Teisingai mąstyk ir gerai jauskisKognityvinės ir elgesio terapijos praktinių užduočių knyga vaikams ir paaugliams

Paul Stallard

Turinys

Apie autorių ix

1 Kognityvinė ir elgesio terapija: teoriniai pagrindai ir technikos 1

Teoriniai kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindai 2Kognityvinis modelis 4Kognityviniai deficitai ir iškraipymai 5Pagrindinės kognityvinės ir elgesio terapijos

charakteristikos 7Kognityvinės ir elgesio terapijos tikslai 9Pagrindiniai kognityvinės ir elgesio terapijos

elementai 9Įspėjimas 14

2 Kognityvinės ir elgesio terapijos taikymas vaikams ir paaugliams 17

Kognityvinės ir elgesio terapijos taikymas jaunesniems nei 12 metų vaikams 17

Vaiko bazinių įgūdžių, būtinų taikant kognityvinę ir elgesio terapiją, įvertinimas 19

Kognityvinės ir elgesio terapijos taikymas paaugliams 24

Dažniausios problemos, kylančios taikant kognityvinę ir elgesio terapiją vaikams ir paaugliams 27

3 Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: metodikos turinio apžvalga 33

Mintys, jausmai ir elgesys 34Automatinės mintys 35Mąstymo klaidos 36Subalansuotas mąstymas 37Kertiniai įsitikinimai 38Minčių valdymas 39

Tu

rin

ys

iii

Tavo jausmai 40Valdyk savo jausmus 41Keisk savo elgesį 42Mokausi spręsti problemas 44

4 Mintys, jausmai ir elgesys 45Stebuklingas ratas 45Tavo mintys 47Kertiniai įsitikinimai 47Įsitikinimai ir prielaidos 48Svarbūs įvykiai 49Automatinės mintys 49Tavo jausmai 50Tavo elgesys 51Teisingai mąstyk ir gerai jauskis:

Mintys, jausmai ir elgesys: apibendrinkime, ką sužinojome 53

Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Stebuklingas ratas 54Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Negatyvūs spąstai 55Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: JEI–TAI teiginių

galvosūkis 56Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Ką aš mąstau,

ką jaučiu ir kaip elgiuosi? 57

5 Automatinės mintys 59

Aš, mano elgesys ir ateitis 59Kodėl aš klausau savo neigiamų minčių? 61Negatyvūs spąstai 62Neigiamas ciklas 63„Karštos“ mintys 63Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Mintys ir jausmai 66Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Mano

„karštos“ mintys 68Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Malonios mintys

apie save 69Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Malonios mintys

apie mano ateitį 70Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Nemalonios

mintys apie save 71

Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Nerimą keliančios mintys apie mano elgesį 72

Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Ką jie galvoja? 73

6 Mąstymo klaidos 77„Nukabinta nosis“ 77Išpūsti įvykiai 78Nesėkmės numatymas 79Jausmų valdomos mintys 80Savęs pasmerkimas nesėkmei 80Kaltinkite mane! 81Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Mąstymo klaidų

atpažinimas 82Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Kokias mąstymo

klaidas darai? 84

7 Subalansuotas mąstymas 87Kaip gi tai veikia? 88Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Ieškome įrodymų 91Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Subalansuotas

mąstymas 93Teisingai mąstyk ir gerai jauskis:

„Minčių termometras“ 95

8 Kertiniai įsitikinimai 97Kertinių įsitikinimų atpažinimas 98Tikriname kertinius įsitikinimus 100Pasikalbėk su kuo nors 101Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Kertinių įsitikinimų

atpažinimas 102Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Tikriname kertinius

įsitikinimus 104Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Dažnai pasitaikantys

kertiniai įsitikinimai 105

9 Minčių valdymas 109Dėmesio atitraukimas 109Įtraukiantys užsiėmimai 111Žodinė savigalba 112

TEIS

INg

AI M

ąST

yK

Ir

gEr

AI JA

uSK

IS

Tu

rin

ys

iv v

Pozityvus (teigiamas) kalbėjimasis su savimi 112Minčių stabdymas 113„garso pritildymas“ 114Tikriname mintis bei įsitikinimus 115Išmesk jas į šiukšlių dėžę 116Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Patikrink savo mintis

ir įsitikinimus 117Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Minčių tikrinimas 118Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Teigiamų dalykų

ieškojimas 119Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Pozityvus

(teigiamas) kalbėjimasis su savimi 120Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Žodinė savigalba 121Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: „Nerimo seifas“ 122Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: „Išjunk įrašą“ 123Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Mokykis siekti sėkmės 124Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Minčių stabdymas 125

10 Tavo jausmai 127Kokius jausmus jaučiu? 128Jausmai ir elgesys 130Jausmai ir mintys 130Sujunkime viską. Jausmų, minčių ir elgesio ryšys 131Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Mintys ir jausmai 132Teisingai mąstyk ir gerai jauskis:

užsiėmimai ir jausmai 133Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Jausmukės

žodžių paieška 134Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Kaip jaučiuosi

skirtingose vietose? 135Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Mano jausmai 136Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Kas nutinka,

kai jaučiuosi liūdnas? 137Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Kas nutinka,

kai pykstu? 138Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Kas nutinka,

kai esu sunerimęs? 139Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Kas nutinka,

kai jaučiuosi laimingas? 140

Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Jausmai ir vietos 141Teisingai mąstyk ir gerai jauskis:

„Jausmų termometras“ 142

11 Jausmų valdymas 143Išmok atsipalaiduoti 144Fiziniai pratimai 145Valdomas kvėpavimas 145raminantys vaizdiniai 146Atpalaiduojamieji užsiėmimai 146užbėk už akių 147Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: „Jausmų saugykla“ 150Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: „Pykčio ugnikalnis“ 151Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Išmok atsipalaiduoti 152Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Mane

atpalaiduojanti vieta 153 Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Mane

atpalaiduojantys užsiėmimai 154

12 Keisk savo elgesį 155Dažniau užsiimk mėgstama veikla 156Tavo jausmų ir užsiėmimų žemėlapis 157Maži žingsneliai 158Susigrumk su savo baime 159Atsikratyk įkyrių įpročių 161Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Veiklos dienoraštis 164Teisingai mąstyk ir gerai jauskis:

Laiptelis po laiptelio 165Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Kas man kelia

malonius jausmus? 166Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Kas man kelia

nemalonius jausmus? 167Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Dalykai, kuriuos

norėčiau padaryti 168Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Susigrumk su

savo baime 169Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Maži žingsneliai 170Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Atsikratyk

įkyrių įpročių 171

TEIS

INg

AI M

ąST

yK

Ir

gEr

AI JA

uSK

IS

Tu

rin

ys

vi vii

13 Mokausi spręsti problemas 173Kodėl kyla problemų? 173Išmok sustoti ir pagalvoti 174Įvardink įvairius galimus sprendimus 175Apgalvok pasekmes 176Primink sau, kaip turi elgtis 177Mokykis elgtis teisingai 179Suplanuok, kaip sieksi sėkmės 180Papasakok sau, ką ketini daryti 181Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: rask galimus

problemos sprendimus 182Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Kokios mano

sprendimų pasekmės? 184Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Sprendimų paieška 185Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: Papasakok sau,

ką ketini daryti 186Teisingai mąstyk ir gerai jauskis:

Sustok, planuok ir veik 188

Literatūra 189

Apie autorių

Dr. Paul Stallard 1980 m. baigė klinikinės psichologijos studijas Birmingemo universitete Didžiojoje Britanijoje ir Vakarų Midlendo grafystėje dirbo su vaikais bei paaugliais. 1988 m. jis perėjo dirbti į Bath miesto Karališkosios ligoninės Vaiko ir šeimos psichiatrijos skyrių. P. Stallard yra kviestinis mokslinių tyrimų bendradarbis Bath universitete, kur tyrinėja traumų ir lėtinių ligų padarinius vaikams. Autorius taip pat išspausdino per 50 mokslinių straipsnių. Šiuo metu jis vadovauja tyrimams, kuriais siekiama nustatyti kognityvinės ir elgesio terapijos efektyvumą gydant potrauminio streso sutrikimus.

TEIS

INg

AI M

ąST

yK

Ir

gEr

AI JA

uSK

IS

APIE

Au

To

rIų

viii ix

Internetiniai šaltiniai anglų kalba

Nemokamą spalvotą kompiuterinį šios knygos variantą anglų kalba galima rasti adresu http://www.wileyeurope.com/go/thinkgoodfeelgood. Čia rasite ir galėsite atsispausdinti reikiamus knygos skyrius ar puslapius, kuriuos planuojate naudoti dirbdami su vaiku terapinio seanso metu. Visa medžiaga yra spalvota, o mažiems vaikams tai gali būti patraukliau.

Internetinę „Teisingai mąstyk ir gerai jauskis“ versiją anglų kalba galima atsisiųsti į savo kompiuterį, atlikti pageidaujamas užduotis bei jas įsirašyti. Tai gali būti ypač patrauklu paaugliams arba kompiuteriais besidomintiems vaikams. Šią medžiagą galima naudoti terapinių seansų metu, tačiau jaunuolis gali atlikti jam tinkamas užduotis ir namuose. reikiamus knygos skyrius taip pat galima įrašyti į kompiuterinę laikmeną ir duoti vaikui, o kito seanso metu peržiūrėti.

Be to, terapeutas gali redaguoti reikiamus darbo lapus ir pritaikyti juos konkrečiam vaikui. Pavyzdžiui, galima pakoreguoti „JEI-TAI teiginius“ arba dažnai pasitaikančių įsitikinimų sąrašą ir įrašyti tokius klausimus, į kuriuos vaikui svarbu atsakyti.

INTEr

NETIN

IAI ŠA

LTIN

IAI A

Ng

Lų K

ALB

A

xi

�

Kognityvinė ir elgesio terapija: teoriniai pagrindai ir technikos Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) – tai terminas, apibūdinantis psi-choterapines intervencijas, kuriomis siekiama keisti mąstymo procesus ir taip sušvelninti patiriamas neigiamas emocijas bei koreguoti disfunkcinį elgesį (Kaplan ir kt., 1995). KET pagrįsta prielaida, kad emocijos ir el-gesys didele dalimi priklauso nuo minčių ir kad kognityvinės bei elgesio intervencijos gali keisti mąstymą, jausmus ir elgesį (Kendall, 1991). Tai-gi KET sujungia pagrindinius kognityvinės ir elgesio teorijų elementus. Kendall ir Hollon (1979) apibūdino šią terapiją kaip siekiančią „išsau-goti elgesio metodikų veiksmingumą mažiau doktriniškame kontekste, kuris atsižvelgia į vaiko kognityvinį įvykių supratimą ir vertinimą“.

Vis didėja susidomėjimas KET taikymu vaikams ir paaugliams. Jį pa-skatino daugybė tyrimų, kurių išvados parodė, jog KET yra perspektyvi ir efektyvi intervencija vaikų psichologinėms problemoms spręsti (Kaz-din ir Weisz, 1998; Roth ir Fonagy, 1996; Wallace ir kt., 1995). Buvo nustatyta, kad KET yra efektyvi gydant generalizuoto nerimo sutriki-mus (Kendall, 1994; Kendall ir kt., 1997; Silverman ir kt., 1999a), nuo-taikos sutrikimus (Harrington ir kt., 1998; Lewinsohn ir Clarke, 1999), sprendžiant tarpasmeninių santykių problemas, šalinant socialinę fobiją (Spence ir Donovan, 1998; Spence ir kt., 2000), fobinius sutrikimus (Sil-verman ir kt., 1999b), veiksminga mokyklos vengimo (King ir kt., 1998) ir patirtos seksualinės prievartos atvejais (Cohen ir Mannarino, 1996, 1998) bei tvarkantis su skausmu (Sanders ir kt., 1994). Taip pat teigiama, kad KET yra efektyvi ir dirbant su daugybe kitų problemų, pavyzdžiui, probleminiu paauglių elgesiu (Herbert, 1998), valgymo (Schmidt, 1998), potrauminio streso (March ir kt., 1998; Smith ir kt., 1999) ir obsesiniais-kompulsiniais sutrikimais (March, 1995; March ir kt., 1994).

PIRMAS SKYRIUS

Ko

gn

ity

vin

ė ir

elg

esi

o t

er

apij

a: teo

rin

iai pa

gr

ind

ai ir

tec

hn

iKo

s

Kognityvinė ir elgesio terapija sutelkia dėmesį į ryšius tarp:minčių (ką galvojame);emocijų (ką jaučiame);elgesio (kokių veiksmų imamės).Įrodyta, jog kognityvinė ir elgesio terapija yra efektyvi sprendžiant įvairias dažnai sutinkamas vaikų psichologines problemas.

� �

Teorinį kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindą suformavo įvairūs reikšmingi moksliniai tyrimai. Šioje knygoje nesiekiama jų išsamiai aprašyti, tačiau verta paminėti keletą svarbiausių sąvokų ir teorijų, ku-rios tapo KET pamatu ir lėmė jos susiformavimą.

Vienas iš pirmųjų mokslininkų, turėjusių reikšmingą įtaką KET, buvo I. Pavlovas, sukūręs klasikinio sąlygojimo teoriją. I. Pavlovo eks-perimentai atskleidė, kad natūralios reakcijos (pvz., seilių išsiskyrimas), gali būti susiejamos su specifiniu stimulu (pvz., skambučio garsu), kuris pradeda sukelti sąlygines reakcijas. Šie tyrimai parodė, kad ir emocinis atsakas (pvz., baimė) gali būti nulemtas tam tikrų įvykių ir situacijų.

Konkretūs įvykiai gali kelti sąlyginio reflekso nulemtas emocines reakcijas.

Klasikinio sąlygojimo teoriją toliau plėtojo J. Wolpe (1958), kuris ją pritaikė žmonių elgesio ir klinikinėms problemoms spręsti. J. Wolpe sukūrė sisteminio nujautrinimo (desensibilizacijos) procedūrą. Jeigu baimę keliantis dirgiklis susiejamas su kitu stimulu, sukeliančiu prie-šingą atsaką (t.y. atsipalaidavimo būseną), baimės reakciją galima nu-slopinti. Ši procedūra dabar plačiai taikoma klinikinėje praktikoje. Jos metu atliekamos laipsniškos ekspozicijos in vivo (realybėje) ir vaiz-duotėje, kai žmogus išlieka atsipalaidavęs, susidurdamas su vis didesnę baimę keliančiais dirgikliais.

emocinės reakcijos gali būti nuslopintos susiejus jas su priešingu stimulu.

Antrasis biheviorizmo atstovas, reikšmingai veikęs KET formavi-mąsi, buvo B. F. Skinneris, 1974 m. darbe atskleidęs, kad svarbią įtaką elgesiui daro aplinka. B. F. Skinnerio aprašyti dėsningumai tapo žinomi kaip operantinis sąlygojimas, o jo esmę sudarė ryšiai tarp antecedentų (tam tikrų sąlygų ir prieš tai buvusių įvykių), pasekmių (pastiprinimo) ir elgesio. Tam tikras elgesys pastiprinamas ir jo dažnis didėja, jei jis sukelia teigiamas pasekmes arba nesukelia neigiamų pasekmių.

elgesiui daro įtaką jo antecedentai ir pasekmės.

pastiprinančios pasekmės didina elgesio tikimybę ateityje.

pakeitus antecedentus ir pasekmes, galimi elgesio pokyčiai.

Albertas Bandura, plėtojęs socialinio išmokimo teoriją, pateikė reikš-mingų pasiūlymų, leidusių išplėsti elgesio terapiją bei atsižvelgti į kogni-tyvinių procesų vaidmenį. Socialinio išmokimo teorija pripažino aplin-

kos svarbą, o kartu pabrėžė tai, kad mintys atlieka tarpininko vaidmenį tarp stimulo ir reakcijos. Šioje teorijoje taip pat buvo akcentuojama, kad išmokti galima stebint kitus asmenis, bei buvo pristatytas savikontrolės modelis, pagrįstas savistaba, savęs vertinimu ir savęs pastiprinimu.

Dar didesnis dėmesys į minčių poveikį buvo atkreiptas po D. Meichenbaum‘o (1975) darbų ir saviinstrukcija pagrįstų mokymosi metodų sukūrimo. Ši teorija pabrėžė mintį, jog didžioji elgesio dalis yra valdoma minčių arba vidinio monologo. Sau sakomų teiginių pa-koregavimas gali skatinti tinkamesnių savikontrolės metodų formavi-mąsi. Šis modelis remiasi raidos teorija ir atspindi procesą, kurio metu vaikai išmoksta kontroliuoti savo elgesį. Procese išskiriamos keturios stadijos: kito žmogaus, atliekančio užduotį, stebėjimas; užduoties at-likimas girdint kito žmogaus pateikiamas instrukcijas; užduoties atli-kimas pateikiant instrukcijas balsu sau pačiam ir galiausiai instrukcijų šnibždėjimas arba sakymas mintyse.

elgesį veikia kognityviniai (pažinimo) įvykiai ir procesai.

Kognityvinių procesų pokyčiai gali sukelti elgesio pokyčius.

Ryšys tarp emocijų ir mąstymo buvo apibrėžtas Albert‘o Ellis‘o (1962) racionaliojoje emocijų terapijoje. Pagal šį modelį, emocijas ir elgesį dažniau sukelia įvykių interpretacijos nei įvykiai per se (patys savaime). Tai reiškia, kad įvykis (A) įvertinamas pagal turimus įsitikinimus (B), ir tai lemia tam tikrą emocinę reakciją (C). Įsitikinimai gali būti racionalūs arba iraciona-lūs. Pastarieji dažnai sukelia ir palaiko neigiamas emocines reakcijas.

Neadaptyvių ir iškreiptų minčių ryšį su depresijos vystymusi savo darbuose nagrinėjo Aaron Beck. Savo tyrinėjimus jis apibendrino kny-goje „Kognityvinė depresijos terapija“ (Cognitive Therapy for Depression) (Beck, 1976; Beck ir kt., 1979). Pagal A. Beck‘o modelį neadaptyvios mintys apie save, pasaulį ir ateitį (kognityvinė triada) lemia kognityvi-nius iškraipymus, sukeliančius neigiamas emocijas. Ypatingas dėmesys kreipiamas į kertinius įsitikinimus arba schemas, t.y., gana nekintamus įsitikinimus, susiformavusius vaikystėje, pagal kuriuos vertinami da-bartiniai įvykiai. Suaktyvinus šiuos rigidiškus įsitikinimus, kyla įvairių automatinių minčių. Šioms automatinėms mintims ir įsitikinimams gali būti būdingi įvairūs iškraipymai ar loginės klaidos. Negatyvus mąstymas glaudžiai susijęs su prislėgta nuotaika.

Mintys daro įtaką emocinei būsenai.

iracionalūs įsitikinimai/schemos ir negatyvus mąstymas yra susijęs su neigiamomis emocijomis.

Kognityvinių procesų keitimas gali sukelti emocijų pokyčius.

Ko

gn

ity

vin

ė ir

elg

esi

o t

er

apij

a: teo

rin

iai pa

gr

ind

ai ir

tec

hn

iKo

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is Teoriniai kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindai

� �

mintys gali sukelti emocijų pokyčius (pvz., nerimą, liūdesį), elgesio pasikeitimus (pvz., vengimą eiti iš namų, nepertraukiamą darbą) ir so-matinius pokyčius (pvz., apetito, miego sutrikimus).

Šiuo metu jau įrodyta, kad kognityviniai procesai susiję ir su kito-mis emocinėmis būsenomis bei psichologinėmis problemomis (Beck ir kt., 1985; Hawton ir kt., 1989). Vėliau buvo tyrinėjamos sąsajos tarp įsitikinimų (schemų) bei psichologinių problemų formavimosi ir pa-laikymo. Šių tyrimų rezultatai apibendrinti Young‘o (1990) darbe apie schemų terapiją. Jis teigė, jog vaikystėje susiformavusios neadaptyvios kognityvinės schemos lemia žalingų elgesio modelių radimąsi, ir jie vėliau nuolat kartojami. Neadaptyvios schemos yra siejamos su tam tikrais vaikų auklėjimo stiliais. Jos formuojasi, jei pagrindiniai vaiko emociniai poreikiai nėra patenkinami. Turimi duomenys patvirtina, jog egzistuoja 15 pirminių schemų (Schmidt ir kt.,1995).

neadaptyvios kognityvinės schemos formuojasi vaikystėje ir gali būti susijusios su auklėjimo stiliais.

Šią prielaidą vis dar reikia empiriškai patikrinti. Tačiau jeigu ji pa-sitvirtintų, žmonėms, dirbantiems su vaikais, būtų mestas jaudinantis iššūkis: nustatyti, ar galima skatinti lankstesnius kognityvinius proce-sus kiekvienu atskiru atveju, ir taip mažinti psichinės sveikatos proble-mų tikimybę ateityje.

Kognityvinis modelis

Kognityvinėje ir elgesio terapijoje siekiama suprasti, kaip interpretuo-jami įvykiai ir išgyvenimai, bei atpažinti ir keisti iškraipymus ir trūku-mus, būdingus kognityviniams procesams.

1.1 paveikslėlyje pateiktas daugiausiai Aaron‘o Beck‘o darbais pa-remtas modelis, kuriame vaizduojama, kaip susiformuoja disfunkciniai kognityviniai procesai, kaip jie aktyvinami bei kaip veikia emocijas ir elgesį.

Anot šio modelio, ankstyvoji patirtis ir auklėjimas formuoja tvir-tus, rigidiškus mąstymo būdus – vadinamuosius kertinius įsitikinimus (schemas). Nauja informacija ir išgyvenimai yra įvertinami remiantis šiais įsitikinimais (pvz.: „Man turi sektis“) ir atrenkami tik juos patvir-tinantys ir palaikantys duomenys. Svarbūs įvykiai (pvz., egzaminų lai-kymas) suaktyvina kertinius įsitikinimus (schemas) kurie savo ruožtu nuveda prie įvairių prielaidų (pvz.: „Gerą pažymį galiu gauti tik tada, jeigu visą dieną mokysiuosi“). Tuo tarpu prielaidos sukelia automatines mintis, kurios gali būti susijusios su pačiu asmeniu (pvz.: „Tikriausiai esu kvailas“), jo elgesiu (pvz.: „Nepakankamai mokausi“) bei ateitimi (pvz.: „Niekada neišlaikysiu egzaminų ir neįstosiu į universitetą“). Tai dažnai vadinama kognityvine triada. Savo ruožtu šios automatinės

Kertiniai įsitikinimai (kognityvinės schemos), suformuoti vaikystės išgyvenimų

svarbūs įvykiai suaktyvina kertinius įsitikinimus (kognityvines schemas)

Kertiniai įsitikinimai (kognityvinės schemos) suaktyvina kognityvines prielaidas

prielaidos sukelia automatines mintis

automatinės mintys generuoja reakcijas

emocinės reakcijos elgesio reakcijos somatinės reakcijos

1.1 pav. Kognityvinis modelis

Kognityviniai deficitai ir iškraipymai

Ko

gn

ity

vin

ė ir

elg

esi

o t

er

apij

a: teo

rin

iai pa

gr

ind

ai ir

tec

hn

iKo

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

Kognityvinė ir elgesio terapija remiasi prielaida, kad psichopatologija yra kognityvinių procesų sutrikimų rezultatas. Konkrečiai psichologi-niai sunkumai ir sutrikimai siejami su kognityviniais deficitais (trūku-mais) ir iškraipymais.

