„Vaiko pažinimo būdai ir jo auklėjimo šeimoje specifika“

Prienų rajono Pedagoginė psichologinė tarnyba

2009 -11 - 10

Vaiko esmė susiformuoja iki ketvirtų – penktų jo gyvenimo metų. Asmenybės bruožai keičiasi iki dešimties – vienuolikos metų. Visa, kas vyksta vėliau charakterio, elgesio ir pasaulėžiūros pasekmė. Tačiau formuojantis vaiko asmenybei, t. y. trečiaisiais jo gyvenimo metais, tėvams tenka susidurti su jo užgaidomis, tada vaiko negatyvaus elgesio (užsispyrimo, atsikalbinėjimo) ne visą laiką pavykta išvengti.

Vaiko tikrieji poreikiai ir jų tenkinimas

Tėvai turi žinoti ir tinkamai tenkinti vaiko poreikius. Iškeliant ir detalizuojant vaiko poreikius, reikia remtis Maslow poreikių piramide, kuomet yra išskiriami 6 svarbiausi poreikių lygmenys: transcendentiniai poreikiai; savirealizacijos poreikiai; savivertės poreikiai; meilės ir socialiniai poreikiai; saugumo poreikiai; fiziniai poreikiai.

Pagal Maslow, tik patenkinęs žemesnius poreikius, žmogus pereina prie aukštesniųjų tenkinimo. Pirmame septynmetyje ši poreikių piramidė pasireiškia ypač hierarchiškai. T.y., nepatenkinus žemiausio lygmens poreikių (fizinių, saugumo ir meilės) vaikas negali atsiverti aukštesniųjų poreikių patenkinimui (savivertės, savirealizacijos, transcendentinių).

Pasitaikantis netinkamas vaikų elgesys

Dažniausiai pasitaikantis, netinkamas vaikų elgesys – užsispyrimas. Tai pastebima dažniausiai dviem atvejais:

- kai tėvai stengiasi įkalbėti vaiką ir sutrinka, jei jis neklauso;

- kai tėvai nuolat tildo vaiką, viską jam draudžia, be paliovos jį bara.

Šis negatyvizmas yra tarsi apsauginė reakcija į auklėjimo priemonių gausą.

Netinkamas vaikų elgesys susijęs su agresyvumu, kurį jis dažnai demonstruoja bendraamžiams, suaugusiesiems, gyvūnams.

Agresyvumą vaikuose sužadina netinkamas suaugusiųjų elgesys bei švelnumo ir teigiamų emocijų stoka.

Vaikai nuolat esantys kažkuo nepatenkinti, pavyduoliai, visus įtarinėjantys, neapkenčiantys, nuolat kažkuo besiskundžiantys, ateityje taps egoistais.

Besaikiais bučiniais, slaptais epitetais („aukselis“, „saulutė“) prasideda vaiko kultas šeimoje, o vėliau suveši ir egoizmas.

Aplinkos poveikio ir netinkamo auklėjimo reiškinys yra melas.

Dažna vaiko melo priežastimi tampa netinkama suaugusiųjų reakcija į vaikų poelgius.

Netinkamo ugdymo pasekme gali tapti vaikų didėjančios užgaidos, kurias patenkinti tėvams darosi vis sunkiau.

Kartais naudinga „nepastebėti“ vaiko užgaidų ir jų nepaisyti. Tačiau, vaiko spyriojimosi priežastimi gali būti ir ligos pradžia.

Tėvai mėgindami vaiką nuraminti fizinėmis bausmėmis elgiasi netinkamai.

Fizinės bausmės ugdo neigiamus vaiko charakterio bruožus: prisitaikėliškumą, veidmainiavimą, pataikavimą.

Išpaikinimas – netinkamo auklėjimo pasekmė atsiradusi dėl netinkamo tėvų elgesio su vaiku.

Vieningų auklėjimo metodų turi laikytis visi šeimos nariai.

Daugelyje kultūringų visuomenių smerkiamas žmogus linkęs pasisavinti svetimą daiktą, tačiau maži vaikai to nesupranta.

Atsispirti norui pasiimti patinkantį daiktą, nesvarbu, kad jis svetimas, vaikui sunkiausia penktais – aštuntais gyvenimo metais .

Nesėkmingą vaikų ugdymą šeimoje gali apsunkinti:

tėvų asmenybė; tėvų reikalavimų kokybė (per dideli reikalavimai); tėvų bendravimo su vaiku kokybė; vaiko charakterizavimas vienpusiškai – teigiamai; vaiko pratinimas bendro šeimos darbo; geras tėvų ir kitų šeimos narių pavyzdys.

