TAUTIN¸ KULTÛRA LIETUVIØ-LATVIØ · mł 50-metis, choreografinio sambß-rio fiJotvosfl 55-metis, kapelos fiKlumpºsfl 40-metis. —iemet ir Punsko Kovo 11-osios licºjui sukan-ka

6 PASAULIO LIETUVIS, 2006 m. birþelis�liepa

Ðiø metø geguþës 7 d. lietuviø-latviø poezijos ðventë buvo jubilieji-në � tradicija tapusi jau per 5-eriusmetus.

Kiekvienø metø geguþæ, kada ðir-dá dþiugina pirmosios pavasario gë-lës, þëri lietuviðkais tautiniais rûbaisapsirengæs jaunimas, ðilti saulës spin-duliai nuðvieèia sveèiø veidus � taitos dienos ðiluma ir iðkilmingumasskirtas Maironio atminimui.

Jelgavos katalikø katedroje, kaipir kiekvienø metø geguþæ, ðv. Miðiaslaiko J.E. vyskupas Antanas Justas.�Alpstanèià ðirdá malda atgaivina irgydo þaizdas paslapèiausias visas�(Maironis). Vargonø skambesy gir-disi þodþiai maironiðkos giesmës. Poðv. Miðiø svetingai sveèius sutinkaG. Eliaso vardu pavadintame Jelga-vos istorijos ir meno muziejuje lietu-viðka Maironio daina �Kur bëga Ðe-ðupë...�, kaip himnas aidi �Lietuvabrangi...� Tai atlieka Jelgavos litu-anistinës mokyklos jaunimo ansamb-lis �Þiburëlis�. Dþiugina ðirdis ne tikjaunimo dainos, bet ir Ðiauliø filhar-monijos kolektyvo atliekamos lietu-viðkos dainos.

Ðios ðventës organizatoriai � Jel-gavos lituanistinës mokyklos moky-toja Janina Skarulienë, Rygos univer-siteto filologijos fakulteto dëstytoja,profesorë, akademikë (pagal tauty-bæ latvë) Dace Markus ir muziejausdirektorës pavaduotoja Marija Kau-pere. Ávyko ir knygutës prezentacija� joje sudëti visø per penkerius me-tus dalyvavusiø poetø eilës lietuviøir latviø kalba. Tai Gasparo Aleksos,Eugenijaus Aliðenkos, Vlado Braziû-no, Vytauto Dekðnio, Antano J. Jo-

nyno ir daugelio kitø poetø eilës, jøtarpe ir latviø.

Kas paskatino, kad vyktø tokiapoezijos ðventë ne kaþkur kitur, o bû-tent Jelgavoje?

Poetas ir vyskupas Maironis(1962-1932) dirbo dvasininko darbàir kûrë eiles, kurios Lietuvoje virtodainomis.

Jelgavos lietuviai labai didþiavosituo, kad Maironis sutiko atvykti á Jel-gavà. Tai ávyko 1932-aisiais metaisgeguþës 7 d. Pagrindinis to susitiki-mo organizatorius buvo Jelgavos ka-talikø baþnyèioje dvasininko pareigasëjæs monsinjoras Kazimieras Jasënas,iðdirbæs Jelgavoje 42 metus. Tà die-nà taip pat skambëjo dainos ir eileslietuviø-latviø kalba, þydëjo pavasari-nës gëlës, buvo saulëta diena. Mai-ronis skaitë savo kûrybà. Kaip pagar-bà ðiam didþiam þmogui, jam ant gal-vos buvo uþdëtas laurø vainikas.

Mes, dabartiniai Jelgavos lietu-viai, teisingiau kalbant, mûsø Lietu-viø kalbos draugø klubo �Raktelis�iniciatoriai, uþsimojo paminëti 70 me-tø nuo tos iðkilmingos datos. Klubo�Raktelis� veikla prasidëjo jau1994-aisiais metais. Tai, galima sa-kyti, buvo klubieèiø lietuviø-latviø sà-jungos klubas. Ne tik buvo, bet ir yra.Taip 2002 metais geguþës 7 dienà,toje paèioje patalpoje, dabar muzie-juje (o anksèiau, prieð 70 metø buvoklasikinë gimnazija) kur, atrodo, kiek-vienas kampelis dvelkë maironiðkadvasia.

Neiðsipildë savo laiku pasakytiMaironio þodþiai: �Iðnyksiu kaip dû-

mas, neblaðkomas vëjo ir niekas ma-næs neminës...� Netiesa, gerbiamaspoete. Tu lieki su mumis, mûsø lie-tuviø ðirdyse, mûsø vaikø ir anûkøkrûtinëse.

Reikia priminti, kad kiekvienaismetais, rudená, Jelgavos lituanisti-nëje mokykloje ruoðiama mokiniøpoezijos skaitovø ir pieðiniø konkur-sø diena, skirta Maironiui.

Tà dienà sukvieèiami vaikai ið vi-sø Latvijoje veikianèiø lituanistiniømokyklø: Daugpilio, Liepojos, Ak-nystos, Dobelës ir kitø; renkasi Jel-gavos Jaunimo ir vaikø centre �Jun-da�, kur skirtos patalpos lietuviø li-tuanistiniai mokyklai. Mokiniai èiaparodo raiðkø skaitymà ne tik Mai-ronio eilëmis, bet ir kitø klasikø kû-ryboje. Kartu vyksta ir pieðiniø kon-kursas. Gráþta á namus su dovanëlë-mis, diplomais, pabendravæ, pasiðo-kæ, padainavæ, padëkojæ Latvijos Lie-

LIETUVIØ-LATVIØpoezijos ðventë Jelgavoje

Poezijos ðventës akimirka

TAUTINË KULTÛRA

7PASAULIO LIETUVIS, 2006 m. birþelis�liepa

2006 metø liepos 2 d. Burbiðliø kaime ávyko jau se-niai tradiciniu tapæs ansambliø Sàskrydis. Scenaárengta graþios gamtos prieglobstyje, stataus kalnoðlaite, kurá visà tankiai nusëdo þiûrovai. Renginiovieta � simbolinë. Dar tais laikais, kai tarp Lietuvos irLenkijos siena buvo geleþinë, Sàskrydþiø metu atlie-kamas lietuviðkas dainas aidas neðdavo á kità Gala-dusio eþero krantà � á Lietuvà. Ne kartà kitame eþerokrante matydavome bûrelius kartu su mumis dainuo-janèius þmoniø.

Punsko Kovo 11-osios licëjaus cho-ras �Paðeðupiai� (vad. Jonas Pavi-lonis) bei ðokiø grupë �Ðalèia� (vad.Asta Peèiulienë); etnografinis an-samblis �Gimtinë� (vad. AngelëBabkauskienë); �Lietuviø namø�Seinuose jaunimo ðokiø grupë (vad.Irena Berneckaitë); Seinø ir Suval-kø jungtinis choras (vad. Jonas Pa-vilonis); �Lietuviø namø� Seinuosekapela �Sainiai� (vad. Jonas Pavi-lonis); Folkloro ansamblis �Alna�

Ðiais metais mûsø kraðte gausuðvenèiø: Punsko lietuviø kultûros na-mø 50-metis, choreografinio sambû-rio �Jotvos� 55-metis, kapelos�Klumpës� 40-metis. Ðiemet irPunsko Kovo 11-osios licëjui sukan-ka 50 metø. Todël ðis sàskrydis bu-vo skirtas visiems, kurie nors kiekprisidëjo prie mûsø kraðto mokslo irkultûros raidos.

Èia susirinko bemaþ visi Lenki-jos lietuviø liaudies ansambliai:

tuviø Bendruomenës pirmininkei J.Budzinauskienei uþ jos iniciatyvà or-ganizuojant tokius konkursus.

Vaikai iðsiveþa ne tik þinias apieMaironá, kitø lietuviø klasikø kûrybà,bet ir tai, kad Jelgavos istorijos ir me-no muziejuje daugiau negu prieð 100metø mokësi ir pirmasis Lietuvosprezidentas A. Smetona.

Janina SkarulienëJelgavos lituanistinës

mokyklos mokytoja

Etnografinis ansamblis �Gimtinë�

Seinø �Lietuviø namø� ðokëjai

TAUTINË KULTÛRA

SÀSKRYDIS� 2006


(vad. Vytautas Batvinskas); Þaga-riø etnografinis sambûris �Jaunys-të� (vad. Eglë Matulevièienë);Punsko Lietuviø kultûros namø an-sambliai: choras �Dzûija� (vad. Vi-das Simanauskas), choreografinissambûris �Jotva� (vad. KornelijaJanuðanienë), kaimo kapela �Klum-pë� (vad. Jonas Zakaravièius), ðo-kiø grupë �Vyèiai� (vad. Asta Pe-èiulienë). Renginio gale visus links-mino liaudiðkos muzikëlës ansamb-lis �Jonis�.

Ðiø metø sàskrydyje taip pat vy-ko konkursas. Prieð dvejus metusrinkome graþiausià dainà apie þir-gelá, pernai � apie meilæ, o ðiemetatëjo laikas rimtiems dalykams: bu-vo renkama geriausia karinë dainaarba daina apie kovà, þygá bei mû-sø tautos didvyrius. Dainas vertinoautoritetinga komisija, kuriai priklau-së: Tëvas Antanas Saulaitis, Puns-ko Kovo 11-osios licëjaus direktorëIrena Bobinienë (buvusi saviveikli-

ninkë), Anastazija Sidarienë (Navi-nykø mokyklos direktorë, �Þiburio�mokyklos mokytoja, mûsø kraðto et-

nokultûros þinovë), Valdas Rama-nauskas (buvæs �Klumpës� vado-vas, aktyvus saviveiklininkas, dabarsavo talentà skleidþiantis Kanadoje� �Gintaro� sambûryje), Nerutë Gri-gutienë (dar visai neseniai buvusigarsi mûsø kraðto saviveiklininkë,dabar gyvenanti Vokietijoje) beimoksleiviø atstovai: Punsko licëjaus� Jûratë Zdanytë ir �Þiburio� gim-nazijos � Jurgita Kibyðytë.

Autoritetinga komisija pripaþino,kad pati geriausia karinë daina � Þa-gariø kaimo �Jaunystës� atlikta daina�Dëkui tëvui ir motinai�. Punsko-Sei-nø kraðte seniau ne vienas kaimasturëjo savo dainuojantá ar ðokantá an-samblá. Dabar saviveikla glaudþiasiprie kultûros namø ar mokyklø, o kai-mo ansamblis yra likæs vienas � bû-tent Þagariø �Jaunystë�.

Sveikiname jaunimà, laimëjusá to-ká graþø konkursà. Tegu vadovei Eg-lei ilgai pakanka jëgø vadovauti ðiaigrupei. Linkime rëmëjams Teresei irPetrui Èerneliams, kad ilgai jø kasaneiðsektø. Sëkmës visiems.

Dalia UZDILA

Scenoje choreografinis sambûris �Jotva�

Geriausia karinës dainos konkurso nugalëja Þagariø kaimo �Jaunystë�

TAUTINË KULTÛRA


Niujorke gyvenanti lietuviø kilmës reþisierëMarytë Kavaliauskaitë vingiuotu keliu dokumen-tiniame filme �The Colors of Music� þiûrovàatveda link anglø dailininko, fotografo, operøscenografo, be galo savitos ir originalios DavidHockney asmenybës. Chronologiðkai keliasvingiuoja nuo D. Hockney vaikystës link jo su-kurtø scenografijø operoms: �The Rake�s Prog-ress� (1975), �The Magic Flute� (1978), �Parade�(1981), �Le Sacre du Printemps, le Rossignoland Oedipus Rex� (1981), �Tristan and Isolde�(1987), �Turandot� (1992), �Die Frau OhneSchatten� (1993).

Kitais metais televizijos þiûrovaiturës galimybæ filmà �The Colors ofMusic� (dalinamasi autoryste su SethSchneidman) pamatyti per JAV vi-suomeninës televizijos (PBS) kana-là. Èia jis bus rodomas �AmericanMasters� rubrikoje. Kol kas minë-tasis filmas keliauja per festivalius,pvz., jis buvo pristatytas Silver La-ke, SilverDocs, Avignon/New York,Spokane, Vancouver, Montreal, Tai-lande, Vokietijoje ir kt. vykusiuose ki-no festivaliuose, kur susilaukë pripa-þinimo ir apdovanojimø.

Filmas �The Colors of Music� ðápavasará buvo rodomas Bostono me-no muziejuje, kur vyko D. Hockneyportretø paroda. Su minëtuoju filmubei reþisierës kûrybiniu keliu niujor-kieèiai galëjo susipaþinti klubo �Niu-jorkieèiai ðalia mûsø� rengto susiti-kimo metu.

Anot reþisierës, filmai apie me-nininkus, jø kûrybà þiûrovams turëtøbûti ádomûs todël, kad jais galima pa-rodyti ir iðryðkinti menininko aurà,kûrybos kelià, galima priversti þiû-rovà tuo stebëtis ir þavëtis. M. Ka-valiauskaitë nesibaido kritikø nuo-monës, kad, þiûrëdami filmà �TheColors of Music� per maþai suþino-me apie privatë dailininko gyvenimà.Filmo autorë yra ásitikinusi, jog intri-gø bei privataus gyvenimo momen-tai nëra tokie svarbûs. Ji nemëgstair politikos, tad savo filmais nori lies-ti tik filmo herojø kûrybà ir darbà,tai, kas yra pakylëta virð kasdieny-bës.

ðiuo metu M. Kavaliauskaitë dir-ba prie naujo filmo apie pop art kryp-ties atstovà, labai iðsiskiriantá meni-ninkà Richard Artschwager. Neþiû-rint garbingo amþiaus, menininkas vis

KELYJE... PER DOKUMENTIKÀ,SPALVAS IR MUZIKÀ

TAUTINË KULTÛRA

Reþisierë Marytë Kavaliauskaitë prie David Hockney sukurtos Marytësnuotraukos (nuotr. Danos Vainauskienës)


dar dirba ir rengia puikias parodasAmerikoje, Europoje. Plaèiajai vi-suomenei galbût jis yra maþiau pa-þástamas, bet jis yra gerai þinomastarp menininkø. Beje, þiame filmetaip pat bus muzikos intarpø, kuriuospianinu savo namuose nuostabiai at-lieka pats R. Artschwager.

Malonu buvo su M. Kavaliaus-kaite pasikalbëti ne tik apie filmus.M. Kavaliauskaitë gimë Kaune,1948 m. su tëvais ji emigravo á Ame-rikà. Augo Bostone, baigë þinomàGirls Latin vidurinæ mokyklà. Puikialietuviø kalba reþisierë pasakojo apiestudijas Barnard koledþe Niujorke,kur studijavo vokieèiø kalbà ir lite-ratûrà. Reþisierë prisimena: �Að bu-vau Niujorke, kur yra daugybë mu-ziejø, skaitomos meno paskaitos.Antrais mokslo metais nutariau ið-klausyti meno kursà ir staiga visaspasaulis man atsivërë...�. M. Kava-liauskaitë prisimena, kad ji buvusi la-

bai nepraktiðka ir neþinojusi koká dar-bà pasirinkti. Tuo metu jai labai daugpadëjo jos pusbrolis dokumentiniø fil-mø reþisierius Romas Ðleþas, gyve-nantis Bostone. Romas Ðleþas patskûrë filmus, kurie sulaukë aukðtoávertinimo. Reþisierë prisimena: �aðapsilankiusi pas Romà pamaèiau,kaip jis dirba su tokiu senu moviola� kino redagavimo aparatu. Buvokaip stebuklas � aparatas, garsas,vaizdas � atsiskiria, kartu sueina,man buvo tiesiog nuostabu...� Pir-mas darbas... ástaigoje atsiliepinëti te-lefonu truko gal 3 mën. Vëliau pri-reikus padëjëjo prie filmo redagavi-mo darbø, M. Kavaliauskaitë pasi-siûlë dirbti ðá darbà, nors ir uþ ma-þesná atlyginimà. 1966 m. jai tenkaredaktoriaus padëjëjos pareigos re-daguojant pilnametraþá filmà �HardCharger�. Toliau ji tæsë redagavimodarbus Fotosonic bendrovëje.M. Kavaliauskaitei iðmokus dirbti sugarso aparatûra, ji daug metø profe-sionaliai dirbo garso áraðinëtojos dar-

bà. Marytës Kavaliauskaitës pavar-dæ surasime prie filmø: �Saint Jack�,�Heartland�, �The State of Things�,�Benny Carter�, �Miles Davis�, �Li-ving Below the Line�, �Down andOut in Amerika� ir daug kt.

Darbas su filmais padëjo M.Kavaliauskaitei surasti artimà þmo-gø, kinematografininkà Fred Murp-hy, su kuriuo jai teko daug metødirbti kartu. Ágavusi daug patirties,ji pasiryþo pati kurti dokumentiniusfilmus apie menininkus. Filmø kû-rëjos aruode daug kitø filmø, pvz.:�Herbie Hancock: Listen to theMusic�(1996), �Innovation in Col-laborative Printmaking � KennethTyler� (1993), �Roy LichensteinReflections� (1993), apie Jim Ro-senquist � �Welcome to the WaterPlanet� (1992).

Ðiuo metu reþisierei pats svar-biausias filmas �The Colors of Mu-sic�. Jis buvo ilgai kuriamas (1991-2002 m.), sudëta daugybë medþia-gos, kuri uþima net 85 filmo minu-tes. Minëtasis filmas buvo filmuoja-mas Londone, Paryþiuje, Niujorke,Èikagoje ir kt. Kuriant filmà, M. Ka-valiauskaitës kûrybinei grupei daugpadëjo Europoje gyvenanti doku-mentiniø filmø prodiuserë ChantalBernheim. Gavus pinigø, buvo áma-noma filmà uþbaigti ir já sumontuotiParyþiuje. Filmas buvo pirmiausiaparodytas per vokieèiø ir prancûzøtelevizijos kultûriná kanalà ARTE.

Po to buvo dedamos pastangosfilmà parodyti Amerikoje. Reþisierëprisimena tà kelià: �Filmas keliavopo ávairius festivalius. Vancouvertarptautiniø filmø festivalis buvo patslemtingiausias. Ten sutikau KarenCooper ið �Film Forum�, kuri buvomaèiusi mano filmà ir jis jai labai pa-tikæs. Pasikalbëjome ir nebeliko jo-kiø klausimø...�. Amerikoje filmasdebiutavo 2005 m. ir buvo rodomas2 savaites Niujorke �Film Forum�.Èia jo pasirodymas privertë prabiltiNiujorko spaudà � pasipylë ávairiau-

TAUTINË KULTÛRA

M. Kavaliauskaitë pristato savo kûrybà klubo �Niujorkieèiai ðalia mûsø�vakare: ið kairës vakaro organizatorius Mindaugas Blaudþiûnas, reþisierëMarytë Kavaliauskaitë, kinematografininkas Fred Murphy (nuotr. DanosVainauskienës)


TAUTINË KULTÛRA

siø atsiliepimø, komentarø, filmo ver-tinimø.

Dana Vainauskienë: Kurdamanaujà filmà, Jûs sugráþtate priejau anksèiau sukurtø? Nagrinë-jate, kas gerai padaryta, kas ne-pavyko ar tiesiog buvusius dar-bus �pamirðtate�?

Marytë Kavaliauskaitë: Vis-kas yra nauja. Reikia surasti naujàkelià ir tai yra pats didþiausias ir svar-biausias dalykas. Su kiekvienu filmuyra kitaip. Tam tikri dokumentiniø fil-mø reþisieriai paraðo scenarijø iðanksto. Að taip nedarau. Man yraádomu surasti, kas yra ádomu ir kasgali bûti ádomu þiûrovui.

Tiesiog kalbamës, vaþiuojame,praleidþiame daug laiko su tuo þmo-gumi. Að noriu, kad filmas atskleistømenininko sielà, inspiracijà. Tà yra la-bai sunku numatyti ið anksto ir apietai paraðyti. Turi mëginti tai surasti irkas þino, pavyks surasti ar ne.

Suprantama, kad á filmà sudëtivisos nufilmuotos medþiagos ne-ámanoma. Kaip ir pagauti visø me-nininko �perliukø�, pvz.: D. Hock-ney, prieð pradëdamas kurti operosscenografijà, klausosi bûsimos ope-ros áraðø dienà naktá, dienà naktá.Ypaè daug kelionëse... Norëjomepasekti jo kelionæ á Grand Canyon,kelionæ pas jo motinà, bet meninin-kas nesutiko.

Ið esmës filmas atsiranda savo-tiðkai: þinai temà, bet koks bus pro-duktas � neaiðku... Rezultatas pa-aiðkëja viskà pabaigus.

Kodël þiûrovui turëtø bûti ádo-mus filmas �The Colors of Mu-sic�?

