NR. 5 (22647) 2006 03 24 Penktadienisskom@vpu.lt

�TAI DAINUOS VYRØ ÐIRDYS, KAI PER LIETUVÀ EIS�

IÐKILMËSE DALYVAVOLR SEIMO AUDITO KOMITE-TO PIRMININKAS ARTÛRASSKARDÞIUS IR VILNIAUS�ÀÞUOLIUKO� MUZIKOS MO-KYKLOS III KLASËS CHORAS.DAINORËLIAI PADAINAVO�GIMTOJI KALBA�, �KO JÛS,GIRELËS GAUDÞIAT�, �TEKASAULË�, �MES � LIETUVOSKAREIVËLIAI� IR KT.

Romualdo Sauliausreportaþas ið ðventinioLietuvosnepriklausomybësatkûrimo 16 metiniøminëjimo � koncerto.

DAINELË TËVYNEISPORTO PERGALIØ GALERIJA

Vilniaus Dailës akademi-jos Gotikos salëje Istorijos fa-kulteto Baltø proistorës kated-ros vedëjo doc. dr. Eugenijaus Jo-vaiðos vadovaujamø �Elektroni-nës leidybos namø� specialistaipristatë �Ádomiosios Lietuvos is-torijos� ciklo kompaktiná dis-kà �Meno istorija nuo seniausiølaikø iki mûsø dienø� bei pir-mojo ðios serijos leidinio Lietu-vos valstybingumo amþiø istori-jos raidos versijà anglø kalba.

Elektroninë meno istorija� tai kelios trylikos menotyros au-toriø kolektyvo pamokos vyres-niesiems moksleiviams ir kitiemsbesidomintiems Lietuvos kultû-ros istorija, skirtos gotikai � anks-tyvajai gediminaièiø epochai beivëlyvajam Þygimanto Augusto

PO GOTIKOS ARKOMIS

periodui; renesanso raiðkai;ankstyvajam, vëlyvajam barokui,susietam su valdovø dinastijøkaita; klasicizmo pamokos; ro-mantizmas; neoromantizmas;XIX, XX amþiø meno kryptys �kaip visa tai atsispindi valstybësraidoje. Vienas iðskirtiniø leidinioprivalumø � á 8 � 9 min. pamokøsiuþetus sudëta puiki po 49 dai-lës paveikslø, architektûros ðe-devrø galerija. Kai kuriuos kûri-nius galima patogiai apþiûrëti, pri-traukti vaizdà, já didinti, iðryðkintidetales. Komentarai þaismingi,patrauklûs. Kol kas tai pirmas

reiðkinys Lietuvoje valstybës is-torijà, meno istorijà rodyti kvalifi-kuotai, naudojant naujàsias tech-nologijas, aktyviai remiamas Ðvie-timo ir mokslo ministerijos. Kom-paktiniø diskø ciklo autoriai, nu-matydami projektà tæsti, parengtiliteratûros ir valstybingumo sàsa-jø variantà, savo idëjà iðreiðkë jaupirmajame ádomiosios istorijos lei-dinyje, iðleistame prieð metus: ti-kimasi, jog tai bus ir savos ðalies,ir iðsibarsèiusiam po pasaulá jau-nimui bus paskata didþiuotis sa-vo baltiðkàja kultûra ir ið jos iðau-gusia Lietuvos valstybe.

Mokslo prorektoriusprof. Rimantas Þelvys informa-vo rektoratà, kad kovo 2 d. ávykoMokslo fondo komiteto posëdis,kuriame nuspræsta 2006 m. fon-do 196 tûkstanèiø litø lëðas pa-skirstyti taip: 60 proc. (117600Lt) palikti skatinimui uþ 2005m. mokslo produkcijà; 40 proc.�ávairioms ðiemetinëms moksloiniciatyvoms � monografijoms,mokslo tiriamiesiems darbams,konferencijoms ir kt.

Pasak mokslo fondo va-dovo prorektoriaus R. Þelvio,pernai ne visos universiteto pub-

MOKSLO FONDAS

likacijos buvo palankiai ávertintosMokslo ir studijø departamento,dël to ðiemet MFK ðià lëðø daláskirstys vëliau, tik ásitikinæs verti-nimø racionalumu. Be to Moksloir studijø departamentas dar nëragalutinai nustatæs mokslo pro-dukcijos vertinimo kriterijø beitvarkos. Antràjà MF lëðø dalá ko-mitetas gali skirstyti netrukus, kaibus gautos paraiðkos bei projek-tai. Ðiemet tikimasi didesnës fakul-tetø atsakomybës uþ mokslo pro-dukcijà.

NAUJIENOS

Galerijà atidaro universiteto sveèias A.Skardþius, rektorius akad. A.Gaiþutis

PO ÐVENTINIO KONCER-TO ATIDARYTA UNIVERSITETOSPORTO PERGALIØ GALERIJA,ÁKURDINTA STIKLO PERËJOJEIÐ CENTRINIØ RÛMØ Á DIDÞIÀ-JÀ SPORTO SALÆ. JOJE SAVOAPDOVANOJIMUS GALËS PA-RODYTI VISI SPORTININKAI. ÐÁKARTÀ ATSKIRAME STENDE

MATOME LENGVAATLETËS XXPASAULIO KURÈIØJØ OLIMPI-NIØ ÞAIDYNIØ BRONZOS MEDA-LININKËS LARISOS VORONEC-KAJOS IR VPU �ÐVIESOS� MO-TERØ KREPÐINIO RINKTINËSTRENERËS RAMUNËS ÐIDLAUS-KAITËS � VENSKÛNIENËS ME-DALIUS.

Àþuoliukai: mes � Lietuvos kareivëliai

JØ VADOVËS EGLËSTROLIENË IR LORETA KU-LIEÐIUVIENË PELNË UNI-VERSITETO PADËKOS RAÐ-TUS, KURIUOS VIEÐNIOMSKARTU SU GRAÞIAIS ÞO-DÞIAIS JAUNIESIEMS CHO-RISTAMS ÁTEIKË REKTORIUSAKAD. ALGIRDAS GAIÞUTIS.

LAISVËS LAIÐKAI ATEIÈIAI

Kovo 16 d. ávyko Sociali-nës komunikacijos instituto su-rengta atvira paskaita �Laisvëslaiðkai�.

Jau ketvirtus metus organi-zuojamø atvirø paskaitø tikslas - ak-tyvinti studentus ir skatinti jø do-mëjimàsi visuomenëje vykstanèiaisprocesais. Ðá kartà paskaità skaitëLietuvos nacionalinio radijo ir tele-vizijos generalinis direktorius Kæs-tutis Petrauskis. Sveèias studen-tams papasakojo apie þiniasklaidàLietuvoje ir LRT.

Antroji atviros paskaitosdalis buvo skiriama kompaktinësplokðtelës �Laisvës laiðkai� prista-tymui ir susitikimui su jos autoriumi

Mantu Titu Urbonu. Kompaktinë-je plokðtelëje yra pateikiami Lietu-vai svarbiø ir brangiø akimirkø ar-chyviniai áraðai.

Angelë Tamulevièiûtë

LRT generalinis direktoriusK.Petrauskis, SKI direktorë doc. dr.

G.Kvieskienë, VPU garbësmecenatas ið Vokietijos A.Zeltinis

Rektoratas apsvarstë uni-versiteto projektinës veiklos pa-tirtá ir po diskusijø pritarë josplëtros priemonëms.

Numatoma: projektø vyk-dymo bei vadovavimo kriterijusátraukti á padaliniø vertinimo beiskatinimo, darbuotojø atestacijossistemà; dalá vieðøjø pirkimø lëðønukreipti ES SF projektø vykdymui� árangos ásigijimui ir kt.; pagal ga-limybes maþinti vykdomø projektøpedagoginio darbo krûvius, mokë-ti jiems priedus; mokëti priedus dar-buotojams, aptarnaujantiems pro-jektus.

�Ðviesos� informacijos

PROJEKTØVADYBA

2 Ðviesa2006 03 24 Penktadienis

Vasario 27d. rektorius aka-demikas Algirdas Gaiþutis informa-vo apie Rektoriø konferencijos ben-dradarbiavimo sutarties su pasira-ðymà su Lietuvos vyskupø konferen-cija Vytauto Didþiojo universitete,paþymint dvasiniø vertybiø reikðmæuniversitetiniame gyvenime, sie-kiant plëtoti sielovados judëjimà.

Memorandume pabrëþiama,jog abi pusës, pripaþindamos krikð-èioniðkàsias universitetø iðtakas, au-tonomijà ir akademinæ laisvæ, kaipðimtmeèius átvirtinantá universitetinátapatumà, globalizacijos pavojø tau-tiniam ir kultûriniam identitetui, suta-rë:

Iðsilavinimas yra visuotinëvertybë, lemianti valstybës ateitá.

Bûtina sudaryti sàlygas kiek-vienam visuomenës nariui tobulëtikaip asmenybei nepriklausomai nuoturtinës, socialinës padëties, tauty-bës ir religijos.

Universitetinës studijos tai netik profesiniø þiniø gilinimas, ágûdþiøágijimas, bet ir visapusiðkai harmo-ningos asmenybës, suvokianèios sa-vo atsakomybæ tautai ir valstybei,ugdymas.

Akademinës sielovados, kaipvienos ið asmnybës ugdymo formø,plëtra, naujo jos turinio paieðka, yra

bendra baþnyèios ir universitetø at-sakomybë.

Lietuvos vyskupø konferen-cija ir universitetø rektoriai pasiryþæbendromis pastangomis siekti ðiønuostatø ágyvendinimo. Rektoriøkonferencijoje toliau buvo diskutuo-jama dël universitetinës autonomijospaþeidimø. RK laikosi ankstesniønuostatø bei susitarimø ir nepritariaÐvietimo ir mokslo ministerijos ini-ciatyvoms dël universitetø bei jo pa-daliniø vadovø rinkimø, senatø, ta-rybø statuso. Kelia nuostabà kai ku-rie siûlymai ásteigti universitetuosekancleriø postus, kuriuos skirtø sei-mas. Teigiama, jog tokios pareigybësbuvusios Vokietijos universitetuose,deja, nieko gero neatneðusios. Ánir-tingai perðamos ir universitetø prezi-dentø idëjos, motyvuojant, kad to-kie yra kai kur Anglijoje. Ten univer-sitetø prezidentais yra garbingi lor-dai, labai turtingi verslininkai.

ÐMM viename ið savo raðtøuniversitetams siûlo eliminuoti iðveiklos Mokslo ir studijø ástatymeáteisintas ekspertines institucijas �Mokslo tarybà, Mokslø akademijà,Rektoriø konferencijà, Institutø direk-toriø konferencijà. Tam rektoriai irginepritaria.

Nuodugniai aptarinëjamasklausimas dël lëðø paskirstymo moks-lo ir studijø institucijoms. Ministerija,palaikydama kolegijas bei neuniversi-tetines studijas, numato jø vienam stu-dentui 10 proc. daugiau aptarnaujan-èio personalo negu skiriama universi-tetinëms studijoms. RK siûlo laikytisprincipinës nuostatos, kad universi-tetø studijos turi bûti finansuojamos1,5 karto daugiau negu neuniversite-tinës. Vakarø ðalyse ðis santykis sie-kia 1,5 � 2,5 karto. Siekiant iðvengtiproblemø finansuojant kolegijas, galibûti numatytas pereinamasis laikotar-pis. Reikalaujama studijoms skirti nemaþiau kaip 52 proc. lëðø. Turi bûti pa-rengta bendra viso aukðtojo mokslopedagogø atlyginimø sistema. Ðiuometu pastebima nenormali padëtis, kaikolegijø ir universitetø dëstytojø at-lyginimai beveik lygûs.

Kyla aðtriø problemø dël moks-lo lëðø padalinimo tarp univeritetø irmokslo institutø. Jau kuris laikas pini-gai buvo skirstomi mokslui pagal ba-lus. Universitetai per pasatruosius me-tus iðaugo, parodë daugiau mokslo re-zultatø uþ institutus. Todël pastariejireikalauja vienodai skirstyti lëðas, tik10 proc. dalinti pagal balus. Su tuouniversitetai nesutinka. Studijø ir fi-

nansø komisijos siûlo bendru fondulaikyti 50 proc., o likusià dalá lëðø skirs-tyti pagal balus uþ mokslo rezultatus.Kol kas, rektoriaus akademiko Algir-do Gaiþuèio teigimu, vieningø sutari-mø daugeliu svarstytø klausimø KRnepriimta. Diskusijos tæsiamos.

Kovo 6d. posëdyje paskelbtasðvietimo ir mokslo ministroásakymas dël VPU Tarybos sudary-mo.

Senatas paskyrë Tarybos na-riais Vytautà Bernotà, Algirdà Gaiþutá,Romualdà Grigà, Juozà Þilioná, KostàPigarevà. Bendru universiteto rekto-riaus ir ðvietimo bei mokslo ministrosutarimu Tarybos nariais tapo Rai-mondas Baranauskas, Snoro bankoprezidentas; Idrakas Dadaðovas, UAB�Penki kontinentai� direktorius; Alvy-das Katinas, Utenos meras; AlgirdasRaslanas, Kûno kultûros ir sporto de-partamento generalinis direktorius;Zenonas Rudzikas, Mokslø akademi-jos prezidentas (Tarybos pirminin-kas);. Ministro skirti Tarybos nariaiRaimondas Dambrauskas, PanevëþioJ.Balèikonio gimnazijos direktorius,Kæstutis Kaminskas, seimo ÐMKkomiteto patarëjas; Jolanta Knyvienë,Vilniaus S. Daukanto vidurinës mokyk-los direktorë; Loreta Þadeikaitë, ÐMM

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo sky-riaus vedëja; Lilija Þukauskienë, Kai-ðiadoriø Ðvietimo, kultûros, sporto irsocialiniø reikalø skyriaus vedëja.

Gautas raðtas ið Europos uni-versitetø sàjungos, kad Vilniaus pe-dagoginis universitetas priimtas á Eu-ropos universitetø sàjungà. Netrukusávyks jos konferencija Hamburge, ku-rioje dalyvaus ir mûsø rektorius aka-demikas Algirdas Gaiþutis.

Lietuvos universitetø rektoriøir ðvietimo bei mokslo ministro Remi-gijaus Motuzo susitikime aptartasaukðtojo mokslo plëtros 2006 � 2010m. planas, kuriame ávertinta ðalies aukð-tojo mokslo bûklë, numatyti valdymo,finansavimo pertvarka, studijø koky-bës dalykai. Rektoriai toliau diskuta-vo su ministru dël universiteto auto-nomijos, rektoriø rinkimø, ekspertiniøtarybø, ðiø metø studentø priëmimo.Ministerija nori maþinti bakalaurø skai-èiø, ðiemet reikalauja priimti á dieninesstudijas 710 jø maþiau. Taèiau 1443 pa-didinti universitetø dieniniø valstybësfinansuojamø magistrantø skaièiø. Fa-kultetams keliamas uþdavinys reikliai,kvalifikuotai ir atsakingai iðtirti situa-cijà ir priimti racionalius kai kuriø pro-gramø maþinimo sprendimus.

REKTORATAS

BAÞNYÈIA IR STUDENTØ MOBILUMAS EUROPOJE

Universitetinë sielovada Eu-ropoje jau seniai nenaujas dalykas,o Lietuvoje tai vis dar naujovë. Ðie-met Europos universitetø dienà or-ganizavo CCEE (Europos vyskupøkonferencijø taryba) kartu su Romosvikariatu. Ðiø metø renginio tema:�Krikðèioniðkasis humanizmas kaipkelias naujam bendradarbiavimuitarp Europos ir Afrikos� Jo metu kar-tu su Ðventuoju Tëvu Benediktu XVIkalbëtas roþinis. Ávykis Romoje su-sietas televizijos tiltu su Madridu (Is-panija), Miunchenu (Vokietija), Sofi-ja (Bulgarija), Sankt Peterburgu (Ru-sija), Lionu (Prancûzija), Friburgu(Ðveicarija), Nairobiu (Kenija), Abi-didþanu (Dramblio Kaulo krantas),Oweri (Nigerija) ir transliuotas perCTV Vatikano televizijos kanalà bei�Mondo Eurovisione� palydovinæprogramà.