Dažnai pasitaikanti nesėkmingo vaikų ugdymo šeimoje sąlygų gali būti jų polinkis nusikalsti. Šiuos vaikus galima būtų suskirstyti:

vaikai, kurie ypač tvirti moraliai, ir net pačios nepalankiausios sąlygos nepažeidžia jų elgesio;

vaikai, labai priklausantys nuo aplinkos. Tie, kurie turi labai gerą auklėjimą ir aplinką, išauga gerais piliečiais. Šiems ugdytiniams reikia nuolatinės tėvų priežiūros ir pagalbos, aplinkinių paramos. Jie lengvai gali nusikalsti.

į nusikaltimus linkę vaikai. Šie vaikai gimsta jau pažeisti, o pažeidimas yra pačiame individe. Pastariesiems ugdytiniams sunku yra įsisavinti visuomenės moralės nuostatas, o kartais net ir visai neįmanoma. Tokiems vaikams reikia daug tėvų dėmesio ir globos.

Tėvų taikomi vaikams poveikio būdai: Žodiniai poveikio būdai; Malonumų atėmimas; Fizinės bausmės.

Vaikų skatinimų šeimoje rūšys: Paikinimas dovanomis; Perdėtas pagyrimas žodžiu; Išvykos, visų norų tenkinimas.

Tėvų auklėjimo klaidos:

Šeimose vyrauja nuostata – dažnai versti vaikus elgtis taip, kaip suaugusieji nori, o ne todėl, kad taip elgtis yra būtina;

Kai skatinimas yra materialus, vaikai dažnai ima prašyti iš tėvų atlygio už savo kultūringą elgesį;

Tėvai retai pastebi tikrai pavyzdingą vaiko elgesį ir jo nepagiria;

Tėvų auklėjimo klaidos:

Tėvai mano, jog netinkamas vaiko elgesys „savaime praeis“, arba „jis išaugs“;

Dalis suaugusiųjų yra pernelyg griežti; Vaikams šeimoje suteikiama visiška laisvė.

Nesėkmingą vaikų ugdymą šeimoje lemia šie ypatumai:

vieningos vaikų ugdymo pozicijos dalinis stygius; būtinų elgesio taisyklių nebuvimas, jų painiojimas su

pareigomis; stokojama tiksliškos hiperaktyvių vaikų energijos

panaudojimo krypties; nors ir turėdami laisvo laiko, tėvai nedalyvauja vaikų

veiklos turtinime; tėvai dažniausiai vaikams taiko žodinius įtikinėjimus,

malonumų atėmimus; vaikai paikinami dovanomis, perdėtu pagiriamuoju žodžiu,

tenkinami jų visi norai;

Nesėkmingą vaikų ugdymą šeimoje lemia šie ypatumai:

nuolat giriami vaikai reikalauja vis didesnio tėvų dėmesio. Jie, daugeliu atvejų, yra nesavarankiški, nejaučia asmeninės atsakomybės už savo poelgius;

suaugusieji, nuolat drausdami savo vaikams, ugdo pastaruosiuose ne valią ir charakterį, o užsispyrimą ir agresyvumą;

tėvai retai pastebi tikrai pavyzdingą, vertą pagyrimo vaiko elgesį;

dalis tėvų mano, kad vaikui paaugus pastarieji ims elgtis tinkamai.

Sėkmingo auklėjimo šeimoje žingsniai:

Tėvai turėtų: paisyti šeimai priimtinos vieningos ugdymo pozicijos; siekti teigiamo emocinio ryšio su vaiku; nustatyti visai šeimai priimtiną darbo ir poilsio tvarką; nepritarimą netinkamam vaiko elgesiui šeimoje išsakyti be

priekaištų jo būdo savybėms; paviršutinišką kritiką vaiko atžvilgiu keisti paskatinimu

konkrečiai veiklai; neperkelti tų ugdymo metodų savo vaikams, kuriuos jie

vaikystėje patyrė būdami savo tėvų šeimoje.

Literatūra

Variakojytė, L. (2004). Nesėkmingo priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo šeimoje ypatumai: magistro darbas: Vilnius.

Gučas, A. (1990). Vaiko ir paauglio psichologija. Kaunas: Šviesa.

Peters, R. (1999). Nebijokite drausminti vaikų. Vilnius: Tyto Alba.

Miškinis, K. (2003). Šeima žmogaus gyvenime. Kaunas: Aušra.

Dėkoju už dėmesį!