TYRĖJŲ MOBILUMAS IR JO SOCIALINIAI ASPEKTAI€¦ · TYRĖJŲ MOBILUMAS IR JO SOCIALINIAI ASPEKTAI Tyrimo ataskaita Projekto vadovas: prof. Meilutė Taljūnaitė (STI) Vykdytojai:

SOCIALINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS

TYRĖJŲ MOBILUMAS IR JO SOCIALINIAI ASPEKTAI

Tyrimo ataskaita

Projekto vadovas: prof. Meilutė Taljūnaitė (STI)

Vykdytojai:

Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė (Mykolo Romerio universitetas)

Liutauras Labanauskas (STI)

Tyrimą finansavoLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

VILNIUS2009

Autorinės kūrinio teisės priklauso kūrinio autoriams, o turtinės kūrinio teisės – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai. Už šių teisių pažeidimus numatoma civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

2

TURINYS

1. ĮVADAS1.1. Intelektualios migracijos tyrimai ......................................................................................31.2. Imigracijos politikos bruožai ir tyrėjų mobilumo strategijos ...........................................6

2. TYRĖJŲ MOBILUMO LIETUVOJE REGLAMENTAVIMO IR UŽSIENIO ŠALIŲ GEROSIOS PRAKTIKOS SĄSĄJŲ GALIMYBIŲ TYRIMAS: Lietuvos teisinės sistemos trūkumai, sudarantys kliūtis tyrėjų mobilumui 2.1. Dėl pagrindinių sąvokų ...................................................................................................142.2. Tyrėjo teisė dalį tyrimų atlikti kitoje ES šalyje ..............................................................212.3. Informacijos prieinamumas ............................................................................................212.4. Leidimas gyventi su nuoroda ,,tyrėjas“ ..........................................................................222.5. ,,Susitarimas dėl priėmimo“ ...........................................................................................242.6. Leidimas gyventi mažiausiai 1 metams .........................................................................262.7. Tyrėjų teisė dėstyti ir socialinės garantijos ....................................................................272.8. Prašymų nagrinėjimo terminai .......................................................................................322.9. Vizos ..............................................................................................................................332.10. Struktūruotas normų išdėstymas ………………………………………………...352.11. Tyrėjų šeimos narių susijungimas ……………………………………………….352.12. Dėl leidimų gyventi ...............................................................................................372.13. Diplomų pripažinimas ...........................................................................................402.14. Dėl darbo sąlygų, įskaitant darbo užmokestį ir atleidimą .....................................41

3. TREČIŲJŲ ŠALIŲ TYRĖJŲ IR MOKSLININKŲ SOCIALINIŲ ASPEKTŲ VERTINIMAS: Empirinio tyrimo rezultatų apibendrinimas3.1. Tyrimo metodologija atranka ir ribotumai ....................................................................453.2. Tyrimo apibendrinimas

3.2.1. Atvykimas ir įsidarbinimas ...................................................................................493.2.2. Kalbos barjeras ......................................................................................................503.2.3. Įdarbinimo procedūros . Daktaro diplomo nostrifikavimo procedūra ..................513.2.4. Imigracija ir leidimų išdavimo procedūros ...........................................................533.2.5. Leidimų ir vizų diferenciacija kaip intelekto pritraukimo veiksnys .....................54

3.3. Darbo aplinka ir socialinės garantijos ...........................................................................563.4. Pilietybės siekis .............................................................................................................573.5. Galimybės naudotis sveikatos priežiūros sistema .........................................................573.6. Pensijos ir socialinės garantijos ....................................................................................583.7. Intelektualių imigrantų tipologija ir Lietuvos situacijos apibendrinimas .....................59

LITERATŪRA ...........................................................................................................................63

IŠVADOS / SIŪLYMAI ........................................................................................................... 65

PRIEDAI .....................................................................................................................................67

3

1. ĮVADAS

1.1. Intelektualios migracijos tyrimai

Spartėjant globalizacijos tempui ir didėjant aukštos kvalifikacijos specialistų paklausai, pasaulinė konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos/tyrėjų darosi vis aštresnė. Todėl tyrėjų mobilumas - suvoktinas ne kaip neigiamas ir ribotinas reiškinys, o kaip siektinas modernios mokslo ir studijų sistemos bruožas, skatinantis atvirą pasauliui ir naujovėms mokslo aplinką ir mokslo plėtrą, keitimąsi žiniomis bei kūrybingumą.

Nors Europa pirmauja pasaulyje magistrantų, daktarų skaičiumi, tačiau panagrinėjus, kaip joje įsidarbina jaunieji mokslininkai, daktarai, pasirodo, kad čia Europą lenkia JAV, Japonija. Tai rodo, kad gavę daktaro laipsnį, mokslininkai Europos šalyse nesieja savo karjeros su mokslu, kai kada jų netenkina čia esamos darbo sąlygos, atlyginimai ir t. t., todėl jie išvyksta. Todėl labai svarbu tyrėjui sudaryti kaip galima palankesnes sąlygas jo gimtojoje šalyje, tačiau tiek Europos Sąjungos (ES) šalių tyrėjų, tiek tyrėjų iš trečiųjų šalių į ES šalis mobilumui kol kas yra nemažai kliūčių. ES ieško naujų ir tyrėjams patrauklių mokslinės karjeros planavimo alternatyvų ir imasi įvairių priemonių, kurios sudarytų sąlygas į MTEP sektorių susigrąžinti ir pritraukti daugiau kvalifikuotų tyrėjų ne tik iš savos šalies, bet ir iš kitų šalių ar pasaulio regionų. Tarptautinė dimensija moksle tampa dabartinio mokslo pasaulio aksioma.

Žiūrint retrospektyviai, tyrėjų mobilumo kaip reiškinio tyrimo pradžia Lietuvoje galima laikyti 1995 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute atliktą Lietuvos mokslininkų mobilumo tyrimą kaip dalį jungtinio tarptautinio projekto, vykusio dešimtyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, kurį inicijavo ir finansavo Europos Komisija (Stankūnienė, 1996). Iki Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ir po Lietuvos įstojimo) paskelbta ir daugiau darbų. Kazlauskienė (2002) nagrinėjo „protų nutekėjimą“ ir darbo jėgos migraciją, Čiurlionytė, Mikulionienė, Sipavičienė (1996) tyrė potencialią Lietuvos mokslininkų migraciją. Sližys ir Stankūnienė (1996) analizavo pereinamojo laikotarpio pasikeitimus Lietuvos moksle. Jucevičienės (2002) žvalgomajame tyrime konstatuota, kad dėl „protų nutekėjimo“ fenomeno mažėja šalies intelektinis kapitalas. Šiame tyrime buvo atskleistos pagrindinės „protų nutekėjimo“ iš Lietuvos priežastys bei formuluoti siūlymai problemos sprendimui/ sušvelninimui. Tačiau galima tvirtinti, kad nei pastarasis, nei kuris nors kitas paskelbtas tyrimas neturėjo poveikio asmenims, priimantiems politinius sprendimus – jau 2002 m. prie Švietimo ir mokslo ministerijos buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti „protų sugrąžinimo“ programą, tačiau 2002 – 2004 m. jokio dokumento parengti nepavyko (Lietuvių emigracija: problema ir galimi sprendimo būdai, 2005, p. 22). 2007-2008 m. Socialinių tyrimų institutas atliko sociologinę apklausą ,,Lietuvos mokslininkų gebėjimų ugdymas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos mokslo infrastruktūrą“ (Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento paraiška, vadovė M.Taljūnaitė). Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo partneriai Užsienio lietuvių rėmimo centro vykdytame projekte „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas”, finansuotame iš ES struktūrinių fondų lėšų pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. Įgyvendinant šį projektą 2007–2008 m. buvo organizuojami užsienyje mokslinį darbą dirbančių Lietuvos piliečių trumpalaikiai vizitai į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas. Vizitais buvo siekta užmegzti glaudesnius ryšius ir bendradarbiavimą tarp šiuo metu užsienyje gyvenančių ir dirbančių tyrėjų iš Lietuvos bei

4

Lietuvos mokslo ir studijų institucijų. Projekte dalyvavo 66 šiuo metu užsienyje dirbantys tyrėjai iš Lietuvos, 19 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, šių vizitų rezultatas - 4 mokslininkai grįžo dirbti į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas. Vykdant projektą buvo atliktas socialinis tyrimas, kuriame dalyvavo su vizitu atvykę tyrėjai, jų vizitų koordinatoriai, Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijos ir privačios ne pelno ir verslo įmonės. Tyrimas atskleidė tyrėjų emigracijos iš Lietuvos motyvus ir veiksnius, kurie potencialiai skatina arba trukdo sugrįžti.

Kita tyrimų kryptis, siejama su akademinės moters studijomis bei lyčių lygybės klausimais, taip pat nagrinėja tyrėjų mobilumo ir konkurencingumo ES rinkoje klausimus, kurių pavyzdžiu pateiksime: ,,Demokratija ir moteris: akademinės moterys Lietuvos ir ES darbo rinkoje. Dabartis ir perspektyvos (tyrimo ataskaita) / M.Taljūnaitė, A.Žvinklienė. Vilnius, 2001, P. 41 (http://www.osf.lt/Viešosios politikos projektai/Eurointegracijos projektai) arba „Įsijungiant į bendrąją Europos mokslinių tyrimų erdvę: socialiniai mokslinių karjerų ypatumai Lietuvoje“ (2008 m., projekto vadovė A.Novelskaitė, finansavo VMSF), 6BP BASNET projektas ,,Moterys moksle ir aukštosiose technologijose“ (2006-2007) (projekto vadovė doc.dr. D.Šatkovskienė) (http://www.basnet-fp6.eu). Prie migracijos bei tyrėjų mobilumo problematikos viešinimo, polemizavimo, viešos diskusijos prisideda daug vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų (pvz., Finansų analitikų asociacija, Lietuvių išeivijos institutas, Lietuvos mokslo taryba, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos mokslininkų mobilumo centras, Pilietinės visuomenės institutas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kt.), tačiau galima tvirtinti, kad Lietuvos tyrėjų mobilumo problema tiek profesiniu, tiek jų socialinių garantijų aspektu yra mažai nagrinėta. Įvairiuose tyrimuose ar pranešimuose argumentuojama, kad polinkis emigruoti ar „nutekėti“ yra daugiau būdingas jauniems, išsilavinusiems specialistams, kurių žinios (įgytos Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje) yra lengvai perkeliamos į kitų šalių ekonomiką, bei teigiama, kad aukšta Lietuvos specialistų kvalifikacija ir kompetencija sukuria pasiūlą Lietuvos tyrėjų mobilumui į kitas šalis. 2008 m. gruodžio 9 d. – 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga kviečia visus jaunuosius mokslininkus dalyvauti pirmojoje EURODOC,Europos doktorantų ir jaunųjų tyrėjų tarybos ir Kaselio universiteto tarptautinio aukštojo mokslo centro (INCHER) pradėtoje europinėje doktorantų apklausoje (http://www.eurodoc.net/survey).

Siekiant užtikrinti pakankamus kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius Europos mokslinių tyrimų erdvei, priimta 2005 m. spalio 12 d. ES Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL, 2005, L 289, p. 15), kuria numatomos lengvesnės imigracijos procedūros tyrėjams iš trečiųjų šalių. Ši direktyva sudarė pagrindą naujam tyrėjų iš trečiųjų šalių atvykimą palengvinančiam vizų režimui susiformuoti visose ES šalyse ir numatė vizos mokslininkams sąvoką. Perkeliant direktyvą 2005/71/EB, 2008 m. pradžioje Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 2004, Nr. 73-2539) pataisas, kurios reglamentavo leidimų laikinai gyventi išdavimą užsieniečiams, ketinantiems atlikti MTEP darbus, ir jų išdavimo sąlygas. Poįstatyminis teisės aktas – Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A1-118 (Žin., 2006, Nr. 46-1669), numato, kad iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti, jeigu jis atvyksta į Lietuvos Respubliką vykdyti pagal darbo sutartį vykdyti mokslinių tyrimų arba dirbti pedagoginį darbą mokslo ir studijų institucijose. Laikinas leidimas gyventi užsieniečiui, ketinančiam atlikti MTEP darbus pagal

5

darbo sutartį su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslinių tyrimų įstaiga, išduodamas vieneriems metams.

Minėtos direktyvos tiek perkėlimas, tiek įgyvendinimas, be abejo, siejasi su visa eile dokumentų:

2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą

2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės. Naujos perspektyvos (2007/2187(INI))

2007/435/EB: 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007—2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo

2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos

2005 m. spalio 12 d. Tarybos rekomendacija siekiant palengvinti trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių vykdyti mokslinius tyrimus Europos bendrijoje, įleidimą

2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija siekiant supaprastinti valstybių narių vykdomą vienodų trumpalaikių vizų išdavimą trečiųjų šalių mokslo darbuotojams, keliaujantiems Bendrijoje mokslinių tyrimų vykdymo tikslais

2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų

2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1030/2002, nustatančio vienodą leidimųapsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą

1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje

2008 m. gegužės 23 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „Geresnės karjeros ir judrumo galimybės. Mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė“, kuriame nurodytos esamos žmogiškųjų išteklių problemos ES MTEP sektoriuje ir pasiūlyta ES valstybėms narėms sukurti partnerystę, kuri užtikrintų mokslo darbuotojų pakankamumą. Šiame komunikate pabrėžiama, kad siekiant išlaikyti Europoje talentingiausius mokslo darbuotojus ir pritraukti naujų, būtina laikytis subalansuoto požiūrio, kuriuo visiems ES šalių mokslo darbuotojams būtų užtikrintas deramas mokymas bei patrauklios karjeros galimybės ir panaikintos jų mobilumo kliūtys. Komunikatas mokslo darbuotojais įvardija labai platų spektrą dirbančiųjų MTEP sektoriuje – nuo universitetų dėstytojų ir mokslininkų, didelėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose atliekančių ilgalaikius fundamentinius mokslinius tyrimus iki konkrečią misiją vykdančių valstybinių laboratorijų darbuotojų, nuo įmonių darbuotojų, vykdančių į rinką orientuotus eksperimentinės plėtros darbus iki aukštųjų technologijų įmonių sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų, kurių darbas susijęs su technologijų taikymu ar produktų bei procesų inovacijomis.

Tyrėjų mobilumo klausimus pirmininkavimo ES laikotarpio programose akcentavo ir 2008 m. antrajame pusmetyje ES pirmininkavusi Prancūzijos Respublika bei 2009 m. pirmajame pusmetyje pirmininkaujanti Čekijos Respublika.

Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir dėl jos kylančios problemos darbo rinkoje, skatina konkurenciją ieškant darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, tiek ES, tiek trečiųjų šalių atžvilgiu. Todėl Lietuva, formuodama savo mokslo politiką, turi įvertinti globalioje aplinkoje

6

vykstančią konkurenciją ir kaimyninėse valstybėse vykstančius procesus bei numatyti galimus pokyčius.

Pagal tyrimo ,,Lietuvos mokslininkų gebėjimų ugdymas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos mokslo infrastruktūrą“ duomenis, Lietuvos mokslo atsilikimą nuo ES šalių senbuvių mokslininkai sieja su objektyviomis jų atžvilgiu Lietuvos sąlygomis, didele dalimi priklausomomis nuo šalies mokslo politikos, mažiau – su subjektyviais, nuo pačių mokslininkų priklausomais veiksniais ar priežastimis. Tarp atsilikimo priežasčių vyrauja menkas mokslininkų darbo apmokėjimas, dėl kurio mokslininkai priversti daug dirbti papildomai bei bloga įstatyminė ir materialinė bazė. Maža galimybių stažuotis užsienyje bei geros bibliotekos trūkumas taip pat svarbūs mokslo atsilikimo veiksniai. Tarp subjektyvių veiksnių svarbiausi - per mažas pačių mokslininkų aktyvumas bei per menkas užsienio kalbų mokėjimas; neskatinančios kūrybos atmosferos vyravimą, kuris susijęs ir su mokslo vadyba, taip pat laiko didesne ar mažesne kliūtimi daugiau negu pusė respondentų (Lietuvos mokslininkų gebėjimų ugdymas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos mokslo infrastruktūrą /ats.red. Taljūnaitė M. –Vilnius: STI, 2008).

Aktualus uždavinys Lietuvai yra pritraukti iš Lietuvos išvykusius tyrėjus, dirbančius užsienyje mokslinį tiriamąjį darbą, grįžti dirbi į Lietuvą. Švietimo ir mokslo ministras 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. ISAK- 3207 patvirtino Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programą, kuri numato priemones tyrėjų grąžinimui ir atvykimui į Lietuvą skatinti, taip pat parengti siūlymus atsakingoms valstybės institucijoms dėl teisės aktų, susijusių su vizų išdavimu ir leidimais gyventi ir įsidarbinti tyrėjams Lietuvoje, tobulinimo. Tai siejasi su iki šiol mažai diskutuota tema apie mokslininkų inovatyvių sprendimų įgyvendinimo ir nesėkmių kompensavimo sistemos sukūrimą.

1.2. Imigracijos politikos bruožai ir tyrėjų mobilumo strategijos

Tiek aukštos kvalifikacijos, tiek nekvalifikuotų darbuotojų migracijos klausimams Europos Sąjungoje skiriama nemažai dėmesio. Apibendrinant skirtingų autorių įžvalgas, įvairių tyrimų bei statistikos šaltinių duomenis galime visą Europinį kontekstą apie migraciją suskirstyti į tris tarpusavyje susijusius probleminius pjūvius (Portes, 2009; OECD, 2008; Swain, 2007; Iredale, 2001):

1. Demografinis spaudimas - gyventojų skaičiaus mažėjimas, gyventojų senėjimas, mažas gimstamumas, dėl kurių atsiranda įtampos pensijų ir socialinių išmokų sistemose;

2. Ekonominis spaudimas - kvalifikuotų ir nekvalifikuotų imigrantų atnešama nauda ir sukuriama pridėtinė vertė;

3. Politinis spaudimas - rizika susijusi su imigrantų integracija (kultūrinės vertybės, teisės ir laisvės, dalyvavimas visuomenėje, pilietybė ir natūralizacija).

Sudarant tyrėjų mobilumo strategijas pagal atskiras šalis pirmasis įspūdis būna – kiek šalių, tiek ir strategijų. Todėl palyginamieji įvairių šalių tyrimai bei tarptautinių institucijų pastangos sukurti bendras taisykles bei procedūras aukštos kvalifikacijos specialistų judumui tarp šalių leidžia išryškinti tiek mobilumo strategijų kūrimo principus, tiek grupuoti atskiras šalis.Perkeliant konkrečią direktyvą ar vertinant valstybės tyrėjų mobilumą skatinančios politikos veiksmingumą tenka rinktis kieno požiūriu bus vadovaujamasi: savos (priimančios kitų šalių tyrėjus) ar tyrėjų kilmės šalies interesais. Jeigu apie priimančią šalį yra teigiama, kad priimdama aukštos kvalifikacijos darbuotojus bei tyrėjus (kaip dalį tokios darbo jėgos) šalis turi galimybę kompensuoti savo darbo jėgos trūkumą, didinti specialistų gebėjimus, produktyvumą, užtikrinti

7

ekonominį augimą ar sutaupyti išlaidas išsimokslinimui, tai mobilių tyrėjų kilmės šalies atžvilgiu konstatuojama, kad ji netenka savo kvalifikuotų darbuotojų bei kalbama apie ,,protų nutekėjimą“. Išsivysčiusios šalys siekia užtikrinti šalies plėtrą, todėl per įvairias programas ir iniciatyvas kviečia mažiau išvystytų užsienio šalių tyrėjus; tai ypač būdinga sveikatos priežiūros ir IT sektoriuose. Lietuvoje yra „protų susigrąžinimo“ programa, kurios tikslas skatinti grįžtamąją tyrėjų migraciją arba plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su lietuviais mokslininkais užsienyje. „Protų pritraukimo“ iniciatyvos pavienės, jas dažniausiai nulemia tarpasmeniniai, mažai institucionalizuoti ryšiai.

Bendriausi tyrėjų mobilumą skatinančios politikos tikslai yra trejopi: Reaguoti į to laikotarpio darbo jėgos (specialistų) trūkumą; Didinti žmogiškąjį kapitalą šalyje; Skatinti žinių apyvartą bei inovacijas.

Pagrindiniais socialiniais veikėjais tampa abiejų šalių (mobilių tyrėjų kilmės šalies bei juos priimančios šalies) vyriausybės, darbdaviai, specialistai.

Tyrėjų mobilumą skatinanti politika žymiai skirsis priklausomai nuo to, ar siekiama užtikrinti tik laikiną tyrėjų buvimą priimančioje šalyje (Europos šalyse), ar jų nuolatinio gyvenimo (Autralijoje bei Kanadoje).

Neginčijama, kad tyrėjų mobilumas siejasi su šalių vykdoma mokslo bei technologijų politika, kiek yra išvystyta bei inovatyvi šalių pramonė, verslininkystės aplinka, kapitalo kaupimo sąlygos, išsimokslinimo sąlygos ar kokie yra mokslo ir verslo ryšiai. Tyrėjų mobilumą tiesiogiai skatina abipusis šalių diplomų pripažinimas, socialinių garantijų užtikrinimas ar pensijų perkėlimas.

Šiai dienai (pagal paskutinius duomenis už 2000-2006 metus) vertinant šalies tyrėjų mobilumo strategijos būklę žiūrima (remiamasi OECD, 2008): Ar yra bei kokia strategija šalyje vadovaujamasi skatinant tyrėjų mobilumą. Žiūrima, ar šalis

yra priėmusi specialiąją programą, kokiam laikotarpiui? Kaip taisyklė, beveik visose šalyse sutinkamos strateginės tyrėjų skatinimo ar pritraukimo programos (Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Kanadoje – mobilumas traktuojamas kaip pagrindinis nacionalinės strategijos veiksnys siekiant padaryti šalį viena patraukliausių mokslininkams bei tyrėjams taip sukuriant inovatyvią bei konkurencingą šalies ekonomiką – Čekijoje, Suomijoje, Japonijoje –prioritetą teikiant Azijos šalių bendradarbiavimui bei universitetų internacionalizavimui –Nyderlanduose, Naujoje Zelandijoje ar Pietų Afrikoje. Kaip neturinčių specialių strateginių programų, minimos Šveicarija bei Norvegija, nors pažymima pastarosios orientacija į mokslinių tyrimų bei tarptautinių tyrimų programų tarptautiškumo didinimą, kuriose mobilumas yra centre.Atskirai išryškinamos Europos Komisijos iniciatyvos bei eilė direktyvų, pvz. Strategija vystyti atvirą, trans-Europinę darbo rinką tyrėjams COM(2001)331 (20/6/2001) bei kitos anksčiau minėtos.

Ar Lietuvoje galime išskirti specifinę strategiją, skatinančią tyrėjų mobilumą?

Ją iš dalies atitiktų Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270, kuriojenumatytos 2 priemonės:

8

25. Sudaryti tyrėjų mobilumo tarp valstybinių ir nevalstybinių mokslinio tyrimų įstaigų sąlygas, išlaikant vienodą tyrėjų statusą

Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

nuo 2006 metų 0,1 mln. litų

9. Parengti teisinę bazę ir numatyti paramos priemones „pumpurinėms“ (mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigų padalinių ar tyrėjų grupių pagrindu besikuriančioms) įmonėms

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija

nuo 2006 metų 0,2 mln. litų

Tektų pažymėti ir Tyrėjų karjeros programą (patvirtintą 2007 m. gruodžio 3 d. šmm nr. įsak-2335), kurioje numatyti:

o Grantai tarptautinio lygio mokslininkams o Iš užsienio grįžtančių Lietuvos mokslininkų reintegracijos rėmimas o Podoktorantūrinės stažuotės o Studentų mokslinių darbų skatinimas o (parama geriausiems doktorantams, studentų mokslinių praktikų

finansavimas, stipendijos)o Valstybės pagalba mokslininkų įdarbinimui įmonėse o Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas

pagal atitinkamos mokslo srities poreikius o Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas

pagal pagrindinius gebėjimus

Plačiau: http://www.smm.lt/es_parama/docs/pasirengimas/TKP%20santrauka%200621.pdf

Ar yra sukurtas internetinis tinklalapis ar organizacija, užtikrinanti informacijos, būtinos mokslininkų bei tyrėjų mobilumui, pateikimą. Šalių, kurios jų neturi, skaičius ženkliai išauga (net Kanada bei Japonija ar Naujoji Zelandija pateko į jų tarpą). Tačiau kitos šalys juos yra sukūrusios, pvz. Norvegų tyrėjų mobilumo portalas www.eracareers.no arba Pietų Afrikos Nacionalinio mokslo fondo (National Research Foundation – NRF – www.nrf.ac.za/sarchi/ ), Šveicarijos mokslo, tyrimų bei inovacijų portalas – www.myscience.ch , Jungtinės Karalystės – www.britishcouncil.org/eu.mobility ir t.t.Kaip Europos Komisijos portalas nurodomas EURAXESS portalas:http://ec.europa.eu/eracareers/index_en.cfm

Ar Lietuvoje yra sukurtas internetinis tinklalapis ar organizacija, užtikrinanti informacijos, būtinos mokslininkų bei tyrėjų mobilumui, pateikimą? Lietuvoje yra portalai http://www.euraxess.lt/index.php bei kitas portalas http://www.inovacijos.lt/index.php?-1745472686, kuriuose pateikiami Lietuvos mokslo institucijų ir jų atliekamų tyrimų aprašymai. Informacija apima gamtos mokslų ir techninės krypties mokslinių tyrimų įstaigas.

9

Diasporos strategijos buvimas – ieškoma akademinių bendruomenių saitų. Šalių, jų nepateikusių ar neišryškinusių skaičius dar labiau išauga. Beveik kaip išimtis norėtųsi pažymėti: Austrijos mokslininkus (OST – Office of Science and Technology – scientist network www.ostina.org/content/view/7/26 ), Belgijos, Korėjos, Pietų Afrikos, ypač –Šveicarijos, sukūrusios Talentų (ar lietuviškojo mokslo potencialo atitikmenį?) duomenų bazę www.swisstalents.org .Europos Komisijos minima iniciatyva – tai http://cordis.europa.eu/eralink/ . Čia dar priskirtume Europos mokslininkių portalo sukūrimą (European Platform of Women Scientists –epws- sukūrimą www.epws.org ).

Ar galime teigti, kad Lietuvoje turime tam tikrą Diasporos strategiją? Greičiau, ,,Ne“, nors yra pavienių bandymų: pvz. „protų susigrąžinimo“ programa ar Tyrėjų karjeros programa, kurioje numatyti grantai tarptautinio lygio mokslininkams bei iš užsienio grįžtančių Lietuvos mokslininkų reintegracijos rėmimas. Ar galėtų Lietuvos mokslininkų sąjunga tapti pagrindiniu ,,socialiniu veikėju“ – klausimas diskutuotinas.

Apibendrinant galima teigti, kad tyrėjų mobilumo politika bei šalies strategija labai priklauso nuo to, ar toje šalyje išvis yra pakankamai diferencijuota migracijos politika, kuri būtų orientuota į atskiras socialines grupes, tarp jų ir į mokslininkų bei tyrėjų mobilumą. Vienu šios migracijos politikos rodikliu yra laikomas specialių vizų tyrėjams įvedimas. Kita vertus, tai atspindi eilė tyrėjų mobilumą skatinančių priemonių buvimas, tiek neformalių (kaip Suomijoje, kurios remiasi imigracijos tarnybos bei aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimu), Naujoje Zelandijoje – paklausių (trūkstamų) profesijų sąrašo sudarymu, Norvegijoje – lengvesnėmis šeimų susijungimo procedūromis, Jungtinėje Karalystėje - atskiriems studentų grupėms netaikomas leidimo dirbti reikalavimas.

Analizuojant nacionalinių valstybių teisinę bazę, ištikrinančią, pvz. konkrečią įleidimo aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečiams atvykti tvarką, paprastai tiriama (žr. European Migration Network. Conditions of Entry...2007): darbo, vizų bei leidimų gyventi tvarka; kvotų buvimas arba ne; darbinės veiklos reguliavimas bei savarankiškai dirbančių asmenų veiklos reglamentavimas. Tai pateikiama vėlesniuose mūsų tyrimo skyriuose.

Labiausiai atskiros šalys skiriasi pagal tai, kokias specialias programas jos yra sukūrusios siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečius atvykti į šalį, o bendrumo paeiškos vis dar labai sudėtingos (žr. European Migration Network. Conditions of Entry...2007:17-18). Dauguma programų nėra specialiai orientuotos į aukštos kvalifikacijos specialistus. Išimtį sudaro Jungtinė Karalystė turinti tokią specifinę Aukštos kvalifikacijos migrantų programą (specific Highly Skilled Migrant Programme – HSMP). Jeigu bendras įvairių šalių pastangų bruožas – orientacija užpildyti tam tikras darbo rinkos nišas. Tai Jungtinės Karalystės programa HSMP vertinama kaip labai lanksti: migrantai atvykę pagal šią programą gali dirbti bet kurioje srityje (netgi būti savarankiškais darbuotojais). Jie nepraranda leidimo gyventi nesėkmės atveju. Tačiau norintys atvykti pagal šią programą turi surinkti 75 balus, o vertinimas grindžiamas anksčiau gauto uždarbio dydžiu, turima kvalifikacija, Jungtinės Karalystės patirtimi bei amžiumi. Tačiau jeigu pareiškėjas yra įgijęs magistro laipsnį vienoje iš 50 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų, jis automatiškai gauna tuos 75 balus, tačiau išlieka anglų kalbos žinių reikalavimas.

10

Estijoje tokia analogiška programa yra laikoma Mokymosi visą gyvenimą strategija, pagal kurią į Estijos universitetus yra kviečiami profesoriai tiek iš ES, tiek trečiųjų šalių, o informaciją (estų, anglų bei rusų kalbomis) teikia portalas EURES. Nepaisant šios programos, estų verslininkai gali patys ieškotis ir kviestis aukštos kvalifikacijos specialistus. Tai siejasi ir su lengvesnėmis bei greitesnėmis leidimų dirbti ir gyventi gavimo procedūromis.

