19
VADOVĖLIS KLASEI 5 Irena Smetonienė baltos lankos

VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

VADOVĖLIS KLASEI5

Irena Smetonienė

baltos lankos

Page 2: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

2 3

Pratarmė

Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri-nėjimo, akcentuojamas taisyklingos kalbėsenos formavimas, padė-siantis išmokyti taisyklingos rašybos.

Penktokai smalsūs vaikai, nori kuo daugiau sužinoti. Bet šis am-žiaus tarpsnis reikalauja ypatingo santykio: jeigu smalsumas nebus patenkintas, vaikas liausis domėjęsis dalyku. Todėl vadovėlyje už-simenama ir apie tuos kalbos reiškinius, kurie išsamiau bus einami aukštesnėse klasėse, bet mokiniams kelia klausimų jau dabar.

Labai svarbus vadovėlio ryšys su mokiniu. Čia pasitelktas vaikų ir paauglių žurnalų leidėjų metodas: kalbėtis su adresatu, pasakoti ir priminti, ką vaikas jau žino, kaip jo žinios susijusios su tolesne medžiaga. Nuolat žadinamas asociatyvus mąstymas.

Vadovėlis naujas ir tuo, kad skirtas ir mokiniui, ir mokytojui, ir tėvams. Stengtasi sudėti visą penktokui reikalingą teorinę medžia-gą. Tada mokytojui nereikės nieko papildomai ieškoti po internetą, kuriame pilna klaidų ir prieštaringų požiūrių. Jei pasitaikytų pra-leisti pamoką, mokinys galės susipažinti su jos turiniu ir atlikti už-duotis, remdamasis čia pat pateikiama teorine medžiaga. Vadovė-lis labai parankus tėvams, kurie nori padėti vaikui ruošti pamokas arba domisi, ko jis mokosi. Jie ras visą reikiamą informaciją.

Skirtingo lygio užduočių mokytojai galės pasirinkti iš atskiro pra-tybų sąsiuvinio, o vadovėlyje jų tiek, kiek reikia teorinei medžiagai įtvirtinti. Beje, užduotys čia tokios, kad mokinys jas įveiktų be di-delių problemų ir papildomo aiškinimo. Atlikęs užduotį, vaikas turi jaustis pajėgus, supratęs teoriją ir pasirengęs aukštesnio lygmens užduotims iš pratybų sąsiuvinio.

Šiame vadovėlyje nėra klaidingos tarties, rašybos ar vartosenos pavyzdžių. Autorės nuomone, būtina nuo pat pirmų pamokų mo-kyti taisyklingos kalbos, o ne klaidų ir jų taisymo.

Naująja programa siekiama ugdyti asmenybę, gebančią kūrybiš-kai naudotis kalbos teikiamomis galimybėmis ir žodžio išgalėmis. Atsižvelgiant į šį ambicingą tikslą, I vadovėlio skyriuje penktokai supažindinami su kalbos svarba valstybės, bendruomenės ir indivi-do gyvenime. Kalbos turtai atveriami įvairiais sluoksniais ir lygme-nimis, mokoma skirti viešąjį ir privatųjį bendravimą. II skyriuje, kur glaustai pakartotos pradinės mokyklos žinios, atsisakyta tradicinio fonetikos dalykų kartojimo, nes III skyrius skirtas išsamiai fone-tikos apžvalgai. Čia mokiniai ne tik įtvirtins jau turimus rašybos įgūdžius, bet ir išmoks remtis taisyklinga tartimi. Geros tarties mo-koma pasitelkiant klausymo pratimus, sykiu dedami ir kirčiavimo pagrindai. IV skyrius supažindina su žodžių darybos ypatumais, žo-džio sandaros sąsaja su rašyba, toliau tobulinama tartis. V skyrius skirtas morfologijai, išsamiau aptariamos programoje numatytos temos: daiktavardis, būdvardis, prielinksnių ir jungtukų vartosena. VI skyrių galima pavadinti įvadu į sintaksę: nors čia tik supažindi-nama su šia sudėtinga kalbos sistemos dalimi, mokinys gaus daug žinių apie sakinį ir skyrybos pagrindus. Tai padės jam tvirčiau jaus-tis atliekant rašto darbus, kalbant įvairiomis temomis, dalyvaujant diskusijoje.

Lietuvių kalbos sistema nėra lengva, tačiau be jos išmanymo ne-įmanoma visavertiškai naudotis kalbos išgalėmis, deramai suprasti ir interpretuoti literatūros kūrinių, visuomenės gyvenimo įvykių...

Malonaus bendravimo su vadovėliu!

u

Page 3: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

4

I I . F o n e t I k a I r k I r č I av I m a s

§ 1. kalba. tauta. valstybė§ 2. Leksika§ 3. Žodis – ženklas§ 4. senieji ir naujieji žodžiai§ 5. reikšmių klodai§ 6. antonimai ir sinonimai§ 7. Frazeologizmai§ 8. viešasis ir privatusis bendravimas Įsivertinimas

I. Kalbos turtai ir viešasis bendravimas

Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia.

Jonas Jablonskis

Jei žmonijoj tautos vertė būtų matuojama jos kalbos grožiu, tai žemaičiai ir lietuviai būtų pirmoj eilėj tarp Europos gyventojų.

Jurgis Zauerveinas

Lietuvių kalbą reikia išsaugoti, nes jinai turi raktą, kuris išsprendžia ne tik kalbines, bet ir tautų raidos paslaptis.

Imanuelis Kantas

Kalba – tai miestas, į kurio staty-bas kiekvienas žmogus, gyven-damas žemėje, atneša savo akmenį.

Ralfas Voldas Emersonas

Žodžiai gydo, bet jie ir žeidžia, ugdo ir smukdo, padrąsina arba atima pasitikėjimą, atveria duris palaiminimui arba griovimui.

Džoisė Majer

Mikas, Barbė ir Kvarkas yra seni draugai. Jie labai smalsūs, nes tiki, kad ir paprastuo-se dalykuose slypi visokios paslaptys, o kasdieniški daiktai turi savas istorijas. Kai kas nors visai neaišku, jie eina klausti Profesorės. Ji žino kone viską, bet sako, kad

klausimai svarbesni už atsakymus. Kaip manote, kodėl?

Page 4: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

6 7

I . k a L B o s t U r ta I I r v I e Š a s I s B e n D r av I m a s

§ Šie trys žodžiai neatsiejami vienas nuo kito. apie jų ryšį kal-ba istorikai, kalbininkai, mąstytojai, politikai. kaip jie susiję?

Kalba yra bet kurios valstybės, jos gyventojų vienybės pamatas. Taip kalbos esmę suprato Ispãnijos karalienė Izabelė, dar XV a. pabaigoje įsakiusi parašyti ispanų kalbos gramatiką. Taip mąstė ir garsusis prancūzų kardinolas Rišeljė, XVII a. viduryje pasakęs: „Kas valdo kalbą, tas valdo ir valstybę.“ Negana to, baigiantis XX amžiui, technologijų ir pažangos epochos mokslininkai amerikiečiai teigė: „Valstybė gali sau leisti būti bedievė, bet neįstengia būti bekalbė.“

1.1. Pasvarstykite klasėje, kaip suprantate Jono Jablonskio žodžius: „kalboje tauta pasisako kas esanti.“

Jei norite suvokti kalbos ir tautos ryšį, žvilgtelėkite į žodžio „tau-ta“ apibrėžimą: „Tauta – įvairioms gentims telkiantis istoriškai su-sidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą žemę, kalbą, istoriją, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą.“ Tautos ir jos kultūros savitumą ypač gerai parodo žodžių perkeltinės prasmės, patarlės, priežodžiai, netiesioginės reikšmės žodžių junginiai, kaip antai dinderį mušti ar kiškį pagauti. Juos sunku, o dažnai ir visai neįmanoma išversti į kitą kalbą. Žymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis sakė: „Tautos kalba yra ne vienų jos žodžių, gražių ir negražių, rinkinys – ne pats jos žodynas. Tautos kalba yra visa, kas atskiriesiems jos žodžiams gyvybės ir galingumo duoda.“

1.2. Lietuvių filosofas arūnas sverdiolas knygoje „Būti ir klausti“ rašo, kad kalboje atsispindi mūsų pasaulio samprata. Iš protė-vių paveldėtus žodžius ir dabar suprantame, tebevartojame. taip išlaikomas tradicijų, papročių, mus supančio pasaulio su-pratimo tęstinumas.

