1

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Jonas Butkevičius

TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS

Vadovėlis

Vilnius 2009

2

UDK įrašomas leidykloje

J. Butkevičius. Transporto veiklos teisinis reguliavimas: vadovėlis. Vilnius: Technika, 2008. xxx p.

Vadovėlyje išanalizuoti pagrindiniai teisiniai aktai, reglamentuojantys visų transporto rūšių – kelių, geležinkelių, oro, jūrų ir vidaus vandenų transporto veiklą. Išanalizuotos tarptautinės konvencijos, susitarimai, reglamentai, direktyvos bei bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai – įstatymai, kodeksai, taisyklės, nuostatai, tvarkos bei reikalavimai, reglamentuojantys tiek krovinių, tiek ir keleivių vežimus.

Vadovėlis skiriamas Transporto inžinerijos fakulteto bakalaurantams ir magistrantams. Jis bus naudingas visų transporto, verslo administravimo ir vadybos studijų studentams, taip pat visų transporto rūšių specialistams.

Leidinį rekomendavo VGTU Transporto inžinerijos fakulteto studijų komitetas

Recenzavo: mokslinis vardas ir laipsnis, Vardas Pavardė, darbovietė (pvz., VGTU Fizikos katedra)

mokslinis vardas ir laipsnis,Vardas Pavardė, darbovietė

http://leidykla.vgtu.lt VGTU leidyklos TECHNIKA _____ mokomosios metodinės literatūros knyga

ISBN įrašomas leidykloje

© Butkevičius J., 2009 © VGTU leidykla TECHNIKA, 2009

3

TURINYS Įvadas........................................................................................................... 6 1. BENDRIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINIAI AKTAI,

REGLAMENTUOJANTYS TRANSPORTO VEIKLĄ.................... 8 1.1. Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas..........................8 2. KELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS. 19 2.1. Tarptautinės konvencijos ir susitarimai, reglamentuojantys kelių

transporto veiklą ................................................................................19 2.1.1. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių

ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR)........19 2.1.2. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR)....26 2.1.3. Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR

knygelėmis (1975 m. TIR konvencija)..............................................38 2.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys

kelių transporto veiklą.......................................................................48 2.2.1. Pagrindinės sąvokos...........................................................................48 2.2.2. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas ...............................53 2.2.3. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas.........................69 2.2.4. Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės ...............................76 2.3. Krovinių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas.....84 2.3.1. Pagrindinės sąvokos...........................................................................84 2.3.2. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės............................85 2.3.3. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės ....................94 2.4. Keleivių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas ......99 2.4.1. Pagrindinės sąvokos.........................................................................100 2.4.2. Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės...................101 2.4.3. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto

maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės ....................................116 2.4.4. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės ......................125 2.4.5. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės .............143 2.4.6. Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių

su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarka...............................................................................................150

2.4.7. Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei, kompensavimo tvarka .....................................................................154

4

2.4.8. Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka.....................159

2.4.9. Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai ...............................167 2.4.10. Autobusų stočių veiklos nuostatai .................................................171 2.4.11. Reikalavimai gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus

keleivinio transporto eismas............................................................176 3. GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS

REGULIAVIMAS............................................................................. 181 3.1. Europos Sąjungos direktyvos ir reglamentai .................................181 3.1.1. Geležinkelių transporto rinkos liberalizavimas................................182 3.1.2. Geležinkelio įmonių licencijavimas.................................................187 3.1.2. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas ir

mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra.........................................189 3.2. Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys

geležinkelių transporto veiklą .........................................................192 3.2.1. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas..................192 3.2.2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo

taisyklės...........................................................................................222 3.2.3. Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės..........................232 3.2.4. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklės...........249 4. ORO TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS .. 263 4.1. Tarptautinių vežimų oro transportu teisinis reguliavimas ir

skrydžių klasifikavimas...................................................................263 4.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys

oro transporto veiklą .......................................................................267 4.2.1. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas........................................267 4.2.2. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės ...............287 5. JŪRŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS. 297 5.1. Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių jūrų

transporto veiklą, atitikimas ES teisės aktams..............................297 5.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys

jūrų transporto veiklą .....................................................................299 5.2.1. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas ..299 5.2.2. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas......................313 5.2.2. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas ...........................337 6. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS

REGULIAVIMAS............................................................................. 356

5

6.1. Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų transporto veiklą, atitikimas ES teisės aktams ..............356

6.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys vidaus vandenų transporto veiklą ..................................................357

6.2.1. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas ............357 6.2.2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių eksploatavimo

taisyklės...........................................................................................377 6.2.3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų

steigimo ir registravimo nuostatai ...................................................383 6.2.4. Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos

Respublikos taisyklės ......................................................................391

6

Įvadas

Lietuvos Respublikos veiklos pagrindų įstatyme teigiama, kad

„Transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta tenkinti visuomenės ir ūkio subjektų poreikius vežti keleivius, bagažą ir (arba) krovinius“. Pagal šį įstatymą „Transporto veikla – keleivių ir bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis, geležinkelių, kelių, oro ir vandens infrastruktūros valdymas, plėtra ir priežiūra, kelių tiesimas ir priežiūra, taip pat kita veikla. tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (arba) vežimu“.

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, per pastaruosius penkiolika metų buvo parengti teisiniai aktai, reguliuojantys transporto veiklą. Pastarieji pastoviai buvo tobulinami, o prieš įstojant Lietuvai į Europos Sąjungą, suderinti su ES reikalavimais. Be to, Lietuva prisijungė prie tarptautinių konvencijų ir susitarimų, apibrėžiančių transporto veiklą, taip pat sudarė įvairias tarptautines sutartis su Europos valstybėmis dėl tarptautinių vežimų organizavimo.

Pagal LR transporto pagrindų įstatymą transporto rūšys yra šios: kelių, geležinkelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Kiekvienos šių transporto rūšių veiklą reguliuoja atitinkami teisiniai aktai.

Vadovėlio tikslas yra išsamiai išnagrinėti visų minėtų transporto rūšių teisinį reguliavimą. Todėl vadovėlyje teisiniai aktai yra grupuojami pagal transporto rūšis, prieš tai pateikiant bendrą dokumentą, apibrėžiantį visų transporto rūšių teisinį reguliavimą – LR transporto veiklos pagrindų įstatymą.

Vadovėlyje teisiniai aktai kiekvienai transporto rūšiai sugrupuoti ir išanalizuoti pagal svarbą. Pirmiausiai išanalizuotos tarptautinės konvencijos ir susitarimai, po jų – kodeksai, toliau – LR Vyriausybės dokumentai, o paskutinę analizuojamų teisinių aktų grupę sudaro LR Susisiekimo ministro įsakymais patvirtinti dokumentai. Dvi paskutinės dokumentų grupės išanalizuotos atskirai krovinių vežimams ir keleivių vežimams.

7

Knygos autorius aktyviai dalyvavo rengiant Lietuvos keleivių vežimų kelių transportu veiklos teisinius aktus, t. y. vadovavo autorių kolektyvui, kuris rengė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles; Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisykles; Autobusų stočių veiklos nuostatus; Reikalavimus gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas ir kt.

Nors vadovėlis skirtas transporto inžinerijos specialybių pagrindinių studijų studentams (bakalaurantams ir magistrantams) bei verslo administravimo ir vadybos studijų studentams, jis bus naudingas ir visų transporto rūšių specialistams.

8

1. BENDRIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINIAI AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS

TRANSPORTO VEIKLĄ

Pagrindiniu dokumentu, reglamentuojančiu transporto veiklą, yra Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas.

1.1. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas

Įstatymo paskirtis. Šis įstatymas priimtas 2002 m. vasario 28d., įsakymo Nr.IX-747. Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų (operatorių) ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos, valstybės pagalbos plėtojant transporto infrastruktūrą ir jos valdymo bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus.

Šis įstatymas nereglamentuoja karinio, bevariklio ir vamzdynų transporto veiklos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.

1. Rinkliava – transporto infrastruktūros objekto savininko nustatytas užmokestis už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu, kurį transporto infrastruktūros objekto naudotojas moka transporto infrastruktūros objekto valdytojui (savininkui).

2. Transportas − sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socia-linės infrastruktūros dalis, skirta tenkinti visuomenės ir ūkio subjektų poreikius vežti keleivius, bagažą ir (arba) krovinius.

3. Transporto infrastruktūra − sausumos ir vandens kelių, eismo valdymo sistemų, su jais susijusių statinių (tarp jų ir pastatų), specialiai įrengtų teritorijų ir įrenginių bei konstrukcijų visuma, skirta transporto veiklai užtikrinti.

4. Transporto infrastruktūros objektas − transporto infrastruk-tūros elementas, kuris gali būti atribotas nuo kitų infrastruktūros objektų ir savarankiškai funkcionuoti.

9

5. Transporto infrastruktūros objekto naudotojas − transporto priemonių savininkas arba valdytojas, taip pat ūkio subjektas, kurio veikla galima tik naudojantis transporto infrastruktūros objektu.

6. Transporto infrastruktūros objekto valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo teisėtu pagrindu valdantis transporto infrastruktūros objektą.

7. Transporto objektai − transporto infrastruktūra, transporto priemonės ir kitos su transporto veikla susijusios techninės, technologinės ir eismo valdymo priemonės.

8. Transporto priemonė − bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys, skirtas keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.

9. Transporto priemonės valstybinė techninė apžiūra (prie-žiūra) – Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės privalomas periodinis techninės būklės patikrinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Transporto veikla − keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis, geležinkelių, kelių, oro ir vandens transporto infrastruktūros valdymas, plėtra ir priežiūra, kelių tiesimas ir priežiūra, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu.

11. Vežėjas (operatorius) – fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi transporto veikla (keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu) ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus.

12. Viešoji transporto infrastruktūra − transporto infrastruk-tūra, nuosavybės teise priklausanti valstybei ar savivaldybėms ir skirta visuomenės poreikiams tenkinti vežti keleivius, bagažą, krovinius.

13. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai − įsipareigojimai organizuoti darbą, vežti ir laikytis nustatytų tarifų, kurių vežėjas (operatorius), atsižvelgdamas į komercinius interesus, neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis; įsipareigojimas organizuoti darbą − įsipareigojimas nustatytas vežėjui (operatoriui), kuris turi teisę dirbti pagal licenciją ar leidimą bet kokio maršruto ar įrangos atžvilgiu, kad būtų užtikrintas transporto paslaugų teikimo nenutrūkstamumas, reguliarumas ir

10

atitinkamas mastas; įpareigojimas vežti − įpareigojimas, nustatytas vežėjui (operatoriui) priimti ir vežti keleivius ar krovinius, taikant konkrečius tarifus ir pagal nustatytas sąlygas; įsipareigojimas dėl tarifų − įpareigojimas, nustatytas vežėjui (operatoriui), kad jis tam tikroms keleivių kategorijoms, tam tikros kategorijos kroviniams arba atitinkamiems maršrutams taikytų valstybės ar savivaldybių institucijų patvirtintus tarifus, kurie neatitinka vežėjo (operatoriaus) komercinių interesų.

Transporto veiklos užtikrinimas. Valstybė teisinėmis, o prirei-kus ir finansinėmis priemonėmis užtikrina:

1) viešosios transporto infrastruktūros objektų prieinamumą lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis visiems vidaus (šalies) transporto infrastruktūros objektų naudotojams, taip pat šios infrastruktūros naudotojams iš užsienio, remiantis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais;

2) transporto infrastruktūros valdymo ir vežėjo (operatoriaus) veiklos atskyrimą;

3) vežėjų (operatorių) patekimo į transporto paslaugų rinką nediskriminacinių sąlygų nustatymą;

4) vežėjų (operatorių) veiklos savarankiškumą, taip pat laisvą ir sąžiningą konkurenciją transporto paslaugų rinkoje;

5) viešosios transporto infrastruktūros funkcionavimą ir jos plėtrą pagal valstybės tikslines programas;

6) kombinuotų vežimų sistemos kūrimo ir plėtojimo skatinimą, taip pat šiuo pagrindu remiantis ir tranzito skatinimą.

Transporto viešasis administravimas. Transporto viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija bei savivaldybių institucijos.

Vyriausybė formuoja subalansuotą valstybės transporto politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą.

Susisiekimo ministerija įgyvendina valstybės transporto politiką; organizuoja strateginių transporto sistemos plėtojimo programų rengimą, tarp jų – viešosios transporto infrastruktūros plėtojimo, modernizavimo, eismo saugos ir aplinkosaugos, ir užtikrina jų įgyvendinimą; dalyvauja rengiant tarptautinius transporto infrast-ruktūros projektus bei programas ir juos įgyvendinant; nustato privalomus transporto veiklos vykdymo reikalavimus valstybės

11

įmonėms, valstybės institucijoms bei asociacijoms, transporto infrastruktūros objektų valdytojams, transporto infrastruktūros objektų naudotojams; koordinuoja visų transporto rūšių sąveiką; pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja, kaip šie aktai vykdomi; vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Savivaldybių institucijos formuoja viešojo vietinio transporto veiklos strategiją ir organizuoja jos įgyvendinimą.

Transporto rūšys. Transporto rūšys pagal šį įstatymą yra šios: geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Šių transporto rūšių, taip pat kombinuotų vežimų veiklos ypatumus nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai bei kiti teisės aktai.

Transporto objektų nuosavybė. Transporto objektai nuosavy-bės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, užsienio juridinių asmenų filialams arba atstovybėms.

Viešojo naudojimo geležinkeliai, valstybinės reikšmės keliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, valstybinių jūrų uostų infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė.

Viešosios transporto infrastruktūros objektais negali būti užtikri-nami trečiųjų asmenų įsipareigojimai. Į juos negali būti nukreipti išieškojimai pagal kreditorių reikalavimus.

Viešosios transporto infrastruktūros objektus, žemę, akvatoriją (vandens plotus), kitą priskirtą ar sukurtą turtą viešosios transporto infrastruktūros valdytojas valdo, naudoja bei disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasis šiuo ir kitais įstatymais, admi-nistraciniu aktu ar sutartimi.

Transporto teisinių santykių reglamentavimas. Transporto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šis įstatymas, specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai bei kiti teisės aktai. Jeigu specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose ir kodeksuose numatytos kitokios nuostatos negu šiame įstatyme, taikomos specialiųjų transporto rūšių įstatymų ir kodeksų nuostatos.

12

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles negu šis įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

Transporto veiklos licencijavimas. Licencijuojamos transporto ūkinės komercinės veiklos sritys nustatomos specialiuose transporto rūšių įstatymuose ir kodeksuose. Kiekvienai šiuose įstatymuose nustatytai transporto licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos sričiai licencijos (leidimai) išduodamos pagal Vyriausybės patvirtintas licencijavimo taisykles.

Įmonė, norinti gauti licenciją (leidimą), turi atitikti geros reputacijos, profesinės kompetencijos bei finansinio pajėgumo reikalavimus.

Tarifai, kainos, rinkliavos. Transporto veiklos paslaugų tarifai ir kainos grindžiamos laisvosios rinkos kainodaros principais ir nustatomos sutartyse tarp šalių, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.

Visi transporto infrastruktūros naudotojai už naudojimąsi trans-porto infrastruktūra privalo mokėti transporto infrastruktūros objekto valdytojui (savininkui) rinkliavas. Rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato transporto infrastruktūros objekto savininkas, atsižvelgdamas į išlaidas, reikalingas šiems objektams eksploatuoti.

Lėšos, gautos už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra, naudojamos tik šios infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti ir šio įstatymo numatytoms programoms finansuoti.

Eismo sauga. Saugus transporto eismas užtikrinamas laikantis techninių, technologinių, socialinių ir organizacinių reikalavimų transporto infrastruktūrai, transporto priemonėms ir eismo dalyviams.

Atskirų transporto rūšių eismo saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, įstatymai ir kiti teisės aktai.

Transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros (priežiū-ros) taisykles nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą (priežiūrą) vykdančių įmonių skaičių, jų išdėstymą šalies teritorijoje, atsižvelgiant į transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros (priežiūros) poreikį, nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal jos patvirtintą metodiką. Įmonės gali atlikti transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą (priežiūrą) tik turėdamos įgaliotos

13

institucijos suteiktus įgaliojimus (leidimus). Įgaliojimai (leidimai) suteikiami sutartimi arba administraciniu aktu.

Transporto priemonių registravimo tvarką nustato, jos vykdymą kontroliuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Transporto prie-mones registruojančių įmonių skaičių, atsižvelgdama į transporto priemonių registravimo poreikį ir jų išdėstymą šalies teritorijoje, nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal jos patvirtintą metodiką.

Transporto infrastruktūros objektai pripažįstami tinkamais nau-doti Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisės vairuoti (valdyti, pilotuoti) transporto priemones įgijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Teisės vairuoti (valdyti, pilotuoti) transporto priemonę suteikimo dokumentų, išduotų kitose valstybėse, pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai arba Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Aplinkosaugos ir kiti reikalavimai. Transporto veiklos subjek-tai privalo vykdyti aplinkosaugos, pavojingų krovinių gabenimo, saugos darbe, darbo ir poilsio režimo, higienos reikalavimus, nusta-tytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėjai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems.

Kombinuoti vežimai. Kombinuoti vežimai – krovinių gabe-nimas naudojant ne mažiau kaip dvi transporto rūšis, kai tas pats krovinys, esantis sunkvežimyje, priekaboje ar puspriekabėje (su vilkiku ar be jo), keičiamoje talpykloje arba 20 ar daugiau pėdų kon-teineryje, didžiąją maršruto dalį yra gabenamas geležinkelių, vidaus vandenų arba jūrų transportu, o pradinę ir (arba) galutinę maršruto dalį – kelių transporto priemonėmis.

Vyriausybė gali nustatyti kombinuotų vežimų konkurencingumą skatinančias priemones.

Visuomenės aptarnavimo organizavimas. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybių institucijos užtikrina socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei. Patiriami dėl šių paslaugų teikimo nuostoliai vežėjams (operatoriams) yra kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir (ar)

14

savivaldybių. Šiems visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vyk-dyti vežėjai (operatoriai) parenkami konkurso tvarka.

Konkurso organizavimo bei visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarką nustato Vyriausybė. Su konkurso nugalėtoju Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybės institucija sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis, kuriose nustato-mos keleivių vežimo sąlygos (paslaugų kokybė, veiklos nenutrūksta-mumas, reguliarumas, mastas ir kiti reikalavimai), taip pat atlyginimo už suteikiamas paslaugas dydis ir tvarka. Visuomenės aptarnavimo sutarties galiojimo terminas – iki 5 metų.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybės insti-tucija, priėmusi sprendimą nutraukti visuomenės aptarnavimo sutartį, privalo sudaryti galimybę visuomenei naudotis alternatyvia trans-porto paslauga.

Transporto infrastruktūros rūšys ir valdytojai. Transporto infrastruktūra yra viešoji ir privačioji.

Viešosios transporto infrastruktūros savininkas yra valstybė ir savivaldybės.

Privačiosios transporto infrastruktūros savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo.

Viešosios transporto infrastruktūros valdytoją skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba savivaldybės institucija. Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba viešajai transporto infrastruktūrai valdyti steigiama įmonė.

Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklos ypatu-mai. Viešosios transporto infrastruktūros objekto valdytojas, garan-tuodamas optimalų šio objekto funkcionavimą, išlaidų ir pajamų subalansavimą, sudaro galimybę nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis viešosios transporto infrastruktūros objektu; užtikrina, kad viešosios transporto infrastruktūros objektas atitiktų saugaus eismo, aplinkosaugos ir kitus reikalavimus, nustatytus šio įstatymo, tinkamai prižiūri, modernizuoja ir plėtoja viešosios transporto infrastruktūros objektus.

Lėšas, gautas už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra (jūrų uostų rinkliavas, taip pat rinkliavas už oro navigacijos paslaugas ir naudojimąsi oro uostais, geležinkelių infrastruktūra, pajamas, gautas už jūrų uostų žemės nuomą, kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas), valdytojas naudoja pagal viešosios

15

transporto infrastruktūros savininko ar jo įgaliotos institucijos patvirtintą pajamų ir išlaidų sąmatą bei patvirtintas specialiąsias programas.

Viešosios transporto infrastruktūros finansavimas. Vyriausy-bės patvirtintų viešosios transporto infrastruktūros kūrimo, plėtros bei modernizavimo programų įgyvendinimas finansuojamas iš šių lėšų šaltinių: rinkliavų, nustatytų šiame įstatyme; nacionalinio biudžeto; paskolų, gautų valstybės vardu arba su valstybės garantija; lėšų, gautų pritaikant pažangius privataus ir visuomeninio (valstybinio ir (ar) savivaldybių) kapitalo partnerystės finansinius mechanizmus; gauna-mos paramos; Europos Sąjungos lėšų.

Atskirų transporto rūšių viešajai infrastruktūrai finansuoti gali būti steigiami nebiudžetiniai piniginiai fondai, jei tai yra suderinta su Europos Bendrijų teise arba Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka, – programos.

Viešosios transporto infrastruktūros valdymo kontrolė. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą kontroliuoja valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos įstatymų nustatyta tvarka.

Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo santykiai su transporto infrastruktūros savininku. Viešosios transporto infrast-ruktūros savininko ir valdytojo tarpusavio santykius nustato turto patikėjimo sutartis.

Vežėjų pareigos vežant užsieniečius. Jeigu asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis (toliau – užsienietis), neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką arba vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu, įsipareigojęs nuvežti užsienietį tranzitu per Lietuvos Respubliką į paskirties valstybę, atsisako jį vežti, arba paskirties valstybės institucijos neleidžia užsieniečiui, važiavusiam per Lietuvos Respubliką tranzitu, įvažiuoti ir išsiunčia jį į Lietuvos Respubliką, vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu, atvežęs užsie-nietį iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, privalo nedelsdamas vieną iš žemiau numatytų reikalavimų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) reikalavimu vežėjas privalo įvykdyti vieną iš šių punktų:

1) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, iš kurios jis atvyko;

2) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, išdavusią

16

kelionės dokumentą; 3) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, į kurią

jam leista įvažiuoti. Jeigu vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu, negali užsieniečio

sugrąžinti į užsienio valstybę, jis privalo nedelsdamas rasti tiesio-ginio transporto priemones ir padengti su jomis susijusias išlaidas arba, jei tokios galimybės nėra, prisiimti atsakomybę už lėšų, susijusių su užsieniečio buvimu pasienio kontrolės punkte ir sugrąžinimu į aukščiau išvardytas valstybes, padengimą.

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato lėšų, susijusių su užsieniečio buvimu pasienio kontrolės punkte ir sugrąžinimu į užsienio valstybę, padengimo tvarką ir šių lėšų dydį.

Vežėjų pareiga teikti informaciją. Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymu iki keleivių registracijos pabaigos privalo jai pateikti žemiau nurodytą informaciją apie užsieniečius, kuriuos jis pristatys į pasienio kontrolės punktą, per kurį šie užsieniečiai pateks į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių, nesančių Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.

Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymu privalo jai pateikti šią informaciją:

1) užsieniečių naudojamų kelionės dokumentų numeriai ir tipai; 2) užsieniečių pilietybės; 3) visi kelionės dokumentuose nurodyti užsieniečių vardai ir

pavardės; 4) užsieniečių gimimo datos; 5) pasienio kontrolės punktas, per kurį vežėjas pristatys

užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją; 6) reiso numeris; 7) transporto priemonės išvykimo ir atvykimo laikas; 8) bendras transporto priemone vežamų užsieniečių skaičius; 9) pradinė užsieniečių įlaipinimo vieta. Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Lietuvos

Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo informuoti užsieniečius, apie kuriuos šio Įstatymo nurodyta informacija teikiama, apie numatomą jų asmens duomenų tvarkymą.

17

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato aukščiau nurodytos informacijos pateikimo ir tvarkymo taisykles.

Vežėjų atsakomybė. Vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsako-maisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teri-toriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuo-likos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį.

Vežėjui bauda neskiriama, jeigu: 1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respubliko-

je, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“;

2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemo-nę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką;

3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas.

Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad vežėjas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė arba pateikė ne visą ar neteisingą informaciją, tokiam vežėjui skiriama nuo vienuolikos tūkstančių iki aštuoniolikos tūkstančių litų bauda už kiekvieną reisą, kuriuo buvo vežami užsieniečiai, apie kuriuos vežėjas nepateikė informacijos arba pateikė ne visą ar neteisingą informaciją.

Kontroliniai klausimai 1. Kas yra „rinkliava“? 2. Apibūdinti „transporto infrastruktūrą“. 3. Apibūdinti „transporto veiklą“.

18

4. Kas vykdo transporto viešąjį administravimą? 5. Kokios transporto rūšys yra Lietuvoje? 6. Kas yra Lietuvos valstybės nuosavybė? 7. Apibūdinti „kombinuotus vežimus“. 8. Kaip organizuojamas „visuomenės aptarnavimas“? 9. Kokios transporto infrastruktūros rūšys yra pagal pavaldumą

ir kas yra jų savininkas? 10. Iš kokių lėšų šaltinių finansuojama viešoji transporto

infrastruktūra? 11. Kokie dokumentai reglamentuoja transporto teisinius

santykius? 12. Kokios vežėjų pareigos, vežant užsieniečius?

19

2. KELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS

2.1. Tarptautinės konvencijos ir susitarimai, reglamentuojantys kelių transporto veiklą

2.1.1. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR)

Šis susitarimas sudarytas 1970 m. liepos 1 d. Ženevoje. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo šį susitarimą 1996 m.

rugsėjo 24 d., įstatymo Nr. I-1532. Susitariančiosios šalys sudarė susitarimą norėdamos skatinti ir

gerinti keleivių bei krovinių tarptautinius vežimus kelių transporto priemonėmis, būdamos įsitikinusios, kad būtina pagerinti kelių eismo saugumą, vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos principais reglamentuoti kai kurias darbo sąlygas tarptautinio kelių transporto įmonėse ir bendradarbiauti taikant tam tikras priemones, užtikrinan-čias tokį reglamentavimą.

Apibrėžimai a) transporto priemonė – bet kokia motorinė transporto priemo-

nė arba priekaba; šis terminas taikomas bet kokiam transporto priemonių junginiui;

b) motorinė transporto priemonė – bet kokia savaeigė kelių transporto priemonė, paprastai naudojama žmonėms ar kroviniams vežti keliais arba vilkti keliais transporto priemonėms, naudojamoms žmonėms ar kroviniams vežti; šis terminas netaikomas žemės ūkio traktoriams;

c) priekaba – bet kokia transporto priemonė, pritaikyta vilkti motorine transporto priemone, šis terminas taikomas ir pusprie-kabėms;

d) puspriekabė – bet kokia priekaba, pritaikyta sukabinti su motorine transporto priemone taip, kad jos dalis remtųsi į motorinę transporto priemonę ir šiai tektų laikyti didelę puspriekabės ir jos krovinio svorio dalį;

20

e) transporto priemonių junginys – sukabintos kelių transporto priemonės, kurios važiuoja keliu kaip viena transporto priemonė;

f) vežimas keliais – bet koks tuščios ar pakrautos transporto priemonės, skirtos keleiviams ar kroviniams vežti, važiavimas viešojo naudojimo keliu;

g) tarptautinis vežimas keliais – bet koks vežimas keliais, kai kertama bent viena siena;

h) reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutu, kelionės metu juos paimant ir išleidžiant iš anksto tam tikslui numatytose sustojimo vietose;

i) vairuotojas – bet koks asmuo, nesvarbu, samdomas ar ne, vairuojantis, nors ir trumpai, transporto priemonę arba esantis joje tam, kad prireikus ją vairuotų;

j) savaitė – laikotarpis nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekma-dienio 24.00 val.;

k) poilsis – nepertraukiamas ne trumpesnis kaip 1 valandos laikotarpis, kai vairuotojas gali laisvai tvarkyti savo laiką.

Taikymo sritis. Šis susitarimas taikomas kiekvienos Susitarian-čiosios šalies teritorijoje visiems tarptautiniams vežimams keliais, kai važiuojama bet kokia transporto priemone, registruota minėtosios Susitariančiosios šalies teritorijoje arba bet kokios kitos Susitarian-čiosios šalies teritorijoje.

Tačiau, a) jei vykdant tarptautinį vežimą keliais vienas ar keletas

ekipažo narių neišvyksta iš savo valstybės teritorijos, kurioje jie paprastai verčiasi savo profesine veikla, Susitariančioji šalis, kuriai priklauso ta teritorija, gali netaikyti šiam ar šiems ekipažo nariams šio susitarimo nuostatų;

b) jei Susitariančiosios šalys, kurių teritorijose vežama, nesusi-taria kitaip, šis susitarimas netaikomas tarptautiniams vežimams keliais, jei jie vykdomi:

1) kroviniams vežti naudojamomis transporto priemonėmis, kurių didžiausias leistinas svoris, įskaitant priekabą ar puspriekabę, neviršija 3,5 tonos;

2) keleiviams vežti naudojamomis transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją ir įrangą yra skirtos vežti ne daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, ir yra skirtos šiam tikslui;

3) transporto priemonėmis, naudojamomis keleiviams vežti

21

reguliariais reisais, kai atstumas, nuvažiuotas teikiant šią paslaugą, neviršija 50 kilometrų;

4) transporto priemonėmis, kurių didžiausias leistinas greitis neviršija 30 kilometrų per valandą;

5) transporto priemonėmis, kurias naudoja arba kurių naudojimą kontroliuoja ginkluotosios pajėgos, civilinė gynyba, priešgaisrinė tarnyba ir tarnybos, atsakingos už viešosios tvarkos palaikymą;

6) transporto priemonėmis, priklausančiomis kanalizacijos, pot-vynių apsaugos, vandens, dujų ir elektros, kelių priežiūros ir remon-to, atliekų surinkimo, laidojimo, telegrafo ir telefono tarnyboms, naudojamomis vežti paštui, radijo ir televizijos transliavimo bei radi-jo ir televizijos perdavimo ar priėmimo stočių nustatymo darbams;

7) transporto priemonėmis, naudojamomis avarijų atvejais ar gelbėjimo darbams;

8) specialios paskirties transporto priemonėmis medicinos tikslais;

9) transporto priemonėmis, vežančiomis cirko ar atrakcionų parkų įrangą;

10) specialiomis avarinės tarnybos transporto priemonėmis; 11) transporto priemonėmis, kuriomis atliekami važiavimo ban-

dymai tobulinant techniką, gerinant remontą ar aptarnavimą, taip pat naujomis ar perdirbtomis transporto priemonėmis, dar nenaudojamo-mis vežimams;

12) transporto priemonėmis, naudojamomis asmeninio naudoji-mo kroviniams vežti ne komerciniais tikslais;

13) transporto priemonėmis, naudojamomis pienui surinkti iš ūkių ir pieno tarai ar pieno produktams, skirtiems gyvuliams šerti, grąžinti ūkiams.

Ekipažai. Krovinius vežančio vairuotojo minimalus amžius turi būti:

a) transporto priemonės, kurios didžiausias leistinas svoris kartu su priekaba ar puspriekabe neviršija 7,5 tonos – 18 metų;

b) kitų transporto priemonių – 21 metai arba 18 metų, jei šis asmuo turi vienos iš Susitariančiųjų šalių pripažintą profesinio išsimokslinimo liudijimą, patvirtinantį, kad jis yra baigęs transporto priemonių, kuriomis keliais vežami kroviniai, vairuotojų rengimo kursus. Susitariančiosios šalys informuoja viena kitą apie savo valstybėje nustatytą minimalų profesinio parengimo lygį ir kitas

22

svarbias sąlygas, keliamas vairuotojams, kurie vykdo tarptautinius krovinių vežimus pagal šį susitarimą.

Vairuotojas, vežiojantis keleivius, turi būti ne jaunesnis kaip 21 metų.

Vairuotojas, vežiojantis keleivius maršrutais, ilgesniais kaip 50 kilometrų nuo transporto priemonės nuolatinės laikymo vietos, dar turi atitikti vieną iš šių sąlygų:

a) vairuotojas turi būti ne mažiau kaip vienerius metus vežiojęs krovinius transporto priemone, kurios didžiausias leistinas svoris didesnis kaip 3,5 tonos;

b) vairuotojas turi būti ne mažiau kaip vienerius metus vežiojęs keleivius maršrutais, ne ilgesniais kaip 50 kilometrų nuo transporto priemonės nuolatinės laikymo vietos, arba maršrutais, kuriems netai-komos šio susitarimo nuostatos, jei kompetentinga įstaiga pripažįsta, kad vykdydamas šiuos vežimus jis įgijo būtiną patirtį;

c) turi turėti vienos iš Susitariančiųjų šalių pripažintą profesinio išsimokslinimo liudijimą, patvirtinantį, kad jis yra baigęs transporto priemonių, kuriomis keliais vežami žmonės, vairuotojų rengimo kursus.

Vairavimo režimas. Vairavimo laikas tarp dviejų kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavai-tinio poilsio laikotarpio, toliau vadinamas „kasdienio vairavimo laikotarpiu“, negali viršyti devynių valandų. Jis gali būti pratęstas iki dešimties valandų du kartus bet kurią savaitę.

Ne vėliau kaip po šešių kasdienio vairavimo laikotarpių vairuo-tojui turi būti suteiktas kassavaitinio poilsio laikotarpis.

Kassavaitinio poilsio laikotarpis gali būti atidėtas iki šeštos dienos pabaigos, jeigu bendras vairavimo laikas per šešias dienas neviršija maksimumo, kuris atitinka šešis kasdienio vairavimo laikotarpius.

Bendras dviejų savaičių vairavimo laikas jokiu būdu negali viršyti devyniasdešimties valandų.

Pertraukos. Keturias su puse valandos vairavęs, vairuotojas turi ilsėtis ne mažiau kaip keturiasdešimt penkias minutes, išskyrus tą atvejį, kai prasideda poilsio laikotarpis.

Ši pertrauka gali būti pakeičiama ne mažiau kaip penkiolikos minučių trukmės pertraukomis, kurios paskirstomos per visą vairavimo laiką arba tuoj po vairavimo.

23

Per šias pertraukas vairuotojas negali atlikti jokio kito darbo. Laukimo laikas ir laikas, kai transporto priemonė ne važiuoja, bet yra gabenama keltu arba traukiniu, negali būti laikomas „kitu darbu“.

Šios nustatytos pertraukos nelaikomos kasdieniu poilsio laikotarpiu.

Poilsio režimas. Per kiekvieną dvidešimt keturių valandų lai-kotarpį vairuotojo kasdienis poilsio laikotarpis privalo nepertrau-kiamai tęstis ne mažiau kaip vienuolika valandų; šis nepertrau-kiamas laikas gali būti sutrumpinamas iki minimalaus laiko – devynių valandų nepertraukiamo poilsio laikotarpio, bet ne daugiau kaip tris kartus per vieną savaitę, jei atitinkamas poilsio laikotarpis bus suteikiamas kaip kompensacija iki kitos savaitės pabaigos.

Tokiomis dienomis, kai poilsis nesutrumpinamas pagal pirmąją pastraipą, jis gali būti dalijamas į du ar tris atskirus laikotarpius per dvidešimt keturių valandų laikotarpį; vienas iš jų turi būti nepertrau-kiamas mažiausiai aštuonias valandas. Tokiu atveju minimali poilsio trukmė prailginama iki dvylikos valandų.

Per kiekvieną trisdešimties valandų laikotarpį, kai transporto priemonę vairuoja bent du vairuotojai, kiekvienas vairuotojas privalo nepertraukiamai ilsėtis ne mažiau kaip aštuonias valandas.

Kiekvieną savaitę vienas iš poilsio laikotarpių, nurodytų prieš tai, turi būti kaip savaitinis poilsis ir trukti keturiasdešimt penkias nepertraukiamo poilsio valandas. Šis poilsio laikas gali būti trum-pinamas iki minimalaus trisdešimt šešių valandų nepertraukiamo poilsio laikotarpio, jeigu ilsimasi nuolatinėje transporto priemonės laikymo arba vairuotojo gyvenamojoje vietoje, arba iki minimalaus dvidešimt keturių valandų nepertraukiamo poilsio laikotarpio, jeigu ilsimasi kitoje vietoje. Visi poilsio laikotarpių sutrumpinimai turi būti kompensuojami leidus atitinkamai valandų pailsėti iš karto (en bloc) iki trečios savaitės pabaigos.

Kassavaitinis poilsis, kuris prasideda vieną savaitę ir tęsiasi kitą savaitę, gali būti priskiriamas prie bet kurios iš šių savaičių.

Bet koks poilsis, kompensuojantis sutrumpintą kasdienio ir (arba) kassavaitinio poilsio laikotarpį, turi būti pridedamas prie kito ne trumpesnio kaip aštuonių valandų poilsio laikotarpio ir suinteresuoto asmens prašymu suteikiamas nuolatinėje transporto priemonės laikymo ar vairuotojo gyvenamojoje vietoje.

Per kasdienio poilsio laikotarpį vairuotojas gali ilsėtis

24

stovinčioje transporto priemonėje, jeigu joje yra gultas. Kai vairuotojas, vežantis krovinius ar keleivius keliais, lydi

transporto priemonę, kuri yra gabenama keltu ar traukiniu, kasdienis poilsio laikotarpis gali būti pertraukiamas ne daugiau kaip vieną kartą, jeigu patenkinamos šios sąlygos: kasdienio poilsio laikotarpio dalis, praleidžiama sausumoje, vairuotojui turi būti suteikiama prieš kasdienio poilsio laikotarpio dalį, kai jis ilsisi kelte arba traukinyje, arba po jos; laikotarpis tarp dviejų kasdienio poilsio laikotarpio dalių turi būti kiek galima trumpesnis ir jokiu būdu ne ilgesnis kaip viena valanda prieš pakrovimą (į keltą arba traukinį) ar po iškrovimo, įskaitant muitinės formalumus pakraunant ir iškraunant; per abi poilsio laikotarpio dalis vairuotojas privalo turėti galimybę pasinau-doti gultu ar atlenkiama lova.

Taip pertrauktas kasdienio poilsio laikotarpis turi būti prailgina-mas dviem valandomis.

Išimtys. Jei eismo saugumui dėl to nekyla pavojaus, tam, kad būtų pasiekta tinkama sustojimo vieta, vairuotojas gali nukrypti nuo šio susitarimo nuostatų tiek, kad būtų užtikrintas žmonių, transporto priemonių arba jų krovinių saugumas. Tokiais atvejais vairuotojas privalo kontrolės prietaiso registracijos lape arba kitame dokumente pažymėti nukrypimo nuo nuostatų pobūdį ir priežastis.

Kontrolės prietaisas. Susitariančiosios šalys nustato, kad kont-rolės prietaisai jų teritorijoje registruotose transporto priemonėse įrengiami ir naudojami pagal šiuos reikalavimus:

a) Kontrolės prietaiso konstrukcija, įrengimas, naudojimas ir tikrinimas turi atitikti šio susitarimo ir jo priedų, kurie yra neatski-riama šio susitarimo dalis, reikalavimus. Jei jo konstrukcija, įrengi-mas, naudojimas ir tikrinimas atitinka 1985 m. gruodžio 20 d. Tary-bos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatas, pripažįstama, kad kontrolės prietaisas atitinka reikalavimus.

b) Jeigu normaliai ir tinkamai naudoti transporto priemonėje įrengto kontrolės prietaiso neįmanoma, kiekvienas ekipažo narys, naudodamasis tam tikra grafine forma, savo registracijos lape turi ranka įrašyti duomenis apie savo darbinę veiklą ir poilsio laikotarpius.

c) Kai ekipažo nariai yra ne transporto priemonėje ir dėl to negali pasinaudoti prietaisu, jie turi, naudodamiesi tam tikra grafine forma, savo registracijos lape ranka įrašyti įvairius savo darbinės

25

veiklos ne transporto priemonėje laikotarpius. d) Ekipažo nariai privalo visuomet turėti ir pateikti patikrinti

registracijos lapus su einamosios savaitės ir praėjusios savaitės paskutinės dienos, kurią jie važiavo, duomenimis.

e) Ekipažo nariai turi užtikrinti, kad kontrolės prietaisas būtų laiku įjungtas ir tinkamai naudojamas, o jei sugestų – užtikrinti kuo greitesnį jo remontą.

Darbdavys privalo išduoti vairuotojams pakankamą kiekį registracijos lapų, atsižvelgdamas į tai, kiek asmuo jų sunaudoja, į naudojimo trukmę ir būtinybę pakeisti lapus, kai jie sugadinami ar juos paima kontrolės teisę turintis pareigūnas. Darbdavys privalo išduoti vairuotojams tiktai patvirtintos formos lapus, tinkamus naudoti prietaise, kuris yra įrengtas transporto priemonėje.

Įmonė turi registracijos lapus tvarkingai saugoti ne trumpiau kaip 12 mėnesių po paskutinio įrašo dienos ir kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimu juos pateikti.

Įmonių vykdoma kontrolė. Įmonė turi taip organizuoti vežimą keliais, kad ekipažo nariai galėtų laikytis šio susitarimo nuostatų.

Įmonė, naudodamasi visais savo žinioje esančiais dokumentais, tokiais kaip individualios kontrolės knygelės, privalo nuolatos kontroliuoti vairavimo, kito darbo valandas ir poilsio laiką. Nusta-čiusi šio susitarimo pažeidimo atvejus, ji privalo nedelsdama juos pašalinti ir imtis priemonių, kad ateityje jie nepasikartotų, pvz., pakeisti darbo grafikus ir maršrutus.

Draudžiama mokėti samdomiems vairuotojams atlyginimus, netgi kaip premijas ar priedus prie algos, priklausančius nuo nuvažiuoto atstumo ir (arba) nuvežto krovinių kiekio, išskyrus atvejus, kai dėl tokio atlyginimo nekyla pavojaus eismo saugumui.

Kontroliniai klausimai 1. Kokie reikalavimai keliami vairuotojui, vežančiam krovinius,

ir kokie – vežančiam keleivius? 2. Koks ilgiausias „kasdienio vairavimo laikotarpis“ ir kiek jis

gali būti pratęstas? 3. Koks ilgiausias bendras dviejų savaičių vairavimo laikas? 4. Po kiek laiko vairavimo ir kiek laiko turi ilsėtis vairuotojas? 5. Kiek turi tęstis vairuotojo kasdienis poilsis? 6. Kaip kontroliuojamas vairuotojo darbo laikas?

26

2.1.2. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR)

Ši konvencija pasirašyta Ženevoje 1956 m. gegužės 19 d. Nuo 1956 m. rugpjūčio 31 d. šios konvencijos originalą saugo Jungtinių Tautų generalinis sekretorius.

Lietuva prisijungė prie konvencijos ir šios konvencijos 1978 m. liepos 5 d. protokolo Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu 1993 m. kovo 5 d. Nr. 169 p.

Šią konvenciją Susitariančiosios šalys sudarė norėdamos suvie-nodinti tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygas, t.y. tokiems vežimams reikalingus dokumentus ir vežėjo atsakomybę.

Konvencijos taikymo sritis. Ši konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.

Taikant šią konvenciją terminą transporto priemonė – automo-biliai, automobiliai vilkikai, priekabos ir puspriekabės – suprantame taip, kaip jis apibrėžtas 1949 m. rugsėjo 19 d. Kelių eismo konven-cijos 4 skyriuje.

Konvencija taip pat taikoma valstybės ir vyriausybės įstaigų bei organizacijų vykdomiems vežimams, jei jie priskiriami prie šioje konvencijoje numatytų atvejų.

Konvencija netaikoma: vežimams, vykdomiems pagal tarptau-tines pašto konvencijas; palaikų vežimui; būsto apstatymo vežimui persikraustant.

Susitariančiosios šalys atskirais susitarimais tarp dviejų ar daugiau Susitariančiųjų šalių uždraudė keisti šią konvenciją, išskyrus susitarimus jos netaikyti pasienio vežimams arba leisti naudoti važtaraščius, nurodančius nuosavybės teisę į krovinį, vežamą tik šių šalių teritorijose.

Kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu ir krovinys iš transporto priemonės neperkraunamas, ši konvencija taikoma visam vežimo procesui. Jeigu įrodoma, kad krovinio praradimas, jo suga-dinimas ar pavėluotas pristatymas įvyko vežant krovinį ne keliais, o

27

kita transporto rūšimi ir kelių transporto vežėjas nebuvo kaltas, nes tai įvyko dėl kitos transporto rūšies vežėjo, vežusio šį krovinį, kaltės, kelių transporto vežėjas atsako ne pagal šią konvenciją, o remda-masis tomis nuostatomis, pagal kurias atsako visų transporto rūšių, išskyrus kelių transportą, vežėjai, t. y. pagal krovinio vežimo sutartį tarp jo ir siuntėjo privalomo įstatymo nuostatas, susijusias su krovinių vežimu visų rūšių transportu, išskyrus kelių transporto priemones. Tačiau jei tokių nuostatų nėra, tai kelių transporto vežėjo atsakomybė nustatoma pagal šią konvenciją.

Jeigu kelių transporto vežėjas vykdo vežimus ir kitomis trans-porto rūšimis, tada jis taip pat atsako, tačiau taip, tarsi jo, kaip kelių transporto vežėjo, ir vežėjo kita transporto rūšimi funkcijos būtų vykdomos dviejų skirtingų asmenų.

Vežėjo atsakomybė už kitus asmenis. Taikant šią konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo, bet ir už savo agentų ir kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, veiksmus bei klaidas, kai šie vykdo jo įpareigojimus.

Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas. Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat remiamasi šios konvencijos nuostatomis.

Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Šie parašai gali būti atspausdinti spaustuviniu būdu arba pakeisti siuntėjo ir vežėjo spaudais, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, kurioje surašytas važtaraštis. Pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis – lydi krovinį, o trečiasis – lieka pas vežėją.

Kai skirtas vežti krovinys pakraunamas į keletą transporto priemonių arba jis yra nevienarūšis ar išskirstytas keliomis partijomis, siuntėjas arba vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai pakrautai transporto priemonei, kiekvienai krovinio rūšiai arba kiekvienai krovinio partijai.

Važtaraštyje turi būti nurodyta: važtaraščio surašymo vieta ir data; siuntėjo pavadinimas ir adresas; vežėjo pavadinimas ir adresas; krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta; gavėjo pavadinimas ir adresas; krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo

28

klasė ir numeris; krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai; krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis; su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento); muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instruk-cijos; nurodymas, kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų, remiantis šios konvencijos nuostatomis.

Prireikus važtaraštyje turi būti ir šie duomenys: nurodymas, kad perkrauti draudžiama; išlaidos, kurias prisiima siuntėjas; išperkamojo mokesčio suma, kuri turi būti grąžinta pristačius krovinį; deklaruota krovinio vertė ir papildoma jo vertė siuntėjui; siuntėjo instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo; vežimo sutarties įvykdymo terminas; perduotų vežėjui dokumentų sąrašas.

Susitariančiosios šalys į važtaraštį gali įrašyti ir kitus duomenis, kurie, jų nuomone, yra reikalingi.

Siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai pateiktų duomenų važtaraštyje.

Vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; krovinio ir pakuotės išorinę būklę.

Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Šios pastabos neprivalomos siuntėjui, jeigu pastarasis nenurodė važtaraštyje, kad jos yra jam priimtinos.

Siuntėjas turi teisę pareikalauti, kad vežėjas patikrintų krovinio bruto svorį ar jo kiekį, išreikštą kitais matavimo vienetais. Jis taip pat gali pareikalauti patikrinti krovinio vietų skaičių. Vežėjas gali parei-kalauti padengti išlaidas, susijusias su šiais patikrinimais. Patikrini-mų rezultatai įrašomi į važtaraštį.

Važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjui yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta kitaip.

Jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovi-nio ir pakuotės būklės, tai iki tol, kol įrodoma kitaip, laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priimant buvo tinkamos būklės ir kad

29

krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus.

Siuntėjas atsako vežėjui už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už išlaidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės, išskyrus atvejus, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė pastabų.

Iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti.

Vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisin-gumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuosto-lius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas.

Vežėjas, kaip ir ekspeditorius, yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar netinkamą panau-dojimą. Suma, išieškoma iš vežėjo nuostoliams atlyginti, neturi būti didesnė už sumą, kuri būtų išieškoma, jeigu krovinys būtų visiškai prarastas.

Siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti, kad vežėjas nutrauktų jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje.

Siuntėjas praranda šią teisę, kai antrasis važtaraščio egzemp-liorius perduodamas gavėjui. Nuo šio momento vežėjas privalo vadovautis krovinio gavėjo instrukcijomis.

Krovinio disponavimo teisė priklauso gavėjui nuo važtaraščio surašymo momento tais atvejais, kai siuntėjas apie tai įrašo važtaraštyje.

Jeigu gavėjas, disponuodamas kroviniu, krovinio gavėju nurodo kitą asmenį, tai pastarasis neturi teisės paskirti kito gavėjo.

Kroviniu disponuojama laikantis šių sąlygų: a) siuntėjas – arba atskiru atveju – gavėjas, norintis pasinaudoti

šia teise, privalo pateikti vežėjui pirmą važtaraščio egzempliorių, kuriame turi būti įrašytos naujos instrukcijos, taip pat atlyginti vežėjui išlaidas ir nuostolius, susijusius su šių instrukcijų vykdymu;

b) instrukcijų vykdymas turi būti įmanomas, kai jas gauna asmuo, kuris privalo jas vykdyti. Jų vykdymas turi nepažeisti

30

normalios vežėjo įmonės darbo eigos, taip pat nepadaryti nuostolių kitų krovinių siuntėjams ir gavėjams;

c) pagal nurodytas instrukcijas siuntos negalima dalyti dalimis. Jeigu vežėjas negali įvykdyti gautų instrukcijų, jis privalo

nedels-damas apie tai pranešti asmeniui, davusiam šias instrukcijas. Vežėjas, neįvykdęs instrukcijų, kurios jam buvo duotos pagal

numatytas sąlygas, arba jas vykdydamas, bet nepareikalavęs pateikti jam pirmojo važtaraščio egzemplioriaus, atsako asmeniui, turinčiam teisę pateikti pretenzijas dėl padarytų nuostolių.

Pristačius krovinį į paskirties vietą, gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo jam perduoti antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą. Jei nustatoma, kad krovinys dingo ar nepristatytas pasibaigus krovinio pristatymo terminui, gavėjas, remdamasis vežimo sutartyje numatyta teise, gali savo vardu pateikti vežėjui reikalavimus.

Gavėjas privalo padengti įsiskolinimus, susijusius su važta-raštyje nurodytais mokėjimais. Kilus ginčui, vežėjas privalo atiduoti krovinį tik tada, kai gavėjas pateikia mokėjimo garantiją.

Jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas negali vykdyti sutarties važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks paskirties vietą, vežėjas privalo gauti asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas.

Jeigu aplinkybės leidžia vežti krovinį nukrypstant nuo važtaraš-tyje numatytų sąlygų, ir tuo atveju, jei vežėjas negalėjo gauti instruk-cijų iš asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, jis turi imtis priemonių, kurios, jo manymu, geriausiai atitiktų kroviniu disponuo-jančio asmens interesus.

Susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą, jį atvežęs į paskirties vietą, vežėjas turi prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų. Jei gavėjas atsisako priimti krovinį, siuntėjas, nepateik-damas važtaraščio pirmojo egzemplioriaus, turi teisę disponuoti kroviniu.

Gavėjas, net jeigu ir atsisakė priimti krovinį, gali bet kuriuo momentu pareikalauti jį perduoti jam iki tol, kol vežėjas negavo iš siuntėjo kitokių instrukcijų.

Jei kliūtis perduoti krovinį iškyla po to, kai gavėjas davė nurody-mą perduoti krovinį trečiajam asmeniui, tai gavėjas tampa siuntėju, o trečiasis asmuo – gavėju.

31

Vežėjas turi teisę pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, kadangi šios išlaidos atsirado ne dėl jo kaltės.

Vežėjas gali nieko nelaukdamas iškrauti krovinį disponuojančio kroviniu asmens sąskaita; iškrovus vežimas laikomas baigtu. Šiuo atveju vežėjas prisiima prievolę saugoti krovinį. Tačiau krovinio apsaugą jis gali patikėti ir trečiajam asmeniui; tokiu atveju jis atsako tik už tinkamą trečiojo asmens pasirinkimą. Šiuo atveju išlieka visi važtaraštyje numatyti mokėjimų įsiskolinimai ir kitos atsiradusios išlaidos.

Vežėjas gali realizuoti krovinį nelaukdamas instrukcijų iš asmens, turinčio krovinio disponavimo teisę, jei krovinys yra greitai gendantis arba jei to reikalauja krovinio būklė, arba krovinio saugojimo išlaidos būtų didesnės už krovinio vertę. Kitais atvejais vežėjas taip pat gali realizuoti krovinį, jei per realų laiką jis negauna kitų instrukcijų iš krovinio disponavimo teisę asmens turinčio, kurias vykdyti gali būti pareikalauta iš vežėjo.

Tais atvejais, kai krovinys realizuotas, gauta suma, atskaičius su kroviniu susijusias išlaidas, turi būti perduota turinčiam krovinio disponavimo teisę asmeniui. Jei šios išlaidos didesnės už pajamas, tai vežėjas turi teisę gauti jam priklausantį skirtumą.

Krovinio realizavimo procedūra nustatoma pagal krovinio reali-zavimo vietos įstatymus ar sąlygas.

Vežėjo atsakomybė. Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.

Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavė-lavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuo-jančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.

Vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad sugedo trans-porto priemonė, kuria jis naudojosi veždamas krovinį, arba dėl to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai.

Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: buvo naudoja-mos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas

32

buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; jei krovinį pakro-vė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; vežant gyvūnus.

Tais atvejais, kai vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes, dėl kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi, kuria aplinkybės lėmė nuostolių atsiradimą.

Vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar prista-tytas ne laiku.

Jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių rizikos veiksnių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti.

Ši prielaida negalioja, jei nuostoliai didesni, nei leidžia normos, ar prarandama krovinio vieta.

Jeigu vežama transporto priemone, specialiai įrengta kroviniui apsaugoti nuo karščio, šalčio, temperatūros svyravimų ar oro drėgmės poveikio, vežėjas gali vadovautis anksčiau numatytomis sąlygomis tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad tomis aplinkybėmis jis panaudojo visas reikiamas priemones, pasirinkdamas, prižiūrėdamas ir panaudodamas specialią įrangą, ir veikė pagal jam duotas specialias instrukcijas.

Laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristato-mas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl prista-tymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes, o jei kraunama dalimis, atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis reikalingą krovinių partijai sudaryti būtiną laiką, – faktinė vežimo trukmė didesnė už laiką, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigin-gam vežėjui atlikti vežimą.

Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu, jeigu jis, pasibaigus sutar-tam pristatymo terminui, per 30 dienų nepristatomas, o jeigu terminas nebuvo suderintas, – tai per 60 dienų nuo to momento, kai krovinį perėmė vežėjas.

33

Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo, gavęs kompensaciją už prarastą krovinį, gali raštiškai prašyti, kad jam būtų nedelsiant pranešta, jei krovinys atsirastų per metus po to, kai jis gavo kompen-saciją. Toks jo reikalavimo priėmimas turi būti patvirtintas raštiškai.

Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo, gavęs pranešimą apie tai, kad krovinys rastas, per 30 dienų gali pareikalauti, kad krovinys jam būtų grąžintas, apmokėjus važtaraštyje numatytus mokėjimų įsiskolinimus, taip pat grąžinus gautą kompensaciją, atskaičius iš jos galimas išlaidas, ir paliekant teisę reikšti pretenzijas.

Nepateikus prašymo ar per 30 dienų, arba jeigu krovinys buvo surastas daugiau kaip po metų, kai buvo išmokėta kompensacija, vežėjas turi teisę disponuoti rastu kroviniu pagal vietovės, kurioje rastas krovinys, įstatymus.

Jeigu krovinys perduotas gavėjui nepaėmus iš jo išperkamojo mokesčio, kurį pagal vežimo sutartį vežėjas turi gauti, tai vežėjas privalo siuntėjui kompensuoti tą krovinio vertę, kuri yra lygi išperka-mojo mokesčio dydžiui, išskyrus atvejus, kai jis pateikia ieškinį gavėjui.

Jeigu siuntėjas vežėjui perduoda vežti pavojingus krovinius, jis turi tiksliai nurodyti krovinio pavojingumo pobūdį ir prireikus nurodyti reikiamas saugumo priemones. Jeigu šie nurodymai neįra-šyti į važtaraštį, siuntėjas arba gavėjas privalo įrodyti, kad vežėjas buvo informuotas apie gabenamų krovinių pavojingumo pobūdį.

Pavojingus krovinius, apie kurių pavojingumą vežėjas nebuvo informuotas, vežėjas bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje gali iškrauti, sunaikinti arba nukenksminti neatlygindamas nuostolių; be to, siuntėjas atsako už visas išlaidas ir nuostolius, susijusius su šių krovinių perdavimu vežti arba su pačiu vežimu.

Kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti.

Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asorti-mento ir kokybės prekių vertę.

Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio.

34

Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami.

Tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą.

Didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė.

Atsiskaitymo vienetas, nurodytas šioje konvencijoje, yra specia-lių teisių vienetas, aprobuotas Tarptautinio valiutos fondo. Anksčiau nurodytas dydis perskaičiuojamas į tos valstybės, kurioje vyksta teismas, nacionalinę valiutą pagal jos vertę teismo sprendimo arba Šalių sutartą dieną. Valstybė, kuri yra Tarptautinio valiutos fondo narė, nacionalinės valiutos vertę apskaičiuoja Tarptautinio valiutos fondo taikomu įvertinimo metodu, galiojančiu tą dieną jo operai-joms ir sandoriams. Valstybė, kuri nepriklauso Tarptautiniam valiu-tos fondui, nacionalinės valiutos vertę apskaičiuoja šioje valstybėje nustatytu būdu.

Sugadinus krovinį vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai.

Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys; suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio.

Siuntėjas, įrašęs atitinkamas instrukcijas važtaraštyje su sąlyga, kad bus apmokėtas suderintas užmokesčio už vežimą priedas, gali nustatyti papildomą krovinio vertę tam atvejui, jeigu krovinys būtų prarastas, sugadintas arba sutartu laiku nepristatytas į paskirties vietą.

Jeigu nepriklausomai nuo kompensacijos deklaruojama papildo-ma krovinio vertė, gali būti pareikalauta papildomai pagal deklaruotą krovinio vertę atlyginti įrodytą papildomą žalą.

Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumo-kėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5 procentai metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai

35

vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – tai nuo ieškinio pateikimo dienos.

Jei kompensacijai apskaičiuoti duomenys neišreikšti tos šalies valiuta, kurioje pateiktas reikalavimas atlyginti žalą, jie perskaičiuo-jami į tos šalies valiutą pagal tos dienos kursą mokėjimo vietoje.

Krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais, kurie gali pasitaikyti šios konvencijos numatytuose veži-muose, vadovaujantis galiojančiu įstatymu gali būti pareikšti sutartyje nenumatyti reikalavimai, tuomet vežėjas gali remtis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleidžia nuo atsakomybės arba apibrėžia ar apriboja žalos atlyginimo dydį.

Pretenzijos ir ieškiniai. Jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertin-damas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta kitaip, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir švenčių dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu.

Jeigu gavėjas ir vežėjas kartu patikrino krovinio būklę, tai įrody-mas, reikalingas paneigti patikrinimo rezultatą, gali būti pateiktas tik tuo atveju, jeigu kalba eina apie išoriškai nežymius nuostolius ar sugadinimus ir jeigu gavėjas per 7 darbo dienas po patikrinimo (neskaitant sekmadienių ir švenčių dienų) pateikė vežėjui pretenzijas raštu.

Kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos.

Apskaičiuojant anksčiau numatytus terminus, pristatymo diena, patikrinimo diena arba diena, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, neįskaitomos.

Vežėjas ir gavėjas vienas kito atžvilgiu privalo geranoriškai bendradarbiauti atlikdami reikiamą krovinio apžiūrą ir patikrinimą.

Visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, patenkančio į šios konvencijos veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių

36

konvencijos šalyse dalyvėse, gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje:

a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, firmos būstinę ar filialą arba agentūrą, kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis, arba

b) yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta.

Į kitus teismus kreiptis negalima. Teismas neturi teisės reikalauti iš konvencijos šalių dalyvių

piliečių, turinčių vienoje iš konvencijos šalių dalyvių nuolatinę gyvenamąją vietą arba įmonę, pateikti užstatą teismo proceso išlaidoms apmokėti, kai pateikiamas ieškinys, susijęs su vežimu, taikant šią konvenciją.

Teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda: krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos; visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį; visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo.

Diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą

iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įro-dyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo.

Vežimo sutartyje gali būti nuostata, kuria pripažįstama arbitražo kompetencija, bet su sąlyga, jeigu ši nuostata numato, kad arbitražas vadovausis šia konvencija.

Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai. Jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis,

37

paeiliui vykdo keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą ve-žimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje.

Vežėjas, priimdamas krovinį iš kito vežėjo, perduoda jam pasi-rašytą ir datuotą priėmimo aktą. Jis turi įrašyti savo pavardę ir adresą į antrąjį važtaraščio egzempliorių. Prireikus antrajame važtaraščio egzemplioriuje, taip pat priėmimo akte jis gali įrašyti pastabas.

Ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą; ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį.

Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios konvencijos reikalavi-mus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis šių nuostatų:

a) vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kom-pensaciją sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas;

b) jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiek-vienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančią sumą; jeigu atsakomybės dalies nustatyti neįmanoma, kiekvienas vežėjas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimą;

c) jeigu neįmanoma nustatyti, kuris iš vežėjų yra atsakingas už padarytą žalą, nuostolių kompensacinė suma paskirstoma visiems vežėjams proporcingai.

Jeigu vienas vežėjų yra nemokus, tai jam tenkanti, bet nesu-mokėta nuostolių atlyginimo dalis paskirstoma visiems kitiems vežėjams proporcingai nuo jiems priklausančių atlygių už vežimą.

Sutarčių, prieštaraujančių konvencijai, negaliojimas. Visi su-sitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios konvencijos, laikomi negaliojančiais. Tokio susitarimo negaliojimas nesukelia kitų sutarties nuostatų negaliojimo.

Negaliojančiomis pripažįstamos visos sąlygos, kuriomis krovi-nio draudėjo teisės perduodamos vežėjui, ir visos kitos panašios

38

sąlygos, taip pat sąlygos, kurios įrodymų naštą gali perkelti kitai pusei.

Kontroliniai klausimai 1. Kam taikoma CMR konvencija? 2. Už kieno veiksmus ir klaidas atsako vežėjas? 3. Koks dokumentas patvirtina krovinio vežimo sutartį? 4. Kiek surašoma važtaraščio egzempliorių ir kur jie panau-

dojami? 5. Kas turi būti nurodoma važtaraštyje? 6. Ką turi patvirtinti vežėjas, priimdamas krovinį? 7. Ką reiškia „siuntėjo teisė disponuoti kroviniu“ ir nuo kokio

momento ji prarandama? 8. Kada vežėjas atsako už krovinio praradimą ar jo sugadinimą? 9. Kada „įgaliojimus turintis asmuo“ gali, nepateikdamas kitų

įrodymų, laikyti krovinį prarastu? 10. Pagal ką įvertinama krovinio vertė?

2.1.3. Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija)

Ši konvencija sudaryta 1975 m. lapkričio 14 d. Ženevoje. Toliau pateikiamas TIR konvencijos tekstas yra pataisytas pagal 2000 m. spalio 20 d. TIR konvencijos (1975 m.) administracinio komiteto priimtus siūlymus dėl TIR konvencijos 1975 m. pataisų.

Lietuva prisijungė prie 1975 m. lapkričio 14 d. Muitinės konven-cijos dėl tarptautinio krovinių transportavimo su CARNET TIR knygele (TIR konvencija) Lietuvos Vyriausybės potvarkiu 1993 m. vasario 11 d. Nr. 111 p.

Susitariančiosios šalys sudarė šią konvenciją norėdamos supa-prastinti tarptautinių krovinių gabenimą kelių transporto priemonė-mis, manydamos, kad krovinių gabenimo sąlygų pagerinimas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių plėtoti šalių bendradarbia-vimą, ir pritardamos, kad reikia supaprastinti administracinius formalumus tarptautinio kelių transporto srityje, ypač pasienyje.

Sąvokų apibrėžimai a) TIR procedūra – tai krovinių gabenimas nuo išvykimo

39

muitinės įstaigos iki paskirties muitinės įstaigos pagal TIR procedūrą, nustatytą šioje konvencijoje;

b) TIR operacija – tai dalis TIR gabenimo, vykdomo Susitarian-čiojoje šalyje nuo išvykimo ar įvažiavimo (tarpinės) muitinės iki paskirties ar išvažiavimo (tarpinės) muitinės;

c) sąvoka TIR operacijos pradžia reiškia, kad kelių transporto priemonė, autotraukinys ar konteineris kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele buvo pateikti išvykimo ar įvažiavimo (tarpinei) muitinei muitiniam tikrinimui ir kad muitinė priėmė įforminti TIR knygelę;

d) sąvoka TIR operacijos pabaiga reiškia, kad kelių transporto priemonė, autotraukinys ar konteineris kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele buvo pateikti paskirties ar išvažiavimo (tarpinei) muitinei muitiniam tikrinimui ir kad muitinė priėmė įforminti TIR knygelę;

e) sąvoka TIR operacijos pripažinimas įvykdyta reiškia, kad muitinė pripažįsta, jog TIR operacija Susitariančiojoje šalyje buvo tinkamai baigta. Muitinė tai nustato remdamasi duomenų ar informa-cijos, kurią turi paskirties ar išvažiavimo (tarpinė) muitinė ir išvykimo ar įvažiavimo (tarpinė) muitinė, palyginimu;

f) importo ir eksporto muitai ir mokesčiai – tai visi muitai ir kiti mokesčiai bei kitos išlaidos, susijusios su krovinių įvežimu arba išvežimu, išskyrus mokesčius ir rinkliavas, kurių suma apribota apytikslėmis suteiktų paslaugų išlaidomis;

g) kelių transporto priemonė – tai ne tik variklio varoma trans-porto priemonė, bet ir bet kokia priekaba ar puspriekabė, tempiama tokios transporto priemonės;

h) autotraukinys (transporto priemonių sąstatas) – tai sukabintos transporto priemonės, kurios važiuoja kaip vientisas junginys;

i) konteineris – tai transporto įrenginys (narvas, nuimamoji cis-terna ar kita panaši konstrukcija), kuris: sudaro visiškai arba iš dalies dengtą talpyklą kroviniams gabenti; gana stiprus ir tinka daugkarti-niam naudojimui; specialiai sukonstruotas palengvinti krovinių gabenimą vienu ar kelių rūšių transportu be tarpinio jų perkrovimo; sukonstruotas taip, kad būtų lengviau jį perkelti iš vienos transporto rūšies į kitą; sukonstruotas taip, kad jį būtų galima lengvai pakrauti ir iškrauti, turi ne mažesnę kaip 1m³ talpą;

nuimamieji kėbulai taip pat yra konteineriai;

40

j) išvykimo muitinė – tai bet kuri Susitariančiosios šalies muiti-nė, kurioje pradedamas viso krovinio ar jo dalies gabenimas pagal TIR procedūrą;

k) paskirties muitinė – tai bet kuri Susitariančiosios šalies muiti-nė, kurioje baigiamas viso krovinio ar jo dalies gabenimas pagal TIR procedūrą;

l) tarpinė muitinė – tai bet kuri Susitariančiosios šalies muitinė, per kurią kelių transporto priemonė, autotraukinys ar konteineris įvažiuoja į tą Susitariančiąją šalį ar išvažiuoja iš jos gabenimo pagal TIR procedūrą metu;

m) sunkiasvoris arba nestandartinio dydžio krovinys – tai bet koks sunkus ar didelis krovinys, kuris dėl savo svorio, dydžio ar pobūdžio paprastai negabenamas dengta transporto priemone arba konteineriu;

n) garantinė asociacija – tai asociacija, kurią Susitariančiosios šalies muitinės tarnybos pripažino asmenų, taikančių TIR procedūras, garantu;

o) TIR knygelės turėtojas – tai asmuo, kuriam vadovaujantis atitinkamomis konvencijos nuostatomis buvo išduota TIR knygelė ir kurio vardu išvykimo muitinėje buvo pateikta muitinės deklaracija TIR knygelėje pareiškus norą, kad prekėms būtų įforminta TIR procedūra. Šis asmuo yra atsakingas už kelių transporto priemonės, auto-traukinio ar konteinerio pateikimą kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele išvykimo muitinei, tarpinei muitinei ir paskir-ties muitinei ir už tinkamą kitų atitinkamų konvencijos nuostatų laikymąsi.

Taikymo sritis. Ši konvencija taikoma gabenant krovinius be tarpinio perkrovimo į kelių transporto priemones, autotraukinius arba konteinerius, kai kertama viena ar kelios sienos nuo vienos Susitariančiųjų šalių išvykimo muitinės įstaigos iki kitos Susita-riančiosios šalies paskirties muitinės įstaigos arba tos pačios Susitariančiosios šalies paskirties muitinės įstaigos, jei tam tikra TIR dalis nuo pradžios iki pabaigos yra vykdoma automobilių transportu.

Konvencijos nuostatos taikomos, jeigu: a) gabenama: – kelių transporto priemonėmis arba autotrauki-

niais, iš anksto paruoštais konvencijoje nustatytomis sąlygomis, arba – kitomis kelių transporto priemonėmis, autotraukiniais ar

41

konteineriais, konvencijoje nurodytomis sąlygomis; b) kroviniai gabenami garantuojant asociacijoms, kurios pripa-

žintos pagal konvencijos nuostatas, ir naudojant TIR knygeles, atitinkančias šią konvenciją.

Pagrindinės nuostatos. Kroviniai, gabenami pagal TIR proce-dūrą, tarpinėse muitinėse nėra apmokestinami importo ir eksporto muitais ir mokesčiais arba užstatu.

Kroviniai, gabenami pagal TIR procedūrą užplombuotomis kelių transporto priemonėmis, autotraukiniais arba konteineriais, tranzito šalių pasienio muitinėse paprastai netikrinami.

Tačiau norint išvengti piktnaudžiavimo, muitinės tarnybos išimties tvarka gali šiose muitinėse krovinį patikrinti.

TIR knygelių išdavimas, garantinių asociacijų atsakomybė. Kiekviena Susitariančioji šalis gali suteikti asociacijoms teisę tiesiogiai arba per asociacijas korespondentes išduoti TIR knygeles ir būti garantais, jei laikomasi minimalių sąlygų ir reikalavimų, nurodytų konvencijoje. Ši teisė panaikinama, jeigu nesilaikoma šių minimalių sąlygų ir reikalavimų.

Asociacija gali būti pripažinta konkrečioje šalyje tada, kai jos garantija padengia tos šalies įsipareigojimus, susijusius su krovinių gabenimu naudojant TIR knygeles, išduotas užsienio šalių asociacijų, priklausančių tai pačiai tarptautinei organizacijai, kaip ir minėta asociacija.

Administracinis komitetas įgalioja tarptautinę organizaciją būti atsakingą už veiksmingą tarptautinės garantijų sistemos organiza-vimą ir funkcionavimą, jeigu organizacija prisiima tokią atsakomybę.

Asociacija išduoda TIR knygeles tik tiems asmenims, kuriems Susitariančiųjų šalių, kuriose yra jų buveinė arba steigimo vieta, kompetentingos institucijos nėra atėmusios teisės taikyti TIR procedūrą.

Teisė taikyti TIR procedūrą suteikiama tik tiems asmenims, kurie laikosi šioje konvencijoje nurodytų minimalių sąlygų ir reika-lavimų. Ši teisė bus atimta, jei minėti reikalavimai nebus vykdomi.

TIR knygelės, kurias gauna garantinės asociacijos iš užsienio šalių asociacijos korespondenčių arba tarptautinių organizacijų, nėra apmokestinamos importo ir eksporto muitais ir mokesčiais, joms taip pat netaikomi importo ir eksporto draudimai bei apribo-jimai.

42

Garantinė asociacija įsipareigoja sumokėti visus importo ir eksporto muitus ir mokesčius, taip pat delspinigius, kurie gali būti priskaičiuoti pagal muitinė įstatymus ir taisykles tos šalies, kurioje buvo nustatytas TIR procedūros pažeidimas. Garantinė asociacija prieš tai nurodytas sumas įsipareigoja sumokėti kartu su tiesiogi-niais skolininkais.

Jeigu vienos ar kitos Susitariančiosios šalies įstatymais ir taisyk-lėmis nėra nustatytas importo ir eksporto muitų ir mokesčių mokė-jimas, garantinė asociacija įsipareigoja tomis pačiomis sąlygomis sumokėti sumą, lygią importo ir eksporto muitų ir mokesčių sumai, įskaitant galimus delspinigius.

Kiekviena Susitariančioji šalis nustato didžiausią sumą, kurios gali reikalauti iš garantinės asociacijos už kiekvieną TIR knygelę.

Garantinė asociacija tampa atsakinga kompetentingoms tarny-boms tos šalies, kurioje yra išvykimo muitinė, nuo tada, kai TIR knygelė priimama įforminti toje muitinėje. Atsakomybė kitoms šalims, kurių teritorija kroviniai gabenami pagal TIR procedūrą, prasideda nuo krovinio įvežimo arba, jei TIR procedūra buvo laikinai sustabdyta, nuo tada, kai TIR knygelę priima muitinė, kurioje TIR procedūra atnaujinama.

Garantinė asociacija atsako ne tik už prekes, išvardytas TIR knygelėje, bet ir už tas, kurios TIR knygelėje nenurodytos, bet yra užplombuotoje transporto priemonės dalyje arba užplombuotame konteineryje. Už kitas prekes garantinė asociacija neatsako.

Nustatant muitų ir mokesčių sumas, TIR knygelėje pateikti duomenys apie prekes pripažįstami teisingais, jei nėra įrodoma kitaip.

Pasibaigus sumų mokėjimo terminui, kompetentingos tarnybos, prieš pateikdamos pretenziją garantinei asociacijai, turi pirmiausia kiek galėdamos reikalauti, kad jas sumokėtų tiesioginis skolininkas ar skolininkai.

Garantinė asociacija nustato TIR knygelės galiojimo terminą, nurodydama paskutinę galiojimo dieną, po kurios TIR knygelės jau nebegalima pateikti išvykimo muitinei.

Jei TIR knygelė išvykimo muitinėje buvo įforminta paskutinę jos galiojimo dieną arba iki anksčiau apibrėžto termino, tokiu atveju knygelė paskirties muitinėje galioja iki TIR procedūros pabaigos.

TIR operacija turi būti pripažįstama įvykdyta nedelsiant.

43

Kai šalies muitinė pripažįsta TIR operaciją įvykdyta, ji negali reikalauti, kad garantinė asociacija sumokėtų anksčiau nurodytas pinigų sumas, išskyrus atvejus, kai liudijimas apie TIR operacijos pabaigą buvo gautas neteisėtai ar apgaulės būdu arba TIR operacija buvo nebaigta.

Jei TIR operacija nebuvo pripažinta įvykdyta, kompetentingos institucijos neturi teisės reikalauti, kad garantinė asociacija sumokėtų anksčiau nurodytas sumas, jeigu per metus nuo TIR knygelės įformi-nimo šioje muitinėje dienos jos raštu nepranešė garantinei asociacijai, kad TIR knygelė galioja. Ši nuostata taikoma ir tada, kai liudijimas apie TIR operacijos pabaigą buvo gautas neteisėtai arba apgaulės būdu, tik tokiu atveju numatytas dvejų metų terminas.

Reikalavimas sumokėti pinigų sumas, nurodytas anksčiau, garantinei asociacijai gali būti pateikiamas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai šiai asociacijai buvo pranešta apie TIR operacijos nepripažinimą arba apie tai, kad liudijimas apie TIR operacijos pabaigą buvo gautas neteisėtai arba apgaulės būdu, ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos.

Reikalaujamą sumą garantinės asociacijos privalo sumokėti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gautas reikalavimas. Sumokė-ta suma bus grąžinta asociacijai, jei per dvejus metus nuo tos dienos, kai buvo pateiktas reikalavimas, muitinės tarnybos gaus svarių įrodymų, kad šios transporto operacijos metu jokių pažeidimų nepadaryta.

Krovinių gabenimas naudojant TIR knygeles. Laikinai įve-žančioms kelių transporto priemonėms, autotraukiniams arba konteineriams, gabenantiems krovinius pagal TIR procedūrą, nereikalingas joks specialus muitinės dokumentas. Taip pat nerei-kalingos garantijos kelių transporto priemonėms, autotraukiniams arba konteineriams.

Tačiau anksčiau pateikta nuostata Susitariančiajai šaliai netruk-do reikalauti, kad paskirties muitinė atliktų formalumus, numatytus tos šalies nacionalinių įstatymų, siekiant užtikrinti, kad pasibaigus TIR procedūrai, transporto priemonė, autotraukinys ar konteineris išvyks.

Vykdant TIR gabenimą kelių transporto priemonėmis arba autotraukiniais, prie jų turi būti pritvirtintos stačiakampės lentelės su užrašu „TIR“, atitinkančios šios konvencijos reikalavimus; viena

44

lentelė tvirtinama priekyje, kita – transporto priemonės ar autotrau-kinio gale. Lentelės tvirtinamos taip, kad būtų gerai matomos. Jos turi būti nuimamos arba sukonstruotos taip, kad lentelę būtų galima apversti, uždengti, sulenkti arba sudėti taip, kad būtų aišku, jog TIR procedūra nevykdoma.

Kiekvienai kelių transporto priemonei ar konteineriui įformi-nama atskira TIR knygelė. Tačiau viena TIR knygelė gali būti įforminama ir vienam autotraukiniui arba keliems konteineriams, pakrautiems vienoje transporto priemonėje arba jų sąstate. Tokiu atveju TIR knygelės prekių manifeste būtina atskirai nurodyti kiek-vienos sąstatui priklausančios transporto priemonės arba kiekvieno konteinerio krovinį.

TIR knygelė galioja tik vienam gabenimui. Joje turi būti mažiausia tiek atplėšiamų lapų, kiek reikia konkrečiam gabenimui.

TIR gabenimas gali būti tęsiamas per kelias išvykimo ir paskir-ties muitines, tačiau išvykimo ir paskirties muitinių kartu paėmus negali būti daugiau kaip keturios. TIR knygelė paskirties muitinėms gali būti pateikta tik tada, jeigu yra visų išvykimo muitinių žymos.

Kroviniai ir kelių transporto priemonė, autotraukinys ar kentei-neriai išvykimo muitinėje nurodomi kartu su TIR knygele. Išvykimo šalies muitinė imasi visų būtinų priemonių, kad įsitikintų krovinio manifeste pateiktų duomenų tikslumu ir (arba) uždėtų muitinės plom-bas arba pateiktų tos muitinės įgaliotų asmenų uždėtas plombas.

Muitinės tarnybos kroviniams, gabenamiems jų šalies teritorija, gali nustatyti tranzito terminą ir reikalauti, kad kelių transporto priemonė, autotraukinys ar konteineris važiuotų nustatytu maršrutu.

Kiekvienoje tarpinėje ir paskirties muitinėje kelių transporto priemonė, autotraukinys ar konteineris kartu su gabenamu kroviniu ir įforminta to krovinio TIR knygele turi būti pateikti muitinės kontrolei.

Kiekvienos Susitariančiųjų šalių tarpinės muitinės pareigūnai paprastai pripažįsta kitų Susitariančiųjų šalių muitinės pareigūnų uždėtas ir nepažeistas muitinės plombas, išskyrus tada, kai krovinys tikrinamas. Vis dėlto šie pareigūnai gali, jei tai privaloma pagal kontūrolės reikalavimus, papildomai uždėti savo plombas.

Vienos iš Susitariančiųjų šalių pripažinti muitinės spaudai ir plombos jų teritorijoje juridiškai yra taip pat apsaugoti, kaip ir nacionalinės muitinės spaudai ir plombos.

45

Muitinės tarnybos negali: reikalauti, kad kelių transporto prie-monės, autotraukiniai arba konteineriai, važiuodami jų šalies teritorija, būtų eksportuojami vežėjo sąskaita; reikalauti, kad kelių transporto priemonės, autotraukiniai arba konteineriai ir jų kroviniai pakeliui būtų tikrinami, išskyrus ypatingus atvejus.

Jeigu muitinės tarnybos tarpinėje muitinėje arba kelyje tikrina krovinį, gabenamą transporto priemone, autotraukiniu arba kontei-neriu, visus įrašus apie uždėtas naujas plombas ir muitinės atliktos kontrolės pobūdį jos turi įrašyti atplėšiamuose TIR knygelės lapuose, kurie naudojami jų šalyje, atitinkamose šaknelėse, taip pat likusiuose atplėšiamuose TIR knygelės lapuose.

Jeigu muitinės plombos ir spaudai kelyje buvo pažeisti kitomis aplinkybėmis arba jeigu krovinys buvo sunaikintas arba sugadintas nepažeidus plombų, taikoma TIR knygelių naudojimo procedūra, nustatyta šioje konvencijoje, nepažeidžiant nacionalinių įstatymų nuostatų; užpildomas ir TIR knygelėje esantis protokolas.

Jeigu dalis maršruto eina šalies, kuri nėra šios konvencijos Susi-tariančioji šalis, teritorija, šioje kelio dalyje TIR gabenimas laikinai sustabdomas. Tokiu atveju Susitariančiosios šalies, kurios teritorija krovinys toliau gabenamas, muitinės tarnybos priima TIR knygelę TIR procedūrai atnaujinti, jei muitinės plombos arba identifikavimo ženklai nepažeisti.

Ta pati nuostata taikoma ir tai maršruto daliai, kai TIR knygelės savininkas vienos Susitariančiųjų šalių teritorijoje knygelės nenau-doja dėl paprastesnių muitinio tranzito procedūrų arba kai muitinio tranzito režimas nebūtinas.

Tokiais atvejais muitinės tarnybos, kuriose TIR procedūra buvo laikinai nutraukta arba atnaujinta, yra laikomos tarpinėmis muitinė-mis įvažiuojant arba išvažiuojant iš šalies.

Kai laikomasi šios konvencijos nuostatų, nurodyta paskirties muitinė gali būti pakeista kita paskirties muitine.

Muitinė nedelsdama įformina liudijimą apie TIR operacijos pabaigą. Liudijimas apie TIR operacijos pabaigą gali būti įformintas su išlyga ar be jos; jeigu liudijimas apie pabaigą įforminamas su išlyga, tai daroma remiantis tik faktais, susijusiais su pačia TIR operacija. Tie faktai turi būti aiškiai nurodomi TIR knygelėje.

Tais atvejais, kai prekėms įforminama kita muitinės procedūra ar pradedama taikyti kita muitinės priežiūros sistema, visi pažeidimai,

46

kurie gali būti padaryti taikant tą muitinės procedūrą ar muitinės priežiūros sistemą, nepriskiriami TIR knygelės turėtojui ar asmeniui, veikiančiam jo vardu.

Išvykimo muitinės sprendimu sunkiasvoriai ir nestandartinio dydžio kroviniai gali būti gabenami neplombuotomis transporto prie-monėmis arba konteineriais tik tais atvejais, kai, išvykimo muitinės nuomone, sunkiasvoriai arba nestandartinio dydžio kroviniai, taip pat kartu gabenami jiems priklausantys reikmenys gali būti lengvai atpažįstami pagal pateiktą jų aprašymą arba yra užplombuojami ar pažymimi identifikavimo ženklais taip, kad būtų neįmanoma jų pakeisti ar nuimti nepaliekant žymės.

Garantinė asociacija atsako ne tik už TIR knygelėje nurodytas prekes, bet ir už tas, kurios neišvardytos, bet yra ant platformos arba tarp knygelėje išvardytų prekių.

Vežant sunkiasvorius arba nestandartinio dydžio krovinius, viršelyje ir ant visų atplėšiamų TIR knygelės lapų turi būti juodu šriftu užrašyta „Sunkiasvoriai arba nestandartinio dydžio kroviniai“.

Išvykimo muitinės tarnybos gali reikalauti, kad pakrovimo lapai, nuotraukos, brėžiniai ir kt., kurie būtini gabenamiems kroviniams atpažinti, būtų pridedami prie TIR knygelės. Tokiu atveju muitinės pareigūnai šiuos dokumentus patvirtina; vienas nurodytų dokumentų egzempliorius tvirtinamas prie TIR knygelės viršelio vidinės pusės ir visuomet TIR knygelės manifesto lapuose įrašoma, kad tokie dokumentai yra.

Visos Susitariančiųjų šalių tarpinės muitinės pripažįsta muitinės plombas ir/arba identifikavimo ženklus, uždėtus kitų Susitariančiųjų šalių kompetentingų institucijų. Tačiau ir jos pačios gali papildomai uždėti plombas ir/arba identifikavimo ženklus. Tokiu atveju apie naujas plombas ir/arba identifikavimo ženklus pažymima atplėšia-muose TIR knygelės lapuose, naudojamuose jų šalyje, atitinkamose šaknelėse, taip pat likusiuose atplėšiamuose TIR knygelės lapuose.

Jei kelyje arba tarpinėje muitinėje apžiūrą atliekantys muitinės pareigūnai priversti nuimti plombas ar identifikavimo ženklus, apie tai, kad buvo uždėtos naujos plombos ir identifikavimo ženklai, jie pažymi atplėšiamuose TIR knygelės lapuose, naudojamuose jų šaly-je, atitinkamose šaknelėse, taip pat likusiuose atplėšiamuose TIR knygelės lapuose.

Konvencijos nuostatų pažeidimas. Šios konvencijos nuostatų

47

pažeidėjas baudžiamas tos šalies, kurioje padarytas pažeidimas, įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu neįmanoma nustatyti, kieno teritorijoje padarytas pažei-dimas, teigiama, kad pažeidimas padarytas tos Susitariančiosios šalies teritorijoje, kurioje jis buvo užfiksuotas.

Kiekviena Susitariančioji šalis turi teisę iš bet kurio asmens, kuris rimtai pažeidė muitinės įstatymus ar kitas muitinės taisykles, susijusias su tarptautiniu krovinių gabenimu, laikinai arba visam laikui atimti teisę naudotis šia konvencija nustatytomis teisėmis.

Apie atimtą teisę nedelsiant (per savaitę) pranešama tos Susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje toks asmuo yra įsikūręs arba nuolat gyvena, muitinės tarnyboms. Taip pat pranešama garan-tinei (-ėms) asociacijai (-oms) šalies, kurioje padarytas pažeidimas.

Tais atvejais, kai TIR procedūros pripažįstamos: a) Susitariančiosios šalys nekreipia dėmesio į nežymius nukrypi-

mus nuo nustatytų terminų ir maršrutų. b) Taip pat ir tada, kai nustatoma, kad duomenys TIR knygelės

krovinio manifeste neatitinka kelių transporto priemonės, autotrau-kinio arba konteinerio turinio, nelaikoma, kad TIR knygelės savinin-kas pažeidė šios konvencijos nuostatas, jeigu pateikiama įrodymų, įtikinančių kompetentingas tarnybas, kad tie skirtumai atsirado ne dėl klaidų, padarytų tyčia, arba ne dėl aplaidumo pakraunant ar išsiun-čiant krovinį, arba papildant minėtąjį manifestą.

Išvykimo ir paskirties šalių muitinių tarnybos nelaiko TIR knygelės savininko kaltu dėl pastebėtų neatitikimų, jeigu tie neatiti-kimai susiję su muitinės procedūromis, atliktomis prieš arba po TIR gabenimo, kuriose TIR knygelės savininkas nedalyvavo.

Jeigu pateikiama įrodymų, įtikinančių muitinės tarnybas, kad TIR knygelės manifeste nurodytos prekės nesugrąžinamai prarastos ar sunaikintos kelių transporto įvykio metu arba susiklosčius neiš-vengiamoms aplinkybėms, kad trūkumas natūraliai atsirado dėl toms prekėms būdingų savybių, tada įprastų muitų ir mokesčių mokėti nereikia.

Kompetentingos tarnybos, glaudžiai bendradarbiaudamos su asociacijomis, imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad TIR knygelės būtų teisingai naudojamos. Tuo tikslu jos gali taikyti atitin-kamas nacionalines ir tarptautines kontrolės priemones. Jeigu kompetentingos tarnybos taiko nacionalines kontrolės priemones,

48

apie tai turi būti nedelsiant pranešta TIR valdybai, kuri patikrina, ar tos priemonės atitinka TIR konvencijos nuostatas. Tarptautines kontrolės priemones priima Administracinis komitetas.

Kontroliniai klausimai 1. Kam taikoma TIR konvencija? 2. Kokios „garantinės asociacijos“ funkcijos ir kas jai atstovauja

Lietuvoje? 3. Kaip apibūdinamos pagrindinės TIR konvencijos nuostatos? 4. Už kokias prekes atsako garantinės asociacijos? 5. Kam ir koks dokumentas įforminamas vežant pagal TIR

procedūrą ir keliems vežimams jis galioja? 6. Koks didžiausias išvykimo ir paskyrimo muitinių skaičius

kartu paėmus?

2.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys kelių transporto veiklą

Kelių transporto veiklą reglamentuoja šie bendrieji teisiniai aktai:

1) Lietuvos Respublikos įstatymai: a) Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstaty-

mas, b) Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, c) Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas.

2) Lietuvos Respublikos vyriausybės dokumentai: a) Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės.

2.2.1. Pagrindinės sąvokos

1. Autobusas – motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmo-nėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą.

2. Aukštesniosios mokyklos – aukštesniosios mokyklos, konservatorijos.

3. Aukštosios mokyklos – universitetai, akademijos, seminarijos, institutai, kolegijos.

49

4. Bagažas – daiktai, kuriuos keleivis vežasi kelių transporto priemone.

5. Bendrojo lavinimo mokyklos – darželiai-mokyklos, pradinės, pagrindinės, jaunimo, vidurinės mokyklos, gimnazijos, tarptautinio bakalaureato mokyklos, specialiosios, internatinės, specialiosios internatinės, sanatorinės internatinės mokyklos, vaikų globos namai, specialieji vaikų globos ir auklėjimo namai.

6. Gavėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti krovinį.

7. Iš anksto sudaryta keleivių grupė – grupė, su kuria pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis (kai keleiviai vyksta turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferen-cijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais).

8. Keleiviniai traukiniai – Lietuvos vietinio ir tarptautinio susi-siekimo traukiniai:

a) vietinio susisiekimo traukiniai – paprastieji ir greitieji kelei-viniai traukiniai, kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje;

b) tarptautinio susisiekimo traukiniai – keleiviniai traukiniai, vežantys keleivius į kitas valstybes.

9. Keleivis – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone.

10. Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant ir vairuotojo, ir atpažinimo ženklą-plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės.

11. Kelių transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais.

12. Krovininis automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, priekaboms ar puspriekabėms vilkti. Traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomi krovininiais automobiliais.

50

13. Lengvasis automobilis – motorinė kelių transporto priemo-nė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti.

14. Lengvasis automobilis taksi – motorinė kelių transporto priemonė, skirta keleiviams ir bagažui vežti, turinti, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą-plafoną ir atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Susisiekimo ministerija.

15. Licencija – leidimas vežėjui vežti krovinius arba keleivius už atlyginimą.

16. Licencijos kortelė – vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei išduodamas leidimas, suteikiantis teisę šia transporto priemone vežti keleivius ar krovinius.

17. Maršrutiniai taksi – autobusai, turintys, įskaitant vairuotojo vietą, nuo 10 iki 17 sėdimų vietų ir atpažinimo ženklą – plafoną, vežantys keleivius tik sėdimuose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, paimantys ir išleidžiantys keleivius stotelėse arba pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės.

18. Papildomojo ugdymo įstaigos – meno (muzikos, dailės, cho-reografijos), sporto, kalbų, technikos bei kitokio profilio mokyklos ir centrai.

19. Priekaba – transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė.

20. Profesinio mokymo įstaigos – profesinės mokyklos ir specializuotos (reabilitacinės) profesinės mokyklos (centrai), įgyven-dinančios pagrindinį profesinį mokymą.

21. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinta priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei trans-porto priemonei.

22. Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarka-raščių ir tarifų. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus.

51

Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.

23. Reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai – vidaus vandenų transporto priemonės, vežančios keleivius miesto, priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį.

24. Smulkios siuntos – daiktai arba krovinys, kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys siunčia keleivine transporto priemone.

25. Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių trans-porto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.

26. Specialūs reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų – į darbovietes ir iš jų, moksleivių – į mokyklas ir iš jų ir pan.).

27. Siuntėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, perduodantys vežti krovinį jo nurodytam gavėjui.

28. Tarptautinio susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa, kertanti valstybės sieną.

29. Tolimojo susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuria keleiviai vežami daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savival-dybių) teritorijas.

30. Transporto infrastruktūros objekto naudotojas – transporto priemonių savininkas arba valdytojas, taip pat ūkio subjektas, kurio veikla galima tik naudojantis transporto infrastruktūros objektu.

31. Transporto infrastruktūros objekto valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo teisėtu pagrindu valdantis transporto infrastruktūros objektą.

32. Troleibusas – autobusas, varomas kontaktiniu tinklu teikiama elektros energijos.

33. Užsakymas – siuntėjo pasiūlymas jo pageidaujamomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti.

34. Užsakomieji reisai – reisai, kai iš anksto sudarytos bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės yra nuvežamos į tam tikrą vietą ir parvežamos į išvykimo vietą arba anksčiau nuvežta keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu, arba keleivių grupė nuvežama, o transporto priemonė grįžta tuščia. Iš anksto

52

sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jei keleivių grupės vežiojamos tame pačiame mieste, kuriame vyksta renginiai. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaik-inimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos.

35. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis doku-mentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai.

36. Vežimų organizavimas – techninių sąlygų ir teisinių santykių tarp keleivio, krovinio, bagažo, pašto, dokumentų siuntos, smulkios siuntos siuntėjo, gavėjo ir vežėjo nustatymas.

37. Vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, krovinius, bagažą, paštą, dokumentų siuntas, smulkias siuntas.

38. Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius miesto maršrutais, kuriuos nustato savivaldybės.

39. Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius priemiestiniais maršrutais ne daugiau kaip per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.

40. Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami miesto teritorijoje.

41. Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįs-kaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. Atskirais atvejais, suderinus su Valstybine kelių transporto inspekcija, maršrutas gali tęstis per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.

42. „Žaliasis sunkvežimis“ – krovininis automobilis, atitinkantis Europos transporto ministrų konferencijos rezoliucijoje Nr. 91/2 nu-

53

statytus išmetamųjų dujų nuodingumo, triukšmingumo reikalavimus ir turintis Susisiekimo ministerijos nustatytus sertifikatus.

43. „Žalesnis ir saugus sunkvežimis“ – krovininis automobilis, atitinkantis Europos transporto ministrų konferencijos rezoliucijoje Nr. 95/3 nustatytus išmetamųjų dujų nuodingumo, triukšmingumo bei eismo saugumo reikalavimus ir turintis Susisiekimo ministerijos nustatytus sertifikatus.

Kontroliniai klausimai 1. Apibūdinti „autobusą“. 2. Apibūdinti „lengvąjį automobilį“. 3. Apibūdinti „lengvąjį automobilį taksi“. 4. Apibūdinti „keleivių vežimą maršrutiniu taksi“. 5. Apibūdinti „licenciją“. 6. Apibūdinti „licencijos kortelę“. 7. Apibūdinti „siuntėją“, „gavėją“ ir „vežėją“. 8. Apibūdinti „tarptautinio susisiekimo maršrutą“. 9. Apibūdinti „tolimojo susisiekimo maršrutą“. 10. Apibūdinti „vietinio (miesto) susisiekimo maršrutą“. 11. Apibūdinti „vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutą“. 12. Apibūdinti „keleivių vežimą maršrutiniu taksi“. 13. Apibūdinti „reguliarius reisus“. 14. Apibūdinti „specialius reisus“. 15. Apibūdinti „užsakomuosius reisus“.

2.2.2. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas

Kodeksas priimtas 1996 m. lapkričio 19 d., įsakymo Nr. I-1628. Kodekso paskirtis. Lietuvos Respublikos kelių transporto

kodeksas (toliau – šis kodeksas) reguliuoja keleivių, bagažo, krovinių ir pašto, dokumentų siuntų vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą.

Kelių transportas ir kelių transporto priemonės. Kelių trans-portas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrast-ruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais.

Kelių transporto priemonės skirstomos į keleivines ir krovinines. Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir

54

elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai, lengvieji automo-biliai taksi.

Krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais. Tai krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės.

Kelių transporto objektų nuosavybė. Kelių transporto priemo-nės, autobusų stotys ir stotelės, krovinių vežimo stotys (terminalai), tiesiogiai su jais susiję pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, užsienio juridinių asmenų filialams arba atstovybėms. Nuosavybės teisė į autobusų stotis, priklausančias valstybei ar savivaldybėms bei valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms, negali būti perleista kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei. Vietinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos piliečiams, savivaldybėms.

Už važiavimą automagistralėmis, taip pat keliais, kurie nutiesti koncesijos pagrindais, gali būti nustatytas mokestis. Mokesčio tarifus ir jo mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Valstybinis kelių transporto valdymas. Valstybinį kelių trans-porto valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos.

Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savival-dybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.

Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.

55

Kelių transporto teisės aktai. Kelių transporto santykius regu-liuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, tarptautinės sutartys.

Tarptautinės sutartys. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptauti-nių sutarčių nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias nustato kelių transporto vežimus reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

Licencija (leidimas) verstis vežimais. Kelių transporto ūkinė komercinė keleivių ir krovinių vežimo už atlyginimą veikla yra licencijuojama.

Keleiviams vežti licencija (leidimas) reikalinga, kai vežama: lengvaisiais automobiliais taksi; lengvaisiais automobiliais užsako-maisiais reisais; autobusais.

Kroviniams vežti licencija (leidimas) reikalinga, kai vežama vidaus ir tarptautiniais maršrutais transporto priemonėmis, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos.

Licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimais tolimojo ir tarptau-tinio susisiekimo maršrutais bei krovinių vežimais išduoda Valstyb-inė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspekcija). Valstybinės kelių transpor-to inspekcijos išduodamas licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimais tarptautinio susisiekimo maršrutais bei krovinių vežimais tarptautiniais maršrutais transporto priemonėmis, kurių keliamoji galia, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos arba bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 6 tonos, nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos pakeitė Bendrijos licencijos (leidimai), išduodami Valstybinės kelių transporto inspekcijos. Šių teisės aktų taikymo tvarką nustato Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės, tvirtinamos Vyriausybės.

Licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimais vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos.

Vežėjas, pageidaujantis verstis kelių transporto ūkine komercine veikla ir visą laikotarpį, kol šia veikla verčiasi, privalo atitikti finan-sinio pajėgumo, geros reputacijos, profesinės kompetencijos reikalavimus, kuriuos nustato Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės.

56

Vežimų klasifikacija. Vežimai skirstomi į vidaus ir tarptauti-nius vežimus.

Vidaus vežimai – tokie vežimai, kai kelių transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tarptautiniai vežimai – tokie vežimai, kai kelių transporto prie-monė kerta valstybės sieną.

Kelių transporto priemonės ekipažas. Kelių transporto prie-monės ekipažą sudaro vienas ar keli vairuotojai ir kiti vežėjo paskirti asmenys.

Ekipažo narių teises ir pareigas nustato šis kodeksas bei tam tikros keleivių ir krovinių vežimo taisyklės, kurias tvirtina Susisie-kimo ministerija.

Ekipažo darbą ir poilsį reguliuoja Vyriausybės nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte bei kiti teisės aktai.

Stotys ir stotelės. Miestuose ir didesnėse gyvenvietėse steigia-mos autobusų stotys, kurių pagrindinė paskirtis – aptarnauti keleivius reguliariais reisais vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį, kontroliuoti autobusų išvykimo bei atvykimo laiką, parduoti keleiviams bilietus, teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. Ši pagrindinė autobusų stočių paskirtis negali būti keičiama. Autobusų stotis gali būti juridinis asmuo arba juridinio asmens struktūrinis padalinys.

Autobusų stotis gali steigti savivaldybė, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai bei juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar atstovybės.

Autobusų stotys steigiamos pagal savivaldybių tarybų nustatytus kriterijus ir tvarką bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytose vietose.

Autobusų stočių naudojimo ir jų darbo tvarką reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtinti Autobusų stočių nuostatai.

Keleiviams aptarnauti skirtų stotelių miestuose, gyvenvietėse ir keliuose įrengimą ir priežiūrą reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Tarptautiniai vežimai. Keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką bei sąlygas nustato tarptautinės konvencijos, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių sutartys bei tam tikros taisyk-

57

lės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. Kelių transporto kontrolės tarnybos. Kelių transporto kontrolė

– tai vežėjų veiklos valstybinė priežiūra, kuria siekiama užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų kelių transporte laikymąsi.

Kelių transporto veiklos kontrolę atlieka: Valstybinė kelių transporto inspekcija, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybos, kitos valstybės institucijos, kurioms įstatymų suteikta kontrolės teisė.

Kelių transporto kontrolės tarnybų įgaliojimai. Valstybinės kelių transporto inspekcijos transporto veiklos kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai, patvirtinti Susisiekimo ministerijos, bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos nuostatai.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, valstybinės techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo, taip pat keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų – keleivių ir bagažo bilietus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registracijos liudijimą arba transporto priemonės naudotojo pažymėjimą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat keleivių sutikimu gauti iš jų paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.

Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų įgaliojimus nustato šis kodeksas, Kelei-vinio kelių transporto kontrolės nuostatai bei šių tarnybų nuostatai.

Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo bei gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automo-bilius taksi ir keleivines kelių transporto priemones, dirbančias vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, bei šių priemonių ekipažų, taip pat keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, tarp jų – keleivių ir bagažo bilietus bei ekipažų darbo ir poilsio režimo laikymąsi. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registracijos liudijimą arba

58

transporto priemonės naudotojo pažymėjimą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat keleivių sutikimu gauti iš jų paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.

Kitos institucijos, kontroliuojančios kelių transporto veiklą, veikia pagal savo įgaliojimus.

Valstybės rinkliava. Už licencijų (leidimų) verstis kelių trans-porto ūkine komercine veikla, kitų su kelių transporto veikla susijusių juridinę galią turinčių dokumentų ir jų dublikatų išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

Tarifai. Keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisie-kimo maršrutais tarifus nustato vežėjas, maksimalius jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marš-rutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į kiekvieną konkretų maršrutą, keleivių srautus bei aptarnavimo intensyvumą.

Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas, apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių nustatyta tvarka.

Kiti keleivių bei krovinių vežimo tarifai nustatomi šalių susitarimu. Su keleivių bei krovinių vežimu susijusių papildomų paslaugų tarifus nustato šių paslaugų teikėjai.

Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai, maksimalius jų dydžius pagal stočių kategorijas suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Autobusų stotys visiems vežėjams taiko vienodus paslaugų tarifus.

Keleivio, bagažo ir smulkių siuntų sąvokos. Bagažo ir smulkių siuntų maksimalų dydį ir svorį nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Visuomenės aptarnavimo organizavimas. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, taip pat savivaldybių institucijos užtikrina būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą visuomenei nors ir vežėjams komerciškai nenaudingomis sąlygomis. Dėl šių paslaugų teikimo vežėjų patiriami nuostoliai jiems yra kompensuo-jami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, taip pat savivaldybių institucijos vežėjus visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams

59

vykdyti parenka konkurso tvarka ir su konkurso nugalėtojais sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis. Visuomenės aptarnavimo sutartys sudaromos ne ilgiau kaip 5 metams.

Visuomenės aptarnavimo sutartyse turi būti nustatyta: paslaugų, kurios bus teikiamos, pobūdis nenutrūkstamumo, reguliarumo, kiekio ir kokybės požiūriu; paslaugų kaina ir abiejų šalių finansiniai santykiai; nuostatos dėl sutarties keitimo atsižvelgiant į nenumatytus pasikeitimus; sutarties galiojimo laikas; sankcijos tuo atveju, jeigu sutarties nesilaikoma.

