'er tarpukario dvidesimtmetj Kaunas is esmes pakeite savo socialinj jvaizdj ir architekturinj veid^ - is prorusiskos perife-rijos isaugo j civilizuotq europinj miest^. Vertingiausia, kas liko is cariniL! taikij, - tai Naujamiescio planas (1847), ant ku-rio taisyklingo karkaso pletojosi miesto centras, Tarpukariu skaidant didelius staciakampius sklypus, prie pagrindiniLj ga-tviij atsirado akiigatviai, pasazai ir pusiau uzdaros viesosios erdves ~ tik Kaunui budingos urbanistines savastys. Miestui tapus laikinqja sostine (1919-1939), pirmiausia reikejo susi-tvarkyti apleist^ infrastruktur^, komunalinj ukj. Tik 1924 m. pradeti kanalizacijos, 1929 m . - vandentiekio jvedimo darbai, veliau suskubta asfaltuoti gatves. 1929 m. isleistas jstatymas, ieidziantis priverstinai griauti pasenusius, apleistus namus. 1931-1933 m. „privalomieji isakymai"Jau reguliavo, kur, kaip ir is ko galima statyti. Sis reglamentas tarnavo ne tik miesto pianinei pletrai, bet ir formuojant architekturinj charakterj -pavyzdziui, nurodyta, kad zaiiuose upiij ir kalnri slaituose bei kitose gerai apzvelgiamose vietose namai turi buti su cerpiy

stogais, o Laisves alejoje ir Vytauto prospekte - ne zemesni nei 3 auksty.

3-iuoju desimtmeciu, pradedant jsibegeti statyboms, la-bai truko specialistij. Pirmoji projektuotojrj karta aukstuosius mokslus buvo baigusi Rusijos imperijoje ir tik paskeibus Lietu­vos nepriklausomyb? grjzo kurti naujosios valstybes pamatij. Nemazai lietuviq studijavo Rygos politechnikos institute, tarp JL! - ir vienas pirmLjjq Kauno miesto statybos vadovq Felik-sas Vizbaras, vadovetio „Statyba" autorius, Vytauto Didziojo universiteto profesorius Jonas Simoliunas. Populiariausia in-zinieriLi ir architekturos mokstrj vieta buvo Sankt Peterburgo Civitiniq inzinieriLj institutas (E. Erykas, A. Gordevicius, A. Jo-kimas, K. Reisonas, P Tarackovas) ir Technologijos institutas (A. IVlacijauskas, S.Grinkevicius, L. Ritas, konstruktorius R Mar-kunas). Prestizines Dailes akademijos absolventus profesorius Vladimirq Dubeneckj ir IVlykol^ Songail^ j Lietuv^ atvede kitos priezastys: Dubeneckis bego nuo revoliucijos, Songaita buvo pakviestasj Kauno universitetaj (jk. 1922, nuo 1930-Vytauto

TARPUKARIS 1918-19A0

Didziojo universitetas) ruosti savij specialistL|.Technikosfakul-tetas 1925-1940 m. isleido 180 diplomuotL| statybos inzinieriq ir architektij (R Bielinskis, J . Jasiukaitis, broliai J . ir K. Krisciukai-ciai, A. Lukosaitis, A. Novickis). 4-uoju desimtmeciu j intensy-vias statybas jsijunge baigusieji mokslus Europoje - Italijo-je (V Landsbergis, S. Kudokas), Vokietijoje (N. A. Maciulskis, A. Eunkas, konstruktorius A. Rozenbliumas), Cekoslovakijoje (V. Kopylovas), Prancuzijoje (J. Kovalskis), Belgijoje (B, Elsber­gas, konstruktorius V. Razaitis).

Svarbiems visuomeniniams pastatams buvo skelbiami ar-claitekturiniai konkursai; per dvidesimtmetj J L | jvyko daugiau kaip 20. isJLj 9 - skirti valstybines reiksmes objektams (Spaus-tuve, Lietuvos bankas, Fizikos ir cinemijos institutas, Vytauto Didziojo muziejus, Karininkn ramove, Centrinis kalejimas, Kli-nikos,Taupomosios kasos, Valstybes rumai).