Intelektuali migracija daugiau susijusi su ekonominiu ir politiniu dėmeniu, tačiau ji turi ir netiesioginį poveikį demografinei situacijai – ekonominis kapitalas, inovacijos ir visuomenės pažanga, kurią sukuria investicijos į mokslo ir technologijų infrastruktūrą kuria ne tik šalies kurioje „gera gyventi“ įvaizdį, bet pritraukia finansinį kapitalą ir kuria darbo vietas (žr.1 pav).

1 pav. Darbo pobūdis ir jos kuriama pridėtinė vertė. Šaltinis: Edward ir Lawler, 2008

Visą diskursą apie „intelektualią“ migraciją galima suskirstyti į „pavojingą“ ir „nepavojingą“ požiūrį į migraciją kaip intelektinio kapitalo šaltinį (Stark, 2007). Pasaulyje aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracija nemažai tyrinėta, apie šį reiškinį surinkta daug empirinės medžiagos - dažniausiai remiamasi šalies, regiono ar sektoriaus atvejais, analizuojami statistiniai duomenys, siekiama įvertinti migracijos „stūmos ir traukos“ faktorių poveikį aukštos kvalifikacijos darbuotojus „importuojančių“ ir „eksportuojančių“ šalių vystymuisi ir ekonominei plėtrai (plačiau žr. Docquier ir Marfouk, 2004; Cervantes ir Guellec 2002; Dumont ir Lemaître, 2000; Carrington ir Detragiache, 1998).

„Pavojingo“ intelektualios emigracijos reiškinio tyrimo pradžia Lietuvoje galima laikyti 1995 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute atliktą Lietuvos mokslininkų mobilumo tyrimą kaip dalį jungtinio tarptautinio projekto vykusio dešimtyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, kurį inicijavo ir finansavo Europos Komisija (Stankūnienė, 1996). A. Kazlauskienė (2006)

11

nagrinėjo „protų nutekėjimą“, o P. Jucevičienės (2002) žvalgomajame tyrime buvo konstatuota, kad dėl mokslininkų emigracijos mažėja šalies intelektinis kapitalas. Šiame tyrime taip pat buvo atskleistos pagrindinės aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracijos iš Lietuvos priežastys bei suformuluoti pasiūlymai problemos sprendimui/ sušvelninimui.

Tiek Lietuvos tiek tarptautiniame kontekste išsiskiria trys požiūriai į migracijos reguliavimą (Ushkalov, Malakha, 2001):

1. Aktyvaus reguliavimo modelis - valstybė aktyviai kišasi į migracijos srautų reguliavimą tam naudodama administracines, teisines ir ekonomines priemones;

2. Liberalus (nesikišimo) modelis - valstybė neturi teisių reguliuoti migracijos procesų, nes dėl tokio reguliavimo gali būti pažeistos fundamentalios žmogaus teisės ir laisvės;

3. Požiūrio į ateitį koncepcija – pabrėžiama, kad migracija yra ne vienos valstybės reikalas ir sprendimai turi būti priimami viršnacionaliniu lygiu, o tam reikia daug laiko.

Kiekvienos šalies migracijos istorija bei joje susikūrusios bendruomenės savitu tik tai šaliai būdingu būdu formavo šalies migracijos politiką. Tačiau tai nėra priežastis nepaisyti politikos reikšmės bei jų lyginimo. Lygybės įteisinimas bei pagrindinių žmogaus teisių gynimas yra tas standarto minimumas, kuriuo grindžiamas piliečių ar atvykėlių įtraukimas. Teigiama, kad atvykėlių atžvilgiu socialinis įtraukimas prasideda vietinių bendruomenių lygmenyje.

12

2. Tyrėjų mobilumo Lietuvoje reglamentavimo ir užsienio šalių gerosios praktikos sąsajų galimybių tyrimas: Lietuvos teisinės sistemos trūkumai,

sudarantys kliūtis tyrėjų mobilumui

Pagrindinis šio tyrimo tikslas - išnagrinėti esamą situaciją Lietuvoje ir nustatyti teisinės sistemos trūkumus, kurie sudaro kliūtis tyrėjų, ypač doktorantų ir mokslininkų, mobilumui, susijusius su vizų ir leidimų dirbti ir gyventi Lietuvoje reglamentavimu, socialinėmis teisėmis ir garantijomis tyrėjams ir jų šeimų nariams. Išanalizuoti užsienio šalių šioje srityje patirtį ir praktiką, taip pat 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvos 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL, 2005, L 289, p. 15) perkėlimo į nacionalinę teisę įgyvendinimą Europos Sąjungos šalyse. Analizuojama užsienio šalių patirtis įgyvendinant direktyvas, susijusias su tyrėjų mobilumu.

Šios analizės ar išvadų pagrindu pateikti siūlymus dėl esamos teisinės bazės tobulinimo, remiantis gerąja kitų valstybių šios šalies praktika, suformuluoti konkrečius galiojančių teisės aktų pakeitimus.

Europos Sąjungos kompetencija imigracijos politikos srityje įtvirtinta Europos Bendrijos (toliau – ir EB) steigimo sutarties (Žin., 2004, Nr. 2-2) 63 straipsnio 1 d. 3 ir 4 p. Šios normos numato imigracijos politikos priemones, susijusias su užsieniečių atvykimo ir išvykimo, apsigyvenimo sąlygomis, vizų, leidimų gyventi, leidimų šeimoms susijungti išdavimo valstybėse narėse tvarka, nelegalia imigracija ir neteisėtu gyvenimu, neteisėtai esančių asmenų repatriacija, taip pat priemones, kurios nustato teises ir sąlygas trečiųjų šalių piliečiams teisėtai gyvenantiems vienoje valstybėje narėje, apsigyventi kitose valstybėse narėse. Europos Bendrijos steigimo sutarties 3 str. 13 p., kuriame numatomas mokslo tiriamojo darbo ir technologijų plėtros skatinimo principas, kurio tikslas ir įgyvendinimo mechanizmas, vertinant trečiųjų asmenų imigracijos ir judėjimo Europos Sąjungoje reglamentavimą, detalizuojami Europos Sąjungos direktyvoje 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos1 (toliau - Direktyva).

Direktyvoje nustatomos trečiųjų šalių tyrėjų įleidimo į valstybių narių teritoriją sąlygos. Pagrindinis direktyvos tikslas - patvirtinti specialią įleidimo atvykti tvarką ir atvykimo bei gyvenimo sąlygas, taikomas trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui mokslinių tyrimų projektui vykdyti. Taigi Direktyva siekiama stiprinti Europos mokslinių tyrimų politiką bei didinti tyrėjų mobilumą.

Direktyva numato lengvesnes imigracijos procedūras tyrėjams iš trečiųjų šalių, sudaromas pagrindas atvykimą palengvinančiam vizų režimui susiformuoti ES šalyse. Direktyvoje numatoma supaprastinta įleidimo atvykti tyrėjams tvarka, nebereikalaujama leidimo dirbti, o tik leidimo gyventi. Kad toks leidimas būtų gautas greitai, pakanka susitarimo, įvardijamo kaip „susitarimas dėl priėmimo“ (“hosting agreement”) su pripažinta valstybine ar privačia Europos mokslo tyrimų organizacija, kurioje nurodyti mokslininko moksliniai gebėjimai, finansinės priemonės ir sveikatos draudimo sąlygos. Tokia sistema turi daug privalumų: palengvina tyrėjo atvykimą į priimančią valstybę, nes iš tyrėjo nereikalaujama turėti darbo leidimo, padeda neišskirti šeimų, nes įtvirtina šeimos susijungimo palengvinimą išduodant šeimos nariams leidimą gyventi tokiam pačiam laikotarpiui, kaip ir pačiam tyrėjui, spartina tyrėjo priėmimo procedūrą ir užtikrina sklandesnį judrumą Europos Sąjungos viduje.

1 OL, 2005 L 289, p. 15.

13

Vertinant Direktyvos įgyvendinimo lygį Lietuvoje bei siekiant nustatyti teisinės sistemos trūkumus, būtina išanalizuoti nacionalinį kontekstą, t.y. kokie teisės aktai ir kokiu būdu ir apimtimi užtikrina trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais į Lietuvą, t.y. vertintinos konkrečios tikslios Direktyvos tikslus ir uždavinius imigracijos politikos srityje įgyvendinančios priemonės.

Nors Lietuva Europos Sąjungos Komisijai yra nurodžiusi net 27 direktyvos įgyvendinimo priemones (prieiga per internetą:

http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:72005L0071:EN:NOT#FIELD_LT), tačiau nedaugelis iš ten minimų teisės aktų gali būti tiesiogiai siejami su Direktyvos įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje, nemažai Lietuvos nurodomų Direktyvą įgyvendinančių teisės aktų buvo priimti dar iki pačios Direktyvos priėmimo ir įgyvendinimo Lietuvoje pradžios, be to, šie teisės aktai nėra ir nebuvo keičiami. Tokių „pasenusių“ Direktyvos įgyvendinimo priemonių pateikimas Europos Komisijai yra vienas iš požymių, leidžiančių teigti, jog Direktyvoje keliami tikslai Lietuvoje nebuvo tinkamai įgyvendinti, nes į Lietuvos nurodomus įstatymus nebuvo įtrauktos papildomos nuostatos, skirtos į Lietuvą įvažiuojantiems tyrėjams, daugelyje minimų teisės aktų yra įtraukta tik nuostata, kad Europos sąjungos priimti dokumentai turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu, o kai kurių teisės aktų prieduose Direktyva net nėra nurodyta kaip įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas. (pvz.: Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo papildymo“ Nr. I-992, Valstybės žinios, Nr. 59, 19/07/1995, LR Darbo kodeksas Nr. IX-926, Valstybės žinios Nr. 64-2569). Susidaro nuomonė, kad nurodant daug teisės aktų, kurie, Lietuvos teigimu, perkelia Direktyvą, bandoma pridengti teisinio reglamentavimo skyles. Manome, kad turėjo būti sutvarkyti keli konkrečiai Direktyvą perkeliantys teisės aktai, o ne nurodytas jų sąrašas, kuriame pateikti teisės aktai nėra iš esmės susiję su Direktyvos įgyvendinimu.

Vienas iš teisės aktų, kurį galima tiesiogiai sieti su Direktyvos įgyvendinimu nacionalinėje teisėje, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties2. Nagrinėjama Direktyva yra nurodyta šio įstatymo priede (33 p.) kaip įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas. 2008 m. vasario 23 d. įsigaliojo įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos, perkėlusios Direktyvos nuostatas (Žin., 2006, Nr. 137–5199). Tuo tikslu pakeisti atitinkami straipsniai, Įstatymas papildytas 492 straipsniu (Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas).

Perkeliant Direktyvos normas į Lietuvos teisinę sistemą taip pat buvo pakeistas poįstatyminis teisės aktas – Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 14 d. Įsakymu Nr. A1-500 (Žin., 2009, Nr. 98-4134), nustatantis, kad iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti, jeigu jis atvyksta į Lietuvos Respubliką mokslo ir studijų institucijose arba mokslinių tyrimų įstaigose vykdyti mokslinius tyrimus arba dirbti pedagoginį darbą.

Vyriausybė, atsižvelgdama į Direktyvos nuostatas, poįstatyminiais teisės aktais pakeitė ilgalaikę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategiją, patvirtino prioritetines Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2007– 2010 metų kryptis.

Vadovaujantis EB steigimo sutarties 249 str. 3 dalimi ir Europos Sąjungos teisės departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 19 metodiniais nurodymais, Direktyvos perkėlimas analizuojamas priemonių pakankamumo ir efektyvumo keliamiems tikslams pasiekti aspektu.

2 Valstybės žinios, 2004, Nr. 73-2539.

14

2.1. Dėl pagrindinių sąvokų

Į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą nėra tinkamai perkeltos Direktyvoje apibrėžtos būtinos sąvokos.

„Teisės terminų vienareikšmiškumo principas reikalauja, kad teisės normos būtų formuluojamos trumpai, tiksliai ir apibrėžtai, kad teisės ir pareigos, jų atsiradimo, pasikeitimo ar išnykimo pagrindai būtų lengvai ir vienareikšmiškai atpažįstami, suprantami, kad žodinis teisės normų tekstas nesiskirtų nuo loginės jų prasmės. Teisės normų akte neturi būti dviprasmybių, nesuprantamų terminų ar pasakymų. Teisės terminijos vienovės principas reikalauja, kad įvairiuose teisės normų aktuose teisės terminai turi būti vartojami ta pačia prasme. Termino prasmė – tai ta sąvoka (esminiai žyminio objekto požymiai), kurią terminas žymi. Negalima vienu terminu žymėti kelių teisės sąvokų arba keliais terminais – vienos sąvokos. Teisės akte turi būti vartojami visuotinai teisės moksle ir teisės praktikoje pripažinti terminai3.“

LR įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra naudojamos tyrėjo, mokslinių tyrimų, mokslinių tyrimų įstaigos sąvokos, tačiau šių sąvokų apibrėžimai nebuvo tinkamai perkelti iš Direktyvos ar apibrėžti Įstatyme, todėl šios sąvokos nėra aiškios, konkrečios ir apibrėžtos, kas gali sukelti dviprasmybių taikant teisės aktą, aiškinimo problemų, kadangi šios sąvokos gali būti aiškinamos plačiau arba siauriau nei numatyta Direktyvoje, o tai pažeistų ES imigracijos ir judėjimo sisteminį reguliavimą.

Aukščiau minėtų sąvokų apibrėžimus galime aptikti kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir naudojantis sisteminiu teisės aiškinimu, remtis šiomis sąvokomis ir taikant LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, tačiau šiuo atveju iškyla kita problema, kituose teisės aktuose apibrėžiamos sąvokos nesutampa su Direktyvos pateikiamais apibrėžimais, jiems prieštarauja, teisės aktų prieduose nėra nurodyta, kad teisės aktas įgyvendina ir perkelia Direktyvą, be to, toks perkėlimas nėra tinkamas Direktyvos tikslų įgyvendinimas, nes teisinio aiškumo tikslais šios sąvokos turėjo būti įtvirtintos įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymuose vartojamos sąvokos turi būti aiškios ir tikslios, todėl jos turi būti konkrečiai apibrėžtos įstatymo taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, į teisinio aiškumo principą, faktą, kad kituose teisės aktuose pateikiami sąvokų apibrėžimai vartojami skirtingais tikslais, skirtingiems atvejams ir neatitinka Direktyvoje įtvirtintų, tai šiuo atveju būtų protinga ir teisinga, jei sąvokos, vartojamos reglamentuojant tyrėjų įvažiavimą į Lietuvą, būtų konkretizuotos įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties, kad būtų aišku, kokią tikslią reikšmę turi įstatyme vartojamos sąvokos.

3 Vaišvila Alfonsas, Teisės teorija // Justitia, 2000, ISBN 9986-567-41-6

15

Direktyvoje įtvirtintų ir LR teisinėje sistemoje įtvirtintų sąvokų palyginimasDirektyva Mokslo ir studijų įstatymas Įstatymas dėl

užsieniečių teisinės padėties

Moksliniai tyrimai –sistemingas kūrybinis darbas siekiant padidinti pažinimo visumą, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimą, ir šios pažinimo visumos naudojimas naujai ją pritaikant

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų

Ši sąvoka nėra perkelta

Mokslinių tyrimų organizacijos –mokslinius tyrimus atliekančios viešos arba privačios organizacijos, valstybės narės patvirtintos šios direktyvos taikymo tikslais pagal tos valstybės narės teisės aktus ar administracinę praktiką

Mokslinių tyrimų institutas – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra. Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.


Tyrėjas – trečiosios šalies pilietis, turintis atitinkamą aukštojo išsilavinimo diplomą, suteikiantį jam teisę dalyvauti doktorantūros programose, kurį mokslinių tyrimų organizacija pasirenka mokslinių tyrimų projektui, kuriam paprastai reikia pirmiau nurodyto diplomo, vykdyti.

Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo laipsnį. Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams.


16

2.1.1. Pagal Direktyvos 2 str. d) punktą – tyrėjas, tai trečiosios šalies pilietis, turintis atitinkamą aukštojo išsilavinimo diplomą, suteikiantį jam teisę dalyvauti doktorantūros programose, kurį mokslinių tyrimų organizacija pasirenka mokslinių tyrimų projektui, kuriam paprastai reikia pirmiau nurodyto diplomo, vykdyti.

Po Bolonijos proceso Europoje buvo suvienodinti akademiniai laipsniai. Akademinis laipsnis – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas baigus studijas aukštojoje mokykloje. Dabar yra suteikiami šie kvalifikaciniai laipsniai – bakalauro, magistro bei daktaro, neskirstant jų į mokslo ar nemokslo laipsnius. Tokia praktika buvo įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos valstybių –Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir t.t. Tačiau laipsnių skirstymas į mokslo ir nemokslo ir jo padariniai išliko Lietuvoje, mokslininkais laikant tik mokslo daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį turinčius asmenis.

Daugelyje šalių mokslinį darbą jau dirba asmenys, turintys pirmąjį ar antrąjį kvalifikacinį laipsnį. Šiuo metu Lietuvoje įtvirtinti bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai bei daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai. Todėl Lietuvoje, net ir asmeniui turinčiam magistro laipsnį nėra sudaroma galimybė turėti mokslininko vardą ir dirbti pilnavertį mokslinį darbą. Asmuo laikomas pradedančiu mokslininku tik nuo doktorantūros studijų pradžios.

Kaip buvo minėta, mokslininko ir tyrėjo sąvokos yra apibrėžtos kituose LR įstatymuose. Mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 12 d. apibrėžia mokslininko sąvoką. Mokslininkas, tai –tyrėjas, turintis mokslo laipsnį. Vadovaujantis 4 str. 27 d. tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams.

Mokslo ir studijų įstatymo 48 str. yra reglamentuojami laipsnį suteikiančių studijų programų ir doktorantūros reikalavimai. Nors 48 str. 2 d. nurodyta, kad magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų, magistro laipsnis Lietuvoje laikomas kvalifikaciniu laipsniu. 48 str. 5 d. nurodyta, kad mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis. Pažymėtina, kad nuorodų apie tai, kas Lietuvoje yra laikoma moksliniais laipsniais galime rasti ir 1996 m. lapkričio 13 d. Nr. 1317 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendrųjų nuostatų, kuris buvo panaikintas 2009-08-28 d. Nutarimo 1 p. yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje teikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai.

Bakalauro ir magistro laipsniai Lietuvos Respublikoje yra laikomi kvalifikaciniais laipsniais (Mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 6 d. - aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią teisės aktų nustatyta tvarka suteikia aukštoji mokykla).

Manytina, kad tai yra ydinga praktika, kitose Europos valstybėse einama skirtinga linkme. Didžiojoje Britanijoje asmenys, baigę bakalauro arba magistro studijas, gali dirbti mokslinį darbą. Be to, Didžiojoje Britanijoje daktaro laipsnis skiriamas už mokslinį tiriamąjį darbą, o ne už doktorantūros studijas. Nors Didžiojoje Britanijoje stojant į doktorantūrą pageidaujama turėti magistro laipsnį, tačiau tai nėra privalomas reikalavimas. Privaloma turėti pirmąjį kvalifikacinį laipsnį – bakalaurą.

17

Tokiu būdu Lietuvoje asmens turima kvalifikacija yra formaliai susiejama su asmens įgytų išsilavinimu, nors asmens išsilavinimas nėra pagrindinis kriterijus asmens kvalifikacijai nustatyti. 2003 m. gruodžio 29 d Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 44 4.1. p. nurodyta, kad „darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Ji nėra tapati išsimokslinimui, kadangi išsimokslinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją“. Įtvirtinant reikalavimą, kad mokslinį darbą Lietuvoje gali dirbti tik mokslo daktaro arba habilituoto mokslo daktaro laipsnį turintis asmuo, sukuriamas toks teisinis reguliavimas, kad atvykti į Lietuvą atlikti mokslinių tyrimų ir dirbti mokslinį darbą gali tik asmuo, turintis aukščiau minėtą mokslinį laipsnį. Asmenys, neturintys atitinkamo išsilavinimo, gali Lietuvoje nerasti jų teisėtus lūkesčius ir turimą kvalifikaciją atitinkančio darbo dėl tos priežasties, kad neturės reikalaujamo norimoms užimti pareigoms išsilavinimo, ir galės būti priimtas tik į jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas. 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacijoje dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (2005/251/EB) yra nurodoma, kadtarptautiniu lygiu pripažintas Frascati mokslininko sąvokos apibrėžimas - mokslininkai yra apibrėžiami kaip "specialistai, dirbantys kuriant koncepciją ar naujas žinias, produktus, procesus, metodus ir sistemas ir dalyvaujantys valdant atitinkamus projektus." Komisijos rekomendacijoje yra nustatytas skirtumas tarp "mokslininko jo karjeros pradžioje" ir "patirties turinčių mokslininkų":- Sąvoka "mokslininkas savo karjeros pradžioje" apibrėžiami mokslininkai per jų pirmųjų ketverių metų (dirbant visą darbo laiką) mokslinių tyrimų veiklos laikotarpį, įskaitant mokymus, mokslo stažuotę.- "Patirties turintys mokslininkai" – tai mokslininkai, turintys ne mažiau kaip ketverius metus mokslinių tyrimų patirties (dirbant visą darbo laiką) nuo universiteto diplomo, suteikiančio teisę studijuoti doktorantūroje šalyje, kurioje laipsnis ir (arba) diplomas buvo įgytas, gavimo arba jau įgiję daktaro laipsnį mokslininkai, neatsižvelgiant į laikotarpį, per kurį jis buvo įgytas.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvoje įvedus tokią praktiką, kad mokslo laipsniais yra pripažįstamas tik daktaro laipsnis ir habilituoto daktaro laipsnis, susiklosto prieštaravimas tarp įstatymais reglamentuojamų sąvokų ir realiai vykdomos praktikos. Pažymėtina, kad Lietuvoje aukštosioms mokykloms, mokslinių tyrimų įstaigoms yra suteikiama tam tikra autonomija. Šios įstaigos turi kompetencija, remdamosios įstatymais, nustatyti kvalifikacinius reikalavimus jų darbuotojams, pareigybių sąrašus, aprašymus ir panašiai. Šiuo metu yra susiklosčiusi tokia praktika, kad LR aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijose (Lietuvos istorijos institutas, Imunologijos institutas, Ekologijos institutas, Vilniaus universitetas ir t.t.) yra įtvirtinta tokia pareigybė kaip jaunesnysis mokslo darbuotojas. Jam nėra keliami griežti kvalifikaciniai reikalavimai – asmuo, norėdamas dirbti jaunesniuoju moksliniu darbuotoju, turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti ar padėti atlikti mokslinius tyrimus, rengtis doktorantūros studijoms. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog yra sankcionuota, kad mokslinus tyrimus gali pradėti atlikti ir mokslinio laipsnio neturintys asmenys, todėl šį prieštaravimą yra būtina pašalinti atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką ir 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacijos reikalavimus, Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinant, kad mokslinį darbą gali dirbti asmuo, neturintis mokslinio laipsnio.

18

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, siekiant tinkamai perkelti Direktyvą, skatinti tyrėjų judumą, teigtina, kad Lietuvoje turi būti įtvirtinta, kad mokslininku turėtų būti laikomas asmuo, kuris atlieka mokslinius tyrimus, o ne asmuo, turintis tam tikrą mokslinį kvalifikacinį laipsnį, taip tinkamai sukuriant didesnes judumo galimybes trečiųjų šalių tyrėjams.

2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacija dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (2005/251/EB).

Kadangi LR įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ „tyrėjo“ sąvoka nėra apibrėžta, susiklosto tokia situacija, kai normos, reglamentuojančios tyrėjų teisinę padėtį, galėtų ir turėtų būti taikomos ir studentams, turintiems tikslą vykdyti mokslinius tyrimus daktaro laipsniui gauti, nors studentų įvažiavimui į Lietuvos teisinę sistemą turėtų perkelta ir taikoma kita Tarybos Direktyva. Doktorantai į Lietuvą gali įvažiuoti skirtingu - studento arba tyrėjo statusu. 2004-12-23 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų reglamentuoja doktorantų mobilumą studijoms. Todėl pagal šią Direktyvą įleidžiami studentai: trečiosios šalies pilietis, priimtas į aukštojo mokslo įstaigą ir į valstybės narės teritoriją užsiimti savo pagrindine veikla – dieninėmis studijomis, suteikiančiomis valstybės narės pripažįstamą aukštojo mokslo kvalifikaciją, įskaitant diplomus, pažymėjimus arba daktaro laipsnius, gaunamus aukštojo mokslo įstaigoje, kuri pagal savo šalies nacionalinės teisės aktus gali rengti tokioms studijoms skirtus parengiamuosius kursus.

Tuo tarpu, jeigu doktorantas įvažiuoja į Lietuvą pagal darbo sutartį su mokslinių tyrimų įstaiga, atlikti tam tikrus mokslinius tyrimus, tam tikram mokslinių tyrimų projektui, jam taikoma 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos.

Nepateikiant „tyrėjo“ sąvokos apibrėžimo, gali būti neteisingai nustatytas subjektas, ir normos, skirtos Direktyvos įgyvendinimui, gali būti neteisingai pritaikytos. Šiuo metu aiškinantis tyrėjo sąvoką, remiantis sisteminiu teisės aiškinimu, turi būti atsižvelgiama į Mokslo ir studijų įstatyme pateikiamą apibrėžimą – 4 str. 27 d. Direktyvoje pateikiama tyrėjo sąvoka - 2 str. d) punktą – tyrėjas, trečiosios šalies pilietis, turintis atitinkamą aukštojo išsilavinimo diplomą, suteikiantį jam teisę dalyvauti doktorantūros programose, kurį mokslinių tyrimų organizacija pasirenka mokslinių tyrimų projektui, kuriam paprastai reikia pirmiau nurodyto diplomo, vykdyti. Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme pateikiamą sąvoką ir į sąvoką, įtvirtintą Direktyvoje, konstatuotina, kad Direktyvoje įtvirtinta sąvoka nėra tinkamai perkelta į Lietuvos teisinę sistemą. Naudojantis sisteminiu teisės aiškinimu ir vartojant sąvoką, įtvirtintą Mokslo ir studijų įstatyme, gali kilti netikslumų ir nesusipratimų. Dėl šių priežasčių siūlytina perkelti tyrėjo sąvoką į įstatymą Dėl užsieniečių teisinės padėties, kad suteikiant leidimą gyventi įvažiuojant mokslinių tyrimų tikslais būtų taikoma Direktyvoje naudojama sąvoka.

2.1.2. Mokslinių tyrimų įstaigos - Pagal Direktyvos 2 str. c) punktą, mokslinių tyrimų organizacijos – mokslinius tyrimus atliekančios viešos arba privačios organizacijos, valstybės narės patvirtintos šios Direktyvos taikymo tikslais. 5 str. 1 d., bet kurią mokslinių tyrimų organizaciją, pageidaujančią priimti tyrėją pagal Direktyvos nustatytą įleidimo tvarką, pirmiausia turi tuo tikslu patvirtinti atitinkama valstybė narė. 5 d.,

19

kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos paskelbia ir reguliariai atnaujina šios Direktyvos tikslais patvirtintų mokslinių tyrimų organizacijų sąrašą.

Pagal LR Mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 13 d. mokslinių tyrimų institutas – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra. 14 d.mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra. Nei įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties, nei Mokslo ir studijų įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra nustatoma, kad tyrėjus, remiantis Direktyvoje nustatyta tvarka, gali priimti valstybės patvirtintos aukštojo mokslo ar mokslinių tyrimų institucijos, nėra nustatyti sąrašai, patvirtinimo tvarka, įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 40 str. 1 d. 13 p. yra tik keliamas reikalavimas tyrėjui darbo sutartį sudaryti su registruota mokslinių tyrimų organizacija(pačiame įstatyme nėra pateikiamas mokslinių tyrimų organizacijos sąvoka), nors registracija nėra adekvati mokslinių tyrimų įstaigos patvirtinimui. Aiškinantis Direktyvos nuostatas, teigtina, kad valstybė turi specialiai suteikti teisę mokslinių tyrimų organizacijai pasikviesti trečiosios šalies tyrėją, kad būtų užtikrinama tinkama įvažiuojančio tyrėjo ir priimančios mokslinių tyrimų organizacijos kontrolė. Vadinasi, aukštojo mokslo ar mokslinių tyrimų institucijos patvirtinimas – tai specialus valstybės leidimas institucijai kviestis trečiųjų šalių tyrėjus ir patvirtinimas, kad ši institucija tikrai atlieka mokslinius tyrimus. Nors Lietuvoje ir yra patvirtintas mokslinių tyrimų institucijų registras (http://www.aikos.smm.lt/aikos/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm), tačiau tai neužtikrina tinkamo Direktyvos perkėlimo. Direktyvą šiuo atžvilgiu nustato privalomus reikalavimus – teisę priimti trečiųjų šalių tyrėjus turi tik specialiai Direktyvos taikymo tikslais patvirtintos mokslinių tyrimų organizacijos, kurios atitinka valstybės nustatytas sąlygas, o Lietuvoje trečiųjų šalių tyrėjus gali priimti registruotos mokslinių tyrimų įstaigos (į registrą yra įtraukiamos visos mokslinių tyrimų įstaigos), kurioms netaikoma tokia griežta kontrolė, kaip valstybės patvirtintoms institucijoms.

Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad mokslinių tyrimų organizacijos sąvoka į Lietuvos teisinę sistemą yra perkelta netinkamai. Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties turi būti įtvirtintos mokslinių tyrimų institucijos, kurios pagal valstybėje galiojančią teisę turi teisę pasikviesti pas savo dirbti užsienio šalių tyrėjus, sąvoka, kad būtų užtikrintas tinkamas Direktyvos tikslų įgyvendinimas. Manytina, kad tinkamai neįtvirtinus Direktyvos mokslinių tyrimų institucijos sąvokos, tyrėjus Lietuvoje gali kviesti bet kokia įregistruota mokslinė institucija.

