U D K 821.172-93

Pa296

Iliustravo

Morta Griskeviciute

Redagavo

Lina Kazlauskaite

Dailininke

Dalia Simaviciute

Sj leidinj draudziama atgaminti bet kolda forma ar bijdu, viesai skelbti, taip pat pada-

ryti viesai prieinam4 internete, isleisti ir versti, platinti jo kopijas: parduoti, nuomoti

ar kitaip perduoti nuosavyben.

Draudziama Sj kurinj, esantj bibliotekose, mokymo (staigose, muziejuose arba archy-

vuose, mokslinii] tyrimq ar asmeniniij studijij tikslais atgaminti, viesai skelbti ar pa-

daryti visiems prieinam^ kompiuterii} tinklais tam skirtuose terminaluose ti} jstaigii

patalpose.

© Ernestas Parulskis, 2015

© Morta Griskeviciute, iliustracijos, 2015

© Leidykla„Aukso zuvys" 2015

ISBN 978-609-8120-10-3

TURINY5

Ziemos atostogtj tankas 7

Lemtinga pazintis su Zbignevu 11

Lemtinga pazintis su Zbignevu,

antras bandymas 12

Atostogos su Zbignevu 19

Zbignevas ir tankas 25

Klausimai ir siokie tokie atsakymai 39

5

h€Mos ^rosro6't^ TANKAS

Tomas dar kart^ spyre nenugalimoms dilgelems ir

apsidaire. Kieme viskas vyko jprastai. Tetis susikaup^s

varte desreles, rupestingai uzpildamas alumi is keps-

nines sokciojancius liepsnos liezuvius. Mama terasoje

pjauste pomidorus ir agurkus. Auksaspalve retrivere

Aviete jtemptai stebejo tetj - gal kas nors nukris ant

zemes ir taps teisetu jos grobiu? Sesuo Monika pasi-

putusi suposi kresle ir stebeilijosi j telefon^. J i jsizeis-

davo kelis kartus per valand^, o jos blogos nuotaikos

saknij nebesurasdavo nei tetis su mama, nei Tomas.

Pro pravertas automobilio dureles girdejosi jjungtas

radijas. Dainos zodzii} Tomas nesuprato - juos goze

televizoriaus bumbejimas. Tai buvo eilinis sestadienis

sodyboje, pati ramiausia savaites diena. Penktadie-

nio vakarais, vaziuojant ilsetis, tetis nervindavosi del

kamsciij mieste, mama pykdavo, kad niekas neklauso

jos patarimij del geresnio marsruto, o Monika... Na,

ji sededavo, kaip visuomet, nepatenkinta. Turbiit del

to, kad reikia vaziuoti j kaim^. Sekmadieniais pirma

7

suirzdavo mama, nes reikedavo visk^ sutvarkyti, ve-

liau, del kamscii} greitkelyje, pradedavo burbeti tetis,

o Monika... Na, cia niekas nesikeisdavo. Todel sesta­

dienis budavo ramiausias. Kartais net ir sveciij atva-

ziuodavo. Stai ir siandien visas kalnas mesos buvo

skirtas seniems tecio draugams, dviem broliams. Jie

turejo atvaziuoti po pusvalandzio, kartu su zmonomis

ir savo beveik suaugusiais, Tomui visiskai nejdomiais

slinumis. Taip, sestadienis yra ramiausia savaites die­

na, nutare Tomas. Ir pati nuobodziausia. „Gal paerzinti

sesf ?" - pagalvojo. Monik^ erzinti buvo labai lengva -

tereikedavo prie jos priarteti, ir j i pradedavo snypsti,

mojuoti rankomis bei skijstis mamai.

Radijas baige transliuoti dainas, prasidejo trumpos

zinios. Laidos vedeja papasakojo, kq kalbejo valdzios

zmones, sveikindami visus su valstybine svente. To­

mas siek tiek pasiklause, bandydamas prisiminti, k^

mokykloje pasakojo apie skirtumus tarp sios dienos -

Liepos 6-osios - ir Vasario 16-osios, Kovo 11-osios bei

Sausio 13-osios. Liudnai sau prisipazino, kad nebeatsi-

mena nieko, ko mokesi pries menesj, ir staiga paklause:

- Teti, o k^ tu veikei ziloje senoveje? Na, kai tau,

kaip ir man, buvo desimt meti}?

Teciui nuo sakutes nusprudo desrele ir taukais ap-

taske marskinius. Aviete desrelf pagavo ore ir prarijo

8

nekramtydama. Mama prunkstelejo. Monika nuleido

galv^ ir artistiskai uzsidenge delnais veidq. J i taip da-

rydavo visuomet, kai Tomas, anot jos, pasakydavo k^

nors kvailo. Tetis patryne atsiradusias demes ir pasake:

- Jus, merginos, is Tomo be reikalo juokiates ir

saipotes. Jis beveik teisus. As, aisku, nemaciau, kaip

kryziuociai puola Gedimino pilj, bet kuriant Lietuvos

istoriJ4 siek tiek dalyvavau. Mano nuotykiai prasidejo

pries dvidesimt trejus metus, kai man buvo lygiai de­

simt meti}... Ar jums jdomu?

Seima sutartinai atsake:

- T a i p ! Aha !Joo...Au!

10

T4 karstq 1990 metij liepos sestadienj ejau is mo-

kyklos. Buvau beveik laimingas, nes sekmingai uzbai-

giau pataisi} menesj ir istaisiau du paskutinio trimestro

dvejetus - is matematikos ir gamtos pazinimo. Bet sio-

k} tolq nerim^ jutau. veikti likusi^ vasar^? Ka i lyg

nebuv? dingo spaliukai, komjaunuoliai ir pionieriai su

savo stovyklomis...

Pasakotojas staiga nutilo, nes pries jo nosj lingavo

keturios pakeltos rankos: Monikos, mamos, o Tomas

pakele abi.

- Kas ten tokie per jaunuoliai? - nusistebejo Monika.

- Kq reiskia „pionieriq stovykla"? - paklause Tomas.

- T u buvai dvejetukininkas? - prunkstelejo mama.

- Au, au! - klausinetojams pritare Aviete.

Tetis zioptelejo, atsiduso, apsidaire ir pareiske:

- Jokiv} klausimij! \s veliau atsakysiu... atsakys

mama. As jums tiesiog ant lekstes, kaip desrel?, pateik-

siu istorij^, be jokii} priedq. Tinka?

Visi linktelejo galvomis arba pavizgino uodeg^.

11