V. V. Krėvė-MickevičiusKrėvė-Mickevičius (1882-1954) (1882-1954)

Šis prozininkas ir dramaturgas savo raštais Šis prozininkas ir dramaturgas savo raštais sukūrė Lietuvos legendą: jo meniš-sukūrė Lietuvos legendą: jo meniš-

kai įtaigiai ir ir talentingai kai įtaigiai ir ir talentingai pa-pa-

vaizduota tautos praeitisvaizduota tautos praeitis lietuviams tapo tautiniulietuviams tapo tautiniu epu.epu.

Kaip ir jo dramų vaidilos ir Kaip ir jo dramų vaidilos ir kriviai, Krėvė buvo Lietuvos dainius ir kriviai, Krėvė buvo Lietuvos dainius ir žynys, romantiškais kūriniais siekęs žynys, romantiškais kūriniais siekęs prikelti milžinų dvasią.prikelti milžinų dvasią.

Lietuviškos dvasios jis ieškojo Lietuviškos dvasios jis ieškojo tautosakoje, liaudies išmintyje, Rytų tautosakoje, liaudies išmintyje, Rytų filosofiniuose, religiniuose tekstuose.filosofiniuose, religiniuose tekstuose.

Tėvas Juozas Tėvas Juozas Mickevičius buvo Mickevičius buvo valdingo ir kieto valdingo ir kieto charakterio.charakterio.

Motina Rozalija Motina Rozalija Kinderaitė-Kinderaitė-Mickevičienė buvo Mickevičienė buvo švelni, jautri, labai švelni, jautri, labai gera vaikams ir gera vaikams ir aplinkiniams.aplinkiniams.

Rašytojo gimtinė. Rašytojo gimtinė. Dabar V. Krėvės Dabar V. Krėvės memorialinis memorialinis muziejus muziejus Subartonyse.Subartonyse.

ŽŽmona Rebeka mona Rebeka Ona Karak - Marija Ona Karak - Marija Mickevičienė (apie Mickevičienė (apie 19131913))

SlapyvardisSlapyvardis

Krėvė yra užsiminęs, kad jis Krėvė yra užsiminęs, kad jis pasivadinęs senelio pravarde.pasivadinęs senelio pravarde.

BiografijaBiografija 1898 m.išlaiko keturių klasių baigimo 1898 m.išlaiko keturių klasių baigimo

egzaminus Peterburge ir įstoja į egzaminus Peterburge ir įstoja į Vilniaus dvasinę seminariją, iš kurios Vilniaus dvasinę seminariją, iš kurios po 2 metų pašalinamas dėl po 2 metų pašalinamas dėl pašaukimo stokos.pašaukimo stokos.

Baigė Kijevo ir Lvovo universitetus, Baigė Kijevo ir Lvovo universitetus, gavo filosofijos daktaro ir gavo filosofijos daktaro ir lyginamosios kalbotyros magistro lyginamosios kalbotyros magistro vardus.vardus.

1909-1920 dirbo Baku gimnazijoje 1909-1920 dirbo Baku gimnazijoje mokytoju.mokytoju.

1922-1943 profesorius, dekanas 1922-1943 profesorius, dekanas Kauno ir Vilniaus universitetuose.Kauno ir Vilniaus universitetuose.

1944 pasitraukė į vakarus.1944 pasitraukė į vakarus. 1992 perlaidotas gimtinės kapinėse.1992 perlaidotas gimtinės kapinėse.

Universiteto Universiteto senatas 1929-senatas 1929-1932 m. 1932 m. IIš kairės š kairės ssėdi V. Krėvė- ėdi V. Krėvė- Humanitarinių Humanitarinių mokslų fmokslų fakulteakulteto to dekanasdekanas

Kūriniai apie praeitįKūriniai apie praeitį

1. “Dainavos šalies senų žmonių 1. “Dainavos šalies senų žmonių padavimai” (1912). Juose Krėvė padavimai” (1912). Juose Krėvė pasakoja apie lietuvių kovas su pasakoja apie lietuvių kovas su kryžiuočiais, išaukština pasiaukojimą kryžiuočiais, išaukština pasiaukojimą dėl tėvynės, laisvės siekį, meilės dėl tėvynės, laisvės siekį, meilės jausmus, asmeninės laimės ryžtingą jausmus, asmeninės laimės ryžtingą siekimą.siekimą. Padavi Padavimų tikslas, kaip sakė mų tikslas, kaip sakė autorius,- “...parodyti, kokie didvyriai autorius,- “...parodyti, kokie didvyriai buvo senovės lietuviai, sukelti mūsų buvo senovės lietuviai, sukelti mūsų pasididžiavimą jais”.pasididžiavimą jais”.