Pažymime, kad Lietuvoje yra reglamentuojama tik valstybinių mokslinių tyrimų institutų steigimo tvarka – 2009 m. rugsėjo 16 d LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1170 Dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimo tvarkos, instituto steigimo dokumentų reikalavimų, instituto veiklos kvalifikacinių reikalavimų ir instituto veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo. Vadinasi, kontroliuojamos yra tik valstybės mokslinių tyrimų institucijos, neprižiūrint nevalstybinių institucijų veiklos teisėtumo ir steigimo pagrindo, atliekamų tyrimų. Neįtvirtinus įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties reikalavimo, kad tyrėjus gali kviestis dirbti tik patvirtintos mokslinių tyrimų institucijos, neįtvirtinus Lietuvos teisinėje sistemoje mokslinių tyrimų institucijų patvirtinimo sąlygų ir procedūros, mokslinių tyrimų įstaigų, kurios gali kviestis tyrėjus, sąrašo, gali kilti pavojus, kad dings tam tikra įstaigų, kurios kviečiasi trečiųjų šalių tyrėjus, kontrolė. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiams tyrėjams nereikalingas darbo leidimas, manytina, kad atvykstančių tyrėjų darbo santykiai gali būti fiktyvūs, sudaromi tik siekiant asmeniui iš trečiosios šalies gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Galimos netgi ir tokios situacijos, kad tokių nekontroliuojamų institucijų vardu gali būti atliekami nusikalstami veiksmai.

20

Direktyvos 5 str. 6 d. yra reglamentuojama, kuriais atvejais valstybė gali atsisakyti pratęsti akreditaciją mokslinių tyrimų įstaigai, jei ši nebesilaiko nustatytų sąlygų, jei patvirtinimas buvo gautas apgaulės būdu arba jei mokslinių tyrimų organizacija susitarimą dėl priėmimo su trečiosios šalies piliečiu pasirašė apgaulės būdu arba netvarkingai. Todėl Lietuva nereglamentuodama išankstinio patvirtinimo, kuris yra privalomas Direktyvos reikalavimas, suteikimo, praranda galimybę kontroliuoti šių įstaigų sudaromus susitarimus, kurie gali būti apgaulingi, fiktyvūs, pažeidžiantys valstybės interesus, praranda teisę nepratęsti tokių institucijų akreditacijos.

Direktyvos 10 str. yra nurodyta, kad valstybės narės gali panaikinti arba atsisakyti pratęsti remiantis šia Direktyva išduotą leidimą gyventi, jeigu jis buvo gautas apgaulės būdu arba paaiškėjus, kad jį turintis asmuo nesilaikė arba nesilaiko Direktyvoje numatytų atvykimo ir buvimo sąlygų arba gyvena kitais tikslais, nei jam buvo leista gyventi. Pažymėtina, kad neįtvirtinant mokslinių tyrimų institucijų patvirtinimo instituto, gali pasunkėti tokių apgaule ar pažeidžiant Direktyvos keliamus reikalavimus gautų leidimų gyventi identifikavimas, todėl prieš tokius asmenis valstybė negalės imtis teisėtų veiksmų, siekiant apgaule gautus leidimus pripažinti negaliojančiais, tyrėjus įpareigojant išvykti iš šalies.

Direktyvos 5 str. 6 d. taip pat yra nustatyta, kad jei mokslinių tyrimų instituciją yra atsisakoma patvirtinti arba patvirtinimas panaikinamas, atitinkamai organizacijai gali būti draudžiama pakartotinai pateikti paraiškas patvirtinimui gauti laikotarpiu, kurio trukmė gali būti iki penkerių metų nuo sprendimo dėl patvirtinimo panaikinimo arba atsisakymo pratęsti paskelbimo dienos. Vadinasi, sukurdama mokslinių institucijų patvirtinimo sistemą valstybė galėtų uždrausti mokslinėms institucijoms tam tikrą laiką uždrausti priimti užsienio tyrėjus, o tai būtų papildoma prevencinė priemonė, siekiant išvengti apgaulingų susitarimų.

Kitose Europos valstybėse yra susiklosčiusi tokia praktika:Airijoje yra įkurtas Tyrėjų mobilumo centas, kurio viena pagrindinių funkcijų yra kaupti

informaciją apie patvirtintas valstybines ir privačias mokslinių tyrimų institucijas. Specialus sąrašas apie valstybės patvirtintas mokslinių tyrimų institucijas nėra sudaromas. Institucijos, atsakingos už mokslinių tyrimų įstaigos patvirtinimą yra: Mokslo ministerija, Technologijų ir inovacijų departamentas.

Specialus patvirtintų mokslinių tyrimų įstaigų sąrašas yra Prancūzijoje4.

2.1.3. Direktyvos 2 str. b) punkte nurodoma, kad moksliniai tyrimai – sistemingas kūrybinis darbas siekiant padidinti pažinimo visumą, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimą, ir šios pažinimo visumos naudojimas naujai ją pritaikant. Mokslinių tyrimų sąvoką Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje galime aptikti Mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 11 d. - moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas. 8 d. apibrėžiama eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas –kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus, taip pat kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius. 9 d. - fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai 4 http://www.fnak.fr/dn_AdministrativeFormalities/Formalities_appendix1.html

21

ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų. 26 d. - taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.

Atsižvelgiant į Direktyvos apibrėžimą ir pateikiamą Mokslo ir studijų įstatymo, galime teigti, jog nors mokslinių tyrimų sąvoką į LR teisinę sistemą yra perkelta tiksliai, tačiau siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos tikslus, sukurti tinkamą ir aiškų Direktyvos įgyvendinimą, siekiant teisinio aiškumo ir užtikrintumo, būtų tikslinga šią sąvoką įtvirtinti ir įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties.

Siūlymas: į LR įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtraukti pagrindinių sąvokų „tyrėjas“, „mokslinių tyrimų įstaigos“, „moksliniai tyrimai“ apibrėžimus.

2.2. Tyrėjo teisė dalį tyrimų atlikti kitoje ES šalyje

Vienas iš direktyvos perkėlimo būdų yra direktyvos teksto įtraukimas į nacionalinės teisės aktus, kurio tikslas - perteikti iš Direktyvos kylančių įsipareigojimų esmę aiškiai ir suprantamai. Šiuo atveju Direktyvos normos LR įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ inkorporuotos nenuosekliai, neišsamiai ir teisiškai neapibrėžtai: dalis normų neperkelta. Viena iš svarbiausių Direktyva neperkeltų normų yra įtvirtinta 13 str., kur numatyta svarbi tyrėjo teisė dalį tyrimų atlikti kitoje ES šalyje ir kurios paskirtis yra siekti tyrėjų mobilumo.

Problema. Direktyvoje tyrėjui numatyta teisė atlikti dalį tyrimų, kurių trukmė yra mažesnė nei 3 mėnesiai, kitoje valstybėje naudojantis tuo pačiu pirmojoje valstybėje išduotu susitarimu dėl priėmimo yra svarbus Direktyvos perkėlimo aspektas. Tačiau perkeliant normas į LR įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, šią teisę reglamentuojančios normos nebuvo perkeltos ir tokia galimybė nebuvo įtraukta. Taigi, asmuo, sudaręs susitarimą dėl priėmimo su kitos ES valstybės mokslinių tyrimų organizacija, gavęs leidimą laikinai gyventi kitoje ES šalyje kaip tyrėjas, negalės pasinaudodamas Direktyvos 13 straipsnyje įtvirtinta teise dalies tyrimų atlikti Lietuvoje, nes Lietuvos įstatymai tokios galimybės nereglamentuoja, todėl tyrėjas, siekiantis dalį tyrimų atlikti Lietuvoje, turės iš naujo susitvarkyti visus įvažiavimo ir priėmimo į darbą mokslinių tyrimų institucijoje dokumentus.

Siūlymas. LR įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ turėtų būti papildytas trūkstamomis normomis.

2.3. Informacijos prieinamumas

Pagal Direktyvos Preambulės 10 p., kiekviena valstybė turėtų užtikrinti, kad būtų viešai prieinama, pirmiausia internetu, kuo išsamesnė ir nuolat atnaujinama informacija apie mokslinių tyrimų organizacijas, patvirtintas pagal šią Direktyvą, su kuriomis tyrėjai galėtų sudaryti susitarimus dėl priėmimo, ir informacija apie atvykimo bei gyvenimo jos teritorijoje mokslinių tyrimų tikslais sąlygas bei tvarką.

22

Lietuvoje yra sukurtas Lietuvos mokslininkų mobilumo centro tinklalapis www.euraxess.lt, kuris yra dalis EURAXESS tinklo, vienijančio 35 Europos valstybes. Pagal šios direktyvos ir šio tinklo idėją, atvykstantys į Lietuvą mokslininkai ir tyrėjai turėtų informacijos apie atvykimą, leidimų gyventi gavimą ir pan. ieškoti ir ją gauti būtent šiame portale, tačiau ši informacija nėra išsami ir informatyvi. Pažymėtina, kad tinklalapyje informacija yra pateikiama tik lietuvių ir anglų kalbomis. Be to, anglų kalba yra pateiktas ribotas informacijos kiekis – užsieniečiams naudinga informacija yra pateikta tik apie nacionalinių daugkartinių vizų gavimą, tačiau ši Direktyva yra skirta mokslininkams, atvykstantiems mokslinių tyrimų tikslais ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui, kai tyrėjų pagrindine gyvenamąją vieta tuo metu tampa priimančioji valstybė, tyrėjas, o informacijos apie leidimų gyventi Lietuvoje gavimą čia nėra. Be to, nėra apibrėžiama tokių vizų gavimo procedūra ir institucijos, kurios išduota tokias vizas. Yra nuoroda į Migracijos departamento tinklalapį, tačiau anglų kalba ten taip pat pateikiamas ribotas kiekis informacijos, apie leidimus laikinai gyventi angliškai informacija visai nėra pateikiama.

Kadangi Lietuvoje mokslinių tyrimų įstaigos nėra specialiai patvirtinamos, tai www.euraxess.lt tinklapyje nėra pateikiama informacija ir apie patvirtintas mokslinių tyrimų institucijas, informacija pateikiama apie visas Lietuvoje esančias mokslo ir mokslinių tyrimų institucijas, nedetalizuojant, kurios iš jų turi teisę kviestis trečiųjų šalių tyrėjus, todėl tyrėjams pasunkėja galimybė rasti informaciją apie mokslinių tyrimų institucijas, su kuriomis tyrėjas galėtų susitarti dėl atvykimo mokslinių tyrimų tikslais.

Informacijos trūkumas apie įvažiavimą ir gyvenimą Lietuvoje gali pasunkinti tyrėjų mobilumą. Pvz. užsienietis turi pateikti įrodymą, kad turės pakankamai lėšų pragyventi, o šį dydį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tokį ministro nustatytą dydį tikrai pakankamai sunku surasti. Turint omenyje, kad tokiais dokumentais domisi užsienietis neišmanantis ir nežinantis kaip reikia ieškoti teisės aktų Lietuvoje, ypač ministro įsakymų, jam yra labai sunku susirinkti informaciją apie galimybes atlikti mūsų valstybėje mokslinius tyrimus. Tarybos direktyvos tikslas, kad Europos bendrija taptų patraukli mokslininkams, o susiduriant su kliūtimis ieškant informacijos mūsų valstybė mokslininkams gali tapti neįdomi ir nepatraukli.

2.4. Leidimas gyventi su nuoroda ,,tyrėjas“

Pagal Direktyvos 2 str. e) punktą – leidimas gyventi, tai valstybės narės institucijų išduotas leidimas su nuoroda „tyrėjas“, leidžiantis trečiosios šalies piliečiui teisėtai būti jos teritorijoje.

Lietuvoje nėra išduodami tokio tipo leidimai, leidimų gyventi Lietuvoje rūšys yra „leidimas laikinai gyventi“ ir „leidimas nuolat gyventi“. Tyrėjams išduodamos nacionalinės vizos taip pat neturi nuorodos į specifinę asmenų, kuriems ji išduodama, kategoriją. Taip pat Lietuvoje nėra specialios leidimų gyventi tyrėjams išdavimo tvarkos, kokios nors supaprastintos procedūros, tiek vizų, tiek leidimų gyventi tyrėjams išdavimas vyksta bendra tvarka.

Specialūs leidimai gyventi ar vizos su nuoroda „tyrėjas“ palengvintų tyrėjų įvažiavimo procedūrą, iš karto padėtų nustatyti įvažiuojančių tyrėjų statusą ir įvažiavimo tikslą. Specialus leidimas gyventi su nuoroda „tyrėjas“ būtų pagrindas atskirti asmenis, atvažiuojančių mokslinių tyrimų tikslais, nuo asmenų, įvažiuojančių kitais pagrindais. Manome, kad tokia sistema leistų sukurti didesnę tokių įvažiuojančių tyrėjų kontrolę.

23

Įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties yra įtvirtina, kad tyrėjui, siekiančiam šeimos susijungimo, nėra taikomas reikalavimas būti pragyvenusiu pastaruosius dvejus metus (43 str. 6 d.), todėl toks specialus leidimas gyventi su nuoroda „tyrėjas“ būtų pagrindas išduoti leidimą gyventi atvykstantiems tyrėjo šeimos nariams.

Specialūs leidimai gyventi su nuoroda „tyrėjas“ yra viena iš įvažiuojančio trečiosios šalies tyrėjo teisių, įtvirtinta Direktyvoje, kuri yra apribojama tokio leidimo neišduodant. Direktyvos nuostatos lieka neįgyvendinamos.

Kaip jau minėjome, Direktyvos 10 str. yra nurodyta, kad valstybės narės gali panaikinti arba atsisakyti pratęsti remiantis šia direktyva išduotą leidimą gyventi, jeigu jis buvo gautas apgaulės būdu arba paaiškėjus, kad jį turintis asmuo nesilaikė arba nesilaiko Direktyvoje numatytų atvykimo ir buvimo sąlygų arba gyvena kitais tikslais, nei jam buvo leista gyventi. Specialūs leidimai su nuoroda “tyrėjas” būtų pagrindas sukurti specialią tokių leidimų išdavimo ir jų kontrolės tvarką. Tuo pačiu sukuriant mechanizmą, leidžiantį pripažinti tokius leidimus negaliojančiais.

Kaip jau minėjome, Direktyvos 10 str. yra nurodyta, kad valstybės narės gali panaikinti arba atsisakyti pratęsti remiantis šia direktyva išduotą leidimą gyventi, jeigu jis buvo gautas apgaulės būdu arba paaiškėjus, kad jį turintis asmuo nesilaikė arba nesilaiko Direktyvoje numatytų atvykimo ir buvimo sąlygų arba gyvena kitais tikslais, nei jam buvo leista gyventi. Pagal Įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties leidimas gyventi gali būti panaikintas, jeigu leidimas gyventi yra gautas apgaulės būdu (50 str. 1 d. 1 p.), jei tyrėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 str. 1 d. 1 p.); duomenys, kuriuos tyrėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas (35 str. 1 d. 2 p.); tyrėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (35 str. 1 d. 5 p.); tyrėjas neturi gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar nesinaudoja gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu (35 str. 1 d. 6 p.); tyrėjas neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (35 str. 1 d. 7 p.). Vadinasi Lietuva pasinaudojo Direktyvos suteikta teisė nustatyti tokius leidimo gyventi išdavimo pagrindus. Jei leidimai gyventi būtų išduodami su nuoroda „tyrėjas“, tai galimybė nustatyti leidimus, kurie buvo išduoti apgaulės būdu nesilaikant Direktyvoje numatytų atvykimo ir buvimo sąlygų arba gyvena kitais tikslais, nei jam buvo leista gyventi, būtų žymiai didesnė, nes tikrinant tyrėjams išduotų leidimų gyventi galiojimą, būtų galima iš karto matyti leidimo gyventi tikslą, todėl būtų galima iš karto patikrinti ir leidimo gyventi išdavimo sąlygų egzistavimą. Taigi, specialūs leidimai su nuoroda “tyrėjas” būtų pagrindas sukurti specialią tokių leidimų išdavimo ir jų kontrolės tvarką.

Sukuriant tokius leidimus gyventi su nuoroda „tyrėjas“ būtų galima palengvinti leidimų gavimo tvarką, diferencijuoti pareiškėjus, sutrumpinti jų išdavimo terminus.

24

Sukuriant tokius leidimus gyventi su nuoroda „tyrėjas“ būtų galima palengvinti leidimų gavimo tvarką, diferencijuoti pareiškėjus, sutrumpinti jų išdavimo terminus.

Kadangi šiuo metu leidimai gyventi yra nediferencijuojami, tai visiems pareiškėjams leidimai gyventi yra išduodami bendra tvarka, nediferencijuojant jų, nenustatant tam tikrų palengvinimų specialių kategorijų asmenims.

Supaprastinta leidimų gyventi tyrėjams išdavimo tvarka yra numatyta – Norvegijoje, Prancūzijoje, Estijoje, Čekijoje bei kitose ES valstybėse.

2.5. ,,Susitarimas dėl priėmimo“

Pagal Direktyvos 6 str., mokslinių tyrimų organizacija, pageidaujanti priimti tyrėją, sudaro su juo susitarimą dėl priėmimo, kuriuo tyrėjas įsipareigoja užbaigti mokslinių tyrimų projektą, o organizacija įsipareigoja tuo tikslu priimti tyrėją nepažeisdama 7 str.

Lietuvoje nėra teisiškai reglamentuojamas “susitarimas dėl priėmimo”. Tuo tarpu, daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių, “susitarimas dėl priėmimo” yra teisinis pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi, kuris turi nuorodą „tyrėjas“. Tai sudaro sąlygas tyrėjui tinkamai pasiruošti atvykimui į priimančią valstybę.

“Susitarimą dėl priėmimo” numato Direktyvos 7 str., kuris reglamentuoja dokumentus, kuriuos reikia pateikti kreipiantis dėl įleidimo į valstybę. Susitarimo dėl priėmimo neįtvirtinimas Lietuvos teisinėje sistemoje dar kartą pagrindžia faktą, kad Lietuvoje nėra sukurta speciali leidimų tyrėjams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarka, kuri palengvintų laisvą asmenų judėjimą. Be to, nereglamentuodama ir nereikalaudama sudaryti “susitarimo dėl priėmimo”, valstybė praranda galimybę kontroliuoti, kas ir kokiais tikslais įvažiuoja, ar toks projektas tikrai yra vykdomas, ar jis naudingas, finansuojamas, taip pat, ar tyrėjas yra tinkamos kvalifikacijos atlikti tą projektą, valstybė nemato projekto trukmės (pagrindo leidimo terminui) ir pan.

Susitarimas dėl priėmimo pagal Direktyvą yra būtinas dalykas, tai nėra viena iš tų priemonių, dėl kurios perkėlimo Lietuva turėtų galimybę pasirinkti perkelti ją ar ne. Taigi, pagrindas išduoti leidimą laikinai gyventi tyrėjams, turėtų būti ne darbo sutartis, bet “susitarimas dėl priėmimo”.

Pažymėtina, kad susitarimas dėl priėmimo yra įtvirtintas daugelyje Direktyvos straipsnių ir reglamentuoja įvairias tiek įvažiuojančio tyrėjo, tiek jį priimančios mokslinių tyrimų institucijos, tiek pačios priimančios valstybės teisės, pareigas ir garantijas.

Susitarimo dėl priėmimo perkėlimo į Lietuvos teisinę sistemą nebuvimas pažeidžia Direktyvos tikslą, reglamentuojamą preambulėje - patvirtinti specialią įleidimo atvykti tvarką ir atvykimo bei gyvenimo sąlygas, taikomas trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui mokslinių tyrimų projektui vykdyti pagal susitarimą dėl priėmimo, sudarytą su mokslinių tyrimų organizacija.

Direktyvos 5 straipsnyje yra nustatoma kad mokslinių tyrimų organizacijos finansinės atsakomybės laikotarpis baigiasi vėliausiai po šešių mėnesių nuo susitarimo dėl priėmimo galiojimo pabaigos. Ši nuostata apriboja priimančios mokslinių tyrimų institucijos atsakomybę susitarimo dėl priėmimo galiojimo laikotarpiu. Direktyvos 5 str. 3 d. nurodoma, kad pasirašius susitarimą dėl priėmimo, pagal nacionalinius teisės aktus gali būti reikalaujama, kad mokslinių tyrimų organizacija pateiktų tyrėjui individualų pareiškimą, jog ji prisiima finansinę atsakomybę už tyrėjo išvykimo išlaidas. Lietuvos teisinėje sistemoje buvo perkelta Direktyvos nuostata, dėl

25

mokslinių tyrimų institucijos materialinės atsakomybės - įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 492 straipsnio 1 d. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslinių tyrimų įstaiga. Taip pat jis turi pateikti šios įstaigos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jei užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, įstaiga kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu ir grįžimu, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis. Direktyvos nuostatos, reglamentuojančios susitarimo dėl priėmimo institutą, daugiausia yra imperatyvios, atsižvelgiant į tai, teigtina, kad valstybė turi teisę reikalauti iš institucijos rašytinio įsipareigojimo, dėl išlaidas, susijusių su užsieniečio neteisėtu buvimu ir grįžimu, kompensavimo, tik jei yra sudarytas susitarimas dėl priėmimo, todėl Lietuva neperkėlusi susitarimo dėl priėmimo instituto neturėjo teisinio pagrindo įtvirtinti mokslinių tyrimų institucijų materialinės atsakomybės, nes materialinės atsakomybės instituto įtvirtinimas yra dispozityvi priemonė, kurią valstybė gali pasirinkti tik tuo atveju, jei įgyvendino susitarimo dėl priėmimo institutą.

Pagal Direktyvos 6 straipsnio 2 d., mokslinių tyrimų organizacijos gali pasirašyti susitarimus dėl priėmimo tik jei laikomasi šių sąlygų: atitinkami organizacijos padaliniai patvirtino mokslinių tyrimų projektą, apsvarstę mokslinių tyrimų tikslą bei trukmę, taip pat, ar yra būtini finansiniai ištekliai jiems atlikti; tyrėjo kvalifikaciją atsižvelgiant į mokslinių tyrimų tikslus, kurią įrodo patvirtinta jo diplomo kopija; tyrėjo buvimo valstybėje narėje metu jis turi pakankamas mėnesines pajamas savo išlaidoms ir kelionės atgal išlaidoms padengti pagal tuo tikslu valstybės narės paskelbtą mažiausią sumą, kad neturėtų kreiptis į valstybės narės socialinės pagalbos sistemą; tyrėjas buvimo valstybėje narėje metu turi ligos draudimą, apimantį visą riziką, kuri paprastai numatoma apdraudžiant atitinkamos valstybės narės piliečius; susitarime dėl priėmimo nurodomi teisiniai santykiai ir tyrėjų darbo sąlygos. Pažymėtina, kad susitarimas dėl priėmimo reglamentuoja eilę tyrėjo priėmimo sąlygų. Toks susitarimas dėl priėmimo užtikrina tyrėjui, kad su juo bus sudaryta darbo sutartis, kai jis gaus leidimą gyventi, be to, susitarimas dėl priėmimo užtikrina, kad iš anksto aptartos darbo sutarties sąlygos vienašališkai nebus pakeistos nenaudinga tyrėjui linkme, todėl toks susitarimas dėl priėmimo užtikrina teisinio užtikrintumo ir stabilumo principus. Susitarime dėl priėmimo yra pateikiama visa svarbiausia informacija apie tyrėjo atvykimo sąlygas, tikslus, trukmę, finansines galimybes ir t.t., todėl valstybė, svarstydama tyrėjo prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo, gali kontroliuoti įvykstančius tyrėjus ir greičiau ir efektyviau aptikti fiktyvius susitarimus.

Be to, susitarimas dėl priėmimo leidžia valstybei kontroliuoti, kad tyrėjas tikrai atvyktų vykdyti mokslinių tyrimų, kad tyrėjas tikrai yra pakankamai kvalifikuotas atvykti vykdyti mokslinius tyrimus, kad susitarimas dėl priėmimo nėra fiktyvus. Susitarimas dėl priėmimo sukuria tyrėjui teisėtus lūkesčius dėl darbo santykių tęstinumo tam tikram terminui, kad tyrimai, vos prasidėję, nebus nutraukti arba kad tokie tyrimai iš viso nebus atliekami.

Susitarimas dėl priėmimo patvirtina ir sąlygas, kad tyrėjas turės pakankami lėšų pragyventi ir turės sveikatos draudimą buvimo Lietuvoje metu, vadinasi palengvina ir galimybę tyrėjui gauti leidimą gyventi, nes tyrėjui reikia pateikti mažiau dokumentų, be to, tai sutrumpintų prašymų nagrinėjimo terminus.

Be to, susitarimas dėl priėmimo užtikrina tyrėjo mobilumą tarp valstybių, nes pagal Direktyvos 13 str. trečiosios šalies piliečiui, kuriam pagal šią direktyvą buvo leista atvykti kaip tyrėjui, šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis leidžiama atlikti dalį mokslinių tyrimų kitoje valstybėje narėje. Jei tyrėjas būna kitoje valstybėje narėje mažiau kaip tris mėnesius, moksliniai

26

tyrimai gali būti atliekami remiantis pirmojoje valstybėje narėje sudarytu susitarimu dėl priėmimo, jei tyrėjas kitoje valstybėje narėje turi pakankamai lėšų ir antrojoje valstybėje narėje nėra laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai. Nesant perkelto tokio susitarimo, sudaromos teisinės kliūtys tyrėjui laisvai judėti ir išvykti atlikti mokslinių tyrimų į kitą valstybę to paties susitarimo pagrindu. Migracijos departamento duomenimis, tyrėjo įvykimas į LR, leidimo gyventi išdavimas, vykimas į kitas valstybes mokslinių turimų tikslais vyksta bendra tvarka, nenumatant supaprastintų procedūrų.

Išvykęs į užsienio valstybę, tyrėjas gali laisvai vėl atvykti į LR, jeigu turi leidimą gyventi arba ilgalaikę daugkartinę vizą, tačiau užsienio valstybėje tyrėjui turi būti išduodamas leidimas gyventi toje valstybėje arba viza (vizos ir leidimai gyventi išduodami pagal tos valstybės įstatymus, tyrėjui jų gali ir nereikėti), sudaromas atskiras susitarimas dėl priėmimo su tos valstybės mokslinių tyrimų institucija. Vadinasi, neperkėlus į LR teisinę sistemą susitarimo dėl priėmimo instituto, pasudėtingėja ne tik tyrėjo įvažiavimo ir įsidarbinimo LR tvarka, bet ir sumažėja judumo galimybės po kitas valstybes, nes visi dokumentai turi būti tvarkomi iš naujo, turi būti sudarinėjami susitarimai dėl priėmimo su kitos valstybės mokslinių tyrimų institucijomis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad į LR teisinę sistemą yra būtina perkelti „susitarimo dėl priėmimo“ institutą ir būtent jo pagrindu išduoti ilgalaikes daugkartines vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

“Susitarimai dėl priėmimo” sudaromi Airijoje, Prancūzijoje, Estijoje, Čekijoje, Suomijoje, kt.

Siūlymas – įtvirtinti susitarimą dėl priėmimo, kaip pagrindą išduoti leidimą gyventi ir galimybę mokslininkui laisvai judėti tarp valstybių to paties susitarimo pagrindu.

2.6. Leidimas gyventi mažiausiai 1 metams

Pagal Direktyvos 8 str., valstybės narės išduoda leidimą gyventi mažiausiai 1 metų laikotarpiui.

Lietuvoje maksimali laikinojo leidimo gyventi trukmė yra 1 metai. Pagal įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 492 straipsnio 3 d. užsieniečiui, kuris kaip tyrėjas ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslinių tyrimų įstaiga, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems metams arba, jeigu tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų trukmė yra mažesnė negu vieni metai, mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų vykdymo laikotarpiui.

Iš to seka, kad jeigu projektas vyksta ilgiau nei 1 metus, tai tyrėjas leidimą turi nuolat prasitęsti. Laikinas leidimas gyventi užsieniečiui, ketinančiam atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjui pagal darbo sutartį su LR įregistruota mokslinių tyrimų įstaiga išduodamas vieneriems metams. Toks nustatytas laikotarpis kai kuriais atvejais gali apriboti galimybes dalyvauti tyrėjų pritraukimo programose (pvz., podoktorantūrinių stažuočių, kuriose numatyta stažuotės trukmė yra 2 metai ar daugiau)5.

Pažymėtina, kad ir daugelyje kitų Europos sąjungos valstybių yra nustatomas trumpesnis nei Direktyvos reikalaujamas leidimo gyventi išdavimo terminas.

Airija – atvykstantys į Airiją ne EEB valstybių narių piliečiai paprastai gauna leidimą pasilikti (taip pat dar vadinamą leidimą gyventi) trims mėnesiams. Jei asmenys ketina pasilikti 5 http://www.euraxess.lt/content/naujienos.php#

27

Airijoje ilgesniam periodui, visi ne EEB valstybių narių piliečiai turi užsiregistruoti per tris mėnesius nuo jų atvykimo. Tokiam asmeniui bus suteikiamas leidimas pasilikti, išduodamas periodui iki 12 mėnesių, ir registracijos pažymėjimas, kurie turi būti turimi su savimi visą galiojimo laikotarpį. Reikia žiūrėti, kad leidimas gyventi nenustotų galiojęs, leidimas gyventi gali būti pratęsiamas dar 12 mėnesių.

Čekija – ne EEB valstybių narių piliečiams yra išduodami dviejų tipų leidimai, priklausomai nuo jų statuso – ilgalaikis leidimas gyventi, kuris išduodamas vienerių metų terminui ir leidimas nuolat gyventi, kuris išduodamas penkeriems metams. Laikinas leidimas gyventi gali būti atnaujinamas kasmet ir yra išduodami darbuotojams arba asmenims, turintiems prekybos licenciją. Po to, kai pareiškėjas išgyveno Čekijoje penkerius metus iš eilės, asmuo gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi.

Suomija – pirmasis leidimas gyventi paprastai išduodamas nustatytam laiko tarpui. Leidimai paprastai išduodami ilgiausiai vieneriems metams arba darbo ar studijų laikotarpiui. Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas, kai asmuo išgyveno Suomijoje nepertraukiamus penkerius metus.