Buvo nustatyta, kad kognityviniai iškraipymai būdingi įvairių su-trikimų turintiems vaikams. Pavyzdžiui, pastebėta, jog nerimo sutri-kimų turintys vaikai neteisingai interpretuoja neaiškius įvykius, ma-nydami, kad jie kelia grėsmę (Kendall ir kt., 1992). Šie vaikai dažnai per daug susitelkia į save, yra per daug priekabūs, linkę į intensyvesnį vidinį monologą bei išaugusius neigiamus numatymus (Kendall ir Pa-nichelli-Mindel, 1995). Tuo tarpu agresyvūs vaikai neaiškioje situa-cijoje dažniau yra linkę suvokti kito žmogaus ketinimus kaip agresy-vius ir pastebi mažiau kitokių užuominų, paaiškinančių kito žmogaus veiksmus (Doge, 1985). Taip pat buvo nustatyta, kad depresiški vaikai labiau linkę į neigiamas atribucijas (priežasties-pasekmės suvokimus ir vertinimus) negu nedepresiški bei dažniau aiškina neigiamus įvykius

� �

nekintamomis vidinėmis priežastimis, o teigiamus – išoriniais kinta-mais veiksniais (Bodiford ir kt., 1988; Curry ir Craighead, 1990). Jie iškreiptai suvokia savo pačių veiksmus ir selektyviai sutelkia dėmesį į neigiamus įvairių įvykių aspektus (Kendall ir kt., 1990; Leitenberg ir kt., 1986; Rehm ir Carter, 1990).

Į kognityvinius iškraipymus nukreiptos intervencijos siekia padėti vaikui geriau suvokti disfunkcines ir iracionalias mintis, įsitikinimus ir schemas bei suprasti jų įtaką elgesiui ir jausmams. KET programos dažniausiai pasitelkia vienokį ar kitokį savęs stebėjimą, neadaptyvių minčių atpažinimą, jų tikrinimą bei kognityvinį pertvarkymą.

Buvo nustatyta, kad kognityvinių procesų deficitai, pavyzdžiui, ne-gebėjimas planuoti veiklos ar spręsti problemų, yra būdingi vaikams ir jaunuoliams, turintiems savikontrolės problemų, pavyzdžiui, hiperak-tyvumo ir dėmesio sutrikimą, bei bendravimo sunkumų patiriantiems vaikams (Kendall, 1993; Spence ir Donovan, 1998). Tyrimai atskleidė, jog agresyviems vaikams būdingi riboti problemų sprendimo įgūdžiai, jie išvardija mažiau galimų problemos sprendimo būdų (Lochman ir kt., 1991; Perry ir kt., 1986). Vaikams, kenčiantiems nuo socialinės fobijos, stinga socialinių įgūdžių, o asocialūs vaikai pasižymi menkais socialinės percepcijos (suvokimo) įgūdžiais (Chandler, 1973; Spence ir kt., 1999).

Kognityvinės ir elgesio terapijos intervencijos, nukreiptos į ko-gnityvinius deficitus, pirmiausia moko naujų kognityvinių ir elgesio įgūdžių. Gydymo programos dažnai apima socialinių problemų spren-dimą, naujų kognityvinių strategijų įdiegimą (pvz., saviinstrukcijomis pagrįsto mokymosi ir pozityvaus kalbėjimosi su savimi ar žodinės sa-vigalbos), jų treniravimą praktikoje ir savęs skatinimą.

Taikant KET būtina suprasti, kaip vaikai ir paaugliai kognityvine prasme interpretuoja įvykius ir išgyvenimus. Pagal tai turėtų būti pa-sirenkamas kognityvinių intervencijų pobūdis. Deja, kol kas palyginti mažai žinoma apie kognityvinius deficitus ir iškraipymus, darančius įta-ką daugeliui vaikystėje kylančių problemų. Suaugusiųjų, kenčiančių nuo potrauminio streso ir obsesinių-kompulsinių sutrikimų, tyrimai parodė, kad gydymo efektyvumui svarbus supratimas, kaip traumą ar kompulsiją vertina pats sergantysis (Ehlers ir Clark, 2000; Salkovskis, 1999). Sun-kiai gydomas potrauminis streso sutrikimas gali būti susijęs su iškreip-tais kognityviniais procesais, dėl kurių anksčiau patirta trauma vertina-ma kaip rimta dabarties grėsmė (Ehlers ir Clark, 2000). Tuo tarpu min-tys ir vertinimai, skatinantys daugelį obsesinių-kompulsinių sutrikimų, yra susiję su perdėtu atsakomybės už galimą žalą suvokimu (Salkovskis, 1999). Kol kas nenustatyta, ar šie iškraipymai būdingi ir vaikams, tačiau akivaizdu, kad būtina toliau dirbti siekiant geriau suprasti kognityvinius procesus, lemiančius vaikų psichologines problemas ir sutrikimus.

vaikams, kuriems kyla psichologinių problemų, būdingi kognityviniai deficitai ir iškraipymai.

svarbu daugiau sužinoti apie kognityvinius procesus, susijusius su vaikų psichologinėmis problemomis.

Kognityvinės ir elgesio terapijos (KET) terminas vartojamas gana pla-čiam intervencijų spektrui apibrėžti, tačiau visoms šioms intervencijos dažnai yra būdingos bendros pagrindinės savybės.

KET yra teoriškai pagrįsta

KET remiasi empiriškai patikrinamais modeliais, kurie ir pagrindžia intervencijas (pvz., kad jausmai ir elgesys didžiąja dalimi yra nulemti minčių) ir lemia jų pasirinkimą bei pobūdį (pvz., kognityvinių iškrai-pymų arba deficitų koregavimą). KET yra visapusiška ir racionali in-tervencija, o ne atskirų technikų rinkinys.

KET remiasi bendradarbiavimu

Terapeuto ir paciento bendradarbiavimas yra pagrindinis KET bruo-žas. Jaunasis klientas atlieka aktyvų vaidmenį apsibrėždamas savo tiks-lus, uždavinius, eksperimentuodamas, atlikdamas praktines užduotis ir stebėdamas savo veiklą. Toks darbo būdas leidžia ugdyti didesnę ir efektyvesnę jo savikontrolę, o terapeutas sukuria palaikančią terpę, ku-rioje šis procesas gali vykti. Terapeuto užduotis yra vystyti partnerystę, kuri leistų jaunam žmogui geriau suprasti savo problemas ir ieškoti alternatyvių mąstymo ir elgesio būdų.

KET trukmė yra ribota

Ši terapija yra trumpa ir apribota laiko atžvilgiu. Ji retai trunka ilgiau nei 16 seansų, o daugeliu atvejų – gerokai trumpiau. Tokia terapijos trukmė skatina paciento savarankiškumą ir skatina stengtis padėti sau pačiam. Šis modelis gerai tinka vaikams ir paaugliams, kuriems inter-vencijų trukmė paprastai yra gerokai trumpesnė nei suaugusiesiems.

KET yra objektyvi ir pasižymi aiškia struktūra

Ši terapija yra objektyvi ir turi aiškią struktūrą. Ji pateikia jaunajam pacientui gaires, padedančias orientuotis tiek esamos situacijos įverti-nimo proceso metu, tiek formuluojant problemas, atliekant interven-cijas, jas stebint ir vertinant jų efektyvumą. Intervencijų tikslai aiškiai

Pagrindinės kognityvinės ir elgesio terapijos charakteristikos

Ko

gn

ity

vin

ė ir

elg

esi

o t

er

apij

a: teo

rin

iai pa

gr

ind

ai ir

tec

hn

iKo

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

� �

apibrėžiami ir reguliariai peržiūrimi. Pabrėžiamas kiekybinis sutrikimų vertinimas (pvz., netinkamo elgesio dažnumas, įsitikinimų, keliančių disfunkcines mintis, stiprumas ar patirtų neigiamų emocijų intensyvu-mas). Reguliarus savijautos stebėjimas, vertinimas ir lyginimas su funk-cionavimu iki terapijos pradžios leidžia pamatyti daromą pažangą.

KET nukreipta į „čia ir dabar“

KET intervencijos yra nukreiptos į dabartį, terapijos metu sprendžia-mi esami sunkumai bei problemos. Užuot mėginus „išaiškinti anks-tyvąsias pasąmonines traumas ar biologines, neurologines bei gene-tines psichologinės disfunkcijos priežastis, stengiamasi sukurti naują, adaptyvesnį pasaulio suvokimo būdą“ (Kendall ir Panichelli-Mindel, 1995). Vaikai ir paaugliai dažnai labiau domisi aktualiomis dabarties problemomis ir yra stipriau motyvuoti jas spręsti negu gilintis į jų kil-mę, todėl tokios intervencijos jiems atrodo vertingesnės.

KET remiasi aktyviu savęs pažinimu ir eksperimentavimu

Tai aktyvus procesas, kuris skatina savęs pažinimą ir verčia abejoti turi-momis prielaidomis bei įsitikinimais. Klientas nėra pasyvus terapeuto patarimų ar pastebėjimų gavėjas, jis yra skatinamas abejoti turimais įsitikinimais ir mokytis eksperimentuojant. Terapijos metu tikrinamas minčių, prielaidų bei įsitikinimų pagrįstumas, randami alternatyvūs paaiškinimai, taip pat išbandomi nauji įvykių suvokimo ir elgesio bū-dai bei vertinamas jų funkcionalumas.

KET pagrindą sudaro įgūdžiai

KET – tai praktinis naujais įgūdžiais paremtas gydymo metodas, ku-riuo siekiama padėti pacientui išmokti alternatyvių mąstymo ir elgesio būdų. Vaikai ir paaugliai yra skatinami kasdienėse situacijose pritaikyti įgūdžius ir idėjas, aptartas terapinių seansų metu. Praktikavimasis na-muose yra pagrindinis daugelio programų elementas.

Ket:

yra teoriškai pagrįsta

remiasi aktyvaus bendradarbiavimo modeliu

yra trumpa ir ribota laiko atžvilgiu

yra objektyvi ir turi aiškią struktūrą

yra nukreipta į dabartinių problemų sprendimą

skatina savęs pažinimą ir eksperimentavimą

skatina mokytis bei įgyti naujų įgūdžių

Pagrindinis kognityvinės ir elgesio terapijos tikslas – padėti klientui įgyti naudingesnių kognityvinių ir elgesio įgūdžių, kurie leistų geriau pažinti ir suprasti save bei pagerinti savikontrolę. KET padeda atpa-žinti disfunkcines mintis bei įsitikinimus, kurie dažniausiai būna nega-tyvūs, iškreipti ir kupini savikritikos. Savistaba, edukacija (mokymas), eksperimentavimas ir tikrinimas leidžia šias mintis ir įsitikinimus pa-keisti pozityvesnėmis, labiau subalansuotomis ir funkcionalesnėmis kognicijomis (pažinimais), kurios reikalingos žmogaus stiprybei ir jo sėkmei. Terapijos metu įvardijami kognityviniai ir elgesio deficitai bei išmokstama naujų problemų sprendimo įgūdžių ir elgesio būdų, kurie tikrinami, įvertinami ir pastiprinami. Skatinamas gilesnis nemalonių jausmų prigimties ir jų kilimo priežasčių supratimas bei šių jausmų pakeitimas malonesnėmis emocijomis. Galiausiai nauji kognityviniai ir elgesio įgūdžiai leidžia sėkmingiau susidoroti su naujomis sudėtin-gomis situacijomis tinkamesniu būdu.

1.2 pav. parodyta, kaip terapinis procesas padeda vaikams ir paau-gliams iš disfunkcinio ciklo pereiti į funkcionalesnį.

Kognityvinės ir elgesio terapijos tikslai

1.2 pav. disfunkcinis ir funkcionalusis ciklai

Mintyspernelyg neigiamossavikritiškosiškreiptos arba selektyvios

Elgesysvengimaspasidavimasneadekvatus

Disfunkcinis ciklas

Jausmainemalonūsnerimasdepresijapyktis

Funkcionalusis ciklas

Mintyspozityvesnėsorientuotos į sėkmęsubalansuotos ir atpažįsta savo stipriąsias puses

ElgesysBandantisKonfrontuojantisadekvatus

JausmaiMalonūs atsipalaidavimasdžiaugsmasramybė

Pagrindiniai kognityvinės ir elgesio terapijos elementai

Kognityvinė ir elgesio terapija formavosi veikiama įvairių mokslininkų ir jų atradimų, todėl nieko keista, kad šios terapijos pavadinimas tapo

Ko

gn

ity

vin

ė ir

elg

esi

o t

er

apij

a: teo

rin

iai pa

gr

ind

ai ir

tec

hn

iKo

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

�0 ��

terminu, apimančiu daugelį technikų ir strategijų, kurios gali būti tai-komos įvairia tvarka ir skirtingai derinamos. Konkrečius kiekvienos intervencijos komponentus turėtų nulemti problemos formulavimas, kuris lemia programos pobūdį ir kryptį. Intervencijos turėtų būti tai-komos prie individualių vaiko poreikių bei problemų, užuot mėginus ieškoti „recepto“, kuris tiktų visais atvejais. Džiuginanti terapijos inter-vencijų įvairovė kartu įnešė painiavos, net kartais tapo sunku atskirti, kurios iš jų priklauso KET, o kurios – ne.

Įvairūs terapiniai metodai, vadinami bendru kognityvinės ir elgesio terapijos terminu, gali gerokai skirtis, kadangi vieni labiau akcentuoja kognityvines, o kiti – elgesio intervencijas, be to, kartais kognityvinį komponentą gali būti sunku atpažinti. Pavyzdžiui, intervencijos, skir-tos vaikams ir paaugliams, sergantiems obsesiniu-kompulsiniu sutri-kimu, yra labiau orientuotos į elgesio metodus: čia pabrėžiama psi-choedukacija (mokymas), nerimo valdymas, laipsniška ekspozicija ir atsako prevencija (March, 1995). Kognityvinis komponentas paprastai būna labai ribotas, jo pagrindą gali sudaryti vieno tipo kognityvinės strategijos, pvz., pozityvus kalbėjimasis su savimi arba saviinstrukcija pagrįstas mokymasis.

Nepaisant to, kad kognityvinės ir elgesio terapijos programos gali būti sudarytos iš skirtingų intervencijų bei varijuoti pagal tai, kiek dė-mesio jose skiriama kognityviniams, ir kiek – elgesio komponentams, šiose programose dažnai randami žemiau išvardyti elementai.

Atvejo formulavimas ir psichoedukacija

Pagrindinis visų kognityvinių ir elgesio programų komponentas – psi-choedukacija, padedanti suprasti ryšius tarp minčių, jausmų ir elgesio. Terapinio proceso metu stengiamasi, kad terapeutas ir klientas aiškiai ir vienodai suprastų, kaip žmonės mąsto, jaučiasi bei elgiasi.

Kognicijų (pažinimų) stebėjimas

Pagrindinis kognicijų stebėjimo uždavinys – klientui būdingų minčių ir mąstymo būdų atpažinimas. Dėmesys gali būti sutelkiamas į kertinius įsitikinimus, neigiamas automatines mintis arba disfunkcines prielaidas. Taip pat registruojamos „karštos“ situacijos (t.y. sukeliančios stiprius emocijų pokyčius ar pernelyg negatyvias ar savikritiškas mintis). Kogni-tyvinė triada padeda vaikams ir paaugliams struktūruoti ir organizuoti informaciją bei įvertinti mintis apie save, pasaulį ir savo veiksmus.

Kognityvinių iškraipymų ir deficitų atpažinimas

Minčių stebėjimas suteikia galimybę atpažinti būdingas neigiamas ar disfunkcines mintis, iracionalius įsitikinimus bei prielaidas. Tai padeda

KOGNICIJOS (PAŽINIMAI)

Minčių stebėjimasneigiamų automatinių minčių, kertinių įsitikinimų (schemų) ir

disfunkcinių prielaidų atpažinimas

Kognityvinių iškraipymų ir deficitų atpažinimas

dažniausios disfunkcinės mintys, įsitikinimai ir prielaidos

Kognityvinių iškraipymų ypatumaiKognityviniai deficitai

Minčių vertinimasKognicijų tikrinimas ir vertinimas

Kognityvinė pertvarkasubalansuoto mąstymo lavinimas

Naujų kognityvinių įgūdžių ugdymasdėmesio atitraukimas, pozityvus dienoraštis,

pozityvus kalbėjimasis su savimi, žodinė savigalba, nuoseklus mąstymas, problemų sprendimo įgūdžiai

ELGESYS Veiklos stebėjimas

sąsajų tarp veiklos, emocijų ir minčių atpažinimas

pastiprinančių ir palaikančių veiksnių atpažinimas

Tikslo planavimastikslų įvardijimas ir suderinimas

Užduočių numatymaspraktinės užduotys

dažnesnis užsiėmimas mėgstama veikla

veiklos planavimasElgesio eksperimentaiprielaidų ir numatomų

rezultatų tikrinimasLaipsniška ekspozicija ir atsako

prevencijaNaujų įgūdžių ir elgesio išmokimas

Žaidimas vaidmenimisModeliavimas

repeticija

EMOCIJOS

Edukacija apie emocijaspagrindinių emocijų skyrimas

Fiziologinių simptomų atpažinimas

Emocijų stebėjimassąsajų tarp emocijų, minčių ir

elgesio atpažinimasemocijų intensyvumo vertinimas

pasitelkiant skales

Afektų valdymasnauji įgūdžiai (pvz., relaksacija,

pykčio valdymas)

Skatinimas ir apdovanojimaisavęs pastiprinimas, žvaigždučių lentelės, susitarimai

1.3 pav. Ket technikos

Atvejo formulavimas ir psichoedukacija (mokymas)ryšių tarp minčių, jausmų ir elgesio supratimas

Ko

gn

ity

vin

ė ir

elg

esi

o t

er

apij

a: teo

rin

iai pa

gr

ind

ai ir

tec

hn

iKo

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

�� ��

geriau suprasti kognityvinių iškraipymų (pvz., padidinimo, polinkio susitelkti į neigiamus dalykus) ir kognityvinių deficitų (pvz., ribotų problemų sprendimo įgūdžių arba neigiamo kitų žmonių siunčiamų signalų interpretavimo) pobūdį bei jų įtaką nuotaikai ir elgesiui.

Minčių vertinimas ir alternatyvaus mąstymo vystymas

Disfunkcinio mąstymo atpažinimas leidžia sistemingai tikrinti ir vertinti prielaidas bei įsitikinimus ir mokytis alternatyvių kognityvi-nių įgūdžių. Skatinama kognityvinė pertvarka ir subalansuoto mąstymo plėtojimas. Disfunkcinės mintys tikrinamos ieškant naujos ar joms prieštaraujančios informacijos bei bandant pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis.

Minčių vertinimas suteikia galimybę vystytis alternatyviam, labiau subalansuotam ir funkcionalesniam mąstymui, kai pripažįstami sunku-mai, tačiau taip pat atsižvelgiama į stipriąsias savybes ir siekiama sėk-mės.

Naujų kognityvinių įgūdžių ugdymas

Į programas dažnai įtraukiamas naujų kognityvinių įgūdžių ugdymas. Šių įgūdžių repertuaras gana platus, į jį gali įeiti dėmesio atitraukimas, pozityvus kalbėjimasis su savimi, saviinstrukcija pagrįstas mokymasis, pa-sekmių numatymas ir problemų sprendimo įgūdžiai.

Supažindinimas su emocijomis

Daugelyje programų skiriama laiko emocinei edukacijai, kurios tiks-las – išmokti įvardinti ir atskirti pagrindines emocijas, pavyzdžiui, pyktį, nerimą ar liūdesį. Dažnai akcentuojami fiziologiniai pokyčiai, priskiria-mi šioms emocijoms (pvz., burnos džiūvimas, rankų prakaitavimas, pa-dažnėjęs širdies ritmas), taip siekiant padėti vaikui lengviau atpažinti jam būdingus emocijų raiškos būdus.

Emocijų stebėjimas

Stiprių ar dominuojančių emocijų stebėjimas padeda užfiksuoti laiką, vietą, veiklą ir mintis, susijusias su maloniais ir nemaloniais jausmais. Siekiant išmatuoti emocijų stiprumą, tiek realiose situacijose, tiek te-rapinių seansų metu gali būti naudojamos skalės, kurios leidžia objek-tyviai stebėti atliekamą veiklą ir įvertinti pokyčius.

Emocijų valdymas

Programos, nukreiptos į problemas, kurios pasižymi dideliu sužadini-mo lygiu, pavyzdžiui, nerimo sutrikimai, fobijos ar potrauminis stresas, dažniausiai moko relaksacijos. Tuo tikslu gali būti pasitelkiamos tokios

technikos, kaip progresyvus raumenų atpalaidavimas, valdomas kvėpavi-mas ar raminantys vaizdiniai.

Gilesnis individualių emocinių reakcijų supratimas gali padėti su-formuoti prevencines strategijas. Pavyzdžiui, suprasdamas, kaip kaupiasi pyktis, jaunuolis gali ankstyvoje stadijoje sustabdyti jo augimą ir taip užkirsti kelią agresijos proveržiui.

Darbo tikslų kėlimas ir veiklos planavimas

Neatskiriama visų kognityvinės ir elgesio terapijos programų da-lis – darbo tikslų apibrėžimas. Terapeutas kartu su klientu nustato ir apibrėžia bendruosius terapijos tikslus pagal tokius kriterijus, kuriuos ga-lima objektyviai įvertinti. Sistemingai skiriant praktines užduotis, ska-tinamas įgūdžių perkėlimas iš terapijos seansų į kasdienes situacijas. Stebima, kaip sekasi siekti konkrečių tikslų, ir taip siekiama įvertinti daromą pažangą.

Darbo tikslas gali būti ir dažnesnis užsiėmimas malonias emocijas keliančia veikla ar kasdienės veiklos planavimas siekiant, kad būtų iš-vengta ar sumažėtų su stipriomis nemaloniomis emocijomis susijusių užsiėmimų.

Elgesio eksperimentai

KET pagrindą sudaro nukreipiantys klausimai, kuriais skatinama abe-joti prielaidomis ir įsitikinimais bei juos tikrinti. Kartais šiuo tikslu atliekami elgesio eksperimentai, padedantys nustatyti, ar tai, kas įvyksta realybėje, yra panašu, ar skiriasi nuo to, ko buvo tikėtasi.

