VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS

VAIKYSTĖS STUDIJŲ KATEDRA

Jolanta Belousienė

UGDYMO FILOSOFIJA IKIMOKYKLINIŲ ĮSTAIGŲ

UGDYMO PROGRAMOSE

MAGISTRO DARBAS

Darbo vadovas : Doc. Sigita Montvilaitė

Vilnius, 2008

2

TURINYS

Santrauka 3

Įvadas 5

1. Ikimokyklinis ugdymas: pokyčiai ir nuostatos 7

2. Filosofija kaip gyvenimo būdas, jos poveikis ugdymui 12

2.1. Ugdymo filosofijos kryptys 15

2.2. Ugdymo filosofija kaip programų kūrimo pagrindas 22

3.Pedagogų nurodytų ugdymo prioritetų bei pasirinktos įstaigose ugdymo filosofijos atitikmens tyrimas

27

3.1. Tyrimo metodika 27

3.2. Tyrimo duomenų analizė 28

4. Ugdymo proceso ir ugdymo filosofijos dermės ikimokyklinio ugdymo įstaigose tyrimas 39

4.1 Tyrimo metodika 39

4.2 Tyrimo duomenų analizė 44

4.2.1. Egzistencialistinės ugdymo filosofijos raiška įstaigų ugdymo procese. Atvejų studija 51

4.2.2. Perenialistinės ugdymo filosofijos raiška įstaigos ugdymo procese. Atvejų studija 78

Teorinė diskusija 92

Išvados 94

Rekomendacijos 96

Literatūra 97

Priedai 101

3

Santrauka

Tema: Ugdymo filosofija ikimokyklinių įstaigų ugdymo programose

Magistriniame darbe nagrinėjamos ugdymo filosofijos ir ugdymo proceso atitikmuo,

pateikiama šiuolaikinės ir klasikinės ugdymo paradigmų įtaka ugdymo procesui. Analizuojamas

ugdymo filosofijos programose ir ugdymo procese vaidmuo, bei pedagogų ugdymo institucijose

galimybės.

Vykstant spartiems pokyčiams visuomenės gyvenime, pakitus visos visuomenės

socialiniam statusui, ypač svarbus tampa ugdymo filosofijos vaidmuo ugdymo procesui. Pasirinktos

ugdymo filosofijos kryptys programose, paskatino išsiaiškinti jų realizavimo galimybes ugdymo

procese.

Tyrimo objektas – ugdymo filosofijos ir ugdymo proceso dermė.

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti ar ugdymo procesas grindžiamas ikimokyklinėse ugdymo programose

deklaruotomis ugdymo filosofijos kryptimis.

Hipotezė - pedagogai vadovaujasi įstaigos programoje pateiktos ugdymo filosofijos(ų)

nuostatomis.

Tyrimo metodika: tyrime dalyvavo 379 vaikai, 157 pedagogai ; taikyti pedagogų anketinės

apklausos ir kriterinio stebėjimo metodai.

Išvados: atlikus tyrimą nustatyta, kad pedagogai iš dalies vadovaujasi pasirinktomis ugdymo

filosofijos kryptimis programose ir ugdymo procese bei jos iš dalies dera ugdymo procese.

Raktiniai žodžiai: ugdymo filosofija, ugdymo procesas, ugdymo paradigma, egzistencializmas ir

fenomenologija, soc.rekonstruktyvizmas, progresyvizmas, pragmatizmas, esencializmas,

perenializmas.

4

Summary

Topic: “Education Philosophy in Education Programmes of Preschool Institutions”

Education philosophies and equivalent of education process are examined in this work, as well as

influence of modern and classical education paradigm towards education process is presented.

Education philosophies in programmes and role of education in process, as well as potentials of

pedagogues in teaching institutions, are analyzed.

Due to rapid changes in society’s life and because of change of social status of the whole society, role

of education philosophy in the education process becomes especially important. The chosen trends of

education philosophies in programmes encouraged me to ascertain their implementation possibilities in

the process of education.

The object of the research is – consistency of education philosophy and process of education.

The aim of the research is – to ascertain if education process in preschool education programmes is

motivated by declared trends of education philosophy.

Hypothesis- pedagogues follow the guidelines of an education philosophy (philosophies) which are

introduced in the programme of their institution.

Methodology of the research- 379 children and 157 pedagogues participated in the research. A

survey by questionnaires for pedagogues and a method of criterion observation were applied.

Findings- having done the research it was ascertained that pedagogues follow the chosen trends of

education philosophies in programmes and in the process of education partially. Moreover, they

partially fit in the process of education.

Key words- education philosophy, process of education, paradigm, existentialism, phenomenology,

social reconstructivism, progressivism, pragmatism, essentialism and perenialism.

5

Įvadas Temos aktualumas

Šiuolaikinį ugdymą reglamentuoja strateginiai tarptautiniai, Lietuvos ir regioniniai švietimo

dokumentai. Lietuvos švietimo pertvarka vyksta daugiau nei dešimtmetį. Įstaigos įgyvendinančios

ikimokyklinio ugdymo programą privalėjo parengti įstaigų programas, iškelti įstaigos ugdymo principus,

tikslus, uždavinius, pasirinkti ugdymo filosofiją.

Ikimokyklinės įstaigos pagrindinė funkcija – užtikrinti vaiko kokybišką ugdymą. Visos įstaigos

paslaugos turi atliepti vaiko poreikius, interesus ir galimybes. Svarbus žingsnis kokybės link – įstaigų

pogramos, turėsiančios pabrėžti įstaigos unikalumą, suteikti platesnes galimybes ugdyti vaikus pagal

pasirinktus ugdymo prioritetus. Ikimokyklinio ugdymo programa siekiama pagerinti ugdymo kokybę,

padėti nuosekliau planuoti ir organizuoti ugdymo procesą, pasirinkti tinkamus, šiuolaikinį vaiko pasaulį

atspindinčius ugdymo metodus, būdus ir priemones, ugdomosios aplinkos formavimą. Visa tai

grindžiama pasirinktos ugdymo filosofijos tiesomis.

Nepaisant kilnių siekių, ugdymo reformos Lietuvoje pasižymi fragmentiškumu, ne visada

pavyksta pasiekti dermės tarp svarbiausių politikoje apibrėžtų ugdymo tikslų, parengtų įstaigose ugdymo

programų, tikrojo ugdymo proceso bei pedagogų ugdymo institucijose galimybių. Mūsų pedagogai nors

ir deklaruoja šiuolaikinių filosofijų kryptimis grindžiamo ugdymo principus, vis dar tebetaiko klasikinės

ugdymo paradigmos mokymo metodus, kurie kitose šalyse seniai netoleruojami.

Ikimokyklinėse įstaigose jau dirbama pagal sukurtas ugdymo programas, ugdymo tikslai,

uždaviniai, turinys, metodai grindžiami pasirinktos ugdymo filosofijos kryptimi. Siekiant ryškesnių

kokybinių ugdymo sistemos pokyčių, būtina užtikrinti dermę tarp ikimokyklinio ugdymo programoje

deklaruotos ir ugdymo realybėje vyraujančios ugdymo filosofijos. Deklaruota ugdymo filosofija

programoje reikalauja praktinio įgyvendinimo ugdymo procese.

Darbo reikšmė. tyrimu siekiama atskleisti ar ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo teorija ir praktika

dera tarpusavyje, t.y. ugdymo procese realiai vadovaujamasi programose nurodytomis ugdymo filosofijos

kryptimis. Dabar ypač palankios sąlygos tokiems tyrimams, kadangi šis reiškinys dar nėra tyrinėtas.

Tyrimo objektas – ugdymo filosofijos ir ugdymo proceso dermė.

Tyrimo hipotezė - pedagogai vadovaujasi įstaigos programoje pateiktos ugdymo filosofijos(ų)

nuostatomis.

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti ar ugdymo procesas grindžiamas ikimokyklinėse ugdymo programose

deklaruotomis ugdymo filosofijos kryptimis.

6

Tyrimo uždaviniai:

1. Pateikti šiuolaikinio ugdymo įtakoje egzistuojančių ugdymo filosofinių krypčių sampratas.

2. Atskleisti pedagogų nurodytų ugdymo prioritetų bei pasirinktos įstaigose ugdymo filosofijos

atitikimą.

3. Atskleisti ugdymo filosofijos programose ir ugdymo procese dermę.

Tyrimo metodai:

Literatūros šaltinių analizė.

Anketinė apklausa

Kriterinis stebėjimas

Tyrimo subjektai :

Pedagogai

Vaikai

Tyrimo etapai :

I Tyrimo etape analizuota pedagoginė, filosofinė, psichologinė literatūra.

II Tyrimo etape pedagogai anketinėje apklausoje buvo paprašyti nurodyti pasirinktas įstaigose ugdymo

filosofijos kryptis bei svarbiausius ugdymo prioritetus.

III Tyrimo etape vyko ugdymo proceso atsitiktinai pasirinktose ikimokyklinio ugdymo įstaigose

stebėjimas. Taip pat analizuoti įstaigų dokumentai (įstaigos dienoraštis, ugdymo programos).

IV Tyrimo etape analizuojami empirinio tyrimo duomenys, rezultatai apdorojami Microsoft Excel

kompiuterine programa, formuluojmos išvados ir siūlymai, rekomendacijos.

Magistro darbo struktūra: santrauka (lietuvių ir anglų kalbomis), įvadas, analitinė dalis ir

eksperimentinė tiriamoji dalis. Darbo apimtis – 100 psl., 3 priedai pateikiami darbe, 8 priedai pateikiami

atskirame segtuve. Darbe pateikti 48 paveikslai, 7 lentelės. Darbą sudaro 24707 žodžiai. Panaudoti 66

literatūros šaltiniai.

7

1. Ikimokyklinis ugdymas: pokyčiai ir nuostatos

Lietuvos švietimo sistemos nuostatos bei prioritetai: žinių visuomenė, saugi visuomenė,

konkurencinga ekonomika. ,,Švietimas turi padėti Lietuvos valstybei ir visuomenei pasiekti

strateginių tikslų. Įsitvirtinti Vakarų kultūros ir ūkio erdvėje, plėtoti demokratinę krašto kultūrą,

subrandinti solidarią pilietinę visuomenę, stiprinti nacionalinį saugumą, išsaugoti tautinę tapatybę,

sukurti ir išplėtoti žiniomis grindžiamą konkurencingą ūkį, užtikrinti žmonių užimtumą, iš esmės

sumažinti socialinę atskirtį ir skurdą “( Valstybės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos,

2003). Švietimo įstatyme ( 2003m.) sakoma, jog ,,švietimas – asmens, visuomenės, valstybės

ateities kūrimo būdas. Jis grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės

atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo

ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės

gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų“( Lietuvos Respublikos Švietimo

Įstatymas, 2003). Šios nuostatos, be abejo, įtakoja ugdymo institucijų kaitą, formuoja naujas

nuostatas: globos, pagarbos, tolerancijos kito asmeniui ir minčiai, šabloniškumo vengimo.

Gyvenimas demokratiškoje visuomenėje, tikėtina, pakeis vaikų ir bendruomenės ugdytinus

santykius, dėl to įstaigos taps demokratiškesnės. Keisis vidaus atmosfera – ugdytojo ir ugdytinio,

ugdytojo ir administracijos, vaikų tarpusavio santykiai, bus vengiama konkurencijos,

lenktyniavimo.

Atsinaujinimo (kaitos) samprata bene pirmą kartą gvildenama Vatikano II Susirinkime,

vykusiame 1962 – 1965 m. Kaitos procesas liečia vaikus, tėvus, pedagogus. Kaitai prigimtinės

nuostatos nepakanka. Nuostatos nėra dorybės, teigiamybės, jos priimtinos tik tuomet, jei

atsižvelgiama į pastovias žmonių, tautos ir kultūros vertybes. Kaita prisideda prie jų išsaugojimo,

pratęsimo, tobulėjimo. Tik tokiu būdu vyksta kaita ( Dumčienė, Bajoriūnas, 2006 ). L. Lukšienė

pateikia kaitos principo praktinio realizavimo kelius. ,,Nuostata kaitai ugdytina taip, kad ji netrikdytų

nei normalios asmens raidos, nei bendruomenės plėtotės, o padėtų rasti optimalius jų dermės būdus,

spręsti sudėtingas žmogaus ir kultūros problemas. Ugdant nuostatą kaitai svarbu žinoti savo paties

kaitos galimybes, įsisąmoninti tikslingos saviugdos bei savikūros būtinumą ir gebėti jas įgyvendinti;

savo dvasinėje ir materialinėje veikloje vadovautis žmogiškomis doros normomis; įgyti daug žinių

apie pagrindines gyvenimo sritis, suvokti ir gebėti racionaliai vertinti, prognozuoti jose vykstančius

procesus ir pritaikyti tai praktiškai; turėti gerą nuovoką apie visų sričių vertybes; nuolat kelti sau

naujus uždavinius ir derinti juos su kintančia tikrove.“( Lukšienė, 1992)

8

Švietimo sistemos kaita ugdymo paradigmos pagrindu yra sisteminė. Lietuvoje

1988m. pradėta, nuo 1990m.valstybės mastu vykdoma švietimo reforma. Keičiamos ugdymo

paradigmos – klasikinę ugdymo paradigmą keičia laisvosios ugdymo paradigmos. Lietuvos

švietimo reformos pamatai įtvirtina laisvojo ugdymo paradigmą: išlaikomas esminis laisvojo

ugdymo paradigmos bruožas kooperuotis su asmens prigimtimi, laisvojo ugdymo paradigmos

nuostatas atitinka ugdymo tikslų samprata, o taip pat ugdomas asmenybės vaizdinys. Atsiranda

holistinė tikrovės samprata, vertybių ugdymo idėjos, ugdymo turinio konceptualios idėjos,

ugdymo procesų pagrindimas ( Bruzgelevičienė, 2007 ).

Su kaitos iššūkiais susiję socialinės, ekonominės, etnokultūrinės sąlygos formuoja

kitas vaikų ugdymo nuostatas, galimybes jas plėtoti ir realius vyriausybės bei nevyriausybinių

institucijų srities veiksmus. „Šeimų gyvenimo sąlygos išryškina vaikų ugdymo formų įvairovės

ir jų turinio mikrolygyje poreikius. Idealu, jei makrolygio nuostatos ir veiksmai atitiktų

mikrolygyje susiformavusias vaikų ugdymo formas ir turinio poreikius. Dažnas reiškinys

poreikių ir realių galimybių stoka“ (Stankūnienė, 1996, p.98). Formuojamos ir realizuojamos

gyventojų užimtumo, švietimo, aptarnavimo, paramos šeimai programos, strateginės kryptis bei

priemones, rodo visuomenės brandumą.

Švietimo kaita reikalauja naujų perspektyvų ir esminių ikimokyklinių įstaigų kultūros

pokyčių. Pasaulis keičiasi ir mes nuolat atsiduriame paradigmų kaitos sūkūryje. Todėl dalinio

pasikeitimo nepakanka. Ikimokyklinė įstaiga vieta, kurioje susikerta visuomenės reikalavimai,

ugdytinių bei pedagogų lūkesčiai ir ugdymo poreikiai. Asmeninis išprusimas, tikrųjų ugdytinio

poreikių plėtotė, atsakomybė už trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, bendra tikslų vizija, gebėjimas

mokytis ir kūrybingai reaguoti į aplinkos pokyčius, programos įgyvendinimas – šiandieninės kaitos

rodikliai (Dalin, Rolff, Kleekamp, 1999). Siekiant nūdienos ugdymo tikslų, pirmiausia siekiama

pokyčių pedagogų pažiūrose, įsitikinimuose.

Pedagogų nuostatų kaita tiesiogiai siejasi ir su vaiko sampratos pokyčiais. Dirbant su

vaikais siekiama, kad į vaiką nebebūtų žiūrima kaip į mažą (ir vis netobulą, o todėl vis tobulinamą)

suaugusiojo kopiją. Dabartiniame pasaulyje akcentuojamas laisvasis ugdymas, ginantis vaiko teises

į ,,natūralų“, jo socialine prigimtimi grįstą ugdymą. Prioritetai teikiami vaikų aktyvumui,

eksperimentavimui, bandymams, kurių pagalba stiprinamas vaikų ryšys su realiu pasauliu. Toks

ugdymas vyksta laisvumo, o ne priklausomybės nuo suaugusiųjų aplinkoje ir todėl tampa

reikšmingas, įdomus pačiam vaikui, o ne tik pedagogui kaip yra įprasta mokinantis tradiciškai.

Laisvasis ugdymas pedagogui suteikia galimybių panaudoti naujus metodus ir būdus. Galiausiai

jis tampa socialiniu žaidimu, kuriame vyrauja vaiko ,,laisvumas“, o laisvė yra lyg prielaida vaikų

9

prigimties ir socialinės-kognityvinės patirties sklaidai. <...> vaikai mokosi eksperimentuodami ir

elgiasi pagal jiems būdingus įpročius bei taisykles<...>“(Mayers, Jones, 1993, p.71).

Iniciatyvumas, veikimas kaip socialiai kompetetingo individo, projektuoja vaikų veiksmus ir

konstruktyvų panaudojimą savo patirties. Kirsten, Kaufmann, Saifer teigimu, ,,net ikimokyklinio

amžiaus vaikai geba mokytis savarankiškai, rasti jiems reikiamų žinių aplinkoje, sieti jas su

turimomis ir tokiu būdu konstruoti naujas” (1997, p. 10). Bendravimo svarbumas ugdant vaikus,

sąlygų sudarymas kūrybinei vaiko veiklai artimiausioje vaiko raidos zonoje minimas Vygotskio

teorijose. Pasak autoriaus, ,,mokymas geras tik tuomet, kai jis pralenkia raidą, o vaikas greičiau

tobulėja, kai yra nuolat orientuojamas į vis sudėtingesnius dalykus. Ką vaikas moka daryti šiandien

bendradarbiaudamas su suaugusiuoju, rytoj jis tai gebės atlikti pats savarankiškai. <...> išlaikyta

pusiausvyra tarp žaidimų ir akademinių dalykų, sudarytos sąlygos vaizduotę skatinamiems

žaidimams, kurie vienintelė priemonė ugdanti savikontrolę, reikalingą vaikų tarpusavio veikloje, o

vėliau įvaldant akademines užduotis“(Berk, Laura, Winsler, 2000, p. 113-114). Taigi šių dienų

pasaulyje ypač svarbu, jog pedagogai turėtų tokias nuostatas: suaugęs yra vaiko draugas, patarėjas,

padėjėjas; ugdymas ikimokykliniame amžiuje - integruotas, vaiko kultūros poreikius atitinkantis

ugdymas, be lenktyniavimo, rezultatų viešinimo; kiekvienas vaikas unikalus. Ugdymo procesas

grindžiamas bendradarbiavimu, konstruktyvios sąveikos su šeima palaikymu.

Ir būsimas, ir jau dirbantis pedagogas turėtų turėti šias kompetencijas:

- į problemas nukreiptą mąstymą;

- socialų, susietą su aktualiomis visuomenės reikmėmis pedagoginį darbą ir mąstymą;

- eksperimentinius ir pedagoginės plėtros darbo įgūdžius;

- profesinius ir vadovavimo sugebėjimus; bendradarbiavimo įgūdžius;

- tinkamos idėjoms atsirasti ir subjektyviai nuomonei reikšti aplinkos ir erdvės kūrimo įgūdžius;

- mąstymo lygmenimis įgūdžius (individas, grupė, institucija,visuomenė);

- tarpdisciplininį mąstymą;

- analitinius gebėjimus, ypač gebėjimą vertinti savo paties ir kitų pedagoginio darbo praktiką,

- gebėjimą kurti kokybiškus problemos sprendimus;

- gebėjimą suvokti kritiką kaip konkrečias, konstruktyvias ir pagrįstas alternatyvas;

- gebėjimą plėtoti teorijas ir metodus (Staerfeldt, Mathiasen,1999 ).

Ugdymas yra efektyvus, kai jo procese susitinka skirtingo išsivystymo ir kompetencijų

lygio dalyviai (pvz., suaugęs ir vaikas). Itin atsakingas tampa ugdytojo, kaip ugdymo proceso

organizatoriaus bei vaiko partnerio, vaidmuo. Individualus patyrimas – vienintelis ,,ugdytojas“,

gebantis sudaryti naujas reakcijas ir ryšius organizme. Tas ryšys turi išliekamąją vertę, pasiektas

10

individualios patirties keliu. Todėl asmeninis ugdytinio patyrimas tampa pagrindinis pedagogo

akiratyje. (Lillian M Fawcett, Alison F Garton, 2005)

Prielaidos organizacijos kultūrai atsirasti, stiprėti, plėtotis, kuri savo ruožtu yra veiklos

efektyvumo garantija, taip pat analizuotinos (Stoll, Fink, 1998). Motyvuojanti, emociškai palanki

organizacijos kultūra padeda savo ruožtu skleistis šioms asmens savybės: aktyvumui, iniciatyvumui,

smalsumui, susidomėjimui, atvirumui, tolerantiškumui kitai nuomonei, interesui mokytis visą

gyvenimą, kūrybiškumui. Svarbiausi švietimo bruožai atsiskleis, mokantis gyventi kartu, priimant

siūlomas tautos tradicijas, istoriją, dvasines vertybes. Naujos visuomenės vizija – bendrų projektų,

konfliktų įveika. Mokymasis žinoti, socialiniai, ekonominiai pokyčiai, mokslo progresas reikalauja

plataus bendrojo išsilavinimo, t.y. mokymosi veikti. Šalia gerai išmokto darbo, būtinas

kompetetingumas, mokymasis būti. Gebėjimas bendrauti su bendraamžiais, visuomenės nariais, būti

grupės lyderiu (Delors, 1996). Pedagoginiame plėtros darbe dalyvauja pedagogų komanda – mokomasi

planuoti, veikti, analizuoti, numatyti perspektyvas kartu. Kokia toji komanda, tokie ir darbo rodikliai.

Individualių ikimokyklinių įstaigų programų kūrimas – dar vienas svarbus kaitos požymis.

Naujų ugdymo programų įgyvendinimas natūraliai susijęs su pedagogų ir ugdytinių kaita: visos

mokyklos bendruomenės ugdymo išgalių, darželio aplinkos esminių pokyčių suvokimu, kompetencijos

gerėjimu, pačių įstaigų kaip ugdymo ir kaitos vieneto pozicija, autonomija, norais, darbo sėkme,

gebėjimais keistis, darželio ryšių ir bendradarbiavimo su tėvais ir visuomene kooperavimu bei

koordinavimu, tėvų, jų vaikų bei pedagogų asmeninių vertybių kitimu. Įstaigų ugdymo programos –

ugdymo orientyras, darželio kultūros gerinimo ir turtinimo pagrindas, sąveikos tarp ugdymo tikslų ir

priemonių užtikrinimas. Čia itin svarbu, jog būtų teisingai perprastos ugdymo filosofijos kryptys.

Skirtingi požiūriai skirtingai formuluoja ugdymo tikslus, apibrėžia, kokiomis vertybėmis bus

grindžiamas ugdymas. Ikimokyklinių institucijų nuoseklus perėjimas prie naujų ugdymo programų

įgyvendinimo, naujo turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų gebėjimų, vertybinių

nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų suteikimą, grindžiamos ne žinių perteikimu

(klasikinė ugdymo paradigma), o kritišku vertinimu, analize, problemų ir sprendimų paieška ir

praktiniu naudojimu. Taip įsitvirtina šiuolaikinė ugdymo paradigma. Kūrimas naujų santykių,

formavimas teisingų moralinių bei dvasinių nuostatų – siekimas ir aukštesnės gyvenimo kokybės.

Apibendrinant galime teigti, jog šiandieninio švietimo nuostatos orientuoja tradicinį požiūrį

keisti kitokia samprata, akcentuojančia vaikų ugdymo sėkmingumą, kai pasitikima vaiko patirtimi ir jo

laisva sąveika su aplinka. Formuojamas požiūris į vaikystę kaip ugdymo vertybę, rengimąsi būsimam

gyvenimui. Filosofinei sąmonei būdinga aiškiai išreikšta problematizuojanti kryptis, išsiskirianti

ketinimu sugriauti tai, kas savaime suprantama, ir įtvirtinti savaiminę to, kas problemiška, vertę. Tiek

11

pedagoginėje praktikoje, tiek pedagogų rengimo sistemoje kryptingai plėtojamos konstruktyvizmo

idėjos, besireiškiančios pagarba vaiko kultūrai, integruotu ugdymu, orientavimusi į ugdymo procesą.

12

2. Filosofija kaip gyvenimo būdas, jos poveikis ugdymui

Filosofinio gyvenimo būdo troškulys kyla iš tamsos ir praradimo, kurio ištiktas žmogus,

tarsi spokso į tuštumą, iš savimaršos, kuriai jį pasmerkia rutina. Savimaršą skatina techninis

pasaulis. Pasaulis dabarties žmogui nebeturi savaiminės vertės, o todėl nebeturi ir savaiminės

būties. Pasaulis praranda nelygstamą svarbą, jis nubūtinamas. Būties užmarštis – stiprėjantis

žmogaus abejingumas pasauliui, nutolimas nuo jo, susvetimėjimas. Kad mūsų gyvenimas nebūtų

prarastas, išbarstytas, turime jame susikurti tam tikrą tvarką. Kasdienybėje ji turi būti vientisa darbo

ir didžiųjų akimirkų pilnatvė; nuolat kartodamasis, jis turi siekti gelmės. Apgaubti nuotaikos,

atviros tam tikrai prasmei. Tokią tvarką gali duoti pasaulis, kuriame žmogus gimė, bažnyčia,

formuojanti ir įdvasinanti žingsnius nuo gimimo iki mirties. Tada individas atsiveria spontaniškai

tam, su kuo susiduria aplinkoje. ( Jaspers, 1998).

Filosofavimas – savęs suaktyvinimas vidiniais veiksniais. Kasdienybėje,

komunikuodami, atsiduodami kitiems, bendraudami esame grąžinami sau patiems. A. Šliogeris

sako ,,Kas nerealizuojama komunikacija, to dar nėra, kas galų gale joje neįsišaknija, apskritai neturi

pakankamo pagrindo. Tiesa pradedama dviese.“ ( Šliogeris, 2001 ). Filosofija nuolat reikalauja

komunikacijos jai beatodairiškai atsiduoti. Todėl žmogus nuolat turi abejoti savimi, neturi laikytis

vienintelio tariamai tvirto atramos taško, iš kurio žvelgdamas tampa niekada neklystančiu. Toks

pasitikėjimas yra bloga savitaigos forma. Reflektuodamas save patį, transcenduodamas,

apgalvodamas ką privalo daryti, ir atsiverdamas beribei komunikacijai jis pasiekia: meilės

skaidrumą, dievybės priartėjimą, būties atvertį, o dar ramybę nuolatiniame mūsų gyvenimo nerime,

pasitikėjimą būtimi.

Filosofija kreipia žmogaus sielą į aukštesnę būtį ir ragina siekti tobulybės kartu jį stumia

į sunkumus ir nerimą todėl, kad žmogų įstato į nesibaigiantį ieškojimo ir mąstymo kelią. ,,Kai

filosofas, stovėdamas ant tvirto pagrindo, realistinės patirties, specialiųjų mokslų, kategorijų ir

metodų mokslo saugiais keliais išvaikščioję visą idėjų pasaulį, neperžengdamas tvirtos žemės ribų,

pagaliau lyg drugys atskrenda ant okeano kranto, verždamasis į vandenį ir ieškodamas laivo, kuriuo

jis norėtų plaukti, trokšdamas atrasti ir ištirti absoliutą, jo egzistencijai pasirodantį transcendencijos

pavidalą. Jis ieško laivo – filosofinio mąstymo ir filosofinio gyvenimo metodo, laivo, kurį jis mato,

tačiau į kurį jis negali patekti; jis spurda ir galbūt skraido keisčiausiais vingiais. Mes tokie drugiai ir

esame pasmerkti pražūčiai, jeigu tik prarandame orientaciją tvirtoje žemėje. Bet mes nenorime joje

pasilikti. Štai kodėl mūsų plazdenimas yra toks neužtikrintas ir galbūt labai juokingas tiems, kurie

13

saugiau gyvena sausumoje ir yra viskuo patenkinti; Jis suprantamas tik tiems, kuriuos apėmė

nerimas. Jiems pasaulis tampa išeities tašku skrydžiui, nuo kurio priklauso viskas ir kurį kiekvienas

turi pradėti pats“ ( Jaspers, 1998, p. 67). Kasdienio pasaulio netikrumą padeda suvokti mąstymo

galia. Kad galėtume regėti pačią daiktų būtį ir įeitume į filosofinę būseną, reikalingas kitas žingsnis.

Platonas jį aprašo taip: ,,Kad galėtų pamatyti visa, kas yra ten, viršuje, jis pirmiau turi priprasti.

Pradėti reikia nuo to, kas lengviausia: iš pradžių žiūrėti į šešėlius, paskui – į žmonių ir daiktų

atspindžius vandenyje, o jau po to į pačius daiktus; be to, tai kas yra danguje, ir patį dangų jam būtų

lengviau matyti ne dieną, bet naktį, tai yra būtų lengviau žiūrėti į žvaigždžių šviesą ir mėnulį, o ne į

saulę ir jos šviesą“ (A.Šliogeris, 2001, p.151). Šį pripratimą Platonas vadina ėjimu į filosofinę

būseną, atvirumą pasauliui. Filosofavimas yra mąstymas, įaustas į matymą, kuris be mąstymo būtų

aklumas. Yra dviejų tipų aklumas: apakimas, ištinkantis pirmąją blyksnio akimirką ir spoksojimas,

kuriam žmogus atsideda ištrūkęs iš degančios kasdienybės. Palaima išsivadavus nuo kasdienybės

naštos. Kad išties patektume į filosofinę būseną, privalome ne tik pabėgti iš kasdienybės pasaulio,

tapdami jam akli, bet ir sugrįžti į jį, užsikraudami sunkią mąstymo naštą ir tik taip pradedami regėti

pačių daiktų būtį. Tik tuomet daiktai pasirodo transcendencijos (kuri mąstoma) fenomenai (kurie

matomi). Pilnatvinė filosofiška būsena yra mąstantis matymas ir matantis mąstymas ( Jaspers,

1998)

Filosofija stengiasi apibrėžti ne dalinius paketus, o visumą. Tikroji filosofijos terpė yra

klausimas. Bet atsakymas čia tėra trumpalaikė aiškumo akimirka. Begalybė niekada negali tilpti į

baigtinį atsakymą, kaip ir transcendencija, pasirodanti per baigtinį fenomeną, negali pasirodyti

,,visa“ iš karto. Nesama duonos, kuri žmogų pasotintų visam laikui. Nėra filosofinės tiesos, kuri

visam laikui pasotintų žmogaus sielą. Toks filosofinio atsakymo negalutinumas nėra jokia

filosofijos stoka; tai pati jos esmė, parodanti žmogaus būseną šiame pasaulyje.

Kelias į filosofiją prasideda kaip tik nuo egzistencinių klausimų. Iš pradžių žmogus

klausia apie savo gyvenimo prasmę, bet neradęs atsakymo nei religijoje, nei ideologijoje, atsisuka į

pasaulį ir įsimąsto į jo prigimtį, smelkdamasis į transcendentinę būtį ir ieškodamas objektyvios

tiesos.

Filosofija kaip mąstymo forma, gyvuoja žmogaus sąmonėje, todėl atsinaujina kartu su

nauja karta ir yra visada šiuolaikiška. Nėra vienos filosofijos, nes mąstymo įvairovė kyla iš

žmogaus patirties ir santykio su išorės pasauliu įvairovės. A.Maceina sako, ,,filosofijos įvairovė

kyla iš žmogaus būtinybės atvirumo patirti pasaulį ir pačią save įvairiopai ir iš šio patyrimo klausti,

taip pat įvairiopai“ (Bitinas, 1996, p.36). B. Bitinas pabrėžia realybės įvairovę, kaip svarbų ugdymo

filosofijos ir teorijos bruožą.

14

Švietimo politika kelia įvairius uždavinius: ugdyti pilietiškumą, tautiškumą. Ši politika

grindžiama vadovaujantis atskiros tautos priimtais žmogiškumo principais. Kartu siekiamas tikslas

turi būti filosofijos konceptualiai apibrėžtas. Filosofinis požiūris į pasaulį ir gyvenimą padeda

apibrėžti ir nustatyti ugdymo siekiamybės ribas. Bendroji ugdymo teorija nurodo mąstymo būdą,

nulemia praktikos kryptį.

Pedagogui svarbu suprasti, kad vaikas trokšta atsiverti pasauliui savo emociniais

išgyvenimais, interesais, vertybėmis. Visuminio ugdymo būtinybę diktuoja ir paties ugdymo

visuminis pobūdis. Ugdymas savo pasekmėmis yra visuminis, nes iš karto veikia vaiko protą,

jausmus, motyvus, interesus. Visapusis ugdymas svarbus praktiniu požiūriu, kai pedagogas ugdymo

procese permąsto ir pagrindžia ugdymo tikslus, atrenka tinkamą medžiagą, priemones. Vadinasi

galime daryti išvadą: Filosofija negali pasiekti išsikeltų tikslų be ugdymo. Ugdymo filosofija -

integrali mūsų kultūros dalis, kurios vaidmuo ugdymo teorijose ir praktikoje nutiesia ryšius su

ugdymo procesu.

A. Maceina vertindamas S. Šalkauskio darbus teigia, kad ugdymo filosofija vertinga ne

tuo, ką ji duoda, kartais vieną kitą praktinį nurodymą, bet tuo, kad kiekvienai praktikai ji padeda

stiprius pamatus ir įprasmina kiekvieną platesnį pedagoginį užsimojimą. ( Maceina, 1996).

Dar Antikos pasaulyje išskirti būdai, kaip žmonės reaguoja į vienokius ar kitokius

teiginius apie tikrovę. Ne patys teiginiai, o reagavimo į juos būdai antikinio filosofinio mąstymo

šaltinis. Filosofinio mąstymo ištakos traktuojamos kaip ugdymo realybė, siekiant pažinti tiesą.

Filosofijos paskirtis – kritiškai vertinti žmogiškojo pažinimo priemones, siūlyti mąstymo būdus,

ugdyti subtilų požiūrį į problemų sprendimų logiką bei kalbą, siekti, kad žmonės įprasmintų

bendrąsias pažinimo schemas. Filosofijos objekto sąsaja skatina formuluoti klausimus: kas mes

esame? Kodėl mes esame? Klausimai tiesiogiai susiję su ugdymo problemomis, kurių atsakymų

ieškome ugdymo filosofijoje.

