Televizija

Televizija

Leonas Kleniauskas

TelevizijaTelevìzija (angl. television < tele- + lot. visio –

regėjimas) – judamų ar nejudamų objektų atvaizdų peradresavimas per atstumą laidinio arba radijo ryšio priemonėmis.

Pagrindinės vaizdo perdavimo grandys: televizijos perdavimo kamera,siųstuvas, siunčiamoji antena,ryšio kanalas,priimamoji antena,televizorius.

Pirmą kartą reguliariai pradėta transliuoti nuo 1928 m. liepos 2 d. JAV

Mechaninė televizija

German, Paul Nipkow (1860 – 1940) developed a rotating-disc technology to transmit pictures over wire in 1884 called the Nipkow disk. Paul Nipkow was the first person to discover television's scanning principle, in which the light intensities of small portions of an image are successively analyzed and transmitted.

http://inventors.about.com/od/weirdmuseums/ig/History-of-Television/Paul-Nipkow-German-Patent.htm


Vokietis Nipkowas dar 1884 m sugalvojo skenuoti vaizdus panaudojęs besisukantį metalinį diską, kuriame buvo išgręžtos spirale išdėstytos skylės. Diskui kartą apsisukus kiekviena skylė pralėkdavo po vieną ryškiai apšviesto vaizdo liniją. Pro skyles praėjusią šviesą buvo galima registruoti fotodetektoriumi, atsiradusius elektros signalus perduoti laidais arba radijo bangomis ir atkurti kitame ryšio linijos gale.

Schematische Darstellung einer Nipkow-Scheibe

http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Nipkow-disk.png


Fernsehbild auf einem Fernseher mit Nipkowscheibe (vertikale

Zeilenanordnung)

Übertragung von Bildinformationen mit Hilfe der Nipkow-Scheibe

http://www.movie-college.de/filmschule/medien/tv-geschichte.htm

Mechaninė televizijaPirmaisiais dviem mūsų amžiaus dešimtmečiais su panašiais

įrenginiais "žaidė" daug įvairių šalių technikos mėgėjų. Bene pats energingiausias iš jų buvo škotas Johnas Bairdas. Jis ne tik vieną po kito konstravo vis naujus mechaninės televizijos aparatus, bet ir stengėsi su jais supažindinti platesnę visuomenę.

Bairdas paprastai pastatydavo veikiančius savo aparatus didžiausiose Londono parduotuvėse, kur žmonės galėjo pirmąkart pamatyti naująjį "technikos stebuklą". Negana to, 1929 m. Bairdui netgi pavyko įtikinti kompaniją BBC pradėti transliuoti bandomąsias televizijos laidas trumpųjų bangų diapazone. Dabar galima tik įsivaizduoti, kokia buvo tų pirmųjų televizijos laidų vaizdo kokybė.

Bairdo aparatų diskuose buvo tik po 30 skylių, taigi tik tiek eilučių (tiksliau - žiedų, nes vaizdo linijos buvo apskritimai) ir sudarė perduodamą vaizdą, o greitai besisukančius siųstuvo ir imtuvo diskus reikėjo tiksliai sinchronizuoti tarpusavyje.

http://rtn.elektronika.lt/mi/ssi/televizija.html





Spiegelfernseher von 1937 in Betrieb mit Standbild des

Fernsehsenders Paul Nipkow

MetaiEilučių

skaičiusKadrų dažnis,

Hz

1929 30 12,5

1931 48 25

1932 90 25

1934 180 25

1936 375 25

1937 441 25*

"Fernsehen im Lazarett", März 1942, deutsches Propagan-

dabild

http://de.wikipedia.org/wiki/Geschichte_des_Fernsehens

Elektroninė televizija

Elektroninį vamzdį 1897m. Sukonstravo vokiečių fizikas Karlas Ferdinandas Braunas, todėl šis vamzdis dar vadinamas Brauno vamzdžiu.