Pasvarstykite, ką jums reiškia žodžiai ugnis, vanduo, žemė. to paties paklauskite tėvelių ir senelių.

Kalba – ne vien mūsų kasdienė bendravimo priemonė, tai ir ry-šys su protėviais bei ateinančiomis kartomis. Išsaugodama atskiro žmogaus ir tautos patirtį, kartu su ja perduodama vertybes iš kartos į kartą, buvusias, esamas ir būsimas kartas kalba jungia į vieną isto-rinę visumą. Taip ji sulydo tautą į vieną bendruomenę ir tampa tos bendruomenės vienybės ir gyvybės šaltiniu.

Kalba telkia ir vienija įvairių tautinių bendruomenių, tarmių ir visuomenės grupių atstovus, lengvina tarpusavio bendravimą. Ši vienijamoji kalbos jėga reiškiasi kalbiniu bendrumu, būdingu ku-rios nors konkrečios tautos arba valstybės gyventojams. Kalbos bendrumas užtikrina valstybės piliečių ryšį ir susitelkimą, palaiko vienybę. Tokia kalbos ir priklausymo tautai samprata, susiforma-vusi XVIII a., gyva ir šiandien.

1.3. Gal esate skaitę kokį nors kūrinį apie kalbą? Jei taip, papasako-kite apie jį klasės draugams.

Kai skaitysite Džono Ronaldo Ruelio Tolkino knygą „Žiedų val-dovas. Karaliaus sugrįžimas“, atkreipkite dėmesį į priedus. Rašyda-mas apie Trečiojo amžiaus tautas ir kalbas rašytojas laikosi nuosta-tos, kad kalba lemia tautos gyvenseną. Jo sukurtų neigiamų veikėjų kalba skurdi ir negraži: „Pirmuosius orkus sukūrė Tamsioji Šiaurės Galia Senaisiais Laikais. Sakoma, kad jie neturėjo savo kalbos – ką galėdami pasiėmė iš kitų kalbų ir pakeitė, kaip jiems patiko. Ta-čiau jie sukūrė tik bjaurų žargoną, vos tinkamą bendrauti, nebent keiktis ir įžeidinėti.“ Visai kitokie nykštukai – žinoma, ir jų kalba: „Jiems buvo įprasta išmokti kalbas tų tautų, tarp kurių gyveno. Ta-čiau slapta jie kalbėjo keista savąja kalba, beveik nepakitusia per daugelį amžių. Tai buvo labiau legendų nei lopšio kalba – nykštukai ją globojo ir saugojo kaip praeities turtą.“

1. Kalba. Tauta. Valstybė

Page 5: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

8 9

§Mus visus vienijanti kalba yra lietuvių kalba. Ji – mūsų namai. Kai kam ji gimtoji, kai kam savos valstybės oficialioji kalba, bet vi-siems – MŪSŲ KALBA, MŪSŲ DIDŽIAUSIAS TURTAS.

Apie kalbą prirašyta daugybė storiausių knygų, ilgiausių straips-nių, nuolat vyksta įvairūs svarstymai ir ginčai. Bet yra vienas tekstas, apimantis visus šiuos apmąstymus, – tai Mikalojaus Daukšos „Pra-kalba į malonųjį skaitytoją“ 1599 m. išleistoje „Postilėje“. Paskai-tykime jos ištrauką, iš lenkų kalbos išverstą Aleksandro Dundulio.

Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlai-kydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santai-ką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.

Kur pagaliau pasaulyje yra tokia prasta ir niekinga tauta, kuri neturėtų šių trijų, lyg įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kal-bos? Per amžius žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba, visada rūpi-nosi ją išlaikyti, gražinti, skleisti, tobulinti. Nėra tokios niekingos tautos, nėra tokio menko žemės užkampio, kur nebūtų vartojama savoji kalba.

1.4. Pasvarstykite, ką jums reiškia kalba. kam ji reikalinga? kokias svarbiausias kalbos ypatybes išskirtumėte?

Galbūt esate patyrę, koks svarbus mums yra žodis. Žodžiu galima įskaudinti, bet galima ir paguosti, suteikti vilties, įkvėpti…

Žodžių visuma vadinama lèksika (senąja graikų kalba lexis – žo-dis, posakis). Žodžius, jų parinkimą ir vartojimą tiria kalbos moks-lo šaka leksikològija. Leksika yra greičiausiai kintanti kalbos sritis: dalis žodžių išnyksta, atsiranda naujų, nes keičiantis gyvenimui atsi-randa naujų daiktų, reiškinių ir juos reikia pavadinti. Dėl kontaktų su kitomis tautomis lietuvių leksikoje yra nemažai skolinių. Be to, žodžiai gali būti vartojami ne tik viena, bet ir keliomis reikšmėmis, o tos reikšmės suteikia vis naujų atspalvių.

Apie žodį, jo vartoseną ir reikšmes daug sužinome iš žodynų. Tai vertingiausios kalbos turtų saugyklos. Netrukus jums prireiks ne vieno žodyno, todėl verta žinoti, kokių jų esama.

Paprastai net ir mokslininkai žodžių reikšmes pirmiausia tikri-nasi „Lietuvių kalbos žodyne“ arba „Dabartinės lietuvių kalbos žo-dyne“. Dabar jie yra ir internete, todėl pasitikrinti daug greičiau ir paprasčiau (http://www.lkz.lt/startas.htm; http://dz.lki.lt).

2. Leksika

I . k a L B o s t U r ta I I r v I e Š a s I s B e n D r av I m a s§ 1. k a L B a . taU ta . va L s t y B ė

Page 6: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

10 11

I I . F o n e t I k a I r k I r č I av I m a s

2.1. Žodynuose žodžiai surikiuoti pagal abėcėlę. Pasikartokite ją – surašykite žodžius reikiama tvarka. Atkreipkite dėmesį ne tik į pirmą, bet ir į antrą raidę.

Ruduo, geltonas, lapai, čiulbėti, kristi, žaluma, atgal, pavaka-rys, busti, stogas, vartai, tylus, filmas, citrina, ugnis, grįžti, šuo, duobė, mažas, zylė, ežeras, irkluoti, obuolys, rasa, jėga, norėti, puriena, harmonija, karuselė.

2.2. surenkite ekskursiją į mokyklos biblioteką. raskite ir pavarty-kite lietuvių kalbos žodynus. Pasidomėkite, kokių dar žodynų yra bibliotekoje (pavyzdžiui, tarmių ir šnektų, dvikalbių ir t. t.).

Žmonės nuolat bendrauja. Galima sakyti, kad visas žmogaus gyvenimas pilnas ženklų, nes informaciją perduodame kaip tik ženklais – judesiais, veido išraiška, įvairiais sutartiniais signalais, žodžiais. Beje, ženklas tampa ženklu tik tada, kai susitariama, kad jis žymi tam tikrą dalyką.

Ženklai būna natūralūs (parskrenda paukščiai – pavasaris) ir

dirbtiniai (gatvę kerta „zebras“ – perėja). Pastarieji gali būti kalbi-niai (pavyzdžiui, žodis) arba nekalbiniai (pavyzdžiui, kelio ženklas). Nekalbiniai ženklai turi tam tikrą pavidalą, o reikšmę įgauna tik susitarus.

Žodis yra ženklas, nes jam būdingi bendrieji ženklo požymiai – savitas pavidalas ir reikšmė. Bet reikšmę ar net keletą reikšmių žo-dis turi pats savaime ir susitarimo čia nereikia. Žodžiais žmonės mąsto ir išsako mintis. Mintyse žodį regime kaip vaizdinį – tai, ką tas žodis reiškia. Tuo žodžiai skiriasi nuo kitų ženklų.

3.1. kas čia pavaizduota? Juokingas klausimas – aišku, kad tai medis. Bet pirma

jūsų galvoje atsirado vaizdinys ir tik tada jis buvo įvar-dytas šiuo iš tėvų ir aplinkos išmoktu, o ne kitu žodžiu.

Dabar prisiminkite, kaip pasakyti medis užsienio kal-ba, kurios mokotės. Gal žinote, kaip medį vadina kitos Lietuvos tautos – lenkai, rusai, baltarusiai ir kiti?

Medžio vaizdinys visų galvose tas pats, o žodžiai skir-tingi. Arba kitaip – forma vis kita, o turinys tas pats.

Kalba nėra paprastas ženklų rinkinys. Ji turi du pavidalus – tai kalba (sistema) ir kalbėjimas (veikla). Kalbos nebūna be kalbėjimo, o kalbėjimo – be kalbos. Kalbos sistemą sudaro taisyklės ir tam tikri dėmenys, kuriais remiantis galima kalbėti ir suprasti, kas kalbama arba rašoma. Kalbėjimas yra tų dėmenų dėliojimas pagal taisykles.

Šiais metais jūs kaip tik ir pradedate mokytis kalbos sistemos. Jau greit pamatysite, kad žodis nėra vienas, jis įeina į tam tikrą sistemą, o joje vienaip ar kitaip yra susijęs su kitais žodžiais. Žodis visada pa-klūsta gramatikos reikalavimams, nes priklauso kuriai nors kalbos daliai, turinčiai tik jai būdingų požymių.

3.2. ką reiškia šie ženklai?

3.3. kokių dar žinote ženklų?

§3. Žodis – ženklas

@ € % §

I . k a L B o s t U r ta I I r v I e Š a s I s B e n D r av I m a s§ 3. Žo D I s – Ž e n k L a s

Ar suprantate šiuos ženklus?

Page 7: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

12 13

I I . F o n e t I k a I r k I r č I av I m a s

Žmonės nuolat kuria žodžius, nes gyvenimas keičiasi, atsi-randa naujų daiktų ir reiškinių. taip per ilgus šimtmečius lie-tuvių kalboje susikaupė labai turtinga leksika.

Nemaža dalis mūsų kalbos žodžių yra paveldėta iš prokalbių – in-doeuropiečių (pavyzdžiui, akis, aš, avis, duktė, motina, sesuo) ir baltų (ąžuolas, merga, tikras, žirgas). Tokius žodžius vadiname veldinias. Bet jau pirmųjų raštų autoriams teko kurtis naujų žodžių, nes kai kurių dalykų mūsų protėviams tiesiog nebuvo reikalo įvardyti. Kai kuriuos žodžius rašytojai pasidarė iš veldinių, tai vadinamieji dari-nia. Nemažai žodžių sugalvojo patys. Dalis taip atsiradusių žodžių ir liko tik vieno autoriaus raštuose, o kiti patekdavo į kitų žmonių raštus, šnekamąją kalbą. Dabar net keista, kad žodžiai dvasia, drau-gystė, atleidimas sukurti XVI amžiuje. Kai kuriuos žodžius mes var-tojame nuo pat tos dienos, kai išmokome kalbėti, ir net nežinome, kad juos sukūrė XIX amžiaus šviesuoliai Simonas Daukantas, An-tanas Baranauskas, Jonas Jablonskis ir kiti. Jei ne jie, nežinia, kokias šiandien turėtume gramatikos, matematikos sąvokas. Sunku pati-kėti, kad iki Baranausko nebuvo žodžių rašyba, raidė, sakinys, tarmė. Jablonskis mums padovanojo žodžius ateitis, atvirukas, bendradar-bis, degtukas, deguonis, gerovė, įspūdis, kastuvas, mokykla, mokinys, nepriklausomybė, vadovėlis ir daug kitų. Galima nustatyti daugelio dabar vartojamų žodžių tikslią atsiradimo datą ir autorių.

Jeigu žodis sukurtas visai neseniai, jį vadiname naujãdaru (spaus-dintuvas, orkaitė, sauskelnės ir t. t.).

4.1. su kokiais nežinomais žodžiais jums yra tekę susidurti? aptar-kite, ar tai naujadarai.

Skaitydami knygas turbūt pastebėjote, kad kai kurių žodžių jūs jau nevartojate, nes nesate matę tokių daiktų, nebent muziejuje ar senose knygose. Tokie žodžiai skaitytojams paaiškinami, antraip

niekas nesuprastų, kas parašyta. Taigi mūsų leksika marga kaip ge-gutės plunksnos. Ją sudaro ne tik minėtieji veldiniai, dariniai, bet ir skolinia, tarminiai bei pasenę žodžiai.

Skolinių lietuvių kalboje labai daug. Mat mūsų protėviai mėgda-vo pasiskolinti žodį iš kitos kalbos, užuot susikūrę savą, ir pritaiky-ti jį lietuvių kalbos sistemai. Kai kurių skolinių svetimumo dabar net nepastebime. Antai IX–X a. į mūsų kalbą pateko rytų slavų žo-džiai muilas, pipiras, stiklas, šilkas. Vėliau daugiausia iš baltarusių ir lenkų buvo pasiskolinti agurkas, burokas, cukrus, knygos, kopūstas, triūba, vynas. Iš germanų kalbų gavome amatą, gatvę, kunigą, pini-gą, rūmą, spintą, vertą, iš skandinavų – burę, laivą, šamą. Atskirą skolinių sluoksnį sudaro tarptautniai žodžiai. Jie į mūsų kalbą atėję daugiausia iš lotynų ir senosios graikų kalbos (kosmosas, dik-tantas, instrumentas, epitetas), dabartinės anglų, prancūzų ar kitos kalbos (kotletas, kokteilis, kompiuteris).

4.2. kurie iš šių žodžių yra tarptautiniai? Paaiškinkite, kodėl taip manote.

Ranka, automobilis, futbolas, krepšinis, termometras, miš-kas, ežeras, konstruktorius, sūpynės, aeronautas, saga, garlaivis, vandenynas, okeanas.

Dalis skolinių pritapo lietuvių kalbos sistemoje ir ilgainiui imti vartoti kaip savi. O kai kurie pamėgino išstumti iš kalbos jau seniai vartojamus žodžius. Tokius skolinius vadiname barbarzmais ir jų nevartojame. Tikiuosi, kad nė vienas iš jūsų traškučių nevadina čip-sais ir vietoj truputį nesako biškį!

Skaitydami lietuvių rašytojų kūrinius randate ir tarmnių žo-džių, kuriuos vartoja tik vienos tarmės žmonės, kiti gali ir nesu-prasti. Pavyzdžiui, žemaitiškai bengti – baigti, cyrulis – vieversys, kinis – guolis, kūlis – akmuo, staibis – blauzda. Rytų aukštaičių tar-me atšlaimas – kiemas, melmas – pablyškęs, uvėrus – piktas, ne-doras, užupentis – užkulnis. Vakarų aukštaičių mizgus – painus, vinklus, mukenos – kas labai sudėvėta, gramauti – neišsirinkti, ką

I . k a L B o s t U r ta I I r v I e Š a s I s B e n D r av I m a s§ 4. s e n I e J I I r n aU J I e J I Žo D Ž I a I

§4. Senieji ir naujieji žodžiai

Page 8: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

14 15

I I . F o n e t I k a I r k I r č I av I m a s

valgyti, būti viskuo nepatenkintam. Dzūkų bulė – adatos skylutė, būžys – kankorėžis, gurinys – trupinys, kieša – apžėlusi vieta, tan-kynė, vaimėtis – rodytis, vaidentis.

