I Seminaras. Tarptautins privatins teiss samprata ir altiniai

1. Tarptautins privatins teiss samprata.

Tarptautin privatin teis bna suprantama, kaip tarptautins teiss dalis, kaip valstybs vidaus teiss dalis, turinti savarankikos teiss akos status, bei kaip valstybs vidaus teiss dalis, nesanti savarankika teiss aka, o priskirtina kitoms valstybs vidaus teiss akoms. Visgi dominuoja poiris, jog tarptautin privatin teis yra nacionalins teiss dalis, bet ne tarptautins teiss dalis.

Tarptautins privatins teiss reguliavimo dalykas ir metodas.

Dalykas. Iskirtini du poymiai, bdingi visuomeniniams santykiams, kurie sudaro tarptautins privatins teiss dalyk. Pirma, civiliniai visuomeniniai santykiai plaija prasme, skaitant civilinius procesinius santykius, ir antra, santykiai yra tarptautinio pobdio, t.y. turi usienio element, kuri santykyje gali pasireikti labai vairiai: vienas i santykio subjekt yra usienio asmuo (pvz., usienio valstybs pilietis, usienio valstybje registruotas juridinis asmuo), santykio objektas yra usienyje (pvz., usienio valstybje yra perkamas parduodamas daiktas), juridinis faktas, kurio pagrindu atsirado, pasikeit arba pasibaig teisinis santykis, vyko ar buvo atliktas usienio valstybje (pvz., usienio valstybje buvo padaryta turtin ala), usienio valstybje buvo priimtas civilinis procesinis dokumentas, kurio pagrindu turi bti atlikti oficials procesiniai veiksmai (pvz., teismo sprendimas, kur praoma vykdyti, yra priimtas usienio valstybje), civilinje byloje procesiniai veiksmai turi bti atlikti usienio valstybje (pvz., rodymai, reikalingi civilinje byloje, yra usienio valstybje ir ten turi bti surinkti) ir pan.

Reguliavimo metodas. Priskirtini tokie teiss reguliavimo metodai:Kolizinis metodas pirmasis(esminis) susiformavs metodas, kuriuo tiesiogiai nesureguliuojamas santykis, o tik kolizini norm pagalba nustatoma, kokios valstybs teis sureguliuos santyk. io metodo pagalba teisinis klausimas nra sprendiamas i esms, o tik nurodomos taikytinos materialins teiss normos. Taigi klausimas isprendiamas ne kolizinio metodo pagrindu priimtomis kolizinmis normomis, o materialini teiss norm pagalba. Pamintini kai kurie kolizinio metodo trkumai. Santyki subjektai danai veiksm atlikimo metu negali numatyti, kokia kolizin norma bus taikoma arba kaip ji bus pritaikyta ir todl neino, kokia materialin teis reguliuoja j santykius. Kolizinio metodo pagrindu neretai tenka taikyti usienio teis, o teismai jos neino ir negali inoti jos taip, kaip savo teis. Be to, nors kolizins normos sprendia materialini norm kolizijos klausim, taiau galima kelti ir pai kolizini norm kolizijos problem, kurio kolizinis metodas negali tinkamai isprsti. Kolizinis metodas visikai neukerta kelio taip vadinamiems ,,lubuojantiems santykiams atsirasti, t.y. teisiniams santykiams, kurie vienoje valstybje pripastami arba yra laikomi teistais, o kitose ne (pvz., vienoje valstybje asmenys yra laikomi sutuoktiniais, o kitoje ne).

Kolizinis (kolizini norm) unifikavimo metodas. Metodo tikslas viening kolizini norm ar princip sukrimas. Tuo tikslu sudaromos tarptautins sutartys (pvz., Konvencija dl sutartinms prievolms taikytinos teiss, 1980 m., Roma), kuriomis sipareigojama taikyti sutartyje suformuluotas kolizines normas. Tai utikrina, kad skirtingose valstybse statym kolizijos klausimas sprendiamas vienodai arba beveik vienodai. To pagalba pavyksta ivengti kolizini norm kolizijos bei ,,lubuojani santyki.

Materialinis teisinis metodas. Reikiamas santykis sureguliuojamas tiesiogiai materialinmis normomis, nustatant santykio subjekt konkreias teises bei pareigas ir pan. Realizuodama metod, valstyb priima materialines teiss normas, kurios specialiai skirtos reguliuoti tam tikrus privatinius santykius, ir tokios materialins teiss normos taikomos, nepriklausomai nuo kolizini norm (kolizinio metodo) nurodomos taikytinos teiss. Tokios materialins teiss normos neretai vadinamos tiesioginio taikymo normomis, tiesioginio veikimo normomis ir pan. Jos naudojamos tam tikrose vieajam interesui svarbiose srityse, tokiose kaip usienio kapitalo moni teisinis statusas, usienio investicij reimas ir pan.

Materialini norm unifikavimo metodo pagrindu sudaromos tarptautins sutartys, kuriomis susitarianios valstybs sipareigoja taikyti vienodas materialines privatinius santykius reguliuojanias normas. Tokiu bdu, tam tikra privatini santyki sritis tampa reguliuojama vienodai skirtingose valstybse, o tai, akivaizdu, eliminuoja statym kolizijos svarb, nes taikant bet kurios i toki valstybi teis, galiausiai pritaikomos tos paios suvienodintos materialins teiss normos.

Suvienodint tarptautins privatins teiss materialini teisini norm primim skatina ne tik siekis paalinti valstybi vidaus teisi skirtumus, bet ir ta aplinkyb, kad vidaus teis danai yra nepritaikyta reguliuoti tarptautinio pobdio santykius. Tarptautins sutartys, kuriomis unifikuojamos materialins normos, nra visaapimanios ir danai reguliuoja tik siaur srit. Be to tokios tarptautins sutartys yra pasiraomos ne vis pasaulio valstybi.

2. Tarptautins privatins teiss sistema, jos vieta teiss sistemoje.

Sistema. Pagal tai, kokios tematikos santykius tarptautin privatin teis reguliuoja, jos sistem galima suskirstyti poakius tokiose srityse: subjekt teisin padtis, daiktin teis, prievoli teis; intelektualins nuosavybs teis, eimos teis, vaik teisin apsauga, paveldjimo teis, darbo teis, tarptautinis civilinis procesas.

Tarptautins privatins teiss reguliuojamas sritis galima skirstyti ir pagal reguliuojam ir sprendiam teisini problem pobd:

teism jurisdikcij kolizija arba tarptautinis teismingumas ios srities teiss normos sureguliuoja, kokios valstybs teismai turi kompetencij (jurisdikcij) nagrinti konkret privatin teisin gin;

statym kolizija ios srities teiss normos sureguliuoja, kokios valstybs materialin teis turi bti taikoma tarptautinio pobdio privatiniams santykiams; i problem tarptautin privatin teis sprendia taip vadinam kolizini norm pagalba;

usienio teism bei arbitra sprendim pripainimas ir vykdymas ios srities teiss normos sureguliuoja usienio teism bei arbitra sprendim pripainim ir vykdym;

kiti tarptautinio civilinio procesinio pobdio klausimai: usienio valstybi oficiali dokument legalizavimas, rodym rinkimas usienio valstybse, teismo aukim teikimas usienio valstybse, usienio teism kitoki civilini procesini pavedim vykdymas;

privatini tarptautinio pobdio santyki tiesioginis materialinis reguliavimas i esms sureguliuojami civiliniai teisiniai santykiai plaija prasme, taiau skirtingai nei civilinje, eimos ir darbo teisje, reguliuojami tik usienio element turintys santykiai.

Tarptautins privatins teiss santykis su kitomis teiss akomis

Tarptautins privatins teiss ir tarptautins vieosios teiss santykis. ios teiss akos yra panaios:

Pirma, privatin teis remiasi tarptautins vieosios teiss principais: abipusikumo, valstybi tarpusavio pripainimo, valstybi suverenios lygybs, siningo tarptautini sutari vykdymo, tarptautins teiss virenybs nacionalins teiss atvilgiu.

Antra, vienodas tikslas utikrinti kuo veiksmingesn vairi tarptautins visuomens srii bendradarbiavim, mainti tokio bendradarbiavimo klitis.

Treia, tarptautins privatins teiss altiniai, be kit, yra ir tarptautins sutartys.

Visgi, ios teiss akos turi esmini skirtum:

Pirma, akivaizdiai skiriasi i teiss ak reguliavimo dalykas.Antra, skiriasi subjektai ir j padtis. Tarptautins vieosios teiss subjektai valstybs, tarptautins organizacijos, tarpvyriausybins organizacijos, tauta, siekianti isivadavimo, tuo tarpu tarptautins privatins teiss subjektai fiziniai, juridiniai asmenys, taip pat vairios organizacijos. Tarptautins organizacijos, valstyb taip pat gali bti tarptautins privatins teiss subjektu, taiau j padtis kitokia, - ia jos yra lygiateisiai subjektai kartu su kitais asmenimis.

Treia, skiriasi teiss altiniai. Nors pastaruoju metu abiej teiss ak pagrindinis teiss altinis yra tarptautin sutartis, taiau yra skirtinga tokio altinio reikm. Tarptautinje privatinje teisje tarptautin sutartis nra dominuojantis teiss altinis, didelis vaidmuo tenka vidaus teisei bei teism praktikai, taip pat svarbs kiti altiniai tarptautini arbitra sprendimai, lex mercatoria. Tarptautinje vieojoje teisje vidaus teis neturi reikms, o tarptautins sutartys yra itin svarbus teiss altinis.

Tarptautins privatins teiss ir civilins teiss santykis. Tarptautin privatin teis ir civilin teis panaios tuo, jog abi teiss akos reguliuoja privatinio pobdio santykius (paveldjimas, santuokos sudarymas ir pan.), panas yra gin sprendimo bdai bei teiss norm paeidim pasekms. Esminiai skirtumai nuo civilins teiss - skiriasi teiss ak reguliavimo metodai (iskyrus materialin teisin metod). Civilinei teisei bdingas dispozityvusis reguliavimo metodas. Tarptautin privatin teis turi tik jai bdingus metodus kolizij metod, kolizij unifikavimo metod. Tarptautin privatin teis apima platesn reguliuojam santyki srit nei civilin teis, pvz., tarptautin privatin teis apima darbo teis, tarptautin civilin proces.

3. Tarptautins privatins teiss altini samprata, rys, poymiai ir reikm.

Teiss altinis - tai forma, kurioje ireiktos teiss normos. iuolaikin teiss filosofija skiria eias teiss altini ris: bendruosius teiss principus, tarptautin teis, statymus plaija prasme, paproius, teism praktik ir teiss doktrin.

Tarptautins privatins teiss altiniai pasiymi tam tikra specifika:

Pirma, Tarptautins privatins teiss altini dualumas. Viena vertus tarptautins privatins teiss altiniai yra nacionalins (vidaus) teiss altiniai, kita vertus tarptautins teiss altiniai dvials ir daugiaals sutartys, konvencijos. Dl to danai kyla vidaus teiss ir tarptautins sutarties norm kolizija, be to taikant tarptautines sutartis btina utikrinti j taikymo ir aikinimo vienodum, taip pat neretai kyla lingvistini problem dl tarptautins sutarties originalo ir jo vertimo kitos alies kalb.

Antra, ypatinga viet tarp altini uima teism praktika, kuri gali skirtingose valstybse skirtis ir tai sukelti papildom problem susijusi su kit tarptautins privatins teiss altini taikymu.

Pagrindiniai tarptautins privatins teiss altiniai yra: bendrieji teiss principai, tarptautins sutartys, statymai plaija prasme, teism ir arbitra praktika, komerciniai paproiai ir teiss doktrina.

Bendrieji teiss principai. Ypating viet tarp tarptautins privatins teiss altini uima bendrieji teiss principai. LR Konstitucijos 135 straipsnio pirmoji dalis numato, jog Lietuvos Respublika vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis. Bendrieji teiss principai tai neraytos elgesio taisykls, jie laikomi sudedamja teiss dalimi ir jais remiamasi tiek aikinant statutins teiss normas, tiek upildant teiss spragas. Pamintini tokie principai, kaip sutari privalu laikytis, iklausytos turi bti abi gino alys, teisjai imano statymus, niekas negali gauti naudos i savo neteist veiksm ir kiti.

Princip svarba: jais remiantis aikinamos tarptautins privatins teiss normos, vadovaudamasis bendraisiais teiss principais teismas gali upildyti teiss spragas, bendrieji teiss principai svarbs statym leidybai, rengiant ir priimant naujas tarptautins privatins teiss normas.