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, taip pat savivaldybių institucijos, priėmusios sprendimus nutraukti visuomenės aptarnavi-mo sutartis, privalo sudaryti galimybę visuomenei naudotis alterna-tyvia transporto paslauga.

Keleivių vežimas. Keleiviai vežami keleiviams vežti pagamin-tomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis – autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais, lengvaisiais automobiliais taksi. Keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės.

Keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.

Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduo-damas leidimas. Leidimus vežti keleivius vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais – Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisie-kimo ministerija.

Keleivio vežimo sutartis. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsi-pareigoja keleivį nuvežti jo biliete arba tam tikrame užsakyme nurodyta transporto priemone, laiku ir maršrutu į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja už nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

Keleivio bilietas. Keleivio bilietas – keleivio vežimo sutartį pa-tvirtinantis dokumentas. Vežant keleivius reguliariais reisais, keleivio bilietas yra būtinas.

Bilietų rekvizitus, jų pardavimo ir grąžinimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

60

Keleivio teisės ir pareigos. Keleivis turi teisę: 1) užimti nurodytą biliete vietą; 2) keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka nemo-

kamai vežtis nustatyto svorio ir dydžio bagažą; 3) nemokamai vežtis du vaikus iki 7 metų, jei jie neužima

atskiros sėdimosios vietos, reguliariųjų reisų vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutų autobusais ir troleibusais bei tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais;

4) važiuoti to paties vežėjo ar jų susitarimu kitomis transporto priemonėmis su tuo pačiu bilietu į tą patį paskirties punktą, kai biliete nurodyta transporto priemonė dėl kokių nors priežasčių negali važiuoti, ir nemokėti priemokos už pakeistą patogesnę transporto priemonę, tačiau gauti bilieto kainos skirtumą, jeigu transporto priemonė pakeista į mažiau patogią, nei buvo nurodyta keleivio biliete, o, vežėjui nepateikus kitos transporto priemonės, gauti atitinkamą kompensaciją Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka;

5) iki išvykimo į reisą nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartį, grąžinti bilietą ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka.

Keleivis privalo: sumokėti už vežimą; saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui ar kontroliuojan-čiam asmeniui pareikalavus; laikytis nustatytos tvarkos.

Važiavimo keleiviniu transportu lengvatas ir jų kompensavimo tvarką nustato įstatymai. Lengvatomis naudotis turi teisę asmenys, pateikę šią teisę liudijančius dokumentus.

Ekipažo teisės ir pareigos. Ekipažas turi teisę: 1) išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą; 2) nepriimti arba išlaipinti neblaivius, su nešvariais drabužiais,

su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius Keleivių ir ba-gažo vežimo taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje;

3) laikinai nutraukti maršrutinių autobusų eismą nepalankiomis kelio bei meteorologinėmis sąlygomis arba stichinių nelaimių metu, apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje nustatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai.

Ekipažas privalo: užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą; kelionės metu turėti ekipažo dokumentus; laikytis veikiančių marš-rutų ir eismo tvarkaraščių; nepažeisdamas talpumo normų, paimti

61

kito vežėjo vežtus keleivius, jeigu jo transporto priemonė sugedo kelyje ar dėl kitų priežasčių nebegali pristatyti keleivių į paskirties stotį ar stotelę.

Keleivių bagažo ir smulkių siuntų vežimo sutartys. Keleivio bagažo vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivio bagažą į keleivio biliete ar bagažo kvite nurodytą paskirties punktą ir išduoti jį keleiviui, o keleivis įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.

Keleivio bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra keleivio bilietas arba bagažo kvitas.

Smulkios siuntos vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja nuvežti siuntą į kvite nurodytą paskirties punktą, o siuntėjas – sumokėti nustatytą užmokestį.

Smulkios siuntos vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra kvitas.

Keleivio bagažo priėmimas ir išdavimas. Keleivio bagažas į transporto priemonę priimamas ir paskirties punkte išduodamas pateikus bagažo kvitą ar keleivio bilietą.

Draudžiamų vežti ir saugoti daiktų sąrašą nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Rasti daiktai. Transporto priemonės salone arba stoties teritori-joje rasti daiktai perduodami ekipažui arba autobusų stoties administracijai.

Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Krovinių vežimo sąvoka. Krovinių (prekių, produkcijos, iška-senų, atliekų, siuntų, konteinerių ir kitų daiktų) vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis.

Krovinio vežimu taip pat laikomas vežėjui priklausančio krovinio gabenimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis ir sąskaita.

Krovinių vežimo tvarką ir sąlygas reguliuoja Krovinių vežimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

Krovinio vežimo sutartis. Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti trans-porto priemonę, pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja

62

pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.

Užsakymas. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas. Užsakyme nurodomi šie rekvizitai: krovinio siuntėjo – juridinio

asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas; krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas; krovinio išsiuntimo ir paskirties punktų adresai; krovinio pavadinimas, svoris ar kiekis; transporto priemonės pateikimo laikas; pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai; specialios krovinio vežimo sąlygos.

Vežėjas gali pareikalauti ir kitų papildomų duomenų, reikalingų vežant krovinį.

Užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą.

Važtaraštis. Važtaraštyje siuntėjas nurodo: važtaraščio surašymo vietą ir datą; siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, adresą; gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, adresą; vežėjo pavadinimą ir adresą; vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį; krovinio pavadinimą; krovinio svorį ar kiekį; krovinio pakrovimo vietą ir laiką; krovinio iškrovimo vietą; mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas; vežant pavojingą krovinį – jo klasę ir nustatytą numerį.

Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis.

Važtaraščio išdavimas. Siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį.

Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas, antrąjį – kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavė-jui, o trečiasis – lieka pas vežėją. Šalims susitarus, gali būti išrašoma ir daugiau važtaraščio egzempliorių.

Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai krovinio siuntai. Jei vežamas vienos rūšies krovinys tuo pačiu atstumu iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui, gali būti surašomas visai vežėjo darbo pamainai vienas važtaraštis, kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu.

Krovinio priėmimas. Vežėjas privalo sutartu laiku pateikti

63

transporto priemones kroviniui pakrauti, o užsakovas – krovinį. Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar

kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje.

Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinius vežti reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas.

Krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje.

Siuntėjas atsako už įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinį teisingumą. Jei dėl to, kad šie duomenys buvo klaidingi, netikslūs ar ne visi, vežėjas ar tretieji asmenys patyrė nuostolių, siuntėjas turi juos atlyginti.

Krovinio pakrovimas ir iškrovimas. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.

Siuntėjui priklausanti įranga, reikalinga kroviniui tvirtinti, kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važta-raštyje vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita.

Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai. Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių susitarimu.

Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku. Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas, krovinys turi būti nuvežtas gavėjui per tam reikalingą ir įprastą tokio pobūdžio vežimams terminą.

Krovinio peradresavimas. Siuntėjas, kol krovinys vežamas, turi teisę, nekeisdamas paskirties punkto, keisti važtaraštyje nuro-dytą gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo taisyk-lės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui.

Krovinio perdavimas gavėjui. Atvežęs krovinį į paskirties vietą, vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi.

Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraš-tyje momento.

64

Priimdamas krovinį, gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį, pakuotę, būklę. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą, gavėjas įrašo apie tai važtaraštyje arba atskirame akte. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčų, gali būti kviečiamas ekspertas.

Gavėjas gali atsisakyti priimti sugadintą krovinį, kai jo jau nega-lima naudoti pagal tikslinę paskirtį.

Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį arba kai važtaraštyje nurodyto gavėjo nėra, vežėjas apie tai praneša siuntėjui. Negavęs siuntėjo nurodymo, vežėjas grąžina krovinį siuntėjui arba gali siuntėjo sąskaita priimti krovinį laikinai saugoti.

Krovinių ženklinimas ir pakuotė. Kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti, įpakuoti ir paženklinti taip, kad juos vežant nekiltų pavojaus ekipažui, tretiesiems asmenims, aplinkai, vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms.

Kroviniai ženklinami kelių eismo ir kitų taisyklių nustatyta tvarka.

Pavojingų krovinių vežimas. Pavojingi kroviniai tarptautiniais maršrutais vežami pagal 1957 m. Europos sutartį dėl pavojingų kro-vinių tarptautinių vežimų keliais (ADR).

Pavojingų krovinių vežimą Lietuvos Respublikoje reglamen-tuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.

Krovinių vežimas savo sąskaita. Vežėjas, gabenantis jam pri-klausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį.

Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis, jame turi būti nurodyta: važtaraščio surašymo vieta ir data; vežėjo pavadinimas ir adresas; krovinio pavadinimas; krovinio svoris ar kiekis; krovinio pakrovimo vieta; krovinio iškrovimo vieta; transporto priemonės markė ir valstybinis numeris; vežėjo parašas ir antspaudas; vežant pavojingą krovinį – jo klasė ir nustatytas numeris.

Veždamas krovinius savo sąskaita, vežėjas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo, kitų krovinių vežimą reguliuojančių teisės aktų.

Siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovi-nius savo sąskaita tenka vežėjui.

Krovinių tarptautiniai vežimai. Krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą santykius reguliuoja 1956 m. Tarptautinio krovinių

65

vežimo keliais sutarties konvencija, pasirašyta Ženevoje. Krovinių tarptautinius vežimus savo sąskaita reguliuoja tarptau-

tiniai susitarimai. Pašto, dokumentų siuntų vežimo sutartis. Pašto, dokumentų

siuntų vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja nuvežti pateiktą jam pašto, dokumentų siuntą į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas už pašto, dokumentų siuntų vežimą įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.

Pašto, dokumentų siuntų pateikimą vežti, jų vežimo ir išdavimo gavėjui tvarką nustato pašto paslaugų teikėjų ir vežėjų sutartys.

Krovinių vežimas pagal ekspedijavimo sutartį. Pagal ekspedi-javimo sutartį krovinio siuntėjas ar gavėjas gali pavesti ekspeditoriui atlikti veiksmus, susijusius su krovinio siuntimu bei gavimu.

Ekspedijavimo veiklą reguliuoja įstatymai. Atsakomybė už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atė-

mimą. Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleivio sveikatai ar gyvybei, vežimo metu, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės.

Vežėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atly-ginti keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleiviui kelių transporto priemonėje arba įsėdimo ar išlipimo iš jos metu, neatsižvelgiant į tai, ar kelių transporto priemonė atliko vežimą, ar ne.

Žalos, padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei, atlyginimas. Žala, padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu, atlygina-ma pagal Civilinį kodeksą. Vežėjui susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta įstatymų.

Atsakomybė už kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą. Vežėjas atsako už žalą, padarytą kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatai ar gyvybei. Žala atlyginama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos dalį privalo atlyginti kelių transporto priemonės valdytojas pagal Civilinį kodeksą.

Atsakomybė už krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą. Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar

66

bagažą, atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.

Vežimu laikomas laikas, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje.

Jeigu vežėjas priimtą krovinį ar bagažą pakrovė, perkrovė ar perdavė, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.

Krovinio ar bagažo praradimu laikomas jų nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu – jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas.

Atsakomybės dydžio nustatymas. Vežėjas padarytą žalą krovi-niui ar bagažui, kurie buvo keleivio ar krovinio siuntėjo pareiškimu įvertinti ir už juos apmokėta, atlygina įvertinto turto suma, jeigu nėra įrodymų, kad ši suma viršija keleiviui ar siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį.

Jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos sumokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio, bagažo ar pašto siuntos vertė.

Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada, kai bagažas prarastas ar sužalotas kelių transporto priemonės avarijos metu, jeigu keleivis ar asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, įrodo apie turėtą ir netektą bagažą ir jo vertę.

Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinio vertė nustatoma krovinio priėmimo vietoje ir krovinio ar bagažo priėmimo metu galiojusiomis kainomis prekių biržoje arba pagal atitinkamas rinkos kainas, o jeigu tokių kainų nėra, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.

Kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų didžiausių nuostolių atlyginimo ribų.

Šalių susitarimu priimant krovinį gali būti nustatyta didesnė jo vertė negu tikroji.

Atsakomybė už keleivio, bagažo, krovinio ar pašto siuntos pavėluotą vežimą. Vežėjas, pažeidęs keleivio, bagažo ar krovinio vežimo terminus (išskyrus keleivio vežimą miesto ir priemiesčio maršrutais), privalo atlyginti keleiviui, krovinio ar pašto, dokumentų

67

siuntėjui arba gavėjui turėtus nuostolius, atsiradusius dėl transporto priemonės vėlavimo, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.

Vežimo terminas laikomas nepraleistu, jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, transporto priemonės gedimo, gresiančio keleivių sveikatai ar gyvybei, šalinimo arba kitokių nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių.

Keleto vežėjų atsakomybė. Kai krovinys prarastas, jo trūksta arba jis sužalotas dėl dviejų ar daugiau vežėjų, kurie dalyvavo vežime, kaltės, tai žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui atlygina vežėjas, su kuriuo buvo sudaryta vežimo sutartis. Vežėjas, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti turėtų nuostolių atlyginimo iš kitų vežėjų.

Atsakomybė už žalą, padarytą susidūrus kelių transporto priemonėms. Žalą, padarytą keleiviui, bagažui, kroviniui ar pašto siuntai susidūrus kelių transporto priemonėms, atlygina transporto priemonės, dėl kurios kaltės įvyko susidūrimas, valdytojas.

Jeigu žala padaryta susidūrus kelioms kelių transporto priemo-nėms, dėl ko kalti keli transporto priemonių valdytojai, tai nukentėju-siesiems padarytą žalą jie atlygina solidariai. Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį.

Atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims. Žalą, padarytą kelių transporto priemonėmis tretiesiems asmenims ar jų turtui, atlygina kaltas dėl žalos padarymo vežėjas. Žalos dydį ir jos atlyginimo tvarką reguliuoja Civilinis kodeksas.

Atleidimas nuo atsakomybės ar jos dydžio sumažinimas. Vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo, krovinio ar pašto siuntos praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. Jei vežėjas įrodys, kad krovinio siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastis ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į to asmens kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės.

Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, trūkumą arba sužalo-jimą, jeigu siuntėjas (gavėjas) neįrodo jo kaltės, kai: – krovinys atvežtas techniškai tvarkinga kelių transporto priemone su nepažeistomis siuntėjo plombomis, o vienetinis krovinys – su tvar-kingomis krovinio siuntėjo arba gamintojo apsauginėmis žymomis,

68

banderolinėmis plombomis; – krovinio trūksta arba jis sužalotas dėl natūralių priežasčių, susijusių su krovinio vežimu transporto priemonėmis (nudžiūvimo, korozijos, nubyrėjimo ir pan.); – krovinys buvo lydimas siuntėjo ar gavėjo atstovo; – krovinio trūkumas nevir-šijo natūralaus sumažėjimo normų ar leistinų paklaidos matavimo priemonėmis ribų, taikomų vežant kelių transporto priemonėmis.

Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą negaliojimas. Vežėjo susitarimai su keleiviu, krovinio ar bagažo siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.

Atsakomybė už kelių transporto priemonės prastovą. Už kelių transporto priemonės prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su vežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko prastova, šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.

Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą. Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.

Atsakomybė už kelių transporte galiojančių taisyklių pažeidimą. Keleivių, bagažo ir krovinio vežimo saugumo ir kitų kelių transporto taisyklių pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo tvarka. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo pareikšti vežėjui pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos nepatenkino.

Ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas. Pretenzijos pareiškimas ieškininės senaties terminą pratęsia vienam mėnesiui.

Kontroliniai klausimai 1. Kokia šio kodekso paskirtis? 2. Kas priskiriama keleivinėms ir kas – krovininėms transporto

69

priemonėms? 3. Kam gali priklausyti kelių transporto objektai? 4. Kas vykdo kelių transporto valstybinį valdymą? 5. Kaip skirstomi vežimai? 6. Kas ir kaip nustato keleivių vežimo bei autobusų stotyse

teikiamų paslaugų tarifus? 7. Apibūdinti „keleivio vežimo sutartį“. 8. Kokias teises turi keleivis? 9. Kokias teises turi ekipažas? 10. Apibūdinti „krovinio vežimo sutartį“. 11. Kokie rekvizitai nurodomi krovinio vežimo užsakyme? 12. Kas pakrauna ir kas iškrauna krovinį? 13. Kaip vežėjas atlygina žalą, padarytą kroviniui ir bagažui? 14. Kada krovinys laikomas priimtu? 15. Kokį dokumentą turi turėti vežėjas, gabenantis jam

priklausantį krovinį. 16. Kam tenka siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė,

vežant krovinius savo sąskaita?

2.2.3. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas

Įstatymas priimtas 2000 m. kovo 30 d., įsakymo Nr. VIII-1605. Įstatymo paskirtis. Įstatymas nustato asmenų, kuriems teikia-

mos važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, kategorijas, lengvatų rūšis, išlaidų keleiviniam transportui kompensavimą ir vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarką bei šaltinius.

Važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, numatytos šiame įstatyme, pagal šio įstatymo nuostatas teikiamos važiuojantiems tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais (2 ir 3 klasės sėdimuose vagonuose, kai keleivio kelionės pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje), reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, Lietuvos Respublikos piliečiams, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, teisėtai gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir turintiems leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje

70

užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės. Šios lengvatos, numatytos šiame įstatyme, netaikomos važiuojantiesiems tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais, lengvaisiais automo-biliais taksi ir maršrutiniais taksi.

Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, studijuojantiems Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, teikiamos tokios pačios važiavimo keleiviniu transportu lengvatos kaip ir Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams.

Lengvatų rūšys ir jų taikymo sritys. Lietuvos Respublikoje teikiamos šios transporto lengvatos:

1) teisė važiuoti nemokamai; 2) teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida; 3) teisė į transporto išlaidų kompensaciją. Teisė važiuoti nemokamai. Kiekvienam keleiviui suteikiama

teisė nemokamai vežtis vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, tolimojo reguliaraus susisieki-mo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais du vaikus iki 7 metų, jei jie neužima atskiros sėdi-mosios ar miegamosios vietos.

Teisė važiuoti keleiviniu transportu nemokamai suteikiama keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida. Teisę įsigyti vien-kartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, kelei-viniais traukiniais bei vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 procentų nuolaida turi: vaikai invalidai, I grupės invalidai, į Sveika-tos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, bei juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis); taip pat asmenys, kuriems sukakę 80 metų ir vyresni; Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, tapę II ar III grupės invali-dais dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos na-riai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai –

71

kariai savanoriai, kuriems sukakę 70 metų ir vyresni. Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisie-

kimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida turi: II grupės invalidai; pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, jaunesni nei 70 metų, ir laisvės kovų dalyviai; nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai bei buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai; Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSSR agresijos; žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimų nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; asmenys nuo 70 iki 80 metų.

Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bilietą su 50 procentų nuolaida turi aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, taip pat profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniai.

Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisie-kimo autobusais, vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida suteikiama vežamiems vaikams nuo 7 iki 10 metų.

Keleiviui, vežančiam keletą vaikų iki 7 metų tolimojo regulia-raus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, suteikiama teisė trečiajam ir kitiems vaikams iki 7 metų įgyti vienkartinį važiavimo bilietą su 50 procentų nuolaida.

Aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, Lietuvos Respubli-kos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, studijuojantys

72

Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai, profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniai ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniai turi teisę įsigyti važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su šiomis nuolaidomis:

1) terminuotą vardinį važiavimo bilietą – su 80 procentų nuolaida;

2) vienkartinį važiavimo bilietą – su 50 procentų nuolaida. Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų

mokyklos ir konservatorijų mokiniai turi teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida.

Savivaldybės savo nustatyta tvarka gali papildomai leisti įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida ir kitų kategorijų asmenims, taip pat įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida tam tikromis savaitės dienomis ar paros valandomis. Su šiomis lengvatomis susijusias išlaidas savivaldybės kompensuoja iš savo biudžeto lėšų.

Važiavimo išlaidų kompensavimas moksleiviams, vaikų glo-bos įstaigų gyventojams ir studentams. Savivaldybės, kurių terito-rijoje yra švietimo įstaigos, savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas:

1) kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiavu-siems į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais; neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis;

2) vaikų globos namuose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose gyvenantiems našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, internatinių bei kitų bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems

73

mokiniams, važiavusiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais;

3) kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams, kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams, jų darbo šiose mokyklose ar įstaigose dienomis važiavusiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo regulia-raus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais.

Važiavimo išlaidų kompensavimas mokiniams, vaikų globos įstaigų gyventojams, mokytojams, gydytojams ir slaugytojams, socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams, socialiniams peda-dogams ir jų padėjėjams, auklėtojams ir jų padėjėjams, kultūros ir meno darbuotojams. Savivaldybės, kurių teritorijoje yra švieti-mo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, kultūros ir meno įstaigos, savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas:

1) kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantiems į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais; neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis;

2) vaikų globos namuose, vaikų socializacijos centruose, bend-rojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais;

3) kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams, kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams ir slaugytojams, jų darbo

74

šiose mokyklose ar įstaigose dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais;

4) kaimuose ir miesteliuose esančiose socialinių paslaugų įstaigose ir seniūnijose dirbantiems socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams, socialiniams pedagogams ir jų padėjėjams, auklėtojams ir jų padėjėjams, jų darbo dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais;

5) kaimuose ir miesteliuose esančiose kultūros ir meno įstaigose dirbantiems kultūros ir meno darbuotojams, jų darbo dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais.

Savivaldybės, kurių teritorijoje yra švietimo, sveikatos priežiū-ros, socialinių paslaugų, kultūros ir meno įstaigos, savo nustatyta tvarka kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams, kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams ir slaugytojams, kaimuose ir miesteliuose esančiose socialinių paslaugų įstaigose bei seniūnijose dirbantiems socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams, socialiniams pedagogams ir jų padėjėjams, auklėtojams ir jų padėjėjams, kaimuo-se ir miesteliuose esančiose kultūros ir meno įstaigose dirbantiems kultūros ir meno darbuotojams, kurie į darbą ir atgal vyksta nuosavu transportu, moka kompensacijas, kurių dydis yra lygus kompensa-cijų, kurios būtų pagal šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktus išmokėtos jiems vykstant į darbą ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, dydžiui.

Teisė į transporto išlaidų kompensaciją. Invalidai, turintys su-trikusią judėjimo funkciją, turi teisę: kiekvieną mėnesį gauti 0,25 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio transporto išlaidų kompensaciją; vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio

75

specialių lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius.

Laikotarpiu, kai invalidas, turintis teisę gauti transporto išlaidų kompensaciją, atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, ši kompensa-cija nemokama. Šis laikotarpis taip pat neįskaitomas specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai gauti.

Šeimos, auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.

Anksčiau minėtos kompensacijos, mokamos iš valstybės biudžeto.

Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Vežėjų išlaidų kompensavimo (negautų pajamų atlyginimo) tvarka ir šaltiniai. Vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su lengvatų taikymu, kompensuojamos (atlyginamos) pagal su jais sudarytas sutartis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) dėl važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų, nustatytų šiame įstatyme, – iš valstybės biudžeto;

2) dėl važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais lengvatų, nustatytų šiame įstatyme, – iš savivaldybių, kuriose įregist-ruotos šių vežėjų įmonės, biudžetų;

3) dėl važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų, nustatytų šiame įstatyme, – iš valstybės biudžeto;

4) dėl važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų, nustatytų šiame įstatyme, – iš savivaldybių, išdavusių šiems vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, biudžetų;

5) dėl važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, vežančiais keleivius per dviejų gretimų savivaldybių, iš kurių viena yra didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos,

76

Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus – savivaldybė, teritorijas, – iš miesto ir apie jį esančios savivaldybės biudžetų solidariai pagal tarpusavio susitarimą.

Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus. Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Kontroliniai klausimai 1. Kokios transporto lengvatos taikomos Lietuvos Respublikoje? 2. Kokiems važiavimams taikomos transporto lengvatos? 3. Kam suteikiama teisė važiuoti nemokamai? 4. Kam suteikiama teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida? 5. Kas turi teisę į transporto išlaidų kompensaciją? 6. Iš kokių šaltinių kompensuojamos vežėjų išlaidos (negautos

pajamos), susijusios su lengvatų taikymu?

2.2.4. Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės

Taisyklės priimtos 2002 m. gruodžio 23 d., nutarimo Nr. 2090. Bendrosios nuostatos. Šios taisyklės nustato licencijų vežti ke-

leivius ir krovinius išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijų galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat svarbiausius reikalavimus, kurių privalo laikytis ūkio subjektai, vežantys keleivius ir krovinius už atlyginimą.

Vežėjas, turintis licenciją, gali vežti keleivius ar krovinius trans-porto priemone, kuri priklauso jam nuosavybės, turto patikėjimo teise ar nuomos pagrindais ir atitinka nustatytus reikalavimus.

Licencijų rūšys ir naudojimosi jomis sąlygos. Nustatomos šių rūšių licencijos, kurios suteikia teisę:

1) licencija vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi – vežti keleivius šią licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje. Leidžiama nuvežti keleivius į bet kurią Lietuvos Respublikos vietovę, tačiau draudžiama vežioti juos kitos savivaldybės teritorijoje;

2) licencija vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsako-maisiais reisais – vežti keleivius užsakomaisiais reisais šią licenciją išdavusios institucijos nustatytose teritorijose: savivaldybių institucijų – vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais,

77

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo minis-terijos (toliau vadinama – Valstybinė kelių transporto inspekcija) – tarptautinio susisiekimo maršrutais ir tolimojo susisiekimo maršru-tais. Licencija vežti keleivius užsakomaisiais reisais lengvaisiais automobiliais tarp-tautinio susisiekimo maršrutais suteikia teisę vežti keleivius ir Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3) licencija vežti keleivius vietinio (miesto arba priemiestinio) susisiekimo maršrutais – vežti keleivius autobusais (reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais) šią licenciją išdavusios savival-dybės teritorijoje įvažiuojant į gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas;

4) licencija vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais – vežti keleivius autobusais (reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais) Lietuvos Respublikos teritorijoje;

5) licencija vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais – vežti keleivius autobusais (reguliariais, specialiais ir užsakomai-siais reisais) tarptautinio susisiekimo maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje;

6) licencija vežti krovinius vidaus maršrutais – vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis transporto priemonė-mis, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos;

7) licencija vežti krovinius tarptautiniais maršrutais – vežti krovinius tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijo-je krovininėmis transporto priemonėmis, kurių bendroji masė, įskai-tant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos.

Vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei, kuri naudoja-ma keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, išduodama atitinkanti licenciją licencijos kortelė. Transporto priemonė gali turėti tik vieną licencijos kortelę. Puspriekabėms ir priekaboms licencijos kortelių nereikia.

Licencijų originalai turi būti įmonėje, o licencijos kortelės – transporto priemonėse.

Vežėjas gali turėti kelių rūšių licencijas. Licencijos ir licencijos kortelės negalima perduoti kitiems juridi-

niams ar fiziniams asmenims. Licencijos kortelės negalima naudoti kitai transporto

priemonei. Licencijoje nurodoma: licenciją išdavusi institucija; licencijos

78

numeris; licencijuojama veikla; licencijos turėtojas (įmonės kodas, pavadinimas, buveinė); licencijos rūšis; licencijos išdavimo data; licenciją išdavusio darbuotojo pareigos, parašas, vardas ir pavardė.

Licencijos kortelėje nurodoma: licencijos kortelę išdavusi insti-tucija; licencijos kortelės numeris; licencijuojama veikla; licencijos turėtojas (įmonės kodas, pavadinimas, buveinė); licencijos rūšis; automobilio markė, modelis ir valstybinis numeris; licencijos korte-lės išdavimo data; licencijos kortelės galiojimo laikas; licencijos kortelę išdavusio darbuotojo pareigos, parašas, vardas ir pavardė.

Licencijos ir licencijos kortelės formas nustato Susisiekimo ministerija.

Už licencijos, licencijos kortelės išdavimą ir licencijos kortelės galiojimo laiko pratęsimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu reikia leidimo. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija.

Licencijų ir licencijos kortelių išdavimas. Licencijas ir licen-cijų korteles vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais vietinio (miesto arba priemiestinio) susisiekimo maršrutais ir autobusais vietinio (miesto arba priemiestinio) susisiekimo maršrutais išduoda savivaldybės, kurioje įregistruota įmonė, institucijos arba jų įgaliotos įstaigos.

Licencijas ir licencijų korteles vežti keleivius lengvaisiais auto-mobiliais užsakomaisiais reisais tolimojo ir tarptautinio susisieki-mo maršrutais, autobusais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais ir krovinius – vidaus ir tarptautiniais maršrutais išduo-da Valstybinė kelių transporto inspekcija.

Licencija išduodama neribotam laikui. Licencijos kortelių galiojimo laikas nustatomas: lengviesiems

automobiliams – iki 2 metų; autobusams ir krovininiams automo-biliams – iki 5 metų.

Norintysis įsigyti licenciją turi pateikti šiuos dokumentus: nusta-tytos formos prašymą; įmonės registravimo pažymėjimą ir įstatus; individualios (personalinės) įmonės pateikia registravimo pažymėji-mus; dokumentus, įrodančius atitinkamą profesinę vežėjo kompeten-ciją; dokumentus, įrodančius finansinį vežėjo pajėgumą; mokamąjį pavedimą su banko žymomis arba kvitą, patvirtinantį, kad už

79

licencijos išdavimą sumokėta nustatytoji valstybės rinkliava (moka-masis pavedimas arba kvitas pateikiamas priėmus sprendimą išduoti licenciją).

Vežėjas, norintis įsigyti licencijos kortelę arba pratęsti jos galiojimą, turi pateikti šiuos dokumentus: nustatytos formos prašymą; licenciją; transporto priemonės registracijos liudijimą, jeigu transporto priemonė valdoma nuosavybės ar turto patikėjimo teise; transporto priemonės naudotojo pažymėjimą ir nuomos sutarties kopiją, jeigu transporto priemonė nuomojama; transporto priemonės nustatyto pavyzdžio techninės apžiūros taloną su galiojančia žyma; mokamąjį pavedimą su banko žymomis arba kvitą, patvirtinantį apie nustatytosios valstybės rinkliavos sumokėjimą (atskiras kiekvienai kortelei mokamasis pavedimas arba kvitas pateikiamas priėmus sprendimą išduoti tas korteles ar pratęsti jų galiojimą).

Licencijos kortelės galiojimo laikas tai pačiai transporto priemo-nei pratęsiamas, kai vežėjas kreipiasi į licencijos kortelę išdavusią instituciją nepasibaigus licencijos kortelės galiojimui arba praėjus ne daugiau kaip 15 dienų nuo jos galiojimo pasibaigimo. Licencijos kortelės galiojimo laikas pratęsiamas lengviesiems automobiliams iki 2 metų, autobusams ir krovininiams automobiliams – iki 5 metų. Kreipiantis vėliau, licencijos kortelė išduodama bendra tvarka.

Licencijos ar licencijos kortelės išduodamos arba atsisakoma jas išduoti (nurodžius priežastis raštu) per 30 dienų nuo prašymo ir dokumentų, kurių reikia licencijai ar licencijos kortelei gauti, pateikimo jas išduodančiai institucijai dienos.

Sprendimą, kuriuo atsisakoma išduoti licenciją ar licencijos kortelę (arba pratęsti licencijos kortelės galiojimą), vežėjas turi teisę apskųsti teismui.

Licencijos ar licencijos kortelės neišduodamos (arba licencijos kortelės galiojimo laikas nepratęsiamas), jeigu: pateikiami ne visi reikiami dokumentai; dokumentai neatitinka licencijuojamos kelių transporto veiklos reikalavimų arba jie netinkamai įforminti; patei-kiami klaidingi duomenys; įmonė neatitinka sąlygų, nurodytų šių taisyklių skyriuje „Licencijuojamos kelių transporto veiklos reikala-vimai vežėjams“; kelių transporto priemonė neatitinka keleivių ar krovinių vežimo reikalavimų.

80

Licencijuojamos kelių transporto veiklos reikalavimai vežė-jams. Įmonė, kuri verčiasi licencijuojama kelių transporto veikla, turi atitikti šias sąlygas:

1) įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti keleivių ir (arba) krovinių vežimo veiklai, turi būti geros reputacijos, tai yra jis negali būti: teistas už sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkos apsaugos srityje, ūkininkavimo tvarkai ir finansinius nusikaltimus pagal baudžiamuosius įstatymus; atleistas iš pareigų administracijos iniciatyva dėl jo paties kaltės per pastaruo-sius 5 metus; baustas už darbo įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamen-tuojančių kelių transporto veiklą, pažeidimus per pastaruosius 2 metus;

2) įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti keleivių ir (arba) krovinių vežimo veiklai, privalo turėti at-tinkamą profesinę kompetenciją, kuri nustatoma išlaikius profesinės kompetencijos egzaminą Susisiekimo ministerijos patvirtinta tvarka. Asmenys, turintys Europos Sąjungos valstybės narės pagal Tarybos direktyvą 96/26/EB išduotus profesinės kompetencijos pažymėjimus, laikomi turintys reikiamą profesinę kompetenciją. Profesinė kompetencija tikrinama kas 5 metai, išlaikius žinių atnaujinimo egzaminą Susisiekimo ministerijos patvirtinta tvarka.

Jeigu įmonės vadovas miršta arba pripažįstamas neveiksniu, licencijas išduodančios institucijos gali leisti įmonei vienerius metus verstis licencijuojama kelių transporto veikla net ir tuo atveju, kai naujasis jai vadovaujantis asmuo neturi atitinkamos profesinės kompetencijos, su sąlyga, kad jis ne trumpiau kaip 3 metus būtų dirbęs tos įmonės vadybos srityje (o įmonei, turinčiai licenciją vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, gali leisti toliau dirbti ne mažiau kaip pusę metų). Apie įmonės vadovo mirtį ar pripažinimą neveiksniu licenciją išdavusiai institucijai turi būti pranešta per 15 kalendorinių dienų.

Įmonė, norinti vežti keleivius ar krovinius, turi turėti pakan-kamą finansinį pajėgumą. Finansinis pajėgumas nustatomas pagal šį pajėgumą įrodančius dokumentus, kurių sąrašą, suderinusi su Finansų ministerija, nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija. Įmonės turtas turi būti ne mažesnis kaip:

1) vežant keleivius autobusais arba krovinius, 32 000 litų

81

pirmajai transporto priemonei ir 18 000 litų kiekvienai kitai transporto priemonei;

2) vežant keleivius lengvaisiais automobiliais taksi arba lengvai-siais automobiliais užsakomaisiais reisais, 5000 litų pirmajai transporto priemonei ir 3000 litų kiekvienai kitai transporto priemonei.

Įmonė, kuri verčiasi licencijuojama keleivių ar krovinių vežimo veikla, privalo turėti arba nuomoti šiai veiklai naudojamų automo-bilių stovėjimo vietą, atitinkančią gamtos apsaugos ir eismo saugumo reikalavimus (automobilių stovėjimo vieta negali būti gatvė, gyven-vietės daugiabučio namo kiemas ar želdynų teritorija).

Licencijuojamos veiklos kontrolė. Licencijuojamos veiklos kontrolę atlieka: institucijos, išdavusios licencijas, padaliniai, netu-rintys tiesioginės įtakos licencijų ir licencijos kortelių išdavimui; institucijos, turinčios teisę kontroliuoti vežėjų veiklą.

Kelių transporto priemonės vairuotojas privalo pateikti licencijos kortelę ir kitus kelionės dokumentus Valstybinės kelių transporto inspekcijos, Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinės mokesčių inspekcija), muitinės, policijos, apskrities administracijos, savivaldybės ir kitų valstybės institucijų, kurioms įstatymai suteikia teisę kontroliuoti, pareigūnams.

Licencijų turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių, per kurių teritoriją vežami keleiviai arba kroviniai, įstaty-mų, kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų, susijusių su keleivių ar krovinių vežimu, nuostatų.

Institucijos, išdavusios licencijas, privalo reguliariai, bet ne rečiau kaip kas 5 metus tikrinti, ar įmonė atitinka sąlygas, nurodytas šių taisyklių skyriuje „Licencijuojamos kelių transporto veiklos reikalavimai vežėjams“.

Licencijų registravimas. Išduodanti licencijas institucija regist-ruoja jas Licencijų registre, kuriame nurodoma: licencijos numeris; licencijos turėtojas (įmonės kodas, pavadinimas, buveinė); licencijos rūšis; licencijos išdavimo data; licencijos galiojimo sustabdymo data; licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo data; licencijos panai-kinimo data; pirmosios licencijos išdavimo data; licencijos kortelių skaičius ir juose esantys duomenys; duomenys apie panaikintas licencijos korteles arba korteles, kurių galiojimas sustabdytas.

82

Licencijų ir licencijos kortelių galiojimo sustabdymas ir pa-naikinimas. Licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu: vežėjas pažeidžia įstatymus ar kitus teisės aktus, susijusius su įmonės veikla; vežėjas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų ar kelių transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų; Valstybinė mokesčių inspekcija praneša, kad įmonei, kuri verčiasi licencijuojama keleivių ar krovinių vežimo veikla, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administra-vimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalį pritaikyta atitinkama sankcija pagal įsi-teisėjusius nutarimus, nuosprendžius.

Licencija panaikinama, jeigu: vežėjas pats nutraukia licenci-juojamą veiklą; vežėjas bankrutuoja; paaiškėja, kad licencijai gauti buvo pateikti klaidingi duomenys; per nustatytą laiką nepašalinamos priežastys ir pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galio-jimas; vežėjas padarė nusikaltimą, administracinį ar baudžiamąjį nusižengimą finansų sistemai ar ekonomikai ir verslo tvarkai; vežėjas šiurkščiai pažeidžia transporto paslaugų teikimo tvarką.

Licencijos kortelės galiojimas sustabdomas, jeigu: pažeidžiamas pasienio režimas arba muitinės procedūros; nesilaikoma Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimų; pažeidžiami kelių transporto veiklos licencijavimo, keleivių arba krovinių vežimo, kiti kelių transporto veiklą reglamentuojantys teisės aktai; įmonei nepakanka finansinio pajėgumo naudoti transporto priemonę nusta-tytąja tvarka; transporto priemonė naudojama neatlikus techninės apžiūros pagal nustatytus reikalavimus.

Licencijos kortelė panaikinama, jeigu: vežėjas pats atsisako nau-dotis licencijos kortele; paaiškėja, kad licencijos kortelei gauti buvo pateikti klaidingi duomenys; per nustatytą laiką nepašalinamos priežastys ir pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos kortelės galiojimas; lengvojo automobilio taksi vairuotojas pakartotinai per vienerius metus pažeidžia kelių transporto veiklos licencijavimo arba kitus keleivių vežimą taksi reglamentuojančius teisės aktus.

Institucija, išdavusi licenciją, sustabdžiusi licencijos galiojimą, panaikinusi licencijos galiojimo sustabdymą, panaikinusi licenciją, skelbia apie tai „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Panaikinus licenciją ar licencijos kortelę, išskyrus atvejus, kai vežėjas pats nutraukia licencijuojamą veiklą arba pats atsisako naudotis licencijos kortele, nauja licencija gali būti išduota bendra

83

tvarka ne anksčiau kaip po 18 mėnesių, o licencijos kortelė – ne anksčiau kaip po 9 mėnesių nuo jų galiojimo panaikinimo. Terminas skaičiuojamas nuo licencijos ar licencijos kortelės grąžinimo dienos.

Licencijos ar licencijos kortelės galiojimo sustabdymas panaiki-namas, kai pašalinamos priežastys ir pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas jų galiojimas. Licencijos ar licencijos kortelės galiojimo sustabdymo laikotarpį nustato jas išdavusios institucijos. Terminas skaičiuojamas nuo licencijos ar licencijos kortelės grąžinimo dienos.

Vežėjas gali reikalauti raštu per 10 dienų paaiškinti licencijos ar licencijos kortelės galiojimo sustabdymo ar panaikinimo priežastis ir turi teisę šiuos sprendimus apskųsti teismui.

Licencija ar licencijos kortelė ne vėliau kaip per 15 dienų turi būti grąžinamos jas išdavusiai institucijai, kai: licencijos ar licencijos kortelės galiojimas sustabdomas arba jos panaikinamos; vežėjas pats nutraukia licencijuojamą veiklą ar atsisako naudotis licencijos kortele; pasikeičia įmonės pavadinimas, jos buveinė ar transporto priemonė; pasibaigia licencijos kortelės galiojimas.

Pasikeitus įmonės pavadinimui, jos buveinei ar transporto priemonei, grąžinta licencija ar licencijos kortelė vežėjui turi būti pakeista per 10 dienų.

Praradus licenciją ar licencijos kortelę, išduodami jų dublikatai su žyma „Dublikatas“, jeigu pateikiamas motyvuotas praradimo paaiškinimas ir įrodoma, kad apie licencijos ar licencijos kortelės praradimą buvo paskelbta spaudoje.

Juridiniai ir fiziniai asmenys iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir savivaldybės institucijų arba jų įgaliotų įstaigų raštu arba žodžiu gali gauti informaciją apie tai, ar konkretus vežėjas turi licenciją verstis kelių transporto veikla.

Kontroliniai klausimai 1. Apibūdinti kiekvieną licencijų rūšį. 2. Kam išduodama licencijos kortelė? 3. Ar galima perduoti licencijas kitiems asmenims? 4. Kas išduoda licencijas ir licencijų korteles? 5. Kuriam laikui išduodama licencija? 6. Koks licencijos kortelių galiojimo laikas? 7. Kokias sąlygas turi atitikti įmonė, besiverčianti licencijuoja-

ma kelių transporto veikla?

84

8. Koks turi būti įmonės turtas, norint gauti licenciją? 9. Kada stabdomas licencijų galiojimas? 10. Kada licencijos panaikinamos? 11. Po kiek laiko, panaikinus licenciją, gali būti išduota nauja

licencija vežėjui?

2.3. Krovinių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas

Krovinių vežimų kelių transportu veiklą reglamentuoja: 1) tarptautiniai dokumentai:

a) Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR),

b) Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR),

c) Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija),

d) Tarptautinės sutartys; 2) Lietuvos Respublikos įstatymai:

a) Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstaty-mas,

b) Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentai:

a) Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės; 4) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais patvir-

tinti dokumentai: a) krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės, b) krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės.

2.3.1. Pagrindinės sąvokos

1. Bendrijos leidimas – leidimas verstis tarptautiniu krovinių ve-žimu kelių transporto priemonėmis, kurių keliamoji galia, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos, arba bendroji masė, įskaitant prie-kabą, didesnė kaip 6 tonos, Europos Bendrijos teritorijoje vykdomais reisais ar jų dalimis;

2. Ekipažas – vienas ar keli transporto priemonės vairuotojai;

85

3. Kabotažiniai vežimai – vežimai, atliekami tarp pakrovimo ir iškrovimo punktų, esančių kitos valstybės teritorijoje;

4. Krovinys – prekės, produkcija, iškasenos, atliekos, siuntos, konteineriai ir kiti daiktai;

5. Negabaritinis ar sunkiasvoris krovinys – krovinys, kurio fak-tiški matmenys ar svoris didesni negu maksimalūs leidžiami dydžiai, nustatyti šalyse, per kurių teritorijas jis vežamas;

6. Pavojingas krovinys – medžiagos ar produktai, kurie dėl savo cheminių ar fizikinių savybių gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai, aplinkai ar turtui ir yra įtraukti į Jungtinių Tautų Organizacijos Ekspertų komiteto sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą;

7. Transporto priemonė – motorinė transporto priemonė ar jos junginys, sukonstruota, pritaikyta ir naudojama kroviniams vežti keliais, išskyrus traktorius ir savaeiges (visureiges) mašinas;

8. Vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų numatyta tvarka ir turinti teisę vežti krovinius;

9. Vidaus vežimai – tokie vežimai, kai kelių transporto priemo-nėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje nekertant valstybės sienos;

Kitos šio skyriaus sąvokos vartojamos taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (žr. 2.2.2 poskyrį) arba 2.2 skyriuje „Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reg-lamentuojantys kelių transporto veiklą (žr. 2.2.1 poskyrį).

Kontroliniai klausimai 1. Apibūdinti „bendrijos leidimą“. 2. Apibūdinti „kabotažinius vežimus“. 3. Apibūdinti „negabaritinį ar sunkiasvorį krovinį“. 4. Apibūdinti „pavojingą krovinį“

2.3.2. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės

Šios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo mi-nisterijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300.

Bendrosios nuostatos. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės (toliau – taisyklės) numato krovinių vežimo tvarką ir sąly-gas, santykius tarp krovinių siuntėjų, vežėjų ir gavėjų bei jų

86

tarpusavio atsakomybę. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių

transporto kodeksu bei kitais teisės aktais ir privalomos krovinių siuntėjams, vežėjams ir gavėjams, vykdant krovinių vidaus vežimus.

Krovinių vidaus vežimų klasifikacija. Krovinių vidaus veži-mai skirstomi į vežimus už atlyginimą ir vežimus savo sąskaita.

Vežimai už atlyginimą – tokie vežimai, kai vežėjas gabena krovinį už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą.

Vežimai savo sąskaita – tokie vežimai, kai vežėjui priklausantis krovinys iš vienos paskirties vietos gabenamas į kitą savo transporto priemonėmis ir sąskaita.

A) Vežimai už atlyginimą Vežimų už atlyginimą organizavimas. Krovinių vežimai už at-

lyginimą kelių transportu vykdomi pagal vežimų sutartį, kuri tarp siuntėjo ir gavėjo gali būti sudaryta priimto užsakymo arba ilgalaikės raštiškos sutarties pagrindu.

Krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį jam patikėtą krovinį nuvežti į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas – pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.

Krovinio siuntėjas gali būti ir krovinio gavėjas. Tada gavėjo teisės, atsakomybė ir pareigos tenka siuntėjui.

Sudarant krovinių vežimo sutartį, draudžiama į ją įtraukti sąlygas, kurias vykdant gali būti pažeistas ekipažo darbo ir poilsio režimas, kelių eismo taisyklės ir kiti reikalavimai, taikomi krovinių vežimui.

Vežėjas dalį ar visas vežimo operacijas gali pavesti atlikti trečiajai šaliai. Šiuo atveju vežėjas lieka atsakingas už visus įsipareigojimus šaliai, užsakančiai transportą, o trečioji šalis yra atsakinga už savo įsipareigojimus vežėjui.

Užsakymas. Užsakymas – siuntėjo pasiūlymas jo pageidauja-momis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti.

Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas. Užsakyme nurodomi šie rekvizitai: krovinio siuntėjo – juridinio

asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas; krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens

87

vardas ir pavardė, adresas; krovinio išsiuntimo ir paskirties punktų adresai; krovinio pavadinimas, svoris ar kiekis; transporto priemonės pateikimo laikas; pakrovimo-iškrovimo ir vežimo terminai; specialios krovinio vežimo sąlygos.

Vežėjas gali pareikalauti ir kitų papildomų duomenų, reikalingų vežant krovinį.

Užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą.

Važtaraštis ir jo išdavimas. Važtaraštis – krovinio vežimo su-tartį patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai.

Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas, antrąjį kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui, o trečiasis – lieka pas vežėją. Šalims susitarus, gali būti išrašoma ir daugiau važtaraščio egzempliorių.

Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai atskirai krovinio siuntai. Jei tuo pačiu atstumu vežamas vienos rūšies krovinys iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui, gali būti visai vežėjo darbo pamainai surašomas vienas važtaraštis, kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu. Pakrovimo-iškrovimo akte turi būti apskaitomi visi per darbo pamainą atlikti reisai.

Važtaraštyje siuntėjas nurodo: važtaraščio surašymo vietą ir datą; siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens var-dą ir pavardę, adresą; gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, adresą; vežėjo pavadinimą ir adresą; vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį; krovinio pavadinimą; krovinio svorį ar kiekį; krovinio pakrovimo vietą ir laiką; krovinio iškrovimo vietą; mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas; vežant pavojingą krovinį – jo klasę ir nustatytą numerį.

Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar vežimo sąlygomis.

Už krovinio, kurį vežti draudžiama arba jį vežant reikia imtis ypatingų saugos priemonių, perdavimą vežti be vežėjo žinios, įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinių tikslumą ir teisingumą bei visas pasekmes, atsiradusias dėl neteisingo važtaraščio surašymo,

88

atsako siuntėjas. Jei dėl to vežėjas ar tretieji asmenys patyrė nuos-tolių, siuntėjas turi juos atlyginti.

Vežėjo ir siuntėjo pareigos priimant ir perduodant krovinį vežti. Priėmęs užsakymą arba pagal ilgalaikį raštišką susitarimą vežėjas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o užsakovas – tinkamai paruoštą krovinį, kurį reikės vežti. Transporto priemonės turi būti techniškai tvarkingos ir tinkamos tam kroviniui vežti.

Pastebėjęs transporto priemonių trūkumus, dėl kurių vežant gali kilti pavojus krovinio saugai, siuntėjas turi teisę atsisakyti krauti krovinį į tokią transporto priemonę.

Siuntėjas privalo perduoti krovinį vežti tokioje taroje arba pakuotėje, kuri būtina kroviniui išsaugoti. Jeigu krovinys turi ypatingų savybių, jis turi būti įpakuotas pagal reikalavimus, keliamus tokios rūšies kroviniui vežti. Kai krovinys vežamas keliems gavėjams, jis turi būti sugrupuotas ir įpakuotas atskirai kiekvienam gavėjui.

Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai arba nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje arba pakrovimo-iškrovimo akte.

Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba kroviniui vežti nustatytų reikala-vimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba į važtaraštį įrašyti pastabas.

Priimdamas krovinį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto kro-vinio išdėstymas bei tvirtinimas transporto priemonėje atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Jeigu vežėjas iš išorės apžiūrėdamas konstatuoja, kad krovinys netinkamai pakrautas ir pritvirtintas, apie tai jis privalo pranešti siuntėjui. Siuntėjas, vežėjui reikalaujant, privalo pašalinti pastebėtus krovinio išdėstymo, tvirtinimo ir kitus trūkumus.

Jeigu siuntėjas atsisako šalinti nustatytus trūkumus, vežėjas, apie tai pažymėdamas važtaraštyje, turi teisę atsisakyti vežti krovinį.

Siuntėjas kartu su kroviniu vežėjui turi įteikti siuntėjo pasirašytą važtaraštį. Krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje.

89

Pareigų pasiskirstymas krovinį pakraunant ir iškraunant. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Kroviniui pakrauti būtinus įrengimus ir pagalbinę įrangą pateikia siuntėjas, o juos surenka gavėjas. Krovinio uždengimo prie-mones išskiria vežėjas.

Siuntėjui priklausanti įranga, reikalinga kroviniui tvirtinti, kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važtaraštyje vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita.

Iškrovus krovinį, jo gavėjas savo sąskaita išvalo krovinio liku-čius iš transporto priemonės arba konteinerių. Vežus gyvulius, paukščius, greitai gendančius ar panašius krovinius – išplauna trans-porto priemones, o jei reikia – dezinfekuoja.

Pareigų pasiskirstymas krovinį pakraunant ir iškraunant šalių susitarimu gali būti keičiamas.

Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai. Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių susitarimu.

Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.

Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas, krovinys gavėjui turi būti nuvežtas per tam reikalingą ir įprastą tokio pobūdžio vežimams terminą.

Krovinio peradresavimas. Siuntėjas, kol krovinys vežamas, tu-ri teisę reikalauti iš vežėjo nutraukti krovinio vežimą arba, nekeista-mas paskirties punkto, nurodyti kitą gavėją.

Siuntėjas praranda šią teisę nuo to momento, kai antrasis važtaraščio egzempliorius išduodamas gavėjui.

Krovinio peradresavimo teisė gali priklausyti gavėjui, jeigu išduotame vežėjui važtaraštyje taip įrašyta.

Jeigu gavėjas, disponuodamas kroviniu, nurodo kitą gavėją, pas-tarasis asmuo neturi teisės peradresuoti krovinio.

Peradresuodamas krovinį, siuntėjas arba nustatytu atveju gavėjas privalo įrašyti važtaraštyje naujus nurodymus, taip pat kompensuoti vežėjui išlaidas ir nuostolius, susijusius su šių nurodymų vykdymu.

Jeigu vežėjas gautų nurodymų dėl krovinio peradresavimo negali įvykdyti, jis nedelsdamas apie tai privalo pranešti asmeniui, davusiam šiuos nurodymus.

Šalių susitarimu krovinio peradresavimo tvarka gali būti keičiama.

90

Krovinio įpakavimas, ženklinimas ir kiekio nustatymas. Kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti, įpakuoti ir paženklinti taip, kad juos vežant nekiltų pavojaus ekipažui, tretiesiems asmenims, aplinkai, vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms, taip pat kad būtų galima identifikuoti siuntėją, gavėją ir paskirties vietą. Krovinius įpakuoja ir paženklina siuntėjas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

Įpakuoti ir vienetiniai kroviniai vežami nurodant siuntų kiekį arba jų svorį, arba vienetų skaičių. Bendras krovinio svoris nustatomas sveriant svarstyklėmis arba skaičiuojant visų siuntų svorį pagal trafaretą ar standartą. Atskirų krovinių svoris gali būti nustatomas skaičiavimo būdu matuojant tūrinį svorį arba sutartinai.

Nustatęs krovinio svorį ar kiekį, siuntėjas gali užplombuoti transporto priemones, atskiras jų sekcijas, konteinerius ar cisternas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

Krovinio perdavimas gavėjui. Atvežęs krovinį į paskirties vietą, vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi. Krovinys perduodamas pagal svorį ar kiekį tokia tvarka, kuria buvo priimtas iš siuntėjo.

Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento.

Priimdamas krovinį, gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį, pakuotę, būklę. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą, gavėjas apie tai įrašo važtaraštyje arba atskirame akte. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčų, gali būti kviečiamas ekspertas.

Užplombuotas transporto priemones, atskiras jų sekcijas, konteinerius ar cisternas kartu su vežėju atidaro gavėjas.

Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, jei vežėjas krovinį suga-dino ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Krovinio netinka-mumą naudoti gavėjas turi įrodyti, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį arba kai važtaraštyje nurodyto gavėjo nėra, vežėjas apie tai praneša siuntėjui. Negavęs siuntėjo nurodymo, vežėjas krovinį grąžina siuntėjui arba gali siuntėjo sąskaita priimti jį laikinai saugoti.

Laikinai saugoti negali būti priimami pavojingi, greitai gen-dantys kroviniai ir kroviniai, kurių saugojimo išlaidos, palyginti su krovinio verte, būtų labai didelės jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

Atsakomybė už krovinio praradimą, trūkumą ar sužalojimą.

91

Vežėjas, nustatyta tvarka iš siuntėjo priėmęs krovinį, atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą, padarytą dėl krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.

Vežimu laikomas laikas, per kurį krovinys buvo vežėjo žinioje, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje.

Jeigu vežėjas priimtą krovinį pakrovė, perkrovė ar perdavė, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.

Krovinio praradimu laikomas jo nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu – jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas.

Kai krovinys prarandamas, jo trūksta arba jis sužalotas dėl dvie-jų ar daugiau vežėjų, kurie dalyvavo vežime, kaltės, tai žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui atlygina vežėjas, su kuriuo buvo sudaryta vežimo sutartis. Vežėjas, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti iš kitų vežėjų atlyginti turėtus nuostolis.

Atsakomybės dydžio nustatymas. Vežėjas padarytą žalą krovi-niui, kuris siuntėjo pareiškimu buvo įvertintas, atlygina pagal įvertintą krovinio sumą, jeigu nėra įrodymų, kad ši suma viršija siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį.

Jeigu krovinys nebuvo įvertintas, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo krovinio verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio vertė.

Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinio vertė nustatoma pagal krovinio priėmimo vietoje ir jo priėmimo metu galiojusias kainas prekių biržoje arba pagal atitinkamas rinkos kainas, o jeigu tokios kainos nežinomos, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.

Šalių susitarimu priimant krovinį gali būti nustatyta didesnė jo vertė negu tikroji.

Atsakomybė už krovinio pavėluotą atvežimą. Vežėjas, pažei-dęs krovinio atvežimo terminus, privalo atlyginti siuntėjui arba gavėjui patirtus nuostolius, atsiradusius dėl pavėluoto atvežimo, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.

Vežimo terminas laikomas nepraleistu, jeigu vežėjas savo įsipa-reigojimo negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, kurios jis

92

negalėjo ir neprivalėjo numatyti bei išvengti. Atleidimas nuo atsakomybės ar jos dydžio sumažinimas. Ve-

žėjas neatsako už žalą dėl krovinio praradimo, trūkumo ar sužalo-jimo, jeigu nėra įrodymų, kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. Jei vežėjas įrodys, kad siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastis ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsiž-velkgiant į to asmens kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės.

Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, trūkumą arba sužaloji-mą, jeigu siuntėjas (gavėjas) neįrodo jo kaltės, kai:

1) krovinys atvežtas techniškai tvarkinga kelių transporto prie-mone su nepažeistomis siuntėjo plombomis, o vienetinis krovinys – su tvarkingomis krovinio siuntėjo arba gamintojo apsauginėmis žy-momis, banderolinėmis plombomis;

2) krovinio trūksta arba jis sužalotas dėl natūralių priežasčių, susijusių su krovinio vežimu transporto priemonėmis (nudžiūvimo, korozijos, nubyrėjimo ir pan.);

3) krovinys buvo lydimas siuntėjo ar gavėjo atstovo; 4) krovinio trūkumas neviršijo natūralaus sumažėjimo ar leidžia-

mų paklaidos matavimo priemonių ribų. Natūralaus sumažėjimo dydžiai nustatomi šalių susitarimu.

Vežėjo susitarimai su siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo nega-lioja. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.

Atsakomybė už kelių transporto priemonės prastovą ir vežė-jui padarytą žalą. Už kelių transporto priemonės prastovą dėl pavė-luoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su vežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitų pažeidimų, dėl kurių įvyko prastova, šalys gali nustatyti netesybas. Netesybos turi būti įformintos raštu.

Siuntėjai ir gavėjai vežėjui padarytą žalą atlygina pagal Civilinį kodeksą.

Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo tvar-ka. Ieškininiai reikalavimai, kylantys dėl vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per mėnesį nuo jos

93

gavimo dienos. Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos nepatenkino.

Ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas. Pareiškus pretenziją ieškini-nės senaties terminas pratęsiamas vienam mėnesiui.

B) Vežimai savo sąskaita Krovinio vežimo dokumentai. Vežėjas, gabenantis jam prik-

lausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklau-santį krovinį.

Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis, jame turi būti nurodyta: važtaraščio surašymo vieta ir data; vežėjo pavadinimas ir adresas; krovinio pavadinimas; krovinio svoris ar kiekis; krovinio pakrovimo vieta; krovinio iškrovimo vieta; transporto priemonės markė ir valstybinis numeris; vežėjo parašas ir antspaudas; vežant pavojingą krovinį – jo klasė ir nustatytas numeris.

Vežėjo pareigos ir atsakomybė. Veždamas krovinius savo sąs-kaita, vežėjas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo, kitų krovinių vežimą reguliuojančių teisės aktų. Vežami kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti, įpakuoti ir paženklinti taip, kad juos vežant nekiltų pavojaus ekipažui, tretie-siems asmenims, aplinkai ir transporto priemonėms.

Siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui, kuris yra atsakingas už visas pasekmes, atsiradusias dėl krovinio vežimo.

Transporto priemonių ir jų ekipažų kontrolė. Kontrolės tar-nybos ir jų įgaliojimai. Krovinių vidaus vežimo kontrolę atlieka Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ir kitos valstybės institucijos, kurioms įstatymų suteikta kontrolės teisė.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti transporto priemones, vykdančias krovinių vežimus, jas pasverti, tikrinti transporto priemonių, jų ekipažų ir krovinių vežimo dokumentus.

Kitos institucijos, kontroliuojančios kelių transporto veiklą, veikia pagal galiojančius įstatymus.

Ekipažų teisės ir pareigos. Ekipažas turi teisę reikalauti iš kontrolės teisę turinčių pareigūnų pateikti tarnybinį pažymėjimą.

94

Transporto priemonę stabdant kontrolės teisę turintiems pareigū-nams, ekipažas privalo sustoti tose vietose, kur nedraudžia kelių eismo taisyklės, ir leisti pastariesiems atlikti kontrolę.

Ekipažas privalo laikytis kelių eismo taisyklių, darbo ir poilsio režimo, šių taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą.

Kontroliniai klausimai 1. Apibūdinti „vežimus už atlyginimą“. 2. Apibūdinti vežimus „savo sąskaita“. 3. Kaip organizuojami vežimai už atlyginimą? 4. Jei vežėjas vežimo operacijas paveda atlikti trečiajai šaliai,

kas šiuo atveju lieka atsakingas už visus įsipareigojimus transportą užsakančiai šaliai?

5. Kada užsakymas laikomas priimtu? 6. Kas ir kaip atsako už važtaraščio surašymą? 7. Ką turi daryti vežėjas, pastebėjęs krovinio pakuotės

trūkumus? 8. Kas daroma su siuntėjui priklausančia įranga, reikalinga kro-

viniui tvirtinti, atvežus krovinį? 9. Ką turi patikrinti gavėjas priimdamas krovinį? 10. Kas laikoma krovinio „praradimu“, kas – „trūkumu“ ir kas –

„sužalojimu“? 11. Kokį dokumentą turi turėti vežėjas, gabenantis jam priklau-

sančius krovinius savo priemonėmis ir savo sąskaita?

2.3.3. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės

Šios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro, laikinai einančio susisiekimo ministro pareigas, 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497.

Bendrosios nuostatos. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės (toliau – taisyklės) nustato krovinių tarp-tautinių vežimų sąlygas ir tvarką.

Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei kitais teisės aktais ir yra privalomos Lietuvos Respublikos vežėjams, vykdantiems krovinių tarptautinius vežimus.

95

Krovinių tarptautiniai vežimai skirstomi į vežimus už atlygini-mą ir vežimus savo sąskaita.

Vežimai už atlyginimą – vežimai, kai vežėjas už atitinkamą mo-kestį gabena krovinį iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą.

Vežimai savo sąskaita – vežimai, kai pačių pagaminta produk-cija, žaliavos, pusfabrikačiai, įranga ar įrengimai savai produkcijai gaminti iš vienos paskirties vietos gabenami į kitą savo transporto priemonėmis ir sąskaita. Tokie vežimai turi būti pagalbinė įmonės veikla. Transporto priemones turi vairuoti įmonėje pagal darbo sutartis dirbantys vairuotojai.

A) Vežimai už atlyginimą. Vykdyti krovinių tarptautinius veži-mus už atlyginimą gali vežėjai, turintys nustatytos formos licenciją, suteikiančią teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, ir kurių transporto priemonės turi atitinkamą licencijos kortelę.

Licencijas ir licencijos korteles vežti krovinius tarptautiniais maršrutais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Licencija ir licencijos kortelė nereikalingos: vežant krovinius transporto priemonėmis, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą, ne didesnė kaip 3,5 tonos; vežant krovinius savo sąskaita; vykstant šalinti stichinių nelaimių padarinių; vežant labdarą; specialioms transporto priemonėms, kurios skirtos ne kroviniams vežti; tuščioms transporto priemonėms, vykstančioms jas perdirbti ar remontuoti; techninės pagalbos automobiliams; vykstant į kitą valstybę nepakrauta transporto priemone vykdyti kabotažinių vežimų.

Krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą sutartis sudaroma ir vežėjo, siuntėjo ir gavėjo tarpusavio santykiai, pareigos bei atsa-komybė nustatoma vadovaujantis 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (žr. 1.2 poskyrį).

B) Vežimai savo sąskaita. Vykdyti krovinių tarptautinius veži-mus savo sąskaita gali vežėjai, turintys atitinkamą leidimą (1 priedas), kurį išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

Leidimas suteikia teisę transporto priemone, kurios keliamoji galia, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos arba bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 6 tonos, vykdyti tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita.

96

Leidimas kelių transporto priemone vykdyti tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita nereikalingas: vežant krovinius transporto priemonėmis, kurių keliamoji galia, įskaitant priekabą, ne didesnė kaip 3,5 tonos arba bendroji masė, įskaitant priekabą, ne didesnė kaip 6 tonos; vykstant šalinti stichinių nelaimių padarinių; vežant labdarą.

Leidimai vežti krovinius tarptautiniais maršrutais savo sąskaita išduodami vežėjams, pateikusiems duomenis, kad jų atliekami veži-mai atitinka vežimų savo sąskaita kategoriją. Leidimų išdavimo tvarką nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisie-kimo ministerijos.

Leidimas kelių transporto priemone vykdyti tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita išduodamas atskirai kiekvienai transporto priemonei. Jis laikomas transporto priemonėje ir turi būti pateikiamas asmenims, turintiems kontrolės teisę. Jo negalima perduoti kitai transporto priemonei ir naudoti vežant krovinius už atlyginimą.

Pasibaigus leidimo kelių transporto priemone vykdyti tarptau-tinius krovinių vežimus savo sąskaita galiojimo laikui, per 10 dienų jis turi būti grąžintas jį išdavusiai institucijai.

Vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transpor-to priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį.

Kai vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis, jame turi būti nurodyta: važtaraščio surašymo vieta ir data; vežėjo pavadinimas ir adresas; krovinio pavadinimas; krovinio svoris ar kiekis; krovinio pakrovimo vieta; krovinio iškrovimo vieta; transporto priemonės markė ir valstybinis numeris; vežėjo parašas ir antspaudas; vežant pavojingą krovinį – jo klasė ir nustatytas numeris.

Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję su krovinio gabenimu.

Siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovi-nius savo sąskaita tenka vežėjui.

Pagrindinės krovinių tarptautinių vežimų sąlygos. Krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių reglamentuoja atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai.

Vežėjai ir transporto priemonių ekipažų nariai turi išmanyti šių susitarimų nuostatas ir jų laikytis.

97

Kelionės leidimus, kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją, ir Bendrijos leidimus bei jų kopijas vežėjams išduoda, jų išdavimo ir naudojimo tvarką, vadovaudamasi Tarybos reglamento (EEB) 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas nuostatomis, nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Vežėjas turi teisę gauti Bendrijos leidimų kopijų ne daugiau, nei turi galiojančių licencijos kortelių.

Vežant negabaritinius bei sunkiasvorius krovinius ar vykstant į kitas valstybes vykdyti kabotažinių krovinių vežimų, transporto priemonėms įvažiuoti į tas valstybes reikalingi papildomi specialūs leidimai, kuriuos išduoda tų valstybių kompetentingos įstaigos, jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip.

Už kelionės leidimų, kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją, Bendrijos leidimų ir jų kopijų išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal tarpvalstybiniais susitarimais nustatytą tvarką, vykstant į kitas valstybes vykdyti kabotažinių krovinių vežimų, transporto prie-monei, neturinčiai licencijos kortelės, teisę kirsti Lietuvos Respub-likos valstybės sieną suteikia Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotas leidimas.

Vykdant pavojingų krovinių tarptautinius vežimus, jie vežami pagal 1957 m. Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR).

Vežėjai, siuntėjai, gavėjai ir transporto priemonių ekipažų nariai, veždami pavojingus krovinius, turi laikytis šios sutarties nuostatų, jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip.

Tarptautinių vežimų darbo ir poilsio laiko ypatumus reguliuoja 1970 m. Europos susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR).

Vežėjai ir transporto priemonių ekipažo nariai turi laikytis darbo ir poilsio laiko ypatumų vadovaudamiesi šio susitarimo nuostatomis, jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip.

Krovinių tarptautinių vežimų kontrolė. Greitai gendančių maisto produktų tarptautiniai vežimai vykdomi pagal Susitarimą dėl

98

greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP).

Vežėjai, siuntėjai, gavėjai ir transporto priemonių ekipažų nariai, veždami greitai gendančius maisto produktus, turi laikytis šio susita-rimo nuostatų, jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip.

Sertifikatus izoliuotoms kelių transporto priemonėms, kelių transporto priemonėms šaldytuvams, kelių transporto priemonėms refrižeratoriams ir apšildomoms kelių transporto priemonėms, naudojamoms greitai gendančių maisto produktų tarptautiniams gabenimams sausu-mos keliais, išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

Lietuvos Respublikos teritorijoje krovinių tarptautinių vežimų kontrolę atlieka: Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susi-siekimo ministerijos; kitos valstybės institucijos, kurioms įstatymo suteikta kontrolės teisė.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai turi teisę sustabdyti kelių transporto priemones, jas pasverti, tikrinti transporto priemonių, ekipažo ar krovinių vežimo dokumentus.

Kitos institucijos, kontroliuojančios tarptautinių krovinių vežimą, veikia pagal savo įgaliojimus.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministe-rijos už šių taisyklių pažeidimus turi teisę:

1) sustabdyti licencijos kortelės arba licencijos, suteikiančios teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, galiojimą arba jas panaikinti;

2) sustabdyti leidimo kelių transporto priemone vykdyti tarp-tautinius krovinių vežimus savo sąskaita galiojimą arba jį panaikinti;

3) sustabdyti kelionės leidimų, reikalingų įvažiuoti į kitas valsty-bes, išdavimą;

4) patraukti vežėjus ir transporto priemonių ekipažų narius administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administ-racinių teisės pažeidimų kodeksą;

5) perduoti apie pažeidėjus surinktą medžiagą atitinkamoms valstybės institucijoms.

Kontroliniai klausimai 1. Apibūdinti „vežimus savo sąskaita“.

99

2. Kokius dokumentus turi turėti vežėjai, vykdantys tarptautinius krovinių vežimus už atlyginimą?

3. Kokius dokumentus turi turėti vežėjai, vykdantys tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita?

4. Kokie dokumentai reglamentuoja tarptautinį krovinių vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių?

5. Kas išduoda kelionės leidimus vykdyti tarptautinius krovinių vežimus ir kas – kabotažinius vežimus?

2.4. Keleivių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas

Keleivių vežimų kelių transportu veiklą reguliuoja: 1) tarptautiniai dokumentai:

a) Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto ekipažų, važi-nėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR),

b) tarptautinės sutartys; 2) Lietuvos Respublikos įstatymai:

a) Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas,

b) Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, c) Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentai: a) kelių transporto licencijavimo taisyklės, b) keleivinio transporto vežėjų dėl transporto lengvatų negautų

pajamų atlyginimo tvarka, c) vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsi-

pareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuome-nės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka;

4) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais patvirtinti dokumentai:

a) keleivių vežimo kelių transportu taisyklės, b) leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių trans-

porto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės, c) keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, d) keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės,

100

e) keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio transporto paslaugų teikimo visuome-nei, kompensavimo tvarka,

f) keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai, g) autobusų stočių veiklos nuostatai, h) reikalavimai gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus

keleivinio transporto eismas.

2.4.1. Pagrindinės sąvokos

1. Ekipažas – vienas ar keli transporto priemonės vairuotojai, taip pat keleivius aptarnaujantis asmuo ar jų grupė;

2. Reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutas – tai nustatyta gatvės arba kelio trasa, kuria keleiviai vežami keleivinio transporto priemone nustatytu dažnumu, įlaipinant arba išlaipinant keleivius kelionės metu tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais laikomi ir maršrutinių taksi maršrutai;

3. Keleivinio transporto priemonė – ekspresas – yra tokia trans-porto priemonė, kuri atitinka vieną iš išvardytų reikalavimų:

– važiuoja be sustojimų nuo pradinio iki galinio punkto; – važiuoja sustodama tik autobusų stotyse; – 100 km kelio vidutiniškai yra ne daugiau kaip viena tarpinė

stotelė, įskaitant ir tarpines autobusų stotis, o maršruto trasa – daugiau kaip 100 km.

4. Minkštojo tipo transporto priemonė – yra tokia transporto priemonė, kurioje gamykla gamintoja yra įrengusi minkštas atlošiamas sėdynes ir bagažinę keleivių bagažui vežti;

5. Nereguliarūs reisai – tai reisai, kai iš anksto suformuotos keleivių grupės yra vežamos su bilietais arba keleivių sąrašu ir grąžinamos į išvykimo vietą, arba anksčiau nuvežtų keleivių grupė bus grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu; kelionės metu keleiviai neįlaipinami ir neišlaipinami;

6. Taksi stotelė – Kelių eismo taisyklėse nustatytu ženklu pažy-mėta vieta;

7. Taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas su įjungtu taksometru, važiavimas pagal iškvietimą –

101

užsakymą, keleivių laukimas taksi stotelėje; 8. Taksometras – specializuotas taksi paslaugų apskaitos

aparatas, turintis kelionės atstumo ir prastovos laiko matavimo funkcinį bloką, atitinkantis nustatytus techninius ir eksploatacinius reikalavimus;

9. Tarptautiniai vežimai – tokie vežimai, kai kelių transporto priemonė kerta valstybės sieną;

Kitos šio skyriaus vartojamos sąvokos vartojamos taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (žr. 2.2.2 poskyrį) arba 2.2 skyriuje „Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys kelių transporto veiklą“ (žr. 2.2.1 poskyrį).

Kontroliniai klausimai 1. Apibūdinti „reguliaraus susisiekimo kelių transporto

maršrutą“. 2. Apibūdinti „keleivinio transporto priemonę – ekspresą“. 3. Apibūdinti „minkštojo tipo transporto priemonę“. 4. Apibūdinti „nereguliarius reisus“.

2.4.2. Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės

Šios taisyklės patvirtintos LR susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 505, LR susisiekimo ministro 2005 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 3-378 redakcija.

Bendrosios nuostatos. Keleivių tarptautinio vežimo kelių trans-portu taisyklės (toliau – taisyklės) nustato keleivių tarptautinių vežimų tvarką, sąlygas ir reikalavimus.

Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kelei-vių tarptautinius vežimus. Jei Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytos kitokios nuostatos negu šiose taisyklėse, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

Vartojamos sąvokos. Šios sąvokos skiriasi nuo analogiškų sąvokų kituose dokumentuose, todėl pateikiamos atskirai.

Vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir bagažą tarptautinio susisiekimo maršrutais.

Ekipažas – vežėjo naudojamos transporto priemonės vienas ar

102

keli vairuotojai bei keleivius aptarnaujantis asmuo ar keli asmenys, dirbantys vežėjo įmonėje.

Iš anksto suformuota keleivių grupė – bendro kelionės tikslo vienijama keleivių grupė, su kuria sudaryta vežimo sutartis, už kelionę apmokėta, kelionės metu rezervuotos vietos viešbučiuose ir kituose keleivių aptarnavimo punktuose ir iki išvykimo datos atlikti visi su kelione susiję mokėjimai. Tokia grupė negali būti suformuota vien tik vežimo paslaugai suteikti.

Kompetentinga įstaiga – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Inspekcija). Kitų valstybių tokia įstaiga nurodoma tarptautinėse kelių transporto srities sutartyse tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių.

Vežimų klasifikavimas. Keleivių tarptautiniai vežimai skirs-tomi į vežimus už atlyginimą ir vežimus savo sąskaita.

Vežimai už atlyginimą – tokie vežimai, kai vežėjas už atitin-kamą mokestį veža keleivius iš išvykimo vietos vienoje šalyje į paskirties vietą kitoje šalyje arba, nuvežęs juos į paskirties vietą, parveža atgal į išvykimo vietą. Keleiviai už atlyginimą vežami: reguliariais reisais; specialiaisiais reguliariais reisais; švytuokliniais reisais; vienkartiniais reisais.

Vežimai savo sąskaita – tokie vežimai, kai įmonė, įstaiga ar organizacija veža joje dirbančius, tarnaujančius, besimokančius ar kitaip su ja susijusius asmenis savo transporto priemonėmis, kurias vairuoja šioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje pagal darbo sutartį dirbantys vairuotojai. Keleiviai savo sąskaita vežami: specialiaisiais reguliariais reisais; švytuokliniais reisais; vienkartiniais reisais.

Reguliarūs reisai – tokie reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutu, kelionės metu keleivius paimant arba išleidžiant nustatytuose sustojimo punktuose. Keleivių vežimas reguliariais reisais įpareigoja vežėją laikytis iš anksto nustatytų eismo tvarkaraščių ir tarifų.

Specialieji reguliarūs reisai – tokie reisai, kuriais vežamos specialiosios keleivių grupės (pvz., darbuotojų vežimas tarp darbo ir gyvenamosios vietų; moksleivių ir studentų vežimas į mokymosi įstaigas ir iš jų, karių ir jų šeimos narių vežimas iš namų į karių dislokacijos vietas ir atgal). Šiais reisais negali būti vežami keleiviai, nepriklausantys specialiajai grupei. Keleivių vežimo specialiaisiais

103

reguliariais reisais sąlygos gali būti keičiamos pagal keleivių poreikius, tačiau dėl to jie nenustoja būti laikomi reguliariais reisais.

Švytuokliniai reisai – tokie pakartotiniai išvykimo ir grįžimo reisai, kuriais iš anksto suformuotos keleivių grupės vežiojamos iš tos pačios išvykimo vietos į tą pačią paskirties vietą. Kiekviena anksčiau išvykusių keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu to paties vežėjo aptarnaujamu reisu. Išvykimo ar paskirties vieta atitinkamai reiškia vietą, kurioje reisas prasideda arba kurioje reisas baigiasi, taip pat aplinkines vietoves 50 km spinduliu. Švytuoklinių reisų atveju keleiviai kelionės metu negali būti paimami ar išleidžiami. Pirmas grįžimo reisas ir paskutinis išvykimo reisas atliekami tuščiomis transporto priemonėmis. Pagal šalių kompetentingų įstaigų susitarimą pirmas išvykimo reisas ir paskutinis grįžimo reisas gali būti atliekami tuščiomis transporto priemonėmis.

Vienkartiniai reisai – tai reisai, neįeinantys į reguliarių, specia-liųjų reguliarių ir švytuoklinių reisų sąvoką. Tokių reisų metu be šalių kompetentingų įstaigų leidimo keleiviai kelionės metu į transporto priemonę neimami ir neišleidžiami. Vienkartiniai reisai gali būti:

1) uždarų durų reisai, kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė per visą kelionę vežama ta pačia transporto priemone ir grąžinama į šalį, kurioje įregistruotas vežėjas;

2) išvykimo su keleiviais, grįžimo be keleivių reisai, kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė vežama tik pirmyn, o transporto priemonė tuščia grįžta į šalį, kurioje įregistruotas vežėjas;

3) išvykimo be keleivių reisai, kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė bus paimta kitos šalies teritorijoje, kai:

a) keleivių grupė, suformuota kitos šalies teritorijoje pagal vežimo sutartį, sudarytą prieš transporto priemonei išvykstant, bus atvežta į šalį, kurioje įregistruotas vežėjas;

b) keleivių grupė anksčiau buvo nuvežta to paties vežėjo ir transporto priemonė vyksta parvežti ją atgal į šalį, kurioje įregist-ruotas vežėjas;

c) keleivių grupė pakviesta keliauti kitos šalies teritorijoje, kai kelionės išlaidas apmoka juos pakvietęs asmuo; tokie keleiviai sudarys bendrą grupę, kuri bus atvežta į šalį, kurioje įregistruotas vežėjas.

104

Reikalavimai vežėjams ir transporto priemonėms. Vežti ke-leivius už atlyginimą šiose taisyklėse nurodytais reisais gali vežėjai, turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais, o nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą datos – Bendrijos licenciją.

Vežti keleivius savo sąskaita licencijos nereikia. Įmonei, įstaigai ar organizacijai leidžiama vežti keleivius savo sąskaita šių taisyklių nurodytais reisais, jeigu ji turi Inspekcijos išduotą liudijimą.

Transporto priemonės, naudojamos keleivių tarptautiniams veži-mams, turi atitikti tų šalių, kurių teritorijose vykdo vežimus, techninius reikalavimus. Transporto priemonės, naudojamos vežti keleiviams reguliariais reisais, turi būti apipavidalintos pagal susisie-kimo ministro 2003 m. kovo 14 d. įsakymu Nr.3-155 patvirtintas Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatas Inspekcijos nustatyta tvarka.

Vežėjas, teikiantis paraišką gauti leidimą vežti keleivius regulia-riais reisais, pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas, kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai, privalo turėti pakan-kamai M2 arba M3 klasės III grupės transporto priemonių, kad galėtų užtikrinti reguliarių reisų vykdymą.

Vežimų dokumentai. Vežimų dokumentus, kurie suteikia teisę vežti keleivius šių taisyklių nurodytais reisais, vežėjui išduoda šalies, kurioje jis įregistruotas, atitinkama kompetentinga įstaiga. Už šių dokumentų išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respubli-kos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vežant keleivius reguliariais ir švytuokliniais reisais, be šių taisyklių nurodytų dokumentų, yra būtini savo šalies ir atitinkamai kitų valstybių kompetentingų įstaigų leidimai bei kelionės lapai, kai to reikalauja šalies, į kurios teritoriją įvažiuojama arba kurios terito-rija kertama, kompetentinga įstaiga.

Vežant keleivius specialiaisiais reguliariais reisais, vežimų dokumentas yra kelionės lapas. Vežant šiais reisais leidimų nereikia, jei vežimai vykdomi pagal sutartis tarp vežimų užsakovo ir vežėjo (vežant savo sąskaita sutartis nereikalinga).

Vežti keleivius vienkartiniais reisais leidimų nereikia. Vežant šiais reisais vežimų dokumentas yra kelionės lapas.

Vežant keleivius išvykimo be keleivių reisais, kurių metu iš

105

anksto suformuota keleivių grupė bus paimta kitos šalies teritorijoje, prie kelionės lapo atitinkamai pridedama:

1) kai keleivių grupė, suformuota kitos šalies teritorijoje pagal vežimo sutartį, sudarytą prieš transporto priemonei išvykstant, bus atvežta į šalį, kurioje įregistruotas vežėjas – vežimo sutarties kopija ar kitas dokumentas, kuriame nurodyti pagrindiniai sutarties duomenys (pasirašymo šalis, vieta ir data, keleivių paėmimo šalis, vieta ir data, paskirties šalis ir vieta);

2) kai keleivių grupė anksčiau buvo nuvežta to paties vežėjo ir transporto priemonė vyksta parvežti jos atgal į šalį, kurioje įregist-ruotas vežėjas – kelionės lapas, kurį turint buvo vykdoma ankstesnė išvykimo kelionė su keleiviais ir grįžimo kelionė tuščia transporto priemone, kurios metu keleivių grupė buvo nuvežta į kitą šalį, kurioje jie dabar bus paimti;

3) kai keleivių grupė pakviesta keliauti po kitos šalies teritoriją ir kai kelionės išlaidas apmoka juos pakvietęs asmuo; tokie keleiviai sudarys bendrą grupę, kuri bus atvežta į šalį, kurioje įregistruotas vežėjas – kviečiančiojo asmens kvietimo laiškas arba jo kopija.

Vežant keleivius reguliariais reisais, prie vežimų dokumentų pridedamas kompetentingos įstaigos patvirtintas eismo tvarkaraštis, kuriame nurodyti sustojimo punktai, sienų kirtimo punktai, atstumai tarp šių punktų, atstumai nuo maršruto pradžios iki kiekvieno punkto pirmyn ir atgal, atvykimo į kiekvieną punktą ir išvykimo iš jo laikai. Vežant keleivius specialiaisiais reguliariais, švytuokliniais ir vien-kartiniais reisais, – vežėjo parašu ir antspaudu patvirtintas detalus kelionės tvarkaraštis, kuriame nurodomas maršrutas (išvykimo vieta, tarpiniai, poilsio ir sienų kirtimo punktai, atvykimo vieta), atstumai tarp nurodytų maršruto punktų ir visas maršruto ilgis, išvykimo (atvykimo) iš (į) nurodytų (-us) maršruto punktų (-us) data ir laikas, vairuotojų darbo ir poilsio laikai atkarpose tarp maršruto punktų (jeigu vežimai vykdomi pagal sutartį tarp vežėjo ir vežimų užsakovo, kelionės tvarkaraštis turi būti vežėjo suderintas su vežimų užsakovu).

Vežti keleivius reisais, kurie neatitinka šiose taisyklėse nurodytų specialiųjų reguliarių ir vienkartinių reisų sąlygų, reikia kompeten-tingos įstaigos leidimo.

Paraiškų leidimams gauti pateikimo ir nagrinėjimo, leidimų išdavimo, jų pratęsimo ir naudojimo tvarka. Vežėjas, pageidau-jantis gauti leidimą vežti keleivius reguliariais arba specialiaisiais

106

reguliariais reisais (kai tokio leidimo reikia), pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas, kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai, pateikia Inspekcijai nustatytos formos paraišką. Už paraiškų nagrinėjimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paraiškas vežti keleivius reguliariais reisais gali pateikti tik vežėjai, sudarę su kitos šalies vežėju sutartį vykdyti reisus pariteto pagrindais. Paraiška pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas, kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai, pateikiama ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki išduotų leidimų galiojimo pabaigos arba planuojamo siūlomų pakeitimų įsigaliojimo.

Prie paraiškos pagal Inspekcijos rekomendacijas pridedama (lietuvių kalba arba originalo kalba su vertimais į lietuvių kalbą):

1) visų paraiškoje nurodytų vežėjų parašais ir antspaudais patvir-tintas eismo tvarkaraštis;

2) visų paraiškoje nurodytų vežėjų parašais ir antspaudais patvir-tintas bilietų kainoraštis;

3) licencijos vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais ir Bendrijos licencijos kopija;

4) informacija apie vežimus paraiškoje nurodytu maršrutu (pla-nuojamas arba jau įvykdytas vežimų apimtis), kiek, kada ir kuris vežėjas vykdys reisus, kokiomis transporto priemonėmis, kita infor-macija, padėsianti nagrinėjant paraišką;

5) visų paraiškoje nurodytų vežėjų parašais ir antspaudais patvir-tinta tinkamo mastelio žemėlapyje pavaizduota maršruto schema, kurioje pažymėti visi keleivių paėmimo ir išleidimo, sienų kirtimo punktai;

6) visų paraiškoje nurodytų vežėjų pasirašytos ir antspaudais pa-tvirtintos sutarties kopija;

7) visų paraiškoje nurodytų vežėjų parašais ir antspaudais patvir-tintas vairuotojų darbo ir poilsio režimo grafikas, pagal kurį galima nustatyti, ar šis režimas atitiks Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), sudaryto 1970 m. liepos 1 d. Ženevoje, reikalavimus;

8) mokamasis pavedimas su banko žymomis arba kvitas, patvirtinantis apie nustatytos valstybės rinkliavos sumokėjimą.

Vežėjas, pageidaujantis gauti leidimą vežti keleivius vienkar-tiniais (kai tokio leidimo reikia) ir švytuokliniais reisais, paraišką

107

pateikia Inspekcijai jos nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki pirmojo reiso vykdymo dienos, jei tokie leidimai nėra gauti iš anksto ir Inspekcija nenustačiusi kitokios iš anksto gautų leidimų išdavimo tvarkos. Prie paraiškos pridedamas vežėjo parašu ir antspaudu patvirtintas detalus kelionės tvarkaraštis, sudarytas pagal šių taisyklių reikalavimus.

Inspekcijos vadovas sudaro komisiją, kuri nagrinėja vežėjų paraiškas gauti leidimus vežti keleivius reguliariais arba specialiaisiais reguliariais reisais (kai tokio leidimo reikia), pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas, kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai, bei nustatytus vežėjų pažeidimus vežant keleivius šiais reisais, ir tvirtina šios komisijos darbo reglamentą. Į komisiją gali būti kviečiami vežėjų asociacijų atstovai.

Paraiškos komisijoje išnagrinėjamos per 6 savaites nuo jų gavimo Inspekcijoje. Paraiškos su šiose taisyklėse nurodytais dokumentais nagrinėjamos jų gavimo eilės tvarka. Jei Inspekcijos vadovas nesutinka su komisijos išvadomis, jis grąžina paraišką komisijai nagrinėti pakartotinai, nurodydamas nesutikimo priežastis. Tokiu atveju paraiškos nagrinėjimo terminas pratęsiamas vienam mėnesiui. Tokia pačia tvarka nagrinėjamos ir kitų valstybių kompetentingų įstaigų pateiktos vežėjų paraiškos.

Pritarus vežėjo paraiškai, Inspekcija per 14 dienų nuo komisijos posėdžio protokolo registravimo datos išsiunčia paraiškos ir kitų reikiamų dokumentų kopijas tų valstybių, per kurių teritorijas bus vežami keleiviai, kompetentingoms įstaigoms, prireikus išduoda leidimus vežėjams arba atmeta paraišką, vežėjui raštu nurodydama pagrįstas paraiškos atmetimo priežastis.

Paraiška negali būti atmetama vien dėl to, kad vežėjas siūlo mažesnes keleivių vežimo kainas nei kiti vežėjai, arba paraiškoje nurodytu maršrutu ar kai kuriomis jo atkarpomis keleivius veža kiti vežėjai. Paraiška atmetama, jeigu: pareiškėjas turimomis transporto priemonėmis nepajėgus vykdyti vežimų, nurodytų paraiškoje; naujas reisas turės neigiamos įtakos veikiančių reguliarių reisų egzistavimui, išskyrus atvejus, kai veikiančius reisus vykdo tie patys vežėjai; leidimo galiojimo terminą pratęsus pareiškėjas nesilaikė leidime nurodytų vežimų vykdymo sąlygų; pareiškėjas vykdė vežimus, kuriems reikia leidimo, neturėdamas tokio leidimo arba šiurkščiai pažeidė transporto priemonių techninės būklės ar vairuotojų darbo ir

108

poilsio režimo reikalavimus. Inspekcija, įforminusi leidimą vežti keleivius reguliariais reisais,

duoda vežėjui leidimo ir patvirtinto tvarkaraščio kopijas. Vežėjas, gavęs šias kopijas, per 30 dienų privalo Inspekcijai raštu pranešti reguliarių reisų vykdymo pradžios datą, kuri negali būti vėlesnė kaip 6 mėnesiai nuo leidimų išdavimo dienos, ir leidimų galiojimo laikotarpiui sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikoje esančiomis autobusų stotimis, numatytomis eismo tvarkaraštyje, dėl reisus vykdančių vežėjų aptarnavimo stotyse ir bilietų keleiviams pardavimo stočių kasose. Vežėjas tokias sutartis sudaro ne tik savo, bet ir užsienio partnerio vardu, gavęs jo įgaliojimą. Vežėjui pateikus sutarčių kopijas, jam išduodami leidimų originalai. Lietuvos Respublikoje esančios stotys, aptarnaudamos vežėjus, vadovaujasi susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.3-734 pat-virtintais Autobusų stočių veiklos nuostatais.

Leidimai išduodami vežėjo vardu, jie negali būti perduodami kitiems asmenims. Transporto priemonei sugedus reiso metu ir vežė-jui tuo metu neturint kitos transporto priemonės jai pakeisti, reisas gali būti pabaigtas su kito vežėjo transporto priemone, vežėjams sudarius sutartį dėl transporto priemonės su vairuotoju nuomos.

Leidimų vežti keleivius reguliariais reisais galiojimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai. Ji gali būti trumpesnė pareiškėjo prašymu arba pagal šalių, kuriose keleiviai bus paimami ir išleidžiami, kompetentingų įstaigų susitarimą.

Leidime vežti keleivius reguliariais reisais nurodoma: leidimo numeris; vežimų maršrutas, nurodant išvykimo ir paskirties vietas; tarpinės stotys, esančios Lietuvos Respublikos teritorijoje; vežėjo pavadinimas ir adresas; Lietuvos Respublikos sienos kirtimo vieta ir laikas; autobusų eismo Lietuvos Respublikos teritorijoje dažnumas; leidimo išdavimo data; leidimo galiojimo terminas.

Prie leidimo vežti keleivius reguliariais reisais pridedamas Inspekcijos patvirtintas eismo tvarkaraštis. Leidimas be patvirtinto tvarkaraščio negalioja.

Antroje leidimo vežti keleivius švytuokliniais reisais ir leidimo vežti keleivius vienkartiniais reisais pusėje turi būti dedamos Lietuvos Respublikos muitinių žymos apie įvažiavimo bei išvažiavimo datas ir antspaudai.

109

Leidimų galiojimo pabaiga. Leidimo vežti keleivius regulia-riais reisais galiojimą Inspekcija panaikina pasibaigus kitų šalių kompetentingų įstaigų išduotų leidimų vežti keleivius tais pačiais reisais galiojimo terminui, jei vežėjas šių taisyklių nustatyta tvarka nesikreipė dėl jų galiojimo termino pratęsimo, arba po trijų mėnesių po to, kai Inspekcija gauna iš vežėjo motyvuotą pranešimą apie numatomą vežimų nutraukimą. Jeigu keleivių vežiojimo poreikio nėra, leidimo galiojimas panaikinamas per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo.

Leidimas vežti keleivius vienkartiniais arba švytuokliniais reisais nustoja galioti kitą dieną po paskutinio leidime nurodyto reiso įvykdymo arba nuo datos, nurodytos vežėjo pranešime.

Inspekcija turi teisę panaikinti leidimą vežti keleivius reguliariais ir švytuokliniais reisais, taip pat specialiaisiais reguliariais ir vienkartiniais reisais (kai tokio leidimo reikia), jei leidimą turintis vežėjas pakartotinai pažeidžia Lietuvos Respublikos tarptautines kelių transporto srities sutartis arba sąlygas, kuriomis turi būti vykdomi leidime ir patvirtintame eismo tvarkaraštyje nurodyti vežimai, ar numatytu laiku be pateisinamų priežasčių nepradėjo vykdyti šių vežimų.

Pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar jį panaikinus, vežėjas leidimą privalo grąžinti Inspekcijai ne vėliau kaip per 15 dienų.

Kelionės lapai. Kelionės lapus ar jų knygą vežėjo vardu išduo-da Inspekcija. Kelionės lapai ar jų knyga turi būti saugomi vežėjo įmonėje ir negali būti perduoti kitam vežėjui.

Kelionės lapų knyga susideda iš 25 porų (žalios ir baltos spalvos) atskiriamų kelionės lapų (3 priedas). Kiekviena knyga ir joje esantys kelionės lapai turi savo numerį. Kelionės lapai sunumeruoti nuo 1 iki 25.

Vežėjas atsako už teisingą kelionės lapų užpildymą. Kelionės lapą kiekvienam reisui įskaitomai didžiosiomis raidėmis dviem egzemplioriais (žalios ir baltos spalvos lapai su tuo pačiu numeriu) užpildo vežė-jas prieš autobusui išvykstant iš nuolatinės stovėjimo vietos. Kelionės lapas turi būti patvirtintas vežėjo vadovo ar atsakingo už keleivių vežimą asmens parašu, nurodant jo vardą, pavardę, bei vairuotojų pa-rašais. Pirmasis (žalios spalvos) kelionės lapas transporto priemonėje privalo būti kelionės metu. Antrasis (baltos spalvos) saugomas vežėjo įmonėje.

110

Vežėjas gali naudoti iš anksto sudarytą vežėjo parašu ir antspaudu patvirtintą keleivių sąrašą, kuris atskiru lapu pridedamas prie kelionės lapo.

Šiose taisyklėse nurodyto reiso atveju keleivių sąrašas gali būti sudarytas keleivių įlipimo kitos šalies teritorijoje metu.

Vežėjas, išnaudojęs visus kelionės lapus, prieš įsigydamas naujus, išnaudotus kelionės lapus ir jų panaudojimo ataskaitą patei-kia patikrinti Inspekcijai jos nustatyta tvarka.

Liudijimas vežimams savo sąskaita. Liudijimas jo turėtojui suteikia teisę vykdyti keleivių tarptautinius vežimus savo sąskaita. Liudijimą įmonei, įstaigai ar organizacijai išduoda Inspekcija.

Įmonė, įstaiga ar organizacija, norinti gauti liudijimą, pateikia Inspekcijai prašymą, patvirtindama, kad bus vykdomos šiose taisyk-lėse nurodytos sąlygos.

Liudijimas išduodamas vieneriems metams. Liudijimą didžiosiomis raidėmis užpildo Inspekcija. Įmonės,

įstaigos ar organizacijos vadovas liudijime parašu ir antspaudu pat-virtina jame pateiktų duomenų teisingumą. Tarptautinės kelionės metu vairuotojas privalo turėti liudijimą transporto priemonėje ir pateikti jį kontrolės teisę turintiems pareigūnams reikalaujant.

Įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje dirbantys, tarnaujantys, besi-mokantys ar kitaip su ja susiję asmenys, kuriuos įmonė, įstaiga ar or-ganizacija veža savo sąskaita, kelionės metu privalo turėti dokumen-tus, patvirtinančius jų ryšį su šia įmone, įstaiga ar organizacija.

Įmonė, įstaiga ar organizacija, vykdanti vežimus savo sąskaita, kelionės metu taip pat privalo turėti kelionės lapą bei įmonės, įstai-gos ar organizacijos vadovo parašu ir antspaudu patvirtintą kelionės tvarkaraštį, sudarytą pagal šių taisyklių reikalavimus.

Vežėjų ir ekipažų pareigos. Vežėjai, gavę visus leidimus ir įvykdę šiose taisyklėse nurodytus reikalavimus, nuo reisų vykdymo pradžios privalo vežti keleivius tarp eismo tvarkaraščiuose numatytų išvykimo, tarpinių ir paskirties miestų autobusų stočių bei iki leidimų galiojimo pabaigos užtikrinti nepertraukiamas ir reguliarias vežimų paslaugas leidime nurodytomis sąlygomis. Apie reguliarių reisų vyk-dymą vežėjas atsiskaito Inspekcijai jos nustatyta tvarka.

Vežėjai autobusų stotyse, o ekipažai transporto priemonėse privalo teikti keleiviams informaciją apie maršrutą, sustojimo vietas, tvarkaraštį, tarifus ir aptarnavimą. Apie veikiančių reguliarių reisų

111

vykdymo nutraukimą bei pakeitimus juose keleiviams autobusų stotyse turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Informaciją apie tai eismo tvarkaraštyje nurodytoms autobusų stotims perduoda Inspekcija, gavusi vežėjo pranešimą.

Vežėjai ir ekipažai privalo užtikrinti keleivių, vykstančių kelių transporto priemonėmis, saugumą, maksimalius patogumus stotyse ir transporto priemonėse, laiku nuvežti keleivius į paskirties vietą. Jeigu dėl ne nuo vežėjų ir ekipažų priklausančių aplinkybių (neplanuotas užtrukimas kertant valstybės sieną, transporto priemo-nės gedimas, force majeure aplinkybės ir pan.) neįmanoma laiku nuvežti keleivių į paskirties vietą, vežėjai ir ekipažai privalo stengtis nuvežti keleivius kaip galima mažiau vėluodami, tačiau jokiu būdu nepažeisdami sau-gaus eismo, ypač važiavimo greičio bei darbo ir poilsio laiko režimo, reikalavimų.

Vežėjai ir ekipažai privalo: 1) vykdyti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų

įstatyme nustatytas pareigas vežant užsieniečius (ne Europos Sąjun-gos valstybių narių piliečius). Jei šie asmenys neįleidžiami į Lietuvos Respubliką arba vežėjas, įsipareigojęs nuvežti užsienietį tranzitu per Lietuvos Respubliką į paskirties valstybę, atsisako jį vežti, arba paskirties valstybės institucijos neleidžia užsieniečiui, važiavusiam per Lietuvos Respubliką tranzitu, įvažiuoti ir išsiunčia jį į Lietuvos Respubliką, vežėjas, atvežęs užsienietį iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos reikalavimu nedelsdamas privalo įvykdyti vieną iš šių punktų:

a) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, iš kurios jis atvyko;

b) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, išdavusią kelionės dokumentą;

c) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, į kurią jam leista įvažiuoti;

2) vežėjas privalo nedelsdamas rasti tiesioginio transporto prie-mones ir padengti su jomis susijusias išlaidas arba, jei tokios gali-mybės nėra, prisiimti atsakomybę už lėšų, susijusių su užsieniečio buvimu pasienio kontrolės punkte ir sugrąžinimu į šiose taisyklėse išvardytas valstybes, padengimą, jeigu jis negali užsieniečio sugrąžinti į užsienio valstybę;

112

3) užtikrinti, kad pirmiau nurodyti užsieniečiai, išskyrus veža-mus reguliariais reisais, turėtų kelionės dokumentus, reikalingus įva-žiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai ir ekipažai turi teisę tikrinti keleivių dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, o keleiviai privalo pateikti prašomus dokumentus;

4) laikytis Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių, per kurių teritorijas veža keleivius, eismo taisyklių ir kitų teisės aktų, susijusių su keleivių vežimu ir eismo organizavimu, bei vykdyti teisėtus Inspekcijos ir kitų kontrolės teisę turinčių pareigūnų, atliekančių savo pareigas, reikalavimus.

Ekipažai privalo laikytis Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), sudaryto 1970 m. liepos 1 d. Ženevoje, reikalavimų.

Keleivių kelionės dokumentai. Keleiviai, važiuojantys regulia-riais reisais, išskyrus specialiuosius reguliarius reisus, kelionės metu privalo turėti bilietus. Specialiųjų reguliarių reisų metu kelei-viai privalo turėti dokumentus, patvirtinančius jų priklausomybę specialiajai keleivių grupei. Keleiviai kelionės metu privalo turėti kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Bilietai važiuoti reguliariais reisais keleiviams parduodami stočių arba kitur įrengtose kasose. Į kiekvieną transporto priemonę parduodama tiek bilietų, kiek joje yra gamyklos gamintojos įrengtų sėdimųjų vietų.

Bilietas turi būti atspausdintas jį parduodančios šalies valstybės kalba. Bilietas gali būti spausdinamas ir dviem (valstybės ir anglų arba šalies, kurioje baigiasi maršrutas) kalbomis.

Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos.

Keleiviai, važiuojantys švytuokliniais arba vienkartiniais rei-sais, kelionės metu privalo turėti individualų ar grupinį kelionės apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodomi keleivio ar keleivių grupės vardai ir pavardės, maršrutas, išvykimo ir grįžimo datos bei buvimo paskirties vietoje trukmė, paslaugų kaina. Keleiviai kelionės metu privalo turėti kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Keleivių ir bagažo vežimas. Vežti keleivius galima tik trans-porto priemonės sėdimose vietose.

113

Keleivių vežimo reguliariais reisais kainas ir lengvatas tarpu-savio susitarimu nustato pariteto pagrindais reisus vykdantys vežėjai.

Bagažas, išskyrus rankinį, gali būti vežamas tik transporto prie-monės bagažinėje. Priimant iš keleivio vežti bagažą bagažinėje, kiek-vienam bagažo vienetui išduodamas bagažo kvitas, kuriame nurodoma bagažo būklė ir vieta.

Kiekvienas keleivis transporto priemonės salone gali nemokamai vežti vieną rankinį (iki 5 kg svorio) bagažą, kuris pade-damas tam tikslui įrengtose vietose. Keleivio rankinis bagažas turi būti padėtas taip, kad nekeltų pavojaus transporto priemonės saugumui bei nekliudytų keleiviams ir ekipažui.

Be rankinio bagažo, keleivis nemokamai gali vežti transporto priemonės bagažinėje vieną bagažą, kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 200 cm, o svoris ne didesnis kaip 25 kg.

Papildomo bagažo vežimo mokėjimo sąlygas ir vežimo kainą tarpusavio susitarimu nustato pariteto pagrindais reisus vykdantys vežėjai. Apie papildomą bagažą keleivis privalo vežėjui pranešti prieš kelionę. Papildomas bagažas gali būti vežamas, jei bagažinėje yra laisvos vietos.

Transporto priemonėmis draudžiama vežti radioaktyvias, lengvai užsidegančias, sprogstančias, dvokiančias, gailias medžiagas, suslėgtas arba suskystintas dujas, išskyrus dujas portatyviniuose balionuose, smailius, aštrius daiktus, daiktus, kurie gali ištepti transporto priemonės apmušalus arba keleivių drabužius, gyvūnus ne narvuose, daiktus, kurių įvežimą ar išvežimą draudžia šalių, kurių teritorijomis važiuojama, teisės aktai.