Marytë Kavaliauskaitë: Mansunku atsakyti á ðá klausimà. Dauge-lis yra suþavëti ir sujaudinti, ypaè tie,kurie yra arèiau meno. Palyginti re-tai galime paþvelgti á menininko kû-rybos kelià. Kaip ir ið kur meninin-kas gauna ádëjø ir kaip jis jas vykdo.

Ið kur atsiranda spalvos, formos?Gali suvokti gyvenimo niuansus �þmogus dievina muzikà, o jam kas-dien silpsta klausa. Jis priverstas at-sisakyti operø scenografijos darbo.Filme rodoma opera �The Frau Oh-ne Schatten� yra paskutinë, kuriai jiskûrë scenografijà.

Filme matome, kaip menininkas ákûrybà pasineria visiðkai. Jis atiduo-da kûrybiniam procesui visà savo lai-kà. Jis darbo pasiruoðimui paskiriagal metus. Vaþiuoja, þiûri, klausosimuzikos... Ðiuo atveju menininkasneskaièiuoja pinigø kiek jam uþ dar-bà bus sumokama. Jis myli tai, kàdaro ir jis nori tai daryti... Ir todëldarbas yra unikalus. Kai jis pradedadirbti, jam laikas nebeegzistuoja � jiskuria visà laikà...

Kà Jums davë lietuviðkos ðak-nys: kà nors praradote ar atra-dote?

Marytë Kavaliauskaitë: Nëraabejonës, kad lietuviðkumas davë sa-votiðkumo ir vidinës stiprybës... Dudalykai: mano mama ir lietuviðkumasper visas keliones mane labai stip-riai palaiko. Mane visà laikà labai pa-laikë mama, kà að norëjau daryti irkaip darau. Mano geriausi laikai bu-vo lietuviðkose stovyklose, prie lau-þo, su dainomis. Að uþaugau Bosto-ne, lankiau ðeðtadieninæ mokyklà, bu-vau skautë. Visas tas man davë kaþ-kà tokio, ko kiti neturëjo. Kiti þmo-nës tokio jausmo nepatyrë.

Ar profesionaliame kino pa-saulyje Jums netrukdo lietuviðkasvardas ir pavardë?

Marytë Kavaliauskaitë: Ame-rikoje man pradëjus eiti á pirmà kla-sæ, mokytoja pasiûlë mane vadintiMary. Gráþusi namo, apie tai pasa-kiau mamai, bet mama nesutiko.Mûsø ðeima nenorëjo amerikonëti.Að turëjau kievienais metais visiemsaiðkinti, kad esu Maryte. Kai pradë-jau dirbti, kai kuriems buvo sunku ið-

tarti ne tik vardà, bet ir pavardæ. Betvis vien að pasilikau... Galëjau pa-vardæ pakeisti iðtekëjusi uþ FredMurphy, bet að jau buvau pradëjusikurti... ir taip laikau savo pavardæ ikiðiol.

Kada Jûsø mama pradëjo ta-pyti? Gal ji paskatino Jus domë-tis menu?

Marytë Kavaliauskaitë: Ma-ma Ieva Vanagaitytë man davë sko-nio pajutimà, bet ji nieko nekûrë. Jaibuvo 50 metø, kai að jai padovano-jau dëþutæ su aliejiniais daþais. Ir jistaiga pradëjo tapyti! Ji lankë dailëskursus Bostone. Gema DuobaitëPhillips ypaè daug jai padëjo: mokëjà tapyti, kritikuodavo jos darbus.Gema labai gyrë mamos parinktasspalvas. Bostono knygyne mano ma-ma surengë savo darbø parodas. Aðdþiaugiuosi, jog man pavyko mamàpastûmëti link meno. Mano mamaper tapybà atrado kaþkà tokio. Kaiji pradëdavo tapyti, ji dingdavo ið esa-mo pasaulio. Ji iðsilaisvindavo nuoslogios nuotaikos...

Á klausimà ar negalvoja pasau-liui pristatyti kurá nors Lietuvos me-nininkà, M. Kavaliauskaitë prisipa-þino, kad kol kas ji neturëjusi gali-mybës ið arèiau susipaþinti su ko-kiu ryðkiu Lietuvos menininku, taip,kad ateitø ákvëpimas jo darbus beividines menininko iðgales pristatytiplaèiam þiûrovø ratui. Taèiau reþi-sierë ásitikinusi, jog greitu laiku toksgali atsirasti...

Kas yra menas? kûryba?, jeigugali dirbti dienà naktá, dienà naktá,dingti ið esamo pasaulio... Nuosta-bu, kai yra duodama galimybë priar-tëti prie menininkø kûrybos proce-so, pajausti ir suvokti meniðko þmo-gaus iðskirtinumà... Tà mums savofilmais padeda suvokti reþisierë Ma-rytë Kavaliauskaitë.

Dana VAINAUSKIENË


Ðiø metø birþelio 16-18 dienomis vienasgeriausiø pasaulioakrobatinio skraidy-mo pilotø, lietuvisJurgis Kairys apsi-lankë JAV, kur daly-vavo Willow Grove(Pennsylvania) kari-niø oro pajëgø avia-cijos ðventëje (�Wil-low Grove AirFest2006�). Tai buvokariðkiø dienos (�mi-litary weekend�)savaitgalis Ameriko-je. O lietuvis lakûnasJurgis Kairys buvoiðskirtinis ðiosðventës sveèias,kurios metu tûkstan-èiai susirinkusiøjøstebëjo ir JAV kariuo-menës oro pajëgøpilotø pasirodymus,tokiø áþymybiø kaip�United States Airfor-ce Thunderbirds�,�The U.S. Navy LeapFrogs� ir kitø, dalyva-vo ir solo pilotaigarsieji Chuck Lis-cher, Jim LeRoy,Frank Ryder ir kiti.

Á ðià ðventæ mûsø maestro pa-kvietë vienas þinomiausiø JAV pilotøJ. LeRoy ið Floridos, skraidantis�Bulldog� lëktuvu, kartu su Kairiu jieatliko nepakartojamus, visø þiûrovødëmesá uþvaldþiusius ir sukëlusiusnuostabà triukus, pilotams meistrið-kai ir agresyviai skraidant, þemëjeRich Gibson �Uncradible Pyros�speciali grupë sprogdinà pirotechni-kos átaisus. Ðis lakûnø pasirodymaspavadintas �TENSTIX of dynami-te� (�Deðimt dinamito lazdeliø�). Tai

programa paruoðta Amerikai ir spe-cialiai ðiai ðventei ir 2006 m. JAVðou sezonui. -Tai buvo áspûdingaslakûnø pasirodymas, stebint já, apim-davo jausmas lyg bûtum karo lau-ke... Þiûrovus taip pat suþavëjo ir lie-tuvio puikiai atlikta solinë programa!Prieð renginá Pennsylvania valstijojeJurgis Kairys anksèiau yra dalyva-væs keliose kitose panaðiose aviaci-jos ðventëse JAV. Jurgio vël laukiaAmerika liepos 27-30 d. Osh Koshnetoli Èikagos, rugpjûèio 26-27 d. In-dianapolio aviacijos ðventës. Po ne-eilinës aviacijos ðventës Willow Gro-ve Jurgá Kairá atëjo pasveikinti vieti-niai ir ið toliau suvaþiavæ lietuviai, sukuriais pilotas vëliau praleido kartuvakarà. Taigi ir mes turëjome gali-mybæ pakalbinti nacionaliná Lietuvosdidvyrá �paukðtá�, dviejø pasaulioGrand Prix laimëtojà (paskutiniojo �praeitais, 2005 metais), ir neseniaipripaþintà geriausiu mûsø planetojepastarojo deðimtmeèio akrobatiniopilotaþo meistru.

Eugenija Misevièienë: Toksstandartiðkas klausimas, kodëlJûs nusprendëte tapti lakûnu, arnuo pat vaikystës siekëte juobûti?

Jurgis Kairys: Þinote, jau ge-rokai vëliau, baigæs Kaltinënø vid.mokyklà, sutikau savo klasësauklëtojà, kuri man atidavë vienuo-liktoje klasëje mano paties raðytà ra-ðiná, apie tai kuo að norëèiau tapti, jápamatæs pats negalëjau patikëti kàperskaièiau. Bet... nesakysiu, kas ja-me paraðyta (juokiasi... visgi nesun-

ku ið Jurgio ðypsenos atspëti). Vie-nà graþià dienà að tà raðtelá gal uþmilijonà kam nors parduosiu (juokia-si...). O ðiaip atsimenu kartà ëjau kai-me á mokyklà, per purvynà, bataiklimpsta... ir ðtai virð galvos praskrie-ja lëktuvas. Tada pamaniau, gerabûti lakûnu. O dar, bûdamas maþas,�ganydavau� þàsis. Kai joms nebe-patikdavo broliuko Vlado karviøkompanija � jos kildavo á orà ir skris-davo á pelkes, arba á mieþiø laukà oað þiûrëdavau kaip jos skrenda ir kurnutûps pasiruoðæs bëgti tiek tik ko-jos neða paskui savo �50-ties naikin-tuvø eskadrilæ� � tai toks groþis �þàsø skrydis � matyt jos daug mandavë (vël paslaptingai ðypsosi)...

Jûs vos ne kiekvienà savaitæskraidote ir dalyvaujate vis nau-

VISUOMENËJE

MATYT ÞÀSYS

Lakûnas Jurgis Kairys ir jo kolegaJim Leroy prie savu lëktuvø oro

ðventës Pennsylvania valstijoje JAV


joje aviacijos ðventëje ir dar skir-tingose pasaulio ðalyse, kaip vi-sa tai suspëjate? Ar atliekamosprogramos skiriasi?

Jurgis Kairys: Að gyvenuskraidymais. Man pasaulis pasidarëmaþas kaip ir Berþës kaimas vaikys-tëje. Kiekvienà kartà bandau atliktikitoká, vis sudëtingesná skrydá ar triu-kà, nukeliauti ten kur buvau ir darnebuvau. Þinoma, tam reikia daugpasiruoðimo, praktikos ir kantrybëskartais. Að auginu savo ir lëktuvøtechnines galimybes, o kai jas nau-jas turiu iðskirtinëm progom ir pade-monstravimui. Smagu matyti, kad netJAV pilotai, kurie yra ið didingos ða-lies ir aukðtos klasës, stengiasi at-kartoti mano parodytas figûras jasátraukia á pasirodymø ir ðou, ar var-þybø laisvas programas, apie tai ga-lëèiau ir knygà paraðyti...

Nebûna baisu taip manevruo-jant danguje, ar nesusisuka kar-tais galva? Ar buvo taip nutikê,kad bûtø buvus dar viena akimir-ka ir... atrodë viskas baigta? ArJûs tikite savo likimu?

Jurgis Kairys: Dël likimo pa-sakyèiau tik tiek, kad viskas turi sa-vo prieþastá. Jei net ir atsitinka kassu lëktuvu, tai atsitinka, ar tai dëlatsisukusio varþtelio, ar dël metalokokybës ir panaðiai, o ðie dalykaimano manymu likimo negali turëti.Dël baisiø iðgyvenimø... (pilotoþvilgsnyje galëjome pastebëti nema-loniø prisiminimø akimirkà) pasaky-siu tiesà: porà kartø tikrai buvo...Þinote, kuomet prieð akis visas gy-venimas prabëga. Taèiau að nieka-da nedarau, to ko nemoku, tai ko

neþinau, tad ir rizikos labai didelësdaþniausiai nebûna. Að parodau taikà að galiu, kà lëktuvas gali. Neslabai daug kas priklauso nuo pilotomeistriðkumo, bet taip pat ir nuolëktuvo galingumo bei jo techninësbûklës. O skrendant þemyn galvair darant kilpas, að kontroliuoju sa-vo organizmà, kraujo spaudimà,todël jauèiuosi gerai...

Ar turite Lietuvoje ar kur norssavo pasekëjø, mokiniø, ar neþa-date pasekti, sakykim garsiø mûsøkrepðininkø A. Sabonio, arba Ð.Marèiulionio pëdomis ir ákurti sa-vo skraidymo mokyklà?

Jurgis Kairys: Talentingø þmo-niø Lietuvoje tikrai nemaþai. Að esuvisø tø mokytojas, kurie nori ir stebi,kaip að skraidau ir kaip að atliekumanevrus. Taèiau að savæs neásivaiz-duoju �taksisto arba instruktoriausvietoje�, tai yra skraidinant kitus iraiðkinant kada ir kà reikia daryti.Mano pamokos � tai mano skraidy-mai, o auditorija didþiulë tai ir patyskieèiausi lakûnai, instruktoriai, trene-riai ir pradinukai, kuriems kartaissmegenis taip susuku, kad ramiai gy-venti tikrai nebegali. Daþnai atsiran-da dràsuoliø praðanèiø mane pas-kraidinti juos. Jei noriu, kartais þino-te kà að darau? Kai aukðèiau paky-lam atiduodu jiems vairus, ið antroskabinos sëdëdamas praðau skristipatiems ir daryti kilpas, ar dar kànors kà jie norëtø. O dël mokyklostai að laimingas turëdamas mokinu-kais viso pasaulio akrobatus.

Ðiais metais esate pripaþintasdeðimties pastarøjø metø geriau-siu aukðtojo pilotaþo meistru pa-saulyje, pernai vël laimëjoteGrand Prix � sveikiname! Kà ma-

VISUOMENËJE

MAN GYVENIME DAUG DAVË


note apie savo pasiekimus? KaipLietuvos vyriausybë vertina tai?

Jurgis Kairys: Vykdamas á betkokias varþybas, skrendu su nusista-tymu padaryti savo �juodà darbà�gerai, juk dël to ir dalyvauju, kad ne-bûèiau paskutinis, kad nebûtø Lietu-vai dël manæs gëda, kaip dël kuriøLietuvos Olimpieèiø. Að skraidau dëlþmoniø, bet ne dël politikø, visada no-riu, kad mano pasirodymai nesipintøsu politiniais renginiais. Neturim ne-tradiciniø sporto ðakø palaikymo,nors kai kurie ið mûsø daug didesnëir naudingesnæ Lietuvos valstybeireklamà darom. Pavyzdþiui, skren-du 2005m. su savo lietuviðkos konst-rukcijos lëktuvu �Juka� ir laimiu 2005m. varþybø serijà �Pasaulio Didájáakrobatinio skraidymo Prizà�, uþ kà,kaip ir Formulëje-1 suteikiamas irPasaulio Èempiono vardas. Taip jauLietuvoje padaryta, paramos ar dë-mesio ið valdininkø beveik nesulau-kiu, jie net pasveikinti nebesugeba,

tame tarpe ir Lietuvos Aeroklubas.Deja, nesu krepðininkas ar lengva-atletis, arba kad ir vidutiniokas Olim-pietis, mano pergalës ir titulai tarpstipriausiø pasaulio lakûnø Lietuvaiyra beverèiai. Matyt, Lietuvos Vy-riausybei kartu su Kûno Kultûros irSporto Departamentu ir LietuvosAeroklubui patriotizmas, jaunimoauklëjimas, ar Lietuvos tarptautinisautoritetas, arba paprasèiausias eti-ketas ar þmogiþkumas yra tik dekla-ruojamos sàvokos o ne geidþiamalaisvos valstybes tikrovë.

Tai kà darau dabar, darau grynaiið savo entuziazmo. Taèiau gerai þi-nau, kaip vertina mano padarytusdarbus paprasti Lietuvos ir kitø ðaliøþmonës ir specialistai tuo ir dþiau-giuosi, jiems ir dedikuoju savo pasie-kimus. Oficialioji Lietuvos valdþiamatyt jau atsiskyrusi nuo þmoniø irgyvena tik savo asmeniniams inte-resams, ne tik man, jie muilina, jiemuilina ir jums akis! Esu pakviestasvël lapkrièio 1-4 dienomis tarp stip-

riausiø aðtuoniø pasaulio lakûnø ak-robatø dalyvauti Pasaulio DidþiojoPrizo varþybas á Japonijà Motegi. Galman jau nebedalyvauti nors reitingeesu pirmas su savo naujai paruostulëktuvu �Juka�. Gal po Pakso ir Bra-zausko laiku Lietuvai jau nieko ne-bereikia. O prisimenu laikus kai Vy-tautas Landsbergis nors pasveikin-davo... Dabar ðiek tiek maèius pa-saulá, poþiûrá á þmogø, ta mûsø Lie-tuva kartais atrodo kaip �dvasiosubagynas�...

Na o visgi kur ádomiausia pa-sirodyti, kuriø valstybiø ar miestøþiûrovai nuoðirdþiausiai palaiko?Kur tinkamiausia atmosfera, ge-riausi Jûsø fanai?

Jurgis Kairys: Vykti á vis nau-jus ir kitokius renginius ádomu bet kur,juk dalyvauju aviacijos ðventëse la-bai skirtingose ðalyse ir mano apsi-rodymus stebi skirtingø tautø irkultûrø atstovai � arabai, japonai, ki-nai, dabar amerikieèiai... na o malo-niausia þinoma atlikti kaþkà ypatin-go prieð savus þiûrovus Tëvynëje, nao Lietuvoje niekas negali prilygtiKaunui. Galbût todël, kad Kaunemano skridimai vyksta galima saky-ti paèiame miesto centre paèioje Lie-tuvos ðirdyje, keli ðimtai metrø nuopagrindinës gatvës Laisvës alëjos yrapësèiøjø tiltai á Nemuno salà, pro ku-riuos tikrai yra smagu pranerti, kadir Lietuvos Valstybës dienos proga.Ten tiesiog fantastiðka atmosfera...

Ar galite mums papasakotikoká nors ádomesná atsitikimà iðsavo gyvenimo?

Jurgis Kairys: (Ir vël lakûnoveide atsirado paslaptinga ðypse-na...) Atsimenu toká ádomø nutiki-mà... Karta ateina paðtininkas á ma-no namus ir juokiasi. Paklausiau jo,kodël? Tada jis paduoda man... siun-tiná ið Japonijos, ant kurio uþraðytaWillow Grove aviacijos ðventës akimirkos

VISUOMENËJE


�To: Flying World Champion, Lithu-ania� (Skraidymø Pasaulio Èempio-nui, Lietuva) ir mano nuotrauka uþ-klijuota ant voko ir tiek... Matote, ga-lime tik pasidþiaugti mûsø Tëvynëspaðto darbu, jei net be tikslaus manoadreso, siuntinys visgi pasiekë adre-satà. Arba kada rimtai manæs klau-sia kodël savo lëktuvà pavadinau�JuKa�? Sakau kad tai Japonu mer-ginos vardas... jie tada ilgai dar su-ka galva, na o kada pagaliau supran-ta, ilgai juokiasi...

Sakëte, kas skraidymas ir yraJûsø gyvenimas, o kà dar mëgsta-te daryti be pilotaþo?

Jurgis Kairys: Labai mëgtu sli-dinëti, patinka vaþinëti motociklais,anksèiau daþnai tai dariau. Matote,man patinka greitis. O nuvaþiavus ákità ðalá restoranuose mëgstu papra-ðyti, kad man atneðtø tos ðalies na-cionaliná patiekalà, visada paragau-ju. Va Amerikoje �hamburgerá� val-giau (Paklausiau, ar patiko. Ir vël nu-siðypsojo, tik ðákart rûðkanai ir pali-ko man paèiai galimybæ atspëti...).

Jums pavyko ðventës metu pa-bendrauti su Amerikos lietuviais,kà apie juos manote ir kàgalëtumëte jiems ir kitiems iðeivi-jos lietuviams palinkëti?

Jurgis Kairys: Visada bet ku-riame pasaulio taðke yra smagu su-sitikti su savais þmonëmis, pabend-rauti, mane tautieèiai visur ir visadalabai ðiltai priima. Na o uþsienyje ap-sigyvenusiems lietuviams linkiu vis-kà kà jie gero ten iðmoko, kada norssugràþinti Lietuvai.

Dëkojame uþ pokalbá, linkimeJums áspûdingø ir saugiø skrydþiøir sëkmës Jûsø tolimesnei karjerai!

