Tau, vadove

8/2/2019 Tau, vadove

1/64

TAU, VADOVE


2/64

anga

Iekodama bd skautikai veiklai ir smoningumui gilinti ir stiprinti, L.S.S. SkauiSeserijos Vadija ryosi perspausdinti ir viena knyga ileisti Lordo Baden-Powell'io knyg ,,Skaut

Vadovui" ir prof. S. alkauskio ,,Skaut Pasaulira".ie leidiniai buvo ileisti Lietuvoje ir perspausdinti Vokietijoje.

Tikime, kad i knyga pristatys ir ilaikys gyv tikrosios skautybs esm ir mint.LSS Skaui Seserija v.s. Irena Kerelien Vyriausia Skautinink

2


3/64

R. BADEN-POWELLIS (1857 1941)

1. Vaikyst ir jaunyst.

Vakarinje Londono miesto dalyje, netoli dideli miesto sod Hyde Parko yra rami pavsi

Stanhope gatv, koki Londone yra tkstaniai.Ten 1857 met vasario 22 dien pirm kart praregjo nuostabj pasaul kdikis, kuriam

likimas lm bti Pirmuoju Skautu ir Skaut Sjdio Krju ir efu.

Robertas Stephensonas Smythas Baden-Powellis toks jo pilnas vardas buvo gausioseimos snus. Jo tvas, H. G. Baden-Powellis, buvo Oxfordo Universiteto profesorius,Karalikosios Moksl Akademijos narys, paras daugel filosofijos ir teologijos veikal. Jis buvoanglikon banyios dvasininkas, mgs gamt, malonus santykiuose su monmis. Taiaumirdamas savo didel eim paliko neperturtingose slygose. Po tvo mirties (1860) visas eimosateities rpestis teko pakelti motinai. Jo motina, Henrietta Grace, buvo admirolo W. H. Smythodukt ir profesoriaus Piazzi Smytho, karalikojo kotijos astronomo, sesuo.

Ir pati Anglija tada kitaip atrod. Tai buvo karaliens Viktorijos laikai. Londone tebuvo tikatsirad arkli traukiami tramvajai, buvo poeminis geleinkelis su maiukais garveiais ir dujomisapvieiamais tuneliais, i dien akimis, Londonas tada buvo archajikai senovikas.

Kai mir tvas, Robertas tebuvo trej met. Po tvo mirties eima persikl Hyde Park GateSouth, kur prabgo Roberto vaikysts metai. ia jis ijo ir pirmj motinos mokykl. Jo motina,didels pagarbos ir garso moteris, savo eimos aukljimo udavinius atliko su dideliu pasiventimu,iniciatyva ir drsa. Be savo kasdienini darb ji daug laiko pavsdavo domjimuisi ligoni darbu irmoter aukljimu. Ji turjo nemaa gabum pieti ir buvo gera akvarelinink. Savo vaikus pratino

bti lauke ir gyventi po atviru dangumi. I jos, suprantama, ir jaunasis Robertas nuo pat maensimoko mylti ir stebti gamt ir vadovautis gautu jos dsningumo ir groio patyrimu.

Robertas i septyni Baden-Powelli vaik buvo penktasis. Vyriausiasis snus Varingtonas potvo mirties tebuvo 13 met amiaus. Baigdamas keturioliktuosius metus, pradjo mokytis

jrininkysts Conway" laive, ioje srityje jis dirbo su dideliu atsidjimu ir entuziazmu. Su laivu jisnesiskirdavo net ir ventadieniais: tomis dienomis jis pasiimdavo savo jau pakankamai paaugusius

brolius ir plaukiodavo po jr. ia ir jaunasis Robertas gana greitai imoko valdyti laiv,stovyklauti, virti ir grietai ir greitai vykdyti vyresnij sakymus. Broliai keliavo, ikylavo iraplank daug savojo krato viet. ia Robertas sigijo gero gamtininko ir valgo patyrim.

Su Baden-Powelli eima buvo pastam daug ymi angl viesuomens moni, tvodraug. I j, danas eimos sveias, pirmasis pastebjs jaunojo Roberto gabumus pieti, buvoJohn Ruskin. Berniuk labai mgiamas buvo j giminaitis tilt statytojas in. Robertas

Stephensonas. Danai juos lankydavo ir ymus angl raytojas Thackeray, jo dovan sidabriniling B.P. ilaik vis savo gyvenim, i prieteli odiai ir patarimai buvo reikmingijaunj vaik ateiiai.

Pirmoji mokykla, kuri B.P. pradjo lankyti, buvo Kensington Square. Sukaks 11 metus, B.P.stojo Tunbridge Vello mokykl. 1871 m. jis ilaik egzaminus Charterhouse mokykl, imokykla turjo istorin vard. Charterhouse kadaise buvo vienuolynas, steigtas 1371 m. Taiau,viepataujant Henrikui VIII, vienuoliai buvo itremti, o j perdtnis nuudytas. Graios gotikossenovikieji rmai per kelis imtmeius jo i rank rankas, kol teko Thomui Suttonui, kuris 1613m. steig ten mokykl. Ir tai tyliose buvusio vienuolyno, kadaise krauju aplakstytose, sienosesuaidjo linksm berniuk triukmas ir juokas, berniuk, kurie eng tuos rmus mokytis, kad

galt kurti graesn, negu praeityje, pasaul. Ta mokykla pasidar viena didiausi ir geriausiAnglijos auktesnij mokykl, alia senj rm ten iaugo visas naujj mokyklos trobesimiestelis.

3


4/64

Po dvej met i mokykla buvo perkelta Godalming. Netoli mokyklos buvo tankus,netvarkingas mikas, kuriame danas B.P. buvojimas imok j slinti krmais, sekti pdsakus,stebti pauki ir vri gyvenim, vikriai sugauti ir meistrikai isikepti kur vrel, pasistatyti

palapin, vartoti maj kirvuk...

ioje mokykloje B.P. praleido kelerius metus.

Trylikos met B.P. buvo vidutinio gio, rud garban, vali ir labai linksm atvir aki,kurios jam laimdavo daug draug. Nors jis ir nebuvo geriausiu mokiniu, nei atletu, taiau dl savolinksmumo, taktikumo, mandagumo ir tvarkingumo jis naudojosi vis populiarumu ir irdingumu.

Atsitikdavo kartais, kad ir jis suklupdavo, taiau mokjo greitai nepalankias slygas veikti irvl laimti palankum. Nemgo tui ir neger kalb bei kvail pos ir sugebjo teigiamai

paveikti draugus. Visus apkrsdavo gera nuotaika.

Mokykloje dl savo jaunatvikos nuotaikos, draugikumo ir tvarkingumo jis nejuia pasidarberniuk vadovu.

Mokyklos darbas jam gerai seksi. Pamokas ruo tvarkingai, mgo aidimus, neinojonuobodi ir tui valand. Graiai aid futbol mokyklos komandoje, ir jau mokykloje pramoko

taikliai audyti.

Matematika ir klasikins kalbos jam seksi blogiau, labai nemgo graik kalbos. Taiau ir iane tik nenusimindavo, bet pasistengdavo dar ir draugams padti.

Jis pasiymjo jumoru, pieimo ir "vaidybiniais gabumais, kuriuos stengsi vis gyveniminaudoti. Pasakojama, kad kart, rengiantis mokyklos pastatymui, netiktai susirgo vienas artistas.Mokytojo praomas, B.P. sutiko j visikai nesirengs pavaduoti. Scenoje taip puikiai ir juokingaiatliko prancz kalbos pamok, kad privert juokais plyti jaun irov sal. Laim tik, kad

prancz kalbos mokytojas vakar nebuvo atjs ... Kaip artistas komikas, B.P. turdavo didelpasisekim.

Bdamas ioje mokykloje B.P. gavo ne tik bendrj ini, bet drauge jis sigijo ir daugpraktik ini, kurias vliau panaudojo skautybei, apie tai tada dar visai negalvodamas.

1876 m., baigs Charterhouse mokykl, B.P. norjs stoti studijuoti Oxfordo universitet ir t pat skyri, kur jau studijavo jo vyresnysis brolis Jurgis. Taiau tenka paymti, kad ia jis turjo

pergyventi vienintel jo gyvenime nepasisekim: egzaminavs j profesorius pareik, kad jo pasirengimas ess per menkas". Po io nepasisekimo jis ryosi palikti universitete laisvuojuklausytoju, bet netiktas vykis pastmjo j j tok keli, apiekur pirmiau jis nebuvo n pagalvojs.

B.P. teko kart skaityti slygas norintiems tapti karininkais ir todl pats suman (nors ir bevilties) dalyvauti iame konkurse. Ir pats nustebo ir nustebino savo draugus, kai, pasibaiguskonkursui, suinojo, kad i septyniimt konkurso dalyvi jis laimjo kavalerijos dalyk antrj, o

pstinink dalyk ketvirtj viet. Laimj konkurs, kandidatai buvo pasisti karo kursusSandhurste, o pirmieji ei paskirti tiesiai pulkus.

Atsitiko taip, kad B.P., pavasar baigs auktesnij mokykl, rudeniop jau buvo paskirtas 13-j husar pulk.

Universitetui neteko atitaisyti savo klaidos, nors atitinkamo fakulteto dekanas dr. Lidell irpara B.P. motinai: Gailiuosi, kad neturime B.P. rayto ms student sraus".

Dabar ir B.P. teko paprasta angl eim jaunesnij sn dalis dirbti kolonijoje.Metropolijoje ne visiems yra vietos darbo, kolonijoje energingiems jaunuoliams buvo lengviau

pasiymti, ikilti virnes ir laimti ateit.

4


5/64

2. Karinis gyvenimas.

Jau matme, kad Baden-Powellis anksiau visai nesvajojo bti kariu, taiau, kaip daug kam, irjam teko tarnauti tvynei kario uniformoje. Ir ioje profesijoje jis, palyginti, didel gyvenimo daldirbo atsidjs ir su meile.

Pirm kart Indijoje. Pulkas, kur buvo paskirtas B.P., stovjo Luknowe, netoli Nepalo,

iaurs Indijos pasienyje. B.P. 19 met amiaus ir jaun. leitenantas Serapis" laivu greitiplauk Indij. Po penki savaii jis jau buvo Indijoje, toli nuo Anglijos, bet savo irdimi irmeile jis tada ir visad buvo arti savo tvyns, kuriai vis gyvenim itikimai tarnavo.

Pirm kart B.P. Indijoje su maa pertrauka ibuvo septynerius metus. Tai buvo jaunojo B.P.gyvenimo praktikos mokykla, padjusi pagrind karins jo ateities karjerai.

ia jis greit apsiprato su nauju darbu, kur tvark dabar sistemingai: pasiymjo tvarkingumu,santrumu ir taupumu. Kai kit jo draug laikai tvams buvo pilni pinig praymo, B.P.,atvirkiai, praydavo atsisti linksm dain. Jis rengdavs kareiviams pramogas su linksmvaidinim programomis.

Po met neprastas Indijos klimatas atsiliep ir B.P. sveikat, ir prie to dar prisidjo labai

stropus jo rengimasis karo dalyk egzaminams. Liepos mn. sdjo egzamin suole su skaudamagalva ir pakilusia temperatra, taiau egzaminus ilaik pirmuoju ir geriausiu paymiu tais metaisvisoje Indijoje. U pasiymjim B.P. be eils buvo pakeltas leitenanto laipsn. Bet dabar buvotaip pavargs, kad gydytojo liepiamas isirpino atostog ir leidim grti tvynn pasigydyti. Podvej met tarnybos B.P. vl tuo paiu laivu iplauk Anglijon.

Pirmosios atostogos. Anglijoje jis ibuvo 18 mn., bet tai nebuvo jam tik laisvalaikiu. ia jisgeriausiu paymiu baig audybos kurs. Visai pasveiks, 1880 metais jis vl grta savo pulkIndijon. Pasieks Indij, suinojo, kad jo pulkas keliamas Kandahar, Afganistanan. Skubjo Luknow, tikdamasis rasti savo pulk dar senojoje vietoje, bet pavlavo. Su kitais pavlavusiaisdraugais ivyksta Kandahar, bet ia suino, kad pulkas ivyks Kokoran.

Vl savo pulke. Kokorano dienos buvo nuotykingos. ia B.P. teko dalyvauti Maiwandokautynse, kur jis padar tos srities emlap, lmus B.P. karjer. Tai buvo geriausias emlapis,daug padjs Afganistano kare angl kariuomenei. Sekanti pulko stovykla buvo Quetta. Vienameygyje, jodamas nakt B.P. netyia persiov koj. Guldamas Quettos ligoninje jis daug pai,moksi ind, pers ir prancz kalb.

Quetta nesveiko klimato vieta. Daug kari sirgo drugiu. Kad apsaugot nuo tos ligos, B.P.reng kareiviams vaidinim, koncert, aidim, rungtyni pusvalandius, nes gera nuotaika buvogeriausias nuo drugio vaistas.

ia jis buvo paskirtas pulko audybos instruktorium. I Quettos pulkas, atliks 900 myli yg,persikl gra ir sveiko klimato Mutros miest. ia bdamas B.P. daug lo polo ir pamgostirn mediokl. Jis, kaip pirmos klass jojikas ir taiklus aulys, didelse karinink ernmediotoj lenktynse laimjo pirmj dovan, vadinam Cadir Cup. Apskritai, B.P. mgo sport,kai jis buvo suritas su pavojumi.

Dl pasiventimo savo pareigoms, draugikumo, plaios iniciatyvos B.P. 1883 dvideimtatuntais savo amiaus metais buvo paskirtas pulko adjutantu.

Nors bdamas iose pareigose ir turjo daug darbo, taiau rado atliekamo laiko pieti ir parakelias karikas knygas.