Tarptautins sutartys. Tarptautinmis sutartimis siekiama unifikuoti tarptautins privatins teiss normas. J pagalba realizuojami materialini norm ir kolizini norm unifikavimo metodai. Dideli rezultat pasiekta unifikuojant tarptautins privatins teiss normas iose srityse: intelektualins nuosavybs apsauga, tarptautiniai perveimai, ekiai, vekseliai, tarptautin prekyba, tarptautini komercini gin sprendimas.

Paprastai valstybje galioja tarptautins sutarties virenybs nacionalins teiss atvilgiu principas. Lietuvoje aikinant tarptautini sutari viet Lietuvos teiss sistemoje, kilo tam tikr prietaravim tarp Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Lietuvos Aukiausiojo teismo poirio tarptautines sutartis. Konstitucinis teismas 1995 m. spalio 17 d. nutarimu dl statymo dl Lietuvos Respublikos tarptautini sutari 7 straipsnio ketvirtosios dalies ir 12 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai iaikino, kad statymo nuostata, jog Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys turi statymo gali, nepagrstai ipleia j juridin gali Lietuvos teiss altini sistemoje. Konstitucinis teismas patvirtino, kad statymo 12 straipsnis prietarauja Konstitucijos 138 straipsnio treiajai daliai. Konstitucinis teismas paymjo, jog neratifikuotos tarptautins sutartys turi kiekvienam teiss aktui bding privalomj gali. Taiau j juridin galia nuo ratifikuot sutari skiriasi tuo, kad jos neturi prietarauti ne tik Konstitucijai, bet ir statymams. I i Konstitucinio teismo ivad ieina, kad tarptautins sutartys Lietuvos nacionalinje teisje turt bti taikomos dviem lygiais: pirmiausiai - ratifikuotos tarptautins sutartys kaip statymai, po to ratifikavimo nereikalaujanios tarptautins sutartys kaip teiss aktai, turintys emesn negu statymai gali.

Lietuvos teisje keliuose statymuose yra tvirtinta bendra nuoroda jei Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias taisykles negu is statymas, taikomos tarptautins sutarties taisykls. Tokios nuorodos yra tvirtintos tiek civiliniame, tiek civilinio proceso kodekse, tiek kituose statymuose. Tad kyla klausimas, ar ios statym normos kalba tik apie ratifikuotas ar ir apie neratifikuotas Lietuvos tarptautines sutartis. Sprendiant i toki nuostat teksto, jos lieia tiek ratifikuotas, tiek neratifikuotas sutartis, nes antraip jos daryt skirtum tarp toki tarptautini sutari. Lietuvos Aukiausiojo teismo praktika rodo, jog pastarasis teismas laikosi kitokios pozicijos nei Konstitucinis teismas. Lietuvos Aukiausiojo teismo nuomone tiek ratifikuotos, tiek neratifikuotos tarptautins sutartys yra viresns u nacionalin teis.

Lietuvos Respublika yra sudariusi nemaai dviali sutari dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, komercinse ir eimos bylose (su Estija, Latvija, Baltarusija, Rusija, Lenkija, Moldova, Ukraina, Turkija, Kazachstanu ir Uzbekistanu ir t.t.). i sutari tikslas yra pripainti vienos valstybs piliei turtines ir asmenines teises kitos valstybs teritorijoje. ios sutartys sudaromos grietai laikantis abiej valstybi lygybs ir suvereniteto gerbimo princip. Dvialse sutartyse paprastai tvirtinamos nuostatos apie teissaugos organ bendradarbiavim, teism kompetencij bei taikytinos teiss nustatym, pavedim dl teisins pagalbos vykdym, teismo sprendim pripainim ir vykdym.

Kita grup sutari, kurias ratifikavusi Lietuva daugiaals tarptautins privatins teiss sutartys, nustatanios vienodas kolizines normas, Pavyzdiui, 1930 m. enevos konvencija dl statym kolizij naudojant sakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo.

Treioji grup tarptautins sutartys skirtos vienodinti privatin materialij teis, pavyzdiui 1980 m. Jungtini Taut vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari.

statymai (statymai ir kiti teiss norminiai aktai). statym vieta teiss altini hierarchijoje yra nevienoda vairiose valstybse. tai kontinentins teiss sistemos valstybse statymai turi aukiausi gali, tuo tarpu bendrosios teiss sistemos valstybse pagrindin vaidmen vaidina teisminiai precedentai. Lietuvoje tarptautins privatins teiss normos nra kodifikuotos. J galima atrasti vairiuose statymuose civiliniame kodekse, civilinio proceso kodekse, darbo kodekse, atskiruose statymuose. Kitose valstybse tarptautin privatin teis yra kodifikuota, t.y. visos normos sudtos vien statym.

Teism praktika - teism sprendimuose ireikti teisj poiriai kur nors teiss klausim, turintys reikm teismams vliau sprendiant analogikus klausimus. is teiss altinis yra bdingas eilei valstybi, o kai kuriose, pavyzdiui, bendrosios teiss sistemos valstybse, yra pagrindinis. Precedentui bdingas normatyvinis (privalomas) pobdis teismui sprendiant konkrei byl. Tam, kad pripainti teismin precedent teiss altiniu, reikalingas teism visikas nepriklausomumas ir teisj profesionalumo auktas lygis.

Arbitra praktika tarptautinje privatinje teisje yra laikoma ne valstybini arbitra praktika, o tarptautini komercini arbitra praktika.

Lietuvoje teism praktika gyja vis didesn reikm. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teism statymu, Lietuvos Aukiausiasis Teismas formuoja vienod teism praktik taikant statymus. Jis skelbia kolegij ar Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarins sesijos pasilytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. iose nutartyse esanius statym taikymo iaikinimus atsivelgia teismai, valstybins ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos paius statymus.

Tarptautins privatins teiss srityje pamintinos ios svarbios Lietuvos Aukiausiojo teismo nutartys: 2000-12-21 Lietuvos Respublikos Aukiausiojo teismo nutarimas Nr. 28 Dl Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant tarptautins privatins teiss normas bei 2001-06-15 LAT teisj senato nutarimas Nr. 31 Dl Lietuvos Respublikos teism praktikos taikant enevos 1956m. Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencij (CMR).

Komercinis paprotys ir teiss doktrina. Komercinis paprotys - tai pakankamai tiksliai savo turiniu susiklosiusi elgesio taisykl, plaiai taikoma kurioje nors komercins veiklos sferoje, nenumatyta statym leidybos aktuose, ir nebtinai ufiksuota kokiame nors dokumente. Komercinio paproio pavyzdiu gali bti Preki tiekimo bazins slygos pirkimo-pardavimo sutartyse (INCOTERMS). ias slygas susistemino Tarptautiniai prekybos rmai. INCOTERMS yra fakultatyvini ir neprivalom taisykli svadas. Jos taikomos, jei jas yra padaryta konkreti nuoroda sutartyje.

Nuo paproi reikia skirti tradicijas, susiklostanias prekybini sandori praktikoje ir apibrianias t sandori detales. Su tradicijomis tenka susidurti perveimuose jra. Tradicijos reguliuoja ali tarpusavio santykius tik tais atvejais, kai alys vienokiu ar kitokiu bdu pripaino tradicijos taikym btinu.

LR CK 1.4 straipsnis nustato, jog statym ar sutari nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal paproius. Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymo 31 straipsnis numato, kad visais atvejais arbitrainis teismas priima sprendim atsivelgdamas sutarties slygas ir prekybos paproius, taikytinus konkreiam sandoriui.

Teiss doktrina kartu su teism praktika padar ir toliau daro didel tak tarptautinei privatinei teisei. Aukt tarptautins privatins teiss kodifikavimo lyg kai kuriose valstybse galima paaikinti btent stipria tarptautins privatins teiss doktrina. Doktrinos tak lemia pirmiausia periodini leidini, analizuojani teorines ir praktines privatins teiss problemas, gausa.

4. Tarptautins privatins teiss unifikavimas ir kodifikavimas: samprata, rys, institucijos, dalyvaujanios procese

Tarptautins privatins teiss vienodinimas vykdomas pirmiausiai kodifikuojant ir unifikuojant tarptautin privatin teis. Kodifikavimas tai procesas, kurio metu tam tikros teiss srities normos yra susisteminamos, patobulinamas j turinys, joms suteikiama aikesn login struktra. Unifikavimas procesas, kurio metu suvienodinamos skirting valstybi teiss normos, reguliuojanios vienos srities visuomeninius santykius.

Tarptautins privatins teiss unifikavimo proces sudaro keletas stadij nacionalins teiss sistem analiz, skirting valstybi tarptautins privatins teiss lyginamieji tyrimai, nauj teisinio reglamentavimo modeli svarstymas ir naujo teisinio reglamentavimo varianto primimas.

Pasauliniu mastu tarptautinei privatinei teisei unifikuoti sukurtos specializuotos tarptautins institucijos:

Hagos tarptautins privatins teiss konferencija, daranti didiul tak tarptautins privatins teiss vienodinimo procesui rengiant tarptautines konvencijas, organizuojant seminarus ir konferencijas tarptautins privatins teiss klausimais.

Jungtini taut tarptautins prekybos teiss komisija (UNCITRAL), atliekanti svarb vaidmen vienodinant komercin teis. Komisijos priimamos konvencijos, pavyzdiniai statymai, taisykls daro akivaizd poveik tarptautiniams prekybiniams santykiams;

Tarptautins privatins teiss unifikavimo institutas Romoje (UNIDROIT), kurio paskirtis nagrinti poreikius ir metodus siekiant modernizuoti, derinti ir unifikuoti privatin ir ypa komercin teis.

Regioniniu lygiu tarptautin privatin teis vienodina Europoje - Europos Sjunga ir Europos Taryba, Afrikoje Afrikos verslo teiss harmonizavimo organizacija, Amerikoje Amerikos Valstybi Organizacija.

Dvialis tarptautins privatins teiss vienodinimas vyksta tarp ali pasiraant dviales tarptautins sutartis dl teisins pagalbos civilinse, komercinse ir eimos bylose.

Kontroliniai klausimai:

1. K vadiname tarptautine privatine teise Lietuvoje?

2. Kokie yra poiriai tarptautin privatin teis kaip teiss srit?

3. K reguliuoja, kokius klausimus apima tarptautin privatin teis?

4. K vadiname usienio elementu tarptautinje privatinje teisje? Kokia yra usienio elemento reikm?

5. Usienio teiss samprata ir jos svarba?

6. Kokius inote tarptautins privatins teiss reguliavimo metodus?

7. Kuo skiriasi kolizinis ir materialinis teisinis tarptautins privatins teiss reguliavimo metodai?

8. Kuo skiriasi ir kuo panas kolizini norm unifikavimo ir materialini norm unifikavimo reguliavimo metodai? Kokie i metod privalumai ir trkumai?

9. kokius poakius (institutus) gali bti suskirstyta tarptautins privatins teiss sistema pagal tai, kokius santykius ji reguliuoja?

10. Koks yra tarptautins privatins ir tarptautins vieosios teiss santykis? Kuo ios teiss akos skiriasi ir kuo panaios?

11. Koks yra tarptautins privatins ir civilins teiss santykis? Kuo ios teiss akos skiriasi ir kuo panaios?

12. K vadiname teiss altiniu, kas bdinga teiss altiniui?

13. Kokius inote tarptautins privatins teiss altinius?

14. Kokia yra tarptautins privatins teiss altini hierarchija?

15. Tarptautins sutarties ratifikavimas kaip btinas elementas tarptautins sutarties galiojimui: palyginkite Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pozicij su Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicija.

16. ES teis kaip tarptautins privatins teiss altinis. ES teiss altini padtis tarptautins privatins teiss altini hierarchijoje?

17. Kokiais specifiniais poymiais pasiymi tarptautins privatins teiss altiniai?

18. Kokia yra teism ir arbitra praktikos, paproio kaip tarptautins privatins teiss altinio reikm?

19. Ar yra Lietuvoje pripastamas teisminis precedentas?

20. Ivardinkite bent tris tarptautines organizacijas, dalyvaujanias tarptautins privatins teiss unifikavimo ir / arba kodifikavimo procese. Kokie i organizacij priimti tarptautins privatins teiss aktai jums yra inomi?

II Seminaras. Tarptautins privatins teiss subjektai, statusui taikytina teis

1. Fizini asmen piliei, asmen be pilietybs, usieniei teisinis statusas. Fizini asmen statusui taikytina teis.

Fiziniai asmenys. Pagal asmens ry su valstybe, visus fizinius asmenis galima suskirstyti savos valstybs pilieius, usienio pilieius arba usienieius bei asmenis be pilietybs (apatridus).

Tarptautin privatin teis, bdama nacionalins teiss dalimi, pirmiausia sprendia savo piliei teisinio statuso klausim jiems esant usienyje. Tarptautin privatin teis taipogi nagrinja usieniei bei apatrid turtini, asmenini neturtini, eimos, darbo ir procesini teisi apimtis savoje valstybje. Todl galima teigti, kad usienietis yra pavaldus dviem teiss sistemoms: savos valstybs ir usienio valstybs, kurioje jis randasi.