Eugenija MISEVIÈIENË

Nuotraukos Eugenijos Misevièienës

REALYBËS ÐOU�IÐLIKIMAS� STIPRIAUSIAS

PASIRODË LIETUVISÞinia apie vienos populiariausiu

JAV CBS televizijos laidø � realybësðou �Survivor� (�Iðlikimas�) laimëto-jà lietuvá Arà Baðkauskà (finalai vy-ko ðiø metø geguþës mënesá) turbûtjau apskriejo po visà pasaulá. Apietautieèio pasiekimus raðë daugelisLietuvos ir iðeivijos laikraðèiø. Ne-nuostabu, kad ðis vaikinas sukëlë tokásusidomëjima, juk nugalëjæs ðiose�varþybose� Aras laimëjo nei daug,nei maþai � vienà milijonà JAV do-leriø! �Survivor� � tai realybës ðou,kurio metu á finalà patekæ 16 dalyviø�iðtremiami� á negyvenamà salà (ðákartà tai buvo Panamai priklausantiExile sala), kur jiems (visus filmuojair vëliau parodo per televizijà) reikia

atlikinëti ávairias fizines ir protinesuþduotis. Smagu, kad ið visø ðiø metøðou dalyviø stipriausias pasirodëAmerikos lietuvis. �Tik atvykæs á salàir pamatæs savo varþovus, supratau,kad galiu laimëti, niekada neprara-dau pasitikëjimo, tas turbût man irpadëjo� � apie savo pasiekimà kal-ba 24 metø Aras. Taèiau vis tiek pa-klausëme, nejaugi jis ne karto nesu-abejojo savimi, nejaugi nesinorëjo vis-ko mesti ir palikti tà salà, ar nebuvoten per sunku? �Þinote, tiesa sakantbuvau pora kartø pagalvojæs apie tai,pamaniau, Jezau, iðtrauk mane iðèia... bet tai buvo tik akimirkos. Me-ditacijos man padedavo sunkiomisminutëmis. Niekas ðiame gyvenime

VISUOMENËJE


nera lengva. Ðiaip sunkiausia buvoiðtverti dël maisto, vandens ir miegostokos, taèiau nuo to tapau tik stip-resnis. Dþiaugiuosi áveikæs visaskliûtis, koncentruodavausi laimëjimuiir dabar esu laimingesnis. Tikiuosi,kad mano buvimas toje saloje ir per-galë padës man tapti geresniu þmo-gumi�.

Aras Baðkauskas (turintis dvi pi-lietybes: Lietuvos ir JAV) lietuvio Li-no ir amerikietës Teresos sûnusgimë Amerikos Vakarø pakrantëje� Kalifornijos valstijoje. Jo senelisyra þinomas amerikieèiø aktoriusMcDonald Carey. Jaunuolis ir dabargyvena toje paèioje vietoveje LosAngeles mieste kartu su savo tëvuir vyresniu broliu matematikos ma-gistru, Santa Monicos kolegijosdëstytoju Vytautu. Baigæs vidurinæmokykla (high school) Aras mokësiKalifornijos Universitete (Universi-ty of Californija) Irvine, kur per trejusmetus ágijo filosofijos bakalaurolaipsná. Vëliau tame paèiame univer-sitete vadybos fakultete baigë vers-lo administravimo magistro studijas.Vaikinas ne tik tapo paþangus stu-dentas, bet ir geras sportininkas. Jis

þaidë ðio universiteto vyrø krepðiniokomandoje. Dabar atstovauja LosAngeles lietuviø krepðinio klubui�Banga�. Arui, kuris nuo pat vai-kystës labai domëjosi sportu, prie ku-rio, kaip jis pats mums papasakojo,pripratino tëvas, trumpai krepðiná loð-ti teko ir Lietuvoje vienoje ið LKLkomandø Alytaus �Alitoje�. Aras at-eityje svajoja profesionaliai þaistikrepðiná mûsø Tëvynëje ir galbût ka-da nors netgi atstovauti Lietuvosvyrø rinktinei vienoje ið Olimpiadø.Be krepðinio jaunuolis taip pat do-misi futbolu, beisbolu ir golfu.

Baigæs studijas, vaikinas kurá lai-kà gyveno Pietø Afrikoje, kur atidarësavo jogos studijà. Aras nemaþai pa-keliavo ir po Europà. Na o graþiau-sios merginos ir skaniausias maistas,pasak jo, vis dëlto Lietuvoje. Ðiuometu mûsø tautietis daugiausiai lai-ko praleidþia Santa Monica mieste-lyje, kur ákûrë jogos mokyklà ir patsdirba instruktoriumi. Ðie du dalykai,filosofijos mokslai ir jogos uþsiemi-mai, turbût ir padëjo vaikinui þengiantpergalës link realybës ðou �Survivor�metu. Paklausëme �Iðlikëlio� lietu-vio ar po to, kai jis laimëjo ir á jo turi-

mà jogos studijà ateina daugiau þmo-niø? Vaikinas nusiðypsojæs atsakë�tikrai taip�.

Ðiame realybës ðou vaikinà da-lyvauti paskatino jo draugas. Uþpil-dæs anketà, ið keliø tûkstanèiø no-rinèiø, vienu ið 16 dalyviø, buvo pa-kviestas ir lietuvis. Jau nuo pat pra-dþiø Aras buvo daugelio þiûrovø fa-voritas. Þinoma, visiems ádomu su-þinoti, kà gi jis darys su savo laimëtaispinigais. Pirmiausia, teks sumokëtivalstybei mokesèius (o jie yra tikrainemaþi...), nemaþà sumà lietuvisskyrë labdarai, dalá pinigø þada su-mokëti uþ tëvo namà, kurá jis pa-siëmæs iðsimokëtinai, atiduos savoskolas, o kitus pinigus skirs savoverslui, jogos studijai. O kada norsateityje vaikinas galvoja ir apie gali-mybes ákurti koká nors verslà ir in-vestuoti á Lietuvà. Aro tëvas LinasBaðkauskas jau turi savo firmà ir iðLietuvos á Amerikà eksportuoja kai-lines kepures. Aras neseniai taip patákûrë savo kompanijà, importuoja áJAV panaðias kepures, taèiau jas ve-þa ið Kinijos.

Na ir pabaigai paklausiau, jei Aruidar kartà pasiûlytø dalyvauti pana-ðiame realybës ðou, ar jis sutiktø.�Sutikèiau. Tai egzotiðkas ðou, kuriometu sukaupi daug naujo patyrimo,suaugi, daug ka apmastai ir supran-ti. Tai puiki galimybë iðbandyti saveir savo galimybes�. Taigi viena ið vai-kino misijø � laimëti �Survivor� var-þybose � ávykdyta, dabar beliekaArui palinkëti, kad taip pat sekmin-gai iðsipildytø ir visos kitos jaunuoliosvajonës, beje viena ið kuriø yra su-tikti bûtent jam �skirtà� ir vesti mer-ginà ið Lietuvos. Na o vaikystëjeAras svajojo tapti prezidentu, taip patnorëjo uþsiimti tyrinëjimais ir sustab-dyti globaliná atðilimà. Kas þino, galkada ateityje gabiam vaikinui, turin-èiam lietuviðko kraujo tai pavyks?..

Eugenija MISEVIÈIENËNuotraukos ið asmeninio A. Baðkaus-ko albumo

VISUOMENËJE


Birþelio 29 dienà Vilniuje, Gene-rolo Jono Þemaièio Lietuvos karoakademijoje ávyko XIII absolventølaidos iðleistuvës. Á parado aikðtæ áþy-giavo trys akademijos mokomosioskuopos pavadinto garbingà Lietuvospergaliø mûðiø vardais � Þalgirio,Durbës ir Orðos. Juos sekë, jau ka-rininkø uniformomis apsirengæ 73absolventai, ið jø 7 moterys.

Eilëmis á prieká iðeidami absolven-tai nusiima kepures, priklaupia antvieno kelio. Lietuvos Respublikos

TËVYNËS LABUIPrezidentas, kuris yra ir vyriausiaskariniø pajëgø vadas, kardu palieèiapriklaupusiojo antpetá. Kardas áparei-goja � be reikalo nepakelk, be gar-bës nenuleisk. Atsistoja jau leitenan-tas, uþsideda kepuræ ir atsako: �Të-vynës labui!�

Seka bendra priesaika. Vienas pokitos leitenantai iðtaria savo vardà irpavardæ ir visi kartu prisiekia bûti ið-tikimais Lietuvai, negailëdami jëgønei gyvybës ginti Lietuvos valstybæ,jos laisvæ ir nepriklausomybæ. Juos

palaimina kariuomenës vyriausiasiskapelionas.

Geriausiai baigusiam akademijàleitenantui Valdui Lukianskui áteikia-mos dovanos � kardas ir AustralijosCanberros lietuviø sàjungos piniginisapdovanojimas. Ðios dovanos kiek-vienais metais áteikiamos geriausiaibaigusiam absolventui.

Diena ið ryto buvo apsiniaukusi,taèiau, atþygiuojant mûsø kariams,saulë Lietuvoje iðsklaidë debesis.

Gabrielius ÞEMKALNIS

ISTORIJOS PËDSAKAIS

VISUOMENËJE

Lietuvos Respublikos rûmai Ro-moje �Villa Lituania� yra prestiþiniodiplomatiniø atstovybiø kvartalo, ku-ris iðsiðakoja plaèiai abipus via No-mentana, centre. Kol rûmuose ðei-mininkavo savininkai, juose veikëLietuvos diplomatinë pasiuntinybëItalijoje (prie Kvirinalo) su pasiunti-nybës kanceliarija ir rezidavo Lietu-vos diplomatinis pasiuntinys su ðei-ma. 1940 metais rugpjûèio 27 dienàrûmus �Villa Lituania� okupavo So-vietø Sàjunga. Ir nors 1991 metørugsëjo 6 d. Sovietø Sàjunga pripa-þino Lietuvos nepriklausomybæ, betrûmø �Villa Lituania� ne tik ne-sugràþino, bet perleido Rusijos Fe-deracijai, kuri jau 15 metø ðeiminin-

Kaip Italija iðkraustë Lietuvàið Romos Nomentana gatvësrûmø �VILLA LITUANIA�

Lietuvos atstovybës Italijoje pastatas Via Nomentana gatvëje


kauja �Villa Lituania� rûmuose. Tuotarpu Lietuvos Seimas ð.m. birþelio6 dienà rezoliucijoje priminë ItalijosRespublikai, jos ið jos laukia kompen-sacijø uþ patirtus ir tebepatiriamusnuostolius dël �Villa Lituania� rûmøRomoje netekimo ir negràþinimo. Li-gi ðiol aiðku viena, � neiðspræsta Lie-tuvos rûmø �Villa Lituania� proble-ma kliudo Vilniaus ir Romos abipu-siø santykiø plëtrai. Beje, Italijos dip-lomatas ir ambasadorius LietuvojeGiulio Prigioni po studento piketo Vil-niuje ð.m. balandþio 6 dienà vieðaipaliudijo, kad Italija nevilkina derybødël �Villa Lituania�, rûmø, kuriuosLietuva prarado dël Italijos Kara-lystës vyriausybës valia vykdytø dip-lomatiniø þingsniø ir politinio spaudi-mo. Galima pacituoti ið interneto Lie-tuvos uþsienio reikalø ministerijà: nekas kitas, o �Italija, prieð Antràjá pa-sauliná karà iðkraustë nepriklauso-mybæ praradusios Lietuvos diploma-tus� ið Lietuvos ambasados pastatoRomoje.

Kas gi ið tiesø ávyko LietuvosRespublikos rûmø su hektaro plotoparku Romos centre per �Villa Litu-ania� okupacijà 1940 metais? Á ðiuosklausimus atsako Kazys Lozoraitis,bene vienintelis likæs gyvas anø ávy-kiø liudytojas, tuomet, 1940 metø va-sarà, su �iðkraustomais� savo tëvais,pasiuntiniu Stasiu ir p. Vincenta Lo-zoraièiais bei broliu St. Lozoraièiujaunesniuoju priverstas iðsikelti ið�Villa Lituania� rûmø Romoje. Am-basadorius Kazys Lozoraitis yrabuvæs Lietuvos Respublikos nepa-prastasis ir ágaliotasis ambasadoriusprie Ðv. Sosto 1992-2004 metais irilgametis Italijos Lietuviø Bendruo-menës bei jos valdybos narys.

Saulius Kubilius: 1940 m.rugpjûèio 26 vakarà bûrys Ro-mos lietuviø paskutiná kartà susi-rinko á Lietuvos diplomatinës pa-siuntinybës prie Kvirinalo patal-pas, Romoje, via Nomentana,116. Kokios vyravo nuotaikosJûsø ðeimoje ir Romos lietuviøbendruomenëje tuo momentu, kaisupratote, kad jau nebeiðvengia-mai turësite ið rûmø iðsikelti?

Kazys Lozoraitis: Sunkiai apsa-komas graudulys buvo apëmæs Ro-mos lietuviø bendruomenæ ir mûsøðeimà, kai 1940 m. rugpjûèio 26dienà, saulei leidþiantis, susirinkomeatsisveikinti su mûsø pasiuntinybësRomoje pastatu, via Nomentana 116.Liûdesys buvo apëmæs susirinkusiuo-sius ne vien dël to, kad buvome pri-versti apleisti pasiuntinybës pastatà,Lietuvos valstybingumo simbolá Ro-moje, bet ypaè dël mûsø ðalá iðtiku-sios tragedijos Sovietø Sàjungai oku-pavus Lietuvà. Daugelis iki paskuti-niøjø nebuvo praradæ vilties, kad ko-

kiu nors bûdu tragedija galësianti bûtiiðvengta, kad nepaisant Raudonosiosarmijos águlø ávedimo á Lietuvà, mûsøðalies nepriklausomybë bûsianti ið-gelbëta. Deja, 1940 metø birþeliomënesio skaudûs ávykiai suþlugdëiliuzijas.

Beveik du mënesius buvo sten-giamasi iðgelbëti nuo bolðevikø Lie-tuvos pasiuntinybës prie Kvirinalonamus. Taèiau, kai bolðevikø spau-dimas darësi vis didesnis ir faðistinëitalø valdþia per uþsienio reikalø mi-nisterijà ásakmiai ir grieþtai pareika-lavo nebedelsiant namus perduotisovietams, Lietuvos diplomatams te-ko nusileisti ðiam reikalavimui.

Prieð apleidþiant namus pasiun-tinybëje susirinko Romos lietuviøbendruomenë su pasiuntiniu StasiuLozoraièiu, atstovu prie Ðv. SostoStasiu Girdvainiu ir Tëvø marijonøvienuolijos vadovu, vysk. Prancið-kum Bûèiu prieðakyje.

Vysk. P. Buèys paþymëjæs, kadbolðevikø okupacija yra vienas sun-kiausiø Lietuvos istorijoje bandymøsakë, jog reikia tvirtai tikëti, kad tei-

Kazys Lozoraitis

Lietuvos atstovybës Italijoje pastatoVia Nomentana vidus

(Nuotrauka ið knygos �Pasivaikðèiojimaipo Romà su Giovanna�)

VISUOMENËJE


singumas laimës, lietuviø tauta pasi-liuosuos nuo þiauraus svetimo jungoir pasiuntinybës namuose vël bus at-stovaujama laisvai Lietuvai.

Ministras Lozoraitis savo ruoþtusakë, kad kiekvienas lietuvis su di-dþiausia ðirdgëla priima ðá neuþtar-nautà ir be galo skaudø smûgá, ku-riuo paliesta mûsø valstybë ir tauta.

Taèiau ðventai tikime ir tikësime,baigë savo þodá ministras Lozoraitis,kad mûsø Tauta ir Valstybë vël pri-sikels laisva, nepriklausoma ir sava-rankiðka. Su giliu susijaudinimu ir suaðaromis akyse susirinkusieji sugie-dojo Tautos himnà. Jau buvo prie-blanda, kai Romos lietuviai apsiaða-rojæ apleido pasiuntinybës rûmus.Rûmai buvo visiðkai iðtuðtinti, likotuðti kambariai, nuogos sienos, nu-pjauti elektros laidai, o sode þydëju-sios lietuviðkos gëlës buvo dalgiu nu-pjautos. Tebuvo palikta ant pasiunti-nybës rûmø plevësuojanti LietuvosTrispalvë perriðta juodu gedulo kas-pinu. Jokio namø perdavimo akto ne-buvo padaryta, mat ministras Lozo-raitis buvo atsisakæs priimti sovietø

ambasados pareigûnus atëjusius per-imti pastatà. Tik vëliau ið privaèiø ðal-tiniø suþinota, jog sovietø ambasa-dos pareigûnai buvo didþiai nustebæir ápykæ, kad rûmai buvo iðtuðtinti irðá savo nepasitenkinimà iðreiðkë Ita-lijos uþsienio reikalø ministerijai.

Ko siekë Stasys Lozortaitis vyr.protesto nota Italijos vyriausybei1940 m. rugpjûèio 14 d., kokienotos atgarsiai?

Ministras Lozoraitis nusiuntë Ita-lijos uþsienio reikalø ministerijai ke-lias protesto notas. Pirmoji nota bu-vo nusiøsta Italijos uþsienio reikaløministrui, grafui Ciano tuoj po Raudo-nosios Armijos ásiverþimo á Lietuvàprotestuojant prieð smurtu ávykdytàmûsø ðalies okupacijà ir reiðkiant viltá,kad Italijos vyriausybë nepripaþinsokupacijos teisëtumo. Kiek vëliau pri-verstas apleisti pasiuntinybæ, Lozo-raitis nusiuntë Italijos uþsienio reikaløministerijai ir Italijoje akredituotoDiplomatinio korpuso dekanui,Apaðtaliðkajam Nuncijui, Borgonci-ni Duca raðtus, kuriuose pareiðkë,kad nors ir buvo priverstas apleistipasiuntinybæ, vis dël to nepripaþástasovietams nei teisës jà uþimti, nei at-stovauti Lietuvai, atkreipdamasdëmesá, kad Lietuva buvo neteisëtaiokupuota ir prieð tautos valià inkor-poruota á Sovietø Sàjungà.

Kokios buvo kitø diplomatiniokorpuso Romoje diplomatø ir Lie-tuvos bièiuliø reakcijos? Ar bu-vo atgarsiø tuometinëje italøspaudoje?

Pastangos iðgelbëti pasiuntinybëspastatà nerado atgarsio tuometinëjeitalø spaudoje, kuri buvo faðistinësvaldþios grieþtai kontroliuojama ircenzûruojama. Be kita ko, tuo metufaðistinë Italija buvo hitlerinës Vokie-tijos, o drauge ir SSSR sàjungininkë,tad þiniasklaidai buvo draudþiama

skelbti sovietams nepalankias infor-macijas. Vis dëlto, kai kurie Lietu-vos bièiuliai italai, taip pat Lietuvaidraugiðkø valstybiø diplomatai par-eiðkë Lozoraièiui uþuojautà dël Lie-tuvà iðtikusiø tragiðkø ávykiø.

Italø valdþia korektiðkai elgësi suoficialaus diplomatinio statuso nete-kusiais Lietuvos diplomatais, nedarëjiems jokio spaudimo iðvykti ið Itali-jos, jiems buvo duotas leidimas liktiItalijoje.

Diplomatus spaudë sugráþti Lietu-von ne italai, bet Lietuvai primesta ma-rionetinë, vadinama �liaudies� valdþia.Vad. �liaudies� vyriausybës Uþsienioreikalø ministras Krëvë-Mickevièius irjo pavaduotojas, Pijus Glovackas pa-kartotinai ásakë visiems uþsienyje liku-siems Lietuvos pasiuntiniams ir kitiemsdiplomatams nedelsiant sugráþti Kau-nan, prieð tai perduodant sovietams pa-siuntinybiø patalpas ir turtà. Visi pa-

Lietuvos atstovybës Italijoje pastatoVia Nomentana sodo fasadas(Nuotrauka ið knygos �Pasivaikðèiojimaipo Romà su Giovanna�)

VISUOMENËJE


siuntiniai be iðimties atsiliepë á ðá ása-kymà telegramomis pareikðdami pro-testà dël smurtu ávykdytos Lietuvosokupacijos.

Kokios buvo gyvenimo ir dip-lomatinio atstovavimo sàlygos Ita-lijoje po Lietuvos okupacijos?

Ávykus Lietuvos okupacijai dip-lomatø darbo sàlygos, aiðku pasi-keitë, bet darbas në akimirkai nebu-vo nutrauktas. Teko prisiderinti prienaujø aplinkybiø. Pasiuntiná prie Kvi-rinalo Lozoraitá su ðeima priglaudëatstovas prie Ðv. Sosto Girdvainis,gyvenæs gana erdviame nuo 1933metø nuomojamame pasiuntinybësprie Ðv. Sosto bute, via BarnabaOriani, 87. Okupacijos iðvakarëse,Uþsienio reikalø ministro Urbðio pa-skirtas uþsienyje likusios Lietuvosdiplomatijos ðefu, pasiuntinys prieKvirinalo Lozoraitis pradëjo eiti ðiaspareigas. Nedelsiant buvo surengtasEuropoje gyvenusiø Lietuvos diplo-matø pasitarimas susidariusiaipadëèiai aptarti ir ateities veiklosgairëms nustatyti. Svarbiausias dip-lomatø uþdavinys tuo metu buvorûpintis, kad Vakarø demokratinësvalstybës nepripaþintø teisëtu prie-vartinio Lietuvos inkorporavimo á So-vietø Sàjungà ir tuo paèiu leistø dip-lomatams toliau atstovauti suvereniaiLietuvai. Tuo tikslu buvo nusiøstosnotos Vakarø demokratiniø ðaliø vy-riausybëms, kurios, kaip þinoma, pa-smerkë Lietuvos okupacijà, nepripa-þino aneksijos teisëtumo ir leido Lie-tuvos pasiuntiniams atitinkamose ða-lyse toliau oficialiai veikti. Ta pras-me pasisakë ir Ðv. Sostas, tad mûsøpasiuntinybës prie Ðv. Sosto statu-sas liko nepasikeitæs. Pasiuntinybëjeprie Ðv. Sosto po okupacijos kelismënesius drauge su pasiuntiniu Gird-vainiu dirbo sekretorius Juozas Gau-rilius, o jam taip pat iðvykus á JAVpasiuntinybës sekretoriumi tapo Sta-sys Lozoraitis jaunesnysis.