Mobilumas yra technikos irmokslo amþiaus prieþastis ir padari-nys, tai vienas �esminiø ir staigiø po-kyèiø, kurie laipsniðkai plinta po vi-sà pasaulá� (Gaudium et Spes, nr. 4).Globalizacijos procesai já dar paspar-tina, taigi bûtina paþymëti, kad svar-biausios yra ne tiek mobilumo kryp-tys ar tempai, kiek pokyèiai, kuriuosðis reiðkinys nulemia keisdamas þmo-gø. Katalikø Baþnyèia á minëtà �laikoþenklà� sureagavo velionio popie-þiaus Jono Pauliaus II pageidavimuásteigdama Popieþiðkàjà tarybà, ku-rios veikla apima ávairias þmoniø mo-bilumo sritis: imigracija, pabëgëliai,klajokliai, turistai, uþsienyje studijuo-jantys studentai, tie, kurie keliauja oru(civilinë aviacija), jûra (vadinamojiStella Maris sielovada) ar sausuma(magistralëmis, geleþinkeliu). Didþiau-sià migracijos srautà ið Pietø valsty-biø á Ðiaurës ðalis sudaro uþsienyjebesimokantis jaunimas. Daugelio jøpagrindinis tikslas � ne ágyti tech-niniø ar akademiniø þiniø, bet uþsi-tikrinti geresnæ ateitá. Migracijà, daþ-nai nulemtà apverktinø gyvenimosàlygø savo ðalyje, dar sustiprinaturtingø ðaliø �skleidþiami kerai�:taip tikimasi pritraukti gabiausiusstudentus ið ávairiø uþsienio ðaliø,kas leistø savo aukðtojo mokslo cen-truose uþsitikrinti technologinæ irmokslinæ paþangà. �Talentø me-dþioklë� lemia reiðkiná, kuris vadina-mas �protø nutekëjimu�. Tai savitaintelektualø diaspora, kurià galëtu-mëme vadinti viena didþiausiø pa-saulyje egzistuojanèiø neteisybiø �

Kun. doc. dr. Arvydas Ramonas

nuolat didëjanèio skirtumo tarp Ðiau-rës ir Pietø valstybiø � prieþasèiø.

Ið neturtingø pasaulio vals-tybiø atvykusiø studentø gyveni-mas Europoje yra sudëtingas, ypaèvyresniø, kurie jau yra áveikæ pirmàar antrà studijø pakopà. Daþnai ðieið Afrikos, Azijos ar Lotynø Ameri-kos atvykstantys studentai, keliau-ja su savo ðeimomis arba palieka jasnamuose, tai taip pat nëra paprasta.Be abejo, jie patiria kultûriná ðokà,daþnà tokiais atvejais prieðiðkumàatvykëliams, be to, kyla administra-ciniø problemø, siekiant gauti leidi-mà apsistoti ðalyje, mokantis nau-jos kalbos, norint gráþti namo ar ieð-kant darbo. Minëti veiksniai didinapsichologinæ átampà, kuri gali lemtiir savivokos praradimo jausmà. Svar-bi ir nelegalumo problema.

Taigi universitetinë pastora-cija turi bûti nukreipta á migruojan-èiø studentø sielovadà. Ðiuo metuEuropoje ágyvendinamos Erasmus,Erasmus Mundus, Socrates, Leo-nardo da Vinci studijø mainø pro-gramos, kuriose dalyvauja maþdaug30 valstybiø. Èia paþymëtinas uni-versiteto kapeliono vaidmuo: jis tu-rëtø bûti varomoji jëga, rengiant irinicijuojant kultûrinius renginius,susijusius su evangelizacija. Univer-siteto kapeliono tarnystës tikslas �plëtoti atvirà ir nuoðirdø dialogà netik su studentais, bet ir su dëstyto-jais bei aptarnaujanèio personalodarbuotojais, siûlyti ávairius priimti-nus bûdus, kaip artinti universitetobendruomenæ prie Kristaus.

Universitetinei sielovadai tai-komos to paèios taisyklës kaip ir ben-drai imigrantø sielovadai. Ji turëtø pa-dëti studentams imigrantams nepra-rasti savigarbos, ágyti pasitikëjimosveèioje ðalyje ir brandinti savo tikë-jimà.

Pirmasis pastoracinis veiks-mas ir bûtø priimti tuos jaunus þmo-nes, bûti jiems nuoðirdþiais ir dþiaugs-mingais Gerosios Jëzaus KristausNaujienos liudytojais. Pasaulyje, kurtiek daug smurto ir terorizmo, veikianegailestingos konkurencijos dësniaiir ðiaip yra nemaþai ekonominiø sun-kumø, savo veiksmais ir þodþiais bû-tina padëti jaunimui suprasti, kad áma-noma eiti ir taikos, atleidimo, susitai-kymo keliu, kurá mums siûlo Evange-lija. Ðiuo atveju prioritetas, puoselë-jant Europos kultûrà, tektø bendraþ-mogiðkosioms ir krikðèioniðkosiomsvertybëms, Katalikø Baþnyèios uni-versitetinë sielovada taptø bendroEuropos Sàjungos kultûrinio vieniji-mosi projekto dalimi.

Nuolatinis akcentas � uþsie-nyje studijuojantieji turëtø suvoktisavo atsakomybæ gimtajai ðaliai, jukbûtent jie gali tapti tais savo ðaliespilieèiais, kurie puoselës jos kultûri-ná, plëtos ekonominá gyvenimà, ug-dys jaunàjà kartà ir t. t. Kitaip tariant,sveèioje ðalyje ágytos medicinos, in-þinerijos, agrikultûros, socialiniø ir ki-tø mokslø þinios bei ágûdþiai turëtøtarnauti tëvynei, jos þmonëms. Iðug-dytas sveiko patriotiðkumo jausmasnet neleistø tuo suabejoti. Baþnyèiaper sielovadà akademiná jaunimà tu-rëtø mokyti svetingumo, broliðkumo,

kviesti dialogui (plg. RedemptorisMissio, nr. 37).

Ðiuo metu Europoje keliami ðieuniversitetinës sielovados uþdavi-niai studentø mobilumo kontekste:

1. Padëti ávairiø ðaliø studen-tams áprasminti jø studijø laikà, áveik-ti vieniðumo jausmà, integruotis ábendrà universiteto kultûriná ir socia-liná gyvenimà, skiepyti norà gráþti átëvynæ ir atiduoti jai savo ágytas þi-nias, ágûdþius, praturtinti jos kultûrà.Kapelionø uþdavinys � studijø sve-èioje ðalyje metu ugdyti studentøimigrantø sàmoningumà, puoselëtisuvokimà, kad gráþti á gimtàjà ðalá irsu kaupu �gràþinti� tai, kà ji kaþkadadavë, yra (ar bent jau turëtø bûti) na-tûrali kultûringo þmogaus reikmë.

2. Skurdas neretai yra pagrin-dinë þmoniø vykimo á uþsiená prieþas-tis. Studentai, ágijæ iðsilavinimà sve-èioje ðalyje, galëtø padëti savo ðaliaiið jo iðbristi. Tai sustiprintø senosiosEuropos Baþnyèios autoritetà tarpjaunø, besivystanèiose ðalyse ásikû-rusiø baþnyèiø. Investavimas á stu-dentø ið uþsienio iðsilavinimà yra ben-dradarbiavimo su neturtingomis ða-limis forma, kurià bûtina taikyti pa-brëþiant paèiø studentø pareigà gráþ-ti á tëvynæ, nes pagrindinë paramos

IÐSILAVINIMAS � VERTYBË. NAUJOJI UNIVERSITETO TARYBA.STUDENTØ MAÞËJIMO METAS

Istorijos fakulteto Socialiniømokslø katedra pateikë pasiûlymàákurti Regionø socialinës organiza-cijos plëtros centrà.

Jo iniciatorius profesorius Ro-mualdas Grigas aiðkina, jog ávairiø so-cialiniø institucijø, struktûrø bei pro-cesø visumos, istorinio, kultûrinio pa-veldo ðalies regionuose tvarkymokultûros problemø sprendimus skati-na aiðkûs ir aktualûs uþsakymai beiðios tematikos studijø plëtra. Kated-roje jau anksèiau nutarta rengti lokali-nës politologijos bakalaurus bei loka-liniø vieðøjø ryðiø magistrantus, ku-rie turëtø puikias galimybes kelti re-gionø, miestø lokalinæ kultûrà, pavel-dà bei socialinæ organizacijà. Centrouþsakovus ypaè domina nauji turisti-niai marðrutai. Antai Panevëþio krað-te I mûsø eros tûkstantmetyje buvokeletas ðventyklø, kurias atkakliaipuolë Livonijos ordinas, taèiau ðis kul-tûrinis paveldas vietos bendruome-nëms visiðkai neþinomas. Naujojo Re-gionø socialinës organizacijos centropartneriais galëtø bûti Þemës ûkio mi-nisterija, Þemës ûkio universitetas irkt. Projektus planuojama nukreipti átai, kaip jungti institucijas á geriau in-

Socialinës organizacijosprojektas

VPU leidykla leidþia istori-jos monografijà �Lietuvos atstovaiRusijos dûmose 1906 � 1917 m.�

Jos autorë prof. A. Gaigalaitësako, jog klausimas mûsø istoriogra-fijoje visiðkai nutylëtas. Neávertintinei tie, kurie dirbo, nei tie, kurie daly-vavo to meto politinëje kovoje. Josnuomone, Rusijos dûma buvo vienasið lietuviø tautinio atgimimo narve-liø, legali tribûna, ið kurios visos im-perijos akivaizdoje galima buvo pa-reikðti, ko mes siekiame: autonomi-jos ir þemës. Ir þmonës kalbëjo atvi-rai. Ðtai kaip graþiai kunigas Stanis-lovas Macievièius gynë lietuviø, len-kø, vokieèiø, þydø, gudø tautinius rei-kalus. Apie visa tai � naujojoje pro-fesorës Aldonos Gaigalaitës monog-rafijoje.

Kun. doc. dr. Arvydas Ramonas

Prof. Aldona Gaigalaitë:�Paraðiau gerà knygà, net

pati dþiaugiuosi...�

VERTYBËS

�Ðviesos� informacijos

NAUJIENOS

tegruotà regioniná bendravimà, kaipefektyviau panaudoti memorialus. Ða-lia projektø kûrimo centras numatorengti seminarus, konferencijas, socio-loginiø, politologiniø studijø modu-lius, � sako prof. R. Grigas.

jiems teikimo prieþastis � skatinti ða-liø, ið kuriø atvyko, plëtrà.

3. Ðaliø, ið kuriø studentai yraatvykæ, ir ðaliø, kuriose mokosi, Baþ-nyèios tarnai turëtø bendradarbiau-ti. Pagrindiniai sielovados principaiðiuo atveju � sukurti �tarptautinësðeimos� aplinkà, kurioje bûtø svarbuieðkoti ne veiklos laisvës, o galimy-bës tarnauti kitam þmogui � liturgia,diakonia, koinonia. Tokia apaðtalið-koji veikla turëtø derëti su vietos Baþ-nyèios atliekama misija, evangeliza-cijos darbu, á kurá reikëtø skatinti ak-tyviai ásitraukti.

4. Puoselëti studentø tarp-tautiná pakantumà yra svarbus ka-pelionø uþdavinys, kurá ágyvendintipadëtø uþsimezganti draugystë suskirtingø tautø studentais, kartutvarkant ir priimant sprendimus ávai-riais universiteto veiklos ar laisva-laikio praleidimo klausimais. Taip ga-lima bûtø iðvengti atsiskyrimo ir dis-kriminacijos, sudaryti sàlygas tinka-mai integruotis. Universitetinë sie-lovada turëtø skatinti bendradar-biauti ne tik ávairiø tautybiø studen-tus, bet á ðá procesà átraukti ir kon-kreèias institucijas, organizacijas:ambasadas, kultûros fondus, ne-valstybines organizacijas ir kt.

3Ðviesa 2006 03 24 Penktadienis

MAINAI

ISTORIKAS IÐ JAV NORI IÐ ARTI PAÞINTI DABARTINÆ LIETUVÀ Istorijos fakulteto Istorijos didaktikos katedroje kursà �Istorijos didaktika�, Visuotinës istorijos katedroje � �JAV istorija� bei �Amerikos hegemonija XX

amþiuje� pasirenkamàjá kursà visø specialybiø studentams skaito JAV Chowan koledþo profesorius asistentas Virgilijus Krapauskas. Tai vienas pirmøjødëstytojø uþsienieèiø, palaikanèiø nuolatinius kontaktus su Istorijos fakultetu. Jis taip pat pakviestas bûti VPU �Istorijos� þurnalo redkolegijos nariu.

APIE MOKYTOJØRENGIMÀ

Su kolega kalbasi Istorijosdidaktikos katedros vedëjas doc. dr.Benediktas Ðetkus.

� Kur rengiami mokytojaiJAV � koledþuose ar universitetuo-se? Kuo skiriasi studijos ðiose aukð-tosiose mokyklose?

V.Krapauskas: Skirtumai në-ra ryðkûs. Kai kurie koledþai pranoks-ta universitetus. Antai yra koledþø,kurie ruoðia aukðto lygio mokslinin-kus. Ðiaurës Karolinos universitetoIstorijos fakultete yra apie 40 profe-soriø. Ið jø du yra istorijos pedago-gikos (Lietuvoje tai vadinama istori-jos didaktikos) specialistai.

� Koks mokytojø rengimopraktikoje yra pedagogikos, psi-chologijos ir didaktikos vaidmuo?

V. Krapauskas: Mûsø kole-dþe pirmus metus iðsiaiðkinama stu-dentø galimybës, jø gebëjimai. Po tojie siunèiami á gimnazijas stebëti pa-mokø. Iðklauso edukologijos kursà.Treèiaisiais studijø metais laiko va-dinamà PRAXIS I egzaminà, per kurápatikrinamos bendros studento(pvz., raðtingumo) þinios. Po to ren-giamas PRAXIS II egzaminas. Jo me-tu tikrinamos þinios ið dalyko peda-gogikos (t.y. didaktikos). Tiesa, yraskirtumø tarp atskirø JAV valstijø.Vienose reikalaujama laikyti abuPRAXIS egzaminus, kitose � tik betkurá vienà. Mûsø koledþe studentai,iðlaikæ abu egzaminus, ágyja moky-tojo licencijà. Þinoma, dël ðios siste-

mos yra plaèiai diskutuojama, todëlyra ávairiø nuomoniø. Bakalaurolaipsniui ágyti skirta 128 kreditø. Iðjø pedagoginio ciklo disciplinomsyra skirta 27 kreditai. Turiu pastebë-ti, kad Jungtinëse valstijose yra ren-giami platesnio profilio mokytojai.Pvz., ne vien istorijos mokytojai, kaipLietuvoje, bet socialiniø mokslø mo-kytojai � istorija, politikos mokslai irkt. Norinèiø ágyti pedagogo kvalifi-kacijà nëra daug. Pvz., praëjusiaismetais mûsø fakultetas iðleido du ab-solventus su gimnazijos mokytojo li-cencijomis. Prieð tai � vienà. Tai yralabai maþai. Bûsimieji mokytojai at-lieka praktikà mokyklose. Dëstytojui,ruoðianèiam mokytojus (toks esu irað) tenka vaþiuoti á gimnazijas ir pra-ðyti direktoriø, kad studentas bûtøpriimtas atlikti praktikà. Mokyklojeyra susitariama, kas vadovaus stu-dentø praktikai (jis vadinamas men-toriumi). Gimnazijos paprastai noriaipriima praktikantus.

� Kuo baigiamos bakalaurostudijos?

V. Krapauskas: DaþniausiaiJAV koledþuose yra raðomas dalykobaigiamasis darbas. Já svarsto kartusu studentu bei ávertina trys profe-soriai. Kaip minëta, norintys dirbtimokytojais papildomai laiko PRAXISegzaminà. Asmeniðkai að bakalaurolaipsná ágijau ið istorijos, magistrolaipsná � taip pat. Dël to man sunkubuvo susirasti darbà. Po to apsi-sprendþiau sugráþti á universitetà irper vienerius metus ágyti pedagogolicenzijà. Turint mokytojo kvalifika-cijà, daug lengviau gauti darbà mo-

kykloje. Vëliau man tai padëjo ásidar-binti koledþe. Ðiuo metu studentø ren-gimas mokytojauti yra man ir moks-las, ir amatas, ir pragyvenimo ðalti-nis.

� Kuo skiriasi JAV magistran-tûros studijos nuo bakalauro studijø?

V. Krapauskas: Tai priklausonuo universitetø arba koledþø tvar-kos. Chowan koledþe yra, pavyzdþiui,meno bakalauro studijos, kitur � me-no edukologijos bakalauro studijos.Kai kur yra net trys magistrantûrospasirinkimai � dalyko magistras, ma-gistras dalyko ir pedagogikos bei da-lyko dëstymo magistras. Visi trys ke-liai leidþia tæsti studijas ir siekti dak-taro laipsnio.

� Kiek JAV universitete ar-ba koledþe dirbantis dëstytojas pri-valo dirbti moksliná darbà?

V. Krapauskas: Didþiuosiuo-se universitetuose profesoriams sa-koma: �Publikuok arba þûk�. Dël todaugelis yra paraðæ po kelias knygas,yra paskelbæ deðimtis moksliniøstraipsniø. Kai kuriuose koledþuosedëstytojai daugiau yra uþimti peda-gogine veikla, todël publikuoti moks-lo darbus nëra verèiami. Tai palieka-ma daugiau dëstytojo iniciatyvai. Ko-ledþo administracija kiekvienais me-tais vykdo studentø apklausà iðsiaið-kinti studentø nuomonæ apie dësty-tojà � kiek jis naudoja modernias tech-nologijas, ar su juo galima diskutuotiir pan. Tai tampa svarbiais argumen-tais, vertinant dëstytojø darbà. Tuotarpu prestiþiniuose universitetuoseprioritetas teikiamas dëstytojø moks-linei produkcijai.

