Vadovų lyderystė rūpinantis darbuotojų sauga ir sveikata...kas labiau rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata (DSS). Padėtis pagerėjo iš dalies todėl, kad vadovai pripažino,

Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui.

Saugios darbo vietos Bendromis jėgomis mažinkime riziką darbe

Vadovų lyderystė rūpinantis darbuotojų sauga ir sveikataPRAKTINĖS GAIRĖS

kg112049_LT_2.indd 1 24/07/12 09:29

Vadovų lyderystė rūpinantis darbuotojų sauga ir sveikata

2 | EU-OSHA – Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra

Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą

Informacija teikiama nemokamai telefonu (*): 00 800 6 7 8 9 10 11

(*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti

00 800 numeriu arba šie skambučiai yra mokami.

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.

Ji prieinama per portalą EUROPA (http://europa.eu).

Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.

© Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra, 2012

kg112049_LT_2.indd 2 24/07/12 09:30

http://europa.eu


EU-OSHA – Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra | 3

„XXI amžiuje įmonės vadovų

rūpinimasis darbuotojų sauga ir

sveikata turėtų būti neatsiejama

vadovavimo bet kokiam verslui dalis.“

Turinys

Pratarmė 4

Įžanga. Kodėl reikia rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata? 6

Kodėl gera darbuotojų saugos ir sveikatos būklė yra naudinga? 9

Vadovybės požiūris į darbuotojų saugą ir sveikatą 10

Įmonėje taikomos lyderystės DSS srityje savarankiškas vertinimas 16

Šaltiniai ir išsamesnė informacija 21

Bendra informacija 22

kg112049_LT_2.indd 3 24/07/12 09:30



Pratarmė

Pastaraisiais dešimtmečiais įvairios Europos įmonės pradėjo kur

kas labiau rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata (DSS). Padėtis

pagerėjo iš dalies todėl, kad vadovai pripažino, jog aktyvi lyderystė

rūpinantis sauga ir sveikata yra svarbi ne tik dėl teisinių ar etinių

priežasčių, bet ir naudinga verslui. Šios lyderystės gairės yra

EU-OSHA 2012–2013 m. Saugių darbo vietų kampanijos dalis.

Vykdant šią kampaniją siekiama įvertinti, kaip įmonės, darbuotojai

ir jų atstovai, taip pat kiti suinteresuotieji subjektai kartu gali gerinti

darbuotojų saugos ir sveikatos būklę. Šios praktinės gairės „Vadovų

lyderystė rūpinantis darbuotojų sauga ir sveikata“ skirtos vadovams,

kurie nori būti lyderiais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų

srityje. Leidinyje pabrėžiama, kaip svarbu nuolat gerinti saugos ir

sveikatos būklę, ir aptariama, koks turėtų būti pažangaus vadovo

vaidmuo šioje srityje.

Klestinti verslo bendruomenė kuria darbo vietas ir gerovę; tai būtų

neįmanoma be patikimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų

valdymo. Saugios darbo sąlygos neatsiejamos nuo prekių gamybos ir

paslaugų teikimo kokybės.

Įmonės veiklos sėkmė priklauso nuo apskaičiuotos rizikos.

Veiksmingiausias būdas mažinti šią riziką yra prevencija – taip įmonės

veikloje lieka mažiau netikrumo. Vertindamos riziką ir naudodamosi

tinkamomis prevencijos priemonėmis įmonės gali padidinti

produktyvumą, taigi ir pelną.

Christa Sedlatschek,

Europos saugos ir sveikatos darbe

agentūros direktorė

kg112049_LT_2.indd 4 24/07/12 09:30



Philippe de Buck,

BUSINESSEUROPE generalinis direktorius

Darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimas – tai visų organizacijos

BUSINESSEUROPE darbuotojų tikslas. Bendrovės – labai svarbi

visuomenės dalis ir darbo vietų kūrėjos, todėl mes plačiai skelbsime

ir reklamuosime šias gaires. Esu įsitikinęs, kad tai padės užkirsti kelią

saugos ir sveikatos pavojams darbo vietose. Šiandieniniai darbdaviai

turi suvokti, kad saugos ir sveikatos klausimai yra jų vykdomo

verslo dalis. Todėl raginame darbdavius ir jų įmonių vadovus visais

įmanomais būdais mažinti su darbuotojų sveikata ir sauga susijusią

riziką.

kg112049_LT_2.indd 5 24/07/12 09:30



„Geriau išvengti problemos,

negu ją spręsti.“

Darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) sistemų paskirtis –

nustatyti ir kuo labiau sumažinti riziką darbo vietose.

Verslo sėkmė taip pat priklauso nuo šių sistemų

veiksmingumo – per daug sudėtingos ar biurokratiškos

sistemos trukdo verslui, o gerai suplanuotos ir sklandžiai

veikiančios sistemos padeda verslui. Kad DSS sistemos

būtų naudingos, jos turi veikti sklandžiai ir turi būti

suderintos su bendru įmonės valdymu, jos tikslų, susijusių

su produkcija, įgyvendinimu ir veiklos terminais.

Todėl reikėtų prisiminti, kad darbdavių teisinė (ir

moralinė) pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir

sveikatą darbe, tartis su darbuotojais ir (ar) jų atstovais

ir įtraukti juos į diskusijas saugos ir sveikatos darbe

klausimais. Šioje srityje gali būti naudinga vadovų

lyderystė rūpinantis savo darbuotojų sauga ir sveikata.

Įžanga. Kodėl reikia rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata?

Europos Sąjungoje dėl darbe įvykusių nelaimingų

atsitikimų kasmet miršta daugiau kaip 5 550 žmonių.