Karikas ir vieas gyvenimas ir sportas neapm dar B.P. gyvenimo. Laikas nuo laiko jisatitrkdavo nuo civilizacijos ir, pasigavs iabuvi berniuk, apkeliaudavo eil ret viet, kur jis

galdavo stebti gamt. Tuo bdu jis igyvendavo labai daug nuotyki ir susipaindavo su vietinigyventoj paproiais. Daug laiko praleisdavo mikuose, stebdamas vri gyvenim, j paproiusir elgimosi bd.

5


6/64

Be savo tiesiogini pareig B.P. rasdavo laiko ir scenai. Jis buvo geras artistas, jumoristas,mimikas.

Pradioje jo plaukos, kaip emesnio laipsnio karininko, siek 120 svar per metus, o jisneturjo joki kit privai pajam. Todl B.P. turdavo pats sau reikiamas pajamas susidaryti, o tai

jam padjo artistikai ir raytojiki gabumai. Greit jis ra vairiuose urnaluose. Be to, B.P.piedavo dekoracijas ir darydavo kostiumams eskizus.

1884 met gale 13-tasis husar pulkas buvo komandiruotas Natal, kur turjo pasirengtidalyvauti Charles Warrens ekspedicijoje Bechuanaland, Afrikoje. B.P. pardav savo arklius irkitus maiau reikalingus daiktus ir su diaugsmu atsisveikino Indij, kad ivyst savo svajonikratus, kuriems, kaip jis pats ra, djo daug vili. Ir jos neapvyl. Afrika buvo jam kratu, kur jisdaugiausia rado prog savo energijai, itvermei ir nepalauiamai valiai pareikti ir talentuiorganizuoti, is kratas vliau jam tapo antrja tvike.

Afrikoje. Natalin B.P. buvo isistas ne kariauti, bet itirti Drakensbergo prajimui brpasien. Pirmoje savo valgybinje ekspedicijoje krato gilum jis turjo surinkti inias apie zulus. yg jis atliko persirengdamas tai urnalistu, tai mediotoju. Neskuto barzdos, kad niekas jonepaint. Ir savo udavin jis puikiai atliko. inios, kurias jis ten gavo, buvo nepaprastai vertingos,nors j reikm tuo metu nebuvo vertinta. Br karui prasidjus, jo padarytas pastabas, emlapio

pataisymus ir praneimus nebuvo reikiamai atsivelgta ir net ignoruota.

1885 m. Piet Afrik atvaiavo B.P. brolis Jurgis, kaip kolonij reikal inovas ir gen.Warrens politinis patarjas. Nors jis ir buvo 10 met vyresnis, bet abu broliai graiai sutardavo:vyresnysis mielai paddavo jaunesniajam savo patarimais, darbu, paintimis ir patyrimu. B.P. esantnuolat uimtam, Jurgis priirjo ir kai kuriB.P. knyg ileidim. Vyr. brolis mir 2 metus prieMafekingo yg.

Mediokls atostogos. 1885 m. vasar B.P. buvo gavs dviej mnesi atostog ir jas draugesu penkiais savodraugais ir inomu P. Afrikos mediotoju Reuben Beningfieldu sunaudojo laukinivri medioklei Afrikosgilumoje. Tos mediokls ygio metu dl nuostabaus mokjimo tykotivris B.P. i iabuvi gavo vyro, kurs audo guldamas" vard. Mediokl buvo domi Irnuotykinga, i kurios B.P. nusiunt ir motinai didelrinkin verting trofj.

Anglijoje. 1885 m. gale B.P. pulkas vl buvo perkeltas Anglij, Norvviche. ia jis ibuvodvejus metus, kurieprabgo kaip viena diena. ia jis instruktuoja i specialidalyk Norvviche,Colchestero ir Liverpoolio gulas.

Kelions po usienius. 1886 m. su jaunesniuoju savobroliu, kotijos gvardijos karininku, B.P.aplank Vokietij, Rusij. Sekaniais metais lanksi Elzas-Lotaringijoje, Strasbourge.

Vl Afrikoje. Savo knygoje Mano valgybos kelions" B.P. apra domius jo sumim,pabgim ir kt.savo slapt kelioni nuotykius.

1887 m. angl kariuomens manevruose B.P. buvo teisjas.

T pai met gale Piet Afrikos gubernatorius Henry Smith, B.P. giminaitis, pakviet j savoadjutantu. B.P. sutiko ir vl atsidr Afrikoje. Pradioje i tarnyba jam buvo nuobodi, taiau 1888met viduryje, prasidjus ygiui prie zulus sukillius, jo tarnyba vl pasikeit. Apie tai jis iaipra motinai:

Traukiam zul krat: generolas, pulkininkas Curtis ir a. Atrodo, ten bus blogai. Kad tiknebt po visko, kol atvyksime. sakme garlaiviui plaukti didiausiu greiiu, kad tik katilainesprogt".

Tuo metu ten buvo sukils Dinuzula, senojo zul vado Kechvvago snus. Zulai, karingiausia

Piet Afrikos kafr gimin, angl paimta, buvo paskirstyta 8 grupes, kuri viena, vald Dinuzula.Jam sukilus, su juo nujo keturios grups, dvi sukilime nedalyvavo, likusios dvi buvo angl pusje.

6


7/64

Po pirmj nepasisekim gen. Smith negaidamai sudar turim kariuomens daliniekspedicij, kurioje B.P. buvo tabo virininku.

2.000 itikim anglams zul briui vadovavo bras John Dunn.

ygis buvo sunkus. Daug ios ekspedicijos dalyvi angl ir vietini uvo. Taiauekspedicija savo udavin atliko. Kratas buvo nuramintas, Dinuzula sumutas, ir kariuomen gro

Echov. B.P. domiai aprao pervalg, kuri padar savo monms Dunnas. Visi zul kariaipusraiu susdo apie j, kur B.P. pirm kart igirdo tkstani giedam Een gon yama..." giesm.J vliau imok skautus dainuoti.

Taiau Dinuzula vl sukilo. Vl anglai trauk Cez Bush, kur buvo Dinuzulos stovykla. Viennakt Dinuzula sureng naktin puolim. Kad ne B.P. budrumas, visa stovykla galjo btiiudyta. Taiau B.P. laiku spta, angl stovykla isklaid puolikus ir persekiojo, kol Dinuzulanepasidav nelaisvn. Po to Zul kratas ilgam nurimo.

Po io ygio B.P. u pasiymjimus buvo pakeltas majoro laipsn.

Ekspedicija Swaziland. 1889 m. B.P. gavo atostog ir ivyko Anglij. Atostogose bdamassusipaino su bs. Swazilando ekspedicijos vadu sir de Winton. Swaziland buvo dideli gamtos

turt kratas, viliojs aukso ir deimant iekotojus ir visokius perjnus. To krato reikalamssutvarkyti ir buvo paskirta angl ir br komisija. ion komisijos ekspedicijon buvo pakviestas irB.P. Ekspedicija jo per Durban, Moritzburg ir Johanesburg, kur susitiko su Transvalio brrespublikos prezidentu Kriugeriu. Atlikdama savo udavinius, ekspedicija, deimtim jaui kinkytasveimas, pasiek Transvalio sostin Pretorij. B.P. ir kt. ia buvo prezidento Kriugerio sveiai, kurturjo progos susipainti su daugeliu br karinink ir generol, su kuriais vliau teko ariai kautis.I ia komisija ivyko Swaziland, ten skmingai atliko savo paskirt ir greit gro.

Maltoje. Tuo tarpu gen. Smith buvo paskirtas Maltos salos general gubernatorium, kuris B.P.,buvus savo adjutant, pasikviet sekretorium. Jis kvietim prim ir 1890 m. jau buvo Maltoje.Pakelje aplank Neapol, Mesin, mat Vezuvij ir Etn. I Maltos jis aplank Alir, Italij,

Albanij, Graikij, Turkij, Tunis, Bosnij Ir Herocogovin.L kelionms gaudavo u paraytus laikraiams straipsnius. Vliau ileido t kelioni

apraym knygas.

Maltoje bdamas B.P. be kit darb tvark sen istorik Maltos ordino pilies arsenal, steiglabai populiar kareivi ir jrinink pramog klub ir kt.

Netrukus ias nuobodias pareigas B.P. pakeiia kitomis jis tampa valgybos karininkuViduremio jroje.

Tarnyba Maltoje buvo nedomi. B.P. apie tai iaip ra motinai:

ia a skstu ratins darbuose arba gaitu laik galionuose ... a pasiilgau dykum irpavojing ygi".

Grta sen savo pulk. 1893 m. pulkininko Baker Russelio pakviestas, B.P. vl grta 13-j husar pulk, stovjus tuo metu Airijoje. ia jis randa sen savo draug ir su prastu atsidjimugriebiasi darbo. Pasiymjs per manevrus, atkreip save dmes gen. Wolseley. Kai vliau lordasWolseley reng ekspedicij aant krat, jis atsimin suman kavalerijos karinink, kuriuo buvoB.P., ir pakviet toje ekspedicijoje dalyvauti.

Ashanti (aant) krate. 1894-1896 m. karo ekspedicija aant krat buvo ketvirtoji i eils,nes pirmosios nebuvo pavykusios. Ekspedicijos tikslas buvo paalinti vis neramum prieastimi

buvus aant karali Prempeh.

B.P. ekspedicij sudar vietinis pionieri dalinys. Nuo pajrio ligi to krato sostins Kumasi(mirties vieta") reikjo nutiesti 150 myli keli. Darbas buvo sunkus, nes reikjo nugalti

7


8/64

neengiamus mikus, kurie buvo iraiyti daugybs upi. Be to, reikjo kovoti su ligomis,moskitais ir klasta.

Ivalytos diungls ir pastatyta daug tilt. B.P. udavinys buvo valgyba ir pionerija, kur jissutvirtino patyrim ir sigijo daug reikaling ini. is ygis buvo skmingas ir apsijo be kraujo

praliejimo. Aant kratas buvo uimtas, karalius Prempeh su karaliene ir visu dvaru" paimtas nelaisv, karalius buvo ivetas Elmin ir gyveno ligi 1924 m., kol jam, vilkui su ilautom iltim",

buvo leista grti gimtin. B.P. aantuose niekados nepamiro. 1923 m. jam ra kap. Rattray:Seni aantai vis jus atsimena, vadindami Kantakye arba vyru su didele skryble".

Po io ygio baigsi Ashanti karaliaus iaurumai ir moni kankinimas. Per trump laikkratas pakilo, miestai sumodernjo, moni gerbvis pasitais.

Matabel ygis. Po aant ygio B.P. buvo pakeltas pulk. leit. laipsn ir gro Airijon. Taiaunetrukus vl gavo Vyr. tabo paskyrim. Dabar B.P. buvo paskirtas ekspedicijos tabo virininku

pas Frederick Carrington. Jis iuo paskyrimu buvo labiausiai patenkintas ir tai jis vadino kaipdomiausius savo gyvenime nuotykius. i ekspedicija ypa patvirtino, kad geras valgymas privalosugebjimo ir drsos, o B.P. tuo pasiymjo.

Matabelos kratas mums yra inomas Rodezijos vardu, kurs tos ekspedicijos metais buvobeveik laukinis ir baltj kolonist maai tegyvenamas.

Matabelai giminingi zulams, o tas sritis juos atveds Unzilikati XIX a. pradioje. Ten atsikl,jie nuolatos pl apylinks sritis. 1890 m. j krato didelius plotus um anglas Rhodes. Dabar,kai senu paproiu, matabelai ijo plti, jie sutiko pasienio policij, kuri juos ivaik. Rhodesum ir j sostin Buluwayo. Matabelai nerimo. Tie metai buvo jiems sunks, nes lietinga vasarair raniai sunaikino derli, o maras galvijus. Dl i nelaimi, inoma, buvo kalti" baltieji.Vad kurstomi jie sukilo, ir 10.000 j apsupo sostin.

Atvykusi i Kapetowno io skyrelio pradioje minta ekspedicija po 3 savaii atkaklikautyni matabelus privert pasiduoti. B.P. tame ygyje vadovavo briui, kuriame buvo kaln

pstinink kuopa ir daug savanori br ir kolonist. Savo udavin jis gerai atliko.Prie puolim B.P. atliko valgyb ir padar tikslius ir vertingus emlapius.

Dl savo valgybini ygi B.P. vietini gyventoj buvo vadinamas Impeesa", kas reikiavilk, kurs niekad nemiega. ia jis laimjo ger kario vard ne tik savj, bet ir prie tarpe.

B.P. niekad nevengdavo pavojaus, kuris j staiai viliodavo; taip jis ir sigijo tikro valgoatsargum. Jo drsa su atsargumu mokti skaityti enklus padar j didiausiu valgu.

Po io ygio, vedus krate tvark, B.P. 1897 m. pradioje gro Anglij.

Paskutiniame ygyje jis dirbo drauge su pulk. Plumer, ir bsimasis maralas B.P. mokjoduokl u sugebjim itirti ir igauti stebuklingiausi ini apie kaln tvirtinimus ir j paslaptis.ia B.P. pirmas pritaik vietos slygoms uniformos pakeitimus. Pavyzdiui, ia buvo priimta irkauboj skrybl: ji buvo praktika, lengvesn negu almas, apsaugodavo nuo sauls ir, einant perkrmus, pridengdavo akis ir ausis.

I savo paskutins ekspedicijos Matabel jis para knyg Matabelos ygis" (1896), kuri i jorat yra labiausiai skaitoma.

io ygio pergyvenimus, patyrim ir ivadas B.P. vliau panaudojo skautikoms pratyboms.