Esmin reikm apibriant usieniei ir apatrid teisin status visose valstybse turi turti bendros tarptautins teiss visuotiniai principai bei normos dl mogaus teisi ir laisvi, kuri privalo laikytis visos valstybs. Daugelyje valstybi yra naudojama speciali svoka usieniei teis, kuri apibria ypating reim usienieiams vieosios teiss srityje. Yra poiris, pagal kur usieniei teis suprantama kaip visuma norm, apribojani usieniei teises. Tokie apribojimai lieia gyvenamosios vietos pakeitim, teis usiimti tam tikra veikla, teis sigyti nekilnojamj turt nuosavybn. Kai kuriose valstybse usieniei teis tradicikai yra priskiriama tarptautins privatins teiss reguliavimo sriiai. Lietuvoje usieniei teis nelaikytina savarankika teiss aka. Jos normos pagal savo reguliavimo dalyk lieia skirtingas teiss akas: konstitucin, administracin, civilin, darbo, eimos, baudiamj, baudiamojo proceso ir taiau usieniei teisin padtis yra reguliuojama specialiu statymu.

Apskritai, tiek usienieiams, tiek asmenims be pilietybs gali bti taikomi ie teisiniai reimai (reimas tai visuma teisi ir pareig, taikom usienio valstybi subjektams):

Pirma, nacionalinis reimas, reikiantis, jog usienio subjektai turi lygiai tokias paias teises ir pareigas, kaip ir valstybs pilieiai;

Antra, didiausio palankumo reimas, reikiantis, jog usienio subjektams suteikiamos lygiai tokios pat teiss ir pareigos, kaip ir bet kurios kitos usienio valstybs subjektams;

Treia, abipusikumo reimas, reikiantis, jog usienio subjektams valstybje A suteikiamos tokios teiss ir pareigos, kokias teises ir pareigas usienio valstyb suteikia valstybs A pilieiams;

Ketvirta, specialusis reimas, pagal kur vidaus ar tarptautins teiss aktais tam tikriems subjektams arba tam tikr ali subjektams suteikiamos specialios, iskirtins, kitokios nei prastins teiss ir pareigos.Kitas su subjektais tarptautinje privatinje susijs klausimas j yra teisnumas ir veiksnumas.

Teisnumas - galjimas turti civilines teises ir pareigas. LR CK 1.15 straipsnis numato, kad usienieiai ir apatridai Lietuvoje turi tok pat teisnum kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai. Tai yra tvirtinamas nacionalinis reimas fizini asmen teisnumo atvilgiu. I nacionalinio reimo iplaukia ir tai, kad usienieiai negali pretenduoti kokias nors kitas teises, kuri negali turti Lietuvos pilieiai, o taip pat reikalauti privilegij. Suteikimas usienieiui lygiaverio civilinio teisnumo kaip ir Lietuvos pilieiams nra slygojamas tuo, kad usienietis privalo turti gyvenamj viet Lietuvoje. statymuose gali bti numatyti atvejai, kai atskir teisi suteikimas yra siejamas su nuolatins gyvenamosios vietos turjimu Lietuvoje. Taiau tokios teiss paprastai yra i administracins teiss srities, o ne i civilins.

statymuose yra numatyta apribojim usienieiams turti em nuosavybs teise (Konstitucijos 47 str.), investuoti usienio kapital tam tikras komercins veiklos sritis, dirbti tam tikr darb, yra darb, kuri apskritai negali dirbti ne Lietuvos Respublikos pilieiai. Nacionalinio reimo suteikimas usienieiams reikia ne tik sulyginim teisi su ms pilieiais, bet ir priskyrim usienieiams pareig, numatyt ms statymuose. Usienieiai ir apatridai savo teises Lietuvoje turi gyvendinti tokiu bdu kaip ir Lietuvos pilieiai.

Veiksnumas galjimas gyvendinti savo teises ir pareigas. Fizinio asmens veiksnumo koliziniai klausimai kyla pirmiausia todl, kad vairi valstybi statymai nevienodai apibria ami, kuriam sujus, mogus tampa pilnameiu ir tuo paiu pilnai veiksniu. LR CK 6.16 straipsnis nustato, jog usienio piliei ir asmen be pilietybs veiksnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje yra j nuolatin gyvenamoji vieta, teis. Asmenys pripastami neveiksniais arba ribotai veiksniais Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 790 straipsnyje tvirtintos speciali fizini asmen diplomatini ir konsulini atstovybi, tarptautini organizacij asmen procesins teiss. Tai yra atsakovais Lietuvoje negali bti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, iskyrus atvejus, kai ginas kyla dl nekilnojamojo daikto, esanio Lietuvos Respublikos teritorijoje ir daikt turi ie asmenys ar tarptautins organizacijos, taip pat kai ginas kyla i paveldjimo santyki arba i kit kini komercini santyki, kuriuose asmenys dalyvauja ne kaip asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas.

2. Domicil.

3. Juridini asmen teisinis statusas Lietuvos Respublikoje. Juridini asmen statusui taikytina teis.Juridiniai asmenys. Juridinio asmens civilinis teisinis statusas gali bti nustatomas pagal:

Pirma, jo sisteigimo vietos teis, kitaip dar vadinama inkorporacijos doktrina. ios doktrinos pagrindinis trkumas yra nebuvimas ryio tarp juridinio asmens steigimo vietos ir faktins veiklos vietos.

Antra, juridinio asmens buveins arba centrins administracijos vietos teis, kitaip vadinama sslumo doktrina, kuri grindiama tuo, kad juridinio asmens statiniuose dokumentuose visada nurodoma jo buveins vieta, kas leidia lengvai nustatyti jo nacionalikum ir galiausiai asmenin status.

Treia, juridinio asmens verslo vietos teis, kitaip vadinama eksploatacijos centro doktrina. Dana situacija, kai juridinio asmens steigimo dokumentuose, statuose nurodyta buveins vieta ir pagrindins veiklos vieta nesutampa ir yra skirtingose valstybse, todl juridinio asmens nacionalikumas turt bti nustatomas pagal faktin to asmens verslo viet. I kitos puss, keleto eksploatacijos centr buvimas veda prie neapibrtumo ir sudaro keblum nustatant juridinio asmens nacionalikum - tai yra pagrindinis ios doktrinos trkumas;

Ketvirta, asmens teisinis statusas nustatomas pagal valstybs, kurioje gyvena ar veikia io juridinio asmens steigjai, vadovai, kitaip vadinama kontrols doktrina. is principas labiausiai kritikuotinas, kadangi danos situacijos kai usienio ali investitoriai investuoja savo las kitoje alyje esanias kompanijas, usiima verslu, o patys faktiki gyvena savo valstybje ir tiesiogiai juridinis asmuo neturi jokio ryio su jo steigj ar vadov nacionaline teise.

Paymtina, jog juridinio asmens teisinio statuso reguliavimo sfer paprastai patenka tokie klausimai, kaip juridinio asmens teisin forma ir statusas, steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, juridinio asmens pavadinimas, organ sistema ir j kompetencija, juridinio asmens civilin atsakomyb, atstovavimas, juridinio asmens steigimo dokument paeidimo teisins pasekms ir panaiai.

LR CK 1.19 straipsnyje tvirtinta bendra taisykl, jog usienio juridini asmen ar kit organizacij civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje ie juridiniai asmenys ar organizacijos yra steigti, teis, tai yra galioja inkorporacijos doktrina. Paymtina, jog jei Lietuvos Respublikoje yra padalinio buveins, verslo ar kitos veiklos pagrindin vieta, tai nesvarbu, kurioje valstybje buvo steigtas juridinis asmuo, io asmens padalinio civilinis teisnumas bus nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teis.

4. Imunitetas tarptautiniuose privatiniuose santykiuose. Valstyb kaip tarptautins privatins teiss subjektas. Valstybs imunitetas ir jo rysValstybs stoja vairiausius turtinius santykius su kitomis valstybmis, o taip pat su tarptautinmis organizacijomis ar kit valstybi juridiniais bei fiziniais asmenimis. Iskiriamos dvi toki teisini santyki rys, kuriuose dalyvauja valstyb:

Pirma, tai teisiniai santykiai, susiklost tarp valstybi bei tarp valstybi ir tarptautini organizacij dl ekonominio ir mokslinio-techninio bendradarbiavimo, kreditavimo ir pan.

Antra, tai teisiniai santykiai, kuriuose tik viena alis yra valstyb, kita alimi yra usienio valstybs juridiniai ar fiziniai asmenys.

Pirmoji santyki grup yra reguliuojama iimtinai tarptautins vieosios teiss normomis. Antrosios grups santykiai yra privataus pobdio, jie reguliuojami tarptautins privatins teiss normomis. iai grupei priskirtini tokie santykiai, kurie atsiranda valstybei ileidiant vertybinius popierius, valstybei esant koncesini susitarim alimi, valstybei idavus garantij dl tarptautinio kontrakto, valstybei paveldint turt, usakant ambasados pastat statyb, tam tikslui nuomojant ems sklypus ir panaiai.

Reikia skirti atvejus, kai turtini santyki subjektu yra valstyb ir kai tokiu subjektu yra valstybiniai juridiniai asmenys arba bet kurie kiti juridiniai asmenys.

Turtiniuose santykiuose valstyb uima ypating viet, nes ji nra juridiniu asmeniu. Juridinio asmens kategorija yra kiekvienos valstybs vidaus nacionalins teiss kategorija. Pati valstyb suteikia juridinio asmens teises kuriam tai dariniui, tai yra pati valstyb apibria kuris darinys yra juridiniu asmeniu, o kuris ne.

Civiliniais statymais reguliuojamuose santykiuose valstyb dalyvauja lygiomis teismis su kitais i santyki subjektais. Pagal savo civilines - teisines prievoles valstyb atsako jai nuosavybs teise priklausaniu turtu, neperduotu juridiniams asmenims valdymui patikjimo teiss pagrindu. Visgi valstyb yra vardinama kaip ypatingas teiss subjektas, nes ji pati formuluoja civilins apyvartos taisykles, savo teisnumo turin ir apimt.

Vienas i pagrindini turtini santyki, kuriuose dalyvauja valstyb, specifikum yra slygojamas valstybs imunitetu. Valstybs imunitetas yra grindiamas tuo, kad valstybs turi suverenitet ir visos valstybs yra lygios. Tai tarptautins teiss pradmuo, ireikiamas principais lygus lygiam valdios neturi, lygus lygiam neturi galiojim, lygus lygiam neturi jurisdikcijos.

Valstybs imunitetas apima keturias sritis:

Pirma, imunitet usienio valstybs teiss galiojimui, tai yra, valstybs civilinis teisinis statusas nustatomas pagal jos, o ne pagal usienio valstybs teis;

Antra, imunitet usienio teism jurisdikcijai, tai yra negalima pareikti iekinio valstybei be jos kompetenting institucij sutikimo;

Treia, imunitet iekinio utikrinimo priemonms, tai yra valstybei negalima taikyti iekinio utikrinimo priemoni be jos kompetenting institucij sutikimo;

Ketvirta, imunitet usienio teism sprendim priverstiniams vykdymui, tai yra be valstybs kompetenting institucij sutikimo jai negalima taikyti priverstini teismo sprendim vykdymo priemoni.

Trij paskutini ri imunitetas apibendrinai vadinamas jurisdikcij arba teisminiu imunitetu. Visi ie imunitetai yra susij tarpusavyje, nes j pagrindas yra vienas - valstybs suverenitetas, kuris neleidia valstybs atvilgiu imtis koki nors prievartos priemoni.

Egzistuoja dvi pagrindins valstybs imuniteto doktrinos:

Pirmoji - absoliutus imuniteto doktrina, teigianti, jog valstybei negalima pareikti iekinio, atlikti kit procesini veiksm be valstybs atitinkam institucij leidimo. Tik valstyb gali duoti sutikim nagrinti jai pateikt iekin kitos valstybs teisme, jos atvilgiu taikyti iekinio utikrinimo priemones arba vykdyti sprendim. Toks sutikimas turi bti aikiai ireiktas, jis negali bti preziumuojamas. Tai daroma diplomatiniais kanalais arba kitu bdu. Valstybs sutikimas gali bti ireiktas ir tarptautinje tarpvalstybinje sutartyje, o taipogi tarptautiniame kontrakte, kur sudaro valstyb su usienio kompanija. Manoma, kad jeigu valstyb stoja iekovu kitos valstybs teisme, tai jai galima pareikti prieiekin ioje byloje.