Cathode-ray oscilloscope electronic display device containing a cathode-ray tube (CRT), used to produce visible patterns that are the graphical representations of electrical signals. The graphs plot the relationships between two or more variables, with the horizontal axis normally being a function of time and the vertical axis usually a function of the voltage generated by the input signal to the oscilloscope. Because almost any physical phenomenon can be converted into a corresponding electric voltage, with the use of a transducer, the oscilloscope is a versatile tool in all forms of physical investigation. The German physicist Ferdinand Braun (1850-1918) developed the first cathode-ray oscilloscope in 1897 based on a new cathode ray indicator tube.

Brauno vamzdelis

Ferdinand Braun (1850 – 1918) as a professor of physics at the University of Strasbourg in France

The Braun tube, this small early 1900 tube is in fact a cold Cathode Crookes tube with an internal mica screen covered with phosphorescent paint. The neck contains a glass diaphragm with a small 2mm hole to let only a tiny electron beam go through (focus) which can be deflected by an (electro) magnet to produce a spot on the screen. Click here to see the family of educational CRT's sold by Max Kohl early 1900 and here by Müller-Uri.

http://members.chello.nl/~h.dijkstra19/page3.html

Brauno vamzdelis


Mechaninei televizijai ilgai gyvuoti nebuvo lemta. Jau ketvirtajame dešimtmetyje ją pradėjo išstumti elektroninė televizija, kuri ir vaizdo perdavimui, ir jo atkūrimui naudojo vakuuminius elektronų vamzdelius. Ši televizija gimė Amerikoje, o jos "tėvai" buvo rusų emigrantas Vladimiras Kozma Zvorykinas (1889 - 1982) ir Aidaho valstijos fermerio sūnus Philo Farnesworthas (1906 - 1971).

Zvorykinas sukūrė ir vaizdą elektros signalu verčiantį prietaisą "ikonoskopą" (1929), ir jį atkuriantį prietaisą "kineskopą" (1928).


Vladimir Kosma Zworykin invented the cathode-ray tube called the kinescope in 1929, a tube needed for TV transmission. Vladimir Kosma Zworykin also invented the iconoscope, an early television camera. See the personal photographs of television pioneer Dr. Vladimir Kosma Zworykin and his involvement with television history.


Dr. Vladimir Kosma Zworykin with an iconoscope tube V. Zvorykinas susipažino su tuo metu nauju prietaisu - elektroniniu

vamzdeliu dar studijų Peterburgo Politechnikos institute metu. Vėliau jis dirbo Paryžiuje garsaus fiziko Langevino grupėje, o 1919 atvyko į JAV. Tik po gero dešimtmečio jam pavyko rasti savo elektroninės televizijos idėjų rėmėją. Juo tapęs kompanijos RCA vadovas Davidas Sarnoffas iš viso į televizijos technikos kūrimą investavo apie 50 mln. dolerių.

http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/televizij-7-puslapis2.html

Elektrononė televizija

Vladimir Kosma Zworykin (1888-1982) invented the cathode-ray tube called the kinescope in 1929, a tube needed for TV transmission. Vladimir Kosma Zworykin also invented the iconoscope, an early television camera. See the personal photographs of television pioneer Dr. Vladimir Kosma Zworykin and his involvement with television history.

http://inventors.about.com/od/weirdmuseums/ig/History-of-Television/Vladimir-Zworykin.--2L.htm


Zvorykinas sukūrė ir vaizdą elektros signalu verčiantį prietaisą "ikonoskopą" (1929), ir jį atkuriantį prietaisą "kineskopą" (1928). Nežiūrint to milijonieriui Sarnoffui už šių prietaisų licenzijas dar teko sumokėti P.Farnesworthui, kuris sugebėjo užpatentuoti juos anksčiau už Zvorykiną. Pastarojo biografai mėgsta kartoti legendą apie tai, kaip trylikametis berniukas išdėsto elektroninės televizijos principus savo chemijos mokytojui. Nežinia, kiek tame yra tiesos, bet tikrai žinoma, kad 1927 m., būdamas dvidešimt vienerių jis jau pademonstravo veikiančią, savo dirbtuvėlėse sukonstruotą elektroninės televizijos sistemą, o 1930 m. sugebėjo ją užpatentuoti. P.Farnesworthas ir toliau labai produktyviai dirbo. Netgi ir dabartiniuose televizoriuose rasime apie 100 elementų, kuriuos jis sukūrė pirmasis.