Prancūzija - visi trečiųjų šalių tyrėjai išskyrus EEB piliečius, Monako, Andoros, Šveicarijos piliečius, likdami Prancūzijoje ilgiau nei 3 mėnesius turi turėti leidimą gyventi. Mokslininko leidimas gyventi turi būti pateikti per 2 mėnesius nuo atvykimo į Prancūziją. Leidimas gyventi galioja maksimaliai 1 metus, prašymas jį pratęsti turi būti pateiktas 2 mėnesiai iki galiojimo pasibaigimo.

Estija – trečiųjų šalių piliečiai, kurie lieka dirbti Estijoje ilgiau nei 6 mėnesius, privalo kreiptis dėl leidimo gyventi darbo tikslais. Leidimas gyventi darbo tikslais gali būti išduodamas tokiam laikotarpiui, kuriam turi užtikrintą darbą Estijoje. Leidimas gyventi darbo tikslais išduodamas dviejų metų laikotarpiui ir vėliau gali būti pratęstas penkeriems metams. Leidimas gyventi studijų tikslais gali būti išduodamas terminui iki vienerių metų, bet ne ilgiau, nei truks studijos.

Nors daugelyje Europos valstybių leidimai gyventi išduodami iki vienerių metų ar lygiai vieneriems metams, manome, kad tokia praktika nėra pateisinama ir neatitinka Direktyvos reglamentavimo bei tikslo palengvinti tyrėjų mobilumą, nes moksliniams tyrimams vykstant ilgiau nei vienerius metus, tyrėjui reikia nuolat prasitęsinėti leidimą gyventi.

Siūlymas – įtvirtinti, kad leidimai tyrėjams išduodami mažiausiai vienerių metų periodui.

2.7. Tyrėjų teisė dėstyti ir socialinės garantijos

Pagal Direktyvos 11 str., tyrėjai, kuriems leista atvykti pagal šią direktyvą, gali dėstyti pagal nacionaliniuose teisės aktuose nustatytą tvarką.

Perkeliant direktyvoje numatytą tyrėjų teisę dėstyti pagal nacionaliniuose teisės aktuose nustatytą tvarką, įstatyme įtvirtinama, jog mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų metu užsienietis gali dirbti aukštojoje mokykloje pedagoginį darbą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Direktyvoje teigiama, kad tyrėjai gali dėstyti pagal nacionaliniuose teisės aktuose nustatytą tvarką, tačiau specialios tvarkos, nustatytos tyrėjams, LR Mokslo ir studijų įstatymas nenumato. Minėtas įstatymas neįvardija tyrėjo iš trečiosios šalies kaip galimo kandidato dėstytojo pareigoms užimti (Mokslo ir studijų įstatymas 58 str.)

28

LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties yra nustatyta, kad atvykę tyrėjai gali dėstyti. Nepavyko rasti teisės aktų, kuriuose būtų nustatyta šios normos įgyvendinimo tvarka – kokiais pagrindais tyrėjai dėsto aukštosiose mokyklose, ar gauna už tai atlyginimą, kokios socialinės garantijos dėl to ir pan. Taip pat socialines asmenų garantijas nustatantys LR teisės aktai nenustato konkrečios trečiųjų šalių tyrėjų socialinės apsaugos tvarkos. Taigi, darytina išvada, kad tyrėjams, atvykstantiems pagal Direktyvą, taikomos bendros sąlygos:

2.7.1.Pensijų sistema – pensija suteikiama tik nuolatiniams LR gyventojams, turintiems bent minimalų 15 metų socialinio draudimo stažą. Socialinio draudimo stažas, gautas kitose valstybėse, yra įskaitomas remiantis tarptautiniais dvišaliais susitarimais. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos šalių tyrėjams socialinio draudimo stažas yra įskaitomas remiantis Europos sąjungos teisės normomis. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos šalių tyrėjams socialinio draudimo stažas yra įskaitomas Lietuvoje ir Europos Sąjungos pilietis turi tokias pat teises gauti pensiją. Jei tyrėjo pilietybės valstybė nėra sudariusi dvišalio susitarimo su LR dėl stažo užskaitymo ir pensijų mokėjimo tvarkos, tai didelė tikimybė, kad trečiosios šalies pilietis negalės pasinaudoti teise gauti pensiją, be to, Lietuvoje jo gautas stažas gali būtineužskaitomas jo pilietybės valstybėje ir jam gali tapti sudėtinga gauti pensiją ten.

2.7.2.Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros atostogų, ligos pašalpa – jei asmuo nedirba pagal darbo, autorinę sutartį, toks asmuo nebus draudžiamas socialiniu draudimu ir į motinystės atostogas nebus išleidžiamas, todėl doktorantai studento statusu, tyrėjai kitokiais pagrindais nei darbo ar autorinės sutartys, negalės gauti pašalpos. Be to, norint gauti tokio tipo socialines garantijas yra reikalaujamas tam tikras socialinio draudimo stažas Lietuvoje, be kurio tyrėjas neturės galimybės pasinaudoti aukščiau nurodytomis pašalpomis. Vadinasi, jei tyrėjas atvyksta ir dirba tokį laiko tarpą, kurio metu neįgyja reikalaujamo socialinio draudimo stažo, valstybės paramos jis negaus. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi asmenys, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą6.

Kalbant apie ligos socialinį draudimą - asmuo įgyja teisę gauti ligos pašalpą, jei prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną jis turi turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą7.

Profesinės reabilitacijos socialinis draudimas: teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą turi pagal darbo ar autorines sutartis dirbantys asmenys, jeigu jie: 1) dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje ir dėl to negauna darbo pajamų; 2) iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą8.

6 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-110, Žin., 2000,, Nr. 111-35747 LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-110, Žin., 2000, Nr. 111-35748 LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-110, Žin., 2000, Nr. 111-3574

29

2.7.3. Sveikatos draudimas – draudžiami tik nuolatiniai LR gyventojai bei laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai. Pagal Sveikatos draudimo įstatymą - privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už asmenis buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (8 str.). Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tyrėjas bus laikomas apdraustas nuo to momento, kai sudarys darbo sutartį ir darbdavys informuos Socialinio draudimo fondo valdybą apie sudarytą darbo sutartį.

LR privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami tokie asmenys - laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai; Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose9.

Atkreiptinas dėmesys, kad norint asmeniui gauti leidimą gyventi, iš jo yra reikalaujama pateikti sveikatos draudimo įrodymus buvimo Lietuvoje laikotarpiui. Toks reikalavimas yra suprantamas ir pateisinamas, nes, kaip minėjome aukščiau, daugeliui pašalpų ir sveikatos sistemos aptarnavimui yra reikalaujamas tam tikras socialinio draudimo stažas, kurio tyrėjas gali ir neužsidirbti. Sveikatos draudimo dydžiai yra nurodyti 2005 m. kovo 1 d. Nr. 230 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl Užsieniečių sveikatos draudimo tvarkos aprašo patvirtinime. Vadinasi, tyrėjas, atvykstantis į LR, turintis leidimą gyventi ir dirbantis pagal darbo sutartį, turi tiek privalomąjį sveikatos draudimą, tiek turi būti savarankiškai apsidraudęs Apraše nurodyta tvarka.

2.7.4. LR yra neužtikrinamas pagal Europos socialinę chartijos I dalies 4 punkto reikalavimas įtvirtinti kiekvieno darbuotojo teisę į teisingą atlyginimą, garantuojantį normalų jų pačių ir jų šeimų gyvenimo lygį. Lietuvoje tyrėjų atlyginimai yra vieni mažiausių Europoje. 2008 m. buvo atliktas tyrimas „Mokslininkų socialinės garantijos“, paremtas Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondo bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Tyrimo metu„mokslininkai nurodė, kad vidutinis mėnesinis neto atlygimas (atskaičius mokesčius) 2008 m. už darbą pagrindinėse ir nepagrindinėse pareigose kartu buvo 2650,68 Lt, o visos uždirbtos pajamos (su autoriniais honorarais ir kitais uždarbiais) – 3591,74 Lt. Statistikos departamento duomenimis, šalyje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2008 m. II ketv. (kai buvo atliekamas tyrimas) siekė 1713,1 Lt, mokslinių tyrimų sektoriuje – 1850 Lt, universitetinio aukštojo mokslo sektoriuje – 2026 Lt. Pastarieji dydžiai apima darbo užmokestį tik už vienas pareigas. Dažnai dirbdami ne vienose pareigose mokslininkai gauna pajamų pagal autorines sutartis ar pagal individualios veiklos liudijimus. Apklausos rezultatai rodo, kad vidutinės mėnesinės pajamos ne darbo užmokesčio forma yra 941 Lt, ir tai sudaro maždaug trečdalį pagal darbo sutartis gaunamų pajamų. Įvertinant tai, kad dauguma mokslininkų turi papildomų darbų, visos pajamos nėra didelės, jos „susirenkamos“ sunkiai dirbant keliuose darbuose.

9 LR sveikatos draudimo įstatymas Nr. I-1343, Žin., 1996, Nr. 55-1287

30

Tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvoje 15 metų ir didesnį darbo stažą turinčių mokslininkų pajamos viršija pradedančių mokslininkų pajamas tik apie trečdalį, tuo tarpu kai ES vidurkis yra daugiau nei du su puse karto (Remuneration of Researchers in the Public and Private Sectors 2007: 51). Į šį aspektą būtina atsižvelgti norint pritraukti žmones dirbti mokslinį darbą. Apsisprendžiant dėl profesijos paprastai svarbus ne tik pajamų dydis, bet ir tos profesijos statusas visuomenėje, kurį daugiausia lemia jau dirbančių ir karjerą padariusių asmenų materialinė padėtis. Vidutinio darbo užmokesčio diferenciacija pagal mokslo laipsnį ir pedagoginį vardą Lietuvoje taip pat nedidelė: habilituoti mokslo daktarai gauna maždaug 30 proc. didesnį darbo užmokestį negu mokslo daktarai, o pastarųjų darbo užmokestis maždaug 25 proc. didesnis už mokslo laipsnio neturinčių tyrėjų.

Dėstytojų atlyginimai yra mažesni už daugelio aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų profesinių grupių darbo užmokestį. Tai nelabai atitinka UNESCO rekomendacijas dėl aukštojo mokslo dėstytojų personalo statuso: „Aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestis turi atspindėti aukštojo mokslo svarbą visuomenei, taigi ir dėstytojų svarbą bei atsakomybę, tenkančią pasirinkusiems šias pareigas. Darbo užmokestis turi prilygti mokamam kitų profesijų atstovams, turintiems panašią ar ekvivalenčią kvalifikaciją“ (Recommendation concerning the status of higher-education teaching personnel 1997: 39). Tarptautinio tyrimo „Remuneration of Researchers in the Public and Private Sectors“ duomenimis (2007), Lietuvos tyrėjų vidutinis neto atlyginimas iš visų šaltinių yra keturis–penkis kartus mažesnis už daugelio vakarų ES šalių tyrėjų atlyginimus. 2006 m. užfiksuotas 6340 eurų metinis Lietuvos tyrėjų atlyginimas perskaičiavus litais sudaro 1823 Lt mėnesinį neto darbo užmokestį (Remuneration of Researchers in the Public and Private Sectors 2007: 51). Tačiau lyginant pajamas, būtina atsižvelgti ir į skirtingą perkamąją galią, kuri priklauso nuo kainų lygių įvairiose šalyse. Tai įvertinę 6 lentelėje matome, kad Lietuvos tyrėjų pajamos nuo senųjų ES narių atsilieka nebe 4–5, o tik 2–2,5 karto, ir tai daugmaž atitinka vidutinio atlyginimo Lietuvoje atsilikimą nuo vidutinio atlyginimo ES. Tuomet kyla klausimas, kodėl tiek šio, tiek minėto Lietuvos statistikos departamento tyrimo duomenimis, mokslininkai labiausiai nepatenkinti atlyginimo dydžiu. Vienas iš atsakymų – bendras Lietuvos gyventojų uždirbamas vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis, negu leistų šalies ekonominė padėtis (Lazutka 2007: 61–82).

Profesinės karjeros patrauklumą rodo atlyginimų dydžiai, kurie priklauso nuo tyrėjų amžiaus ir patirties. Jeigu didėjant mokslininko patirčiai atlyginimai sparčiai auga, yra paskata aktyviau dirbti ir siekti aukštesnio mokslo laipsnio bei pareigų10“, todėl tokie neproporcingai maži Lietuvos tyrėjų atlyginimai mažina šalies patrauklumą užsienio tyrėjams, skatina protų nutekėjimą.

2.7.5.LR nėra suformuota normali mokslininkų finansavimo sistema – nuolatinis mokslinių tyrimų finansavimas, yra pastebimas valstybės dėmesio mokslininkams trūkumas –pensijų prasme, stipendijų ir pan.

2.7.6. Šiuo metu yra pastebima ir mokslininkų atestacijų, konkursų į pareigas skaidrumo stoka. Nusistovėjusi norma Lietuvos universitetuose “darbas “iki konkurso”

10 R.Lazutka, D.Skučienė. „Socialinės garantijos Lietuvos mokslininkams“. /Filosofija. Sociologija. 2009. T. 20. Nr. 2, p. 144–153, Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009.

31

užkerta kelią lygiomis galimybėmis konkuruoti Darbo rinkoje asmenims atvykstantiems pagal Direktyvą.

Mokslo ir studijų įstatymo 65 str. 1 d. konkursų aukštosios mokyklos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo tvarką nustato aukštoji mokykla, o mokslinių tyrimų instituto – mokslinių tyrimų institutas. Šiuo metu mokslinių tyrimų ir mokslo institucijų statutuose yra numatyta galimybė asmenims užimti pareigas be viešo konkurso. Pvz.: Lietuvos istorijos instituto, Geologijos ir geografijos instituto direktorius ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui gali be konkurso priimti dirbti mokslo darbuotojus ir kitus tyrėjus pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems asmenims taikomi atitinkamų pareigybių reikalavimai. Ilgiau dirbti Institute toks darbuotojas gali būti priimtas tik viešo konkurso būdu11.

Pažymime, kad tokia tvarka, pagal susiklosčiusią praktiką, paprastai taikomos įdarbinant asmenis konkursinėse pareigose iki viešo konkurso paskelbimo. Paskelbus viešą konkursą šioms pareigoms eiti, asmenys, jas ėję iki konkurso, taip pat turi teisę dalyvauti viešame konkurse. Kadangi pareigas iki konkurso ėję asmenys jau būna įsilieję į kolektyvą, išmano savo darbo pobūdį ir funkcijas, šie asmenys dažniausiai laimi viešą konkursą, kitiems asmenims, dalyvaujantiems konkurse nepaliekant galimybės. Manome, kad ši praktika yra ydinga, nes asmenys į pareigas be konkurso iki vienerių metų priimami nenustatant jokių aiškių atrankos kriterijų. Be to, šios nuostatos turėtų būti taikomos padidėjusiems darbo poreikiams patenkinti, laikiniems darbams atlikti, o ne skirti asmenims į konkursines pareigas iki viešo konkurso paskelbimo. Tokiu būdu sukuriama nelygiavertė situacija, pažeidžiant asmenų lygių galimybių principą.

Dėl aukščiau minėtų priežasčių, vieši konkursai į pareigas gali būti neskaidrūs ir neobjektyvūs, diskriminuojantys asmenis ir užkertantys kelią lygiomis galimybėmis dalyvauti konkurse ir užimti konkursines pareigas. Užsienio šalių tyrėjams, siekiantiems įsidarbinti Lietuvos mokslinių tyrimų ar mokslo institucijose gali būti sunkiau įsidarbinti vien dėl tos priežasties, kad į konkursines pareigas jau iš anksto būna pasirinkti kandidatai iš „savų tarpo“, o kitiems, dažnai labiau kvalifikuotiems tyrėjams vietos nebelieka.

2.7.7. Europos mokslininkų chartijoje įtvirtinta nuostata, kad mokslininkų darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų užtikrinti, kad mokslininkų darbui netrukdytų neužtikrintos darbo sutartys, ir todėl turėtų įsipareigoti kiek įmanoma pagerinti mokslininkų darbo sąlygų stabilumą taikydami ES direktyvoje dėl darbo pagal terminuotas sutartis nustatytus principus bei sąlygas ir jų laikydamiesi. Dėl šio Chartijos teiginio kyla pagrįstas klausimas, ar terminuotų darbo sutarčių taikymas Lietuvos mokslininkų darbo santykiams nėra „neužtikrintų“ darbo sutarčių atvejis? Kaip matysime nagrinėdami užsienio šalių patirtį įdarbinant mokslininkus, terminuotos sutartys ten dažniau sudaromos su žemesnių pareigų moksliniu personalu ir dauguma atvejų tokia darbo vieta traktuojama kaip nepakankamai saugi. Tai vienas veiksnių, dėl kurių mokslininko darbas nepatrauklus jaunimui12. Terminuotos darbo sutartys pažeidžia teisinio stabilumo ir teisinio užtikrintumo principus, be

11 Lietuvos istorijos instituto statutas, Geologijos ir geografijos instituto statutas, patvirtinti LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 66912 Socialinių tyrimų instituto atliktas tyrimas „Mokslininkų socialinės garantijos“, Projekto vadovas: dr. (hp) Romas Lazutka, Baigiamoji tyrimo ataskaita, Vilnius, 2008 m.

32

to, mažina darbo sutarčių sudarymo skaidrumą. Neteisingai ir nepagrįstai yra nustatyta, kad bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai įdarbinami pagal neterminuotas sutartis, o tyrėjai, dėstytojai pagal terminuotas. Viena didžiausių terminuotų darbo sutarčių problemų yra ta, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ji paprasčiausiai gali būti nepratęsta (pvz., neskelbiamas konkursas dėl lėšų stokos). Nėra užtikrintumo dėl darbo santykių tęstinumo, todėl gali būti mažesnė motyvacija. Tokios sutartys mažina mokslininkų įdarbinimo skaidrumą, nes lengviau nutraukti darbo santykius nepratęsiant sutarties.

2008 m. birželio mėn. Vokietijos Rektorių konferencijos surengtame seminaro "Nacionalinės pensijų schemos - kliūtis mokslininkų mobilumui Europos aukštojo mokslo erdvėje" metu nuspręsta, kad vienas problemos sprendimo būdų galėtų būti parama Europos mokslininkų mobilumo centrų tinklui EURAXESS, kuris galėtų tiesiogiai konsultuoti mokslininkus socialinės apsaugos klausimais. Seminaro dalyvių nuomone taip pat labai svarbu, kad mokslo ir studijų institucijų personalo skyriai galėtų ne tik įdarbinti atvykusį mokslininką, bet ir teikti jam informaciją apie socialinę apsaugą šalyje. Mobilumo centrų bei mokslo ir studijų institucijų personalo skyrių darbuotojai turi būti specialiai apmokyti teikti šias konsultacijas13.

2.8. Prašymų nagrinėjimo terminai

Pagal Direktyvos 15 str. 1 d., valstybių narių kompetentingos institucijos kiek įmanoma greičiau priima sprendimą dėl išsamaus prašymo ir prireikus numato greitesnę tvarką.

Pagal 2005/71/EB direktyvą, valstybės kompetentingos institucijos raginamos kiek įmanoma greičiau priimti sprendimus dėl išsamaus prašymo ir prireikus numatyti greitesnę tvarką. Remiantis 2009 m. gegužės 18 d. Įsakymu Nr. 1V-205 patvirtintu Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo tvarkos aprašu, prašymui išduoti leidimą išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, taikomi bendri terminai užsieniečiams - ne ilgesnis kaip 6 mėnesių nuo jo pateikimo migracijos tarnybai, konsulinei įstaigai ar Migracijos departamentui dienos, o prašymui pakeisti leidimą ir sprendimui dėl jo – iki 2 mėnesių nuo jo pateikimo migracijos tarnybai, konsulinei įstaigai ar Migracijos departamentui dienos. Suteikiant teisę suinteresuotam asmeniui imtis teisinių veiksmų atitinkamose valstybės valdžios institucijose, kai prašymas yra atmetamas arba panaikinamas pagal šią direktyvą išduotas leidimas gyventi, Įstatymas suteikia teisę suinteresuotam asmeniui imtis teisinių veiksmų atitinkamose valstybės valdžios institucijose, t. y. užtikrinama visiems užsieniečiams galimybė pateikti skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvoje sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi priimamas ilgiausiai per 6 mėnesius. Esant mokslinių tyrimų institucijos ar mokslo institucijos tarpininkavimui leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ir greičiau. Tyrėjas turi būti surinkęs ir pateikęs visus reikalaujamus dokumentus lietuvių kalba, todėl labai svarbu užtikrinti, kad tyrėjui būtų aiškiai ir išsamiai pateikta, kokie dokumentai yra reikalingi norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis - sprendimo priėmimo procedūroje nėra numatyta supaprastinta tvarka, greitesnės procedūros ar kitokios lengvatos, sprendimas dėl leidimo išdavimo vyksta bendra tvarka.

13 http://www.euraxess.lt/content/naujienos.php#

33

Nors esant mokslinių tyrimų ar mokslo institucijos tarpininkavimui leidimai laikinai gyventi ir gali būti išduodami greičiau nei per šešis mėnesius, ši išimtis nėra užtikrinta teisės aktuose, todėl niekas negali garantuoti, per kiek minimaliai laiko gali būti priimamas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Manome, kad bendras šešių mėnesių terminas yra per ilgas, nes per tą laiką gali išnykti projekto ar mokslinių tyrimų poreikis, mokslininkas gali būti nebesuinteresuotas atlikti mokslinių tyrimų būtent Lietuvoje ir pan. Todėl įstatymuose turėtų būti įtvirtinta, per kiek laiko turi būti priimamas sprendimas dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo tyrėjams, atvykstantiems mokslinių tyrimų tikslais, kad būtų garantuojamas įmanomai trumpiausias terminas tokiems leidimams išduoti.

Atsižvelgiant į didesnio tyrėjų mobilumo siekį, akivaizdu, jog toks reguliavimas nėra tinkamas. Galime paminėti Daniją, kuri perkeldama direktyvos normas dėl greitosios vizos išdavimo, pritaikė pagreitintą procedūrą ir vizos buvo išduodamos ne per 2–3 mėnesius, o per 3–4 savaites po dokumentų pateikimo.

Direktyvoje numatyta, jog Valstybės narės išduoda leidimą gyventi mažiausiai vienerių metų laikotarpiui ir pratęsia jį, jei tebesilaikoma 6 ir 7 straipsniuose nustatytų sąlygų.

2.9. Vizos

Šiuo metu atvykti į Lietuvą mokslinių tyrimų tikslais, kai iš tyrėjų yra nereikalaujamas leidimas dirbti, būtų galima keliais būdais: Šengeno vizos iki 3 mėnesių pagrindu, daugkartinės nacionalinės vizos pagrindu, įgyjant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendimas dėl vizos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų kitų reikiamų dokumentų pateikimo vizų tarnybai dienos. Atskirais atvejais dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas sprendimo dėl vizos išdavimo laikotarpį gali pratęsti iki 30 kalendorinių dienų14.

Jei tyrėjas į LR atvyksta buvimui iki 3 mėnesių, jis gali atvykti trumpalaikės Šengeno vizos (C) pagrindu ir būti Lietuvoje 3 mėnesius per 6 mėnesių laikotarpį. Jei užsienietis yra iš valstybės, kurių piliečiams nereikia vizų, tai toks asmuo atvykti į LR ir būti joje 3 mėnesius per 6 mėnesių laikotarpį be vizos15.

Daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui:- studentui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką mokytis pagal tarptautines ar Lietuvos

Respublikoje veikiančios aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos sudarytas studentų mainų programas arba priimtam į Lietuvos Respublikoje veikiančios aukštosios mokyklos nuosekliąsias ar nenuosekliąsias studijas, jeigu šių studijų apimtis yra ne mažiau kaip 160 auditorinių akademinių valandų per pusę metų;

14 2009 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-280/V-109 „Dėl dokumentų vizai gauti pateikimo, visos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint viza laiko pratęsimo, vizos panaikinimo, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo, atvejų nustatymo, kai užsienietis, turintis vizą, gali studijuoti, dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“15 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, Nr. IX-2206, Žin., 2004, Nr. 73-2539

34

- studentui, priimtam į Lietuvos Respublikoje veikiančios aukštosios mokyklos nuosekliąsias dienines studijas ir pateikusiam dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Šiuo atveju viza išduodama ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo dienos;

- atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti pedagoginio darbo aukštosiose mokyklose arba vykdyti mokslinių tyrimų aukštosiose mokyklose ar mokslinių tyrimų įstaigose.

Daugkartinė ilgalaikė viza išduodama užsieniečiui, periodiškai atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti, verstis profesine, ūkine – komercine veikla, vykdyti veiklą, susijusią su religinėmis apeigomis, mokytis švietimo įstaigoje, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, gydytis, atlikti mokslo tyrimus mokslo ir mokymo įstaigose ar lankyti artimus giminaičius ir kitais atvejais, kai nereikalaujama, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir jo pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje.

Nors nacionalinė daugkartinė viza suteikiama per trumpesnį terminą ir leidžia joje nurodytą terminą būti Lietuvoje, atkreipiame dėmesį į tai, kad nacionalinė viza negalioja kitose Šengeno valstybėse, o tik suteikia teisę pirmą kartą vykti tranzitu per kitų Šengeno valstybių teritorijas, kad būtų galima atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Vadinasi, tyrėjo, įvažiuojančio daugkartinės vizos pagrindu judėjimo galimybės yra pakankamai apribotos, nes asmuo turės gauti Šengeno vizą tos Šengeno valstybės atstovybėje, į kurią ketina vykti. Todėl tyrėjui tikslingiau yra gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kurio pagrindu gali vykti į kitas Šengeno šalis ir apsistoti jose iki 3 mėnesių.

Tyrėjas, norėdamas gauti daugkartinę nacionalinę vizą, turi pateikti kvietimą atvykti į Lietuvą ir dokumentus, patvirtinančius mokslinių tyrimų vykdymą, arba dokumentus, kurių pagrindu atvykstama dirbti pedagoginio darbo. Pagal Įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 11 d1., kvietimas – dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos fizinio arba juridinio asmens įsipareigojimą pasirūpinti, kad į Lietuvos Respubliką atvykstantis užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas jo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikotarpiu ir kad prireikus būtų padengtos užsieniečio grįžimo į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidos. Kvietimo iš tyrėjo būtų nereikalaujama tik tais atvejais, jei: tyrėjas turi teisę gyventi Europos Sąjungos valstybėje narėje ir pateikia tai patvirtinantį dokumentą; arba tyrėjui nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikoje registruotas būstas (vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi), kurio naudingojo ploto nuosavybės teise jam priklauso daugiau kaip 14 kvadratinių metrų, ir jis pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Tokiomis pat sąlygomis kartu su užsieniečiu gali vykti ir jo šeimos nariai, jeigu kiekvienam šeimos nariui (įskaitant ir patį užsienietį) tenka daugiau kaip po 14 kvadratinių metrų užsieniečiui nuosavybės teise priklausančio būsto16.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teigtina, kad Direktyvos nuostatos yra perkeltos netinkamai ta prasme, kad tyrėjas, atvykstantis trumpalaikės Šengeno vizos (C) pagrindu arba 16 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministro 2009 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 1V-109/V-51 Dėl Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. 1V-280/V-109 „Dėl dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo, atvejų nustatymo, kai užsienietis, turintis vizą, gali studijuoti, dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

35

daugkartinės nacionalinės vizos (D) pagrindu, gali greičiau patekti į Lietuvą. Direktyva reglamentuoja atvejus, kai tyrėjai į valstybę įvažiuoja atlikti mokslinių tyrimų, kurių trukmė yra ilgesnė nei 3 mėnesiai, todėl tokia situacija yra taisytina, nes Direktyvos tikslai – supaprastinti tyrėjų įvažiavimą į valstybę atlikti mokslinių tyrimų, kurių trukmė ilgesnė nei 3 mėnesiai – lieka neįgyvendinti. Susiklosto tokia situacija, kai tyrėjams labiau apsimoka atvykti trumpalaikiams vizitams. Tokia praktika kenkia ir Lietuvai, nes trumpam atvykę mokslininkai neįsitvirtina ir neketina pasilikti Lietuvoje, neketina susisiekti tvirtesniais ilgalaikiais santykiais.

Teigtina, jog Lietuvoje įtvirtinus tokias sąvokas kaip mokslininko leidimas gyventi, mokslininko viza, susitarimas dėl priėmimo, supaprastinant tokių leidimų išdavimo tvarką, leidžiant greičiau sukurti ilgalaikius tvirtus santykius tarp mokslinių tyrimų institucijų ir atvykstančių tyrėjų. Susitarimas dėl priėmimo padidintų tiek kviečiančių institucijų atskaitomybę, tiek palengvintų įvažiavimą, tiek sukurtų galimybę atlikti mokslinius tyrimus kitose valstybėse to paties susitarimo dėl priėmimo pagrindu.

Siūlymai: Turėtų būti sukurta pagreitinta procedūra, sutrumpinanti prašymo dėl leidimo gyventi išdavimo nagrinėjimo laiką.

2.10. Struktūrizuotas normų išdėstymas

Lietuvos teisinės sistemos analizė leidžia teigti, kad atskiri Direktyvos institutai perkelti nestruktūrizuotai (pvz.: normos, reglamentuojančios tyrėjų teisinę padėtį išdėstytos ne tik 492

straipsnyje, bet ir bendruosiuose užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančiuose straipsniuose). Toks teisinis reglamentavimas neatspindi Direktyvos esmės, yra sunkiai suprantamas, apsunkina jos įgyvendinimą ir naudojimąsi Direktyvoje įtvirtintomis teisėmis. Toks reglamentavimas nėra tikslingas, kadangi asmeniui, norinčiam pasinaudoti šiomis teisėmis gali būti sudėtinga suprasti, kurios normos yra skirtos reguliuoti jo teisinę padėtį. Normų išdėstymas struktūrizuotai leistų išvengti šios problemos. Todėl normos, reglamentuojančios tyrėjų teisinę padėtį Lietuvoje, turėtų būti pateiktos sistemiškai, atskirame straipsnyje ar teisės akte.