Ekspozicija

Į daugelį programų yra įtraukta laipsniška ekspozicija, kuri leidžia len-gviau tvarkytis su sunkiomis situacijomis ar vaizdiniais. Pirmiausia apibrėžiamos probleminės situacijos, tuomet visa užduotis suskaido-ma į mažesnius žingsnelius. Žingsneliai suskirstomi nuo lengviausio iki sunkiausio. Klientas in vivo (realybėje) ar vaizduotėje žengia kie-kvieną žingsnelį, pradėdamas nuo lengviausio. Sėkmingai susidorojus su kiekvienu žingsneliu, pereinama prie kito ir galiausiai išmokstama tvarkytis su problema.

Žaidimas vaidmenimis, modeliavimas, repeticija

Naujų įgūdžių ir elgesio būdų gali būti mokoma įvairiais metodais. Žaidimas vaidmenimis suteikia galimybę praktiškai pasimokyti susi-doroti su sudėtingomis ar gąsdinančiomis situacijomis, pavyzdžiui, patyčiomis. Tai leidžia atrasti jau turimus įgūdžius, padedančius pozi-

Ko

gn

ity

vin

ė ir

elg

esi

o t

er

apij

a: teo

rin

iai pa

gr

ind

ai ir

tec

hn

iKo

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

�� ��

tyviai susidoroti su šia situacija, arba įžvelgti alternatyvius problemos sprendimus bei įgyti naujų įgūdžių. Įgūdžių įtvirtinimas repetuojant gali palengvinti naujų elgesio būdų ir įgūdžių įsisavinimą. Sumodelia-vus tinkamą elgesį bei įgūdžius ir iš pradžių parepetavus jį vaizduotėje, vėliau galima lengviau tai pradėti taikyti realybėje.

Pastiprinimas ir apdovanojimas

Kertinis visų kognityvinių ir elgesio programų elementas – pozityvus tinkamo elgesio pastiprinimas. Galimas ir savęs pastiprinimas, pavyz-džiui, kognityvinis (pvz.: „Šaunu! Man puikiai pavyko susitvarkyti su šia situacija“), materialinis (pvz., norimo kompaktinio disko įsigijimas) ar pasimėgavimas malonia veikla (pvz., atpalaiduojančia vonia). Pozi-tyvus aplinkinių, ypač globėjų, paskatinimas labai svarbus mažesniems vaikams. Čia gali praversti žvaigždučių lentelės, specialūs susitarimai ar žetonų sistema.

skirtingose Ket programose kognityvinių ir elgesio intervencijų santykis labai skiriasi.

dauguma Ket programų turi šiuos pagrindinius komponentus:minčių, emocijų ir/arba elgesio stebėjimas;psichoedukacija (mokymas) ir problemos formulavimas;kognicijų (pažinimų) atpažinimas ir tikrinimas;naujų kognityvinių įgūdžių ugdymas;alternatyvių būdų, padedančių susidoroti su nerimu ar

nemaloniomis emocijomis, mokymasis;naujų elgesio būdų mokymasis;tikslų įvardijimas ir praktinės namų užduotys;pozityvus pastiprinimas.

sunkių sutrikimų kaip realūs pacientai (Weisz ir kt., 1995). Atlikta gana nedaug tyrimų, analizuojančių klinikinį darbą su pacientais, ku-riuos dažnai vargina keletas sutrikimų. Taip pat retai tyrimus bandė pakartoti kitos klinikinės ir tyrimų grupės, o būtent tai įrodytų platesnį KET intervencijų pritaikomumą. Atlikta gana mažai kontroliuojamų eksperimentų (Harrington ir kt., 1998; Kazdin ir Weisz, 1998), taip pat trūksta duomenų apie KET efektyvumą vidutiniu ir ilgalaikiu lai-kotarpiu (Graham, 1998). Apibendrinant galima teigti, kad kontro-liuojamų eksperimentų rezultatai dažniausiai rodo, jog KET yra efek-tyvesnė negu intervencijos nebuvimas (t.y. kontrolinės laukiančiųjų grupės), tačiau tai, jog ji pranoksta kitas psichoterapines intervencijas, dar reikia geriau įrodyti.

Amžių atitinkantys teoriniai modeliai

Teorinis KET pagrindas ir intervencijų modeliai daugiausia formavosi dirbant su suaugusiaisiais. Nors šie modeliai ir technikos taikomi ir vaikams bei paaugliams, reikia atlikti tolimesnius tyrimus, kurie nusta-tytų, ar jie tinka šiai amžiaus grupei. Pavyzdžiui, kokio amžiaus vaikų mąstyme jau galima pastebėti kognityvinius iškraipymus ir ar vaikai patirtas traumas vertina taip pat, kaip suaugusieji.

Kognityvinės ir elgesio terapijos intervencijos grindžiamos patikri-namais teoriniais modeliais, susiejančiais probleminį elgesį ir emocijas su kognityviniais procesais. Kadangi suaugusiesiems skirti modeliai buvo taikomi ir vaikams, nebuvo pakankamai išplėtoti teoriniai kogni-tyviniai modeliai, aiškinantys vaikų ir paauglių emocines bei elgesio problemas.

Kognityvinių procesų pokyčių įvertinimas

KET sėkmė keičiant elgesį ir emocijas priklauso nuo alternatyvių kognityvinių procesų susiformavimo (Spence, 1994). Nors gali pa-sitaikyti atvejų, kai kognityvinės intervencijos gali būti sėkmingos net ir tuomet, kai kognityviniai deficitai nėra laikomi pagrindine psi-chopatologijos priežastimi, vis dėlto svarbu kreipti daugiau dėmesio į kognityvinius pokyčius. Iki šiol KET tyrimų metų daugiausiai bū-davo koncentruojamasi į elgesio pokyčius, o postuluojami mąstymo pokyčiai retai buvo tiesiogiai įvertinami. Tokia padėtis leido Durlak ir kt. (1991) padaryti išvadą, kad „būtų nemalonu sužinoti, jog KET pabrėžiami kognityviniai kintamieji niekaip nėra susiję su terapijos rezultatais“.

Mokslininkų laukia iššūkis: sukurti tinkamus metodus, leidžian-čius įvertinti vaikų kognicijas (pažinimus). Tai leis geriau suprasti,

Įspėjimas

Nors didėjantis susidomėjimas KET taikymu vaikams ir paaugliams vertintinas teigiamai, svarbu pripažinti, kad tiek teorinis KET taiky-mo pagrindas, tiek efektyvumo įrodymai šiai klientų grupei nėra tokie tvirti kaip suaugusiesiems.

Efektyvumo įrodymai

Kol kas aprašyta palyginti nedaug patikimai atliktų mokslinių tyrimų, tiriančių vaikų gydymą KET. Dalis ankstyvųjų tyrimų, įrodžiusių KET efektyvumą, buvo atliekami su savanoriais, kurie galėjo neturėti tokių

Ko

gn

ity

vin

ė ir

elg

esi

o t

er

apij

a: teo

rin

iai pa

gr

ind

ai ir

tec

hn

iKo

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

�� ��

kokie kognityviniai deficitai ar iškraipymai lemia vaikų psichologines problemas, ir leis patikrinti prielaidą, kad KET keičia kognityvinius procesus.

Vaikams taikomos KET apibrėžimas

Taip pat svarbu išsiaiškinti ir apibrėžti, kas yra būdinga vaikams tai-komai kognityvinei ir elgesio terapijai. Graham (1998) pabrėžia, kad KET apima plačią ir įvairialypę programų grupę, ir kartais būna sun-ku atpažinti, kas sudaro šių programų šerdį ir kokie elementai jas sieja tarpusavyje. Pasitaiko, kad „kognityvinis“ komponentas yra minima-lus ar apsiriboja vienu konkrečiu metodu, pavyzdžiui, žodine savigal-ba, o pagrindinis dėmesys daugelyje programų sutelkiamas į elgesio technikas. Kartais galima diskutuoti, ar prasminga tokias skirtingas programas sieti su kognityvinės ir elgesio terapijos terminu. Aišku-mo stoka kelia sumaištį, ir, kol nebus įvardinti esminiai šių programų elementai, į klausimą, kiek tiksliai KET yra efektyvi intervencija, liks neatsakyta.

reikia atlikti tolimesnius tyrimus, kurie padėtų:

įrodyti ilgalaikį Ket efektyvumą dirbant su pacientais;

sukurti amžių atitinkančius teorinius modelius;

įvertinti laukiamus kognityvinių procesų pokyčius;

išskirti esmines vaikams taikomos Ket savybes.

Apibendrinant reikia paminėti, kad, nors turimi duomenys leidžia manyti, jog KET indėlis į įvairių emocinių ir elgesio problemų gydy-mą gali būti didelis, būtina atlikti tolimesnius gerai parengtus tyrimus su pacientais. Svarbu sukurti amžių atitinkančius teorinius modelius, padėsiančius suprasti vaikų ir jaunuolių emocines ir elgesio problemas, bei tiksliau apibrėžti, kas būdinga vaikams taikomai kognityvinei ir el-gesio terapijai. Visa tai padėtų atskirti, kokie „specifiniai KET kompo-nentai ir kokia jų seka ar derinys sukelia vienokius ar kitokius pokyčius vienoje ar kitoje srityje“ (Durlak ir kt., 1991).

Kognityvinės ir elgesio terapijos taikymas vaikams ir paaugliams

ANTRAS SKYRIUS

Ko

gn

ity

vin

ės

ir e

lgesi

o t

er

apij

os

ta

iKy

Ma

s v

aiK

aM

s ir

pa

au

gli

aM

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

Kognityvinės ir elgesio terapijos taikymas jaunesniems nei 12 metų vaikams

Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) reikalauja gebėjimo sistemin-gai atpažinti, tikrinti ir generuoti alternatyvius mąstymo būdus. Šiam procesui būtina tam tikra kognityvinė branda ir patirtis bei gebėjimas atlikti abstraktaus mąstymo reikalaujančias užduotis, pavyzdžiui, ke-liais skirtingais būdais pažvelgti į tą pačią situaciją arba generuoti al-ternatyvias atribucijas. Klausimas, ar maži vaikai yra pasiekę reikiamą kognityvinės brandos lygį, kad galėtų „mąstyti apie mąstymą“, kol kas yra debatų objektas.

Nors šios diskusijos tęsiasi, KET dažnai taikoma mažiems vai-kams. Apžvelgus 101 KET intervencijos tyrimo apžvalgą paaiškėjo, jog 79 proc. iš jų tyrė ir mažesnius nei 10 metų vaikus (Durlak ir kt., 1995). KET buvo sėkmingai taikoma mažesniems nei 7 metų vaikams, kuriems buvo įvairių sutrikimų, tokių kaip enkoprezė (išmatų nelai-kymas) (Ronen, 1993), enurezė (šlapimo nelaikymas) (Ronen ir kt., 1995), mokyklos vengimas (King ir kt., 1998), pilvo skausmai (San-ders ir kt., 1994), generalizuoto nerimo sutrikimai (Dadds ir kt., 1997; Silverman ir kt., 1999a), fobiniai (baimės) sutrikimai (Silverman ir kt., 1999b), taip pat patyrusiems seksualinį išnaudojimą (Cohen ir Man-narino, 1996; Deblinger ir kt., 1990) bei sprendžiant ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio problemas (Douglas, 1998).

Nors KET taikoma ir mažiems vaikams, nustatyta, jog jaunesni nei 9 metų klientai padaro mažesnę pažangą. Kognityvinės ir elgesio terapijos taikymo jaunesniems nei 13 metų vaikams metaanalizė pa-rodė, jog KET buvo naudinga visoms amžiaus grupėms, bet mažes-niems vaikams ši nauda buvo menkesnė (Durlak ir kt., 1991). Tačiau neaišku, ar mažesni vaikai nebuvo pasiekę reikiamos kognityvinės brandos, kad galėtų atlikti KET užduotis, ar tiesiog nebuvo pasi-

�� ��

rinktas tinkamas intervencijos lygis. Paskelbta tik keletas mokslinių darbų, aprašančių, kaip intervencijos buvo pritaikytos mažesniems vaikams. KET sąvokų ir metodų pritaikymas ir derinimas prie vaiko išsivystymo lygio gali padėti įveikti kai kurias tokio pobūdžio proble-mas (Ronen, 1992).

Nors KET gali būti rafinuota ir sudėtinga, daugelis užduočių reikalauja tik gebėjimo efektyviai mąstyti apie konkrečius klausimus ir problemas, o ne operuoti abstrakčiomis sąvokomis (Harrington ir kt., 1998). Vaikas, pasiekęs kognityvinės raidos konkrečių operacijų stadiją, kuri dažniausiai prasideda viduriniosios vaikystės periodu (apie 7–12 metus), jau gali atlikti pagrindines kognityvinės ir elgesio terapijos užduotis (Verduyn, 2000). Vis dėlto svarbu parinkti tinka-mo sudėtingumo medžiagą. Konkretesnės metodikos su aiškiomis ir paprastomis instrukcijomis yra naudingos daugumai mažesnių vaikų, tuo tarpu paaugliai gali įsitraukti į sudėtingesnius procesus, tokius kaip disfunkcinių prielaidų atpažinimas ir kognityvinė per-tvarka.

Vienas iš sunkesnių uždavinių dirbant su mažais vaikais yra per-teikti abstrakčias sąvokas pasitelkiant paprastus, konkrečius, supran-tamus pavyzdžius ir metaforas iš vaiko kasdienybės. Reikėtų, kad KET būtų būti smagi, įdomi ir įtraukianti, o pateikiama medžiaga ir sąvokos turėtų atitikti vaikų amžių (Young ir Brown, 1996). Pa-vyzdžiui, Ronen (1992) aprašė, kaip žaidžiant vaikams buvo perteik-tos automatinių minčių (t.y. „kažko darymas apie tai negalvojant“) ir tarpinių minčių (t.y. „komanda ar įsakymas, kurį kūnui siunčia smegenys“) sąvokos. Tarpinės mintys buvo apibūdintos žaidžiant su kareivėliais: vadas (smegenys) siunčia įsakymus savo kariams (tavo kūnui). Panašiu principu, vaikui piešiant, automatinės mintys buvo palygintos su upe: upė gali arba tekėti kur nori (automatinės mintys), arba jos tėkmė gali būti pakeista ir nukreipta ten, kur nori vaikas (tarpinės mintys).

Paaiškinti ir suprasti abstrakčias sąvokas padeda metaforos. Pavyz-džiui, dirbant su agresyviu vaiku pyktį galima palyginti su ugnikalniu, kuris prisipildo lavos ir išsiveržia. Toks mąstymo būdas padeda vaikui tyrinėti, kaip jis gali sustabdyti ugnikalnio išsiveržimą. Metaforą apie magnetofono įrašą, skambantį vaiko galvoje, galima panaudoti auto-matinėms mintims apibūdinti, o vaizdajuostės metafora gali padėti vaikui suprasti įkyrius vaizdinius. Tokios metaforos gali padėti plėtoti savikontrolės strategijas. Vaikui galima padėti atrasti, kad, išjungiant įrašą ar vaizdajuostę, įmanoma kontroliuoti automatines mintis ar įky-rius vaizdinius.

Aprašyta, kad emociniai vaizdiniai buvo taikomi dirbant jau su penkerių metų vaikais. Lazarus ir Abramovitz (1962) sukurtas emo-cinių vaizdinių metodas padėjo tokio amžiaus vaikams įveikti tamsos baimę ( Jackson ir King, 1981; King et al., 1998). Pozityvūs vaizdi-niai pasitelkiami norint sukelti stiprias teigiamas emocijas, priešingas nemalonioms emocinėms reakcijoms, tokioms kaip pyktis ar nerimas. Jackson ir King (1981) panaudojo komikso herojaus Betmeno vaiz-dinį, kad padėtų mažam berniukui įveikti tamsos baimę. Vaizdiniai gali būti taikomi ir dirbant su vyresniais vaikais. Pavyzdžiui, komiškas žmogaus, dėvinčio juokingą kepurę, vaizdinys gali padėti išsklaidyti dėl šaipymosi kilusį pyktį. Kad pozityvūs vaizdiniai būtų efektyvūs, jie turi atitikti vaiko amžių ir remtis jo pomėgiais bei fantazijomis (Ro-senstiel ir Scott, 1977).

septynerių metų arba vyresniems vaikams jau galima taikyti Ket.

intervencija turi būti pritaikyta prie vaiko kognityvinio išsivystymo lygio.

nelengva užduotis terapeutui – perteikti abstrakčias sąvokas pasitelkiant paprastus ir konkrečius pavyzdžius iš kasdienybės, kurie vaikui būtų priimtini ir suprantami.

Kol kas nėra apibrėžta, kokius kognityvinius įgūdžius vaikas turi turėti, kad jam būtų galima taikyti KET. Pirmiausia vaikai turi gebėti suvokti ir perteikti savo mintis. Doherr ir kt. (1999) išskyrė dar tris svarbiau-sius gebėjimus: gebėjimą generuoti alternatyvius įvykių paaiškinimus (atribucijas), skirtingų emocijų įsisąmoninimą bei gebėjimą susieti mintis ir jausmus įvairiose situacijose.

Minčių suvokimas ir perteikimas

Tiesioginis klausinėjimas: papasakok, apie ką galvoji

Pokalbis gali suteikti daug informacijos apie vaiko mintis ir vidinį mo-nologą (Hughes, 1988). Buvo iškelta prielaida, kad pokalbio metu jau 3 metų vaikai gali suteikti informacijos apie savo mintis (Hughes, 1988). Paprasčiausias būdas būtų tiesiog paklausti vaiko „Apie ką galvoji?“ arba „Kokios mintys sukosi tavo galvoje, kai pirmą kartą mane pama-tei?“. Kai kurie vaikai sugebės atpažinti ir įvardinti grupę kognityvinei triadai priklausančių minčių. Jie gali įvardinti mintis, susijusias su savęs

Vaiko bazinių įgūdžių, būtinų taikant kognityvinę ir elgesio terapiją, įvertinimas

Ko

gn

ity

vin

ės

ir e

lgesi

o t

er

apij

os

ta

iKy

Ma

s v

aiK

aM

s ir

pa

au

gli

aM

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

�0 ��

suvokimu (pvz.: „Kalbėdamas su tavimi jaučiuosi kvailai“, „Tu turbūt manai, kad esu kvailys, jeigu mane liūdina tokie dalykai“), nesąžiningu pasauliu (pvz.: „Turėjau praleisti futbolo treniruotę, kad čia ateičiau“, „Tai mano mama turi problemų, todėl kalbėk su ja, o ne su manimi“) arba ateitimi (pvz.: „Nemanau, kad man verta čia būti, nes tai vis tiek nieko nepakeis“).

Vis dėlto dalis vaikų į tokius tiesioginius klausimus atsakys frazė-mis „Aš nežinau“ arba „Tuo metu apie nieką negalvojau“. Tai nebūtinai reiškia, jog vaikas negali įvardinti savo minčių, dažniau tai būna žen-klas, kad reikia pasitelkti alternatyvų, netiesioginį metodą.

Netiesioginis metodas: papasakok apie neseniai patirtą nemalonią situaciją

Mažiems vaikams greičiausiai bus lengviau galvoti apie neseniai patir-tą nemalonią situaciją. Padėkite jiems ją apibūdinti ar nupiešti ir, kol vaikai kalba ar piešia, atkreipkite dėmesį į tai, ar jie sugeba apibūdinti tai, kas nutiko, ir išreikšti bent kelias mintis (ar atribucijas), susijusias su įvykiu. Paraginus vaiką įvardyti, ką jis galvojo tam tikru momen-tu, pavyzdžiui, prieš pat įvykį, jo metu ar iš karto po jo, galima gauti informacijos apie vaiko vidinį monologą (Kendall ir Chansky, 1991). Kartais, kaip matysime žemiau pateikiamame pavyzdyje, atsargus klausinėjimas ir užuominos pokalbio metu gali padėti vaikui išsakyti savo mintis.

Septynmetis Mikas neseniai mokykloje trenkė kitam vaikui ir dėl to kartu su tėvais turėjo eiti pas mokyklos direktorių. Šį incidentą ap-tarėme mūsų pokalbio metu, kuris vyko taip:

TERAPEUTAS: Mikai, ar gali man papasakoti apie mokykloje įvykusias peštynes?MIKAS: Jas pradėjo Lukas. Jis mane pastūmė, todėl aš jam trenkiau. Patekau į bėdą, štai ir viskas.TERAPEUTAS: Kaip Lukas viską pradėjo?MIKAS: Jis mane pravardžiavo.TERAPEUTAS: Ar dažnai jis tave pravardžiuoja?MIKAS: Ne.TERAPEUTAS: Kaip manai, kodėl jis tave pravardžiavo?MIKAS: Nežinau. Manau, jis manęs nekenčia.TERAPEUTAS: Ar jis nekenčia tik tavęs, ar ir kitų vaikų mokykloje?

MIKAS: Ne, tik manęs. Visi kiti jam patinka.TERAPEUTAS: Ar Lukas pešasi su kitais?MIKAS: Taip, jis nuolat pešasi.TERAPEUTAS: Ar jam patinka tie žmonės, su kuriais jis pešasi?MIKAS: Nežinau. Manau, jis nekenčia tik manęs.TERAPEUTAS: Kaip manai, kas atsitiks, kai kitą kartą susitiksi su Luku?MIKAS: Jis man trenks, todėl aš trenksiu jam pirmas.

Šis trumputis pokalbis padėjo pamatyti, kad Mikas gali įvardyti savo mintis. Jis mano, kad Lukas jo nekenčia, ir spėja, jog šis ketina vėl jam trenkti.

Ką galėtų galvoti kas nors kitas?

Mažesniems vaikams gali būti sunku suvokti ir įvardinti savo mintis, bet jie gali gebėti apibūdinti, ką galvoja kas nors kitas (Kane ir Kendall, 1989). Pasitelkus lėles ir žaidimus, galima atkurti ir suvaidinti vaikui nemalonias situacijas. Žaidimo metu vaiko galima paprašyti parodyti ar pasakyti, ką lėlės galvoja.

Galima taikyti ir kitą, labiau struktūrinį metodą, kai vaikui pateikia-mas tam tikras rinkinys galimų alternatyvų, iš kurių jis renkasi tinka-mus variantus. Šiuo metodu remiasi Atribucinio (priežasties-pasekmės suvokimo) stiliaus klausimynas (Attributional Style �uestionnaire,Attributional Style �uestionnaire, Fielstein ir kt., 1985): vaikui pateikiama 12 trumpų istorijų ir prašoma pasirinkti, kuri iš keturių priežasčių (įgūdžių, pastangų, sėkmės stoka ar užduoties sudėtingumas) sukėlė įvykį. Šiuo atveju negauname infor-macijos apie konkrečias vaiko mintis, bet turime galimybę pamatyti, kaip jis ar ji konstruoja savo pasaulį.

Minčių burbulai

Alternatyvus neverbalinis būdas – duoti vaikui komiksų ar paveikslėlių ir paprašyti pasakyti, ką galvoja juose vaizduojami žmonės ar kiti veikėjai. Šį metodą propagavo Kendall ir Chansky (1991), pritaikę jį savo programoje „Katė pagalbininkė“ („Coping Cat“), skirtoje nerimo sutrikimams gydyti (Kendall, 1992). Pavyzdžiui, šioje programoje vaiko prašoma įvardyti, ką gali galvoti ant ledo čiuožinėjantis žmogus ar vaikas, kepantis grilyje dešreles.

