sulčių terapijos re-zultatus paversti niekais.

Kiti organizmo valymo būdaiYra labai veiksmingų ir greitų or-ganizmo išvalymo būdų. Pavyz-džiui, rytais nevalgius reikia išger-ti stiklinę tirpalo, gauto 1 stiklinėje šalto ar šilto vandens ištirpinus vieną arbatinį šaukštelį Glauberio druskos (natrio sulfato). Vaistinėse galima įsigyti prepa-rato BioDrain, skirto organiz-mui valyti ir medžiagų apykaitai gerinti. Tai žolinis preparatas, kurį sudaro keletas komponentų: inulinas, vaisių ir daržovių ląste-liena, citrusinių vaisių skaidulos, kuriose gausu fl avonoidų, dil-gėlių, smidrų, artišokų, salierų, kiaulpienių ir čiobrelių ekstrak-tai. Šį preparatą vartoja daugelis skandinavų, norėdami išvengti lėtinių ligų, atgauti energiją bei normalizuoti kūno svorį.Parengė gyd. Akvilė NORKUTĖ

SveikaSŽmogus

Tema: pavasarį pasitinkant

SveikaSŽmogus �3

1�SveikaS

Žmogus

Kai žydėjimas nedžiugina

Antigenai ir alergenaiVisi antigenai (organizmui sve-timos medžiagos), kurie sukelia alergines reakcijas, vadinami alergenais. Daugelis žmonių jau-trūs žiedadulkėms. Jų grūdeliai, patekę į drėgnas akių, kvėpavimo takų ar burnos gleivines, per kele-tą sekundžių išbyra ir paskleidžia savo turinį. Sveikas, nealergiškas žmogus į jį nereaguoja. Pakar-totinai susidūrus su žiedadulkė-mis, alergiško žmogaus organiz-me pradeda gamintis antikūnai. Tokių antikūnų randama gleivi-nėse, kraujyje ir odoje. Alergeno ir antikūno sąveikos metu atsipa-

Alergija yra neadekvati organizmo reakcija į įvairias medžia-gas (dirgiklius). Ši disfunkcija iš dalies yra įgimta, iš dalies – įgyta. Kasmet, žydint tam tikros rūšies augalams, jeigu jų žiedadulkėms žmogus yra jautrus, kartojasi ir alerginės reakcijos. Pasak Biologinės medicinos ir diagnostikos centro „Natura munda” gydytojos reabilitologės-homeopatės Jadvy-gos KOLAITIENĖS, reikėtų įsidėmėti, kokiu laiku alergija pra-sideda. Žinant, kada liga kartojasi, galima lengviau nustatyti sukėlėją, tiksliai diagnozuoti ir gydyti.

laiduoja biologiškai veiklios me-džiagos (citokininas, histaminas ir kt.), taip į alergiją linkusiems (atopiškiems) žmonėms išsivysto nosies gleivinės uždegimas – slo-ga (alerginis rinitas), akių užde-gimas (alerginis konjunktyvitas). Nosies gleivinės uždegimas ir akių uždegimas, atsirandantis dėl padidėjusio jautrumo žie-dadulkėms, vadinamas šienlige, arba polinoze (lot. pollin – žie-dadulkė). Liga paūmėja pavasarį ir vasarą. 13–50 proc. žmonių, sergančių sunkia polinozės for-ma ir nesigydančių keletą metų, suserga bronchų astma.

Ligos eiga dažnai yra „banguo-janti” – tai priklauso nuo antikū-nų veiklos. Alergenus galima nu-statyti laboratorijos sąlygomis.

Organizmo gynybaŽmogaus, jautraus tam tikriems aplinkos dirgikliams, organizmas priešinasi iš esmės nekenksmin-goms, bet jo atmetamoms me-džiagoms. Atsiranda čiaudulys, sloga, „užgula” nosį, akys ašaroja ir parausta. Gali skaudėti galvą, tampa sunku kvėpuoti, sutrinka uoslė, iš nosies gausu išskyrų, vargina čiaudulys, patinsta vo-kai, akys ašaroja arba jaučiamas jų sausumas. Liga dažniausiai yra priepuolio tipo, tačiau negydant gali išsivystyti komplikacijų – vi-durinės ausies uždegimas, infek-cinė bei alerginė astma. Sergant astma būna ir dusulio priepuo-lių: dėl bronchų spazmo žmogui sunku kvėpuoti, trūksta oro. Pa-galba priepuolio metu – bron-chus plečiantieji medikamentai.

Vengti žiedadulkių Žiedadulkėms alergiški žmonės turėtų vengti būti lauke saulėtu metu, saugotis vabzdžių įgėli-mo, neatidarinėti langų namuo-se ar važiuodami automobiliu, namuose dažnai valyti drėgna šluoste dulkes, o lauke nešioti akinius. Sergant nevartoti vaista-žolių ir medaus. Galimos vadina-mosios kryžminės žiedadulkių ir augalinės kilmės maisto produk-tų bei vaistažolių reakcijos.

Ko ir kada turėti vaistinėlėje Dar iki žydėjimo galima specifi-nė imunoterapija arba desensibi-lizacija – kai mažomis dozėmis naudojamas alergenas, kuriam ligonis jautrus. Taip organizmas tarsi pripranta prie jo, ir konkre-čiam alergenui išsivysto toleran-cija. Medikamentinis gydymas (anti-histamininiai vaistai, steroidai) veiksmingai palengvina ligos simptomus. Pradėti gydyti reik-tų 10–14 dienų ar net 4 savaites prieš žydėjimo sezoną arba tik atsiradus simptomams ir tęsti 2–3 savaites ar net ilgiau (6 sav.) po žydėjimo sezono, kad suma-žėtų nosies gleivinės uždegimas ir padidėjęs jautrumas, kuris už-trunka ir pasibaigus sezonui.Vaistų gydytojas skiria atsižvelg-damas į ligos sunkumo laipsnį.

Tai gali būti antrosios kartos antihistamininiai vaistai, hormo-niniai vaistai (gliukokortikoidai) ar antileukotrienų grupės prepa-ratai. Alerginio uždegimo gydymo pa-grindas – vietiniai kortikosteroi-dai. Gydymas jais yra visiškai sau-gus, todėl, jei antihistamininiai preparatai neveiksmingi, reiktų, gydytojui paskyrus, vartoti vieti-nių kortikosteroidų. Vienas tokių preparatų – nosies purškalas Flixo-nase. Veiklioji šio vaisto medžiaga – flutikazono propionatas – greitai ir veiksmingai slopina nosies glei-vinės uždegimą, taip padėdamas kontroliuoti organizmo reakcijas į aplinkoje esančius alergenus. Flu-tikazono propionato preparatas pasižymi vienu stipriausių uždegi-mą ir alergiją slopinančiu veikimu bei greitu poveikiu ir praktiškai neturi sisteminio poveikio. Nosies purškalas tiesiogiai veikia nosies gleivinę ir 24 val. veiksmingai slo-pina alerginio rinito simptomus bei neleidžia jiems atsirasti. Suma-žėja nosies gleivinės paburkimas ir kvėpuoti pasidaro lengviau. Nusta-tyta, kad terapinis flutikazono pro-pionato poveikis pastebimas jau per pirmąsias 12 val. po pirmosios dozės pavartojimo, o kai kuriems pacientams teigiamas poveikis už-fiksuotas jau po 2–4 val. Flixonase greitai ir efektyviai slo-pina visus alerginio rinito simp-tomus:• vandeningą sustiprėjusią se-kreciją iš nosies („bėgimą iš no-sies”); • čiaudulį, ypač priepuolinį, se-rijomis; • nosies užburkimą; • nosies niežėjimą; • konjunktyvitą (akių paraudi-mą, niežėjimą).Alergiją galima gydyti (taip pat – profilaktiškai) ir homeopatiniais vaistais. Tinka Luffa compositum Heel tabletės. Jas (kaip ir kitus vaistus) reikėtų pradėti vartoti ne mažiau mėnesį prieš žydėjimo sezoną. Lietuvoje jis prasideda vasario pabaigoje–kovo pradžio-je, žydint medžiams. Dažniausiai alergiją sukelia beržo, alksnio ir lazdyno žiedadulkės, gegužę ir birželį – pievų augalai. Minėtų vaistų vartoti visą žydėjimo sezo-ną, o, jei vis dėlto atsiranda slo-ga ir čiaudulys, patartina vartoti Luffa comp.-Heel nosies purška-

Tema: pavasarį pasitinkant

1�SveikaS

Žmogus

lą. Daugeliui tai labai palengvina būklę. Praėjus sezonui, kai lapai nukrenta, rekomenduotina pa-kopinė autohemoterapija, taip pat akupunktūra ar biopunktūra (į biologiškai veiklius taškus leidžia-ma homeopatinių preparatų).Kai ašaroja akys, vartotini akių lašai (pvz., Oculoheel).

Koreguoti mitybąBeržo, lazdyno, alksnio, obels žiedadulkėms alergiški žmonės šių medžių žydėjimo metu netu-rėtų valgyti lazdyno riešutų, bul-vių, morkų, salierų ar vaistažolių arbatų iš beržo lapų, pumpurų bei alksnio žirginių. Alergiškieji javų ir varpinių au-galų žiedadulkėms žydėjimo metu neturėtų vartoti patiekalų iš įvairių rūšių miltų, kruopų, rūgštynių. Žmogui, alergiškam pelyno, ra mu -nės, kiaulpienės, jurgino, saulė-

grąžos, ambrozijos žiedadulkėms, nepatartina valgyti sau lė grąžų sėk lų, alie jaus, citrusinių vaisių, chalvos, melionų, arbūzų, bana-nų, pupų, cikorijos. Kaip vaistinių priemonių netinka nau doti pely-nų, medetkų, lakišiaus, debesylo, šalpusnio. Žmogus, aler giš kas ba-landų žiedadulkėms, negali val-gyti burokėlių ir špinatų. Sergantiesiems šienlige žydėjimo metu nepatartina vartoti medaus, nes jame yra apie 10 proc. žieda-dulkių, ir vaistų, kurių sudėtyje yra žiedadulkių. Alergiškiems žmonėms vien nuo medaus ar gėlių kvapo gali pasireikšti aler-gija, išberti ir patinti veidas.

Danguolė ANDRIJAUSKAITĖBiologinės medicinos ir

diagnostikos centras „Natura munda“ J.Naugardo g. 13, Kau-

nas Tel.: (8 ~ 37) 20 06 20; mob. tel.: 8 ~ 678 39 202

www.naturamunda.lt

• Rytą pradėkite mankšta, ėjimu ar bėgimu (15–30 min). Suaktyvinsite funkcines organizmo galias, išjudinsite są-narius. Labai svarbu tai pajusti. Nelaukite, pradėkite tai daryti jau šiandien.• Mėgaukitės vandens procedūromis – dušu, apsipyli-mu. Tinka kontrastinis ar optimalios vandens tempera-tūros dušas. Vanduo teigiamai veikia odos receptorius, grūdina.• Nusiprausę ištrinkite kūną sausa natūralaus pluošto masažine pirštine. Jausitės žvalūs ir pilni energijos.• Nevalgę išgerkite stiklinę šilto vandens su vienos iš-spaustos citrinos sultimis. Pusryčiai – tik lengvi.• Jei skubate į darbą, renkitės patogiai ir eikite į darbą pėsčiomis (vidutiniu tempu) bent 1 km, stebėdami lai-kyseną.• Tris kartus per savaitę 1,5–2,5 val. skirkite mėgsta-miausiai fi zinio aktyvumo formai – vaikščiojimui, plau-kimui, važiavimui dviračiu, kvėpavimo ar tempimo pra-timams, darbui sode.• Kai rūpesčiai neduoda ramybės, pasvajokite. Pavyz-džiui, prisiminkite malonų savaitgalį žaliuojančiame miške.• Pasidomėkite Rytų medicinos laimėjimais, kaip svei-kai ir laimingai gyventi darnoje su gamta ir savimi.• Sočiausius patiekalus valgykite nuo 13 iki 17 valan-dos.• Palaikykite šiltus tarpusavio santykius šeimoje, darbe, visuomenėje. Daugiau nuoširdžiai šypsokitės ir linkėki-te kitiems gero.• Į gražius indus pasimerkite beržo, vyšnių, forzitijų šakelių, pastatykite saulėtoje vietoje ir laukite, kol pro duris įžengs vasara...

Parengė Monika DANIENĖ

Ką daryti, kad pavasarį būtume žvalūs ir energingi?

Pataria buvusi Lietuvos krepšinio rinktinės narė, apie 40 metų dėsčiusi KKA kineziterapiją, biologi-jos mokslų daktarė doc. Onutė GASPARKIENĖ.

Tema: pavasarį pasitinkant

SveikaSŽmogus 1�

Tinkamas šienligės gydymas

Augalo pa-vadinimas

Mėnesiai ir dekados03 04 05 06 07 08 09

Lazdynas X X - - -Alksnis - X X X X - -Drebulė X X - - -Klevas X X X X -Uosis X X X X - -Beržas X X X X - - -Tuopa - - - X X -Guoba - - - X X - -Pušis X X X X X X - -Ąžuolas - - - X - - -Liepa - X - - -Kiaulpienė X - - - - - - - - - - - -Miglė - -- -- -- -- X XX X X X - - - - - -Eraičinas - - X X X X - - - -Rugys -- X X X XVarputis X X X X X X - - -Avižolė - XX X X X -- --Miežis X X - - - - -Kanapė -- -- -- X X X X X X --Balanda - - - - - - - - X X X X XPelynas - -X X X X X X XSaulėgrąža - - - X X X X

Kukurūzas -- - - - XX X X --

Pastabos: x pažymėti intensyviausio žydėjimo ir didžiausios žiedadulkių koncen-tracijos periodai, punktyrine linija – įvairių rūšių žydėjimo pradžia ir pabaiga.Žydėjimo laikas priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir augalo rūšies. Žydėjimo terminai nuo kalendorinių gali nukrypti 7–14 d.Anksčiau augalai žydėti pradeda pietinėje Lietuvoje, vėliau – pajūrio ir šiaurės rytų, vėliausiai – šiaurės vakarų zonoje.

Viena iš dažniausių polinozės (šienligės) klinikinių formų – alerginis akių junginės uždegimas – alerginis konjunktyvi-tas. Mat junginė, kaip ir nosies gleivinė, turi tiesioginį kon-taktą su aplinka ir jame esančiais alergenais. Labai dažnai kartu būna ir alerginis rinitas, neretai – ir alerginė astma ar alerginis odos uždegimas. Prasidėjus augalų žydėjimui, smarkiai pablogėja alergiškų žiedadulkėms žmonių gyvenimo kokybė. Paraudusios ir aša-rojančios akys trukdo bendrauti, dirbti, mokytis, tad ligos negalima palikti savieigai, reikia tinkamai gydyti.

Alerginis sezoninis konjunktyvi-tas dažniausiai pažeidžia abi akis. Jos parausta, ašaroja, labai niežti, gali padidėti traiškanojimas, ypač rytais. Būklė pablogėja išėjus į lauką, pabuvus gamtoje saulėtą vėjuotą dieną, kada didžiausia žiedadulkių koncentracija ore. Būklė smarkiai pagerėja lietingą dieną. Ligos požymiai pasikarto-ja kasmet tuo pačiu laiku.

Alergiją sukeliančių augalų žydėjimo lietuvoje kalendoriusTiriant žiedadulkių spektrą, ap-lin kos ore išskirti trys pikai, kurie skiriasi savo rūšimi ir koncentraci-ja. Pavasario žiedadulkių pikas yra balandžio 1–gegužės 30 d. Vyrauja medžių žiedadulkės: beržo, ievos, tuopos, alksnio, klevo, uosio. Va-saros pikas – nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. Šiuo metu ypač daug varpinių žolių žiedadulkių: šuna-žolės, motiejuko, miglės, varpučio, mažiau – gysločio. Vasaros–rudens piko metu varpinių augalų koncen-tracija mažesnė, atsiranda pelyno, balandos ir kitokių žiedadulkių.

Svarbiausia – vengti kontakto su alergenuNorint kiek įmanoma sumažinti ligos požymius, žmonėms, ser-gantiems alerginiu konjunktyvi-tu, svarbiausia – vengti kontakto su alergenu.Tokiems ligoniams patartina žydėjimo sezono metu grįžus iš lauko nusiprausti veidą ir akis virintu vandeniu, atėjus į patal-pą persirengti drabužius. Reko-menduojama nešioti akinius. Jie neleidžia žiedadulkėms patekti

pagerina gyvenimo kokybę

tiesiai ant junginės.Ankstyvą rytą arba vėlyvą vaka-rą, kada žiedadulkių kiekis ore minimalus, arba po lietaus, kai žiedadulkės nukrenta ir nebe-sklando ore, turi būti vėdinamos patalpos. Atidarius langą, ant lan-go rėmo galima pritvirtinti spe-cialų žiedadulkių nepraleidžiantį tinklą arba audeklo gabalą. Sergančiojo automobilis turėtų būti su kondicionieriumi, reikia nepamiršti keisti fi ltrų, kurie su-laiko žiedadulkes.

Medikamentinio gydymo pagrindas – antihistamininiai vaistaiDeja, yra įrodyta, kad visiškai iš-vengti kontakto su alergenu neį-manoma. Pagrindiniai vaistai nuo sezoni-nės polinozės (šienligės) – anti-histamininiai preparatai. Jie gali būti vartojami sistemiškai (table-tėmis) arba akių lašų forma.Vienas iš sistemiškai vartojamų antihistamininių preparatų, blo-kuojančių H1 receptorius, – fen-karolis (kvinfenadinas). Jis maži-na histamino poveikį organams ir jų sistemoms. Preparatas turi savybių, dėl kurių fenkaroliu ga-lima veiksmingai gydyti ligonius, kai nepadeda kiti šios grupės preparatai, kadangi jis aktyvina fermentą diaminooksidazę, ku-ris skaido endogeninį histaminą.

Preparatas šalina arba silpnina bronchų bei žarnyno lygiųjų raumenų spazmus. Veiksmingai malšina niežulį, slopina seroto-nino sukeliamas reakcijas, maži-na sekreciją, spazmus, sumažina alergines reakcijas į alergeną. Preparatas silpnina mažinantį kraujospūdį histamino poveikį, jo įtaką kapiliarų pralaidumui. Fenkarolis tiesiogiai neveikia širdies veiklos ir kraujo spaudi-mo, priešingai nei kai kurie kiti šios grupės preparatai, neslopina centrinės nervų sistemos.Fenkarolio rekomenduojama var-to ti ir sergant kitomis alerginėmis ligomis: ūmine arba lėtine dilgė-line, Kvinkės adema, šieno, aler-gine sloga, dermatoze (egzema, psoriaze, neurodermitu), esant maisto ar medikamentų sukeltai alerginei reakcijai, neinfekcinei alerginei reakcijai, kurios metu atsiranda bronchų spazmas.Fenkarolio paskiria gydytojas, jis ir nurodo, kiek ir kaip vaisto vartoti. Bet paprastai preparato suaugusiesiems reikia gerti -4 kartus per dieną po 25–50 mg.; iš karto po valgio; taip reikia gydy-tis 10–20 dienų.Tinka ir vaikams, tik dozavimas jiems aišku, kitas, priklauso nuo amžiaus.

Parengė gydytoja Akvilė NORKUTĖ

18SveikaS

Žmogus

Kodėl susergama grybeliu?Kodėl žmonės suserga pėdų gry-beliu, vienareikšmiškai atsakyti sunku – priežasčių susirgti šia nemalonia liga yra labai daug. Žmogui grybelines infekcijas sukelia mikroskopiniai patoge-niniai grybeliai: dermatofitai, pe-lėsiai arba mielių grybeliai, kurių

Pėdų grybelį išgydyti nesunku

Žiūrint į purvą bei balas sunku patikėti, kad ateis pavasaris. Tačiau anksčiau ar vėliau jis vis dėlto pasirodys, ir tada atė-jus, pradėsime avėti atvirą avalynę, todėl labai svarbu, kad pėdos būtų gražios ir sveikos. Tačiau nors, atrodytų, žiemą kojos saugiai paslėptos batuose, jas vis tiek gali pažeisti grybelis, nes grybelio sporų aplinkoje yra gausu. Esant palankioms sąlygoms, drėgmei ir šilumai, grybelio sporos „atgyja“ ir gali pažeisti odą. Apie šią ligą, jos priežastis ir veiksmingiausius gydymo būdus pasakoja gydytoja dermato-venerologė Violeta MEDVEDEVA.

gausu aplinkoje. Įtakos gali turėti ir įvairios pėdų ar nagų traumos, taip pat kraujagyslių ligos, pvz., venų nepakankamumas, krau-jotakos sutrikimai. Kartais pėdų grybelį sukelia sutrikusi apsau-ginė odos funkcija, kai normaliai rūgštinė apsauginės odos plėvelės terpė tampa neutraliai ar silpnai šarminė, taip pat vitaminų trūku-mas, imuniteto nusilpimas. Apie

80 proc. diabetu segančių žmo-nių skundžiasi pėdų grybeliu, o tai papildomas diabetinių opų atsiradimo ir progresavimo rizi-kos veiksnys. Didesnė tikimybė užsikrėsti gry-beliu yra žmonėms, kurie ilgą laiką gydėsi antibiotikais, turi antsvorio, dirba fizinį darbą ir dėl to daug prakaituoja, taip pat moterims, vartojančioms kon-tracepcines tabletes. Užsikrėsti pėdų grybeliu gali kiekvienas bet kokio amžiaus ar lyties žmogus, tačiau yra pa-stebėta, kad vyrai šia liga serga dažniau nei moterys.Dažnai pėdų grybeliu užsikrečia-ma viešuose baseinuose ir pirty-se. Susirgti šia liga galima ir pasi-naudojus svetima avalyne.

Kaip pėdų grybelio išvengti?Pirmiausia, labai svarbu, einant į viešas įstaigas – baseinus, pirtis, dušus, avėti šlepetes, po įvairių procedūrų sausai iššluostyti tar-pupirščius ir naudoti dezinfe-kuojamąsias priemones.Be galo svarbu visuomet avėti tik savo avalynę, ji turėtų būti kuo laisvesnė ir atviresnė (taip oras laisviau cirkuliuoja, išvengiama drėgmės), pagaminta iš natūralių medžiagų (guminės avalynės rei-kėtų vengti).Norint apsisaugoti nuo pėdų grybelio reikėtų nepamiršti ir kojinių: jas derėtų rinktis storas, sugeriančias drėgmę ir būtinai iš natūralių medžiagų – vilnos, medvilnės, pusvilnės, o ne sin-tetikos. Būtina atsiminti, kad grybeliu sergant vienam šeimos nariui, kitiems juo užsikrėsti tikimybė yra didelė, todėl kiekvienas turi turėti asmeninius higienos rei-kmenis – rankšluostį, žirklutes, šlepetes. Kojų nagus kirpti reikia regu-liariai ir taisyklingai – tiesiai, neapvalinant kampų.

Kaip atpažinti grybelį? Susirūpinti reikia pradėjus odai pleiskanoti, tarpupirščiuose atsi-radus įtrūkimų, pūslelių, parau-dimų, taip pat pasikeitus nagų spalvai – visa tai gali būti pirmie-ji grybelinės ligos simptomai. Grybelinė odos infekcija dažnai sukelia stiprų niežulį, kartais de-ginimo jausmą.Pajutus minėtus simptomus, taip pat pakitus nago išvaizdai, reikia kreiptis į medikus – gydytojai iš-tirs, kas pažeidė jūsų kojų odą ar nagus. Nagų grybelis gydomas il-giau nei odos. Patariama, vienam šeimos nariui susirgus grybeliu, pasitikrinti ir kitiems.

GydymasEsant odos pažeidimui, medikai skiria specialų kremą nuo gry-belio. Šiuo atveju puikiai tinka „Terbisil“ kremas (veiklioji me-džiaga – terbinafinas), veiksmin-gai išgydantis odos grybelį. Esant pėdų/tarpupirščių odos pažeidimui, „Terbisil“ kremą vartoti reikia apie savaitę, vie-ną kartą per dieną ant sausos švarios odos. Tepti ne tik pa-žeistą vietą, bet ir abiejų kojų padus, tarpupirščius. Jeigu pažeisti kojų nagai, kremo ne-pakaks, tokiu atveju gydytojai skirs tablečių. Svarbu įsidėmėti, kad negydoma grybelinė infekcija organizme gali sukelti kitas rimtas ligas: egzemą, alergiją, dilgėlinę, nagų grybelį, todėl delsti negalima. Tinkamai gydant išvengiama komplikacijų, sumažėja tikimybė apkrėsti kitus šeimos narius. Norint, kad gydymas būtų sė-kmingas ir trumpesnis, būtų mažesnės gydymo išlaidos, labai svarbu pradėti gydyti kuo anks-čiau, kol liga neįsisenėjo.„Terbisil“ kremas veikia fungici-diškai, t.y. „sunaikina“ grybelius. Tai reiškia, kad jis ne tik panai-kina simptomus, bet ir panaikina ligą sukėlusią priežastį. Dėl tokio poveikio smarkiai sumažėja pėdų grybelio atsinaujinimo tikimybė.Kremas netepa drabužių, greitai susigeria, neturi kvapo. Norint visiškai išsigydyti grybelį, būtina dezinfekuoti batus bei asmens higienos reikmenis.

Parengė Julija ČEPONAITĖ

Tema: pavasarį pasitinkant

20SveikaS

Žmogus

Osteoporozė yra sisteminė kau-lų audinio liga, kuriai būdinga sumažėjusi kaulų masė ir kaulų audinio mikroarchitektūros po-kyčiai, dėl ko padidėja kaulų tra-pumas ir kaulų lūžių rizika.Osteoporoze serga 25 procentai vyresnių kaip 70 metų moterų ir 20 procentų vyrų. Visame pasau-lyje 200 milijonų moterų serga osteoporoze; kasmet įvyksta apie 2,5 mln. osteoporozės nulemtų kaulų lūžių. Dažniausios lūžio vietos yra stu-buro slanksteliai, riešas, šlauni-kaulis, raktikaulis.Vieną ar daugiau stuburo slanks-telių lūžių patiria 20–25 proc. moterų, vyresnių nei 50 metų. Kasmet Europos Sąjungos šalyse 400 000 moterų, sergančių oste-

Osteoporozės lūžių riziką galima sumažinti

Osteoporozė – dažnai vyresnio amžiaus žmonėms pasireiš-kianti liga. Ji dar vadinama „tyliąja epidemija“, nes nėra jokių specifinių klinikinių požymių, padedančių diagnozuoti osteoporozę iki lūžio. Ir daugelis jos nenori pripažinti tol, kol neįvyksta pirmasis lūžis. Apie osteoporozę ir jos profi-laktiką pasakoja KMUK Reumatologijos klinikos vadovė doc. Asta BARANAUSKAITĖ.

oporoze, lūžta šlaunikaulis. Per pirmuosius mėnesius po patirto šlaunikaulio lūžio miršta 15–20 proc. žmonių, 50 proc. tampa neįgalūs, o 25 proc. reikalinga nuolatinė slauga. Vyresnei nei 50 metų moteriai rizika mirti nuo šlaunikaulio kaklelio lūžio yra to-kia pati, kaip ir nuo krūties vėžio.

Neišvengiami ir išvengiami rizikos veiksniaiRizikos veiksniai skirstomi į ne-išvengiamus ir išvengiamus.Neišvengiamiems priklauso po 40 metų patirtas osteoporozinis kaulo lūžis, osteoporozinis kau-lo lūžis pirmos eilės giminėms, vyresnis amžius, moteriška ly-tis, hormonų (gliukokortikoidų) vartojimas, baltoji rasė, ankstyva menopauzė (<45 metų).

Veiksniai, kurių galima išvengti, – rūkymas, maža kūno masė (<57,8 kg), abiejų pusių kiaušidžių paša-linimas, mažas kalcio suvartoji-mas, alkoholio vartojimas, nepa-kankamas fizinis aktyvumas.

Kaulų masės mažėjimas – pa-grindinis osteoporozės požy-misJam progresuojant įvyksta kaulų lūžis. Kompresiniai lūžiai gali įvykti at-liekant įprastinius judesius, pvz., sėdantis ant kėdės, lenkiantis ar net savaime.Osteoporozei būdingi stuburo slankstelių lūžiai dažnai lieka ne-pastebėti. Dėl jų sumažėja ūgis, pakinta laikysena. Ilgainiui stu-buras smarkiai iškrypsta, ir išsi-vysto negalia.Progresuojant ligai vystosi ku-pra, išnyksta talija, atsikiša pil-vas. Ūgio sumažėjimas ar atsiki-šęs pilvas patys savaime skausmo nesukelia, tačiau sukelia emocinį diskomfortą ir depresiją dėl iš-vaizdos pokyčių. Ligai progresuojant, gali atsirasti virškinimo sutrikimų. Sergant osteoporoze skausmas atsiranda dėl ilgųjų kaulų arba slankstelių lūžių bei dėl raumenų pertempimo.Kaulų mineralinis tankis (KMT) – vienintelis kiekybinis žymuo, objektyviai ir tiksliai nusakan-tis kaulų masę. Matuojant kaulų tankį, osteoporozė nustatoma dar nelūžus kaului.Osteoporozę gydyti reikia pradėti anksčiau, nelaukiant osteoporozei būdingo KMT sumažėjimo.