Profesinių ligų poveikį sveikatai Europos Sąjungoje

labai sunku apskaičiuoti, be to, trūksta visuotinai

patvirtintų duomenų, tačiau, Tarptautinės darbo

organizacijos (ILO) duomenimis, Europos Sąjungoje

nuo profesinių ligų kasmet miršta 159 tūkstančiai

žmonių. Europos Sąjungos įmonėse kiekvienais

metais dėl nelaimingų atsitikimų darbe prarandama

apie 143 mln. darbo dienų (1). Vertinimų esama

įvairių, tačiau tokie nelaimingi atsitikimai ir ligos

ES ekonomikai per metus padaro mažiausiai

490 mlrd. EUR žalą. Norint, kad šie skaičiai mažėtų,

būtina numatyti riziką, imtis veiksmingų saugos

priemonių ir užtikrinti jų taikymą.

(1) „Nelaimingų atsitikimų darbe ES priežastys ir aplinkybės“ (http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=207&furtherPubs=yes).

kg112049_LT_2.indd 6 24/07/12 09:30

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=207&furtherPubs=yes


EU-OSHA – Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra | 7 © EU© EU© -OSH-OSHH-OSHSHHHHSHSHHHSHS A/JiA/JiA/Ji/Ji/Ji/J/Jii/Ji/Jiiiiiim Hom Hom Hom Hom Hom Hom m m Hom lmeslmeslmeslmeslmesmeslmeesmee

kg112049_LT_2.indd 7 24/07/12 09:30


8 | EU-OSHA – Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra© EU-OSHHA/ErA/E ic Dic Despuespujolsjols

Geriau išvengti problemos, negu ją spręsti

Europos šalyse požiūris į darbuotojų saugą ir sveikatą yra pagrįstas prevencija.

Tai reiškia, kad praktiškai siekiant nustatyti trumpalaikius ir ilgalaikius rizikos

veiksnius reikia išanalizuoti darbo procesus, o tada imtis priemonių, kiek

įmanoma, išvengti tos rizikos arba ją sumažinti.

kg112049_LT_2.indd 8 24/07/12 09:30



EU

© E

U©

EU

© E

U©

EU

EE©©©©©©

OS

HO

SH

-OS

HO

SH

-OS

H-O

SH

OS

OA

/Do

A/

AAm

inic

Wig

ley

© E

U©

EU

-OS

H-O

SA

/Jim

Ho

lme

s

Rūpinantis darbuotojų sveikata ir sauga galima

pagerinti verslo efektyvumą, taip pat apsaugoti

savo darbuotojus. Tai nustatyta neseniai atliktoje

Europos įmonių apklausoje apie naują ir kylančią

riziką (ESENER) (2).

Galima nauda:

• patiriama mažiau išlaidų ir sumažėja rizika, todėl taip

pat mažėja darbuotojų nedarbingumas ir kaita, rečiau

įvyksta nelaimingų atsitikimų, sumažėja bylinėjimosi

grėsmė;

• užtikrinamas didesnis verslo tęstinumas, todėl didėja

veiklos našumas – išvengiama incidentų ir nelaimingų

atsitikimų, įrangos gedimų ir procesų trikdžių;

• sutvirtėja įmonės padėtis ir pelnoma geresnė

reputacija tarp tiekėjų, klientų ir kitų partnerių.

Kodėl gera darbuotojų saugos ir sveikatos būklė yra naudinga?

„Prevencija – tai visų pirma rizikos

valdymas. Riziką valdo kartu

dirbantys žmonės.“

(2) http://www.esener.eu.

kg112049_LT_2.indd 9 24/07/12 09:30

http://www.esener.eu



© iS

© iS

© iS

© i

tock

tock

tk

Vadovybė gali imtis iniciatyvos užtikrinant darbuotojų

saugai ir sveikatai kylančių pavojų prevenciją darbe.

Siekiant stiprinti darbuotojų saugą ir sveikatą, svarbiausi

šie trys pagrindiniai valdymo principai:

• veiksminga ir tvirta lyderystė;

• darbuotojų įtraukimas ir jų konstruktyvus dalyvavimas;

• nuolatinis vertinimas ir peržiūra.

Šie trys punktai išsamiau aptarti toliau.

Vadovybės požiūris į darbuotojų saugą ir sveikatą

„Prevencija pagrįstas požiūris gali

būti veiksmingas tik tada, kai jam

pritaria vadovybė. Tvirta ir aiški vadovų

lyderystė, kuria suinteresuoti visų

lygių vadovai, rodo tokio prevencinio

požiūrio kryptingumą ir pagrįstumą.“

1 punktas. Veiksminga ir tvirta lyderystė

Veikla negali būti sėkminga, jei ji negrindžiama lyderystės

principu. Prevencinis požiūris gali būti veiksmingas tik

tada, kai jam pritaria vadovybė. Tvirta ir aiški vadovų

lyderystė, kuria suinteresuoti visų lygių vadovai, rodo

tokio prevencinio požiūrio kryptingumą ir pagrįstumą,

todėl kiekvienam tampa aišku, kad rūpintis darbuotojų

sauga ir sveikata yra įmonės strateginis uždavinys.

Praktikoje tai reiškia:

• vadovybė turėtų įsipareigoti rūpintis darbuotojų

sauga ir sveikata kaip viena pagrindinių organizacijos

vertybių ir pranešti apie tai darbuotojams;

• vadovai turėtų tiksliai žinoti apie organizacijoje

kylančių rizikos veiksnių pobūdį;

• vadovybė turėtų rodyti gerą pavyzdį ir būti nuosekli

lyderė šioje srityje, pavyzdžiui, visada laikytis visų

saugos ir sveikatos darbe taisyklių;

• turėtų būti aiškiai nustatyti, suplanuoti ir aktyviai

stebimi įvairių dalyvių vaidmenys ir atsakomybė

užtikrinant prevenciją ir valdant darbuotojų saugai ir

sveikatai kylančią riziką;

• DSS klausimus galima įtraukti į įmonės veiklos

tęstinumo ir (arba) socialinės atsakomybės strategiją,

taip pat šie klausimai gali būti sprendžiami per tiekimo

grandinę.

kg112049_LT_2.indd 10 24/07/12 09:30


EU-OSHA – Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra | 11 © EU© EU© EU© EUE© EUE© EU© EU© -OSH-OSH-OSH-OSH-OSHOS-OSHHA/JiA/JiA/JiA/A/JA/Ji/JJA im Hom Hom Hom Hom Hom Homm m Holmlmllmmesmesmlmesmeslmmesmmeslmmesm

