TSV EGZAMINAS

1. Teismo sprendimų vykdymo dalykas;Vykdymo proceso teisinio reguliavimo dalyką sudaro visuma procesinių teisinių santykių, kylančių tarp specialaus subjekto (teismo antstolio-vykdytojo), vykdymo proceso šalių (išieškotojo ir skolininko), kitų vykdymo proceso dalyvių, laiku ir tinkamai vykdant reikalavimus, įtvirtintuose jurisdikcinių ir nejurisdikcinių institucijų išduotose vykdomuosiose dokumentuose.

2. Teismo sprendimų vykdymo reguliavimo metodas;Mišrus teisinio reguliavimo metodas – dispozityvus ir imperatyvus

3. Teismo sprendimų vykdymo šaltiniai; CPK 6d. BPK 7d. Sprendimo vykdymo instrukcija - detalizuojantis1) Civilinio proceso kodeksas VI dalis2) Sprendimų vykdymų instrukcija3) LR antstolių įstatymas

4. Antstolio statusas, kvalifikaciniai reikalavimai juo tapti;Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų).Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos principais:

teisėtumo; Kooperacijos, demokratiškumo CP principai.

Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareigos kylančios iš statuso:

sąžiningai atlikti profesines pareigas; neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių; saugoti komercines ir kitas įst.saugomas paslaptis; imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesų, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso

dalyvių teisių bei teisėtų interesų.Reikalavimai tapti anstoliu

o nepriekaištingos reputacijos o Lietuvos Respublikos pilietis, o turintis teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro), o ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą o arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ar antstoliu ir laimėjęs viešą konkursą.o Socialinių mokslų teisės krypties daktaras, habilituotas daktaras arba ne mažiau kaip penkerius metus

antstoliu buvęs asmuo, jei nuo jo atleidimo iš antstolių praėjo ne daugiau kaip treji metai, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų.

5. Nepriekaištingos reputacijos turinys;Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas;2) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį ar neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas;3) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;4) jo elgesys ar veikla nėra suderinama su Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimais;5) buvo atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo nepraėjo penkeri metai.

Antstolis, negali eiti kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą.

Taip pat reikalavimai dėl antstolio sveikatos nustatyti tam tikruose teisės aktuose.

6. Antstolių kvalifikacijos ir profesinių žinių tikrinimas;Antstolio pareigos užimamos viešo konkurso būdu. Viešą konkursą antstolio pareigoms užimti skelbia, antstolių priėmimo tvarką ir kvalifikacinio antstolio egzamino programą tvirtina teisingumo ministras. Konkursas vyksta pagal teisingumo ministro įsakymą.

Viešą konkursą sudaro: Kvalifikacinis antstolių egzaminas Pretendentų privalomų vertinimas

Antstolių viešą konkursą vykdo Antstolių viešo konkurso komisija. komisiją sudaro septyni nariai. Iš jų tris narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, tris narius – Lietuvos antstolių rūmai ir vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Antstolių viešame konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys antstolio įstatymo nustatytus reikalavimus, pateikę Teisingumo ministerijai nustatytus dokumentus bei kvitą, patvirtinantį užmokesčio už dalyvavimą konkurse. Antstolių viešo konkurso rezultatai tvirtinami teisingumo ministro įsakymu, nurodant konkursą laimėjusį asmenį (asmenis). Teisingumo ministras gali atsisakyti patvirtinti antstolių viešo konkurso rezultatus, jei paaiškėja, jog viešas konkursas vyko pažeidžiant reikalavimus. Teisingumo ministro įsakymas dėl antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo ar atsisakymas patvirtinti viešo konkurso rezultatus gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teisė vykdyti antstolio veiklą1. Teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, šio Įstatymo nustatyta tvarka apdrausti profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka prisiekę. Teisę vykdyti antstolio veiklą įgiję asmenys deklaruoja savo ir šeimos narių turtą Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka.2. Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo dienos privalo įkurti antstolio kontorą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl darbo antstolių kontoroje, Lietuvos antstolių rūmams sumokėti nustatytą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką ir pateikti Teisingumo ministerijai tai patvirtinančius dokumentus.3. Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo, įvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šių sąlygų įvykdymą, pateikimo teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstoliu.4. Antstoliu paskirtas asmuo, prisiekęs šio Įstatymo nustatyta tvarka, įrašomas į Lietuvos antstolių sąrašą, jam išduodamas liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą, ir antstolio pažymėjimas bei ženklas. 5. Lietuvos antstolių sąrašą sudaro ir tvarko Teisingumo ministerija. Teisingumo ministras Lietuvos antstolių sąrašą skelbia „Valstybės žiniose“.6. Teisingumo ministro įsakymas dėl asmens skyrimo antstoliu ar atsisakymas skirti antstoliu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.7. Antstolių asmens bylos saugomos Teisingumo ministerijoje.

7. Antstolio įgaliojimų sustabdymo ir pasibaigimo pagrindai, pasekmėsAntstolio veiklos sustabdymo pagrindai:

įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką; nustatyta šiurkščių pažeidimų tvarkant, saugant ir naudojant pinigines lėšas ar kitas materialines vertybes, kurios

antstoliui buvo patikėtos ar buvo gautos jam atliekant nustatytas funkcijas, ir dėl to iškelta drausmės byla; profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokos nesumokėjimas.

Atnaujinama antstolio veikla, kai baigiasi tie pagrindai dėl ko jie buvo sustabdyti.

Antstolio įgaliojimai pasibaigia:1) antstoliui mirus;2) atleidus jį iš antstolių.

atleidimo pagrindai: 1) netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;2) jo prašymu;3) kai dėl sveikatos būklės pagal medicininės komisijos išvadą negali dirbti antstoliu;4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką; 5) paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš antstolių; 6) jei jis neatestuojamas;7) sukakęs 65 metus ir jeigu teisingumo ministras nepratęsė antstolio įgaliojimų, atsižvelgdamas į atestavimo ir sveikatos patikrinimo rezultatus. Antstolio įgaliojimai negali būti pratęsti daugiau kaip iki 70 metų; 8) jei, paskirtas antstoliu, per du mėnesius nuo paskyrimo dienos neprisiekia;9) jei po jo paskyrimo antstoliu paaiškėja anksčiau buvę faktai, kuriuos žinojus paskyrimo metu būtų buvę atsisakyta skirti jį antstoliu.

8. Antstolio atstovas, pavaduojantysis antstolis;Jeigu antstolis dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti savo funkcijų, teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantysis antstolis. Antstolis, negalintis atlikti savo funkcijų dėl ligos ar kitų priežasčių daugiau negu vieną darbo dieną, ne vėliau kaip antrą veiklos nevykdymo darbo dieną privalo apie tai pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Jeigu antstolis negalės atlikti savo funkcijų dėl numatomų priežasčių, apie tai iš anksto, tinkamu laiku, jis turi pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui.Antstolio atstovu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos LR pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), išlaikęs antstolio kvalifikacinį egzaminą, ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras antstolio atstovu gali būti skiriamas be egzaminų. Antstolio atstovas skiriamas teisingumo ministro įsakymu pagal atstovaujamo antstolio ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu antstolis ne dėl savo kaltės negali atlikti antstolio funkcijų ir pagrįstai negali pateikti prašymo skirti antstolio atstovą, teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti antstolio atstovą savo iniciatyva, kai būtina užtikrinti, kad toje teritorijoje būtų atliekamos antstolio funkcijos.Asmuo vienu metu gali būti skiriamas tik vieno antstolio atstovu. Antstolio atstovas gali būti skiriamas ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui. Šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas. Antstolio atstovo veiklą gali vykdyti asmuo, paskirtas antstolio atstovu ir prisiekęs nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo antstolio atstovu nustatyta tvarka buvo davęs antstolio priesaiką, iš naujo prisiekti nereikia. Atstovaujamasis antstolis atstovavimo metu negali atlikti jokių antstolio funkcijų ir teikti paslaugų.

Atstovaujamasis antstolis su paskirtu antstolio atstovu iki jo veiklos pradžios sudaro rašytinę sutartį dėl antstolio atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą. Tais atvejais, kai antstolio atstovas skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, sutartį dėl atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą su paskirtu antstolio atstovu sudaro Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.Antstolio atstovas atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu:1) pasibaigus atstovavimo terminui;2) atstovaujamojo antstolio ar atstovo reikalavimu;3) pasibaigus antstolio įgaliojimams šio Įstatymo 12 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Antstolio atstovas drausmine tvarka atsako kaip antstolis. Jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, antstolio atstovas turi visas antstolio teises ir pareigas, įskaitant darbdavio funkcijas. Antstolio atstovui taikomi antstolio veiklos apribojimai. Antstolio atstovas visus veiksmus atlieka atstovaujamojo antstolio vardu ir naudodamas antstolio antspaudą, nurodydamas, kad veikia kaip antstolio atstovas. Antstolio atstovo padaryta žala padengiama iš antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo išmokos. Likusią žalą Civilinio kodekso ir Antstolio įstatymo nustatyta tvarka solidariai atlygina atstovaujamasis antstolis ir antstolio atstovas.

Antstolio pavadavimas Teisingumo ministro įsakymu ne ilgesniam kaip trisdešimties dienų laikotarpiui gali būti skiriamas pavaduojamojo antstolio pasiūlytas pavaduojantysis antstolis, o jei toks pasiūlymas nepateiktas, pavaduojančiuoju antstoliu gali būti skiriamas kitas tos pačios antstolių kontoros antstolis, toje pačioje veiklos teritorijoje ar besiribojančioje teritorijoje veikiantis antstolis.Jei antstolio įgaliojimai yra sustabdyti ar nustatyta tvarka nėra paskirtas antstolio atstovas, pavaduojantysis antstolis gali būti skiriamas teisingumo ministro iniciatyva. Šioje dalyje nurodytu atveju pavaduojantysis antstolis skiriamas iki antstolio įgaliojimų atnaujinimo arba kol bus paskirtas antstolio atstovas.Pavaduojamasis antstolis jo pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų bei teikti kitų paslaugų.Pavaduojantysis ir pavaduojamasis antstoliai sudaro rašytinę sutartį dėl pavadavimo sąlygų ir atlyginimo už pavadavimą. Jei pavaduojantysis ir pavaduojamasis antstoliai dėl pavadavimo sąlygų nesusitaria arba pavaduojantysis antstolis skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, pavadavimo sąlygos ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimas už pavadavimą nustatomas teisingumo ministro nustatyta tvarka.Pavaduojantysis antstolis administruoja antstolio kontorą, atlieka visas darbdavio bei antstolio funkcijas taip, kaip tai būtų daręs pavaduojamasis antstolis. Už žalą, padarytą pavadavimo metu, atsako pavaduojantysis antstolis.

9. Antstolių rūmų sudėtis, funkcijos;Antstolių rūmai – organizacinė antstolių kontrolė

Lietuvos antstolių rūmai1. Antstolių savivaldą įgyvendina Lietuvos antstolių rūmai.2. Lietuvos Respublikos antstoliai vienijasi į Lietuvos antstolių rūmus. Jų buveinė yra Vilniuje.3. Kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys.4. Lietuvos antstolių rūmai yra viešas juridinis asmuo. Lietuvos antstolių rūmų veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos antstolių rūmų įstatai.5. Lietuvos antstolių rūmų veikla finansuojama iš antstolių mokamų įmokų. Jų dydį nustato antstolių susirinkimas.