Vitamino D reikšmė mažinant osteoporozės lūžių rizikąOsteoporozei gydyti naudojamos bendrosios priemonės ir vaistai. Bendrosios priemonės – tai rizi-kos veiksnių mažinimas, fizinio aktyvumo didinimas bei pakan-kamas kalcio ir vitamino D var-tojimas. Vartojant vaistų, skirtų osteopo-rozei gydyti, būtina, kad ligonis suvartotų pagal amžių ir lytį jam priklausančią vitamino D dienos normą. Vitaminas D reikalingas, kad geriau būtų pasisavinamas kalcis.Sergantieji osteoporoze nepa-kankamai vartoja vitamino D. Paskutiniojo Europoje paskelbto

tyrimo duomenimis, vitamino D kiekis organizme buvo nepa-kankamas vidutiniškai 52 proc. moterų po menopauzės. Tyrime dalyvavo moterys tiek vartoju-sios maisto papildų, turinčių vi-tamino D, tiek papildų nevarto-jusios. Taip pat nustatyta, kad net 97 proc. pacientų, kuriems lūžo kaulai ir buvo nustatyta osteo-porozė, vitamino D kiekis buvo nepakankamas. Jo trūkumas at-siranda dėl nepakankamo kiekio maiste, sumažėjusio odos suge-bėjimo sintetinti vitaminą D bei nepakankamo buvimo saulėje. Vartojant vitamino D papildų, gerėja kalcio pasisavinimas žar-nyne. Klinikinių tyrimų duome-nimis, vitaminas D pagerina visų kaulų mineralizaciją, mažina lū-žių riziką.Pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis maiste yra labai svarbus veiksnys, lemiantis gerą kaulų formavimąsi vaikystėje, paaug-lystėje bei suformuotą kaulų masės išlaikymą brandžiame amžiuje. Yra duomenų, kad vitaminas D taip pat veikia ir raumenis tiesio-giai, gerindamas lygsvarą ir tuo mažindamas griuvimų, o kartu ir lūžių riziką. Tai yra labai aktualu vyresniems žmonėms.Vitamino D aktyvumas organiz-me priklauso nuo jo receptorių ląstelėse būklės ir organizmo sugebėjimo aktyvuoti vitaminą D. Vyresniems nei 67–70 metų žmonėms pagrindinis osteopo-rozės vystymosi mechanizmas yra sumažėjęs kalcio pasisavini-mas organizme. Viena iš šio reiš-kinio priežasčių – nepakankamas vitamino D veikliosios formos kiekis, nes vyresnio amžiaus žmonėms sutrikusi vitamino D gamyba odoje bei aktyvinimas inkstuose. Senstant mažėja orga-nizmo gebėjimas aktyvuoti šį vi-taminą, todėl seniems žmonėms reikia didesnių jo dozių. Vitamino D papildai vyresniems žmonėms 30–40 proc. sumažina lūžių riziką. Nustatyta, kad vita-mino D nėra būtina vartoti kas dieną, bet galima išgerti savaitės dozę t.y. 2800 TV vienu kartu, nes vitaminas D gali kauptis organiz-me. Taip vartojant rizika perdo-zuoti vitamino D nepadidėja.

Parengė gyd. rezidentė Vilda ČESNOVAITĖ

SveikaS��

Rūpestinga vitaminų šeima „Gamtos namai“ rekomenduo-ja tinkamai subalansuotų mi-neralinių medžiagų kompleksą kaulams stiprinti Super Cal500 Mag250 Zinc25.Kodėl kartu geriau nei atskirai?Dažnai iškyla dvejonių, kaip geriau – kartu ar atskirai – var-toti kalcio ir magnio, nes jie – biologiniai antagonistai. Moksliniai tyrimai įrodė, kad papildomai gaunamas kalcio ir magnio kiekis turi būti optima-

Super Cal500 Mag250 Zinc25 –puikus derinys kaulams stiprinti

Organizmas negamina nei vitaminų, nei mineralinių me-džiagų, todėl jų reikia gauti su maistu. Kai mityba nesu-balansuota, sutrikęs mineralinių medžiagų pasisavinimas žarnyne (sergant žarnyno ligomis, vemiant, viduriuojant), sutrikusi apykaita ar padidėjęs jų poreikis (vaikams ir paaugliams, nėščiosioms ir žindyvėms, sportuojantiems, sunkų fizinį darbą dirbantiems ir vyresnio amžiaus žmo-nėms), kai organizmas daug jų netenka (karščiuojant, gausiai prakaituojant, inkstų dializės metu), būtina kalcio, magnio ir cinko gauti papildomai.

Vaistininkė Silvija LAURYNIENĖ

lus ir atitikti natūralų jų santykį organizme – 2:1. Didelis kalcio kiekis gali susilpninti magnio pasisavinimą, nes abi šios mi-neralinės medžiagos pro žarny-no sieneles keliauja tais pačiais kanalais. Dėl per didelio kalcio kiekio druskos kaupiasi sąna-riuose.Kalcio ir magnio reikėtų vartoti kartu, nes magnis didina kalcio tirpumą šlapime, todėl užkerta kelią inkstų akmenų formavi-muisi. Be to, ilgai vartojant kal-cio papildų, atsiranda magnio trūkumas, o tai gali skatinti mi-

greninius galvos skausmus.Klinikiniai tyrimai parodė, kad moterims, kurioms diagnozuo-ta osteoporozė, trūksta ir mag-nio. O dėl per didelio magnio kiekio susergama nervų siste-mos ligomis.Cinkas reikalingas kaulų me-džiagų apykaitai. Kartu vartojamas šias mine-ralines medžiagas organizmas geriau pasisavina ir išlaikoma fiziologinė jų pusiausvyra.Kuo mineralai naudingi kaulams? Kaulas yra sudarytas iš baltymų (kolageno), kurie formuoja jo karkasą, ir mineralų (daugiau-sia kalcio), kurie suteikia kaului tvirtumo, kietumo, atsparumo. Kaulas yra gyvas organas, todėl visą žmogaus gyvenimą jame vyksta pokyčiai – senas kaulas nyksta, o jo vietoje formuojasi naujas.Kalcis – viena svarbiausių mi-neralinių medžiagų, ypač rei-kalingų kaulams ir dantims. Kai trūksta kalcio, genda dantys, vaikams didėja rachito rizika,

o vyresnio amžiaus žmonėms – osteoporozė. Be to, kalcis pade-da išvengti alerginių reakcijų ir depresijų, normalizuoja kraujo krešėjimą, nervinių impulsų perdavimą, gerina raumenų susitraukimą ir atpalaidavimą, palaiko normalų širdies ritmą, veikia hormonų sekreciją, fer-mentų reakcijas.Magnis reguliuoja kalcio apy-kaitą, ląstelių membranų lai-dumą ir yra daugiau kaip 300 fermentų sudedamoji dalis. Jis dalyvauja visuose medžiagų apykaitos procesuose, kurių metu gaminama ir kaupiama energija. Magnis šalina raume-nų spazmus ir mėšlungį. Cinkas reikalingas kolageno sintezei ir kauliniam audiniui. Be to, jis stiprina imuninę sis-temą. Kai jo trūksta, sumažėja atsparumas peršalimo ligoms, vaikai lėčiau auga, blogiau gyja žaizdos, oda tampa jautri išorės poveikiui, gali atsirasti spuogų, padidėja tikimybė susirgti odos ligomis, silpnėti potencija. Cin-kas su baltymais sudaro metalų fermentus, padedančius per-duoti genetinę informaciją. Jis reguliuoja kraujospūdį, gerina reprodukcines funkcijas ir žaiz-dų gijimą. Nustatyta, kad cinkas palengvina reumatoidinio artri-to simptomus, be to, jis pagerina vyrų vaisingumą, hormonų ga-mybą ir spermos kokybę, teigia-mai veikia prostatą.

Sveikata visiems

��SveikaS

Žmogus

Varginanti liga – atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas – lėtinė už de gi minė odos liga, dažnai sukelianti niežulį, paveikianti visas ne tik sergančiojo, bet ir jo šeimos narių gyvenimo kokybės sritis. Tarptautinio tyrimo ISA-AC duomenimis, tarp 6–7 metų vaikų atopiniu dermatitu serga nuo 2 proc. Irane iki 16 proc. Ja-ponijoje, Švedijoje. 13–14 metų amžiaus grupėje sergančiųjų yra nuo 1 proc. Albanijoje iki 17 proc. Nigerijoje. Lietuvoje, kuri taip pat dalyvavo ISAAC tyrime, įvairiose amžiaus grupėse ser-gančiųjų yra 2–3 proc.Atopinį dermatitą sukelia ir pro-vokuoja maisto ir aplinkos, kon-taktiniai alergenai, odos infekci-jos ir odos dirgikliai, netinkamas klimatas, emocinė įtampa.Ligai būdingi paūmėjimai, ku-rių dažnis nevienodas įvairiems žmonėms ir nevienodai kartojasi ligos metu. Esant paūmėjimui, didėja paraudimas, niežulys, su-sidaro papulės ir šašai. Prisidėjus bakterinei infekcijai, formuojasi pūlinukai.

Ar visais atvejais liga pasireiškia vienodai?Skiriami du pažeidimo tipai. Pirmasis, būdingesnis mažiems vaikams (iki 2 metų), kai daž-niau pažeidžiami veidas, kakta, skruostai, ausų kaušeliai ir oda už ausų kaušelių, liemuo, rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai. Šie pažeidimai labiau šlapiuoja. Antrasis tipas – vaikų, paauglių ir suaugusiųjų (2–14–30 metų). Dažnesni kaktos, vokų, lūpų, kaklo šonų, sprando, tiesiamųjų

Austrų mokslininkų duomenimis, sunkiu atopiniu dermatitu sergantį vaiką auginanti šeima patiria didesnį stresą nei šeima, auginanti cukriniu diabetu sergantį vaiką. Ši liga mažina pasitikėjimą savimi ir gyvenimo džiaugsmą. Dėl ato-pinio dermatito 80 proc. pacientų sutrinka miegas, 60 proc. nukenčia kasdieninė veikla ir mokslas, 85 proc. turi įsigyti ir dėvėti specialią aprangą.JAV paskaičiuota, kad sergančiojo atopiniu dermatitu gydymas per metus kainuoja panašiai, kaip ir emfi zemos, psoriazės ar epilepsijos gydymas. Apie šią ligą pasakoja KMU pediatrijos klinikos gydytoja doc. Jolanta KUDZYTĖ.

plaštakų paviršių, rankų ir kojų lenkiamųjų paviršių (alkūnių, pakinklių, riešų, čiurnų) pažei-dimai. Šiuo atveju būdingesnė „sausoji“ ligos forma – atsiranda mazgelių, sustandėjimų, patini-mų, nukasymų.Pagal eigą liga dar skirstoma į lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios eigos.

Kaip liga diagnozuojama?Liga diagnozuojama remiantis anamneze, atlikus apžiūrą, atli-kus odos mėginius. Adatos dūrio mėginys rodo alergines reakcijas, kurios įvyksta per pusvalandį valandą po kontakto su alerge-nu. Taip pat nustatomi specifi -niai imunoglobulinai E kraujyje. Odos lopo mėginiai rodo vėliau vykstančias alergines reakcijas. Tiriant ligą sukeliančias priežas-tis, naudojamos eliminacinės ir provokacinės dietos.

Gydymo principaiLabai svarbu pašalinti ligą suke-liantį alergeną. Todėl reikšminga yra dieta, ypač vaikams, ir aplin-kos kontrolė. Odos barjerinei funkcijai atkur-ti naudojami neutralūs tepalai – emolientai (pvz., Essex, Excipi-al, Linola-Fett, Cutibasa, Dermo-basa, Eucerin). Gydant labai svarbu slopinti už-degimą. Tam gydytojas gali skirti hormonų, vietiškai ar geriamųjų. Sunkiais atvejais tenka gydyti ir imunosupresantais (ciklospori-nas A).Tačiau daugeliu atvejų uždegimą galima nuslopinti vietiniais ne-

hormoniniais imunomoduliato-riais, pvz., pimekrolimu (Elidel).Elidel veiksmingai šalina atopi-nio dermatito simptomus. Nie-žulį sumažina per 3 dienas, pa-raudimas, paburkimas 70 proc. pacientų išnyksta arba labai su-mažėja per 3 savaites. Vaistas ypač veiksmingas. Juo ga-lima tepti ir tas vietas, kur oda la-bai jautri (veidą, kaklą, linkius). Jis reikia pradėti gydyti iškart, tik atsiradus pirmiesiems atopi-nio dermatito simptomams. Tai apsaugo nuo ligos progresavi-mo, palengvina ligos eigą, page-rina ligos kontrolę. Svarbu tai, kad šis vaistas neprasiskverbia pro odos barjerą ir nepatenka į sisteminę kraujotaką, nesuke-lia sisteminių nepageidaujamų reakcijų ir neslopina vietinio imuniteto. Taip pat neveikia ko-lageno sintezės, todėl nesukelia odos atrofi jos.Jei yra stiprus niežulys, vartotini II kartos antihistamininiai vais-tai.

Atsiradus bakterinėms kompli-kacijoms, gydoma antibiotikais. Paaugliams ir suaugusiesiems galima taikyti fototerapiją (UVB, UVA, PUVA). Labai svarbus ligonio ir jo šeimos narių mokymas, psichoterapija.90 procentų atopiniu dermatitu sergančių vaikų pasveiksta iki 10 metų amžiaus.

Profi laktika Ji labai svarbi norint išvengti šios ligos. Pradedama jau nėštumo laikotarpiu, svarbi tinkama nėš-čiosios dieta ir darbo sąlygos. Vėliau reikšminga ir naujagimį maitinančios moters bei kūdikio dieta. Iki 6 mėnesių kūdikis turi gauti tik motinos pieno, papil-domų produktų skiriama vyres-niems nei 6 mėnesių kūdikiams. Jei vaiką beria, o motina neturi savo pieno, skiriama hidrolizuo-to pieno mišinių. Labai svarbi ir namų aplinka, vaikui kenkia tėvų rūkymas, dulkių erkės.

Parengė gydytoja rezidentė Vilda ČESNOVAITĖ

Sveikata visiems

SveikaSŽmogus �3

Kad skausmas nekontroliuotų jūsų,

Farmacijos pramonė siūlo realią, patikimą ir saugią išeitį – spaz-molitikus. Vienas populiariausių vaistų, kurį žinome kiekvienas

Mažai moterų nežino, kas yra galvos skausmas. Deja, daugelis žino ir kas yra PMS (pre-menstruacinis sindromas), ir menstruacijų sukelti pilvo skausmai, kartais tokie stiprūs, kad trukdo atlikti įprastus kasdienius veiksmus. Priežastis glūdi lygiuosiuose mūsų orga-nizmo raumenyse (jų yra ir kraujagyslėse, ir gimdoje, ir tulžies pūslėje bei kitose virški-namosios sistemos dalyse, ir šlapimą išskiriančioje sistemoje). Neretai juos nuvertiname – juk valingai jų kontroliuoti negalime. Jie susitraukia tada, kai jiems „atrodo“, kad taip reikia. Tuomet jaučiame labai nemalonų skausmą. Daugelis bent kartą gyvenime esame patyrę raumenų mėšlungio priepuolį ir žinome, ką daryti, kad skausmas sumažėtų. Lygiųjų raumenų spazmai vargina kur kas dažniau, bet tie raumenys yra giliai ir, atrodytų, mes patys nieko padaryti negalime.

nuo mažumės, – drotaverinas (No-spa). Kaip jau supratote, daugeliui moterų rankinuke pra-vartu turėti spazmolitikų (juk

Lietuvoje moterims nesuteikia-ma trijų nedarbo dienų per mė-nesį šiuo kritiniu laikotarpiu). Bet tai nėra išskirtinai mote-rims „subalansuotas“ vaistas. Spazmolitikai veiksmingai mal-šina ir tulžies pūslės ar šlapimo takų akmenligės priepuolius, tinkami sergant tulžies pūslės ir (arba) šalia jos esančių audinių, tulžies latakų, didžiojo dvylika-pirštės žarnos spenelio uždegi-mais. Šių vaistų aktualu turėti ir sergantiesiems inkstų geldelių ar šlapimo takų uždegimu, nes jis sukelia mėšlungišką poreikį šlapintis, o daugelis mūsų dėl tokio „menkniekio“ juk nesėdi namuose.

Šiek tiek informacijos miestiečiamsKas antras mieste gyvenan-tis žmogus serga virškinamojo trakto ligomis. Priežasčių daug: apie 70–80 procentų suaugusiųjų yra užsikrėtę H.Pylori infekcija. Nemažai mūsų virškinamosios sistemos negalavimus gydomės „kaip papuola“, valgome pusfa-brikačius, keptus skanėstus ir t.t. Prasidėjus skrandžio ir žarnyno lygiųjų raumenų spazmams, jei yra skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, skrandžio, plonosios ar storosios žarnos, kasos užde-gimas, skrandžio ir prievarčio spazmas, dirglios žarnos sindro-mas ir pan., nemalonius pojū-čius numalšins tie patys lygiuo-sius raumenis atpalaiduojantys vaistai – spazmolitikai. Beje, jie veiksmingi ir esant spazminiam vidurių užkietėjimui ar meteo-rizmui (gausus dujų skyrimasis).

Grįžtant prie moteris kamuojančių problemųJau pavasaris, netrukus nugriau-dės pirmasis griaustinis, po jo, tikėdami senoliais, patrauksime į gamtą, atsisėsime, o gal net at-sigulsime ant prasikalusios žolės. Ir dėl to, kad nepasisaugojom, daliai mūsų prasidės uždegimai. Vyrus gali „sugriebti“ inkstų geldelių uždegimas, moterims pavojingų ligų kur kas daugiau: pradedant inkstais, šlapimo pūs-le ir baigiant gimdos priedais. Ką daryti? Kreiptis į gydytoją. Bet pirmąją pagalbą galite su-teikti sau patys – išgerkite spaz-molitiko, numalšinsite skausmą. Tik nepamirškite, kad to tikrai nepakanka. Vaistas nepašalina uždegimo, tik atpalaiduoja spaz-mus.

Kūdikio besilaukiančiai moteriaiGimdos spazmai sukelia daug nerimo būsimajai mamai. Tyri-mų su gyvūnais ir nėščių moterų retrospektyviųjų klinikinių ste-bėjimų duomenimis, drotaveri-nas (No-spa) nenuodingas vai-siui ir nesukelia jo apsigimimų, o spazmus numalšina. Žinoma, gydytojas turi būti informuotas apie jūsų savijautą bei veiksmus – juk kalbame apie vaikelio gyvy-bę, o vien tik tabletės gali nepa-kakti. Kita vertus, jau gimdymo metu drotaverinas skatina atsi-daryti gimdos kaklelį bei pagrei-tina placentos užgimimą.

SkeptikamsSkeptikams, teigiantiems, kad vaistas, gydantis daugiau nei vieną ligą, tik prasimanymas, norėčiau pasakyti: spazmoliti-kai ne gydo, bet šalina skausmo priežastį, t.y. lygiųjų raumenų spazmą. Kadangi lygiųjų raume-nų kūne daug, tai ir vaistas gali palengvinti skirtingų lokalizacijų skausmus. Jeigu nuo per didelio informaci-jos srauto ar streso jums suskau-do galvą, išgerkite to, kas valdo mūsų sąmonei nepavaldžius, bet jautrius drotaverinui lygiuosius raumenis.

Parengė vidaus ligų gydytoja rezidentė

Viktorija MATULEVIČIENĖ

kontroliuokite jį patys

2�SveikaS

Žmogus

Insulino analogai suteikia galimybę kontroliuoti cukrinį diabetą

Sveikata visiems

Kodėl būtinas insulinas?Insulinas – tai baltyminės kilmės hormonas, kurį išskiria kasos ląstelės. Sergant cukriniu diabetu kasa neišskiria insulino, išskiria jo per mažai, ar jis netinkamai veikia žmogaus organizme. Dėl to sutrinka medžiagų apykaita, didėja gliukozės kiekis kraujy-je, blogėja sergančiojo savijauta. Gydymo insulinu esmė ta, kad jo vartojant pakartojami fizio-loginiai trumpalaikiai insulino

Susirgęs cukrinu diabetu žmogus juo serga visą likusį gyve-nimą – liga, deja, nepagydoma. Tačiau šiandien yra gydymo būdų, kuriais ligą galima valdyti ir žmogus gali gyventi visa-vertį gyvenimą. Tinkamai gydant galima išvengti komplikaci-jų ar jas atitolinti.Sergant diabetu ateina toks momentas, kai net ir gydant ge-riamaisiais medikamentais kasa nebepagamina pakankamai insulino. Tada organizmas turi jo gauti papildomai – todėl ir pradedama gydyti insulinu. Kaip tik tuo periodu sergantie-siems atsiranda daugiausiai neaiškumų. Į dažniausius klau-simus apie gydymą insulinu atsakė KMUK Endokrinologijos instituto gydytoja endokrinologė dr. Narseta MICKUVIENĖ.

išskyrimo pikai, atsirandantys valgant, bei palaikoma nekinta-ma bazinė insulino koncentra-cija tarp valgių. Taip reguliuo-jamas gliukozės kiekis kraujyje. Pradėjus vartoti insulino, page-rėja baltymų, angliavandenių ir riebalų apykaita, dėl to serganty-sis jaučiasi geriau: jam nebe taip silpna, mažiau troškina, rečiau norisi šlapintis.Gydant insulinu ne tik kompen-suojamas insulino trūkumas, bet

ir pagerinamas audinių jautru-mas insulinui, slopinama gliu-kozės sintezė kepenyse naktį, ląstelės apsaugomos nuo toksi-nio gliukozės ir lipidų poveikio. Tai leidžia išvengti pavojingiau-sio dalyko sergant diabetu – jo komplikacijų. Jos kyla dėl to, kad ilgainiui pažeidžiamos smulkio-sios ir stambiosios organizmo kraujagyslės. Dėl to smarkiai padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, atsiran-da regėjimo sutrikimų, padidėja kojų amputacijų, inkstų funkci-jos nepakankamumo tikimybė. Dėl diabeto komplikacijų ser-gantieji tampa nedarbingi, padi-dėja mirtingumas.

Kokį insuliną patartina pasirinkti?Insulino preparatus parenka ir skiria gydytojai endokrinologai. Šiuo metu dažnai rekomenduoja-ma rinktis mišraus veikimo tipo insulino analogus. Jų privalumas tas, kad jie gerina tris parametrus iškart – glikemiją nevalgius, gli-kemiją po valgio ir glikuotą he-moglobiną. Tai leidžia ilgą laiką gerai kontroliuoti diabetą. Mišraus veikimo tipo insulino analogai imituoja sveiko žmo-gaus kasos darbą, todėl juos vartojant, gaunami geresni glike-mijos rodikliai ir mažesnė hipo-glikemijos rizika. Šiuos insulinus labai patogu var-toti. Kadangi jie yra greitai pa-sisavinami, galima švirkšti prieš pat valgį ar iškart pavalgius (ne-reikia, kaip buvo įprasta su anks-čiau vartotais insulinais, laukti 30 min.) Svarbu, kad, vartojant šių insuli-nų, sumažėja svorio padidėjimo grėsmė – dėl to, kad nereikia taip dažnai užkandžiauti.Mišraus veikimo analogą (pvz., NovoMix 30) sudaro insulino aspartatas ir insulino asparta-to protaminas. Šios medžiagos imituoja dvi insulino sekrecijos fazes: greito veikimo insulino dalis atitinka pirmąją insulino sekrecijos fazę ir koreguoja gli-kemiją po valgio, ilgai veikianti insulino dalis atitinka bazinę sekreciją. Todėl dviem insulino injekcijomis galima puikiai val-dyti glikemiją visą parą. Prepara-tas padeda beta ląstelėms ilgesnį laiką palaikyti insulino gamybą.

Taip diabetas geriau kontroliuo-jamas, sumažinama komplikaci-jų tikimybė.

Ar neišvengiama gyvenimo ritmą derinti prie insulino injekcijų?Jeigu gydoma greito veikimo analogu, kurio reikia vartoti 3–4 kartus per dieną (prieš kiekvieną valgį), ir vidutinio ar ilgo veiki-mo insulinu, kurio vartojama 1–2 kartus per dieną, tada tikrai daugkartinės insulino injekcijos pasunkina sergančiojo gyveni-mą. Mišraus veikimo insulino ana-logai vartojami tik du kartus per dieną. To užtenka, kad veiks-mingai būtų sumažintas tiek pavojingas gliukozės kiekis po valgio, tiek ir nevalgius ir būtų užtikrinta gera ilgalaikė diabeto kontrolė.

Kaip galima žinoti, ar diabeto gydymas veiksmingas?Apie gydymo veiksmingumą galima spręsti pagal glikemijos svyravimus per dieną. Reikia matuoti glikemiją nevalgius ir dvi valandas po valgio. Gliukozės kiekio svyravimai ne-valgius turėtų būti 4,4–6,6 mmol/l, o po valgio – iki 8,9 mmol/l. Didesnis nei 11,1 mmol/l gliuko-zės kiekis po valgio pavojingas.Taip pat svarbu sekti glikuoto hemoglobino kiekį. Jis rodo di-abeto gydymo veiksmingumą per paskutiniuosius 3 mėnesius. Jis turėtų būti mažesnis nei 6.5 proc. Jeigu jūsų glikemijos rodi-klis didesnis, būtinai pasitarkite su gydytoju dėl gydymo.Kaip vartojamas insulinas?Insulinai ar jų analogai injekuoja-mi po oda. Tradiciškai susiklostė, kad žmonės linkę injekcijų bijoti, nerimauja, ar sugebės tai daryti patys. Išties tai gal buvo aktualu anksčiau, kai nebuvo šiuolaiki-nių priemonių, švirkštai ir ada-tos būdavo daugkartiniai, daug vargo sukeldavo jų virinimas ir pan. Mūsų dienomis dėl to tikrai neturėtų kilti problemų – dabar yra patogių ir paprastai vartoja-mų insulino švirkštų, pavyzdžiui, FlexPen. Jais naudotis tikrai pa-prasta, ir dauguma tai padaryti išmoksta lengvai bei greitai.

Parengė Dalia URBONIENĖ

2�SveikaS

Žmogus

Ar nėščioji tikrai turi valgyti „už du“?

Kuri kūdikio laukianti moteris nėra jautusi nerimo: ar mano vaikas bus sveikas?, „ar nesutriks mano pačios sveikata? Rūpestis vaiku ir savimi neturėtų kelti abejonių: mylėdama save, mama kartu rūpinsis vaikučiu. Juk ką valgo mama, tą ir vaikas, kuo kvėpuoja mama, tuo ir vaikas. Tai suprasda-mos, moterys dažnai būtent tuo metu ryžtasi mesti rūkyti, sveikiau maitintis. Tačiau keisčiausios pagundos (pvz., tortas su marinuotais agurkėliais), kartais ir artimųjų nesu-pratingumas lyg verčia pamiršti sveikatą. Be to, būsimosios mamytės organizmas taip sutvertas, kad viską, ko reikia, atiduoda vaikui, taigi, gaudama kokių nors reikalingų me-džiagų per mažai, ji jas atiduoda, ir pirmiausia nukenčia pati, po to vaikas.

