LIETUVOS AUKTOJI JREIVYSTS MOKYKLANAVIGACIJOS KATEDRA

TARPTAUTINIAI JR KELIAI IR J SAVYBSREFERATASDarbo autorius:

Darbo vadovas:Lekt. V. Painskas

TURINYSvadas11Jr marruto planavimas21.1Naudingiausias jr kelias22marrutai ir j savybs pagal vandenyn32.1Atlanto vandenynas32.2Ramusis vandenynas42.3Indijos Vandenynas53Pagrindiniai jr marrutai ir j savybs glaustai63.1Marrutai i Azijos63.2Marrutai i Australijos73.3Marrutai i Europos83.4Marrutai i . Amerikos9Ivados10Literatra11

Klaipda 2014

vadasNuo to meto, kai mons pirm kart pradjo gabenti krovinius vandeniu, atsirado vandens keliai. J vystimsi takojo siekimas atrasti saugiausi, ekonomikiausi ar prieinamiausi marrut tikslui pasiekti. Taiau kiekvienas i i keli turi sav privalum ir trkum. Todl io darbo tikslas yra supaindinti skaitytoj su faktoriais takojaniais i laik jr keli isidstym, o kartu ir nustatyti i marrut savybes.Trumpai apvelgiant darbo potemes suskirstykime pasaulio vandenis vandenynus, kad bt patogiau apvelgti kiekvien i j. iame darbe inagrinsiu pagrindinius krovini gabenimo marrutus pagal j susidaryma lemianius faktorius. Tokius kaip: politiniai ginai, piratavimas, hidrometeorologins ar klimatins slygos, ekonominiai faktoriai, istoriniai ir didij pasaulio uost isidstymo poveikis. Pagrindinis darbo tikslas nustatyti kiekvieno pateikto jr marruto savybes. Pagrindiniai kriterijai bus siejami su ekonomikumu, saugumu, prieinamumu (sezonikumu) ir duominuojaniais perveamais kroviniais.Jr marruto planavimasNaudingiausias jr keliasNaudingiausio jros keliu vadinamas laivo kelias, kuris esant konkreioms hidrometeorologinms slygoms ir faktinei laivo bklei (atsivelgiant pakrauto krovinio kiek ir tip) leidia laivui nuplaukti i vienos vietos kit per trumpiausi laik su slyga, kad viso reiso metu utikrinamas laivo saugus plaukiojimas ir tinkamas rpinimasis kroviniu.Bendrui atveju (neatsivelgiant iorinius veiksnius) prasta laikyti, kad ios slygos ipildomos laivui plaukiant i vieno uosto kit ortodromos linija, kuri rodo trumpiausi atstum tarp dviej tak, esani ems paviriuje. Kita vertus, danai pasitaiko situacija, kai trumpiausias kelias ne visada yra naudingiausias. Naudingiausias jis yra tada, kai laivavedys turi pakankamai informacijos, patvirtinanios, kad reiso metu plaukiant iuo keliu neteks susidurti su stipriais prieiniais vjais ar uraganais, dideliu bangavimu ar plaukiojaniais ledkalniais. Jei laivevedio turima informacija leidia manyti, kad mint povoj nebus ivengta, patartina pasirinkti tok laivo keli, kuris, nors ir yra ne pats trumpiausias atstumpo poiriu, leis laivui (navigaciniu poiriu) saugiai nuplaukti i vieno uosto kit per pati trumpiausi laik, esant minimaliai rizikai laivui, keleiviams ir veamam kroviniui, kartu bus pats naudingiausias.

marrutai ir j savybs pagal vandenynAtlanto vandenynasKolonijiniais amiais vandens transportas gauna iki tada dar neregt svarb. Atsiranda vis didesnis poreikis gabenti krovinius ir darbo jg tarp Europos, iaurs Amerikos ir Afrikos emyn. To pasekoje yra pradedami vystyti jr keliai, kuri atsiradim lm istoriniai faktoriai. Pagrindiniais kroviniais tampa aliavos i naujj kolinij ir darbo jga i afrikos emyno. Europoje tuo metu ypa vystsi pramon, krsi nauj tip fabrikai, kurie gebjo spariai ir gan kokybikai gaminti didelius kiekius produkcijos. Pagrindine pramone tapo medvilns apdirbimas. Taiau po truputi pradjo vystitis ir metalurgijos pramon, o tai reik, jog vis daugiau rdos ir angli reikjo tiekti senji emyn. To pasekoj krsi nauji uostai kolinijinje Amerikoje ir Afrikos emyne. Pagrindiniais uostais Amerikoje tapo Niujorkas (dar inomas kaip Niu Amsterdamas), Filadelfija, Norfolkas. Afrikos emyn pagrindiniai uostai Port Harkortas ir Riards Bjus. Ispan ir portugal valdoma Piet Amerika taip pogi prisidjo prie senojo emyno suklestjimo. I ten daugiausia keliavo prabangos preks, vairs prieskoniai, kakava, bananai, gausyb egzotik vaisi. Apvelgdami i laik ekonomika tarp buvusi kolinijini valstybi ir senojo emyno, pastebsime nedaug svarbi skirtum. inoma panaikinta vergov ir kiti civilizacijos ingsniai priek. Taiau esminis planas, jog Afrikos ir Amerikos emynai vis dar tiekia pagrindines aliavas Europ iliko. Todl ia sikuria nema didels apimties uost, toki kaip Roterdamo, Antverpeno, Hamburgo ir Amsterdamo.

