1

Dr. Audra Sipavičienė,

TMO Vilniaus biuro vadovė

Gyventojų migracija:

iššūkiai ir situacija Lietuvoje

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO)

Europos migracijos tinklas (EMN)

Migracija Europos Sąjungoje

Migrantų poreikis auga (dabar 20.4 mln./ 4 proc.)

• Senstanti gyventojų amžiaus struktūra

• Darbo jėgos paklausos ir pasiūlos disbalansas/ Talentų

paklausa/ menkas mobilumas ES viduje

• Profesijos, kur didžiausias darbo jėgos trūkumas

• Sveikatos apsauga, slauga

• IT ir inžinieriai

• Pardavimai

• Finansai

• Prognozuojama, kad 2050 m. migrantų poreikis išaugs iki 40

mln.

• dabar migracijos prieaugis 0,4 – 0,6 mln. per metus, t.y. nepakankamas;

• dalis poreikio bus kompensuojama migracijos ES viduje sąskaita, t.sk. ir iš Lietuvos

Neto-migracija 1000-čiui gyventojų ES šalyse

Šaltinis: Eurostat, 2014

Tarptautinė migracija ES ir Baltijos šalyse

Imigracija Emigracija Neto-migracija Neto-migracija 1000

gyventojų

EUROPOS SĄJUNGA

2012 1 693 900 1 296 800 397 100 1.8

2013 n/i n/i n/i n/i

2014 n/i n/i n/i n/i

LIETUVA

2012 19 843 41 100 -21 257 -7.1

2013 22 011 38 818 -16 807 -5.7

2014 25 853 38 471 -12 618 -4.3

LATVIJA

2012 13 303 25 163 -11 860 -5.8

2013 8 299 22 561 -14 262 -7.1

2014 n/i n/i n/i n/i

ESTIJA

2012 2 639 6 321 -3 682 -2.8

2013 4 098 6 740 -2 642 -2.0

2014 2 900 4 600 -1 700 -1.3

Šaltinis: Eurostat, Lietuvos statistikos departamentas, Central Statistical Bureau of Latvia, Statistics Estonia, 2014

n/i – nepateikta informacija

TARPTAUTINĖ GYVENTOJŲ MIGRACIJA LIETUVOJE, 1990 – 2014

1990 – 2014 m. Emigravo 825 tūkst. Žm.

Imigravo 198 tūkst. Žm.

Neto migracija 627 tūkst. Žm.

Emigracijos priežastys

• Dominuoja ekonominės priežastys (atlyginimų skirtumai, geresnės/

daugiau įsidarbinimo užsienyje galimybės, kt.) Krizės sąlygomis šalia makro-ekonominių veiksnių, pasireiškia ir mikro-ekonominės priežastys

– Paimtos banko paskolos ar kiti finansiniai įsipareigojimai (neįmanoma grąžinti net ir

turint darbą LT)

– Masiniai verslo bankrotai (krizės metu)

– Emigracija kaip išgyvenimo strategija

• Socialinis nesaugumas, socialinė neteisybė

• Neformalūs tinklai (80% susiranda darbą per šiuos tinklus)

• Studijos, profesinės ambicijos, savirealizacija

• Šeiminės priežastys (tėvai pas vaikus, vaikai pas tėvus, kt.)

• Situatyviniai veiksniai

• Kt.

Emigracija tampa viena iš socialinės ekonominės elgsenos formų

Kas emigruoja? Kokios pasekmės?

• Sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius

• Migrantų amžiaus struktūra: per 60 % sudaro migrantai 15-34 metų amžiaus

– Pasekmės – gyventojų senėjimas, didėjantis demografinis krūvis dirbantiems, darbo jėgos problemos, kt.

• Išsilavinimas: 70% emigrantų turi aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą (tyrimų duomenys)

– Pasekmės: - protų nutekėjimas, protų švaistymas, mažėjančios ekonominės plėtros, inovacijų, galimybės Lietuvoje

• Migrantų užimtumas/ veikla prieš išvykstant: 2013 - 82% (85% 2010) emigravusių iš

Lietuvos buvo bedarbiai (metus ar daugiau/ oficiali statistika);

– Pasekmės? – nedarbas nemažėja, mažėja neproporcingai

– Paradoksas: neišnaudotos/ praleistos galimybės (išvyksta norintys ir galintys dirbti; nenorintys gyventi iš pašalpų)

Emigrantų ir Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Nedarbo lygis

Šaltinis: Lietuvos darbo birža, 2014

Kokios pasekmės? (2)

• Socialinės pasekmės:

- Tikimasi: sumažės socialinė įtampa, spaudimas socialinės apsaugos/ pašalpų sistemai