Pasak B. Bitino, ugdymo filosofija siejama su ugdymo tikslų ištakomis, jų raiška,

sąlygojamus visuomenės, kurioje ugdymas realizuojamas. Ugdymo tikslus formuluoja visuomenėje

dominuojanti žmogaus esmės filosofinė samprata. ,,Ugdymo filosofijos paskirtis – atskleisti, kaip

žmogaus idealas tampa ugdymo tikslu, sąlygoja visuomenės narių ugdymą, saviraišką ir saviraidą.

Ugdymo filosofija asmenybės ugdymo ir jos saviraidos problemas analizuoja asmenybės

socializacijos, jos akultūracijos kontekste, siedama jas su žmogaus įsitvirtinimu aplinkoje

(gamtinėje ir socialinėje), su žmogaus aktyviu dalyvavimu keičiant šią aplinką“ (Bitinas, 1996, p.

7- 8 ).

15

Filosofija suprantama kaip išminties ieškojimas, nurodant idėjų ir tradicijų tyrinėjimų

būdus. Pedagogams gali padėti nuoseklus ir sistemiškas filosofų iškeltų idėjų nagrinėjimas, be to,

filosofija gali teikti įkvėpimą ir atverti kitokį ugdymo mątymą. Ugdymas apima tiek idėjas, tiek

praktinę sritį. Geros idėjos skatina vykusią veiklą, o gera veikla – kelia naujų minčių. Kad ugdytojo

veikla būtų išmintinga, reikia dalykų, kurių gali duoti jam filosofija, t.y. jam reikia suprasti

mąstymo procesą ir idėjų prigimtį, kalbą, kuria apibūdiname ugdymą, ir kaip visa tai galėtų sietis su

praktiniais dalykais. Filosofija, padėdama plačiau žvelgti į žmogaus egzistenciją ir aplinkinį

pasaulį, ugdytojui yra ne vien profesinis įrankis, bet ir būdas tobulinti gyvenimą.

2.1. Ugdymo filosofijos kryptys

Ugdymo filosofija – iš esmės yra filosofijos idėjų pritaikymas ugdyme. Ugdymo

praktika padeda išgryninti filosofines idėjas. Pasiremdama žmogaus gyvenimo, žmogaus ir

pasaulio filosofine samprata, ugdymo filosofija apibrėžia bei įprasmina ugdymo tikslus, jų ištakas.

A. Aramavičiūtės teigimu, ,,ugdymo filosofija skatina įvairių ugdymo sistemų raidą“(Aramavičiūtė,

1998, p. 55 ). Ugdymo filosofija įgyja prasmę tada, kai ugdytojai pripažįsta poreikį aiškiai

apmąstyti savo veiklą ir pamatyti ją platesniame individualios ir visuomenės raidos kontekste.

Analizuojant literatūros šaltinius nepavyko aptikti vieningo ugdymo filosofinių krypčių

nagrinėjimo bei pateikimo modelio. Skirtinguose šaltiniuose pateikiamos skirtingos kryptys, ne

visad neaiškūs ir jų išskyrimo kriterijais.

1 lentelė iliustruoja tradicinės ir šiuolaikinės filosofijos apžvalgą, kur tradicinė filosofija

remiasi Perenializmu ir Esencializmu, o šiuolaikinė filosofija tapatinama su progresyvizmu ir

rekonstrukcionizmu.

Klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos apžvalga...........................................1 lentelė

Filosofinė svarba Tradicinė filosofija Šiuolaikinė filosofija Mokslinė filosofija

Esencializmas ir Perenializmas

Progresyvizmas ir Rekonstruktyvizmas

Kryptis laike

Praeities viršenybė pranašumas; mokslas issaugant praeitį

Mokslas išaugęs; dabartinės patirties rekonstrukcija; keičiama visuomenė; susirūpinimas dėl ateities;

Vertybės Nustatytos, absoliučios, objektyvios ir /ar universalios.

Kintančios, subjektyvios, ir/ar universalios.

Mokymo procesas

Švietimas matomas kaip instrukcija; protas yra

Švietimas matomas kaip savęs mokymas; aktyvus

16

treniruojamas ir pripildytas žinių

procesas, kuriame besimokantis rekonstruoja žinias .

Intelektualus išryškinimas Lavinti, treniruoti protą; išryškinimas subjekto klausimas

Įtraukti į problemos sprendimo aktyvius metodus ir socialinį aktyvumą; akcentuojami ugdytinių interesai ir poreikiai.

Subjekto klausimų vertė Subjekto klausimo svarba pačiam sau; Kai kurie subjektai yra geresni negu kiti treniruojant protą.

Subjekto dalykai yra vidutiniai mokymosi gabumams, nuostatoms ir intelektualiniams procesams; Visi subjektai turi panašią vertę – problemos išsprendimą (aktyvius metodus)

Mokslo turinys Mokslas yra sukurtas iš trijų Rs, taip kaip liberalios studijos ar svarbūs akademiniai subjektai.

Mokslas yra sukurtas iš trijų Rs, taip kaip gabumai ir samprata mene, moksle ir profesinio lavinimo studijose.

Mokymasi Pabrėžia kognityvinį mokymąsi; mokymas ugdo žinias ir / ar kompetencijas disciplinose.

Akcentuojamas vaikas; Mokymasis duoda reikšmingumą tai patirčiai ir /ar aktyvų įsitraukimą į reformas.

Grupuotė Vienoda grupuotė ir mokymas ugdytinių pagal galimybes.

Vienoda grupuotė ir ugdytinių integravimas pagal galimybę (taip kaip rasė, lytis ir klasė).

Mokytojas Mokytojas yra subjekto dalykų autoritetas, mokytojas planuoja aktyvią veiklą, mokytojas pateikia žinias mokiniams; mokytojas šneka, dominuoja pamoka. Sokratiškas metodas

Mokytojas yra kaip gidas tyrinėjimuose ; Mokytojas ir mokinys planuoja aktyvią veiklą; mokiniai patys išmoksta nepriklausant nuo mokytojo; mokytojo-mokinio dialogas, mokinys inicijuoja daug diskusijų ir aktyvią veiklą.

Socialinės rolės Švietimas įtraukia kryptį, kontrolę; grupė (šeima, bendruomenė, bažnyčia, nacija ir t.t.)visą laiką būna pirma.

Švietimas įtraukia individualią saviraišką ir valdžios įtaką; individas eina pirma.

Pilietybė Kognityvus vystymasis veda į gerą pilietybę.

Moralė ir socialinis vystymasis veda į gerą pilietybę.

17

Laisvė ir demokratija Vienos lemties priėmimas, susiderinimas ir paklusnumas valdžiai; Žinios ir disciplina paruošia vaikus laisvei

Kūrybos akcentavimas, belaipsniškumas ir savęs aktualizavimas; tiesioginė patirtis demokratiniame gyvenime ir politinis / socialinis veiksmas ruošia vaikus laisvei

Šaltinis. Allan C. Ornstein and Francis P. Hunkins, Curriculum: Foundations, Principles, and Theory, 2nd ed.(Needham Heights, MA: Allyn and Bacon, 1993),p.62.

B. Bitinas pateikia kitokį ugdymo filosofijų spektrą (Ugdymo filosofija, 1996 ).

1. Idealizmas. Ugdymo realybė yra dvasinės prigimties, joje funkcionuojančių vertybių ištakos-

idėjų pasaulis, pačios vertybės pirminės, absoliučios ir amžinos, individualusis pažinimas

išmokimas) - latentinių idėjų atgaminimas. Ugdymo tikslas - ugdyti kūrybingą asmenybę,

kultūrinio palikimo dalyvę ir tęsėją (ugdymo tikslų genezės šaltiniai).

2.Realizmas. Ugdymo realybė grindžiama materialiojo ir dvasinio prado derme, ugdymo realybė

pavaldi vidiniams dėsningumams, vertybės gamtinės kilmės, amžinos ir absoliučios, išmokimo

pagrindas- jutiminis pažinimas ir abstraktusis mąstymas. Ugdymo tikslas- siekti socialinių ir

kultūrinių tikslų, padedančių įtvirtinti gėrį žmoguje.

Pasak B. Bitino, realizmas pervertina ugdytinio pažinimo sferos vaidmenį,

nepakankamai vertina individą kaip holistinę būtybę, fizinių ir dvasinių galių subjektą, nepripažįsta

pilnos jo teisės į jausmų pasaulį, į gyvenimo bei veiklos iracionalumą. Realistiniame ugdyme

pagrindinis dėmesys skiriamas žinioms apie tikrovę, esančią šalia žmogaus ir už žmogaus, ir

sumenkinama žinių apie patį žmogų, apie save kaip asmenybę reikšmė. Realistiniame ugdymo

procese ugdytojas perduoda ugdytiniams objektyvias, nuo jo nepriklausomas tiesas, o ugdytiniai

jas perima kaip jau išbaigtą visuomenės patirtį, kurią transformuoja į savąją patirtį

3. Neotomizmas. Ugdymo realybė dvilypė, dvasinė substancija sąlygoja materialiąją, vertybių

ištakos - Dievas, jos absoliučios ir amžinos; individualusis pažinimas dvilypis - mokslinis ir

religinis, tiesa taip pat dvilypė. Ugdymo tikslas - padėti įsisavinti doros ir religijos idealus,

padedančius ugdytiniui suartėti su aukščiausiu gėriu - Dievu.

Neotomistinė ugdymo filosofija pabrėžia dvasinę žmogaus paskirtį, ieško ugdymo

transcendentinių tikslų. Ugdymas iškeliamas virš kasdienybės, dvasiniam pradui teikiama

pirmenybė. Pasak Ž. Mariteno, ,,ugdymas pilnavertis, kai ugdytiniai įgyja gilias mokslines žinias,

apibūdinančias materialųjį pasaulį, o lygiagretaus religinio ugdymo dėka tobulėja ugdytinio

dvasinis pasaulis. Mokslo teiginiai išreiškia tik santykinę tiesą, todėl jie būtinas, bet nepakankamas

18

ugdymo turinio komponentas; kad ugdymas būtų pilnavertis, mokslinį turinį reikia papildyti

religiniu.” ( (Bitinas, 1996)

4. Pragmatizmas. Ugdymo realybė - individuali problemų sprendimo patirtis, ugdytinio sąveikos su

aplinka padarinys; vertybės reliatyvios, situacinės, individualusis pažinimas pasiekiamas

eksperimentavimo, klaidų ir bandymų būdu. Ugdymo tikslas - ugdyti individą, mokantį spręsti

gyvenimo problemas.

5. Egistencializmas. realybė subjektyvi, egzistencija pirminė esmės atžvilgiu, vertybės

pasirenkamos laisvai, pažinimo paskirtis - asmeninis apsisprendimas. Ugdymo tikslas - rengti

ugdytinį priešintis išoriniams poveikiams, saugoti savo individualybės savitumą.

Egistencializmas į pirmą vietą kelia žmogaus problemą. Ugdymo turinys gali padėti

vaikui prisitaikyti prie visuomenės, būti pačiam savimi, suprasti save, savo vidines jėgas, išlikti

savimi, išreikšti save, laisvai pasirinkti. Turinys pasirenkamas taip, kad skatintų asmenybės

saviraišką, savarankiškumą, asmeninę atsakomybę už pasirinkimą.

Pragmatizmo esmė - praktinis tikslingumas. Ugdymas vyksta tik per tiesioginį asmeninį

ugdytinio patyrimą, jam pačiam eksperimentuojant su tikrove. Dominuoja ne mokomieji dalykai,

bet vaikas, savarankiškai siekiąs patyrimo pagal savo interesus ir savo paties užsibrėžtus tikslus.

Žinias ir mokėjimus vaikai įgyja žaisdami ir dirbdami. Pragmatiškas metodas- tai toks metodas,

kuriuo vadovaudamiesi galėtume efektyviai veikti pasaulyje.W. Jamesas teigimu, pragmatistinis

metodas mėgina paaiškinti kiekvieną požiūrį, nurodydamas jo atitinkamus praktinius pradmenis.

Pragmatizme filosofijos uždavinys yra nurodyti koks rastųsi konkretus skirtumas, tam tikrais mūsų

gyvenimo momentais, jei būtų teisinga ta ar kita pasaulio formulė. Kaip veikti tikrovėje?

Pragmatizmas daugiau instrumentas, nei tikrovė. Ch.S.Peire nuomone, pažinimas įrankis,

efektyviau įgalinantis mus veikti tikrovėje. Vadovaudamiesi pažinimu galime efektyviau veikti

pasaulyje. (Scheffler, 1974 ) W. Jamesas pažinimą perveda į praktinę sritį. Mokslas turi ieškoti

tokių tiesų, kurios efektyvios, tačiau neieškoti tų tiesų, kurios nėra efektyvios. Tai kas efektyviai

veikia, tai ir yra tiesa. Pragmatizmas neturi dogmų. Pragmatiškas mąstymas orientuotas į tikrovę.

Mąstymas prasmingas, jei sukelia tam tikrus padarinius tikrovėje. Pragmatizmas atsisako

metafizinio pasaulio matymo, aiškiai formuluojamos nuostatos. Vienintelė tikrovė - mūsų patyrimo

tikrovė. Vienos tiesos atrandamos, o kitos pamirštamos. W. James teigimu, ir pažintinėje ir

praktinėje veikloje mes esame kūrėjai. Neužbaigtumas svarbus dėl tiesų įvairovės, vietoj vienos

tiesos - pliuralistinis pasaulio vaizdas. Nuomonė bus teisinga, jei galime ją patikrint, pagrįsti, o

klaidingos nuomonės, kurių negalime pasisavint, pagrįst, patikrint. Tiesos kriterijumi tampa jos

rezultatyvumas ir naudingumas. ( Patkauskaitė, 1983 )

19

Dar kitoks ugdymo filosofinių krypčių skirstymas atsiranda, kai jos susiejamos su

klasikine ir laisvojo ugdymo paradigmomis. Pasak B.Bitino, ,,klasikinių paradigmų koncepcijos

pagrįstos: idealizmu, ugdytinio asmenybę traktuojančiu kaip absoliutaus dvasinio prado

įsikūnijimą, realizmu, pripažįstančiu dualistinę, dvasinę ir materialiąją ugdytinio asmenybės esmę,

neotomizmu, kuris ugdytinio dvasinę substanciją priima kaip Dievo kūrinį ir todėl laiko ją

dominuojančią materialiosios substancijos atžvilgiu, materializmu, teigiančiu, kad ugdytinio

asmenybė yra visuomeninių santykių įsikūnijimas, transformuojantis individo biologinę prigimtį.

Laisvojo ugdymo paradigmos sudaro palankias kiekvieno ugdytinio saviraiškos, savisklaidos ir

saviraidos sąlygas. Tokiomis sąlygomis daugelis ugdytinių susiformuos kaip socialiai aktyvūs,

kūrybingi, kompetetingi visuomenės nariai. Išryškės socialiniai lyderiai <...>, visuomenės paskirtis

– sudaryti sąlygas, kad poreikis turėti pakankamai visų sričių lyderių būtų patenkintas“ ( Bitinas,

2006, p. 74-75).

Laisvojo ugdymo paradigmos atsiradimą lėmė XX amžiuje sparčiai kintanti

visuomenė. Klasikinės ugdymo koncepcijos šalininkai kritikuoja laisvojo ugdymo paradigmą dėl

apibendrintos patirties vaidmens sumenkinimo individualybės tapsmo raidos procese. Dauguma

Lietuvos pedagogų savo požiūrių pamatu laiko klasikinę ugdymo paradigmą. Jos pasirinkimas

nulemia ugdymo vertybių sistemą bei ugdymo turinį ( Bitinas, 2006).

Kiekviena ugdymo paradigma yra išsirutuliojusi iš kelių tarpusavyje tam tikru būdu

sąveikaujančių filosofinių koncepcijų ir savaip apibūdina visus ugdymo proceso komponentus bei

jų visumą. Tai akivaizdu klasikinės ir laisvojo ugdymo paradigmų atveju. Šių ugdymo paradigmų

būdingieji bruožai pavaizduoti 2 lentelėje.

Klasikinė ir laisvojo ugdymo paradigmos 2 lentelė

Klasikinė ugdymo paradigma ( išryškėjo XVII-XVIIIa., įsitvirtino XIXa.)

Laisvojo ugdymo paradigma (nuo XX a.pr.)

Grindžiančiosios koncepcijos Idealizmas, realizmas, neotomizmas,

materializmas Pragmatizmas, progresyvizmas,

egzistencializmas, humanistinė psichologija Būdingieji bruožai

Vienareikšmiškas atsakymas į materialiojo ir dvasinio prado santykį asmenybės raidos procese

Mokslo tiesų reliatyvumo supratimas Absoliutus konservatyvumo neigimas Apibendrintos patirties vaidmens ugdyme nuvertinimas

Ugdymo tikslai Akademinis išsilavinimas; dvasinis tobulėjimas ir pan.

,,Besikeičiantis žmogus dinamiškoje aplinkoje“; siekis sudaryti palankias sąlygas kiekvieno ugdytinio savikūrai ir saviraiškai

Ugdymo turinio konstravimo bruožai

20

Akademiškumas, perkrovimas, atortrūkis nuo gyvenimo

Orientacija į mokslinio pažinimo gebėjimų ugdymą, moksleivių interesus; integravimas

Ugdymo principai Pedagoginis autoritarizmas; prievartinės ugdymo priemonės; mokinių pasyvumas; ugdytinių asmenybės laisvumas. Pedagoginis autoritarizmas; prievartinės ugdymo priemonės; mokinių pasyvumas; ugdytinių asmenybės laisvės slopinimas

Pedocentrizmas; laisvas pasirinkimas; mokinių aktyvumas ir kūrybingumas; bendradarbiavimas, konsultavimas

Šaltinis. Bitinas B. Ugdymo filosofijos pagrindai. Vilnius: Enciklopedija, 2000. P. 131 – 170.

Daugelis ugdymo teoretikų bandė ir iki šiol bando atsakyti į klausimą, koks ugdymas

tinkamiausias, kad nūdienos vaikai efektyviausiai ugdytųsi. Pastangos pateikti tinkamiausią

metodiką atspindi skirtingą ugdymo koncepcijų įvairovę. Visas jas sąlyginai galima suskirstyti į dvi

istorijos eigoje išryškėjusias ugdymo kryptis / paradigmas. Viena jų pagrindinį dėmesį skiria

tiesioginiam dalyko mokymui, kita – ugdytinio asmenybei, kai pastaroji tampa aktyvia savo

supratimo konstruotoja.

Šios dvi kryptys, arba požiūriai, iš esmės vaizduoja du ugdytinio mokymosi

mechanizmus. Ugdymo teorijos, kur pagrindinis dėmesys sutelktas į vaiko žinių formalius

pokyčius, į jo intelektualinius mokėjimus, dažnai ,,pamiršta” sąlygas, būtinas vaiko

saviaktualizacijai ir socializacijai. Ugdytojams svarbiau tinkamai parinkti dalykus, temas ir t.t.,

negu įsitikinti ar toks mokymas(is) atitinka vaiko psichologiją, visuomenės lūkesčius, ar paruošia

vaiką gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje. Ugdytojų mąstymo stereotipai atspindi tradicinį

požiūrį į vaikų ugdymą, kai suaugęs žmogus yra pagrindinis ugdymo proceso organizatorius ir

vadovas. Mokomojo dalyko centriškumą labiausiai akcentuoja perenializmo ir esencializmo

ugdymo filosofijos. Ugdymo filosofijos kryptys bei ugdymo ypatumai pavaizduoti 3 lentelėje.

Ugdymo filosofijos kryptys 3 lentelė

Ugdymo filosofija Ugdymo ypatumai

Perenializmas Ugdymo proceso svarbiausias tikslas – išmokyti vieno ar kito dalyko

kartojant mokytojo perteikiamą informaciją. Mokytojo žinios, jo

gebėjimas vadovauti – svarbiausi pedagoginio meistriškumo rodikliai.

Esencializmas Ugdymo turinio pamatas - žinios, mokėjimai ir įgūdžiai, būtini

sėkmingai individo socializacijai. Prioritetiniai – gamtos ir tikslieji

mokslai, susiję su naujausiomis amžiaus technologijomis.

Akcentuojamas formalusis žinojimas, išmokimas.

Pragmatizmas Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi :

21

interesas – tai viso ugdymo proceso kertinis akmuo. Mąstymas visada

atsiranda tada, kai yra poveikis ir būtinumas išspręsti konkretų

sunkumą, pašalinti kliūtį. Pabrėžiamas hipotezių kėlimas, probleminis

mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant.

Progresyvizmas Ugdymo turinyje akcentuojamos ne žinios ir žinojimas, o ugdytinio

gebėjimas spręsti problemas, vertinti sukauptą informaciją, ją

interpretuoti, rengti individualius projektus. Ugdymo paskirtis

išmokyti mokytis, mąstyti, todėl ypač vertinami aktyvūs ugdymo(si)

metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą. Pedagogas – ne visažinis

specialistas, o ugdymo proceso organizatorius. Pabrėžiamos

individualios ugdytinio skirtybės, todėl sudarant ugdymo turinį

vadovaujamasi individualizavimo, integravimo principais.

Socialinis

rekonstruktyvizmas

Pedagogai neturėtų tenkintis tuo, ką randa vadovėliuose, o nuolat būti

kritiški, analizuoti, kelti klausimus. Ugdytiniai skatinami kritiškai ir

aktyviai , o ne pasyviai suvokti ugdomąją medžiagą, kūrybiškai ją

analizuoti ir konstruoti, taip pat prisidėti nustatant ugdymo tikslus,

metodus, numatant turinį. Sudaromos sąlygos mokytis už ugdymo

institucijos ribų ir pasinaudoti savo žiniomis.

Egzistencializmas ir

fenomenologija

Pirmas ugdymo žingsnis – savęs supratimas. Ugdytinis skatinamas

kelti sau klausimus : kas aš esu, kur aš esu, kaip aš veikiu kitus?

Kiekvienas ugdytojas turi būti ir ugdytinis, o kiekvienas ugdytinis – ir

ugdytojas. Pedagogas gali geriau suprasti ugdymo(si) sunkumus ir

pasiekimus, pats išsiaiškinęs savo mokymosi patirtį. Ugdytojas ir

ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami.

Ugdytiniai – individualybės. Jiems suteikiama teisė daryti poveikį

savo ugdymuisi ir gyvenimui. Jie skirtingi, todėl neįmanoma visų

vienodai mokyti.

Šaltinis. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius: švietimo

aprūpinimo centras 2006, p.12

Kyla klausimas ar bus įgyvendinama ugdymo filosofija praktikoje. Ar ugdymo metodai,

pedagogo gebėjimai padės ugdymo filosofijai atsiskleisti procese. Ugdymo filosofijos tyrinėtojai A.

22

Maceina, B. Bitinas, L. Jovaiša, J. Dewey‘o atskleidžia požiūrį į asmenybę kaip integralią būtybę ir

filosofijos panaudojimo galimybes pedagogų kompetencijos plėtrai. Integruotas asmenybės

ugdymas reikalauja subordinuoto ugdymo teorijos ir praktikos tarpusavio ryšio. Ugdymo filosofija

svarbi kiekvienai ikimokyklinei įstaigai. Filosofija išreiškia platų požiūrį į ugdymą, jį lemiančius

veiksnius, taip pat iš gyvenimo išminties išsikristalizavusias idėjas. Filosofija svarbi visiems

žmonėms, bet ypač pedagogui, kuris kasdieną sutinka ugdytinius, jiems perteikia gyvenimo tikslų,

prasmės suvokimą. Ugdymo filosofijos kryptys turėtų leisti permąstyti pačius ugdymo tikslus,

uždavinius, metodus, pedagogui suteikti galimybę permąstyti savo asmenines nuostatas, priimti

ugdymo procesą kaip visuminį bei filosifijos teorijas pritaikyti praktikoje.

2.2. Ugdymo filosofija kaip programų kūrimo pagrindas

Ilgamečiai švietimo programos tyrimai rodo, kad tokia programa įvairiose mokyklose ir

net tos pačios mokyklos grupėse įgyvendinama labai skirtingai. Tai ir yra erdvė mokymuisi:

programą įgyvendina konkrečioje klasėje dirbantis mokytojas. Būtent jis turi oficialią programą

perprasti, įvertinti ir pakeisti ją taip, kad tiktų jo klasei. Darbo klasėje tyrimai rodo, kad įgyvendinta

programa kiekvienoje klasėje yra vis kitokia, ir jai daugiausiai įtakos turi mokytojo interpretacija,

žinios bei įgūdžiai, moksleivių ypatybės, mokymui skiriami ištekliai (laiko ir medžiagų), vertinimo

procesas ( Simonaitienė, 2005).

Ugdymo filosofija ikimokyklinio ugdymo įstaigose pagrindas svarbus pačiam ugdymo

procesui. Šiuolaikinių (Progresyvizmas, Soc. rekonstruktyvizmas, Egzistencializmas ir

Fenomenologija ) ir klasikinių ( Perenializmas, Esencializmas, Pragmatizmas ) ugdymo paradigmų

pasirinkimas sąlygoja ugdymo proceso kaitą. Vaiko ir pedagogo santykiai, ugdymo metodai ir

formos, ugdymo turinio perteikimas bei aplinka atliepia įstaigoje pasirinktai ugdymo

paradigmai. Ugdymo filosofija kloja pamatus vertybių tikrovei, pedagogo ir vaiko savęs

įprasminimui realioje socialinėje ir kultūrinėje erdvėje. Programose nurodytos ugdymo filosofijos,

dažnai šiuolaikinės ugdymo kryptys, reikalauja ir pačio pedagogo kompetencijos, ugdymo turinio,

metodų, aplinkos formavimo kaitos.

Programų kūrimo procese esminį vaidmenį vaidina tai, kokių filosofinių nuostatų laikosi

jos kūrėjai, kokią ugdymo filosofijos kryptį jie pasirenka. Programų tikslas – patenkinti vaikų

poreikius, didžiausią dėmesį skiriant ne mokymui, o mokymuisi (ugdytojas tik pagalbininkas,

svarbiausia paties vaiko patirtis ).

23

Programos orientacija ir ugdymo filosofija

Į ką nukreipta programa?

PROGRAMA NUKREIPTA : Į VISUOMENĘ (SOCIUMOCENTRINĖS) REKONSTRUKTYVIZMAS PROGRESYVIZMAS HOLIZMAS

PPROGRAMA NUKREIPTA : Į VAIKĄ (INDIVIDOCENTRINĖS) HUMANIZMAS EGZISTENCIALIZMAS HOLIZMAS PROGRAMA NUKREIPTA : PROGRAMA NUKREIPTA Į : DALYKĄ (DALYKOCENTRINĖS) ESENCIALIZMAS, PERENIALIZMAS Ugdymo programų kūrimo metodologija filosofiniu aspektu

Humanistinė – ugdymo programos ir jų realizavimas turi tarnauti ugdytinio patirčiai

turtinti ir savirealizacijai skleistis.

Socialinio rekonstruktyvizmo – pagrindinė programų užduotis įtakoti socialines reformas

ir kelti visuomenės kokybę.

Technologinė – tikimasi, kad ugdymo programos turi išmokyti ugdytinį prisitaikyti prie

nesibaigiančių technologinių pokyčių, kurie įtakoja ir švietimą.

Akademinė – akcentuoja akademinį mokymo dalykų pagrindą ( žinios yra tikslas pats

savaime, jos negali išspręsti socialinių problemų).

Pusiausvyros paieškos.

Individualiose programose atsispindi:

• Vaikų poreikiai, gebėjimai, interesai ( konkrečių vaikų)

• Ikimokyklinės įstaigos vizija (sociumo poreikius atspindintys tikslai ir uždaviniai) .

• Bendrųjų programų nuostatos.

• Ugdymo (si) standartai( nurodomi ugdomieji tikslai, uždaviniai).

24

• Ugdymo filosofija.

XX a. Pirmoji pusė – ugdymo programų kūrimo metodologijoje vyravo požiūris, kad

ugdymo programoje svarbiausias yra vienas ar kitas elementas.

Nuo XX a. Vidurio (Tayler, 1949) – bandymai surasti pusiausvyrą, programos tikslas –

patenkinti vaikų, visuomenės ir dalyko specifikos poreikius. Didžiausias dėmesys pradedamas skirti

ne mokymui, o mokymuisi (svarbiausia vaiko mokymosi patirtis, mokytojas mokymosi

pagalbininkas). Mokymasis – svarbiausia XXI a. ugdymo paradigma. Teorijose nurodyti tikslai bei

turinys skiriasi: vieni orientuojasi į mokomąją medžiagą, kiti prioritetus suteikia visuomenei ir

vaikui.

Ugdymo teorijos 4 lentelė

Pasirinktos ugdymo filosofijos programose funkcionavimas priklauso nuo visos įstaigos

kultūros. Organizacijos kultūra kinta, keičiantis žmonėms, jų mąstymo būdui, veikimo drauge

Teorija Tikslas Programa, turinys Ryškiausi mokslininkai

Perenializmas (remiasi realizmu)

Ugdyti racionaliai mąstančią asmenybę

Orientuojamasi i dalyką, mokomoji medžiaga sutvarkoma hierarchiškai, kad ugdytų intelektą

J. Adler A. Bloom R. M. Hutchins

Esencializmas (remiasi idealizmu ir realizmu)

Ugdyti kompetentingą asmenybę

Svarbiausia – pagrindinių dalykų mokymas: skaitymas, rašymas, aritmetika, istorija, gimtoji kalba, mokslai, užsienio kalbos

. E.Bestor J. Conant S. E. Morrison

Progresyvizmas (remiasi pragmatizmu)

Ugdyti individualią asmenybę, atsižvelgiant į jos arba jo poreikius

Orientuojamasi į visuomenę ir vaiką, kaip jos dalį; dėmesys aktyviai veiklai, projektiniams darbo metodams

J.Dewey M.Johnson W.H. Kilpatrick C. Parker C.Washburne

Rekonstruktyvizmas (remiasi pragmatizmu)

Pertvarkyti visuomenę Aktyvus ir sąmoningas savo šalies pilietis

Dėmesys socialiniams mokslams, kurie traktuojami kaip rekonstruojančios priemonės

T.Bromeld G. S. Counts W.O. Stanley A. Toffler

Humanizmas

Paskatinti mokinio savimoką ir nepriklausomybę, ugdyti kūrybiškumą

Orientuojamasi į vaiką; mokinių noras mokytis ir išmanymas, kaip mokytis, yra svarbiau už faktines žinias

S. Neill A. Maslow B. C. Rogers

25

pobūdžio. Pedagogo pokyčiai individualiame lygmenyje, ugdymo filosofijų priėmimas kaip

būtinas veiksnys pačiam pasikeisti, individų gebėjimas dirbti drauge, tarpgrupiniu lygmeniu, tai

sąlyga, atnešianti įstaigai sėkmę.

Ikimokyklinių įstaigų programose bei procese ugdymo filosofijos kryptys formuluoja

naujus ugdymo tikslus, apibrėžia, kokiomis vertybėmis bus grindžiamas ugdymas. Siekimas

aukštesnės gyvenimo kokybės - kūrimas naujų santykių, formavimas teisingų moralinių bei

dvasinių nuostatų. Ugdymo procese egzistuojančios filosofijos ne visada atitinka programoje

nurodytas ugdymo filosofijos kryptis.

Ikimokyklinių institucijų nuoseklus perėjimas prie naujų ugdymo programų

įgyvendinimo, naujo turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų gebėjimų, vertybinių

nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų suteikimą, grindžiamos ne žinių

perteikimu, o kritišku vertinimu, analize, problemų ir sprendimų paieška ir praktiniu naudojimu.

Nūdienos vaikų aktualijos. XX a. ugdymas įprasmina respektyvų požiūrį į vaikų

saviraišką ugdymo procese. Tradicinį požiūrį bandoma keisti kitokia samprata, akcentuojančia

vaikų ugdymo sėkmingumą, kai pasitikima vaiko patirtimi ir jo laisva sąveika su aplinka.

Formuojamas požiūris į vaikystę kaip ugdymo vertybę, rengimąsi būsimam gyvenimui. Filosofinei

sąmonei būdinga aiškiai išreikšta problematizuojanti kryptis, išsiskirianti ketinimu sugriauti tai, kas

savaime suprantama, ir įtvirtinti savaiminę to, kas problemiška, vertę (filosofinės kryptys

pasirenkamos tokios, kurios adaptuotų vaiką šiuolaikinėje visuomenėje).

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje siūlo sisteminės ugdymo kaitos kryptį, įprasmina

naująją visuomenės švietimo filosofiją, universalias jos vertybes. Sisteminę kaitą lemia: vaiko

mokymosi procesas kaip nuolat mokymesi bendradarbiaujančios suaugusiųjų ir vaikų

bendruomenės atsinaujinimo modelis, konstruktyvus bendradarbiavimas su šeima, tėvams sudarant

galimybes dalyvauti moderniųjų vaikų ugdymo modelių plėtotėje. Ugdymo filosofijos pažiūros,

vertybės ir nuostatos atitinka ir tėvų požiūrį, bendruomenės, vaikų. Lietuvoje ikimokyklinio

ugdymo kaitoje ne itin ryški sisteminės kaitos tendencija. Tėvų švietimas yra formalus ir nelemia

jų naujųjų pažiūrų į ikimokyklinio ugdymo ryšius su bendraisiais vykstančiais švietimo pokyčiais.

Laisvojo ugdymo paradigmos atsiradimą lėmė XX amžiuje sparčiai kintanti

visuomenė. Prieš porą dešimtmečių paaiškėjo, kad klasikinė paradigma išsisėmė ir XXI amžius

ateina su nuolatinio mokymosi visuomenės vizija. Ugdymo institucijos kuria programas, kurių

pagrindu renkasi šiuolaikines ugdymo paradigmas. Pokyčius inicijuoja pasirinkta ugdymo filosofija

ir pedagogų nuostatos bei prioritetai, atitinkantys pasirinktą ugdymo filosofijos kryptį.

26

Švietimas persitvarko keičiantis kartoms. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose deklaruotos

programos, besiremiančios ugdymo filosofijos kryptimis. Ugdymo paradigmoms būtinas praktinis

pritaikymas ugdymo procese. Senųjų stereotipų įveika bei pedagogo gebėjimas remtis pasirinkta

ugdymo filosofija, išskirti ugdymo prioritetai - naujojo ikimokyklinio ugdymo modelio paieškos .