Ar tikrai „po kiekvieno vaiko prarasi po dantį“?Nėštumo metu, idealu – dar pla-nuojant nėštumą, būtina pasirū-pinti dantimis, tuomet jų aukoti nereiks. Vėmimas, keisti mitybos įpročiai ir kalcio trūkumas dan-tims kenkia. Laikykitės bendrų dantų priežiūros taisyklių: va-lykitės tik minkštu šepetėliu du kartus per dieną fluoruota pasta. Po vėmimo burną praskalaukite pienu ar vandeniu arba pakram-tykite sūrio. Valytis dantis galima tik praėjus valandai. Pas odontologą apsilankykite mažiausiai tris kartus – kiekvie-ną nėštumo trimestrą.Ar „dukra atima mamos gro-žį“?Deja, kas gims, iš odos išvaizdos atspėti neįmanoma. Tačiau nėš-tumo metu iš tiesų gali paūmėti arba, atvirkščiai, išnykti odos li-gos, pvz., psoriazė, atopinis der-matitas. Pigmentacija, drūžės, išsiplėtę kapiliarai, marmuruota oda – tai fiziologiniai odos poky-čiai, kurie visi, išskyrus drūžes, po gimdymo išnyksta. Nėštumo dilgėlinė, nėščiųjų pūslelinė, pa-prastieji spuogai taip pat praei-na. Nepamirškite, kad nėštumo metu „gražios odos ir plaukų“ vitami-nų, t.y. A, E, B grupės bei cinko poreikis padidėja. Ar tikrai reikia valgyti dvigubai daugiau?„Laukiesi, vadinasi, turi valgyti „už du“, – neretai sakoma. Ne-tiesa. Nustatyta, kad kūdikio lau-kiančios moters maisto medžia-gų poreikis padidėja tik 300 kcal, t.y., jei iki nėštumo reikėdavo 2000 kcal, dabar reiks 2300 kcal. Papildomų kalorijų reikia gauti iš baltymų, kurie būtini vaisiaus augimui. Dietų nėštumo metu nesilaikykite, nes tikrai galite pa-kenkti sau ir savo vaikui. Kai kurių vitaminų ir minerali-nių medžiagų poreikis nėštumo metu iš tiesų padidėja. Paminėsi-me tuos, kurių dažnai trūksta ir kurie ypač svarbūs vaisiui vysty-tis ir mamai būti sveikai.Vitaminas A būtinas vaisiaus akių, širdies, gleivinių vystymui-si, taip pat bet kurios moters gro-žiui ir sveikatai. Nėščiajai reikia 1000 µg per dieną (t.y. +200 µg daugiau nei iki nėštumo). Svarbu valgyti daugiau pieno produktų,

kiaušinių trynių, ikrų, morkų, špinatų. Šio vitamino negalima perdozuoti dėl vaisiaus apsigi-mimų rizikos, todėl, vartodamos kelių vitaminų preparatų, suskai-čiuokite suminę šio vitamino dozę. Vitaminas D svarbus kalciui pa-sisavinti, taigi tiek vaisiaus, tiek motinos kaulams, dantims. Nėš-čiajai reikia 10 µg (+5 µg). Jo daug žuvų taukuose, ikruose, svieste, piene, riebioje žuvyje. Viršyti paros dozės taip pat ne-galima.Kai trūksta folio rūgšties, lieka vaisiaus stuburo defektų, o mama suserga anemija. Nėščiajai reikia 0,4mg (+0,1mg). Folio rūgšties yra žalialapėse dar-žovėse, kiaušiniuose, piene.Geležies (Fe) trūkumas – daž-niausia nėščiųjų anemijos prie-žastis. Reikia 25 mg (+10 mg) per parą. Daug raudonoje mėso-je, špinatuose. Vitaminas C page-rina Fe pasisavinimą.Kalcis (Ca) būtinas nėščiosios ir vaisiaus kaulų ir dantų sveikatai. Nėščiajai reikia 1200 mg (+ 200 mg). Kalcio gauname iš pieno produktų, duonos gaminių.Cinkas (Zn) svarbus vaisiui, be-siformuojančiai placentai, gražiai odai. Reikia 15 mg (+3 mg). Yra mėsoje, sūryje, kruopose, riešu-tuose.Jodas (I) būtinas vaisiaus sme-genų formavimuisi, augimui. Daugiausia gauname iš aplinkos, jūros gėrybių. Būsimajai mamai jodo reikia 180 µg (+30 µg).Vis dėlto taip maitintis, kad visko užtektų, retai pavyksta, todėl pa-tariama nuo 12 nėštumo savaitės gerti nėščiosioms skirtų vitaminų preparatų, o folio rūgšties – likus trims mėnesiams iki planuoja-mo nėštumo. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus vitaminus, (pvz., Longvit formulė nėščiosioms ), nes jie sukurti taip, kad lemia normalų vaisiaus augi-mą ir vystymąsi. Jų sudėtyje yra visų būtinų vitaminų ir mineralų (vitamino B12, folio rūgšties, kal-cio, magnio, seleno ir kt. – iš viso 23 vitaminai ir mineralai). Labai svarbu, kad jų dozės parinktos tokios, kad nekenkia nei mamai, nei vaisiui.

Parengė vaikų ligų gydytoja rezidentė Jurgita MALYTĖ

Moters sveikata

28SveikaS

Žmogus

Kai pati sau pasidarai per sunkiNėštumas – emocijų ir naujų potyrių kupinas metas. Bet vien tik laukimu ir emocijomis nėštumas tikrai nesibaigia. Didėjant pilveliui ir augant svoriui, organizmas turi prisitai-kyti prie ganėtinai staigių pokyčių, o ypač – prie didėjančio kūno svorio. Gerai, jei nėštumo metu priaugama 10–12 kg, juk kai kurios moterys nėštumo metu su savimi nešioja tegul ir labai brangių, bet 20 papildomų kilogramų ar net daugiau. Niekas nepadės nešti šito svorio, bet jūs, mielos būsimosios mamytės, turite galimybę padėti savo organiz-mui, naudodamos specialius ortopedinius gaminius.

Venų ligų profilaktikaBe abejo, žinote, kad nėštumo metu pasikeičia ne tik kūno svo-ris, bet ir kraujo tūris, netgi kraujo sudėtis. O dėl hormonų poveikio pasikeičia ir kraujagyslių elastin-gumas. Augant vaisiui, gimda ima spausti dubens venas, todėl kraujo-taka galūnėse ir pačiame dubenyje pablogėja. Tai reiškia, kad padidėja venų ligų (venų išsiplėtimo, flebito ir trombozės) rizika. Išsiplėtusios venos nepuošia nei vienos moters, bet nėštumo metu venų skleroza-vimas ar operacijos neatliekami, todėl vienintelis ir teisingiausias kelias – šių ligų profilaktika. Ji nėra sudėtinga: kontrasti-nis dušas, lengva kojų mankšta (pvz., pėdos sukimo pratimai) ir būtinai – kompresinės kojinės. Jas reikia apsimauti iš ryto, dar

neatsikėlus iš lovos. Ir dar: ilgai nestovėkite, kai tik galite, sėdė-damos aukščiau pakelkite kojas.

Nugaros skausmų profilaktikaKita itin dažna nėščiąsias varginan-ti problema – nugaros skausmai ir „per sunkus“ pilvas, kurį norisi prilaikyti. Nugaros skausmai nėš-čiąsias pradeda varginti skirtingu metu, tai priklauso nuo sveikatos, gyvenimo būdo, priaugto svorio, bet dažniausiai tai nutinka apie 20-tą nėštumo savaitę. Šiuos sunkumus galima įveikti naudojant nėščiosioms skirtas ortopedines priemones. Jų tiks-las: prilaikyti pilvą ir, svarbiausia – tolygiai paskirstyti stuburui tenkantį krūvį. Šie gaminiai ap-saugo ir nuo raumenų pertem-

Moters sveikata

29

pimo bei padeda išvengti strijų. Beje, pakeldamas gimdą diržas ar įtvaras kartu atlieka ir venų ligų, tarp jų ir hemorojaus, pro-fi laktiką (sumažėja spaudimas į dubens venas).

Taisyklingas naudojimasDiržai ir įtvarai parenkami atsi-žvelgiant į rūbų, kuriuos nešio-jote iki nėštumo, dydį. Augant pilveliui, jų dydis reguliuojamas atsižvelgiant į kūno pokyčius. Pirkdami diržą ar įtvarą, nepa-mirškite jo pasimatuoti, kad pa-sirinktumėte patį patogiausią. Uždėti diržą ar korsetą reikėtų gulint ant nugaros. Jei uždėsite stovėdamos, užfi ksuosite jau nu-sileidusią gimdą, ir pagrindinės savo funkcijos jie tikrai neatliks. Nei diržas, nei korsetas netu-ri spausti pilvo ir jame esančio mažylio, jo funkcija – prilaikyti ir padėti kūdikiui įsitaisyti tinka-moje padėtyje, išilgai gimdos. Jis būtinas ne tik toms, kurios jau iki nėštumo jausdavo stuburo skaus-mus, bet ir visoms dirbančioms, ilgiau kaip 2–3 valandas būnan-čioms „ant kojų“ moterims. Nepamiršti apie šias priemones turėtų ir ne pirmo vaikelio lau-kiančios moterys, nes kiekvieno naujo nėštumo metu pilvo siena išsitempia labiau nei per pirmąjį nėštumą.

labiausiai paplitę trijų rūšių įtvarai• Apatinės kelnaitės, papildy-tos elastiniu pilvą prilaikančiu

įsiuvu. Pagrindinis trūkumas: nešiojamos kaip apatinis triko-tažas, todėl turi būti dažnai skal-biamos, reikia pirkti keletą tokių kelnaičių. Be to, nuėjus į tualetą jų negalima užsidėti taisyklingai, todėl funkcionalumas nukenčia. Labiau tinka ankstesniu nėštu-mo periodu, kol pilvas nėra labai didelis ir sunkus.• Elastinis diržas. Jis platesnis iš nugaros ir siauresnis iš priekio. Patogus naudoti, dėvimas ant apa tinio trikotažo, lengvai regu-liuo ja mas dydis. Palaiko pilvą iš apačios, nespaudžia iš viršaus. Labai patogus dėvėti vasarą. Ta-čiau, jei užsidėsite jį netinkamai ir dirbsite sėdimą darbą, jis gali nemaloniai trinti odą.• Korsetai apima visą pilvą, jų dydis reguliuojamas naudojant daugybę raištukų. Savarankiš-kai užsidėti gali būti gana sunku. Tačiau jis puikiai palaiko didesnį pilvuką, tai ypač svarbu, jei lau-kiatės dvynukų. Kontraindikacijų dėvėti korsetą ar diržą praktiškai nėra.

Taisyklės, kurių būtina laikytis• Įtvarą ar diržą užsidėkite gulė-damos.• Pasistenkite nedėvėti jo ilgiau kaip 3 valandas be pertraukos. Jei reikia, nusiimkite jį 30 minu-čių ir vėl užsidėkite.• Nesuveržkite pilvo, jums turi būti patogu.

Nėščiųjų atsiliepimaiSigita, 27 m. Nusipirkau siau-rą diržą. Grįžusi namo, jau žadėjau nešti jį atgal, nes buvo nupiešta, kad jis daugiau skir-tas nugarai prilaikyti. Po kelių savaičių, kai nuo nuolatinio sėdėjimo prie rašomojo stalo pradėjo skaudėti nugarą, pa-bandžiau užsidėti diržą ir likau maloniai nustebinta, nes skaus-mas praėjo. Vėliau, kai jau atši-lo orai, prasidėjo labai aktyvus gyvenimas, supratau, kad be diržo būtų labai sunku. Inga, 25 m. Nusipirkau kelnai-tes su diržu – šimtą kartų pato-

giau nei tas paprastas diržas!!! Visai netrukdo gyventi ir net padeda. Saulė, 25 m. Nėštumo metu ne-šiojau korsetą, manau, jie geriau laiko nei diržai. Dėvėjau iki de-vinto mėnesio, paskui pasidarė nebepatogu, spaudė, labiau norė-josi bėgioti „pas nykštukus“... Su juo ne taip skaudėdavo nugarą, o dėl strijų – nėštumo laikotarpiu nė vienos neatsirado. Kai kartais pamiršdavau užsidėti, atrodyda-vo, kad einant vaikelis pilve tran-kosi į sieneles.

Parengė vidaus ligų gy-dytoja rezidentė Viktorija

MATULEVIČIENĖ

Nėštumo metu pakinta medžiagų apykaita, todėl atsiranda specifi nių vitaminų ir mineralų poreikių. Šis maisto papildas yra specialiai subalansuotas nėščiosioms ir papildo mitybą medžiagomis, kurių stokodama moteris gali nusilpti, o vaisiaus raida - sutrikti. Ypač svarbi yra folio rūgštis, kuri mažina vaisiaus apsigimimų riziką.

PrenatalVitaminai ir mikroelemen-tai nėščiosioms su didesniu folinės rūgšties kiekiu

Vartoti: kaip maisto papildą, valgio metu po 1 tabletę per dieną. Pakuotė: 60 tablečių

Alkoholis pažeidžia kaulusDennis A.Chakkalakal vadovau-jama mokslininkų grupė paskelbė tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų kaulų tankis mažesnis nei saikingai vartojančiųjų. Ati-tinkamai jiems dažniau diagno-zuojami kaulų lūžiai, lūžiai gyja ilgiau. Manoma, kad alkoholis slopina osteoblastus, atsakingus už naujo kaulo formavimąsi. Gy-jant kaulų lūžiams, mokslininkai rekomenduoja visiškai nevartoti alkoholio.

Nėštumas ir vaikų kaulaiTh e „Lancet“ žurnale publikuoto tyrimo rezultatai parodė, kad vai-

Trumpai ląstelių, veiklą. Tikimasi, kad ši medžiaga padės kovoti su reu-

kų, kurių mamos nėštumo metu stokojo vitamino D, kaulų tankis mažesnis. Profesorius C.Cooper (Sauthamption General Hosptal) nėščiosioms rekomenduoja var-toti vitaminų papildų, kuriuose yra vitamino D, arba daugiau lai-ko būti gryname ore.

Skorpionų nuodai saugo kaulusProfesoriaus Martin Taubman vadovaujama mokslininkų grupė nustatė, kad, suleidus žiurkėms kalitoksino – medžiagos, esančios skorpionų nuoduose, žandikaulio kaulas išretėja net 84 procentais mažiau, palyginti su žiurkėmis, kurioms nebuvo suleista kalitok-sino. Kalitoksinas blokuoja balty-mą, kuris uždegimo metu skatina osteoklastų, t.y. kaulą ardančių

matoidiniu artritu, osteoartritu ir kitomis kaulų ligomis.

Įdomūs faktai apie kaulus• Ilgiausias žmogaus kaulas – šlaunikaulis, jis sudaro net ¼ žmogaus ūgio.• Mažiausias kaulas – kilpelė vidurinėje ausyje.• Naujagimiai turi 270 kaulų. Kai žmogus suauga, jis turi tik 206 kaulus.• 1 iš 2000 vaikų gimsta su jau išdygusiais dantimis.• Kaulai sudaro 14 procentų suaugusio žmogaus kūno masės.• Daugiau nei pusę kaulų sudaro rankų ir kojų kaulai.• Sergantiesiems osteoporoze dan tų iš kri timo rizika 3 kartus didesnė nei sveikiems asmenims.• Vyresniame kaip 50 metų amžiuje rūkymas net 41 procentu padidina osteoporozės tikimybę.• Lėtinės kaulų ir raumenų sistemos ligos užima antrą vietą pagal dažnį.• Kalbant apie kaulų ir raumenų sistemą, dažniausiai žmonės skundžiasi nugaros skausmais, antroje vietoje – kelio sąnario skausmais.

ŽmogusSveikaS

30SveikaS

Žmogus

Dr. Gintautas Kazanavičius:Metams bėgant, tiek vyro, tiek moters organizme hormonų kie-kis mažėja. Moterims jis išlieka palyginti stabilus visą jų vaisin-go gyvenimo laiką. Tačiau vy-rui hormonų „pikas“, prasidėjęs vėlyvoje paauglystėje, sulaukus brandaus amžiaus, pamažu ima mažėti. Tai individualu: vie niems tai atsitinka anksčiau, kitiems

Andropauzė,

– vėliau, bet keturiasdešimtme-čiai, žvelgdami dešimtmetį atgal, jaučia skirtumą. Šiuo kritiniu lai-kotarpiu vyro organizme natūra-liai mažėja vyriškojo hormono testosterono. Nuo šio hormono labai priklauso vyro vyriškumas. Testosteronas lemia, kad vyras, palyginti su „dailiosios“ lyties atstovėmis, yra šiek tiek gru-besnis, tačiau kartu ir logiškiau

mąsto, gali greičiau priimti kon-krečius sprendimus. Bet žmogus nėra tik biologinė būtybė. Daug priklauso nuo socialinių, visuo-meninių gyvenimo veiksnių bei auklėjimo. Dr. Vytautas Kamarauskas: Andropauzės periodu vyras gali tapti dirglus, mieguistas, depre-sinės nuotaikos. Būna karščio pylimai, sumažėja lytinis potrau-kis. Taigi gyvenimo kokybė tam-pa blogesnė. Ji gali būti susijusi su nesėkmėmis darbe ar įtampa šeimoje, tačiau dažniausios prie-laidos visoms šioms problemoms atsirasti – sumažėjęs testosterono kiekis kraujyje ir tam tikri biolo-giniai pokyčiai vyro organizme. G.K. Iki šiol minėtiems simp-tomams palengvinti naudoti įvairūs hormonų mišiniai, bet fi ziologiškai pakeisti natūralaus testosterono jie negali. Tačiau šiuo metu jau yra preparatų, kurie padeda išvengti nemalo-nių simptomų ir su jais susijusių problemų. V.K. Svarbu, kad vyro organizme būtų tam tikras nekintamas tes-tosterono kiekis. Kai jis „banguo-ja“, neretai dingsta gera nuotaka bei raumenų tonusas, blogėja savijauta. Taikant pakeičiamąją hormonų terapiją vyrams pre-paratu Nebido (Testosterone un-decanoate), tokio netolygumo išvengiama. Tai yra ilgo veikimo preparatas – vienos injekcijos užtenka net 12 savaičių. Net ir skubančiam, užimtam vyrui ke-turios injekcijos per metus keb-lumų nesudaro. Jau trečią dieną po injekcijos testosterono kiekis tampa natūralus, fi ziologinis. Tai turi teigiamą poveikį nuotaikai ir mąstymo procesams, gerėja libi-do ir seksualinė funkcija, didėja raumenų jėga, „nešokinėja“ nuo-taika. Vaisto Nebido poveikis ge-rai ištirtas, atlikta daug tyrimų ir yra įrodymų, kad vaisto kokybė

bei pasisavinimas užtikrina rei-kiamą pagalbą. Skiriant šio pre-parato, vyrui atliekami tam tikri biocheminiai tyrimai: testostero-no, prolaktino, luitenizuojamojo hormono kiekio vertinimai, pro-statos tyrimai (PSA ir kt.).G.K. Vyrai nemėgsta kalbėti apie savo sveikatą, ypač – apie blogė-jantį seksualinį gyvenimą. Dėl to gali būti labai sunkių išgyveni-mų. Jeigu, atlikus tyrimus, tam-pa aišku, kad testosterono kiekis organizme nepakankamas ir dėl to organizme vyksta andropau-zės procesai, gali padėti pakei-čiamoji androgenų terapija. Pra-dėjusiems vartoti testosterono undekanoato preparato vyrams, kaip jie sako, grįžta jaunystė: jie pasitiki savimi, lytinis gyvenimas tampa normalus, grįžta jėgos, gera nuotaika, ir visi sunkumai, kurie atrodė neįveikiami, nuga-limi. Brandus amžius turi ir savų pri-valumų. Tai metas, kai galima naudotis pasiekimais darbe ir vi-suomenėje, pasirūpinant ir savo sveikata bei visaverčiu gyvenimu. Kai kurių įpročių koregavimas ar naujų domėjimosi sričių atradi-mas gali suteikti naujų potyrių. Ar neverta jums: • Rasti naujų būdų nuovargiui ir stresui pašalinti (pailsėti, atsipa-laiduoti)? • Valgyti daugiau maisto, tei-kiančio energijos (vaisių ir dar-žovių, natūralių sulčių, kokybiš-ko vandens, nerafi nuotų maisto produktų)? • Miegoti tiek, kiek jums reikia, o ne siekti nemiegojimo rekordų? • Reguliariai mankštintis, dažniau į darbą ir iš jo eiti pėsčiomis? • Apriboti alkoholio ir kavos kie-kį?• Gyventi padedant artimiesiems ir priimant jų pagalbą?

Parengė Danguolė ANDRIJAUSKAITĖ

mąsto, gali greičiau priimti kon- bei pasisavinimas užtikrina rei-

Testosteronas (lot. testis – sėklidė, gr. stereos – sti-prus) – vyriškasis lytinis hormonas. Daugiausia šio hormono gaminasi sėklidėse iš cholesterolio, dar antinksčių žievėje ir moteriškose lytinėse liaukose. Lemia vyriškų lytinių organų, antrinių lytinių požymių formavimąsi ir išsivystymą, reguliuoja spermatozoidų susidarymą ir vystymąsi, lytinį potraukį. Testosterono koncentracija kraujyje padidėja po fi zinio krūvio, o sumažėja gliukozei patekus į organizmą. Testosterono išsiskyrimo maksimumas vyrams būna apie 7 val. ryto, o minimumas – apie 20 val.

arba kritinis vyrų amžius

Andropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų.Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fi ziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifi kacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS.

SveikaSŽmogus 3�

Moteriški hormonai – estrogenai – lemia ne tik menstruacijų ciklą, bet ir moters nuotaiką, išvaizdą, apsaugo nuo kai kurių ligų. Yra moterų, kurios menopauzę išgy-vena lengvai, nejausdamos jokių negalavimų, tačiau daugelis dėl estrogenų trūkumo patiria vargi-nančių simptomų.Viena simptomų grupė – tai simp-tomai, susiję su kraujagyslėmis ir kraujotaka. Daugiau negu pusė moterų patiria karščio pylimo priepuolius, kai kurios jų – kas-dien. Karščio banga kyla aukštyn, nurausta skruostai, kaklas, ran-kos. Padažnėja širdies plakimas, išpila prakaitas, patankėja kvė-pavimas. Paskui paprastai krečia šaltis, jaučiamas nuovargis. Praktiškai kas antrai moteriai pasireiškia prakaitavimas naktį. Prakaito išpiltos moterys nubun-da po kelis kartus per naktį, todėl nepailsi, dieną jaučia nuovargį.Kita didelė simptomų ir negala-vimų grupė yra susijusi su nervų sistema: padidėja dirglumas, be

Trumpai apie menopauzę

Menopauzė yra natūralus kiekvienos moters gyvenimo tarpsnis, kuris prasideda kiaušidėms liovusis gaminti moteriškuosius hormonus – estrogenus. Tai dažniausiai įvyksta apie 50-uosius gyvenimo metus, kai kurioms mo-terims – 60-ies, o kartais – vos 40-ies. Tačiau tai anaiptol nėra senatvės pradžia, kaip atrodo kai kurioms moterims. Menopauzė – tiesiog perėjimas iš sveiko vaisingo gyvenimo į sveiką nevaisingą.

priežasties kinta nuotaika, gali kamuoti nerimas, depresija.Varginantys ir nemalonūs yra simptomai, susiję su lytinių or-ganų ir šlapimo takų gleivinės pokyčiais. Menopauzės metu šlapimo takų gleivinė išplonėja ir tampa lengviau pažeidžiama. Labai dažnai, atlikus šlapimo tyrimus, randama bakterijų bei rusenančio uždegimo liudininkų leukocitų.Daugelis šių negalavimų atsiran-da dar prieš menopauzę, nes es-trogenų kiekis organizme mažėja palaipsniui. Todėl nepamirškime truputėlį daugiau skirti dėmesio sau, puoselėti savo moteriškumą, kuris niekur nedingsta, tik nu-švinta brandesnėmis spalvomis. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad moterys, kurios gyvena dar-nioje šeimoje, turi mėgstamą už-siėmimą, darbą, skiria dėmesio savo mitybai, pakankamai juda, nerūko, paprastai rečiau jaučia su menopauze susijusius negala-vimus.

Taip pat reikėtų vartoti specialių maisto papildų, kurie yra suba-lansuoti atsižvelgiant į šio laiko-tarpio poreikius. Vienas iš tokių preparatų yra Your Life Extra Strength Estrovital. Extra strength lietuviškai reiškia „ypač stiprus“. Tokį poveikį lemia išradingai su-derinti vaistiniai augalai.Labai svarbu, kad Your Life Extra Strength Estrovital sudėtyje yra izofl avonų, vadinamų augaliniais estrogenais. Jie gaunami iš sojų bei vijoklinio augalo kudzu. Es-trogenai padeda sumažinti karš-čio bangas ir naktinį prakaitavi-mą. Yra duomenų, kad, vartojant kas dieną 40 mg izofl avonų, šie nemalonūs simptomai sumažėja po 2–3 savaičių. Be to, Your Life Extra Strength Estrovital sudėtyje yra specialaus fermento izolazės, padedančio optimaliai pasisavinti izofl avo-nus.Į estrogenus panašių savybių turi ir dar viena žinoma gyduolė, lie-tuviškai vadinama kekine blakė-žude (lot. Cimicifuga racemosa). Yra atlikta nemažai klinikinių tyrimų, patvirtinančių, kad mo-terys, menopauzės metu varto-jančios šio vaistinio augalo pre-paratų, jaučiasi geriau: mažėja karščio bangos, širdies plakimai, kraujospūdžio svyravimai. Kaip jau minėjau, nervų sistema menopauzės laikotarpiu primena įsiūbuotas sūpuokles. Pusiausvy-rą padeda susigrąžinti Your Life Extra Strength Estrovital sudė-tyje esantis raminamasis vaista-

Gydytoja ginekologė Danutė LIŠTVANIENĖVilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika

žolių mišinys. Jį sudaro kininio arbatmedžio, cinamono, tikrojo imbiero, magnolijos žievės milte-liai bei zizifų sėklų ekstraktas. Šis įdomus vaistinių augalų derinys ramina nervų sistemą, mažina dirglumą, įtampą, diskomforto jausmą krūtinėje. Dar viena svarbi veiklioji me-džiaga yra spanguolių ekstraktas. Menopauzės metu išplonėju-si šlapimo takų gleivinė tampa lengviau pažeidžiama. Pastarųjų metų kli ni kiniai tyrimai rodo, kad spanguolių ekstrakte esan-čios medžiagos neleidžia bakte-rijoms prisikabinti prie gleivinės ląstelių ir sukelti uždegimą. Taip šlapimo takai apsaugomi nuo in-fekcijos.Kaip ir daugelyje brandaus am-žiaus moterims skirtų preparatų, Your Life Extra Strength Estrovi-tal sudėtyje yra kalcio, B grupės vitaminų ir antioksidatorių – vi-tamino E, seleno, chromo. Apibendrinant galima pasakyti, kad Your Life Extra Strength Es-trovital padeda išlaikyti natūralią hormonų pusiausvyrą ir suma-žinti daugelį su menopauze susi-jusių simptomų. Jo vartoti reikia po 1 tabletę per dieną, geriausia – dienos viduryje, po pietų, už-geriant stiklinaite vandens. Jei simptomai ypač stiprūs, galima vartoti ir po dvi tabletes per die-ną. Taigi menopauzė – tai gyvenimo tarpsnis, kuris gali būti toks pat spalvingas, kaip ir kiti, jei išmok-sime tinkamai rūpintis savimi.

Brandos amžius

3�SveikaS

Žmogus

Atsako specialistas

Kas sukelia ausų ligas?Ausų ligų yra be galo daug, todėl aptarsime tik dažniausiai pasitai-kančias.Pagrindinės ausų skausmą suke-liančios ligos yra įvairūs uždegi-mai. Klausos pažeidimą dažniausiai sukelia sieros kamštis, kuris atsi-randa, kai į ausį patenka vandens, nuo kurio kamštis išburksta ir užkemša landą. Siera atlieka tam tikrą apsauginę funkciją, tačiau, užsikimšus landai, ji nepraleidžia oro ir garso. Todėl klausa pablo-gėja. Tačiau, pašalinus kamštį, viskas normalizuojasi.Ausies skausmą gali sukelti ne tik ausies, bet ir kitos ligos (pavyz-džiui, dantų patologija).Kiauro ausies būgnelio priežas-tys gali būti vaikystėje persirgti ir negydyti ar komplikuoti ausų uždegimai. Taip pat traumos, iš kurių dažniausia yra antausis, kai, pataikius į ausį, dėl oro slėgio plyšta ausies būgnelis. Neatsar-giai ausies krapštuku valant ausį irgi galima jai pakenkti.

Kada reikia kreiptis į medikus?Viena iš dažniausių ausų ligų yra ūminis ausies uždegimas. Ši liga pirmiausia pasireiškia ausies skausmu. Tai iš karto žmogui su-kelia didelį nerimą, todėl jis daž-niausiai kreipiasi į gydytoją. Bet ne mažiau pavojingos yra ir kitos ausų ligos, pavyzdžiui, prikurtimas, į kurį žmonės taip smarkiai nereaguoja, manydami, kad tai gali praeiti.Tačiau nesvarbu, kokie simpto-mai, patariama kreiptis į gydy-toją ir išsiaiškinti ligos priežastį. Žmonės dažnai per mažai dė-

Į ausų ligas negalima numoti ranka

Klausa – viena iš svarbiausių funkcijų, padedančių mums pažinti pasaulį.Bet, net ir suvokdami jos svarbą, dažnai neskiriame tiek dėmesio klausos sutrikimams, kiek vertėtų.Apie ausų ligas, jų gydymą ir tinkamos priežiūros svarbą kalbamės su VUL Santariškių klinikos ausų-nosies-gerklės gydytoju doc. Eugenijumi LESINSKU.

mesio skiria ausų ligoms ir su-nerimsta tik tada, kai tai sukelia didelių nepatogumų.