Vl Indijoje. Po Matabelos ygio jis buvo pakeltas pulkininku ir 1897 m. paskirtas 5-ojodragn pulko vadu Indijoje. Nors ir nenoriai skyrsi su savo senuoju pulku, bet su prastuentuziazmu ir nuoseklumu atsidav naujam darbui. B.P. pastangos padaryti savo vyrus laimingais,

greitai laimjo j simpatij. Svarbiausias jo darbas buvo nauj pratyb metod pritaikymas. Visgul jis paskirst maais pustuzinio vienetais, kas paprastai patruliais vadinama. Tie, kurie

8


9/64

pratybose pasiymdavo ir gerai atlikdavo udavinius, gaudavo teis neioti special atsiymjimoenkl, o tai buvo kompaso iaurs poliaus rodykls galvel.

1899 m. B.P. ivyksta tvynn atostog, drauge su savimi parsivedamas savo daliniamsskaityt paskait ir praktik pavyzdi valgybos pagalbini priemoni", anglikai Aids toscouting" rankrat. Dar prie j ispausdindamas, pasirodius br karo pavaistei, B.P. gauna nauj

paskyrim specialiam ygiui vl P.Afrik.

Mafekingas. nedidelis miestelis, taiau anuo metu svarbus susisiekimo geleinkelio mazgastarp Kapetowno, Rodezijos ir Transvalio. Dl to ir anglai ir brai buvo sitikin, kad tas, kas tursMafeking, valdys ir vis Piet Afrik.

B.P. buvo sakyta organizuoti Beuanlando ir Rodezijos sien gynim, neleisti brams paimtisvarbij Buluwaya ir Mafekingo pozicij, puolimo atveju kiek galint ilgiau atlaikyti, kol ateis

pagalba. Sienos, kurias B.P. turjo ginti, buvo apie 500 myli. Savo jgas todl jis turjo perskirti:viena dalis liko Rodezijoje, kita dalis Mafekinge.

1899 m. rugsjo 9 d. B.P., gavs i Transvalio spjamj savo agento praneim Laukiamdidelio lietaus, irkit savo ieno" pasireng gynimuisi: civilius gyventojus isiunt

Kapetown, o su kariuomene mieste sitvirtino.Brai, vadovaujami gen. Cronje, prie puldami Rodezij, pirma buvo pasiry paimti

Mafeking.

Kriugeris, Transvalio respublikos prezidentas, pasiunt anglams ultimatum pasiduoti. Porugsjo 13 d. pirmojo susidrimo, rugsjo 16 d. gen. Cronje pasil anglams pasiduoti. B.P.

pasilym atmet. 2.000 gynj stojo prie 9.000 gerai ginkluot puolani br. Reikjo pakeltisunki kovos nata.

Mat nuo Mafekingo ilaikymo priklaus angl prestias vietini taut tarpe. vykis apie garsjapsupim virto pasaka ir sujudino pasaul. Ir neirint tai, kad vieoji pasaulio opinija ir simpatija

buvo ne gynj pusje, taiau geras vadas, o su juo drausm ir susiklausymas nulm laimjim,paalinus ilgam laikui nenutrkstanius vietinius kivirus ir praskynus keli naujoms pasauliopaangos idjoms.

Taiau ne karo eiga ir laimjimai mus domina, o labiau tai, kad pasitikjimas ir patikjimas visapakelia ir daro.

Mafekinge be kari svarbias pareigas atliko savanori berniuk tarnyba. Jiems buvo patiktataip svarbi ryi ir pato tarnyba. Jauni berniukai tai, kas jiems buvo patikima, atlikdavo su

pasiventimu ir drsa. Dl to jie gavo net Mafekingo kadet vard ir liko istoriniu pasiventimo irpareigingumo pavyzdiu.

is atradimas" B.P. palengvino kit pokarini udavini vykdym. iuo pavyzdiu B.P.

suorganizavo ir apmok ems policij pokariniam Piet Afrikos sutvarkymui. Jaun vyr policija buvo parengta taip, kad ja galima bt pasitikti vairiose nenumatytose aplinkybse. Grietadisciplina ir pasitikjimo aukljimas pareng darbius, budrius ir didel darb atlikusius jaunuoli

brius. Koks tai buvo sunkus darbas, galima bt suprasti tik i to, kad po io karo B.P. tekosutvarkyti kratas, didesnis, kaip Vokietija ir Pranczija, pamus drauge.

Sakoma, kad ligi Mafekingo B.P. buvo tik gabus, energingas, itvermingas, sumanus anglkarininkas, koki anglai, ypa kolonijose, turi daug. Mafekingo apgynimas, truks net 217 dien,B.P. iskyr ir pagarsino. Mafekingo ivadavimas visos Anglijos buvo entuziastingai sutiktas gaud banyi varpai, namai puosi vliavomis.

Mafekingo apgulimui pasibaigus, B.P. pakeltas generolo majoro laipsn.

Po paskutinio karo Piet Afrikoje B.P. ataukiamas tvyne ir 1903 m. paskirtas anglkariuomens kavalerijos inspektorium. Tuo metu jis aplank Kanad, J.A.V., Vokietij, Rumunij,Italij, 1905 m. plaiai apkeliavo Afrikos kratus.

9


10/64

Praslinkus penkeriems metams po Piet Afrikos operacij, B.P. pakeliamas generolusleitenantus. Dabar jau atrod, kad su tuo baigsis karika B.P. karjera, nes jis buvo pasieksaukiausiojo vertinimo ir pagerbimo.

Atsivelgiant B.P. sumanum ir neisenkam entuziazm jis buvo kvieiamas visur, kurreikjo atlikti rpesting yg ar padti geros organizacijos pagrindus.

Lordui Haldane prikalbjus, jis msi dar vadovauti naujosios emyno armijos Northumbriandivizijai, kur jis atliko didel aukljimo ir organizacijos darb.

3. Skautybs mintis.

Dirbdamas su kareiviais ir atlikdamas vis eil svarbi ygi, B.P. pastebjo, kad patikjimasjaunuoliams svarbi udavini visada dav gerus rezultatus ir utikrindavo laimjimus.

Baigiant karjer kariuomenje, pasiekus didiausio pasisekimo ir pakilimo, B.P. ir kilo skautidja.

Po Mafekingo atsiskleid jam du keliai. Pirma, B.P. i buvusi Mafekingo jaunj didvyrigaudavo daug laik, kuriuos jis atsidjs atsakydavo. Apsupime jis pamat, kaip naudingi gali

bti berniukai, jei jiems patikta atsakomyb.Antra, tai jo karika valgybos vadovo" (Aids to scouting, 1899) knyga. Sugrs Anglijon, jis

buvo nustebintas, matydamas, kad jo knyga naudojama mokyklose, kaip metodas pastabumui iratminiai lavinti. Be to, ir William Smith, berniuk brigados krjas Mafekinge, taip pat atkreipB.P. dmes, kad valgybos ir pastabumo mokymas turi didel tak berniuk aukljime. Todl i

paskatinim takoje B.P. vis savo ilgamet patyrim ir mediag sistematizavo ir, nordamas darkart savo patyrimo skmingum patikrinti, jis 1907 m. sureng Brownsea saloje speciali stovykl,

parinks jon 20 vairi profesij ir isilavinimo berniuk. Darbas toje bandomoje stovyklojepatvirtino jo metodo tikrum ir aukljimo rezultat skmingum. B.P. stovyklos rezultatais buvopatenkintas.

Sekaniais metais jis skautybs idj Skautybs berniukams" (Scouting for Boys) knygojepaskelb Anglijoje, i kurios ji aibu apm vis pasaul. Skautyb berniukams" susilauk dideliopasisekimo, ir per vis B.P. gyvenim su svetimj kalb vertimais jos pasirod daugiau kaip pusmilijono egzempliori.

4. Skautybs pasisekimas ir iplitimas.

Nors B.P. labai mgo savo profesij, bet skautybs labui jis istojo i kariuomens ir pasiventberniuk aukljimo darbui. Prie sprendim B.P. buvo dar paveiktas pastebjusi naujo aukljimovert karaliaus Eduardo VII ir karo sekretoriaus Lordo Haldane. Lordas Haldane iaip vertinoskautybs reikm ir jos kilim: A jauiu, kad js skaut organizacija turi didel reikm ateiiaiir tai, galimas dalykas, bus js didiausias pasitarnavimas ms kratui, kuriam js save

paveniate". Kart paadinta skautybs mintis, kaip sakiau, kilo aibu. Nespjus 1908 met pradioje pasirodyti Skautybs berniukams" knygai, t pai met gale Anglijoje jau buvoskautybs idjos kelyje isirikiavusi 60.000 skaut. Greit kylanti ir vis plaiau apimanti jaunimskautyb jau savo pradioje susidr su nemaomis klitimis. To laiko visuomen ir ypa mokyklaskautus dl j tada keistos" uniformos, gero darbelio, kilms, aukljimo metod sutiko labainepalankiai ir net su paaipa. Skautybei buvo prikiama, kad ji per maa praktikuojanti fizinlavinim, kad ji esanti militarin ir t. t. Taiau naujasis sjdis, sukls to meto pedagog tarpe

beveik revoliucij, nesulaikomai kilo ir pltsi. Neabejodamas pasisekimu ir naujojo sjdiosistemos tikrumu jau pirmomis skautybs kilimo dienomis B.P. beveik vis savo laik pavent iai

jo paties paadintai skautybs idjai skmingai gyvendinti ir j apipavidalinti stat, programos,uniformos ir kt. atvilgiais.

Dabar B.P. neinojo n poilsio" odio, nes tik miegas pakeisdavo jo darb. Jo asmenybdidel rol lo darbo pasisekime. Jis pats buvo suaugs su tuo, k jis skelb, ir ko mok. Jis nekl

joki pretenzij ir, neirint to, kad jis dabar susilauk daug gerbj, liko visada draugikiausiu ir

10


11/64

panekesiuose ir darbe. Savo metodo idja, savo pasiventimu B.P. nejuia sigijo visame pasaulyjedraug, pasiventusi eiti kilnij monijos ideal ir artimos biiulysts keliu.

B.P. ne tik angl dominijos ir kolonijos, bet jau ir kiti kratai kvieia pas save, kad jispasidiaugt graiu skautybs kilimu. Taip jis pradjo vis eil kelioni po pasaul, kurios padjosujungti pasaulio skautus vien eim. Dabar buvo atvertos durys tarptautiniam jaunimo

bendravimui, sskrydiams, stovykloms, konferencijoms. O tas turi begalins reikmsdraugikumui, kurio pamat net nelaims nestengia sugriauti. Brolybs ir artimo meils idealasnenutrkstama gerj darb grandine surio meils ryiais vis pasaulio taut ir rasi jaunim.

Gal geriausia skaut organizacijos kilimo iliustracija bus ta, jei paymsime, kad dabar pasaulioskaut brolijoje yra daugiau kaip 3 milijonai berniuk ir apie pusantro milijono mergaii.

Ta paia proga pravers paminti ir Lietuvos skaut kilim.

Skautyb tarptautin bendradarbiavim veda su visomis gimtojo krato tradicijomis,dvasinmis vertybmis, kylaniomis i tvyns meils. Ne vienas yra skaits F. W. FoersterioJaunuomens aukljim". ia tik primintinos tam charakterizuoti jo ios mintys: Nes a niekaipnesivaizduoju mogaus, neprisiriusio visa irdimi prie gimtosios ems ir gimtj moni,

nemylinio tautos, kurios bd jis yra sikvps nuo pat maens, kaip savo krato or, kurios kalbajam sakoma kiekvienas meils ir paguodos odelis, tautos, kurios mons yra jam lyg broliai,sesers, nes jis turi su jais bendr veni ir bendr geduling dien. mogus yra ne tik savo tvvaikas, bet taip pat ir savo krato, savo tautos ir jos istorijos vaikas".

Taiau su tuo paiu Foersteriu reikia prisiminti, kad ir i tikro, ms gyslose plaukia visosmonijos kraujas. Mes nesame vieni mes negalime atsiskirti nuo monijos, ji yra ms bendrojimotina. Atsiminkime tai visados, sutik vien jos sn ms brol... Kaip maldoje kad mesatmename visus mones, kurie mums yra brangs ir kuriems mes gero troktame, nevardindamikiekvieno skyrium, taip lygiai privalome broliku jausmu aprpti ir tolimiausius mones, kad irvisai j nepaindami..."

iuo pagrindu atausta skautyb.Lietuviai visada bendradarbiavo su kilni idj pasauliu, pasauliu, kuris nesudaro pavojaus

tautinei egzistencijai ir krybai. Skautyb gi kilo i laisvs krat, tad ji Lietuvos jaunimo ir buvoirdingai priimta. Skautyb Lietuvoje gim su paia nepriklausomybe. Tiesa, pradioje ji buvovienia, kai kieno net pajuokiama. Net ir mokykla jos iltai nepriglaud. Taiau atkaklus pirmj

pasiryimas steng pasti j Lietuvos jaunimo irdyse. Ligi 1924 met ji iaugo tiek, kad drsiaistojo Tarpt. Skaut Biur ir drauge pasaulio skaut eim. Po to ji dar drsiau kuriasi, gydamadaug jaunimo ir kt. simpatij.

Didel diaugsm igyveno Lietuvos skautai, kai B.P., keli imt savo vienmini lydimas,1933 m. aplank Palangos specialioje primimo stovykloje Lietuvos skautik jaunim. Keli

tkstaniai ms skaut parod,, kad skautybs idja radusi plat atgars ir gyv pritarim irLietuvoje.

Ten susitiko dvi didels skautikos stovyklos, taiau irdyse juto es vienoje dideljeskautikoje eimoje. Ir vieni ir kiti, isiskirdami, isive graiausius bendradarbiavimo jausmus ir

pasiryim, dirbant savo tvynms, kurti graesn monijos ateit.