Šį būdą terapeutas gali lengvai keisti, atsižvelgdamas į turimą medžiagą. Pavyzdžiui, vaiko galima paprašyti pasakyti, ką galvoja žemiau pateiktame paveikslėlyje vaizduojamos katė ir pelė.

Ko

gn

ity

vin

ės

ir e

lgesi

o t

er

apij

os

ta

iKy

Ma

s v

aiK

aM

s ir

pa

au

gli

aM

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

�� ��

Įvykių alternatyvių paaiškinimų kūrimas

Hipotetinės situacijos

Doherr ir kt. (1999) sukūrė grupę paprastų hipotetinių situacijų, pade-dančių įvertinti, ar vaikas gali sugalvoti alternatyvius įvykių paaiškini-mus. Vaikui pateikiama grupė scenarijų, kurių dalis atkartoja arba yra panašūs į Greenberg‘o ir Padesky (1995) naudotas situacijas. Pavyz-džiui, pateikiama situacija „Vaikas žaidimų aikštelėje savo draugui su-šunka „Labas!“, bet šis tiesiog prabėga pro šalį“ ir paprašoma sugalvoti kiek įmanoma daugiau skirtingų šio įvykio paaiškinimų.

Panašūs metodai taikomi siekiant įvertinti problemų sprendimo įgūdžius. Tarpasmeninių problemų sprendimo klausimyną ikimokyk-linukams (The Preschool Interpersonal Problem-Solving Inventory) su-daro trumpų iliustruotų istorijų rinkinys, kuris pateikiamas vaikui, prašant sugalvoti kuo daugiau dilemos sprendimo variantų (Spivack ir Shure, 1974). Strateginį mąstymą galima įvertinti taikant Strateginio mąstymo sprendžiant problemas klausimyną (Means Ends Problem-Solving Inventory) (Spivack ir kt., 1976). Vaikui pateikiama istorijos pradžia ir pabaiga bei prašoma išvardinti kuo daugiau būdų, leidžian-čių pasiekti, kad istorija baigtųsi taip, kaip nurodyta.

Vaizduotę žadinantys paveikslėliai

Vaikui duodama grupė paveikslėlių ar komiksų ir prašoma nupiešti ar surašyti kuo daugiau minčių apie tai, ką herojai gali galvoti toje situacijoje. Žemiau pateikiamame paveikslėlyje vaiko galima paprašyti

užpildyti minčių burbulus parašant ar nupiešiant, ką galvoja dėžę lai-kantis žmogus.

Lėlės ir žaidimai

Vaikui nemalonią situaciją galima suvaidinti žaidimo metu, kartu ska-tinant jį pasakyti, ką kiekviena lėlė ar žaislas mano apie tai, kas nutiko. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, nes, kaip pabrėžia Salmon ir Bryant (2002), ikimokyklinukams būna sunku suprasti, jeigu jų pra-šoma įsivaizduoti, kad viena lėlė ar žaislas atstovauja jiems patiems. Jiems sunku suvokti, kad ta pati lėlė gali būti ir daiktas (žaislas), ir simbolis (reiškiantis juos pačius).

Emocijų suvokimas

Daugelyje kognityvinės ir elgesio terapijos programų svarbus emocinis ugdymas, padedantis vaikams suvokti ir skirti įvairius jausmus. Kad galėtų dalyvauti šiame procese, vaikai turi gebėti pastebėti savo jaus-mus ir juos apibūdinti. Tačiau neaišku, kiek šis gebėjimas turėtų būti laikomas išankstine sąlyga, kad būtų galima taikyti KET, ir kiek jis vystosi terapijos metu.

Egzistuoja daug skirtingų metodikų, padedančių vaikams atpažinti ir išreikšti emocijas žaidžiant, piešiant ir vaidinant (žr. pvz., Hobday ir Ollier, 1998; Sunderland ir Engleheart, 1993). Maži vaikai gali nesu-gebėti žodžiais apibūdinti savo jausmų, bet gebėti juos išreikšti pieš-dami. Jie taip pat gali kalbėti apie vieną jausmą, pavyzdžiui, pyktį, nors atsargiai klausinėjant paaiškėja, kad egzistuoja „piktas pyktis“, „liūdnas pyktis“ ir „išsigandęs pyktis“.

Ko

gn

ity

vin

ės

ir e

lgesi

o t

er

apij

os

ta

iKy

Ma

s v

aiK

aM

s ir

pa

au

gli

aM

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

�� ��

Klausimynai ir žaidimai padeda įvertinti, ar vaikas atpažįsta kito žmogaus jausmus. Vaikams duodami paveikslėliai, vaizduojantys žmo-nes, patiriančius įvairias emocijas, ir paprašoma iš emocijų sąrašo išrink-ti žodžius, apibūdinančius, ką šie žmonės jaučia. Be to, terapeutas gali suvaidinti įvairias emocijas ir paprašyti vaiko įvardinti, kaip jis jaučiasi.

Mintys, jausmai ir įvykiai

Dar kartą verta pabrėžti, kad galvosūkiai ir klausimynai leidžia nustaty-ti, ar vaikas sugeba skirtingose situacijose atpažinti skirtingas emocijas. Pavyzdžiui, vaikui galima duoti (arba jis pats gali pasidaryti) jausmų kortelių rinkinį (pvz., išsigandęs, laimingas, piktas, etc.) ir paprašyti iš-sirinkti kortelę, kuri geriausiai apibūdina, kaip jis jaučiasi įvairiose si-tuacijose (pvz., pirmą dieną mokykloje, žaisdamas su geriausiu draugu, subartas ir t.t.). Atliekančio šią užduotį vaiko taip pat galima papra-šyti suporuoti jausmus su įvairiomis mintimis (pvz.: „Manau, kad šito nesuprasiu“, „Manau, kad šiandien puikiai žaidžiau“, „Manau, draugai juoksis iš manęs“). Galimas alternatyvus šios užduoties variantas pa-naudojant lėles, kai vaikas turi pasakyti, kaip jo lėlė jaustųsi įvairiose si-tuacijose (pvz., jei ją erzintų arba jeigu draugas pakviestų į gimtadienį).

vaikams galima taikyti Ket, jei jie geba:

suvokti ir perteikti savo mintis;

sugalvoti alternatyvius įvykių paaiškinimus;

suvokti skirtingas emocijas;

susieti mintis, jausmus ir įvykius.

Šie gebėjimai gali būti vertinami įvairiais konkrečiam amžiui tinkamais būdais, pasitelkiant žaidimus, klausimynus, lėles, piešimą ir paveikslėlius.

jie vertinami kaip svarbūs žmonės, turintys įdomių ir unikalių minčių, kurias terapeutas siekia suprasti. Nepripažinus paauglio egocentrizmo, jis gali užimti priešišką poziciją ir jausti vis didėjantį spaudimą ginčytis bei ginti savo pažiūras.

Paauglio teisė savarankiškai spręsti gali būti toliau skatinama KET kurso metu reguliariai suteikiant jam galimybę rinktis. Belsher ir Wil-kes (1994) teigia, kad jaunuoliams reikėtų pateikti dvi ar tris panašias užduoties versijas, iš kurių jie galėtų rinktis. Pavyzdžiui, terapeutas galėtų paaugliui pasiūlyti registruoti mintis arba pildant struktūruotą minčių registravimo lapą, arba ne taip formaliai, pvz., rašant minčių dienoraštį, ar netgi įrašant kilusias „karštas“ mintis į diktofoną arba magnetofoną. Terapeuto užduotis yra siūlyti įvairius variantus, o paau-glys pats nusprendžia, kokį metodą taikys.

Skatinkite bendradarbiavimą

KET remiasi bendradarbiavimu, nepaisant to, kad vaikai ir paaugliai, bendraudami su suaugusiu terapeutu, atsiduria silpnesniojo pozicijoje. Svarbu pripažinti šiuos padėties ir galios skirtumus tarp paauglio ir tera-peuto bei sąmoningomis pastangomis siekti lygiavertiškesnių santykių.

Terapeutas turi parodyti norą dirbti su paaugliu ir padėti jam įveik-ti problemas, kurios pačiam paaugliui atrodo svarbios. Terapeutas yra ugdytojas ir padėjėjas, sukuriantis sąlygas, kuriomis paauglys gali tyri-nėti, suprasti ir atrasti naujus mąstymo ir elgesio būdus. Bendradarbia-vimo procesas skatina paauglį apmąstyti savo problemas bei sunkumus ir rasti galimus jų sprendimo būdus. Todėl jaunuoliui tenka pagrindi-nis vaidmuo apibrėžiant terapinio darbo tikslus ir priimant sprendi-mus. Bendradarbiavimas gali būti toliau stiprinamas psichoterapeutui atliekant paauglio šalininko vaidmenį ir perteikiant jo požiūrį kitiems svarbiems ir autoritetingiems asmenims.

Skatinkite objektyvų mąstymą

Nors terapeutas kartais gali elgtis kaip paauglio šalininkas, svarbu, kad jis stengtųsi išlikti objektyvus. Paaugliai yra egocentriški ir dažnai lai-kosi labai kategoriškos nuomonės, jiems būna sunku pažvelgti į situaci-ją kitų žmonių akimis. Todėl kartais jaunuolis gali daryti spaudimą te-rapeutui, kad šis sutiktų su jo subjektyviu požiūriu arba jį patvirtintų.

Terapeutas turi išlikti objektyvus ir skatinti patirtimi pagrįstą ben-dradarbiavimą, kai paauglys yra raginamas tikrinti savo įsitikinimus ir ieškoti juos patvirtinančios ar paneigiančios informacijos. Jis sukuria sąlygas, kad paauglys galėtų tikrinti savo prielaidas bei vertinti mintis ir įsitikinimus. Turint omenyje, kad kognityviniai iškraipymai lemia daugelį psichologinių problemų, paauglys gali iškreiptai pateikti savo

Kognityvinės ir elgesio terapijos taikymas paaugliams

Norint taikyti KET paaugliams svarbu išmanyti kai kuriuos jų raidos ypatumus, kurie gali turėti įtakos terapijos procesui. Belsher ir Wilkes (1994) įvardijo keletą svarbių aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti.

Pripažinkite paauglio egocentrizmą

Paaugliai dažnai būna egocentriški, jiems sunku suprasti ir priimti kitų žmonių požiūrį. Dažnai naudingiau pripažinti ir priimti tokią poziciją bei keliant klausimus bandyti išsiaiškinti bei suprasti paauglio požiū-rį negu atvirai mesti iššūkį jo egocentrizmui. Tokia terapine pozicija paaugliams parodoma, kad jų požiūris priimamas ir gerbiamas, kad

Ko

gn

ity

vin

ės

ir e

lgesi

o t

er

apij

os

ta

iKy

Ma

s v

aiK

aM

s ir

pa

au

gli

aM

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

�� ��

atlikto eksperimento rezultatus. Terapinių seansų metu į tai gali būti kreipiamas tiesioginis dėmesys, padedant jaunuoliui kurti ir nagrinėti alternatyvius paaiškinimus, kuriuos taip pat būtų galima patikrinti.

Užduokite vadinamuosius Sokrato klausimus

Vaikams ir paaugliams rečiau tenka susidurti su situacijomis, kai jie skatinami būti aktyvūs bei išreikšti savo mintis ir įsitikinimus. Jie gali manyti, kad jų požiūris yra nesvarbus ar „klaidingas“, ir tikėtis, kad, kaip daugumoje gyvenimo sričių, jiems bus pasakyta, ką daryti. Sokra-to klausimai yra naudingas būdas, padedantis įveikti šią kliūtį. Užduo-dant įvairius klausimus, jaunuolis skatinamas atrasti, iš naujo įvertinti ir tikrinti savo įsitikinimus.

Klausinėjama labai tiesiai ir konkrečiai, dažnai įvardijant konkretų įvykį. Užuot bendrai pasiteiravus „Kas nutiko vakar mokykloje?“, paau-glio galima paprašyti atsakyti į klausimą „Ką pamanei, kad Tomas keti-na daryti, kai jis po priešpiečių priėjo prie tavęs žaidimų aikštelėje?“.

Norint paskatinti paauglį išreikšti savo mintis, prieš užduodant klausimą galima pasakyti trumpą teiginį, pvz.: „Tikriausiai yra daug būdų spręsti šią problemą... Ką tu darytum?“. Mintis, kad kai kurios situacijos gali neturėti konkrečių sprendimų, gali būti perteikta teigi-niu „Man niekas neateina į galvą... Ar tau kyla kokių nors minčių?“ Paauglio teiginių atspindėjimas padeda išreikšti jūsų susidomėjimą, o kartu leidžia parodyti iškraipymus bei prieštaravimus. Pavyzdžiui: „Gal galiu pasitikslinti, ar teisingai tave supratau? Sakei, kad neturi draugų, bet Monika tave pakvietė į vakarėlį. Argi Monika nėra tavo draugė?“

Skatinkite abejoti dichotominiu („viskas arba nieko“) mąstymu

Paaugliams dažnai būna būdingas mąstymas „viskas arba nieko“, kurį neretai atspindi dramatiški svyravimai tarp seansų. Vieno susitikimo metu paauglys gali būti prislėgtas ar nerimastingas, tačiau į kitą seansą jau atvykti laimingas ar ramus. Tokie dramatiški pokyčiai dažnai sutrik-do terapeutus ir sukelia abejonių, ar reikėtų toliau tęsti KET. Nors reikš-mingos ir ilgalaikės pažangos su vaikais ir paaugliais galima pasiekti per palyginti mažą seansų skaičių, pasitaiko atvejų, kai tariamas pasveikimas būna trumpalaikis ir daugiau atspindi paauglio dichotominį mąstymą.

Suabejoti dichotominiu mąstymu ir suprasti, kad tarp dviejų kraš-tutinumų yra daug tarpinių variantų, gali padėti vertinimo skalės, kai bet kuris reiškinys vertinamas nuo 0 iki 10 (arba 100) balų. Čia gali prireikti šiek tiek mokymo, be to, paaugliui gali tekti mokytis vertinti ar klasifikuoti grupę įvykių pagal tam tikrą kriterijų. Pasitelkus tokias skales, galima vertinti įvairių jausmų intensyvumą, tikėjimą tam tikro-mis mintimis, kaltę ar atsakomybę.

Galiausiai Belsher ir Wilkes (1994) pabrėžia terapeuto vartojamos kalbos svarbą. Klausiant, kas būtų „gerai“ ar „blogai“, skatinamas di-chotominis mąstymas, tuo tarpu sąvokos „geriau“/„blogiau“ perteikia laipsniško kontinuumo įspūdį.

Įtraukite kitus svarbius asmenis

Paaugliai funkcionuoja sudėtingoje socialinėje sistemoje, kurioje reikš-mingą vaidmenį atlieka tėvai ar globėjai, draugai bei mokykla. Svarbu pripažinti ir tinkamai įtraukti į terapinį procesą šias svarbias žmonių grupes, nes jaunuoliams dažniausiai būna sunku spręsti apie tai, kas jiems daro įtaką. Pavyzdžiui, paaugliams, besimokantiems pykčio valdy-mo strategijų, reikia, kad, pamokos metu supykus, mokytojas jiems leistų išeiti iš klasės. Panašiai ir kitų svarbių žmonių (pvz., tėvų, brolių/seserų ar draugų) įtraukimas į terapijos seansus gali paaugliui leisti pamatyti kitokį požiūrį, padedantį patikrinti ir pakartotinai įvertinti savo mintis.

pripažinkite paauglio egocentrizmą.skatinkite bendradarbiavimą.skatinkite objektyvumą.užduokite sokrato klausimus.skatinkite abejoti dichotominiu mąstymu.Įtraukite kitus svarbius asmenis.

Ko

gn

ity

vin

ės

ir e

lgesi

o t

er

apij

os

ta

iKy

Ma

s v

aiK

aM

s ir

pa

au

gli

aM

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

Dažniausios problemos, kylančios taikant kognityvinę ir elgesio terapiją vaikams ir paaugliams

Nebendraujantys vaikai

Nors KET, taikoma vaikams, paprastai yra mažiau didaktiška nei dir-bant su suaugusiaisiais, vaikai terapinių seansų metu dažniau atlieka pasyvų klausytojo vaidmenį. Nors tai reikalauja daugiau pastangų iš terapeuto, tačiau nebūtinai reiškia, kad KET neveiksminga. Vienas iš svarbiausių dalykų dirbant su vaikais yra tinkamai pritaikyti medžiagą, kad ji taptų vaikui suprantama. Tokiose situacijose dažnai praverčia ne-verbaliniai metodai, nes žaisdami ar piešdami vaikai gali įvardyti savo mintis ir jausmus. Informacijos perteikimo priemonės, pavyzdžiui, ra-šomoji lenta, gali sudominti vaiką ir paskatinti jį būti aktyvesnį.

Kartais vaikai seansų metu gali tylėti arba neaiškiai bei atsainiai atsakinėti į bet kokius klausimus, nepaisant to, kad medžiaga yra kū-rybingai pateikiama. Tokiais atvejais galima taikyti retorinį metodą, kai jūs garsiai spėjate, ką vaikas galėtų atsakyti į pateiktus klausimus. Be to, jei jis nenori kalbėti apie save, vaikui galima padėti įsitraukti

�� ��

kalbant apie kitą asmenį, turintį panašių problemų, arba suvaidinant situacijas pasitelkus lėles ar tiesiog žaidžiant. Kartais būna naudinga pakeisti aplinką ir, užuot sėdėjus klinikoje, nueiti į kavinukę ar išeiti pasivaikščioti bei stebėti, ar vaikas kitoje aplinkoje bendrauja laisviau.

Nemotyvuoti vaikai

Vaikai dažniausiai neateina ieškoti psichologinės pagalbos patys, jie pas terapeutą yra atvedami susirūpinusių tėvų ar globėjų arba atsiun-čiami specialistų. Patys vaikai gali nesuprasti tokio rūpesčio ar nema-tyti jokių problemų, kurias turėtų spręsti.

KET intervencijai būtinas bendradarbiavimas, todėl, jei vaikas negali nurodyti jokių tikslų ar pokyčių, kurių norėtų siekti, reikėtų svarstyti, ar verta taikyti KET. Tačiau iš pradžių svarbu įsitikinti, ar vaiko nesuge-bėjimas įvardyti galimus tikslus nėra jo patirties rezultatas (pvz.: „Taip visada buvo ir bus“). Realių alternatyvių galimybių nagrinėjimas gali pa-dėti vaikui suprasti, kad jo situacija galėtų būti kitokia. Priešinimąsi ir beviltiškumo jausmus gali lemti motyvacijos stoka, būdinga, pavyzdžiui, depresiškiems vaikams. Tokiu atveju motyvacinis interviu gali padėti jau-nuoliui pasiryžti bent jau išbandyti KET (Miller ir Rollnick, 1991). Mo-tyvaciniame interviu naudojamos pagrindinės konsultavimo technikos (empatija, pozityvus dėmesys, aktyvus klausymasis) bei kognityvinės ir elgesio intervencijos (pozityvus pertvarkymas), didinančios asmens pasi-ryžimą keistis. Vaikas skatinamas reikšti savo nuomonę bei pasakoti apie tai, kaip jis suvokia įvykius, tuo tarpu terapeutas stengiasi išgirsti ir pasti-printi galimus motyvacijos požymius, kuriuos vėliau perteikia klientui.

Atsakomybės už pokyčius neprisiėmimas

Pasitaiko atvejų, kai vaikai ir jaunuoliai gali įvardinti sunkumus ir api-brėžti, ką norėtų pakeisti, tačiau nesijaučia atsakingi už šių tikslų įgyven-dinimą. Kartais toks požiūris gali būti naudingas, tačiau pasitaiko, kad sunkumai aiškinami organinėmis priežastimis (pvz.: „Toks jau aš esu, toks gimiau“) arba išoriniais veiksniais, kurių individas tariamai negali pakeis-ti. Pavyzdžiui, nuolat mokykloje į bėdą pakliūnantis jaunuolis gali aiškin-ti, kad jo problemų priežastis yra nesąžiningas mokytojų kabinėjimasis, t.y. išoriniai veiksniai („Jei mokytojai prie manęs nekibtų, nepakliūčiau į bėdą“). Svarbu įvertinti, ar tai yra tikroji priežastis, ar tik iškreipto, šališko požiūrio atspindys. Kad būtų galima taikyti KET, jaunuolis turi būti pa-siruošęs bent jau paanalizuoti, kaip jis pats prisideda prie įvykių.

Tėvų įtraukimas

Daugėja įrodymų, jog tėvų įtraukimas taikant vaikams KET gali su-teikti papildomos naudos (Barrett ir kt., 1996; King ir kt., 1998; Toren

ir kt., 2000). Tėvų vaidmuo KET programose gali būti įvairus: jie gali būti įtraukiami kaip padėjėjai, koterapeutai (papildomi terapeutai) ar klientai. Padėjėjo vaidmuo įpareigoja padėti vaikui perkelti įgūdžius iš terapinių seansų į namų aplinką. Tėvai gali padėti įvertinti sunkias situacijas bei skatinti ir leisti vaikui namie taikyti naujus įgūdžius. Ko-terapeuto vaidmuo yra aktyvesnis, šiuo atveju tėvai gali skatinti, stebėti ir tikrinti, kaip vaikas taiko kognityvinius įgūdžius. Jie raginami pa-skatinti vaiką bei padėti jam kurti planus ir spręsti problemas. Abiem atvejais į vaiką kreipiamas pagrindinis dėmesys, o tėvai tik stengiasi sumažinti vaiko patiriamas neigiamas emocijas.

Tėvai gali dalyvauti terapijoje ir kaip klientai, kad išmoktų nau-jų įgūdžių (pvz., elgesio kontrolės) ar įgustų geriau spręsti savo pačių problemas (pvz., valdyti nerimą). Šis Barrett (1998) aprašytas sistemi-nis modelis leidžia tėvams ir vaikams suformuoti „ekspertų komandą“. Tėvai mokomi kontroliuoti savo elgesį, tvarkytis su savo neigiamomis emocijomis bei įgyja bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžių. Panašią intervenciją aprašė Cobham, Dadds ir Spence (1998), kai KET programa, skirta vaiko nerimui mažinti, buvo derinama su kita programa, padedančia valdyti tėvų nerimą. Šiuo atveju tėvai mokomi pastebėti, kaip jų elgesys prisideda prie vaiko problemų atsiradimo ir palaikymo, ir kontroliuoti savo nerimą.

Dėl to, koks bus tėvų vaidmuo terapijoje ir kiek bei kokiu būdu jie dalyvaus terapijos procese, būtina susitarti jau pačioje darbo pradžioje.

Su kuo turėtume bendradarbiauti: su vaiku ar jo tėvais (globėjais)?