Kita - riboto imuniteto doktrina. Pagal j, kai valstyb veikia kaip suverenas, vykdo valdingus veiksmus, ji visada naudojasi suverenitetu. O jei valstyb atlieka veiksmus kaip privatus asmuo, atlieka komercines operacijas ar usiima kokia nors komercine veikla, ji nesinaudoja imunitetu. Tokios nuomons laikosi Austrijos, veicarijos, Belgijos, Italijos, Graikijos, Vokietijos teismai. Tokios pozicijos likosi ir Lietuva. 1998 m. sausio 5 d. civilinje byloje V. Stukonis v. JAV ambasada Lietuvos Aukiausiais teismas suformavo precedent, kad Lietuvos valstyb turi santykin imunitet, tai yra imunitetas taikomas tik vieosios teiss reguliuojamiems santykiams, o privatins teiss reglamentuojam santyki dalyviai valstyb, jos diplomatins atstovybs, diplomatai, yra bendraisiais pagrindais, kaip ir privats asmenys, todl imunitetas usienio teism jurisdikcijai esant iems santykiams netaikomas.

1972 m. Europos konvencija dl valstybi imuniteto tvirtina, jog imunitetas nepripastamas, kai valstyb atsisak nuo imuniteto, kai ji pati pateik iekin, kai kyla ginas, susijs su darb atlikim dl nekilnojamojo turto, ginas dl alos atlyginimo dl pramonins nuosavybs apsaugos ar ginas i santyki, kuriuose kaip privatus asmuo teismo valstybje veik valstybinis biuras ar agentra.

Riboto imuniteto koncepcija negali bti privaloma valstybms, kurios ios koncepcijos nepripasta. Visais atvejais valstybs nepraranda savo suvereniteto ir ikilus konkret klausim dl suvereniteto apribojimo gali sprsti nepriklausomai. Taigi visais atvejais valstybi suverenitetas gali bti apribojamas tik pai valstybi sutikimu. Netgi ir davus valstybei oficial sutikim dl suvereniteto apribojimo, niekas negali atimti i valstybs teiss bet kada tok sutikim ataukti.

LR CK 1.23 straipsnis taip pat tvirtina, jog valstybs ir jos institucij, savivaldybi ir j institucij civilinis teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis.

Kontroliniai klausimai:

1. Kok civilin teisnum Lietuvoje turi usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs?

2. Kokios gali bti statymo nustatytos vienodo teisnumo iimtys?

3. Pagal k nustatomas usienio piliei ar asmen be pilietybs civilinis veiksnumas?4. Kokios yra sandorio, kur sudar pagal taikytin teis neveiksnus asmuo, teisins pasekms?

5. Ar gali asmuo remtis savo neveiksnumu, nustatytu vadovaujantis nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teise, siekdamas pripainti sandor, kur sudar valstybje, pagal kurios teis jis yra veiksnus, negaliojaniu? Kokia yra nustatyto reguliavimo reikm?

6. Svok gyvenamoji vieta ir nuolatin gyvenamoji vieta skirtumai. Kaip nustatoma asmen nuolatin gyvenamoji vieta?

7. Kuo nuolatins gyvenamosios vietos principas pranaesnis u pilietybs princip? Kokie yra jo trkumai?

8. Ar gali asmenys pasirinkti nuolatin gyvenamj viet sudarydami sandor? Kokios potencialios tokio pasirinkimo teisins pasekms?

9. Kokiais kriterijais remiantis yra nustatoma usienio juridini asmen teisnumui taikytina teis? Kokia yra taikytina teise reglamentuojam klausim apimtis?

10. Kokiais principais remiantis skirtingose teiss sistemose nustatoma juridinio asmens statusui taikytina teis? Kokie yra i princip privalumai ir trkumai?

11. Kokia teis yra taikoma juridinio asmens padaliniui, atstovybei ar filialui? Kokie yra svok padalinys, atstovyb ir filialas skirtumai?

12. Kokios yra ultra vires veikusio usienyje steigto juridinio asmens atstovo sudaryto sandorio teisins pasekms?

13. Koki teis reikt taikyti, siekiant nustatyti valstybs ar savivaldybi civilin teisin status?

14. Kokias sritis apima valstybs imunitetas?

15. Kas yra santykinis ir absoliutus imunitetas?

16. Kaip valstybs imuniteto klausimas sprendiamas Lietuvos Respublikoje ir kodl?

Kam dar gali bti reikmingi imuniteto klausimai (be valstybi)?

17. III seminaras. Teisminis priklausymas1. Jurisdikcij kolizijos svoka, kolizijos isprendimo reikm.

Teismas, gavs iekin, vis pirma turi sprsti jurisdikcijos klausim ar jis yra kompetentingas nagrinti byl, turini usienio element. Tuo atveju, jei skirting valstybi procesiniai statymai nustato skirtingas jurisdikcijos taisykles (pvz., vienoje valstybje yra nustatyta pagrindin jurisdikcijos taisykl, kad byla teisminga tos valstybs teismui, kurioje atsakovas turi nuolatin gyvenamj viet, o kitoje valstybje nustatyta, kad byla teisminga ios valstybs teismui, jei atsakovas yra ios valstybs pilietis), kyla jurisdikcij kolizija. iuo atveju iekovui atsiranda galimyb pasirinkti, kurios valstybs teisme pareikti iekin atsakovui. Tok pasirinkim gali nulemti daugelis motyv iekovo nuolatin gyvenamoji vieta, teismo vietos valstybs civilinio proceso teiss turinys (pvz., yminio mokesio dydis, bylinjimosi terminai, galimyb prisiteisti atstovavimo ilaidas ir pan.), atsakovo turto buvimo vieta (jei iekovas siekia aretuoti atsakovo turt), rodym buvimo vieta, galimyb vykdyti priimt teismo sprendim.

Reikt skirti svokas jurisdikcija, teismingumas. Jurisdikcija suprantama plaiau, kaip tam tikros staigos teis sprsti ginus (pvz., teism ar arbitra). Tuo tarpu teismingumas suprantamas kaip tam tikro teismo teis nagrinti byl.

Teisingumo vykdymas yra valstybs suvereniteto gyvendinimo dalykas. Kadangi valstyb gyvendina suverenitet savo teritorijoje, tai ir teisingumo vykdymas yra ribojamas valstybs teritorija. Tai reikia, kad vienos valstybs teismas neturi teiss vykdyti joki veiksm kitos valstybs teritorijoje be pastarosios sutikimo. Usienio valstybs suvereniteto gerbimas slygoja ir teismins valdios savo teritorijoje ribojim pvz., iimant tam tikrus asmenis ar daiktus i teismins valdios veikimo sferos.

2. Teismingumo taisykls LR CPK ir ES teisje.

I pirmo vilgsnio atrodyt, kad jurisdikcij kolizijos isprendimas ir taikytinos teiss nustatymas nra susij vienas su kitu, taigi nuo to, kurios valstybs teismas nagrins byl, taikytinos materialins teiss nustatymas nepriklausys. Taiau taip nra, ir iekovas, rinkdamasis i keli valstybi teism, kuriuos jis gali pateikti iekin, tuo paiu netiesiogiai pasirenka ir taikytin materialin teis. Taip atsitinka todl, kad teismas, nagrinjantis byl, taiko savo valstybs teisje esanias kolizines normas tam, kad nustatyt taikytin teis. Kolizins normos skirtingose valstybse skiriasi, taigi ir j taikymo rezultatas taip pat skirsis. Pvz., iekovas, A valstybs nuolatinis gyventojas, gali pareikti iekin dl alos atlyginimo atsakovui, nuolat gyvenaniam A valstybje, kai pati ala kilo B valstybje, toki valstybi teismuose - A valstybje, kurios tarptautinio proceso normos leidia pareikti iekin atsakovo nuolatins gyvenamosios vietos teismui, ir B valstybje, kurios tarptautinio civilinio proceso normos leidia pareikti iekin dl alos atlyginimo alos kilimo vietos teisme. A valstybs kolizins normos nustato, kad alos atlyginimo teisiniams santykiams turi bti taikoma nukentjusiojo asmens nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis (iuo atveju A valstybs materialin teis), o B valstybs atitinkamos kolizins normos nustato, kad turi bti taikoma alos kilimo vietos (B valstybs) materialin teis. A valstybs materialins teiss normos pripasta iekovo teis reikalauti neturtins alos atlyginimo, o B valstybs teiss normos ne. Taigi iekovo reikalavimas dl neturtins alos atlyginimo gali bti patenkintas, jei jis pareik iekin A valstybs teisme, ir bus atmestas, jei analogikas iekinys bus pateiktas B valstybs teismui. I io pavyzdio metyti, kaip jurisdikcij kolizijos klausimo isprendimas gali takoti taikytinos teiss nustatym bei bylos i esms isprendim.

Kartais klausimas, kokios valstybs teismas nagrins byl, priklauso nuo taikytinos materialins teiss byloje (pvz., Vokietijoje nustatant sutartin teismingum ginuose dl palikimo). Taip pat kartais taikytinos teiss pasirinkimas gali bti laikomas netiesioginiu rodymu, kad alys susitar nagrinti byl tos valstybs teisme, ir atvirkiai. Be to, danai statym leidjas taip sprendia abi kolizijas, kad ir teismo vieta, ir taikytina teis sutampa (pvz., iimtin jurisdikcija iekiniams dl nekilnojamojo daikto paprastai priklauso daikto buvimo vietos valstybs teismui, taikytina teis tokio pobdio bylose taip pat nustatoma pagal daikto buvimo viet).

Forum shopping samprata

Kaip buvo nurodyta aukiau, kartais teismingumo pasirinkimas tuo paiu reikia ir bylos laimjim ar pralaimjim. Todl danai iekovas yra suinteresuotas nagrinti byl konkreios valstybs teisme, tokiu atveju galima kalbti apie vien i tarptautinio civilinio proceso doktrin, vadinam forum shopping (angl.).

Forum shopping tai pasirinkimas i keli lygiagreiai egzistuojani skirting valstybi teism jurisdikcij turint tiksl gauti tam tikr teisini ar faktini pranaum prie kit gino al. i svok nepaklina nesiningas ar tariamas teismingum nustatani faktini aplinkybi sudarymas (pvz., nuolatins gyvenamosios vietos pakeitimas vien tik tam, kad atsirast galimyb kreiptis teism valstybs, nustatanios galimyb kreiptis iekovo nuolatins gyvenamosios vietos teism), taip pat nesiningas susitarimas dl teismingumo. Forum shopping atveju iekovas pasinaudoja savo teise pareikti iekin vienam i keli valstybi teism. Tai suteikia tam tikr pradin pranaum iekovui. Btina sidmti, kad forum shopping nra neteistas veiksmas, jis yra legalus, taikomas ir sveikintinas anglo-saks teiss sistemoje, bet ioje sistemoje ribojamas forum non convenience doktrinos. Tuo tarpu kontinentins teiss sistemos valstybse paprastai yra nustatytos labai aikios jurisdikcijos taisykls, ir jeigu jos leidia pareikti iekin tam tikros valstybs teisme, tai tokia jurisdikcija yra pripastama.

Forum shopping gali bt paskatintas toki motyv palankaus sprendimo byloje siekimo (per kolizini norm ir materialins teiss pasirinkim), palanki iekovui procesini taisykli pasirink]imo (pvz., garantuojani trump proceso trukm, suteikiani galimyb paiam rinkti rodymus, dl maesni teismo ilaid), galimybs greitai vykdyti teismo sprendim.

Atsakovas gali gintis nuo forum shopping pasekmi tokiais bdais 1) kreiptis teism su praymu udrausti iekovui kreiptis tam tikros valstybs teism (tai galima daryti, pvz., Didiojoje Britanijoje), 2) pirmas kreiptis su analogiku iekiniu kitos valstybs teism (pvz., jei atsakovas mano, kad jam gali bti pareiktas iekinys dl sutarties nutraukimo pripainimo neteistu, jis pats gali pirmas pareikti iekin dl sutarties nutraukimo pripainimo teistu), 3) sutartiniuose santykiuose kelias forum shopping gali bti ukirstas i anksto susitarus dl teismingumo, 4) prayti teismo pritaikyti forum non convenience doktrin.

3. Forum non conveniens.

Kilus ginui, turiniam usienio (tarptautin) element, viena ar abi alys gali turti interes bylintis vienoje ar kitoje valstybje. Tok j interes gali lemti vairios prieastys. Pavyzdiui, vienos valstybs teismuose bylinjimosi terminai yra trumpi, kitos ilgi; vienos valstybs teismuose bylinjimasis susijs su dideliais mokesiais, kitose yminio mokesio apskritai nra arba jis nedidelis ir panaiai. Be to, viena ar abi alys galimybe rinktis, kurios valstybs teisme bus sprendiamas j ginas, ne visada gali naudotis siningai. Pavyzdiui, nesininga alis gali rinktis tam tikros valstybs teismus vien todl, kad galt vilkinti bylos nagrinjim, arba todl, jog bylintis toje valstybje kitai aliai brangiau kainuos ar bus sudtingiau vykdyti teismo sprendim. Tarptautiniame civiliniame procese net inomas specialus terminas - forum shopping (forumo pirkimas), t. y. elgesys, kai bylos alis ar alys, pasirinkdamos, kurios valstybs teismuose bus nagrinjama byla, siekia i tokio pasirinkimo naudos (tiek materialios, tiek nematerialios). Kartais forum shopping i tikrj yra ne kas kita, kaip paslptas taikytinos teiss pasirinkimas (law shopping) siekiant ivengti imperatyvi tam tikros valstybs teiss norm taikymo.