Kaip ávyko Lietuvos diploma-tinës pasiuntinybës Romoje rûmø�Villa Lituania� okupacija? Kasásikûrë rûmuose?

Pasiuntinybës via Nomentanaokupacija neávyko staigiai, kadangiministras Lozoraitis atsisakë pripa-þinti bet kurias bolðevikø pretenzijasá pasiuntinybës pastatà ir já perduotisovietams, nors SSSR ambasadospareigûnai reikalavo nedelsiant per-duoti jiems namus. Perdavimas bu-vo visaip vilkinamas apie du mëne-sius.

Pastatà teko apleisti, kai italø val-dþios ir SSSR ambasados spaudimastapo nebepakeliamas. Tai ávyko 1940metø rugpjûèio 26-tos dienos pava-kare. Jau kitos dienos rytà á via No-mentanà 116 prisistatæ sovietø am-basados pareigûnai rado pastatà vi-siðkai iðtuðtinta. Kiek vëliau, sovie-tams pasirûpinus apstatyti namà bal-dais, pastate buvo ákurdintos SSSRambasados Romoje darbuotojø ðei-mos. Joms teko iðsineðdinti ið pasta-to vos po vieneriø metø, kai Italijadrauge su hitlerine Vokietija paskelbëkarà Sovietø Sàjungai.

Rûmus �Villa Lituania� Lietu-va pirko iðsimokëtinai. Nuo 1937metø iki rûmø okupacijos Lietuvajau buvo sumokëjusi 46,6 procen-tus nekilnojamo turto vertës. Kaippasielgë bankai po to kai rûmøbuvo okupuoti?

Kiek man þinoma, dël nebemo-kamø ámokø bankui uþ pastato ásigi-jimui suteiktà paskolà, po Lietuvosokupacijos vyko susiraðinëjimas tarp

Lietuvos atstovas prie Ðventojo SostoS. Girdvainis (deðinëje) ir atstovybëssekretorius S. Lozoraitis jr. Barnaba

Oriani gatvës namø svetainëje poapsilankymo Vatikane 1952 m.

(Nuotrauka ið knygos �Pasivaikðèiojimaipo Romà su Giovanna�)

banko ir Italijos uþsienio reikalø mi-nisterijos. 1942 metais ministras Lo-zoraitis patyræs, kad dël nebemo-kamø iðmokø bankui ðis ketinàs pa-statà parduoti, nusiuntë laiðkà Itali-jos uþsienio reikalø ministerijai pa-reikðdamas, kad pastatas yra Lietu-vos valstybës nuosavybë, ámokosbankui buvo reguliariai mokamos ikiLietuvos okupacijos ir tik okupaci-jos pasekmëje buvo sustabdytos neLietuvos valstybës valia. Laiðke bu-

VISUOMENËJE


bendrovës iðpirktas ir perduotas So-vietø Sàjungai.

Koks diplomatinës pasiunti-nybës ir jos kanceliarijos kilno-jamo turto likimas? Baldai, pa-veikslai, bibliotekos, archyvai?

Derybos su italais dël pastatoperdavimo vyko, kaip minëta, apiedu mënesius, taèiau negalint atsispirtispaudimui teko skubiai ið namø iðsi-kraustyti. Kai kurie archyviniai do-kumentai buvo sudeginti, kiti nuga-benti á atstovybæ prie Ðv. Sosto ir pasTëvus marijonus. Dalis baldø, tarpjø ir Lozoraièiø ðeimai priklausantysbaldai, buvo taip pat perveþti á Vati-kano pasiuntinybæ, likusieji skubiai ið-dalinti kai kuriems Romoje gyvenu-siems lietuviams gavus jø paþadà,kad bus pasiuntinybei sugràþinti Lie-tuvai atgavus nepriklausomybæ. De-ja, nepriklausomybës atgavimo tekolaukti ilgiau negu buvo tikëtasi.

Netekus diplomatinës atsto-vybës pastato �Villa Lituania�,Lietuvos diplomatinis pasiuntinysItalijoje St. Lozoraitis vyr.,daugiau á juos nebesugráþo?

Kilus vokieèiø-sovietø karui á kuráásijungë ir Italija, Stasys Lozoraitis jr.

su keliais mokslo draugais svetim-ðaliais sumanë atsiimti sovietø pasi-savintà pasiuntinybës pastatà, kurákarui prasidëjus sovietø pareigûnamsteko ûmai apleisti. Pastatas tad bu-vo tuðèias, bûrelis jaunimo perlipæstvorà ir pro paliktà atdarà langà áëjæsá namus juos simboliðkai �uþëmë� irjuose iðbuvo pusantros dienos, kolatskubëjæ Italijos uþsienio reikalø mi-nisterijos ir policijos pareigûnai ne-pareikalavo graþiuoju apleisti pasta-to, nes prieðingu atveju jie bûsià jëgapaðalinti. Jaunimas palikdamas na-mus ant jø durø uþklijavo didelá pla-katà su uþraðu stambiomis raidëmis,kad ðis pastatas priklauso Lietuvai,buvo neteisëtai atimtas. Buvo uþra-ðyti taip pat keli ðûkiai prieð Stalinà,smerkiantys jo agresijà prieð Lietuvàir reikalaujantys laisvës Lietuvai.

Ar rûmø vardas �Villa Litu-ania� buvo kur nors paþymëtas,pav. ant paèiø rûmø?

Vilos pavadinimas �Villa Litu-ania� buvo paþymëtas ant ávaþiavi-mo vartø via Nomentana gatvëje pa-siuntinybei ásigijus pastatà. Okupavænamus, sovietai tuoj uþtepë daþaisvardà �Lituania� palikdami tiktai þodá�Villa�. Ðis pusiau uþteptas uþraðasliko iki ðiø dienø. Deja, okupavæ pa-statà sovietai taip pat uþtepë antnamø fasado nudaþytà Vytá su Ge-dimino stulpais.

Ar Italijoje nuo tada, kai bu-vo atimti diplomatinës pasiunti-nybës rûmai, buvo surengtos ko-kios vieðos akcijos, protestai, armitingai, reikalaujantys gràþintiLietuvai rûmus Romoje?

Taip, 1988 metais Romos lietu-viai surengë protesto akcijà prie via

vo praðoma Italijos uþsienio reikaløministerijos intervencijos, kad Lietu-vos valstybei priklausanti ir ið jos ne-teisëtai atimta nuosavybë nebûtø par-duota, o ámokø uþ paskolà terminasbûtø pratæstas belaukiant aplinkybiøpasikeitimo. Á ðá raðtà nebuvo gau-tas atsakymas. Tik þymiai vëliau bu-vo patirta, kad namas vis dëlto buvæsparduotas nekilnojamo turto bendro-vei, o pasibaigus karui, apie1946-uosius metus, italø valdþios ið

Lozoraièiø ðeima namuose BarnabaOriani gatvëje 1949 m.(Nuotrauka ið knygos �Pasivaikðèiojimai poRomà su Giovanna�)

VISUOMENËJE


Nomentana namø. Buvo susirinkækelios deðimtys þmoniø. Buvo iðkeltiplakatai su ðûkiais uþ Lietuvos ne-priklausomybæ ir reikalavimu graþintiLietuvai priklausantá pastatà. De-monstracijoje dalyvavo ne vien lie-tuviai, bet taip pat graþus bûrys mûsøbièiuliø italø ir kitø svetimðaliø noriaiatsileipusiø á mûsø kvietimà. Ðá pi-ketà paminëjo italø þiniasklaida pa-ryðkindama Lietuvai priklausanèiopastato via Nomentana klausimà.Italø þiniasklaida ðá klausimà tuo metupaminëjo ir keliomis kitomis progo-mis.

Belieka dþiaugtis, kad Lietuvosvyriausybë ir uþsienio reikalø minis-terijos pavedimu, mûsø ambasado-rius Romoje, Ðarûnas Adomavièiuspastoviai, be atvangos rûpinasi �Vil-la Lituania� graþinimo klausimu,palaiko nuolatiná ryðá su atitinkamo-mis italø valdþios ástaigomis, pokal-biuose su italø valdþios þmonëmispateikia ávairius siûlymus ðiam klau-simui iðspræsti. Reikia tikëtis, kadankðèiau ar vëliau, bet pagaliau buspasiektas abiem pusëm priimtinassprendimas.

Paminëjote pasiuntinybës ar-chyvus, kuriø dalis negailestingaisupleðkëjo ugnyje. O kur ðiandi-en iðgelbëtoji archyvø dalis, kie-no jie þinioje?

Archyvai yra mano þinioje. Juossudaro mano tëvo, brolio, atstovybësprie Ðv. Sosto ir dalelë buvusios at-stovybës Romoje archyviniai doku-mentai. Atstovybës prie Ðv. Sostobylos kaip tik ðiuo metu yra perduo-damos mûsø ambasadai Vatikane.Kita archyvinë medþiaga bus per-duota Lietuvos archyvø departa-mentui Vilniuje. Archyve yra taip patnemaþai ðeimos ir kitokiø nuotraukø.Keliolika nuotraukø, kuriose uþfik-suota Antano Smetonos veikla joprezidentavimo metu, taip pat vëliaudaryti JAV, perdaviau istorinei pre-

zidentûrai Kaune. Drauge su kito-mis relikvijomis, mano perduotosnuotraukos dabar yra graþiai ekspo-nuojamos vienoje senosios prezi-dentûros salëje. Dþiaugiuosi, kad se-noji prezidentûra Kaune yra graþiairestauruota ir sutvarkyta, joje jau yrasukaupta nemaþai tarpukario ekspo-natø, kurie yra prieinami ðiø rûmølankytojams. Manau nesuklysiu sa-kydamas, kad senoji prezidentûraKaune yra vienas ið Lietuvos vals-tybingumo simboliø, tad yra pagirti-nos kaunieèiø pastangos ðiuos rûmusiðsaugoti.

Mename iðkilaus valstybinin-ko, buvusio Uþsienio reikalø mi-nistro ir tremtinio Juozo Urbðio gi-mimo 100 metines (gimë 1906 m.vasario 29 d.). Trumpai prieð Lie-tuvos Respublikos okupacijà, Uþ-sienio reikalø ministras J. Urbðyslankësi Romoje, dalyvavo popie-þiaus Pijaus XII karûnavimo ið-kilmëje Vatikane (1939.III.12). Vi-zito metu susitiko su faðistinës Ita-lijos vyriausybës atstovais, tarp jøsu uþsienio reikalø ministru Ga-leazzo Ciano. Taip pat lankësi�Villa Lituania� rûmuose, diplo-matinëje Lietuvos atstovybëje Ita-lijoje, via Nomentana, 116. Kàgalite papasakoti apie ministroJuozo Urbðio apsilankymà Romo-je, jo ryðius su kitu buvusiu uþ-sienio reikalø ministru, Jûsø tëvuStasiu Lozoraièiu vyr.?

Su Juozu Urbðiu mano tëvai uþ-mezgë bièiuliðkus ryðius treèiojo de-ðimtmeèio vidury, kai mano tëvas irJuozas Urbðys kartu dirbo mûsø at-stovybëje Berlyne. Tai buvo jø pir-masis diplomatinis postas uþsienyje.Urbðys Berlyne susituokë su atsto-vybëje taip pat dirbusia Marija Ma-ðiotaite, gi mano tëvai buvo kà tiksusituokæ Kaune ir kaip jaunavedþiaiiðvyko á Berlynà. Tëvai man pasa-kojo, kad tai buvæ ypatingai malonûs

ir laimingi laikai. Berlynas tuo metubuvo Lietuvai svarbus diplomatinispostas, labai gyvas Europos kultûroscentras. Vokietijos sostinëje tuo metumokësi nemaþai lietuviø studentø, áBerlynà atvykdavo ar pro Berlynàpravaþiuodavo Lietuvos vyriausybësnariai, kiti tautieèiai, tad lietuviøbendruomenës gyvenimas Berlynebuvo itin gyvas. Mano tëvo bièiulið-ki ryðiai su Juozu Urbðiu nenutrûkoir vëliau, kai jiems abiems vël tekokartu dirbti uþsienio reikalø ministe-rijoje Kaune. Judviejø bendradarbia-vimas tæsësi mano tëvui iðvykus áRomà, o Urbðiui tapus Uþsienioreikalø ministru. Jø tarpusavio kon-taktai ypaè suintensyvëjo didëjantokupacijos grësmei. Ávykus okupa-cijai ryðiai galutinai nutrûko. Ir tikUrbðiui sugráþus ið tremties, netiesio-giniai, per bendrus paþástamus, ma-no tëvai retkarèiais gaudavo þiniøapie Urbðá.

Urbðys lankësi Romoje 1939 m.kovo mënesá Popieþiaus Pijaus XIIvainikavimo proga. Tose iðkilmëse jisoficialiai atstovavo Lietuvà. Tuo me-tu mano tëvai dar nebuvo persikëlæ áRomà, tad Urbðá susitikimuose Vati-kane ir Romoje lydëjo tuometiniaimûsø atstovai prie Ðv. Sosto ir Italijo-je, Kazimieras Grauþinis ir Valdema-ras Èarneckis. Deja, archyvuose ne-aptikau jokiø ðio vizito apraðymø, nuo-traukø. Urbðys buvo aplankæs naujaiiðrinktàjá popieþiø, Vatikano valstybëssekretoriato vadovus, Italijos uþsienioreikalø ministrà G. Ciano. Reikia ma-nyti, kad tuose susitikimuose kalbëtaapie Europoje susidariusià rimtàpadëtá, taikai gresianèius pavojus irLietuvos pozicijà tame laikotarpyje.Ið Romos per Berlynà gráþdamas áKaunà Urbðys buvo trumpam nu-vykæs á Varðuvà. Á Berlynà jam teko,deja, greitai vël sugráþti, kai Hitlerisáteikë Lietuvai ultimatumà dëlKlaipëdos kraðto. Tai buvo JuozoUrbðio kryþiaus kelio pradþia.

Saulius KUBILIUS

VISUOMENËJE


Abiturientø atsisveikinimas sumokykla pirmiausiai prasidëjo perpamokas, á kurias pakvietë pirmokømokytoja Graþina su mokiniais, litu-anistës Angelë ir Vanda, Jolanta irDeimantas, istorijos ir fizinës kultû-ros mokytojai, auklëtoja Rasa. Mo-kytojai linkëjo, kad per neþinomà þe-mynà, vadinamà gyvenimu, bandytøsparnus ir kad tvirti jie bûtø.

Mokyklos aikðtelëje, tapusia sa-votiðka sale po atviru dangumi, þy-dëjo gëlës ir ðypsojosi daugybë vei-dø. Mokyklos direktorë SvetlanaLukðienë padëkojo mokiniams ir mo-kytojams uþ darbà, mokslà ir pasi-aukojimà, palinkëjo abiturientams ge-rai iðlaikyti egzaminus, o kitiems mo-kiniams geros, ðiltos, smagios vasa-

ÐVIETIMAS

PASKUTINIS SKAMBUTISjau pakvietë mus á gyvenimà

ros. Gervëèiø klubo pirmininkas Al-fonsas Augulis pasidþiaugë graþiubûreliu mokiniø, palinkëjo jiems bûtisavo kraðto patriotais ir nebûti tyle-niais, baigus mokslus gráþti á garbin-gà savo tradicijomis ir paproèiaisGervëèiø kraðtà.

Klasës auklëtoja Rasa Midverie-në kvietë abiturientus �su aðaromisir juokais, su ðvelnumu ir su riksmais,su laime ir skausmu, su viltimi ir sudþiaugsmais mylëti gyvenimà�.

Abiturientø vardu kalbëjæs Rièar-das Kuprys dëkojo mokytojams uþrûpestá, triûsà ir meilæ mokiniams irpraðë saugoti vieni kitus kaip savoðeimos narius.

Buvo sudainuota keletas daineliø,parengtø muzikos mokytojos Aureli-

jos Makauskienës, áteikti apdovanoji-mai geriausiems mokyklos mokiniamsEditai Bublevièiûtei, Gyèiui Lopetai,Ievai Statino, Rasai Þvaginytei ir ki-tiems, iðtarti atsisiveikinimo þodþiai,perduotas simbolinis raktas jau bûsi-miems vienuoliktokams. Pagaliau nu-aidëjo ir paskutinis skambutis.

�Balti vieðkeliai kvieèia iðskristi,Su kilniausiais troðkimais visus.Moklso dienos � dþiaugsmø ka-

ralystësLiks ðirdy kaip akordas ðviesus.�Laimingo skrydþio, mielieji abitu-

rientai!

Angelë VALIENËBaltarusijos Respublikos Rimdþiûnø

vidurinës mokyklos lietuviømokomàja kalba mokytoja

Mokytojos Angelë Valienë ir Vanda Kuidulienë su abiturientais


LITUANISTINIS ÐVIETIMASkiniø.

Skaièiuoti, tiesa, galima visaip.Ðtai, ðiais mokslo metais veikia 3 mo-kyklos ikidarþelinio ir darþelinio am-þiaus vaikms; 5 pradinës mokyklos,18 pradiniø ir aukðtesniøjø mokyklø.Prie lituanistinio ðvietimo reikiapriskirti ir pedagoginá institutà, vei-kia lietuviø kalbos kursai suaugu-siems.

Ðalia skaièiø svarbu ir kokybë,t.y., atstumas tarp norimo ir gautorezultato. Bet kokiam vertinimui arpalyginimui tai kietas �rieðutas�, jámatome net JAV valstybinio mastopastangose ir á didþiàjà JAV spau-dà patenkanèiuose skandaluose suSAT egzaminais, �Nepalikt vaikotamsoje� programomis ar skaitytinemokanèiais krepðininkais... uni-vertsitetuose. Visi suprantame, kadvien LB vykdomas lituanistinis ðvie-timas vaiko lietuviu iðugdyti negali,tad sunku objektyviai, kad ir apy-tikriai, apibrëþti to ðvietimo koky-bæ. Vietoj to, verèiau þvelgsime ámûsø visuomenës pastangas ir ÐT

Ðis straipsnis skiriamas lituanisti-niam ðvietimui, Jungtinëse AmerikosValstijose (JAV) gyvenanèiai iðeivijaisvarbiai srièiai. Apskritai dþiugu, kadpraeityje menkëjanèio ðvietimo srity-je esame padaræ teigiamà posûká,t.y. lituanistinio ðvietimo padëtis þy-miai pagerëjusi. Tarp nutautëjimo,nuolat girdimos spaudos bëdø,rûpesèio parapijomis ir kt. reiðkiniø,ðvietimo ðoktelëjimas aukðtyn mumsdaug þada.

Ðvietimo veiklos apimtá lengviau-sia nusakyti skaièiais. Taigi, 2004-2005 mokslo metais JAV veikë 26mokyklos su 1655 mokiniais ir 242mokytojais. 2005-2006 mokslo me-tais � 1720 mokiniais ir 247 mokyto-

jais. Nuo ðio ðimtmeèio pradþios irmokyklø, ir mokiniø skaièiai nuola-tos augo: mokyklos ðoketlëjo nuo 17iki 28. Lyginant su tolimesne praei-timi, dabar turimà 1720 mokiniø skai-èiø paskutiná kartà matëme tik prieáketvirtá ðimtmeèio, kai 1979-1981 lai-kotarpyje turëjome 16 -17 ðimtø mo-

ÐVIETIMAS

Motinos diena Meðkiukø klasë


JUNGTINËSE VALSTIJOSEorganizuojamas priemones bei nau-dojamus metodus.