2.11. Tyrėjų šeimos narių susijungimas

Direktyvos devintame straipsnyje dėl tyrėjų šeimos narių susijungimo, Įstatymo 43 straipsnis numato paprastesnes leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Tyrėjui nėra taikomi pragyvenimo Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, ne mažesnio kaip vienus metus galiojančio leidimo laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje reikalavimai. Užsieniečiui, šeimos susijungimo atveju, leidimas laikinai gyventi išduodamas tokiam pat laikotarpiui kaip ir užsieniečiui, pas kurį atvykstama gyventi. Išskyrus atvejus, kai šeimos nariai turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu, tyrėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimas taikytinas ir jų leidimo panaikinimo atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu tarptautiniu mastu teisė susijungti su šeima neegzistuoja kaip savarankiška žmogaus teisė, ji išvedama iš teisės į pagarbą šeimos gyvenimui. Šeimos susijungimo direktyvoje pirmą kartą pripažįstama teisė į šeimos susijungimą. Pagal Šeimos susijungimo direktyvą (2003 m. rugsėjo 22 d, Tarybos direktyva

36

Nr. 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą), šeimos susijungimas – valstybėje narėje teisėtai gyvenančio užsieniečio šeimos narių atvykimas ir gyvenimas toje valstybėje narėje, kad būtų išsaugota šeima, nesvarbu, ar šeimos santykiai atsirado prieš asmeniui atvykstant į valstybę narę ar jam atvykus. Šeimos susijungimo procedūra vyksta per Lietuvos Respublikos diplomatines ir konsulines atstovybes užsienyje, o sprendimą priima Migracijos departamentas prie VRM. Sprendimas turi būti priimtas per 6 mėnesius, tačiau numatoma galimybė šį terminą pratęsti dar iki 3 mėn. Tokie terminai nepažeidžia Direktyvos17.

Šeimos sąvoka yra įtvirtinta įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. - 26 d. nustato, kad šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai) iki 18 metų, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus iki 18 metų, jeigu jie nesudarę santuokos ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama. Įstatymo 2 str. 27 d. taip pat įtvirtina ir šeimos susijungimo sąvoką – Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, šeimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant to, ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus.

Įstatymo 43 str. nurodomi ir tam tikri reikalavimai įvažiuojantiems tyrėjo šeimos nariams. Jei pas tyrėją atvyksta jo sutuoktinis arba registruota partneris, abu užsieniečiai sutuoktiniai arba užsieniečiai, sudarę registruotos partnerystės sutartį, turi būti ne jaunesni kaip 21 metų, taip pat vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti nustatyta, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi. Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikiamas užsieniečio, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, arba vieno iš pilnamečių šeimos narių. Reikalavimai įvykstantiems šeimos nariams: turėti galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktųnustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.

Nors pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šeimos nariais pripažįstami ir partnerystę sudarę asmenys (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 26 d., CK 3 knygos VI dalies XV skyrius), Migracijos departamento duomenimis, homoseksualūs sutuoktiniai ar registruoti partneriai nebūtų pripažįstami šeimos nariais ir leidimo gyventi šeimos susijungimo

17 Biekša Laurynas, Jakulevičienė Lyra, Šeimos susijungimo direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę ir įgyvendinimo problemos//Socialinių mokslų studijos, Mykolo Romerio universitetas, 2009, ISSN 2029-2236

37

tikslais negalėtų gauti. Tokie asmenys turėtų gauti leidimą gyventi, vizą atsižvelgiant į šių dokumentų išdavimo bendruosius pagrindus. Manome, kad tokia tvarka pažeidžia homoseksualių asmenų teises, taip pat apsunkina tyrimų institucijų, aukštųjų mokyklų galimybes tokius asmenis pas save pasikviesti, nes jų sutuoktiniai/partneriai negalėtų atvykti į LR paprastesne tvarka.

Jei asmenims leidžiama susijungti Lietuvoje, konsulinė įstaiga išduoda vienkartinę nacionalinę vizą. Vizų išdavimo taisyklės nenumato jokių specifinių sąlygų, siekiant palengvinti atvykimą, išskyrus vizos išdavimą remiantis išduotu leidimu gyventi.

2.12. Dėl leidimų gyventi

Minėtame 40 straipsnyje 3 dalyje nustatoma, kad “Užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas“. Šios sąlygos yra bendros visiems, mokslininkai neišskiriami iš visų užsieniečių, todėl manome, kad esama tvarka per daug sudėtinga ir neatitinka direktyvos tikslų, kurioje siekiama kaip tik supaprastinti tvarką atvykstantiems mokslininkams. 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas, jeigu užsienietis:1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas;2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų

numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.

Ši tvarka yra per daug sudėtinga, nes mokslininkui norinčiam atvykti į Lietuvą reikia turėti gyvenamąją vietą mokslinio tyrimo laikotarpiui, turint omeny, kad leidimas gyventi gaunamas būnant ne Lietuvoje, yra sudėtinga išsinuomoti butą nuotoliniu būdu visam mokslinio tyrimo laikotarpiui ar kitaip įgyti gyvenamąją vietą. Norint supaprastinti tvarką galima taisyti esamas normas pvz. mokslinių tyrimų įstaigai laiduojant už atvykstantį užsienietį, kad jis turės gyvenamąją vietą, ar nustatyti terminą, per kurį privaloma susirasti gyvenamąją vietą mokslinio tyrimo laikotarpiui, o leidimo gavimui užtektų, kad būtų įrodyta, kad turi gyvenamąją vietą vienam mėnesiui (pvz. viešbutyje, mokslinio tyrimo įstaigos bendrabutis, jei toks yra). Jei užsienietis per nustatytą laiką nesusiranda gyvenamosios vietos tada leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas.

Estijoje yra įtvirtintos ir perkeltos nuostatos dėl mokslinių įstaigų akreditacijos, nustatant, kad tyrėjus gali pasikviesti tik mokslinių tyrimų įstaiga, kuri yra įregistruota Švietimo ir mokslo

38

ministerijoje bei yra gavusi teigiamą įvertinimą valstybės patvirtintos mokslinių tyrimų institucijos. Be to, Estijoje yra įtvirtinti ir specialūs leidimai – leidimai gyventi mokslinių tyrimų tikslais, vadinasi buvo tinkamai perkeltos Direktyvos nuostatos dėl leidimų gyventi su nuoroda „tyrėjas“ išdavimą.

Pastebėtina, kad Estijoje yra perkeltos Direktyvos nuostatos dėl susitarimo dėl priėmimo, vadinasi tiek valstybė, tiek tyrėjas įgyja visas iš šio susitarimo išplaukiančias garantijas -susitarimu dėl priėmimo tyrėjas įsipareigoja užbaigti mokslinių tyrimų projektą, o organizacijaįsipareigoja priimti tyrėją nepažeisdama tyrėjo įleidimo sąlygų. Vadinasi tiek tyrėjas, tiek valstybė turi garantiją, kad tyrėjai įvažiuoja nepažeisdami įleidimo į valstybę sąlygų, šiuo atveju, atsakomybę prisiima mokslinių tyrimų institucija, todėl tyrėjas, kilus nesklandumams, galės iš jos reikalauti žalos atlyginimo. Tyrėjas ir valstybė susitarimu dėl priėmimo užtikrinami, kad atitinkami organizacijos padaliniai patvirtino mokslinių tyrimų projektą, apsvarstę mokslinių tyrimų tikslą bei trukmę, taip pat, ar yra būtini finansiniai ištekliai jiems atlikti; valstybė užtikrinama, kad tyrėjas turi tinkamą kvalifikaciją, tyrėjo buvimo valstybėje narėje metu jis turi pakankamas mėnesines pajamas savo išlaidoms ir kelionės atgal, tyrėjas buvimo valstybėje narėje metu turi ligos draudimą, apimantį visą riziką. Pasirašius susitarimą dėl priėmimo, pagal nacionalinius teisės aktus valstybė gali reikalauti, kad mokslinių tyrimų organizacija pateiktų tyrėjui individualų pareiškimą, jog ji prisiima finansinę atsakomybę.

Be to, Estijoje yra nustatyti protingi terminai dėl leidimo gyventi Estijoje išdavimo -procesas gali užtrukti iki 2 mėn.

Čekijoje sprendimas dėl leidimo gyventi yra priimamas: per 270 dienų nuo pareiškimo padavimo, šeimos susijungimo tikslais per 60 dienų nuo prašymo padavimo, studijų, mokslinių tyrimų tikslais ar šeimos

atvykimo pas tyrėją tikslais.

Atsižvelgiant į tai, manome, kad Čekijoje taip pat tinkamai nustatyti protingi leidimų gyventi išdavimo terminai.

Prancūzijoje, jei asmuo turi daktaro laipsnį arba mokosi, kad tokį gautų, jis atvyksta mokslininko statusu. Toks asmuo turi paprašyti kvietimo iš priimančios mokslinių tyrimų institucijos. Toks dokumentas įgalina kreiptis dėl mokslininko vizos. Kai gaunamas kvietimas, asmuo gali prašyti trumpo arba ilgo buvimo vizos (iki 3 mėn. arba virš 3 mėn.). Trumpo buvimo viza atleidžia nuo pareigos kreiptis dėl leidimo gyventi. Turint ilgo buvimo vizą, asmuo turi pareigą kreiptis dėl leidimo gyventi, kai tik asmuo atvyksta į Prancūziją. Jei kartu atvyksta sutuoktinis ar partneris, toks asmuo turi kreiptis dėl mokslininko sutuoktinio vizos.

2.12.1. Leidimas laikinai gyventi

Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti pateikiamas paties užsieniečio arba mokslinių tyrimų įstaigos, kurį patenkinus, leidimas išduodamas vieniems metams arba, jeigu tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų trukmė yra mažesnė negu vieni metai, mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų vykdymo laikotarpiui. Pagal 2009 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-205 patvirtintą Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo tvarkos aprašą (Žin., 2009, Nr. 62-2501), Įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtina šie dokumentai: darbo sutartis, Lietuvos Respublikoje įregistruotos mokslinių tyrimų įstaigos

39

registravimo pažymėjimas, šios įstaigos tarpininkavimo raštas bei dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos galiojantis rašytinis įsipareigojimas, kad tuo atveju, jei užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, įstaiga kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu ir grįžimu ar išsiuntimu, kai tos išlaidos padengiamos valstybės lėšomis. Nutraukęs mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus arba pasibaigus užsieniečio darbo sutarčiai, sudarytai su mokslinių tyrimų įstaiga, jis privalo išvykti iš Lietuvos.

Nuostata, jog būtinas įstaigos rašytinis įsipareigojimas dėl išlaidų kompensavimo, jei užsienietis laiku neišvyksta iš šalies, kelia abejonių. Direktyvos 5 str. 3 d. minima, jog valstybės gali reikalauti tokio įstaigos įsipareigojimo, tačiau tai nėra privaloma. Lietuva turėtų labiau apsvarstyti, ar ši nuostata tikrai yra reikalinga, kadangi ji sudaro papildomus rūpesčius užsieniečiams norintiems atvykti (nes ne visada tyrimų įstaiga norės prisiimti tokią atsakomybę), bei sukelia problemų ir pačioms įstaigoms, kadangi abejotina, ar įstaigos turi būti atsakingos už užsieniečio veiksmus, kai baigiasi darbo sutartis ir jų nebesieja jokie teisiniai santykiai.

2.12.2. Leidimo gyventi panaikinimas

Kaip galimus pagrindus panaikinti išduotą leidimą gyventi ar atsisakyti jį pratęsti, direktyvos 2005/71/EB 10 straipsnis įvardija tokius atvejus: jeigu jis buvo gautas apgaulės būdu arba paaiškėjus, kad jį turintis asmuo nesilaikė arba nesilaiko numatytų atvykimo ir buvimo sąlygų arba gyvena kitais tikslais, nei jam buvo leista gyventi, taip pat viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimai. Įstatymo 50 straipsnis, kaip atskirą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, įvardija mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų nutraukimą arba užsieniečio darbo sutarties, sudarytos su mokslinių tyrimų įstaiga, pabaigą, jei tuo remiantis buvo gautas leidimas laikinai gyventi.

2.12.3. Reikalavimai įvažiuojančiam tyrėjui

Direktyva taip pat nustato tam tikrus reikalavimus tyrėjui iš trečiosios šalies: buvimo valstybėje narėje metu tyrėjas turi pakankamas mėnesines pajamas savo išlaidoms ir kelionės atgal išlaidoms padengti pagal tuo tikslu valstybės narės paskelbtą mažiausią sumą, kad neturėtų kreiptis į valstybės narės socialinės pagalbos sistemą; tyrėjas buvimo valstybėje narėje metu turi ligos draudimą, apimantį visą riziką, kuri paprastai numatoma apdraudžiant atitinkamos valstybės narės piliečius (Direktyvos 6,7 str.).

Įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnyje nurodoma, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir jei užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Šios normos yra detalizuojamos 2007 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio,

40

kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo Nr. A1-22 bei 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Užsieniečių sveikatos draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 230.

Pirmajame įsakyme įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (minimaliąja mėnesine alga – MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi yra:- užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, – 0,5 MMA;- užsieniečiui, neturinčiam 18 metų, – 0,5 MMA;- kitiems užsieniečiams – 1 MMA.

Antrajame nutarime reglamentuojama, kad užsieniečio sveikatos draudimo sutartis turi būti sudaryta su bet kurios valstybės draudimo įmone. Sveikatos draudimo sutartis (liudijimas) turi garantuoti, kad bus apmokėtos būtinosios medicinos pagalbos ir visos išlaidos kelionės metu, kurios gali atsirasti ryšium su grąžinimu į tėvynę (medicininis transportavimas, įskaitant palydą (medikų brigados, gydytojo) dėl sveikatos priežasčių. Minimali sveikatos draudimo suma vienam užsieniečiu yra:1) 20000 litų:-atvykstančiam į Lietuvos Respubliką be vizos;- oro uosto tranzitinės (A), tranzitinės (B), ilgalaikės (D) vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, keitimo ar pratęsimo atveju;2) 30000 eurų – trumpalaikės vizos (C) išdavimo ar pratęsimo atveju. Sveikatos draudimo sutartis turi galioti visą užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laiką.

Atsižvelgiant į tai, manome, kad Direktyvos nuostatos dėl tam tikrų reikalavimų tyrėjams yra perkeltos tinkamai.

2.13. Diplomų pripažinimas

Manome, kad daugiau dėmesio Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje turėtų būti skiriama tyrėjų teisėms, kurios išvardintos Direktyvos 12 straipsnyje.

Direktyvos 12 str. nurodo, kad valstybės narės tyrėjams turi taikyti tokias pačias sąlygas, kaip ir jų piliečiams dėl:

Diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinę kvalifikaciją įrodančių dokumentų pripažinimo pagal atitinkamą nacionalinę tvarką.

Pažymėtina, kad tiek LR piliečiams, įgijusiems išsilavinimą užsienio valstybėse, tiek užsieniečiams, įgijusiems išsilavinimą ne LR, taikoma tokia pat kvalifikaciją įrodančių dokumentų pripažinimo tvarka. Išsilavinimas, įgytas LR, pripažįstamas automatiškai.

Kvalifikaciją įrodantys dokumentai LR pripažįstami pakankamai sudėtinga ir ilgai trunkančia tvarka, kvalifikacijos pripažinimas vykdomas kvalifikacijų lyginimo principu: pripažįstama, kad užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka tam tikrą kvalifikaciją, teikiamą Lietuvoje, jeigu, vadovaujantis kvalifikacijos vertinimu, negalima nurodyti esminių skirtumų tarp teisės aktų nustatytų reikalavimų minėtai kvalifikacijai įgyti Lietuvoje (Vertinimo ir pripažinimo nuostatų 2 punktas). Teisę pripažinti/nepripažinti kvalifikaciją turi

41

Studijų kokybės vertinimo centras ir Švietimo ir mokslo ministerija. Manome, kad toks kvalifikacijos pripažinimas yra objektyviai pateisinamas, nes studijų dalykai LR ir užsienyje skiriasi, mokomasi pagal skirtingas programas, todėl negalima teigti, jog specialistai, baigę to paties tipo mokslus skirtingose valstybėse bus vienodos kvalifikacijos.

Lietuvoje yra tam tikrų kvalifikacijos pripažinimo spragų. Pvz.: nenostrifikuojami mokslo laipsniai, suteikti už darbus, kurie nepagrįsti objektyvia mokslinių tyrimų metodika ar skirti komunistinei ideologijai ir praktikai įteisinti bei pateisinti. Kyla klausimas, ar nacionalinės institucijos turi teisę antrą kartą vertinti disertaciją ir spręsti, ar ji apginta tinkamai? Taip pat kyla klausimas, ar nėra diskriminuojami tyrėjai, kurių darbų tematiką sudaro komunistinė ideologija?

Be to, numatyta mokslo laipsnių nostrifikavimo tvarka iš esmės nebuvo keičiama nuo pat priėmimo dienos. 1992 metais priėmus nutarimą dėl mokslo laipsnių nostrifikavimo, daugiausia prašymų buvo pateikta nostrifikuoti buvusios Sovietų Sąjungos sistemos mokslo laipsnių (mokslų kandidato ir mokslų daktaro) diplomus ir buvusios Sovietų Sąjungos sistemos mokslo vardų (docento ir profesoriaus) atestatus, o užsienio mokslo ir studijų institucijose įgyti mokslo laipsnių diplomai sudarė tik nedidelę visų gautų prašymų dalį. Dabar didžioji dalis nostrifikuoti pateikiamų mokslo laipsnių diplomų yra įgyta užsienio mokslo ir studijų institucijose. Per šį laikotarpį išaugo akademinis judumas, užsienio valstybių, suteikusių mokslo laipsnius, o kartu ir reikalavimų, kuriuos įvykdžius gali būti suteiktas šis laipsnis, įvairovė. Lietuvos mokslo tarybos praktika atskleidė tam tikrų Mokslo laipsnių nostrifikavimo nuostatuose įtvirtintų taisyklių netikslumų, o kai kuriais atvejais ir šių nuostatų taikymo problemų.

Kitas dalykas, įvykdžius nostrifikacijos procedūrą, asmeniui išduodamas ne pripažinimo pažymėjimas, o nacionalinis diplomas, todėl žmogus turi du diplomus18.

2.14. Dėl darbo sąlygų, įskaitant darbo užmokestį ir atleidimą

LR tyrėjams yra nustatyti tam tikri atlyginimo nustatymo kriterijai. 2007 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 337 Dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų, akademinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sąlygų aprašo patvirtinimo. Šis aprašas reglamentuoja valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga (toliau kartu vadinama – mokslo ir studijų institucijos), vadovų, jų pavaduotojų, akademinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų (toliau kartu vadinami – darbuotojai) darbo apmokėjimą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (įskaitant specialiųjų programų lėšas) ir kitų mokslo ir studijų institucijų teisėtai gautų lėšų. Kadangi šiame apraše yra tik neapibrėžtai minimi darbuotojai, tai nėra nustatomas pilietybės reikalavimas. Todėl remiantis sisteminiu ir loginiu teisės normų aiškinimu, užsieniečiams tyrėjams ši tvarka taip pat taikoma ir atlyginimas jiems nustatomas lygiai kaip ir LR.

Europos mokslininkų chartija teigia, kad darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų užtikrinti, kad mokslininkų, ypač tik pradedančių mokslinę karjerą, priėmimo į darbą standartai būtų tiksliai apibrėžti ir palengvintų socialiai pažeidžiamų grupių ar sugrįžtančiųjų dirbti mokslininko darbą, įskaitant dėstytojus (bet kurio lygio), 18

Informacija paimta iš ISM studijos „Užsienyje įgytų kvalifikacijų ir mokslo laipsnių akademinis pripažinimas“ (Kaunas, 2009 m.)

42

sugrįžtančius tęsti mokslininko veiklos, priėmimą į darbą. Lyginant šias nuostatas galima teigti, kad Lietuvoje nacionaliniu mastu priėmimo į mokslininko pareigas reikalavimai yra labai bendro pobūdžio.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, Lietuvoje tyrėjai galėtų būti įdarbinami tokiais pagrindais:- pagal neterminuotas (neapibrėžtam laikui) sutartis,- pagal terminuotas darbo sutartis,- pagal darbo sutartis dėl antraeilių (ne pagrindinių) pareigų,- pagal autorines sutartis.19

Tačiau Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 492 str. 1 d. nurodyta, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslinių tyrimų įstaiga. Vadinasi tyrėjai, norėdami atvykti į Lietuvą Įstatymo 492 str. pagrindu, turi būti sudarę darbo sutartį su mokslinių tyrimų institucija.

Užsienio tyrėjai auštosiose mokyklose, remiantis Mokslo ir studijų įstatymo 61 str., gali būti įdarbinami ne ilgesniam nei 2 metų terminui, kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams šiame įstatyme nustatyta skyrimo į pareigas tvarka netaikoma.

Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nors kviestiniams dėstytojams ir netaikoma sudėtinga konkursinė įdarbinimo tvarka, jiems yra nustatomas apribojimas suteikiant galimybę įsidarbinti tik dvejiems metams, taip pažeidžiant teisėtų lūkesčių ir teisinio stabilumo principus.

Tyrėjai mokslo institucijose įdarbinami mokslinių tyrimų projekto trukmei, vadinasi, su jais irgi yra sudaromos terminuotos darbo sutartys.

Atsižvelgiant į tai, manome, kad trečiųjų šalių tyrėjui nėra taikomos lygiavertės įdarbinimo sąlygos, kaip ir Lietuvos tyrėjams.

Be to, atsižvelgdami į Direktyvos 1 str. formuluotę - šia direktyva nustatomos trečiųjų šalių tyrėjų įleidimo į valstybių narių teritoriją sąlygos ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui mokslinių tyrimų projektui vykdyti pagal susitarimą dėl priėmimo, sudarytą su mokslinių tyrimų organizacija – manome, kad Direktyva siekė įtvirtinti, jog iš tyrėjo, atvykstančio į valstybę narę atlikti mokslinių tyrimų, neturi būti reikalaujama sudaryti darbo ar kitokią sutartį su mokslinių tyrimų institucija. Tyrėjas turi turėti galimybę atvykti atlikti mokslinių tyrimų vien susitarimo dėl priėmimo pagrindu. Nagrinėjant Direktyvoje įtvirtintas susitarimo dėl priėmimo sąlygas manome, kad susitarimu dėl priėmimo aptariamos visos būsimos tyrėjo darbo sąlygos (Direktyvos 6 str. 2 d., d) p. – mokslinių tyrimų institucijos gali pasirašyti susitarimus dėl priėmimo, jeigu susitarime dėl priėmimo nurodomi teisiniai santykiai ir tyrėjų darbo sąlygos), todėl atskiros sutarties sudarymas yra netikslingas ir pernelyg apkraunantis tyrėjus bei priimančias institucijas. Tyrėjui priimančioje valstybėje turi būti sukuriamos tokios sąlygos, kad jam nereikėtų sudarinėti papildomų susitarimų su priimančia institucija, o susitarimo dėl priėmimo pagrindu tyrėjas galėtų gauti visas teikiamas valstybės garantijas.

Kitose Europos valstybėse iš tyrėjo taip pat reikalaujama darbo sutartis – Airijoje20, Prancūzijoje21, Austrijoje22, Vokietijoje23.

19 Socialinių tyrimų instituto atliktas tyrimas „Mokslininkų socialinės garantijos“, projekto vadovas: dr. (hp) Romas Lazutka, Baigiamoji tyrimo ataskaita, Vilnius, 2008 m.20 http://www.iua.ie/iua-activities/HostingAgreementScheme.html21 http://www.universite-lyon.fr/24909993/0/fiche___pagelibre/&id=22 http://www.oad.at/_english/austria/entry/research_more6.html

43

Išeitinė išmokaIšeitinės išmokos nėra reikšminga socialinė garantija tyrėjams, nes tyrėjai dirba pagal

terminuotas sutartis, todėl darbdavys gali atleisti darbuotoją sulaukęs tos sutarties pabaigos, o darbo pagal autorines sutartis ar ne pagrindines pareigas statusas nenumato išeitinių pašalpų.

Netekęs darbo tyrėjas, kaip ir bet kuris kitas bedarbis, turi teisę į nedarbo išmoką. „Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, <...> kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių“ Jokių papildomų ar specialių sąlygų mokslininkams dėl teisės į šią išmoką, jos dydį ar mokėjimo trukmę nėra numatyta.

Realias socialines garantijas asmuo dėl nedarbo gali gauti tik tuo atveju, jei tyrėjas iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius, vadinasi, mokslininkai, kurie įvažiuoja trumpam, moksliniams tyrimams atlikti, nedarbo socialinio draudimo garantijų negaus.

Darbo laikasGali būti nustatomas sutrumpintas darbo laikas darbuotojams, kurių darbo pobūdis yra

susijęs su didesne protine, emocine įtampa. Darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė (145 str.). Darbuotojų, kurių darbo pobūdis susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkoje 40 teigiama, kad ne ilgesnė nei 36 valandų darbo savaitė nustatoma dėstytojams, dirbantiems aukštosiose, aukštesniosiose mokyklose. Valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojų konkreti darbo laiko savaitės trukmė reglamentuojama universitetų senatų arba kolegijų akademinių tarybų nustatyta tvarka.

Daugiausia dėmesio turėtų būti kreipiama inter alia į lanksčias darbo valandas, darbą ne visą darbo dieną, darbą nuotoliniu būdu, mokslininko kūrybines atostogas ir būtinas finansines ir administracines nuostatas, kurios tai padėtų užtikrinti.

AtostogosPailgintos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmetinės atostogos

suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Vyriausybė 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 yra patvirtinusi darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir konkrečią pailgintų atostogų trukmę. Tarp minėtų darbuotojų yra minima mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai (vyriausieji mokslo darbuotojai, vyresnieji mokslo darbuotojai, mokslo darbuotojai, jaunesnieji mokslo darbuotojai), kuriems nustatyta 56 kalendorinių dienų atostogos.

LR darbo kodeksas (178 str.) reglamentuoja ir tikslinių atostogų rūšis, tarp kurių nurodoma kūrybinės atostogos. Pastarųjų paskirtis: disertacijai užbaigti, vadovėliams rašyti ir pan. Kūrybinių atostogų trukmę, suteikimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja įstatymai, darbo ir kolektyvinė sutartis.

23 http://www.uni-konstanz.de/welcome/?cont=formalitaeten&subcont=formalitaeten_behoerde&lang=en

44

Kadangi užsienio tyrėjai yra įdarbinami pagal LR DK nuostatas, tai jiems irgi yra taikomos visos aukščiau minėtos socialinės garantijos.

Atlyginimo už darbą garantijosMokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir pedagogų darbo apmokėjimą

reglamentuoja 2003 m. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir pedagogų darbo apmokėjimo45“ pakeitimo“. Pagal šį nutarimą, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų darbo užmokestį sudaro tarnybinis atlyginimas, priedai ir priemokos. Mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų tarnybinių atlyginimų koeficientai yra skaičiuojami mokslo ir studijų institucijų asistento baziniais tarnybiniais atlyginimais, kuris sudaro 5,5 karto indeksuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės mėnesinės algos.

Lietuvoje mokslininkų atlyginimų dydis nesudaro sąlygų plačiau įgyvendinti mokslininkų mobilumą tarptautiniu mastu (jis greičiau lemia vienpusį mobilumą – iš Lietuvos į kitas šalis).24.

Socialinės apsaugos sričių, kaip apibrėžta 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamente dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje. Kaip minėta aukščiau, socialinis draudimas, tik pagal darbo arba autorines sutartis dirbantiems tyrėjams, turintiems tam tikrą socialinio draudimo stažą.

Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria tyrėjai, yra darbo stažo užskaitymas, pensijų schemos nelankstumas. To priežastis yra pasenęs reglamentavimas, nepritaikytas naujoms judumo formoms. Pritariame Europos Bendrijų Komisijos nuomonei, jog turėtų būti tobulinama nacionalinė teisė, sudaromi dvišaliai ir daugiašaliai socialinės apsaugos susitarimai su trečiosiomis šalimis, juose numatant taisykles, kuriomis būtų palengvintas tarptautinis mokslo darbuotojų judumas. Turėtų būti įtrauktos specialios nuostatos, kuriose būtų numatyta galimybė 1) sudėti laikotarpius, 2) pritaikyti pensijų įgijimo, išsaugojimo ir perkėlimo sąlygas šiems asmenims, 3) kurti mokslo darbuotojams skirtas ES lygmens pensijų sistemas.25

Būtų tikslinga su analizuojama direktyva suderinti ne tik įstatymą Dėl užsieniečių teisinės padėties, bet taip pat padaryti atitinkamus pakeitimus Mokslo ir studijų įstatyme. Čia turėtų būti perkelta ir detalizuota direktyvos 11 str. 1d. nuostata, kad tyrėjai turi teisę dėstyti nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Įstatymas turėtų numatyti, kokias pareigybes galėtų užimti tyrėjas, kokie reikalavimai jam būtų keliami, kokias teises ir pareigas jis turėtų aukštojoje mokykloje.

Apibendrinant direktyvos suderinimą su LR teise, galima daryti išvadą, jog direktyvos įgyvendinimui yra padėti tik pagrindai. Į LR įstatymus yra perkeltos tik pagrindinius direktyvos reikalavimus reglamentuojančios normos. Tai yra LR legalizuoja trečiųjų šalių tyrėjų atvykimą, laikino leidimo gyventi jiems suteikimą, bet nedetalizuoja darbo sąlygų, socialinės apsaugos garantijų, šeimos narių padėties.

24 Socialinių tyrimų instituto atliktas tyrimas „Mokslininkų socialinės garantijos“, Projekto vadovas: dr. (hp) Romas Lazutka, Baigiamoji tyrimo ataskaita, Vilnius, 2008 m.25 Europos Bendrijų Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui geresnės karjeros ir judumo galimybės, mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė. Briuselis, 2008-5-23.