Dievas, tvyn ir artimo meil buvo ir bus geriausiu kelrodiu lietuviams skautams bujoti irklestti. Ir ateityje tiems, kuriuos jungia tvyns ir artimo meil, Dievas, tikkim, pads pakeltikanias, varg, itrmim ir palaimins laisvs pastangas!

5. Meistrikai parengs skautybei praktikuosius pamatus ir pajudins naujojo aukljimo idj,

B.P. turjo duoti jai dar ir teorin-ideologin pagrind. Prie raydamas skaut status, jis istudijavovisos epochos aukljamj literatr, ypa kreipdamas dmes riteri gadyns veikalus. Jisstengsi apimti ir duoti skautybei visa tai, kas visais laikais kl ir kelia mog ir kas eina permoni kartas ir amius gyvja dvasia.

11


12/64

i studij ir ilgamets savo gyvenimo praktikos dka, pastebjs, kad jaunim ypa pagauna,skatina ir avi ygikumas, riterikas pasiventimas, nuotykingumas, nepaprastumas, B.P. tuoataud organizacijos ideologin program, idstydamas j svarbiausiose savo knygose:

Scouting for Boys",

Aids to Scoutmastership",

Rovering to Success".Be to, organizacija nuolat gaivino straipsniais jo steigtuose The Scout" laikr., Scouter" mn.

urnale ir kt.

Skautybei stiprinti B.P. 1919 m. steig Gilwell Parke auktuosius skaut vadams kursus,kuriuos ir ms keli vadai yra baig.

Visose jo skautams paraytose knygose be praktik dalyk pilna mogaus ir tvyns meilspavyzdi. Kad galtume atlikti heroik darb ar udavin, tam neutenka vien pasiventimo, betreikia ir supratimo ar inojimo, kaip tai tinkamai atlikti. Jis todl ir moko jaunuol btin gyvenimuidalyk. inodamas, kad niekas neatliko dideli darb nepradjs nuo ma, B.P. veda privalom

kasdienin ger darbel. Juk tik tas, kas pradeda nuo ma darbeli, su kantrybe juos nuolatatlikdamas, tikrai pasiruo didelio pasiaukojimo darbams.

Viso skautiko veikimo pagrind sudaro skautikasis stat dekalogas. Nedidel tai programa,taiau, kaip praktika rodo, jaunuolio gyvenimui ji pilnai pakankama. B.P. savo i stat program

pagrind principu, kad skautai daugiau mokosi i praktikos, negu i taisykli. Deimt skaut stat,tai nra ko nors draudimas, bet tai sudaro skautybs ideologijos pagrind, kur jaunuoliai pasiada

praktikai gyvendinti. Taigi ia sukaupti svarbiausi dalykai: idja, meil, pozityvikumas irpraktikumas, o tai ir yra geriausieji veikimo akstinai.

Jis ypa pabr pasitikjimo reikm, kas kiekvien berniuk, kaip ir suaugus, pakelia irskatina. Kad berniukas galt tinkamai pasiruoti didij ideal tarnybai, B.P. viso aukljimo

programos pagrindan ra gamtos meil. Gerai paindamas aplink, nuolat sekdamas stebuklinggamtos dsningum ir gro, berniukas sugebs visa siela sijungti tikro gyvenimo harmonijon ir eis priek spinddamas diaugsmu, valingumu, bdo tvirtumu ir pastovumu.

Ne tik obalsis, bet ir stat programa paremta ne draudimo, bet skatinimo kategorijomis. Visas jaunuolio darbas turi remtis jo sitikinimu, supratimu ir igyvenimais, o tai ir yra skmingasaukljimasis.

Dl to ir visa skautiko sjdio sistema remiasi maj bendruomeni - keli skaut skilidarbu, skili, kuri priekyje stovi keli skaut pasitikjim turs j draugas ir brolis.

Tenka dar pastebti, kad skautyb neveda jaunuoli viena kuria nors konfesijos ar kuriosnors specialybs kryptimi. Ji, bdama eimos, mokyklos, banyios papildu, rpinasi jaunuoliussupaindinti su visu tuo, kas naudinga j bdui, kas reikalinga jiems, kaip geriems bsimiems

pilieiams, tauriems ateities monms.

Kelions, ikylos, stovyklos duoda progos daug k nejuia, aidiant pastebti, daug kopraktiko imokti. Ten jaunuoliai turi progos sveikai praleisti laik, pajusti save didiajame gamtossantykyje, keltis su tekania saule, stebti jos nusileidim, draugikai konferuoti palapinje lietuilyjant, dirbti ir manktintis sauls spinduliuose. Juk tai tikriausioji, visapusikai lavinanti mankta!Ir B.P. nepaverg viena kuri sritis, jis nesireng laimjimo rekordams, bet naudingam gyvenimui.Savo pavyzdiu ir patarimu pamok skautik jaunim prasmingai gyventi, kad pateisint savo

buvim.

B.P. niekad neprarado pasitikjimo ateitimi. Paskutinius savo gyvenimo metus jis praleidoAfrikoje Kenija, kuri jis taip labai myljo. I ten jis para kelet padrsinani odiskautams ir j vadovams, kad svarbiausias dalykas bendrai ir pastoviai taikai pasiekti yra visikasdvasios pakeitimas mogikojo bendradarbiavimo prasme. Tai jo paskutinis praneimas skautams, ir

12


13/64

dl jo teisybs negali bti abejons. Skautyb gi jo ir eina tuo keliu ir, reikia pasakyti, ji daugprisidjo monikojo pasaulio sukrimui.

Skautyb jau pirmaisiais io amiaus metais pasaulio jaunim surio tais idealais, kuriaisiandien stengiamasi suriti viso pasaulio monij!

B.P. mir 1941 m. sausio 8 dien, prajs ilg didelio patyrimo ir pasiaukojimo keli. Didioji

pasaulio skaut brolija lidjo ir lids dl jo mirties, taiau ji liko su tvirta viltimi, kad tai, k B.P.taip itikimai kr, iliks nebodama audr daugelyje ateities kart. B.P. kvpta skautyb tampriaidjine grandim apjuos vis em.

6. Daugeliui atrod, kad nuolat keliaujs ir visada uimtas, B.P. neturs laiko vesti ir liksusispyrusiu viengungiu. Grdamas i vienos Vakar Indijos kelions, B.P. susipaino su MissOlave Soames, kuri 1912 m. ved, sigydamas sau ne tik itikimiausi gyvenimo draug, bet iritikimiausi skautikojo darbo talkinink, kuri vliau tapo viso pasaulio skaui seserijos vadove irefe.

Netik mona, bet vliau ir vaikai buvo skautais ir jo kelioni palydovais. Mirdamas B.P.susilauk net ank, nors ved bdamas 54 met.

1919 metais Baden-Powelliai sigijo Bentley, Hents, rezidencij, kuri pavadino Pax Hill" taikos kalva, ten B.P. eima nuolat gyveno.

7. Daugelis vyresnij skaut vadov B.P. yra mat ne tik tarptautiniuose sskrydiuose, bet irPalangos stovykloje. Daug kas girdjo j kalbant ir gal ne vienam teko ir jam od tarti bei deln

paspausti.

Taiau daug kam i ms neteko jo nei matyti, nei girdti kalbant.

Baden-Powellis buvo liesas, ne per emo gio, stipraus, bet emo balso. Kiekvienam, kas jmat, krisdavo akis grai jo galva ir niekad neklystanios akys. Jis buvo su visais malonus ir labai

paprastas.

Praleids beveik vis savo gyvenim kelionse, jis mgo pasivaikiojim, danai tai atlikdavosu savo itikimais unimis. Miegodavo daniausiai verandoje arba prie atviro lango. Anksti keldavo,kasdien atlikdavo rytmetin mankt ir pusryiaudavo po pasivaikiojimo. Labai mgomekeriojim.

B.P. ved milinik korespondencij. Umegzdamas santykius su naujais monmis, niekadnepamirdavo senj draug.

B.P. rk, taiau jaunimui to nepatar. Negaldamas dl senatvs lankyti skaut, jis pasinr laukini vri studijas ir nuolatinse j lankymosi vietose jis pie j paveikslus.

Dl savo didi darb ir pasiaukojimo jaunimui Lordas Baden-Powell of Gilwell ir mirs ilgai

gyvens kit visad gyvj monijos geradari ir dvasios vad tarpe ir drauge ms irdyse!

Vyr. sktn. St. Jaktas

Raant naudotasi:1. Psktn. in. Aleksandro ir Vitalijos Jakt Lordo Baden-Powellio of Gilvvell pomirtinio

1945 m. Scouting for Boys" leidimo B.P. biografijos vertimo rankraiu.2. Dr. B. 1945 met Tenderfoot Book" leidimo B.P. biografijos vertimo rankraiu.3. Sktn. Stasio Dainoros straipsniu Skautybs krjas Baden-Powell, Ms Kelias" Nr.

12(21), 1946 m.4. Sktn. Vyt. Jurguio str. Pirmojo Skauto Gyvenimas", 1932 m. Skaut Aidas" Nr. 5-7.

13


14/64

I Dalis

SKAUT VADOVUI

(Aids to Scoutmastership)

Verts. Ona Saulaitien ir A. Landsbergis

Baden-Powellio Biografij Para v.s. Stasys Jaktas

Lord BADEN-POWELL of GILWELL AIDS TO SC0UTMASTERSH1PWorld Brotherhood Edilion

Published by Boy Scouts o f America 1944

14


15/64

ANGA

Nesirpinkit dl ios knygos ilgumo.

Skautyb nra koks slaptingas ar sunkus mokslas; ji daugiau yra linksmas aidimas, jei tikvelgsite j teisingoje viesoje. Taip pat ji turi aukljamj savybi, ir (kaip gailestingumas) ji gali

bti lygiai naudinga duodaniajam ir gaunaniajam.

Skautybs terminas reikia aidim pagalba berniuk ir mergaii pilietinio gyvenimolavinimo sistem.

Mergaits yra svarbs nariai, nes jei bus geros tautos motinos ir tvirto bdo piliets, josrpinsis, kad j vaikai neturt tose srityse trkum. inoma, abi lytys reikalingos lavinimo, kurvykdo skaut ir skaui organizacijos.

Abi jos vadovaujasi tais paiais principais ir skiriasi tik smulkmenose.

A. S. M. Hutchinson viename savo romane pabria, kad jaunuomenei reikia pagrindo. Gerai perteikdami Skautyb, mes suteikiam jiems pagrind, ir tai yra pagrindas, kur Dievas davkiekvienam atviras oras, laimingumas ir naudingumas.

Itikrj, draugininkas, supaindindamas su tuo berniuk, atsitiktinai pats tampa tos paioslaims ir naudingumo dalininku. Jis sismonina dirbs didesn darb, negu spjo praddamas j, nes

jis supranta atlieks vert gyvenimo patarnavim mogui ir Dievui. Js apsivilsite ia knyga, jeitiksits rasti joje apibrtus kelrodius pilnutin painim.

A tik silau sugestyvi linij, kuri mes atradom esant skming, ir jos pagrindim.

mogus nuoirdiau ir pilniau ipildo sugestijas, jei jis supranta j tiksl.

Taigi, daugumoje i puslapi bus daugiau nagrinjami veiksm tikslai, o ne pai veiksmsmulkmenos. Jos gali bti paties vadovo papildomos pagal jo paties sumanum ir vietines slygas,kuriose jis dirba.

Baden-Powell of Gilwell

15


16/64

I DALIS

SKAUTO LAVINIMASDRAUGININKAS SKAUTAS SKAUTYB

VERT ALGIS LANDSBERGIS

16


17/64

DRAUGININKASPadrsindamas norinius tapti draugininkais skaut vadovais, a drauge noriau paneigti

prastin klaiding supratim, kad noriniam bti geru draugininku reikia bti visainiu. Visai ne.

Jis, paprastai, turi bti suaugusiu skautu, tai yra:

1. Jis turi turti skautik dvasi; ir, pirmiausia, turi sugebti save su savo skautais pastatytitinkamon plotmn;

2. Jis turi suprasti skirtingo amiaus skaut reikalavimus, perspektyvas ir pageidavimus;

3. Jis mieliau turi dirbti su skautais individualiai negu su mase;

4. Nordamas gauti geriausius rezultatus, jis turi savo berniukuose ugdyti bendruomenindvasi.

Atsivelgiant pirmj punkt, draugininkas neturi bti nei mokytojas, nei karininkas, neikunigas, nei instruktorius. Tereikia sugebti diaugtis gamta, suprasti skaut ambicijas ir surastikitus mones, kurie duot jiems pageidaujamos krypties ini, ar tai bt signalizavimas, pieimas,gamtos stebjimas ar aidimas pionieriais.

Jis turi pastatyti save vyresniojo brolio lyg, tai yra, matyti daiktus i skauto matymo tako,vadovauti, vesti ir duoti entuziazmo teisinga kryptimi. Kaip tikras vyresnysis brolis, jis turi suprastieimos tradicijas ir irti, kad jos bt saugojamos, net jei tai reikalaut didelio tvirtumo. Tai yraviskas. Skautyb yra linksma brolija. Ji tuo linksmesn, kadangi, dalyvaudami Skautybje, js daugnusipelnote kitiems, js kovojate su savanaudikumu.

Atsivelgiant antrj punkt, vairs rankvediai pads jums suprasti visas jaunuoliogyvenimo fazes.

Treias draugininko udavinys ir labai domus yra itirti kiekvien skaut, atrasti, kasjame slypi, nustatyti, kas jame yra gera, ir ivystyti t gr, nustelbiant blog. Net blogiausiame

charakteryje yra grio. Atrasti j ir po to ivystyti iki 80-90% ir yra visas malonumas. Tai yra jaunossielos ugdymas vietoje mokymo.