Lietuvos antstolių rūmų funkcijos yra šios:1) koordinuoti antstolių veiklą;2) atstovauti antstolių interesams valstybės valdžios institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;3) rengti teisės aktų projektus antstolių veiklos klausimais ir teikti juos Teisingumo ministerijai;4) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti antstolių veiklą;5) organizuoti ir vykdyti antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimą;6) teisingumo ministro nustatyta tvarka tvarkyti antstolių, kurių įgaliojimai yra pasibaigę, archyvą; 7) kitos nustatytos funkcijos.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas1. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas yra Lietuvos antstolių rūmų valdymo organas. Jį sudaro penki nariai, įskaitant Prezidiumo pirmininką, kuriuos iš antstolių ketveriems metams išrenka antstolių susirinkimas. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariu, įskaitant Prezidiumo pirmininką, antstolis gali būti išrinktas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas atstovauja Lietuvos antstolių rūmams.2. Šis Įstatymas bei Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo darbo reglamentas nustato Prezidiumo įgaliojimus ir darbo tvarką.3. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, atlikdamas Lietuvos antstolių rūmams priskirtas funkcijas:1) tikrina antstolių darbo organizavimą; 2) teikia pasiūlymus antstolių susirinkimui antstolių veiklos klausimais;3) apdraudžia antstolių civilinę atsakomybę;4) organizuoja kursus ir seminarus antstolių kvalifikacijai kelti;5) gali reikalauti iš antstolių informacijos, reikalingos Lietuvos antstolių rūmų funkcijoms atlikti;6) atlieka kitas Lietuvos antstolių rūmų įstatuose bei Prezidiumo darbo reglamente nustatytas funkcijas4. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas teikia teisingumo ministrui paskelbti antstolių susirinkimo priimtus Lietuvos antstolių rūmų įstatus. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti įstatus, jeigu jie prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti įstatus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

10. Antstolių susirinkimas, funkcijos;Antstolių susirinkimą šaukia Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas. Antstolių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis antstolių susirinkimas turi būti sušauktas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis visų antstolių.Antstolių susirinkimas:1) renka Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką;

2) renka du Antstolių garbės teismo narius;3) išklauso Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo veiklos ataskaitą;4) tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo darbo reglamentą;5) priima Lietuvos antstolių rūmų įstatus, Antstolių profesinės etikos kodeksą; teisingumo ministras juos skelbia „Valstybės žiniose“;6) Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo teikimu tvirtina įmokų Lietuvos antstolių rūmams dydį;7) sprendžia kitus su antstolių veikla susijusius klausimus.Antstolių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų antstolių. Antstolių susirinkimui pirmininkauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas arba jo pavedimu kitas Prezidiumo narys. Sprendimai antstolių susirinkime priimami paprasta dalyvaujančių antstolių balsų dauguma. Antstolių susirinkimo protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

11. Antstolių garbės teismas, funkcijos;Antstolių garbės teismas – tai procesinė teisinė kontrolė

Antstolių garbės teismą sudaro penki nariai, iš kurių du renkami antstolių susirinkime, du skiria teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.Antstolių garbės teismo nariai skiriami ketveriems metams iš antstolių. Antstolių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ar skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.Antstolių garbės teismas gali veikti, jeigu yra išrinkti ar paskirti bent trys nariai. Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

12. Drausmės byla antstoliui. Pagrindai, procedūra, sprendimai;Antstolio, antstolio padėjėjo drausmės bylos procedūraUž Antstolio įst., Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame drausminė atsakomybė.Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės bylą antstolio padėjėjui gali iškelti teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas savo iniciatyva arba antstolio, su kuriuo antstolio padėjėjas yra sudaręs darbo sutartį, teikimu. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį laiką neįskaitomas laikas, kai antstolis (antstolio padėjėjas) sirgo ar atostogavo. Kai atlikus antstolio veiklos patikrinimą, buvo nustatyta šiurkščių pažeidimų tvarkant, saugant ir naudojant pinigines lėšas ar kitas materialines vertybes, kurios antstoliui buvo patikėtos ar buvo gautos jam atliekant funkcijas, ir dėl to iškelta drausmės byla – šiuo atveju drausmės byla antstoliui turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo iškėlimo dienos.Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai. Paaiškėjus, kad pažeidimas gali turėti nusikalstamos veikos požymių, medžiaga perduodama tirti atitinkamoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės. Jas tvirtina teisingumo ministras.Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų:1) nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo;3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų.Priimant sprendimą, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas.Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo paskyrimo dienos. Antstolių garbės teismas Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo.Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo antstoliui (antstolio padėjėjui) dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.

15 straipsnis. Drausminės nuobaudos Antstoliui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:1) pastaba;2) papeikimas;3) teisės teikti paslaugas, nurodytas 21 straipsnio 2 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;4) teisės atlikti funkcijas, nurodytas 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;5) atleidimas iš antstolių.

2. Antstolio padėjėjui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:1) pastaba;2) papeikimas;3) teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas.Antstoliui ir antstolio padėjėjui papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Antstolių garbės teismo nustatyta tvarka.

13. Antstolio kontora, veiklos teritorija;Antstolio kontora – nėra civilinių teisinių santykių subjektas. Gali paduoti į teismą antstolį, o ne kontorąVeiklai vykdyti vienas ar keli antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą kuri yra antstolio (antstolių) darbo vieta.

Antstolio kontora įkuriama antstolio veiklos teritorijoje. Jei kontorą kuria keletas antstolių, ji turi būti įkuriama vieno iš antstolių veiklos teritorijoje; kitų antstolių veiklos teritorijos turi būti šalia veiklos teritorijos, kurioje antstolių kontora yra kuriama. Antstolio (antstolių) kontora nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas. Antstolio (antstolių) darbo vietos bei nustatyto darbo laiko reikalavimus tvirtina teisingumo ministras. Antstolio (antstolių) kontoroje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos priimti asmenis.Teisingumo ministro leidimu antstoliui paskirtoje veiklos teritorijoje gali būti įkurtas antstolio (antstolių) kontoros skyrius. Apie kontoros adreso ar kitų rekvizitų pasikeitimą antstolis privalo pranešti Teisingumo ministerijai ir paskelbti šalies dienraštyje bei vietos laikraštyje, taip pat pranešti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje antstolis veikia. Teisingumo ministras nustato visoms antstolio (antstolių) kontoroms bendrą iškabų formą.

Antstolio veiklos teritorijaAntstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai. Antstolis negali atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus ar atlikti kitas nustatytas funkcijas, vykdytinas jo veiklos teritorijoje, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

14. Antstolio funkcijos ir paslaugos. Atskyrimo reikšmėVisa antstolio veikla skirstoma į :

a. Antstolio funkcijas (turi valdingus įgalinimus vykdant funkcijas, kurios įgyvendinamos procesine forma))b. Antstolio teikiamas paslaugas.(valdingų įgalinimų neturi ir veikia kaip laisvas, profesines paslaugas teikiantis

asmuo)Kai antstolis vykdo funkcijas jo patvarkymai yra privalomi. Antstolio patvarkymai – tai pagrindinė antstolio atliekamų procesinių veiskmų išraiškos forma. jame nurodomas: patvarkymo surašymo data, savo vardą pavardę, vykdomosios bylos nr, bylos šalys, sprendžiamo klausimo esmė, matyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas, Rezoliucinėje dalyje: priimtas sprendimas, apskundimo tvarka. Patvarkymas pasirašomas ir uždedamas antspaudas. Būtinai turi būti nurodyta antstolio kontora ir teismas kuriam gali būti patvarkyms skundžiamas.

Antstolio funkcijos: Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Antstolis savo funkcijas atlieka atlygintinai, visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, įvykužius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko.Antstolio paslaugos:1) saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese;2) konstatuoti faktines aplinkybes, 3) perduoti ir įteikti dokumentus LR esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo; 3) teikti teisines konsultacijas – patarimus teisės klausimais;4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą;5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles.

Teikdamas paslaugas antstolis nėra ribojamas jam nustatytos teritorinės kompetencijos ribų, už paslaugas atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu.

Konstatuoti faktines aplinkybes gali teismo pavedimu arba kliento prašymu. Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Tik antstolio surašytas faktinių aplinkybių protokolas yra oficialus rašytinis įrodymas.

Funkcijų ir paslaugų santykisPaslaugų teikimas neturi trukdyti atlikti įstatymų nustatytas funkcijas. Teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Visais atvejais antstolis privalo teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms. Antstolis negali teikti mokamų paslaugų vykdomosiose bylose, jeigu tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis. Atliekant funkcijas ir teikiant paslaugas, turi būti užtikrintas funkcijų atlikimo ir paslaugų teikimo atribojimas.

15. Faktinių aplinkybių konstatavimasFaktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Garso ar vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi. Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų. Konstatuodamas faktines aplinkybes, antstolis turi tiek pat teisių įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas ir būti jose kaip ir asmuo, kurio prašymu konstatuojamos faktinės aplinkybės.Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas teismo pavedimu, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu.Konstatuojant faktines aplinkybes fizinių ar juridinių asmenų prašymu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais. Vienas iš jų išduodamas asmeniui, kurio prašymu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, o antras saugomas antstolio (antstolių) kontoroje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas elektronine forma, išskyrus vaizdo ar garso įrašus, ne vėliau kaip kitą dieną nuo surašymo dienos Antstolių informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka perduodamas į Antstolių informacinės sistemos duomenų bazę. Teismo pavedimu faktinės aplinkybės konstatuojamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka:

1. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo formą nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.2. Faktines aplinkybes antstolis konstatuoja teismo pavedimu. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą antstolis ne

vėliau kaip kitą darbo dieną po jo surašymo persiunčia pavedimą davusiam teismui.

3. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią.

16. Reikalavimai tapti antstolio padėjėjuAntstolio padėjėjas - Nuolatinė (ne pakaitinė) ir įstatyminė pareigybė.Reikalavimai tapti antstolio padėjėju:

nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, sudaręs darbo sutartį su antstoliu dėl darbo antstolio padėjėju turintis teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą – įrašytas antstolio padėjėju sąrašą kurį administruoja Teisingumo

ministerijaTeisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atimama išbraukiant antstolio padėjėją iš antstolių padėjėjo sąrašo:1) paskyrus drausminę nuobaudą;2) pasibaigus darbo sutarčiai dėl darbo antstolio padėjėju.

17. Antstolio padėjėjo teisės ir pareigosAntstolio padėjėjo procesinės teisės:

Perduoti ir įteikti dokumentus;teikti paslaugas t.y. (saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese; perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo; teisines konsultacijas – patarimus teisės klausimais; tarpininkauti vykdant turtines prievoles.) Atlikti procesinius veiksmus, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą,

vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą.

Antstolio padėjėjas privalo laikytis darbo drausmės, Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimų, nepriekaištingai vykdyti antstolio pavedimus, elgtis taip, kad nežemintų antstolio vardo, apie pavedimo įvykdymą nedelsdamas pranešti antstoliui.Skiriant pavaduojantįjį antstolį, pavaduojamojo antstolio padėjėjas privalo gauti pavaduojančiojo antstolio rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu atliekant veiksmus.

18. Sprendimų vykdymo veiksmai, kuriuos sankcionuoja/sprendžia teismasTeismas vykdymo procese:

Antstolio veiksmų teisėtumo patikrinimas esant asmenų skundams (pasivi, ad hoc teisėtumo kontrolė) Antstolio veiksmų sankcionavimas

Antstolių veiksmų sankcionavimasVykdymo procese teismas tvirtina procesinius antstolio veiksmus ir nagrinėja tokius antstolio ar kitų asmenų pareiškimus:

1. Vykdymo procese teismas tvirtina procesinius veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (Cpk 591.) antstolis, norėdamas tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprndimą, surašo motyvuotą patvarkymą. Šį patvarkymą tvirtina apylinkės teismo, kuriame yra vykdantis sprendimą antstolis, teisėjas savo rezoliucija.

2. dėl leidimo antstoliui įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, jeigu antstolis į jas neįleidžiamas 615.2.). jei antstolis į gyvenamasias patalpas neįleidžiamas, jis į jas turi teisę įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeitį į gyvenamąsias patalpas. Tokia teismo nutartis nereikalinga, jeigu vykdomas teismo sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeitimo į jas, teismo sprendimai padalyti gyvenamosiose patalpose esanį turtą, pašalinti pažeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kiti teismo sprendimai, kurių negalima įvykdyti antstoliui neįėjus į gyvenamąsias patalpas.

3. dėl teisių perėmimo vykdymo procese;4. dėl antstolio, vertėjo ir eksperto nušalinimo;5. dėl procesinio teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo;6. dėl skolininko kuratoriaus paskyrimo;7. dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo;8. dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo;9. dėl aprybojimų, išieškant iš fizinio asmens turto tvarkymo10. dėl reikalavimų tenkinimo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto, iš

kurio galima išieškoti;11. dėl varžytinių akto bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto tvirtinimo;12. dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko;13. dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis;14. dėl sankcijų taikymo.