Kokie pagrindiniai ausų ligų gydymo principai?Ausų ligos gydomos ir vaistais, ir atliekant operacijas.Uždegimai visada gydomi antibi-otikais, jie geriami, lašinami arba leidžiami, tai priklauso nuo už-degimo tipo. Taip pat vartojama nuskausminamųjų, kurie ir maži-na temperatūrą, ir šiek tiek gydo patį uždegimą. Dėl glaudaus ryšio tarp ausų ir nosies organų svarbi ausų ligų gydymo dalis yra ir no-sies lašai nuo slogos.Prikurtimo atveju plaunamas sie-ros kamštis. Esant klausos nervo pažeidi-mams, taikomas intensyvus ne-urologinis gydymas – skiriama kraujagysles plečiančių vaistų, specialių vitaminų ir kt. Esant kai kurioms ausų ligoms (tokioms, kaip ausies būgnelio perforacijos, klausos sutrikimas) galima ir operuoti. Didelė dalis operacijų vadinamos klausą ge-rinančiomis, nes, jas atliekant, įmanoma pašalinti sutrikimą, užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti klausą.

Kaip gali komplikuotis negydoma ausų liga?Ne visos ligos gali sukelti kom-plikacijas, tačiau kai kurios ausų ligų komplikacijos yra labai grės-mingos, nes ausies kaimynystėje yra daug svarbių organų. Visai šalia yra galvos smegenys, todėl būtent dėl ausų ligos pačiose smegenyse gali susiformuoti pū-linys arba atsirasti komplikacija – meningitas.

Ausies pažeidimo komplikacija gali būti ir veido nervo pažei-dimas. Taigi, negydant ausies pažeidimo, gali sutrikti ir veido raumens, kuris reguliuoja žmo-gaus mimiką, veikla.

Ką reikėtų daryti, pajutus ausies skausmą?Jei pradėjo skaudėti ausį, patarti-na naudoti visiems žinomas prie-mones. Žalos tikrai nepadarys šiltas kompresas – pusiau skiestu spiritu suvilgytas vatos tamponė-lis ir kompresas dedamas už au-sies, apgaubiant ausies kriauklelę ir paliekant atvirą landą. Galima dėti kelis tokius sluoksnius ir, apvyniojus polietileno plėvele, palaikyti valandą vakare prieš miegą. Kartais žmonės bando gydytis į ausis dėdami įvairių au-galų, žolių mišinių, tačiau, jei jie ne visai tinkami, gali ir pakenkti ausiai. Skausmui nepraėjus, reikia kreip-tis į gydytoją.

Kaip turėtume prižiūrėti ausis?Valyti ar plauti ausis reikia, bet jokiu būdu negalima gremž-ti, stipriai spausti valant ausų krapštukais, negalima traumuoti ausies landos. Dėl stipraus valy-mo ausies odelė pažeidžiama, ir

atsiranda palankesnės sąlygos ten patekti infekcijai ir prasidėti uždegimui.Yra specialių ausų priežiūros priemonių, kuriomis patys žmo-nės gali prasiplauti ausis. Tai įvai-rūs purškalai, apsaugantys nuo sieros kamščių. Tačiau ši proce-dūra neturėtų būti toks įprotis, kaip, tarkim, dantų valymas, nes ji nėra būtina.Ausis reikia saugoti – stengtis neperšalti, vengti tiesioginio vėjo, skersvėjų, šaltu metų lai-ku dėvėti kepurę, gydyti slogą, nes ji taip pat gali komplikuo-tis ausies uždegimu. Esant pa-didėjusiam ausies jautrumui, lankantieji kasdien baseiną ga-lėtų įsigyti ausų kištukus, ku-rie sumažina ausies dirginimą šaltu vandeniu ir neleidžia jam patekti į ausį. Žmonės, sergantys lėtiniais ausų uždegimais, kurių kiau-ri ausų būgneliai, privalo la-bai saugoti ausis nuo vandens. Toks žmogus, plaudamas galvą ar maudydamasis vandens tel-kiniuose, turi užsikimšti ausis vata, suvilgyta riebaluose, arba naudoti specialius kamštukus, išliejamus pagal ausies formą iš silikono. Kalbėjosi Rūta MYKOLAITYTĖ

SveikaSŽmogus 33

Pateikiame jums tris paprastus, tačiau būtinus žingsnius, kurie padės išsaugoti akis sveikas ir gražias kuo ilgiau.

Pirmasis žingsnis: darbo vietaDvidešimt pirmajame amžiuje neapsieiname be įvairių techno-logijų, o kompiuteris tapo kone kiekvieno šiuolaikinio žmogaus kasdienybe. Deja, kad ir koks didelis pagalbi-ninkas jis būtų darbe, akims šis išradimas kenkia bene labiausiai

Trys žingsniai sveikų akių link

Tikriausiai ne vienas yra girdėjęs posakį „saugoti kaip savo akį“ – tai reiškia ne tik kuo nors rūpintis, bet skirti ypatingą dėmesį bei priežiūrą. Tačiau ar visi galėtume sąžiningai pasakyti, kad vadovau-jamės šiuo posakiu tiesiogine prasme? Ar tikrai savo akims ir jų sveikatai skiriame pakankamai laiko ir pastangų? Šiais klausimais konsultavomės su Akių ligų klinikos vado-ve gydytoja mikrochirurge Lilija SOCEVIČIENE.

iš visų kitų veiksnių (skaitymo, televizoriaus). Tad kokią žalą daro kompiute-ris iš tikrųjų ir kaip ją sumažin-ti? Visi veiksmai – šiuo atveju ir darbas kompiuteriu, atliekami be pertraukėlės ir nenormuotai, yra kenksmingi, todėl darbo metu jas daryti reikėtų maždaug kas 45 min. Penkių minučių pertraukėlę galima išnaudoti trumpai ne tik akių, bet ir viso kūno mankštelei, taip pat žvilgsniui pro langą.Akims labai svarbu vengti ilgai žiūrėti į vieną tašką (tokiu atveju

trinka akies akomodacijos galios, silpsta regėjimas), todėl priva-lu jas mankštinti principu „arti – toli“. Didžiulę reikšmę turi ir patalpos apšvietimas: kambaryje, kuriame stovi kompiuteris, turi būti lan-gas, o šviesa kristi iš kairės. Biuruose dažnai mėgstama die-ninių lempų šviesa yra labai kenksminga, kadangi skatina akomodacinius akies pakitimus. Darbuotojų darbo sąlygų gerini-mu turėtų rūpintis darbdaviai.

Antrasis žingsnis: mityba ir vitaminaiŽmogus turi mąstyti globaliai ir suprasti, kad sveika gyvensena (sportas, sveika mityba) yra la-bai svarbūs bei daro didelę įtaką tiek bendrai sveikatai, tiek ir ats-kiriems organams. Akys taip pat nėra išimtis. Kitas svarbus dalykas – pakanka-mas vitamino A kiekis organizme. Užtektų išgerti bent po 50 ml vi-siems puikiai žinomų morkų sul-čių kasdien. Reikėtų nepamiršti ir to, kad vitaminų pagrindas kau-piamas vasarą, todėl būtina valgy-ti mėlynių, braškių, juodųjų ser-bentų. Šaldytos uogos, deja, nėra

tokios vertingos kaip šviežios. Maisto papildai taip pat yra rei-kalingi bei labai vertingi, tačiau labai svarbu sureguliuoti jų var-tojimą – negalima kelių rūšių papildų gerti vienu metu ir taip perdozuoti A, E, B grupės vita-minų.

Trečiasis žingsnis: dirbtinės ašarosDaugelis tikriausiai pastebėjo, kad kondicionuojamose patalpo-se oras labai išsausėja, todėl akys pradeda džiūti, niežėti, netgi skaudėti. Gaila, tačiau Lietuvoje orą drėkinančių kondicionierių beveik nėra, todėl įvairių įstaigų (ypač didžiųjų prekybos centrų) darbuotojai dažnai skundžiasi minėtais simptomais. Ką dary-ti? Geriausia išeitis – dirbtinės ašaros. Jos yra būtinos tokiomis sąlygomis dirbantiems žmonėms bei tiems, kurie jaučia, kad akys sausėja, rytais sunku atsimerkti, o po darbo kompiuteriu, televi-zoriaus žiūrėjimo ar ilgo skaity-mo atsiranda nemalonių pojūčių. Svarbu laiku į juos sureaguoti, kadangi dėl akių išsausėjimo gali atsirasti netgi ligų ar uždegimų.

Kaip pasitikrinti regėjimą?Norint pasitikrinti, ar regėjimas nesusilpnėjęs, nebūtina eiti pas gydytoją – tai galima padaryti ir namų sąlygomis. Į pasirinktą objektą (plakatą, kalendorių ar medį už lango) kurį laiką reikia žiūrėti tiek ryte, tiek vakare, taip pat esant geram bei blogam ap-švietimui, ir taip palyginti ma-tomumą. Kol akis nesimerkia, tol viskas gerai, tačiau, pajutus pirmuosius susilpnėjusio regėji-mo požymius, nedelsiant būtina skubėti pas gydytoją

Nešioti ar nenešioti akinių?Dažnam iškyla dilema – nešioti ar nenešioti akinių, jei regėjimas nėra labai blogas. Į šį klausimą at-sakymas vienareikšmiškas – aki-niai būtini. Nei trumparegystė, nei toliaregystė nėra ligos, tai – įgimtos refrakcijos ydos, o akiniai reikalingi tam, kad sumažintų bet kokią įtampą akims ir jos nesia-komoduotų. Bijančius, kad, pra-dėjus nešioti akinius, regėjimas dar labiau silps, galime nuraminti – taip tikrai neatsitiks.

Parengė Julija ČEPONAITĖ

3�SveikaS

Žmogus

Naujagimių spuogaiDažniausiai antrą trečią savaitę, rečiau – anksčiau arba vėliau, ant nosies, skruostų bei kaktos atsiranda mažyčių kaip aguonos grūdeliai, kartais didesnių baltomis viršūnėlėmis spuogelių. Mažylio veidukas tampa šiurkštus. Šie spuogeliai mažajam rūpesčių nesukelia, negydomi išnyksta per 7–10 dienų. Spuogelių ne-galima spaudyti ar kitaip jų veikti. Veiduko nereikia tepti jokiais tepalais, kremais ar va-lyti losjonais, nes galima su-dirginti itin švelnią naujagimio odą ir taip net pakenkti.Prakaitinė Šis bėrimas – tai daugybė mažų pūslyčių, pripildytų skaidraus skysčio, kurios dažniausiai lo-kalizuojasi ant pilvo, krūtinės, liemens. Kad neišbertų, kūdikio neper-kaitinkite. Neguldykite jo ant pagalvių, palaikykite

Kūdikio odelės priežiūra

Kūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti.Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju.

normalią 18–20°C kambario temperatūrą, kasdien maudyki-te, išvystę neskubėkite suvystyti – oro vonios ne tik grūdina, bet ir normalizuoja prakaito liaukų veiklą. Laikykitės higienos, kitaip liga komplikuosis: gali su-siformuoti įvairaus dydžio pūlinukų, abscesų.IššutimaiJų atsiranda todėl, kad šlapiuose vystykluose kaupiasi bakterijos, gaminančios amoniaką. Tą patį galima pasakyti ir apie vien-kartinius vystyklus – sauskel-nes, kai jos retai keičiamos. Jais kūdikis tarsi apgaudinėjamas: jaučiasi sausas, nes sauskelnės gerai sugeria šlapimą, bet ne visada apsaugo nuo amoniaką gaminančių bakterijų. Jų prisi-daugina, kai motina, pakeitusi vystyklus, kūdikio neapiplau-na, odos raukšlių kruopščiai neišsausina, skuba suvystyti, t.y. užmiršta, kad oro vonios ne

tik grūdina, bet ir gydo. Yra kūdikių, kurie išvystyti pravirksta, nes nemėgsta oro vonių. Jeigu mažylis yra linkęs į iššutimus, verksmo neišsigąskite

pirmaisiais gyvenimo metais

– tegul keletą minučių pabūna pliku užpakaliuku. Nuplovusios ir nusausinusios užpakaliuką pašildykite stalo lempa su gaubtu (kai kūdikis

Vilniaus universiteto Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedros doc. Algimantas VINGRAS

Šveicarija

Augantis žmogus

SveikaSŽmogus 3�

Svarbiausia viską pasiruošti iš anksto: rankšluostį, kremą ar aliejų, drabužėlius, sauskelnes. Kambarys turėtų būti šiltas, apie 22–24° C. Vandens tempe-ratūra turi būti apie 37° C. Jei kūdikio odelė sau- sa, galima į vande-nį įpilti tru-putį alie-

Kūdikio maudymas kūdikiams sukurtas priemo-nes. Nėra būtina maudyti dažniau nei kartą per savaitę. Per dažnai maudant gali sutrikti natūrali odos apsauginė funkcija. Kremu tepti po maudymosi ga-lima pradėti nuo trijų mėnesių. Taip pat nebūtina kiekvieną kartą plauti plau-kų, nebent yra labai

neramus, vartosi, saugokite, kad jis neužkabintų stalo lem-pos). Iš daugelio rūšių vienkartinių vystyklų pasirinkite tinkami-ausius ir juos dažnai keiskite.Mažyliai šunta dar ir dėl to, kad jų oda labai jautri. Jei raukšlių oda paraudusi, patepkite ją spe-cialiu tepalu, skirtu iššutimams ir nutrynimams gydyti (pvz., Excipial® su migdolų aliejumi, Šveicarija). Keletas bendrų higienos taisykliųNaujagimių drabužėlius skalb-kite tik vaikų muilu arba speci-aliais milteliais, skirtais kūdikių ir alergiškų asmenų drabužiams skalbti. Po to gerai išskalaukite, išlyginkite karšta laidyne. Vystydama nenaudokite klijuo-tės arba polietileno plėvelės.Naujagimį (kūdikį) kasdien maudykite kalio permangana-to, ramunėlių ar gydytojo nu-rodytų vaistažolių voniose. Odos pūlinukai, iššutimai gy-

domi kalio permanganato arba vaistažolių voniomis. Prieš maudymą į 10 litrų vonios vandens įpilama 2 ml 5% kalio permanganato arba gydytojo nurodyto vaistažolių nuoviro, arba užpilo, pvz., sėlenų arba ąžuolo žievės. Sauja sėlenų su-pilama į maišelį, išverdama ir išspaudžiama į vonią. Vonelei imamas 1 valgomasis šaukštas ąžuolo žievės. Ji 5–6 val. brin-kindama 1 l karšto vandens (nuolat maišant) ir perkoštas skystis supilamas į vonią. Vandens temperatūra – 37–38,5°C, trukmė – 5–10 min., maudoma kasdien arba kas antrą dieną. Kursas – 8–12 dienų.Jeigu iššutimo vietose atsirado mažyčių odos pūlinukų, juos patepkite briliantine žaluma. Iššutimų netepkite vitamino D tirpalu, odekolonu, spiritu, jodu, nebarstykite krakmolu. Vaikų pudros geriau taip pat nenau-doti, nes sukietėjusi kūdikiui ju-dant braižo odą.

jaus. Kad nekiltų alergijos, geriau pasirinkti be detergentų ir emulsiklių. Jautrią ir minkštutę kūdikio odelę dirgina netinkami muilai ar kremai. Ji labai greitai pa-rausta (paraudimas rodo, kad

yra uždegimas), atsiranda mažyčių spuogelių ar dė-

melių. Todėl reikėtų naudoti specialiai

susiriebalavę arba ištepti pienu ar košėmis. Maudyti paruoštą kūdikį ima-me kairiąja ranką perkišę per pečius ir laikydami už viršuti-nės kūdikio kairės rankos da-lies, kita – dešiniąja ranka pri-laikydami užpakaliuką. Dešinė ranka paskui lieka laisva ir ja galima prausti kūdikį, prade-

dant nuo viršaus ir baigiant užpakaliuku.

Geriausia pripilti į vo-nią tiek vandens, kad apsemtų visą nugarą. Vandenyje kūdikio ne-reikia laikyti ilgiau nei

trunka prausimas. Vė-liau, kūdikiui paaugus,

galima ir šiek tiek pažaisti, bet būtina stebėti vandens

temperatūrą. Svarbu gerai nušluostyti sunkiai prieinamas vietas, prie kaklo ir

užpakaliuko bei tarp pirštų. Ausų kūdikiams plauti nega-

lima, jas reiktų pasaugoti nuo vandens.

Parengė Ieva MARTINKUTĖ

Raudonas žiedas apie išangęJis atsiranda, kai naujagimis (kūdikis) netoleruoja maisto, kai maitindami dirbtinai duo-dame kokio nors netinkamo mišinio. Jei tik žindote – teks nevalgy-ti kai kurių produktų. Karvės pieno mišiniai, karvės pienas, kiaušiniai, citrusinių vaisių sultys, kviečių kruopos, miltai neretai yra tie produktai, kurių kūdikiai netoleruoja.Esant raudonam žiedui apie kūdikio išangę, padėti galė-tų tie patys iššutimams gydyti skirti tepalai (pvz., Excipial® su migdolų aliejumi, Šveicarija).Raukšlių pažeidimas Tai odos pažeidimas, kuris at-siranda vienai odos raukšlei trinantis į kitą, pvz., tarpvie-tėje. Tarp raukšlių susikaupia drėgmė ir šiluma. Dėl to oda maceruojasi (pažeidžiamas viršutinis jos sluoksnis), tampa skausminga, parausta. Šlapimas

ir jame esančios cheminės me-džiagos dar labiau dirgina odą, ir mažylis pravirksta. Jį api-plaukite, raukšles išsausinkite, duokite odai ilgiau „pakvėpuo-ti“, sutepkite specialiu kremu-ku (pvz., Excipial® su migdolų aliejumi, Šveicarija), pasisten-kite suvystyti taip, kad raukšlės nesitrintų viena į kitą. Dauginiai pūliniai (abscesai) Jų atsiranda nesilaikant higie-nos, kai netinkamai prižiūrimi naujagimiai (kūdikiai), susirgę prakaitine, iššutimu, rachitu, mažakraujyste.Pūlinukų nespaudykite, jie išsi-valo patys. Pūlinukus ir aplink juos patepkite briliantine žalu-ma. Pažeistas odos vietas saugo-kite nuo mechaninių dirgiklių: kasymo, trynimo. Kruopščiai laikykitės higienos. Visais atvejais, jeigu stropiai vykdomi gydytojo patarimai neduoda rezultatų, nedelsdami kreipkitės į mažylio gydytoją.

3�SveikaS

Žmogus

Vaikų susižeidimų padaugėja pavasarįVaikus valiūkiškas smalsumas kviečia viską pamatyti, pa-liesti, patirti, aprėpti. Pamokoms pasibaigus, kas riedlente skrieja nuo kalnelio, kas dviračiu važinėja judriomis miesto gatvėmis. O nuo didelio greičio ir neatsargumo iki traumos – tik vienas žingsnis. Kuo judresnis vaikas, tuo jis daugiau visur landžioja, nesisaugo, todėl dažniau patiria įvairaus pobūdžio traumų – sumušimų, nubrozdinimų, žaizdų. Kaip suteikti pirmąją pagalbą susižeidus? Apie tai kalbamės su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės vaikų ortopede-traumatologe Veronika JUODIENE.

Dažniausios vaikų žaizdos:• kirstinės-pjautinės (stiklo šuke, peiliu); joms būdingas gausus kraujavimas);

• muštinės (į stalo kampą, meta-lo laužą, akmenį); joms būdingos kraujosruvos („mėlynės“);• plėštinės (dažniausiai į metali-

nę tvorą ar medžio šaką); krau-javimas mažesnis, bet didesnis žaizdos infekcijos pavojus. Visos žaizdos yra pavojingos, nes per jas į audinius gali patekti in-fekcija, be to, galima nukraujuoti, gali sutrikti kūno dalies ar orga-no funkcija ir t.t. Pavojingiausios sveikatai – durtinės žaizdos, nes tokios traumos metu mikrobai patenka giliai į audinius, todėl gali kilti nemalonių komplikaci-jų.

Paviršinė žaizdaPaviršinė žaizda – tai odos nu-brozdinimas; žaizda paprastai kraujuoja mažai, tik odos pa-viršiuje atsiranda mažų kraujo lašelių. Pirmiausia atsargiai apnuoginki-te sužeistą kūno vietą ir švelniai apvalykite žaizdą nuo matomų nešvarumų. Po to nuplaukite vandenilio peroksidu ar silpnu kalio permanganato tirpalu. Ne-pamirškite žaizdos kraštų patep-ti dezinfekuojamąja medžiaga chlorheksidinu, jodu ir apibin-tuoti sausu steriliu tvarsčiu. Ne-galima dėti vatos, jos plaušeliai prilimpa prie pažeisto paviršiaus ir trukdo gyti. Ką daryti toliau? Tai reikėtų nuspręsti atsižvel-giant į vaiko savijautą. Jei jis jau-čiasi gerai, nekyla kūno tempe-ratūra ir skausmas po truputėlį rimsta, vadinasi, viskas tvarkoje. O jei mažasis yra sudirgęs, mie-guistas, turi temperatūros, duo-kite jam tabletę paracetamolio ir nuveskite pas gydytoją trauma-tologą.

SumušimaiSumušimui būdingas minkštųjų audinių sužalojimas su krau-jagyslių plyšimu ir kraujo išsi-liejimu į aplinkinius audinius. Šviežios kraujosruvos būna purpurinės, melsvos, o senesnės – žalios, geltonos spalvos. Sumušus kelį, alkūnę ar blauzdą, jaučiamas bukas maudžiantis skausmas, kuris sustiprėja ju-dant, todėl, kol skausmas išnyks, patartina apriboti sumuštosios kūno dalies judesius ir, kiek įma-noma, jos apkrovą. Sumušus ar patempus raiščius, nukentėjusią kūno vietą reikia pakelti (jei įmanoma) ir suteik-ti jai ramybę, t.y. kuo mažiau judinti. Labai padeda šalčio kompresai. Į polietileno maišelį

įdėkite ledo gabalėlių ir, uždėję ant skaudamos vietos, laikykite 15–20 minučių. Po to nuimkite, palaukite 10–15 minučių, vėl dė-kite 20-čiai minučių, tada vėl nu-imkite. Taip kartokite pirmąsias dvi valandas po traumos. Jei ne-turite ledo, jį puikiai pakeis šalto vandens srovė. Jei po kelių valandų skausmas nurimsta, vadinasi, rimtesnių pakitimų nėra. Tuomet sumuštą vietą ryte ir vakare tepkite speci-aliu skausmą bei patinimą maži-nančiu nesteroidiniu tepalu nuo uždegimo, tepalu su heparinu ar pan. Taip gydykitės ne ilgiau kaip dvi savaites. Paprastai per tiek laiko visi simp-tomai išnyksta, judėjimo funkci-ja normalizuojasi. Jei kraujosru-vos per šį laiką neišnyko, reikėtų pasirodyti gydytojui.Tėvai turėtų būti itin atidūs, jei vaikas susimušė galvą. Tuomet svarbios tampa visos smulk-menos: į kokį daiktą (metalą, grindinį ar žemę) trenkėsi, iš kokio aukščio krito, kaip krito, ar po kritimo prarado sąmo-nę, ar yra mieguistas, ar verkia ir t.t. Atidžiai sekite mažylio sveikatos būklę. Jei jo elgesys pasikeitęs, vaiką pykina, būtina jį kuo greičiau vežti į ligoninę, nes tai gali būti rimta traumos pasekmė – galvos smegenų sutrenkimas. Tokiu atveju pa-tartina kuo greičiau kreiptis į traumatologą, šeimos gydytoją ar neurologą.

SvetimkūniaiNeretai susižeidus pro odą į minkštuosius audinius paten-ka įvairių svetimkūnių: medžio atplaišų, stiklo šukių, adatų, smulkių vinių, žvyro akmenė-lių, metalo drožlių. Patekus sve-timkūniui, jaučiamas skausmas, dūrimas. Ką reikėtų daryti tokiu atveju? Matomus svetimkūnius, kai jie yra negiliai, galima pašalinti at-sargiai pincetu ar pirštais suėmus už galiuko. Tada reikia dezinfe-kuoti ir užrišti sterilų tvarstį. Kai svetimkūnį pašalinti sudė-tinga arba jis yra arti stambiųjų kraujagyslių, jo geriau patiems neliesti, o kuo skubiau apsilan-kyti artimiausioje gydymo įstai-goje, kad tai padarytų gydytojas traumatologas.

Parengė Monika DANIENĖ

Augantis žmogus

SveikaSŽmogus 3�

Pastebėta, kad per pastarąjį dešimtmetį dažniau gimsta mergaitės. Danų ir japonų mokslininkai kaltina… rūkymą. Ištyrus 12 tūkstančių naujagimių tėvų gyvenimo būdą, buvo padaryta išvada, kad spermatozoidai, turintys Y chromosomą, jautresni organizmo pokyčiams, sukeltiems rūkymo. Taigi, mieli vyrai, jei norite susilaukti berniuko, nerūkykite prieš lytinius santykius, o geriausia – iš viso meskite rūkyti.

Iš viso pasaulio

Abortas gali turėti įtakos būsimų dukterų vaisingumui. JAV mokslininkai nustatė, kad net 67 proc. nevaisingų moterų motinos darė abortą. Dažniausia diagnozė: in-fantiliška gimda. Iškelta prielaida, kad organizmas genų lygiu „įrašė“ įsakymą ateityje neturėti vaikų.

„American Chemical Society News“ paskelbtas mokslinis tyrimas, kurio rezultatai parodė: arbata sulėtina kataraktos vystymąsi ir padidina insulino aktyvumą cukriniu diabetu sergančioms žiurkėms. Manoma, kad tokiu poveikiu pasižy-mi arbatoje esanti veiklioji medžiaga epigalokatechino ga-latas. Tikintis teigiamo poveikio, žmogui rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 5 puodelius arbatos per dieną.

Arizonos universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad ant kontoros darbuotojo stalo kelis kartus daugiau bak-terijų nei ant unitazo. Jei ant 7 cm2 unitazo sėdynės yra 49 bakterijos, tai ant tokio pat kompiuterio klavia-tūros ploto yra net 21 tūkstantis, o ant telefono ragelio – daugiau nei 25 tūkstančiai bakterijų. Ant darbo stalų „gyvena“ pneumonijos sukėlėjai, streptokokai ir t.t. Taigi dažniau plaukite rankas su muilu.

Sociologai išsiaiškino, kad vyrai mažiau nei moterys bijo gydyti dantis. Labiausiai vizito pas dantų gydytoją bijo namų šeimininkės (72 proc.), vadovai (67 proc.), o ma-žiausiai – karininkai (31 proc.).

Trumpai

Nuostabus organizmas• Kol perskaitysite šį sakinį, apie 50 tūkstančių jūsų kūno ląstelių žus ir bus pakeistos naujomis• Mokslininkai suskaičiavo daugiau kaip 500 skirtingų kepenų funkcijų• Daugelis žmonių sumirksi 25 kartus per minutę• Susiraukus 2000 kartų atsiranda dar viena raukšlė• Kiekvienas žmogus turi unikalų… liežuvio atspaudą• Tam, kad surauktumėte antakius, dirba net 43 raumenys, kad nusišypsotumėte – 17. Būkit laimingi, kam veltui eikvoti energiją?

38SveikaS

Žmogus

Moksliniai tyrimai įrodė, kad žmonės, pusryčiams valgantys košes, dieną rečiau užkandžiau-ja nesveiku maistu ir dažniau užkandžiams pasirenka vaisius. Matyt, dėl šios priežasties šie žmonės paprastai yra lieknesni už tuos, kurie į košes papras-čiausiai šnairuoja. Pagalvokime: košės – puikus skaidulinių me-džiagų šaltinis, todėl išvengsite vidurių užkietėjimo, sumažinsi-te hemorojaus, storosios žarnos vėžio riziką, sumažės choleste-

Košės – maistas ir vaikams, irsuaugusiesiems

Košių nauda jau seniai niekas neabejoja, juk vaikus stengiamės maitinti naudingiausiais produktais. Vargu ar rasit bent vieną vaiką, kuris nežinotų, kas yra košė. Ir esmė visiškai ne ta, kad košė – palyginti pigus maisto produktas. Gal ir mums, suaugusiesiems, nereikėtų raukytis pamačius garuojančią košę?

rolio kiekis kraujyje, tai reiškia, kad kartu sumažės ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligų tiki-mybė. Valgydami košes, patiekalus iš kruopų, gaunate mažiausiai 15 organizmui būtinų medžiagų: vi-taminų, mineralų, aminorūgščių, angliavandenių, augalinių rieba-lų, bet apie viską – iš eilės.