Ankstyvuoju laikinosios sostines kurimosi periodu archi-tekturoje vyravo istorizmo tendencijos, kuriq apraiska - neo-klasicizmo ir neobaroko formos, jvairiLj istoriniLj stiliq elemen-tr| jungtis. Cituojant barok^, labiausiai Lietuvoje istobulintq

architekturos stiliij, architektq akimis, radosi galimybe pleto-tl tautinj stillq. 5io stiliaus paieskos buvo specifine epochos z y m e , budinga visoms nacionalinj identitet^ jtvirtinti siekian-cioms s a l i m s . Antrasis saltinis, is kurio semtasi tautiniostiliaus pavyzdziy, - liaudies menas ir amatai. Dazniausiai etnografi-niai ornamental ir stilizuoti motyvai naudoti dekoruojant -tiek eksterjerus, tiek interjerus. 5is polinkis labiau atsiskleide 4-ojo desimtmecio architekturoje. Nuo 1925 m. greta retro-spektyvizmo eme rysketi ir art deco kryptis - tiesa, ne tokia drqsi ir ekstravagantiska kaip Vakaruose, taciau raiskiai jtaigi. Art deco ispopuliarejo gyvenamyjn namy ir kino teatrq ar­chitekturoje. Modernizmas, is pradziij pasireiskes art deco stilizacijomis ir statiskq turiq apvalymu nuo istoristinio deko-ro, palaipsniui j g a v o v is a iskesniL j b ruozL j - jvairesnitj turiniL| e rdv in lL j kompoz i c i J L j , geometrinio abstraktumo. 4-uoju de­s i m t m e c i u Kaunas virto „duzgiancia statyby aikstele" - mo­dernizmas papiito visuotinai.

Jo/;fa Kanciene

Visuomeniniai pastatai. Laikinosios sostines fenomenas

Laikinosios sostines statusas miesto raidai turejo dvejopos reiksmes. Jisskatino miesto pletr^irgyvenamqsias bei komer-cines statybas, taciau laikinumo pojutis pristabde valstybiniy ir vyriausybiniL! objektq statyb^. Vilniaus klausimas kirbejo visq galvose ir sirdyse, skambejo deklaracijose ir lozunguose (/Mes be Vilniaus nenurimsim). | Kaunq atsikelusi vyriausybe ne-skubejo statytis rezidencijij ir rumi_j ministerijoms, jsikure se-nuose cariniuose pastatuose. 3-iuoju desimtmeciu pastatyti tik 2 valstybes tvirtyb? simbolizuojantys objektai - Lietuvos bankas ir Teisingumo ministerija, kurios rumuose veliau jsikure ir Seimas. Apie Valstybes rumij (t. y. pastatij vyriausybes jstai-goms kompleks^) pradeta kalbeti tik 1938 m. pabaigoje, po Lenkijos ultimatumo. Statomi valstybines reiksmes objektai buvo skirti socialinemsreikmems (Valstybes draudimojstaiga, Valstybes taupomosios kasos) irtautiniam mentalitetui ugdy-ti - kulturai bei svietimui (Valstybes teatras, Meno mokykia ir laikinoji (VI. K. Ciurlionio galerija, Vytauto Didziojo muziejus, VDU miestelis su Fizikos ir chemijos instituto rumais, Veteri-narijos akademijos ir universiteto KlinikLj kompleksai). Svieti-

mas buvo prioritetine valstybinio gyvenimo programos sritis. Mokyklas ~ pradines, gimnazijas, speciali^sias - state Vyriau­sybe, savivaldybe ir taurines bendrijos. Jq Kaune pastatyta daugiau kaip 20.