W6UZO's and W4HER's early 1950s ATV iconoscope

cameras

1953 Harjo Sales Co. Advertisement

Antrasis pasaulinis karas laikinai sustabdė televizijos vystymąsi, bet iškart po karo šis išradimas pradėjo savo pergalingą žygį, besitęsiantį ir mūsų dienomis. Jau 1950 m. pasaulyje buvo virš 12 milijonų televizorių.


КВН-49 чёрно-белый телевизор, выпускавшийся в СССР в различных модификациях с 1949 г.

Spalvota televizija

The field sequential system displayed red, green, and blue television images in sequences, and depended upon the retentivity of the eye to merge these into a single color picture. If, however, flicker and picture sharpness were to be maintained at the level of monochrome television, a field sequential broadcast signal would require three times the bandwidth of monochrome. A compromise or trade off was reached by increasing the bandwidth from 4 to 5 MHz, number of frames were reduced from 30 to 20 per second, and scanning lines reduced from 525 to 343. RCA labeled this system as "mechanical", which was true of the color tube system only.

http://inventors.about.com/gi/dynamic/offsite.htm?site=http://ieee.cincinnati.fuse.net/reiman/09%5F1995.html

1951 m. birželio 25 d. svarbi televizijos istorijai. Tą dieną televizijos kompanija CBS Niujorke pirmoji ėmė transliuoti spalvoto vaizdo laidas. Tiesa, šių laidų spalvas mažai kas tegalėjo įvertinti – juk beveik visų televizoriai buvo nespalvoti… Beje, reguliariai transliuoti televizijos laidas BBC pradėjo dar 1936 m., o 1939 m. balandį JAV mokslininkų tyrimų laboratorija visuomenei pristatė pirmojo televizoriaus, skirto masinei prekybai, modelį. Tokie televizoriai būdavo pardavinėjami ir saugomi rankų darbo riešutmedžio spintelėse.Europoje televizoriai paplito kiek vėliau, jau šeštojo dešimtmečio viduryje. Daugelis britų, pavyzdžiui, televizorių įsigijo tik tam, kad galėtų matyti karalienės Elžbietos II karūnavimą.

http://www.openbox.info/?page_id=1828

Keletas datų iš televizijos istorijos

1923 m. Vladimiras Zvorykinas (rusų kilmės amerikietis) išrado ikonoskopo kamerą ir kineskopo vamzdį, kurie naudojami televizoriuje.1926 m. škotas J. Bairdas pademonstravo elektromechaninę televizijos sistemą. Bell Labs perduoda televizijos pagalba kino filmą.1927 m. 21 metų amerikiečių inžinierius P.T. Farnsworthas sukūrė pirmąją visiškai elektroninę televizijos sistemą.1929 m. Londone atidaryta pirmoji televizijos studija. 1931 m. Elektroninės televizijos transliacijos pradėtos Los Andžele ir Maskvoje.1937 m. BBC pradeda reguliariai transliuoti televizijos programas.1938 m. Firma „Du Mont“ pradeda prekiauti pirmuoju buitiniu elektroniniu televizoriumi.1950 m. Pradėtos spalvotos televizijos transliacijos.1957 m. Televizija pradėta transliuoti Lietuvoje.1975 m. Lietuvoje pradėtos spalvotos televizijos transliacijos.

Example of the gorgeous CBS Color

Television System Quality

Photography from the screen of John Folsom's 1950 CBS

Labs RX-43 CBS Color Receiver

Using New Darryl Hock Color-Mixer

NTSC to CBS Converter

Spalvotoji televizija Jungtinėse Amerikos Valstijose atsirado 1953m. , Lietuvoje—1975m.

Lietuvoje pirmuosius elementarius televizijos bandymus darė radijo megėjai dar prieš II pasaulinį karą, bet plačiau į buitį televizija atėjo tik 1957m (kai kurių š. Lietuvos rajonų gyventojai nuo 1955m galėjo matyti Rygos televizijos laidas), kai Vilniuje pradėjo veikti televizijos centras, kurio galingumas buvo 15/7,5 kW (15kW vaizdo ir 7,5kW garso siųstuvas).

