TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF) CIV (A),

CIM (B), RID (C), CUV (D) PRIEDAI

(Ţin., 1994, Nr. 99-1989; 2003, Nr. 97-4318; 2006, Nr. 95, 96, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 103,

104, 105 ir 106)

VIENODOSIOS TARPTAUTINIO KELEIVIŲ VEŽIMO

GELEŽINKELIAIS SUTARTIES TAISYKLĖS

(CIV – SUTARTIES A PRIEDAS)

I dalis. Bendrosios nuostatos 1 straipsnis. Taikymo sritis

2 straipsnis. Pareiškimas dėl atsakomybės keleivių mirties ar suţalojimo atveju

3 straipsnis. Apibrėţtys

4 straipsnis. Vienodųjų taisyklių netaikymas

5 straipsnis. Imperatyvios teisės normos

II dalis. Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas 6 straipsnis. Veţimo sutartis

7 straipsnis. Kelionės dokumentas

8 straipsnis. Veţimo mokesčio mokėjimas ir grąţinimas

9 straipsnis. Teisė būti veţamam. Atsisakymas veţti

10 straipsnis. Administracinių formalumų atlikimas

11 straipsnis. Traukinio atšaukimas ir vėlavimas. Pavėlavimas persėsti į kitą suderinto

tvarkaraščio traukinį

III dalis. Rankinio bagažo, gyvūnų, registruoto bagažo ir transporto priemonių

vežimas

I skyrius. Bendrosios nuostatos 12 straipsnis. Leistini veţti daiktai ir gyvūnai

13 straipsnis. Patikrinimas

14 straipsnis. Administracinių formalumų atlikimas

II skyrius. Rankinis bagažas ir gyvūnai 15 straipsnis. Prieţiūra

III skyrius. Registruotas bagažas 16 straipsnis. Registruoto bagaţo išsiuntimas

17 straipsnis. Bagaţo įregistravimo kvitas

18 straipsnis. Registravimas ir veţimas

19 straipsnis. Registruoto bagaţo veţimo mokesčio mokėjimas

20 straipsnis. Registruoto bagaţo ţymėjimas

21 straipsnis. Teisė disponuoti registruotu bagaţu

22 straipsnis. Bagaţo išdavimas

IV skyrius. Transporto priemonės 23 straipsnis. Veţimo sąlygos

24 straipsnis. Veţimo kvitas

25 straipsnis. Taikoma teisė

IV dalis. Vežėjo atsakomybė

I skyrius. Atsakomybė keleivių mirties ir sužalojimo atveju 26 straipsnis. Atsakomybės pagrindas

27 straipsnis. Ţalos atlyginimas keleivio mirties atveju

28 straipsnis. Ţalos atlyginimas keleivio suţalojimo atveju

29 straipsnis. Kompensacija uţ kitokį kūno suţalojimą

30 straipsnis. Ţalos atlyginimo tvarka ir dydis keleivio mirties ir suţalojimo atveju

31 straipsnis. Kitos transporto rūšys

II skyrius. Atsakomybė dėl tvarkaraščio nesilaikymo 32 straipsnis. Atsakomybė dėl traukinio atšaukimo, jo vėlavimo arba keleivio

pavėlavimo persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį

III skyrius. Atsakomybė už rankinį bagažą, gyvūnus, registruotą bagažą ir

transporto priemones

1 skirsnis. Rankinis bagažas ir gyvūnai 33 straipsnis. Atsakomybė

34 straipsnis. Ţalos praradus arba apgadinus daiktus atlyginimo ribos

35 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės

2 skirsnis. Registruotas bagažas 36 straipsnis. Atsakomybės pagrindas

37 straipsnis. Pareiga įrodyti

38 straipsnis. Paeiliui veţantys veţėjai

39 straipsnis. Vykdomasis veţėjas

40 straipsnis. Praradimo prielaida

41 straipsnis. Kompensacija praradus bagaţą

42 straipsnis. Kompensacija apgadinus bagaţą

43 straipsnis. Kompensacija pavėlavus išduoti bagaţą

3 skirsnis. Transporto priemonės 44 straipsnis. Kompensacija uţ vėlavimą

45 straipsnis. Kompensacija praradus transporto priemonę

46 straipsnis. Atsakomybė dėl kitų daiktų

47 straipsnis. Taikoma teisė

IV skyrius. Bendrosios nuostatos 48 straipsnis. Teisės remtis atsakomybės ribomis išnykimas

49 straipsnis. Sumų perskaičiavimas ir palūkanos

50 straipsnis. Atsakomybė įvykus branduolinei avarijai

51 straipsnis. Asmenys, uţ kuriuos atsako veţėjas

52 straipsnis. Kiti ieškiniai

V dalis. Keleivio atsakomybė 53 straipsnis. Atskiri atsakomybės principai

VI dalis. Teisių įgyvendinimas 54 straipsnis. Veţamų daiktų dalies praradimo arba apgadinimo nustatymas

55 straipsnis. Reikalavimai

56 straipsnis. Veţėjai, kuriems gali būti pareikšti ieškiniai

57 straipsnis. Teismingumas

58 straipsnis. Teisės pareikšti ieškinį dėl keleivių mirties ar suţalojimo išnykimas

59 straipsnis. Teisės pareikšti ieškinį veţėjui dėl bagaţo veţimo išnykimas

60 straipsnis. Ieškinių senatis

VII dalis. Vežėjų tarpusavio santykiai 61 straipsnis. Veţimo mokesčio paskirstymas

62 straipsnis. Atgręţtinio reikalavimo teisė

63 straipsnis. Atgręţtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka

64 straipsnis. Susitarimai dėl atgręţtinio reikalavimo teisės

I dalis

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Taikymo sritis

§ 1. Šios Vienodosios taisyklės taikomos visoms atlygintino arba neatlygintino keleivių

veţimo geleţinkeliais sutartims, kai išvykimo ir paskirties vietos yra dviejose skirtingose

valstybėse narėse. Ši nuostata taikoma neatsiţvelgiant į veţimo sutarties šalių gyvenamąją

vietą ar buveinę ir pilietybę.

§ 2. Šios Vienodosios taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai tarptautinis veţimas pagal vieną

veţimo sutartį apima ne tik veţimą geleţinkeliais kertant sienas, bet ir keleivių veţimą kurios

nors valstybės narės vidaus keliais arba vidaus vandenų kelių maršrutais.

§ 3. Kai tarptautinis veţimas pagal vieną veţimo sutartį apima ne tik veţimą

geleţinkeliais, bet ir keleivių veţimą jūra arba vidaus vandenų kelių maršrutais kertant sienas,

šios Vienodosios taisyklės taikomos, jei keleiviai veţami tomis jūros linijomis arba vidaus

vandenų kelių maršrutais, kurie įtraukti į Sutarties 24 straipsnio 1 dalyje numatytą linijų ir

maršrutų sąrašą.

§ 4. Šios Vienodosios taisyklės taikomos ir dėl veţėjo atsakomybės keleivių mirties ar

suţalojimo atveju asmenims, lydintiems siuntas, kurios veţamos pagal CIM vienodąsias

taisykles.

§ 5. Šios Vienodosios taisyklės netaikomos veţant keleivius tarp stočių, esančių

besiribojančių valstybių teritorijose, kai šių stočių infrastruktūrą valdo vienas ar keli

infrastruktūros valdytojai, priklausantys tik vienai iš šių valstybių.

§ 6. Bet kuri valstybė, esanti tarptautinio tiesioginio keleivių veţimo geleţinkeliais

konvencijos, kuri yra panašaus pobūdţio kaip šios Vienodosios taisyklės, šalis, gali,

pateikdama prašymą prisijungti prie Sutarties, pareikšti, kad ji taikys šias Vienodąsias

taisykles tik veţdama keleivius savo teritorijoje esančios geleţinkelių infrastruktūros dalyje.

Ši geleţinkelių infrastruktūros dalis turi būti tiksliai apibrėţta ir sujungta su valstybės narės

geleţinkelių infrastruktūra. Jei valstybė padaro pirmiau minėtą pareiškimą, šios Vienodosios

taisyklės taikomos tik esant šioms sąlygoms:

a) kai veţimo sutartyje numatyta išvykimo arba paskirties vieta ir maršrutas yra

nurodytoje infrastruktūroje arba

b) kai nurodyta infrastruktūra jungia dviejų valstybių narių infrastruktūrą ir kai veţimo

sutartyje ji buvo numatyta kaip veţimo tranzitu maršrutas.

§ 7. Valstybė, padariusi išlygą pagal 6 dalies nuostatas, gali bet kada ją atšaukti, apie tai

informuodama depozitarą. Atšaukimas įsigalioja praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai

depozitaras apie tai praneša valstybėms narėms. Pareiškimas netenka galios, jei 6 dalies

pirmame sakinyje minėta konvencija nustoja galioti šiai valstybei.

2 straipsnis

Pareiškimas dėl atsakomybės keleivių mirties ar sužalojimo atveju

§ 1. Bet kuri valstybė gali bet kada pareikšti, kad ji netaikys keleiviams, nukentėjusiems

dėl jos teritorijoje įvykusių avarijų, jokių nuostatų dėl veţėjo atsakomybės keleivių mirties ar

suţalojimo atveju, jei jie yra jos piliečiai arba asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą

šioje valstybėje.

§ 2. Valstybė, padariusi pareiškimą pagal 1 dalies nuostatas, gali bet kada jį atšaukti, apie

tai informuodama depozitarą. Atšaukimas įsigalioja praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai

depozitaras apie tai praneša valstybėms narėms.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiose Vienodosiose taisyklėse:

a) „veţėjas“ – veţėjas, su kuriuo keleivis yra sudaręs veţimo sutartį pagal šias

Vienodąsias taisykles, arba paskesnis veţėjas, atsakingas pagal tą sutartį;

b) „vykdomasis veţėjas“ – veţėjas, kuris nėra sudaręs su keleiviu veţimo sutarties, bet

kuriam veţėjas, nurodytas a punkte, yra patikėjęs vykdyti visą arba tam tikrą dalį veţimo

geleţinkeliais;

c) „Bendrosios veţimo sąlygos“ – veţėjo sąlygos, įtvirtintos bendrosiomis sąlygomis arba

kiekvienoje valstybėje narėje galiojančiais tarifais, kurios sudarius veţimo sutartį tampa

veţimo sutarties sudedamąja dalimi;

d) „transporto priemonė“ – motorinė transporto priemonė arba priekaba keleiviams veţti.

4 straipsnis

Vienodųjų taisyklių netaikymas

§ 1. Valstybės narės gali sudaryti susitarimus, numatančius kitokias nuostatas, negu

įtvirtinta šiose Vienodosiose taisyklėse, tik dėl keleivių veţimo tarp dviejų abipus sienos

esančių stočių, jei tarp jų nėra kitos stoties.

§ 2. Dėl keleivių veţimo tarp dviejų valstybių narių tranzitu per valstybę, kuri nėra narė,

šios valstybės gali sudaryti susitarimus, numatančius kitokias nuostatas, negu įtvirtinta šiose

Vienodosiose taisyklėse.

§ 3. Atsiţvelgdamos į kitas tarptautinės viešosios teisės normas, dvi ar daugiau valstybių

narių gali nustatyti tarpusavyje taikomas sąlygas, kuriomis veţėjai privalo veţti keleivius,

bagaţą, gyvūnus ir transporto priemones, vykdydami veţimus tarp šių šalių.

§ 4. Apie 1–3 dalyse minėtus susitarimus ir jų įsigaliojimą pranešama Tarpvyriausybinei

tarptautinio veţimo geleţinkeliais organizacijai. Šios Organizacijos generalinis sekretorius

apie tai informuoja valstybes nares ir suinteresuotas įmones.

5 straipsnis

Imperatyvios teisės normos

Jei šiose Vienodosiose taisyklėse nenumatyta kitaip, bet kuri nuostata, tiesiogiai ar

netiesiogiai prieštaraujanti šioms Vienodosioms taisyklėms, yra niekinė ir negalioja. Tokios

nuostatos negaliojimas neturi įtakos kitų veţimo sutarties nuostatų galiojimui. Nepaisydamas

to, veţėjas gali prisiimti didesnę atsakomybę ir didesnius įsipareigojimus, negu numatyta

šiose Vienodosiose taisyklėse.

II dalis

Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas

6 straipsnis

Vežimo sutartis

§ 1. Veţimo sutartimi veţėjas įsipareigoja nuveţti keleivį ir, jei reikia, bagaţą bei

transporto priemones į paskirties vietą ir paskirties vietoje išduoti bagaţą bei transporto

priemones.

§ 2. Veţimo sutartis patvirtinama vienu ar keliais kelionės dokumentais, kurie išduodami

keleiviui. Tačiau, nepaţeidţiant 9 straipsnio, kelionės dokumento neturėjimas, neteisingas

uţpildymas ar praradimas neturi jokio poveikio veţimo sutarties, kuriai ir toliau taikomos šios

Vienodosios taisyklės, buvimui ir galiojimui.

§ 3. Kelionės dokumentas yra prima facie įrodymas, patvirtinantis veţimo sutarties

sudarymą ir jos turinį.

7 straipsnis

Kelionės dokumentas

§ 1. Bendrosiose veţimo sąlygose apibrėţiama kelionės dokumentų forma ir turinys, taip

pat kokia kalba ir kokiais rašmenimis jie turi būti atspausdinti ir uţpildyti.

§ 2. Kelionės dokumente privalo būti nurodyta:

a) veţėjas arba veţėjai;

b) įrašas, kad keleiviai veţami pagal šias Vienodąsias taisykles, neatsiţvelgiant į bet

kurias kitas tam prieštaraujančias nuostatas; galima vartoti santrumpą CIV;

c) bet koks kitas įrašas, kuris įrodytų, kad sudaryta veţimo sutartis bei patvirtintų jos turinį

ir kuris suteiktų keleiviui galimybę pasinaudoti šios sutarties suteikiamomis teisėmis.

§ 3. Gavęs kelionės dokumentą, keleivis privalo įsitikinti, ar kelionės dokumentas

uţpildytas pagal jo pateiktus nurodymus.

§ 4. Jei kelionės dokumentas nėra vardinis ir kelionė dar neprasidėjo, jis gali būti

perleistas kitam.

§ 5. Kelionės dokumentas gali būti uţpildytas elektroniniu duomenų, kurie gali būti

pakeisti įskaitomais rašmenimis, registravimo būdu. Duomenų registravimui ir apdorojimui

taikomos priemonės privalo būti lygiavertės funkciniu poţiūriu, ypač dėl pagal šiuos

duomenis išduoto veţimo dokumento įrodomosios galios.

8 straipsnis

Vežimo mokesčio mokėjimas ir grąžinimas

§ 1. Jeigu nėra kitokio susitarimo tarp keleivio ir veţėjo, veţimo mokestis sumokamas iš

anksto.

§ 2. Bendrosiose veţimo sąlygose nustatoma, kokiais atvejais veţimo mokestis

grąţinamas.

9 straipsnis

Teisė būti vežamam. Atsisakymas vežti

§ 1. Nuo kelionės pradţios keleivis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą ir jį

pateikti kelionės dokumentų tikrinimo metu. Bendrosiose veţimo sąlygose gali būti nustatyta:

a) kad keleivis, kuris nepateikė galiojančio kelionės dokumento, privalo be veţimo

mokesčio sumokėti papildomą mokestį;

b) kad keleivis, kuris atsisako iš karto sumokėti veţimo mokestį ar papildomą mokestį,

gali būti išlaipinamas;

c) ar papildomas mokestis grąţinamas ir kokiomis sąlygomis.

§ 2. Bendrosiose veţimo sąlygose gali būti numatyta, kad keleiviai, kurie:

a) kelia grėsmę eismo saugai ir valdymui arba kitų keleivių saugumui,

b) neleistinai trukdo kitiems keleiviams,

gali būti iš viso neveţami arba išlaipinami ir kad šie asmenys neturi teisės susigrąţinti

sumokėto jų veţimo mokesčio ar jų registruoto bagaţo veţimo mokesčio.

10 straipsnis

Administracinių formalumų atlikimas

Keleivis privalo atlikti muitinės ar kitų administracinės valdţios institucijų nustatytus

formalumus.

11 straipsnis

Traukinio atšaukimas ir vėlavimas. Pavėlavimas persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio

traukinį

Prireikus veţėjas privalo kelionės dokumente patvirtinti, kad traukinys buvo atšauktas

arba kad buvo pavėluota persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį.

III dalis

Rankinio bagažo, gyvūnų, registruoto bagažo ir transporto priemonių vežimas

I skyrius

Bendrosios nuostatos

12 straipsnis

Leistini vežti daiktai ir gyvūnai

§ 1. Pagal Bendrąsias veţimo sąlygas keleivis su savimi gali pasiimti daiktus, kuriuos

lengva nešti (rankinį bagaţą), ir gyvūnus. Be to, keleivis gali su savimi pasiimti sunkius ir

nepatogius daiktus pagal Bendrosiose veţimo sąlygose nustatytas specialiąsias nuostatas.

Draudţiama kaip rankinį bagaţą veţti daiktus arba gyvūnus, kurie gali varţyti keleivius arba

jiems trukdyti, arba padaryti ţalos.

§ 2. Pagal Bendrąsias veţimo sąlygas keleivis gali daiktus ir gyvūnus išsiųsti kaip

registruotą bagaţą.

§ 3. Veţdamas keleivius, veţėjas gali priimti veţti transporto priemones pagal

Bendrosiose veţimo sąlygose numatytas specialiąsias nuostatas.

§ 4. Veţant pavojingus krovinius kaip rankinį bagaţą, registruotą bagaţą arba transporto

priemonėse, kurios pagal šios Dalies nuostatas veţamos geleţinkeliais, turi būti laikomasi

Pavojingų krovinių tarptautinio veţimo geleţinkeliais taisyklių (RID).

13 straipsnis

Patikrinimas

§ 1. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad nesilaikoma veţimo sąlygų, veţėjas turi

teisę patikrinti, ar veţami daiktai (rankinis bagaţas, registruotas bagaţas, transporto

priemonės, įskaitant jų krovinį) ir gyvūnai atitinka veţimo sąlygas, jei to nedraudţia

valstybės, kurioje turi vykti patikrinimas, įstatymai ir kiti teisės aktai. Būtina pakviesti keleivį

dalyvauti patikrinime. Jei jis neatvyksta arba su juo neįmanoma susisiekti, veţėjas privalo

pakviesti du nepriklausomus liudininkus.

§ 2. Kai nustatoma, kad nebuvo laikomasi veţimo sąlygų, veţėjas gali reikalauti, kad

keleivis sumokėtų patikrinimo išlaidas.

14 straipsnis

Administracinių formalumų atlikimas

Keleivis privalo atlikti muitinės ar kitų administracinės valdţios institucijų nustatytus

formalumus, kai jis ima su savimi daiktus (rankinį bagaţą, registruotą bagaţą, transporto

priemones, įskaitant jų krovinį) ir gyvūnus. Jis privalo dalyvauti, kai atliekama šių daiktų

apţiūra, jei kiekvienos valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kitaip.

II skyrius

Rankinis bagažas ir gyvūnai

15 straipsnis

Priežiūra

Priţiūrėti rankinį bagaţą ir gyvūnus privalo keleivis.

III skyrius

Registruotas bagažas

16 straipsnis

Registruoto bagažo išsiuntimas

§ 1. Sutartiniai įsipareigojimai dėl registruoto bagaţo persiuntimo turi būti nustatyti

bagaţo įregistravimo kvite, kuris išduodamas keleiviui.

§ 2. Nepaţeidţiant 22 straipsnio, bagaţo įregistravimo kvito neturėjimas, neteisingas

uţpildymas ar praradimas neturi jokio poveikio susitarimų dėl registruoto bagaţo

persiuntimo, kuriems ir toliau taikomos šios Vienodosios taisyklės, buvimui ir galiojimui.