Grikiai Ko gero, populiariausi. Grikių košėje geležies yra du kartus

daugiau nei bet kurioje kitoje. Grikiuose daug fosforo, magnio, B grupės vitaminų, vitamino P, rutino (tai medžiaga, kartu su vitaminu C, sustiprinanti mūsų kraujagysles, taigi ne tik dante-nos nekraujuos, bet ir kojos bus gražesnės), taip pat nepakeičia-mos aminorūgšties lizino. Tai dietinis produktas norintiesiems saugiai lieknėti. Grikius rekomenduojama valgy-ti sergant kepenų ligomis, esant

padidėjusiam kraujospūdžiui, įvairios kilmės tinimams.

RyžiaiJuose daug aminorūgščių, daug kalio, tai ypač svarbu vemiant, viduriuojant arba gausiai pra-kaituojant (pvz., sportuojant ar karščiuojant). Geriau rinkitės ne-poliruotus ryžius, kadangi būtent luobelėje kaupiasi visos gerosios medžiagos, pavyzdžiui, B grupės vitaminai. Jie būtini ne tik egza-

Augantis žmogus

SveikaSŽmogus 39

SveikaSŽmogus

SveikaSŽmogus

SveikaS39

minus laikantiems studentams, bet ir nuolat į stresines situacijas papuolantiems vadybininkams ar įstaigų darbuotojams.

Kitos kruopos Kvietinės kruopos rekomen-duojamos sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, teigia-ma, kad kviečiai sustiprina imunitetą. Labai maistingos, jose daug lengvai virškinamo krakmolo.Miežinėse kruopose yra kalio, kalcio, fosforo, geležies, vario, ni-kelio, chromo, jodo, cinko. Avižose daug baltymų, augalinių riebalų, kalio, fosforo, magnio, kalcio, vario, geležies, vitaminų B ir E. Rekomenduojama sergant virškinamojo trakto, o ypač ke-penų ligomis. Soros teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių, kepenų bei krau-jodaros sistemos veiklą. Jose yra leucino ir histidino, kurios itin svarbios augant organizmui. Kalis ir magnis reikalingi šir-dies veiklai, o fosforas sustiprina kaulus ir dantis. Baltymų sorose daugiau nei grikių, perlinėse, ry-žių, miežinėse kruopose. Juose yra ir B grupės vitaminų.

Kad košė būtų gardesnėGrikiai. Kad košė būtų skani, vandens reikia pilti dvigubai daugiau nei kruopų, pvz., 1 puo-delis kruopų ir 2 – vandens. Ver-dant košę ant viršaus suberiami smulkiai supjaustyti svogūnai ir džiovintų grybų milteliai, o, bai-gus virti, – sviestas ir supjausty-tas kiaušinis.Ryžiai. Kad išvirę ryžiai būtų birūs, Rytuose juos verda tokiu santykiu: 200 ml ryžių ir 300 ml

verdančio vandens. 3 min. ver-dama ant didelės ugnies, 7 – ant vidutinės, 2 – ant silpnos ugnies. Jokiu būdu nevirkite ilgiau kaip 12 minučių. Nekelkite dangčio, beje, patariama pasirinkti tokį puodą, kurio dangtis nepakiltų net ir labiausiai verdant vande-niui. Baigę virti nekelkite dang-čio dar 12 minučių.Soros. Prieš virdami nuplaukite 6–7 kartus, kol vanduo pasidarys skaidrus, paskutinius kartus – karštu vandeniu. Kai soros būna pusiau išvirusios, vandenį reikia nupilti ir užpilti pienu, kuriame ir baigiama virti. Avižinė košė. Suaugusiems ji verdama iš neskaldytų, netrin-tų grūdų. Skaniausia, jei avižos verdamos kartu su ryžiais (ryžių truputį daugiau). Pagardinama sviestu ir/ar kepintais svogū-nais. Vaikams verdama iš trintų ar kitokiu būdu suskaldytų avižų grūdų. Išvirusi masė supilama į kiaurasamtį, kad atsiskirtų neiš-sileidę elementai. Po to į vaikišką košę įpilama pieno, kad būtų ne tąsi masė, o skysta košė, kurią galima net gerti. Po to dedama cukraus. Jo turi būti tiek, kad nesijaustų saldumas, o tik būtų pašalintas grūdo skonis. Košė gardinama cinamonu, anyžiais, apelsinų žievelių milteliais. Tin-ka ir uogienės.

Perlinės kruopos200 ml kruopų užpilti 1 l van-dens ir mirkyti 10–12 valandų. Vandenį nupilti, o kruopas su-berti į pašildytą iki 40°C pieną (2 l konkrečiu atveju).

Parengė vidaus ligų gydytoja rezidentė

Viktorija MATULEVIČIENĖ

Kaip iš vandens pašalinti nitra-tus? Jų negalima pašalinti nei verdant, nei fi ltruojant buityje naudoja-mais fi ltrais. Vienintelis kelias jų išvengti – tvarkingas ūkis, t.y. šu-linys turi būti kiek galima toliau nuo tvarto, o prie jo nesodinama jokių daržovių, gėlių, kurios bus tręšiamos organinėmis ir mine-ralinėmis, azoto turinčiomis trą-šomis. Šulinį būtina izoliuoti nuo polaidžio vandenų.Kaip nitratų atsiranda vande-nyje? Jų atsiranda vandenyje dėl dirvo-žemio užterštumo organinėmis ir mineralinėmis azoto trąšomis. Klysta tie miestiečiai, kurie sa-vaitgaliais, lankydamiesi užmies-čio sodybose, parsiveža šulinių vandens ir maistui vartoja tik jį, manydami, jog jis yra švaresnis ir sveikesnis už vandentiekio. In-tensyvios žemdirbystės rajonuo-se, pvz., Šiaulių, Pakruojo, Joniš-kio, Marijampolės, iki 85 proc. šachtinių šulinių vandenyje būna daugiau nei leistina nitratų. Var-toti tokį vandenį pavojinga. Pasaulinės sveikatos organizaci-jos didžiausias leidžiamas nitratų kiekis yra 50 mg/l. Geriamaja-me vandenyje, skirtame kūdikių maistui gaminti, nitratų gali būti iki 10 mg/l.Kuo pavojingi nitratai? Nitratai organizme virsta nitri-tais, kurie veikia kaip nuodas. Jie jungiasi su raudonųjų kraujo kū-nelių (eritrocitų) baltymu hemo-globinu, pernešančiu deguonį į visas organizmo ląsteles. Hemo-globinas tampa methemoglobi-nu, t.y. praranda savybę pernešti deguonį. Dėl to atsiranda deguo-nies badas, ir asmuo gali žūti. Kūdikių, t.y. vaikų iki vienerių

metų amžiaus, organizme labai greitai susidaro methemoglo-binas, nes jų organizme trūksta fermentų (t.y. specialių medžia-gų), skaldančių nitratus.Kokie yra pirmieji apsinuodiji-mo nitratais požymiai? Tai lūpų, galūnių mėlynavimas, po to dusulys, galintis tapti mir-ties priežastimi. Kai methemo-globino koncentracija kraujyje didesnė nei 10 proc., pasireiškia klinikinių apsinuodijimo po-žymių. Atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas, silpnumas. Didelis ni-tratų kiekis, patekęs į organizmą, sutrikdo galvos smegenų, vidaus organų veiklą. Be to, nitritai or-ganizme jungiasi su maisto pro-duktuose esančiomis baltyminė-mis medžiagomis – aminais. Dėl to susidaro vėžio atsiradimą ska-tinančios medžiagos – nitroza-minai. Nitratais apsinuodiję kū-dikiai būna irzlūs arba mieguisti, jų oda tampa blyški bei melsvai pilkos spalvos. Pastebėjus šiuos požymius, tėvams būtina kuo skubiau vykti į ligoninę.Kaip išvengti apsinuodijimo nitratais? Maistui vartoti tik visuomenės sveikatos centrų patikrintą van-denį. Tai daryti pravartu kartą per 60 dienų visiems šachtinių šulinių šeimininkams. Žindančios motinos ir auginan-čios vaikus iki 3 metų, ypač iki 6 mėn. kūdikius, privalo vartoti giluminių gręžinių vandenį, ku-riame yra nedaug mineralinių medžiagų. Jautresni nitratams yra vaikai iki 3 metų ir bet kurio amžiaus as-menys, sergantys infekcinėmis (užkrečiamosiomis) ir širdies kraujagyslių ligomis.

Kaip pavasarį neapsinuodyti vandeniuDoc. Algimantas VINGRAS

Pavasarį, pagausėjus polaidžio vandenų, kurie į dirvą sun-kiasi ilgai, netvarkingų šachtinių šulinių (kurių vandenį var-toja apie 1 mln. Lietuvos gyventojų), vandenyje susikaupia nitratų (azoto rūgšties druskų). Užteršimas nepastebimas, nes nepakinta nei vandens skonis, nei spalva, nei kvapas. Nitratai, patekę į organizmą, virsta nitritais, kurie jau yra nuodingi.

�0SveikaS

Žmogus

Ar vaikas pasveiks? Bronchų astma – lėtinė kvėpavi-mo takų liga. Statistika teigia, kad du trečdaliai vaikystėje susirgu-siųjų astma sirgs visą gyvenimą, trečdalis sergančiųjų paauglystė-je astmos išvengs, tačiau nemaža tikimybė, kad liga pasikartos vė-lesniame amžiuje. Tačiau išmok-ti suvaldyti šią ligą galima. Kuo daugiau ligoniuko tėvai žino apie astma, tuo mažiau laiko pralei-džiama ligoninėse, tuo mažiau vaikas atskiriamas nuo namiškių ir draugų.

Ko reikėtų vengti?Astma yra dviejų formų: aler-ginė ir nealerginė. Sergančiojo

Ko išmokyti vaiką,

Tėvai, pirmą kartą pamatę, kaip jų linksmai žaidęs ar ką tik pabudęs vaikas staiga pradeda dusti, švokšti ir verkti, išsigąsta. Bronchų astma Lietuvoje serga vienas iš 50 vaikų. Atrodytų, nedaug, bet, kai susiduriate su šia diagnoze patys, situacija atrodo kur kas rimtesnė. Nustačius bronchų astmos diagnozę, neabejotinai kyla nerimas: „Kaip apsaugoti savo vaiką? Kas jo laukia ateityje?“

astma bronchuose yra uždegimo požymių, todėl kvėpavimo ta-kai jautresni įvairiems aplinkos dirgikliams, sukeliantiems ligos priepuolius. Priepuolius dažniausiai išpro-vokuoja:• Alergenai: namų dulkių erkės, žiedadulkės, pelėsiai, naminiai gyvūnėliai ir paukščiai, tarakonai, kai kurie vaistai ir kt. Kad nerei-kėtų saugoti vaiko nuo absoliu-čiai visko, išsiaiškinkite, kam jis alergiškas. Tai galima padaryti atidžiai stebint, vedant astmos dienyną bei pasikonsultavus su alergologu. Jei vaikas nealergiškas šuns plaukams, mylimo auginti-

nio atsisakyti tikrai nereikia. Kai vaikas jautrus vienam alergenui ir astma gerai kontroliuojama, yra būdas „priprasti“ prie alergeno, tai vadinama specifine imunote-rapija. Šį metodą gali taikyti tik gydytojas alergologas.• Infekcijos (virusai, bakterijos). Jei įmanoma, reiktų vengti ser-gančių žmonių, kasmet paskie-pyti vaiką nuo gripo.• Tabako dūmai, transporto iš-metamosios dujos, aerozoliai. • Fizinis krūvis, stiprus susijau-dinimas gali išprovokuoti astmos priepuolį. Vis dėlto nedrauskite vaikui sportuoti. Jei vaikas serga fizinio krūvio astma, reikia kas-dien vartoti vaistų pagal gydyto-jo nurodymus, prieš numatomą fizinį krūvį vartoti salbutamolio, būtinai apšilti. Negalima spor-tuoti užterštoje aplinkoje. Reikia kvėpuoti pro nosį, kad tik sudrė-kęs oras patektų į kvėpavimo ta-kus. Kad jūsų vaikui būtų saugu, pasikalbėkite su fizinio lavinimo mokytoju ar treneriu apie vaiko ligą, kad jis būtų pasiruošęs ir žinotų, kaip pagelbėti prasidėjus priepuoliui.

Ką reikia išmokti, kai vaikas serga astma?Astma nėra išgydoma, bet valdo-ma vaistais: 1) pirmosios pagal-bos vaistais (dažniausiai salbu-tamoliu); 2) nuolat vartojamais vaistais, kurie sumažina kvėpavi-mo takų uždegimą, jų jautrumą aplinkos dirgikliams, taigi pa-deda išvengti astmos simptomų, priepuolių, neplanuotų ir vargi-nančių apsilankymų ligoninėse. Tvarkingai jų vartojantis vaikas gyvena visavertį gyvenimą.Vaistai astmai gydyti gaminami aerozolinių ir miltelių inhaliato-

rių, tirpalų, suspensijų, vartoja-mų pro srovinį purkštuvą, taip pat tablečių bei sirupų pavidalu. Kūdikiams ir mažiems vaikams inhaliatoriai skiriami pro tarpinę

Sergantis vaikas gali jaustis atskirtas nuo kitų, jam dides-nė rizika susirgti depresija. Kartais vaikas jaučia priepuolių baimę, bijo vartoti vaistus mokykloje. Kuo mažiau nerimauja tėvai, kuo daugiau jis turi galimybių bendrauti su bendraam-žiais, tuo geriau jaučiasi.Susipažinkite su kitomis šeimomis, turinčiomis bronchų astma sergančių vaikų, jūs tikrai vieni kitus suprasite geriausiai. Mokykite vaiką patį sąmoningai susidoroti su liga.

ir kaukę, tik 5–6 metų vaiką jau galima išmokyti vienu metu įsi-purkšti ir įkvėpti vaisto. Reikia, kad eidamas į mokyklą ar treni-ruotę jis būtinų vaistų pasiimtų su savimi.Astmos gydymas yra pakopinis. Kuo sunkesnės eigos astma, tuo intensyvesnio gydymo reikia ligai valdyti. Pasiekus astmos kontro-lę, gydymo režimas nekeičiamas mažiausiai tris mėnesius. Taip siekiama sumažinti ne tik astmos simptomus, bet ir bronchų užde-gimo požymius. Po to gydytojas pamažu mažina vaistų dozę. Turėkite aiškų pagal gydytojo nurodymus sudarytą kasdienio astmos gydymo planą ir astmos paūmėjimo gydymo planą (ku-riame nurodyta, ką daryti astmai paūmėjus ir kada kreiptis į gydy-toją ar kviesti greitąją pagalbą). Juos duokite vaiką prižiūrinčiai auklei, močiutei ir kt. Įvertinti vaiko būklę galite pagal simptomus ar matuodami di-džiausią iškvėpimo greitį (PEF), to išmokti padės gydytojas. Veskite astmos dienyną, jame žy-mėkite astmos simptomus, PEF, astmos simptomus, galėjusius sukelti simptomus, vaistus ir ar veiksmingai tie vaistai suveikė.

Alternatyvi medicinaDaug tėvų džiaugiasi, kad jų vai-kai atsigauna prie jūros. Taisyk-lingas kvėpavimas palengvina astmos simptomus. Todėl tinka jogos užsiėmimai. Patariama gerti žuvų taukų. Be to, pastebėta, kad sergantie-siems šia liga dažnai trūksta ir vitamino B6, magnio, seleno. Kartais rekomenduojamas gebe-nės lapų ekstraktas, nors kartais šis augalas gali būti alergenas.

Visos šios priemonės yra tik pa-galbinės ir negali pakeisti medi-kamentų.

Parengė vaikų ligų gydytoja rezidentė Jurgita MALYTĖ

sergantį bronchų astma?

SveikaSŽmogus �1

Sveiki dantukai – sveiki nuolatiniai dantysBuvo manyta, kad vaikų pieninių dantų nereikia kaip nors ypatin-gai prižiūrėti ar taisyti. Tačiau tai klaidinga nuomonė. Reikia žino-ti: jeigu yra sugedusių pieninių dantų, tai yra nemažai rizikos, kad ir nuolatiniai dantys bus nesveiki, daug lengviau pažei-džiami. Vaiką reikia saugoti nuo dantų skausmo, nes gydymas gali būti labai sudėtingas (vaikas bijo, patiria daug streso, o, kol dan-tukai gydomi, negali visaverčiai maitintis). Labai sugedę dantys gali būti ir funkcinių kramtomo-jo aparato sutrikimų priežastis. Be to, negydyti dantys gali su-kelti sistemines organizmo ligas (sąnarių, inkstų, širdies ir krau-jagyslių), mažinti organizmo atsparumą. Negydyti pieniniai

Gyvenimasbe dantų skausmoŽinios, įgūdžiai ir nuolatinė asmeninė bei profesionalioji burnos higiena – gyvenimo be dantų skausmo prielaida.

dantys, kaip ir nuolatiniai, yra infekcijos židiniai organizme, jie gali būti netaisyklingo sąkandžio priežastis. Dantų higiena ypač svarbi pro-filaktikai. Sugedusių dantų ert-mėse esančias apnašas ar maisto likučius sunku išvalyti. Kai bur-nos ertmėje nuolat yra bakterijų, burnos higiena nėra veiksminga. Dantų apnašose esančios bakte-rijos gamina kietuosius danties audinius ardančias rūgštis. Prarasti pieninius dantis anks-čiau nei jie patys natūraliai iškris yra pavojinga, nes jie tarsi rengia vietas žandikaulyje nuolatiniams dantims. Vaikas profilaktinei priežiūrai pas odontologą turi patekti išdy-gus pirmajam dantukui, o vėliau – du kartus per metus.Trejų metų vaiko dantis galima

padengti fluoro laku arba želė. Išdygus krūminiams dantukams, jų vagelės gali būti padengiamos silantais.

Ne tik dantų pasta Kokia pasta geriausiai tiks kon-krečiu atveju, gali patarti odon-tologas arba dantų higienistas, įvertinęs dantų ir burnos ertmės būklę. Lietuvos vakarinėje da-lyje gyvenančių žmonių dantys labiausiai pažeisti fluorozės, nes didelė fluoro koncentracija ge-riamajame vandenyje. Todėl šio regiono gyventojams geriau nau-doti dantų pastą be fluoro. Visiškai pašalinti apnašas dantų šepetėliu ir pasta neįmanoma. Reikia naudoti ir higieninius tarpdančių siūlus. Jais dantis rei-kia valyti kartą per dieną, prieš valant šepetėliu. Kiekvienas tarpdantis bei danties paviršius valomas judesiu aukštyn–žemyn 4–5 kartus.Net ir kai, atrodytų, nėra būti-numo, periodiškai (kas 6 mėn.) reikia lankytis ne tik pas gydytoją odontologą, bet ir pas burnos hi-gienistą. Profesionali burnos hi-giena padės išvengti nemalonaus burnos kvapo bei apydančio audi-nių ligų (periodontito, gingivito).Žmogaus dantims naudingas kietesnis maistas. Tarp valgymų naudinga pakramtyti kietų pro-duktų: džiūvėsių, riešutų, morką, obuolį, apdžiūvusios duonos, kas gali – svogūno ar česnako skil-telę. Tai aktualu ir suaugusiems žmonėms, ir vaikams. Kietas maistas padeda dantims natūra-liai apsivalyti.

„Skauda dantį!“Dantų skausmą žmogus jaučia dėl karieso (ėduonies, lot. caries dentis – puvėsis) arba išsivys-

čius periodonto ligoms. Karieso komplikacijos – nervo uždegi-mas (pulpitas) ir parodontitas. Skausmas – tai atsakomoji or-ganizmo reakcija į pažeidimą. Skausmo malšinimas vaistais tėra trumpalaikė išeitis. Būtina šalinti ligos priežastį.Gydant kariesą, skausmas įvei-kiamas palyginti greitai – pakaks vieno ar kelių vizitų pas odonto-logą. Didžiausias dantų skausmas yra pulpito, t.y. danties nervo užde-gimo, metu. Pagrindinis jo po-žymis – labai stiprus skausmas naktį (šis skausmas neretai prily-ginamas gimdymo skausmams). Įmanoma prakentėti uždegimą, kol jis nuslops, bet tai ypač pa-vojinga. Vėliau gali susidaryti pūliniai prie danties šaknų. Tada reikės chirurginės intervencijos.

Ar reikia protezuoti?Jeigu maistas nėra gerai sukram-tomas, gali sutrikti maisto virš-kinimas ir pasisavinimas. Antra, netekus danties, aplinkiniai dan-tys pradeda svirti į atsiradusios ertmės vietą. Netekus dantų, kinta ir veido išraiška: netekus krūminių dantų, įdumba skruos-tai (nes pažemėja sąkandis), kai nėra priekinių dantų, „sukrenta“ lūpos, ir žmogus atrodo senesnis. Dėl apatinio žandikaulio-smil-kinkaulio sąnario deformacijos sutrinka kalba, imama švepluoti. Labai svarbu nedelsti ir kreiptis į odontologą ortopedą, kad pritai-kytų dantų protezą. Šiuolaikiniai dantų protezai savo fizinėmis, mechaninėmis bei estetinėmis savybėmis beveik prilygsta natū-raliems dantims.

Parengė Danguolė ANDRIJAUSKAITĖ

Be dantų skausmo

�2SveikaS

Žmogus

Sveika buitis

Iš kur jos atsiranda?Namų dulkių erkės į žmogaus gyvenamąsias patalpas paten-ka su viršutiniais drabužiais ir batais. Namuose dulkes sudaro gausybė įvairiausių medžiagų. Tai ir negyvos žmogaus odos ląstelės, gyvūnų pleiskanos, nu-trupėję plaukai, audinių siūleliai, bakterijos, vabzdžių liekanos, augalų nuotrupos ir kitos smul-kios dalelės, kurių mes nė nepa-stebime. 75–80 proc. namuose esančių dulkių sudaro negyvos odos ląstelės. Per parą nuo žmogaus nubyra vidutiniškai apie 1,5 g negyvos odos. Šiomis ląstelėmis ir minta dulkių erkės.

Kur jos gyvena?Paprastai jos gyvena miegamuo-siuose, kur daugiausia odos ląs-telių – tai pagrindinis šių erku-

Ar jums patinka miegoti su ... erkėmis?Mokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana dide-lis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės.

čių mitybos šaltinis. Jos taip pat mėgsta šiltas nevėdinamas patal-pas, minkštus baldus, kilimus ir minkštus žaislus. Čiužinyje gali būti apie 2 milijonus gyvų bei ne-gyvų dulkių erkių – jūs niekada nemiegate vienas! Kad kuo greičiau kiltų noras šiais plika akimi nepastebimais gyviais atsikratyti, pabandykite įsivaizduoti, kaip jos atrodo: tai mažyčiai nariuotakojai, turintys 8 kojas, balkšvos spalvos, neturi akių ir kvėpavimo sistemos, o jų kūnas apaugęs šereliais.

Kuo jos pavojingos?Faktas, jog dauguma jūsų lovos „sugulovų“ yra dulkių erkutės, gal ir nekeltų pasidygėjimo, jei jos nesukeltų rimtų sveikatos su-trikimų. 10–15 proc. žmonių yra alergiški dulkių erkėms, 80 proc. – jų išmatoms, o 20 proc. – dul-kių erkių baltymams (jos irgi

keičia odą, sena oda pasklinda patalpoje mažytėmis dalelėmis ir labai lengvai patenka į žmogaus kvėpavimo sistemą). Negyvų er-kių liekanos ir pačios erkės gali būti alergenu žmogaus kvėpavi-mo takams, per kuriuos jos įkve-piamos su dulkėmis į plaučius. Šioms erkėms ypač jautrūs bron-chine astma sergantys žmonės. Taip pat jos gali sukelti rinitus, egzemas, išbėrimus ir panašius sveikatos sutrikimus.

Kaip jas išnaikinti?Vis dėlto erkes galima išnaikinti – reikia tik daugiau laiko skirti namų ruošai: kiekvieną savaitę dulkių siurbliu siurbti dulkes (tik reikia nepamiršti, kad ne visų si-urblių filtrai jas sulaiko, tad per-kant naują siurblių reikia į tai at-kreipti dėmesį), patalynę lyginti lygintuvu. Taip pat reikėtų į sau-lėtą vietą išnešti kilimus: ultravi-oletiniai spinduliai naikina šiuos kenkėjus. Erkės žūna ir esant 18 laipsnių šalčio temperatūrai, tad rekomenduotina tokiame šaltyje palaikyti patalynę keletą valan-dų.Yra ir kitų būdų erkėms naikinti. Tai – įvairūs specialūs prepara-tai. Jais reikia purkšti patalynę bei vietas, kuriose mėgsta veistis erkės. Prieš tai visas vietas reikia gerai išvalyti ir išsiurbti dulkių siurbliu. Atlikus šią procedūrą, jau po mėnesio bus juntamas rezultatas. Paskui tą pačią proce-dūrą rekomenduojama atlikti po

aštuonių mėnesių. Šis preparatas pavojaus žmogaus sveikatai ne-kelia. Sunaikinus erkutes, būtina dulkių siurbliu išsiurbti jų lieka-nas, kad pakilusios į orą jos ne-patektų į kvėpavimo takus.Kaip pasirinkti saugią lovą?Jei ruošiatės kurti sau naują būs-tą ar pertvarkyti senąjį, atkreip-kite dėmesį, ant kokio čiužinio miegate. Mūsų lova – rojus namų dulkių erkėms. Lovoje jos randa ypatingą klimatą – čia šilta ir drėgna. Net tada, kai klimatas namų dulkių erkėms nepalankus ir yra mažesnė maisto pasiūla, jos neišnyksta – išgyvena erkučių kiaušinėliai ir lervos. Todėl išeitis apsisaugoti nuo neprašytų svečių jūsų lovoje – tinkamai pasirinkti čiužinį. Pavyzdžiui, vandens lovų priva-lumas yra ne tik tas, kad jos čiu-žinys puikiai prisitaiko prie jūsų kūno formų. Didžiausią mūsų kūno dalį sudaro vanduo. Kūnas naktį prakaituoja, iš jo pasiša-lina nuo 0,3 iki 0,5 litro skysčio (prakaito). Lovos užtiesalas jį sugeria, drėgmė išgaruoja, nes lova šildoma. Kad neliktų pra-kaito (druskų) dėmių, specialia valymo priemone lengvai išvalyti galite jūs patys. Jokių erkių, jokių dulkių. O tai ypač aktualu aler-giškiems žmonėms. Kita galimybė nemėgstantiems bangavimo – čiužinys su speci-aliu užvalkalu. Specialus viskoe-lastinis putų poliuretanas jautriai reaguoja į skirtingų kūno dalių spaudimą, garantuoja taisyklingą fiziologinę būklę miegant. Vie-na čiužinio pusė pagaminta iš viskoelastano putų poliuretano, kita – didelio elastingumo putų poliuretano HR. Čiužinio už-valkalo audinys perdygsniuotas poliesterio sluoksniu, saugo nuo naminių erkių, bakterijų ir įvai-rių grybelių.Taigi galite patys rinktis – ar ša-linti specialiomis priemonėmis dulkių erkutes iš miegamojo, ar pasirinkti naują kokybišką čiu-žinį, kuris garantuos sveiką ir kokybišką miegą dėl specifinių savybių, užkertančių kelią jūsų lovose gyventi mažyčiams pa-razitams, sukeliantiems didelių bėdų.

Parengė gydytoja Akvilė NORKUTĖ

SveikaSŽmogus �3

Medvilnė ir linas Pagrindinis medvilnės ir lino ga-minių privalumas – higienišku-mas. Jie yra lengvi, minkšti, gerai sugeria drėgmę, pralaidūs orui, nesielektrina. Pagal atsparumą karščiui med-vilnės pluoštas yra labai artimas lino audiniui. Jų atsparumas pra-deda silpnėti tik prie 1200C, todėl gaminiai gali būti virinami ir ly-ginami aukštoje temperatūroje.

Natūralus šilkas Gerai sugeria drėgmę, mažas ši-lumos laidumas. Ne veltui sako-ma, kad su šilko rūbais žmogus visada jaučiasi gerai: šiltą dieną jie skleidžia vėsą, kūnas lengvai kvėpuoja, o vėsią dieną – šildo. Tai stipri ir tampri, nesielek-trinanti, atspari mikroorganiz-mams medžiaga. Tačiau pravartu prisiminti, jog, būdamas ilgą laiką saulėje, šil-kas netenka stiprumo. Tiesa, šis audinys vandenyje brinksta, o gaminiai iš jo traukiasi, todėl rekomenduojama jį skalbti kaip labai jautrų pluoštą – šiltame vandenyje ir rankomis.Pagal sugebėjimą sugerti drėgmę šilkas yra daug pranašesnis už lino pluoštą.