Ðeðtadieniniø, sekmadieniniø pa-mokø tvarka mokyklose priklausonuo sàlygø, konkreèiai nuo patalpø.Trys darþeliai veikia kiekvienà die-nà, 4 mokyklos veikia sekmadieniais,o viena mokykla veikia tik kas antràðeðtadiená. Be èia minëtø, pagal ÐTtvarkaraðtá pamokos vyksta nuo 30iki 33 dienø per mokslo metus, po 4valandas. Beveik kiekvienos mo-kyklos darbo sàlygos yra skirtingos.Tipiðkai mokyklos iðlaikymu, áskaitantmokytojø suradimà, draudimo kað-tus ir t.t., rûpinasi mokyklø vedëjai,vietiniai tëvø komitetai ir LB apy-linkës.

ÐT akiratyje � bendrieji mokyklørëmimo, priemoniø parûpinimoreikalai bei ryðiai su mokyklomis beiLietuva. Viena ið ðiø srièiø � va-dovëliai. Kai reikia, vadovëliai per-spausdinami vasaros metu, taip patatrenkami Lietuvoje naudojami va-dovëliai, tinkmi silpniau lituanistikojepaþengusiam iðeivijos jaunimui. Or-

ganizuojamos bent kelios, dabar jaumetinëmis tapusios, mokytojø kon-ferencijos � Lemonte, Los Ange-les, rytiniame pakraðtyje. Ið Lietu-vos buvo iðkviesti pedagogai � pro-fesionalai su paskaitomis bei pamo-komis mokytojø tobulinimosi kur-suose, tai Dr. Elena Marcelionienë,Veronika Povilionienë, Rasa ir Ti-tas Varnai. Iðvystyti ryðiai su Tau-tiniø maþumø ir iðeivijos departa-mentu (TMID), o 2005 ir 2006 m.Ðvietimo tarybos narë Marytë San-danavièiûtë-Newsom ir �Rasos�mokyklos (Naperville, IL) mokyk-los vedëja Jûratë Liutkienë dalyva-vo seminare Lietuvoje, á kurá buvosukviesti Europos kraðtuoseásikûrusiø lituanistiniø mokyklø mo-kytojai. Mokyklos paèios ruoða sa-vo mokytojams seminarus mokslo

metø bëgyje. Yra lietuviø kalboskursø interneto svetainë. Darbasskatinamas premijomis ilgai iðdirbu-siems mokytojams, mokiniø konkur-suose.

Parama ateina ið Lietuviø Fondo(LF) ir aukø. Pagal ÐT-os praðymàLF ðiø metø Vasario 16 d. proga ap-dovanojo 27 mokyklas viso 67 tûkst.dol. suma. Paskutinio vajaus metuÐT surinko virð 8 tûkst. dol. aukø.Trejus metus ið eilës TMIDsumokëjo keturiø Lietuvos pedagogøkelionës iðlaidas Amerikon, apdova-nojo mokomàja medþiaga ir þemëla-piais, o Lietuvos Respublikos Ðvieti-mo ministerija jau du kartus paskyrëvadovëliø.

Nuo 2000 m. gruodþio mënesioÐvietimo tarybà sudaro Dalilë Poli-kaitienë (Los Angeles, ÐT-ai pirmi-ninkaujanti antrà kadencijà), K. Ban-dþiulienë, V. Gedgaudienë, A. Ku-dirkienë, M Sandanavièiûtë-New-som, J. Polikaitis, V. Radvenienë,V. Razgaitienë ir V. Tuskevièienë.Ir Vytenis Vilkas.

Visi Ðvietimo tarybos nariai dir-ba savanoriðkai, be atlyginimo.Reikëtø pabrëþti: be piniginio atly-ginimo, nes jø atpildas � per pasku-tiná deðimtmetá pradëjusi stiprëti,augti lituanistinio ðvietimo sritis. Aið-ku, kad èia svarbus ir didelis naujøjøateiviø ánaðas ne tik mokiniais, betir mokytojais. Taèiau taip pat supra-skime, kad mûsø lituanistinis ðvieti-mas ugdo jau treèià, o gal ketvirtàpokario ateiviø kartà. Reiðkia, kaddabartiniø mokiniø kai kurie tëvai,o gal net seneliai, taip pat lankë li-tuanistines mokyklas prieð 20, 30,ar 40 metø... Tai irgi yra lituanisti-nio ðvietimo neginèijamas, kokybi-nis bruoþas.

Antanas DUNDZILAMokyklos uþbaigtuviø geguþinë

ÐVIETIMAS


ÐVIETIMAS

Punsko (Lenkija) lietuviø licëjusðiemet mini 50-ties metø jubilëjø. Ko-vo 11-osios licëjus yra vienintelë Len-kijoje veikianti vidurinë mokykla su

PUNSKO KOVO 11-OSIOSlietuviø licëjus mini 50-àjá jubiliejø

lietuviø dëstomàja kalba. Per pusðimtámetø licëjø baigë daugiau nei 1300absolventø. Studijuodami visø pirmaLenkijos ir Lietuvos aukðtose mo-

kyklose, jie ágijo ávairias profesijas irkvalifikacijas. Nemaþai sugráþo á sa-vo gimtàjá Seinø ir Punsko kraðtà, irèia papildë mokytyojø, gydytojø, sa-vivaldybës tarnautojø, kultûros dar-buotojø gretas.

Ðvietimas Seinø ir Punsko krað-te turi ilgas tradicijas. Apie Punskeákurtà parapijos mokyklà yra likæ þi-

Scenoje pirmieji licëjaus ðokëjai Licëjaus moksleiviai su vëliava

Pagerbti buvæ licëjaus direktoriai: J.S. Paransevièius ir A. Uzdila


ÐVIETIMAS

niø ið XVII a. pabaigos. 1808 m. Sei-nuose buvo ásteigta gimnazija. Taibuvo ir pirmoji Suvalkijoje vidurinëmokykla. Ypatingos reikðmës ðvie-timui ðiame kraðte turëjo Seinø ku-nigø seminarija. Nors èia lietuviø kal-ba kaip dalykas buvo dëstoma ne vi-sà laikà, seminarija suvaidino svarbøvaidmená lietuviø tautiniam atgimi-mui, o jai veikiant Seinai tapo þymiulietuviø kultûros centru.

Nelengvas buvo lietuviðkø mo-kyklø likimas tarpukario laikotarpiu.Pav., Punske visai nebuvo lietuvið-kos mokyklos, kitos mokyklos veik-davo nepastoviai, vienos buvo atida-romos, kitos uþdaromos.

Praëjus beveik deðimèiai metønuo II pasaulinio karo, didþiuliø pa-stangø dëka pradëjo atgimti lietuvið-kas ðvietimas. Pradþioje pavykoásteigti pradines mokyklas, o 1956metais rugpjûèio mënesá Lenkijosðvietimo ministro potvarkiu buvoákurta Punske vidurinë mokykla. Pir-maisiais mokslo metais jà lankë 9mokiniai.

Tuo metu net didþiausi optimistainemanë, kad ði mokymo ástaiga ilgaiiðsilaikys. Pradþia buvo be galo sun-ki, trûko visko: patalpø, knygø, irsvarbiausia � pedagogø. Su aukðtuo-ju iðsilavinimu buvo tik vienas mo-kytojas � lituanistas, prieð karàmokslus baigæs Lietuvoje.

Nepaisant visokiø sunkumø,mokykla ásitivirtino visuomenëje,ne tik kaip lavinimo, bet ir kultûrosástaiga.

Ásimintini buvo 1992-ieji metai,kuomet Punsko lietuviø licëjui buvosuteiktas garbingas ir ápareigojantisKovo 11-osios vardas.

Mokyklos auklëtiniø galima rastine tik Lenkijoje ir Lietuvoje, bet irávairiose pasaulio ðalyse. Taèiaudaugiausia ið jø pasiliko arba, ágijæ dip-

lomus, sugráþo á gimtàjá kraðtà ir dir-ba profesiná ir kultûriná darbà.

Punsko Kovo 11-osios licëjujedëstomoji kalba yra lietuviø, bet lenkøkalbos programa nesiskiria nuo kitøLenkijos mokyklø; taip pat mokiniaimokosi ið lenkiðkø vadovëliø, ir ne-turi jokiø lengvatø pav. laikant lenkøvalstybinës kalbos abitûros egzami-nus. Brandos egzaminus, iðskyrus is-torijà ir geografijà, abiturientai galilaikyti lietuviø arba lenkø kalbomis.Taèiau nuo ðiø metø Ðvietimo minis-terija nusprendë neversti abitûros uþ-duoèiø á tautiniø maþumø, taigi ir lie-tuviø, kalbà, tad abiturientai, kuriepasirinko egzaminà lietuviø kalba,turëjo patys iðsiversti uþduotis.

Per pusðimtá metø nepavykolicëjui ásigyti savø patalpø: dabarlicëjus prisiglaudæs Punsko pradinësmokyklos ir gimnazijos komplekse.Mokykla neturi nei savo aktø salës,nei atskiros bibliotekos, nei sportosalës. Nors jau kelinti metai Lenkijosvaldþia þada skirti lëðø licëjaus patalpøstatymui, paþadai lieka paþadais.

Punsko Kovo 11-osios informacija

Pagerbiamas vienas ið licëjaus ákûrëjø Juozas Vaina

Licëjaus choras (S. Birgelio nuotraukos)


Pirmuosius metus dirbanèiosSeinø �Þiburio� pagrindinës mokyk-los mokiniai, kaip ir visos Lenkijosðeðtokai, baigiantys pagrindinæ mo-kyklà, balandþio mënesá raðë baigia-màjá patikrinimà. Rezultatai nenu-vylë! �Þiburieèiai� pasirodë esà netik ne prastesni uþ kitø seniai veikian-èiø mokyklø mokinius, bet jø pasiek-ti rezultatai kur kas geresni neidaugelio kitø Lenkijos mokyklø mo-kiniø. �Þiburio� ðeðtokø vidurkis þy-miai aukðtesnis uþ kitø Seinø apskri-ties mokyklø vidurká, taip pat geres-nis uþ vaivadijos ir visos Lenkijos ðeð-tokø.

Seinø �Þiburio� mokyklos ðeð-tokø pasiekti rezultatai yra keliolikaprocentø aukðtesni nei Seinø apskri-ties, Palenkës vaivadijos, Balstogësmiesto ir visos Lenkijos ðeðtokø vi-durkis.

Pavyzdþiui, Seinø apskrities pag-rindinës mokyklos vidurkis procen-

ÐVIETIMAS

�ÞIBURIEÈIØ� rezultatai

NENUVYLË!

tais sudarë 61 procentà, kai �Þibu-rio� mokyklos vidurkis 78,3 pro-centø. Tai akivaizdþiai liudija apie tai,kad �Þiburio� mokykla gerai atliekasavo vaidmená, ir neapvylë nei tëvø,nei lietuviø visuomenës.

(Red.inf.)

Poezijos pavasaris 2006 m. �Þiburio� mokykloje (S. Birgelio nuotr.)

�Þiburio� mokyklos ðokëjos (S. Birgelio nuotr.)

NENUVYLË!


Praëjusieji metai Danijoje buvo �H.Ch.Anderseno metai�. Daugybë renginiø,koncertø, skaitymø, spektakliø pastatymøjo garbei á pabaigà 2005-øjø tapo at-grasûs net patiems danams. �Perlenktalazda� ir tiek. Milijoninës iðlaidos. Betgikaip nepasididþiuosi kûrëju, kuris savopasakomis ir savo vardu iðgarsino ðalávisame pasaulyje?

matikai ir prie tikslumo pripratæsdvylikametis Justas. � �Taèiau labaibuvo graþu, ir man labai patiko�. Jisatidþiai stebëjo po spektaklio dar il-gai besidarbuojantá þirklëmis VitalijøMazûrà, kuris kantriai ir su meilekarpë vaikams jø praðomus perso-naþus � gulbes, angelus, liûtus, eþiu-kus, ðuniukus, arkliukus. Stebëjo, betnepapraðë sau. �Kad tik maþesniemsliktø�, � tarstelëjo. Sesë, broliukas irkiti maþieji glaudë prie ðirdeliø ga-uas dovanas...

Jau taip sutapo, kad ðis ðeðtadie-nis buvo Tëvo dienos iðvakarës.Gráþæ namo maniðkiai staiga pra-puolë kaip á vandená � negirdëtiáprasto triukðmo, peðtyniø arba netir taikaus jø èiauðkëjimo. Uþsidarævaikø kambary, karpë figûrëles, spal-vino, raðë linkëjimus ir pakavo ðiasdovanëles rytojui � kad bundanèiamtëveliui prie lovos padëtø, kad já nu-stebintø improvizuotu pasveikinimu...

Dukra dþiaugiasi reþisieriaus iraktorës padovanotu drugeliu. Maþytëpaslaptis � tereikia susirasti magne-tukà, ir drugelis suplazdës mûsø ið-tiestoje melsvoje drobëje! Dar ilgiauplevens vaiko atmintyje matytasspektaklis. Ir þydës ðeivamedþio þie-das lange.

O prisiliesti nors trumpam prie ði-luma, erudicija, vidine inteligencija irpaprastumu ðvytinèios menininkøðeimos buvo tikra laimë ir mums, su-augusiems.

Nesakau �sudie�, taèiau nuo-ðirdø �iki pasimatymo�, Nijole ir Vi-talijau! Mes jûsø labai labai lauk-sim vël atvaþiuojant! Beje, netolimûsø, prie jûros, yra didelë pievaaitvarams leisti...

Dainora MEDEIÐIENË

ÐVIETIMAS

ÐEIVAMEDÞIO ÞIEDØARBATOS SKONIS

Netgi mûsø maþos lietuviø bend-ruomenës Kopenhagoje paskutinë tømetø ðventë � vaikuèiø Kalëdos �ðvytëjo baltais gulbiø sparnais, kaiðios priëmë á savo tarpà iðgraþëjusáBjaurøjá Anèiukà...

Taip, statëme spektakliukus ir vai-dinome patys � lietuviø liaudies pa-sakas, Sigito Gedos poezijà, H.Ch.Andersenà ir paèiø sukurtà impro-vizacijà, skirtà Motinos dienai.Lankëme su maþaisiais �Anemone�(�Þibutës�) teatrà, kur þavëjomësdanø lëlininkø darbais. Muzika, sce-nografija, personaþø nuotykiai � vis-kas paprasta, suprantama ir patiemsmaþiausiems.

Taèiau parypuodavom tarpusavymes, mamos: �Graþu, bet ach, kaipgaila, kad èia gimæ ir auganèiosmûsø atþalëlës nemato Lietuvos re-þisieriø ir aktoriø darbø � mûsø vai-kystëje iðmylëto �Lëlës� teatro,�Keistuoliø�, vëliau � �jaunimie-èiø�... Daþniausiai tik kartà per me-tus, vasarà, parvaþiuojame aplanky-ti moèiuèiø, o tuomet teatrai irgi ato-stogauja...

Tad atvykstanèio �Parðiuko Ika-ro�, o tiksliau, Vitalijaus ir NijolësMazûrø su spektakliu �Ðeivamedþio

moèiutë� laukëme kaip kalëdinës do-vanos (tai kas, kad vasara, tai kas,kad Andersenas...).

�Lëlës kalbës lietuviðkai?!� �iðpûtë akeles vaikai. Kai kurie galnet nusiminë, kad nesupras... Ir kàjûs manote? � Suprato! Suprato visi� maþi ir dideli. Pagrindinë auditori-ja � 2-8 metø darþelinukai � abso-liuèioje tyloje klausësi Mocarto mu-zikos, net iðsiþiojæ sekë, kaip mikliaiNijolës pirðtai karpo laikraðtá, ið ku-rio � tokio nuobodybës ðaltinio � gimëdu vaikiukai! �Èia að! Èia að!� �ðûktelëjo trimetis Jonukas, kaþkaipáþvelgæs panaðumà, ir visi pasinërë áfantazijos pasaulá, kur, iðsimaudþiusðaltam eþere kartu su gulbëmis, ga-lima buvo suðilti ðeivamedþio þiedøarbatos garuose; susipykti ir vël su-sitaikyti; plaukti laivu; ðokti mëlyno-je dangaus þydrynëje kartu su druge-liais; suptis þibinte ir � likti rudená vie-nam po krintanèiais ðeivamedþio la-pais...

Maudëmës vaizdø ir muzikosjûroje, kvepëjo arbata, o ðeivamedisþydëjo visø ámanomø spalvø þiedaisir vaisiais.

�Nelabai supratau, koks tos pa-sakos turinys�, � sako gabus mate-


PASAULIO LIETUVIØ BENDRUOMENËJE

PLB XII SEIMAS VERSLININKO SODYBÀPAPUOÐË LIETUVOS

KUNIGAIKÐÈIØSKULPTÛROS

Joniniø iðvakarëse verslininkø prezidento prie LR am-basados Prano Mickevièiaus sodyboje buvo iðkilmingaiatidengti Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø Algirdo, Kæstu-èio, Gedimino àþuolinës trimetrinës skulptûros. Nuo ðiolMindaugas nebe vienas. Á verslininko Prano sodybà su-vaþiavo kolegos, Estijos politikos ir kultûros atstovai, am-basadø diplomatai ir darbuotojai, visas bûrys Estijos lie-tuviø. Atvykusius sveikino LR ambasadorius AntanasVinkus, prieniðkis skulptorius Algimantas Sakalauskas,sodybos ðeimininkas Pranas Mickevièius, LR URM at-stovas Kæstutis Kudzmanas. Vakaronæ paávairino Pri-enø rajono liaudies muzikos instrumentø ansamblioKANKLËS muzikantai ir daininkai. Ilgai bûriavomës,vaiðinomës, dþiaugëmës, dainavome... Estijos Lietuviø

Kas gi tas artëjantis PLB XII Seimas � Konferenci-ja, Suvaþiavimas, Susirinkimas? Pagaliau nesvarbu, kaipapibudinsime, svarbu, kà veiksime, ko sieksime ir kà nu-tarsime atsiekti.

35 bendruomenëms Seime turëtø atstovauti 165 de-legatai. Aiðku, dël ávairiø prieþaðèiø visada dalis delega-tø neatvyksta, bet tai bûna tik labai maþa dalis. PLBKonstitucija nurodo ðiuos Seimo tikslus (cituojama neið-tisai):

c) sprendþia bendruosius reikalus ir aptaria ryðius tarpatskirø kraðtø lietuviø bendruomeniø;

d) renka Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Valdyba,Kontrolës komisijà ir Garbës teismà;

e) ieðko priemoniø lietuvybei iðlaikyti;f) derina lietuviø kultûrinæ veiklà ir ðvietimo darbà;h) svarsto PLB Seimo nariø, PLB Valdybos ir Krað-

tø Bendruomeniø valdybø siûlymus.Vis dëlto, nors ðis forumas vadinamas Seimø, jis ski-

riasi nuo Lietuvos Respublikos Seimo ar kurio kraðtoparlamento, kuriø uþduotis yra ástatymø leidyba. PLBSeime, kuris priima ir gali keisti Pasaulio Lietuviø Bend-ruomenës Konstitucija, aptaria ateities darbø gaires, nu-stato darbo uþdaviniø programas. Taip pat tai yra infor-macinis suvaþiavimas, kuriame susipaþástama su ávairio-mis problemomis ir pasiekomis, aptariama veikla, pasi-dalijama patirtimi ir sumanymais.

Seimas darbà pradeda rugpjûèio 6 d. Ðv. MiðiomisVilniuje Ðv. Jonø baþnyèioje 17.30 val., PLB XII Seimoiðkilmingas atidarymas ir darbiniai posëdþiai prasidedarugpjûèio 7 d., baigiasi rugpjûèio 9 d.

Gabrielius ÞEMKALNISPLB Valdybos pirmininkas

PLB Valdybos pirmininkas Gabrielius ÞEMKALNIS

Bendruomenës þmonës didþiavosi Tiuri kapinaitëse pa-statytu prieðkario armijos karininko Kazimiero Truskaus-ko koplytstulpiu � vieninteliu tokiu àþuolo paminklu Esti-jos þemëje (1998 m.), nuo ðiol jis turës net keturis varþo-vus. O skulptorius Algimantas paslapèia iðsidavë, kadper kitas Jonines, ko gero, èia bus atridentos Jogailos irVytauto àþuolinës skulptûros...

Rasa UNT

Skulptorius Algimantas Sakalauskas



TËVYNËS MEILËSIELOJ

Labai malonu, kad apie Kalining-rado m. L. Rëzos lietuviø kultûrosdraugijà, jos 15 metø jubiliejø suþi-nojo taip daug þmoniø. Noriupadëkoti þurnalui �Pasaulio lietuvis�uþ tai, kad lietuviai, kurie gyvena uþ-sienyje tokiame ádomiame þurnalegali susipaþinti su lietuviais, iðbars-tytais po visà pasaulá, suþinoti jø prob-lemas, diskutuoti, pasidalyti savopatirtimi, spræsti savo klausimus.