§ 3. Bagaţo įregistravimo kvitas yra prima facie įrodymas, patvirtinantis bagaţo

įregistravimą ir jo veţimo sąlygas.

§ 4. Kol neįrodyta priešingai, laikoma, kad veţėjo priimtas veţti registruotas bagaţas buvo

akivaizdţiai geros būklės ir kad bagaţo vienetų skaičius ir masė atitiko bagaţo įregistravimo

kvite nurodytus duomenis.

17 straipsnis

Bagažo įregistravimo kvitas

§ 1. Bendrosiose veţimo sąlygose nustatoma bagaţo įregistravimo kvito forma ir turinys,

taip pat kokia kalba ir kokiais rašmenimis jis turi būti atspausdintas ir uţpildytas. Mutatis

mutandis taikoma 7 straipsnio 5 dalis.

§ 2. Bagaţo įregistravimo kvite privalo būti nurodyta:

a) veţėjas arba veţėjai;

b) įrašas, kad bagaţas veţamas pagal šias Vienodąsias taisykles, neatsiţvelgiant į bet

kurias kitas tam prieštaraujančias nuostatas; galima vartoti santrumpą CIV;

c) bet koks kitas įrašas, kuris patvirtintų sutartinius įsipareigojimus dėl registruoto bagaţo

persiuntimo ir kuris suteiktų keleiviui galimybę pasinaudoti veţimo sutarties suteikiamomis

teisėmis.

§ 3. Gavęs bagaţo įregistravimo kvitą, keleivis privalo įsitikinti, ar kvitas uţpildytas pagal

jo pateiktus nurodymus.

18 straipsnis

Registravimas ir vežimas

§ 1. Jeigu Bendrosiose veţimo sąlygose nenustatyta kitaip, bagaţas registruojamas tik

pateikus kelionės dokumentą, galiojantį bent iki bagaţo paskirties vietos. Kitais atvejais

bagaţas registruojamas pagal išsiuntimo vietoje galiojančias taisykles.

§ 2. Kai Bendrosiose veţimo sąlygose nustatoma, kad bagaţas gali būti priimamas veţti

nepateikiant kelionės dokumento, šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, nustatančios keleivių

teises ir pareigas dėl jų registruoto bagaţo, mutatis mutandis taikomos registruoto bagaţo

siuntėjui.

§ 3. Veţėjas registruotą bagaţą gali persiųsti kitu traukiniu ar kitos transporto rūšies

priemone ir kitu maršrutu, negu vyksta keleivis.

19 straipsnis

Registruoto bagažo vežimo mokesčio mokėjimas

Jei nėra kitokio keleivio ir veţėjo susitarimo, registruoto bagaţo veţimo mokestis

sumokamas bagaţo įregistravimo metu.

20 straipsnis

Registruoto bagažo žymėjimas

Keleivis privalo ant kiekvieno registruoto bagaţo vieneto gerai matomoje vietoje

pakankamai atspariai ir įskaitomai uţrašyti:

a) savo pavardę ir adresą;

b) paskirties vietą.

21 straipsnis

Teisė disponuoti registruotu bagažu

§ 1. Jei leidţia aplinkybės ir jei nepaţeidţiami muitinės ar kitų administracinės valdţios

institucijų reikalavimai, keleivis gali reikalauti grąţinti bagaţą išsiuntimo vietoje,

atiduodamas bagaţo įregistravimo kvitą ir, kai tai nustatyta Bendrosiose veţimo sąlygose,

parodydamas kelionės dokumentą.

§ 2. Bendrosiose veţimo sąlygose gali būti numatytos kitos nuostatos dėl teisės disponuoti

registruotu bagaţu, t. y. paskirties vietos keitimas ir galimos finansinės pasekmės keleiviui.

22 straipsnis

Bagažo išdavimas

§ 1. Registruotas bagaţas išduodamas atiduodant bagaţo įregistravimo kvitą ir,

atitinkamais atvejais, sumokėjus mokesčius, mokėtinus uţ veţimą. Veţėjas turi teisę, tačiau

neprivalo, patikrinti, ar kvito turėtojas turi teisę pasiimti bagaţą.

§ 2. Bagaţas taip pat laikomas išduotu bagaţo įregistravimo kvito turėtojui, kai pagal

paskirties vietoje galiojančias taisykles:

a) bagaţas perduodamas muitinės arba muito ar kitų vietos mokesčių institucijoms jų

patalpose arba sandėliuose, kurių nepriţiūri veţėjas;

b) gyvūnai perduodami tretiesiems asmenims.

§ 3. Bagaţo įregistravimo kvito turėtojas gali reikalauti išduoti bagaţą paskirties vietoje,

kai tik pasibaigia sutartas laikas ir, atitinkamais atvejais, laikas, būtinas muitinės ar kitų

administracinės valdţios institucijų operacijoms atlikti.

§ 4. Be bagaţo įregistravimo kvito veţėjas privalo išduoti bagaţą tik tam asmeniui, kuris

įrodo turįs tokią teisę; jei šis įrodymas atrodo nepakankamas, veţėjas gali reikalauti

garantijos.

§ 5. Bagaţas išduodamas paskirties vietoje, iki kurios jis buvo įregistruotas.

§ 6. Bagaţo įregistravimo kvito turėtojas, kuriam bagaţas neišduodamas, gali reikalauti,

kad bagaţo kvite būtų nurodyta diena ir valanda, kada jis prašė išduoti bagaţą pagal 3 dalį.

§ 7. Turintis tam teisę asmuo gali nepriimti bagaţo, jei veţėjas nepatenkina jo prašymo

patikrinti registruotą bagaţą, kad būtų nustatyta, jo tvirtinimu, padaryta ţala.

§ 8. Kitais atvejais bagaţas išduodamas pagal paskirties vietoje galiojančias taisykles.

IV skyrius

Transporto priemonės

23 straipsnis

Vežimo sąlygos

Bendrųjų veţimo sąlygų specialiosios nuostatos dėl transporto priemonių veţimo nustato

transporto priemonių priėmimo veţti, registravimo, pakrovimo ir veţimo, iškrovimo ir

išdavimo sąlygas, taip pat ir keleivio pareigas.

24 straipsnis

Vežimo kvitas

§ 1. Sutartiniai įsipareigojimai dėl transporto priemonių veţimo privalo būti nustatyti

veţimo kvite, kuris išduodamas keleiviui. Veţimo kvitas gali būti keleivio kelionės

dokumento sudedamoji dalis.

§ 2. Bendrųjų veţimo sąlygų specialiosios nuostatos dėl transporto priemonių veţimo

nustato veţimo kvito formą ir turinį, taip pat kokia kalba ir kokiais rašmenimis jis turi būti

atspausdintas ir uţpildytas. Mutatis mutandis taikoma 7 straipsnio 5 dalis.

§ 3. Veţimo kvite privalo būti nurodyta:

a) veţėjas arba veţėjai;

b) įrašas, kad transporto priemonės veţamos pagal šias Vienodąsias taisykles,

neatsiţvelgiant į bet kurias kitas tam prieštaraujančias nuostatas; galima vartoti santrumpą

CIV;

c) bet koks kitas įrašas, kuris patvirtintų sutartinius įsipareigojimus dėl transporto

priemonės veţimo ir kuris suteiktų keleiviui galimybę pasinaudoti veţimo sutarties

suteikiamomis teisėmis.

§ 4. Gavęs veţimo kvitą, keleivis privalo įsitikinti, ar kvitas uţpildytas pagal jo pateiktus

nurodymus.

25 straipsnis

Taikoma teisė

Atsiţvelgiant į šio skyriaus nuostatas, transporto priemonių veţimui taikomos III skyriaus

nuostatos dėl bagaţo veţimo.

IV dalis

Vežėjo atsakomybė

I skyrius

Atsakomybė keleivių mirties ir sužalojimo atveju

26 straipsnis

Atsakomybės pagrindas

§ 1. Veţėjas atsako uţ ţalą, atsiradusią keleiviui mirus, jį suţalojus arba kitaip pasikėsinus

į jo fizinę arba psichinę neliečiamybę, dėl su geleţinkelio eksploatacija susijusio įvykio, kuris

įvyksta keleiviui esant traukinyje, jam į jį lipant arba iš jo išlipant, nesvarbu, kokia būtų

geleţinkelių infrastruktūra.

§ 2. Veţėjas neatsako:

a) jei įvykis įvyksta dėl su geleţinkelio eksploatacija nesusijusių aplinkybių, kurių veţėjas

negalėjo išvengti ir apsaugoti nuo jų pasekmių, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu elgtis

tokiomis aplinkybėmis;

b) jei įvykis įvyksta dėl keleivio kaltės;

c) jei įvykis įvyksta dėl trečiojo asmens veiksmų, kurių veţėjas negalėjo išvengti ir

apsaugoti nuo jų pasekmių, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu elgtis tokiomis aplinkybėmis;

trečiuoju asmeniu nelaikoma kita įmonė, kuri naudojasi ta pačia geleţinkelių infrastruktūra;

tai neatima atgręţtinio reikalavimo teisės.

§ 3. Jei įvykis įvyksta dėl trečiojo asmens veiksmų, o, nepaisant to, veţėjas nėra visiškai

atleidţiamas nuo atsakomybės pagal 2 dalies c punktą, tai jis atsako uţ visą ţalą pagal šiose

Vienodosiose taisyklėse nustatytas ribas, neprasdamas atgręţtinio reikalavimo teisės į trečiąjį

asmenį.

§ 4. Šios Vienodosios taisyklės neturi įtakos atsakomybei, kuri veţėjui gali atsirasti 1

dalyje nenumatytais atvejais.

§ 5. Kai pagal vieną veţimo sutartį veţa keli veţėjai paeiliui, dėl keleivių mirties ar

suţalojimo atsako tas veţėjas, kuriam pagal veţimo sutartį tenka pareiga suteikti veţimo

paslaugas, kurių metu įvyksta įvykis. Kai šias paslaugas teikia ne veţėjas, o vykdomasis

veţėjas, abu veţėjai pagal šias Vienodąsias taisykles atsako solidariai.

27 straipsnis

Žalos atlyginimas keleivio mirties atveju

§ 1. Keleivio mirties atveju ţalos atlyginimą sudaro:

a) būtinos išlaidos mirus asmeniui, ypač palaikų perveţimo ir laidotuvių išlaidos;

b) jei tai nebuvo staigi mirtis, ţalos atlyginimas, numatytas 28 straipsnyje.

§ 2. Jei, mirus keleiviui, paramos netenka asmenys, kuriuos pagal įstatymą jis turėjo arba

ateityje būtų turėjęs išlaikyti, būtina atlyginti ir šią ţalą. Teisei pateikti ieškinį dėl ţalos

atlyginimo asmenims, kuriuos keleivis išlaikė, nors įstatymas tokios pareigos nenumatė,

taikoma nacionalinė teisė.

28 straipsnis

Žalos atlyginimas keleivio sužalojimo atveju

Kai suţalojamas keleivis arba pasikėsinama į jo fizinę ar psichinę neliečiamybę, ţalos

atlyginimą sudaro:

a) būtinos išlaidos, ypač gydymo ir perveţimo išlaidos;

b) finansinių nuostolių, atsiradusių dėl visiško ar dalinio darbingumo netekimo arba dėl

padidėjusių poreikių, kompensacija.

29 straipsnis

Kompensacija už kitokį kūno sužalojimą

Nacionalinė teisė nustato, ar veţėjas privalo atlyginti ţalą uţ kitokį, nei numatyta 27 ir 28

straipsniuose, kūno suţalojimą, ir kokio dydţio turi būti ţalos atlyginimas.

30 straipsnis

Žalos atlyginimo tvarka ir dydis keleivio mirties ir sužalojimo atveju

§ 1. 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio b punkte numatytas ţalos atlyginimas turi būti

sumokėtas kaip vienkartinė išmoka. Tačiau jei nacionalinė teisė leidţia mokėti periodines

išmokas, ţala atlyginama tokia tvarka, kai to prašo suţalotas keleivis arba 27 straipsnio 2

dalyje nurodyti turintys tam teisę asmenys.

§ 2. Ţalos atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas pagal 1 dalį, dydis nustatomas remiantis

nacionaline teise. Tačiau šiose Vienodosiose taisyklėse kiekvienam keleiviui nustatoma

didţiausia 175 000 atsiskaitymo vienetų riba, mokama kaip vienkartinė išmoka arba metinės

išmokos, jei nacionalinė teisė numato maţesnę didţiausią ribą.

31 straipsnis

Kitos transporto rūšys

§ 1. Atsiţvelgiant į 2 dalį, nuostatos, reglamentuojančios veţėjo atsakomybę keleivių

mirties arba suţalojimo atveju, netaikomos ţalai, padarytai veţimo, kuris pagal veţimo sutartį

nėra veţimas geleţinkeliais, metu.

§ 2. Tačiau kai geleţinkelių transporto priemonės veţamos keltais, nuostatos,

reglamentuojančios veţėjo atsakomybę keleivių mirties arba suţalojimo atveju, taikomos 26

straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje numatytai ţalai, kuri atsiranda su geleţinkelio

eksploatacija susijusio įvykio metu, kuris įvyksta keleiviui esant toje transporto priemonėje,

jam į ją lipant arba iš jos išlipant.

§ 3. Kai dėl nepaprastųjų aplinkybių geleţinkelių eismas laikinai nutraukiamas ir keleiviai

veţami kitos transporto rūšies priemone, veţėjas atsako pagal šias Vienodąsias taisykles.

II skyrius

Atsakomybė dėl tvarkaraščio nesilaikymo

32 straipsnis

Atsakomybė dėl traukinio atšaukimo, jo vėlavimo arba keleivio pavėlavimo persėsti

į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį

§ 1. Veţėjas atsako uţ keleiviui padarytą ţalą, atsiradusią dėl to, kad atšaukus traukinį,

jam vėluojant arba keleiviui nesuspėjus persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį kelionė

negali būti tęsiama tą pačią dieną arba dėl susiklosčiusių aplinkybių neprotinga būtų tęsti

kelionę tą pačią dieną. Ţalos atlyginimą sudaro protingos nakvynės išlaidos, taip pat protingos

išlaidos, susidariusios dėl pranešimo keleivio laukiantiems asmenims.

§ 2. Veţėjas neatsako, jei traukinys atšaukiamas, vėluoja arba keleivis nesuspėja persėsti į

kitą suderinto tvarkaraščio traukinį dėl kurios nors iš šių prieţasčių:

a) dėl su geleţinkelio eksploatacija nesusijusių aplinkybių, kurių veţėjas negalėjo išvengti

ir apsaugoti nuo jų pasekmių, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu elgtis tokiomis

aplinkybėmis;

b) dėl keleivio kaltės arba

c) dėl trečiojo asmens veiksmų, kurių veţėjas negalėjo išvengti ir apsaugoti nuo jų

pasekmių, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu elgtis tokiomis aplinkybėmis; trečiuoju

asmeniu nelaikoma kita įmonė, kuri naudojasi ta pačia geleţinkelių infrastruktūra; tai neatima

atgręţtinio reikalavimo teisės.

§ 3. Nacionalinė teisė nustato, ar veţėjas privalo atlyginti kitą, nei nurodyta 1 dalyje, ţalą,

ir kokio dydţio ţala turi būti atlyginta. Ši nuostata neturi įtakos 44 straipsniui.

III skyrius

Atsakomybė už rankinį bagažą, gyvūnus, registruotą bagažą ir transporto priemones

1 skirsnis

Rankinis bagažas ir gyvūnai

33 straipsnis

Atsakomybė

§ 1. Keleivių mirties ar suţalojimo atveju veţėjas yra atsakingas ir uţ ţalą, atsiradusią

keleiviams praradus visus daiktus, kuriuos jis turėjo ant savęs arba su savimi kaip rankinį

bagaţą, ar jų dalį, arba juos apgadinus; ši nuostata taikoma ir dėl gyvūnų, kuriuos keleivis

veţėsi kartu su savimi. Mutatis mutandis taikomas 26 straipsnis.

§ 2. Kitais atvejais veţėjas atsako uţ ţalą, atsiradusią dėl keleivių daiktų, rankinio bagaţo

ar gyvūnų, kuriuos pagal 15 straipsnį privalo priţiūrėti keleivis, visiško ar dalinio praradimo

arba apgadinimo ar suţalojimo, tik tada, jei ši ţala atsirado dėl veţėjo kaltės. Šiuo atveju

netaikomi kiti IV dalies straipsniai, išskyrus 51 straipsnį, ir VI dalis.

34 straipsnis

Žalos praradus arba apgadinus daiktus atlyginimo ribos

Kai veţėjui atsiranda atsakomybė pagal 33 straipsnio 1 dalį, jis privalo sumokėti

kompensaciją, neviršijančią 1 400 atsiskaitymo vienetų vienam keleiviui.

35 straipsnis

Atleidimas nuo atsakomybės

Veţėjas neatsako uţ keleiviui padarytą ţalą, atsiradusią dėl to, kad keleivis neatliko

muitinės ar kitų administracinės valdţios institucijų nustatytų formalumų.

2 skirsnis

Registruotas bagažas

36 straipsnis

Atsakomybės pagrindas

§ 1. Veţėjas atsako uţ ţalą, atsiradusią praradus visą bagaţą ar jo dalį arba jį apgadinus,

kai tai įvyksta nuo registruoto bagaţo priėmimo momento iki jo išdavimo, taip pat uţ ţalą,

atsiradusią pavėlavus išduoti bagaţą.

§ 2. Veţėjas atleidţiamas nuo šios atsakomybės, jei bagaţas prarandamas, apgadinamas

arba pavėluojama jį išduoti dėl keleivio kaltės, dėl keleivio duoto nurodymo, jei nėra veţėjo

kaltės, dėl paties registruoto bagaţo defektų arba dėl aplinkybių, kurių veţėjas negalėjo

išvengti ir apsaugoti nuo jų pasekmių.

§ 3. Veţėjas atleidţiamas nuo šios atsakomybės, kai bagaţas prarandamas arba

apgadinamas dėl ypatingos rizikos, būdingos vienai ar kelioms iš šių aplinkybių:

a) nėra pakuotės arba pakuotė netinkama;

b) dėl ypatingų bagaţo savybių;

c) kaip bagaţas išsiunčiami draudţiami veţti daiktai.

37 straipsnis

Pareiga įrodyti

§ 1. Pareiga įrodyti, kad bagaţas buvo prarastas, apgadintas arba buvo vėluojama jį išduoti

dėl vienos iš 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, tenka veţėjui.

§ 2. Kai veţėjas, atsiţvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, nustato, kad bagaţas

galėjo būti prarastas arba apgadintas dėl vienos ar kelių 36 straipsnio 3 dalyje nurodytų

ypatingų rizikų, laikoma, kad bagaţas buvo apgadintas arba prarastas dėl šių prieţasčių.

Tačiau turintis tam teisę asmuo turi teisę įrodyti, kad ţala atsirado ne dėl vienos iš šių rizikų

arba ne tik dėl jų.

38 straipsnis

Paeiliui vežantys vežėjai

Kai pagal vieną veţimo sutartį veţa keli veţėjai paeiliui, kiekvienas veţėjas, perimdamas

veţti bagaţą su bagaţo įregistravimo kvitu arba transporto priemonę su veţimo kvitu, tampa,

persiųsdamas bagaţą ar veţdamas transporto priemonę, veţimo sutarties šalimi pagal bagaţo

įregistravimo kvito arba veţimo kvito sąlygas ir vykdo šioje sutartyje numatytas pareigas.

Šiuo atveju kiekvienas veţėjas atsako uţ veţimą visą maršrutą iki išdavimo.

39 straipsnis

Vykdomasis vežėjas

§ 1. Jei veţėjas patiki vykdomajam veţėjui vykdyti visą ar dalį veţimo, nesvarbu, ar

pasinaudodamas šia veţimo sutartyje numatyta teise ar kitu pagrindu, veţėjas ir toliau atsako

uţ visą veţimą.