4.3. Jeigu kalbate tarmiškai, papasakokite trumpą istoriją savo tar-me. ar jūsų pasakojime yra žodžių, kurių nevartojate kalbėda-mi ne tarmiškai?

Jei tarmės nemokate, gal tarmiškai kalba jūsų šeimos nariai – tė-veliai, seneliai? Paprašykite jų ką nors papasakoti. kurių žodžių nesupratote? Paprašykite, kad paaiškintų.

o jei niekas iš jūsų aplinkos nemoka kalbėti jokia tarme, pa-klausykite įrašo ir klasėje aptarkite, kuo iš įrašo skambanti šne-ka skiriasi nuo jūsų kalbėjimo. ko nesupratote?

Kalba ne tik pasipildo naujai sukurtais žodžiais. Vyksta ir prie-šingas procesas – pasenusių, savo amžių atgyvenusių žodžių ny-kimas. Tiesa, jis gerokai lėtesnis. Vis dėlto kalbose daugiau žodžių atsiranda negu išnyksta. Kaip jau minėta, mes nebenaudojame kai kurių daiktų, iš mūsų gyvenimo išnyko kai kurie reiškiniai, todėl ir juos pavadinantys žodžiai tapo nebereikalingi. Iš tokių galima pa-minėti baudžiavą, lažą, spragilą, skiltuvą, vyžas ir daug kitų. Dabar šie žodžiai, kaip praeities dalykų pavadinimai, tevartojami istorijos,

etnografijos, archeologijos tekstuose. Nereti ir grožinėje literatūroje, vaizduojančioje praėjusius laikus. Yra dar vienas pasenusių žodžių sluoksnis – archazmai. Šių žodžių reikšmes bežino tik specialistai, pavyzdžiui: algoti – vadinti, ašva – kumelė, avynas – dėdė, bičius – bitininkas. Jie yra visai pasitraukę iš vartosenos.

4.4. Išrašykite nežinomus žodžius ir sudarykite žodynėlį. klasėje aptarkite, ar visi šių žodžių nesuprato ir ar vienodai juos pa-aiškino.

Paskui pasirodo didžiulės galvos, viena dvyla kakta, antra lauka. Negailestingai atlaužti aukštyn snukiai varvančiomis iš nasrų seilėmis lyg šaukte šaukės dangaus keršto už tai, kad ar-tojas jungo galus pririšo jiems prie ragų, ne prie sprando, ir jie ne pečiais turi traukti didelį, sunkų arklą bližę ir versti storas bei plačias įžėlusio dirvono velėnas. Galvos lyg pačios savaime oru plaukia, pamažu, užsimerkusios, reikšdamos begalinę kančią ir priverstinę kantrybę.

Baudžiavų laikus Aužbikai jau buvo gerokai užmiršę ir pratur-tę. Pirkias rukšleles1 pakeitė erdvesnėmis, dideliais, šviesiais lan-gais. Atsirado daugiau būklų2 kamarėlių atskiriems žmonėms nakvoti. Daug daug ko pramoko jaunesnioji karta. Pramoko ir orės3, tai ji ir teko dėdei, neva netikesniam kitam darbui dirbti. (Vaižgantas)

Indoeuropiẽčiais vadinamos tautos, kurios kalba indoeuropie-čių kalbomis. Tai albanų, armėnų, baltų, germanų, graikų, italikų, indų, iranėnų, keltų, slavų ir kitomis giminiškomis kalbomis kal-bančių tautų visuma. Sąvoka indoeuropiečiai yra dirbtinė, sukurta XIX amžiuje. Ji susideda iš Indijos ir Europos pavadinimų, nes didžiuliame plote nuo Indijos iki Europos kadaise kalbėta indo-europiečių prokalbe.

1 Rukšla – raukšlė; čia rukšlelės – susmukusios, sukrypusios.2 Būkla – patalpa.3 Orė – arimas.

I . k a L B o s t U r ta I I r v I e Š a s I s B e n D r av I m a s§ 4. s e n I e J I I r n aU J I e J I Žo D Ž I a I

Žodį mokinys Jonas Jablonskis paėmė iš tarmės. Pažiūrėkite į žodyną (http://www.lkz.lt/startas.htm) – ką šis žodis reiškė seniau?

Page 9: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

16 17

I I . F o n e t I k a I r k I r č I av I m a s

kiekvienas žodis ką nors reiškia. ar skaitydami knygas paste-bėjote, kad kartais žodžio reikšmė ne visai įprasta?

Žodžiai būna vienareikšmiai ir daugiareikšmiai. Vienarekšmiais vadinami tie žodžiai, kurie turi tik vieną reikš-

mę. Štai pavyzdys iš žodyno:

várn‖a1. zool. paukštis pilkomis ir juodomis plunksnomis (Corvus corone): Pilkoji v. ~os krankia, rėkia.

Vienareikšmių žodžių lietuvių kalboje labai nedaug. Daug dau-giau žodžių turi po kelias ar net keliolika, keliasdešimt reikšmių. Juos vadiname daugiarekšmiais. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio paprastas žodis mokykla turi net tris reikšmes:

mokyklà1. mokymo bei auklėjimo įstaiga: Pradinė, pagrindi-nė, vidurinė, aukštoji m. Medicinos, muzikos, kultūros m. Į mokyklą priimti, eiti, leisti.2. patalpa, pastatas, kur mokoma: Pastatė naują mū-rinę mokyklą.3. mokslo, meno, literatūros pakraipa, srovė: Gerõs mokyklos paveikslas.

Pirmoji tokių žodžių reikšmė yra pagrindinė. Kitos, nors tokios pat svarbios, atsirado vėliau. Kai kurie žodžiai turi labai daug reikšmių. Antai žodžio daryti „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ nurodo de-vynias, o „Lietuvių kalbos žodynas“ – aštuoniolika reikšmių. Būna ir dar daugiau: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis leisti turi

dvidešimt vieną, o „Lietuvių kalbos žodyne“ – net devyniasdešimt keturias reikšmes. Štai kodėl sakoma, kad mūsų kalbos leksika yra tikras lobis. Tik kai reikšmių tokia daugybė, kartais sunku suprasti, ką žodis reiškia skaitomame tekste.

5.1. Pažiūrėkite žodyne, kokių reikšmių turi žodžiai kasa, knyga, vakaras, gražus, bėgti. ar skaitydami knygas jau susidūrėte su daugiareikšmiais žodžiais? Papasakokite, kaip išsiaiškinote jų reikšmę.

Be tiesióginės reikšmės (ką žodis žymi ir reiškia), žodžiai gali turėti ir pérkeltinę. Atlikdami užduotį tikriausiai pastebėjote, kad prie kai kurių reikšmių yra raidelės prk. Jos rašomos tada, kai pa-teikiama perkeltinė žodžio reikšmė. Perkeltinės reikšmės – viena gražiausių mūsų kalbos ypatybių, nes leidžia sulyginti du iš pažiū-ros nepalyginamus dalykus, vienų daiktų ypatybes perkelti kitiems ir t. t. Tai pats tikriausias žaidimas kalba. Jį ypač mėgsta rašytojai ir poetai. Net minėtasis žodis varna turi ne tik tiesioginę, bet ir per-keltinę reikšmę:

2. prk. žioplys, išsižiojėlis.

5.2. raskite ir aptarkite perkeltine reikšme pavartotus žodžius. Raudoniems saulėlydžiams begęstant, baltų rožių sidabrinės

akys žiūri į mane pro langą…Ir nuskyniau vieną baltą rožę, ir glaudžiu prie žiedo karštą

kaktą... Motin mano! ar ne tavo rankos – baltos, meilios, kvapios ir švelnutės – taip mane meilingai glamonėja?

Ar ne tavo tai rankelės brangios?Ašaroms apsirasojo žiedas...O pro langą sidabrinės akys žiūri vis. Ir jųjų kvapo bangos au-

džia seną seną aukso sapną. (Šatrijos Ragana)

I . k a L B o s t U r ta I I r v I e Š a s I s B e n D r av I m a s§ 5. r e I k Š m I ų k Lo D a I

§5. Reikšmių klodai

Page 10: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

18 19

I I . F o n e t I k a I r k I r č I av I m a s

Yra žodžių, kurie skamba vienodai, bet turi skirtingą reikšmę. Tai vadinamieji homonmai. Kai ieškojote žodžio kasa reikšmių, tur-būt pastebėjote, kad šis žodis pateiktas du kartus.

1 kas‖à1. ilgi, supinti plaukai: Juodos kãsos. Plaukai su-

pinti į ~às.‖ prk.: Gluosnio kãsos (nusvirusios šakos). Debesų kãsos (ruožai).

2. svogūnų pynė, vainikas: Svogūnų tris ~às pri-pynėme.

3. anat. virškinimo liauka, padedanti reguliuoti medžiagų apykaitą.

2 kas‖à1. dėžė, spinta pinigams laikyti; pinigai joje; patal-

pa, jos vieta, įstaiga ar jos padalinys, kur atliekamos piniginės operacijos; ten turimi pinigai: Gamyklos k. Teatro k. Mokėkit į kãsą (~ojè). Patikrinti kãsą.

2. spaustuvės dėžė, kur sudėtos raidės.

Kaip matote, vienu atveju kasa reiškia pynę, o kitu – dėžę pini-gams arba raidėms, įstaigą, kurioje dirbama su pinigais. Taigi antro-ji kasa neturi nieko bendra su pyne.

5.3. sugalvokite sakinių, kuriuose žodžiai žiedas, greta, lapas, šaknis skambėtų taip pat, bet turėtų skirtingas reikšmes.

kalbėdami ar rašydami stengiamės savo mintis išdėstyti įdomiau, neįprasčiau, kad atkreiptume klausytojo ar skaity-tojo dėmesį. kai norime ką nors išryškinti, pasakyti įtaigiau arba tiksliau, vietoj įprasto žodžio renkamės jo sinonimą ar antonimą.

Antonmais vadinami priešingos reikšmės žodžiai: senas – jau-nas, aukštas – žemas, diena – naktis, juodas – baltas.

Antonimų galima pasidaryti su neiginiu ne: laimė – nelaimė, darbas – nedarbas.

Bet reikia būti atsargiems, nes ne visada žodis su ne- rodo prie-šybę. Pavyzdžiui, geras – negeras, šaltas – nešaltas nėra antonimai. Žodžio geras antonimas yra blogas, o žodžio šaltas antonimas yra karštas!

Antonimai gal ir nepapuošia teksto, bet kalbai labai svarbūs. Juk kaip su-prastume, kas yra baltas, jeigu šalia nebūtų juodo?

I . k a L B o s t U r ta I I r v I e Š a s I s B e n D r av I m a s

§6. Antonimai ir sinonimai

Gražuolė, sako Mikas. Kaip manote, tai tiesioginė žodžio reikšmė?

Ar pirkelė ir dangoraižis – antonimai?

§ 5. r e I k Š m I ų k Lo D a I

Page 11: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

20 21

I I . F o n e t I k a I r k I r č I av I m a s

6.1. Parašykite šių žodžių antonimus.Rytas, liūdnas, gudrus, trumpas, saldus, toli.

Skirtingai skambantys tos pačios arba artimos reikšmės žodžiai vadinami sinonìmais: draugas – bičiulis, giria – miškas, kiškis – zui-kis, stropus – uolus, bėgti – lėkti.

Yra žodžių, turinčių kelis sinonimus (pavyzdžiui, drąsus – be-baimis, drąsiaširdis, narsus), o žodis eiti jų turi net šimtą keturias-dešimt penkis. Ypač daug sinonimų vartojama grožinėje literatū-roje, tautosakoje, kasdienėje kalboje. „Sinonimų žodyną“ pravartu pasklaidyti kiekvienam.

Sinonimai kalbą pagyvina, padaro išraiškingesnę, gyvesnę, pa-deda šnekančiajam ar rašančiajam tiksliau išsakyti mintį, perteikti mažiausius jos atspalvius, išvengti nuobodumo ir vienodumo, aiš-kiau atskleisti aprašomo dalyko ypatybes.

Galime parašyti: Mikas eina. Iš to suprasime, kad jis tiesiog juda. Bet galime pasakyti ir kitaip: Mikas sliūkina. Toks pasakymas daug vaizdingesnis. Įsivaizduojame, kad Mikas juda kaip katinas, besitai-kantis čiupti pelę. O sakydami Mikas velkasi norim pabrėžti, kad jis pavargęs, vos kilnoja kojas, velka jas žeme.

Atkreipkite dėmesį, kad sinonimais laikomi tarptautiniai žodžiai ir lietuviški jų atitikmenys: okeanas ir vandenynas, alfabetas ir abė-cėlė, defektas ir trūkumas. Tarptautinis žodis būdingesnis mokslo kalbai, lietuviškas – kasdienei.

6.2. Parašykite sinonimų šiems žodžiams. Jeigu sunku, paieškokite „sinonimų žodyne“.

Šaltas (vėjas), darbas, bėgti, verkti, pykti.

Posakius, apie kuriuos dabar kalbėsime, mokslininkai laiko didžiaisiais kalbos lobiais ir vadina visokiais gražiais žodžiais. tai frazeologizmai.

Frazeologzmas yra pastovus vaizdingas žodžių junginys, turin-tis savarankišką perkeltinę reikšmę.

Frazeologizmo negalima suprasti pažodžiui, nes tada išeis nesą-monė. Pavyzdžiui, Jis grįžo it musę kandęs. Iš tiesų šio sakinio ne-galima suprasti taip, kaip parašyta. Čia posakio reikšmė yra „nu-sivylęs“. Jeigu iš sakinio matyti, kad tokį posakį galima suprasti tiesiogiai (Žvirblis į lizdą grįžo musę įsikandęs), frazeologizmo nėra.

Be abejo, jūs esate skaitę ar girdėję ir daugiau tokių pasakymų: iš kailio nertis – labai stengtis, molio motiejus – ištižėlis, velnio neštas ir pamestas – suktas, nedoras, galvą guldyti – užtikrinti, pro pirštus žiūrėti – nekreipti dėmesio, už nosies vedžioti – apgaudinėti ir dau-gybę kitų.

Kartais suprasti frazeologizmo reikšmę nėra taip paprasta, nes mes nežinome, kaip jis atsirado. Pavyzdžiui: Alijošius važinėja po dangų; Na ir atriekei duonos kaip bronienė jonūčiams; Pamanyk, Manike, Jonukas Vaniuose paklydo. Tada galima pasitelkti „Lietu-vių kalbos frazeologijos žodyną“.

7.1. kokios šių frazeologizmų reikšmės? Jeigu nesate tikri, pasitikrin-kite „Lietuvių kalbos frazeologijos žodyne“.

Varnas skaičiuoti, akis sumerkti, ausis įtempti, prieiti liepto galą, galvą sukti.

I . k a L B o s t U r ta I I r v I e Š a s I s B e n D r av I m a s

§7. Frazeologizmai

§ 6. a n to n I m a I I r s I n o n I m a I

Page 12: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

23

kalba – neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Ji mums leidžia bendrauti su kitais: dalytis mintimis, nuomonėmis, jausmais, prisiminimais... tik bendraudami su kitu mes su-vokiame save kaip atskirą asmenį, kitokį nei pašnekovas.

Pirmiausia kalba duoda vardus daiktams ir reiškiniams, todėl iš kalbos dalių svarbiausias daiktavardis. Tačiau į kalbos kūrimą ir vartojimą galima žvelgti kaip į šachmatų žaidimą. Tada daiktų įvardijimas yra tik pasiruošimas figūros ėjimui. Ėjimai kalbos žai-dime – tai sakinių sudarymas aptariant daiktus, ko nors klausiant, pasakojant, vertinant įvairius nutikimus, reikalaujant, įsakinėjant, spėliojant ir t. t.

Žodžiams gali būti suteikiama įvairių prasmių pagal kalbos žaidimo taisykles. Tos taisyklės skirtinguose žaidimuose vis kitokios. BendrÕs taisyklės visiems žaidimams nėra, juo labiau kad tos taisyklės gali būti ir aiškios, ir miglotos (bet ir tada jos turi būti suprantamos, kad būtų galima žaisti). Kartais taisyklės paaiškėja tik žaidimo metu. Pavyz-džiui, užsimezga pokalbis su nepažįstamu žmogumi. Užtenka jam pasakyti pirmą sakinį, ir jūs jau suprantate, kaip su juo kalbėsitės, kokius rinksitės žodžius, kad vienas kitą suprastumėte.

8.1. Didis kinų mąstytojas konfucijus yra pasakęs: „Dėl vieno ištar-to žodžio žmogus pavadinamas išminčiumi arba kvailiu. Būkite atidūs, galvokite, ką sakote.“ kaip jums atrodo: galime sakyti kas šauna į galvą ar pirma turime pamąstyti, ką apie mus pama-nys pašnekovas, ar jo neįžeisime?

Tikriausiai patys ne kartą pastebėjote, kad vienaip kalbatės su drau-gais, kitaip su mokytojais, dar kitaip su mokyklos direktoriumi. Jeigu taip, vadinasi, jūs puikiai skiriate, kas yra viešasis ir kas – privatusis bendravimas. O jei dar nepastebėjote, atlikite užduotį.

8.2. kokį nors nutikimą papasakokite draugui, o paskui – mokyto-jui. ar pasikeitė jūsų pasakojimas? Jei pasikeitė, tai kaip?

Su draugais kalbate savo įprasta kalba: trumpais, ne visada tai-syklingais sakiniais, nekvaršindami galvos dėl tarties ir kirčiavimo. Bet draugai jus supranta, vadinasi, bendravimas vyksta. Tą patį nu-tikimą pasakodami mokytojui, jau stengiatės kalbėti taisyklingiau, nuosekliau. O įsivaizduokite, jei tą patį reikėtų papasakoti didžiu-liam skaičiui nepažįstamų suaugusiųjų! Tada gal net pasirašytumėte savo kalbą ant lapo arba į kompiuterį: apmąstytumėte pasakojimo planą, stengtumėtės viską išdėstyti nuosekliai. Kalbėdami taisyklin-gai tartumėte ir kirčiuotumėte žodžius.

Taigi bendraudami su bendraamžiais taikotės prie jų, o su suau-gusiaisiais labiau paisote taisyklingumo. Bet panašiai būna ir su-augusiesiems, tik jie jau moka šio žaidimo taisykles. Jie žino, kad privačioje aplinkoje (su draugais, bendradarbiais, giminaičiais) kal-bama vienaip, o viešai kitaip.

Beje, pamąstyti apie kalbos standartą, tai yra pavyzdinę taisyklin-gą kalbą, mus priverčia rašytinė kalba.

8.3. nutikimą, kurį pasakojote draugui, užrašykite. ar skiriasi papa-sakojimas raštu?

§8. Viešasis ir privatusis bendravimas

Pasvarstykite, kas nutinka, kai žaidžiama pagal skirtingas taisykles.

22

I I . F o n e t I k a I r k I r č I av I m a sI . k a L B o s t U r ta I I r v I e Š a s I s B e n D r av I m a s§ 8. v I e Š a s I s I r P r I vat U s I s B e n D r av I m a s

Page 13: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

24 25

Matote, kad rašytinis tekstas gerokai kitoks nei pasakojimas žodžiu. Taip yra todėl, kad rašydami visada pagalvojame apie taisyklingumą, aiškumą, nuoseklumą, teksto sudedamąsias da-lis, minčių pagrindimą, kalbos vaizdingumą...

Viešajam bendravimui keliami dideli kalbos taisyklingumo rei-kalavimai. Tai įprasta nuo labai senų laikų. Senovės graikai sakyda-vo, kad geras tas kalbėtojas, kurio kalba pirmiausia taisyklinga.

Tai būtina tiek rašytinei, tiek sakytinei kalbai. Sakytinei svarbu gera tartis ir taisyklingas kirčiavimas, o rašytinei – taisyklinga rašy-ba ir skyryba.

Visa to šiemet pradėsite mokytis sistemiškai – tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Ir pirmiausia – taisyklingos tarties.

8.4. Pradinėse klasėse mokėtės rašyti laišką. Per šiuos metus jų turėsite parašyti net keturis. Laišką draugui ir įstaigai kursite per literatūros pamokas. Dabar parašykite mokytojui ir Prezi-dentei. kai būsite parašę visus laiškus, aptarkite klasėje, kuo jie panašūs ir kuo skiriasi. Paskui iš savo patirties pasakykite, kuo skiriasi viešasis ir privatusis bendravimas.

§. Į s I v e r t I n I m a s I . k a L B o s t U r ta I I r v I e Š a s I s B e n D r av I m a s

I. Savo žinias ir gebėjimus įvertinkite taškais. Atlikite penkias užduotis. Mokytojo padedami ištaisykite klaidas ir suskaičiuokite surinktus taškus.

1. surašykite stulpeliais senuosius ir naujuosius žodžius. (10 taškų,

už klaidą atimama pusė taško.)Draugystė, degtukas, ąžuolas, spausdintuvas, akis, duktė, mo-

tina, žirgas, dvasia, sauskelnės, merga, rašyba, raidė, tarmė, atviru-kas, bendradarbis, deguonis, mokykla, vadovėlis, orkaitė.

Veldiniai Dariniai Naujadarai

Surinkta taškų . . . . . . .

2. Pabraukite tekste penkis naujadarus. Prisiminkite ir užrašykite dar penkis. (10 taškų, už klaidą atimama pusė taško.)

Kad žodis prigytų, reikia pastangų – jį sąmoningai turėtų pradė-ti vartoti skalbyklos, parduotuvės, siuvyklos, televizija... Kai labai stengiamasi, rezultatų pasiekiama. Niekas nebesipiktina ir nesi-stebi, kad sakoma grotuvas, sauskelnės, mėsainis, rėmėjas, lanks-tinukas... Jei žmogus nuolat girdi arba mato parašytą taisyklingą lietuvišką žodį, tai ir pradeda jį vartoti. (Pagal Vytautą Markevičių)

Surinkta taškų . . . . . . .

3. viename sakinyje tie patys žodžiai pavartoti tiesiogine, kita-me perkeltine reikšme. Į lentelės skiltis surašykite tik tuos žo-džių junginius, kuriuose jie pavartoti tiesiogine arba perkeltine reikšme. (10 taškų, už klaidą atimamas 1 taškas.)

Pakilo šviesi saulė. Senelės šviesus protas. Gydytojos širdis auk-sinė. Tėčio kolekcijoje yra auksinė moneta. Laukia sunkus darbas. Buvo pakeltas sunkus akmuo. Snaudžia šilelis. Senelis snaudžia po pietų. Mokiniai plaukė baidarėmis. Merginų daina plaukė nu-šienautomis pievomis.

Tiesioginė reikšmė Perkeltinė reikšmė

Surinkta taškų . . . . . . .

4. Pirmiausia parinkite žodžiams po du sinonimus. Paskui sugalvo-kite po antonimą be priešdėlio ne-. (10 taškų, už klaidą atimamas 1 taškas.)

sinonimai

lyti miškas protingas pagalba juoktis

krapnoti, prunkšti, paspirtis, šilas, sumanus, kvaksėti, giria, galvotas, parama, merkti.

antonimai

prieš juoktis trumpas protingas pilnas

Surinkta taškų . . . . . . .

Įsivertinimasu

Page 14: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

26 2726

I . k a L B o s t U r ta I I r v I e Š a s I s B e n D r av I m a s

5. Paaiškinkite frazeologizmų reikšmes. (10 taškų, už klaidą atima-mas 1 taškas.)

Frazeologizmas Reikšmė

laužyti galvą

kaip per sviestą

ant sprando lipti

varnas gaudyti

su ugnimi žaisti

kiškį pagauti

it musę kandęs

koja už kojos

devynios galybės

šaukštai po pietų

Surinkta taškų . . . . . . .

II. Įvertinkite savo darbą. Lentelėje pažymėkite, kiek surinkote taškų. Sužinosite, ką mokate geriausiai ir ko dar reikia pasimokyti.

III. Leksikos žinias ir gebėjimus geriausiai pasitikrinsite atlikdami rašto darbus, rengdami ir sakydami kalbas. Vertinti padės lietuvių kalbos mokytojas. Jis atskleis stipriąsias puses, aptars būdingiausias klaidas. Vadovaudamasis vertinimo normomis ir kriterijais, nusta-tys jūsų pasiektą gebėjimų ir žinių lygį.

O jūs tuo tarpu statykite išminties bokštą. Baigę skyrių suskai-čiuokite visus surinktus taškus – tai bus plytos jūsų bokštui mūryti. Jis dar nedidukas, prireiks 550 plytų. Mokslo metų gale pamatysite, ar pavyko pastatyti visą bokštą nuo pamato iki viršūnės.

Ar leksikos žinių ir gebėjimų užteko bokšto pamatui?

Leksikos žinių įsivertinimas

Užduo-ties numeris

9–10 Viską puikiai moku

8–7Reikia įtvirtinti žinias

6–4Dar reikia kai ką pakartoti

3–0Verčiau pasimokyti ir įsivertinti iš naujo

Pažįstu veldinius, darinius, nauja-darus.

1

Vartoju taisyklin-gus naujadarus.

2

Skiriu tiesioginę ir perkeltinę žodžio reikšmę.

3

Moku vartoti sino-nimus ir antoni-mus.

4

Žinau, ką reiškia žmonių dažniau vartojami frazeolo-gizmai.

5

§. Į s I v e r t I n I m a s

Iš viso taškų . . . . . . .

Page 15: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

28 28

I I . F o n e t I k a I r k I r č I av I m a s

§ 9. Pagrindinės galūnių rašybos taisyklės§ 10. Pagrindinės skyrybos taisyklės Įsivertinimas

II. Kartojimas

Šiame skyriuje pakartosime tik svarbiausias rašybos ir skyrybos taisykles, kurių jums prireikia kasdien. Fonèti-kos, morfològijos ir siñtaksės pradėsime mokytis nuo kito skyriaus. Tada tikrai pravers visa, ko apie balsius ir prie-balsius, žodžio sandarą, kalbos dalis ir sakinius išmokote pirmoje-ketvirtoje klasėje.

ABĖCĖLĖ

Į kuprinęĮsidėjęsAbėcėlęNešės vėjas.Ech, tas vėjasLapkrėtys.Nei jis skaitė,Nei skaitys.

NetvirtaIr jo kuprinė –Vienas šonas Prasitrynė.VėjasKolApsižiūrėjo,Visos raidės Išbyrėjo.

Vos pabiroTos raidelės,Tuoj subėgoLauko pelės.IšnešiojoRaideles...Kur surastiTas peles?

Zita Gaižauskaitė

Page 16: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

30 31

I I . k a r to J I m a s

§ Prisiminkime linksnius ir jų klausimus. Kaip rašoma vienaskai-tos galininko ir daugiskaitos kilmininko galūnė?

ką? ko?pirmą suolą pirmų suolųaukštą medį aukštų medžiųrainą katę rainų kačiųmielą mamą mielų mamų

9.1. suskliaustus žodžius parašykite reikiamu linksniu, atkreipkite dėmesį į galūnes.

Zoologijos sode mačiau (piktas liūtas). (Balta ieva) buvo apsu-pęs būrelis vaikų. Jūra tyvuliavo už (aukšti kalnai). Vasarą valgau daug (ledai). Ar tu mėgsti (pienas)? (Šilti drabužiai) jau neberei-kia. Arkliai godžiai pešė (saldi žolė). Perskaičiau (įdomi knyga).

kas? kam? kas? kam?-ė -ei -ia, -i, -is, -uo -iai

gėlė gėlei vyšnia vyšniaicukrinė cukrinei žalia žaliai marti marčiai širdis širdžiai sesuo seseriai

9.2. Pagal pavyzdį parašykite žodžių linksnius.Draugė – draugei – draugę – su drauge.Pilis, vienturtė, naktis, gegutė, sesuo, išvirkščia.

Ar prisimenate, kaip rašomos vietininko galūnės?lauke rankoje naktyje danguje vandenyjemedyje upėjepatvoryje

9.3. suskliaustus žodžius parašykite vietininko linksniu.(Akmuo) buvo matyti iškaltos raidės. (Sausuma) jūros gyviai

žūtų. (Ranka) jis laikė trispalvę. (Krosnis) tyliai pleveno ugne-lė. (Puodelis) garavo kakava. (Pamiškė) jau prinoko pirmosios žemuogės.

moteriškoji giminė vyriškoji giminė-ose -uose

aukštose pilyse senuose miškuosesrauniose upėse plačiuose vandenynuosežaliose pievose baugiuose akmenynuose

9.4. suskliaustus žodžius parašykite vietininko linksniu. atkreipkite dėmesį į giminę.

(Pernykščiai lapai) kažkas sušnarėjo. (Aukštos pušys) šoki-nėdamos žaidė voveraitės. Paežerės (krūmai) lizdus susisuko lakštingalos. Po lietaus atsiradusiose (balos) maudėsi pulkas žvirblių. (Mokyklos) vis dar jaučiamos atostogų nuotaikos.

Prisiminkime, kaip asmenuojami veiksmažodžiai ir kokia jų galū-nių rašyba.

esamasis Būtasis Būtasis Būsimasislaikas kartinis dažninis laikas laikas laikas žaidžiu žaidžiau žaisdavau, nešdavau žaisiu, nešiužaidi žaidei žaisdavai, nešdavai žaisi, neši žaidžia žaidė žaisdavo, nešdavo žais, nešžaidžiame žaidėmežaidžiate žaidėte

joja jojaijojame jojojojate

9. Pagrindinės galūnių rašybos taisyklės

§ 9. PaGrInDInės GaLŪnIų raŠyBos taIsykLės

Page 17: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

32 33

§9.5. nurašydami sakinius parašykite reikiamas galūnes.

Vaikai žaidž_ kieme. Ar tu jau pasikartoj_ eilėraštį? Šiandien atvažiuoj_ pusseserė. Girdėjau, miškelyje kukuoj_ gegutė. Kati-nas snaudž_ vyšnios pavėsyje. Ar vakar dar ilgai vaikščioj_ po parką? Kranas kel_ didžiulius blokus ant namo stogo.

Ką rašome sakinio gale?. – kai ką nors teigiame ar pranešame: Prie mokyklos sustojo gel-

tonas autobusiukas.! – kai ką nors liepiame, šaukiame: Susitiksime rytoj!? – kai ko nors klausiame: Ar galėsime namų darbus ruošti kartu?

10.1. kurį ženklą rašytumėte sakinio gale? variantų gali būti keli. Pagrįskite savo pasirinkimą.

Kregždės nuvijo žvirblį nuo lizdo Sausoje žolėje kažkas šnarėjo ir pupsėjo Kokia tyl Gal pasakytumėte, kuri dabar valanda Nejaugi aš į mokyklą atėjau pirmas Ruduo – sma-giausias metų laikas Kur dingo mano rašiklis

Kokį skyrybos ženklą rašome tarp žodžių, atsakančių į tą patį klausimą ir nesujungtų jungtukais?

Gandrai, gervės jau paliko mūsų kraštą.Lapai sukasi, krinta ant žemės.Per vasarą pasiilgome draugų, mokytojų.Laukuose, miškuose dvelkia rudeniu.

10.2. sudėkite kablelius.Soduose prinoko obuoliai kriaušės ir slyvos. Mokykloje man

labiausiai patinka matematika ir lietuvių kalba. Žaliais raudo-nais ir geltonais lapais pasipuošė parko klevai. Stovime žiūrime į margaspalvę eiseną. Į vieną eilę sustatė motociklus automo-bilius, į kitą – dviračius.

Ar prisimenate, kad kablelis visada rašomas prieš o, bet, tačiau, kad, kai?

Obuoliai rūgštūs, o kriaušės saldžios.Saulė šviečia, bet nešildo.Muziejuje labai įdomu, tačiau tai tik ekskursijos pradžia.Žinau, kad dienos vis trumpėja.Viską supratau, kai pamačiau pro vartelius įeinančią kaimynę.

10.3. Patys sugalvokite ir parašykite po sakinį su šiais jungtukais. nepamirškite skyrybos ženklų.

Kableliu visada skiriamas ir kreipinys: Mokiniai, šiandien pamo-ka baigta.

10.4. Įrašykite reikiamus skyrybos ženklus.Mokytoja kada eisime į parką? Rainiau eik pienelio lakti.

Kada pas mus atvažiuosi Tomai? Ar tu drevėje gyveni vovery-te? Saulute pašviesk skaisčiau. Važiuokim tėti prie ežero. Ar tu jau pasiruošusi mama?

10. Pagrindinės skyrybos taisyklės

I I . k a r to J I m a s§ 10. PaG r I n D I n ė s s k y r y B o s ta I s y k L ė s

Page 18: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

34 35

I. Savo žinias ir gebėjimus įvertinkite taškais. Atlikite dešimt už-duočių. Mokytojo padedami ištaisykite klaidas ir suskaičiuokite su-rinktus taškus.

1. Įrašykite praleistas raides. (10 taškų, už klaidą atimama pusė taško.)

„Kaip gyveni, Rasel_?“ – klausi vėl. „Gerai, tik šiandien mes gav_ dvejet_“, – vėl atsako mama. Atkreipkite dėmes_, kad mamos var-das ne Raselė, o mokyklos ji nelank_, todėl dvejet_ gauti nega-lėj_. Dvejet_ gavo Raselė, tačiau mama jauč_si taip, tarsi t_ dve-jet_ būtų gavusi ji. Nieko keista. Mama už Rasel_ daro daugyb_ dalyk_: kloja lov_, draugauj_ su berniukais, rodo liežuv_, verk_, atostogauj_ ir net svajoj_. (Pagal Gendrutį Morkūną)

Surinkta taškų . . . . . . .

2. Išlinksniuokite graži gėlė, saldi vyšnia. (10 taškų, už klaidą atima-mas 1 taškas.)

Surinkta taškų . . . . . . .

3. Išlinksniuokite tuščias dubuo, sraunus upelis. (10 taškų, už klaidą atimamas 1 taškas.)

Surinkta taškų . . . . . . .

4. Išasmenuokite esamuoju laiku veiksmažodžius kelti, žiūrėti, skaityti. (10 taškų, už klaidą atimamas 1 taškas.)

Surinkta taškų . . . . . . .

5. Išasmenuokite būtuoju kartiniu laiku veiksmažodžius čiupti, skuosti, elgtis. (10 taškų, už klaidą atimamas 1 taškas.)

Surinkta taškų . . . . . . .

6. Išasmenuokite būtuoju dažniniu laiku veiksmažodžius nešti, sukti, lupti. (10 taškų, už klaidą atimamas 1taškas.)

Surinkta taškų . . . . . . .

7. Išasmenuokite būsimuoju laiku veiksmažodžius gyti, sakyti, vesti. (10 taškų, už klaidą atimamas 1 taškas.)

Surinkta taškų . . . . . . .

8. sakinio gale parašykite reikiamą ženklą. Gali būti ne vienas tei-singas variantas. Pasirinkite tinkamiausią. (10 taškų, už klaidą atimamas 1 taškas.)

1. Bernardą tėvai labai mylėjo 2. Argi sakysi tėvams, kad jie nemyli vaikų 3. O štai savo tėvus myli visi vaikai 4. Ar matė-te bent vieną vaiką, kuris prie stalo nemataruotų kojomis 5. Yra tėvų, kurie vaikams neleidžia nė išsižioti Prieini prie vaiko ir pa-klausi: koks tavo vardas „Raselė“, – atsiradusi iš kažkur, atsako mama „Kaip gyveni, Rasele?“ – klausi vėl 6. Bernardo tėvai buvo demokratiški 7. Bet yra ir bendrų visiems tėvams dalykų (Pagal Gendrutį Morkūną)

Surinkta taškų . . . . . . .

9. surašykite trūkstamus skyrybos ženklus. (10 taškų, už klaidą ati-mamas 1 taškas.)

Tėvų būna visokių: linksmų rimtų storų plonų tikrų beveik tikrų. Dar būna vikrių nerangių išdidžių paprastų savų svetimų tėvų. (Pagal Gendrutį Morkūną)

Surinkta taškų . . . . . . .

10. kur reikia, įrašykite skyrybos ženklus. (10 taškų, už klaidą atima-mas 1 taškas.)

1. Visi tėvai panašūs nes myli savo vaikus. 2. Tėvai pasakoja kad jų vaikai rūpinasi savo sveikata nes nevalgo net ledų. 3. Ber-nardui atrodė kad tėvai klysta. Tėvai jį myli bet nelabai. 4. Mama turėtų jo klausytis o ne ūkčioti. Tėtis turėtų su juo ginčytis o ne linkčioti galva. 5. Visa laimė kad apie meilę Bernardo niekas neklausinėjo. 6. Pareigų turi visi suaugusieji tačiau tėvai jų turi daugiau. 7. Tėvai mano, jog pareigų atsiranda nes jie turi vaikų. (Pagal Gendrutį Morkūną)

Surinkta taškų . . . . . . .

Įsivertinimas

§. Į s I v e r t I n I m a s I I . k a r to J I m a s

u

Page 19: VADOVĖLIS KLASEI 5 - · PDF file2 3 Pratarmė Šis penktos klasės vadovėlis parašytas pagal naują bendrojo lavi-nimo programą. Programoje grįžtama prie kalbos sistemos nagri

36 37

II. Įvertinkite savo darbą. Lentelėje pažymėkite, kiek surinkote taškų. Sužinosite, ką mokate geriausiai ir ko dar reikia pasimokyti.

§. Į s I v e r t I n I m a s

Pradinėje mokykloje išmoktų dalykų įsivertinimas

Užduo-ties numeris

9–10 Viską puikiai moku

8–7Reikia įtvirtinti žinias

6–4Dar reikia kai ką pakartoti

3–0Verčiau pasimokyti ir įsivertinti iš naujo

Moku pagrindines galūnių rašybos taisykles.

1

Gebu linksniuoti moteriškosios giminės žodžius su dviskiemenėmis galūnėmis.

2

Gebu linksniuo-ti vyriškosios giminės žodžius su dviskiemenėmis galūnėmis.

3

Gebu asmenuoti esamojo laiko veiksmažodžius.

4

Gebu asmenuoti būtojo kartinio laiko veiksmažo-džius.

5

Gebu asmenuoti būtojo dažninio laiko veiksmažo-džius.

6

Gebu asmenuoti būsimojo laiko veiksmažodžius.

7

III. Žinios ir gebėjimai, išaiškėję kartojant pradinėje mokykloje išmoktas taisykles, – dar viena rietuvė plytų išminties bokštui.

Žinau, kokį skyry-bos ženklą reikia rašyti sakinio gale.

8

Parašau tinkamą skyrybos ženklą sakinyje be jungia-mųjų žodžių.

9

Parašau tinkamą skyrybos ženklą sakinyje su jungia-maisiais žodžiais.

10

I I . k a r to J I m a s

Iš viso taškų . . . . . . .