Vilna Tai natūralus pluoštas, kuris nau-dojamas dažniausiai viršutinių

Kodėl vilna šildo, o šilkas glostoDrabužiai ir avalynė tarnauja žmogui, jį puošia, bet ar su kiekvienu rūbu jaučiamės patogiai ir jaukiai? Audiniai skiriasi savo sudėtimi, todėl ir jiems būdingos savybės skiriasi. Pasikonsultavę su Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos vyriausiąja specialiste Brone ŽILĖNIENE, aprašėme pagrindinių audinių savybes ir tinka-mumą.

rūbų, turinčių mažai kontaktų su oda, gamybai. Vilna yra higieniška, lengva, minkšta, pralaidi orui, gerai saugo nuo temperatūrų kaitos ir svarbiausia – suteikia šilumos ir jaukumo pojūtį šaltu oru.

Sintetiniai audiniaiBe sintetinių medžiagų šiandien apsieiti sunku. Tokius audinius patogu naudoti buityje – lengva skalbti, jie greitai džiūsta ir retai kada glamžosi. Sintetinių audi-nių yra daug rūšių. Vieni naudo-jami apatiniams drabužiams, kiti viršutiniams, treti – avalynei.Mažiausiai panašias į natūralius audinius sintetines medžiagas oda toleruoja blogiau. Tai labai priklauso ir nuo odos savybių. Sausa ir jautri oda gali netole-ruoti ne tik sintetinių medžiagų, bet ir vilnos.

Kokios dažniausios bėdos persekioja dėvint sintetinius rūbus?Sintetinis audinys – geras šilu-mos laidininkas. Kai oras karštas, dėvint sintetinius, ypač kaproni-nius, nailoninius ir į juos pana-šius rūbus, labai prakaituojama, galima perkaisti ar staiga atšalti ir susirgti peršalimo ligomis.Vengti sintetinių rūbų turėtų ir tie, kurie turi polinkį prakaituo-ti.

Tačiau sintetinių audinių kokybė nuolatos tobulinama, bandoma juos padaryti kuo panašesnius į natūralias medžiagas – vilną, liną, medvilnę, šilką, odą, todėl sinte-tinės medžiagos kartais būna net pranašesnės už natūraliąsias.

Drabužių sluoksniaiDrabužio audinio pasirinkimas labai priklauso dar ir nuo to, kaip arti kūno jis dėvimas.Tarkim, nevertėtų dėvėti sinte-tinių apatinių. Drabužiai, kurie priglunda prie kūno, turi būti iš natūralaus pluošto, laidūs orui,

nesielektrinantys. Pačios geriau-sios medžiagos šiems rūbeliams – medvilnė ir šilkas.Vidurinis drabužių sluoksnis su-laiko šilumos izoliaciją. Jiems ge-riausiai tinka natūralių pluoštų trikotažiniai gaminiai.Viršutinių drabužių (kostiumų, paltų) paskirtis – padidinti šilu-mos izoliaciją, todėl jie siuvami iš storesnių, tankesnių ir porin-gesnių medžiagų. Tam puikiai tinka vilnoniai, pusvilnoniai ar šiaušti medvilniniai audiniai.

Parengė Rūta MYKOLAITYTĖ

Dė m e s i o !Balandžio 23–25 dienomis vyks seminarai medikams

„HOMEOPATIJOS IR HOMOTOKSIKOLOGIJOS TAIKYMAS ŠIUOLAIKINĖJE GYDYTOJO PRAKTIKOJE“

• 23 dieną Kaune (viešbučio „Kaunas“ konferencijų salėje, Laisvės al. 79; registracijos pradžia 9.30 val.)• 24 dieną Druskininkuose („SPA Vilnius“ „Kvadratinėje“ konferencijų salėje, K. Dineikos g. 1; registracijos pradžia 12.30 val.)• 25 dieną Vilniuje (viešbučio „Holiday in Vilnius“ „Cousteau+Heyerdahl“ konferencijų salėje, Šeimyniškių g. 1; registracijos pradžia 9.30 val.)

Seminaro temosAutoimuninės ligos ir jų gydymas natūraliais metodais Imuniteto silpnumas ir jo gydymas natūraliais metodaisHormoninės ligos ir jų antihomotoksinis gydymasAutohemoterapijos taikymas gydytojo praktikojeHomeosiniatrijos taikymas gydytojo praktikoje

LektoriaiMed. dr. K. Küstermann (Vokietija), doc. A. Unikauskas, med. dr. D. Jakubonienė, med. dr. V. T. Dambrauskaitė-Gudavičienė.

Bus išduodama seminaro medžiaga ir universiteto sertifikatai.

Pageidaujančius dalyvauti prašome registruotis iš ankstotel. (8 ~ 37) 31 35 32, (8 ~ 37) 35 03 25el. pšt. homotoks@centras.lt

OrganizatoriaiKauno medicinos universitetas, Homotoksikologijos ir antihomotoksinės terapijos asociacija.

��Žmogus

Iš istorijosIstoriniai šaltiniai liudija, kad MT ištakos – Rytų šalyse. Pagal Romos mokslininko ir rašytojo Plinijaus Vyresniojo (23–79 m.) raštuose minimą legendą, pie-muo, vardu Magnes, būdamas Idos kalne, pajuto, kad žemė labai traukia jo geležinę lazdą ir sandalus, kurie buvo pakalti vinimis. Piemuo pradėjo kas-ti ir rado akmenį, kuris trau-kė geležinius daiktus. Akmuo buvo pavadintas magnetu (gr. Magnetis lithos, arba „akmuo iš Magnezijos“).Apie magneto naudojimą žmo-nėms gydyti rašoma Avicenos (930–1037 m.) ir senovės Romos gydytojo Klaudijaus Galeno raš-tuose. Manoma, kad Paracelsas naudojo geležinius strypus kaulų lūžiams ir įskilimams, hepatitui,

Magnetinė terapija

Magnetinė terapija (MT) – tai gydymas naudojant prietaisus, kurie generuoja statinį magnetinį lauką arba kintamą (pul-suojamąjį) žemo dažnio (0,1–100 Hz) magnetinį lauką.Žemės magnetinis laukas yra natūralus veiksnys, o dirbti-nius magnetinius laukus sukuria magnetai ir technikiniai elektromagnetai bei prietaisai su jais. Apie MT istoriją bei taikymą šiandieninėje medicinos praktiko-je pasakoja Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klini-kos vadovas prof. habil. dr. Aleksandras KRIŠČIŪNAS ir fi zinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Alvyra VALASEVIČIENĖ.

vandenei gydyti. Anglų fi zikas gydytojas Viljamas Gilbertas (1544–1603 m.), artritu sirgusios karalienės Elžbietos gydytojas, parašė veikalą „De Magnete“. Vokiečių fi zikas E.A.Mesmeris (1734–1815 m.) paskelbė traktatą apie gydymą dirbtinių magnetų prietaisais „Magneto panaudo-jimas medicininėms reikmėms“. 19 a. išaiškinta (H.E.Erstedas ir kt.), kad apie laidininką, kuriuo teka elektros srovė, sukuriamas elektromagnetinis laukas. 1820 m. mokslininkas D.F.Arago su-kūrė elektromagnetą. Biologiniai audiniai reaguoja į magnetinį lauką. Žemės magne-tinio lauko ir dirbtinių elektro-magnetinių laukų biofi zikinio poveikio gyviesiems audiniams (biomagnetizmo) tyrimai pra-dėti 20 a.

BiomagnetizmasMagnetinis laukas sukuriamas apie bet kuriuos judančius elek-

„Magnetinė energija – tai pirminė energija, nuo kurios priklauso gyvybė“ (W.Heisenberg, 1932 m. Nobelio premijos laureatas fi zikos srityje)

trinį krūvį turinčius materijos objektus. Empiriškai magnetas gydymo tikslu naudotas jau viduram-žiais, o moksliškai pagrįstas praėjusio amžiaus antroje pusė-je. 1970 m. MT pradėta taikyti klinikinėje praktikoje.Tiriant biologinį MT poveikį, pripažinti Rusijos ir JAV moks-lininkų M.F. Barnothy (1960 m.), R.G. Bickford (1965 m.), M.F.Bogoliubov (1968 m.), B.S.Ulaščik (1970 m.) darbai. Dar nėra vieningos teorijos, paaiškinančios magnetinio lauko poveikį biologinėms sis-temoms, tačiau žinoma, kad, veikiant magnetiniu lauku, ga-limi ląstelių membranų ir vidi-nių ląstelės struktūrų pokyčiai, padidėja ląstelių bioenerginis aktyvumas. Tyrimų metu regis-truojami įvairių kraujo, odos ir kaulų struktūrų (fibrinogeno, fibroblastų, leukocitų, citoki-nų, kolageno, elastino, fibrino,

SveikaS

Natūralūs gydymo būdai

SveikaSŽmogus ��

osteoblastų) bei laisvųjų radi-kalų ląstelėse pokyčiai. Moks-lininkui Lainus Poling už he-moglobino magnetinių savybių tyrimus 1954 m. paskirta No-belio premija. MT veikia vazo-dilatacijos, vazokonstrikcijos, fagocitozės, ląstelių proliferaci-jos, epitelizacijos procesus bei randų formavimąsi (Marcov M., Rosch P.J. ir kt.)*. Įrodyta, kad MT aktyvina kraujotaką, gerina reologines kraujo savy-bes. Šiuo metu MT taikoma trauma-tologijos-ortopedijos, dermatolo-gijos, reumatologijos, neurologi-jos, oft almologijos ir kt. srityse.

MT – gydymo ir reabilitacijos metodasKokybiška šiuolaikinė MT įranga leidžia šį metodą saugiai ir veiksmingai taikyti sveikatos priežiūros įstaigose kartu su chirurginiu ir medikamentiniu gydymu. MT taikoma uždegimui slo-pinti, patinimui bei skausmui mažinti, audinių mikrocirku-liacijai, regeneracijai ir trofikai gerinti. Svarbus metodo priva-lumas – pakankamas ir tolygus magnetinio lauko skvarbumas pro audinius ir galimybė taiky-ti kaip nekontaktines gydymo procedūras. MT galima taikyti sugipsuotoms galūnėms, su-tvarstytoms žaizdoms gydyti bei kaulų ir minkštųjų audinių regeneracijos procesams spar-tinti, raumenų atrofijos profi-laktikai. MT būdu taip pat sti-muliuojama imuninė sistema ir balansuojama vegetacinės ner-vų sistemos veikla. Nuo 1985 m. pasaulyje pradėti tyrinėti specifiniai transkranijinės ma-gnetinės stimuliacijos metodai epilepsijai, insultui, distonijai, depresijai, progresuojančiam cerebriniam paralyžiui, Par-kinsono ligai gydyti. KMU Akių ligų klinikoje MT, re-miantis moksliškai pagrįstomis metodinėmis rekomendacijo-mis, pradėta taikyti 1983 m. Re-miantis daugelio metų klinikinės praktikos išvadomis, šis saugus ir pakankamai veiksmingas me-todas taikomas ankstyvuoju rea-bilitacijos periodu po mikrochi-rurginių akių operacijų, traumų bei gydant uždegimines, degene-racines bei distrofi nes akių ligas.

MT namuoseMT procedūros (ne pavienės, o kursai) veiksmingos tik tuomet, kai jos skiriamos pagal moksliš-kai pagrįstas indikacijas. Prie-taisai, skirti taikyti MT namuo-se, vadinami magnetoelastais ir magnetoforais. Tai įvairių formų aplikatoriai, į kuriuos įmontuo-tos feromagnetinės medžiagos, skleidžiančios statinį elektroma-gnetinį lauką. Jo poveikis daug silpnesnis nei kintamo magneti-nio lauko. Šie prietaisai naudo-jami trauminiams lūžiams bei žaizdoms gydyti, yra populia-rūs Japonijoje, JAV, Vokietijoje, Olandijoje. JAV Maisto ir vaistų agentūra (FDA) aprobavo ke-turis statinio magnetinio lauko prietaisus kaulų lūžiams gydyti. Tačiau ar įvairios MT metodikos tinka konkrečiam pacientui ir ar tikėtinas nepageidaujamas povei-kis, gali įvertinti gydytojas. MT (tiek namuose, tiek stacionare) netaikoma, kai yra implantuotas dirbtinis širdies stimuliatorius, kai pacientui diagnozuoti krau-jo krešumo sutrikimai, mažas arterinis kraujo spaudimas, taip pat nėščiosioms ir asmenims, neseniai patyrusiems miokardo infarktą. Metodo veiksmingu-mas priklauso ir nuo tinkamos gydymo metodikos (procedūrų skaičiaus ir trukmės, adekvataus dozavimo, veikiamos zonos ir kt.).

Parengė Danguolė ANDRIJAUSKAITĖ

*Critical Review in Physical and Rehabilitation medicine, 2004,

16(2), p. 95–108

Jau ketvirtus metus žurnalas „Sveikas žmogus“ remia Kauno bėgimo mėgėjų klubą.Š. m. balandžio 22 d. Kaune, Kleboniškio miške, vėl vyks bėgimo šventė. Šį kartą ji skirta Kauno bėgimo mėgėjų klubo 10-mečiui pažymėti. Kviečiame visus, norinčius Atvelykį atšvęsti gamtoje, balandžio 22-ąją atvykti į Kleboniškio mišką.Registracija 9.30–10.30 val. stotelėje „Vandentiekio“, Kleboniškio miške, Kaune. Startas 11 val. Tikimės sulaukti 80–100 bėgikų 2,5 km, 5 km ir 10 km distancijose, vyrų, moterų ir vaikų amžiaus grupėse. Kaip visuomet, geriausiems bus įteikti prizai - „Omron“ žingsniamačiai (steigėjas - UAB „Ringitas“), dovanų čekiai (steigėjas - odontologijos klinika „Vis Vitalis“), žurnalo „Sveikas žmogus“ dovanos ir kt.Papildomos informacijos teirautis Vlado Vimbaro, tel. (37) 22 75 39

Dėmesio!

��SveikaS

Žmogus

Meno terapija – tai rūpestisMeno terapija atsirado 1938 m. Šį terminą pasiūlė anglų daili-ninkas Andrijanas Hillas (An-drian Hill). Kartą, apsilankęs sergančiųjų plaučių ligomis li-goninėje, pajuto ten tvyrojusį liūdesį ir prislėgtą nuotaiką. Jis spontaniškai pasiūlė ligoniams piešti. Po kelių dienų dailininkas pastebėjo, kad piešimo proce-sas vyresnio amžiaus žmonėms suteikia daug džiaugsmo, netgi skatina gijimą.Šis pastebėjimas nebuvo pamirš-

Išlaisvinanti jausmus terapija„Menas – tai veidrodis, kuriame kiekvienas mato save.“J.V.Getė

Rusijos Uljanovo miesto Pedagoginio universiteto Psichologijos fakultete mokomasi meno terapijos, yra net trys specializacijos. Šio universiteto dekanė medicinos mokslų daktarė profesorė Liudmila Lebede-va pirmoji Rusijoje apsigynė disertaciją meno terapi-jos tema. Vilniuje Harmoningos asmenybės instituto iniciatyva buvo surengtas meno terapijos seminaras. Ramiu balsu ir su šypsena veide Liudmila po truputį drebino susirinkusiųjų širdis, kol jie galiausiai apsipil-davo ašaromis.

tas. Daugelio šalių gydymo įstai-gose piešimas, lipdymas, muzika, šokiai imti taikyti kartu su medi-kamentais. Dabar visame pasau-lyje egzistuoja daugybė meno terapijos studijų, mokyklų, net universitetų, kuriuose rengiami meno terapeutai. Liudmila sakė, kad dabar Rusi-joje, Peterburge, itin populiaru turėti savo meno terapeutą. Tai nemažai kainuoja. Pirminė žodžio „terapeutas“ reikšmė – tai rūpestis, paskui glo-ba ir galiausiai gydymas. „Visuo-

met sakau, kad meno terapijoje labiausiai atsiskleidžia šio žodžio reikšmė. Meno terapija – tai rū-pestis. Jei nors kiek susipažįsta-ma su meno terapija, ji pamils-tama. Ji leidžia profesionaliai padėti kitiems ir sau. Už, atrody-tų, juokingo piešimo slypi rimta prasmė“, – sakė profesorė. Meno terapija kreipiasi į mūsų emoci-jas, išlaisvina jausmus. Sakoma, kad piešimas – tai pirmoji kalba, kurią mes išmokome. Dešimt metų studentams meno terapijos niuansus atskleidžianti Liudmila sakė, kad nesvarbu, ką žmogus daro. Svarbu, kokį jausmą jam sukelia ta veikla.

Išsiteplioti, apsiverkti ir pabūti vaikuTrijų dienų Liudmilos seminare daugelis patyrė jausmų laviną. Moteris paprastai ir įdomiai kal-bėjo apie sudėtingus psichologi-nius dalykus. Individuali terapija su psichologu gali tęstis metų metus, o grupinėje terapijoje, pa-sitelkus patrauklias formas, žmo-gus greičiau suvokia save, savo problemas. „Net ir grįžęs namo jis nelieka vienas. Jis gali pieš-ti, lipdyti, klijuoti popieriukus, megzti, siūti, ir terapija tęsiasi“, – sakė Lebedeva.Meno terapija niekada nesiūlo išankstinių patarimų. „Keičiasi situacijos, o žmogui nutinka tie patys dalykai. Mes turime kelis elgesio scenarijus, kurių neno-rime atsisakyti, nors jie ir blogi. Meno terapija leidžia mums su-

žinoti savo silpnybes ir stipry-bes, ir tas žinojimas jau padeda“, – kalbėjo seminaro vadovė. Daugybę metų slėptas emocines problemas žmogui nėra papras-ta imti ir papasakoti. Piešimas leidžia tą padaryti lengviau. Piešiant iš pasąmonės ima kilti vidiniai konfl iktai, vaikystės pri-siminimai, išstumti nemalonūs jausmai. Liudmila prisipažino, kad jai įdomiausia dirbti su žmonėmis, kurie dar nedaug žino ar meno terapijos seminare lankosi pirmą kartą: „Aš visada džiaugiuosi, nes matau neįtikėtinas žmonių per-mainas. Matau, kaip jie keičia-si, tai nenupasakojami jausmai. Žinau tai, nes ir savo gyvenime ne kartą griebiausi meno terapi-jos. Kai buvo itin sunku. Dabar meno terapija man yra emocinis poilsis“. Nemažai seminaro dalyvių pri-sipažino, kad jie jau yra šiek tiek pažįstami su meno terapija. Dau-gelis lyg ir netyčia atrado, kad, sunkiu momentu paėmus į ranką pieštuką, tampa lengviau. Meno terapija kviečia atsigręžti į vaiką, esantį kiekviename iš mūsų. Liu-dmila šypsodamasi žiūri į suau-gusiuosius, kurie dar prieš kelias valandas buvo rimtų įstaigų rim-ti darbuotojai, o meno terapijos seanso metu jie virsta mažais padūkėliais. Beje, visi išsiteplioja piešdami, tačiau meno terapijo-je svarbu net, kaip smarkiai tu išsitepi. Išsitepliojimo procesas rodo mūsų suvaržymus, atsineš-

��SveikaS

ŽmogusSveikaS

ŽmogusSveikaS

jis nelieka vienas. Jis gali pieš-

Natūralūs gydymo būdai

met sakau, kad meno terapijoje žinoti savo silpnybes ir stipry-

SveikaSŽmogus ��

tus iš vaikystės. Meno terapijos seanso metu dažnai verkiama. Pasak Liudmilos, tai „krokodi-lo ašaros“, jos leidžia išsiprausti dvasiškai. „Jeigu aš žinau visus aktorius mano gyvenime, o aš esu šio fi l-mo režisierius, tai visada esant reikalui rasiu dublerį,“ – apibū-dina ji meno terapijos pritaiky-mo galimybes.

Meno terapija kasdienybėjeLiudmila Lebedeva, kartą be-sisvečiuodama Italijoje, liko be vertėjo ir niekaip negalėjo su-žinoti, kada išskrenda lėktuvas. „Po tam tikrą laiką trukusio ben-dravimo rankomis aš supratau, kad susikalbėti nepavyks. Tada man šovė mintis pasitelkti pie-šinį, susiradau popieriaus lapą, nupiešiau lėktuvėlį ir visiems rodžiau. Žmonės papildydavo mano piešinį ir pagaliau aš suži-nojau, kada jis išskrenda“, – šyp-sosi prisiminusi dėstytoja. Jos pažintis su meno terapija buvo netikėta, tačiau tuomet Liudmila labai susižavėjo šiuo metodu. „Pati dalyvavau meno

terapijos seminare, po jo many-je buvo tiek jausmų, kad kelias dienas buvau lyg nesava. Emoci-joms nuslūgus, kai pradėjau lo-giškai mąstyti, supratau, kad tai unikalus psichologinis metodas. Norėjau kuo daugiau apie jį suži-noti“, – sakė pašnekovė. Meno terapijos pėdsakų galima pastebėti ir kasdienybėje. Visi mėgstame pakeverzoti sąsiuvi-nių paraštėse, iš nuobodžių su-sirinkimų ir posėdžių išsinešame keistų ženklų primargintus lapus. Liudmilai teko girdėti, jog Ame-rikoje, Baltuosiuose rūmuose, surenkami visokie senatorių pa-paišeliojimai ant lapukų. Matyt, tai daroma dėl to, kad iš tų lapu-kų sumanus meno terapeutas ne-sunkiai gali suprasti, kaip reaga-vo tokio piešinuko autorius, t.y. senatorius, į išgirstus dalykus.Kartą Liudmilai teko vesti meno terapijos seminarą Moldavijoje. Seminare dalyvavo veikli vers-lo moteris. Jai labai patiko šis seminaras. Moteris pasidarė iš folijos nedidelį žmogeliuką. Iš-aiškėjo, kad ji yra ištekėjusi už itin pedantiško vyro. Tas pedan-

tiškumas ją vargino. Jų namuose buvo labai švaru, vyras sekdavo kiekvieną jos žingsnį, kad tik ji nieko neištepliotų ir nesugriautų vadinamojo jų namų grožio. Mo-teris liūdėjo, nes daugelis draugų nustojo lankytis jų namuose dėl šio vyro bruožo. „Mačiau, kaip ji mėgavosi tuo blizgančiu žmoge-liuku. Ji išsinešė šį kūrinėlį namo. Vėliau ji pasakojo, kad sprendi-mas atsinešti tą žmogeliuką namo jai buvo labai svarbus. Žinoma, ji suvokė, kad jos laukė audringa vyro reakcija. Tačiau jos nuosta-bai (ir mūsų) įžengus jai į namus, rankose išdidžiai laikant tą žmo-geliuką, vyras nieko nepasakė. Ta lėlytė, tas žmogeliukas, tapo jos terapeutu. Atrodo, toks nereikš-mingas dalykas – lėlytė. Tačiau ta lėlė tapo pradžia didelių ir svar-bių permainų jos namuose ir joje pačioje,“ – šypsodami prisimena Liudmila.

PabaigaProfesorę Liudmilą Lebedevą su Lietuva sieja stiprus jausmas. Daugiau nei prieš dešimt metų pirmą kartą apsilankiusi mūsų

šalyje, ji džiūgavo kaip vaikas. Jos laukė susitikimas su Čiur-lioniu (taip moteris vadina ap-silankymą Čiurlionio paveikslų parodoje). Rusijoje šis žymus lietuvių menininkas turi nema-žą būrį jo kūrybos gerbėjų. Liu-dmila Lebedeva, sužinojusi apie unikalią parodą, ryžosi keliauti į nepažįstamą šalį. „Liko labai geras prisiminimas. Iki šiol pri-simenu tą žmonių gerumą. Pasi-klausiau pirmo sutikto žmogaus, kaip nueiti iki man reikiamos gatvės. Jis kartu su manim ėjo iki vietos, paskui mane lydėjo kitas žmogus, tada dar kitas. Su tokia „palyda“ aš atėjau į Čiurlionio paveikslų parodą“, – šypsosi pri-siminusi Liudmila.Tada Liudmila aplankė keletą Lietuvos miestų. Po šio inter-viu jos laukė pasivaikščiojimas Vilniaus senamiesčiu. Matant degančias nekantrumu moters akis, nesinorėjo ilgiau jos sulai-kyti. Daugiau nei dešimt metų nematytas miestas tikrai pateiks jai nemažai staigmenų.

Daiva AUSĖNAITĖ

�8SveikaS

Žmogus

Miškinė sidabražolėŽaliava iš šio visoje šalyje paplitusio auga-lo ruošiama rudenį arba pavasarį (balan-dį–gegužę), tad tuoj galėsime ieškoti šios vertingos žolės.Iškastus šakniastiebius reikia nupurtyti, nu-karpyti pridėtines šaknis, nuplauti tekan-čiu vandeniu ir pavytinus paskleisti plonu sluoksniu bei džiovinti (40–45o C tempera-tūroje). Sudžiovinti šakniastiebiai laikomi medinėse dėžėse arba maišeliuose sausoje, gerai vėdinamoje vietoje.Miškinių sidabražolių šakniastiebių nuo-viras vartojamas kaip sutraukiamoji, krau-javimą stabdanti, dezodoruojamoji bei an-timikrobinė priemonė. Jos galima vartoti viduriuojant, skrandžio ir gimdos kraujavi-mams stabdyti, skausmui malšinti. Liaudies medicinoje šio augalo preparatais buvo gydoma dizenterija, skrandžio ir žar-nyno uždegimai, kosulys, angina. Nuovirą galima naudoti burnai, gerklei skalauti, esant kraujuojančiom dantenoms ar burnos ertmės išopėjimams.

Miškinės sidabražolės nuoviras

1valg. šaukštas susmulkintų šakniastiebių užpilama stikline karšto vandens ir viri-nama 15–20 min. ant silpnos ugnies, po to iš karto nukošiama. Vartojama po 1valg. šaukštą 4–5 kartus per dieną 30 min. prieš valgį.

Paprastoji kiaulpienėŠio labai paplitusio ir kiekvienam pažįsta-mo augalo yra visose Lietuvos pievose, dir-vonuose, soduose ir daržuose. Kiaulpienės šaknys kasamos antrųjų trečiųjų auginimo metų rudenį arba anksti pavasarį. Lapai renkami tik jauni – nuo balandžio iki rug-

Neleiskime ligoms apkartinti pavasario

pjūčio, o žiedynai – prieš masinį žydėjimą – balan-dį–gegužę. Kiaulpienių šaknis kasti reikia 25 cm gyliu, po to nuplauti šaltu vandeniu ir palikti apvysti. Vėliau jos džiovinamos gerai perpučiamoje vietoje ar džiovy-kloje, 40–60o C temperatūroje. Išdžiūvusios šaknys supakuojamos į audinio maišus ir laikomos medinėse dėžėse.Augalų lapai vartojami švieži arba džiovinami pavėsy-je, paskleidus plonu sluoksniu. Laikomi sandariuose stikliniuose induose.Žiedynai gali būti vartojami švieži arba džiovinami 40–50 o C. Laikomi taip pat stikliniuose induose. Kiaulpienių lapai pavasarį yra puikus vitaminų šalti-nis, jų preparatai skatina kepenų, inkstų, skrandžio veiklą, gerina apetitą, naudojami nuo sąnarių užde-gimų. Kiaulpienės lengvina atsikosėjimą, tonizuoja, aktyvina organizmo apsaugines jėgas. Jų šaknų nuo-viras vartojamas nuo vidurių užkietėjimo, nervų ligų, hemorojaus. Liaudies medicinoje kiaulpienė buvo vadinama „gy-vybės šaknimi“.

Užpilas

1 valg. šaukštas susmulkintų šaknų termose užpilamas stikline verdančio vandens. Po 2–3 val. nukošiama ir šiltas užpilas geriamas po ½ stiklinės 3 kartus per die-ną 15 min. prieš valgį.

Nuoviras

1 valg. šaukštas susmulkintų šaknų užpilamas stikline karšto vandens ir 15 min. šildoma ant silpnos ugnies. Po 40 min. nukošiama ir geriama po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Arbata

1 arb. šaukštelis susmulkintų šaknų užplikoma stikline verdančio vandens, po 20 min. nukošiama ir geriama po ¼ stiklinės 3–4 kartus per dieną prieš valgį.

BlindėBlindė (priklauso gluosnių šeimai) – Lietuvoje plačiai paplitęs medis. Jo naudingoji žaliava – žievė, lupa-ma pavasarį, kai gerai atsiskiria nuo medienos. Žievę džiovinti reikia pavėsyje, o vartoti nuo paruošimo ga-lima 4 metus. Blindės žievės preparatai vartojami nuo reumato, karš-čiavimo, uždegimų. Ji įeina į tulžies, prakaito, šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistažolių mišinių sudėtį.Liaudies medicinoje žievės nuoviras vartojamas gy-dant reumatą, peršalimo ligas, podagrą, galvos skaus-mus, neuralgijas. Nuoviru galima perplauti plaukus, skalauti burną, kai kraujuoja dantenos, sergant stoma-titu. Dėmesio: blindės, kaip ir kitų gluosnių, žievės prepara-tų negalima vartoti nėštumo metu.