Tėvams įsitraukus į terapiją, kyla svarbus klausimas: kas turėtų būti lai-komas pagrindiniu klientu – vaikas ar jo tėvai? Šis klausimas gali kelti įtampą, nes vaikai gali suformuluoti kitokius tikslus nei tėvai, ir klausti terapeuto, kurių tikslų reikėtų siekti. Siekiant tėvų ar kitų suaugusiųjų iškeltų tikslų, susiduriama su etiniu klausimu: ar tėvų tikslai orientuo-jasi į paklusnumo užtikrinimą, ar siekiama didžiausios naudos vaikui (Royal College of Psychiatry, 1997)?

Kad galėtų valdyti situaciją, terapeutas turi išklausyti ir rodyti su-sidomėjimą abiem požiūriais, bet kartu išlaikyti nešališką ir objektyvią poziciją. Pakartotinai įvardijant bendrąjį terapijos tikslą, t.y. sušvelninti vaiko ar paauglio patiriamas neigiamas emocijas, būna lengviau išlikti susitelkus į jį, kartu pripažįstant, kad šio tikslo galima siekti įvairiais būdais. Nuo pradžių, atspindint vaiko ar paauglio siekiamus tikslus, jaunuoliui perteikiama svarbi žinia, kad jo požiūris yra reikšmingas ir kad jis pats daugiausiai lems pokyčius. Toks savarankiškumas ir toliau gali būti skatinamas sutelkiant dėmesį į realius ir pasiekiamus tikslus, kurie leidžia greitai patirti didesnę ar mažesnę sėkmę. Apžvelgiant pa-

Ko

gn

ity

vin

ės

ir e

lgesi

o t

er

apij

os

ta

iKy

Ma

s v

aiK

aM

s ir

pa

au

gli

aM

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

�0 ��

darytą pažangą galima stebėti, kaip vyko pokyčiai, iš naujo peržiūrėti vaiko ir jo tėvų tikslus ir susitarti dėl tolimesnio darbo etapo. Šis proce-sas yra naudingas ir dažnai parodo, jog teigiami pokyčiai, atsirandantys siekiant vaiko tikslų, taip pat teigiamai veikia suaugusiojo tikslus.

Kitais atvejais terapeutas gali padėti vaikui ir jo tėvams susitarti dėl bendrų tikslų. March‘o ir kt. (1994) parengtas obsesinių-kompulsinių sutrikimų gydymo protokolas yra geras pavyzdys, kaip vaikas ir jo tėvai gali bendradarbiauti, siekdami įveikti vaiko obsesijas. Vaikas skatina-mas sugalvoti savo obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui bjaurų vardą ir išmokti atsispirti obsesiniam potraukiui. Tėvams padedama atskirti obsesinį-kompulsinį sutrikimą nuo paties vaiko ir suvokti šį sutrikimą kaip ligą, kurią jie gali padėti įveikti.

Reikšminga šeimos disfunkcija

Šeimos dinamika yra sudėtinga, ir kartais vaikas gali būti nepelny-tai laikomas visų šeimos sunkumų kaltininku. Tokiais atvejais indivi-dualios KET taikymas nebus tinkamas, jeigu nebus dirbama su visos šeimos problemomis. Individuali KET bus netinkama ir neefektyvi ir tuomet, jei tariami vaiko kognityviniai deficitai ar iškraipymai tik at-spindi ribotus tėvų sugebėjimus ar disfunkcinį požiūrį (Kaplan ir kt., 1995). Terapeutas turi išsamiai įvertinti situaciją, kad galėtų nuspręsti, ar vaiko teiginys, jog tėvai „nuolat jį žemina“, atspindi kognityvinį iš-kraipymą, ar realią šeimos disfunkciją. Tai nustačius paaiškėja, ar reikė-tų taikyti individualią KET, ar verčiau rinktis sisteminį metodą.

Sunkumai įvardijant mintis

Dažnai vaikams ir jaunuoliams būna sunku atpažinti ir išsakyti savo mintis, ypač atsakinėjant į tiesioginius klausimus. Tačiau atidžiai klau-santis galima pastebėti, kad, vaikui kalbant, atsiskleidžia jo įsitikinimai, prielaidos ir vertinimai. Tokiais atvejais terapeutui gali būti naudingas Turk (1998) aprašytas „minčių gaudytojo“ vaidmuo, kai terapeutas pa-stebi svarbias jaunuolio išsakytas mintis ir atkreipia į jas jo dėmesį. Te-rapeutas gali tai padaryti arba iš karto po to, kai jaunuolis išsako svar-bią mintį, arba vėliau, apibendrindamas. Pavyzdžiui, galima išklausyti, kaip vaikas apibūdina neseniai patirtą „karštą“ situaciją, ir tuomet api-bendrinti svarbiausius įvardintus jausmus ir su jais susijusias mintis.

Vaikai ir jaunuoliai dažnai painioja jausmus ir mintis, todėl Belsher ir Wilkes (1994) pabrėžia, kad svarbu „sekti įkandin pokyčių“. Šie au-toriai teigia, kad terapinių seansų metu būtina kreipti ypatingą dėme-sį į emocijų pokyčius, kurie atspindimi jaunuoliui, ir kartu klausiama apie kilusias mintis (pvz.: „Atrodo, kad galvoji apie kažką, kas tau kelia pyktį“). Dažnai vaikams reikės papildomos pagalbos atpažįstant savo

mintis. Tuomet terapeutas gali užduoti Sokrato klausimus arba pateik-ti galimų variantų sąrašą, kur jaunuolis atmestų jam netinkamus ir pa-sirinktų tinkamus variantus. Atidžiai stebimas ir klausinėjamas vaikas gali atpažinti ir įvardinti, kokios mintys slypi už jo patiriamų emocijų.

Nesugebėjimas atlikti namų užduočių

KET – aktyvus procesas, kurio metu informacija paprastai renkama ne tik terapeuto kabinete. Nors dalis vaikų ir paauglių susidomi ir entuzi-astingai imasi savęs stebėjimo namuose, kiti tai daro nenoriai ir dažnai nepateikia jokios medžiagos. Šis klausimas su jaunuoliu turi būti atvirai aptariamas. Reikia paaiškinti, kodėl paskirta namų užduotis yra svarbi, ir susitarti, ką jis galėtų nuveikti. Svarbu atkreipti dėmesį į vartoja-mus terminus, pavyzdžiui, reikėtų vengti ne seansų metu atliekamas užduotis ir eksperimentus vadinti „namų darbais“, nes vaiko požiūris į šį žodžių derinį gali būti neigiamas. Taip pat reikėtų rasti tinkamą būdą, kuriuo vaikas galės atlikti užduotį. Pavyzdžiui, vaikai gali ne-noriai rašyti minčių dienoraštį, tačiau susidomėti minčių registravimu kompiuteryje. Dalis jaunuolių bus labiau motyvuoti siųsti terapeutui mintis elektroniniu paštu, kiti gali teikti pirmenybę minčių įrašymui į garso įrašymo įrenginį.

KET gali būti taikoma, net jeigu vaikas negali atlikti savarankiškų užduočių. Vaikų, kurie nesugeba vesti užrašų, išgyvenimus, mintis ir jausmus galima įvertinti terapinių seansų metu. Vaiko paprašoma pa-pasakoti apie nesenai įvykusią nemalonią situaciją, o terapeutas siekia išklausti ir nagrinėti mintis ir jausmus, kuriuos įvykis sukėlė.

Riboti kognityviniai gebėjimai ir verbaliniai įgūdžiai

Kad vaikui būtų galima taikyti KET, jis turi turėti bazinius kognityvi-nius, verbalinius ir atminties įgūdžius, todėl vaikai, kuriems yra didelių raidos sutrikimų, gali nesugebėti tiesiogiai įsitraukti į procesą. Tačiau svarbu nustatyti, ar tai lemia riboti vaiko kognityviniai gebėjimai, ar neteisingai parinktos užduotys, kurios vaikui gali būti per sunkios.

Vaikams, susiduriantiems su mokymosi sunkumais, įsitraukti į KET bus lengviau, jeigu informacija bus dažniau pateikiama vizua-liai, parenkant paprastesnius žodžius, o abstrakčias sąvokas perteikiant konkrečiais pavyzdžiais (Whitaker, 2001). Atminties problemas gali-ma spręsti pasitelkiant vaizdinius priminimus. Pavyzdžiui, vaikas, kuris mokosi spręsti problemas naudodamas šviesoforo metodą (raudona – sustok ir pamąstyk; geltona – planuok; žalia – veik), gali užsiklijuoti ant savo rašiklio spalvotas juosteles, kurios jam primintų šį metodą būnant mokykloje. Kartais, užuot mokius sudėtingų reagavimo būdų, galima supaprastinti užduotį, kad vaikui tektų priimti mažiau sprendi-

Ko

gn

ity

vin

ės

ir e

lgesi

o t

er

apij

os

ta

iKy

Ma

s v

aiK

aM

s ir

pa

au

gli

aM

s

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

�� ��

mų. Pavyzdžiui, galima išmokyti vaiką tiesiog pasitraukti iš situacijos, kai jis galėtų prarasti savitvardą.

Trumpos intervencijos

Vaikai ir paaugliai dažnai būna linkę mąstyti apie artimą ateitį ir orien-tuotis į problemų sprendimą. Paprastai jie nori spręsti aktualiausias pro-blemas, o ne imtis ilgalaikio darbo. Todėl dirbant su vaikais ir jaunuoliais didesnis dėmesys kreipiamas į kognityvinių įgūdžių, kurie padėtų jiems geriau tvarkytis, lavinimą nei į darbą su schemomis ar įsitikinimais.

Paprastai neskiriama daug dėmesio abstraktiems ir sudėtingiems dalykams, pavyzdžiui, nesistengiama, kad vaikas suprastų subtilius skirtumus tarp atskirų kognityvinių iškraipymų. Dažnai vaikai tiesiog gali suprasti savo problemas (jas aiškinant remiantis paprastai pateikia-mu kognityviniu modeliu) ir įgyti naudingesnių kognityvinių ir elgesio įgūdžių, kurie leistų jiems jas spręsti. Kadangi koncentruojamasi į šiuo metu esamas problemas, dirbant su vaikais KET dažnai trunka daug trumpiau nei dirbant su suaugusiaisiais. Nors nemaža dalis vaikams taikomų KET intervencijų numato, kad darbas truks 12–16 seansų, klinikinė patirtis rodo, kad dažnai jis trunka daug trumpiau. Reikš-mingų pokyčių galima pasiekti per šešis ar dar mažiau seansų. Tuomet daugelis terapeutų jaučiasi suglumę ir abejoja, ar iš tiesų čia veikė KET. Šį suglumimą galima suprasti. Pirmojo šios knygos skyriaus pabaigoje jau buvo iškeltas vaikams taikomos KET apibrėžimo klausimas. Dau-gelio KET intervencijų kognityvinis elementas yra labai menkas ir dažnai apsiriboja vienos konkrečios kognityvinės strategijos plėtojimu. Kol nebus įvardinti pagrindiniai veiksmingi KET elementai, terapeu-tai ir toliau abejos dėl savo praktikos.

dažnos problemos, kylančios taikant kognityvinę ir elgesio terapiją vaikams ir paaugliams:

nebendraujantys vaikai;

nemotyvuoti vaikai;

atsakomybės už pokyčius neprisiėmimas;

tėvų vaidmens nustatymas;

reikšminga šeimos disfunkcija;

apsisprendimas, su kuo bus bendradarbiaujama;

sunkumai įvardijant mintis;

nesugebėjimas atlikti namų užduočių;

riboti kognityviniai gebėjimai ir verbaliniai įgūdžiai;

intervencijų trumpumas.

Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: metodikos turinio apžvalga

„Teisingai mąstyk ir gerai jauskis“ – tai praktinių užduočių, kurias rengiant KET sąvokos ir strategijos buvo pritaikytos specialiai dirbti su vaikais ir paaugliais, rinkinys. Trys pagrindiniai veikėjai – Minčių seklys, Jausmukė ir Darytukė – vaikams ir paaugliams padeda supras-ti kognityvinės ir elgesio terapijos esmę, atrasti ir tikrinti mintis bei įgyti alternatyvių kognityvinių ir elgesio įgūdžių. Šie veikėjai gali būti įdomesni mažesniems vaikams, mat jiems gali būti lengviau galvoti ir apibūdinti mintis bei jausmus pasitelkiant trečią asmenį. Dirbant su paaugliais, dėmesį daugiau reikėtų kreipti ne į veikėjus, o į užduotis.

Šioje knygoje pateiktą metodiką nebūtina taikyti nuosekliai. Tai nėra nei išsami KET programa, nei standartizuotas dešimties seansų terapinis kursas. Knygoje aprašomos įvairios užduotys, kurias galima lanksčiai taikyti, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir jo sunkumų pobūdį. Šios užduotys iliustruoja, kaip KET sąvokos gali būti pateikiamos ma-loniu, paprastu ir suprantamu būdu.

Knygoje Teisingai mąstyk ir gerai jauskis rasite informacijos ir už-duočių apie:

1. Supažindinimą su KET 2. Automatines mintis 3. Dažnai pasitaikančius kognityvinius iškraipymus 4. Kognityvinę pertvarką ir subalansuotą mąstymą 5. Kertinius įsitikinimus 6. Naujų kognityvinių įgūdžių lavinimą 7. Jausmų atpažinimą 8. Nemalonių jausmų valdymo strategijas 9. Elgesio keitimo būdus 10. Problemų sprendimo būdus

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is: M

eto

diK

os

tu

rin

io a

pŽv

alg

a

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

TREČIAS SKYRIUS

�� ��

Kiekvienai temai yra skirta aiškinamoji dalis, kurioje pateikiama konkreti ir suprantama svarbiausios informacijos santrauka. Iliustra-cijos ir praktiniai pavyzdžiai leidžia susieti šią medžiagą su vaikui ar jaunuoliui kylančiais klausimais ir jam būdingomis problemomis. Aiš-kinamąją dalį galima nukopijuoti ir duoti klientui arba jos pagrindu struktūruoti terapinį seansą. Seanso metu terapeutas turėtų pabrėžti ir sutelkti dėmesį į tas problemas, kurios vaikui yra aktualiausios.

Kiekvieno skyriaus pabaigoje rasite jam skirtų užduočių, kurios gali vaikams padėti pritaikyti įgytas žinias sprendžiant savo problemas. Šių užduočių sudėtingumas varijuoja. Besišypsančiu veiduku pažymėtos užduotys labiau tinka mažesniems vaikams. Užduočių lapuose rasite pavyzdžių, kaip vaikui galima padėti suprasti įvairias abstrakčias są-vokas. Šias užduotis galima naudoti pagal poreikius, be to, specialistas gali jas atitinkamai pritaikyti.

arba nenaudingai veikia elgesį. Atsižvelgiant į vaiko gebėjimą atskirti ir įvardinti tai, ką jis jaučia, jausmų skiltį galima padalinti į jausmus (emocijas) ir kūno pokyčius (fiziologines reakcijas). Tai gali būti ypač naudinga vaikams, kurie suvokia savo emocines reakcijas kaip fizinės ligos simptomus.

JEI-TAI teiginiai padeda atskleisti, kokios prielaidos vaikui gali būti būdingos, o užduotis Ką mąstau, jaučiu ir kaip elgiuosi? – atskirti tris pagrindinius KET struktūrinius elementus. Abi šias užduotis ga-lima modifikuoti ir pritaikyti konkrečiam vaikui. Pavyzdžiui, kai pra-dinio pokalbio metu paaiškėja, kokios temos vaikui aktualiausios, su jomis susijusius klausimus galima įtraukti į klausimyną.

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is: M

eto

diK

os

tu

rin

io a

pŽv

alg

a

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

Mintys, jausmai ir elgesys

Santrauka

Šis skyrius supažindina su kognityvine ir elgesio terapija ir paaiškina ryšius tarp minčių, jausmų ir elgesio. Čia aprašomi skirtingi minčių ti-pai (automatinės mintys ir kertiniai įsitikinimai), akcentuojamas prie-laidų vaidmuo bei apibūdinamas teigiamų ir neigiamų minčių poveikis jausmams bei elgesiui. Taip pat supažindinama su „Negatyviais spąs-tais“, kai neigiamos mintys sukelia nemalonius jausmus, o pastarieji apriboja ar keičia elgesį.

psichoedukacija (mokymas).

supažindinimas su pagrindiniais minčių, jausmų ir elgesio elementais.

Užduotys

Stebuklingas ratas ir Negatyvūs spąstai supažindina vaiką su minčių stebėjimu ir padeda suprasti ryšius tarp minčių, jausmų ir elgesio. Stebuklingo rato užduotis orientuojasi į malonias situacijas ir parodo, ką vaikas tuomet galvoja ir daro. Tuo tarpu Negatyvūs spąstai tyrinė-ja nemalonias situacijas, kaip matome šiame pavyzdyje su aštuonme-te Agne. Mergaitę apima stiprus nerimas einant į mokyklą. Pokalbio metu Agnės mintys, jausmai ir veiksmai buvo įvardinti ir surašyti į žemiau pateikiamus apskritimus.

Galima palyginti Stebuklingo rato ir Negatyvių spąstų aprašymus, taip parodant, kad mintys sukelia skirtingus jausmus ir naudingai

Mano mintys„ar pasiėmiau viską, ko man reikia?“

„Ką pamiršau?“„Mano mokytoja bus pikta“

„Kiti juoksis iš manęs“„jaučiuosi blogai“

Agnė eina į mokyklą

Mano veiksmaiverkiu

stoviu nejudėdamaneinu į klasę

pabėgu iš mokyklos

Mano jausmaiišsigandusi (sunerimusi)

drebuprakaituoju

greitai plaka širdis

Automatinės mintys

Santrauka

Automatinės mintys paaiškinamos pasitelkiant garso įrašo, skamban-čio vaiko galvoje, metaforą. Taip pat pristatoma kognityvinė triada (mintys apie mane, mano veiksmus ir mano ateitį), kuria remiantis vaikas mokomas atpažinti skirtingą savo minčių turinį. Paaiškinamos priežastys, kodėl automatinės mintys atrodo tokios pagrįstos, bei na-grinėjamas teigiamų ir neigiamų automatinių minčių poveikis jaus-mams ir elgesiui. Be to, pabrėžiama, kad svarbu atpažinti „karštas“ mintis, sukeliančias stiprias emocines reakcijas.

supažindinimas su automatinėmis mintimis ir kognityvine triada.

Minčių stebėjimas ir dažnų neigiamų minčių atpažinimas.

�� ��

Užduotys

Vyresniems vaikams minčių ir jausmų dienoraštis gali padėti pastebė-ti „karštas“ mintis ir susieti jas su emocinėmis reakcijomis. Jeigu vai-kas negali minčių stebėti namuose, tai galima atlikti terapinių seansų metu. Ši užduotis padeda atpažinti vaikui būdingas mintis, t.y. ką jis galvoja apie save, savo elgesį ir savo ateitį. Struktūruoti dienoraščiai ir pratimai daliai vaikų gali būti naudingi, tuo tarpu kiti pageidaus lankstesnio metodo. Čia galimi įvairūs variantai: galima paskatinti vaiką rašyti dienoraštį kompiuteryje, siųsti terapeutui karštas mintis elektroniniu paštu, įrašyti jas į diktofoną ar tiesiog „pagauti“ vieną ar kitą mintį, kai ji kyla.

Mažesniems vaikams tiks Minčių burbulų užduotys, susijusios su kognityvine triada. Vaikai skatinami juose nupiešti ar užrašyti malo-nias ar nemalonias mintis apie save, apie tai, ką jie veikia, ar nerimą keliančias mintis apie savo ateitį. Burbulų užduotis terapeutas taip pat gali keisti ir pritaikyti darbui su konkrečiam vaikui aktualiomis temo-mis. Jei mažiems vaikams sunkiai sekasi žodžiais išreikšti savo mintis, tuomet tėvų galima paklausti, kokios mintys galėtų kilti jų vaikui.

Vaikams, kuriems nuolat sunkiai sekasi įvardinti savo mintis, gali padėti užduotis Ką jie galvoja? Vaiko prašoma pasakyti, ką galvoja du skirtingi veikėjai paveikslėlyje, arba pateikti dvi ar tris vieno veikėjo mintis. Užduotis leidžia įvertinti, ar vaikas sugeba atpažinti ir žodžiais išreikšti mintis, o kartu moko jį tai daryti.

mybė už neigiamus įvykius automatiškai prisiimama asmeniškai sau (personalizacija).

Kognityvinių iškraipymų tipų įvardinimas.

Minčių registravimas ir dažniausių kognityvinių iškraipymų atpažinimas.

Užduotys

Pratimas Atpažink mąstymo klaidas skirtas padėti vaikui pastebėti nei-giamas mintis ir atpažinti dažnai daromas mąstymo klaidas. Šį pratimą taip pat galima pritaikyti konkrečiam vaikui, be to, jeigu nėra galimy-bės jo atlikti namuose, tai galima padaryti ir terapinio seanso metu. Vaikas mokomas ne tik atpažinti neigiamas mintis, bet ir, pasitelkęs skalę, įvertinti, kiek stipriai jomis tiki. Dienoraštis baigiamas pildyti kitą dieną, kai pakartotinai peržiūrimos mintys, atpažįstamos mąsty-mo klaidos ir iš naujo įvertinama, kiek vaikas šiomis mintimis tiki. Šie įvertinimai padeda daugumai jaunuolių suabejoti dichotominiu mąs-tymu ir parodo, kad įsitikinimai laikui bėgant kinta.

Kokias mąstymo klaidas darai? – tai trumpa įvertinimo užduotis, matuojanti šešių rūšių kognityvinius iškraipymus, aprašytus klientui skirtoje medžiagoje. Pratimas leidžia jaunuoliui greitai įvertinti, ko-kių kognityvinių iškraipymų pasitaiko jo mąstyme ir kurie iš jų yra dažniausi.