45

3. TREČIŲJŲ ŠALIŲ TYRĖJŲ IR MOKSLININKŲ SOCIALINIŲ ASPEKTŲ VERTINIMAS: EMPIRINIO TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

Šio empirinio tyrimo tikslas - aptarti kvalifikuotų darbuotojų migraciją ir Lietuvos, kaip “intelektualios” imigracijos valstybės, perspektyvas. Tyrimu taip pat siekiama apibendrinti Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių aukštos kvalifikacijos tyrėjų ir mokslininkų padėtį ir įvertinti pozityvius ir negatyvius veiksnius, darančius įtaką jų integracijai į darbo rinką ir platesnį socialinį lauką. Tyrimo aktualumą lemia šios priežastys:

1. Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracija skelbiama kaip „pavojinga“, o akademiniame diskurse apie intelektinį kapitalą dažniausiai kalbama tyrėjų ir mokslininkų emigracijos ir protų nutekėjimo kontekste. Dėl to intelekto pritraukimas iš ne ES šalių Lietuvai yra aktualus.

2. Ne Europos Sąjungos šalių aukštos kvalifikacijos tyrėjų ir mokslininkų imigracijos tyrimų Lietuvoje dar nebuvo atlikta. Mokslininkų ir tyrėjų mobilumo tyrimai dažniausiai remiasi statistine kiekybine analize. Kokybinių tyrimų su ne ES šalių aukštos kvalifikacijos tyrėjais ir mokslininkais Lietuvoje nėra atlikta.

3.1. Tyrimo metodologija atranka ir ribotumai

Šiame tyrime26 tyrėju (doktorantu) laikomas aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, atliekantis mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus. Mokslininkas – tai tyrėjas, atliekantis mokslinius tyrimus ir turintis mokslo laipsnį ir (ar) pedagoginį vardą. Mokslo darbuotojas (angl. researcher) – asmuo, institucijose, kitose įstaigose ar organizacijose vykdantis mokslinius tyrimus ar kitą kūrybinį darbą, susijusį su mokslo žinių praktiniu panaudojimu.

2009 m. rugsėjo – spalio mėn. buvo atliktas kokybinis tyrimas (face-to-face interviu arba interviu raštu (el.paštu) su trečiųjų šalių šalių piliečiais). Tyrimo atrankos kriterijus – ne žemesnė nei tyrėjo (doktoranto) kvalifikacija. Tyrime dalyvavo tyrėjai ir mokslininkai, kurie gyvena Lietuvoje ne trumpiau nei 6 mėnesius, dirba pagal darbo sutartį arba yra universitetų/mokslo institutų doktorantai. Į tyrimą neįtraukti pagal įvairias mainų programas ir stipendijas (dvigubo diplomo, LLP/Erasmus Mundus, Fullbright ir pan) atvykę asmenys bei asmenys dirbantys užsienio šalių diplomatinėse atstovybėse. Atsirenkant respondentus taikyta „sniego gniūžtės“ atranka, nes nėra tikslių duomenų apie trečiųjų šalių piliečius (yra bendri skaičiai žr. Etniškumo studijos, 2009, Nr.2) – mokslininkus ir tyrėjus – dirbančius Lietuvoje. Pirminiai „sniego gniūžtės“ atrankos subjektai buvo personalo, mokslo ir tarptautinių ryšių skyriai universitetuose, bei mokslinių tyrimų institutų moksliniai sekretoriai ar kiti darbuotojai, kurie padėjo surasti arba nurodė jiems žinomus trečiųjų šalių piliečius, kurie galėtų dalyvauti apklausoje. Atsirenkant respondentus taikytas maksimalios variacijos principas t.y. buvo stengiamasi įtraukti iš įvairių šalių, skirtingo amžiaus ir skirtingą socioekonominį statusą užimančius respondentus, dirbančius tiek valstybiniame, tiek privačiame ar ne pelno sektoriuje. Tyrime naudojami 16 interviu: 6-ių

26 Pagal Lietuvos Statistikos departamento vartojamus apibrėžimus

46

face-to-face ir 10-ies interviu el. paštu duomenys. Po vieną interviu vyko lietuvių ir rusų kalba, kiti interviu vyko anglų kalba.

Giluminiai interviu vyko pagal numatytas tematines gaires. Remiantis tyrimo metodologine schema, klausimų gairės sudarytos iš 32 atvirų klausimų, kurie suskirstyti į penkis tematinius klausimų blokus (žr. 3.1. lentelę). Kalbantis su kiekvienu respondentu visas dėmesys buvo koncentruojamas į respondentą, siekiant surinkti gilią ir išsamią informaciją apie jo/jos patirtį, požiūrį, nuostatas ir motyvus. Interviu raštu vyko su tais respondentais, kuriuos buvo patogiau apklausti el. paštu: pvz. vienas respondentas buvo laikinai išvykęs į kitą ES šalį, kiti atsisakymą susitikti motyvavo laiko stoka.

Interviu klausimai apėmė stūmimo ir traukos veiksnius (pvz. kodėl atvyko į Lietuvą, ar ketina likti ilgam), socialinių ryšių įtaką migracijos sprendimui, asmeninių ir institucionalizuotų ryšių įtaką socialinei integracijai Lietuvos visuomenėje (dalyvavimas visuomenės viekloje, pilietybės siekis). Taip pat buvo siekiama sužinoti ar respondentai naudojasi švietimo paslaugomis (pvz. ar leidžia vaikus į lietuviškas mokyklas) ir kitomis socialinėmis garantijomis (pvz. sveikatos priežiūrois paslaugomis ir pan.).

3.1. lentelė. Giluminių interviu klausimyno struktūra. Klausimai Rezultatas

Įsidarbinimas Darbo paieška, vizos, leidimai gyventi, įsidarbinimas, darbo aplinka

Socialiniai ryšiai ir integracija Parama, socialinis-ekonominis statusas, dalyvavimas organizacijose, visuomeninėje veikloje, subjektyvus asmeninės gerovės ir aplinkos vertinimas

Šeimos susijungimas Šeimos susijungimo planai, migracijos multiplikacijos veiksniai

Sveikatos priežiūra, pensijos, nedarbas ir socialinės garantijos

Paslaugų kokybė ir prieinamumas, socialinis saugumas ir gerovė, realizavimasis darbo rinkoje

Pilietybė siekis Ateities planai, imigracinės ir reemigracinės nuostatos

Tyrime dalyvavusių respondentų demografinės charakteristikos apima atvykusiųjų amžių, lytį, šeiminę padėtį ir socioekonominį statusą - kilmės šalį ir veiklos pobūdį (tyrėjas/mokslininkas). Šie veiksniai buvo svarbūs migracijos sprendimo priėmimui. Trys iš šešių mokslininkų dalyvavusių tyrime buvo vedę Lietuvos pilietę/-į. Vienas tyrėjas (doktorantas) taip pat atvyko į Lietuvą dėl asmeninių motyvų (gyventi kartu su Lietuvos piliete).

47

3.2. lentelė. Respondentų socialinių – demografinių charakteristikų pasiskirstymas

Respondentų geografija: SkaičiusPeru 1Pakistanas 1Nigerija 1Etiopija 1Turkija 3Kinija 3JAV 3Ukraina 2Japonija 1Iš jų: Mokslininkai 6Tyrėjai 9Mokslo darbuotojas/-a 1Dirba / studijuoja:Valstybiniame sektoriuje 14Ne pelno sektoriuje 1Privačiame sektoriuje 1Lytis:Vyrai 12Moterys 4Šeiminė padėtisNesusituokę 10Vedęs / ištekėjusi (iš jų su lietuve/-iu) 5 (3)Gyvena kartu nesusituokę su lietuve (-iu) 1Amžius:25 – 29 metų 330 – 34 metų 835 – 39 metų 345 – 49 metų 2Iš viso dalyvavo tyrime: 16

Pagrindinis tam tikrą šio tyrimo ribotumą sąlygojantis veiksnys – informacijos trūkumas apie atvykstančius į Lietuvą trečiųjų šalių tyrėjus ir mokslininkus. Tai apsunkina ir taip jau kompleksiškus aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracijos reiškinio tyrimus:

Duomenų problema. Nėra tikslių duomenų apie aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečius. Pagal universitetų pateiktą informaciją galima tikėtis, kad teoriškai Lietuvoje galėtų būti apie 30 – 40 asmenų atitinkančių šio tyrimo atrankos kriterijus. Statistikos departameto duomenimis Lietuvoje 2008 m. buvo išduoti 174 leidimai gyventi ne ES

48

šalių piliečiams atvykusiems į Lietuvą mokymosi ir studijų tikslais (pagal mokymosi pakopą duomenų nėra), bei daugiau nei 1200 leidimų pakeisti (t.y. pratęsti). Taigi Lietuvoje iš viso aukštosiose mokyklose galėtų būti iki 1500 visų pakopų studentų iš ne ES šalių. Į šį skaičių patenka ir per įvairias mainų, stipendijų, stažuočių praktikų ir pan. programas atvykę asmenys. Apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus – mokslininkus iš trečiųjų šalių – duomenų yra mažai. Mokslininkų imigracija ištirpsta bendrame darbo migrantų sraute. Remiantis statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2006 m. buvo 5 976 asmenys turintys mokslo laipsnį, iš jų 0,5 proc. užsienio piliečiai (kartu sudėjus nuolatinius ir nenuolatinius gyventojus). Taigi, remiantis šiais skaičiais galima būtų tvirtinti, kad 2006 metais Lietuvoje buvo apie 30 mokslininkų iš užsienio. Atsižvelgiant į tai, kad mokslo laipsnį turinčių asmenų skaičius kito nežymiai (2008 m. jų buvo 6326) galima daryti prielaidą, kad ir 2009 m. užsieniečių turinčių mokslo laipsnį skaičius išliko beveik toks pats. Tačiau duomenų kiek iš mokslo laipsnį turinčių užsieniečių buvo ne ES šalių piliečiai Statistikos departamentas nepateikia.

Atvykstančiųjų tipologija. „Intelektualų“ imigracijos trajektorijos labai įvairios (atvykstama tiek per įvairias mainų, dvigubo diplomo, stažuočių, stipendijų programas, tiek per tarpasmeninius ir/ ar institucionalizuotus ryšius (mokslo fondai, projektai ir pan). Sudarius imigrantų tipologiją būtų galima geriau ištirti „intelektualios“ imigracijos reiškinį; tačiau jei „intelektualius“ imigrantus skirstome į tipus, iškyla problema dėl duomenų „prisotinimo“, kadangi kiekvienam tipui galima priskirti tik vieną ar kelis asmenis.

Koordinavimo problema. Nėra aiškaus koordinavimo pačiose institucijose: pvz. vieno universiteto tarptautinių ryšių skyriaus darbuotojai sutiko padėti surasti respondentus (doktorantus), bet dėl mokslininkų patarė kreiptis ir į personalo skyrių. Susisiekus su personalo skyriaus darbuotojais ir paprašius pateikti užsieniečių darbuotojų skaičių (ne jų kontaktinius duomenis) jie kategoriškai atsisakė ir nurodė, kad informaciją suteiks tik su universiteto rektoriaus žinia. Be to, informacija apie trečiųjų šalių piliečius universitetuose kaupiama skirtinguose padaliniuose – pvz. informaciją apie įdarbintus mokslininkus dažniausiai galėjo suteikti personalo skyriai, informaciją apie doktorantus –tarptautinių ryšių arba mokslo skyriai. Kita vertus daugumos institucijų darbuotojai entuziastingai sutiko bendradarbiauti, kadangi šis tyrimas jų nuomone palengvintų jų pačių darbą.

Tyrimo etika. Beveik visi tyrime dalyvavusieji mokslininkai abejojo tyrimo anonimiškumu. Jų nuomone, dirbančių Lietuvoje mokslininkų yra vos vienas kitas, todėl juos galima lengvai „iššifruoti“ – „užtenka nurodyti iš kurios aš šalies ir viskas visiems bus aišku“. Trys iš šešių tyrime dalyvavusių mokslo laipsnį turinčių respondentų pageidavo, kad cituojant jų mintis, nebūtų minima iš kokios jie šalies atvyko. Todėl kalbant apie šiuos asmenis bus nurodoma, kad jie yra:

a) atvykę iš išsivysčiusios šalies (pvz. JAV, Japonijos);b) atvykę iš pereinamosios ekonomikos šalies (pvz. Ukrainos, Turkijos, Kinijos);c) atvykę iš besivystančių šalių (pvz. Etiopijos, Pakistano ir kitų).

49

3.2.Tyrimo apibendrinimas

3.2.1.Atvykimas ir įsidarbinimas

Tyrime dalyvavusių asmenų pasiskirstymas pagal laiką pragyventą Lietuvoje parodytas 3.3. lentelėje. Pastebėta, kad atvykimo laikas (mėnuo) priklauso nuo šalies: tolimesnių ir „egzotiškesnių“ šalių - Kinijos, Pakistano, Peru, ar Etiopijos - piliečiai atvyko rugsėjo arba sausio mėn. t.y. universitete prasidėjus rudens ar pavasario semestrui.

3.3. lentelė. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal gyvenimo Lietuvoje trukmęGyvena Lietuvoje: Tyrimo dalyvių skaičius:Nuo 6 iki 12 mėnesių 7Nuo 1 iki 2 metų 5Iki 4 metų 4

Formali studijų ar mokslo metų pradžia nebuvo tokia reikšminga išsivysčiusių ar pereinamojo laikotarpio šalių (JAV, Japonijos, Turkijos, Ukrainos) piliečiams – jų sprendimą atvykti daugiau nulėmė ne tik institucionalizuoti ryšiai, bet ir asmeniniai motyvai:

Privačios bendrovės mokslo darbuotojas, JAV pilietis, pirmiausia į Lietuvą atvyko 3 mėnesių laikotarpiui, aplankyti lietuvę merginą su kuria susipažino studijuodamas JAV universitete (mergina buvo atvykusi 6 mėn. pagal mainų programą). Vėliau jis nusprendė ieškoti darbo Lietuvoje ir likti kol mergina pabaigs magistro studijas. Lietuvoje gyvena daugiau nei 11 mėnesių.

Mokslininkė iš Ukrainos susipažino su lietuviu, studijuodama doktorantūroje Čekijoje. Po vedybų nusprendė gyventi Lietuvoje. Per kelis metus išmoko lietuvių kalbą, dvejus metus dirbo laikiną darbą (vertėja notarų kontoroje) kol rado darbą pagal tyrimų kryptį. Lietuvoje gyvena 3 metus.

Mokslininkas iš išsivysčiusios šalies (nenorėjęs, kad ji būtų minima), kelis kartus lankėsi Lietuvoje pagal Erasmus mainų programą (dėstė universitete). Veliau jam buvo pasiūlyta dirbti pedagoginį darbą ir vadovauti vienam universiteto padaliniui t.y. užimti išskirtinę, prestižinę darbo vietą. Lietuvoje gyvena ilgiau nei 2 metus.

Sheaffer ir Rosenblatt (2001) tyrėjų ir mokslininkų migracijos priežastis grupuoja į trejopo pobūdžio veiksnius:

1. Organizacinio lygio (institucionalizuoti) veiksnius - karjeros galimybės, subalansuotas darbo krūvis, egzistuojantys skatinimo ir „sulaikantys“ veiksniai (motyvacija, lojalumas organizacijai);

2. Individualius veiksnius - tyrėjo sugebėjimai ir kvalifikacija, jaunas amžius;

50

3. Aplinkos veiksnius - (tiek kilmės valstybėje tiek Lietuvoje), kurie įtakoja sprendimą atvykti – ekonomikos augimas, darbo vietų pasiūla, aukšto lygio technologinės galimybės ir pan.

Aplinkos veiksniai dažniausiai įvardijami kaip „protų pritraukimo“ magnetas išsivysčiusiose valstybėse. Šio tyrimo respondentams jie nebuvo svarbūs – keli tyrėjai nurodė pigesnį mokslą ir „pakankamą“ studijų kokybę, kuri „galėtų būti geresnė“. Viena tyrėja – 19 a. pradžios – 20 a. pabaigos lietuvių kilmės JAV emigrantų palikuonė, JAV pilietė, nekalbanti lietuviškai, atvyko dėl galimybės naudotis archyvų medžiaga.

Taigi, galima daryti prielaidą, kad tik tam tikri organizacijos lygio veiksniai turėjo įtakos tyrime dalyvavusių mokslininkų ir tyrėjų apsisprendimui atvykti į Lietuvą. Kita vertus, tyrimas parodė, kad individualūs „traukos“ veiksniai, mažai priklauso nuo atvykstančiųjų sugebėjimų ir kvalifikacijos – trys iš šešių mokslo laipsnį turinčių asmenų atvyko gyventi į Lietuvą pirmiausia dėl šeimos aplinkybių, ir tik po metų ar dvejų įsidarbino mokslo įstaigose ar universitetuose. Žinoma, galima ironiškai konstatuoti, kad galbūt „merginos išgelbės Lietuvos mokslą“27, tačiau tiems respondentams, kurie įsidarbimo savarankiškai (t.y jie nebuvo kviečiami atvykti) sunkumų sukėlė šios priežastys:

3.2.2. Kalbos barjeras

Skirtingo pobūdžio veiklai reikalingi skirtingi kalbos vartojimo lygiai. Kalbos barjeras gali lemti tai, kad dirbamas žemesnės kvalifikacijos darbas, todėl šalys, kurių kalbos vartojamos už valstybės teritorijos (Jungtinė Karalystė, Prancūjia, Ispanija, JAV) arba dvikalbės šalys (Suomija, Švedija, Norvegija) yra patrauklesnės aukštos kvalifikacijos imigrantams (OECD, 2009). Danijoje imigrantai gali 2 tūkst. valandų nemokamai lankyti kursus, Australijoje 1300, Kanadoje – 600, Vokietijoje – 600, Prancūzijoje – 400, Belgijoje - 200 valandų. Žinoma, šie kursai prieinami ne visiems imigrantams (OECD, 2009). Lietuvos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatomi kursai valstybinės kalbos mokymui. Vilniuje mokymus organizuoja Pedagogų profesinės raidos centras. Kursai yra mokami (2009 m. duomenimis 48 val. kursas kainavo apie 400 litų). Grupės sudaromos pagal poreikį, ar kursai organizuojami priklauso nuo užsiregistravusių asmenų skaičiaus. Nemokamos paslaugos teikiamos tik lietuvių kilmės tremtiniams arba asmenims, kurie suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

Įdomu pastebėti, kad JAV Kalbų instituto (The Foreign Service Institute) tyrimai su imliais kalboms 40 metų amžiaus anglakalbiais asmenimis mokančiais kelias kitas kalbas, parodė, kad dirbant mažose grupėse (ne daugiau nei po 6 asmenis), 25 val. per savaitę, bei po 3-4 valandas per dieną savarankiškai, prireikia 575-600 val. (23-24 sav.) tokių kalbų kaip danų, olandų, pranzūzų, italų ar švedų studijoms, 750 val. - vokiečių kalbai, 1100 val. (44 sav.) -kalboms su ypatingesne sandara – graikų, hebrajų, rusų, turkų, ar vietnamiečių ir 2 200 val. (88 sav.) arabų, japonų ar mongolų kalbai kol pasiekiamas aukščiausias kalbos vartojimo lygis (angl. prificiency) (OECD, 2009).

Tyrimas parodė, kad atvykusieji iš išsivysčiusių šalių yra mažai linkę mokytis lietuvių kalbos. Respondentai iš Turkijos ir Kinijos pirmenybę teikia rusų kalbai. Apskritai ketinimai mokytis lietuvių kalbos daugiausia susiję su ateities planais – tie respondentai, kurie ketina likti šalyje ilgesniam laikui yra labiau linkę jos mokytis.

27 Privačios įmonės darbuotojo, padėjusio surasti respondentus pastaba

51

3.2.3 Įdarbinimo procedūros – nėra informacijos apie skelbiamus konkursus anglų kalba, respondentai mini, kad įstaigų darbuotojai informaciją gali suteikti tik lietuvių ir rusų kalbomis, todėl be tarpininkų, jie patys negali išsiaiskinti visų įsidarbinimo niuansų; be to reikalaujama pateikti dokumentus išverstus į lietuvių kalbą

o Neaiški daktaro diplomo nostrifikavimo procedūra

Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokslininkai iš trečiųjų šalių gali susidūrti su sunkumais norėdami, kad jų diplomas būtų pripažintas Lietuvoje. Pagal šiuo metus galiojančią tvarką, užsienyje įgytų mokslo laipsnių diplomų (daktaro ir habilituoto daktaro) nostrifikavimo teisę turi Lietuvos mokslo taryba (LMT). Fizinis asmuo norėdamas nostrifikuoti mokslinį laipsnį LMT turi pateikti prašymą, diplomo kopiją patvirtintą notaro (arba diplomo originalą), mokslo laipsnio diplomo vertimą į lietuvių kalbą (išversti diplomo tekstą gali pats mokslininkas), mokslininko kortelę (užpildoma vietoje, pateikiant dokumentus), disertacijos santrauką arba disertaciją bei paskelbtų mokslo darbų disertacijos tema sąrašą ir dokumentą, liudijantį Lietuvos Respublikos pilietybę arba teisę gyventi Lietuvoje. Lietuvos mokslo taryba sprendimą dėl mokslo laipsnio diplomo nostrifikavimo turi priimti per tris mėnesius nuo dokumentų pateikimo dienos.

Nors šią tvarką stengiamasi supaprastinti, tačiau reikalavimas pateikti dokumentą suteikiantį teisę gyventi Lietuvoje Mokslų tarybos taisyklėse nėra aiškiai apibrėžtas. Šis reikalavimas gali būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti 5 m. galiojantį leidimą nuolat gyventi šalyje ir taip varžantis daktaro laipsnį turinčių asmenų teises, nes gauti leidimą nuolat gyventi trečiųjų asmenų piliečiai gali tik išlaikę valstybinės kalbos ir Konstitucijos egzaminą. Kitaip tariant, „Lietuvoje tu pirma 5 metus pabūsi magistras, o tik po to galėsi būti daktaras“ (mokslininkė iš Ukrainos).

Vieno universiteto ir mokslo instituto pavyzdžiai rodo, kad įdarbindami trečiųjų šalių piliečius institutai ir universitetai įvairiai interpretuoja LMT nustatytą daktaro diplomų pirpažinimo tvarką:

o arba šios tvarkos jie laikosi procedūriškai tiksliai ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus įdarbina žemesnėse pareigose;

o arba de facto pripažįsta trečiųjų šalių asmenų mokslo laipsnį nesikreipdami į LMT.

Mokslininkės iš Ukrainos atvejis: diplomo pripažinimas susijęs su pilietybe

Ukrainos pilietė gavusi daktaro laipsnį Čekijoje po 2004 metų ištekėjo už Lietuvos piliečio ir atvyko gyventi į Lietuvą. Atvykusi į Lietuvą dvejus metus negalėjo įsidarbinti pagal specialybę, nes nebuvo galima nostrifikuoti daktaro diplomo. Atvykusi gyventi į Lietuvą

52

pirmiausia kreipėsi į Studijų kokybės vertinimo centrą („Suvalkų gatvę“) dėl diplomų pripažinimo. Mokslininkės magistro diplomas buvo pripažintas, bet dėl daktaro diplomo norstrifikavimo, jai buvo nurodyta kreiptis į Lietuvos Mokslų tarybą:

„Ten pirmas pokalbis buvo gana draugiškas ir malonus. Parašiau prašymą nostrifikacijai, o paskui mums buvo pasakyta, kad diplomas nebus pripažintas. Paskui mes dar kartą kreipėmės į Mokslų tarybos komisiją, kad mūsų klausimą [iš naujo] apsvarstytų. To nebuvo padaryta, na gal ir buvo padaryta, bet protokolo iki šiol neturim... Juk turim teisę turėt ar protokolą ar išrašą, na, kad iš tikrųjų pasakytų – jūsų diplomas nepripažįstamas, bet ne...nieko“.

„Mums buvo paaiškinta, kad užsieniečių atveju diplomas nėra pripažįstamas tol, kol užsienietis neturi Lietuvos pilietybės. Metodika ta pati viena, ir kol kas nėra nostrifikacijos metodikos. Lietuviams yra, bet užsieniečiams nėra. Nesvarbu, jūs galite baigti Oksfordą, Harvardą, ar turėtprofesoriaus vardą – 90 dienų kol galioja viza, jūs būsite daktaras ar profesorius, o 91-ą dieną –viskas baigta“.

Respondentė neturi Lietuvos pilietybės ir artimiausiu metu neketina dėl jos kreiptis. Ji turi leidimą gyventi šalyje, kuris galioja 1 metus, todėl kasmet jie „su vyru turi lankytis Migracijos departamente ir pateikti iš naujo visus dokumentus“. Tai pasak respondentės, nėra sudėtinga ir visa procedūra jų nevargina, „nors laikas būna sugaištamas“.

Šiuo metu respondentė dirba mokslinių tyrimų institute, tačiau eina magistro kvalifikacijos reikalaujančias pareigas: „mūsų direktorius yra gana protingas žmogus, čia sakau ne dėl to, kad dirbu institute. Per pirmąjį pokabį [dėl darbo] jis pasiskambino į Mokslų tarybą, jam ten buvo paaiškinta. Jis pats studijavo“ postdoką“ Vokietijoje, todėl viską suprato“.

„Kol kas aš esu įdarbinta oficialiai žemesnės kvalifikacijos darbui. Bet jeigu aš moku kažką, kaip aš pasakysiu, kad nedirbsiu šito darbo, vien dėl to, kad esu žemesnėse pareigose?Bet atitinkamai ir atlyginimo koeficientas yra mažesnis - mažiausiai šimtą litų aš prarandu [rodo į vyrą] mes prarandam, tik dėl to, kad nėra sutvarkyti šie dalykai Lietuvoje“.

Respondentė mano, kad jos atvejis yra vienintelis toks buvęs iki šiol, todėl „dėl vieno žmogaus niekas posėdžio nekvies“.

„Ten reikėtų tik vieną sakinį pakeisti kur parašyta, kad diplomas pripažįstamas tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Ten reikėtų tik vieną sakinį pakeist. Mums parodė tokią seną knygutę su tomis taisyklėmis, mums jos nedavė, internete jos irgi nėra. Kitose šalyse užtenka parašyti prašymą ir nunešti diplomo kopiją ir ... tai yra nostrifikacijos metodika [...] nesuprantu kodėl diplomas susijęs su pilietybe?“.

Mokslininko iš išsivysčiusios šalies atvejis: jei universitetas įdarbina vadinasi diplomas pripažintas

Mokslininkas iš išsivysčiusios šalies (nenorėjęs, kad šalis būtų minima), kelis kartus lankėsi Lietuvoje pagal Erasmus mainų programą (dėstė universitete). Veliau jam buvo pasiūlyta dirbti

53

pedagoginį darbą ir vadovauti vienam universiteto padaliniui t.y. užimti išskirtinę ir gana prestižinę darbo vietą. Lietuvoje gyvena ilgiau nei 2 metus. Atvyko į Lietuvą su šeima – žmona ir 2 metų sūnum (kuriam dabar 4 metai).

„Aš jau gerai pažįstu Lietuvos mokslą. Lankiausi čia kelis kartus anksčiau. Skaičiau paskaitas ir studentams ir profesoriams. Užsimezgė abipusiai naudingi ryšiai. Jaučiau, kad jiems manęs reikia – kartu rašėm projektus. Keli dėstytojai ir studentai buvo atvykę ir į mano šalį. [...] Niekada nemaniau, kad likimas atves į Lietuvą.“

„Mane įdarbino net nepažiūrėję į diplomą. Tik reikėjo kopiją atiduoti katedros vedėjui. Jis rūpinosi darbo leidimais... padėjo ne tik man, bet visai mano šeimai. Net surado mums butą. Po to dar [darbo] sutartį reikėjo pasirašyti. Ji buvo lietuvių kalba, bet aš pasitikiu žmonėmis – turiu ją namuose, bet nieko nesuprantu, kas joje rašoma [juokiasi].“

„Dėl diplomo nekilo problemų. Nieko nežinau apie pripažinimą. Man atrodo, kad jei universitetas įdarbina mane, tai diplomas jau ir pripažintas. [...] Bet gal jūs teisus, gal man reikia tuo pasidomėti? [...] aš esu docentas, man moka docento atlyginimą. Niekada niekas nesidomėjo mano diplomu. [...] Tie žmonės, kurie pasiūlė man atvykti į Lietuvą, žino mano darbus, skaitė, ką esu parašęs, klausėsi mano paskaitų. Studentai, atrodo, mane irgi mėgsta.“

3.2.4. Imigracija ir leidimų išdavimo procedūros

Geriau nei su įsidarbinimo ir diplomo pripažinimo procedūromis, tyrimo dalyviai yra susipažinę su Lietuvos imigracijos sistema. Sutvarkyti formalias migracijos procedūras jiems dažniausiai padėjo artimieji arba būsimų darboviečių/universitetų darbuotojai. Ši pagalba, visų tyrimo dalyvių nuomone buvo savanoriška ir asmeninė – „jokio žmogaus, kuris rūpintųsi imigrantų įdarbinimu universitete nėra, manau jie tarpusavyje kolegiškai pasidalina kas už ką atsakingas“ (tyrėja iš Kinijos). Kita vertus kai kurie tyrimo dalyviai susidūrė su informacijos suteikimo problema.

„Sutinku, kad imigracijos procedūros būtų griežtos. Taip turi būti, tačiau Lietuvos migracija vadovaujasi formaliais kriterijais ir nėra lankstumo. Migracijos darbuotojai kartais tingi įsigilinti į individualią situaciją. Jie apie mano šalį vadovaujasi susidaryta išankstine nuomone... tokių dalykų jie prisiskaito laikraščiuose, o kai atvažiuoja profesorius – tai tu bent Google panaršyk ir pasižiūrėk kas per žmogus. Viskas būna paprasta kai universitetas sutvarko migraciją ir kai universitetas parašo pažymą ir dar paskambina ir patvirtina, kad tai „geras“ žmogus... Bet jei šiaip koks profesorius iš bet kur... Indijos, Pakistano... sugalvotų pats atvažiuoti ir paprašytų laikino leidimo gyventi – nežinau, nežinau...“.