Minta, kad tam tikr interes nagrinti arba nenagrinti tam tikras bylas gali turi ir valstyb arba jos teismai. Pavyzdiui, teismai gali turti daug vidaus byl, todl jie gali bti nesuinteresuoti dar nagrinti ir bylas, turinias usienio (tarptautin) element. Nagrinti toki byl teismui gali bti nepatrauklu dl daugelio prieasi: tokiose bylose tenka taikyti usienio teis; usienio valstyb reikia sisti teismo aukimus ir kitokius dokumentus; rodymus tenka gauti i usienio valstybs; teismo procese reikia vertjo paslaug ir t.t.

Dl mint prieasi kyla du klausimai. Pirma, ar teismas, sprsdamas tarptautins jurisdikcijos klausimus, turi tam tikr diskrecijos teis ir ar jis gali atsisakyti priimti pareikim ir nagrinti byl, jeigu i labiau susijusi su kita usienio valstybe? Antra, ar atsakovas gali panaudoti kaip procesin teisin gynybos priemon teigin, kad teismas neturt nagrinti bylos, nes ji su ia valstybe nesusijusi, todl turi bti nagrinjama kitos valstybs teismuose. ie du klausimai ir apibdina specialios tarptautinio civilinio proceso doktrinos - forum non conveniens (netinkamo forumo, arba netinkamos jurisdikcijos) -esm. Jos atsiradim lm teism praktikos vairov ir objektyvus statym leidjo nesugebjimas nustatyti isami jurisdikcijos taisykli, kurios galt bti skmingai taikomos visais gyvenimo atvejais. Kartais praktikoje gali kilti situacij, kuri jurisdikcijos taisykls apskritai nenumato arba kuri taikymas konkreioje byloje lemt negatyvius padarinius. Todl manoma, kad teismams btina suteikti tam tikr diskrecijos teis sprsti tarptautins jurisdikcijos klausimus. Kita vertus, viena i teism nepriklausomumo garantij yra tai, kad teismai patys sprendia dl savo kompetencijos. i teis jiems turi bti suteikta ir sprendiant tarptautins jurisdikcijos klausimus.

Forum non conveniens doktrinos reikm dvejopa. Pirma, i doktrina, jeigu ji pripastama, suteikia diskrecijos teis teismui ir leidia jam atsisakyti nagrinti byl, neturini tam tikr objektyvi ryi su teismo vietos valstybe. itaip i doktrina sumaina iekovo (o tam tikrais atvejais ir ali) galimybes laisvai pasirinkti gino sprendimo viet ir ukert keli arba nesiningam, arba aikiai neprotingam iekovo pasirinkimui. Antra, i doktrina leidia atsakovui gintis nuo pareikto iekinio grynai procesiniais atsikirtimais - pareikimu, kad iekovas pasirinko netinkam teism, nes byla labiau susijusi su kita valstybe, todl teismas turi atsisakyti nagrinti byl. Tai yra mintos doktrinos privalumai. Taiau ji turi ir trkum. Pirma, teismas savo diskrecijos teise gali piktnaudiauti ir visikai nepagrstai atsisakyti nagrinti jo kompetencijai priklausani byl. Antra, i doktrin gali taikyti ne vienos, o keli valstybi kuriuos kreiptsi iekovas: kiekvienos valstybs teismas gali atsisakyti nagrinti byl, motyvuodamas, kad ji nepriklauso jo jurisdikcijai, ir itaip iekovui bus ukirstas kelias teismin gynyb. Treia, ia procesine gynybos priemone gali piktnaudiauti atsakovas, reikdamas nepagrstus prietaravimus dl bylos teisminio priklausymo ir itaip vilkindamas jos nagrinjim.

4. Lis pendens.Iekovas, pareikdamas iekin, gyvendina savo teis kreiptis teism. Civilins bylos iklimo faktas sukelia labai svarbi procesini teisini padarini - iekovas netenka teiss pakartotinai pareikti tapat iekin. ios normos reglamentuoja situacij, kai byla neturi usienio (tarptautinio) elemento. Taiau ar jos taikytinos ir tarptautiniame civiliniame procese? Atsakymas klausim turt bti teigiamas, nes iekovas, siekdamas, kad kuo greiiau bt ikelta civilin byla, gali kreiptis i karto keli valstybi teismus. Be to, iekovas, pareiks iekin vienos valstybs teisme, vliau gali kreiptis su iekiniu kitos valstybs teism. Taigi ir civiliniame procese btinas mechanizmas, kuris ukirst keli iekovui pareikti tapat iekin pakartotinai ir itaip leist ivengti dviej ar net daugiau valstybi teism sprendim tuo paiu klausimu, o ie gali bti ir visikai skirtingi. Be to, vadovaujantis valstybi suverenios lygybs, abipusikumo ir tarpusavio pagarbos principais, reikia gerbti ir pripainti kit valstybi teism jurisdikcij. Todl jeigu byla jau ikelta usienio valstybs teisme, tai kitos valstybs teismas, gerbdamas usienio valstybs teismo jurisdikcij, turt pareikti ess nekompetentingas nagrinti toki byl.

Institutas, padedantis ivengti tarptautiniame procese lygia greta bylintis keli valstybi teismuose ir leidiantis atsisakyti teismui nagrinti byl, kai tokia pat byla yra ikelta usienio valstybs teisme, vadinamas lis pendens {lis alibi pendens). is institutas pirmiausiai skirtas teismui sprsti jurisdikcijos klausimus. Aptariama doktrina taip pat leidia ivengti situacijos, kai dl to paties gino dviej valstybi teismai priima visikai prieingus sprendimus. Kartu lis pendens institutas taip pat yra atsakovo procesin gynybos priemon, leidianti jam gintis nuo nesiningo iekovo tais atvejais, kai is nori ikelti atsakovui kelias bylas skirting valstybi teismuose.

Bdama svarbi nustatyti teismo kompetencij, lis pendens doktrina gali bti taikoma dviem atvejais. Pirma, teismas j taiko savo iniciatyva, sprsdamas, ar yra kompetentingas nagrinti byl. Taiau teismas savo iniciatyva lis pendens institut taikys tik turdamas kad tokia pati byla jau pradta usienio valstybs teisme. Todl danesn antra situacija, t. y. kai institutas taikomas atsakovo, kuris ginasi nuo jam pakartotinai reikiamo tapataus iekinio, praymu.

Teismas, taikydamas lis pendens, pirmiausiai turi sitikinti, ar usienio valstybs teisme ikelta byla nepriklauso iimtinei Lietuvos teism jurisdikcijai. Todl atsisakyti priimti pareikim ar palikti j nenagrint teismas gali tik kai usienio valstybs teisme pradta byla nepriklauso iimtinei Lietuvos teism jurisdikcijai.

Antra, lis pendens institut teismas gali taikyti tik padars pagrst prielaida,, kad usienio teismo sprendimas, priimtas civilinje byloje, ikeltoje ir nagrinjamoje usienio valstybs teisme, bus pripastamas Lietuvoje. Jeigu aiku, kad usienio valstybs teismo sprendimas nebus pri-

pastamas ir vykdomas Lietuvoje, tai taikyti lis pendens reikt atsisakyti vykdyti teisingum. Lis pendens taip pat negalima taikyti, kai nra aiku, ar teismo sprendimas usienio valstybs teisme ikeltoje byloje apskritai bus priimtas, pavyzdiui, iklus byl usienio valstybs teisme toje valstybje prasidjo karas.

Taigi jeigu byla priklauso tiek usienio valstybs teismo, tiek Lietuvos teismo jurisdikcijai ir yra duomen, kad pagal tapat iekin civilin byla yra ikelta usienio valstybs teisme, tai teismas, laikydamasis nurodyt lis pendens taikymo slyg, turi atsisakyti priimti pareikim. Jeigu tokia aplinkyb paaikja iklus civilin byl Lietuvos teisme, teismas pareikim turi palikti nenagrint.5. Sutartinis teismingumas. Teismingumas, nesant ali susitarimoPagal Lietuvos Respublikos CPK 788 straipsn, kins komercins paskirties veiklos subjektai gali ratu susitarti, kad ginai, kylantys i sutartini teisini santyki, bus nagrinjami ne Lietuvos teismuose, jei tai neprietarauja tos valstybs, kurios teism kompetencijai numatoma priskirti gino nagrinjim, teisei.

Tarptautiniame civiliniame procese skiriami dviej ri susitarimai dl jurisdikcijos: prorogaciniai ir derogaciniai.

Prorogacinis yra toks susitarimas dl bylos teisminio priklausymo, kai alys jame numato, kurios valstybs teismuose bus nagrinjami j ginai, taiau nenustato draudimo kreiptis kitos valstybs teismus. Pavyzdiui, alys sutartyje numato, kad j ginai bus nagrinjami Anglijos teismuose, taiau nedraudiama pareikti iekinio ir kitos valstybs teisme.

Derogacinis yra toks susitarimas, kai alys, susitardamos dl gino nagrinjimo vietos, numato, kad byla nepriklausys tam tikr valstybi teism kompetencijai, t. y. alys atmeta kai kuri valstybi teism jurisdikcij. Pavyzdiui, alys numato, kad ginai bus nagrinjami bet kurios i ali buveins vietos valstybs teismuose, iskyrus Lietuvos teismus.

Dani mirs susitarimai dl jurisdikcijos, t. y. turintys ir prorogacini, ir derogacini susitarim poymi. Pavyzdiui, alys numato, kad byl nagrins tik Anglijos ir jokie kiti teismai, t. y. nustatomas iimtinis bylos teisminis priklausymas Anglijos teismams (prorogacija) ir kartu atmetama kit valstybi teism jurisdikcija (derogacija). Taiau galimas ir prorogacinis susitarimas be derogacijos, ir derogacinis susitarimas be prorogacijos. alys taip pat gali numatyti vienos alies teis kreiptis vienos valstybs teismus, o kitos alies teis - kitos usienio valstybs teismus. Nepaeisdamos lygiateisikumo principo, alys taip pat gali susitarti, kad teis pasirinkti, kurios valstybs teism kreiptis, priklausys iekovui.

alys gali atmesti bet kurios valstybs teism jurisdikcij ir sudarydamos arbitrain susitarim, t. y. numatydamos, kad j ginas bus nagrinjamas ne teismine, o arbitrao tvarka, iskyrus ginus, kurie pagal statymus negali bti nagrinjami arbitrae (CPK 23 str.).

Kaip ir arbitrainio susitarimo (arbitrains ilygos) atveju, susitarimas dl bylos teisminio priklausymo laikytinas savarankiku procesinio pobdio susitarimu, todl ir jam taikoma nepriklausomumo, arba atskirumo, doktrina (independence or separability). Tai reikia, kad susitarim dl jurisdikcijos btina analizuoti atskirai nuo pagrindins sutarties, kurioje yra ilyga dl bylos teisminio priklausymo. Todl pagrindins sutarties negalioj imas automatikai nedaro susitarimo dl jurisdikcijos negaliojanio. princip yra pripains ir Europos Teisingumo Teismas.

Kadangi susitarimas dl bylos teisminio priklausymo sprendia tik procesin klausim, o procesiniai klausimai daniausiai yra vieosios teiss reglamentavimo sritis (dl ios prieasties 1980 m. Romos konvencija nereglamentuoja teiss, taikytinos susitarimams dl bylos teisminio priklausymo), tai, ar ali susitarimas apskritai yra galimas, teismas nustato pagal lex fori, t. y. savo valstybs teis. Jeigu toks susitarimas, pagal lex fori, yra galimas, tai, ar jis galioja, nustatoma remiantis pagal CK 1.37 straipsnio kolizines normas nustatyta susitarimui taikytina teise.

Svarstant ali pasirinkt jurisdikcij, btina isiaikinti, k alys turjo omenyje usienio valstybs teismus ar neteismines institucijas. Analizuojant ali susitarim dl gin nagrinjimo, gali paaikti, kad alys turjo omenyje ne usienio valstybs teismus, o arbitra, t. y. ali sudarytas susitarimas yra ne dl jurisdikcijos, o arbitrainis.