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is: M

eto

diK

os

tu

rin

io a

pŽv

alg

a

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

Mąstymo klaidos

Santrauka

Kognityviniai iškraipymai apibūdinami kaip mąstymo klaidos, iškrei-piančios įvykių suvokimą. Dėl kognityvinių iškraipymų žmogus gali visai nepastebėti teigiamų įvykių arba sumenkinti jų svarbą. Apibū-dinami šeši pagrindiniai klaidų tipai. „Nukabintos nosies“ mąstymo klaida daroma, kai dėmesys kreipiamas į neigiamus įvykius, o teigia-mų įvykių nepastebima (atsiranda selektyvus abstrahavimas arba api-bendrinimas, kai teigiami dalykai tiesiog atmetami). Darant „Išpūstų įvykių“ mąstymo klaidą, padidinama neigiamų įvykių svarba (dichoto-minis „viskas arba nieko“ mąstymas, išdidinimas, perdėtas apibendri-nimas). „Nesėkmės numatymas“ reiškia, jog tikimasi, kad įvyks blogi dalykai (išankstinės išvados). „Jausmų valdomos mintys“ parodo, kaip emocijos užvaldo ir užgožia mąstymą (emocinis mąstymas). „Nusitei-kimo nesėkmei“ klaida daroma tuomet, kai išsikeliami nepasiekiami tikslai (nerealūs lūkesčiai), o klaida „Kaltinkite mane!“ – kai atsako-

Subalansuotas mąstymas

Santrauka

Šiame skyriuje vaikas ar paauglys supažindinamas su neigiamų minčių tikrinimo procesu. Šio proceso tikslas – įsitikinti, ar jis atsižvelgė į vi-sus faktus ir ar jo mintys yra subalansuotos bei neiškreiptos. Procesas apima faktų, kurie palaiko ir kurie paneigia mintis, analizavimą, pa-žvelgimą į situaciją kito žmogaus akimis ir mąstymo klaidų ieškojimą. Tuomet galima žengti paskutinį kognityvinės pertvarkos žingsnį, kai, remdamasis visais įrodymais, jaunuolis įvardina alternatyvią ir labiau subalansuotą mintį.

Kognityvinis įvertinimas.

Minčių tikrinimas.

Kognityvinė pertvarka.

subalansuotas mąstymas.

�� ��

Užduotys

Įrodymų ieškojimo užduotis skirta supažindinti vaikus su minčių ti-krinimo procesu. Pirmiausia atpažįstamos „karštos“ mintys, o tuomet bandoma rasti jas palaikančios ir paneigiančios informacijos, svars-toma, ką šioje situacijoje pasakytų kitas žmogus, ką vaikas pasakytų kitam žmogui, kuriam kiltų tokia mintis, ir ar vaikas daro kokių nors mąstymo klaidų. Įsitikinimo stiprumo įvertinimas prieš ir po tikrini-mo suteikia objektyvią galimybę parodyti, kad patikrintos negatyvios automatinės mintys gali tapti mažiau varginančios.

Pratimas Subalansuotas mąstymas leidžia iki galo įvertinti mintį ir užbaigti kognityvinę pertvarką. Atsižvelgdamas į visą turimą infor-maciją, vaikas suformuluoja labiau subalansuotą ir mažiau iškreiptą mintį.

Tuo tikslu naudojamas Minčių termometras. Tai padeda terapeutui ge-riau suprasti vaiko įsitikinimus ir kartu parodyti vaikui, kodėl jis nuolat susiduria vis su tais pačiais sunkumais arba dažnai patenka į neigiamus spąstus.

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is: M

eto

diK

os

tu

rin

io a

pŽv

alg

a

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

Kertiniai įsitikinimai

Santrauka

Čia supažindinama su kertinių įsitikinimų sąvoka, o jiems nustaty-ti naudojamas žemyn nukreiptų rodyklių, klausiančių Ką tai reiškia?, metodas. Aprašoma, kaip kertiniai įsitikinimai gali būti tikrinami ak-tyviai ieškant juos paneigiančių įrodymų. Paaiškinama, kad kertiniai įsitikinimai yra tvirti ir sunkiai kinta, todėl apie juos svarbu pasikalbėti su kitu žmogumi.

Kertinių įsitikinimų atpažinimas.

abejojimas kertiniais įsitikinimais ir jų tikrinimas.

Užduotys

Kertinių įsitikinimų atpažinimo pratimas padeda vaikui aptikti kerti-nius įsitikinimus pasitelkiant žemyn nukreiptų rodyklių, klausiančių Ką tai reiškia?, metodą (Burns, 1980). Po kiekvieno teiginio vaiko klausiama „Ką tai reiškia? Jei tai būtų tiesa, kokią išvadą galima būtų padaryti apie tave?“, kol atskleidžiamas kertinis įsitikinimas. Green-berger ir Padesky (1995) pabrėžia, kad kertiniai įsitikinimai būna ab-soliučių teiginių pavidalo, pavyzdžiui: „Aš esu...“, „Kiti yra...“ ir pan.

Atskleidus įsitikinimus, galima atlikti pratimą Tikriname kertinius įsitikinimus, padedantį patikrinti įsitikinimo pagrįstumą. Tuo tikslu suplanuojamas eksperimentas, kurio metu ieškoma bet kokių, net ir visai menkų įrodymų, kad kertinis įsitikinimas ne visada yra 100 proc. teisingas. Užduotis Dažnai pasitaikantys kertiniai įsitikinimai leidžia įvertinti, kaip stipriai vaikas susitapatina su kiekvienu iš 15 įsitikinimų.

Santrauka

Šiame skyriuje vaikas ar paauglys supažindinamas su įvairiomis idėjo-mis ir strategijomis, leidžiančiomis susidoroti su iškreiptomis ir nei-giamomis mintimis. Taip pat aprašomos strategijos, padedančios vai-kui atitraukti dėmesį nuo neigiamų minčių ir fiziologinių simptomų (pvz., dėmesio atitraukimas, įtraukianti veikla). Mokoma, kaip galima sustabdyti neigiamas mintis (minčių stabdymas) ar sumažinti jų garsą (vaizduotėje). Pasitelkiant strategijas, lavinančias pozityvų kalbėjimą-si su savimi ir žodinę savigalbą, skatinamos labiau subalansuotos ir naudingesnės mintys. Be to, vaikas raginamas eksperimentuoti ir ti-krinti savo prognozes, kad išsiaiškintų, ar jo mintys ir prielaidos yra teisingos.

elgesio eksperimentai.

dėmesio atitraukimas.

pozityvūs dienoraščiai.

pozityvus kalbėjimasis su savimi.

Žodinė savigalba.

Minčių stabdymas.

Užduotys

Užduotis Patikrink savo mintis ir įsitikinimus remiasi nukreipiamųjų klausimų metodu. Šia užduotimi siekiama padėti vaikui suplanuoti eksperimentą, kuris leistų patikrinti jam būdingų minčių ir įsitikini-mų pagrįstumą. Lyginant prognozuotą ir realų eksperimento rezulta-tą, galima atpažinti iškreiptas mintis, jomis suabejoti ir taip sumažinti jų galią.

Minčių stabdymas – tai paprastas pratimas, kai, timptelėjęs elas-tingą raištelį, vaikas gali nukreipti dėmesį nuo neigiamų minčių ir susitelkti į kitus dalykus. Vaizduotės pratimas Išjunk įrašą remiasi metafora, kad mintys yra kaip garso įrašas, skambantis vaiko galvo-je. Vaikui padedama įsivaizduoti, kad jo galvoje yra magnetofonas, o vėliau prašoma įsivaizduoti, kaip jį išjungia. Mažesniems vaikams

Minčių valdymas

�0 ��

sustabdyti mintis gali padėti pratimas Nerimo seifas. Vaikas iš dėžės pasidaro „seifą“, kuriame gali užrakinti savo rūpesčius. Kilus nerimui, vaikas skatinamas nupiešti ar aprašyti jį sukėlusius dalykus ir tada „užrakinti“ juos seife. Seifas gali būti „atrakinamas“ kartu su terapeu-tu ar tėvais ir gali suteikti naudingos informacijos apie tai, kas vaikui kelia nerimą ir kiek jis stiprus. Pratimas Minčių tikrinimas leidžia ne tik sustabdyti neigiamas mintis, bet ir pakeisti jas labiau subalansuo-tomis kognicijomis.

Dar trys pratimai yra skirti subalansuotam mąstymui vystyti. Tei-giamų dalykų ieškojimas skatina vaikus ar jų tėvus aktyviai ieškoti po-zityvių dalykų, nutinkančių kiekvieną dieną. Pratimas gali būti ypač naudingas tiems vaikams ar tėvams, kurie kreipia per daug dėmesio į vaiko trūkumus ar blogai atliktus dalykus. Šiai problemai spręsti taip pat tinka pratimas Pozityvus kalbėjimasis su savimi, padedantis vaikams atrasti ir pripažinti savo pasiekimus, o ne sritis, kur jiems nepasisekė. Užuot galvojęs, ko jam dar reikėtų siekti, vaikas skatinamas atrasti ir pagirti savo pasiekimus. Žodinė savigalba leidžia vaikui atrasti mintis, verčiančias nemaloniai jaustis, ir pakeisti jas į sprendimą nukreiptomis mintimis, kurios padeda siekti sėkmės, atsipalaiduoti ir mažiau neri-mauti.

Kitas vaizduotės pratimas Mokykis siekti sėkmės skirtas padėti vaikui pozityviau žvelgti į sunkumus ar sudėtingas situacijas. Pratimo metu vaikas kuo detaliau įsivaizduoja sunkumą, bet šį kartą vaizduotėje sėk-mingai su juo susidoroja.

kai vaiko prašoma nupiešti savo jausmus ant žmogaus eskizo. Vaiko prašoma atpažinti ir įvardinti savo jausmus, priskirti kiekvienam jaus-mui spalvą ir nuspalvinti žmogų bei parodyti, kiek kiekvieno jausmo jis turi.

Vyresniems vaikams galima padėti įsiklausyti į savo jausmus atlie-kant užduotį Kas vyksta, kai jaučiuosi... Vaikų prašoma įvardinti, kaip atrodo jų veidas ir kūnas, kaip jie elgiasi, kai yra pikti, liūdni, sunerimę ar laimingi. Apibūdinus jausmą, jų prašoma įvertinti, kaip dažnai jie taip jaučiasi, o vėliau galima aptarti ir su šiais jausmais susijusias mintis bei užsiėmimus. Šį paprastą pratimą galima modifikuoti įtraukiant į jį ir kitas emocijas. Vaikams, kuriems sunku apibūdinti savo emocijas, galima padėti atpažinti kito žmogaus jausmus. Iš laikraščių galima pri-rinkti žmonių nuotraukų, atspindinčių skirtingas emocijas, ir paprašyti vaiko atspėti, kaip šie asmenys jaučiasi. Galimas ir kitas variantas, kai terapeutas suvaidina skirtingas emocines būsenas, o vaikui siūloma at-spėti, kokios jos yra.

Užduotis Kaip jaučiuosi skirtingose vietose? gali padėti susieti jaus-mus, situacijas ir įvykius. Vaikams pateikiami jausmų ir situacijų rin-kiniai ir prašoma linijomis sujungti situacijas su jų metu juntamais jausmais. Galima ir vaiko paties paprašyti sudaryti jam būdingiausių jausmų bei svarbių įvykių ir situacijų sąrašą. Remiantis šiais sąrašais, vaikui galima pasiūlyti atlikti pratimą Jausmai ir vietos, kurio metu jis pasirenka, koks jausmas geriausiai apibūdina vieną ar kitą situaciją. Kad vaikas dar geriau suprastų ryšį tarp situacijų ar įvykių ir jausmų, galima įvardyti, kokie įvykiai ar situacijos sukelia maloniausius ir ne-maloniausius jausmus.

Mintis ar užsiėmimus, dėl kurių vaikas jaučiasi gerai ar nemalo-niai, galima aptikti ir atliekant Minčių ir jausmų arba Jausmų ir vietų užduotis.

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is: M

eto

diK

os

tu

rin

io a

pŽv

alg

a

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

Tavo jausmai

Santrauka

Šiame skyriuje akcentuojamas emocinis ugdymas, siekiama padėti vaikams geriau įsisąmoninti įvairius jausmus ir apibūdinamos dažnos nemalonios emocijos – stresas, liūdesys ir pyktis. Taip pat pabrėžiamas ryšys tarp jausmų, minčių ir elgesio.

emocinis ugdymas.

emocijų stebėjimas.

Užduotys

Pasitelkus Jausmukės žodžių paiešką, vaiką galima supažindinti su dau-gybe skirtingų jausmų. Po to, kai vaikas galvosūkyje randa skirtingus jausmus, jo prašoma įvardinti, kurie jausmai yra būdingi jam. Alterna-tyvus pratimas, skirtas mažesniems vaikams, vadinasi Mano jausmai,

Valdyk savo jausmus

Santrauka

Šiame skyriuje aprašomi praktiniai nemalonių jausmų valdymo būdai. Pateikiama informacijos apie fizinį raumenų atpalaidavimą ir greito atsipalaidavimo pratimus. Vaikas supažindinamas su valdomu kvėpa-vimu ir tuo, kad raminamai gali veikti ir įprastinė veikla, pavyzdžiui, fiziniai pratimai ar įtraukiantys užsiėmimai. Įsivaizduojant ypatingą raminančią vietą, lavinamas gebėjimas susikurti raminančius vaizdi-nius. Tuo tarpu pykčiui apibūdinti panaudojama ugnikalnio metafora ir paaiškinama, kodėl svarbu užkirsti kelią jo išsiveržimui.

�� ��

emocijų valdymas.

Fizinis atsipalaidavimas.

valdomas kvėpavimas.

atsipalaidavimas pasitelkus vaizduotę.

pykčio valdymas.

Užduotys

Mažiems vaikams galima padėti sušvelninti nemalonius jausmus at-liekant Jausmų saugyklos pratimą. Jis kiek panašus į Nerimo seifo už-duotį. Vaikas pasidaro „kambarį“, kuriame saugo nemalonių jausmų piešinius ar aprašymus. Juos taip pat galima apžvelgti su psichote-rapeutu arba tėvais (globėjais). Tai padeda nustatyti vaiko patiriamų nemalonių jausmų intensyvumą ir pobūdį. Mane atpalaiduojančių už-siėmimų minčių burbulų pildymas gali padėti atrasti vaiką raminančių užsiėmimų.

Mažesniems vaikams gali padėti užduotis Išmok atsipalaiduoti, kai jie raginami įtempti ir atpalaiduoti raumenis, žaisdami žaidimą Si-monas sako. Vyresniems vaikams greičiausiai labiau patiks vaizduotėje atliekama užduotis, todėl jiems gali praversti pratimas Mane atpa-laiduojanti vieta, raginantis susikurti ir apibūdinti raminančios vietos vaizdinį. Įsivaizduojant raminančią vietą, svarbu ją apibūdinti kuo detaliau ir įtraukti daug skirtingų jutimų (regėjimą, uoslę, lytėjimą ir t.t.).

Pykčio ugnikalnio pratimas naudojamas kaip metafora vaikams, patiriantiems agresijos protrūkius. Vaikui padedama nusipiešti savo pykčio ugnikalnį, atidžiai įvardijant jo mintis, fiziologines reakcijas ir elgesį. Tokioje schemoje atsispindi, kaip jo būklė pamažu, pradedant nuo ramybės būsenos, kinta ir galiausiai baigiasi agresijos protrūkiu. Vaikui padedama suprasti, kaip kaupiasi jo pyktis, kad jis galėtų imtis priemonių ankstyvoje stadijoje ir išvengtų ugnikalnio išsiveržimo.

veiklos stebėjimas.

veiklos planavimas.

hierarchijos sudarymas.

sisteminis jautrumo mažinimas (desensibilizacija).

atsako prevencija.

Užduotys

Užduotys, kurių metu vaikas turi rašydamas ar piešdamas užpildyti minčių burbulus, padeda suprasti, kas jam kelia malonius ir nemalo-nius jausmus. Vaikui smagius užsiėmimus galima išsiaiškinti atliekant pratimą Dalykai, kuriuos norėčiau padaryti.

Vyresniems vaikams gali labiau patikti užduotis Laiptelis po laip-telio, siūlanti įvardinti malonius užsiėmimus ir hierarchiškai juos su-dėlioti pagal sudėtingumą, pradedant lengviausiu. Jaunuolis yra sis-temingai skatinamas pradėti nuo žemiausios pakopos ir aktyviai kilti savo sėkmės kopėčiomis.

Jausmai ir užsiėmimai gali būti registruojami Veiklos dienoraštyje, kur vaikas aprašo, ką jis veikia, ir įvertina savo kiekvienos valandos nuotaiką. Tai gali padėti atpažinti individualias tendencijas, pavyz-džiui, kad tam tikras laikas ir užsiėmimas yra labiau susiję su inten-syviais nemaloniais jausmais. Tai gali paskatinti vaiką kitaip planuoti veiklą, pavyzdžiui, dažniau skirti laiko mėgstamiems užsiėmimams ar keisti savo dienotvarkę taip, kad išvengtų periodų, susijusių su stiprio-mis nemaloniomis emocijomis.

Mažų žingsnelių pratimas paaiškina, kaip sunkias užduotis ga-lima suskaidyti į mažus etapus tam, kad išaugtų sėkmės tikimybė. Vaikui padedama sukurti laiptelių hierarchiją, kurioje tik sėkmingai žengus lengvesnius, mažiau nerimo keliančius žingsnelius, einama prie kito laiptelio. Mažų žingsnelių metodas yra sisteminės desen-sibilizacijos pratimo Susigrumk su savo baime dalis. Šis pratimas pa-deda vaikui įveikti baimę keliančius iššūkius. Mažų žingsnelių me-todas taip pat naudojamas atsako prevencijos užduotyje Atsikratyk savo įkyrių įpročių. Ši užduotis padeda vaikui kontroliuoti savo elgesį ir atsikratyti įkyrių įpročių. Atsikratyti ilgalaikių įpročių gali būti sunku, todėl vaikui gali prireikti žmogaus, kuris jį palaikytų ir jam padėtų.

Šiame skyriuje pabrėžiama savęs paskatinimo ir apdovanojimo už sėkmę svarba. Vaikai turėtų būti skatinami pastebėti savo pasiekimus ir jais džiaugtis, kad ir kokie maži jie būtų.

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is: M

eto

diK

os

tu

rin

io a

pŽv

alg

a

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

Keisk savo elgesį

Santrauka

Šiame skyriuje paaiškinama, kaip mintys ir jausmai veikia elgesį. Ak-centuojamas didesnio aktyvumo poreikis ir pirmiausia siūloma dažniau užsiimti mėgstama veikla. Vaikas supažindinamas su metodais, kurie gali jam padėti vėl valdyti savo gyvenimą: veiklos planavimu, sunkių užduočių skaidymu į mažesnius žingsnelius bei laipsniška ekspozicija ir atsako prevencija.

�� ��

Santrauka

Čia aprašomos trys dažniausios priežastys, dėl kurių kyla problemų: neapgalvoti veiksmai, pasidavimas jausmams ir nesugebėjimas rasti alternatyvių sprendimų. Paaiškinama, kaip galima įgyti veiksminges-nių problemų sprendimo įgūdžių, ir pristatomas saviinstrukcija pa-grįstas metodas „Sustok, planuok ir veik“, paremtas šviesoforo me-tafora. Akcentuojamas alternatyvus ir nuoseklus mąstymas bei apra-šomi būdai, skatinantys mokytis naujų problemų sprendimo įgūdžių. Taip pat pabrėžiama praktinio naujų įgūdžių taikymo (vaizduotėje ir in vivo) svarba.

alternatyvus mąstymas.

nuoseklus mąstymas.

Mokymasis saviinstrukcijos metodu.

Užduotys

Sprendimų paieška – tai minčių burbulų užduotis, leidžianti mažiems vaikams pamąstyti apie skirtingus problemų sprendimo būdus. Vyresni vaikai gali susipažinti su alternatyvaus mąstymo sąvoka, atlikdami už-duotį Rask galimus problemos sprendimus. Vaiko prašoma sugalvoti kiek įmanoma daugiau problemos sprendimo būdų, kiekvieną užbaigiant žodeliu „arba“. Įvardinus alternatyvius sprendimus, galima lavinti nuo-seklų mąstymą, pasitelkus užduotį Kokios mano sprendimų pasekmės? Taip vaikas mokomas spręsti problemas, įvardindamas ir įvertindamas kiekvieno sprendimo privalumus ir trūkumus bei pasirinkdamas ge-riausią sprendimo būdą.

Saviinstrukcija pagrįstas problemų sprendimo metodas naudoja-mas siekiant padėti vaikams išmokti pasakyti sau: Sustok, planuok ir veik. Šviesoforo vaizdinys padeda išmokti sustoti, išsirinkti veiksmų planą ir tuomet jį įgyvendinti. Pratimas Papasakok sau, ką ketini daryti siūlo dar vieną būdą, kaip vaikai gali spręsti problemas. Vaikui padeda-ma suvokti ir priimti sėkmingą problemos sprendimą stebint ir klau-santis, kaip kitas žmogus susidoroja su tokia pat problema. Iš pradžių vaikas garsiai pasakoja sau veiksmų planą, bet, laikui bėgant, kalbama vis tyliau, ir taip planas visiškai suvokiamas ir priimamas savastimi, tampa vaikui priimtinas ir savas.

Mintys, jausmai ir elgesysKonfliktai ir problemos yra kasdienio gyvenimo dalis. anksčiau ar vėliau jų gali kilti beveik visur – mokykloje, darbe, bendraujant su tėvais, draugais, vaikinu ar mergina. laimei, daugumą tokių problemų mes greitai ir sėkmingai išsprendžiame. tačiau kitos problemos atrodo sudėtingesnės. taip gali nutikti, jeigu:

jų kyla gana dažnai,

jau kurį laiką nesiseka jų išspręsti,

susidūrę su jomis, pasijuntame bejėgiai,

atrodo, kad jos daro įtaką viskam, kuo užsiimame.

Kartais šios problemos mus užvaldo, ir tuomet aplinkui matome tik rūpesčius ir jaučiamės nelaimingi.

Stebuklingas ratasKnyga Teisingai mąstyk ir gerai jauskis siekia padėti tau atrasti, kaip efektyviai spręsti problemas. Ši knyga remiasi pagalbos būdu, vadinamu kognityvine ir elgesio terapija (KET). Ket padeda žmonėms efektyviai susidoroti su sunkumais ir tyrinėja svarbius ryšius tarp to:

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is Mokausi spręsti problemas KETVIRTAS SKYRIUS

Min

ty

s, j

au

sMa

i ir

elg

esy

s

Ką mąstai

Kaip elgiesi Ką jauti

�� ��

vėliau mes plačiau aptarsime šiuos ryšius, tačiau žemiau pateikti pavyzdžiai turėtų padėti suprasti, kaip jie veikia.

Mintis, jog tau nesiseka bendrauti su kitais žmonėmis, gali lemti, kad, būdamas su draugais, jausi nerimą, todėl tikriausiai užsisklęsi ir mažiau kalbėsi.

Manydamas, kad niekam nepatinki, gali pajusti liūdesį ir nuspręsti likti namuose, užuot bendravęs su kitais.

Mintys, kad niekada nieko nepadarai tinkamai, gali sukelti pykčio jausmą ir paskatinti liautis stengtis, nes vis tiek „nieko gero nebus“.

dažnai, kaip ir šiuose pavyzdžiuose, mūsų mintys tarsi stebuklingai pasitvirtina. Bet ar tikrai taip ir yra? ar mūsų ateitis tikrai tokia iš anksto aiški, kad galime lengvai nuspėti, kas nutiks?

Knyga Teisingai mąstyk ir gerai jauskis padės tau daugiau apie tai sužinoti ir parodys, kad kartais nematai visos situacijos. gali būti, kad sutelki dėmesį tik į vieną jos pusę, dažniausiai į tai, kas nepasisekė arba nėra visai taip, kaip norėtum.