Užpilas

1 arb. šaukštelis susmulkintos žievės užpilamas 500 ml kambario temperatūros vandens, palaikoma 8 val. ir nukošiama. Išgeriama per dieną. Prieš pradedant gydytis čia minimų augalų preparatais rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Pagal knygą „Vaistinių augalų enciklopedija“ (O.Ragažinskienė, S.Rimkienė, V.Sasnauskas. – Kau-

nas, Lututė, 2005) parengė Julija ČEPONAITĖ

Kuo toliau, tuo didesniais žingsniais atkeliauja visų ilgai lauktas pavasaris. Nutirps sniegas, saulė švies vis dažniau ir dažniau, o pavasarinis vėjas neš šilumą ir pirmuosius lietus. Tačiau, nors, atrodytų, pavasaris teikia tik džiaugsmą, nelaukti peršalimai, apsi-nuodijimai ar alergijos gali apkartinti šį puikų sezoną. „Sveikas žmogus“, tęsdamas vaistažolių ir jų preparatų temą, šį mėnesį siūlo patiems pasi-rinkti reikiamų žaliavų ir pasigaminti veiksmingų naminių vaistų.

Natūralūs gydymo būdai

SveikaSŽmogus �9

„Jašnikas“Tai senovinis lietuvių šv. Velykų patiekalas iš burokėlių rasalo ir kietai virtų kiaušinių. Burokėlių rasalo gaminimas išvirti arba iškepti burokėlius. Nulupus ir stambiai supjausčius užpilti karštu virintu (ne verdan-čiu) vandeniu, į indą įmesti juo-dos duonos plutelių ir dvi dienas palaikyti kambario temperatūro-je, kad parūgtų. Perkošus rasalą, galima jį laiky-ti šaldytuve ar naudoti iškart: užkaitinti iki virimo, įberti šiek tiek miltų ir gerai išmaišyti. Pa-skaninti grietinėle ar sojos grie-tinėle, taip pat tinka ir truputis sviesto. Rasalo pilti į indą (gra-žiai atrodys stikliniame) tiek, kad apsemtų kiaušinius. Valgyti šaukštu, kol šiltas. Patiekalas ska-nus ir atvėsęs.

Sūrio kiaušiniai1 stiklinė balto sūrio (sutarkuoto smulkia trintuve)1 stiklinė riebios varškės50 g kapotų riešutųsmulkintų žalių petražolių lapelių arba smulkinto česnako Sūrį ir varškę iki purumo išsukti mikseriu, įmaišyti riešutus ir pe-tražoles (mėgstantiems pikantiš-ką maistą patiks su česnaku). Iš gerai išmaišytos masės for-muoti „kiaušinius“. Tai daryti ne rankomis, o dviem desertiniais šaukštais. Kad masė neliptų, šaukštai pamirkomi šaltame van-denyje. Suformavus ovalo formą, apvolioti kokoso drožlėse, galima

Velykų valgiaiŠeimininkių šeimininkės Danutės KUNČIe­NĖS receptai šv. Velykų stalui

užbarstyti spalvotų drožlių tortui puošti ar kt. Išradingosios šeimininkės gali į šio „kiaušinio“ vidų įdėti, pavyz-džiui, džiovintą mirkytą slyvą ar kitokį siurprizą.Šį patiekalą tinka valgyti su po-midorais. Galima paruoštą masę įdėti į išskobtus pomidorus.

Užkepėlė lukšte Reikės pasiruošti kiaušinio, per-pjauto išilgai, lukšto puselių. Jas pataupykite dar iki švenčių – kai išverdate pusryčiams kiaušinį, perpjaukite jį aštriu peiliu išilgai ir valgykite atsargiai, kad nesu-lūžtų. Į lukštą dėkite masę iš šių pro-duktų: smulkinto virto kiauši-nio, tarkuoto olandiško sūrio ir trupučio sviesto ar grietinės bei supjaustytų žalumynų (petražo-lių, krapų). Apibarstykite sūriu ir keletą minučių kepkite orkaitėje. Skanu valgyti šiltą. Beje, galima, gerai sukramtant, valgyti su visu lukštu – tai kalcio šaltinis. Tinka valgyti su burokėlių miš-raine ar avokado padažu. Jam pagaminti reikės 1 avokado ir 1 indelio jogurto be priedų. Pro-duktus gerai išsukti mikseriu. Kas mėgsta, galima pridėti krie-nų.

Želė kevalo namukuoseTokius „kiaušinukus-namukus“ ypač smagu valgyti vaikams. Reikės pasiruošti kiaušinio lukš-to puselių. Jas pripildyti įvairių spalvų želė. Į stalą patiekti sudė-liotus lėkštėje su salotų lapais ir dekoratyvinėmis kiškučių fi gū-

rėlėmis.

Velykinė grikių boba250 g grikių miltų100 g kvietinių miltų200 g sviesto 2 kiaušiniai1 stiklinė cukraus 100 g lazdyno riešutųvanilinio cukraus, kepimo milte-lių, šokoladoKiaušinių trynius, sviestą ir cukrų išsukti iki purumo, tada suberti miltus, kepimo miltelius ir rie-šutus, gerai išmaišyti. Atskirai iš-plaktus baltymus sudėti atsargiai, pamažu išmaišyti. Kepti orkaitėje riebalais išteptoje formoje apie 1val., temperatūra – 180–200 o C.

Vyniotinis su raugintais kopūstais2 kiaušiniai 2 šaukštai aliejaus 300–400 g miltų 3 šaukštai vandens1 svogūnas200 g raugintų kopūstų kmynų, pipirų, šiek tiek sviesto; kas mėgsta – gali pridėti grybų arba šoninės. Iš kiaušinių, aliejaus, vandens ir miltų išminkyti tešlą. Vieną va-landą palaikyti kambario tempe-ratūroje.Įdarui: svogūną supjaustyti ir patroškinti puode kartu su rau-gintais kopūstais (juos taip pat galima pasmulkinti), grybais ar šonine (galima ir be jų). Tešlą kočioti plonai, ant jos dėti

sluoksnį įdaro ir suvynioti. Vy-niotinį pjaustyti 3–4 cm ilgio gabalėliais, vieną kraštą užspaus-ti – tai pagrindas, kuriuo vynio-tinukus statysite į skardą. Prieš dedant į orkaitę (180–200oC), į skardą įpilti vandens, kad semtų kepinius iki pusės. Apibarstyti prieskoniais ir 25 min. kepti už-dengus, po to dar 10 min. atiden-gus.Valgyti šiltą, su pomidorų ar avo-kado padažu.

Margi lietiniai Iškepkite tradicinių lietinių. Įda-rui reikės virtų (ne pervirtų!) ir mėsmale sumaltų morkų bei razinų ar medaus, imbiero ar cinamono (pagal skonį ir pasi-rinkimą). Kruopščiai suvyniotus lietinius supjaustyti ir sudėlioti lėkštėje su žalumynais. Gražiai atrodys lietinį pjaustant įstrižai į kelis gabalėlius.

Kiškutis – šv. Velykų simbolisVelykinis kiškutis pirmiausia „atšuoliavo“ į vokiečių velyki-nes tradicijas. Nuo 19 a. pra-džios vaikai namuose, soduose ir tvartuose paruošdavo gūžte-les su simboliniais kiškučiais. Tikėta, kad jie deda velykinius kiaušinius. Pamažu tradicija paplito ir kitose Europos šaly-se, vėliau – Amerikoje. Dabar kiškutis – neatsiejama šv. Ve-lykų dalis ir jų simbolis. Šoko-ladinė ar cukrinė kiškelio fi gū-rėlė, atvirukas su šio ilgaausio atvaizdu ar pasakų apie kiškį drąsuolį knyga – tai, ką malonu dovanoti ar būti apdovanotam Velykų proga.

Nuotraukos iš D.Kunčienės albu-mo

Parengė Jūratė LABUTIENĖ

Sveika mityba

�0SveikaS

Žmogus

Apie mėsą apskritai Svarbiausias mėsos kompo-nentas yra raumens audinys, o vertingiausia jo sudedamoji dalis – baltymai, sudarantys apie 80 proc. audinio medžiagų. Raumenyse yra 1–1,5 proc. mineralinių medžiagų (tai dau-gelio organizmo struktūrinių komponentų pagrindas) – dau-giausia kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro ir magnio. Rau-menyse yra ir mikroelementų: vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio. Mėsoje yra ir vitaminų – dau-giausia B grupės, vitamino C mėsoje beveik nėra, o A, D ir E – nedideli kiekiai. Mineraliniai elementai, išskyrus nedideles išimtis, yra lengvai organizmo pasisavinami. Mėsos riebalai – žmogaus organizmui būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. Be to, riebalai pagerina maisto skonį bei jo kulinarines savybes, turi riebaluose tirpių vitaminų, taip pat palengvina A, D grupės vitaminų pasisavinimą.Mokslininkų duomenimis, 100g mėsos sudaro 30–40 proc. suaugusio žmogaus baltymų

Mėsa – maistas kasdieninis

Lietuviai nuo seno mėgo skaniai ir sočiai pavalgyti. Mūsų stalas retai kada būna be mėsos ir jos gaminių: kotletų, cepelinų, balandėlių, kepsnių ir pan. Gydytojai sutinka, kad mėsa turi daug žmogui reikalingų savybių. „Sveikas žmogus“ nusprendė pasidomėti įvairiomis mėsos rūšimis bei jų turimomis maisto medžiagomis. Galbūt kartais praverstų pamėgtą kiaulieną ar jautieną pakeisti kuo kitu, pavyzdžiui, aviena?Apie tai pasakojo Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija SEPTILKIENĖ.

paros normos. Mitybos požiūriu gyvuliniai baltymai yra vertin-gesni negu augaliniai.

Pagrindinės mėsos rūšysKiaulienaKiaulienoje, palyginti su kitų gyvulių mėsa, yra daug rieba-lų: atsižvelgiant į kategoriją, nuo 27 iki 49 proc. Kiaulienos mėsa pagal riebalinio audinio kiekį skirstoma į rūšis: neriebi kiauliena – iki 10 proc. matomų tarpraumeninių riebalų, pusrie-bė – 30–50 proc., riebi kiauliena – 50–85 proc. matomų tarprau-meninių riebalų. Baltymų kiekis – nuo 16 iki 11 proc.

AvienaAviena – riebi mėsa (nuo 9 iki 15 proc.), tačiau joje gausu ir baltymų (nuo 16 iki 21 proc.). Aviena dėl joje esančių speci-fi nio kvapo medžiagų aiškiai skiriasi nuo kitų gyvulių mėsos.

JautienaJautienoje riebalų kiekis palygin-ti nedidelis – nuo 7 iki 12 proc., o baltymų – nuo 19 iki 21 proc. Dėl mėsoje esančio raumeninio audinio jautiena yra vertingas produktas.

PaukštienaPaukščių mėsa savo chemine sudėtimi, maistingumu bei iš plonų skaidulų sudarytu raume-niniu audiniu smarkiai skiriasi nuo gyvulių mėsos.Vištiena yra švelni, balta mėsa, turinti didelį kiekį baltymų. Baltieji paukščių raumenys yra ypač vertingi. Vandens paukščių mėsa – žąsie-na ir antiena – yra tamsi ir turi daugiau riebalų.

Mėsos pirkimas Mėsą reikia vertinti pagal išvaizdą, spalvą, konsistenciją bei kvapą. Šviežia mėsa skirstoma į atšaldytą, sušaldytą ir smarkiai sušaldytą. Šviežia atšaldyta mėsa – stangri, nuo šviesiai iki tamsiai rau-donos spalvos (priklauso nuo gyvulio rūšies). Šviežios mėsos raumenys standūs, elastingi, paspaudus pirštu, duobutė tuoj pat išsilygina. Ji neturi jokio pašalinio kvapo.Šviežia sušaldyta (ne aukštesnėje kaip -120C temperatūroje) ar smarkiai sušaldyta (ne aukštes-nėje kaip -180C temperatūros) mėsa turi būti natūralios spal-vos, kietos konsistencijos. Perkant sušaldytą mėsą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo tinkamą mėsos laikymo tempe-ratūrą. Nepatartina pirkti produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego, nes tokiu atveju šaldoma nepakan-kamai. Taip pat nerekomenduojami gaminiai, esantys pažeistoje pakuotėje, ar jei yra sniego apnašų – tokie produktai grei-čiau genda. Net ir sušaldytų produktų negalima labai ilgai laikyti. Kuo ilgiau produktą laikysime, tuo jo mitybinė vertė bus mažesnė.Perkant mėsą ar jos produktus apie kokybę spręsti reikia pagal ženklinimo etiketėse vartotojui pateikiamą informaciją, o ne etikečių grožį ar viliojančius užrašus.

Mėsos ruošimasTermiškai apdorojant mėsą prarandama dalis B grupės vitaminų: verdant – 15–40 proc. kepant – 40–50 proc., troškinant – 30–60 proc., konservuojant – 50–70 proc.Šaldant mėsą, vitaminų kiekis beveik nesikeičia, tačiau ilgai laikant sušaldytą mėsą, joje susidaro ledo kristalai, ardantys ląsteles, todėl atšildant mėsą atsiranda nemažai masės ir ver-

tingų medžiagų nuostolių. Šaldytą mėsa geriau atšildyti pamažu, dideliais gabalais, vėsioje patalpoje. Taip atšildo-mos iš ištirpusių ledo kristalų susidariusios mėsos sultys, jos vėl įsigeria į raumeninį audinį, ir mėsa pasidaro beveik tokia, kokia buvo. Biologiškai vertingiausia – švie-žia atvėsinta mėsa.

Parengė Julija ČEPONAITĖ

Sveika mityba

SveikaSŽmogus �1

Dešrelės – greitas, skanus ir... sveikesnis maistas vaikams

Nuo parduotuvės lentynos į krepšelį dėdami dešrelių pakuotę dažniausiai galvojame, kad tai greitas ir patogus būdas paruošti užkandį. Gal tuo metu kyla ir mintis, kad dešrelės – greitas maistas, o jis dažniausiai būna ne itin sveikas. Tačiau čia svarbiausia – kokias deš-reles renkatės. Tradicines ar naujos kartos – be konservantų ir sveikesnes.Taip, iš tiesų dešrelės gali būti sveikesnis maistas. Mėsos perdirbimo bendrovė „Nematekas“ yra sukūrusi dvi tokias dešrelių rūšis – „Jokių E“ ir „Mažylių“, kurios itin tinka vaikams.

Jokių priedų!„Jokių E“ dešrelėse nėra jokių konservantų, mėsos pakaitalų ir jokių priedų. Tai prilygsta re-voliucijai maisto pramonėje, o šias dešreles galima duoti net ir visai mažiems vaikams, kuriems išdygsta pirmieji dantukai, kad galėtų kramtyti. Dešrelių „Jokių E“ kokybę pri-pažino ekspertai, suteikę joms „Metų gaminio“ vardą, tačiau daug didesnis įvertinimas yra populiarumas tarp pirkėjų.„Mes pastebime, kad vis daugiau jaunų mamų ieško būtent šios rūšies dešrelių, nes rūpinasi savo vaikų sveikata. Sveikai gyvenan-čios šeimos jau įvertino dešre-les „Jokių E“ ir, atsisakydamos konservantų, renkasi sveikesnius mėsos gaminius“, – sakė „Nema-teko“ vyriausiasis technologas Remigijus Žiaukas.

Mažyliams – „Mažylių“ dešrelėsPirkėjų dėmesio sulaukė ir nau-jos, tik šiemet pasirodžiusios dešrelės – „Mažylių“. „Produk-to pavadinimas – „Mažylių“ dešrelės – įpareigojo mus sukurti ne tik skanų, bet ir sveiką produk-tą“, – sakė R.Žiaukas. Anot jo, „Mažylių“ dešrelių receptūro-je yra naudojama druska su jodu, kurio, kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojai su mais-tu suvartoja per ma-žai. Atlikti dešrelių tyrimai nacionalinėje laboratorijoje patvirtino, kad jodo kiekis 100 g „Ma-žylių“ dešrelių sudaro daugiau nei 20 proc. rekomenduojamos

jodo paros suvartojimo normos. Jos skirtos vaikams nuo trejų metų ir yra vienintelės Lietuvoje dešrelės su joduota druska. Išlai-kant aukščiausią dešrelių kokybę ir sveikesnio maisto kryptį, šiose dešrelėse yra tik du priedai – vi-taminas C ir natrio nitritas, kurį gamindamos dešras naudojo net mūsų senelės.Ir dešrelių „Jokių E“, ir „Mažylių“ gamybai naudojama aukščiausios rūšies žaliava, užauginta „Ne-mateko“ grupei priklausančiose įmonėse. Taigi gamintojai tikrai

gali garantuoti dešrelių ko-kybę, nes kontroliuoja visą

gamybos procesą – nuo pat žaliavos.

Lietuvių liaudies patarlė byloja: „šaukštas sviesto košės nepagadi-na“. Mūsų senoliai turėjo daug dir-bti, valgydavo sotų ir riebų maistą. Į maistą dėdavo sviesto, užpildavo spirgučių. Pastaruoju metu vis dažniau siūloma naudoti augalini-us riebalus – aliejų, margariną ir mažiau naudoti gyvulinės kilmės riebalų – sviesto. Statistikos duomenys rodo, kad didelė dalis žmonių pakeitė ant duonos tepamų riebalų rūšį. Maždaug prieš 10 m. Lietu-vos gyventojai dažniausiai tep-davo sviestą. Beveik po 5 m. sviestą vartojančių žmonių da-lis sumažėjo beveik dvigubai, nes gyventojai pradėjo naudoti margariną. Tai leidžia many-

Sviestas ar margarinas?ti, kad žmonės pradėjo ne tik domėtis, bet ir realiai taikyti ra-cionalios mitybos principus.Ar tikrai margarinas geresnis už gyvulinės kilmės riebalus – sviestą, kuris vertingesnis ir naudingesnis mūsų sveikatai?

Trumpai apie sviestąSviestas – seniausias pieno pro-duktas, pirmieji dokumentiniai gamybos liudijimai rasti 1,5–2 tūkst. m. pr. Kr.Šiais laikais gaminant sviestą sunaudojama beveik trečdalis gaunamo pieno. Jis gaminamas iš grietinėlės, mušant tol, kol sulimpa riebalų rutulėliai ir kie-ti grūdeliai. Kartais į sviestą de-dama įvairių priedų – kakavos miltelių, aromatinių medžiagų,

žolelių, prieskonių. Nors svieste mažai baltymų, bet dėl didelio riebalų kiekio jo energinė vertė didelė, ir jis labai maistingas.Jo energinė vertė 2800–3000 kJ/100g, tai atitinka 660–750 kcal /100g.

Trumpai apie margarinąMargarinas pirmą kartą buvo pagamintas 1869 metais Prancūzijoje. Tai kieti maisti-niai riebalai, skoniu ir kitomis savybėmis panašūs į sviestą. Mar-garinas gaminamas iš hidroksi-linto aliejaus (pvz., saulėgrąžų, sojų, medvilnės), į kurį prideda-ma gyvulinių riebalų, druskos, cukraus, aromatinių medžiagų, kartais sviesto (į grietininį margariną), vitaminų (β karo-tino, A, C, E), kavos arba ka-kavos miltelių (į šokoladinį margariną).

Margarino energinė vertė 3200 kJ/100g, tai atitinka 766 kcal /100g. Tačiau yra ir mažiau riebalų turinčio margarino.Margarino sudėtyje esantis alie-jus turi nesočiųjų riebalų rūgščių. Aliejaus ir gyvulinių riebalų santykis įvairių rūšių margari-ne nevienodas, tiek vienas, tiek kitas produktas, turi ir gerų ir blogesnių savybiųPasirenkant, kurį vartoti, reiktų atsižvelgti į amžių, svorį, kūno masę, kitus rizikos veiksnius – cholesterolio kiekį kraujyje ir kt. Be to, ir sviestą, ir margariną rei-kia vartoti saikingai, nes jie abu gana kaloringi produktai.Visiškai atsisakyti šių produktų neverta, nes riebalai yra reikalin-gi mūsų organizmui.

Parengė vaistininkė Jūratė ŽIDONIENĖ

�2SveikaS

Žmogus

lieknėkime sveikaiAtėjus pavasariui, kiekvienas šiltesnis saulės spindulys priverčia nusimesti po šiltą, per žiemą pabodusį rūbą. Todėl neišvengia-mai vis dažniau imame žvalgytis į padidėjusius pilvukus.Šiais laikais lieknėjimas tapo tarsi mada ar gyvenimo būdu. Labai daug dėmesio skiriama alinančioms ir sveikatą gadi-nančioms dietoms. Tačiau posakis „Sveikame kūne – sveika siela“ – amžių patvirtintas, ne iš piršto laužtas teiginys. Todėl, norėdami sužinoti, kaip išlaikyti optimalų kūno svorį ir gerai jaustis, kalbiname dietologę Daivą PIPIRAITĘ.

Kada patartina susimąstyti apie lieknėjimą?Šiuo metu priimta nutukimą ver-tinti pagal kūno masės indeksą (KMI). Tai dydis, kurį sužino-me svorį kilogramais padaliję iš ūgio kvadratiniais metrais. Jei KMI=20–25, kūno svoris norma-lus, jeigu 25,1–29,9 – antsvoris, 30 ir daugiau – nutukimas. Didėjant KMI, didėja rizika susirgti su nu-tukimu susijusiomis ligomis.

Koks lieknėjimas yra „teisingas“, nekenkiantis sveikatai?Daugelis svorio metimo būdų yra ne tik neveiksmingi, bet ir žalingi sveikatai. Daugelis va-dinamųjų „populiariųjų“ dietų – tai populistinės rekomenduo-jamos priemonės svoriui mesti. Specialistai nerekomenduoja to daryti, tačiau kiekvienas esame savo kūno šeimininkas, todėl su juo elgiamės kaip tinkami.Pats veiksmingiausias ir ilgalaikis būdas mesti svorį – mitybos bei fi zinio aktyvumo įpročių keitimas. Norėdamas numesti svorį, žmogus pirmiausia turi sumažinti raciono energinę vertę (nes dažniausiai per didelio svorio priežastis – gauna-mos energijos perteklius), laikytis reguliaraus mitybos režimo, su-mažinti suvartojamą riebalų kie-kį (maistą gaminti garuose, virti, troškinti, rinktis liesus produktus), maisto racione gausinti augalinės kilmės produktų, tokių kaip vaisiai, daržovės, įvairios košės, makaro-nai. Mažiau valgyti mėsos produk-tų (jų pakaktų tik kartą per dieną).

Ką galvojate apie drastiškus lieknėjimo būdus?Daugelis moterų, siekdamos nu-mesti svorio, laikosi beveik bado ar kitų spec. dietų. Taip, tokios dietos turi trumpalaikį poveikį.

Tačiau po to, kai grįžtama prie to paties gyvenimo būdo ir mitybos įpročių, prarastas svoris grįžta su kaupu. Norint sumažinti kūno formas ir ilgą laiką išlaikyti pa-siektą rezultatą, mitybos įpročius reikia keisti visam gyvenimui. Antsvorio turėjusiam žmogui buvęs svoris turės didesnę ten-denciją sugrįžti, todėl būtina save prižiūrėti nuolat. Laikantis griežtesnės dietos, žmogaus organizmui ir me-džiagų apykaitai tenka didžiulis krūvis, dėl vienokių ar kitokių maistinių medžiagų stokos gali sutrikti vidaus organų veikla. Pats drastiškiausias lieknėjimo bū-das – badavimas. Badavimas kelias dienas iš eilės – labai kenksmingas dalykas. Organizmas turi kasdien gauti energijos (kalorijų). Kai jų negauna, kalorijas pradeda naudo-ti iš vidinių resursų. Tačiau energija gaunama ne tik iš riebalų, kurių yra per daug, naudojami ir baltymai. Pradeda sekti raumenys. Organiz-mui taip pat ima trūkti vitaminų, mineralų, sutrinka organų veikla. Kai negaunama maistinių me-džiagų, atrofuojasi žarnų gleivinė, širdies raumuo ir visi kiti organai, labai sulėtėja medžiagų apykaita. Kai žmogus labai išsenka, badavi-mas gali baigtis širdies ritmo sutri-kimais, o dėl elektrolitų disbalanso, dėl skysčių trūkumo tokie atvejai gali baigtis ir mirtimi.Po badavimo žmogus vėl neišven-giamai grįžta prie įprastų mitybos įpročių. Tačiau, pajutęs medžiagų trūkumą, organizmas labai inten-syviai pradeda kaupti riebalus.Kokių sveikatos problemų su-kelia antsvoris? Nutukimas didina mirštamumą nuo įvairių ligų, labiausiai – nuo širdies ir kraujagyslių. Todėl nu-tukimas susijęs su visais širdies

„Bioformulės“ Lieknėjimo formulė-4 padės lieknėti ir puikiai jaustis kasdien!!!.

www.bioformule.lt

„Bioformulės“ Lieknėjimo formulė-4:- reguliuoja medžiagų apykaitą;- stiprina raumenis bei nervų sistemą;- šalina šlakus iš organizmo;- pagreitina riebalų skaidymąsi organizme;- mažina apetitą.

„Bioformulė“ Lieknėjimo formulė-4 –

tai kompleksiškai veikiantis preparatas, į kurio sudėtį įeina keturios mokslinin-kų ištyrinėtos natūralios medžiagos: obuolių sidras, lecitinas, jūros dumbliai ir vitaminas B6. Tai puikiai subalansuotas, natūralus ir kokybiškas produktas, kurį vartodami susigrąžinsite harmoningą fi -gūrą, jūsų plaukai žvilgės, oda bus stangri ir skaisti.

kraujagyslių ligų rizikos veiks-niais – hipertenzija, hiperlipide-mija, hiperinsulinemija. Širdies kraujagyslių ligos, insultas, hiper-tenzija kasmet nusineša 12 milijo-nų gyvybių visame pasaulyje, o tai sudaro 25–30 proc. visų mirčių.40 proc. visų sergančiųjų širdies kraujagyslių ligomis KMI yra didesnis negu 25. Vien dėl nutu-kimo gydant širdies kraujagyslių ligas išleidžiama 22,2 mlrd. dole-rių kasmet, o tai sudaro 19 proc. visos šioms ligoms gydyti skirtos pinigų sumos.Didelė kūno masė susijusi su pa-didėjusiu kraujospūdžiu. Todėl visiems sergantiesiems hiperten-zija rekomenduojama mažinti kūno masę.Nutukusiems yra daug didesnė rizika susirgti cukriniu diabetu. Beje, vadinamojo „obuolio tipo“ nutukimas yra didesnis rizikos veiksnys nei „kriaušės“. Nutukimas yra didelis insulto iš-sivystymo rizikos veiksnys. Insul-tas dažniau ištinka sergančiuosius „obuolio tipo“ nutukimu. Nutukusieji dažniau serga tulžies pūslės akmenlige, rankų ir kelių sąnarių osteoartritu.Manoma, kad nutukimas padi-dina riziką susirgti ir tam tikros lokalizacijos vėžiu.

Kokia jūsų nuomonė apie lieknėti padedančias prie-mones? Lieknėjimui skirti vaistai, maisto papildai gali būti pagalbinė prie-monė lieknėjimo procese. Efek-tyviai lieknėti padeda vaistai, maisto papildų veikimas yra švel-

nesnis. Ne visada papildai veikia reikiamą grandį, kai kada jų vei-kimas visai niekuo nepagrįstas. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai lieknėjimo preparatą parenka gydytojas.Kalbėjosi Rūta MYKOLAITYTĖ

Padėkime organizmui

SveikaSŽmogus �3

Ar galima išvengti aterosklerozės?Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelių liga, arteri-jų standėjimo ir siaurėjimo procesas. Ši liga prasideda nepastebimai ir tyliai vystosi; arterijose susidaro atero-sklerozinių plokštelių; pažeidžiamos gyvybiškai svarbios kraujagyslės – arterijos, ypač širdies, smegenų, pakinklio, miego, klubinės arterijos ir aorta. Apie tai, ar galima išvengti aterosklerozės ir kaip tai pa-daryti, pasakoja bendrosios praktikos gydytoja Birutė VENCKŪNIENĖ.