Tëvai, tarnautojai ið Þemai-tijos, traukdamiesi nuo Sibiro trem-ties, á JAV atvaþiavo 1949 m. Virgi-lijus Krapauskas gimë Niujorke, omokësi ir studijavo Èikagoje. Ið vai-kystës neatsimena, kuria kalba ið-tarë pirmus þodþius � lietuviðkai arangliðkai. Ðeimoje vyravo lietuvið-ka dvasia ir viltys gráþti á tëvy-næ.Universitete pasirinko istorijà.1972 m. ágijo bakalauro laipsná, podvejø metø � magistrà. Devynioli-ka metø dirbo gimnazijoje mokyto-ju. Apie 1990 � uosius gráþo á uni-versitetà tobulinti istorijos þiniø.Vadovas patarë diplominá darbà ra-ðyti ið Lietuvos istorijos. 1994�1995m., dirbdamas gimnazijoje mokyto-ju, pradëjo raðyti disertacijà. Diser-tacijoje nagrinëjo Lietuvos istoriog-rafijà nuo Simono Daukanto iki Jo-no Totoraièio laikø, gilinosi á litu-anistinio sàjûdþio laikmetá bei to

meto lietuviø ðviesuoliø asmenybes.1998 m. apgynë disertacijà. Nuo2000 m. dirba Ðiaurës KarolinosChowan koledþe.

Klausiamas apie mûsø stu-dentijos mentalitetà, jø skirtumusnuo uþsienio jaunimo paðnekovasteigia, jog tiek kalbos, tiek rûpes-èiø, tiek ateities siekiø, tiek ðukuo-senø, tiek muzikos atþvilgiais ir Lie-tuvos, ir JAV studentai yra labai pa-naðûs. Lietuvoje jis ið studentø irkolegø dëstytojø daug kà suþinojæsnaujo. Manàs, kad asmeniðkai dau-giau iðmokæs ið kitø, negu kiti iðmo-kæ ið jo. Istorijà studijuojantys VPUstudentai þiniomis neatsilieka nuoamerikieèiø studentø. Vilnieèiai dau-giau turi þiniø apie Europà negu JAV

APIE STUDENTUS IR GYVENIMÀstudentai, kurie specializuojasi Eu-ropos istorijos srityje. Lietuvoje jissakosi atgaunàs ne tik lietuviðkumo,bet ir europietiðkø jëgø.

Apie savo tikslus Lietuvojesveèias kalba, jog norás èia padirbë-ti, patirti þmoniø kasdienybæ, supras-ti dabarties problemas. Norëtø apietai paraðyti keletà straipsniø, iðsa-mesnæ studijà apie dabartiná Lietu-vos mentalitetà ir tai paskelbti JAVleidiniuose,� sako istorikas ið JAVChowan koledþo profesorius asis-tentas Virgilijus Krapauskas.

PATARIMAI

Kiekvieno gyvenime ateinadiena, kai egzaminà laikome jau neuniversitete, o darbdavio kabinete,atëjæ á pokalbá dël darbo. Taèiau darb-daviui atsirinkti tinkamà kandidatà �taip pat iðbandymas, o ið darbuotojojis tikisi nuoðirdaus partnerio, ne mo-kinuko.

�Kiekvienas þmogus gali dirb-ti, tik turi surasti savo vietà�, � sakokompanijos �Global Logistics Pro-jects� (GLP) valdybos narë, UAB�Loginvesta� Autoperveþimø sky-riaus vadovë Adelita Tilvytytë. A.Tilvytytë drauge su GLP valdybospirmininku Valdu Semaðka ávykdædaugybæ GLP kompanijos skelbtø at-rankø, dalyvavæ daugelyje pokalbiøsu kandidatais á naujas GLP darbovietas, sutiko pasidalinti patarimaisir mintimis apie klaidas, kurias daþnaidaro ieðkantys darbo.

SVARBU ÞINIOS, O PATIR-TIS ÁGYJAMA DIRBANT

�Jei þmogus patyræs ir turi am-bicijø, jei turi norà keistis ir prisitai-kyti, turi iðsilavinimà - jis yra idealuskandidatas, bet idealiø labai maþai, �sako V. Semaðka. � Svarbu atsineðtiþiniø bagaþà, turëti tikslà, dirbti atsa-kingai bei nuoðirdþiai, o darbo patirtágalima ágauti paèioje ámonëje. Dar-buotojo kvalifikacijà siejame su aukð-tàja mokykla. Akademinis mokymasvisada yra ðiek tiek kitoks nei prakti-ka, bet þinios, kurias studentai ágyjauniversitete yra labai svarbios. Uni-versitete studentas turi bendrauti sudëstytojais, juk aukðtojo iðsilavini-mo prasmë ne tik suteikti þiniø, bet irsuformuoti jauno þmogaus poþiûrá,iðplësti jo akiratá�.

KIEKVIENA ÁMONË SKIR-TINGA

Anot GLP vadovø, labai svar-bu, kad naujai atëjæs darbuotojasderëtø prie ámonës kolektyvo. �Dar-buotojui turi bûtø priimtinas darbøpaskirstymas, ámonës darbo kultû-ra, o darbdavys ieðko þmoniø su to-

mis paèiomis nuostatomis, kokiomisvadovaujasi ámonë�, � sako AdelitaTilvytytë. Ámonëse darbo organiza-vimas gali labai skirtis. Atëjusiamdarbuotojui su patirtimi kartais netsunkiau persilauþti ir prisitaikyti prienaujos tvarkos, nei þmogui be patir-ties. Tiek turintis, tiek neturintis pa-tirties naujas darbuotojas turi derëtiprie ámonës sistemos, jà suprasti, okompanija jam padeda mokytis, pri-sitaikyti.

�Skiriasi ir reikalavimai kiek-vienai pareigybei, taèiau pirmiausiaiþmogui turi patikti tas darbas, á kurájis kandidatuoja. Tarkim, pardavimusatliekantis þmogus turi bûti komuni-kabilus � mokëti ir nebijoti bendrau-ti, sklandþiai dëstyti mintis, bûti ið-silavinæs, sugebëti domëtis klientu.Kartelæ naujiems darbuotojamsdarbdavys iðkelia pagal esamus dar-buotojus, nes negali priimti þemes-nio lygio darbuotojø nei jau dirban-tys ámonëje�, � aiðkina A. Tilvytytë.

EINI DARBINTIS � SUSI-TVARKYK

�Netiesa, kad darbdavys ne-kreipia dëmesio á tai, kaip atrodo kan-didatas. Pirmas áspûdis � tikrai svar-bu, � patvirtina GLP vadovai. � Daþ-nai jauni þmonës daro klaidà nesirû-pindami savo iðvaizda, kai eina paspotencialø darbdavá. Pavyzdþiui, at-eina su kostiumu, taèiau uþsimovæpenkis þiedus, arba netvarkingi, su-sivëlæ. Darbdavys nori, kad jo dar-buotojas bûtø patrauklus � juk klien-tai taip pat nori bendrauti su tvar-kingais, maloniais þmonëmis. Dau-gumoje kompanijø yra nustatytostaisyklës, kaip darbuotojai turi reng-tis ir atrodyti. Einantis darbintisþmogus jø daþniausiai neþino, taèiaususitvarkyti prieð pokalbá ir tinkamaiapsirengti tikrai reikia.

PASAKYK, KAS ESI IÐ TIESØDar viena nereta klaida �

dirbtinumas, nenuoðirdumas. Darb-daviui nepatinka, kai þmogus mëgi-

na atrodyti daug geresnis nei yra,per pokalbá pasakoja dalykus, kuriønei darë, nei iðmano. �Vieno pokal-bio metu paaiðkëjo, kad kandidatasnëra baigæs aukðtojo mokslo, norsprieð tai gyrësi esàs. Problema ne ta-me, kad jis neturi aukðtojo iðsilavi-nimo, bet tame, kad nesugebëjo pa-sakyti, koks yra ið tikrøjø. Buvo irtoks atvejis, kai þmogus, kandidata-væs á pardavimø pozicijà, gyrësi di-deliais pardavimais kitoje kompani-joje, taèiau papraðytas, nesugebëjoiðvardinti trijø pagrindiniø savoklientø, � ne paèiomis maloniausio-mis pokalbiø su kandidatais akimir-komis dalinasi V. Semaðka. � Labiau-siai vertiname, kai atëjæs þmogus re-aliai ávardina savo stipriàsias ir sil-pnàsias savybes, aiðkiai mato tikslàir jo siekia. Teiginiai �neþinau, kà no-riu veikti� arba �visur þiûrinëju, arádomu� darbdaviui nedaro áspûdþio�.�Norint kaþko pasiekti, reikia siektikryptingai. Einantis darbintis þmo-gus turi suvokti, kur eina ir kokià re-alià naudà ámonei bei savo karjeraigali padaryti dirbdamas kompanijo-je�, � sako A.Tilvytytë. �Be abejo,eidami darbintis þmonës bijo, vienimaþiau, kiti daugiau � tai natûralu.Visgi, bijantiems patarèiau elgtis drà-siau. Suprantama, nei vienam nërasmagu pardavinëti save - tai ne kom-fortas, taèiau jei nori uþdirbti pini-gø, turi stengtis ir pasitikëti savimi.Jei pirmà kartà atëjote á pokalbá, ge-riau pasakyti, kad tai pirmas pokal-bis � darbdavys supras ir neatsisa-kys padëti. Be to, darbdavys visadavertina þmogiðkà bendravimà, kurisyra efektyviausias. Jei þmogus atei-na su kauke, tada ir darbdavys uþsi-deda kaukæ � toks pokalbis vargu arbus sëkmingas�, � lûkesèius dëstoV. Semaðka.

Anot GLP vadovø, jauniþmonës neiðmano, kaip reaguoti á

provokacijas. �Darbas nesusijæsvien su geromis emocijomis, bûnastresø, konfliktø, todël darbdaviotikslas � paprovokuoti kandidatà iriðsiaiðkinti, kaip jis jauèiasi nema-lonioj aplinkoj. Jei uþduodami ne-malonûs klausimus, tai tik norintgauti tiesius atsakymus, taèiau nevisi sugeba atsakyti tiesiai, be emo-cijø. Kandidatas ima nervintis, kon-fliktuoti, o juk darbe sëkmæ lemia irtai, ar sugebate iðlikti ramûs nema-loniose situacijose, kuriø gali bûtisu klientais, partneriais. Darbuoto-jas turi mokëti apginti savo pozici-jà, aiðkiai iðdëstyti savo argumen-tus. Bûtent todël kiekvienas darb-davys turi �lakmuso popierëlius�,kuriais tikrina þmones�.

ABIPUSIS SPRENDIMASDarbdaviui sunku ne tik pri-

imti darbuotojà, bet ir atsisveikintisu juo. �Kartais dalyvaujantieji at-rankose sako: �Jûs tik priimkit ma-ne, pabandykit�. Mes atvirai atsa-kom, kad negalime prisiimti tokiosatsakomybës, nes þmogø atleisti iðdarbo yra sunku. Priimdami naujàdarbuotojà, pristatome jam ámonæ,jos kultûrà, darbo principus, kolek-tyvà, o jei po keliø mënesiø turimesu juo atsisveikinti, tai turime pasa-kyti �viso gero� viskam, kà á dar-buotojà ádëjome. Priimdama dar-buotojà ámonë rizikuoja ne tik finan-sine, bet ir moraline prasme�, � tei-gia V. Semaðka. Anot jo, bandoma-sis laikotarpis � tai sàlyginis daly-kas, jis darbuotojui skirtas tiek pat,kiek ir darbdaviui. Ne vien ámonësprendþia, tinka jai darbuotojas arne. Darbuotojas per bandomàjá lai-kotarpá taip pat turi galimybæ apsi-spræsti, ar nori dirbti ámonëje, nestik kai gerai jauèiasi abi pusës, dar-bas bus sëkmingas ir malonus.

Pradedama ruoðtis vienai iðsvarbiausiø fakulteto ðvenèiø � Ma-tematikos informatikos dienoms 2006(�MIDI�06�), kurios ávyks kovo 27 �30 d. Fakulteto studentø atstovybësorganizuojamà tradicinæ ðventæ pamë-go ne tik studentai, bet ir fakultetodëstytojai. Pagrindinis ðventës tiks-las reprezentuoti savo fakultetà, stip-rinti universiteto tradicijø tæstinumà.Taip pat fakulteto studentai nori pa-keisti ilgai vyravusià nuomonæ, jogtiksliøjø mokslø studentai yra pasy-vûs, nekûrybingi ir nemoka linksmin-tis. Kûrybinë grupë jau sudarë ketu-riø dienø trukmës ðventës renginiøplanà, susiskirstë grupëmis, kuriosbus atsakingos uþ visus vyksianèiusðventës renginius, detalizavo bûtinøatlikti paruoðiamøjø darbø sàraðà.Planuojamø renginiø tvarkaraðtis:

Pirmoji diena: ðventës atidarymasbei konferencija, kurios metu dësty-tojai bus skatinami atsakyti á visusstudentams kylanèius klausimus.Antràjà dienà ðaðkiø ir ðachmatø tur-nyras, kuriame aktyviai dalyvauja netik studentai, bet ir dëstytojai.Treèia diena skirta orientacinëmsvarþyboms po VPU teritorijà bei jautradicija tapusiosioms tinklinio var-þyboms tarp dëstytojø ir studentø ko-mandø.Ketvirtàjà dienà � viktorina, bei va-karinë dalis � ðventës uþdarymas.

Praûþus grandioziniams uni-versiteto septyniasdeðimtmeèio ren-giniams, MIF studentø atstovybë rû-pinasi, kad ði ðventë bûtø ne kà pra-stesnë ir pranoktø ankstesniø metøMIDI ðventes. Koks bus rezultatas,þinosime tik pasibaigus ðventei, betjau dabar matome MIF studentø pa-stangas suorganizuoti kuo ádomes-næ ir linksmesnæ ðventæ, kurià atsi-mins dar ilgai.

MIF DIENOSKOVO 27 � 30

Marius Bajarûnas

DARBDAVIAI RENKASI SIEKIANÈIUSTIKSLO

Parengë Romualdas Saulius

4 Ðviesa2006 03 24 Penktadienis

FAKULTETAI

Tradicinëje dëstytojø popie-tëje paskelbti þiemos sesijos rezulta-tai. Aptarta fakulteto mokslo bûklë irperspektyvos. Pristatytas naujasisprodekanas mokslui dr. Dainius Vai-tiekûnas.

LF Tarybos pirmininkas, Lie-tuviø literatûros katedros vedëjasdoc. dr. Vytautas Martinkus, paskel-bæs diskusijø temà apie globalizaci-jos iððûkius lituanistikos mokslamsbei studijoms èia ir kitur, kalbëjo, jogjau antras deðimtmetis kaip nesuta-riama dël LF ávaizdþio, parasta dok-torantûra, daug kur abejojama huma-nitariniø mokslø prestiþu, kasmet vissunkiau árodinëti lituanistikos svar-bà ir t.t.

PO ÞIEMOS RÛPESÈIØ � PAVASARIO LÛKESÈIAILituanistikos fakulteto dëstytojø popietë

STUDIJOS � DALYKASSUNKUS

Dekanas prof. Petras Braþë-nas pademonstravo keletà lenteliøsu þiemos sesijos studijø rezulta-tais, kurie perða iðvadas apie dës-tytojø reiklumà, principingumà,nuolaidumà ir kt. Antai vidutinið-kai penki ir ðiek tiek daugiau balotenka penkiems LF dëstytojams; poðeðetà balø studentams bakalau-rams raðë trylika dëstytojø; po sep-tynis � aðtuonis � devyni; devin-tukus ir daugiau seikëjæs tik vie-nas... Galbût dalykai ne vienodo su-kumo, vienur daug skolininkø, ki-tur � sëkmingai plaukiama. Ðtai ðie-metinis bakalaurø paþangumas: I k.� 44 proc. II k. � 61; III k. � 58; IV k.

� 62. Ið 567 LF bakalaurø sesijos ne-iðlaikë 251. Paþangumas � 56,29 proc.Tai blogas rodiklis. Þiniø vidurkis -8balai. Tai rodo, jog jos nepakanka-mos. Problematiðkos ir magistrantû-ros studijos:ðeði ir septyni balai ten-ka vienam dëstytojui; aðtuoni � try-likai; devyni, deðimt � ðeðiems. Daugmagistrantø egzaminø neiðlaikë. Ið-laikiusiøjø rezultatai prieðtaringi. Bû-tina susirûpinti magistriniø programøverte, kuo jos skiriasi nuo bakalauri-niø,� kalbëjo dekanas prof. P. Braþë-nas. Jis pateikë bûsimà europinæ stu-dijø vertinimo sistemà, pagal kuriànepakankamos studento þinios busvertinamos tos, kurios sieks 35 proc.galimø kiekio. Þinias puikiai ávertintireikës 10 proc.; labai gerai � 25 proc.;gerai � 30 proc. patenkinamai � 25proc.; silpnai �10 proc. Taigi studen-tas bus vertinamas neigiamai, kai joþinios sieks 60 proc., blogai, kai jismokës tik 40 proc. Vertinimai bus þy-mimi ne balais, o raidënis kaip vai-ruotojø kategorijos:A, B, C, D, E.