Taip pat noriu padëkoti per Jûsøþurnalà Lietuviø Tautos Fondui uþparamà mûsø tik prasidëjusiam cik-lui paskaitø �Nepamirðkime Lietuvosir gimtosios kalbos�, tikiu kad dar nekartà Lietuviø Tautos Fondas palai-

Nepriklausomybës atkûrimo diena. Naujos patalpos atidarymas. Iðkairës: LR Generalinis konsulas Kaliningrade Viktoras Baublys, ðv.Ðeimos baþnyèios klebonas Anupras Gauronskas, RegioninësKaliningrado srities lietuviø nacionalinës kultûrinës autonomijospirmininkas Alvydas Muliuolis, Kaliningrado m. L. Rëzos lietuviøkultûros draugijos pirmininkë Laima Meðèeriakova

kys mûsø veiklà. Be paramos mums,rytø kraðtuose gyvenantiems lietu-viams, sunku iðsilaikyti, tæsti savodarbus, kad nenutoltumëm nuo savoTëvynës. Mes esame laimingi, kadmus palaiko Rusijos Lietuviø Bend-ruomenës Valdybos pirmininkë Bi-rutë Nenartavièiûtë � skambina, pa-taria kaip geriau padaryti renginius.Visada su mumis ir LR Generaliniskonsulatas Kaliningrade. Prie ðv. Ðei-mos baþnyèios klebonas AnuprasGauronskas mums paskyrë patalpas,Generalinis konsulatas padëjo sure-montuoti, ir kovo 11 d. generaliniskonsulas Viktoras Baublys áteikëmums simbolinius raktus ir dovanëlæ.Dabar turime patalpas, kur vykstamûsø renginiai, seminarai, kursai,paskaitos, repeticijos.

Esame dëkingi ir Tautiniø ma-þumø ir iðeivijos departamentui prieLR Vyriausybës � uþ paramà irrûpestá, kad Karaliauèius taptøkultûros centru uþsienyje. Mes savo

darbu ið visø jëgø stengiamës iðlai-kyti savo tautiðkumà, bûti pavyzdþiukitoms tautoms, mokyti savo gimta-jà kalbà, paþinti Lietuvos istorijà irgeografijà.

Laima MEÐÈERIAKOVAKaliningrado m. L. Rëzos v. Lietuviø

kultûros draugijos pirmininkë

KANADOS ÞINIOS

Kanados lietuviø savaitraðtis�Tëviðkës Þiburiai� ðventë 56-tuo-sius savo gyvavimo metus su iðkil-minga vakariene, kurios metu buvominimas ir pirmasis ðio laikraðèio re-daktoriaus prof. Adolfo Ðapokos100-metis. Istorikë dr. Rasa Maþei-kaitë papasakojo apie prof. A. Ða-pokos (1906-1961) trumpà, bet kûry-bingà gyvenimà. 1936 metais iðleis-ta �Lietuvos istorija� visam laikuiábrëþë jo vardà mûsø tautos istorijo-je. Minëjimo dalyviai taip pat turëjoprogos pamatyti kuklià prof. A. Ða-pokos prisiminimui suruoðtà pa-rodëlæ. Ðá dvigubà minëjimà paávai-rino muz. Deimantës Grigutienës va-dovaujamas Anapilio sodybos jauni-mo choras �Gintarëliai�. Po penkiøgraþiai nuskambëjusiø dainø, pri-simenant kompozitoriaus a.a. JonoGovëdo mirties metines, choras sa-vo programà uþbaigë jo harmonizuo-ta liaudies daina �Pasëjau dobilà�.Per iðkilmingà vakarienæ vyko net dviloterijos, kuriø laimëtojai galëjo pa-sidþiaugti graþiais laimikiais.

Geguþës 14 d. tautiniø ðokiø an-samblis �Gintaras� ðventë savo51-eriø metø veiklos jubiliejø su kon-certu Anapilio salëje ir vaiðëmis. Ðiuometu ðis ansamblis turi per ðimtàðokëjø, o su veteranais � apie 140.

KLB Hamiltono apylinkës valdy-ba, geguþës 13 d. suruoðë �Talentø


vakarà�. Þiûrovai ir dalyviai buvo patenkinti savo geraipaþástamais �talentais� � sûnumis, dukromis, tëveliais.Ne dël jø dideliø gabumø, bet dël linksmai praleistø po-ros valandëliø. Þiûrovai vaiðinosi kavute ir pyragaièiais,o visi �talentai�: dainininkai, muzikos ir dailiojo þodþiomëgëjai, akrobatai, humoristai ir ðokëjai, buvo apdova-noti meniðkais �diplomais�.

Vien tik pasiskaièius Kalgario bendruomenës leidþia-mà laikraðtëlá �Saulëtëkis� galima susidaryti vaizdà, kadyra ieðkoma ir sëkmingai ágyvendinami nauji bendravi-

mo bûdai lietuvybës iðlaikymui apylinkëje. Apie jos veiklàir bendrai apie KLB veiklà galima rasti daugiau þiniø perwww.klb.org tinklapyje.

Algirdas VAIÈIÛNAS

JAV LB XVIII-TOS VYRIAUSIOSRINKIMØ KOMISIJOS

PRANEÐIMAS

Visà geguþës mënesá vyko JAV LB XVIII-tos Tary-bos rinkimai. Juose turëjo teisæ ir pareigæ balsuoti visilietuviø kilmës asmenys sulaukæ 18 metø amþiaus ir jøsutuoktiniai. Taryba � tai vyriausias Lietuviø Bendruo-menës organas nustatantis jos veiklos gairës ir renkantiskraðto valdybos pirmininkà. Balsuojama savo apylinkë-se uþ toje apygardoje iðkeltus kanidatus. Ðiuose rinki-muose balsavo 4,986 asmenys, 76 balsai atmesti, kaipnegaliojantys. Buvo balsuojama visose 10 JAV LB apy-gardose ir iðrinkta 60 Tarybos nariø trejø metø kadenci-jai. Iðrinktøjø skaièius atspindi toje apygardoje balsavu-siøjø proporciná skaièiø.

Rinkimø á JAV LB XVIII-à Tarybà rezultatai:BOSTONO APYGARDA (409 balsuotojai, dabar-

tineje Taryboje 5, iðrinkta 5)Rima Girniuvienë, Quincy, MA (374); Daiva Navic-

kienë, Bedford, MA (372); Irena Veitienë, Milton, MA(347); Jonas Stundþia, Lawrence, MA (325); Andrius Jur-kunas, Allston, MA (322).

CONNECTICUT APYGARDA (331 balsuotojai, da-bartineje Taryboje 4, iðrinkta 4): Elona Vaiðnienë, Ph.D.,North Haven, CT (238); Rimas Samis, Branford, CT (206);Ses. Margarita Bareikaitë, Putnam, CT (198); AlfonsasDzikas, Hartford, CT (179); Giedrë Stankunienë, Cos Cob,CT (165); Dalia Giedrimienë, M.D. Rocky Hill, CT (156).

FLORIDOS APYGARDA (273 balsuotojai, dabartine-je Taryboje 5, iðrinkta 3): Lina Gedvilaitë, Fort Myers, FL(196), Zita Siderienë, Cape Coral, FL (176); Dalia Augu-nienë, Jupiter, FL (119); Kæstutis K. Miklas, Singer Is-land, FL (101) Elena Jasaitienë, St. Petersburg, FL (90);Jûratë Miklienë, Singer Island, FL (83); Alvita Kerbelienë,Seminole, FL (72).

KRYÞKELËS APYGARDA (304 balsuotojai, dabarti-neje Taryboje 3, iðrinkta 3):

Kristina M. Jonyka, Omaha, NE (291); Monika Zakai-tytë, Sugar Land TX (281); Arvydas Urbonavièius, Platts-mouth, NE (280).


KLB Valdyba


MICHIGAN APYGARDA (294 balsuotojai, dabartine-je Taryboje 4, iðrinkta 4): Algis Rugienius, Bloomfield, MI(226); Kun. Rièardas Repðys, Southfield, MI, (216); And-rius Anuþis, Brighton, MI (190), Vytautas Jonaitis, GrandRapids, MI (149); Narimantas V. Udrys, Farmington Hills,MI (143).

NEW YORK APYGARDA (311 balsuotojai, dabartine-je Taryboje 4, iðrinkta 4): Laima Ðileikyte-Hood, Manhat-tan, NY (255); Rimas Vaièaitis, Ph.D., Lido Beach, NY(242); Audre R. Lukoðevièiûtë, Woodhaven, NY (208);Kæstutis Bileris, Richmond Hill, NY (185); Andrius Guo-bys, Locust Valley, NY (178), Vytautas Èereðka, Woodha-ven, NY (107).

OHIO APYGARDA (277 balsuotojai, dabartineje Ta-ryboje 7, iðrinkta 4): Rimvydas Tamoðiûnas, Webster, NY(185); Janina Birutë Litvinienë, Rochester, NY (178); Da-lia Puðkorienë, Willoughby Hills, OH (162); Juozas Ardys,Fairview, PA (150); Darius Sabaliûnas, Wyoming, OH(141), Nomeda Vuèianienë, Mentor, OH (123).

PIETRYÈIUØ APYGARDA:I-as rajonas (523 balsuotojai, dabartineje Taryboje 6,

iðrinkta 7): Teresë Gecienë, Huntington Valley, PA (395);Vytas Maèiûnas, Cherry Hill, NJ (394); Algis Lukas, Sil-ver Springs, MD (353); Roma Kruþinskienë, Churchville,PA (336); Saulius Garalevièius, Bensalem, PA (315); Ra-sa Ardytë-Juðkienë, Manasquan, NJ (296); Audronë Pakð-tienð, Sterling, VA (254); Stefa Alðenaitë-Urban, Bethes-da, MD (213).

II-as rajonas (232 balsuotojai, dabartineje Taryboje 2,iðrinkta 3): Rimantas Bitenas, Watchung, NJ (184); JuliusVeblaitis, Union, NJ (134); Þilvinas Bublis, Rahway, NJ(85); Valerija Kligienë, Edison, NJ (49).

VIDURIO VAKARØ APYGARDA:I-as rajonas (825 balsuotojai, dabartineje Taryboje 12,

iðrinkta 10): Kun. Jaunius Kelpðas, Chicago, IL (649); Juo-zas Polikaitis, Lemont, IL (557); Marija Remienë, West-chester, IL (459); Danguolë Ilginytë, Palos Hills, IL (431);Jûratë Budrienë, Chicago, IL (424); Romualdas Kaðuba,Ph.D., St. Charles, IL (423); Algis Kazlauskas, OrlandPark, IL (402); Irena Vilimienë, Palos Hills, IL (395); Bro-nius Abrutis, Palos Hills, IL (388); Milda Marija Ðatiene,Riverside, IL (388); Birute A. Vindaðiene, Palos Hills, IL(347); Pijus Vincas Stonèius, Lemont, IL (264); VytautasSenda, Chicago, IL (262); Audronë Simanonytë, Lemont,IL (252); Rita-Nijole Ðakenienë, Midlothian, IL (252); Ni-jolë Nausedienë, Homer Glen, IL (251); Rûta Kuncienë,Darien, IL (192); Genovaitë Treinienë, Orland Park, IL(172).

II-as rajonas (173 balsuotojai, dabartineje Taryboje 1,iðrinkta 2): Birutë Vilutienë, Schererville, IN (139); Oto-nas Balèiûnas, Indianapolis, IN (34).

III-ias rajonas (370 balsuotojai, dabartineje Taryboje2, iðrinkta 4): Gediminas Damaðius, Libertyville, IL (249);

Regina Naruðienë, J.D., Cary, IL (186); Dainius Skrip-kauskas, Gurnee, IL (128); Ramutis Pliura, Racine, WI(86).

VAKARU APYGARDA (588 balsuotojai, dabartineje Ta-ryboje 5, iðrinkta 7): Rimantas Vaitkus, Ph.D., ParadiseValley, AZ (328), Danguolë Navickienë, Westlake Village,CA (284); Angelë Katarina Nelsienë, Fullerton, CA (280);Violeta Teresë Gedgaudienë, Newhall, CA (279); Rimtau-tas Marcinkevièius, Rancho Mirage, CA (249); Gedimi-nas Leðkys, West Hills, CA (234); Jurgis Joga, Valencia,CA (189); Giedrë Milaðienë, Carlsbad, CA (169); RimasMikðys, Seattle,WA (142).

JAV LB XVIII-tos VYRIAUSIOS RINKIMØKOMISIJA

Vida Jankauskienë � pirmininkëMonika KungienëAldona MarijoðienëVida PenikienëPaulius SabalisTomas Sperauskas

LIETUVIØ DAINØ IR ÐOKIØFESTIVALIS DNEPROPETROVSKE

Birþelio 3 dienà, vasaros pradþia, ir Dnepropetrovs-kas pasitiko sveèius � lietuvius ið Kijevo, Lvivo, Zaporo-þës ir Dneprodzerþinsko saulëta, giedria ir kaitria dienabei gera nuotaika, kuri lydëjo visus abi dienas. Pasipuo-ðæ tautiniais drabuþiais á koncertinæ estradà renkasi me-no saviveiklos kolektyvø dalyviai. Festivalio organizato-riai salëje paruoðë Èiurlionio paveikslø reprodukcijø eks-pozicijà, atveþtà ið mieste pastoviai veikianèios parodos�Pasaulio kultûros diena�. Daugybë Lietuvos vëliavosspalvø balionø puoðë salæ, o scenoje plakatas �Lietu-viais esame mes gimæ, lietuviais turime ir bût� ir ðiaiðventei sukurta emblema. Graþiai paruoðtuose nuotrau-kø stenduose galima susipaþinti su Dnepropetvsko lietu-viø veikla.

Koncertà pradëjo Kijevo lietuviø choras �Viltis�. Lvi-vo lietuviø etnografinis ansamblis �Vilija� ðiemet savo at-liekamoms dainoms graþiai pritarë armonika, mediniais ko-èëlais ir þievelëmis. Graþiai skambëjo jaunimo ansamblio�Gintaras� sudainuotos ir naujos estradinës dainas ir liau-dies dainø popuri. Dainas keièia liaudiðki ðokiai, atliekamijaunimo ðokiø ansambliø ið Zaporoþës �Atþalynas� ir ið



Kijevo �Antroji karta� � ðiemet ðo-kiai jau þymiai smagesni ir sudëtin-gesni. Á scenà pakyla festivalio sve-èiai � Dnepropetrovsko srities filhar-monijos akademinis choras ir salæ uþ-lieja ukrainietiðkø dainø melodijos irypatingai visus sujaudinusi ir audrin-gais plojimais sutikta lietuviðka daina�Ri dig do�. Dnepropetrovsko lietu-viø kultûros centre Koncertà tæsia Za-poroþës moterø ansamblis �Ðaltinis�,kuris kiekvienais metais á scenà iðei-na su lietuviðkø rûtø puokðtëmis irgraþia kompozicija, kurioje Lietuvosvëliava. Tikras siurprizas visiems lie-tuviams buvo sveèiø ið Dneprodzer-þinsko atvykimas á festivalá. Pasiro-do, ten gyvena lietuvis Albertas Ro-þë ir jo þmona Henrieta, profesiona-lûs muzikai, kurie per trumpà laikà,dar nespëjæ net uþregistruoti draugi-jos, jau subûrë suaugusiø dainos ir vai-kuèiø ðokiø ansamblius. Graþiai skam-bëjo jø kartu su Dnepropetrovsko an-sambliu �Ramunëlë� atlikta daina.Koncerto finalas � visi festivalio da-lyviai scenoje atlieka jau tradicinetampanèià dainà �Þemë Lietuvos�.

Rankdarbiø parodos þiuri komisi-ja skelbia rezultatus: pristatyti 8 auto-riø darbai: 5 autoriø ið Kijevo, vaikøkolektyvo ið Zaporoþës ir parodos or-ganizatorës ir autorës ið Dnepropet-rovsko Galinos Chmel-Dunaij. Paþy-mëtina, kad konkurso organizatoriaipasiûlë atveþti ðeimos nariø kûrinius,ir èia buvo galima pasigroþëti net 3 ir4 kartø darbais: tai moèiutës ranko-mis iðaustas rankðluostis, o iðmereð-kuotas anûkës, siuvinëti takeliai, pa-galvëlës ir visi ðie darbai yra pagar-biai saugomi kaip ðeimos relikvija.

Reikëtø dar pridëti, kad á festiva-lá buvo pakviesti þurnalistai ið miestotelevizijos ir laikraðèiø. Per televizi-jà buvo parodytas 20 minuèiø filmasapie ðià ðventæ ir trumpas reporta-þas þiniø laidoje, o taip pat iðspaus-dinti straipsniai laikraðèiuose �Zaria�ir �Visti Pridnieprovja�.

Violeta JANÈIUK

PASAULIO LIETUVIØ BENDRUOMENËJE � JAUNIMAS

LIETUVIS IR

Kiekvienà rudená lietuviai dar kar-tà pasimato Annabergo pilyje perBaltijos ðaliø jaunimo suvaþiavimà.Lietuvaièiai ið Bonos sugalvojo ðá su-sibûrimà pavadinti Baltoweenu, ka-dangi jis kaip tik vyksta tà savaitgalá,kai Vakarø ðalys ðvenèia Hellowe-enà. Savaitgalio metu mes taip patnagrinëjome Vakarø átakà Baltijos ða-lims. Kadangi savaitgalis buvo labailinksmas, ðiais metais visi laukia Bal-toween�o pratesimo, taigi kvieèiamevisus á Baltoweenà II kuris ávyks spa-lio 27-29 d. Annaberge.

Kiekvienais metais pavasará An-nabergo pilyje Bonoje vyksta Vokie-tijos Lietuviø Jaunimo suvaþiavimas.Savaitgalio metu graþioje vietoje, kuryra ásikûræ Annabergo namai, mesdraugiðkai pasëdime prie lauþo, dis-kutuojame svarbiomis bei aktualio-mis temomis, turime garbingø sve-èiø, o vakare linksminamës ðokda-mi. Ðiais metais suvaþiavime daly-vavo sveèiai ið Lietuvos � LiberaløSàjûdþio pirmininkas bei vyriausiaseuroderybininkas Petras Auðtrevi-èius, taip pat ið Briuselio atvykæs bu-væs LR Respublikos prezidento V.Adamkaus patarëjas vidaus politikosir analizës klausimais, o dabar dir-bantis Europos Parlamente ArnoldasPranckevièius. Po suvaþiavimo P.Auðtrevièius sakë: �Linkiu iðlaikyti

ðiltà, klubinæ atmosferà, kuri leidþiaatsipalaiduoti ir pabendrauti su bièiu-liais. Naujos paþintys yra tiesiog pui-ku, kuomet esi iðvykæs ir tau reikiabendravimo.�

Geguþës 19-21 d. Annabergo pi-lyje vykusiame kasmetinio Vokieti-jos Lietuviø Jaunimo suvaþiavimebuvo iðrinkta nauja VLJ Sàjungosvaldyba. Kadencijà pradeda Marty-nas Gaurilèikas, Auðra Malinaus-kaitë, Jûratë Patackaitë, Sofija Loi-ter bei Martynas Tschischauskas.Valdyba uþsibrëþë sau tikslus, ku-riuos norëtø ágyvendinti per ðiuosmetus.

Aktualiausias uþdavinys � pa-ruoðti atstovus á ðiais metais birþelio24 � liepos 9 d.d. Kanadoje vyksiantáPasaulio Lietuviø Jaunimo Kongre-sà, á kurá Vokietijos LJS siunèia netdevynis atstovus. VLJS ypatingaidëkoja Vokietijos Lietuviø Bendruo-menei uþ suteiktà finansinæ ir mora-linæ paramà Vokietijos atstovams.

Per ðias porà savaièiø, nauja val-dyba jau pasigamino reklaminæ Vo-kietijos Lietuviø Jaunimo Sàjungosvëliavà, kuria mus parëmë Lietuvosámonë Brand Factory. Ðioje vëliavo-je pavaizduotas VLJS nariø iðrink-tas ðûkis � lietuvis ir Vokietijoje lie-tuvis...! Bei interneto svetainëje ið-rinktas vëliavos dizainas. Kitas mûsø

2005 VLJS metais organizavo Euro-pos lietuviø krepðinio turnyrà, á kurásuvaþiavo net 11 lietuviðkø komandøið skirtingø Europos valstybiø. Turny-rà savo apsilankymu taip pat pa-gerbë Seimo pirmininkas ArtûrasPaulauskas.


þingsnis Sàjungos reklamavimo linkyra atsispausdinti VLJS vizitines kor-teles.