5alia valstybes reprezentantq ir savivaldybes objektij (P" tas, Apskrities savivaldybe) svarbus didmiescio vaizdo mantai buvo Naujamiestyje, daugiausia Laisves alejo,' K. Donelaicio gatveje, susitelk? akciniij bendrovirj kome niai ir administraciniai pastatai („Pienocentras", ,Pazan .Lloydas", Zydq bankas, Zemes bankas, 2emes ukio ru Prekybos, pramones ir amatq rumai). 3-iuoju desimtm reprezentatyvumq geriausiai perteike neoklasicizmas ir jo terpretuotes (Lietuvos bankas, Teisingumo ministerija, L smulkauskreditodraugija, rumai.Neo-Lithuania"), 4-uoju simtmeciu stillstini monopolj pereme modernizmas, jga savit^ kaunietlsk^ bruoz^ - vertikaliq ritm^ (Zemes ban!. Apskrities savivaldybe, Darbo rumai, Valstybes Taupomosl kasos, Lietuvos .Lloydas").

Jo//fo Kani'

Teisingumo ministerijos ir Seimo rumai (dab. Kauno valstybine fiiharmonija) L. Sapiegos g. 5 / E. Ozeskienes g. 12 (KAU/r)

1925 m., pradejus projektuoti , manyta , kad j ie bus skirti tik Teis ingumo ministerijai. Baigiant statybas nuspr^sta, kad juose, esant reikalui, bus galima jkurdinti ir Seimq, pa-leistq po 1926 m. perversmo. Rumuose veike Teis ingumo ministerijos padaliniai, Vyriausiasis tr ibunolas, Apeliaciniai umai, Vyresniojo notaro tarnyba. Tik 1936 m. rugsejo 1 d.

. la jvyko pirmasis naujojo Seimo posedis, ir nuo tada rumai buvo vadinami Teis ingumo ministerijos ir Se imo rumais.

Sudetlngq arch i tektur in j sandarq nu leme netaisykl in-ga sklypo fo rma . Monumenta l ius neoklas ic ist in ius ru-mus reprezentuoja triJLj gatviq sankryzoje gerai matoma puslankiu isskleista didziojo korintinio orderio kolonada, kurios frizq puose rumq paskirtj deklaruojantis lotyniskas uzrasds:Justitiaestfundamentumregnorum { .Teisingumas yra valstybiq pagrindas"). Atvira kolonada formuoja jeig^ j rumus. Vestibiulyje kartojasi kolonados motyvas , kuriantis originali^ pusci l indr? erdv^, apsviest^ per apskrit^ svies-langj. Apdailoje panaudoti tautinius rastus imituojantys

E. Frykas .— 1929 ^

ornamental , valstybes simboliai. Raiskiu reljefiniu art deco ornamentu dekoruota posedziq sale treciajame E. Ozes­kienes g. korpuso aukste.

Sov ie tmec iu rumuose veike jvairios jstaigos, 1961 m. jsikure f i lharmonija. 2005-2008 m. rumai restauruoti, sale renovuota jrengiant balkon^ chorui ir nauj^ jstiklint^ ves-tibiulj (archit. L. Pereviciene, R. Gudiene) .

1 a. PLANAS

csj Valstybes teatras (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras) Laisves al. 91 (KAUA)

J. Golinevicius, V. Dubeneckis, M. Songaila, V. Landsbergis 1925,1930,1982

XX a. Lietuvoje teatras buvo svarbus politiniij ivyl<iL| epicen-tras: 1920 m. geguzes 15 d. teatro rumuose jvyko pirmasis Steigiamojo Se imo posedis, kur Lietuva paskelbta nepri-k lausoma demokrat ine respublika. 1940 m. liepos 21 d. SSRS okupacines valdzios sudarytas Liaudies Seimas cia Lietuvq paskelbe Socialistine soviettj respublika ir parenge deklaracij^ del jos j jungimo j SSRS. 1972 m. geguzes 14 d. Teatro sodelyje, protestuodamas pries sovietq okupaci ja , susidegino devyniol ikmetis moksleivis Romas Kalanta. Jo poelgis sukele masines antisovietines demonstraci jas ir ziaurias represijas.