Ramusis vandenynasPasibaigus antrjam pasauliniam karui, prasideda nesustabdomas procesas - tolimj ryt valstybi ekonominis kilimas. Turtingas kratas vairiomis ikasenomis ir puikiu susisiekimu su visu pasauliu . Taiau iame krate gyvena ypa daug moni, todl maistas yra be galo svarbus produktas. Todl Kinija, Japonija, Vietnamas ir kitos Azijos valstybs besiribojanios su Ramiuojiu vandenynu pradeda importuoti kvieius ir kukurzus i Amerikos valstybs, o ms ir cukr i Australijos ir Naujosios Zelandijos. irint i dien krovini gabenimo tendencijas matome visai kitoki padt. Kinija, kuri prie pusimt met sunkiai galjo imaitinti savo gyventojus dabar yra pagrindinis pasaulio logistikos mazgas. Sustiprjus pramonei tolimj ryt regione sikr patys didiausi iuo metu pasaulio uostai, tokie kaip anchajus, Singapras, Hong Kongas, Shenzhen. I j keturi priklauso Kinijai. Pagrindinmis eksporto prekmis tampa elektronika, automobiliai, tekstil, prieskoniai. Matome panaia tendencij kaip ir Europoje kolonijiniais amiais, kai tam tikras regionas tampa pramons ir logistikos centru kur plsta aliavos i aplinkin region, kad patenkinti pramons poreikius.

Indijos Vandenynasiame regione isidsiusios vienos labiausiai ekonomikai silpn ali. Taiau tai ne itekli stokos padarinys, o per didelio gyventoj skaiiaus ir karini konflikt iame regione rezultatas. Kolonijiniais laikais prieskoni ir vairi prabangos preki centru laikoma Indija buvo valdoma Didiosios Britanijos karalysts. Btent i ios valstybs prasidjo pagrindiniai transporto jr keliai. 1869m ikastas Sueco kanalas sujung Europ su Azijos emyn ypatingai trumpu marrutu. Kelias tarp Londono ir Indijos sutrumpjo per beveik 9000km, kas ypa sumaino logistikos katus, o tuo paiu ir preki kain. Indijos stambiausias uostas Mumbajus (tada Bombjus) stipriai iaugo ia pasirodius ko gero stipriausiai krovini gabenimo organizacjiai tuo metu Ost Indijos kompanijai.Apvelgdami i laik padt Indijos vandenyno ekonominje ekvatorijoje, negalime praleisti Pers lankos svarbos pasaulio naftos ir gamitni duj tiekime. Labiausiai naftingi plotai emje kaip nekeista yra ir didiausi konflikt vieta. ia dl naftos ir gamtini duj itekli varosi Irakas, Iranas, Kuveitas, Bahreinas, Kataras, Saudo Arabija, JAE ir Omanas, taiau pastarjam tenka maiausiai io regiono naudos. Didiausius naftos klodus iuo metu greia Saudo Arabija ir eksportuoja per Damamo ir kitus uostus. Taiau nemai uostai yra ir Bahreino ir Dohos. Taiau kalbdami apie Indijos vandenyn nereikt apsiriboti vien artimaisiais rytais. Ne ka maiau svarbus Port Hedlando uostas Australijoje tai viena i ne daugelio viet eksportuojani deimantus. ia taip pogi gausu Geleies, vino ir Cinko. Tai mediagos daniausiai eksportuojamus pramoninius pasaulio regionus Europ ir Kinij.

Pagrindiniai jr marrutai ir j savybs glaustaiMarrutai i Azijosiame regione yra sikr didiausi pasaulio uostai todl laivyba ia yra ypa intensyvi. Viena i marrut kylani i io regiono savybi yra tai, jog daugiausia gabenama perdirbt aliav ar jau pagaminto produkto. Kaip savybe galime paminti ir ia vyraujanias sroves. Pavyzdiui tarppasatin srov, kuri juda madaug nuo Singapro uosto Amerikos link. Tai sudaro puikias slygas laivams kursuoti iuo marrutu, nes iaurs pasat ir Piet pasat srovs padeda laivams gryti Azij. Taiau vienas i atgrasani faktori yra padanjs piratavimas Indonezijos regione, kas skatina laivus imtis atsargumo priemoni ir danai rinktis kitus saugesnius marrutus.Pagrindiniai marrutai: anghajus Vankuveris, San Franciskas Los Andelas, per Panamos kanal su Atlanto vandenyno baseino alimis. Singapras Kolkata, Mumbajus, Riards Bjus, Keiptaunas, Kairas, Oklandas, Sidnjus. Japonijos uostai (Tokijas, Osaka, Fukuoka) Sietlas, Vankuveris, San Franciskas, Oklandas. Mumbajus Sueco kanalas, Riards Bjus, Keiptaunas. Kolkata Singapras, Dakarta, Pers lankaPagrindiniai gabenami kroviniai: Automobiliai Elektrotechnika Tekstil Ryiai Alavas Kava Geleis Anglys NaftaMarrutai i AustralijosKolonijiniais amiais buves didiausias pasaulyje kaljimas, dabar yra ekonomikai stipri valstyb, turinti aliav eksportui ir nema isilavinimo lyg tarp gyventoj. is emynas pasiymi stipria agrikultra, todl nam dal eksporto sudaro gyvlins ir augalins kilms aliavos. Taip pat viena i i io emyno savybi tai deimant gavyb. Pagrindiniai marrutai: Niukaslas Panamos kanalas, San Franciskas, Santjagas Gladstonas Oklandas, Santjagas, Panamos KanalasPagrindiniai gabenami kroviniai: Polimetalai Vilnos Kvieiai Msa Sunkiai gendantys pieno produktai Cukrus Boksitai