MOKSLAS � DAR SUNKESNIS

Dalis LF mokslo lëðø numa-tyta ðiemet skirti mokslininkø skati-nimui uþ ypatingus rezultatus. Ði su-ma sieks 40 000. Tai 24000 daugiaunegu turëta pernai. Reikðmingiausiàánaðà pateikë prof. Antano Pakeriofundamentali akcentologijos monog-rafija, doc. dr. Vilija Salienë pelnë 14mokslo taðkø, doc. dr. Virginija Ðle-kienë, prof. Stasys Skrodenis � 8,5;doc. dr. Vytautas Martinkus � 7,5.Monografijà iðleido dr. Loreta Udrie-në. Reikðmingas prof. Vincento Drot-vino mokslo indëlis. Paþymëtina

V.Martinkaus, R.Rinkauskienës bei G.Blaþienës ið UKF parengta nauja lie-tuviø filologijos ir uþsienio (vokieèiø)kalbos programa. Ðiuo metu fakulte-tas ekspertuoja Marijampolës kole-gijos lietuviø kalbos bei tikybos pro-gramas. Numatyta perþiûrëti daugelásavo dëstomø programø ir kursø, plë-toti projektinæ veiklà, pravartu susie-ti savo mokslo pajëgas su kitø kated-rø, kitø universitetø kolegomis, ieð-koti kitø Lietuvos mokslo fondø pa-ramos, skatinti studentus dalyvautijø mokslo konferencijose.

Profesorius Antanas Pakerysplaèiai pasakojo apie naujausius Lie-tuvos Mokslo tarybos debatus dëlkvalifikaciniø reikalavimø, dël moks-lo duomenø tarptautinëse duomenøbazëse recenzuojamø leidiniø reika-lø, dël doktorantûros sàlygø ir kt. Jispraneðë, jos jau yra leidiniø ir Lietu-voje, kurie pretenduoja bûti áraðyti áprestiþinius sàraðus. Todël yra vilèiø,

kad ir VPU �Þmogus ir þodis� bei kitileidiniai gali pelnyti toká statusà, jei-gu jie bus iðleisti reguliariai ir atitiksvisus moksliniam leidiniui keliamusreikalavimus. Pasak A. Pakerio, tiki-masi, jog ðiemet ið ES struktûriniøfondø bus gauta lëðø lituanistiniømokslo duomenø bazei Lietuvojesteigti. Aktyviai svarstoma humani-tariniø mokslø publikacijø formaliejiir neformalieji modeliavimo reikalai,kalbama apie A ir B lygiø publikacijasir jø santyká, sklinda pasiûlymø dëlnacionaliniø mokslo programø kon-kursø ir kt. Kol kas universitete, taippat ir LF nëra pretenduojanèiø áMokslø akademijos, Lietuviø litera-tûros, kalbos ir tautosakos institutobei kitø mokslo institucijø jaunøjømokslininkø konkursus.Taigi LF ke-liami uþdaviniai � ne ið lengvøjø: arpavyks po vasaros karðtø darbø, anotKristijono Donelaièio, sulaukti ru-dens gërybiø?

Prodekanas dr. Darius Vaitiekûnas

Profesoriai Vincentas Drotvinas ir Antanas Pakerys

DIALOGAS: VILNIUS � MOLËTAI 

Molëtø savivaldybëje su-rengta diskusija �Lietuviø kalbos mo-kytojas universitete ir mokykloje�.Joje dalyvavo ne tik rajono mokyto-jai lituanistai, bet ir Vilniaus pedago-ginio universiteto Lituanistikos fakul-teto dëstytojai:fakulteto dekanasprof. dr. Petras Braþënas, doc. dr. pro-dekanë Vilija Salienë, prof. habil. dr.Antanas Pakerys ir doc. dr. raðyto-jas Vytautas Martinkus. Juos ir pri-statë Molëtø ðvietimo centro direk-torë Romualda Þvinienë, pasveikin-dama visus su prasminga iniciatyva,kai ið tiesø esminiams pokyèiams pri-reikia didelës mokytojo kompetenci-jos.

Mintis susiburti kilusi kraðtie-èiø susitikime. Valentinas Stundys,Petras Braþënas ir ðvietimo centrometodininkë Natalija Aliðauskienënutarë suburti diskusijø stalà, kadbûtø pabandyta ávertinti dabartinæ lie-tuviø kalbos kaip mokomojo dalykosituacijà mokykloje ir universitete,pasidomëta, kaip sekasi taikyti uni-versitetines þinias praktiðkai, paieð-kota sprendimo keliø efektyvesniamdarbui.

Ar tinkamai paruoðiamas dar-bui jaunasis pedagogas, ar jis jau-èiasi saugiai, dràsiai, ar pakanka kom-petencijos dirbant nelengvà lituanis-to darbà?

Jaunøjø lituanistø vardu kal-bëjusi Lina Urbanavièienë nuoðirdþiaiir atvirai papasakojo apie adaptaci-jos sunkumus, apie ásivaizduotàjá pe-dagogo darbà ir pamatytà realybëje,apie iðgyventus ne visai malonius po-jûèius.

Bendrakultûriniø, dalykiniø irpedagoginiø profesiniø kompetenci-jø stokos prieþastis bandë nurodytipatys lituanistai, dirbdami grupëmis.Vykusiø diskusijø iðvadas iðsakë mo-kytojos Valentina Zlatkienë, ReginaKrupauskienë ir kt.

Fakulteto dekanas PetrasBraþënas, iðkalbingas ir nestokojan-tis humoro literatûros kritikas, ati-dþiai klausësi pastabø, diskutavo.Vilija Salienë kalbëjo apie naujojolietuviø kalbos egzamino projektà,apie vertinimo problemas. Eksper-tas Valentinas Stundys, kalbëjæsapie raðtingumo krizæ mokykloje, ak-centavo, jog svarbu stiprinti litera-tûros pozicijas mokykloje, pripaþi-no, kad bûti lituanistu � didelë atsa-komybë, kad tai daugybës atsako-mybiø prisiëmimas.

Profesorius A.Pakerys ið-reiðkë nuomonæ, jog universitetinisiðsilavinimas turëtø bûti dar tvirtes-nis. Anot jo, darosi neramu, kai sa-koma � man pakanka þiniø.

Renginyje buvo pristatyta irnaujausia raðytojo Vytauto Martin-kaus knyga �Ðuns mazgas�. Pats au-torius pripaþino, jog ne jis vienasraðàs ðuns tema. Lietuviø origina-lioji literatûra yra padovanojusi skai-tytojams daug �ðunienos�. Ði kny-ga paèiam autoriui padëjusi susi-vokt savyje, kad netaptø saviþudþiu,kad savo ðunelius vedþiotø ir tiks-liu þodþiu belstøsi á kitø sàþines.

Diskusija, ne suprieðinusi, opaskatinusi tolesniam bendradar-biavimui ir susikalbëjimui, tæsis irtoliau. Kitas jos etapas bus Vilniu-je, universiteto Lituanistikos fakul-tete.

KAIP RENGTI STUDIJØ DARBUS

Universiteto leidykla 2005 me-tais iðleido dvi serijos �Metodinës prie-monës� knygeles, skirtas studijø dar-bø rengimo, raðymo ir apipavidalini-mo dalykams � Jûratës Paulionytës�Studijø darbø metodines rekomenda-cijas� ir Dalios Survutaitës �Edukolo-giniø tyrimø gaires�. Tokios knygelës,be jokios abejonës, ypaè reikalingosir studentams, rengiantiems ávairiusraðto darbus, ir tø darbø vadovams.Tokios knygelës, kuriose aiðkiai irglaustai aptariamos raðto darbø su-dedamosios dalys, pateikiama jø kal-binë analizë, taip pat ir bendrieji teks-to kûrimo reikalavimai, t. y. sakiniø sie-jimas, pastraipø sandara ir pan., ypaèpalengvina studentø darbà. Tad ne-nuostabu, kad atskirus raðto darbøreikalavimus leidþia universitetai, fa-kultetai. Tik, deja, daþnai aptariami rað-to darbø apipavidalinimo reikalavimaiir beveik pamirðtami daug svarbesni,giluminiai dalykai, t. y. jø kalba, stilius,citavimo problemos ir pan.

Abiejose knygelëse, kaip ir ki-tuose panaðaus turinio darbuose,nuosekliai ir suprantamai aptariamistudijø raðto darbø rengimo etapai,bendrieji reikalavimai, literatûros at-rankos ir literatûros sàraðo bibliogra-finës taisyklës, kitos studijø darbø ra-ðymo, apipavidalinimo rekomendaci-jos. D. Survutaitës knygelëje, be ðiø

svarbiø dalykø, dar analizuojama edu-kologinio tyrimo samprata, tyrimøprincipai, tipai, metodologija, supaþin-dinama su moksliniø tyrimø metodais.

Daugelis abiejose knygelësepateiktø dalykø tikrai aktualûs ir nau-dingi tokius darbus raðantiems stu-dentams. Labai palankiai vertindamikolegø darbà ir rekomenduodami ðiasknygeles visiems besidomintiems, no-rëtume pateikti keletà lingvistinio po-bûdþio pastabø.

Nors daugelis terminø varto-jama tiksliai ir pamatuotai, J.Pauliony-tës knygelëje pasitaikë ir keletas trû-kumø: bakalauro studijø metu raðomibakalauro, o magistro (ne magistriniø)studijø � magistro (ne magistro diplo-miniai) darbai. Ieðkant informacijosduomenø bazëse ar studijø darbo san-traukos pabaigoje vartojami tik reikð-miniai ar prasminiai þodþiai. Verstinisterminas raktiniai þodþiai (plg. angløkey words), nors ir gana paplitæs, yraneteiktinas.

Abiejose knygelëse neiðveng-ta ir þodyno vartojimo klaidø: vieningi(� bendri, vienodi) reikalavimai; visaeilë (� daug, nemaþai) veiksniø; turigautis (� iðeiti, susidaryti) 100 proc.;tekste talpinama (� dedama, spausdi-nama) medþiaga; autoriaus þodþiai yraypatingai (� ypaè) svarbûs; sàlyganëra iðpildoma (� ávykdoma); ávesti (�átraukti, pasiûlyti) skirstymo pagrin-dus; apjungti (� susieti) apraðomøjøtyrinëjimø ypatybes. Kalbant apie kal-

bos reiðkinius visai netinka þodis nau-doti, todël þodþiai, þodþiø reikðmës,sintaksinës konstrukcijos vartojamos.Mokslinio tyrimo metodus taip patáprasta taikyti.

Aptariamose knygelëse ne-maþa ir sintaksës negeroviø: darbàprivalu pateikti ir elektroniniame pa-vidale (� elektroniniu pavidalu); tyri-mo dalyviai populiacijà (� populiaci-jai) atstovauja; iðkelti problemà moks-liniam tyrimui (� mokslinio tyrimo pro-blemà); pirmas prisëdimas prie kom-piuterio sukelia abejones (� abejo-niø); temos pasirinkimas gali priklau-syti ir nuo to, ar ta tema pakanka lite-ratûros,  o taip pat (� taip pat) nuostudento mokamos uþsienio kalbos.

Labai pravartûs abiejose kny-gelëse pateikti priedai, kuriuose nu-rodoma, kaip turëtø atrodyti raðtodarbo titulinis lapas, turinys ir kt. No-rëtume atkreipti akis á J.Paulionytëspateikto titulinio lapo pavyzdyje ási-vëlusià ir studentø darbuose ganadaþnà skyrybos klaidà � po Darbovadovas (vadovë) dvitaðkio raðytinereikëtø, jei nurodomas tik vienasvadovas (-ë), pvz., Darbo vadovasdoc. dr. Rimas Rimaitis.

Ðios mûsø pastabos në kieknesumenkina aptariamøjø knygeliøvertës ir aktualumo. Tiesiog jautëmepareigà á kai kurias kalbos ydeles at-kreipti ne tik gerbiamøjø knygeliø au-toriø, bet ir jas skaitysianèiø studen-tø ir dëstytojø dëmesá.

Vida Remeikytë, Vidas ValskysLietuviø kalbos katedros lektoriai

Nijolë RepeèkienëMolëtø raj. lietuviø k. mokytojømetodinio ratelio pirmininkë

LF Lietuviø literatûros ka-tedros vedëjas, raðytojas doc. dr. Vy-tautas Martinkus iðleido dviejø apy-sakø knygà �Ðuns mazgas�. Pir-mosios jos sutiktuvës surengtosKauno Maironio literatûros muzie-juje.

GYVENIMAS ÐUNSÐEÐËLYJE

Romualdo Sauliaus reportaþas

Prozininkas �Ðviesos� kores-pondentui pasakoja, dabar vis ma-þiau beraðàs groþiniø tekstø. Todël,

norëdamas pasitikrinti, ar dar ko ver-tas�Jis ásitikinæs, jog raðo tai, kaspaèiam svarbu, negalás raðyti bet koir bet kaip. Kalbëdamasis su studen-tais apie literatûrà, darosi vis kritið-kesnis, ambicingesnis ir nenori ga-dinti veltui popieriaus. Tuo atþvilgiu�Ðuns mazgas� jam svarbesnis neguskaitytojams. O susitikimas su senaisbièiuliais buvæs ypatingas tuo, kadjis skyrësi nuo áprastø literatûriniøsusitikimø su atvira visuomene. Au-torius supratæs, jog gal ne visiems

patiko jo knyga. Antai pirmoji apysa-ka pasirodë priimtinesnë daugeliui,nors ji autoriui neprilygo antrajai, ku-ri, pasak autoriaus, uþbaigia abejoji-mus, svyravimus, ji daugiau atspindiraðytojo stilistikà, ieðkojimø kryptá, fi-losofinæ màstysenà. Pirmoji apysaka�Ðuo, kuris paliovë lojæs� atviresnë,joje daugiau gyvensenos ávykiø, tau-tos skauduliø, klystkeliø, þmoniø ne-susikalbëjimo, etikos, moralës daly-kø. Todël ðis turinys skaitytojui tra-diciðkai ádomesnis. Tuo tarpu egzis-

tenciniai, meniniai ieðkojimai, kuriedominuoja antrojoje apysakoje�Akiø apgaulë, arba kaip iðmokti pieð-ti sapnà�, lieka labiau egzoteriðki.Tad, kaip autoriui elgtis � ar patai-kauti visuomeniniam skoniui ir po-reikiams, ar laikytis savo krypties?

� Nesikeisiu. Neraðysiu dau-giau negu iki ðiol. Turës prabëgtidaug laiko, kol iðdrásiu kà nors ro-dyti skaitytojui, nes reikalavimai li-teratûrai kasdien kyla. Taip ir bus,-sako raðytojas.

5Ðviesa 2006 03 24 Penktadienis

APIE ISTORIJOS FAKUL-TETO MOKYMO TECHNOLOGIJØLABORATORIJOS FILMUS, SU-KURTUS MININT LIETUVOS IS-TORIKO ADOLFO ÐAPOKOSÐIMTMETÁ, PASAKOJA VIENA JØAUTORIØ DEKANË DOC. DR. VI-DA KNIÛRAITË.

BIBLIOTEKAPirmasis siuþetas pasakoja

apie Adolfo Ðapokos parodà Moks-lø akademijos bibliotekoje ir Istorijosfakulteto mokslininkø bei jø partne-rës Utenos Adolfo Ðapokos gimnazi-jos indëlá. Filmo premjera ávyko neVPU, bet Utenoje.

KONFERENCIJA Gimnazija bei VPU Istorijos

fakultetas, vykdydami bendradarbia-vimo sutartá, kaip antràjá jubiliejináakordà, surengë mokslinæ konferen-cijà, skirtà mokykloms ir mokiniams,kurioje praneðimus skaitë VPU, Ute-nos Adolfo Ðapokos gimnazijos beikitø Lietuvos gimnazijø istorikai. Ðioskonferencijos dalyviams ir buvo pa-rodytas VPU Istorijos fakulteto pir-masis Adolfo Ðapokos ðimtmeèio ren-giniø filmas. O ðios konferencijos pra-neðimai, visas dviejø dienø vyksmas,sveèiai, sveikinimai ir kt. uþfiksuotiantrajame filme �Adolfas Ðapoka Lie-tuvos istorijos edukacijoje�. Ádomidetalë � tarp sveikintojø buvo ir þe-mës ûkio specialistë, kraðtotyrininkëBirutë Baltakytë, kuri yra viso Adol-fo Ðapokos atminimo áamþinimo ju-dëjimo jo gimtinëje pradininkë, prieð10 metø iðkëlusi mintá paþymëti isto-riko gimtojo Grybeliø kaimo sodybà.Jos rûpesèiu èia 1997 m. rudená ati-dengtas stogastulpis. Ðie vaizdai irgiáeina á filmà.