- Paradoksas: socialinės pašalpos išaugo kartais (jei lyginti su 2007 m.), tiek finansine išraiška, tiek ir žmonių skaičiumi

• Socialinės pasekmės šeimai: migracijos išskirtos šeimos, palikti vaikai, palikti seneliai, psichologinės problemos, kt. Ilgalaikės tokios migracijos pasekmės – nežinomos, net netiriamos

• Migrantų piniginės perlaidos: reikšminga parama ekonomikai (palyginama su biudžetiniais asignavimais visam Lietuvos švietimui ar sveikatos apsaugai), parama šeimoms, mažina socialinę įtampą, bet... –Demotyvuoja dirbti, ypač žemės ūkyje

–Ugdo priklausomybę nuo “pinigų iš užsienio”

–Pinigai “suvartojami”, ne investuojami/ nėra tikslinių programų

–Neįvertinami pinigų srautai į kitą pusę (pvz. į Jungtinę Karalystę – daugiau nei 75%)

• Socialinė grąža, grįžtamoji migracija: jų įtaka nėra tirta, pernelyg maža, kad turėtų įtaką

Migrantų pervedamos piniginės lėšos

Kas toliau? kalbėti apie emigraciją yra tas pats kaip konstatuoti, kad lyja. Kai

lyja, reikia skėčio ir konkrečių sprendimų. (Leszekas Balcerowiczius)

Ką daryti? Neinvestuoti į iliuzijas, kad migrantai

kažkada vis tiek sugrįš („kaip Airijoje“)

• Stabdyti emigraciją (ar ir kaip?)

• Skatinti Grįžtamąją migraciją (visus ar

tik tuos, kurių reikia, „naudingus“?)

• Palaikyti ryšius su išeivija, kad galėtų

sugrįžti („kai pas jus ten gyvenimas

pagerės“)

• Panaudoti emigrantų potencialą -

„virtualus sugrįžimas“

• Peržiūrėti/ adaptuoti imigracijos politiką,

t.y. ne tik kaip „skylių kamšymo“

politiką, bet inkorporuotą į plėtros

strategiją ir orientuotą į ateitį (Migracijos

strategija).

• Diferencijuotas požiūris į imigrantus

Kaip daryti? • Įvertinti skirtumą tarp populistinių ir

naudingų/ veiksmingų priemonių

• Remtis analize, tyrimais, kt. šalių

patirtimi ir tuo pagrindu daryti „kas

naudinga“.

• Nesitikėti greitų rezultatų, nenutraukti

pusiaukelėje

• Viešąją nuomonę reikia ne tik išklausyti

ir įvertinti, bet ir formuoti/ šviesti (TMO

tyrimas)

Žinoti ko siekiam ir tai įvardinti

Ar žinom ko norim?

• Lietuvos Migracijos Politikos gairės ir veiksmų planas

• Įstatymų pakeitimai (nelegalios migracijos prevencija ir procedūrų

spartinimas)

• Seimo iniciatyva steigti pastoviai veikiančią Migracijos Komisiją Seime

(?)

• TMO pozicija: Priemonės turi būti nukreiptos į emigracijos priežastis. Priežastis reikia žinoti, tai, visų pirma,

klausymasis – “kodėl išvyksta ir/ar kodėl grįžtų? Kokios problemos?”

– Migracijos Informacijos ir paramos Centras grįžtantiems/ sugrįžusiems

„Renkuosi Lietuvą“ (2015)

“[...] šiuo savo raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka malone yra laisva

[nuo mokesčių], nuo muitų ir kelio prievolių visiems riteriams,

ginklanešiams, pirkliams, gydytojams, kalviams, račiams, kurpiams,

kailiadirbiams, malūnininkams, krautuvininkams ir [kitiems] bet kokiems

amatininkams; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su vaikais, žmonomis ir

galvijais, tegu ateina ir išeina pagal savo norą visiškai be jokio trukdymo;

tai šiuo savo laišku užtikrindami, prižadame, kad jie bus saugūs ir

neliečiami jokių neteisėtų mano pavaldinių pretenzijų”.

(ištrauka iš 1323 m. gegužės 26 d. Gedimino laiško Liubeko, Rostoko, Zundo,

Greifsvaldo, Stetino ir Gotlando piliečiams)

Taip atrodė migracijos politika 14 amžiuje.

O kokia yra „Pažangi migracijos politika“ 21 amžiuje?

Pabaigai...

15

Ačiū už dėmesį!

Kontaktai:

Audra Sipavičienė

Tarptautinės migracijos organizacijos(TMO)

Vilniaus biuro vadovė

Jakšto 12, 4as aukštas, Vilnius 01031

tel.: +370 52 610115

Fax: +370 52 611326

e-mail: iomvilnius@ iom.lt ; www.iom.lt ; http://123.emn.lt