Lyderystės DSS srityje praktiniai pavyzdžiai:

• lankomasi darbo vietose ir su darbuotojais kalbamasi apie jiems susirūpinimą

keliančius sveikatos ir saugos klausimus (darbuotojai gali ne tik nurodyti

problemas, bet ir pasiūlyti sprendimus);

• asmeninė vadovo atsakomybė ir rodomas dėmesys;

• asmeninis geras pavyzdys;

• pakankamas pinigų ir laiko skyrimas DSS (pagal galimybes).

kg112049_LT_2.indd 11 24/07/12 09:30



Antverpene esanti aliejaus rafinavimo gamykla „Total“

ėmė bendradarbiauti su rangovu „SPIE Belgium“,

teikiančiu jai vamzdynų ir mašinų priežiūros paslaugas.

Netrukus paaiškėjo, kad šių įmonių verslo ir saugos

kultūros principai skiriasi. Juos reikėjo suderinti, kad

sumažėtų nelaimingų atsitikimų ir susirgimų skaičius.

Intensyvus darbas leido įmonėms išspręsti didžiausius

organizacinius skirtumus, o tada dėmesys atkreiptas

į darbuotojų elgesį darbo vietose. Darbuotojai

paraginti dirbti atsakingai ir savarankiškai, mokant

juos, pavyzdžiui, prieš imantis naujos užduoties

įvertinti riziką. Abiejų įmonių organizacinę kultūrą

pavyko suderinti po intensyvių (daugiausia neoficialių)

diskusijų.

Įgyvendinus šiuos pakeitimus, kai tik abi įmonės susitarė

laikytis gerosios praktikos, nelaimingų atsitikimų

nebeįvyko.

Sėkmės prielaidos

Abiejų įmonių saugos darbe principus pavyko suderinti

tik dėl atviro bendravimo, geros lyderystės, aktyvaus

darbuotojų dalyvavimo ir pažangaus už prevenciją

atsakingų padalinių požiūrio. Kadangi dalyvavo

aukštesnieji vadovai, darbuotojai suprato, kad visi su

jų sveikata ir sauga susiję klausimai įmonei yra labai

svarbūs.

Svarbiausi veiksmai šiame procese buvo:

• naujienlaiškių platinimas ir informacijos valdymas;

• saugos tikrinimai;

• metodiniai pasitarimai (darbuotojams skaitomi

trumpi pranešimai konkrečiu su sveikata ir sauga

susijusiu klausimu);

• visapusiško mokymo kursai.

GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDYS

Aliejaus rafinavimo gamykla Belgijoje

kg112049_LT_2.indd 12 24/07/12 09:30



2 punktas. Darbuotojų įtraukimas ir jų konstruktyvus dalyvavimas

Norint, kad vadovybės iniciatyvos būtų sėkmingos,

svarbus abipusis procesas – darbuotojų įtraukimas ir jų

konstruktyvus dalyvavimas.

Pagal ES teisės aktus darbdaviai privalo bendrauti su

savo darbuotojais jų sveikatos ir saugos klausimais,

būtent: teikti informaciją, aiškinti ir mokyti, taip pat

konsultuotis su darbuotojais ir jų atstovais. Reikalavimai

konkrečiose valstybėse gali būti skirtingi; darbdaviams

gali būti privaloma sudaryti saugos komitetus ir paskirti

darbuotojams atstovaujantį asmenį.

Dalyvaujant darbuotojams, kuriama dialogo kultūra.

Darbuotojai ir jų atstovai raginami dalyvauti priimant

jų sveikatai ir saugai svarbius sprendimus. Kai kurie

darbdaviai suprato, kad naudinga ne tik laikytis

įstatymuose nustatytų įsipareigojimų, bet daryti dar

daugiau. Jie kasdien skatina darbuotojus aktyviai

dalyvauti rūpinantis sveikata ir sauga ir įtraukia juos

į papildomus pasitarimus, pavyzdžiui, darbo grupes,

nagrinėjančias konkrečias temas.

Ypač svarbus yra efektyvus į viršų kylantis bendravimas –

darbuotojai yra išklausomi ir reaguojama į tai, ką jie

sako. Ne mažiau svarbu, kad darbuotojai prisiimtų

atsakomybę laikytis sveikatos ir saugos darbe taisyklių

ir konstruktyviai bei naudingai bendradarbiautų su

vadovybe. Esant tokiam abipusiam procesui, kuriama

kultūra, kurioje darbdavių ryšiai su darbuotojais yra

pagrįsti bendradarbiavimu, pasitikėjimu ir problemų

sprendimu kartu. Sukūrus tokią kultūrą, gali pagerėti

darbuotojų sveikatos ir saugos būklė.

„Dalyvaujant darbuotojams, kuriama

dialogo kultūra. Darbuotojai ir

jų atstovai raginami dalyvauti

priimant jų sveikatai ir saugai

svarbius sprendimus.“

Nereikėtų manyti, kad tiesioginis darbuotojų dalyvavimas

gali pakeisti atstovavimo darbuotojams sistemą. Tai dvi

atskiros veiklos sritys ir jose abiejose galima sėkmingai

dirbti pagal toje šalyje veikiančias sistemas ir konkrečias

darbovietės ypatybes.

Esant tokiai bendradarbiavimo kultūrai, gali sumažėti

nelaimingų atsitikimų, galima priimti ekonomiškai

naudingus sprendimus, taip pat gali padidėti darbo

našumas. Taip galima sumažinti nedarbingumą ir geriau

kontroliuoti riziką darbe.