Nutartimi skiria baudas įstatymo numatytais atvejais Teismo sprendimų veiksmingumas

Antstolio ir kitų asmenų pareiškimai teismui vykdymo procese turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 dienas, nuo jų gavimo dienos. Dėl pareiškimo teismas priima nutartį, atskirais atvejais rezoliucija. Atskirtuoju skundu skundžiamos tik nutartys:

1. Kuria išspresti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo;2. Sprendimo vykdymas3. Išlaidų išieškojimas iš skolininko4. Atsakomybės už perduota saugoti turtą praradimas5. Dėl baudų skyrimo6. Dėl skolininko dalies bendrojoje dalyje nustatymo.

19. Vykdymo proceso šalys. Jų teisės ir pareigosIšieškotojas – asmuo kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija.Skolininkas – asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. Paprastai buvęs ieškovas tampa išieškotoju, o buvęs atsakovas – skolininku, tačiau gali būti iš atvirkščiai, pvz., kai ieškinys atmetamas, o iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.Išieškotojas turi teisę:1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus; 2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga;3) gauti pažymas apie vykdymo eigą;4) sudaryti taikos sutartis;5) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą;6) apskųsti antstolio veiksmus;7) reikšti prašymus, nušalinimus; 8) atsisakyti išieškojimo;Išieškotojo pareigos: 1) bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu; 2) domėtis vykdymo eiga;3) nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą; 4) nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą.

Skolininko teisės : 1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus;2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą;3) gauti pažymas apie vykdymo eigą; 4) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą;5) apskųsti antstolio veiksmus; 6) reikšti prašymus, nušalinimus;7) sudaryti taikos sutartis;

Skolininko pareigos: 1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus;2) antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus (tais atvejus, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, išieškotojo prašymu ir jo lėšomis raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje)3) kviečiamas atvykti pas antstolį;4) domėtis vykdymo eiga;

Išieškotojas ir skolininkas gali sudaryti taikos sutartį, kuria gavęs antstolis sustabdo vykdomosios bylos vykdymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas ją perduoda apylinkės teismui ir šis taikos sutartį patviskina nutartimi ir vykdomąja byla nutraukia.

20. Vykdymo proceso šalių atstovavimas. Atstovų įgalinimaiAtstovai vykdymo procese visus veiksmus atlieka atstovaujamojo vardu ir jo pavedimu. Atstovo įgalinimai turi būti aptarti įgaliojime, atstovavimo sutartyse. Įgaliojimas atstovauti teisme suteikia asmeniui teisę atlikti visus veiksmus atstovaujamojo vardu vykdomojoje byloje., išskyrus sudaryti tikos sutartį, perigalioti, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, gauti turtą. Išieškotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, jų padėjėjai arba kiti asmenys, gali būti bet kuris fizinis asmuo, jiems nekelemi jokie išsilavinimo reikalavimai, nei reikalavimai būti advokataisSkolininkas negali būti atstovaujamas, kai jis sprendima turi įvykdyti asmeniškai, pvz: atsiprašyti.Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto, išieškotojas turi teisę prašyti vykdymo vietos apylinkės teismą paskirti skolininko kuratorių (CPK 601 str. 1 d.). Skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti atstovą.

21. Teisių perėmimas vykdymo proceseTeismas, kuriame buvo išnagrinėta byla antstolio ar suinteresuotu asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo, perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įst. numatytais atvejais.Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui ar išieškotojui mirus, tai pat reorganizavus ar likvidavus j.a., kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Vykdomoji byla turi būti atnaujinta įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatytas teisių ar pareigų perėmėjs

22. Kiti vykdymo proceso dalyviai: vertėjas, eskpertas, kviestiniai, administratorius, skolininko kuratorius. Jų teisės ir pareigos?

Vertėjas – kai vykdymo proceso šalys nemoka LT kalbos, jų rašytiniu prašymu antstolis kviečia vertėją, kad šis dalyvautu atliekant vykdymo veiksmus;

Ekspertas – vykdymo procese antstolio patvarkymu turto vertei nustatyti gali būti skiriamas ekspertas; Kviestinis - Atlikdamas vykdymo proceso veiksmus, antstolis gali kviesti kviestinį (kviestinius)kuris vykdymo procese

atlieka pagalbines funkcijas. Kviestinių dalyvavimo tikslas yra padėti neginčijamai užfiksuoti ir patvirtinti tai, kas atliekama vykdant sprendimą, kad vėliau dėl vykdymo veiksmų atlikimo fakto, jų turinio nebūtų ginčų. Kviestinis gali būti kviečiamas

atliekant bet kokį vykdymo proceso veiksmą. Išieškotojas ir skolininkas, kai yra atliekami vykdymo veiksmai, taip pat turi teisę kviesti dalyvauti ne daugiau kaip po vieną kviestinį, antstolis - neribotą skaičiu. Kviestinių dalyvavimas būtinas, jeigu atliekant vykdymo veiksmus į skolininko būstą patenkama skolininkui ar jo šeimos nariams nedalyvaujant arba prieš šių asmenų valią. Šiuo atveju antstolis kviečia ne mažiau kaip du kviestinius. Apie kviestinių dalyvavimą nurodoma procesinių veiksmų atlikimo metu surašomuose dokumentuose. Šiuos dokumentus kviestiniai pasirašo. Kviestiniais gali būti pilnamečiai veiksnūs asmenys, nesuinteresuoti vykdomosios bylos baigtimi.

Administratorius (turto saugotojas) – paprastai areštuota turtą saugo asmuo, kurio turtą areštavo, prireikus turtas gali būti perduotas saugoti kitam asmeniui, tai pažymima turto arešto akte. Saugotojui mokamas atlyginimas, jai tai nėra skolininko giminaičiai ar jis pats. Turtu gali saugotojas naudotis jai tai nedaro turtui žalos, o jai padaro turi atlyginti žalą.

skolininko kuratorius – tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto, išieškotojas turi teisę prašyti vykdymo vietos apylinkės teismą paskirti skolininko kuratorių. Prašymas paskirti skolininko kuratorių paduodamas antstoliui, o šis ne vėliau kaip per tris dienas prašymą su vykdomąja byla perduoda apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai. Prašymą teismas išsprendžia per penkias dienas, paprastai rašytinio proceso tvarka. Asmuo kuratoriumi gali būti skiriamas tik jo paties sutikimu. Skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti atstovą. Skolininko kuratorius už atstovavimą turi teisę gauti atlyginimą. Atlyginimas mokamas iš lėšų, gautų vykdant išieškojimą iš skolininko turto.

23. Vykdytini dokumentai, jų rūšysDokumentai, kuriais remiantis išduodami vykdomieji raštai ir atliekami priverstinio teismų sprendimų vykdymo veiksmai CPK nustatyta tvarka, vadinami vykdytinais dokumentais.Vykdytinas dokumentas yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą – pagrindinį vykdomąjį dokumentą. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.Vykdytini dokumentai :1. teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose taip pat bylose dėl administracinių teisinių

santykių;2. teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;3. teismo nutarimai, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinėse bylose, tiek kiek jie susiję su turtinio pobūdžio

išieškojimais;4. teismo patvirtintos taikos sutartys;5. užsienio teismų ir arbitražų, institucijų ir pareigūnų sprendimai – tarptautinių sutarčių ir įstatymų nustatytais atvejais;6. kitų institucijų ir pareigūnų sprendimai kuomet įstatymuose nustatytas jų vykdymais civilinio proceso tvarka.

24. Vykdomasis dokumentas. Sąvoka, reikšmė, rūšysVykdomasis dokumentas, tai dokumentas įgalinantis atlikti vykdymo veiksmus. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.Vykdomieji dokumentai yra: 1) vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu; 2) teismo įsakymai; 3) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;4) kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Išieškotojo prašymo nereikia teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo:1.kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, 2.kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, 3.kai išieškomas išlaikymas, 4.kai išieškomas žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę,

25. Vykdomojo dokumento turinysVykdomajame rašte turi būti nurodoma:1) išdavusio vykdomąjį raštą teismo pavadinimas;2) byla, kurioje išduotas vykdomasis raštas;3) sprendimo priėmimo laikas;4) su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui;5) sprendimo įsiteisėjimo laikas arba nuoroda, kad sprendimas skubiai vykdytinas;6) vykdomojo rašto išdavimo laikas;7) pilnas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens registravimo kodas, bankų rekvizitai.

26. Akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo Teisę pateikti vykdomąjį raštą, teismo įsakymą antstoliui vykdyti turi išieškotojas arba jo atstovas. Kitus vydomuosius dok.gali pateikti vykdyti juos išdavusi institucija ar pareigūnas, taip pat išieškotojas.2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko FA gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą, pagal skolininko JA buveinės ar jo turto buvimo vietą. Vykdomasis dok.vykdyti turi būti pateiktas antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik savo aptarnaujamoje teritorijoje, o kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje turi teisę tik išimtinais atvejais:1. Pradėtus vykdymo veiksmus antstolis gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą.

2. Šiuo atveju antstolis surašo motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Šį patvarkymą turi patvirtinti rezoliucija apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra vykdantis sprendimą antstolis, teisėjas.3. Jeigu yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas, antstolis be teisėjo leidimo gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje – areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją. Šiuo atveju apie atliktus vykdymo veiksmus antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu praneša apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra antstolis, teisėjui.4. Visais atvejais apie vykdymo veiksmus, atliktus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis per tris dienas nuo tų veiksmų atlikimo dienos turi raštu pranešti tam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje tie veiksmai buvo atlikti.Apygardos teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esančiam antstoliui. Antstolio veiklos teritorijos ribų pažeidimas ir procesinių antstolio veiksmų atlikimas ne jo aptarnaujamoje teritorijoje gali būti pagrindas šiuos veiksmus pripažinti neteisėtais.3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai: Išduodant vykdomąjį raštą, prie jo pridedami turto arešto dokumentų bei kitų byloje esančių dokumentų, reikalingų sprendimui įvykdyti, nuorašai.4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties terminoIšieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti. Dėl svarbių priežasčių praleistas senaties terminas vykdomajam dok. pateikti vykdyti gali būti atnaujintas teismo nutartimi. 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas;Gavęs vykdomąjį dok. antstolis privalo patikrinti ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas. Nebus galimas tokių teisių ir pareigų perėmimas, kurios neatsiejamai susijusios su išieškotojo ar skolininko asmeniu, pvz. darbuotojo gražinimas į darbą. Ar galimas teisių ir pareigų perėmimas, nustatoma pagal tokių teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą bei pasibaigimą nustatančias materialines teises normas.6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; Antstolis privalo įsitikinti, ar likviduoto ar reorganizuoto JA teisės parėmė kitas subjektas. Šiuo tikslu gali būti patikrinami JA registro duomenys bei šiame registre esantys JA reorganizavimo ar likvidavimo dok.7) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.Tokiomis kliūtimis gali būti pripažįstamos aplinkybės, dėl kurių antstolis negalėtų vykdyti vykdomųjų dok. ir turėtų nusišalinti. Antstolis pats nustato ar yra kliūčių priimti vykdyti vykd. dok. antstoliui suabejojus vykd. dok. teisėtumu, jis turi teisę išaiškinti šalims teisę ginčyti vykd. dok., tačiau pats atsisakyti jį vykdyti, kol jis nėra įst. nustatyta tvarka panaikintas, teisės neturi.

Antstolis, nenustatęs kliūčių, vykd. dok priima ir pradeda vykdyti. Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti skubaus vykdymo byluose ne vėliau kaip kitą dieną po vykdomojo dok. priėmimo vykdyti, kitose byluose – ne vėliau kaip per 5 dienas nuo vykd. dok priėmimo vykdyti.

Antstolis priėmęs vykd. dok vykdyti gali atlikti priminius vykdymo veiksmus: iškviesti vykdymo proceso šalis ir išaiškinti jiems jų teises, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dok. įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolinino turto ir atlikti kitus perengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui.

27. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminaiPateikimo vykdymui senaties terminas:

1. vieno mėnesio senaties terminas taikomas vykdomiesiems dokumentams dėl grąžinimo į darbą (Senaties termino eiga prasideda nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo)

2. dešimties metų senaties terminas vykdomiesiems raštams, išduotiems pagal teismo sprendimus (Senaties termino eiga prasideda – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos)

3. 2 arba 3 metai jei vykdomas apkaltinamasis nuosprendis(atitinkamai dėl baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo);4. 3 mėnesiai nuo nutarimo skirti administracinę nuobaudą.

skubaus vykdymo atveju šis terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti.Vykdomieji dok. dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Senaties termino vykdomajam dok. pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomąjį dok. vykdyti.Senaties terminas nutraukiamas tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo teismo sprendimą. Senaties termino nutraukimo senaties prasideda iš naujo, o laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują senaties terminą neįskaičiuojamas.Kai sustabdoma vykd.byla, sustabdomas ir senaties terminas iki vykd. bylos atnaujinimo.Vykd.dok., pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, gražnus išieškotojui, naujas senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo dok.grąžinimo dienos.Dėl svarbių priežasčių praleistas senaties terminas gali būti atnaujinamas teismo nutartimi. Suėjus vykdymo senaties terminui vykdymo teisiniai santykiai nebegali atsirasti. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą reikia skirti nuo ieškinio senaties termino, nes skiriasi šių terminų sukeliamos teisinės pasėkmės.

Antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip nuo šeštos val. ir ne vėliau kaip iki dvidešimt antros val. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidžiama tik neatidėliotinais atvejais, kai, skubiai neįvykdžius sprendimo, vėliau šį sprendimą vykdyti gali būti sunkiau ar visai neįmanoma.

28. Vykdymo išlaidų struktūraVykdymo išlaidas sudaro:

1. administravimo išlaidos: avansas kad įvykdytu veiksmsua) būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti (būtinos išlaidos)b) papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Priverstinis išieškojimas

2. Atlygis antstoliui už įst. numatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

Būtinos išlaidos:1. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti parengimo;2. vykdomosios bylos užvedimui;3. raginimo ar siūlymo sumokėti skolą ir vykdymo išlaidos parengimo;4. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo parengimo;5. vykdomosios bylos archyvavimo, saugojimo ir sunaikinimo išlaidos.

29. Vykdymo išlaidų apmokėjimas ir išieškojimas?Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos ir išlaidos , susijusios su teismo sprendimo vykdymu. Vykdymo išlaidas dengia teismo sprendimo vykdymu suinteresuotos šalys. Vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo. Įvykdžius sprendimą, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Įvykužius sprendimą, dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Išlaidos antstoliui priteisiamos teismo nutartimi, kuri gali būti skundžiama atskirtuoju skundu.

30. Raginimas įvykdyti sprendimą. turinys, įteikimo būdai. Nesiuntimo atvejaiRaginimas įvykdyti sprendimą- dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir, kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dok. pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus kai raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas:

1. Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

2. skubaus vykdymo bylose;3. bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo;4. bylose dėl turto konfiskavimo;5. vykdant preliminarius teismo sprendimus;6. vykdant teismo įsakymuose bei hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo.7. Sprendimo skubaus vykdymo atvejais antstolis raginimą įvykdyti sprendimą, jeigu yra galimybė, perduoda skolininkui

žodžiu ir pasiūlo sprendimą vykdyti nedelsiantRaginimas yra siunčiamas registruotu laišku. Raginimas gali būti įteikiamas ir pilnamečiui šeimos nariui. Raginimo turinyje yra išaiškinamos skolininko teisės ir pareigos, duomenys apie turimą turtą, jo buvimo vietą.

Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui gali būti įteiktas:1. Išsiunčiant jį registruotu laišku arba įteikiant skolininkui asmeniškai (skolininkui pasirašant vykd. dok)2. Kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti

sprendimą negalima, išieškotojo prašymu ir jo lėšomis raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas vykdymo veiksmų atlikimo vietos vietiniae laikraštyje. Išsiūsdamas raginimą, antstolis apie tai pažymi vykd. dok. ir nurodo raginimo išsiuntimo datą. Jeigu raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, antstolis išieškojimuose iki 200lt. Siunčia siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Siūlymas siunčiamas registruotu laišku.

Raginime įvykdyti sprendimą nurodoma: 1) antstolio vardas, pavardė;2) teismo ar institucijos, kurios sprendimas vykdomas, pavadinimas, vykdomojo dokumento išdavimo data ir numeris;3) išieškotojo ir skolininko pavadinimas arba vardas ir pavardė, išieškotinų iš skolininko pinigų sumos, turtas ar reikalingi atlikti veiksmai;4) terminas, per kurį skolininkas turi įvykdyti sprendimą, taip pat reikiamais atvejais – kredito įstaigos ir antstolio depozitinės sąskaitos numeris ar išieškotojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris;5) kad neįvykdžius sprendimo, antstolis sprendimą vykdys priverstinai ir iš skolininko bus išieškotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos;6) skolininko teisės ir pareigos vykdymo procese

31. Terminas įvykdyti sprendimąRaginimo dok. turi būti nurodytas terminas. Terminas yra keturių rūšių:

vykdomajame dokumente nurodytas terminas; yra 10 dienų, skaičiuojama nuo raginimo įteikimo dienos (bendrasis terminas) nuo15 iki 30 dienų iškeldinimo iš patalpų atvejų. Vykdant sprendimus, įpareigojančius skolininką susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, terminas įvykdyti sprendimą

neskiriamas, o nurodoma sprendimą vykdyti nedelsiant nuo raginimo vykdyti sprendimą įteikimo dienos, jei vykd. dok.nenurodyta kitaip.

Raginimas išsiunčiamas vieną kartą ir 10 dienų terminas skaičiuojamas vieną kartą.Antstolis išsiuntęs skolininkui siūlymą ar raginimą sumokėti skolą, gali įpareigoti skolininką pateikti duomenys apie turimą turtą. Kai yra pavojus kad skolininkas gli turtą paslėpti, antstolis gali turtą areštuoti.

32. Vykdomosios bylos užbaigimasVykdomosios bylos užbaigimas:

1. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą;2. grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui;3. nutraukus vykdomąją bylą;4. persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui;

5. vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą;6. persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Vykdomųjų dok. gražinimas išieškotojui per įst. nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dok. vykdyti ne ankščiau kaip praėjus 3 mė. Po jo gražinimo išieškotojui. Išskyrus išimtis - vykdomasis dokumentas grąžinamas:

33. Vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindaivykdomasis dokumentas grąžinamas:

1. išieškotojo prašymu;2. jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų iš kurių gali būti išieškoma;3. jeigu išieškotojas atsisakė paimti skolininko turtą, neparduotą vykdant sprendimą;4. jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojas nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, arba jeigu nežinoma juridinio

asmens buveinė;5. jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą;6. jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus būstą, kuriame gyvena ir išieškoma suma neviršyja trijų tūkst. litų;7. jeigu antstolis nusišalino ar buvo nušalintas ir nebuvo gautas išieškotojo pageidavimas perduoti vykdomąjį dokumentą

kitam antstoliui;8. jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje;9. nustačius, kad skolininkas LR teritorijoje negyvena, nedirba, neturi turto ar pajamų.

34. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindaiVykdomoji byla nutraukiama: - tokia byla negali būti pradedama iš naujo, daugiau byla nebevykdoma1. išieškotojui atsisakius išieškojimo;2. išieškotojui ir skolininkui sudarius taikos sutartį;3. mirus išieškotojui arba skolininkui, kuomet reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui;4. suėjus išieškojimo senaties terminui;5. panaikinus vykdomuosius dokumentus, kurie buvo vykdymo pagrindas;6. reorganizavus ar likvidavus j. a. , jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas;7. jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo;8. išieškotojui ir skolininkui sudarius skolos padengimo sutartį;9. jei vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti;10. išieškotojui atsisakius priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime.Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu, išskyrus tuos atvejus, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl taikos sutarties sudarymo. Tokį antstolio patvarkymą tvirtina teisėjas rezoliucija. Patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo nuorašą antstolis išsiunčia vykdymo proceso šalims.

35. Antstolio veiksmų apskundimas, skundų nagrinėjimo tvarka – iš CPKGali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Skundas pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. Skundai dėl antstolio veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Skundo padavimo terminaiSkundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti.Dėl teismo nutarties, priimtos antstolio veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas.Teismo nutarties nuorašas per tris dienas nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiunčiamas antstoliui

36. Priverstinio vykdymo priemonėsPriverstinės vykdymo priemonės:

1. išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių;2. išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų esančių pas kitus asmenis;3. uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, urtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles;4. dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas;5. išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų;6. tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui;7. skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti;8. skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti;9. priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas.

Teisiškai reikšmingos skolininkų grupės:1. fizinis asmuo kaip skolininkas;2. juridinis asmuo kaip skolininkas;3. ūkinė bendrija kaip skolininkas;4. individuali įmonė kaip skolininkas;5. valstybės ar savivaldybės įmonė kaip skolininkas

vykdant piniginio pobūdžio teismo sprendimus, išieškoma iš skolininko turto. Teismo sprendimu priteista pinigų suma iš skolininko turi būti išieškota realizuojant turtą ir gautą suma, atskaičiavus vykdymo ir kitas išlaidas, pervesta

išieškotojui.priverstiis sprendimo vykdymas prasideda nuo turto paieškos, toliau – tokio turto arešto ir priverstinis turto realizavimas, jai išieškojimas nukreiptas į registruojamą turtą, antstolis išsiaiškina ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia jo vertė ar jis neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jo apribojimai. Vykdant išieškojimus iš skolininko turto, išieškotojas gali pasirinkti į kokį skolininko turtą turi būti nukreiptas išieškojimas. Tai teisė ne pareiga. Jei išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodo iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausiai, tą turtą parenka antstolis. Jeigu išieškotojo pasirinktas turtas nebus nupirktas varžytinėse, jis turi būti siūlomas išieškotojui, jei po antrų varžytinių išieškotojas atsisakys paimti nerealizuotą skolininko turtą, tas turtas grąžinamas skolininkui ir išieškojimas į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dok. gali būti nukreipiamas ne preėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Išieškant turi būti laikomasi 664,665 str. nustatytos tavrkos. Iš paskesnės eilės gali būt išieškoma tik jei nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekt išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jai to raštu prašo skolininkas - jei toks pakeitimas atitinka vykdymo tikslus. Jei išieškoma iš įkeisto turto, tai reikalavimai dėl turto eilės netaikomi. Išieškojimo eiliškumas nustatytas taip, kad pirmaiusia būtu nukreipaimas į skolininko mažiau būtiną turtą.

37. Išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilėIšieškojimas iš skolininko fizinio asmens turto eilė:1. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai;2. antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar

kitų pajamų arba kilnojamojo turto;3. trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto;4. ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra

žemės ūkis;5. penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

38. Apribojimai taikant išieškant iš fizinio asmens turtoJei išieškoma nedidelė pinigų suma, tai išieškoma iš skolininko pajamų, o ne iš turto. Išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko turtą jai jis pateikia įrodymus, kad išieškoma pinigų sumą galima išieškoti per 6 mėn. darant išskaitas iš darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ir tt.tIšieškoti iš skolininko priklausančio būsto galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 3tūkst. litųIšieškojimai iš skolininko būsto apribojimai netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto būsto.Išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą, kad ir bendrojoje dalinėje ar bendrojoje junktinėje nuosavybėje. Jei skolininko dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymu.. skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo sprendimu.Skolininko interesų pusiausvyra:1. jeigu išieškojimą galima padengti per 6 mėn. darant išskaitas iš stipendijos ar pensijos;2. dėl periodinių išmokų, taip pat nukreipiama į užmokestį, stipendiją, pensiją.3. iš skolininko būsto kur jis gyvena, ir tai, kad nebūtų didesnė suma nei septyni tūkst..