§ 2. Visos šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, reglamentuojančios veţėjo atsakomybę,

taikomos ir vykdomojo veţėjo atsakomybei uţ jo vykdomą veţimą. 48 ir 52 straipsniai

taikomi, jei pareiškiamas ieškinys darbuotojams arba kitiems asmenims, kurių paslaugomis

veţdamas naudojasi vykdomasis veţėjas.

§ 3. Bet koks atskiras susitarimas, pagal kurį veţėjas prisiima pareigas, kurių jam

nenumato šios Vienodosios taisyklės, arba pagal kurį jis atsisako teisių, kurias jam suteikia

šios Vienodosios taisyklės, negalioja vykdomajam veţėjui, kuris tokio susitarimo aiškiai raštu

nepatvirtino. Nesvarbu, ar vykdomasis veţėjas patvirtina tokį susitarimą ar ne, veţėjui ir

toliau galioja pareigos ar atsisakymai, kuriuos numato minėtas atskiras susitarimas.

§ 4. Kai ir veţėjui, ir vykdomajam veţėjui atsiranda tam tikra atsakomybė, jie atsako

solidariai.

§ 5. Bendra kompensacijos, kurią privalo sumokėti veţėjas, vykdomasis veţėjas, jų

darbuotojai ar kiti asmenys, kurių paslaugomis jie naudojasi veţdami bagaţą, suma negali

viršyti šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytų ribų.

§ 6. Šis straipsnis nepanaikina atgręţtinio reikalavimo teisės, kuri gali egzistuoti tarp

veţėjo ir vykdomojo veţėjo.

40 straipsnis

Praradimo prielaida

§ 1. Turintis tam teisę asmuo gali, neprivalėdamas pateikti papildomų įrodymų, laikyti

bagaţo vienetą prarastu, jeigu per keturiolika dienų nuo prašymo išduoti bagaţą, pateikto

pagal 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, jis nebuvo išduotas arba perduotas disponuoti.

§ 2. Jeigu prarastu laikomas bagaţo vienetas surandamas per metus nuo prašymo jį išduoti

pateikimo, veţėjas privalo apie tai pranešti turinčiam tam teisę asmeniui, jei jo adresas

ţinomas arba gali būti nustatytas.

§ 3. Per trisdešimt dienų nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turintis tam teisę

asmuo gali pareikalauti, kad bagaţo vienetas jam būtų išduotas. Šiuo atveju jis privalo

apmokėti bagaţo veţimo nuo išsiuntimo vietos iki vietos, kurioje išduotas bagaţas, išlaidas ir

grąţinti gautą ţalos atlyginimą, atėmęs, jeigu reikia, į šią sumą įtrauktas išlaidas. Tačiau jis

nepraranda teisės reikalauti 43 straipsnyje nustatytos kompensacijos uţ vėlavimą išduoti

bagaţą.

§ 4. Jei surasto bagaţo vieneto niekas nepareikalauja per 3 dalyje nustatytą terminą arba

jei bagaţas atsiranda vėliau negu po metų nuo prašymo išduoti bagaţą pateikimo, veţėjas juo

disponuoja pagal vietos, kurioje yra bagaţas, įstatymus ir kitus teisės aktus.

41 straipsnis

Kompensacija praradus bagažą

§ 1. Kai prarandamas visas registruotas bagaţas arba jo dalis, veţėjas, nemokėdamas jokių

kitų ţalos atlyginimų, privalo sumokėti:

a) jeigu patirtos ţalos dydis yra įrodytas, kompensaciją, lygią įrodytai sumai, tačiau

neviršijant 80 atsiskaitymo vienetų kiekvienam trūkstamam bendrosios masės kilogramui arba

1 200 atsiskaitymo vienetų kiekvienam bagaţo vienetui;

b) jei patirtos ţalos dydis nėra įrodytas, iš anksto nustatyto dydţio ţalos atlyginimą, lygų

20 atsiskaitymo vienetų kiekvienam trūkstamam bendrosios masės kilogramui arba 300

atsiskaitymo vienetų kiekvienam bagaţo vienetui.

Kompensacijos mokėjimo tvarka (uţ kiekvieną trūkstamą kilogramą ar uţ kiekvieną

bagaţo vienetą) yra nustatoma Bendrosiose veţimo sąlygose.

§ 2. Be to, veţėjas privalo grąţinti bagaţo veţimo mokestį ir kitas sumas, sumokėtas uţ

prarasto bagaţo vieneto veţimą, taip pat jau sumokėtus muito ir akcizo mokesčius.

42 straipsnis

Kompensacija apgadinus bagažą

§ 1. Kai registruotas bagaţas apgadinamas, veţėjas, nemokėdamas jokių kitų ţalos

atlyginimų, privalo sumokėti kompensaciją, lygią bagaţo vertės sumaţėjimui.

§ 2. Kompensacija neviršija:

a) sumos, kurią reikėtų sumokėti praradus visą bagaţą, jeigu dėl apgadinimo nebeteko

vertės visas bagaţas;

b) sumos, kurią reikėtų sumokėti praradus dalį bagaţo, jeigu dėl apgadinimo nuvertėjo tik

bagaţo dalis.

43 straipsnis

Kompensacija pavėlavus išduoti bagažą

§ 1. Pavėlavęs išduoti registruotą bagaţą, veţėjas privalo uţ kiekvieną dvidešimt keturių

valandų laikotarpį, skaičiuojamą nuo reikalavimo išduoti bagaţą pateikimo, bet ne daugiau

kaip uţ keturiolika dienų sumokėti:

a) kompensaciją, lygią patirtai ţalai, neviršijant 0,80 atsiskaitymo vieneto kiekvienam

pavėluotai išduoto bagaţo bendrosios masės kilogramui arba 14 atsiskaitymo vienetų

kiekvienam bagaţo vienetui, jeigu turintis tam teisę asmuo įrodo, kad dėl vėlavimo jis patyrė

ţalos;

b) iš anksto nustatyto dydţio ţalos atlyginimą, lygų 0,14 atsiskaitymo vieneto kiekvienam

pavėluotai išduoto bagaţo bendrosios masės kilogramui arba 2,80 atsiskaitymo vieneto

kiekvienam bagaţo vienetui, jeigu turintis tam teisę asmuo neįrodo, kad dėl vėlavimo jis

patyrė ţalos.

Kompensacijos mokėjimo tvarka (uţ kiekvieną kilogramą ar kiekvieną bagaţo vienetą)

yra nustatoma Bendrosiose veţimo sąlygose.

§ 2. Jeigu prarandamas visas bagaţas, 1 dalyje numatyta kompensacija negali būti

sumuojama su 41 straipsnyje numatyta kompensacija.

§ 3. Jeigu prarandama dalis bagaţo, 1 dalyje numatyta kompensacija mokama uţ likusią

bagaţo dalį.

§ 4. Jeigu bagaţas apgadinamas ne dėl vėlavimo išduoti bagaţą, 1 dalyje numatyta

kompensacija sumuojama, jei reikia, su 42 straipsnyje numatyta kompensacija.

§ 5. Bendra 1 dalyje numatytos kompensacijos ir 41 bei 42 straipsniuose numatytų

kompensacijų suma niekada negali būti didesnė uţ kompensaciją, mokėtiną praradus visą

bagaţą.

3 skirsnis

Transporto priemonės

44 straipsnis

Kompensacija už vėlavimą

§ 1. Pavėlavus pakrauti transporto priemonę dėl veţėjo kaltės arba pavėlavus ją išduoti,

veţėjas privalo sumokėti kompensaciją, kuri negali būti didesnė negu veţimo mokestis, kai

turintis tam teisę asmuo įrodo, kad dėl vėlavimo jis patyrė ţalos.

§ 2. Jei turintis tam teisę asmuo nutraukia veţimo sutartį, kai vėluojama pakrauti

transporto priemonę dėl veţėjo kaltės, šiam asmeniui grąţinamas veţimo mokestis. Be to, jei

jis įrodo, kad ţala atsirado dėl šio vėlavimo, jis gali reikalauti kompensacijos, kuri negali būti

didesnė negu veţimo mokestis.

45 straipsnis

Kompensacija praradus transporto priemonę

Praradus visą transporto priemonę arba jos dalį, kompensacija, kuri turi būti sumokėta

turinčiam tam teisę asmeniui, skaičiuojama pagal įprastinę transporto priemonės vertę, kai

ţala įrodyta. Ji negali būti didesnė negu 8 000 atsiskaitymo vienetų. Priekaba su kroviniu arba

be jo yra laikoma atskira transporto priemone.

46 straipsnis

Atsakomybė dėl kitų daiktų

§ 1. Dėl daiktų, paliktų transporto priemonėje ar prie transporto priemonės pritvirtintuose

dėkluose (pvz., bagaţo arba slidţių dėklų), veţėjas atsako tik uţ ţalą, atsiradusią dėl jo kaltės.

Visa mokėtina kompensacija negali būti didesnė negu 1 400 atsiskaitymo vienetų.

§ 2. Uţ daiktus, pritvirtintus transporto priemonės išorėje, įskaitant 1 dalyje nurodytus

dėklus, veţėjas atsako tik tada, kai įrodoma, kad jis ţalą padarė savo veiksmais arba

neveikimu, tyčia siekdamas padaryti tokią ţalą arba elgdamasis neatsargiai, tačiau

suvokdamas, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti tokia ţala.

47 straipsnis

Taikoma teisė

Atsiţvelgiant į šio skirsnio nuostatas, transporto priemonėms taikomos 2 skirsnio

nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę uţ bagaţą.

IV skyrius

Bendrosios nuostatos

48 straipsnis

Teisės remtis atsakomybės ribomis išnykimas

Šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytos atsakomybės ribos ir nacionalinės teisės normos,

apribojančios kompensaciją nustatyta suma, netaikomos, jeigu įrodoma, kad ţalą padarė

veţėjas savo veiksmais arba neveikimu, tyčia siekdamas padaryti tokią ţalą arba elgdamasis

neatsargiai, tačiau suvokdamas, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti tokia ţala.

49 straipsnis

Sumų perskaičiavimas ir palūkanos

§ 1. Jeigu apskaičiuojant kompensaciją reikia perskaičiuoti uţsienio valiuta nurodytas

sumas, jos perskaičiuojamos pagal kompensacijos išmokėjimo dieną mokėjimo vietoje

galiojantį valiutos keitimo kursą.

§ 2. Turintis tam teisę asmuo gali reikalauti penkių procentų nuo kompensacijos metinių

palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo 55 straipsnyje numatyto reikalavimo pateikimo dienos,

arba, jeigu reikalavimas nebuvo pateiktas, – nuo bylos iškėlimo dienos.

§ 3. Tačiau dėl 27 ir 28 straipsniuose numatytų kompensacijų palūkanos skaičiuojamos tik

nuo tos dienos, kai atsirado aplinkybės, padėjusios nustatyti kompensacijos dydį, jei tai

atsitiko vėliau, negu buvo pateiktas reikalavimas arba pareikštas ieškinys.

§ 4. Dėl bagaţo palūkanos gali būti mokamos tik tada, jei kompensacija yra didesnė nei 16

atsiskaitymo vienetų uţ vieną bagaţo įregistravimo kvitą.

§ 5. Jeigu turintis tam teisę asmuo per jam nustatytą protingą terminą nepateikia veţėjui

patvirtinamųjų dokumentų, reikalingų nustatyti galutinę su bagaţu susijusio reikalavimo

sumą, nuo šio termino pabaigos iki patvirtinamųjų dokumentų pateikimo momento palūkanos

neskaičiuojamos.

50 straipsnis

Atsakomybė įvykus branduolinei avarijai

Veţėjas atleidţiamas nuo atsakomybės, tenkančios jam pagal šias Vienodąsias taisykles,

jeigu ţala padaroma dėl branduolinės avarijos ir jeigu pagal šalies įstatymus ir kitus teisės

aktus, reglamentuojančius atsakomybę branduolinės energetikos srityje, uţ tokią ţalą atsako

branduolinės energetikos įrenginio eksploatuotojas arba jį pakeitęs asmuo.

51 straipsnis

Asmenys, už kuriuos atsako vežėjas

Veţėjas atsako uţ savo darbuotojus ir kitus asmenis, kurių paslaugomis jis naudojasi

veţdamas, kai šie darbuotojai arba kiti asmenys atlieka savo pareigas. Geleţinkelių

infrastruktūros, kuria veţami keleiviai, valdytojai laikomi asmenimis, kurių paslaugomis

naudojasi veţėjas veţdamas.

52 straipsnis

Kiti ieškiniai

§ 1. Visais atvejais, kuriais taikomos šios Vienodosios taisyklės, visi ieškiniai dėl

atsakomybės, nesvarbu, kokiu pagrindu, veţėjui gali būti pareiškiami tik laikantis šiose

Vienodosiose taisyklėse nustatytų sąlygų ir atsakomybės ribų.

§ 2. Ta pati nuostata galioja ir tada, kai ieškiniai pareiškiami darbuotojams ir kitiems

asmenims, uţ kuriuos pagal 51 straipsnį atsako veţėjas.

V dalis

Keleivio atsakomybė

53 straipsnis

Atskiri atsakomybės principai

Keleivis atsako veţėjui uţ bet kokią ţalą:

a) atsiradusią jam nevykdţius pareigų, numatytų:

1) 10, 14 ir 20 straipsniuose,

2) atskirose Bendrųjų veţimo sąlygų nuostatose dėl transporto priemonių veţimo arba

3) Pavojingų krovinių tarptautinio veţimo geleţinkeliais taisyklėse (RID),

arba

b) padarytą daiktų arba gyvūnų, kuriuos jis pasiėmė kartu su savimi,

jeigu jis neįrodo, kad ţala atsirado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir nuo kurių

pasekmių jis negalėjo apsaugoti, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu sąţiningam keleiviui. Ši

nuostata neturi jokio poveikio atsakomybei, kuri tenka veţėjui pagal 26 straipsnį ir 33

straipsnio 1 dalį.

VI dalis

Teisių įgyvendinimas

54 straipsnis

Vežamų daiktų dalies praradimo arba apgadinimo nustatymas

§ 1. Jeigu veţėjas nustato arba laiko, kad jam priţiūrint veţamo daikto (bagaţo, transporto

priemonės) dalis prarasta ar apgadinta, arba jeigu tai pareiškia turintis tam teisę asmuo,

veţėjas privalo, jei įmanoma dalyvaujant šiam asmeniui, nedelsdamas surašyti protokolą,

kuriame būtų pagal ţalos pobūdį nustatyta daikto būklė ir, jei galima nustatyti, ţalos dydis,

jos atsiradimo prieţastis ir laikas.

§ 2. Turinčiam tam teisę asmeniui nemokamai išduodama šio protokolo kopija.

§ 3. Jeigu minėtas asmuo nepripaţįsta protokole uţfiksuotų faktų, jis gali pareikalauti, kad

bagaţo arba transporto priemonės būklę, ţalos atsiradimo prieţastį ir jos dydį nustatytų

veţimo sutarties šalių arba teismo ar specialiojo teismo paskirtas ekspertas. Procedūrai

taikomi tos valstybės, kurioje nustatomi šie faktai, įstatymai ir kiti teisės aktai.

55 straipsnis

Reikalavimai

§ 1. Reikalavimai dėl veţėjo atsakomybės keleivių mirties ar suţalojimo atveju turi būti

pateikti raštu tam veţėjui, kuriam gali būti pareiškiamas ieškinys. Tuo atveju, kai pagal vieną

veţimo sutartį veţė keli veţėjai paeiliui, reikalavimai gali būti pateikiami ir pirmam arba

paskutiniam veţėjui, taip pat ir veţėjui, kurio pagrindinė buveinė arba filialas, arba įstaiga,

sudariusi veţimo sutartį, yra toje valstybėje, kurioje yra keleivio gyvenamoji vieta arba

nuolatinė gyvenamoji vieta.

§ 2. Kiti su veţimo sutartimi susiję reikalavimai turi būti pateikiami raštu veţėjui,

nurodytam 56 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

§ 3. Būtina pateikti dokumentų, kuriuos turintis tam teisę asmuo mano esant tinkamus

pridėti prie reikalavimo, originalus arba kopijas, kurios, veţėjui pareikalavus, būtų tinkamai

patvirtintos. Išnagrinėjus reikalavimą, veţėjas gali pareikalauti atiduoti kelionės dokumentą,

bagaţo įregistravimo kvitą ir veţimo kvitą.

56 straipsnis

Vežėjai, kuriems gali būti pareikšti ieškiniai

§ 1. Ieškinys dėl veţėjo atsakomybės keleivių mirties arba suţalojimo atveju gali būti

pareiškiamas tik veţėjui, kuris atsako pagal 26 straipsnio 5 dalį.

§ 2. Atsiţvelgiant į 4 dalies nuostatas, kitus su veţimo sutartimi susijusius ieškinius

galima pareikšti tik pirmam ar paskutiniam veţėjui arba tam veţėjui, kuriam veţant įvyko

įvykis, dėl kurio pareiškiamas ieškinys.

§ 3. Kai veţa keli veţėjai paeiliui, veţėjui, turinčiam išduoti bagaţą arba transporto

priemonę ir jo sutikimu nurodytam bagaţo įregistravimo kvite arba veţimo kvite, gali būti

pareikštas ieškinys pagal 2 dalį net tada, jei jis negavo bagaţo arba transporto priemonės.

§ 4. Ieškinys dėl sumos, kuri buvo sumokėta pagal veţimo sutartį, grąţinimo gali būti

pareikštas tam veţėjui, kuris paėmė šią sumą, arba tam veţėjui, kurio vardu ji buvo paimta.

§ 5. Ieškinius galima pareikšti ir 2 bei 4 dalyse neišvardytiems veţėjams, jeigu tie ieškiniai

pareiškiami kaip priešieškiniai ar prieštaravimai toje pačioje byloje, kuri iškelta dėl

pagrindinio reikalavimo dėl tos pačios veţimo sutarties.

§ 6. Jei šios Vienodosios taisyklės taikomos vykdomajam veţėjui, jam taip pat gali būti

pareikštas ieškinys.

§ 7. Jei ieškovas gali pasirinkti vieną iš kelių veţėjų, jis pasirinkimo teisės netenka, kai tik

pareiškia ieškinį vienam iš tų veţėjų; ta pati nuostata taikoma, kai ieškovas renkasi iš vieno ar

kelių veţėjų ir vykdomojo veţėjo.

57 straipsnis

Teismingumas

§ 1. Šiomis Vienodosiomis taisyklėmis grindţiami ieškiniai gali būti pareiškiami valstybių

narių teismuose ar specialiuosiuose teismuose, kuriuos bendru sutarimu pasirinko šalys, arba

valstybės narės, kurios teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta arba nuolatinė gyvenamoji

vieta, pagrindinė buveinė arba filialas, arba įstaiga, sudariusi veţimo sutartį, teismuose ar

specialiuosiuose teismuose. Ieškiniai negali būti pareiškiami kituose teismuose ar

specialiuosiuose teismuose.

§ 2. Kai šiomis Vienodosiomis taisyklėmis grindţiamas ieškinys yra nagrinėjamas 1

dalyje minėtame kompetentingame teisme ar specialiajame teisme arba kai šis teismas ar

specialusis teismas yra paskelbęs sprendimą byloje, joks naujas ieškinys tokiu pačiu pagrindu

tarp tų pačių šalių negali būti pareikštas, išskyrus kai teismo ar specialiojo teismo, kuriam

buvo pareikštas pirmasis ieškinys, sprendimo neįmanoma įvykdyti valstybėje, kurioje

pareiškiamas naujas ieškinys.

58 straipsnis

Teisės pareikšti ieškinį dėl keleivių mirties ar sužalojimo išnykimas

§ 1. Turinčio tam teisę asmens teisė pareikšti bet kokį ieškinį dėl veţėjo atsakomybės

keleivių mirties arba suţalojimo atveju išnyksta, jeigu jis nepraneša apie keleiviui nutikusį

įvykį per dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai suţinojo apie ţalą, vienam iš veţėjų, kuriems

gali būti pateiktas reikalavimas pagal 55 straipsnio 1 dalį. Kai turintis tam teisę asmuo apie

įvykį veţėjui praneša ţodţiu, veţėjas išduoda jam šio ţodinio pranešimo gavimo patvirtinimą.