Ar visiems gresia aterosklerozė?Iš esmės pokyčių kraujagyslėse išvengti neįmanoma – vos sulau-kus pilnametystės, kraujagyslės ima „senti“, jose atsiranda pirmų pažeidimų. Tačiau, kokią stadiją šie pažeidimai pasieks, priklauso nuo daugelio veiksnių. Atero-sklerozės vystymąsi skatina:• Rūkymas• Padidėjęs kraujo spaudimas• Cukrinis diabetas• Padidėjęs „blogojo“ ir suma-žėjęs „gerojo“ cholesterolio kie-kis kraujyje• Antsvoris• Psichiniai stresai ir kiti veiks-niaiBe to, yra tokių rizikos veiksnių, kurių kontroliuoti neįmanoma, – tai amžius, vyriška lytis ir pa-veldimumas.

Kaip aterosklerozė vystosi?Manoma, kad pirmiausia žalin-gi veiksniai (pvz., rūkymas ar stresas) pažeidžia vidinį arterijų dangalą. Jis praranda savo ap-saugines funkcijas, ima praleis-ti uždegimines kraujo ląsteles ir cholesterolį. Jei kraujyje per daug „blogojo“ cholesterolio, pro tuos pažeidimus jis patenka į gilesnius arterijų sluoksnius, ten pakinta ir susiformuoja pir-mieji ateroskleroziniai pažeidi-mai – vadinamosios riebalinės dėmės. Vėliau toje vietoje kau-piasi ir kitos medžiagos, pvz., kalcis, ir formuojasi ateroskle-rozinė plokštelė, kuri vis didėja, pamažu siaurina arteriją ir truk-do tekėti kraujui.

Vystantis aterosklerozei, žmogus iš pradžių nieko nejaučia. Ši liga pasireiškia tik tada, kai procesas jau labai progresavęs. Ligos pa-ūmėjimus paprastai sukelia stai-giai didesnis fi zinis krūvis, psi-chinis stresas ar staiga šoktelėjęs kraujospūdis. Tada pažeidžiamos aterosklerozinės plokštelės, jos įplyšta, ir prie įplyšimo susida-ręs krešulys (trombas) sutrikdo kraujo apytaką. Aterosklerozės komplikacijos užklumpa netikė-tai ir pasireiškia infarktu, insultu, aortos išsiplėtimu ar plyšimu, kojų skausmais ar gangrena ir pan. – priklauso nuo pažeistų ar-terijų vietos.

Kaip jos išvengti?Kadangi aterosklerozės vystyma-sis labiausiai priklauso nuo rizi-kos veiksnių, be abejo, svarbiau-sia juos mažinti. Dieta. Reikia sumažinti gyvu-linių riebalų vartojimą – geriau juos pakeisti augaliniais riebalais (ypač tinka rapsų ir alyvuogių aliejus). Iš augalinių riebalų rei-kėtų vengti tik palmių aliejaus. Rekomenduojama valgyti daug daržovių ir vaisių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių. Pieno produktus rinktis kuo lie-sesnius, mėsą – taip pat neriebią, nevartoti subproduktų (kepenų, inkstų); kiaušinį valgyti be try-nio. Tinka žuvis, vištiena (tik be odelės). Beje, negalima vartoti ir produktų, kurie gaminami iš odelių – tai įvairios pieniškos dešrelės, „daktariška“ dešra – prieš renkantis tokius produktus, būtina išstudijuoti jų sudėtį.

Maisto nereikėtų kepti rieba-luose – geriau virti, troškinti garuose, gaminti mikrobangų krosnelėje. Netinka šokoladas, riebūs konditeriniai kremai. Galite savo šeimos gydytojo paprašyti specialių lentelių, ku-riose atskirai surašyti rekomen-duojami ir nerekomenduojami produktai – tuomet reguliuoti savo mitybą bus lengviau.Fizinis krūvis. Aterosklerozės profi laktikai labai svarbus regu-liarus fi zinis krūvis. Rekomen-duojama kasdien pasimankštinti bent po 20–30 minučių arba bent tris kartus per savaitę po valan-dą. Labai tinka pasivaikščiojimai, plaukimas. Jeigu aterosklerozė jau progresavusi, tuomet reikėtų pasitarti su gydytoju, kad jis pa-rinktų tinkamą fi zinį krūvį.Kitų kenksmingų veiksnių šalinimas. Žmonėms, rizikuo-jantiems susirgti ateroskleroze, primygtinai rekomenduojama

mes ti rū ky ti (arba, žinoma, ne-pradėti). Jeigu padidėjęs krau-jospūdis – būtina jį reguliuoti, neleisti pakilti aukščiau 140/90. Vengti stresinių situacijų, per-vargimo, nuolatinės psichikos įtampos; patariama pakankamai miegoti, ilsėtis, nepraleisti ato-stogų dirbant.

Kaip sau padėti? Norint išlaikyti sveikas krau-jagysles, galima vartoti maisto produktų ir preparatų, gerinan-čių jų būklę. Yra įrodyta, kad tokios liaudies priemonės, kaip svogūnas ir česnakas (česna-kas – 10 kartų stipriau), maži-na cholesterolio kiekį kraujyje. Kraujagyslių būklę gerina ir žu-vies dieta, medžiagos, esančios žaliojoje arbatoje. Aterosklero-zės profi laktikai patartina varto-ti ir antioksidantų (vitaminų E ir C, beta karotino, seleno) bei B grupės vitaminų. Parengė Laura JANKEVIČIENĖ

��SveikaS

Žmogus

Kaip atsiranda pleiskanosPleiskanojimas – kosmetinis gal-vos odos defektas, dažniausiai būdingas suaugusiesiems, retai vaikams. Kone kas antras 20-ies metų sulaukęs žmogus yra susi-dūręs su pleiskanomis. Epidermyje (galvos viršutiniame sluoksnyje) vyksta ląstelių daliji-masis. Atsiradus naujai ląstelei, ji ima migruoti į viršutinį epider-mio sluoksnį. Pakeliui ląstelės plonėja, džiūsta, kol galiausiai, suplokštėjusios, negyvos ir vi-siškai suragėjusios, nepastebi-mai atsiskiria nuo galvos odos. Normalus ląstelių atsinaujinimo ciklas – 25–30 dienų. O jeigu ciklas sutrinka ir sutrumpėja iki 7–10 dienų? Tokiu atveju ląstelės nespėja galutinai suragėti ir vir-šutinį epidermio sluoksnį pasie-kia sulipusios į pleiskanas. Pleiskanos būna riebios ir sau-sos. Riebios pleiskanos – gels-vos, storos ir kietos, prilipusios prie galvos odos ir plaukų. Tai yra ir vadinamoji vaikiška luo-belė, atsirandanti kūdikiams. Šis

Pleiskanos

Kone kasdien iš TV ekranų mums kartoja: pleiskanos – di-džiausia gyvenimo problema. Ir kirpėjai iš dalies su tuo sutinka, nes dažniausiai klientai skundžiasi galvos odos pleiskanojimu. Dėl ko pleiskanų atsiranda? Ar yra veiksmin-gų priemonių, padedančių jas išnaikinti? Pataria „Cutrin“ kosmetikos specialistė Aušra JUČINSKAITĖ.

Kaip atsikratyti?

pleiskanojimas gali būti dėl cin-ko ir ribofl avino (vitamino B2) trūkumo. Dėl riebių pleiskanų gali prasidėti galvos odos uždegi-mas, žūti plauko folikulai, slinkti plaukai. Riebias pleiskanas gali-me supainioti su kitomis derma-tologinėmis ligomis. Tad, jeigu galvos oda paraudusi, niežti, ne-skubėkite naikinti pleiskanų. Iš pradžių vertėtų pasikonsultuoti su dermatologu.Sausos pleiskanos – plonos, pil-kos arba rusvos. Sausų pleiskanų atsiradimui gali turėti įtakos che-minis plaukų šukavimas ar kitos plaukų priežiūros procedūros, jei galvos oda yra sausa ir jautri.

Pleiskanojimo priežastysSvarbus veiksnys pleiskanoms atsirasti yra riebalinių liaukų aktyvumas. Taip pat galvos odos pleiskanojimui įtakos turi stresas, netinkama mityba, ypač vitami-nų B6, B12, F, polinesočiųjų rieba-lų rūgščių bei seleno trūkumas. Įtakos turi ir per dažnas galvos trinkimas muilu ar šarminiais šampūnais, taip pat ir galvos ap-dangalų nešiojimas.Nustatyta, kad, galvos plaukuo-tajai daliai pleiskanojant, gausėja galvos odoje esančių mikroor-ganizmų, grybelių (Pitysporum ovale). Nors grybelių reikšmė dar nepakankamai ištirta, tačiau nu-statyta, kad jie minta riebalais, ku-riuos gamina oda, ir jų padaugėja sergant seborėjiniu dermatitu.

Kaip veikia šampūnaiŠampūnai nuo pleiskanų, be galvos odos valomųjų ir dezin-fekuojamųjų medžiagų, turi ir pleiskanas naikinančių veikliųjų medžiagų. Šampūnai nuo pleis-kanų išlieka populiariausia šio defekto gydymo priemonė, nes

vienu metu ir valo, ir gydo galvos odą, vadinasi, nereikalauja papil-domo laiko plaukų priežiūrai. Šampūnų nuo pleiskanų sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų po-veikis gali būti įvairus:• Normalizuojantis ląstelių atsi-naujinimo ciklą ir taip mažinan-tis pleiskanų atsiradimą. • Tirpdantis epidermio raginį

vienu metu ir valo, ir gydo galvos

Tyrimai, kuriuos atlikus įrodytas naujų „Cutrin” Bio + produktų bei sudedamųjų dalių veiksmingumas:

• Moksliniai tyrimai, atlikti su produktų žaliavomis.• Įvairių žaliavų veiksmingumo, taip pat ir priemonių nuo pleiskanų tyrimai, atlikti bendradarbiaujant su Helsinkio universitetu.• Dermatologiniai testai, atlikti nepriklausomame Prancūzijos institute.• Italijos institute atlikti veikliųjų sudedamųjų dalių savybių tyrimai.• Vartojimo testai, atlikti „Cutrin“ tyrimo metu.• Taip pat ištirti galutinių vartotojų įvertinimai.Bio+ produktų teiraukitės „Eurovaistinių“ savitarnos skyriuose arba profesionalių kirpėjų, dirbančių su „Cutrin“ kosmetika.

sluoksnį ir taip valantis galvos odos paviršių.• Kontroliuojantis galvos odoje esančių grybelių kiekį, t.y. vei-kiantis antimikrobiškai.

Nauji „Cutrin” Bio + produktai„Cutrin” Bio + priemonėse nuo pleiskanų veiklioji sudedamoji dalis yra piroktono olaminas. Tai sintetinė veiklioji medžiaga, kuri normalizuoja galvos odos ląste-lių atsinaujinimo ciklą. Pirok-tono olamino veiksmingumas yra daug kartų įrodytas atlikus mokslinius tyrimus. Todėl „Cu-trin” Bio + priemonės nuo pleis-kanų akivaizdžiai mažina pleis-

kanų formavimąsi, galvos odos paraudimus ir niežėjimą.Piroktono olaminas yra tirpus vandenyje, tad, šampūną nuska-lavę, nuplausime ir veikliąsias medžiagas. Todėl, kai pleiskano-jimas yra stiprus, patartina var-toti ir specialų losjoną „Cutrin” Bio Active Care. Šis nenuska-laujamas kondicionierius ne tik naikina pleiskanas, bet ir stimu-liuoja kraujotaką, balansuoja gal-vos odos riebalinių liaukų veiklą, didina šampūno veiksmingumą.Naujose „Cutrin” Bio + priemo-nėse nuo pleiskanų ankstesnė sudedamoji dalis derva pakeista veiksmingesniu galvos odą rami-nančiu skandinaviškojo kadagio ūglių ekstraktu. Be to, sukurta ir visiškai naujų priemonių. Tai – valomoji kaukė nuo pleiskanų, pasižyminti labai giliu galvos odos valomuoju poveikiu (nuva-lo riebalus net nuo plauko foli-kulo).

Parengė Natalija VORONAJA

Grožio medicina

SveikaSŽmogus ��

Gražios akysSakoma, akys – sielos atspindys. Visi sutiksime, kad būtent akys yra tai, į ką pirmiausia atkreipiame dėmesį susipažinę ar kalbėdami su žmogumi. Dėl šios prie-žasties ne viena moteris – o šiais laikais ir vyras – vis daugiau dėmesio skiria akių bei odos aplink akis grožiui ir priežiūrai. Siūlome keletą dažniausių akių ir paakių grožio problemų sprendimo receptų.

Svarbu tinkamai valyti akių makiažą Akių makiažą valyti reikia labai atsargiai, netem-piant odos. Mat sritis apie akis - tai labiausiai pažei-džiama veido dalis, reikalaujanti ypatingo dėmesio. Dėl mažo elastino ir kolageno skaidulų kiekio ode-lė aplink akis linkusi glebti ir raukšlėtis. Ji greitai reaguoja į dirgiklius (žalingą aplinkos poveikį, ne-tinkamą kosmetiką). Nenuvalytos dekoratyvinės kosmetikos priemonės kartu su dulkėmis bei odos riebalais gali užkimšti poras ir išprovokuoti užde-gimus. Akių kosmetika valoma specialiais akių valikliais, kurie nedirgina akių gleivinės, švelniai šalina ne-švarumus, akių tušą bei makiažą. Renkantis akių valiklį reikėtų pasidomėti jo sudėtimi, labai gerai, jei valiklyje yra vitaminų ir aliejų, kurie ne tik švelniai valo, bet ir puoselėja, maitina odą aplink akis, stabdo raukšlių formavimąsi.Akių makiažo valiklis „Rasa” su vitaminu E, be tai-nu ir alantoinu lengvai nuvalo makiažą, ramina ir tausoja jautrią odą aplink akis. Jis skirtas atspariai ir ilgai išliekančiai kosmetikai valyti. E vitaminas saugo odą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio ir suteikia jai sveiko švytėjimo. Tinka ir jautrioms akims.

Maišeliai po akimis Neretą vyresnio amžiaus moterį kankinantys maišeliai po akimis dažniausiai atsiranda nuo žalin-go aplinkos poveikio, nuovargio ar streso, taip pat sergant širdies, inkstų ligomis, sutrikus vandens ir druskų apykaitai, todėl pir-miausia reikėtų vengti didelio skysčių kiekio bei sūraus maisto. Gal atrodo ir keista, tačiau mai-šelių po akimis formavimąsi gali lemti ir tokie veiksniai, kaip nepa-togi pagalvė. Pavyzdžiui, miegant ant per aukštos pagalvės gali su-trikti veninio kraujo nutekėjimas iš vokų odelės ir taip suformuoti nepageidaujamus mai še lius. Kaip gi sustabdyti šį gražių akių siaubą? Pirmiausia – kasdien masažuo-kite odą aplink akis. Labai pa-tartina kas rytą patrinti paakius ledo kubeliais iš įvairių žolelių, pvz., ramunėlių ar mėtų, antpilo. Patinusias vietas taip pat galite patepti alyvų aliejumi arba už-dėti tarkuotų bulvių kompresus. Sutarkuokite žalias bulves, koše-lę įvyniokite į audeklą ir palikite ant akių 20 minučių.Nereikėtų vengti ir kosmetikos pramonės preparatų. Mūsų die-nomis kremų ir losjonų pasiūla išties didelė.

Patamsėję paakiaiDar vienas gražių akių priešas – patamsėję paakiai. Yra kelios galimos šios nemalonios proble-mos priežastys.Visų pirma – paveldimumas. Jei-gu jūsų tėvai ar seneliai skundėsi ratilais po akimis, gali būti, kad ir jūsiškiai bus paveldėti. Kita priežastis – medikamentai. Oda po akimis yra ypač plona, tad, jeigu vartojate kraujagyslių išsiplėtimą skatinančių vaistų, padidėjęs spaudimas gali atsiliep-ti būtent patamsėjusiais paakiais. Dar viena priežastis gali būti nesveika gyvensena: nevisavertė mityba, rūkymas, stresai ir mie-go trūkumas.Norint panaikinti ratilus po aki-mis, svarbiausia yra pašalinti jų atsiradimo priežastis. Per dieną turėtumėte išgerti mažiausiai 10 stiklinių vandens, nakties miegas turi trukti ne mažiau nei 8 valan-das, o mityba – būti subalansuo-ta ir visavertė. Prieš tamsius paakius galima imtis ir išorinių priemonių, to-

kių kaip žalios bulvės ar agurko riekelės, uždedamos ant akių 15 minučių. Vienas netradicinis receptas: pa-masažuokite paakius vitamino E milteliais (iš kapsulės), po to nuvalykite medaus ir kiaušinio baltymo mišiniu.

Sausa paakių odaSausa oda sulaukus trisdešimties ar dar anksčiau pradeda kelti problemų. Labiausiai išsausėja ir raukšlėtis pradeda ypač plona paakių oda. Tad ja reikia pradėti rūpintis jau nuo 20 metų. Visų pirma – veng-ti žalingo aplinkos poveikio ir naudoti priemones jų žalai ma-žinti. Kruopščiau prižiūrėti los-jonais, serumais ar kremais. Nuo saulės naudoti priemones su UV fi ltrais.Taip pat nereikėtų piktnaudžiau-ti saunomis, pirtimis, chloruotu vandeniu, kadangi jie išplauna vertingas apsaugines odos me-džiagas.Sausus paakius galima patepti alyvų, jojobos ar migdolų aliejais arba naudoti jų kompresus, taip pat ramunėlių ar liepžiedžių vo-neles.

Parengė Julija ČEPONAITĖ

��SveikaS

Žmogus

Pavadinimas Nuolaidos klubo nariams

Te­ATRAI

Kauno kamerinis teatras, Kęs­tučio 74a, Kaunas­, www.kamerinis­teatras­.lt 20 proc.

Šiaulių dramos teatras, Tilžės­ g. 155, Šiauliai 20 proc.

Klaipėdos dramos teatras, Teatro g. 2, Klaipėda, www.kldteatras­.lt 30 proc.

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, Lais­vės­ a. 5, Panevėžys­, www.miltinio-teatras­.lt 8 Lt (vietoje 10-12 Lt)

Aktorių trupė „Teatriukas“, Aukštaičių g. 7,Vilnius­, Profes­ionalių nepriklaus­omų aktorių trupė, tel. (8~686) 04 303, www.teatriukas­.lt dainuojanti, organizuojanti ir vaidinanti, išpildanti įvairius renginius vaikams ir suaugusiesiems visoje Lietuvoje

BOUlINGO KlUBAI

Žirmūnų boulingas, Žirmū­nų g. 68a, Vilnius­, tel. (8~5) 277 0760, www.boulingas­.lt I-V iki 18 val. – 4 Lt (vietoje 5 Lt )

po 18 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis

vienas žaidimas kainuos 7,2 Lt (vietoje 8-9 Lt) Maistui ir gėrimams – 10 proc.

Kauno „Undinė“, Jonavos­ g. 40, Kaunas­, 35 Lt (vietoje 45 Lt), 25 Lt (vietoje 30 Lt) tel.: (8~37) 20 05 18, (8~620) 24 024 www.undine.lt

SVe­IKATINGUMO KlUBAI

,,lietuvos telekomo” sporto klubas, P. Lukšio g 34, Darbo dienomis iki 16 val. - abonementui 10 proc. Vilnius­, tel.: (8~5) 278 8944.

Sveikatingumo centras „linija“, Vieno mėnesio abonementui 12 proc. Taikos­ pr. 44a, Kaunas­, tel.: (8~37) 38 03 19, www.linijas­portas­.lt

„Wellness klubas Active gym“, Antakalnio g. 37, Vilnius­, www.s­portoklubas­.lt Visoms paslaugoms 15 proc.

Kauno jogos studija, Seinų g.9, Kaunas­, 20 proc. tel.: (8~37) 22 22 78 , (8~699) 41 313, www.kjs­.lt

SĮ „ledo arena“, Aušros­ g. 42C, Kaunas­, tel.: (8~37) 33 06 75, 33 06 20, www.ledoarena.lt Ledo nuomai 5 Lt (vietoje 9 Lt)

Sa­na­to­ri­jo­S

AB „e­glės“ sanatorija, Eglės­ g. 1, Drus­kininkai, tel.: (8~313) 60 220, 60 283, www.s­anatorija.lt 10 proc.dienos programai 10 proc. spec. savaitės programomsV.Į. poilsio namai „Baltija“, Ganyklų g. 30, Palanga, tel.: (8~460) 49 184, www.baltijahotel.lt 20 proc. kurortinio-sanatorinio gydymo paslaugoms, išskyrus maitinimą, ne sezono metu (10 01-05 01) 15 proc. kurortinio sanatortinio gydymo paslaugoms, išskyrus maitinimą, laikotarpiu tarp sezonų (05 01-07 01, 08 20-10 01) 5 proc. kurortinio-sanatorinio gydymo paslaugoms, išskyrus maitinimą, sezono metu (07 01-08 20) KlINIKOS

A.Kildos klinika, Savanorių pr. 284, II a., Kaunas­, tel.: (8~37) 33 82 86, 10 proc. (8~618) 63 786, www.kildos­klinika.lt

Dėmesio!

2006 metais „Sveiko žmogaus“ skaitytojų klubas tęsia savo veiklą. Visi, užsiprenumeravę žurnalą „Sveikas žmogus“ iki metų pabaigos, gauna asmeninę klubo nario kortelę, kuri suteikia galimybę naudotis žemiau išvardintomis nuolaidomis.Nuolaidų sąrašas bus spausdinamas kiekvieno „Sveiko žmogaus“ numerio paskutiniajame puslapyje. Informacija bus nuolat atnaujinama ir papildoma.Jei nesate užsiprenumeravę žurnalo „Sveikas žmogus“, tačiau norite tapti klubo nariu ir naudotis puikiomis nuolaidomis, žurnalą iki metų pabaigos galite užsiprenumeruoti paskambinę į redakciją Kaune telefonu (8 ~ 37) 33 10 09. Jei žurnalą užsiprenumeravote pašte, norėdami gauti klubo nario kortelę, praneškite apie tai paskambinę minėtuoju telefonu. Klubo nario kortelę gausite su artimiausiu „Sveiko žmogaus“ numeriu.

SveikaSŽmogus ��

Medicinos centras „Neuromeda”, Tvirtovės­ al. 90a, 5-10 proc. konsultacijoms ir procedūroms (8~37) 33 15 55, (8~613) 42 780, www.medicine.lt/neuromedaNervų ligų diagnos­tika ir gydymas­; grožio procedū­ros­.

Homeopatijos medicinos klinika, 10 proc. - visoms klinikos paslaugoms, išskyrus Kauno g. 31, Vilnius­, tel.: (8~5) 2 33 96 81, (8~610) 42 167, www.homeopat.lt gydytojų konsultanų paslaugas. 20 proc. - homeopatiniam gydymui; mikroelementų ir mineralų disbalanso, nustatyto pagal plaukų tyrimo rezultatus, koreguojamajam gydymui. Nemokamai - akupunktūros specialisto konsultacija; akupunktūrinių adatų rinkinys; pakartotinė terapeuto konsultacija; kas penkta mezoterapijos procedūra.Sveikatos priežiūros sitema „Gyvybės medis“, Lais­vės­ pr. 64a, Vilnius­, Visų gydytojų specialistų konsultacijoms - 10 proc. tel.: (8~5) 239 05 00, www.gyvybes­medis­.lt Akcijų metu nuolaidos netaikomos.

Medicinos diagnostikos centras, V.Grybo g. 32/10, Vilnius­, 5 proc., išskyrus šeimos gydytojų paslaugas. tel.(8~5) 2 70 91 20, (8~620) 63 918, www.medcentras­.lt

Odontologijos klinika „Vis Vitalis“,Savanorių pr. 241, Kaunas­, tel.: (8~37) 79 88 11, (8~614) 64 059, www.vis­vitalis­.lt 10 proc. terapiniam gydymui ir 5 proc. protezavimui.

UAB Medicinos paslaugų ir informacijos valdymo centras, Masažo paslaugoms 25 proc.; Žemaitės­ g. 21, Vilnius­, tel.: (8 ~ 5) 233 5964, (8 ~ 655) 01 862, www.mpvc.lt gydytojų konsultacijoms 10 proc. Visų sričių aukščiausio lygio gydytojų specialistų konsultacijos, ištyrimas ir gydymas. Gydytojų konsultacijos telefonu (8 ~ 655) 65 555.Sveikatą stiprinančios paslaugos: gydomasis masažas (dirba silpnaregiai ir aklieji masažuotojai)

Ki­ti­AB „Ortopedijos technika“, Savanorių pr. 284, Kaunas­ 10 proc.Filialai: As­anavičiū­tės­ g. 27a, Vilnius­; Mažvydo al. 9, Klaipėda; Vilniaus­ g. 25, Šiauliai; Smėlynės­ g. 25, Panevėžys­; Vytauto g.105, Ukmergė

UAB „Zepter International“, Šeimyniškių g. 3a., „Bioptron“ šviesos terapijos sistemai - 10 proc.

Vilnius­, tel.: (8~5) 2 63 61 15, 2 63 61 20

UAB „Ringitas“, Vilniaus­ g. 29, Vilnius­; Galinio Pylimo g. 5, Klaipėda; Dvaro g. 74, 10 proc. japonų firmos OMRON

Šiauliai; Kudirkos­ g. 4, Panevėžys­; Žemaičių pl. 25, Kaunas­ produkcijai medicinos technikos parduotuvėse

„Arbatos akademija“, Bazilijonų g. 8, Vilnius­ (išėjus­ iš s­eno mies­to pro Aušros­ vartus­), 10 proc.tel.: (8~5) 260 93 48, arbatos­magija@one.lt, www.arbatos­magija.ltVaistažolių parduotuvė „Gamtos produktai“, 5 proc. Daukšos­ g. 30, Kaunas­, tel. (8~37) 22 04 14 www.gamtosproduktai.lt

leono Tarnausko individuali įmonė, tel. (8~37) 38 61 37, (8~657) 71 414, 69 Lt (vietoje 79 Lt) www.s­ulcias­paude.vis­iems­.lt Čekiška rankinė s­ulčias­paudė minkštiems­ vais­iams­ ir želmenims­.

Sveiko maisto parduotuvė „liepos šakelė“, Ukmergės­ g. 5, Panevėžys­, tel.: (8~45) 51 07 35 7 proc.

Grožio akademija, Savanorių pr. 4, Vilnius­, tel.: (8~800) 00 019, (8~600) 39 888, Nuolaida: kosmetologinėms procedūroms - 15 proc.; www.gatineau.lt kitoms paslaugoms ir prekėms - 10 proc. Specializuota vitaminų parduotuvė „Vitaminų pasaulis“

Vitaminų terminalas, vitaminų baras. Šeimyniškių g. 1a, Vilnius­, www.vitamin.lt 10 proc.

Salotų baras „Mano guru“, Vilniaus­ g. 22/1, Vilnius­ 10 proc.

�8SveikaS

Žmogus

9

1011

1213

1

2

3

4

5

6

8

Kryžiažodis DAKTARAS

Sudarė Gintautas Mura­šKa­Dėkojame visiems, atsiuntusiems kryžiažodžio „Vitaminas“ (Nr. 2) atsakymus, ir sveikiname burtų keliu išrinktus 3 laiminguosius.TaiLaimutė Ona Sasnauskienė iš GrigiškiųVirginija Pranskūnienė iš Marijampolės Zita Taluntytė iš Ignalinos rajono

Prizai – japoniški pusiau automat-iniai kraujospūdžio matuokliai AND – jiems bus išsiųsti paštu.

ATSAKYMAI Vertikaliai: Mira. Vena. Dan. Nes. Gys. Veto. Mio. Nugara. Taukė. Agamija. Karis. Mada. Sankasa. Fina. Bambukas. Sasna. Sinapsė. Korida. Kiaušintakis. Diližanas. Nagas. Arkliapupė. Ieva. Kinė. Pati. Astazija. Panavas. Alibi. Re-tas. Ežia. Tik. Horizontaliai: Devyni. Taukai. Med. Katamaranas. Kaminas. Sesuo. Rida. Kai. Fobas. Sija. Ara. Dona. Namas. Kaisa. Tiras. Ligai. Kupa. Adata. Raida. Etika. „ŽAS“. Nata. Šįsyk. Nida. Pavėsis. Tuatara. Klijut. Peseta. ŽIV. Seilės. Pan-ika. A. Sarkoma.

Skaičiais pažymėtuose langeliu-ose: Aktyvi gyvensenaKryžiažodžio atsakymą, įrašę pusla-pio kampe esančiame kupone, iki balandžio 10 d. siųskite adresu:„Sveiko žmogaus“ redakcijaKryžiažodžio konkursuiTvirtovės al. 90 a50185 Kaunas

Iš visų teisingai atsakiusiųjų burtų keliu bus išrinkti 3 laimėtojai, kurie gaus UAB „Mingeda“ įsteigtus pri-zus – japoniškus pusiau automatin-ius kraujospūdžio matuoklius AND.

7

Importuotojas: „Mingeda“, Krokuvos g. 11, Vilnius. Tel. 8-5 2724271

Kraujospūdžio matuoklis