Senasis , XIX a. pastatytas Kauno miesto teatras buvo eklektiskt! formtj , s tac iakampio piano, j ame galejo ti lp-ti 450-500 ziurovLj, naudotas daugiausiai komerc inems p ramogoms . Paskeibus nepr ik lausomyb? , teatro veikia paklto - pradetos burti profesionalios dramos, operos ir ba letot rupes . 1922 m. jam suteiktas Valstybes teatro sta­

tusas. 1922-1925 m. rekonstruojant teatr^, sale padidinta iki 763 vietq, jai suteikta ergonomiska pusapvales kriaukles forma, jruosti aptakus balkonai, patobulinta scena, sudaly-ta j kilnojamas, scenografijai keisti skirtas plokstumas. Su-konstruotos unikalios strukturos sales lubos - j i j skliautas supluktas is nendriq ir gipso bei pakabintas ant mediniq konstrukcijq (inz. R Markunas). Naujoji arcjiitekturine teatro israiska perteikia anuomet populiari^ tautiniostiliaus sam-pratq. Pagrindinis fasadas jgavo plastiskas neobarokines formas, ziurovq sale dekoruota is liaudies meno perimta gamtiniq motyvq ornamentika, stilizuota art deco maniera.

1929-1930 m. rekonstrukcija pagerino teatro buities 54-

lygas. Pristatyti nauji soniniai korpusai , scenoje jrengta priesgaisrine gelezlne uzdanga su automatiskai paleidzia-m u vandeniu (ji isgelbejo teatr^ nuo 1931 m. dekoracijq sandelyje kilusio gaisro). Naujas K^stucio g. fasadas rodo modern izmo architekturos pradmenis .

1980-1984 m. teatras renovuotas ; j rengtos pozemi -nes rubines, pakeista v iesq jq erdv iq apdai la , atkuriant 925 m. spalvin? gam^ restauruota sale (archit. K. 2alnie-

rius, A. Staskevicius). Paskutine renovacija pradeta 2008 m. (A. Kanco studija).

Teatro sodelyje stovi muzikq atminim^ jamzinantys bius-tai, Romui Kalantai skirtas paminklas - simbolinis „Aukos laukas" (2002; skulpt. R. Antinis, archit. S. Juskys).

^ „Neo-Lithuania" rumai (dab. Kauno vaikii ir moksieiviy laisvaiaikio rumai) Parodos g. 26 (KAU5)

LietuviLj studentLj tautininkLj korporacijos (jst. 1922) „Neo-Lithuania" rumai stovi Vytauto kalne, prie jej imo j park^. 1923 m. projekt^ parenge inz. Petras Steikunas. 1924 m., j au prasidejus statybai , darbus pe reme inz. Edmundas Frykas, parenges kit^ projekto variant^.

Istoristines architekturos rumai asimetrines kompozicijos, sudaryti is dvieJLj skirtingo dydzio raides V forma sujungtij triauksciLj korpustj, galuose paplatinttj rizalitais. Centrineje jungiamojoje dalyje yra vestibiulis ir pagrindine laiptine. Koridorinio piano sparnuose isdestytos jvairios patalpos. Cia dirbo korporacijos vadovybe , jvairios grandys, buvo laikrasciq redakcija, biblioteka, bendrabutis. Siaurinio spar-no (prie Parodos g.) antr^jj ir treci^jj aukstus uzima sale.

korporaci jos insignijomis ir L ietuvos miest i j heraldi-ka dekoravo skulptorius Petras Aleksandravicius. 3-iuoJu XX a. des imtmec iu sale laikyta viena gerlausii j Kaune; ja naudojosi ir kitos s tudenty korporacijos bei v i suomeni-nes organizacijos.

Eksterjere dominuoja puosni paaukstinta centrine dalis su priekin iskistu gausiai dekoruotu rizalitu, kurj vainikuo-ja laiptuotas atikas ir kupolinis stogelis. Dekore vyrauja neoklasicistiniai e lemental , jeiq^ pabrezia gaubtas planas

E.Frykas 1928

atviru prieangiu su kolonada. Virs jo jrengta terasa. Gen­try akcentuoja Jonenines koloneles ir karpytas „barokiiiis" apvadas, jreminantys t impane jkomponuot^ korporacijos herb^. Sparni j israiska santuresne, plotmes padalytos j du tarpsnius, kuriq apatinis suraizytas horizontaliomis brau-komis. Aukstus zymi skirtingq formij langai.