Ketvirta. Skaut lavinimas breli arba skili sistema suteikia individualiam mokymuibendruomenin dvasi ir knija visa tai, ko skautas buvo mokomas.

Skili sistema, jei ji yra tikslingai naudojama, taip pat turi ir didel bdo lavinimo vert. Jiprasmina kiekvienam skautui, kad ir jis yra atsakingas u savo skilties gerov. Jos pagalbadraugininkas, mokydamas, gali ne tik pirmyn engti, bet ir savo idjas gali perkelti savo skautmoralin perspektyv. Jos pagalba ir patys skautai palaipsniui sismonina, jog ir j nuomon apieskilties veiksmus yra gana svari. Skili sistema ir paskir vienet ir vis Skautyb, kiek j tailieia, padaro bendra realia pastanga.

DRAUGININKO PAREIGOS

Skmingumas skaut lavinime ymia dalimi priklauso nuo paties draugininko asmeniniopavyzdio. Lengva tapti skautui didvyriu, taip pat jo vyresniuoju broliu. Mes, suaug, linkumirti, kaip nepaprasti jaunuoliai garbina didvyrius. Draugininkas, kuris savo skautams yradidvyriu, turi galing veiksn j isivystymui, bet drauge ir didel atsakomyb. Jie pakankamai greitsugeba pastebti maiausi jo bdo ym, ar tai bt doryb, ar yda. J berniukai ne tik stebs, bet ir

perims jo manieras, jo mandagum, jo susijaudinim, jo sault laim, ar jo nekantr usidegim, jovidin drausm ir jo retkartinius moralinius sutrikimus.

Todl, nordamas, kad jie ipildyt skaut status ir visa, kas yra j pagrinde, pats

draugininkas turi siningai pildyti savo odius ir darbus kiekvienoje gyvenimo smulkmenoje.Uteks vieno nurodomojo odio ir skautai juo seks.

17


18/64

Draugininko darbas yra panaus golf, rugi pjovim, ar vejojim. Spausdamas ia niekonepasieksi, n tiek, kiek galima pasiekti lengvairdiu, netemptu uoliu. Bet js pasiruot uoliui.Stovjimas vietoje nieko nevertas. Tegalima pasirinkti paang arba usndim. enkime pirmyn

ir enkime su ypsena!

ITIKIMYB SKAUTYBEI

Teprisimena kiekvienas draugininkas, kad be pareig savo skautams jis taip pat turi pareig irSkautybei, kaip visumai. Ms tikslas padaryti i skaut gerus pilieius i dalies tarnaujakrato gerovei, kad jis turt tvirt, patikim piliei bendruomen, kuri draugyst ir rungtyni"

jausmas ilaikyt juos vieningais viduje ir taikoje su usienio kaimynais.

Draugininkai, pareigoti mokyti savs isiadjimo ir drausms, patys taip elgdamiesi, btinaituri bti pakankamai plai pair, kad galt pajungti savo asmenines pairas auktesniajaivisumai. J pareiga yra mokyti berniukus aisti rungtynes" kiekvienam savo vietoje, kaip plytomssienoje. Kiekvienas turi savo paskirt darbo srit, ir kuo jis daugiau jai pasivenia, tuo geriauskautai atsakys jo lavinim. Nes tai yra manoma tik atsivelgiant Skautybs auktesniuosiustikslus ar priemoni veikim po deimties met, kada galima matyti idienes smulkmenas tikrame

j santykyje.Kai asmuo negali siningai eiti ta linija, kurios yra reikalaujama, jo vienintelis vyrikas

pasielgimas yra tuojau pareikti tai auktesniajai savo vadovybei. Jei vadovyb negalt sutikti su jopairomis, tada jis turi palikti darb. Jis stoja ir pradeda dirbti atviromis akimis. Neteisu, jei po to,atrads, kad smulkmenos jam nepatinka, jis skundiasi, jog tai esanti vadovybs klaida.

Laimei, Skautybje, dka decentralizacijos ir duodamos iniciatyvos vietiniams autoritetams,mes ivengiame daug biurokratizmo, kuris buvo pasipiktinimo ir skund prieastimi daugelyje kitorganizacij.

Mes taip pat esame laimingi, turdami plai pair ir itikim Skautybei, kaip visumai,skaut vadov brolij.

DRAUGININKO UMOKESTIS

Vienas mogus man syk pasisak ess laimingiausiu mogumi pasaulyje. A turjaupapasakoti jam apie vien asmen, kuris yra dar laimingesnis apie save pat.

Nemanykite, kad mes neturjome sunkum, siekdami tos laims ir dl jos kovodami. Visaiatvirkiai.

Sunkum nugaljimo malonum papildo pasitenkinimas dl skmingo susidrimo susunkumais ir aizd, gaut susidrimo paskoje.

Nelaukite, kad js gyvenimas bt romis klotas; jeigu jis bt toks, jame nebt jokio

linksmumo.Taip santykiaujant su skautais, tau lemta susidurti su nepasitenkinimaisir pralaimjimais. Bk

kantrus: daugiau moni sugriauna savo darb dl kantrybs trkumo, negu dl girtuokliavimo, arkit yd. Tu tursi laikinai kantriai pakelti pykinani kritik ir biurokratizm, bet tavo umokestisateis.

Pasitenkinimas, kuris ateina bandant ipildyti savo pareig savs isiadjimo kaina irivystant skautuose charakterius, kurie gyvenime pastatys juos skirtingas padtis, yra toksatlyginimas, kurio negalima ireikti odiais. Tas faktas, kad dirbai alindamas blogybes, kurios,

jeigu joms bt leidiama plstis, supdyt ms jaunyst, suteikia mogui tvirt laim irsitikinim, jog jis, kad ir dl menkos savo padties, bet kokia kaina bus kuo nors savo kratui

pasitarnavs.Tai yra dvasia, su kuria skaut vienet vadovai, galiotiniai, vadij nariai, instruktoriai,

organizatoriai ir sekretoriai, apibdinant juos vienu odiu scouter" dirba Skautybje.

18


19/64

Tikjimas organizacija ir Skautybs ipltimas yra tos savanori darbinink organizacijossipareigojimai. Taiyra paymtinas, nors ir tylus, graios patriotins dvasios rodymas, kuri guli podaugumos taut paviriumi. Tie mons atiduoda savo laik, energij ir daugeliu atvej savo

pinigus skaut organizavimo ir lavinimo darbui, niekada negalvodami apie atlyginim ar pagyrimu tai, k jie daro. Jie dirba i meils savo kratui ir savo giminei.

SKAUTASSkaut lavinime pirmasis ingsnis pasisekim yra - inoti, k nors apie jaunuolius bendrai irpo to apie kiekvien jaunuol individualiai. Dr. Saleeby savo praneime Etinei Draugijai Londonepareik: Pirmasis reikalavimas skmingam mokytojui yra jaunuolio bdo painimas. Jaunuolis armergait nra vyro ar moters maoji laida, nra tuias popieriaus lapas, ant kurio mokytojas galtrayti. Kiekvienas jaunuolis turi savo keist ypatybi, savo nepatyrim, normal paslaptingdvasios stov, kuriam turi bti taktingai padedama, padrsinama ir formuojama arba keiiama ir netstabdoma".

Gera prisiminti, kiek manoma, kokios buvo js idjos jaunystje, ir tada js galsite dargeriau suprasti jaunuolio jausmus ir pageidavimus.

sidmtini ie jaunuolio ypatumai:Jumoras

Reikia prisiminti, kad natralus jaunuolis yra pilnas jumoro; jumoras gali bti plokias, bet jaunuolis visuomet gali vertinti smoj ir matyti daikt linksmj pus. Kartu tai atskleidiadirbaniajam su skautais malonij ir viesij jo darbo pus ir galina j, jei tik jis sijungia linksmum, tapti linksmu draugu, o ne priirtoju.

Narsumas

Paprastai ir vidutinis jaunuolis taip pat sugeba turti drsos. Jis nra niurzgos bdo, norsvliau gali tapti tokiu, kai jame mirta pagarba sau ir kai jis ilgai pabuvoja niurzg" draugijoje.

Pasitikjimas

Paprastai jaunuolis labiausiai pasitiki savo paties jgomis. Todl jam nepatinka, jei jis yratraktuojamas vaiku ir jei jam vis nurodoma, kas daryti ir kaip daryti. Jis daug mieliau bandyt veiktisavarankikai, net jei tai nuvest j paklydimus, bet skautas, kad ir padarydamas klaid, sukuriacharakter, bei gauna patyrimo.

Atriamintikumas

Jaunuolis paprastai yra atriamintis, kaip adata. Lengva ilavinti j dalykuose, susijusiuose sustebjimu, daikt siirjimu ir j reikms supratimu.

Jaudinimo meilMiesto jaunuolis dl miesto aplinkos jaudinim, ar tai bt pravaiuojanti ugniagesi maina

ar kova tarp dviej kaimyn", yra maiau pastovus, negu jo kaimo broliai. Jis negali prisiriti priekokio nors darbo daugiau, kaip du mnesiu, nes jis nori pasikeitimo.

Reagavimas

Jei jaunuolis atranda k nors, kas j sudomina, jis atsako tai teigiamai ir eina, kur vedamas.ia ir pasireikia didvyri gerbimas, kaip didel skaut vadui pagalbin jga.

Itikimyb

Tai yra jaunuolio charakterio ym, kuri turi kvpti begalin vilt. Jaunuoliai, paprastai, yra

vieni kitiems itikimi draugai, ir tuo bdu draugikumas iplaukia i j pai. Tai yra pareiga, kurijaunuolis supranta. Jis gali pasirodyti savanaudikas ioriniai, bet pagal bendr taisykl vidiniai jisyra labai mielai pasiruos pagelbti kitiems; ir skaut lavinimas tame randa ger dirv.

19


20/64

Jei kas atsivelgia ir studijuoja tas skirtingas jaunuolio ymes, jis gali daug geriau pritaikintilavinim jo skirtingiems palinkimams. Tokios studijos yra pirmas ingsnis skming lavinim. Aturjau diaugsmo vienintelis savaits metu netiktai sutikti skirtingose vietose tris skautus, kurie

buvo man apibdinti, kaip buv anksiau nepataisomi jauni valkatos ir chuliganai, kol jie nepatekoSkautybs takon. J vadovai, pastebj j gersias ypatybes, kurios juose slypjo po blogosiomis,ir pam juos rankas, dav jiems darbus, kurie atitiko j ypatingus temperamentus, ir dabar tie trys

jaunuoliai yra geri, malons vyrukai. Visi jie puikiai dirba ir yra visikai skirtingo bdo su savosenaisiais a". Vien tik dl to vieno pasisekimo buvo verta vargti organizuojant vienetus.

Ponas Casson urnale Teachers' World" taip aprao t sudting gamtos krin. jaunuol:

Kalbdamas i savo paties patyrimo, a noriau pasakyti, jog jaunuoliai turi savo pasaul,kur jie patys sau sukuria; ir nei mokytojas, nei pamokos t pasaul nepatenka. Jaunuolio pasaulisturi savo vykius, matus, statymus, plepalus ir viej nuomon.

Neatsivelgiant mokytojus ir tvus, jaunuoliai palieka itikimi savo pasauliui. Jie paklstasavo pai sakymams, nors ie yra visai skirtingi nuo t, kuri juos moko namie ir mokykloje. Jiesu malonumu veriau pakelia nesuprantani suaugusij bausm, negu likt negarbingais savostatymams.

Pavyzdiui, mokytojo statymai mgsta ramum, saugum ir ivirin padorum. Jaunuoliostatymai yra diametraliai prieingi. Jie mgsta triukm, rizik ir jaudinim. Linksmumas, kova irvalgis tai yra trys neivengiami jaunuolio pasaulio elementai. Jie yra pagrindiniai. Apie juos

jaunuoliai galvoja rimtai; ir jie nra susij su mokytojais ir vadovliais.

Pagal jaunuoli pasaulio viej nuomon, sdti keturias valandas kambary prie raomojostalo yra ubagikas laiko ir dienos viesos eikvojimas.

Ar kam nors teko bet kada painti jaunuol, normal, sveik jaunuol, kuris bt pras savotv nupirkti jam raomj stal? Arba, ar kam nors teko bet kada painti jaunuol, bgiojantgamtoje, kuris eit ir dertsi su savo motina, kad jam bt leista atsissti salione?

Itikrj ne. Jaunuolis nra raomojo stalo mogus. Jis nra sslus. Jis nra nei pacifistas, neitikintysis saugum, nei knyg iurk, nei filosofas.

Jis yra jaunuolis Dieve, laimink j sklidinas linksmumo, kovos, alkio, drsos poktamskrsti, triukmo ir jaudinimosi. Jei jis nra toks, jis nenormalus.

Tevyksta kova tarp jaunuoli ir mokytoj statymo. Jaunuoliai laims ateityje, kaip jielaimdavo praeityje. Nedaugelis pasiduos ir laims mokslingum, gi didioji dauguma ts sukilimir iaugs gabiausiais ir kilniausiais vyrais tautoje.

Ar nra tikras istorinis faktas, kad Edisonas, tkstanio iradim autorius, buvo savomokytojo pasistas namo su pastaba: Per kvailas mokytis"?

Ar ne teisyb, kad mokslinio metodo iradjus, Newton ir Darvin, j mokytojai irjo,kaip avigalvius?