27

3.Pedagogų nurodytų ugdymo prioritetų bei pasirinktos įstaigose ugdymo filosofijos atitikmens tyrimas

Ikimokyklinių įstaigų vadovų, jų pav. ugdymui ir pedagogų požiūrio į

ugdymo programų kūrimą išsiaiškinimui 2007 metų balandžio mėnesį buvo parengta

bendra ,,Ikimokyklinių įstaigų ugdymo programų kūrimo proceso vertinimo anketa“. Tyrimo

metodikos tikslingumui bei veiksmingumui nustatyti žvalgomasis tyrimas pagal šią anketą buvo

atliekamas 2007 sausio–vasario mėnesiais. Atsitiktiniu būdu apklausti 36 pedagogai. Tyrimo metu

buvo pastebėti tam tikri neveiksmingi klausimai, todėl anketa buvo koreguojama. Pagal patobulintą

anketą atsitiktiniu būdu buvo apklausti 133 respondentai. Tyrimas buvo vykdomas dviem etapais :

1 etapas 2007 m. gegužės mėnesį, 2 etapas birželio mėnesį. Pirmame etape buvo išdalinta 68

anketos. Tyrime dalyvavo : 62 dalyviai iš Vilniaus miesto darželių, 3 dalyviai iš Vilniaus rajono

centro ir trys iš kaimo darželių. Antrame etape buvo išdalintos 60 anketų iš Šiaulių miesto darželių,

2 iš Ššiaulių rajono centro ir trys iš kaimo darželių. Gauti duomenys suteikia informaciją apie

ikimokyklinių įstaigų ugdymo programų kūrimo procesą.

3.1. Tyrimo metodika

Tyrimo tikslas - Išsiaiškinti ar ikimokyklinėse ugdymo programose deklaruotomis

ugdymo filosofijos kryptimis grindžiamas ugdymo procesas.

Tyrimo uždaviniai :

1. Išsiaiškinti pasirinktų ugdymo programoje filosofijos krypčių populiarumą.

2. Išanalizuoti pokyčius inicijuotus įstaigos pasirinktos ugdymo filosofijos.

3. Atskleisti įstaigos programoje deklaruotos ugdymo filosofijos ir pasirinktų ugdymo

prioritetų dermę.

Tyrimo objektas – ugdymo filosofijos ir ugdymo proceso dermė.

Tyrimo subjektas – pedagogai.

Tyrimo metodas - anketinė pedagogų apklausa.

Tyrimo etapai:

I. Išsami mokslinės, filosofinės, psichologinės literatūros analizė.

II. Anketinės apklausos ,,Ikimokyklinių įstaigų ugdymo programų kūrimo proceso vertinimo

anketos” (25-29 klausimai) analizė.

28

III. Anketinio tyrimo duomenys, rezultatai apdorojami Microsoft Excel kompiuterine programa,

gautos diagramos, formuluojamos išvados.

Tyrimo procedūra :

Anketinėje apklausoje pedagogai nurodė:

1. Įstaigos ugdymo programoje pasirinktas ugdymo filosofijos kryptis (Tyrimui aktualu, kurios

ugdymo filosofijos kryptys populiariausios).

2. Veiksnius, sąlygojančius įstaigos ugdymo filosofijos krypties pasirinkimą .

3. Pažymėjo ugdymo prioritetus, sąlygojamus pasirinktos ugdymo filosofijos įstaigoje.

4. Nurodė, kuo jiems aktuali ugdymo filosofiją įstaigoje.

5. Pažymėjo pokyčius inicijuotus įstaigos pasirinktos ugdymo filosofijos krypties.

Sudarant apklausos anketas (žr. priedą Nr.3) buvo atsižvelgiama į klausimyno

sudarymui keliamus reikalavimus:

1. Motyvuotai, trumpai, logiškai paaiškinta, dėl ko atliekamas tyrimas (anketos pedagogams –

sužinoti kaip pedagogai vertina programų kūrimo procesą, jo įtaką ugdymo filosofijai ).

2. Klausimai konkretūs, o atsakymų variantai suprantami, kad būtų minimalios apklausiamųjų

pastangos. Todėl pedagogų anketų forma – uždaras klausimynas, kai tereikia pasirinkti

vieną iš pateiktų atsakymų arba pasirinkti kelis atsakymus, siekiant išsiaiškinti asmeninę

pedagogų nuomonę.

3. Kiekvieno klausimo gale pažymėta kita, kas suteikia galimybę pedagogui išreikšti savo

nuomonę.

3.2. Tyrimo duomenų analizė

Tyrimo siekis sužinoti ar atitinka pasirinkti pedagogų prioritetai ir anketinėje apklausoje

nurodytos ugdymo filosofijos kryptys. Juk dažnas reiškinys kai pedagogai žino ugdymo filosofijos

kryptį pasirinktą įstaigos, bet prioritetus sudėlioja kitur ir ugdo vaikus kaip išmano, tai yra taip, kaip

pedagogui pačiam norėtųsi. Ar tai kuo vadovaujasi pedagogai ugdymo procese atitinka jų

pasirenkamą ugdymo filosofijos kryptį, aiškinomės atlikdami tyrimą.

Rezultatai parodė, kad 47% respondentų nurodė, jog įstaigoje pasirinkta ugdymo

filosofija ir pedagogų nurodyti ugdymo prioritetai neatitinka vienas kito. Tai kelia nerimą, kad jie

galbūt nežino ugdymo filosofijos krypčių ypatumų ir pažymi anketoje atsitiktinį variantą. Esminiu

pedagogų išskirtu prioritetu iš daugelio teiginių – visapusiško ugdimosi poreikis (35%), o šį poreikį

atitinkančią ugdymo filosofiją nurodo tik 2% respondentų.

29

41% respondentų nurodė, kad įstaigoje pasirinkta ugdymo filosofija ir pedagogų

nurodyti ugdymo prioritetai dalinai atitiko (t.y. viena nurodyta ugdymo filosofijos kryptis atitiko

pasirinktus pedagogų prioritetus). 10 % tiriamųjų – atitiko ugdymo filosofija bei pasirinkti ugdymo

prioritetai.

Populiariausia humanistinė ugdymo filosofija ( 58%), progresyvistinė (16 %

respondentų). Perenialistinė ugdymo filosofijos nėra populiari (1 %) bei nurodoma pedagogų, nors

realiai ugdymo procese ji egzistuojanti.

Ugdymo programose nurodyta filosofijos kryptis atskleidė aiškesnius ugdymo tikslus,

uždavinius ir principus ( mano 30% respondentų). Pedagogų teigimu, atrastos ugdymo metodų,

priemonių, formų įvairovės (21% respondentų). Ugdymo filosofija pakeitusi tarpusavio vaiko ir

pedagogo santykius (mano 17% respondentų), ugdymo turinį ( mano 14% respondentų).Ugdymo

filosofija neinicijavo jokių pokyčių ( mano 11% respondentų). Kai kurie pedagogai rinkosi kitą

variantą - pakito ugdymo turinys ir požiūris į vaiko ugdymą (sąlygojo pačių kurta programa),

niekas nepakito (3% respondentų), nepažymėjo nieko (5 % respondentų).

Išsiaiškinti veiksniai, sąlygojantys įstaigos ugdymo programos filosofijos krypties

pasirinkimą: ugdymo įstaigos savitumas (mano 33 % respondentų), įstaigos bendruomenė (21%

respondentų), įvairių šaltinių studijavimas (21%respondentų), kvalifikacijos kėlimo kursai (

9%respondentų), studijos universitete (8% respondentų), vadovų nuomonė ( 4%respondentų) ir kitą

nuomonę pareiškė ( 3% respondentų).

Pedagogų nuomonė apie ugdymo filosofiją įstaigoje: 41% respondentų teigia, kad

įstaigos pedagogai vadovaujasi pasirinkta ugdymo filosofija, 32% respondentų mano, kad vaikams

priimtinas gyvenimas pagal įstaigos bendruomenės pasirinktą ugdymo filosofiją. Respondentų

teigimu, tėvai pritaria įstaigos ugdymo filosofijai, t.y. 15 %, kiekvienas pedagogas vadovaujasi

,,sava“ ugdymo filosofija, mano 7% respondentų, 2% respondentų mano, kad ugdymo filosofija

neatitinka visų vaiko poreikių, 2 % respondentų nieko nenurodė, 1% respondentų mano, jog

tėvams nepriimtina įstaigos ugdymo filosofija.

Tiriami pedagogai turintys skirtingas pareigas pavaizduoti 1 pav.

30

4%

27%

68%

1%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Direktorius

Direktoriaus pavad.ugdymui

Auklėtojas

Spec. Pegagogas

1 pav. Pedagogų pareigos ( žr. Priedą Nr. 1, 1 lentelė)

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, didžioji dalis tiriamųjų, t.y. auklėtojos 91 (68% nuo

bendro tiriamųjų skaičiaus ), trečdalis direktoriaus pavad.. ugdymui 36 (27 % tiriamųjų nuo bendro

tiriamųjų skaičiaus), maža dalis tiriamųjų direktoriai 5 (4 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų

skaičiaus ) ir mažiausiai spec.pedagogų 1 (1% tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus). Tyrime

atsiskleis auklėtojų pasirenkami prioritetai bei ugdymo filosofijos atitikimas. Didžioji dalis

tiriamųjų yra auklėtojos, jų pasirinktos ugdymo filosofijos bei išskirtų prioritetų atitikimas turintis

didelės reikšmės ugdomojam procesui, vaiko kokybiškam ugdymui.

6%

38%

30%

26%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%

nuo 20 iki 30

nuo 31 iki 40 m.

nuo 41 iki 50 m.

virš 51 m.

2 pav. Pedagogų amžių ( žr. Priedą Nr. 1, 2 lentelė)

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, didžioji dalis tiriamųjų pedagogų yra nuo 31 iki 40

m., t.y.51 (38% nuo bendro tiriamųjų skaičiaus ), trečdalis tiriamųjų pedagogų 40 (30 % tiriamųjų

nuo bendro tiriamųjų skaičiaus) – nuo 41 iki 50 metų, ketvirtadalis tiriamųjų virš 51 m. 34 ( 26 %

tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), mažiausiai tiriamųjų 8 ( 6 % tiriamųjų nuo bendro

tiriamųjų skaičiaus) – nuo 20 iki 30 m.

31

10%

1%

76%

14%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

aukštesnysis

nebaigtas aukštasis

aukštasis

magistras

3 pav. Pedagogų išsilavinimą (žr. Priedą Nr. 1, 3 lentelė).

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, didžioji dalis tiriamųjų pedagogų turi aukštąjį

išsilavinimą, t.y. 101 (76 % nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), nedidelė dalis tiriamųjų pedagogų turi

magistro laipsnį 18 (14 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus). Pedagogų išsilavinimas

turintis įtakos pasirenkamiems pedagogų prioritetams bei ugdymo filosofijos pasirinkimui. Baigęs

studijas pedagogas turi daugiau žinių, platesnį akiratį, savo požiūrį bei geba visa tai taikyti ugdymo

procese, pasirinkdamas prioritetus atitinkančius įstaigos ugdymo filosofiją. Mažiau tiriamųjų su

aukštesniuoju išsilavinimu 13 (10 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), mažiausiai

respondentų su nebaigtu aukštuoju išsilavinimu 1 (1 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus),

su viduriniu išsilavinimu tiriamųjų pedagogų nėra.

8%

56%

11%

21%

2%

2%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

auklėtoja

vyr.auklėtoja

auklėtoja-metodininkė

III vadybinė

II vadybinė

I vadybinė

4 pav. Tiriamųjų išdėstymas pagal pedagogų kvalifikaciją ( žr. Priedą Nr. 1, 4 lentelė)

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, didžioji dalis tiriamųjų pedagogų turi vyr. auklėtojos

kvalifikaciją, t.y. 75 (56% nuo bendro tiriamųjų skaičiaus ), penktadalis tiriamųjų pedagogų turi III

32

vadybinę kategoriją 28 (21 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), dalis tiriamųjų turi

auklėtojos –metodininkės kvalifikaciją 14 ( 11 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus). Tai

rodo,kad dauguma tiriamųjų turi pakankamą kvalifikaciją, jog gebėtų tinkamai pasirinkti ugdymo

filosofiją bei jai atitinkančius ugdymo prioritetus. Nedidelė dalis turinčių auklėtojos kvalifikaciją 11

( 8 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), maža dalis su I vadybine kvalifikacija, t.y. 3

tiriamieji pedagogai ( 2% tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), mažiausiai su II vadybine

kvalifikacija, t.y. 2 tiriamieji pedagogai ( 2 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), auklėtojų-

eksperčių nėra.

14%

43%

26%

17%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%

1- 10 metų

11-20 metų

21-30 metų

virš 31 metų

5 pav. Tiriamųjų išdėstymas pagal pedagogų darbo stažą (žr. Priedą Nr. 1 , 5 lentelė)

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, didžioji dalis pedagogų darbo stažas yra nuo 11-20

m., t.y. 57 tiriamieji ( 43 % nuo bendro tiriamųjų skaičiaus ), nuo 21-30m darbo stažas 35 tiriamųjų

( 26 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), penktadalį pedagogų darbo stažas nuo 1-10m.,

tiriamųjų 19 (14 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus), virš 31 metų darbo stažas 22

tiriamųjų pedagogų ( 17 % tiriamųjų nuo bendro tiriamųjų skaičiaus).

Pedagogų pasirinkti veiksniai pavaizduoti 6 pav.

33

4%

21%

33%

21%

8%

9%

3%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%

vadovų nuomonė

įstaigos bendruomenė

ugdymo įstaigos savitumas

įvairių šaltinių studijavimas

studijos universitete

kvalif ikacijos kėlimo kursai

kita

6 pav. Veiksniai, sąlygoję įstaigos ugdymo programos filosofijos krypties pasirinkimą ( žr. Priedą

Nr.1, 6 lentelė)

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, svarbiausias veiksnys, lėmęs ugdymo filosofijos

pasirinkimą – ugdymo įstaigos savitumas, ją rinkosi 74 respondentai ( 33 % nuo bendrų

respondentų skaičiaus). Penktadalis, kad įstaigos bendruomenė svarbus veiksnys, nurodė 48

respondentai ( t.y. 21 % nuo bendrų respondentų skaičiaus).Penktadalis teigia, kad įvairių šaltinių

studijavimas kaip vienas iš veiksnių, lėmusių ugdymo filosofijos pasirinkimą, pasirinko 47

respondentai (t.y. 21 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), kvalifikacijos kėlimo kursai, vienas iš

veiksnių, padėjusių pasirinkti įstaigos ugdymo filosofiją, nurodė 20 respondentų ( t.y. 9 % nuo

bendrų respondentų skaičiaus), studijas universitete nurodė 19 respondentų ( t.y. 8 % nuo bendrų

respondentų skaičiaus), vadovų nuomonę pažymėjo 10 respondentų ( t.y. 4% nuo bendrų

respondentų skaičiaus), kitą varijantą rinkosi 5 respondentai (t.y. 3 % nuo bendrų respondentų

skaičiaus). Jų manymu, vėrinėlio programa, projektinė veikla, l/d vizija, misija, tėvų pageidavimai

lėmę ugdymo filosofijos pasirinkimą.

Įstaigos ugdymo programoje pasirinktas ugdymo filosofijos kryptis pavaizduotas 7 pav.

34

5%

58%

8%

7%

16%

0%

1%

3%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

holistinė

humanistinė

egzistencialistinė ir fenomenologinė

rekonstrukyvistinė

progresyvistinė

perenialistinė

esencialistinė

kita

7 pav. Pedagogų pasirinktos ugdymo filosofijų kryptys ( žr. Priedą Nr.1, 7 lentelė)

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, ugdymo programose nurodyta humanistinė ugdymo

filosofijos kryptis yra populiariausia, ją rinkosi 124 respondentai (58 % nuo bendrų respondentų

skaičiaus ), penktadalis rinkosi progresyvistinę ugdymo filosofijos kryptį 34 respondentai ( 16 %

nuo bendrų respondentų skaičiaus ), egzistencialistinę ir fenomenologinę ugdymo filosofijos kryptį

18 respondentų ( t.y. 8 % nuo bendrų respondentų skaičiaus ), rekonstruktyvistinę ugdymo

filosofijos kryptį rinkosi 15 respondentų (t.y. 7% nuo bendrų respondentų skaičiaus), holistinę

ugdymo filosofijos kryptį nurodė 11 respondentų ( t.y. 5 % nuo bendrų respondentų skaičiaus),

esencialistinę ugdymo filosofijos kryptį rinkosi 3 respondentai ( t.y. 1 % nuo bendrų respondentų

skaičiaus ), perenialistinę ugdymo filosofijos kryptį rinkosi 1 respondentas ( t.y. 0,5 % nuo

bendrų respondentų skaičiaus), kitas ugdymo filosofijos kryptis nurodė 7 respondentai ( t.y. 3%

nuo bendrų respondentų skaičiaus). Neotomistinę ugdymo filosofijos kryptį nurodė 2 respondentai,

ekologinę nurodė 1 respondentas, 1 respondentas nurodė, kad ne visus pavadinimus prisimena,

reikėtų paskaityti, konstruktyvistinė nurodė 2 respondentai, 1 respondentas nurodė kognityvinę

kryptį.

Pedagogų išskirti prioritetai iš daugelio pateiktų teiginių apibūdinančių ugdymo

filosofijos kryptis pavaizduoti 8 pav.

35

25%

10%

2%

20%

7%

35%

2%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%

atvirumo, individualumo poreikį(humanistinė)

dalyvavimo, kritinio, analitinio mąstymo, kūrybiškumoporeikį (rekonstruktyvistinė)

žinių bei mokymosi, remiantis pavyzdžiu, poreikį(perenialistinė)

savęs suvokimo, savirealizacijosporeikį(egzistencialistinė)

poreikį mokytis pačiam(progresyvistinė)

visapusiško ugdymosi poreikį(holistinė)

nepasirinkta

8 pav. Pedagogų išskirtų prioritetai, sąlygoti pasirinkos įstaigos ugdymos filosofijos ( žr. Priedą

Nr.1, 8 lentelė)

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, daugumai svarbiausias prioritetas yra visapusiško

ugdymosi poreikis, nurodytas 84 respondentų ( 35 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), mažiau

kaip pusė apklaustųjų mano, kad tai atvirumo, individualumo poreikis, rinkosi 60 respondentų ( t.y.

25 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), trečdalis apklaustųjų rinkosi savęs suvokimo,

savirealizacijos poreikį, 48 respondentai ( t.y. 20 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), maža dalis

respondentų pasirinko dalyvavimo, kritinio, analitinio mąstymo, kūrybiškumo poreikį, 23

respondentai ( t.y. 10 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), poreikį mokytis pačiam nurodė 18

respondentų ( t.y. 7 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), žinių bei mokymosi, remiantis

pavyzdžiu, poreikį pažymėjo 5 respondentai ( t.y. 2 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), jokių

varijantų nenurodė 4 respondentai ( t.y. 2 % nuo bendrų respondentų skaičiaus). Kitokią nuomonę

pareiškė 1 respondentas: šie du varijantai svarbiausi, t.y. atvirumo , individualumo poreikis bei

visapusiško ugdymosi poreikis. 1 respondentas nurodė, jog ugdymo prioritetu laiko šeimos

poreikius, socialinę padėtį.

Tyrimui buvo aktualu ar nurodytos ugdymo filosofijos bei pasirinkti pedagogų

prioritetai atitiko. Kai kurie pedagogai rinkosi po kelias ugdymo filosofijos kryptis ir viena iš jų

atitiko įvardintus ugdymo prioritetus.

36

10%

47%

41%

3%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%

atitinka

neatitinka

atitiko viena nurodytaugdymo filosofijos kryptis

nepažymėta

9 pav. pasirinktų ugdymo filosofijos krypčių bei pedagogų įvardintų ugdymo prioritetų atitikimas (

žr. Priedą Nr.1, 9 lentelė).

Kaip matyti iš pateiktų duomenų beveik pusė apklaustųjų respondentų neatitiko

pasirinkti ugdymo prioritetai ir įvardintos ugdymo filosofijos, nurodė 62 respondentai (47 % nuo

bendrų respondentų skaičiaus),mažiau kaip pusė apklaustų respondentų atitiko viena nurodyta

ugdymo filosofijos kryptis ir pasirinkti pedagogų prioritetai, 54 respondentai ( t.y. 41 % nuo bendrų

respondentų skaičiaus), mažos dalies respondentų nurodyta ugdymo filosofija ir pasirinkti ugdymo

prioritetai atitiko, 13 respondentų ( t.y. 10 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), nieko

nepasirinko 4 respondentai ( t.y. 3 % nuo bendrų respondentų skaičiaus).

Tai, kad pasirinkti ugdymo prioritetai bei ugdymo filosofija neatitiko vienas kito, rodo,

jog pedagogai nėra perpratę ugdymo filosofijos krypčių, jiems stinga žinių. Tačiau tai galėjo būti,

jog jie tiesiog nežino ugdymo filosofijoms būdingų požymių, todėl ugdymo filosofijos kryptį

rinkosi atsitiktine tvarka. Dominuojanti nurodyta pedagogų humanistinė ugdymo filosofijos kryptis,

nors prioritetus renkasi būdingus holistinei ugdymo filosofijai.

Pedagogų nuomonės pavaizduotos 10 pav. Vyraujanti egzistencialistinė ir

fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptis ugdymo procese atsiskleidė per šiltą vaiko ir pedagogo

santykį, nuoširdų bendravimą, auklėtojos pagalbą ir padėjimą vaikui, vaiko interesų , asmeninės

patirties taikymo galimybes. Pedagogas asistentas, padedantis vaikui perimti mokėjimus, įgūdžius,

įsisavinti informaciją bei ją perdirbti, o taip pat dalyvaujantis kūrybinėje sąveikoje su vaiku.

Draugiškas bendradarbiavimas, atliepti ugdytinio interesai bei vaiko teisių pripažinimas ir

pasirinkimo galimybės renkantis veiklą, draugus sąlygojo šios ugdymo krypties dominavimą.

37

41%

7%

15%

32%

1%

2%

2%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%

visi įstaigos pedagogai vadovaujasi pasirinkta ugdymo f ilosofija

kiekvienas pedagogas vadovaujasi ,,sava" ugdymo f ilosofija

tėvai pritaria įstaigos ugdymo filosofijai

vaikams priimtinas gyvenimas pagal įstaigos bendruomenės pasirinktą ugdymo f ilosofiją

tėvams nepriimtina įstaigos ugdymo f ilosofija

ugdymo filosof ija neatitinka visų vaiko poreikių

nepažymėta

10 pav. Pedagogų nuomonė apie ugdymo filosofijos funkcionavimą įstaigoje ( žr. Priedą Nr.1, 10

lentelė)

Iš pateiktų pedagogų nuomonių matome, kad vaikams priimtinas gyvenimas pagal

įstaigos bendruomenės pasirinktą ugdymo filosofiją, taip nurodė 57 respondentai (32 % nuo bendrų

respondentų skaičiaus), mažiau kaip pusė respondentų mano, kad visi įstaigos pedagogai

vadovaujasi pasirinkta ugdymo filosofija, 72 respondentai ( t.y. 41 % nuo bendrų respondentų

skaičiaus), tėvai pritaria įstaigos ugdymo filosofijai, rinkosi šią nuomonę 26 respondentai (t.y. 15

% nuo bendrų respondentų skaičiaus), nedidelė dalis mano, kad kiekvienas pedagogas vadovaujasi

,,sava" ugdymo filosofija, 13 respondentų ( t.y. 7 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), mažiausiai

pasisakiusių, jog tėvams nepriimtina įstaigos ugdymo filosofija, t.y. 2 respondentai ( t.y. 1 % nuo

bendrų respondentų skaičiaus ).

11%

30%

14%

21%

5%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%

neinicijavo jokių pokyčių

aiškesnis tapo ugdymo tikslas, uždaviniaiir principai

pakito ugdymo turinys

atsirado ugdymo metodų, priemonių irformų įvairovė

nepažymėta

11 pav. Pokyčiai įvykę įstaigai pasirinkus ir perpratus ugdymo filosofiją ( žr. Priedą Nr.1, 11

lentelė)

38

Iš pateiktų pedagogų nuomonių matome, kad trečdaliui apklaustųjų aiškesnis tapo

ugdymo tikslas, uždaviniai ir principai, 59 respondentams (t.y. 30 % nuo bendrų respondentų

skaičiaus), penktadaliui tiriamųjų atsirado ugdymo metodų, priemonių ir formų įvairovė, mano 42

respondentai (t.y. 21 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), pakito vaiko ir pedagogo santykis mano

33 respondentai (t.y. 17 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), pakito ugdymo turinys, rinkosi 28

respondentai (t.y. 14 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), neinicijavo jokių pokyčių mano 22

respondentai (t.y. 11 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), nieko nepažymėjo 10 respondentų (t.y.

5 % nuo bendrų respondentų skaičiaus), kitokią nuomonę pareiškė 3 respondentai (t.y. 3 % nuo

bendrų respondentų skaičiaus). Jie mano, kad ,,pakito ugdymo turinys, nes pačios kūrėme programą

bei pačių sukurta programa pakeitė požiūrį į vaiko ugdymą“, ,,nieko nepakito“, ,,suaktyvėjo

bendruomenės bendradarbiavimas“.

4. Ugdymo proceso ir ugdymo filosofijos dermės ikimokyklinio ugdymo įstaigose tyrimas

Naujai sukurtos (2007m.) ikimokyklinių įstaigų programos paskatino ištirti, kokiomis

ugdymo filosofijomis yra grindžiama ugdymo programa bei ugdymo procesas. 2008 metais spalio –

vasario mėn. organizuotas ,,Ugdymo proceso ir ugdymo filosofijos dermės ikimokyklinio ugdymo

įstaigose“ tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti pasirinktos ikimokyklinių įstaigų ugdymo filosofijos

programose bei ugdymo procese dermę.

4.1 Tyrimo metodika

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti ar ugdymo procesas grindžiamas ikimokyklinėse ugdymo

programose deklaruotomis ugdymo filosofijos kryptimis.

Tyrimo uždaviniai :

1. Identifikuoti ugdymo filosofiją egzistuojančią ikimokyklinių įstaigų ( Nr.1., Nr.2, Nr.3,

Nr.4, Nr.5) ugdymo procese.

2. Palyginti ugdymo filosofiją nurodytą ugdymo programoje ir egzistuojančią ugdymo

procese.

Tyrimo objektas - ugdymo proceso ir ugdymo filosofijos dermė.

Tyrimo subjektai – pedagogai ir vaikai.

Tyrimo hipotezė: pedagogai vadovaujasi įstaigos programoje pateiktos ugdymo

filosofijos(ų) nuostatomis.

Tyrimo metodai:

1. Kriterinis stebėjimas.

2. Statistinė duomenų analizė.

Tyrimo etapai :

I. Pirmame tyrimo etape vyko ugdymo proceso atsitiktinai pasirinktose ikimokyklinio

ugdymo įstaigose stebėjimas, atvejų studijų analizė.

II. Antrame tyrimo etape, stebimas ugdymo procesas, fiksuojami ugdymo procese

egzistuojantys požymiai (kriterijuose išskirti) ir nustatoma kokia ugdymo filosofija

egzistuojanti ugdymo procese.

III. Trečiame tyrimo etape lyginama ugdymo programoje nurodyta ir ugdymo procese

egzistuojanti ugdymo filosofija .

IV. Ketvirtame tyrimo etape empirinio tyrimo duomenys, rezultatai apdorojami Microsoft

40

Excel kompiuterine programa, formuluojamos išvados ir siūlymai, rekomendacijos.

Tyrimo aktualumas – būtina užtikrinti dermę tarp deklaruojamos (oficialios)

ikimokyklinio ugdymo programose nurodytos ugdymo filosofijos ir ugdymo procese vyraujančios

ugdymo filosofijos (praktinės). Deklaruota ugdymo filosofija programoje reikalauja praktinio

įgyvendinimo ugdymo procese.

Tyrimo procedūra :

Tyrimo dalyviai – atsitiktinai pasirinktos Vilniaus ir Ukmergės ikimokyklinės ugdymo

įstaigos. Iš viso: 5. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų atranka – atsitiktinė. Pasirinkti darželių tipai:

lopšelis/darželis – 5. Stebėta 20 grupių, numatytas atlikti kriterinis stebėjimas. Kiekviena įstaiga yra

pasirinkusi ne vieną, o po kelias ir daugiau ugdymo filosofijos kryptis, todėl norint nustatyti ar

ugdymo procese atsispindi pasirinkta ugdymo filosofija. kriterinis stebėjimas numatytas atlikti kartą

per mėnesį. Stebėjimas pradėtas nuo lapkričio mėnesio ir numatytas iki balandžio mėnesio. Mano

manymu, vienu stebėjimu nepavyks atskleisti įstaigoje vyraujančios filosofijos. Kas mėnesinis

pakartotinis stebėjimas (du kartus tose pačiose įstaigose, tose pačiose grupėse ), padės lengviau

atskleisti įstaigos ugdymo filosofiją.

Tyrime dalyvavo 379 vaikų ir 24 pedagogai. Buvo atliekama atvejų studijų analizė(

ugdymo programos analizuojamos), siekiant išsiaiškinti kiek pasirinktos ugdymo filosofijos atitinka

patį ugdymo procesą. Parengti ištisinio stebėjimo protokolai (329). Siekiant tyrimo tikslo išskirti

keturi stebėjimo kriterijai (vaiko ir pedagogo santykis, ugdymo metodai bei formos, ugdymo

turinys, aplinka ir situacija), kurių pagalba nustatysime kokia ugdymo filosofija egzistuojanti

ugdymo procese. Protokole nurodytos ugdymo filosofijos paradigmos: klasikinė

(Perenializmas,Esencializmas,Pragmatizmas) ir šiuolaikinė (Progresyvizmas, Soc.

Rekonstruktyvizmas, Egzistencializmas ir Fenomenologija). Parengtų stebėjimo kriterijų požymiai

egzistuojantys ugdymo procese bei tyrimo duomenų analizė padės atskleisti ugdymo filosofijos

kryptis.

41

Stebėjimo kriterijų požymiai būdingi šiuolaikinėms ugdymo filosofijos kryptims. 5 lentelė

Stebėjimo kriterijai

Ugdymo požymiai būdingi egzistencialistinei ir fenomenologinei ugdymo filosofijos krypčiai

Ugdymo požymiai būdingi progresyvistinei ugdymo filosofijos krypčiai

Ugdymo požymiai būdingi soc.rekonstruktyvistinei ugdymo filosofijos krypčiai

1. Vaiko ir pedagogo santykis.

1.Šiltas bendravimas; 2. Auklėtoja pagalbininkė, patarėja; 3. Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami; 4.Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus; 5.Ugdytojas: organizatorius, asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistemą; 6.Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika; 7.Pedagogas padeda vaikui pasisavinti informaciją, ją perdirbti;

1. Pedagogas – ugdymo proceso organizatorius;

1. Ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o ne pasyvūs klausytojai; 2. Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus; 3. Pedagogas- sumanymų pradininkas, gebantis sudominti vaikus įvairia veikla ( vaikai įtraukiami į visuomenės veiklą); 4. Pedagogai veiklūs, ieškantys naujų galimybių, projektuojantys naujus tikslus bei vertybes; 5 Ugdytojai – sumanymų pradininkai, atliepiantys visuomenės interesus, ugdymo proceso tobulintojai;

2. Ugdymo turinio perteikimas.

8. Ugdymo turinio pamatas – kūrybiniai žaidimai;

2.Ugdymo turinio pamatas – kūrybiniai žaidimai;

6.Ugdymo procesas : problemiškas, mąstymo uždavinių, sprendimo įgūdžių reikalaujantis mokymas(is); ( problemų

42

9.Ugdymo turinyje vadovaujamasi individualizmo, integravimo principais; 10. Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi (probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant);

3.Aktyvūs ugdymo(si) metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą; 4.Ugdymo turinyje vadovaujamasi individualizmo, integravimo principais.

sprendimų būdai naudingi vaiko ateičiai ); 7. Rato tipo programa(diskusijų grupės, turinio ir mokėjimų tyrinėjimai, socialinių problemų sprendimai, įgūdžių lavinimas- ratas sujungiamas, tai ko vaikas išmoksta-tęsiama kt.metais, tobulinant ir pastiprinant naujai įgytus gebėjimus);

3. Ugdymo metodai bei formos.

11. Metodai: grupiniai bei individualūs projektai, individualių užduočių atlikimas bei pristatymas; 12.Terapinis ugdymas; 13. Spontaniškasis ugdymas; 14.Ugdytojo ir ugdytinio patirčių susiliejimas; 15.Ugdytinio reiškiami pageidavimai inicijuoja naujas kryptis. Pedagogas pagalbininkas perdirbant, pasisavinant informacijją; 16. Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi (probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant).

8. Netradiciniai ugdymo būdai (,,Debatai“, ,, Minčių lietus“ ir kt. ); 9. Spontaniškasis ugdymas; 10. Socialinių klausimų kėlimas, analizė – demokratiškas požiūris į socialines problemas. 11. Vaikas veiklus, gebantis daryti sprendimus, priimti permainas; 12. Ugdymas apimantis individus ir visuomenę. Žinau ir veikiu; 13. Vaikai aktyvūs, besikreipiantys į save ir juos supantį pasaulį ( naujovių sugalvojimas ir įgyvendinimas); 14 Ugdymo procesas : problemiškas, mąstymo uždavinių, sprendimo įgūdžių reikalaujantis mokymas(is); ( problemų sprendimų būdai naudingi vaiko ateičiai ).

43

Stebėjimo kriterijų požymiai būdingi klasikinėms ugdymo filosofijos kryptims. 6 lentelė

Stebėjimo

kriterijai

Ugdymo požymiai būdingi perenialistinei ugdymo filosofijos krypčiai

Ugdymo požymiai esencialistinei ugdymo filosofijos krypčiai

Ugdymo požymiai būdingi pragmatistinei ugdymo filosofijos krypčiai

1. Vaiko ir pedagogo santykis.

1. Ugdytojas : žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą; 2. Ugdytinis : informacijos kaupėjas ir atgamintojas; visi ugdytiniai mokomi to paties;

1. Ugdytojas – socialinio patyrimo nukreipėjas, kontrolierius ir vadovas; 2. Ugdytojas suteikia žinių, vaiko praktinėms problemoms spręsti, atveda prie bendresnio žinojimo;

2.Ugdymo turinio perteikimas.

3. Temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito dalyko kartojant mokytojo perteikiamą informaciją); 4. Ugdymo turinio pamatas – žinojimas, išmokimas;

1.Temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito dalyko kartojant mokytojo perteikiamą informaciją);

3. Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi (probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant);

3.Ugdymo metodai bei formos.

5. Tiesioginis mokymas, t.y. akademinis ugdymas; 6. Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo; 7. Demonstravimas, diskusija, pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys.

2. Tiesioginis mokymas, t.y. akademinis ugdymas; 3. Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo; 4. Demonstravimas, diskusija, pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys.

4. Eksperimentinis ugdymas( lankstus, neturįs pabaigos, orientuotas į individo gebėjimą mąstyti, protingai dalyvauti visuomenės gyvenime); 5. Į problemą orientuotas mokymas;

44

4. Aplinka ir situacija.

6.Šeima, visuomenė- atvira ir skatinanti aplinka, kurioje vaiko patyrimai geriausiai atsiskleidžia (natūrali aplinka); 7.Pastūmėti vaiką prie tiesiogiai jį dominančios aplinkos; 8. Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai.

4.2 Tyrimo duomenų analizė

Pasirinktos ugdymo filosofijos kryptys įstaigų ugdymo programose 7 lentelė

Įstaigų Nr. Ugdymo filosofijos kryptys

Soc. rekonstruktyvistinė Nr.1

Egzistencialistinė ir fenomenologinė

Nr.2 Egzistencialistinė ir fenomenologinė

Soc. rekonstruktyvistinė

Egzistencialistinė ir fenomenologinė

Nr.3

Progresyvistinė

Egzistencialistinė ir fenomenologinė Nr.4

Soc. rekonstruktyvistinė

Nr.5 Egzistencialistinė ir fenomenologinė

Šaltinis. Stebėtų ikimokyklinių įstaigų Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5 ugdymo filosofijos kryptys

ugdymo programose

Didžiausio populiarumo sulaukusi egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos

kryptis. Ji pasirinkta penkių ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo programose.. Soc.

rekonstruktyvistinę ugdymo filosofiją rinkosi bei programoje nurodė trys stebėtos ikimokyklinio

ugdymo įstaigos, progresyvistinę ugdymo filosofijos kryptį ugdymo programoje nurodė viena

įstaiga.

Visos pasirinktos ugdymo filosofijos kryptys priklausančios šiuolaikinei ugdymo

paradigmai, klasikinei ugdymo paradigmai priklausančių ugdymo filosofijos krypčių nepasirinkta.

45

Siekiant išsiaiškinti tyrimo tikslo pasirinktos penkios ikimokyklinės įstaigos. Dvi iš jų rajono ir trys

miesto ikimokyklinės įstaigos.

Tyrimo tikslui įgyvendinti buvo pasirinktos rajono ir miesto ikimokyklinės įstaigos (žr.12 pav.)

0 1 2 3 4

Rajonų ( Nr. 2, Nr.5)

Miestų ( Nr.1, Nr.3, Nr.4 )

Įsta

igos

12 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal vietoves (žr. Priedą Nr. 2, 1 lentelė)

Tiriami trys Vilniaus lopšeliai-darželiai Nr.1, Nr.3, Nr.4 ir Ukmergės rajono lopšeliai-

darželiai Nr.2, Nr.5.

70%

37%

20%

88%

27%

64%

12%

30%

36%

16%

100%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

I įstaiga

II įstaiga

III įstaiga

IV įstaiga

V įstaiga

Amžiius %

4 -virš 51 m.

3 -nuo 41 iki 50

2 - nuo 31iki 40

1 -nuo 20 iki 30

13 pav.Pedagogų amžius ( žr.priedą Nr.2, 2 lentelė)

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos

kryptys dominuojančios ugdymo procese, o pedagogų amžius galėjo turėti reikšmės ugdymo

filosofijos pasirinkimui. Tiriamose ugdymo procesuose egzistencialistinė ugdymo filosofija

atsiskleidusi per pedagogų gebėjimą bendradarbiauti, atliepti ugdytinio interesus, šiltus santykius ir

kūrybinių žaidimų raišką. Ugdymo procese pedagogai, kurių amžius nuo 30 iki 40 bei nuo 20 – 30

46

metų, vadovaujasi egzistencialistine ir fenomenologine ugdymo filosofijos kryptimis. Vyresnio

amžiaus pedagogai, kurių amžius siekia nuo 41 iki 50 metų, galėjo įtakoti ugdymo filosofijos

neatitikimą ugdymo procese. Dažnai vertybes, kuriomis vadovaujamės ugdant vaikus, sunku

pakeisti ir amžius gali būti viena iš priežasčių, kodėl pedagogai nesivadovauja pasirinkta bei

nurodyta programoje ugdymo filosofija. Perenialistinė ugdymo filosofija dominuoja vienoje iš

tiriamų įstaigų, o pedagogai visi be išimties yra vyresnio amžiaus žmonės.

Ugdymo procese (pirmoje įstaigoje ) Daugiausia pedagogų nuo 31 iki 40 metų amžiaus, t.y.

88 % visų tirtų pedagogų skaičiaus, tik maža dalis nuo 41 iki 50 metų amžiaus, t.y. 12% visų tirtų

pedagogų skaičiaus. Pedagogai, turintys nuo 31 iki 40 metų amžių dirba šiose grupėse: ,,

Čiulbuonėlių“, ,,Gudručių“, ,,Verpstelių“ ir ,,Spindulėlių“, o nuo 41 iki 50 metų amžiaus

,,Spindulėlių“ grupėje.

Ugdymo procese ( antroje įstaigoje ) Daugiau kaip pusė pedagogų nuo 20 iki 30 metų

amžiaus, t.y. 70% visų tirtų pedagogų skaičiaus, trečdalis sudaro nuo 41 iki 50 metų , t.y. 30% visų

tirtų padagogų skaičiaus. Pedagogai, kurių amžius nuo 20 iki 30 metų dirba ,,Drugelių“ grupėje, o

nuo 41 iki 50 metų - ,,Kodėlčiukų“ ir ,,Boružėlės – 2” grupėse.

Ugdymo procese ( trečioje įstaigoje ) trečdalis pedagogų sudaro, turinčių nuo 20 iki 30

metų, t.y. 37% tirtų pedagogų skaičiaus bei trečdalis pedagogų nuo 41 iki 50 metų, t.y. 36% visų

tirtų pedagogų skaičiaus. Ketvirtadalį pegagogų sudaro nuo 31 iki 40 metų, t.y.27 % visų tirtų

pedagogų skaičiaus. Daugiausia pedagogų nuo 20 iki 30 amžiaus dirbančių ,,Čiauškučių“,

,,Drugelių“, ,,Boružėlių‘ grupėse, šiek tiek mažiau pedagogų nuo 31 iki 40 metų - ,,Vyturėlių“,

,,Vijurkų“ grupėse ir maža dalis pedagogų nuo 41 iki 50 metų - ,,Kiškučių“ grupėje.

Ugdymo procese(ketvirtoje įstaigoje) daugiau kaip pusė pedagogų sudaro nuo 31 iki 40

metų amžiaus, t.y. 64% visų tirtų pedagogų skaičiaus bei penktadalis pedagogų, turinčių nuo 20 iki

30 metų, t.y.20 % visų tirtų padagogų skaičiaus. Ir mažiausią dalį pedagogų sudaro asmenys,

turintys nuo 41 iki 50 metų, t.y. 16% visų tirtų pedagogų skaičiaus šioje įstaigoje. Auklėtojos

turinčios nuo 20 iki 30 metų dirba ,, Zuikučių“grupėje, auklėtojos nuo 31 iki 40 metų amžiaus dirba

,, Boružėlės – 3” grupėje. Taip pat tokio amžiaus yra įstaigoje logopedė bei muzikinio ugdymo

pedagogė. Penktoje įstaigoje dirbančių pedagogų amžius nuo 41 iki 50 metų, t.y. 100% visų tirtų

pedagogų įstaigoje.

47

20%

12%15%

86%

100%

81%

80%

74%

14%

19%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

I įstaiga

II įstaiga

III įstaiga

IV įstaiga

V įstaiga 5 - magistras

4 -aukštasis

3 - nebaigtas aukštasis

2 - aukštesnysis

1 -vidurinis

14 pav.Pedagogų išsilavinimas (žr.priedą Nr.2, 3 lentelė)

Pedagogų išsilavinimas gali būti svarbus renkantis vieną ar kitą ugdymo filosofiją.

Keturiose tirtose įstaigose daugiau kaip 80 % pedagogų sudaro turinčių aukštąjį išsilavinimą.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šiose įstaigose remiamasi pasirinkta ugdymo filosofija. Penktoje

įstaigoje 27 % pedagogų turinčių aukštesnįjį bei nebaigtą aukštąjį išsilavinimą. Pedagogo

išsilavinimo stoka gali įtakoti netinkamos ugdymo filosofijos pasirinkimą arba nesidomėjimą

ugdymo filosofija

Pirmoje įstaigoje iš penkių tiriamųjų pedagogų 3, t.y. 60% visų tirtų pedagogų skaičiaus turi

aukštąjį išsilavinimą, kiti 2 tiriamieji, t.y. 40 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi magistro laipsnį.

Aukštąjį išsilavinimą turintys pedagogai dirba ,,Gudručių“, ,,Čiulbuonėlių“ bei ,,Spindulėlių“

grupėse, magistro laipsnį turintys pedagogai - ,,Švyturėlių“ bei ,,Verpstelių“ grupėse.

Antroje įstaigoje iš keturių tiriamųjų pedagogų 4, t.y. 100% visų tirtų pedagogų skaičiaus

turi aukštąjį išsilavinimą. Aukštąjį išsilavinimą turintys pedagogai dirba ,,Boružėlės-2”,

,,Kodėlčiukų“, ,,Drugelių-2” grupėse.

Trečioje įstaigoje daugiausia pedagogų turinčių aukštąjį išsilavinimą. Iš šešių tiriamųjų

pedagogų 5, t.y. 83 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi aukštąjį išsilavinimą, 1 tiriamasis, t.y. 17

% visų tirtų pedagogų skaičiaus turi magistro laipsnį. Aukštąjį išsilavinimą turintys pedagogai dirba

,,Čiauškučių“, ,,Drugelių“, ,,Boružėlių“, ,,Kiškučių“ bei ,,Vyturėlių“grupėse. Magistro laipsnį

turintis pedagogas dirba ,,Vijurkų“ grupėje.

48

Ketvirtoje įstaigoje iš šešių tiriamųjų pedagogų 5, t.y. 83 % visų tirtų pedagogų skaičiaus

turi aukštąjį išsilavinimą, 1 tiriamasis, t.y. 17 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi aukštesnįjį

išsilavinimą Aukštąjį išsilavinimą turintys pedagogai dirba ,,Boružėlės-3”, ,,Saulytės“grupėse.,,

Zuikučių“ grupėje dirbančios pedagogės turi, viena aukštąjį, o kita aukštesnįjį išsilavinimą.

Įstaigoje logopedė bei muzikos ugdymo pedagogė turinčios aukštąjį išsilavinimą.

Penktoje įstaigoje iš keturių tiriamųjų pedagogų 2, t.y. 50 % visų tirtų pedagogų skaičiaus

turi aukštąjį išsilavinimą, 1 tiriamasis, t.y. 25 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi aukštesnįjį

išsilavinimą ir 1 tiriamasis, t.y. 25 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi nebaigtą aukštąjį

išsilavinimą.

100%

89%

81%

87%

68%

11%

8%

19%

5%

32%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

I įstaiga

II įstaiga

III įstaiga

IV įstaiga

V įstaiga

6 - auklėtoja-ekspertė

5 - logopedė-metodininkė

4 - auklėtoja-metodininkė

3- vyr.muzikos pedagogė

2 - vyr.auklėtoja

1 - auklėtoja

15 pav. Pedagogų kvalifikacija ( žr.priedą Nr.2, 4 lentelė)

Pirmoje įstaigoje iš penkių tiriamųjų pedagogų 5, t.y. 100 % visų tirtų pedagogų skaičiaus

turi vyr.auklėtojos kvalifikaciją.

Daugiausia antroje įstaigoje, iš keturių tiriamųjų pedagogų 3, t.y. 75 % visų tirtų pedagogų

skaičiaus, turi vyr.auklėtojos kvalifikaciją, 1 tiriamasis, t.y. 25 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi

vyr.muzikos ugdymo pedagogės kvalifikaciją.

Trečioje įstaigoje daugiausia pedagogų, turinčių vyr.auklėtojos kvalifikaciją. Iš šešių

tiriamųjų pedagogų 5, t.y. 83 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi vyr.auklėtojos kvalifikaciją.

Vienas pedagogas , t.y.17 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi auklėtojos – metodininkės

kvalifikaciją.

Ketvirtoje įstaigoje iš penkių tiriamųjų pedagogų 3, t.y. 60 % visų tirtų pedagogų skaičiaus

turi vyr.auklėtojos kvalifikaciją, 1 pedagogas, t.y. 20 % visų tirtų pedagogų skaičiaus, turi

49

logopedės-metodininkės kvalifikaciją ir 1 pedagogas, t.y. 20 % visų tirtų pedagogų skaičiaus, turi

vyr. muzikos pedagogės kvalifikaciją.

Penktoje įstaigoje iš 4 tiriamųjų pedagogų 3, t.y. 75 % visų tirtų pedagogų skaičiaus turi

vyr.auklėtojos kvalifikaciją bei 1 tiriamasis pedagogas, t.y. 25% visų tirtų pedagogų skaičiaus turi

logopedės-metodininkės kvalifikaciją.

70%

44%

79%

100%

30%

19%

21%

59%

37%

41%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

I įstaiga

II įstaiga

III įstaiga

IV įstaiga

V įstaiga

4 - virš 31 metų

3- 21-30 metų

2-11-20 metų

1-1-10 metų

16 pav. Pedagogų pasiskirstymas pagal darbo stažą ( žr.priedą Nr.2, 5 lentelė)

Tiriamieji penki pedagogai (I įstaigoje) turi didelį darbo stažą – nuo 11 iki 20 metų.

Pokalbiai su auklėtojomis leidžia manyti, kad pedagoginis darbo stažas yra privalumas. Tačiau kai

kurios mano, kad ,,pačiam nuostatas pakeisti, idėjas siūlyti ir įgyvendinti, būti aktyviam labai

svarbu‘‘. Auklėtojos supranta, kad ne vien patirtis sąlygoja ugdymo kokybę, kaitos rodiklis mūsų

pačių mąstymas ir veikimas drauge su vaiku: ,,turime pačios konstruktyviai mąstyti ir ta tikrovę

atgaminti per sąveiką su vaiku, mūsų patirtys turi susilieti“.

Antroje įstaigoje daugiau kaip pusė pedagogų turinčių darbo stažą nuo 1 iki 10 metų, tik

trečdalis tiriamųjų turi darbo stažą nuo 11 iki 20 metų. Diskusijos su auklėtojomis parodė, jog

,,pedagogas jaunas gali geriau jausti šiuolaikinį laikmetį bei vaiko interesus“. Kitų manymu,

,,auklėtojos darbo patirtis ne tiek ir svarbi, daug svarbiau kaip ji moka bendrauti su vaiku, kokios

jos asmeninės kaip pedagogo savybės“.

Trečioje įstaigoje beveik pusė stebėtų pedagogų darbo stažas siekia nuo 1 iki 10 metų,

mažiau kaip pusė tiriamųjų darbo stažas nuo 21 iki 30 metų ir penktadalį tiriamųjų darbo stažas nuo

11 iki 20 metų. Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad trečioje įstaigoje nors jauni

50

pedagogai, tačiau išsiskiriantys gebėjimu sudominti vaikus. Pateiksiu pavyzdžių ,,Kol vakarienė

dar neatnešta, auklėtoja su vaikais žaidžia pirštų žaidimus“, ,,Šiandien pakalbėsime apie save,

pasvarstysime esame vienodi ar skirtingi, paimkime veidrodėlį ir pažiūrėję pasakysim, kokios mūsų

akys, plaukų spalva“arba ,, Stokim, pasiimkim į rankas po meškerę. Meškerioju ir ištraukiu žuvytę.

Kokią? (vaikai sako žinomas žuvis). Auklėtojos puikios padėjėjos:,,aš parodysiu kaip klijuoti

detales, padėsiu kiekvienam, neskubėkite“.Dominuoja mokymo elementų: ,,11 vaikų sėdi prie stalų

– kerpa, rašo laiškus‘‘, ,,O dabar keturi iš jūsų eime su manimi prie stalų – aprengsime save,

pripiešime veidukus, priklijuosime sau rankytes, kojytes, plaukučius“.Neišvengiama nurodymų

:,,Išardykit savo šautuvus, pasidedat dabar visi, eikim geriau konstruokim“, ,,Išeikit iš rūbinėlės,

Dobilai, čia žaidžia mergaitės ir po vakarienės galėsit ir jūs, gerai? Mes irgi norim(priešinasi

tokiam auklėtojos sprendimui Dobilas)“.

Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad pirmoje įstaigoje pedagogai, turintys darbo

patirties, geba sudominti vaikus, gerai išmano vaiko psichologiją bei ją pritaiko praktikoje.

Pedagoginis darbo stažas įtakoja ugdymo proceso organizavimą, tai akivaizdžiai matoma

pavyzdžiuose : ,,tiksinčios bombos garsas leis jums sakyti žodžius, kuo įvairesnių ir kuo daugiau

žodžių pasakysite, tuo geriau, bet bombai sprogus, mano rankoje pakils kita kortelė, su kitu

garsu<...>“.Taip pat netradicinių ugdymo metodų naudojimas: ,, auklėtoja primena vaikams, kad

namuose pagal raktinius žodžius ir nupieštus savo paveikslėlius papasakos istoriją tėvams, o šie

parašys atsiliepimus girdėtos istorijos“.

Antroje įstaigoje, remiantis tyrimo duomenų kokybine analize matome, kad šioje įstaigoje

pedagogės jaunos, mokančios ir gebančios pažinti ir suprasti vaiką. Pedagogės lanksčiai planuoja

pedagoginį procesą atsižvelgdamos į kiekvieno vaiko turimą patirtį. Stebima kiekvieno vaiko

raiška, problemos sprendžiamos individualiai. Auklėtojos dažnai vaikus skatina, pateikiami

pavyzdžiai tai iliustruoja: ,, Kokie šaunuoliai, gražiai valgote, aš džiaugiuosi jumis“ arba

,,nesijaudink, visiškai puikiai kerpi, tau pavyks“. O tai neabejotinai įtakoja ugdymo filosofijos

atsiradimui ir egzistavimui procese.

Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad trečioje įstaigoje apie puse pedagogų nuo

20 iki 30 metų, tačiau jie išsiskiriantys gebėjimu sudominti vaikus.

Ketvirtoje įstaigoje apie 80 % sudaro jaunų specialistų, gebančių ugdymo procese

vadovautis pasirinkta ugdymo filosofija. Jaunos ir perspektyvios auklėtojos remiasi pasirinkta

egzistencialistine bei fenomenologine ugdymo filosofija.

Penktoje įstaigoje pedagogai su labai dideliu darbo stažu, tačiau ne visada tai yra rodiklis,

kad ugdymo filosofija bus vadovaujamasi. Tyrimas tai ir atskleidė, kad vyrauja perenialistinė

51

ugdymo filosofija, pedagogės vadovaujasi žinių perteikimu, mokėjimų bei įgūdžių lavinimu. Vaikai

Informaciją kaupia bei atgamina, visi dažnai mokomi to paties. Temos parenkamos pačio

pedagogo, nesuteikiant galimybės vaikui pačiam siūlyti idėjas. Demonstravimas, akademinis

ugdymas dominuojantis ugdymo procese.

Egzistencialistinės ugdymo filosofijos raiška įstaigų ugdymo procese. Atvejo

studija

Pirma įstaiga

Programų kūrimo procese esminį vaidmenį vaidina tai, kokių filosofinių nuostatų laikosi jos

kūrėjai, kokią ugdymo filosofiją jie pasirenka ir kaip ją įgyvendina ugdymo procese. Ugdymo

programos ir jose numatyta ugdymo filosofija turi realizuotis ugdymo procese ir tarnauti ugdytinio

patirčiai turtinti, savirealizacijai skleistis.

Pirmos įstaigos ugdymo programoje nurodyta, jog ji vadovaujasi soc.rekonstruktyvistine,

egzistencialistine ir fenomenologine ugdymo filosofijos kryptimis. Atliktas tyrimas parodė, kad

įstaigoje iš tiesų dominuojanti egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptys, t.y.

54 %, o soc. rekonstruktyvistinė ugdymo filosofijos kryptis užimanti 16 % tarp visų įstaigoje tirtų

bei išryškėjusių ugdymo filosofijų. Pasirinktos programoje ugdymo filosofijos kryptys bei ugdymo

procese pasireiškusios ugdymo filosofijos atitinkančios bei derančios tarpusavyje, kadangi

užimančios daugiau kaip pusė, t.y. 70 % visų pasireiškusių ugdymo filosofijos krypčių.

Programoje akcentuojama: ,,padedame atsiskleisti laisvai ir harmoningai, dvasiškai

turtingai asmenybei, puoselėjamei bendražmogiškas vertybes<...>padedame ugdytiniui išreikšti

save ir tapti geresniu“. Diskusijos su auklėtojomis atskleidė, kad ,,mes vieni kitiems šaltinis –

mokomės vieni iš kitų“, ,, ugdome humaniškai vaikučius, o taip pat ieškome priežastinių žmogaus

egzistencijos ryšių ir pasiekimų suvokimo“, ,,stengiamės vaiko patirtį turtinti, jam padedame

atsiskleisti, o taip pat ugdyti kompetetingą asmenybę“. Programoje nurodoma: ,,Vaikams

suaugusieji turi padėti bendrauti su pasauliu, nes vaikai yra trapios esybės, reikia vengti to, kas

kliudo, ir siekti to, kas skatina vaiką vystytis natūraliai“. Tačiau patys pedagogai akcentuoja :

,,mūsų santykiai lemia vaiko asmenybės formavimąsi“.

Susipažinus su įstaigos programa bei pasikalbėjus su auklėtojomis paaiškėjo, kad svarbiausi

vaikų poreikiai šioje įstaigoje: ,,Būti išklausytiems, įvertintiems, paskatintiems, pagirtiems,

apsaugotiems nuo galimų pavojų“, išskiriamas ,,žaidimas ir bendravimas su draugais,

eksperimentavimas, patyrimas, atradimas, išbandymas šiuolaikinių technologijų, aktyvi veikla

52

naudojantis meninės raiškos priemonėmis“. Pedagogai tikino, kad ,,svarbiausia vaiką mylėti tokį,

koks jis yra“. Diskutuojant paaiškėjo, kad tėvai aktyviai dalyvauja grupės organizuojamose

šventėse, vakaronėse, projektuose, siūlo savo pagalbą organizuojant išvykas į teatrus, parodas ir t.t.

Auklėtojų teigimu, ,,tėvų pritarimas ir palaikymas, kūrybiškumas skatina ir jas pasitempti, keisti

ugdymo metodus, kurti demokratiškus santykius“.

Programoje akcentuojama: ,,padedame atsiskleisti laisvai ir harmoningai, dvasiškai

turtingai asmenybei, puoselėjamei bendražmogiškas vertybes<...>padedame ugdytiniui išreikšti

save ir tapti geresniu“. Diskusijos su auklėtojomis atskleidė, kad ,,mes vieni kitiems šaltinis –

mokomės vieni iš kitų“, ,, ugdome humaniškai vaikučius, o taip pat ieškome priežastinių žmogaus

egzistencijos ryšių ir pasiekimų suvokimo“, ,,stengiamės vaiko patirtį turtinti, jam padedame

atsiskleisti, o taip pat ugdyti kompetetingą asmenybę“. Programoje nurodoma: ,,Vaikams

suaugusieji turi padėti bendrauti su pasauliu, nes vaikai yra trapios esybės, reikia vengti to, kas

kliudo, ir siekti to, kas skatina vaiką vystytis natūraliai“. Tačiau patys pedagogai akcentuoja :

,,mūsų santykiai lemia vaiko asmenybės formavimąsi“.

Išanalizavus pirmos įstaigos dokumentus, programą, pastebėjus ugdymo procesą nustatyta,

kad šioje įstaigoje vadovaujamasi pasirinkta egzistencialistine ir fenomenologine, kiek mažiau

soc.rekonstruktyvistine ugdymo filosofija ir tai atitinka pasirinktai ugdymo filosofijos krypčiai

nurodytai ugdymo programoje.

Vyraujanti egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptis ugdymo procese

atsiskleidė per šiltą vaiko ir pedagogo santykį, nuoširdų bendravimą, auklėtojos pagalbą ir padėjimą

vaikui, vaiko interesų , asmeninės patirties taikymo galimybes. Pedagogas asistentas, padedantis

vaikui perimti mokėjimus, įgūdžius, įsisavinti informaciją bei ją perdirbti, o taip pat dalyvaujantis

kūrybinėje sąveikoje su vaiku. Draugiškas bendradarbiavimas, atliepti ugdytinio interesai bei vaiko

teisių pripažinimas ir pasirinkimo galimybės renkantis veiklą, draugus sąlygojo šios ugdymo

krypties dominavimą.

Ugdymo procese pastebėta egzistuojanti progresyvistinė ugdymo filosofija, t.y. 24 %, bet

ugdymo programoje tai nenurodyta. Progresyvistinė ugdymo filosofija įstaigoje pasireiškia per

aktyvius ugdymo metodus, priemonių įvairovę bei funkcionalumą, kūrybinius žaidimus, intensyvų

bendradarbiavimą su tėvais.

Ugdymo filosofijos kryptims būdingas santykių pobūdis pavaizduotas 17 pav.

53

2%

4%

30%

29%

11%

7%

5%

5%

5%

2%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%

Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingasuž sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą(k)

Ugdytinis:informacijos kaupėjas iratgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k)

Šiltas bendravimas(š)

Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š)

Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š)

Ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o nepasyvūs klausytojai(š)

Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kitodraugiškai bendradarbiaudami(š)

Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š)

Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantisugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei

įgūdžių sistemą(š)

Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika(š)

Ugdym

o filosofijo

s k

ryptim

s būdin

gas s

anty

kių

pobūdisa

aaa

%

17 pav. Vaiko ir pedagogo santykiai ( žr. priedą Nr.2, 6 lentelė)

Pirmoje įstaigoje daugiausia dominuoja šilto bendravimo 19 situacijų (30%) ir auklėtojos

kaip pagalbininkės, patarėjos 16 situacijų, t.y. 29%. Auklėtojos puikios ugdymo proceso

organizatorės 6 situacijos, t.y. 11 %. Įstaigoje ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o ne

pasyvūs klausytojai 4 situacijos, t.y. 7%. Pedagogai atliepia ugdytinių interesus 3 situacijos t.y. 5

%, ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami 3 situacijos t. y 5%,

ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantis pačiam ugdytiniui perimti žinių, mokėjimų bei

įgūdžių sistemą 3 situacijos ( 5%). Pastebimi atvejai, kai ugdytiniai mokomi to paties 2 situacijos,

t.y. 4 % bei ugdytojas žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių

lavinimą 1 situacija, t.y. 2%. Nors kūrybinių žaidimų gausu , tačiau vaiko ir pedagogo kūrybinė

sąveika 1 situacija, t.y. 2%.

Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Progresyvizmas Perenializmas

54

Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad šioje įstaigoje dominuoja šilti santykiai. Tai

parodo tokios situacijos: ,,smagu tave matyti, linkiu geros dienos, pritūpia, nusišypso, paduoda

kiekvienam ranką, kreipiasi į auklėtoją vardu“. Gražūs santykiai su tėvais: ,, kaip gyvenat

auklėtoja, kaip smagu jus matyt, gero jums vakaro“. Pokalbiai su tėvais, kvietimas išgerti arbatos

parodo, jog auklėtojų ir tėvų santykiai artimi bei nuoširdūs.

Užfiksuota daug situacijų, kai pedagogas pagelbėja, pataria vaikui. Tai matyti iš pavyzdžių :

„sušukuoja, padeda atrasti skirtumus, išpiešia širdelę, užsega sagtį, paaiškina domino taisykles,

pasiūlo idėjų, supjausto maistą, papuošia žaidžiančius vaikus, tvarko žaislus kartu su vaikais,

pakelia akmenį, parodo kaip nerti vašeliu“. Auklėtojos dėmesingos ir mielos, atliepiančios vaiko

poreikius. Vaikai skatinami spręsti konfliktus, kalbėtis tarpusavyje, pasirinkus grupėje jiems

priimtiniausią erdvę. Santykiai tarp ugdytojo ir ugdytinių laisvi, natūralūs, nėra įtampos, ramus

tonas ir pusiausvyra vyrauja.

Vaikai šioje įstaigoje giriami, tai matome iš tokių pavyzdžių : „Šaunuoliai, jums tikrai

pavyks, tau gerai sekasi, tu buvai puikus pasakos autorius, esi sumani, o tu nuosekliai sekei pasaką,

puikiai atrodėte, o balsai buvo tokie tikroviški, o tu drąsus ir t.t.“. Auklėtojos atskleidžia savo

nuomonę, tuo pastiprindamos vaiką: ,,Aš visiškai pasitikiu tavo kūryba arba aš sužavėta, tau tikrai

gerai sekasi“.

Auklėtoja pateikia idėjų, kurias vaikas renkasi. Pavyzdys: ,,Aš noriu medyje piešti, aš irgi

noriu“ arba ,,aš tai nenoriu nieko ten daryt, einu prie kaladžių, nebent turgų statysiu, nu tuos

suolus“. Auklėtojos pagyrimai, pritarimas, palaikymas bei supratimas vyraujantis ugdymo procese.

Vaikai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o ne pasyvūs klausytojai. Tai matome iš tokio pavyzdžio :

,,Ana Marija, tu norėjai papasakoti vaikams apie dantukų gydymą, prašau“. Vaikai skatinami

samprotauti. Tai matome iš tokių situacijų: ,,Būsiu vairuotojas didelio autobuso. Puiku, tikiuosi

būsi drausmingas vairuotojas. Vežčiau daug žmonių tada. O kaip tu manai, ar tai sunkus darbas?

Nu nelabai...vežti gi nesunku, tik ženklus reikia žinoti“, ,,O aš tai pardavėja būsiu,

rūbų<...>pardavinėsiu gražius sijonus, džinsus. Visos specialybės žmogui svarbios, pardavėjos taip

pat“. Ryto rate skatinamas vaikų aktyvumas, siūloma išsakyti savo mintis : ,,laimės, gerų žaidimų,

linkiu daug transformerių, pingvinų ant bangos ir t.t.“ Pasiūlymų auklėtojos laukia iš vaikų:

,,Laukiu jūsų pasiūlymų, ką norėtumėt šiandien nuveikti? Galim vaidinti, o visi spėja koks čia

daiktas. Puiku, kas nori į ratelio vidurį?“

Vaiko ir auklėtojos santykiai artimi. Kartu vaidina, bendradarbiauja, mokosi vienas iš kito,

kuria planus, palaiko vaiko sumanymus, organizuoja žaidimus. Vaiko interesai pedagogams

svarbiausi: ,, Noriu aš<...>gerai, puiku, tu būsi vedančiuoju“ arba ,,o čia dantų muliažas, aš noriu

55

tokį padaryti<...>gerai, tau tikrai pavyks“, ,,Aš noriu būti šuniuku. Ir aš noriu. Gerai, tegu bus du

šuniukai“.

Auklėtoja organizatorė, asistentė, padedanti vaikui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei

įgūdžių sistemą. Tai iliustruoja situacija: ,,Aš raktininkas, aš duris užrakinsiu, o kas kavinės

priežiūra turi kortelę<...> ne aš, aš jau auklėtojos padėjėja“. Vaikai įgūdžius lavina patys

veikdami, auklėtoja tik asistuoja. Pedagogai veiklūs, ieškantys naujų galimybių, projektuojantys

naujus tikslus bei vertybes. Santykių gerinimui naudojamas ,,Taikos kilimas“(vaikų pieštas ir

klijuotas, kur jie įvykus konfliktui sėdasi ir kalbasi), ,,Pareigybių obuolys“, o taip pat žaidimai

,,Nuleisk garą“, ,,Karalius“, ,,Surask draugą“ ir kt.

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

Aktyvūs ugdymo(si)metodai, kreipiantysugdytinius į veiklą

(progresyvizmas) (š)

Ugdymo turinio pamatas- kūrybiniai žaidimai

(progresyvizmas) (š)

Ug

dym

o f

ilo

so

fijo

s k

ryp

tim

s

bū

din

gas u

gd

ym

o t

uri

nio

pert

eik

imas

%

18 pav. Ugdymo turinio perteikimas ( žr. priedą Nr.2, 7 lentelė)

Pirmoje įstaigoje gausu aktyvių ugdymo metodų, kreipiančių vaikus į veiklą. Tai žaidimas

,,Bum”, pasakų sekimas teatro kambaryje, įvairių figūrėlių ieškojimas, pasakos pagal raktinius

žodžius sekimas bei tėvų komentarai, geltonuko kelionė pas vaikus į namus, pasakų kūrimas bei

vaidyba, pirmojo dantuko istorija, spalvotų kamuoliukų spalvų įvardinimas bei skaičiavimas sporto

ir pramogų centre, linksmuosiuose labirintuose kelio ženklų, mašinų įvardinimas, seklyčioje

organizuotas vaikų susirinkimas bei aptariamų aktualiausių klausimų sprendimas Aktyvūs ugdymo

metodai kreipia ugdytinius progresyvizmo link . Išskiriami vaikų gebėjimai kurti, siūlyti savo

idėjas ( lauko plano kūrimas, kompiuterio kūrimas, mašinų gamyba, namo projektavimas).

Daugiausiai kūrybinių žaidimų, kuriuose vaikai puikiai save realizuoja. Pasirenkami vaikų

žaidimai tokie: ,,gydytojai – stomatologai, šeimos žaidimai (berniukai užsidėję aukštakulnius

batelius vaidina mamas), kaukolių namai, šeimos žaidimai, kompiuterio gaminimas,statybiniai

žaidimai, namo lipdymas bei dažymas, kačiukų šeimyna, stalo žaidimai ( dėlionės), laivas

56

(lauke),,,atspėk, kas aš?”(vienas vaidina, o kiti bando atspėti koks tai daiktas), skaičių ridenimas bei

gaudymas. Yra žaidimų, stiprinančių socialinius įgūdžius: ,,Nuleisk garą”, ,,Aš šiandien karalius”,

,,Surask draugą ”. Juos inicijuoja pedagogai bei patys vaikai.

Įstaigos ugdymo programoje nėra nurodyta progresyvistinė ugdymo filosofijos kryptis,

tačiau ugdymo turinio perteikimas rodo, jog įstaigoje dominuoja progresyvistinė ugdymo filosofija.

Ugdymo procesas organizuojamas išradingai, įjungiant į pasakos kūrimą vaikus, jų mintis.

Pavyzdys iliustruoja: ,,poniutė išsiruošė į vestuves ir šuniuko neėmė ( auklėtoja), tada šuniukas

nubėgo į mišką ir sako lazdai( toliau vaikas kuria), lazda duok poniutei, kad manęs į vestuves

neėmė, o lazda ir sako(auklėtoja), ji man nieko blogo nedarė, negaliu muštis(kuria

vaikas)<...>nubėgo šuniukas pas laužą ir prašo (auklėtoja), lauže sudegink lazdą (vaikas)<...>“.

Užfiksuota keletą situacijų, kai ugdytojas žinias perteikia: ,,O dabar visi kartu

dainuojam<...>“, moko to paties: ,,dabar prisikarpykime plonų juostelių ir jas va čia suklijuokime,

puiku, štai mano dantų šepetėlis“ arba ,,pažiūrėkite į šviesoforą, ar galima važiuoti dabar?“

Vaikai visi kartu atsakinėja, o auklėtoja perjungia šviesoforo spalvas, ,,pirmiausia galite pasidaryti

bures, jas iškerpu iš popieriaus arba žurnalo kokio, po to va šitaip jas suklijuoju ir pritvirtinu jas

prie stiebo“.

Didumą ugdymo metodų sudaro netradicinių ugdymo būdų ( 38 %) įgyvendinimas. Jie

tokie: liūtuko (med. slaugytojos) apsilankymas grupėje, pirmojo dantuko istorija ( kurioje dalyvauja

ir tėvai), pareigų laikymasis, žiemos sodo pasaka, nežinomų žodžių paieškos (namuose stebint

informacinę laidą žodį užrašo tėvai, o grupėje išsiaiškiname, ką jis reiškia). Spontaniško ugdymo

aptinkamos situacijos, t.y. 23 % ( skaičių žaidimas, lauko planas, žaidimas šuniukas).

57

19 pav. Ugdymo metodai ir formos (žr. priedą Nr.2, 8 lentelė)

8%

23%

38%

23%

8%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%

Demonstravimas,diskusija,pratybos,mokymasis sėdint,

bendros užduotys(k)

Metodai:grupiniai beiindividualūs

projektai,individualiųužduočių atlikimas bei

pristatymas(š)

Netradiciniai ugdymo būdai(,,Debatai",,,Minčių

lietus" ir kt.)(š)

Spontaniškasisugdymas(š)

Ugdytojo ir ugdytiniopatirčių susiliejimas. Ugdytinio reiškiaii

pageidavimai inicijuoja naujas kryptis.

Pedagogaspagalbininkas perdirbant,

pasisavinantinformacijją(š)

%

Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Esencializmas Perenializmas

58

20 pav. Aplinka ir situacija ( žr. priedą Nr.2, 9 lentelė)

Ugdymo procese vyrauja laisvas pasirinkimas, siūloma priemonių ir idėjų gausa. Iliustruoja

pavyzdys : ,,Vaikai keliauja į kitą patalpos dalį, kur ant stalų pridėliota – vašeliai, siūlai, blizgus

popierius, trafaretinės širdys, molis, modelinas, formulės, smėlis, kriauklės, gilės, kaštonai,

makaronai ir kt.“. Ugdymo procese ugdytojas pateikia siurprizų: ,,Dvi didelės iškirptos kuprinės, į

kurias reikėtų įsidėti daiktų, reikalingų mokyklai. Jos labai didelės, manau visiems pakaks vietos ką

nors į jas įdėti. Labai didelė, vau, oho, geras, ane?(vaikai)“.

Ugdymo procese pedagogas geba nukreipti vaikus į veiklą. Pavyzdys iliustruoja : ,,Kviečiu

du vaikus, kurių akių spalva ruda, pavirsti išminčiais. Jūs galėsite išrinkti komandos narius“.

Ugdymo procesas organizuojamas visose darželio erdvėse. Teatro kambarys : ,,Pasiūlykite pasaką,

kurią norėtumėt šiandien vaidinti, jūsų laukia veikėjai. Vaikai tariasi ką vaidins ir renkasi

herojus“. Taip pat linksmieji labirintai, sporto ir pramogų centras, seklyčia, žiemos sodas, sporto

salė, poilsio kambarys, erdvės, kuriose vyksta ugdomasis procesas.

Vaikų pasiskirstymas pagal amžių įstaigose pavaizduotas 21 pav.

17%

28%

56%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams,

veiklai(š)

Pripažįtama vaikoteisė rinktis veiklą,

buvimo vietą, draugus,laisvai judėti iš vienos

erdvės į kitą(š)

Priemonės(atitinkančios vaiko

amžių, funkcionalios)(š)

%

Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Progresyvizmas

59

6.5

3

4

5

6.5

0 1 2 3 4 5 6 7

Gudručiai

Švyturėliai

Spindulėliai

Verpstelės

Čiulbuonėliai

Metai

21 pav. Vaikų pasiskirstymas pagal amžių (žr. Priedą Nr. 2, 10 lentelė)

Daugiausia, t.y. iš 84 tiriamiųjų 37 vaikai, t.y. 44%, yra šešiamečiai ( priešmokyklinės

ugdymo grupės), kita dalis 17 vaikų , t.y. 20 % nuo visų tiriamųjų yra keturių metų, kiek mažiau 16

vaikų, t.y. 19 % nuo visų tiriamųjų, lanko trimečių grupę, mažiausiai 14 vaikų, t.y.17 % nuo visų

tiriamųjų lanko penkiamečių grupę .

Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, šešiamečiai šioje įstaigoje savarankiški,

dominuoja pagarba vienas kito atžvilgiu, jaučiama puiki atmosfera. Tai akivaizdžiai matyti iš tokių

situacijų : ,,o, Virginija, labas“ (vadina auklėtoją vardu, kas pasako apie jų artimus santykius) arba

,,labai gražu, tikrai, aš sužavėta, manau gali būti dailininke, tau gerai sekasi“ (giria Gustę

auklėtoja), ,,auklėtoja, pasilenkite, pypt pypt“ (vaikas paspaudžia nosies galiuką auklėtojai, abu

juokiasi). „mano nosis vairas, puiki mintis“ ( džiaugiasi vaiko artumu auklėtoja ), ,,kad diena

prabėgtų linksma padovanosiu kiekvienam iš jūsų po mažą širdelę. Man jūs visi brangūs, aš jus

visus myliu“ (auklėtoja išdalina vaikams širdeles). Keturmečių žaidimus pagyvina auklėtojos

pagalba: ,,Kas pas jus mamytė, duok aš tave aprengsiu, šitą geltoną suknelę užvilksiu ir baltu

kaspinu papuošiu, reikia mamytę aprengti gražiai“. Keturmečiams auklėtoja pagalbininkė: ,,Viena

rankyte laikyk, o kita plėšk, va, labai gerai, šaunuolis. O dabar paklijuok, va kaip gražiai moki“.

Pagyrimai vyrauja keturmečių grupėje: ,,Kaip Enrikutis gražiai valgo, šaunuolis“, ,,Gražus labai

namas“. Šiltas bendravimas su tėvais: ,,Labas vakaras, kaip smagu jus matyti“ (auklėtoja

sveikinasi pasirodžius tėčiui) ,,Viso gero, gero jums vakaro. Ir jums taip pat iki rytojaus“.

60

Penkiamečiai puikiai atsiskleidžia žaidimuose, išnaudoja visas galimas grupės erdves: ,,einam

šuniukai ir kačiukai, darželį“ ( nuveda į rūbinėlę, o pačios grįžta į seklyčią-namus).

1%1%

5%25%

27%

27%

25%

30%

58%

36%

64%

50%

70%

17%

36%

9%

25%

0% 20% 40% 60% 80%

Gudručiai

Švyturėliai

Spindulėliai

Verpstelės

Čiulbuonėliai

Holizmas

Socialinis rekonstruktyvizmas(š)

Egzistencializmas irFenomenologija ( š)

Progresyvizmas (š)

Pragmatizmas (k)

Esencializmas (k)

Perenializmas (k)

22 pav. Ugdymo procese egzistuojančios ugdymo filosofijos kryptys (žr. Priedą Nr. 2,

11 lentelė)

Programoje pasirinktų ugdymo filosofijos krypčių - egzistencializmo ir fenomenologijos bei

soc.rekonstruktyvizmo daugiausia aptikta ,,Gudručių”ir ,,Švyturėlių” grupėse.

Soc.rekonstruktyvizmo neaptikta ,,Čiulbuonėlių” grupėje. Egzistencialistinė ir fenomenologinė

ugdymo kryptis dominuojanti visose stebėtose grupėse. Progresyvizmas ugdymo procese

atsiskleidęs per aktyvius ugdymo metodus, vaikų gebėjimus kurti, siūlyti savo idėjas.

Ugdymo filosofijos programose ir ugdymo procese dermė pavaizduota 23 pav.

23 pav. Ugdymo programoje nurodytos ugdymo filosofijos kryptys ir ugdymo proceso dermė

16%

100%

54%

100%

24%

100%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Ugdymo filosofija egzistuojanti ugdymo procese Ugdymo filosofija nurodyta programoje Ugdymo programoje nėra

Progresyvizmas

Egzistencializmas ir Fenomenologija

Soc.Rekonstruktyvizmas

filosofijos

61

Pirmos įstaigos ugdymo programoje nurodytos egzistencialistinė ir fenomenologinė bei soc.

rekonstruktyvistinė ugdymo filosofijos kryptys. Egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo

filosofijos kryptis vyraujanti, t.y.sudaranti 54 % visų esančių ugdymo filosofijos krypčių, todėl

atitinkanti ugdymo programą. Nurodytoji soc.rekonstruktyvistinė ugdymo filosofijos kryptis

programoje ir ugdymo procese aptikta, tačiau tik iš dalies 16 %. Ugdymo procese pastebėta

egzistuojanti progresyvistinė ugdymo filosofija, t.y. 24 %, kuri ugdymo programoje nenurodyta, bet

ugdymo procese aptikta.

Antra įstaiga

Antros įstaigos ugdymo programoje nurodyta, jog ji vadovaujasi soc.rekonstruktyvistine,

egzistencialistine ir fenomenologine ugdymo filosofijos kryptimis. Atliktas tyrimas parodė, kad

įstaigoje iš tiesų dominuojanti egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptys, t.y.

54 %, o soc. rekonstruktyvistinė ugdymo filosofijos kryptis užimanti 16 % tarp visų įstaigoje tirtų

bei išryškėjusių ugdymo filosofijų. Pasirinktos programoje ugdymo filosofijos kryptys bei ugdymo

procese pasireiškusios ugdymo filosofijos atitinkančios bei derančios tarpusavyje, kadangi

užimančios daugiau kaip pusė, t.y. 70 % visų pasireiškusių ugdymo filosofijos krypčių.

Susipažinus su įstaigos programa bei pasikalbėjus su auklėtojomis paaiškėjo, kad rengiant

įstaigos programą buvo atsižvelgiama į pagrindines ikimokyklinio ugdymo programas: ,,Vėrinėlis“,

,,Ankstyvojo ugdymo vadovas“, ,,Ikimokyklinės ugdymo gairės“ (programa pedagogams ir

tėvams), ,,Po tėviškės dangum“. Pasirinktos programos tikslas – padėti vaikui tenkinti prigimtinius,

kultūros, etninius, socialinius bei pažintinius poreikius. Diskusijose paaiškėjo, kad ,,ugdymas vyksta

vaikui žaidžiant, jo aktyvumas savaiminis arba inspiruotas, stebima kiekvieno vaiko raiška,

problemos sprendžiamos individualiai“. Auklėtojos akcentavo, ,,siekiančios įvairiapusių vaiko

kompetencijų, vertybinių nuostatų, gebėjimų, patirties lavinimosi“. Kuriama visapusiška vaiko

vystymąsi skatinanti aplinka. Auklėtojos kuria gerą atmosferą bei siekia kokybiško, šiuolaikinio

ugdymo. Požiūris į vaiką ,,nuolat besikeičiantis žmogus, kuriam būdingi visi individualios raiškos

bruožai“.

Ugdymo programoje nurodyta egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos

kryptis. Ugdymo procese ji egzistuojanti, t.y. sudaranti 67 % visų esančių ugdymo filosofijos

krypčių, taigi ir deranti ugdymo programoje. Ugdymo programoje nenurodytos progresyvistinė,

soc. rekonstruktyvistinė, esencialistinė, perenialistinė ugdymo filosofijos kryptys. Tačiau šios

ugdymo filosofijos kryptys, sudarančios daugiau kaip trečdalį esančių ugdymo filosofijos krypčių

62

ugdymo procese. Pedagogai rinkdamiesi aktyvius ugdymo metodus, priemonių įvairovę bei

funkcionalumą, kūrybinius žaidimus, intensyvų bendradarbiavimą su tėvais atliepia šių ugdymo

filosofijos krypčių atsiradimą. Įstaigoje vyraujanti egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo

filosofijos kryptis bei penktadalį sudarančios soc.rekonstruktyvistinė ir progresyvistinė ugdymo

filosofijos kryptys rodo, kad atskleista šiuolaikinė ugdymo paradigma bei pedagogai perpranta

ugdymo filosofijas. Esencialistinės ir perenialistinės ugdymo filosofijų procese aptikta nedidelė

dalis.

24 pav. Vaiko ir pedagogo santykiai ( žr.priedą Nr.2, 12 lentelė)

Antroje įstaigoje daugiausia dominuoja auklėtoja kaip pagalbininkė, patarėja 11 situacijų,

t.y. 38 %, taip pat daug situacijų kai ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai

bendradarbiaudami 6 situacijos t.y. 22 %, šilto bendravimo 5 situacijos t.y. 16 % , yra 4 situacijos,

kai ugdytojas atliepia ugdytinio interesus 13 %, pastebėtos 3 situacijos – ugdytojas organizatorius,

asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistemą, t.y. 9 %,

ugdytojas informacijos kaupėjas ir atgamintojas, visi ugdytiniai mokomi to paties – 1 situacija,

t.y.3%

3%

16%

38%

22%

13%

9%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%

Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k)

Šiltas bendravimas(š)

Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š)

Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami(š)

Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š)

Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantisugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei

įgūdžių sistemą(š)

Egzistencializmas ir Fenomenologija Perenializmas

63

Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad šioje įstaigoje dominuoja pagalba bei

patarimai. Tai matome iš tokių pavyzdžių : ,,išpučia nosį, paaiškina taisykles, ieško pamesto žaislo,

užriša batų raištelius, padeda išspręsti konfliktišką situaciją, padeda apsirengti, siūlo valgyti,

suteikia pagalbą atpažįstant piešinį, duoda patarimų kaip pasidalinti žaislais“. Ugdytojas ir

ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami, iliustruoja tokios situacijos:

,,Visiškai puikiai kerpi, na, pamėginam kartu“arba ,,žaidžia stalo žaidimus kartu“, ,,parodo kaip

sudėlioti detales“, ,,skaičiuoja vaikus“. Šilto bendravimo pavyzdžiai : ,,Draugiškai šnekučiuojasi,

šypsosi, juokauja, siūlo idėjas, paskatina, maloniu tonu atsakinėja į mažųjų užduotus klausimus“.

Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus, ,,suranda vaikų pageidaujamą pasaką, pritaria ir sutinka su

vaiko pasirinkimu, dovanoti snaigę mamai, patenkina vaiko poreikį būti vienam atskiroje erdvėje,

atsako į vaikų klausimus”. Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam

perimti žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistemą – matome iš tokių pavyzdžių ,,apžiūrėk lopšyje gulintį

kūdikį ir patii pasakyti kokie jo rūbeliai” arba ,, nupiešk svajonių drugelį”, ,, atrask detalės vietą”.

Aptinkame situacijų, kai ugdytojas informacijos kaupėjas ir atgamintojas, visi ugdytiniai mokomi

to paties: ,, padainuosime vaikai, atsistokite tiesiai, prisiminkime dainelę ,,Žiemos pasaka”, o dabar

bendras šokis, sustokite poromis”.

4.5

2.5

6.5

0 1 2 3 4 5 6 7

Boružėlės 2

Kodėlčiukai

Drugeliai 2

Metai

25 pav. Vaikų amžius (žr. Priedą Nr. 2, 13 lentelė)

Antroje įstaigoje galime matyti, kad tiriamieji pagal amžių pasiskirstę sekančiai: iš 58

tiriamųjų 23 vaikai, t.y. 40 % - 4-5 metų amžiaus, 20 vaikų , t.y. 34 % nuo visų tirtų vaikų skaičiaus

yra 6-7 metų amžiaus, 15 vaikų, t.y. 26 % nuo visų tirtų vaikų skaičiaus yra 2-3 metų amžiaus.

64

Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad šioje įstaigoje dominuoja kūrybiniai

žaidimai, šiltas bendravimas tarp pedagogų ir vaikų, auklėtojos pagalba, draugiškas

bendradarbiavimas, atliepiami ugdytinio interesai. 4-5 metų vaikai išradingai žaidžia ,,Va mūsų

vaikai pavalgė (guldo į lovytes lėles, ant stalo spausdinimo mašinėlė)<...> čik, čik, čik...jau

nustačiau laikrodį (pastuksena klavišais)“, kita situacija (kilimas-jūra) ,, mes turim purškalą, o čia

medūzos, čia jūra, ten sala<...>tu negali pereiti, tavo vaikas alergiškas medūzoms, tada aš

perskrisiu“. Tarpusavio santykiai šilti, tai akivaizdžiai matyti iš tokių situacijų : ,,o, Virginija, labas

(vadina auklėtoją vardu), aš tai nemiegojau<...>“.

Ugdymo turinio pamatas šioje įstaigoje – kūrybiniai žaidimai.

26 pav. Ugdymo metodai bei formos (žr. Priedą Nr. 2, 14 lentelė)

Antroje įstaigoje lygiai pusė ugdymo metodų bei formų sudaro demonsravimas, diskusijos,

pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys, t.y. 50 %. Ketvirtadalį sudaro spontaniškas

ugdymas, vaikų puikiai atskleistas per kūrybinius žaidimus. Ketvirtadalis ugdymo metodų –

nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo, t.y. 25 %. Kokybinė

duomenų analizė rodo, kad vaikai mokomi kartu. Dainų (,,Žiemos pasaka”) žingsnelių mokymas.

Tai matome iš pavyzdžių ,,O dabar su muzika. Viens ir du, viens ir du, va taip.Vaikai kartoja

paskui. <…>O dabar sustokite, nuo šios vietos, suksitės ratu, apsikabinkite draugą štai taip ir

rankytėmis plasnokite lyg paukščiukai”. Auklėtoja demonstruoja kirpimo galimybes, neleisdama

pačiam vaikui atrasti iškirptų formų įvairovėsn ,,O dabar žiūrėkite, jeigu noriu daryti snaigėje

rutuliukus kerpu va šitaip, na puslankiu, po to kai atlankstysiu, bus rutuliukai. O jei patinka

trikampiukai, galima kirpti va taip”. Demonstravimo pavyzdys: ,,Eime kirpti snaigių, paimkite

balto ir melsvo popieriaus. Perlenkime popieriaus lapą ir dar kartą, va taip, labai svarbu gerai

25%

50%

25%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Spontaniškasis ugdymas(š)

Demonstravimas, diskusija,pratybos,mokymasis sėdint, bendros

užduotys(k)

Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas,laikantis laipsniškumo principo(k)

Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Esencializmas Perenializmas

65

sulankstyti, kad snaigės ornamentai būtų gražūs”. Auklėtoja už vaiką nekarpo, tačiau tikslus

parodymas kaip daryti užgožia vaiko eksperimentavimo bei atradimo džiaugsmo galimybes.

Spontaniškumą bei vaiko teisę rinktis auklėtojos toleruoja, tačiau dalyvaujantiems veikloje

yra rodoma kaip veikti, ką daryti. Programoje sakoma: ,,Konkrečioje situacijoje kūrėjas, pajėgus

šią situaciją keisti per įgytą ir nuolat besiplėtojančią patirtį”. Ugdymo procese žaidimuose tai

puikiai atsispindi, vaikai kuria žaidimus, pasiremdami savo patirtimi ,,Medūzos ir jūra”, ,,Grojantis

meškiukas”, šeimos žaidimai, tačiau tiesioginis mokymas neleidžia vaikui atsiskleisti kaip kūrėjui.

Pastebėta, kad vaikai turi pasirinkimo galimybes. Jei nenori, gali nedalyvauti bendrame ugdymo

procese. Spontaniško ugdymo egzistavimas - galimybė save realizuoti, nepriklausomai nuo visos

grupės ugdymo metodų bei formų.

27 pav. Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinka ir situacija (žr. Priedą Nr. 2, 15 lentelė)

Ugdymo filosofijos programose ir ugdymo procese dermė pavaizduota 28 pav.

25%

50%

25%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Grupės mikroklimatas(demokratiška atmosfera)(š)

Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą,

buvimo vietą, draugus, laisvai judėti

iš vienos erdvės į kitą(š)

Priemonės (atitinkančios vaiko

amžių funkcionalios)(š)

Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Bendras visoms kryptims

66

67%

100%

10%

100%

10%

100%

5%

100%

7%

100%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

28 pav. Ugdymo programoje nurodytos ugdymo filosofijos kryptys ir ugdymo proceso dermė

Trečia įstaiga

Įstaiga Nr.3 remiasi egzistencialistinė ir fenomenologine, progresyvistine ir soc

rekonstruktyvistine ugdymo filosofijos kryptimis, kurios nurodytos įstaigos ugdymo programoje.

Ugdymo procese egzistencializmas ir fenomenologija egzistuoja bei apima 37 % visų esančių

įstaigoje ugdymo filosofijos krypčių, progresyvizmas 13 %, soc.rekonstruktyvizmas 9 %.

Trečioje įstaigoje ugdymo programoje sakoma : ,,Partnerystė, demokratinis stilius ir

žmogiškųjų santykių normos yra svarbiausi pedagoginės veiklos ypatumai. Siekiama, kad įstaigoje

vyrautų draugiška atmosfera, tolerancija, siekis padėti vieni kitiems<…>”. Diskusija su

auklėtojomis: ,,pagarba vienas kitam , veikimas kartu suformuoja gerus santykius”, ,,ugdyti

neįmanoma be kultūros vertybių, be partneriškų santykių”, ,,auklėtojos grindžiamoje pedagoginio

vadovavimo filosofijoje kuriama ugdymo realybė, kurioje vaikas semiasi gyvenimiškų nuostatų,

formuoja savo požiūrį”. Programoje sakoma: ,,Ypatingą dėmesį skiriame ilgalaikėms dorinėms,

demokratinėms ir etninėms vertybėms, siekdami ugdyti vaiką, nusiteikusį pagelbėti kitam, būti

greta, kartu, veikti drauge mažoje vienmečių bendruomenėje, gerbti ir puoselėti savo šeimos, savo

tautos tradicijas”. Idealistinį požiūrį pedagogės formuoja savo pavyzdžiu, padėdamos vaikui, šiltai

bendraudamos, veikdamos kartu su vaiku. Užgavėnių šventė, rengta Kaziuko mugė, vaikų darbelių

paroda- pardavimas rodo, kad įstaigai svarbios lietuvių liaudies tradicijų puoselėjimas.

Egzistencializmas ir Fenomenologija

Progresyvizmas

Soc.Rekonstruktyvizmas

Esencializmas

Perenializmas Ugdymo filosofija egzistuojanti ugdymo procese Ugdymo filosofija nurodyta programoje Ugdymo filosofijos programoje nėra

67

Programoje sakoma: ,,Pedagogo paskirtis – suvokti ir įprasminti fenomenus, susijusius su

individualios egzistencijos tapsmu, tai reiškia, ugdymo procese ugdytojo patirtis susilieja su

ugdytinio ir jie abu mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami“. Programoje sakoma:

,,Siekiame gerų ryšių su tėvais, socialine aplinka ir mums tai pavyksta“. Auklėtojų santykiai su

tėvais kiek oficialūs. Tėvai ir vaikai išeidami ne visi atsisveikina su auklėtoja, o ir pati auklėtoja į

rūbinėlę neišeina, artimo santykio su tėvais nėra (visą laiką sėdi už stalo). Jaunų specialisčių

santykiai su tėvais kiek kitokie, auklėtoja paduoda ranką atsisveikindama su vaiku, su tėvais.

Vaiko ir pedagogo santykiai pavaizduoti 32 pav.

Trečioje įstaigoje daugiausia auklėtojos kaip pagalbininkės, patarėjos 27 %, šilto

bendravimo 22 % , aptinkama situacijų, kai vaiko ir auklėtojos santykiai šalti 12 %, ugdytinio kaip

informacijos kaupėjo ir atgamintojo, kai mokoma to paties 10 %, atlieptų ugdytinių interesų, t.y. 5

% ir neatlieptų vaiko interesų, t.y. 5 % . Mažiausiai situacijų, t.y. po 2%, kai ugdytojas ir ugdytinis

mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami, ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o

ne pasyvūs klausytojai 2 %, ugdytojas žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą

mokėjimų bei įgūdžių lavinimą 2 %.

Tyrimo duomenų duomenų kokybinė analizė parodė, kad šioje įstaigoje dominuoja

auklėtojos pagalba bei patarimai. Tai matome iš tokių pavyzdžių: ,,pagalba darant darbelius,

parodo kaip klijuoti, šukuoja plaukus, padeda vaikui nusiplėšti lipnią juostelę, paaiškina kaip

teisingai užrašyti adresą ant voko, padeda išpūsti nosį, parodo kaip teisingai laikyti teptuką,

padeda mergaitei nusivalyti plasteliną nuo pirštų, padeda vaikams užsirišti šalikus, parodo ant

kurios kojos batas turi būti, padeda kompaktą į stalčių“. Šilto bendravimo situacijos: ,,tavo geltoni

plaukai kaip saulė, tavo juodi kaip naktis, o tavo rusvi kaip žemė. Visos spalvos kokios bebūtų

nuostabios ir jūs visi puikūs“, ,,ateik, Jurgut, pasupsiu“, ,,nusišypso, apsikabina Martyną“,

,,pagiria, palaiko abi komandas“, ,,apsikabina mergaitę, ją pamyluoja“, ,,auklėtoja nuoširdžiai ir

šiltai bendrauja apie Kaziuko įsigytus žaislus“. Tačiau pastebima situacijų, kai vaiko ir auklėtojos

santykiai šaltoki: ,,išardykit savo šautuvus, pasidedat dabar visi šautuvus. Eikim geriau

konstruokim“, ,,aš jau visus supyniau, o tu iš kažkur atsiradai kaip visada“, ,,gal žinot, ar buvo

man laiškas,teiraujasi auklėtoja Roko, nebuvo(piktai atsako Rokas)“, ,,Nu kas čia ką mėto,

negalima berniukai, liaukitės. Čia ne šiukšlės, o kamuoliukai ( atsikalbinėja berniukai). Surinkit ir

išeikit iš rūbinėlės, čia žaidžia mergaitės(auklėtoja)“.

68

29 pav. Vaiko ir pedagogo santykiai ( žr.priedą Nr.2, 16 lentelė)

Pastebėta atvejų, kai auklėtoja nesuteikia reikiamos pagalbos vaikui. Pavyzdys: ,,dabar

negaliu tau nė padėt, nė pažiūrėt“. Dominuoja vyraujantis pedagogo vaidmuo. Atvejai, kai

atliepiami ugdytinio interesai : ,,žaidžia žaidimus, padeda auklėtojai pernešti persodintą gėlę į kitą

vietą“.

Trečioje įstaigoje auklėtojos minėjo, kad ,,siekiama džiugios, draugiškos atmosferos,

tolerancijos, gerų santykių su tėvais“.

2%

10%

22%

12%

27%

5%

5%

2%

2%

5%

5%

2%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%

Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimą bei įgūdžių

lavinimą(k)

Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k)

Šiltas bendravimas(š)

Auklėtojos ir vaiko santykiai šalti, oficialūs(š)

Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š)

Auklėtoja nesuteikia reikiamos pagalbos vaikui(š)

Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š)

Ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o nepasyvūs klausytojai(š)

Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kitodraugiškai bendradarbiaudami(š)

Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š)

Ugdytojas neatliepia ugdytinio interesų(š)

Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika (š)

Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Esencializmas Perenializmas Progresyvizmas

69

3

5.5

6.5

6

3.5

5.5

0 1 2 3 4 5 6 7

Čiauškučiai

Kiškučiai

Vyturėliai

Vijurkai

Drugeliai

Boružėlės

Metai

30 pav. Vaikų amžius (žr. Priedą Nr. 2, 17 lentelė)

Trečioje įstaigoje galime matyti, iš 112 tiriamųjų 6-7 metų yra 39, tai sudaro 35 % visų

tirtų vaikų skaičiaus, 5-6 metų tirtų vaikų skaičius – 37, t.y. 33 % visų tirtų vaikų skaičiaus, 3-4

metų tirtų vaikų skaičius – 35, t.y. 31 % visų tirtų vaikų skaičiaus.

Ugdymo turinio perteikimas pavaizduotas 31 pav.

31 pav.Ugdymo filosofijos kryptims būdingas ugdymo turinio perteikimas (žr. Priedą Nr. 2, 18

lentelė

17%

67%

17%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Mokymasis grindžiamasvien vaiko interesais,

asmenine jopatirtimi(probleminis

mąstymas, smalsumas,mokymasis veikiant)(k)

Ugdymo turinio pamatas -kūrybiniai žaidimai

(progresyvizmas) (š)

Ugdymo turinyje vadovaujamasi

individualizmo, integravimoprincipais(progresyvizmas)

(š)

Egzistencializmas ir Fenomenologija Progresyvizmas Pragmatizmas

70

Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad šioje įstaigoje gausu organizuojamos

veiklos per žaidimus, vaikų kūrybinius žaidimus.

32 pav.Ugdymo filosofijos kryptims būdingi ugdymo metodai bei formos (žr. Priedą Nr. 2, 19

lentelė)

Pastebima ugdymo procese spontaniškumo apraiškų: ,,lyja,lyja“ (šaukia vaikai, supuola

prie langų)<...>piesiu lietų, priėjusi prie stalo ieško popieriaus ir aptinka kruopytėmis baltomis

nusėtą besmegenį. Mergaitė laižo besmegenį. Ar skanu? Ale tai aptiko. Emilija laižo cukrinį sniego

senį, šypsosi. Eisiu piesiu lietų<...>“.

Ugdymo procese pastebima situacijų, kai vaikai mokomi to paties : ,,pirštų žaidimai,

pasisveikinimo dainelė, pasakojimas visiems apie vandens gyvūnus, kelionė spygliuotu mišku

paskui auklėtoją per masažinius kilimėlius, bėgimas ristele“. Pedagogas ugdymo proceso

organizatorius: siūlo žaidimus, organizuoja veiklą per žaidimą. ,,Rankose turiu kamuoliuką, jį metu,

o pagavęs vaikas turi pasakyti, kas gyvena vandenyje”.

Nedaug pastebėta ugdymo, kai ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o ne pasyvūs

klausytojai: ,,kiekvienas vaikas pasako, kokios spalvos jo akys, pasamprotauja, kodėl jos tokios“.

Atvejai, kai ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami: ,,viso

keturios žuvytės, dvi iš jų lydekos, o dvi karpiai, kurių daugiau – karpių ar lydekų”. Ugdytojas žinių

šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą: „pasisukame,

bėgame paskui mane, atsimerkiame“ ( auklėtoja rodo, vaikai kartoja).

Ugdymo aplinka bei situacija pavaizduota 33 pav.

25%

25%

50%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Demonstravimas,diskusija,pratybos, mokymasis sėdint,

bendros užduotys(k)

Netradiciniai ugdymo būdai(,,Debatai",,,Minčių

lietus" ir kt.)(š)

Spontaniškasisugdymas(š)

Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Esencializmas Perenializmas

71

33 pav.Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinka ir situacija (žr. Priedą Nr. 2, 20 lentelė)

Įstaigos programoje akcentuojamas vaiko poreikių ir laisvės tenkinimas. Pokalbiai su

auklėtojomis atskleidė , jog ,,vaikas neturi jausti, kad jį kažkas ugdo, jis turi gyventi natūralų

gyvenimą, remtis individualia patirtimi, sistemingai tikrindamas savo polinkius, interesus, o aktyvių

ugdymo metodų pagalba vedame vaikus į veiklą“. Tačiau grupėse pastebima, kad auklėtoja

vadovauja, nukreipia vaiką į veiklą, ne visada leisdama vaikui pačiam apsispręsti ir veikti.

Auklėtojų teigimu, ,,pedagogas padėjėjas, ne visažinis asmuo, o ugdymo proceso organizatorius“.

Šios įstaigos ugdymo programoje nurodyta, kad ,,pedagogo paskirtis – suvokti ir įprasminti

fenomenus, sisijusius su individualios egzistencijos tapsmu, o tai reiškia, kad ugdymo procese

ugdytojo patirtis susilieja su ugdytinio ir jie abu mokosi vienas iš kito draugiškai

bendradarbiaudami“.

Taip pat nurodė, jog svarbūs vaiko poreikiai ir laisvė. Tačiau ugdymo procese pastebima,

jog laisvam vaiko pasinkimui pati auklėtoja priešinasi: ,,Auklėtoja įjunkite šviesoforą? Oi negaliu,

atsako auklėtoja.Vaikai pasiima šviesoforą( pasistatę kėdutę). Junk geltoną, dabar

žalią<...>Baigsis batareikos jei taip ilgai degs, vis tiek pasiėmėt (auklėtoja)“arba ,,pasisukite

5%

21%

21%

5%

21%

26%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%

Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai(k)

Grupės mikroklimatas ( vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k)

Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai(š)

Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš

vienos erdvės į kitą(š)

Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti(š)

Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š)

Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Esencializmas Perenializmas Bendras visoms kryptims Pragmatizmas

72

paskui mane ir bėgame, ne ne ten, o paskui mane“, ,,taisyklės tokios – vairuotojai būkite budrūs,

kai pakeliu žalią kortelę, važiuojame į dešnę<...>žaidžiama kol lieka patys atidžiausi vairuotojai“.

Ugdymo filosofijos programose ir ugdymo procese dermė pavaizduota 34 pav.

34 pav. Ugdymo programoje nurodytos ugdymo filosofijos kryptys ir ugdymo proceso dermė

Ugdymo programoje nurodyta egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos

kryptys. Ugdymo procese ji egzistuojanti, t.y. sudaranti 37 % visų esančių ugdymo filosofijos

krypčių, taigi deranti ugdymo programoje iš dalies. Nurodyta ugdymo programoje progresyvistinė

ugdymo filosofija, ugdymo procese jos matome 13 % , nurodyto programoje soc.

rekonstruktyvizmo ugdymo procese pastebėta 9 %. Programoje nenurodytos esencialistinės,

pragmatistinės ir perenialistinės ugdymo filosofijos kryptys, tačiau ugdymo procese

egzistuojančios. Apie trečdalį, t.y. 27 % ugdymo proceso sudaro perenialistinė ugdymo filosofijos

kryptis, atsiskleidžianti per ugdytojo perteikiamas žinias, sistemingą mokėjimų ir įgūdžių lavinimą.

Demonstravimas, tiesioginis mokymas, diskusijos, bendros užduotys sąlygoja perenialistinės

ugdymo filosofijos atsiradimą. Nedidelę dalį, t.y. 12 % ugdymo proceso užima esencialistinė

ugdymo filosofija, bei vos pastebima, t.y. 2 % pragmatistinė ugdymo filosofija. Daugiau kaip pusė,

t.y. 59 % ugdymo procese įsitvirtinusios šiuolaikinės ugdymo filosofijos kryptys, iš kurių

egzistencialistinė ir fenomenologinė lyderiaujanti.

9%100%

37%100%

13%100%

2%100%

12%100%

27%100%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Ugdymo filosofija egzistuojanti ugdymo procese Ugdymo filosofija nurodyta programoje Ugdymo programoje nėra

Soc.Rekonstruktyvizmas

Egzistencializmas ir Fenomenologija

Progresyvizmas

Pragmatizmas

Esencializmas

Perenializmas

filosofijos

73

Ketvirta įstaiga

Ugdymo programoje rašoma, kad įstaiga pasirinkusi egzistencialistinę ir fenomenologinę,

soc.rekonstruktyvistinę ugdymo filosofijos kryptis. Realiai ugdymo procese pastebėtos-

egzistencialistinė ( 56 %), soc. rekonstruktyvistinės ugdymo filosofijos kryptis 9 %. Kadangi šios

abi kryptys sudarančios 65 % visų ugdymo filosofijos vyraujančių krypčių, todėl ji deranti ugdymo

procese. Ugdymo procese pasirodo perenializmo, esencializmo.

Programoje nurodyta, kad įstaigos viena iš siekiamybių – abipusiu supratimu pagrįstas

bendradarbiavimas bei partnerystė su ugdytojų šeimomis. Įstaigos programoje nurodytos

egzistencialistinės bei rekonstruktyvistinės filosofijos idėjos, kurios pabrėžia vaiko saviraiškos ir

savirealizacijos galimybių svarbą ugdymo procese, skatina išryškinti kiekvieno vaiko

individualumą, ugdyti sąmoningą ir atsakingą, kritišką ir aktyvią, kūrybišką asmenybę. Diskusijos

metu auklėtojos išsakytos mintys : ,,Man svarbu, kad vaikas tobulėtų kaip asmenybė, emocijas

reikštų, tyrinėtų aplinką bei jaustųsi su manimi gerai“. Diskusijos su auklėtojomis atskleidė, kad

,,vaikui labai svarbu suteikti kuo daugiau gerų emocijų, reikia tiesiog mylėti vaiką“.

Programoje sakoma, kad ,,vaikas tobulėtų kaip asmenybė, neatsisakant prigimtinių

pažintinių įpročių, emocijų išraiškų, aplinkos tyrinėjimo metodų bei kt. “, o taip pat ,,išryškinamas

kiekvieno vaiko individualumas, ugdymas sąmoningo ir atsakingo, kritiško ir aktyvaus, kūrybiško

žmogaus“. Pedagogų santykiai, pagalba vaikui bei šiltas bendravimas svarbūs, tačiau kiek

stokojama vaikų aktyvumo bei kritiškumo sprendžiant problemas, kūrybinės vaiko ir pedagogo

sąveikos.

74

35 pav. Vaiko ir pedagogo santykiai ( žr.priedą Nr.2, 21 lentelė)

Ugdymo procese pastebėta daugiausia auklėtojos kaip pagalbininkės, patarėjos 15 situacijų,

t.y.26 %, nemažai šilto bendravimo situacijų 13, t.y. 22 %, penktadalis situacijų, kai ugdytojas ir

ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami 11 situacijų, t.y. 19 %, ugdytojas

atliepia ugdytinio interesus 5 situacijos, t.y. 9 % Pedagogas ugdymo proceso organizatorius 3 %,

auklėtojos ir vaiko santykiai šalti, oficialūs 3 %, visi ugdytiniai mokomi to paties 3 %, ugdytojas

žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą 3 %.

Tyrimo duomenų duomenų kokybinė analizė parodė, kad dominuoja auklėtojos pagalba bei

patarimai. Tai matome iš tokių pavyzdžių : ,,laisto kartu su vaikais gėles, nukreipia vaiko dėmesį

kita linkme ( barškina kaštonais), padeda vaikui nusiplauti rankas, nešioja ant rankų Emiliją, ją

ramina, palydi vaikus iki tualeto, paglosto, padainuoja lopšinę, padeda susitvarkyti rūbelius, duoda

patarimų būti budresniems, bet kam durų neatidaryti, parodo ir pamokina, kaip reikia sutvarkyti

lagaminą su popierium ir spalvomis,kalbasi su Edmundu apie įvykusį konfliktą tarp vaikų, moko

3%

3%

22%

3%

26%

3%

19%

9%

2%

7%

2%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%

Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimą bei įgūdžių

lavinimą(k)

Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir

atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k)

Šiltas bendravimas(š)

Auklėtojos ir vaiko santykiai šalti, oficialūs(š)

Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š)

Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š)

Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito

draugiškai bendradarbiaudami(š)

Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š)

Ugdytojas neatliepia ugdytinio interesą(š)

Ugdytojas organizatorius, asistentas,

padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių,

mokėjimų bei įgūdžių sistemą(š)

Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika(š)

Egzistencializmas ir Fenomenologija Soc. Rekonstruktyvizmas Esencializmas Perenializmas Progresyvizmas

75

mandagaus elgesio, prižiūri spintelių tvarką, kviečia atsiprašyti draugo, klausinėja atsitūpusi akių

lygyje su vaiku, pasiūlo šaltą šaukštą“. Šilto bendravimo situacijos : ,,giria vaikus, ima vaikus ant

rankų, kalbina, diskutuoja gimtadienio tema, paglosto, džiaugiasi vaiko žaislu, kalbina rusakalbę

mergaitę, domisi ir teiraujasi tėvų kelionėmias į užsienį, pasidžiaugia viešai, užkloja vaikus,

paglosto, šypsosi, atvirai išsako savo jausmus, gražiai bendrauja su tėvais,džiugiai kalbasi su

grupės auklėtoja, ją apsikabina, siūlo šokti lapelių šokį su šviesos muzika ir giria už puikų

pasirodymą, su kiekvienu atsisveikina paspausdama ranką“. Penktadalį situacijų sudaro ugdytojo ir

ugdytinio draugiškas bendradarbiavimas. Tai matome, kai auklėtoja kartu su vaikais tvarkosi,

žaidžia kartu, tariasi dėl elgesio taisyklių, siūlo draugystę, varto knygas kartu, pasiūlo giles kaip

šokoladinius saldainius, juos skaičiuoja, gražiai šnekučiuojasi, nemokantiems apsirengti padeda,

lauko darbus atlieka kartu ( perkasa smėlį, grėboja lapus), pastebėtus paukščius aptaria, logopedė

pratimus su vaikais atlieka kartu.

Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus, tai matome iš tokių situacijų : ,, Ką norite dainuoti?

Vaikai prašo dainos apie ,,Du gaidelius”. Visi dainuoja ir rodo judesius”arba ,,Danielė išlipa iš

lovos<…>paprašo auklėtojos vakar sektos pasakos. Auklėtoja seka girdėtą pasaką apie princą ir

princesę. Princas kaip Edmundas, o princesė kaip Danielė“, ,,Ramina verkiančią mergaitę, vedasi

ją į grupę“.

Ugdymo procesą pedagogai organizuoja: muzikos pedagogė atsineša instrumentus ir dalina

vaikams bei kiekvienam parodo, ką turės daryti. Ruošiamas orkestras, paskiriami vaidmenys

(vienas bus lietus, kitas bus vėjas ). Vaikai noriai imasi instrumentų, jais groja. Kartu groja ir

vadovė. Vaikai giriami už nuoširdžias pastangas.

4

2

6

3

0 1 2 3 4 5 6 7

Zuikučiai

Boružėlės 3

Saulytės

Ežiukai

Metai

36 pav. Vaikų amžius (žr. Priedą Nr. 2, 22 lentelė)

76

Matome, kad tiriamieji pagal amžių pasiskirstę sekančiai: iš 67 tiriamųjų 20 vaikų, t.y. 30 %

- 4 metų amžiaus, 6-7 metų vaikų 18, t.y. 27 % visų tirtų vaikų skaičiaus, 2-3 metų vaikų 15, t.y. 22

% visų tirtų vaikų skaičiaus, 3 metų vaikų 14, t.y. 21 % visų tirtų vaikų skaičiaus.

Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad ugdymo procese ypatingas dėmesys

skiriamas vaiko ir pedagogo tarpasmeniniam bendravimui. Asmeninio, šilto bendravimo situacijos:

,,Auklėtoja mojuoja ateinantiems vaikams, kviečia vaikus pasidžiaugti drauge, ima vaikus ant

rankų, išpučia nosį, kartu su vaiku eina laistyti gėles, su juo nuoširdžiai kalbasi, pasakoja kaip

gėlės atsigeria ir nusiprausia“. Daug situacijų, kai auklėtoja ,,maitina, giria vaikus, rengia, tariasi,

kalbina, nuteikia, paglosto,mandagiai atsako, apžiūri, pamoko, dainuoja asmeniškai vaikui, siūlo

vartyti knygeles kartu“.

Aplinka ir situacija pavaizduota 37 pav

37 pav. Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinka ir situacija (žr. Priedą Nr. 2, 23 lentelė)

Pedagogas vyrauja ugdymo procese. Vaikai prašomi sustoti į eilę, išsitiesti, laikyti rankas

ant sijono bei liemens, kartoti tai, ko prašo muzikos vadovė. Vaikai stengiasi dainuoti ir šokti,

kartoti rodomus judesius. ,,Paplokite, jei bus linksma muzika, linguokite, jei liūdna<...>“.

18%

36%

9%

18%

18%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%

Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdvesvaikų veiklai(k)

Grupės mikroklimatas (vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k)

Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimovietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į

kitą(š)

Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti (š)

Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š) Egzistencializmas ir Fenomenologija

Bendras visoms kryptims Esencializmas Perenializmas Pragmatizmas

77

Ugdymo filosofijos programose ir ugdymo procese dermė pavaizduota 38 pav.

38 pav. Ugdymo programoje nurodytos ugdymo filosofijos kryptys ir ugdymo proceso dermė

Tyrimo rezultatai parodė - ugdymo programoje nurodytos egzistencialistinė ir

fenomenologinė bei soc. rekonstruktyvistinė ugdymo filosofijos kryptys. Egzistencialistinė ir

fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptis vyraujanti, t.y.sudaranti 56 % visų esančių ugdymo

filosofijos krypčių, todėl atitinkanti ugdymo programą. Nurodytoji soc. rekonstruktyvistinė ugdymo

filosofijos kryptis programoje ir ugdymo procese aptikta nedidelė dalis, t.y. 9 %, todėl atitinkanti

ugdymo programą iš dalies.

Ugdymo programoje nenurodytos progresyvistinės, esencialistinės, perenialistinės,

pragmatistinės ugdymo filosofijos kryptys, tačiau ugdymo procese egzistuojančios. Perenializmo

ugdymo procese apie penktadalis, t.y. 16 % visų esančių ugdymo filosofijos krypčių, kuris puikiai

atsiskleidžia per auklėtojos vadovavimą. ,,sudraudžia, ragina, pati maitina, ragina atsiprašyti,

bara, moralizuoja, ragina užmigti, nusisukti ant šono, sutupdo, susodina ant kilimo, liepia tvarkytis,

nuveda, pasodina“. Progresyvistinės ugdymo filosofijos pastebėta 7 %, pasireiškiančios per

spontanišką elgesį, aktyvius ugdymo metodus, kreipiančius ugdytinius į veiklą, pedagogo gebėjimą

organizuoti procesą, kūrybinius vaikų žaidimus, funkcionalias priemones. Ugdytojo gebėjimas

sudominti, įtraukti vaiką į veiklą iliustruojamas tokiu pavyzdžiu: ,,pažaiskime, aš turiu siūlų

kamuolį, norite, gaudykit, mėtysim viens kitam , op gaudyk “ arba ,,turiu rankose kamuoliuką, jį

9%100%

56%100%

7%100%

5%100%

6%100%

16%100%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Soc.Rekonstruktyvizmas

Egzistencializmas ir Fenomenologija

Progresyvizmas

Pragmatizmas

Ugdymo

filosofija egzistuojanti ugdymo procese

` Ugdymo

filosofija nurodyta programoje Ugdymo filosofijos programoje nėra

Esencializmas

Perenializmas

78

mesiu, o pagavęs vaikas pasakys, kas gyvena vandenyje?”, ,, Kažką įdomaus galima sukonstruoti,

padedama lego dėžė”. Nedidelę dalį, t.y. 6 % ugdymo proceso užima esencialistinė ugdymo

filosofija bei 5 % pragmatistinė ugdymo filosofija.

Egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptis atsiskleidusi per šilto

bendravimo, atlieptų ugdytinio interesų, vaiko ir pedagogo bendradarbiavimo, kūrybinių žaidimų

bei asmeninės patirties atsiskleidimą. Kūrybiniai žaidimai ,,Katytės“, ,,Riteriai“, ,,Namai“, ,,Mašinų

garažas“, ,,Lankų ridenimas“, ,,Paštas“, ,,Kelionių įspūdžiai“, ,,Darbas“, ,,Parduotuvė“,

,,Policininkai ir vagys“, ,,Medžiotojas“ bei asmeninės patirties atsiskleidimo galimybės sąlygoja

dominuojančios ugdymo filosofijos atsiradimą.

Perenialistinės ugdymo filosofijos raiška įstaigos ugdymo procese.

Atvejų studija

Ugdymo programoje nurodoma – remiamės egzistencialistine bei fenomenologine ugdymo

filosofijos kryptimis. Atliktas tyrimas rodo, kad egzistencialistinės ugdymo filosofijos įstaigoje

aptikta 35%, t.y. daugiau kaip trečdalis visų vyraujančių ugdymo filosofijos krypčių. Dominuojanti

ugdymo procese esencialistinė 38% ugdymo filosofija ir tai akivaizdžiai matosi ne tik stebint

ugdymo procesą, bet ir pabendravus su ugdytojais. Penktos įstaigos programoje nurodoma, jog

,,suaugęs stengiasi įsivaizduoti save vaiko padėtyje, jausti jo išgyvenimus, nuoširdžiai ir atvirai su

juo bendrauti“. O stebėti kriterijai leidžia manyti, kad santykiai tarp vaiko ir pedagogo šilti,

ugdytojas bei ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaujant, tačiau pasitaiko ir

šaltesnių santykių egzistavimo, kai ugdytojas nesuteikia reikiamos pagalbos ugdytiniui.

Penktoje įstaigoje stebėtų pedagogų amžius nuo 41 iki 50 metų. Manau, kad pedagogų

amžius galėjo būti veiksniu lėmusiu dominuojančios įstaigoje klasikinės ugdymo paradigmos bei

ugdymo procese vyraujančios perenialistinės (38%) ugdymo filosofijos atsiradimą. Vyresnio

amžiaus pedagogams dažnai nelengva pakeisti savo jau suformuotas nuostatas, vertybes. Vyraujanti

perenialistinė ugdymo filosofija atsiskleidusi per temų parinkimą, kartojimą , tiesioginio mokymo,

nuoseklaus žinių bei įgūdžių lavinimą, bendrų užduočių pateikimą bei demonstravimą.

Programoje nurodyta, kad įstaiga remiasi egzistencialistine ir fenomenologine ugdymo

filosofija. Pokalbiai su auklėtojomis leido manyti, kad jos dirbo taip , kaip ir dirbę po senovei.

,,Nelabai kas čia ir pasikeitė, stengiuosi keisti ugdymo metodus, o kaip sekasi matote“. Kitos

auklėtojos pozicija buvo kitokia: ,,Stengiuosi bendraudama su vaiku įsivaizduoti save jo padėtyje,

jausti jo išgyvenimus, nuoširdžiai ir atvirai su juo bendrauti. Tik tokiuose santykiuose vaikas gali

79

atsiskleisti, save realizuoti“. Nuostatos vaiko atžvilgiu akivaizdžios: ,,Filosofija nemanau kad

pakeitė mano darbą, man tai nieko ji nedavė“. O programoje sakoma: ,,remiamės

egzistencialistiniu požiūriu, galima sakyti, kad pedagogo paskirtis – išmokyti ir įpratinti vaiką būti

laisvu ir atsakingu už savo gyvenimą, tačiau ir laisva asmenybė išlieka susijusi su tam tikra kultūra,

nuo kurios jis negali likti nuošalyje. Vaikas atsako už savo pasirinkimą, tačiau suaugusysis gali jam

padėti geriau suprasti savo gyvenimą, ypač jo keblumus bei prieštaravimus, perduodamas savo

išmanymą ir kompetenciją suprantant ir sprendžiant dilemas. Egzistencializmo idėjomis remiantis –

vaikas yra pedagogo veikiamas taip pat, kaip pedagogas mokosi iš vaiko, tokiu būdu pedagogo

patirčiai susiliejant su vaiko patirtimi, susidaro vienalytė terpė palankiausia ugdymui(si)“.

Auklėtojų išsakytos mintys: ,,stengiuosi vaikui padėti, nes tik tokiu būdu jis suranda visus

atsakymus“. Diskusijos metu, kai kurios prisipažino, kad ,,parašytos programos net nevartė,

nematė, tik žino, kad tokia yra“. Auklėtojos atviravo, kad ,,nesupranta, kas turėtų keistis pačiame

ugdyme, kad pačią filosofiją turėtų nupasakoti direktorės pavaduotoja, aš jos net nežinau“.

39 pav. Vaiko ir pedagogo santykiai pavaizduoti 42 pav. ( žr.priedą Nr.2, 24 lentelė)

12%

8%

20%

8%

8%

4%

12%

20%

4%

4%

0% 5% 10% 15% 20% 25%

Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimą bei įgūdžių lavinimą(k)

Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k)

Šiltas bendravimas(š)

Auklėtojos ir vaiko santykiai šalti, oficialūs(š)

Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š)

Auklėtoja nesuteikia reikiamos pagalbos vaikui(š)

Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š)

Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kitodraugiškai bendradarbiaudami(š)

Ugdytojas neatliepia ugdytinio interesų(š)

Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei

įgūdžių sistemą(š)

Egzistencializmas ir Fenomenologija Progresyvizmas Esencializmas Perenializmas

80

Penktoje įstaigoje daugiausia pastebėta šilto bendravimo bei ugdytinio ir ugdytojo

bendradabiavimo situacijų, jos sudaro apie pusę visų stebėtų situacijų, t.y. 40 %. Pedagogas

organizuoja ugdymo procesą, t.y. 12 % , ugdytojas žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už

sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą 12 %. Pastebima situacijų, kai ugdytinis : informacijos

kaupėjas ir atgamintojas, visi ugdytiniai mokomi to paties 8 %. Pastebėta situacijų, kai auklėtoja

nesuteikia reikiamos pagalbos vaikui, t.y. 4 % , ugdytojas neatliepia ugdytinio interesų , t.y. 4 %.

Tyrimo duomenų duomenų kokybinė analizė parodė, kad šioje įstaigoje dominuoja šiltas,

draugiškas bendradarbiavimas, kai auklėtoja ir vaikas mokosi vienas iš kito. Tai matome

situacijose, kai auklėtoja pataria, padeda, pagiria, apsikabina, rodo kaip reikia padaryti, maloniai

atsisveikina ,,na malonu su tavimi pabendrauti, nepamiršk taisyklingai tarti garsus“, diskutuoja,

paskatina ,,geri esate vaikai ir tikiuosi, kad mokykloje jums gerai seksis. Džiaugiuosi, kad

skaitote<...>bet nebūtina visiems skaityti ir rašyti, jūs to mokysitės mokykloje“. Draugiškas

bendradarbiavimas tarp vaiko ir pedagogo skatina vaiką pasistengti : ,,Na, Deimile, stenkis, stenkis

ir dar kartelį, geriau užkabinam, jau visai neblogai išeina sraigytė. O dabar švytuoklė, prašo

kartoti judesius paskui save, mergaitė noriai viską kartoja paskui pedagogę“. Vaiko ir pedagogo

santykius stiprina žaidimas kartu : ,,išdalinamos kortelės, kurios pridedamos prie surasto gyvūno“.

Tačiau pasitaiko situacijų kai pedagogas neatliepia vaiko poreikių, vyrauja vadovavimas bei griežta

disciplina. Diskusijose bei ugdymo procese savo požiūrio išsakymas taip pat svarbus tarpusavio

santykių formavimui.

6

3

4

0 1 2 3 4 5 6 7

Vieversėliai

Mikė Pūkuotukas

Bitutė

Amžius

40 pav.Vaikų amžius (žr.priedą Nr.2, 25 lentelė)

81

Penktoje įstaigoje iš 58 tiriamųjų daugiausiai sudarė 3-5 metų vaikai, t.y. 65 % visų tirtų

vaikų skaičiaus, per pus mažiau 6-7 metų tirtų vaikų skaičius – 20, t.y. 34 % visų tirtų vaikų

skaičiaus.

Įstaigoje pastebėta ir spontaniško ugdymo apraiškų, vaikai vieversėlių grupėje teikia

auklėtojai pasiūlymų, ką jie norėtų veikti. Vieversėlių grupėje sugalvoti žaidimai įgyvendinami

ugdymo procese. Mikės pūkuotuko grupėje vaikai varžomi auklėtojos vadovavimo, komandavimo.

Penktos įstaigos aplinka ir situacija pavaizduota 41 pav.

41 pav. Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinka ir situacija ( žr.priedą Nr.2, 26 lentelė)

Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad šioje įstaigoje dominuoja vyraujantis

pedagogo vadovavimas, ugdymo procesas jo rankose: ,,Auklėtoja įjungia muziką, visi atlieka

rodomus judesius arba auklėtoja išsuka ritinėlį ir skaito užduotį, o dabar turiu tris balionus,

kuriuose susprogus rasime dvi užduotis, praduria juos ir iškrenta lapeliai su užduotimis“. Kitoje

grupėje matomas auklėtojos dominavimas: ,,o dabar ateikite pas mane, pasimokysime muzikos

garsų žaidimą, pažiūrėkite, imu sagą ir siūlą, veriu siūlo galą<...>aš noriu pati, prašo

Goda<...>norėt nedraudžiama. Visi labai susidomėję, nori pasigaminti žaislą patys, tačiau

auklėtoja paduoda sagas su įvertu siūlu ir tokiu būdu užkerta kelią vaikui pačiam pamėginti.

Penktos įstaigos ugdymo turinio perteikimas pavaizduotas 42 pav.

67%

17%

17%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Grupės mikroklimatas

(vyraujantis pedagogo

vadovavimas )(k)

Pedagogas nurodo, ką

vaikas turi veikti(š)

Priemonės(atitinkančiosvaiko amžių,

funkcionalios)(š)

Bendras visoms kryptims Esencializmas Perenializmas

82

42 pav. Ugdymo filosofijos kryptims būdingas ugdymo turinio perteikimas (žr.priedą Nr.2, 27 lentelė)

Penktoje įstaigoje pusė, t.y. 50 % sudaro aktyvūs ugdymo metodai, kreipiantys ugdytinius į

veiklą bei 50 % ugdymo turinyje dominuoja temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito dalyko

kartojant mokytojo perteikiamą informaciją). Temų parinkimas ,,žinau tris figūras, jūs būsit

skritulys, jums teks pabūt kvadratais, o jums sustoti trikampiais, vaikai laksto stojasi į figūras”arba

aktyvūs ugdymo būdai: ,, Dabar suraskite visoje grupėje daiktų, kurie būtų – trikampio, kvadrato,

skritulio formos”arba ,,klausykite sekamos pasakos, įsidėmėkite visus pasakos herojus, išklausėte,

dabar apibūdinkite kokie tie sniego seniai?”, ,,Po vieną skaičių prisilipdote ant rankos, ant kojos,

ant drabužio. Vėjas išbarstė skaičius, o vaikai juos surinko. Sustokite skaičiukai nuo vieno iki

dešimties”.

Ugdymo procesas organizuojamas taip, kad vaikai įgautų jiems būtinų socialinių įgūdžių.

Tai iliustruoja situacijos, kai auklėtoja vaikų klausinėja, o jie išsako savo nuomonę. Įdomūs

klausimai verčia vaikus pagalvoti, o kai kada ir paieškoti kompromiso: ,,o kaip man susirasti

draugų? O jei aš nemoku skaityti ar galiu eiti į mokyklą?ką man reikia turėti norint eiti į mokyklą?

O ar reikia sveikintis sutiktus gatvėje žmones?“. Diskutuodami vaikai atranda tiesas, pateikia savo

varijantų, turi galymybę palyginti. Todėl tokie netradiciniai ugdymo būdai sveikintini. Tačiau yra

situacijų, kai pedagogai temas renka, mokomasi kartu dainelių, eilėraščių (visi kartu garsiai

kartoja). Lygiai pusė pedagogų ugdymo turinį stengiasi perteikti, neleisdami pačiam vaikui būti

veiklesniu.

50%

50%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito

dalyko kartojant mokytojo perteikiamą

informaciją) (k)

Aktyvūs ugdymo(si) metodai, kreipiantys

ugdytinius į veiklą (progresyvizmas) (š) Progresyvizmas

Esencializmas Perenializmas

83

43 pav. Ugdymo programoje nurodytos ugdymo filosofijos kryptys ir ugdymo proceso dermė

Atlikto tyrimas atskleidė, jog ugdymo programoje nurodyta egzistencialistinė ir

fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptis. Daugiau kaip trečdyje ugdymo proceso vyrauja

egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptis, t.y.sudaranti 35 % visų esančių

ugdymo filosofijos krypčių, todėl tik iš dalies atitinkanti ugdymo programą. Ugdymo programoje

nenurodytos progresyvistinės, soc. rekonstruktyvistinės, esencialistinės, perenialistinės,

pragmatistinės ugdymo filosofijos kryptys, tačiau ugdymo procese egzistuojančios. Ugdymo

procese egzistuoja daugiau kaip trečdalis , t.y. 38 % , perenialistinės ugdymo filosofijos krypties.

Vyraujanti perenialistinė ugdymo filosofija atsiskleidė per temų parinkimą, kartojimą , tiesioginio

mokymo, nuoseklaus žinių bei įgūdžių lavinimą, bendrų užduočių pateikimą bei demonstravimą.

Esencialistinės ugdymo filosofijos aptikta 13 %, progresyvistinės ugdymo filosofijos 10 %,

pragmatistinės ir soc. rekonstruktyvistinės po 3 % .

3%100%

35%100%

10%100%

3%100%

13%100%

38%100%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Soc.Rekonstruktyvizmas

Egzistencializmas ir Fenomenologija

Progresyvizmas

Pragmatizmas

Ugdymofilosofija egzistuojanti ugdymo procese Ugdymo filosofija nurodyta programoje Ugdymo filosofijos programoje nėra

Esencializmas

Perenializmas

84

Apibendrinimas

50%

17%

21%

100%

50%

79%

100%

67%17%

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%

I įstaiga

II įstaiga

III įstaiga

IV įstaiga

V įstaiga

6- Ugdymo turinyje vadovaujamasiindividualizmo, integravimoprincipais(progresyvizmas) (š)

5- Ugdymo turinio pamatas - kūrybiniaižaidimai (progresyvizmas) (š)

4- Aktyvūs ugdymo(si) metodai,kreipiantys ugdytinius į veiklą(progresyvizmas) (š)

3- Mokymasis grindžiamas vien vaikointeresais, asmenine jopatirtimi(probleminis mąstymas,smalsumas, mokymasis veikiant)(k)1- Temų parinkimas (išmokyti vieno arkito dalyko kartojant mokytojoperteikiamą informaciją) (k)

44 pav. Ugdymo turinio perteikimas ( žr.priedą Nr.2, 28 lentelė)

Progresyvistinė ugdymo filosofija puikiai pasireiškianti per kūrybinius žaidimus. Ugdymo

programoje nurodytos egzistencialistinė bei fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptys, kurioje

mokymasis per savo patirtį, t.y. žaidimus geriausiai atsiskleidžia, tačiau ugdymo turinyje

dominuoja progresyvistinė ugdymo filosofijos kryptis. Kūrybiniai žaidimai pasirenkami tokie:

namai, monopolis, piratai(lauke), medūzos ir jūra, kavinė, gimtadienis, stalo žaidimai, parduotuvės

gyvūnėliai, grojantis meškiukas(lauke).

Trečioje įstaigoje ugdymo turinys perteikiamas kūrybinių žaidimų pagalba, t.y. 67 %, tai

didesnė dalis viso pasirinkto ugdymo turinio. Ugdymo procese vaikai renkasi tokius kūrybinius

žaidimus : ,,Katytės‘, ,,Parduotuvė“, ,,Namai‘, ,,Riterių žaidimai“, ,,Kareivėliai“, ,,Namai“, ,,Rašau

draugui laišką“, ,,Vijurkų paštas“, ,,Lanko sukimas ant liemens, ridenimas“, ,,Piešimas formelėse“,

,,Darbas‘‘, ,,Parduotuvė“, ,,Drakonas“. Penktadalį, t.y. 17% ugdymo turinio sudaro individualizmo,

integravimo principai, bei penktadalį, t.y. 17% sudaro mokymasis grindžiamas vien vaiko

interesais, asmenine jo patirtimi ( probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant ).

Progresyvistinė ugdymo filosofijos kryptis nurodyta įstaigos ugdymo programoje bei didžia dalimi

egzistuoja ugdymo procese.

Ketvirtoje įstaigoje dominuoja aktyvūs ugdymo metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą.

Tai matome iš tokių pavyzdžių: auklėtoja kviečia vaikus darbuotis, valyti dulkes nuo lentynų, nuo

85

žaislų, vaikai su mielu noru imasi darbo arba ,,raganėle pamotėle”(lauko žaidimas, kai įjungiami ir

vaidybiniai elementai, mėtymasis lapais.

45 pav. Ugdymo filosofijos kryptims būdingi metodai bei formos (žr.priedą Nr.2, 29 lentelė)

Trečioje įstaigoje pusė ugdymo metodų bei formų sudaro spontaniškasis ugdymas, t.y. 50 %

visų ugdymo metodų. Ketvirtadalį ugdymo metodų bei formų sudaro netradiciniai ugdymo būdai,

t.y. 25%, dar ketvirtadalį - demonstravimas, diskusija, pratybos, mokymasis sėdint, bendros

užduotys, t.y. 25 % . Tai matome iš pavyzdžių: ,,kol nudžius, paspalvinsim flomasteriais”, ,,eik

dabar lipdyk”, ,,čia reikia berti ant klijų žemes, žiūrėt kas išeis”, ,,reikia pakelti teptuką, matai kaip

spalvina gerai?”. Vienoje stebėtoje grupėje daug situacijų, kai auklėtoja nukreipia vaikus darbams

prie stalų, nurodo ką daryti. Vaikai neprieštarauja, atrodo, jie įpratę prie tokios veiklos.

Ketvirtoje įstaigoje didumą ugdymo metodų bei formų apima spontaniškas ugdymas.

Ugdymo programoje pabrėžiama, kad ,,vaikai apsaugomi nuo žalingų šių dienų technologijų ir

informacinių priemonių įtakos, kuri pirmiausiai pažeidžia vaiko asmenybės dorovinius bei

dvasinius pagrindus, todėl vaikai ugdomi jiems priimtinais, savitais mokymosi būdais, kurių

pagrindą sudaro savaiminis impulsyvusis mokymasis sąveikaujant su aplinka, o variklis yra

prigimtinis vaiko smalsumas“. Paskatinimo, pagalbos, šilto bendravimo bei bendradarbiavimo šioje

įstaigoje gausu, o spontaniškas elgesys nukreipiamas ugdymo link, diktuoja pedagogui aktualią

temą: ,,Kažkas pažeria ant žemės krepšį su gilėmis ir kaštonais. Auklėtoja juos renka į krepšį ir

kviečia vaikus arčiau. Ji žada kažką papasakoti apie tai. Vaikai ima, liečia, tyrinėja rudens

gėrybes. Auklėtoja aiškina, kas tai ir iš kur. Vaikai žaidžia, išbarsto ir vėl renka“. Smalsumas vaikų

patenkinamas. Puikiai išrutuliojama tos dienos tema, atliepianti vaiko poreikius. Pateiksiu pavyzdį :

25%

8%

50%

25%

23% 38%

25%

23%

25%

50%

100%

100%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

I įstaiga

II įstaiga

III įstaiga

IV įstaiga

V įstaiga

7-Spontaniškasis ugdymas(š)

5-Netradiciniai ugdymobūdai(,,Debatai",,,Minčių lietus" ir kt.)(š)

4-Metodai:grupiniai beiindividualūs projektai,individualių užduočių atlikimas beipristatymas(š)

3-Demonstravimas,diskusija,pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys(k)

2-Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo(k)

86

,,O kas yra kaštono viduje?“ Auklėtoja perpjauna kaštoną , o vaikai jį apžiūrinėja’’. Ugdymo

procese tai puikiai pritaikoma, vaikai vaišinasi kaštoniniais saldainiais, lavinami etiketo įgūdžiai.

Penktoje įstaigoje dominuoja spontaniškas ugdymas, t.y. 100 % visų ugdymo metodų bei

formų įstaigoje. Ugdymo procese ugdytiniai siūlo idėjas: ,,statyti sniego senį, būstinę, klausyti

,,Sniegenos dainos“.

Aplinka ir situacija įstaigose pavaizduota 46 pav.

46 pav.Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinką ir situacija ( žr.priedą Nr.2, 30 lentelė)

Pirmos įstaigos aplinkoje daugiau kaip pusė tiriamųjų, t.y. 56 % priemonės atitinka vaiko

amžių bei funkcionalios. Trečdalis tiriamųjų , t.y. 28 % pripažįsta vaiko teisę rinktis veiklą, buvimo

vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą. Mažiausią dalį, t.y. 17 % sudaro vaikų

skatinimas susikurti vietas žaidimams, veiklai.

Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad šios įstaigos aplinkoje dominuoja

funkcionalios priemonės - muliažai, mikroskopai, griaučiai, tušti buteliai, dėžės, spalvos,

5%

17%

21%

33%

67%

8%

17%

21%

25%

28%

50%

5%

8%

21%

17%

17%

56%

25%

26%

17%

17%

0% 20% 40% 60% 80%

I įstaiga

II įstaiga

III įstaiga

IV įstaiga

V įstaiga

9 - Priemonės ( atitinkančiosvaiko amžių , funkcionalios )(š )

8 - Pedagogas nurodo , ką vaikasturi veikti (š)

7 -Pripažįstama vaiko teisė

rinktis veiklą , buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienoserdvės į kitą ( š )6 - Grupės mikroklimatas( demokratiška atmosfera )( š)

4- Skatina vaikus susikurtivietas žaidimams , veiklai ( š)

3 - Grupės mikroklimatas(chaosas, nesusiklausymas) (k)

2 - Grupės mikroklimatas (vyraujantis pedagogovadovavimas )(k)

1- Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaiką veiklai ( k)

87

modelinas, gamtinė medžiaga, dantų gydymui skirti instrumentai, sukama kėdė, bateliai, rūbai,

rankinukai, kamuoliai, motociklai, mašinos, skaičiai, raidės, megstos, siūtos lėlės, širmos, pilys,

mašinoms garažai, nusileidimo trasos, kaladės, lego, pūzlės, puodynės, indai, senoviniai rakandai,

skrynios, mediniai šaukštai, lininiai rankšluosčiai, skarelės, šalikai, mikrofonai, blizgūs klijai,

siūlai, guašas, juostelės spalvotos, lyginimo lenta, gaubliai, foteliai, megzti gyvūnai, lentynėlės,

kelmai, gyvūnai (papūgos, žuvytės, vėžlys, jūros kiaulytės, žiurkėnai), vilnos lėlės ir gyvūnai,

audeklai, šluotų teatras, šviesoforai, dviračiai, mašinos,paspirtukai, minkštos detalės, čiuožyklos,

spalvoti kamuoliukai, knygos. Įstaigoje pedagogai organizuoja veiklą , kurioje vaikai laisvi

pasirenkant sau norimą veiklą, o tai ir skatina susikurti žaidimams vietas bei veikti.

Antros įstaigos aplinkoje daugiausia pastebėta, t.y. 50 % rinkimosi norimos veiklos, buvimo

vietos, draugų, laisvo judėjimo iš vienos erdvės į kitą. Ketvirtadalį aplinkos, t.y. 25 % sudaro

demokratiška grupės atmosfera. Ketvirtadalį, t.y. 25 % sudaro funkcionalios priemonės,

atitinkančios vaiko amžių.

Tyrimo duomenų duomenų kokybinė analizė parodė, kad ugdymo proceso aplinkoje

dominuoja rinkimosi norimos veiklos, buvimo vietos, draugų, laisvo judėjimo iš vienos erdvės į

kitą. Demokratiškų santykių bei funkcionalių priemonių pagalba vaikai pasirenka erdvę, kurioje

save realizuoja. Vaikai puikiai panaudoja priemones savo sumanymams įgyvendinti : ,,sustatysim

kilimėlius ir bus statinys, o ant jo gyvūnų pridėsim, po to su mašinom važiuosim“.Grupės erdvės

puikiai išnaudojamos, vaikai žaidžia miegamajame, rūbinėlėje, seklyčioje, namų kampelyje, ten kur

jiems komfortabilu. Priemonių gausa ( lego detalės, gyvūnai, kilimėliai, spausdinimo mašinėlė,

indai, domino kaladės, muzikos instrumentai ( medinis šulinys, lazdelės bambukinės, barškučiai,

kselofonas ir kt.), siūtos lėlės, minkšti žaislai, rankinės, kepurės, stalo žaidimai, mašinos, skaičių

bei raidžių kamuoliai, eismo ženklai – skatina vaiką rinktis norimą veiklą, sudaro galimybes

fantazijoms įgyvendinti.

Trečioje įstaigoje ugdymo aplinkoje gausu funkcionalių bei atitinkančių vaiko amžių

priemonių, t.y. 26 % . Vaikai skatinami susikurti vietas žaidimams, veiklai, t.y 21% visos stebėtos

aplinkos, pedagogas nurodo, ką turi vaikas veikti , t.y. 21 % visos stebėtos aplinkos, vyraujantis

pedagogo vadovavimas sudaro 21 % visos stebėtos aplinkos, pedagogas kuria taisykles, atskiras

erdves vaikų veiklai – 5 %, pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai

judėti iš vienos erdvės į kitą – 5 %.

Tyrimo duomenų duomenų kokybinė analizė parodė, kad trečios įstaigos ugdymo aplinkoje

dominuoja funkcionalios priemonės bei vaikai skatinami susikurti vietas žaidimams, veiklai. Tai

matome iš tokio pavyzdžio: auklėtoja atsineša iš metodinio kabineto meškiną, pasodina jį ant

88

kilimo, keletas mergaičių jį apžiūrinėja, nešasi į šeimos kampelį arba ,auklėtoja atneša baldelius,

pintinę rūbų ir palieka, vaikai apžiūrinėja, vaikai išsiskirsto po grupės erdves, vieni nubėga piešti,

kiti lipdyti, dar kiti žaisti namus, parduotuvę. Priemonės: kilimas, medžiai, lego detalės, dėlionės,

teatras, šeimos kampelis, bandymų kampelis, Lietuvos kampelis, geografijos lentynėlė, gyvūnų,

lėlių pintinės, raidynai, metų laikų kalendorius, raidžių namelis, svetainė, vežimėlis, žaislai, lėlės,

meškučiai, kareivėliai, indai, lentynėlės, drakonai, medinės kaladės, eismo ženklai, šviesoforas,

pagalvės, nameliai plastmasiniai, lėlių teatrui siūtos kepurės ( vilko, asilo, meškos), stalelis, kėdės,

virtuvėlė su indais, pintinė, skaros, lenta, kreidelės, pažinimo paveikslynai.

Tačiau pedagogo vadovavimas ir nurodymai taip pat aptinkami: ,,Iš konstruktoriaus didelį

miestą pastatykim ir išeina atsinešti detalių. Baikit šaudymus, eikim geriau konstruokim“, arba ,,eik

statyk pilį ir tu (Gabija pasako, jog nenori ), eik, eik ( nurodo auklėtoja)“.

Ketvirtos įstaigos ugdymo aplinkoje dominuoja vyraujantis pedagogo vadovavimas, t.y 33

% visos stebėtos įstaigos aplinkos, mažiau kaip penktadalį sudaro funkcionalios priemonės,

atitinkančios vaiko amžių, t.y. 17 %. Pedagogas nurodo, ką turi vaikas veikti , t.y. 17 %, pedagogas

kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai – 17 %, pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo

vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą – 8 %, bei nesusiklausymas ugdymo aplinkoje

sudaro 8 % visos stebėtos aplinkos.

Tyrimo duomenų duomenų kokybinė analizė parodė, kad ketvirtos įstaigos aplinkoje

vyrauja pedagogo vadovavimas. Auklėtoja nuveda, pasodina, sudraudžia, ragina, pati maitina,

ragina atsiprašyti, bara, moralizuoja, ragina užmigti, nusisukti ant šono, sutupdo, susodina ant

kilimo, liepia tvarkytis. Penktadalį sudaro funkcionalios priemonės, atitinkančios vaiko amžių. Tai

loto, dėlionės, kaštonai, gilės, pieštukai, popierius, knygos, šeimos kampelis, poilsio zona, mašinos,

kaladės, lėlės, minkšti žaislai, vežimėliai, kamuoliai, lankai ir t.t. Vaikai puikūs pagalbininkai,

norintys auklėtojai padėti. Jie renkasi veiklą: ,liečia kilnoja žaislus, juos nušluosto su skudurėliu,

kiti dėlioja kalades, stato garažą.

Penktos įstaigos aplinkoje labiausiai išskiriamas vyraujantis pedagogo vadovavimas, t.y.

67 % , mažiau kaip penktadalį, t.y 17% sudaro pedagogo nurodymai, ką vaikas turi veikti, bei

mažiau kaip penktadalį ugdymo aplinkos užima funkcionalios, vaiko amžių atitinkančios

priemonės, t.y. 17 %.

Tyrimo duomenų kokybinė analizė parodė, kad įstaigos ugdymo aplinkoje vyrauja

pedagogo vadovavimas. Tai parodo pavyzdžiai: ,,turiu tris balionus, juos susprogdinus rasime tris

užduotis“ arba ,, jei užkandote ateikite pas mane, reikia pakartoti kalėdines dainas“. Siūlomos

auklėtojų idėjos, vaikus nukreipia veiklai: ,,siūlau keliems vaikams pastatyti besmegeniams

89

autobusą“ arba ,,siūlau gamtos kampelyje eilės tvarka išdėlioti metų laikų piešinėlius“. Pastebėta

mokymosi kartu elementų: ,,Ateikite čia, aplink staliuką sėskitės. Pakartosime eilėraščius“.

Auklėtoja sako eilėraščio pavadinimą ir visi garsiai deklamuoja.

Priemonėmis vaikai noriai naudojasi – kaladės, mašinos, albumai, knygos, indai, staleliai,

kėdutės, sagos, siūlai, gamtinė medžiaga, šakelės, pintos vazelės, skaičiai, plastelinas, lėlės,

vežimėliai, figūros, trafaretai, puodeliai, lėkštutės, rankinukai.

Ugdymo procese aptiktos ugdymo filosofijos kryptys pav. 47

47 pav. Vyraujančios ugdymo filosofijos kryptys ugdymo procese (žr.priedą Nr.2, 31 lentelė)

Pirmos įstaigos ugdymo procese vyrauja egzistencialistinė bei fenomenologinė ugdymo

filosofijos kryptis, t.y. 54 %, ketvirtadalį ugdymo proceso užima progresyvistinė ugdymo filosofija,

t.y. 24 % , mažiau kaip penktadalį aptinkame soc.rekonstruktyvistinės ugdymo filosofijos. Galime

1%

7%

27%

16%

38%

1%

5%

12%

6%

13%

3%

2%

5%

3%

24%

10%

13%

7%

10%

54%

67%

37%

56%

35%

16%

10%

9%

9%

3%

0% 20% 40% 60% 80%

I įstaiga

II įstaiga

III įstaiga

IV įstaiga

V įstaiga

6- Socialinis rekonstruktyvizmas (š)

5- Egzistencializmas irFenomenologija ( š)

4- Progresyvizmas (š)

3 - Pragmatizmas (k)

2- Esencializmas (k)

1- Perenializmas (k)

90

pastebėti labai nedidelę dalį, t.y. 3 % pragmatistinės ugdymo filosofijos, bei vos pastebima, t.y 1 %

esencialistinės ugdymo filosofijos bei 1 % perenialistinės ugdymo filosofijos.

Antros įstaigos ugdymo procese vyrauja egzistencialistinė bei fenomenologinė ugdymo

filosofijos kryptis, t.y. 67 %, nedidelę dalį, t.y. 10 % ugdymo procese užima progresyvistinė

ugdymo filosofija bei soc. rekonstruktyvistinė ugdymo filosofija, t.y. 10 %. Mažiausiai

pasireiškiančios ugdymo filosofijos kryptys perenializmas 7 % ir esencializmas 5 %.

Trečioje įstaigoje daugiau kaip trečdalis, t.y. 37 % ugdymo procese vyraujančios

egzistencialistinės ir fenomenologinės ugdymo filosofijos kryptis, beveik trečdalis, t.y 27 %

ugdymo procese perenializmo, nedidelę dalį, t.y. 13 % sudaro progresyvistinė ugdymo filosofija ir

esencialistinė ugdymo filosofijos kryptis, t.y. 12 %. Vos pastebima, t.y. 2 % pragmatistinė ugdymo

filosofija.

Ketvirtoje įstaigoje daugiau kaip pusė, t.y. 56 % užima vyraujanti egzistencialistinė ir

fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptis, apie penktadalis, t.y. 16 % ugdymo procese

vyraujančios perenialistinės ugdymo filosofijos, nedidelė dalis, t.y. 9 % soc. rekonstruktyvistinės

ugdymo filosofijos, 7 % progresyvistinės ugdymo filosofijos, 6 % esencialistinės ugdymo

filosofijos ir mažiausiai, t.y. 5 % pragmatistinės ugdymo filosofijos.

Penktoje įstaigoje dominuoja perenialistinė ugdymo filosofija, t.y. 38 % ir egzistencialistinė

ir fenomenologinė ugdymo filosofija, t.y. 35 %. Ugdymo procese pastebimos esencialistinė, t.y. 13

% ir progresyvistinė, t.y. 10 % ugdymo filosofijos kryptys. Galime pastebėti labai nedidelę dalį, t.y.

3 % pragmatistinės ugdymo filosofijos ir soc. rekonstruktyvistinės ugdymo filosofijos, t.y. 3 %.

Klasikinės ir šiuolaikinės ugdymo paradigmos įstaigose

94%

87%

59%

72%

48%

5%

13%

41%

27%

54%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

I įstaiga

II įstaiga

III įstaiga

IV įstaiga

V įstaiga

Klasikinė ugdymoparadigma

Šiuolaikinėugdymoparadigma

48 pav. Ugdymo procese atsiskleidusios ugdymo paradigmos (žr. Priedą Nr. 2, 32 lentelė)

91

Įstaigoje Nr.1 didžiąją dalį ugdymo proceso, t.y. 94 % užima šiuolaikinės ugdymo

paradigmos, klasikinė vos pastebima, t.y. 5 %. Įstaigoje Nr.2 ugdymo proceso didelę dalį, t.y. 87

% užima šiuolaikinės ugdymo paradigmos, o 13 % klasikinės ugdymo paradigmos. Įstaigoje Nr.3

daugiau kaip pusė ugdymo proceso, t.y. 59 % vyraujančių šiuolaikinių ugdymo filosofijos krypčių,

nors neatsilieka ir ugdymo procese persipynusi klasikinė ugdymo paradigma,t.y. 41 %. Įstaigoje

Nr.4 vyrauja šiuolaikinė ugdymo paradigma, t.y. 72 %, o klasikinė ugdymo paradigma užima apie

trečdalį , t.y. 27 %. Įstaigoje Nr.5 daugiau kaip pusė ugdymo proceso, t.y. 54 % užima klasikinė

ugdymo paradigma, o šiuolaikinė ugdymo paradigma užimanti apie pusę ugdomojo proceso, t.y. 47

%.

Vyraujančios šiuolaikinės ugdymo filosofijos įstaigoje Nr. 1., Nr. 2, Nr.3, Nr.4. Įstaigoje

Nr.5 klasikinė ugdymo paradigma lenkianti šiuolaikinę ugdymo paradigmą.

Teorinė diskusija

Atliekant įvairios pedagoginės, psichologinės, filosofinės literatūros ir ikimokyklinį ugdymą

Lietuvoje reglamentuojančių dokumentų analizę pastebėta, kad šiuose šaltiniuose nurodomos

ugdymo filosofijos, įtakoja ugdymo procesą bei kaitą, tuo pačiu tai yra ikimokyklinio ugdymo

programų pagrindas, kuriame persipynusios ugdymo filosofijos pasuka ugdymo procesą viena ar

kita linkme.

Daugelis ugdymo teoretikų bandė ir iki šiol bando atsakyti į klausimą, koks ugdymas

tinkamiausias, kad nūdienos vaikai efektyviausiai ugdytųsi. Pastangos pateikti tinkamiausią

metodiką atspindi skirtingą ugdymo koncepcijų įvairovę. B.Bitino teigimu, laisvojo ugdymo

paradigmos atsiradimą lėmė XX amžiuje sparčiai kintanti visuomenė. Klasikinės ugdymo

koncepcijos šalininkai kritikuoja šiuolaikinio ugdymo paradigmą dėl apibendrintos patirties

vaidmens sumenkinimo individualybės tapsmo raidos procese. Autoriaus teigimu, dauguma

Lietuvos pedagogų savo požiūrių pamatu laiko klasikinę ugdymo paradigmą. Jos pasirinkimas

nulemia ugdymo vertybių sistemą bei ugdymo turinį. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, jog pedagogų

pasirinktos šiuolaikinės ugdymo filosofijos ugdymo programose bei ugdymo procese

dominuojančios bei vyraujančios. Atsiskleidusi egzistencialistinė ir fenomenologinė ugdymo

filosofijos kryptis ugdymo procese.

Mayers teigimu, dabartiniame pasaulyje akcentuojamas laisvasis ugdymas, ginantis vaiko

teises į ,,natūralų“, jo socialine prigimtimi grįstą ugdymą. Prioritetai teikiami vaikų aktyvumui,

eksperimentavimui, bandymams, kurių pagalba stiprinamas vaikų ryšys su realiu pasauliu. Toks

ugdymas vyksta laisvumo, o ne priklausomybės nuo suaugusiųjų aplinkoje ir todėl tampa

reikšmingas, įdomus pačiam vaikui, o ne tik pedagogui kaip yra įprasta mokinantis tradiciškai.

Užsienio publikacijos skatina, nagrinėjant ugdymą iš filosofinių pozicijų, vadovautis

pliuralizmo principu. Ugdymo kryptys traktuojamos tik pagal jų indėlį atskleidžiant ugdymo

realybę. Skirtingos filosofinės kryptys negali būti ranguojamos, skirstomos teisingas ar klaidingas..

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose gali kilti problemų įgyvendinant pasirinktas ugdymo

filosofijas. Tai didžia dalimi priklauso nuo pedagogo nuostatų, teisingai perprastų ugdymo

filosofijos krypčių, tinkamai parinktų ugdymo metodų, santykių, aplinkos ir situacijos. Skirtingi

požiūriai skirtingai formuluoja ugdymo tikslus, apibrėžia, kokiomis vertybėmis bus grindžiamas

ugdymas. Ikimokyklinių institucijų nuoseklus perėjimas prie naujų ugdymo programų

įgyvendinimo, naujo turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų gebėjimų, vertybinių

93

nuostatų ugdymą, kompetencijų suteikimą, grįstą ne žinių perteikimu (klasikinė ugdymo

paradigma), o kritišku vertinimu, analize, problemų ir sprendimų paieška ir praktiniu naudojimu.

Taip įsitvirtina šiuolaikinė ugdymo paradigma. Kūrimas naujų santykių, formavimas teisingų

moralinių bei dvasinių nuostatų – siekimas ir aukštesnės gyvenimo kokybės.

Išvados

Teorinės dalies analizė rodo, kad ugdymo filosofija įtakoja ikimokyklinių įstaigų ugdymo

proceso kaitą. Ugdymo filosofijos įgyvendinimas ugdymo procese nulemia klasikinės ir

šiuolaikinės paradigmų įsitvirtinimą ikimokyklinėse įstaigose. Šiuolaikinių ugdymo filosofijos

krypčių – egzistencializmo ir fenomenologijos dominavimas ugdymo procese, siekia grąžinti

žmogų prie prigimtinių ir egzistencinių buvimo pasaulyje ištakų, prie žmogaus įprasminimo

galimybių, tarpusavio sugyvenimo, moralumo, žmogaus autentiškumo.

Ugdymo programose pasirinktos bei dominuojančios šiuolaikines ugdymo paradigmos –

soc.rekonstruktyvizmas, progresyvizmas, egzistencializmas ir fenomenologija, tuo tarpu klasikinių

ugdymo filosofijos krypčių nepasirinkta. Labiausiai ugdymo procese atsispindinčios

egzistencialistinė bei fenomenologinė ugdymo filosofijos kryptys.

Programose nurodytos filosofijos ir ugdymo prioritetų dermės ikimokyklinio ugdymo

įstaigose tyrimas parodė, kad mažiau kaip pusė apklaustųjų ( 41%) nurodė, jog ugdymo filosofijos

kryptys ir pasirinkti pedagogų prioritetai, atitiko dalinai (t.y. viena nurodyta ugdymo filosofijos

kryptis pedagogų teikiamiems prioritetams). Beveik pusė ( 47%) respondentų neatitiko pasirinktų

įstaigoje ugdymo filosofijos krypčių bei pedagogų įvardintų ugdymo prioritetų.

Atlikto tyrimo duomenimis, mažiau kaip pusė respondentų teigia, kad pedagogai

vadovaujasi pasirinkta ugdymo filosofija, trečdalis respondentų nurodę, kad vaikams priimtinas

gyvenimas pagal įstaigos bendruomenės pasirinktą ugdymo filosofiją.

Išsiaiškinti svarbiausi veiksniai, sąlygojantys įstaigos ugdymo programose nurodytų

filosofijos krypties pasirinkimą: ugdymo įstaigos savitumas, įstaigos bendruomenė, įvairių šaltinių

studijavimas. Kvalifikacijos kėlimo kursai, studijos universitete bei vadovų nuomonė nėra svarbūs

veiksniai lėmę ugdymo folosofijos pasirinkimą.

Trečdalis pedagogų nurodo, jog ugdymo programose nurodyta ugdymo filosofijos kryptis

inicijavo aiškesnius ugdymo tikslus, uždavinius ir principus, atrastos ugdymo metodų, priemonių,

formų įvairovės. Ugdymo filosofija pakeitusi tarpusavio vaiko ir pedagogo santykius, ugdymo

turinį.

Ugdymo filosofijos ugdymo programoje ir ugdymo procese įgyvendinimas keičia

pedagoginių orientacijų kryptis ir ugdymo vertybes palaikomas visuomeninio gyvenimo ir

demokratinės kultūros vertybių. Jos suponuoja ir naująjį vaikų ugdymo modelį, kurio pagrindą

sudaro vaiko, kaip dabarties kultūros subjekto ir visaverčio jos dalyvio bei kūrėjo, bruožai,

95

būtinumą sudarant jam socialines ir kognityvines galimybes ne tik perimti suaugusiųjų siūlomą

ugdymo filosofiją, bet ir sėkmingai dalyvauti jos kūrimosi procesuose.

Ugdymo procese pasirinktos ugdymo filosofijos kryptys dera ugdymo programoje (įstaiga

Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4), o įstaigoje Nr.5 – dera iš dalies.

Šiuolaikinio požiūrio į vaiką realijas patvirtino pedagogų gebėjimai iš dalies vadovautis

įstaigos programoje pateiktomis ugdymo filosofijos(ų) nuostatomis. Hipotezė iš dalies įrodyta.

Pedagogai remiasi ugdymo programoje pasirinktomis ugdymo filosofijos kryptimis bei

jomis iš dalies vadovaujasi ugdymo procese.

Tolesnių tyrimų perspektyva ir rekomendacijos

Tyrimas laikytinas tik ikimokyklinėse įstaigose susikūrusių programų ugdymo filosofijos

analizės pradžia. Pripažinus, jog ikimokyklinėse ugdymo programose nurodytos ugdymo filosofijos

egzistuoja arba iš dalies egzistuoja iš dalies, siūloma :

• Įvertinti ikimokyklinio ugdymo programose nurodytas ugdymo filosofijas, nuolat

gilintis į pasirinktų ugdymo paradigmų plėtotę.

• Fiksuoti pasirinktų ugdymo filosofijos krypčių įsitvirtinimą ugdymo procese (

pedagogų refleksijos, planai, dienoraščiai, diskusijos). Įstaigoje esantys pedagogai

siūlo projektus bei padeda numatyti priemones, veikimo būdus, kaip ugdymo

filosofiją įtvirtinti ugdymo procese.

• Rekomenduotina peržiūrėjus ikimokyklinio ugdymo programose nurodytas ugdymo

filosofijos kryptis, organizuoti pedagogams diskusijas, kviestis kompetetingus

asmenis, gebančius pristatyti ugdymo filosofijas, bei jų realizavimą praktikoje.

• Siūlyčiau vykti į komandiruotes (užsienio šalis), stebėti ugdymo procesą, susipažinti

su ugdymo filosofijomis ugdymo procese, semtis gerosios patirties, bendrauti ir

bendradarbiauti.

• Turėti galimybę nuolatos ugdymo programas peržiūrėti ir jas papildyti, koreguoti,

derinantis prie vaikų, tėvų interesų, vaikų naujų poreikių raiškos ( nuostatos).

• Siūlyčiau parengti projektų, kuriuose dominuotų pasirinktos įstaigos ugdymo

filosofijos bruožai ( Pvz. Kiekvienos grupės pedagogai, vaikai bei jų tėvai sugalvoja

jiems priimtiniausią būdą – kaip atskleisti ugdymo filosofiją per veiklą).

Literatūra

1. Aramavičiūtė, V. (1998 ). Ugdymo samprata. Mokomoji priemonė. Vilnius.

2. Bendorienė A., Bogušienė V., Dagytė E. (2001). Paradigma ( gr. paradeigma – pavyzdys) – teorinių ir

metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visuma. Tarptautinių žodžių

žodynas.

3. Bitinas B. (2006 ). Edukologinis tyrimas. Sistema ir procesas. Vilnius : VPU leidykla.

4. Bitinas B. (1996) Ugdymo filosofijos pagrindai. – Vilnius : VPU leidykla.

5. Bitinas B.(2000). Ugdymo filosofija. Vilnius : Enciklopedija. p.131,151.

6. Bruzgelevičienė, R. (2007). Lithuanian educational reform in terms of shift in educational paradigm

1988-1997, Vilnius.

7. Bruzgelevičienė R.( 2007). Lietuvos švietimo reforma ugdymo paradigmų kaitos aspektu 1988-1997

Vilnius: Vilniaus Pedagoginis Universitetas.

8. Bukauskienė T. (1989) Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918-1940 m. V.

9. Daukšytė , J. (1993). Humanistinis požiūris į ugdymą. Lietuvos švietimo reformos gairės. Vilnius:

Valstybės leidybos centras, p.43- 50.

10. Dumčienė A., Bajoriūnas Z. (2006) Ugdymo pagrindai . Kaunas. Išleista LR švietimo ir mokslo

ministerijos, p. 108 -109.

11. Duoblienė, L. (2006). Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link. Mokymo priemonė

aukštosioms mokykloms. Vilnius: Tyto alba.

12. Juodaitytė A. ( 2003) Vaikystės fenomenas: socialinis-edukacinis aspektas. Monografija. Šiaulių

universiteto leidykla.

13. Juodaitytė A. (2003).Socializacija ir ugdymas vaikystėje. V., Petro ofsetas.

14. Komenskis, J.A.(1989).Pedagoginiai raštai, Kaunas:Šviesa, 1989.

15. Kriščiūnienė, O. (1938). Vaikų darželiai Lietuvoje, 1938 m. Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis

1918-1940m., III t., sud.Bukauskienė, T. (1996).Vilnius: Mintis, p.137-138.

16. Laužikas, J. (1993). Švietimo integracijos pagrindai. Pedagoginiai raštai. Kaunas: Šviesa.

17. Sud. Dereškevičius, P.(1993) Lietuvos švietimo koncepcija. Lietuvos švietimo reformos gairės.

Vilnius: Valstybinis leidybos centras.

18. Lietuvos švietimo koncepcija ( 1992) Vilnius: Valstybinis leidybos centras.

19. Lukšienė M. (1992) Atsinaujinimas.Mokykla. Nr.9, p. 1-4.

20. Lukšienė, M. (1992) O gal dar ne visai taip? Dialogas, 49. Jungtys. Vilnius : Alma littera.

98

21. Lukšienė, M. (1996). Ugdymo turinio problemos rengiant aprobuotų ( nebe projektų) Bendrųjų

programų ir standartų leidinį. Pranešimas, darytas 1996 m. spalio 11 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje,

išplėstiniame Ugdymo turinio tarybos ir ekspertų komisijų posėdyje.

22. Maceina A. Filosofijos įvairybės prasmė // Lietuvos filosofinė mintis. Chrestomatija / sudarė parengė

G. Mikelaitis.- Aidai.

23. Maslow, A.H. (1999). Humanistinės pedagogikos tikslai ir reikšmė. Psichologai apie žmogaus raidą. Iš

XX a. Lietuvos ir užsienio psichologijos. Antologija, sud. Garbačiauskienė, M. Kaunas: Šviesa, p. 405 -420.

24. Mažeikis, G. (2006). Postmodernios edukologijos paradigmos. Postmoderni pragmatinė edukologija:

teorinės prielaidos ir modeliai. Acta Paedagogica Vilnensia, t.14. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

25. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius: švietimo aprūpinimo

centras (2006) p.12

26. Monkevičienė O. (1999) Reformuojamo ikimokyklinio ugdymo turinio sudarymas ir diegimas //

Lietuvos vaikų darželis: praeitis ir dabartis. Jubiliejinės konferencijos medžiaga. V., Leidybos centras.

27. Montvilaitė, S. (2005). Ugdymo tyrimų raidos tendencijos: istoriniai aspektai. Acta Paedagogica

Vilnensia, t. 14. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla

28. Neifachas S. (2007) Priešmokyklinio ugdymo kokybės vadyba : vadovavimas ugdymo programos

rengimo strategijai. Konceptualizavimo dimensijos. Vilnius : UAB Ciklonas, p.41.

29. Patkauskaitė J. (1983) Tiesos kriterijaus problema V. Džeimso pragmatizme // Problemos. Nr. 32, p.

119 – 127.

30. Pocienė J.S. (1994-1995). Visuomenės parama šeimai Lietuvoje 1918 – 1940 metais. Lietuvos šeima.

Vilnius.

31. Rajeckas, V. (2001). Švietimas: raida, dabartis. Vilnius.

32. Stankūnienė, V.( 1996). ISSN 1392-0758 Socialiniai mokslai. Sociologija. Nr.3(7).

33. Šeibokienė G. (1999 ). Ikimokyklinis ugdymas: kur esame ir kur link einame ? // Lietuvos vaikų

darželis: praeitis ir dabartis. Jubiliejinės konferencijos. V., Leidybos centras.

34. Šliogeris A. ( 2001). Kas yra filosofija. Vilnius : Strofa, , p.156.

35. Šliogeris A.(1996). Transcencencijos tyla. Vilnius : Pradai.

36. Valstybės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos : Informacijos leidinys ,, Švietimo

naujienos“. Vilnius, 2003, Nr.13, p.3.

37. Želvys, R. (1998). Švietimo kaitos Lietuvoje bruožai. Socialiniai mokslai. Edukologija, t.2 (15)

38. Želvys, R. (1997 ). Švietimo sistemos centralizacija / decentralizacija kaip esminė švietimo kaitos

problema. Socialiniai mokslai. Edukologija, t.3 (12).

39. Allan C. Ornstein and Francis P. Hunkins, Curriculum: Foundations, Principles, and Theory, 2nd ed.(Needham

Heights, MA: Allyn and Bacon, 1993),p.62.

99

40. Avramow (1993) Child Care, School Time Schedules and Professional Activity of Parents. European

Population, II Demographic Dynamics – Paris, p.p.343-370.

41. Century, Conference Proceedings – Luxembourg, p.p.231- 254, 1992.

42. Dalin, P. (1999) Rolff H-G, Kleekamp B. Mokyklos kultūros kaita. Vilnius : Tyto Alba, p.13-63,

118-121, 128 – 131, 139 – 167, 179 – 183, 240 – 242.

43. Delors J., vertimas : Grakauskaitė D. Mokymasis – paslėptas lobis. Mokykla, 12, p.5// ŠRPA, VII d.,

1.1 sk.

44. Dewey J. (1968) Democracy and education. An introduction to the philosophy of education.- New

York, p.27.

45. Fullan, M.(1998) Pokyčių jėgos: skverbimasis į ugdymo reformos gelmes. Vilnius: Tyto alba .

46. Jaspers K. (1998) Filosofijos įvadas. Vilnius : pradai, p.147.

47. Kirsten A. Hansen, Roxane K. Kaufmann, Steffen Saifer ( 1997) Ugdymas ir demokratijos kultūra . p.

10.

48. Kuzmann P. , Burkard F.P., Wiedmann F. (2000). Filosofijos atlasas.-Vilnius.

49. Laughlin Mc.Terence H.(1997) Šiuolaikinė ugdymo filosofija. Demokratiškumas, vertybės, įvairovė,

Kaunas: Technologija.

50. Lillian M Fawcett, Alison F Garton The effect of peer collaboration on children’s problem – solving

ability// British Journal of Educational Psychology. Leicester: Jun 2005. Tom 75 pg.157, 13 pgs

51. Mason O. Kuhltha K.(1992) ,, The Perceived Impact of Child Care Costs on Women’s Labor Supply

and Fertility”, Demography, vol. 29, No. 4, pp. 523-543.

52. Mathiasen Rask Christian, Staerfeldt Eric (2002) Dvimetė ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų

- konsultantų rengimo programa, grindžiama projektų metodu. Mokymo planai ir principai. V., Miko ir

Tado leidykla.

53. Ozmon, H.A., Craver, S.M.(1996) Filosofiniai ugdymo pagrindai, Vilnius: Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministerijos leidybos centras.

54. Scheffler I. (1974) Four Pragmatists : A Critical Introduction to Peirce, James, Mead and Dewey. New

York.

55. Shulze, J. (1993).,,Family Policy and the autonomy of family: hypotheses and Design of an Empirical

Project”, Family Structure and Family Policy. PDOD No17-Amsterdam, pp.29-51.

56. Soren,J. (1990) ,,Denmark”, Family Policy in EEC Countries – Brussels, Luxembourg, pp.33-57.

57. Staerfeldt Eric, Mathiasen Rask Christian (1999) Pedagogika ir demokratija. V., Aidai.

58. Stoll Louise, Fink Dean.(1998)Keičiame mokyklą. V., Margi raštai.

59. Prieiga per internetą : http://www. Progressyvism.com

60. Prieiga per internetą : http://www.filosofija.lt

100

61. Aiškinamasis žodynėlis. Prieiga per internetą : http://www.vsv.lt/mokymas/Edukologijos/1494.html

62. Prieiga per internetą:. Epistemologija. -Internete:http//lt.wikipedia.org/wiki/Epistemologija.

63. Prieiga per internetą : Metafizika.-Internete:http//lt.wikipedia.org/wiki/Metafizika>

64. Ugdymo tikslų genezės šaltiniai. Prieiga per internetą :

http://www.vsv.lt/mokymas/Edukologijos/1334.html

65. Jaseliūnas E. Vatikano II Susirinkimo nutarimų įtaka katalikiškajam pasipriešinimui. Prieiga per

internetą : http://www.genocid.lt/Leidyba/12/egidijus.htm

66. Telešienė, A. (2006). Edukologijos diskursas Lietuvoje 1989 – 2005 m. Daktaro disertacija,

socialiniai mokslai, sociologija (05S). Kaunas. Prieiga per internetą : http:/ /

www.socforumas.lt/files/events/disertacija%20su%20priedaistelesienei.doc

101

Priedai

PRIEDAI Nr.1

IKIMOKYKLINIŲ ĮSTAIGŲ UGDYMO PROGRAMŲ KŪRIMO PROCESO VERTINIMO

ANKETA

Maloniai prašau Jūsų atsakyti į pateiktus klausimus. Anketos tikslas - išanalizuoti ikimokyklinių

įstaigų patirtį ugdymo programų rengime bei dalyvavime kuriant jas.

1. Jūsų pareigos:

o Direktorius

o Direktoriaus pavaduotojas ugdymui

o Auklėtojas

o Spec. pedagogas

2. Jūsų amžius........................

3. Jūsų išsilavinimas:

o Magistras

o Aukštasis universitetinis

o Aukštasis neuniversitetinis

o Aukštesnysis

o Specialus vidurinis

o Vidurinis

4. Jūsų kvalifikacija:

o Auklėtoja

o Vyresnioji auklėtoja

o Auklėtoja – metodininkė

o Auklėtoja – ekspertė

o III vadybininkė

o II vadybininkė

o I vadybininkė

5. Kaip Jūs manote, kodėl kilo būtinybė rengti Lietuvoje ikimokyklinėse įstaigose

individualias ugdymo programas?

102

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

........................................................................................................................................

6. Kokie Jūsų nuomone pasiruošiamieji darbai turėjo įtakos ikimokyklinėse įstaigos ugdymo

programos kūrimui?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

..............................................................................................................................................

7. Kurie etapai buvo svarbiausi ugdymo programų kūrimo sėkmei?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

..............................................................................................................................................

8. Kokia ikimokyklinių ugdymo programų kūrimo proceso nauda Jūsų ikimokyklinei

ugdymo įstaigai?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

..............................................................................................................................................

9. Kokius reikšmingus ugdymo programų kūrimo procesus galite įvardyti?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

10. Kokie naudoti šaltiniai buvo vertingiausi siekiant kokybiškos ikimokyklinės ugdymo

įstaigos programos kūrimui?

a) Juridiniai dokumentai;

b) Pedagoginė literatūra;

c) Psichologinė literatūra;

d) Filosofinė literatūra;

e) Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas;

103

f) Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti;

g) Kvalifikacijų kėlimo kursų medžiaga;

h) Internetinė medžiaga;

i) Ugdymo programos;

j) Kita.............................................................................................................................................

11. Kokie sunkumai kilo Jūsų įstaigoje kuriant ugdymo programą?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

..............................................................................................................................................

12. Kokia programa pasinaudojote kuriant įstaigos ugdymo programą?

a) kursai;

b) gauti ugdymo programų pavyzdžiai;

c) kitų ikimokyklinių ugdymo įstaigų patirties pasidalijimas;

d) kita.....................................................................................................................................

13. Koks buvo ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų požiūris į ugdymo programų kūrimą?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

14. Kokie vadybiniai dalykai buvo svarbiausi Jūsų įstaigos vadovui kuriant ugdymo

programą?

a) pasitikėjimo ir atvirumo atmosfera;

b) bendras planavimas ir darbas ugdymui pagerinti;

c) veiklos apmąstymas ir naujų ugdymo būdų išmėginimas (nebijant dėl klaidų reiškiamo

nepasitenkinimo);

d) dideli lūkesčiai iš pedagogų (ugdymo kokybė);

e) žmonės, kurie turėjo lemiamą reikšmę sprendimų priėmimui;

f) kita.....................................................................................................................................

15. Ar sulaukėte paramos iš įstaigos vadovo, kuriant ugdymo programą?

a) sudarė galimybes dalyvauti ugdymo programų rašymo seminaruose;

b) aprūpino reikalingomis priemonėmis, įvairiais literatūros šaltiniais;

c) skyrė patalpas komandiniam darbui;

104

d) pasirūpino laiko ir finansinių resursų nustatymu;

e) kvietėsi konsultantus;

f) kita.....................................................................................................................................

16. Kada, kokiu laiku buvo rašoma Jūsų įstaigos ugdymo programa?

a) darbo laiku;

b) po darbo dirbant drauge;

c) savo laisvu laiku dirbant su vaikais;

d) savaitgaliais;

e) išnaudojant nekontaktines darbo valandas su vaikais;

f) kita.....................................................................................................................................

17. Kaip įstaigos vadovas formavo įstaigoje komandą ugdymo programos kūrimui?

a) savo nuožiūra;

b) atsižvelgiant į administracijos siūlymus;

c) atsižvelgiant į visų pedagogų siūlymus;

d) kita.....................................................................................................................................

18. Kokius vaidmenis atliko Jūsų įstaigos vadovas telkiant įstaigos komandą ugdymo

programos rengimui?

a) skatino nuo pat komandos pradžios suvokti darbo visumos įvaizdį, t.y. suprasti, ko

siekiama;

b) inicijavo tokius procesus ir strategijas, kurie susietų individų poreikius ir vertybes su

įstaigos tikslais ir vertybėmis;

c) padėjo komandai susiburti;

d) sugebėjo užmegzti pozityvius ryšius su komandos nariais;

e) siekė, kad komanda dirbtų remdamasi aiškių susitarimų;

f) stebėjo darbo eigą (individualią ir komandos);

g) kūrė ir stengėsi palaikyti profesionalią komandos darbo aplinką;

h) stebėjo, kontroliavo, ar pagal terminus komanda atlieka įsipareigojimus;

i) siūlė rašyti dienoraštį, darbo eigos ataskaitas, aprašyti nuveiktus darbus;

j) būrė vidines kontroles ir oponavo (kritikos grupes, stebėtojų grupes;

k) buvo energingas, geros nuotaikos;

l) teikė profesines žinias komandos nariams;

m) kita.....................................................................................................................................

19. Kas vadovavo Jūsų įstaigos ugdymo programos kūrimui?

105

a) įstaigos direktorius;

b) direktoriaus pavaduotojas;

c) pedagogas;

d) ugdymo programų konsultantus;

e) niekas;

f) kita.....................................................................................................................................

20. Ką privalu Jūsų nuomone, ugdymo programos vadovui žinoti?

a) kolegų poreikius;

b) nustatyti santykius tarp šių poreikių ir įstaigos poreikių;

c) būti kolegoms priimtinu;

d) gebėti klausytis, derėtis ir susitarti su kolegomis;

e) gebėti planuoti, įgyvendinti ir įvertinti įstaigos komandos ugdymo programos darbą;

f) gebėti nuolat palaikyti, paskatinti;

g) gebėti vertinti nuteiktų darbų kokybę;

h) kita.....................................................................................................................................

21. Kokius vaidmenis Jums teko prisiimti sutelktoje ugdymo programos kūrimo komandoje?

a) vadovas;

b) formuotojas;

c) vykdytojas;

d) idėjų generatorius;

e) komandos siela;

f) metraštininkas;

g) organizatorius;

h) vertintojas;

i) komandos darbuotojas;

j) stebėtojas;

k) kita.....................................................................................................................................

22. Kokios Jūsų, kaip pedagogo vadybinės kompetencijos?

a) darbas darbo grupėje;

b) darbas komandoje;

c) palaikyti gerus santykius su kolegomis;

d) gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais;

e) gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su vaikais;

106

f) gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis;

g) gebėti panaudoto turimą patirtį, informaciją;

h) gebėjimas prisiimti atsakomybę už pravestas užduotis;

i) gebėjimas spręsti iškilusias konfliktines situacijas;

j) gebėjimas reflektuoti;

k) kita.....................................................................................................................................

23. Kokių pedagogui vadybinių žinių, patirties pakako kuriant įstaigos ugdymo programą?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

24. Kokių pedagogui vadybinių žinių ir patirties trūko kuriant ugdymo programą?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

25. Kokią veiklą rengiant ikimokyklinę ugdymo programą Jums teko organizuoti?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

26. Kokią veiklą vykdėte rengiant ugdymo programą kitiems vadovaujant?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

27. Kuo rėmėtės kurdami savo ikimokyklinės ugdymo įstaigos programą?

a) įvairiomis ugdymo programomis;

b) ugdymo įstaigos strateginiais dokumentais;

c) individualiais ugdymo įstaigos planais;

d) buvo atsižvelgta į vaikų poreikius;

e) buvo atsižvelgta į tėvų poreikius, lūkesčius;

f) buvo atsižvelgta į įstaigos pedagogų poreikius;

g) kita.....................................................................................................................................

28. Kokį Jūs pasirinkote ugdymo programų turinio modeliavimo būdą?

a) pagal kompetencijos sritis;

107

b) pagal vaiko poreikius;

c) pagal vaiko veiklos sritis;

d) pagal ugdymo sritis;

e) pagal turinio sritis;

f) pagal aplinkos ypatumus;

g) pagal projektines struktūras;

h) pagal temas;

i) pagal pasirinktą teorinę sampratą;

j) kita.....................................................................................................................................

29. Kokie sunkumai kilo pasirenkant ugdymo įstaigos ugdymo programos turinio modelį?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

..............................................................................................................................................

30. Su kokiais sunkumais jūs susidūrėte, atrenkant konkretų turinį ugdymo programai?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

..............................................................................................................................................

31. Kuo tobulintinas Jūsų įstaigos ugdymo programų turinys?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

32. Kokią ugdymo filosofijos kryptį pasirinkote kuriant įstaigos ugdymo programą?

a) humanistinė;

b) egzistencialistinė ir fenomenologinė;

c) rekonstruktyvistinė;

d) progresyvistinė;

e) perenialistinė;

f) esencialistinė;

g) kita.......................................................................................................................................

33. Kas sąlygojo įstaigos ugdymo filosofijos pasirinkimą?

a) pedagogų nuomonė;

108

b) vadovų nuomonė;

c) įstaigos bendruomenė;

d) ugdymo įstaigos kultūra;

e) ugdymo įstaigos savitumas;

f) kita...................................................................................................................................

34. Kokius naujus kultūrinius poreikius įstaigoje išryškina pasirinkta programoje ugdymo

filosofija?

a) atvirumo, individualumo poreikius;

b) dalyvavimo, kritinio, analitinio mąstymo, kūrybiškumo poreikiai;

c) žinių poreikis, mokytis remiantis pavyzdžiu;

d) savęs suvokimo, savirealizacijos poreikius;

e) poreikis mokytis pačiam;

f) kita..................................................................................................................................

35. Pasirinkite priimtiniausią teiginį.

a) pedagogai vadovaujasi pasirinkta ugdymo filosofija kasdieniame darbe;

b) kiekvienas pedagogas vadovaujasi ,,sava” ugdymo filosofija;

c) vaikams priimtina pasirinkta ugdymo įstaigos bendruomenės filosofija;

d) tėvams priimtina pasirinkta įstaigoje ugdymo filosofija;

e) pasirinkta ugdymo filosofija mažai dera su įstaigos ugdymo programa;

f) ne visiems tėvams priimtina pasirinkta įstaigos ugdymo filosofija;

g) kita…………………………………………………………………………………………

36. Kokius pokyčius inicijavo pasirinktos įstaigoje ugdymo filosofijos kryptys?

a) jokių pokyčių neinicijavo;

b) aiškesnis tapo ugdymo tikslas, uždaviniai ir principai;

c) pakito ugdymo turinys;

d) atsirado ugdymo metodų, priemonių, formų įvairovė;

e) pakito vaiko ir pedagogo santykis;

f) kita.........................................................................................................................................

37. Kokių poreikių tenkinimą , jūs numatėte savo įstaigos sukurtoje ugdymo programoje?

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................

........................................................................................................................................ .

109

38. Kaip ir iš ko išsiaiškinote, kokie poreikiai būdingi Jūsų ikimokyklinės ugdymo įstaigos

vaikams?

a) interviu būdu sužinojome iš vaikų;

b) stebėdami vaikų elgesį ir jų veiklą;

c) apklausus ugdymo įstaigos pedagogus;

d) apklausus tėvus, apie jų vaikų poreikius;

e) neformaliu pokalbiu su tėvais;

f) rėmėmės kitų specialistų nuomone;

g) analizavus pedagoginę, psichologinę ir filosofinę literatūrą;

h) diskutuojant, tariantis su įstaigos pedagogais;

i) patirties pasidalijimas su kitomis ikimokyklinėmis įstaigomis;

j) ugdymo programų konsultantais, ekspertais;

k) kita.........................................................................................................

39. Kaip įtraukėte vaikų poreikius į įstaigos ugdymo programą?

a) vaikų poreikiai sudaro ugdymo turinio programos modeliavimo pagrindą;

b) vaikų poreikius integruoti į visą įstaigos ugdymo programos tekstą;

c) vaikų poreikiai atskleisti bendrosiose nuostatose;

d) vaikų poreikiai pateikti ugdymo programos vertinimo dalyje;

e) ugdymo programos tikslai, uždaviniai, principai suformuluoti atsižvelgiant į vaikų

poreikius;

f) kita.................................................................................................................................

40. Koks Jūsų požiūris į ugdymo programos išskirtus vaikų poreikius?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

..............................................................................................................................................

41. Kokios problemos ir sunkumai kilo bandant savo įstaigoje ištirti ikimokyklinio

amžiaus vaikų poreikius?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

110

42. Kokią įtaką įstaigos ugdymo programų kūrimui turėjo asmeninis bendravimas su

vaikais ir tėvais?

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

43. Kaip ir kur Jūsų įstaigos ugdymo programoje atsispindi vaiko ir pedagogo

asmeniniai bendravimo ypatumai?

a) išreikšti ugdymo programos bendrosios nuostatos dalyje (kaip...)

......................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

b) pateikiant programos ugdymo metodus (kaip...)

......................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

c) atsispindi ugdymo programos turinyje (kaip...)

......................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

d) kita

......................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

44. Kaip ikimokyklinės įstaigos gyvenimas sudaro sąlygas vaikams įgyti asmeninio bendravimo

pradmenis realizuojant Jūsų sukurtą ugdymo programą?

................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

45. Ar esate numatę dvasinius ugdymo aspektus savo įstaigos ugdymo programoje?( prašome

pakomentuoti)

......................................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................

Anketos užpildymo data 2007 m.Kovo mėn.16 d.

Miestas Vilnius

Nuoširdžiai dėkojame už atsakymus

VPU ikimokyklinio ugdymo pedagogikos magistrantė

111

Priedas Nr.2 Pedagogų pareigos, amžius, išsilavinimas, kvalifikacija, darbo stažas, įstaiga (pagal vietovę), įstaigos

tipas, grupių skaičius įstaigoje

1 lentelė

Pareigos

1- Direktorius 1 5 4% 2 - Direktoriaus pavad. ugdymui 2 36 27%

3 - Auklėtojas 3 91 68% 4 - Spec. Pegagogas 4 1 1% 133 100% 133

2 lentelė

Amžius 1 - nuo 20 iki 30 1 8 6% 2 - nuo 31 iki 40 m. 2 51 38% 3 - nuo 41 iki 50 m. 3 40 30% 4 - virš 51 m. 4 34 26% 133 100% 133

3 lentelė Išsilavinimas 1 - vidurinis 1 0 0% 2 -aukštesnysis 2 13 10% 3 - nebaigtas aukštasis 3 1 1% 4 - aukštasis 4 101 76% 5 - magistras 5 18 14% 133 100% 133

4 lentelė

Kvalifikacija

1 - auklėtoja 1 11 8%

2 - vyr.auklėtoja 2 75 56%

3 - auklėtoja-metodininkė 3 14 11%

4 - auklėtoja-ekspertė 4 0 0%

112

5 - III vadybinė 5 28 21%

6 - II vadybinė 6 2 2%

7 -I vadybinė 7 3 2% 133 100% 133

5 lentelė

Darbo stažas 1 - 1- 10 metų 1 19 14% 2 - 11-20 metų 2 57 43% 3 - 21-30 metų 3 35 26% 4 - virš 31 metų 4 22 17% 133 100% 133

6 lentelė

26 klausimas- Veiksniai sąlygojantys įstaigos ugdymo programos filosofijos krypties pasirinkimą

Numeris Reikšmė Ats. Sk. %

1 1 - vadovų nuomonė 10 4%

2 2 -įstaigos bendruomenė 48 21%

3 3 -ugdymo įstaigos savitumas

74 33%

4 4 -įvairių šaltinių studijavimas

47 21%

5 5 -studijos universitete 19 8%

6 6 -kvalifikacijos kėlimo kursai

20 9%

7 7 -kita 6 3%

224 100% Viso 224

113

7 lentelė

8 lentelė

27 klausimas Pedagogų nuomonė apie ugdymo prioritetus, sąlygojamus pasirinktos ugdymo filosofijos

Numeris Reikšmė Ats. Sk. %

1 1-atvirumo, individualumo poreikį(humanistinė) 60 25%

2 2-dalyvavimo, kritinio, analitinio mąstymo, kūrybiškumo poreikį (rekonstruktyvistinė)

23 10%

3 3-žinių bei mokymosi, remiantis pavyzdžiu, poreikį( perenialistinė)

5 2%

4 4-savęs suvokimo, savirealizacijos poreikį(egzistencialistinė) 48 20%

5 5-poreikį mokytis pačiam(progresyvistinė) 18 7%

6 6-visapusiško ugdymosi poreikį(holistinė) 84 35%

7 7-kita 0 0%

50 50 -nepasirinkta 4 2%

242 100% Viso 242

9 lentelė

\

25 klausimas- Įstaigos ugdymo programoje pasirinkta ugdymo filosofijos kryptis

Numeris Reikšmė Ats. Sk. %

1 1 -holistinė 11 5%

2 2 -humanistinė 124 58%

3 3 -egzistencialistinė ir fenomenologinė 18 8%

4 4 -rekonstrukyvistinė 15 7%

5 5 -progresyvistinė 34 16%

6 6 -perenialistinė 1 0%

7 7 -esencialistinė 3 1%

8 8 -kita 7 3%

213 100% Viso 213

27a klausimas- Filosofijos įvardijimo ir ugdymo prioritetų atitikimas

Reikšmė Ats. Sk. % 1 1-atitinka 13 10% 2 2-neatitinka 62 47% 3 3-atitiko viena nurodyta ugdymo filosofijos kryptis 54 41%

50 50 -nepažymėta 4 3% 133 100% VISO 133

114

10 lentelė

28 klausimas-Pedagogų nuomonė apie ugdymo filosofiją įstaigoje -14 stulpelis

Reikšmė Ats. Sk. % 1-visi įstaigos pedagogai vadovaujasi pasirinkta ugdymo filosofija 72 41%

2-kiekvienas pedagogas vadovaujasi ,,sava" ugdymo filosofija 13 7%

3-tėvai pritaria įstaigos ugdymo filosofijai 26 15%

4-vaikams priimtinas gyvenimas pagal įstaigos bendruomenės pasirinktą ugdymo filosofiją

57 32%

5-tėvams nepriimtina įstaigos ugdymo filosofija 2 1%

6-ugdymo filosofija neatitinka visų vaiko poreikių 4 2%

7-kita 0 0%

50 -nepažymėta 3 2% 177 100% 177

11 lentelė 29 klausimas-Pokyčiai inicijuoti įstaigos pasirinktos ugdymo filosofijos krypties- 15

stulpelis Reikšmė Ats. Skaičius % 1 1-neinicijavo jokių pokyčių 22 11%

2 2-aiškesnis tapo ugdymo tikslas, uždaviniai ir principai

59 30%

3 3-pakito ugdymo turinys 28 14%

4 4-atsirado ugdymo metodų, priemonių ir formų įvairovė

42 21%

5 5-pakito vaiko ir pedagogo santykis 33 17% 6 6-kita 5 3% 50 50 -nepažymėta 10 5% 199 100% 199

115

Priedas Nr.3

Pasirinktų rajonų ir miestų įstaigos (skaičiais) 1 lentelė Viso 329 Rajonų 2 Miestų 3

Tiriamų pedagogų amžius įstaigose Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5 (proc.) 2 lentelė I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 1 -nuo 20 iki 30 70% 37% 20% 2 - nuo 31iki 40 88% 27% 64% 3 -nuo 41 iki 50 12% 30% 36% 16% 100% 4 -virš 51 m.

Tiriamų pedagogų išsilavinimas įstaigose Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5 (proc.) 3 lentelė I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 1 -vidurinis 2 - aukštesnysis 20% 12% 3 - nebaigtas aukštasis 15% 4 -aukštasis 86% 100% 81% 80% 74% 5 - magistras 14% 19%

Tiriamų pedagogų kvalifikacija įstaigose (proc. ) 4 lentelė I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 1 - auklėtoja 2 - vyr.auklėtoja 100% 89% 81% 87% 68% 3- vyr.muzikos pedagogė 11% 8% 4 - auklėtoja-metodininkė 19% 5 - logopedė-metodininkė 5% 32% 6 - auklėtoja-ekspertė

Tiriamų pedagogų darbo stažas įstaigose (proc.) 5 lentelė 1-1-10 metų 2-11-20 metų 3- 21-30 metų 4 - virš 31 metų I įstaiga 100% 100% II įstaiga 70% 30% 100% III įstaiga 44% 19% 37% 100% IV įstaiga 79% 21% 100% V įstaiga 59% 41% 100%

116

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal santykius Nr.1 įstaigoje (proc.) 6 lentelė

I įstaiga Pasirink. Sk.

1 - Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą(k) 1 1 2%

2 - Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k) 2 2 4%

3 - Šiltas bendravimas(š) 3 17 30% 5 - Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š) 5 16 29% 7- Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š) 7 6 11% 9- Ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o ne pasyvūs klausytojai(š) 9 4 7% 10- Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami(š) 10 3 5%

11- Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š) 11 3 5% 13- Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistemą(š) 13 3 5%

14- Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika(š) 14 1 2% 56 100%

Ugdymo turinio perteikimas. 7 lentelė I įstaiga 1- Temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito dalyko kartojant mokytojo perteikiamą informaciją) (k) 3- Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi(probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant)(k) 4- Aktyvūs ugdymo(si) metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą (progresyvizmas) (š) 21% 5- Ugdymo turinio pamatas - kūrybiniai žaidimai (progresyvizmas) (š) 79% 6- Ugdymo turinyje vadovaujamasi individualizmo, integravimo principais(progresyvizmas) (š) Ugdymo metodai ir formos. 8 lentelė I įstaiga 2-Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo(k) 3-Demonstravimas, diskusija,pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys(k) 8% 4-Metodai:grupiniai bei individualūs projektai,individualių užduočių atlikimas bei pristatymas(š) 23% 5-Netradiciniai ugdymo būdai(,,Debatai",,,Minčių lietus" ir kt.)(š) 38% 7-Spontaniškasis ugdymas(š) 23% 8- Ugdytojo ir ugdytinio patirčių susiliejimas. Ugdytinio reiškiami pageidavimai inicijuoja naujas kryptis. Pedagogas pagalbininkas perdirbant, pasisavinant informacijją(š) 8%

117

Aplinka ir situacija. 9 lentelė

Įstaigos Nr.1 grupių paskirstymas pagal amžių įstaigose (proc.) 10 lentelė Amžius 1 - Gudručiai 6.5 2- Švyturėliai 3 3- Spindulėliai 4 4- Verpstelės 5 5- Čiulbuonėliai 6.5

Vyraujančios ugdymo filosofijos kryptys įstaigose (proc.) 11 lentelė Filosofijos kryptis I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 1- Perenializmas (k) 1% 7% 27% 16% 38% 2- Esencializmas (k) 1% 5% 12% 6% 13% 3 - Pragmatizmas (k) 3% 2% 5% 3% 4- Progresyvizmas (š) 24% 10% 13% 7% 10% 5- Egzistencializmas ir Fenomenologija ( š) 54% 67% 37% 56% 35% 6- Socialinis rekonstruktyvizmas (š) 16% 10% 9% 9% 3% 7-Holizmas

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal santykius Nr.2 įstaigoje (proc.) 12 lentelė II įstaiga 2 - Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k) 2 1 3%

3 - Šiltas bendravimas(š) 3 5 16% 5 - Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š) 5 12 38% 10- Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami(š) 10 7 22%

11- Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š) 11 4 13% 13- Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistemą(š) 13 3 9%

Įstaigos Nr.2 grupių paskirstymas pagal amžių įstaigose (proc.) 13 lentelė Amžius 12- Boružėlės 2 4.5 13- Kodėlčiukai 2.5 14- Drugeliai 2 6.5

I įstaiga 1- Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai(k) 2- Grupės mikroklimatas ( vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k) 3- Grupės mikroklimatas (chaosas, nesusiklausymas) (k) 4- Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai(š) 17% 6- Grupės mikroklimatas (demokratiška atmosfera)(š) 7- Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą(š) 28% 8- Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti (š) 9- Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š) 56%

118

Ugdymo metodai ir formos. 14 lentelė II įstaiga 2-Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo(k) 25% 3-Demonstravimas, diskusija,pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys(k) 50% 4-Metodai:grupiniai bei individualūs projektai,individualių užduočių atlikimas bei pristatymas(š) 5-Netradiciniai ugdymo būdai(,,Debatai",,,Minčių lietus" ir kt.)(š) 7-Spontaniškasis ugdymas(š) 25% 8- Ugdytojo ir ugdytinio patirčių susiliejimas. Ugdytinio reiškiami pageidavimai inicijuoja naujas kryptis. Pedagogas pagalbininkas perdirbant, pasisavinant informacijją(š)

Aplinka ir situacija. 15 lentelė

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal santykius Nr.3 įstaigoje (proc.) 16 lentelė III įstaiga 1 - Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą(k) 1 1 2%

2 - Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k) 2 4 10%

3 - Šiltas bendravimas(š) 3 9 22% 4 - Auklėtojos ir vaiko santykiai šalti, oficialūs(š) 4 5 12% 5 - Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š) 5 11 27% 6- Auklėtoja nesuteikia reikiamos pagalbos vaikui(š) 6 2 5% 7- Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š) 7 2 5% 9- Ugdytiniai skatinami būti aktyvūs, kritiški, o ne pasyvūs klausytojai(š) 9 1 2%

10- Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami(š) 10 1 2%

11- Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š) 11 2 5% 12- Ugdytojas neatliepia ugdytinio interesų(š) 12 2 5% 14- Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika(š) 14 1 2% 41 100%

II įstaiga 1- Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai(k) 2- Grupės mikroklimatas ( vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k) 3- Grupės mikroklimatas (chaosas, nesusiklausymas) (k) 4- Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai(š) 6- Grupės mikroklimatas (demokratiška atmosfera)(š) 25% 7- Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą(š) 50% 8- Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti (š) 9- Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š) 25%

119

Įstaigos Nr.3 grupių paskirstymas pagal amžių įstaigose (proc.) 17 lentelė Amžius 6- Čiauškučiai 3 7 - Kiškučiai 5.5 8- Vyturėliai 6.5 9- Vijurkai 6 10- Drugeliai 3.5 11- Boružėlės 5.5

Ugdymo filosofijos kryptims būdingas ugdymo turinio perteikimas. 18 lentelė III įstaiga 1- Temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito dalyko kartojant mokytojo perteikiamą informaciją) (k) 3- Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi(probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant)(k) 17% 4- Aktyvūs ugdymo(si) metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą (progresyvizmas) (š) 5- Ugdymo turinio pamatas - kūrybiniai žaidimai (progresyvizmas) (š) 67% 6- Ugdymo turinyje vadovaujamasi individualizmo, integravimo principais(progresyvizmas) (š) 17%

Ugdymo metodai ir formos. 19 lentelė III įstaiga 2-Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo(k) 3-Demonstravimas, diskusija,pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys(k) 25% 4-Metodai:grupiniai bei individualūs projektai,individualių užduočių atlikimas bei pristatymas(š) 5-Netradiciniai ugdymo būdai(,,Debatai",,,Minčių lietus" ir kt.)(š) 25% 7-Spontaniškasis ugdymas(š) 50% 8- Ugdytojo ir ugdytinio patirčių susiliejimas. Ugdytinio reiškiami pageidavimai inicijuoja naujas kryptis. Pedagogas pagalbininkas perdirbant, pasisavinant informacijją(š)

Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinka ir situacija. 20 lentelė

III įstaiga 1- Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai(k) 5% 2- Grupės mikroklimatas ( vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k) 21% 3- Grupės mikroklimatas (chaosas, nesusiklausymas) (k) 4- Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai(š) 21% 6- Grupės mikroklimatas (demokratiška atmosfera)(š) 7- Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą(š) 5% 8- Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti (š) 21% 9- Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š) 26%

120

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal santykius Nr.4 įstaigoje (proc.) 21 lentelė IV įstaiga 1 - Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą(k) 1 2 3%

2 - Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k) 2 2 3%

3 - Šiltas bendravimas(š) 3 13 22% 4 - Auklėtojos ir vaiko santykiai šalti, oficialūs(š) 4 2 3% 5 - Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š) 5 15 26% 7- Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š) 7 2 3% 10- Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami(š) 10 11 19%

11- Ugdytojas atliepia ugdytinio interesus(š) 11 5 9% 12- Ugdytojas neatliepia ugdytinio interesų(š) 12 1 2% 13- Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistemą(š) 13 4 7%

14- Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika(š) 14 1 2% 58 100%

Įstaigos Nr.4 grupių paskirstymas pagal amžių įstaigose (proc.) 22 lentelė Amžius 15-Zuikučiai 4 16-Boružėlės 3 2 17-Saulytės 6 21-Ežiukai 3

Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinka ir situacija. 23 lentelė

IV įstaiga 1- Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai(k) 17% 2- Grupės mikroklimatas ( vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k) 33% 3- Grupės mikroklimatas (chaosas, nesusiklausymas) (k) 8% 4- Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai(š) 6- Grupės mikroklimatas (demokratiška atmosfera)(š) 7- Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą(š) 8% 8- Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti (š) 17% 9- Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š) 17%

121

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal santykius Nr.5 įstaigoje (proc.) 24 lentelė V įstaiga 1 - Ugdytojas: žinių šaltinis ir perteikėjas, atsakingas už sistemingą mokėjimų bei įgūdžių lavinimą(k) 1 3 12%

2 - Ugdytinis:informacijos kaupėjas ir atgamintojas;visi ugdytiniai mokomi to paties(k) 2 2 8%

3 - Šiltas bendravimas(š) 3 5 20% 4 - Auklėtojos ir vaiko santykiai šalti, oficialūs(š) 4 2 8% 5 - Auklėtoja pagalbininkė, patarėja(š) 5 2 8% 6- Auklėtoja nesuteikia reikiamos pagalbos vaikui(š) 6 1 4% 7- Pedagogas - ugdymo proceso organizatorius(š) 7 3 12% 10- Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami(š) 10 5 20%

12- Ugdytojas neatliepia ugdytinio interesų(š) 12 1 4% 13- Ugdytojas organizatorius, asistentas, padedantis ugdytiniui pačiam perimti žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistemą(š) 13 1 4%

25 100%

Įstaigos Nr.5 grupių paskirstymas pagal amžių įstaigose (proc.) 25 lentelė Amžius 18-Vieversėliai 6 19-Mikė Pūkuotukas 3

20-Bitutė 4

Ugdymo filosofijos kryptims būdinga aplinka ir situacija. 26 lentelė

Ugdymo filosofijos kryptims būdingas ugdymo turinio perteikimas. 27 lentelė V įstaiga 1- Temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito dalyko kartojant mokytojo perteikiamą informaciją) (k) 50% 3- Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi(probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant)(k) 4- Aktyvūs ugdymo(si) metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą (progresyvizmas) (š) 50% 5- Ugdymo turinio pamatas - kūrybiniai žaidimai (progresyvizmas) (š) 6- Ugdymo turinyje vadovaujamasi individualizmo, integravimo principais(progresyvizmas) (š)

V įstaiga 1- Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai(k) 2- Grupės mikroklimatas ( vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k) 67% 3- Grupės mikroklimatas (chaosas, nesusiklausymas) (k)

4- Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai(š) 6- Grupės mikroklimatas (demokratiška atmosfera)(š) 7- Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą(š)

8- Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti (š) 17%

9- Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š) 17%

122

Ugdymo turinio perteikimas įstaigose ( Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5) (proc.) 28 lentelė I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 1- Temų parinkimas (išmokyti vieno ar kito dalyko kartojant mokytojo perteikiamą informaciją) (k) 50% 3- Mokymasis grindžiamas vien vaiko interesais, asmenine jo patirtimi(probleminis mąstymas, smalsumas, mokymasis veikiant)(k) 17% 4- Aktyvūs ugdymo(si) metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą (progresyvizmas) (š) 21% 100% 50% 5- Ugdymo turinio pamatas - kūrybiniai žaidimai (progresyvizmas) (š) 79% 100% 67% 6- Ugdymo turinyje vadovaujamasi individualizmo, integravimo principais(progresyvizmas) (š) 17%

Ugdymo metodai bei formos įstaigose ( Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5) (proc.) 29 lentelė I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 2-Nuoseklus žinių bei įgūdžių lavinimas, laikantis laipsniškumo principo(k) 25% 3-Demonstravimas, diskusija,pratybos, mokymasis sėdint, bendros užduotys(k) 8% 50% 25% 4-Metodai:grupiniai bei individualūs projektai,individualių užduočių atlikimas bei pristatymas(š) 23% 5-Netradiciniai ugdymo būdai(,,Debatai",,,Minčių lietus" ir kt.)(š) 38% 25% 7-Spontaniškasis ugdymas(š) 23% 25% 50% 100% 100% 8- Ugdytojo ir ugdytinio patirčių susiliejimas. Ugdytinio reiškiami pageidavimai inicijuoja naujas kryptis. Pedagogas pagalbininkas perdirbant, pasisavinant informacijją(š) 8%

Aplinka ir situacija įstaigose ( Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5) (proc.) 30 lentelė

I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 1- Pedagogas kuria taisykles, atskiras erdves vaikų veiklai(k) 5% 17%

2- Grupės mikroklimatas ( vyraujantis pedagogo vadovavimas )(k) 21% 33%

67%

3- Grupės mikroklimatas (chaosas, nesusiklausymas) (k) 8%

4- Skatina vaikus susikurti vietas žaidimams, veiklai(š) 17% 21%

6- Grupės mikroklimatas (demokratiška atmosfera)(š) 25%

7- Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą(š) 28% 50% 5% 8%

8- Pedagogas nurodo, ką vaikas turi veikti (š) 21% 17% 17% 9- Priemonės (atitinkančios vaiko amžių, funkcionalios)(š) 56% 25% 26% 17%

17%

123

Įstaigų pasiskirstymas pagal vyraujančias filosofijos kryptis ( Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5) (proc.) 31 lentelė

Klasikinės ir šiuolaikinės ugdymo paradigmos įstaigose(proc.) 32 lentelė I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga Šiuolaikinė ugdymo paradigma 94% 87% 59% 72% 48% Klasikinė ugdymo paradigma 5% 13% 41% 27% 54%

I įstaiga II įstaiga III įstaiga IV įstaiga V įstaiga 1- Perenializmas (k) 1% 7% 27% 16% 38% 2- Esencializmas (k) 1% 5% 12% 6% 13% 3- Pragmatizmas (k) 3% 2% 5% 3% 4- Progresyvizmas (š) 24% 10% 13% 7% 10% 5- Egzistencializmas ir Fenomenologija ( š) 54% 67% 37% 56% 35% 6- Socialinis rekonstruktyvizmas (š) 16% 10% 9% 9% 3%