1958-1959m pastatyti nedideli televizijos retransliatoriai Druskininkuose, Kaune, Panevėžyje, kiek vėliau – Klaipėdoje, Raseiniuose, Šiauliuose ir kitur. Galingi retransliatoriai pastatyti Vilniuje (1957,1964), Kaune (1960), Klaipėdoje (1961) ir Šiauliuose (1962). Nuo 1970, paleidus galingą televizijos retransliatorių Viešintose (Anykščių raj.), Vilniaus televizijos programą gali matyti visi Lietuvos gyventojai. Plečiantis retransliatorių tinklui, sparčiai plito ir televizoriai (1958 jų buvo 1500, 1970 – 403 000).

Signalo siuntimas

Iš kameros gautos elektromagnetinės bangos siųstuvo pagalba yra siunčiamos i aplinka. Dabartyje yra naudojami gana galingi siųstuvai, tačiau nepaisant to, reikia išvengti bangų difrakcijos.

Televiziniai siųstuvai dirba metrinėmis bangomis, kurių dažnis nuo 41MHz iki 68MHz ir nuo 162MHz iki 230MHz. Bei decimetrinėmis bangomis dažnio juostoje nuo 470 MHz iki 582MHz. Decimetrinių bangų ilgis apie 30cm. Realus tokio siųstuvo nuotolis siekia 50km. Štai kodėl kiekvienas televizinių stočių tinklas privalo turėti daug retransliatorių. Pastarieji su pagrindiniu siųstuvu sujungiami bangolaidžiais (tai metalinių vamzdžių linijos, kuriomis sklinda centimetrinės bangos). Tose linijose taip pat naudojamos labai trumpos bangos, kurios siauru pluošteliu sklinda į priimamąsias antenas. Tai buvo bendra idėja kaip siunčiamas televizinis vaizdas.

Signalo priemimas

Televizorius siustuvo siunčiamas elektromagnetines bangas priima kaip ir radijo imtuvas, antenos pagalba. Antena turi indikuota ryšį su imtuvo konturu, kurio savųjų virpesių dažnį galima keistikeičian kondensatoriaus talpą. Elektromagnetinės bangos indukuoja imtuvo kontūre aukštojo dažnio moduliuotus elektromagnetinius virpesius. Jeigu jų dažnis sutampa su kontūro savųjų virpesių dažniu, įvyksta rezonansas- smarkiai padidėja virpesių kontūre amplitudė. Taigi iš daugybės antenoje sužadintų virpesių kontūras išskiria reikiamo dažnio virpesius- imtuvas suderinamas su norima transliacijos stotį ir pasirenkame norimą kanalą.

VaizdasTelevizinis signalas užima labai plačią juostą – visus 6MHz. Jie vadinami videosignalais.Televizijoje per sekundę perduodami 25 kadrai, o to daugiau negu pakanka. Broliams Luji ir Ogiustui Liumjerams pavyko sukurti filmą todėl, kad žmogus sugeba įsiminti regėjimo pojūčius. Tie pojūčiai išlieka maždaug vieną dešimtąją sekundės dalį, tik ne akių tinklainėje, kaip dažnai sakoma, o mūsų samonėje. Iš pradžių negarsiniame kine rodydavo 16 kadrų per sekundę. Kadangi regimieji pojūčiai kurį laiką išlieka, tai kiekvienas kadras nesuvokiamas atskirai nuo prieš jį ėjusio ar vėlesnio. Viskas suvokiama nenutrūkstamai. Nuo 1930m , kai atsirado garsinis kinas, kadrų keitimo dažnis buvo paaukštintas iki 30 per sekundę, o tai šiek tiek skiriasi nuo įprasto televizijoje. Kai dabar per televiziją rodo filmus, pagamintus negarsinio kino epochoje, mus stebina skubūs žmonių judesiai ir gestai. Tą reiškinį galima paaiškinti labai paprastai: filmus, nufilmuotus 16 kadrų per sekundę dažniu, rodoma 25 kadrų per sekundę greičiu.