§ 2. Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta, jei:

a) per 1 dalyje nustatytą terminą turintis tam teisę asmuo pateikė reikalavimą vienam iš

veţėjų, nurodytų 55 straipsnio 1 dalyje;

b) per 1 dalyje nustatytą terminą atsakingas veţėjas kitu būdu suţinojo apie keleiviui

nutikusį įvykį;

c) apie įvykį nebuvo pranešta arba buvo pranešta per vėlai dėl aplinkybių, atsiradusių ne

dėl turinčio tam teisę asmens kaltės;

d) turintis tam teisę asmuo įrodo, kad įvykis įvyko dėl veţėjo kaltės.

59 straipsnis

Teisės pareikšti ieškinį vežėjui dėl bagažo vežimo išnykimas

§ 1. Kai turintis tam teisę asmuo priima bagaţą, išnyksta teisė pareikšti veţėjui bet kokį

ieškinį, susijusį su veţimo sutartimi, dėl bagaţo dalies praradimo, apgadinimo arba pavėluoto

išdavimo.

§ 2. Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta:

a) bagaţo dalies praradimo arba apgadinimo atveju, jeigu:

1) turintis tam teisę asmuo, prieš priimdamas bagaţą, pagal 54 straipsnį nustato, kad

bagaţo dalis prarasta arba apgadinta,

2) bagaţo praradimo ar apgadinimo faktas, kuris turėjo būti nustatytas pagal 54 straipsnį,

nebuvo nustatytas tik dėl veţėjo kaltės;

b) iš išorės nepastebimos ţalos atveju, kai turintis tam teisę asmuo tai pastebėjo tik

priėmęs bagaţą, jeigu jis:

1) pareikalauja nustatyti bagaţo praradimo ar apgadinimo faktą pagal 54 straipsnį iš karto

po to, kai buvo pastebėta ţala, bet ne vėliau kaip po trijų dienų nuo bagaţo priėmimo, ir

2) kartu įrodo, kad ţala atsirado jau veţėjui priėmus bagaţą veţti, bet dar jo neišdavus;

c) pavėluoto bagaţo išdavimo atveju, jeigu turintis tam teisę asmuo per 21 dieną

pasinaudoja savo teisėmis prieš vieną iš 56 straipsnio 3 dalyje nurodytų veţėjų;

d) jeigu turintis tam teisę asmuo įrodo, kad ţala atsirado dėl veţėjo kaltės.

60 straipsnis

Ieškinių senatis

§ 1. Ieškinių dėl ţalos atlyginimo, grindţiamų veţėjo atsakomybe keleivių mirties arba

suţalojimo atveju, senaties terminas yra:

a) keleiviui – treji metai nuo kitos dienos po įvykio;

b) kitiems turintiems tam teisę asmenims – treji metai nuo kitos dienos po keleivio mirties,

tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip penkeri metai nuo kitos dienos po įvykio.

§ 2. Kitų ieškinių, susijusių su veţimo sutartimi, senaties terminas – vieni metai. Tačiau

ieškiniams dėl ţalos, atsiradusios dėl veiksmų arba neveikimo siekiant tyčia padaryti tokią

ţalą arba elgiantis nerūpestingai, bet suvokiant, kad dėl tokių veiksmų gali būti padaryta ši

ţala, taikomas dvejų metų senaties terminas.

§ 3. 2 dalyje numatytas ieškinių senaties terminas pradedamas skaičiuoti:

a) nuo keturioliktos dienos pasibaigus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui –

ieškiniams dėl kompensacijos uţ visą prarastą daiktą;

b) nuo daikto išdavimo dienos – ieškiniams dėl kompensacijos uţ daikto dalies praradimą,

apgadinimą arba pavėluotą išdavimą;

c) nuo tos dienos, kai pasibaigia kelionės dokumento galiojimo laikas – visiems kitiems

ieškiniams, susijusiems su keleivių veţimu.

Nurodyta senaties termino pradţios diena į senaties terminą neįskaičiuojama.

§ 4. Pagal 55 straipsnį raštu pateikus reikalavimą su reikalingais patvirtinamaisiais

dokumentais, senaties terminas sustabdomas iki tos dienos, kai veţėjas rašytiniu pranešimu

atmeta reikalavimą ir grąţina patvirtinamuosius dokumentus. Jeigu reikalavimas

pripaţįstamas tik iš dalies, senaties terminas toliau skaičiuojamas ginčytinai reikalavimo

daliai. Pareiga įrodyti, kad reikalavimas yra gautas ar į jį atsakyta arba kad patvirtinamieji

dokumentai yra grąţinti, tenka šaliai, kuri remiasi atitinkamu faktu. Dėl vėliau pateiktų

reikalavimų tuo pačiu pagrindu senaties terminas nestabdomas.

§ 5. Pasibaigus senaties terminui, nebegalima pareikšti ieškinio net priešieškinio ar

prieštaravimo forma.

§ 6. Kitais atvejais senaties termino sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja nacionalinė

teisė.

VII dalis

Vežėjų tarpusavio santykiai

61 straipsnis

Vežimo mokesčio paskirstymas

§ 1. Bet kuris veţėjas privalo kitiems atitinkamiems veţėjams sumokėti jiems

priklausančią dalį veţimo mokesčio, kurį jis gavo arba kurį jis turėjo gauti. Mokėjimo tvarka

nustatoma veţėjų tarpusavio susitarimuose.

§ 2. 6 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 3 dalis ir 25 straipsnis taikomi ir veţėjų, veţančių

paeiliui, tarpusavio santykiams.

62 straipsnis

Atgręžtinio reikalavimo teisė

§ 1. Veţėjas, kuris pagal šias Vienodąsias taisykles sumokėjo kompensaciją, turi

atgręţtinio reikalavimo teisę į veţusius veţėjus pagal šias nuostatas:

a) uţ tai atsako tik ţalą padaręs veţėjas;

b) jei ţalą padarė keli veţėjai, kiekvienas jų atsako uţ savo padarytą ţalą; jei to nustatyti

neįmanoma, kompensacija paskirstoma veţėjams pagal c punktą;

c) jei neįmanoma įrodyti, kuris veţėjas padarė ţalą, kompensacija paskirstoma visiems

veţusiems veţėjams, išskyrus tuos, kurie įrodo, kad jie nepadarė tos ţalos; kompensacija

paskirstoma proporcingai kiekvienam veţėjui priklausančiai veţimo mokesčio daliai.

§ 2. Jei vienas iš šių veţėjų yra nemokus, jam tenkanti, bet nesumokėta dalis padalijama

visiems kitiems veţusiems veţėjams proporcingai kiekvienam veţėjui priklausančiai veţimo

mokesčio daliai.

63 straipsnis

Atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka

§ 1. Veţėjas, prieš kurį pasinaudota atgręţtinio reikalavimo teise, negali uţginčyti pagal

62 straipsnį atgręţtinio reikalavimo teise pasinaudojusio veţėjo atlikto mokėjimo teisėtumo,

jei kompensaciją nustatė teismas ar specialusis teismas ir jei pirmajam veţėjui, gavusiam

šaukimą į teismą, buvo suteikta galimybė pačiam dalyvauti teismo procese. Teismas ar

specialusis teismas, kuriame pareikštas pagrindinis ieškinys, nustato šaukimo į teismą

įteikimo ir dalyvavimo teisme terminus.

§ 2. Veţėjas, kuris naudojasi atgręţtinio reikalavimo teise, privalo pateikti vieną

reikalavimą tame pačiame teismo procese visiems veţėjams, su kuriais jam nepavyko

susitarti; kitu atveju jis praranda atgręţtinio reikalavimo teisę į tuos veţėjus, kuriems jis

neiškėlė bylos.

§ 3. Teismas ar specialusis teismas turi priimti vieną sprendimą dėl visų atgręţtinių

reikalavimų, kuriuos jis nagrinėjo.

§ 4. Veţėjas, norintis pasinaudoti savo atgręţtinio reikalavimo teise, gali pareikšti ieškinį

valstybės, kurios teritorijoje yra vieno iš veţusių veţėjų pagrindinė buveinė arba filialas, arba

įstaiga, sudariusi veţimo sutartį, teisme ar specialiajame teisme.

§ 5. Jeigu ieškinys turi būti pareikštas keliems veţėjams, veţėjas ieškovas gali pasirinkti,

kuriame iš 4 dalyje nurodytų kompetentingų teismų ar specialiųjų teismų jis iškels bylą.

§ 6. Atgręţtinio reikalavimo nagrinėjimo byla negali būti sujungta su pagal veţimo sutartį

turinčio tam teisę asmens iškelta byla dėl kompensacijos.

64 straipsnis

Susitarimai dėl atgręžtinio reikalavimo teisės

Veţėjai gali susitarimuose numatyti kitokias nuostatas, negu įtvirtintos 61 ir 62

straipsniuose.

______________

VIENODOSIOS TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO

GELEŽINKELIAIS SUTARTIES TAISYKLĖS

(CIM – SUTARTIES B PRIEDAS)

I dalis. Bendrosios nuostatos 1 straipsnis. Taikymo sritis

2 straipsnis. Viešosios teisės normos

3 straipsnis. Apibrėţtys

4 straipsnis. Vienodųjų taisyklių netaikymas

5 straipsnis. Imperatyvios teisės normos

II dalis. Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas 6 straipsnis. Veţimo sutartis

7 straipsnis. Vaţtaraščio turinys

8 straipsnis. Atsakomybė uţ vaţtaraštyje pateiktus duomenis

9 straipsnis. Pavojingi kroviniai

10 straipsnis. Išlaidų apmokėjimas

11 straipsnis. Patikrinimas

12 straipsnis. Įrodomoji vaţtaraščio galia

13 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas

14 straipsnis. Krovinio pakuotė

15 straipsnis. Administracinių formalumų atlikimas

16 straipsnis. Krovinio pristatymo terminai

17 straipsnis. Pristatymas

18 straipsnis. Teisė disponuoti kroviniu

19 straipsnis. Teisės disponuoti kroviniu įgyvendinimas

20 straipsnis. Krovinio veţimo kliūtys

21 straipsnis. Krovinio pristatymo kliūtys

22 straipsnis. Krovinio veţimo ir pristatymo kliūčių padariniai

III dalis. Atsakomybė 23 straipsnis. Atsakomybės pagrindas

24 straipsnis. Atsakomybė kaip krovinius veţant geleţinkelių transporto priemones

25 straipsnis. Pareiga įrodyti

26 straipsnis. Paeiliui veţantys veţėjai

27 straipsnis. Vykdomasis veţėjas

28 straipsnis. Praradimo arba apgadinimo performinus vaţtos dokumentus prielaida

29 straipsnis. Krovinio praradimo prielaida

30 straipsnis. Kompensacija praradus krovinį

31 straipsnis. Atsakomybė veţimo metu sumaţėjus krovinio masei

32 straipsnis. Kompensacija apgadinus krovinį

33 straipsnis. Kompensacija pavėlavus pristatyti krovinį per krovinio pristatymo terminą

34 straipsnis. Kompensacija deklaravus krovinio vertę

35 straipsnis. Kompensacija deklaravus suinteresuotumą pristatyti

36 straipsnis. Teisės remtis atsakomybėmis ribomis išnykimas

37 straipsnis. Sumų perskaičiavimas ir palūkanos

38 straipsnis. Atsakomybė veţant krovinius geleţinkelių–jūrų maršrutais

39 straipsnis. Atsakomybė įvykus branduolinei avarijai

40 straipsnis. Asmenys, uţ kuriuos atsako veţėjas

41 straipsnis. Kiti ieškiniai

IV dalis. Teisių įgyvendinimas 42 straipsnis. Krovinio dalinio praradimo ar apgadinimo nustatymas

43 straipsnis. Reikalavimai

44 straipsnis. Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį veţėjui

45 straipsnis. Veţėjai, kuriems gali būti pareikšti ieškiniai

46 straipsnis. Teismingumas

47 straipsnis. Teisės pareikšti ieškinį išnykimas

48 straipsnis. Ieškinių senatis

VI dalis. Vežėjų tarpusavio santykiai 49 straipsnis. Atsiskaitymai

50 straipsnis. Atgręţtinio reikalavimo teisė

51 straipsnis. Atgręţtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka

52 straipsnis. Susitarimai dėl atgręţtinio reikalavimo teisės

I dalis

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Taikymo sritis

§ 1. Šios Vienodosios taisyklės taikomos visoms atlygintino krovinių veţimo

geleţinkeliais sutartims, kai krovinio priėmimo veţti vieta ir jo pristatymo vieta yra dviejose

skirtingose valstybėse narėse. Ši nuostata taikoma neatsiţvelgiant į veţimo sutarties šalių

buveinę ir pilietybę.

§ 2. Šios Vienodosios taisyklės taikomos ir visoms atlygintino krovinių veţimo

geleţinkeliais sutartims, kai krovinio priėmimo veţti vieta ir jo pristatymo vieta yra dviejose

skirtingose valstybėse, iš kurių bent viena yra valstybė narė, ir kai veţimo sutarties šalys

susitaria, kad šiai sutarčiai taikomos šios Vienodosios taisyklės.

§ 3. Šios Vienodosios taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai tarptautinis krovinių veţimas

pagal vieną veţimo sutartį apima ne tik veţimą geleţinkeliais kertant sienas, bet ir krovinių

veţimą kurios nors valstybės narės vidaus keliais arba vidaus vandenų kelių maršrutais.

§ 4. Kai tarptautinis veţimas pagal vieną veţimo sutartį apima ne tik veţimą

geleţinkeliais, bet ir krovinių veţimą jūra arba vidaus vandenų kelių maršrutais kertant

sienas, šios Vienodosios taisyklės taikomos, jei kroviniai veţami tomis jūros linijomis arba

vidaus vandenų kelių maršrutais, kurie įtraukti į Sutarties 24 straipsnio 1 dalyje numatytą

linijų ir maršrutų sąrašą.

§ 5. Šios Vienodosios taisyklės netaikomos veţant krovinius tarp stočių, esančių

besiribojančių valstybių teritorijose, kai šių stočių infrastruktūrą valdo vienas ar keli

infrastruktūros valdytojai, priklausantys tik vienai iš šių valstybių.

§ 6. Kiekviena valstybė, esanti tarptautinio tiesioginio krovinių veţimo geleţinkeliais

konvencijos, kuri yra panašaus pobūdţio kaip šios Vienodosios taisyklės, šalis, gali,

pateikdama prašymą prisijungti prie Sutarties, pareikšti, kad ji taikys šias Vienodąsias

taisykles tik veţdama krovinius savo teritorijoje esančios geleţinkelių infrastruktūros dalyje.

Ši geleţinkelių infrastruktūros dalis turi būti tiksliai apibrėţta ir sujungta su kurios nors

valstybės narės geleţinkelių infrastruktūra. Jei valstybė padaro pirmiau minėtą pareiškimą,

šios Vienodosios taisyklės taikomos tik esant šioms sąlygoms:

a) kai veţimo sutartyje numatyta krovinio priėmimo veţti arba jo pristatymo vietos ir

maršrutas yra nurodytoje infrastruktūroje arba

b) kai nurodyta infrastruktūra jungia dviejų valstybių narių infrastruktūrą ir kai veţimo

sutartyje ji buvo numatyta kaip veţimo tranzitu maršrutas.

§ 7. Valstybė, padariusi išlygą pagal 6 dalies nuostatas, gali bet kada ją atšaukti, apie tai

informuodama depozitarą. Atšaukimas įsigalioja praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai

depozitaras apie tai praneša valstybėms narėms. Pareiškimas netenka galios, jei 6 dalies

pirmame sakinyje minėta konvencija nustoja galioti šiai valstybei.

2 straipsnis

Viešosios teisės normos

Krovinių veţimui, kuriam taikomos šios Vienodosios taisyklės, ir toliau taikomos

viešosios teisės normos, ypač nuostatos dėl pavojingų krovinių veţimo, muitinės teisės

normos ir nuostatos dėl gyvūnų apsaugos.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiose Vienodosiose taisyklėse:

a) „veţėjas“ – veţėjas, su kuriuo siuntėjas yra sudaręs veţimo sutartį pagal šias

Vienodąsias taisykles, arba paskesnis veţėjas, atsakingas pagal tą sutartį;

b) „vykdomasis veţėjas“ – veţėjas, kuris nėra sudaręs veţimo sutarties su siuntėju, bet

kuriam veţėjas, nurodytas a punkte, yra patikėjęs vykdyti visą arba tam tikrą dalį veţimo

geleţinkeliais;

c) „Bendrosios veţimo sąlygos“ – veţėjo sąlygos, įtvirtintos bendrosiomis sąlygomis arba

kiekvienoje valstybėje narėje galiojančiais tarifais, kurios sudarius veţimo sutartį tampa

veţimo sutarties sudedamąja dalimi;

d) „įvairiarūšio transporto vienetas“ – konteineris, nuimamasis kėbulas, puspriekabė ar

kitas panašus krovimo įrenginys, naudojamas įvairiarūšiame transporte.

4 straipsnis

Vienodųjų taisyklių netaikymas

§ 1. Valstybės narės gali sudaryti susitarimus, numatančius kitokias nuostatas, negu

įtvirtinta šiose Vienodosiose taisyklėse, tik dėl krovinių veţimo tarp dviejų abipus sienos

esančių stočių, jei tarp jų nėra kitos stoties.

§ 2. Dėl krovinių veţimo tarp dviejų valstybių narių tranzitu per valstybę, kuri nėra narė,

šios valstybės gali sudaryti susitarimus, numatančius kitokias nuostatas, negu įtvirtinta šiose

Vienodosiose taisyklėse.

§ 3. Apie 1 ir 2 dalyse minėtus susitarimus ir jų įsigaliojimą pranešama Tarpvyriausybinei

tarptautinio veţimo geleţinkeliais organizacijai. Šios Organizacijos generalinis sekretorius

apie tai informuoja valstybes nares ir suinteresuotas įmones.

5 straipsnis

Imperatyvios teisės normos

Jei šiose Vienodosiose taisyklėse nenumatyta kitaip, bet kuri nuostata, tiesiogiai ar

netiesiogiai prieštaraujanti šioms Vienodosioms taisyklėms, yra niekinė ir negalioja. Tokios

nuostatos negaliojimas neturi įtakos kitų veţimo sutarties nuostatų galiojimui. Nepaisydamas

to, veţėjas gali prisiimti didesnę atsakomybę ir didesnius įsipareigojimus, negu numatyta

šiose Vienodosiose taisyklėse.

II dalis

Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas

6 straipsnis

Vežimo sutartis

§ 1. Veţimo sutartimi veţėjas įsipareigoja atlygintinai nuveţti krovinį į paskirties vietą ir

ten pristatyti jį gavėjui.

§ 2. Veţimo sutartis patvirtinama pagal vienodą pavyzdį parengtu vaţtaraščiu. Tačiau

vaţtaraščio neturėjimas, neteisingas uţpildymas ar praradimas neturi jokio poveikio veţimo

sutarties, kuriai ir toliau taikomos šios Vienodosios taisyklės, buvimui ir galiojimui.

§ 3. Vaţtaraštį pasirašo siuntėjas ir veţėjas. Vietoj parašo gali būti naudojamas

antspaudas, mašininis apskaitos spaudas arba kitoks tinkamas pasirašymo būdas.

§ 4. Veţėjas privalo tinkamu būdu vaţtaraščio dublikate patvirtinti, kad krovinys priimtas

veţti, ir dublikatą atiduoti siuntėjui.

§ 5. Vaţtaraštis neprilyginamas konosamentui.

§ 6. Kiekviena siunta veţama su atskiru vaţtaraščiu. Jeigu nėra kitokio siuntėjo ir veţėjo

susitarimo, vienas vaţtaraštis gali būti sudaromas ne daugiau kaip vieno vagono kroviniui.