1940 m. rumai nacionalizuoti . Sovietmeciu juose veike miesto pionieriti ir moksleiviy rumai.

ri, PI ANAS

Ateitininicq rumai (dab. KTU Kulturos centras) Laisves al.13(KAUl)

Katalikiskojaunimoorganizacija Ateitininkai (jk. 1921) buvo nopuliariausia tarp besimokancit j j i j - moksleiv iq ir s tu-

lcntL|. Statybos darbai pradeti 1926 m. pavasarj. Rumai numatyti keturauksciai, barokizuotii formq. Statybtj metu projektas pakeistas: supaprastintos fasado formos, o su-i.iupytos lesos skirtos penktajam aukstui statyti . 1928 m. pavasarj j nejrengtus rumus pradejo keltis svarbiausieji organizacijos padaliniai. 1930 m. pabaigoje baigti statyti rumai 1931-1933 m.Jau remontuojami , modernizuojami (inz. A. Salkauskis). Pirmasis aukstas isnuomotas komerci­nems jmonelems , antrajame buvo sale (per du aukstus), Susiselpimo fondas bei Katalikq mokytojq s^Jungos pradi-ne mokykia. Virsutinius aukstus uzeme bendrabutis . Taip pat rumuose buvo jsikurusios jvairios redakcijos (leidinlLj Zidinys, Ateitis, Naujoji vaidilute ir kt.), knygynas, Ateitininkq darbo biuras, 1935-1938 m. veike M. Peckauskaites vardo privati gimnazi ja . Rusyje buvo studentq valgykla.

Rumq architektura atspindi ankstyvojo modern izmo sti-liq. Laisves al. fasado kompozicija simetrine, turiq kontras-tas neryskus, siekta kompozic inio balanso tarp vertikaliq masiq ir horizontalaus dali j imo.Tamsesniu granitiniu tinku atskirtas pirmasis aukstas, anksciau esamq jdubq vietose

R Vizbaras, A. Salkauskis 1929,1933 <

buvo vitrinos. Vidaus planas misrios sandaros, taciau sche-matiskai aiskus ir funcionalus .

Po karo rumai atiteko Kauno universitetui, veliau - Poli­technikos institutui. Jie tape kulturos zidiniu. 2005-2010 m. rumai renovuoti . Pirmajame aukste jrengta koplycia, pa-stogeje - repeticijq sale, kurios foje is lengvq stiklo kons­trukcijq uzstatyta ant kiemo puscll indrinio rizalito (archit. Ginta Useliene).

a, PLANAS

Sanciq Svc. Jezaus Sirdies baznycia < A.Juozapaviciauspr. 60(KAU17)

Tai moderniomis architel<turinemis pr iemonemis sukurtas romanines dvasios turintis sakralinis pastatas, Turis masy-vus, bazilikinis, su dv iem staciakampiais kresnais bokstais priekyje. Baznycia galejo buti modernesne , nei matome siandien. Projektuojant baznyci^ architektui Algirdui Sal-kauskiui talkino Vsevolodas Kopylovas. Projektas kelis kar-tus keitesi, kol apsistota ties sugeometrintq formij trinaves bazilikos variantu. 1935 m. pradejus statyb^, be Salkauskio sutikimo, buvo vykdomi pokyciai, todel architektas atsisa-ke t?sti techn in? prieziurq. pereme Adolfas Netyksa.

Baznycios konstrukcijos gelzbetonines: ramstines arkos ir centring navq dengiantis gelzbetoninis tinklinis skliautas, kurio nerviuras sudaro susikertanciq briaunq rombinis tinkle-lis (konstr. R Markunas). Panasus skliautai yra Kuno kulturos rumuose {A48) ir kino teatre „Romuva" (A52). Erdviq cen­tring navq nuo siaurq ir zemq soniniq bei galeri jq-emporq skiria kolonos ir dvjaukstes smailejanciq angq arkados.