AUDITORIJAMinimoje konferencijoje jos

dalyviai iðvydo ir kità VPU istorijosfakulteto juostà �Adolfo Ðapokos

KETURI FILMAI VIENA TEMAáamþinimas VPU�, kurioje rodomi 2004m. pavasario ávykiai fakultete, kai èiaistorikø dienø metu buvo atidarytaAdolfo Ðapokos vardo auditorija. Fil-me rodomas iðkilmingas faktas ir ko-legø ið Utenos - gimnazijos direkto-riaus Miniaus Þiulio, mokytojos me-todininkës Birutës Kairienës, vyresn.mokytojos Jolitos Baltuðkienës, mo-kytojos Daivos Dudënienës � VPUabsolvenèiø - bei gimnazijos meno ko-lektyvø vieðnagë auditorijos atidary-mo renginyje.

PAMOKAKetvirtasis filmas mus nuke-

lia vël á Adolfo Ðapokos gimtàjà Ute-nos padangæ. Jis pavadintas �Ðven-tinë pamoka, skirta Adolfui Ðapokai�.Pradedamas nuo VPU sveèiø, rekto-riaus akademiko Algirdo Gaiþuèio,kardinolo Audrio Juozo Baèkio áva-þiavimo á miestà 2006 m. vasario 15 �àjà. A. J. Baèkis buvo mokiniø pakvies-tas, nes jo tëvas Stasys Baèkis mokë-si kartu su Adolfu Ðapoka.. Dël toaukðèiausiojo baþnyèios hierarchodalyvavimas iðkilmëse buvo prasmin-gas visuomenei. Konsekruotos ðv.miðios naujojoje Utenos baþnyèioje,iðvykta á Grybeliø kaimà, èia uþdegtaðimtas þvakiø, pasakytaos iðkilmingoskalbos, skirtos istoriko gimtinei, su-gráþta á gimnazijà ir jos aktø salëje da-lyvauta mokiniø meninës kûryboskoncerte.

Visa tai giliai ástrigo visiems áatmintá, o naujosios fakulteto labora-torijos inþinieriaus Vytauto ir Vytau-to jaunesniojo Vasiliauskø bei Vidu-tës Þigienës kameros, uþfiksavusiosvisus iðkilaus istoriko ðimtmeèio ren-ginius, iðsaugos VPU Istorijos fakul-teto ir Utenos Adolfo Ðapokos gim-nazijos bendradarbiavimo faktø gale-rijà ateities studijø bei mokslo kar-toms,� pasakoja filmø autorë ir pro-diuserë IF dekanë doc. dr. Vida Kniû-raitë.

SVEIKATA

1991 m. kovo 15 d. vëlyvà va-karà uþgeso laisvës fakelo Sibiro tai-goje � mokytojos Raisos Butlerytës� Jusaitienës gyvybë. Ðis fakelas su-liepsnojo tremtiniø gyvenvietëjekaip protestas prieð SSRS okupantøkariuomenës brutalià santvarkà Lie-tuvoje ir kartu kaip iðtikimybës ðei-mos principui �Neuþmirðti pareigosTëvynei� priesaikos ávykdymas.

Kas buvo ði mokytoja ir iðkur ji sëmësi tiek stiprybës bei pasi-aukojimo?

Raisa Butlerytë gimë 1917 m.mûsø kraðte garsioje Butleriø ðeimo-je. Ðios ðeimos ðaknys siekia Airijà.Lietuviðkos ðio medþio ðakos pradi-ninkas Valteris Lietuvoje apsigyve-no XVII amþiuje. Èia savo gyveni-mus nugyveno net kelios Butleriøðeimos kartos. Daugelis jø buvo tik-ri Lietuvos patriotai, netgi � aistrin-gi kovotojai uþ jos laisvæ ir nepri-klausomybæ.

1944 m. artëjant antrajai so-vietø okupacijai, V.Butlieris, nepai-sydamas silpnos sveikatos, pasi-traukë á Vakarus, bet ,deja, greitai mi-rë. Duktë Raisa pasiliko Lietuvoje,

GYVASIS FAKELASDoc.Stanislovas Staðaitisbet ir jai likimas buvo negailestin-gas. Raisa labai mylëjo vaikus, to-dël anksti apsisprendë tapti moky-toja. Baigusi gimnazijà, ji ástojo á Res-publikos Pedagoginá institutà Klai-pëdoje. Studijavo kartu su busimuo-ju Lietuvos partizanø vadu AdolfuRamanausku, þinomu pedagogu, ke-leto knygø autoriumi Pranu Naujo-kaièiu, pradedanèiu poetu PetruZablacku ir kitais bendraminèiais.1939m kartu su visu institutu persi-këlë á Panevëþá ir èia baigë ðios aukð-tosios mokyklos treèiàjà laidà. Suaukðtosios mokyklos diplomu Rai-sa iðvyko dirbti á Marijampolës gim-nazijà, mokë anglø ir vokieèiø kal-bø, pati daug skaitë uþsienio raðy-tojø beletristikos veikalø. Mokyto-jaudama pamilo savo bendramintá irbendraþygá � gimnazijos direktoriøVytautà B.Jusaitá. Jiedu sukûrë gra-þià ðeimà, kurià, deja, sugriovë so-vietinë okupacija. 1945 m. saugu-mieèiai areðtavo jos vyrà ir iðtrëmë áSibirà. Raisa liko viena ir dar kurá lai-kà mokytojavo Lazdijø rajone. Gy-venimas tapo nebepakeliamas, ji ieð-kojo iðeities. 1957 m. , iðsirûpinusi

Rûkymas � vienas ið labiau-siai þalingø, bet, deja, visuomenëstoleruojamø áproèiø. Tai ne tik medi-cininë, bet ir socialinë problema, at-neðanti þmonijai didþiulius materia-linius ir moralinius nuostolius. Pa-saulinës sveikatos apsaugos orga-nizacijos ekspertø komitetas, remda-masis tyrimais, atliktais ávairiose ða-lyse, rûkymà paskelbë vienu di-dþiausiø pavojø þmogaus sveikatai.Kasmet pasaulyje dël rûkymo sukel-tø ligø mirðta apie 4 mln. þmoniø.Apie rûkymo þalà tikrai esame gir-dëjæ ne kartà, apie tai raðo spauda,girdime per radijà, taèiau daugelis átai numoja ranka, nekreipia dëmesio,nesusimàsto ir rûkanèiøjø vis dau-gëja. Liûdniausia tai, kad rûko jau-nimas � moksleiviai, studentai. Rû-kymo paplitimo tarp Lietuvos moks-leiviø atlikti tyrimai (A.Goðtautas irT.Stanikas) rodo, kad viduriniø mo-kyklø abiturientai rûko tiek pat arnet daugiau nei suaugusieji vyrai, omerginos gerokai daugiau nei mote-rys. Nejaugi sveikata nëra vertybë?Ar sveikata reikia rûpintis tik tada,kai susergi? Ar visada padës medi-kai? Ir vis dël to, ar verta rûkyti?

Tabako dûmai griauna svei-katà lëtai, tai �uþdelsto veikimo bom-ba�. Juose yra daug þmogaus orga-nizmui kenksmingø medþiagø. Tai ni-kotinas, amoniakas, ciano vandeni-lis, anglies viendeginis, azoto oksi-das, aldehidai, ketonai, fenoliai, ete-rio aliejus bei benzpirenas, nitrozo-aminai, radioaktyvusis polonis, ni-kelio, arseno, chromo, vanadþio, se-leno junginiai, kurie sukelia vëþá irkitas sunkiai pagydomas ligas. Ni-kotinas yra vienas ið stipriausiø nu-

Doc. dr. Marijona Èerniauskienë

TAS APGAULINGAS MELSVAS DÛMELIS

odø. Jau keli gryni jo laðai sukeliatraukulius ir mirtá dël kvëpavimo cen-tro bei raumenø paralyþiaus. Þmo-gui mirtina nikotino dozë 50 - 60 mg.Ði dozë randama 10-20 cigareèiø, ta-èiau rûkant á organizmà ðis nuodaspatenka palaipsniui, greitai prie jopriprantama. 15 proc. cigaretëje esan-èio nikotino patenka á organizmà,traukiant dûmus tik á burnà. Iðlei-dþiant pro nosá, organizmas gaunajau dvigubai didesnæ nikotino porci-jà, o átraukiant á plauèius, � net ke-turgubai. Cigaretës su filtru sulaikotik kietas dûmø daleles, nikotino kie-kis dûmuose ið esmës nekinta. Nëranekenksmingø cigareèiø. Cigaretëssu maþesniu nikotino ir dervø kiekiutaip pat yra pavojingos þmogui. Or-ganizmas stengiasi iðlaikyti tam tikrànikotino kieká kraujuje, todël, rûky-dami �lengvesnes� cigaretes, þmonësgiliau átraukia ir daugiau ákvepia an-glies monoksido bei kitø kenksmin-gø medþiagø.

Nikotinas veikia antinksèius,padidëja adrenalino kiekis kraujuje,pakyla arterinis kraujo spaudimas.Kraujagyslës susitraukia, suteikda-mos papildomà krûvá ðirdþiai. Nuosurûkytos cigaretës kraujagysliøspindis esti susiaurëjæs 30 minuèiø.Jeigu þmogus rûko kas 40 minuèiø,tai kraujagysliø spindis beveik visàlaikà bûna susiaurëjæs. Todël rûka-liams pirma laiko prasideda ðirdies,smegenø, kojø ir kitø organø krauja-gysliø sklerozë. Sutrikus kraujotakai,prastëja atmintis, svaigsta galva, jàdaþnai skauda.

Dël sutrikusios kraujotakosrûkanèiuosius daþniau iðtinka ðirdiesraumens infarktas, moterims neðtu-mo metu daþniau pasitaiko nëðtumosutrikimø. Blogiausia, kai rûko nëð-

èia moteris. Tuomet nuodai patenkaá vaisiaus kraujà, ir kûdikis gali gimtiprieð laikà, nesveikas, gali ávykti sa-vaiminis abortas arba þûti vaisius.Rûkanèiøjø motinø naujagimiai sve-ria vidutiniðkai 200 g maþiau, dides-nis kûdikiø mirtingumas. 7 � 11 me-tø vaikai bûna 1 cm þemesni, o jøgabumai nuo bendraamþiø atsilieka3 � 4 mënesiais.

Tabako dûmuose yra medþia-gø, kurios slopina làsteliø atsinauji-nimà, sumaþëja organizmo imunite-tas. Dël sumaþëjusio imuniteto rû-kantieji þymiai daþniau serga plau-èiø tuberkulioze ir kitomis infekcinë-mis ligomis, 10 kartø daþniau suser-ga plauèiø vëþiu. Ðiuo metu yra nuo-monë, kad tarp plauèiø vëþio, ryk-lës, gerklø, stemplës, ðlapimo pûs-lës, kasos vëþio ir tabako rûkymo yrastiprus ryðys. Tabako dûmuoseesanèios nuodingos medþiagosplauèiuose kartu su bronchø glei-vëmis sudaro klijingus miðinius, va-dinamus tabako dervomis, kurios,nusësdamos bronchuose, paþeidþiajø virpamàjá epitelá, kuris turi apva-lyti orà, einantá á plauèius. Rûkantie-ji ðià funkcijà praranda, todël daþ-niau serga lëtiniu bronchitu, plau-èiø emfizema (labiausiai paplitusiosplauèiø ligos).

Rûkymas veikia ir virðkinimoorganus. Nikotinas, patekæs su sei-lëmis á skrandá, dirgina jo gleivinæ,didina rûgðtingumà, sukelia spaz-mus, sulëtëja kraujotaka skrandyjebei dvylikapirðtëje þarnoje, suser-gama skrandþio ir dvylikapirðtës þar-nos opalige.

Rûkymo þalà ðirdþiai, krauja-gyslëms, plauèiams, skrandþiui pri-paþásta visi rûkantieji, taèiau jie tei-gia, kad rûkant padidëja protinio dar-

bo aktyvumas. Tai trumpalaikis, ap-gaulingas nikotino sukeliamas po-jûtis - euforija (pasitenkinimo jaus-mas).Trumpam padaþnëja bei pagi-lëja kvëpavimas, sujaudinamossmegenø sinapsës. Sumaþëjus niko-tino kiekiui kraujuje, darbingumaskrenta, reikia papildyti nikotino at-sargas, einama rûkyti, o tai jau uþ-burtas ratas. Rûkymas � nervinisáprotis. Daugelis rûkoriø nervingi,bando nervus raminti rûkydami, ta-èiau nervø sistema tampa dar dir-glesnë, jautresnë, blogëja atmintis.

Ypaè kenkia rûkymas augan-èiam organizmui. Greièiau sutrinkajø plauèiø funkcija, prasideda kosu-lys, dusulys, nuovargis, tingumas,irzlumas, pablogëja protinis darbin-gumas. Jei vaikas auga ðeimoje, kurrûko tëvai, auganèio vaiko aplinkanuolatos terðiama tabako dûmais, jistampa �pasyviu rûkorium�, atsilie-ka jo fizinis ir protinis vystymasis.Vaikai auga nervingi, iðsiblaðkæ, blo-giau mokosi, uþauga vidutiniðkai 7cm. maþesni, jø oda maþiau elastin-ga, ágauna nesveikà atspalvá. Rûko-riø tëvø vaikai tris kartus daþniauserga angina, ausø uþdegimu, bron-chitu, pneumonija. Nerûkantieji, va-landà pabuvæ prirûkytoje patalpo-je, á plauèius átraukia kenksmingømedþiagø tiek, kiek jø gautø surûkæketurias cigaretes. Kenksmingø me-dþiagø koncentracija ðalutiniuosedûmuose didesnë, negu pagrindi-niame dûme, kurá átraukia rûkanty-sis: juose 3 kartus daugiau benzpi-reno, 2 kartus daugiau dervø bei ni-kotino, 5 kartus daugiau angliesviendeginio ir net 50 kartø daugiauamoniako. Be to, tëvai rodo neigia-mà pavyzdá. Atlikti mokslininkø ty-rimai rodo, kad tokiose ðeimose uþ-

augæ vaikai taip pat daþniausiaianksti pradeda rûkyti.

Rûkymas ne tik kenkia rûka-liø bei ðalia gyvenanèiø þmoniø svei-katai, bet ir daro þalà valstybës biu-dþetui. Lietuvos valstybës biudþe-tas vien tik dël rûkymo sukeltø ligøpraranda apie 51 mln. litø. Kas áver-tins, kiek nuostoliø atneða rûkan-èiøjø sukelti gaisrai ir jø metu þuvæþmonës?

Chartija prieð tabakà priimta1988 m. Madride, skelbia:

1.Tyras oras be tabako dû-mø yra esminë þmoniø teisë á sveikàaplinkà dalis.

2.Visi pilieèiai turi teisæ kvë-puoti neuþterðtu tabako dûmais orubendro naudojimosi patalpose irtransporte.

3.Visi dirbantieji turi teisækvëpuoti neuþterðtu tabako dûmaisoru savo darbo vietose.

4.Visi vaikai ir paaugliai turiteisæ á apsaugà nuo skatinimo rûky-ti ir á visapusiðkà auklëjimà bei kito-kià pagalbà atsispirti rûkymo pa-gundai.

5.Visi rûkantieji turi bûti ska-tinami atsisakyti rûkymo ir gauti pa-galbà metant rûkyti.

Apmaudu, kada net nesusi-màstydamas traukia dûmà jaunimas,pats graþiausias tautos þiedas � stu-dentija. Koká ávaizdá Jûs kuriate apiesave ir savo aukðtàjà mokyklà? Ne-gadinkite ne tik savo, bet ir kitøsveikatos. Nerûkantieji naudokitësteisëmis ir bûkite nepakantûs tiems,kurie varþo Jûsø teises. Toleruoki-me tik sveikus áproèius, kurie pade-da tausoti ir stiprinti sveikatà. Ne-pasiduokime melsvo dûmelio vilio-nëms, kad ir koks jis bûtø patrauk-lus.

KRONIKA

Baltø proistorës katedrosdocentë Ilona Vaðkevièiûtë iðrinktaMokslinës archeologinës komisi-jos prie Kultûros paveldo departa-mento prie Kultûros ministerijosnare 2006 m. vasario 13 d.

2005�12�15 Lietuvos muzie-jø asociacija áteikë padëkos raðtàprof. Libertui Klimkai uþ paramà irbendradarbiavimà plëtojant Lietuvosmuziejininkystæ.

2006 m.vasario 16 d. progaprof. L.Klimka skaitë paskaità Signa-tarø namuose �Nepriklausomybes ak-to signatarai ir etninë kultûra�.