§ 7. Jei maršrutas eina per Europos Bendrijos muitų teritoriją arba teritoriją, kurioje

taikoma bendra tranzito procedūra, kiekviena siunta veţama su vaţtaraščiu, sudarytu pagal 7

straipsnio reikalavimus.

§ 8. Tarptautinės veţėjų asociacijos, suderinusios su tarptautinėmis klientų asociacijomis

ir institucijomis, kompetentingomis valstybių narių muitinės srityje, taip pat su bet kokia

tarpvyriausybine regioninės ekonomikos integracijos organizacija, turinčia teisę priimti savus

teisės aktus muitinės srityje, nustato vienodo pavyzdţio vaţtaraščius.

§ 9. Vaţtaraštis, įskaitant ir jo dublikatą, gali būti uţpildytas elektroniniu duomenų, kurie

gali būti pakeisti įskaitomais rašmenimis, registravimo būdu. Duomenų registravimui ir

apdorojimui taikomos priemonės privalo būti lygiavertės funkciniu poţiūriu, ypač dėl pagal

šiuos duomenis išduoto vaţtaraščio įrodomosios galios.

7 straipsnis

Važtaraščio turinys

§ 1. Vaţtaraštyje privaloma pateikti šiuos duomenis:

a) vaţtaraščio uţpildymo vietą ir datą;

b) siuntėjo pavardę (pavadinimą) ir adresą;

c) veţimo sutartį sudariusio veţėjo pavardę (pavadinimą) ir adresą;

d) asmens, kuriam faktiškai perduodamas veţti krovinys, pavardę (pavadinimą) ir adresą,

jei šis asmuo nėra c punkte nurodytas veţėjas;

e) krovinio priėmimo veţti vietą ir datą;

f) krovinio pristatymo vietą;

g) gavėjo pavardę (pavadinimą) ir adresą;

h) krovinio rūšies pavadinimą ir pakuotės rūšį, o veţant pavojingus krovinius –

pavadinimą, nurodytą Pavojingų krovinių tarptautinio veţimo geleţinkeliais taisyklėse (RID);

i) krovinio vienetų skaičių ir specialius ţenklus bei numerius, būtinus atpaţinti

smulkiąsias siuntas;

j) vagono numerį, kai veţamos vagono siuntos;

k) geleţinkelių transporto priemonės, riedančios savo ratais, numerį, jei ji perduodama

veţti kaip krovinys;

l) be to, įvairiarūšio transporto vienetų atveju – kategoriją, numerį ar kitus poţymius,

būtinus jiems atpaţinti;

m) bendrą krovinio masę arba kitaip nurodytą krovinių kiekį;

n) detalų muitinės arba kitos administracinės valdţios institucijų reikalaujamų dokumentų,

kurie pridedami prie vaţtaraščio arba paliekami veţėjui tinkamai paskirtoje institucijoje ar

veţimo sutartyje nurodytoje įstaigoje, sąrašą;

o) veţimo išlaidas (veţimo mokestį, papildomus mokesčius, muitus ir kitas išlaidas, kurios

susidaro nuo veţimo sutarties sudarymo iki krovinio pristatymo), jei jas turi sumokėti

gavėjas, arba kitą įrašą, nurodantį, kad išlaidas privalo sumokėti gavėjas;

p) įrašą, kad veţimui taikomos šios Vienodosios taisyklės, neatsiţvelgiant į bet kurias

kitas tam prieštaraujančias nuostatas.

§ 2. Atitinkamais atvejais vaţtaraštyje turi būti nurodyti ir šie duomenys:

a) turintis pristatyti krovinį veţėjas, jei jis sutiko būti nurodytas vaţtaraštyje, kai veţa keli

veţėjai paeiliui;

b) išlaidos, kurias įsipareigoja sumokėti siuntėjas;

c) išperkamojo mokesčio suma, kuri sumokama krovinį pristačius;

d) deklaruota krovinio vertė ir suma, reiškianti specialų suinteresuotumą pristatyti;

e) sutartas krovinio pristatymo terminas;

f) sutartas maršrutas;

g) 1 dalies n punkte nepaminėtų dokumentų, kurie perduodami veţėjui, sąrašas;

h) siuntėjo įrašai apie vagono plombų, kurias jis uţdėjo, skaičių ir aprašymą.

§ 3. Veţimo sutarties šalys gali įrašyti vaţtaraštyje bet kokius kitus, jų manymu,

reikalingus duomenis.

8 straipsnis

Atsakomybė už važtaraštyje pateiktus duomenis

§ 1. Siuntėjas atsako uţ bet kokias išlaidas ir ţalą, kurias patyrė veţėjas, jei:

a) siuntėjas vaţtaraštyje įrašė klaidingus, netikslius, ne visus duomenis ar juos nurodė ne

tam skirtoje vietoje arba

b) siuntėjas neįrašė RID nurodytų duomenų.

§ 2. Jei siuntėjo prašymu veţėjas įrašo duomenis vaţtaraštyje, laikoma, kad jis tai padarė

siuntėjo vardu, kol neįrodyta priešingai.

§ 3. Jei vaţtaraštyje nėra 7 straipsnio 1 dalies p punkte nustatyto įrašo, veţėjas atsako uţ

bet kokias išlaidas ir ţalą, kurias patyrė turintis tam teisę asmuo dėl šio įrašo nepateikimo.

9 straipsnis

Pavojingi kroviniai

Jei siuntėjas neįrašė RID nurodytų duomenų, veţėjas gali bet kada pagal aplinkybes

iškrauti ar sunaikinti krovinį arba jį padaryti nekenksmingą ir uţ tai neprivalo mokėti

kompensacijos, nebent priimdamas krovinį veţti jis ţinojo, kad krovinys pavojingas.

10 straipsnis

Išlaidų apmokėjimas

§ 1. Jei nėra kitokio siuntėjo ir veţėjo susitarimo, išlaidas (veţimo mokestį, papildomus

mokesčius, muitus ir kitas išlaidas, kurios susidaro nuo veţimo sutarties sudarymo iki

krovinio pristatymo) apmoka siuntėjas.

§ 2. Kai pagal siuntėjo ir veţėjo susitarimą išlaidas apmoka gavėjas, bet jis nėra paėmęs

vaţtaraščio, pasinaudojęs savo teisėmis pagal 17 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pakeitęs

veţimo sutartį pagal 18 straipsnį, išlaidas apmoka siuntėjas.

11 straipsnis

Patikrinimas

§ 1. Veţėjas turi teisę bet kada patikrinti, ar buvo laikomasi krovinių veţimo sąlygų ir ar

siunta atitinka duomenis, kuriuos siuntėjas buvo nurodęs vaţtaraštyje. Jeigu tikrinamas siuntų

turinys, patikrinime privalo, jei įmanoma, dalyvauti turintis tam teisę asmuo; jeigu tai

neįmanoma, veţėjas kviečia du nepriklausomus liudininkus, jei kitaip nenustato valstybės,

kurioje vyksta patikrinimas, įstatymai ir kiti teisės aktai.

§ 2. Kai siunta neatitinka vaţtaraštyje nurodytų duomenų arba buvo nesilaikyta krovinių,

kurie priimami veţti pagal tam tikrus reikalavimus, veţimo sąlygų, patikrinimo rezultatai turi

būti nurodyti tame krovinio vaţtaraščio egzemplioriuje, kuris pridedamas prie krovinio, ir

vaţtaraščio dublikate, jei veţėjas jį dar turi. Šiuo atveju krovinio patikrinimo išlaidos

apmokamos krovinį pristačius, jeigu jos neapmokėtos iš karto.

§ 3. Kai krovinį pakrauna siuntėjas, jis turi teisę reikalauti, kad veţėjas patikrintų krovinio

būklę ir jo pakuotę ir ar vaţtaraštyje nurodyti duomenys apie krovinio vienetų skaičių, jų

ţenklus ir numerius, bendrąją masę arba kitaip nurodytą kiekį yra teisingi. Veţėjas privalo

atlikti patikrinimą tik jei turi atitinkamų priemonių tam įvykdyti. Veţėjas gali pareikalauti

apmokėti patikrinimo išlaidas. Patikrinimo rezultatai nurodomi vaţtaraštyje.

12 straipsnis

Įrodomoji važtaraščio galia

§ 1. Vaţtaraštis yra prima facie įrodymas, patvirtinantis veţimo sutarties sudarymą, šios

sutarties sąlygas ir tai, kad veţėjas priėmė veţti krovinį.

§ 2. Kai krovinį pakrauna veţėjas, vaţtaraštis yra jame nurodytos krovinio ir jo pakuotės

būklės prima facie įrodymas, arba, jei būklė nenurodyta, matomos geros išorinės būklės tuo

momentu, kai veţėjas perėmė veţti krovinį, taip pat vaţtaraštyje pateiktų duomenų apie

krovinio vienetų skaičių, jų ţenklus ir numerius, bendrąją masę ir kitaip nurodytą kiekį

tikslumo prima facie įrodymas.

§ 3. Kai krovinį pakrauna siuntėjas, vaţtaraštis yra jame nurodytos krovinio ir jo pakuotės

būklės prima facie įrodymas, arba, jei būklė nenurodyta, matomos geros išorinės būklės ir 2

dalyje minėtų vaţtaraštyje pateiktų duomenų tikslumo prima facie įrodymas tik tuo atveju, jei

veţėjas juos patikrino ir savo patikrinimo rezultatus, patvirtinančius atitikimą, paţymėjo

vaţtaraštyje.

§ 4. Tačiau vaţtaraštis nėra prima facie įrodymas, kai jame pateikiama motyvuota išlyga.

Išlyga galėtų būti motyvuota tuo, kad veţėjas neturi reikiamų priemonių patikrinti, ar siunta

atitinka vaţtaraštyje pateiktus duomenis.

13 straipsnis

Krovinio pakrovimas ir iškrovimas

§ 1. Siuntėjas ir veţėjas susitaria, kas pakraus ir iškraus krovinį. Jei nėra tokio susitarimo,

krovinio vienetus pakrauna ir iškrauna veţėjas, o vagono siuntas pakrauti turi siuntėjas, o

iškrauti – gavėjas po pristatymo.

§ 2. Siuntėjas atsako uţ visus padarinius, jei netinkamai pakrovė krovinį, ir privalo

atlyginti veţėjui dėl to atsiradusią ţalą. Pareiga įrodyti, kad krovinys buvo netinkamai

pakrautas, tenka veţėjui.

14 straipsnis

Krovinio pakuotė

Siuntėjas atsako uţ visas krovinio neįpakavimo arba netinkamo įpakavimo pasekmes ir

privalo atlyginti veţėjui dėl to atsiradusią ţalą, nebent netinkama pakuotė buvo matoma arba

veţėjas apie ją ţinojo priimdamas veţti krovinį ir nepateikė jokių išlygų.

15 straipsnis

Administracinių formalumų atlikimas

§ 1. Siuntėjas prie vaţtaraščio privalo pridėti dokumentus, kurie reikalingi prieš krovinio

pristatymą atlikti muitinės ar kitų administracinės valdţios institucijų formalumus, arba

pateikti juos veţėjui ir suteikti jam visą reikalingą informaciją.

§ 2. Veţėjas neprivalo tikrinti, ar šie dokumentai ir informacija yra teisingi ir pakankami.

Siuntėjas atsako uţ veţėjui padarytą bet kokią ţalą, kuri atsiranda, kai šių dokumentų ir

informacijos nėra, trūksta arba jie neteisingai uţpildyti, jeigu nėra veţėjo kaltės.

§ 3. Jeigu vaţtaraštyje įrašyti ir prie jo pridėti arba veţėjui atiduoti saugoti dokumentai

pradingo arba buvo neteisėtai panaudoti, veţėjas atsako uţ visus dėl to atsiradusius

padarinius, nebent dokumentai pradingo arba dėl neteisėto dokumentų panaudojimo

susidariusi ţala atsirado dėl aplinkybių, kurių veţėjas negalėjo išvengti ir apsaugoti nuo jų

pasekmių. Tačiau kompensacijos dydis negali būti didesnis uţ tą, kuris numatytas praradus

krovinį.

§ 4. Siuntėjas, įrašydamas tai į vaţtaraštį, arba gavėjas, duodamas nurodymus pagal 18

straipsnio 3 dalį, gali prašyti leisti:

a) atliekant muitinės ar kitokius administracinius formalumus dalyvauti jam pačiam arba

jo įgaliotam asmeniui, kad galėtų suteikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus;

b) atlikti muitinės ar kitus administracinius formalumus jam pačiam arba jo įgaliotam

asmeniui, jeigu tai daryti leidţia valstybės, kurioje jie atliekami, įstatymai ir kiti teisės aktai;

c) sumokėti muitus ir kitas išlaidas, kai atliekant muitinės ar kitus administracinius

formalumus dalyvauja arba juos atlieka jis pats arba jo įgaliotas asmuo, jeigu tai leidţia

valstybės, kurioje jie atliekami, įstatymai ir kiti teisės aktai.

Tokiomis aplinkybėmis nei siuntėjas, nei gavėjas, turintis disponavimo teisę, nei jų įgalioti

asmenys negali pasiimti krovinio.

§ 5. Jeigu siuntėjas muitinės ar kitiems administraciniams formalumams atlikti nurodė

vietą, kurioje dėl galiojančių taisyklių to padaryti negalima, arba nurodė tokį būdą, pagal kurį

formalumų neįmanoma atlikti, veţėjas imasi veiksmų, kurie, jo manymu, yra naudingiausi

turinčiam tam teisę asmeniui, ir praneša siuntėjui apie priemones, kurių buvo imtasi.

§ 6. Jeigu siuntėjas sutiko sumokėti muitus, veţėjas muitinės formalumus gali atlikti arba

tarpinėje stotyje, arba paskirties vietoje.

§ 7. Tačiau jeigu gavėjas nepasiėmė vaţtaraščio per paskirties vietoje galiojančiose

taisyklėse numatytą laiką, veţėjas gali imtis priemonių pagal 5 dalies nuostatas.

§ 8. Siuntėjas privalo laikytis muitinės arba kitų administracinės valdţios institucijų

nustatytų reikalavimų dėl krovinių pakuotės ir apdangalų. Jeigu siuntėjas neįpakuoja arba

neuţdengia krovinio pagal šiuos reikalavimus, tą padaryti turi teisę veţėjas; patirtos išlaidos

padengiamos krovinį pristačius.

16 straipsnis

Krovinio pristatymo terminai

§ 1. Siuntėjas ir veţėjas susitaria dėl pristatymo termino. Jeigu nėra tokio susitarimo,

pristatymo terminas negali būti ilgesnis negu 2–4 dalyse nurodyti terminai.

§ 2. Atsiţvelgiant į 3 ir 4 dalies nuostatas, nustatomi tokie ilgiausi pristatymo terminai:

a) vagono siuntoms:

išsiuntimo terminas – 12 valandų,

veţimo terminas, taikomas kiekvienam pradėtam 400 km atstumui, – 24 valandos;

b) smulkioms siuntoms:

išsiuntimo terminas – 24 valandos,

veţimo terminas, taikomas kiekvienam pradėtam 200 km atstumui, – 24 valandos.

Atstumai taikomi sutartam maršrutui, o jei nėra tokio susitarimo – kuo trumpesniam

maršrutui.

§ 3. Veţėjas gali nustatyti papildomus atitinkamos trukmės krovinio pristatymo terminus

šiais atvejais:

a) veţant siuntas:

1) skirtingo vėţių pločio geleţinkeliais,

2) jūra arba vidaus vandenimis,

3) kelių transporto priemonėmis, kai nėra susisiekimo geleţinkeliais;

b) esant nenumatytoms sąlygoms, dėl kurių neįprastai suintensyvėja eismas arba atsiranda

neįprastų eksploatavimo sunkumų.

Papildomų krovinio pristatymo terminų trukmė turi būti nustatyta Bendrosiose veţimo

sąlygose.

§ 4. Krovinio pristatymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo priimtas veţti

krovinys; jis pratęsiamas tiek, kiek buvo stovėta ne dėl veţėjo kaltės. Krovinio pristatymo

termino laikas neskaičiuojamas sekmadieniais ir įstatymų nustatytomis švenčių dienomis.

17 straipsnis

Pristatymas

§ 1. Veţėjas privalo atiduoti gavėjui vaţtaraštį ir pristatyti krovinį numatytoje krovinio

pristatymo vietoje, kai gavėjas pateikia kvitą ir apmoka veţimo sutartyje numatytus

mokesčius.

§ 2. Krovinys taip pat laikomas pristatytu gavėjui, kai pagal paskirties vietoje galiojančias

taisykles:

a) krovinys perduodamas muitinės arba muito ar kitų vietos mokesčių institucijoms jų

patalpose arba sandėliuose, kurių nepriţiūri veţėjas;

b) krovinys perduodamas saugoti veţėjui ar ekspeditoriui arba atiduodamas į valstybinį

sandėlį.

§ 3. Kroviniui atvykus į paskirties vietą, gavėjas gali pareikalauti iš veţėjo perduoti jam

vaţtaraštį ir pristatyti krovinį. Jeigu nustatoma, kad krovinys prarastas, arba jeigu krovinys

neatveţamas pasibaigus 29 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, gavėjas savo vardu gali

pasinaudoti veţimo sutarties suteikiamomis teisėmis veţėjo atţvilgiu.

§ 4. Net gavęs vaţtaraštį ir apmokėjęs veţimo sutartyje numatytus mokesčius, turintis tam

teisę asmuo gali atsisakyti priimti krovinį tol, kol jo pageidavimu nebus atliktas patikrinimas

siekiant nustatyti padarytą ţalą.

§ 5. Kitais atvejais, krovinys pristatomas pagal paskirties vietoje galiojančias taisykles.

§ 6. Jei krovinys pristatomas prieš tai negavus išperkamojo mokesčio, veţėjas privalo

siuntėjui sumokėti sumą, neviršijančią išperkamojo mokesčio sumos, nepaţeidţiant jo

atgręţtinio reikalavimo teisės gavėjo atţvilgiu.

18 straipsnis

Teisė disponuoti kroviniu

§ 1. Siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu ir keisti veţimo sutartį, duodamas tolesnius

pavedimus. Visų pirma jis gali pareikalauti iš veţėjo:

a) sustabdyti krovinio veţimą;

b) atidėti krovinio pristatymą;

c) pristatyti krovinį kitam, negu nurodyta vaţtaraštyje, gavėjui;

d) pristatyti krovinį kitoje, negu nurodyta vaţtaraštyje, vietoje.

§ 2. Nepaisant to, kad siuntėjas turi vaţtaraščio dublikatą, jis netenka teisės keisti veţimo

sutartį tais atvejais, kai:

a) gavėjas atsiėmė vaţtaraštį;

b) gavėjas priėmė krovinį;

c) gavėjas pasinaudojo savo teisėmis pagal 17 straipsnio 3 dalies nuostatas;

d) gavėjui pagal 3 dalį suteikiama teisė duoti pavedimus; nuo to momento veţėjas vykdo

gavėjo pavedimus ir nurodymus.

§ 3. Gavėjas įgyja teisę keisti veţimo sutartį nuo vaţtaraščio uţpildymo momento, jei

vaţtaraštyje siuntėjas nepaţymi priešingai.

§ 4. Gavėjas netenka teisės keisti veţimo sutartį, jeigu jis:

a) atsiėmė vaţtaraštį;

b) priėmė krovinį;

c) pasinaudojo savo teisėmis pagal 17 straipsnio 3 dalies nuostatas;

d) pagal 5 dalies nuostatas pavedė pristatyti krovinį trečiajam asmeniui ir pastarasis

pasinaudojo savo teisėmis pagal 17 straipsnio 3 dalies nuostatas.

§ 5. Jeigu gavėjas paveda pristatyti krovinį kitam asmeniui, šis asmuo neturi teisės keisti

veţimo sutartį.

