Turinys

Turinys

Kas yra gerovės valstybė: kokie gerovės valstybių panašumai bei skirtumai

Naujos rėžimų rūšys Vakarų Europos gerovės valstybės modelio

krizė: priežastys ir padariniai Globalizacijos ir europeizacijos poveikis Europos socialinis modelis

Gerovės valstybių modelių panašumai ir skirtumai

Kas yra gerovės valstybė?

Gerovės valstybė gali būti suprantama dviem prasmėm: kaip draudėjas nuo gyvenimo rizikų ir kaip, šalis, kurioje gera gyventi.

Evolution of man: Ape to bloated welfare state

Kokios gyvenimo rizikos?

Nuolat gyventi skurde dėl objektyvių priežasčių

Prarasti turtą Prarasti arba gimti be gebėjimų save išlaikyti

Netekti pragyvenimo šaltinio

Gerovės valstybių modeliai - terminologija• Dekomodifikacija (asmens netraktavimas preke) – tai galimybė

individui (darbuotojui) laisvai, nebijant prarasti darbo, pajamų, tam tikro gerovės lygio, nedirbti tuomet, kai jis mano tai esant reikalinga.

• Stratifikacija (sociologijoje) – visuomenės susiskaidymas į socialinius sluoksnius pagal išsilavinimą, profesiją, darbo užmokestį ir pan.

• Subsidiarumas – sprendimų priėmimo principas, nustatantis, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi. Pagal subsidiarumo principą aukštesnės instancijos imasi veiksmų tik tuomet, kai vietiniame lygmenyje problemų sprendimas negalimas ar pernelyg sudėtingas.

Dekomodifikacijos laipsnis

Gerovės valstybių modeliai

Gerovės valstybės formavosi socialinių-politinių grupių (konservatorių, liberalų ar socialdemokratų), kurie buvo ar yra valdžioje, įtakoje.Pagal tai:

Liberalus (Anglo-saksiškas) GV modelis; Konservatyvus (kontinentinė Europa) GV modelis; Socialdemokratinis (Skandinavija) GV modelis.

G. Esping – Andersen (1990)

Liberali gerovės valstybė Liberali santvarka:• Dominuoja testuojama parama, kuklios universalios

išmokos/ draudimas;• Orientuojamasi į: tuos, kuriems parama reikalinga ir

mažas pajamas turinčius dirbančiuosius;• Griežtos sąlygos;• Valstybė skatina rinką: pasyviai (minimalus kišimasis) ar

aktyviai (skatinant privačias schemas).

Dekomodifikacija minimali; Stratifikacija:

Lygybė skurde tarp valstybinės paramos gavėjų; Skirtumai tarp gerovės lygio, užtikrinamo rinkoje.

Konservatyvios santvarkos gerovės valstybėKonservatyvi santvarka:• Dominuoja valstybinės draudimo schemos, kurios

siejamos su padėtimi darbo rinkoje;• Orientuojamais į dirbančiuosius (vyrus - šeimos

maitintojus);• Didelis dėmesys atsakomybės hierarchijai (subsidiarumo

principas): šeima, bažnyčia, valstybė;

• Dekomodifikacija vidutinė, vertikalus lėšų perskirstymas sistemoje mažas;

• Stratifikacija:• Išlaikymas klasės ir statuso skirtumų;• Lyčių skirtumai.

Socialdemokratinė gerovės valstybėSocialdemokratinė santvarka:

Dominuoja aukšto lygio universalios išmokos (pritaikytos skirtingiems poreikiams);

Orientuojamasi į visus piliečius; Valstybė siekia “išstumti” rinką iš socialinių poreikių

tenkinimo srities.

• Dekomodifikacija labai aukšta;• Stratifikacija:

• gerovės valstybė rūpinasi visais ir skatina universalų solidarumą.