Vaizdas

Tarp kino ir televizijos yra nedidelis skirtumas: kiekvienas kino kadras pasirodo visas iš karto, o televizijoje vaizdas formuojamas, nuosekliai atsirandant visiems jį sudarantiems elementams. Elementu vadinama pati mažiausia vaizdo dalelė: jo paviršius toks mažas, jog galima laikyti , kad skaistis vienodas. Tie elementai tokie maži, kad net sąlyginai vadinami “taškais”. Vaizdo elementai siunčiami tokia tvarka kaip skaitant knygą. Iš kairės į dešinę prabėgi akimis teksto eilutės elementus – raides. Pasiekęs eilutės galą, žvilgsnis truputi nuslysta žemyn ir greitai grįžta į kairę, prie sekančios eilutės pradžios, o po to vėl bėga raidėmis. Kiekvienas siunčiamas televizijos kadras atitinka knygos puslapį. Tokių puslapių perskaitoma 25 per sekundę

VaizdasTelevizijoje nėra vieningos standartinės sistemos. Perdavimo charakteristikos labai skirtingos ir priklauso nuo šalies. Pavyzdžiui Europos šalyse kadrų dažnis yra 25 kadrai per sekundę, Amerikoje jis siekia 30. Europos kontinente apšvietimo tinklo srovės dažnis yra 50 Hz, o Amerikoje – 60Hz.

Dar svarbiau, kad nevienodi standartai nustatantys eilučių skaičių kadre. Europoje pagrindinė charakteristika yra vaizdo aiškumas – 625 eilutės kadre, o Prancūzijoje, be šių, dar perduodamos laidos, kurių aiškumas – 819 eilučių. Amerikoje vaizdo aiškumas siekia 525 eilutes. Amerikos šalys ir Japonija naudoja sistemą, vadinamą NTSC, o Europiečiai naudoja Prancūzų sistemą SECAM ir Vokiečių sistemą PAL. Kiekvienoje eilutėje yra 833 elementai. Taigi susidaro daugiau kaip 13 milijonų taškų per sekundę. Jiems persiųsti reikalingas videosignalas, turintis labai daug periodų per sekundę.

Eilučių pakaitinė ir laukų (puskadrių) skleistinės

Europoje ir mūsų šalyje nustatytas nelyginis eilučių skaičius kadre, sudarytas iš 4 dauginamųjų po 5,

t. y. nek = 2n+1 = 5×5×5×5 = 625 eilutės kadre. Kadangi kadrų dažnis

fk = 25 Hz, tai eilučių dažnis yra fe = fk nek = 25×625 = 15625 Hz.

Atitinkamai Amerikos kontinente, Japonijoje nek = 2n+1 = 5×5×7×3 =

525 eilutės kadre, fk = 30 Hz, fe = fk nek = 30×525 = 15750 Hz. Taigi,

eilučių dažniai skiriasi palyginti nedaug.

Vaizdas Kadangi laikome, kad kiekvieną elementą galima persiųsti

vienu videosignalo pusperiodžiu. Tuomet kiekvienas signalo periodas gali persiųsti du elementus. Vadinasi, 6,5 milijono periodų per sekundę gali persiųsti kadrus, išskaidytus į 625 eilutes. Praktikoje tenkinamasi 6 MHz pločio juosta. Siunčiant kiekvieno kadro visas 625 eilutes nuosekliai nuo pirmos iki paskutinės kyla pavojus, kad siunčiamas vaizdas svyruos kaip jūros bangos. Mat, nors regėjimo pojūtis ir išlieka 1/25s, intervalas iki kitos eilutės atsiradimo toje pat vietoje kiek per didelis, todėl susidaro mirgėjimo įspūdis.