Hipotekos turtui negalioja.Gali būti predėtas išieškojimas iš įkeisto turto

39. Turtas iš kurio negali būti išieškoma Turtas, iš kurio negali būti išieškoma 1. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į būtinus drabužius, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis. Taip pat išieškojimas negali būti nukreipiamas į visus vaikų reikmenis, vieną radijo imtuvą, vienam šildymo sezonui reikalingą kurą, skolininko šeimos pragyvenimui reikalingus maisto produktus, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), asmeninius nebrangius darbo įrankius, reikalingus skolininko profesiniam darbui, išskyrus atvejus, kai šiais įrankiais skolininkas naudojosi neteisėtam verslui.2. Vykdant išieškojimą iš asmenų, su kuriais kartu gyvena nepilnamečiai vaikai, išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į vienintelį televizorių ir šaldytuvą.3. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, kurių pagrindinis verslas – žemės ūkis, išieškojimas negali būti nukreipiamas į žiemos laikotarpiu reikalingą pašarą gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėklą, reikalingą eilinei sėjai, vieną karvę, o jei jos nėra, – vieną telyčią.4. Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas.

40. Išieškojimų iš skolininkų kurie yra atitinkamai juridinis asmuo, ūkinė bendrija, individuali įmonė, valstybės ar savivaldybės įmonė, turto eilės ypatumai

Išieškojimas iš skolininko juridinio asmens turto eilę:1. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai;2. antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos, taip pat iš kito

kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas;

3. trečiąja eile išieškoma iš kito turto;4. ketvirtąja eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų,

kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai.Išieškojimo eiliškumas nustatytas taip,kad pirmiausia būtų išieškojimas nukreiptas į skolininko turtą, mažiau būtiną jo gamybinei-ūkinei veiklai. Kai yra likviduojama įmonė, įstaiga, organizacija, išieškojimas gali būti nukreiptas į visą jos turtą, nesilaikant išieškojimo eilės.

Jeigu ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas solidariai į jos narių turtą. Išieškojimas negali būti nukreiptas solidariai į visų tikrosios ūkinės bendrijos turtą pagal jos narių prievoles, nesusijusias su jos veikla.

Išieškojimas į komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos turtą nukreipaimas:1. į tikrųjų komanditinės ūkinės bendrijos narių visą turtą solidariai;2. į narių komanditorių turto dalį, kurią jie perdavė arba turėjo perduoti komanditinei ūkinei bendrijai, bet jos neperdavė per

sutartyje numatytus terminus.Ūkinė bendrija solidari atsakomybė,jai jos turto nepakanka, tai nukreipaima į FA.

Vykdant išieškojimą iš individualių (personalinių) įmonių, jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis jį nukreipa į kitą jos turtą ir savininko turtą.

Valstybės įmonė jai netenkinami jos reikalavimai, tai nukreipiama į valstybės, savivaldybės biudžetų. gali būti išieškoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.

41. Turto arešto sąvoka, arešto akto turinysTurto areštas -įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.Turto arešto aktas - dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą.678 straipsnis. Turto arešto akto turinys1. Turto arešto akte turi būti nurodoma:1) akto surašymo laikas ir vieta;2) surašančio aktą antstolio, taip pat surašant aktą dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės;3) vykdomojo dokumento pavadinimas;4) išieškotojo ir skolininko fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;5) kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas;6) kiekvieno areštuojamo daikto savininkas (bendraturčiai) – fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;7) turto arešto būdai (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir mastas;8) kiti su turto areštu susiję teisių apribojimai, jeigu jie taikomi;9) kad daiktas pažymėtas, jeigu tai buvo padaryta;10) daiktų, paimamų perduoti kitam asmeniui saugoti ar administruoti, sąrašas;11) asmens, kuriam turtas perduotas saugoti (administruoti), vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas, jeigu turtą saugoti (administruoti) pavedama ne pačiam skolininkui;12) kad skolininkui ir kitiems asmenims išaiškinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka ir terminas, taip pat kad skolininkui arba turto saugotojui (administratoriui) išaiškintos su saugojimu susijusios jų pareigos ir atsakomybė, numatyta šio Kodekso 619 ir 683 straipsniuose;13) išieškotojo, skolininko ir kitų asmenų, dalyvaujančių aprašant turtą, pastabos bei pareiškimai, kai sudaromas turto aprašas, taip pat antstolio patvarkymai dėl jų.2. Prireikus turto arešto akte išvardijami rasti daiktai, į kuriuos pagal įstatymus negali būti nukreipiamas išieškojimas, taip pat kiti daiktai, kurie neareštuojami.3. Jeigu areštuojant turtą sudaromas turto aprašas, šio straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 10 punktuose nurodyti duomenys įrašomi į turto aprašą, kuris yra turto arešto akto priedas.4. Jeigu turto arešto akto surašymo momentu nėra žinoma skolininko, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys. Šiuo atveju antstolis privalo imtis priemonių, išsiaiškinęs išsamius turto duomenis, surašyti turto arešto aktą, pakeičiantį ankstesnį turto arešto aktą.5. Turto arešto aktą ir turto aprašą pasirašo antstolis, turto saugotojas (administratorius), taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja aprašant turtą. Jeigu skolininkas nedalyvauja aprašant turtą arba atsisako pasirašyti turto aprašą, tai pažymima turto apraše.

42. Turto vertės nustatymo kriterijai ir metodai - ? – nzn.ar čia jie – radau interneteTurto vertę tiksliai gali nustatyti tik rinka. Turto arešto metu turi būti tikslai nustatoma kuo tikslesnė jo kaina, kadangi ši kaina turi didelę reikšmę tolesniam vykdymo procesui. Rinkos vertė apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas vertinimo dieną sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių jį pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Kaina – pinigų suma kuria yra paprašyta, pasiūlyta ir sumokėta už prekes, paslaugas ar kitą turtą.Turto vertės nustatymo kriterijai:1) objektyvūs : a) turto rinkos kaina; b) turto nusidėvėjimas2) subjektyvūs a) išieškotojo nuomonė; b) skolininko nuomonėKiti kriterijai reikšmingi antstoliui nustatant areštuoto turto rinkos vertę:1.pasiula ir paklausa;2. konkurencija;3. pakeitimo kitu turtu principas;4. išoriniai veiksniai;5. objekto patobulinimas;6. Turto naudojimo apribojimai.

Turto aprašas:1) Apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą2) Turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims3) Paimami dok. patvirtinantys skolininko turtines teise4) Kai apribojamos teisės į turtą registre neregistruojamąji kilnojamąjį turtą.

Kad būtų tinkamai įvertintas betkoksai turtas, galima taikyti vieną iš kelių metodų. Kiekvienu atveju yra pasirenkamas tas metodas, pagal kurį yra patogiau įvertinti turtą ar užsakovas pageidauja būtent tuo metodu įvertinti, žinoma, jeigu nėra kitų kokių nors apribojimų. Tradiciniais turto vertinimo metodais laikomi:1. Atkuriamosios vertės metodas.2. Lyginamosios vertės metodas.3. Naudojimo pajamų metodas.Lyginamosios vertės metodas laikomas pačiu svarbiausiu ir yra dažniausiai naudojamas metodas turto vertei nustatyti. Jo esmė - palyginimas, tai yra turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Vertinant turtą šiuo metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu turtu principas. Lyginamosios vertės metodas taikomas tuomet, kai galima gauti duomenų apie vertinamam objektui analogiškus neseniai parduotus ar tuo metu parduodamus objektus. Šie surinkti duomenys atspindi skirtumus tarp vertinamojo ir palyginamųjų objektų. Turto vertinimo metodika rekomenduoja taikyti lyginamosios vertės metodą, kai reikia vertinti: žemės ūkio, miškų ūkio žemės sklypus, kitos paskirties (privačioms namų valdoms, įvairios paskirties gyvenamiesiems, socialiniams ir pramonės objektams statyti, transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms įrengti, rekreacijai, kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai skirtos žemės) sklypus; butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius (išskyrus šių objektų vertinimą draudimui, jeigu savininkas pageidauja vertinti kitu metodu); gamybinės, ūkinės-komercinės paskirties pastatus, statinius ir įrenginius; smulkias įmones; likviduojamas įmones.Pasirinkus atkuriamosios vertės metod1, turto vertintojas skaičiuoja kaštus (sąnaudas), kiek kainuotų turto vertinimo metu galiojančiomis rinkos kainomis sukurti, pagaminti, įrengti arba pastatyti (sumontuoti) tikslią vertinamo objekto kopiją, kad visiškai atitiktų medžiagos, darbų kokybė, standartai ir dizainas. Turto vertinimo metodika rekomenduoja taikyti atstatomosios vertės metodą, kai reikia vertinti: žemės sklypų priklausinius, įrenginius bei inžinerinės infrastruktūros (komunikacijų) objektus; butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius (jų draudimo atveju); gamybinės, ūkinės-komercinės paskirties pastatus, statinius ir įrenginius; specialiosios paskirties turtą, t.y. ribotos paklausos ar ne rinkai skirtą turtą (maldos namus, sporto objektus, valdžios institucijų ir reprezentacinius pastatus, elektrines, specialius įrenginius ir kita); kitą turtą (tais atvejais, kai jo vertės "pasyviosios"rinkos sąlygomis negalima nustatyti palyginamosios vertės ar naudojimo pajamų vertės metodais, arba kai nustačius turto vertę šiais metodais, užsakovas papildomai nori sužinoti turto vertę, nustatytą atstatomosios vertės metodu); vertinamo objekto pagerinimo vertę.Naudojimo pajamų metodas, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Metodo pagrindą sudaro būsimų grynųjų pinigų srautų prognozės ir jų dabartinė vertė. Šis metodas taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai parodys turto vertę rinkoje;Turto vertinimo metodika rekomenduoja taikyti naudojimo pajamų vertės metodą, kai reikia vertinti: butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius; gamybinės, ūkinės-komercinės paskirties pastatus, statinius ir įrenginius; įmones, išskyrus smulkias arba likviduojamas (planuojant investicijas, įmonių sanavimo, reorganizavimo ir kitais atvejais); kitą turtą kaip verslo objektą, duodantį pelną, arba tikintis, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai atspindės jo vertę rinkoje. Naudojimo pajamų vertės metodu vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pinigines pajamas arba kitokią kiekinę matuojamą naudą.Naudojimo pajamų vertės metodu turto vertė nustatoma dviem būdais : paprastu (tiesioginiu)naudojimo pajamų kapitalizavimu; pinigų srautų diskontavimu (pinigų srautų diskonto būdu).Taikant paprastą (tiesioginį) naudojimo pajamų kapitalizavimo būdą,vertinamo turto naudojimo vertė apskaičiuojama surandant dabartinę tikėtinų turto naudojimo pajamų vertę. Turto naudojimo pajamos apskaičiuojamos atėmus iš visų pajamų, susijusių su turto naudojimu, visas su turto naudojimu susijusias išlaidas. Gautos tikėtinos pajamų sumos diskontuojamos iki dabartinės vertės, atsižvelgiant į tikėtiną jų gavimo laikotarpį ir į susijusią su jų gavimu riziką.Pinigų srautų diskonto būdas dažniausiai taikomas, kai reikia vertinti verslą (įmonės, investicinio projekto ir kitų objektų vertinimas).

43. Ekspertizės skyrimas nustatant turto vertęAntstolis ekspertizę turto vertei nustatyti priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo nuorašas išsiunčiamas vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis ne vėliau kaip per 5d. nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymų gali būti skiriama papildoma ar pakartotinė ekspertizė. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas. Skolininkas ar išieškotojas prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti. Jaigu už ekspertizę sumų neimoką ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų atleisti, antstolis gali savo iniciatyva sumokėti už ekspertizę, tačiau antstolio turėtos išlaidos išieškomos iš skolininko. Antstolio atsisakymas skirti ekspertizę neskundžiamas. Antstolis, skolininko ar išieškotojo prašymu gali atidėti sumų apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos ,o išieškotoją – atleisti viskiškai ar iš dalies nuo mokėjimo ar šias sumas apmokėti iš savo lėšų, atsižvelgęs į turtinę prašytojų padėti. Prašyma gali ir atmesti.

Ekspertizės skyrimo pagrindai:1. Jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės2. Jeigu skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo.3. Jeigu negalima įvertinti turto jo arešto metu.

Ekspertizė neskiriama: jai areštuojami gyvūnai, produktai, kitas geritai gendantis ar galintis graitai prarasti savo prekinę vertę turtas, turtas kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota, vertybiniai popieriai.