Gerovės valstybių modelių palyginamoji analizė

AukštasVidutinisŽemasDekomodifikacijos laipsnis

Didelis/vertikalus Vidutinis/horizontalus Ribotas/vertikalus Perskirstymas

Pakeičiamasis (Substitutive) Pagalbinis (Subsidiary) Minimalus Valstybės vaidmuo lyginant su rinka ir šeima

IšplitęRibotos Nėra/minimalios Prevencinės programos

Mokesčiai Įmokos Mokesčiai Finansavimas

Visuomeninis naudojimas (paslaugos)

Pinigų perskirstymasPajamų / turto testavimo programosDominuojantis komponentas

Pilietybė/rezidavimas šalyjePagrįstas draudimuPajamų testavimasKriterijai

“Adekvatus”KintamasŽemasLygis

Vienodo dydžio (Flat rate)Susiję su įmokomis/pajamomisAd hocStruktūra

PlatusVidutinisRibotasAsortimentas (Range)

Išmokos:

Piliečiai/gyventojai Dirbantieji Pagal poreikius/ tie, kuriems joms reikia

Išmokų gavėjai

Universali Pagal profesijas Tik kai kurios grupės Apimtis

Dominuoja valstybėDominuoja valstybėDominuoja rinkaKas skirsto (prie apimties perkelti)

Socializmas/MarksizmasKonservatyvi socialinė politikaKlasikinis liberalizmasFilosofinis pagrindas

SocialdemokratinėKonservatyviLiberali

AukštasVidutinisŽemasDekomodifikacijos laipsnis

Didelis/vertikalus Vidutinis/horizontalus Ribotas/vertikalus Perskirstymas

Pakeičiamasis (Substitutive) Pagalbinis (Subsidiary) Minimalus Valstybės vaidmuo lyginant su rinka ir šeima

IšplitęRibotos Nėra/minimalios Prevencinės programos

Mokesčiai Įmokos Mokesčiai Finansavimas

Visuomeninis naudojimas (paslaugos)

Pinigų perskirstymasPajamų / turto testavimo programosDominuojantis komponentas

Pilietybė/rezidavimas šalyjePagrįstas draudimuPajamų testavimasKriterijai

“Adekvatus”KintamasŽemasLygis

Vienodo dydžio (Flat rate)Susiję su įmokomis/pajamomisAd hocStruktūra

PlatusVidutinisRibotasAsortimentas (Range)

Išmokos:

Piliečiai/gyventojai Dirbantieji Pagal poreikius/ tie, kuriems joms reikia

Išmokų gavėjai

Universali Pagal profesijas Tik kai kurios grupės Apimtis

Dominuoja valstybėDominuoja valstybėDominuoja rinkaKas skirsto (prie apimties perkelti)

Socializmas/MarksizmasKonservatyvi socialinė politikaKlasikinis liberalizmasFilosofinis pagrindas

SocialdemokratinėKonservatyviLiberali

Tyrimai

Skirtingų gerovės valstybių modelių socialinio teisingumo švietime vertinimas

Jolanta Aidukaitė, (2010)

Naujos režimų rūšys

Išvados: Visos studijos patvirtina, kad egzistuoja bent jau trys gerovės režimai; Viduržemio režimo egzistavimas yra aptariamas trijose studijose (Saint

Arnaud and Bernard, 2003; Soede et al., 2004; Ferreira and Figueiredo, 2005);

Rytų Europos valstybių kvalifikacija yra neišbaigta; JAV, Vokietija ir Švedija gali būti laikomos liberalaus, konservatyvaus ir

socialdemokratinio režimų prototipais.

Manuela Arcanjo, (2006)

Metodologijos kritika

Dekomodifikacijos indeksas daugiau svarbos suteikia pensijų pakeitimo normai, o ne lygiaverčiai apima nedarbo, senatvės ir ligos išmokų dimensijas;

Nepakankama dekomodifikacijos operacionalizacija.

Rebecca A. Van Voorhis, (2002)

Krizių poveikis Universali gerovės valstybė turi susikūrusi schemas, kurios

padengia didžiąją socialinio poreikio ir rizikos dalį; Konservatyvios gerovės valstybės turi skirtingas socialinio

draudimo schemas, kurios yra skirtingai finansuojamos. Šiose valstybėse naujų atsitiktinių nelaimių nuostoliai yra padengiami arba jau egzistuojančių schemų pagalba, arba yra sukuriamos naujos;

Liberalioje gerovės valstybėje sunkiau susidoroti su netikėtais padariniais. Jeigu egzistuojančios schemos neišsprendžia padarinių ar negali prisitaikyti prie naujų iššūkių, tik tuomet mėginama sukurti naujas schemas.