Ðiø metø iðrinkta Valdyba sieksartimesnio bendradarbiavimo su Vo-kietijos Lietuviø Bendruomene. Beto mes aktyviau ieðkosime rëmëjø,kad galëtume plësti savo veiklà. Pa-ruoðime informaciná leidiná Erasmusstudentams atvykstantiems á Vokie-tijà ið Lietuvos, kuriame bus suraðy-ti naudingi patarimai, pasiûlymai ási-kuriantiems, kontaktinë informacijaapie lietuviø susibûrimus ir daug ki-tos naudingos informacijos. Kursimenaujos kokybës Internetiná Jaunimo

Sàjungos puslapá, kuris bus naudin-gas ir ádomus. Jame bus reguliariaiádedama nauja informacija � vietinë,bei ávykiø Lietuvoje santrauka. Taippat planuojame sukurti patogià na-riø bendravimo virtualioje erdvëje ap-linkà. Skatinsime reemigracijà: ban-dysime uþmegzti ryðá su personalofirmomis Lietuvoje. Apie ádomiusdarbo ar praktikos pasiûlymus infor-muosime savo narius Vokietijoje.Vienas ið prioritetø bus naujø nariøpritraukimas ir daþnesni lietuviø su-siëjimai. Taip pat mes planuojamedalyvauti savaitraðèio �Atgimimas�organizuojamame konkurse �Pado-

vanok Lietuvai vizijà� bei màstomeapie lietuviðkø grupiø koncertø or-ganizavimà Vokietijos lietuviams.

Kvieèiame visus lietuvius gyve-nanèius Vokietijoje jungtis prie VLJSàjungos, dalyvauti renginiuose,padëti organizuoti, siûlyti idëjas, kri-tikuoti arba tiesiog kalbëtis lietuvið-kai uþ Lietuvos ribø. Sàjungos na-riais gali tapti visi Vokietijoje gyve-nantys lietuviai nuo 16 iki 36 metø.Norint tapti nariu tereikia VLJS sve-tainëje uþpildyti registracijos anke-tà.

Sofija LOITERMartynas GAURILÈIKAS

JAUNIMAS

VOKIETIJOJE LIETUVIS

Suvaþiavimo dalyviai

Vokietijos Lietuviø Jaunimo Sàjungos svetainë: http://www.vljs.de/


Pasirodo, ne tik iðeiviø vaikusreikia supaþindinti su lietuviø papro-èiais, tradicijomis, ugdyti meilæ Tëvy-nei. Vis daþniau ir garsiau prabyla-ma apie tai, jog per penkliolika metølaisvoje Lietuvoje nesukurta vaikøauklëjimo sistema, kuri ugdytø tokiasvertybes, kaip tautiðkumas, lietu-vybë. Jos nebuvimas atvërë didelætuðtumà, kurià per daugelá nepriklau-somybës metø vis smarkiau uþpildy-davo vartotojiðka pasaulëþiûra. Tau-tiðkumà ugdanèios jaunimo organi-zacijos � kaip ateitininkai, skautai irpan. � yra negausios, o kadangi jomsnëra vietos ðiuolaikinëje Lietuvosmokykloje, tai apie jas dauguma jau-nimo praktiðkai nieko neþino. Tàspragà sëkmingai uþpildo stovykla�Lietuvos Atgaja� � kas vasaràkviesdama ir Lietuvos, ir iðeivijos lie-tuviø vaikus kartu sukurti pasakà apieLietuvà. Juk viskas prasideda vai-kystëje.

�Atgaja� pirmus þingsnius þengë1989 m., kada pradëjusios veikti vi-suomeninës organizacijos �Lituani-ca� vardu buvo sumanyta sukviestipasaulyje iðsibarsèiusiø lietuviø vai-kus á vasaros stovyklà ir supaþindin-

ti juos su lietuviø kultûra. Nuo1993 m. ðià idëjà tæsia Pasaulio lie-tuviø jaunuomenës bendradarbiavi-mo centras, Ðvietimo ir kultûroscentras Jaunimas vaikams bei lab-daros fondas �Vienybë�. Ðiuo metuveikia dvi Lietuvos �Atgajos� sto-vyklavietës � Palangoje ir �Zelvo-je�, ðalia Vievio, (ankðèiau dar buvoGrigiðkës), kur kasmet ðauniaidrauge stovyklauja ir Lietuvos vai-kai, ir lietuviø kilmës vaikai, gyve-nantys svetur.

Pagrindinë stovyklos programoskryptis � tautotyra, kurios tikslas su-paþindinti (naujai pirmà syká ar gi-liau) su lietuviðkomis ðventëmis, pa-proèiais, tradicijomis, parodyti Lie-tuvà iðeivijos ir etniniø þemiø lietu-viø kilmës ir Lietuvos vaikams, ne-mokanèius pamokyti lietuviø kalbos.Todël � kas labai svarbu � stovyklo-je bendraujama tik lietuviø kalba, tiekkasdieniniame gyvenime, tiek ágyven-dinant kûrybinæ stovyklos programà.

Kiekvienais metais stovykloje ágy-vendinamos ádomios kûrybinës prog-ramos. Tai kalendoriniø ðvenèiø(Uþgavënës, Velykos, Joninës,Kûèios, Kalëdos), ðeimos ðvenèiø

(Vestuvës), mitologinë programa(Perkûnas, Gabija, Þemyna, Medei-na, Laima...), Lietuvos istorijos aki-mirkos (Þalgirio mûðis, Knygneðys,Universitetas, Teatras...). Organi-zuojami turistiniai þygiai, mokoma lie-tuviðkø þaidimø, dainø ir ðokiø, su-paþindinama su tradiciniais lietuviøamatais, rengiama nuotaikingusspektaklius. Vaikai patys gaminareikiamà atributikà, kostiumus, kurianaujus þaidimus ir programas. Sto-vykloje veikia meilës ir muzikinis pað-tas, o vakarais visi susirenka prie lau-þo � dainuoja, ðnekuèiuoja, dalijasidienos áspûdþiais.

� Nieko nëra baisiau uþ nuobo-dþiaujantá vaikà � kai jis nuobodþiau-ja, tai gali kilti negerø minèiø. �At-gajos� stovyklos esmë � vaikø ðvie-timo ir kultûrinio bendradarbiavimostovykla, kur vaikai gali save reali-zuoti, nes mokykloje ar namuose daþ-nai negali daryti to, ko nori. Mes pa-siûlome tà veiklà, kuri vaikui turëtøbûti ádomi ir netikëta,- pasakoja sto-vyklos steigëja, Labdaros fondo�Vienybë� direktorë Auðra Lasau-skaitë.

Geri darbai Lietuvai

Stovykloje gyvenama ðeimomis �ðeimynomis, miðriai pagal amþiø, pa-gal lietuviø kalbos mokëjimà, miðriaipagal gyvenamà vietà, vienoje ðei-moje 15-20 stovyklautojø. Berniukaiir mergaitës gyvena atskiruose kam-bariuose. 6-7 vaikams tenka po va-dovà.

� Vaikai patenka á tokià aplinkà,kur pasijunta esantys vienoje ðeimoje,tokioje lietuviðkoje bendruomenëje,kur reikia rûpintis vieni kitais, kur ágy-jama savarankiðkumo, kur turi pa-sirûpinti buitiniais dalykais � pasiklotilovà, sutvarkyti kambará, padëti pa-ruoðti pusryèius. Kartais mes, lietu-

Pasijunti laisvas ir laimingas.

JAUNIMAS


viai, kompleksuojame � kai kas gal-voja, kad jeigu susimoki pinigus, taikaip galima vaikui liepti pasitvarkytikambará, ar iðplauti grindis? Vienasið svarbiausiø mûsø uþdaviniø � tailietuvybës puosëlëjimas, geri darbaiLietuvai. Ar kai kaþkà gero padaraiðalia esanèiam draugui, ar tarkim tvo-rà nudaþai, ar sutvarkai aplinkà,- pa-sakoja Auðra Lasauskaitë.

�Atgajos� bendruomenë

�Atgaja� � tai gyvenimo bûdas,-sako buvusieji �atgajieèiai�. �Atga-jos� bendruomenæ sudaro ir vado-vai, ir vaikai � ir ið Lietuvos, ir iðei-vijos lietuviai. Per visà veiklos laiko-tarpá �Atgajos� stovykloje pabuvojoapie septynis ðimtus uþsienyje gyve-nanèiø lietuviø vaikø. Taip pat dide-lis bûrys vadovø � Lietuvos aukðtø-jø mokyklø studentø. Daþnai buvæstovyklautojai patys tampa vadovais,arba stovykloje ágytà patirtá iðnaudojaorganizuodami savo kraðtuose sto-vyklas. Pavyzdþiui Varðuvoje gyve-nanti Milda Krauþlytë, kuri jau antràkartà organizuoja tarptautines sto-vyklas Seinø-Punsko kraðte, kartu suLietuvos �Atgaja�. Ðiemet stovyko-je, kuri gavo lëðø ið ES fondø, be lie-tuviø (ið Lietuvos ir Seinø-Punskokraðto) dalyvaus ispanai, prancûzai,vengrai, rumunai. Arba Loreta Pa-ulauskaitë � Ispanijos LietuviøBendruomenës pirmininkë. Su�Elfø� teatro aktoriais, kurie buvodeðimt metø dirba �Atgajos� vado-vais, ðiemet ji organizuoja stovyklàIspanijos lietuviø vaikams. Tai pir-moji �Atgajos� kelionë á uþsiená. - Beto, esame bendravæ su �Neringos�stovykla Jungtinëse Valstijose, ir�Kretingos� stovyklos Kanadoje or-ganizatoriais. Norëtume keistis va-dovais, patirtimi.

� Jaunimas, kuris dalyvauja �At-gajos� stovykloje, yra nuostabus, nettëvai daþnai mûsø klausia, kaip messurandame tokius ðaunius vadovus,� sako Auðra.

Ypaè dþiaugiamës sugráþtanèiaisuþsienio lietuviais. Ðià vasarà Atga-joje dirbs Estijos lietuviø jaunimas.Tai seserys Laura ir Laima Kirsi-maa, kurios bûdamos vaikais ne kar-tà stovyklavo �Atgajoje�.

Lietuvos dovana uþsieniolietuviø vaikams

Uþsienio lietuviø vaikø vieðnagæLietuvoje finansuoja Lietuvos vals-tybë. Buvo laikas, kai �Atgaja� gau-davo paramà ið Tautos fondo. Da-bar uþsienio lietuviø vaikø kelialapiusiðperka Lietuvos vyriausybë, perTMID.

Iðeivijos vaikams sàlygas nusta-to TMID � iðperkami kelialapiai vi-siems, nesvarbu, ar gyveni turtin-goje ðalyje, ar ne, nesvarbu, kokiayra materialinë tëvø padëtis. Lie-tuvoje gyvenantys vaikai susimokapilnà kelialapá, netgi socialiai remti-

ni Lietuvos vaikai moka 50 pro-centø.

� Todël mes keliame tokius kri-terijus, kad tai bûtø aktyvus, kuo norspasiþymëjæs vaikas, nes juk tai jamturi bûti dovana, Lietuvos dovana, �sako Auðra Lasauskaitë. Ji ásitikinusi,kad vis dëlto paèios lietuviø bend-ruomenës turëtø aktyviau dalyvautivaikø atrankoje. � Kartais atvaþiuo-ja vaikai, kurie nieko bendro neturisu Lietuva, arba tik lanko lietuviðkàmokyklà, nes tëvai simpatizuoja Lie-tuvai. Bûna ir tokiø atvejø, kai pavyz-dþiui, lietuviø bendruomnë nesuradonorinèio vaiko, ir atsiunèia kà nors iðsavo kraðto paþástamø. Yra buvæ irtaip, kad vaikø atvyksta pasiimti tëvaipavyzdþiui po keleriø dienø � esà, jautruputá pabuvo stovykloje, ir dabarvaþiuos pavieðëti pas gimines. O juká tà vietà jau nepaimsi kito vaiko, ovieta taip ir lieka neiðnaudota.

�Atgajoje� netoleruojamas alko-holio vartojamas. Pasitaikydavo, kadtokie vaikai, kurie nepaklusdavo sto-vyklos taisyklëms, buvo iþsiunèiaminamo. � Vaikams aiðkiname, ta-riamës, kiekvienas stovyklautojas pa-

Nes tai ATGAJA

JAUNIMAS


siraðo sutartá, kad laikysis stovyklostaisykliø: nerûkyti, nevartoti svaigi-namøjø gërimø. Pas mus taip pat ne-priimtina ir tokie ið sovietmeèio per-imti �paproèiai� kaip pavyzdþiui pas-kutinæ naktá tëpliojimasis dantø pas-ta. Dar vienas mûsø privalumas yratas, kad vadovai gyvena kartu su va-kais.

�Atgaja�grumiasi su sunkumais

Sunku suvokti, kodël taip geraivaikø, tëvø, auklëtiniø vertinama Lie-tuvos �Atgaja� nuolat grumiasi suávairiais sunkumais. Ypatingai su pa-talpø problema. Jau nebëra stovyk-lavietës Grigiðkëse, netrukus ir Pa-langos stovyklavietë gali uþtrenktivaikams duris. Nors Lietuvos �At-gaja� su Palangos stovyklaviete pa-siraðiusi panaudos sutartá iki 2011metø. Taèiau ðiø metø kovà �Atga-ja� gavo Palangos oro uosto, kurisyra stovyklavietës savininkas, raðtà,kad jie nutraukia sutartá, argumen-tuodami saugumo sumetimais; esàoro uostas plësis, ir ðalia jo negali bûtistovyklavietës. Palangos stovykla-vietës likimas yra Lietuvos politikø

rankose � praðymas spræsti Palan-gos stovyklavietës iðsaugojimo klau-simà ir toliau leisti jà naudoti �Lietu-vos Atgajai� buvo nusiøstas Lietu-vos vaiko teisiø kontrolieriaus ástai-gai. Vaiko teisiø kontrolierë Riman-të Ðalaðevièiûtë raðtus dël Palangosstovyklos pateikë LR Vyriausybei irPrezidentui.

� Jeigu valstybei strategiðkai svar-bus ir oro uostas, ir vaikai � Atgajajuk turi 14 metø ádirbá � tai valstybëturëtø pasirûpinti ir pasiûlyti kokià norsiðeitá,� sako Auðra Lasauskaitë.

Bet yra gandø, kad kaþkam labairûpi stovyklos patalpø ir þemës pri-vatizacija.

Be galo liudna, kad Lietuvos vai-kai neteks dar vienos stacionarios po-ilsiavietës. Turime fantastiðkà svajo-næ � graþioje Lietuvos vietoje ákurtiar pastatyti naujus Atgajos namus �modernià ir ðiuolaikiðkà stovykla vai-kams ir jaunimui, veikianèià iðtisusmetus. Vis dar ieðkome þemës lopi-nëlio, kuriame galëtume ásikurti ilgam.

Laiðkai �Atgajai�

Retai pasitaiko, kad vaikai raðytølaiðkus...stovyklai. O �Atgajai� raðo.

� �Atgajoje� man patiko dvasia,programa, kai galëjai ádëti dalelæ sa-væs ir nenuobodþiauti. Patiko visaslaikas, smagûs þmonës, nuostabûs,ðilti, neapsakomi ir graþûs vakaraiprie lauþo. Smagios ir graudinanèiosdainos. Þodþiu. Patiko. Aèiû tau�Atgaja�. ....buvau nors ir kartà, ti-kiuosi bus ir antras ir treèias...

� Patinka atmosfera. Þmonës.Oras. Juk ar lyja ar saulë ðvieèia,mums gerai, neapsakomai patinkavakarai... dainos... ðiluma, kuriàskleidþia, ne tik lauþas, bet ir þmonës.

� Pamenu sakiau keliems vaiki-nukams: neliûdëkite, kad tai pasku-tiniai metai! Mes dar turime laiko su-kurti pasakà (tada dar turëjome ke-lias dienas iki stovyklos pabaigos)!Ir mes jà sukursime � paèià nuosta-biausià! O kitais metais?... Atsiraskita vieta! Ir man, �Atgajai� reikësJûsø pagalbos sukurti dar vienà pa-sakà! Kuri prasidës ið naujo! Mumsreikia Jûsø pagalbos. Reikia, kad Jûsnumindþiotumëte naujus takus, kadatveþæ savo vaikus po keliolikosmetø, galetumëte pasakyti: �að laks-èiau ðiais takais, ðvietë saulë, aðsëdëjau ðalia vadovo ir meskalbëjomës, juokëmes, mes buvomekartu: að ir tu!� Ir nëra èia ko laikytiaðaras! Jos gerø prisiminimø aðaros!Jos tikros! Ir jos tavo! �Atgajai�reikia Jûsø!!! Kad sukurtumëm darvienà pasakà! Paèià nuostabiausià!Aèiû!

� Patinka sëdint ant ràsto, uþ-versti galvà ir pasiþiûrëti á þieþirbas,skrendanèias á þvaigþdëtàdangø...Tuomet pasijunti laisvas irlaimingas. Patinka sëdëti ant þolësir rinkti ðiðkas... o paskutiná vakaràverkti. Taip, nes tai ATGAJA.

Þivilë MAKAUSKIENË

(straipsnyje panaudojau �Atga-jos� svetainëje skelbtus vaikølaiðkus)

(Nuotraukos ið �Atgajos�internetinës svetainës)

JAUNIMAS


Visus Ispanijos lietuvius ðiø me-tø liepos 6-12 dienomis Vaikø ðvieti-mo ir kultûrinio bendradarbiavimostovyklos �Lietuvos Atgaja� ðeimy-nø vadovai � sostinës Elfø teatro ak-toriai pakvies á lietuviðkà kultûrinæstovyklà-seminarà Kasteljone irKampohermose. Projektà finansið-kai parëmë Tautiniø maþumø ir iðei-vijos departamentas prie LRV. Taipirmas tokio pobûdþio projektas, sie-kiant priartinti Ispanijos lietuvius priestovyklø. Beje, ðiais metais net 9 Is-panijos lietuviukai stovyklaus �Lie-tuvos Atgajos� stovyklose. Be ðiø

dviejø stovyklavieèiø, �Lietuvos At-gajos� vadovai lankysis dar trijosebendruomenëse, kuriose surengstrumpas diskusijas, seminarus apielietuviðkas stovyklas, dalinsis stovyk-lavimo patirtimi.

Kas gi nuo amþiø mus, lietuvius,vienijo, jeigu ne bendra kalba, istorija,dainos, paproèiai? Didþioji dalis lietu-viø iðeiviø puikiai suvokia savo lietu-vybæ ir tautiðkumà, bet ar maþieji lie-tuvaièiai sugebës tai iðsaugot, iðmokstai gerbt, tuo naudotis ir tuo didþiuo-tis? Tai klausimai, dabar itin aktualustarp Ispanijos lietuviø tëveliø.

VAIKAMS NËRA LAIKO NUOBODÞIAUTI

�LIETUVOS ATGAJA�tiesia tiltà tarp LIETUVOS

ir ISPANIJOS lietuviø

Todël visi stovyklos-seminaroprogramoje mokysimës lietuviðkøþaidimø, dainø ir ðokiø, kartu ðvæsi-me Mindaugo karûnavimà, prisimin-sime kalendoriniø ðvenèiø paproèiusir tradicijas, seksime ir inscenizuosi-me lietuviðkas pasakas, supaþindin-sime ir pasidalinsime ðauniausios vai-kø stovyklos �Lietuvos atgaja� kû-rybinio darbo patirtimi, teatrinës veik-los metodais. Kalbësime apie tai, kaskiekvienam lietuviui yra brangu... Ti-kimës, kad ði pirmoji lietuviðkoji sto-vykla Ispanijoje bus ádomi ir vaikams,ir jø tëveliams, ir lietuviðkø mokyk-lëliø mokytojams. Tai bus gera pra-dþia naujiems kultûriniams bendra-darbiavimo ryðiams tiesiant tiltà tarpLietuvos ir lietuviø Ispanijoje.

�Elfø� teatro inf.Stovyklos plakatas

(Nuotrauka ið �Atgajos� internetinëssvetainës)

JAUNIMAS


2001 metais Vytauto Didþiojo uni-versitetas, dr. Aldona Gaðkienë ir dr.Remigijus Gaðka, Punsko Kovo11-osios licëjus bei Pasaulio Lietu-viø Bendruomenës atstovybë Lietu-voje pasiraðë susitarimà dël Punskolietuviø studijø universitete. VDU nebendrojo konkurso tvarka kasmet ási-pareigojo priimti po ðeðis lietuviø kil-mës Punsko Kovo 11-osios licëjausabiturientus.