19 straipsnis

Teisės disponuoti kroviniu įgyvendinimas

§ 1. Kai siuntėjas arba 18 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju gavėjas nori keisti veţimo

sutartį, duodamas tolesnius pavedimus, jis privalo pateikti veţėjui vaţtaraščio dublikatą,

kuriame įrašomi pakeitimai.

§ 2. Siuntėjas arba 18 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju gavėjas privalo apmokėti veţėjo

patirtas išlaidas ir ţalą, kuri atsirado vykdant pakeitimus.

§ 3. Pakeitimai turi būti įmanomi įvykdyti, teisėti ir protingai reikalaujami tuo momentu,

kai asmuo, kuris privalo juos įvykdyti, gauna tokius pavedimus, ir dėl to negali būti trikdomas

normalus veţėjo įmonės darbas ir daroma ţala kitų siuntų siuntėjams ar gavėjams.

§ 4. Pakeitimai, dėl kurių siunta būtų padalyta į dalis, neleidţiami.

§ 5. Jei dėl 3 dalyje numatytų sąlygų veţėjas negali įvykdyti gautų pavedimų, jis privalo

nedelsdamas apie tai pranešti pavedimus davusiam asmeniui.

§ 6. Veţėjas atsako uţ dėl jo kaltės atsiradusius padarinius, jei pavedimai nebuvo atlikti

arba jie buvo atlikti netinkamai. Tačiau kompensacija negali būti didesnė uţ tą, kuri numatyta

praradus krovinį.

§ 7. Veţėjas atsako gavėjui uţ krovinio praradimą ar apgadinimą, jei vykdo siuntėjo

pakeitimus nepareikalavęs pateikti vaţtaraščio dublikatą, o dublikatas yra perduotas gavėjui.

Nepaisant to, kompensacija negali būti didesnė uţ tą, kuri numatyta praradus krovinį.

20 straipsnis

Krovinio vežimo kliūtys

§ 1. Kai iškyla krovinio veţimo kliūčių, veţėjas sprendţia, ar tikslinga veţti krovinį toliau

pakeitus krovinio veţimo maršrutą, ar, kad būtų naudingiau turinčiam tam teisę asmeniui,

pateikti jam visą veţėjo turimą svarbią informaciją ir paprašyti, kad jis duotų nurodymus.

§ 2. Jeigu nėra galimybių veţti krovinį toliau, veţėjas prašo asmens, kuris turi teisę

disponuoti kroviniu, duoti nurodymus. Jeigu veţėjas negali gauti nurodymų per protingą

terminą, jis imasi veiksmų, kurie, jo manymu, būtų naudingiausi asmeniui, kuris turi teisę

disponuoti kroviniu.

21 straipsnis

Krovinio pristatymo kliūtys

§ 1. Kai iškyla krovinio pristatymo kliūčių, veţėjas privalo nedelsdamas apie tai

informuoti siuntėją ir paprašyti jo nurodymų, išskyrus atvejus, kai siuntėjas vaţtaraštyje buvo

nurodęs, kad iškilus krovinio pristatymo kliūčių krovinys būtų grąţintas jam.

§ 2. Jeigu, dar veţėjui negavus siuntėjo nurodymų, krovinio pristatymo kliūčių nebelieka,

krovinys pristatomas gavėjui. Apie tai nedelsiant pranešama siuntėjui.

§ 3. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį, siuntėjas turi teisę duoti nurodymus net ir tada,

kai jis negali pateikti vaţtaraščio dublikato.

§ 4. Jeigu krovinio pristatymo kliūtys atsiranda po to, kai gavėjas pakeičia veţimo sutartį

pagal 18 straipsnio 3–5 dalių nuostatas, veţėjas privalo apie tai pranešti gavėjui.

22 straipsnis

Krovinio vežimo ir pristatymo kliūčių padariniai

§ 1. Veţėjas turi teisę susigrąţinti išlaidas, kurias jis patyrė:

a) pateikdamas prašymą duoti nurodymus;

b) vykdydamas gautus nurodymus;

c) nes jis negavo nurodymų, kurių prašė, arba juos gavo ne laiku;

d) nes priėmė sprendimą pagal 20 straipsnio 1 dalį, nepaprašęs pateikti nurodymus,

jei šios išlaidos susidarė ne dėl jo kaltės. Visų pirma veţėjas gali susigrąţinti veţimo

mokestį, taikomą maršrutui, kuriuo jis vyko, ir jam suteikiami tam maršrutui taikomi krovinio

pristatymo terminai.

§ 2. 20 straipsnio 2 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalyje minėtais atvejais veţėjas gali

nedelsdamas iškrauti krovinį turinčio tam teisę asmens lėšomis. Iškrovus krovinį, laikoma,

kad veţimas įvykdytas. Tuomet veţėjas saugo krovinį turinčio tam teisę asmens vardu.

Tačiau jis gali atiduoti saugoti krovinį trečiajam asmeniui ir tokiu atveju atsako tik uţ tinkamą

šio asmens parinkimą. Veţimo sutartyje numatyti ir kiti mokesčiai toliau mokėtini uţ krovinį.

§ 3. Veţėjas gali parduoti krovinį, nelaukdamas turinčio tam teisę asmens nurodymų, jei

tai pateisinama dėl to, kad krovinys yra greitai gendantis arba dėl krovinio būklės arba kai

saugojimo išlaidos yra didesnės uţ krovinio vertę. Kitais atvejais jis taip pat gali parduoti

krovinį, jei per protingą terminą negavo kitokių turinčio tam teisę asmens nurodymų, kuriuos

įvykdyti gali būti protingai reikalaujama.

§ 4. Jeigu krovinys buvo parduotas, gautos pajamos, atėmus krovinio veţimo išlaidas,

perduodamos turinčiam tam teisę asmeniui disponuoti. Jeigu pajamos maţesnės uţ išlaidas,

siuntėjas privalo padengti susidariusį skirtumą.

§ 5. Krovinio pardavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, galiojantys toje

vietoje, kurioje yra krovinys, arba šios vietos paprotinės teisės normos.

§ 6. Jei iškilus krovinio veţimo ar pristatymo kliūtims siuntėjas neduoda nurodymų per

protingą terminą ir jei šių krovinio veţimo ar pristatymo kliūčių negalima pašalinti pagal 2 ir

3 dalių nuostatas, veţėjas gali grąţinti krovinį siuntėjui arba, je tai pateisinama, jį sunaikinti

pastarojo lėšomis.

III dalis

Atsakomybė

23 straipsnis

Atsakomybės pagrindas

§ 1. Veţėjas atsako uţ ţalą, atsiradusią praradus visą krovinį ar jo dalį arba jį apgadinus,

kai tai įvyksta nuo krovinio priėmimo veţti momento iki jo pristatymo, taip pat uţ ţalą,

atsiradusią pavėlavus pristatyti krovinį per krovinio pristatymo terminą, nesvarbu, kokia

geleţinkelių infrastruktūra buvo naudota.

§ 2. Veţėjas atleidţiamas nuo šios atsakomybės, jei krovinys prarandamas, apgadinamas

arba pavėjuojama jį pristatyti per jo pristatymo terminą dėl turinčio tam teisę asmens kaltės,

dėl jo duoto pavedimo, jei nėra veţėjo kaltės, dėl paties krovinio defektų (krovinio sugedimo

iš vidaus, krovinio masės sumaţėjimo ir kt.) arba dėl aplinkybių, kurių veţėjas negalėjo

išvengti ir apsaugoti nuo jų pasekmių.

§ 3. Veţėjas atleidţiamas nuo šios atsakomybės, kai krovinys prarandamas arba

apgadinamas dėl ypatingos rizikos, būdingos vienai ar kelioms iš šių aplinkybių:

a) kroviniai veţami pusvagoniais pagal Bendrąsias veţimo sąlygas arba kai dėl to aiškiai

susitariama ir įrašoma vaţtaraštyje; kalbant apie atmosferos reiškinių kroviniams padaromą

ţalą, krovinių veţimas įvairiarūšio transporto vienetuose ir uţdarose kelių transporto

priemonėse, veţamose vagonais, nelaikomas veţimu pusvagoniais; jei siuntėjas naudoja

apdangalus veţti krovinius pusvagoniais, veţėjui tenka tokia pati atsakomybė kaip ir tais

atvejais, kai krovinys veţamas pusvagoniais be apdangalų, net jei tai kroviniai, kurie pagal

Bendrąsias veţimo sąlygas neveţami pusvagoniais;

b) nėra pakuotės arba ji netinkama veţti tokius krovinius, kurie, jei veţami neįpakuoti

arba netinkamai įpakuoti, dėl savo specifinių savybių gali būti prarasti arba apgadinti;

c) krovinį pakrauna siuntėjas arba jį iškrauna gavėjas;

d) veţami tokie kroviniai, kurie dėl savo specifinių ypatybių gali būti visiškai ar iš dalies

prarasti arba apgadinti, t. y. gali suduţti, surūdyti, savaime sugesti iš vidaus, išdţiūti, ištekėti;

e) klaidingai, netiksliai arba neišsamiai nurodomi arba sunumeruojami krovinio vienetai;

f) veţami gyvi gyvūnai;

g) krovinys, kurį pagal atitinkamas nuostatas arba pagal vaţtaraštyje nurodytus siuntėjo ir

veţėjo susitarimus būtina veţti su palyda, prarandamas arba apgadinamas dėl rizikos, nuo

kurios palyda turėjo apsaugoti.

24 straipsnis

Atsakomybė kaip krovinius vežant geležinkelių transporto priemones

§ 1. Kaip krovinius veţdamas geleţinkelių transporto priemones, riedančias savo ratais,

veţėjas atsako uţ ţalą, atsiradusią praradus arba apgadinus transporto priemones arba jų

nuimamas dalis, kai tai įvyksta nuo krovinio priėmimo veţti momento iki jo pristatymo ir uţ

ţalą, pavėlavus pristatyti krovinį per krovinio pristatymo terminą, jei neįrodo, kad ţala

atsirado ne dėl jo kaltės.

§ 2. Veţėjas neatsako uţ ţalą, atsiradusią praradus transporto priemonių dalis, kurios nėra

nurodytos ant abiejų transporto priemonės šonų arba pridedamame sąraše .

25 straipsnis

Pareiga įrodyti

§ 1. Pareiga įrodyti, kad krovinys buvo prarastas, apgadintas arba buvo pavėluota jį

pristatyti per jo pristatymo terminą dėl kurios nors iš 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų

aplinkybių, tenka veţėjui.

§ 2. Jeigu veţėjas, atsiţvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, nustato, kad krovinys

prarastas arba apgadintas dėl vienos arba kelių 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų ypatingų

rizikų, laikoma, kad krovinys buvo prarastas ar apgadintas dėl šių prieţasčių. Tačiau turintis

tam teisę asmuo turi teisę įrodyti, kad ţala atsirado ne dėl vienos iš šių rizikų arba ne tik dėl

jų.

§ 3. 2 dalyje minėta prielaida netaikoma 23 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytu atveju,

jei prarandama labai didelė krovinio dalis arba krovinio vienetas.

26 straipsnis

Paeiliui vežantys vežėjai

Kai pagal vieną veţimo sutartį veţa keli veţėjai paeiliui, kiekvienas veţėjas, perimdamas

veţti krovinį su vaţtaraščiu, tampa veţimo sutarties šalimi pagal vaţtaraščio sąlygas ir vykdo

šioje sutartyje numatytas pareigas. Šiuo atveju kiekvienas veţėjas atsako uţ veţimą visą

maršrutą iki pristatymo.

27 straipsnis

Vykdomasis vežėjas

§ 1. Jei veţėjas patiki vykdomajam veţėjui vykdyti visą ar dalį veţimo, nesvarbu, ar

pasinaudodamas šia veţimo sutartyje numatyta teise ar kitu pagrindu, veţėjas ir toliau atsako

uţ visą veţimą.

§ 2. Visos šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, reglamentuojančios veţėjo atsakomybę,

taikomos ir vykdomojo veţėjo atsakomybei uţ jo vykdomą veţimą. 36 ir 41 straipsniai

taikomi, jei pareiškiamas ieškinys darbuotojams arba kitiems asmenims, kurių paslaugomis

veţdamas naudojasi vykdomasis veţėjas.

§ 3. Bet koks atskiras susitarimas, pagal kurį veţėjas prisiima pareigas, kurių jam

nenumato šios Vienodosios taisyklės, arba pagal kurį jis atsisako teisių, kurias jam suteikia

šios Vienodosios taisyklės, negalioja vykdomajam veţėjui, kuris tokio susitarimo aiškiai raštu

nepatvirtino. Nesvarbu, ar vykdomasis veţėjas patvirtina tokį susitarimą, ar ne, veţėjui ir

toliau galioja pareigos ar atsisakymai, kuriuos numato minėtas atskiras susitarimas.

§ 4. Kai ir veţėjui, ir vykdomajam veţėjui atsiranda tam tikra atsakomybė, jie atsako

solidariai.

§ 5. Bendra kompensacijos, kurią privalo sumokėti veţėjas, vykdomasis veţėjas, jų

darbuotojai ar kiti asmenys, kurių paslaugomis jie naudojasi veţdami, suma negali viršyti

šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytų ribų.

§ 6. Šis straipsnis nepanaikina atgręţtinio reikalavimo teisės, kuri gali egzistuoti tarp

veţėjo ir vykdomojo veţėjo.

28 straipsnis

Praradimo arba apgadinimo performinus važtos dokumentus prielaida

§ 1. Jeigu pagal Vienodąsias taisykles atiduotos veţti siuntos vaţtos dokumentai buvo

performinti pagal tas pačias taisykles ir po tokio performinimo buvo nustatyta, kad krovinio

dalis prarasta arba apgadinta, laikoma, kad krovinio dalis buvo prarasta arba apgadinta

vykdant paskutinę veţimo sutartį, jeigu siuntą vis dar priţiūrėjo veţėjas ir performinant

vaţtos dokumentus siunta buvo tokios būklės, kokios buvo atveţta į performinimo vietą.

§ 2. Ši prielaida taikoma ir tada, kai prieš vaţtos dokumentų performinimą vykdyta

veţimo sutartis buvo sudaryta ne pagal Vienodąsias taisykles, bet šios taisyklės būtų taikytos

siunčiant krovinį tiesiogiai iš pirmos išsiuntimo vietos į paskutinę paskirties vietą.

§ 3. Be to, ši prielaida galioja ir tada, kai prieš vaţtos dokumentų performinimą vykdyta

veţimo sutartis buvo sudaryta pagal į Vienodąsias taisykles panašią tarptautinio tiesioginio

krovinių veţimo geleţinkeliais konvenciją ir toje konvencijoje yra nustatyta tokia pati teisinė

prielaida dėl siuntų, atiduotų veţti pagal šias Vienodąsias taisykles.

29 straipsnis

Krovinio praradimo prielaida

§ 1. Turintis tam teisę asmuo gali, neprivalėdamas pateikti papildomų įrodymų, laikyti

krovinį prarastu, jeigu per 30 dienų nuo krovinio pristatymo termino pabaigos jis nebuvo

pristatytas arba perduotas disponuoti.

§ 2. Gavęs kompensaciją uţ prarastą krovinį, turintis tam teisę asmuo gali raštu paprašyti,

kad jam nedelsiant būtų pranešta, jeigu per metus nuo kompensacijos išmokėjimo dienos

krovinys būtų surastas. Veţėjas raštu patvirtina apie tokio prašymo gavimą.

§ 3. Per 30 dienų nuo 2 dalyje minėto pranešimo gavimo dienos turintis tam teisę asmuo

gali pareikalauti, kad krovinys būtų jam pristatytas, o jis apmokės veţimo sutartyje numatytas

išlaidas ir grąţins gautą kompensaciją, atitinkamais atvejais atėmęs į šią sumą įskaičiuotas

išlaidas. Tačiau jis nepraranda teisės reikalauti 33 ir 35 straipsniuose nustatytos

kompensacijos uţ vėlavimą pristatyti krovinį per krovinio pristatymo terminą.

§ 4. Jeigu 2 dalyje nurodytas prašymas nepateikiamas arba jeigu nurodymai per 3 dalyje

nustatytą terminą neduodami, arba jeigu krovinys atsiranda vėliau negu po metų nuo

kompensacijos išmokėjimo dienos, veţėjas disponuoja kroviniu pagal vietos, kurioje yra

krovinys, įstatymus ir kitus teisės aktus.

30 straipsnis

Kompensacija praradus krovinį

§ 1. Kai prarandamas visas krovinys arba jo dalis, veţėjas, nemokėdamas jokių kitų ţalos

atlyginimų, privalo sumokėti kompensaciją, kuri apskaičiuojama pagal birţos kainą arba, jei

jos negalima nustatyti, pagal rinkos kainą, o jeigu negalima nustatyti nei birţos, nei rinkos

kainos, pagal tos pačios rūšies ir kokybės krovinių įprastinę vertę krovinio priėmimo veţti

dieną priėmimo veţti vietoje.

§ 2. Kompensacija negali būti didesnė negu 17 atsiskaitymo vienetų kiekvienam

trūkstamam bendrosios masės kilogramui.

§ 3. Praradus geleţinkelių transporto priemonę, riedančią savo ratais ir atiduotą veţti kaip

krovinį, arba įvairiarūšio transporto vienetą, arba jų nuimamas dalis, kompensacija, nemokant

jokių kitų ţalos atlyginimų, yra ne didesnė, negu įprastinė geleţinkelių transporto priemonės

arba įvairiarūšio transporto vieneto, arba jų nuimamų dalių vertė jų praradimo dieną

praradimo vietoje. Jei nėra įmanoma nustatyti praradimo dienos ir vietos, kompensacija

apskaičiuojama pagal įprastinę vertę krovinio priėmimo veţti dieną priėmimo veţti vietoje.

§ 4. Be to, veţėjas privalo grąţinti veţimo mokestį, sumokėtus muitus ir kitas sumas,

sumokėtas veţant prarastą krovinį, išskyrus akcizo mokestį uţ tuos krovinius, kurie veţami

taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo reţimą.

31 straipsnis

Atsakomybė vežimo metu sumažėjus krovinio masei

§ 1. Veţdamas krovinius, kurie veţimo metu dėl savo ypatybių vien tik dėl veţimo

netenka krovinio masės dalies, veţėjas atsako, nepriklausomai nuo maršruto ilgio, tik uţ tą

trūkstamo krovinio dalį, kuri viršija šiuos leistinus trūkumus:

a) skystų krovinių arba krovinių, kurie buvo pateikti veţti drėgni, masė negali sumaţėti

daugiau negu dviem procentais;

b) sausų krovinių masė negali sumaţėti daugiau negu vienu procentu.

§ 2. 1 dalyje numatytas atsakomybės sumaţinimas netaikomas, kai atsiţvelgus į

konkretaus atvejo aplinkybes įrodoma, kad krovinys buvo prarastas ne dėl prieţasčių,

pateisinančių nurodytus leistinus trūkumus.

§ 3. Veţant kelis krovinio vienetus su vienu vaţtaraščiu, kiekvieno krovinio vieneto masės

sumaţėjimas veţimo metu apskaičiuojamas atskirai, jeigu išsiuntimo metu vaţtaraštyje

kiekvieno krovinio vieneto masė buvo nurodyta atskirai arba jeigu šią masę galima nustatyti

kitokiais būdais.

§ 4. Jeigu prarandamas visas krovinys arba krovinio vienetas, apskaičiuojant

kompensacijos dydį leistinas masės sumaţėjimas veţimo metu neišskaičiuojamas.

§ 5. Šis straipsnis nekeičia 23 ir 25 straipsnių.

32 straipsnis

Kompensacija apgadinus krovinį

§ 1. Jeigu krovinys apgadinamas, veţėjas, nemokėdamas jokių kitų ţalos atlyginimų,

privalo sumokėti kompensaciją, lygią krovinio vertės sumaţėjimui. Ši suma apskaičiuojama

30 straipsnyje apibrėţtai krovinio vertei taikant krovinio vertės sumaţėjimo, nustatyto

paskirties vietoje, procentą.