Darbuotojai gali ypač naudingai dalyvauti:

• vertinant riziką;

• formuojant politiką ir diegiant priemones;

• mokymo ir įgyvendinimo procesuose teikdami svarbias

pastabas.

kg112049_LT_2.indd 13 24/07/12 09:30




Aprangos ir tekstilės gamybos įmonės darbuotojų apsaugos nuo įsidūrimų adata strategija

Jungtinės Karalystės aprangos gamybos įmonės

vadovai su profesinėmis sąjungomis tarėsi, kaip

pasiekti, kad sumažėtų sužeidimų su siuvimo

mašinomis dirbantiems siuvėjams įsidūrus siuvimo

mašinos adata, nes įprastos siuvimo mašinose

įmontuotos apsaugos priemonės nevisiškai

apsaugodavo siuvėjus. Konkrečioje darbo vietoje

buvo sudaryta maža darbo grupė (joje dalyvavo ir

du su siuvimo mašinomis dirbantys siuvėjai), kurios

paprašyta suprojektuoti visiems siuvėjams tinkamą

apsaugos priemonę. Tada toje darbo vietoje dirbančių

siuvėjų paprašyta išbandyti naujosios apsaugos

priemonės prototipus. Dirbant su tomis siuvimo

mašinomis, kuriose buvo įmontuota ši apsaugos

priemonė, sužeidimų įsidūrus siuvimo mašinos

adata nebepasitaikydavo. Šios bendros pastangos

buvo naudingos ne tik darbuotojams, bet ir verslui,

nes sumažėjo darbdavio išlaidos, susidarančios dėl

darbuotojams mokamų kompensacijų ir draudimo

įmokų.

3 punktas. Nuolatinis vertinimas ir peržiūra

Gerinant darbuotojų saugos ir sveikatos būklę stebėsena

ir ataskaitų teikimas yra būtinos priemonės. Valdymo

sistemos, kuriose, pavyzdžiui, įmonės valdybos nariams

teikiamos konkrečios (kaip antai dėl nelaimingų

atsitikimų), taip pat reguliarios sveikatos ir saugos

politikos įgyvendinimo rezultatų ataskaitos, gali padėti

iškelti aktualius klausimus, nustatyti problemas ir

galiausiai pagerinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę.

Gerą vertinimo ir peržiūros sistemą sudaro:

• procedūros, pagal kurias įmonės valdybos nariams

ir savininkams kuo greičiau pranešama apie dideles

darbuotojų sveikatos ir saugos problemas;

• sistemos, kuriose saugomi ir laiku pateikiami tikslūs

duomenys apie incidentus, pavyzdžiui, nelaimingų

atsitikimų dažnį ir sergamumą;

• susitarimai atsižvelgti į darbuotojų nuomones bei

patirtį ir jomis remtis;

• reguliariai rengiamos prevencinių sistemų, pavyzdžiui,

mokymo ir techninės priežiūros programų, poveikio

DSS ataskaitos;

• reguliarūs rizikos kontrolės ir valdymo veiksmingumo

auditai;

• pokyčių, pavyzdžiui, naujų darbo procesų, procedūrų

arba produktų, poveikio saugai ir sveikatai vertinimai;

• veiksmingos naujų ir pakeistų teisės aktų reikalavimų

įgyvendinimo procedūros.

kg112049_LT_2.indd 14 24/07/12 09:30



U©

EU

-OS

HOOO-

A/J

im H

om

Ho

lme

sl

© F

o©©©©©

toli

Ri

Ri

Ra

/Rch

ar

cha

cha

cha

cha

ha

chchh V

id

Vi

Vi

Vi

Vi

Vi

Vill

al

llao

n

„Gerinant darbuotojų saugos ir

sveikatos būklę stebėsena ir ataskaitų

teikimas yra būtinos priemonės.“


Vertinimo ir peržiūros procedūros patobulintos po nelaimingo atsitikimo Italijos miltų malimo pramonėje

Per nelaimingą atsitikimą, kuris įvyko atliekant

miltų malimo mašinos reguliarią techninę priežiūrą,

buvo sužeisti trys darbuotojai. Atliekant pradinį

patikrinimą po nelaimingo atsitikimo nustatyta, kad

buvo laikomasi saugos procedūrų ir kad nelaimingas

atsitikimas įvyko ne dėl įrangos gedimo, o dėl

netinkamos mechanizmo konstrukcijos. Fabrikas

priklauso Prancūzijos miltų malimo įmonių grupei, kuri

yra įdarbinusi 160 darbuotojų Italijos Sienos regione.

Darbdavys nusprendė ištirti padėtį kartu su įvairiais

suinteresuotaisiais asmenimis: įmonės vadovais,

darbuotojams atstovaujančiais sveikatos ir saugos

specialistais, darbo inspekcija ir regiono sveikatos

draudimo fondo pareigūnais. Nelaimingo atsitikimo

priežastis nustatyti padėjo darbuotojų atstovai

sveikatos ir saugos komitete, darbuotojai ir priežiūros

personalas.

Atsižvelgiant į šį dalyvavimu pagrįstą požiūrį vyko

pokalbiai su mašinų operatoriais, buvo išklausyti jų

pasiūlymai, kaip būtų galima patobulinti mašinų

konstrukciją. Kartu atlikus šį tyrimą buvo nustatyta,

kad reikia patobulinti temperatūros matuoklio

konstrukciją. Taip pat sužinota, kad viena iš

nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo nepakankamas

darbuotojų skaičius, be to, nustatyta darbuotojų

mokymo problemų. Tyrimas taip pat padėjo Darbo

ministerijai pradėti saugos standartuose esamų

trūkumų nustatymo ir šalinimo procesą.

kg112049_LT_2.indd 15 24/07/12 09:30



Įmonėje taikomos lyderystės DSS srityje savarankiškas vertinimas

Kaip per vieną dieną neįmanoma įkurti įmonės, taip ir

patikimai prevencijos politikai sukurti reikia ilgalaikių

pastangų.

Naudinga pradėti nuo prevencijos lygio įmonėje

vertinimo. Naudodami šią savarankiško vertinimo

priemonę surinksite reikiamą informaciją ir sužinosite,

kaip galite pagerinti padėtį.

Kaip tai daroma?

Vertinant pabrėžiami tam tikri požiūrio į saugą ir sveikatą

įmonėje aspektai:

• prevencijos politika;

• lyderystė;

• prevencinės priemonės;

• informavimas, mokymas ir konsultavimas.