A. ir R. Gaðkø stipendijos � sva-ri parama Punsko lietuviams VDUsudarytos palankios sàlygos studijuo-ti. Punskieèiams nemokamai sutei-kiamas bendrabutis, iðpildæ univer-siteto nustatytus paþangumo reika-

Uþ galimybæ studijuoti VDU

JAUNIMAS

Ðiemet Vytauto Didþiojo universitete (VDU)bakalauro diplomus gavo jau antroji èiastudijavusiø Lenkijos lietuviø karta. Netseptynis bakalauro laipsná ágijusius Punskokraðto jaunuolius asmeniðkai pasveikinoá iðkilmes atvykæ JAV lietuviai Remigijus irAldona Gaðkos. Bûtent jie kasmet ðeðiemsLenkijoje gyvenantiems mûsø tautieèiamssuteikia svarià piniginæ paramà ágyti aukð-tojo mokslo diplomà viename ið geriausiøLietuvos universitetø.

VDU studijuojantys Punsko lietuviai su rektoriumi prof. V. Kaminsku, dr. A. Gaðkiene, Akademiniø reikalø tarnybosdirektore S. Butkiene ir dr. R. Gaðka (A. Vaitkevièiaus nuotr.)


punskieèiai dëkingi rëmëjams

JAUNIMAS

lavimus, jie atleidþiami nuo studijømokesèio.

Uþ Lietuvos ribø gyvenantiemstautieèiams studijuoti VDU bûtø la-bai sunku, jei ne svari Aldonos ir Re-migijaus Gaðkø parama. KiekvienasUniversitete studijuojantis ir tam tik-rus paþangumo reikalavimus atitin-kantis Kovo 11-osios licëjaus abitu-rientas kasmet 10 mënesiø gauna500 litø mënesines stipendijas.

�Noriu nuoðirdþiai padëkoti Aldo-nai ir Remigijui Gaðkoms, kuriø dos-nios ðirdys nuo 2001 metø atvërë ke-lià á mokslà Punsko kraðto jaunuo-lëms ir jaunuoliams�, � bakalauro dip-lomø áteikimo iðkilmëse kalbëjo VDUrektorius prof. V. Kaminskas.

Jaunøjø punskieèiøpastangos suteikia vilties

Ðiemet bakalauro studijas Vytau-to Didþiojo universitete baigë septy-ni Punsko lietuviai. Ið viso ðiuo metuávairiose studijø programose mokosi24 Lenkijos lietuviai. Nepaisant to,kad viduriná iðsilavinimà ðie studen-tai ágijo ne Lietuvoje, daugelis ið jømokosi labai gerai. Ypaè puikiø stu-dijø rezultatø pasiekë ðiømetës Hu-manitariniø mokslø fakulteto absol-ventës Alicja Gryguc ir Lidia Wasi-lewska.

Pasak vieno ið stipendijos steigëjødr. Remigijaus Gaðkos, idëja remtiPunsko kraðte gyvenanèius mokslei-vius, suteikti jiems ðansà studijuotiVDU, lëmë noras sugraþinti Lietu-vai gabius, darbðèius ir perspekty-vius jaunus þmones, trokðtanèius stu-dijuoti lietuviðkame universitete, betneturinèius finansiniø galimybiø.

�Ðiandien mûsø nuotaika pakili.Iðleidþiame dar septynis darbðèius irpavyzdingus jaunuolius, tikrus Lietu-vos patriotus, kuriais labai didþiuoja-

mës�, � kalbëjo Aldona ir RemigijusGaðkos.

mo bakalauras Rimas Misiukonis irbiologijos bakalaurë Julia Radziwi-lowicz. Jie nepaprastai dëkingi savorëmëjams uþ paramà ir nuoðirdø rû-pinimàsi jais.

�Vargu ar bûèiau galëjusi moky-tis Lietuvoje, jei ne Gaðkø skirta sti-pendija. Dþiaugiuosi, kad galiu stu-dijuoti VDU, kur mumis taip nuoðir-dþiai rûpinamasi�, - sakë Gamtosmokslø fakulteto absolventë JuliaRadziwilowicz.

Politikos ir diplomatijos moksløinstituto absolventas Jan Kluszniktaip pat neslëpë dþiaugsmo ir dëkin-gumo savo rëmëjams uþ paramà irnuoðirdø rûpestá. �Noriu kuo nuoðir-dþiausiai padëkoti Remigijui ir Aldo-nai Gaðkoms, parëmusiems materia-liai, ir VDU bendruomenei, taip ðil-tai mus priëmusiai�, � sakë punskie-tis, nusprendæs ðiame universitetesiekti ir magistro laipsnio.

VDU inf.

Uþ Lietuvos ribøgyvenantiemstautieèiams studi-juoti VDU bûtølabai sunku, jei nesvari Aldonos irRemigijaus Gaðkøparama

Studentai negaili ðiltø þodþiørëmëjams

Ðiemet, remiami Aldonos ir Re-migijaus Gaðkø, VDU baigë vady-bos bakalaurë Alicja Naujalienë, ang-lø filologijos bakalaurai Alicja Gry-guc, Lidia Wasilewska ir GintarasKuculis, politikos mokslø bakalaurasJan Klusznik, vieðojo administravi-

A. ir R. Gaðkos per Punsko licëjaus 50-meèio minëjimà (S. Birgelio nuotr.)


SPORTAS

GATVËS KREPÐINIO TURNYRASGeguþës 7 dienà Nijare, Andalûzijoje vykoLBA organizuotas antrasis gatvës krepðinioturnyras 3x3, skirtas Motinos dienai pa-minëti. Jame dalyvavo ne tik vietiniai krepði-nio mëgëjai, bet ir komandos ið Valensijos,Kasteljono bei Alikantës provincijø.

puikûs krepðininkai ir pelnëdaugiausiai apdovanojimø, - tri-taðkiø metimo konkurse �Mare-lio komandos� þaidëjas MantasPoèinas nurungë visus savo var-þovus ir tapo èempionu. Tik ánir-tingoje kovoje nusileidusi �Al-fos� komandai, �Marelio koman-da� iðkovojo antràjà vietà, o �Ni-jaremos� ekipa nugalëjo Ali-kantës �Torre 1� þaidëjus.

Greitai Ispanijoje prasidëstradicinës miestø ir gyvenvieèiøfiestos. Jø metu didesnëseðventëse rengiami gatvës krep-ðinio turnyrai. Norëtusi, kad lie-tuvaièiai ne tik aktyviai daly-vautø, bet ir uþimtø prizines vie-tas. Labai to linkime, bet sporteyra taip,- nugali stipriausieji... ar-ba tie kuriems nepritrûkosëkmës.

LKÐI centro informacija

Turnyre rungësi ðeðiolika ko-mandø ir jau pirmosios rungtynësparodë, kad varþovai yra pakan-kamai stiprûs, kad pergalæ bus netaip paprasta iðkovoti. Labaipajëgios komandos atvyko ið Ali-kantës � kovoje dël priziniø vietøjiems pritrûko tik nedidelëssëkmës.

Á krepðinio ðventæ atvyko ILBpirmininkë Loreta Paulauskaitë,Nijaro meras Joaquin Garcia Fer-nandez ir Almerijos garbës kon-sulas Jose Antonio Garcia Herra-

da, Alikantës LB pirmininkë K.Funkienë su palaikymo grupe beiValensijos ir Kasteljono LB pir-mininkës V. Þièkauskaitës vado-vaujami sirgaliai aktyviausiai iðvisø dalyvavusiø turnyre, rëmësavo komandas.

Lietuviø kultûros, ðvietimo irinformacijos centrà Almerijojeatstovavo trys komandos, tai ��Eskalada�, �Nijarema� ir �Ma-relio komanda�.

Mes labai dþiaugiamës, kadmûsø atstovai pasirodë esantys

Gatvës krepðinio turnyro prizininkai


SPORTAS

Ðeðtadienio rytà atsikëliau, tikëdamasis pamai-tinti savo krepðinio troðkulá, kurá, mano many-mu, jauèia kiekvienas lietuvis. Atvykæs á mokyk-là iðvydau daug maðinø aikðtëje ir daug naujøveidø � lietuviø ið visos Europos.

gai bëganèiam laikui. Ið ryto lëtai, galnetgi tingiai vykusios rungtynësvëliau ágavo aðtrø skoná bei didelá pa-greitá. Akimirkos, kai paskutinëmissekundëmis pralaiminëjusi komandasusilygindavo su prieðininkais malo-

KAIP PUNSKE KREPÐININKAI VIEÐËJO...

Geguþës 27 dienà 8 valandà rytoávyko Europos lietuviø krepðinioèempionato atidarymas.

Jame dalyvavo 12 komandø:Kembridþo ir Londono ið Anglijos,Hamburgo, Hiutenfeldo ir Berlyno iðVoketijos, Kopenhagos ið Danijos,Gervëèiø Kraðto ið Baltarusijos, trysið Lietuvos (Veisiejø ir dvi ið Kau-no), Punsko licëjaus ir Punsko rink-tinës komandos. Pirmoji turnyro da-lis vyko Punske ir Suvalkuose dël lai-ko trûkumo. Taigi kol punskieèiai Air B pogrupiuose kovojo namie, C irD pogrupiai þaidë gretimame mies-te. Iki pietø jau þinojome ketvirtfina-

lio dalyvius (Anglija, Lietuva, Pun-skas ir Baltarusija). Á pusfinalá pate-ko Kembridþas, Londonas, Veisiejaiir Kaunas.

Labiausiai ástrigo man atmintyjenuotaika, tvyranti salëje. Á mûsø ma-þàjá Punskà atvyko lietuviai ið visosEuropos. Juk ið paþiûros tiek daugmus skiria � akcentas, gyvenimobûdas, gyvenimo sàlygos, daug, daugkilometrø þemëlapyje, o vis dël to visitaip draugiðkai suëjo. Tarytum vi-siems galiotø taisyklë �oponentai tikkrepðinio aikðtelëje� (aiðku visomstaisyklëms rasime iðimèiø). Turnyroatmosfera tirðtëjo tiesiog propocin-

Pirmosios vietos laimëtoja- � Veisiejø komanda


SPORTAS � SKELBIMAI

niai maitino mano troðkulá geram krepðiniui. Taèiau manto buvo negana. Að norëjau dar, ir dar, ir DAR! Palau-kæs gavau ko norëjau. Tikrai laukti buvo verta, nes vi-sos pusfinalio rungtynës pilnai pateisino lûkeðèius. Ofinalo metu emocijos siekë zenità. Tegul gailisi tie, ku-riems nebuvo lemta iðvysti kaip Kembridþas ir Veisie-jai demonstravo europietiðko lygio krepðiná! Ak tos emo-cijos, ak ta neaiðki pabaiga, kai iki galo liko vos keliossekundës, o rezultatas buvo lygus!

Turnyras vyko sklandþiai ir be rimtø problemø, tamdirbo visas bûrys þmoniø. Baimindamasis, jog uþmirðiukurá nors ið jø, sakau visiems bendrai: AÈIÛ! Taip, taip,jau jiems buvo dëkojama renginio uþdarymo metu, betnepakenks to padaryti dar kartà. Po to sportininkai, nau-dodamiesi Punsko valsèiaus virðaièio Vytauto Liðkaus-ko kvietimu �paûþti�, nuvyko prie Seivø eþero ðvæstipergalës, megzti naujus ryðius ir... paûþti.

Taip vyko 4-asis Europos lietuviø krepðinio turny-ras. Nekantriai laukiu kito, kuris vyks Londone. Nau-dodamasis proga norëèiau taip pat pasveikinti Veisiejøkomandà su to vieno, vienintelio taðko skirtumo perga-le; padëkoti Kembridþo komandai uþ tai, kad dovanojomums toká puikø ir intrigos bei emocijø kaupinà finalà;Londonui, uþ tai, kad nugalëjo Kaunà, o Kaunui, neskovojo iki pat galo ir laikë mus neþinioje, kol nenu-skambëjo rungtynes baigiantis ðvilpukas.

Tomas MARCINKEVIÈIUS

(I. Gasperavièiûtës nuotr.)

II vietà iðkovojusi Kembridþo komanda

PASAULIO LIETUVIØBENDRUOMENËS FONDAS

LITHUANIAN WORLD COMMUNITYFOUNDATION

PO BOX 140796 GRAND RAPIDSMI 49514-0796

PHONE 616-791-7333 FAX 616-791-7888E-MAIL [email protected]

SVARBU IR SKUBU

Brangûs Tautieèiai,

Pasaulio Lietuviø Bendruomenës veikla, apimanti lie-tuvius gyvenanèius 35 kraðtuose, savo prioritetu laikolietuvybës iðlaikymo tæstinumà skatinant ir remiant uþ-sienyje gyvenanèiø lietuviø ðvietimà, kultûrà ir Tëvynësmeilæ. Daugelyje kraðtø, kaip buvusioje Sovietø Sàjun-goje ar Pietø Amerikoje bendruomeniø veikla ir infor-maciniai ryðiai reikalauja nuolatinio dëmesio.

Naujai ásikûrusioms ir besikurianèioms bendruo-menëms, kraðtuose á kuriuos dabar yra atvykæ ðimtaitûkstanèiø lietuviø, yra bûtina ne vien þodþiais bet ir dar-bais parodyti, kad jie ir toliau yra to paties kamieno ða-kos, kad jie visi yra reikalingi Lietuvai � ir sugráðti keti-nantys, ir pasiliksiantieji gyventi naujuose kraðtuose.

Esame viena tauta !

Kreipiuosi á visus suprantanèius Pasaulio LietuviøBendruomenës veiklos svarbà paremti Pasaulio Lietu-viø Bendruomenæ ir jos XII Seimà, ðaukiamà ðiø metørugpjûèio mënesá Vilniuje. Reikia pabrëþti, kad atstova-vimas Seime yra garbës pareiga ir Seimo atstovai nëraatlyginami, taip kaip ir PLB Valdybos nariai bei pagalbi-ninkai dirba visuomeniniais pagrindais � be atlyginimo.

Ðios veiklos finansavimui praðome mûsø paèiø, uþ-sienyje gyvenanèiø lietuviø paramos.

Dëkingas uþ Jûsø dosnumà ir paramà,

Gabrielius ÞemkalnisPasaulio Lietuviø Bendruomenës Valdybos

pirmininkas

Pasaulio Lietuviø Bendruomenës Fondas talkina, re-mia ir praveda specialø lëðø telkimo vajø paremti Pa-saulio Lietuviø Bendruomenës Valdybà ir PLB XII Sei-mà, ávyksiantá 2006 m. rugpjûèio 6�9 dienomis Vilniuje,Lietuvoje. Kvieèiame skubiai siøsti Jûsø aukas nuo1 dol. iki 1,000 dol. ar daugiau ir tapti PLB Valdybosir XII Seimo rëmëjais. Èekius raðyti Lithuanian World


Community Foundation var-du ir siøsti Lithuanian WorldCommunity Foundation POBox 140796 Grand RapidsMI 49514-0796 adresu. Pra-ðom pasinaudoti ádëtu uþadre-suotu voku gràþinimui. Visos au-kos yra atleidþiamos nuo JAVfederaliniø mokesèiø (Tax IDNo. 36-3097269) ir visi aukoto-jai gaus kvitus su padëka.

Tik Jûsø paramos dëkavyksta ir vyks PasaulioLietuviø Bendruomenësveikla !

Nuoðirdþiai dëkojame,

PLB Fondo direktoriai:Vytautas Kamantas,

Laima Kuðlikytë Braune,Kazys Laukaitis, MildaLenkauskienë, Graðina

Liautaud, Juozas Lukas, dr.Antanas Razma, KæstutisSlotkus, Jonas Treðka Jr.

SKELBIMAI

TMID FOTOKONKURSAS�LIETUVIAI PASAULYJE�

Fotografijose uþfiksuojame ásimintinas gyvenimo akimirkas, iðsaugome brangius þmo-nes ir vaizdus. Kadre sustabdæ akimirkà, raðome istorijà � savo, ðeimos, miesto, ðalies.Lietuviai yra iðsibarstæ po visà pasaulá, su Tëvyne juos sieja tapatybë, tradicijos.

Pasidalinkime vieni su kitais nuotaikomis ir jausmais, ðventëmis ir kasdienybe!Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentas (TMID) prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybës kvieèia dalyvauti fotografijø konkurse �Lietuviai pasaulyje�.Konkurse gali dalyvauti kiekvienas uþsienyje gyvenantis tautietis ar iðeivijoje vei-

kiantis lietuviø susivienijimas. Temø ratas neribojamas: áamþintos gali bûti ir kraðto bend-ruomenës renginiø, lituanistiniø mokyklø veiklos ir asmeninio gyvenimo, buities, sportoakimirkos. Nuotraukos gali bûti darytos ir dabar, ir prieð keliasdeðimt metø.

Prie nuotraukos (pageidautina, ne maþesnës nei 10x15 cm) turi bûti nurodytas josautorius, gyvenamoji ðalis, fotografijos data, 3-5 sakiniø paraðas (gali bûti ir oficialiairimtas, ir þaismingai ðmaikðtus).

Konkursas vyks nuo 2006 m. birþelio 1 d. iki spalio 1 d. Visus darbus vertins komisija,konkurso nugalëtojai bus apdovanoti vertingais prizais.

Geriausios nuotraukos bus iðleistos atskiru leidiniu.Nuotraukas siøsti adresu:Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentasprie Lietuvos Respublikos VyriausybësT. Kosciuðkos g. 30LietuvaFotokonkursui �Lietuviai pasaulyje�

Iðsamesnës informacijos teiraukitës:tel. (+370~5) 2709822, el.paðtas: [email protected]


PASAULIO LIETUVIO RËMËJAI(geguþë 1 � birþelis 30, 2006)(U.S. Doleriais)

GARBËS PRENUMERATORIAI: DonatasGrebliauskas, Piedmont, CA, JAV; Juozas ir RitaKarasiejiai, Mississauga, Ontario, Kanada; ElvyraKronienë, Dundas, Ontario, Kanada

AUKOS:

178.10 dol.

Regina Kuèienë, Homer Glen, IL, JAV

134.00 dol.

Vida Gasperienë, Didþiosios Britanijos LietuviøSàjunga, Didþioji Britanija

50.00 dol.

Elvyra Kronienë, Dundas, Ontario, Kanada

31.89 dol.

A.J. Podvoiskis, Eccles Manchester, Didþioji Britanija

30.00 dol.

Antanas Baltruðaitis, Bolingbrook, IL, JAV

25.00 dol.

Stasys Dþiugas, Oak Lawn, IL, JAV

20.00 dol.

Eugenija Anuþis, Southampton, NJ, JAV; ElvyraVodopalas, Occoquan, VA, JAV

10.00 dol.

Vladas Mickus, Wawa, Ontario, Kanada; Dr VacysÐaulys, Chicago, IL, JAV

6.00 dol.

Dana ir Saulius Vainauskai, Mamaroneck, NY, JAV

5.00 dol.

Sophie Dameika, Rockford, IL, JAV

VIENKARÈIO SKELBIMO �Pasaulio lietuvyje� tarifai:

PRANEÐIMASINFORMACIJAI

Amerikos Lietuviø Romos Katalikø Fede-racija, apjungianti iðeivijos katalikø organiza-cijas bei institucijas, spalio 20-22 dienomis Èi-kagoje ðaukia Amerikos Lietuviø KatalikøKongres¹.

Amerikos Lietuviø Romos Katalikø Fede-racija buvo ákurta 1906 metais Wilkes BarrePennsylvania valstijoje. Kongrese bus mini-mas Federacijos ðimtmetis. Ðiais metais taip-gi sueina 50 metø nuo Katalikø Federacijosjaunimo stovyklos Dainavos ákûrimo ir 40metø nuo Federacijos iniciatyva Ðiluvos Ma-rijos koplyèios árengimo Nekaltojo Prasidëji-mo Bazilikoje Vaðingtone.

PRANEÐIMAIÞINIASKLAIDAI

Vasaros metu, liepos ir rugpjûèiomënesiais, sutrumpinamos LietuviuFondo raðtinës priëmimo valandos.LF raðtinës darbo valandos nuo 10v.r. iki 4 v.v. Mûsø adresas:

14911 127th Street, Lemont,IL 60439, tel. 630-257-1616.

Mirties metiniø proga, prisimin-dama ir pagerbdama mirusá vyràPetrà Miliauskà, Stasë Miliauskie-

në Lietuviø Fondui paaukojo $100.00. Dþiugu, kad ið-lieka graþi tradicija, artimus þmones pagerbti ánaðais áLietuviø Fondà.

SKELBIMAI � LF BARUOSE � AUKOS

* visas puslapis � 225 USD;* 1/2 puslapio � 125 USD;* 1/4 puslapio � 65 USD;* 1/8 puslapio � 35 USD.

Primename, kad ðá þurnalà skaito visø þemynøðalyse gyvenantys lietuviai.

Redakcija

Documents

TAUTIN¸ KULTÛRA LIETUVIØ-LATVIØ · mł 50-metis, choreografinio sambß-rio fiJotvosfl 55-metis, kapelos fiKlumpºsfl 40-metis. —iemet ir Punsko Kovo 11-osios licºjui sukan-ka