KGB leidimà, mokytoja pasirinko sa-vanoriðkà tremtá � iðvyko pas vyrà áKrasnojarsko kraðtà. Taip tuo metugalëjo pasielgti tik reta moteris. TaèiauRaisa negalëjo kitaip gyventi, ji taipbuvo iðauklëta. Tremtyje ji dirbo, au-gino vaikus ir nekantriai laukdavo visnaujø þiniø ið Lietuvos. Lietuvos ne-priklausomybës paskelbimas jà ir josðeimà labai dþiugino, teikë vilèiø, ta-èiau Sausio 13-osios þudynës iðtiessukrëtë ir pribloðkë.Mokytoja nerimas-tingai galvojo, kaip jai pasielgti, kadgalëtø padëti dukrai, giminëms, drau-gams bei paþástamiems terorizuojamojeLietuvoje, kà daryti, kad greièiau baig-tøsi þiauri okupantø prievarta gimta-jame kraðte. Vis daþniau kildavo min-èiø, kad Lietuvai galima padëti ir taip,kaip padarë Maskvoje susideginæs lie-tuvis Stanislovas Þemaitis. Ir ji pasi-rinko toká kelià � suliepsnojo gyvu fa-kelu.

Toks buvo mokytojos, sava-norës tremtinës, iðtikimos Lietuvosdukros, mûsø universiteto auklëtinësRaisos Butlerytës � Jusaitienës liki-mas. Tëvynës laisvei ji skyrë bran-giausià aukà � savo gyvybæ ir gyve-nimà.

Informacijà parengë Audronë Januþytë

2006 m. vasario 15 d. doc. dr.Eugenijus Jovaiða apdovanotas Tau-ragës apskrities virðininko garbës þen-klu �Uþ nuopelnus Tauragës apskri-èiai�.

Vasario 1�5 dienomis RusijosFederacijos kultûros ir masiniø komu-nikacijø ministerija, Federalinë kultû-ros ir kinematografijos agentûra, Vals-tybinis respublikinis rusø folklorocentras, dalyvaujant kitoms moksli-nëms bei besirûpinanèiomis rusø fol-kloro ir liaudies menu institucijoms su-rengë Pirmà visos Rusijos folkloristøkongresà. Prasidëjæs áspûdingoje ne-seniai atstatytoje Kristaus Iðganyto-

jo cerkvës Baþnytiniø susirinkimø sa-lëje, po plenarinio posëdþio toliau per-sikëlë á Pamaskvëje esanèius �Snegi-ri� poilsio namus. Èia dirbo dar penki�Apskriti stalai�, kuriuose apie 500kongreso dalyviø ið Rusijos, NVSvalstybiø, Lenkijos, Italijos, Belgijos,Serbijos, Estijos bei Lietuvos svarstëávairius tradicinio ir ðiuolaikinio folklo-ro klausimus. Lietuvai atstovavo Sla-vistikos fakulteto profesorius J. No-vikovas ir Baltø proistorës katedrosdoc. J. Mardosa, dalyvavæs 5 sekci-jos �Folkloras ir liaudies tikëjimai. Fol-koras ir mitologija. Folkloras ir religi-ja� darbe.

ISTORIJOS FAKULTETAS

6 Ðviesa2006 03 24 Penktadienis

STUDENTAI

DOVANOJAME GËRÁ

Ar pamenate pasakà apie vë-þiu sirgusià mergaitæ, kuriai antlango senas dailininkas nutapë ge-benës lapà ir pasakë, jog ji gyvens

þøjø darbeliais beijø ásigyti.

Palikæ mu-gæ ðvytinèiais vei-dais ir iðtuðtëjusio-mis piniginëmis,studentai nurody-toje vietoje ëmëruoðtis vaidinimui.Kai vaikai ir jø ma-mytës patogiai ási-taisë savo vietose,spektaklis prasidë-jo. Maþiesiems tik-rai nebuvo sunkuáspëti, apie kà busðis vaidinimas. Vis-kas tapo aiðku, kaiá scenà ástriksëjopagrindinë veikëja,ilgomis spalvotomis kojinëmis,dviem styranèiomis á ðalis kaselëmisbei strazdanomis nutaðkuotu veidu.Taip, tai Pepë Ilgakojinë! Ðis vaidi-nimas buvo pasirinktas ne atsitikti-nai. Juk tai � vienas linksmiausiø,spalvingiausiø, keisèiausiø ir nuo-taikingiausiø spektakliø. Jame aps-tu smagiø dialogø, dainø bei iðdai-

Sigita Limontaitë,Vaida Kriskutë

Socialiniø mokslø IV kurso, 2grupës studentai apie praktikà kalbaentuziastingai, taèiau neslepia ir tamtikrø minusø � dauguma mano, kadpraktika turëtø bûti ne tik IV kurse,kad jos reikia daug anksèiau, nes bû-tina pajusti tà specifikà, jausti, ko iðtavæs tikisi mokytojas, moksleivis.Pagaliau reikia paèiam �ásivaþiuoti�áritmà. Trûko laiko pasiruoðti iðvy-koms, kûrybinei veiklai � juk daugu-ma studentø tuo metu jau ir diplomi-nius darbus raðo. Kaip vienà ryðkes-niø problemø studentai iðskiria hi-per aktyvius vaikus ir mokytojø ne-suinteresuotumà padëti, instruktuo-ti studentà. Kai kuriose mokyklosebuvo sunku ávertinti moksleiviø veik-là pamokos metu, nes ten uþ pilieti-nës visuomenës pagrindus neraðo-mi paþymiai � moksleiviai nesuinte-resuoti mokytis. Beveik visi kalbin-tieji asmenys minëjo, jog ne specia-lybës dalyko uþduotys galëtø bûtipaprastesnës � �juk realiai në vienasið mûsø nëjom ir nematavom klasësapðvietimo liuksais, tiesiog nuraðëm

MOKYKLOS LAUKIA PAÐAUKTØJØ PEDAGOGINEI PRAKTIKAI PASIBAIGUS

ið standartø, tad kam tokios uþduo-tys, jei net pats mokytojas ar pava-duotojas negali paaiðkinti, kaip jas at-likti�,� teigë soc.mokslø specialybës2 grupës studentës. Reikëtø iðsames-niø instruktaþø, maþesnëse grupelë-se dël sveikatos ugdymo (pvz.: vie-na ið uþduoèiø pateikti moksleiviøsveikatos lapà, o tai jau tampa konfi-dencialia informacija, ir niekas josstudentams nerodo), psichologijos iredukologijos uþduoèiø, kuriø tikraiper daug.

Be abejo, tai tik viena medaliopusë. Pedagoginë praktika teikë irnaudos � ji padëjo labiau pasitikëtisavimi ir kitais, kurie geranoriðkai pri-ëmë ir ásileido á savo kolektyvà. Betkokia asmeninë patirtis yra pozityvusreiðkinys.

Kalbinu IF socialiniø moksløspecialybës 2 grupës praktikos va-dovà dëstytojà Gintautà Buþinskà.

Ar svarbus geram pedago-gui yra profesinis paðaukimas?

� Tas, kuris turi paðaukimà, tasir taps geru mokytoju. Gero pedago-

Edita baigusi Alytaus Dzûki-jos vidurinæ mokyklà. Studijuoja IFsocialiniø mokslø specialybæ. Ji �IV kurso, II grupës seniûnë.Nuo kovo 1 d. dirba �Ðviesos� re-dakcijoje.

BLONDINËS STEREOTIPAS : VPU STUDENTØ POÞIÛRIS

T.Kubiliûtë, E.Naruðevièiûtë, J.Krivaja perukø salone vienai paskaitai tapo�blondinëmis�

Trys ne blondinës � IF so-cialiniø mokslø specialybës studen-tës: Edita Naruðevièiûtë, Justina Kri-vaja ir Toma Kubiliûtë beveik prieðmetus susidomëjo blondinëmis, t.y.ëmë gilintis ir ieðkoti atsakymø, aregzistuoja tarp jaunimo blondinësstereotipas, kas já formuoja ir kadaapskritai lietuvaitës ðviesiaplaukësgeltonkasës ávaizdá pakeitë intelek-tu nepasiþyminèios, seksualios

blondinës vaizdinys. Jis atsirado darMerlin Monro laikais, nes bûtent jikûrë sex bombos, bet daþnai nusi-ðnekanèios arba tiesiog moters �aksesuaro ðalia turtingo vyro ávaiz-dá. Ðá klausimà studentës këlë bûda-mos treèiame kurse � jos raðë jauni-mo sociologijos (G.Buþinskas) tyri-mo programà. Tyrimo programos su-darymu bei instrumentarijumi ði te-ma ir turëjo pasibaigti, bet.... mergi-nos �uþsikabino� ir jau kito semest-ro ugdymo sociologijos kurse(doc.V.Grincevièienë) pateikë IF stu-dentø anketinës apklausos rezulta-tus, populiariausiø dienraðèiø, anek-dotø, reklaminiø akcijø, televizijoslaidø ir net populiariø dainø apþval-gø duomenis, nuðvieèianèius visuo-menæ apie �kvailas blondines�.

Studentës paèios nepabijojotapti stereotipinëmis ir savo tyrimoprogramà pristatë originaliai � josnuëjo á perukø salonà, ten nesun-kiai tapo ðviesiaplaukëmis ir nufil-mavo dalá savo pristatymo auditori-jai: dëstytojai ir kurso draugams.Merginos taip pat filmavo dëstyto-jø nuomonæ, jø diskusijas - kà gi jiemano apie blondinës stereotipà irkaip vertina blondines. Tyrimo uþ-daviniai: apibrëþti tarp jaunimo vy-raujantá blondinës stereotipà, iðsi-aiðkinti masiniø informavimo prie-moniø átakà, formuojant blondinësstereotipà, nustatyti anekdotø átakà

formuojant blondinës stereotipà, nu-statyti skirtingø lyèiø poþiûrá á blon-dinæ.

Televizija blondinës stereoti-pà formuoja tokiais serialais, kaip�Grybauskai�, �Lalaila� pramogineinformacine laida �Dviraèio ðou�, ku-rioje yra netgi atskira rubrika �blon-dinës� � nuolat nusiðnekanèios dviðviesiaplaukës. Stereotipà formuojair internetinës svetainës, kurios taippat turi atskiras svetaines su skam-biais �blondiniðkais� pavadinimais.Linas Adomaitis bei Hokðila savo dai-noje �Pasaulis graþus� vartoja tokiasfrazes kaip �peroksidinë fëja�, �sin-tetinës groþybës� ir kt. Grupë �Ciscokid� atlieka dainà �Sex su blondine�� tokios dainos, kaip ir reklamoje skel-biami uþraðai �Kas geresnis þmogausdraugas � knyga ar blondinë?� beienergetinio gërimo pavadinimas �Sexsu blondine� diskriminuoja, sumen-kina ne tik blondines, bet ir moterisapskritai ( gërimo sex su brunete juknëra...). Daugiausia, be abejo, blon-dinës stereotipà formuoja anekdotai,kuriø gausu laikraðèiuose, þurnaluo-se, internete, jie pasakojami per TVlaidas á vairiø anekdotø èempionatømetu.

Respondentai, t.y. IF studen-tai, blondinæ ásivaizduoja kaip sek-sualià, ne naivià, aktyvià, liberaliøpaþiûrø, bet ne itin protingà moterá.94 % apklaustøjø á anekdotus apie

Edita Naruðevièiûtë�Ðviesos� korespondentë

blondines þiûri su humoru, 3 % ma-no, jog ðie anekdotai turi realø pa-grindà ir 3 % respondentø nesupran-ta tokio humoro. Bendraudami sublondinëmis 8, 3 % visø apklaustøjøvyrø ir 27,8% moterø renkasi kitokákomunikacijos bûdà, nei bendrauda-mi su kitomis merginomis. Keletasádomesniø pasisakymø: �Nekalbu sublondinëmis rimtomis temomis�;�Bendrauju kitaip tol, kol nepaþás-tu�, �Pirmiausia patikrinu, ar ji natû-rali blondinë, ar �peroksidinë�.

Tad akivaizdu, kad blondinësstereotipas egzistuoja, akivaizdu. Ta-èiau apklaustieji � akademinis jauni-mas, yra pakankamai protingi, kad áanekdotus, dainas ar reklaminius sten-dus þiûrëtø tiesiog su humoru. Juk në-ra jokiø tyrimø , dël kuriø reikëtø dis-kriminuoti blondines ar kalbëti apie jø�smegenø tûrá�, kita vertus, dël to pa-ties stereotipo ir mûsø paèiø nuomo-nës, kartais visai smagu ir net naudin-ga pabûti �blondinais�( nereikia dis-kriminuoti vienos lyties)...

go tikslas � iðmokyti, pateikti moky-mo metodikos ágûdþiø, sudomintimoksleivá, skatinti jo motyvacijà.Yraþmoniø, kurie tiesiog gerai atlieka sa-vo darbà, taèiau apie paðaukimà ne-galvoja, tiesiog patinka darbas mo-kykloje arba ne.

Ar galvojate, kad specialy-bës dalyko turimø þiniø studentamsuþtenka?

� Þinoma, kad studentai þiniøturi daugiau uþ mokinius. Tas, kurislikus 15 minuèiø iki pamokos suþinojos temà, yra blogas mokytojas. Vie-ni tai, kad kaþko nemoka, neslepia,dël to mokiniai toká supranta, kiti ma-no esà visaþiniai, tokiems daþniau-siai nepasiseka. Studentams trûkstane teoriniø þiniø, o praktikos, iliust-ruotø pavyzdþiø. Kiekvienas pasiimatai, kà nori pasiimti.

� Kaip studentams sekasivaldyti klases, racionaliai iðnaudo-ti pamokos laikà?

� Dël laiko panaudojimo pa-prastai susitvarkoma neblogai. Audi-torijos valdymas yra sudetingesnis,ir èia iðkyla tam tikrø problemø.Svar-

bu ásijausti á pamokà. Dël to reikia pa-dirbëti su savimi. Pamoka turi bûtistruktûruota, veikla apgalvota.

Gal galite iðskirti, kuo stu-dentai stiprûs?

� Studentai yra labai kûrybin-gi. Turi daug idëjø, pilni jaunatviniomaksimalizmo � pamokos nëra �sau-sos�.

Ar skiriasi jaunøjø mokytojøpasirengimo lygis pamokai?

� Vieni kruopðèiai apmàstoscenarijø, turi daug papildomos lite-ratûros, kiti bando improvizuoti. Ka-dangi trûksta patirties, reikëtø viskàkruopðèiai apgalvoti.

Kokiø þiniø trûksta, kà rei-këtø tobulinti?

� Turbût reikëtø pagilinti psi-chologines � pedagogines þinias. Re-torika, dikcija turi bûti lavinama, nestai sritis, kuri sunkiai pasiduoda kai-tai.

Apskritai turëtø bûti tobulina-mas mokyklø arba mokytojø, kuruo-janèiø studentø veiklà pasirinkimas.Vienas mokytojas turëtø dirbti su stu-dentu, daugiau dëmesio reikëtø skirti

jo veiklai, pamokos aptarimams. Mo-kytojams trûksta motyvacijos dirbti sustudentu, taip pat finansinio atlygio.

Dëstytojas Gintautas Buþins-kas bûsimiems mokytojams linki: �Jeijauèiate, kad negalite dirbti mokyklo-je, tai neikite ten. Jeigu galite, eikite��.Tai prasmingi þodþiai. Belieka tikëti,kad á juos ásiklausys visi, ir jaunàjà kar-tà ugdys tik tie mokytojai, kurie tikraituri profesiná paðaukimà.

Praktikos vadovas G.Buþinskas

gø. Per ðá pusvalandá studentai pa-tys pasijuto lyg maþi vaikai ir savolinksma nuotaika uþkrëtë maþuo-sius þiûrovus. Atgijæ pasakojimopersonaþai auditorijoje neretai su-

LF studentø geradariø grupæ sutikomaþøjø ligoniø auklëtoja Julija

Stepanauskienë

tol, kol nenukris paskutinis laukeauganèios gëlës lapas. Mergaitë tuotikëjo visa ðirdimi, su iðgàsèiu ir be-galine viltimi nubusdavo kasryt irpirmas dalykas, kurá pamatydavo,buvo netikras lapas ant jau seniainuogo stiebo...Tà mergaitæ iðgelbë-jo tikëjimas.

Kartais maþi dalykai darostebuklus. Viena draugiðka ðypsenaákvepia kità. Bûtent ðios idëjos pa-skatinti Lituanistikos fakulteto stu-dentø atstovybës nariai nutarë ap-lankyti Vilniaus universiteto vaikøligoninës onkohemotologijos sky-riaus maþuosius ligonius ir pra-skaidrinti jø pilkà kasdienybæ. Norsðis apsilankymas pas vaikuèius ne-buvo pirmas (studentai praëjusiaismetais èia buvo keliskart), taèiauore tvyrojo jaudulys. Tiesiog neáma-noma iðlikti abejingiems, þvelgiantá jø kupinas vilties akis.