Nustats, kad ali susitarimas prietarauja iimtins jurisdikcijos taisyklms, negali bti vykdomas ar i tikrj yra arbitrainis, teismas bylos teismin priklausym turi nustatyti pagal jau aptartas bendrsias jurisdikcijos taisykles.

6. Laikinosios apsaugos priemonskompetencijai priklausanioje byloje turi teis taikyti iekinio utikrinimo priemones, o ios yra labai vairios. Jas galima skirstyti dvi dalis. Pirma, asmeninio pobdio iekinio utikrinimo priemons, t. y. orientuotos asmen, pavyzdiui, draudimas asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus. Jeigu byla priklauso Lietuvos teismo kompetencijai, asmeninio pobdio iekinio utikrinimo priemones teismas gali taikyti, nors atsakovas ir neturi Lietuvoje gyvenamosios vietos ar buveins. Taiau iuo atveju gali kilti tokios teismo nutarties pripainimo atitinkamoje usienio valstybje problema.

Antra, daiktinio pobdio iekinio utikrinimo priemons, pavyzdiui, turto aretas. Kadangi pritaikius daiktinio pobdio iekinio utikrinimo priemon pasikeiia daikto teisinis statusas, o is siejamas su daikto buvimo vietos valstybs teise (lex rei sitae), tai Lietuvos teismai turi gali taikyti iekinio utikrinimo priemones tik jeigu aretuojamas daiktas yra Lietuvos teritorijoje.

Taigi, kai iekinio utikrinimas yra susijs su turto, esanio usienio valstybje, aretu, Lietuvos teismas negali tokio turto aretuoti. Tokiu atveju teismas turi iaikinti iekovui jo teis kreiptis atitinkamos usienio valstybs teism su praymu utikrinti iekin arba prayti suteikti teisin pagalb teismo pavedimo forma dvialje tarptautinje teisins pagalbos sutartyje nustatyta tvarka.

Analogikai turt bti sprendiamas klausimas ir tais atvejais, kai usienio valstybs teismas nagrinja byl, nepriklausani Lietuvos teismo kompetencijai, ir iekovas prao utikrinti iekin aretuojant Lietuvoje esant atsakovo turt. Tokiu atveju Lietuvos teismas turi teis sprst: iekinio utikrinimo klausim bendraisiais pagrindais.

Usienio valstybi teis teism jurisdikcij iekinio utikrinimo klausimais daniausiai taip pat sieja su bylos teisminiu priklausymu. Pavyzdiui, Anglijos teismai taiko iekinio utikrinimo priemones (pvz., Marva injunction), jeigu turtas yra Anglijoje, o byla, pagal iekin, priklauso Anglijos teism kompetencijai. Taiau, pagal Briuselio konvencijos 24 straipsn, valstybs, Konvencijos dalyvs, teismas gali taikyti iekinio utikrinimo priemones, nors byla priklausyt kitos valstybs, Konvencijos dalyvs, teismo jurisdikcijai.

Kontroliniai klausimai:

1. Kas yra teisminis priklausymas? Teismingumas?2. K reikia, kad byla priklauso Lietuvos teism jurisdikcijai? Ar tai automatikai nulemia taikytin teis?

3. Kur galima pareikti iekin atsakovui, jei jis neturi ar nebeturi gyvenamosios vietos Lietuvoje?

4. Kas turi teis nagrinti bylas dl tarptautinio vaikinimo?

5. Koks teismas nagrins byl, jei ginas kilo dl Lietuvoje esanio nekilnojamojo turto?

6. Kokios bylos teismingos Lietuvos teismams, kokios iimtinai tik Lietuvos teismams, kokios bylos neteismingos Lietuvos teismams?

7. Kokios yra Briuselis I reglamento (Tarybos Reglamento Nr. 44/2001) taikymo ribos?

8. Kokios yra pagrindins teismingumo taisykls pagal Briuselis I? Koki ri teismingum nustato mintas reglamentas?

9. Ar sigaliojus Tarybos Reglamentui Nr. 44/2001 nustojo galioti Lietuvos dvials sutartys (i) su ne ES narm, (ii) su ES narm?

10. Teismingumas pagal Tarybos Reglament Nr. 2201/2003 (Briuselis II).

11. Forum non conveniens. K reikia i doktrina? Kokia jos reikm?

12. Lis pendens. Kam reikalingas is institutas? Kada jis taikomas?13. Kada Lietuvos teismas gali/turi taikyt lis pendens (teisinis pagrindas, slygos)? Kuo turi sitikinti?14. Kokie susitarimai dl jurisdikcijos skiriami tarptautiniame civiliniame procese?

15. Ar teismas turi jurisdikcij, jeigu iekovas ikl byl, o atsakovas atvyksta ir pateikia atsikirtimus, paaikinimus ir t.t.? O jei atvyko tik ginyti jurisdikcijos?

16. Kokias iekinio utikrinimo priemones gali taikyti Lietuvos teismai?

17. Kokie yra galimi variantai, siekiant gauti iekinio utikrinimo priemones kitose Europos Sjungos valstybse

IV seminaras. Procesini veiksm atlikimas usienio valstybje.

1. Praneim ir aukim teikimas usienio valstybje.Teismo dokument (praneim, aukim, sprendim, nutari ir pan.) teikimas yra procesinis veiksmas. veiksm teismas savo valstybje atlieka civilinio proceso statym nustatyta tvarka. Jeigu asmuo, kuriam reikia teikti teismo dokument, t. y. adresatas, yra usienio valstybje, tai valstybs suvereniteto principas io veiksmo teismui paiam atlikti neleidia. Taiau aplinkyb, kad adresatas yra usienio valstybje, neatleidia teismo nuo pareigos tinkamai teikti asmeniui teismo dokumentus. Tokiu atveju teismas turi kreiptis atitinkam kompetenting usienio valstybs institucij ir prayti suteikti teisin pagalb, t. y. teikti teismo dokument.

Teismo praneim, aukim ir kitoki dokument teikimas usienio valstybje esantiems asmenims yra sudedamoji tarptautins teismines pagalbos dalis. Tarptautin teismin pagalba - tai procesinio veiksmo (akto) atlikimas (dokument teikimas, rodym rinkimas, sprendim pripainimas ir pan.) kitos valstybs teismo praymu. Pavyzdiui, Lietuvos ir Rusijos sutarties 3 straipsnyje nurodyta, kad svoka teisin pagalba civilinse bylose apima Susitarianiosios alies, kuriai pateikiamas praymas, statymuose numatyt procesini veiksm atlikim, kaip antai: ali, liudytoj, ekspert apklaus, ekspertizi, teismins apiros atlikim, daiktini rodym perdavim, teismo sprendim pripainim ir vykdym, dokument teikim ir persiuntim. Tos paios sutarties 12-13 straipsniuose sakoma, kad teisin pagalb eina ir informacijos apie statymus ir j taikymo praktik teikimas, taip pat informacijos apie asmen, esani susitarianij ali teritorijoje, adresus teikimas, o aliment bylose - ir informacijos apie atsakovo darbo viet ir udarbio dyd teikimas.

i teismins pagalbos sritis reguliuojama gana detaliai, nes tinkamai teikti teismo praneim, aukim ar kitok dokument svarbu dl keli prieasi. Pirma, padaryti tai deramai svarbu tinkamo, siningo teismo proceso principo poiriu. Tinkamo, siningo teismo proceso principas pripastamas daugelio pasaulio valstybi teisje kaip vienas i pagrindini civilinio proceso princip. Teismo procesas gali bti pripaintas tinkamu, siningu tik jeigu asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinjimo viet ir laik ir jam buvo tinkamai teikti kiti teismo dokumentai.

Antra, tinkamai teikti teismo dokumentus asmeniui svarbu teismo proceso dalyvi teisi poiriu. Teismo proceso dalyviai gali tinkamai gyvendinti savo procesines teises tik jeigu jiems tinkamai teikti visi teismo dokumentai, btini atlikti reikiamus proceso veiksmus. Treia, tiek vidaus, tiek tarptautin teis numato, kad usienio teismo sprendimas gali bti nepripastamas ir nevykdomas, jeigu atsakovui nebuvo tinkamai praneta bylos nagrinjimo vieta ir laikas (pvz., Lietuvos ir Rusijos sutarties 56 str. 1 p.).

Teismo praneim, aukimo, kit teismo dokument teikimo tvark reglamentuoja tiek vidaus, tiek teis. Svarbiausias ios srities tarptautins teiss altinis yra 1965 m. lapkriio 15 d. Hagos konvencija dl teismini ir neteismini dokument civilinse ir komercinse bylose teikimo usienyje, kuri Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2000 m. gegus 9 dien.

i konvencija taikoma, jeigu, nagrinjant civilin byl, asmuo, kuriam reikia teikti teismo praneim, aukim ar kit dokument (pvz., iekinio pareikimo kopij, teismo sprendimo, nutarties nuora ir pan.), yra valstybje, ios konvencijos dalyvje, ir yra inomas jo adresas. Jeigu neinomas asmens, kuriam reikia teikti dokument, adresas, Konvencija netaikoma (Konvencijos 1 str.).

Konvencija nustato tokius teismo praneim, aukim ir kitoki dokument teikimo usienio valstybje bdus:

a) per usienio valstybs Centrin staig (Konvencijos 2-7 str.);

b) per savo valstybs diplomatines ar konsulines staigas, esanias usienio valstybje (Konvencijos 8-9 str.);

c) tiesiogiai siuniant dokumentus adresatui, esaniam usienio valstybje (Konvencijos 10 str. a p.);

d) teismo pareignams, pareignams ar kitiems kompetentingiems Valstybs, kurioje dokumentai buvo parengti, asmenims tiesiogiai teikiant dokumentus per paskirties Valstybs teismo pareignus, pareignus ar kitus kompetentingus asmenis (Konvencijos 10 str. b p.);

e) suinteresuotiems byla asmenims (pvz., bylos alims, j advokatams) tiesiogiai teikiant dokumentus per paskirties Valstybs teismo pareignus, pareignus arba kitus kompetentingus asmenis (Konvencijos 10 str. c p.);

f) kitokiais bdais, kuriuos nustato tarpusavio sutartimi susitarianiosios valstybs (Konvencijos 11 str.).

Konvencija, numatydama vairius dokument teikimo bdus, yra liberali, o tai leidia proceso veiksm atlikti kuo operatyviau. Deja, Konvencija leidia susitarianiosioms valstybms daryti ilygas ir kai kuri teikimo bd nepripainti, todl maja Konvencijos veiksmingumas. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuva pasinaudojo ilygos teise ir numat, jog:

a) Lietuva nepripasta dokumento teikimo per diplomatines ir konsulines staigas (Konvencijos 8 str.), iskyrus atvejus, kai dokumentai teikiami Lietuvos asmeniui (pilieiui), esaniam toje usienio valstybje;

b) Lietuva nepripasta Konvencijos 10 straipsnyje numatyt teikimo bd.

Taigi bene vienintelis dokument teikimo bdas, kuriuo gali naudotis Lietuvos teismai, pagal i konvencij, yra j teikimas per Centrin staig. is bdas taikomas taip: teismas, upilds Konvencijos priede numatyt praym dl dokument teikimo ir pridjs teiktinus dokumentus, siunia juos savo valstybs Centrinei (Centrin staiga, per kuri siuniami praymai teikti teismo dokumentus usienio valstybse ir kuri priima kit valstybi teism praymus teikti teismo dokumentus Lietuvoje esantiems asmenims, yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija), ir i persiunia praym ir teiktinus dokumentus usienio valstybs Centrinei staigai. Teismas gali praym ir dokumentus sisti ir tiesiogiai usienio valstybs Centrinei staigai (Konvencijos 3 str.). Praymas ir teiktini dokumentai pateikiami dviem egzemplioriais. Praymas turi bti suraytas angl arba prancz kalba, arba valstybs, kuri kreipiamasi, valstybine kalba (Konvencijos 7 str.). Valstybs, kuri kreipiamasi su praymu, Centrin staiga taip pat gali reikalauti, kad dokumentai, kuriuos praoma teikti, bt parengti valstybs, kuri kreipiamasi, valstybine kalba arba bt pateiktas j atitinkamas vertimas (Konvencijos 5 str. 3 d.). teikiam pagal

i konvencij dokument legalizuoti nereikia (Konvencijos 3 str.). Valstybs, kuri kreipiamasi, Centrin staiga, mananti, kad praymas neatitinka ios konvencijos reikalavim, nedelsdama turi informuoti pareikj ir nurodyti, koki Konvencijos reikalavim praymas neatitinka ir kodl negalima jo vykdyti (Konvencijos 4 str.). Visi sunkumai, kurie kyla perduodant teismo dokumentus teikti, sprendiami diplomatiniais kanalais (Konvencijos 14 str.).

Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad pareikjo praymu teismo praneimai, aukimai ar kitokie dokumentai asmeniui gali bti teikiami tam tikru bdu, kurio prao pareikjas, jeigu toks teikimo bdas neprietarauja valstybs, kuri kreipiamasi, teisei. Konvencijos 5 straipsnio antrojoje dalyje visuotinai priimtinu teikimo bdu pripastamas dokument teikimas pristatant asmenikai adresatui. Kita vertus, praymas taikyti speciali teikimo procedr gali bti patenkintas tik jeigu neprietarauja teikianios valstybs teisei ar jos vieajai tvarkai, taip pat i speciali teikimo procedra neturt bti pernelyg brangi ar technikai nemanoma (Konvencijos 13 str.).

teikus pagal Konvencijos 5 straipsn dokument adresatui, suraomas Konvencijos priede numatytos formos liudijimas, kuriame nurodomas dokumento teikimo faktas, teikimo laikas, vieta ir bdas. Jeigu dokumentas nebuvo teiktas, liudijime nurodomos prieastys, dl kuri tai nebuvo padaryta (Konvencijos 6 str.).

Jeigu teismas ios konvencijos nustatyta tvarka nusiunt usienyje esaniam asmeniui praneim apie teismo posd ar aukim j o atsakovas teismo posd neatvyksta, pagal Konvencijos 15 straipsnio pirmj dal, teismas negali priimti toje byloje, iki nustatoma, kad:

a) dokumentas buvo teiktas valstybs, kuri kreiptasi, vidaus teiss nustatytu bdu, skirtu teikti dokumentus civilinse bylose alies viduje asmenims, esantiems jos teritorijoje; arba

b) dokumentas i tikrj buvo pristatytas atsakovui arba jo gyvenamj viet kitu ioje konvencijoje numatytu bdu ir abiem atvejais dokumentai buvo teikti pakankamai anksti, kad atsakovas galt gintis.

Lietuvos Respublika, ratifikuodama i konvencij, pareik, kad Lietuvos teismai gali priimti sprendimus net ir negav jokio dokument teikimo arba pristatymo liudijimo, jeigu yra vykdytos visos tokios slygos (taigi Konvencijos 15 str. 1 d. Lietuvoje netaikoma):

a) dokumentas buvo teiktas vienu i bd, numatyt ioje konvencijoje (taiau reikia turti omenyje, kad Lietuva teikimo bd, numatyt Konvencijos 8 ir 10 straipsniuose, nepripasta, todl faktikai lieka vienintelis teikimo bdas - per Centrin staig);

b) nuo dokument perdavimo dienos prajo ne trumpesnis kaip ei mnesi laikotarpis ir j teisjas konkreioje byloje laiko pakankamu;

c) nebuvo gauta jokio liudijimo, nors buvo dedamos visos reikiamos pastangos j gauti i valstybs, kuri buvo kreiptasi, kompetenting institucij.

Taiau Konvencijos 15 straipsnio treiojoje dalyje teismui leidiama taikyti laikinsias (apsaugos) priemones (pvz., utikrinti iekin), nors ios slygos nra vykdytos.

Konvencijos 16 straipsnyje specialiai aptariami atvejai, kai praneimas apie teismo posd ar aukimas j atsakovui sistas ios konvencijos nustatyta tvarka, taiau yra priimamas atsakovui, nedalyvavusiam teismo posdyje, nepalankus sprendimas, o atsakovas praleidia sprendimo apskundimo termin. Tokiu atveju teismas praleist teismo sprendimo apskundimo termin gali atnaujinti, jeigu yra vykdytos tokios slygos:

a) atsakovas ne dl savo kalts pakankamai anksti nesuinojo apie dokument, kad pasirengt gynybai, arba apie teismo sprendim, kad suspt j apsksti; ir

b) atsakovas pateik prima facie gynybos argument nagrinti byl i esms.

Be abejo, atsakovas, suinojs primus teismo sprendim, praym atnaujinti praleist teismo sprendimo apskundimo termin turi pateikti per proting termin (Konvencijos 16 str. 2 d.). Lietuva, ratifikuodama Konvencij, pareik, kad jos teismai netenkins praymo atnaujinti praleist teismo sprendimo apskundimo termin, jeigu toks praymas bus pateiktas vliau nei per vienus metus nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos. Taiau reikia turti omenyje, kad Konvencijos 16 straipsnis netaikomas bylose dl asmen statuso ar veiksnumo (Konvencijos 16 str. 4 d.).

Teismo praneim, aukim ir kitoki dokument teikimo tvark ruoiamasi vienodinti ir Europos Sjungoje. 1997 metais parengta Europos Sjungos konvencija dl teismo ir ne teismo dokument teikimo civilinse ir komercinse bylose, taiau ji nesigaliojo, nes vliau klausim nusprsta reglamentuoti Europos Sjungos antriniais teiss aktais ir

1999 m. buvo parengtas Europos Sjungos direktyvos, reglamentuojanios teismo ir neteismini dokument teikim civilinse ir komercinse bylose, projektas.

Jeigu teismo praneim, aukim ar kitok dokument reikia teikti asmeniui, esaniam valstybje, su kuria Lietuva yra pasiraiusi dvial tarptautin teisins pagalbos sutart, tai taikomos ios sutarties nustatytos taisykls. Praktikai visose dvialse sutartyse yra numatyta praneim ir aukim teikimo tvarka per Centrin staig (tokia Centrin staiga yra Teisingumo ministerija). Dvials sutartys taip pat numato, kad savo valstybi pilieiams, esantiems usienyje, teismo dokumentai gali bti teikiami ir per diplomatines bei konsulines staigas. Taigi net dvials tarptautins teisins pagalbos sutartys nenumato galimybs sisti teismo praneimus, aukimus ar kitokius dokumentus tiesiogiai usienyje esantiems asmenims. Tik Lietuvos ir Lenkijos sutarties 3 straipsnyje sakoma, kad susitarianij ali Centrins staigos gali susitarti, jog abiej valstybi teismai susiino tiesiogiai, t. y. ne per Centrines staigas.

Kreipiantis teisins pagalbos usienio valstyb, su kuria sudaryta dvial tarptautin teisins pagalbos sutartis, suraomas sutartyje numatyto turinio praymas arba pavedimas suteikti teisin pagalb ir patvirtinamas pavedim suraiusios institucijos pareigno parau ir herbiniu antspaudu. Pavedimas suraomas praym pateikianios susitarianiosios alies valstybine kalba ir pridedamas vertimas susitarianiosios alies, kuriai pateiktas praymas, valstybin kalb.

Paymtina, kad beveik visos Lietuvos dvials tarptautins sutartys dl teisins pagalbos numato, kad aukime, kur praoma teikti usienyje esaniam asmeniui atvykti teism, negali bti numatyta sankcija u kvieiamo asmens neatvykim, o atvykusiam teismo posd i usienio valstybs asmeniui negali bti taikoma baudiamoji ar administracin atsakomyb, iskyrus paiose sutartyse numatytas iimtis (pvz., Lietuvos ir Lenkijos sutarties 8 str.). Taiau vienose dvialse tarptautinse teisins pagalbos sutartyse (pvz., sutartyje su Lenkija) ios nuostatos taikomos tik liudytojams ir ekspertams, o kitose (pvz., sutartyje su Latvija ir Estija) - visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Dvials tarptautins pagalbos sutartys taip pat numato i usienio valstybs ikviest teismo posd liudytoj ir ekspert teis turt kelions, gyvenimo ir kitoki ilaid atlyginim. ias ilaidas atlygina valstyb, kurios teismas ikviet asmen teismo posd (pvz., Lietuvos, Estijos ir Latvijos sutarties 12 str. 5 d.).

Dl teismo dokument teikimo fakto praym ar pavedim vykdiusi institucija surao patvirtinim, kuriame nurodoma dokument teikimo data, vieta ir bdas, yra gavjo ir teikjo paraai. is patvirtinimas siuniamas usienio valstybs institucijai, pateikusiai praym ar pavedim. Skirtingai nei 1965 m. Hagos konvencija, numatanti, kad ji netaikoma, jeigu neinomas asmens, kuriam reikia teikti teismo dokumentus, adresas, dauguma dviali tarptautini teisins pagalbos sutari numato galimyb teikti teisin pagalb ir jeigu asmens, kuriam reikia teikti teismo dokumentus, adresas neinomas. Tokiu atveju valstybs, kuri buvo kreiptasi su praymu ar pavedimu suteikti teisin pagalb, staiga, vykdanti praym, vadovaudamasi savo valstybs statymais, imasi priemoni nustatyti tiksl adresato adres (Lietuvos, Estijos ir Latvijos sutarties 9 str., Lietuvos ir Lenkijos sutarties 7 str. ir kt.).

Teisin pagalba pagal dviales tarptautines sutartis paprastai teikiama nemokamai. Todl visos ilaidos, kurios tenka vykdant usienio teism praymus ar pavedimus, tenka tai valstybei, kurios teritorijoje jos atsiranda. Vienos valstybs institucija, vykdiusi praym ar pavedim suteikti teisin pagalb, pranea kitos valstybs institucijai, pateikusiai praym ar pavedim, apie jo vykdymo ilaidas. Jeigu teismas, pateiks praym, ar pavedim suteikti teisin pagalb, ias teisins pagalbos teikimo ilaidas iieko i asmens, privalanio jas atlyginti (pvz., atsakovo), tai iiekotos sumos atitenka jas iiekojusio teismo valstybei (pvz., Lietuvos ir Lenkijos sutarties 11 str.).

Kai teismo praneimus, aukimus ar kitokius dokumentus reikia teikti valstybje, kuri su Lietuva yra sudariusi dvial tarptautin teisins pagalbos sutart ir kartu yra 1965 m. Hagos konvencijos dalyv, taikomos dvials tarptautins sutarties nuostatos, nes Hagos konvencijos 20 straipsnyje susitarianiosioms valstybms leidiama tarpusavio susitarimais nustatyti ir kitokias taisykles.

2. rodym rinkimas usienio valstybjeSudedamoji teisins pagalbos dalis yra rodym, esani usienio valstybje, rinkimas. Jie renkami (liudytojai apklausiami, daiktiniai, raytiniai rodymai surandami, paimami ir persiuniami ar itiriami buvime vietoje ir t.t.) tarptautini dviali sutari dl teisins pagalbos ir santyki civilinse, komercinse ir eimos bylose nustatyta tvarka. Dauguma toki sutari numato, kad teismo pavedimai dl rodym rinkimo vykdomi pagal pavedim vykdanio teismo valstybs proceso teis, iskyrus atvejus, kai praoma taikyti pavedim pateikianios susitarianiosios valstybs proceso teiss normas, o ios normos neprietarauja pavedim vykdanio teismo vietos valstybs proceso teisei. Kai kuriais atvejais tam tikrus proceso veiksmus, susijusius su rodym rinkimu, gali atlikti ir diplomatins bei konsulins staigos. Pavyzdiui, jos gali apklausti savo valstybs pilieius, esanius usienyje. Taiau tokiu atveju draudiama taikyti priveriamsias priemones, pavyzdiui, liudytojo negalima atvesdinti ambasad ar konsulat (pvz., Lietuvos, Estijos ir Latvijos sutarties 11 str.).

Konvencija reglamentuoja teisins pagalbos teikim, kai tai susij su rodym pamimu ar kitoki proceso veiksm atlikimu, iskyrus teismo dokument teikim ar sprendim pripainim, vykdym ir laikinj ar apsaugos priemoni taikym (Konvencijos 1 str.).

Konvencija numato kelis rodym rinkimo usienio valstybje bdus, kurie gali bti taikomi atsivelgiant Lietuvos Respublikos padarytas ilygas:

a) rodym rinkimas siuniant Konvencijos numatyt atitinkam praym suteikti teisin pagalb usienio valstybs Centrinei staigai (pa gal Konvencijos 2-14 str., Lietuvoje tai yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija);

b) rodym rinkimas usienio valstybje per savo valstybs diplomatines ir konsulines staigas (t. y. kai rodymus renka usienyje reziduojantys diplomatiniai ir konsuliniai pareignai (Konvencijos 15-16 str.);

c) rodym rinkimas per special galiotin (Konvencijos 17 str.) Kai praoma surinkti usienio valstybje esanius rodymus per

Centrin staig, turi bti suraomas Konvencijos 3 straipsnyje numatyto turinio teisins pagalbos praymas ir siuniamas usienio valstybs Centrinei staigai. Konvencija panaikina bet kokius legalizavimo ar kitokius panaius ios srities formalumus. Pagal Konvencijos 3 straipsn, teisins pagalbos prayme turi bti nurodyta:

a) staiga (teismas), kuri prao j vykdyti, ir staiga, kurios praoma j vykdyti, jeigu ji inoma praym teikianiam teismui;

b) proceso ali ir ali atstov, jeigu jie yra, vardai, pavards ir adresai;

c) bylos, kurioje praoma rodym, pobdis, pateikiant vis su ja susijusi reikiam informacij;

d) praomi paimti rodymai ar kitas proceso veiksmas, kuris turi bti atliktas.