2. Dramoje “Šarūnas” (1911) 2. Dramoje “Šarūnas” (1911) kuriamas išdidaus, nesusitaikančio su kuriamas išdidaus, nesusitaikančio su aplinka veikėjo paveikslas, kuris aplinka veikėjo paveikslas, kuris bando suvokti bendresnes tiesas apie bando suvokti bendresnes tiesas apie žmogų, tėvynę, istoriją, Dievą.žmogų, tėvynę, istoriją, Dievą.

"Šarūnas" (1929"Šarūnas" (1929).). Rež. Andrius Oleka-Rež. Andrius Oleka-Žilinskas, dail. Žilinskas, dail. Adomas GaldikasAdomas Galdikas..Šarūnas - Petras Šarūnas - Petras KubertavičiusKubertavičius

"Šarūnas" (1929"Šarūnas" (1929)) Rež. Andrius Oleka-Rež. Andrius Oleka-Žilinskas, dail. Žilinskas, dail. Adomas GaldikasAdomas Galdikas..Šarūnas - Petras Šarūnas - Petras KubertavičiusKubertavičius

3. Dramoje “Skirgaila” vaizduojamos 3. Dramoje “Skirgaila” vaizduojamos lietuvių kovos XIV-XV a. dėl lietuvių kovos XIV-XV a. dėl valstybingumo; joje svarbios valstybingumo; joje svarbios pareigos ir jausmo, valdovo ir pareigos ir jausmo, valdovo ir žmogaus psichologinės prieštaros.žmogaus psichologinės prieštaros.

Kas būdinga dramų personažamsKas būdinga dramų personažams

Maksimalūs siekiai;Maksimalūs siekiai; Konfliktiškumas;Konfliktiškumas; Romantiškumas;Romantiškumas; Aplinkinių žmonių reakcijų Aplinkinių žmonių reakcijų

nepaisymas.nepaisymas.

Proza apie kaimąProza apie kaimą Apsakymų rinkinys “Šiaudinėj Apsakymų rinkinys “Šiaudinėj

pastogėj” (1921-1922);pastogėj” (1921-1922); Apysaka “Raganius” (1939).Apysaka “Raganius” (1939).

Kas būdinga prozai?Kas būdinga prozai? Veikėjai jausmingi, greit supykstantys ir Veikėjai jausmingi, greit supykstantys ir

įsižeidžiantys, tačiau dažniausiai ne dėl įsižeidžiantys, tačiau dažniausiai ne dėl materialinių dalykų, bet dėl užgautos materialinių dalykų, bet dėl užgautos ambicijos, garbės, pasikėsinimo į dvasinę ambicijos, garbės, pasikėsinimo į dvasinę laisvę.laisvę.

Senieji kaimo gyventojai idealizuojami: Senieji kaimo gyventojai idealizuojami: vadinami raganiais, išminčiais. Jie mieliau vadinami raganiais, išminčiais. Jie mieliau filosofuoja, klausinėja apie dievą, apie filosofuoja, klausinėja apie dievą, apie gyvenimo prasmę, ieško tiesos. Krėvė gyvenimo prasmę, ieško tiesos. Krėvė gatavų laimės receptų, kaip Žemaitė, gatavų laimės receptų, kaip Žemaitė, Lazdynų Pelėda, Bitė, neduoda. Jis Lazdynų Pelėda, Bitė, neduoda. Jis vadovaujasi romantine tradicija.vadovaujasi romantine tradicija.

Senųjų kaimo žmonių garbinimas- Senųjų kaimo žmonių garbinimas- romantizmo bruožasromantizmo bruožas

Senieji veikėjai ( Gugis, Lapinas) Senieji veikėjai ( Gugis, Lapinas) apdovanoti gilia įžvalga, sukaupę apdovanoti gilia įžvalga, sukaupę gyvenimo patirtį, yra kantrūs ir gyvenimo patirtį, yra kantrūs ir tolerantiški kitiems. Iš jų daug kas tolerantiški kitiems. Iš jų daug kas pasijuokia, bet galiausiai laimi senųjų pasijuokia, bet galiausiai laimi senųjų tiesa: skerdžius myli vaikai, patarimo tiesa: skerdžius myli vaikai, patarimo prašo moterys, jie nuginčija prašo moterys, jie nuginčija gerbiamus ūkininkus.gerbiamus ūkininkus.