Tik atvykusius studentus ge-ranoriðka ðypsena sutiko vaikø auk-lëtoja Janina Stepanauskienë. Jinuvedë visus á paèiø vaikø surengtà�Kaziuko mugæ�, èia buvo galimapasigroþëti ant stalø sudëtais ma-

Vaida Kriskutë. Maþøjø dþiaugsmas �þaidimø kampelis

këlë juokà. Na, o skambant pasku-tinei �Pepës Ilgakojinës� dainelei,studentai maþiesiems savo drau-gams dalijo vaisius bei suvenyrus.Vaikuèiø veidus nuðvietë ðypsenos.

Po renginio auklëtoja Jani-na studentams aprodë vaikø þaidi-mo kambará, kurio sienas puoðë ávai-rûs vaikø rankdarbiai, o palei jasstûksojo lentynos, prikrautos spal-vingø þaislø. Janina tvirtino, kadvaikams be galo patiko vaidinimas.Blizganèios akys rodë, kad abejin-gøjø neliko. Ji dëkinga þmonëms,kurie nors trumpam prasklaido liû-desá ið maþøjø ligoniø veidø.

�Atsisveikinome visi keistaitylûs ir nurimæ... ir, kaip vëliau pa-aiðkëjo, visø galvose kirbëjo pana-ðios mintys. Dar niekada nebuvomematæ tiek ramiø, giliomis akimis irgërio iðtroðkusiø vaikø. Ne visosakys dovanoja gërá, bet visos nori jogauti�.

Lyg vaikystës parduotuvëje �neturi to, kà nori turëti, bet ir neno-ri to, kà turi...

7Ðviesa 2006 03 24 Penktadienis

STUDENTAI

Edita Naruðevièiûtë�Ðviesos� korespondentë

APIE MOTERIS IR JØ GYVENIMÀ

Kovo 8d universitete ávykoedukacinis renginys �Studentas vi-suomenei�. Jo metu Istorijos fakul-tete surengta neágaliøjø dirbiniøparoda � pardavimas bei respubli-kinë studentø tarpdalykinë moks-linë konferencija �Moteris ir ðvie-timas�. Jos metu eksponuotos Is-torijos, Lituanistikos, Pedagogikosir psichologijos, Sporto ir sveika-tos fakultetø, Kultûros ir menoedukologijos bei Socialinës komu-nikacijos institutø dëstytojø kny-gos.

Sveikinimo bei konferencijosatidarymo þodá tarë rektorius akade-mikas Algirdas Gaiþutis, Ðvietimo irmokslo ministerijos sekretorë Dan-guolë Baublienë. Plenariniam posë-dþiui vadovavo Istorijos fakulteto IIkurso magistras Egidijus Gotalskis.

Socialinës komunikacijos ins-tituto socialinës pedagogikos spe-cialybës ketvirtakursës Dovilë Kar-lonaitë, Jolita Þvirblytë ir Eglë Ka-poèiûtë pristatë filmà �VPU moterys� 2005�.

Konferencijos sekcijoje�Ávairiaplanio ðvietimo reikðmë irprasmë moterø gyvenime�, vado-vaujamoje prof.dr.Juozo Skiriaus irdr.Romo Prakapo, studenës skaitëpraneðimus.

Jie buvo iðties ávairûs � nuorimtø istoriniø temø, tokiø kaip �Lie-tuvos moterø rezistencijos ypatu-mai�, autorë Þaneta Smolskutë, Is-torijos fakulteto II kurso magistran-të; taip pat �Ragana : ávaizdþio ðiuo-laikinëje Lietuvos þiniaskliadojebruoþai�, autorë Jurgita Girkantaitë,taip pat II kurso magistrantë; iki þais-mingø temø, þvalgomojo pobûdþiotyrimø � �Blondinës stereotipas Lie-tuvoje: VPU studentø poþiûris�. Ðio

kolektyvinio darbo autorës: Justi-na Krivaja, Toma Kubiliûtë, EditaNaruðevièiûtë, socialiniø moksløspecialybës IV kurso studentës.Apie moterø ásidarbinimo galimy-bes kalbëjo Socialinës komunikaci-jos instituto socialinës pedagogikosII kurso magistrantë Violeta Vilutie-në. Smurto prieð moteris periodi-niuose leidiniuose problematikànagrinëjo Edita Naruðevièiûtë. Vieð-nia ið VU Kauno humanitarinio fa-kulteto, lietuviø literatûros I kursomagistrantë Modesta Zigmantaitëpristatë praneðimus �Medûziðkas/faustiðkas moters ávaizdis PulgioAndriuðio kûryboje�.

Dþiugu, kad renginio pavadi-nimas �Studentas visuomenei� iðtiespatvirtino ir pateisino lûkesèius �studentai yra aktyvûs, domisi moks-lo naujovëmis, patys atlieka tyrimusir noriai dalijasi ágyta patirtimi.

Konferencijos praneðimø autorës Jurgita Girkantaitë, Toma Kubiliûtë,Edita Naruðevièiûtë, Justina Krivaja, viena ið konferencijos sumanytojø ir

pagrindiniø organizatoriø dr. Audronë.Januþytë, Þaneta Smolskutë, VioletaVilutienë, Modesta Zigmantaitë

SOCRATES MAINAI. AR PASINAUDOSITE ÐIA GALIMYBE?Ilona ValantinaitëGMF Technologijø edukologijosII kurso magistrantë

Ðlapdriba. Þvarboka. O kaþ-kur juk ðiais mënesiais ðilta, o gal netir karðta. Ach... atsidûsta vargingolietuviðko studento krûtinë. �Kadanors ir að galësiu pakeliauti, sveèiøðaliø pasiþvalgyti, patirties pasisem-ti, atrasti tautiðkumo dvasià, pasiilgs-tant senoliø iðvaikðèiotos þemës. Ka-da nors...� Tas nesibaigiantis �kadanors� vaiko lûpose skamba viltingai,daug þadanèiai, taèiau studento lû-pose... maþiø maþiausiai neryþtingai,o gal net ir tingiai. Keliauti, kauptipatirtá, plësti akiratá, stengtis produk-tyviau suvokti realybæ, pagaliau at-rasti, paþinti save ir... sutviskëti prieðdarbdavá, - tai jauno þmogaus uþda-viniai. Ir visa tai padaryti galima ne�kada nors�, o ðiandien. Ne pirmus irnet ne treèius metus vykdoma stu-dentø mainø programa. Socrates pro-jektai studentams dovanoja gûsá nau-jø vëjø, � galimybæ kiekvienam vienàsemestrà studijuoti pasirinktame uþ-sienio universitete. Argi ne puiku?Ar ne puiki galimybë susiþerti kuodaugiau ið studijø metø á savo patir-ties kraitæ? Jei kaþkas stengiasi, su-daro sàlygas, net finansuoja, tai ko-dël tuo nepasinaudoti? Tëvø lûposedar gyvas posakis: progos pasitai-ko, bet nesikartoja. Gal verta á tai ási-klausyti?

Jau turime grupelæ dràsuoliø,kurie ásiklausë, iðgirdo, rado, pasi-naudojo galimybe ir garsiai apie taipasakoja. Kad visiems likusiesiemsbûtø dràsiau, pasidalinsime iðkilu-siais keliautojams sunkumais ir duo-sime keletà patarimø, kaip juos áveik-ti.

Didþiausias sunkumas: su-prasti, kad nori keliems mënesiams

iðvykti ið Marijos þemës ir pasidomë-ti studentø mainø programa. Verta pa-stebëti, kad Vilniaus pedagoginiouniversiteto studentams tai beveikneáveikiamas sunkumas, nes raðyti-në informacija kabo tarptautiniø ry-ðiø ir fakultetø stenduose, o gyviejiatsakymai á visus iðkilusius klausi-mus slepiasi uþ tarptautinius ryðiusatsakingø þmoniø lûpose.

Detektyvinis sunkumas: susi-rasti studijø programà, kuri bûtø pa-naði á studijuojamà. Yra du tokios pa-ieðkos bûdai. Pirmasis - lengvesnis,kada pakanka pasidomëti VPU Tarp-tautiniø ryðiø skyriaus internetinia-me puslapyje esanèia informacija apieuniversitetus, su kuriais VPU jau yrasudaræs Socrates/Erasmus studentømainø sutartá. Pasirinkus universite-tà, kuriame siûloma studijuoti atitin-kamà studijø programà, reikia panar-ðyti ðio universiteto internetiniuspuslapius ir tà programà susirasti. Suðia programa studentas eina pas sa-vo specialybæ kuruojanèios katedrosvedëjà ir derina, ar ðios programospasirinkti dalykai bus áskaitomi á VPUstudijuojamà semestrà. Jei studijøprogramos internete nëra skelbiamos,tuomet reikia susisiekti su pasirinktouniversiteto Tarptautiniø ryðiø sky-riumi, kuris mielai reikalingà progra-mà pateiks.

Antrasis studijø programospaieðkos bûdas tinka, jei universite-tai, su kuriais VPU yra sudaræs Soc-rates/Erasmus studentø mainø sutar-tá, studento netenkina. Tokiu atvejustudentas gali pats susirasti univer-sitetà ir konkreèià jame siûlomà stu-dijuoti studijø programà. Susiekæs suto universiteto Tarptautiniø ryðiøskyriumi ir iðsiaiðkinæs, ar jo pasirink-ta uþsienio kalbà bus sudaryta gali-mybë studijuoti ðioje studijø progra-moje, studentas kreipiasi á fakulteto

atsakingà uþ tarptautinius ryðius as-mená (Gamtos mokslø fakultete � áprodekanæ Þ.Sederevièiûtæ) ir praðosudaryti su pasirinktu universitetustudentø mainø sutartá. Taigi, þmo-geliukai, kurie þino, kas yra informa-cijos paieðkos sistema, pakelta, þinio-mis prifarðiruota galva gali krautis la-gaminus ir pustytis padus.

Patirtis rodo, kad kol kas nërauþpildomos net esamos vietos jau pa-siraðytø Socrates/Erasmus studentømainø sutarèiø, todël tikëtis, kad VPUstudentai aktyviai puls ieðkoti papil-domø vietø, turbût yra naivu. Taèiaulabai to linkime. Tik nepamirðkite tuopasirûpinti anksèiau, nes sutarèiø su-darymui iðties reikia laiko � kol nu-siunèiamas dokumento originalas, kolgráþta su paraðais ir antspaudais, kar-tais praeina ne viena savaitë.

Vienas ið pagrindiniø barjerø,uþkertantis kelius daugeliui studentørinktis studijas uþsienyje, yra uþsie-nio kalbø mokëjimas. Studijø progra-mas galima pasirinkti pagal mokamàuþsienio kalbà: anglø, vokieèiø, italøir pan. Sunku prisipaþinti, kad per uþ-sienio kalbos paskaitas miegojome,skaudëjo gerklæ arba neatidëliotinaireikëjo iðvykti... Taèiau dràsiøjø keliau-tojø patirtis byloja, kad net ir vargin-gos kalbos þinios iðsikeroja, kai nebe-turi kur dëtis. Daugumoje ðaliø televi-zija ir kita þiniasklaida yra anglø kalba,tik subtitrai gimtàja ðalies kalba. Taibyloja apie puikias anglø kalbos þi-nias. Bûtina iðsiaiðkinti dar Lietuvoje,ar bus apmokëtos uþsienio kalbos pa-mokos. Tad pirmyn mokytis kalbos!

Praëjus kalbos testà ir laimë-jus konkursà studijoms uþsienyje, lau-kia tikrai nemaþas sunkumas besiruo-ðiant. Sunku numatyti, kas tavæs lau-kia, negali pasiruoðti medþiagos lietu-viø kalba. Mums, studentams, taip no-risi, kad tiek mûsø, tiek ir uþsienio dës-

tytojai kiek daugiau padirbëtø ir ið-samiai suraðytø dëstomø dalykø te-mas, potemes, uþduotis ir dar kà nors.Juk verta pasistengti dël studentø.Taèiau taip nëra. Mokslo vedliai ási-slaptinæ, kaip ir studentai egzaminometu. Neabejotinai þinoma tik tai, kadreikës ne vieno pristatymo apie Lie-tuvà, apie Vilniaus pedagoginá uni-versitetà, apie specialybæ. Ðiems da-lykams ið anksto galima kaupti me-dþiagà.

Pagrindiniø poreikiø sunku-mas: susirasti gyvenamàjà vietà. Tuoreikia pasirûpinti, dar esant Lietuvoje.Tarptautiniø ryðiø skyriuje duoda uþ-pildyti anketà, kurioje áraðoma, kiek su-tinkame mokëti uþ bendrabutá. Tai la-bai sudëtinga, nes trûksta objektyvu-mo ávertinant kainas. Á universitetusatvyksta daug studentø, todël gyve-namosios vietos problema gana opi.Dauguma universitetø turi studentøatstovybes, kuriose galima gauti in-formacijos apie nuomojamus kamba-rius. Tik èia slypi pavojus, - �nesàþi-ningos bobutës�. Uþsienyje nuoma �legalus reiðkinys (kitaip nei Lietuvë-lëje), todël pasiraðomos sutartys. Su-tartyse numatomos gyvenimo sàly-gos, mokestis uþ bûstà ir gyvenama-sis laikotarpis. Á pastaràjá vertëtø at-kreipti ypatingà dëmesá, ar nëra punk-telio, kuriame teigiama, jog, net pano-rus iðsikelti, privalësime mokëti nuo-mos mokestá visà buvimo ðalyje laikà.Taigi stogas virð galvos � tikrai pro-blema, taèiau áveikiama.

Atstumo sunkumas: ðalies, ku-rioje yra universitetas, pasiekimas �studento galvos skausmas. Skausmaskiek atlëgsta, kai kreipiesi á autobusøstotyje dirbanèius krapðtukus. Jie pa-sikuièia kompiuteriø labirintuose ir at-randa bendradarbiavimo vingrybiø suuþsienio kompanijomis. Tuomet liekatik apsiðarvuoti optimizmu ir keliauti

su persëdimais, bet pigiai. Tik nede-rëtø pamirðti, kad þiema � ðaltas metølaikas. Jei kaþkurioje stotyje reikëtøpalaukti keletà valandø, bûtina apsi-ginkluoti vilnonëmis kojinëmis, ðali-kais, kepurëmis ir kita ðilumà palai-kanèia amunicija.

Nemalonus sunkumas: doku-mentø uþpildymas, laiðkø iðsiuntimasir kita biurokratija. Draugiðkas patari-mas � nepasitikëkite niekuo, tik savi-mi. Jei kokius dokumentus turi uþpil-dyti kiti asmenys, nuolat juos lanky-kite, kasdien uþeikite pasisveikinti ir�tik tarp kitko� pasiteiraukite, kaip se-kasi jûsø dokumentams. Tik tada, kai áduris pasibeldþia paðtininkas su kvie-timu rankose, galima lengviau atsidus-ti. Sunkumai gimtojoje þemëje jauáveikti.

Saviraiðkos sunkumas: kiek-vienà akimirkà, net tada, kai miegame,atstovaujame savo ðalá, savo univer-sitetà, savo ðeimà. Kokias plunksne-les iðskleisime sveèioje ðalyje, tokiaispaukðteliais laikys mus visus. Kas ne-tingi, geba bendrauti, pakeliauja ir pa-mato tiek, kad apie iðkilusius sunku-mus visai pamirðta. Sudëtinga net ið-klausti, kas blogai, nes teigiamos emo-cijos liejasi net per kraðtus. Gera kal-binti þmones, kuriø akiratis tiek prasi-pleèia, jog mato ir kaimynà, ir studijøkokybæ, ir graþø savo kiemà. Gal todëlsvetur iðsiruoðia tik dràsiausi, tik at-kakliausi, tik tie, kurie dþiûgauja, ávei-kæ sunkumus. O juk tai gali kiekvienasið mûsø.

Gamtos mokslø fakultete jaune vienas studentas mindþiojo Slovë-nijos, Ðvedijos, Vokietijos, Ispanijos,Suomijos, Austrijos ir kitø ðaliø þeme-læ ir tikrai në vienas, nors ir susidûræssu ávairiais sunkumais, dël to nesigai-lëjo.

Tikimës, kad iki Jûsø ryþtingoþingsnio studijø uþsienyje link trûkotik nedidelio padràsinimo. Sëkmës!

BALTOJO KAMUOLIUKO ÐOKIS

Vasario 25 d. maþàjá kamuo-liukà prie dvylikos þaliøjø stalø VDUsporto salëje tramdë penkiø univer-sitetø merginø ir deðimties universi-tetø vaikinø komandos. VPU mergi-nø rinktinë, kurios sudëtyje þaidëSSF studentës Edita Afanasjeva ir

Julita Meðku-tavièiûtë beiLF studentëErnesta Chau-kaitë poátemptos ko-vos pakartojotradiciná lai-mëjimà �penktà kartàið eilës tapoèempionëmis.

�Ðvie-sos� vaikinai

(SSF studentai Justas Galatiltis, Au-rimas Medonis ir Artûras Rybakasbei SF antrakursis Pingfan Zhang)pakartojo, deja �tik� antrosios vie-tos laimëjimà.