Dėl šios priežasties reikia kaitalioti eilutes. Siunčiamos ne nuosekliai visos iš eilės, o iš pradžių visos nelyginės eilutės, tai užima 1/50s, paskui kitą 1/50s siunčiamos visos lyginės eilutės. Žiūrovui atrodo, kad jis regi 50 kadrų per sekundę, todėl visiškai išnyksta mirgėjimo

Monochromatinės TV struktūra


Priėmimo antena PA priima moduliuotos amplitudės vaizdo ir moduliuoto dažnio garso nešlių signalus. Jie patenka į TV kanalų selektorių TKS. Selektorius turi suderinti TVI norimo kanalo signalams, sustiprinti AD virpesius ir pakeisti juos tarpinio dažnio signalais.

TV kanalų selektoriai pagal priimamų bangų ilgį (dažnių diapazoną)

skirstomi į MB, DMB, visabangius TKS, sudarytus iš MB ir DMD TKS, plačiajuosčius (Hyperband su 8/12 MHz pločio juosta) TKS su kabelinės televizijos (KTV) ruožais.

MB TKS skirti I, (II), III pagal OIRT (VHF I, VHF III pagal CCIR) bangų ilgių ruožams arba RI–RXII (E2–E12) kanalams, kur signalų dažniai yra 48,5–230 (47–230) MHz. DMB TKS naudojami IV–V (UHF IV–V) bangų ilgių ruožams arba 21–61 (21–69) kanalams su signalų dažniais 470–798 (470–862) MHz.


Pagal OIRT (CCIR) standartą D (B) kabelinės TV kanalai SK1–SK8 (S2–S10) su 8 (skaitmeniniai S2, S3 su 5, kiti – 7) MHz kanalo pločiu yra 110–174 (113–174) MHz dažnių diapazone tarp II ir III MB ilgių ruožų, o SK11–SK18 (S11–S20) kanalams skirtas 230–294 (230–300) MHz dažnių diapazonas tarp III MB ir IV DMB ruožų. KTV kanalams S19–S40 (S21–S38) su 8 MHz pločio juosta pagal G, K standartus paskirtas 294–470 (302–446) MHz diapazonas DMB ruože.

Spalvotosios TVI struktūrinė schema


Prie VTDS išėjimo jungiami du detektoriai. Iš vieno detektoriaus skaisčio ir spalvų skirtumo signalai patenka į skaisčio kanalą, iš antro – garso antrojo tarpinio dažnio virpesiai, moduliuoti garso signalu, patenka į garso kanalą. Monochromatinės ir spalvotosios TV imtuvų garso kanalai vienodi.

Skaisčio kanale signalas E’Y ir spalvų skirtumo signalai E’R-Y ir E’B-Y stiprinami atskirai. Spalvų skirtumo signalams stiprinti naudojamas apie 1,5 MHz pralaidumo juostos spalvingumo kanalo stiprintuvas. Dėl siauros jo pralaidumo juostos spalvų skirtumo signalai yra iškraipomi. Patys signalai yra vėlinami palyginti su skaisčio signalais, kurie stiprinami plačiajuosčiame stiprintuve su 5,8 MHz pralaidumo juosta. Kad impulsų, apsprendžiančių vaizdo detalių skaistį ir spalvingumą, frontai sutaptų, skaisčio signalai į kineskopo katodus paduodami per vėlinimo liniją, kurios vėlinimo trukmė yra tv (0,7 – 0,8) s.



Multimedijos sistemoje naudojami pagrindiniai vaizdų glaudinimo algoritmai JPEG (angl. Joint Photographic Experts Group) – skirtas statinių spalvotų

vaizdų byloms glaudinti. Jis bylas suglaudina nuo 10 iki 100 kartų. Didėjant glaudinimo koeficientui, labiau iškraipomas atkuriamas vaizdas. JPEG standarto bylos dažniausiai turi plėtinius .jpg, .gif,.tif;

Motion-JPEG (MJPEG) – skirtas garsų ir dinaminių vaizdų byloms glaudinti. Tai asimetrinė animacinių vaizdų suspaudimo ir atkūrimo sistema.