Ar nra imt toki vyki, kada klass apgavikai vlesniame gyvenime tampa gerais irnaudingais? Ir ar tai nerodo, kad ms dabartiniai jaunuoli palinkim ivystymo metodai praauna

pro al? Ar negalima jaunuoli traktuoti jaunuoliais? Ar mes negalime pritaikyti gramatikos,istorijos, geografijos ir aritmetikos jaunuolio pasaulio reikalavimams? Ar mes negalime iverstisavo suaugusij iminties jaunuoli pasaulio kalb?

Ar jaunuolis pagaliau nra teisus, laikydamasis savo teiss, ygdarbi ir nuotyki statym?

Ar ne jis pastato veiksm aukiau mokymosi, kaip jis ir turt daryti?

Ar jis itikrj nra stebtinas maas darbininkas, veikis savo nuoira, kai trkstasugebanios vadovybs?

20


21/64

Ar nebt ymiai tikslingiau, jei mokytojai laikinai tapt mokiniais ir studijuot stebuklingjjaunuolio pasaul, kur jie dabar veltui stengiasi paaboti ir prislgti?

Kam vertis prie srov, jei srov, pagaliau, teka teisinga kryptimi?

Mums ne laikas taikyti savo netikusius metodus ir stengtis sustatyti juos harmonijon sufaktais. Kodl mes turtumme usispyr skausmingai sakyti jaunuoliai liks jaunuoliais", uuot

diaugsi jaunuoli pasaulio stebuklingja energija, drsa ir iniciatyva?. Ir ar gali bti tikrammokytojui kilnesnis ir artimesnis udavinys, kaip linksmai vesti jaunuolio bdo laukines jgas visuomenins tarnybos keli?"

Aplinka ir pagundos

Kaip a sakiau, pirmas ingsnis pasisekime yra savo skauto painimas, bet antrasis ingsnisyra jo nam painimas. Tai yra manoma vien tik tada, jei js inote, kokia yra jo aplinka, kai jis yrane skaut tarpe. Tada js galite tiksliai pasakyti, kokios takos j veikia.

Kur jaunuolio tv simpatija ir pritarimas yra utikrinti, kur tvai yra vesti bendradarbiavim su didesniu susidomjimu vieneto darbu ir Skautybs tikslais, draugininkoudavinys tampa, palyginti, viesesnis.

Kartais namuose gali bti blog tak, kurias reikia nugalti. Be to, yra kit blog pagund,su kuriomis draugininkas turi bti pasiruos kovoti. Bet jei jis yra persptas, jis gali taip sutvarkytisavo metodus, kad tos pagundos nepadaryt jo vyrukams blogos takos; ir tuo bdu j charakterisivystomas geriausia linkme.

Viena i galing pagund yra filmas. Filmas neabejotinai yra jaunuoliams begaliniaipatrauklios, ir kai kurie mons nuolatos vargina savo smegenis, kaip tam padaryti gal. Bet tai yravienas toki dalyk, kurie labai sunkiai manoma sustabdyti, net jei tai ir bt visuotinai

pageidaujama. Tikslas bet gi yra, kaip kuo geriau sunaudoti filmus ms tikslams. Vadovaudamiesiprincipu, jog sutikus bet kok sunkum reikia j vertinti ir pakreipti savo linkme, mes galtummestengtis stebti, kas filmuose yra vertingo, ir tada panaudoti jas jaunuolio lavinimo tikslams. Beabejons, jeigu jos nra tinkamai priirimos, sugestijos dka jos gali tapti galingu blogio rankiu;

bet buvo padaryti ir dabar tebedaromi ingsniai tinkamai cenzrai utikrinti. Bet gi, kaip jos galibti blogio jga, taip jos gali bti paverstos ir grio jga. Dabar yra puiki istorini ir gamtos film,kurios duoda vaikui daug geresn supratim apie gamtos vyksm, negu jo paties stebjimas, ar betkokios pamokos apie kur dalyk. Istorijos gali bti mokoma akivaizdiniu metodu. Yra patetik irheroini dram, taip pat yra dram, piln gryno linksmumo, jumoro ir juoko. Daugelis j pasmerkiair pajuokia visa, kas yra bloga.

Nra abejons, kad tas akivaizdinis mokymas gali bti pritaikytas taip, kad jis turtstebuklingai ger veikim, vaiko palinkimo ir susidomjimo kino rmais" dka.

Mes taip pat turime prisiminti, jog filmas turi t pai tak mokyklas, kurios pakreipia jasgerojon pusn. Skautybje mes negalime to daryti tuo paiu mastu, bet mes galime sunaudoti jas,kaip paskatinim ms pai siekimams. Mes turime Skautyb padaryti pakankamai viliojania,kad ji patraukt jaunuol, neirint, kokie bt prieingi viliojimai.

Jaunuoli rkymas ir jo ala sveikatai; azartiniai aidimai ir neskaistumas j paskoje;girtavimoblogyb; valkiojimasis su mergaitmis; nevarumas ir t. t. gali bti pataisomi tik tokiodraugininko, kuris ino savo jaunuoli prast aplink. To negalima padaryti udraudiant arbanubaudiant, bet tik patiekiant k nors maiausiai tiek pat patrauklaus, bet teigiamai veikianio.

Jaunuoli nusikaltimai nra jiems gimti, bet pagal asmens prigimt priklauso nuo nuotykidvasios, kuri gldi juose, arba dl j pai kvailumo ir drausms trkumo.

gimtas melavimas yra kita labai stipri vyruk yda, ir, deja, iplitusi po vis pasaul liga. Jisutinkama ypa necivilizuotose tautelse, bet kartu ir civilizuotuose kratuose. Teisybs sakymas ir

jo paskoje mogaus pakilimas patikim autoritet sudaro vis skirtum jo ir tautos charakteryje.

21


22/64

Todl ms pareiga yra daryti visk, kad mes galtumm skautuose paadinti garbs ir teisybsdvasi.

Vieneto tabas ir stovykla

Didiausioji priemon prie blog aplink, aiku, yra geros aplinkos suteikimas. Tai geriausiaivykdoma vienettab sueigose ir stovykl pagalba. Mindamas tab sueigas, a neturiu galvoje

pusvalandio manktos syk per savait mokyklos kambary, paskolintame ta proga kas taipdanai atrod ess dirbanij su skautais tikslas, bet tikrj viet, kurioje skautai jaustsi, kad jiyra j nuosavyb, net jei tai bt ir rsys arba pastog; kokia nors vieta, kur jie galt susirinktikiekvien vakar, jeigu reikalinga, rasti bendr darb, pasilinksminti ir vairiu veikimu susidarytiviesi ir laiming atmosfer. Jei vadovas sugeba bent tai suorganizuoti, jis jau padaro labai gerdarb, parpindamas kai kuriems i savo vyruk tinkam aplink, kuri bus geriausiu prienuodiutiems nuodams, kurie kitaip laut j palinkimus ir bd.

Stovykla (ir ji turt bti surengiama, kaip galima daniau) yra dar tolimesn ir net dauggalingesn priemon, negu vienet tab sueigos. Atvira ir gaivi atmosfera, nuolatins

bendruomens draugyst po palapins audeklu, laukuose ir prie stovyklos lauo, kvepia skautamsgeriausios dvasios ir duoda vadovui daug geresns progos, negu bet kas kita, sigyti takos savoskaut tarpe ir irykinti juose savo asmenyb.

Kaip suvejoti jaunuolius

A mgstu palyginti mog, kuris stengiasi jaunuoliams suteikti geros takos, su veju,isiilgusiu pagauti uv.

Jei vejys ant savo kukuio umauna tai, kas jam paiam patinka, gali bti, kad jis daugnepagaus tikrai nepagaus bkij, laukini uv. Todl jis umauna tai, k uvys mgsta.

Taip yra ir su jaunuoliais; jei js mginate pamokslauti, kas, js nuomone, yra jaudinantisdalykas, js nepagausite j. Kiekvienas rykus verksmingas sentimentalumas" nubaidys gabiausiusi t, kuriuos js norite sugauti. Vienintelis kelias yra paskleisti k nors, kas tikrai juos patraukia irdomina. Ir a manau, kad jus prieisite ivados, jog tuo yra Skautyb.

Vliau js galite prinokinti tai, k pagal js pageidavimus jie turi turti.

Nordami laimti sau jaunuolius, js turite bti j draugais, bet i pradi neskubkite jaistapti, kol jie nugals savo drovum js atvilgiu. F. D. How savo Knygoje apie vaik" taipapibdina tikslingj krypt iame pasakojime:

mogus, kuris kasdien pasivaikiojimo metu praeidavo viena purvina gatvele, pamat lies berniuk, niriu veidu ir blogai isivysiusiais snariais, aidiant su banano ieve priekanalizacijos skyls. mogus linkterjo jam; berniukas isigands susitrauk. Kit dien mogusvl linkterjo. Berniukas nusprend, kad nra ko bijotis, ir spiov j. Sekani dien maasis tik

spoksojo. Po dienos, mogui nueinant, jis suuko Hi!" Po kiek laiko maasis nusiypsojo sveikinim, kurio jis dabar pradjo laukti. Pagaliau, triumfas buvo galutinis, kai berniukas smulkus padarlis lauk prie kampo ir pam mogaus pirtus savo ma kumtel. Tai buvotamsi gatvel, bet ji tapo viena viesiausi to mogaus gyvenimo ikarp".

SKAUTYBSkautyb yra jaunuoli vadovaujamos aidyns, kuriose vyresnieji broliai gali suteikti savo

jauniesiems broliams sveik aplink ir paskatinti juos geriems veiksmams, kurie padt ivystyti pilietikum. Stipriausiai ji pasireikia gamtos stebjimu ir mikininkysts studijavimu. Jisantykiauja su individu, ne su draugija. Ji ikelia intelektualines ir grynai fizines ar grynai moralinesypatybes.

22


23/64

Pradioje ji siekdavo t tiksl. Dabar i patyrimo inome, kad ten, kur yra tinkamai elgiamasi, ji pasiekia j. Gal bt, geriausias Skautybs tiksl ir metod aikintojas buvo KolumbijosUniversiteto mokytoj koledo dekanas James E. Russel. Jis taip rao:

Skaut programa yra vyro darbas, pritaikytas jaunuoliui. Ja kreipiamasi jaunuol ne tik dlto, kad is yra jaunuolis, bet kad jis yra tampantis vyru. Skaut programa neprao i jaunuolio to, kovyras nedaro; bet ingsnis po ingsnio j paima ir veda j nuo tos vietos, kur jis yra, kad is pasiektviet, kur jis turi bti.

Rykiausia Skautybs ym yra ne jos vyksmas, bet jos metodas. Ji yra beveik idealisistematin schema, kaip vadovauti teisingam jaunuoli elgimuisi ir kaip gyvendinti teisinglaikysen. Veikime ikyla du dalykai vienas, kad laikysena yra nustatyta; kitas, kad jis suteikia

progos iniciatyvai, savs kontrolei, pasitikjimui savimi ir savs vadovavimui.

Iniciatyvos ivystyme Skautyb priklauso ne tik nuo jos darbo programos su jaunuoliu, betstebtinu bdu ji taip pat sunaudoja ir savo administracijos mechanizm. Administratyvinjeschemoje yra duodama puiki proga atsipalaiduoti nuo bet kokio instruktuoto metodo. Tai vykstaskiltyje ir draugovje. Ji moko jaunuolius dirbti draugje briuose. Ji sustiprina bendro tikslo

bendras pastangas, o tai i vidins ir iorins puss yra demokratika.

Skatindami savo skautuose ne davatkik, bet sveik, linksm umokesio laukimo dvasi,pirmiausia daryti gerus darbus ir patarnauti bendruomenei, js galite daugiau padaryti jiems, neguskatindami j paangum, j drausm ar j inojim, nes js mokote juos ne to, kaip sigyti

pragyvenim, bet kaip gyventi.

Skautyb yra paprasta

Paaliniam i pirmo vilgsnio Skautyb gali atrodyti labai sudtinga ir daugeliui tai, gal bt,sutrukdo tapti draugininkais ir atstumia dl begalinio skaiiaus ir vairumo t dalyk, kuriuos, jnuomone, jie turt inoti, nordami mokyti berniukus. Bet taip nebt, jeigu jie pasistengtsismoninti iuos punktus:

1. Skautybs tikslas yra visikai paprastas;

2. Draugininkas suteikia skautui ambicijos ir trokim paiam mokytis, nurodydamas jamveiksmus, kurie patraukia j ir kuriuos jis seka, kol jis patyrimo dka daro juos teisingai. (tokieveiksmai yra nurodyti Skautybje Berniukams");

3. Draugininkas veikia per savo skiltininkus.

Skautybs tikslas

Skaut lavinimo tikslas yra pakelti ms bsimj piliei lyg, ypa bdo ir sveikatosatvilgiu; savanaudikum pakeisti tarnyba, padaryti vyrukus individualiai, moraliai ir fizikai

sugebanius panaudoti t sugebjim tarnauti savo draugams.Pilietikumas buvo trumpai apibdintas, kaip aktyvus lojalumas bendruomenei". Laisvame

krate tai yra lengva, ir nra nepaprasta save irti, kaip ger piliet, klausant statym, dirbantsavo darb ir ireikiant savo pasirinkim politikoje, sporte ir veikime, paliekant kitiems rpintistautos gerove. Bet pasyvaus pilietikumo nepakanka laisvs, teisingumo ir garbs vertybms

pasaulyje ilaikyti. Tai padarys tik aktyvus pilietikumas.

Keturios skaut lavinimo akos

Aktyvaus pilietikumo lavinimo tikslui ubaigti mes paimame ias keturias akas, kurios yrapagrindins geriems pilieiams iugdyti. Ir mes siekiame ne iorinio, bet vidinio j gyvendinimo.