Kiekvienam iš šių aspektų skirtos trys priemonės

dalys. Kiekvienoje iš šių dalių turėtumėte įvertinti savo

įmonės pasiekimus pagal keturis pateiktus aprašymus.

Kiekvienoje iš šių dalių nustatykite, kuris aprašymas (A, B,

C ar D) tiksliausiai atitinka padėtį jūsų įmonėje. Galiausiai,

naudodamiesi pateikta lentele, apskaičiuokite balų sumą.

„Ateityje klestės tos įmonės, kurios

jau dabar turi aiškią viziją ir kurioms

pakanka įžvalgos investuoti

į naujoves ir rūpintis savo darbuotojų

sveikata ir sauga.“

Kas turėtų tai daryti?

Geriausia, kad vertinimą atliktų įmonės generalinis

direktorius. Vertinti gali ir daugiau žmonių – tokiu atveju

galutinė balų suma būtų gauta apskaičiavus balų vidurkį

arba kartu susitarus, kuris iš aprašymų labiausiai tinka

įmonei apibūdinti.

Kaip pagerinti padėtį?

Iš balų sumos sužinosite prevencijos lygį įmonėje. Ši

priemonė taip pat jus paskatins ir suteiks konkrečių

galimybių pagerinti padėtį remiantis aprašymais, kuriuos

pasirinkus skiriama daugiau balų.

kg112049_LT_2.indd 16 24/07/12 09:30



AB

CD

Pre

ve

nci

jos

po

liti

ka

Pre

ve

nci

jos

po

liti

ko

s

užd

av

inia

i

Sa

ug

os

ir s

ve

ika

tos

srit

yje

užd

av

inia

i nė

ra n

ust

aty

ti.

Yra

nu

sta

tyti

be

nd

rie

ji

užd

av

inia

i sa

ug

os

ir

sve

ika

tos

srit

yje

.

Yra

nu

sta

tyti

ko

nkr

etū

s

užd

av

inia

i sa

ug

os

ir

sve

ika

tos

srit

yje

, ku

rie

kart

ais

pe

rsv

ars

tom

i.

Atl

ieka

mi v

ert

inim

ai p

ag

al

kon

kre

čiu

s sa

ug

os

ir s

ve

ika

tos

rod

ikliu

s ir

pa

ga

l ta

i de

rin

am

a

po

litik

a, s

ieki

an

t n

uo

lat

ge

rin

ti

pa

dė

tį.

Po

liti

ko

s

do

ku

me

nta

s

(po

liti

ko

s

rašy

tin

is

išd

ėst

ym

as)

Sv

eik

ato

s ir

sa

ug

os

po

litik

os

do

kum

en

to

nė

ra.

Yra

pa

ren

gta

s b

en

dro

po

bū

dži

o ir

ne

kon

kre

tus

sve

ika

tos

ir s

au

go

s p

olit

iko

s

do

kum

en

tas.

Yra

pa

ren

gta

s a

išku

s

po

litik

os

do

kum

en

tas,

kuri

am

e įm

on

ė įs

ipa

reig

oja

rūp

inti

s d

arb

uo

tojų

sve

ika

ta ir

sa

ug

a.

Yra

pa

ren

gta

s a

išku

s p

olit

iko

s

do

kum

en

tas,

ku

ria

me

įmo

nė

įsip

are

igo

ja r

ūp

inti

s

da

rbu

oto

jų s

ve

ika

ta ir

sau

ga

. Ap

ie jį

pra

ne

šam

a

da

rbu

oto

jam

s ir

klie

nta

ms.

Ve

iksm

ų

pla

na

i

Ka

rta

is (

po

ne

laim

ing

ų

ats

itik

imų

, in

spe

kto

rių

viz

ito

ir k

t.)

ima

ma

si

pri

em

on

ių s

au

go

s ir

sve

ika

tos

bū

kle

i ge

rin

ti.

Re

mia

nti

s b

en

dru

oju

įmo

nė

s v

eik

los

ve

rtin

imu

pla

nu

oja

mo

s ka

i ku

rio

s

pri

em

on

ės

sau

go

s ir

sve

ika

tos

srit

yje

.

Re

mia

nti

s ri

ziko

s v

ert

inim

u

pa

ren

gta

s sa

ug

os

ir

sve

ika

tos

ve

iksm

ų p

lan

as

(ja

me

nu

sta

tyti

te

rmin

ai,

ats

ako

myb

ė ir

ište

klia

i).

Yra

pa

ren

gta

s sa

ug

os

ir

sve

ika

tos

ve

iksm

ų p

lan

as

(ja

me

nu

sta

tyti

te

rmin

ai,

ats

ako

myb

ė ir

ište

klia

i). J

is

reg

ulia

ria

i pe

ržiū

rim

as

ir

keič

iam

as.

kg112049_LT_2.indd 17 24/07/12 09:30



AB

CD

Ly

de

ryst

ė

Ly

de

ryst

ėP

rev

en

cijo

s sr

ityj

e

lyd

ery

stė

s n

esi

ima

ma

,

ne

s m

an

om

a, k

ad

vis

i

ir t

aip

žin

o p

rev

en

cijo

s

sva

rbą

.

Pre

ve

nci

jos

srit

ies

lyd

eri

s

yra

įmo

nė

s D

SS

sp

eci

alis

tas.

Šią

po

litik

ą ji

s v

ykd

o

rod

yda

ma

s g

erą

pa

vyz

dį

kiti

em

s.

Pre

ve

nci

jos

srit

ies

lyd

erė

yra

įmo

nė

s v

ad

ov

ybė

, ir

tai

aiš

kia

i nu

rod

yta

po

litik

os

do

kum

en

te.

Va

do

vyb

ė r

od

o g

erą

pa

vyz

dį i

r

yra

pre

ve

nci

jos

srit

ies

lyd

erė

.

Ats

ak

om

yb

ėO

rga

niz

aci

joje

nie

kas

ne

pri

siim

a a

iški

os

ats

ako

myb

ės

už

sau

gą

ir

sve

ika

tą.