MPEG (angl. Moving Pictures Experts Group). Naudojami keli MPEG glaudinimo standartai:

MPEG-1 sistema naudojama suglaudinti ir demonstruoti animacijai, kurią sudaro 352×240 taškų vaizdai, rodomi 30 kadrų per sekundę dažniu. Demonstruojamus vaizdus galima padidinti. Sistemai būdinga tai, kad koduojant vaizdų seką tik pirmasis vaizdas koduojamas visas, o toliau koduojami ir įrašomi tik vaizdų skirtumai. Dažniausiai du gretimi vaizdų sekos kadrai vienas nuo kito skiriasi labai nedaug, todėl skirtumams įrašyti reikia labai nedaug vietos, o jiems perduoti pakanka siauro kanalo. Šiuo būdu pavyksta realiu laiku suglaudinti vaizdų seką 50 ir daugiau kartų. Gaunamas vaizdas atitinka vaizdą, gaunamą iš buitinio VHS vaizdo grotuvo. MPEG sistema netinka vaizdo plokštėms, nes nenumato montavimo galimybių. MPEG-1 sistemos suglaudintus vaizdus kompiuteris su 100 MHz Pentium jau gali atkurti programiniu būdu, be specialių įtaisų. Mažesnio pajėgumo AK reikia specialios aparatūros – MPEG dekoderio;

.

Multimedijos sistemoje naudojami pagrindiniai vaizdų glaudinimo algoritmai MPEG-2 sistema suglaudina ir atkuria vaizdų sekas, kurias

sudaro 704×480 taškų vaizdai, rodomi 30 kadrų per sekundę dažniu. Ji veikia panašiai kaip MPEG-1 ir yra skirta skaitmeninei TV, DVD įtaisams bei aštuongubo ir didesnio greičio CD-ROM kaupikliams, nes sudėtingesniems vaizdams perduoti reikia platesnio kanalo. Programiškai valdyti MPEG-2 gali tik pajėgiausi PK, kitiems būtinas aparatūrinis dekoderis;

MPEG-3 sistema yra patobulinta MPEG-2 sistema; MPEG-4 sistema yra pritaikyta interneto telefonui,

videokonferencijoms.Minėti glaudinimo algoritmai gali būti realizuojami programoje arba

aparatūroje. Profesionalai labiau vertina aparatūrą, kuri vaizdus iškraipo mažiau. Be to aparatūrinis būdas daug greitesnis, bet brangesnis.

Televizijos standartai

Analoginiai:

SECAM | PAL | NTSC

Daugiakanalinė audio:

BTSC (MTS) | NICAM | Zweiton (A2, IGR)

Papildomi signalai:

Телетекст | Субтитры | CGMS-A | GCR | PDC | VBI | VEIL | VITC | WSS | XDS

Skaitmeniniai:

HDTV | DVB | ATSC | ISDB | SBTVD

Daugiakanalinė audio :

AAC (5.1) | MP2 (Musicam) | PCM | LPCM

Papildomi signalai :

Телетекст | Субтитры | CPCM | AFD | EPG

Spalvotos TV sistemos

NTSC NTSC, named for the National Television System Committee

is the analog television system used in most of the Americas, Japan, South Korea, Taiwan, Burma, and some Pacific island nations and territories (see map). NTSC is also the name of the U.S. standardization body that developed the broadcast standard.[1] The first NTSC standard was developed in 1941 and had no provision for color TV.

In 1953 a second modified version of the NTSC standard was adopted which allowed color broadcasting compatible with the existing stock of black-and-white receivers. NTSC was the first widely adopted broadcast color system. After over a half-century of use, the vast majority of over-the-air NTSC transmissions in the United States were replaced with ATSC on June 12, 2009 and will be by August 31, 2011 in Canada.

NTSC NTSC sistemos pavadinimas tai JAV nacionalinio televizinių

sistemų komiteto pirmosios raidės (National Television System Committee), kuris 1950-1953m. užsiėmė spalvotos televizijos kūrimu.

NTSC sistemoje tuo pačiu metu perduodamas ryškumo signalas ir nešantysis dažnis, moduliuotas dvejais spalvą nešančiais signalais.

NTSC standartas apibūdinamas 525 eilučių skiriamąja geba ir 60 Hz vaizdo atnaujinimu.