Kartais gali net nepastebėti, ką darai. toks elgesys jau yra tapęs kasdienio gyvenimo dalimi, todėl gali būti labai sunku rasti kokią nors išeitį arba sugalvoti, kaip galima būtų pakeisti situaciją. Būtent todėl tau gali prireikti Teisingai mąstyk ir gerai jauskis komandos narių pagalbos.

Minčių seklys padės tau tyrinėti savo mąstymą.

Jausmukė padės suprasti, kaip jautiesi.

Darytukė išmokys kitaip elgtis.

Teisingai mąstyk ir gerai jauskis padės suprasti, kad tai, kaip mąstai ir kaip žiūri į problemas, turi įtakos tam, kas tau nutinka. ji padės išmokti kontroliuoti savo gyvenimo įvykius labiau nei manai!

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

Min

ty

s, j

au

sMa

i ir

elg

esy

sTavo mintysMūsų protas visuomet užimtas: vos išnykus vienai minčiai, jos vietoje tuoj pat kyla kita. nuolat galvojame apie įvairius dalykus. daugelis mums kylančių minčių būna susijusios su tuo, kas vyksta aplinkui, o kitos – su mumis pačiais.

Šios mintys gali atspindėti tai, ką galvojame apie save. pavyzdžiui:

esu storas/stora.

turiu daug draugų.

esu blogo būdo.

jos taip pat gali parodyti, kaip vertiname savo elgesį. pavyzdžiui:

aš visiškai nesugebu planuoti savo veiklos.

esu geras sportininkas.

aš lengvai susirandu draugų.

Mūsų mintys taip pat gali atskleisti mūsų požiūrį į ateitį. pavyzdžiui:

niekas niekada nenorės eiti su manimi į pasimatymą.

Man niekada nepavyks įstoti į universitetą.

iki savo trisdešimtojo gimtadienio tapsiu milijonieriumi.

Kertiniai įsitikinimaitai, kaip mąstome apie save, kaip vertiname savo elgesį ir ko tikimės ateityje, laikui bėgant perauga į tvirtus mąstymo stereotipus (modelius). Šie gana nekintami modeliai vadinami kertiniais įsitikinimais. jie dažnai įgyja labai trumpų teiginių pavidalą, pavyzdžiui:

esu geraširdis.

esu darbštus.

Man sekasi.

�� ��

Įsitikinimai ir prielaidosKertiniai įsitikinimai yra naudingi. jie padeda numatyti ir suprasti tai, kas vyksta mūsų gyvenime. Šie įsitikinimai leidžia mums prognozuoti tam tikrus įvykius pasitelkus vadinamąjį JEI – TAI ryšį.

JEI būsiu geraširdis (kertinis įsitikinimas), TAI kiti žmonės mane mėgs (prielaida).

JEI būsiu darbštus (kertinis įsitikinimas), TAI gausiu gerą darbą (prielaida).

JEI man seksis (kertinis įsitikinimas), TAI būsiu laimingas (prielaida).

Nenaudingi įsitikinimai ir prielaidos

daugelis kertinių įsitikinimų mums padeda, tačiau kiti yra mažiau naudingi. jie varžo mūsų pasirinkimo laisvę, trukdo priimti tinkamus sprendimus ir gali priversti padaryti neteisingas išvadas apie savo gyvenimą. Štai keletas nenaudingų kertinių įsitikinimų pavyzdžių:

viską turiu atlikti tobulai.

niekad nieko nepadarau gerai.

niekas niekada manęs nemylės.

tokie kertiniai įsitikinimai dažnai užprogramuoja nesėkmę, verčia blogai jaustis ir apriboja veiksmų laisvę. jie taip pat lemia, kad pradedi laukti, jog nutiks kažkas bloga.

Įsitikinimas „viską turiu atlikti puikiai“ gali priversti manyti, kad niekada nieko neatlieki pakankamai gerai. dėl to gali jaustis įsitempęs ar nelaimingas, nes kiekvieną darbą nuolat stengsiesi dar ir dar patobulinti.

Įsitikinimas „niekada nieko nepadarau gerai“ gali priversti manyti, jog nėra prasmės dėti daug pastangų. gali nuliūsti, nuleisti rankas ir prarasti susidomėjimą tuo, ką darei.

Įsitikinimas „niekas niekada manęs nemylės“ gali priversti manyti, kad kiti tenori iš tavęs pasišaipyti. dėl to gali jausti pyktį ir elgtis labai šiurkščiai bei agresyviai.

Kertiniai įsitikinimai ir prielaidos yra gana nekintami

Kertiniai įsitikinimai ir prielaidos dažniausiai yra labai tvirti ir gana nekintami bei priešinasi alternatyviems paaiškinimams. visi faktai, kurie leistų suabejoti šiais įsitikinimais, yra ignoruojami ar atmetami kaip nesvarbūs.

Mergaitė, kuri yra įsitikinusi, kad niekas niekada jos nemylės, gali atstumti bet kokius jai rodomus šiltus tėvų jausmus, manydama: „iš tiesų aš jiems nerūpiu, jie tik stengiasi mane pergudrauti“.

visi, net ir menkiausi poelgiai, patvirtinantys šį įsitikinimą, yra priimami kaip įrodymai. jei mama visą dieną buvo labai užsiėmusi ir neturėjo laiko išskalbti kokio drabužio, to griebiamasi kaip minties „Žinojau, kad tau nerūpiu“ patvirtinimo.

Svarbūs įvykiaitokios prielaidos ir kertiniai įsitikinimai tam tikrais momentais gali dominuoti mūsų mąstyme. dažnai juos suaktyvina svarbūs įvykiai ar išgyvenimai.

raginimas užbaigti paskirtą namų darbą gali suaktyvinti kertinį įsitikinimą „viską turiu atlikti tobulai“ ir prielaidą „Man tikrai nepavyks padaryti to taip, kaip reikia“.

neišlaikius vairavimo egzamino, gali būti aktyvuotas kertinis įsitikinimas „niekada nieko nepadarau gerai“ ir prielaida „nėra prasmės bandyti dar kartą“.

santykių su vaikinu ar mergina nutrūkimas gali suaktyvinti kertinį įsitikinimą „niekas niekada manęs nemylės“ ir prielaidą „Žmonės tenori mane įskaudinti“.

Automatinės mintyssuaktyvinti kertiniai įsitikinimai ir prielaidos sukelia automatines mintis. Šios mintys plūsta mums į galvą ir nuolat komentuoja tai, kas vyksta. dauguma minčių būna apie mus pačius, ir nemaža dalis jų yra neigiamos bei kritikuojančios.

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

Min

ty

s, j

au

sMa

i ir

elg

esy

s

�0 ��

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

Min

ty

s, j

au

sMa

i ir

elg

esy

sTavo elgesysjei tokia savijauta tęsiasi ilgai ar jausmai tampa labai stiprūs, jie pradeda veikti tavo elgesį. Mums patinka jaustis gerai, todėl stengiamės dažniau užsiimti tuo, kas sukelia malonius jausmus, ir vengiame tokių dalykų, kurie verčia jaustis nemaloniai.

jei kalbėdamas su kitais žmonėmis jauti nerimą, gali vengti eiti iš namų ar atsisakyti kvietimų susitikti su draugais, nes likęs vienas jautiesi ramiau.

jei mokykloje jautiesi liūdnas ar nelaimingas, gali nustoti ją lankyti, nes likęs namuose jautiesi laimingesnis.

jeigu pyksti, kai kiti žmonės kritikuoja tavo darbą, gali nuspręsti nebedėti tiek daug pastangų.

Mintys ir jausmai gali įvairiais būdais veikti tavo elgesį. galbūt pastebi, kad:

nuleidi rankas ir liaujiesi stengtis,

vengi sudėtingų situacijų,

nenori išbandyti naujų dalykų.

gali atrodyti, kad šie pokyčiai ir įrodo, jog mūsų mintys visą laiką buvo teisingos!

negalėjimas susikaupti patvirtintų mintį „niekaip neišlaikysiu šių egzaminų“.

užsidarymas namuose patvirtintų mintį „aš niekam nepatinku ir neturiu draugų“.

negalėjimas užmigti ar svorio padidėjimas patvirtintų mintis „atrodau siaubingai“ ir „niekas nenorės eiti su manimi į pasimatymą“.

SUSTOK! ar galime dar kartą apie tai pagalvoti?

gali būti, kad patekai į spąstus.

galbūt pastebi TIK tuos faktus, kurie patvirtina tavo neigiamas mintis.

raginimas užbaigti kursinį darbą gali sukelti automatines mintis „nežinau, ką daryti“, „Mano darbas nepakankamai geras“, „jie tikriausiai tikisi daugiau“.

neišlaikius vairavimo egzamino, gali kilti automatinės mintys: „tikrai susimoviau“, „niekada neišmoksiu vairuoti“, „Žinojau, kad man nepavyks“.

išsiskyrimas su vaikinu ar mergina gali sukelti automatines mintis: „Žinojau, kad ir šie santykiai netruks ilgai“, „jis (ji) tik šaipėsi iš manęs“ arba „aš niekada nesusirasiu kito vaikino (merginos)“.

Tavo jausmaiKaip jau pastebėjai, tai, kaip mąstome, turi įtakos tam, kaip jaučiamės. Mūsų mintys sukelia daugybę skirtingų jausmų.

Teigiamos ar malonios mintys dažnai sukelia malonius jausmus.

Mintis „labai laukiu vakarėlio“ gali kelti laimės jausmą.

Mintis „nors pralaimėjome, bet aš žaidžiau tikrai gerai“ gali sukelti pasitenkinimą.

Mintis „su šiais drabužiais atrodau gražiai“ gali padėti atsipalaiduoti.

tačiau kartais kyla neigiamų minčių, kurios dažnai sukelia nemalonius jausmus.

Mintis „galiu lažintis, kad niekas neateis į mano vakarėlį“ gali sukelti nerimą.

Mintis „ir vėl pralaimėjome, mes niekada nepasieksime pergalės“ gali kelti pyktį ar liūdesį.

Mintis „Man nepatinka šitie drabužiai“ gali sukelti nerimą ir liūdesį.

dauguma šių jausmų yra nestiprūs ir ilgai netrunka, todėl kartais gali jų ir nepastebėti. tačiau pasitaiko, kad nemalonūs jausmai mus užvaldo. jie tampa labai stiprūs ir trunka ilgai. dažniausiai žmonių pastebimi nemalonūs jausmai yra stresas, liūdesys ir pyktis.

�� ��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKISgalbūt šiandien tau nesisekė susikaupti, nes praėjusią naktį blogai miegojai, bet paprastai miegi geriau, o kai esi gerai išsimiegojęs, gali susikaupti.

galbūt vakar vakarą praleidai vienas, bet susitarei susitikti su draugais rytoj.

galbūt priaugai du kilogramus, bet ar tai iš tiesų taip pakeitė tavo išvaizdą? juk mėgstamiausi drabužiai vis dar puikiai tinka.

Mintys gali tarsi stebuklingai virsti tikrove, nes pastebi tik jas patvirtinančius faktus. ar gali būti, kad matai situaciją tik iš vienos pusės?

Mintys, jausmai ir elgesys: apibendrinkime, ką sužinojome

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

Min

ty

s, j

au

sMa

i ir

elg

esy

s

Kertiniai įsitikinimaisusiformavę dėl ankstyvosios

patirties

Svarbūs įvykiaisuaktyvina kertinius įsitikinimus ir

prielaidas

Prielaidospadeda numatyti, kas mums nutiks

kylaAutomatinės mintys

automatinės mintys veikia tai

Kaip elgiamės Kaip jaučiamės

Vengiame naujų iššūkių ar priimame juosDažniau ar rečiau imamės tam tikros

veiklosPasiduodame ar toliau

stengiamės

Pikti ar ramūsAtsipalaidavę ar

įsitempęLaimingi ar liūdni

turime ištrūkti iš šio užburto rato.

turime išmokti atpažinti, suabejoti ir tikrinti kai kurias neigiamas mintis.

Mokydamasis labiau subalansuoto mąstymo, jausiesi geriau ir iš tiesų turėsi pasirinkimą, spręsdamas svarbiausius gyvenimo klausimus.

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

Min

ty

s, j

au

sMa

i ir

elg

esy

s

Min

ty

s, j

au

sMa

i ir

elg

esy

s

Ką GALVOJAI?

Ką VEIKEI?(vieta, žmonės, užsiėmimas)

Kaip JAUTEISI?

Ką GALVOJU:

Kaip ELGIUOSI: Kaip JAUČIUOSI:

Stebuklingas ratas prisimink kokį nors pastaruoju metu tau tikrai patikusį užsiėmimą. apskritimuose nupiešk ar parašyk:

ką VEIKEI

kaip JAUTEISI

ką GALVOJAI.

Negatyvūs spąstaipagalvok apie vieną iš sudėtingiausių situacijų, su kuriomis tenka susidurti, ir parašyk/nupiešk:

kas VYKSTA

kaip JAUTIESI

apie ką GALVOJI, kai patenki į tokią situaciją?

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

Min

ty

s, j

au

sMa

i ir

elg

esy

s

Min

ty

s, j

au

sMa

i ir

elg

esy

s

JEI–TAI teiginių galvosūkispratęsk jei–tai teiginius. Kaip manai, kas nutiks?

JEI būsiu geras TAI

JEI pakliūsiu į bėdą TAI

JEI ką nors ne taip suprasiu TAI

JEI labai stengsiuosi TAI

JEI neturėsiu draugų TAI

JEI patiksiu žmonėms TAI

JEI žmones padarysiu laimingus TAI

JEI nuvilsiu savo tėvus TAI

JEI nebūsiu geraširdis TAI

JEI man seksis TAI

Ką aš mąstau, ką jaučiu ir kaip elgiuosi?Kas tai – Mintys, jausMai ar elgesys?

Neteisingai suprasiu

Pykstu

Man liūdna

Einu į mokyklą

Žaidžiu su draugais

Tai tikrai puiku

Man sekasi prajuokinti žmones

Esu suirzęs

Esu vienas

Aš žmonėms nepatinku

Maudausi vonioje

Laimingas

Geriu arbatą

Niekas niekada nenorės su manimi draugauti

Įsitempęs

Išsigandusi

Niekaip neišlaikysiu egzaminų

Vaikštau po parduotuves

��

PENKTAS SKYRIUS

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

Automatinės mintysMintys, kurios daugybę kartų per dieną spontaniškai šauna mums į galvą, yra vadinamos automatinėmis mintimis. jos tarsi nuolat komentuoja ir tai, kas vyksta aplinkui, ir mūsų pačių veiksmus. Mums nuolat kyla automatinių minčių, ir jos yra svarbios, nes daro įtaką mūsų jausmams ir elgesiui.

Aš, mano elgesys ir ateitislabiausiai mus domina tos automatinės mintys, kurios ką nors sako apie TAVE. jos gali atspindėti vieną iš šių dalykų:

Kaip tu save suvokiesu protingas.

Man nelabai sekasi sutarti su žmonėmis.

esu graži.

Kaip tu save vertiniMan niekas nesiseka.

aš labai prastas sportininkas.

puikiai parašiau matematikos kontrolinį.

Ką galvoji apie savo ateitįvieną dieną aš surimtėsiu.

niekada nebūsiu laimingas.

Baigęs mokyklą, galėsiu daryti daugybę dalykų.

�0 ��

Šios mintys – tarsi dėlionės detalės; iš jų susideda bendras vaizdas, kurį esi susidaręs apie save. Šios mintys lemia, kaip tu save suvoki, kaip vertini savo elgesį ir ko tikiesi ateityje.

automatinės mintys gali būti teigiamos.

tose varžybose žaidžiau tikrai gerai.

Šį vakarą tikrai puikiai praleidau laiką su draugais.

atrodo, aš patinku Martynui.

Šios teigiamos mintys gali tave skatinti:

toliau treniruotis ir žaisti sportinius žaidimus,

vėl susitarti susitikti su draugais,

pakviesti Martyną į svečius ir praleisti su juo daugiau laiko.

automatinės mintys gali būti ir neigiamos:

dar niekada taip blogai nežaidžiau.

Šį vakarą niekas iš draugų su manimi nesikalba.

nesu tikra, bet man atrodo, jog aš Martynui nepatinku.

neigiamos mintys gali paskatinti tave liautis daryti tam tikrus dalykus arba jų vengti.

gali pradėti:

praleidinėti treniruotes,

nebesidomėti susitikimais su draugais,

vengti lankytis tokiose vietose, kuriose galėtum sutikti Martyną.

Mums kyla ir teigiamų, ir neigiamų automatinių minčių. dauguma žmonių gali į situaciją pažvelgti iš abiejų pusių, įvertinti ją objektyviai bei priimti subalansuotus sprendimus.

Kitiems sunkiau galvoti teigiamai. atrodo, jog šie žmonės stebi pasaulį pro „tamsius akinius“ ir pamato bei išgirsta tik tai, kas yra negerai.

jų mintys dažniausiai būna labai neigiamos.

jiems sunku teigiamai apie save galvoti, pastebėti savo teigiamus bruožus ar išgirsti teigiamus kitų atsiliepimus apie save.

jie nepastebi savo įgytų naudingų įgūdžių.

savo ateitį jie vertina niūriai, nesitikėdami sulaukti sėkmės.

dalį žmonių toks mąstymo būdas užvaldo, ir beveik visos jų automatinės mintys tampa neigiamos.

Kodėl aš klausau savo neigiamų minčių?Kad tai suprastume, turime šiek tiek daugiau sužinoti apie automatines mintis. Šios mintys tarpusavyje turi nemažai bendra. jos visos yra:

Automatinės – jos tiesiog šauna į galvą, tau nereikia jų „sugalvoti“.

Iškreiptos – stabtelėjęs ir patikrinęs jas, pastebėsi, kad jos neatitinka visų faktų.

Nuolatinės – negali pasirinkti, ar jos kils, ar ne, taip pat negali lengvai jų „išjungti“.

Tarsi teisingos – jos atrodo prasmingos ir logiškos, todėl laikome jas teisingomis ir neskiriame laiko tam, kad jomis suabejotume ir jas patikrintume.

Kadangi automatinės mintys atrodo labai logiškos, mes joms paklūstame.

Mums šios mintys tampa labai pažįstamos, nes labai dažnai jas girdime.

Kuo dažniau jas girdime, tuo labiau tikime, kad jos yra teisingos.

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

�� ��

neigiamos mintys yra lyg magnetofono įrašas, besisukantis galvoje.

Mintys nuolat kartojasi.

Įrašas visada be perstojo sukasi.

garsas niekada nesumažėja.

Įrašo niekada negirdi niekas kitas.

Negatyvūs spąstaiŠios neigiamos automatinės mintys mums kenkia, nes per jas pakliūname į negatyvius spąstus.

neigiamos mintys verčia mus nemaloniai jaustis.

nemalonūs jausmai kliudo užsiimti norima veikla.

Būdami mažiau užsiėmę, turime daugiau laiko galvoti apie visa tai, kas nesiseka.

tai patvirtina mūsų neigiamas mintis.

taip šis ratas vis sukasi ir sukasi.

Neigiamas ciklas

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

Patvirtina, kad tau nesiseka

Neigiamos mintys

Jautiesi praradęs susidomėjimą ir

motyvacijąLemia abejones

(nerimavimą)

Veikia tavo elgesį

Sukelia nemalonius jausmus

Jauti liūdesį, depresiją, nerimą ir įtampą

„Karštos“ mintysMums nuolat kyla automatinių minčių, tačiau svarbu išmokti atpažinti savo „karštas“ mintis, t.y. tas, kurios kyla dažniausiai ir yra stipriausios. Kad galėtume tai padaryti, mums prireiks Minčių seklio pagalbos.

Kaip jau matėme, automatinės mintys paprastai atrodo gana pagrįstos. Mes nesusimąstydami ir nesuabejodami laikome jas tiesa. tiesą sakant, dažnai jų net nepastebime. Kad galėtume atpažinti šias neigiamas ir iškreiptas mintis, pasitelksime Minčių seklį. jis taip pat padės mums patikrinti, ar matome situaciją iš visų pusių, ar kreipiame dėmesį tik į kai kuriuos dalykus.

�� ��

Ši neigiama scena rutuliojosi simonos galvoje. Kuo daugiau ji apie tai galvojo, tuo blogiau jautėsi ir tuo labiau tikėjo, kad viskas iš tiesų taip ir klostysis.

nenuostabu, kad simona jautėsi tokia įsitempusi ir liūdna! situacija atrodė vis labiau tikėtina.

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

automatinės mintys nuolat sukasi mūsų galvose.

dauguma šių minčių yra apie mus pačius.

dalis šių minčių bus neigiamos ir privers mus jaustis nemaloniai.

norėdami išmokti jaustis gerai, pirmiausia turime išmokti atpažinti savo neigiamas mintis.

iš pradžių geriausia mėginti pastebėti tas mintis, kurios sukelia stipriausius jausmus. tai ir bus „karštos“ mintys. prisimink situacijas, kai tikrai pastebi, kad tavo savijauta pasikeitė, ir pabandyk įvardinti, ką tuo metu galvoji. tau gali padėti šie klausimai:

Ką galvojai, kai pradėjai šitaip jaustis?

Kokios mintys kilo, kai šis jausmas tapo labai stiprus?

Kaip manei, kas nutiks?

Kaip manei, kuo ši situacija baigsis?

Ką manei, kad kiti žmonės pasakytų apie tai, kas nutiko?

Simona sunerimsta

laukdama autobuso, simona pastebėjo, kad staiga stipriai įsitempė, o akys prisipildė ašarų. Minčių seklys padėjo merginai atpažinti „karštas“ automatines mintis, kurios tuo metu sukosi jos galvoje.

Ką galvojai, kai pradėjai šitaip jaustis? simona galvojo apie vaikiną, su kuriuo buvo susipažinusi diskotekoje praėjusį vakarą. naujasis pažįstamas jai patiko, ir mergina laukė kito jų susitikimo, bet pradėjo jaudintis, kad vaikinas į jį neateis.

Kokios mintys kilo, kai jausmai labai sustiprėjo? simona pradėjo galvoti apie visas įmanomas priežastis, dėl kurių vaikinas gali nepasirodyti. jai kilo mintys: „Mums atsisveikinant jis neatrodė manimi labai susidomėjęs“, „jis nepaprašė mano telefono numerio“, „galiu lažintis, kad jis tebuvo mandagus ir iš tikrųjų nenori dar kartą su manimi susitikti“.

Kaip manei, kas nutiks? simona įtikinėjo save, kad vaikinas neateis į susitikimą.

Kaip manei, kuo ši situacija baigsis? Mergina manė, kad liks mieste viena kaip pirštas.

Kaip manei, ką kiti žmonės pasakytų apie tai, kas nutiko? simona visoms draugėms iš eilės pasakojo apie šį vaikiną ir žinojo, kad jos domėsis, kaip jai su juo toliau sekėsi. Mergina pradėjo nerimauti, kaip paaiškins draugėms tai, kas nutiko. ji manė, kad visos iš jos pasijuoks.