Asmeninëse varþybose nuga-lëjo mûsiðkiai E. Afanasjeva ir J.Ga-latiltis, J.Meðkutavièiûtë iðkovojobronzos medalá, o A.Rybakas likoketvirtas.

Doc.Vincentas Blauzdys,komandos treneris

SPORTAS

Kovo 18 d. universalioje Vil-niaus salëje �Sportima� vyko Lietu-vos aukðtøjø mokyklø studentø sa-lës futbolo èempionatas. Rungty-niaujama buvo vieno rato sistema,nugalëtojas iðaiðkintas pagal surink-tus taðkus. Komandos buvo suskirs-tytos á du pogrupius. Pirmajame var-þësi dël Didþiosios taurës, o antraja-me � dël Maþosios (Maþàjà tauræ ið-kovojo MRU studentai).

Futbolas

Mûsø rinktinë, treniruojamaV.Buzmakovo, kovoje dël Didþiosiostaurës nugalëjæ ÐU komandà (2 : 0) irKTU rinktinæ (3 : 2) bei pralaimëjæ VU(2 : 3) VGTU (2 : 4) ir VDU futbolinin-kams (1:3), surinkæ 6 taðkus, uþëmëtreèiàjà vietà. VPU komandos geriau-siu þaidëju pripaþintas III kurso kûnokultûros specialybës studentas Ar-tûras Chatkeviè.

Kasmetininame jau pentaja-me vyrø krepðinio turnyre dalyvau-ja fakultetø komandos: �Narko-ma��Broliai and Co�, �Mif�ai�,�Lengvai�, �UKF United�, �Atsipû-tæ�.

Jos susitinka tarpusavyje ra-to sistema, pusfinaliuose bei fina-

Donatas Graþulis

Fakultetø vyrøkrepðinio turnyras

Virginija Vilèinskaitë

luose.. Praeitais metais VPU fakul-tetø vyrø krepðinio pereinamàjà tau-ræ iðkovojo Fizikos ir technologijosfakulteto komanda �Narkoma�.

Pasibaigë tradicinis GMF de-kano vyrø krepðinio turnyras. Jamedalyvavo penkios Gamtos moksløfakulteto komandos: �SHARKS� �geografija + gamta III k. �ATOMAI�� geografija + gamta I k.. �REQUI-EM� � gamta + chemija + geografijaI-II k. �ÞAIBAS� � biologija + geog-rafija + dailë ir technologija I-IV k.�ATSIPÛTÆ� � biologija + geogra-fija III-IV k.

Buvo suþaista 12 rungtyniø.Dëkojame turnyro vyr.teisëjui Man-tui Padleckui, padëjusiam organi-zuoti ðá turnyrà

Ðviesa8 2006 03 24 Penktadienis

Kovo 8 � àjà pasveikintosuniversiteto darbuotojos, dëstyto-jos, studentës. Tradiciðkai septy-nioms uþ nuopelnus mokslui irakademinei bendruomenei pa-skirti Garbës þenklai � meninësmedþio skulptûrëlës. Þaismingusir uoðirdþius þodþius moterimstarë universiteto rektorius aka-demikas Algirdas Gaiþutis. Gar-bës nominantes dainomis, inter-medijomis, sportiniais ðokiais antaktø salës parketo dþiugino fa-kultetø studentai, nuotaikingàprogramà parodë akademinischoras �Ave vita�.

Iðkilmëse nedalyvavoprof. Marija Barkauskaitë irT.Juceviè. Apie kitas iðrinktàsiasvieðai buvo pasakyta:

Marija Baltrënienë, pro-fesorë, puiki ennologijos þinovë irautoritetinga muzikinio ugdymopropaguotoja, Muzikos katedrosvedëja, buvusi dainø ir ðokiø an-

PAGERBTOS TARP MOTERØ

samblio �Ðviesa� vadovë. Iðskirti-nis jos darbðtumas ir pareigingu-mas yra pavyzdys kitiems.

Vida Kniûraitë, Istorijosfakulteto dekanë, yra 1974 m. bai-gusi su pagyrimu bûtent IF. Ðian-dien su dekanës toga doc. dr. VidaKniûraitë atrodo taip majestotið-kai! Vienintelë moteris dekanë Vil-niaus pedagoginiame universitete!Kasdien elegantiðka, stilinga, mo-teriðka, o svarbiausia � pasitinkantimiela ðypsena visus uþeinanèius ádekanatà, kokie rûpesèiai jà paèiàbeslëgtø... Taip ir darbuose: suge-

banti suderinti skirtingø katedrø �humanitarinio ir socialinio profilio� interesus, surasti tarp jø jungian-èias grandis, numatyti strateginiusfakulteto raidos kelius. Kartu doc.dr. V.Kniûraitë yra aukðèiausioskvalifikacijos mokytoja ir darbðtimokslininkë.

Valdonë Indraðienë, Socia-linës komunikacijos instituto So-cialinës pedagogikos katedros do-centë, daktarë, savo moksline ir pe-dagogine veikla ákûnija naujà po-þiûrá á ugdymà bei pedagogø rengi-mà. Savo darbuose ji plëtoja ðiuo-laikinës didaktikos idëjas, kuriø pa-grindà sudaro mokymo ir mokymo-si strategijos bûdai ir metodai. Jiaktyviai dalyvauja ávairiose ðaliesir tarptautiniuose ðvietimo projek-tuose, yra sukaupusi didelæ prakti-næ patirtá. Doc. Valdonë Indraðienë� neeilinë moteris. Ji kitokia. Ko-kia? Apie tai paklausëme jos stu-dentø. Vienas jø pasakë: �Apie mo-terá galima arba tylëti, arba gerai kal-bëti, o apie ðià moterá nesinori tylë-ti, tiesiog bûtina visus graþius þo-dþius, kokius tik þinai, jai pasakyti,nes yra uþ kà. Ji � mûsø institutopuoðmena.�

Sigutë Radzevièienë, doc.dr., jos statusà ir veiklà geriausiaiapibûdina prielinksnis tarp. Jos mi-sija � tarpininkauti, jungti, uþpildytiertmes, tiesti tiltus, padëti suprastibendrybes ir skirtybes, susikalbëti:lietuviams ir ðvedams, vyrams ir mo-terims, jauniems ir vyresniems. LFVisuotinës literatûros katedros do-centë dëstë baltø kultûros kursusStokholmo, Lundo, Kopenhagosuniversitetuose. Rengë vieðas pa-skaitas apie Lietuvos gyvenimo ak-tualijas Ðvedø � lietuviø bendrijo-se, Lietuvos konsulatuose. 2005 m.

LAUREATAI

Nacionalinio diktanto kon-kurso prizininkë, devyniolikmetëvilnietë Viktorija Mièiûnaitë, gar-sina VPU vardà ne tik savo stro-pumu paskaitø metu. Mergina dartik pirmakursë, studijuojanti angløfilologijà, taèiau tvirtai þengiantisavo tikslø link. Diktanto konkur-se sugalvojo dalyvauti, paskatin-ta savo mamos, lietuviø kalbosmokytojos, kuri jà ir uþregistravo.Tai buvo tiesiog pramoga, iðëji-mas pasilinksminti, pakeisti aplin-kà, noras praplësti akiratá, � sakopaðnekovë. Kelias dienas prieð eg-zaminà ji kartojo lietuviø kalbosskyrybà ir raðybà, kartu su mamasprendë iðkilusius klausimus.

Edita Naruðevièiûtë�Ðviesos� korespondentë

Viktorija Mièiûnaitë � nacionalinio diktanto konkurso antros vietos laimëtoja apie dalyvavimàkonkurse ir bûsimà profesijà: �Mano mintyse mokytojas � labai ðviesus ir geras þmogus�

Konkurso dalyviø skaièiussiekë 5000 þmoniø, todël patekti áantràjá turà, á atrinktus 83, Viktori-ja nesitikëjo. Ji iki ðiol jauèiasi nu-stebinta ir, be abejo, labai paten-kinta savo rezultatu. UKF studen-të dalyvavo ne dël prizø, kurie, be-je, taip pat verti dëmesio: ekskur-

sija po Nacionaliná radijà ir televi-zijà, senovës Lietuvos istorijosknyga, CD grotuvas su populia-riom melodijom ir 10 dienø keliala-pis á Palangos sanatorijà.

Apie mokytojos profesijàViktorija svajojo jau seniai, dar bû-dama ðeðtoje klasëje, ji þinojo, kadateityje norëtø savo þinias perteik-ti kitiems. Jos tëtis, taip pat peda-gogas � jaunàjà kartà moko angløir vokieèiø kalbø. Ðiltai Viktorijaprisimena ir savo didþiausius au-toritetus, mokytojas, kurios galbûtir ákvëpë jà siekti bûtent ðios spe-cialybës � tai pirmoji jos mokytojaR.Grinevièienë, su kuria iki ðiol ben-drauja, neretai papraðo patarimo, ti-kybos mokytoja J.Vaskelaitë. Geràáspûdá mergina susidarë ir apie sa-vo aukðtàjà mokyklà � VPU. Ji pa-

lietuviø skaitytojams iðëjo jos pa-rengta mokomoji ðvedø kalbos gra-matika. Sigutë Radzevièienë neap-siriboja privaloma akademine veik-la, ðiø metø knygø mugëje pristaty-ta pirmoji Lietuvoje naujo, S. Ra-dzevièienës inicijuoto projekto Mo-terys apie moterø pasaulá knygaintriguojanèiu pavadinimu �Neiðti-kimybës vilionës� (autorë � ðvedøraðytoja Marete Mazzarella). Do-centë moka rimtai kalbëti apie ne-rimtus dalykus (jos daktaro diser-tacija buvo skirta parodijai), o sun-kiose situacijose áþvelgti komizmopradà. Ji nevaikðto lëtai, neðvaistotuðèiai laiko, visada þino, ko nori, iryra moteriðkojo sàmoningumo pa-vyzdys, nes turi iðminties bûti lai-minga.

Irma Braðkienë, Lietuvosdidþiojo kunigaikðèio Gedimino or-dininkë.1981 m. baigusi Vilniaus pe-dagoginio instituto Gamtos moks-lø fakultetà, pradëjo dirbti institutosporto klube �Ðviesa�. Nuo 1993 m.

Paðauki � atbëgsiu ið rûko, ið sapno;Pradingsiu � klausi: buvau � nebuvau?!Nieko neimsiu, tik duosiu Tau kvapàBundanèios þemës ir melsvo dangaus!

Tau pilsiu rieðkuèiom stebuklus ir lai-mæ,Kaip lietø, kaip druskà ant randø, þaiz-dø-Lai dega, lai perðti ðirdis, lai savaimePrasikala gëlës ant sielos uolø!

Að neðiu Tau juokà klajûnà ir laisvà,Ir blokð vëjas skausmà á tolius gilius.Plaèiai atsimerki � lai akys apraibstaNuo mëlyno skliauto ir pievø þaliø!

Paþvelki: ðtai dþiaugsmas, kurio Tu taiplaukei,Þieduos pirmutiniuos, paukðtelio gies-mëj(Juk þiemai praëjus atbëga palaukëmiðdykæs pavasaris lauko gëlëm)!

Að neðiu Tau meilæ beribæ ir karðtàSu saule ir vëju, su oro sparnais,O kai nusijuoksi, kelus tau nubarsèius,Praþysiu prie kelio þiedais mëlynais�

ÐVENTË

�Ðviesos� redakcija. Studentø g. 39, Centriniai VPU rûmai,511 kab., tel. 2 736 967, el. paðtas skom@vpu.ltRedaktorius Juozas Skomskis. Korespondentë Edita Naruðevièiûtë.Maketuotoja Loreta Damauskienë. Redkolegijos vadovë doc. dr. Kristina KaluinaitëSpausdina

Garbës nominantëms dainuoja �Netikrà meilæ� ir �Laimë ateis� MindaugasSaulënas, II k. KMEI; Marija Stasiûnaitë, II k. PPF; Viktorija Prapraitë, II k.

UKF; Laurynas Janulis, III k. KMEI. Koncertmeisteris ir dainø autoriusRolandas Skirelis, II k. KMEI

dirba Sporto centro direktore. Taienerginga ir kûrybinga mûsø uni-versiteto sporto entuziastë, popu-liarinanti studentø sportà Lietuvo-je ir uþsienyje. Kiekvienais metaisuniversiteto studentø komanda da-lyvauja tarptautinëse SELL (Suo-mija, Estija, Latvija ir Lietuva) stu-dentø þaidynëse. Jose 281 mûsøuniversiteto sportininkas iðkovo-jo 30 aukso, 28 sidabro ir 26 bron-zos medalius.

Garbës þenklø nominantës prof. M.Baltrënienë, doc. dr. V.Kniûraitë, doc. dr.V.Indraðienë, doc. dr. S.Radzevièienë, I.Braðkienë

Viktorija Mièiûnaitë su nacionaliniodiktanto laureatës paþymëjimu

tenkinta ir studijø kokybe, ir dësty-tojais, kuriems jauèiasi dëkinga uþágytas þinias ir naujà patirtá. Jei atei-na þmogus, kuris neþino, ko nori, kosiekia ir kodël jis apskritai studijuo-ja , anot V.Mièiûnaitës, tokiam visa-da bus blogai. Bûsima anglø kalbos( ateityje dar norëtø studijuoti ir pran-cûzø) mokytoja, Viktorija Mièiûnai-të, nesupranta piktybiniø kalbø apiemokytojus. Ji garsiai svarsto, kuobûtume kiekvienas ið mûsø, jei ne-bûtø mokytojø : nuo maþens reikiagalvoti apie ateitá, kurti tikslus ir ryþ-tingai jø siekti. Pedagogo specialy-bë nepelnytai nuvertinama, nes taiyra sunki, daug atsakomybës, atsi-davimo moksleiviams ir mokyklaireikalaujanti, pagarbos verta profe-sija. Galbût todël studentë ir nori bûtimokytoja. Ji nesivaiko madø, o nori

SMAGIAI VIJOME ÞIEMÀ IÐ SAVO KIEMO...Veronika Stukaitë

Diena prasidëjo ðûkiais�þiema, þiema bëk ið kiemo� �

suguþëjo studentai vytiþiemà. Lygiai pusæ dvylikos pas-kui akordeono skambesá plaukëminios èigoniø, velniø, Laðininissu Kanapiniu fojë link.

Pirmajame fakulteto aukðte,aplink Moræ, papuoðtà gëlëta va-sarine suknele, bûriavosi studen-tai. Visus atvykëlius maloniai pri-ëmë Istorijos fakulteto ðeimininkëdekanë V. Kniûraitë, kuri ir diriga-vo �pirmuoju smuiku�, kad þiemostikrai neliktø.

Studentø atsovybës per-sirengëliai prisiminë beveik visas

Uþgavëniø tradicijas, kovas, buvoparduota ir �katë maiðe�, þinoma,tradiciðkai èigonëlës bûrë gerà gy-venimà...

Vaikinai � vienas drûtas, ki-tas laibas, pasiëmæ po pagalvæ ban-dë kits kità nugalëti ir taip árodyti,kuris yra galingesnis. Anot seno-vës iðminties, sakoma: kas laimës -tokia ir vasara laukia. Jei Laðininis� tai turtinga vasara, pilna gërybiø,saulës ir staigmenø, na, o jei Kana-pinis, tai deje teks pasidþiaugti kiek-vienu saulës spindulëliu, nes jøbus neperdaugiausia. Po átemtoskovos, Kanapinis árodë savo stip-rybæ, beje, nei vienas studentas ne-dráso to patikrinti.

Nepamirðkime ir aukciono.Èigonëlë atneðë �katæ maiðe�, na, osuintriguoti studentai þërë savo pa-siûlymus. Vyko átemta kova, ginèai,kas daugiau pasiûlys, kas neatsi-spirs intrigai þvilgtelti á tà maiðà (ku-ris, beje, slëpë paèiø studentø ga-mintus meno kûriniusJ).

Po ðokiø ir bûrimø, skanda-vimo ir smagaus bendravimo plau-kë padëklai, prikrauti skaniausiøblynø. Nusidriekë eilës praalkusiøstudentø.

Deja, pertrauka tarp paskai-tø trunka tik pusvalandá, o ir blynøatsargos iðseko, taigi po ðëlioniø suðypsenom visi iðkeliavome atgal�á paskaitas, ir prasidëjo Gavënia..

dirbti mëgstamà darbà �ið paðauki-mo�. Bandysiu jaunimui parodytimokslo, darbo galimybes, keisti po-þiûrá á mokslà ir mokymàsi, didintiir skatinti moksleiviø motyvacijà,� teigia paðnekovë.

Staiga suþibusi laikraðèiøpuslapiuose, Viktorija þvaigþde ne-sijauèia. Nacionalinio diktanto pri-zininkë taip pat raðo ir eilëraðèius.

PAVASARIO MÛZA

Viktorija Mièiûnaitë

IV k. studentas A.Malonaitis...