Francis G. Castles, (2010).

BVP vienam gyventojui

Anglo-saksų modelis Šiaurės Europos koorporatyvistinis

Kontinentinis modelis

Nedarbingumo lygis



Infliacija



Valstybės skola

Vakarų Europos gerovės valstybės modelio krizė: priežastys ir padariniai

Gerovės modelis ir problemos žvelgiant per istorinę prizmę

?

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

EU USA Korea

valstybės socialinės išlaidos nuo GDP

Ekonominiai veiksniai

Demografinė kaita

Priklausomybė nuo valstybės paramos

Rinksis darbą vietoj pašalpų jeigu:

nedarbas

Welfare Reform Bill UK 2011

Irresponsible Bastards go back to work

Globalizacijos ir europeizacijos poveikis

Globalizacija ir gerovės valstybė globalizacija daro stiprią įtaką gerovės

valstybėms sustiprėjusiu rinkos ekonomikos vyravimu;

globalizacija daro reikšmingą poveikį gerovės valstybėms;

globalizacija daro poveikį gerovės valstybėms politinėmis priemonėmis tik per institucines struktūras.

Europeizacija sąlygoja, kad

globalizacijos ir europeizacijos santykį bei pokyčius senose gerovės valstybėse ir naujose narėse reikia analizuoti įvairiomis kryptimis.

globalizacija ir europeizacija skirtingose valstybėse veikia skirtingai.

europeizacijos analizė yra neįmanoma be gerovės valstybių socialinės politikos modelių analizės.

globalizacija ir europeizacija pasižymi ne tik praktiniu funkciniu, bet ir ideologiniu poveikiu socialinei sričiai.

Europeizacija sąlygoja, kad

dėl skirtingų globalizacijos ir europeizacijos rezultatų galima daryti išvadą, kad įvai-rūs veikėjai nacionalinėse valstybėse tebeturi savo veikimui daug erdvės – pakan-kamai manevro laisvės tebeturi ir nacionalinės vyriausybės, ir tarptautinės organiza-cijos, ir socialinės apsaugos klientų grupės, ir politinės partijos.

pokyčiai Europos valstybių socialinėje srityje yra gana dideli ir reikšmingi, kad jų nepastebėtume ir neanalizuotume.

Neigiami globalizacijos aspektai Pradėta kalbėti apie gerovės valstybių nykimą ir

apie gerovės valstybių socialinės politikos modelių skirtumų mažėjimą (mitas apie Šiaurės valstybių institucinio socialdemokratinio modelio nykimą)

atsisakyta išskirtinių kontinentinės Europos krikščioniškojo korporatyvinio modelio bruožų, pripažįstant dalies marginalinio modelio savybių įtraukimą į minėtų modelių šalių socialinės apsaugos sistemas

Tačiau....

išaugo Pietų Europos šalių valstybinės socialinės apsaugos standartai ir jų administraciniai gebėjimai kovojant su socialine atskirtimi

socialinių valstybės išlaidų dalis beveik visose išsivysčiusiose valstybėse didėja, o nesocialinių valstybės išlaidų dalis skirtingose gerovės valstybėse sumažėjo.

Apibendrinimui

prasidėjusi globalizacijos era padeda įsigalėti anglosaksiškam liberaliajam – marginaliniam modeliui

tam tikri atsitraukimai nuo institucinio – socialdemokratinio tipo modelio stebimi netgi Skandinavijos valstybėse

bismarkinis – korporatyvinis modelis taip pat palaipsniui dreifuoja anglosaksiškojo liberalaus – marginalinio modelio kryptimi.

Europos socialinis modelis

Derrida, Habermas:

Europa yra alternatyva globalizacijai:Europos viešoji erdvė ir Europos post-nacionalinio valdymo modelis, sugeba suderinti tautinę ir virštautinę tapatybes Europos socialinės apsaugos modelis paremtas solidarumu. Europoje vertinama valstybė, o ne rinka

Klausimai diskusijai

Ar darbo rinkos ir socialinės apsaugos reguliavimo tradicijos Europoje turi svarbių panašumų?

Kas svarbiau – ar nacionalinių modelių panašumai, ar skirtumai?

Ar visgi įmanomas Europinis socialinės gerovės valstybės modelis?

Documents

Turinys