Mokslininkas, Turkija

Tyrimo dalyviai iš JAV ir Peru taip pat pastebi informavimo spragas:„Kai dar buvau Peru, internete skaičiau, kokių dokumentų jiems [Migracijos departamentui] reikia. Online jie rašo viena, o kai nueini su tais dokumentais, jie tavęs prašo visiškai ko kito. Pavyzdžui internete jie rašo [dokumentus pateikti] „lietuvių arba anglų kalba“, o kai nuneši angliškus dokumentus, paaiškėja, kad jų reikia lietuvių kalba. Neaišku kurie dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, o kurie ne. Kai eisiu prasitęsti

54

leidimo gyventi, visus dokumentus nešiu lietuviškai. Jiems tai labiau patinka“.

Tyrėjas, Peru

„Mano dokumentus sutvarkė firmos sekretorė. Ji išmano visus niuansus. Kiek žinau ji ten daugumą žmonių pažįsta, vieni kitus vardais vadina. Ji ten visur net be eilės eina. Dėl manęs nekilo jokių sunkumų, bet jei būtų reikėję pačiam viską daryti... nežinočiau nei kur eiti nei su kuo kalbėti. Labai gerai, kad žmonės taip gražiai bendrauja su migracija, bent jau aš manau, kad man pasisekė, kad sulaukiau tokios pagabos.“

Mokslo darbuotojas, JAV

3.2.5. Leidimų ir vizų diferenciacija kaip intelekto pritraukimo veiksnys

Tyrime dalyvavę mokslininkai mano, kad imigracijos (leidimų išdavimo) sistema nelanksti. Daktaro ir aukštesnį laipsnį turintys asmenys norėtų, kad migracijos procedūros būtų labiau diferencijuojamos. Jie minėjo, kad kai kurios šalys išduoda ne tik paprastus darbo leidimus, bet turi ir specialius darbo leidimus aukštos kvalifikacijos specialistams. Vienas respondentas iš Turkijos prisiminė atvejį kuomet jo kolegai, turinčiam daktaro laipsnį ir norėjusiam įkurti konsultavimo įmonę Lietuvoje, leidimas buvo išduotas, tačiau kai paminėtas asmuo norėjo savo įmonėje įdarbinti ne tokios aukštos kvalifikacijos darbuotojus, jie nebuvo įleisti į šalį. Dėl to, minėtas verslininkas įsikūrė Didžiojoje Britanijoje:

„Lietuvoje jam buvo liepta įdarbinti Lietuvos piliečius, o kadandi čia neatsirado tinkamų kandidatų, kurie be anglų dar mokėtų ir turkų kalbą, jam teko „ieškoti laimės“ Jungtinėjė Karalystėje [...] tai buvo sąžiningas žmogus, galėjęs prisidėti, kad jo verslas mokėtų mokesčius į biudžetą ir plėstų Lietuvos ryšius pasaulyje“.

Mokslininkas, Turkija

„Dėl to, kad mano antroji pusė yra lietuvis aš neturiu jokių nuolaidų. Pavyzdžiui, migracijos departamente mes esam toj pačioj eilėj kur yra ir kiti užsieniečiai, kurie atvažiavo, pavyzdžiui, dirbti. Iš tikrųjų reikia diferencijuoti, nors nesakau, kad aš esu geresnė, ne...“

Mokslininkė, Ukraina

Lietuvoje ketinantiems gyventi ar dirbti trečiųjų šalių piliečiams suteikiami leidimai laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Jiems taip pat gali būti suteikiamos ilgalaikės nacionalinės vizos. Lietuvoje nėra specialios leidimų gyventi tyrėjams išdavimo tvarkos, kokių nors supaprastintų procedūrų: tiek vizų, tiek leidimų gyventi tyrėjams išdavimas vyksta bendra tvarka. Apibendrinant skirtingų šalių patirtį, galima teigti, kad leidimų gyventi ir vizų sistema daugelyje išsivysčiusių šalių yra įvairesnė bei labiau orientuota į tam tikras gyventojų grupes (taip pat žr. 3.4. lentelę):

a) bendrieji darbo (ilgalaikiai/ trumpalaikiai)leidmai;b) išskirtinių gebėjimų asmenims išduodami leidimai, suteikiantys papildomų lengvatų

ir garantijų;c) studijų ir mokymosi leidimai;d) darbuotojų perkėlimo / komandiravimo į tarptautinės įmonės padalinius;

55

e) kvotiniai leidimai.3.4. lentelė. Šalys, taikančios specialią vizų/leidimų tvarką kvalifikuotiems darbuotojams

Šalis Vizos / leidimo tipasAustralija Ilgalaikės verslininko, studento, švietėjo, akademiko vizosAustrija Mokslininko viza (pagal 2005/71 Direktyvą)Čekija Mokslininko viza (pagal 2005/71 Direktyvą)Nyderlandai Mokslininko viza (pagal 2005/71 Direktyvą)Korėja Mokslininko ir informacinių technologijų specialisto kortelėNorvegija Specialus darbo leidimas mokslininkams, stipendininkams, lektoriamsJungtinė Karalystė Tyrėjo / mokslininko darbo leidimasPietų Afrikos Respublika Darbo leidimas užsienio ekspertams

Šaltinis: OECD, 20083.5. lentelėje parodyta JAV imigracijos pirmenybės teikimo sistema asmenims norintiems dirbti šalyje. Į nurodytą vizų skaičių nepatenka šeimos susijungimo ar „amerikietiškos“ kilmės asmenys – jiems taikomi kiti vizų išdavimo prioritetai. Ši schema gali būti suprantama kaip žmogiškųjų išteklių „auginimas“ per imigracijos politiką.

3. 5. lentelė. JAV imigracijos pirmenybės teikimo sistema Bendras imigrantų darbuotojų limitas JAV per metus 140 tūkst.I prioritetas Išskirtinių gabumų asmenys

menų, mokslo, švietimo, verslo ar sporto srityje; nusipelnę profesoriai bei tyrėjai; tarptautinių įmonių vadovai ir vykdantieji direktoriai;

28,6 proc. bendro limito + nepanaudota 4 ir 5 prioriteto dalis.

II prioritetas Profesijų, kurioms reikia daktaro ar magistro lygio studijų arba išskirtinių gabumų meno, mokslo ir verslo srities darbuotojai;

28,6 proc. bendro limito + nepanaudota 1 prioriteto dalis.

III prioritetas – kvalifikuoti darbuotojai

Kvalifikuoti darbuotojai, kurių trūksta rinkoje, studijavę bent du metus po vidurinės mokyklos baigimo ir darbuotojai turintys bakalauro diplomą;

28,6 proc. bendro limito + nepanaudota 1 ir 2 prioriteto dalis.

III prioritetas – „kiti“ Nekvalifikuoti darbuotojai, kurių trūksta rinkoje;

5 tūkst. (iš bendro atitinkančių 3-iąjį prioritetą asmenų skaičiaus).

IV prioritetas „Ypatingi imigrantai“ pvz. religinių konfesijų pastoriai, kiti darbuotojai, kurių darbas susijęs su religija, JAV valdžios įstaigų esančių užsienyje darbuotojai;

7,1 proc. viso limito. Ne daugiau 5 tūkst. religinių konfesijų darbuotojų.

V prioritetas Investuotojai, kuriantys darbo vietas, kurie investuoja ne mažiau nei 1 mln. dolerių (suma gali būti mažesnė jei investuojama į kaimo vietoves arba kuriose didelis nedarbas), ir investicija sukuria ne mažiau nei 10 naujų darbo vietų

7,1 proc. viso limito. Ne mažiau 3 tūkst. vizų investuotojams.

Šaltinis: Meissner ir Meyers, 2006: 118

56

Intelekto „auginimas“ per imigracinę politiką ir prioritetų sistema pagrindžia nuomonę (Guibernaut, 2008), kad Amerikos įvaizdis konstruojamas galimybių visiems, tolerancijos, pliuralizmo ir sunkaus darbo vertybių pagrindu. Taigi, atrodo, kad JAV suinteresuota suteikti galimybes ir „gyvenimo“ šansus „visiems“ - geriausiems ir gabiausiems. 4.5. lentelėje pateikiama imigrantų „atrankos“ kriterijų sistema, sustiprina JAV kaip geidžiamos vietos gyventi įvaizdį. Vertinant emigracijos srautus iš Lietuvos galima teigti, kad „potencialo auginimas“ per vizų išdavimo politiką galėtų būti naudingas ir Lietuvai.

3.3. Darbo aplinka ir socialinės garantijos

Tyrimo dalyviai vertinandami darbo aplinką daugiausia minėjo įvairių išteklių (finansavimo, patalpų, įrangos) trūkumą, ir tai, kad darbo sąlygos tiesiogiai įtakoja produktyvumą:

„Žinote, koks mokslininkas jums pasakys, kad turi pačią geriausią aparatūrą? Mums visada kažko trūksta“.

Mokslininkė, Ukraina

Respondentai iš išsivysčiusių šalių labiau akcentuoja pagarbą asmenybei, požiūrį į darbuotoją bei darbuotojų motyvaciją:

„Žmogus gali dirbti už idėją, tai suprantama, aišku, kad jis gali ir viršvalandžius dirbti, man irgi teko, bet mano atlyginimas nuo to nepriklauso“.

Mokslo darbuotojas, JAV

Tyrimo dalyviai iš išsivysčiusių šalių darbo salygas Lietuvoje vertina kaip prastesnes, tuo tarpu savo buitines gyvenimo sąlygas jie vertina kaip panašias į tas, kurias turėjo savo šalyje. Išsivysčiusių šalių tyrėjams ir mokslininkams būdingas savo mokslinės veiklos kaip „kuriančios pridėtinę vertę“ suvokimas:

„Savo šalyje uždirbčiau daugiau. Bet man ir čia visko užtenka. Manau, kad dirbdamas Lietuvoje esu naudingas abiems pusėms – grįžęs į Japoniją visiems pasakoju apie jūsų šalį, žmonės sužino, po to papasakoja kitiems. Skaitydamas pranešimus konferencijose dažnai remiuosi savo patirtimi Lietuvoje, sakau „Lietuvos mokslininkai daro taip“. O Lietuvoje visiems pasakoju apie Japoniją“.

Mokslininkas, Japonija

Tyrimo dalyvių buvo klausiama ką jie darytų jei prarastų darbą Lietuvoje, arba turėtų nutraukti studijas. Tyrėjas iš Peru teigė, kad iškart grįžtų į savo šalį, jo kolega iš Kinijos liktų jei pavyktų rasti gerą darbą. Dar vienas Kinijos pilietis pabrėžė, kad likti Lietuvoje ir ieškoti darbo būtų įmanoma tik mokant lietuvių kalbą, ir tvirtino, kad nežinotų nuo ko pradėti darbo paiešką. Respondentas iš Etiopijos teigė, kad ieškotų darbo jei prarastų studento statusą ir šiuo metu turimą darbą, pasak jo tai „logiška“. Tačiau jis teigė, kad nesijaučia saugus – „ne, nesijaučiu

57

saugus, nes nuolat turiu galvoje tai, kad gali tapti nebeįmanoma derinti studijas ir darbą“. Atsakydamas į klausimą, ar sutiktų dirbti ilgesnį laiką ir pratęsti darbo sutartį šis asmuo tvirtino, kad „tai priklausys nuo to ką pasieksiu, ar bus koks nors progresas“, be to, po dvejų metų gyvenimo Lietuvoje jam atrodo, kad apsispręsti dar reikia laiko – „kuo ilgiau gyveni vienoj vietoj, tuo geriau gali jaustis“. Nigerijos pilietis teigė, kad nesijaustų saugus jei prarastų turimas pajamas, kita vertus, jis bandytų ieškoti darbo tam, kad „finansuotų“ savo studijas. Jis studijuoja Lietuvoje nuo 2008 m. Mokslo darbuotojas iš JAV teigė, kad trumpai (angl. briefly) bandytų ieškoti kito darbo, jei nerastų, iškart grįžtų į JAV.

Apibendrinant, galima teigti, kad siekis tęsti profesinę veiklą ir daryti karjerą Lietuvoje būdingas tiems asmenims, kurie čia praleido daugiau laiko. Be to, pasilikti ilgesniam laikui labiau linkę atvykusieji iš ekonomiškai mažiau išvystytų valstybių. Tačiau kartu šie asmenys jaučiasi mažiau saugūs (nei, pavyzdžiui, jų kolegos iš JAV, Japonijos ar Ukrainos) tačiau yra labiau linkę pasilikti ir ieškoti kito darbo. Jie labiau linkę dirbti ir žemesnės kvalifikacijos darbą. Tuo tarpu visi tyrime dalyvavę JAV piliečiai teigė, kad netekę darbo grįžtų į savo šalį - „žinoma, aš saugi, iškart grįžčiau į savo šalį“ (tyrėja, JAV).

3.4. Pilietybės siekis Nė vienas tyrimo dalyvis niekada nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.

Pagrindinės tą nulėmusios priežastys, kurias nurodė tiriamieji, buvo šios:

a) neilgas gyvenimo Lietuvoje laikas;b) neaiškūs pačių tyrimo dalyvių ateities planai;c) neaiškios tolimesnės studijų, mokslinės veiklos ir karjeros Lietuvoje

perspektyvos;d) noras dalyvauti savo šalies gyvenime, “neprarasti šaknų”.

Tyrimo dumenimis, tapti Lietuvos piliečiais ateityje labiau norėtų ne tokių ekonomiškai išsivysčiusių šalių asmenys. Tyrimo dalyviams iš JAV, Japonijos ir kai kuriems asmenims iš Turkijos šis klausimas apskritai neaktualus (įdomu pastebėti, kad Turkijos piliečiai tikisi, kad jų statuso klausimą ateityje nulems šios šalies narystė ES). Ilgesnį laiką (nuo 2 iki 4 metų) Lietuvoje pragyvenę asmenys teigė, kad yra kada nors svarstę apie tokią galimybę. Tyrime dalyvavęs Pakistano pilietis teigė, kad norėtų gauti pilietybę „vien dėl to, kad kasmet nebereikėtų atnaujinti ir atnaujinti imigracijos dokumentų“. Už lietuvio ištekėjusi mokslininkė iš Ukrainos teigė nenorinti tapti Lietuvos piliete, nes nežino „politikų [...] ir visi man jie vienodi [...] galiu pažiūrėt per televiziją [...] bet kaip aš galiu balsuot – ypač kol neturiu vaikų, gal kai turėsiu vaikų būsiu suinteresuota turėti pilietybę ir balsuoti“.

3.5. Galimybės naudotis sveikatos priežiūros sistema

Susidūrę su sveikatos priežiūros sistema nurodė keturi iš tyrime dalyvavusių asmenų - šių paslaugų prireikė arba jiems patiems arba jų šeimos nariams. Abu JAV piliečiai naudojosi tik privačiomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Mokslininkė iš Ukrainos pasakojo, kad iš pradžių kreipėsį į valstybinę įstaigą, tačiau vėliau nusprendė gydytis privačiai. Turkijos mokslininkas naudojasi valstybine sistema. Kiti tyrime dalyvavę asmenys, nurodė, kad tokių paslaugų jiems neprireikė – šie asmenys taip pat vieningai tvirtino, kad neturi jokios nuomonės apie Lietuvos

58

sveikatos priežiūros sitemą ir jos preinamumą užsieniečiams. Visų tyrimo dalyvių nuomonės apie sveikatos priežiūrą labai įvairios: teigiamos, ir neutralios, bet atsargios.

3.6. lentelė. Tyrimo dalyvių požiūris į sveikatos priežiūros sistemą ir jos prienamumą

Teigiamas požiūris Neutralus ir atsargus požiūrisMes prisirašę pas savo gydytoją, Antakalnio poliklinikoj, kol kas tai tik dėl vaiko skiepijimo turim profilaktiškai vaikščioti. Problemų nekyla, nes aš kalbu rusiškai – mokslininkas, Turkija

Ne neteko naudotis, bet operacijai vienas pažįstamas iš ambasados važiavo į Japoniją –mokslininkas, Japonija

Buvau ligoninėje. Su lietuve drauge aplankėme jos seserį. Švaru, tvarkinga, man pasirodė, kad ligoniais labai rūpinamasi, panašu kaip ir mano šalyje – mokslininkas, Ukraina

Pas stomatologą teko lankytis, bet pas privatų. Jei prireiktų dėl rimtos priežasties kreiptis, ar operacijos, turbūt važiuočiau į Ameriką - mokslo darbuotojas, JAV

Neteko lankytis, bet manau viskas ten gerai. Manau, kad reikėtų vertėjo, nes kalbu tik anglų ir kinų kalba. Jei susirgčiau eičiau į valstybinę ligoninę, privačioj būtų per brangu – tyrėjas, KinijaManau, kad Lietuvos ligoninės geros, neteko ten lankytis – tyrėjas, Peru

Apie Lietuvos ligonines esu skaitęs Jungtinių Tautų ataskaitas ir Tarptautinės sveikatos apsaugos organizacijos vertinimus. Kai kas čia labai gerai, kai kas nelabai – nesiryžčiau čia rimtai operacijai. Bet Jūsų sistemos privalumas –nemokamas gydymas. Amerikoj viskas priklauso nuo mokesčių. Apskritai mokesčiai mano šalyje labai svarbi tema – tyrėjas, JAV

3.6. Pensijos ir socialinės garantijosSocialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis darbo stažo užskaitymas ir socialinių

garantijų suteikimas ne ES šalių piliečiams priklauso nuo Lietuvos Respublikos pasirašytų tarptautinių dvišalių socialinės apsaugos sutarčių. Socialinės apsaugos apimtis priklauso nuo konkrečių susitarimų tarp šalių. Kai kurios dvišalės sutartys apima gana platų socialinių garantijų „spektrą“: pvz. ligos ir motinystės išmokas; invalidumo išmokas, senatvės išmokas; išmokas maitintojo netekusiems asmenims; išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų; išmokas mirties atveju; bedarbio išmokas ir išmokas šeimai. Kitos sutartys (su JAV, Kanada, ir Rusija) pasirašytos tik dėl pensijų išmokų, nes teisė gauti pensiją susijusi su socialinio draudimo stažu, kuris kaupiamas keletą dešimtmečių.

Sutartimis siekiama pirmiausia apsaugoti Lietuvos piliečius - įvertinus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2005 metų duomenis, galima teigti, kad didžiausia gyventojų migracija buvo į šias valstybes (iš šių valstybių): Kazachstaną, Armėniją, Azerbaidžaną, Moldovą ir Gruziją, todėl jos būtų prioritetinės inicijuojant dvišales sutartis socialinės apsaugos srityje28. Iki 2009 m. gruodžio 1 d. Lietuva buvo pasirašiusi dvišales sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir JAV. 28 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija http://www.socmin.lt/index.php?-156203978[žiūrėta: 2009-12-01]

59

Tyrimo dalyviai nėra gerai susipažinę su pensijų įskaitymo tvarka. Tai greičiausiai lėmė jų jaunas amžius. Tik vienas mokslininkas iš Turkijos tvirtino, tikrai žinąs, kad gaus pensijos išmoką už laikotarpį dirbtą Lietuvoje – „man tai pasakė ambasados darbuotojai“. Kita vertus, tyrimas rodo, kad egzistuoja tiek informacijos apie socialinę apsaugą teikimo, tiek pačios socialinės apsaugos tinklo spragos - mokslininkai ir tyrėjai atvykę iš ne ES šalių, su kuriomis nėra pasirašytos dvišalės sutartys tampa pažeidžiama grupe jau vien todėl, kad jų darbo Lietuvoje laikotarpis nebus įskaitytas į pensijinį laikotarpį.

2008 m. buvo parengtas Tipinės Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės sutarties dėl socialinės apsaugos projektas (patvirtintas LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1235, Žin., 2008, Nr. 139-5500), kurio tikslas - sureguliuoti pensijų skyrimą ir mokėjimą bei socialinio pensijų draudimo įmokų mokėjimą asmenims, kurie iš vienos valstybės persikelia į kitą valstybę gyventi ir (ar) dirbti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad sudaroma dvišalė sutartis būtų taikoma asmenims, gyvenantiems vienos iš šalių teritorijoje, ir kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar abiejų šalių įstatymai, taip pat jų šeimos nariams. Numatoma, kad tokia sutartis galėtų apimti valstybines socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijas. Dvišalė sutartis būtų grindžiama pro-rata (proporciniu) principu, t. y. nustatant teisę į pensiją, būtų sumuojamas abiejose valstybėse įgytas valstybinio socialinio draudimo stažas, o pensijos dalį kiekviena valstybė apskaičiutų atskirai, proporcingai kiekvienoje valstybėje įgytam valstybinio socialinio draudimo stažui, ir apskaičiuota pensijos dalis siunčiama į tą valstybę, kurioje pensijos gavėjas nuolat gyvena.

Kadangi neįmanoma pasirašyti dvišalių sutarčių su visomis šalimis kai kurios valstybės taiko įvairias mokesčių lengvatas mokslininkams ir tyrėjams. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje29 darbuotojams laikinai komandiruotiems į šalį gali būti taikomos mokesčių lengvatos gyvenamajam plotui ir kelionėms į kilmės valstybę, ir už dienas dirbtas ne Didžiojoje Britanijoje. Aukščiausio lygio specialistams ir mokslininkams laikinai gyvenantiems Belgijojetaikomos specialios mokesčių lengvatos. Apmokestinamos pajamos apskaičiuojamos taikant kompensaciją už dienas praleistas ne Belgijos teritorijoje. Specialios mokesčių nuolaidos taikomos užsieniečiams dirbantiems Danijoje registruotose kompanijose, kurių pajamos pagal 2001 m. apskaičiavimą viršija 50 tūkst. Danijos kronų per mėnesį. Šių aukščiausio lygio specialistų, su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos dvigubai mažesniu tarifu nei įprastai, su sąlyga, kad darbuotojas gyvena Danijoje. Darbuotojas iš užsienio gali reikalauti iki 35 proc. dvejų metų laikotarpiui sumažinti visus Suomijoje taikomus mokesčius, jeigu jis dirba išskirtinių gabumų reikalaujantį darbą ir uždirba ne mažiau nei 5800 eurų per mėnesį grynųjų pajamų, ir paskutinius penkerius metus nė karto negyveno šalyje. Prancūzijoje galioja mokesčių įstatymas, kurio tikslas skatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus dirbti šalyje. Tokiam darbuotojui penkerius metus nereikia mokėti mokesčių už priemokas prie atlyginimo susijusias su darbine veikla šalyje ir suteikiama teisė gauti mokesčių lengvatas socialinio draudimo įmokoms kilmės valstybėje. Šis įstatymas taikomas užsienio specialistams atvykusiems į Prancūziją po 2004 m. sausio 1 d. ir taip pat Prancūzijos piliečiams dirbantiems aukštos kvalifikacijos darbą užsienio šalyse .

29 Šalių pavyzdžiai šioje pastraipoje pateikti remiantis Dumont ir Lemaître, 2004 m. publikacija (pilnas bibliografinis aprašas pateiktas literatūros sąraše)

60

3.7. Intelektualių imigrantų tipologija ir Lietuvos situacijos apibendrinimas

Apibendrinant tyrimo rezutatus ir vertinant dabartinę imigrantų situaciją, galima teigti, kad atvykę asmenys mažai prisideda prie Lietuvos ekonominės ir socialinės plėtros. 4.7. lentelėje remiantis tyrimo rezultatais sudaryta intelektualių imigrantų esama ir galima tipologija pagal tam tikrus bendrus migracinės elgsenos požymius, kurie gali skatinti arba slopinti imigrantų norą atvykti į Lietuvą. Apgalvotas ir tikslus valstybės manipuliavimas šiais tikslais leistų priimti Lietuvai naudingus sprendimus.

Priešingai ne Lietuvoje, išsyvysčiusių šalių mokslo plėtros ir inovacijų strateginiai tiksliai dažniausiai sutampa su bendrosios migracijos politikos tikslais ir įstatymais. Kitaip tariant mokslo, technologijų ir inovacijų politika derinama su šalies plėtros ir migracijos politikos tikslais. Atskirą aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracijos strategiją turi tokios šalys kaip Čekija, Austrija, Kanada, Nyderlandai, Norvegija (kvotų sistema), Šveicarija (tik trečiųjų šalių piliečiams) ir Jungtinė Karalystė (plačiau žr. OECD, 2008). Lietuva panašios „intelekto“ strategijos neturi, o migracijos politikoje trūksta nuoseklumo reguliuojant imigrantų ir emigrantų srautus bei ryšių palaikymo su diaspora mechanizmų.

4.7. lentelėje remiantis tyrimo rezultatais sudaryta intelektualių imigrantų esama ir galima tipologija pagal tam tikrus bendrus požymius, kurie gali skatinti arba slopinti imigrantų norą atvykti į Lietuvą. Apgalvotas ir tikslus valstybės manipuliavimas šiais tikslais leistų priimti Lietuvai naudingus sprendimus, nes vertinant dabartinę imigrantų situaciją, galima teigti, kad atvykę asmenys mažai prisideda prie Lietuvos ekonominės ir socialinės plėtros. Išsyvysčiusių šalių mokslo plėtros ir inovacijų strateginiai tiksliai dažniausiai sutampa su bendrosios migracijos politikos tikslais ir įstatymais. Kitaip tariant mokslo, technologijų ir inovacijų politika derinama ne tik su šalies plėtros tikslais, bet ir su migracijos politika. Lietuva neturi „intelekto“ strategijos, o migracijos politikoje trūksta nuoseklumo reguliuojant imigrantų ir emigrantų srautus bei ryšių palaikymo su diaspora mechanizmų. Lietuvoje yra „protų susigrąžinimo“ programa, kurios tikslas skatinti grįžtamąją tyrėjų migraciją arba plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su lietuviais mokslininkais užsienyje, tačiau galima pagrįstai tvirtinti, kad dauguma lietuvių kilmės „protų“ atvyko „atostogų“ – vizitai buvo trumpi ir dažniausiai vyko rugsėjo arba gruodžio – sausio mėnesiais.

Lietuva neturi aiškiai įvardinto tikslo kviesti į šalį aukščiausio lygio specialistus - 2008 m. patvirtintoje „Tyrėjų karjeros programoje“ numatyta skirti lėšų mokslininkų iš užsienio atvykimui 24 mėn. ir ilgiau. Tai daroma atsižvelgiant į išsivysčiusių užsienio šalių patirtį, tačiau nėra numatyta, kokių krypčių ir kvalifikacijos mokslininkai bus kviečiami. Galima prognozuoti, kad numatytos „protų pritraukimo“ iniciatyvos bus pavienės, jas dažniausiai nulems tarpasmeniniai (ad hoc) ir mažai institucionalizuoti ryšiai.

61

3. 7. Lentelė. Mokslo imigrantų tipologija – Lietuvos situacijos vertinimasSimbolių lentelėje reikšmės: + yra atvejų; ++ daroma prielaida, kad gana dažnai; - gana retai ; ?- neaiškuMokslo

imigrantų tipologija

Imigracijos tikslai Komentarai

Atvykstama įgyti tarptautinės patirties ar “pagerinti CV”++

Būdinga pradedantiems tyrėjams / doktorantams.

Pritraukia pinigai / stipendija (kilmės valstybės skiriamos lėšos, arba mainų, dvigubo diplomo, konkursų ir kitų programų bei projektų lėšos) ++

Būdinga pradedantiems tyrėjams / doktorantams.

Pritraukia išskirtiniai mokslo centrai ? Lietuvoje mažai praktikos. Tyrime tokių atvejų nepasitaikė.

Atvykstama į laisvą darbo vietą ? Lietuvoje mažai praktikos. Įdarbinimo procedūros mažai orientuotos į tarptautinę darbo rinką.

Pagal motyvaciją

Atvykstama (kviečiama) plėtros ir vystymo tikslais ?

Išsivysčiusios šalys siekia užtikrinti šalies plėtrą, todėl per įvairias programas ir iniciatyvas kviečia mažiau išvystytų užsienio šalių tyrėjus; tai ypač būdinga sveikatos priežiūros ir IT sektoriuose. Lietuvoje yra „protų susigrąžinimo“ programa, kurios tikslas skatinti grįžtamąją tyrėjų migraciją arba plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su lietuviais mokslininkais užsienyje. „Protų pritraukimo“ iniciatyvos pavienės, jas dažniausiai nulemia tarpasmeniniai, mažai institucionalizuoti ryšiai. 2009 m. patvirtintoje „Tyrėjų karjeros programoje“ numatyta skirti lėšų mokslininkų iš užsienio atvykimui 24 mėn. ir ilgiau. tačiau nėra numatyta, kokių krypčių ir kvalifikacijos mokslininkai bus kviečiami.

Iš išsivysčiusių šalių į besivystančias ar pereinamojo laikotarpio šalis +

Lietuva kaip imigracijos šalis dažnai pasirenkama ne tik dėl galimybių vykdyti tyrimus, bet ir dėl ekonominių motyvų. Tyrimas rodo, kad tyrėjų iš išsivysčiusių šalių atvykimą į Lietuva nemaža dalimi lemia pragyvenimo lygių skirtumai.

Pagal šalį

Iš besivystančių / ar pereinamojo laikotarpio šalių į labiau išsivysčiusias šalis +

Tyrimas parodė, kad instrumentinė imigracija yra gana dažna (pvz. siekiama gauti leidimą gyventi arba pilietybę ir laisvai “judėti” į kitas ES šalis; arba atvykstama iš šalių kuriose išsilavinimas sąlyginai brangus, su tikslu grįžti į kilmės valstybę (tai gana būdinga respondentams iš Kinijos).

Darbo -Mokslo / mokslinių tyrimų +Studijų ++Projektinė veikla -Užsakomieji įmonių tyrimai ?

Pagal tikslą / įsidarbinimo pobūdį (angl. channel)

Tyrimas parodė, kad trečiųjų šalių tyrėjai dažniausiai užima „nesaugias“ darbo vietas t.y dirba pagal terminuotas darbo sutartis; neišvengiama dvigubo apmokestinimo; pensijų laikotarpio užskaitymas priklauso nuo kilmės valstybės ir Lietuvos dvišalių susitarimų; dažniausiai atvykstama doktorantūros studijoms.