Transporto priemonėje rasti daiktai saugomi vežėjo būstinėje ar kitoje daiktų saugumą garantuojančioje vietoje. Daiktų saugojimo terminus, neatsiimtų daiktų realizavimo tvarką ir mokesčius už daiktų saugojimą tarpusavio susitarimu nustato pariteto pagrindais reisus vykdantys vežėjai, atsižvelgdami į savo šalies teisės aktų normas.

Ekipažų dokumentai. Kelių transporto priemonės ekipažo nariai kelionės metu privalo turėti: asmens dokumentus; vairuotojo pažymėjimą; transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros (pilkos spalvos) taloną; transporto priemonės licencijos kortelę, o nuo Lietuvos Respublikos

114

įstojimo į Europos Sąjungą datos – Bendrijos licencijos kopiją, arba liudijimą keleivių vežimui savo sąskaita; vežimų dokumentus, nurodytus šiose taisyklėse; darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumen-tus, atitinkančius Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), sudaryto 1970 m. liepos 1 d. Ženevoje, reikalavimus; bilie-tus ir bilietų kontrolės lapą, bilietų kainoraštį, patvirtintą vežėjo parašu ir antspaudu (kai keleiviai vežami reguliariais reisais); kelių transporto priemonės ekipažo vardinį sąrašą (kai keleiviai vežami reguliariais reisais); transporto priemonės su vairuotoju nuomos sutartį (kai dėl techninių kliūčių vežimui reguliariu reisu laikinai naudojama nuomota kito vežėjo transporto priemonė).

Kontrolės vykdymas kelyje ir vežėjo įmonėje. Ekipažai ir ke-leiviai privalo pateikti šiose taisyklėse nurodytus dokumentus kontrolės teisę turintiems pareigūnams reikalaujant.

Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruoti vežėjai, vykdantys keleivių tarptautinius vežimus, privalo leisti kontrolės teisę turintiems pareigūnams tikrinti, ar teisingai vykdomi vežimai, ar laikomasi darbo ir poilsio laiko režimo.

Inspekcijos pareigūnai, atlikdami savo pareigas, turi teisę: 1) gauti iš įmonių, įstaigų, organizacijų Inspekcijos funkcijoms

atlikti reikalingus duomenis, dokumentus (jų kopijas ar išrašus), kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie vežėjų veiklą;

2) sustabdyti transporto priemones, tikrinti jų matmenis, apipavi-dalinimą, techninę būklę, valstybinės techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo, taip pat keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, tarp jų – keleivių bilietus, bagažo kvitus, taip pat tikrinti, kaip laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo;

3) laikinai sulaikyti transporto priemonės, keleivių vežimo doku-mentus, iki bus įvykdyti teisėti pareigūnų reikalavimai, įformintas pažeidimas; sustabdyti tolesnį reiso vykdymą, iki bus pašalinti pažeidimai, arba duoti kitus nurodymus, kad būtų pašalinti nustatyti pažeidimai;

4) be išankstinio įspėjimo nekliudomai įeiti į įmonės patalpas ir teritoriją bei tikrinti Inspekcijos kompetencijai priklausančius doku-mentus, transporto priemones, vairuotojų darbą;

5) tikrinti, kaip organizuotas įmonėse vairuotojų darbo ir poilsio režimas, vykdoma jo kontrolė bei tvarkoma apskaita.

115

Atsakomybė. Už šių taisyklių bei Lietuvos Respublikos tarptau-tinių sutarčių kelių transporto srityje pažeidimus vežėjai, ekipažai ir keleiviai atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir kitus teisės aktus.

Už keleivių, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir neturi kelionės dokumentų, reikalingų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežimą vežėjai ir ekipažai atsako pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymą

Kontroliniai klausimai 1. Apibūdinti „vežimus už atlyginimą“. 2. Apibūdinti „vežimus savo sąskaita“. 3. Apibūdinti „reguliarius reisus“. 4. Apibūdinti „specialiuosius reguliarius reisus“. 5. Apibūdinti „švytuoklinius reisus“. 6. Apibūdinti „vienkartinius reisus“. 7. Kokie dokumentai reikalingi, vežant keleivius reguliariais

reisais? 8. Kokie dokumentai reikalingi, vežant keleivius švytuokliniais

reisais? 9. Kokie dokumentai reikalingi, vežant keleivius specialiaisiais

reguliariais reisais? 10. Kokie dokumentai reikalingi, vežant keleivius vienkartiniais

reisais? 11. Ką turi sudaryti vežėjai, prieš pateikdami paraišką vežti

keleivius reguliariais tarptautiniais reisais? 12. Kur ir kaip nagrinėjamos vežėjų paraiškos gauti leidimus

vežti keleivius reguliariais arba specialiaisiais reguliariais tarptauti-niais reisais?

13. Koks dokumentas būtinas, norint vežti keleivius savo sąskaita, ir kas jį išduoda?

14. Kokį dokumentą kelionės metu turi turėti keleiviai, važiuo-jantys švytuokliniais arba vienkartiniais reisais?

15. Kas nustato kainas ir lengvatas, vežant keleivius tarptauti-niais maršrutais reguliariais reisais?

116

2.4.3. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės

Taisyklės patvirtintos LR susisiekimo ministerijos 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62.

Bendrosios nuostatos. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susi-siekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės, (toliau – taisyklės), nustato leidimų vežti keleivius reguliaraus susi-siekimo kelių transporto maršrutais išdavimo tvarką ir sąlygas, numato vežėjų, naudojančių kelių transporto priemones keleiviams vežti, pareigas, teises ir atsakomybę už šių taisyklių reikalavimų nevykdymą.

Šios taisyklės yra privalomos savivaldybių institucijoms bei jų įgaliotoms įstaigoms, Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspek-cija), vežėjams, autobusų ekipažams bei asmenims, kontroliuojan-tiems keleivinį kelių transportą.

Vartojamos sąvokos: Kompetentinga įstaiga – institucija, išduodanti leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais: vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo – atitinkamos savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga, tolimojo reguliaraus susisiekimo – Valstybinė kelių transpor-to inspekcija.

Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse.

Reikalavimai vežėjams, pageidaujantiems vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais. Vežėjai, pageidaujantys gauti leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutu (toliau – leidimas), privalo atitikti šiuos reikalavimus:

1) turėti licenciją, suteikiančią teisę vežti keleivius atitinkamoje teritorijoje;

2) turėti pakankamai transporto priemonių, atitinkančių šių taisyklių reikalavimus, kad užtikrintų keleivių vežimą leidime ir tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis (trasa, dažniu, laiku);

3) per pastaruosius 1 metus nebuvo panaikintas jų turėtas leidimas (leidimai);

4) turėti sąlygas ir užtikrinti, kad būtų vykdomi Lietuvos

117

Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr.44-1073; 2004, Nr.47-1548) 26 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr.92-2883) 7 straipsnio reikalavimai, kad jų vairuotojai prieš išvykdami į reisą būtų tikrinami dėl neblaivumo (girtumo), taip pat dėl apsvaigimo nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, apie tai pažymint kelionės lape;

5) turėti sąlygas patikrinti ir užtikrinti, kad būtų vykdomi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio reikalavimai ir kad jų naudojamos transporto priemonės prieš išvažiuodamos į reisą yra tvarkingos ir tinkamai sukomplek-tuotos, apie tai vežėjo atsakingam už transporto priemonių techninę būklę asmeniui pažymint kelionės lape.

Reikalavimai transporto priemonėms, naudojamoms vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais. Kelių transporto priemonėms, kurios bus naudojamos vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, turi būti nustatyta tvarka atlikta valstybinė techninė apžiūra ir įgyta licencijos kortelė (Bendrijos licencijos kopija).

Kelių transporto priemonės, kurios naudojamos vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, turi būti apipavidalintos pagal Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų, pat-virtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr.55 (Žin., 1998, Nr.24-628; 2003, Nr.30-1266), reikalavimus.

Kompetentingos įstaigos, atsižvelgdamos į visuomenės inte-resus, gali nustatyti papildomus ekologinius, komforto ir kitus reikalavimus kelių transporto priemonėms, naudojamoms vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais.

Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių trans-porto maršrutais išdavimo sąlygos. Leidimus vežti keleivius vieti-nio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais išduoda atitinkamų savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos.

Leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija.

Vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi, keičiami ir panaikinami atitinkamos

118

savivaldybės institucijos arba jos įgaliotos įstaigos iniciatyva, o tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutai – Valstybinės kelių transporto inspekcijos iniciatyva.

Maršrutai gali būti nustatomi tik tomis gatvėmis ir keliais, kurie atitinka Reikalavimus gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr.165 (Žin., 1996, Nr.50-1210). Miestuose ir gyvenvietėse, kur yra autobusų stotys, turinčios suteiktą kategoriją pagal Autobusų stočių veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.3-734 (Žin., 2004, Nr.9-248), reikalavimus, tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutai turi prasi-dėti ir baigtis šiose stotyse.

Nauji reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi arba esantys keičiami, jei keleivių paklausa netenkinama arba ji tenkinama, tačiau važiavimo sąlygos yra nepatenkinamos (keleiviai netelpa į transporto priemones, jų netenkina važiavimo laikas arba dažnis ir pan.). Nauji reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi, jei keleivių susisiekimo negalima užtikrinti visų pirma pakeičiant vežimo sąlygas (trasą, dažnį, laiką, transporto priemonių talpą) esančiuose maršrutuose. Nustatant naujus arba keičiant esamus maršrutus turi būti atsižvelgta į interesus vežėjų, vežančių keleivius esamais maršrutais. Planuojamo arba keičiamo maršruto reisai turi būti taip priderinti prie esamų maršrutų reisų, kad transporto priemonių eismo intervalai atitiktų keleivių srautą. Vietinis keleivių susisiekimas tarp aplinkinių vietovių ir savivaldybės, kaip administracinio vieneto, centro turi būti užtikrinamas vietinio (prie-miestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais.

Savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga, pradėdama arba keisdama vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutą, šio maršruto tvarkaraštį turi suderinti su savivaldybių, per kurių teritorijas eina maršruto trasa, institucijomis arba jų įgaliotomis įstaigomis, o vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršru-to, kurio trasa eina per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas, – ir Valstybine kelių transporto inspekcija.

Kompetentinga įstaiga organizuoja konkursą vežėjui parinkti vežti keleivius kompetentingos įstaigos nustatytu maršrutu pagal

119

šios įstaigos nustatytas konkurso sąlygas. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, organizuodamos konkursus, vadovaujasi Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigoji-mams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr.1132 (Žin., 2003, Nr.86-3910). Konkursas organizuojamas, kai:

1) kompetentinga įstaiga nustato naują maršrutą (maršrutas laikomas nauju, jei jo trasa nesutampa su esamų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų lyginant su kiekvienu esamu maršrutu atskirai);

2) kompetentinga įstaiga pratęsia, pakeičia arba sutrumpina maršrutą, panaikina stoteles ar papildo maršrutą naujomis stotelėmis, jei šiuo maršrutu keleivius vežantis vežėjas, šiai įstaigai pasiūlius, atsisako vežti keleivius pakeistu maršrutu;

3) kompetentinga įstaiga pradeda papildomus maršruto reisus, jei šiuo maršrutu keleivius vežantis vežėjas, kompetentingai įstaigai pasiūlius, atsisako vežti keleivius papildomais reisais. Šiuo atveju vežėjas parenkamas vežti keleivius tik papildomais reisais;

4) kompetentinga įstaiga nusprendė panaikinti vežėjui išduotą leidimą;

5) kompetentinga įstaiga nusprendė nepratęsti vežėjui išduoto leidimo galiojimo termino;

6) vežėjas atsisako vežti keleivius kompetentingos įstaigos nustatytu maršrutu, apie tai pranešęs kompetentingai įstaigai.

Vežėjas, kuriam kompetentinga įstaiga leidimą panaikino arba nepratęsė jo galiojimo termino vadovaudamasi šių taisyklių nuostato-mis (išskyrus atvejį, kai pratęsti terminą nepageidauja pats vežėjas), 1 metus nuo leidimo panaikinimo ar jo galiojimo termino nepratęsi-mo datos negali dalyvauti kompetentingos įstaigos organizuojamuose konkursuose.

Kompetentinga įstaiga, planuodama pakeisti maršrutą arba pradėti papildomus reisus, kaip tai nurodyta šių taisyklių 2) ir 3) punktuose, pateikia vežėjui raštišką pasiūlymą vežti keleivius pakeistu maršrutu arba papildomais reisais nuo siūlomos datos. Vežėjas, gavęs tokį pasiūlymą, turi per 7 dienas pranešti, ar sutinka ir ar gali vežti keleivius pakeistu maršrutu arba papildomais reisais nuo siūlomos datos. Vežėjas gali pasiūlyti ir kitą datą, kuri darbo tvarka

120

derinama su kompetentinga įstaiga. Vežėjui atsisakius vežti keleivius pakeistu maršrutu ar papildomais reisais, kompetentinga įstaiga organizuoja konkursą kitam vežėjui parinkti ir po 3 mėnesių nuo vežėjo atsisakymo panaikina šiam vežėjui išduotą leidimą vežti keleivius keičiamu maršrutu, išskyrus šių taisyklių 3) punkte nurodytą atvejį. Per šį 3 mėnesių laikotarpį keleiviai vežami nepakeistu maršrutu.

Vežėjas, dalyvaujantis kompetentingos įstaigos organizuojama-me konkurse, šiai įstaigai pateikia šiuos dokumentus (jei kompeten-tinga įstaiga konkurso dokumentuose nenurodo kitaip):

1) šios įstaigos nustatytos formos paraišką; 2) įmonės registravimo pažymėjimą (grąžinamas pasilikus

kopiją); 3) licenciją, suteikiančią teisę vežti keleivius atitinkamoje teri-

torijoje (grąžinama pasilikus kopiją); 4) kelių transporto priemonių, kurios bus naudojamos vežti

keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, sąrašą ir šių transporto priemonių licencijos korteles (Bendrijos licencijos kopijas) vežti keleivius atitinkamoje teritorijoje (grąžinamos pasilikus kopijas) arba įmonės antspaudu ir vadovo parašu patvirtintas kopijas. Kompetentinga įstaiga gali nuspręsti leisti (apie tai nurodydama konkurso dokumentuose) dalyvauti konkurse vežėjams, dar neturintiems reikiamų transporto priemonių. Tokiu atveju vežėjas turi pateikti kompetentingos įstaigos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad vežėjas turės nustatytus reikalavimus atitinkančių transporto priemonių;

5) vairuotojų darbo ir poilsio dirbant maršrute grafiką, kuriame, atsižvelgiant į nustatytas vairuotojų darbo ir poilsio laiko trukmes, turi būti nurodyta vairavimo, kitokio darbo, buvimo darbo vietoje, pertraukų ir poilsio laikotarpiai ir vietos, kur vairuotojai turės pertraukas ir ilsėsis;

6) kitus šių taisyklių nustatytų reikalavimų atitikimą patvirti-nančius dokumentus (grąžinami pasilikus kopijas);

7) jei pageidaujama gauti leidimą vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu, – informaciją apie maksimalių keleivių vežimo tarifų dydžių suderinimą su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir siūlomų keleivių vežimo tarifų lentelę;

121

8) kitus konkurso dokumentuose nurodytus dokumentus. Sudarydami reguliaraus susisiekimo maršruto tvarkaraštį,

kompetentinga įstaiga ir vežėjas turi atsižvelgti į nustatytas vairuotojų darbo ir poilsio laiko trukmes. Tvarkaraštyje turi būti nurodyti stotelių, kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, pavadinimai, atstumai tarp šių stotelių, atstumai nuo pradinės stotelės iki kiekvienos kitos stotelės, atvykimo į stoteles ir išvykimo iš jų laikai.

Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių trans-porto maršrutais išdavimas, galiojimas, galiojimo pratęsimas ir panaikinimas. Su konkursą laimėjusiu vežėju savivaldybės vykdo-moji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka, sudaro visuomenės aptarnavimo sutartį (toliau – sutartis).

Su konkursą laimėjusiu vežėju Valstybinė kelių transporto inspekcija sudaro keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais sutartį arba papildo jau sudarytą sutartį (toliau – sutartis). Sutartis sudaroma ne ilgiau kaip 5 metams. Sutarties turinį ir galiojimo terminą nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija.

Kompetentinga įstaiga, sudariusi su vežėju sutartį, šiam vežėjui išduoda leidimą (-us) vežti keleivius sutartyje nurodytu (-ais) maršrutu (-ais). Leidimo galiojimo terminas turi atitikti sutarties galiojimo terminą. Vežėjui išduodama tiek leidimų egzempliorių, kiek transporto priemonių reikia keleiviams vežti leidime ir tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis. Už leidimo išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pasibaigus sutarties ir leidimo (-ų) galiojimo terminui, jis gali būti pratęsiamas, kompetentingai įstaigai su vežėju sudarant naują sutartį ir išduodant naują (-us) leidimą (-us), jei pratęsti sutartį ir leidimą (-us) pageidaujantis vežėjas laikėsi šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų. Sutarties ir leidimo (-ų) galiojimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 5 metams tomis pačiomis sąlygomis, kaip nustatyta šiose taisyklėse. Sutarties ir leidimo (-ų)

122

galiojimo terminas nepratęsiamas, jei vežėjas nesilaikė šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų.

Leidimo formą nustato kompetentinga įstaiga. Leidime turi būti nurodoma:

1) maršrutas, nurodant maršruto pradžios ir pabaigos punktus. Leidime vežti keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutu papildomai nurodomos svarbesnės tarpinės stotelės, o leidime vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu – autobusų stotys, per kurias važiuojama;

2) vežėjo pavadinimas, įmonės kodas ir adresas; 3) kelių transporto priemonės tipas ir talpa; 4) leidimo išdavimo data; 5) leidimo galiojimo pabaigos data; 6) leidimą pasirašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė ir pa-

rašas, patvirtinti antspaudu. Transporto priemonėje turi būti leidimas ir kompetentingos

įstaigos įgalioto asmens parašu ir antspaudu patvirtintas tvarka-raštis. Leidimas be patvirtinto tvarkaraščio negalioja.

Kompetentinga įstaiga turi teisę panaikinti leidimą, jeigu vežėjas:

1) nesilaiko šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų;

2) netenka licencijos (licencija buvo panaikinta) arba pažeidžia Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles, patvirtintas susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.130 (Žin., 1997, Nr.34-859), vairuotojų darbo ir poilsio režimą, bilietų kainų ir tarifų taikymo reikalavimus arba dirba neturėdamas galiojančios licencijos kortelės (Bendrijos licencijos kopijos);

3) laiku nepateikia kompetentingai įstaigai arba pateikia suklastotas arba iškraipytas sutartyje numatytas ataskaitas, susijusias su keleivių vežimo veikla;

4) per 14 dienų nuo leidimo išdavimo dienos arba kitos sutartyje nurodytos datos be svarbių priežasčių nepradėjo vežti keleivių leidime ir tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis arba nutraukė keleivių vežimą, apie tai nustatyta tvarka nepranešęs kompetentingai įstaigai;

5) siekdamas gauti leidimą kompetentingai įstaigai pateikė klaidinančią informaciją.

123

Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą arba nepratęsti leidimo galiojimo termino kompetentinga įstaiga privalo pranešti vežėjui ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki leidimo panaikinimo arba galiojimo pabaigos datos.

Leidimas panaikinamas, kai: 1) vežėjas atsisako vežti keleivius leidime nurodytu maršrutu.

Vežėjas, ketinantis atsisakyti vežti keleivius leidime nurodytu maršrutu, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius turi raštu pranešti leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai, nurodydamas atsisakymo priežastis. Leidimas panaikinamas praėjus 3 mėnesiams nuo nurodyto pranešimo gavimo datos. Jei tolesnė keleivių vežimo šiuo maršrutu veikla yra netikslinga ir kompetentinga įstaiga nusprendžia panaikinti šį maršrutą, šis terminas sutrumpinamas iki 1 mėnesio arba kito kompetentingos įstaigos ir vežėjo susitarto termino;

2) vežėjas atsisako vežti keleivius pakeistu maršrutu; 3) kompetentinga įstaiga panaikina maršrutą. Tokiu atveju

leidimas panaikinamas praėjus 1 mėnesiui nuo pranešimo apie maršruto panaikinimą išsiuntimo vežėjui registruotu laišku dienos arba per kitą kompetentingos įstaigos ir vežėjo susitartą terminą.

Praradusiam leidimą vežėjui išduodamas naujas leidimas, jam pateikus paaiškinimą apie leidimo praradimo aplinkybes. Už leidimo išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vežėjo ir ekipažų teisės, pareigos ir atsakomybė. Vežėjas iki leidimų galiojimo pabaigos privalo vežti keleivius nustatytu maršrutu, laiku ir dažnumu, nurodytais leidime ir tvarkaraštyje. Vežėjai, vežantys keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, privalo atsiskaityti leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai sutartyje nustatyta tvarka.

Vežėjas turi teisę laikinai nutraukti keleivių vežimą regulia-raus susisiekimo maršrutu esant neišvažiuojamiems keliams, sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, įvykus stichinėms nelai-mėms, kilus grėsmei saugiam eismui, apie tai nedelsiant pranešda-mas tvarkaraštyje nurodytoms autobusų stotims ir leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai sutartyje nustatyta tvarka.

Vežėjas, turintis kompetentingos įstaigos išduotą leidimą vežti keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutu, gali sudaryti bendradarbiavimo sutartį su kitu šių taisyklių

124

nustatytus reikalavimus atitinkančiu vežėju ir pavesti jam vežti keleivius leidime nurodytu maršrutu pagal šių taisyklių reikalavimus ir sutartyje nustatytas sąlygas. Vežėjas, ketinantis sudaryti tokią sutartį, apie tai turi informuoti leidimą išdavusią kompetentingą įstaigą ir pateikti jai informaciją apie vežėją, su kuriuo ketina sudaryti bendradarbiavimo sutartį, bei šiose taisyklėse nurodytus šio vežėjo dokumentus. Kompetentinga įstaiga, gavusi nurodytą informaciją ir dokumentus, turi per 14 dienų patikrinti, ar siūlomas vežėjas atitinka nustatytus reikalavimus. Jeigu siūlomas vežėjas atitinka šiuos reikalavimus, vežėjas, turintis kompetentingos įstaigos išduotą leidimą, sudaro su kitu vežėju bendradarbiavimo sutartį ir pateikia ją kompetentingai įstaigai. Kompetentinga įstaiga patvirtina tiek vežėjų bendradarbiavimo sutarties kopijų egzempliorių, kiek vežėjui yra išdavusi leidimų egzempliorių, kuriuos vežėjas perduoda kitam vežėjui, su kuriuo sudarė bendradarbiavimo sutartį. Atsako-mybė už vežėjo ir kompetentingos įstaigos sutartyje nustatytų sąlygų laikymąsi tenka vežėjui, su kuriuo kompetentinga įstaiga sudarė sutartį.

Ekipažai privalo pateikti kontrolės teisę turintiems asmenims licencijos kortelę (Bendrijos licencijos kopiją), leidimą su kompeten-tingos įstaigos patvirtintu tvarkaraščiu ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus. Ekipažas, vežantis keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutu, be kitų dokumentų, turi pateikti kompetentingos įstaigos patvirtintos vežėjų bendradar-biavimo sutarties kopiją ir leidimo, išduoto vežėjui, su kuriuo kompetentinga įstaiga sudarė sutartį, originalą.

Esant trumpalaikiam keleivių srautų padidėjimui vežėjai, turintys leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais, gali patvirtintame tvarkaraštyje nurodytais reisais vežti keleivius papildomomis transporto priemonėmis, jei yra tai leidžiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos sprendimas. Papildomų transporto priemonių ekipažai privalo pateikti kontrolės teisę turintiems asmenims įmonės vadovo parašu ir antspaudu patvirtintas nurodyto Valstybinės kelių transporto inspekcijos sprendimo ir leidimo su patvirtintu tvarkaraščiu kopijas ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus.

Vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už šių taisyklių ir kitų keleivių vežimą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančių teisės aktų

125

pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Kompetentinga įstaiga, nustačiusi pažeidimus, privalo pareika-lauti iš vežėjo, kuriam išduotas leidimas, kad pastebėti jo darbo trūkumai būtų pašalinti nedelsiant arba per kompetentingos įstaigos nustatytą terminą.

Vežėjai turi teisę apskųsti kompetentingos įstaigos sprendimus įstatymų nustatyta tvarka.

Kontroliniai klausimai 1. Kas turi teisę leisti nustatyti, keisti ir panaikinti maršrutus? 2. Kas išduoda leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo

maršrutais? 3. Kokiais atvejais nustatomi nauji arba keičiami esantys

reguliaraus susisiekimo maršrutai? 4. Su kuo turi suderinti maršruto tvarkaraštį savivaldybės

institucija? 5. Kada organizuojamas konkursas vežėjams parinkti regulia-

raus susisiekimo maršrutams aptarnauti? 6. Kaip nustatomi vežėjo santykiai su kompetentinga įstaiga dėl

maršruto organizavimo? 7. Ar gali vežėjas, turintis leidimą, pavesti kitam vežėjui vežti

keleivius? 8. Kada ir kaip vežėjas turi teisę laikinai nutraukti reguliarių

maršrutų autobusų eismą? 9. Kada kompetentinga įstaiga turi teisę anuliuoti leidimus? 10. Kada vežėjai gali vežti keleivius papildomomis transporto

priemonėmis?

2.4.4. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės

Taisyklės patvirtintos LR susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.130, 2004 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 3-35 redakcija (pakeitimai 2004 m. sausio 19 d., Nr.3-35, 2006 m. lapkričio 13 d., Nr.3-433 ir 2008 m. spalio 1 d., Nr.3-370).

Bendrosios nuostatos. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės (toliau – taisyklės) numato kelių transporto

126

verslininkų, naudojančių transporto priemones keleiviams vežti (toliau – vežėjai) ir asmenų, besinaudojančių transporto priemonėmis (toliau – keleiviai) pareigas, teises ir atsakomybę.

Remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu šios taisyklės yra privalomos visoms savivaldybėms, visiems vežėjams, ekipažams ir keleiviams.

Šios Taisyklės yra taikomos keleivių vežimui autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Lietuvos Respublikos teritorijoje bei lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.

Vežėjai gali vežti keleivius tiktai turėdami nustatyta tvarka išduotą licenciją arba Bendrijos licenciją transporto priemonėmis, turinčiomis atitinkamai licencijos kortelę arba Bendrijos licencijos kopiją.

Vežėjai privalo užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą kelių transporto priemone, maksimalius patogumus transporto priemonėse ir stotyse. Vežėjo ekipažo darbuotojai privalo būti mandagūs ir paslaugūs keleiviams bei nedelsdami šalinti keleivių aptarnavimo trūkumus nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių. Vežėjai privalo laikytis informacijos pateikimo ir transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos, transporto priemonės techninėje charakte-ristikoje numatytų talpos normų.

Pagal šias Taisykles savivaldybių institucijos gali patvirtinti detalesnes keleivių vietinio vežimo kelių transporto priemonėmis taisykles.

Vartojamos sąvokos. Šiose taisyklėse sąvoka keleivis apibrė-žiama kitaip nei kituose dokumentuose.

Keleivis – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pa-grindu naudojasi kelių transporto priemone (važiuoja ir veža bagažą), taip pat kitais vežėjo teikiamais patarnavimais.

Kompetentinga įstaiga – savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga, išduodanti vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, ir Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija), išduodanti vežėjams leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais.

Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip,

127

kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse. Eismo organizavimas. Reguliarus eismas organizuojamas to-

kiais keliais ir gatvėmis, kurių būklė garantuoja saugų eismą ir atitinka Susisiekimo ministerijos patvirtintus reikalavimus gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas.

Vietinio susisiekimo maršrutai pradedami savivaldybių, o toli-mojo susisiekimo – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos iniciatyva. Vežėjas, pageidaujantis vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, privalo gauti leidimą. Šių leidimų išdavimą ir naudojimą nustatyto Susisiekimo ministe-rijos patvirtintos Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės.

Reguliarių reisų metu ekipažas privalo turėti: vairuotojo pažymėjimą; transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą); transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros taloną; kompetentingos įstaigos patvirtintą eismo tvarkaraštį; leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu; licencijos kortelę arba Europos Bendrijos licencijos kopiją; kasos aparatą (išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, kai kasos aparatų naudoti nereikia), bilietus ir bilietų kontrolės lapą; bilietų kainoraštį (išskyrus vietinio susisiekimo (miesto) maršrutuose); ekipažo narių darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus; kitus teisės aktais nustatytus dokumentus.

Reguliarių reisų metu transporto priemonė privalo atvykti į stotis ir stoteles, numatytas eismo tvarkaraštyje jame nustatytu laiku. Vežėjas, turintis leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu, Autobusų stočių veiklos nuostatų (Žin., 2004 m., Nr.9-248) nustatyta tvarka turi sudaryti su šių stočių savininkais sutartis dėl informacijos apie reisų įrašymą į stočių ir stotelių tvarkaraščius, dėl mokesčių už stočių teikiamas paslaugas mokėjimo.

Kai keleivių srauto tyrimo duomenys rodo maršruto funkcio-navimo netikslingumą, vietiniai reguliaraus eismo maršrutai nut-raukiami savivaldybės, o tolimojo susisiekimo – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimu.

Apie veikiančių maršrutų nutraukimą bei pakeitimus juose kelei-viams turi būti pranešama visose maršruto stotyse prieš 7 dienas, o stotelėse informacija pateikiama iš vakaro.

128

Vežėjas turi teisę laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei maršrutinių taksi eismą, esant neišvažiuojamiems keliams bei blogoms meteorologinėms sąlygoms arba įvykus stichinėms nelaimėms, apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai.

Ruošiantis pradėti reguliarų keleivinio transporto eismą marš-rutu, kuriame iki tol nebuvo reguliaraus eismo, būtina patikrinti gatvių bei kelių, kuriais numatoma nauja maršruto trasa, būklę. Tam kompetentinga įstaiga (savivaldybė, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos), dalyvaujant vežėjui, sudaro komisiją, į kurią kviečiami kelių policijos, kelio savininko, kelių eksploatavimo tarnybos, savivaldybės, o jeigu reikia – ir geležinkelio valdytojo bei kitų reikalingų tarnybų atstovai. Ši komisija tikrina kelių ir gatvių būklę, parenka stotelių vietas, surašo nustatytos formos aktą, darydama išvadą apie eismo galimybę arba užfiksuodama nustatytus trūkumus. Jei randama trūkumų, aktas pateikiamas atitinkamoms žinyboms jiems pašalinti.

Užsakomuoju reisu vežama iš anksto sudaryta organizuota ir turinti bendrą kelionės tikslą keleivių grupė, kurios tikslui pasiekti pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis. Tokio vežimo metu privalo būti naudojamas keleivių vežimo lapas pagal Susisiekimo ministerijos nustatytą Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką, patvirtintą susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-24 (Žin., 2003, Nr.6-256). Vežti kitus asmenis, nepriklausančius iš anksto sudarytai keleivių grupei, draudžiama.

Keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartis sudaroma raštu, joje turi būti nurodyta: sutarties sudarymo data, vieta ir numeris; keleivių grupės vežimo tikslas ir maršrutas, nurodant pradinio, svarbiausių tarpinių ir galinių punktų vietovių pavadinimus (vežimo sutartyje ir maršrute turi būti nurodyta transporto priemonės važiavimo be keleivių maršruto dalis); keleivių grupės paėmimo ir išleidimo vietų adresai ir laikas; vežimui naudojamos transporto priemonės markė, modelis; mokestis už vežimo paslaugas ir atsiskai-tymo tvarka; vežėjo ir užsakovo susitarimu – kitos sutarties sąlygos.

Užsakomojo reiso metu ekipažas privalo turėti: vairuotojo

129

pažymėjimą; transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros taloną; licencijos kortelę arba Europos Bendrijos licencijos kopiją; transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą); keleivių grupės vežimo sutartį, sudarytą tarp vežimo paslaugos užsakovo ir vežėjo; keleivių vežimo lapą; keleivių vežimo lapų blankų įregistravimą liudijančio dokumento kopiją, patvirtintą vežėjo vadovo parašu ir antspaudu; ekipažo narių darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus; kitus teisės aktais nustatytus dokumentus.

Specialiais reisais vežamos specialios keleivių grupės. Tokiais reisais vežami darbuotojai į darbovietes ir iš jų, moksleiviai į mokyklas ir iš jų, kariai ir jų šeimos nariai į karių dislokacijos vietas ir iš jų bei pan. Specialius reisus organizuoja specialią keleivių grupę formuojantys juridiniai asmenys pagal rašytinę sutartį su vežėju, taip pat apibrėžta speciali keleivių grupė. Vežti kitus asmenis, nepriklausančius specialiai keleivių grupei, draudžiama.

Specialaus reiso metu ekipažas privalo turėti: vairuotojo pažymėjimą; transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros taloną; licencijos kortelę arba Europos Bendrijos licencijos kopiją; transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą);. specialios keleivių grupės vežimo sutartį; vežėjo ir vežimo užsakovo suderintą tvarkaraštį; ekipažo narių darbo ir poilsio režimo apskaitos dokumentus; kitus teisės aktais nustatytus dokumentus.

Kai juridinis asmuo vykdo vežimus savo sąskaita, t.y. savo transporto priemonėmis, vairuojamomis to juridinio asmens darbuotojo, vežančiomis savo darbuotojus, svečius ar kitus su juridiniu asmeniu susijusius asmenis, ekipažas privalo turėti: vairuotojo pažymėjimą; darbo santykius patvirtinantį dokumentą; transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros taloną; transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą); ekipažo narių darbo ir poilsio režimo apskaitos dokumentus; juridinio asmens vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu patvirtintą laisvos formos dokumentą, patvirtinantį, kad vežami savo darbuotojai, svečiai ar kiti su juridiniu asmeniu susiję

130

asmenys; kitus teisės aktais nustatytus dokumentus. Stotys ir stotelės. Stotys steigiamos miestuose ir didesnėse gy-

venvietėse keleivių aptarnavimui organizuoti. Stotyse turi būti keleivių laukiamoji salė, bilietų kasos, bagaži-

nė, keleivių peronai, transporto priemonių atvykimo, išvykimo bei stovėjimo aikštelės.

Keleivių laukiamojoje salėje turi būti iš stoties išvykstančių ir į ją atvykstančių transporto priemonių eismo tvarkaraščiai, tiesiogiai susi-jusių su stotimi maršrutų schema, išrašai iš teisės aktų, nustatančių lengvatas keleiviams.

Bilietų kasose ir bagažinėse turi būti skelbiamas jų darbo laikas, nurodytos darbuotojų pavardės, bilietų kasos numeruojamos.

Stoties teritorijoje esančiuose keleivių peronuose privalo būti maršrutų krypčių pavadinimai ir eismo tvarkaraščiai. Transporto priemonių atvykimo į stotį vietoje turi būti transporto priemonių atvykimo tvarkaraštis. Transporto priemonės į maršrutų pradinių stočių išvykimo aikšteles pastatomos prieš 10 min. iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko.

Stotelių vietas (numatytas ir nenumatytas kainynuose) vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutuose nustato kompetentinga įstaiga, suderinusi su kelio (gatvės) valdytoju. Stoteles savo lėšomis įrengia bei nustatyto pavyzdžio sustojimo ženklus pastato kelių (gatvių) valdytojai. Informaciją vietinio (priemiestinio) ir tolimojo susisie-kimo maršrutų stotelėse skelbia ir atnaujina autobusų stočių savininkai (valdytojai), o su tuo susijusias išlaidas jiems apmoka šiais maršrutais keleivius vežantys vežėjai pagal su jais Autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatyta tvarka sudarytas sutartis. Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutų stotelėse informacija pateikiama ir atnaujinama savivaldybių institucijų nustatyta tvarka.

Stotelės įrengiamos vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintu Lietuvos Respub-likos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr.9-322), ir statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.61 (Žin., 1999, Nr.27-773). Kelio ženklai „Stotelė“ statomi pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.

131

gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 (Žin., 2003, Nr.7-263; 2008, Nr.88-3530), ir Lietuvos standarto LST 1405:1995/1K:2003 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ reikalavimus, ant ženklo nurodant stotelės pavadinimą.

Keleivinio transporto priemonių apipavidalinimas. Vietinio susisiekimo transporto priemonėse, kursuojančiose miesto maršrutais, priekyje ir gale turi būti maršruto numeris.

Transporto priemonėse priekyje ir šalia įlipimo durų turi būti maršruto rodyklės, kuriose nurodomi galinių ir svarbesnių tarpinių stotelių pavadinimai. Tolimojo susisiekimo maršruto transporto priemonėse rodyklės keičiamos priklausomai nuo važiavimo krypties.

Transporto priemonės viduje, priekinėje dalyje, matomoje vietoje turi būti ši informacija: vežėjo pavadinimas, adresas ir telefono numeris, transporto priemonės talpumas, baudos už važiavimą be bilieto, o vietinio susisiekimo transporto priemonėse – lengvatų keleiviams sąrašas.

Sėdynės transporto priemonėje numeruojamos aiškiai, gerai matomose vietose, neporinės vietos turi būti prie langų.

Užsakomųjų reisų metu transporto priemonės priekinėje dalyje turi būti lentelė su užrašu „Užsakytas“.

Specialių reisų metu transporto priemonės priekinėje dalyje turi būti lentelė su užrašu „Specialus“.

Bilietų pardavimas, grąžinimas. Reguliarių reisų metu vežėjai privalo taikyti nustatyta tvarka suderintus ir nustatytus tarifus, o vairuotojai (konduktoriai) – išduoti nustatytos formos bilietus (kvitus). Vieno reiso metu visiems keleiviams taikomas vienodo dydžio tarifas už tą patį nuvažiuotą atstumą, o nuolaidos kelei-viams taikomos nuo tos pačios bilieto kainos.

Dokumentai, suteikiantys teisę važiuoti ir vežti bagažą, yra numeruoti keleivio bilietai ir bagažo kvitai. Bilietą privalo turėti kiekvienas keleivis, išskyrus tuos, kurie naudojasi įstatymo suteikta teise važiuoti nemokamai. Ekipažas nustatyta tvarka bilietų kontrolės lapuose turi registruoti išduodamus keleiviams bilietus.

Tolimojo ir vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų keleivių bilietuose, parduodamuose autobusų stočių kasose, turi būti nurodyta vežėjo arba autobusų stoties pavadinimas, išvykimo ir paskirties stotys (stotelės), išvykimo data, išvykimo

132

laikas, važiavimo kaina, nuolaidos dydis procentais, sėdima vieta ir išvykimo aikštelės numeris. Autobusuose vežėjai privalo naudoti programuojamus kasos aparatus, numatytus Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr.1283 (Žin., 2002, Nr.82-3522; 2004, Nr.148-5361), kuriais bilietuose būtų spausdinama vežėjo pavadinimas, bilieto pardavimo data ir laikas, išvykimo ir atvykimo stotys (stotelės), važiavimo kaina, nuolaidos dydis procentais, taip pat turi būti spausdinama maršruto kontrolinė juosta, kuri saugoma su bilietų kontrolės lapu.

Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos ir jį pateikti ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui reikalaujant.

Maršrutų pradinėse stotyse į tolimojo susisiekimo maršrutų tos pačios dienos visus reisus bilietai parduodami kasose nuo jų atidary-mo momento. Bilietai keleiviams parduodami neribojant jų skaičiaus, tačiau neviršijant transporto priemonės techninėje charakteristikoje numatytų talpos normų. Pardavimas nutraukiamas likus 10 min. iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko.

Jei tranzitinėje arba bet kurioje kitoje transporto priemonėje yra laisvų vietų, kai bilietai kasose į ją jau nebeparduodami, keleiviai, įlipę į transporto priemonę, privalo nedelsdami įsigyti bilietus.

Ekipažas bilietus keleiviams privalo parduoti iš karto, jiems įli-pus į transporto priemonę. Draudžiama išvažiuoti iš pradinių stočių bei stotelių teritorijų ir už tarpinių miestų ribų, nebaigus parduoti bi-lietų visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams ir nustatyta tvarka neužpildžius kelionės dokumentų. Kitose tarpinėse stotelėse įlipusiems keleiviams bilietai turi būti parduoti ir kelionės doku-mentai užpildyti iki artimiausios bet kurio tipo stotelės.

Jeigu ekipažams pagal čia išdėstytas sąlygas neužtenka laiko parduoti bilietus visiems į transporto priemonę įlipusiems kelei-viams, vežėjas gali kreiptis į leidimą maršrutui aptarnauti išdavusią įstaigą dėl eismo tvarkaraščio koregavimo.

Keleivis, atsisakęs įsigyti bilietą, išlaipinamas artimiausioje bet kurio tipo stotelėje.

Stotyse arba atskirai įrengtose kasose į tolimojo susisiekimo maršrutų reisus gali būti organizuotas išankstinis bilietų pardavimas, užsakymų bilietams priėmimas bei bilietų grįžimui pardavimas. Už

133

tai iš keleivių imamas nustatytas užmokestis. Išankstinis bilietų pardavimas vykti ir grįžti bei užsakymų jiems

priėmimas pradedamas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines paras iki išvykimo dienos ir baigiamas išvykimo išvakarėse.

Jeigu užsakovas bilietų neatsiima: užsakytų iš anksto – per dvi paras, užsakytų tai pačiai dienai – likus 1 val. iki išvykimo, užsakymas anuliuojamas, ir bilietai parduodami bendra tvarka.

Keleivis turi teisę prieš išvykstant transporto priemonei grąžin-ti į kasą keleivio bei bagažo bilietus ir gauti visus už juos sumokė-tus pinigus, įskaitant mokestį už išankstinį pardavimą, šiais atvejais:

1) kai reisas nutraukiamas arba transporto priemonė vėluoja iš-vykti į reisą; jeigu keleivis pageidauja važiuoti kitu reisu, jei yra lais-vų vietų, jam bilietas parduodamas be eilės, išskyrus reisus, kai bilietų pardavimas į juos nustatyta tvarka yra nutrauktas;

2) kai keleiviui, įsigijusiam bilietą minkštojo tipo transporto prie-monėje su nurodyta vieta, suteikiama vieta paprastoje transporto priemonėje ir keleivis sutinka važiuoti tokia transporto priemone, jam grąžinamas bilieto kainos skirtumas;

3) kai keleivis negauna biliete nurodytos arba kitos sėdimos vietos.

Kai keleivis grąžina keleivio ir bagažo bilietus, pirktus į tolimo-jo susisiekimo maršruto reisą, stoties kasa privalo jam grąžinti pinigus bendra eilės tvarka:

1) kreipiantis ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykimo pagal tvarkaraštį – bilieto kainą be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą;

2) likus mažiau kaip dviem valandoms, bet ne mažiau kaip 10 min. iki išvykimo – atskaičiavus mokestį už išankstinį pardavimą ir 15 procentų bilieto kainos.

Pinigai keleiviui grąžinami bilietą pardavusioje stotyje. Siunčiant į reisą vietoj paprastos keleivinio transporto priemonės

priemonę su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis, iki pranešimo apie pakeitimą nusipirkusieji bilietus keleiviai važiuoja be priemokos. Po pranešimo, perspėjus apie tai keleivius, bilietai parduodami pagal didesnį nustatytą tarifą.

Pakeitus sugedusią paprastą keleivinio transporto priemonę kita, su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis, parduotieji bilietai galioja

134

be priemokos, o pakeitus transporto priemonę su minkštomis atlošiamo-mis sėdynėmis paprasta – keleivis prieš išvykdamas kasoje arba pas konduktorių turi teisę gauti bilieto kainos skirtumą.

Autobusui išvykus į reisą, pinigai už nepanaudotus bilietus ne-grąžinami, išskyrus ligos ar nelaimingų atsitikimų atvejus. Šiais atvejais, pateikus oficialius pateisinančius dokumentus, ne vėliau kaip per tris paras vežėjas turi grąžinti keleiviui 75 procentus bilieto kainos be išankstinio pardavimo mokesčio.

Kai dėl neišvažiuojamo kelio, blogų meteorologinių sąlygų arba kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vežėjo, negalima keleivio arba bagažo nuvežti į paskirties stotį, keleiviui konduktorius turi grąžinti už važiavimą ir bagažo vežimą sumokėtą pinigų sumą nuo kelionės nutraukimo vietos iki paskirties stoties.

Jei transporto priemonė ir keleivis dėl minėtų priežasčių grįžta į pradinę maršruto stotį, keleiviui kasa arba konduktorius turi grąžinti visą mokestį už važiavimą ir bagažo vežimą.

Keleivių įlaipinimas, vežimas, išlaipinimas. Keleivių įlaipini-mas maršrutų pradinių stočių išvykimo aikštelėse pradedamas ne vėliau kaip prieš 10 minučių iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko. Transporto priemonė gali vėluoti išvykti ne daugiau kaip 5 min., jeigu reikia parduoti bilietus, esant didesniam keleivių skaičiui transporto priemonėje.

Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami stotelėse, numatytose tvarka-raščiuose. Sustoti šiose stotelėse yra būtina.

Įlipti į transporto priemonę pirmumo teisę turi: neįgalieji; keleiviai su mažamečiais vaikais; nėščios moterys; senyvo amžiaus keleiviai.

Galinėse ir tarpinėse autobusų stotyse keleiviai išlaipinami atvykimo aikštelėje.

Keleiviai, turintys mėnesinius bilietus, skirtus važiuoti vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais rajono teritorijoje, gali važiuoti to paties vežėjo tolimojo susisiekimo maršrutu paprastomis (ne minkštojo tipo ir ne ekspresais) transporto priemonėmis: aptarnaujančiomis savo rajoną šio rajono teritorijoje; jeigu biliete nurodytos stotelės sutampa su veikiančiomis maršruto stotelėmis arba keleivių įlaipinimo ar išlaipinimo miesto stotelėmis; kai transporto priemonėse yra laisvų vietų.

135

Jie įlaipinami įleidus keleivius, vykstančius tolimojo susisiekimo maršrutais.

Draudžiama vežti neblaivius keleivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu, rūkančius salone, trikdančius keleivių ra-mybę. Ekipažas arba kontrolierius turi teisę išlaipinti tokius keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje.

Vežant keleivius žiemos metu arba kai oro temperatūra yra žemesnė negu 0°C, transporto priemonės salonas turi būti šildomas.

Tolimojo susisiekimo autobusais draudžiama vežti vaikus iki 7 metų, jei jų nelydi vyresni asmenys.

Neįgalieji su neįgaliųjų vežimėliais turi būti vežami reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemonėmis, išskyrus atvejį, kai neįgaliojo vežimėlis netelpa į transporto priemonės saloną ar bagažinę. Neįgaliojo vežimėlio vežimas neapmokestinamas.

Ekipažo teisės ir pareigos. Ekipažas turi teisę: išlaipinti kelei-vius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą; nepriimti arba išlaipinti neblaivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje; laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei marš-rutinių taksi eismą, esant neišvažiuojamiems keliams bei blogoms meteorologinėms sąlygoms arba stichinių nelaimių metu, apie tai pranešęs vežėjui ir eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims bei leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai; nepriimti vežti tolimojo susisiekimo autobusais vaikų iki 7 metų, jei jų nelydi vyresni asmenys.

Ekipažas privalo: užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą, nepriekaištingą ir paslaugų keleivių aptarnavimą (neleisti šiurkštaus, keleivių orumą įžeidžiančio elgesio, rūkymo salone, garso ir vaizdo aparatūros dideliu garsu naudojimo, nepriimtino bent vienam keleiviui, ir pan.); nepriimti ir išlaipinti artimiausioje bet kurio tipo stotelėje neblaivius keleivius, trikdančius keleivių ramybę ir kliudančius ekipažų darbui; įvertindamas susidariusią situaciją – pristatyti į artimiausią policijos įstaigą keleivius, trikdančius kitų keleivių ramybę, jei jų elgesys kelia grėsmę saugiam keleivių vežimui, arba iškviesti policiją, tam naudodamas mobilaus ar kito galimo ryšio priemones; kelionės metu turėti ekipažo dokumentus ir pateikti juos kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus; laikytis veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių; nepažeisdamas talpumo

136

normų, paimti kito vežėjo vežtus keleivius, jeigu jo transporto priemonė sugedo kelyje ar dėl kitų priežasčių negali pristatyti keleivių į paskirties stotį ar stotelę; prieš pradėdamas važiuoti žodžiu informuoti keleivius apie reikalavimą naudotis saugos diržais, jei šie diržai autobuse įrengti, tačiau priešais kiekvieną autobuso sėdynę arba ant autobuso sėdynės nėra pavaizduoto informacinio ženklo „Užsisek saugos diržą“, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr.1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 202 punkte.“

Ekipažo nariams, vežantiems keleivius, transporto priemonėje draudžiama rūkyti, garsiai groti radijo imtuvu arba magnetofonu ar kitaip trikdyti keleivių rimtį.

Keleivio teisės ir pareigos. Keleivis turi teisę: užimti nurodytą biliete vietą; nemokamai vežti bagažą pagal šias taisykles; nemokamai vežtis du vaikus iki 7 metų reguliaraus susisiekimo autobusais, jeigu jie neužima atskiros sėdimos vietos, taip pat naudotis kitomis lengvatomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme ir šių taisyklių; nemokėti bilieto kainos priemokos, gauti bilieto kainos skirtumą arba kompensaciją atvejais, kurie yra nurodyti šiose taisyklėse; grąžinti bilietą ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį šiose taisyklėse nurodytais atvejais.

Keleivis privalo: įsigyti bilietą; saugoti bilietą ir bagažo kvitą (bilietą) iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus; netrikdyti kitų keleivių ramybės ir nekliudyti ekipažui dirbti, laikytis šiose Taisyklėse nustatytos tvarkos; kelionės metu turėti ir pateikti kontrolę vykdantiems asmenims dokumentų originalus, patvirtinančius: teisę į transporto lengvatas (reguliarių reisų metu); priklausymą specialiai keleivių grupei (specialių reisų metu) – asmens tapatybę ir priklausymą darbovietei, mokymosi įstaigai ar tarnybai; priklausymą iš anksto sudarytai keleivių grupei (užsakomųjų reisų metu) – asmens tapatybę.

Lengvatos keleiviams. Lietuvos Respublikos transporto leng-vatų įstatyme nustatytų kategorijų asmenys naudojasi važiavimo reguliaraus vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais lengvatomis, įsigydami bilietus su atitinkamo dydžio nuolaidomis, pateikę tokią teisę liudijančių dokumentų originalus. Vietinio

137

reguliaraus susisiekimo autobusuose keleiviai gali naudotis ir savivaldybių institucijų nustatytomis lengvatomis, kaip tai numato nurodytasis įstatymas.

Teisę į aptarnavimo pirmumą stotyse neįgalieji, keleiviai su mažamečiais vaikais, nėščios moterys, senyvo amžiaus keleiviai.

Vietinio susisiekimo transporto priemonėse neįgaliesiems, kelei-viams su mažamečiais vaikais, nėščioms moterims ir senyvo amžiaus asmenims skiriamos 6 vietos, kurios žymimos užrašu „Keleiviams su vaikais ir invalidams“ arba atitinkamu simboliu. Kiti keleiviai, atsisėdę į šias vietas, privalo jas užleisti nurodytiems asmenims.

Kiti keleiviai, atsisėdę į šias vietas, privalo jas užleisti nurody-tiems asmenims.

Tolimojo susisiekimo transporto priemonėse keleiviams su bilietais, kuriuose nenurodytos sėdimos vietos, vairuotojas arba konduktorius gali pasiūlyti jiems užleisti savo vietas neįgaliesiems, keleiviams su mažamečiais vaikais, nėščioms moterims, senyvo amžiaus asmenims.

Tolimojo susisiekimo maršrutuose ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę ir išleisti bet kurio tipo stotelėje neįgaliuosius, keleivius su mažamečiais vaikais, nėščias moteris ir senyvo amžiaus asmenis jiems prašant.

Tolimojo susisiekimo maršrutuose ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę ir išleisti bet kurio tipo stotelėje invalidus, keleivius su mažamečiais vaikais, nėščias moteris ir pensininkus jiems paprašius.

Tarptautinio reguliaraus susisiekimo transporto priemonėse lengvatos keleiviams, taikomos Lietuvos Respublikos teritorijoje, negalioja.

Bagažo ir smulkių siuntų vežimas, saugojimas. Transporto priemonės salone kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežtis vieną rankinį bagažą, ne didesnį kaip 60x40x20 cm, arba bagažą, kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm.

Transporto priemonėse, kuriose yra bagažinės, už mokestį papil-domai galima vežti bagažą, ne didesnį kaip 100 x 50 x 30 cm, arba bagažą, kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 180 cm. Trečią arba didesnį negu šių matmenų bagažą keleivis gali vežti tik tada, jei, baigus įsodinti keleivius, bagažinėje lieka laisvos vietos.

Bagažą į transporto priemonių bagažines pakrauna ir išduoda

138

keleiviams vairuotojai. Vežant keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais, automobilio salone leidžiama vežtis bagažą ir kitus daiktus, jei jie neriboja matomumo vairuotojui ir negali sugadinti ar suteršti automobilio įrenginių, sėdynių ir apmušalų, taip pat šunis su antsnukiais ir kitus kambarinius gyvūnus bei paukščius specialiuose narvuose. Gyvūnų savininkai, kad nebūtų suterštos sėdynės, privalo turėti užtiesalą sėdynėms uždengti. Šunų savininkai privalo turėti dokumentus, kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepų atlikimas. Lengvojo automobilio bagažinėje leidžiama vežti krovinį ar bagažą, neviršijantį automobilio leidžiamo apkrovimo ir netrukdantį uždaryti bagažinę.

Stočių bagažinėse už mokestį saugomas ne didesnis kaip 100x50 x30 cm bagažas arba kai bendra jo matmenų suma ne didesnė kaip 180 cm, nepriklausomai nuo to, ar keleivis turi dokumentus važiuoti autobusu.

Mokestis už bagažo vežimą ir saugojimą imamas atskirai už kiek-vieną daiktą, kartu išduodamas bagažo bilietas.

Keleivis turi teisę įvertinti vežamą bagažinėje arba atiduotą stotyje saugoti bagažą. Už įvertinimą imamas vežėjo – stoties savi-ninko nustatytas mokestis. Jeigu dėl įvertinimo sumos nesusitariama, bagažas nepriimamas.

Priimamas vežti ir saugoti bagažas turi būti tvarkingai įpakuotas, išskyrus tą, kurio nereikia įpakuoti.

Keleivinio transporto priemonėmis draudžiama vežti, o stočių bagažinėse saugoti lengvai užsidegančias, sprogstančias, dvokian-čias, gailias medžiagas, suslėgtas arba suskystintas dujas, išskyrus dujas portatyviniuose balionuose, smailius, aštrius daiktus, nesuvy-niotus arba be apvalkalų šaunamuosius ginklus, daiktus, kurie gali sutepti transporto priemonės apmušalus arba keleivių drabužius, griozdišką bagažą, trukdantį praeiti, gyvūnus ne narvuose.

Stotyse bagažas saugomas: automatinėse bagažinėse – 5 paras, o tada perduodamas į bendrąją bagažinę arba sandėlį; bendrosiose bagažinėse – 30 parų. Jeigu per 30 parų savininkas bagažo neatsiima, bagažas realizuojamas.

Priimama vežti smulki siunta ne didesnė kaip 100x50x30 cm, jeigu bendra matmenų suma ne didesnė kaip 180 cm. Vežėjas gali nepriimti vežti didesnės negu nustatyta smulkios siuntos.

139

Pašto ir korespondencijos vežimas, saugojimas. Paštas ir ko-respondencija reguliaraus susisiekimo maršrutais vežami ir saugomi vežėjams su užsakovais sudarius sutartis, kuriose numatoma vežimo sąlygos, atsakomybė ir atsiskaitymas.

Rasti daiktai. Stoties teritorijoje arba transporto priemonėje ras-ti daiktai atiduodami į šios stoties ar galinės stoties bagažinę arba į kitą vietą stotyje, nustatytą ir žinomą vežėjo darbuotojams ir keleiviams.

Tarp rastų daiktų esantys: maisto produktai sunaikinami po 10 parų, o dvokiantys – tuoj pat; asmeniniai dokumentai, ginklai, šaud-menys ir sprogmenys iš karto perduodami policijai; pinigai – ne vėliau kaip kitą dieną atiduodami į vežėjo kasą; užsienio valiuta, brangenybės, vertybiniai popieriai – ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą, kur saugomi 90 parų; po šio termino valiuta pervedama į valstybės biudžetą, o brangenybės bei vertybiniai popieriai realizuojami įstatymų nustatyta tvarka, gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.

Rasti daiktai, neatsiimti per mėnesį, kaip neturintys savininko, naudojami vežėjo nuožiūra.

Už rastų daiktų saugojimą juos atsiimant imamas mokestis pagal veikiančius įkainius, kaip už bagažo saugojimą, ir savininkas pasira-šo rastų daiktų registravimo žurnale.

Vežėjų, ekipažų ir keleivių kontrolė. Vežėjų ir ekipažų darbą kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, taip pat savivaldybių ir kiti pareigūnai, turintys specialius pažymėjimus. Keleivinio kelių transporto vežėjai gali atlikti savo įmonės transporto priemonių ekipažų, jomis važiuojančių keleivių ir vežamo bagažo kontrolę arba įgalioti tai atlikti kitus asmenis. Šie asmenys turi teisę sustabdyti transporto priemonę signaliniu disku vietose, kur nedraudžia Kelių eismo taisyklės, įlipti į ją prieš išlipant ir įlipant keleiviams nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus transporto priemonėje.

Vežėjai ir ekipažai privalo vykdyti teisėtus pareigūnų, turinčių kontrolės teisę, reikalavimus.

Inspekcijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų, kitų keleivinio kelių transporto veiklos kontrolės teisę turinčių pareigūnų stabdomas signaliniu disku ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę, pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą

140

pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus, pateikti reikalaujamus ekipažo dokumentus ir vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus. Ekipažui ir keleiviams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti.

Kontrolę vykdantys pareigūnai tikrina: kaip vežėjai, ekipažai, keleiviai ir stočių savininkai laikosi šių taisyklių; kaip vežėjai ir ekipažai laikosi veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių; ar ekipažai ir stotys teisingai išduoda ir įformina bilietus bei kelionės dokumentus.

Nustatę vežėjo ar ekipažo aplaidumą, šių taisyklių reikalavimų pažeidimų ar piktnaudžiavimo faktus, kontrolę vykdantys pareigūnai surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, jeigu už tai numatyta administracinė atsakomybė, arba paima baudą vietoje. Kitais atvejais surašomas atitinkamas aktas.

Nustatę, kad keleiviai pažeidžia šias taisykles ir už tai numatyta administracinė atsakomybė, kontrolę vykdantys pareigūnai paima iš keleivio baudą arba surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuo pat metu keleiviai, važiavę arba vežęsi bagažą be bilietų, turi įsigyti bilietus, kuriuos kontroliuojantys asmenys paima, o jei keleivis pareiškia, kad jam bilietas reikalingas, išduoda pažymą apie bilieto paėmimą. Važiuojantys nešvariais drabužiais arba besivežantys draudžiamą vežti bagažą keleiviai turi būti arti-miausioje bet kurio tipo stotelėje išlaipinti iš transporto priemonės.

Negaliojančius ir suklastotus bilietus bei dokumentus, nesutei-kiančius teisės važiuoti lengvatinėmis sąlygomis, kontroliuojantis pareigūnas paima ir persiunčia juos išdavusiai įstaigai arba organi-zacijai. Šiems keleiviams taikomos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Kontroliuojantys pareigūnai turi teisę pristatyti į policiją be bilietų važiavusius keleivius, kurie atsisako įsigyti bilietą ir mokėti baudą vietoje arba neturi jų asmens tapatybę patvirtinančių doku-mentų ir nėra liudytojų, galinčių pateikti duomenis apie šiuos keleivius, reikalingus administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.

Kontroliuojantys pareigūnai, kontrolės metu nustatę netinkamo keleivių aptarnavimo, taip pat netinkamo informacijos keleiviams apie vežėjo rekvizitus pateikimo arba jų nepateikimo transporto priemonėse atvejus, privalo apie tai informuoti vežėjo vadovą, taip

141

pat leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais išduodančias institucijas, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių.

Vežėjų ir ekipažų atsakomybė. Vežėjai ir ekipažai yra atsakin-gi už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos, už šių taisyklių laikymąsi.

Už kliudymą kontroliuojantiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų nevykdymą taikoma Lietuvos Res-publikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta nuobauda.

Už bagažo, esančio stoties bagažinėje, saugumą atsako stoties vadovas, už vežamo keleivinio transporto priemonės bagažinėje, išskyrus lengvai dūžtantį, atsako vežėjas, o už vežamą transporto priemonės salone – pats keleivis.

Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada, kai bagažas buvo prarastas ar sugadintas kelių transporto priemonės avarijos metu, jeigu keleivis arba asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, įrodo apie turėtą ir prarastą bagažą ir jo vertę.

Vežėjas, nustatyta tvarka priėmęs iš keleivio vežti arba saugoti bagažą, atsako už jį nuo jo priėmimo iki išdavimo ir už žalą, padarytą dėl bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės: įvertinto bagažo – pagal įvertinimo dydį, jeigu nebus įrodyta, kad jis yra mažesnis už tikrąją vertę; neįvertinto bagažo – pagal prarasto arba trūkstamo bagažo vertę.

Už bagažo sugadinimą arba apgadinimą vežėjas, jei tai įvyko dėl jo kaltės, savininkui sumoka bagažo prarastos vertės pinigų sumą.

Vežimu laikomas laikas, per kurį bagažas buvo vežėjo žinioje, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje.

Jeigu vežėjas priimtą bagažą pakrovė, perkrovė ar perdavė, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.

Bagažo praradimu laikomas jo nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu – jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas.

Žalą, padarytą keleiviui, bagažui ar pašto siuntai susidūrus kelių transporto priemonėms, atlygina vežėjas, dėl kurio kaltės įvyko susi-dūrimas.

Jeigu žala padaryta susidūrus kelioms kelių transporto priemonėms, dėl ko kalti keli transporto priemonių valdytojai, tai

142

nukentėjusiems padarytą žalą jie atlygina solidariai. Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytą pažeidimų pobūdį.

Vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo ar pašto siuntos praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad nesiimta visų rei-kiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti.

Už pašto siuntų praradimą, trūkumą, sugadinimą, taip pat atgabenimą ne laiku vežėjai yra atsakingi tokia suma, kokia ryšių įmonės yra atsakingos siuntėjams arba gavėjams, išskyrus atvejus, kai tai atsitiko dėl stichinių nelaimių, neišvažiuojamo kelio sąlygų, siuntėjo kaltės arba ypatingų siunčiamo daikto savybių.

Vežėjo susitarimai su keleiviu ar bagažo siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.

Vežėjai privalo nustatyti ekipažams nepriekaištingo ir paslaugaus elgesio su keleiviais normas. Gavę informaciją apie šių normų pažeidimus, vežėjų vadovai privalo nedelsdami ištirti ekipažų netinkamo elgesio su keleiviais aplinkybes ir joms pasitvirtinus imtis ekipažų atžvilgiu įstatymais numatytų poveikio priemonių.

Žalos atlyginimo už bagažo ir smulkios siuntos praradimą, trūkumą, sužalojimą, keleivių, bagažo ir smulkios siuntos vežimo terminų praleidimą tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas.

Keleivių atsakomybė. Už šių taisyklių pažeidimą keleiviai atsa-ko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir baudžiami numatyto dydžio baudomis. Baudos su-mokėjimas keleivio neatleidžia nuo mokesčio už važiavimą ir bagažo vežimą.

Paimant baudą iš keleivio, jam išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas. Asmenys, kuriems iki šių taisyklių pažeidimo nesukako 16 metų, nebaudžiami. Nepilnamečiai nuo 16 iki 18 metų amžiaus baudžiami Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Jeigu važiuojantis be bilieto keleivis atsisako jį įsigyti ir mokėti nustatyto dydžio baudą bei nepateikia kontrolės pareigūnams jo asmens tapatybę liudijančio dokumento, jis išlaipinamas arti-miausioje bet kurio tipo stotelėje, o jei išlipti atsisako, pristatomas į

143

policiją asmens tapatybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.

Už stočių, stotelių bei transporto priemonių įrengimų sugadi-nimą ar sunaikinimą kaltininkai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Kontroliniai klausimai 1. Kokioms transporto priemonėms taikomos šios taisyklės? 2. Kas yra „kompetentinga įstaiga“? 3. Kas gali nutraukti maršrutus, jei keleivių srauto tyrimo

duomenys rodo maršruto funkcionavimo netikslingumą? 4. Kada vežėjas gali laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių

autobusų ar maršrutinių taksi eismą? 5. Kas turi būti autobusų stotyse? 6. Kokie dokumentai suteikia teisę važiuoti ir vežti bagažą? 7. Kada ekipažas privalo parduoti keleiviams bilietus? 8. Kokiais atvejais keleivis turi teisę prieš išvykimą grąžinti į

kasą bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus? 9. Kiek pinigų grąžinama keleiviui už bilietus, pirktus į tolimojo

susisiekimo maršruto reisą? 10. Ar grąžinami keleiviui pinigai už nepanaudotus bilietus,

autobusui išvykus į reisą? 11. Kokias teises turi keleivis? 12. Ką privalo ekipažas? 13. Ką privalo keleivis? 14. Kada kontroliuojantys pareigūnai turi teisę pristatyti į

policiją be bilietų važiavusius keleivius? 15. Kada vežėjas atsako už keleivio rankinį bagažą?

2.4.5. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės

Taisyklės patvirtintos LR susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130, čia pateikta to paties ministro 2003 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 3-156 redakcija.

Bendrosios nuostatos. Keleivių vežimo lengvaisiais automobi-liais taksi taisyklės (toliau – taisyklės) nustato keleivių vežimo leng-vaisiais automobiliais taksi (toliau – taksi) tvarką ir, vadovaujantis Kelių transporto kodeksu, yra privalomos visoms savivaldybių

144

institucijoms, vežėjams, taksi vairuotojams (toliau – vairuotojai), taip pat keleiviams, besinaudojantiems taksi paslaugomis.

Vežėjai gali vežti keleivius taksi tik turėdami nustatyta tvarka išduotą licenciją. Taksi privalo turėti licenciją atitinkančią licencijos kortelę. Taksi registravimo dokumente (registracijos liudijime arba naudotojo pažymėjime) turi būti nurodyti vežėjo duomenys. Taksi atpažinimo ženklas-plafonas turi būti nuimtas eksploatuojant automobilį, kai juo neteikiamos taksi paslaugos.

Keleivių vežimą taksi valdo ir organizuoja savivaldybių insti-tucijos arba jų įgaliotos įstaigos. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.

Vairuotojais gali dirbti tik asmenys, turintys ne trumpesnį kaip trejų metų automobilio vairavimo stažą.

Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, išduodančios licencijas vežti keleivius taksi, gali organizuoti taksi vairuotojų kvalifikacinius kursus. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos pagal susisiekimo ministro 1997 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 469 „Dėl Lengvųjų automobilių taksi vairuotojų kvalifikacinio mokymo programos patvirtinimo“ patvirtintą Lengvųjų automobilių taksi vairuotojų kvalifikacinio mokymo programą nustato vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarką.

Vežėjai ir vairuotojai privalo užtikrinti keleivių, vežamų taksi, saugumą ir kultūringą aptarnavimą, pagal vežėjo nustatytus tarifus imti mokestį iš keleivių. Darbo metu vairuotojai turi būti nepriekaiš-tingai apsirengę.

Taksometras negali būti naudojamas kitokiems atsiskaitymams, išskyrus už taksi paslaugas.

Reikalavimai taksi. Taksi privalo atitikti šiuos reikalavimus: 1) techninius reikalavimus naudojamoms kelių transporto prie-

monėms, nustatytus susisiekimo ministro 1994 m. sausio 26 d. įsa-kymu Nr.33 „Dėl techninių reikalavimų tvirtinimo“;

2) turėti taksi salono priekiniame skyde keleiviams gerai mato-moje vietoje įtvirtintą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruotą (apie tai pažymint taksometro techniniame pase), techniškai tvarkingą, metrologiškai patikrintą, turintį nustatytą patik-ros žymenį taksometrą, kurio tipas patvirtintas

145

Lietuvos standartizacijos departamente ir įrašytas į Lietuvos mata-vimo priemonių registrą;

3) turėti pramoniniu būdu pagamintą plafoną su užrašu TAKSI; 4) turi būti apipavidalintas pagal Keleivinio kelių transporto

priemonių apipavidalinimo nuostatų, patvirtintų susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 „Dėl Keleivinio kelių transpor-to priemonių apipavidalinimo nuostatų patvirtinimo“, reikalavimus.

Savivaldybių tarybos dėl keleivių vežimui naudojamų taksi auto-mobilių gali priimti vežėjams privalomus sprendimus, kuriais būtų siekiama gerinti eismo ir ekologinę saugą, keleivių aptarnavimo kokybę. Tačiau šie sprendimai neturi sudaryti kliūčių keleivių vežimo taksi verslui plėtoti ir nevienodų konkurencijos sąlygų.

Taksi stotelės. Taksi stotelėse turi būti pastatytas atitinkamas nurodomasis kelio ženklas „Taksi stotelė“ su stotelės pavadinimu. Po ženklu gali būti tvirtinama lentelė su papildoma informacija kelei-viams (pvz., išrašas iš taisyklių, informacija apie taksi užsakymą, didžiausias leidžiamų stovėti taksi skaičius ir pan.).

Savivaldybės teritorijoje visi taksi vežėjai turi teisę naudotis visomis taksi stotelėmis pagal savivaldybių nustatytą tvarką.

Taksi stotelių įrengimą ir jų priežiūrą organizuoja savivaldy-bės. Taksi stotelėse, kuriose susirenka daugiau keleivių, atsižvelgiant į savivaldybių finansines galimybes įrengiami peronai, įvažos arba aikštelės.

Taksi gali stovėti ir bet kurioje miesto vietoje, jeigu to nedraudžia Kelių eismo taisyklės.

Taksi darbo sąlygos. Savivaldybių institucijos savo savivaldy-bės teritorijoje gali nustatyti didžiausią taksi skaičių (kvotą).

Teikti taksi paslaugas galima tik licenciją išdavusios savivaldy-bės teritorijoje. Leidžiama nuvežti keleivius į bet kurią Lietuvos Respublikos vietą, tačiau draudžiama teikti taksi paslaugas kitos savivaldybės teritorijoje.

Taksi vežamų keleivių skaičius negali būti didesnis kaip auto-mobilio gamyklos gamintojos nustatytas sėdimų vietų keleiviams skaičius, neskaitant dviejų iki 7-erių metų vaikų, leidžiamų vežti papildomai.

Keleiviai į taksi priimami eilės tvarka taksi stotelėse arba ne ar-čiau kaip 100 m nuo taksi stotelės ženklo.

Naudotis taksi be eilės turi teisę: asmenys, nukentėję nelaimingų

146

atsitikimų metu, kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba; inva-lidai, turintys akivaizdžių sveikatos sutrikimo požymių; keleiviai su mažamečiais vaikais; nėščios moterys.

Vairuotojai taksi stotelėje sustoja laikydamiesi joje nustatytos išdėstymo tvarkos.

Neužimti taksi stotelėse statomi eilės tvarka, priekyje esantis taksi turi stovėti šalia stotelės ženklo „Taksi stotelė“. Vairuotojai laukti keleivių privalo sėdėdami prie taksi vairo. Taksi stotelėse ir šalia jų pasirinkti keleivius savo nuožiūra vairuotojams griežtai draudžiama. Keleiviai turi teisę patys pasirinkti taksi.

Vairuotojas privalo vežti keleivį į jo pageidaujamą vietą trum-piausiu keliu arba paties keleivio nurodytu maršrutu. Savo ini-ciatyva imti bendrakeleivius į užimtą taksi vairuotojui draudžiama. Bendrakeleiviai į užimtą taksi gali būti paimti tik pirmajam keleiviui sutikus.

Taksi salone leidžiama vežtis lagaminus, ryšulius, paketus, tele-vizorius, radijo imtuvus, skalbimo mašinas, kitą minkštai įpakuotą buitinę techniką, taip pat šunis su antsnukiais ir kitus kambarinius gyvūnus bei paukščius tam tinkamoje taroje. Gyvūnų savininkai, kad neišteptų sėdynių, privalo turėti užtiesalą joms uždengti. Šunų savininkai privalo turėti dokumentus, kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepai.

Taksi bagažinėje leidžiama vežti krovinį ar bagažą, neviršijantį automobilio leistino apkrovimo ir netrukdantį uždaryti bagažinės dangčio.

Taksi draudžiama: rūkyti, gerti alkoholinius gėrimus, garsiai groti radijo imtuvu arba magnetofonu ar kitaip trikdyti rimtį, gadinti taksi įrenginius; vežti keleivius nešvariais drabužiais, su griozdiškais daiktais, ribojančiais matomumą vairuotojui, degiomis, sprogstančio-mis, nuodingomis ir dvokiančiomis medžiagomis bei kitais daiktais, galinčiais sugadinti ar ištepti taksi įrenginius, sėdynes ir apmušalus.

Vairuotojas apie įtarimą keliančius keleivius gali pranešti vežėjui arba policijai.

Vairuotojas darbo metu privalo turėti: vairuotojo pažymėjimą; taksi vairuotojo atestavimo liudijimą (jei savivaldybių institucijų nustatyta tvarka jis yra būtinas); transporto priemonės (taksi) regist-racijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą, jei vežėjas taksi naudoja nuomos pagrindais, ir techninės apžiūros pilkos spalvos

147

taloną; transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą); leidimą eksploatuoti radijo stotį, jei ji įrengta taksi automobilyje; taksi licencijos kortelę; šiose taisyklėse nustatytos formos taksi vairuotojo kortelę, pritvirtintą taksi automobilyje ant priekinio skydo keleiviams matomoje vietoje, kurioje nurodyti vežėjo nustatyti taksi tarifai, vežėjo ir vairuotojo rekvizitai, priklijuota vairuotojo nuotrauka; šiose taisyklėse nustatytos formos kelionės kvitų blankus; kelionės kvitų blankų naudojimo žurnalą (kai šiose taisyklėse nustatyta tvarka jis yra būtinas); vežėjo pasirinktos formos kelionės lapą; taksometro techninį pasą ir patikros liudijimą;) taksometro kasos operacijų žurnalą (numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“, kurio registravimo ir pildymo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos; šias taisykles; kitus teisės aktais numatytus dokumentus.

Taksi paslaugų mokėjimas. Taksi paslaugų tarifus, kurie turi būti nurodyti taksi vairuotojo kortelėje, nustato vežėjas. Vairuotojai už vežimą taksi mokestį iš keleivių turi imti tik pagal taksometro rodmenis.

Vežėjai nustato šiuos vežimo taksi tarifus: 1) vienkartinį mokestį už įsėdimą; 2) už nuvažiuoto kelio 1 km; 3) už prastovą laukiant keleivio arba jį aptarnaujant; 4) už taksi iškvietimą. Tarifai gali būti diferencijuoti, pvz., nakties valandoms bei

poilsio ir švenčių dienoms (nurodant vairuotojo kortelėje, nuo kurios iki kurios valandos), užmiesčio kelionėms ir pan. Už savivaldybės nustatytą mokamą įvažiavimą į kai kurias miesto vietas ar kelius privalo mokėti keleivis.

Keleiviui įlipus į taksi, prieš pradedant važiuoti įjungiamas taksometras, jis turi rodyti vienkartinį mokestį už įsėdimą. Iškviesto taksi taksometras turi rodyti mokestį už taksi iškvietimą.

Jeigu kartu važiavę keleiviai atsiskaito atskirai, mokestis tarp jų dalijamas proporcingai nuvažiuotam keliui. Vairuotojui sumokama taksometro rodoma suma nepriklausomai nuo tuo metu važiavusių keleivių skaičiaus.

Priėmęs užsakymą ir nuvykęs į vietą, vairuotojas privalo laukti

148

keleivio 15 min. nuo sutarto laiko. Keleivis, atsisakęs naudotis sutartu laiku atvykusiu taksi, privalo vairuotojui sumokėti už taksi iškvietimą.

Jei taksi laukia keleivio jam pageidaujant, keleivis sumoka už nuvažiuotą kelią ir avansą už sutartą laukimo laiką. Keleiviui sutartu laiku neatėjus, vairuotojas turi teisę nuvažiuoti.

Už važiavimą taksi mieste atsiskaitoma kelionei pasibaigus. Va-žiuojant už miesto, orientacinę kelionės kainą keleivis turi sumokėti iš anksto, o galutinai atsiskaito nuvežus į vietą. Taksometras sustab-domas suteikus taksi paslaugą, o išjungiamas – keleiviui sumokėjus taksometro rodomą sumą.

Jei dėl blogo kelio keleivio negalima nuvežti į reikiamą vietą, keleivis sumoka vairuotojui pagal taksometrą tik už faktišką ridą. Už taksi prastovą dėl automobilio techninio gedimo keleivis nemoka.

Vairuotojas, keleiviui pageidaujant, sumokėjus taksometro rodo-mą sumą, privalo jam išduoti šiose taisyklėse nustatytos formos taksi kelionės kvitą apie taksi paslaugos kainą. Kvitų blankai turi būti sunumeruoti spaustuvėje ir įregistruoti teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Naudoti skirti kvitų blankai turi būti vežėjo iš anksto suantspauduoti. Šiuose blankuose keleivio rekvizitai pildomi tik keleivio pageidavimu.

Vežėjas, kiekvieną kartą išduodamas vairuotojui taksi kelionės kvitų blankus, pildo laisvos formos kvitų blankų naudojimo žurnalą, kuriame nurodo vairuotojui tuo metu išduodamų kvitų kiekį ir jų nu-merius. Šį žurnalą vairuotojas privalo turėti darbo metu. Vairuotojas, išduodamas kvitą keleiviui, žurnale įrašo išduodamo kvito numerį, keleivio kelionės maršrutą, datą, laiką, nuvažiuotą atstumą ir sumokėtą pinigų sumą už taksi paslaugas. Kai kvitų blankai atspausdinti ant savikopijuojančio popieriaus, vairuotojui žurnalo pildyti nereikia. Vežėjas, remdamasis vairuotojų žurnalais arba kvitų blankų antraisiais egzemplioriais, tvarko bendrą kvitų blankų naudojimo apskaitą. Taksi kelionės kvitų blankai gaminami, įsigyjami, naudojami ir sunaikinami laikantis Finansų ministerijos patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių.

Vairuotojui draudžiama vežti keleivius taksi neįjungus takso-metro. Taip pat draudžiama atsisakyti vežti keleivius trumpais

149

atstumais ir tokiu atveju reikalauti didesnio užmokesčio, nei rodo taksometras.

Rasti daiktai. Taksi rastus daiktus vairuotojas nustatyta tvarka atiduoda taksi vežėjo firmos radinių tarnybai, jei jos nėra – vietos policijai.

Rasti daiktai: maisto produktai sunaikinami po 10 parų, o dvokiantys – tuoj pat; asmeniniai dokumentai, ginklai, šaudmenys ir sprogmenys tuoj pat perduodami policijai; pinigai – ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą; brangenybės, vertybiniai popieriai – ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą, kur saugomi 90 parų; po šio termino realizuojami įstatymų nustatyta tvarka; gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.

Už rastų daiktų saugojimą juos atsiimant gali būti imamas mokestis pagal radinių tarnybos ar vežėjo nustatytus įkainius. Savininkas turi pasirašytį rastų daiktų registravimo žurnale.

Taksi darbo kontrolė. Taksi darbą kontroliuoja savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybų įgaliotieji asmenys, licencijas išduodančių tarnybų, policijos bei kiti kontrolės pareigūnai, turintys specialius pažymėjimus. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų ir policijos pareigūnai turi teisę signaliniu disku sustabdyti taksi vietose, kur to nedraudžia Kelių eismo taisyklės.

Kontroliuojantys pareigūnai tikrina: kaip vežėjai, vairuotojai ir keleiviai laikosi šių taisyklių; ar vairuotojai dirba turėdami nustatytos formos galiojančias licencijų korteles, ar turi kitus būtinus dokumen-tus; ar taksi atitinka šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus; ar vairuotojai neima iš keleivių didesnio, negu nustatyta, ir neatitin-kančio taksometro rodomo užmokesčio; ar vežėjai ir vairuotojai laikosi darbo ir poilsio režimo normų.

Vairuotojas, kontroliuojantiems pareigūnams pareikalavus, pri-valo pateikti būtinus taksi darbe dokumentus.

Nustatę, kad vežėjas, vairuotojas ar keleivis pažeidė šias taisyk-les, kontroliuojantys pareigūnai taiko įstatymais numatytas priemones ir apie tai informuoja licenciją išdavusią savivaldybės instituciją arba jos įgaliotą įstaigą.

Atsakomybė už šių taisyklių pažeidimus. Taksi vežėjai, vai-ruotojai ir keleiviai, besinaudojantys taksi paslaugomis, atsako už šių

150

taisyklių pažeidimus pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Licenciją išdavusi savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga turi teisę už licencijuojamos veiklos sąlygų, šių taisyklių ir kitų kelių transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus sustabdyti licencijos vežti keleivius taksi arba taksi licencijos kortelės galiojimą arba jas panaikinti.

Kontroliniai klausimai 1. Kas valdo ir organizuoja keleivių vežimą taksi? 2. Ką turi turėti vežėjas, norintis vežti keleivius taksi, ir ko

reikia automobiliui? 3. Kokius reikalavimus turi atitikti taksi? 4. Ar gali būti nustatytas didžiausias taksi skaičius? 5. Kur galima teikti taksi paslaugas? 6. Koks didžiausias taksi vežamų keleivių skaičius? 7. Kada taksi vairuotojas turi teisę paimti į taksi

bendrakeleivius? 8. Kas nustato taksi paslaugų tarifus? 9. Kokius taksi tarifus nustato vežėjas? 10. Ar gali būti tarifai diferencijuojami? 11. Kaip dalijamas mokestis tarp kartu važiavusių keleivių, jei

jie atsiskaito atskirai?

2.4.6. Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo

(atlyginimo) tvarka

Tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 478, LR Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimo Nr.700 redakcija.

Bendrosios nuostatos. Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (ne-gautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompen-savimo (atlyginimo) tvarka (toliau – tvarka) nustato keleivinio trans-porto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) reikalavimus.

151

Transporto lengvatos teikiamos asmenims, pateikusiems atitin-kamą dokumentą, patvirtinantį jų teisę į transporto lengvatas.

Vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimas (atlyginimas) iš savivaldybių biudžetų. Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų, nustatytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo (toliau – įstatymas), kompensuojamos (atlyginamos) iš savivaldybių biudžetų pagal sutartis, sudarytas tarp vežėjų ir savivaldybių. Pagal šias sutartis kiekvienas vežėjas, pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 8 dienos pateikia:

1) savivaldybei, kurioje įregistruota vežėjo įmonė, ataskaitą apie parduotus su nuolaida važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus;

2) savivaldybėms, išdavusioms vežėjui leidimus vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais, ataskaitas apie parduotus su nuolaida važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (5 priedas) ir ataskaitas apie parduotus su nuolaida važiavimo vietinio (priemies-tinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus.

Savivaldybės, įvertinusios vežėjų ataskaitas, iki to paties mėnesio 22 dienos kompensuoja (atlygina) vežėjų išlaidas (negautas pajamas) dėl praėjusį mėnesį keleiviams taikytų transporto lengvatų.

Vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimas (atlyginimas) iš Lietuvos Res-publikos valstybės biudžeto. Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važiavimo keleiviniais traukiniais ir tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų, nustatytų įstatymo, kompensuojamos (atlyginamos) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važia-vimo keleiviniais traukiniais lengvatų kompensuojamos (atlygina-mos) taip:

1) akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, pasibaigus atas-kaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 10 dienos pateikia Susisiekimo ministerijai pagal sudarytą su ja sutartį ataskaitą

152

apie parduotus su nuolaida važiavimo keleiviniais traukiniais bilietus;

2) Susisiekimo ministerija, įvertinusi gautas ataskaitas, nustatyta tvarka per 5 dienas pateikia Finansų ministerijai paraiškas (kartu su ataskaitomis), kad gautų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoje programoje numatytų biudžeto lėšų, kurios bendra tvarka pervedamos akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“.

Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važia-vimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų kompen-suojamos (atlyginamos) taip:

1) vežėjai, turintys Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspek-cija) išduotas licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimu ir leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais, pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 10 dienos pateikia Valstybinei kelių transporto inspekcijai pagal sudarytas su ja sutartis ataskaitas apie parduotus su nuolaida važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais bilietus;

2) pasibaigus ketvirčiui, Valstybinė kelių transporto inspekcija, įvertinusi šias ataskaitas, per 15 darbo dienų po ataskaitos už trečiąjį ketvirčio mėnesį gavimo pateikia Finansų ministerijai paraiškas, kad gautų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų lėšų šių vežėjų išlaidoms (negautoms pajamoms) dėl transporto lengvatų kompensuoti (atlyginti);

3) Valstybinė kelių transporto inspekcija, gavusi Lietuvos Res-publikos valstybės biudžete numatytų lėšų, per 3 darbo dienas perveda jas į šių vežėjų sąskaitas pagal pastarųjų ataskaitas.

Savivaldybių nustatomos transporto lengvatos. Laikydamosi įstatymo nuostatų, savivaldybės gali papildomai leisti įsigyti važiavi-mo jų nustatytų maršrutų vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietų su nuolaida ir kitų kategorijų asmenims, taip pat leisti įsigyti važiavimo bilietų su nuolaida tam tikromis savaitės dienomis ar paros valandomis. Savivaldybės kompensuoja (atlygina) vežėjams išlaidas (negautas pajamas) iš savo biudžetų lėšų, kaip numato ši tvarka.

Baigiamosios nuostatos. Už tai, kad ataskaitos apie parduotus su nuolaida važiavimo keleiviniu transportu bilietus būtų pateiktos

153

laiku ir nustatyta tvarka, taip pat už jų duomenų teisingumą atsako vežėjai, parašę ir patvirtinę šias ataskaitas.

Kad įsitikintų ataskaitų apie parduotus su nuolaida važiavimo keleiviniu transportu bilietus duomenų teisingumu, savivaldybės, Susisiekimo ministerija, Valstybinė kelių transporto inspekcija iš vežėjų gali pareikalauti ir kitų papildomų ataskaitų ar dokumentų (pvz., kasos aparatų kontrolinių juostų, kasos aparatų ataskaitų, bilietų pardavimo apskaitos knygų, bilietų pardavimo žiniaraščių, bilietų kontrolės lapų ir panašiai) kopijų, kurių pagrindu buvo parengtos šios ataskaitos, arba teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti reikiamus dokumentus vežėjų administracijos patalpose. Savivaldy-bės, Susisiekimo ministerija, Valstybinė kelių transporto inspekcija kompensuoja (atlygina) šių vežėjų išlaidas (negautas pajamas) dėl transporto lengvatų tik po to, kai vežėjai pateikia reikalaujamas papildomas ataskaitas ar dokumentų kopijas, arba tik patikrinusios reikiamus dokumentus vežėjų administracijos patalpose ir įsitikinusios ataskaitų duomenų teisingumu.

Savivaldybės, Susisiekimo ministerija, Valstybinė kelių trans-porto inspekcija, nustačiusios, kad vežėjai pažeidžia transporto lengvatų teikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus arba su jomis sudarytas sutartis, klastoja arba iškraipo ataskaitas:

1) nekompensuoja (neatlygina) šių vežėjų per ataskaitinį mėnesį, kurį buvo padarytas pažeidimas, visų išlaidų (negautų pajamų) už šį mėnesį dėl transporto lengvatų;

2) gali pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka su-stabdyti arba panaikinti šiems vežėjams išduotas licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimu ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, arba teikti institucijoms, išdavusioms licencijas ar leidimus, siūlymus dėl tokių sankcijų šiems vežėjams taikymo.

Savivaldybės, Susisiekimo ministerija, Valstybinė kelių trans-porto inspekcija, nustačiusios, kad vežėjai pažeidė transporto lengvatų teikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus arba su jomis sudarytas sutartis, suklastojo ar iškraipė ataskaitas ir jiems jau buvo kompensuotos (atlygintos) per ataskaitinį mėnesį, kurį buvo padarytas pažeidimas, išlaidos (negautos pajamos) dėl transporto lengvatų, visą šios išmokėtos kompensacijos (atlyginimo) sumą išskaičiuoja iš numato-mos už kitą ataskaitinį mėnesį išmokėti (kitus

154

ataskaitinius mėnesius) šių vežėjų išlaidų (negautų pajamų) dėl transporto lengvatų kompensacijos (atlyginimo) ir gali pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti arba panaikinti šiems vežėjams išduotas licencijas verstis keleivių vežimu ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, arba teikti institucijoms, išdavusioms licencijas ar leidimus, siūlymus dėl tokių sankcijų šiems vežėjams taikymo.

Sutartyse, sudarytose su vežėjais dėl ataskaitų teikimo, turi būti numatyta, kad tuo atveju, jeigu vežėjai šios tvarkos nustatytais termi-nais nepateikia ataskaitų apie parduotus su nuolaida važiavimo keleiviniu transportu bilietus, savivaldybės, Susisiekimo ministerija, Valstybinė kelių transporto inspekcija nekompensuoja (neatlygina) šių vežėjų per ataskaitinį mėnesį, už kurį ataskaitos nepateiktos laiku, išlaidų (negautų pajamų) dėl transporto lengvatų.

Ginčai, susiję su vežėjų išlaidų (negautų pajamų) dėl transporto lengvatų kompensavimu (atlyginimu), sprendžiami įstatymų nusta-tyta tvarka.

Kontroliniai klausimai 1. Iš kieno biudžetų kompensuojamos (atlyginamos) vežėjų

išlaidos (negautos pajamos), susijusios su transporto lengvatų taikymu?

2. Apibūdinti, kaip kompensuojamos vežėjų išlaidos dėl kelei-viams taikytų važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais lengvatų.

3. Apibūdinti, kaip kompensuojamos vežėjų išlaidos dėl kelei-viams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais lengvatų.

2.4.7. Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo

visuomenei, kompensavimo tvarka

Ši tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-154.

Bendrosios nuostatos. Keleivinio kelių transporto vežėjų nuos-tolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų

155

teikimo visuomenei (toliau – vežėjų nuostoliai), kompensavimo tvarka (toliau – tvarka) nustato vežėjų nuostolių, patirtų vežant keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais, kompensavimo, kompensacijų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarką. Įvertinant tai, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas, maksimalius jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, pagal šį kodeksą kiti keleivių vežimo tarifai nustatomi šalių susitarimu, keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato savivaldybių tarybos, kad vežant keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais nustatyti vežimo tarifai turi tiesioginę įtaką vežėjų nuostoliams susidaryti, ši tvarka netaikoma vežėjų nuostoliams, patirtiems vežant keleivius tolimojo ir tarptautinio reguliaraus susisiekimo maršrutais, kompensuoti.

Būtinos keleivinio kelių transporto paslaugos visuomenei teikiamos nors ir vežėjams komerciškai nenaudingomis sąlygomis. Sprendimus dėl būtinumo teikti visuomenei keleivinio kelių trans-porto paslaugas – vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais, maršrutų organizavimo, atsižvelg-damos į savivaldybių finansines galimybes, – priima, skelbia kon-kursus vežėjams parinkti ir sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis su vežėjais savivaldybių institucijos.

Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, išduodančios vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais ir nustačiu-sios, kad šie maršrutai visuomenei yra būtini, tačiau vežėjams nuostolingi, kiekvieną mėnesį šiems vežėjams kompensuoja patirtus nuostolius, susidariusius dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais paslaugų pagal sudarytas su vežėjais visuomenės aptarnavimo sutartis. Vežėjų patirti nuostoliai, susidarantys dėl savivaldybių tarybų nustatytų keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais nepakankamo dydžio tarifų, kompensuojami iš savivaldybių biudžetuose tam tikslui numatytų lėšų. Minėti vežėjų patirti nuostoliai nekompensuojami iš valstybės biudžeto. Savivaldybių institucijos išmoka kompensacijas

156

vežėjams tiesiogiai arba per savivaldybių institucijų įgaliotas įstaigas savivaldybių institucijų nustatyta tvarka.

Kompetentingos įstaigos – šioje tvarkoje minimos savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, išduodančios leidimus vežėjams vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršru-tais ir kompensuojančios vežėjų nuostolius.

Kitos šioje tvarkoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse.

Vežėjų nuostolių kompensacijų apskaičiavimo tvarka. Vežė-jo patirtų per mėnesį nuostolių kompensacijų dydžiai apskaičiuojami pagal formulę:

( )( )[ ] ( )100

1000

rAPSMMRRK n+

×+−××+×−= , Lt , (1)

kur: K – vežėjo nuostolių kompensacijos dydis, Lt; R –

planuotas autobusų (troleibusų) reisų skaičius reguliaraus susisiekimo maršrutu per mėnesį, autobusams (troleibusams) važiuojant nuo maršruto pradžios iki jo grįžimo į maršruto pradžią, vnt.; Rn – nutrauktų (neįvykdytų) per mėnesį autobusų (troleibusų) reisų skaičius, vnt.; M – reguliaraus susisiekimo maršruto ilgis, autobusui (troleibusui) važiuojant nuo maršruto pradžios iki jo grįžimo į maršruto pradžią, km; M0 – nulinė rida per mėnesį, reika-linga pradėti reguliarų susisiekimo maršrutą ir jį baigti, t. y. rida autobusui (troleibusui) važiuojant iš garažo (stovėjimo vietos) į maršruto pradžią prieš pradedant darbą maršrute, o darbą maršrute baigus – grįžtant iš maršruto galinio punkto į garažą (stovėjimo vietą), km; S – autobuso (troleibuso) faktinė 1 km reguliaraus susi-siekimo maršruto ridos savikaina (vežėjo patirtos dėl keleivių vežimo maršrutais išlaidos, padalytos iš šiais maršrutais atliktos ridos), Lt/km; savikaina nustatoma pagal vežėjo įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, vadovaujantis Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 804 „Dėl ribotos civilinės atsako-mybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir metinės finansinės atskaitomybės“; į savikainą turi būti įtrauktos išlaidos, patiriamos vežant keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, ir su šiais

157

vežimais susijusios išlaidos; r – sutartimi tarp kompetentingos įstaigos ir vežėjo nustatytas reguliaraus susisiekimo maršrutų rentabilumas, sudarantis sąlygas vežėjams kaupti lėšas reguliaraus susisiekimo autobusams (troleibusams) atnaujinti; P – už keleivių vežimą reguliariais susisiekimo maršrutais per mėnesį faktiškai iš keleivių surinktos pajamos, Lt; A – priklausančios vežėjams kompensacijos (negautų pajamų atlyginimas) dėl keleiviams teikiamų važiavimo lengvatų, nustatytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu, gaunamos iš savivaldybių biudžetų, Lt.

Jei vežėjas aptarnauja daugiau kaip vieną maršrutą, kompensaci-jos K formulės dalį ((R–Rn)*M+M0), išreiškiančią vežėjo ridą tais maršrutais per mėnesį, turi sudaryti tiek sudedamųjų dalių R, Rn, M ir M0, kiek maršrutų aptarnauja vežėjas, t. y.:

( )( ) ( )( ) ( )( ) K++×−++×−=+×− 02222011110 MMRRMMRRMMRR nnn ir t. t.

(2) Vežėjų nuostolių kompensavimo iš savivaldybių biudžetų

tvarka. Vežėjų patirti nuostoliai kompensuojami iš savivaldybių biudžetų pagal visuomenės aptarnavimo sutartis, sudarytas tarp vežėjų ir kompetentingų įstaigų. Pagal šias sutartis vežėjai, pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 16 dienos pateikia kompetentingoms įstaigoms, išdavusioms vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais, ataskaitas apie patirtus nuostolius, susidariusius dėl visuomenei būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų reguliaraus susisiekimo maršrutuose teikimo. Kartu su šiomis ataskaitomis vežėjai turi pateikti kompetentingoms įstaigoms įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais patvirtintas pažymas apie šioje tvarkoje pateiktos formulės sudedamųjų dalių (R, Rn, M, M0, S, P, A, r) reikšmes, nurodydami, kaip kiekviena iš šių reikšmių buvo nustatyta arba apskaičiuota, ir sąskaitą faktūrą.

Kompetentingos įstaigos, siekdamos įsitikinti gautose iš vežėjų ataskaitose nurodytų duomenų teisingumu, gali pareikalauti iš vežėjų ir kitų papildomų ataskaitų ar dokumentų, pvz., buhalterinių ataskaitų apie patirtas išlaidas vežant keleivius reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais), ataskaitų apie planuotus

158

reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) reisus ir jų faktišką įvykdymą, maršrutų ridą, nulinę ridą, faktiškai iš keleivių surinktas pajamas ir kt., tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su nuostolių skaičiavimais, kurių pagrindu buvo sudarytos ataskaitos, arba patikrinti reikalingus dokumentus vežėjų įmonėse. Kompetentinga įstaiga gali, bet ne ilgiau kaip iki 2 mėnesių, užlaikyti vežėjų patirtų nuostolių kompensavimą tam, kad patikrintų vežėjų pateiktas papildomas ataskaitas ar dokumentus arba patikrintų juos vežėjų įmonėse ir įsitikintų jų teisingumu.

Kompetentingos įstaigos, įvertinusios vežėjų ataskaitas ir kitus papildomus dokumentus, iki to paties mėnesio pabaigos kompen-suoja vežėjų patirtus per praėjusį mėnesį nuostolius dėl keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais.

Atsakomybė ir sankcijos. Už ataskaitų apie patirtus nuostolius dėl keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais pateikimą laiku ir nustatyta tvarka, jose esančių duomenų teisingumą atsako vežėjai, parašę ir patvirtinę šias ataskaitas.

Kompetentingos įstaigos, nustačiusios, kad vežėjai sąmoningai pažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių vežėjų veik-los apskaitą ir ataskaitų rengimą, reikalavimus arba su jomis sudarytas sutartis, taip pat klastoja arba iškraipo ataskaitas, nekompensuoja šių vežėjų per ataskaitinį mėnesį, kurį buvo padarytas pažeidimas, patirtų nuostolių arba taiko kitas sutartyje su vežėju numatytas sankcijas, arba gali pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti ar panaikinti šiems vežėjams išduotas veiklos licencijas ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo keleiviniu kelių transportu.

Kompetentingos įstaigos, nustačiusios, kad vežėjai padarė šioje tvarkoje minimus pažeidimus, bet jiems už ataskaitinį mėnesį, kurį buvo padarytas (-i) pažeidimas (-ai), jau buvo išmokėta patirtų nuos-tolių dėl keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais kompensacija, šios išmokėtos kompensacijos sumą išskaičiuoja iš numatomos už kitą ataskaitinį mėnesį (kitus ataskaitinius mėnesius) išmokėti kompensacijos bei gali pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti ar panaikinti šiems vežėjams išduotas veiklos licencijas ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo keleiviniu kelių transportu.

159

Baigiamosios nuostatos. Vadovaujantis šia tvarka negali būti kompensuojami vežėjų patirti nuostoliai dėl kitokių paslaugų teikimo ar kitokios veiklos vykdymo, nenurodytų šioje tvarkoje.

Ginčai dėl vežėjų patirtų nuostolių dėl keleivių vežimo regulia-raus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais kompensavimo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Kontroliniai klausimai 1. Už vežimus kokiais maršrutais yra kompensuojami vežėjų

nuostoliai ir už kokius nekompensuojami? 2. Kas priima sprendimus dėl būtinumo teikti visuomenei

keleivinio kelių transporto paslaugas? 3. Apibūdinti vežėjų patirtų nuostolių kompensavimo tvarką.

2.4.8. Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės

aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka

Ši tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132 (pakeitimai 2004 m. spalio 25 d., Nr.3-859, 2006 m. lapkričio 13 d., Nr.3-433, 2008 m. spalio 1 d., Nr.3-370, 2009 m. balandžio 10 d., Nr.3-132

Bendrosios nuostatos. Vežėjų (operatorių) parinkimo visuome-nės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka (toliau – tvarka) reglamentuoja geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transporto vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso (toliau – konkursas) organizavi-mą ir nustato pagrindinius visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo reikalavimus.

Pagal kompetenciją sprendimus dėl visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo priima, konkursą organizuoja, sutartis su konkurso nugalėtojais sudaro ir nutraukia Susisiekimo ministerija ir (ar) savivaldybių vykdomosios institucijos (toliau vadinama – kompetentingos įstaigos).

160

Kompetentingos įstaigos, organizuodamos konkursus ir nustaty-tamos laimėtoją, privalo laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų.

Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respub-likos transporto veiklos pagrindų įstatyme (Žin., 2002, Nr.29-1034) (šios knygos 4.2 poskyris).

Konkurso komisija. Kompetentinga įstaiga, priėmusi sprendi-mą dėl visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo, per 20 dienų sudaro konkurso komisiją (toliau vadinama – komisija), paskiria jos pirmininką, nustato jai užduotis ir suteikia visus įgaliojimus vykdyti tas užduotis. Komisija dirba pagal ją sudariusios kompetentingos įstaigos patvirtintą darbo reglamentą, yra atskaitinga ją sudariusiai kompetentingai įstaigai ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus.

Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 7 fizinių asmenų. Komisi-joje turi būti ne mažiau kaip 4 kompetentingos įstaigos atstovai, o kiti nariai gali būti kitų valstybės ar savivaldybės įstaigų atstovai. Komisiją sudaranti kompetentinga įstaiga turi teisę kviestis ekspertus. Komisija veikia ją sudariusios kompetentingos įstaigos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdo visas raštiškas ją sudariusios kompetentingos įstaigos jai nustatytas užduotis arba priimamas sprendimas nutraukti konkursą.

Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas komisi-jos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokolą pasirašo visi komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Komisi-jos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių.

Komisijos nariai ir komisiją sudariusios kompetentingos įstaigos pakviesti ekspertai negali tretiesiems asmenims suteikti jokios infor-macijos apie pateiktų konkurso pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.

Kiekvienas komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti komisijos darbe tik raštiškai pasižadėjęs, kad neteiks tretiesiems asmenims informacijos, kuri pažeistų teisėtus konkurse dalyvaujančių vežėjų (operatorių) ir kompetentingos įstaigos interesus, ir bus nešališkas vežėjams (operatoriams).

161

Kvietimas dalyvauti konkurse. Kvietimą dalyvauti konkurse kompetentinga įstaiga skelbia leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Kvietime dalyvauti konkurse turi būti: kompetentingos įstaigos pavadinimas, kodas, adresas, telefono ir fakso numeriai; transporto paslaugų pavadinimas ir maršrutas (maršrutai); data, nuo kurios numatoma pradėti teikti transporto paslaugas, ir paslaugų teikimo terminai; kaip ir kur galima gauti konkurso dokumentus; jeigu kompetentinga įstaiga už konkurso dokumentus ima mokestį, – užmokesčio dydis ir mokėjimo tvarka; kam ir iki kada turi būti pateikti konkurso pasiūlymai ir kiti dokumentai; kita informacija.

Konkurso dokumentai. Kompetentinga įstaiga pageidaujan-tiems dalyvauti konkurse vežėjams (operatoriams) konkurso dokumentus pateikia kvietime dalyvauti konkurse nurodyta tvarka. Už konkurso dokumentus iš visų vežėjų (operatorių) gali būti imamas mokestis, kurį sudaro dokumentų rengimo, kopijavimo ir pateikimo vežėjams (operatoriams) faktinės išlaidos.

Kompetentinga įstaiga privalo pateikti konkurso dokumentus vežėjams (operatoriams) ne vėliau kaip per 6 dienas nuo jų paraiškos ir dokumento, patvirtinančio, kad sumokėtas šiose tvarkose nurodytas mokestis (jeigu kompetentinga įstaiga už konkurso dokumentus ima mokestį), gavimo.

Konkurso dokumentuose nurodoma: 1) informacija, kokius dokumentus turi pateikti vežėjai (operato-

riai). Turi būti pateikta: paraiška dalyvauti konkurse; vežėjo (opera-toriaus) teisinį statusą patvirtinantys dokumentai; ataskaitų išrašai ar kiti dokumentai apie vežėjų (operatorių) pajamas, pelną (nuostolius) per paskutinius 3 metus (jeigu vežėjas (operatorius) įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo vežėjo (operato-riaus) įregistravimo dienos ar veiklos atitinkamoje srityje pradžios), patvirtinantys vežėjo (operatoriaus) veiklą, finansinę ir ekonominę būklę; informacija apie vežėjo (operatoriaus) technines galimybes ir kitas priemones, užtikrinančias paslaugų teikimą; informacija apie vežėjo (operatoriaus) vadovaujančiojo ir paslaugas teiksiančio personalo išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją; sertifikatų ar licencijų (leidimų), kurių reikia sutarčiai vykdyti, nuorašai; siūlomų paslaugų kaina, kainos sudedamosios dalys ir skaičiavimai; kita

162

kompetentingos įstaigos nurodyta teisinė, finansinė, ekonominė ir techninė informacija;

2) konkurso pasiūlymų rengimo reikalavimai; 3) transporto paslaugų pavadinimas ir maršrutas (maršrutai), ke-

leivių vežimo maršrutu sąlygos (eismo tvarkaraštis ir kita), techniniai reikalavimai, kitos sąlygos;

4) vežėjų (operatorių) kvalifikacijos vertinimo kriterijai; 5) konkurso pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos; 6) siūlomos šalims pasirašyti sutarties sąlygos, taip pat sutarties

projektas, jeigu parengtas; 7) informacija, ar leidžiama siūlyti kitokias, negu numatytos

konkurso dokumentuose, paslaugų teikimo charakteristikas ir sutarties sąlygas;

8) konkurso pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikri-nimo reikalavimai;

9) konkurso pasiūlymų ir kitų dokumentų pateikimo terminas, vieta ir būdas;

10) būdai, kuriais vežėjai (operatoriai) gali prašyti konkurso do-kumentų paaiškinimų, sužinoti, ar kompetentinga įstaiga ketina rengti dėl to susitikimą su vežėjais (operatoriais);

11) data, iki kurios galioja konkurso pasiūlymas; 12) kompetentingos įstaigos darbuotojų arba komisijos narių

(vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti ryšį su vežėjais (operatoriais), vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai.

Visiems vežėjams (operatoriams) turi būti keliami vienodi kvalifikacijos reikalavimai. Kompetentinga įstaiga negali kelti vežėjams (operatoriams) tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją.

Vežėjas (operatorius) gali paprašyti, kad kompetentinga įstaiga pateiktų konkurso dokumentų paaiškinimus. Kompetentinga įstaiga atsako į kiekvieną vežėjo (operatoriaus) rašytinį prašymą paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus, jeigu jis gautas ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Kompetentinga įstaiga į gautą prašymą turi atsakyti ne vėliau kaip per 6 dienas nuo jo gavimo. Kompetentinga įstaiga, atsakydama vežėjui (operatoriui), kartu siunčia paaiškinimus ir visiems vežėjams (operatoriams), kuriems pateikusi konkurso dokumentus, bet nenurodo, iš kurio vežėjo (operatoriaus) gautas prašymas.

163

Nesibaigus konkurso pasiūlymų pateikimo terminui, kompeten-tinga įstaiga savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus. Tokie paaiškinimai (patikslinimai) visiems vežėjams (operatoriams), kuriems kompetentinga įstaiga pateikusi konkurso dokumentus, turi būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 9 dienas iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

Kompetentinga įstaiga, rengianti susitikimą su vežėjais (operato-riais), turi surašyti susitikimo protokolą, kuriame surašomi visi per susitikimą pateikti klausimai, susiję su konkurso dokumentų paaiški-nimu, ir atsakymai į juos. Protokolai visiems konkurso procedūrose dalyvaujantiems vežėjams (operatoriams) turi būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 9 dienas iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

Kompetentinga įstaiga, konkurso dokumentus paaiškinusi (patikslinusi) arba surengusi susitikimą su vežėjais (operatoriais) likus mažiau kaip 9 dienoms iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą tiek, kad vežėjai (operatoriai), rengdami konkurso pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar susitikimų protokolus.

Kompetentinga įstaiga nustato datą ir valandą, kurios laikomos galutiniu konkurso pasiūlymų ir kitų dokumentų pateikimo terminu. Pasiūlymų ir kitų dokumentų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo kvietimo dalyvauti konkurse paskel-bimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Vežėjo (operatoriaus) ar jo įgalioto asmens pasirašytas konkurso pasiūlymas ir kiti dokumentai pateikiami užklijuotame ir antspauduotame voke. Pasiūlymai ir dokumentai turi būti sunume-ruoti, susegti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti vežėjo (operatoriaus) parašu ir antspaudu. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentas pateikiamas atskirai tame pačiame voke.

Kompetentinga įstaiga privalo pateikti kiekvienam vežėjui (operatoriui) rašytinį patvirtinimą, kad jo pasiūlymas gautas, nurody-dama gavimo dieną ir valandą.

Jeigu konkurso pasiūlymas gaunamas pavėluotai, neatplėštas vo-kas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam vežėjui (operatoriui).

Kol nesibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas, vežėjas (operato-rius) gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą, neprarasdamas teisės

164

į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu konkurso dokumentuo-se nenustatyta kitaip. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūly-mas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu kompetentinga įstaiga jį gauna nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui.

Konkurso pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas. Vokai su vežėjų (operatorių) pateiktais konkurso pasiūlymais atplėšiami komisijos posėdyje, ir pradedama konkurso pasiūlymų nagrinėjimo procedūra. Vokų su vežėjų (operatorių) pasiūlymais atplėšimo laikas ir vieta turi sutapti su pasiūlymų ir kitų dokumentų pateikimo termino pabaiga ir vieta.

Komisijos posėdyje, per kurį atplėšiami vokai su pasiūlymais, stebėtojų teisėmis gali dalyvauti pasiūlymus pateikę vežėjai (operatoriai).

Vežėjų (operatorių) kvalifikacijos duomenys vertinami laikantis jiems pateiktuose konkurso dokumentuose nustatytų kriterijų ir procedūrų.

Vežėjų (operatorių) pasiūlymai vertinami pagal kriterijus, nurodytus konkurso dokumentuose.

Kompetentinga įstaiga gali prašyti, kad vežėjai (operatoriai) paaiškintų savo pasiūlymus.

Komisija vežėjo (operatoriaus) pasiūlymą turi atmesti, jeigu: 1) konkurso pasiūlymą pateikęs vežėjas (operatorius) neatitinka

konkurso dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų; 2) konkurso pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentuose

nurodytų reikalavimų arba vežėjas (operatorius) pateikia klaidingus duomenis;

3) visų vežėjų (operatorių) pasiūlytos per didelės, kompetenti-ngai įstaigai nepriimtinos kainos.

Komisija taip pat turi atmesti vežėjo (operatoriaus) pasiūlymą, jeigu nustato, kad jis pateikė netikslius arba neišsamius duomenis, ir kompetentingos įstaigos prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nepašalina šių trūkumų. Kompetentinga įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoja vežėją (operatorių).

Vežėjus (operatorius), kurių pasiūlymus komisija atmeta, kom-petentinga įstaiga per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja apie tai raštu, nurodydama priežastis.

Komisija, priimdama sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi:

165

1) pagal konkurso dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir sąlygas įvertinti pateiktus vežėjų (operatorių) pasiūlymus, atmesti konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius pasiū-lymus ir nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę;

2) informuoti pasiūlymus pateikusius vežėjus (operatorius) apie preliminarią pasiūlymų eilę ir pasiūlymų atmetimo priežastis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo;

3) patvirtinti pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo tik tada, kai išnagrinėjamos pasiūlymus pateikusių vežėjų (operatorių) pretenzijos (jeigu jų gauta), bet ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo vežėjams (operatoriams).

Pranešimas apie konkursą laimėjusį pasiūlymą išsiunčiamas vi-siems konkurso pasiūlymus pateikusiems vežėjams (operatoriams) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo.

Konkurso laimėtoju gali tapti ir vienintelis konkurse dalyvau-jantis vežėjas (operatorius), jeigu jo pateiktas konkurso pasiūlymas ir kiti dokumentai atitinka konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus.

Jeigu iki kompetentingos įstaigos nustatyto galutinio konkurso pasiūlymų pateikimo termino negauta nė vieno pasiūlymo arba pasiūlymus atmetus nelieka nė vieno konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, konkursas laikomas neįvykusiu ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešimas apie tai išsiunčiamas pasiūlymus pateikusiems vežėjams (operatoriams).

Sutarties sudarymas, keitimas ir nutraukimas. Visuomenės aptarnavimo sutartį pasirašo abi šalys: kompetentingos įstaigos vardu – jos vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo ir viešą konkursą laimėjusio vežėjo (operatoriaus) vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo.

Sutartis sudaroma, keičiama, vykdoma ir nutraukiama vado-vaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, specialiaisiais transporto rūšių kodeksais ir įstatymais, kitais teisės aktais, taip pat konkurso dokumentuose nustatytomis sąlygomis.

Kompetentinga įstaiga sutartyje turi numatyti: 1) vežėjo (operatoriaus) įsipareigojimą organizuoti darbą, vežti

ir laikytis nustatytų tarifų;

166

2) paslaugų, kurios bus teikiamos, nenutrūkstamumo, reguliaru-mo, kiekio ir kokybės sąlygas;

3) paslaugų kainą ir abiejų sutarties šalių finansinius įsiparei-gojimus;

4) nuostatas dėl sutarties keitimo atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes ir kintančius poreikius;

5) sutarties galiojimo terminą; 6) sankcijas už sutarties nesilaikymą; 7) ataskaitų ir kitų dokumentų, patvirtinančių nuostolius, patirtus

vykdant visuomenės įsipareigojimus, pateikimo tvarką ir terminus; 8) kompetentingos įstaigos teisę kontroliuoti vežėją (operatorių),

atsižvelgiant į šioje tvarkoje nustatytus reikalavimus; 9) teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu viena iš sutarties

šalių netinkamai vykdo sutartyje ar konkurso dokumentuose nustatytas sąlygas, jų nevykdo arba nesilaiko ir tai yra esminis šių sąlygų pažeidimas. Apie sutarties nutraukimą sutarties šalys viena kitai privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius.

Sutarties šalys taip pat gali nustatyti kitas įstatymams nepriešta-raujančias sutarties sąlygas.

Sutartis turi būti sudaryta per 45 dienas nuo sprendimo dėl laimėjusio pasiūlymo priėmimo.

Jeigu per 45 dienas konkurso laimėtojas nesudaro sutarties arba paaiškėja aplinkybės, dėl kurių jis negali sudaryti sutarties, teisė sudaryti sutartį pereina kitam geriausiai įvertintam konkurso dalyviui.

Baigiamosios nuostatos. Protokolai, sutartys ir kiti su konkursu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389) nustatyta tvarka.

Kontroliniai klausimai 1. Kas organizuoja konkursus? 2. Kaip sudaroma komisija ir kaip ji dirba? 3. Kas nurodoma konkurso dokumentuose? 4. Kas numatoma sutartyje?

167

2.4.9. Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai

Nuostatai patvirtinti Susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 150, (pakeitimai 2002 m. rugsėjo 5 d. Nr.3-423 ir 2004 m. rugsėjo 29 d., Nr.3-486).

Bendroji dalis. Šie nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu, Įmonių įstatymu bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kelių transporto veiklą, ir yra privalomi vežėjams, vežantiems keleivius, kelių transporto priemonių ekipažams, kontrolieriams bei keleiviams.

Keleivinį kelių transportą kontroliuoja: 1) Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo

ministerijos (toliau – Inspekcijos) pareigūnai, turintys specialius kontrolieriaus pažymėjimus (toliau – kontrolieriaus pažymėjimas);

2) savivaldybės institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai, turintys kontrolieriaus pažymėjimus;

3) vežėjų (keleivinio autobusų ir elektros transporto įmonių) va-dovai, jų pavaduotojai, kontrolės tarnybų vadovai bei transporto kontrolieriai ir kiti vežėjo paskirti asmenys, turintys kontrolieriaus pažymėjimus.

Inspekcija organizuoja kontrolieriaus pažymėjimų blankų spaus-dinimą ir pagal iš anksto pateiktas paraiškas centralizuotą savival-dybių ir vežėjų aprūpinimą jais bei teikia kitokią pagalbą kontrolės darbo organizavimo klausimais.

Keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimas. Kontrolieriaus pažymėjimas patvirtina kontrolieriaus asmens tapatybę bei jam suteiktas teises ir pareigas.

Kontrolieriaus pažymėjimas išduodamas ne ilgiau kaip trejiems metams. Pasibaigus kontrolieriaus pažymėjimo galiojimo terminui, kartu nutrūksta institucijos suteiktos teisės vykdyti keleivinio kelių transporto kontrolės funkcijas. Kontrolierius pažymėjimą privalo grąžinti jį išdavusiai institucijai.

Praradus kontrolieriaus pažymėjimą, institucijos, išdavusios pažymėjimą, vadovui turi būti pateiktas paaiškinimas, kuriame būtų nurodyta praradimo priežastis. Kontrolierius apie pažymėjimo praradimą savo lėšomis turi paskelbti respublikinėje spaudoje.

168

Keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimo galiojimą gali panaikinti institucija, išdavusi pažymėjimą.

Kontrolieriaus pažymėjimų blankai spausdinami specialaus pa-vyzdžio popieriuje su apsauginiu tinkleliu, numeruojami šešiaženkliu skaičiumi ir centralizuotai užsakomi per Inspekciją. Vykdoma griežta blankų apskaitos kontrolė.

Kontrolieriaus pažymėjimų formos yra: 1) Valstybinės kelių transporto inspekcijos keleivinio kelių

transporto kontrolieriaus pažymėjimai, kuriuos išduoda Inspekcija; 2) vietinio keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėji-

mai, kuriuos išduoda savivaldybės institucijos; 3) keleivinio kelių transporto vežėjo kontrolieriaus

pažymėjimai, kuriuos išduoda vežėjai (keleivinio autobusų ir elektros transporto įmonės).

Kontrolieriaus pažymėjime turi būti šie duomenys: kontrolie-riaus pažymėjimą išduodančios institucijos pavadinimas; kontrolie-riaus pažymėjimo numeris; kontrolieriaus vardas, pavardė; kontrolie-riaus teisės; nuotrauka; kontrolieriaus pažymėjimo galiojimo termi-nas; institucijos, išdavusios pažymėjimą, vadovo pareigos, parašas; institucijos antspaudas.

Kontrolieriaus pažymėjimai padengiami skaidria plėvele ir regist-ruojami apskaitos žurnale.

Keleivinio kelių transporto kontrolierių teisės ir pareigos. Kontrolierius, vykdydamas kontrolės funkcijas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Susisie-kimo ministerijos, Inspekcijos įsakymais, savivaldybių sprendimais, šiais nuostatais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais keleivinio kelių transporto veiklą, bei nešioti matomoje vietoje (krūtinės aukštyje) prie aprangos pritvirtintą institucijos, išdavusios kontrolie-riaus pažymėjimą, identifikacinę kortelę, kurioje nurodoma kontrolieriaus vardas, pavardė, pareigos.

Keleivinio kelių transporto kontrolieriai pagal savo kompeten-ciją tikrina:

1) inspekcijos pareigūnai, turintys kontrolieriaus pažymėjimą, – tarptautinių maršrutų ir tolimojo susisiekimo keleivinį kelių transportą bei turi teisę kontroliuoti visų rūšių keleivinį kelių transportą (įskaitant taksi) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir,

169

vykdydami kontrolės funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka gali nemokamai juo važiuoti (išskyrus lengvuosius automobilius taksi);

2) savivaldybės institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai – lengvuosius auto-mobilius taksi ir keleivines kelių transporto priemones, dirbančias vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutuose, joms esant/važiuojant šios ar gretimų savivaldybių teritorijose, ir, vykdydami kontrolės funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka gali nemokamai jomis važiuoti (išskyrus lengvuosius automobilius taksi); savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga, atsižvelgdama į aplinkybes ar poreikius, gali išduoti pažymėjimus, suteikiančius teisę kontroliuoti tik tam tikrose gretimų savivaldybių teritorijose;

3) vežėjo keleivinio kelių transporto kontrolieriai, turintys vežėjo išduotus kontrolieriaus pažymėjimus, – vežėjo įmonės keleivinį kelių transportą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei, vykdydami kontrolės funkcijas, gali nemokamai juo važiuoti (išsky-rus lengvuosius automobilius taksi); vežėjai gali pavesti vykdyti savo įmonių keleivinio kelių transporto ir juo besinaudojančių keleivių kontrolę kitiems asmenims.

Kontrolės metu tikrinama: 1) ar keleivinio kelių transporto priemonių ekipažai ir lengvųjų

automobilių taksi vairuotojai turi vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą, techninės apžiūros taloną bei dokumentus, suteikiančius vežėjui teisę įstatymų nustatyta tvarka užsiimti keleivių vežimo veikla (tikrina tik Inspekcijos ir savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai);

2) kaip vežėjai, ekipažai ir keleiviai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių keleivių vežimą, reikalavimų;

3) kaip vežėjai ir ekipažai laikosi maršrutų, eismo tvarkaraščių, bilietų išdavimo tvarkos, darbo ir poilsio režimo, transporto priemo-nių apipavidalinimo reikalavimų ir kt.

Pagal savo kompetenciją vykdydami kontrolės funkcijas, kontro-lieriai turi teisę:

1) sustabdyti signaliniu disku keleivines kelių transporto prie-mones Kelių eismo taisyklių nedraudžiamose vietose;

170

2) įlipti į autobusus be eilės nepriklausomai nuo keleivių skai-čiaus ir tikrinti transporto priemonės ir keleivių vežimo dokumentus bei bilietus;

3) užrašyti vairuotojų ir konduktorių kelionės dokumentuose atliktų patikrinimų rezultatus;

4) paimti negaliojančius ar suklastotus bilietus bei dokumentus ir persiųsti juos išdavusioms institucijoms;

5) asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą ke-leiviniame kelių transporte, įstatymų nustatyta tvarka skirti administ-racinę baudą, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu;

6) išlaipinti keleivius be bilieto, jeigu šie atsisako juos įsigyti. 7) Inspekcijos kontrolieriai – pasienio kontrolės punkte sulaikyti

tarptautiniu maršrutu vykstančią transporto priemonę, kol įformina-mas pažeidimas;

8) asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą keleiviniame kelių transporte, įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų.

Kontrolierių atsakomybė. Keleivinio kelių transporto kontūro-lieriaus neteisėti veiksmai gali būti įstatymų nustatyta tvarka apskųsti institucijoms, išdavusioms kontrolierių pažymėjimus, o institucijų sprendimai – įstatymų nustatyta tvarka – teismui.

Keleivinio kelių transporto kontrolieriai už suteiktų įgaliojimų viršijimą, keleivinio kelių transporto kontrolės funkcijų netinkamą vykdymą, darbo drausmės pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvar-ka arba gali būti panaikintas kontrolieriaus pažymėjimo galiojimas.

Kontroliniai klausimai 1. Kas kontroliuoja keleivinį kelių transportą? 2. Ką tikrina keleivinio kelių transporto kontrolieriai? 3. Kas tikrinama kontrolės metu? 4. Kokias teises turi kontrolieriai?

171

2.4.10. Autobusų stočių veiklos nuostatai

Šie nuostatai nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-734 (pakeitimai 2005 m. spalio 3 d. Nr.3-430, 2006 vasario 21 d., Nr.3-65, 2007 m. birželio 20 d., Nr.3-220, 2007 gruodžio 11 d., Nr.3-400 ir 2008 m. kovo 17 d., Nr.3-83).

Bendrosios nuostatos. Autobusų stočių veiklos nuostatai (toliau – nuostatai) reguliuoja stočių naudojimą ir jų darbo tvarką.

Autobusų stočių steigimą ir jų priežiūrą atlieka savivaldybės. Autobusų stotis gali būti savarankiškas juridinis asmuo arba kito

juridinio asmens struktūrinis padalinys. Nuostatai privalomi visoms Lietuvos Respublikos autobusų sto-

tims. Autobusų stotys privalo sudaryti visų nuosavybės formų

vežėjams vienodas, nediskriminacines sąlygas naudotis autobusų stočių teikia-momis paslaugomis.

Autobusų stočių paskirtis ir naudojimosi stočių paslaugomis tvarka. Pagrindinė autobusų stoties paskirtis – aptarnauti keleivius, vykstančius reguliaraus vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį, kontroliuoti autobusų išvykimo bei atvykimo laiką, parduoti keleiviams bilietus, teikti jiems informaciją ir bagažo saugo-jimo paslaugas. Ši pagrindinė autobusų stočių paskirtis negali būti keičiama.

Autobusų stotis gali užsiimti ir kita, su keleivių aptarnavimu susijusia, veikla. Kitų asmenų veikla, susijusi su keleivių vežimu ar kitomis paslaugomis keleiviams, autobusų stotyje ir stoties teritorijoje be stoties vadovo leidimo draudžiama. Autobusų stoties vadovas turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.

Vežėjai, turintys leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais (išskyrus miesto), sudaro sutartis su autobusų čių, nurodytų patvirtintuose autobusų eismo tvarkaraščiuose, savininkais (valdytojais) ir su stočių, prižiūrinčių autobusų eismo tvarkaraščių būklę reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų (išskyrus miesto) stoselėse savininkais (valdytojais).

Autobusų stočių kategorijos. Autobusų stotys pagal svarbiau-sius kvalifikacinius reikalavimus stotims yra skirstomos į keturias

172

kategorijas. Aukščiausioji yra pirma kategorija. Jei kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodytos tarnybos nevykdo šiuose nuostatuose nurodytų funkcijų, suteikiama žemesnė stoties kategorija.

Autobusų stočių suskirstymas pagal stočių kategorijas, kategorijų keitimas nustatomas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsaky-mu. Pasiūlymus dėl kategorijos suteikimo (keitimo) autobusų stočiai, stotelių priežiūros gali teikti savivaldybė, kurios teritorijoje yra stotis, arba stoties savininkas (valdytojas). Teikimą dėl stočių kategorijų suteikimo (keitimo), stotelių tvarkaraščių priežiūros teritorijų nusta-tymo (keitimo) rengia ir nustatyta tvarka teikia Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė kelių transporto inspekcija), patikrinusi, ar stotis atitinka nustatytus reikalavimus, ir surašiusi Autobusų stoties apžiūros aktą. Akto formą nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija.

Reikalavimai autobusų stotims. Autobusų stotyje turi būti: ke-leivių laukiamoji salė ir patalpos stoties tarnyboms; keleivių įlaipini-mo ir išlaipinimo peronai; autobusų stovėjimo tarp reisų aikštelės; sanitariniai mazgai; patalpos autobusų ekipažų poilsiui.

Autobusų stotyje gali būti maitinimo, spaudos platinimo punktai, miesto ir tarpmiestinis telefono ryšiai keleiviams.

Keleiviams aptarnauti, autobusų stoties personalo darbui ir reguliariam autobusų eismui užtikrinti autobusų stotyje būtinos šios tarnybos: bilietų pardavimo; dispečerinės; informacijos; kontrolės; ba-gažinės; smulkių siuntų vežimo (jei tokia paslauga teikiama).

Reikalavimai stoties tarnyboms ir jų funkcijos. Bilietų parda-vimo tarnybos funkcijos: parduoti bilietus į tos pačios dienos reisus; parduoti bilietus iš anksto (taip pat – grįžimui iš kitų miestų); priimti užsakymus bilietams telefonu; pristatyti bilietus užsakovui (esant po-reikiui); išduoti nustatyta tvarka užpildytus žiniaraščius apie parduotus bilietus autobusų ekipažams.

Dispečerinės tarnybos funkcijos: 1) užtikrinti ritmingą stoties tarnybų darbą; 2) kontroliuoti, ar autobusai atvyksta į stotį laiku, ar laiku

pastato-mi į aikšteles ir išvyksta pagal numatytą tvarkaraštį; 3) organizuoti ir kontroliuoti smulkių siuntų vežimą (kur tokia

paslauga teikiama);

173

4) sutrikus reguliariam autobusų eismui, nedelsiant apie tai pra-nešti vežėjui ir informacijos tarnybai;

5) rinkti iš autobusų ekipažų žinias apie pasikeitusias eismo sąlygas bei pablogėjusią kelių ir autobusų stotelių būklę maršrutuose, visa tai registruoti kelių būklės žurnale, surinktą informaciją teikti keleiviams, atitinkamoms kelius aptarnaujančioms tarnyboms bei vežėjams; atitinkamoms savo ir kitų stočių tarnyboms teikti infor-maciją apie nepatenkinamą eismo tvarkaraščių būklę arba kai jų nėra autobusų stotelėse;

6) maršrutuose pablogėjus eismo sąlygoms, apie tai pranešti sto-ties vadovui arba jį pavaduojančiam asmeniui; pagal jų nurodymus dispečeris privalo sustabdyti autobusų eismą iš autobusų stoties; pagerėjus eismo sąlygoms ir stoties vadovybei leidus, atnaujinti eismą;

7) organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą (priva-lomų ekipažams dokumentų turėjimą) ir tarpreisinį poilsį bei teikti vežėjams informaciją apie nustatytus pažeidimus, kai vežėjai ir autolusų stočių savininkai (valdytojai) dėl to yra sudarę atitinkamas sutartis;

8) pranešti kitoms autobusų stotims apie laikiną eismo nutrau-kimą bei jo atnaujinimą;

9) pranešti apie autobuso techninį gedimą maršrutu keleivius vežančiam vežėjui, kartu su vežėju imtis skubių priemonių sugedusį autobusą pakeisti techniškai tvarkingu;

10) skelbti autobusų stotyje apie autobusų atvykimą, išvykimą, vėlavimą ir nutraukiamus reisus bei teikti kitą keleiviams reikalingą informaciją;

11) registruoti duomenis apie eismo reguliarumą eismo registra-cijos lape ir žymėti autobusų atvykimo ir išvykimo laikus kelionės lapuose;

12) registruoti specialiame žurnale visas priimtas bei perduotas telefonogramas, telefaksus bei kitus pranešimus;

13) pranešti maršrute esančioms autobusų stotims apie autobuso vėlavimą, reiso nutraukimą arba sutrumpinimą, maršruto pakeitimą, o galinei stočiai – ir apie autobuso tipo ar talpos pakeitimą;

14) sudaryti autobusų stoties darbo ataskaitą.

174

Rekomenduojama dispečerio darbo vietą įrengti tokioje stoties vietoje, iš kurios būtų gerai matomos autobusų išvykimo bei atvyki-mo aikštelės.

Dispečerinėje įrengiamas autobusų atvykimo (išvykimo) laiko žymėjimo kelionės dokumentuose postas. Jei yra sąlygos, tikslinga jį įrengti atvykimo ir išvykimo peronuose, naudojant distancinį valdymą iš dispečerinės. Kai dispečerinė nedirba, laikas kelionės dokumentuose turi būti žymimas automatiniu būdu.

Dispečerinėje turi būti: keleivių ir bagažo vežimą reglamentuo-jantys dokumentai (dėl tarifų, vežimo lengvatų, keleivių vežimo taisyklių taikymo ir kt.); vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutų tvarkaraščiai; šalies autobusų stočių dispečerinių, informa-cijos tarnybų, vežėjų vadovų, kelių policijos telefonai; autobusų eismo registracijos lapas; autobusų stoties darbo ataskaita; kelių būk-lės žurnalas; pranešimų (telefonogramų, telefaksų ir kt.) registracijos knyga; kelius prižiūrinčių tarnybų sąrašai, telefonai, kelių schema.

Autobusų stoties darbo ataskaita sudaroma kasdien pagal įregist-ruotus autobusų eismo registracijos lape pažeidimus bei įvertinant operatyvius autobusų eismo pakeitimus.

Pranešimai apie nutrauktus reisus bei nereguliarų autobusų eismą kartą per mėnesį iki kito mėnesio 5-os dienos perduodami atitinkamam vežėjui. Valstybinei kelių transporto inspekcijai, taip pat savivaldybėms (dėl vietinio susisiekimo maršrutų) tokie praneši-mai pagal atskirus vežėjus pateikiami kartą per ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10-os dienos.

Kontrolės tarnybos funkcijos – vykdyti šiose nuostatose nuro-dytą veiklą.

Autobusų stotyse turi būti vizuali informacija. Stoties darbuo-tojai informaciją turi teikti ir žodžiu, ir telefonu. Informacija turi būti lakoniška, tiksli, patikima.

Bagažinė – tai vieta, kurioje iš klientų priimamas, numatytą laiką saugomas ir jiems išduodamas bagažas.

Smulkių siuntų vežimas – tai paslauga, garantuojanti klientams skubų ir saugų smulkių siuntų pristatymą. Prireikus gali būti įkurta smulkių siuntų vežimo tarnyba.

Vadovaujantis šiais nuostatais, autobusų stoties savininkai (valdytojai) privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą.

Kai kurių stoties tarnybų funkcijos gali būti sujungiamos su kitų

175

tarnybų funkcijomis. Šiose nuostatose įvardytas funkcijas gali atlikti kitos įmonės pagal sutartis su stoties savininku (valdytoju).

Privaloma informacija keleiviams. Autobusų stoties keleivių laukiamojoje salėje turi būti pateikta ši informacija: vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo tvarkaraščiai; vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutų schemos; stendas operatyviai informacijai pateikti; išrašai iš keleivių ir bagažo vežimo taisyklių, informacija apie lengvatas keleiviams; informacija apie autobusų stoties tarnybų išdės-tymą bei jų darbo laiką; informacija apie stoties teikiamas paslaugas keleiviams; informacija apie kompetentingas įstaigas (pavadinimai, adresai, telefonai, faksai, elektroninio pašto adresai), kurioms keleiviai gali pateikti pasiūlymus, pageidavimus ir pastabas dėl vietinio (priemiestinio) arba tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų, stotelių, tvarkaraščių ir pan.

Autobusų stoties peronuose turi būti pateikta ši informacija: išvykimo peronuose – maršrutų krypčių pavadinimai ir išvykstančių autobusų eismo tvarkaraščiai; atvykimo perone – tolimojo ir tarptau-tinio susisiekimo autobusų atvykimo tvarkaraščiai.

Autobusų stoties keleivių laukiamojoje salėje ir peronuose turi būti teikiama garsinė informacija keleiviams apie autobusų eismą ir jo pasikeitimus.

Paslaugų tarifai. Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai, maksimalius jų dydžius pagal sto-čių kategorijas suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Autobusų stotys visiems vežėjams taiko vienodus paslaugų tarifus.

Paslaugų keleiviams teikimo kainas ir tarifus nustato autobusų stočių savininkai (valdytojai).

Autobusų stočių veiklos kontrolė. Autobusų stoties veiklą kontroliuoja stoties steigėjas (valdytojas) ir kiti kontrolės teisę turintys pareigūnai.

Kontrolės teisę turintys pareigūnai autobusų stotyje kontroliuoja išvykstančių į maršrutus ir grįžtančių iš maršrutų autobusų eismo tvarkaraščių laikymąsi, jų apipavidalinimą, sanitarinę būklę, ekipažų kelionės dokumentus, keleivių bilietus.

Atsakomybė. Už autobusų stočių ir stotelių eksploatavimą pa-žeidžiant šiuos nuostatus, taip pat tvarkaraščių, informacinių skel-bimų, neatitinkančių nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų,

176

naudojimą, atsisakymą sudaryti sutartį su vežėju, kai tokią sutartį privaloma sudaryti, stočių savininkai (valdytojai) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Kontroliniai klausimai 1. Kas steigia autobusų stotis? 2. Koks gali būti autobusų juridinis statusas? 3. Kokia pagrindinė autobusų stočių paskirtis ir ar gali būti ji

keičiama? 4. Kokiu principu vežėjai dirba su autobusų stotimis? 5. Pagal kokius svarbiausius kvalifikacinius reikalavimus auto-

busų stotys skirstomos į kategorijas? 6. Kas turi būti autobusų stotyje? 7. Kokias funkcijas atlieka bilietų pardavimo tarnybos? 8. Kokias funkcijas atlieka dispečerinė tarnyba? 9. Kas ir kaip nustato autobusų stotyse paslaugų vežėjams

teikimo tarifus?

2.4.11. Reikalavimai gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas

Šie reikalavimai nustatyti LR susisiekimo ministerijos 1996 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr.165.

Reikalavimai galioja tik naujai atidaromiems (po 1996 m. ge-gužės 8 d.) reguliaraus keleivinio transporto eismo maršrutams.

Reikalavimai gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus kelei-vinio transporto eismas, parengti atsižvelgiant į Kelių įstatymo, Kelių priežiūros taisyklių, Kelių eismo taisyklių, Gatvių priežiūros taisyk-lių nuostatas ir neprieštarauja Kelių eismo konvencijai, priimtai Jungtinių Tautų konferencijoje Ženevoje 1968 metais.

Šie reikalavimai yra privalomi visiems kelių, kuriais vyksta re-guliarus keleivinio transporto eismas, savininkams, tuos kelius prižiūrintiems ūkio subjektams, reguliariu keleivių vežimu užsiiman-tiems ūkio subjektams.

Reguliarus keleivinio transporto eismas leidžiamas tiktai tais keliais ir gatvėmis, kuriuose eismo sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus ir kurių būklė ištisus metus užtikrina saugų keleivinio

177

transporto eismą. Atsižvelgiant į kelio būklę ir eismo sąlygas, kelei-vinio transporto eismas gali vykti ištisus metus arba būti sezoninis.

Maršrutus (kelius ir gatves) reguliariam keleivinio transporto eismui parenka keleivių vežimų organizatorius, savivaldybė, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, dalyvaujant vežėjui.

Keleivių vežimo organizatorius maršruto trasai parinkti ir įvertinti, ar jis atitinka nustatytus techninius ir eismo saugumo reikalavimus, sudaro komisiją. Komisiją sudaro šių institucijų atsto-vai: pirmininkas – Valstybinės kelių transporto inspekcijos – tolimojo susisiekimo maršrutams, o vietinio susisiekimo maršrutams – atitinkamos savivaldybės; vežėjo atstovas; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos (miesto ar rajono); kelio (gatvės) savininko arba už kelio (gatvės) priežiūrą atsakingo ūkio subjekto; atitinkamai miesto arba rajono savivaldybės; geležinkelio priežiūros tarnybos (jeigu maršrute yra geležinkelio pervažos).

Apžiūrint maršrutą parenkamos (įvertinamos esamos) sustoji-mų vietos, išmatuojami pagrindiniai kelio parametrai (ilgis, plotis, nuolydis, matomumo atstumas), nustatomas dangos tipas, pavojin-gų ir per gyvenvietes einančių ruožų ilgiai, tiltų ir viadukų para-metrai bei techninė būklė, įvertinamas eismo reguliavimo priemonių (kelio ženklų, atitvarų, šviesoforų ir kt.) buvimas ir būklė, geležinkelio pervažų tipas ir būklė bei kiti, galintys turėti įtakos eismo saugumui, parametrai.

Komisija surašo nustatytos formos apžiūros aktą ir daro išvadą apie maršruto tinkamumą reguliariam keleivinio transporto eis-mui. Aktą pasirašo ir gauna visi komisijos nariai, išvardyti šiuose reikalavimuose.

Pakartotinės maršrutų trasų apžiūros atliekamos tada, kai juose iš esmės pasikeičia kelių (gatvių) ir statinių parametrai bei eismo sąlygos. Tolimojo susisiekimo maršrutų apžiūros iniciatorius – Valstybinė kelių transporto inspekcija, o vietinio susisiekimo – atitinkama savivaldybė.

Jeigu kelio (gatvės) būklė neatitinka nustatytų reikalavimų, tai akte komisija nurodo trūkumus, dėl kurių reguliarus keleivinio transporto eismas negali būti pradėtas arba turi būti nutrauktas.

Komisijos nustatytus trūkumus per akte nurodytą terminą privalo pašalinti kelio savininkas. Kitų akte nurodytų darbų,

178

susijusių su kelio (gatvės) rekonstravimu, stiprinimu, stotelių ir papildomų eismo reguliavimo priemonių įrengimu, finansavimo ir atlikimo klausimai sprendžiami derybomis tarp suinteresuotų šalių.

Pašalinus maršruto apžiūros akte nurodytus trūkumus, komisija kelią apžiūri pakartotinai, vėl surašo aktą ir daro išvadą dėl regulia-raus keleivinio transporto eismo galimybės.

Keliai (gatvės), kuriais leidžiamas reguliarus keleivinio trans-porto eismas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) kelio sankasos plotis turi būti ne siauresnis kaip 8 metrai, jei eismo intensyvumas didesnis kaip 250 automobilių per parą, o visais kitais atvejais – ne siauresnis kaip 6 metrai;

2) gatvės važiuojamosios dalies plotis, esant dviejų krypčių eis-mui, turi būti ne siauresnis kaip 6 metrai, o esant vienos krypties eismui – ne siauresnis kaip 4 metrai. Gatvėse prie keleivinio trans-porto stotelių įrengiamos įvažos (praplatinimai);

3) važiuojamoji kelio (gatvės) dalis turi būti lygi, jos perėjimas į kelkraštį – nuožulnus, o kelkraščiai turi būti kieti ir lygūs;

4) skersinis kelio (gatvės) važiuojamosios dalies ir kelkraščio nuolydis turi būti ne didesnis kaip 6 procentai;

5) išilginis kelio (gatvės) nuolydis turi būti ne didesnis kaip 8 procentai (išimtiniais atvejais įkalnėse arba nuokalnėse, trumpesnėse kaip 150 metrų, išilginis nuolydis leidžiamas iki 9 procentų);

6) kelio (gatvės) matomumas turi būti ne mažesnis kaip 60 metrų, o priešpriešinio transporto matomumas – ne mažesnis kaip 100 metrų;

7) matomumas sankryžose turi užtikrinti, kad 3 metrų atstumu nuo kertamo kelio važiuojamosios dalies krašto stovinčio automobi-lio vairuotojas matytų kelią į abi puses ne mažiau kaip po 50 metrų;

8) kelių ruožuose, kur pylimo aukštis yra didesnis kaip 3,5 metro, o eismo intensyvumas keliu yra didesnis kaip 500 automobilių per parą – turi būti įrengti apsauginiai atitvarai. Atitvarai taip pat turi būti rengiami ir esant mažesniam pylimo aukščiui, jeigu kelio posūkiai yra labai staigūs arba šalia kelio yra vandens telkinių;

9) reguliarus keleivinio transporto eismas leidžiamas tik per sau-gomas arba automatinę šviesoforų signalizaciją turinčias geležinkelio pervažas. Matomumas pervažoje turi būti toks, kad lokomotyvo mašinistas pervažą galėtų matyti iš ne mažesnio kaip 1200 metrų atstumo, o automobilio vairuotojas, būdamas 50 metrų nuo pervažos,

179

traukinį galėtų pamatyti jam esant ne arčiau kaip 400 metrų nuo pervažos. Miestuose, esant mažesniam matomumo atstumui, apie reguliarų eismą sprendžia šiuose reikalavimuose numatyta komisija;

10) gyvenviečių gatvių sankryžose posūkių spinduliai turi būti tokie, kad keleivinio transporto priemonės, važiuodamos kraštine dešine eismo juosta, galėtų pasukti į dešinę, neišvažiuodamos į priešpriešinio eismo juostą;

11) gatvės, kuriomis vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas, turi būti apšviestos vadovaujantis gatvių apšvietimo projekta-vimo normomis;

12) miesto ar miesto tipo gyvenviečių gatvėse, kuriose vyksta reguliarus vietinio susisiekimo maršrutinių autobusų eismas, pėstiesiems turi būti įrengti šaligatviai arba nuo kelių (gatvių) važiuojamosios dalies atskirti pėsčiųjų takai;

13) vietos keleivinio transporto stotelės ir jų tipas parenkami va-dovaujantis Kelių projektavimo normomis ir taisyklėmis bei Kelių eismo taisyklėmis. Parenkant vietas stotelėms, pagrindinis dėmesys turi būti kreipiamas į matomumą sustojimo vietose ir į pėsčiųjų saugumą;

14) užmiesčio keliuose sustojimų vietas reikia parinkti keleivių susibūrimo vietose, tiesiuose kelio ruožuose arba vingiuose kurių spindulys ne trumpesnis kaip 600 metrų, o išilginis nuolydis – ne didesnis kaip 4 procentai. Stotelių praplatinimai abiem kryptimis turi būti išdėstyti taip, kad transporto priemonės sustotų ne priešpriešiais ir ne šalia viena kitos, bet viena už kitos ne mažesniu kaip 30 m atstumu (pagal važiavimo kryptį – pirmoji stotelė įrengiama kairėje kelio pusėje, antroji – dešinėje);

15) jei visuomeninio transporto intensyvumas didesnis kaip 72 vienetai per valandą, stoteles būtina išskirti;

16) stotelės užmiesčio keliuose turi būti įrengtos už sankryžų, ne arčiau kaip 50 metrų už jų, ir ne arčiau kaip 30 metrų prieš pėsčiųjų perėjas, o transporto priemonių vairuotojai jas turi matyti iš ne trum-pesnio kaip 150 m atstumo;

17) stotelės sankryžų zonoje gyvenvietėse ir miestuose paprastai rengiamos pervažiavus sankryžą, bet ne arčiau kaip 20 metrų nuo pėsčiųjų perėjos;

18) galinėse maršrutų stotelėse turi būti įrengtos specialios apšviestos aikštelės keleiviams išlipti ir transporto priemonėms

180

apsisukti. Apsisukimo aikšteles rekomenduojama rengti dešinėje eismo pusėje galutinio punkto kryptimi. Bent vienoje iš miesto maršruto galinių stotelių turi būti įrengtas sanitarinis mazgas;

19) kelio (gatvės) statinių maršrute laikomoji galia turi būti ne mažesnė kaip didžiausia keleivinio transporto priemonės, kursuo-jančios tuo maršrutu, masė.

Viso maršruto, kuriuo vyksta arba numatoma pradėti reguliarų keleivinio transporto eismą, ir stotelių kelio ženklai turi atitikti Lietuvos standarto LST 1335 „Kelio ženklai“ ir standarto LST 1405 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, o ženklinimas – Lietuvos standarto LST 1379 „Kelių ženklinimas“ reikalavimus.

Kontroliniai klausimai 1. Kokiais keliais ir gatvėmis leidžiamas reguliarus keleivinio

transporto eismas? 2. Kas ir kaip sudaro komisiją, kuri parenka maršruto trasą? 3. Kas daroma apžiūrint maršrutą? 4. Kas privalo pašalinti trūkumus, nurodytus akte? 5. Kokius reikalavimus turi atitikti keliai (gatvės), kuriais

leidžiamas reguliarus keleivinio transporto eismas?

181

3. GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS

3.1. Europos Sąjungos direktyvos ir reglamentai

Geležinkelių transporto veiklą reglamentuoja šie pagrindiniai ES

teisės aktai: 1. 1969 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr.

1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, susijusių su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimu, vykdomų geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje, samprata.

2. 1991 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr.1893/91, pakeičiantis reglamentą (EEB) Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, susijusių su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, vykdomų geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje, samprata.

3. 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros.

4. 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3578/92, iš dalies pakeičiantis reglamentą (EEB) Nr.1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transportui.

5. 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo.

6. 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl trans-europinės greitųjų traukinių geležinkelių sistemos sąveikos.

7. 1996 m. lapkričio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2255/96, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EEB) Nr.1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transportui.

8. 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direk-yva 2001/12/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros.

9. 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direk-tyva 2001/13/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo.

10. 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų

182

paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo.

11. 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direkty-va 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos.

12. 2004 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/5 l/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl geležinkelio plėtros.

13. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose.

14. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/50/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos

Europos Sąjungos reikalavimus, kurie turi būti perkelti į teisės akrus, kuriais Lietuvos geležinkelių transporto veikla reglamen-tuojama, sudaro šios pagrindinės sritys: geležinkelio transporto rinkos liberalizavimas; geležinkelio įmonių licencijavimas; geležinkelių infrastruktūros pajėgumo paskirstymas; mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra ėmimas.

3.1.1. Geležinkelių transporto rinkos liberalizavimas

Geležinkelių transporto rinkos liberalizavimas apibūdinamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 91/440/EEB dėl Bendri-jos geležinkelių plėtros (su pakeitimais direktyvose 2001/12/EB ir 2004/51/EB).

Direktyvos 91/440/EEB atsiradimą lėmė pernelyg lėtos refor-mos ES šalių geležinkeliuose, netenkinančios tolesnio Bendrijos vidaus rinkos plėtojimo principų.

Pagrindiniai direktyvos tikslai: – reglamentuoti sąžiningą ir nediskriminacinį geležinkelio

įmonių (vežėjų) patekimą į geležinkelių infrastruktūros tinklą; – užtikrinti, kad kiekviena saugos sąlygas atitinkanti ir

licencijuota geležinkelio įmonė pageidaudama turėtų prieigą prie geležinkelio infrastruktūros, nesvarbu, kokia jos veiklos rūšis;

183

– užtikrinti geležinkelio infrastruktūros plėtojimą; – nustatyti saugaus naudojimosi geležinkelio infrastruktūra

priemones; – užtikrinti, kad skiriamos geležinkelio įmonėms valstybės lė-

šos (skirtos transporto paslaugoms teikti ir geležinkelio infrastruktū-rai valdyti) būtų atskirtos ir neperkeliamos iš vienos iš šių sričių į kitą;

– užtikrinti, kad nacionalinė geležinkelio infrastruktūra būtų plėtojama, atsižvelgiant į Bendrijos poreikius;

– užtikrinti, kad būtų įgyvendintas visuomenės poreikis keliauti geležinkelių transportu, sudarant atitinkamas tokių paslaugų teikimo sutartis komerciniais pagrindais;

– atskirti keleivių vežimo paslaugų teikimo sąskaitas nuo krovinių gabenimo paslaugų teikimo sąskaitų.

Direktyva 91/440/EEB apibrėžė šiuos labai svarbius geležin-kelių sektoriaus veiklos principus:

– geležinkeliai turi tapti nepriklausomi nuo valstybės ir dirbti rinkos sąlygomis - turėti atskirą turtą, sąskaitas ir biudžetą;

– infrastruktūros ir geležinkelių valdymo operacijos turi būti atskirtos nuo komercinės veiklos; sąskaitų atskyrimas yra privalo-mas, o organizacinis atskyrimas – pasirinktinis;

– finansinė valstybės parama geležinkeliams (infrastruktūrai plėtoti ir subsidijoms nuostolingiems keleivių pervežimams);

– numatomos kai kurios teisės geležinkelių įmonėms, kad jos patektų geležinkelių infrastruktūrą ir galėtų teikti tarptautines paslaugas.

Direktyvos 91/440/EEB 1 straipsnis nustato tikslą padėti pritai-kyti Bendrijos geležinkelius vienos-bendros rinkos poreikiams ir padidinti jų veiksmingumą, tame tarpe:

– užtikrinant geležinkelio įmonių valdymo nepriklausomumą; – atskiriant geležinkelių eksploatacinės veiklos ir infrastruktū-

ros valdymą nuo geležinkelių transporto paslaugų; sąskaitų atskyri-mas yra privalomas, o organizacinis ar įstaigų atskyrimas yra pasirenkamas.

Trečiajame Direktyvos 91/440/EEB skirsnyje, kuris reglamen-tuoja infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų atskyrimą, 6 straipsnyje valstybės narės yra įpareigojamos imtis būtinų priemonių užtikrinti, „kad verslo, susijusio su transporto paslaugų teikimu ir

184

geležinkelio infrastruktūros valdymu, sąskaitos būtų tvarkomos kaip atskiros sąskaitos. Pažymėtina, kad valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad diegiant paminėtąjį atskyrimą gali prireikti vienoje įmonėje įkurti atskirus padalinius arba kad infrastruktūrą valdytų atskiras subjektas (Direktyvos 6 straipsnis). Direktyva nereikalauja, kad tai būtų atskiras teisinis subjektas (valstybės įmonė ar pan.), visiškai atskirtas nuo geležinkelių įmonės.

Šiame etape (antrasis geležinkelių reformos etapas) priimta Tarybos direktyva 2001/12/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros 14 (toliau – Direktyva 2001/12/EB), kuria:

– geležinkelio įmonių veikla, turtas, biudžetas ir sąskaitos atskiriami nuo valstybės;

– vežėjo veikla atskiriama nuo infrastruktūros valdymo; – nustatomas viešosios geležinkelio infrastruktūros prieinamu-

mas lygiomis nediskriminacinėmis sąlygomis; – tarptautinių pervežimų liberalizavimas. Direktyva 2001/12/EB, iš dalies keičianti Direktyvą

91/440/EEB, numatė šiuos labai svarbius geležinkelių sektoriaus reformos principus.

Direktyvoje 2001/12/EB iš esmės nustatoma nauja geležinkelių sektoriaus reguliavimo sąranga, atskiriant infrastruktūros valdymą ir priežiūrą nuo vežimo operacijų. Direktyvoje 91/440/EEB reikalaujama tik, kad funkcionuotų infrastruktūra ir būtų atskirta vežimo eksploatacinės veiklos apskaita. O naujojoje direktyvoje nustatoma, kad visos esminės infrastruktūros valdymo funkcijos turi būti vykdomos neatsižvelgiant, kokie yra vežimo veiklos principai, t.y. garantuojant nediskriminacines sąlygas visiems vežėjams. Turi būti užtikrintas atskiras geležinkelio įmonių teikiamų paslaugų ir infrastruktūros valdymo veiklos sąskaitų ir balansų tvarkymas. Valstybės lėšos, skirtos vienai iš dviejų veiklos rūšių, negali būti tarpusavyje perskirstytos. Direktyvoje 91/440/EEB buvo reikalaujama atskirti tik infrastruktūros valdymo bei priežiūros ir vežimo veiklos sąskaitas, o direktyvoje 2001/12/EB papildomai reikalaujama atskirti krovinių ir keleivių vežimų veiklą. Lėšos, skirtos visuomenės aptarnavimo paslaugoms apmokėti vežant keleivius, atitinkamose sąskaitose turi būti atskirtos ir negali būti skiriamos kitai veiklai.

185

Reglamentuojamas ne tik geležinkelio įmonių atliekamų transportavimo operacijų nepriklausomumas nuo tiesioginės valstybės įtakos, bet ir reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojas taip pat funkcionuotų kaip atskiras padalinys, įmonė ar įstaiga, neteikianti vežimo paslaugų. Infrastruktūros valdytojas visų pirma atsako už infrastruktūros ir jos saugos sistemų priežiūrą bei plėtojimą. Infrastruktūros valdytojas laikosi valstybės nustatytų atitinkamų mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra ėmimo ir infrastruktūros pajėgumo paskirstymo taisyklių ir kartu savarankiškai atlieka jų administravimo bei kontrolės funkcijas. Neteikdamas jokių transporto paslaugų, jis užtikrina nediskriminacinį priėjimą prie infrastruktūros, tačiau rinkti mokesčius ir atlikti funkcijas, susijusias su investicijomis, technine priežiūra ir finansavimu, ES šalys narės gali pavesti geležinkelio įmonėms ar bet kuriai kitai įstaigai.

Valstybė turi imtis būtinų, nacionalinės geležinkelių infrastruk-tūros plėtojimo pagal bendruosius ES poreikius priemonių. Tuo tikslu infrastruktūros valdytojas parengia investicijų planą, kuriuo siekiama užtikrinti optimalų infrastruktūros panaudojimą ir plėtrą. Savo ruožtu valstybė, nustatydama infrastruktūros valdytojo veiklos uždavinius ir apimtį, skiria atitinkamą finansavimą, ypač naujoms investicijoms. Valstybės pagalba taip pat gali būti suteikiama geležinkelio įmonėms, gavusioms paskolas, skirtas finansinėms investicijoms į infrastruktūrą, ir transportavimo paslaugų teikimo veiklos išlaidoms padengti.

Svarbūs pakeitimai direktyvoje 2001/12/EB (lyginant su 91/440/ EEB) buvo atlikti vežėjų priėjimo prie infrastruktūros srityje.

Ankstesnė direktyva suteikė priėjimo teisę tik tarptautinėms geležinkelių grupėms, užsiimančiomis tarptautinio ir tranzitinio vežimų (įskaitant kombinuotą vežimą) paslaugomis. O naujojoje 2003 m. kovo 15 d. direktyvoje priėjimo teisę suteikia visoms gele-žinkelio įmonėms lygiavertėmis sąlygomis naudotis transeuropinio krovinių vežimo geležinkeliais tinklo infrastruktūra kitose šalyse narėse.

2004 m. balandžio 29 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/5 l/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros. Šioje Direktyvoje buvo nustatytos naudojimosi visu geležinkelių tinklu sąlygos ir

186

terminai. Direktyvoje nustatyta, kad šalys narės privalo užtikrinti, kad:

– ne vėliau kaip nuo 2006 m. sausio 1 d. būtų liberalizuota krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais rinka (suteikiant teisę visoms geležinkelio įmonėms, atitinkančioms reikalavimus, vienodomis teisėmis naudotis geležinkelių infrastruk-tūra, vežant krovinius tarptautiniais maršrutais);

– ne vėliau kaip nuo 2007 m. sausio 1 d. būtų liberalizuota krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais rinka (suteikiant teisę visoms geležinkelio įmonėms, atitinkančioms reikalavimus, vienodomis teisėmis naudotis geležinkelių infrastruk-tūra, vežant krovinius tarptautiniais ir vietiniais maršrutais);

– ne vėliau kaip nuo 2006 m. sausio 1 d. būtų liberalizuota tarptautinio keleivių vežimo rinka, suteikiant teisę tarptautinėms geležinkelių įmonių (vežėjų) grupėms vežti keleivius tarptautiniais maršrutais, tačiau tik tarp tų ES šalių narių, kuriose yra įsisteigusios atitinkamas geležinkelio įmonės (vežėjai).

Svarbiausia yra tai, kad direktyvoje 2004/51/EB buvo paanks-tinti krovinių vežimo geležinkelių transportu rinkos liberalizavimo terminai ir taip buvo paspartintas Bendrijos geležinkelių transporto rinkos liberalizavimo procesas.

Reikia pažymėti, kad direktyvų 2001/12/EB, 2001/13/EB ir 2001/14/EB kompleksas buvo pavadintas „pirmuoju geležinkeliu paketu“. Direktyvų 2004/49/EB, 2004/450/EB ir reglamento (EB) Nr. 881/2004 kompleksas pavadintas „antruoju geležinkelių paketu“. Jis priimtas, siekiant toliau plėtoti norminę Bendrijos geležinkelių bazę.

Siekdama baigti kurti norminę bazę ir dėti pastangas sukurti integruotą Europos geležinkelių erdvę, 2004 m. kovo 31d. Komisija pasiūlė trečiąjį priemonių kompleksą, pavadintą „trečiuoju geležin-kelių paketu". Šis siūlomas trečiasis paketas skirtas traukinių mašinistams sertifikuoti, krovinių vežimo geležinkeliais transporto paslaugų kokybei, keleivių teisėms ir pareigoms nustatyti naudo-jantis tarptautinėmis keleivių vežimo geležinkeliais paslaugomis. Trečiąjį geležinkelių paketą sudarantys dokumentai yra tik projektai, tačiau 2005 m. gruodžio 5 d. vykusioje Europos Sąjungos transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje buvo pasiektas politinis

187

susitarimas dėl šių projektų. Tolesnis etapas – minėtų projektų svarstymas Europos Parlamente.

Kalbant apie geležinkelių transporto rinkos liberalizavimą, trečiojo geležinkelių paketo direktyvoje siūloma žengti dar vieną žingsnį siekiant liberalizuoti ES geležinkelių transporto rinką, t.y. direktyvoje 95/440 dėl Bendrijos geležinkelių plėtros siūloma liberalizuoti tarptautinio keleivių vežimo rinką nuo 2010 m.

Pirmojo geležinkelių paketo teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojami geležinkelių transporto rinkos liberalizavimo klausimai, yra perkeltos į Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksą (Žin., 2004, Nr.72-2489), Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymą (Žin., 2004, Nr.61-2182). O antrojo geležinkelių paketo teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojami tie patys klausimai, yra perkeltos į Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą

3.1.2. Geležinkelio įmonių licencijavimas

Geležinkelių įmonių licencijavimo reikalavimai nustatyti tarybos direktyvoje 95/18EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (su pakeitimais direktyvoje 2001/13/EB).

Pagrindiniai direktyvose išreikšti tikslai: – užtikrinti, kad visos geležinkelio įmonės atitiktų geros

reputacijos, finansinio pajėgumo ir profesinės kompetencijos reikalavimus;

– užtikrinti, kad geležinkelio klientų ir trečiųjų asmenų teisės būtų apsaugotos, o teikiamos geležinkelių paslaugos atitiktų aukštus saugumo standartus;

– nustatyti vienodus geležinkelio įmonių licencijavimo ir abipu-sio šių licencijų pripažinimo šalyse narėse principus;

– užtikrinti, kad būtų paskirta atsakinga institucija už licencijų išdavimą, kuri taip pat kontroliuotų, ar laikomasi licencijai išduoti keliamų reikalavimų;

– suvienodinti geležinkelio įmonių patekimo į geležinkelių tinklą ir jų licencijavimo sąlygas, kad būtų vienodai saugiai bei efektyviai teikiamos geležinkelio paslaugos visoje ES teritorijoje;

188

– užtikrinti, kad geležinkelio įmonei vienoje šalyje išduota licencija būtų pripažįstama visos Bendrijos teritorijoje.

Anksčiau galiojusioje direktyvoje 95/18/EB buvo reikalaujama licencijuoti tik tas geležinkelio įmones, kurios galėjo naudotis priėjimo prie infrastruktūros teisėmis pagal direktyvos 91/440/EEB nuostatas, t.y. tik tarptautines geležinkelių grupes, teikiančias tarptautinio ir tranzitinio vežimų (įskaitant kombinuotą vežimą) paslaugas. O direktyvoje 2001/13/EB išreikštas tikslas – nustatytą bendrą licencijavimo tvarką visoms geležinkelio įmonėms, atitin-kančioms tam tikrus geros reputacijos, finansinio pajėgumo ir profesinės kompetencijos reikalavimus, tam, kad būtų apsaugoti klientai ir trečiosios šalys, o paslaugos būtų teikiamos laikantis eismo saugos' reikalavimų. Išduodamos pagal šią tvarką licencijos turi galioti visoje Bendrijoje ir turi būti užtikrinta, kad vežimo rinkoje galinčios funkcionuoti geležinkelio įmonės bus traktuojamos teisingai, skaidriai ir nediskriminuojamos. Numatyti taip pat šalių narių įsipareigojimai teikti reguliarią informaciją Europos Komisijai ir kitoms ES valstybėms apie išduotas, laikinai sustabdytas, panaikintas ar pakeistas licencijas.

Pagal naujosios direktyvos nuostatas kiekviena šalis narė paskiria instituciją, atsakingą už licencijų išdavimą ir už tai, kad būtų vykdomi šia direktyva nustatyti įsipareigojimai. Licencijų išdavimo funkcijas atlieka tik tokia institucija, kuri pati neteikia vežimo paslaugų ir yra nepriklausoma nuo tokia veikla užsiimančių įmonių.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad be šios direktyvos reikalavimų, licencijuota geležinkelio įmonė taip pat privalo laikytis atitinkančių Bendrijos teisę šių pagrindinių nacionalinių teisės aktų nuostatų:

– techninių ir eksploatacinių reikalavimų, teikiant geležinkelių paslaugas;

– saugos reikalavimų, keliamų riedmenims, veiklos organiza-vimui, darbuotojams;

– nuostatų dėl darbuotojų ir vartotojų sveikatos, saugos, socia-linių sąlygų ir teisių.

Šių direktyvų nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse bei Keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelio transportu licencijavimo taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimu Nr.783.

189

Pagal 2001 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/13/EB reikalavimus išduodamos licencijos turi galioti visoje Bendrijoje.

Kai Lietuva įstojo į ES, joje ėmė galioti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje narėje išduotos licencijos vežti krovinius ir (ar) keleivius bei bagažą geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais. Analogiškai ES šalių rinka pasidaro atvira ir Lietuvos vežėjams, turintiems licenciją vežti keleivius arba krovinius tarptautiniais maršrutais.

Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriais nustatoma geležinkelio įmonių licencijavimo tvarka – Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas bei Keleivių bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu licencijavimo taisyklės – atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.

3.1.2. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas ir mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra

Pagal Europos Sąjungos teisę geležinkelio infrastruktūra yra detaliai apibrėžta 1970 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijos regla-mente (EEB) Nr.2598/70: geležinkelio infrastruktūrą sudaro šie objektai, jei jie yra geležinkelio sankasos dalis, įskaitant privažiuo-jamuosius kelius, tačiau neįskaitant geležinkelio remonto dirbtuvėse, depuose ar lokomotyvų stovynėse nutiestų atšakų, privačių atšakų ar privažiuojamųjų kelių.:

– žemės plotas; – apatinis kelio statinys, sankasos ir pylimai, iškasos, drenažo

kanalai ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos, apsauginiai želdiniai, eta; keleivinės ir prekinės platformos; keturių pėdų pločio keliai ir pėsčiųjų takai; aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai; priešgaisrinės juostos; šildymo prietaisai; geležinkelio pervažos, eta; užtvaros nuo sniego;

– inžineriniai statiniai: tiltai, pralaidos ir kiti viadukai, tuneliai, dengtos iškasos ir kiti pravažiavimai po geležinkelio sankasas; sulaikančios sienos, nuo griūčių ir krentančių akmenų apsaugantys statiniai ir t.t.;

– kelių lygių pervažos, įskaitant kelių eismo saugumą

190

užtikrinančią įrangą; – viršutinis kelio statinys, visų pirma: bėgiai, bėgiai su

įpjovomis ir greitbėgiai; pabėgiai ir išilginiai pabėgiai, nuolatinio kelio pagalbiniai prietaisai, balastas, įskaitant akmens skaldą ir smėlį; iešmai, geležinkelio pervažos, eta; grįžračiai ir kilnojamosios platformos (išskyrus skirtas išimtinai lokomotyvams);

– keleivių ir prekių privažiuojamieji keliai, įskaitant automo-bilio kelius;

– saugos, signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginiai atvirame kelyje, sumontuoti stotyse ir rūšiavimo stotyse, įskaitant signaliza-cijai ir telekomunikacijoms reikalingos elektros srovės gamybos, transformavimo ir skirstymo įrenginius; šiems įrenginiams skirti pastatai; bėgių stabdžiai;

– apšvietimo įrenginiai, sumontuoti eismo ir saugos tikslais; – gabenimui geležinkeliu reikalingos elektros energijos transfor-

mavimo ir perdavimo įrenginiai: pastotės, energijos tiekimo kabeliai, nutiesti tarp pastočių ir kontaktinių laidų, kontaktinis tinklas ir atramos; trečiasis bėgis su atramomis;

– infrastruktūros padalinio naudojami pastatai, įskaitant jų dalį, tenkančią transporto mokesčius renkantiems įrenginiams.

Naudojimosi geležinkelių infrastruktūra reikalavimai nustatyti 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo.

Pagrindiniai direktyvoje išreikšti tikslai: – užtikrinti skaidrumą ir nediskriminacinę prieigą prie geležin-

kelių infrastruktūros visoms transporto įmonėms; – pasiekti pusiausvyrą tarp įvairių transporto rūšių, taikant

tinkamą geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo sistemą; – optimaliai išnaudoti geležinkelių infrastruktūrą ir taip mažinti

transporto paslaugų kainą visuomenei; – optimizuoti valdomos infrastruktūros naudojimą; – skatinti infrastruktūros valdytojus mažinti eismo sutrikimų

skaičių ir gerinti eksploatacines tinklo savybes; – sumažinti dėl labai skirtingų mokesčių ėmimo principų

galinčius atsirasti geležinkelių infrastruktūrų arba įvairių transporto rūšių konkurencijos iškraipymus.

191

Direktyvoje aptariami principai ir procedūros, kurie turi būti taikomi, nustatant ir imant geležinkelių infrastruktūros mokesčius, paskirstant geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Taip pat yra numatytos pagrindinės funkcijos, kurias turi atlikti infrastruktūros valdytojas, nustatyti ryšių tarp infrastruktūros valdytojo ir geležin-kelio įmonės principai. Ši direktyva taikoma, kai geležinkelių infrast-ruktūra naudojamasi, teikiant ir vidaus, ir tarptautines vežimo gele-žinkeliais paslaugas. Direktyvoje reglamentuojami šie svarbiausi principai:

– geležinkelio infrastruktūros pajėgumų paskirstymo: – infrastruktūros apmokestinimo nustatymo: – mokesčių surinkimo; – saugos sertifikavimo. Direktyvoje numatyta, kad siekiant užtikrinti skaidrų ir nediskri-

minacinį infrastruktūros paskirstymą, infrastruktūros valdytojas turi parengti ir išleisti geležinkelių tinklo nuostatus, kuriuose pateikia-ma visa informacija apie geležinkelio infrastruktūrą, jos pajėgumus vežant tam tikromis linijomis, sąlygas ir reikalavimus naujiems operatoriams bei infrastruktūros teikiamas paslaugas.

Direktyvoje nustatomi mokesčio už naudojimąsi infrastruktūra skaičiavimo principai, išlaidų rūšys, kurias būtina įvardyti nusta-tant mokesčių dydį.

LR Geležinkelių transporto kodekse numatyta, kad „šio kodekso straipsniuose nustatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, kol bus įsteigta valstybės įmonė viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti, atlieka akcinė bendrovė „Lietu-vos geležinkeliai“. Jai tuo metu netaikomas kodekse nustatytas reikalavimas mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir nustatytas reikalavimas sudaryti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra mokestį“.

Visos geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra.

Šalies geležinkelių reformos trečiasis tikslas yra „užtikrinti laisvą ir nediskriminacinį naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo (Žin., 2004, Nr.61-2182) 8 straipsnio 3

192

dalimi, įgyvendindama 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros, 2001 m. vasario 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/12/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinke-lių plėtros, ir 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. patvirtino „Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisykles“.

Taisyklėse nustatyta, kad, „viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai – traukinių eismo grafike nustatytos traukinio linijos, kurios gali būti skirtos naudotis geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje tam tikrą laikotarpį“.

Pajėgumai skiriami vadovaujantis šiais principais: – viešoji geležinkelių infrastruktūra turi būti naudojama kuo

efektyviau ir ekonomiškiau, kad užtikrintų geležinkelių transporto paslaugų vartotojų interesus;

– pareiškėjai neturi būti diskriminuojami; – turi būti sudarytos sąlygos skatinti konkurenciją geležinkelių

transporto paslaugų teikimo rinkoje; – turi būti atsižvelgta į pagrįstus pareiškėjų pageidavimus toliau

plėtoti savo veiklą. Pajėgumus pareiškėjams skiria ir traukinių eismo grafikus

tvirtina Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, iki bus įsteigta valstybės įmonė viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti.

3.2. Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys geležinkelių transporto veiklą

3.2.1. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas

LR geležinkelių transporto kodeksas įsigaliojo 2004 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr.IX-2152 (ankstesnės redakcijos 1996 m. Nr.59-1402, 1998 m. Nr.105-2896 ir 2002 m. Nr.74-3143).

193

Kodekso paskirtis. Lietuvos Respublikos geležinkelių transpor-to kodeksas nustato geležinkelių transporto veiklos sąlygas, reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams ir reglamentuoja santykius, atsirandančius iš keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transportu.

Geležinkelių transporto veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Geležinkelių transporto veiklą reglamentuoja šis Kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.

Tarptautiniams keleivių ir bagažo, krovinių vežimams šis Ko-deksas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais.

Pagrindinės šio Kodekso sąvokos: 1. Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė, kelei-

viams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti naudojanti viešąją geležin-kelių infrastruktūrą ir užtikrinanti trauką teisėtai valdomomis traukos priemonėmis, taip pat įmonė, kuri tik teikia traukos priemones.

2. Geležinkelio kelias – inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, viršutinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai) ir kiti inžineriniai įrenginiai.

3. Geležinkelių infrastruktūra – geležinkeliai, statiniai, žemė, pastatai, pagrindinė įranga ir įrenginiai, būtini eismui organizuoti ir valdyti bei eismo saugai užtikrinti.

4. Geležinkelių linija – geležinkelių tinklo dalis su įrenginiais, statiniais bei eismo valdymo sistemomis.

5. Geležinkelių riedmenys (toliau – riedmenys) – traukos prie-monės (lokomotyvai), vagonai, dyzeliniai ir elektriniai traukiniai, automotrisos ir specialieji riedmenys.

6. Geležinkelių tinklas – Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūra, kurią valdo ir prižiūri jos valdytojas ar savininkas.

7. Geležinkelių transportas – Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta visuomenės ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams geležin-keliais vežti.

8. Geležinkelių transporto objektas – geležinkelių infrastruk-tūros elementas, keleivių ir krovinių terminalai, su jais susiję pastatai

194

ir įrenginiai, kurie gali būti atskirti nuo geležinkelių transporto infrastruktūros kitų elementų ir savarankiškai funkcionuoti; geležinkelių riedmenys.

9. Geležinkelių transporto veikla – keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimas geležinkeliais, geležinkelių infrastruktūros valdymas, plėtra ir priežiūra, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su geležinkelių infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu.

10. Konteineriai – daugiakartės standartinės priemonės krovi-niams saugiai gabenti, pritaikytos mechanizuotai pakrauti ir iškrauti.

11. Licencija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka geležinkelio įmonei (vežėjui) išduotas leidimas, suteikiantis teisę verstis keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu geležinkelių transportu Lietuvos Respublikoje ir (ar) tarptautiniais maršrutais.

12. Privažiuojamieji geležinkelio keliai – krovinių siuntėjui (gavėjui), geležinkelių riedmenų remonto ir kitoms įmonėms aptarnauti skirti geležinkelio keliai, tiesiogiai ar per kitus privažiuo-jamuosius geležinkelio kelius sujungti su viešąja geležinkelių infrastruktūra.

13. Saugos sertifikatas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka geležinkelio įmonei (vežėjui) ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad šių įmonių darbuotojai yra reikiamos kvalifikacijos, o riedmenys ir įmonės vidaus organizacija atitinka techninius, eksploatavimo ir eismo saugos reikalavimus.

14. Sąveika – Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) ir jam skirtų riedmenų sistemos, kurią sudaro skirtingi geležinkelių transporto infrastruktūros, riedmenų ir eksploatacinių sistemų kompleksai, gebėjimas sudaryti sąlygas saugiam ir nenutrūkstamam traukinių eismui.

15. Traukinio linija – traukinių eismo grafike numatytas trau-kinio važiavimo maršrutas.

16. Traukinys – suformuotas ir sukabintas vagonų sąstatas su vienu ar keliais veikiančiais lokomotyvais, taip pat važiuojantys lokomotyvai ar kiti savaeigiai riedmenys, turintys reikiamus signalus ir numerį.

17. Viešoji geležinkelių infrastruktūra – Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti geležinkelių infrastruktūra, skirta

195

visuomenės ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti.

18. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai – traukinių eismo grafike nustatytos traukinio linijos, kurios gali būti skirtos naudotis geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje tam tikrą laikotarpį.

19. Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau – Tinklo nuostatai) – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengtas ir išleistas informacinis leidinys, kuriame aprašyta viešoji geležinkelių infrastruktūra, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos ir procedūros. Šie nuostatai nuolat atnaujinami ir, jei reikia, keičiami.

20. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – Lietuvos Respublikos įmonė, teisėtai valdanti ir prižiūrinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą bei teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams).

Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos paaiškintos Transpor-to veiklos pagrindų įstatyme.

Geležinkelių transporto veiklos principai: 1) viešosios geležinkelių infrastruktūros prieinamumas lygio-

mis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams);

2) sąžininga konkurencija su kitomis transporto šakomis; 3) geležinkelio įmonių (vežėjų) savarankiškumas tvarkant

administracinius, ekonominius, buhalterinius ir vidaus kontrolės reikalus;

4) atskirai tvarkyti su geležinkelių transporto paslaugomis susi-jusias veiklos ir su viešosios geležinkelio infrastruktūros valdymu susijusias veiklos vidines pelno (nuostolio) ataskaitas ir balansus.

Geležinkelių transporto objektų nuosavybė. Viešoji geležin-kelių infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Viešoji geležinkelių infrastruktūra neprivatizuojama. Kiti geležinkelių transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims.

Eismo sauga. Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų priežiūros, eismo organizavimo ir valdymo bendruosius principus, reikalavimus darbuotojams, kurių darbas

196

susijęs su traukinių eismu, bei teisinius pagrindus eismo saugai užtikrinti, nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas.

Geležinkelių transporto viešojo administravimo subjektai. Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja geležinkelių trans-porto strategiją, koordinuoja jos įgyvendinimą ar atlieka kitas šiame Kodekse bei kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Susisiekimo ministerija: 1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką; 2) organizuoja geležinkelių transporto strateginių objektų kūri-

mo, modernizavimo ir plėtros, eismo saugos ir aplinkosaugos progra-mų rengimą ir įgyvendinimą;

3) koordinuoja tarptautinius ryšius geležinkelių transporto srityje, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

4) pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus geležinkelių transporto klausimais ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja, kaip šie teisės aktai vykdomi;

5) atlieka kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose nusta-tytas funkcijas.

Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo minis-terijos:

1) kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;

2) išduoda licencijas verstis vežimais geležinkelių transportu, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;

3) išduoda saugos sertifikatus. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio

įmonių (vežėjų) santykius reguliuoja Vyriausybės paskirta institu-cija – rinkos reguliuotojas. Vyriausybės sprendimu rinkos reguliuo-toju skiriama institucija savo organizacine forma, teisine forma ir priimdama sprendimus turi būti nepriklausoma nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, rinkliavą už naudojimąsi

197

viešąja geležinkelių infrastruktūra renkančios organizacijos, viešo-sios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančios organizacijos ar geležinkelių įmonės (vežėjo). Rinkos reguliuotojas turi teisę nedelsiant gauti jam pagal jo kompetenciją reikalingą informaciją iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo).

Rinkos reguliuotojas nagrinėja geležinkelio įmonių (vežėjų) skundus, susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdy-tojo priimtais sprendimais dėl Tinklo nuostatų, viešosios geležinke-lių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ėmimo sistemos, šios rinkliavos dydžio ar struktūros, saugos sertifikatų sąlygų, eismo saugos normų ir taisyklių vykdymo bei priežiūros. Šie skundai, kaip ikiteisminiai ginčai, nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta tvarka, o kreipimasis į rinkos reguliuotoją šiais atvejais yra neprivalomas. Sprendimą rinkos reguliuotojas privalo priimti per 2 mėnesius nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelio infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgu-mus, reguliavimo institucija arba patvirtina, kad viešosios geležin-kelių infrastruktūros valdytojo sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauja, kad tas sprendimas būtų pakeistas pagal jos nurodymus.

Rinkos reguliuotojo sprendimai gali būti skundžiamai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros finansavimas. Vyriausybės patvirtintos viešosios geležin-kelių infrastruktūros kūrimo, modernizavimo ir plėtros programos finansuojamos iš valstybės biudžeto, rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra, valstybės vardu arba su valstybės garantija gautų paskolų, lėšų, gautų taikant valstybės ir (ar) savivaldybių kapitalo partnerystės finansinius mechanizmus iš tarptautinių finansinių institucijų, Europos Sąjungos fondų, taip pat lėšų, gaunamų kaip parama.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statyba ir už-darymas (likvidavimas), jų konservavimas. Sprendimą dėl viešo-sios geležinkelių infrastruktūros objektų uždarymo (likvidavimo),

198

jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos priima Vyriausybė. Pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų

uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo ir naujų objektų statybos teikia susisiekimo ministras, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar (ir) savivaldybė, kurios teritorijoje yra atitinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas. Teikime turi būti nurodytos objektų statybos ar (ir) uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo priežastys, teikiamų pasiūlymų ekonominis, socialinis bei aplinkosauginis pagrindimas.

Žemė naujų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybai suteikiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

Licencija verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla. Geležinkelių transporto ūkinė komercinė veikla yra licenci-juojama. Lietuvos Respublikoje galioja bet kurioje Europos Sąjun-gos šalyje narėje išduotos licencijos verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla.

Licencijos, suteikiančios teisę verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla, yra šios:

1) vežti keleivius ir bagažą geležinkelių transportu Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) vežti keleivius ir bagažą geležinkelių transportu tarptau-tiniais maršrutais;

3) vežti krovinius geležinkelių transportu Lietuvos Respublikos teritorijoje;

4) vežti krovinius geležinkelių transportu tarptautiniais marš-rutais.

Geležinkelio įmonė (vežėjas), pageidaujanti verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla, privalo:

1) atitikti finansinio pajėgumo, geros reputacijos, profesinės kompetencijos reikalavimus;

2) turėti banko garantijas arba laidavimo draudimą, galiojantį visą laikotarpį, kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) verčiasi ūkine komercine veikla. Geležinkelio įmonė (vežėjas) šiuo atveju turi turėti banko garantijas arba laidavimo draudimą tokiai sumai, kuri kiekvienu atveju užtikrintų jos prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir garantuotų jos civilinę atsakomybę, jeigu įvyktų draudiminis įvykis, susijęs su keleiviais, trečiaisiais asmenimis ar jų turtu, bagažu,

199

kroviniu, pašto siuntomis, aplinka ar viešąja geležinkelių infrastruktūra.

Licencijų verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla išdavimo, jų galiojimo panaikinimo, galiojimo sustabdymo, galioji-mo sustabdymo panaikinimo bei licencijuojamos veiklos sąlygas nustato Keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu licencijavimo taisyklės. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė.

Saugos sertifikatas. Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi turėti saugos sertifikatą, galiojantį visame Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle ar tik tam tikroje geležinkelio linijoje.

Saugos sertifikatai išduodami: 1) geležinkelio įmonėms (vežėjams), vežančioms keleivius

vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais; 2) geležinkelio įmonėms (vežėjams), vežančioms krovinius

vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais; 3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kuris

viešąją geležinkelių infrastruktūrą valdo, naudoja, ja disponuoja patikėjimo teise ir teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams).

Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) veža ir keleivius, ir krovi-nius, ji privalo gauti du atitinkamus saugos sertifikatus.

Saugos sertifikatus išduoda, jų galiojimą sustabdo, panaikina galiojimo sustabdymą ir atšaukia jų galiojimą Valstybinė geležin-kelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

Saugos sertifikatas išduodamas geležinkelio įmonei (vežėjui) bei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, atitinkantiems geležinkelių transporto veiklai keliamus techninius ir eksploatacinius reikalavimus bei saugos reikalavimus darbuotojams, riedmenims ir įmonės vidaus organizacijai. Šie reikalavimai nustatyti susisiekimo ministro patvirtintose Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo saugos sertifikavimo taisyklėse.

Motyvuotas sprendimas dėl saugos sertifikato išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų būtinų dokumentų gavimo dienos.

Atsisakymas išduoti saugos sertifikatą turi būti motyvuotas ir

200

gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Jeigu inspektavimo metu nustatomi saugos reikalavimų pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugai, Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali atšaukti išduotą sertifikatą ar sustabdyti jo galiojimą, iki pažeidimai bus pašalinti. Apie tai Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos nedelsdama raštu informuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją, jei pažeidimai nustatyti geležinkelio įmonėje (vežėjo pažeidimai), arba Susisiekimo ministeriją, jei pažeidimai nustatyti inspektuojant viešosios geležinkelių infrastruk-tūros valdytoją.

Tais atvejais, kai nustatomi saugos reikalavimų pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugai, ar įvyksta geležinkelių transporto eismo įvykis dėl saugos sertifikato turėtojo kaltės, Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali atšaukti išduotą saugos sertifikatą tokia tvarka:

1) Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos raštu įspėja saugos sertifikato turėtoją apie savo ketinimą atšaukti saugos sertifikatą. Įspėjime nurodomi pažeidimai ir saugos sertifikato atšaukimo data;

2) gavęs perspėjimą, saugos sertifikato turėtojas per 5 kalen-dorines dienas turi pranešti Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, kokių priemonių jis rengiasi imtis pažeidimams pašalinti, ir nurodyti tam reikalingą laikotarpį;

3) jeigu priemonių, kurių rengiasi imtis saugos sertifikato turėtojas įspėjime nurodytiems pažeidimams pašalinti, nepakanka ar jeigu tokių priemonių pakanka, bet jos neįvykdytos per laikotarpį, nustatytą vadovaujantis šios dalies 1 ir 2 punktais, saugos sertifikatas yra atšaukiamas perspėjime nurodytą dieną. Jeigu per nustatytą laikotarpį pažeidimai buvo pašalinti, saugos sertifikato galiojimas neatšaukiamas.

Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministeri-jos gali nedelsdama sustabdyti saugos sertifikato galiojimą, kai:

1) saugos sertifikato turėtojas sustabdo savo veiklą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui arba nepradėjo veiklos, praėjus 6 mėne-siams nuo saugos sertifikato išdavimo;

2) saugos sertifikato turėtojas atsisako pateikti saugos

201

sertifikatą pareigūnams, turintiems teisę inspektuoti įmonės veiklą; 3) nesilaikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuo-

jančių geležinkelių transporto eismo saugą, nevykdomas patvirtintas eismo saugos planas;

4) sustabdomas arba panaikinamas saugos sertifikato turėtojo turimos licencijos atitinkamai veiklai galiojimas.

Sustabdžius saugos sertifikato galiojimą, jis gali būti atšauktas pagal šio aukščiau nurodytą procedūrą. Jeigu per nustatytą laikotarpį pažeidimai pašalinami, saugos sertifikato galiojimo sustabdymas panaikinamas. Atšaukus arba sustabdžius saugos sertifikato galio-jimą, įmonei draudžiama verstis veikla, kuriai reikalingas saugos sertifikatas.

Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios geležinkelių infrast-ruktūros valdytojo saugos sertifikavimo taisyklėse nurodoma saugos sertifikatui gauti būtinų dokumentų sąrašas, dokumentų nagrinėjimo, sprendimo dėl saugos sertifikato išdavimo priėmimo, saugos sertifikato išdavimo, inspektavimo tvarka ir saugos sertifikato turėtojo bei Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigos ir atsakomybė.

Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas. Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) Transporto veiklos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka prisiima vykdyti visuomenės aptarnavimo įsiparei-gojimus vežti keleivius geležinkelių transportu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais maršrutais bei teikti kitas paslaugas geležinkelio įmonei (vežėjui) komerciškai nenaudin-gomis sąlygomis, geležinkelio įmonės (vežėjo) patirtus nuostolius kompensuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Su geležinkelio įmone (vežėju) Transporto veiklos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis, kuriose nurodomi galimi investicinių programų finansavimo šaltiniai.

Geležinkelio įmonė (vežėjas), vykdanti visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus, geležinkelių transporto veiklą ir (ar) eksploatuojanti geležinkelių infrastruktūrą, privalo tvarkyti atskirą apskaitą pagal nurodytas veiklos sritis.

Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registras. Duomenys apie geležinkelių riedmenis ir konteinerius

202

kaupiami, sisteminami ir saugomi Lietuvos Respublikos geležin-kelių riedmenų ir konteinerių registre.

Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro tvarkytojui duomenis apie geležinkelių riedmenis ir kontei-nerius teikia Lietuvos Respublikos įmonės, Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatų, kuriuos tvirtina Vyriausybė, nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro tvarkytojo funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie:

1) geležinkelio kelias; 2) inžineriniai įrenginiai ir statiniai, taip pat tuneliai, tiltai, via-

dukai, pralaidos, pridengtos ir požeminės perėjos, pervažos, perėjos punktai;

3) geležinkelio stotyse, tarpstočiuose, eismo valdymo centruose esanti saugos, signalinė ir telekomunikacijų įranga ir šiems tikslams naudojami tarpstočių, geležinkelio stočių įrenginiai bei pastatai ar statiniai;

4) traukinių eismui reikalingas kontaktinis tinklas su atitinkama įranga ir pastatai bei statiniai;

5) traukinių eismui valdyti reikalingi elektros energijos gamy-bos, transformavimo ir paskirstymo įrenginiai bei įranga, tarp jų dyzeliniai generatoriai, pastotės;

6) apšvietimo įrenginiai, skirti traukinių eismui ir darbo saugai užtikrinti;

7) geležinkelio stotys, pastatai, statiniai ir įrenginiai, reikalingi keleiviams, bagažui ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti;

8) kiti objektai, būtini viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai užtikrinti.

Geležinkelių linijų skirstymas pagal reikšmę. Geležinkelių linijos, atsižvelgiant į traukinių eismo intensyvumą, geopolitinę, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomos į valstybinės reikšmės magistralines geležinkelių linijas ir regioninės reikšmės geležin-kelių linijas.

Valstybinės reikšmės magistralinės geležinkelių linijos yra į tarptautinių geležinkelių linijų tinklą įtrauktos geležinkelių linijos ir

203

kitos reikšmingos šalies ūkiui linijos, kurių sąrašą tvirtina Vyriau-sybė.

Regioninės reikšmės geležinkelių linijos yra geležinkelių linijos, skirtos susisiekimui tarp atskirų miestų (gyvenviečių), kurių sąrašą tvirtina susisiekimo ministras.

Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registras. Duomenys apie geležinkelių infrastruktūrą kaupiami, sisteminami ir saugomi Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registre. Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registro nuostatus tvirtina susisiekimo ministras, tvarkytojo funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

Geležinkelio stotis. Geležinkelio stotį sudaro geležinkelio ke-lių, pastatų, statinių ir įrenginių kompleksas, užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas traukiniams priimti, skirstyti, formuoti, praleisti ir išleisti, keleiviams, bagažo ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti.

Kiekviena geležinkelio stotis turi Vyriausybės suteiktą pava-dinimą.

Reikalavimai geležinkelio stotims nustatomi Techninio geležin-kelių naudojimo nuostatuose. Šiuos nuostatus tvirtina susisiekimo ministras.

Susisiekimas su geležinkelio stotimi. Geležinkelio stotis turi turėti susisiekimą su miestu (gyvenviete). Statiniai ir įrenginiai geležinkelio stotyje turi būti išdėstyti taip, kad būtų saugu ir patogu juos pasiekti keleiviams bei privažiuoti automobilių transportui.

Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos. Geležin-kelio keliams ir jų įrenginiams yra nustatomos apsaugos zonos, kurios skirstomos į viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos, privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos bei geležinkelio želdinių apsaugos zonas.

Geležinkelio kelius ir įrenginius aptarnaujančios įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su geležinkelių transporto objektų naudojimu, važinėti, kasti žemę, tiesti vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas. Apie tai ši įmonė turi informuoti žemės savininkus ar naudotojus ir įstatymų nustatyta tvarka atlyginti jiems padarytus nuostolius. Likviduojant avarijas ir jų padarinius arba

204

siekiant išvengti avarijų, leidžiama privažiuoti prie geležinkelių transporto objektų taip, kaip reikia pagal situaciją, o žemės savininkui ar naudotojui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu geležinkelio apsaugos zonoje ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės, krūmai kelia pavojų eismo saugumui, žmonėms ar statiniams, jie nukertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir želdinių vertė neatlyginama. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augantys medžiai ar krūmai negali būti aukštesni už atstumą nuo medžio ar krūmo iki pirmojo bėgio.

Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje draudžiama: 1) statyti ir rekonstruoti pastatus, nesusijusius su geležinkelių

transporto reikmėmis; 2) naudoti žemę ne pagal paskirtį. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje be viešosios

geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar savininko rašytinio sutikimo draudžiama: kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechani-zuotai lyginti gruntą, atlikti sprogdinimo ir melioravimo darbus; tiesti kelius, vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas; sodinti ar kirsti medžius ir krūmus; įrengti pervažas; statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus geležinkelių transporto reikmėms.

Geležinkelio kelių ir įrenginių apsaugos zonų ribas nustato Vyriausybė.

Pervažos ir perėjos. Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta. Vietose, kuriose valstybinės reikšmės automobilių keliai susikerta su geležinkelio keliais, turi būti įrengiamos reguliuojamos ar nereguliuojamos pervažos arba viadukai.

Vietose, kuriose pėsčiųjų srautai kerta geležinkelio kelius, įrengiamos perėjos.

Pervažų ir perėjų įrengimas ir priežiūra. Pervažos ar perėjos įrengiamos:

1) kai tiesiamas naujas geležinkelio kelias – jo sankirtoje su esamais valstybinės reikšmės automobilių keliais iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo lėšų;

2) kai tiesiami nauji valstybinės reikšmės automobilių keliai – jų sankirtoje su esamu geležinkelio keliu iš tuos kelius tiesiančių

205

subjektų lėšų. Vietinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su geležinkelio

keliu pervažas ar perėjas, suderinę su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju, įrengia ir prižiūri suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys iš savo lėšų.

Leidimą įrengti pervažą ar perėją išduoda viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į technines galimybes ir eismo saugos reikalavimus.

Pervažos ir perėjos turi būti įrengtos pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei susisiekimo ministro patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus.

Valstybinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su geležin-kelio keliu pervažas ir perėjas prižiūri viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

Suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo susitarimu esamos pervažos ar perėjos gali būti perkeltos į kitą vietą, uždarytos arba panaikintos. Pervažos ir perėjos perkeliamos suinteresuoto asmens lėšomis.

Privažiuojamieji geležinkelio keliai. Privažiuojamieji geležin-kelio keliai gali priklausyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimas, rekonstravimas, jų prijungimas prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir su tuo susiję geležinkelio stočių plėtimo, modernizavimo ir statybos darbai atliekami iš užsakovo lėšų. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, jų jungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir jų priėmimo eksploatuoti tvarką nustato susisiekimo ministras. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių būklei, eksploatacijai, riedmenims ir juos aptarnaujančiam personalui taikomi atitinkami viešosios geležinkelių infrastruktūros reikalavimai. Kaip jų laikomasi, kontroliuoja Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Privažiuojamieji geležinkelio keliai, jiems priskirti krovimo barai, teritorija turi atitikti Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų reikalavimus. Jų priežiūrą, remontą savo lėšomis atlieka savininkas arba naudotojas. Už eismo saugą minėtose vietose atsako atitinkamai savininkas arba naudotojas.

206

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir privažiuoja-mojo geležinkelio kelio savininko arba naudotojo santykiai reguliuojami sutartimi.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir jos objektų užimamą žemę patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – vals-tybės įmonė viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti (šis straipsnis įsigalios nuo valstybės įmonės viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti įsteigimo dienos).

Įmonei, kuri įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirta viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytoja ir patikėjimo teise valdo, naudoja viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir jos objektų užimamą žemę ir jomis disponuoja, teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams), netaikomi kituose įstatymuose nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaikymo išlaidos apmokamos iš rinkliavų už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra (šis straipsnis įsigalios nuo valstybės įmonės viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti įsteigimo dienos).

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pagrindinės funkcijos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pagrindinės funkcijos:

1) užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruk-tūros priežiūrą;

2) valdyti ir organizuoti traukinių eismą; 3) užtikrinti saugų traukinių eismą; 4) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros

modernizavimo ir plėtros programų projektų; 5) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros moderniza-

vimo ir plėtros programas bei projektus; 6) užtikrinti tinkamą lėšų, skirtų viešajai geležinkelių infrast-

ruktūrai modernizuoti ir plėsti, naudojimą; 7) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis

207

geležinkelio įmonėms (vežėjams) suteikti vienodomis sąlygomis; 8) rengti ir tvirtinti traukinių eismo grafikus; 9) parengti ir išleisti Tinklo nuostatus; 10) rinkti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrast-

ruktūra. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sutartimi ne

konkurso tvarka gali pavesti valstybės kontroliuojamai akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ šias funkcijas:

1) organizuoti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą;

2) organizuoti saugaus traukinių eismo valdymą (šis straipsnis įsigalios nuo valstybės įmonės viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti įsteigimo dienos).

Rinkliava už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruk-tūra. Visos geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra.

Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatymo taisykles tvirtina Vyriausybė. Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra konkretų dydį nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūra ir traukinių eismas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą organizuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas Techninio geležin-kelių naudojimo nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Traukinių eismo organizavimo ir valdymo tvarką nustato Geležin-kelių transporto eismo saugos įstatymas, susisiekimo ministro patvirtintos Geležinkelių eismo taisyklės ir kiti teisės aktai.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūros finansavi-mas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūra finansuojama iš rinkliavų, gautų už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. Geležinkelių linijų, kurios užkonservuotos Vyriausybės sprendimu dėl jų socialinės ir (ar) ekonominės reikšmės, priežiūra finansuojama iš valstybės lėšų.

Teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra. Geležin-kelio įmonė (vežėjas), teisės aktų nustatyta tvarka įgijusi licenciją ir saugos sertifikatą bei su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra

208

sutartį, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams). Paskirtus pajėgumus draudžiama perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti ar šiuos pajėgumus parduoti.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai geležinkelio įmonėms (vežėjams) skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.

Kiekviena geležinkelio įmonė (vežėjas) gali prašyti tiek trauki-nio linijų, kiek ji pageidauja.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl pajėgumų paskirstymo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, nustatantį geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas, kai pajėgumus reikia skirsti ilgesniam nei vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, tačiau atnaujinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kasmet.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirti) pateiki-mo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpil-dyta bei naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležin-kelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė.

Sąveika su kitų valstybių geležinkelių transporto objektais. Geležinkelių infrastruktūros, riedmenų ir jų eksploatacinių sistemų pagrindiniai parametrai bei juos nustatantys norminiai, techniniai ir eksploataciniai reikalavimai turi būti derinami su Europos Sąjungos sąveikos techninėmis specifikacijomis kartu išlaikant esamų Lietuvos geležinkelių transporto objektų tarpusavio suderinamumą.

209

Šis reikalavimas taikomas konstruojant, projektuojant, moderni-zuojant, rekonstruojant, eksploatuojant ir techniškai prižiūrint geležinkelių infrastruktūrą, riedmenis ir eksploatacines sistemas, kurie priklauso Europos Sąjungos transeuropiniam transporto tinklui (TEN-T) ar jam skirti.

Reikalavimai geležinkelių transporto darbuotojams. Special-ius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams, suderinę su Valstybine geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, nustato atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas). Reikalavimus darbuotojams, kurių darbas susijęs su traukinių eismu, nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas. Geležinkelių transporto darbuotojų darbo drausmę reglamentuoja šis Kodeksas, Darbo kodeksas ir Vyriausybės patvirtintas Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statutas.

Geležinkelių transporto darbuotojų nušalinimas nuo darbo. Geležinkelių transporto darbuotojas nušalinamas nuo darbo, jei: nustatytu laiku nebuvo galima patikrinti, ar jis atitinka suteiktą kvalifikaciją, nes darbuotojas be pateisinamų priežasčių patikrinime nedalyvavo; pakartotinai neišlaiko privalomo periodinio kvalifi-kacinių reikalavimų patikrinimo egzamino; dėl sveikatos būklės negali vykdyti savo pareigų, susijusių su geležinkelių transporto eismo saugos užtikrinimu arba geležinkelių infrastruktūros objektų priežiūra ar sauga; padarė drausmės pažeidimą, keliantį grėsmę eismo saugai, žmonių gyvybei ir sveikatai; padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą Darbo kodekse, ar kitokį darbo pareigų pažeidimą, numatytą Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statute; kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

Geležinkelių transporto darbuotojas nušalinamas nuo darbo Darbo kodekso ir Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto nustatyta tvarka.

Keleivių ir bagažo vežimas. Keleivių, bagažo vežimo sąlygas ir tvarką, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivio, bagažo siuntėjo (gavėjo) teises nustato šis Kodeksas, Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, susisiekimo ministro patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklės ir kiti teisės aktai.

Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu sutarčių

210

standartinės sąlygos nustatomos Keleivių ir bagažo vežimo geležin-kelių transportu taisyklėse.

Geležinkelių transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi būti pritaikyti neįgaliesiems, kad šie galėtų patogiai ir saugiai jais naudotis.

Keleivių ir bagažo vežimo užmokestis. Keleivių vežimo vieti-nio susisiekimo maršrutais tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). Didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas).

Keleivių ir bagažo vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais užmokestį nustato geležinkelio įmonė (vežėjas) Lietuvos Respub-likos tarptautinių sutarčių dėl tarptautinio susisiekimo nustatyta tvarka.

Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais lengvatas ir dėl šių lengvatų taikymo geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtų išlaidų kompensavimo (negautų pajamų atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Krovinių vežimas ir vežimų organizavimas. Krovinių vežimo sąlygas ir tvarką, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo), krovinio siuntėjo (gavėjo) teises nustato šis Kodeksas, Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, susisiekimo ministro patvirtintos Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės ir kiti teisės aktai.

Geležinkelio įmonė (vežėjas) ir krovinių siuntėjas (gavėjas) sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis.

Atsiskaitymų su geležinkelio įmone (vežėju) užtikrinimas. Atsiskaitymas su geležinkelio įmone (vežėju) už krovinių vežimą užtikrinamas vežamu kroviniu. Jeigu siuntėjas (gavėjas) neatsis-kaito su geležinkelio įmone (vežėju), geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę realizuoti krovinį šio Kodekso nustatyta tvarka.

Važtaraštis. Su kiekviena krovinių siunta siuntėjas privalo pateikti tinkamai užpildytą važtaraštį ir kitus dokumentus, nurodytus Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse. Važtaraščio formą ir jo užpildymo tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

211

Važtaraštis tampa krovinių vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės geležinkelio stoties antspaudą.

Važtaraščio turinys. Važtaraštyje turi būti nurodyta: pradinės geležinkelio stoties pavadinimas; krovinio siuntėjas, adresas, telefono ir fakso numeriai, krovinio siuntėjo ar jo atstovo pavardė ir parašas; krovinio pavadinimas, kodas; krovinio svoris; krovinio vienetų skaičius, įpakavimo pobūdis ir krovinio būklė; vagono numeris; krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nurodytų dokumentų, kurie turi būti pridedami prie važtaraščio, sąrašas; ypatingos krovinio savybės ir vežimo sąlygos; galinės geležinkelio stoties pavadinimas; krovinio gavėjas, adresas, telefono ir fakso numeriai; uždėtų plombų skaičius ir jų ženklai.

Važtaraštyje gali būti nurodyti ir kiti duomenys. Krovinio pateikimas vežti. Krovinys vežamas vagone pagal

vieną važtaraštį. Pagal vieną važtaraštį taip pat galima pateikti vežti: nedalomus daiktus bei ypatingo dydžio daiktus, kuriems pakrauti reikia daugiau nei vieno vagono; į kelis vagonus pakrautą krovinių siuntą, jeigu Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės leidžia tai daryti visame vežimo kelyje.

Į kelis vagonus pagal vieną važtaraštį pakrauta krovinių siunta negali būti išskaidyta, išskyrus atvejus, kai tai būtina dėl vagono (vagonų) techninio gedimo.

Pagal vieną važtaraštį negalima pateikti vežti: krovinių, kurių dalį krauna geležinkelio įmonė (vežėjas), o dalį – siuntėjas; krovinių, kuriuos vežti kartu su kitais kroviniais draudžiama pagal Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisykles.

Krovinio pateikimo vežti tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

Kai kurių krovinių vežimo ypatingos sąlygos. Krovinių veži-mo geležinkelių transportu taisyklės gali nustatyti kai kurių krovinių vežimo ypatingas sąlygas. Pavojingų krovinių vežimo tvarką nustato Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas ir kiti teisės aktai.

Krovinių būklė, įpakavimas ir žymėjimas. Krovinį, kurį dėl jo savybių įpakuoti yra būtina, siuntėjas turi įpakuoti taip, kad krovinys vežimo metu būtų apsaugotas nuo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, taip pat kad būtų apsaugoti nuo galimo sužalojimo žmonės,

212

riedmenys ir kiti kroviniai. Siuntėjo pakrauti kroviniai, kuriuos vežimo metu reikės perkrauti, turi būti supakuoti taip, kad juos perkraunant mechanizmais nebūtų pažeista jų pakuotė.

Geležinkelio įmonė (vežėjas) gali reikalauti, kad to paties tipo smulkios siuntos, kurioms priimti vežti ir pakrauti reikia daug laiko, būtų surištos ar supakuotos į didesnes siuntas.

Geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę atsisakyti vežti krovinį, jei siuntėjas atsisako krovinį įpakuoti pagal Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių reikalavimus arba įpakavimas neatitinka šių taisyklių nustatytų reikalavimų.

Krovinių pakrovimas. Krovinius, atsižvelgiant į vežimų orga-nizavimo sutarties sąlygas, krauna geležinkelio įmonė (vežėjas) arba siuntėjas. Kroviniai turi būti kraunami pagal susisiekimo ministro patvirtintas Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles.

Pakrautas krovinys neturi viršyti vagono krovos normų. Vagonas turi būti uždarytas ir užplombuotas Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka.

Krovinio tikrinimas. Geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę tikrinti, ar krovinys atitinka važtaraštyje pateiktus duomenis, taip pat ar laikomasi Krovinių vežimo geležinkelių transportu ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimų, jei krovinį krovė siuntėjas.

Apie numatomą krovinio tikrinimą turi būti pranešta siuntėjui arba gavėjui, vadovaujantis Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėmis arba krovinių vežimo ar vežimų organizavimo sutartimi. Jei siuntėjas ar gavėjas nustatytu laiku neatvyksta, krovinys tikrina-mas jiems nedalyvaujant. Tikrinimo rezultatai įrašomi į važtaraštį.

Jei krovinys neatitinka važtaraštyje pateiktų duomenų arba nesilaikoma Krovinių vežimo geležinkelių transportu ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimų, tikrinimo ir su tuo susijusios išlaidos tenka krovinio siuntėjui, o geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę atsisakyti tokį krovinį vežti.

Krovinio svorio ar siuntos vienetų skaičiaus nustatymas. Krovinio svoris ar siuntos vienetų skaičius pradinėje ir galinėje geležinkelio stotyje turi būti tikrinamas tuo pačiu metodu ir būdu. Krovinio svorio ar siuntos vienetų skaičiaus nustatymo tvarką reglamentuoja Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

Krovinio svoris laikomas tinkamu, jeigu skirtumas tarp

213

pradinėje geležinkelio stotyje nustatyto svorio ir svorio galinėje geležinkelio stotyje neviršija Vyriausybės patvirtintų nuostolio (natūralaus sumažėjimo) normų, taip pat svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų.

Matavimo priemonės turi būti tikrinamos ir tikrinimo rezultatai įforminami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepatikrintomis matavimo priemonėmis naudotis draudžiama.

Vagono krovos normų viršijimas. Jei geležinkelio įmonė (ve-žėjas) pradinėje geležinkelio stotyje nustato, kad siuntėjo pakrauto vagono krovos normos viršytos, ji nepriima krovinio vežti tol, kol nebus pašalintas viršsvoris. Jeigu tai nustatoma tarpinėje geležin-kelio stotyje, geležinkelio įmonė (vežėjas) nedelsdama praneša apie tai krovinio siuntėjui, o šis privalo pašalinti viršsvorį ir padengti nuostolius, jeigu dėl to geležinkelio įmonė (vežėjas) jų patiria.

Siuntėjas (gavėjas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti nurodymus viršsvorį atsiimti ar išsiųsti arba sudaryti sutartį su įmone, kad jį saugotų.

Už krovinio viršsvorio iškrovimą ir saugojimą imamas geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytas atlyginimas.

Jeigu nurodymai nepateikiami arba nesudaroma saugojimo sutartis, geležinkelio įmonė (vežėjas) informuoja siuntėją, iškrauna viršsvorį sudarantį krovinį, jo nesaugo ir už jo praradimą, trūkumą ar sužalojimą neatsako.

Vagonų ir konteinerių naudojimas. Siuntėjas (gavėjas) už geležinkelio įmonės pateiktų vagonų ar konteinerių naudojimą moka geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą.

Jeigu ne dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) kaltės vagonai ar konteineriai negali būti pateikti siuntėjui (gavėjui), siuntėjas (gavė-jas) privalo mokėti geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą už vagonų ar konteinerių naudojimą ir krovinių saugojimą (laikymą).

Krovinio pristatymo terminai. Krovinio pristatymo terminus nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės, jeigu siuntėjas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) nesusitaria kitaip.

Krovinio pristatymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po krovinio priėmimo vežti, 00:00 val.

Užmokestis už krovinių vežimą ir kitas paslaugas. Už krovi-nių vežimą ir geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas imamas krovinių vežimo arba vežimų organizavimo sutartyje

214

nustatytas užmokestis. Krovinių vežimo tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas).

Geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinius savo reikmėms veža nemokamai.

Už krovinio vežimą moka siuntėjas ar jo įgaliotas asmuo, pateikdamas krovinį pradinėje geležinkelio stotyje. Jeigu geležinke-lio įmonė (vežėjas) sutinka, už krovinio vežimą gali sumokėti ir gavėjas arba jo įgaliotas asmuo. Apie tai pažymima važtaraštyje.

Už krovinio pakrovimą, iškrovimą, papildomų pavedimų vykdymą, ekspedicijos ir kitas geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas paslaugas sumoka siuntėjas (gavėjas) ar jo įgaliotas asmuo. Atsiskaitymų tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi pavedimai. Krovinio siuntėjas (gavėjas), jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, gali papildomai pavesti geležinkelio įmonei (vežėjui): sulaikyti krovinį kelyje; sulaikyti krovinio išdavimą; galinėje geležinkelio stotyje išduoti krovinį kitam, negu važtaraštyje nurody-tas gavėjas, asmeniui; išduoti krovinį kitoje, negu numatyta važtaraš-tyje, geležinkelio stotyje; grąžinti krovinį į pradinę geležinkelio stotį, jei krovinys nesulaikytas ar neareštuotas.

Siuntėjas turi teisę atsiimti krovinį pradinėje geležinkelio stotyje, kol krovinys nėra išsiųstas, apmokėjęs su tuo susijusias geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas.

Krovinio siuntėjas praranda teisę duoti papildomus pavedimus geležinkelio įmonei (vežėjui), jeigu gavėjas priėmė važtaraštį ir krovinį.

Krovinio gavėjas gali duoti papildomus pavedimus, jei pagal vežimo sutartį jis privalo sumokėti vežimo išlaidas, taip pat jei važtaraštyje nurodyta, kad gavėjas turi teisę duoti papildomus pavedimus. Jeigu gavėjas pavedė išduoti krovinį kitam asmeniui, tas asmuo neturi teisės pavesti atsiimti krovinį tretiesiems asmenims. Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi pavedimai negali sudaryti sąlygų krovinių siuntai padalyti.

Papildomų pavedimų pateikimo forma. Papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo pavedimai geležinkelio įmonei (vežėjui) turi būti pateikiami raštu Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Papildomi pavedimai, pateikti kita forma, negalioja.

215

Atsisakymas atlikti papildomus pavedimus. Geležinkelio įmonė (vežėjas) gali atsisakyti atlikti papildomus pavedimus, jei:

1) pavedimas pavėluotai pasiekia geležinkelio stotį, privalančią jį atlikti;

2) pavedimas prieštarauja geležinkelių transporto teisės aktams arba jį atliekant sutriktų normali geležinkelių transporto veikla;

3) pavedimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams; 4) krovinio vertė mažesnė už visas krovinio vežimo iki naujos

galinės geležinkelio stoties išlaidas, išskyrus atvejus, kai krovinio siuntėjas arba gavėjas apmoka šias išlaidas ar garantuoja jų apmo-kėjimą;

5) dar neįvykdytas ir neatšauktas anksčiau gautas siuntėjo (gavėjo) papildomas pavedimas.

Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) negali įvykdyti papildomų siuntėjo ar gavėjo pavedimų, ji apie tai praneša pavedimą davusiam asmeniui.

Kliūtys vežimo metu. Geležinkelio įmonė (vežėjas) apie kliūtis vežimo metu praneša krovinio siuntėjui arba gavėjui ir pareikalauja iš jų papildomų nurodymų.

Siuntėjas (gavėjas), gavęs pranešimą apie kliūtis vežimo metu ir jų priežastis, savo nurodymus dėl gavėjo ar galinės geležinkelio stoties keitimo privalo įrašyti į važtaraštį kartu su geležinkelio įmone (vežėju) arba įgalioti tai padaryti geležinkelio įmonę (vežėją). Jeigu siuntėjas (gavėjas), gavęs pranešimą apie kliūtis vežimo metu, per geležinkelio įmonės (vežėjo) nurodytą terminą krovinį sulaikiusiai geležinkelio stočiai nepateikia nurodymų, kuriuos galima atlikti, geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinį veža tinkamiausiu maršrutu. Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) laikosi pristatymo terminų, atitinkančių faktišką vežimo kelią, ir turi teisę imti atlyginimą už faktišką vežimo kelią bei vagonų naudojimą.

Jeigu kliūtys atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) kaltės, papildomos išlaidos, susijusios su krovinio pristatymu, tenka įmonei (vežėjui). Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) už vežimo termino praleidimą neatleidžiama nuo atsakomybės, numatytos šiame Kodekse. Jei vežimo metu atsiradusi kliūtis pašalinama, kol negauti siuntėjo nurodymai, krovinys siunčiamas į galinę geležinke-lio stotį ir apie tai pranešama krovinio siuntėjui.

Pranešimas apie krovinio pristatymą. Geležinkelio įmonė

216

(vežėjas) Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ir siuntėjo (gavėjo) sutartyje nustatyta tvarka privalo pranešti gavėjui apie jo vardu gautą krovinį. Krovinys laikomas pristatytu nuo pranešimo gavimo momento.

Krovinio išdavimas. Galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) geležinkelio įmonė (vežėjas) privalo gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį. Siuntėjas (gavėjas) sumoka nustatytą krovinio vežimo užmokestį bei užmokestį už geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas prieš gaudamas važtaraštį ir krovinį, jeigu krovinio vežimo sutartis nenustato kitaip.

Gavėjas yra atsakingas už tai, kad geležinkelio įmonės (vežėjo) galinėje geležinkelio stotyje išduoti kroviniai įstatymų nustatytais atvejais būtų pristatyti tikrinti į tam įgaliotos valstybės institucijos nurodytą vietą per nustatytą laiką su nepažeistomis transporto priemonių plombomis ir išoriniais paviršiais, taip pat tvarkingomis krovimo vienetų plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais.

Geležinkelio įmonė (vežėjas), galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) išduodama krovinį, privalo patikrinti krovinio svorį, kiekį (vienetų skaičių) ir būklę, jeigu: krovinys atvežtas netvarkingu vagonu, taip pat vagonu su pažeistomis ar ne pradinės geležinkelio stoties plombomis; krovinys atvežtas neplombuotais vagonais su matomais trūkumo, gedimo ar sužalojimo požymiais; nesilaikyta greitai gendančių krovinių pristatymo terminų ar temperatūros režimo vagonuose refrižeratoriuose; krovinį iškrovė geležinkelio įmonė (vežėjas).

Krovinio gavėjas šiame straipsnyje nurodytais atvejais gali atsi-sakyti priimti krovinį, kol nebus patenkintas jo reikalavimas krovinį patikrinti.

Gavėjas krovinio gavimą patvirtina parašu važtaraštyje. Kroviniai išduodami Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka.

Padariniai, jeigu laiku neatsiimamas krovinys. Jeigu krovi-nio gavėjas, gavęs pranešimą apie krovinio pristatymą, laiku neat-siima krovinio, jis moka geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą už krovinio saugojimą (laikymą) ir vagonų naudojimą Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka.

Jeigu krovinio gavėjas per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie jo vardu gautą krovinį jo neatsiima ir neduoda pavedimų geležinkelio

217

įmonei (vežėjui) ar nesudaro sutarties dėl krovinio saugojimo, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę gavėjo sąskaita iškrauti krovinį ir jį saugoti.

Jeigu krovinio gavėjo nerandama, geležinkelio įmonė (vežėjas) apie tai praneša siuntėjui. Per 10 darbo dienų negavusi atsakymo iš siuntėjo, geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinį saugo Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka.

Krovinių iškrovimo tvarką ir saugojimo laiką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.

Jeigu per krovinio saugojimo laiką krovinys neatsiimamas, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę jį realizuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Gautas lėšas, atskaičius geležinkelio įmonei (vežėjui) priklausantį užmokestį, geležinkelio įmonė (vežėjas), krovinio siuntėjui (gavėjui) pareiškus pretenziją, perveda krovinio siuntėjui (gavėjui). Jeigu krovinio siuntėjas (gavėjas) pretenzijos nepareiškia, gautos lėšos, atskaičius geležinkelio įmonei (vežėjui) priklausantį užmokestį, pervedamos į valstybės biudžetą.

Geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų atsakomybės atsiradimo pagrindai. Geležinkelio įmonė (vežėjas), keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai atsako už keleivių ir bagažo, krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutarčių pažeidimą. Geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų susitarimai dėl šiame Kodekse nustatytos atsakomybės tvarkos ir dydžio pakeitimo negalioja.

Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už krovinio ar ba-gažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą. Geležinkelio įmonė (ve-žėjas) visiškai atsako už priimto vežti krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą nuo jų priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta tvarka kitam jo įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinio ar bagažo praradimas, trūkumas ar sužalojimas kilo ne dėl jos kaltės.

Atvejai, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už krovi-nio ir bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą. Geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už krovinio praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jeigu:

1) tai įvyko dėl krovinio siuntėjo (gavėjo) kaltės; 2) tai įvyko dėl natūralių vežamo krovinio ar bagažo savybių; 3) tai įvyko dėl taros ar įpakavimo trūkumų, kurių nebuvo

218

galima pastebėti priimant krovinį ar bagažą vežti, jei nėra taros ar įpakavimo sužalojimo požymių;

4) krovinio ar bagažo trūkumas neviršija šiame Kodekse numa-tytų nuostolio (natūralaus sumažėjimo), svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų ir krovinys ar bagažas atvežtas techniškai tvarkingu vagonu (konteineriu) su nepažeistomis siuntėjo plom-bomis;

5) krovinys pateiktas gavėjui su nepažeistomis siuntėjo plombomis;

6) krovinys atvežtas tvarkingais atviraisiais vagonais, jis nebuvo pakeliui perkrautas, nepažeistas apsauginis ženklinimas, krovinys yra tvarkingai sutvirtintas;

7) krovinys atvežtas lydimas siuntėjo ar gavėjo palydovo; 8) tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybės už krovinio ar

bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą dydis. Už žalą, padary-tą vežant krovinį ar bagažą, geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako:

1) krovinį ar bagažą praradus arba esant jo trūkumui – prarasto arba trūkstamo krovinio ar bagažo vertės dydžiu;

2) krovinį ar bagažą sužalojus – sumos, kuria sumažėjo jo ver-tė, dydžiu;

3) praradus krovinį ar bagažą, kurio vertė nurodyta perduodant vežti, – nurodytosios krovinio ar bagažo vertės dydžiu. Jeigu geležin-kelio įmonė (vežėjas) įrodo, kad tikroji krovinio ar bagažo vertė yra mažesnė už nurodytąją, – tikrosios jo vertės dydžiu.

Jeigu dėl sužalojimo, už kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako, krovinio ar bagažo kokybė pasikeitė tiek, kad jo nebegalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, krovinio ar bagažo gavėjas turi teisę jo atsisakyti ir pareikalauti atlyginti už krovinį ar bagažą kaip už prarastą.

Jeigu krovinys ar bagažas, už kurio praradimą ar trūkumą geležinkelio įmonė (vežėjas) sumokėjo atitinkamą atlyginimą, vėliau surandamas, geležinkelio įmonės (vežėjo) apie tokį suradimą informuotas gavėjas (siuntėjas) per vienus metus turi teisę pareikalauti, kad tas krovinys ar bagažas būtų jam išduotas. Šiuo atveju jis turi grąžinti geležinkelio įmonei (vežėjui) atlyginimą, gautą už prarastą ar trūkstamą krovinį, tačiau turi teisę išreikalauti iš geležinkelio įmonės (vežėjo) prarasto ar trūkstamo krovinio vertės

219

dydžio nuostolius, padarytus jam dėl pavėluoto krovinio ar bagažo pristatymo.

Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už vežimo termino praleidimą. Geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako už krovinio ar bagažo vežimo termino, nustatyto vežimo sutartyje, praleidimą, jeigu neįrodo, kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės. Geležinkelio įmonė (vežėjas), pavėluotai pristačiusi krovinį ar bagažą, atlygina padarytus nuostolius.

Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už prarastus ar sužalotus krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą. Geležinkelio įmonė (vežė-jas), praradusi krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, šio siuntėjo (gavėjo) reika-lavimu privalo perduoti jo nuosavybėn savo riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą. Jeigu tokių riedmenų, konteinerių ar specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos geležinkelio įmonė (vežėjas) neturi, ji krovinio siuntėjui (gavėjui) atlygina prarastų riedmenų, konteinerių ar specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos vertės dydžio nuostolius, jei šalys nesusitaria kitaip.

Geležinkelio įmonė (vežėjas), sugadinusi krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, turi juos suremontuoti.

Geležinkelio įmonės (vežėjo) sugadintus riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą gali susiremontuoti krovinio siuntėjas (gavėjas). Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinio siuntėjui (gavėjui) atlygina remonto išlaidas.

Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už riedmenų, konteinerių ir specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti nepatei-kimą. Geležinkelio įmonė (vežėjas), dėl savo kaltės krovinio vežimo arba vežimo organizavimo sutartyje nustatytu laiku krovinio siuntėjui nepateikusi riedmenų, konteinerių ir specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti, atsako krovinio vežimo arba vežimo organizavimo sutartyje nustatyta tvarka. Tai neatleidžia geležinkelio įmonės (vežėjo) nuo pareigos pateikti riedmenis, konteinerius ir specialiąją įrangą kroviniams tvirtinti, jei šalys nesusitaria kitaip.

Keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų atsakomybė. Keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jų kaltės geležinkelio

220

įmonei (vežėjui) arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Keleivių, krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė už netikslių,

klaidingų, taip pat ne visų reikalingų duomenų pateikimą vežimo dokumentuose. Keleiviai, krovinių siuntėjai (gavėjai), vežimo dokumentuose pateikę netikslius, klaidingus, taip pat ne visus reikalingus duomenis, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) dėl to atsiradusius nuostolius.

Krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė už prarastus ar suga-dintus geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą. Krovinių siuntėjai (gavėjai), praradę geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) prarastų riedmenų, konteinerių ar specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos vertės dydžio nuostolius, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

Krovinių siuntėjai (gavėjai), sugadinę geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, turi juos suremontuoti.

Krovinių siuntėjų (gavėjų) sužalotus riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą gali susiremontuoti ir geležinkelio įmonė (vežėjas). Šiuo atveju siuntėjas (gavėjas) geležinkelio įmonei (vežėjui) atlygina remonto išlaidas.

Krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė, jeigu už vežimą, naudojimąsi geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenimis, konteine-riais ar specialiąja įranga atsiskaito ne laiku. Krovinių siuntėjai (gavėjai), per nustatytą laiką neatsiskaitę už vežimą ir su tuo susijusias paslaugas, naudojimąsi geležinkelių riedmenimis, kontei-neriais ar specialiąja įranga, moka geležinkelio įmonei (vežėjui) krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartyje nustatyto dydžio delspinigius. Delspinigiai skaičiuojami nuo laiku nesumo-kėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Pretenzijos ir ieškiniai dėl vežimo. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui, jeigu šalių sutartys nenustato kitaip. Ieškovas iki ieškinio pareiškimo gali pateikti pretenziją geležinkelio įmonei (vežėjui). Pretenzija turi būti išnagrinėta per 3 mėnesius nuo jos pateikimo geležinkelio įmonei (vežėjui) dienos.

Ieškiniai dėl reikalavimų, atsirandančių iš vežimo sutarties, gali

221

būti pareiškiami per vienus metus nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškinio senaties terminą 3 mėnesiams.

Kontroliniai klausimai 1. Kas yra „geležinkelio kelias“? 2. Kas yra „geležinkelių infrastruktūra“? 3. Kas yra „geležinkelių linija“? 4. Kas yra „privažiuojamieji geležinkelio keliai“ ir kam jie gali

priklausyti? 5. Kas yra „saugos sertifikatas“? 6. Kokie yra geležinkelių transporto veiklos principai? 7. Kieno nuosavybė yra viešoji geležinkelių infrastruktūra? 8. Kokias funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių inspekcija

prie Susisiekimo ministerijos? 9. Kas reguliuoja santykius tarp viešosios geležinkelių infrast-

ruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) bei kokios šios institucijos funkcijos?

10. Kam išduodami saugos sertifikatai? 11. Apibūdinti „visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų

vykdymą“. 12. Kas sudaro viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus? 13. Kaip skirstomos geležinkelių linijos pagal reikšmę? 14. Kas sudaro geležinkelio stotį? 15. Kada įrengiamos pervažos ar perėjos? 16. Kas dabar valdo viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir kas ją

valdys ateityje? 17. Kokios pagrindinės viešosios geležinkelių infrastruktūros

valdytojų funkcijos? 18. Kas nustato keleivių vežimo tarifus? 19. Kuo užtikrinamas atsiskaitymas su geležinkelio įmone

(vežėju) už krovinių vežimą? 20. Kas turi būti nurodyta važtaraštyje? 21. Kas pakrauna krovinius? 22. Nuo kada pradedamas skaičiuoti krovinio pristatymo

terminas? 23. Kas nustato krovinių vežimo tarifus?

222

24. Kokius papildomus pavedimus geležinkelio įmonei (vežėjui) gali suteikti krovinio siuntėjas (gavėjas)?

25. Ką privalo padaryti krovinio gavėjas, jei jis, gavęs pranešimą apie krovinio pristatymą, laiku neatsiima krovinio?

26. Kokios yra licencijų rūšys?

3.2.2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės

Bendrosios nuostatos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės (toliau vadinama –Taisyklės) nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų (toliau vadinama – pajėgumai) skyrimo principus, reglamentuoja paraiškų skirti pajėgumus (atsisakyti skirtų pajėgumų) pateikimą, viešosios geležin-kelių infrastruktūros dalies paskelbimą perpildyta, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymą, kad visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) būtų nus-tatytos vienodos sąlygos naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra.

Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: 1. Derinimas – procesas, per kurį viešosios geležinkelių infrast-

ruktūros valdytojas ir pareiškėjai tarpusavyje derėdamiesi siekia rasti spendimą, padedantį suderinti tas paraiškas skirti pajėgumus, dėl kurių kyla nesutarimų.

2. Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė, kelei-viams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti naudojanti viešąją geležin-kelių infrastruktūrą ir užtikrinanti trauką teisėtai valdomomis traukos priemonėmis, taip pat įmonė, kuri tik teikia traukos priemones.

3. Pajėgumų didinimo planas – priemonė ar kelios priemonės kartu su jų įgyvendinimo planu, kurios siūlomos siekiant sumažinti pajėgumų apribojimus, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruk-tūros dalis paskelbiama perpildyta.

4. Pareiškėjas – licencijuota geležinkelio įmonė (vežėjas) ir (ar) tarptautinė geležinkelio įmonių (vežėjų) grupė, pageidaujanti įgyti teisę naudotis viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais geležinkelių transporto paslaugoms teikti.

5. Perpildyta infrastruktūra – viešosios geležinkelių infrast-ruktūros dalis, kurioje negali būti patenkinta visa pajėgumų paklausa

223

tam tikru metu net po to, kai suderinamos įvairios paraiškos skirti pajėgumus.

6. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis – duomenys, atspindintys visą suplanuotą traukinių ir geležinkelių riedmenų eismą geležinkelių tinkle per laikotarpį, kurį tas tvarkaraštis galioja.

7. Tarptautinė geležinkelio įmonių (vežėjų) grupė – bet koks bent dviejų skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsikūrusių geležinkelio įmonių (vežėjų) susivienijimas vežti keleivius ir bagažą ir (ar) krovinius geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais.

8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai – trauki-nių eismo grafike nustatytos traukinio linijos, kurios gali būti skirtos naudotis geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležin-kelių infrastruktūros dalyje tam tikrą laikotarpį.

9. Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau– Tinklo nuostatai) – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengtas ir išleistas informacinis leidinys, kuriame aprašyta viešoji geležinkelio infrastruktūra, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos ir procedūros. Šie nuostatai nuolat atnaujinami ir prireikus keičiami.

Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme.

Pajėgumų skyrimo principai. Pajėgumai skiriami vadovau-jantis šiais principais: viešoji geležinkelių infrastruktūra turi būti naudojama kuo efektyviau ir ekonomiškiau, kad užtikrintų geležin-kelių transporto paslaugų vartotojų interesus; pareiškėjai neturi būti diskriminuojami; turi būti sudarytos sąlygos skatinti konkurenciją geležinkelių transporto paslaugų teikimo rinkoje; turi būti atsižvelgta į pagrįstus pareiškėjų pageidavimus toliau plėtoti jų veiklą.

Pajėgumų skyrimas. Pajėgumus, laikydamasi šių Taisyklių, pareiškėjams skiria ir traukinių eismo grafikus tvirtina Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atlieka techninę analizę, kuri būtina skiriant pajėgumus naudoti pareiš-kėjams, ir pateikia jos duomenis Valstybinei geležinkelių inspek-cijai prie Susisiekimo ministerijos.

224

Pareiškėjų teises, susijusias su pajėgumų skyrimu, ir jų apriboji-mus nustato Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas.

Pajėgumai pareiškėjams paprastai skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui (vieneriems metams).

Paslaugos. Pareiškėjai turi teisę už atlygį be jokios diskrimina-cijos gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas, kurios sudaro minimalų prieigos paketą, ir prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų.

Minimalų prieigos paketą sudaro: prašymų skirti pajėgumus tvarkymas; teisė naudotis paskirtais pajėgumais; naudojimasis keliais ir iešmais; traukinių eismo valdymas, įskaitant signalizaciją, regulia-vimą, traukinių eismo tvarkymą, informacijos apie traukinių judėji-mą perdavimą ir teikimą; visa kita informacija, kurios reikia norint pradėti teikti arba teikti tam tikrą paslaugą, kuriai skirti pajėgumai.

Prieigą prie geležinkelio infrastruktūros objektų sudaro: naudojimasis elektros tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai; kuro užpildymo įrenginiai; keleivių stotys, jų pastatai ir kiti objektai; krovinių terminalai; rūšiavimo stotys; traukinių formavimo įrenginiai; skirstymo keliai; techninės priežiūros ir kiti techniniai įrenginiai.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali atsisakyti teikti paslaugas, kurios apima prieigą prie geležinkelio infrastruk-tūros objektų, tik tada, jeigu šias paslaugas teikia kiti tiekėjai. Bet kuriuo atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų priemonių, kad pareiškėjams būtų suteiktos paslaugos, nurodytos šiame punkte.

Pareiškėjai pagal atskiras sutartis taip pat gali gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas, kurios neįeina į minimalų prieigos paketą. Šios paslaugos suprantamos kaip papildomos, ir jas gali sudaryti: traukos srovės tiekimas; keleivinių traukinių šildymas prieš kelionę; kuro tiekimas, manevravimas ir visos kitos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose teikiamos paslaugos; susitarimai pagal užsakymą dėl pavojingų krovinių transportavimo kontrolės; susitarimai pagal užsakymą dėl pagalbos, kai važiuoja neįprasti traukiniai.

Pareiškėjas gali prašyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar kitų tiekėjų šių paslaugų, kurios priskiriamos

225

pagalbinėms: prieigos prie telekomunikacijų tinklo suteikimo; papildomos informacijos suteikimo; riedmenų techninės apžiūros.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šių paslaugų teikti neprivalo.

Paraiškų skirti pajėgumus (atsisakyti skirtų pajėgumų) pa-teikimas ir nagrinėjimas. Paraiškos skirti pajėgumus, kurie turi būti įtraukti į tarnybinį traukinių tvarkaraštį, Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos turi būti pateiktos ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsiga-liojimo datos.

Pareiškėjas, kuris yra šiose Taisyklėse nurodyto bendrojo susita-rimo šalis, paraišką pateikia pagal tą susitarimą.

Bet kokios paraiškų pataisos ar papildymai, pateikti po nustatyto termino, gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu dėl papildomai prašomų skirti pajėgumų niekas daugiau nesikreipia.

Konkretūs paraiškų pateikimo terminai, paraiškos turinio reikalavimai, prie paraiškos pridedamų dokumentų sąrašas, paraiškų nagrinėjimo, pajėgumų skyrimo tvarka nurodyti Tinklo nuostatuose.

Siekdama užtikrinti, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra būtų naudojama kuo efektyviau ir ekonomiškiau, Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali pareiškėjams nustatyti reikalavimus – nediskriminuojančius, atitinkančius jų nustatymo tikslą, aiškiai išdėstytus. Šie reikalavimai pateikiami Tinklo nuosta-tuose kaip dalis viešosios geležinkelių infrastruktūros skyrimo principų. Susisiekimo ministerija apie juos informuoja Europos Sąjungos Komisiją.

Priėmus sprendimą skirti pajėgumus, pateiktą paraišką ir dokumentus saugo Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

Pareiškėjo paraiška suteikti pajėgumus nepriimama, jeigu: paraiškoje nurodyti ne visi Tinklo nuostatuose išvardyti duomenys ir (ar) pateikti ne visi juose nurodyti dokumentai arba pateikiamų dokumentų kopijos nepatvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka; paraiška pasirašyta ne pareiškėjo vadovo arba jo įgalioto asmens; pažeistas paraiškos pateikimo terminas.

Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, nustačiusi, kad paraiškoje nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi reikiami pagal Tinklo nuostatus dokumentai, apie tai

226

raštu praneša pareiškėjui ir nustato protingą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti.

Pajėgumai neskiriami, jeigu: per šių Taisyklių 18 punkte nurodytą terminą nepateikiami visi reikiami dokumentai; pateikiami žinomai neteisingi duomenys; prašomų pajėgumų nėra ar esami pajėgumai neatitinka paraiškoje nurodytų charakteristikų ir dėl to negali būti efektyviai naudojami arba dėl kitų objektyvių priežasčių jų suteikti negalima ir pareiškėjas nesutinka naudotis Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pasiūlytais kitais pajėgumais.

Pareiškėjas, gavęs teisę naudoti pajėgumus ir neturėdamas galimybių juos naudoti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruk-tūra sutartyje numatytomis sąlygomis ir apimtimi, turi nedelsdamas apie tai raštu informuoti Valstybinę geležinkelių inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, kad pajėgumai galėtų būti skirti kitiems pareiškėjams arba kitaip panaudoti.

Jeigu pareiškėjas kreipiasi į Valstybinę geležinkelių inspekciją prie Susisiekimo ministerijos su prašymu suteikti kitus pajėgumus, o ne tuos, kurie jam skirti, ar visai jų atsisako, paraiškos suteikti kitus pajėgumus nagrinėjamos kaip ir „paskutinės minutės“ paraiškos.

Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, gavusi pareiškėjo raštišką pranešimą apie atsisakymą toliau naudoti skirtus pajėgumus, per 2 savaites nuo tokio pranešimo gavimo privalo nuspręsti, ką daryti su atsisakytais naudoti pajėgumais. Apie laisvus pajėgumus iš karto skelbiama viešai.

Tarnybinis traukinių tvarkaraštis. Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos išnagrinėjus prašymus skirti pajėgumus ir surengus derybas su pareiškėjais, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 4 mėnesius nuo paraiškų pateikimo termino pabaigos parengia traukinių eismo grafiko projektą ir pateikia jį tvirtinti Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisie-kimo ministerijos.

Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministeri-jos patvirtina traukinių eismo grafiką, o viešosios geležinkelių inf-rastruktūros valdytojas sudaro tarnybinį traukinių tvarkaraštį, li-kus ne mažiau nei mėnesiui iki šio tvarkaraščio įsigaliojimo dienos.

Jeigu tvirtinant traukinių eismo grafiką ir sudarant tarnybinį traukinių tvarkaraštį tarp pareiškėjų kyla nesutarimų dėl tų pačių

227

pajėgumų skyrimo, Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisie-kimo ministerijos imasi visų priemonių, kad tie nesutarimai būtų pašalinti derybose su suinteresuotais pareiškėjais. Paraiškų, kai prašoma skirti tuos pačius pajėgumus, derinimo principai ir tvarka nustatomi Tinklo nuostatuose. Bet kuriuo atveju Valstybinė geležin-kelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, vadovaudamasi šiose Taisyklėse nustatytais pajėgumų skyrimo principais, turi teisę siūlyti pareiškėjui kitus pajėgumus vietoj tų, kurių prašoma paraiškoje.

Tarnybinis traukinių tvarkaraštis įsigalioja kiekvienų metų gruodžio mėnesio antrojo šeštadienio vidurnaktį (00 val. 00 min.). Tarnybinis traukinių tvarkaraštis gali būti keičiamas (tikslinamas) pasibaigus žiemai, ir šiuo atveju jo pakeitimai ir patikslinimai įsigalioja kiekvienų metų birželio mėnesio antrojo šeštadienio vidurnaktį (00 val. 00 min.).

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informuoja Europos Sąjungos Komisiją apie tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo datą.

„Paskutinės minutės“ paraiškos. Viešosios geležinkelių inf-rastruktūros valdytojas savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie turimus laisvus pajėgumus, kurie nėra skirti naudoti pareiškė-jams arba remontuojami, taip pat atsarginius pajėgumus, kurie gali būti naudojami tenkinant „paskutinės minutės“ paraiškas.

Pareiškėjas turi teisę pateikti „paskutinės minutės“ paraišką skirti pajėgumus, o Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisie-kimo ministerijos privalo ją išnagrinėti ir atsakyti pareiškėjui kuo greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo.

Perpildyta viešoji geležinkelių infrastruktūra. Jeigu Valstybi-nė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos po derybų su pareiškėjais patenkinti visų paraiškų skirti pajėgumus vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje negali, nes pajėgumų toje jos dalyje neužtenka, ji turi nedelsdama paskelbti, kad ta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis, kurioje susidarė tokia padėtis, yra perpildyta.

Paskelbusi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį perpildyta, Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos:

1) skiria perpildytoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje pajėgumus vienam ar keliems paraiškas pateikusiems pareiškėjams,

228

atsižvelgdama į: geležinkelių transporto paslaugos svarbą visuome-nei, palyginti su ta geležinkelių transporto paslauga, kurios bus atsisakyta; teikiamų geležinkelių transporto paslaugų toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, kurioje prašoma skirti pajėgumus, naudą ir svarbą viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtrai;

2) turi reikalauti, kad būtų atsisakyta tokios traukinio linijos, kuri per mėnesį naudojama mažiau nei Tinklo nuostatuose nustatyta ribinė norma, nebent ta traukinio linija mažiau naudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių negalima kontroliuoti.

Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali nurodyti Tinklo nuostatuose reikalavimus, pagal kuriuos, vado-vaudamasi šiose Taisyklėse nustatytais pajėgumų skyrimo principais, nustatys pirmumo teisę, atsižvelgdama į prieš tai buvusį traukinio linijų naudojimą.

Pajėgumų analizė ir pajėgumų didinimo planas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 6 mėnesius po to, kai tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbiama perpildyta, atlieka pajėgumų analizę. Šios analizės tikslas – nustatyti perpildyta paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies apribojimus, dėl kurių negalima patenkinti visų paraiškų skirti pajėgumus šioje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, taip pat kokių priemonių būtina imtis, kad paraiškos būtų patenkintos.

Atlikdamas pajėgumų analizę, viešosios geležinkelių infrast-ruktūros valdytojas nustato priežastis, dėl kurių tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta, ir numato priemones, kurių būtina imtis, kad per kuo trumpesnį laiką tos priežastys būtų pašalintos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat įvertina perpildyta paskelbtą viešosios geležinke-lių infrastruktūros dalį, jos eksploatavimo galimybes, šioje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje teikiamų vežimo geležinkeliais paslaugų pobūdį, šių veiksnių poveikį pajėgumų skyrimui, galimybes teikti atitinkamas vežimo geležinkeliais paslaugas kitais maršrutais, paskirti pareiškėjui kitą laiką, didinti traukinių greitį, plėsti ir (ar) modernizuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas po derybų su pareiškėjais, suinteresuotais ta infrastruktūros dalimi, kuri paskelbta perpildyta, per 6 mėnesius atlieka pajėgumų analizę ir parengia pajėgumų didinimo planą.

229

Pajėgumų didinimo plane nurodoma: atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies perpildymo priežastys; numato-mos vežimo geležinkeliais plėtros kryptys; viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros apribojimai; galimybės padidinti pajėgumus atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje ir su tuo susijusios išlaidos, taip pat galimybė didinti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra mokestį; remiantis ekonominės naudos analize, numatomos priemonės, kurių būtina imtis siekiant padidinti pajėgumus atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, taip pat kalendorinis šių priemonių įgyvendinimo planas.

Bendradarbiavimas, kai pajėgumai skiriami daugiau nei vie-name geležinkelių tinkle. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi bendradarbiauti su kitais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojais, kai reikia skirti pajėgumus daugiau nei viename geležinkelių tinkle.

Bendradarbiaujant nustatomos tarptautinės traukinio linijos, ypač Europos Sąjungos transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T), tokio bendradarbiavimo procedūros.

Bendradarbiavimo procedūros nustatomos siekiant tarptautiniu lygiu koordinuoti pajėgumų skyrimą, kai dalyvauja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojų įgalioti atstovai, priimantys sprendimus dėl pajėgumų skyrimo ir turintys įtakos daugiau nei vieno viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar pajėgumus skiriančių institucijų priimamiems sprendimams. Atliekant šias procedūras, gali dalyvauti Europos Sąjungos valstybių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojų įgalioti atstovai, apie tai Susisiekimo ministerija informuoja Europos Sąjungos Komisiją ir pakviečia ją dalyvauti stebėtojos teisėmis.

Per posėdžius, taip pat atliekant kitus veiksmus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas skirti pajėgumus daugiau nei viename geležinkelių tinkle, sprendimus priima tik įgalioti viešosios geležinkelių infras-truktūros atstovai.

Kai pajėgumai skiriami daugiau nei viename geležinkelių tinkle, bendradarbiaujančios šalys turi užtikrinti, kad toks bendradar-biavimas, jo būdai, kiti svarbūs kriterijai, pagal kuriuos įvertinami ir skiriami pajėgumai, būtų vieši.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojai, bendradarbiau-dami nustato traukinio linijų poreikį, o prireikus, siekdami

230

palengvinti krovinių vežimą geležinkelių transportu, gali siūlyti nustatyti tarptautines traukinio linijas, kurių pareiškėjai gali prašyti šių Taisyklių nustatyta tvarka. Taip nustatytas tarptautines traukinio linijas pareiškėjams suteikia atitinkamos valstybės viešosios gele-žinkelių infrastruktūros valdytojas ar pajėgumus skirianti institucija.

Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį (toliau – sutartis). Sutartis sudaroma vienam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir privalo būti sudaryta ir atnaujinta kasmet, net ir tuo atveju, kai sudarytas šiose Taisyklėse nurodytas bendrasis susitarimas.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sutartyje turi numatyti:

1) bendrą viešosios geležinkelių infrastruktūros, kuri suteikiama pareiškėjui naudotis, charakteristiką, pajėgumų naudojimo sąlygas ir apimtį (data, maršrutas, trukmė);

2) viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimo paskirtį; 3) viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimo apribo-

jimus; 4) rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra; 5) pareiškėjo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo

teises ir pareigas naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra, atsakomybę už sutarties sąlygų pažeidimus;

6) netesybas už sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą;

7) žalos, padarytos naudojantis suteiktais pajėgumais, atlygini-mo tvarką;

8) santykius su muitinės įstaigomis ir kitomis pasienio kont-rolės institucijomis;

9) nenugalimos jėgos atvejus ir sutarties šalių veiksmus šiais atvejais;

10) kitas būtinas paslaugų teikimo sutarties sąlygas. Bendrasis susitarimas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros

valdytojas ir pareiškėjas gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, nustatantį pareiškėjo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas paskirstant pajėgumus per ilgesnį už vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.

231

Bendrasis susitarimas paprastai sudaromas 5 metams, tačiau Tinklo nuostatuose gali būti nustatyti konkretūs atvejai, kuriais šis susitarimas gali būti sudaromas ilgesniam laikotarpiui, tačiau kiekvienas konkretus atvejis turi būti pagrįstas atsižvelgiant į pareiškėjo sudarytas vežimo sutartis, investicijas ir rizikos faktorių. Sudaryti bendrąjį susitarimą ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui galima tik išimtiniais atvejais, tai turi būti pagrįsta pareiškėjo ilgalaikėmis kapitalo investicijomis ir tuo, kad pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų garantija yra šios investicijos.

Bendrajame susitarime turi būti numatyta: 1) konkretus jo galiojimo terminas; 2) bendra viešosios geležinkelių infrastruktūros, kuri suteikiama

pareiškėjui naudotis, charakteristika (nenurodant konkrečių traukinio linijų);

3) naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos, jų keitimo ir apribojimų nustatymo tvarka, siekiant kuo efektyviau panaudoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą;

4) rinkliava už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra; 5) pareiškėjo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo

teisės ir pareigos naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra, atsakomybė už susitarimo sąlygų pažeidimus;

6) žalos, padarytos naudojantis viešąja geležinkelių infrastruk-tūra, atlyginimo tvarka;

7) susitarimo šalių atsakomybė, kai susitarimas nutraukiamas vienos susitarimo šalies iniciatyva anksčiau termino;

8) kitos sąlygos, dėl kurių susitarimo šalys susitarė kaip dėl būtinų.

Bendrasis susitarimas jokiais atvejais negali trukdyti kitiems pareiškėjams naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra ar teikti kitas paslaugas.

Kiekvienam suinteresuotam pajėgumų skyrimu asmeniui turi būti leista susipažinti su kiekvieno bendrojo susitarimo turiniu, užtikrinant jame esančios informacijos konfidencialumą.

Bendrasis susitarimas įsigalioja tada, kai jį patvirtina Valstybi-nė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

Baigiamosios nuostatos. Ikiteisminius ginčus dėl Tinklo nuos-tatų, juose nustatytų kriterijų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo nagrinėja Susisiekimo ministerija susisiekimo

232

ministro nustatyta tvarka. Šiuo atveju kreiptis į Susisiekimo minis-teriją neprivaloma, tai lemia pareiškėjo pasirinkimas.

Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atsako už jam patikėtos informacijos konfidencialumą.

Kontroliniai klausimai 1. Kas yra „viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai“? 2. Kas yra „tarnybinis traukinių tvarkaraštis“, kas jį sudaro ir kas

tvirtina? 3. Kokiais principais vadovaujantis skiriami pajėgumai? 4. Kas skiria pajėgumus vežėjams? 5. Kokiam laikotarpiui skiriami pajėgumai? 6. Kas sudaro minimalų prieigos paketą? 7. Kas sudaro prieigą prie geležinkelio infrastruktūros objektų? 8. Kas sudaro papildomas paslaugas? 9. Kada įsigalioja tarnybinis traukinių tvarkaraštis ir kada jis gali

būti keičiamas? 10. Kas nurodoma pajėgumų didinimo plane? 11. Kas turi būti numatyta naudojimosi viešąja geležinkelių

infrastruktūra sutartyje?

3.2.3. Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės

Krovinių vežimus reglamentuoja 1980 m. gegužės 9 d. Tarptau-tinių vežiojimų geležinkeliais konvencija (COTIF), Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo taisyklės (CIM), Tarptautinės pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais taisyklės (RID), Tarptautinės kontei-nerių vežimo geležinkeliais taisyklės (RICO), Tarptautinės skubių krovinių vežimo geležinkeliais taisyklės (RIEX) ir Tarptautinės krovinių vežimo geležinkeliais taisyklės (SMGS).

Krovinių vežimų geležinkelio transportu taisyklės patvirtintos 2000 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.174 (papildymai 2008 m. ba-landžio 29 d. Nr.3-134, 2009 m. balandžio 23 d. Nr.3-152).

Kroviniai pagal išsiuntimo ir gavimo stotis yra:

233

– Eksportuojami kroviniai – Lietuvos Respublikos teritorijoje geležinkelio transportu vežti priimti kroviniai, kurių galinė stotis yra kitos valstybės teritorijoje;

– Importuojami kroviniai – geležinkelio transportu iš užsienio valstybės atvežti kroviniai, kurių galinė stotis yra Lietuvos Respub-likos teritorijoje;

– Vietiniai kroviniai – tai geležinkelio transportu su vietinių siuntų važtos dokumentais vežami kroviniai, kurių pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Yra šios krovinių siuntos: – Didžioji siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas kro-

vinys, kuriam sutalpinti skiriama daugiau kaip vienas vagonas; – Mažoji siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovi-

nys, sveriantis 10–20 t ir užimantis ne daugiau kaip pusę vagono talpos;

– Rinktinė konteinerių siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovinys, kuriam sutalpinti skiriama daugiau kaip vienas konteineris;

– Smulkioji siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovinys, ne sunkesnis kaip 10 t ir užimantis ne daugiau kaip vieną trečdalį vagono talpos;

– Vagono siunta – tai pagal vienus važtos dokumentus vežamas krovinys, kuriam sutalpinti skirtas atskiras vagonas.

Pagrindinės krovinių rūšys ir jų vežimo nuostatos yra šios: – Buities daiktai – baldai, namų apyvokos reikmenys, asmeninio

naudojimo daiktai (tiek nauji, tiek naudoti), iš jų invalidų vežimėliai, dviračiai, motoroleriai, motociklai, šaldytuvai, skalbimo mašinos, muzikos instrumentai, knygos ir kiti;

– Vienarūšiai kroviniai – kroviniai, kurie gabenami tuo pačiu būdu (suversti, supilti, suberti) ir juos galima sandėliuoti;

– Vienetiniai kroviniai – kroviniai, kurių kiekį galima ir būtina suskaičiuoti;

– Konteineriai – daugkartinio naudojimo kroviniams gabenti standartinė tara, užtikrinanti krovinių saugą ir pritaikyta mechani-zuotai pakrauti ar iškrauti.

– Paketai – tai sustambinti krovinio vienetai, kuriuos sudaro keli mažesni krovinio vienetai (dėžės, statinės, maišai, lentos, vamzdžiai, pabėgiai, liejiniai ir kt.), sutvirtinti universaliomis arba specialiomis

234

vienkartinio ar daugkartinio naudojimo paketavimo priemonėmis, ant padėklų arba be jų.

Paketas suformuojamas laikantis šių nuostatų: paketas skiriamas vienam gavėjui; į paketą sudedami vienos rūšies, matmenų ir savybių bei analogiškai įpakuoti kroviniai.

Šios nuostatos taikomos kroviniams mažuosiuose, vidutiniuose ir didžiuosiuose konteineriuose bei tuštiems konteineriams vežti.

– Smulkiosios siuntos. Smulkiąja siunta priimamas vežti ne lengvesnis kaip 20 kg krovinys. Smulkiąja siunta vežti pateiktas kro-vinys turi būti ne sunkesnis kaip 10 t ir neužimti daugiau kaip trečdalio vagono talpos. Į dengtuosius vagonus smulkiosiomis siun-tomis vežti pateikiamo krovinio vienetas turi būti ne sunkesnis kaip 500 kg ir ne ilgesnis kaip 3 m.

Smulkiosiomis siuntomis vagonas pakraunamas taip, kad pake-linėje stotyje iškraunamam kroviniui netrukdytų kitos vagone esančios siuntos.

– Mažosios siuntos. Mažąja siunta priimamas vežti krovinys, sveriantis nuo 10 t iki 20 t ir užimantis ne daugiau kaip pusę vagono talpos. Mažosiomis siuntomis priimami vežti vienetiniai ar supakuoti kroviniai, išskyrus gedžiuosius.

Neviršydamas vagono krovumo normos, siuntėjas į vieną vago-ną gali sukrauti tris mažąsias siuntas: visas tris skirtas vienai galinei stočiai; kiekvieną iš jų skirtą kitai stočiai; dvi skirtas vienai (pakelinei ar galinei) stočiai ir vieną – skirtą kitai stočiai. Tokiai pakrovai sudaroma organizacinė sutartis.

Kiekvienas vienetas pažymimas siuntėjo ir geležinkelio ženklais. Vienetinius ar supakuotus sunkiuosius ir stambiuosius krovinius,

kurių dėl didelės masės ar matmenų negalima vežti dengtuosiuose vagonuose, leidžiama vežti atviruose vagonuose.

– Ant padėklų sukrauti kroviniai. Gavėjui ir siuntėjui tarpusa-vyje susitarus, krovinys gali būti pateiktas vežti ant padėklų. Padėk-lais pasirūpina siuntėjas ar gavėjas, kurie tarpusavyje susitaria dėl padėklų pateikimo, grąžinimo ir kitų sąlygų.

Ant padėklų sudėti kroviniai priimami vežti smulkiosiomis arba vagono siuntomis.

Ant padėklų sudėti kroviniai priimami vežti smulkiosiomis siuntomis ir išduodami gavėjui krovinius kraunančiuose ir sandėliuo-

235

jančiuose struktūriniuose geležinkelio įmonės Kauno, Šiaulių ir Vilniaus padaliniuose.

Ant padėklų sudėti kroviniai vagono siuntomis priimami vežti ir išduodami gavėjui tik privažiuojamuosiuose keliuose. Ant padėklo sudedamas krovinys, kuris siunčiamas į vieną galinę stotį ir skiriamas vienam gavėjui.

Važtos dokumentuose siuntėjas būtinai nurodo padėklų tipą bei skaičių, krovinio neto ir bruto masę. Jeigu krovinį tikrinant ar išduodant nustatoma, kad važtos dokumentuose įrašyti duomenys neatitinka esamo krovinio kiekio ar rūšies, tai šiuos neatitikimus tarpusavyje derina siuntėjas ir gavėjas.

Ant padėklo sudėto krovinio masė neturi viršyti 1000 kg. Ant padėklo krovinys sudedamas taip, kad nekeičiant jo padėties

ir nepažeidus tvirtinimo būtų galima suskaičiuoti vienetus. – Šalieji kroviniai. Šaliaisiais vadinami tokie kroviniai, kurie

esant žemesnei kaip 0° C temperatūrai praranda byrėjimo savybes, o jų dalelės, tarpusavyje sušaldamos, prišąla prie vagono sienų, grindų. Viso yra 27 šaliųjų krovinių rūšių – tai anglys, valgomoji druska, kalkės, smėlis, žemė, žvyras ir kt.

Siuntėjas, prieš pateikdamas vežti šaliuosius krovinius, turi: sumažinti jų drėgnumą; įterpti medžiagų, kurios neleistų kroviniui sušalti; prieš krovimą izoliuoti vagono grindis ir sienas.

Iš anksto šaldant krovinį, jis maišomas tol, kol sušąla, bet lieka birus.

Kokių priemonių imtis ir kurias medžiagas (kalkes, druską, pjuvenas, šieną, šiaudus) įterpti į krovinį, kad jis nesušaltų, nusp-rendžia siuntėjas, nes tai priklauso nuo krovinio savybių ir jo paskirties. Vagonams izoliuoti naudojami šiaudų, šieno, nendrių pak-lotai, skydai ir panašios priemonės. Jeigu priemonės buvo neefek-tyvios, gavėjas savo priemonėmis turi krovinį susmulkinti, kad šis taptų birus.

Priemonės negarantuoja krovinio birumo, gavėjas privalo iškro-vimo vietose turėti vagonų negadinančių mechaninių priemonių (vibracinių purentuvų ar kitokių įrenginių).

Siuntėjo ir gavėjo tarpusavio susitarimu šalieji kroviniai gali būti vežami ir be priemonių prieš sušalimą.

– Suverstiniai kroviniai. Krovinius, kurių nebūtina arba neįma-noma suskaičiuoti ir nebūtina įpakuoti, leidžiama vežti suverstus.

236

Skiriamos 85 suverstinių krovinių rūšys – tai akmenys, cementas, daržovės, dolomitas, durpės, gipsas, mediena, juodieji metalai, molis, skalda ir kt.

Siuntėjas gali nurodyti krovinio vienetų skaičių tuo atveju, jeigu viename vagone jų pakrauta ne daugiau kaip 1500 vienetų, o gabe-nant medieną atviruose vagonuose – vienoje rietuvėje ne daugiau kaip 100, dviejose – ne daugiau kaip 200 vienetų.

– Birieji maisto produktai. Grūdai ir panašūs birieji maisto pro-duktai vežami dengtaisiais vagonais ir grūdvežiais. Grūdvežiuose kroviniai vežami be pakuotės, vagono vidaus iš anksto nereikia ruošti krovimui. Ant vagono šonų užrašyta: „Grūdai“. Draudžiama šiuose vagonuose vežti kitus krovinius.

Pakrovimo punktuose įrengiama speciali įranga ir svarstyklės, kuriomis sveriami kroviniai. Jeigu krovinio masė viršija vagono krovumą – perteklius pašalinamas iš vagono.

Iškrovimo punktuose tarp bėgių įrengiama speciali grūdvežių iškrovimo įranga. Grūdų krovimo vietos turi būti apsaugotos nuo atmosferinių kritulių patekimo į vagono vidų. Krovinys suberiamas per vagono stoge esančias angas, o iškraunamas – per bunkerio pačioje esančias angas. Angų atidarymas ir uždarymas nemechani-zuotas (rankinis).

Angos uždaromos dangčiais, kurie prisispaudžia prie labirintiš-kai sandarinančio tarpiklio, neleidžiančio dulkėms ir drėgmei patekti į vagono vidų.

Prie važtos dokumentų siuntėjas turi pridėti krovinio kokybės pažymėjimą (sertifikatą).

Kroviniai pagal vertę gali būti: – neįkainoti, – įkainoti Pateikdamas vežti, siuntėjas gali įkainoti krovinį. Siuntėjas turi įkainoti šiuos vagonais (konteineriais) vežamus

krovinius: brangiuosius metalus ir jų gaminius, brangakmenius, meno kūrinius, paveikslus, skulptūras, meno dirbinius, antikvarinius daiktus, kilimus, įrenginių ir mašinų bandomuosius pavyzdžius, parodų eksponatus, kurių nenustatytos valstybinės ar rinkos kainos. Šie kroviniai vežti pateikiami plombuotoje (antspauduotoje) taroje; buities daiktus.

237

Draudžiama įkainoti suverstinius, biriuosius, skystuosius, veža-mus atviruose vagonuose, siuntėjo palydovo lydimus, siuntėjo plombomis užplombuotus, gedžiuosius ir pavojinguosius krovinius ar atskiras siuntos dalis.

Įkainis neturi viršyti krovinio tikrosios vertės. Geležinkelio įmonės reikalavimu siuntėjas turi patvirtinti tikrąją krovinio vertę. Tokie patvirtinantys dokumentai yra: ekspertizės aktas, prekių čekis arba kitų kompetentingų organizacijų pažymos.

Geležinkelio įmonė gali pareikalauti pateikti krovinį apžiūrėti ir patikrinti jo vertę. Įkainotų krovinių siuntos vežamos tik dengtuo-siuose vagonuose ar konteineriuose. Kroviniai taip pat gali būti vežami atviruose vagonuose.

Krovinius vežti atviruose vagonuose leidžiama sudarius su geležinkelio įmone organizacinę sutartį. Daugiau kaip 5 t sveriantys krovinio vienetai priimami vežti ir išduodami tik tose stotyse, kuriose yra tokios keliamosios galios mechanizmai (arba kroviniai nukreipiami į privažiuojamuosius kelius).

Draudžiama į degiąją tarą sudėtus krovinius vežti atviruose vagonuose.

Siuntėjas, pakrovęs krovinį, ir gavėjas, jį iškrovęs, nuo visų vagono išorinių dalių turi nuvalyti krovinio likučius.

Siuntėjas gali paaukštinti vagonų bortus, jeigu tam bus sudaryta organizacinė sutartis ir kroviniai tokiuose vagonuose bus vežami uždarais (žiediniais) sąstatais.

Krovinių vežimo dokumentai. Geležinkelio įmonė (vežėjas)ir krovinių siuntėjas (gavėjas) sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis.

Prieš sudarydami krovinio vežimo sutartį, siuntėjas ir geležinke-lio įmonė turi sudaryti organizacinę sutartį. Geležinkelio įmonė pri-valo pateikti reikiamą tam tikros rūšies vagonų skaičių sutartyje numatytu laiku, o siuntėjas – pakrauti juos pagal sutartyje numatytą tvarką.

Krovinio vežimo sutartimi geležinkelio įmonė įsipareigoja nuvežti siuntėjo jai patikėtą krovinį į galinę stotį ir išduoti jį gavė-jui, o siuntėjas už krovinio vežimą įsipareigoja sumokėti geležin-kelio įmonei sutartą atlyginimą.

Gavėjas įtraukiamas į krovinių vežimo sutarties šalių santy-kius ir privalo įvykdyti šiuos reikalavimus:

238

1) priimti ir iškrauti (išsivežti) krovinį; 2) išvalyti vagonus (konteinerius) ir pašalinti krovinio įtvirtini-

mo priemonių likučius; 3) sumokėti geležinkelio įmonei priklausančius siuntėjo nesu-

mokėtus važtapinigius (važtos mokestį) ir padengti kitas išlaidas, kurios susidarė vykdant krovinio vežimo sutarties sąlygas.

Jeigu įforminti tarptautinių siuntų (SMGS, CIM) važtos doku-mentai, tai atsakomybė siuntėjui tenka iki krovinio perdavimo kitos šalies geležinkelio įmonei, o gavėjui – nuo krovinio priėmimo iš kitos šalies geležinkelio įmonės.

Važtos dokumentai tampa krovinio vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus pradinės stoties kalendorini spaudą.

Jeigu pradinėje stotyje važtos dokumentai įforminami kompiute-riu, tai vietoje stoties kalendorinio spaudo sutartis patvirtinama aps-kaitos mašinos žyma.

Važtos dokumentai ir jų panaudojimas: – Tarp Lietuvos geležinkelio stočių vežamam kroviniui

naudojami vietinių siuntų važtos dokumentų komplektai (toliau – KR-99 formos važtos dokumentai);

– Eksportuojamas krovinys priimamas vežti, o importuojamas atvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais, kurių įformi-nimą reglamentuoja tarptautinės taisyklės;

– Tuščiam, geležinkelio įmonei priklausančiam vagonui (išs-kyrus specializuotąjį naftos produktams vežti) iš stoties išvežti gavėjas įformina persiuntimo važtaraštį.

Šios nuostatos netaikomos tuščiam, geležinkelio įmonei priklau-sančiam, bet privačiam asmeniui išnuomotam ar siuntėjo palydovams važiuoti skirtam vagonui.

KR-99 formos važtos dokumentus sudaro: 1-as lapas – važtaraštis; 2-as lapas – lydraštis; 3-ias lapas – lydraščio šaknelė; 4-as lapas – krovinio priėmimo kvitas. Važtaraštis – tai pagrindinis važtos dokumentų lapas, lydintis

krovinį iki galinės stoties. Galinėje stotyje važtaraštis kartu su kroviniu atiduodamas gavėjui.

239

Lydraštis – atsiskaitymų kontrolei skirtas dokumentas – lydi krovinį iki galinės stoties. Galinėje stotyje liekančiame lydraštyje gavėjas savo parašu patvirtina, kad gavo krovinį.

Lydraščio šaknelė – pagrindinis dokumentas, pagal kurį skai-čiuojami važtapinigiai (važtos mokesčiai) ir pradinėje stotyje suteik-tų paslaugų mokesčiai. Lydraščio šaknelė lieka pradinėje stotyje.

Krovinio priėmimo kvitas – pradinėje stotyje siuntėjui atiduoda-mas krovinio vežimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas.

Su kiekviena krovinių siunta siuntėjas privalo pateikti tinkamai užpildytą važtaraštį.

Važtos dokumentams priskiriami ir smulkiųjų siuntų vagonlapis, konteinerių siuntos vagonlapis, vagono siuntos vagonlapis ir didžio-sios arba sąstato siuntos vagonlapis. Kai pagal KR-99 formos važtos dokumentus krovinys didžiąja siunta vežamas keliuose vagonuose, surašomas vagonų sąrašas. Kai pagal KR-99 formos važtos dokumentus didžiąja konteinerių komplekto siunta vežami krauti konteineriai, surašomas vagonų ir konteinerių sąrašas.

Kai KR-99 formos važtos dokumentuose netelpa visų krovinių pavadinimai, surašomas krovinių sąrašas. Sąrašai surašomi keturiais egzemplioriais ir pridedami prie kiekvieno KR-99 formos važtos dokumentų komplekto lapo (važtaraščio, lydraščio, lydraščio šaknelės, krovinio priėmimo kvito).

Susidarius kliūtims vežimo metu, kurios sąlygoja siuntos pada-lijimą, – įforminamas KR-99 formos važtos dokumentų papildomas komplektas (KR-99 formos papildomi važtos dokumentai). KR-99 formos papildomus važtos dokumentus įformina geležinkelio įmonė, kuri sau pasilieka 4-ąjį lapą (krovinio priėmimo kvitą).

Griežtą numeraciją turinčiais vietinių ir tarptautinių siuntų važ-tos dokumentų blankais siuntėjus už nustatytą užmokestį aprūpina geležinkelio įmonė.

Griežtos apskaitos važtos dokumentų blankų ir jų priedų įsigi-jimo, saugojimo ir realizavimo tvarką nustato geležinkelio įmonė.

Siuntėjas prie važtos dokumentų turi pridėti Lietuvos Respub-likos Vyriausybės teisiniuose aktuose nurodytus muitinės, pasienio ar kitoms administracinėms procedūroms atlikti nustatytus būtinus dokumentus. Geležinkelio įmonė neatsako už duomenų, įrašytų šiuose dokumentuose, netikslumą.

240

Siuntėjas (gavėjas) yra atsakingas už šiuos dokumentus ir turi padengti geležinkelio įmonei vagonų užlaikymo nuostolius, susida-riusius dėl dokumentų (leidimų, licencijų, deklaracijų, veterinarijos tarnybos pažymėjimų ar sertifikatų ir kitų) nepateikimo laiku.

Krovinių priėmimas. Krovimo darbai. Siuntėjas krovinius pa-teikia stoties bendrojo naudojimo ar privažiuojamuosiuose keliuose arba krovinius kraunančios geležinkelio įmonės teritorijoje.

Buities daiktai pateikiami vežti pagal smulkiosioms siuntoms taikomas taisykles. Smulkiosios, mažosios ar konteinerių siuntos paprastai pateikiamos krovinius kraunančios geležinkelio įmonės teritorijoje. Jeigu siuntėjas pagal rinktinių vagonų formavimo planą tokiomis siuntomis užims visą vagoną, galima krauti privažiuoja-muosiuose keliuose. Smulkūs krovinio vienetai tarpusavyje sutvir-tinami.

Krovinius ir konteinerius į transportavimo priemones (vagonus, automobilius) ir sandėliavimo vietas krauna:

– geležinkelio įmonė savo krovimo baruose (išskyrus skysčius, pavojinguosius ir gedžiuosius krovinius);

– siuntėjas – stoties bendrojo naudojimo keliuose ar privažiuo-jamuosiuose keliuose –pavojinguosius (krauti galima tik privažiuoja-muosiuose keliuose) ir gedžiuosius krovinius; žalius gyvulinius produktus; sunkius (daugiau kaip 500 kg sveriantis vienetas) krovinius; negabaritinius krovinius; supiltus (krauti galima tik privažiuojamuosiuose keliuose), subertus ir suverstus krovinius; ve-žamus specialiuose vagonuose; siuntėjo palydovų lydimus krovinius.

Geležinkelio įmonė pateikia tvarkingus ir siuntėjo pageidauja-mam kroviniui vežti tinkamus prekinius vagonus (konteinerius), o kai reikia – išplautus ir išdezinfekuotus.

Cisterninius vagonus skysčiams pilti parengia geležinkelio įmo-nė arba susitarus už sutartą atlyginimą tai padaro siuntėjas (gavėjas). Specialiuosius cisterninius vagonus parengia siuntėjas.

Vagonų (išskyrus cisterninių ir bunkerinių pusvagonių) tinkamu-mą tam tikram kroviniui vežti nustato tas asmuo (siuntėjas ar gele-žinkelio įmonė), kurio priemonėmis kraunama.

Cisterninių vagonų ir bunkerinių pusvagonių tinkamumą tam tikram kroviniui vežti nustato siuntėjas.

Konteinerių tinkamumą buities daiktams vežti nustato geležin-kelio įmonė, o kitiems kroviniams – siuntėjas.

241

Jeigu būtina, siuntėjas turi: parengti specialią įrangą ir medžia-gas (ožius, stovus, padėklus, tarpiklius, virves, brezentą ir panašias) kroviniui krauti ir įtvirtinti vagone; sumontuoti ir įtvirtinti vagonuose skydus, įstatyti grotas; suveržti metalinėmis sąvaržomis medieną ir atlikti kitus darbus; pritvirtinti viršutinių, šoninių ir apatinių vagono angų dangčius.

Apie vagone sumontuotus įtaisus ir įrangą siuntėjas įrašo važtos dokumentų tam skirtoje skiltyje. Visi nuimamieji įtaisai ir įranga galinėje stotyje atiduodami gavėjui kartu su kroviniu.

Į atvirus vagonus pakrautas krovinys (įskaitant pakrovimo ir tvirtinimo įtaisus) turi tilpti nustatyto pakrovos gabarito ribose. Jeigu į atvirus vagonus pakrautas krovinys netelpa pakrovos gabarito ribose, jis vežamas pagal negabaritinių ir sunkiųjų krovinių vežimo instrukcijos reikalavimus.

Į vagonus kroviniai kraunami pagal Krovinių krovimo ir tvirtinimo techninių sąlygų reikalavimus. Kroviniai vežti priimami tose stotyse ir į tas stotis, kuriose galima pakrauti (iškrauti) pagei-daujamus krovinius (siuntas). Kiekviena geležinkelio įmonė savo stočių sąrašus nurodo tarifų knygoje. Vežti krovinius dalyvaujant kitų šalių geležinkeliams priimama pagal atskirus tarptautinius susitarimus ir taisykles.

Pagal vienus važtos dokumentus vežti priimama: – vienarūšis krovinys, pakrautas tik siuntėjo arba tik

geležinkelio įmonės į vieną ar kelis vagonus vienoje stotyje ir skirtas vienam gavėjui vienoje galinėje stotyje;

– nedalomi ar labai stambūs krovinio vienetai, kuriems sukrauti reikia daugiau kaip vieno vagono.

Krovinių siunta, pakrauta į kelis vagonus pagal vienus važtos dokumentus, negali būti išskaidyta.

Vagone esančio krovinio svoris nustatomas: sveriant vagonų ar-ba prekių svarstyklėmis; matuojant; sutartinai; sumuojant (sudedant) visų siuntos vienetų mases,

Krovinio svorį nustato: 1) geležinkelio įmonė, kraunanti krovinį į vagoną (konteinerį)

arba iš jo; 2) sutartį su siuntėju sudariusi geležinkelio įmonė; 3) siuntėjas – kitais atvejais.

242

Pateikto vežti krovinio vienetų skaičių nurodo siuntėjas. Jeigu krovinius į vagonus krauna geležinkelio įmonė, tai ji patikrina, ar pateiktų vienetų skaičius atitinka įrašus važtos dokumentuose.

Krovinių pakrovimas ir iškrovimas geležinkelio privažiuoja-muosiuose keliuose. Privažiuojamieji geležinkelio keliai (toliau – privažiuojamieji keliai) – keliai, kurie ištisai sujungti su bendrojo naudojimo geležinkelio keliais, skirti krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti. Privažiuojamieji keliai gali priklausyti fiziniam arba juri-diniam asmeniui (toliau vadinamam klientu) bei geležinkelio valdytojui.

Vagonai privažiuojamuosiuose keliuose vežiojami kliento loko-motyvais. Kai klientas lokomotyvo neturi, tai atlieka geležinkelio įmonė už nustatytą užmokestį.

Geležinkelio valdytojo (geležinkelio įmonės) ir krovinių siuntėjų (gavėjų) santykius reguliuoja Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartys (toliau – Sutartys).

Kai privažiuojamajame kelyje vagonai vežami kliento lokomo-tyvu ir jo teritorijoje yra kiti krovinių siuntėjai ar gavėjai – jų santykiai reguliuojami tarpusavio susitarimais.

Klientas, su kuriuo sudaryta Sutartis, gali leisti į savo krovimo barus atvaryti vagonus neturinčiam privažiuojamojo kelio ir nega-linčiam atlikti krovos darbų stoties bendrojo naudojimo vietose krovimo siuntėjui ar gavėjui (subklientui). Šiuo atveju tarp kliento ir krovinio savininko (subkliento) turi būti surašytas Susitarimas dėl vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią.

Jeigu klientas naudojasi keletu privažiuojamųjų kelių, su juo sudaromos atskiros sutartys kiekvienam privažiuojamajam keliui.

Su geležinkelio valdytojo padaliniais sutartys sudaromos bend-rąja tvarka, t.y. kaip ir su kitais siuntėjais (gavėjais). Šalys tarpusa-vyje atsiskaito geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka.

Apie varomus į privažiuojamąjį kelią vagonus stotis turi pranešti klientui prieš dvi valandas. Pranešimai perduodami visą parą, taip pat poilsio ir švenčių dienomis. Nepranešama, jeigu bus kraunama į iškraunamus vagonus. Klientas stočiai turi pranešti, kad vagonai jau parengti varyti iš privažiuojamojo kelio į stotį. Pranešime nurodomas vagonų skaičius ir jų numeriai, perdavusio ir priėmusio pranešimą asmenų pavardės, perdavimo laikas. Už vagonų varymą geležinkelio įmonės lokomotyvu į privažiuojamojo kelio krovimo barus arba

243

perdavimo kelius ir atgal į stotį imamas geležinkelio įmonės nusta-tytas užmokestis. Atstumas, už kurį mokama, nurodomas Sutartyje.

Mokestis už vagonų varymą bei manevrus privažiuojamajame kelyje imamas atskirai iš kiekvieno kliento, su kuriuo sudaryta Sutartis, nesvarbu, kaip jie buvo varomi – visiems kartu ar kiekvienam klientui atskirai.

Komerciniu ir techniniu požiūriais vagonai priimami ir perduodami taip: jei vagonai varomi į krovimo barus geležinkelio įmonės lokomotyvu – krovimo baruose, jei kliento lokomotyvu – perdavimo keliuose, nurodytuose Sutartyje.

Krovinio siuntėjo (gavėjo) teritorijoje ir perdavimo keliuose krovinius ir vagonus saugo klientas. Naudotis kliento privažiuoja-muoju keliu manevrams ar kitiems reikalams geležinkelio įmonė gali tik gavusi kliento sutikimą. Į privažiuojamuosius kelius atvarytus geležinkelio įmonei priklausančius vagonus ir konteinerius draudžia-ma naudoti kliento vidiniams vežiojimams.

Vagonų ir konteinerių naudojimas. Siuntėjas (gavėjas) už pa-teiktų geležinkelio įmonėms priklausančių vagonų ir konteinerių naudojimą pradinėje, pakelinėje, galinėje stotyse ir privažiuojamuo-siuose keliuose moka geležinkelio įmonės nustatytą atlyginimą.

Jeigu ne dėl geležinkelio įmonės kaltės vagonai ir konteineriai negali būti pateikti siuntėjui (gavėjui), siuntėjas (gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės nustatytą atlyginimą už vagonų ar konteinerių naudojimą.

Pradinėje stotyje j vagonų ar konteinerių naudojimo trukmę įeina:

1) tuščių vagonų ar konteinerių (ir pakrautų, kai krovinys grąži-namas siuntėjui) sukaupimo trukmė. Tuščių vagonų sukaupimo truk-mė skaičiuojama tais atvejais, kai pradinėje stotyje pagal organiza-cinę sutartį siuntėjui sukaupiami arba pristatomi į pradinę stotį iš kitos stoties tušti vagonai ar konteineriai (pvz. dideliems krovinių kiekiams perkrauti iš laivo) – nuo informavimo, kad vagonai sukaup-ti, momento iki sutikimo juos priimti sutartoje vietoje arba jų atsisa-kymo, kurio laikas fiksuojamas siuntėjo atsisakymo rašte, momento;

2) krovos darbų trukmė. Krovos darbų trukmė skaičiuojama nuo vagonų atvarymo į krovimo barą ar sutartyje nurodytą vietą momen-to iki krovinio vežimo sutarties sudarymo momento, jei siuntėjas yra pranešęs, kad vagonai pakrauti ir juos galima priimti;

244

3) papildoma vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė. Papildo-ma vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė skaičiuojama tais atvejais, kai reikia pataisyti sukrauto krovinio padėtį ar jo tvirtinimą, perkrauti į kitą vagoną, kai yra laikinų priežasčių nesudaryti krovinio vežimo sutarties.

Vagonų ar konteinerių naudojimo trukmę pakelinėse stotyse sudaro jų laikymo trukmė dėl kliūčių vežimo metu reikalaujant vals-tybės institucijoms arba dėl užimtų galinės stoties kelių ar privažiuojamųjų kelių krovimo barų (dėl gavėjo ar siuntėjo kaltės).

Vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė skaičiuojama nuo vagonų ar konteinerių sulaikymo pakelinėje stotyje momento iki jų išsiuntimo iš šios stoties arba leidimo vežti toliau gavimo momento.

Galinėje stotyje į vagonų ar konteinerių naudojimo trukmę įeina:

1) vagonų ar konteinerių sukaupimo trukmė. Pakrautų vagonų ar konteinerių, kurie bus perkraunami į laivą, sukaupimo trukmė skai-čiuojama nuo informavimo, kad pakrauti vagonai ar konteineriai yra sukaupti, momento iki sutikimo juos priimti sutartoje vietoje arba papildomo pavedimo geležinkelio įmonei pateikimo momento;

2) krovos darbų trukmė. Krovos darbų trukmė skaičiuojama nuo vagonų atvarymo į krovimo barą ar sutartyje nurodytą vietą momen-to iki gavėjo pranešimo, kad vagonai iškrauti ir juos galima atsiimti, momento;

3) papildoma vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė. Vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė privažiuojamuosiuose kebliuose skaičiuojama taip:

– kai vagonai į privažiuojamojo kelio krovimo barus vežami geležinkelio įmonės lokomotyvu – nuo vagono atvarymo į krovimo barą momento iki pranešimo dėl krovos darbų baigties momento;

– kai vagonai geležinkelio įmonės lokomotyvu vežami į posto-vio kelius, ten vagonai perduodami privažiuojamojo kelio atstovams ir į krovimo barus išvežiojami privažiuojamojo kelio lokomotyvu – nuo vagonų perdavimo klientui momento iki jų perdavimo po krovos darbų geležinkelio įmonei momento.

Vagonų ir konteinerių naudojimo trukmės apskaitos įforminimo tvarką nustato geležinkelio įmonė.

Krovinio vežimo maršrutas ir tarifų taikymas. Krovinio pristatymo terminas. Siuntėjas (gavėjas) geležinkelio įmonei moka

245

važtapinigius (važtos mokestį), skaičiuojamus už atstumą tarp pradi-nės (krovinio importo atveju, kai krovinys atvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais – sienos kirtimo) ir galinės (krovinių eksporto atveju, kai krovinys išvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais – sienos kirtimo) stočių.

Ši nuostata netaikoma, kai vežant krovinį atliekamas papildomas siuntėjo (gavėjo) pavedimas. Šiuo atveju atskirai skaičiuojami atstu-mai nuo pradinės iki papildomo pavedimo atlikimo stoties ir nuo papildomo pavedimo atlikimo stoties iki galinės stoties.

Atstumas, kuriuo, nukrypstant nuo pradinio maršruto, kroviniai vežami patikrinti, perkrauti į kitą vagoną (konteinerį), iškrauti vagono krovumo normą viršijantį krovinio kiekį ar perduoti krovinį saugoti, įskaičiuojamas į bendrą krovinio vežimo atstumą. Važta-pinigiai (važtos mokestis) ir suteiktų papildomų paslaugų mokesčiai skaičiuojami pagal geležinkelio įmonės nustatytus tarifus.

Muitinės priežiūroje vežami kroviniai į paskirties muitinės įstaigą atvežami neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nusta-tyto muitinio tranzito procedūros atlikimo termino. Krovinių, veža-mų tarp Lietuvos geležinkelio stočių, į kurias yra nereguliarus trauki-nių eismas, pristatymo terminas sutariamas sudarant krovinio vežimo sutartį. Eksportuojamiems, importuojamiems ir tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją geležinkelio transportu vežamiems kroviniams pristatymo terminai skaičiuojami pagal tarptautines taisykles (SMGS ir CIM).

Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo krovinio vežimo suta-rties sudarymo dienos 24 valandos. Jeigu krovinys vežti pateiktas geležinkelio įmonėje, tai pristatymo terminai pradedami skaičiuoti nuo krovinio išsiuntimo (pakrovimo) dienos 24 valandos. Vežamų negabaritinių krovinių pristatymo terminai patrigubinami. Krovinio pristatymo terminas laikomas nepažeistu, jeigu krovinys į galinę stotį atvežtas iki terminu nustatytos dienos ir geležinkelio įmonė apie tai gavėjui pranešė telefonu ar kitomis sutartyje nurodytomis komuni-kacijos priemonėmis.

Papildomi gavėjo (siuntėjo) pavedimai. Gavėjas (siuntėjas) tik vieną kartą gali pateikti papildomus pavedimus. Papildomi pavedi-mai priimami tik visai siuntai. Vietinės siuntos siuntėjas gali prašyti:

246

1) pasiimti krovinį pradinėje stotyje, jeigu krovinys nėra išsiųs-tas. Šiuo atveju siuntėjas apmoka geležinkelio įmonei su tuo susi-jusias jos išlaidas;

2) sulaikyti krovinį kelyje; 3) sulaikyti krovinio išdavimą; 4) galinėje stotyje išduoti krovinį kitam, negu važtos dokumen-

tuose nurodytas gavėjas, asmeniui; 5) išduoti krovinį kitoje, negu nurodyta važtos dokumentuose,

stotyje; 6) grąžinti krovinį į pradinę stotį, jei krovinys nesulaikytas ar

neareštuotas. Vietinės siuntos gavėjas gali prašyti: sulaikyti krovinį kelyje;

išduoti krovinį kitoje, negu nurodyta važtos dokumentuose, stotyje; išduoti krovinį kitam, negu važtos dokumentuose nurodytas gavėjas, asmeniui.

Importuojamo krovinio gavėjas, atlikęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose nustatytas valstybės institucijų procedūr-as, gali prašyti:

1) sulaikyti krovinį kelyje; 2) pakeisti krovinio galinę stotį į vieną iš esančių Lietuvos Res-

publikos teritorijoje; 3) išduoti krovinį kitam, negu važtos dokumentuose nurodytas

gavėjas, asmeniui. Vietinio krovinio siuntėjas gali pateikti papildomus pavedimus,

jeigu jis sumokėjo krovinio vežimo išlaidas (įrašyta važtos dokumen-tuose) arba jeigu važtos dokumentuose nurodyta, kad siuntėjas turi teisę duoti papildomus pavedimus.

Vietinio krovinio siuntėjas neturi teisės pateikti papildomų pavedimų, jeigu važtapinigius (važtos mokestį) ir mokesčius už kitas suteiktas paslaugas geležinkelio įmonei sumoka gavėjas.

Nevykdomi siuntėjo ar gavėjo papildomi pavedimai dėl tranzitu (abu kartus krovinys tuose pačiuose vagonuose kerta kaimyninių valstybių sienas) per Lietuvos Respublikos teritoriją geležinkelio transportu vežamų krovinių.

Jeigu gavėjas (siuntėjas) pavedė išduoti krovinį kitam asmeniui, tai tas asmuo neturi teisės pavesti atsiimti krovinį tretiesiems asme-nims ar pakeisti galinę stotį. Naujasis gavėjas turi krovinį pasiimti, o išsiųsti krovinį toliau gali tik sudaręs krovinio vežimo sutartį.

247

Papildomų pavedimų pateikimo tvarką nustato geležinkelio įmonė.

Krovinio galinė stotis keičiama: – vietinių siuntų kroviniams – bet kurioje pakelinėje (vagonų

skirstymo ar krovos darbus atliekančioje) arba galinėje stotyje; – su SMGS važtos dokumentais vežamiems kroviniams –

pasienio vagonų perdavimo arba galinėje stotyje. Pagal krovinio vežimo sutartį už vežimą nuo pasienio vagonų

perdavimo (pradinės) iki galinės stoties važtapinigiai (važtos mokes-tis) ir su tuo susijusių paslaugų mokesčiai geležinkelio įmonei sumo-kami papildomus pavedimus atliekančioje stotyje. Papildomų pave-dimų iniciatorius gali su geležinkelio įmone sudaryti atskirą atsiskaitymo už šias paslaugas sutartį.

Krovinio išdavimas ir saugojimas. Geležinkelio įmonė privalo pranešti gavėjui apie jo vardu gautą krovinį. Krovinys laikomas pristatytu nuo pranešimo momento.

Apie vagonų varymą iškrauti stoties bendrojo naudojimo keliuose gavėjui pranešama prieš dvi valandas. Nenuvariusi vagonų per dvi valandas nuo pranešimo momento, geležinkelio įmonė tokia pat tvarka privalo pranešti naują laiką. Galinėje stotyje geležinkelio įmonė turi gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį. Krovinys gavėjui išduodamas tik pateikus įgaliojimą ir visiškai atsiskaičius su geležin-kelio įmone už krovinio vežimą ir suteiktas paslaugas. Gavėjas krovinio gavimą patvirtina parašu lydraštyje. Įrašius lydraštyje duomenis apie krovinio išdavimą, gavėjui atiduodamas važtaraštis.

Galinėje stotyje geležinkelio įmonei draudžiama išduoti krovinius, kol įstatymų numatytais atvejais ir tvarka jų nepatikrino tam įgaliotos valstybės institucijos. Geležinkelio įmonės išlaidas, susijusias su tikrinimu, apmoka krovinio gavėjas.

Krovinio gavėjas gali atsisakyti krovinio ar jo dalies tik tuo atveju, kai krovinys yra sugedęs ar sugadintas taip, kad viso krovinio arba jo dalies nebegalima naudoti.

Jeigu dėl krovinio gavėjo kaltės krovinys buvo ne laiku iškrautas arba išvežtas, atsakomybė už sugedusį ar sugadintą krovinį tenka jam.

Galinėje stotyje geležinkelio įmonė turi tikrinti krovinio svorį, vienetų skaičių ir būklę, jeigu:

– krovinys atvežtas netvarkingu vagonu, vagonu su pažeis-

248

tomis pradinės arba pakelinės stoties plombomis; – krovinys atvežtas atviraisiais vagonais arba neplombuotais

dengtaisiais vagonais su trūkumo, gedimo ar sugadinimo požymiais, jei šiuos požymius galima nustatyti vizualiai;

– nesilaikyta gedžiųjų krovinių pristatymo terminų pagal Gedžiųjų krovinių vežimo priežiūros instrukciją ar temperatūros režimo refrižeratoriniuose vagonuose;

– krovinį iškrovė geležinkelio įmonė stoties bendrojo naudo-jimo keliuose.

Išvardytais atvejais geležinkelio įmonė vienetinius krovinius atiduoda patikrinusi tik sugadintų vienetų svorį ir būklę. Priimto vežti ir vežant sugadinto krovinio vieneto svoriui nustatyti siuntėjas (gavėjas) turi geležinkelio įmonei pateikti sąskaitą faktūrą. Jeigu siuntėjas (gavėjas) negali pateikti krovinio kiekį patvirtinančių dokumentų, surašomas laisvos formos aktas dėl esamo krovinio. Tikrinusių asmenų pasirašytas aktas pridedamas prie Komercinio akto.

Gavėjas gali atsisakyti priimti, kol nebus patenkintas jo reikalavimas patikrinti krovinį. Jeigu krovinio praradimo, trūkumo ar sugadinimo tikrinant nenustatyta, su tikrinimu susijusias geležinkelio įmonės išlaidas apmoka šio tikrinimo reikalavęs asmuo.

Kroviniai, atvežti tvarkinguose vagonuose (konteineriuose) su nepažeistomis siuntėjo plombomis, išduodami gavėjui nesveriant, netikrinant jų kiekio ir būklės.

Pavojingieji kroviniai, atgabenti tvarkinguose vagonuose su nepažeistomis siuntėjo plombomis, išduodami gavėjui netikrinant. Jeigu pažeistas vagonas, konteineris ar kuri nors iš plombų, kroviniai tikrinami gavėjo sandėliuose dalyvaujant geležinkelio įmonės atstovui.

Kai pakrautas vagonas (konteineris) perduodamas gavėjui, šalys turi vagono perdavimo (iškrovos) vietoje apžiūrėti jį iš išorės, sutikrinti plombų skaičių ir žymas, o atvirame vagone atvežtą krovinį patikrinti, ar nėra akivaizdžių jo gedimo arba trūkumo požymių.

Krovinį iš vagono (konteinerio) iškrauna ir vagoną (konteinerį) išvalo gavėjas.

Važtos dokumentuose pažymima apie krovinio išdavimą gavėjui. Įrašas patvirtinamas kalendoriniu stoties spaudu ir atsakingo darbuotojo įskaitomu parašu. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį,

249

tai siuntėjas turi teisę duoti pavedimą. Tačiau jeigu siuntėjas tokių pavedimų nepateikia, gavėjas privalo priimti krovinį ir jį saugoti. Jeigu gavėjas per 24 valandas nuo pranešimo apie jo vardu gautą ar jam sugrąžintą krovinį jo neatsiima, moka geležinkelio įmonei užmokestį už krovinio saugojimą. Jeigu gavėjo nerandama, geležinkelio įmonė apie tai informuoja siuntėją. Per 10 darbo dienų negavusi pavedimo, geležinkelio įmonė turi teisę iškrauti krovinį ir privalo jį saugoti. Jeigu per 30 kalendorinių dienų krovinys neatsiimamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka geležinkelio įmonė turi teisę jį realizuoti.

Kontroliniai klausimai 1. Kaip klasifikuojami kroviniai pagal išsiuntimo ir gavimo

stotis? 2. Kokios yra krovinių siuntos? 3. Kokios pagrindinės krovinių rūšys? 4. Kokias sutartis turi sudaryti geležinkelio įmonė (vežėjas) ir

krovinių siuntėjas (gavėjas)? 5. Ką krovinio vežimo sutartimi įsipareigoja vežėjas ir ką –

gavėjas? 6. Ką privalo įvykdyti gavėjas? 7. Kokius papildomus pavedimus gali prašyti vietinės siuntos

siuntėjas? 8. Nuo kada krovinys laikomas pristatytu?

3.2.4. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklės

Šios taisyklės patvirtintos 2003 m. sausio 17 d. įsakymu Nr.3-26 (ankstesnė redakcija – 1995 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr.262).

Bendrosios nuostatos. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelio transportu taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) nustato keleivių, nešulių ir bagažo vežimo Lietuvos geležinkeliais vietinio susisiekimo traukiniais tvarką, kurios privalo laikytis geležinkelio įmonė, keleiviai ir bagažo siuntėjai bei gavėjai.

Keleiviai vežami keleivinių traukinių tvarkaraštyje nurodytais paprastaisiais ir greitaisiais traukiniais 1 ir 2 klasės sėdimuosiuose bei miegamuosiuose vagonuose, 3 klasės sėdimuosiuose vagonuose

250

ir pagal atskirą geležinkelio įmonės nurodymą – specialiais traukiniais ar vagonais (pagal užsakymą) nuo/iki stočių, skirtų keleiviams aptarnauti.

Bagažas vežamas keleivinių traukinių eismo tvarkaraštyje nurodytais paprastaisiais ir greitaisiais traukiniais bagažo vagonuose ir pagal atskirą geležinkelio įmonės nurodymą – specialiais traukiniais ar vagonais (pagal užsakymą) nuo/iki stočių, skirtų bagažui pakrauti, iškrauti ir saugoti.

Šios Taisyklės netaikomos vežant keleivius, nešulius ir bagažą, kai pradinė ar/ir galinė stotis yra kitoje šalyje.

Geležinkelio įmonės įsipareigojimai. Pagal keleivio ar bagažo vežimo sutartį, kuri patvirtinama atitinkamu vežimo dokumentu, geležinkelio įmonė įsipareigoja nuvežti keleivį arba bagažą į reikiamą punktą nustatytu maršrutu ir nustatytu laiku.

Geležinkelio įmonė privalo tai organizuoti keleivių ir bagažo vežimą, kad keleiviams būtų sudarytos tinkamos važiavimo sąlygos, užtikrinamas kultūringas aptarnavimas ir teikiama informacija traukiniuose, stotyse bei agentūrose.

Geležinkelio įmonė neprivalo vežti keleivių ir bagažo, jeigu: keleivis ar bagažo siuntėjas nevykdo ar netinkamai vykdo šių Taisyklių reikalavimus; atsirado neišvengiamų ar nepašalinamų kliūčių (pvz., stichinės nelaimės).

Kelionės bilietai. Dokumentas, patvirtinantis keleivio vežimo sutarties sudarymą ir suteikiantis teisę važiuoti traukiniu nuo/iki bet kurios stoties į vieną ar į abi puses pagal traukinio važiavimo maršrutą, yra nustatytos formos kelionės bilietas (toliau bilietas).

Keleiviai privalo nusipirkti bilietus geležinkelio bilietų kasose, agentūrose arba kitose geležinkelio įmonės nustatytose vietose.

Geležinkelio bilietų kasų arba kitų geležinkelio įmonės nustatytų bilietų pardavimo vietų darbo laiką nustato geležinkelio įmonė, agentūrų – jų vadovai, atsižvelgę į vietos sąlygas ir galiojantį traukinių eismo tvarkaraštį.

Už bilietus atsiskaitoma grynaisiais pinigais, banko pavedimu ar banko kortele, o turint teisės aktais nustatytas lengvatas bilietai įsigy-jami nemokami arba su nuolaida, keleiviui pateikus atitinkamą pažymėjimą (originalą).

Bilietas gali būti: – vienetinis – vienam keleiviui vienai kelionei;

251

– grupės – keleivių grupei nuo 6 žmonių vienai kelionei; – terminuotas – vienam keleiviui atitinkamam terminui.

Terminuotų bilietų rūšis nustato geležinkelio įmonė. Organizuotai grupei keleivių, kurie važiuoja tą pačią dieną ir tuo

pačiu traukiniu, bet nebūtinai tame pačiame vagone, parduodamas grupės bilietas.

Vienetiniai ir grupės bilietai pradedami pardavinėti prieš 30 parų iki traukinio išvažiavimo dienos baigiami – atsižvelgiant į vietos są-lygas, bet ne vėliau kaip likus 5 minutėms iki traukinio išvažiavimo.

Terminuoti bilietai pradedami pardavinėti prieš 10 parų iki bilie-to galiojimo pradžios, o baigiami – antrą terminuoto bilieto galiojimo dieną.

Keleivis, nusipirkęs bilietą, turi patikrinti, ar jame nurodyti teisingi duomenys ir saugoti jį visą kelionės laiką. Data biliete rašoma tokia tvarka: diena, mėnuo, metai (pvz., 15 07 02). Visa biliete nurodyta informacija (data, pradinė ir galinė stotys, traukinio, vagono ir vietos numeris, bilieto kaina ir t.t.) turi būti aišku, be pataisymų. Taisytas ar sugadintas (suplėšytas, suklijuotas, apdegęs ir pan.) bilietas negalioja ir dublikatas neišduodamas.

Keleivis vagone gali užimti tik vieną vietą. Jeigu keleivis va-gone su atskiromis kupė nori užimti daugiau vietų, privalo sumokėti už visas vietas.

Jeigu traukinyje nėra laisvų vietų, o keleiviui būtina išvykti (artimųjų mirties ar ligos atveju ir pan.), jis turi pateikti atsakingam stoties darbuotojui (stoties viršininkui, budėtojui, kasininkui) tai įrodantį dokumentą. Pagal pateiktą dokumentą keleivis bilietų kasoje gali įsigyti bilietą be nurodytos vietos važiuoti pageidaujamo traukinio žemiausios klasės vagone. Kelionės metu, atsiradus galimybei, keleiviui suteikiama vieta.

Bilietų galiojimo laikas. Vienetinis ir grupės bilietas galioja pagal juose nurodytus duomenis: datą, traukinį, vagoną, vietą.

Terminuotas bilietas galioja važinėti paprastaisiais ir greitaisiais traukiniais 3 klasės vagonuose nuo/iki nurodytų stočių ir nurodytu laikotarpiu.

Jeigu terminuoto bilieto galiojimo laikas baigiasi keleiviu važiuojant, bilietas galioja iki jame nurodytos galinės stoties.

Važiavimo sąlygų pakeitimas. Jeigu keleivis, įsigijęs bilietą, nori išvykti kitą dieną ar kitu traukiniu nei nurodyta biliete, jis turi

252

kreiptis į bet kurią geležinkelio bilietų kasą. Terminuoti bilietai nekeičiami. Kelionės metu keleivis turi teisę pereiti į aukštesnės klasės

vagoną, jei jame yra laisvų vietų, sumokėjęs kainų skirtumą traukinio viršininkui bei gavęs priemokos kvitą.

Jeigu keleivis nori tame pačiame traukinyje pratęsti kelionę iki kitos nei biliete nurodytos stoties, jei turi apie tai pranešti gele-žinkelio atsakingam darbuotojui (konduktoriui, traukinio viršinin-kui) ir įsigyti kitą bilietą dar nepasibaigus turimo bilieto galiojimo laikui.

Bet kurioje geležinkelio bilietų kasoje keleiviui turi grąžinti bilieto kainų skirtumą, jeigu keleivis dėl geležinkelio kaltės važiavo žemesnės klasės negu nurodyta jo biliete vagone ar žemesnės kategorijos traukiniu. Atsakingas darbuotojas (traukinio viršininkas, vagono palydovas) sudaro aktą, kuris su bilietu pateikiamas geležin-kelio bilietų kasai.

Kelionės metu dėl techninių gedimų atkabinus vagoną, atsakingas darbuotojas (traukinio viršininkas, vagono palydovas) privalo keleiviams suteikti vietas traukinio kituose, tos pačios klasės, kuri nurodyta bilietuose ,vagonuose. Jeigu tokiuose vagonuose laisvų vietų nėra, keleiviams suteikiamos vietos aukštesnės klasės vagonuo-se, o jeigu ir juose laisvų vietų nėra, keleiviams suteikiamos vietos tuose vagonuose, kuriuose jų yra. Už persėdimą į aukštesnės klasės vagonus priemoka neimama. Prireikus keleiviai nemokamai aprūpi-nami patalyne.

Vaikų vežimas. Kiekvienam keleiviui suteikiama teisė nemo-kamai vežti du vaikus iki 7 metų amžiaus neužimant atskiros sėdimos ar miegamos vietos.

Vaikams nuo 7 iki 10 metų amžiaus perkami vienetiniai bilietai su 50 procentų nuolaida.

Keleiviui, vežančiam keletą vaikų iki 7 metų amžiaus, suteikiama teisė trečiajam ar kitiems vaikams iki 7 metų įgyti vie-netinį bilietą su 50 procentų nuolaida. Vaikui nuo 10 metų amžiaus perkamas bilietas už visą kainą. Vaikams, neturintiems 10 metų, bilietai be suaugusiųjų neparduodami ir važiuoti traukiniais neleidžiama, išskyrus moksleivius, važiuojančius į mokyklą ir atgal. Keleivis, su kuriuo važiuoja vaikas iki 10 metų, privalo turėti

253

dokumentą, patvirtinantį vaiki amžių. Vaiko amžius nustatomas pagal tai, kiek metų suėjo vaikui traukinio išvažiavimo dieną.

Nešulių vežimas ir saugojimas. Kiekvienas keleivis, turintis bi-lietą, turi teisę keleiviniame vagone vežti su savimi nemokamai nešulius, kurių bendra trijų matmenų suma ne didesnė kaip 200 cm dydžio, o bendras svoris – 35 kg suaugusiajam ir 15 kg vaikui iki 10 metų.

Nešuliai vežami jiems skirtose vietose. Asmeninius daiktus ir nešulius saugo ir už juos atsako pats keleivis.

3 klasės vagone suaugęs keleivis gali vežti daugiau nešulių nei numatyta šiose Taisyklėse, bet ne daugiau kaip 50 kg. Kaip nešulius, papildomai prie leistinos normos, jeigu traukiniu važiuoja vaikas ar invalidas, nemokamai dar vežti sudedamąjį vaiko ar invalido vežimėlį.

Vežant daugiau nešulių, negu numatyta šiuose Taisyklėse, kelei-vis privalo juos atiduoti į bagažo vagoną ir sumokėti užmokestį pagal lydimojo bagažo tarifą.

Neišardytus dviračius galima vežti bagažo vagonuose, keleivi-niuose vagonuose – tam skirtose vietose, už kiekvieną dviratį mokant nustatytą užmokestį. Išardyti ir supakuoti (dėkluose) dviračiai, kurių matmenys ir svoris neviršija nustatytos nešuliams normos, keleivi-niuose vagonuose vežami nemokamai ( jų svoris įskaitomas į leistiną normą).

Stotyse ar kitose geležinkelio įmonės nustatytose vietose už užmokestį saugomi nešuliai. Vieno nešulio bendra trijų matmenų suma turi būti ne didesnė kaip 200 cm dydžio.

Traukiniais draudžiama vežti, o nešulių saugyklose saugoti ginklus, suslėgtas arba suskystintas dujas, radioaktyvias, lengvai užsidegančias, sprogstančias, dvokiančias, gailias ir kitaip keleivių saugumui pavojingas medžiagas, smailius, pjaunančius daiktus, kurie gali apgadinti vagoną ar kitų keleivių daiktus.

Jei išlipęs iš vagono keleivis pastebėjo, kad pamiršo daiktus, jis turi kreiptis į atsakingą stoties, kurioje išlipo, darbuotoją. Stotyje ar traukinyje radus paliktus ar pamiršus daiktus, atsakingas darbuotojas (stoties budėtojas, traukinio viršininkas, vagono palydovas, konduk-torius ar kt.) surašo aktą. Jame smulkiai aprašomi rasti daiktai, nurodomos radimo aplinkybės.

254

Daiktai, rasti traukinyje kelionės metu, su aktu atiduodami atsakingam galinės traukinio stoties darbuotojui. Rasti ar palikti sau-goti ir pamiršti daiktai kiekvienoje stotyje saugomi 30parų, gedieji – iki 24 valandų, o po to realizuojami Lietuvos Respublikos teisinių aktų nustatyta tvarka.

Visas daiktų saugojimo išlaidas apmoka daiktų savininkas. Gyvūnų vežimas. Keleiviniais traukiniais galima vežti tik kam-

barinius gyvūnus (šunis, kates, taip pat paukščius ir pan.). Šeiminin-kas turi turėti veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūno (šuns, katės, ar pan.) sveikatą ir užtikrinti kitų keleivių saugumą.

Smulkius kambarinius gyvūnus, įdėtus į dėžes, pintines ir narvelius, leidžiama vežti 3 klasės vagonuose nemokamai, o kitų klasių vagonuose – mokant už kiekvieną kaip už 10 kg lydimojo bagažo.

Didelius šunis (vienam keleiviui ne daugiau kaip du)leidžiama vežti:

– 1 arba 2 klasės pirmojo vagono, esančio šalia lokomotyvo, nedarbinėje angainėje, mokant už kiekvieną kaip už 20 kg lydimojo bagažo;

– 3 klasės pirmojo arba paskutinio vagono angainėje, esančioje šalia lokomotyvo, mokant už kiekvieną kaip 20 kg lydimojo bagažo;

– vagonuose su atskiromis kupė, sumokėjus už visas kupė vietas. Keleivių ir šunų neturi būti daugiau kaip kupė vietų. Šiuo atveju atskiro mokesčio už šunis mokėti nereikia.

Visais nurodytais atvejais šunys turi būti su pavadėliais, antsnukiais ir prižiūrimi šeimininko.

Jeigu keleivis nori vežti kambarinius gyvūnus bagažo vagone, jie turi būti patalpinti į narvus. Už kiekvieną vežamą gyvūną mokama kaip už 20 kg lydimojo bagažo. Šeimininkas turi važiuoti tuo pačiu traukiniu.

Keleivis, vežantis gyvūnus ar paukščius, atsako už žalą ir nuos-tolius, sanitarijos bei higienos reikalavimų pažeidimus, padarytus keleiviniame vagone.

Bagažo vežimas. Bagažo vežimo sutartis patvirtinama bagažo kvitu, kuris duodamas keleiviui ar siuntėjui.

Bagažas gali būti lydimas ir nelydimas. Lydimas bagažas – tai keleivio daiktai vežami bagažo vagone,

sveriantys ne mažiau kaip 5 kg ir ne daugiau kaip 200 kg, keleiviui

255

pakeitus bilietą, priimti vežti pagal lydimojo bagažo tarifą. Jeigu keleivis nori vežti daugiau, tai už antsvorį privalo sumokėti pagal nelydimojo bagažo tarifą. Bagažas vežamas tuo pačiu traukiniu, kuriuo vyksta keleivis ne toliau kaip iki stoties, kuri nurodyta biliete. Bagažo galinė stotis gali būti ne tik galinė keleivio stotis, bet ir kita stotis, esanti jo kelionės maršrute. Jei tame traukinyje bagažo vagonas perpildytas arba jo visai nėra, tai toks bagažas siunčiamas kitu traukiniu.

Nelydimas bagažas – tai fizinių ar juridinių asmenų bagažas, sveriantis ne mažiau 5 kg, priimtas vežti pagal nelydimojo bagažo tarifą iki stoties, kuri nurodoma bagažo kvite. Bagažas vežamas pirmuoju pagal traukinių eismo tvarkaraštį traukiniu, prie kurio prikabintas bagažo vagonas.

Lydimojo ar nelydimojo bagažo siuntos vienetas gali būti ne daugiau kaip 3 m ilgio ir sverti ne daugiau kaip 75 kg. Jei keleivis (siuntėjas) nori vežti sunkesnį bagažą, tai jis gali būti priimtas, keleiviui (siuntėjui) parašius prašymą. Tokiu atveju mokoma pagal nelydimojo bagažo tarifą.

Keleivis (siuntėjas) bagažą pristato bagažo skyriaus darbo laiku ir už bagažo vežimą sumoka pradinėje stotyje. Už priimto bagažo saugojimą ir pakavimą mokamas nustatytas užmokestis .Į bagažo vagoną priimami tik tokie daiktai, kurie pagal dydį, pakuotę ir specifines savybes gali būti pakrauti į bagažo vagoną, nedarydami žalos kitų keleivių (siuntėjų) bagažui. Bagažas turi būti patogus nešti, pakrauti, iškrauti. Lagaminai, dėžės, krepšiai ir kiti daiktai turi būti stipriai surišti. Bagažas, kurio pakuotė apgadinta, vežti nepriimamas. Tačiau jeigu geležinkelio įmonė pripažįsta, kad tokia pakuotė dar tinkama saugiai vežti bagažą, apie tai pažymima bagažo vežimo dokumentuose.

Dviračiai, vaikų ar invalidų vežimėliai ir pan. daiktai priimami vežti supakuoti ir nesupakuoti. Priimant iš keleivio (siuntėjo) nesupa-kuotus dviračius ar pan. daiktus, bagažo vežimo dokumentuose įrašomas, pvz., dviračio pavadinimas, rūšis (vyriškas, moteriškas ar pan.), išvardijamos jam priklausančios dalys (skambutis, žibintas, įrankių krepšys ir t.t.).

Bagažo vagone vežti draudžiama: šaunamuosius ginklus, narkotines, lengvai užsidegančias, nuodingąsias, aštraus kvapo,

256

sprogiąsias, radioaktyviąsias bei kitas pavojingas medžiagas (dažus, lakus ir pan.) dūžtančius daiktus ir gedžiuosius produktus.

Bagaže negalima siųsti dokumentų, pinigų ir kitų vertybinių popierių.

Keleivis (siuntėjas) gali įkainoti bagažą. Už įkainotą bagažą mokoma pagal tarifą. Keleivio (siuntėjo) pageidavimu gali būti įkai-notas visas bagažas imtinai arba kiekvienas bagažo vienetas atskirai.

Atsakingas stoties darbuotojas (bagažo priėmėjas) gali pareika-lauti išpakuoti įkainotą bagažą, kad įsitikintų, ar pareikštoji vertė atitinka bagažo kainą. Jei keleivis tai padaryti atsisako, toks bagažas neįkainojamas. Keleiviui (siuntėjui) sutikus, įkainotas bagažas tikri-namas pagal pateiktą daiktų sąrašą, dalyvaujant keleiviui (siuntėjui). Jei patikrinus įkainotą bagažą, nustatytą, kad įrašyta pareikštoji vertė neatitinka bagažo vertės ir nepateikiamas patvirtinantis dokumentas (čekis ar pan.), nustatoma reali bagažo kaina (jeigu to reikia).

Visais atvejais pakavimo išlaidas apmoka keleivis (siuntėjas). Į galinę stotį atvežtas lydimasis bagažas atiduodamas bagažo

kvitą pateikusiam keleiviui (gavėjui). Nelydimasis bagažas fiziniam asmeniui išduodamas pateikus asmens dokumentą, o juridiniam asmeniui – pateikus įgaliojimą ir asmens dokumentą.

Bagažo atvežimo terminas nustatomas pagal traukinio, į kurio bagažo vagoną buvo pakrautas bagažas, eismo tvarkaraštį. Atvežtas bagažas gavėjui atiduodamas bagažo kasos darbo laiku. Jei galinė stotis laiku nepranešė gavėjui apie bagažo atvežimą, už jo saugojimą iki pranešimo dienos mokėti nereikia. Bagažo neatvežus laiku į galinę stotį, stoties atsakingas darbuotojas (bagažo išdavėjas) gavėjo pateikto bagažo antroje pusėje užrašo: „Bagažas neatvežtas“.

Bagažas laikomas prarastu, jeigu geležinkelio įmonė per 30 dienų nuo bagažo priėmimo vežti dienos negali perduoti jo gavėjui.

Suradus dingusį bagažą, siuntėjas arba gavėjas turi jį atsiimti per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Siuntėjas arba gavėjas, atgavęs bagažą, privalo grąžinti geležinkelio įmonei jam sumokėtus pinigus.

Keleivis (gavėjas), pametęs lydimojo bagažo kvitą, privalo pranešti apie tai geležinkelio įmonei ir parašyti prašymą, įrodantį, kad bagažas priklauso jam.

257

Daugiau kaip per vieną mėnesį (neskaičiuojant atvežimo dienos) neatsiimtas bagažas arba bagažas be dokumentų – realizuojamas Lietuvis Respublikos teisinių aktų nustatyta tvarka.

Geležinkelio įmonė surašo aktus, kai: nesutampa faktinis bagažo pavadinimas, svoris (masė) ar vienetų skaičius su vežimo dokumentų duomenimis; bagažas rastas sugadintas; trūksta bagažo dalies; bagažas rastas be dokumentų; bagažas neatvežtas į galinę stotį per nustatytą terminą; geležinkelio įmonei grąžinamas prarastas bagažas; bagaže rasti draudžiami vežti daiktai.

Geležinkelio įmonė privalo surašyti aktus, neatsižvelgdama į tai, ar ji pati pastebėjo šiose Taisyklėse nurodytas aplinkybes, ar jas nurodė bagažo siuntėjas ar gavėjas.

Keleivių ir bagažo vežimo mokestis. Keleivių vežimo mokestis apskaičiuojamas pagal vietinio susisiekimo tarifą, atsižvelgiant į traukinio kategoriją, vagono klasę ir atstumą, o lydimojo ir nelydi-mojo bagažo mokestis – į svorį ir atstumą.

Apskaičiuojant keleivio ir bagažo vežimo mokestį, suma apvalinama iki dešimtųjų lito dalių: sumos mažesnės kaip 0,05 Lt atmetamos, o 0,05 Lt ir daugiau – didinamos iki dešimtųjų lito dalių.

Keleiviui ar jų grupei gali būti taikoma tik viena bilieto kainos nuolaida.

Kai nustatomas grupės narių skaičius, grupės sudėtyje važiuo-jantys du vaikai iki 10 metų amžiaus, kuriu kelionė apmokėta, skaičiuojami kaip vienas suaugęs keleivis.

Keleivių ir bagažo vežimo kainos skelbiamos viešai. Pinigų grąžinimas. Keleivis turi teisę atsisakyti kelionės, o

bilietą grąžinti. Dėl pinigų grąžinimo už nepanaudotus bilietus keleivis gali

kreiptis į bet kurią geležinkelio bilietų kasą, kuri turi gražinamame biliete uždėti atitinkamą žymą. Keleiviui pinigus būtina atsiimti per 1 valandą tos pačios stoties kasoje. Vėliau pinigai grąžinami keleiviui parašius prašymą geležinkelio įmonei.

Už nepanaudotą vienetinį bilietą keleiviui grąžinama: 1) visa bilieto kaina – jei iki traukinio išvažiavimo lieka ne

mažiau kaip 30 minučių; 2) 75 procentai bilieto kainos – jei iki traukinio išvažiavimo

lieka mažiau kaip 30 minučių arba jei bilietas grąžinamas ne vėliau kaip po 30 minučių išvažiavus traukiniui.

258

Už nepanaudotą grupės bilietą grąžinama: 1) visa bilieto kaina – jei iki traukinio išvažiavimo lieka ne

mažiau kaip 6 valandos; 2) 75 procentai bilieto kainos – jei iki traukinio išvažiavimo

kieka mažiau kaip 6 valandos arba jei bilietas grąžinamas ne vėliau kaip po 30 minučių išvažiavus traukiniui.

Jeigu su grupės bilietu vyksta ne visa grupė, tai jos vadovas iki traukinio išvažiavimo privalo bilietą pateikti stoties viršininkui arba vienam iš atsakingų stoties darbuotųjų, kad jame pažymėtų, kiek keleivių važiuos.

Už bilietą, pateiktą vėliau kaip po 30 minučių išvažiavus trau-kiniui, pinigai negrąžinami.

Už nepanaudotą ar iš dalies panaudotą terminuotą bilietą grąžinama 80 proc. bilieto kainos už nepanaudotas dienas, jei kelei-vis pateikia pateisinamuosius dokumentus (nedarbingumo pažymėji-mo kopija, komandiruotės pažymėjimo kopija, šaukimo į kariuomenę kopija ar pan.).

Pinigų už terminuotus bilietus grąžinimo tvarką nustato geležin-kelio įmonė pagal terminuotų bilietų rūšis.

Pinigai už nepanaudotą vienetinį bilietą, pirktą pavedimu ir už nepanaudotą ar iš dalies panaudotą grupės bilietą, grąžinami kelei-viui parašius prašymą geležinkelio įmonei.

Jei keleivis negali vykti dėl geležinkelio kaltės, jam grąžinama visa nepanaudoto bilieto (išskyrus terminuoto) ir paslaugos kainą.

Jei keleivis negalėjo išvykti dėl ligos arba nelaimingo atsitikimo, dėl pinigų grąžinimo turi pateikti geležinkelio įmonei prašymą ir atitinkamus dokumentus.

Jeigu keleivis nevažiavo iki biliete nurodytos galinės stoties, o išlipo tarpinėje stotyje, pinigai už bilietą negrąžinami.

Pamestas ar sugadintas bilietas nekeičiamas, už jį sumokėti pinigai negrąžinami.

Grąžinant keleiviui pinigus už nepanaudotą bilietą, paslaugos mokestis negrąžinamas, išskyrus atvejį, kai keleivis negali vykti dėl geležinkelio kaltės.

Neišvykusiam keleiviui grąžinami visi už nešulių vežimą sumokėti pinigai.

Už žalą, padarytą vežant bagažą, geležinkelio įmonė turi atlyginti:

259

1) visiškai praradus bagažą arba esant jo trūkumui – prarasto arba trūkstamo bagažo vertę;

2) sugadinus bagažą – suma, kuria sumažėjo bagažo vertė; 3) visiškai praradus bagažą, perduotą vežti pareiškiant jo vertę,

– pareikštosios bagažo vertės dydį, tačiau jei geležinkelio įmonė įrodo, kad tikroji bagažo vertė yra mažesnė už pareikštąją vertę, – tikrosios jo vertės dydį;

4) esant bagažo, perduoto vežti pareiškiant jo vertę, trūkumui, – pareikštosios vertės dalimi už kiekvieną trūkstamą kilogramą.

Jeigu geležinkelio įmonę rodo, kad tikroji bagažo vertė yra mažesnė, už žalą atlygina tikrosios jo vertės dydžiu.

Jeigu sugadinto bagažo kokybė pasikeitė tiek, kad jo nebegalima naudoti tiesioginę paskirtį, bagažo gavėjas turi teisę atsisakyti ir pareikalauti atlyginti kaip už jo praradimą.

Jeigu bagažas, už kurio praradimą ar trūkumą geležinkelio įmo-nė sumokėjo atitinkamą atliginimą, vėliau surandamas, gavėjas (siuntėjas) per vienerius metus turi teisę pareikalauti, kad tas bagažas būtų jam išduotas. Šiuo atveju jis turi grąžinti geležinkelio įmonei atlyginimą, gauta už bagažo praradimą ar trūkumą.

Geležinkelio įmonė, atlygindama siuntėjui ar gavėjui padarytą žalą, kartu grąžina jam ir bagažo vežimo užmokestį, taip pat atlygina kitas su vežimu susijusias išlaidas.

Vežimų kontrolė. Vežimų kontrolę atlieka traukinių kontrole-riai-revizoriai, traukinių viršininkai, vagonų palydovai ir kondukto-riai, taip pat kiti geležinkelio įmonės pareigūnai, kuriems pagal pareiginius nuostatus pavesta vykdyti kontrolės funkcijas.

Atliekantys vežimų konrolę vadovaujasi savo pareigybiniais nuostatais, šiomis Taisyklėmis, Administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir kitais keleivių vežimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Kontroliuojančiam pareigūnui pareikalavus, keleivis privalo pateikti bilietą, o turint teisės aktais nustatytas lengvatas, – bilietą su atitinkamu pažymėjimu (originalu).

Jeigu kontroliuojantis pareigūnas abejoja dėl vežamų vaikų amžiaus, jis gali pareikalauti vaiko amžių patvirtinančio dokumento (gimimo liudijimui, tėvų paso).

Keleivis, važiuojantis be bilieto arba turintis bilietą ne į tą traukinį, turintis nemokamą ar su nuolaida bilietą be teisę į juos patvirtinančių dokumentų, turi mokėti baudą.

260

Keleivis, su kurio važiuoja daugiau nei du vaikai iki 7 metų amžiaus be bilieto, už trečią ir kitus vaikus turi sumokėti baudą. Baudą keleivis moka ir už kiekvieną su juo be bilieto važiuojantį vaiką nuo 7 iki 10 metų amžiaus.

Jeigu vaikui, turinčiam 10 metų amžiaus, nupirktas bilietas su 50 procentų nuolaida, keleivis, lydintis vaiką, turi mokėti baudą.

Šiose Taisyklėse aukščiau nurodytais atvejais mokama ne tik bauda, bet ir užmokestis už kelionę nuo keleivio įvardytos pradinės iki galinės stoties arba iki stoties, kurioje bus išlaipinamas.

Keleivis, vežantis nešulį, kuris sunkesnis arba didesnis nei leistina norma, turi sumokėti baudą ir užmokestį už nešulio antsvorį pagal lydimojo bagažo tarifą už visą atstumą.

Geležinkelio įmonės atsakomybė. Geležinkelio įmonė yra atsa-kinga už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki pabaigos, o už bagažo vežimą, atsakinga keleiviui ir bagažo siuntėjui ar gavėjui nuo bagažo priėmimo iki jo išdavimo.

Geležinkelio įmonė atsako už vežimo termino praleidimą bei bagažo praradimą arba jo trūkumą nuo priėmimo iki išdavimo, jeigu neįrodo, kad tai įvyko ne dėl jos kaltės.

Geležinkelio įmonė neatsako už bagažo praradimą, trūkumą arba sugadinimą (jeigu bagažo siuntėjas ar gavėjas neįrodys priešingai) jeigu tai įvyko dėl: bagažo siuntėjo (gavėjo) kaltės; ypatingų natūralių bagažo savybių; taros ar įpakavimo trūkumų, kurių negalima buvo pastebėti priimant bagažą, jeigu nėra jų sužalojimo kelyje požymių; gaivalinės nelaimės.

Geležinkelio įmonė neatsako už bagažo masės sumažėjimą, jeigu netrūksta siuntos vienetų ir nesugadinta tara ar įpakavimas.

Geležinkelio įmonė atsako už bagažo vežimo termino praleidimą, jeigu neįrodo, kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės.

Geležinkelio įmonė, pavėluotai pristačiusi bagažą, atlygina gavėjui ar siuntėjui jų nuostolius.

Keleivio atsakomybė. Jeigu keleivis važiuoja be bilieto ir atsi-sako pirkti bilietą ar nepateikia dokumento, patvirtinančio lengvatą, ar mokėti baudą, neapmokėtą ar didesnio nei nustatyta svorio nešulį ir atsisako apmokėti, yra neblaivus ar geria alkoholinius gėrimus, nesilaiko viešosios tvarkos taisyklių, geležinkelio įmonė turi teisę atsisakyti vežti keleivį ir išlaipinti jį iš traukinio artimiausioje stotyje, o jei keleivis išlipti atsisako, iškviesti policiją. Šiais atvejais biliete

261

pažymima išlaipinimo priežastis, bilietas į kasą nepriimamas, pinigai negrąžinami.

Už šių Taisyklių pažeidimą keleiviai atsako Lietuvos Respubli-kos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka ir baudžiami nustatyto dydžio baudomis. Baudos sumokėjimas neatleidžia nuo užmokesčio už važiavimą ir nešulio ar bagažo vežimą.

Pretenzijos ir ieškiniai dėl vežimo. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas iki ieškinio pareiškimo gali pateikti pretenziją geležinkelio įmonei.

Geležinkelio įmonė privalo pareikštą pretenziją išnagrinėti ir raštu pranešti pareiškėjui apie jos patenkinimą ar atsisakymą ją pa-tenkinti per tris mėnesius nuo pretenzijos gavimo dienos. Jeigu per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad geležinkelio įmonė jos nepatenkino. Atsisakius patenkinti pretenziją arba paten-kinti ją iš dalies, pareiškėjui grąžinami pretenziją pagrindžiantys dokumentai.

Pretenzijos ir ieškiniai, kylantys iš vežimo, gali būti pareikšti per vienerius metus nuo tos dienos, kai pareiškėjas ar ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškininės senaties terminą trims mėnesiams.

Teisę reikšti pretenziją ar ieškinį turi: 1) keleivis, pateikęs bilietą, o prireikus – kitus įrodymus; 2) lydimojo ar nelydimojo bagažo kvite nurodytas asmuo –

praradus bagažą, trūkstant jo dalies, jį sugadinus ar pavėluotai pristačius.

Pretenziją reiškiantis asmuo turi pateikti bilieto, lydimojo ar nelydimojo bagažo kvito ir geležinkelio įmonės išduoto akto originalus.

Kontroliniai klausimai 1. Kokiais traukiniais ir kokiuose vagonuose vežami keleiviai? 2. Koks dokumentas patvirtina keleivio vežimo sutartį? 3. Kokie gali būti bilietai? 4. Ką turi daryti keleivis, jei nori pereiti važiuoti į aukštesnės

klasės vagoną? 5. Ką turi daryti keleivis, jei nori pratęsti kelionę tuo pačiu

traukiniu iki kitos nei biliete nurodytos stoties?

262

6. Kas turi būti grąžinta keleiviui, jei keleivis dėl geležinkelio kaltės važiavo žemesnės klasės negu nurodyta jo biliete vagone?

7. Apibūdinti „lydimą“ ir „nelydimą“ bagažą. 8. Kada bagažas laikomas prarastu? 9. Kaip apskaičiuojamas keleivių ir bagažo mokestis? 10. Kiek grąžinama keleiviui už nepanaudotą vienetinį bilietą? 11. Ar grąžinami pinigai, traukiniui išvažiavus? 12. Per kiek laiko gali būti pateiktos pretenzijos ir ieškiniai,

kylantys iš vežimo?

263

4. ORO TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS

4.1. Tarptautinių vežimų oro transportu teisinis reguliavimas ir skrydžių klasifikavimas

1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje buvo pasirašytas tarptautinis su-

sitarimas dėl tarptautinio oro transporto (vadinamoji Čikagos kon-vencija), tapęs pagrindiniu tarpvalstybiniu dokumentu, reglamentuo-jančiu komercines ir ekonomines taisykles civilinėje aviacijoje. Pagal šią koncepciją nustatytos „oro laisvės“, kurias garantuoja kiekviena tarpusavio sutartį pasirašanti valstybė. Pradžioje buvo apibrėžtos penkios „skrydžių laisvės“:

1) teisė nenutupiant perskristi kitos valstybės teritoriją (t. y. teisė tranzitiniam skrydžiui);

2) teisė nusileisti kitos valstybės teritorijoje ne komerciniais tikslais;

3) teisė kitoje valstybėje išlaipinti keleivius, iškrauti paštą ir krovinius, paimtus į lėktuvą valstybėje, su kurios vėliava lėktuvas skraido;

4) teisė kitoje valstybėje priimti į lėktuvą keleivius, paštą ir krovinius ir skraidinti į valstybę, su kurios vėliava lėktuvas skraido;

5) teisė vežti keleivius, paštą ir krovinius į bet kurios kitos susitarusios valstybės teritoriją ir teisė joje išlaipinti keleivius, iškrauti paštą ir krovinius, atvežtus iš kitos susitarusios valstybės.

Be Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) apib-rėžtų minėtų „skrydžių laisvių“, praktikoje taikomos dar ir šios:

6) teisė teikti oro transporto paslaugas skrendant tarp dviejų užsienio valstybių per tą valstybę, kuriai priklauso vežėjas arba orlai-vis. Nors ši teisė nėra oficialiai įtvirtinta, vežėjai ja dažnai naudojasi;

7) teisė teikti oro transporto paslaugas skrendant iš vienos užsie-nio valstybės į kitą, nenusileidžiant savos valstybės teritorijoje. Ši teisė taikoma tarp trečiųjų šalių, išimtis – Europos Sąjunga;

8) teisė teikti oro transporto paslaugas šalies viduje (vadinamasis kabotažas).

Vežimai oro transportu buvo reguliuojami dvišalėmis susisiekimo oru sutartimis. Jose yra nustatomi apribojimai dėl

264

valstybių įėjimo į susitariančių valstybių oro transporto rinką, apibrė-žiamos skrydžių teisės, kuriomis gali naudotis aviakompanijos, nustatoma lėktuvų talpa, skrydžių dažnis, tarifai, tvarkaraščiai. Tokios sutartys sudaromos tarp ES šalių ir trečiųjų šalių.

Skiriamos pagrindinės ir pagalbinės susisiekimo oru teisės. Pagrindinės teisės:

− užsienio aviakompanijos skyrimas; − maršrutas, jo apibrėžimas; − „skrydžių laisvės“; − lėktuvų talpa, skrydžių dažnis, kainos. Pagalbinės teisės: − nustatomi oro uostai; − nustatomos muitinės procedūros; − apibrėžiami sertifikatai, licencijos; − sprendžiami komercinio valdymo, tiekimo, eksporto klau-

simai. 1946 m. Bermuduose pasirašyta tarpvalstybinė susisiekimo oru

sutartis tarp JAV ir Didžiosios Britanijos tapo pavyzdine sutartimi, griežtai apibrėžiančia pagrindines ir pagalbines teises. Tokio tipo sutartys vadinamos Bermudų tipo sutartimis.

1992 m. JAV ir Olandija pasirašė „atviro dangaus“ („Open Sky“) tipo susisiekimo oru sutartį, kuri apibūdinama kaip liberalios sutarties pavyzdys – joje nėra nustatytų maršrutų, neribojamas lėktu-vų vietų skaičius, skrydžių dažnis ir kt.

Tarptautiniai skrydžiai klasifikuojami į reguliariuosius ir nereguliariuosius reisus.

Reguliarieji reisai atliekami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal paskelbtą tvarkaraštį, kuriame nurodomas maršrutas, kilimo ir nutūpimo punktai, tarpiniai nutūpimo punktai, išskridimo ir atskri-dimo laikai, skrydžių dažnis (dienos) ir lėktuvo tipas. Pakeitimai skrydžių tvarkaraštyje gali būti padaryti tik visoms šalims sutikus.

Nereguliarieji reisai atliekami gavus specialius leidimus. Jie skirstomi į užsakomuosius, papildomus ir specialiuosius reisus.

Užsakomieji reisai atliekami sudarius specialias sutartis tarp vežėjo ir užsakovo.

Papildomi reisai atliekami tuo pačiu maršrutu kaip ir regulia-rieji, tačiau pagal specialų tvarkaraštį, susitarus visoms šalims.

265

Paprastai papildomas reisas atliekamas tą pačią dieną kaip ir regulia-rusis (ne vėliau ir ne anksčiau, kaip praėjus 24 h nuo reguliariojo reiso pabaigos).

Specialieji reisai atliekami pagal specialias užduotis, o leidimai jiems paprastai išduodami diplomatiniais kanalais.

Susisiekimo oru liberalizavimo Europoje procesas prasidėjo, keičiant šią veiklos sritį reguliuojančius teisės aktus. Europos Bend-rijos teisinės priemonės, nuosekliai įtvirtinančios susisiekimo oru rin-kos liberalizavimo etapus, buvo pavadintos liberalizavimo paketais – iš viso buvo parengti ir diegiami trys tokie paketai.

Trečiasis paketas (2407/92, 2408/92 ir 2409/92 reglamentai) įtvirtino sąvoką Bendrijos vežėjai oru (Community air carriers). Bendrijos vežėjai oru įgyja teisę laisvai pasirinkti maršrutus bet kurioje Bendrijos vietoje ir nusistatyti savo paslaugų kainas, neprieštaraujančias garbingos konkurencijos reikalavimams. Pa-ketas apima visus reguliariuosius, nereguliariuosius ir krovinių vežimo reisus. Pakete liberalizuojamas ir oro bendrovių steigimas.

Vadovaujantis trečiuoju paketu, nuo 1994 m. galioja standartas dėl licencijų vežėjams oru išdavimo ir jų laikymosi priežiūros, įskaitant standartus dėl finansinės atitikties ir techninių klausimų, apimančių oro laivų panaudojimą.

1997 m. balandžio 1 d. Europos Sąjungoje buvo panaikinti visi apribojimai dėl įėjimo į vietos rinką (kabotažas). Laikoma, jog nuo to laiko ES šalių oro transporto rinkos buvo visai liberalizuotos. Šio liberalizavimo pagrindinės charakteristikos yra šios:

− rinkos atidarymas, t.y. suteikiama teisė skristi tarp bet kurių oro uostų, esančių ES viduje;

− bendros vežėjų licencijavimo normos visose ES šalyse; − laisvas tarifų nustatymas; − taikomos tos pačios veiklą reglamentuojančios taisyklės

reguliariosioms ir užsakomosioms aviakompanijoms. Europos komisija 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 96/67/

EB liberalizavo antžemines paslaugas ES oro uostuose. Svarbiausias aviacinės oro rinkos liberalizavimo pliusas yra tai,

jog išsiplėtė Europos Sąjungos oro vežimų rinka, į ją įsiliejo daugiau aviakompanijų ir atsidarė daugiau maršrutų. Kartu konkurencija sumažino susisiekimo oru paslaugų kainas ir tai turėjo įtakos keleivių

266

skaičiaus padidėjimui. Liberalizavus oro transporto rinką, aviakompanijoms buvo

sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti, neriboti skrydžių dažnių, kainų dydžių ar maršrutų tinklo. Todėl kovoje dėl kliento tenka tiesiogiai konkuruoti ne tik tarifais, bet ir tokiais parametrais, kaip skrydžių dažniu, atvykimo ir išvykimo laiko patogumu, keleiviams teikiamų paslaugų kokybe ir maršrutų tinklu.

Lietuvoje nuo 2004 m. visiškai įsigaliojo ES reglamentai, kurie neriboja ES maršrutų atidarymo laisvių, maršrutų vietų pasiūlos bei oro transporto paslaugų kainų nustatymo, t.y. oro transporto rinka tapo liberalizuota ir dėl šios priežasties suintensyvėjo konkurencija.

2002 m. lapkričio mėn. Europos teisingumo teismas nusprendė, kad aštuonių ES šalių su JAV pasirašytos dvišalės sutartys dėl susisiekimo oro transportu prieštarauja ES teisei ir ES šalių ministrai suteikė teisę Europos komisijai derėtis su JAV dėl daugiašalės sutar-ties. Europos komisija taip pat siekia gauti įgaliojimus derėtis su kitomis trečiosiomis šalimis dėl naujų sutarčių, kurios pakeistų galiojančias dvišales atskirų Europos šalių narių sutartis, pasirašymo. Tokį įgaliojimą Europos komisija turėjo deryboms su Centinės ir Rytų Europos šalimis ES kandidatėmis. Naujomis sutartimis su trečiosiomis šalimis tikimasi įtvirtinti ES vežėjo statusą, kuris leistų ES šalių oro transporto bendrovėms vykdyti skrydžius į trečiąsias šalis iš bet kurio ES šalies oro uosto.

Dvišalėse sutartyse numatytas taip vadinamas šalies nacionalinės bendrovės statusas yra kliūtis Europos oro transporto bendrovių konsolidavimosi ir investicijų į bendroves procesui, kadangi vietinės bendrovės siekia išlaikyti šį statusą tam, kad neprarastų skrydžių teisių į trečiąsias šalis. Nacionalinės bendrovės statuso atsisakymas ir ES vežėjo statuso įtvirtinimas leistų Europos Sąjungos oro transporto bendrovėms konsoliduotis ir vykdyti skrydžius į trečiąsias šalis iš bet kurio Europos Sąjungos oro uosto.

267

4.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys oro transporto veiklą

4.2.1. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas

Šis įstatymas priimtas 2000 m. spalio 17 d., įsakymo Nr.VIII-2066, pakeitimai padaryti 2002 m. lapkričio 5 d., įsakymas Nr.IX-1175.

Įstatymo paskirtis. Šis įstatymas nustato aviacijos valdymą, oro erdvės, orlaivių, kitų įrenginių naudojimą aviacijoje, oro uostų veiklą, vežimą, paiešką ir gelbėjimą, subjektų, susijusių su aviacija, turtinę atsakomybę bei draudimą. Šis įstatymas taip pat nustato reikalavimus aviacijos specialistams, orlaivių gamybos, aerodromų statybos ir naudojimo reikalavimus.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos: 1. Aerodromas – nustatytas žemės arba vandens paviršiaus

visas plotas (įskaitant visus statinius, įrenginius ir įrangą) arba jo dalis, skirti orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti žemės arba vandens paviršiumi.

2. Aviacijos specialistas – asmuo, turintis specialų aviacijos išsilavinimą ir tam tikrą kvalifikaciją.

3. Bendrosios aviacijos orlaivis – civilinis orlaivis, naudojamas ne komerciniams oro transporto vežimams ir ne specialiesiems aviacijos darbams atlikti.

4. Civilinės aviacijos saugumas – priemonių ir procedūrų, žmonių ir materialinių išteklių visuma, skirta apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėto įsikišimo į jos veiklą.

5. Civilinis aerodromas – aerodromas, turintis tinkamumo nau-doti pažymėjimą.

6. Civilinis orlaivis – orlaivis, įregistruotas civilinių orlaivių registre.

7. Karinė aviacija – bet kokia aviacinė veikla, reguliuojama karinės vadovybės.

8. Karinis aerodromas – aerodromas, turintis tinkamumo naudoti karinei aviacijai pažymėjimą, išduotą kariuomenės vado.

9. Karinis orlaivis – orlaivis, įregistruotas karinių orlaivių registre.

268

10. Kovinio valdymo tarnyba – karinis padalinys, įkurtas siekiant teikti nurodymus karinei aviacijai jo jurisdikcijai priklau-santiuose konkrečiuose rajonuose.

11. Laikinai išskirta zona – nustatyto dydžio erdvė, kurios veik-lai reikia rezervuoti erdvę konkretiems naudotojams išimtinai naudoti apibrėžtu laikotarpiu.

12. Licencija oro susisiekimui vykdyti – leidimas, suteikiantis teisę už užmokestį arba užsakymo pagrindu vežti keleivius, krovinius ir (arba) paštą.

13. Meteorologinė informacija – meteorologinis pranešimas, analizė, prognozė ir visi kiti pranešimai apie esamas ir numatomas meteorologines sąlygas.

14. Orlaivio įgula – orlaivio skrydžio įgula, orlaivio palydovai ir operatoriai.

15. Orlaivio naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal sutartį ar kitu teisėtu pagrindu savo vardu naudoja orlaivį.

16. Orlaivio vadas – orlaivio savininko arba naudotojo paskirtas pilotas, atsakingas už orlaivio eksploatavimą ir saugą viso skrydžio laiku.

17. Orlaivis – kiekvienas aparatas (mašina), kuris atmosferoje laikosi dėl sąveikos su oru, bet ne dėl oro atoveikio nuo žemės paviršiaus.

18. Oro eismo paslaugos – tam tikros skrydžių informacijos paslaugos, aliarmo skelbimas, konsultacinės oro eismo ir skrydžių valdymo paslaugos.

19. Oro eismo paslaugų maršrutas – nustatytas maršrutas, kurio paskirtis yra reikiamai nukreipti eismo srautą oro eismo paslaugoms teikti.

20. Oro eismo paslaugų oro erdvė – raidėmis pažymėta nus-tatyto dydžio oro erdvė, kurioje galimi konkretaus tipo skrydžiai ir kuriems yra nustatytos oro eismo paslaugos bei skrydžių taisyklės.

21. Oro eismo vadyba – bendrasis terminas, apimantis oro eismo paslaugas, oro eismo srautų vadybą ir oro erdvės tvarkybą.

22. Oro susisiekimas – keleivių, krovinių, bagažo ir (arba) pašto vežimas už užmokestį arba užsakymo pagrindu.

23. Oro uosto infrastruktūra – transporto infrastruktūros dalis, kurią sudaro žemės sklypas, aerodromas, specifinės paskirties stati-niai ir įrenginiai.

269

24. Pripažinimo pažymėjimas – specialisto licencijos priedas, patvirtinantis užsienyje išduotos specialisto licencijos eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti orlaivį, registruotą Lietuvos Respublikos civili-nių orlaivių registre, galiojimą.

25. Skrydžio įgula – asmenys, kuriems nustatyta tvarka suteikta teisė eksploatuoti orlaivį.

26. Skrydžio įgulos narys – specialisto licenciją turintis įgulos narys, atsakantis už orlaivio eksploatavimą skrydžio laiku.

27. Skrydžio laikas – bendras laikas nuo to momento, kai orlaivis pajuda, ketindamas kilti, iki galutinio sustojimo pasibaigus skrydžiui.

28. Specialieji aviacijos darbai – orlaivio naudojimas už užmo-kestį specializuotoms paslaugoms teikti žemės ūkyje, statybose, fo-todarbams – fotografijai ir topografijai, taip pat stebėjimo ir patru-liavimo bei paieškos ir gelbėjimo darbams, oro reklamai ir kita.

29. Tarptautinis oro uostas – oro uostas, į kurį atskrenda ir iš kurio išskrenda tarptautinius skrydžius atliekantys orlaiviai, kuria-me taip pat atliekamos pasienio, muitinės, medicininio karantino, higieninės kontrolės ir kitos procedūros.

30. Valdomoji oro erdvė – nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje teikiamos skrydžių valdymo paslaugos skrydžiams pagal vizualiųjų skrydžių taisykles ir skrydžių pagal prietaisus taisykles, atsižvelgiant į oro erdvės klasifikaciją.

31. Valstybės orlaivis – krašto apsaugos, muitinės ir vidaus reikalų tarnybų naudojamas orlaivis.

32. Vežėjas – įmonė, turinti galiojantį vežėjo pažymėjimą. 33. Vežėjo pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis, kad

vežėjas turi profesinių ir organizacinių pajėgumų saugiai verstis vežėjo pažymėjime nurodyta veikla.

Įstatymo taikymas. Aviacijos veikla suverenioje Lietuvos Res-publikos teritorijoje, kurią sudaro žemės gelmės, vidaus vandenys, teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų, galima tik vadovaujantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Šis įstatymas bei jo pagrindu priimti kiti teisės aktai taikomi taip pat ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esantiems Lietuvos Respub-likoje registruotiems orlaiviams, jeigu jie neprieštarauja teisės aktams tos valstybės, kurios teritorijoje yra minėti orlaiviai. Užsienio valstybių teisės aktai taikomi šių valstybių orlaiviams, esantiems

270

Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jie neprieštarauja šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyti kitokie reikalavimai nei tie, kuriuos numato aviacijos santykius reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, taikomi tarptautinių sutarčių reikalavimai.

Kiti civilinės aviacijos teisės aktai. Civilinę aviaciją reglamen-tuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai turi atitikti Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – Čikagos konvencija) reikala-vimus ir, kiek tai priimtina Lietuvos Respublikai, šios konvencijos prieduose pateiktus standartus, rekomenduojamą praktiką bei procedūras, taip pat atitinkamus Europos Sąjungos bei Jungtinės aviacijos institucijos reikalavimus.

Aviacijos valstybinis valdymas. Aviacijos valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Krašto apsau-gos ministerijos generalinis inspektorius, kariuomenės vadas ir Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA).

Civilinės aviacijos administracija. CAA pagal savo kompeten-ciją įgyvendina valstybės civilinės aviacijos plėtros strategiją ir teikia Susisiekimo ministerijai siūlymus rengiant civilinės aviacijos plėtros programas. CAA, jei tai būtina, suderinusi su kariuomenės vadu, nustato reikalavimus civilinei aviacijai šiam įstatymui įgyvendinti ir vykdo civilinės aviacijos, įskaitant antžeminę įrangą ir aviacijai teikiamas paslaugas, valstybinę priežiūrą. CAA organizuoja Nacio-nalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimą, išduo-da licencijas, pažymėjimus, taip pat atlieka kitas teisės aktų jai suteiktas funkcijas. CAA yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valsty-bės biudžeto ir atskaitymų nuo rinkliavų už oro navigacijos paslaugas bei naudojimąsi oro uostais. Šių atskaitymų dydį nustato Vyriausybė. CAA metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras.

Kariuomenės vadas. Kariuomenės vadas pagal savo kompeten-ciją įgyvendina karinės aviacijos politiką ir teikia siūlymus rengiant karinės aviacijos plėtros programą. Kariuomenės vadas, jei tai būti-na, suderinęs su CAA, nustato reikalavimus karinei aviacijai šiam įstatymui įgyvendinti ir vykdo karinės aviacijos, įskaitant antžemi-nius įrenginius ir aviacijai teikiamas paslaugas, valstybinę priežiūrą. Tuo tikslu karinėse oro pajėgose turi būti įsteigtas Skrydžių saugos

271

departamentas. Kariuomenės vadas koordinuoja karinių skrydžių saugos programos įgyvendinimą, išduoda licencijas, pažymėjimus ir vykdo kitų teisės aktų jam suteiktas funkcijas. Kariuomenės vadas nustato reikalavimus kariniams aerodromams. Įstatymų nustatyta tvarka kariuomenės vadas gali deleguoti šiame įstatyme nustatytas teises ir pareigas karinių oro pajėgų vadui. Deleguojamas teises ir pareigas kariuomenės vado siūlymu tvirtina krašto apsaugos ministras.

Civilinės aviacijos objektų nuosavybė. Civiliniai orlaiviai, oro uostai ir aerodromai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybei, fiziniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims.

Skrydžių valdymo sistemos įrenginiai ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra yra valstybės nuosavybė.

Orlaivių nacionalinė priklausomybė. Lietuvos Respublikos civilinių arba karinių orlaivių registre registruotas orlaivis turi Lietuvos nacionalinę priklausomybę.

Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio straipsnio sekančioje dalyje numatytus atvejus, leidžiama naudoti tik tuos orlaivius, kurie turi Lietuvos nacionalinę priklausomybę.

Orlaiviai, turintys kitos valstybės nacionalinę priklausomybę, Lietuvos Respublikoje gali būti naudojami tik pagal Lietuvos Res-publikos tarptautinę sutartį su juos registravusia valstybe arba pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą leidimą.

Statinių statyba ir ženklinimas bei žiburių įrengimas. Stati-nių statyba bei rekonstrukcija ir ūkinė veikla aerodromo apsaugos bei sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama Vyriausybės nustatyta tvarka. Aerodromo sanitarinės apsaugos zonos teritorijos ribos nusta-tomos atsižvelgiant į triukšmo, elektromagnetinės energijos dydžius, oro, dirvožemio bei vandens taršą. Aukšti statiniai turi būti ženklinami tam tikrais nakties ir dienos ženklais. Jų įrengimo ir naudojimo tvarką nustato CAA, suderinusi su kariuomenės vadu. CAA ir kariuomenės vadas atitinkamai turi teisę uždrausti civilinių ir karinių aerodromų apsaugos zonose įrengti arba naudoti žiburius, galinčius kelti pavojų orlaivių skrydžių saugai.

Aerodromų naudojimas civilinių ir valstybės orlaivių reik-mėms. Civilinių aerodromų naudojimo valstybės orlaivių reikmėms

272

ir karinių aerodromų naudojimo civilinių orlaivių reikmėms tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Valstybės orlaivių eksploatavimas. Kariuomenės vadas nustato karinių orlaivių skrydžiams taikomus reikalavimus. Šie reikalavimai turi būti tokie, kad nekeltų grėsmės civilinių orlaivių saugai, ir todėl turi būti derinami su CAA. Karinių orlaivių eksploatavimo priežiūrą atlieka kariuomenės vadas. Nekariniai valstybės orlaiviai registruoja-mi Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre ir jiems taikomos šio įstatymo civilinės aviacijos taisyklės. Tokiems nekariniams valstybės orlaiviams CAA gali padaryti taisyklių išimtis, jeigu atitinkami skrydžiai nekenks tarptautiniam ar komerciniam vidaus eismui, įskaitant oro erdvę ir oro uostus, naudojamus šiam eismui. Prireikus CAA nustato ir kitus reikalavimus. Nekarinių valstybės orlaivių eksploatavimą prižiūri CAA. Jeigu konkrečiais atvejais Vyriausybė nenusprendžia kitaip, karinių orlaivių avarijas ir inciden-tus tiria Krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus skiriama komisija. Mažiau sudėtingiems atvejams tirti Krašto apsau-gos ministerijos generalinis inspektorius gali skirti vieną inspektorių.

Oro erdvė, skrydžių valdymas ir kitos paslaugos Lietuvos Respublikos oro erdvė. Lietuvos Respublikai prik-

lauso išimtinės teisės į oro erdvę, esančią virš jos sausumos teritorijos, vidaus ir teritorinių vandenų.Vyriausybė užtikrina tin-kamą Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimą, paskirstymą ir kontrolę, siekdama užtikrinti, kad civiliniai orlaiviai ją naudotų efektyviausiai, atsižvelgdami į oro erdvės poreikius nacionalinio saugumo tikslams.

Oro erdvės tvarkyba ir skrydžių taisyklės. Oro erdvės orga-nizavimas ir skrydžių taisyklės turi kiek įmanoma tiksliau atitikti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) stan-dartus ir rekomenduojamą praktiką. Specialūs reikalavimai, taikomi tik karinių orlaivių skrydžiams, turi būti tokie, kad nekeltų grėsmės civilinių orlaivių saugai. Lietuvos Respublikos oro erdvės organiza-vimą ir skrydžių taisykles kartu rengia CAA ir kariuomenės vadas, o tvirtina Vyriausybė. Specialius reikalavimus, taikomus tik karinių orlaivių skrydžiams, nustato kariuomenės vadas. Oro erdvėje virš jūros dalies, esančios už teritorinių vandenų, kurioje Lietuvos Res-publika pagal tarptautines sutartis yra prisiėmusi atsakomybę teikti

273

oro eismo paslaugas, taikomos Lietuvos Respublikos skrydžių tai-syklės. Karinės būtinybės arba visuomenės saugos sumetimais susi-siekimo ministras gali paskelbti tam tikras oro erdvės dalis kaip draudžiamas, ribojamas arba pavojingas civilinei aviacijai zonas, kuriose taikomos specialios procedūros. Tokie sprendimai priimami CAA teikimu, suderintu su kariuomenės vadu. Draudimai ir apriboj-imai neturi būti taikomi ilgiau, negu to reikalauja juos sukėlusios priežastys.

Oro eismo paslaugos. Oro eismo paslaugas civiliniams ir vals-tybės orlaiviams taikos metu teikia susisiekimo ministro paskirta valstybės įmonė. Oro eismo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Susisiekimo ministras Vyriausybės pritarimu turi teisę sudaryti su atitinkamomis kitų vals-tybių institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis sutartis dėl oro eismo paslaugų teikimo ir su tuo susijusių kitų funkcijų perda-vimo tam tikrose Lietuvos Respublikos oro erdvės dalyse arba prisiimti tokius įsipareigojimus iš kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų.

Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginiai. Lietuvos Respublikoje oro eismo paslaugų teikimui galima naudoti tik tuos ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginius, kurie atitinka CAA nustatytus reikalavimus. Karinėje aviacijoje ir koviniam valdymui naudojamiems įrenginiams, kurie gali turėti įtakos civilinių orlaivių skrydžių saugai, taikomi CAA nustatyti reikalavimai. CAA turi teisę visada patikrinti, ar minėti įrenginiai atitinka keliamus reikalavimus ir kaip teikiamos oro eismo paslaugos, o jos įgalioti atstovai turi teisę nekliudomi patekti į oro eismo paslaugų teikėjo administracines ir gamybines patalpas, susijusias su oro eismo paslaugų teikimu, apžiūrėti įrenginius, taip pat susipažinti su visa su tuo susijusia informacija ir dokumentais.

Oro navigacijos informacija. Oro navigacijos informaciją ren-ka, kaupia, skelbia ir platina CAA arba jos įgaliotas juridinis asmui.Oro navigacijos informacijos rūšis, mastus bei jos skelbimo tvarką ir sąlygas nustato CAA. Juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys oro navigacijos informaciją, privalo ją nemokamai teikti CAA arba jos įgaliotam juridiniam asmeniui.

Meteorologinė informacija. Meteorologinę informaciją aviaci-jos reikmėms teikia Vyriausybės įgaliotas meteorologijos paslaugų

274

teikėjas. Meteorologinės informacijos rūšis, mastus ir jos teikimo tvarką atitinkamai nustato CAA ir kariuomenės vadas.

Paieška ir gelbėjimas. Orlaivių paiešką ir gelbėjimą vykdo Vy-riausybės įgaliotos institucijos. Orlaivių paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Civilinė aviacija 1) Orlaivių registravimas ir ženklinimas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro tvarkytojas.

Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro tvarkytojas yra CAA. Civilinių orlaivių registravimo sąlygos. Orlaivis registruoja-

mas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre, jeigu: a) orlaivio savininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis arba juri-

dinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybė arba savivaldybė;

b) orlaivis turi tinkamumo skraidyti pažymėjimą; c) orlaivis neregistruotas kitos valstybės orlaivių registre. Užsienio valstybės juridiniam ar fiziniam asmeniui priklausantis

orlaivis, jeigu jis yra nuolat eksploatuojamas iš Lietuvos Respublikos oro uosto, gali būti registruojamas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre nepaisant šio straipsnio nustatytų sąlygų. Šio straips-nio numatyti reikalavimai netaikomi tais atvejais, kai tinkamumo skraidyti pažymėjimui išduoti būtina atlikti bandomuosius skrydžius.

Dokumentai, reikalingi orlaiviui registruoti. Orlaivio savinin-kas arba jo įgaliotas atstovas privalo raštu pateikti CAA paraišką registruoti orlaivį. Prie paraiškos turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra orlaivio savininkas, ir įvykdytos kitos šio įstatymo nustatytos sąlygos.

Registruotina informacija. CAA turi įrašyti į Lietuvos Respub-likos civilinių orlaivių registrą informaciją apie orlaivį, jo savininką ir orlaivio naudotoją, orlaivio įkeitimą, jeigu šis įkeistas, arba orlaivio areštą.

Laikinas registravimas. Orlaivis gali būti laikinai įrašytas į Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro priedą, savininkui arba jo įgaliotam atstovui pateikus paraišką, jeigu orlaivis yra užsie-nyje, o jo nuosavybės teisės perduotos savininkui Lietuvos Respubli-koje, tačiau ne visos sąlygos, būtinos galutiniam įregistravimui, yra

275

patenkintos. Tam, kad orlaivis būtų įregistruotas Lietuvos Respubli-kos civilinių orlaivių registro priede, turi būti įvykdytos šio įstatymo sąlygos.

Pranešimas apie kitoje valstybėje registruotų orlaivių nau-dojimą. Tais atvejais, kai kitoje valstybėje registruotu orlaiviu pagal susitarimą naudojasi Lietuvos Respublikos pilietis arba juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybė arba savivaldybė, jie privalo pranešti CAA orlaivio duomenis ir pateikti tokio susitarimo kopiją. CAA turi sudaryti Lietuvos Respublikoje naudojamų užsienio valstybių orlaivių ir jų naudotojų sąrašą. Apie visus pateiktos informacijos pasikeitimus orlaivio naudotojas turi nedelsdamas pranešti CAA.

Civilinio orlaivio registravimo panaikinimas. Civilinio orlai-vio registravimas panaikinamas:

a) jei orlaivio savininkas arba jo įgaliotas atstovas pateikia pra-šymą raštu;

b) jei pažeidžiamos šio įstatymo sąlygos; c) jei orlaivis registruojamas kaip karinis orlaivis; d) jei orlaivis yra sunaikintas arba prarastas, o prarasto orlaivio

paieška nutraukta; e) jei orlaivis pastaruosius trejus metus neturėjo galiojančio

tinkamumo skraidyti pažymėjimo, išskyrus tuos atvejus, kai savinin-kas arba jo įgaliotas atstovas per CAA nustatytą laiką pateikė įrodymų, kad orlaivis yra tinkamas skraidyti.

Jeigu Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre įrašyta, kad orlaivis yra įkeistas arba areštuotas, jo registravimas negali būti panaikintas be įkaito davėjo sutikimo arba atitinkamų institucijų rašytinio pranešimo, kad orlaivio areštas panaikintas.

Orlaivio registravimo liudijimas. Įregistravus orlaivį, jo savininkui arba įgaliotam atstovui išduodamas orlaivio registravimo liudijimas. Panaikinus civilinio orlaivio registravimą, jo registravimo liudijimas grąžinamas jį išdavusiai institucijai.

Nacionaliniai ir registravimo ženklai. Orlaiviai, registruoti Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre, turi būti ženklinami ICAO suteiktu valstybės nacionaliniu ženklu „LY“ bei CAA suteiktu registravimo ženklu. Registravimo ženklų suteikimo bei orlaivių ženklinimo tvarką nustato CAA.

276

2) Orlaivio tinkamumas skraidyti ir aplinkos apsaugos reikalavimai

Tinkamumo skraidyti reikalavimai. Lietuvos Respublikos oro erdvėje gali skristi tik orlaiviai, kurie yra tinkami skraidyti ir turi galiojantį tinkamumo skraidyti pažymėjimą. Orlaivis gali būti pripažįstamas tinkamu skraidyti, jeigu jis atitinkamai suprojektuotas, pagamintas, įrengtas bei techniškai prižiūrimas ir jo skridimo savy-bės atitinka skrydžių saugos reikalavimus, kuriuos nustato CAA. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi ir orlaivio atsargi-nėms dalims, prietaisams bei įrangai.

Tinkamumo skraidyti pažymėjimas. Orlaiviui, pripažintam tinkamu skraidyti, CAA išduoda tinkamumo skraidyti pažymėjimą, galiojantį iki jame nustatyto laiko. CAA, atsižvelgdama į orlaivio techninę būklę, gali nustatyti orlaivio eksploatavimo apribojimus, kurie turi būti įrašyti orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimo priede. Gavusi rašytinę orlaivio savininko arba naudotojo paraišką, CAA turi teisę pratęsti tinkamumo skraidyti pažymėjimo galiojimą, jeigu nustato, kad orlaivis atitinka tinkamumo skraidyti reikalavimus. Jeigu CAA nustato, kad Lietuvos Respublikoje registruotas orlaivis yra netinkamas skraidyti, ji turi sustabdyti tinkamumo skraidyti pažymėjimo galiojimą, kol bus nustatyta, kad orlaivis yra tinkamas skraidyti. Tinkamumo skraidyti pažymėjimas, kurio galiojimas buvo sustabdytas, turi būti grąžintas CAA. Lietuvos Respublikoje nustaty-ta tvarka gali būti pripažįstami Čikagos konvencijos valstybių narių išduoti tinkamumo skraidyti pažymėjimai, jeigu jie išduoti laikantis ne mažesnių nei minimalūs reikalavimų, įrašytų į standartus, pareng-tus vadovaujantis Čikagos konvencija. Paraiškų gauti orlaivio tinka-mumo skraidyti pažymėjimą pateikimo, tinkamumo skraidyti nustatymo, tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo, galiojimo pratęsimo, sustabdymo ir atšaukimo bei užsienio valstybių išduotų tinkamumo skraidyti pažymėjimų pripažinimo sąlygas ir tvarką nustato CAA.

Tinkamumo skraidyti priežiūra. Lietuvos Respublikos civili-nių orlaivių registre registruoto orlaivio tinkamumo skraidyti priežiūrą vykdo CAA. CAA, vykdydama priežiūrą, atlieka orlaivio tinkamumo skraidyti tyrimą šiais būdais:

a) orlaivio savininko arba naudotojo pateiktų techninės priežiū-ros ir kitų techninių ataskaitų įvertinimu;

277

b) techninės orlaivio būklės įvertinimu; c) prireikus bandomaisiais skrydžiais. CAA savo nuožiūra gali patikrinti orlaivio tinkamumą skraidyti

viso orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimo galiojimo metu arba patikrinti orlaivį jo savininko arba naudotojo prašymu. Orlaivio savininkas arba naudotojas turi pateikti CAA visą informaciją apie orlaivio tinkamumą skraidyti, techninę priežiūrą, orlaivio dalių pakeitimą ar taisymą, taip pat visą statistinę informaciją apie jo naudojimą. CAA įgalioti atstovai, vykdydami orlaivio tinkamumo skraidyti priežiūrą, turi teisę netrukdomi patekti į savininko arba naudotojo aviacijos paskirties administracines bei gamybines patalpas, taip pat į orlaivį ir juo skristi. Bandomuosius skrydžius turi atlikti savininkas arba naudotojas, prižiūrimas CAA įgalioto atstovo.

Atsakomybė už orlaivio tinkamumą skraidyti. Už orlaivio tinkamumą skraidyti atsako jo savininkas arba naudotojas. Orlaivio savininkas arba naudotojas privalo laikytis tinkamumo skraidyti nurodymų (direktyvų), išleidžiamų CAA arba valstybės, kurioje orlaivis buvo suprojektuotas ar pagamintas, jeigu CAA nenurodo kitaip. Orlaivio savininkas arba naudotojas nedelsdamas privalo pranešti CAA apie visas aplinkybes, įvykius ir gedimus, kurie gali turėti įtakos orlaivio tinkamumui skraidyti.

Užsienio valstybių orlaivių tinkamumas skraidyti. CAA turi teisę įvertinti Lietuvos Respublikoje esančių užsienio valstybių orlaivių tinkamumą skraidyti. Jeigu CAA nustato, kad užsienio valstybės orlaivis yra netinkamas skraidyti arba orlaivyje yra gedimų, kurie gali turėti įtakos tinkamumui skraidyti, CAA turi teisę neleisti jam pakilti. Jeigu orlaivis yra registruotas valstybėje, kuri yra ICAO narė, CAA privalo pranešti tos valstybės atsakingai institucijai apie orlaivio būklę ir CAA sprendimą. Jeigu užsienio valstybės institucija pareiškia, kad orlaivis yra tinkamas skraidyti, jam turi būti leista pakilti. Jeigu užsienio valstybės institucija nusprendžia, kad orlaivis yra netinkamas skraidyti, bet tam tikromis sąlygomis jis gali būti perskraidintas į remonto vietą, tokiu atveju, jeigu bus įvykdytos šios institucijos nustatytos sąlygos, CAA leidžia orlaiviui pakilti. Tokio skrydžio metu orlaivyje gali būti tik orlaivio įgula ir techniniai specialistai.

Aplinkos apsaugos reikalavimai. Lietuvos Respublikos oro erdve gali skristi tik orlaiviai, kurių keliamas triukšmas ir emisija

278

neviršija aplinkos ministro ir susisiekimo ministro nustatyto lygio. Leidimai specialiesiems skrydžiams. Išimtiniais atvejais CAA

gali duoti leidimą specialiajam skrydžiui tokiu orlaiviu, kuriam bendra tvarka negali būti išduotas tinkamumo skraidyti pažymėjimas, bet toks orlaivis gali saugiai skraidyti laikydamasis tam tikrų apribojimų. Tokie leidimai gali būti išduodami bandomiesiems skrydžiams, perskraidinti orlaivius į remonto vietą ir kitais atvejais.

Civilinių orlaivių ir jų įrangos projektavimas, gamyba, re-montas ir techninė priežiūra. CAA nustato civilinių orlaivių ir jų įrangos projektavimo, gamybos, remonto ir techninės priežiūros reikalavimus. Lietuvos Respublikoje įmonės gali projektuoti, gaminti civilinius orlaivius ar jų komponentus, taip pat atlikti civilinių orlaivių remonto ir techninės priežiūros darbus tik turėdamos atitin-kamą CAA išduotą pažymėjimą šiems darbams bei laikydamosi šiame pažymėjime nurodytų reikalavimų. Lietuvos Respublikoje gaminami orlaiviai sertifikuojami CAA nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pažymėjimų, suteikiančių civilinių orlaivių ir jų komponentų projektavimo ir gamybos bei jų remonto ir techninės priežiūros darbų atlikimo teisę, išdavimo, taip pat kitų valstybių išduotų pažymėjimų ir leidimų pripažinimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras. CAA prižiūri, kaip pažymėjimus turinčios įmonės laikosi nustatytų reikalavimų. CAA atstovai turi teisę nekliudomi apžiūrėti pažymėjimus turinčių įmonių gamybines patalpas ir įrangą, taip pat gauti visą informaciją bei dokumentus, susijusius su darbu pagal pažymėjimą. CAA turi teisę pripažinti kitose valstybėse – ICAO valstybėse narėse – pagamintų orlaivių ar komponentų pažymėjimus bei leidimus juos projektuoti, gaminti, remontuoti ir atlikti techninę priežiūrą. Šio straipsnio reikalavimai netaikomi savadarbiams orlai-viams ar jų komponentams gaminti ir remontuoti. Tokio orlaivio gamybos, tinkamumo skraidyti nustatymo ir naudojimo sąlygas bei tvarką nustato CAA.

3) Oro uostai, aerodromai ir lauko aikštelės Civilinio aerodromo statyba ir rekonstrukcija. Civilinis

aerodromas, taip pat skrydžių valdymo sistemos įrenginiai statomi arba rekonstruojami Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei suderinus su CAA. Civilinio aerodromo vieta numatoma teritorijų planavimo dokumentuose.

Reikalavimai oro uostui, iš kurio vyksta oro susisiekimas.

279

Oro susisiekimas gali būti vykdomas tik iš oro uostų, kurie atitinka CAA nustatytus reikalavimus. Oro uoste, iš kurio vyksta tarptau-tiniai skrydžiai, turi būti atitinkamos muitinės, pasienio kontrolės ir kitos tarnybos.

Tikrinančiųjų institucijų veikla oro uoste. Tam tikrose tarp-tautinio oro uosto teritorijos dalyse steigiami ar veikia Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei muitinės kontrolės punktai. Jų teritori-jos ribas nustato susisiekimo ministras, suderinęs su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos.

Civilinio aerodromo priežiūra. CAA turi teisę visada patikrin-ti, ar civilinis aerodromas atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. CAA įgalioti atstovai turi teisę nekliudomi įeiti ir apžiūrėti atitinkamus objektus, įrangą bei įrengimus, gauti visą reikiamą informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, susijusius su civilinio aerodromo tinkamumu naudoti.

Lauko aikštelės. Lauko aikštelė – žemės arba vandens pavir-šiaus plotas, turintis minimalią įrangą ir skirtas laikinai sraigtaspar-niams, sklandytuvams ir lengviesiems lėktuvams atskristi, išskristi ir judėti. Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo sąlygas bei tvarką nustato CAA.

Civilinio aerodromo tinkamumas naudoti. Gali būti naudoja-mi tik tie civiliniai aerodromai, kurie atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus bei turi CAA išduotą tinkamumo naudoti pažymėjimą. Pažymėjimas išduodamas, pratęsiamas, taip pat nutraukiamas arba sustabdomas jo galiojimas CAA nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Orlaivių atskridimo ir išskridimo laiko koordinavimas. Or-laivių atskridimo ir išskridimo laikas koordinuojamas atsižvelgiant į oro uosto ir skrydžių valdymo gamybinius pajėgumus. Šiame straipsnyje numatytam koordinavimui įgyvendinti konkrečiame oro uoste susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti sudaryta speciali komisija.

Tarptautinių oro uostų žemė. Tarptautinių oro uostų žemė yra valstybės nuosavybė. Tarptautinis oro uostas žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasis šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Tarptautinis oro uostas turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemę su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat šio oro uosto teritorijoje

280

jau veikiantiems ūkio subjektams, net jeigu jų veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla.

3) Civilinės aviacijos specialistai Specialistų rengimas. Specialistus rengti, perkvalifikuoti ir kelti

jų kvalifikaciją gali CAA akredituotos mokymo įstaigos. Mokymo įstaigų akreditavimo sąlygas bei tvarką nustato susisiekimo ministras.

Specialisto licencija. Eksploatuoti orlaivius ir atlikti jų techninę priežiūrą bei remonto darbus, taip pat vadovauti skrydžiams leidžia-ma asmenims, turintiems atitinkamą CAA išduotą specialisto licenci-ją. Specialisto licencijos išduodamos aviacijos specialistams – skrydžio įgulos nariams, skrydžių vadovams, skrydžių dispečeriams, aviacijos inžinieriams ir technikams bei orlaivių palydovams. Specialistų licencijavimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras. Licencijuojamų specialistų sveikatos būklės reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras ir susisiekimo ministras. CAA turi teisę pripažinti ir išduoti licencijos, kurią specialistui išdavė užsienio valstybė, pripažinimo pažymėjimą, jei tokia licencija yra išduota pagal ICAO nustatytus arba griežtesnius reikalavimus.

Testai ir tikrinimai. CAA turi teisę visada patikrinti asmens, turinčio licenciją ar licencijos pripažinimo pažymėjimą, teorines žinias ir praktinius įgūdžius, taip pat reikalauti pasitikrinti sveikatą.

Licencijų galiojimo sustabdymas ir nutraukimas. Susisieki-mo ministro nustatyta tvarka CAA gali nutraukti arba sustabdyti licencijos galiojimą, jeigu:

a) specialistas nesilaikė šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų skrydžių saugos bei aviacijos saugumo reikalavimų;

b) specialistas naudojosi licencijos suteiktomis teisėmis būda-mas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių arba kitų medžiagų;

c) specialisto sveikatos būklė neatitinka nustatytų reikalavimų; d) specialistas nuteistas už padarytą tyčinį nusikalstamą veiką; e) specialisto kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų. CAA turi teisę sustabdyti licencijos galiojimą tol, kol bus

atliktas oficialus tyrimas ir priimtas galutinis sprendimas dėl licencijos galiojimo atnaujinimo arba nutraukimo. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir specialistams, kurie turi Lietuvos Respublikoje pripažintas užsienyje išduotas licencijas.

281

5) Orlaivio įgula ir jo vadas Orlaivio įgula. Orlaivio savininkas arba naudotojas privalo

sukomplektuoti skrydžio įgulą pagal gamintojo arba CAA kiekvieno orlaivio tipui nustatytus reikalavimus. Orlaivio įgulos nariai skrydžio laiku privalo turėti galiojančias specialisto licencijas ir sveikatos pažymėjimus. Draudžiama eksploatuoti orlaivį, kai sukomplektuota ne visa skrydžio įgula. Orlaivio įgulos nariai privalo tiksliai vykdyti darbo technologijoje nustatytas funkcijas ir aukštesniųjų įgulos narių nurodymus. Draudžiama eksploatuoti orlaivį įgulos nariui, apsvaigu-siam nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių arba kitų medžiagų. Draudžiama įgulos nariui eksploatuoti orlaivį sergant, labai pavargus ar esant kitoms panašioms priežastims, dėl kurių jis negali tinkamai atlikti savo pareigų.

Orlaivio vadas. Orlaivio vadu galima skirti tik pilotą. Jei orlaivio įguloje yra tik vienas pilotas, jis yra ir orlaivio vadas. Orlaivio įgulos darbui skrydžio laiku vadovauja orlaivio vadas. Keleiviams yra privalomi orlaivio vado nurodymai, kuriais siekiama palaikyti tvarką bei užtikrinti skrydžio saugą ir saugumą orlaivyje.

Orlaivio vado pareigos. Orlaivio vadas privalo: a) iki skrydžio įsitikinti, kad orlaivis yra parengtas skrydžiui,

sukomplektuota bei pasirengusi visa skrydžio įgula ir orlaivyje yra visi reikiami dokumentai;

b) eksploatuoti orlaivį pagal nustatytas taisykles ir kontroliuoti skrendančio orlaivio techninę būklę;

c) pranešti CAA apie visas aplinkybes, įvykius arba gedimus, galinčius turėti įtakos orlaivio tinkamumui skraidyti;

d) rūpintis orlaivio keleivių, krovinių, bagažo ir pašto sauga bei saugumu ir palaikyti tvarką orlaivyje;

e) kilus skrydžių saugos pavojui, vykdyti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras, užtikrinančius saugią skrydžių baigtį; apie veiksmus, kurių buvo imtasi, pranešti oro eismo paslaugų tarnybai;

f) apie avariją ar incidentą ir jo aplinkybes nedelsdamas pranešti CAA;

g) mirties arba gimimo skrendančiame orlaivyje atveju surašyti atitinkamą aktą.

Orlaivio vado teisės. Orlaivio vadas turi teisę:

282

a) atsisakyti priimti į orlaivį įgulos narius, keleivius arba krovinį, taip pat duoti nurodymą keleiviams išlipti arba iškrauti krovinį, jeigu to reikalauja aplinkybės;

b) imtis visų reikiamų priemonių tvarkai orlaivyje ir skrydžio saugai palaikyti;

c) prireikus kreiptis pagalbos į keleivius; d) imtis priemonių teisės pažeidimui ar nusikalstamai veikai tirti,

jeigu jis padarytas orlaivyje; e) sulaikyti nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ir,

orlaiviui nutūpus, perduoti jį atitinkamoms teisėsaugos institucijoms; f) priimti galutinį sprendimą kilti išskrendant, nutraukti skrydį ir

grįžti į išskridimo aerodromą ar tūpti atsarginiame aerodrome ir ekstremaliomis sąlygomis tūpti priverstinai.

Užsienio valstybės orlaivio vadas. Užsienio valstybės orlaivio vadas Lietuvos Respublikoje turi tas pačias teises ir pareigas, nustatytas šio įstatymo.

6) Vežėjo pažymėjimas ir licencija Vežėjo pažymėjimas. Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti

oro susisiekimą ir specialiuosius aviacijos darbus galima tik turint galiojantį vežėjo pažymėjimą. Jį susisiekimo ministro nustatyta tvar-ka išduoda arba pripažįsta galiojančiu CAA. Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi verčiantis orlaivių nuomos veikla, kai atsakomybė už orlaivio tinkamumą skraidyti tenka nuomotojui.

Reikalavimai vežėjo pažymėjimui gauti. CAA turi teisę išduo-ti vežėjo pažymėjimą tik įsitikinusi, kad pareiškėjas turi užtektinai lėšų, žinių, įgūdžių, patirties ir reikiamą personalą, organizacinę struktūrą, orlaivius, patalpas bei įrangą, reikalingus saugiai ir patikimai dirbti naudojantis teisėmis, kurias suteikia vežėjo pažymėjimas. Kartu su vežėjo pažymėjimu CAA išduoda pažymėji-mo priedą. Jame nurodoma leistina veikla, jai taikomos sąlygos bei apribojimai. Vežėjas privalo pranešti CAA apie visus pasikeitimus, kurie daro įtaką vežėjo pažymėjime arba jo priede numatytoms sąlygoms ir apribojimams. CAA privalo nuolat vykdyti vežėjų priežiūrą. CAA įgalioti atstovai, vykdydami vežėjo priežiūrą, turi teisę netrukdomi patekti į vežėjo administracines bei gamybines patalpas, taip pat į orlaivį ir skristi juo, gauti visą vežėjo priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją ir dokumentus.

Licencija oro susisiekimui vykdyti. Oro susisiekimui vykdyti

283

vežėjas privalo turėti susisiekimo ministro išduotą licenciją. Užsienio valstybių vežėjai turi teisę vykdyti oro susisiekimą pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį. Kol tokios sutarties nėra, susisiekimo ministras gali išduoti atitinkamą leidimą. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenumato kitaip, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta licencija gali būti išduodama Lietuvos Respublikoje įsteigtai įmonei, kuri turi vežėjo pažymėjimą, o jos kontrolės teisės priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams, savival-dybėms, valstybei ar kitoms Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms, kurių kontrolės teisės taip pat priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams, savivaldybėms ar valstybei.

Licencijos oro susisiekimui vykdyti išdavimas, sustabdymas ir panaikinimas. Licencijų oro susisiekimui vykdyti išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė gali nustatyti tam tikras skrydžių katego-rijas, kurioms nereikalinga licencija.

7) Skrydžių valdymas Orlaivių eksploatavimas. Orlaiviai eksploatuojami pagal CAA

nustatytus reikalavimus. Pavojingų gaminių vežimas. Lietuvos Respublikos oro erdvėje

draudžiama naudoti ir vežti masinio naikinimo ginklus, taip pat draudžiamus vežti pavojingus gaminius bei medžiagas, numatytus Čikagos konvencijos 18 priede.

Viršgarsiniai skrydžiai. Lietuvos Respublikos oro erdvėje or-laiviams draudžiama skristi viršgarsiniu greičiu. Ypatingais atvejais leidimą tokiems skrydžiams duoda Vyriausybė.

Skrydžiai virš gyvenamųjų vietovių. Orlaiviai virš gyvena-mųjų vietovių turi skristi nustatytame aukštyje, kuris užtikrintų pri-verstinį orlaivio nutupdimą už gyvenamosios vietovės ribų. CAA nustato minimalų orlaivių skrydžių virš tam tikrų gyvenamųjų vietovių aukštį. Orlaivių parodomieji skrydžiai virš gyvenamųjų vietovių leidžiami tik suderinus juos su savivaldybe, virš kurios bus vykdomi parodomieji skrydžiai, ir gavus CAA leidimą.

Parodomieji renginiai ir aviacijos sporto varžybos. Parodo-muosius renginius ir aviacijos sporto varžybas rengti galima CAA nustatyta tvarka ir turint atitinkamą leidimą.

Draudimas išskristi. CAA turi teisę uždrausti orlaiviui išskristi, jei kyla abejonių dėl orlaivio tinkamumo skraidyti ar orlaivio įgulos

284

nariai neturi atitinkamos licencijos arba orlaivyje nėra šio įstatymo 64 straipsnyje nurodytų dokumentų ar nesumokėtos šio įstatymo 72 straipsnyje numatytos rinkliavos.

Orlaivio skrydžio dokumentai. Orlaivyje skrydžio metu turi būti šie dokumentai:

– orlaivio registravimo liudijimas; orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimas;

– leidimas naudotis orlaivio radijo stotimi; – orlaivio techninės būklės žurnalas; – skrydžių vykdymo vadovas; civilinės atsakomybės draudimo

liudijimas (polisas); – dokumentai apie keleivius, krovinį, bagažą ir paštą (jei jų yra

orlaivyje); – triukšmo pažymėjimas (jei jis būtinas); – vežėjo pažymėjimas (tik vežėjams). 8) Civilinės aviacijos saugumas Civilinės aviacijos saugumo programos. Civilinės aviacijos

saugumas užtikrinamas priemonėmis, numatytomis Vyriausybės pat-virtintoje Nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje. Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės sudaryta Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo komisija.

Tarnybos, užtikrinančios aviacijos saugumą. Aviacijos saugu-mą užtikrina oro uostai ir vežėjai. Šios įmonės privalo turėti CAA patvirtintas aviacijos saugumo užtikrinimo programas bei planus ir įsteigti atitinkamas tarnybas (paskirti atsakingą darbuotoją (darbuoto-jus). Kiti kontroliuojamoje oro uosto teritorijoje veikiantys subjektai privalo turėti aviacijos saugumo užtikrinimo planus ir besąlygiškai vykdyti tarnybų, užtikrinančių civilinės aviacijos saugumą, reikalavimus. Oro uostų tarnybų, užtikrinančių aviacijos saugumą, darbuotojai pagal savo kompetenciją turi teisę atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, sulaikyti ir perduoti teisėsaugos institucijoms asmenis, pažeidusius aviacijos saugumo reikalavimus, taip pat bagažą, krovinius ir pašto siuntas, kuriuose yra draudžiamų gabenti orlaiviais daiktų ir medžiagų. Keleiviai, atsisakę asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo, į orlaivį neįleidžiami. Jeigu kyla grėsmė keleivių, įgulos narių ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, tarnybų, užtikrinančių aviacijos saugumą, darbuotojai turi teisę taikyti

285

priemones, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Oro uostų tarnybų, užtikrinančių aviacijos saugumą, darbuotojai, eidami tarnybines pareigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę nešiotis ir naudoti tarnybinį ginklą ir kitas specialias priemones.

9) Orlaivių avarijos ir incidentai Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimas. Orlaivių avarijų ir inci-

dentų klasifikavimo, tyrimo bei pranešimų tvarką nustato susisie-kimo ministras. Pagrindinis avarijos arba incidento tyrimo tikslas – nustatyti priežastis bei užkirsti kelią avarijoms ir incidentams. Tyrimu nesiekiama nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę. Susisiekimo ministras paskiria nuolatinį orlaivių avarijų bei inciden-tų tyrimų vadovą ir suteikia jam įgaliojimus, reikalingas priemones ir lėšas organizuoti ir vykdyti orlaivio avarijos ar incidento tyrimą. Tyrimo požiūriu nesudėtingą avariją ar incidentą tyrimų vadovas gali tirti asmeniškai. Sudėtingesnėms avarijoms ir incidentams tirti tyrimų vadovas sudaro nepriklausomą komisiją. Ypatingais atvejais Vyriausybė gali sudaryti specialiąją tyrimo komisiją. Prireikus tyri-mų vadovas gali kviestis Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių aviacijos ekspertų ir specialistų avarijai ar incidentui tirti. Tyrimų vadovas turi teisę apklausti visus asmenis, kurie gali suteikti tyrimui svarbios informacijos, ir patikrinti dokumentus, įrašus bei kompiu-teryje laikomą informaciją. Tyrimų vadovas apie išvadas praneša CAA, ši įvertina ir parengia priemones panašioms avarijoms ar incidentams išvengti.

10) Oro susisiekimas Keleivių, krovinių, bagažo ir pašto vežimas. Susisiekimo mi-

nistras nustato keleivių, krovinių, bagažo, pašto bei pavojingų krovinių vežimo sąlygas ir tvarką. Keleivių, krovinių, bagažo vežimo tarifus bei jų taikymo tvarką nustato vežėjas, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip.

Kompensavimas už atsisakymą vežti. Kompensavimo kelei-viams už atsisakymą juos vežti sąlygas bei tvarką nustato Vyriausybė.

Kompiuterinės rezervavimo sistemos. Reikalavimus kompiu-terinėms rezervavimo sistemoms, taip pat jų naudojimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras.

286

Baigiamosios nuostatos Rinkliavos. Fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės orlaivių

naudotojai už oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje ir už naudojimąsi oro uostais moka paslaugų teikėjams šias rinkliavas:

a) už oro navigacijos paslaugas – oro navigacijos ir oro uosto navigacijos;

b) už naudojimąsi oro uostais – orlaivio tūpimo, išskrendančio keleivio, orlaivio stovėjimo, orlaivio saugumo ir orlaivio palydos.

Maksimalius rinkliavų dydžius, mokėjimo ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendrosios aviacijos orlaivių naudotojai šio straipsnio išvardytas rinkliavas moka tik vykdydami tarptautinius skrydžius arba už naudojimąsi tarptautiniais oro uostais.

Draudimas. Orlaivio savininko arba naudotojo civilinė atsako-mybė, taip pat keleiviai, bagažas ir kroviniai turi būti apdrausti. Minimalius draudimo sumos dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Atsakomybė už žalą, padarytą keleiviams, bagažui, krovi-niams ir tretiesiems asmenims. Vežėjų atsakomybė už žalą, pada-rytą keleiviams, bagažui ir kroviniams, taip pat tretiesiems asmenims, jos dydžiai, pretenzijų ir ieškinių pateikimo tvarka nusta-toma vadovau-jantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos tarptau-tinėmis sutartimis.

Atsakomybė už teisės aktų pažeidimą. Už šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų pažeidimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

Kontroliniai klausimai 1. Apibūdinti „aerodromą“. 2. Apibūdinti „oro eismo paslaugų oro erdvę“. 3. Apibūdinti „specialiuosius aviacijos darbus“. 4. Apibūdinti „tarptautinį oro uostą“. 5. Kas atlieka aviacijos valstybinį valdymą? 6. Kokias funkcijas atlieka civilinės aviacijos administracija)

CAA)? 7. Kas iš civilinės aviacijos objektų yra valstybės nuosavybė?

287

8. Kam priklauso teisės į oro erdvę, esančią virš Lietuvos Respublikos?

9. Kas teikia oro eismo paslaugas? 10. Kokius dokumentus privalo turėti orlaivis? 11. Kieno nuosavybė yra tarptautinių oro uostų žemė? 12. Kokios orlaivio vado pareigos? 13. Kokios orlaivio vado teisės? 14. Kokios tarnybos užtikrina aviacijos saugumą?

4.2.2. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės

Taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr.285, pakeitimai 2006.07.11, 2006.07.14, 2008.04.09 ir 2008.04.14.

Bendrosios nuostatos. Lietuvos Respublikos oro erdvės organi-zavimo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) nustato oro erd-vės struktūrą ir jos elementus, Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo reguliavimo, leidimų skrydžiams išdavimo ir atšaukimo sąlygas bei tvarką. Šios Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veikla susijusi su Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimu arba gali kelti pavojų orlaivių skrydžių saugai. Orlaiviai gali kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų maršrutais, kuriuos nustato oro eismo paslaugų teikėjas. Apie šiuos maršrutus oro eismo paslaugų teikėjas nedelsdamas informuoja Karinių oro pajėgų vadą ar jo įgaliotą karininką. Tarptautiniai skrydžiai gali būti vykdomi į tuos Lietuvos Respublikos oro uostus ar aerodromus (ir iš jų), kuriuose atliekamos pasienio, muitinės, medicininio karantino, higienos kontrolės ir kitos procedūros. Ši nuostata netaikoma vykdant skrydžius tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Šengeno erdvės valstybių.

Orlaiviuose, skrendančiuose Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve, turi būti įrengta radijo ryšio aparatūra, leidžianti palaikyti abipusį radijo ryšį su oro eismo paslaugų teikėju, ir radiolokacinis atsakiklis (transponderis), veikiantis atitinkamu režimu pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) nustatytą tvarką. Šie reikalavimai taip pat taikomi užsienio šalių

288

valstybės orlaiviams, kuriems leidžiama skristi nevaldomąja oro erdve. Orlaiviuose, kuriuose nėra nurodytos įrangos, skrydžiai Lietuvos Respublikos oro erdve galimi tik oro eismo paslaugų teikėjui leidus (savo ruožtu jis šį leidimą suderina su Karinių oro pajėgų vadu ar jo įgaliotu karininku), o skrydžiai nevaldomojoje oro erdvėje virš karinių teritorijų ir pasienio zonų – tik Karinių oro pajėgų vadui ar jo įgaliotam karininkui leidus.

Lietuvos Respublikos oro erdve gali skristi tik orlaiviai, kurių keliamas triukšmas ir emisija neviršija aplinkos ministro ir susisie-kimo ministro nustatyto lygio.

Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: Abipusis oro ir žemės ryšys – abipusis orlaivio ir stoties arba

punkto, esančio žemėje, ryšys. Aerodromo skrydžių valdymo zona – valdomoji oro erdvė, nusi-

driekianti nuo žemės paviršiaus iki nustatytos viršutinės ribos. Aerodromo skrydžių valdymo rajonas – skrydžių valdymo rajo-

nas, esantis oro eismo paslaugų maršrutų sankirtoje, netoli nuo vieno ar daugiau didesnių aerodromų.

Aerodromo oro eismo zona – nustatyto dydžio oro erdvė aplink aerodromą, skirta saugiam aerodromo eismui.

Draudžiama zona – nustatyto dydžio oro erdvė virš Lietuvos Respublikos teritorijos, kurioje orlaiviams skristi draudžiama.

Karinė operacija – kariniai veiksmai vykdant strategines ir takt-ines karines užduotis. Karine operacija nelaikomos karinės pratybos.

Nereguliarusis oro susisiekimas – bet kuris komercinis oro susisiekimas, išskyrus reguliarųjį.

Oro eismo paslaugų teikėjas – valstybės įmonė „Oro navi-gacija“.

Oro uostas – įmonė, vykdanti keleivių, bagažo, krovinių ir paš-to, taip pat orlaivių skrydžių ir įgulų aptarnavimą ir tam tikslui turinti (naudojanti) aerodromą, atitinkamus pastatus, kitus antžeminius įrenginius ir personalą.

Pasienio zona – 15 kilometrų pasienio zonos oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į teritorijos gilumą.

Pavojinga zona – nustatytojo dydžio oro erdvė, kurioje skraidyti orlaiviams tam tikru laiku gali būti pavojinga.

Reguliarusis oro susisiekimas – visi skrydžiai, kuriais regulia-riai, pagal paskelbtą tvarkaraštį, nustatytais maršrutais, mokamai

289

vežami keleiviai, bagažas, kroviniai ir paštas. Rezervuojamoji oro erdvė – tam tikram laikui nustatyto dydžio

oro erdvė, skirta konkrečiai aviacijos veiklai. Ribojama zona – nustatyto dydžio oro erdvė virš sausumos ar

teritorinių vandenų, kurioje orlaivių skrydžiai ribojami laikantis nustatytųjų sąlygų.

Skrydžio planas – oro eismo paslaugų tarnyboms teikiama atitinkama informacija apie numatomą orlaivio skrydį arba jo dalį.

Skrydžių informacijos paslaugos – konsultacinės ir infor-macinės paslaugos, kurių tikslas – užtikrinti skrydžių saugą ir efektyvumą.

Skrydžių valdymo paslaugos (arba skrydžių valdymas) – pas-laugos, kurių tikslas – išvengti susidūrimų tarp orlaivių, tarp orlaivių ir kliūčių, esančių manevravimo lauke, taip pat spartinti ir reguliuoti oro eismo srautą.

Specialioji sklandymo zona – nustatyto dydžio oro erdvė, kurią apibrėžtu laikotarpiu reikia aktyvuoti naudojimui išimtinai konkūre-tiems oro erdvės naudotojams ir kurios vertikaliosios ir horizonta-liosios ribos negali būti keičiamos aktyvacijos laiku.

1) Oro erdvės struktūra Lietuvos Respublikos oro erdvę sudaro: a) oro eismo paslaugų oro erdvė; b) pasienio zona; c) specialios veiklos oro erdvė. Informacija apie Lietuvos Respublikos oro erdvės struktūrą skel-

biama Lietuvos Respublikos oro navigacijos informaciniame rinki-nyje, kurį rengia oro eismo paslaugų teikėjas.

Atsižvelgiant į oro eismo intensyvumą, skrydžių srautus, būtinu-mą ir galimybes teikti oro eismo, ypač skrydžių valdymo, paslaugas, Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų oro erdvė skirstoma į valdomąją ir nevaldomąją.

Valdomoji oro erdvė skirstoma į viršutinį skrydžių valdymo rajoną, skrydžių valdymo rajonus, aerodromo skrydžių valdymo rajonus ir aerodromo skrydžių valdymo zonas.

Nevaldomoji oro erdvė skirstoma į viršutinį skrydžių informa-cijos regioną, skrydžių informacijos regioną, oro eismo informa-cijos rajonus, oro eismo informacijos zonas ir oro eismo zonas.

Konkrečias aukščiau minimas zonas, regionus bei rajonus

290

nustato ir jiems klases suteikia oro eismo paslaugų teikėjas, atsiž-velgdamas į Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (Čikagos konvencijos) ir tarptautinių sutarčių nuostatas.

Pagal skrydžių vykdymo sąlygas Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų oro erdvė skirstoma į klases, žymimas raidėmis, – nuo A iki G. Šiose oro eismo paslaugų oro erdvės klasėse skrydžių vykdymo sąlygas ir reikalavimus nustato Civilinės aviacijos administracija.

Specialios veiklos oro erdvė skirstoma į: a) draudžiamas zonas; b) ribojamas zonas; c) pavojingas zonas; d) rezervuojamąją oro erdvę; e) laikinai išskirtas zonas; f) specialiąsias sklandymo zonas. Draudžiamas, ribojamas ir pavojingas zonas nustato susisiekimo

ministras Civilinės aviacijos administracijos teikimu, suderintu su Lietuvos kariuomenės vadu. Rezervuojamąją oro erdvę, laikinai išskirtas zonas ir specialiąsias sklandymo zonas nustato oro eismo paslaugų teikėjas.

2) Oro erdvės naudojimas Reguliarusis oro susisiekimas. Užsienio valstybių civilinių

orlaivių reguliariesiems tranzitiniams skrydžiams be nutūpimo arba su nutūpimu nekomerciniais tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje specialaus leidimo nereikia, jeigu orlaivis įregistruotas valstybėje, kuri yra Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narė ir kuri nereikalaudama leidimo leidžia tokius pat Lietuvos Respublikos orlaivių skrydžius.

Visais kitais atvejais turi būti gautas Civilinės aviacijos admi-nistracijos leidimas. Leidimus užsienio valstybių oro vežėjams vykdyti reguliarųjį oro susisiekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (arba) iš jos išduoda Civilinės aviacijos administracija, laikyta-masi Lietuvos Respublikos tarptautinėse dvišalėse sutartyse nustatytų sąlygų. Jeigu su oro vežėjo valstybe Lietuvos Respublika nėra suda-riusi tarptautinės sutarties dėl oro susisiekimo, Civilinės aviacijos administracija gali išduoti laikiną leidimą.

Dvišalėje sutartyje nustatyta tvarka paskirti arba gavę laikiną leidimą užsienio valstybių oro vežėjai, prieš pradėdami vykdyti

291

reguliarųjį oro susisiekimą, privalo pateikti Civilinės aviacijos administracijai šiuos dokumentus ir informaciją:

a) skrydžių tvarkaraštį; b) siūlomus vežimo tarifus ir jų taikymo sąlygas; c) duomenis apie susisiekimui naudojamų orlaivių tipus, jų

talpą, nacionalinę priklausomybę ir registravimo ženklus; d) civilinės atsakomybės, keleivių, bagažo ir krovinių draudimo

sertifikatus; e) naudojamų orlaivių triukšmo sertifikatus. Civilinės aviacijos administracija gali pareikalauti ir papildomų

dokumentų ar informacijos. Lietuvos Respublikos oro vežėjai, norėdami vykdyti reguliarųjį

oro susisiekimą konkrečiu maršrutu, turi gauti Civilinės aviacijos administracijos leidimą. Lietuvos Respublikos oro vežėjai, norėdami gauti Civilinės aviacijos administracijos leidimą vykdyti reguliarųjį oro susisiekimą konkrečiu maršrutu, privalo pateikti jai dokumentus ir informaciją, nurodytus aukščiau nurodytuose punktuose.

Oro vežėjai, vykdantys reguliarųjį oro susisiekimą, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki kito sezono pradžios (vasaros sezono pradžia – paskutinis kovo sekmadienis; žiemos sezono pradžia – paskutinis spalio sekmadienis) turi pateikti Civilinės aviacijos administracijai skrydžių tvarkaraštį. Toks pat reikalavimas taikomas ir keičiant skrydžių tvarkaraščius. Apie numatomą skrydžio nukrypimą nuo skrydžių tvarkaraščio, atsisakymą skristi, maršruto pakeitimą, taip pat apie papildomus skrydžius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki skrydžio būtina pranešti Civilinės aviacijos administracijai ir gauti jos leidimą tai pakeisti. Civilinės aviacijos administracija turi nedels-dama informuoti oro eismo paslaugų teikėją apie išduotus leidimus arba oro vežėjų pateiktus skrydžių tvarkaraščius ir jų pakeitimus.

Nereguliarusis oro susisiekimas. Nereguliariojo oro susisieki-mo kategorijas, kurioms nereikia leidimo skrydžiams į Lietuvos Res-publikos teritoriją ir (arba) iš jos, taip pat šių kategorijų skrydžiams taikomus reikalavimus nustato susisiekimo ministras Civilinės aviacijos administracijos teikimu.

Nereguliariajam tranzitiniam skrydžiui be nutūpimo Lietuvos Respublikos teritorijoje arba su nutūpimu nekomerciniais tikslais leidimo nereikia, jeigu skrenda orlaivis, įregistruotas valstybėje, kuri yra Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narė ir kuri

292

nereikalaudama leidimo leidžia tokius pat Lietuvos Respublikos orlaivių skrydžius į savo teritoriją.

Komerciniams skrydžiams su nutūpimu Lietuvos Respublikos teritorijoje reikia Civilinės aviacijos administracijos leidimo. Leidi-mas galioja tik jame nurodytam skrydžių skaičiui bei jame nurodytu laiku ir negali būti pratęstas.

Paraišką duoti leidimą skrydžiams turi pateikti oro vežėjas, faktiškai eksploatuojantis orlaivį, ar jo įgaliotas asmuo.

Leidimas gali būti duodamas: vienam skrydžiui; skrydžių gran-dinei iki 4 skrydžių; skrydžių grandinei, kurią sudaro daugiau kaip 4 skrydžiai.

Rašytinė paraiška duoti leidimą vienam skrydžiui ar skrydžių grandinei iki 4 skrydžių turi būti pateikiama Civilinės aviacijos administracijai ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki skrydžio dienos, o kitiems skrydžiams – ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.

Paraiškoje turi būti nurodyta: a) oro vežėjo pavadinimas, buveinė, teisinė forma, įgalioto

asmens vardas ir pavardė, telefono ir fakso numeriai; b) orlaivio tipas, nacionalinė priklausomybė ir registravimo

ženklai; c) reiso numeris; d) užsakymo rūšis; e) keleivių skaičius, krovinio kiekis ir aprašymas; f) skrydžio užsakovo pavadinimas, buveinė, teisinė forma,

įgalioto asmens vardas ir pavardė, telefono ir fakso numeriai; g) visas skrydžio maršrutas; h) visas skrydžio grafikas. Civilinės aviacijos administracija prireikus gali pareikalauti

papildomos informacijos. Paraiška turi būti rašoma lietuvių arba anglų kalba. Leidimas užsienio šalies orlaiviui vykdyti nereguliarųjį komercinį skrydį į Lietuvos Respubliką gali būti suteiktas, jeigu šalis, kurioje šis orlaivis įregistruotas, leidžia tokius pat Lietuvos Respublikos orlaivių skrydžius į savo teritoriją.

Civilinės aviacijos administracija gali nustatyti sąlygas ir apribojimus, taip pat atsisakyti suteikti arba atšaukti leidimą vykdyti nereguliarųjį komercinį skrydį, jeigu:

a) jis gali padaryti žalą Lietuvos Respublikos oro vežėjų regulia-riajam oro susisiekimui;

293

b) skrydį tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies vykdo tos šalies arba trečiosios šalies oro vežėjo orlaivis;

c) šalis, kurioje įregistruotas orlaivis, neleidžia tokių pat Lietu-vos Respublikos orlaivių skrydžių;

d) paraiškoje pateikti ne visi reikiami duomenys ir informacija; e) paraiškoje pateikti klaidingi duomenys; f) oro vežėjas yra įtrauktas į oro vežėjų, kuriems taikomas drau-

dimas vykdyti veiklą Bendrijoje, sąrašą, kurį, vadovaudamasi 2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vyk-dyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinančio Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį (OL, 2005, L 344, p. 15) nuostatomis, sudaro Komisija;

g) oro vežėjas nuolat pažeidinėja Kompensavimo ir pagalbos keleiviams atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju taisykles, patvirtintas 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiu reglamentą (EEB) Nr. 295/91.

Civilinės aviacijos administracija nedelsdama informuoja apie išduotus leidimus oro eismo paslaugų teikėją, taip pat Karinių oro pajėgų vadą ar jo įgaliotą karininką.

Jeigu yra pagrindo manyti, kad nereguliarųjį oro susisiekimą vykdantis orlaivis gabena draudžiamą krovinį, krašto apsaugos ministro įgalioto pareigūno nurodymu tokiam orlaiviui gali būti uždrausta įskristi į Lietuvos Respubliką arba jis gali būti nutupdytas patikrinti. Krašto apsaugos ministro įgaliotas pareigūnas nedelsda-mas informuoja apie tai Civilinės aviacijos administraciją ir oro eismo paslaugų teikėją.

Nekomerciniai skrydžiai. Bendrosios aviacijos užsienio šalių orlaivių skrydžiams į Lietuvos Respublikos teritoriją ir iš jos leidimo nereikia. Ši nuostata netaikoma užsienio šalių valstybės orlaiviams.

Užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiai. Užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiai į Lietuvos Respublikos teritoriją, iš jos arba per ją vykdomi tik gavus leidimą.

Užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiams nustatyta leidimų

294

išdavimo tvarka taip pat taikoma ne valstybės orlaivių, gabenančių karinę įrangą, ginklus arba karines medžiagas, skrydžiams, išskyrus skrydžius, kuriais gabenama Lietuvos Respublikai arba kitoms NATO ar Europos Sąjungos valstybėms skirta karinė įranga, ginklai ar karinės medžiagos.

Leidimus užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiams krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto krašto apsaugos sistemos pareigūno teikimu išduoda Užsienio reikalų ministerija. Užsienio reikalų ministerija turi teisę leidimo neišduoti.

Ypač skubiu atveju leidimą skrydžiui išduoda krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas krašto apsaugos sistemos pareigūnas. Apie leidimo išdavimą jis nedelsdamas informuoja Užsienio reikalų ministeriją.

Lietuvos kariuomenei bendradarbiaujant su NATO institucijo-mis ir jos valstybių ginkluotosiomis pajėgomis, krašto apsaugos mi-nistro sprendimu NATO ir jos valstybių kariniai orlaiviai Lietuvos Respublikos oro erdvėje gali vykdyti skrydžius, kuriais atliekamos oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos funkcijos. Specialių leidi-mų šiems skrydžiams nereikia. Vykdydami tokius skrydžius, NATO ir jos valstybių kariniai orlaiviai turi teisę naudotis kariniais, prirei-kus – ir civiliniais aerodromais, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus oro erdvėje.

Pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitus jos tarptautinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos oro erdvėje gali būti vykdomi užsienio šalių valstybės orlaivių žvalgomieji (inspek-ciniai) skrydžiai ir tranzitiniai skrydžiai žvalgymo (inspekciniais) tikslais.

Paraiškų duoti leidimus užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiams į Lietuvos Respublikos teritoriją, iš jos arba per ją pateikimo, šių leidimų išdavimo tvarka ir sąlygos nustatomos bendru krašto apsaugos ministro ir užsienio reikalų ministro įsakymu.

3) Oro erdvės naudojimo reguliavimas Oro erdvės naudojimo pirmenybė suteikiama: a) orlaiviams, patekusiems į avarinę situaciją; b) kariniams orlaiviams, atliekantiems oro erdvės gynybos

funkcijas; c) orlaiviams, vykdantiems skubios medicinos pagalbos

skrydžius;

295

d) orlaiviams, vykdantiems paieškos ir gelbėjimo darbus; e) orlaiviams, vykdantiems žvalgomuosius (inspekcinius)

skrydžius pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitus jos tarptautinius įsipareigojimus;

f) orlaiviams, vežantiems labai svarbius asmenis (VIP); g) orlaiviams, vykdantiems kitus skrydžius, kuriems būtina

užtikrinti specialiąją saugą. Oro erdvės naudojimo pirmenybė suteikiama atsižvelgiant į

civilinės aviacijos skrydžių saugos reikalavimus. Lietuvos Respub-likos, kitų NATO ir Europos Sąjungos valstybių karinių operacijų tikslais arba karo metu oro erdvės naudojimo pirmenybė suteikiama kariniams orlaiviams.

Karinių oro pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas ne vėliau kaip prieš valandą iki numatomų karinių orlaivių skrydžių ribojamoje zonoje pradžios privalo informuoti apie tai oro eismo paslaugų teikėją. Pasibaigus karinių orlaivių skrydžiams ribojamoje zonoje, Karinių oro pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas per 30 minučių privalo informuoti apie tai oro eismo paslaugų teikėją.

Karinių oro pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas privalo informuoti oro eismo paslaugų teikėją, kuriuo laiku orlaiviams bus nesaugu skraidyti pavojingoje zonoje.

Paraiškas rezervuojamajai oro erdvei nustatyti turi teisę pateikti Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas karininkas, Karinių oro pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas, Krašto apsaugos savanoriš-kųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Aviacijos eskad-rilės vadas ar jo įgaliotas pareigūnas, aviacijos sporto šakų federaci-jos, aeroklubai, aviacijos sporto klubai, aviacijos įmonės, aviacijos mokymo įstaigos ir organizacijos. Paraiškos rezervuojamajai oro erd-vei nustatyti pateikiamos oro eismo paslaugų teikėjui ne vėliau kaip prieš 8 darbo dienas iki rezervuojamosios oro erdvės nustatymo. Oro eismo paslaugų teikėjas ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas infor-muoja paraiškos pateikėją apie sprendimą rezervuoti oro erdvę. Sprendimas rezervuoti oro erdvę priimamas atsižvelgiant į bendrus oro erdvės naudotojų poreikius ir atitiktį skrydžių saugos reikalavimams.

4) Baigiamosios nuostatos

296

Pagal šias Taisykles išduoti leidimai skrydžiams galioja 4 valan-das iki numatyto išskridimo laiko ir 48 valandas po jo. Ši nuostata taikoma ir užsienio šalių valstybės orlaiviams, vežantiems labai svarbius asmenis (VIP).

Tais atvejais, kai diplomatiniais kanalais yra gauta paraiška skrydžiui orlaiviu, kuriuo vežami labai svarbūs asmenys (VIP), leidimus šiems skrydžiams pagal valstybės orlaivių skrydžiams taikomus reikalavimus išduoda Užsienio reikalų ministerija. Apie išduotus arba atšauktus leidimus Užsienio reikalų ministerija nedelsdama informuoja oro eismo paslaugų teikėją.

Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys (VIP), vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Orlaivių įgulų pokalbiai su skrydžių vadovais vyksta lietuvių arba anglų kalba. Įgulų pokalbiai su skrydžių vadovais vyksta tik pagal nustatytas radijo ryšio frazeologijos taisykles.

Skrydžiai virš gyvenamųjų vietovių, taip pat parodomieji renginiai ir aviacijos sporto varžybos vykdomi Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Už šių Taisyklių pažeidimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. Kontroliniai klausimai 1. Kokios procedūros turi būti atliekamos tarptautiniuose oro

uostuose, į kuriuos vykdomi skrydžiai iš ne Šengeno erdvės šalių? 2. Kas yra oro paslaugų tiekėju Lietuvoje? 3. Apibūdinti „oro uostą“. 4. Apibūdinti „pasienio zoną“. 5. Apibūdinti „reguliarųjį oro susisiekimą“. 6. Kas sudaro Lietuvos Respublikos oro erdvę? 7. Į ką skirstoma „valdomoji oro erdvė“? 8. kokį dokumentą turi gauti Lietuvos Respublikos oro vežėjai,

norėdami vykdyti reguliarųjį oro susisiekimą konkrečiu maršrutu?

297

5. JŪRŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS

5.1. Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių jūrų transporto veiklą, atitikimas ES teisės aktams

Lietuva yra pasirašiusi maždaug 30 tarptautinių konvencijų,

susijusių su jūrų transportu (tarp jų – pagrindines Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvencijas saugios laivybos srityje bei 7 Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konvencijas).

1995 m. balandžio 4 d. Lietuva ratifikavo 1948 m. Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją (Žin., 1995, Nr. 31-704).

Lietuvos Respublikoje jūrų transporto veiklą reglamentuoja keli šimtai teisės aktų, iš kurių pagrindiniai:

– Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įsta-tymas;

– Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas; – Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas.

Lietuvos Respublikoje jūrų transporto veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra suderinti praktiškai su visais Europos Sąjungos teisės dokumentais, reglamentuojančiais jūrų transportą.

Nuo 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. Pagrindinis minėtojo įstatymo tikslas – sudaryti palankias sąlygas uoste veikian-tiems ūkio subjektams teikti uosto paslaugas, užtikrinti laisvą prekių judėjimą ir skatinti Lietuvos Respublikos dalyvavimą tarptautinėje prekyboje.

Siekiant visiškai suderinti nacionalinius teisės aktus su jūrų transporto ACQUIS, buvo numatyta:

– laisvo darbo jėgos judėjimo srityje – 2003 metais priimti jai įgyvendinti reikalingi teisės aktai, kuriuose buvo atsisakyta nuostatos dėl privalomos jūrininkų Lietuvos Respublikos piliečių dalies laivo įguloje;

– valstybės paramos jūrų transportui srityje – 2001 metais priimta Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategija, kuri buvo

298

rengiama pagal Europos Bendrijos 1997 metų valstybės paramos jūrų transportui gaires;

– saugios laivybos srityje: – 2005 metais priimtas Lietuvos Respublikos saugios laivybos

įstatymas, kuris kodifikuoja jau priimtus teisės aktus saugios jūrų laivybos klausimais ir atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos ir Europos Sąjungos teisės aktus nustatyto naujus reikalavimus, būti-nus saugiai laivybai užtikrinti;

– 2001 metais priimtos naujos Jūrų laivų registravimo taisyk-lės, kurios atitinka Tarybos reglamento 613/91/EEB nuostatas;

– 2001 metais patvirtinta Uosto valstybės laivų kontrolės vyk-dymo tvarka, kuri atitinka Tarybos direktyvos 95/21/EB reikala-vimus;

– 2002 metais patvirtintos Jūrų laivų įrengimų atitikimo tarp-tautinius reikalavimus įvertinimo taisyklės, kurios suderintos su Tarybos direktyva 96/98/EB;

– 2003 metais pavirtintos Ro-Ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų saugos taisyklės ir standartai. Šios taisyklės suderintos su Tary-bos direktyva 98/18/EB;

– 2000 m. Lietuva ratifikavo 1979 m. tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją (SAR 79);

– 2003 m. buvo ratifikuota 1976 m. tarptautinė konvencija dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo.

Reikia pažymėti, kad, nors jūrų kabotažo paslaugas dabar gali atlikti ir ES šalių laivai, tačiau Lietuvoje yra tik vienas, t.y. Klaipėdos uostas ir todėl šia teise ES šalių laivai pasinaudoti negalės.

299

5.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys jūrų transporto veiklą

5.2.1. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas

Šis įstatymas patvirtintas 1996 m. gegužės 16 d., įsakymo Nr.I-1340, pataisymai 1997.09.25 įsakymas Nr.VIII-424, 1998.03.26 įsakymas Nr.VIII-682, 1999.10.05 įsakymas Nr.VIII-1344, 2000.02.15 įsakymas Nr.VIII-1538, 2000.08.29 įsakymas Nr.VIII-1989, 2000.10.10 įsakymas Nr.VIII-2017, 2002.12.05 įsakymas Nr.IX-1226 ir 2004.10.12 įsakymas Nr.IX-2429.

Įstatymo paskirtis. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą bei valdymą. Kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų, naftos bei chemijos produktų terminalų, neįeinančių į jūrų uostų teritorijas, veiklą bei valdymą reguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o iki jų įsigaliojimo – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos: Uostas – teritorija (uosto žemė ir akvatorija), skirta laivams

įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti.

Uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra.

Uosto infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių, navigacinių įrenginių, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksas.

Uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai.

Uosto kapitonas – asmuo, atliekantis laivybos priežiūrą ir užtik-rinantis tvarkos palaikymą uosto akvatorijoje bei krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka.

Uosto rinkliava – laivų savininkų (valdytojų) mokamos privalo-mosios įmokos už naudojimąsi uostu.

300

Laivas – bet kurio tipo savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai.

Linijinis laivas – laivas, plaukiantis laivybos linijoje, kurios operatoriui yra išduotas laivybos linijos įregistravimo pažymėjimas, tarp dviejų ar daugiau paskelbtų uostų pagal nuolatinį grafiką.

Laisvasis uostas – nuo uosto teritorijos atskirta uosto teritorijos dalis, kurioje ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir eko-nominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygo-mis, negu nustatyta šio įstatymo, Muitinės kodekso ar kitų teisės aktų.

Krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotech-ninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti.

Uosto suprastruktūra – laivų krovos įrenginių kompleksas ir kiti statiniai bei įrenginiai, nepriskirti uosto infrastruktūrai.

Uosto naudotojas – su Uosto direkcija sudariusi sutartį dėl veiklos uoste Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė ar užsienio juridinio asmens, kuris pagal savo šalies teisės aktus turi teisę verstis komercine ir ūkine veikla, filialas.

Uosto žemės naudotojas – uosto naudotojas, sudaręs sutartį su Uosto direkcija dėl uosto žemės nuomos.

Uosto riba – linija, skirianti uosto teritoriją nuo likusios Lietu-vos Respublikos teritorijos dalies.

Uosto direkcija – valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Uosto rezervinė teritorija – uosto teritorijai plėsti reikalingos su uosto teritorija turinčios ribas Lietuvos Respublikos teritorijos dalys, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Laivų aptarnavimas – paslaugų laivams teikimo veikla. Laivų aprūpinimas – laivų aprūpinimo atsargomis veikla. Karo laivas – valstybės karinėms pajėgoms priklausantis ir tai

patvirtinančiais tos valstybės išoriniais ženklais pažymėtas laivas, kuriam vadovauja į šias pareigas paskirtas tos valstybės vyriausybės karininkas (jo pavardė turi būti įrašyta atitinkamame karininkų sąraše arba analogiškame dokumente) ir kurį aptarnauja įgula, laikydamasi

301

reguliariųjų karinių pajėgų drausmės. Nekarinė uosto teritorija – uosto žemė, išskyrus uosto žemės

sklypą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra suteik-tas Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudotis.

Pirsas – dviejų pusių krovos darbams naudojama prieplauka, pastatyta uosto akvatorijoje statmenai ar tam tikru kampu į krantą.

Valstybinį statusą turintis laivas – laivas, priklausantis kuriai nors valstybei arba tos valstybės naudojamas ir atliekantis tik neko-mercinę valstybinę tarnybą.

I. Valstybinis uosto veiklos reglamentavimas A) UOSTAS Uostas ir jo ribos. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietu-

vos Respublikos valstybės nuosavybė. Uosto steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Steigėjo

funkcijas Vyriausybės pavedimu vykdo Susisiekimo ministerija. Uosto teritorijos ir rezervinių teritorijų ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato Vyriausybė. Žemės sklypą, kaip karinę uosto teritoriją, Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudoti suteikia ir šios teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Uosto paskirtis. Uostas – Lietuvos Respublikos transporto siste-mos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susiju-siai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti. Uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę ir ūkinę veiklą, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį, ir jeigu dėl jų veiklai reikalingos uosto žemės yra sudaryta uosto žemės nuomos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sąrašą ne karinėje uosto teritorijoje esančių krantinių, kurias Uosto direkcija rezervuoja budintiems Lietuvos karo laivams, taip pat užsienio valstybių vizituojantiems karo laivams pirmumo teise pastatyti ir stovėti. Tokių krantinių bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 190 metrų. Paraiškų karo laivams pastatyti pateikimo, laivų aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugų suteikimo, taip pat vietų, kuriose gali būti pastatyti karo laivai, suteikimo ir apmokėjimo tvarką uosto naudoto-jams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Uosto žemė ir kitas nekilnojamasis turtas. Uosto žemė, akva-torija, hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai yra

302

valstybės nuosavybė. Uosto akvatoriją, žemę, uosto infrastruktūros objektus bei kitą priskirtą ar sukurtą turtą Uosto direkcija valdo, naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat jau uosto teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams, net jei jų veikla nesusijusi su uosto veikla. Ilgalaikio materialiojo turto susidėvėjimo atskaitymai daromi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą nemokamos. Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.

Uosto privatizavimas. Uosto žemė, infrastruktūra ir akvatorija neprivatizuojama. Kiti uoste esantys valstybės nuosavybės objektai gali būti privatizuojami pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, suderinus su Susisiekimo ministerija.

Naudojimosi uostu tvarka. Uostas yra atviras vidaus ir tarp-tautinei laivybai. Uosto naudojimo, Uosto laivybos taisykles Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija, nustatyta tvarka suderinusi jas su suinteresuotomis institucijomis. Šios taisyklės yra privalomos visiems uosto naudotojams. Laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į uostą draudžiama. Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turintys laivai, eksploa-tuojami nekomerciniais tikslais, į uostą gali įplaukti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Uoste esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų veikla. Uoste esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus. Šios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo laikytis šio įstatymo bei Uosto naudojimo taisyklių reikalavimų. Uoste esančios įmonės, naudojančios ar trans-portuojančios žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingas medžiagas, privalo užtikrinti darbo aplinkos saugumą. Už saugų darbą uoste esančiose įmonėse atsako tų įmonių administracija. Transporto eismas uoste esančių įmonių teritorijose organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies taisykles. Specialiojo (techninio) trans-porto eismo taisykles pagal saugos darbe teisės aktų reikalavimus nustato tų įmonių administracija. Uoste veikiančios įmonės įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi suteikti patalpas valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos

303

Respublikos įstatymus. Laivų aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugas teikiantys asmenys turi teisę aptarnauti laivą ir jo įgulą ar aprūpinti atsargomis nustatyta tvarka gavę leidimą patekti į uostą ir pagal laivų, stovinčių prie uosto krantinių, pirsų kapitonų arba jų įgaliotų asmenų paraiškas.

B) UOSTO VALDYMAS Uosto valdymas. Uoste esančius valstybės nuosavybės objektus

valdo Uosto direkcija. Uosto direkcija yra valstybės įmonė. Uosto direkcijos steigėja yra Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministras skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovą, vyriausiąjį finansininką, priima, keičia ir papildo Uosto direkcijos įstatus, tvirtina metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei Uosto direkcijos metinę uosto veiklos ataskaitą.

Uosto direkcijos funkcijos. Pagrindinės Uosto direkcijos funk-cijos:

a) koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą, užtikrinti saugią laivybą uoste;

b) užtikrinti uosto kapitono veiklą; c) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prižiūrėti

bei tvarkyti uosto rezervines teritorijas; d) efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valsty-

bės turtą; e) nuomoti uosto žemę; f) rinkti uosto rinkliavas; g) organizuoti uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo

darbus; h) rengti uosto strategijos projektus, uosto ir uosto rezervinių

teritorijų detaliuosius planus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoti uostą;

i) nagrinėti uoste esančių statinių rekonstrukcijos, naujų objek-tų statybos projektus, juos derinti, nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas;

j) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą;

k) statyti, naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą; l) palaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje ir prie kran-

tinių, pirsų; m) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą;

304

n) suderinus su savivaldybės institucijomis, atlikti uosto rezer-vinėse teritorijose parengiamuosius infrastruktūros plėtros darbus;

o) užtikrinti priežiūrą neišnuomotose uosto žemės (teritorijos) dalyse;

p) organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą. Kitos uosto valdymo institucijos. Uosto strategijai formuoti,

santykiams tarp uosto, Klaipėdos miesto savivaldybės bei valstybės įstaigų koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudaroma Uosto plėtojimo taryba iš Susisiekimo, Finansų ir kitų suinteresuotų ministerijų, Klaipėdos apskrities viršininko administra-cijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, mokslo įstaigų, Uosto direkcijos bei uosto naudotojų ir jų asociacijų atstovų. Uosto plėtojimo tarybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriau-sybė. Uosto plėtros klausimams (programoms) rengti sudaroma Uos-to taryba iš Susisieki-mo ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Uosto direkcijos, uosto naudotojų ir jų asociacijų bei įstaigų atstovų. Uosto tarybos nuostatus tvirtina Susisie-kimo ministerija.

Uosto kapitonas. Uosto veiklą, susijusią su laivyba, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovas. Uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, mokantis valstybinę ir anglų kalbas bei turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo, kurio bendroji talpa 3000 ir daugiau tonų, kapitonu stažą. Uosto kapitono veiklą nustato šis įstatymas, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas bei Uosto kapitono nuostatai. Uosto kapitono nuostatus, suderintus su Lietuvos saugios laivybos administracija, tvirtina Uosto direkcijos vadovas. Jeigu yra nesumokėtos uosto rinkliavos ir baudos, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto, iki bus sumokėtos uosto rinkliavos ar atlyginta padaryta žala arba iki minėtų prievolių įvykdymas bus užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais.

C) LAISVASIS UOSTAS Laisvojo uosto steigimas. Laisvasis uostas steigiamas Klaipė-

dos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, kurios ribas ir veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Laisvojo uosto įrengimo sutartis. Uosto žemės naudotojas,

305

norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, su Uosto direkcija sudaro laisvojo uosto įrengimo sutartį. Laisvojo uosto įrengimo tvarka nus-tatoma laisvojo uosto įrengimo sutartyje. Laisvojo uosto įrengimo sutarties formą nustato susisiekimo ministras, suderinęs su finansų ministru ir vidaus reikalų ministru. Uosto žemės naudotojui, įvyk-džiusiam visus laisvojo uosto įrengimo sutarties reikalavimus, šio įstatymo nustatyta tvarka išduodamas leidimas veiklai laisvajame uoste.

Veikla laisvajame uoste. Uosto žemės naudotojai veiklą laisva-jame uoste vykdo tik gavę šio įstatymo nurodytą leidimą veiklai laisvajame uoste.

Valstybės ir savivaldybės institucijų veikla laisvajame uoste. Valstybės ir savivaldybės institucijos laisvajame uoste veikia pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Leidimas veiklai laisvajame uoste. Uosto žemės naudotojai laisvajame uoste gali verstis ūkine ir komercine veikla tik gavę leidimą veiklai laisvajame uoste. Leidimo, suteikiančio jo turėtojui teisę verstis veikla laisvajame uoste, formą, jo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Uosto žemės naudotojai lais-vajame uoste gali verstis tik leidime nurodyta veikla. Leidimus veiklai laisvajame uoste išduoda susisiekimo ministras.

Prekių įvežimas į laisvąjį uostą ir išvežimas iš jo, prekių lai-kymas ir apskaita laisvajame uoste. Prekių įvežimo į laisvąjį uostą, išvežimo iš jo, laikymo ir apskaitos laisvajame uoste tvarką nustato Muitinės kodeksas ir jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

Patekimas į laisvąjį uostą. Asmenys ir transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę leidimus. Leidimų išdavimo tvarką ir pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras suderinęs su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Uosto direkcijos ir valstybės institucijų, vykdančių laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą bei kontrolę, pareigūnai ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę tarnybinį pažymėjimą.

Muitai ir mokesčiai. Prekėms, įvežamoms į Lietuvos Respubli-ką iš laisvojo uosto, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai, taip pat importo draudimai bei apribojimai. Prekėms, išvežamoms iš Lietuvos Res-publikos į laisvąjį uostą, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų

306

šioms prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, taip pat eksporto draudimai ir apribojimai.

Laisvojo uosto priežiūra. Laisvojo uosto ribas ir prekių įveži-mo bei išvežimo vietas prižiūri muitinė. Teisės aktų nustatyta tvarka ji tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei transporto priemones. Laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai.

Prekės iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į laisvąjį uostą įvežamos ir iš laisvojo uosto į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją išvežamos per tam tikslui įrengtas vietas. Postų ir muitinio tikrinimo vietų įrengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, patalpų, muitinio tikrinimo vietų bei infrastruktūros projektus suderinusi su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Muitinė tikrina į laisvąjį uostą įvežamas, iš jo išvežamas ir jame laikomas prekes Muitinės kodekso nustatyta tvarka.

II. Uosto ūkinė ir komercinė veikla A) UOSTO ŽEMĖS NUOMA Uosto žemės plėtra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutari-

mu uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas, taip pat kitas žemes, kurios ribojasi su uosto teritorija. Tai įformina-ma žemės sandoriais. Tokius sandorius su žemės savininkais valsty-bės vardu sudaro Uosto direkcija. Ūkinės veiklos uosto rezervinėse teritorijose apribojimus, rezervinių teritorijų priežiūros bei tvarkymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn, juo negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus.

Uosto žemės nuomos tvarka. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka, išskyrus kai:

a) uosto žemė išnuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius. Šiuo atveju jiems išnuomojami tik statinių pardavimo (per-davimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai;

b) uosto žemė išnuomojama uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems

307

išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutraukiama prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis.

Uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina susisiekimo ministras. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai tvirtinami ne trumpesniam kaip 5 metų terminui. Uosto žemės nuo-mos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje nustatoma, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastus (didėjant atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastams, uosto žemės nuomos mokesčio dydis mažinamas, mažėjant – didinamas). Valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respub-likos įstatymus, uosto žemė suteikiama naudotis Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

Uosto žemės nuomos sutarties forma ir terminas. Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 50 metų, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo reikalavimų. Nuomininkas, tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį.

Uosto žemės nuomos sutarties sąlygos. Nuomininkas privalo laikytis visų uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų.

Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti: a) nustatyti nuomininko krovos ir kitų darbų, susijusių su uosto

funkcine paskirtimi, minimalūs mastai; b) uosto žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo,

keitimo sąlygos bei tvarka. Nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės

nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: a) nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos

sutartyje numatytų įsipareigojimų; b) tai nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ar kiti

įstatymai; c) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka uosto žemė

308

paimama visuomenės poreikiams tenkinti; d) nuomininkas atsisako mokėti uosto žemės nuomos mokestį,

apskaičiuotą šio įstatymo nustatyta tvarka. Nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės

nuomos sutartį prieš terminą. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad tais atvejais, kai uosto žemės nuomos sutartis nutrau-kiama dėl to, kad nuomininkas nevykdo uosto žemės nuomos sutar-ties, kompensacijos už žalą, patirtą nutraukus sutartį, nuomininkui nemokamos. Uosto žemę subnuomoti draudžiama.

Uosto infrastruktūros pagerinimas ar jos sukūrimas. Uosto infrastruktūrą pagerinti ar ją sukurti galima tik Uosto direkcijai leidus. Nuomininkas, pageidaujantis išsinuomotoje uosto žemėje pagerinti uosto infrastruktūrą ar ją sukurti ir įgyti teisę į turėtų išlaidų atlyginimą arba jų įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį, su Uosto direkcija turi sudaryti uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutartį. Jeigu uosto infrastruktūra pagerinta ar sukurta nesudarius uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutarties, nuomininko turėtos išlaidos neatlyginamos.

B) ŪKINĖS IR KOMERCINĖS VEIKLOS UOSTE YPATUMAI Teisės aktai, reglamentuojantys ūkinės ir komercinės veiklos

uoste ypatumus. Uosto ūkinės ir komercinės veiklos ypatumus nustato šis įstatymas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. Pavojingų krovinių vežimo, perkrovimo ir sandėliavimo uoste tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos ir naudojimo taisyklės bei kiti teisės aktai.

Aptarnavimas uoste. Uoste keleiviai gali būti aptarnaujami, kroviniai, pašto siuntos ir siuntiniai perkraunami, laivai aptarnauja-mi, transportavimo, ekspedicijos bei sandėliavimo operacijos atlieka-mos tik tam specialiai skirtose vietose. Linijiniai laivai uoste aptar-naujami pirmumo tvarka. Uosto direkcija privalo užtikrinti laivuose susida-rančių atliekų ir teršalų priėmimą ir tvarkymą.

Laikinas ūkinės ir komercinės veiklos nutraukimas ar apri-bojimas. Uosto direkcija turi teisę laikinai nutraukti ar apriboti laivų aptarnavimą, keleivių, krovinių ir pašto priėmimą uoste dėl stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų, karantino, streiko, embargo ir kitų pa-našių aplinkybių. Šis Uosto direkcijos sprendimas skelbiamas viešai.

309

Laivo, esančio uoste, areštas. Laivas, esantis uoste, gali būti areštuotas tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais ir tvarka.

Privačios nuosavybės objektų, esančių uoste, paėmimas vals-tybės poreikiams. Uosto teritorijoje esantys privačios nuosavybės objektai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu visuomenės poreikiams, jeigu tai būtina uosto infrastruktūros objektų statybai ir plėtrai ar uosto funkcionavimui užtikrinti, gali būti paimti tik teisingai už juos atlyginus. Už paimamus privačios nuosavybės ob-jektus jų savininkams atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ginčus dėl tokių objektų paėmimo ir turto vertės nustatymo sprendžia teismas.

C) UOSTO LĖŠOS Uosto lėšos. Uosto lėšas sudaro: uosto rinkliavos; uosto žemės

nuomos mokestis; valstybės biudžeto skirtos lėšos; amortizaciniai atskaitymai; pajamos, gaunamos už Uosto direkcijos teikiamus patarnavimus; kitos teisėtai gautos lėšos.

Uosto rinkliavos ir uosto žemės nuomos mokestis yra nerealiza-cinės ir neapmokestinamosios pajamos.

Uosto lėšų naudojimas. Uosto lėšos naudojamos uosto eksploa-tavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto veikla, apmokėti. Šios lėšos skiriamos:

a) uosto teritorijai prižiūrėti ir saugoti, saugiai laivybai uoste užtikrinti;

b) projektiniam uosto vandens gyliui palaikyti bei akvatorijos gilinimo darbams;

c) Uosto direkcijai ir Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti;

d) gelbėjimo darbams ir taršos padariniams uosto akvatorijoje likviduoti;

e) hidrotechniniams įrenginiams statyti; f) terminalams statyti; g) bendrojo naudojimo inžineriniams įrenginiams statyti; h) privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir išplėsti (šiuo

atveju lėšos perduodamos savivaldybei įstatymų nustatyta tvarka); i) mokslinio tyrimo ir projektavimo darbams; j) jūrininkų socialiniam-buitiniam aptarnavimui organizuoti; k) kompensacijoms už žemės ar kitų privačios nuosavybės

310

objektų paėmimą visuomenės poreikiams, taip pat už nuostolius, patirtus nutraukus žvejybos galimybes dėl uosto infrastruktūros objektų statybos ir uosto teritorijos plėtros;

l) žemei ar kitiems privačios nuosavybės objektams įsigyti; m) parengiamiesiems infrastruktūros plėtros darbams uosto re-

zervinėse teritorijose atlikti; n) uosto rezervinėms teritorijoms prižiūrėti bei tvarkyti; o) kitoms išlaidoms, numatytoms susisiekimo ministro patvirk-

tintoje pajamų ir išlaidų sąmatoje. Uosto rinkliavos. Už naudojimąsi uostu laivų valdytojai priva-

lo mokėti uosto rinkliavas. Uosto rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius, rinkliavų taikymo principus ir atskaitymų Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti dalį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Uosto rinkliavų taikymo taisykles tvirtina susisiekimo ministras.

d) UOSTO AKVATORIJOJE PASKENDĘS TURTAS Paskendusio turto savanoriško iškėlimo tvarka. Uosto akva-

torijoje paskendusio turto savininkas, norintis šį turtą iškelti, turi apie tai raštu pranešti Uosto direkcijai per tris mėnesius nuo turto paskendimo dienos. Uosto direkcija, suderinusi su suinteresuotomis valstybės institucijomis, nustato terminą turtui iškelti bei šių darbų atlikimo tvarką ir apie tai praneša turto savininkui. Uosto direkcija turi teisę neleisti savininkui kelti paskendusį turtą savo priemonėmis arba jo pasirinktos laivų kėlimo organizacijos priemonėmis, jeigu paskendęs turtas yra akvatorijos dalyse, kuriose taikomas ypatingas režimas. Šiuo atveju turto iškėlimą organizuoja Uosto direkcija turto savininko lėšomis.

Privalomas uosto akvatorijoje paskendusio, palikto be prie-žiūros arba apleisto turto iškėlimas ar pašalinimas. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs, paliktas be priežiūros arba apleistas turtas kliudo laivybai, trukdo uosto naudotojo veiklai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, gali teršti arba teršia aplinką, turto savininkas privalo iškelti ar pašalinti šį turtą Uosto direkcijos reikalavimu per jos nustatytą terminą. Jeigu paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas per nustatytą terminą raštu nepraneša Uosto direkcijai apie savo sprendimą iškelti ar pašalinti paskendusį, paliktą be priežiūros ar apleistą turtą arba neiškelia ar nepašalina jo per Uosto direkcijos

311

nustatytą terminą, Uosto direkcija turi teisę imtis priemonių turtui iškelti arba kitu būdu jį pašalinti ir gauti dėl to turėtų išlaidų atlyginimą. Jeigu uosto akvatorijoje paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas yra nežinomas, terminą, nustatytą uosto akvatorijoje paskendusiam, paliktam be priežiūros arba apleistam turtui iškelti ar pašalinti, Uosto direkcija paskelbia visuomenės informavimo priemonėse. Nustatytam terminui pasibaigus, Uosto direkcija turi teisę imtis reikiamų priemonių turtui iškelti ar kitu būdu jį pašalinti.

Uosto akvatorijoje paskendusio karinio turto iškėlimas. Uos-to akvatorijoje paskendusį karinį turtą iškelia arba sunaikina ar kitu būdu pašalina šio turto savininkas pagal šio įstatymo reikalavimus. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs karinis turtas kliudo laivybai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui arba teršia aplinką, paskendusio karinio turto savininkas Uosto direkcijos reikalavimu ir jos nustatytais terminais privalo šį turtą iškelti arba kitu būdu pašalinti.

Uosto direkcijos iškelto uosto akvatorijoje paskendusio turto išreikalavimas. Uosto akvatorijoje paskendęs ir iškeltas turtas, kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija, taip pat uosto akvatorijoje paskendęs ir iškeltas turtas, kurio iškėlimą organizavo Uosto direk-cija dėl jo tiesioginės grėsmės saugiai laivybai, žmonių gyvybei ar saugumui arba dėl aplinkos teršimo, kliudymo hidrotechnikos ar kitiems darbams, atitenka savininkui, jei jis pateikė prašymą per šešis mėnesius nuo jo turto iškėlimo dienos. Turto savininkas, nors jis ir atsisakytų iškelto turto, Uosto direkcijai privalo atlyginti turto iškėlimo, jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas. Šio įstatymo nurodytas ir iškeltas ar kitu būdu pašalintas turtas yra laikomas bešeimininkiu ir perduodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio nustatyta tvarka.

Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas. Atsi-tiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas turi būti perduotas Uosto direkcijai, kuri apie turto iškėlimą ir jo saugojimo vietą informuoja turto savininką. Jeigu iškelto turto savininkas nežinomas, Uosto direkcija apie tai paskelbia visuomenės informa-vimo priemonė-se. Jeigu iškelto turto savininkas neatsiranda, turtas teismo sprendimu perduodamas valstybės nuosavybėn laikantis Civilinio kodekso reikalavimų. Turto savininkas privalo atlyginti

312

Uosto direkcijai tokio turto saugojimo išlaidas, taip pat išlaidas asmeniui, iškėlusiam ir perdavusiam Uosto direkcijai turtą.

E) NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS Nuostolių, atsiradusių dėl taršos, atlyginimas. Nuostoliai dėl

taršos – pinigais įvertinta žala žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, atsiradusi dėl uosto teritorijos teršimo, taip pat išlaidos, atsiradusios teršimų galimoms neigiamoms pasekmėms sumažinti arba jų išvengti. Laivo savininkas arba valdy-tojas, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl taršos. Nuostolius dėl taršos, atsiradusius išmetant kenksmingas medžiagas, naftą, naftos produktus, nutekamuosius vandenis ar šiukšles iš dviejų ar daugiau laivų, šių laivų savininkai arba valdytojai, jeigu negalima nustatyti kiekvieno jų kaltės, privalo atlyginti solidariai.

III. Baigiamosios nuostatos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto reorganizavimas ar likvida-

vimas. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas gali būti reorganizuotas arba jo veikla nutraukta tik Lietuvos Respublikos įstatymu.

Kontroliniai klausimai. 1. Apibūdinti „uostą“. 2. Apibūdinti „uosto infrastruktūrą“. 3. Apibūdinti „linijinį laivą“. 4. Apibūdinti „pirsą“. 5. Kieno nuosavybe yra Klaipėdos valstybinis jūrų uostas? 6. Kas uoste yra valstybės nuosavybe? 7. Kas neprivatizuojama uoste? 8. Kas valdo uostą? 9. Kokios pagrindinės uosto direkcijos funkcijos? 10. Kas sudaro uosto lėšas? 11. Kam naudojamos uosto lėšos?

313

5.2.2. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas

Šis įstatymas priimtas 1996 m. rugsėjo 12 d., įsakymas Nr.I-1513, pakeitimai 1998.05.19 įsakymas Nr. VIII-750. 1999.06.22 įsakymas Nr. VIII-1255, 2000.08.29 įsakymas Nr. VIII-1899, 2001.11.13 įsakymas NR.IX-595, 2003.04.03 įsakymas Nr.IX-1469 ir 2003.07.03 įsakymas Nr.IX-1680.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS Įstatymo paskirtis ir taikymas. Šis įstatymas reglamentuoja

santykius, atsirandančius vežant jūrų laivais krovinius, keleivius ir bagažą, taip pat laivo valdytojo ribotosios atsakomybės ribas, darbo laive ypatumus ir socialines garantijas jūrininkams tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Šis įstatymas bei jo pagrindu priimti kiti teisės aktai netaikomi Lietuvos Respublikos karo ir pakrančių apsaugos laivams. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais.

Pagrindinės sąvokos: Bendroji avarija – nuostoliai, kai sąmoningai ir pagrįstai pada-

romos išlaidos arba aukojimai, kad būtų išgelbėtas nuo bendro pavo-jaus laivas, frachtas ir laivu vežami kroviniai.

Buksyravimo jūra sutartis – susitarimas, kuriuo laivo valdytojas įsipareigoja už atlyginimą buksyruoti kitą laivą ar kitokį plaukiantį objektą.

Laivo nuomos be įgulos sutartis (bareboat charter) – terminuo-tas susitarimas, pagal kurį laivo nuomininkas turi teisę valdyti laivą, įskaitant nuomininko teisę paskirti laivo kapitoną ir laivo įgulą nuomos laikotarpiui.

Demeredžas – netesybos, kurias laivo valdytojui sumoka frach-tuotojas arba krovinių gavėjas už laivo prastovą uoste, atsiradusią dėl frachtuotojo arba krovinių gavėjo kaltės.

Dispačas – premija, kurią laivo valdytojas sumoka frachtuotojui arba krovinių gavėjui už pirmalaikį laivo pakrovimą arba iškrovimą.

Dispaša – dokumentas, į kurį įrašomas bendrosios laivo avarijos nuostolių dydis ir jų padalijimas laivo valdytojui, krovinių ir frachto savininkams.

Dispašeris – ekspertas, surašantis dispašą. Frachtas – užmokestis laivo valdytojui už krovinių vežimą. Jūrų laivas – laivas, suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje

314

bei turintis tai patvirtinančius dokumentus. Jūrininkas – laivo įgulos narys, pasamdytas darbui laive. Jūrų kruizo sutartis – susitarimas, kuriuo kruizo organizatorius

įsipareigoja surengti kolektyvinę kelionę jūra pagal atitinkamą programą ir suteikti jos dalyviams su tuo susijusias paslaugas, o kolektyvinės kelionės jūra dalyviai įsipareigoja sumokėti kruizo organizatoriui nustatytą užmokestį.

Keleivių vežimo jūra sutartis – susitarimas, pagal kurį vežėjas įsipareigoja jūrų laivu nuvežti keleivį iš vieno uosto į kitą, o jeigu keleivis perdavė bagažą, – nugabenti bagažą į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę jį gauti asmeniui; keleivis įsipareigoja sumo-kėti už vežimą nustatytą užmokestį, o jeigu perduotas bagažas, – ir už bagažo vežimą.

Krovinių vežimo jūra sutartis – susitarimas, pagal kurį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti jūra į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nusta-tytą frachtą.

Laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai.

Laivo įgula – laivo kapitonas ir kiti jūrininkai, vykdantys laive užduotis, susijusias su laivo eksploatavimu arba aptarnavimu, ir kurių pavardės yra įrašytos laivo įgulos sąraše (rolėje).

Laivo hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo vyk-dymą užtikrinantis laivo įkeitimas, kai įkeistas laivas neperduodamas kreditoriui.

Laivo išperkamosios nuomos sutartis – susitarimas, kuriuo laivo savininkas įsipareigoja tam tikram laikui už užmokestį duoti laivą be įgulos išperkamosios nuomos gavėjui ir perduoti laivą jo nuosavybėn pasibaigus nuomos terminui, o išperkamosios nuomos gavėjas įsipareigoja priimti laivą ir sumokėti už jį sutartą pinigų sumą, įskaitant ir tą, kurią jis sumokėjo už naudojimąsi laivu.

Laivo frachtavimo sutartis (čarteris) – susitarimas, pagal kurį laivo valdytojas (frachtininkas) įsipareigoja kitai šaliai (frachtuo-tojui) už mokestį leisti naudotis laivu ar jo dalimi kroviniams, keleiviams ar bagažui vežti.

Laivo kapitonas – jūrininkas, turintis atitinkamą jūrinio laipsnio diplomą ir vadovaujantis laivo įgulai bei valdantis laivą.

315

Laivo reisas – laivo kelionė iš vieno uosto į kitą, nesvarbu, ar laivas veža krovinį arba keleivius, ar plaukia be jų. Į laivo reisą taip pat įskaitomas laikas, kurio reikia uoste kroviniui į laivą pakrauti ar iš jo iškrauti arba keleivius įlaipinti ar išlaipinti. Laivo reisu taip pat laikoma žvejybos laivo kelionė nuo išplaukimo iš uosto iki pirminio žuvų pardavimo sugrįžus į uostą, kai šį pardavimą vykdo laivo įgula.

Laivo valdytojas – asmuo, eksploatuojantis laivą, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra laivo savininkas, ar juo naudojasi kitu teisėtu pag-rindu.

Laivo savininkas – asmuo, kuriam laivas priklauso nuosavybės teise.

Laivų agentavimo sutartis – susitarimas, kuriuo viena šalis (laivo agentas) įsipareigoja teikti laivų agentavimo paslaugas, o kita šalis (laivo savininkas, frachtuotojas ar kitas teisėtas laivo valdy-tojas) – atlyginti už šių paslaugų teikimą.

Vežėjas – laivo savininkas arba frachtuotojas, sudarantis vežimo jūra sutartį.

Jūrininko reisas – nepertraukiamas laiko tarpas, kai jūrininkas užima jam skirtas pareigas ar atlieka pavestą darbą laive, įskaitant kelionės į laivą ir iš laivo į nuolatinę gyvenamąją vietą laiką.

Vežimas ir buksyravimas kabotažu. Vežti ir buksyruoti jūra tarp Lietuvos Respublikos uostų (jūrų kabotažas) gali laivai, plaukio-jantys su Lietuvos valstybės vėliava.

Teisę teikti jūrų kabotažo paslaugas tarp Lietuvos Respublikos uostų taip pat turi ir laivai, plaukiojantys su bet kurios Europos Sąjungos valstybės vėliava, jeigu šie laivai atitinka toje valstybėje jūrų kabotažo paslaugoms keliamus reikalavimus.

Prekybinės laivybos valstybinis valdymas. Prekybinės laivy-bos valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respubli-koje atlieka Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministerija, vado-vaudamasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, leidžia privalomus teisės aktus prekybinės laivybos klausimais ir per pavaldžias institucijas kontroliuoja šių aktų vykdymą. Laivų agentavimo paslaugas gali teikti tik susisie-kimo ministro nustatyta tvarka atestuotos įmonės. Vežti keleivius ir krovinius jūra tarptautiniais maršrutais turi teisę įmonės, turinčios Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją verstis keleivių ir krovinių vežimu jūra tarptautiniais maršrutais. Licencijavimo

316

taisykles tvirtina Vyriausybė. Teisės aktai, taikomi prekybinėje laivyboje. Lietuvos Res-

publikos ir kiti teisės aktai Lietuvos Respublikoje įregistruotiems laivams už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja teisės aktams valstybės, kurios teritorijoje yra minėti laivai, arba šis įstatymas nenumato kitaip. Užsienio valstybių teisės aktai taikomi šių valstybių laivams, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu šie aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kito-kias taisykles nei prekybinės laivybos santykius reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, taikomos tarptautinių sutarčių ir konvencijų nuostatos.

Nuosavybės teisė į laivą, plaukiojantį už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, nustatoma pagal valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, įstatymus. Nuosavybės teisė į statomą laivą nustatoma pagal valstybės, kurioje laivas statomas, įstatymus, jeigu laivo statybos sutartyje nenumatyta kitaip. Laivo įgulos teisinę padėtį nustato valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, teisės aktai. Laivo įgulos narių ir laivo valdytojo santykius nustato valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, teisės aktai, jeigu sutartyje, reguliuo-jančioje šiuos santykius, nenustatyta kitaip.

Teisę į turtą (laivą, jo nuolaužas, įrengimus, krovinį ir pan.), paskendusį vidaus vandenyse arba teritorinėje jūroje, taip pat dėl tokio turto atsirandančius santykius reguliuoja valstybės, kurios teri-torijoje tas turtas yra, įstatymai. Atviroje jūroje paskendusiam laivui, jame esančiam turtui taikomi valstybės, su kurios vėliava laivas plaukiojo, įstatymai.

Santykius dėl krovinių vežimo jūra reguliuoja įstatymai, nu-matyti krovinių vežimo jūra sutarties šalių susitarime. Jeigu krovinių vežimo jūra sutarties šalys nesusitarė kitaip, santykius dėl krovinių vežimo jūra reguliuoja vežėjo šalies įstatymai. Santykius dėl keleivių ir bagažo vežimo jūra reguliuoja vežėjo valstybės taisyklės, jeigu keleivių vežimo jūra sutarties šalys nesusitars kitaip. Santykius dėl laivo frachtavimo reguliuoja laivo savininko šalies įstatymai, o santykius dėl laivo išperkamosios nuomos sutarties reguliuoja išperkamosios nuomos davėjo šalies įstatymai, jeigu sutarties šalys nesusitarė kitaip.

317

Santykius dėl buksyravimo jūra sutarties reguliuoja sutarties sudarymo vietos įstatymai, jeigu sutarties šalys nesusitarė kitaip. Santykius dėl bendrosios avarijos reguliuoja šalies, kurios uoste laivas po įvykio, sukėlusio bendrąją avariją, baigė reisą, įstatymai. Jeigu dėl bendrosios avarijos nuostolius patyrę asmenys yra iš vienos valstybės, taikomi tos valstybės įstatymai. Jeigu bendroji avarija turi būti dalijama Lietuvos Respublikoje, tai daroma pagal šį įstatymą.

Santykiai dėl laivų susidūrimo teritorinėje jūroje reguliuojami pagal šalies, kurios teritorinėje jūroje įvyko susidūrimas, įstatymus. Jeigu laivai susidūrė atviroje jūroje ir ginčas dėl susidūrimo nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje, taikomos šio įstatymo taisyk-lės. Jeigu susidūrę laivai plaukiojo su Lietuvos valstybės vėliava, taikomas šis įstatymas, nesvarbu, kur įvyko laivų susidūrimas.

Laivui padarius nuostolių, kuriems atlyginti netaikomos ankstes-nės pastraipos taisyklės, nuostoliai atlyginami pagal įstatymus valstybės, kurios teritorijoje įvyko įvykis, dėl kurio reikalaujama atlyginti nuostolius, o jeigu nuostoliai buvo padaryti atviroje jūroje, jie atlyginami pagal valstybės, su kurios vėliava plaukioja nuostolį padaręs laivas, įstatymus.

Santykiams, susijusiems su atlyginimu už išgelbėjimą teritori-nėje jūroje, taikomi valstybės, kurios teritorijoje buvo suteiktos gelbėjimo paslaugos, įstatymai. Jeigu tai įvyko atviroje jūroje ir ginčas nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje, taikomos šio įstatymo taisyklės, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Skirstant atlyginimą už išgelbėjimą jūroje gelbėjime dalyvavusio laivo valdytojui ir laivo įgulai, taip pat laivo įgulos nariams taikomi valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, įstatymai. Šio įstatymo numatytose sutartyse gali būti numatomos sąlygos dėl užsienio prekybinės laivybos įsta-tymų ir papročių taikymo, jeigu tuo nepanaikinama ar nesumaži-nama atsakomybė, šio įstatymo numatyta vežėjui už žalą, padarytą keleivių sveikatai ar gyvybei, arba už krovinių ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą. Su prekybine laivyba susijęs turtinis ginčas, kuriame dalyvauja užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, ginčo dalyvių susitarimu gali būti perduodamas nagrinėti užsienio valstybės teismui arba arbitražui. Civiliniams, administraciniams, darbo laive ir kitiems teisiniams santykiams, kylantiems iš prekybi-nės laivybos ir nereguliuojamiems šio įstatymo, atitinkamai taikomos

318

Lietuvos Respublikos civilinių, administracinių, darbo ir kitų įstaty-mų normos.

II. LAIVAS Bendrieji reikalavimai. Kiekvienas jūrų laivas, naudojamas

laivybai, turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų re-gistre. Jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Laivas privalo turėti savo pavadinimą, kurį suteikia laivo savininkas susi-siekimo ministro nustatyta tvarka. Laivai, Lietuvos Respublikos Vy-riausybės pavedimu vykdantys Lietuvos valstybės įsipareigojimus, negali būti areštuoti, įkeisti arba kam nors perduoti. Su šiais laivais susiję reikalavimai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Laivo vėliava. Teisė plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava su-teikiama laivams, įregistruotiems Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Laivas, įsigytas užsienyje, turi teisę plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava nuo to laiko, kai Lietuvos Respublikos konsulinis pareigūnas išduoda laikinąjį leidimą, kuris patvirtina šią teisę. Laikinasis leidimas galioja iki laivo įregistravimo Lietuvos Respub-likos jūrų laivų registre, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius.

Laivas, įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava, negali jos keisti kitos valstybės vėliava laivo reiso ar buvimo uoste metu, išskyrus laivo nuomos be įgulos sutarties (bareboat charter) atveju. Už Lietuvos ar užsienio valstybės vėliavos iškėlimą laive, neturint tam teisės, taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kartu su Lietuvos valstybės vėliava laive Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti iškeltos ir kitos vėliavos.

Laivo registravimas. Laivas registruojamas Lietuvos Respubli-kos jūrų laivų registre, jeigu jis yra suprojektuotas bei pastatytas lai-vybai jūroje ir turi tai patvirtinančius dokumentus, o laivo savininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje įregist-ruotas juridinis asmuo.

Laivas, kuris yra įregistruotas užsienio valstybėje, gali būti laikinai įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre Jūrų laivų registravimo taisyklių nustatyta tvarka, jeigu jį pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter) išsinuomoja Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo.

Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre gali būti registruojami

319

nebaigti statyti jūrų laivai, jeigu: a) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka yra parengtas ir suderintas statomo laivo projektas; b) sudaryta laivo statybos rangos sutartis; c) atlikta ne mažiau kaip 20 procentų laivo korpuso statybos

darbų. Jūrų laivų registravimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Laivo nacionalinė priklausomybė. Laivas, įregistruotas Lietu-

vos Respublikos jūrų laivų registre ir plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava, turi Lietuvos Respublikos nacionalinę priklau-somybę.

III. LAIVO ĮGULA Laivo įgulos sudėtis. Laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną ir

laivo kapitono vyriausiąjį padėjėją) turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ar nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų. Laivo kapitono ir laivo kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.

Laivo kapitonas. Laivo kapitoną skiria ir darbo sutartį su juo sudaro laivo savininkas. Laivo nuomos be įgulos sutarties (bareboat charter) atveju laivo kapitoną skiria ir darbo sutartį su juo sudaro laivo nuomininkas. Laivo kapitonas yra laivo valdytojo atstovas laive.

Laivo kapitono teisės, pareigos ir atsakomybė. Laivo kapito-nas vadovauja laivui vienvaldiškai. Jam pavaldūs laivo įgulos nariai ir keleiviai. Laivo kapitonas atsako už laivo, laivo įgulos, keleivių ir krovinių saugumą.

Laivo kapitonas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi laive. Laivo kapitono nurodymai yra privalomi visiems laive esantiems asme-nims. Jeigu laive esančio asmens veiksmai kelia grėsmę laivo arba jame esančių žmonių ir turto saugumui, laivo kapitonas turi teisę uždaryti šį asmenį į atskirą patalpą ir laikyti jį toje patalpoje tol, kol laivas atplauks į Lietuvos Respublikos uostą. Už neteisėtą asmens laisvės atėmimą laivo kapitonas atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Jeigu laivas yra tolimojo plaukiojimo reise ir šiame laive padaroma veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose

320

įstatymuose, laivo kapitonas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymais bei kitais teisės aktais, atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūno funkcijas.

Laivo kapitonas turi teisę sulaikyti asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, kol jis bus perduotas policijos pareigūnui Lietu-vos Respublikos uoste. Prireikus kapitonas gali išsiųsti sulaikytąjį asmenį ir ikiteisminio tyrimo medžiagą į Lietuvos Respubliką kitu laivu, kuris plaukia su Lietuvos valstybės vėliava. Jeigu Lietuvos Respublikos uoste esančiame laive padaroma veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose, laivo kapito-nas privalo šią veiką padariusį asmenį perduoti policijai. Laivo kapitonas turi teisę nušalinti nuo darbo (pareigų) bet kurį laivo įgulos narį, jeigu jo veiksmai (aplaidumas) gali pakenkti arba pakenkė laivo saugiai laivybai, sudarė arba gali sudaryti sąlygas padaryti bet kokią žalą laivui, jame esantiems asmenims bei kroviniams.

Laivo kapitonas yra krovinių savininko atstovas sudarant sando-rius dėl krovinių, taip pat iškilus ginčams, susijusiems su kroviniais, jeigu nėra kitų krovinių savininkų įgaliotų atstovų.

Jei laive gimsta vaikas, laivo kapitonas surašo jo gimimo aktą. Tokį aktą, be laivo kapitono, pasirašo du liudytojai, laivo gydytojas arba felčeris, jeigu jie yra laivo įgulos nariai. Apie vaiko gimimą laive įrašoma laivo žurnale. Laivo kapitono surašytas aktas nepakeičia gimimo liudijimo ir turi būti pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai gimimo liudijimui gauti.

Laivo kapitonas tvirtina laive esančio asmens surašytą testamen-tą, priima jį saugoti ir perduoda palikėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos notarų biurui. Jei palikėjo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta ar notarų biuras nežinomi, testamentas perduo-damas Lietuvos Respublikos notarų rūmams.

Jei laive miršta žmogus, laivo kapitonas surašo mirties aktą. Tokį aktą, be laivo kapitono, pasirašo du liudytojai, laivo gydytojas arba felčeris, jeigu jie yra laivo įgulos nariai. Apie žmogaus mirtį laive įrašoma laivo žurnale. Prie mirties akto pridedamas mirusiojo turto ir dokumentų, esančių laive, apyrašas. Laivo kapitonas pasirū-pina, kad mirusiojo turtas būtų išsaugotas. Atplaukęs į Lietuvos Respublikos uostą, laivo kapitonas perduoda mirties aktą civilinės metrikacijos įstaigai, o testamentą ir turto apyrašą - notarų biurui. Jei laivas ilgą laiką turi išbūti atviroje jūroje ir lavonas negali būti

321

išsaugotas, laivo kapitonas turi teisę palaidoti mirusįjį jūroje pagal jūrų papročius ir surašyti atitinkamą aktą, taip pat apie tai įrašyti laivo žurnale.

Jeigu laivo reiso metu laivo kapitonas mirė arba dėl kitų aplin-kybių negali eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina vyresnysis kapi-tono padėjėjas. Prieš laivui išplaukiant į kitą uostą, laivo valdytojas privalo paskirti naują laivo kapitoną.

Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis, laivo kapitonas, ėmęsis visų priemonių keleiviams išgelbėti, leidžia laivo įgulai palikti laivą, taip pat pasirūpina, kad būtų išgelbėti laivo, mašinų ir radijo stoties žurnalai, reiso jūrlapiai ir kiti dokumentai. Laivo kapitonas laivą palieka paskutinis.

Už šiame įstatyme nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą laivo kapitonui taikoma drausminė, administracinė, bau-džiamoji, civilinė atsakomybė.

IV. KROVINIŲ VEŽIMO JŪRA SUTARTIS Krovinių vežimas jūra. Krovinių vežimo jūra sutarties sudary-

mo faktas ir jos turinys patvirtinamas konosamentu ar kitu dokumentu.

Kroviniai jūra vežami vadovaujantis 1924 m. tarptautine kon-vencija dėl teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeista 1968 m. Briuselio protokolu, iš dalies pakeičiančiu Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Visbiu taisyklės) ir iš dalies pakeista Protokolu (protokolas dėl SST), iš dalies pakei-čiančiu 1924 m. rugpjūčio 25 d. tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistą 1968 m. vasario 23 d. protokolu (Visbiu taisyklės).

Šiame skirsnyje nurodytos taisyklės taikomos, jei šalių sutarimu nenustatyta kitaip.

Konosamento išdavimas ir dokumentų pateikimas vežėjui. Konosamento išdavimo sąlygas nustato 1924 m. tarptautinė konven-cija dėl teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeista 1968 m. Briuselio protokolu, iš dalies pakeičiančiu Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Visbiu taisyklės) ir iš dalies pakeista Protokolu (protokolas dėl SST), iš dalies

322

pakeičiančiu 1924 m. rugpjūčio 25 d. tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistą 1968 m. vasario 23 d. protokolu (Visbiu taisyklės).

Krovinių vežimo jūra sutarties sąlygos, neįrašytos į kono-samentą, yra privalomos krovinių gavėjui, jeigu konosamente yra nuoroda į dokumentą, kuriame tos sąlygos įrašytos. Krovinių siuntėjas turi laiku perduoti vežėjui visus su kroviniais susijusius dokumentus, kurių reikalauja uosto, muitinės, sanitarijos arba kitos institucijos, ir atsakyti už nuostolius, atsiradusius vežėjui dėl to, kad šie dokumentai buvo perduoti ne laiku, netinkami arba neišsamūs.

Krovinio perkrovimas į kitą laivą. Jeigu kroviniai turi būti vežami tam tikru laivu, jie gali būti pakrauti į kitą laivą tik krovinių siuntėjui sutikus, išskyrus krovinių perkrovimą dėl techninio būtinumo, atsiradusio pradėjus krovimo darbus.

Krovinių sukrovimas laive. Kroviniai laive sukraunami laivo kapitono nuožiūra. Krovinių siuntėjas ir vežėjas gali susitarti dėl krovinių sukrovimo laivo denyje. Jeigu vežėjas savo nuožiūra pak-rovė krovinius į denį, jis atsako už krovinių praradimą, sugadinimą ar pavėlavimą krovinius pristatyti į paskirties uostą, jei tai atsitiko dėl krovinių vežimo denyje.

Frachtas. Frachto dydis nustatomas krovinių vežimo jūra su-tarties šalių susitarimu. Jeigu tokio susitarimo nebuvo, frachto dydis nustatomas pagal normas, taikomas krovinių pakrovimo į laivą uoste jų pakrovimo į laivą dieną.

Vežėjas turi teisę krovinių neišduoti krovinių gavėjui tol, kol nesumokėtas frachtas ar kiti vežėjui priklausantys mokėjimai arba nepateiktos mokėjimo garantijos. Frachtą ir kitus vežėjui priklausan-čius mokėjimus sumoka krovinių siuntėjas arba frachtuotojas, jeigu krovinių vežimo jūra sutartimi tie mokėjimai nėra perkelti krovinių gavėjui.

Jeigu pakrautų krovinių vertė nepadengia frachto ir kitų vežėjo išlaidų, o krovinių siuntėjas nesumokėjo viso frachto prieš laivui išplaukiant iš uosto ir nepateikė mokėjimo garantijų, vežėjas turi teisę nutraukti krovinių vežimo jūra sutartį, iškrauti iš laivo krovinius ir pareikalauti sumokėti jam pusę sutarto frachto, užmokestį už laivo prastovą, jeigu ji buvo, taip pat kitas vežėjo dėl to išleistas sumas.

Už vežimo metu ne dėl vežėjo kaltės prarastus ar sužalotus

323

krovinius mokamas visas frachtas. Už krovinius, prarastus dėl laivo avarijos, kito nelaimingo atsitikimo arba laivo prievartinio užgrobi-mo, frachtas nemokamas, o jeigu buvo sumokėtas, – grąžinamas. Jeigu kroviniai buvo išgelbėti, vežėjas turi teisę į frachtą, kurio dydis proporcingas laivo su kroviniais nuplauktam nuotoliui. Už vežimą krovinių, kurie vežimo metu buvo prarasti ar sugedo dėl natūralių krovinių savybių ar aplinkybių, priklausančių nuo krovinių siuntėjo, mokamas visas frachtas.

Krovinių įkeitimas. Frachtui ir kitiems mokėjimams, priklau-santiems vežėjui už krovinių vežimą jūra pagal sutartį, užtikrinti vežėjas turi teisę reikalauti iš krovinių siuntėjo įkeisti vežimui pateikiamus krovinius. Krovinių įkeitimo sutartis sudaroma ir vykdoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas. Vežėjas, negavęs jam priklausančių frachto ir kitų mokėjimų pagal krovinių vežimo jūra sutartį, turi teisę parduoti įkeistus krovinius prieš tai raštu įspėjęs krovinių siuntėją arba frachtuotoją ir krovinių gavėją. Jeigu lėšų, gautų pardavus įkeistus krovinius, neužtenka vežėjo reikalavimui visiškai patenkinti, vežėjas turi teisę reikalauti iš krovinių siuntėjo arba frachtuotojo sumokėti trūkstamą sumą.

Krovinių vežimo jūra sutarties atsisakymas. Kai kroviniams vežti buvo suteiktas visas laivas, krovinių siuntėjas turi teisę atsisakyti krovinių vežimo jūra sutarties sumokėjęs:

a) pusę frachto, užmokestį už laivo prastovą, jeigu ji buvo, taip pat vežėjo išlaidas, susijusias su kroviniais ir neįtrauktas į frachtą, jeigu krovinių siuntėjas atsisako krovinių vežimo jūra sutarties prieš pasibaigiant stalijos arba kontrastalijos laikui arba prieš laivui išplaukiant iš uosto, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių dviejų aplinkybių prasidės anksčiau;

b) visą frachtą ir kitas sumas, jeigu krovinių siuntėjas atsisako krovinių vežimo jūra sutarties, sudarytos vienam laivo reisui po to, kai pasibaigė stalijos arba kontrastalijos laikas arba laivas išplaukė iš uosto;

c) visą frachtą už pirmąjį laivo reisą, kitas sumas ir pusę frachto už kitus reisus, jeigu krovinių siuntėjas atsisakė krovinių vežimo jūra sutarties po to, kai pasibaigė stalijos arba kontrastalijos laikas arba laivas išplaukė iš uosto.

Jeigu krovinių siuntėjas krovinių vežimo jūra sutarties atsisako iki laivui išplaukiant iš uosto, vežėjas išduoda jam krovinius

324

neatsižvelgdamas į tai, kad krovinių iškrovimas iš laivo gali laivą uoste sulaikyti ilgiau už nustatytą laivo stovėjimo terminą.

Jeigu krovinių siuntėjas krovinių vežimo jūra sutarties atsisako laivo reiso metu, jis turi teisę reikalauti išduoti krovinius tik tame uoste, į kurį laivas turi įplaukti pagal krovinių vežimo jūra sutartį arba į kurį įplaukė dėl būtino reikalo.

Jeigu pagal krovinių vežimo jūra sutartį krovinių siuntėjui buvo suteiktas ne visas laivas, tai sutarties galima atsisakyti tik su sąlyga, kad bus sumokėtas visas frachtas, užmokestis už laivo prastovą, jeigu ji buvo, taip pat vežėjo išlaidos, susijusios su kroviniais ir neįtrauktos į frachtą. Krovinių siuntėjo reikalavimu vežėjas privalo išduoti krovinius prieš juos atgabenant į paskirties uostą tik tuo atveju, jeigu dėl to nebus padaryta žalos vežėjui ir kitiems krovinių siuntėjams.

Krovinių vežimo jūra sutarties nutraukimas. Kiekviena kro-vinių vežimo jūra sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį neatlygin-dama antrajai šaliai nuostolių šiais atvejais, atsiradusiais iki laivo išplaukimo iš krovinių išsiuntimo uosto:

a) dėl karo ir kitokių veiksmų, galinčių kelti pavojų laivui ir kroviniams;

b) jeigu krovinių išsiuntimo uostas arba paskirties uostas yra blokuojami;

c) jeigu laivas sulaikomas valstybės institucijų sprendimu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kurios nors krovinių vežimo jūra sutarties šalies;

d) jeigu laivas paimamas naudoti specialiems valstybės reikalams;

e) jeigu valdžios institucijos uždraudžia vežtinus krovinius išvežti iš išsiuntimo uosto arba įvežti į paskirties uostą.

Kiekviena krovinių vežimo jūra sutarties šalis, atsiradus šio straip-snio ankstesnėje dalyje paminėtai aplinkybei, gali nutraukti krovinių vežimo jūra sutartį ir laivo reiso metu. Šiuo atveju krovinių siuntėjas sumoka vežėjui frachtą, proporcingą laivo su kroviniais nuplauktam nuotoliui, taip pat vežėjo turėtas su kroviniais susijusias išlaidas.

Krovinių vežimo jūra sutartis nutraukiama neatlyginant dėl to sutarties šalims atsiradusių nuostolių, kai:

a) laivas žūva arba yra užgrobtas; b) laivas pripažįstamas netinkamu plaukioti;

325

c) žūva kroviniai, turintys individualių požymių; d) žūva kroviniai, turintys rūšinių požymių, po to, kai jie pateikti

pakrauti į laivą, o siuntėjas vietoj žuvusių krovinių nespėja pateikti kitų krovinių.

Krovinių vežimo jūra sutartis dėl 3 dalyje nurodytų aplinkybių gali būti nutraukiama ir laivo reiso metu. Tokiu atveju vežėjui sumokamas frachtas, proporcingas laivo su kroviniais nuplauktam nuotoliui, taip pat vežėjo turėtos su kroviniais susijusios išlaidos.

Krovinių vežimo ypatumai. Jeigu kroviniams vežti buvo duo-tas ne visas laivas ir kroviniai dėl priežasčių, nurodytų šiame įstatyme, negali būti nuvežti į paskirties uostą, laivo kapitonas krovinių siuntėjo nurodymu krovinius gali iškrauti kitame uoste. Jeigu per tris paras po to, kai krovinių siuntėjui buvo išsiųstas laivo kapitono pranešimas apie susidariusias aplinkybes, negautas nurody-mas dėl krovinių iškrovimo uosto, tai laivo kapitonas turi teisę iškrauti krovinius artimiausiame uoste, apie tai pranešęs krovinių siuntėjui. Laivo kapitonas turi teisę taip pat pasielgti ir tuomet, kai krovinio siuntėjo nurodymo negalima įvykdyti dėl žalos, kuri būtų padaryta kitų laive esančių krovinių savininkams.

Krovinių siuntėjas privalo atlyginti vežėjui visas išlaidas, susijusias su laukimu jo nurodymo dėl krovinių iškrovimo uosto, taip pat visas kitas su kroviniais susijusias išlaidas ir sumokėti frachtą, proporcingą laivo su kroviniais nuplauktam nuotoliui.

Krovinių pateikimas saugoti. Jeigu kroviniams vežti buvo duo-tas ne visas laivas, o paskirties uoste krovinių gavėjas krovinių neatsiėmė arba jų atsisakė, vežėjas turi teisę, pranešęs apie tai krovinių siuntėjui, krovinius atiduoti saugoti krovinių siuntėjo lėšomis ir rizika į uosto sandėlį arba kitą patikimą vietą.

Jeigu kroviniams vežti buvo duotas visas laivas ir krovinių gavėjas neatvyko arba atsisakė priimti krovinius, laivo kapitonas tuojau pat apie tai privalo pranešti krovinių siuntėjui. Pasibaigus laivo iškrovimo terminams, jei per tą laiką nebuvo gautas kitoks krovinių siuntėjo nurodymas, laivo kapitonas krovinius iškrauna iš laivo ir atiduoda juos saugoti krovinių siuntėjo lėšomis ir rizika į uosto sandėlį arba kitą patikimą vietą. Laikas, kurį vežėjas sugaišo, kol kroviniai buvo iškrauti ir atiduoti saugoti, laikomas laivo prastova, už kurią vežėjui atlygina krovinių siuntėjas.

Jei nuo laivo atplaukimo į uostą per du mėnesius atiduoti saugoti

326

kroviniai neatsiimami, o krovinių siuntėjas nesumoka vežėjui prik-lausančių mokėjimų, vežėjas turi teisę saugomus krovinius parduoti. Greitai gendantys neatsiimti kroviniai gali būti parduoti ir prieš pasibaigiant nurodytam terminui.

V. KELEIVIŲ VEŽIMO JŪRA SUTARTIS Keleivių vežimo jūra sutartis. Keleivių vežimas apima laiko-

tarpį nuo keleivio įlipimo į laivą išvykimo uoste iki išlipimo iš laivo paskirties uoste, taip pat laikotarpį, per kurį keleivis vandens keliu nugabenamas nuo kranto į laivą ir atgal, jeigu užmokestis už nuga-benimą įtrauktas į bilieto kainą arba jeigu laivą, kuriuo keleivis vežamas nuo kranto į laivą ir atgal, suteikė vežėjas.

Vežėjas keleiviui išduoda bilietą, kuris įrodo keleivių vežimo jūra sutarties sudarymo faktą. Bagažo pateikimas vežėjui įrodomas bagažo pateikimo dokumentu.

Keleivis negali perduoti teisių, kurias suteikia keleivių vežimo jūra sutartis, trečiajam asmeniui be vežėjo sutikimo. Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisykles tvirtina Susisiekimo ministerija. Šio skirsnio normos taikomos, jei šalių susitarimu nenustatyta kitaip. Toks susitarimas negali apriboti šiame skirsnyje nurodytų keleivio teisių.

Laivo pateikimas keleiviams vežti. Prieš pateikdamas laivą ke-leiviams vežti ir veždamas keleivius, vežėjas privalo pasirūpinti, kad:

a) laivas būtų tinkamas plaukioti; b) laivas būtų tinkamai aprūpintas ir sukomplektuota laivo įgula; c) tinkamai sutvarkytos laivo patalpos ir vietos, skirtos kele-

iviams vežti, juos įlaipinti į laivą ir išlaipinti iš laivo; d) sudarytas atvykusių į laivą keleivių sąrašas ir įrašyti duome-

nys apie juos į keleivių registrą. Keleivių registras tvarkomas pagal Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisykles.

Vežėjas turi teisę atidėti laivo reisą, pakeisti keleivių vežimo jūra maršrutą, keleivių išlaipinimo iš laivo arba įlaipinimo į laivą vietą, jeigu tokie veiksmai būtini dėl stichinės nelaimės padarinių, nepalankių sanitarinių ir epideminių sąlygų išvykimo ar atvykimo uoste ar kelyje bei dėl kitų pavojų ir įvykių, nepriklausančių nuo vežėjo ir trukdančių laikytis keleivių vežimo jūra sutarties.

Keleivių vežimo jūra sutarties nutraukimas keleivio iniciaty-va. Keleivis prieš reisą turi teisę bet kuriuo metu, o reisui prasi-dėjus, – bet kuriame uoste, į kurį laivas įplauks, nutraukti keleivių

327

vežimo jūra sutartį. Keleivis, pranešęs vežėjui apie keleivių vežimo jūra sutarties

nutraukimą, turi teisę atgauti jo sumokėtą užmokestį už važiavimą ir bagažo vežimą Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių nustatyta tvarka. Jeigu keleivis nutraukia keleivių vežimo jūra sutartį ne vėliau termino, nurodyto Keleivių ir bagažo jūra vežimo taisyklėse, arba neatvyksta į laivą dėl ligos, arba prieš išplaukiant laivui nutraukia sutartį dėl priežasčių, priklausančių nuo vežėjo, jam grąžinamas visas jo sumokėtas užmokestis už važiavimą ir bagažo vežimą.

Keleivių vežimo jūra sutarties nutraukimas vežėjo iniciaty-va. Vežėjas turi teisę nutraukti keleivių vežimo jūra sutartį:

– dėl karo ir kitokių veiksmų, galinčių kelti pavojų laivui ir keleiviams;

– jei laivo išvykimo uostas arba paskirties uostas yra blokuojami;

– jei laivas sulaikomas valstybės institucijų sprendimu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kurios nors keleivių vežimo jūra sutarties šalies;

– jei laivas paimamas specialiems valstybės reikalams; – jei laivas žūva arba yra užgrobtas; – jei laivas pripažįstamas netinkamu plaukioti. Jeigu vežėjas nutraukia keleivių vežimo jūra sutartį iki laivo

išplaukimo iš išvykimo uosto, jis privalo sugrąžinti keleiviui užmokestį už keleivio ir bagažo vežimą jūra, o jeigu keleivių vežimo jūra sutartis nutraukiama tarpiniame uoste, keleiviui sugrąžinama užmokesčio už vežimą jūra dalis, proporcinga nenuplauktam iki paskirties uosto nuotoliui.

Šiame straipsnyje numatytais atvejais vežėjas, nutraukęs kelei-vių vežimo jūra sutartį, keleivio reikalavimu privalo jį savo lėšomis nugabenti į išvykimo uostą.

Vežėjo atsakomybė už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą, bagažo praradimą, trūkumą arba suža-lojimą. Vežėjas už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias vežėjo atsakomybės už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą sąlygas, tvarką ir ribas, vadovaujamasi šiomis sutartimis.

Vežėjas atsako už priimto vežti bagažo praradimą, trūkumą ir

328

sužalojimą, taip pat už pavėlavimą jį atvežti, jeigu neįrodo, kad dėl to nėra vežėjo kaltės. Už rankinio bagažo praradimą, trūkumą arba sužalojimą vežėjas atsako tik tuo atveju, jeigu keleivis įrodo, kad rankinio bagažo praradimas, trūkumas arba sužalojimas yra vežėjo tyčios arba neatsargumo rezultatas. Bagažas, neatsiimtas per tris mėnesius nuo laivo atplaukimo į paskirties uostą dienos, gali būti parduotas Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių nustatyta tvarka.

Vežėjas atsako: a) už priimto vežti įvertinto bagažo praradimą, trūkumą arba

sužalojimą – pareikštosios bagažo vertės dydžiu. Jeigu vežėjas įrodo, kad tikroji bagažo vertė yra mažesnė už pareikštąją vertę, – tikrosios jo vertės dydžiu;

b) už priimto vežti neįvertinto bagažo praradimą, trūkumą arba sužalojimą, už rankinio bagažo praradimą, trūkumą arba sužalojimą – prarasto, trūkstamo ar sužaloto bagažo vertės dydžiu, tačiau neviršijant Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklėse nustatytų ribų;

c) už priimto bagažo pavėluotą pristatymą – bagažo vežimo tarifo numatytu dydžiu.

Vežėjas grąžina sumokėtą trūkstamo ar prarasto bagažo vežimo užmokestį. Atlyginimo dydžio apribojimas netaikomas, jeigu įrodoma, kad nuostolis padarytas dėl vežėjo tyčinių veiksmų ar aplaidumo.

Jūrų kruizo sutartis. Jūrų kruizo sutartis įforminama keliala-pyje arba kitame dokumente, kurį kruizo organizatorius išduoda kruizo dalyviui.

Kruizo dalyvis iki kruizo pradžios turi teisę nutraukti sutartį. Kruizo dalyvis, pranešęs kruizo organizatoriui apie jūrų kruizo su-tarties nutraukimą, turi teisę gauti visą arba dalį sumokėtos už kruizą sumos sutartyje nustatyta tvarka. Jei kruizo organizatorius negali aprūpinti kruizo dalyvio vieta jūrų kruizo sutartyje nurodytame arba kitame analogiškame laive, kruizo dalyvis turi teisę nutraukti jūrų kruizo sutartį ir gauti visą sumokėtą sumą.

Jeigu jūrų kruizo sutartį kruizo organizatorius nutraukia iki laivo išplaukimo iš išvykimo uosto, kruizo dalyviams sugrąžinamos jų sumokėtos sumos. Jeigu jūrų kruizo sutartis kruizo organizato-rius nutraukia laivui išplaukus iš išvykimo uosto, kruizo dalyviams sugrąžinamos jų sumokėtos sumos proporcingai nenuplauktam iki paskirties uosto nuotoliui, o kruizo dalyviai kruizo organizatoriaus

329

lėšomis pristatomi į išvykimo uostą. Jeigu dėl nenumatytų ir nuo vežėjo nepriklausančių aplinky-

bių jūrų kruizo trukmė pailgėja, kruizo organizatorius atlygina dėl to atsiradusius nuostolius, susijusius su kruizo dalyvių aptarnavimu.

VI. LAIVO FRACHTAVIMAS, LAIVŲ AGENTAVIMAS, LAIVO NUOMA BE ĮGULOS (BAREBOAT CHARTER), LAIVO IŠPERKAMOJI NUOMA

Laivo frachtavimo sutartis (čarteris). Laivo frachtavimo sąly-gas nustato laivo frachtavimo sutartis (čarteris). Gali būti suda-roma terminuota laivo frachtavimo sutartis arba laivo frachtavimo sutartis laivo reisui. Laivo frachtavimo sutartis (čarteris) sudaroma raštu.

Laivo frachtavimo sutartyje (čarteryje) turi būti nurodytos sutarties šalys, laivo pavadinimas, frachto dydis, numatomas vežti krovinys. Šalių susitarimu į laivo frachtavimo sutartį (čarterį) gali būti įrašomos ir kitos sąlygos. Laivo frachtavimo sutartį (čarterį) pasirašo laivo valdytojas ir frachtuotojas arba jų atstovai. Pagal laivo frachtavimo sutartį (čarterį) laivo valdytojas frachtuotojui laivą suteikia kartu su įgula. Frachtuotojas laivo kapitonui turi teisę duoti nurodymus dėl laivo naudojimo laivo frachtavimo sutartyje (čarteryje) numatytiems tikslams, tačiau frachtuotojas laivo kapitonui neturi teisės duoti nurodymų dėl tvarkos laive, laivo įgulos komplektavimo, taip pat dėl laivo valdymo. Šiame skirsnyje nurodytos taisyklės taikomos, jei šalių susitarimu nenustatyta kitaip.

Laivo perdavimas frachtuotojui. Laivo valdytojas privalo per-duoti laivą frachtuotojui tokios būklės, kad jis tiktų tikslams, numatytiems sutartyje. Frachtuotojas privalo eksploatuoti laivą pagal laivo frachtavimo sutarties sąlygas. Frachtuotojas turi teisę savo vardu sudaryti vežimo jūra sutartis, išduoti konosamentus ar kitus juos pakeičiančius dokumentus. Frachtuotojas atsako pagal prievoles, atsirandančias pagal jo sudarytas vežimo jūra sutartis ir kitus frachtuotojo pasirašytus dokumentus.

Frachtuotojo atsakomybė. Frachtuotojo atsakomybė numato-ma laivo frachtavimo sutartyje.

Frachtuotojas atsako už nuostolius, susijusius su suteikto laivo gelbėjimu, sužalojimu arba žuvimu, jeigu tie nuostoliai atsirado dėl

330

frachtuotojo kaltės, taip pat atsako pagal prievoles, atsirandančias dėl naudojimosi suteiktu laivu.

Jeigu suteiktas laivas žūva, frachtas sumokamas už laiką iki laivo žuvimo dienos, o jeigu tos dienos nustatyti negalima, - iki tos dienos, kai buvo gauta paskutinė žinia apie laivo žuvimą.

Laivų agentavimas. Laivų agentavimas apima šių paslaugų teikimą:

a) tarpininkavimą įsigyjant ir perleidžiant laivus; b) tarpininkavimą sudarant frachtavimo sutartį ir frachtavimo

sutarties vykdymo priežiūros vykdymą; c) frachto, uosto rinkliavų ir kitų mokesčių bei rinkliavų surin-

kimą ir mokėjimą; d) muitinės ir krovinio dokumentų tvarkymą ir kitus su tuo

susiju-sius veiksmus; e) laivo atplaukimo į uostą ir išplaukimo iš uosto, taip pat krovos

darbų organizavimą; f) laivo aprūpinimo ir aptarnavimo organizavimą uoste. Laivo išperkamosios nuomos sutarties sudarymas. Laivo iš-

perkamosios nuomos sutartis sudaroma raštu. Laivo išperkamosios nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

– sutarties šalys; – sutarties dalykas; – laivo pavadinimas ir pastatymo data, laivo klasė; – laivo techniniai ir eksploataciniai duomenys (keliamoji galia,

talpa, greitis ir pan.); – naudojimosi laivu laikas, kuriam pasibaigus, nuosavybės teisė

į laivą pereina išperkamosios nuomos gavėjui; – mokesčio už išperkamąją nuomą dydis ir mokėjimo terminai; – laivo perdavimo išperkamosios nuomos gavėjui vieta ir laikas; – sutarties šalių atsakomybė; – kitos sutarties šalių nustatytos sąlygos. Laivo išperkamosios nuomos gavėjas tampa laivo valdytoju ir

komplektuoja laivo įgulą, savo vardu sudaro vežimo jūra sutartis, apmoka visas su laivo eksploatacija susijusias išlaidas, taip pat ir laivo draudimo išlaidas, atsako pagal prievoles, kilusias dėl naudo-jimosi išsinuomotu laivu.

Laivo perdavimas išperkamosios nuomos gavėju. Laivo savi-ninkas privalo perduoti laivą išperkamosios nuomos gavėjui tokios

331

būklės, kad jis tiktų naudoti tikslams, numatytiems laivo išperkamo-sios nuomos sutartyje.

Laivo savininkas atsako už laivo trūkumus, atsiradusius iki laivo perdavimo išperkamosios nuomos gavėjui momento, jeigu jis nepra-nešė apie juos išperkamosios nuomos gavėjui perduodamas laivą. Išperkamosios nuomos gavėjas per vienerius metus nuo laivo priėmimo turi teisę reikšti pretenzijas laivo savininkui dėl laivo trūkumų, minimų šioje dalyje. Išperkamosios nuomos gavėjas priva-lo rūpintis laivo technine būkle, laiku atlikti laivo remontą. Atsitikti-nio laivo žuvimo ar jo sugedimo rizika pereina išperkamosios nuomos gavėjui nuo laivo perdavimo jam pagal išperkamosios nuomos sutartį momento.

Laivo išperkamosios nuomos sutarties nutraukimas. Išperka-mosios nuomos gavėjas turi teisę nutraukti laivo išperkamosios nuomos sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu:

a) laivo savininkas laivo neperduoda išperkamosios nuomos gavėjui sutartyje numatytu laiku;

b) dėl trūkumų, atsiradusių iki laivo perdavimo išperkamosios nuomos gavėjui, laivas negali būti panaudotas pagal laivo išperka-mosios nuomos sutartį.

Laivo savininkas turi teisę nutraukti išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalauti grąžinti laivą, jeigu:

a) išperkamosios nuomos gavėjas praėjus trims mėnesiams po mokėjimo termino nesumoka išperkamosios nuomos užmokesčio;

b) tyčia ar dėl neatsargumo blogina laivo būklę; c) laivu naudojasi ne pagal sutartį ar laivo paskirtį; d) nevykdo kitų laivo išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtų

įsipareigojimų. Grąžinant laivą, laivo savininkas turi teisę į nesumokėtą išperka-

mosios nuomos užmokestį už naudojimąsi laivu. Išperkamosios nuo-mos gavėjui grąžinamos laivo pirkimo įmokos. Išperkamosios nuo-mos gavėjas privalo grąžinti laivą laivo savininkui tokios būklės, kokios jį gavo, atsižvelgiant į normalų laivo susidėvėjimą, arba sutar-timi sulygtos būklės. Jeigu laivo būklė pablogėjo, išperkamosios nuomos gavėjas privalo atlyginti laivo savininkui dėl to padarytą žalą.

VII. BUKSYRAVIMO JŪRA SUTARTIS

332

Buksyravimo jūra sutarties sudarymas. Buksyravimo jūra su-tartis gali būti sudaroma raštu arba žodžiu. Susitarimas dėl pavedimo buksyruojančio laivo kapitonui vadovauti buksyravimui gali būti įrodomas tik rašytiniais dokumentais. Kiekviena buksyravimo jūra sutarties šalis privalo iš anksto tinkamai parengti savo laivą ar kitą objektą buksyravimui. Buksyruojančio laivo valdytojas neatsako už laivo trūkumus, jeigu įrodo, kad tokie trūkumai negalėjo būti pastebėti (nematomi trūkumai) iki buksyravimo jūra sutarties sudarymo. Šiame skirsnyje nurodytos taisyklės taikomos, jei šalių susitarimu nenustatyta kitaip.

Buksyravimo jūra sutarties šalių atsakomybė. Buksyruojan-čio laivo valdytojas neatsako už žalą, padarytą buksyruojamam laivui ar kitam plaukiojančiam objektui arba juose esančiam turtui dėl to, kad buvo buksyruojama tarp lyčių, jeigu neįrodyta, kad žala padaryta dėl buksyruojančio laivo kaltės.

Atsakomybė už buksyruojant padarytą žalą buksyruojamam lai-vui, kitam plaukiojančiam objektui arba juose esančiam turtui, kai buksyruojančio laivo kapitonas vadovauja buksyruojamam laivui ar kitam plaukiojančiam objektui, jei nėra kitokio šalių susitarimo, tenka buksyruojančio laivo valdytojui, jeigu jis neįrodo, kad jo kaltės nebuvo.

Atsakomybė už buksyruojančiam laivui arba jame esančiam turtui buksyruojant padarytą žalą, kai buksyruojamo laivo ar kito plaukiojančio objekto kapitonas vadovauja buksyruojančiam laivui, jei nėra kitokio šalių susitarimo, tenka buksyruojamo laivo ar kito plaukiojančio objekto valdytojui, jeigu jis neįrodo, kad jo kaltės nebuvo.

VII. BENDROJI AVARIJA Bendrosios avarijos dalijimas. Bendroji avarija dalijama pro-

porcingai laivo, frachto ir krovinių vertei. Šiame skirsnyje frachtu taip pat laikomas užmokestis už keleivių ir jų bagažo vežimą. Bendroji avarija dalijama šioje dalyje nustatyta tvarka ir tuo atveju, kai pavojus, pareikalavęs nepaprastųjų išlaidų arba aukojimo, kilo dėl vežimo jūra sutarties dalyvio arba trečiojo asmens kaltės. Tačiau toks dalijimas neatima iš bendrosios avarijos dalyvių teisės išieškoti turėtus nuostolius iš kaltojo asmens.

Dispaša ir dispašeriai. Bendrosios avarijos faktą suinteresuotų asmenų pareiškimu konstatuoja ir apskaičiuoja jos dalijimą (sudaro

333

dispašą) dispašeriai, turintys žinių ir patyrimo jūrų teisės srityje. Krovinių vežimo jūra sutarties šalis, reikalaujanti padalyti bendrąją avariją, privalo įrodyti, kad pareikštieji nuostoliai arba išlaidos iš tikrųjų turi būti priskirti bendrajai avarijai.

Dispašeris turi teisę pasiūlyti suinteresuotiems asmenims pateikti dokumentus, reikalingus dispašai surašyti. Jeigu suintere-suoti asmenys per dispašerio nustatytą laiką tokių dokumentų nepateikia, dispaša surašoma pagal dispašerio turimą medžiagą. Dispaša negali būti pakeista, jeigu to reikalauja suinteresuoti asme-nys, remdamiesi dispašerio prašytais, tačiau nepateiktais dokumen-tais. Visiems suinteresuotiems asmenims turi būti sudaroma galimy-bė susipažinti su visa medžiaga, kuria remiantis sudaroma dispaša, ir dispašeris jų reikalavimu ir lėšomis privalo išduoti patvirtintus šios medžiagos nuorašus. Už dispašos sudarymą imama rinkliava, kuri įtraukiama į dispašą ir padalijama visiems suinteresuotiems asmenims proporcingai jų įnašams į bendrąją avariją.

Nuostolių dėl laivų susidūrimo atlyginimas. Šiame įstatyme nustatyta tvarka atlyginami nuostoliai, atsiradę:

a) susidūrus jūrų laivams; b) jūrų laivams susidūrus su vidaus vandenų laivais; c) asmenims, kroviniams ar kitam turtui; d) dėl saugios laivybos reikalavimų pažeidimo, nors ir buvo

išvengta laivų susidūrimo. Nuostolius atlygina laivo valdytojas, kurio laivo kapitonas ar

kiti įgulos nariai kalti dėl laivų susidūrimo. Nė viena iš laivų susi-dūrimo šalių nelaikoma kalta iki tol, kol jos kaltė nebus įrodyta įstatymų nustatyta tvarka. Jei laivai susidūrė dėl nenugalimos jėgos, taip pat jeigu negalima nustatyti laivų susidūrimo priežasties, nuostoliai tenka tam, kam jie padaryti.

Jei laivų susidūrimas įvyko dėl visų susidūrusių laivų kapitonų ar kitų įgulos narių kaltės, kiekvienos laivų susidūrimo šalies atsakomybė nustatoma proporcingai jų kaltės dydžiui. Jei negalima nustatyti kiekvienos laivų susidūrimo šalies kaltės dydžio, atsako-mybė paskirstoma lygiomis dalimis.

Šio straipsnio ankstesnėje dalyje nurodytu atveju laivų valdytojai solidariai atsako tretiesiems asmenims už nuostolius dėl žmonių mirties arba jų sveikatos sužalojimo.

334

Laivo valdytojas atsako ir jei laivų susidūrimas įvyko dėl locmano kaltės.

Nuostoliai, atsiradę dėl aplinkos užteršimo susidūrus laivams, atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Šiame Įstatyme toliau pateikiami šie skirsniai: a) laivo valdytojo ribotoji atsakomybė, b) privilegijuoti reikalavimai, c) jūriniai protestai, d) pretenzijos ir ieškiniai e) laivo hipoteka.

Dėl ribotos vadovėlio apimties šie skirsniai nenagrinėjami. VIII. DARBO SANTYKIAI LAIVE IR GARANTIJOS

JŪRININKAMS Darbo sutarties su jūrininku sudarymas. Darbo sutartis su

jūrininku sudaroma raštu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Vienas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas jūrininkui, kitas lieka laivo valdytojui. Sutarties kopija įteikiama laivo kapito-nui. Kiekvienam jūrininkui Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduodama jūrininko knygelė. Laivo valdytojas gali suteikti teisę laivo kapitonui laivo valdytojo vardu pasirašyti darbo sutartis su jūrininkais. Asmenys iki 16 metų dirbti laive nepriimami. Dirbti laive leidžiama asmenims, kurie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka pripažinti tam tinkami pagal sveikatos būklę.

Tinkamų darbo ir poilsio sąlygų jūrininkų reiso metu suda-rymas. Laivo valdytojas privalo pasirūpinti, kad jūrininkų reiso metu būtų sudarytos tinkamos darbo ir poilsio sąlygos. Laivo kapitonas rūpinasi, kad jūrininkams būtų skiriama maisto ir geriamojo vandens pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą paros racioną ir normas. Jei laivo kapitonas sumažina maisto kiekį laivo reiso metu, jūrininkai turi teisę reikalauti piniginės kompen-sacijos už maisto normų sumažinimą.

Jūrininkų teisės ir pareigos jūrininkų reiso metu. Jūrininkų teisės ir pareigos jūrininkų reiso metu numatomos šiame įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, Susisiekimo ministe-rijos patvirtintame Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statute, darbo sutartyje bei pareiginėse instrukcijose.

Jūrininkas turi teisę į darbą ir į poilsį. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus jūrų transporte nustato Vyriausybė. Laivui stovint uoste ar

335

kitoje saugioje vietoje (nuleidus inkarą), laisvu laiku jūrininkas turi teisę išlipti į krantą, jei jis neprivalo likti laive dėl laivo, krovinio ar esančių laive asmenų saugumo artėjant laivo išplaukimui ar keičiant laivo stovėjimo vietą. Laivo kapitonas jūrininkams gali organizuoti nemokamą susisiekimą valtimi su krantu, jei tai įmanoma padaryti, atsižvelgdamas į išlaidas bei kitas su tuo susijusias aplinkybes.

Savo asmeniniam naudojimui jūrininkas gali į laivą atsinešti tiek daiktų, kiek tai neapsunkins laivo ir netaps galimos netvarkos laive priežastimi. Be laivo kapitono leidimo jūrininkas negali atsinešti į laivą prekių. Neleidžiama į laivą atsinešti radioaktyvių, nuodingųjų, stipriai veikiančių ar narkotinių medžiagų. Be laivo kapitono leidimo neleidžiama į laivą atsinešti ginklų ar šaudmenų.

Jei kapitonas įtaria, kad į laivą buvo neteisėtai atsinešta daiktų, jis gali organizuoti jūrininko ar kitų laivo patalpų apžiūrą. Suintere-suotas jūrininkas turi teisę dalyvauti apžiūroje. Visus neteisėtai į laivą atsineštus daiktus laivo kapitonas gali areštuoti, liepti iškrauti į krantą arba, jei tai būtina, sunaikinti.

Jei dėl laivo avarijos žūva arba sužalojamas jūrininko teisėtai į laivą atsineštas turtas, laivo valdytojas privalo atlyginti jūrininkui padarytą žalą, vadovaudamasis tos pačios rūšies ir kokybės turto kainomis, atsižvelgdamas į žuvusio arba sužaloto turto nusidėvėjimą. Jūrininkams, kaltiems dėl laivo avarijos, turto vertė neatlyginama. Atleisto iš darbo jūrininko laive paliktas turtas saugomas jūrininko lėšomis. Laivo kapitonas kaip galima greičiau privalo organizuoti turto aprašymą. Turto aprašymo teisingumą parašais patvirtina du liudytojai.

Jeigu jūrininko turto negalima tinkamai saugoti dėl jo savybių, didelių saugojimo išlaidų ar kitų aplinkybių, jis gali būti parduotas arba sunaikintas. Turtą galima parduoti arba sunaikinti ir tada, jei jūrininkas per 12 mėnesių nesikreipė į laivo valdytoją dėl jam prik-lausančio turto atgavimo. Jeigu jūrininkui priklausantis turtas laive buvo sugadintas arba dingo dėl apiplėšimo, gaisro ar kitų laivui padarytų nuostolių, laivo valdytojas privalo išmokėti jūrininkui piniginę kompensaciją.

Tvarkos laive palaikymas. Tvarkos palaikymą laive organi-zuoja laivo kapitonas. Jūrininkas privalo paklusti laive gaunamiems įsakymams ir laikytis jūrininko pareigas ar darbą reglamentuojančių nuostatų. Jei jūrininkui sutrukdoma laiku atvykti į laivą, jis apie tai

336

nedelsdamas privalo pranešti laivo kapitonui. Jei laivui kyla pavojus ar laive prasideda jūrininkų maištas, taip pat kitais ypatingais atvejais laivo kapitonas gali imtis visų būtinų ir teisėtų priemonių tvarkai laive užtikrinti. Kiekvienas laivo įgulos narys be specialaus įsakymo privalo padėti palaikyti tvarką laive.

Garantijos jūrininkams. Jei darbo sutartis su jūrininku baigiasi laivui esant užsienio valstybės uoste, laivo valdytojas atlygina jūri-ninko išlaidas, susijusias su jo kelione į nuolatinę gyvenamąją vietą. Jei užsienio valstybė, kurios uoste baigiasi darbo sutartis su jūrinin-ku, atsisako priimti jį į šalį arba priima pagal užstatą, kurio jūrininkas negali duoti, jis tęsia darbą laive, kol laivas atplauks į uostą, kuriame jūrininką galima atleisti iš darbo laive. Jei nustatoma, kad jūrininkas serga liga, kuri kelia pavojų kitiems esantiems laive asmenims, laivo kapitonas, jei laive neįmanoma šiam pavojui užkirsti kelio, sergantį jūrininką išlaipina į krantą artimiausiame uoste, į kurį įplaukia laivas.

Kai sergantis ar sužalotas jūrininkas paliekamas užsienyje, laivo kapitonas palieka jį Lietuvos Respublikos konsulato priežiūrai, o jei toje vietoje Lietuvos Respublikos konsulato nėra, – užtikrina jam tinkamą priežiūrą bei slaugymą ir praneša artimiausiam Lietuvos Respublikos konsulatui. Jūrininko prašymu laivo kapitonas perduoda jūrininko pateiktą informaciją jūreivio nurodytam asmeniui. Jei dirbdamas laive jūrininkas susirgo ar buvo sužalotas, laivo valdytojas apmoka visas išlaidas už jūrininko gydymą, priežiūrą ir slaugą. Laivo valdytojas neprivalo apmokėti išlaidų, numatytų šioje dalyje, jei dėl ligos ar sužalojimo jūrininkas apdraustas draudimo organizacijoje.

Kontroliniai klausimai 1. Apibūdinti „demeredžą“, „dispačą“, „frachtą“, „laivo frachta-

vimo sutartį (čarterį)“. 2. Apibūdinti „laivo reisą“. 3. Apibūdinti „jūrininko reisą“. 4. Kokie laivai gali teikti jūrų kabotažo paslaugas tarp Lietuvos

Respublikos uostų? 5. Kas turi sudaryti laivo įgulą? 6. Už ką atsako kapitonas laive? 7. Kieno nuožiūra sukraunami kroviniai laive? 8. Kaip nustatomas frachtas? 9. Kokį laikotarpį apima keleivių vežimas?

337

10. Ką turi sugrąžinti vežėjas keleiviui, nutraukęs keleivių vežimo jūra sutartį?

11. Kaip keleivis gali nutraukti jūrų kruizo sutartį? 12. Kokias paslaugas apima laivų agentavimas?

5.2.2. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas

Šis įstatymas priimtas 2000 m. rugpjūčio 29 d., įsakymo Nr.VIII-1897, pakeitimai 2000.09.26 įsakymo Nr.VIII-1961.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS Įstatymo paskirtis ir taikymas. Saugios laivybos įstatymas

nustato reikalavimus saugiai laivybai Lietuvos Respublikoje ir Lietu-vos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotiems laivams, taip pat reglamentuoja saugios laivybos valstybinę priežiūrą ir administra-vimą, žmonių ir laivų gelbėjimą, laivų avarijų tyrimą, paskendusio turto iškėlimą bei atsakomybę už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą.

Šio įstatymo tikslas – Lietuvos Respublikoje įgyvendinant Tarp-tautinės jūrų organizacijos ir Europos Sąjungos teisės aktus saugios laivybos srityje:

a) užtikrinti, kad laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vė-liava, atitiktų visus tarptautinius ir nacionalinius saugios laivybos reikalavimus;

b) mažinti laivų, neatitinkančių tarptautinių saugios laivybos reikalavimų, skaičių.

Šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų normos netaikomos:

a) užsienio valstybėse įregistruotiems laivams, kurie plaukia per Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą naudodamiesi taikaus plaukimo teise, ir juose esantiems asmenims;

b) Lietuvos Respublikos karo ir pakrančių apsaugos laivams. Visais atvejais, plaukdami bendrojo naudojimo vandens keliais, šie laivai vadovaujasi 1972 metų Tarptautinėmis laivų susidūrimų jūroje prevencijos taisyklėmis, o plaukdami uostų akvatorijomis, šių laivų kapitonai privalo vykdyti uostų laivybos taisyklių ir uostų laivų eismo tarnybų budinčių pareigūnų nurodymus saugios laivybos klausimais. Karinių incidentų, agresijos, laivų pažeidėjų sulaikymo

338

ar kitais ekstremaliais atvejais šiame punkte numatyti laivai plaukdami uostų akvatorijomis naudojasi prioriteto teise.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos: Bendrojo naudojimo vandens keliai – laivybai tinkami vande-

nys, esantys Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir nurodyti jūrlapiuose.

Įgaliota klasifikacinė bendrovė – Lietuvos Respublikos Vyriau-sybės įgaliota organizacija, atliekanti laivų techninę priežiūrą bei apžiūrą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų, tarptautinių sutarčių, klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus ir išduodanti atitinka-mus tai patvirtinančius dokumentus. Vyriausybė gali įgalioti tik Europos Sąjungos pripažintas klasifikacines bendroves.

Keleivis – asmuo, kuris nėra įrašytas į laivo įgulos sąrašą ir neatlieka laive jokių pareigų. Keleiviais nelaikomi asmenys, išgelbėti jūroje ir paimti į laivą, locmanai ir jų mokiniai bei vaikai iki 1 metų, taip pat asmenys, laikinai dirbantys laive pastarajam esant uoste.

Keleivinis keltas – keleivinis laivas, kuris įrengtas taip, kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti kelių ar geležinkelio transporto priemonės.

Keleivinis laivas – laivas, vežantis daugiau kaip 12 keleivių. Laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis

statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai. Laivo įgula – laivo kapitonas ir kiti jūrininkai, atliekantys laive

užduotis, susijusias su laivo eksploatavimu arba aptarnavimu, kurių pavardės įrašytos laivo įgulos sąraše.

Laivo kapitonas – jūrininkas, turintis atitinkamą jūrinio laipsnio diplomą ir vadovaujantis laivo įgulai bei valdantis laivą.

Laivo savininkas – asmuo, kuriam laivas priklauso nuosavybės teise.

Laivo valdytojas – asmuo, eksploatuojantis laivą, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra laivo savininkas, ar juo naudojasi kitu teisėtu pagrindu.

Locmanas – jūrininkas, turintis susisiekimo ministro nustatytos formos locmano liudijimą, suteikiantį teisę padėti laivo kapitonui vesti laivą į uostą arba išvesti iš jo. Locmanas nėra savo vedamo laivo įgulos narys.

Navigacijos įrenginiai – kranto ir plūduriuojantys įrenginiai, kuriais gaunama informacija, būtina saugiai laivybai užtikrinti.

339

Pakrančių apsaugos laivas – valstybei nuosavybės teise prik-lausantis nekomerciniais tikslais naudojamas laivas, turintis specia-lius aiškiai matomus ženklus, užrašą ir atliekantis valstybės sienos apsaugos funkcijas.

Saugios laivybos reikalavimai – saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos reikalavimai.

Saugios laivybos valdymo sistema – struktūrizuota ir dokumen-tuota sistema, įgalinanti laivybos kompanijos darbuotojus efektyviai įgyvendinti laivybos kompanijos saugios laivybos užtikrinimo ir aplinkos apsaugos politiką.

Uostas – vieta, kurioje laivas gali prisišvartuoti ir į laivą gali būti pakraunami ar iš jo iškraunami kroviniai.

Uosto kapitonas – pareigūnas, vykdantis laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą Lietuvos Respublikos jūrų uosto akvatorijoje bei krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka.

II. SAUGIOS LAIVYBOS VALSTYBINIS ADMINISTRAVIMAS

Saugios laivybos valstybinio administravimo organizavimas. Saugios laivybos valstybinį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministerija nustato saugios laivybos reikala-vimus bei Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijų, kodeksų ir rezoliucijų bei Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių sau-gią laivybą, reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarką.

Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktų, reglamen-tuojančių saugią laivybą, reikalavimų įgyvendinimui organizuoti ir jų vykdymo valstybinei priežiūrai užtikrinti steigiama Lietuvos saugios laivybos administracija.

Lietuvos saugios laivybos administracija. Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) yra biudžetinė įstai-ga. Administracijos steigėja yra Susisiekimo ministerija. Administra-cijos organizacinę struktūrą tvirtina susisiekimo ministras. Administ-racija išlaikoma iš valstybės biudžeto ir uostų rinkliavų atskaitymų, kurių dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Administraci-jos metinę išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras.

Administracijos funkcijos. Administracija: a) kontroliuoja, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymų,

tarptautinių sutarčių bei kitų teisės aktų reikalavimai saugiai laivybai ir kaip užtikrinama taršos iš laivų prevencija;

340

b) registruoja laivus, plaukiojančius su Lietuvos valstybės vėlia-va, ir išduoda laivų dokumentus;

c) vykdo valstybinę laivų kontrolę uoste ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, laivo vėliavos valstybinę kontrolę;

d) išduoda jūrininkų kvalifikacinius dokumentus bei jūrininkų knygeles, tvirtina darbo laive ir plaukiojimo stažą;

e) sudaro valstybinę hidrografijos nuotrauką Lietuvos Respub-likos jūrų uostuose, teritorinėje jūroje ir išimtinėje ekonomi-nėje zonoje, skelbia hidrografinius duomenis;

f) įrengia, eksploatuoja ir plėtoja navigacinius įrenginius, kontroliuoja jų veikimą, teikia navigacinę ir hidrometeorologinę informaciją;

g) organizuoja naftos ir kitų kenksmingų medžiagų išsiliejimų Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išimtinėje ekonominėje zonoje likvidavimo darbus, kontroliuoja, kaip uostų administracijos ir uostų naudotojai, įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išimtinėje ekonominėje zonoje, yra pasirengusios likviduoti naftos ir kitų kenksmingų medžiagų išsiliejimus;

h) prižiūri įgaliotų klasifikacinių bendrovių veiklą Lietuvos Respublikoje;

i) atestuoja įmones, teikiančias su saugia laivyba susijusias paslaugas, mokymo ir treniruočių centrus (kursus) bei mokomuosius laivus, treniruoklius, laivyno technikos priežiūros bazes, laivų elektronikos centrus bei jų dėstytojus;

j) vykdo kitas šiame įstatyme numatytas funkcijas. Uosto kapitonas. Lietuvos Respublikos jūrų uosto veiklą,

susijusią su laivyba, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia uosto administracijos vadovas.

2. Uosto kapitono veiklą reglamentuoja šis bei jūrų uosto įstatymai ir Uosto kapitono nuostatai. Uosto kapitono nuostatus, prieš tai suderinęs su Administracija, tvirtina uosto administracijos vadovas. Uosto kapitono reikalavimu uoste esantys laivai, panau-dodami turimas technines priemones, privalo suteikti pagalbą uoste nelaimės ištiktiems laivams ir žmonėms.

Uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. Uosto kapi-tono sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

341

Uosto kapitono pagrindinės funkcijos. Uosto kapitonas: a) kontroliuoja uosto akvatorijos gylį, vykdo uosto navigacinių

įrenginių ir uosto navigacijos ženklų priežiūrą; b) kontroliuoja laivų grimzlę; c) kontroliuoja uosto krantinių būklę; d) teikia laivams uosto navigacinę ir hidrometeorologinę

informaciją; e) leidžia laivams įplaukti į uostą ir išplaukti iš jo, registruoja

laivų įplaukimą ir išplaukimą; f) susidarius ekstremalioms situacijoms uoste, perdislokuoja

laivus. Uosto kapitonas privalo neleisti laivui išplaukti iš uosto, jeigu: a) yra gautas Administracijos inspektoriaus sprendimas dėl drau-

dimo laivui išplaukti iš uosto; b) laivas pakrautas daugiau, nei leidžia laivo krovos žymės. III. LAIVO TINKAMUMAS PLAUKIOTI Laivo tinkamumas plaukioti. Tinkamu plaukioti nustatytame

plaukiojimo rajone yra pripažįstamas laivas, suprojektuotas, pastaty-tas, įrengtas ir eksploatuojamas taip, kad užtikrintų jam nustatytus techninius, navigacinius, ekologinius, darbų saugos, priešgaisrinės saugos bei jūrininkų darbo laive reikalavimus, o laivo valdytojas turi tai patvirtinančius galiojančius dokumentus.

Laivų plaukiojimo rajonų (ribų) bei leistinų meteorologinių sąlygų nustatymas. Laivams plaukioti leidžiamas rajonų ribas bei saugiam plaukiojimui leistinas meteorologines sąlygas nustato įgaliotos klasifikacinės bendrovės.

Laivų projektavimo, statybos ir įrengimo reikalavimai. Lai-vų projektavimo, statybos ir įrengimo reikalavimus nustato įgaliotos klasifikacinės bendrovės. Jos vykdo ir šių darbų priežiūrą.

IV. LAIVO ĮGULA Laivų įgulų komplektavimo reikalavimai. Dirbti laive leidžia-

ma tik jūrininkams, turintiems galiojančius jūrinio laipsnio diplomus ar kvalifikacijos liudijimus bei jų patvirtinimus, kurie suteikia jiems teisę eiti atitinkamas pareigas laive. Jūrinio laipsnio suteikimo tvarką nustato susisiekimo ministras, vadovaudamasis 1978 metų Tarptau-tine jūrininkų mokymo, diplomavimo ir budėjimo normų konvencija (1995 metų jos pataisomis).

Administracija, remdamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų,

342

Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos rezoliucijų reikalavimais, tvirtina kiekvienam Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotam laivui minimalią įgulos sudėtį ir išduoda laivui laivo įgulos minimumo liudijimą, be kurio draudžiama išplaukti į jūrą.

Nė vienas laivo įgulos narys į laivą negali būti paskirtas be laivo kapitono sutikimo.

Laivo įgulos narių sveikatos būklės tikrinimas. Kiekvienam laivo įgulos nariui privalo būti atliktas pagrindinis ir periodiniai svei-katos būklės patikrinimai ir jis turi gauti tai patvirtinantį medicinos įstaigos dokumentą. Jūrininkų sveikatos tikrinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos reikalavimus.

Eigos pamainos ir budėjimai laive. Kad būtų užtikrinta saugi laivyba laivo reiso metu, taip pat saugi laivo eksploatacija jam stovint prie krantinės ar nuleidus inkarą, laive organizuojama eigos pamainos ir budėjimai. Eigos pamainų ir budėjimo tvarką laivuose nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statutas. Šį statutą tvirtina susisiekimo ministras.

Jūrininkų registras. Asmenys, kuriems išduoti Lietuvos Respublikos jūrinio laipsnio diplomai, kvalifikacijos liudijimai bei jūrininko knygelės, registruojami Jūrininkų registre. Jūrininkų registro nuostatus tvirtina Vyriausybė. Jūrininkų registrą tvarko Administracija.

V. LAIVŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA, LAIVO DOKUMENTAI

Laivų techninės priežiūros organizavimas. Lietuvos Respubli-kos jūrų laivų registre įregistruotų laivų techninę priežiūrą vykdo įgaliotos klasifikacinės bendrovės. Laivų techninė priežiūra atlieka-ma apžiūrint laivus ir nuolat kontroliuojant jų techninę būklę. Laivui leidžiama plaukioti tik nustačius, kad jis atitinka tarptautinius ir nacionalinius saugios laivybos reikalavimus.

Pirminė laivo apžiūra. Kiekvieną laivą, prieš įrašant į Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrą, privalo apžiūrėti Administracijos inspektorius arba Administracijos įgaliotas klasifikacinės bendrovės atstovas Jūrų laivų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Laivo apžiūros išlaidas atlygina laivo valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

343

Laivo dokumentai. Dokumentų, kurie turi būti Lietuvos Res-publikos jūrų laivų registre įregistruotame laive, sąrašą tvirtina Administracija. Lietuvos Respublikos konsulatai ar konsuliniai skyriai užsienyje turi teisę laikinai pratęsti laivo dokumentų galiojimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

VI. LOCMANŲ VEIKLA Locmanas. Locmano pareigas gali eiti ne vyresnis kaip 65 metų

laivavedys, mokantis valstybinę bei anglų kalbas ir turintis ne mažesnį kaip laivo, kurio bendroji talpa 500 ir daugiau tonų, vyresniojo kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį. Kvalifikacinius reikalavimus ir sąlygas asmenims, norintiems verstis locmano praktika, taip pat locmano liudijimo išdavimo tvarką nustato susisie-kimo ministras. Locmano liudijimą išduoda Administracija. Locma-nų veiklą, laivų vedimo su locmanu tvarką reglamentuoja Locmanų tarnybos nuostatai. Šiuos nuostatus tvirtina susisiekimo ministras.

Laivų vedimo su locmanu rajonai, atlyginimas už locmanų patarnavimus. Laivų tipus ir rajonus, kur būtina naudotis locmano patarnavimais, nustato Administracija. Locmanų patarnavimų mini-malias ir maksimalias kainas, suderinęs su Konkurencijos taryba, tvirtina susisiekimo ministras.

Locmano ir vedamo laivo kapitono santykiai. Už laivo valdy-mą visada atsako vedamo laivo kapitonas. Jeigu laivo kapitonas palieka vairinę, jis privalo pranešti locmanui, kas vietoj jo bus atsakingas už laivo valdymą iki kapitonui sugrįžtant. Locmanas privalo duoti vedamo laivo kapitonui patarimus, užtikrinančius saugų laivo vedimą, ir įsitikinti, kad vedamo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimus. Jeigu vedamo laivo kapitonas neatsižvelk-gia į locmano patarimus, locmanas vis tiek privalo (kiek tai įmanoma) teikti laivo kapitonui duomenis apie laivybos plaukimo rajone ypatumus.

Draudimas locmanui palikti vedamą laivą. Pradėjęs vesti laivą, locmanas be vedamo laivo kapitono leidimo neturi teisės palikti laivo:

a) išvedant laivą į jūrą – kol laivas nuplaukia iki tos vietos, nuo kurios toliau gali saugiai plaukti be locmano pagalbos;

b) įvedant laivą į uostą – kol laivas nuleidžia inkarą arba saugiai prisitvirtina prie krantinės;

c) kol locmaną vedamame laive pakeičia kitas locmanas.

344

VII. LAIVŲ KONTROLĖ Užsienyje įregistruotų laivų valstybinė kontrolė Lietuvos

Res-publikos jūrų uostuose (valstybinė laivų kontrolė uoste). Valstybi-nės laivų kontrolės uoste tikslas – nustatyti, ar Lietuvos Respublikos jūrų uostuose esantys užsienyje įregistruoti laivai atitinka tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartus.

Valstybinę laivų kontrolę uoste organizuoja ir vykdo Administ-racija. Valstybinės laivų kontrolės uoste tvarką nustato susisiekimo ministras, vadovaudamasis Tarptautinės jūrų organizacijos ir Euro-pos Sąjungos teisės aktais dėl valstybinės laivų kontrolės uoste.

Jeigu patikrinus Lietuvos Respublikos jūrų uoste esantį laivą nustatyta, kad jis neatitinka tarptautinių saugios laivybos reikala-vimų, taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartų ir laivui dėl to uždraudžiama išplaukti iš uosto, laivo valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo atlyginti pakartotinio laivo patikrinimo išlaidas.

Laivo išplaukimo iš uosto apribojimai. Administracijos ins-pektorius, nustatęs tarptautinių saugios laivybos reikalavimų, taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laive standartų pažeidimus, apie tai surašo nustatytos formos aktą.

Administracijos inspektorius uždraudžia laivui išplaukti iš uosto, jeigu:

a) laivo įgula neatitinka minimalios įgulos komplektavimo kriterijų, nurodytų laivo įgulos minimumo liudijime, arba laivo įgu-los narių jūrinių laipsnių diplomai ar kvalifikacijos liudijimai yra negaliojantys arba nesuteikia teisės eiti laive atitinkamų pareigų;

b) laivas neatitinka jam nustatytų saugios laivybos reikalavimų, gyvenimo ir darbo laive standartų;

c) laivo dokumentai yra negaliojantys arba jų trūksta; d) laivas neatitinka kitų tarptautinių arba Lietuvos Respublikos

saugią laivybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Administracijos inspektoriaus sprendime dėl draudimo laivui

išplaukti iš uosto turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių draudžiama išplaukti, ir terminai nurodytiems trūkumams pašalinti. Apie šį sprendimą Administracija informuoja laivo valdytoją, laivo vėliavos valstybę, Tarptautinę jūrų organizaciją ir laivą prižiūrinčią klasifikacinę bendrovę.

345

Administracijos inspektoriaus sprendimo dėl draudimo laivui išplaukti iš uosto vykdymą kontroliuoja uosto kapitonas. Jeigu laivas uoste buvo sulaikytas dėl nepagrįsto Administracijos inspekto-riaus sprendimo, patirti laivo valdytojo nuostoliai atlyginami Lietu-vos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų kontrolė (vėliavos valstybinė kontrolė). Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės tikslas – kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregist-ruotuose laivuose įgyvendinami tarptautiniai saugios laivybos reika-lavimai, taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartai bei kiti Lietuvos Respublikos saugią laivybą reglamentuojantys teisės aktai. Laivų, įregistruotų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, vėliavos valstybinę kontrolę susisiekimo ministro nustatyta tvarka vykdo Administracija arba jos tam įgalioti asmenys.

Jeigu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotam laivui uždraudžiama išplaukti iš užsienio valstybės uosto dėl tarptautinių saugios laivybos reikalavimų pažeidimų, Administracija privalo ištirti tokio uždraudimo priežastis. Laivo valdytojas privalo Administracijai teikti visą tyrimui reikalingą informaciją. Nustačiusi, kad laivui buvo uždrausta išplaukti dėl tarptautinių saugios laivybos reikalavimų pažeidimų, galėjusių kelti grėsmę žmonių gyvybei jūroje ir jūros aplinkos apsaugai nuo taršos, Administracija privalo atlikti išsamų laivo patikrinimą. Tokio patikrinimo išlaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina laivo valdytojas.

Inspektoriai, atliekantys valstybinę laivų kontrolę uoste ar valstybinę vėliavos kontrolę. Kvalifikacinius reikalavimus inspek-toriams, atliekantiems valstybinę laivų kontrolę uoste ar vėliavos valstybinę kontrolę, nustato susisiekimo ministras. Laivo kapitonas privalo valstybinę laivų kontrolę uoste ar vėliavos valstybinę kontrolę atliekantį inspektorių įleisti į laivą ir jo patalpas, taip pat pateikti jam reikiamus dokumentus ir informaciją.

VIII. LAIVYBOS KOMPANIJŲ IR LAIVŲ SERTIFIKAVIMAS

Laivybos kompanijų ir laivų sertifikavimas. Laivybos kompa-nijų ir laivų sertifikavimo tikslas – patvirtinti, kad laivybos kompa-nijos laivų saugios laivybos valdymo sistema atitinka Lietuvos

346

Respublikos saugios laivybos valdymo sistemos bei Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso reikalavimus. Laivybos kompanijų ir laivų saugios laivybos valdymo sistemas susisiekimo ministro nustatyta tvarka pagal savo įgaliojimus vertina Administracija arba įgaliotos klasifikacinės bendrovės. Jei laivybos kompanijos ir laivų saugios laivybos valdymo sistema įvertinama teigiamai, Administracija arba įgaliota klasifikacinė bendrovė laivybos kompanijai išduoda Atitikties dokumentą, o laivui – Saugaus valdymo liudijimą.

IX. LAIVO VALDYTOJO IR LAIVO KAPITONO TEISĖS IR PAREIGOS SAUGIOS LAIVYBOS UŽTIKRINIMO SRITYJE

Laivo valdytojo pareigos saugios laivybos užtikrinimo srity-je. Saugios laivybos reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti laivo valdytojas. Jis atsako už tai, kad:

a) kiekvieną laivą valdytų laivo kapitonas bei vadovaujantys laivo įgulos nariai, turintys tinkamą kvalifikaciją jūreivystės, laivave-dybos, ryšių ir jūros technikos srityse; kad laivo įgula pagal jos narių kvalifikaciją ir skaičių būtų tinkama dirbti konkrečiame laive, atsižvelgiant į jo tipą, dydį, variklius ir įrangą;

b) laivo kapitonas, vadovaujantys laivo įgulos nariai ir, kiek tai yra reikalinga, laivo įgula būtų visapusiškai susipažinę su tarptauti-nėmis taisyklėmis dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje, laivų susi-dūrimo išvengimo, jūros taršos išvengimo, radijo ryšio ir kad minėtų taisyklių reikalavimų būtų laikomasi;

c) laive dirbantys jūrininkai gautų darbui reikalingą informaciją jiems suprantama kalba;

d) laivybos kompanijoje ir laive būtų vykdomi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimai.

Laivo valdytojas negali veikti arba varžyti laivo kapitono sprendimų, susijusių su saugia laivyba bei jūros aplinkos apsauga nuo taršos.

Laivo kapitono teisės ir pareigos saugios laivybos užtikrini-mo srityje. Už saugią laivybą laivo plaukiojimo metu atsako laivo kapitonas. Jis privalo:

a) palaikyti tinkamą plaukioti laivo būklę; b) nedelsdamas informuoti laivo valdytoją ir Administraciją apie

laivui padarytą žalą;

347

c) nedelsdamas informuoti laivo valdytoją ir Administraciją apie laivo pasikeitimus, dėl kurių laivas gali būti pripažintas netinkamu plaukioti.

Laivo reiso metu mirus laivo įgulos nariui ar dėl kitų aplinkybių jam negalint eiti savo pareigų, laivo kapitonas turi teisę tęsti plaukio-jimą su nesukomplektuota laivo įgula, jeigu jis yra įsitikinęs, kad esantys laivo įgulos nariai užtikrins saugią laivybą. Su nesukomplek-tuota laivo įgula leidžiama plaukti tik iki artimiausio uosto, o jame privaloma sukomplektuoti laivo įgulą.

Laivo kapitonas, prieš priimdamas šio straipsnio aukščiau numatytą sprendimą, privalo apie tai informuoti laivo valdytoją ir Administraciją.

X. SAUGUS LAIVO PAKROVIMAS IR IŠKROVIMAS Bendrieji reikalavimai. Laivas pakraunamas, iškraunamas ir

balastas panaudojamas pagal laivo kapitono patvirtintą išankstinį ir faktinį laivo pakrovimo ir krovinio išdėstymo planą (schemą). Už saugų laivo pakrovimą, iškrovimą ir balasto panaudojimą atsako laivo kapitonas.

Uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto, jei pakrautas laivas kelia grėsmę saugiai laivybai.