NTSC sistemos privalumai:

Paprasti kodavimo ir dekodavimo įrenginiai. Spalvos signalai ir spalvų sinchronizacija labai gerai apsaugota

nuo triukšmų. Geras suderinamumas ( mažai triukšmų iš spalvoto signalo

nespalvotame imtuve). Pilnų signalų miksavimas iš skirtingų televizijos kamerų ir kitų

televizijos signalus siunčiančių įrenginių, nieko nesiskiria nuo nespalvotos televizijos signalų miksavimo (keičiant amplitudę pilno signalo, keičiasi ir amplitudė signalo ryškumo ir taip pat spalvos signalo amplitudė. Todėl visą laiką lieka vienodas jų skirtumas).

PAL

PAL (Phase Alternation Line) tai populiariausias standartas Vakarų Europos šalyse. Šis standartas apibūdinamas 625 eilučių skiriamąja geba ir 50 Hz vaizdo atnaujinimu.

PAL, short for Phase Alternating Line, is an analogue television encoding system used in broadcast television systems in large parts of the world. Other common analogue television systems are SECAM and NTSC. This page primarily discusses the colour encoding system. See the articles on broadcast television systems and analogue television for additional discussion of frame rates, image resolution and audio modulation. For discussion of the 625-line / 25 frame per second television standard

PAL

PAL B PAL G, H PAL I PAL M PAL D PAL N PAL Nc

Transmission Band

VHF UHF UHF/VHF

UHF/VHF

VHF UHF/VHF

UHF/VHF

Lines/Fields 625/50 625/50 625/50 525/60 625/50 625/50 625/50

Video Bandwidth

5.0 MHz 5.0 MHz 5.5 MHz 4.2 MHz 6.0 MHz

5.0 MHz 4.2 MHz

Sound Carrier 5.5 MHz 5.5 MHz 6.0 MHz 4.5 MHz 6.5 MHz

5.5 MHz 4.5 MHz

Channel Bandwidth

7 MHz 8 MHz 8 MHz 6 MHz 8 MHz 6 MHz 6 MHz

Active lines 576 576 582* 480 576 576 576

SECAM

SÉCAM или SECAM (от фр. Séquentiel couleur avec mémoire, позднее Séquentiel couleur à mémoire — последовательный цвет с памятью; произносится [сека́,м]) — система аналогового цветного телевидения, впервые применённая во Франции. Исторически она является первым европейским стандартом цветного телевидения.

Televizijos transliacijų pradžia pagal šalį

1930 to 1939 1940 to 1949 1950 to 1959 1960 to 1969 1970 to 1979 1980 to 1989 1990 to 1999

No data

Televizorių kiekis 1000-ui gyventojų 2008m.

1000+ 500-1000 300-500 200-300 100-200 50-100 0-50 No data

Skaitmenizuoti TV standartai PAL - Phase Alternating Line. Sukurtas anglų ir vokiečių, naudojamas

nuo 1967 metų. Vaizdą sudaro 625 horizontalios linijos, 25 kadrai per sekundę. Skaitmenizuotas PAL signalas yra kelių standartų:

PAL DV 720x576 pikselių, pixel aspect ratio 1,07 (pikselio "kraštinių" santykis).

PAL DV 768x576 pikselių, pixel aspect ratio 1,00 (pikselio "kraštinių" santykis).

NTSC - National Television Standards Committee. Seniausias standartas, sukurtas 1954 metais ir naudojamas JAV (+Japonijoje). Vaizdas formuojamas iš 525 horizontalių linijų. 29,97 kadro per sekundę dažniu. Skaitmenizuotas NTSC signalas yra kelių standartų:

NTSC DV formato - 720x480 px, NTSC D1 formato - 720x486 px, abiejų pixel aspect ratio = 0,9

SECAM - Systeme Electronique pour Couleur Avec Memoire. Sukurtas Prancūzijoje, naudotas nuo 1967m. Šis standartas gyvavo TSRS ir Lietuvoje iki 2002, dabar pereita prie europinio PAL standarto. SECAM standartas - 625 horizonatalių linijų raiška, 25 kadrai per sekundę. Mirštantis standartas, skaitmeniniame video nevartojamas.

Documents

Televizija