44. Areštuoto turto saugojimas ir administravimasAreštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojamasis sukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo. Prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat išieškotojui. Šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turto saugotojui antstolis įteikia turto arešto aktą. Turtą gali saugoti ir pats antstolis. Bylose dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo skolininkas ar jo giminaičiai gali būti skiriami areštuoto turto saugotojais tik išimtinais atvejais. Saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą. Be to, jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos, kartu atsižvelgiant į gauta nauda. Iš skolininko paimtus materialius vertybinius popierius, tauriųjų metalų (aukso, platinos, sidabro) luitus, grynuolius, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusgaminius bei dirbinius, deimantus, taip pat juvelyrinius ir kitus dirbinius iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų, brangakmenių, perlų bei jų laužo antstolis perduoda saugoti vietos, kurioje yra teismas, antstolį aptarnaujančiam bankui.Skolininko turto administravimas – vienas iš priverstinių vykdymo priemonių. Priverstinis išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą jį administruojant ir iš to gautų pajamų nukreipimu įsiskolinimui padengti. Antstolis, kreipiasi į apylinkės teismą, kurio veiklos teritorijoje jis yra, prašydamas nustatyti skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką. teismas skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką nustato vadovaudamasis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatomis. Turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas. Administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius.Turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus kai administravimas yra nemokamas. Jeigu akte, nustatančiame administravimą, atlyginimo dydis yra nenustatytas, jį nustato teismas, atsižvelgdamas į administratoriaus teikiamų paslaugų rinkos vertę.Skiriami turto administravimo rūšys: paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui.Administravimo rūšys nustatomos administravimą nustatančiame akte, jei akte rūšis nenustatoma, laikoma kad tai paprastasis administravimas. Paprasto administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius, pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gautas lėšas turi teisę saugiai investuoti.Jai administruojami vertybiniai popieriai administratorius turi teisę balsuoti ir kitas su vertybiniais popieriais susijusias teises bei pareigas. Administratorius neturi teisės keisti turto tikslinės paskirties, išskyrus kai leidimą duoda teismas. Teismui leidus admin. gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeiti, jei tai būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą admin. Gali realizuoti be teimo leidimo.Visiško administravimo atveju admin,gali perleisti turtą, jį investuoti, įkeiti ar kitaip suvaržyti teisę į jį, keisti jo tikslinę paskirtį.Iš administruojamo turto gautų pajamų administratorius turi teisę:1) sumokėti draudimo įmokas, susijusias su administruojamu turtu;2) apmokėti turto remonto ir išlaikymo išlaidas;3) sumokėti turto mokesčius;4) panaudoti dalį turto amortizaciniams atskaitymams;5) vykdyti kitas su turto administravimu susijusias prievoles.Teismo nutartis dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo gali būti skundžiama atskirtuoju skundu.

45. Piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose ar pas kitus asmenis areštas 689 straipsnis.1. Nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui pasiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.2. Bankas, kredito įstaiga ar kiti asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento sustabdo skolininko piniginių lėšų išmokėjimą tiek, kiek tai būtina antstolio reikalavimui įvykdyti, ir apie tai nedelsdami informuoja antstolį. Jeigu per penkias dienas nuo informacijos apie skolininko turimas pinigines lėšas išsiuntimo antstoliui dienos kredito įstaiga ar kiti asmenys negauna šio straipsnio 4 dalyje nurodyto patvarkymo areštuoti skolininko lėšas, visi lėšų išmokėjimo apribojimai panaikinami.3. Antstolis, nustatęs, kad bendra surastų skolininkui priklausančių piniginių lėšų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nedelsdamas privalo patvarkymu panaikinti neareštuotinų piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymą ir šį patvarkymą išsiųsti atitinkamai banko ar kredito įstaigai.4. Antstolis, gavęs kredito įstaigos ar kito asmens pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko piniginių lėšų išmokėjimą įvykdytas, per tris dienas bankui, kredito įstaigai ir skolininkui išsiunčia patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkyme nurodoma:1) piniginių lėšų arešto pagrindas; 2) kredito įstaigos ar kito asmens pavadinimas; 3) areštuotų piniginių lėšų suma; 4) antstolio depozitinės sąskaitos rekvizitai;5) antstolio veiksmų apskundimo tvarka.

5. Jeigu skolininko banko sąskaitoje visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų nepakanka, pagal vykdomuosius dokumentus lėšos nurašomos šia eile:1) pirmąja eile nurašomos lėšos išieškoti išlaikymui ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, ar gyvybės atėmimu;2) antrąja eile nurašomos lėšos patenkinti darbuotojų reikalavimams, atsirandantiems dėl darbo teisinių santykių.6. Kredito įstaiga ar kitas asmuo saugo areštuotas pinigines lėšas iki antstolio atskiro patvarkymo. Antstolio patvarkymo pagrindu kredito įstaiga ar kitas asmuo privalo pervesti nurodytą pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą.688 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų1. Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą.3. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą.690 straipsnis. Turto priklausymo skolininkui nustatymas1. Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. 2. Prieš pradedant realizuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus.

46. Skolininkui priklausančio turto dalies nustatymas ?690 straipsnis. Turto priklausymo skolininkui nustatymas1. Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. 2. Prieš pradedant realizuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus.667.str Skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas1. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. 2. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. 3. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. 4. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

47. Areštuoto turto realizavimas. Sąvoka ir būdaiTurto realizavimas - tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita tvarka. Areštuotą turtą, priklausomai nuo to turto arešto pagrindo ir jo rūšies, gali realizuoti antstolis, VMI, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės. Areštuoto turto realizavimas vykdymo procese panaikina visus to turto areštus. Jeigu turtas realizuojamas keliais būdais, teisė pasirinkti turto realizavimo būdą priklauso išieškotojui. Antstolis privalo pranešti išieškotojui apie jo pasirinkimo teisę bei nustatyti terminą pranešti apie realizavimo būdo pasirinkimą, jai išieškotojas nepranešė apie pasirinkta būdą jį savo patvarkymu nustato antstolis.Turtas realizuojamas:1. Turto perdavimas VMI. Teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda VMĮ įstaigai.2. Realizavimas per prekybos įmones –a)brangieji metalaib)produktai, greitai gendantys ar galintys greitai paprastai savo prekinę vertę turtas3. Turto perdavimas išieškotojui4. Turto perdavimas iš varžytinių

Turto perdavimas per prekybos įmonę:1) Komiso pagrindais2) Predine kaina – 80proc. nuo rinkos kainos kurią yra nustatęs antstolis (ekspertas)3) Nepardavus per mėnesį:

a) pasiima išieškotojas už pardavimo kainą;b) turtas perkainuojamas antstolio patvarkimu – 20 proc. nuo pradinės kainos.

4) nepardavus per 2mėn. nuo nerkainuojimo:a)pasiema išieškotojas už sumažinta (dar 20proc.) kainą.b)Turtas gražinamas skolininkui.

48. Turto pardavimas iš varžytiniųVaržytinės – dažniausiai taikomas priverstinio turto realizavimo būdas. Apie varžytynes skelbiama viešai.Iš varžytinių privalo būti perduotas:1. Skolininkui priklausantis nekilnojamas turtas (įst. nuostata įpareigojanti)

2. įstatymu nustatyta tvarka registruojamas turtas, taip pat kilnojamasis turtas, kurio vertė viršija šimtą tūkstančių litų.1 – 2 atveju antstolis paskelbia antstolių kontoros skelbimu lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje,

bei interneto tinklalapyje – likus mėnesiui i ki varžytinių3. kitas turtas, jei tokį turto realizavimo būdą pasirenka išieškotojas4. kitas turtas, jei tokio turto realizavimo būdą savo patvarkymu nustato antstolis

3 – 4 atveju antstolis paskelbia interneto tinklalapyje – likus 20 d. iki varžytiniu.Kai parduodamas nekilnojamasis turtas skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto. Apie turto pardavimo iš varžytinių laiką ir vietą antstoli pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku. Iki varžytinių pradžios antstolio nustatyta tvarka visi pageidaujantys asmenys gali pažiūrėti parduodamą iš varžytinių turtą. Varžytinėse neturi teisės dalyvauti teisėjai, antstoliai, antstolių kontoros darbuotojai ir išvardytų asmenų artimi giminaičiai. Norintys dalyvauti varžytinėse asmenys privalo iki varžytinių pradžios pasirašyti, kad nėra kliūčių jiems dalyvauti varžytinėse ir įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą varžytinių dalyvio mokestį, kurį sudaro dešimt procentų pradinės parduodamo turto kainos. Asmens, nupirkusio turtą iš varžytinių įmokėtas varžytinių dalyvio mokestis įskaitomas į pirkimo kainą. Varžytinės vykdomos skelbime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. Antstolis, prieš pradėdamas varžytines, rašytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kaip trims valandoms atidėti varžytinių pradžią. Turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varžytinėse pasiūlė didžiausią kainą. Gali varžytines ir atšaukti, jai kyla abejonių dėl jų teisėtumo, bet turi nurodyti motyvus, atšaukus varžytines turi gražinti dalyvio mokesčius. Varžytines veda privarstini vykdyma byloje atliekantis atstolis.

49. Skolininko teisė pasiūlyti turto pirkėją. Šios teisės realizavimo tvarka?Sumokėti už areštuota turtą iki varžytinių galimybės:

Kai skolininko pasirinktas pirkėjas į antstolio depozitinę sąskaitą įmoka nustatyta sumą. Kai tokia sumą už skolininką sumoka 3-asmuo, tačiau jis nepageidauja isigyti turtą. Kai sumą sumoka pats skolininkas.

704 straipsnis. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją1. Iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.2. Jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas. Tokiu atveju turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui.3. Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šis aktas kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui.4. Teisėjas tvirtina aktą šio Kodekso 725 straipsnyje nustatyta tvarka.Kai areštuotas turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Tokiais atvejais varžytynės atšaukiamos ir priverstinis turto realizavimo procesas užbaigiamas taikiai. Parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui yra garantijos, kad nė viena pusė neliks apgauta. Pinigai yra mokami į antstolio depozitinę sąskaitą, o jeigu pardavimo akto nepatvirtinta teismas, antstolis grąžina pinigus į pirkėjo sąskaitą. Atvejai, kai tokių pardavimo aktų nepatvirtina teismas, yra labai reti.Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje. Pagal šį straipsnį iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją arba pavesti tai padaryti kitiems asmenims. Jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma, kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas. Tokiu atveju turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui.Aktyvus skolininkas gali apie pardavimą paskelbti ne tik vietiniame laikraštyje bei internete, bet ir kitose žiniasklaidos priemonėse, taip pat kreiptis į nekilnojamojo turto agentūras ir tokiu būdu išplėsti potencialių pirkėjų ratą. Tai padidina ir tikimybę parduoti turtą brangiau.Turto areštas panaikinamas, kai teismas patvirtina turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Pirkėjas netgi išvengia notarinės procedūros, nes notaro funkcijas tokiu atveju atlieka antstolis ir teisėjas Tais atvejais, kai skola prilyginama turto vertei arba yra už ją didesnė, pardavimo kaina negali būti mažesnė už nurodytąją turto arešto akte. Jeigu skola mažesnė už areštuoto turto vertę, skolininkas savo pasiūlytam pirkėjui turtą gali parduoti ir už mažesnę kainą - svarbiausia, kad ji padengtų skolą.Varžytynių skelbimo terminas gali būti atidedamas, jeigu areštuoto turto pirkėjas sumoka avansą, o skolininkas parašo atitinkamą prašymą antstoliui.