Teigiamo vertinimo perkėlimas į Teigiamo vertinimo perkėlimas į praeitį- romantizmo bruožaspraeitį- romantizmo bruožas

Į senuosius žmones Krėvė žiūri Į senuosius žmones Krėvė žiūri rimtai, su pagarba, o naujasis rimtai, su pagarba, o naujasis kaimietis- pradėjęs turtėti ir viską kaimietis- pradėjęs turtėti ir viską matuojantis nauda – juokingas. matuojantis nauda – juokingas. Dabartis seniesiems kelia liūdesį, nes Dabartis seniesiems kelia liūdesį, nes civilizacija, jų manymu, naikina civilizacija, jų manymu, naikina žmogaus dvasinį pradą: pavydas, žmogaus dvasinį pradą: pavydas, pyktis, kerštas keičia išmintį, meilę.pyktis, kerštas keičia išmintį, meilę.

Orientaliniai kūriniaiOrientaliniai kūriniai Tai filosofinės parabolės, sudėtos į Tai filosofinės parabolės, sudėtos į

rinkinį “Rytų pasakos”. rinkinį “Rytų pasakos”. Reikšmingiausias kūrinys- Reikšmingiausias kūrinys- “Pratjekabuda”.“Pratjekabuda”.

Juose pasakojama, kaip išsivaduoti iš Juose pasakojama, kaip išsivaduoti iš nusiminimo ir mirties baimės, kokiu nusiminimo ir mirties baimės, kokiu būdu siekti garbės ir šlovės.būdu siekti garbės ir šlovės.

Svarbiausias gyvenimo veikalas Svarbiausias gyvenimo veikalas “Dangaus ir žemės sūnūs” “Dangaus ir žemės sūnūs”

Jame įdomiai išplėtojama ir savaip Jame įdomiai išplėtojama ir savaip interpretuojama Biblija. Čia veikia Jėzus, interpretuojama Biblija. Čia veikia Jėzus, Judas, Erodas ir kitos biblinės Judas, Erodas ir kitos biblinės asmenybės, kurios patiria neapykantą, asmenybės, kurios patiria neapykantą, įniršį, meilę.įniršį, meilę.

Beveik visus personažus ištinka dvasinė Beveik visus personažus ištinka dvasinė katastrofa- žlunga jų idėjos, svajonės, katastrofa- žlunga jų idėjos, svajonės, vertybinės nuostatos.vertybinės nuostatos.

Kūrinyje svarstomi tautos ir individo, Kūrinyje svarstomi tautos ir individo, dieviškumo ir žmogaus klausimai.dieviškumo ir žmogaus klausimai.

Krėvė labai domėjosi tautosakaKrėvė labai domėjosi tautosaka Rinko tautosaką ir išleido jos Rinko tautosaką ir išleido jos

rinkinius:rinkinius:• ““Dainavos krašto liaudies dainos”;Dainavos krašto liaudies dainos”;• ““Aitvaras liaudies padavimuose”;Aitvaras liaudies padavimuose”;• ““Sparnuočiai liaudies padavimuose”;Sparnuočiai liaudies padavimuose”;• ““Dzūkų poringės”;Dzūkų poringės”;• ““Patarlės ir priežodžiai” (4 tomai, Patarlės ir priežodžiai” (4 tomai,

planavo 12).planavo 12).

Daugiau apie V. Krėvę galima rasti Daugiau apie V. Krėvę galima rasti šiuose interneto puslapiuosešiuose interneto puslapiuose

http://anthology.lms.lt/texts/32/autor_l.htmlhttp://anthology.lms.lt/texts/32/autor_l.html www.lituanistui.mums.ltwww.lituanistui.mums.lt http://ualgiman.tinklapis.lthttp://ualgiman.tinklapis.lt http://www.muziejai.lt/vilnius/Kreves_muziejus.http://www.muziejai.lt/vilnius/Kreves_muziejus.

htmhtm