Už

sau

gą

ir s

ve

ika

tą

ats

aki

ng

as

įmo

nė

s D

SS

spe

cia

lista

s.

Įmo

nė

s D

SS

sp

eci

alis

tas

ir t

iesi

og

inia

i va

do

va

i

ats

aki

ng

i už

sau

go

s ir

sve

ika

tos

po

litik

ą.

Tie

sio

gin

iai v

ad

ov

ai a

tsa

kin

gi

už

sau

go

s ir

sv

eik

ato

s p

olit

iko

s

įgyv

en

din

imą

.

Va

ldy

ma

sS

ve

ika

tos

ir s

au

go

s

kla

usi

ma

i be

ve

ik

nie

kad

a n

esv

ars

tom

i

pe

r v

ad

ov

ybė

s ir

(a

rba

)

va

ldyb

os

po

sėd

žiu

s ir

va

ldym

o e

fekt

yvu

ma

s

pa

ga

l ju

os

ne

ve

rtin

am

as.

Sv

eik

ato

s ir

sa

ug

os

kla

usi

ma

i va

do

vyb

ės

ir (

arb

a)

va

ldyb

os

po

sėd

žiu

ose

sv

ars

tom

i

tik

po

su

nki

ų n

ela

imin

gų

ats

itik

imų

; to

kia

is a

tve

jais

pa

ga

l ju

os

ve

rtin

am

as

va

ldym

o e

fekt

yvu

ma

s.

Sv

eik

ato

s ir

sa

ug

os

kla

usi

ma

i įp

rast

ai s

va

rsto

mi

va

do

vyb

ės

ir (

arb

a)

va

ldyb

os

po

sėd

žiu

ose

;

pri

reik

us

jais

dis

kutu

oja

ma

.

Ta

i yra

va

ldym

o

efe

ktyv

um

o v

ert

inim

o

sud

ėti

nė

da

lis.

Sv

eik

ato

s ir

sa

ug

os

kla

usi

ma

i

įpra

sta

i sv

ars

tom

i va

do

vyb

ės

ir

(arb

a)

va

ldyb

os

po

sėd

žiu

ose

ir

nu

ose

klia

i te

ikia

ma

atn

au

jinta

susi

jusi

info

rma

cija

. Jie

yra

vie

ni p

ag

rin

din

ių v

ald

ymo

efe

ktyv

um

o v

ert

inim

o k

rite

rijų

.

kg112049_LT_2.indd 18 24/07/12 09:30



AB

CD

Pre

ve

nci

jos

pri

em

on

ės

Riz

iko

s

ve

rtin

ima

s

Su

įmo

nė

s v

eik

la

susi

ję r

izik

os

ve

iksn

iai

pra

de

da

mi v

ert

inti

tik

įvyk

us

ne

laim

ing

am

ats

itik

imu

i.

Įmo

nė

s D

SS

sp

eci

alis

tas

ge

rai ž

ino

, ko

kia

yra

rizi

kos

ve

iksn

ių v

isu

ma

org

an

iza

cijo

je.

Va

do

va

i ge

rai ž

ino

, ko

kia

yra

riz

iko

s v

eik

snių

vis

um

a

org

an

iza

cijo

je.

Vis

i su

sa

ug

a ir

sv

eik

ata

su

siję

rizi

kos

ve

iksn

iai i

šsa

mia

i

įve

rtin

am

i be

i užr

ašo

mi

do

kum

en

tuo

se ir

yra

to

liau

reg

ulia

ria

i ve

rtin

am

i ir

pe

ržiū

rim

i. V

isi d

arb

uo

toja

i

ati

nka

ma

i in

form

uo

jam

i ir

mo

kom

i.

Da

rbo

vie

tų

tik

rin

ima

i

Da

rbo

vie

tos

ne

tikr

ina

mo

s, n

es

sve

ika

ta ir

sa

ug

a

užt

ikri

na

mo

s

inst

rukc

ijom

is ir

pro

ced

ūro

mis

.

Įmo

nė

s D

SS

sp

eci

alis

tas

kart

ais

, sie

kda

ma

s įv

ert

inti

sve

ika

tos

ir s

au

go

s b

ūkl

ę

da

rbe

, pa

tikr

ina

da

rbo

vie

tas.

Įmo

nė

s D

SS

sp

eci

alis

tas

reg

ulia

ria

i tik

rin

a d

arb

o

vie

tas

kart

u s

u k

on

kre

tau

s

pa

da

linio

(d

arb

o v

ieto

s)

tie

sio

gin

iu v

ad

ov

u.

Va

do

vyb

ė r

eg

ulia

ria

i tik

rin

a

da

rbo

vie

tas

ir im

asi

ve

iksm

ų

kie

kvie

nu

atv

eju

, ka

i yra

ne

ati

tiki

mų

.

Pir

kim

ai

(pa

sla

ug

os,

tie

kė

jai,

pro

du

kta

i)

Pe

rka

nt

ats

ižv

elg

iam

a

į ke

lis v

eik

sniu

s,

pa

vyz

dži

ui,

kain

ą ir

efe

ktyv

um

ą. S

ve

ika

tos

ir

sau

go

s kr

ite

rija

i ats

kira

i

ne

sva

rsto

mi.

Pe

rka

nt

ats

ižv

elg

iam

a į

kelis

ve

iksn

ius,

pa

vyz

dži

ui,

kain

ą

ir e

fekt

yvu

mą

. Sv

eik

ato

s ir

sau

go

s kr

ite

rija

i sv

ars

tom

i

pe

rka

nt

po

ten

cia

liai

pa

vo

jing

us

me

cha

niz

mu

s.

Pe

rka

nt

įra

ng

ą, p

reke

s ir

pa

sla

ug

as

va

do

va

uja

ma

si

kon

kre

čia

is s

ve

ika

tos

ir

sau

go

s kr

ite

rija

is.