Trumpalaikė (iki 6 mėn.) ++Vidutinio laikotarpio (1-3 metai) ++

Pagal trukmę

Ilgalaikė (daugiau nei 3 metai) -

Remiantis atliktu tyrimu, galima teigti, kad trumpalaikiai ir vidutinės trukmės vizitai yra būdingiausias tyrėjų imigracijos bruožas. Kuo trumpesnis laikotarpis Lietuvoje, tuo intensyviau dirbama. Bakalauro studijų internacionalizavimas „užaugintų“ ir naują mokslininkų-imigrantų kartą. Tačiau tai yra brangu. Kita vertus skatinti ilgalaikį įsidarbinimą reiktų pamatuotai. Labai svarbu tinkamai įvertinti Lietuvos tyrėjų potencialą ir

62

„užsiauginti“ pakankamą jų pamainą.Dirbama žemesnės kvalifikacijos darbo vietoje ?

Kai kurios išsivysčiusios šalys stengiasi pritraukti patyrusius, bet skurdesnių šalių tyrėjus į žemesnės kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas. Jei Lietuva ateityje taip pat pasuktų panašiu keliu, jos darbo rinka taptų gerokai iškreipta dėl to, kad pradedantiems Lietuvos tyrėjams sumažėtų galimybių rasti darbo vietą.

Neutrali darbo vieta ?

Pagal integraciją

Užimama išskirtinė / prestižinė darbo vieta ?

Jei kitų šalių tyrėjams Lietuvoje būtų sudaromos tik išskirtinės sąlygos, patrauklumas “vietiniams” siekti karjeros moksle sumažėtų.

Sudaryta autorių. Remtasi Iredale, 2001

Lietuva kaip imigracijos šalis dažnai pasirenkama ne tik dėl galimybių vykdyti tyrimus, bet ir dėl ekonominių motyvų. Tyrimas rodo, kad tyrėjų iš išsivysčiusių šalių atvykimą į Lietuva nemaža dalimi lemia pragyvenimo lygių skirtumai. Tyrimas parodė, kad instrumentinė imigracija yra gana dažna (pvz. siekiama gauti leidimą gyventi arba pilietybę ir laisvai “judėti” į kitas ES šalis; arba atvykstama iš šalių kuriose išsilavinimas sąlyginai brangus, su tikslu grįžti į kilmės valstybę. Trečiųjų šalių tyrėjai dažniausiai užima „nesaugias“ darbo vietas t.y dirba pagal terminuotas darbo sutartis; neišvengiama dvigubo apmokestinimo; pensijų laikotarpio užskaitymas priklauso nuo kilmės valstybės ir Lietuvos dvišalių susitarimų.

Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad išsivysčiusių šalių tyrėjai ir mokslininkai Lietuvoje „natūraliai“ turi geresnes sąlygas ir jaučiasi saugesni. Nors pasilikti ilgesniam laikui labiau linkę atvykusieji iš ekonomiškai mažiau išvystytų valstybių, tačiau šie asmenys jaučiasi mažiau saugūs ir yra labiau linkę dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą.

Remiantis atliktu tyrimu, galima teigti, kad trumpalaikiai ir vidutinės trukmės vizitai yra būdingiausias tyrėjų imigracijos bruožas. Išsivysčiusiose šalyse skiriama daugiau dėmesio bakalauro studijų internacionalizavimui, siekiant „užsiauginti“ naują tiek vietinių tiek imigrantų mokslininkų kartą. Orientacija vien tik į doktorantų ar aukščiausio lygio mokslininkų pritraukimą yra iš dalies ydinga. Jei kitų šalių mokslininkams Lietuvoje bus sudaromos tik išskirtinės sąlygos, patrauklumas “vietiniams” siekti karjeros moksle gali sumažėti. Labai svarbu tinkamai įvertinti pirmos pakopos studentų potencialą ir „užsiauginti“ pakankamą mokslininkų pamainą.

Kai kurios išsivysčiusios šalys stengiasi pritraukti patyrusius, bet skurdesnių šalių tyrėjus į žemesnės kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas. Jei Lietuva ateityje taip pat pasuktų panašiu keliu, jos darbo rinka gali tapti gerokai iškreipta dėl to, kad pradedantiems Lietuvos tyrėjams sumažėtų galimybių rasti darbo vietą, o tai gali paskatinti jų emigraciją.

Lietuvoje ketinantiems gyventi ar dirbti trečiųjų šalių piliečiams suteikiami leidimai laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Jiems taip pat gali būti suteikiamos nacionalinės vizos. Lietuvoje nėra specialios leidimų gyventi tyrėjams išdavimo tvarkos, kokių nors supaprastintų procedūrų: tiek vizų, tiek leidimų gyventi tyrėjams išdavimas vyksta bendra tvarka. Apibendrinant skirtingų šalių patirtį, galima teigti, kad leidimų gyventi ir vizų sistema daugelyje išsivysčiusių šalių yra įvairesnė bei labiau orientuota į tam tikras gyventojų grupes.

63

Literatūra

1. Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo pasaulinė praktika ir jos taikymo Lietuvoje gairės: monografija / sud.P.Baršauskas. – Kaunas: ISM, 2007. – 216 p.

2. Carrington J., Detragiache E. How big is the Brain Drain? – International Monetary Fund, 1998 // http://www.imf.org/external/pubs/ft/wp/wp98102.pdf [žiūrėta: 2004-10-22].

3. Cervantes M., Guellec D. The Brain Drain: Old myths, new realities - OECD: 2002 // http://www.oecdobserver.org/news/fullstory.php/aid/673/The_brain_drain:_Old_myths,_new_realities.html [žiūrėta: 2004-10-22].

4. Docquier F., Marfouk A. Measuring the international mobility of skilled workers (1990-2000) – Bruxelles: Université Libre de Bruxelles, 2004 // http://econ.worldbank.org.org/files/38017wps3381.pdf [žiūrėta: 2004-10-22].

5. Doktorantūra Europoje ir Lietuvoje: mokslo studija, sud.P.Baršauskas. – Kaunas: ISM, 2008. – 114 p.

6. Dumont J., Lemaître G. Counting Immigrants and Expatriates in OECD Countries : A New Perspective – OECD: Directorate for Employment Labour and Social Affairs, DELSA, 2004 // http://www.oecd.org/dataoecd/27/5/33868740.pdf [žiūrėta: 2005-10-31].

7. European Migration Network. Conditions of Entry and Residence of Thierd Country Highly-Skilled Workers in the EU. – European Commision (2007) – 33 p.

8. Iredale R. 2001.The Migration of Professionals: Theories and Typologies. International Migration Vol. 39-5. P. 7 – 26.

9. International Migration Outlook (Sopemi). 2009. OECD.10. Jucevičienė P., Viržintaitė R., Jucevičius G. 2002. Protų nutekėjimo reiškinys ir jo

atspindžio Lietuvos intelektiniame kapitale bruožai: žvalgomasis tyrimas – Vilnius: Lietuvos mokslo taryba// http://www.lmt./DOKUMENTAI/studijos.php [žiūrėta: 2004-10-22].

11. Edward E., III Lawler 2008 Talent : Making People Your Competitive Advantage. John Wiley & Sons

12. Lietuvių emigracija: problema ir galimi sprendimo būdai - Vilnius: Pilietinės visuomenės institutas ir LR Seimo informacijos analizės skyrius, 2005. P. 50. http://www.civitas.lt/files/Emigracija.pdf [žiūrėta: 2004-10-22].

13. Douglas S. Massey, Jorge Durand, and Nolan J. Malone, BeyondSmoke and Mirrors: Immigration Policy and Global Economic Integration (New York: The Russell Sage Foundation, 2002).

14. Lietuvos mokslininkų gebėjimų ugdymas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos mokslo infrastrukrūrą /ats.red. Taljūnaitė M. –Vilnius: STI, 2008.

15. Meissner D., Meyers D. W. 2006. Immigration and America's future: A New Chapter. Migration Policy Institute.

16. Migrantų integracija: trčiųjų šalių piliečiai Lietuvoje / Etniškumo studijos, 2009, Nr.2.17. OECD (2008). The Global Competition for Talent: Mobility of the Highly Skilled. Paris,

pp.122-144.18. Portes, 2009, OECD, 2008, Portes, Alejandro(2009)'Migration and development:

reconciling opposite views',Ethnic and Racial Studies,32:1,5-22 To l

64

19. Sheaffer, Zachary, Rosenblatt, Zehava Brain Drain in Declining Organizations: Toward a Research Agenda Journal of Organizational Behavior, Vol. 22, No. 4 (Jun., 2001), pp. 409-424

20. C. Simon Fan & Oded Stark, 2007. "The brain drain, 'educated unemployment', humancapital formation, and economic betterment," The Economics of Transition, The European Bank for Reconstruction and Development, vol. 15, pages 629-660, October.

21. Stankūnienė V. Mobility of Scientists in Lithuania: Internal and External Brain Drain -Vilnius: Lithuanian Institute of Philosophy and Sociology, 1996. P. 151.

22. Swain Carol M. 2007 Debating Immigration, Cambridge University Press.23. The Global Competition for Talent. Mobility of the Highly-Skilled. 2008. OECD

Publications.24. Ushkalov I. G., Malakha I. A. The "brain drain" as a global phenomenon and its

characteristics in Russia - Armonk: Russian Social Science Review, September/ October, 2001, Vol.42, Iss. 5

25. Žalimienė L., Ivaškaitė-Tamošiūnė V. Socialinės gerovės garantijų svarba mokslininko profesijos pasirinkimui: Lietuvos doktorantų atvejo analizė / Filosofija.Sociologija, 2009, Nr.4.

65

IŠVADOS / SIŪLYMAI

Dabartinė „protų“ imigracija mažai prisideda prie Lietuvos ekonominės ir socialinės plėtros.

„Protų pritraukimo“ iniciatyvos Lietuvoje pavienės, jas dažniausiai nulemia tarpasmeniniai, mažai institucionalizuoti ryšiai tarp atskirų valstybių mokslininkų.

Lietuva kaip imigracijos šalis dažnai pasirenkama ne tik dėl galimybių vykdyti tyrimus, bet ir dėl ekonominių motyvų. Tyrimas rodo, kad tyrėjų iš išsivysčiusių šalių atvykimą į Lietuva nemaža dalimi lemia pragyvenimo lygių skirtumai.

Tyrimas parodė, kad instrumentinė imigracija yra gana dažna (pvz. siekiama gauti leidimą gyventi arba pilietybę ir laisvai “judėti” į kitas ES šalis; arba atvykstama iš šalių kuriose išsilavinimas sąlyginai brangus, su tikslu grįžti į kilmės valstybę (tai gana būdinga respondentams iš Kinijos).

Trečiųjų šalių tyrėjai dažniausiai užima „nesaugias“ darbo vietas t.y dirba pagal terminuotas darbo sutartis; neišvengiama dvigubo apmokestinimo; pensijų laikotarpio užskaitymas priklauso nuo kilmės valstybės ir Lietuvos dvišalių susitarimų; dažniausiai atvykstama doktorantūros studijoms.

Trumpalaikiai ir vidutinės trukmės vizitai yra būdingiausias tyrėjų imigracijos bruožas Lietuvoje. Kuo trumpesnis laikotarpis Lietuvoje, tuo intensyviau dirbama. Bakalauro studijų internacionalizavimas „užaugintų“ ir naują mokslininkų-imigrantų kartą.

Kai kurios išsivysčiusios šalys stengiasi pritraukti patyrusius, bet skurdesnių šalių tyrėjus į žemesnės kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas. Jei Lietuva ateityje taip pat pasuktų panašiu keliu, jos darbo rinka taptų gerokai iškreipta dėl to, kad pradedantiems Lietuvos tyrėjams sumažėtų galimybių rasti darbo vietą. Mokslininkų ir tyrėjų pritraukimo iniciatyvos turėtų būti atidžiai įvertintos, tam kad neiškreiptų darbo rinkos ir nesumažintų galimybių įsidarbinti pradedantiems Lietuvos mokslininkams. Ypač atsargiai reiktų kviesti aukšto lygio specialistus iš ekonomiškai mažiau išvystytų šalių –tiek dėl etikos sumetimų, tiek dėl to, kad pastarieji yra labiau linkę užimti žemesnės kvalifikacijos darbo vietas, o tai gali sumažinti mokslininko profesijos patrauklumą Lietuvos gyventojų (ypač jaunimo) tarpe.

66

Atsižvelgiant į direktyvos nuostatas bei jų perkėlimą į nacionalinį kontekstą, t. y. iš esmės atliktą 2008 m. vasario 23 d. įsigaliojusiu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo ir papildymo įstatymu, direktyvos nuostatų perkėlimas tobulintinas šiais aspektais:

Įstatymuose vartojamos sąvokos turi būti aiškios ir tikslios, todėl jos turi būti konkrečiai apibrėžtos įstatymo taikymo kontekste, teisės aktuose pateikiami sąvokų apibrėžimai vartojami skirtingais tikslais, skirtingiems atvejams ir neatitinka Direktyvoje įtvirtintų. Šiuo atveju būtų protinga ir teisinga, jei sąvokos, vartojamos reglamentuojant tyrėjų įvažiavimą į Lietuvą, būtų konkretizuotos įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties, kad būtų aišku, kokią tikslią reikšmę turi įstatyme vartojamos sąvokos. Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintos sąvokos nėra išimtinai Direktyvos taikymo kontekste. Kadangi įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentuoja užsieniečių įvykymą, sąlygas, reikalavimus ir panašiai, ten vartojamos sąvokos turi būti būtent Direktyvos kontekste, nurodant, kokie tyrėjai yra įleidžiami, kokiomis sąlygomis, kokių mokslinių tyrimų organizacijų kviečiami ir pan. Šios sąvokos yra specialios, o Mokslo ir studijų įstatyme yra įtvirtintos bendros sąvokos, vartojamos bendrai visiems. Tuo tarpu reikalingos sąvokos, skirtos įgyvendinti tyrėjų mobilumą:

Tyrėjas – trečiosios šalies pilietis, turintis atitinkamą aukštojo išsilavinimo diplomą, suteikiantį jam teisę dalyvauti doktorantūros programose, kurį mokslinių tyrimų organizacija pasirenka mokslinių tyrimų projektui, kuriam paprastai reikia pirmiau nurodyto diplomo, vykdyti.

Siekiant tinkamai perkelti Direktyvą, skatinti tyrėjų judumą, teigtina, kad Lietuvoje turi būti įtvirtinta, kad mokslininku turėtų būti laikomas asmuo, kuris atlieka mokslinius tyrimus, o ne asmuo, turintis tam tikrą mokslinį kvalifikacinį laipsnį, taip tinkamai sukuriant didesnes judumo galimybes trečiųjų šalių tyrėjams.

Mokslinių tyrimų organizacijos – mokslinius tyrimus atliekančios viešos arba privačios organizacijos, valstybės narės patvirtintos šios direktyvos taikymo tikslais pagal tos valstybės narės teisės aktus ar administracinę praktiką.

Bet kurią mokslinių tyrimų organizaciją, pageidaujančią priimti tyrėją pagal Direktyvos nustatytą įleidimo tvarką, pirmiausia turi tuo tikslu patvirtinti atitinkama valstybė narė.

Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos paskelbia ir reguliariai atnaujina šios Direktyvos tikslais patvirtintų mokslinių tyrimų organizacijų sąrašą.

Mokslinių tyrimų organizacijos sąvoka į Lietuvos teisinę sistemą yra perkelta netinkamai. Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties turi būti įtvirtintos mokslinių tyrimų institucijos, kurios pagal valstybėje galiojančią teisę turi teisę pasikviesti pas savo dirbti užsienio šalių tyrėjus, sąvoka, kad būtų užtikrintas tinkamas Direktyvos tikslų įgyvendinimas. Manytina, kad tinkamai neįtvirtinus Direktyvos mokslinių tyrimų institucijos sąvokos, tyrėjus Lietuvoje gali kviesti bet kokia įregistruota mokslinė institucija.

67

Moksliniai tyrimai – sistemingas kūrybinis darbas siekiant padidinti pažinimo visumą, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimą, ir šios pažinimo visumos naudojimas naujai ją pritaikant.

Informacijos pateikimo aspektu:

palengvinti tyrėjų galimybes susipažinti su atitinkama informacija ir skatinti galimybę gauti ją iš visų susijusių informacijos šaltinių;

dėl duomenų apie trečiųjų šalių tyrėjus rinkimo sistemos sukūrimo.

Tyrėjų darbo:

sukurti užsienio mokslininkų darbo aukštosiose mokyklose tvarką – sąlygas, užmokestį, darbo valandas ir pan. Nacionalinės pensijų schemos - kliūtis mokslininkų mobilumui Europos aukštojo mokslo erdvėje: vienas problemos sprendimo būdų galėtų būti parama Europos mokslininkų mobilumo centrų tinklui EURAXESS, kuris galėtų tiesiogiai konsultuoti mokslininkus socialinės apsaugos klausimais;

pakeisti daktaro laipsnio diplomų pripažinimo tvarką, pašalinant reikalavimą, kad teikiantis diplomą nostrifikavimui asmuo būtų Lietuvos pilietis. Priimamų dokumentų sąraše aiškiai nurodyti, kad užtenka turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; pastebima ir mokslininkų atestacijų, konkursų į pareigas skaidrumo stoka;

tikslinga su analizuojama direktyva suderinti ne tik įstatymą Dėl užsieniečių teisinės padėties, bet taip pat padaryti atitinkamus pakeitimus Mokslo ir studijų įstatyme. Čia turėtų būti perkelta ir detalizuota direktyvos 11 str. 1d. nuostata, kad tyrėjai turi teisę dėstyti nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Įstatymas turėtų numatyti, kokias pareigybes galėtų užimti tyrėjas, kokie reikalavimai jam būtų keliami, kokias teises ir pareigas jis turėtų aukštojoje mokykloje;

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 492 str. 1 d. nurodyta, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslinių tyrimų įstaiga. Vadinasi tyrėjai atvykti į Lietuvą gali tik darbo sutarties pagrindu. Manytina, kad toks reglamentavimas yra nelankstus ir gali sudaryti kliūčių tyrėjų mobilumui, be to, diskriminuoja tyrėjus, nes Lietuvos Respublikos piliečiai įsidarbinti gali ir autorinės sutarties pagrindu, todėl tokia galimybė turi būti sudaryta ir užsienio šalių tyrėjams;

nusistovėjusi norma Lietuvos mokslo įstaigose “darbas “iki konkurso” užkerta kelią lygiomis galimybėmis konkuruoti darbo rinkoje asmenims atvykstantiems pagal Direktyvą;

68

svarstyti galimybę teikti lietuvių kalbos mokymo paslaugas tyrėjams ir mokslininkams iš kitų šalių. Kalbos mokėjimas yra sėkmingos integracijos visuomenėje prielaida. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai iš kitų šalių Lietuvoje neturi galimybės gauti bent minimalų skaičių kalbos mokymų;

svarstyti galimybę taikyti mokesčių lengvatas pagal darbo sutartį Lietuvoje dirbantiems trečiųjų šalių piliečiams su kuriomis nėra pasirašytos dvišalės socialinės apsaugos sutartys dėl pensijų įmokų ir pan.

Tyrėjų atvykimo:

numatant, kad leidimai gyventi būtų išduodami automatiškai ar taikant pagreitintą tvarką, užtikrinti trečiųjų šalių piliečiams, dirbantiems tyrėjais, kad jų leidimai gyventi bus atnaujinami;

šeimų susijungimo srityje, palengvinti ir palaikyti šeimos narių susijungimą, tam nustatant jiems ne tik palankias bei patrauklias sąlygas ir tvarką, bet ir numatant kitas tyrėjų ir jų šeimos narių socialines teises bei garantijos ir pan.;

susitarimo dėl priėmimo perkėlimo į Lietuvos teisinę sistemą nebuvimas pažeidžia Direktyvos tikslą, reglamentuojamą preambulėje - patvirtinti specialią įleidimo atvykti tvarką ir atvykimo bei gyvenimo sąlygas, taikomas trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui mokslinių tyrimų projektui vykdyti pagal susitarimą dėl priėmimo, sudarytą su mokslinių tyrimų organizacija; “Susitarimai dėl priėmimo” sudaromi Airijoje, Prancūzijoje, Estijoje, Čekijoje, Suomijoje, kt. Įtvirtinti susitarimą dėl priėmimo, kaip pagrindą išduoti leidimą gyventi ir galimybę mokslininkui laisvai judėti tarp valstybių to paties susitarimo pagrindu;

asmuo, sudaręs susitarimą dėl priėmimo su kitos ES valstybės mokslinių tyrimų organizacija, gavęs leidimą laikinai gyventi kitoje ES šalyje kaip tyrėjas, negalės pasinaudodamas Direktyvos 13 straipsnyje įtvirtinta teise dalies tyrimų atlikti Lietuvoje, nes Lietuvos įstatymai tokios galimybės nereglamentuoja, todėl tyrėjas, siekiantis dalį tyrimų atlikti Lietuvoje, turės iš naujo susitvarkyti visus įvažiavimo ir priėmimo į darbą mokslinių tyrimų institucijoje dokumentus;

pagreitinti leidimo gyventi išdavimą; Lietuva pasinaudojo Direktyvos suteikta teise nustatyti leidimo gyventi išdavimo pagrindus. Specialūs leidimai su nuoroda “tyrėjas” būtų pagrindas sukurti specialią tokių leidimų išdavimo ir jų kontrolės tvarką. Sukuriant tokius leidimus gyventi su nuoroda „tyrėjas“ būtų galima palengvinti leidimų gavimo tvarką, diferencijuoti pareiškėjus, sutrumpinti jų išdavimo terminus. Kadangi šiuo metu leidimai gyventi yra nediferencijuojami, tai visiems pareiškėjams leidimai gyventi yra išduodami bendra tvarka, nediferencijuojant jų, nenustatant tam tikrų palengvinimų specialių kategorijų asmenims. Supaprastinta leidimų gyventi tyrėjams išdavimo tvarka yra numatyta – Norvegijoje, Prancūzijoje, Estijoje, Čekijoje bei kitose ES valstybėse;

69

nors daugelyje Europos valstybių leidimai gyventi išduodami iki vienerių metų ar lygiai vieneriems metams, manome, kad tokia praktika nėra pateisinama ir neatitinka Direktyvos reglamentavimo bei tikslo palengvinti tyrėjų mobilumą, nes moksliniams tyrimams vykstant ilgiau nei vienerius metus, tyrėjui reikia nuolat prasitęsinėti leidimą gyventi. Įtvirtinti, kad leidimai tyrėjams išduodami mažiausiai vienerių metų periodui;

atsižvelgiant į didesnio tyrėjų mobilumo siekį, akivaizdu, jog prašymui išduoti leidimą išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, taikomi bendri terminai užsieniečiams nėra tinkamas. Galime paminėti Daniją, kuri perkeldama direktyvos normas dėl greitosios vizos išdavimo, pritaikė pagreitintą procedūrą ir vizos išduodamos per 3–4 savaites po dokumentų pateikimo. Direktyvoje numatyta, jog Valstybės narės išduoda leidimą gyventi mažiausiai vienerių metų laikotarpiui ir pratęsia jį, jei tebesilaikoma 6 ir 7 straipsniuose nustatytų sąlygų;

mokslininkui norinčiam atvykti į Lietuvą reikia turėti gyvenamąją vietą mokslinio tyrimo laikotarpiui, turint omeny, kad leidimas gyventi gaunamas būnant ne Lietuvoje, yra sudėtinga išsinuomoti butą nuotoliniu būdu visam mokslinio tyrimo laikotarpiui ar kitaip įgyti gyvenamąją vietą. Norint supaprastinti tvarką galima taisyti esamas normas pvz. mokslinių tyrimų įstaigai laiduojant už atvykstantį užsienietį, kad jis turės gyvenamąją vietą, ar nustatyti terminą, per kurį privaloma susirasti gyvenamąją vietą mokslinio tyrimo laikotarpiui, o leidimo gavimui užtektų, kad būtų įrodyta, kad turi gyvenamąją vietą vienam mėnesiui (pvz. viešbutyje, mokslinio tyrimo įstaigos bendrabutis, jei toks yra). Jei užsienietis per nustatytą laiką nesusiranda gyvenamosios vietos tada leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas.;

turi būti apsvarstyta galimybė sudaryti sąlygas tyrėjams atvykti vykdyti mokslinių tyrimų tik susitarimo dėl priėmimo pagrindu, nereikalaujant iš tyrėjo ir mokslinių tyrimų organizacijos papildomų susitarimų, išlaikant tas pačias socialines garantijas, kokias tyrėjai gauna dirbdami darbo sutarties pagrindu;

turi būti pakeista tyrėjus diskriminuojanti praktika, kai šeimos nariais nelaikomi ir šeimos susijungimo galimybė nėra sudaroma homoseksualiems sutuoktiniams.

Autorinės kūrinio teisės priklauso kūrinio autoriams, o turtinės kūrinio teisės – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai. Už šių teisių pažeidimus numatoma civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

70

1 priedas

Questionnaire on the Social Aspects of the Mobility of Researchers and Highly-Skilled Employees in Lithuania

Research is carried out by:Institute for Social Research Saltoniškių g. 58, LT-08105 VilniusTel./fax +370 5 275 48 96E-mail: [email protected]

The Institute for Social Research is carrying out the research project funded by The Ministry of Education and Science on the social aspects of the mobility of researchers and highly-skilled employees. The main aim of this research project is to prepare recommendations for the Lithuanian Government on the implementation of the EU Directive 2005/71/EC which is aimed at facilitating non-EU researchers’ participation in EU science. We would like to invite you to answer this questionnaire. Please give as many details as you can. You can use English, Russian, French, German, Spanish or Italian language in your answers.

Thank you for your cooperation!Please return this questionnaire to [email protected]

Employment related issues Please, give as many details as possible

1. From what country and when did you arrive in Lithuania?

2. How did you find employment in Lithuania?

→ Would you have ever considered arriving in Lithuania in order to find work or carry out scientific research, if you had no previous connections with Lithuanian universities and/or colleagues?

3. How much time did it take to arrange employment formalities (visas, signing work contract etc.)?

4. Were there any difficulties to get a visa? How long did it take? Please explain.

5. Did somebody assist you in order to help you to arrange all employment formalities? Who was this person: a) your colleague; b) your friend; c) a representative of public institution?

6. Was this assistance voluntary or professional? Was this assistance helpful to you? Please explain.

7. If you worked in any other EU country before and compared Lithuania in this respect, do you think the situation here is a) better; b) similar; c) or worse than in other countries? Please explain your answer.

71

Family related issuesPlease, give as many details as possible

8. Do you stay in Lithuania with your family members? Please give some details about your family, if you can.

→ If your family is not in Lithuania, do they plan to move to this country? When do they plan to move? Do you see any difficulties in bringing your family with you? Please explain.

9. If you are staying in Lithuania with your family, was it easy for them to move here? Were there any problems with visas and/or residence permits? How did you manage to solve these problems? Please explain

10. Have you lived with your family in any other countries? Were there any problems? How were these problems solved? If you compare Lithuania in this respect, is the situation better, the same or worse than in other countries?

Everyday problems and solutionsPlease, give as many details as possible

11. Do you remember your first days at work in Lithuania? How did you feel? Were there any adaptation difficulties?

12. How did you manage to overcome these difficulties? Did somebody help you?

13. Do you think that researchers from abroad experience the same adaptation difficulties in any country?

→ If you have work experience in other countries, which country would you consider a model of good practice in support for new employees? In which country you have had the most serious difficulties of adaptation?

14. If a person from Lithuania (or any EU country) would like to work in your country, what problems s/he would experience?

15. In general, are you satisfied with you current job in Lithuania? Please explain.

16. Do you have work conditions that meet all your needs? Please explain.

17. Do you experience communication problems with your colleagues? Do you feel any kind of discrimination just because you are from a different country, or of different skin complexion etc.? Please explain.

72

18. Is your current financial situation better than in your country of origin? If you returned to your country of origin would your income increase or decrease? Please explain.

19. Is your living conditions now better than in your country of origin? If you returned to your country of origin how would your living conditions change? Please explain.

20. Would you feel safe if you suddenly lost your job or your contract was not renewed? Please explain.

21. What would you do first if you lost your job or your contract was not renewed? Please explain.

Future PlansPlease, give as many details as possible

22. What things would encourage you to stay longer in Lithuania?

→ If you work contract is temporary, would you prolong it after it has finished? Please explain.

23. Have you ever considered applying for Lithuanian citizenship? Please explain.

24. How do you participate in social or cultural activities in Lithuania? Are you a member of any Lithuanian non-governmental, political or any other organization? How do you spend your free time? Do you have close Lithuanian friends? Please explain.

25. What do you think about the activities of Lithuanian institutions responsible for migrant integration? Have you heard of any of them? Have you ever used their services? How would you rate their services? Please explain.

26. Have you ever applied to any public institutions? Which institutions did you apply? For what reasons? Please explain.

Health CarePlease, give as many details as possible

27. Have you ever used Lithuanian health care/ hospital services? If yes, did you use public or private services? If it is not too personal, what kind of services did you use? Have you experience any problems at health care institutions just because you are from another country? Please explain.

28. In general, what do you think of Lithuanian health care system? Please explain.

Pensions / annuitiesPlease, give as many details as possible

29. After you retire, will the work period in Lithuania have any influence on your pension?

73

Final commentsPlease, give as many details as possible

30. Did anyone’s behavior or anything surprise you in Lithuania? Please explain.

31. Would you recommend your colleagues from your country to come work in Lithuania? Please explain.

32. If you have any other comments, please write them here:

Something about you

If you would like to receive feedback from this research please provide us your email address: ___@ ___

Your gender: 1. Male 2. Female

Your age: _______

Place of birth (country): _________

Country of origin (if different from above): ____________

Ethnicity: _____________________Personal status:

1. Single 2. Married/ civil partnership 3. Cohabiting 4. Divorced / dissolved civil partnership5. Widowed6. Separated

How many children under 18 do you have? _______

What is your educational background: _________________________________________________

What is your current position in Lithuania___________Thank you!

Documents

TYRĖJŲ MOBILUMAS IR JO SOCIALINIAI ASPEKTAI€¦ · TYRĖJŲ MOBILUMAS IR JO SOCIALINIAI ASPEKTAI Tyrimo ataskaita Projekto vadovas: prof. Meilutė Taljūnaitė (STI) Vykdytojai: