PATVIRTINTA

Telšių Naujamiesčio mokyklos

direktoriaus 2016 m. rugsėjo 1d.

įsakymu Nr. V-55.

TELŠIŲ NAUJAMIESČIO MOKYKLOS

UGDYMO PLANAS

2016–2017 mokslo metams

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.Telšių Naujamiesčio mokyklos (toliau – mokykla) 2016–2017 mokslo metų ugdymo planas

(toliau – ugdymo planas) reglamentuoja mokyklos ugdymo plano rengimą, pradinio ugdymo

individualizuotos, pagrindinio ugdymo individualizuotos bei socialinių įgūdžių ugdymo taip pat ir

neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje. Mokyklos ugdymo planas sudaromas

vadovaujantis 2015 m. gegužės 6 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-457 patvirtintais

2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo

planais, 2015 m. gegužės 6 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-459 patvirtintais 2015-

2016 ir 2016-2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendraisiais ugdymo planais, kitais

švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais dokumentais.

2. Ugdymo plano tikslai:

2.1 įvardyti pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų individualizavimo didelių ir

labai didelių specialiųjų poreikių turintiems mokiniams įgyvendinimo mokykloje principus ir

reikalavimus;

2.2 sudaryti galimybes, numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose kiekvienam

besimokančiajam įgyti kompetencijų - žinių, gebėjimų ir nuostatų.

3. Ugdymo plano uždaviniai:

3.1.visą ugdymo procesą nukreipti mokinių psichinių ir fizinių poreikių tenkinimui, atitinkantį jų

gebėjimus bei skatinti jų savarankiškumą;

3.2.ugdymo procesą planuoti ir mokinių ugdymosi pažangą vertinti pagal jų lavinimosi galimybes,

vadovaujantis Bendrosiomis programomis ir standartais, bendrųjų programų pritaikymo

rekomendacijomis didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymui, bei mokyklos

parengtais mokinių vertinimo kriterijais;

3.3.efektyvinti mokinių praktinę bei nepamokinę veiklą;

3.4.ugdymo procese diegti naujausias informacines technologijas bei netradicinius ugdymo

metodus;

3.5.nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti;

3.6.nustatyti reikalavimus ugdymo procesui mokykloje organizuoti.

4. 2015-2016 m. m. ugdymo plano įgyvendinimo įvertinimas.

2015-2016 m. m. tikslingai panaudotos visos ugdymo plano valandos.

Ugdymo planas buvo parengtas vieneriems mokslo metams. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas

technologinio ugdymo organizavimui, kuris vykdomas nuo 5 klasės. Mokiniai buvo ugdomi pagal dvi

technologijų programas, kurias vėliau gali tobulinti profesinio rengimo centruose. 2015-2016 m. m.

mokyklą baigė 50 mokinių.

Rengiant planus pagal atnaujintas Bendrąsias programas, patobulintas ugdomosios veiklos

planavimas, sukonkretinti reikalavimai ilgalaikių ir trumpalaikių planų rašymui, planuose numatyti

projektiniai, savarankiški, kontroliniai darbai. Didelis dėmesys buvo skiriamas netradicinių, inovatyvių

metodų taikymui ugdymo procese. Per mokslo metus buvo vykdomos 4 programos, kuriose dalyvavo

visi mokyklos mokiniai ir pedagogai. Siekiant kuo sėkmingiau įtraukti mokinius, priklausančius soc.

rizikos grupei į kokybišką socialinį gyvenimą Meninės tekstilės dirbtuvės „Arasai“, kartu su mūsų

mokykla, Kuršėnų, Telšių vaikų globos namais, Labdaros ir paramos fondu „Vaikystės takai“

įgyvendino projektą „Socialinės rizikos grupės vaikų bendravimo įgūdžių ugdymas kuriant“. Pradinių

klasių mokiniai dalyvavo Visuomenės sveikatinimo projekte „Už nuostabų vaiko pasaulį.“ Sėkmingai

įgyvendinta neformaliojo švietimo programa „Pažinti per dailę“. Daugelis mokinių dalyvavo

edukacinėse programose Alkos muziejuje, Biržuvėnų dvare, Telšių rajone. Kasmet sėkmingai

įgyvendinamas tęstinis tarptautinis projektas „Ieškojimai ir atradimai” kartu su Vokietijos Dinklagės

specialiąja mokykla. Mokinių darbai dalyvauja miesto bei šalies organizuojamose parodose, užimamos

prizinės vietos.

Ugdymo procese keičiamos edukacines erdves ir aplinkos, siejant mokomąją medžiagą su mokinių

turima patirtimi ir gebėjimais. Vyko mokymai darbui su „Active inspire“ programa. Organizuotas

mokinių tėvų švietimas ir informavimas apie mokinių pažangą, pasiekimus, aptariant aktualius

klausimus ir problemas per tėvų konsultacijas, elektroninį dienyną TAMO. Siekiant plačiau supažindinti

tėvus su mokinių mokymosi galimybėmis sekančiais metais planuojamos atviros pamokos tėvams.

Didelis dėmesys buvo skiriamas ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui. Dar tobulintinas

informacinių kompiuterinių technologijų (toliau – IKT) taikymas ugdomojoje veikloje.

Efektyviai dirbo Vaiko gerovės komisija. Buvo sprendžiama mokinių mokymosi sunkumų ir elgesio

problemos.

5. Prioritetai 2016 - 2017 m. m.:

5.1. diegti kompetencijas bei individualizuoti darbą pagal Bendrųjų programų pritaikymo

rekomendacijų didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių turintiems mokiniams principus ir

reikalavimus;

5.2.sistemingai ir produktyviai plėtoti mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą.

II.UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

6. 2016-2017 m. m. ugdymo proceso pradžia ir pabaiga:

Klasė Ugdymo proceso Ugdymo proceso trukmė

savaitėmis pradžia pabaiga

2 - 4 5 6 - 10 Socialinių

įgudžių

2016-09-01 2016-09-01 2016-09-01 2016-09-01

2017-05-30 2017-05-30 2017-06-02 2017-06-02

32 32 34 34

7. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

8. Pamokų trukmė – 45 minutės. 5 minutės pamokos pabaigoje gali būti skiriamos muzikos

terapijai, relaksacijai. Pamokų laikas: 1. 8.00 - 8.45

2. 8.55 - 9.40

3. 9.50 - 10.35

4. 10.45 - 11.30

5. 11.40 - 12.25

Pietų pertrauka

6. 12.45 – 13.30

7. 13.40 – 14.25

9.Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais. Pusmečių trukmė:

I pusmetis: rugsėjo 1 d. – sausio 20 d.

II pusmetis: sausio 23 d. – ugdymo proceso pabaiga

Mokinių atostogos:

Klasės

Atostogos

2 - 4 5 6 – 10

Soc. įgudžių

Rudens 10-31 – 11-04

Žiemos (Kalėdų) 12-27 – 01-06

Žiemos 02-17

Papildomos 02-17 – 02-24

Pavasario (Velykų) 04-10 – 04-14

Papildomos 04-18 – 04-21

Vasaros 05-31 – 08-31 06-05 – 08-31

10. Papildomų atostogų laikas, suderinus su mokyklos taryba, gali būti keičiamas.

11. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą gali neiti 1 - 5 klasių mokiniai,

esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–10 klasių mokiniai. Šios dienos

įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

12.Mokykla gali priimti sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo iškilus situacijai, keliančiai

pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją.

III. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

13. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant Bendrųjų pradinio ir pagrindinio

ugdymo programų turinį specialiųjų poreikių (didelių ir labai didelių) mokiniams pagal mokyklos

tikslus, konkrečius mokinių specialiuosius ugdymo(si) poreikius.

14. Formuojant mokyklos ugdymo turinį vadovaujamasi Pradinio ir pagrindinio ugdymo

bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m.

rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus

aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049, mokinių

pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos

įsivertinimo duomenimis.

15. Dešimt ugdymo proceso dienų per mokslo metus 2-10 ir socialinių įgūdžių klasėms skiriama

kultūrinei, pažintinei, pagal mokinių poreikius parinktai, veiklai pagal parengtas programas ir projektus:

Data

Klasės Veiklos pobūdis

2016 m. rugsėjis 2 - 10 klasės Mokslo ir žinių diena 2016 m. gruodis 2 - 10 klasės Kūčių vakarienė ir Kalėdinis

karnavalas 2017 m. balandis 2 - 10 klasės Švaros akcija ”Darom “ 2017 m. gegužė 2 - 10 klasės Sveikatingumo diena 2017 m. gegužė 2 - 10 klasės Programa „Tau, mama“

2017 m. gegužė 5 dienos

6- 10 klasės Išvykoms ir ekskursijoms pagal

klasių vadovų veiklos planus 2017 m. gegužė 5 dienos

2-4 klasės Išvykoms ir ekskursijoms pagal

klasių vadovų veiklos planus

16. Ugdymo planą parengė mokyklos direktoriaus 2016 m. gegužės 03 d. įsakymu Nr. V-33

patvirtinta darbo grupė.

17. Į mokyklos ugdymo plano rengimą, grindžiamą demokratiškumo, prieinamumo,

bendradarbiavimo principais, buvo įtraukti visi mokytojai.

18. Mokyklos ugdymo plano turiniui ir formai pritarė mokyklos taryba ir mokytojų taryba, ugdymo

planas suderintas su steigėju.

19. Ugdymo planą iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. tvirtina mokyklos direktorius.

IV. SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE

20. Mokykla, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo programas:

20.1.vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo

programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN

21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

(toliau – Higienos norma);

20.2. sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarbos vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų,

kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje,

laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų

neviršijantį mokymosi krūvį;

20.3. sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti

ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir neformaliojo

švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų.

21. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl

Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“, ir priimamas sprendimas dėl jos įgyvendinimo

būdų (integruoti į kitų dalykų turinį, įgyvendinti per neformaliojo švietimo veiklas, skirti atskirą laiką

programai įgyvendinti ar kt.).

22. Mokykla planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir

stiprinimo renginius.

23. Mokyklos mokymosi aplinka yra orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių

mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, ugdymo individualizavimą ir diferencijavimą. Mokyklos

ugdymo plano įgyvendinimas siejamas su mokyklos mokymosi aplinka.

24. Mokyklos fizinė aplinka tarnauja mokinių aktyviam ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir

įvairaus dydžio grupėmis, praktinei ir teorinei veiklai. Patalpos pritaikytos neįgaliųjų (turinčių judėjimo

ir atramos sutrikimų) ugdymui. Mokykloje įrengtas liftas, keltuvai, gydomosios gimnastikos, masažo,

relaksacijos kabinetai. Mokytojams sudaromos galimybės (kiek leidžia ištekliai) dirbti inovatyviai,

naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą, intranetą. Mokykloje yra 6

interaktyviosios lentos, 1 kompiuterių klasė, modernizuota biblioteka, skaitykla. Mokyklos įgyjamos ir

kuriamos mokymo ir mokymosi priemonės padeda mokiniams įgyti šiuolaikiniame gyvenime būtinų

kompetencijų, gebėjimų, nuostatų.

25. Mokykloje didelis dėmesys skiriamas mokyklos psichologinei ir socialinei aplinkai, mokinių

tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniams santykiams, pedagogų, mokinių ir jų tėvų (globėjų,

rūpintojų) bendravimui.

26. Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos mokinių ir

mokytojų mokymuisi palankios kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje.

V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

27. Visi mokiniai ugdomi pagal individualizuotas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, baigę

pagrindinio ugdymo individualizuotas programas toliau ugdomi pagal socialinių įgūdžių ugdymo

programas.

28. Mokiniams užduotys diferencijuojamos visose pamokose, teikiant atitinkamas individualias ar

grupines užduotis, atsižvelgiant į mokinių realų pasiekimų lygį, jų galimybes.

VI. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

29. Intensyvią mokymosi pagalbą mokiniams teikia kiekvieną pamoką kartu su mokytoju dirbantys

3 mokytojo padėjėjai. Mokykloje tai pat teikiama psichologinė, socialinė pedagoginė, specialioji

pedagoginė pagalba.

VII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ )

BENDRADARBIAVIMAS

30. Mokinių tėvų ir mokyklos bendravimui ir bendradarbiavimui skiriamas didelis dėmesys. Tėvai

kviečiami į mokyklos renginius, išvykas, ekskursijas.

31. Apie mokinių pasiekimus tėvai informuojami individualiai, tėvų susirinkimų metu. Tėvai turi

galimybę naudotis mokyklos elektroniniu dienynu.

VIII. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

32. Sveikatos ugdymo bendroji programa, rengimo šeimai bei lytiškumo programa, alkoholio, tabako

ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencinė programa integruojamos į pasaulio pažinimo

programas 3-4 klasėse, į integruoto gamtos mokslų kurso programas 5-10 klasėse, prevencinis darbas

visose klasėse pagal atskiras šių programų temas vykdomas klasių valandėlių metu. Šioms programoms

skiriama ne mažiau kaip 6 val. per metus. Socialinė veikla mokykloje vykdoma keliomis kryptimis:

ekologinė, karitatyvinė, pilietinė. Mokiniai tvarko ,,Masčio“ežero pakrantę, bendradarbiauja su senelių

namais, Telšių vaikų globos namais, Dūseikių socialinės globos namais. Dalyvauja įvairiose pilietinėse

akcijose. Socialinei – pilietinei veiklai skiriama ne mažiau kaip 5 val. per metus. Veiklą planuoja ir

apskaitą elektroniniam dienyne vykdo klasės vadovai.

33. Chemijos ir fizikos valandos 7-10 klasėse panaudojamos technologijų / namų ūkio darbų

pamokoms. Su šių dalykų pradmenimis supažindinama per integruoto gamtos mokslų kurso pamokas 7-

10 klasėse.

34. Etninės kultūros programa integruojama į muzikos, dailės, technologijų, lietuvių kalbos

pamokas. 2-3 klasės: lietuvių kalba – 18 pamokų, technologijos – 12 pamokų, dailė - 9 pamokos.

4 klasė: lietuvių - 16 pamokų, technologijos – 10 pamokų, dailė – 8 pamokos. 5- 10 klasės: lietuvių –

po 18 pamokų kiekvienam klasės komplektui, technologijos – po 6 pamokas kiekvienam klasės

komplektui, dailė – po 4 pamokas kiekvienam klasės komplektui, muzika – po 6 pamokas kiekvienam

klasės komplektui.

IX. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

35. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo

planų rekomendacijomis bei mokyklos mokytojų metodinėje grupėje numatytais mokinių vertinimo

kriterijais.

36. Mokykla užtikrina, kad mokiniai ugdymo procese laiku gautų mokytis padedantį vertinimą.

37. Moksleivių pasiekimų vertinimas, grindžiamas aiškiais, moksleiviams žinomais kriterijais,

susietais su specialiojo pradinio ir specialiojo pagrindinio ugdymo standartais, skatina moksleivių

mokymosi pažangą, asmenybinių galių plėtojimą.

38. Moksleivių pasiekimai 5 – 10 specialiosiose klasėse vertinami pagal 10 balų sistemą.

39. 5-10 klasėse dorinio ugdymo, muzikos, dailės, kūno kultūros, informacinių technologijų,

žmogaus saugos pasiekimai pažymiais nevertinami, kas pusmetį rašoma „įskaityta” arba „neįskaityta”.

40. Baigiančių 4 klasę mokinių visų dalykų pasiekimai įvertinami „pp“ arba „np“, aprašu,

charakteristika, mokiniai gauna individualizuoto pradinio ugdymo mokymosi pasiekimų pažymėjimus.

41. Socialinių įgūdžių ugdymo klasių mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami, kas pusmetį

rašoma „įskaityta” arba „neįskaityta”.

42. Moksleivių daromą pažangą ar ugdymosi sunkumus mokytojas reguliariai aptaria su tėvais ir

pačiais moksleiviais individualių susitikimų metu ( pagal poreikį ) ar tėvų susirinkimų metu ( ne rečiau

kaip 2 ar 3 kartus per metus) pagal klasių auklėtojų darbo planus.

43. 5 klasės mokiniams 2 mėnesius skiriamas adaptacinis periodas.

44. 5 klasės mokinių žinios ir pasiekimai 2 mėnesius pažymiais nevertinami.

X. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

45. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi

krūvių reguliavimu.

46. Organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir

mokymosi krūvio optimizavimo klausimus.

47. Organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną

ir kontrolę.

48. Užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas.

Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami

kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.

49. Kontroliniai darbai rengiami ir vedami mokytojų (jų grupės) iniciatyva. Jų paskirtis – įsivertinti

savo (mokytojo) darbo kokybę, išsiaiškinti moksleivių pasiekimus, numatyti, kokią pagalbą reikia

suteikti moksleiviams.

50. Per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos 5-10 klasėse, 5 pamokos pradinėse klasėse.

XI. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

MOKYKLOJE

51. Neformaliojo vaikų švietimo veiklą mokiniai renkasi, ši veikla yra neprivaloma.

52. Neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičius turi būti ne mažesnis, kaip 6 mokiniai.

53. Neformaliojo vaikų švietimo programos vykdomos po pamokų.

2016-2017 m. m. neformaliajam švietimui skiriama 14 valandų. Pradinėms klasėms skiriama 2

valandos, 5-10 ir soc. įgūdžių klasių komplektams 12 valandų. Neformaliojo švietimo valandos

paskirstomos sekančiai:

Neformaliojo ugdymo sritys

Valandų sk.

Dailė 4 Muzika 4 Sporto 6

Viso 14

XII. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

54. 2 – 4 klasių mokinių, esant poreikiui, mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis 2015 m.

gegužės 6 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-459 patvirtintais 2015-2016 ir 2016-2017

mokslo metų pradinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 85 ir 86 punktais.

55. 5-10 klasių mokinių , esant poreikiui, mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis 2015

m. gegužės 6 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-457 patvirtintais 2015-2016 ir 2016-

2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 154.1 ir 154.6

punktais.

XIII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

2016-2017 m. m. sukomplektuota 7 klasių komplektai:

Klasių komplektai Mokinių skaičius

2-4 kl. 12

5 kl. 10

6-7 kl. 8

8 kl. 9

9 kl. 7

10 kl. 8

Soc. įgūdžių 5

Viso 59

56. Klasės jungiamos atsižvelgiant į mokinių skaičių klasėse, tėvų pageidavimus.

57. Jungtinės klasės ugdymo planą mokykla rengia pagal Bendruosiuose ugdymo planuose

pagrindinio ugdymo programų dalykams ir jungtinei klasei nustatytą savaitinių pamokų skaičių.

58. Klasės komplektuojamos pagal mokinių skaičių, klasės krepšelio lėšas. Dėl mažo mokinių,

turinčių vidutinį intelekto sutrikimą kiekvienoje klasėje skaičiaus, lavinamųjų klasių komplektavimas

neįmanomas. Šie mokiniai integruojami į specialiąsias klases.

59. Klasės komplektuojamos pagal pedagoginės psichologinės tarnybos mokinių specialiųjų poreikių

įvertinimo išvadas apie intelekto sutrikimo laipsnį, nustatytus specialiuosius poreikius, mokinių

gebėjimus, tėvų pageidavimus.

XIV. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

60. Lietuvių kalba:

60.1. lietuvių kalbos ugdymu rūpinamasi per visų dalykų pamokas, didelį dėmesį skiriant mokinių

skaitymo, rašymo įgūdžių lavinimui;

60.2. per informacinių technologijų pamokas naudojama lietuviška aplinka

61. Dorinis ugdymas:

61.1. tėvai moksleiviui iki 14 metų parenka, o sulaukęs 14 metų moksleivis pats renkasi vieną

dorinio ugdymo dalykų - tikybą (katalikų ) arba etiką;

61.2.dalyką gali keisti kiekvienais mokslo metais.

62. Kūno kultūra:

62.1. dėl mažo mokinių skaičiaus klasės į grupes nedalijamos;

62.2. 2-4 klasių moksleiviams skiriamos 2 savaitinės o 5-10 klasių moksleiviams skiriamos 2

savaitinės kūno kultūros pamokos;

62.3. kūno kultūros mokytojas kas pusmetį įvertina ir fiksuoja mokinių fizinio pasirengimo rodiklius;

62.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo

pasirinkimo galimybės, su jais dirba kineziterapeutas;

62.5. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami

atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų

paūmėjimą;

62.6. mokytojai mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos,

pasiūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje,

konsultacijas ir pan. ).

63.Technologijos:

63.1. mokykloje vykdomos dvi technologijų programos: namų ūkio programa ir medžio darbų

programa.

64. Užsienio kalba:

64.1. mokiniai mokomi tik vienos užsienio kalbos;

64.2. užsienio kalbos mokyti pradedama nuo 5 klasės. Kiekvienam klasės komplektui skiriama 1

savaitinė valanda. Ugdymo programą rengia dalyką dėstantis mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių

galimybes.

65. Informacinės technologijos:

65.1. informacinių technologijų programa pradedama įgyvendinti 5 klasėje;

65.2. ugdymo programą rengia dalyką dėstantis mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių galimybes.

66. Meninis ugdymas:

66.1. meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.

67. Socialiniai mokslai.

67.1. istorijos, geografijos dalyko mokymui 6-10 klasėse skiriama 2 pamokos per savaitę. 9 klasėje

mokomasi ekonomikos ir verslumo 1 val. per savaitę, 10 klasėje- pilietiškumo pagrindų ir skiriama 1 val.

per savaitę.

68. Specialiosios pratybos.

68.1. specialius užsiėmimus netaisyklingos laikysenos moksleiviams bei gydomosios kūno kultūros

užsiėmimus veda kineziterapeutas. Šiems užsiėmimams valandos iš mokinio krepšelio neskiriamos.

68.2. individualius ir grupinius logopedinius užsiėmimus mokiniams, turintiems kalbos ir

komunikacijos sutrikimų veda logopedas. Grupės sudaromos atsižvelgiant į kalbos ir komunikacijos

sutrikimo pobūdį ir laipsnį. Užsiėmimai vedami po pamokų.

XV. DARBO PLANAVIMAS

69. Mokiniams, turintiems vidutinį intelekto sutrikimą bei kompleksinius sutrikimus (emocijų,

elgesio) sudaromi individualūs ugdymo planai. Individualius ugdymo planus visiems ar kai kuriems

mokomiesiems dalykams rengia dalyko mokytojai. Jie įgyvendinami bendradarbiaujant mokytojams,

mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovams, švietimo pagalbos

specialistams. 70. Visų klasių mokytojai rengia ilgalaikius (metų) pamokų planus bei teminius pamokų planus

pusmečiams, rengia individualizuotas dalykų programas: lietuvių kalbos, matematikos – visų klasių

mokiniams, gamtamokslinio, socialinio, meninio ir technologinio ugdymo – 5-10 ir soc. įgūdžių ugdymo

klasių mokiniams.

71. Mokytojai, planuodami darbą dienai, savaitei, vadovaujasi parengtais metų planais, ugdymo turinį

individualizuoja, diferencijuoja, bei konkretina, atsižvelgdami į klasės, bei atskirų moksleivių poreikius

ir galimybes.

72. Ugdymo procese mokytojai gali taikyti ir netradicinius mokymo metodus.

73. Neformaliojo ugdymo programas rengia būrelių vadovai.

XVI. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

74. Sudarant ugdymo planų lenteles, 2-10 klasėse buvo išlaikomas mokiniui Bendruosiuose ugdymo

planuose nurodytas minimalus pamokų skaičius pagrindinio individualizuotai ugdymo programai

įgyvendinti.

75. Mokykloje visi mokiniai turi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jie ugdomi

pagal atnaujintų bendrųjų programų pritaikymo specialiųjų poreikių mokiniams rekomendacijas,

rengiamos dalykų individualizuotos programos kiekvienam mokiniui.

76. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymui dalykų Bendrąsias programas pritaiko ar rengia

individualią programą mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos specialiojo

ugdymo komisijos rekomendacijas.

77. Organizuodama specialiųjų poreikių mokinių ugdymą, mokykla atsižvelgia į:

77.1. mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir sutrikimus;

77.2. ugdymo programas (pagrindinio, pradinio ugdymo bendrąsias programas ir bendrųjų programų

pritaikymo specialiųjų poreikių mokiniams rekomendacijas);

77.3. turimas mokymo lėšas;

77.4. ugdymo (-si) aplinką.

78. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimas:

78.1. mokiniui, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, kompleksinių

(intelekto ir emocijų bei elgesio) sutrikimų specialiąją pagalbą per pamokas teikia mokytojo padėjėjas.

2016 – 2017 m.m. mokykloje bus 3 mokytojo padėjėjo etatai;

78.2. mokiniams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų, skiriamos specialiosios logopedinės

(individualios ir grupinės) pratybos. Jas veda logopedė;

78.3. kineziterapeutas dirba su netaisyklingos laikysenos, cerebrinį paralyžių turinčiais mokiniais;

78.4. masažistas dirba su mokiniais pagal gydytojo rekomendacijas;

78.5. mokykloje yra pagalbos mokiniui specialistai- socialinis pedagogas, psichologas ir logopedas.

79. Ugdymo procese naudojami 2016-2017 m.m. galiojantys vadovėliai.

80. Ugdymo planų lentelės sudarytos, vadovaujantis 2016-2017 m. Bendrųjų ugdymo planų

(pagrindinio ugdymo 123 punktu, pradinio ugdymo 21.3 punktu ).

81. Ugdymo plano lentelės:

INDIVIDUALIZUOTOMS PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOMS (UGDYMO )

SKIRIAMOS VALANDOS

Dalykų sritys, dalykai

Dalykų programoms įgyvendinti

skiriami

savaitiniai pamokų skaičiai

Viso

Klasės

5 6-7 8 9 10

Dorinis ugdymas (tikyba) 1 - - - - 1

Dorinis ugdymas (etika) - 1 1 1 1 4

Lietuvių kalba 5 5 5 5 5 25

Užsienio kalba (anglų) 1 1 1 1 1 5

Matematika 4 4 4 4 4 20

Integruotas gamtos mokslų kursas 3 3 2 2 2 12

Biologija - - - - -

Informacinės technologijos 1 1 2 2 2 8

Istorija - 2 2 2 2 8

Pilietiškumo pagrindai - - - - 1 1

Geografija - 2 2 2 2 8

Ekonomika ir verslumas - - - 1 - 1

Dailė 1 1 1 1 1 5

Muzika 1 1 1 1 1 5

Technologijos / namų ūkio darbai 6 6 6 6 6 30

Žmogaus sauga 1 1 1 1 4

Kūno kultūra 2 2 2 2 2 10

Pamokų skaičius mokiniui per savaitę 26 29 30 31 31 147

Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

skiriamos val.:

Skirta BUP 3 3 3 7 7

Panaudota

Neformalusis švietimas

Skirta BUP 2 2 2 2 2 10

Panaudota 2 2 2 2 2 10

Tarifikuojamų pamokų skaičius 28 31 32 33 33 157

Pastabos: technologijoms/ namų ūkio darbams pamokų skaičius didinamas 6-10 kl. chemijos, fizikos

ir antrosios užsienio kalbos pamokų sąskaita.

INDIVIDUALIZUOTOMS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOMS

(UGDYMO DALYKAMS ) SKIRIAMOS VALANDOS

2 -3 - 4 kl. Viso

Dorinis ugdymas (tikyba ) 1 1

Lietuvių kalba 8 8

Matematika 5 5

Pasaulio pažinimas 3 3

Dailė ir technologijos 3 3

Muzika 1 1

Kūno kultūra 3 3

Klasės komplektui skiriamų

pamokų skaičius

24 24

Viso: 24 24

Neformalusis švietimas 2 2

Trifikuojamų pamokų skaičius 26 26

Pastabos: 2-4 kl. dvi užsienio kalbos pamokos skirtos: 1- pasaulio pažinimui, viena lietuvių kalbai.

SOCIALINIŲ ĮGUDŽIŲ UGDYMO PROGRAMAI SKIRIAMOS VALANDOS

Ugdymo metai

Dalykai/Veiklos sritis

SĮU

jungtinė

klasė

I/III

m. m.

Viso

Bendrasis ugdymas 14 14

Dorinis ugdymas 1 1

Komunikacinė veikla 3 3

Pažintinė veikla 2 2

Orientacinė veikla 2 2

Informacinės technologijos 2 2

Fizinė veikla 2 2

Meninė veikla (teatriniai žaidimai,

muzika) 2 2

Mokinių specialiesiems ugdymosi

poreikiams tenkinti skiriama veikla

14 14

Meniniai darbai 4 4

Technologiniai darbai 6 6

Buities kultūra 4 4

Iš viso: 28 28

Specialioji veikla

Individualios ir grupinės

logopedinės pratybos

2

2

Individualios gydomosios

kūno kultūros pratybos

Neformalusis švietimas 2 2

Viso 32 32

SUDERINTA SUDERINTA

Telšių rajono savivaldybės administracijos Telšių Naujamiesčio mokyklos tarybos

švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo 2016 m. rugpjūčio 31 d.

reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja protokoliniu nutarimu Nr. 2 .

Daiva Tūmienė

_________________________________________