50. Varžytinių tvarka, protokolas;Varžytinių ir rezultatų fiksavimas: kad būtų galima patikrinti varžytinių teisėtumą visą varžytinių eigą būtina fiksuoti varžytinių protokole, kurį rašo antstolio paskirtas raštvedys arba kitas antstolis. Varžytynės vykdomos skelbime nurodytoje vietoje bei laiku. Varžytynių eigai fiksuoti antstolis gali daryti garso ar vaizdo įrašą. Apie daromą garso ar vaizdo įrašą pažymima varžytynių protokole. Varžytynėse dalyvaujantis skolininkas turi teisę nurodyti, kurie tose varžytynėse parduodami daiktai turėtų būti parduodami pirma kitų. Antstolis šio skolininko nurodymo privalo laikytis. Antstolis, prieš pradėdamas varžytines, rašytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kai trims valandoms atidėti varžytinių pradžią. Varžytines veda priverstinį vykdymą byloje atliekantis antstolis. Turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varžytinėse pasiūlė didžiausią kainą. Varžytinių dalyviai : norintys dalyvauti varžytinėse asmenys privalo iki varžytinių pradžios pasirašyti, kad nėra kliūčių jiems dalyvauti varžytinėse ir įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą tai yra varžytino dalyvio mokestį. Varžytinėse dalyvauti negali : teisėjai, antstoliai, antstolių kontoros darbuotojai ir išvardytų asmenų artimi giminaičiai.Papildomi reikalavimai nutraukti varžytines:Pirma, skolininko pasiūlytas pirkėjas privalo reikalingą sumą sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytinių pradžios.Antra, skolininko pasiūlytas pirkėjas privalo sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą pinigų sumą ne mažesnę kaip turto arešte nurodyta realizuojama turto vertę arba mažesnę sumą, kurios pakanka įsiskolinimas ir vykdymo išlaidoms visiškai padengti.Antstolis savo patvarkymu skelbia varžytines neįvykusiomis:1) jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas arba dalyvavo tik vienas pirkėjas; 2) jeigu varžytynėse pasiūlyta kaina neatitinka reikalaujamo kainos padidinimo minimo;3) jeigu pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą;4) jeigu iki teisėjui patvirtinant varžytynių aktą paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse5) jeigu dėl įstatymų pažeidimo teisėjas atsisako tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Jeigu išieškotojas nepriima turtą, skelbiamos antros varžytinės sumažinta kaina.Protokole nurodoma:

1. varžytynių vieta ir laikas; 2. kada varžytynės pradėtos ir baigtos; 3. antstolio vardas ir pavardė; 4. kurioje vykdomojoje byloje parduodamas turtas; 5. kas užsiregistravo dalyvauti varžytynėse; 6. kas dalyvauja varžytynėse, o jeigu kam nors nebuvo leista dalyvauti varžytynėse - antstolio nurodytos neleidimo

priežastys; 7. kokia pradinė parduodamo turto kaina; 8. visa varžytynių eiga; 9. kas pasiūlė didesnę kainą; 10.kam parduotas turtas; 11.varžytynėse dalyvavusių asmenų pareikštos pastabos.

Varžytynių vedimo tvarkaPradėdamas varžytynes, antstolis paskelbia pradinę parduodamo turto kainą ir klausia: „Kas daugiau?“.Pirmasis kainos padidėjimas nuo pradinės turto pardavimo kainos turi sudaryti ne mažiau kaip:5 procentus - jeigu parduodamo turto pradinė kaina iki 50000 litų; 4 procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra nuo 50000 litų iki 100000 litų; 3 procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija 100000 litų. Jeigu varžytynėse yra dalyvaujančių raštu, pradėjus varžytynes, antstolis viešai atplėšia voką ir paskelbia pirkėjo vardą, pavardę (juridinio asmens pavadinimą) ir jo siūlomą pirkimo kainą. Jeigu keli raštu varžytynėse dalyvaujantys asmenys pasiūlė vienodą kainą, pirmumo teisę į parduodamą turtą turi pirmiau užregistruotas pirkėjas. Jeigu raštu pasiūlyta kaina atitinka pirmajam kainos padidėjimui nurodytus reikalavimus, ji laikoma pradine varžytynėse parduodamo turto kaina. Jeigu kiti varžytynių dalyviai nepasiūlo didesnės kainos, laimėjusiu varžytynes pripažįstamas asmuo, raštu pateikęs pasiūlymą dėl kainos.Varžytynių metu pirkėjų siūlomas kainas antstolis paskelbia žodžiu.Jeigu didesnės kainos niekas nesiūlo, antstolis tris kartus klausia: „Kas daugiau?“.Jeigu po trečiojo paskelbimo didesnės kainos niekas nepasiūlo, antstolis paskelbia, kad turtas parduotas.Turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varžytynėse pasiūlė didžiausią kainą.Pirkėjas, išskyrus varžytynėse dalyvaujančius raštu, siūlomą didžiausią kainą privalo patvirtinti pasirašydamas varžytynių protokolą. Jeigu didžiausią kainą varžytynėse pasiūlęs pirkėjas atsisako pasirašyti varžytynių protokolą, jo pasiūlyta turto kaina laikoma negaliojančia, o turtas parduodamas kitam, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, kuris pasirašo varžytynių protokole.

51. Varžytinių rezultatų patvirtinimasPrieš baigdamas varžytynes, antstolis visiems varžytynėse dalyvaujantiems asmenims žodžiu paaiškina antstolio veiksmų apskundimo tvarką.Varžytynių protokolą pasirašo varžytynes vykdęs antstolis, protokolą surašęs asmuo, varžytynėse turtą nupirkęs asmuo (jeigu jis dalyvavo varžytynių metu). Protokolą gali pasirašyti išieškotojas, skolininkas ir kiti varžytynių dalyviai.Visą sumą už varžytynėse nupirktą daiktą pirkėjas privalo sumokėti per 5 dienas nuo varžytynių pabaigos. Skirtumą tarp įmokėtos varžytynių dalyvio mokesčio sumos ir varžytynių protokole nurodytos varžytynių metu pasiūlytos didžiausios kainos, pirkėjas įmoka į antstolio depozitinę sąskaitą:Pirkėjo prašymu antstolis savo patvarkymu gali pratęsti visos sumos sumokėjimo terminą iki vieno mėnesio.Antstolis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po sumokėjimo už varžytynėse nupirktą turtą surašo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Šiame akte nurodoma: kas, kada ir kur įvykdė varžytynes; parduodamo turto pavadinimas, turto unikalus numeris, jeigu toks yra, ir turto apibūdinimas; tikslus pirkėjo vardas, pavardė, asmens kodas bei jo adresas, juridinio asmens – pavadinimas kodas, buveinė (adresas) ir už nupirktą turtą sumokėta suma. Aktą pasirašo antstolis ir pirkėjas.Prie akto pridedamas varžytynių protokolas ir skelbimas apie varžytynes.Turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikia tvirtinti apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjui.Varžytinių rezultatai yra tvirtinami varžytinių aktu, kurį tvirtina teisėjas. Jis turi patikrinti :

1. ar buvo laikytasi teisės normų, reikalavimų, susijusių su turto areštavimu bei įkainojimu.2. vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga;3. varžytinių organizavimu bei vykdymu.

52. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarkaJaigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Tada išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko turtą. Išieškojimas iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų:

1. Darbo užmokestis (atlyginimas už darbą, darbuotojo tliekama pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu budu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliekta darbą).

2. Grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje.3. Autorinis atlyginimas už literatūros, mokslo ar meno kūrinį bei išradimą, dėl kurių išduotas autorystės leidimas.4. Moksleivių, studentų, doktorantų stipendijos5. Pinigai gaunami atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikata. Taip pat atėmus maitintojo gyvybę.

6. Laimėjimai loterijose, konkursuose, varžybose.7. Dividentai8. Pensijos.

736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis 1. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. 2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

Darbo užmokestis

IKI MMA VIRŠ MMA1) a) periodinės išmokos; b) žalos padarytos sužalojimu, maitintojo gyvybės atėmimu; c)padarytos nusikalstama veika atlyginamos – iki 50%2) Kitoms išieškomos sumoms - 20%3) Pagal kelis vykdomuosius dokumentus - 50%

Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam išmokančiam asmeniui pateikdamas vykdomąjį dokumentą. Kartu su vykdomuoju dokumentu antstolis pateikia patvarkymą, nurodydamas, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas. išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą bei kiti sprendimo vykdymui būtini nurodymai. Siunčiant vykdyti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, išieškojimo įsiskolinimas apskaičiuojamas nurodant įsiskolinimo sumą.

53. Pajamos prilyginamos darbo užmokesčiuiIšieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių: 1) grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje;2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį bei išradimą, dėl kurių išduotas autorystės liudijimas; 3) moksleivių, studentų, doktorantų stipendijų; 4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę;5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose;6) dividendų;7) pensijų.Įstatymas numato ribojimus išieškojimams iš kai kurių rūšių pajamų. Iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų, bedarbio pašalpos išieškoti galima tiktai pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę. Negalima išieškoti iš skolininkui priklausančių įvairaus pobūdžio kompensacinių išmokų ir pašalpų. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;3) valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa; 4) valstybės pašalpa šeimoms, auginančioms vaikus;5) socialinė pašalpa;6) laidojimo pašalpa;7) kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių šeimų (asmenų) šalpai, kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyvenimui.

54. Išieškotų lėšų paskirstymo tvarka ir išmokėjimo išieškotojams tvarkaBendra taisyklė išieškotų lėšų paskirstymas:1. Apmokama išieškojimo vykdymo išlaidos;2. Patenkinami išieškotojų reikalavimai3. Gražinami skolininkuiIšieškotos sumos neužtenka vykdymo išlaidoms ir visiems reikalavimas pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti.:1. Išieškotojams gražinamos jų sumokėtos vykdymo išlaidos;2. Nuo likusios sumos atskaitoma vykdymo išlaidos, kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas3. Nuo likusios sumos atskaitomas atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą.

Reikalavimų patenkinimo eilė:Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinti be eilės

70%

I Eilė. reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusio dėl maitintojo netekimo.

II eilė. Darbuotojų reikalavimai atsirandantys iš darbo santykių

Reikalavimu patenkinimo eilė taikoma tais atvejais, kada išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dok. patenkinti.Jeugu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai.

55. Sprendimų vykdymo atgręžimasĮvykužius teismo sprendimą, gali paaiškėti, kad sprendimas buvo neteisėtas, t.y. toks teismo sprendimas panaikinamas apeliacine arba kasacine tvarka ir byla nutraukiama, pareiškimas palieka nenagrinėtas arba priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas. Jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Tokiu atveju taikomas sprendimo atgręžimo institutas, jo paskirtis – atkurti ankstesnę (pirminę, buvusią iki teismo sprendimo įvykdymo) šalių materialinių santykių padėtį.Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo pagrindai:

1. Įvykdyto sprendimo panaikinimas ir naujo sprendimo ieškinį atmesti priėmimas2. Įvykdyto sprendimo panaikinimas ir nutarties nutraukti bylą priėmimas3. Įvykdyto sprendimo panaikinimas ir nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą priėmimas.

Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo objektas – panaikinti jau įvykdyti teismo sprendimai. Dažnaisiais tai būna sprendimai turtinio, tačiau gali būti ir neturtinio pobūdžio bylose. Kai kuriose neturtinio pobūdžio bylose sprendimo įvykdimo atgrežimas apskritai neįmanomas, pvz: bylose dėl garbės ir orumo gynimo, bylose kuriose priimtas sprendimas įpareigoja skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusios su turto ar pinigų perdavimu.panaikinus sprendimą bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais. Tuo siekiama apsaugoti pažeidžiamiausias asmenų grupes. Atsakovas taip pat turi teisę reikalauti, kad išieškotojas atlygintų nuostolius, padarytus skubiai vykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu. Atlyginti nuostolius atsakovas gali reikalauti tik tais atvejais, kai sprendimas nukreiptas skubiai vykdyti išieškotojo prašymu, o ne teismo iniciatyva. Nuostoliais laikytinos atsakovo turėtos išlaidos vykdant panaikintąjį sprendimą bei negautos pajamos kurias jis būtų gavęs, jei teismo sprendimas nebūtų vykdomas skubiai. Nuostolių atlyginimo klausimas sprendžiamas kartu su sprendimo įvykdymo atgręžimu.Jeigu grąžinti turto negalima (sprendimas įvykdytas net prieš keletą metų arba kai įstatymas draudžia išreikalauti turtą iš sąžiningo trečiojo asmens, kuriam buvo perleistas turtas), teismas savo sprendime, nutartyje numato, kad turi būti atlyginta šio turto vertė, o kai turtas realizuotas, – suma, gauta jį realizavus.761 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo sprendimas pirmosios instancijos teisme 1. Teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą. 2. Jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo. Pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Šis pareiškimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiesiems byloje asmenims. Dalyvaujančiųjų byloje asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti tą klausimą. 3. Dėl teismo nutarties įvykdymo atgręžimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas. 762 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme 1. Jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. 2. Jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal šio Kodekso 760 ir 761 straipsnių nuostatas. 3. Apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais.