Pe

rka

nt

įra

ng

ą, p

reke

s ir

pa

sla

ug

as

va

do

va

uja

ma

si

kon

kre

čia

is s

ve

ika

tos

ir s

au

go

s

krit

eri

jais

. Ga

vu

s p

irki

nį,

pri

eš

pra

de

da

nt

jį e

ksp

loa

tuo

ti,

įsit

ikin

am

a, k

ad

jis

ati

tin

ka t

uo

s

krit

eri

jus.

kg112049_LT_2.indd 19 24/07/12 09:30



AB

CD

Info

rma

vim

as,

mo

ky

ma

s ir

ko

nsu

lta

vim

as

Na

ujų

da

rbu

oto

jų

mo

ky

ma

s ir

inst

ruk

tav

ima

s

Na

uji

da

rbu

oto

jai

(ta

ip p

at

laik

inie

ji

da

rbu

oto

jai i

r m

oki

nia

i)

iška

rt p

rad

ed

a d

irb

ti.

Info

rma

cija

ir in

stru

kcijo

s

jiem

s p

ate

ikia

mo

s ta

da

,

kai y

ra la

iko

.

Na

uji

da

rbu

oto

jai (

taip

pa

t la

ikin

ieji

da

rbu

oto

jai i

r

mo

kin

iai)

, pri

eš

pra

dė

da

mi

dir

bti

, ga

un

a r

ašy

tin

es

da

rbo

inst

rukc

ijas.

Na

uji

da

rbu

oto

jai (

taip

pa

t la

ikin

ieji

da

rbu

oto

jai i

r

mo

kin

iai)

, pri

eš

pra

dė

da

mi

dir

bti

, ga

un

a v

isą

re

ikia

mą

info

rma

ciją

ir in

stru

kcija

s.

Na

uji

da

rbu

oto

jai (

taip

pa

t la

ikin

ieji

da

rbu

oto

jai i

r

mo

kin

iai)

, pri

eš

pra

dė

da

mi

dir

bti

, ga

un

a v

isą

re

ikia

mą

info

rma

ciją

ir in

stru

kcija

s.

Pa

tikr

ina

ma

, ar

jie t

ikra

i vis

ką

sup

rato

.

Mo

ky

ma

sD

arb

uo

toja

i ir

va

do

va

i

ne

mo

kom

i rū

pin

tis

sau

ga

ir s

ve

ika

ta. M

oko

ma

si t

ik

iš p

ati

rtie

s.

Da

rbu

oto

jai k

on

kre

čia

i

mo

kom

i su

jų d

arb

u

susi

jusi

ais

sa

ug

os

ir

sve

ika

tos

kla

usi

ma

is.

Da

rbu

oto

jai i

r v

ad

ov

ai

kon

kre

čia

i mo

kom

i su

da

rbu

su

siju

sia

is s

au

go

s ir

sve

ika

tos

kla

usi

ma

is.

Kie

kvie

na

s įm

on

ėje

dir

ba

nti

s

asm

uo

– ir

da

rbu

oto

jai,

ir v

ad

ov

ai –

vis

ap

usi

ška

i

mo

kom

i su

da

rbu

su

siju

sia

is

sau

go

s ir

sv

eik

ato

s kl

au

sim

ais

,

šie

mo

kym

ai r

eg

ulia

ria

i

atn

au

jina

mi i

r ka

rto

jam

i.

Ko

nsu

lta

vim

as

Įmo

nė

s D

SS

sp

eci

alis

tas

pa

ren

gia

pre

ve

nci

jos

stra

teg

iją ir

su

pa

žin

din

a

su ja

va

do

vyb

ę.

Va

do

vyb

ė p

are

ng

ia įm

on

ės

pre

ve

nci

jos

stra

teg

iją

ir s

u ja

su

pa

žin

din

a

dir

ba

nči

uo

siu

s.

Va

do

vyb

ė p

are

ng

ia įm

on

ės

pre

ve

nci

jos

stra

teg

iją

pa

siko

nsu

lta

vu

si s

u

da

rbu

oto

jais

(jų

ats

tov

ais

).

Va

do

vyb

ė n

uo

lat

de

rin

a s

u

da

rbu

oto

jais

(jų

ats

tov

ais

)

vis

us

DS

S k

lau

sim

us.

Jūsų

bal

ų su

ma

Ap

ska

ičiu

oki

te b

alų

su

mą

na

ud

od

am

iesi

šia

len

tele

:

Kie

k yr

a A

x 1

=

Kie

k yr

a B

x 3

=

Kie

k yr

a C

x 5

=

Kie

k yr

a D

x 7

=

IŠ V

ISO

=

Jūsų

bal

ų su

ma

61

ir

da

ug

iau

. Jū

sų įm

on

ė D

SS

sri

tyje

vyk

do

pa

kan

kam

ai

au

kšto

lyg

io p

rev

en

cijo

s p

olit

iką

. Ir

tolia

u t

aip

da

ryki

te!

37

–6

0. P

rev

en

cija

jum

s ti

kra

i rū

pi,

tači

au

ka

i ką

ga

lėtu

mė

te

pa

ge

rin

ti.

12

–3

6. J

ūsų

įmo

nė

je y

ra t

ik p

rev

en

cijo

s u

žuo

ma

zgo

s. S

kub

iai

imki

tės

da

ug

iau

pre

ve

nci

nių

pri

em

on

ių.

kg112049_LT_2.indd 20 24/07/12 09:30



© E

U©©©©©©

SH

SH

SH

-OS

HS

HHHS

HHHS

HA

/Ji

A/J

iA

/Ji

A/J

iA

/A

/A

/AAA

m H

om

H H HHlm

es

lme

slm

es

lme

sm

elm

e©

iSto

ckk

Saugių darbo vietų kampanijos interneto svetainės

atskirame skyrelyje pateikta daugiau patarimų ir gairių

vadovams. Ten rasite nuorodų į įvairius leidinius ir

svetaines, taip pat galėsite skaityti šias gaires internete

arba jas parsisiųsti.