XI. PAVOJINGŲ AR APLINKĄ TERŠIANČIŲ KROVINIŲ GABENIMAS LAIVAIS

Pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių gabenimą regla-mentuojantys teisės aktai. Pavojingi ar aplinką teršiantys kroviniai jūrų laivais gabenami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis bei 1973 metų Tarptautinės apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencijos, Tarptautinio pavojingų krovinių gabe-nimo jūra kodekso, Tarptautinio laivų, skirtų gabenti supiltus pavojingus birius cheminius krovinius, statybos ir įrangos kodeksu, Tarptautinio laivų, skirtų gabenti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso bei kitų Tarptautinės jūrų organizacijos kodeksų nustatyta tvarka. Saugaus pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių gabenimo reikalavimus, vadovaudamasis šio straipsnio ankstesnėje nurodytų teisės aktų nuostatomis, nustato susisiekimo ministras.

Pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių gabenimo tvarka. Laivo, plaukiančio į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir gabenančio pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, valdytojas, išplaukdamas iš pakrovimo uosto, privalo susisiekimo ministro nustatyta tvarka

348

Lietuvos Respublikos jūrų uosto administracijai pateikti informaciją apie laive esančius pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius. Kiekviename laive, gabenančiame pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, turi būti laivo vėliavos valstybės arba jos vardu klasifikacinės bendrovės išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad laivas ir jo įranga atitinka atitinkamos rūšies pavojingų krovinių gabenimo reikalavimus.

Draudžiama pradėti krauti į laivą pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, jei krovinio siuntėjas laivo kapitonui neįteikė pavojingo krovinio deklaracijos, taip pat jei laivas neturi šio šiame įstatyme nurodyto liudijimo.

Įvykus laivo, gabenančio pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, avarijai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje arba susidarius aplinkybėms, keliančioms pavojų Lietuvos pakrantei, laivo kapitonas apie tai nedelsdamas privalo pranešti Administracijai ir pateikti informaciją susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

XII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI ATSKIRŲ KLASIŲ LAIVAMS

Reikalavimai keleiviniams laivams ir keleiviniams keltams. Visi Lietuvos Respublikoje įregistruoti keleiviniai laivai ir keleiv-iniai keltai privalo turėti galiojantį keleivinio laivo ar keleivinio kelto saugos liudijimą, kuriame turi būti nurodyta, kiek keleivių gali vežti šie laivai.

Keleivinio laivo ar keleivinio kelto saugos liudijimą išduoda įgaliotos klasifikacinės bendrovės arba Administracija. Draudžiama keleiviniu laivu arba keleiviniu keltu vežti daugiau keleivių, negu nurodyta keleivinio laivo ar keleivinio kelto saugos liudijime, išskyrus išimtis, numatytas 1974 metų Tarptautinėje žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijoje ar kituose tarptautinės jūrų teisės dokumentuose. Susisiekimo ministras gali nustatyti papildomų reikalavimų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotiems keleiviniams laivams ir keleiviniams keltams.

Reikalavimai specialios paskirties ir greitaeigiams laivams. Specialios paskirties laivas – laivas, kurio korpusas, įrengimai ir mechanizmai yra suprojektuoti konkrečiai specifinei veiklai ir kuris yra skirtas plaukioti nustatytame plaukiojimo rajone, o laivo įguloje yra specialiai parengtas personalas, atliekantis laivo paskirtį atitin-kančias funkcijas.

349

Greitaeigis laivas – laivas, galintis plaukti maksimaliu greičiu, kuris yra lygus ar didesnis už nurodytą 1974 metų Tarptautinės žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijos X dalies 1 taisyklės 2 dalyje. Specialios paskirties ir greitaeigiams laivams papildomus tinkamumo plaukioti, eigos pamainų ir budėjimo, navigacinės įrangos ir įgulų parengimo reikalavimus tvirtina susisiekimo minist-ras, atsižvelgdamas į atitinkamus Tarptautinės jūrų organizacijos reikalavimus.

Reikalavimai žvejybos laivams. Žvejybos laivas – laivas, klasi-fikacinių bendrovių išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „žvejybos laivas“ ir pritaikytas verslinei žvejybai. Susisiekimo mi-nistras, vadovaudamasis visuotinai pripažintomis tarptautinės jūrų teisės normomis ir Europos Sąjungos reikalavimais, Lietuvos Respublikoje įregistruotiems žvejybos laivams gali nustatyti specialius saugumo reikalavimus ar jų išimtis.

XIII. LAIVŲ VILKIMAS Laivo saugaus vilkimo reikalavimai. Laivo saugaus vilkimo

reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras. Laivo saugaus vilkimo reikalavimų laikymosi valstybinę priežiūrą vykdo Administracija. Laivo saugaus vilkimo reikalavimų laikymąsi Lietuvos Respublikos jūrų uostuose prižiūri tų uostų kapitonai.

XIV. ĮMONĖS, TEIKIANČIOS SU SAUGIA LAIVYBA SUSIJUSIAS PASLAUGAS

Reikalavimai įmonėms, teikiančioms su saugia laivyba susi-jusias paslaugas. Įmonės, teikiančios su saugia laivyba susijusias paslaugas, turi būti atestuotos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

Nustatomos šios su saugia laivyba susijusios paslaugos: a) gelbėjimo, priešgaisrinių, laivų takelažo priemonių, slėgio,

temperatūros, elektros, signalizacijos, automatikos bei kitų prietaisų ir aparatūros gamyba, remontas, tikrinimas ir bandymas bei atitinka-mų tai patvirtinančių pažymėjimų išdavimas;

b) navigacinių, radionavigacinių ir optinių prietaisų gamyba, re-montas, tikrinimas ir bandymas bei atitinkamų tai patvirtinančių pažymėjimų išdavimas;

c) jūrlapių ir kitų navigacinių dokumentų koregavimas; d) ryšio su laivais paslaugų teikimas; e) locmanų patarnavimai;

350

f) laivų vilkimas (buksyravimas), gelbėjimo ir povandeniniai techniniai darbai;

g) uostų akvatorijų, bendrojo naudojimo vandens kelių gylių matavimas;

h) jūrų krovinių krovimas; i) laivų švartavimas; j) laivų projektavimo ir konstravimo darbai; k) vertimasis jūrininkų įdarbinimu laivuose. Įmonių veiklos valstybinę priežiūrą vykdo Administracija. XV. LAIVO ĮRENGINIAI Laivo įrenginiai. Laivo įrenginiai – įranga, kuri pagal Tarptau-

tinės jūrų organizacijos konvencijas turi būti naudojama laive saugiai laivybai ir jūros aplinkos apsaugai nuo taršos užtikrinti arba kuri yra savanoriškai naudojama laive ir kuriai, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis, reikalingas Administracijos arba įgaliotos klasifikacinės bendrovės patvirtinimas.

Visuose Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose gali būti įrengiami ir naudojami tik tokie laivo įrenginiai, kurie atitinka tarptautinių sutarčių reikalavimus. Ši nuostata netaikoma laivo įrenginiams, įrengtiems laive iki šio įstatymo įsigaliojimo. Ar laivų įrenginiai atitinka tarptautinių sutarčių reikala-vimus, nustatoma pagal susisiekimo ministro patvirtintus Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatus. Administracija arba įgaliota klasifikacinė bendrovė turi užtikrinti, kad išduodant arba pratęsiant 1966 metų Tarptautinėje konvencijoje dėl krovos žymių, 1972 metų Tarptautinių taisyklių siekiant išvengti laivų susidūrimų jūroje konvencijoje, 1973 metų Tarptautinėje apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencijoje ir 1974 metų Tarptautinėje žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijoje numatytus liudijimus, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotose laivuose esantys laivų įrenginiai, kuriems išduodami minėti liudijimai, atitiktų Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų reikalavimus.

XVI. VANDENS KELIAI, NAVIGACIJOS ĮRENGINIAI Saugios laivybos vandens keliuose užtikrinimas. Vandens ke-

liai gali būti ženklinami ir žymimi jūrlapiuose bei locmanų žemėlapiuose tik atlikus šių kelių hidrografinius ir kitus tyrimus.

Navigacinį žymėjimą bendrojo naudojimo vandens keliuose ir uostų akvatorijose vykdo Administracija. Bendrojo naudojimo

351

vandenų kelių žymėjimo, tvarkymo ir eksploatavimo valstybinę priežiūrą vykdo Administracija.

Administracija organizuoja jūrlapių, locmanų žemėlapių, žinynų ir kitos informacinės literatūros leidybą, platinimą, informacijos apie navigacinius pasikeitimus pateikimą Lietuvos Respublikoje ir atsako už šių žinių tikslumą. Administracija privalo skelbti apie kiekvieną žinomą pavojų laivybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje.

Statybos darbų bendrojo naudojimo vandens keliuose vykdymo tvarką nustato susisiekimo ministras, statybos darbų bendrojo naudojimo vandens keliuose ir jūrų uostuose priežiūrą vykdo Administracija. Statybos darbai, trukdantys bendrojo naudojimo vandens keliuose užtikrinti saugią laivybą, draudžiami.

Laivyba bendrojo naudojimo vandens keliuose vykdoma pagal 1972 metų Tarptautines laivų susidūrimų jūroje prevencijos taisykles.

Apribojimai navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje. Navi-gacijos įrenginių veikimo sektorius – teritorija, kurioje privalomai užtikrinama saugiai laivybai būtina navigacijos įrenginių informa-cija. Navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje draudžiama statyti nuolatinius arba laikinus statinius, sodinti medžius, įrengti didelio galingumo elektros arba kitokius šviesos šaltinius. Kiekviena statyba navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje turi būti suderinta su Administracija. Navigacijos įrenginių veikimo sektoriaus ribas, apribojimus šio sektoriaus žemės naudotojams nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

XVII. ŽMONIŲ IR LAIVŲ GELBĖJIMAS, LAIVŲ AVARIJŲ TYRIMAS, PASKENDUSIO TURTO IŠKĖLIMAS

Paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimas. Žmonių ir laivų paieškos bei gelbėjimo darbus Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje organizuoja Administracija, vadovaudamasi 1979 metų Tarp-tautine jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija.

Administracijos reikalavimu visi Lietuvos Respublikos teritori-nėje jūroje ir uostuose esantys laivai, panaudodami turimas technines priemones, privalo suteikti pagalbą nelaimės jūroje ištiktiems žmonėms.

Pareiga suteikti pagalbą. Kiekvieno pavojuje esančio laivo

352

kapitonas privalo visais įmanomais būdais ieškoti pagalbos laivui ir jame esantiems žmonėms. Kiekvieno laivo kapitonas, nesukeldamas rimtos grėsmės savo laivui, įgulai ar keleiviams, privalo:

a) suteikti pagalbą bet kuriam asmeniui jūroje, jeigu iškyla jo žūties pavojus;

b) plaukti maksimaliai galimu greičiu gelbėti nelaimėje atsidū-rusių žmonių, jei buvo pranešta, kad jiems reikalinga pagalba ir jeigu ji gali būti suteikta.

Susidūrusių laivų kapitonų pareigos. Kiekvienas susidūrusio laivo kapitonas, nesukeldamas rimtos grėsmės savo laivui, įgulai, ke-leiviams, privalo suteikti pagalbą kitam laivui, jo įgulai ir keleiviams. Susidūrus laivams, kiekvieno susidūrusio laivo kapitonas, jei tai įma-noma, privalo pranešti vienas kitam laivų pavadinimus, laivų įregist-ravimo uostus ir nurodyti artimiausią uostą, į kurį jo laivas įplauks.

Laikinas laivų įplaukimo į tam tikrą Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną apribojimas. Esant tikimybei, kad dėl konkrečioje Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zonoje esančio pavojuje arba sužaloto laivo arba jo liekanų tiesiogiai arba netiesio-giai naftos produktais ar pavojingomis bei kenksmingomis medžia-gomis gali būti užteršta Lietuvos Respublikos teritorinė jūra ar pakrantė, padaryta žala asmenims arba jų turtui, o apribojus laivų įplaukimą į zoną tokių pasekmių būtų išvengta arba jos būtų sumažintos, Administracija turi teisę laikinai apriboti laivų įplaukimą į tokią Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną. Apie šį sprendimą būtina kiek galima greičiau pranešti suinteresuotoms institucijoms ir jūrininkams susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

Laivų avarijų tyrimo tikslai ir tvarka. Laivų avarijų tyrimo tikslas – nustatyti laivo avarijos aplinkybes, priežastis ir dėl to kaltus asmenis, taip pat pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad būtų išvengta laivų avarijų. Laivų avarijų tyri-mo tvarką nustato susisiekimo ministras, vadovaudamasis atitinka-momis Tarptautinės jūrų organizacijos rekomendacijomis. Laivų avarijas tiria Administracija.

Pranešimas apie laivo avariją. Įvykus laivo avarijai, laivo kapitonas privalo apie tai pranešti Administracijai. Jeigu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoto laivo avarija įvyko užsienio valstybės teritorinėje jūroje ar uoste, laivo kapitonas apie tai privalo papildomai pranešti Lietuvos Respublikos diplomatinei

353

atstovybei toje valstybėje. Jeigu laivo avarija gali trukdyti saugiai laivybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Administracija pri-valo apie tai nedelsdama pranešti šiame rajone esantiems laivams.

Laivo avarijos tyrimo išvada. Ištyrus laivo avariją, surašoma laivo avarijos tyrimo išvada, kurioje nurodoma:

a) laivo avarijos laikas ir aplinkybės; b) laivo reiso iki avarijos aprašymas; c) laivo įgulos veiksmai laivo avarijos metu; d) ar laivas ir jo įgulos veiksmai laivo avarijos metu atitiko sau-

gios laivybos reikalavimus; e) laivo avarijos priežastis; f) laivo avarijos klasifikacija. Paskendusio turto savanoriškas iškėlimas iš Lietuvos Res-

publikos teritorinės jūros. Jei Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje paskendęs turtas nekliudo laivybai, jūrų verslams, hidrotech-nikos arba kitiems darbams, nekelia grėsmės žmonių gyvybei ar saugumui, neteršia aplinkos, tačiau turto savininkas nori paskendusį turtą iškelti, šis turto savininkas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo turto paskendimo dienos apie tai turi raštu pranešti Administracijai. Admi-nistracija, suderinusi su suinteresuotomis valstybės institucijo-mis, nustato terminą paskendusiam turtui iškelti bei šių darbų atlikimo tvarką ir apie tai praneša turto savininkui. Administracija turi teisę neleisti turto savininkui kelti paskendusį turtą savo priemonėmis arba jo pasirinktu kėlimo organizavimo būdu, jeigu paskendęs turtas yra bendrojo naudojimo vandens keliuose, kur yra taikomas ypatingas režimas. Šiuo atveju turto iškėlimą organizuoja Administracija turto savininko lėšomis.

Paskendusio turto privalomas iškėlimas iš Lietuvos Respub-likos teritorinės jūros. Jeigu Lietuvos Respublikos teritorinėje jū-roje paskendęs turtas kliudo laivybai, jūrų verslams, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, gali teršti arba teršia aplinką, turto savininkas privalo iškelti šį turtą Administ-racijos reikalavimu per jos nustatytą terminą. Jeigu dėl paskendusio turto yra tiesioginė grėsmė saugiai laivybai arba jeigu paskendusio turto savininkas neiškelia jo per nustatytą terminą, Administracija turi imtis reikiamų priemonių turtui iškelti arba kitu būdu pašalinti. Jeigu paskendusio turto savininkas nežinomas,

354

terminus, nustatytus paskendusiam turtui iškelti, Administracija paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.

Paskendusio karinio turto iškėlimas iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje paskendusį karinį turtą iškelia arba sunaikina ar kitu būdu pašalina šio turto savi-ninkas pagal šio įstatymo reikalavimus. Jeigu pasken-dęs karinis turtas kliudo laivybai, jūrų verslams, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui arba teršia aplinką, paskendusio karinio turto savininkas Administracijos reikalavimu ir iki jos nustatyto termino privalo šį turtą iškelti arba kitu būdu pašalinti.

Administracijos iškeltas paskendęs turtas. Turtas, kurio iškė-limą organizavo Administracija, taip pat turtas, kurio iškėlimą orga-nizavo Administracija dėl jo tiesioginės grėsmės saugiai laivybai, žmonių gyvybei ar saugumui arba dėl aplinkos teršimo, kliudymo jūrų verslams, hidrotechnikos arba kitiems darbams, atitenka savinin-kui, jei jis pateikė prašymą per 6 mėnesius nuo turto iškėlimo dienos. Jei turto savininkas ir atsisako iškelto turto, jis privalo Administ-racijai atlyginti turto iškėlimo, jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas.

XVIII. ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGIOS LAIVYBOS REIKALAVIMŲ NEVYKDYMĄ

Atsakomybė už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą. Už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą kaltiems asmenims taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta atsakomybė. Jeigu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotame laive nuolat pažeidžiami saugios laivybos reikalavimai ir laivui dėl to uždrau-džiama išplaukti iš Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių uostų, Administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka turi teisę 3 mėnesiams sustabdyti tokiam laivui išduoto leidimo plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava galiojimą.

Jeigu pagal šio įstatymo 26 straipsnį sertifikuotos laivybos kompanijos laive nuolat pažeidžiami saugios laivybos reikalavimai ir laivui dėl to uždraudžiama išplaukti iš Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių uostų, Administracija susisiekimo ministro nusta-tyta tvarka turi teisę atlikti neeilinį laivybos kompanijos saugios laivybos valdymo sistemos įvertinimą ir šiam laikotarpiui sustabdyti tokiam laivui išduotą Saugaus valdymo liudijimo galiojimą.

355

Saugios laivybos reikalavimų pažeidimų klasifikavimo tvarką nustato susisiekimo ministras.

Kontroliniai klausimai 1. Apibūdinti „laivo savininką“ ir „laivo valdytoją“. 2. Kokias funkcijas atlieka saugios laivybos administracija? 3. Kokios pagrindinės uosto kapitono funkcijos? 4. Kas atsako už laivo valdymą, jei laive yra ir locmanas? 5. Kokiais atvejais Administracijos inspektorius turi teisę

uždrausti laivui išplaukti iš uosto? 6. Kokį dokumentą turi turėti keleiviniai laivai ir keleiviniai

keltai? 7. Kokias paslaugas apima susijusios su saugia laivyba

paslaugos?

356

6. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO VEIKLOS

TEISINIS REGULIAVIMAS

6.1. Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų transporto veiklą, atitikimas ES teisės aktams

Roterdamo deklaracija (2001) padėjo pamatus visos Europos, o

ne uždaros ES vidaus vandenų tinklo sistemos pagrindus. Jos tikslas sukurti „skaidrią ir integruotą visos Europos vidaus vandenų trans-porto rinką, pagristą savitarpiškumu, laivybos laisvės, sąžiningos konkurencijos ir lygiateisio požiūrio į naudotojus (krovinių užsakovus)“.

Vidaus vandenų transporto teisės sistemą ES kuria Europos Komisija (transporto acquis), Jungtinių Tautų Ekonomikos komisijos Europai (UNECE) Sausumos transporto komiteto laivybos grupė, Reino laivybos komisija (CCNR), Dunojaus komisija (pastarosios patariamąja teise) ir valstybės narės.

Pagrindiniai Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys vidaus vandens transporto sektorių, yra:

– LR vidaus vandenų transporto kodeksas (1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1534);

– Transporto veiklos pagrindų įstatymas (Aktuali 2005-05-19 redakcija);

– Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas (2001 m. gruodžio 11 d. Nr. LK-636);

– Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės (LR Susisie-kimo ministro 1998 m. balandžio 6 d. Įsakymas Nr.146);

– Valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių valymo bei gili-nimo ir vagos reguliavimo darbų vykdymo taisyklės (LR Aplinkos ministro 1995-12-27 įsakymas Nr.205);

– Vidaus vandenų laivybos taisyklės (LR Susisiekimo ministro 1999 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 268);

– Minimalūs techniniai reikalavimai laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais (LR Susisiekimo ministro 1999 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. 338);

357

– Vidaus vandenų laivų techninio eksploatavimo taisyklės (LR Susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 454);

– Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų stei-gimo ir registravimo nuostatai (1997 m. gegužės 22 d. Nr.494);

– Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės (1995 m. gegužės 26 d. Nr.272).

Reikia pažymėti, jog LR vidaus vandenų transporto teisės aktai yra suderinti su ES šios srities teisės aktais.

Pagrindine Lietuvos teisės aktų vidaus vandenų transporto sri-tyje suderinimo su ES teisės aktais pasekme yra tai, kad Lietuvos vidaus vandenys tapo atviri kabotažo paslaugoms visiems ES šalių vežėjams. Tai sudaro geresnes galimybes plėtoti keleivių vežimus vidaus vandenimis, nes į šių vežimų rinką gali ateiti ES šalių vežėjai.

6.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai,

reglamentuojantys vidaus vandenų transporto veiklą

6.2.1. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas

Šis kodeksas priimtas 1996 m. rugsėjo 14 d., įsakymo Nr.I-1534, pakeitimai 1998.11.17 įsakymas Nr.IX-1214, 200.08.29 įsakymas Nr.VIII-1900 2000.09.26, įsakymas Nr.VIII-1964, 2001.04.19 įsakymas Nr.IX-289, 2002.12.03 įsakymas IX-1214, 2003.12.22 įsakymas Nr.IX-1942, 2005.05.26 įsakymas Nr.X-224 ir 2008.11.06 įsakymas Nr.X-1790.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS Kodekso paskirtis. Vidaus vandenų transporto kodeksas regu-

liuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, bei už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus. Vidaus vandenų ir žemės nuosavy-bės, darbo, kitus vidaus vandenų transporto dalyvių santykius reguliuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti tei-sės aktai. Kodekso nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais.

358

Vidaus vandenų transporto sąvoka. Vidaus vandenų transpor-tas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta laivybai, žmonėms, bagažui ir (arba) kroviniams vežti vidaus vandenimis.

Vidaus vandenų transporto objektų nuosavybė. Vidaus van-denų transporto priemonės, uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridi-niams asmenims, užsienio valstybėms.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei.

Vietinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Vidaus vandenų transporto valstybinis valdymas. Vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. Lietuvos Respub-likos Vyriausybė formuoja vidaus vandenų transporto politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą. Susisiekimo ministerija įgyvendina vidaus vandenų transporto politiką, pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus, reglamentuojančius vidaus vandenų transporto veiklą, ir atlieka kitas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija atlieka vidaus vandenų transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo kontrolę ir vykdo kitas funkcijas, nustatytas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose.

Keleivių ir krovinių vežimas vidaus vandenų keliais, keleivių vežimo laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje bei keleivių ir krovinių vežimo laivais vidaus vandenimis tarptau-tiniais maršrutais licencijavimas. Vežti keleivius laivais Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis turi teisę įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje ir turinčios licenciją verstis keleivių vežimu laivais vi-daus vandenimis Lietuvos Respublikoje, taip pat įmonės, įsteigtos bet kurioje Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybėje narėje pagal šios valstybės narės įstatymus ir turinčios šios valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą,

359

suteikiantį teisę vežti keleivius laivais vidaus vandenimis. Vežti keleivius ir krovinius laivais vidaus vandenimis tarptau-

tiniais maršrutais turi teisę įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje ir turinčios licenciją verstis keleivių ir krovinių vežimu laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais, taip pat įmonės, įsteigtos bet kurioje Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valsty-bėje narėje pagal šios valstybės narės įstatymus ir turinčios šios valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vežti keleivius ir krovinius laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais.

Licencijas verstis keleivių vežimu laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje arba verstis keleivių ir krovinių vežimu lai-vais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais išduoda Susisie-kimo ministerija arba jos įgaliota institucija licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės, nustatyta tvarka.

Įmonė, siekianti verstis licencijuojama veikla, privalo atitikti šiuos reikalavimus:

a) užtikrinti, kad laivai, kuriais ketinama vykdyti licencijuojamą veiklą, atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikala-vimus ir turi tai patvirtinančius dokumentus;

b) turėti atitinkamus padalinius (specialistus), kurie galėtų organizuoti ir užtikrinti saugų keleivių ir krovinių vežimą laivais, taip pat saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą, arba privalo sudaryti sutartį su kita įmone, kuri turi nurodytus padalinius (specialistus) ir sutinka užtikrinti šiam vežėjui saugų plaukiojimą;

c) laivų, kuriais ketinama vykdyti licencijuojamą veiklą, įgulos turi būti sudarytos iš vidaus vandenų transporto specialistų, turinčių galiojančius dokumentus, kurie patvirtina vidaus vandenų transporto specialistų įgytą kvalifikaciją ir teisę eiti atitinkamas pareigas laive.

Įmonė, siekianti gauti licenciją, Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotai institucijai licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka pateikia nustatytos formos prašymą bei kitus taisyklėse nurodytus doku-mentus.

Licencija neišduodama, jeigu: a) įmonė neatitinka aukščiau nustatytų reikalavimų; b) pateikiami ne visi dokumentai; c) pateikti dokumentai užpildyti neteisingai; d) pateiktuose dokumentuose yra nurodyta klaidingų duomenų.

360

Priėmus sprendimą licencijos neišduoti, apie tai per 3 darbo dienas raštu pranešama pareiškėjui, nurodant atsisakymo išduoti licenciją priežastis.

Tarptautinės sutartys. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių yra nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato šis kodeksas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

II. VIDAUS VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI Vidaus vandenų keliai. Vidaus vandenų keliai – laivybai tin-

kamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respub-likai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.

Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus – Susisiekimo ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija.

Vidaus vandenų kelius valdo, tvarko, prižiūri ir eksploatuoja vi-daus vandenų kelių valdytojas. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas – valstybės įmonė, kurią skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, – valdo, tvarko, prižiūri ir eksploatuoja valstybi-nės reikšmės vidaus vandenų kelius. Vietinės reikšmės vidaus vande-nų kelių valdytojas, kurį skiria savivaldybės institucija, organizuoja vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdymą, tvarkymą, priežiūrą ir eksploatavimą. Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba vietinės reikšmės vidaus vandenų keliams valdyti steigiama įmonė.

Vidaus vandenų kelių valdytojas turi teisę nedelsdamas ir be atskiro įspėjimo pašalinti ar patraukti iš farvaterio ar jo valdomo uosto arba prieplaukos akvatorijos bet kokias navigacines kliūtis ar kitus objektus, trukdančius laivybai farvateryje ar akvatorijoje. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija atlieka vidaus vandenų kelių būklės ir navigacinių įrenginių juose funkcionavimo valstybinę kontrolę.

Vidaus vandenų kelių naudotojai. Vidaus vandenų kelių nau-dotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, besiverčiantys laivyba šiuose keliuose. Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie, suderinę su vidaus vandenų kelių valdy-tojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui bei kitoms reikmėms.

361

Vidaus vandenų kelių naudotojų pareigos. Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus, užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą, neardyti vandens telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų, nepa-žeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių, laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų. Hidrotechnikos įrenginių, tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami vykdyti ir reikalavimus, išdėstytus šiame kodekse.

Hidrotechnikos statinių valdytojų pareigos. Fiziniai ir juridi-niai asmenys, kuriems priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:

a) aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti vandens lygį, būtiną saugiai laivybai per visą navigacijos laikotarpį;

b) sudaryti sąlygas, kad vidaus vandenų transporto priemonės nekliudomai ir saugiai praplauktų pro hidrotechnikos statinius;

c) išleisti vandenį iš vandens saugyklų vidaus vandenų kelių valdymo institucijų nustatytu laiku;

d) prižiūrėti hidrotechnikos statinių techninę būklę. Tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų valdyto-

jų pareigos. Tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų (ka-belių linijų, diukerių ir kt.) valdytojai privalo:

a) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo institucijomis tiltų statybos, rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų įrengimo projektus;

b) įrengti ir aptarnauti įrenginius, garantuojančius saugų ir nekliudomą vidaus vandenų transporto priemonių plaukimą po tiltais ir antvandeninėmis komunikacijomis bei virš povandeninių komu-nikacijų. Kranto juostose įrengti perspėjamieji ir nurodomieji (signa-liniai) ženklai privalo atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;

c) pastačius ir suremontavus tiltus, įrengus ir pertvarkius antvan-denines ir povandenines komunikacijas, atlikti dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui;

d) pakelti plūduriuojančiųjų ar pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles.

362

Apsaugos juosta ir kranto juosta. Vidaus vandenų kelių valdytojai turi teisę vandens telkinių, priskirtų vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti su laivybos saugumu susijusius darbus, įrengti navi-gacijos ženklus, o kad jie būtų geriau matomi, – kirsti medžius ir krūmus, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba bei žemės (miško) savininkais, valdytojais. Šiuos darbus atliekant pada-ryti žemės savi-ninkams nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Apsaugos juosta – žemės juosta pagal vandens telkinį, kurios ribos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. Apsaugos juostos dalis – 20 metrų pločio žemės juosta nuo vandens krašto arba kranto briaunos stačiose pakrantėse - vadinama kranto juosta.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys kranto juostos iškase-nas, statantys tiltus ar atliekantys kitus darbus, privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių, įrenginių bei navigacijos ženklų saugumą, nedelsdami privalo atstatyti darbo metu sugadintus įrenginius ir navigacijos ženklus.

Statiniai ir įrenginiai kranto juostoje. Vidaus vandenų kelių valdytojams kranto juostoje, nuosavybės teise priklausančioje valsty-bei, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba, leidžiama:

a) įrengti nuolatinius arba laikinus statinius, įrenginius laivams bei kitiems plaukiojantiems objektams (keltams, žemsiurbėms, do-kams ir kt.) priplaukti ir laivybos bei krovinių saugumui užtikrinti;

b) neįrengiant nuolatinių statinių, pakrauti ir iškrauti laivus, laikyti laivų kietąjį kurą, laikinai saugoti žvejybos įrangą, laivų reikmenis.

Statinių ir įrenginių statyba kranto juostoje turi būti suderinta su kranto juostos savininku. Kranto juostos savininkai savo statinių ir įrenginių statybą kranto juostoje privalo derinti su vidaus vandenų kelių valdytojais.

Uostai ir prieplaukos. Uostas – vidaus vandenų akvatorija ir kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta lai-vams įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti.

Prieplauka – stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio straipsnio ankstesnėje dalyje.

Krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų

363

hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

Uostai ir prieplaukos pagal atitinkamų darbų pobūdį yra kelei-viniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai bei pramoginių laivų. Uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, užtikrinti keleivių, kro-vinių, bagažo ir pašto saugumą, greitą ir patogų krovinių pakrovimą bei iškrovimą.

Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti valstybės, savi-valdybių ir privatūs. Valstybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas nustato Vyriausybė Susisiekimo minis-terijos teikimu; savivaldybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas – savivaldybės taryba, suderinusi su apskrities viršininku; privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas – steigėjas, suderinęs su apskrities viršininku ir savivaldybe. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas stei-giant saugomose teritorijose, uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvato-rijos ribos turi būti suderintos su saugomos teritorijos administracija.

Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, naudojami keleiviams įlaipinti ir išlaipinti bei kroviniams pakrauti ir iškrauti, steigiami ir registruojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nekomercinės mažųjų, pramoginių arba sportinių laivų prieplaukos steigiamos ir registruoja-mos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos nustatyta tvarka.

Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija atlieka laivybos vidaus vandenų uostuose ir prieplaukose valstybinę kontrolę.

Vidaus vandenų uostų kapitonus steigėjo teikimu tvirtina Susi-siekimo ministerija. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susi-iekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė. Visų nuosavy-bės formų vidaus vandenų uostų ir prieplaukų savininkai privalo užtik-rinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į uostus ir prieplaukas, naudotis uostų ir prieplaukų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, įlaipinti ir išlaipinti keleivius, naudotis juose visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas.

III. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka. Vidaus vande-

nų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji,

364

pramoginiai, sportiniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius.

Vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavimas. Vi-daus vandenų laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis kelei-vinis, krovininis, techninis (tarnybinis, mokslinio tyrinėjimo, techni-nio aptarnavimo ir kiti) laivas, keltas (keleivinis, krovininis, mišrus), kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai vidaus vandenyse.

Žvejybos laivas – bet kuris laivas su jame esančia verslinės žve-jybos įranga arba laivas, naudojamas šiai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre bei įgaliotos klasifikacinės bendrovės išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „Žvejybos laivas“. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, žvejojantis jūrų vandenyse, turi būti įregistruotas Žvejybos laivų rejestre.

Mažasis laivas – bet kuris laivas, kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus, kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu mažasis laivas laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki 150 kg, ir burlentės.

Pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.

Sportinis laivas – specialiai sukonstruotas ir gamintojo atitinka-mai pažymėtas laivas, skirtas tik sporto tikslams.

Asmeninis laivas – trumpesnis kaip 4 metrų laivas, naudojantis vidaus degimo variklį, turintį vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad jį sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus.

Plūduriuojantis įrenginys – plaukiojantis įrenginys, turintis mechaninę įrangą ir skirtas darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas ir kiti).

Plūduriuojanti priemonė – nesavaeigis (nepaisant turimos įrangos, skirtos priemonės stovėjimo vietai pakeisti) plūduriuojantis statinys (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, vasarnamis, restoranas,

365

valgykla, viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti). Vidaus vandenų transporto priemonių registravimas ir tech-

ninė apžiūra bei techninis patikrinimas. Vidaus vandenų transpor-to priemonės (išskyrus sportinius laivus) ir jų pakabinamieji varikliai registruojami Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos vidaus vandeny-se galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institu-cijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių dokumentai.

Vidaus vandenų transporto priemonės gali būti eksploatuojamos tik susisiekimo ministro nustatyta tvarka atlikus jų techninę apžiūrą arba techninį patikrinimą.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka ir atitinkamus dokumentus bei jų dublikatus išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių, esančių ne Lietuvos Respub-likos teritorijoje, techninių apžiūrų atlikimo išlaidas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina vidaus vandenų transporto priemonių savininkai (valdytojai).

Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija išduoda to pagei-daujantiems vidaus vandenų transporto priemonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir atitinkančių nustatytus techninius reikalavimus, savininkams (valdytojams) Euro-pos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus, papildomus Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir laikinuo-sius Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. Sertifi-katų išdavimo tvarką ir sertifikatų formą tvirtina susisiekimo ministras.

Žvejybos laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos terito-rinėje jūroje, taikomi techniniai reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotoms vidaus vandenų transporto priemonėms.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių žurnalus registruoja, statybos, pertvarkymo, modernizavimo dokumentus ir brėžinius tvirtina Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

366

Burinių jachtų techninę priežiūrą pagal Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintas Jachtų techninės priežiūros taisykles atlieka Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Laivų valdytojai. Laivo valdytojas yra savininkas ar kitas as-muo, kuris teisėtai naudojasi laivu. Perleidus nuosavybės teisę į lavą, sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują val-dytoją įrašomi į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.

IV. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS Vidaus vandenų transporto specialistai ir motorinių pramo-

ginių laivų laivavedžiai. Vidaus vandenų transporto specialistai – specialų pasirengimą darbui vidaus vandenų laivuose, žvejybos lai-vuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose bei atitinkamus kvalifika-ciją patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai.

Motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių pramo-ginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, tu-rintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą.

Vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja ir vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtini-mus, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Bend-rijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vande-nų transporto priemonių įgulų narių bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

Laivo įgula. Įgula – visų grupių laivų kapitonai, mechanikai, kapitonai-mechanikai, elektromechanikai, upeiviai, upeiviai-motoris-tai, elektrikai ir laivų, kurių variklių galingumas ne didesnis kaip 110 kW, laivavedžiai, turintys teisę (kvalifikaciją) dirbti vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose.

367

Laivo įgulos minimalios sudėties reikalavimus tvirtina susisie-kimo ministras. Vidaus vandenų laivo įgulos minimalios sudėties liudijimus bei jų dublikatus išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais gali būti asme-nys, turintys Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduotus vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus arba atitinkamus vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvir-tinimus arba vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifi-kacijos liudijimus, kuriuos išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

Burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės. Suderinusi su Susisiekimo ministerija, jas tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Laivo kapitonas (škiperis). Savaeigį laivą valdo kapitonas, nesavaeigį laivą – škiperis.

Laivo kapitonas (škiperis) vadovauja įgulos darbui ir atsako už laivo, jo įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo nurodymai, kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką, privalomi visiems laive esantiems asmenims. Įgulos nariai į laivą priimami, jei kapitonas (škiperis) sutinka.

Kapitono veiksmai, kilus pavojui laivui, žmonėms ir gamtai. Jeigu kyla pavojus laivo saugumui, kapitonas (škiperis) nedelsda-mas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir atlikti visus reikalingus veiksmus.

Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis, kapitonas privalo imtis būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula saugiai apleistų laivą. Kapitonas laivą palieka paskutinis. Palikdamas laivą, kap-itonas turi pasiimti laivo dokumentus.

Gavęs nelaimės signalą arba vidaus vandenų kelyje aptikęs pa-vojuje žmogų ar laivą, kapitonas privalo suteikti žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui, keleiviams ir įgulai. Įvy-kus avarijai ir užteršus aplinką, laivo kapitonas (škiperis) privalo

368

imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir neigiamoms pasekmėms likviduoti.

Atlyginimas už pagalbos suteikimą. Už pagalbos suteikimą pavojuje atsidūrusiam laivui, jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas, krovinys ar kitas jame buvęs turtas, laivo valdytojas turi sumokėti atlyginimą.

Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui, jo kroviniui teikiama, tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už pagalbos suteikimą priklau-sančio atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime.

Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už savo išgelbėjimą. Asmenys, gelbėję žmones, turi teisę į dalį atlyginimo už turto

gelbėjimą kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis. Laivybos sąvoka. Laivyba – laivų ir kitų vidaus vandenų

transporto priemonių plaukiojimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse (prekybinė, pramoginė, žvejybinė, linijinė ir kitos laivy-bos rūšys).

V. LAIVYBA Vidaus vandenų kelio ženklai. Vidaus vandenų kelių valdytojai

privalo žymėti kelią navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais. Ženklų įrengimo, naudojimo ir nuėmimo tvarką nustato Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

Plaukiojimo vaga (farvateris). Plaukiojimo vaga (farvateris) – vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams. Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti pažymėta naviga-cijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose.

Saugi laivyba. Saugi laivyba užtikrinama organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis priemonėmis. Šias priemones įgyvendina vidaus vandenų kelių, transporto prie-monių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai.

Valstybinė saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandeyse kontrolė. Valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respub-likos vidaus vandenyse kontrolę atlieka Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuo-jantis asmuo yra neblaivus, specialiosiomis techninėmis priemonė-mis gali jį patikrinti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti

369

neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti.

Avarijų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse tyrimas. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse įvykusias avarijas susisie-kimo ministro nustatyta tvarka registruoja ir tiria Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

VI. RINKLIAVOS Valstybės rinkliava. Susisiekimo ministerija ir Valstybinė vi-

daus vandenų laivybos inspekcija ima Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavas už veiksmus, susijusius su šiame kodekse numatytų atitinkamų dokumentų išdavimu.

VII. KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS Keleivio ir bagažo vežimo sutartys. Keleivio vežimo sutartyje

vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas, maksimalius jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

Keleivio bilietas. Keleivio bilietas - keleivio vežimo sutartį pat-virtinantis dokumentas.

Bilietų pardavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vi-daus vandenų transportu taisyklės. Biliete turi būti nurodyta išvyki-mo ir paskirties prieplaukos, kaina, išvykimo data ir laikas. Taisyk-lėse numatytais atvejais biliete, parduotame pradinėje prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos numeris.

Keleivio teisės. Keleivis turi teisę: a) užimti nurodytą biliete vietą; b) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip 5 metų vaiką, jei jis

neužima atskiros vietos; c) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą bagažą - už nustatytą

užmokestį; d) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo ar jei yra laivų

valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai laivas dėl kokių nors

370

priežasčių negali plaukti; e) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartis ir, grąžinęs į kasą

bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus pinigus. Kai keleivio veži-mo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse nustatyta tvarka.

Keleivio pareigos. Keleivis privalo: a) sumokėti už vežimą; b) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos ir jį

pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus; c) laikytis nustatytos elgesio tvarkos. Jei keleivis nesumoka už vežimą, nesilaiko nustatytos tvarkos,

kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš laivo prieplaukoje. Bagažo kvitas. Bagažo kvitas - bagažo vežimo sutartį patvir-

tinantis dokumentas. Bagažo kvite turi būti nurodyta numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už vežimą.

Bagažo išdavimas ir saugojimas. Vežėjas privalo grąžinti ke-leiviui bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą. Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų bagažinėse. Už bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis. Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą vietą dienos neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka.

Rasti daiktai. Rasti laive daiktai perduodami laivo kapitonui arba uosto (prieplaukos) administracijai. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

VIII. KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS Krovinio vežimo sutartis. Krovinio vežimo sutartyje vežėjas

pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą, pagal važtaraštį nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Krovinio vežimo vidaus vandenų laivais tvarką nustato krovinių vežimo vidaus vandenų laivais taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.

Užsakymas. Užsakymas – siuntėjo pasiūlymas jo nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam kroviniui vežti. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.

Užsakyme turi būti šie rekvizitai:

371

a) krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

b) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

c) krovinio išsiuntimo ir paskirties punktai; d) krovinio pavadinimas, kiekis (svoris) ir rūšis; e) laivo pateikimo laikas; f) laivo pateikimo vieta; g) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai. Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba ki-

tomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą. Važtaraštis. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinan-

tis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti: a) krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio

asmens vardą, pavardę; adresą; b) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio

asmens vardą, pavardę; adresą; c) krovinio pavadinimą; d) krovinio kiekį (svorį), rūšį; e) svorio nustatymo būdą; f) vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir paskirties

punktus; g) krovinį lydinčiuosius dokumentus; h) krovinio ženklus; i) krovinio ypatybes; j) užmokestį už vežimą (važtapinigius) ir už suteiktas paslaugas

(pakrovimą ir iškrovimą); k) vežant pavojingą krovinį – jo pavojingumo klasę ir identifi-

kacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos sudarytą pavojin-gų medžiagų sąrašą.

Siuntėjas surašo važtaraštį 3 egzemplioriais. Vienas egzemplio-rius lieka siuntėjui, kiti du išduodami vežėjui.

Važtaraštyje gali būti žymos apie krovinio įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir kitos.

Laivo parengimas. Vežėjas privalo pateikti švarų ir tinkamą vežti tos rūšies kroviniui laivą, atitinkantį gamtos apsaugos reikala-vimus. Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti minimalius techninius reikalavimus, kuriuos tvirtina Susisiekimo ministerija, o

372

jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų krovinio vežimą iki paskirties punkto.

Krovinio priėmimas. Vežėjas, priimdamas krovinį iš siuntėjo į savo sandėlį arba jį pakraudamas savo priemonėmis, privalo tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę. Jeigu krovinį pakrauna siuntėjas savo priemonėmis, vežėjas turi teisę tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę. Jeigu priimant krovinį buvo pastebėta krovinio ar įpakavimo (taros) trūkumų arba pažeidimų ar nustatyta, kad krovinys netinkamas vežti, apie trūkumus ar pažeidimus turi būti pažymėta važtaraštyje ir pat-virktinta siuntėjo bei vežėjo parašais. Krovinys laikomas priimtu vežti, kai vežėjas parašu ir kalendoriniu spaudu važtaraštyje patvirtina krovinio priėmimą.

Krovinio pakrovimas ir iškrovimas. Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

Vežėjas privalo tikrinti, ar krovinių pakrovimas, išdėstymas, tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas, nustatytas Krovinių ve-žimo vidaus vandenų keliais taisyklėse. Visi siuntėjui priklausantys krovinių įtvirtinimai ir medžiagos, įtraukti į važtaraštį, vežami kaip krovinys ir išduodami gavėjui kartu su kroviniu paskirties punkte.

Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo terminai. Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių sutartyje. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku. Jeigu krovinį krauna siuntėjas (gavėjas) savo priemonėmis, pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami skaičiuoti nuo to momento, kai laivas yra atvykęs į pakrovimo ar iškrovimo punktą ir parengtas atlikti tokius darbus. Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo pateikimą pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas papildomas terminas šiems darbams pasirengti.

Krovinio peradresavimas. Krovinio siuntėjas vežimo laikotar-piu turi teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą krovinio gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui.

Pranešimas apie krovinio pristatymą. Apie laivo atvykimą ve-žėjas nedelsdamas privalo pranešti krovinio gavėjui, bet ne vėliau

373

kaip per 12 val. po laivo atvykimo į paskirties punktą. Krovinio išdavimas. Paskirties punkte vežėjas išduoda krovinį

gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę. Išduodamas krovinį, vežėjas kartu su gavėju tikrina: a) jeigu krovinys plombuotas, krovinio plombas, jų būklę; b) krovinio įpakavimo (taros), konteinerių būklę; c) krovinio kiekį (svorį). Išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas kartu duoda ir vieną važta-

raščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose) patvirtina krovinio priėmimą.

Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame laive arba su netinkamo-mis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai gen-dančių krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio kiekio (svorio) trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir patvirtina parašais. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš dalies negalima krovinio naudoti pagal tikslinę jo paskirtį. Jeigu perduodant krovinį gavėjui, kyla ginčų dėl krovinio plombų, krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio), kviečiamas ekspertas.

Krovinio saugojimas. Krovinio gavėjas privalo laiku priimti ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos krovinį. Krovinys paskirties uoste ar prieplaukoje nemokamai saugomas 24 val. neskaičiuojant krovinio atgabenimo dienos. Po šio termino už kiekvieną saugojimo parą ima-mas sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis. Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl vežėjo kaltės, užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas. Krovi-nio saugojimo uoste ar prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.

Krovinių vežimų ribojimas ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos ar kitų įvykių. Uosto ar prieplaukos administracija gali uždrausti arba apriboti krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens kelių techninę būklę, hidrometeorologijos tarnybų infor-maciją bei kitus pranešimus. Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų įvykių, trukusių ilgiau kaip 24 val., buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių vežimai, uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai pranešti nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui ar gavėjui. Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar prieplaukos darbas

374

nutraukiamas ilgiau kaip 48 val., apie tai skelbiama visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir nutraukimo trukmę.

Pašto vežimo sutartis. Pašto vežimo sutartyje vežėjas įsiparei-goja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo tvarka bei pristatymo į laivą ir vežimo terminai nustatomi šalių susitarimu.

Pavojingų krovinių vežimas. Pavojingi kroviniai vežami vi-daus vandenų transportu Vyriausybės nustatyta tvarka. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

IX. BUKSYRAVIMAS Buksyravimo sutartis. Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas

įsipareigoja vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam tikrą laiką, taip pat atlikti manevrą, o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį. Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais, telefonogramomis, faksogramomis ir kt.).

Nesavaeigių laivų parengimas buksyravimui. Nesavaeigių lai-vų valdytojas privalo sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje pateikti buksyravimui laivus.

Nesavaeigių laivų priėmimas buksyravimui. Buksyruojančio laivo valdytojas, priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus, privalo:

a) patikrinti nesavaeigių laivų techninę būklę; b) nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka buksyravimui; c) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo priėmimą buksyravimui. Laivų įgulos pavaldumas. Buksyruojamųjų laivų įgula yra pa-

valdi buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus, jeigu kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.

Buksyruojančio laivo kapitono pareigos įvykus avarijai. Įvy-kus avarijai, buksyruojančio laivo kapitonas privalo imtis visų prie-monių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.

Buksyravimo pasibaigimas. Baigus buksyravimo sutartyje nu-matytą laivo vilkimą, stūmimą arba manevrą, sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyra-vimo dokumentuose. Jeigu buksyravimo metu laivas buvo sužalotas, iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai nurodoma

375

sutarties atlikimo akte. X. ATSAKOMYBĖ Atsakomybė už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atė-

mimą. Vežėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios. Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.

Žalos, padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei, atlyginimas. Žala, padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu, atlygi-nama pagal Civilinį kodeksą. Vežėjui atskirai susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta įstatymų.

Atlyginimas už laivo įgulos nario sveikatos sužalojimą ar gy-vybės atėmimą. Žala, atsiradusi dėl laivo įgulos nario sveikatos su-žalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą. Krovinys ar bagažas laikomas prarastu, jeigu jis nepris-tatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo priėmi-mo vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis sumažėjimas, o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas.

Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo.

Vežimu laikomas laikotarpis, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo laive, uoste, prieplau-koje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu žala laikoma atsiradusia vežimo laivu metu.

Atsakomybė už pavėluotą vežimą. Vežėjas, pažeidęs vežimo terminą, privalo atlyginti keleivio, krovinio, bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos. Vežimo terminas laikomas nepažeistu, jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos, kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.

Atsakomybė už žalą, padarytą susidūrus laivams. Susidūrus laivams, žalą, padarytą laivams ar kitam turtui, atlygina laivo

376

valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko susidūrimas. Žalą, padarytą kelei-viams, kroviniui ar bagažui susidūrus keliems laivams, solidariai atlygina dėl to kalti laivų valdytojai.

Atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims. Žalą, padarytą tretiesiems asmenims ar jų turtui vežant vidaus vandenų keliais, atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį kodeksą.

Atsakomybė už laivo prastovą. Už laivo prastovą dėl pavė-luoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su pervežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko laivo prastova, šalys gali nustatyti netesy-bas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.

Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą. Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai, kelių valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.

Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą negaliojimas. Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu, krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.

Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pateikimo tvarka. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisa-kymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos nepatenkino. Ieškiniui, kylančiam iš vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.

Atsakomybė už saugios laivybos reikalavimų pažeidimą. Vi-daus vandenų transporto priemonių bei vidaus vandenų uostų ir prieplaukų registravimo ir eksploatavimo, taip pat saugios laivybos vidaus vandenimis reikalavimų pažeidimai užtraukia atsakomybę pa-gal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Atsakomybė už vidaus vandenų transporto laivybos ir eksp-loatacijos taisyklių pažeidimą. Vidaus vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos taisyklių pažeidimas, tyčinis vandens kelių, juose esančių įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas,

377

sužalojimas, taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų žmonėms, laivo katastrofą, avariją ar kitas sunkias pasekmes, užtraukia atsakomybę pagal baudžiamuosius įsta-tymus. Juridinis ar fizinis asmuo, sugadinęs ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius įrenginius ar hidrotechninius statinius, privalo atlyginti žalą, taip pat avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo, pasekmių likvidavimo išlaidas.

Atsakomybė už vidaus vandenų teršimą. Vidaus vandenų transporto priemonėms užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai, žemės ūkiui ar gyvajai gamtai, taikoma įstatymų numatyta civilinė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

Kontroliniai klausimai 1. Kas vidaus vandenų transporte priklauso valstybei ir kas –

savivaldybėms? 2. Apibūdinti „vidaus vandenų kelią“. 3. Kokios hidrotechnikos statinių valdytojų pareigos? 4. Apibūdinti „uostą“, „prieplauką“ ir „krantinę“. 5. Kokie uostai ir prieplaukos gali būti pagal darbų pobūdį? 6. Kas atlieka valstybinę laivybos vidaus vandenų uostuose ir

prieplaukose kontrolę? 7. Kas valdo savaeigį laivą ir kas – nesavaeigį? 8. Kokių priemonių turi imtis kapitonas, jei laivui gręsia

neišvengiama žūtis? 9. Apibūdinti „farvaterį“. 10. Kas pakrauna ir iškrauna krovinį?

6.2.2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės

Šios taisyklės priimtos 1998 m. balandžio 16 d., įsakymu Nr.146.

I. BENDROJI DALIS Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės (toliau –

taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių

378

priežiūros, apsaugos bei naudojimo tvarką ir yra privalomos visiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Šiose taisyklėse nurodyti pag-rindiniai vidaus vandenų kelių parametrai, jų palaikymo tvarka, van-denų kelių valdytojų ir naudotojų teisės, pareigos ir tarpusavio santykiai.

Šiose taisyklėse naudojamos sąvokos: 1. vidaus vandenų kelias – tai laivybai tinkamos upės, ežerai,

dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra įrengti navigacijos ženklai ir kurie pažymėti locmanų žemėlapiuose;

2. laivybos farvateris – tai vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti tam tikros grimzlės laivams ir pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapyje;

3. laivybos farvaterio ašis – sutartinė linija, kuri eina farvaterio viduriu, arba linija, pažymėta navigacijos ženklais;

4. judėjimo juosta – laivybos farvaterio dalis tarp laivybos farvaterio ašies ir dešiniojo arba kairiojo krašto;

5. vandenų kelių infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių statinių, inžinerinių tinklų, navigacijos ženklų, laivų remonto įrengi-nių, ryšių kompleksas;

6. vidaus vandenų kelių navigacijos ženklai – kranto gairės bei plaukiojantys įrenginiai (plūdurai), reguliuojantys ir informuojantys apie laivybos sąlygas;

7. vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zona – tai teritorija arba akvatorija, kurioje pastatytas ir aptarnaujamas naviga-cijos ženklas.

8. laivas – savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, tu-rintis pavadinimą, įgulą ir valstybės vėliavą.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelius prižiūri ir tvarko Susisiekimo ministerijos paskirtas vidaus vandenų kelių valdytojas.

Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reik-mės bei ateityje numatomus eksploatuoti vidaus vandenų kelius.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą sutinkamai su Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso nuostato-mis tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos 1995 08 14 nutarimas Nr. 1119; Žin., 1995, Nr. 73-1709), o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus tvirtina Susisiekimo ministerija, suderinusi su Aplinkos apsaugos ministerija

379

(Susisiekimo ministerijos 1998 01 20 įsakymas Nr. 18; Žin., 1998, Nr. 12-284).

Jei vandenų kelias įrengtas upėje, jo reikmėms perduodamas vi-sas upės plotas, o ežeruose, tvenkiniuose ir Kuršių mariose – 150 m pločio vandens paviršiaus juosta pagal pažymėtą farvaterį.

Apsaugos juosta – žemės juosta pagal vandens telkinį, kurios riba nustatomos Vyriausybės Patvirtinta tvarka. Apsaugos juostos dalis – 20 m pločio žemės juosta nuo vandens ribos arba kranto briaunos stačiose pakrantėse – vadinama kranto juosta.

Vidaus vandenų kelių valdytojas turi teisę vandens telkinių, priskirtų vandenų keliams, apsaugos juostoje atlikti su laivybos saugumu susijusius darbus, įrengti navigacijos ženklus, o kad jie būtų geriau matomi, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba bei žemės valdytoju – kirsti medžius ir krūmus. Kranto juostos savinin-kai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas specialias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

II. VIDAUS VANDENŲ KELIŲ VALDYMAS Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius valdo Susisiekimo

ministerijos įgaliota Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – Direkcija).

Susisiekimo ministerija savo kompetencijos ribose leidžia teisės aktus, reguliuojančius veiklą, susijusią su vidaus vandenų kelių naudojimu, kurie privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su vidaus vandenų keliais.

Direkcija valdo visus valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių objektus: žemę, skirtą vandens transporto poreikiams, kranti-nes, laivų remonto įrengimus, uostus, prieplaukas ir kitą vidaus vandenų kelių infrastruktūrą.

Pagrindinės direkcijos funkcijos: a) vidaus vandenų kelių priežiūra, naujų vidaus vandenų kelių

įsisavinimas ir statyba, valstybės turto ir finansinių išteklių efektyvus naudojimas ir saugojimas;

b) rinkliavų už naudojimąsi vidaus vandenų keliais rinkimas; c) dalyvavimas vykdant laivų ir žmonių gelbėjimo darbus vidaus

vandenų keliuose bei gelbėjimo darbus potvynių metu ir potvynių padarinių likvidavime;

d) laivų vedimo vidaus vandenų keliais (locmanų paslaugos) organizavimas;

380

e) Lietuvos Respublikos įstatymų, Susisiekimo ministerijos ir kitų teisės aktų vidaus vandenų kelių klausimais vykdymo kontrolė;

f) teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų kelių ir vidaus vandenų transporto veiklą, projektų rengimas;

g) vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių laikymosi kontrolė.

Direkcijos darbuotojai informuoja laivų savininkus apie vidaus vandenų kelių eksploatacijos sąlygas ir laikinus plaukiojimo apribojimus.

Direkcijos darbuotojai, eidami pareigas, gali dėvėti uniformą. Direkcijos darbuotojai turi teisę sustabdyti laivą ar laivų sąs-

tatą ir perspėti laivo kapitoną (škiperį), kad pagal jų turimą infor-maciją šio laivo matmenys (grimzlė, plotis, ilgis, aukštis) neatitinka nustatytų vidaus vandenų kelio matmenų, ypač gilinimo ir reguliavimo darbų vykdymo ruožuose.

Vidaus vandenų kelių tinkamumą laivybai kontroliuoja Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

Pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybinių vidaus van-denų kelių klasifikaciją (IV tarptautinė klasė) leidžiama plaukioti šių matmenų laivams ir laivų sąstatams: L = 100 m, B = 10 m.

Iškilus būtinumui plaukti didesnių matmenų laivams arba jų sąstatams, kiekvienas atvejis derinamas su kelių valdytoju.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose neleidžiama eksploatuoti laivų arba jų sąstatų, kurių jėgainės galia pagal Upių lai-vų klasifikacinės institucijos reikalavimus neatitinka laivo keliamo-sios galios.

Direkcija nustato kelio ruožus, laiką ir sąlygas, kur būtina naudotis locmanų paslaugomis.

Kilusius ginčus tarp Direkcijos pareigūno ir vidaus vandenų kelio naudotojo nagrinėja Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

III. VIDAUS VANDENŲ KELIŲ NAUDOTOJŲ PAREIGOS

Vidaus vandenų kelių naudotojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, besiverčiantys laivyba šiuose keliuose. Vidaus vandenų ke-lių naudotojais taip pat yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie, suderinę su vidaus vandenis hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui bei kitoms reikmėms.

381

Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti Lietuvos Res-publikos įstatymų, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos ir šių taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų kelių naudojimo tvarką, reikalavimus. Vidaus vandenų transporto objektai privalo neteršti vandens telkinių, neardyti vagų ir krantų, negadinti hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų, nepa-žeisti kitų vandens naudotojų teisių, laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.

Tiltų, inžinerinių komunikacijų ar kitų statinių vidaus vandenų keliuose arba jų apsaugos zonoje projektai turi būti suderinti su vidaus vandenų kelių valdytoju. Pastačius tiltus, povandenines ir antvande-nines komunikacijas, vandens paėmimo ir išleidimo įrenginius ar juos rekonstravus, į priėmimo komisiją turi būti kviečiamas vidaus vandenų kelių valdytojo atstovas. Tiltų, povandeninių ir antvandeninių komunikacijų bei kitų statinių savininkai privalo įrengti ir pagal laivybos taisyklių reikalavimus eksploatuoti bei tinkamai apšviesti signalinius ženklus. Navigacijos ženklus perėjose prie prieplaukų, uostų akvatorijose, žiemos uostuose, reiduose savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja krantinių, uostų, reidų savininkai pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos taisyklių reikalavimus.

IV. VIDAUS VANDENŲ KELIŲ TVARKYMAS Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius tvarko Direkcija.

Direkcija navigacijos laikotarpiu vykdo vandenų kelių darbus, kurie užtikrina nustatytus vidaus vandenų kalių matmenis ir tuo sudaro palankias sąlygas laivybai.

Laivybos signalizacijos ženklus ant tiltų, povandeninių ir oro komunikacijų, vandens paėmimo įrenginių nuotekų išleistuvių, plūdu-riuojančių tiltų įrengia, prižiūri, juos apšviečia šių įrenginių savininkai pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso reikalavimus.

Priėjimus prie uostų akvatorijų, prieplaukų, reidų, žiemojimo vietų, pakrovimo – iškrovimo punktų tvarko uostų, prieplaukų, punktų savininkai arba pagal sutarti paveda šiuos darbus vykdyti Direkcijai (Vidaus vandenų kelių valdytojui).

Uostus, prieplaukas, jų akvatorijas ir reidus prižiūri bei palaiko tinkamas laivybai sąlygas jų savininkai. Direkcija pagal laivų

382

savininkų ir kitų vandenų kalių naudotojų paraiškas teikia šią infor-maciją apie vidaus vandenų kelių laivybos sąlygas:

a) vidaus vandenų kelių locmano žemėlapius, leidžiamus kas 10–15 metų ir pagal poreikį kasmet koreguojamus;

b) kasdieninę operatyvinę informaciją (arba biuletenį), perduo-dama radijo ryšio priemonėmis. Joje nurodomi vidaus vandenų kelių matmenys kiekvieną dieną 8 val.: patilčių aukščiai, vandens matavi-mo stočių lygiai, pagrindinių techninio laivyno objektų darbo vieta ir kitos laivavedžiams būtinos žinios;

c) skubius pranešimus apie staigiai pasikeitusias laivybos sąlygas, atsiradusias kliūtis ir t.t.

Visi vidaus vandenų kelių naudotojai ar kiti ūkio subjektai, norintys gauti šiose taisyklėse nurodytą informaciją, sudaro sutartis su Direkcija.

V. VIDAUS VANDENŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS DARBAI Direkcija visą navigacijos laiką vykdo vidaus vandenų kelių

priežiūros darbus, tuo užtikrindama vidaus vandenų kelių tinka-mumą laivybai ir jų garantinius matmenis.

Vandenų kalių priežiūros darbams priskiriama: a) navigacijos ženklų priežiūra, siekiant sudaryti saugias

laivybos sąlygas; b) vagos valymas ir gilinimas; c) vagos reguliavimas; d) vagos dugno ir krantų valymas nuo kliūčių. Farvaterio ženklinimo darbai – tai navigacijos ženklų pastatymas

ir aptarnavimas, jų apšvietimas, gylių matavimas ir tralavimo darbai, laivybos kompanijų bei kitų laivų savininkų informavimas apie laivybos sąlygas ir jų pakitimus.

Navigacijos ženklai ir šviesos rodo: a) laivybos farvaterio ribas, taip pat navigacijos kliūtis; b) tiltų angas, skirtas laivams ir sieliams perplaukti, bei regu-

liuoja laivų leidimą per plūduriuojančius tiltus; c) reidų ribas, sustojimo vietas, laivybos ypatumus kelio ruožuo-

se, kuriuose laivavedžiai turi imtis papildomų atsargumo priemonių. Farvaterio ženklinimo darbus vykdo Direkcijos navigacijos

tarnyba. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose galioja Lietuvos

Respublikos vidaus vandenų laivybos taisyklės. Lietuvos vidaus

383

vandenų kelių navigacijos ženklai ir navigaciniai žiburiai privalo atitikti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos taisyklių reikalavimus ir veikiančius standartus. Lietuvos vidaus vandenų keliuose naudojama šoninė navigacinio ženklinimo sistema, o Kuršių mariose – navigacinis ženklinimas pagal Tarptautinės švyturių tarnybų asociacijos A regiono taisykles.

Kontroliniai klausimai 1. Apibūdinti „laivą“. 2. Kaip skirstomi vidaus vandenų keliai? 3. Kokius objektus valdo Vidaus vandenų kelių direkcija? 4. Kokios Direkcijos funkcijos? 5. Kokių matmenų laivams leidžiama plaukioti Lietuvos

Respublikos vidaus vandenų keliais? 6. Kas priskiriama vidaus vandenų kelių priežiūros darbams?

6.2.3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatai

Šie nuostatai priimti 2005 m. spalio 3 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.1057, pakeitimai 2008.09.21 įsakymo Nr.903

Bendrosios nuostatos. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatai (toliau vadinama – Nuostatai) reglamentuoja reikalavimus uostams ir priep-laukoms, jų steigimą, registravimą ir dokumentų išdavimą. Šių Nuostatų reikalavimai netaikomi nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukoms.

Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos: Akvatorija – uosto ar prieplaukos vidaus vandenų plotas, kurio

ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė Susisiekimo ministe-rijos teikimu (valstybiniams uostams), savivaldybės taryba, suderinu-si su apskrities viršininku (savivaldybės uostams), arba steigėjas, suderinęs su apskrities viršininku ir savivaldybe (privatiems uos-tams). Saugomose teritorijose uostų ir prieplaukų akvatorijų ribos turi būti suderintos su saugomos teritorijos administracija.

Uosto (prieplaukos) valdytojas – uosto (prieplaukos) savininkas arba asmuo, kuris kitu teisėtu pagrindu valdo uostą (prieplauką).

384

Vidaus vandenų uosto registravimo pažymėjimas – doku-mentas, patvirtinantis, kad uostas nustatytąja tvarka įsteigtas, įregistruotas ir atitinka nustatytuosius reikalavimus, ir suteikiantis teisę naudoti jį pagal paskirtį.

Vidaus vandenų prieplaukos registravimo pažymėjimas – do-kumentas, patvirtinantis, kad prieplauka įsteigta, įregistruota ir ati-tinka nustatytuosius reikalavimus, ir suteikiantis teisę naudoti ją pagal paskirtį.

Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti uostus arba prieplaukas, kurie neturi vidaus vandenų uosto registravimo pa-žymėjimo (toliau – uosto pažymėjimas) arba vidaus vandenų prieplaukos registravimo pažymėjimo (toliau vadinama – prieplaukos pažymėjimas).Uosto pažymėjimus, kurių pavyzdžius tvirtina susisie-kimo ministras, išduoda Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu (Žin., 1996, Nr.105-2393) ir šiais Nuostatais. Uosto pažymėjimas arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija turi būti uoste. Prieplaukų pažymėjimus, kurių pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras, išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija (toliau – Inspekcija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu ir šiais Nuostatais. Prieplaukos pažymė-jimas arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija turi būti prieplaukoje.

Už saugią uosto ar prieplaukos veiklą, saugią laivybą ir aplinkos apsaugą atsako uosto (prieplaukos) valdytojas (toliau – valdytojas). Jis privalo laiku ir savo lėšomis atlikti akvatorijos gilinimo, valymo darbus, remontuoti krantines ir kitus statinius. Valdytojas privalo raš-tu informuoti Susisiekimo ministeriją ir Inspekciją apie numatomus statybos ir remonto darbus akvatorijoje ir krantinėse, navigacijos, hidrotechnikos ir radijo ryšio sistemų pakeitimus, kurie gali daryti poveikį saugos laivybos uoste ar prieplaukoje ir jų prieigose užtikrinimui.

Už uostų ir prieplaukų registravimą, uostų ir prieplaukų pažy-mėjimų dublikatų išdavimą, uostų ir prieplaukų esamos būklės patik-rinimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

Reikalavimai uostui. Uoste turi būti: a) įrengtos krantinės, prie kurių gali saugiai stovėti vidaus van-

denų transporto priemonės ir kuriose galima krauti iš vidaus vandenų

385

transporto priemonių arba į jas krovinius, laipinti iš jų ar į jas kelei-vius. Keleiviniame ar mišriame uoste turi būti papildomai įrengtos keleivių poilsio, bagažo saugojimo patalpos ir bilietų kasos;

b) atitinkamas uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo gylis, užtikri-nantis saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir manevravimą jame;

c) navigacijos priemonės, užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo;

d) radijo ryšio įrenginiai, telekomunikacijų galiniai įrenginiai ir kitokio ryšio priemonės;

e) avarinių ir gelbėjimo darbų atlikimo, taršos židinių likvidavi-mo priemonės arba su atitinkamomis tos vietovės tarnybomis sudaryta avarinių ir gelbėjimo darbų ir išsiliejusių teršalų surinkimo sutartis;

f) krovinių krovimo iš vidaus vandenų transporto priemonių ir į jas įrenginiai ir transportavimo priemonės;

g) krovinių sandėliavimo vietos; h) atitinkami priėmimo įrenginiai, kad nedelsiant ir be apriboji-

mo iš laivų būtų priimamos laivuose susidarančios atliekos ir kro-vinių likučiai;

i) atitinkamos kvalifikacijos specialistai, galintys užtikrinti uosto veiklą, saugią laivybą uoste bei jo prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą.

Reikalavimai prieplaukai. Prieplaukoje turi būti: a) įrengta stacionari ar plaukiojanti krantinė (debarkaderis), prie

kurios gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kurioje galima krauti iš vidaus vandenų transporto priemonių ir į jas krovinius, laipinti iš jų ir į jas keleivius;

b) atitinkamas gylis prie krantinės, užtikrinantis saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės;

c) navigacijos priemonės, užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės;

d) radijo ryšio įrenginiai, telekomunikacijų galiniai įrenginiai ar kitokio ryšio priemonės;

e) krovinių krovimo iš vidaus vandenų transporto priemonių ir į jas įrenginiai. Prieplaukoje gali būti įrengta krovinių sandėliavimo aikštelė;

386

f) atitinkamos kvalifikacijos specialistai, galintys užtikrinti prieplaukos veiklą, saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą.

Prieplauka turi atitikti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių tei-sės aktų reikalavimus.

Uostų ir prieplaukų steigimas ir registravimas. Uostus ir prie-plaukas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respubli-koje įsteigti įmonių, įsisteigusių Europos ekonominės erdvės susita-rimą pasirašiusiose valstybėse, filialai (toliau – steigėjas).

Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu ir šiais Nuostatais, išduoda uostų pažymėjimus ir tvarko visų įsteigtų uostų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, registravimo sąrašą.

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vande-nų transporto kodeksu ir šiais Nuostatais, išduoda prieplaukų pažy-mėjimus ir tvarko visų įsteigtų prieplaukų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, registravimo sąrašą.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigti įmonių, įsisteigusių Europos ekonominės erdvės susitarimą pasira-šiusiose valstybėse, filialai, siekiantys įsteigti uostą, pateikia Susisie-kimo ministerijai šiuos dokumentus:

a) prašymą leisti steigti vidaus vandenų uostą, kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras;

b) vidaus vandenų uosto esamos būklės patikrinimo aktą, kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras;

c) pažymą, kad uosto steigimas suderintas su vidaus vandenų kelių valdytoju (kai uostas steigiamas vidaus vandenų keliuose);

d) pažymą, kad uosto steigimo projektas suderintas su Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija;

e) Inspekcijos išvadas apie saugios laivybos užtikrinimą uoste ir jo prieigose;

f) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento arba jam pavaldžių įstaigų pažymą apie uosto atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams;

g) uosto teritorijos detalųjį planą ir akvatorijos planą su nurody-tais gyliais;

h) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), jeigu radijo dažniui

387

(kanalui) naudoti tokio leidimo reikia; i) dokumento, patvirtinančio uosto teritorijos ir akvatorijos ribų

nustatymą, kopiją. Susisiekimo ministerija, gavusi dokumentus, kurių reikia uostui

įsteigti, per 20 darbo dienų peržiūri juos ir patikrina uostą. Nustačius, kad uostas atitinka šių Nuostatų reikalavimus, ir padarius atitinkamą įrašą įsteigtų uostų registravimo sąraše, uosto steigėjui išduodamas uosto pažymėjimas. Steigėjui nesumokėjus valstybės rinkliavos, uosto pažymėjimas neišduodamas. Uostas laikomas įsteigtu nuo jo įrašymo į įsteigtų uostų registravimo sąrašą dienos.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigti įmonių, įsisteigusių Europos ekonominės erdvės susitarimą pasira-šiusiose valstybėse, filialai, siekiantys įsteigti prieplauką ir gauti prieplaukos pažymėjimą, pateikia Inspekcijai šiuos dokumentus:

a) prašymą leisti steigti prieplauką, kurio pavyzdį tvirtina susi-siekimo ministras;

b) pažymą, kad prieplaukos steigimas suderintas su vidaus vandenų kelių valdytoju (kai prieplauka steigiama vidaus vandenų keliuose);

c) pažymą, kad prieplaukos steigimo projektas suderintas su Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija;

d) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento arba jam pavaldžių įstaigų pažymą apie prieplaukos atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams;

e) prieplaukos teritorijos detalųjį planą ir akvatorijos planą su nurodytais gyliais;

f) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), jeigu tokie radijo dažniai (kanalai) naudojami ir radijo dažniui (kanalui) naudoti tokio leidimo reikia;

g) dokumento, patvirtinančio prieplaukos teritorijos ir akvato-rijos ribų nustatymą, kopiją.

Inspekcija per 15 darbo dienų išnagrinėja gautus dokumentus, patikrina prieplauką, surašo vidaus vandenų prieplaukos esamos būk-lės patikrinimo aktą, kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras.

Nustačius, kad prieplauka atitinka šių Nuostatų reikalavimus, ir padarius atitinkamą įrašą įsteigtų prieplaukų registravimo sąraše, prieplaukos steigėjui išduodamas prieplaukos pažymėjimas. Steigėjui

388

nesumokėjus valstybės rinkliavos, prieplaukos pažymėjimas neišduo-damas. Prieplauka laikoma įsteigta nuo jos įrašymo į įsteigtų vidaus vandenų prieplaukų registravimo sąrašą dienos. Sąrašuose įrašomi šie duomenys: įrašo numeris, uosto ar prieplaukos steigimo data, dokumentų išdavimo data ir numeriai, uosto ar prieplaukos pavadini-mas, adresas, paskirtis, steigėjo vardas, pavardė, asmens kodas, adre-sas, telefono numeris, fakso numeris (kai steigėjas – fizinis asmuo) arba juridinio asmens pavadinimas ir rekvizitai (kai steigėjas – juridi-nis asmuo), valdytojo vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, telefo-no numeris, fakso numeris (kai valdytojas – fizinis asmuo) arba juri-dinio asmens pavadinimas ir rekvizitai (kai valdytojas – juridinis asmuo).

Inspekcija kas penkeri metai nuo uosto registravimo dienos atlieka šio uosto kompleksinį patikrinimą ir patikrinimo aktą su išvadomis ir pasiūlymus pateikia Susisiekimo ministerijai.

Pasikeitus uosto ar prieplaukos pavadinimui, steigėjo adresui, telefono ar fakso numeriui (kai steigėjas – fizinis asmuo), juridinio asmens pavadinimui ir rekvizitams (kai steigėjas – juridinis asmuo) arba valdytojui, steigėjo prašymu išduodami nauji uosto pažymė-imas ar prieplaukos pažymėjimas. Tam reikia pateikti atitinkamai Susisiekimo ministerijai arba Inspekcijai dokumentų, patvirtinančių nurodytus pakeitimus, originalus. Susisiekimo ministerija arba Inspekcija turi per 5 darbo dienas išnagrinėti prašymą ir išduoti naujus uosto pažymėjimą ar prieplaukos pažymėjimą. Pasikeitus uos-to paskirčiai arba uosto duomenims, steigėjo prašymu išduodamas naujas pažymėjimas. Tam reikia pateikti Susisiekimo ministerijai vidaus vandenų uosto esamos būklės patikrinimo aktą, Inspekcijos išvadą apie saugios laivybos užtikrinimą uoste ir jo prieigose ir dokumentų, patvirtinančių uosto paskirties arba uosto duomenų pakeitimus, originalus. Susisiekimo ministerija turi per 10 darbo dienų išnagrinėti prašymą ir išduoti naują pažymėjimą. Pasikeitus prieplaukos paskirčiai arba prieplaukos duomenims, steigėjo prašy-mu išduodamas naujas prieplaukos pažymėjimas. Tam reikia pateikti Inspekcijai dokumentų, patvirtinančių prieplaukos paskirties arba prieplaukos duomenų pakeitimus, originalus. Inspekcija turi per 10 darbo dienų išnagrinėti prašymą, patikrinti prieplauką, surašyti vidaus vandenų prieplaukos esamos būklės patikrinimo aktą ir išduoti naują prieplaukos pažymėjimą.

389

Uosto pažymėjimą ar prieplaukos pažymėjimą praradęs jų turėtojas privalo apie tai paskelbti viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių ir pateikti motyvuotą paaiškinimą atitinkamai Susisiekimo ministerijai ar Inspekcijai. Susisiekimo ministerija ar Inspekcija per 5 darbo dienas išduoda pažymėjimo dublikatą su žyma „dublikatas“.

Atsisakymas išduoti pažymėjimus. Susisiekimo ministerija ar Inspekcija pagal kompetenciją turi teisę atsisakyti išduoti uosto pažymėjimą arba prieplaukos pažymėjimą, jeigu dokumentai, kurių reikia uostui arba prieplaukai įsteigti, neatitinka šių Nuostatų 14 ir 17 punktų reikalavimų.

Atsisakius išduoti uosto pažymėjimą arba prieplaukos pažymė-jimą, apie tai per 5 darbo dienas raštu pranešama steigėjui, nurodžius atsisakymo priežastį (trūkumus). Pašalinęs trūkumus steigėjas gali pakartotinai kreiptis atitinkamai į Susisiekimo ministeriją arba Inspekciją šių Nuostatų nustatyta tvarka.

Susisiekimo ministerijos ir inspekcijos teisės. Inspekcija turi teisę:

a) tikrinti, ar uostai ir prieplaukos atitinka teisės aktų, reglamen-tuojančių saugią laivybą, keleivių, krovinių ir bagažo saugumą, keleivių aptarnavimą ir krovinių apdorojimą, ir šių Nuostatų reikalavimus;

b) nustačiusi šiuose Nuostatuose nurodytų reikalavimų pažeidi-mus, sustabdyti ar panaikinti prieplaukos pažymėjimo galiojimą arba teikti Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl uosto pažymėjimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo;

c) leisti laikinai ne ilgiau kaip 6 mėnesius naudoti prieplauką, kai ji atitinka ne visus šių Nuostatų reikalavimus, jeigu laivybos saugumas prieplaukoje ir jos prieigose atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, reikalavimus;

d) teikti Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl leidimo laikinai ne ilgiau kaip 6 mėnesius naudoti uostą, kai jis atitinka ne visus šių Nuostatų reikalavimus, jeigu laivybos saugumas uoste ir jo prieigose atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivy-bą, reikalavimus.

Susisiekimo ministerija turi teisę esant Inspekcijos teikimui arba savo iniciatyva:

a) sustabdyti ar panaikinti uosto pažymėjimo galiojimą;

390

b) leisti laikinai ne ilgiau kaip 6 mėnesius naudoti uostą, kai jis atitinka ne visus šių Nuostatų reikalavimus, jeigu laivybos saugumas uoste ir jo prieigose atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuo-jančių saugią laivybą, reikalavimus.

Uosto pažymėjimo arba prieplaukos pažymėjimo galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas. Uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas gali būti sustabdytas, jeigu:

a) uosto arba prieplaukos veikla buvo nutraukta ilgiau kaip 6 mėnesius arba nebuvo pradėta per 6 mėnesius nuo uosto pažymėjimo arba prieplaukos pažymėjimo išdavimo dienos;

b) pažeidžiami įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, keleivių, krovinių ir bagažo saugumą, keleivių aptarnavimą ir krovinių apdorojimą, ir šių Nuostatų reikalavimai;

c) uosto arba prieplaukos veikla kelia pavojų aplinkai arba žmo-nių sveikatai.

Sustabdžiusios uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimą, Susisiekimo ministerija ar Inspekcija per 5 darbo dienas raštu pra-neša apie tai steigėjui ir valdytojui ir nustato laiką, per kurį turi būti pašalinti pažeidimai. Šis laikas gali būti pratęstas motyvuotu steigėjo prašymu.

Nustatytuoju laiku pašalinus pažeidimus, uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas. Nustatytuoju laiku nepašalinus pažeidimų, uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas panaikinamas atitinkamai Susisiekimo ministerijos ar Inspekcijos sprendimu.

Uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas gali būti panai-kintas, jeigu:

a) uosto ar prieplaukos steigėjas pateikia prašymą panaikinti uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimą;

b) pakartotinai per vienerius metus nuo pirmo pažeidimo pada-rymo dienos pažeidžiami įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuo-jančių saugią laivybą, keleivių, krovinių ir bagažo saugumą, keleivių aptarnavimą ir krovinių apdorojimą, ir šių Nuostatų reikalavimai;

c) per nustatytąjį laiką nepašalinami pažeidimai, dėl kurių uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas sustabdytas.

Panaikinusios uosto pažymėjimo arba prieplaukos pažymėjimo galiojimą, Susisiekimo ministerija ar Inspekcija per 5 darbo dienas

391

praneša apie tai steigėjui. Steigėjas, gavęs tokį pranešimą, privalo per 15 darbo dienų grąžinti uosto pažymėjimą arba prieplaukos pažymė-jimą atitinkamai Susisiekimo ministerijai ar Inspekcijai.

Susisiekimo ministerija arba Inspekcija skelbia „Valstybės ži-nių“ priede „Informaciniai pranešimai“ informaciją apie išduotus uostų pažymėjimus arba prieplaukų pažymėjimus, uostų arba prieplaukų pažymėjimų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą.

Kontroliniai klausimai 1. Kas sudaro vidaus vandenų uosto infrastruktūrą? 2. Kas turi būti uoste? 3. Kas turi būti prieplaukoje?

6.2.4. Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikos taisyklės

Bendroji dalis. Šios Taisyklės reguliuoja keleivių ir bagažo ve-žimą vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje. Jos nustato keleivių vežimo tvarką, keleivių ir vežėjų pareigas, teises ir atsakomybę.

Šios Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims (toliau – vežėjams), naudojantiems keleiviams ir bagažui vežti pritaikytas vidaus vandenų transporto priemones, registruotas Lietuvos Respublikoje, bei asmenims, besinaudojantiems šiomis priemonėmis (toliau – keleiviams).

Vežėjai gali užsiimti vidaus vandenų transporto ūkine veikla tiktai įsigiję verslo licenciją, kurią išduoda Susisiekimo ministerija ar savivaldybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vežėjai privalo užtikrinti keleivių, plaukiančių laivais, saugumą, maksimalius patogumus prieplaukose, uostuose ir laivuose. Vežėjo laivo įgulos personalas privalo būti mandagus ir paslaugus kelei-viams, nedelsdamas šalinti pasitaikančius trūkumus, nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių. Vežėjai privalo laiku pateikti kelei-viams reikalingą informaciją, tvarkingai bei estetiškai apipavidalinti laivą.

Uostų, prieplaukų darbuotojai, laivų įgulų nariai, atliekantys

392

tarnybines pareigas, gali dėvėti tvarkingas su skiriamaisiais ženklais uniformas, patvirtintas įmonių valdybų sprendimais.

Keleiviams vežti organizuojamos perkėlos, miesto, priemies-tiniai, tarpmiestiniai ir tarptautiniai maršrutai.

Laivo kapitonas vadovauja įgulos darbui ir atsako už laivo, jo įgulos, keleivių bei bagažo saugumą. Jo nurodymai, kuriais siekiama garantuoti saugumą ir palaikyti laive tvarką, privalomi visiems jame esantiems asmenims.

Apibrėžimai: 1. Vežėjas – tai fizinis arba juridinis asmuo, kuriam leidžiama

vežti keleivius, bagažą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Įgula – vidaus vandenų transporto priemones aptarnaujantys darbuotojai. Transporto priemonės įgulą sudaro kapitonas ir kiti įgulos nariai. Privalomą įgulos sudėtį nustato tarnybos laivuose taisyklės.

3. Keleivių vežimas – tai vežimas vidaus vandenų transporto priemonėmis – laivais, keltais.

4. Perkėla – tai pervežimai, jungiantys vienos upės (vandens telkinio) krantus.

5. Miesto maršrutai – keleivių vežimas miesto ribose. 6. Tarpmiestiniai maršrutai - keleivių vežimas tarp miestų arba

kitų gyvenamųjų vietovių respublikos teritorijoje didesniu kaip 150 km nuotoliu.

7. Tarptautiniai maršrutai – keleivių vežimas tarp respublikos teritorijoje esančių ir kaimyninių valstybių prieplaukų bei uostų pagal tarpvalstybines sutartis.

8. Prieplauka – tai specialiai prie kranto įrengta laivų priplau-kimo ir sustojimo vieta.

9. Uostas – tai vidaus vandenų ekvatorija ir kranto teritorija su joje esančiais pastatais bei įrenginiais, skirta laivams įplaukti, stovėti, remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti.

Maršrutų organizavimas. Reguliarus laivų, keltų eismas orga-nizuojamas bet kuriuo maršrutu pagal patvirtintą tvarkaraštį, sude-rinus su miesto ar rajono valdyba.

Maršrutinių laivų, keltų eismą galima laikinai nutraukti, jei pasi-taiko nepalankios vandens kelio bei meteorologinės sąlygos arba kitos sąlygos, nepriklausančios nuo vežėjo. Vežėjas privalo apie tai

393

pranešti atitinkamo rajono ar miesto savivaldybei ir skelbti šią informaciją vietinėje spaudoje.

Apie naujų maršrutų pradėjimą ir veikiančių baigimą bei pakeitimą keleiviams pranešama prieš 5 dienas skelbimais visose maršruto prieplaukose, taip pat miesto, rajono spaudoje. Apie laiki-nus pakeitimus keleiviai informuojami tokia pat tvarka.

Informacija prieplaukose. Prieplaukose, kuriose yra bilietų ka-sos, turi būti laivų, keltų plaukiojimo tvarkaraščiai, ištraukos iš šių Taisyklių bei iš teisės aktų, nustatančių keleiviams lengvatas.

Bilietų kasose ir bagažinėse turi būti skelbiamas jų darbo laikas, nurodytos darbuotojų pavardės.

Bilietų pardavimas, grąžinimas. Nustatydami bilieto kainą, ve-žėjai privalo laikytis nustatytos tvarkos patvirtintų tarifų ir jų taikymo taisyklių.

Keleivio bilietas – tai keleivio vežimo sutartį patvirtinantis do-kumentas, suteikiantis teisę plaukti laivu ar keltu ir vežti rankinį bagažą, yra nustatyto pavyzdžio, numeruotas, atspausdintas valsty-bine kalba, kurį privalo turėti kiekvienas keleivis. Biliete turi būti jį pardavusios įmonės spaudas, nurodyta išvykimo data ir laikas, išvy-kimo ir paskirties prieplaukos pavadinimas, pradinėje prieplaukoje – vietos numeris. Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos ir parodyti jį laivo įgulos nariui, atsakingam už keleivių įlaipinimą, ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus. Vykimui į darbo arba mo-kymosi vietą asmenims gali būti parduodami mėnesiniai lengvatiniai bilietai, kurie būna dviejų rūšių: vardiniai (konkrečiam asmeniui) ir nevardiniai (pateikėjui).

Mėnesiniai bilietai neduoda teisės nemokamai vežti bagažą Mėnesiniai vardiniai bilietai negali būti perduodami kitiems asme-nims. Pametus mėnesinį bilietą, dublikatas neišduodamas ir mokestis už jį negrąžinamas. Vardinis bilietas, perduotas kitam asmeniui, negalioja, jis atimamas kontroliuojančių asmenų.

Pagal įmonių ir organizacijų paraiškas parduodami vienkartiniai (grupiniai) bilietai konkretiems maršrutams, mokant grynais pinigais arba pervedimu per banką.

Jeigu vietoje tvarkaraštyje numatyto laivo į reisą siunčiamas laivas su didesniais patogumais (greitaeigis), tai keleiviai, pirkusieji bilietus iki pranešimo apie laivo pakeitimą, turi teisę juo plaukti be

394

priemokos. Po pranešimo apie laivo pakeitimą, bilietai parduodami pagal jam nustatytą tarifą, perspėjant apie tai keleivius. Keleiviai su mėnesiniais lengvatiniais bilietais tokiu atveju vežami be priemokos.

Laivui kelionėje sugedus arba esant nepalankioms meteorologi-nėms plaukimo sąlygoms, parduotieji bilietai galioja plaukti kitais to paties vežėjo laivais, plaukiančiais ta pačia kryptimi, nepriklausomai nuo laivo tipo. Į kitus laivus keleiviai persodinami dalyvaujant ir padedant įgulų nariams. Keleivis taip pat turi teisę kelionę tęsti kita transporto priemone ir reikalauti iš to, kas jam pardavė bilietą (kasa, vežėjas), kompensuoti bilieto pirkimo kainą.

Pakeitus sugedusį laivą patogesniu (greitaeigiu), bilietai galioja be priemokos, o pakeitus blogesniu (mažesnio plaukimo greičio) laivu, keleivis per 15 dienų prieplaukoje, pardavusioje bilietus, turi teisę gauti bilieto kainos skirtumą.

Keleivių patogumui prieplaukose arba kasose turi būti organi-zuotas išankstinis bilietų pardavimas prieš 10 dienų. Už bilietų išankstinį pardavimą imamas nustatyto dydžio mokestis.

Maršrutų pradinėse prieplaukose bilietai parduodami prieplaukų kasose. Bilietų pardavimas į tos pačios dienos visus reisus pradeda-mas nuo kasų atidarymo ir nutraukiamas likus 15 minučių iki tarp-miestinio maršruto, tarptautiniame – 30 min., kitais maršrutais – likus 5 min. iki laivo išplaukimo.

Kasose įsigyti be eilės bilietus suteikiama teisė keleiviams su ikimokyklinio amžiaus vaikais, nėščioms moterims, neįgaliesiems, LR Seimo nariams, savivaldybių deputatams.

Keleiviai, vykstantys į prieplaukas, esančias pasienio zonose, gamtos draustiniuose, privalo turėti dokumentus, suteikiančius teisę įvažiuoti į šiuos rajonus.

Parduoti bilietus į tarpmiestinių ir tarptautinių maršrutų laivus nesuteikiant sėdimos vietos leidžiama tik sutikus keleiviui ir leidus laivo kapitonui.

Gaudamas bilietą, keleivis privalo įsitikinti visų rekvizitų užpil-dymo teisingumu, taip pat ar bilieto kaina atitinka jo sumokėtą pinigų sumą.

Keleivis turi teisę prieš laivo išplaukimą į reisą grąžinti keleivio bei bagažo bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus, įskaitant mokestį už išankstinį pardavimą, šiais atvejais: kai reisas nutraukia-mas arba laivas daugiau kaip 1 valandą vėluoja išplaukti į reisą. Šiuo

395

atveju, jeigu keleivis pageidauja plaukti kitu reisu, jei yra laisvų vietų, jam bilietas parduodamas be eilės; kai vežimui pateiktas mažesnio greičio laivas negu tas, į kurį pirktas bilietas. Jeigu keleivis sutinka plaukti tokiu laivu, jam grąžinamas bilieto kainos skirtumas; kai keleivis negauna biliete nurodytos arba kitos sėdimos vietos.

Tais atvejais, kai keleivis grąžina keleivio ir bagažo bilietą, pirktą į tarpmiestinio maršruto reisą, prieplaukos kasoje grąžinami pinigai bendros eilės tvarka:

– kreipiantis ne vėliau kaip prieš 24 val. iki laivo išplaukimo pagal tvarkaraštį laiko – bilieto kainą be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą;

– likus mažiau kaip 1 val. iki laivo išplaukimo pagal tvarkaraštį – atskaičius 10% bilieto kainos ir be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą;

– iki 3 val. po laivo išplaukimo, o ligos ar nelaimingo įvykio atveju – per 3 paras pateikus dokumentą -25% bilieto kainos ir mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą. Šiuo atveju keleivis, primokėdamas 25% bilieto kainos, jei yra laisvų vietų, turi teisę jį pakeisti bilietu kitam reisui.

Kai dėl meteorologinių sąlygų arba kitų priežasčių, neprik-lausančių nuo vežėjo, negalima keleivio ir bagažo nuvežti į paskirties prieplauką, jam grąžinama važiavimo ir bagažo vežimo kaina nuo kelionės nutraukimo vietos iki paskirties prieplaukos.

Važiavimo organizavimas. Keleivis privalo užimti biliete nuro-dytą vietą, bilietą saugoti iki kelionės pabaigos ir pareikalavus jį parodyti pareigūnui, atliekančiam kontrolę.

Pametęs bilietą, keleivis netenka teisės plaukti laivu ar keltu, bilieto dublikatas neišduodamas ir mokestis už jį negrąžinamas.

Draudžiama vežti laivais, keltais neblaivius, nešvariais drabu-žiais asmenis.

Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės ar savivaldybių nutarimais nustatytų kategorijų asmenys vietinio ir tarpmiestinio susisiekimo maršrutais plaukia lengvatinėmis sąlygomis, pateikę tokią teisę liudijančius dokumentus. Išrašai iš teisės aktų, nustatančių lengvatas, turi būti iškabinti prie bilietų kasų.

Pirmumo teisę į aptarnavimą prieplaukose, laivuose bei keltuose turi Lietuvos Respublikos Seimo nariai, savivaldybių deputatai,

396

neįgalūs asmenys, keleiviai su mažamečiais vaikais, nėščios moterys, pagyvenę asmenys.

Lietuvos Respublikos Seimo nariams tarpmiestinio susisiekimo maršrutų laivuose rezervuojamos 2 vietos. Rezervavimas nutraukia-mas likus 30 minučių iki išvykimo.

Laivuose (išskyrus tarptautinius maršrutus) invalidams, kelei-viams su mažamečiais vaikais, nėščioms moterims ir pensininkams skiriamos 4 vietos, su užrašu „keleiviams su vaikais ir invalidams“ arba atitinkamu simboliu. Šias vietas užėmę keleiviai jas privalo užleisti nurodytiems asmenims.

Tarpmiestinio susisiekimo maršrutų laivuose keleivius su bilie-tais, kuriuose nenurodytos sėdimos vietos, laivo kasininkas turi teisę paprašyti užleisti vietą ir į jų vietas pasodinti invalidus, keleivius su mažamečiais vaikais, nėščias moteris, pagyvenusius žmones.

Keleivių įlaipinimas, išlaipinimas. Keleiviai įlaipinami ir išlai-pinami prieplaukose, nurodytose tvarkaraščiuose. Keleivių įlaipi-nimas į laivą ar keltą prieplaukose pradedamas prieš 10 minučių iki išvykimo laiko pagal tvarkaraštį. Įlipti į laivą ar keltą pirmiausia turi teisę: keleiviai su prieplaukų kasose pirktais bilietais; keleiviai su ikimokyklinio amžiaus vaikais; nėščios moterys; neįgalieji asmenys; pagyvenę žmonės.

Keleiviai neturi teisės reikalauti juos išlaipinti ne prieplaukose. Bagažo vežimas. Kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežt-

is laivais rankinį bagažą: greitaeigiais – iki 20 kg svorio, lėtaeigiais ir keltais – 36 kg svorio. Greitaeigiais laivais nemokamai leidžiama vežti ne didesnius kaip 100x50x30 cm dydžio daiktus.

Už rankinio bagažo, vežamo keleiviniame laive, saugumą atsa-ko pats jo savininkas. Už didesnio svorio bagažo vežimą iš keleivio imamas numatyto dydžio mokestis.

Draudžiama laive vežti degias, sprogstančias, dvokiančias, gailias medžiagas, suslėgtas ar suskystintas dujas, išskyrus dujas portatyviniuose balionuose, smailius, pjaunančius daiktus, nesuvy-niotus daiktus, kurie gali sutepti laivo sėdynių apmušalus ar keleivių drabužius, bagažą, trukdantį praėjimui, taip pat visų rūšių gyvūnus, šaunamuosius ginklus be apvalkalų.

Bagažo saugojimas. Bagažas priimamas saugoti tose prieplau-kose, kuriose yra bagažinės, nepriklausomai nuo to, ar keleivis turi bilietą plaukti vandens transporto priemone, ir išduodamas bagažo

397

kvitas. Į bagažinę priimamas saugoti bagažas tik tvarkingai įpakuo-tas, išskyrus tą, kuriam įpakavimas nereikalingas.

Draudžiama bagažinėse saugoti degias, sprogstančias, dvokian-čias, gailias medžiagas, suslėgtas ar suskystintas dujas, išskyrus dujas portatyviniuose balionuose, smailius, pjaunančius daiktus, šaunamuosius ginklus be apvalkalų.

Už bagažo saugojimą imamas nustatyto dydžio mokestis. Bagažinėse bagažas saugomas 30 parų. Jei po 30 parų saugomo

bagažo savininkas neatsiima – jis realizuojamas. Keleivių teisės. Keleivis turi teisę: a) Užimti nurodytą biliete vietą. b) Nemokamai vežtis vieną, ne vyresnį kaip 5 metų amžiaus

vaiką, jei jis neužima atskiros vietos. c) Nemokamai vežti rankinį bagažą, nurodytą šiose Taisyklėse,

o kitą bagažą – už nustatytą mokestį. d) Su tuo pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo ar, jei susita-

ria laivų valdytojai, kitais laivais, kai laivas dėl kokių nors priežasčių negali plaukti.

e) Nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartį. Keleivių atsakomybė. Už šių Taisyklių pažeidimą keleiviai

baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytomis baudomis. Baudos sumokėjimas neatleidžia keleivio nuo mokesčio už važiavimą ir bagažo vežimą.

Iš keleivio paimant baudą vietoje, remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašomas nustatytos formos protokolas. Jeigu bauda nesumokama vietoje, tai išieškoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Jeigu randamas keleivis be bilieto, jis privalo sumokėti baudą, nustatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekse, ir įsigyti bilietą nuo pradinės prieplaukos. Atsisakęs – išlaipinamas artimiausioje prieplaukoje.

Už prieplaukų, laivų, keltų įrengimų sugadinimą kaltininkai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Vežėjų atsakomybė. Vežėjai yra atsakingi už keleivių vežimą laivu ar keltu nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos.

Vežėjai atsako už priimto iš keleivių (kai išduodamas bagažo kvitas) vežti arba saugoti bagažo praradimą ir sugadinimą, jeigu neįrodo, kad tai įvyko ne dėl jų kaltės.

398

Rasti daiktai. Laivuose, keltuose rastus daiktus palydovas-kasininkas arba laivo kapitonas pasibaigus reisui privalo atiduoti galinės prieplaukos viršininkui. Prieplaukoje arba jos teritorijoje rasti daiktai atiduodami prieplaukos viršininkui.

Tarp rastų daiktų esantys: – maisto produktai sunaikinami po 3 parų, o dvokiantys –

tuojau pat; – asmeniniai dokumentai, ginklai, šaudmenys ir sprogmenys

nedelsiant perduodami policijai; – pinigai po dviejų parų padedami į vežėjo kasą; – užsienio valiuta, brangenybės, valstybiniai popieriai – ne vė-

liau kaip per dvi paras atiduodami saugoti vietos valstybinio banko įstaigai, kur saugomi 30 parų, pasibaigus terminui valiuta pervedama į valstybės biudžetą, o brangenybės bei vertybiniai popieriai reali-zuojami įstatymų nustatyta tvarka, o gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.

Rastieji daiktai savininkams grąžinami, kai jie pateikia asme-nybės tapatumą patvirtinančius dokumentus ir pareiškimą, kuriame išvardina pamestus daiktus bei jų požymius.

Už rastų daiktų saugojimą imamas mokestis kaip už bagažo saugojimą; savininkas pasirašo rastų daiktų registravimo žurnale.

Vežėjų ir keleivių kontrolė. Vidaus vandenų transporto prie-monių vežėjų darbą ir tai, kaip šiomis transporto priemonėmis vyks-tantys keleiviai laikosi šių Taisyklių reikalavimų, kontroliuoja Lietu-vos Respublikos vandens transporto valstybinės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijos pareigūnai, turintys specialius pažymėjimus.

Atvykus kontrolieriui, laivo ar kelto įgula privalo pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus. Įgulos nariams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti.

Kontrolę atliekantys pareigūnai tikrina: – kaip vežėjai, įgulos nariai ir prieplaukos uostai laikosi šių

Taisyklių; – kaip vežėjai ir įgula laikosi maršrutų ir eismo tvarkaraščių; – ar vežėjai ir prieplaukos tinkamai parduoda ir įformina

bilietus. Nustatę vežėjo įgulos aplaidumą, šių Taisyklių pažeidimus,

kontrolę atliekantys pareigūnai surašo aktą.

399

Nustatę, kad keleivis pažeidžia šias Taisykles, kontrolę atliekan-tys pareigūnai paima iš keleivio baudą arba surašo administracinės teisės pažeidimų protokolą.

Keleiviai, plaukę be bilieto arba vežę bagažą be kvito ir atsisakę sumokėti baudą vietoje, keleiviai su nešvariais drabužiais arba turintys draudžiamą bagažą artimiausioje prieplaukoje išlaipinami iš transporto priemonės.

Vežimas pagal sutartis ir atskirus užsakymus. Laivų savinin-kai pagal sutartis arba atskirus užsakymus nuomoja laivus arba atlieka grupinius vežimus atskiroms įstaigoms ir organizacijoms bei fiziniams asmenims.

Kai užsakovai nuolat naudojasi vidaus vandenų transporto paslaugomis, su jais sudaromos sutartys, kuriose numatomas grafikas, apmokėjimo tvarka, šalių atsakomybė.

Kontroliniai klausimai 1. Apibūdinti „miesto“, „tarpmiestinį“ ir „tarptautinį“ maršrutus. 2. Kiek pinigų grąžinama keleiviui, jei grąžina bilietą, pirktą į

tarpmiestinio maršruto reisą?

400

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. Valstybės žinios, 1991, Nr. 30-804 Kelių transportas

2. Autobusų stočių veiklos nuostatai. Valstybės žinios, 1996, Nr. 71-1724. 3. Butkevičius J., Kelių transporto veiklos teisinis reguliavimas.

Mokomoji knyga Vilnius. Technika, 2005 p. 180 4. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų,

važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR). Valstybės žinios, 2000, Nr. 159-1762.

5. Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai. Valstybės žinios, 1997, Nr. 40-981.

6. Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei, kompensavimo tvarka. Valstybės žinios, 2003, Nr. 30-1265.

7. Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarka. Valstybės žinios, 2003, Nr. 30-1265.

8. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės. Valstybės žinios, 1995, Nr. 60-1516.

9. Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės. Valstybės žinios, 1999, Nr. 3-82.

10. Keleivių vežimai kelių transportu 2004. Tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų rinkinys. Linava, 2004. 673 p.

11. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. Valstybės žinios, 1997, Nr. 34-859.

12. Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės. Valstybės žinios, 1997, Nr. 97-2464.

13. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės. Valstybės žinios, 1998, Nr. 115-3261.

14. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės. Valstybės žinios, 1997, Nr. 76-1963.

15. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės. Valstybės žinios, 1997, Nr. 34-859.

16. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas. Valstybės žinios, 1996, Nr. 119-272.

17. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. Valstybės žinios, 2002, Nr. 116-5190.

401

18. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. Valstybės žinios, 1991, Nr. 30-804

19. Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija). Valstybės žinios, 2000, Nr. 6-155.

20. Pervežimai kelių transportu 2004. Europos Sąjungos reglamentai ir direktyvos. Linava, 2004. 379 p.

21. Pervežimai kelių transportu 2004. Krovinių pervežimas. Tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų rinkinys. Linava, 2004. 365 p.

22. Pervežimai kelių transportu 2004. Muitinės procedūros. Tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų rinkinys. Linava, 2004. 304 p.

23. Reikalavimai gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. Valstybės žinios, 1996, Nr. 50-1210.

24. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). Valstybės žinios, 1998, Nr. 107–2932.

25. Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigoji-mams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutar-čių sudarymo ir nutraukimo tvarka. Valstybės žinios, 2003, Nr. 86-3910. Geležinkelių transportas

26. 1969 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, susijusių su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimu, vykdomų geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje, samprata.

27. 1991 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr.1893/91, pakeičiantis reglamentą (EEB) Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, susijusių su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, vykdomų geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje, samprata.

28. 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros.

29. 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3578/92, iš dalies pakeičiantis reglamentą (EEB) Nr.1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transportui.

30. 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo.

31. 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl trans-europinės greitųjų traukinių geležinkelių sistemos sąveikos.

402

32. 1996 m. lapkričio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2255/96, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EEB) Nr.1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transportui.

33. 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direk-yva 2001/12/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros.

34. 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direk-tyva 2001/13/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo.

35. 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo.

36. 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direkty-va 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos.

37. 2004 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/5 l/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl geležinkelio plėtros.

38. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose.

39. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/50/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos

40. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas 41. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės 42. Krovinių vežimo taisyklės 43. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklės

Oro transportas 44. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas 45. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės

Jūrų transportas

46. Tarptautinė jūrų organizacijos (IMO) konvencijas saugios laivybos srityje

47. Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konvencija

403

48. Tarptautinė jūrų organizacijos konvenciją (Žin., 1995, Nr. 31-704)

49. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas

50. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas 51. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas

Vidaus vandenų transportas

52. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas 53. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių eksploatavimo

taisyklės 54. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų

steigimo ir registravimo nuostatai 55. Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos

Respublikos taisyklės