Marrutai i EuroposEuropa ekonomikai stipri ali derinys dirbantis ivien siekiant kelti rajono ekonomik ir gerbv. Kadangi iame regione nebra daug aliav, daugiausia j yra importuojama i kitur. Tai lm vien didiausi pasaulyje uost susikrim. Taiau daugiausia mano nuomone ia galime kalbti apie istorinius faktorius lmusius prekybos klestjim iame regione. Daniausiai eksportuojami yra galutiniai gaminiai, nes gamybos industrija yra stipriai ivystyta. Nors pavelgus situacij per pastaruosius por deimtmei galime pastebti, kad pramon traukiasi i Europos emyno Rytus ir duoda keli naujj technologij kurimui.Pagrindiniai marrutai: Didieji Europos uostai (Roterdamas, Hamburgas, Antverpenas, Bremenas, Valensija, Felikstovas) Niujorkas, Filadelfija, Baltimor, Panamos kanalas, La alina, Karakasas, San Paulu, Rio de aneiras, Lagosas, Keiptaunas, Sueco kanalas.Pagrindiniai gabenami kroviniai: Chemins mediagos ir gaminiai Automobiliai Tekstil Elektronika

Marrutai i . AmerikosDl istorini faktori labiau ivystyta rytin alies pus. ia jau kolonijiniais laikais sikr nema uost, kurie tiek aliavas senj emyn. Taiau iandien didiausi uostai yra isidst vakarinje pakrantje, nes vyksta ypa daug main su Azijos alimis. Amerikos regionas pasiymi nema naudingj ikasen, taiau ia gyvena ir daug gyventoj, kurie kelia paklaus vairioms prekms. Pagrindiniai marrutai: Ryt pakrants uostai (Filadelfija, Baltimor, Niujorkas, Bostonas, Korpus Kristis, Hiustonas, Naujasis Orleanas, Mobilis, Tampa) Panamos kanalas, Lai alina, Makapa, Rio de aneiras, San Paulu, Tubaranas, Keiptaunas, Didieji Europos uostai, Sueco Kanalas. Vakar pakrants uostai (Vankuveris, Sietlas, San Franciskas, Los Andelas) Ryt Azijos uostai, Oklandas, Sidnjus, Niukaslas, Gladstonas, Singapras, Manila, Bankokas.Pagrindiniai gabenami kroviniai: Automobiliai Elektrotechnika Cheminiai gaminiai Kvieiai Kukurzai Mediena Anglys Varis Nafta Ryiai Medviln

IvadosVisk susumavs galiu pasakyti, jog pasaulio jrini keli tinklas yra stipriai ivystytas, tai lm nemaai istorini, gamtini, ekonomini ir politini faktori. Taiau manau, jog apie laivybos kelius negalime kalbti kaip apie statik dalyk. Jie yra kupini dinamikos, nuolat keiiasi dl kintani klimatini slyg, keiiasi dl nauj siplskusi karini konflikt. Bet visada ilieka vienas bendras tikslas tai kuo saugiau ir ekonomikiau gabenti krovinius jromis. Literatra1. http://www.nordregio.se/en/Maps--Graphs/06-Transport/Transports-routes-in-the-Arctic/2. http://www.navy.gov.au/sites/default/files/documents/PIAMA31.pdf3. http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_world%27s_busiest_container_ports4. http://newsroom.ucla.edu/releases/new-unexpected-shipping-route-2434855. http://people.hofstra.edu/geotrans/eng/ch3en/conc3en/main_maritime_shipping_routes.html6. http://people.hofstra.edu/geotrans/eng/ch2en/conc2en/ship_log_density_17501810.html7. http://people.hofstra.edu/geotrans/eng/ch3en/conc3en/ch3c4en.html8. http://www.worldshipping.org/about-the-industry/global-trade/top-50-world-container-ports9. http://en.wikipedia.org/wiki/Prevailing_winds10. http://en.wikipedia.org/wiki/File:Corrientes-oceanicas.png

11