Ši informacija 24 kalbomis paskelbta

http://www.healthy-workplaces.eu

Daugiau informacijos galite gauti iš šių organizacijų:

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra

(EU-OSHA)

http://osha.europa.eu

• Atstovavimas darbuotojams ir konsultavimasis su

jais sveikatos ir saugos klausimais – Europos įmonių

apklausos apie naują ir kylančią riziką (ESENER) išvadų

analizė

• Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas – Europos

įmonių apklausos apie naują ir kylančią riziką (ESENER)

išvadų analizė

• Psichosocialinės rizikos valdymas – Europos įmonių

apklausos apie naują ir kylančią riziką (ESENER) išvadų

analizė

• Psichosocialinės rizikos valdymas Europos įmonėse:

paskatų, kliūčių ir poreikių analizė remiantis apklausos

ESENER išvadomis

http://osha.europa.eu/lt/publications/reports

BUSINESSEUROPE

http://www.businesseurope.eu

Tarptautinė darbo organizacija (ILO)

http://www.ilo.org

Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo sistemos,

ILO „Safework“ programa

Šaltiniai ir išsamesnė informacija

kg112049_LT_2.indd 21 24/07/12 09:30



http://osha.europa.eu/lt/publications/reports


http://www.ilo.org



Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros ir jos

partnerių daugiau kaip 30 šalių koordinuojama Saugių

darbo vietų kampanija remia įvairią nacionalinę ir

Europos veiklą. Vykdant 2012–2013 m. kampaniją

„Bendromis jėgomis mažinkime riziką darbe“

informuojama, kokia svarbi lyderystė DSS srityje, ir

skatinama, kad darbuotojai dalyvautų veikloje, kuria

siekiama juos apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų darbe

ir profesinių ligų.

Bendra informacija


Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros

(EU-OSHA) uždavinys – siekti, kad Europa taptų

saugesne, sveikesne ir produktyvesne vieta dirbti.

Agentūra renka, rengia, kuria ir platina patikimą,

apibendrintą ir objektyvią informaciją apie darbuotojų

saugą ir sveikatą bei organizuoja visoje Europoje

vykdomas informuotumo didinimo kampanijas. Europos

Sąjungoje ši agentūra įsteigta 1996 m. Ispanijos Bilbao

mieste, joje kartu dirba Europos Komisijos, valstybių

narių vyriausybių, darbdavių ir darbuotojų organizacijų

atstovai, taip pat geriausi visų 27 ES valstybių ir kitų šalių

ekspertai.

BUSINESSEUROPE narėmis yra 41 centrinė

pramonės ir darbdavių federacija 35 valstybėse. Jos

bendradarbiauja siekdamos Europos ekonomikos augimo

ir konkurencingumo. BUSINESSEUROPE atstovauja

mažosioms, vidutinėms ir didelėms įmonėms.

BUSINESSEUROPE atlieka labai svarbų vaidmenį Europoje

kaip pagrindinė ES lygmeniu veikianti horizontali verslo

organizacija. Per savo nares federacijas BUSINESSEUROPE

atstovauja 20 milijonų įmonių. Jos pagrindinė užduotis –

užtikrinti, kad būtų atstovaujama įmonių interesams ir jie

būtų ginami per Europos institucijas, siekiant svarbiausio

tikslo – palaikyti ir didinti įmonių konkurencingumą.

Dalyvaudama Europos socialiniame dialoge

BUSINESSEUROPE remia sklandų darbo rinkų veikimą.

Svarbiausios datos

• Kampanijos pradžia 2012 m. balandžio 18 d.

• Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitės

2012 m. ir 2013 m. spalio mėn.

• Gerosios praktikos apdovanojimų ceremonija

2013 m. balandžio mėn.

• Saugių darbo vietų kampanijos dalyvių aukščiausiojo

lygio susitikimas 2013 m. lapkričio mėn.

kg112049_LT_2.indd 22 24/07/12 09:30




Vadovų lyderystė rūpinantis darbuotojų sauga ir sveikata. Praktinės gairės

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras

2012 — 22 p. — 17,6 x 25 cm

ISBN 978-92-9191-626-9

doi:10.2802/37407

Koncepcija ir dizainas: Kris Kras Design, Nyderlandai

Fotografuota Jungtinės Karalystės įmonių „Baxter Healthcare“, „Ideal Standard“, „Pirelli Tyres“

ir „Toyota Material Handling“ darbovietėse. Dėkojame partneriams už dosnią paramą.

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

kg112049_LT_2.indd 23 24/07/12 09:30



Vadovų lyderystė rūpinantis darbuotojų

sauga ir sveikata. Praktinės gairės

Įmonių ir organizacijų veiklos sėkmė priklauso

ir nuo saugių bei sveikatai nekenkiančių

darbo vietų; jos taip pat svarbios plačiajai

visuomenei. Šiose gairėse įmonių vadovai

ras praktinės informacijos, kaip darbuotojų

saugos ir sveikatos būklę galima pagerinti

veiksminga lyderyste, įtraukiant darbuotojus,

nuolat vertinant ir tikrinant padėtį, siekiant,

kad įmonių ir organizacijų veikla būtų saugi

ir nekenktų niekieno sveikatai. Atliekant

diagnostinį patikrinimą galima nustatyti,

koks yra prevencijos lygis įmonėje, ir

pasisemti idėjų, kaip pagerinti padėtį.

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra

Gran Vía 33, 48009 Bilbao, SPAIN

Tel. +34 944794360

Faks. +34 944794383

El. paštas: [email protected]


BUSINESSEUROPE

Avenue de Cortenbergh/Kortenberglaan 168,

1000 Bruxelles/Brussel,

BELGIQUE/BELGIË

Tel. +32 22376511

Faks. +32 22311445

El. paštas: [email protected]


TE-31

-11

-19

0-LT-C

ISBN 978-92-9191-626-9

kg112049_LT_2.indd 24 24/07/12 09:30

mailto:[email protected]


mailto:[email protected]


Documents

Vadovų lyderystė rūpinantis darbuotojų sauga ir sveikata...kas labiau rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata (DSS). Padėtis pagerėjo iš dalies todėl, kad vadovai pripažino,