§ 2. Kompensacija neviršija:

a) sumos, kurią reikėtų sumokėti praradus visą siuntą, jeigu dėl apgadinimo nebeteko

vertės visa siunta;

b) sumos, kurią reikėtų sumokėti praradus dalį siuntos, jeigu dėl apgadinimo nuvertėjo tik

siuntos dalis.

§ 3. Jeigu apgadinama geleţinkelių transporto priemonė, riedanti savo ratais ir atiduota

veţti kaip krovinys, įvairiarūšio transporto vienetas arba jų nuimamos dalys, kompensacija,

nemokant jokių kitų ţalos atlyginimų, yra ne didesnė negu remonto sąnaudos. Kompensacija

negali būti didesnė uţ tą, kuri numatyta praradus krovinį.

§ 4. Be to, veţėjas privalo grąţinti 30 straipsnio 4 dalyje nurodytas išlaidas šio straipsnio 1

dalyje nustatytu santykiu.

33 straipsnis

Kompensacija pavėlavus pristatyti krovinį per krovinio pristatymo terminą

§ 1. Jeigu ţala, įskaitant ir krovinio apgadinimą, atsiranda pavėlavus pristatyti krovinį per

krovinio pristatymo terminą, veţėjas privalo sumokėti kompensaciją, neviršijančią sumos,

keturis kartus didesnės uţ veţimo mokestį.

§ 2. Jeigu prarandamas visas krovinys ir jei sumokama 30 straipsnyje numatyta

kompensacija, 1 dalyje numatyta kompensacija nemokama.

§ 3. Jeigu prarandama dalis krovinio, 1 dalyje numatyta kompensacija negali viršyti

sumos, keturis kartus didesnės uţ veţimo mokestį, apskaičiuotą uţ likusią krovinio dalį.

§ 4. Jeigu krovinys apgadinamas ne dėl vėlavimo jį pristatyti per krovinio pristatymo

terminą, 1 dalyje numatyta kompensacija atitinkamais atvejais sumuojama su 32 straipsnyje

numatyta kompensacija.

§ 5. Bendra 1 dalyje numatytos kompensacijos ir 30 bei 32 straipsniuose numatytų

kompensacijų suma jokiu atveju negali būti didesnė uţ kompensaciją, numatytą praradus visą

krovinį.

§ 6. Jeigu pagal 16 straipsnio 1 dalies nuostatas krovinio pristatymo terminas nustatomas

susitarimu, tame susitarime gali būti numatyta kita, negu 1 dalyje nustatyta, kompensavimo

tvarka. Tokiu atveju pavėlavus pristatyti krovinį per 16 straipsnio 2–4 dalyse nustatytus

krovinio pristatymo terminus, turintis tam teisę asmuo gali pareikalauti sumokėti arba

minėtame susitarime, arba 1–5 dalyse nustatytą kompensaciją.

34 straipsnis

Kompensacija deklaravus krovinio vertę

Siuntėjas ir veţėjas gali susitarti, kad siuntėjas vaţtaraštyje deklaruos krovinio vertę, kuri

yra didesnė negu 30 straipsnio 2 dalyje numatyta riba. Tokiu atveju vietoj šios ribos

remiamasi deklaruota suma.

35 straipsnis

Kompensacija deklaravus suinteresuotumą pristatyti

Siuntėjas ir veţėjas gali susitarti, kad siuntėjas deklaruos specialų suinteresuotumą

pristatyti, vaţtaraštyje įrašydamas sumą skaičiais tam atvejui, jei krovinys bus prarastas ar

apgadintas, ir tam atvejui, jei bus vėluojama jį pristatyti per krovinio pristatymo terminą.

Deklaravus suinteresuotumą pristatyti, galima reikalauti, kad kartu su 30, 32 ir 33

straipsniuose numatytomis kompensacijomis būtų sumokėta ir įrodytos ţalos kompensacija,

tačiau neviršijant deklaruotos sumos.

36 straipsnis

Teisės remtis atsakomybėmis ribomis išnykimas

15 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 6 ir 7 dalyse ir 30, 32–35 straipsniuose nustatytos

atsakomybės ribos netaikomos, jeigu įrodoma, kad ţalą padarė veţėjas savo veiksmais arba

neveikimu, tyčia siekdamas padaryti tokią ţalą, arba elgdamasis neatsargiai, tačiau

suvokdamas, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti tokia ţala.

37 straipsnis

Sumų perskaičiavimas ir palūkanos

§ 1. Jeigu apskaičiuojant kompensaciją reikia perskaičiuoti uţsienio valiuta nurodytas

sumas, jos perskaičiuojamos pagal kompensacijos išmokėjimo dieną mokėjimo vietoje

galiojantį valiutos keitimo kursą.

§ 2. Turintis tam teisę asmuo gali reikalauti penkių procentų nuo kompensacijos metinių

palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo 43 straipsnyje numatyto reikalavimo pateikimo dienos,

arba, jeigu reikalavimas nebuvo pateiktas, – nuo bylos iškėlimo dienos.

§ 3. Jeigu turintis tam teisę asmuo per jam nustatytą protingą terminą nepateikia veţėjui

patvirtinamųjų dokumentų, reikalingų nustatyti galutinę reikalavimo sumą, nuo šio termino

pabaigos iki patvirtinamųjų dokumentų pateikimo momento palūkanos neskaičiuojamos.

38 straipsnis

Atsakomybė vežant krovinius geležinkelių–jūrų maršrutais

§ 1. Kai kroviniai veţami ir geleţinkelių, ir jūrų maršrutais, minimais Sutarties 24

straipsnio 1 dalyje, kiekviena valstybė narė gali, prašydama atitinkamą maršrutą įtraukti į

maršrutų, kuriems taikomos šios Vienodosios taisyklės, sąrašą, papildyti 23 straipsnyje

numatytą atleidimo nuo atsakomybės pagrindų sąrašą toliau pateikiamais atleidimo nuo

atsakomybės pagrindais:

a) gaisras, jeigu veţėjas įrodo, kad tai atsitiko ne dėl jo, kapitono, laivo įgulos, locmano

arba veţėjo darbuotojų veiksmų ar neveikimo;

b) skęstančių ţmonių ar turto gelbėjimas arba bandymas juos gelbėti;

c) krovinio pakrovimas denyje, jeigu siuntėjas buvo įrašęs vaţtaraštyje savo sutikimą

tokiems darbams atlikti ir jeigu krovinys veţamas ne vagonais;

d) grėsmės, pavojai ir avarijos jūroje arba kituose laivybai tinkamuose vandenyse.

§ 2. Veţėjas gali remtis 1 dalyje nurodytais atleidimo nuo atsakomybės pagrindais tik

tada, kai įrodo, kad krovinys buvo prarastas, apgadintas arba pavėluotas pristatyti per jo

pristatymo terminą veţant jūra ir tai įvyko nuo krovinio pakrovimo į laivą iki jo iškrovimo iš

laivo.

§ 3. Kai veţėjas pasinaudoja 1 dalyje minėtais atleidimo nuo atsakomybės pagrindais, jis

vis tiek lieka atsakingas, jei turintis tam teisę asmuo įrodo, kad krovinys buvo prarastas,

apgadintas arba pavėluotas pristatyti per jo pristatymo terminą dėl veţėjo, laivo kapitono,

įgulos, locmano arba veţėjo darbuotojų kaltės.

§ 4. Jeigu jūros maršrutą aptarnauja kelios įmonės, įtrauktos į maršrutų sąrašą pagal

Sutarties 24 straipsnio 1 dalį, visoms įmonėms turi būti taikoma tokia pati šiame maršrute

galiojanti atsakomybės tvarka. Be to, kai šios įmonės įtraukiamos į sąrašą kelių valstybių

narių prašymu, šios valstybės turi prieš tai susitarti dėl šios atsakomybės tvarkos taikymo.

§ 5. Apie priemones, kurių imamasi remiantis 1 ir 4 dalių nuostatomis, pranešama

generaliniam sekretoriui. Jos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo generalinio

sekretoriaus pranešimo išsiuntimo kitoms valstybėms narėms dienos. Jau veţamiems

kroviniams tokios priemonės netaikomos.

39 straipsnis

Atsakomybė įvykus branduolinei avarijai

Veţėjas atleidţiamas nuo atsakomybės, tenkančios jam pagal šias Vienodąsias taisykles,

jeigu ţala padaroma dėl branduolinės avarijos ir jeigu pagal šalies įstatymus ir kitus teisės

aktus, reglamentuojančius atsakomybę branduolinės energetikos srityje, uţ tokią ţalą atsako

branduolinės energetikos įrenginio eksploatuotojas arba jį pakeitęs asmuo.

40 straipsnis

Asmenys, už kuriuos atsako vežėjas

Veţėjas atsako uţ savo darbuotojus ir kitus asmenis, kurių paslaugomis jis naudojasi

veţdamas, kai šie darbuotojai ar kiti asmenys atlieka savo pareigas. Geleţinkelių

infrastruktūros, kuria veţamas krovinys, valdytojai laikomi asmenimis, kurių paslaugomis

naudojasi veţėjas veţdamas.

41 straipsnis

Kiti ieškiniai

§ 1. Visais atvejais, kuriais taikomos šios Vienodosios taisyklės, visi ieškiniai dėl

atsakomybės, nesvarbu, kokiu pagrindu, veţėjui gali būti pareiškiami tik laikantis šiose

Vienodosiose taisyklėse nustatytų sąlygų ir atsakomybės ribų.

§ 2. Ta pati nuostata galioja ir tada, kai ieškiniai pareiškiami darbuotojams ir kitiems

asmenims, uţ kuriuos pagal 40 straipsnį atsako veţėjas.

IV dalis

Teisių įgyvendinimas

42 straipsnis

Krovinio dalinio praradimo ar apgadinimo nustatymas

§ 1. Jeigu veţėjas nustato arba laiko, kad krovinio dalis prarasta ar apgadinta, arba jeigu

tai pareiškia turintis tam teisę asmuo, veţėjas privalo, jei įmanoma dalyvaujant šiam

asmeniui, nedelsdamas surašyti protokolą, kuriame būtų pagal ţalos pobūdį nustatyta krovinio

būklė, masė ir, jei galima nustatyti, ţalos dydis, ţalos atsiradimo prieţastis ir laikas.

§ 2. Turinčiam tam teisę asmeniui nemokamai išduodama protokolo kopija.

§ 3. Jeigu minėtas asmuo nepripaţįsta protokole uţfiksuotų faktų, jis gali pareikalauti, kad

krovinio būklę ir masę, taip pat ţalos atsiradimo prieţastį ir jos dydį nustatytų veţimo

sutarties šalių arba teismo ar specialiojo teismo paskirtas ekspertas. Procedūrai taikomi tos

valstybės, kurioje nustatomi šie faktai, įstatymai ir kiti teisės aktai.

43 straipsnis

Reikalavimai

§ 1. Su veţimo sutartimi susiję reikalavimai turi būti pateikti raštu tam veţėjui, kuriam

gali būti pareiškiamas ieškinys.

§ 2. Pateikti reikalavimą gali asmenys, kurie turi teisę pareikšti ieškinį veţėjui.

§ 3. Siuntėjas, pateikdamas reikalavimą, privalo pateikti vaţtaraščio dublikatą. Jei nėra

dublikato, jis privalo pateikti gavėjo sutikimą arba įrodyti, kad gavėjas atsisakė priimti

krovinį.

§ 4. Gavėjas, pateikdamas reikalavimą, privalo pateikti vaţtaraštį, jeigu jis jam buvo

perduotas.

§ 5. Būtina pateikti vaţtaraščio, vaţtaraščio dublikato ir kitų dokumentų, kuriuos turintis

tam teisę asmuo mano esant tinkamus pridėti prie reikalavimo, originalus arba kopijas, kurios,

veţėjui pareikalavus, būtų tinkamai patvirtintos.

§ 6. Išnagrinėjus reikalavimą, veţėjas gali pareikalauti pateikti vaţtaraščio, vaţtaraščio

dublikato arba išperkamojo mokesčio kvito originalus, kad būtų patvirtinta, jog reikalavimas

išnagrinėtas.

44 straipsnis

Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį vežėjui

§ 1. Atsiţvelgiant ir į 3 ir 4 dalių nuostatas, pareikšti ieškinius, susijusius su veţimo

sutartimi, turi teisę:

a) siuntėjas tol, kol gavėjas:

1) nepaėmė vaţtaraščio,

2) nepriėmė krovinio arba

3) nepasinaudojo jam pagal 17 straipsnio 3 dalį arba pagal 18 straipsnio 3 dalį

priklausančiomis teisėmis;

b) gavėjas nuo to momento, kai jis:

1) paima vaţtaraštį,

2) priima krovinį,

3) pasinaudoja jam pagal 17 straipsnio 3 dalį arba pagal 18 straipsnio 3 dalį

priklausančiomis teisėmis.

§ 2. Gavėjas netenka teisės pareikšti ieškinį, kai pagal 18 straipsnio 5 dalį jo paskirtas

asmuo paima vaţtaraštį, priima krovinį arba pasinaudoja jam pagal 17 straipsnio 3 dalį

priklausančiomis teisėmis.

§ 3. Teisę pareikšti ieškinį dėl sumų, kurios buvo sumokėtos pagal veţimo sutartį,

grąţinimo turi tik tas asmuo, kuris juos sumokėjo.

§ 4. Teisę pareikšti ieškinį dėl išperkamojo mokesčio turi tik siuntėjas.

§ 5. Siuntėjas, pareikšdamas ieškinį, privalo pateikti vaţtaraščio dublikatą. Jeigu jo nėra,

siuntėjas privalo pateikti gavėjo sutikimą arba įrodyti, kad gavėjas atsisakė priimti krovinį.

Prireikus siuntėjas privalo įrodyti, jog vaţtaraščio nėra arba jis prarastas.

§ 6. Gavėjas, pareikšdamas ieškinį, privalo pateikti vaţtaraštį, jeigu jis jam buvo

perduotas.

45 straipsnis

Vežėjai, kuriems gali būti pareikšti ieškiniai

§ 1. Atsiţvelgiant į 3 ir 4 dalių nuostatas, su veţimo sutartimi susijusius ieškinius galima

pareikšti tik pirmam ar paskutiniam veţėjui arba tam veţėjui, kuriam veţant įvyko įvykis, dėl

kurio pareiškiamas ieškinys.

§ 2. Kai veţa keli veţėjai paeiliui, veţėjui, turinčiam pristatyti krovinį ir jo sutikimu

nurodytam vaţtaraštyje, gali būti pareiškiamas ieškinys pagal 1 dalį net ir tada, jei jis negavo

nei krovinio, nei vaţtaraščio.

§ 3. Ieškinys dėl sumos, kuri buvo sumokėta pagal veţimo sutartį, grąţinimo gali būti

pareikštas tam veţėjui, kuris paėmė šią sumą, arba tam veţėjui, kurio vardu ji buvo paimta.

§ 4. Ieškinį dėl išperkamojo mokesčio galima pareikšti tik tam veţėjui, kuris perėmė

krovinį išsiuntimo vietoje.

§ 5. Ieškinius galima pareikšti ir 1–4 dalyse neišvardytiems veţėjams, jeigu tie ieškiniai

pareiškiami kaip priešieškiniai ar prieštaravimai toje pačioje byloje, kuri iškelta dėl

pagrindinio reikalavimo dėl tos pačios veţimo sutarties.

§ 6. Jei šios Vienodosios taisyklės taikomos vykdomajam veţėjui, jam taip pat gali būti

pareikštas ieškinys.

§ 7. Jeigu ieškovas gali pasirinkti iš kelių veţėjų, jis pasirinkimo teisės netenka, kai tik

pareiškia ieškinį vienam iš tų veţėjų; ta pati nuostata taikoma, kai ieškovas renkasi iš vieno ar

kelių veţėjų ir vykdomojo veţėjo.

46 straipsnis

Teismingumas

§ 1. Šiomis Vienodosiomis taisyklėmis grindţiami ieškiniai gali būti pareiškiami valstybių

narių teismuose ar specialiuosiuose teismuose, kuriuos bendru sutarimu pasirinko šalys, arba

teismuose ar specialiuosiuose teismuose tos valstybės narės, kurios teritorijoje:

a) yra atsakovo gyvenamoji vieta arba nuolatinė gyvenamoji vieta, pagrindinė buveinė,

filialas arba įstaiga, sudariusi veţimo sutartį;

b) yra vieta, kurioje veţėjas perėmė krovinį, arba vieta, į kurią numatoma pristatyti

krovinį.

Ieškiniai negali būti pareiškiami kituose teismuose ar specialiuosiuose teismuose.

§ 2. Kai šiomis Vienodosiomis taisyklėmis grindţiamas ieškinys yra nagrinėjamas 1

dalyje minėtame kompetentingame teisme ar specialiajame teisme arba kai šis teismas ar

specialusis teismas paskelbė sprendimą, joks naujas ieškinys tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių

šalių negali būti pareikštas, išskyrus kai teismo ar specialiojo teismo, kuriam buvo pareikštas

pirmasis ieškinys, sprendimo neįmanoma įvykdyti valstybėje, kurioje pareiškiamas naujas

ieškinys.

47 straipsnis

Teisės pareikšti ieškinį išnykimas

§ 1. Kai turintis tam teisę asmuo priima krovinį, išnyksta teisė pareikšti veţėjui bet kokį

ieškinį, susijusį su veţimo sutartimi, dėl krovinio dalies praradimo, apgadinimo arba

vėlavimo jį pristatyti per krovinio pristatymo terminą.

§ 2. Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta:

a) krovinio dalies praradimo arba apgadinimo atveju, jeigu:

1) turintis tam teisę asmuo, prieš priimdamas krovinį, pagal 42 straipsnį nustato, kad

krovinio dalis prarasta arba apgadinta,

2) krovinio praradimo ar apgadinimo faktas, kuris turėjo būti nustatytas pagal 42 straipsnį,

nebuvo nustatytas tik dėl veţėjo kaltės;

b) iš išorės nepastebimos ţalos atveju, kai turintis tam teisę asmuo tai pastebėjo tik

priėmęs krovinį, jeigu jis:

1) pareikalauja nustatyti krovinio praradimo ar apgadinimo faktą pagal 42 straipsnį iš

karto po to, kai buvo pastebėta ţala, bet ne vėliau kaip po septynių dienų nuo krovinio

priėmimo, ir

2) kartu įrodo, kad ţala atsirado jau priėmus krovinį veţti, bet dar jo nepristačius;

c) krovinio vėlavimo pristatyti per jo pristatymo terminą atveju, jeigu turintis tam teisę

asmuo per 60 dienų pasinaudoja savo teisėmis prieš vieną iš 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų

veţėjų;

d) jeigu turintis tam teisę asmuo įrodo, kad kroviniui padaryta ţala atsirado dėl veiksmų

arba neveikimo siekiant tyčia padaryti tokią ţalą arba elgiantis nerūpestingai, bet suvokiant,

kad dėl tokių veiksmų gali būti padaryta ši ţala.

§ 3. Jeigu pagal 28 straipsnį buvo performinti vaţtos dokumentai, teisė pareikšti ieškinį

dėl krovinio dalies praradimo ar apgadinimo pagal vieną iš ankstesnių veţimo sutarčių

išnyksta, tarsi būtų buvusi tik viena veţimo sutartis.

48 straipsnis

Ieškinių senatis

§ 1. Ieškinių, susijusių su veţimo sutartimi, senaties terminas – vieneri metai. Tačiau

dvejų metų senaties terminas taikomas:

a) ieškiniams dėl išperkamojo mokesčio, kurį veţėjas yra paėmęs iš gavėjo,

susigrąţinimo;

b) ieškiniams dėl pajamų, gautų veţėjui pardavus krovinį, susigrąţinimo;

c) ieškiniams dėl ţalos, atsiradusios dėl veiksmų arba neveikimo siekiant tyčia padaryti

tokią ţalą arba elgiantis nerūpestingai, bet suvokiant, kad dėl tokių veiksmų gali būti padaryta

ši ţala;

d) ieškiniams dėl veţimo sutarčių, sudarytų prieš vaţtos dokumentų performinimą 28

straipsnyje numatytu atveju.

§ 2. Ieškinių senaties terminas pradedamas skaičiuoti:

a) nuo trisdešimtos dienos pasibaigus krovinio pristatymo terminui – ieškiniams dėl

kompensacijos uţ visą prarastą krovinį;

b) nuo krovinio pristatymo dienos – ieškiniams dėl kompensacijos uţ krovinio dalies

praradimą, apgadinimą arba vėlavimą jį pristatyti per krovinio pristatymo terminą;

c) nuo tos dienos, kai galima įgyvendinti savo teises, – visais kitais atvejais.

Nurodyta senaties termino pradţios diena į senaties terminą neįskaičiuojama.

§ 3. Pagal 43 straipsnį raštu pateikus reikalavimą, senaties terminas sustabdomas iki tos

dienos, kai veţėjas rašytiniu pranešimu atmeta reikalavimą ir grąţina pridėtus dokumentus.

Jeigu reikalavimas pripaţįstamas tik iš dalies, senaties terminas toliau skaičiuojamas

ginčytinai reikalavimo daliai. Pareiga įrodyti, kad reikalavimas yra gautas ar į jį atsakyta arba

kad dokumentai yra grąţinti, tenka šaliai, kuri remiasi atitinkamu faktu. Dėl vėliau pateiktų

reikalavimų tuo pačiu pagrindu senaties terminas nestabdomas.

§ 4. Pasibaigus senaties terminui, nebegalima pareikšti ieškinio net priešieškinio ar

prieštaravimo forma.

§ 5. Kitais atvejais senaties termino sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja nacionalinė

teisė.

VI dalis

Vežėjų tarpusavio santykiai

49 straipsnis

Atsiskaitymai

§ 1. Bet kuris veţėjas, kuris, priimdamas veţti krovinį ar jį pristatydamas gavėjui, gavo

arba turėjo gauti mokestį uţ veţimą arba kitas veţimo sutarties vykdymo išlaidas, privalo

veţusiems veţėjams sumokėti jiems priklausančią dalį. Mokėjimo tvarka nustatoma veţėjų

tarpusavio susitarimuose.

§ 2. 12 straipsnis taikomas ir veţėjų, veţančių paeiliui, tarpusavio santykiams.

50 straipsnis

Atgręžtinio reikalavimo teisė

§ 1. Veţėjas, kuris pagal šias Vienodąsias taisykles sumokėjo kompensaciją, turi

atgręţtinio reikalavimo teisę į veţusius veţėjus pagal šias nuostatas:

a) uţ tai atsako tik ţalą padaręs veţėjas;

b) jei ţalą padarė keli veţėjai, kiekvienas iš jų atsako uţ savo padarytą ţalą; jei to nustatyti

neįmanoma, kompensacija paskirstoma veţėjams pagal c punktą;

c) jei neįmanoma įrodyti, kuris veţėjas padarė ţalą, kompensacija paskirstoma visiems

veţusiems veţėjams, išskyrus tuos, kurie įrodo, kad jie nepadarė tos ţalos; kompensacija

paskirstoma proporcingai kiekvienam veţėjui priklausančiai veţimo mokesčio daliai.

§ 2. Jei vienas iš šių veţėjų yra nemokus, jam tenkanti, bet nesumokėta dalis padalijama

visiems kitiems veţusiems veţėjams proporcingai kiekvienam veţėjui priklausančiai veţimo

mokesčio daliai.

51 straipsnis

Atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka

§ 1. Veţėjas, prieš kurį pasinaudota atgręţtinio reikalavimo teise, negali uţginčyti pagal

50 straipsnį atgręţtinio reikalavimo teise pasinaudojusio veţėjo atlikto mokėjimo teisėtumo,

jei kompensaciją nustatė teismas ar specialusis teismas ir jei pirmajam veţėjui, gavusiam

šaukimą į teismą, buvo suteikta galimybė pačiam dalyvauti teismo procese. Teismas ar

specialusis teismas, kuriame pareikštas pagrindinis ieškinys, nustato šaukimo į teismą

įteikimo ir dalyvavimo teisme terminus.

§ 2. Veţėjas, kuris naudojasi atgręţtinio reikalavimo teise, privalo pateikti vieną

reikalavimą tame pačiame teismo procese visiems veţėjams, su kuriais jam nepavyko

susitarti; kitu atveju jis praranda atgręţtinio reikalavimo teisę į tuos veţėjus, kuriems jis

neiškėlė bylos.

§ 3. Teismas ar specialusis teismas turi priimti vieną sprendimą dėl visų atgręţtinių

reikalavimų, kuriuos jis nagrinėjo.

§ 4. Veţėjas, norintis pasinaudoti savo atgręţtinio reikalavimo teise, gali pareikšti ieškinį

valstybės, kurios teritorijoje yra vieno iš veţusių veţėjų pagrindinė buveinė arba filialas, arba

įstaiga, sudariusi veţimo sutartį, teismuose ar specialiuosiuose teismuose.

§ 5. Jeigu ieškinys turi būti pareikštas keliems veţėjams, veţėjas ieškovas gali pasirinkti,

kuriame iš 4 dalyje nurodytų kompetentingų teismų ar specialiųjų teismų jis iškels bylą.

§ 6. Atgręţtinio reikalavimo nagrinėjimo byla negali būti sujungta su pagal veţimo sutartį

turinčio tam teisę asmens iškelta byla dėl kompensacijos.

52 straipsnis

Susitarimai dėl atgręžtinio reikalavimo teisės

Veţėjai gali susitarimuose numatyti kitokias nuostatas, negu įtvirtintos 49 ir 50

straipsniuose.

______________

PAVOJINGŲ KROVINIŲ TARPTAUTINIO

VEŽIMO GELEŽINKELIAIS TAISYKLĖS

(RID – SUTARTIES C PRIEDAS)

1 straipsnis. Taikymo sritis

2 straipsnis. Išimtys

3 straipsnis. Apribojimai

4 straipsnis. Kitos taisyklės

5 straipsnis. Leistinų traukinių rūšis. Pavojingų krovinių kaip rankinio bagaţo ar

registruoto bagaţo veţimas

arba jų veţimas motorinėse transporto priemonėse

6 straipsnis. Priedas

1 straipsnis

Taikymo sritis

§ 1. Šios Taisyklės taikomos:

a) tarptautiniam pavojingų krovinių veţimui geleţinkeliais valstybių narių teritorijose;

b) veţimui, papildančiam veţimą geleţinkeliais, kuriam taikomos CIM vienodosios

taisyklės, atsiţvelgiant į tarptautines nuostatas, reglamentuojančias veţimą kita transporto

rūšimi,

taip pat šių Taisyklių priede numatytai veiklai.

§ 2. Pavojingi kroviniai, kuriuos draudţiama veţti pagal šių Taisyklių priedą, negali būti

veţami tarptautiniais maršrutais.

2 straipsnis

Išimtys

Šios Taisyklės visiškai ar iš dalies netaikomos pavojingų krovinių veţimui, kuriam

netaikyti šias Taisykles numatyta Priede. Netaikyti Taisykles gali būti numatyta tik tada, kai

pavojingų krovinių kiekis, veţimo būdas arba pakuotė uţtikrina veţimo saugumą.

3 straipsnis

Apribojimai

Kiekviena valstybė narė pasilieka teisę reglamentuoti arba uţdrausti tarptautinį pavojingų

krovinių veţimą per savo teritoriją dėl kitų prieţasčių nei saugumas veţant krovinius.

4 straipsnis

Kitos taisyklės

Veţimui, kuriam taikomos šios Taisyklės, taikomos ir nacionalinės arba tarptautinės

nuostatos, kurios yra bendrai taikytinos krovinių veţimui geleţinkeliais.

5 straipsnis

Leistinų traukinių rūšis. Pavojingų krovinių

kaip rankinio bagažo ar registruoto bagažo vežimas arba jų vežimas motorinėse

transporto priemonėse

§ 1. Pavojingi kroviniai gali būti veţami tik prekiniais traukiniais, išskyrus:

a) pavojingus krovinius, kuriuos leidţiama veţti pagal Priedą kitais traukiniais nei

prekiniai traukiniai laikantis didţiausių atitinkamų kiekių ir specialiųjų veţimo sąlygų;

b) pavojingus krovinius, veţamus kaip rankinis bagaţas, registruotas bagaţas arba

motorinėse transporto priemonėse laikantis Priede numatytų specialiųjų sąlygų pagal CIV

vienodųjų taisyklių 12 straipsnio nuostatas.

§ 2. Keleivis negali pasiimti su savimi pavojingų krovinių kaip rankinio bagaţo, išsiųsti jų

kaip registruoto bagaţo arba veţti jų motorinėse transporto priemonėse, jeigu jie neatitinka

Priede numatytų specialiųjų sąlygų.

6 straipsnis

Priedas

Priedas yra šių Taisyklių sudedamoji dalis.

* * *

Priedas bus toks, kokį Pavojingų krovinių veţimo ekspertų komitetas, vadovaudamasis

1980 m. geguţės 9 d. Tarptautinio veţimo geleţinkeliais sutarties (COTIF) 19 straipsnio 4

dalimi, priims, kai įsigalios šios sutarties pakeitimo 1999 m. birţelio 3 d. protokolas.

______________

VIENODOSIOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ NAUDOJIMO TARPTAUTINIAM

GELEŽINKELIŲ SUSISIEKIMUI SUTARČIŲ TAISYKLĖS (CUV – SUTARTIES D

PRIEDAS)

1 straipsnis. Taikymo sritis

2 straipsnis. Apibrėţtys

3 straipsnis. Ţenklai ir uţrašai ant riedmenų

4 straipsnis. Atsakomybė praradus ar apgadinus riedmenis

5 straipsnis. Teisės remtis atsakomybės ribomis išnykimas

6 straipsnis. Riedmenų praradimo prielaida

7 straipsnis. Atsakomybė uţ riedmenų padarytą ţalą

8 straipsnis. Subrogacija

9 straipsnis. Atsakomybė uţ savo darbuotojus ir kitus asmenis

10 straipsnis. Kiti ieškiniai

11 straipsnis. Teismingumas

12 straipsnis. Ieškinių senatis

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šios Vienodosios taisyklės taikomos dvišalėms arba daugiašalėms sutartims dėl

geleţinkelio riedmenų naudojimo kaip transporto priemonių veţant keleivius pagal CIV

vienodąsias taisykles ir krovinius pagal CIM vienodąsias taisykles.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiose Vienodosiose taisyklėse:

a) „geleţinkelio įmonė“ – bet kuri privati ar valstybinė įmonė, turinti leidimą veţti

asmenis arba krovinius ir uţtikrinanti trauką;

b) „riedmenys“ – riedmenys, galintys vaţiuoti savo ratais geleţinkelio linijomis ir

neturintys traukos priemonių;

c) „turėtojas“ – asmuo, nuolatos ekonomiškai eksploatuojantis riedmenis kaip transporto

priemonę, nesvarbu, ar jis yra jų savininkas, ar turintis disponavimo teisę;

d) „pradinė stotis“ – vieta, kurios pavadinimas uţrašytas ant riedmenų ir į kurią šie

riedmenys gali arba privalo būti grąţinti pagal naudojimo sutarties sąlygas.

3 straipsnis

Ženklai ir užrašai ant riedmenų

§ 1. Nepaisant nuostatų dėl techninio leidimo riedmenis naudoti tarptautiniame

susisiekime, asmuo, kuris pagal 1 straipsnyje minėtą sutartį perduoda naudoti riedmenis,

privalo įsitikinti, ar ant jų nurodyta:

a) turėtojas;

b) atitinkamais atvejais, geleţinkelio įmonė, kurios riedmenų parkui priklauso šie

riedmenys;

c) atitinkamais atvejais, pradinė stotis;

d) kiti ţenklai ir uţrašai, dėl kurių susitarta naudojimo sutartyje.

§ 2. 1 dalyje numatyti ţenklai ir uţrašai gali būti uţrašyti elektroninio identifikavimo

priemonėmis.

4 straipsnis

Atsakomybė praradus ar apgadinus riedmenis

§ 1. Geleţinkelio įmonė, kuriai buvo perduoti riedmenys naudoti kaip transporto

priemonė, atsako uţ ţalą, atsiradusią praradus ar apgadinus riedmenis arba jų dalis, jeigu ji

neįrodo, kad ši ţala atsirado ne dėl jos kaltės.

§ 2. Geleţinkelio įmonė neatsako uţ ţalą, atsiradusią praradus riedmenų dalis, kurios nėra

nurodytos ant abiejų riedmenų šonų arba pridedamame sąraše.

§ 3. Praradus riedmenis arba jų dalis, kompensacija, nemokant jokių kitų ţalos atlyginimų,

yra lygi įprastinei riedmenų arba jų dalių vertei praradimo vietoje praradimo momentu. Jei

neįmanoma nustatyti praradimo dienos arba vietos, kompensacija yra lygi įprastinei vertei tą

dieną ir toje vietoje, kurioje riedmenys buvo perduoti naudoti.

§ 4. Apgadinus riedmenis arba jų dalis, kompensacija, nemokant jokių kitų ţalos

atlyginimų, yra lygi remonto išlaidoms. Kompensacija negali būti didesnė uţ tą, kuri

numatyta praradus riedmenis.

§ 5. Sutarties šalys gali susitarti dėl kitokių nuostatų, negu nustatyta 1–4 dalyse.

5 straipsnis

Teisės remtis atsakomybės ribomis išnykimas

4 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos atsakomybės ribos netaikomos, jeigu įrodoma, kad

ţalą padarė geleţinkelio įmonė savo veiksmais arba neveikimu tyčia siekdama padaryti tokią

ţalą arba elgdamasi neatsargiai, tačiau suvokdama, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti tokia

ţala.

6 straipsnis

Riedmenų praradimo prielaida

§ 1. Turintis tam teisę asmuo, neprivalėdamas pateikti jokių papildomų įrodymų, gali

laikyti riedmenis prarastais, kai jis paprašo geleţinkelio įmonės, kuriai jis perdavė riedmenis

naudoti kaip transporto priemonę, surasti juos ir jeigu riedmenys per tris mėnesius nuo jo

prašymo pateikimo dienos nebuvo jam perduoti disponuoti arba kai jis negavo jokios

informacijos apie šių riedmenų buvimo vietą. Šis terminas pratęsiamas tiek, kiek riedmenys

buvo nenaudojami dėl bet kokių aplinkybių, kurios atsirado ne dėl geleţinkelio įmonės kaltės,

arba dėl apgadinimo.

§ 2. Jeigu prarastais laikyti riedmenys atsiranda jau sumokėjus kompensaciją, per šešis

mėnesius nuo pranešimo apie tai gavimo dienos turintis tam teisę asmuo gali reikalauti iš

geleţinkelio įmonės, kuriai jis perdavė riedmenis naudoti kaip transporto priemonę,

nemokamai pristatyti jam riedmenis į pradinę stotį arba kitą sutartą vietą, o jis grąţina

kompensaciją.

§ 3. Jeigu 2 dalyje numatytas reikalavimas nepateikiamas arba jeigu riedmenys surandami

praėjus daugiau nei metams po kompensacijos sumokėjimo, geleţinkelio įmonė, kuriai

turintis tam teisę asmuo perdavė riedmenis naudoti kaip transporto priemonę, ja disponuoja

pagal vietos, kurioje yra riedmenys, įstatymus ir kitus teisės aktus.

§ 4. Sutarties šalys gali susitarti dėl kitokių nuostatų, negu nustatyta 1–3 dalyse.

7 straipsnis

Atsakomybė už riedmenų padarytą žalą

§ 1. Asmuo, kuris pagal 1 straipsnyje minėtą sutartį perdavė riedmenis naudoti kaip

transporto priemonę, atsako uţ riedmenų padarytą ţalą, jei yra jo kaltė.

§ 2. Sutarties šalys gali susitarti dėl kitokių nuostatų, negu įtvirtinta 1 dalyje.

8 straipsnis

Subrogacija

Kai riedmenų naudojimo sutartyje numatyta, kad geleţinkelio įmonė gali perduoti

riedmenis kitoms geleţinkelio įmonėms naudoti kaip transporto priemonę, geleţinkelio įmonė

gali, sutinkant turėtojui, susitarti su kitomis geleţinkelio įmonėmis:

a) kad, atsiţvelgiant į jai priklausančią atgręţtinio reikalavimo teisę, šios įmonės, o ne ji

atsakys turėtojui, jei riedmenys ar jų dalys bus prarasti arba apgadinti;

b) kad tik turėtojas atsakys kitoms geleţinkelio įmonėms uţ riedmenų padarytą ţalą,

tačiau tik ta geleţinkelio įmonė, kuri yra sudariusi sutartį su turėtoju, galės įgyvendinti kitų

geleţinkelio įmonių teises.

9 straipsnis

Atsakomybė už savo darbuotojus ir kitus asmenis

§ 1. Sutarties šalys atsako uţ savo darbuotojus ir kitus asmenis, kurių paslaugomis jos

naudojasi vykdydamos sutartį, kai šie darbuotojai ar kiti minėti asmenys atlieka savo

pareigas.

§ 2. Jeigu nėra kitokio sutarties šalių susitarimo, infrastruktūros, kurioje geleţinkelio

įmonė naudoja riedmenis kaip transporto priemonę, valdytojai laikomi asmenimis, kurių

paslaugomis naudojasi geleţinkelio įmonė.

§ 3. 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos ir subrogacijos atveju pagal 8 straipsnį.

10 straipsnis

Kiti ieškiniai

§ 1. Visais atvejais, kuriais taikomos šios Vienodosios taisyklės, bet koks ieškinys dėl

atsakomybės uţ prarastus ar apgadintus riedmenis ar jų dalis, nesvarbu, kokiu pagrindu, gali

būti pareiškiamas geleţinkelio įmonei, kuriai šie riedmenys buvo perduoti naudoti kaip

transporto priemonė, tik laikantis šiose Vienodosiose taisyklėse ir naudojimo sutartyje

nustatytų sąlygų ir atsakomybės ribų.

§ 2. 1 dalis taikoma ir subrogacijos atveju pagal 8 straipsnį.

§ 3. Ta pati nuostata taikoma ir tada, kai ieškiniai pareiškiami darbuotojams ir kitiems

asmenims, uţ kuriuos atsako geleţinkelio įmonė, kuriai riedmenys buvo perduoti naudoti kaip

transporto priemonė.

11 straipsnis

Teismingumas

§ 1. Ieškiniai, susiję su pagal šias Vienodąsias taisykles sudarytomis sutartimis, gali būti

pareiškiami teismuose ar specialiuosiuose teismuose, kuriuos bendru sutarimu pasirinko

sutarčių šalys.

§ 2. Jeigu nėra kitokio šalių susitarimo, kompetentingas teismas ar specialusis teismas yra

valstybės narės, kurioje yra atsakovo buveinė, teismas ar specialusis teismas. Jei atsakovas

neturi buveinės valstybėje narėje, kompetentingas teismas ar specialusis teismas yra valstybės

narės, kurioje atsirado ţala, teismas ar specialusis teismas.

12 straipsnis

Ieškinių senatis

§ 1. 4 ir 7 straipsniais grindţiamų ieškinių senaties terminas – treji metai.

§ 2. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti:

a) ieškiniams, grindţiamiems 4 straipsnio nuostatomis, – nuo dienos, kai buvo nustatytas

riedmenų praradimas ar apgadinimas, arba nuo dienos, kai turintis tam teisę asmuo galėjo

laikyti riedmenis prarastais pagal 6 straipsnio 1 arba 4 dalį;

b) 7 straipsniu grindţiamiems ieškiniams – nuo dienos, kai atsirado ţala.

______________