Bdas, kur mes ugdome skili sistema, skaut statais, skaut painimu, mikininkyste,skilties vadovo atsakingumu, komand rungtynmis ir itekliais, slypiniais stovyklos darbe. Ten

23


24/64

eina Dievo Krjo sismoninimas per Jo darbus; gamtos groio vertinim; ir per augal ir gyvulimeil, su kuriais gyvenimas gamtoje j supaindino.

Sveikata ir jga

Per rungtynes, lavinimus ir asmens higien bei dietos painim.

Rank darbai ir nagingumas

Kartais udarais usimimais, bet ypatingai per pionieriavim, tilt statym, stovyklos pagalbines priemones, savs ireikim meno pagalba. Visa tai siekia padaryti produktyvdarbinink.

Tarnavimas kitiems

Religins praktikos perklimas kasdienin gyvenim Ger Darb" pagalba, susijusi suvisikai maais gerais veiksmais, su bendruomens tarnyba., nelaimingais atsitikimais, gyvybsgelbjimu.

T keturi ak detals apraytos ios knygos antroje dalyje.

Skautybs veiksmaiSkautybs" terminu reikia suprasti traperi, tyrintoj, mediotoj, jrinink, lakn,

pionieri, valg darb ir kt. pagalbines ypatybes.

Perteikdami skautams tas j ypatybes, mes papildome rungtyni ir veiksm sistem, kuriatitinka j pageidavimus ir instinktus, ir tuo paiu tampa aukljanti.

Skaut poiriu, Skautyb veda juos brolikus brius, kurie yra j natrali organizacijarungtynms, poktams ar klajojimui, kuri duoda jiems aunius drabuius ir aprang; suadina jfantazij ir pareigoja juos gyventi ir veikti atvirame ore.

Tv poiriu, ji suteikia sveikatos ir skatina isivystym; moko energijos, rankdarbysts,

naudojimosi pagalbiniais altiniais, ji kvpia drausms, irdingumo, riterikumo ir patriotizmo;odiu, ji ivysto charakter", kuris, skinant keli gyvenim, yra daug svarbesnis, negu bet kaskita.

Skaut lavinimas patraukia vis auktj ir emj klasi berniukus, turtingus ir vargus irnet fizini trkum paliestuosius, kurtnebylius ir akluosius. Ji kvpia trokim mokytis. Skautybdirba pasiremdama tuo principu, kad skauto idjos yra studijuojamos ir kad jis, uuot btmokomas, yra paskatinamas pats aukltis.

Ji duoda ger pradi technikam lavinimui, suteikiant pasiymjimo enklus u paangumvairiose srityse, pamgim rinkti, rankdarbyst, prie tikrj skaut pirmosios ir antrosios klass

pasiymjimo enkl, liudijani apie j sugebjimus plaukiojime, pionieriavime, virime,

mikininkystje ir kitose vyrikumo ir sugebjimo srityse. Tikslas, silomas prie elementariniolygio, yra atrinkti kiekvienos ries berniukus ir ibandyti j sugebjim vairiose darbo srityse.Tada budrs draugininkai gals labai greitai atpainti kiekvieno skauto ypatingus palinkimus ir talinkme juos skatinti. Tai yra geriausias kelias jo individualinio bdo ipltojim, suteikis

jaunuoliui skmingos karjeros pradi.

Dar daugiau, mes skatiname jaunuolio atsakingum jo paties fiziniam isivystymui irsveikatai, pasitikime jo garbe ir laukiame i jo kasdien Ger Darb.

Kur paiame draugininke gldi truputis berniuko ir jis gali visa tai velgti i jomatympunkio, jis gali, pasiaudamas vaizduots, atrasti nauj veiksm su danais pasikeitimais

jaunuolio naujumo trokuliui patenkinti. sidmkite teatrus. Jei ie pastebi, kad veikalas publikai

nepatinka, jie nekartoja kyriai jo toliau, vildamiesi, kad jis galiausiai patiks, bet iima j ir pastatok nors naujo.

24


25/64

Jaunuoliai gali irti nuotyk ir purvinoje senoje kdroje, ir jei draugininkas yra vyras- jaunuolis, jis t pati gali irti. Tai nereikalauja dideli ilaid ar aparato naujoms idjomsigalvoti; patys jaunuoliai danai gali padti savo sugestijomis.

Tolimesnis bdas draugininkui atrasti veiksm, kurie sudomina jaunuolius, yra taupytisavo smegenis naudojant savo ausis.

Jei karo metu kareivis-skautas yra nakt ivyks ir nori gauti ini apie prieo judjim, jisdaniausiai daro tai klausydamasis. Panaiai, jei draugininkas yra aklas savo skaut palinkim irbdo atvilgiu, jis gali tai skmingai nugalti klausydamasis.

Klausydamasis jis gali giliai velgti kiekvieno skauto bd ir knyti t bd, kuriuojaunuolis gals bti labiausiai sudomintas.

Tas pat atsitinka skili vadov tarybos debatuose ir pasikalbjimuose prie stovyklos lauo.Jei js ypatingai siklausysite ir stebsite, js laimsite daug daugiau ini apie savo jaunuolius,negu js galite suteikti jiems savo pai kalbomis.

Taigi, lankydami tvus, ne tiek stenkits padaryti jiems spdio apie Skautybs vert, kiekmginkite patirti, kokios yra j idjos dl j jaunuoli lavinimo, ir ko jie laukia i Skautybs, ar

kokius pastebi joje trkumus.

Apskritai, jei jums trksta idj, neprimeskite savo skautams toki veiksm, kuriuos, jsnuomone, jie turt mgti, bet igaukite i j, klausydamiesi ar klausindami, kurie veiksmai juosdaugiausiai domina, ir tada irkite, kaip toli juos galima pravesti, kad jie bt jaunuoliamsnaudingi.

Kur vienetas nuolatos skamba linksmu juoku ir diaugiasi lenktyni pasisekimais, ten nariskaiius nesumas dl nuobodumo.

Skaut Dvasia

Giliausias bruoas yra Sjdio dvasia ir raktas, kuris atidaro t dvasi, yra mik pamgimoir gamtos painimo romantika.

Net iais materializmo laikais, kur rasit jaunuol ar suaugus mog, kuri nesujaudintlaukins gamtos auksmas ir atviras kelias.

Gal bt, tai yra primityvus instinktas, bet kaip ten bebt, jis yra. Su tuo raktu galima atrakintiplaiai duris, norint leisti vieio oro ir sauls spinduli tuos gyvenimus, kurie kitaip bt pilki.

Bet, aplamai, su juo galima daugiau padaryti, negu tai.

Jaunuolius vilioja laukini krat didvyriai, pasienieiai, tyrintojai, jr plikai ir debeslaknai. Jaunuoliai juos seks, kur tik jie ves, ir oks pagal j melodij, kai ie dainuos vyrikumo irdrsos, nuotyki ir dideli siekim, narsumo ir vikrumo ir diugaus pasiaukojimo dain.

Ten yra jaunuolio knas, ten yra ir jo dvasia. Stebk tok vyruk einant gatve, jo akys irikakur tolyn. Ar jo vizija veda ji per prerij, ar per jras putotomis bangomis? Kaip ten bebt, jine ia. Juk a tai inau.

Ar js niekados nematte buivol, klaidiojani Kensingtono soduose. Ir ar negalite jsirti dm, kylani i sioux' palapini po Alberto paminklo eliu? A maiau juos tenaidaugel met.

Skautybs dka jaunuolis, kaip didiosios traperi brolijos narys, turi galimybs imoktipasieniei gudrybi. Jis gali sekti pdsakus ir skaityti enklus, jis gali signalizuoti, jis gali siiebtiugn, pasistatyti trobel ir isivirti valg. Jis moka daugel pionerijos ir stovyklos amat.

Jo vienetas yra natralus jaunuoli brys, vadovaujamas j pai vadovo, tokio pat jaunuolio.

25


26/64

Jis gali bti vienas i bandos, bet jis turi savo nuosav esm. Jis ieina painti gyvenimodiaugsmo gamtos keliu.

Tame yra ir dvasin pus.

Mik kelioni metu, po truput paindama gamt, trapi siela iauga ir valgosi aplinkui.Gamta yra puiki stebjimo ir stebuklingosios visatos supratimo mokykla.

Ji atskleidia sielai to groio vertyb, kuris kasdien guli prie j. Ji paaikina miesto berniukui, kad anapus miesto kamin yra vaigdi, ir kad saullydio debesys vilga savo puikume toli virum kino" teatro stogo. Gamtos stebjimas sujungia harmoning visumbegalybs, istorikumo ir mikroskopikumo klausimus, kaip Didiojo Krjo darbo dal. Ir iaprasmingai ikyla garbingas lyties ir dauginimosi vaidmuo.

Skautyb yra priemon, kuri panaudojant ir didiausias chuliganas gali bti privestas prieauktesnio galvojimo ir tikjimo Diev element. Sujungta su skauto sipareigojimu kasdien

padaryti Ger Darb", ji suteikia Pareigos Dievui ir Artimui pagrind, ant kurio tvas ar kunigasgali daug lengviau pastatyti pageidaujam tikjimo form.

Galite aprengti vyruk kaubojumi, Tommy ar Deku,

Galit manktinti j, kol jis bus aunus, kaip paveiksliukas,

Bet nevisuomet, kai js imsite kasyti jo nugar,

Ieis, kad jis yra didvyris ar ventasis".

Tai daro vidin dvasia, ne be iorinio papuoimo.

Ir dvasia yra kiekviename jaunuolyje, jei js laimite j sau, tik j reikia atrasti ir ikeltivieson.

Skaut odis ipildyti jo garbei, visa kas jame gldi, Skaut statai yra ms pareigojantidisciplinarin jga, ir 99 atvejais i 100 ji apsimoka. Jaunuolio nevaldo nedaryk, bet j veda daryk.

Skaut statai yra kaip vadovas skauto veiksmams, o ne jo klaidoms slopinti. Jie tik nustato, kas yragera ir ko laukiama i skauto.

Skili sistema

Skili sistema yra vienas esmini pavidal, kuriuo skaut lavinimas skiriasi nuo vis kitorganizacij, ir, kur i sistema yra tikslingai pritaikoma, ji visikai tikrai atne pasisekim. Ji turi

padti. Jaunuoli sutelkimas skiltis nuo 6 iki 10 asmen, lavinant jas, kaip atskirus vienetus,kiekvien j atsakingojo vadovo vadovybje, yra gero vieneto raktas.

Skiltis visuomet reikiasi Skautybje kaip vienetas darbo ar aidimo, drausms ar pareigosatvilgiais. Labai vertinga charakterio lavinime perkelti atsakomyb individui. Tai yra betarpikai

pasiekiama, suteikiant skilties vadovui atsakingj jo skilties vadovyb. Jis turi nutverti ir ivystytikiekvieno savo skilties jaunuolio bdo ypatybes. Tai skamba, kaip didelis sakymas, bet praktikojejis veikia.

Tada lenktyniavimo kariu ir lenktynmis tarp skili js sukuriate skilties dvasi, kuri yravisikai patenkinanti, kai ji pakelia jaunuoli nuotaik ir tarp vis ivysto auktesn sugebjimolyg. Kiekvienas skilties jaunuolis sismonina, kad ir jis yra atsakingas ir kad jo grups garb tamtikra dalimi priklauso nuo jo paties sugebjimo aisti rungtynes.

Skilties vadov taryba Garbs teismas

Skilties vadov taryba ir Garbs teismas yra svarbi skili sistemos dalis. Tai yra nuolatinis

komitetas, kuris, draugininkui vadovaujant, tvarko vieneto administracinius ir drausms reikalus. Jissavo nariuose ivysto savigarb, laisvs idealus, suderintus su atsakingumo jausmu ir autoritetorespektavimu, duodamas praktikos tame vyksme, kuris jaunuoliams individualiai ir kolektyviai,kaip bsimiems pilieiams, yra nekainuojamas.

26


27/64

Skili vadov taryba perima rutinos dalykus ir toki dalyk, kaip vieneto pasilinksminimai,sportas ir t. t., administravim. Toje taryboje danai buvo atrasta tiksling dalyk taip pat pritrauktinariais antraeilius (pagalbinius) skili vadovus. Tarp kita ko, i j gaunama pagalbos, ir taisuteikia jiems patyrimo ir praktikos komiteto darbo eigoje. Antra vertus, Garbs teismas yrasudarytas tik i skili vadov. Garbs teismas, kaip jo vardas rodo, turi daugiau iimtin udavinsprsti drausms vykius ir apdovanojimo klausimus.

Skili sistemos vertybsSvarbu, kad draugininkas paint t nepaprast vert, kuri jis gali igauti i skili sistemos.

Ji yra geriausias nuolatinio vieneto gyvybingumo ir skms laidas. Ji nuima nuo draugininko peididel smulkesniosios rutinos dal.

Bet vis pirmiausia: skiltis yra individui bdo mokykla. Skilties vadovui ji pati patikinaisilavinim atsakingume ir vadovavimo ypatybse. I skaut ji reikalauja savanaudikumo

pajungimo visumos interesams, atsiadjimo ir savs kontroliavimo element, susijusi su breliobendradarbiavimo ir geros draugysts dvasia.

Bet, nordami i tos sistemos igauti pirmaeilius rezultatus, js turite skaut vadovams

suteikti tikr laisv atsakingum, jei js suteikiate tik dalin atsakingum, js gausite tik daliniusrezultatus. Pagrindinis tikslas yra ne tiek gelbti drauginink nuo rpesi, kiek padaryti pat

jaunuol atsaking, nes tai yra geriausia i vis bdo ivystymo priemoni.