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

Jaus

mai

Kaip

jaut

eisi

?

Min

tys

Koki

os b

uvo

tavo

„k

aršt

os“ m

inty

s?

Situ

acija

Kas,

kur

, kad

a ir

su

kuo?

Dat

a ir

laik

as

Mintys ir jausmaitau svarbu daugiau sužinoti apie savo automatines neigiamas mintis ir tai, kaip jos tave veikia.

visą kitą savaitę, kai tik pastebėsi neigiamas „karštas“ mintis ar pajusi stiprius nemalonius jausmus, pildyk dienoraštį. užsirašyk šiuos dalykus:

datą ir laiką.

aprašyk, kas vyko, kokie žmonės dalyvavo, kur ir kada tai nutiko.

Ką tuo metu galvojai? Kokios mintys sukosi tavo galvoje? nesigėdindamas tiksliai užrašyk savo mintis!

Kaip tuo metu jauteisi?

nesijaudink dėl savo rašysenos arba rašybos klaidų. tai nesvarbu, jeigu tik prisimeni ar gali perskaityti, ką parašei.

Mintys ir jausmai

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

Minčių burbuluose nupiešk arba surašyk malonias mintis apie save.

Malonios mintys apie save

Mano „karštos“ mintysvisą kitą savaitę atidžiai stebėk savo neigiamas „karštas“ mintis ir užrašyk po tris iš jų, dažniausiai kylančias apie:

Save

1.

2.

3.

Savo elgesį

1.

2.

3.

Savo ateitį

1.

2.

3.

�0

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

Malonios mintys apie mano ateitį

Nemalonios mintys apie save

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

Minčių burbuluose nupiešk arba surašyk malonias mintis apie savo ateitį.

Minčių burbuluose nupiešk arba surašyk nemalonias mintis apie save.

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

Nerimą keliančios mintys apie mano elgesį

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

Minčių burbuluose nupiešk arba surašyk nerimą keliančias mintis apie savo elgesį.

Ką jie galvoja?Minčių burbuluose nupiešk arba surašyk, ką šie žmonės galėtų galvoti.

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

Ką jie galvoja?Minčių burbuluose nupiešk arba surašyk, ką galėtų galvoti šis žmogus.

Ką jie galvoja?Minčių burbuluose nupiešk arba surašyk, ką gali galvoti katė ir pelė.

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

��

au

to

Ma

tin

ės

Min

ty

s

Ką jie galvoja?Minčių burbuluose nupiešk arba surašyk, ką ši katė gali galvoti apie šunį.

ŠEŠTAS SKYRIUS

Mąstymo klaidosjau pastebėjome, kad dalis mūsų „karštų“ automatinių minčių nenaudingos. jos gali versti mus jaustis nemaloniai ar trukdyti ką nors veikti. neigiamos automatinės mintys kelia problemų, nes nuolat sukasi galvoje, ir dažnai mes jomis net nesuabejojame ir jų netikriname. priešingai, kuo dažniau šias mintis girdime, tuo labiau jomis tikime ir ieškome jas patvirtinančių įrodymų bei atsirenkame tik jas atitinkančią informaciją.

taip randasi mąstymo klaidos. Čia išvardintos šešios dažniausios jų rūšys.

„Nukabinta nosis“Šios rūšies mąstymo klaidas darome tuomet, kai sutelkiame dėmesį tik į neigiamus įvykius. pastebime tik tai, kas nepavyko ar yra negerai. Į jokius teigiamus dalykus nekreipiame dėmesio, netikime jais arba laikome nesvarbiais. dažnai pasitaiko du „nukabintos nosies“ klaidos tipai.

Tamsūs akiniai

„tamsūs akiniai“ leidžia matyti tik vieną situacijos pusę, t.y. visa tai, kas negerai!

net jei maloniai leidi laiką ar patiri gerų dalykų, „tamsūs akiniai“ vis tiek atras ką nors, kas nepavyko arba buvo ne taip. Be to, būtent šiuos neigiamus dalykus labiausiai pastebėsi ir geriausiai prisiminsi.

galbūt puikiai praleidai dieną su draugais, bet pietų metu tavo mėgstama kavinė buvo perpildyta. Kai tavęs paklausia, ar gerai praleidai laiką, atsakai: „ne, nes kavinėje nebuvo vietos“.

Mą

sty

Mo

Kla

ido

s

�� ��

Kas teigiama – nesvarbu

darant šią mąstymo klaidą, teigiami dalykai atmetami kaip nesvarbūs arba jais netikima.

išgirdęs, kad vaikinas ar mergina nori pakviesti tave į pasimatymą, galvoji: „tikriausiai nerado nieko kito, ką galėtų pasikviesti“.

gerai parašytą matematikos kontrolinį gali nuvertinti galvodamas: „jis buvo lengvas – mes visa tai mokėmės pernai“.

Išpūsti įvykiaiantroji mąstymo klaidų rūšis apima tokias klaidas, kai neigiami dalykai išpučiami ir atrodo didesni, negu yra iš tikrųjų. tai gali nutikti trimis skirtingais būdais.

Mąstymas „Viskas arba nieko“

Šiuo atveju viskas vertinama tik absoliučiai. galimas tik arba tropinis karštis, arba arktinis šaltis, ir atrodo, kad nėra jokių tarpinių variantų!

Kilus nesutarimui su geriausiu draugu, gali galvoti: „viskas, daugiau tu man ne draugas“.

jei nesi tobulas, vertini save kaip nevykėlį.

gavęs šešetą iš matematikos kontrolinio, kas nors gali pagalvoti: „niekada nieko negaliu padaryti gerai. aš niekada neišmoksiu matematikos“.

Neigiamų dalykų išdidinimas

dėl šios mąstymo klaidos patiriamų dalykų svarba yra perdedama. neigiami įvykiai išdidinami ir pervertinami.

„Kai užmiršau jo vardą, visi į mane spoksojo ir juokėsi“.

„Kai man iš rankų iškrito knyga, visa klasė į mane žiūrėjo“.

Sniego kamuolio efektas

dėl šios mąstymo klaidos vienintelis įvykis ar nusivylimas išauga į nesibaigiančią nesėkmių virtinę. jau pirmas pilkas debesėlis danguje tampa artėjančios audros įrodymu!

jei vaiko neišrenka į mokyklos sporto komandą, jis gali galvoti: „aš prastas sportininkas, nesuprantu matematikos ir iš viso tiesiog nieko nesugebu“.

Nesėkmės numatymasdar viena mąstymo klaidų rūšis susijusi su mūsų ateities lūkesčiais. tokios klaidos dažniausiai numato nesėkmę ir priverčia laukti blogiausio. Ši klaida taip pat gali būti dviejų tipų:

Minčių skaitytojas

tas, kuriam būdinga ši mąstymo klaida, mano, kad žino, ką galvoja visi kiti žmonės.

„Žinau, kad jai nepatinku“.

„lažinuosi, kad visi iš manęs juokiasi“.

Pranašas

Žmogus, kuriam būdinga ši mąstymo klaida, mano, kad žino, kas nutiks ateityje.

„jei eitume į pasimatymą, vis tiek galų gale likčiau viena“.

„Žinau, kad man nepavyks padaryti šio darbo“.

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

Mą

sty

Mo

Kla

ido

s

�0 ��

Jausmų valdomos mintysdėl šios mąstymo klaidos mūsų emocijos tampa labai stiprios, aptemdo mąstymą ir neleidžia suvokti, kas vyksta. tuomet tai, ką galvojame, priklauso nuo to, kaip jaučiamės, o ne nuo to, kas iš tiesų vyksta.

Emocinis mąstymas

dėl to, kad blogai jautiesi, esi liūdnas ir nusiminęs, manai, kad viskas yra blogai. emocijos tave užvaldo ir „nuspalvina“ tavo mąstymą.

Niekinančios etiketės

pats „prisiklijuoji“ sau etiketę ir viską, ką darai, sieji su ja.

„aš nevykėlė“

„Čia mano bėda, aš tiesiog beviltiškas“

„esu niekalas“

Savęs pasmerkimas nesėkmeiŠi mąstymo klaida yra susijusi su sau keliamais reikalavimais ir lūkesčiais. dažnai išsikeliame per aukštus tikslus, todėl atrodo, kad niekada nepavyks jų pasiekti. taip pasmerkiame save nesėkmei, be to, visuomet pastebime viską, kas nepasisekė ir ko nepadarėme. Šios mintys dažnai prasideda žodžiais:

aš turiu

aš privalau

aš neturėčiau

aš negaliu

taip pradedame sau kelti nerealius reikalavimus, kurių negalime atitikti.

Kaltinkite mane!Kartais jaučiamės atsakingi už neigiamus įvykius, nors visiškai negalime jų kontroliuoti. viskas, kas blogai klostosi, susiję su mumis!

„Kai tik įlipau į autobusą, jis sugedo“.

jei išsiblaškęs draugas nepastebi tavęs ir praeina pro šalį nepasisveikinęs, gali galvoti: „turbūt pasakiau kažką, kas jam nepatiko“.

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

Mą

sty

Mo

Kla

ido

s

svarbu prisiminti, kad visi kartais padarome tokių mąstymo klaidų. problemų kyla tuomet, kai šios klaidos daromos nuolat ir trukdo laisvai apsispręsti, ką norime daryti gyvenime.

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

Mą

sty

Mo

Kla

ido

s

Mą

sty

Mo

Kla

ido

s

Mąstymo klaidų atpažinimaspastebėjęs neigiamą mintį, pasižymėk ją dienoraštyje. apibūdink, kas tuo metu vyko ir kaip jauteisi.

pasinaudodamas 95 puslapyje esančiu „Minčių termometru“, įvertink, kiek stipriai tiki šia neigiama mintimi.

Kitą dieną peržvelk dienoraštį ir užpildyk paskutinę grafą.

ar darei kokių nors mąstymo klaidų?

Kokios jos buvo?

ar kurios nors klaidos pasitaiko dažniau nei kitos?

pasitelkęs „Minčių termometrą“, dar kartą įvertink, kaip stipriai dabar tiki savo neigiama mintimi.

Klai

dos

Koki

as m

ąsty

mo

klai

das

dara

i?Ki

ek s

tipr

iai d

abar

tik

i šio

mis

min

tim

is?

Jaus

mai

Kaip

jaut

eisi

?

Min

tys

Ką t

uo m

etu

galv

ojai

?Įv

erti

nk, k

aip

stip

riai

ti

ki ši

omis

min

tim

is.

Situ

acija

Kas,

kur

, kad

a ir

su

kuo?

Dat

a ir

la

ikas

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

Nesėkmės numatymas

ar dažnai manai, kad žinai, ką kiti žmonės apie tave galvoja?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

ar dažnai manai, kad tau nepasiseks?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

Jausmų valdomos mintys

ar dažnai manai, kad esi kvailas ar blogas žmogus?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

ar dažnai manai, kad esi nevykėlis, kuris nieko nesugeba tinkamai padaryti?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

Savęs pasmerkimas nesėkmei

ar dažnai manai, kad viskas, kas netobula, yra blogai?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

ar dažnai pastebi save galvojant, jog „turi“ padaryti vieną ar kitą dalyką?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

ar dažnai pastebi save sakant „Aš privalau“?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

Kaltinkite mane!

ar dažnai save kaltini dėl įvairių įvykių ar to, kas nepasiseka?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

Mą

sty

Mo

Kla

ido

s

Mą

sty

Mo

Kla

ido

s

Kokias mąstymo klaidas darai?

„Nukabinta nosis“

ar dažnai pastebi, jog ieškai, kas neigiamo nutinka?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

ar dažnai pastebi, kad ieškai tokių dalykų, kurie nepavyksta arba kur viskas nėra labai gerai?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

ar dažnai nekreipi dėmesio į teigiamus ar gerus dalykus arba nepastebi jų?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

ar dažnai sumenkini tau nutinkančius teigiamus ar malonius dalykus?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

Išpūsti įvykiai

ar dažnai pastebi, kad mąstai „viskas arba nieko“ būdu?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

ar dažnai išdidini ar perdedi nepavykusių dalykų svarbą?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

ar dažnai pavienis neigiamas įvykis kaip sniego kamuolys išauga į suvokimą, kad tai labai didelė nesėkmė?

Niekada Kartais Dažnai Nuolatos

��

Subalansuotas mąstymas

neretai pakliūname į negatyvius spąstus ir pastebime, kad vis kartojame tas pačias mąstymo klaidas. Kuo dažniau šias klaidas darome, tuo labiau tikime savo neigiamomis mintimis ir tuo sunkiau tampa jomis abejoti bei kitaip pažvelgti į situaciją.

norėdami išsiveržti iš šio užburto rato, turime išmokti atpažinti neigiamas mintis ir jomis suabejoti. taip galėsime susidaryti tikslesnį įvykių vaizdą. Kol neįprasime to daryti, subalansuotai mąstyti gali būti sunku. tokiais atvejais į pagalbą atskuba Minčių seklys. jis gali užduoti kelis klausimus, kurie padeda suabejoti neigiamomis mintimis ir objektyviau pažvelgti į situaciją.

tau gali padėti žemiau išvardinti klausimai:

Kokie faktai patvirtina šią mintį?

Kokie faktai verčia abejoti šia mintimi?

Ką pasakytų mano geriausias draugas (mokytojas, tėvai), jeigu sužinotų, kad taip mąstau?

Ką pasakyčiau savo geriausiam draugui, jei jam kiltų tokia mintis?

ar darau kokių nors mąstymo klaidų?

gal esu „NUKABINĘS NOSĮ“ ir pamiršau savo stipriąsias puses? („tamsūs akiniai“ arba „Kas teigiama – nesvarbu“)

gal IŠPUČIU įvykius? (Mąstymas „viskas arba nieko“, „neigiamų dalykų išdidinimas“, „sniego kamuolio efektas“)

SEPTINTAS SKYRIUS

suB

ala

nsu

ota

s M

ąst

yM

as

�� ��

gal NUMATAU NESĖKMĘ? („Minčių skaitytojas“, „pranašas“)

ar šias mintis VALDO JAUSMAI? („niekinančios etiketės“, „emocinis mąstymas“)

ar PASMERKIU SAVE NESĖKMEI?

ar KALTINU SAVE dėl to, kas nepavyko?

Ką pasakytų jos geriausia draugė Kristina? „juk žinai, kad nesi labai stipri matematikė, tačiau visada išlaikai egzaminus. Be to, tavo kitų dalykų rezultatai yra puikūs“.

Ką pasakytų jos matematikos mokytoja? „Mes tik šiandien pradėjome nagrinėti šią naują temą, ir, manau, visai klasei prireiks šiek tiek laiko, kad iš tikrųjų ją suprastų“.

Kokias mąstymo klaidas Sigita daro?

1. „Išpūsti įvykiai“

Mąstymas „Viskas arba nieko“ – peršokimas nuo nesugebėjimo iki galo atlikti namų darbus prie egzaminų neišlaikymo.

„Sniego kamuolio efektas“ – nesugebėjimas iki galo atlikti matematikos namų darbų reiškė, kad „viskas sugadinta“.

2. „Nukabinta nosis“

„Tamsūs akiniai“ – mergaitė nepagalvoja, kad visi kiti dalykai mokykloje jai puikiai sekasi.

3. „Jausmų valdomos mintys“

„Niekinančios etiketės“ – sigita save laiko kvaila, nors geriausia draugė ir mokytojai mano, kad ji protinga.

suB

ala

nsu

ota

s M

ąst

yM

as

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

subalansuotu mąstymu NESISTENGIAMA racionaliai paaiškinti tavo minčių.subalansuotu mąstymu NESIEKIAMA į viską žiūrėti pozityviai.Subalansuotai mąstant ieškoma naujos informacijos, kurios kitaip gali nepastebėti.

Mūsų mintys turi atitikti realybę. Kitaip tik kvailinsime save, manydami, kad neturime jokių problemų, o tai juk netiesa!

Kaip gi tai veikia?Sigitos mokslai

Žiūrėdama televizorių, sigita pajuto, kad labai susigraudino ir įsitempė. tuo metu rodė vieną mėgstamiausių mergaitės laidų, bet ji beveik nematė, kas vyko ekrane. sigitos mintys klajojo kitur. Minčių seklys padėjo jai atpažinti ir užrašyti tokias mintis:

Aš viską sugadinau.Niekaip neišlaikysiu egzaminų.Net jei dabar pradėčiau mokytis, jau būtų per vėlu.Esu tiesiog kvailė.

atpažinusi ją liūdinusias mintis, sigita ėmėsi tikrinti, ar mato situaciją iš įvairių pusių. pasinaudojusi keliais Minčių seklio klausimais, mergaitė patikrino, ar jos mąstymas yra subalansuotas.

Kokie faktai patvirtina šias mintis? tą vakarą sigitai sunkiai sekėsi matematikos namų darbai. Kad ir kiek ji mėgino, niekaip negalėjo atlikti užduočių.

stabtelėjusi ir suabejojusi savo neigiamomis mintimis, sigita suprato, jog matė situaciją tik iš vienos pusės. nors ji nesuprato matematikos namų darbų, bet tai buvo nauja tema. Matematika jai buvo sunkiausias dalykas, tačiau egzaminus ji visada išlaikydavo. galiausiai mergaitė pripažino, jog kiti dalykai jai sekasi puikiai ir nėra pagrindo galvoti, kad ji sužlugdys savo ateitį.

Adomo draugai

gulėdamas lovoje, adomas pastebėjo, kad labai įsitempė. Minčių seklys padėjo berniukui atpažinti mintis, kurios tuo metu sukosi jo galvoje:

Aš nebepatinku Mantui.Jis nori būti vienas. Aš per daug rimtas ir nuobodus.Aš jį nervinu.

�0 ��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKISadomas nusprendė patikrinti, ar jo mąstymas yra subalansuotas. galbūt jis tik klausosi savo neigiamų minčių? norėdamas tai patikrinti, adomas, kaip ir sigita, pasinaudojo keliais Minčių seklio klausimais.

Kokie faktai patvirtina šias mintis? Mantas pasakė, kad negalės po pamokų pas mane ateiti. Mums kalbantis jis neatrodo patenkintas. Kartais man atrodo, kad jis nesiklauso, ką sakau.

Kokie faktai verčia abejoti šiomis mintimis? Mantas savaitgalį nakvojo pas mane ir pakvietė kitą šeštadienį pernakvoti pas jį. Žinau, kad jis šiuo metu jaudinasi dėl savo tėvų ir turbūt todėl nori būti su jais namuose.

Kokias mąstymo klaidas daro Adomas?

1. „Nesėkmės numatymas“

„Minčių skaitytojas“ – manymas, kad Mantui nepatinku.

2. „Jausmų valdomos mintys“

„Niekinančios etiketės“ – „aš nuobodus“ – nors draugaujame jau penkerius metus.

suB

ala

nsu

ota

s M

ąst

yM

as

teis

ing

ai M

ąst

yK

ir

ger

ai ja

usK

is

adomas pamatė, kad nepagrįstai jaudinosi: jie su Mantu vis dar draugai ir jau yra susitarę, kada vėl susitiks. Berniukas suprato, kad Mantas turbūt jaudinasi ir nesijaučia gerai dėl kitų dalykų, o ne dėl to, kad adomas jam įkyrėjo.

Subalansuotas mąstymas – tai minčių tikrinimo būdas, leidžiantis įvertinti, ar matai situaciją iš visų pusių.

ieškok naujų faktų.

pagalvok, ką pasakytų kiti žmonės, išgirdę tavo mintis.

patikrink, ar nedarai mąstymo klaidų.

Ieškome įrodymųrašyk minčių dienoraštį. Kai pastebėsi, kad galvoje sukasi neigiamos mintys, SUSTOK ir PATIKRINK jas.

Kaip galima aiškiau užsirašyk savo neigiamas mintis.

pasinaudodamas 95 puslapyje esančiu „Minčių termometru“, įvertink, kiek stipriai jomis tiki.

surašyk šias neigiamas mintis patvirtinančius įrodymus.

surašyk jas paneigiančius faktus.

Ką pasakytų tavo geriausias draugas?

Ką pasakytum draugams, jei jiems kiltų tokių minčių?

pasinaudodamas „Minčių termometru“, dar kartą įvertink, kiek stipriai dabar tiki šiomis mintimis.

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

suB

ala

nsu

ota

s M

ąst

yM

as

suB

ala

nsu

ota

s M

ąst

yM

as

Ieškome įrodymųGe

riau

sias

dra

ugas

Ką a

š pas

akyč

iau

taip

ga

lvoj

anti

ems

drau

gam

s?Ką

jie

pasa

kytų

man

?Įv

erti

nk, k

iek

stip

riai

da

bar

tiki

šiom

is m

inti

mis

.

Abe

jonė

sKo

kie

fakt

ai v

erči

a ab

ejot

i šio

mis

m

inti

mis

?

Įrod

ymai

Koki

e fa

ktai

pa

tvir

tina

tav

o m

inti

s?

Min

tys

Koki

os m

inty

s su

kosi

ta

vo g

alvo

je?

Įver

tink

, kai

p st

ipri

ai jo

mis

tik

i.

Dat

a ir

la

ikas

Subalansuotas mąstymasrašyk minčių dienoraštį. Kai pastebėsi, kad galvoje sukasi neigiamos mintys, SUSTOK ir PATIKRINK jas.

Kaip galima aiškiau užrašyk savo neigiamas mintis.

surašyk neigiamas mintis patvirtinančius įrodymus.

surašyk jas paneigiančius faktus.

Kitą dieną peržvelk dienoraštį ir užpildyk paskutinę grafą (t.y. kokia labiau subalansuota mintis geriau atitiktų šiuos faktus).

galiausiai pasinaudok 95 puslapyje esančiu „Minčių termometru“ ir įvertink, kiek stipriai tiki subalansuota mintimi.

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

��

TEISINGAI MĄSTYK IR GERAI JAUSKIS

suB

ala

nsu

ota

s M

ąst

yM

as

suB

ala

nsu

ota

s M

ąst

yM

as

Subalansuotas mąstymasSu

bala

nsuo

ta m

inti

sKo

kia

min

tis

būtų

la

biau

sub

alan

suot

a?Įv

erti

nk, k

iek

stip

riai

ti

ki ši

a m

inti

mi.

Abe

jonė

sKo

kie

fakt

ai v

erči

a ab

ejot

i šio

mis

m

inti

mis

?

Įrod

ymai

Koki

e fa

ktai

pa

tvir

tina

tav

o m

inti

s?

Min

tys

Koki

os m

inty

s su

kosi

ta

vo g

alvo

je?

Dat

a ir

la

ikas

„Minčių termometras“naudodamasis šia skale, įvertink, kaip stipriai tiki savo mintimis.

10 Labai stipriai tikiu

9

8

7 Gana stipriai tikiu

6

5

4 Šiek tiek tikiu

3

2

1 Visiškai netikiu