56. Nepiniginio pobūdžio sprendimaiNepiniginio pobūdžio išieškojimai:1. Vaiko perdavimas;2. Iškeldinimas3. garbės ir orumo gynimas4. gražinimas į darbą5. Daikto perdavimas

III eilė. Visi kiti reikalavimai

6. Įpareigojimas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus.1 – vaiko perdavimas išieškotojui. Vykdydamas vaiko perdavima antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant asmeniui, kuriam perduodamas vaikas ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. Asmuo kuriam perduodamas vaikas turėtu dalyvauti pats asmeniškai. Vykdydamas sprendimą dėl vaiko perdavimo, antstolis kartu su išieškotoju ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu gali ieiti į asmens, iš kurio turi būti paimtas vaikas (skolininko), gyvenamąsias patalpas be gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimo ir be teismo nutarties. Jai į tas patapas ptenkama skolininkui ar jo šeimos nariams nedalyvaujant arba prieš jų valia, būtinas kviestinių dalyvavimas. Jai vaiko būvimo vieta nežinoma, antstolis paskelbia vaiko paieška per policija. Vykdant sprendimą dėl vaiko perdavimo antstolis turi surašyti protokolą apie vaiko perdavimą. Dar viena prieš io priskiriama nepiniginio pobūdžio kategorija – sprendimai, susiję su tėvų teisės bendrauti su vaiku užtikrinimu, tokiais sprendimais paprastai yra nustatoma konkreti vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka.2 – iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų ir įkeldinimo į gyvenamąsias patalpas pagal teismo sprendimą tvarka. Iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis. Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamasis asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, to turto apsauga turi užtikrinti antstolis. Tokiais atvejais antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą. Iškeldinamo asmens turtas aprašomas dalyvaujant iškeldinamajam, jei jo nėra dalyvaujant jo pilnamečiui šeimos nariui, o jai jų nėra antstolio paskirtam administratoriui. Iškeldinant JA turtas aprašomas dalyvaujant iškeldinamo JA atstovui ar atsakingam darbuotojui. Aprašytas turtas perduodamas saugoti administratoriui, turtą gali saugoti ir antstolis. Iškeldintam asmeniui pareiškus norą pasiimti savo turtą, turtas jam perduodamas antstolio patvarkymu. Turto saugojimo išlaidas atlygina iškeldintas asmuo(skolininkas). Jai skolininkas per 3mėn. nepasiima savo turtą – šis realizuojamas ir gautos pajamos, atskaičiuos vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui. Įkeldinimu siekiama sudaryti išieškotojui galimybę netrukdomai patekti į patalpą. Apie įkeldinimo laiką prieš 5 d. raštu prabešama skolininkui ir išieškotojui. Paprastai įkeldinama jiems abiems dalyvaujant. Įkeldinamojo asmens įkeldinant dalyvavimas būtinas. Antstolis gali išaiškinti skolininkui jo pareigą netrukdyti įkeldinamajam asmeniui naudotis patalpa. Jeigu skolininkas paklūsta antstolio reikalavimams, laikoma, kad skolininkas įvykdė sprendimą gera valia.jeigu skolininkas slepiasi arba nevykdo antstolio reikalavimo įleisti išieškotoją į patalpą, antstolis į pagalbą kviečiasi policiją ir įkeldina išieškotoją priverstine tvarka.

Iškeldinimas (ikeldinimas) yra dviejų rūšių :1. Pagal prokuroro sankcija: 1) jeigu dėl stichinių nelaimių, gaisro ar techninio susidėvėjimo valstybės,

savivaldybių ar JA gyvenamoji patalpa gresia sugriūti arba tampa netinkama gyventi. 2) FA, gyvenantys viešbučiuose ilgiau negu buvo sutarta, arba nesumokėję už gyvenimą viešbutyje, arba pažeidė naudojimosi jais tvarka. 3) iškeldinant iš gresiančiu sugriūti arba tapusių netinkamais gyventi patalpų, suteikiama kita tinkama gyventi patalpa.

Sankcija dėl iškeldinimo įvykdoma per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos. Iškeldinamieji asmenys paraginami jai yra galimybe išsikelti nedelsiant. Neatideliotinais atvejais(pvz:gresiant sugriūti patalpom) iškeldinami nedelsiant. Antstolis negali vykdyti iškeldinimo, jai iškeldinamiesiems nėra suteikta kita gyvenamoji patalpa. Jai asmenys atsisako išsikelti ar neisileidžia antstolio, jie iškeldinami padedant policijai.

2. pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Asmenys, o iškeldinant iš negyvenamųjų patalpų – turtas, nenurodyti vykdomajame rašte, negali būti iškeldinti. Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš 5 d. raštu pranešama skolininkui (tiek FA tiek JA). Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos iškeldinami vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis ne vėliau kaip prieš 5 d. raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, ji pasirūpina kad vaikai būtu apgyvendinti kitoje gyvenamojoje patalpoje. Paprastai iškeldinimas vyksta esant iškeldinamajam, tačiau jo nebūvimas vykdant iškeldinimą nėra kliūtis atlikti vykdimo veiksmus. Kai iškeldinamasis slapstosi ar nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka. Apie priverstini iškeldinimą antstolis surašo iškeldinimo protokolą.

3 – sprendimų bylose dėl garbės ir orumo gynimo vykdymo ypatumai. jaigu nevykdomas sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieno teismo sprendimo nevykdymo dieną. Paskleistų žinių paneigimo būdą esant galimybei, teismas nustato atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei ieškovo prašymą. žinių paneigimo būdas turi atitikti jų paskleidimo būdą. Baudos dydi nustato teimas. Ji yra išieškoma iškovo naudai, nepaisant turtinės žalos atlyginimo. Bauda gali būti paskirta jaigu skolininkas neįvykdė arba nevisiškai įvykdė teismo sprendimą dėl paneigimo tikrivės neatitikančių duomenų.4 – sprendimų gražinti į darbą ir pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę neįvykdymo pasekmės. Laikoma, kad darbdavys neįvykdė teismo sprendimo, jeigu jis per teismo sprendime nustatyta terminą arba per antstolio raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą neįvykdė arba nevisiškai įvykdė teismo sprendime nurodytus veiksmus. Tais atvejais, kai darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą neteisėtai atleistą ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, jeigu ta formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą darbą, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti darbuotojui atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką arba išmokėti neteisėtai perkeltam į kitą darbą darbuotojui darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Išieškotojas dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką turi kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kuris išsprendė ginčą dėl gražinimo į darbą arba dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, paduodamas pareiškimą. Išieškotojas privalo įrodyti, kad atleidimo iš darbo formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą darbą.

57. Teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimas išieškotojui765 Teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimas išieškotojui Kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ir perduoda išieškotojui. Tarp skolininko ir išieškotojo gali kilti ginčas dėl perduodamo daikto tapatumo, tinkamumo naudoti. Išieškotojas gali atsisakyti paimti iš antstolio daiktus dėl daiktų kokybės ar kiekio trukumų, kad perduodami ne tie daiktai kurie yra priteisti ir pan. 3. Jeigu negalima daiktų perduoti dėl to, kad jie yra sugedę, nekomplektiniai, arba jeigu negalima jų perduoti dėl kitų priežasčių, antstolis surašo aktą, kad negalima sprendimo įvykdyti, o vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui, kartu išaiškinant jo teisę kreiptis į teismą, dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Jeigu sprendime nurodytų daiktų nėra,

antstolis surašo tai patvirtinantį aktą ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui. Paimdamas sprendime nurodytus daiktus bei juos perduodamas išieškotojui, antstolis surašo turto paėmimo ir turto perdavimo aktus.

58. Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus įvykdymas771 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąa skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, antstolis turi surašyti nustatytos formos aktą, surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui. Sprendimo neivykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą išieškotojo naudai ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko sankcijas skolininkui. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo JA, sankcijos taikomos JA vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.

59. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo ypatumaiTam, kad vienos valstybės teismo sprendimas, kurį būtina vykdyti kitos valstybės teritorijoje, būtų pradėtas vykdyti, būtinas to teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti. Pripažinimas reiškia, kad užsienio valstybės teismo sprendimui kitos valstybės teritorijoje bus suteikta tokia pati teisinė galia kaip ir tos valstybės teismų sprendimui, ir jis taps privalomu vykdyti.Užsienio teismų arbitražų sprendimai LR teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą.Nereikalauja pripažinimo įsiteisėję užsienio teismų sprendimai dėl neturtinių ginčų tarp ne Lietuvos Respublikos piliečių, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas yra santuokos sudarymo arba kitokio civilinės būklės akto registravimo pagrindas ar kitokių teisių registravimo viešame registre pagrindas.Užsienio teismų ir arbitražų sprendimai LR vykdomi bendra tvarka, jeigu CPK nenustatyta kitaip. Vykdomuosius raštus pagal pripažintus ir leistus vykdyti LR užsienio teismų ir arbitražų sprendimus išduoda Lietuvos apeliacinis teismas ir išsiunčia išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui LR. Prie vykdyti perduodamo vykdomojo rašto pridedama nutarties, kuria užsienio teismo ar arbitražo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, nuorašas, užsienio teismo sprendimo nuorašas ir vertimas į lietuvių kalbą (jeigu tarptautinėje sutartyje numatyta, kad sprendimas pateikiamas išverstas į lietuvių kalbą). Piniginio pobūdžio išieškojimai Lietuvoje vykdomi litais pagal sprendimo priėmimo dieną Lietuvos banko nustatytą oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos kursą.Prašymus dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.Skolininko paieška gali būti skelbiama tik esant atitinkamam išieškotojo prašymui. Jeigu skolininkas išvyksta gyventi iš Lietuvos Respublikos arba jei nežinoma skolininko gyvenamoji vieta, vykdomoji byla užbaigiama, o vykdomasis raštas grąžinamas Lietuvos apeliaciniam teismui ir saugomas byloje dėl užsienio teismo ar arbitražo sprendimo pripažinimo. Grąžindamas vykdomąjį raštą Lietuvos apeliaciniam teismui, antstolis apie tai praneša išieškotojui. Išieškotojas turi teisę kreiptis į lietuvos apeliacinį teimą dėl vykdomojo rašto pakartotinio pateikimo vykdyti.

60. Užsienio teismų (arbitražų), išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių teismus, sprendimų pripažinimo tvarka.

Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Šiuo metu LT teisinės pagalbos ir teisinių santykių sutartis, kuriuose užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimui yra skirti atskiri skyriai, yra sudariusi su šiomis valstybėmis: Moldova, Ukraina, Rusija, Turkija, Kinija ir t.t. teisinės pagalbo sutartyje yra įtvirtinta bendra nuostata jog susitariančios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, tap pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.LR teisinės pagalbos sutartyse numatomi šie teismų sprendimų nepripažinimo kitos valstybės teritorijoje pagrindai:

Jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teimą.

Jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau ankščiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjas sprendimas arba jeigu tos susitariančios šalies įstaiga būvo ankščiau pradėjusi procesą šioje byloje.

Jeigu pagal tarptautinę sutartį, o sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu:1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus;2) pagal LR teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai LR ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai;3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni, – tinkamo atstovavimo galimybės;4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su LR teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių;5) sprendimas prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai;6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl LRs piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja LRtarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimą reglamentuoja LT komercinio arbitražo įstatymas bei 1958m. Jungtinių tautų Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo.

2. Šio straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose numatytas sąlygas patikrinti nereikalaujama, jeigu užsienio valstybės teismo sprendimu pagal tos valstybės teisę yra patvirtinama, kad asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, įgyja palikimą, kuris palikėjo mirties momentu buvo tos valstybės teritorijoje.3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat nėra taikomos ir byloms, nurodytoms 809 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas gali tik motyvuodamas tuo, kad tas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.4. Sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.5. Užsienio teismų sprendimai tarptautinių sutarčių pagrindu pripažįstami pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas.6. Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. 811 straipsnis. Kreipimasis dėl sprendimo pripažinimo 1. Dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą.2. Prie pareiškimo dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą bei šio sprendimo vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.3. Pareiškimas dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.