Draugininkas, kuris nori laimti pasisekim, turi ne tik studijuoti, kas yra parayta apie skilisistem ir jos metodus, bet turi gyvendinti tas sugestijas, apie kurias jis skaito. Toks svarbus yraveikimas, ir tik per nuolatinius bandymus jo skili vadovai ir skautai gals sigyti patyrimo. Kuodaugiau jis jiems duos darbo, juo daugiau jie reaguos ir gaus jgos bei charakterio.

Skaut uniforma

A danai sakiau Man visikai nerpi, ar skautas, kol jo irdis sitraukusi darb ir jis

ipildo Skaut status, neioja uniform ar ne. Bet yra faktas, kad nra beveik n vieno skauto, kurisneneiot uniformos, jeigu jis turi itekli jai nusipirkti.

Tam j paskatina dvasia.

Ta pati taisykl, aiku, lieia tuos, kurie vadovauja Skaut Sjdiui vis laipsni skautvadovus; jie nra pareigoti neioti uniform, jei i jiems nepatinka. Tuo pat laiku jie savouimamose vietose turi daugiau galvoti apie kitus, negu apie save.

A asmenikai usivelku uniform, net jei a turiu inspektuoti tik skilti, nes a esu sitikins,kad ji pakelia skaut moralin nuotaik. J uniformos gerbimas padidja, jei jie mato, kad irsuaugs mogus neskaito negarbe j neioti; jie daugiau vertina save, kai pamato, kad juos rimtaiiri vyrai, kurie taip pat skaito svarbiu dalyku bti su jais toje paioje brolijoje.

Uniformos aunumas ir tvarkingumas smulkmenose gali atrodyti mau dalyku, bet turi savovert savigarbos isivystyme ir labai daug reikia Sjdio reputacijai paalini tarpe, kuriesprendia i to, k jie mato.

Tai yra daugiausia pavyzdiniai dalykai. Parodykite man netvarkingai apsirengusi vienet ir agalsiu susekti netvarkingai apsirengusi jo vadov. Pagalvokite apie tai, apsitempdami savouniform ir paskutini kart auniai pakreipdami savo skrybl.

Js esate pavyzdys savo skautams ir js aunumas atsispinds juose.

Draugininko dalia

Visi skautybs principai yra teisingos krypties. J panaudojimo pasisekimas priklauso nuodraugininko ir nuo to, kaip jis juos panaudoja. Mano dabartinis tikslas yra stengtis padti

27


28/64

draugininkui ypa iuo atveju: pirma, nurodant skaut lavinimo tiksl; antra, nurodant metodus,kuriais pasiremiant, jis gali bti pasiektas.

Daugelis drauginink, gal bt, pageidaut, kad a jiems suteikiau visas smulkmenas. Bettikrumoje tai padaryti bt nemanoma, nes kas tinka vienam ypatingam vienetui ar vienai jaunuoliriai vienokioje vietoje, netiks kitiems u mylios nuo j, o dar maiau tiems po pasauliblakytiems ir visai skirtingose slygose veikiantiems vienetams. Betgi galima duoti tam tikr

bendros sugestijos kiek, ir draugininkai, panaudodami tai, gali patys sprsti, kurios detalsdaugiausiai gals suteikti skms j ypatinguose vienetuose.

Bet, prie pasinedamas smulkmenas, a noriau dar kart pakartoti: nenusigskite dl betkokio udavinio sivaizduojamo didumo. Tai pranyks, jei js viensyk pamatysite rezultat. Tada

js tik turite visuomet laikyti tiksl prie akis ir jam pritaikinti smulkmenas.

Kaip knygoje Virns Peveril" raoma: Nedaug tereikia, ar mes pasiekiame savo idealus;jeigu mes j nepasiekiame jie tikrai aukti".

Kartais sunkumai gali pasirodyti beveik utemd viesius galimumus. Bet padrsjamaprisiminus, kad jie daniausiai yra pereng savo tikrj dyd ir sumaja, kai priej prisiartinama.

Pasiguoskite sena negr dainele:Pasiiri emyn gelkelio bgius

Ir pakau kraptai ir galv sau lauai,

Po perknais, sakai, kaipgi tas traukinys

Pravaiuoja tenais, kur jungiasi bgiai?

Traukinys tolyn skrenda nes mainistas

Dl to nekvarina galvos.

Ir tikrai pamatai, kai pairi ariau,

Kad nesijungia bgiai ir kelias tvarkoje.

Taip ir mes visi tolimoj ateity

Matom keli majant, kaip pravaiuosim?

Bet mes priartjam, jis eina platyn

Ir mes randame vietos deimt mul vilkstinei".

Vert A. Landsbergis

28


29/64

II DALIS

PER SKAUTYB PILIETIKUMBDAS SVEIKATA IR JGA RANK DARBAI IR

NAGINGUMASTARNAVIMAS KITIEMS

VERT sktn. ONA SAULAITIEN

29


30/64

BDASTautos pasisekimas pareina ne tik nuo apsiginklavimo stiprumo, kiek nuo jos piliei tvirto

bdo".

mogaus pasisekimui gyvenime bdas turi didesns svarbos u erudicij".

Taigi, bdas turi didiausi reikm visvien, ar mes kalbtume apie taut ar apie paskirasmen. Betgi jei pripastama, kad mogaus bdas lemia jo karjer, tai bd reikia lavinti priemogui ieinant gyvenim btent vaikystje, kol mogus dar jautrus ir pasiduoda takai.

Bdo negalima laimti dresra. Jo skla gldi berniuke, ir ji turi bti brandinama irpuoseljama. Bet kaiptai daroma?

Bdas daniausiai yra aplinkos vaisius. Paimkime, pavyzdiui, du berniukus, jei norite,dvynukus. Mokykite juos t pai dalyk mokykloje, bet laikykite juos skirtingoje aplinkoje,duokite jiems skirtingus draugus ir namus. Paveskite vien maloniai, padrsinaniai motinai,leiskite jam gyventi tarp skaisi ir teisi draug, kurie pasitiki jo garbe, kad is ipildys gyvenimonuostatus, ir pan. Kit berniuk patalpinkite nevariuose namuose, kuriuose bt leidiama stypinti

tarp nevanki, vaginjani ir nepatenkint draug. Ar galima tiktis, kad is berniukas, uaugs,turs tok pat bd, kaip jo brolis? Tkstaniai berniuk kasdien nueina niekais, kadangi jiemsleidiama augti be charakterio ir j pai nelaimei pasidaryti nenaudingais gaiintojais ir eikvotojaisir skauduliu bei pavojumi visai tautai.

Galima bt tokius berniukus igelbti, davus jiems teising aplink arba tinkamas gyvenimoslygas jautriausiais j gyvenimo metais. Ir be j yra dar daug tkstani kit berniuk, kurie, gal

bt, nra tokio emo lygmens (nes yra nenaudli tarp vis luom moni), bet kurie bt ymiaigeresni vyrai, vertingesni savo krato pilieiai ir labiau patenkinti savimi mons, jei pasisekt

perkalbti juos tinkamame amiuje lavinti savo bd.

I to, kas pasakyta, rykja, kad svarbiausias skaut lavinimo objektas ir yra auklti bei lavinti

berniuk atminkime, ne instruktuoti, bet auklti, t. y. suadinti berniuko nor mokytis t dalyk,kurie padeda ugdyti charakter, ir mokytis j savo noru.

Viena i prieasi, kodl dr-vje neturt bti daugiau kaip 32 berniuk . Skautskaiius dr-vje neturt bti didesnis kaip 32. Silau skaii, kadangi sitikinau, kad 16 berniukyra madaug tiek, kiek galiu auklti i karto, nordamas prieiti prie kiekvieno ir lavinti joindividual bd. Galvodamas, kad kiti mons dvigubai gabesni u mane, parinkau skaii 32,

Yra moni, kurie sakosi tur dr-ves 60 arba 100 nari, lygiai taip pat gerai ilavint, kaipmaesnse dr-vse. Reikiu pasigrjim (arba, tiksliau pasakius, nustebim) ir netikiu jais.

Kam kvarinti galv individualiu lavinimu? jie klausia. Atsakymas yra:

Kadangi tai vienintelis aukljimo bdas. Galima instruktuoti bet kok berniuk skaii, nettkstant i karto, jei turimas skardus balsas ir patraukiani priemoni drausmei palaikyti. Bet tainebus lavinimas arba bdo ugdymas.

Aukljimui tenka didiausia reikm, norint iugdyti berniuko bd ir padaryti i jo vyr.

Jei pasiseka sukelti moguje nor tobulintis, jis pagal igales ir temperament aktyviai dsvisas pastangas tobulti.

Nra jokios prasms ikilmingai kalbti berniukams apie skaut status arba duoti juosberniuk miniai sakym forma. Kiekvienam protui jie turi bti savaip iaikinti, ir kiekvienasberniukas turi usidegti noru juos gyvendinti.

ioje srityje kaip tik ir pasireikia draugininko asmenyb ir gabumai. Todl pagvildenkimekelet moralini ir dvasini ypatybi, kurios formuoja bd, ir pairkime kad jis lavint iasypatybes per Skautyb..

30


31/64

RITERIKUMAS IR TEISINGAS AIDIMAS

Vidurami riteri kodeksas yra i dien dentelmeno elgesio pagrindas. Riteri romantikapatraukia visus berniukus ir apleliuoja j morals jausm. Riterikumo kodeksas apimdavo garb,susivaldym, mandagum, drs, altruistik pareig atlikim, tarnavim kitiems ir vadovavimsitikyba.

Anglijos karaliaus Henriko VII laikais riteri statai skambjo itaip:A. Riteriai niekad nenusiima arv, iskyrus nakties poils.

B. Jie turi:

1. iekoti nuotyki, kad galt pasiymti narsumu ir laimti garb;

2. ginti vargus ir silpnuosius;

3. padti kiekvienam, kas prayt j pagalbos teisingame gine;

4. neeidinti kitam kito;

5. kovoti u krato saugum ir gerbv;

6. dirbti dl garbs, bet ne dl pelno;

7. niekad nesulauyti paado;

8. aukotis krato garbei;

9. veriau garbingai mirti, kaip gdingai bgti.

Riteri idealai ir teisingo aidimo jausmas gali bti puikiausiai skiepyti berniukams. Jieiugdo juose stipr teisingumo pajautim, kuris, norint sulaukti tikrai ger piliei, yra btinas.

protis matyti dalykus i kito mogaus matympunkio gali bti lavinamas per lauko aidimus.aidiant laikomasi grieiausi taisykli. Tuo bdu aidjai turi susivaldyti ir ilaikyti ger

nuotaik. aidimui pasibaigus, nugalj ujauia nugaltuosius, kurie savo ruotu sveikinalaimtojus, itaip elgtis reikia pratinti berniukus tol, kol jiems toks elgesys darosi visikai prastas.

Dar viena priemon teisingumo bei dentelmenikumo jausmui lavinti tai diskusijos,ruoiamos vairiomis temomis, kuriomis visi berniukai domisi ir kurios duoda abiem pusm progossavo nuomonei reikti ir j ginti. Tuo bdu berniukai pranta suprasti, kad kiekvienas svarbusklausimas turi dvi puses ir kad nedera be kritikos susiavti tuo, k vienas kalbtojas nors ir graiai

pasako, neiklausius antrojo, jam prieingo, kalbtojo. Tiktai iklausius abi puses ir apsvarsius jodius, daromos galutins ivados ir pasirytama prisidti prie vieno ar prie antro.

Kad berniukai prast savarankikai sprsti, geriausia balsuoti ne rankos paklimu, kadaneatids arba abejoja berniukai prisideda prie daugumos, bet duoti jiems popieriaus laiktelius,

kuriuose jie parao taip" arba ,,ne". is bdas veria berniukus galvoti ir apsisprsti.Dar viena gera priemon berniukams ioje srityje lavinti tai ruoiami teismai ar tariamieji

tardymai. Jei viskas rimtai pravedama ir laikomasi tikro teismo procedros i praktikanepamainoma, norint lavinti teisingumo jausm ir leisti berniukams patirti, kokios gali bti j,

pilietins pareigos, jei tekt kada nors stoti liudininkais teisme arba bti prisiekusiais tarjais.

Tampaiam reikalui tarnauja dr-vs garbs teismas. Berniukai, bdami garbs teismo nariaisir iuo atveju tikrai atsakingi, jie pajauia savo nuomons svarbum ir savaime veriami rpestingaiapsisprsti, iklausius abiej, pusi argumentus.

Taigi, sumanus dr-kas, nors imokyti berniukus teisingai aisti, atsisakyti egoizmo bei jausti

pareig kit atvilgiu, gali rasti daugyb prog savo skautams lavinti visvien ar po atviru dangumiar kambaryje.

31


32/64

Nors ir pakankamai nenuvieiau io klausimo, taiau jauiu, kad i vis dalyk, kuriuos ianagrinsime, ios priemons, mano nuomone, vienos pai svarbiausi susivaldaniam pilieiuiiugdyti.

DRAUSM

Jei tauta nori klestti, ji turi bti drausminga, o minios drausm pasiekiama tiktai per paskir

moni drausmingum. Drausme vadinu paklusnum vyresnybei ir kitiems pareigos sakymams, irezultat negalima pasiekti priespaudos priemonmis, bet vien tiktai padrsinant ir mokant berniuksusivaldyti ir aukoti save ir savo malonumus kitiems. Geriausia mokyti j pavyzdiu, pavedant jamatsaking darb ir laukiant kuo geriausi jo darbo vaisi. Atsakingumas labai gerai lavinamasskilties sistema, nes skiltininkas atsako u tai, kas vyksta jo skiltyje.

Visai teisingai valstybs vyras kadaise spjo savo valdov, sakydamas, kad valdia,nelavinanti ir nedrausminanti jaunuomens, susilaukia ne tik netikusi kareivi ir jrinink, be

Documents

Tau, vadove