A. Salkauskis, V. Kopylovas, A. Netyksa 1938

Baznycia jzymi dailininko Liudo Truikio freska „Angelai" CArchangelai") , bizantine maniera istapyta ant presbite-rijos arkos. Ji buvo i l iuminuota lempuciq girlianda. Galine siena uz modernaus konstruktyvist inio altoriaus (archit. B. Elsbergas?) buvojstiklinta, numatyta vitrazui. Pirmosiomis karo dienomis , per 1941 m. bombardavimq, stiklai isduzo. 1942 m. Siena uzmuryta , paliktos tik dvi arkines angos, ku­rios 1945-1947 m.jstiklintosvitrazais (S. Usinskas), jrengtas naujas altorius (dail. L. Truikys). 2006 m. freska restauruota.

Elijo Sneiderio namas Vaidilutes g. 3 (KAU5)

S. Kudokas 1938

Modernus ir elegantiskas namas pasizymi graziomis for-momis ir proporc i jomis , subti l iomis deta lemis . Pirmqjj triaukscio namo projektq, patvirtintq statybos inspekcijos, buvo parenges Bronius Elsbergas, taciau namas kazkodel nestatytas. Po kelitj menesiq tvirtinti pateiktas naujas, Stasio Kudoko, projektas - ne tik aukstesnio, bet ir kitokios esteti-kos pastato. Gall buti, kad Kudokas remesi Elsbergo planu.

4 aukstq 11 butq namas pastatytas per pusmetj. Pagrindi-niuose aukstuose jrengta po 2 butus: 3 ir 4 kambarii j , pus-rusyje - 3 mazesni . Butai patogiai suplanuoti , turi erdvius holus, jprastus slankiosiomis pertvaromis sujungtus ben-druosius kambarius, po kelis sanitarinius mazgus, daugyb? podelii j ; netgi tarnaicitj kambarlai - su baikonais. Antrosios ukines laiptines nera, taciau jrengtas liftas.

Asimetrines kompozicijos namas sudarytas is 2 perslinktij turiq. Pagr indiniamefasade jduba panaudota balkonams, nusit js iantiems uz fasado ribq ir gale suapvalintiems. Sie-kiant vizualiai sumazinti namo aukstj, ketvirtasis aukstas

jtrauktas gi lyn, o jo balkono atitvara tapo vainikuojanciu at iku. Islakios ba lkonq juostos - pagrindiniai namo es-tetikos ir grozio e lementa l . Tarp placiq langq, sujungtq palanginemis traukomis, jkomponuot i Kudoko pamegti meniniai akcentai - rozetes su geles bareljefu (motyvas is lietuviskosios svetaines lubq Karininkq ramoveje; A37). jejimo prieangj formuoja kolona paremtas laiptines erkeris, kurj tankiai dalija dekoratyviniai karnizai ir siauri langeliai.

II a. PLANAS

pranes Dubinskaites namas V. Putvinskio g. 22 (KAU4, 5)

L. Zimanas 1938

CO

Asketiskas gyvenamasis namas , sudarytas is suapvalinta i'kysa sujungtq 2 korpusq, formuoja prieigq prie Zaliakal-,10 funikulieriaus (ASS). Kampine je iskysoje jrengtam cen-

triniam jejimui reprezenta tyvumo suteikia jj j reminancios isqaubos, panasios j masyv ias kolonas. Langq horizontales i>aido tarplangiq koloneles. K iekviename is 3 namo auks-

tq buvo po du 3 ir 4 kambar iq butus. Mansardoje gyveno butq nuomin inkus aptarnavus ios kambar ines ir virejos. Mamo planas butams suteike asimetrijos elementq: kampi­neje iskysoje jrangti kambarlai turi lenktq slenq, su laiptine besiribojancios patalpos yra nepatogiq trapeciniq formq.

I a- PLANAS