Atsivelgiant praymo esm, jame atitinkamais atvejai taip pat turi bti nurodoma:

a) asmen, kurie turi bti apklausti, vardai, pavards ir adresai;

b) b) klausimai, btini pateikti apklausiamiems asmenims, arba dalykas, dl kurio jie turi bti apklausti;

c) c) dokumentai arba kitas nekilnojamasis ar kilnojamasis daiktas, kuris turi bti apirtas;

d) d) kiekvienas reikalavimas, kad parodymai turi bti duoti prisiekus ai turi bti patvirtinti ir kad turi bti naudojama bet kokia speciali forma

e) e) bet kuris konkretus bdas arba tvarka, kurios turi bti laikomas pagal Konvencijos 19 straipsn;

f) f) informacija, susijusi su atitinkam asmen privilegijomis pateikti ar duoti rodymus pagal praym pateikianio teismo vietos valstybs vidaus teis (Konvencijos 11 str.).

g) Teisins pagalbos praymas suraomas usienio valstybs, kuri kreipiamasi, valstybine kalba arba pridedamas jo vertimas t kalb (vertimo teisingum turi patvirtinti diplomatas arba konsulinis pareignas, arba prisieks vertjas, arba bet kuris kitas tose valstybse tai atlikti galiotas asmuo, pvz., notaras) ar jis suraomas angl arba prancz kalba (Konvencijos 4 str.).

h) Praanios suteikti teisin pagalb institucijos pageidavimu jai yra praneama proceso veiksm atlikimo laikas ir vieta, kad juos atliekant galt dalyvauti suinteresuotos alys ir, jei yra, j atstovai. Praym pateikusios institucijos praymu i informacija gali bti siuniama tiesiogiai alims arba j atstovams (Konvencijos 7 str.). Pagal Konvencijos 8 straipsn, susitarianioji valstyb gali pareikti, kad, vykdant teisins pagalbos praym, gali dalyvauti kitos susitarianiosios valstybs teismo, kuris pateik praym, atstovas. Vykdant usienio valstybs teismo praym Lietuvoje, praym pateikusio usienio valstybs teismo atstovas gali dalyvauti j vykdant tik esant iankstiniam ratikam Lietuvos Respublikos teisingumo ministro leidimui.

i) Konvencijos 9 straipsnyje nurodyta, kad teisins pagalbos praymas vykdomas nedelsiant. Jis vykdomas remiantis vykdanio teismo vidaus teise, t. y. usienio valstybi teism praymai surinkti rodymus Lietuvoje vykdomi pagal Lietuvos Respublikos CPK taisykles. Taiau usienio valstybs teismo praymu rodymai gali bti surinkti tam tikru bdu ar tvarka, iskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su praym vykdanio teismo valstybs vidaus teise arba to nemanoma atlikti dl jos vidaus praktikos ir tvarkos arba praktini sunkum.

j) Teismas, vykdydamas usienio valstybs teismo praym surinkti rodymus, turi teis taikyti atitinkamas prievartos priemones tais atvejais ir tik tiek, kiek tai numatyta teismo vietos valstybs vidaus teisje.

k) Konvencijos 11 straipsnyje sakoma, kad, vykdant teisins pagalbos praymus, atitinkami asmenys turi teis atsisakyti pateikti rodymus tiek, kiek jie naudojasi privilegija arba vykdo pareig atsisakyti pateikti rodymus:

l) a) pagal praym vykdanios valstybs teis; arba

m) b) pagal praym pateikusios valstybs teis, kai privilegija arba pareiga yra nurodyta prayme arba kai praym pateikusi staiga kitokiu bdu patvirtino praym gavusiai staigai esant tokias privilegijas ar pareigas.

n) vykdiusi usienio valstybs teismo praym suteikti teisin pagalb, praym gavusi staiga nusiunia praym pateikusiai staigai dokument apie praymo vykdym ir perduoda visus surinktus rodymus. Jeigu praymas nra visikai vykdomas ar vykdomas tik i dalies, praym pateikusi staiga nedelsiant apie tai informuojama nurodant nevykdymo prieastis (Konvencijos 13 str.).

3. Usienio valstybje iduot dokument pateikimas teismui.Kontroliniai klausimai:

1. Kokia yra tinkamo teismo dokumento teikimo reikm?

2. Kokie yra teismo dokument teikimo bdai ir tvarka pagal Reglament 1393/2007?3. Kokius teikimo bdus ir tvark numato 1965 m. Hagos Konvencija? 4. Valstybs garantuojama teisin pagalba: svoka, rys, taikytini teiss aktai, procedra.5. Kokia teis taikytina vykdant pavedimus surinkti rodymus ir kokie j vykdymo atsisakymo pagrindai?

6. Kokie yra rodym rinkimo bdai ir tvarka pagal Reglament Nr. 1206/2001?7. Kokius rodym rinkimo bdus ir tvark numato atitinkama 1970 m. Konvencija?8. Kuriuo metu ir kaip sprendiamas usienio teiss turinio nustatymo klausimas?

9. Apibdinkite usienyje iduot dokument legalizavimo tvark ir reikm.

V Seminaras. Kolizins normos, j taikymo problemos (preliminars klausimai)

1. Kolizins normos samprata, struktra, rys.

Situacija, kai susiduria keli ali teiss sistemos, taikytini statymai, vadinama statym kolizija (lot. collisio susidrimas).

statym kolizijos atsiradim visada lemia bent du dalykai:

Pirma, to paties santykio skirtingas teisinis reguliavimas (pavyzdiui, musulmonikose valstybse poligamins santuokos leidiamos, Lietuvos Respublikoje leidiamos tik monogamikos santuokos);

Antra, t pat teisin santyk dviej valstybi teiss sistemos vertina skirtingai (pavyzdiui, pagal Lietuvos Respublikos teis, nesant statymini pdini, asmeniui mirus likus turt paveldi valstyb, pagal Anglijos teis, tokia padtis laikoma ne paveldjimo santykiais, o beeimininkio turto atsiradimu).Isprsti statym kolizijos problem ir atsakyti, kokios valstybs teis (statymai) bus taikomi, padeda kolizins normos.

Kolizins normos vidaus bei tarptautins teisje tvirtintos taisykls, kurios atsako klausim, kokios valstybs teisin sistema turi bti taikoma santykiuose su usienio elementu. Kolizins normoms yra bdingi ie poymiai:

Pirma, kolizins normos tiesiogiai nereguliuoja teisinio santykio, jos nenustato teisinio santykio ali teisi ir pareig. Kolizini norm pagalba tik galima nustatyti kokios alies materialins teiss normos bus taikomos.

Antra, kolizins normos paprastai suformuluotos aikiai ir konkreiai, daniausiai jas lengva taikyti. Pavyzdiui, LR CK 1.23 straipsnyje tvirtinta kolizin norma nustato, jog valstybs ir jos institucij, savivaldybi ir j institucij civilinis teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis, tai yra labai aikiai, konkreiai tvirtinta, jog valstybs civilinis veiksnumas nustatomas pagal tos valstybs vidaus teis;

Treia, kolizins normoms bdingas privatinis pobdis, tai yra nors kolizins normos tiesiogiai civilini santyki nereguliuoja, taiau jos nukreipia valstybs civilines / privatins teiss normas, reguliuojanias privatinio pobdio santykius (eimos, darbo, sutari, alos atlyginimo ir pan.);

Ketvirta, kolizins normoms bdingas tarptautinis pobdis, tai yra kol privatiniuose santykiuose nra usienio elemento, kolizija nekyla, neatsiranda poreikio taikyti kolizins normos;

Penkta, danai kolizins normoms bdingas dvilypumas, tai yra kartais tam paiam santykiui tinkamai isprsti gali tekti taikyti dviej valstybi teis (tuokiantis skirting valstybi pilieiams j galjim tuoktis gali tekti nustatyti pagal kiekvieno i sutuoktini nacionalin teis) arba galimi atvejai, kai kolizins norma tvirtina alternatyv ir alys ar teismas, taikantis teis, turi pasirinkti, kurios valstybs teis taikys. Pavyzdiui, LR CK 1.31. straipsnio 1 dalyje tvirtinta kolizin norma nustato, jog vaiko kilm nustatoma arba pagal valstybs, kurios pilieiu tapo vaikas gimdamas, arba pagal valstybs, pripastamos kaip vaiko nuolatin gyvenamoji vieta jo gimimo momentu, arba pagal vieno i vaiko tv nuolatins gyvenamosios vietos ar valstybs, kurios pilieiu jis buvo vaiko gimimo momentu teis, atsivelgiant tai, kurio i i valstybi teis yra palankesn vaikui.

Teiss doktrinoje teigiama, jog teiss norm sudaro trys struktriniai elementai: hipotez, dispozicija ir sankcija. Kolizins normos yra specifins teiss normos, kuri struktra taip pat yra specifin.

Kolizin norm sudaro apimtis ir ryys (kitaip dar vadinama nuoroda):

Kolizins normos apimtis tai kolizins normos struktros elementas, nusakantis materialj santyk, kuriam ta norma taikoma. Paprastai kolizins normos apimtis nusakoma nurodant civilini santyki visum ar vis civilins teiss institut. Kolizins normos apimtis daniausiai nurodoma straipsnio pavadinime ar straipsnio pradioje

Kolizins normos ryys tai nuoroda taikytin teis, tai yra nurodoma, kurios valstybs teis btina taikyti atitinkamam santykiui. iuo struktriniu elementu teisinis santykis ar jo subjektas, objektas susiejamas su konkreia kompetentinga teiss sistema.

Pavyzdiui, LR CK 1.46 straipsnyje tvirtinta kolizin norma reikalavimams atlyginti nesininga konkurencija padaryt al taikoma valstybs, kurios rinkoje atsirado nesiningos konkurencijos neigiamos pasekms, teis. ios normos struktrin dalis apimtis bus reikalavimams atlyginti nesininga konkurencija padaryt al; ryys taikoma tos valstybs, kurios rinkoje atsirado nesiningos konkurencijos neigiamos pasekms, teis.

Kolizins normos, kaip ir bet kokios kitos teiss normos, gali bti skirstomos tam tikras ris, grupes.

Pagal teiss sistem pasirinkimo skaii kolizins normos skirstomos vienaales, dviales ir mirias.

Vienaals kolizins normos kalba tik apie vienos teiss sistemos, paprastai nacionalins teiss, taikym. Jos nurodo, kad visais atvejais taikoma tik vidaus teis. Pavyzdiui, LR CK 1.16 straipsnio ketvirtoje dalyje tvirtinta, jog usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripastami neveiksniais ar ribotai veiksniais Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.

Dvials kolizins normos nurodo dviej ar daugiau valstybi teiss taikymo galimyb. Jos numato pasirinkimo galimyb, taiau konkreios valstybs, kurios teis reikia taikyti, paprastai nenurodo. Pavyzdiui, LR CK 1.62 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog paveldjimo santykiams taikoma valstybs, kurios teritorijoje buvo palikjo nuolatin gyvenamoji vieta jo mirties momentu teis (palikjo nuolatin gyvenamoji vieta mirties momentu galjo bti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos teis).

Mirios kolizins normos nurodo, kad taikoma vidaus (nacionalin) teis, taiau kartu numato atvejus, kai galima taikyti usienio teis. Usienio teis iuo atveju galima taikyti tik tam tikrais atvejais. Pavyzdiui, LR CK 1.25 straipsnio pirmoje dalyje tvirtinta, jog santuokin veiksnum nustato Lietuvos Respublikos teis. Taiau to paties straipsnio treiojoje dalyje nurodoma, jog usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs, neturini nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, santuokinis veiksnumas nustatomas pagal abiej norini tuoktis asmen nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, jeigu sudaryta santuoka bus pripastama bent vieno noriniojo tuoktis nuolatins gyvenamosios vietos valstybje.

Pagal tai, kurios valstybs savo ar usienio, teiss sistem yra nuoroda, kolizins normos skirstomos ribojamsias, nurodomsias ir mirias.

Ribojamoji kolizin norma nustato vidaus (nacionalins) teiss taikymo ribas ir kartu riboja usienio teiss taikym. Visos vienaals kolizins normos yra ribojamosios.

Nurodomoji kolizin norma nustato usienio teiss taikymo ribas, tai yra nurodo kitos valstybs teiss sistem. Visos dvials (daugiaals) kolizins normos yra nurodomosios.

Miri kolizin norma ir numato vidaus (nacionalins) teiss taikymo galimyb ir nurodo atitinkamos usienio valstybs teis.Pagal kolizijos sprendimo taisykls formulavimo pobd kolizins